Seimo vakarinis plenarinis posėdis Nr. 123

2009 m. rugsėjo 29 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojas Č. JURŠĖNAS

PIRMININKAS (Č. JURŠĖNAS, LSDPF*). Pradedame Lietuvos Respublikos Seimo 2009 m. rugsėjo 29 d. vakarinį plenarinį posėdį. Nors mūsų labai daug, prašom registruotis.

Pakartosime, kai bus dar daugiau.

Lietuvos mokslo tarybos 2008 metų veiklos ataskaita

Dabar 2-1a ir 2-1b klausimai – Lietuvos mokslo tarybos 2008 metų veiklos ataskaita. Pranešėjas – profesorius Eugenijus Butkus. Prašom į tribūną. Profesoriau, jeigu galima, ne per ilgai. Gerai? Ačiū.

E. BUTKUS. Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, pristatau Lietuvos mokslo tarybos 2008 metų veiklos ataskaitą. Leiskite iš ataskaitos išskirti pagrindinius darbus ir pagrindinius punktus, kurie galėtų būti pristatyti šio pasisakymo metu.

Lietuvos mokslo taryba yra Seimo ir Vyriausybės patarėja mokslo ir studijų bei eksperimentinės plėtros politikos klausimais ir dalyvauja įgyvendinant mokslinių tyrimų ir žmonių išteklių plėtros programas, vertina Lietuvoje vykdomą mokslinę veiklą. Ši paskirtis apibrėžta Seimo 2007 m. gruodžio 17 d. patvirtintais tarybos nuostatais. Atitinkamai pasikeitė tarybos struktūra. Šios kadencijos taryboje dirba du ekspertų komitetai, būtent: Humanitarinių ir socialinių mokslų komitetas ir Gamtos ir technikos mokslų komitetas, po vienuolika narių kiekviename komitete, ir valdyba.

Taryba savo uždavinius vykdo rengdama rekomendacijas dėl mokslo politikos krypčių ir jų įgyvendinimo priemonių, dėl mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros prioritetų, programinio ir konkursinio finansavimo plėtotės, dėl mokslo ir studijų institucijų mokslinės veiklos vertinimo kriterijų ir tvarkos, dėl nacionalinių mokslo programų tematikos ir projektų, dėl programų įgyvendinimo ir kitais klausimais. Tarybos komitetai priima sprendimus klausimais, susijusiais su jų kuruojamų mokslo sričių problemomis, mokslinių tyrimų rezultatų vertinimu. Tarybos nutarimai, rekomendacijos teikiami Lietuvos Respublikos Seimui, Vyriausybei, Švietimo ir mokslo ministerijai, kitoms valstybės institucijoms, mokslo ir studijų institucijoms, jie skelbiami tarybos tinklalapyje.

2008 m. buvo tarybos reorganizavimo laikotarpis. Septintos kadencijos tarybos sudėtį Seimas patvirtino 2008 m. gegužės 15 d. Taryba buvo suformuota laikantis nuostatuose apibrėžtos tvarkos. Atrankos komitetai atrinko kompetentingiausius mokslininkus, kuriuos pasiūlė mokslo ir studijų institucijos, ir pasisiūlė patys mokslininkai. Tarybos formavimas kiek užtruko, todėl pirmasis naujosios tarybos posėdis įvyko 2008 m. gegužės mėnesį. Dauguma tarybos darbų, atliktų 2008 m., susiję su pasirengimu įgyvendinti naujas tarybos funkcijas, tai yra parengti ir patvirtinti pačios tarybos veiklą reglamentuojantys dokumentai, atlikti parengiamieji darbai, būtini 2009 m. pradėti įgyvendinti Europos Sąjungos struktūrinės paramos, tyrėjų ir karjeros programos priemones. Finansinė parama mokslininkams pagal šias priemones teikiama remiantis visuotine dotacijų schema, kuri iki šiol Lietuvoje nebuvo taikyta. Taryba parengė ir pateikė Finansų ministerijai vertinti dokumentus, reglamentuojančius visuotinės dotacijos valdymą ir administravimą, paramos sutarties, projektų paraiškų, mokėjimo prašymų, paraiškų ekspertinio ir administracinio vertinimo, dalykinių ir finansinių ataskaitų bei kitus dokumentus pagal 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos įgyvendinimo planą.

Įgyvendinant tarybos strateginius uždavinius buvo plėtojama bei užtikrinama tarybos administracinė veikla, tobulinamas teisinis reglamentavimas, personalo kvalifikacijos kėlimas, atliekami kiti darbai, susiję su tinkamų darbo sąlygų sukūrimu ir tarybos funkcionavimo užtikrinimu. Tarybos struktūroje suformuota administracija, kurios funkcijos – įgyvendinti priimtus tarybos sprendimus.

Priėmus naują Mokslo ir studijų įstatymą, administracija reorganizuojama į fondą, būtina sukurti šiuolaikinius reikalavimus atitinkančią projektų paraiškų bei ataskaitų priėmimo ir vertinimo informacinę sistemą, taip pat sukurti ekspertų duomenų bazę, kurioje būtų kaupiami duomenys apie aukščiausios kvalifikacijos Lietuvos bei kitų šalių ekspertus. Išauga tarybos darbų ir finansavimo apimtys, todėl administracijai reikia papildomų pareigybių. Dėl jų Seimo valdyba šių metų rugsėjo mėnesį pritarė tarybos kreipimuisi.

Daug dėmesio 2008 m. taryba skyrė programinio konkursinio mokslinių tyrimų finansavimo modeliui parengti ir įgyvendinti. Viena iš pagrindinių priemonių tokiam modeliui įgyvendinti yra nacionalinės mokslo programos – visuma mokslinių tyrimų ir jiems vykdyti būtinų metodų ir priemonių, sukuriančių sąlygas spręsti strategiškai svarbias problemas sutelkiant Lietuvos mokslinį potencialą bei finansinius išteklius.

Remdamasi tarybos siūlymais, Švietimo ir mokslo ministerija parengė nacionalinių mokslo programų nuostatus, kuriuos patvirtino Vyriausybė 2008 m. liepos 16 d. Taryba parengė galimų nacionalinių mokslo programų sąrašą, kuris patvirtintas 2008 m. spalio 1 d. Į sąrašą įrašytos šešios programos. Atsižvelgdama į programiniam finansavimui turimas lėšas, taryba parengė Nacionalinės lituanistikos plėtros 2009–2015 m. programos ir dviejų nacionalinių mokslo programų: „Valstybė ir tauta, paveldas ir tapatumas“ ir „Socialiniai iššūkiai nacionaliniam saugumui“, projektus.

Lietuvos mokslo taryba inicijavo ir pateikė pasiūlymus dėl Ilgalaikės nacionalinės mokslo ir studijų sistemos plėtros strategijos koncepcijos rengimo. Taryba teikė siūlymus ir išvadas dėl įvairių Lietuvos Respublikos teisės aktų projektų, tarp jų minėtini siūlymai dėl Mokslo ir studijų institucijų sistemos pertvarkos programos projekto; dėl mokslo ir studijų finansavimo metodikos; dėl Lietuvos mokslo, verslo ir gamybos integracijos koncepcijos rengimo ir įgyvendinimo; dėl Lietuvos Respublikos prezidentų vardinių stipendijų nuostatų keitimo; dėl Lietuvos mokslo premijų; dėl podoktorantūrinių stažuočių sistemos projekto; dėl studentų, priimamų 2008 m. skaičiaus; dėl Priešakinių tyrimo instituto steigimo ir kiti.

Taryba dalyvavo vertinant mokslininkus, siekiančius gauti Švietimo ir mokslo ministerijos įsteigtas mokslo premijas lietuvių kilmės užsieniečiams mokslininkams, teikė išvadas dėl mokslininkų prašymų skirti valstybės stipendijas, dėl studentų prašymų skirti Lietuvos Respublikos prezidentų vardines stipendijas, dėl lėšų skyrimo humanitarinių ir socialinių mokslo monografijų ir kitų leidinių leidybai.

Taryba tai pat vykdė darbus, kurie jai pavesti įvairiais teisės aktais: vertino valstybinio mokslo programų ir Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo programų projektus ir įgyvendinimo rezultatus, nagrinėjo apeliacijas mokslo laipsnio nostrifikacijos ir akademinės etikos pažeidimo klausimais, mokslo ir studijų institucijų prašymus suteikti doktorantūros teisę, taip pat doktorantų rengimo organizacinius ir kokybės klausimus.

Naujoms funkcijoms įgyvendinti tarybai labai svarbu plėtoti ryšius su Europos ir atskirų šalių analogiškomis tarybomis. Tokie ryšiai būtini Lietuvai integruojantis į Europos mokslinių tyrimų erdvę, mokslinių tyrimų tinklus ir technologines platformas, tariantis dėl tarptautinės Lietuvos mokslo ekspertizės, dėl užsienio ekspertų konkursiniams projektams vertinti. Taryba glaudžiai bendradarbiavo su Europos mokslo fondo, Europos mokslo taryba, Norvegijos, Švedijos, Danijos ir kitų šalių mokslinių tyrimų tarybomis. Lietuvos mokslo taryba kartu su mokslinius tyrimus koordinuojančiomis ir finansuojančiomis organizacijomis iš Ispanijos, Izraelio, Jungtinės Karalystės, Prancūzijos, Slovėnijos parengė septintosios bendrosios programos „Mokslo politikos koordinavimas regionuose ir šalyse“ projektą, skirtą mokslinių tyrimų strategijoms koordinuoti nacionaliniu ir regionų lygiais, mokslo politikos iniciatyvoms, susijusioms su patirties pasidalinimu, mokslinėmis konsultacijomis ir tarptautinio bendradarbiavimo plėtra. Projektas laimėjo didelį konkursą, ir Europos Komisija skyrė finansavimą. Taryba taip pat aktyviai dalyvauja Europos Sąjungos mokslo tarybų asociacijoje, kuri yra neformali organizacija, aptarianti Europos mokslo taryboms ir kitoms ekspertinėms institucijoms svarbius klausimus.

Siekiant stiprinti gebėjimus mokslo finansavimo bei mokslinių tyrimų programų administravimo srityje, tarybos administracijos darbuotojai dalyvavo Šiaurės ministrų tarybos biuro Lietuvoje vykdomoje bei iš dalies finansuojamoje programoje „Stažuočių programa valstybės tarnautojams Švedijos ir Norvegijos mokslo tarybose“, susipažino su programiniu konkursiniu mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros programų finansavimu ir įgyvendinimu šiose institucijose.

2008 m. taryba baigė vykdyti Europos Sąjungos struktūrinių fondų projektus. Pirmas projektas – tarptautinė mokslinių duomenų bazė LITUANISTIKA. Juo siekiama sukurti informacinę ekspertų atrinktų lituanistikos publikacijų elektroninę bazę bei pateikti informaciją apie dalį humanitarinių ir socialinių mokslo sričių produkcijos, kurios objektas yra Lietuvos valstybės, visuomenės, kultūros, lietuvių tautos, kalbos istorija ir dabartis. Projekto tikslas – humanitarinių ir socialinių mokslo sričių mokslininkų galimybės pristatyti savo mokslinius pasiekimus nacionaliniu ir tarptautiniu lygmenimis. Antra vertus, mokslininkai bei visuomenė turi galimybę susipažinti su Lietuvos humanitarinių ir socialinių mokslų srities mokslininkų pasiekimais ir juos įvertinti.

Projektas sudaro sąlygas mokslininkams pristatyti savo veiklos rezultatus plačiajai visuomenei ir visam pasauliui. Mokslinės anotacijos lietuvių ir anglų kalbomis užtikrina informacijos sklaidą tarptautiniu lygmeniu. Projekto etapas baigtas 2008 m. Ekspertai įvertino per 5 tūkst. lituanistikos mokslinių darbų. Duomenų bazėje jau yra per 9 tūkst. publikacijų santraukų lietuvių ir anglų kalbomis.

Antras projektas – mokslinės praktikos organizavimo modelio pirmos studijų pakopos specialistams sukūrimas ir įdiegimas Lietuvos mokslo ir studijų institucijose. Projekto tikslas – skatinti akademinį jaunimą domėtis moksliniais tyrinėjimais, atskleisti mokslininko profesijos perspektyvas, sudaryti galimybę įvairių Lietuvos regionų ir aukštųjų mokyklų studentams susipažinti su geriausiose Lietuvos mokslininkų grupėse, kolektyvuose ir centruose vykdomais tyrimais. Mokslinės praktikos metu studentai gali susipažinti su šiuolaikine mokslinių tyrimų įranga ir priemonėmis. Studentams vadovauja aukščiausios kvalifikacijos Lietuvos mokslininkai. Galimybė atlikti praktiką buvo suteikiama konkurso tvarka, ja pasinaudojo per 500 pirmosios pakopos studentų. Siekdama studentų mokslinės praktikos tęstinumo, kai Europos Sąjungos struktūrinių fondų remiamas projektas buvo baigtas, Taryba organizavimo konkursą dėl 150 studentų mokslinės praktikos vietų pirmosios ir antrosios pakopos studentams.

Trečias projektas – 2008 m. rugpjūčio mėn. baigtas ir įgyvendintas projektas „Gamtos mokslų po doktorantūrinių stažuočių sistemos sukūrimas ir įdiegimas“. Projekto tikslas – sukurti ir įgyvendinti po doktorantūrinių stažuočių sistemą, kuri įtrauktų į mokslinę veiklą jaunus mokslų daktarus ir sudarytų jiems sąlygas pradėti savarankiškus mokslinius tyrimus. Taip pat siekta aktyviau skatinti mokslininkų mobilumą, tarpinstitucinį ir tarpdisciplininį bendradarbiavimą. Projektas leido jauniesiems mokslininkams įgyti mokslinių tyrimų patirties, kelti mokslinę ir pedagoginę kvalifikaciją. Tokios stažuotės skatina ne tik jaunųjų mokslininkų mobilumą ir mažina jų emigraciją, vadinamąjį protų netekėjimą, bet ir prisideda prie institucijų vykdomų mokslinių tyrimų kokybės gerinimo, mokslinių institucijų bendradarbiavimo ir plėtojimo. Vykdant projektą, mokslo ir studijų institucijose konkurso būdu buvo įdarbinti 58 jauni mokslų daktarai.

Ir ketvirtas projektas – Lietuvos mokslininkų kompetencijos, infrastruktūrų plėtros ir integracijos į Europos mokslinių tyrimų erdvę galimybių studijos parengimas. Parengta kompetencijos centrų ir priešakinių tyrimų institutų sukūrimų Lietuvoje galimybių studija, kurioje pateikta užsienio šalių mokslinių tyrimų infrastruktūros tobulinimo patirties analizė, įvertinta Lietuvos mokslinių tyrimų situacija ir parengti siūlymai dėl gerosios praktikos diegimo Lietuvoje ir dėl kompetencijos centrų bei priešakinių tyrimų institutų valdymo schemų finansavimo bei integravimosi į Europos mokslinių tyrimų tinklus.

Minėti projektai buvo ypač reikšmingi Lietuvos mokslo ir studijų sistemai, todėl jie tęsiami panaudojant 2007–2013 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšas, įtraukiant į juos daugiau naudos gavėjų. 2008 m. įvyko pasirengimas projektui vykdyti. Projektai pradėti vykdyti 2009 m. Patirtis, sukaupta administruojant, koordinuojant ir vykdant minėtus Europos Sąjungos 2002–2006 m. struktūrinės paramos projektus, yra pagrindas Tarybai įgyvendinti naujas funkcijas, administruoti ir finansuoti mokslinius tyrimus, vykdomus pagal tyrėjų karjeros ir kitas programas, siekiant įgyvendinti Lietuvos 2007–2013 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir Europos Komisijos patvirtintose programose „Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programa“ ir „Ekonomikos augimo veiksmų programa“ iškeltus tikslus ir uždavinius. Siekiant įgyvendinti šiuos iškeltus uždavinius reikia patikslinti Tarybos nuostatus. Nauja nuostatų redakcija pateikta Seimui. Jiems jau pritarė Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, jis Tarybos veiklai skiria nuolatinį dėmesį, už kurį norėčiau padėkoti. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis profesoriau. Jūsų nori paklausti net dešimt Seimo narių. Pirmoji – M. A. Pavilionienė. Prašom, profesore. Ruošiasi kolega J. Olekas.

M. A. PAVILIONIENĖ (LSDPF). Labai ačiū. Gerbiamasis pirmininke, Mokslo taryba įteikė Vyriausybei siūlymus dėl ilgalaikės nacionalinės mokslo ir studijų sistemos plėtros strategijos koncepcijos rengimo. Ar ši koncepcija jau rengiama ir ar ji siejasi su vykdoma aukštojo mokslo ir studijų reforma? Ačiū.

E. BUTKUS. Ši koncepcija buvo pradėta rengti praeitais metais, Taryba pateikė keletą siūlymų, kaip strategijos koncepcija turėtų būti formuluojama arba formuojama. Prasidėjo platesnės diskusijos mokslo bendruomenėje, tačiau kol kas ji nesulaukia pakankamai dėmesio iš Vyriausybės, ir šiuo metu diskutuojama tik tarp mokslininkų.

PIRMININKAS. Ačiū. V. M. Čigriejienė. Prašom, profesore. Ruošiasi J. Ramonas.

V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis profesoriau, aišku, Lietuvos mokslo taryba pagal 2008 m. ataskaitą atlieka didelį darbą ir turi įvairias funkcijas. Mane domina tokie dalykai. Mokslinė veikla pagal finansavimą vertinama menkai, todėl daug mokslininkų, nepaisant to, kad atlikti jūsų institucijos parengiamieji darbai, išvažiuoja į užsienį. Sakykite, ar dėl priimtos dotacijos Lietuvos aukšto tarptautinio lygio mokslininkams ir dotacijos aukšto tarptautinio lygio mokslininkų pritraukimui ir integracijai mums pavyks sustabdyti mokslininkų migraciją, nes geras mokslininkas yra laukiamas ir kitur?

E. BUTKUS. Iš tiesų jūs palietėte labai opią problemą ir kartu galiu pasidžiaugti, kad kitą savaitę numatome pasirašyti susitarimą tarp Švietimo ir mokslo ministerijos, Finansų ministerijos ir Lietuvos mokslo tarybos dėl šių dotacijų schemos įgyvendinimo. Manyčiau, kad projektai, kurie trunka nuo dvejų iki ketverių metų su pakankamu finansavimo intensyvumu ir apimtimi, tikrai prisidės prie Lietuvos mokslininkų galimybių plėtoti savo tyrimus Lietuvoje. ši dotacijų schema skiriama tiek jauniesiems mokslininkams, tiek patyrusiems mokslininkams, tiek tiems mokslininkams, kurie šiuo metu yra išvykę ir dirba užsienyje, kad juos galėtume susigrąžinti. Aš tikrai gana optimistiškai žiūriu, kad šita pirmoji programa, kuri yra skirta tiesiogiai žmonėms, aukščiausio lygio mokslininkams, galės prisidėti prie jų veiklos skatinimo.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia Seimo narys P. Luomanas. Ruošiasi kolega A. Barakauskas.

P. LUOMANAS (TS-LKDF). Gerbiamasis profesoriau, nežinau, ar jūs atsakysite į tokį klausimą, gal kiek provokaciškai skamba, bet kokie Mokslo tarybos lūkesčiai neišsipildė ir kokios kliūtys ir galimi šalinimo būdai, nes reikėtų atvirai pasakyti, ataskaita išsami… Todėl, jeigu galite, keliais žodžiais. Ačiū.

E. BUTKUS. Iš tiesų nėra sudėtinga įvardyti kliūtis, kurios trukdo Mokslo tarybai tiek efektyviai įgyvendinti įvairias priemones, tiek galbūt pagerinti mokslinių tyrimų plėtrą Lietuvoje. Taryba dalyvauja įgyvendindama Europos Sąjungos struktūrinės paramos programas. Turėčiau pasakyti, kad dvejus metus mes rengiamės įvairioms procedūroms ir jos tiek laiko užima, tiek yra laikui imlios, kad iš tiesų mokslo bendruomenė jau yra pavargusi, ir man ne visada paprasta atsakyti, kada prasidės tos programos. Laimė, viena programa turbūt prasidės kitą savaitę, kai bus pasirašytas susitarimas. Tačiau yra daugybė įvairių programų, kurių atidėjimas labai pasunkino mokslo institucijų ir mokslininkų situaciją.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia D. A. Barakauskas. Ruošiasi kolega J. Veselka.

D. A. BARAKAUSKAS (TTF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Pirmiausia noriu pasakyti, kad ataskaita kaip visada labai išsami. Tačiau aš tokį provokacinį klausimą, profesoriau, noriu užduoti. Lietuva yra nedidelė valstybė, jos ekonominė ir socialinė gerovė labai daug priklauso nuo aukštojo mokslo ir studijų ir Lietuvos mokslo santykių, ir, aišku, nuo to, kaip tai pavyksta integruoti valstybės praktinei naudai gauti. Mano klausimas būtų toks – ką jūs manote apie dabartinę vykdomą aukštojo mokslo ir studijų reformą ir kaip tai atsilieps Lietuvos mokslo raidai ir vystymosi perspektyvai? Ačiū.

E. BUTKUS. Pradėčiau nuo to, kad reforma buvo neišvengiama ir bet kokiu atveju delsti toliau… įvairių struktūrinių pokyčių, kurie, beje, buvo numatyti ir praeitos Vyriausybės programoje, ir yra šios Vyriausybės programoje, buvo būtina. Kita vertus, klausimas toks, kad iki šiol vyko ekstensyvi aukštojo mokslo plėtra, turbūt laikas pereiti prie kokybinio tiek aukštojo mokslo, tiek mokslinių tyrimų. Pagrindinė bėda dažnai yra ta, kad studijos nesiejamos su moksliniais tyrimais. Turime daugybę institucijų, kuriose vykdomi moksliniai tyrimai, o jų lygis, deja, nėra aukštas. Todėl manyčiau, kad jeigu reforma yra skirta moksliniams tyrimams intensyvinti ir tuos tyrimus susieti su universitetinėmis studijomis, tai tokia reformos kryptis yra teigiama. Yra kai kurie klausimai, kurie reikalautų detalesnių atsakymų, bet manau, čia nėra tam laiko skirta, toms problemoms, kurios iškyla šiuo metu.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia J. Veselka. Ruošiasi kolega V. P. Andriukaitis.

J. VESELKA (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, atleiskite, gal aš ir klystu, bet klausimas man susiformavo toks. Klausant jūsų pranešimo, atrodo, kad Mokslo taryba suformuota vakar, ji labai intensyviai dirbo, kaip sutvarkyti savo darbą, tiksliau, kaip pramušti pinigus. Viskas labai gražu, teko irgi dalyvauti, žinau, tai svarbu, bet ar neturite jūs programos, o gal numatėte sukurti, kaip įvertinti tų pinigų mokslinį panaudojimo efektyvumą? Šiaip tai Lietuvoje bėda ta, kad tikimės gauti ir iššvaisyti, o rezultatas nesvarbu, paskui mušame pensininkus, gydytojus, mokytojus – jūs kalti, kad pinigai iššvaistyti. Ar bus sukurta, kada bus sukurta mokslinė pinigų panaudojimo efektyvumo programa? Jūs ateitumėte čia labai gražiai – sukurta tas, realizuota, parduota, gautos pajamos ir t. t. Bus, nebus šito?

E. BUTKUS. Gerbiamasis Seimo nary, iš tiesų iki šiol taryba buvo tik patarėja, mes neturėjome instrumento, kaip įgyventi įvairius siūlymus. Dabar, priėmus naujus tarybos nuostatus, jai suteikiamos naujos funkcijos. Tikiuosi, pateikdamas 2009 m. ataskaitą, aš jums galėsiu pateikti konkrečius skaičius, kiek kokių programų yra įgyvendinta, kokie rezultatai, kaip siejami mokslas ir verslas. Šios funkcijos tik dabar priskirtos tarybai. Sutinku, tas laikotarpis praėjo, aš jau minėjau, pusę metų vien organizacinė struktūra buvo formuojama. Taryba iš patariamosios institucijos tampa iš dalies įgyvendinančia mokslinius tyrimus institucija. Manau, kitą ataskaitą pateikdamas aš galėsiu jums daug išsamiau atsakyti į tuos klausimus.

PIRMININKAS. Ačiū. Ačiū už perspektyvos nubrėžimą. V. P. Andriukaitis. Prašom, kolega. Ruošiasi kolegė V. V. Margevičienė.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Aš norėčiau jūsų paklausti. Priimant naują Mokslo ir studijų įstatymą, kuris jungia keletą anksčiau buvusių įstatymų, vis tiek Mokslo taryba buvo ne tik patarėja, ji buvo ekspertė, ji turėjo tam tikras ekspertines funkcijas. Kaip jūs, kaip ekspertai, vertinate įdiegtas inovacijas, kurios yra tame įstatyme priimtos? Kaip jūs vertinate universitetų autonomijos klausimus, mokslinių institutų jungimo ir perspektyvos klausimus, Mokslų akademijos ir pačios Mokslo tarybos harmoningesnę veiklą, kokia ji galėtų būti arba kokios mes galėtume pageidauti?

E. BUTKUS. Turėčiau pasakyti, kad Lietuvos mokslo taryba dalyvavo visuose įstatymo svarstymuose, kurie vyko Švietimo, mokslo ir kultūros komitete, mes pateikėme daug siūlymų. Į dalį iš tų siūlymų buvo atsižvelgta, dalis siūlymų kol kas ir lieka diskusijų objektas, tačiau kai kurie dalykai, kuriuos jūs suformulavote savo klausimu, iš tikrųjų irgi reikalautų platesnės diskusijos. Tarkime, universitetų autonomija vis dėlto pasaulyje suprantama truputį kitaip nei Lietuvoje, netgi kitaip, nei buvo išaiškina Konstitucinio Teismo, yra vadinamasis subsidiarumo principas. Tam tikrą dalį funkcijų valstybė perleidžia universitetams ir jie realizuoja tas funkcijas, tačiau dėl dalies funkcijų valstybė mato, kad reikia jos dalyvavimo tuose procesuose, kurie vyksta universitetuose. Taigi, matau, čia iš abiejų pusių turėtų būti artėjimas sprendžiant įvairias problemas.

Kitas klausimas – mokslo institutų integracija, senas ir neišvengiamas klausimas, kuris buvo pradėtas praeitos kadencijos Vyriausybės nutarimu. Jis šiemet vyksta… kaip suprantu, Seimo nariai gauna įvairių institutų prašymų stabdyti tą procesą, tas, manyčiau, nebūtų labai racionalu. Vis dėlto daugelis šalių, kurios yra netoli mūsų, mūsų kaimyninės šalys, tą procesą atliko prieš 10 metų, gana sėkmingai ta institutų integracija į universitetus įvyko. Beje, atskyrimas mūsų mokslo nuo studijų ir privedė prie tos, kaip minėjau, ekstensyvios plėtros ir iš dalies gana menko kai kuriuose universitetų studijų lygių. Taigi manau, kad šitas procesas yra labai pozityvus.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia V. V. Margevičienė. Ruošiasi kolega G. Kirkilas.

V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Dėkoju gerbiamajam Seimo Pirmininkės pavaduotojui. Gerbiamasis pranešėjau, išgirdau labai gerą dalyką, kad Lietuvos mokslo taryba pagaliau pradės mokslinius tyrimus įgyvendinti, nes iki šiol (ačiū, tai labai gera žinia) tyrimų yra atlikta daug ir labai gerų, tik jie nuguldavo į stalčius ir nepasiekdavo mūsų visuomenės ir mes jokių pokyčių nematėme. Ekscelencija Prezidentė nuolat ragina, kad būtų sisteminiai pokyčiai, kad matytųsi, kas vyksta. Gal galite pasakyti, kodėl perskirstant 111 mln. Nacionalinės kompleksinės programos buvo ignoruotas socialinis humanitarinis „klasteris“? Kodėl nebuvo atkreiptas dėmesys būtent į šią sritį, nes mums labai rūpi, kokie gi socialiai pokyčiai, ką numato mūsų universitetai ir mokslas? Ačiū.

E. BUTKUS. Turėčiau jus patikslinti, kad Nacionalinėje kompleksinėje programoje yra numatyta atskira programa, skirta socialinių ir humanitarinių mokslų plėtrai. Beje, kaip tik kitą savaitę taryba turi baigti vertinti įvairių nacionalinių kompleksinių idėjų paraiškas. Gal galima diskutuoti dėl sumos, kuri skirta socialiniams ir humanitariniams mokslams, ji iš tikrųjų nėra didelė, tačiau principas yra tas. Ir kita nacionalinė kompleksinė programa pateikta yra vadinamosios kūrybinės industrijos, kurią aš irgi priskirčiau jūsų minėtai sričiai. Tačiau tai, kad įvairios nacionalinės kompleksinės programos ignoravo socialinius mokslus, ekonomiką, vadybą, neįtraukė į savo veiklas, tai čia yra pačių rengėjų problema, čia tikrai nebuvo išankstinio draudimo tose programose dalyvauti tų sričių, ypač socialinių mokslų, mokslininkams.

PIRMININKAS. Ačiū. Ir paskutinis klausia kolega G. Kirkilas. Prašom.

G. KIRKILAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš norėčiau kreiptis į Mokslo tarybos pirmininką ir pasveikinti su ataskaita. Tikrai jai pritarsiu balsuodamas, tačiau naudodamasis proga norėčiau paklausti dėl mokslo ir verslo slėnių. Aš apskritai manau, kad pasaulis išeis iš krizės tik su mokslo pagalba, su naujų technologijų ir panašiai. Tai vyksta. Ir klausimas dėl mūsų nedidelės šalies, tai yra Lietuvos, ji su nedideliu potencialu, bet pakankamai gali prisijungti prie šitų dalykų. Kiek mes prisidėsime? Mūsų XIV Vyriausybė, kartu su jumis, pritarė penkių Mokslo ir verslo slėnių programai, jūs tai labai gerai žinote, kai kurie slėniai jau dirba, dabar pasigirdo kalbų, kad galbūt reikėjo sujungti tą mintį ir t. t., ir panašiai. Tačiau faktas, deja, yra toks, kad kol kas tie pinigai nėra panaudojami. Man taip atrodo. Gal jūs galite pasakyti, kokia dabar yra iš tikrųjų situacija, kas bus daroma, kada bus ta programa bent kai kurių slėnių, ar jie bus jungiami, ar jie bus stambinami? Kokia yra situacija ir kokia jūsų tarybos pozicija šiuo klausimu? Ačiū.

E. BUTKUS. Tiek tarybos, tiek mano pozicija yra labai teigiama dėl slėnių. Galbūt iš tiesų buvo galima pradėti ne nuo visų penkių, o pradėti su keliais slėniais ir toliau tas procesas matytųsi, kaip jis vyksta, bet tai kitas klausimas. O pati slėnio idėja tikrai labai sveikintina, nes ten jungiamas mokslas, studijos ir verslo plėtra. Šiuo metu yra baigiamos vertinti nacionalinių kompleksinių programų idėjos, kurios turėtų slėnius užpildyti mokslinio turinio dalimi. Tikimasi, kad šių metų pabaigoje tos nacionalinės kompleksinės programos bus irgi patvirtintos ir prasidės reali slėnių ir nacionalinių kompleksinių mokslo programų plėtra. Tikiuosi, kad kitų metų pavasarį jau tikrai bus įvykę visi konkursai ir tikrai slėnio procesas pajudės iš kol kas, tiesiai pasakius, nulinio taško.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis profesoriau. Ačiū.

Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos mokslo tarybos 2008 metų veiklos ataskaitos“ projektas Nr. XIP-441 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

Dabar antroji klausimo dalis – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos mokslo tarybos 2008 metų veiklos ataskaitos“ projektas Nr. XIP-441. Pranešėjas – Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas V. Stundys. Prašom į tribūną. Pagal darbotvarkę yra numatyta pateikti trumputį nutarimą ir jį šiandien priimti. Prašom, gerbiamasis pirmininke.

V. STUNDYS (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas Lietuvos mokslo tarybos ataskaitą svarstė dar kovo 18 d. Komitetui neliko nieko kita, kaip po ataskaitos svarstymo, po profesoriaus E. Butkaus atsakymo į klausimus bendru sutarimu pritarti ir siūlyti Seimui pritarti Lietuvos mokslo tarybos 2008 metų veiklos ataskaitai ir teikti Seimui svarstyti Seimo nutarimo projektą.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar kolegos užsirašė paklausti? J. Olekas. Prašom.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, iš to, kas dabar liko nutarime, yra labai sausa eilutė. Man atrodo, kad mes, priimdami nutarimą, galėtume paraginti ir siekti papildomo mokslo finansavimo, ir pritraukti privatų kapitalą mokslui finansuoti, nes, jeigu mes tik paliksime tokią dėl to, kad tik patvirtiname, tai bus labai sausa ir neatspindės tų nuotaikų, kurios, man atrodo, buvo ir komitete svarstant, analizuojant, ir tų mūsų tikslų, kad mes galėtume sustiprinti Lietuvos mokslą, kuris galėtų padėti išvesti mus iš dabartinės sunkmečio situacijos. Todėl aš kviesčiau galbūt komitete sugrįžus, o ne šiandien pereiti visas tris stadijas ir palikti tik tokią vieną eilutę mūsų nutarime. Ką jūs manytumėte tuo klausimu?

V. STUNDYS (TS-LKDF). Dėkui už jūsų pastabą ir pasisakymą. Aš tik atkreipčiau dėmesį, kad komitetas turėjo pasiūlymų Vyriausybei ir jie yra fiksuoti atskiru komiteto sprendimu, tačiau pritardami ataskaitai iš esmės jokio papildomo įsipareigojimo ar įpareigojimo nesiūlėme būtent dėl to, kad Mokslo tarybos kompetencija ir funkcijos, priėmus naująjį Mokslo ir studijų įstatymą, iš esmės keičiasi ir išsiplečia. Ir profesorius minėjo, kad iš tikrųjų per Mokslo tarybą kaip tik ateina nemažos lėšos mokslo tyrimams, eksperimentinei plėtrai ir t. t. Ir tai mes galėsime pamatyti tuomet, kai svarstysime Seime naująjį Mokslo tarybos nuostatų projektą. Jis jau yra parengtas po ilgų diskusijų, turbūt po trijų ar keturių komiteto posėdžių, kartu su profesoriumi E. Butkumi yra galutinai suderintas ir tuoj pasieks Seimą, tada galėsime dar diskutuoti tuos dalykus.

PIRMININKAS. Ačiū. M. Zasčiurinskas. Nematau. M. A. Pavilionienė. Prašom.

M. A. PAVILIONIENĖ (LSDPF). Labai ačiū. Tiesiog norėčiau paklausti mūsų komiteto pirmininko. Ar mūsų komitetas negalėtų tarpininkauti, kad mokslo slėnių įgyvendinimas vyktų sparčiau? Ar mes galime kokį nors savo balsą? O apskritai jau ta proga daugiau nekalbėsiu, norėjau pagiriamąjį žodį tarti Mokslo tarybos pirmininkui, dėl kurio išmintingo, diplomatiško vadovavimo Mokslo tarybos darbas ir pertvarka vyksta tikrai efektyviai. Labai ačiū. Todėl siūlau palaikyti nutarimą. Ačiū.

V. STUNDYS (TS-LKDF). Dėkui už klausimą. Mūsų komitetas labai aktyviai dalyvavo mokslo slėnių judinimo iš mirties taško procese. Mes turėjome ne tik kelis komiteto posėdžius, kur dalyvavo įvairių slėnių atstovai ir išsakė savo problemas, nuogąstavimus. Mes turėjome ir atskirą konferenciją-seminarą pavasarį. Mes, beje, visai neseniai turėjome ir labai konkretų išvažiuojamąjį komiteto posėdį į Klaipėdą ir atskirai komitetas turėjo progą susipažinti su Jūrinio slėnio problemomis ir tais kliuviniais, kurie kyla jį įgyvendinant. Komitetas nuolatos dirbo ir aš manau, kad tikrai, profesore, dar reikės mums, matyt, kai kuriuos dalykus visiems surėmus pečius stumtelėti.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Jūs atsakėte į visų, norėjusių paklausti, Seimo narių klausimus. O mes dabar su jumis turime apsispręsti. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Visi už. Nereikia. Gerai, ačiū. Pritariame po pateikimo. Galime iš karto priimti? (Balsai salėje) Balsuojame. Gerai. Prašom pasiruošti balsuoti, nes šiandien popietiniame posėdyje dar nebalsavome. Ar pritariame nutarimo projektui po pateikimo? Nereikia balsuoti? Gerai. Bet jau dabar pradėjome, tai prašom balsuoti.

Užsiregistravo ir balsavo 82 ir visi 82 Seimo nariai ir Seimo narės balsavo už. Svarstant užsirašė kalbėti J. Olekas. Prašom į centrinę tribūną.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau padėkoti pranešėjui už tokį gražų Mokslo tarybos ataskaitos pristatymą. Manau, iš tikrųjų galime visi pasidžiaugti, kad Lietuvos mokslas, nepaisant tam tikrų finansinių sunkumų ir sukrėtimų, vis dėlto garsina Lietuvą ir mūsų mokslininkai, tiek mūsų patriarchai vyresniosios kartos mokslininkai, tiek smalsus mokslo jaunimas, daro labai svarbius mokslinius darbus. Tuo galima pasidžiaugti vertinant kiekvienų metų mokslo pasiekimus. Tam tikra prasme čia prisideda ir nauja Mokslo taryba. Kaip mes žinome, bus patvirtinti ir nauji Mokslo tarybos įstatai, išplėsta jos veikla. Tačiau šiandien siūlomas mūsų toks gana formalus nutarimas dėl ataskaitos patvirtinimo, man atrodo, toli gražu neatspindi visos mūsų pozicijos. Aš tiesiog kviesčiau ir Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininką, ir šio nutarimo pateikėją, kad mes išreikštume rimtesnę savo poziciją dėl mokslo ateities vystymo. Manau, kad ir dabartinis valstybinis finansavimas nėra pakankamas, bet aš atkreipčiau dėmesį, kad yra labai mažas privataus kapitalo atėjimas į mokslo finansavimą. Jeigu palygintume daugelio Europos valstybių mokslo finansavimą, tai pamatytume, kad santykinai mūsų valstybinis finansavimas nuo bendrojo vidaus produkto yra labai artimas kitų šalių mokslo finansavimui. Deja, bet beveik nieko mes nesulaukiame iš privataus sektoriaus finansuojant mokslą. Tai būtų viena iš mano siūlomų sričių, kur mes galėtume galbūt paraginti kreiptis į asocijuotas privataus kapitalo institucijas, kad jos pagerintų bendradarbiavimą su Mokslo taryba ir mokslo finansavimą.

Kita vertus, manau, kad svarstant Mokslo tarybos ataskaitą būtų labai tinkama dar kartą priminti ir paraginti tęsti jau pradėtus mokslo darbus. Visų pirma turiu omenyje prasidėjusį mokslo slėnių Lietuvoje kūrimą ir vystymą. Mielieji bičiuliai, mielieji kolegos, praėjo beveik metai laiko nuo to, kai buvo priimti sprendimai dėl mokslo slėnių finansavimo. Visų mokslo slėnių kolektyvai dirbo, rengė programas, tas programas perrašinėjo keletą kartų, kad jos būtų tinkamos, kad būtų pritrauktas tiek nacionalinis, tiek Europos Sąjungos finansavimas, šiandien, po metų, mes esame beveik toje pačioje vietoje. Aš manyčiau, kad tai neturėtų išeiti iš Seimo akiračio. Mes turėtume, man atrodo, vertindami šią ataskaitą, jai pritardami, paraginti, kad tos valstybės institucijos, dėl kurių šiandien mokslo slėnių nepasiekia finansavimas, turėtų pašalinti tas kliūtis ir kad dar šiais metais finansavimas pasiektų mūsų palaimintus penkis mokslo slėnius. Nes laukti, kol mes patvirtinsime naujus Mokslo tarybos įstatus, kol Mokslo taryba iš naujo pradės užsiimti šiais reikalais arba pati skatins, kad šie pinigai būtų panaudoti mokslui. Manau, kad tai būtų mūsų nusišalinimas nuo vieno iš pagrindinių variklių arba jėgų, kurios gali mums padėti išeiti iš susidariusios socialinės ekonominės situacijos, nes be mokslo, manau, tikrai mes negalime įveikti tų sunkumų, kurie iškilo mūsų šaliai.

Todėl kviesčiau geranoriškai Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininką priimti tuos teikiamus pasiūlymus dėl nutarimo patobulinimo. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, daugiau norinčių dalyvauti diskusijose nėra. Ar galim pritarti po svarstymo? Nereikia balsuoti? Ačiū.

Tada pereinam į priėmimo stadiją. Yra vienas straipsnis – pritarti Mokslo tarybos 2008 m. veiklos ataskaitai. (Balsai salėje) Prašau? Ar nori kas kalbėti? Prašom. J. Olekas vėl. Ačiū. Tada J. Veselka – kita nuomonė.

J. VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, taip gražiai J. Olekas kalbėjo ir jis mano, kad moksle kaip krašto apsaugoj – nusipirkai tanką ir pirmyn. 20 metų Lietuvai mokslas beveik nebuvo reikalingas. Taip sakant, galvojo, politikai susės, priims rezoliucijas, priims įstatymus ir viskas eis. O praradus įdirbius, nesukūrus techninės bazės, gerbiamieji, mokslo pasiekimų nei po penkerių, nei po šešerių, nei po septynerių metų bent kiek ženklesnių nebus. Dabar man labai įdomios formos – ir slėnių, ir kalniukų, ir pakalnių, visko yra. O rezultatai? Sako, kitais metais bus. Bet greičiausiai iš tų slėnių nieko ir nebus.

Iš tikrųjų geriausia būtų prie aukštųjų mokyklų kurti, kad studentas jau besimokydamas įsitrauktų į mokslo tiriamuosius, eksperimentinius, kitus darbus. Ir dar vienas. (Triukšmas salėje) Gerbiamoji Pavilioniene, aš, kai jūs kalbat, tyliu, na, patylėkit ir jūs. Aš apie mokslą ne mažiau žinau kaip ir jūs.

Dabar dar vienas. Pasižiūrėkit mūsų nacionalinę televiziją. Ten ką nori – šoka, dainuoja, rėkauja, politikuoja, bet kad propaguotų mokslą, mokslininkų veiklą – nieko nėra. Ir aš atsimenu savo vaikystę. Perskaičiau Aleksejaus Tolstojaus knygą apie mokslininkus ir taip užsidegiau tapti mokslininku, kad visą laiką man tas noras yra. Šiandien šito nėra, neegzistuoja. Visokių ten projektų yra. Todėl manyčiau, kad Švietimo komitetas ir mes vis dėlto turime skirti lėšų ir programą būtent mokslo veiklos, mokslinių tyrimų, mokslininko darbo propagavimui viešojoje erdvėje, kad jaunimas degtų tuo, kad suvoktų, jog Lietuva iš tikrųjų nei resursų neturėdama, nei nieko, tik per mokslą gali tapti išsivysčiusia šalimi.

Todėl mano pasiūlymas būtų būtent ne tiktai duoti konkretiems, patamsy dirbantiems, bet viešas propagavimas mokslo, ypač nacionalinėje televizijoje ir radijuje, o ne tų visokių ten šokimų, dainavimų, visokio ten sekso ir t. t. Va mano vienas iš tų pasiūlymų, gal rezoliucijoje, tame nutarime reikėtų įrašyti.

PIRMININKAS. Bet svarbiausia, žinoma, nusipirkti raketą, ir tada mokslininkai taip pat galės pirmi ar į kosmosą, ar kur kitur šauti, o ne tik su tanku. Ačiū. J. Liesys. Prašom.

J. LIESYS (LCSF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Aš manau, išklausę tos ataskaitos, tikrai mes išsamiai supratome, kad šiuo metu ataskaita yra pateikta teigiamai ir ją reiktų vertinti taip, kaip pateikta. Ir matyti, kad tie slėniai, kurie dabar jau kuriami – tai mūsų ateitis, ten visas mūsų potencialas ir mokslininkų, matyt, ir studentija bus nukreipta, tikrai galės dirbti ir siekti atitinkamų rezultatų. Todėl aš dėkingas gerbiamajam pirmininkui už ataskaitą ir siūlau palaikyti.

PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar – K. Daukšys. Prašom, kolega.

K. DAUKŠYS (DPF). Iš tikrųjų ne prieš Mokslo tarybos darbo ataskaitą, o vieną arba kitą aspektą. Aš noriu tada, kolegos, pašnekėti vis dėlto apie tuos vadinamuosius mokslo slėnius. Tai yra dar vienas pinigų ištratinimas, kuris nieko neatneš. Suomija sugebėjo padaryti proveržį tam tikroj vienoj mokslo srity, įkurdama vieną slėnį ir turėdama po to „Nokia“. Dabar mes įkursim penkis, kai seniai žinom, kad Lietuva iš tikrųjų šiandien pasauliniu lygiu gali kalbėti apie biotechnologijas, galbūt apie laboratorinius lazerius ir dar vieną kitą smulkų dalyką. Ir ką mes tuose slėniuose išugdysim? Nekilnojamojo turto padarysim dar vieną projektą, sėkmingai tuos pinigus išleisim, nuo to pas mus nei gabių studentų, nei gabių mokslininkų, nei gabių dėstytojų neatsiras daugiau. Tai yra Europos Sąjungos pinigų išmetimas į balą. Šitą reikia labai aiškiai, tiesiai šviesiai pasakyti. Ir kuo mes greičiau tuos visus projektus… Vieną slėnį padarykim veikiantį, vieną slėnį, ir parodykim, kad jis veikia, ir to užteks. Aš bijau, kad po penkerių metų mes lygiai taip pat verksim: mokslui pinigų nėra, studentų nėra, mokslininkų nėra, pinigai išleisti ir visiems viso gero. Turėkim kaip Seimo nariai atsakomybės apie tai kalbėti.

PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Dabar G. Kirkilas – nuomonė už.

G. KIRKILAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Aš nepritarsiu ir ginčysiuos su kolega J. Veselka ir su kolega K. Daukšiu.

J. Veselkai pritarčiau tik dėl to, kad jis yra teisus, kad mokslo tiriamojo darbo, veiklos, profesijos propagavimas iš tikrųjų yra labai svarbus dalykas. Su tuo aš tikrai sutinku, bet čia vargu ar… Galbūt taryba kažkiek gali prie to prisidėti, sutinku.

Mielieji kolegos, tie, kurie dabar vienaip ar kitaip pradeda kvestionuoti sukurtų, jau įkurtų mokslo verslo penkių slėnių programas, jūs esat neteisūs. Gerbiamasis kolega Daukšy, pirmiausia būtent pagal Suomijos pavyzdį jie buvo kuriami. Lietuvoj, deja, nepavyko susitarti, kad būtų įkurtas vienas slėnis. Ir tam yra labai daug priežasčių, jos išnagrinėtos. Bet ką aš noriu pasakyti? Šias programas mokslininkai ir kūrė, ir mes, politikai… Jeigu yra galimybių susijungti, jeigu bus vienas kitas sujungtas Kaune, Vilniuje, tai bus labai gerai, geriausiu atveju trys atsiras. Bet pradėkim šitą programą. Pradėkim šitą, nes mes kuriam, kuriam programas, jas patvirtinam ir niekaip pradėti negalim. Tai pradėkim. Net jeigu jos bus netobulos, pradėkim, tai jau investicijos į mokslą, į mokslo bazes, o jeigu bus bazė Vilniuje, Kaune, jeigu ateityje į vieną organizacinę struktūrą susijungs, tai nieko baisaus nebus. Bet pradėkim šiandien šitas programas. Jos kai kur jau pradėtos. Todėl nepradėkim kvestionuoti to, kas jau yra sukurta.

Aš siūlau, ypač kreipiuosi į Švietimo ir mokslo komiteto pirmininką poną V. Stundį. Gerbiamasis kolega Stundy, ypač norėčiau į jus kreiptis, aš manau, kad tikrai jūsų komiteto priedermė (man atrodo, šiuo klausimu daugiau ar mažiau yra konsensusas tarp visų partijų) yra šitas programas pradėti. Reikia jas būtinai pradėti. Tobulinti bus galima, bet labai svarbu iš tikrųjų jas pradėti. O Mokslo tarybos ataskaitai pritariu ir siūlau balsuoti už.

PIRMININKAS. Ačiū. Ir V. Gedvilas. Prašom, kolega.

V. GEDVILAS (DPF). Dėkoju posėdžio pirmininkui. Gerbiamieji kolegos, mes šiandien svarstom Lietuvos mokslo tarybos ataskaitą už 2008 metus. Mes turim susikoncentruoti būtent į šitą laikotarpį. Galiu pasakyti, kad Mokslo tarybai pakankamai sudėtingi tie metai buvo. Naujas Mokslo ir studijų įstatymas buvo, aktyviai dalyvavo ir Mokslo taryba, teikė įvairius pasiūlymus. Aišku, galbūt ne į visus buvo atsižvelgta, bet daugiau tie metai buvo tokie kūrybiniai įstatymų metai. Ir, aš manau, ne viskas gerai, aišku, tame Mokslo ir studijų įstatyme, tačiau kai dėl Mokslo tarybos, jai yra suteikti labai ypatingi įgaliojimai, didelė kompetencija. Aišku, kiti metai parodys, ar sugeba Mokslo taryba susitvarkyti su jai iškeltais visais iššūkiais, nes kompetencijų tikrai labai daug. Bet aš manau, kad tiek pirmininko veiklą, tiek Mokslo tarybos veiklą galima vertinti teigiamai. Aš balsuosiu ir palaikysiu ataskaitą. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, prašom susikaupti, prašom užimti savo darbo vietas ir balsuosim, ar priimam nutarimą „Dėl Lietuvos mokslo tarybos 2008 metų veiklos ataskaitos“. Kas už – už, kas prieš arba susilaiko, prašom atitinkamai balsuoti. Balsavimas pradėtas.

Balsavo 91 Seimo narys: 84 – už ir 7 susilaikė. Nutarimas priimtas.

Ir, matyt, repliką po balsavimo – kolega V. Stundys. Prašom.

V. STUNDYS (TS-LKDF). Dėkui. Aš ne dėl to, kad kur nors kaip nors buvo paminėta mano pavardė, bet visai dėl ko kito. Iš tikrųjų slėnių tema nėra Mokslo tarybos ataskaitos temų laukas. Dėl to čia, matyt, mes tik išsakėme savo rūpestį, bet tai nereiškia, kad Mokslo taryba už tą problemą atsakinga ar buvo jos kompetencijos sritis. Tai yra atskira tema. Komitetai diskutavo ir dar daug kartų diskutuos. Šiaip dėkui profesoriui už gerą ataskaitą.

PIRMININKAS. Aš irgi prisijungiu prie padėkos profesoriui ir linkiu ko geriausios sėkmės. Klausimas baigtas.

Bausmių vykdymo kodekso 32, 36, 51, 54, 60, 61, 66, 70, 72, 76, 85, 96, 99, 100, 105, 112, 114, 118, 120, 121, 142, 143, 146, 149, 154, 155, 165, 183 straipsnių ir 1 priedo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-812 (pateikimas)

Dabar darbotvarkės 2-2 klausimas – Bausmių vykdymo kodekso kai kurių straipsnių ir 1 priedo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas, projekto registracijos Nr. XIP-812. Pateikimo stadija. Į tribūną kviečiu teisingumo viceministrą Tomą Vaitkevičių. Prašom.

T. VAITKEVIČIUS. Laba diena. Ačiū posėdžio pirmininkui, gerbiamiesiems Seimo nariams. Taigi Bausmių vykdymo kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo projektas. Projekto tikslas yra suderinti su kitais įstatymais Bausmių vykdymo kodekso nuostatas, taip pat spręsti kai kurias praktines problemas.

Taupydamas jūsų laiką, įvardysiu keletą pagrindinių, sakysime, svarbiausių ir įdomiausių, minčių ir uždavinių, kurie sprendžiami šiame kodekse. Jie yra išvardyti aiškinamajame rašte, tik kai kuriuos paminėsiu. Pirmiausia tiems, kas atlieka arešto bausmes. Mes manome, kad reikėtų peržiūrėti skiriamas bausmes, tiksliau, nuobaudas už drausmės pažeidimus, tai yra numatyti draudimą iki 15 parų pirkti maisto produktus. Atkreipsiu dėmesį, kad analogiška bauda yra taikoma ir tiems nuteistiesiems, kurie atlieka laisvės atėmimo bausmę. Taip pat siūlome numatyt tai, kad nuteistieji, kurie laikomi pataisos namuose, gali būti nakties metu užrakinami gyvenamosiose patalpose. Šiuo metu tai yra tiesiogiai neįtvirtinta įstatyme. Taip pat siūlome numatyti, ir tai galbūt bene tokia, sakysime, įdomiausia nuostata, turbūt sukelsianti gana daug diskusijų, t. y. numatyti, jog nuteistieji, kurie turi su savimi elektros prietaisų, privalo už tokius elektros prietaisus, kurie bus numatyti įstatymą įgyvendinančiuose teisės aktuose, mokėti nustatytą mokestį. Tai tokio mokesčio nemoka. Taip pat tuomet, jeigu nuteistieji nesilaiko nustatytos drausmės, tokie pritaisai galės būti paimami.

Atkreipsiu jūsų dėmesį, kad tokia praktika, t. y. nuteistųjų turimų elektros prietaisų laikymo, apmokestinimo praktika, yra paplitusi Skandinavijoje, Latvijoje, Estijoje, Šveicarijoje ir kitur.

Taip pat paminėsiu dar vieną nuostatą, kuri gali atkreipti jūsų dėmesį. Tai yra nuostata, kuri įtvirtina, jog nuteistieji laisvės atėmimo vietose gali turėti tik tam tikrą kiekį, išmatuojamą svorio vienetais, daiktų. Ši pataisa yra susijusi su tuo, kad realiai pataisos įstaigose neretai būna taip, kad nuteistieji iš tiesų asmeninių daiktų turi nepagrįstai daug, o tai apsunkina pataisos institucijų darbą. Atkreipsiu dėmesį ir į tai, kad Suėmimo vykdymo įstatyme toks turimų daiktų kiekio apribojimas taip pat yra nustatytas.

Įstatymo projekte yra ir kitų pataisų, kurias pasistengėme kuo smulkiau aprašyti aiškinamajame rašte. Taupydamas jūsų laiką, aš jų neįvardysiu. Laukiu jūsų klausimų.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau, jus nori paklausti net 10 Seimo narių. Tam skiriama taip pat 10 minučių. J. Juozapaitis. Prašom, kolega. Ruošiasi R. A. Ručys.

J. JUOZAPAITIS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, kaliniai, norėdami, kad jiems sudarytų geresnes sąlygas, naudoja daug elektros. Už tai reikia mokėti, aš tam pritariu. Jūsų aiškinamajame rašte yra parašyta, kad 450 tūkst. Lt bus surinkta iš tų kalinių. Ar visi kaliniai užsidirba tuos pinigus? Ar visi, kurie naudojasi tais prietaisas, turės susimokėti? Kaip su tais kitais, kurie neturi darbo?

T. VAITKEVIČIUS. Ačiū už klausimą. Iš tiesų tą vertinome. Noriu atkreipti dėmesį, kad ši pataisa iš esmės neapribos nuteistųjų galimybės turėti tų prietaisų. Iš esmės ji spręs jų paskatinimo tiek ir pasirinkti tuos prietaisus, galimybę, tiek pasirinkimą skatins, tiek skatins ir tai, jog nuteistieji patys bus labiau, manome, suinteresuoti dirbti.

Atsakydamas tiesiogiai į jūsų klausimą, noriu pasakyti, kad visi nuteistieji turės galimybių ir turės lėšų apmokėti už turimus elektros prietaisus. Dėl ko? Įstatymas ir poįstatyminiai teisės aktai numato, kad tuomet, jeigu nuteistasis asmeninėje sąskaitoje neturi pinigų, yra skiriama pašalpa, kuri šiuo metu siekia 0,3 MGL, arba 36 Lt. To iš esmės pakaktų turėti ir apmokėti už elektros prietaisų naudojimą.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia R. A. Ručys. Ruošiasi kolega J. Urbanavičius.

R. A. RUČYS (TTF). Ačiū posėdžio pirmininkui. Gerbiamasis pranešėjau, siūlomo Bausmių vykdymo kodekso 150 straipsnyje nustatyta, kad nuteistajam teisė išvykti be sargybos arba palydos suteikiama pataisos įstaigos direktorių nutarimu. Man kyla klausimas, ar nepadaugės pabėgimų iš įkalinimo įstaigos? Kaip bus sugrįžimas atgal į įkalinimo įstaigas kontroliuojamas?

T. VAITKEVIČIUS. Šios pataisos esmė yra ta, kad šiuo metu nuteistųjų, kurie išvyksta be sargybos arba be palydos, sąrašus tvirtina Kalėjimų departamento direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas. Pasiūlymo esmė yra šią kompetenciją perduoti pataisos įstaigos ir kardomojo kalinimo vietos direktoriaus kompetencijai. Iš esmės ta problema, kurią jūs nurodote, iš šitos pataisos nekyla.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia J. Urbanavičius. Ruošiasi kolega R. Ačas.

J. URBANAVIČIUS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, pasakykite, ar planuojate įvesti ir kitokius papildomus mokesčius nuteistiesiems? Truputį pakartosiu: ar nekils visuomenei grėsmė, jei nuteistieji galės išvykti be sargybos arba be palydos? Ačiū.

T. VAITKEVIČIUS. Daugiau papildomų mokesčių tikrai neplanuojame. Tai atsakymas į pirmąjį klausimą.

Ką noriu pažymėti atsakydamas į antrąjį klausimą. Kaip minėjau, šitas įstatymas šios problemos tiesiogiai nesukelia, bet jeigu kalbėtume apie numatytą galimybę šiuo metu išvykti iš pataisos įstaigų, iš laisvės atėmimų vietų, noriu pažymėti, kad išvykimas pagal įstatymą yra galimas tiktai tam tikrais įstatyme nustatytais atvejais, tai yra tuomet, kai, pavyzdžiui, yra artimųjų liga, artimųjų mirtis, taip pat dėl materialinės žalos nuteistajam ar jo sutuoktiniui, dėl gaivalinės nelaimės ir taip toliau. Manome, kad tokia galimybė, kad ir ribota, tinkamai pasverta, yra būtina ir yra viena iš priemonių tam, kad mes galėtume užtikrinti bent minimaliai humaniškas nuteistųjų laikymo sąlygas ir tikėtis, kad jie neatitrūks nuo žmonių esančių laisvėje, nuo artimųjų žmonių.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia R. Ačas, ruošiasi kolega G. Navaitis.

R. AČAS (TTF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Norėjau pranešėjui užduoti tokį klausimą. Kai perskaičiau, labai gražiai viskas skamba, kad tie nuteistieji, kurie papildomai atsineša elektros prietaisus, gaus už juos susimokėti, bet mane domina toks ūkinis klausimas: kaip tai bus administruojama. Sakykite, ar kiekvienoje kameroje bus statomi skaitliukai, kameroje sėdi ne vienas nuteistasis – aštuoni, dešimt nuteistųjų. Tai jeigu Teisingumo ministerija ruošia įstatymo pataisą, tai aš manau, kad turėtų būti teisingumas. Jeigu ten bus nustatyta, kad už televizoriaus elektros energiją 20 Lt, klausimas, ar jisai tiek išdegina, o gal daugiau išdegina. Kaip jūs administruosite šį mokestį ir ar tas administravimas nebus brangesnis negu nauda?

T. VAITKEVIČIUS. Elektros prietaisų naudojimo įkainiai, tai yra mokėjimo už elektrą dydžiai bus nustatomi remiantis šiuo metu galiojančia ūkio ministro įsakymu patvirtinta tvarka – „Dėl elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių patvirtinimo.“ Šiuo įsakymu yra tiesiogiai jau šiuo metu nurodyta, kiek koks prietaisas naudoja energijos, kaip tai yra apmokestinama. Taigi Teisingumo ministerijai šiuo atveju, nustatant įkainius už prietaisus, nereikės išradinėti ko nors naujo, reikės tiktai pasiremti jau galiojančia tvarka, kuri šiuo metu taikoma.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia G. Navaitis, ruošiasi kolega A. Endzinas.

G. NAVAITIS (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, šiandien jūs pristatote Bausmių vykdymo kodekso pakeitimus. Europos Sąjungos šalyse sąvoka „Bausmių kodeksas“ vartojama vis rečiau. Europos Sąjungos šalyse įprasta vadovautis nuostata, kad visuomenės siekis yra ne nubausti nusikaltėlį, o jį perauklėti. Todėl norėčiau paklausti: gal ateityje, o gal ir dabar, teikdamas pasiūlymus dėl bausmių, ar nenorėtumėte siūlyti ir kodekso pavadinimo pakeitimo, pasiūlyti įvardinti kaip penitencinį ar pataisos kodeksą. Ačiū.

T. VAITKEVIČIUS. Labai ačiū. Be abejonės, iš pažiūros ši problema gali atrodyti antrinė, bet galiu pripažinti, kad Teisingumo ministerijoje apie tai gana dažnai tenka prisiminti. Na, iš tiesų šiuo metu jau baigiamas parengti Probacijos įstatymas, kuris įveda taip pat jūsų minimas naujas sąvokas, aiškiai reglamentuoja tuos resocializacijos procesus. Čia, be abejonės, susiduriame su problema, kuri, pavyzdžiui, yra susijusi su Kalėjimų departamento pačiu pavadinimu. Be abejonės, Kalėjimų departamentas savo pavadinimu koduoja visai ne tai, ką norime pasakyti Probacijos įstatyme ir ką norime jam pavesti daryti, bet, įvertindami dabartinę ekonominę būklę, iš tiesų tokių veiksmų mes kol kas atsisakome ir tomis sąvokomis, jas tinkamai išaiškindami, manome, operuoti ir toliau. Taigi turiu omeny tai, kad vėlgi pavadinimų keitimas susijęs su tam tikrais finansinių išteklių poreikiais.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A. Endzinas, ruošiasi kolegė V. M. Čigriejienė.

A. ENDZINAS (LSF). Dėkoju. Gerbiamasis viceministre, norėjau jūsų paklausti. Apie kokį kiekį butinių elektros prietaisų čia kalbama, nes pagal numatomą surinkti pinigų kiekį atrodytų, kad gana daug jų yra, ir kaip tas procesas vyksta su nuosavybe atlikus bausmę? Kas ten vyksta – pardavimas turgus, aukcionai? Nejaugi tas nuteistasis, atlikęs bausmę, išsineša televizorių, magnetofoną, radijo aparatą? Pagal tą sumą atrodytų, kad jisai vienas net ir fiziškai negalėtų išsinešti to viso, ką jisai sukaupė, arba užgyveno, būdamas, atlikdamas bausmę.

Ir dar prašau pasakyti, na, vis tiek XXI a., ar bausmė neleidžiant įsigyti maisto produktų neturi…

PIRMININKAS. Laikas!

A. ENDZINAS (LSF). Užteks vieno klausimo. Dėkoju.

T. VAITKEVIČIUS. Atsakau į pirmą klausimą. Iš tiesų pagal Kalėjimų departamento pateiktą informaciją elektros prietaisų, kuriuos turi nuteistieji, yra ganėtinai daug. Ar jie išsineša tuos prietaisus? Atsakysiu: taip, tai yra jų nuosavybė, tie elektros prietaisai, kuriuos jie turi laisvės atėmimo vietose, yra jų nuosavybė, nebūtinai jie turi būti įsigyti už jų pačių pinigus, tai gali būti ir kitų asmenų perduoti elektros prietaisai. Tai yra tikrai tų, kurie nuteisti, turtas. Noriu pasakyti, kad įstatymo projekte mes minime, kad tais atvejais, kai nuteistieji netenka teisės naudotis papildomais elektros prietaisais, tuomet tokie elektros prietaisai yra saugomi pataisos įstaigose arba gali būti grąžinami juos perdavusiems asmenims pagal jų arba nuteistojo rašytinį prašymą.

PIRMININKAS. Ačiū. Paskutinioji klausia profesorė V. M. Čigriejienė. Prašom.

V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis viceministre, aš apie elektros prietaisus neklausiu, čia paklausė kolegos, bet norėčiau jūsų, kaip teisininko, paklausti. Aš gyvenime nesutikau žmogaus, kuris kalėjo ir kurį kalėjimas išauklėjo. Dabar jūs juos išleisite, be palydos, tai nusikaltimus tikrai padarys. Kaip bus apsaugotas eilinis pilietis? Ar tas įstatymas padės apsaugoti? Aš suprantu, humaniškumas, viskas, bet faktiškai išeina galvažudžiai, jie žino teisės aktus, kreipiasi į Seimo narius, kreipiasi į Europos Sąjungą… Tai va, kaip čia bus, be palydos, be nieko? Nenorėčiau tokio sutikti.

T. VAITKEVIČIUS. Labai ačiū profesore. Noriu atkreipti dėmesį, kad nuteistieji išleidžiami tiktai tam tikrais atvejais. Sprendžiant apie jų teisės būti išleistiems realizavimą, atsižvelgiama į daugelį aplinkybių. Aš minėjau, kad atsižvelgiama į tai, dėl ko reikia išleisti, atsižvelgiama į jų pasirengimą būti išleistiems, galų gale ne mažiau svarbu ir tai, kad išlieka apribojimas, ir šiuo metu nustatytas nuteistiems už labai sunkius nusikaltimus, tai yra nusikaltimus, už kuriuos jie nuteisti didesne nei 10 metų laisvės atėmimo bausme. Tokia galimybė negali būti suteikta. Be abejonės, rizikos visą laiką išlieka, aš turiu ir tai pripažinti, tačiau sutikime ir su tuo, kad daugelis jų vienaip ar kitaip sugrįš į visuomenę, ir jų izoliavimas nepaliekant jiems galimybės pasitaisyti, nesudarant net tam prielaidų iš tiesų yra didžiulis pavojus mums patiems.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau. Dabar prašom prisėsti, nes jūsų dar laukia vienas kompleksinis klausimas, o Seimo nariai kalbės dėl balsavimo motyvų. Pirmoji V. V. Margevičienė. Prašom.

V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Neturėjau galimybės paklausti. Iš tikrųjų tai yra svarbu, nes kalėjimai nėra poilsio namai, jie dabar ir vadinami pataisos namais. Iš tikrųjų žmonės turėtų truputį kitaip jaustis ir gyventi tuose namuose. Dabar faktiškai vos ne prie kiekvienos lovos stovi televizoriai, įvairiausi elektros prietaisai, jie netgi gali pasigaminti papildomai maisto. Aš suprantu, kad tai yra tikrai labai svarbu, bet pranešėjo norėjau klausti, kaip bus su nepilnamečiais, jeigu jie įeina į tą pačią Kalėjimų departamento sistemą? Esu gavusi skundą, kad šiuo metu vaikai paprasčiausiai net nebeturi baltos patalynės kalėjime. Tai norėjau klausti, kas bus, jeigu iš tikrųjų tai yra tiesa? Tai galbūt leiskime atsinešti ir savo patalynę, ir savo rūbus, ir visa kita, jeigu jau šiandien toks sunkmetis ir taip baisu.

O dėl suaugusiųjų iš tikrųjų siūlau pritarti, nes tikrai labai geros įstatymo pataisos. Dėkui.

PIRMININKAS. Ačiū. Kita nuomonė – kolega E. Žakaris. Prašom.

E. ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad tokiais projektais mes tikrai neįveiksime nei krizės, nei biudžetą papildysime, nei įkalinimo įstaigose esančius žmones perauklėsime. Atkreipkite dėmesį – reikės, kad kaliniai susimokėtų už televizorių, už virdulių naudojimą ir taip toliau. Tie, kurie turi pinigų, o tiems, kurie neturi, bus skiriamos pašalpos. Vadinasi, mes skatiname neturėti pajamų, juo labiau kad šiandien darbo tikrai trūksta, dirba tik maža dalis, tai jeigu reikia žmones ir bausti, ir kad jie susimokėtų už išlaikymą, mažesnius įkainius taikykime ir taip toliau.

Dabar maitinimas. Vėl kaip nuobauda 15 dienų neleisti nusipirkti maisto. Vadinasi, žmogus, turintis pinigų, užuot nusipirkęs maisto ir galbūt parėmęs verslą ir taip toliau, na, mes jam duodame valgyti, bet iki 15 dienų leidžiame pasilikti pinigų. Manau, kad šiandien tikrai yra svarbesnių projektų ir tokiems nereikėtų pritarti. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Mielieji kolegos, prašome pasiruošti, balsuosime, ar pritariame po pateikimo. Prašom, balsavimas pradėtas.

Registravosi ir balsavo 76: už – 45, prieš – 2, susilaikė 29. Pritarta. Seniūnų sueiga siūlo, kad toliau šį klausimą nagrinėtų Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Jis siūlomas pagrindiniu. O papildomi būtų Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas ir Žmogaus teisių komitetas, sutinkam? Ačiū. Ir į Seimo posėdį šis klausimas grįžtų lapkričio 24 d. Ačiū.

Patentų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-816. Mokesčių už pramoninės nuosavybės objektų registravimą įstatymo 1 priedėlio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-817 (pateikimas)

Dabar vėl kviečiu gerbiamąjį T. Vaitkevičių į tribūną. Kompleksinis klausimas – Patentų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas ir Mokesčių už pramoninės nuosavybės objektų registravimą įstatymo 1 priedėlio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Projektų Nr. XIP-816 ir Nr. XIP-817. Pateikimo stadija. Prašom. Gerbiamasis pranešėjau, abu iškart pateiksite?

T. VAITKEVIČIUS. Taip.

PIRMININKAS. Prašom.

T. VAITKEVIČIUS. Patentų įstatymo projektas – gana specifinis teisės aktas, tačiau anaiptol ne mažiau svarbus. Patentų įstatymo pakeitimas, kaip pagrindinis nacionalinis teisės aktas, reglamentuoja asmenų teises ir pareigas, atsirandančias sukūrus išradimus, bei garantuoja šiems išradimams teisinę apsaugą, ir, be abejonės, jis turi susilaukti gana daug dėmesio komitetuose. Tikiuosi jūsų pritarimo jį priimant.

Dar praeitais metais Seimui buvo pateiktas Patentų teisės sutarties ratifikavimo projektas. Jis nebuvo svarstytas nusprendus, kad svarstymas bus tęsiamas tik gavus Patentų įstatymo pakeitimo projektą. Patentų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas yra tarsi lydintysis įstatymas. Patentų įstatymas buvo priimtas dar 1994 m., kaip suprantate, nuo to laiko praėjo gana daug laiko, įvyko gana daug pokyčių. Lietuva prisijungė prie kelių tarptautinių teisės aktų, susijusių su patentų teise. Taip pat pasikeitė teisinės, ekonominės ir socialinės sąlygos. Tai skatina atitinkamai peržiūrėti ir visą įstatymą, ir jūsų valiai yra pateiktas naujasis šio įstatymo variantas, vadinamoji nauja redakcija.

Kaip minėjau, pagrindinis šio įstatymo tikslas yra suderinti įstatymą ir nacionalinę teisę su patentų teisės sutartimi, kuri buvo priimta 2000 m. liepos 1 d. Ženevoje. Dėl šios patentų teisės sutarties suderinus įstatymą bus suvienodintos ir supaprastintos formalios procedūrinės patentų teisės taisyklės, jos taps tokios pačios ar panašios visose nacionalinės teisės sistemose. Svarbiausias rezultatas, kurio pasieksime priėmę šį įstatymą, bus supaprastintas patentinių paraiškų padavimas bei patentų išdavimo procedūros. Aiškinamajame rašte yra nurodytos pagrindinės naujovės, t. y. supaprastinamos patentų paraiškos padavimo, datos suteikimo sąlygos, privalomojo atstovavimo reikalavimai, numatomas prašymas suteikti prioritetą, taisymas ir pildymas, prioritetų teisės atkūrimas ir taip toliau. Išties tai yra specifiniai, bet, pabrėžiu, labai reikalingi patentų apsaugai, patentų procedūrai plėtoti dalykai. Pabandysiu atsakyti į jūsų klausimus.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausti nori du Seimo nariai. Pirmasis K. Daukšys. Ruošiasi kolega J. Urbanavičius. Nematau, tuomet J. Urbanavičius. Prašom, kolega.

J. URBANAVIČIUS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, gal pasakytumėte, ar jaučiamas nuosmukis renkant mokesčius už patentus ir kokia yra situacija šioje srityje? Ačiū.

T. VAITKEVIČIUS. Ačiū už klausimą, tikslių skaičių ir aktualių skaičių nenurodysiu, tačiau pagal tą informaciją, kurią buvau gavęs vasarą, iš tiesų nuosmukis yra jaučiamas, iš tiesų judėjimas registruojant patentus yra sumažėjęs. Šalia to noriu pasakyti, kad rinkai Patentų biuro paslaugų vis dar reikia, nurodyta informacija rodo, kad išties gana daug patentų paslaugų prireikė tuomet, kai registruojami patentai, susiję su farmacine veikla. Prognozės nėra šiuo atveju prastos, matyt, tai susiję su tuo, kad gyvenimas išradimų prasme nesustoja.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Mielieji kolegos, nematau, kad kas norėtų kalbėti dėl balsavimo motyvų. Gal galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Balsuojame. Abu projektai. Kas už tai, kad būtų pritarta po pateikimo projektams, kurių registracijos Nr. XIP-816 ir Nr. XIP-817? Prašom balsuoti. Prašom balsuoti, kolegos.

Užsiregistravo 78 Seimo nariai. Balsavo 77 Seimo nariai. Už – 68, susilaikė 9. Pritarta. Seniūnų sueiga siūlo, kad Patentų įstatymo pakeitimo įstatymo projektą toliau nagrinėtų Teisės ir teisėtvarkos komitetas, o Mokesčių įstatymą, kaip ir priklauso, – Biudžeto ir finansų komitetas, Teisės ir teisėtvarkos komitetas būtų papildomas. Sutinkate? Ačiū. Toliau, jau Seime būtų aptariama lapkričio 24 d. Ačiū. Klausimas baigtas.

Dabar pagal planą turėtų būti pertraukėlė, bet liko 2 klausimai. Gal galime be pertraukos apsieiti? Ačiū.

Šeimynų įstatymo projektas Nr. XIP-609. Vietos savivaldos įstatymo 6 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-610. Buhalterinės apskaitos įstatymo 1, 2 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-611 (pateikimas)

Kviečiu į tribūną ministrą D. Jankauską, jis pateiks klausimą, kuris vadinasi Šeimynų įstatymo projektas Nr. XIP-609. Prašom, gerbiamasis ministre ir kolega.

D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, norėčiau atsiklausti, o gal galėčiau iš karto pateikti ir kitus du įstatymų projektus, tai yra Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą…

PIRMININKAS. Ačiū. Gerai, kompleksiškai.

D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Jie tarpusavyje susiję. Pirmiausia noriu pasakyti, kad Vyriausybė dar šių metų balandžio 29 d. savo nutarimu yra pritarusi šių įstatymų projektų pateikimui bei jų svarstymui Seime. Pagal dabar galiojančią Juridinių asmenų registro tvarką veikiančios šeimynos negali būti nei perregistruotos, o naujai steigiamos įregistruotos Juridinių asmenų registre, nes jokiame teisės akte šiuo metu nėra nustatyta jų teisinė forma. Todėl nėra aišku, kokiai teisinei formai reikėtų priskirti šeimynas, ar viešosioms įstaigoms, ar individualioms įmonėms, ar bendrovėms, ar biudžetinėms įstaigoms. Tam, kad teisiškai apibrėžtume šeimynos teisinę formą, yra Seimui svarstyti teikiamas visos apimties Šeimynų įstatymo projektas. Ten yra aptarti tokie dalykai: siekiama šeimynos steigimą patikėti veiksniam fiziniam asmeniui, suteikti šeimynai vaikų globėjo, rūpintojo statusą, taip pat apibrėžti šeimynos, kaip juridinio asmens, teises ir pareigas, nustatyti šeimynos paskirtį bei jos veiklos uždavinius, patikėti šeimynos valdymą šeimynos steigėjui ir jo sutuoktiniui, taip pat nustatyti naujus šeimynos ir savivaldybės bendradarbiavimo santykius.

Iki šiol galiojanti teisinė bazė, kuri reglamentuoja šeimynų veiklą, yra 2002 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtinti Šeimynų nuostatai. Vyriausybės dar 1999 m. kovo 9 d. nutarimu patvirtintas šeimynos motinos arba tėvo darbo apmokėjimas, taip pat savivaldybių įsteigtoms šeimynoms patvirtintos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. įsakymu šeimynos motinos arba tėvo darbo apmokėjimo sąlygų aprašas. Pagal iki šiol galiojusią tvarką šeimynų steigėja yra tik savivaldybės taryba. Šeimynų steigimo problemos yra susijusios su daug priežasčių, tad noriu informuoti, kad šiuo metu Lietuvoje veikia tik 36 šeimynos 22 savivaldybėse iš 60. Tikimės, kad siūlomi projektai palengvins, supaprastins gyvenimą jau egzistuojančioms šeimynoms ir, tas, beje yra dar svarbiau, paskatins naujų šeimynų steigimąsi ir registravimą.

Dėl to kartu yra teikiamas Vietos savivaldos įstatymo dviejų straipsnių pakeitimo projektas Nr. XIP-610. Juo yra siūloma pakeisti šeimynos steigimo tvarką, atsisakant administracinės steigimo tvarkos ir siūlant nustatyti, kad, kaip jau minėjau, steigėju gali būti vienas veiksnus fizinis asmuo, turintis trejų metų vaiko globėjo, rūpintojo patirtį.

Taip pat teikiamas Buhalterinės apskaitos įstatymo 1, 2 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Juo yra siūloma, kad šeimynai nebūtų taikomi Buhalterinės apskaitos įstatymu ribotos civilinės atsakomybės juridiniams asmenims nustatyti buhalterinės apskaitos reikalavimai.

Visų šių projektų esmę pasakyčiau labai trumpai vienu sakiniu – kad globojamam vaikui būtų, mūsų manymu, daug logiškiau ir teisingiau augti šeimoje arba šeimynoje. Tai galbūt paskatins procesą, kad iš vaikų globos įstaigų palaipsniui didesnė dalis globojamų vaikų atsiras šeimynose. Todėl ir teikiami šie projektai. Dabar laukiu klausimų ir prašysiu pritarti po pateikimo.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis kolega. Užsirašė net 11 Seimo narių. Manau, kadangi čia 3 klausimai, tai gal tada ne 10, o 15 minučių. Pirmas klausia J. Juozapaitis. Ruošiasi kolega B. Pauža.

J. JUOZAPAITIS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, norėčiau daugiau komentarų dėl 4 straipsnio 1 ir 2 dalių, kur steigėjas gali būti vienas veiksnus fizinis asmuo. Šeimyna tai yra du žmonės, sutuoktiniai – vienas, du, o čia vienas. Kažkodėl man įstrigo vienas. Kodėl dabar trejų metų to stažo reikia? Jeigu padori ir tvarkinga šeimyna, vyras ir žmona, tai gali pasiimti vaikus globoti neturėdami stažo? Dirba abu mokytojais ar kaip, ar kitą darbą turi.

D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju už klausimą, kolega. Nepaminėjau pristatydamas, kad šeimynos bendrąja prasme tikslas yra, kad būtų globojama nuo 6 iki 12 vaikų, aišku, su atskiromis išimtimis: gali būti globojama daugiau, jeigu siekiama neišskirti brolių ir seserų, arba mažiau, jeigu tarp globojamų yra ir neįgalių vaikų. Tačiau šeimyna apima ne tik patį steigėją, jūsų cituojamoje dalyje yra kalbama apie šeimynos steigėją. Mūsų manymu, apriboti, ar turi būti sutuoktiniai… yra manoma, kad ir vieniši asmenys, atitinkantys Civiliniame kodekse vaiko fiziniam globėjui, rūpintojui taikomus reikalavimus. Ir kitos sąlygos leidžia tai, kad neapribotume. Kaip įstatyme yra sakoma, kad šeimos dalyviui arba steigėjo sutuoktiniui yra taikomi tie patys reikalavimai, kaip ir šeimynos steigėjui, išskyrus tą jūsų minimą reikalavimą. Taigi, jeigu nors vienas iš sutuoktinių turi globėjui taikomus reikalavimus, tai yra trejų metų darbo patirtį, kuri apibrėžta Civiliniam kodekse, to pakanka.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A. Rimas. Ruošiasi kolega E. Žakaris.

A. RIMAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis komiteto pirmininke, noriu jūsų paklausti. Dabar šeimynas steigia, reorganizuoja, pertvarko arba likviduoja savivaldybės taryba. Teikiamu įstatymo projektu siūloma panaikinti šią savarankišką savivaldybių funkciją. Šeimynų steigėjais galėtų būti fiziniai asmenys, o savivaldybėms būtų suteikiama teisė prie šeimynos veiklos stiprinimo prisidėti finansiškai arba materialiai. Ar tikrai šie pakeitimai padės išspręsti realias savivaldybių socialines problemas vaikų teisių apsaugos srityje. Kodėl toks modelis geresnis nei dabar veikiantis?

D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju už klausimą. Išties šeimynų steigimo palengvinimo ir supaprastinimo būtent tuo ir siekiama, kaip jūs ir minėjote savo klausime. Žinoma, pačiame įstatymo turinyje yra labai aiškiai aptariama, kokius reikalavimus turi atitikti, kad savivaldybės sprendimai, konkrečiai vaikų teisių apsaugos institucijos, turės būti priimami ir derinami. Tai nebus koks nors savaiminis steigimasis be jokių reikalavimų. O kad tas siekis, kurį, kaip ir jūs minėjote, būtų pasiektas, tai manau, kad ir svarstant įstatymo projektą… Duok Dieve, kad Seimas sutiktų jį po pateikimo pradėti svarstyti. Galbūt galima tobulinti, bet kad daugiau steigtųsi šeimynų, tai iš tiesų toks tikslas yra. Aš minėjau, kiek šiuo metu yra šeimynų, tačiau jų skaičius mažėja. O norėtųsi kitokios tendencijos, kad būtų kuo daugiau šeimynų. Savivaldybių bent jau dalis problemų, kurios dabar yra kaip savarankiška funkcija, būtų lengviau sprendžiamos.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia E. Žakaris. Ruošiasi kolegė R. Baškienė.

E. ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis ministre, aš norėčiau jūsų paklausti kaip Vyriausybės kabineto nario dėl Vyriausybės krypčių ar politikos, kaip čia pavadinti. Šiuo metu už vaikus, augančius globos institucijose, valstybė moka apie 2,5 tūkst. Lt, augančius šeimynose mokama 1040 Lt, o šeimose – 520 Lt. Dabar kalbant apie globos išmokas jūs patį pirmąjį projektą pristatote būtent apie šeimynas. Ir jūsų, ir Vyriausybės nuomone, kur yra prioritetas ateityje? Ar šeimynos, ar vis dėlto bus šeimos? Ačiū.

D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju už klausimą. Atsakysiu trumpai, kad šeimynos ir šeimos kaip prioritetas, palyginti su vaikų globos įstaigomis, tai drąsiai ir tvirtai sakau – taip. O išgryninti, kiek šeimose globojamų vaikų, o kaip toliau šeimynų steigimasis judės, manau, kad tai yra iš tiesų dalykai, kuriuos ir turi parodyti šie teikiami įstatymų projektai, ir valstybės galimybes būtent paremti globojamus vaikus ir jų globėjus.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia R. Baškienė. Ruošiasi kolega M. Zasčiurinskas.

R. BAŠKIENĖ (MSG). Labai ačiū. Gerbiamasis ministre, iš tikrųjų pati idėja gera ir sveikintina, tačiau norėčiau klausti. Dabar šeimynų mamos (dažniausiai mamos, o kai kada ir tėveliai) yra savivaldybėse įforminami kaip socialiniai darbuotojai. Jie gauna darbo užmokestį. Pakeičiant statusą, kaip atsitiks? Jie nebegaus atlyginimo. Ar teisingai supratau? Ir ar tuo atveju mes nepabloginsime šeimynų situacijos? Nes vaiko pinigai turės kitą paskirtį, mokami šeimos nariams 1040 Lt, viskas taip, bet nebeteksime to darbo užmokesčio, plius socialinių garantijų šeimos tėvui ir motinai.

D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju už klausimą ir nuoširdžiai tikiu, kad Socialinių reikalų ir darbo komitete ieškosime pačių racionaliausių kelių tobulinti įstatymą, kuris, kaip minėjau, dar nuo balandžio pabaigos Vyriausybėje jau yra aprobuotas. Iš tiesų pačiame įstatymo projekto turinyje yra numatomos finansavimo galimybės tiek iš savivaldybės, tiek iš valstybės institucijų, kaip ir iš kitų rėmėjų arba labdarą teikiančių organizacijų. Manau, kad tuos dalykus iš tiesų reikės reglamentuoti, ir, jeigu mums pavyks teikiamu įstatymu nepabloginti šeimynose dirbančių mamų, o kartais ir tėvelių situacijos, tai manau, kad bus maksimaliai pasiektas tikslas.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia M. Zasčiurinskas. Ruošiasi kolegė M. A. Pavilionienė.

M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkui. Gerbiamasis ministre, konkretūs du klausimai. Septynių vaikų šeima ar gali steigti šeimyną?

Ir antras klausimas. Jūs rašote, kad šis įstatymas padės mažinti korupcijos reiškinius socialinės pagalbos vaikui sistemoje. Ar galėtumėte įvardyti tos korupcijos reiškinius, kurių šiandien yra šioje sistemoje? Ir kas kontroliuos, kaip bus kontroliuojamas šis kilnus darbas pagerinti vaikų padėtį valstybėje? Taigi. Septyni vaikai šeimyną ar gali įkurti? Korupcija ir kontrolė.

D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū. Kaip jau minėjau ir, be to, projektuose yra, kad šeimyna nuo šešių iki dvylikos vaikų gali globoti, taigi net ir turinti septynis vaikus šeima, jeigu atitinka visus kitus reikalavimus, be abejo, kad gali steigti šeimyną kaip juridinį asmenį.

Atsakant į antrą klausimą, iš tiesų būtų galima kalbėti labai plačiai, bet atsakysiu labai trumpai, kad vaikų teises, ir globojamų vaikų taip pat, kaip žinote, kontroliuoja savivaldybėse vaiko teisių apsaugos tarnybos. Yra valstybinis ombudsmenas, tai yra Vaiko teisių apsaugos kontrolierius, taip pat prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos yra Įvaikinimo ir vaiko teisių apsaugos tarnyba. Galbūt šiek tiek netiksliai sakau pavadinimą, tačiau kontroliuojančių institucijų spektras yra nemažas. O apie prielaidas, kur, kiek yra galimos korupcijos, tai čia daugiau, žinoma, teisėsaugos institucijų dalykai. Siekis yra taip pat ir tarp jūsų paminėtų.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia profesorė M. A. Pavilionienė. Ruošiasi kolega J. Urbanavičius.

M. A. PAVILIONIENĖ (LSDPF). Labai ačiū. Gerbiamasis ministre, šeimynų steigimas Lietuvoje iš tikrųjų yra kilni veikla, tačiau reikalavimai šeimynos steigėjui ir dalyviui pažeidžia žmogaus teises ir laisves. Nes tik susituokę ir tik gavę sutuoktinio leidimą gali steigti šeimynas. O jeigu yra žmogus, turtingas vyras ar moteris, kuris galėtų samdyti visą komandą šeimynai prižiūrėti, jis tokios šeimynos steigti negalės. Taigi dėkoju už jūsų atsakymą iš anksto.

D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju. Visai neseniai buvo kaip ir atvirkščias klausimas, kodėl kalbama apie vieno asmens galimybę arba galėjimą steigti šeimyną. Manau, kad įstatymo projektas yra subalansuotas. Juo labiau jeigu ir dėl Kanceliarijos Teisės departamento išvados, kur siūloma detalizuoti sąvoką „vykdęs vaiko globėjo pareigas“, manome, kad pakanka ir to, kad Civilinis kodeksas labai aiškiai apibrėžia, jog vaiko globėjas yra teismo nutartimi arba savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu paskirtas asmuo. Manyčiau, kad tai yra pakankamos sąlygos.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia J. Urbanavičius. Ruošiasi kolega A. Sysas.

J. URBANAVIČIUS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis ministre, sakykite, ar šeimyna privalės vesti finansinės apskaitos dokumentus apie gautas lėšas ir jų panaudojimą ir kokiais atvejais šeimyna gali būti likviduojama? Ačiū.

D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėl atvejų, kai likviduojama, dalis yra ir pačiame projekte apibrėžta, o sprendimai, be abejo, kaip jau ir kalbėjome, vaiko teisių apsaugos institucijos, pirmiausia Vaiko teisių apsaugos tarnybos savivaldybėje.

Dėl buhalterinės apskaitos vienas iš teikiamų projektų ir yra, kad šeimynai nebūtų taikomi buhalterinės apskaitos įstatymai, nustatyti ribotos civilinės atsakomybės juridiniams asmenims buhalterinės apskaitos reikalavimai. Tai reiškia, kad turėtų būti pakankamai supaprastinta apskaita.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A. Sysas. Ruošiasi kolega E. Pupinis.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis ministre, ta problema nebuvo išspręsta prieš tai buvusiuose teisės aktuose ir aš matau, kad nesprendžiama ir šitame. Aš turiu omenyje, kas yra apibrėžiama šeimyna. Pagal jūsų įstatymą tai yra šeši ir daugiau vaikų, kurie auga šeimoje. Bet problema yra ta, kad dalis sulaukia pilnametystės ir išeina, šeimoje lieka keturi vaikai arba penki, arba trys ir pagal šį įstatymą šeimyna praranda šeimynos statusą ir praranda pinigus. Bet įsivaizduokite, kad tai yra suaugusių šeima, kuri išaugino, sakykime, iki 18 metų daug vaikų, lieka su trimis nepilnamečiais ir naujus tris priimti jau, sakykime, 55 metų, 50 metų ne visai gerai. Tuo skundėsi jie man anksčiau ir aš matau, kad ši problema neišspręsta ir čia. Ministre, ką jūs manote dėl to. Nes mes turime sudaryti sąlygas paimti, išauginti ir kad jie po truputį išauga, bet šeimyna išlieka iki tol, kol nors vienas vaikas yra toje šeimoje. Ačiū.

D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, kolega, už klausimą. Išties nekalbame apie globojamus vaikus šeimynoje. Daugiavaikėje šeimoje irgi gali būti daugiau nei šeši, septyni vaikai ir panašiai. Tačiau dėkodamas už klausimą nuoširdžiai tikiuosi, kad svarstant projektą, tikiuosi, kad po pateikimo jam bus pritarta, bus aptarti atvejai, kada gali būti daugiau arba mažiau. Šiuo atveju projekte yra aptariami labai konkretūs dalykai. Daugiau, kai neišskiriami broliai ir seserys, arba mažiau, jeigu yra neįgalus vaikas, tai yra jeigu globojamas vaikas su negalia. Tai galbūt galima aptarti ir tobulinti sprendžiant ir jūsų minimos problemos aspektais.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia E. Pupinis. Ruošiasi kolegė V. V. Margevičienė.

E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū gerbiamajam posėdžio pirmininkui. Iš tikrųjų turbūt nereikia daug ir aiškinti, kad tiek vaikų namų vaikų išlaikymo, tiek šeimynų kaštai labai skiriasi. Tai iš tikrųjų ar bus dar kažkokių priemonių ieškoma, kaip paskatinti vis dėlto šeimynų atsiradimą? Ar įstatymas – tai viskas, ką gali ministerija? Ačiū.

D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Aš manau, kad įstatymas yra pradžia to, ką gali ir ministerija, ir įstatymų leidėjai. O toliau ieškoti būdų, priemonių, kaip racionaliau panaudoti turimus išteklius tiek savivaldybių biudžetuose, tiek savivaldybėse, kadangi iki šiol tai buvo priskirta savarankiškajai funkcijai, tiek ir valstybės institucijose, yra tiesiog tolesnių sprendimų dalykas. Šiuo įstatymu yra daroma šeimynų steigimo pradžia.

PIRMININKAS. Ačiū. V. V. Margevičienė ir paskutinioji – kolegė L. Graužinienė.

V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Dėkoju, pirmininke. Gerbiamasis ministre, tikrai labai ačiū, labai seniai laukėm šio įstatymo. Bet aš noriu jūsų klausti, ar ministerijos darbuotojai žino, kad yra parengta ne viena ir Vietos savivaldos įstatymo pataisa, ir yra parengta Socialinių paslaugų įstatymo pataisa, ir ministerijai jau įteikta daugiau nei prieš dvejus metus. O esmė jų yra ta, kad savivaldybės tarybos savo sprendimu gali nustatyti papildomą mokestį, kuris yra daug mažesnis negu vaiko gyvenimas vaikų globos namuose, ir taip skatinti šeimynų steigimą arba skatinti žmones imti vaikus globoti.

D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū už klausimą. Jūs kaip ir atsakėte didesne dalimi. Iš tiesų negaliu pasakyti, kad žinau, kiek ir kokius darbus ministerijos darbuotojai prieš dvejus metus ar vėliau yra pradėję arba gavę kokius siūlymus, o dėl pataisų iš tiesų galima grįžti ir žiūrėti. Primenu, kad šie projektai dar balandžio 29 d. buvo aptarti Vyriausybėje.

PIRMININKAS. Ačiū. Ir klausia L. Graužinienė. Prašom, kolege.

L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamasis ministre, aš tikrai norėčiau prisidėti prie kolegos E. Žakario klausimo. Vis dėlto atrodo, kad kažkaip mes nesudedame prioritetų, turėtume pradėti nuo prioritetinių dalykų.

Bet jeigu svarstome šitą įstatymą, kuris atneštas, aš pasižiūrėjau, man kelia labai daug klausimų 13 straipsnis – dėl šeimynos turto. Čia yra kalbama, kad bus galima perregistruoti asmeninį turtą į šeimynos turtą ir po to jokiu būdu kreditoriai negalės išieškoti, jeigu buvo kažkokios kredito sutartys. Na, realiai, gyvenimiškai, paprastai tai bus viena iš paskatų kurti šeimynas tiems, kurie turi kreditus arba planuoja paimti kreditus ir turėti gyvenamąjį būstą. Vien šituo 13 straipsniu naudojantis paskata yra didelė, bet tai ne vaikų prioritetas. Tai žmonėms bus paskata įsigyti būstą už kreditus, kurio po to niekaip neatims. Todėl ar nemanote, kad šį įstatymą reikia kompleksiškai pažiūrėti ne tik socialinės srities, žmogaus teisių aspektu, tačiau ir finansininkams, ir galbūt mūsų Audito komitetui?

D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju kolegei už klausimą. Išties negaliu dabar detaliai pasakyti, kiek ir kokios institucijos žiūrėjo projektą, tačiau situacija yra tokia, kad šeimynos iš tiesų seniai laukia tokio įstatymo, kad judėtų gyvenimas vietoj sustojusios dabar situacijos, kai nei perregistruoti egzistuojančios šeimynos gali save juridinių asmenų registre, nei registruotis naujos. Noriu ir kviesti: dėkime saugiklius, registruokime pasiūlymus, bet pradėkime svarstyti įstatymo projektą po pateikimo tam, kad galėtume judėti į priekį. Iš tiesų labai maloniai kviesčiau ir prašyčiau netgi teikti pasiūlymus, kad išeitų kuo tobulesnis įstatymas.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau. Dabar, kolegos, tie, kurie norit kalbėti dėl balsavimo motyvų. R. J. Dagys. Prašom, kolega.

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, kurie klausia ir rūpinasi dėl visų įmanomų saugiklių, šis įstatymas buvo suderintas, iš tikrųjų buvo derintas, perderintas ir kelis kartus vaikščiojęs per visas institucijas. Aš tikrai paspartinau jo patekimą čia, pas mus, nes jis yra vienas iš esminių įstatymų. Jeigu žiūrime į vaikų visą globą, priežiūrą, rūpinimąsi ir panašiai, mes aiškiai matome daug problemų su valstybinėmis įstaigomis, kurios augina ir prižiūri tuos vaikus. Aišku, kuo arčiau šeimos, kuo mažesnės grupės, tuo iš principo yra geriau, kai jais rūpinasi. Visąlaik galima ieškoti tų saugiklių, reikia į juos pasižiūrėti, ką ponia L. Graužinienė sakė, bet tuo metu, kai derino, tokių pavojų niekas per daug nematė. Jeigu jų atsiranda, reikia juos tiesiog pamėginti pataisyti, bet be šitokios teisinės reglamentacijos turėsim tą patį chaosą šitoj srity, kaip dabar yra. Dabartinė situacija yra netinkama.

PIRMININKAS. Ačiū. Kadangi nematau norinčių kalbėti prieš, tai gal galim bendru sutarimu ar reikia balsuoti? (Balsai salėje) Balsuoti? Gerai. Ar galim balsuoti dėl visų trijų projektų? Gerai, prašom pasiruošti ir balsuojam, ar pritariam po pateikimo.

Užsiregistravo 80, balsavo 78: 77 – už ir 1 Seimo narys susilaikė. Pritarta.

Seniūnų sueiga siūlo, kad pagrindinį, t. y. Šeimynų įstatymo projektą, nagrinėtų Socialinių reikalų ir darbo komitetas ir jam pagelbėtų kaip papildomas Žmogaus teisių komitetas. Sutinkam? Dėl šito ar?.. Prašom, L. Graužinienė.

L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū. Mūsų komitetas buvo paskirtas tik prie buhalterinės apskaitos. Ten viskas gerai, teisingai, bet mes norėtume pažiūrėti visą paketą, kadangi, kaip ir minėjau, ten yra ir turtinių klausimų, ir atskaitomybės už pinigus, ir visa kita. Todėl kartu Audito komitetą dar prie kitų papildomai prašom.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar sutinkam, kad pagrindinis įstatymas būtų papildomai nagrinėjamas ne tik Žmogaus teisių komiteto, bet ir Audito komiteto? Sutinkam? Ačiū.

Dabar Vietos savivaldos įstatymo 6 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Seniūnų sueiga siūlo, kad pagrindinis būtų irgi Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas ir, kaip jau susitarėm, Audito komitetas. Sutinkam? Ačiū. Ir Buhalterinės apskaitos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Pagrindinis – Audito čia šiuo atveju, papildomas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Sutinkam? Ir visi trys projektai turėtų būti toliau nagrinėjami Seime vėl lapkričio 5 d. Sutinkam? Ačiū. Kompleksinis klausimas baigtas.

Baudžiamojo kodekso papildymo 170² ir 284¹ straipsniais ir priedo papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-1062 (pateikimas)

Dabar 2-5 – Baudžiamojo kodekso papildymo kai kuriais straipsniais ir priedo papildymo įstatymo projektas. Pranešėja – V. Aleknaitė-Abramikienė. Projekto registracijos Nr. XIP-1062. Pateikimo stadija. Prašom, kolege.

V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, kaip žinote, prieš pat mums prisiekiant šiame Seime, o tiksliau, jau prisiekus, lapkričio 28 d. Europos Sąjungos Taryba priėmė pamatinį sprendimą, kuris buvo gana ilgai svarstomas Europos Sąjungoje ir kuriam taip pat pritarė ir Lietuva, – dėl kovos su tam tikromis rasizmo ir ksenofobijos formomis bei apraiškomis baudžiamosios teisės priemonėmis. Kalbant populiariai, Europos Sąjunga įpareigojo savo šalis nares užtikrinti baudžiamumą už viešą pritarimą genocido nusikaltimams, nusikaltimams žmoniškumui ir karo nusikaltimams, atsisakymą šiuos nusikaltimus pripažinti ar didelį jų menkinimą.

Europos Taryba taip pat pasirašė deklaraciją, kuri priimta kartu su šiuo dokumentu. Pagrindinė šios deklaracijos mintis yra ta, jog panašių baudžiamų veikų sąrašas gali būti išplėstas atsižvelgiant į šalių narių istorinę patirtį.

Lietuvos istorinė patirtis visų pirma susijusi su dviejų totalitarinių režimų okupacija, agresija. Viena iš tų okupacijų truko net pusę amžiaus. Abiejų šių okupantų yra įvykdyti mūsų šalyje labai sunkūs nusikaltimai. Nuo jų kentėjo tiek ištisos tautos, kaip, sakykime, žydai, nes jie buvo masiškai naikinami, kentėjo ištisos socialinės grupės, turiu galvoje Stalino ištremtus šimtus tūkstančių lietuvių. Žmonės buvo kankinami, be teismo kalinami, žudomi ir t. t.

Kai kuriose Europos Sąjungos valstybėse, pirmiausia senosiose Europos Sąjungos narėse, tokio pobūdžio įstatymai jau seniai veikia. Labai anksti baudžiamuosius kodeksus tokiomis nuostatomis papildė valstybės, ypač nukentėjusios nuo nacizmo, tai Austrija, Belgija, Vokietija. Čekija ir Lenkija yra priėmusios ir papildžiusios savo baudžiamuosius kodeksus nuostatomis, kurios aprėpia abi okupacijas ir abu totalitarinius režimus.

Beje, ką tik Lenkijos Seimas balsavo dėl Baudžiamojo kodekso pataisų, kuriomis numatyta atsakomybė ir už tokias veikas, kurios įeina į mūsų Administracinių teisės pažeidimų kodeksą, t. y. už nacistinės ir komunistinės simbolikos gamybą ir platinimą. Mano jau minėto Europos Sąjungos pamatinio sprendimo 10 straipsnis įpareigoja valstybes nares įgyvendinti šias nuostatas iki 2010 m. lapkričio 28 d. Laiko turime.

Reikia pasakyti, kad aš nesu pirmoji, kuri bandau įgyvendinti šias nuostatas. Ne taip seniai įstatymo projektą yra įregistravę mano kolegos P. Saudargas ir P. Luomanas. Tačiau noriu atvirai pasakyti, jog apsvarstę nusprendėme, kad reikia pasinaudoti ta patirtimi, kurią mes sukaupėme praeitos kadencijos metu bendradarbiaudami su docentu, teisės daktaru Dainiumi Žalimu. Jis šiuo metu yra bene ryškiausias tarptautinės teisės specialistas Lietuvoje. Mano nuomone, tas tekstas, kurį šiandien teikiu aš, labiau atitinka Europos Sąjungos pamatinio sprendimo apibrėžimus bei nuostatas.

Tai, kad Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse nėra tokių nuostatų ir kad tokios veikos kaip antidemokratinių idėjų skleidimas, dezinformacija, skleidimas idėjų, nesuderinamų su Lietuvos Respublikos Konstitucija ir įstatymais, ir apskritai melagingų idėjų… Jos yra skleidžiamos nevaržomai. Mes tą turėjome galimybę matyti ir praėjusį šeštadienį. Be jokios abejonės, mūsų tauta, mūsų piliečiai nesupras mūsų, jeigu mes atsisakysime užkardyti tokias veikas, kai kitos panašaus likimo Europos Sąjungos šalys tai daro arba jau yra padariusios.

Mūsų Konstitucinis Teismas taip pat yra pasisakęs šia tema. Jeigu kas nors sakytų, kai tai susiję su varžymu laisvės reikšti įsitikinimus, tai aš pacituosiu Konstitucinio Teismo 2005 metų nutarimą. Jame sakoma: „Laisvę reikšti įsitikinimus ir skleisti informaciją, nesuderinamą su nusikalstamais veiksmais, tautinės, rasinės, socialinės neapykantos, prievartos bei diskriminacijos kurstymu, šmeižtu bei dezinformacija ir t. t.“

Gerbiamieji kolegos, man labai gaila, kad tik šios kadencijos Seime mes imamės svarstyti šiuos klausimus. Seniai tą reikėjo padaryti, bet geriau vėliau negu niekad. Aš labai jūsų prašau po pateikimo pritarti šiam projektui. Savaime suprantama, kad pagrindinį komitetą aš siūlysiu Teisės ir teisėtvarkos komitetą, nes jame dirba profesionalai. Jie tars paskutinį ir lemiamą žodį, tikriausiai bandydami suderinti gerbiamojo kolegos P. Saudargo pateikto įstatymo nuostatas su tuo, ką šiandien siūlau aš. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Jus nori paklausti bene 12 Seimo narių, bet tam skiriama, primenu, 10 minučių. Pirmasis – E. Žakaris. Prašom, kolega. Ruošiasi V. Žiemelis.

E. ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamoji pranešėja, aš dėl termino „viešai pritaria“. Aš suprasčiau, kad būtų „agituoja“, „ragina“ ir t. t. Kaip dabar suprasti „viešai pritaria“? Vyksta koks nors mitingas ar taip kas nors gatvėje, žmogus, eidamas pro šalį, palinguos galvą, nykštį į viršų parodys, dar ką nors – tai čia yra pritarimas? Ar už tai iki dvejų metų? Ačiū.

V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Jūs ne visai teisingai supratote sąvoką „viešas pritarimas“. Viešas pritarimas – tai yra knygos publikavimas, straipsnio publikavimas, renginys. Aš galiu įtarti, kad jeigu Kremliaus ideologai atvyktų po šio įstatymo priėmimo, tai tikriausiai mūsų teisėsauga galėtų imtis priemonių ir neleisti žeminti lietuvių tautos. Kadangi tokio straipsnio nėra, pas mus bus steigiami ir toliau fondai, kurie užsiims lietuvių tautos ir visuomenės skaldymu, ir panašiai. Čia mes kalbame apie tokį neigimą. Tai, ką jūs sakote, – asmens pareikšta nuomonė, kad ir gatvėje… Žinote, ji tikrai nepatenka į Baudžiamojo kodekso reguliavimo sritį. Čia turi būti atlikti labai rimti veiksmai, ir tai yra apibrėžta mano siūlomuose straipsniuose, jų turinyje.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia… (Balsai salėje) Klausia V. Žiemelis. Ruošiasi kolega P. Auštrevičius.

V. ŽIEMELIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamoji Vilija, gerbiamoji pranešėja! Gerbiamoji pranešėja!

V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Taip, aš klausau.

V. ŽIEMELIS (TS-LKDF). Gerbiamoji pranešėja, negirdėsite mano klausimo.

PIRMININKAS. Tuoj. Kantrybės, mes čia tarpusavyje turime išsiaiškinti. Tamstai laikas bus atitinkamai skaičiuojamas. V. Žiemelis.

V. ŽIEMELIS (TS-LKDF). Gerai. Ačiū.

V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Dabar jau klausau. Atleiskite, techninis nesklandumas.

V. ŽIEMELIS (TS-LKDF). Supratau. Ačiū. Gerbiamoji pranešėja, jūsų projektas palieka, mano požiūriu, šiek tiek geresnį įspūdį negu pirmasis, tačiau, manau, ateityje jie turėtų būti sujungti. Kaip jūs manote, ar esate ištyrę, ar Lietuvoje yra daug tokių pažeidimų, kuriuos šiandien norime įteisinti baudžiamąja prasme? Ar neatsiras darančių šiuos nusikaltimus ir Seime? Seimo nariai kartais irgi pasako daugiau, negu reikia. Ačiū.

V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją Seimo narys už savo kalbas Seime neatsako. Jeigu jus domina šitie dalykai, tai, kad Seimo narys atsakytų už savo veiksmus, turi, kaip žinote, prokuroras kreiptis ir paprašyti panaikinti jo neliečiamybę. Man keista, kad aš dėl baudžiamosios teisės akto šitą turiu sakyti.

Dėl paties projekto svarstymo pobūdžio. Aš visiškai pasitikiu Teisės ir teisėtvarkos komitetu, kaip pasitikėjau ir praeitos kadencijos Teisės ir teisėtvarkos komitetu. Be abejo, yra galimybė rengti klausymus, kaip mes anksčiau darydavome, ir visus niuansus išsiaiškinti. Aš visiškai sutinku su tuo, kad tokio pobūdžio įstatymai turi būti labai rimtai apsvarstyti. Kaip tik todėl aš ir pasitelkiau į pagalbą patį geriausią šiandien Lietuvoje dirbantį tarptautinės teisės specialistą.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia P. Auštrevičius. Ruošiasi kolega V. P. Andriukaitis.

P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Dėkoju. Gerbiamoji pranešėja, aš norėčiau pasiteirauti. Nors Europos Tarybos pagrindų sprendimas priimtas 2008 m. lapkričio 28 d., bet ar buvo po to kurioje nors valstybėje priimti atitinkami teisės aktai, detalizuojantys ir įgyvendinantys šį pagrindų sprendimą Europoje, aš turiu omeny, gal jūs turite kokių nors konkrečių pavyzdžių iš aplinkinių ar kitų valstybių, kurios jau ėmėsi panašių veiksmų ir mums galėtų būti analogu.

V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Artimiausia mūsų kaimynė Lenkija tikrai ėmėsi tų veiksmų, ir ji turi papildžiusi savo Baudžiamąjį kodeksą dviem aspektais. Vienas aspektas panašus į tai, ką mes dabar svarstome, o kitas, ką tik priimtas – dėl simbolių gaminimo ir platinimo. Be abejonės, Lenkija ne tik pasižiūrėjo pro petį į tai, ką daro Lietuva, bet atsižvelgė į pagrindų sprendimą. Apie kitas šalis galiu pasakyti tik tiek, jog Vengrijoje jau seniai galioja, dar be Europos Sąjungos sugestijos, o Čekijoje taip pat. Apie kitas valstybes negaliu to pasakyti, nes didelė jų dalis jau seniai turėjo tokius įstatymus ir paprasčiausiai, matyt, buvo inicijuotas bendras europinis pagrindų sprendimas tam, kad ir mes susimąstytume ir kažką panašaus priimtume.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia V. P. Andriukaitis, ruošiasi kolega A. Sysas.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamoji kolege Vilija, aš tikrai noriu susimąstyti ir noriu gauti jūsų atsakymą, gal jis man palengvins situaciją. 1939 m. rugsėjo 1 d. nacistinė Vokietija užpuolė Lenkiją ir buvo agresorė, po kelių savaičių stalininė Tarybų Sąjunga užpuolė Lenkiją ir irgi buvo agresorė, tačiau Lietuvos Respublika sutiko, kad galima tartis su agresore TSRS ir iš agresorės TSRS priimti dovanų – atsiimti Vilniaus kraštą. Lietuvos Respublika nepasmerkė agresijos ir sutiko sudaryti sutartį dėl Vilniaus krašto ir bazių įsileidimo. Sakykite, jeigu aš dabar sakysiu, kad Lietuvos Respublika neniekino šių agresorių, o su jais bendradarbiavo, ar aš pagal jūsų Baudžiamąjį kodeksą būsiu patrauktas atsakomybėn?

V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Dėl Seimo narių atsakomybės pobūdžio aš jau sakiau. O šiaip jau aš stebiuosi, kad jūs, būdamas istorikas, klaidingai interpretuojate faktus. Lietuva jokių dovanų nepriėmė, jai teko priimti ultimatumą. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Prašom nesiginčyt, o tai dar kuris nors pakliūsite, kur nereikia. Klausia A. Sysas, ruošiasi kolegė V. M. Čigriejienė.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamoji Vilija, aš pratęsiu Vytenio klausimą tiktai iš dabartinio konteksto, ir tai jau bus ne Seimo narys. Čia vieną dieną buvo konferencija, ir aš girdėjau radijo laidoje, kad žydų organizacijos vadovas ponas S. Alperavičius pasakė, kad Stalinas nebuvo toks blogas kaip Hitleris ir kad būtent jis išgelbėjo žydus nuo visiško sunaikinimo. Tai tame pačiame kontekste, ar 284¹ straipsnį būtų galima pritaikyti ponui S. Alperavčiui ir jį uždaryti, kad nekalbėtų, ko nereikia? (Juokas salėje)

V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, mielas Algirdai, už jūsų pasitikėjimą, jūs dabar mane statote į prokuroro padėtį, kaip žinote, teisės diplomo aš neturiu. Dabar turėčiau išnagrinėti, ar yra, ar nėra nusikaltimo sudėties. Tačiau aš priimu jūsų iššūkį ir štai ką noriu pasakyti: jeigu tai, ką rašė spauda, yra tiesa, tai ponas S. Alperavičius nesidžiaugia Stalino įvykdytais nusikaltimais, jis tik pasakė, jog Stalinas yra įvykdęs nusikaltimus prieš daugelį tautų, kai tuo tarpu Hitleris – prieš vieną tautą. Aš, net ir būdama priekabiausiu prokuroru, nematau čia nusikaltimo. Tačiau pono S. Alperavičiaus dalyvavimas šiame renginyje, manau, jam meta negerą šešėlį moraline prasme, bet tai jau nėra Baudžiamojo kodekso reguliavimo sritis. Galbūt jam reikėtų nueiti pas rabiną atlikti išpažintį, bet aišku, aš nesu tas žmogus, kuris galėtų jam patarti. Ačiū.

PIRMININKAS. Klausia V. M. Čigriejienė, ruošiasi kolega P. Gražulis.

V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamoji pranešėja, ar mums reikia skubėti įgyvendinti Europos Sąjungos pamatinį sprendimą? Ar Lietuvoje daromi tokie nusikaltimai, kai apie okupacinį režimą teigiama… juk neteigiama nuomonės spaudoje apie genocidinius nusikaltimus, aš manau, kad tokie nusikaltimai Lietuvoje šiuo metu nedaromi. Galbūt yra spaudoje. Ar yra daug tokių nusikaltimų aprašyta, kad reikia tokio įstatymo?

V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Galiu jums pasakyti taip: prieš metus ar dvejus man būtų buvę labai sunku atsakyti į jūsų klausimą. Šiandien aš galiu pasakyti, jog mes gyvename informacinio karo sąlygomis ir atakuojama jau yra ne vien Lietuva, ne vien Baltijos šalys ir ne vien Centrinė bei Rytų Europa. Šios atakos smūgius jau pajuto tokios šalys kaip Didžioji Britanija, Prancūzija, Vokietija. Todėl tas istorinis diskursas yra taip suaktyvėjęs Europoje. Nenoriu čia įvardinti, kas tą informacinį karą vykdo. Tačiau manau, kad jeigu mes neužkardysime šių bandymų, na, aš disponuoju ir ta informacija, kuria viešai negaliu dalintis, Užsienio reikalų komiteto nariai turi tą privilegiją turėti informaciją, bet mes negalime jos viešinti… Ir aš manau, kad dabar jau yra ne tai, kad laikas – mes beveik vėluojame.

PIRMININKAS. Ačiū. Ir paskutinysis klausia P. Gražulis. Prašom.

P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamoji pranešėja, ar jūs nemanote, kad reikėtų dviem punktais papildyti šį įstatymą, pavyzdžiui, tas, kas viešai kalba, kad Lietuvos valstybė vykdė prieš žydus genocidą, taip pat būtų baudžiamas nelaisve iki dvejų metų, nes buvo tik pavienių lietuvių. Ir kitas dalykas, juk Vilniaus kraštą taip pat okupavo lenkai ir tikrai net ir šiandien dalis lenkų mano, kad Vilniaus kraštas yra jų. Tuo tarpu Vokietija atsiprašė už okupaciją ir net išmokėjo išmokas, o lenkai net neatsiprašė. Tai kaip jūs manote, ar nereikėtų papildyti, kad ir tie, kurie… Vilniaus krašto okupaciją ir dėl tų, kurie kalba, kad mūsų tauta vykdė žydų genocidą, kad ir jie būtų baudžiami.

V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, jūs esate labai talentingas pataisų teikėjas. Tai aš jau įtariu, kad jūs tikrai nesusilaikysite ir dėl šio įstatymo. O kalbant rimtai, mes su kolega D. Žalimu, su docentu D. Žalimu, kaip tik stengėmės išvalyti straipsnius nuo kazuistikos, nes mums atrodė, kad prieš tai pateiktas variantas yra per daug kazuistinis ir per daug vardinantis atskirus aspektus, atskiras galimas veikas. Mes, vadovaudamiesi tiek Baudžiamojo kodekso stiliumi, prigimtimi, pobūdžiu, tiek ir europinio pamatinio sprendimo stiliumi, na, pasistengėme sukurti apibendrintą tekstą, palikdami teismo kompetencijai nagrinėti atskirus kazuistinius atvejus. Todėl, žinoma, aš tokioms pataisoms nepritarčiau.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamoji kolege. Dabar prašom kalbėti dėl balsavimo motyvų. Vienas – už, vienas – prieš. A. Ažubalis nuomonė – už.

A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad šios pataisos yra labai korektiškos, atspindi mūsų…

PIRMININKAS. Malonėkite į mikrofoną…

A. AŽUBALIS (TS-LKDF). … atspindi mūsų istorinę patirtį. Dar daugiau pasakysiu, tie priimti mūsų teisės aktai, kuriais teigiama… netgi tarptautiniai aktai, kaip 1991 m. sutartis su Rusija, kur įtvirtinta ir pripažinta Lietuvos aneksija 1940 m., įpareigoja mus imtis priemonių užkirsti kelią, kad mūsų skaudi istorinė patirtis nebūtų kvestionuojama, iš jos nebūtų tyčiojamasi, jinai nebūtų mindoma purvinais propagandistų batais. Kviečiu balsuoti už pataisas.

PIRMININKAS. Ačiū. Ir V. P. Andriukaitis – kita nuomonė.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, iš tiesų aš manau, kad, užuot pasielgę taip, kaip ir dera, ir kriminalizavę ksenofobijos ir rasizmo kurstymą taip, kaip reikalauja pamatinis Europos Tarybos sprendimas, mes dar darome politines akcijas. Žinoma, tai labai būdinga konservatoriams. Konservatoriai pasižymi tuo, kad jie nori politizuoti istoriją. Iš istorijos dera mokytis, bet nedera jos politizuoti, nes aš galiu iškelt labai daug sudėtingų klausimų, kurie nebus malonūs tiek Lietuvos Respublikai, tiek daugeliui kitų dalykų. Istorija pilna tokių klausimų. Aš negaliu suprasti, ką mes čia sugalvojome – ar naują politinę akciją, ar norime parodyti, kad mes politiniu sprendimu galime paversti istoriją farsu? Taip, stalinizmo nusikaltimų problematika yra labai sudėtinga ir labai verta nagrinėjimo, pasmerkimo ir kitų dalykų. Nacistinių nusikaltimų taip pat, tačiau šiame kontekste, kuriame bandome tai spręsti per Baudžiamąjį kodeksą, tai neišlaiko demokratinės valstybės principų. Suprasčiau, jeigu mes čia kriminalizuotume nusikaltimus. Aš kalbėjau su kolega docentu D. Žalimu ir docentas D. Žalimas laikosi tos pačios nuomonės, kurią aš dabar dėstau – taip, reikia kriminalizuoti nusikaltimus, tačiau nepolitizuoti istorijos, tai du skirtingi dalykai. Todėl manau, kad šis sumanymas yra išties nepamatuotas, ir aš esu prieš.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, prašome pasiruošti (prašyčiau užimti savo darbo vietas) ir balsuosime, ar pritariame Baudžiamojo kodekso pakeitimų projektui po pateikimo, ar ne. Prašom balsuoti.

Užsiregistravo 79, balsavo 79: už – 41, prieš – 13, susilaikė 25. Po pateikimo pritarta. Seniūnų sueiga siūlo, kad pagrindinis komitetas būtų Teisės ir teisėtvarkos komitetas, o papildomi – Nacionalinio saugumo ir gynybos ir Žmogaus teisių komitetai. Sutinkam? Ačiū. Siūloma nagrinėti kaip tik per Žmogaus teisių dieną, t. y. gruodžio 10 d. Sutinkam? Ačiū. Klausimas baigtas. Dabar paskutinysis klausimas. Dėmesio! Seimo narių pareiškimai. Kviečiu į tribūną S. Giedraitį. (Balsai salėje) Minutėlę! Dar V. Žiemelis nori tarti žodį. Prašom.

V. ŽIEMELIS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, mano kolegė V. Aleknaitė-Abramikienė ne visai teisingai pasakė, kad jeigu mes priimsime šį įstatymą Seimo nariai galės liaupsinti okupacinius režimus, tai yra ne taip. Jie padarys nusikaltimą, ir jeigu jų veiksmuose yra nusikaltimų sudėties, tai prokuroras turės visą teisę pradėti ikiteisminį tyrimą ir kreiptis į Seimą, kad būtų atimta iš jo Seimo nario neliečiamybė. Aš patikslinu, kad nesuprastumėte kitaip, kad galima kalbėti bet ką.

PIRMININKAS. Ačiū už įspėjimą. S. Giedraitis. Prašom.

Seimo narių pareiškimai

S. GIEDRAITIS (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, darysiu pareiškimą Socialdemokratų frakcijos vardu. Pareiškimui pritarė ir Seimo narys K. Ramelis.

Pareiškimas „Dėl Ignalinos atominės elektrinės antrojo bloko sustabdymo termino patikslinimo. Branduolinis saugumas Europos Sąjungoje yra išimtinė valstybių narių kompetencija. Pagal Lietuvos Respublikos branduolinės energetikos įstatymą nutraukti atominės elektrinės reaktorių eksploatavimą galima tik vadovaujantis specialiu įstatymu, kurį turi priimti Seimas. Siūlome artimiausiu metu priimti įstatymą „Dėl Ignalinos atominės elektrinės antrojo bloko sustabdymo termino pratęsimo“. Stojimo į Europos Sąjungą sutartyje Lietuva įsipareigojo Ignalinos atominės elektrinės antrąjį bloką sustabdyti iki 2009 m. gruodžio 31 d., tačiau pastaruoju metu Lietuvoje susidariusi ekstremali finansinė ir ekonominė padėtis, kylanti grėsmė nacionaliniam saugumui ir visuomenės interesams verčia patikslinti atominės elektrinės antrojo bloko sustabdymo datą. Seimo nutarimas pratęsti Ignalinos atominės elektrinės antrojo bloko eksploatavimą neprieštarautų Lietuvos stojimo į Europos Sąjungą sutartyje esantiems mūsų valstybės įsipareigojimams. Stojimo sutartyje numatyta, kad nepaprastos sąlygos arba kitos svarbios aplinkybės leidžia Lietuvai patikslinti atominės elektrinės sustabdymo datą.

Sutarties protokolo dėl Ignalinos atominės elektrinės 4 straipsnyje sakoma: jeigu Lietuvoje sutriktų energijos tiekimas, iki 2012 m. gruodžio 31 d. galioja bendroji apsaugos sąlyga, nurodyta Stojimo akto 37 straipsnyje. Šiame straipsnyje nurodoma, kad tuo atveju, jeigu kuriame nors ūkio sektoriuje kiltų didelių sunkumų, kurie gali labai pakenkti ekonominei padėčiai, valstybė narė gali prašyti oficialaus leidimo imtis apsaugos priemonių padėčiai taisyti.

Gaila, kad iki šiol Lietuva oficialiai nesikreipė į Europos Komisiją su prašymu leisti pratęsti atominės elektrinės eksploatavimą. Raginame dabartinę Vyriausybę kuo skubiau šiuo klausimu kreiptis į Europos Komisiją. Stojimo akto 37 straipsnyje sakoma: kilus dideliems ekonominiams sunkumams ir valstybei narei pateikus konkretų prašymą, Komisija priima sprendimą per penkias darbo dienas. Konkretus prašymas Europos Komisijai turi būti pateiktas su atitinkama paaiškinančia informacija.

Akivaizdu, kad Ignalinos atominės elektrinės uždarymas – labai skaudus smūgis Lietuvos ekonomikai, kuri ir taip sunkiai kenčia dėl bendrosios finansinės ir ekonominės krizės. Smarkiai padidėjusios elektros energijos kainos sukels neleistiną infliaciją ir šalies ekonomikos nuosmukį. Lietuviškos prekės bus nepajėgios konkuruoti rinkoje ir tai skaudžiai atsilieps eksportui. Dar labiau smuks žmonių pragyvenimo lygis, reikės pirkti dvigubai daugiau gamtinių dujų ir apie 1 mln. tonų mazuto. Šiluminėse elektrinėse deginant daugiau mazuto labai padidės atmosferos teršimas, bus skatinamas šiluminis efektas. Uždarius Ignalinos atominę elektrinę Lietuvai gresia ekstremali padėtis energetikoje. Per metus neteksime 7–8 mlrd. kilovatvalandžių gaminamos elektros energijos. Iš elektros energiją parduodančios valstybės Lietuva taps ją perkančia. Uždarius atominę elektrinę energetikos sektoriuje Lietuva tampa visiškai priklausoma nuo vienintelio dujų ir kitų žaliavų tiekėjo – Rusijos.

Energetinė priklausomybė kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Elektrinės uždarymo darbai truks 20–25 metus, tam kasmet teks investuoti po 350 mln. Lt, iš kurių 1/5 turės skirti Lietuva, t. y. mokesčių mokėtojai. Dėl elektros energijos kainų padidėjimo Lietuva patirs nuostolius, kurie daug kartų didesni už Europos Sąjungos Ignalinos atominei elektrinei uždarymo darbams skiriamas lėšas.

Ignalinos atominės elektrinės antrasis reaktorius gali veikti be remonto iki 2012 m. vidurio. Kitos šalys stengiasi pailginti savo atominių elektrinių darbo resursus, kad sumažintų elektros energijos kainas. Pavyzdžiui, JAV savo atominės elektrinės darbo laiką pailgina iki 60 metų. Elektrinėje pastarąjį dešimtmetį buvo įdiegtos visos reikalaujamos saugos gerinimo priemonės, kainavusios 800 mln. Lt. Šie darbai atlikti bendradarbiaujant su Skandinavijos ir kitų valstybių specialistais. Praėjusiais metais elektrinėje lankėsi autoritetinga TATENOS komisija, kuri pareiškė, kad antrasis energetinis blokas iki kito patikrinimo gali saugiai veikti iki 2017 metų. Europos Sąjunga buvo įsipareigojusi prisidėti modernizuojant Lietuvos energetikos ūkį, tačiau iki šiol visiškai nesame pasirengę prisijungti prie Vakarų Europos tinklų, nepastatyta radioaktyvių atliekų saugykla. Akivaizdu, kad Europos Komisija irgi pavėluotai ėmėsi vykdyti savo įsipareigojimus. Europos Komisija turi suprasti, į kokią ekstremalią padėtį pateks Lietuvos energetika ir ūkis. Lietuvos energetinis pažeidžiamumas silpnins ir bendrą Europos Sąjungos energetinį saugumą. Atominės elektrinės uždarymo termino pratęsimas finansiškai būtų naudingas ir Europos Sąjungai. Pratęsus elektrinės darbą 2,5 metų, Europa galėtų sutaupyti 300 mln. eurų. Akivaizdu, kad energetinio saugumo praradimas labai silpnina nacionalinį saugumą, blogina visuomenės gerovę. Priimdamas įstatymą, Seimas turi atsižvelgti į tai, kad nuo Ignalinos atominė elektrinės uždarymo pirma laiko nukentės ir viešasis interesas. Todėl, mūsų nuomone, Vyriausybė artimiausiu metu turi kreiptis į Europos Komisiją dėl šio objekto sustabdymo patikslinimo.“

PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, prieš atsisveikindami gal užsiregistruokime. Registracija.

Užsiregistravo 50 Seimo narių. Mielosios kolegės ir kolegos, ačiū už susiklausymą. Vakarinis posėdis baigiamas, kitas posėdis – ketvirtadienį. Šį ketvirtadienį. Gero vakaro!

---

* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LCSF – Liberalų ir centro sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; TPPF – Tautos prisikėlimo partijos frakcija; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“; VLF – frakcija „Viena Lietuva“.