Seimo vakarinis plenarinis posėdis Nr. 119

2009 m. rugsėjo 22 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas R. ŠUKYS ir Seimo Pirmininko pavaduotoja V. BALTRAITIENĖ

Seimo nutarimo „Dėl Č. Juršėno išrinkimo Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotoju“ projektas Nr. XIP-1111 (priėmimas)

PIRMININKĖ (V. BALTRAITIENĖ, DPF*). Pradedame rugsėjo 22 dienos vakarinį plenarinį posėdį. Skelbiu pradžią. Gal užsiregistruoti kaip visada? Prašom.

Iš viso užsiregistravo 35 Seimo nariai.

Posėdį noriu pradėti balsų skaičiavimo protokolu dėl Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojo išrinkimo. Noriu supažindinti su protokolu. Iš viso išduota 114 biuletenių. Rasta 114 biuletenių. Galiojančių – 114. Negaliojančių nėra. Ir balsavimo rezultatai: už Č. Juršėną – 83, prieš – 31. Balsų skaičiavimo grupės pirmininkas – S. Pečeliūnas. (Plojimai)

Remdamasi slapto balsavimo rezultatais, skelbiu Č. Juršėną Seimo Pirmininko pavaduotoju. (Plojimai)

I. DEGUTIENĖ. Džiaugiuosi, kad bus pavaduotojas, kur galėsi ne slapčia pasitarti, o ir viešai pasitarti, kaip toliau elgtis, ir sveikinu sugrįžus į buvusias pareigas, bet bus, ko gero, dar ir į dar buvusias. (Plojimai)

Č. JURŠĖNAS (LSDPF). Gerbiamoji Pirmininke, mielieji kolegos, nuoširdžiai dėkoju visiems, iš tikro visiems: ir balsavusiems už, ir balsavusiems prieš. Turi jausti, kad esi stebimas ir kad esi vertinamas, tada galima ramiai dirbti. O pagrindinis pažadas – tai, gerbiamieji, dirbsime. Nieko daugiau negaliu pažadėti. Dirbsime. Šypsosimės, bet dirbsime. Ačiū. (Plojimai)

Etninės kultūros globos tarybos 2008 metų veiklos ataskaita

PIRMININKĖ. Šventinės nuotaikos turbūt baigėsi ir toliau tęsiame šio posėdžio darbotvarkę. 2-1a klausimas – Etninės kultūros globos tarybos 2008 metų veiklos ataskaita. Pranešėjas – Globos tarybos pirmininkas Libertas Klimka. Prašom į tribūną.

L. KLIMKA. Gerbiamoji posėdžio pirmininke, godotini Seimo nariai. Šiandien Baltų vienybės diena. Reikšminga mūsų kalendoriuje ir mūsų gyvenime. Vienybė būtina ne tik tarp tautų, bet ir tarpusavyje. Visuomenei vienybės reiktų siekti ir per tautinę tapatybę, lietuvišką savimonę ir jos ugdymą. Tai jau yra Etninės kultūros globos tarybos rūpestis. Minint Baltų vienybės dieną šį vakarą prie Žemaitijos piliakalnių liepsnos laužai. Gerą žinią jie perduos į mūsų broliškąją Latviją. Vienybės žinią. Piliakalnių sąšauka – tai taip pat yra viena iš Etninės kultūros globos tarybos iniciatyvų, kuri jau tapo tradicija. Tuo siekiama į kultūros vyksmą įtraukti jaunimą. Ypač svarbu, kad tradicija būtų perimta.

Turiu jums pristatyti 2008 m. nuveiktus darbus. O iš esmės tai ketverių metų tarybos kadencijos veiklos užbaiga. Kasmetinę ataskaitą mes pateikėme leidinio „Etnokultūra“ forma. Štai šis leidinys yra padalintas, jeigu kas domitės, galite jį pasilikti. Jame, be ataskaitos, yra dar mūsų etnokultūros aktualijos, vienas kitas teorinis straipsnis. Žodžiu, tai, kas, man atrodo, turi išliekamąją vertę. Jame, beje, ir statistiniai duomenys apie įvairias etninės kultūros raiškas visose Lietuvos Respublikos savivaldybėse.

Taryba yra koordinuojanti ir ekspertuojanti institucija, vykdanti įstatymų įgyvendinimo priežiūrą. Pagrindinis Etninės kultūros globos tarybos darbas – tai valstybinių ilgalaikių programų, Etninės kultūros plėtros, Pilietinio ir tautinio ugdymo, koordinavimas. Taryba taip pat aktyviai reiškiasi rengiant Lietuvos Respublikos tautinio paveldo produktų įstatymo įgyvendinimo teisės aktus, ji įpareigota koordinuoti kai kuriuos Tautinio paveldo produktų apsaugos, jų rinkos, amatų plėtros 2008–2015 m. programos punktus.

2008 m. veiklos taryba savo nutarimu išskyrė tokias problemas, laikydama jas prioritetinėmis ir aktualiausiomis. Pirmoji. Bendruomenių etninės kultūros veiklos skatinimas, jų vaidmens ir įtakos saugant regioninį savitumą stiprinimas. Tuo formuojama lokalinė tapatybė. Tai labai svarbi siekiamybė pilietiškumui ugdyti. Ir efektyviausia šios veiklos raiška yra religinės ir tautinės šventės, rūpinimasis kultūros paveldu, aplinkos tvarkymu, istorinės atminties gaivinimas. Čia įeitų ir išnykusių kaimų aprašymai, jų vietos pažymėjimas, paminklų, apskritai kraštotyros darbai. Tuo įtikina, pavyzdžiui, reikšminga ir dar (…) Šiaulių rajono kaimo patirtis. Visokeriopai palaikytina ir skatintina. Neabejotinai šis prioritetas yra labai susijęs su etnografinių kaimų apskritai tradicinio kraštovaizdžio išsaugojimo problema.

Antroji kryptis. Etnologijos studijų aukštosiose mokyklose ir kolegijose kokybė, mokytojų kvalifikacijos etninės kultūros srityje tobulinimas. Bendradarbiaujant su Kultūros, taip pat ir su Švietimo ir mokslo ministerijomis vykdoma vaikų ir jaunimo kultūrinės edukacijos programa. Ji skirta įtraukti į kultūrinę veiklą tą jaunuomenę, kuri nedalyvauja meniniuose kolektyvuose ar meno būreliuose. Svarbu ne tiek puoselėti vaikų meninius gebėjimus, kiek ugdyti kultūros vartotoją. Ir su dideliu pasisekimu štai Respublikoje vyksta vaikų ir mokinių liaudies kūrybos atlikėjų konkursas „Tramtatulis“, kuris išryškina visoje Lietuvoje gražų būrį galimų tradicijos perėmėjų.

Nemažiau svarbūs ir tarptautiniai folkloro festivaliai. O etnokultūros pakraipos stovyklų kasmet organizuojama apie pusantro šimto. Etnokultūra galėtų rasti savo vietą ir kitose stovyklose. Tačiau visai atskira problema yra etnologų rengimas aukštosiose mokyklose. Specialistai rengiami tik Vytauto Didžiojo universitete. Dar Klaipėdoje kartu su „Lituanika“ yra tokia specializacija. Vilniaus pedagoginiame universitete nebevyksta etninės kultūros kursai. Teatro ir muzikos akademijoje nesuformuojamos pilnos etnomuzikologų grupės. Problema turėtų būti radikaliai sprendžiama jau parengtoje Švietimo ir mokslo ministerijos etninės kultūros ugdymo bendrojo lavinimo mokyklose strategijoje. Šis dokumentas atsirado tarybos iniciatyva ir Seimo įpareigojimu.

Trečioji kryptis. Gyvuojančių tradicinės kultūros reiškinių, materialaus ir nematerialaus paveldo išaiškinimo ir tęstinumo užtikrinimas, jų apsaugos priemonių kūrimas etnografiniuose regionuose. Šio darbo vienas iš svarbiausių rezultatų – tai pagal UNESCO rekomendacijas bendradarbiaujant metodikos srity su kitomis Baltijos šalimis kuriamas registras. Kartu šiuo procesu aktyvinama gyvosios tradicijos židinių veikla. Na, informaciją registrui kaupia Lietuvos liaudies kultūros centras talkinant UNESCO nacionaliniam komitetui. Tačiau kyla nemažai metodologinių šio darbo problemų. Būtent čia ir prireikia mūsų tarybos pagalbos.

Ketvirtoji kryptis yra tradicinių amatų, verslų gaivinimas ir plėtra. Tai turėtų padėti išsaugoti tam tikrus tautinės kultūros elementus mūsų kasdieniame gyvenime ir buityje. Tarkime, lietuviškus valgius ir gėrimus, lino ir vilnos naudojimą drabužiams, siekį gyvenant kaime statydintis medinius tradicinės architektūros namus, tautinio kostiumo dėvėjimą švenčių, iškilmių metu, tradicinį apeigyną ir muzikavimą. Žemės ūkio ministerija inicijavo Tautinio paveldo produktų tarybą, ten suformuota gaminių ir meistrų sertifikavimo tarnyba, parengti įstatymų įgyvendinamieji aktai. Atskiras priemones įgyvendinti padeda ir koordinuoja mūsų taryba.

Penktoji kryptis buvo etninės kultūros pristatymas visuomenei. Svarba akivaizdi kuriant Lietuvos įvaizdį. Šis prioritetas buvo suformuotas atsižvelgiant į artėjančio Lietuvos tūkstantmečio bei renginių „Vilnius – Europos kultūros sostinė“ metus. Siekiamybė buvo mūsų etninę kultūrą raiškiau pristatyti pasaulio visuomenei, parodyti jos gyvybingumą, įtaką profesionaliajam menui. Pastangos koncentruotos rengiant Dainų šventės programą, Kaziuko muges, Žolynų turgaus kultūrines infrastruktūras, renginio „Skamba, skamba kanklės“ plėtrą bei Vilniaus amatų programą.

Na, ir šeštoji kryptis – tai etnoarchitektūros tyrinėjimas, kaimų ir miestelių etnografinių bruožų išsaugojimas. Kardinalūs socialiniai pokyčiai mūsų kaime labai smarkiai veikia tradicinį kraštovaizdį, naikina iki mūsų dienų dar išlikusius senojo kaimo statinius. Tuo negrįžtamai prarandame krašto savitumą. Labai skaudi problema, nes iki šiol nesurasta rakto, kaip ją spręsti. Kultūros paveldo departamento galimybės čia taip pat nėra didelės, o realūs žingsniai ieškant sprendimo gali būti padaryti tik per bendruomenių veiklą. Tad labai reikia iniciatyvos vietose.

Perspektyvas atveria suaktyvėjusi kaimo turizmo veikla. Praktinį architektų darbą iki šiol sunkino teorinių tyrinėjimų, iš jų kylančių rekomendacijų nebuvimas. Tarybos iniciatyva 2008 m. siekta užpildyti šią skaudžią spragą, išleidžiant kiekvienam etnografiniam regionui architektūros raidos ir bruožų apžvalgą bei praktines rekomendacijas statytojui. Esam parengę šešis leidinius. Jie išdalinti nemokamai visiems suinteresuotiems. Pasisekimą jie turėjo milžinišką, todėl manome kartoti tiražą arba parengti internetinę prieigą. Štai šie leidiniai mano rankose. Jie spalvingi, deja, jau visi pakliuvo suinteresuotiems žmonėms.

Leiskite paminėti dar kai kuriuos konkrečius darbus koordinuojant paminėtas tris valstybines programas. Kreipėmės į visas savivaldybes 2008 m. pradžioje primindami etninės kultūros plėtros valstybinės programos vykdymą, būtinybę ją vykdyti. Didesnė pusė savivaldybių jau turi parengusios savas etninės kultūros plėtros strategijas arba programas. Yra sudarytos netgi visuomeninės tarybos, pavyzdžiui, Joniškio, Šilalės rajonuose, jos veikia ganėtinai efektyviai. Mūsų taryboje vyko diskusijos dėl vykdomos administracinės reformos Respublikoje. Tarybos nuomone, jungiant apskritis, būtų netikslinga suteikti naujiems dariniams etnografinių regionų vardus, kurie vartotini tik plėtojant etnokultūrinę veiklą. Reikia paminėti, kad mūsų regioninės tarybos pastaraisiais metais labai suaktyvėjo, rodo iniciatyvą ir mes daug vilčių dedam į jų vietinę veiklą.

Tarybos posėdyje buvo apsvarstytas Saugomų teritorijų tarnybos parengtas Statytų saugomose teritorijose reglamentas su griežtesniais reikalavimais etnografiškumui. Mes tam reglamentui pritarėm, dar papildydami jį kai kuriais bruožais, kurie stiprina išsaugojimą to, ką mes turėjom iš paveldo. Dabar yra sudaryta mūsų iniciatyva architektų, etnografinių statinių tyrinėtojų grupė, kuri domisi ir rengia rekomendacijas, kaip išsaugoti medinius dvarų pastatus. Žemaitijoje vyko tokia mokslinė konferencija, šiuo metu mes jau beveik esam parengę spaudai tos konferencijos medžiagą apie Žemaitijos medinius dvarus, jų tipinius bruožus, kaip juos išaiškinti ir kaip išsaugoti.

Taip pat mes esame paskatinę keleto leidinių, labai reikalingų etnokultūros sklaidai ir gyvajai tradicijai palaikyti, parengimą bei leidybą. Pirmiausia norėčiau paminėti atgaivintą prieškario etnologijos ir kraštotyros žurnalą „Gimtasai kraštas“. Tai solidus leidinys. Jis mano rankose. Reziumė keturiomis kalbomis pridėta. Manome, kad čia mes tikrai turėsime labai labai gerą nišą tyrinėjimams skelbti. Be šito leidinio, buvo pasirūpinta, kad būtų atnaujintas ir etnokultūrinis žurnalas „Suvalkija“, jo leidyba. Ten buvo nemažai problemų mirus ilgamečiam redaktoriui. Turiu pasidžiaugti, kad Aukštaitijoje „Sietuvos“ jau pradėjo eiti toks žurnalas, net tokie leidiniai, kurie turi tikrai išliekamąją vertę, kaip „Užgavėnės Kurtuvėnuose“, kur yra fotofiksacija, tos tradicijos metai iš metų, tai yra solidus dalykas.

Aktyviai dalyvauta komisijos, kuri buvo sudaryta Turizmo departamento paskelbtam konkursui „Patraukliausia turizmo vietovė“, darbe. Etninės kultūros raiška ten įtvirtinta kaip vienas iš svarbiausių atrankos kriterijų ir prioritetų. 2008 m. konkurso nugalėtoju tapo Plateliai. Organizavome taip pat dvi etnologines mokslines konferencijas. Jos buvo skirtos mūsų pirmajam tarybos pirmininkui, šviesios atminties profesoriui Norbertui Vėliui atminti. Konferencijos vyko Lietuvių literatūros ir tautosakos institute ir Laukuvos Norberto Vėliaus gimnazijoje.

Pagal ilgalaikę pilietinio ir tautinio ugdymo programą mūsų tarybos veikla buvo tokia: dalyvaujame šios programos nacionalinės koordinavimo tarybos darbe bei šiai programai įgyvendinti reikalingų priemonių inicijavimo, vertinimo darbo grupėje, o etninės kultūros integravimui į istorijos, biologijos, tiksliųjų mokslų disciplinas mūsų tarybos lėšomis pavyko išleisti etnokultūros štai šito leidinio priedą, kuris vadinasi „Tautos metai“. Kiekvieną mėnesį čia galima rasti per tuziną tokių straipsnelių, kurie gali būti panaudoti tiek mokytojų mokyklose, tiek kultūros namų veiklai kaip tokia plataus pritaikymo metodinė priemonė. Bendradarbiaujant su Tautinių mažumų ir išeivijos departamentu lituanistinių mokyklų užsienyje pedagogų kvalifikacijai etnokultūros srityje yra parengta, publikuota ir išplatinta metodinė priemonė, kuri vadinasi „Tėviškės metai“. Etninės kultūros temos yra įtrauktos į elektroninės leidybos namų populiarią kompaktinių plokštelių seriją „Įdomioji istorija“. Vyksta konsultacijos dailininkams, kuriantiems animacinius filmukus etninių papročių tematika.

Etninės kultūros rūpestis, kad kuo daugiau mokyklinio jaunimo domėtųsi etnine kultūra, dalyvautų jos raiškoje. Visokeriopai palaikomi žemaičių etnomuzikavimo, liaudies amatų vasaros kursai Kelmėje ir Vėlungio kursai Klaipėdoje. Žemaičių kursai šiemet šventė jau 20-metį.

Taryba ataskaitiniais metais taip pat aktyviai dalyvavo rengiant Tautinio paveldo produktų įstatymo poįstatyminius aktus: tai tarybos nuostatus, tradicinių amatų ir verslų sąrašą, produktų klasifikatorių, tautinio paveldo produktų, tradicinio amatų mokymo programų, tradicinių mugių sertifikavimo, meistrų atestavimo taisykles, tradicinio paveldo produktų apsaugos, rinkos, amatų plėtros programą ir jos įgyvendinimo priemonių planą. Dalis šių dokumentų, žinoma, buvo svarstyta, mūsų ekspertuota ir su pataisymais pateikta sukurtai tarnybai. Įgyvendinti Tautinio paveldo produktų įstatymą būtų patogiausia per tradicinių amatų centrus. Jų steigimąsi ir veiklą numato parengti kaimo plėtros programa, kurią koordinuoja Žemės ūkio ministerija. Todėl mūsų taryba įpareigojo savo specialistus etnografiniuose regionuose ne tik domėtis tradicinių amatų padėtimi kaimo gyvenvietėse, sudaryti meistrų sąrašus, numatyti galimas centrų lokalizacijas, bet ir teikti konsultacijas dėl paramos konkrečiai tokiai veiklai. Sudaryti meistrų registrus. Jau dabar Suvalkijos regione labai išsiskiria Zyplių dvaro centras, „Kelmės amatai“ taip pat neblogai savo veiklą plėtoja. Turėčiau paminėti Aukštaitijoje, Leliūnuose, Utenos rajone įkurtą puodininkystės muziejų, taip pat labai sėkmingai kuriamą centrą.

Taip pat buvo rūpinamasi tradicinių mugių atgaivinimu ir tolesnės plėtros galimybėmis. Darbas čia vyko suformuotoje iš mūsų tarybos narių mugių savitumo ir saugojimo ekspertų grupėje. Išvados buvo aptartos taip pat ir Vilniaus miesto savivaldybėje. Vilniaus mero potvarkiu suformuota Kaziuko mugės koordinacinė taryba. Rezultatai jau šiemet buvo akivaizdūs, mugė įgavo tokią kultūrinę potekstę ir buvo kur kas įdomesnė negu vien tik komercinė, kuri vykdavo iki šiol. Siekiama, kad ši mugė taptų ir Europos dėmesio objektu, kad turistai atvažiuotų pasižiūrėti į tokią unikalią 400 metų vykstančią mugę su savo rankų darbo gaminiais, su talentingais tautodailininkais. Tai tikrai galėtų būti atrakcija. Kad šitą procesą paskatintume, mes išleidome Kaziuko mugės istoriją nuotraukomis ir su aprašymais. Štai mano rankose yra tas leidinys.

Dar reikia pasakyti, kad kulinarinis paveldas taip pat yra mūsų dėmesio objektas, yra sudaryta tokia ekspertų taryba, kuri sertifikuoja restoranų valgiaraščius. Deja, Vilniuje yra tik vienas restoranas, kuris nori sertifikuoti, tai „Forto dvaras“ Pilies gatvėje. Tik ten mes galime pakviesti savo svečius paskanauti lietuviškų valgių. Šioje taryboje, sertifikavimo taryboje, taip pat yra atstovaujama ir Etninės kultūros globos tarybai.

Etninės kultūros raiška per savivaldybių biudžetus ir Kultūros ministerijos remiamas programas 2008 m. gavo apie 4 mln. Lt., o tautinio ir pilietinio ugdymo programos lėšos yra apie 5 mln. Lt. Kultūros globos taryba savo poreikiams 2008 m. išleido 470 tūkst. Lt. Etatiniai darbuotojai yra 3 sekretoriato darbuotojai ir 5 – regionuose. Išleista 270 tūkst. Lt.

Norėčiau keletą žodžių tarti apibendrindamas ketverių metų tarybos kadenciją. Turėčiau pasakyti, kad mes radome ir pritarimą, ir bendradarbiavimą Kultūros ministerijoje, Švietimo ir mokslo ministerijoje, gal kiek sunkiau tas procesas vyko, bet vyko, Žemės ūkio ministerija labai palaikė mūsų iniciatyvas. Labai džiugu, kad užsimezgė dialogas su sostinės savivaldybe, minėjau, ir Kaziuko mugė, ir Ąžuolyno turgus. Turime ir kitų sumanymų, kurie atskleistų etninę kultūrą ir miesto kultūros kontekste.

Tarybos darbe siektinas perimamumas. Ir pastangos artimiausiais metais turėtų būti skirtos turbūt iš esmės etninės kultūros plėtrai švietimo sistemoje. Pradėti reikėtų nuo mokytojų kvalifikacijos, mokymo priemonių problemų sprendimo. Čia mes turbūt pasėtume tą sėklą. Štai ši viršelio figūra vaizduoja Izidorių sėjėją su pilna kraitele grūdų, bet štai Izidorius simboliškai čia neturi rankos, kuria sėja. Ta ranka turėtų būti švietimo sistema. Taigi, dar kitas didelis mūsų rūpestis – išsaugoti gyvą etnokultūros tradiciją, neleisti, kad autentiški reiškiniai būtų užgožiami masinės kultūros. Daugiausia šioje srityje turbūt regionuose reikėtų dirbti, todėl labai svarbu palaikyti ryšį su savivaldybėmis.

Labai aktualus yra ir etninės kultūros paveldo skaitmeninės duomenų bazės sukūrimas, administravimas. Prielaidos tam buvo padarytos, tokia sistema, aruodai, yra sukurta, tačiau tolesnė darbo eiga dar neturi savo sprendimo. Nauja etnokultūros plėtros valstybinė programa, kuri dabar jau pradėta rengti Kultūros ministerijoje, turėtų į tai atsižvelgti.

Linkėčiau naujos kadencijos Etninės kultūros globos tarybai gražių pilietinių iniciatyvų ir įspūdingos tautiškumo reprezentacijos. Labai dėkoju Seimui už didelį dėmesį etnokultūrai ir už skirtą tiek daug laiko mūsų darbams vertinti. Ačiū.

PIRMININKĖ. Ačiū. Bet jūsų laikas dar nesibaigė. Jūsų nori paklausti daugelis Seimo narių. Pažiūrėsime, kiek spėsime. Pirmasis klausia G. Songaila.

G. SONGAILA (TS-LKDF). Labai malonu matyti etninės kultūros puoselėtoją ir žymų populiarintoją. Aš taip pat norėčiau jūsų konkrečiai paklausti dėl vienos problemos. Jūs minėjote, kad šiek tiek buvo ekspertavimo funkcijų atlikta. Bet šiaip pagal funkcijas – tai viena iš pagrindinių funkcijų Vyriausybei ir Seimui teikti kaip ekspertų funkcijas dėl etninės kultūros plėtros. Buvo nemažai tokių svarbių dalykų kaip aukštojo mokslo reforma, pavyzdžiui, kur Švietimo ir mokslo ministerija buvo pamiršusi apskritai lituanistikos institutus kaip prioritetą, ir kitų tokių svarbių dalykų, kur Etninės kultūros taryba, ar nebuvo paklausta, ar nedalyvavo. Kur čia yra problema? Ar iš tikrųjų kas nors nesuvokia, kad yra toks pagalbininkas – taryba ar pati taryba nerodo iniciatyvos? Nes daug vyksta svarbių reformų, pavyzdžiui, gali dingti etnologijos mokymo kryptis…

PIRMININKĖ. Minutė klausti, nespėsime…

G. SONGAILA (TS-LKDF). …mokymo kryptis, nes taip siūlo Europos Sąjunga. Dabar artimiausiu metu bus svarstoma.

L. KLIMKA. Iš dalies, gerbiamasis Songaila, jūs ir suponavote savo klausime atsakymą į jį. Formalios ekspertizės gal nėra išreikštos mūsų ataskaitoje. Bet jų tikrai yra daug ir jos gal neformalizuotos sprendimais. Užtenka mūsų nutarimo, kurį mes konkrečiai nusiunčiame. Iš tikrųjų turėtume sulaukti Vyriausybės kreipimosi atlikti ekspertizę.

Dar viena problemos pusė yra ta, kad ekspertizės atliekamos pasitelkiant specialistus. Tada mes turėtume tas ekspertizes apmokėti. Tuo tarpu 2008 m. mes visus pinigus įdėjome į šiuos leidinius matydami, kad tai būtinybė, ir artimiausiais metais, ir kitais metais mes neturėsime pinigų toms ekspertizėms, teks dirbti iš entuziazmo. Į visas problemas mes tikrai reaguojame, jeigu pažiūrėtume mūsų nuostatuose numatytas strategijos kryptis, man atrodo, kad nė vienos tos krypties mes nepalikome nuošaly. Bet mūsų tas reagavimas nėra formalus, o toks tiesioginis: mes siunčiame savo atstovus į visas galimas komisijas, į tarybas. Taip mes bandome paveikti tuos procesus.

PIRMININKĖ. Ačiū. Trumpinkite klausimus ir atsakymus. Toliau klausia R. Baškienė.

R. BAŠKIENĖ (MSG). Labai ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, iš tiesų labai nuoširdžiai sakau, kad džiugina jūsų ir jūsų vadovaujamos tarybos veikla. Iš tikrųjų ji ne popierinė, ji gyva ir yra matoma. Jūsų veikla matoma ir pastebima ir savivaldybėse. Ačiū už tai.

Labai svarbi veikla, koordinuojant, aišku, kartu su Švietimo ir mokslo ministerija, – Pilietinio ir tautinio ugdymo programa. Ar teisingai supratau, kad nėra pakankama bendrojo lavinimo, aukštųjų mokyklų veikla ugdant jaunimo pilietiškumą, lietuvybę? Ką šioje srityje pasiūlytumėte ir ką galėtume padaryti kartu?

L. KLIMKA. Dėkoju už klausimą. Iš tikrųjų tai labai svarbi veiklos dalis, veiklos sritis. Visus ketverius metus mes dirbome kartu su Švietimo ir mokslo ministerija, iš pradžių parengėme koncepciją, kaip reikėtų plėtoti etninę kultūrą. Nuomonių buvo labai įvairių. Man vakar teko dalyvauti posėdyje, kuriame buvo svarstomas dokumentas, kuris vadinasi „Strategija“, svarstomas bendrojo ugdymo taryboje. Reikia pasakyti, kad šis dokumentas buvo sutiktas palankiai, bet to dokumento variantų buvo skirtingų, konkretizuojant, kaip reikėtų, ar įvesti atskirą pamoką, ar užtektų integruoti. Man atrodo, kad taryba priims tokį truputį kompromisinį sprendimą. Daryti atskirą etninės kultūros pamoką labai brangiai kainuoja. Tai viena iš priežasčių, kodėl žiūrima skeptiškai į ją. Tai yra dešimtys milijonų litų. Bet kas nors tikrai bus padaryta. Galbūt tai bus modulis, 17 val. kiekvienoje klasėje, toks koncentruotas etninės kultūros paketas. Prie to mes jau esame priėję, ir tarybos ateinančios kadencijos rūpestis bus parengti visus papildomus… Na, tiesiog mokytojui į pagalbą ir vadovėlių reikia, ir reikia įvairių mokymo priemonių štai šitą padaryti. Jeigu mes čia pasistūmėsime, tai tikrai etninė kultūra gyvuos.

PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia A. Dumčius.

A. DUMČIUS (TS-LKDF). Gerbiamasis profesoriau Libertai, reikia tiktai padėkoti už jūsų nepaprastą aktyvumą. Tenka kartu dalyvauti įvairiuose renginiuose. Aš tokį tradicinį klausimą. Ar yra jūsų darbo ryšys su Tautinio ugdymo programa, kuri, kaip jūs žinote, egzistuoja Lietuvoje? Nes čia yra labai tokios palankios sąlygos suderinti ir šių dviejų veiklų sąveikoje gauti rezultatus. Ačiū.

L. KLIMKA. Taip, aš pats esu Nacionalinės koordinavimo tarybos narys ir dar dalyvauju vieno komiteto darbe, kuris atrenka priemones. Ir kiti tarybos nariai yra įtraukti į ekspertų tarybas. Iš tikrųjų labai geras viltis mes siejame su šia programa. Beveik pusė paraiškų yra susijusios arba su kraštotyra, arba su etninės kultūros sklaida. Jeigu ateityje būtų nutrauktas šios programos finansavimas, tai būtų liūdna, nes dabar daugelis mokyklų labai sėkmingai ir labai efektyviai pasinaudoja ja.

PIRMININKĖ. Toliau klausia P. Luomanas.

P. LUOMANAS (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, jūs savo ataskaitoje ne vieną kartą paminėjote labai svarbų klausimą – kadrų rengimą, be abejo, kad čia yra daug trūkumų. Bet ten taip pat minite, kad buvo kreiptasi į Lietuvos savivaldybių asociaciją dėl etninės kultūros specialistų pareigybės būtinumo savivaldybėse. Norėčiau sužinoti, ar jūs gavote kokį nors atsakymą, nes tai buvo prieš metus? Ir koks tai buvo atsakymas?

L. KLIMKA. Na, dabar negalėčiau pateikti tokių statistinių duomenų, bet visose savivaldybėse tikrai toli gražu nėra. Aišku, apeliuojama į sunkmetį ir į tai, kad etatui reikalingi pinigai. Bet kai kuriose savivaldybėse buvo priimta kompromisinių sprendimų, kai šios pareigybės buvo deleguotos etatiniam žmogui. Tokių teigiamų poslinkių šiek tiek yra.

PIRMININKĖ. Ačiū. Toliau klausia J. Dautartas.

J. DAUTARTAS (TS-LKDF). Mano klausimą pateikė kolegė R. Baškienė, aš norėčiau paklausti kitą klausimą. Dirbdami komitete, gerbiamasis profesoriau, matome jūsų ir jūsų tarybos didžiules pastangas, kartais matome ir bergždžius dalykus. Norėčiau jūsų paklausti, ar nesijaučiate ganėtinai vienišas su savo poreikiais ne tik per švietimo ugdymo programas, kurios būtinos tautiniam ugdymui ir etnougdymui, lietuvybės ugdymui, bet būtent dėl sklaidos priemonių, žiniasklaidos? Ar jūs nesijaučiate vienišas dėl savo tikslų, tarkime, kad ir visuomeniniame transliuotojuje. Be „Gero ūpo“ laidos, aš asmeniškai pasigendu tokios intelektualios diskusijos. Norėčiau komentaro.

L. KLIMKA. Gerbiamasis J. Dautartai, aš pritariu jūsų nuomonei, kad žiniasklaida per mažai dėmesio skiria etninei kultūrai. Kartais etnokultūra suprantama taip banaliai kaip etnografiškumas, pakuliniai marškiniai ir vyžos, taip kartais priimama. Gal kartais mes patys kalti, kad nemokame įdomiai parengti tokių laidų. Bet pastaraisiais metais, deja, mes praradome radijo laidoje turėtą, tiesa, labai anksti rytą, programą, kurią vedė Vida Šatkauskienė. Ir daugiau mes nieko nelaimėjome, bet praradome. Televizija tikrai turėtų palaikyti mūsų iniciatyvas. Mes bandėme belstis į tas duris ir specialų bendrą posėdį buvome surengę su taryba. Reikėtų turbūt mums vėl suaktyvinti mūsų pastangas. Bet mūsų aptarimas su televizijos, su kultūros žmonėmis dažniausiai baigiasi tuo, sako: gerai, jūs parenkite programą, mes tada nupirksime arba transliuosime. Na, tai nelengva padaryti.

Čia aš matau vieną galimybę. Regioninės televizijos kartais parengia visai neblogus reportažus. Juos būtų galima parodyti ir per nacionalinės televizijos programą. Aš siūlau tuos dalykus, bet juos reikėtų sustyguoti.

PIRMININKĖ. Ačiū. Laiko liko dar vienam klausimui. D. Bekintienė.

D. BEKINTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, iš tikrųjų labai daug gražių leidinių, gerų darbų jūs atlikote minimaliom išlaidom ir finansavimu čia, Lietuvoje. Tačiau mano žvilgsnis vėl krypsta į etninės kultūros žemes, Lietuvos buvusias žemes. Turiu omeny Gervėčių kraštą, kur mums, dzūkų bičiulių grupei, Seimo narių grupei, lankantis Gervėčių krašte… Iš tikrųjų matėme daug problemų Rimdžiūnų lietuviškoje mokykloje, dėstoma… Muzikos mokytojas yra baltarusis, nemokantis lietuvių kalbos. Netgi Minskas pradeda ruošti lietuvių kalbos mokytojus lietuvių kalbai šioje mokykloje dėstyti. Žinoma, yra problemų.

Lankėmės ir Malvinos Miškinienės Pelegrindos kaimo muziejėlyje. Ar jūs manote, kad pakanka šitam kraštui jūsų dėmesio, valdžios dėmesio, politikų dėmesio? Kaip šitą etninės kultūros globą būtų galima pagerinti šiame krašte? Dėkui.

L. KLIMKA. Patikėkite, man taip pat skauda širdį dėl tų problemų. Aš jas neblogai žinau, teko man dalyvauti ir ekspedicijose, bet formaliai pagal Etninės globos tarybos nuostatus mes turime apsiriboti Lietuvos teritorija. Tiesą sakant, mes kai kur peržengiam tas ribas. Iš tikrųjų aš pats, dalyvaudamas ekspedicijose ir pas Punsko lietuvius lankydamasis, nepraleidžiu niekada progos ten kažką nuveikti. Minėjau, kad mes leidinį išleidome lituanistinėms mokyklėlėms. Ir gal tai… Teko man seminaruose dirbti su mokytojais, kurie susirenka iš visų etninių žemių. Matau jų labai tokį gyvą norą etninę kultūrą plėtoti savo žemėse. Reikėtų mums… Mes derinom kai kuriuos savo veiksmus su Tautinių mažumų ir išeivijos departamentu, kuris dabar yra reformuojamas. Manau, kad mes pratęsim šitą bendrą darbą. Nors nuostatai mums ir nenumato, bet sąžinė liepia. Ačiū.

PIRMININKĖ. Ačiū. Jūsų laikas klausimams baigėsi. Ne visi spėjo paklausti, nes labai ilgai užsitęsė klausimai ir atsakymai. Dėkui jums, pranešėjau.

Seimo nutarimo „Dėl Etninės kultūros globos tarybos 2008 metų veiklos ataskaitos“ projektas Nr. XIP-475 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

Toliau pereisime prie kito klausimo, tai yra 2-1b, – Seimo nutarimo „Dėl Etninės kultūros globos tarybos 2008 metų veiklos ataskaitos“ projekto Nr. XIP-475 svarstymo. Pranešėja – D. Teišerskytė, Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narė. Prašom. Projekto pateikimas.

D. TEIŠERSKYTĖ (LSF). Laba diena. Teikiu nutarimo projektą. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas „Dėl Etninės kultūros globos tarybos 2008 metų veiklos ataskaitos“. Lietuvos Respublikos Seimas, išklausęs Etninės globos kultūros tarybos 2008 metų veiklos ataskaitą, nutaria: 1 straipsnis. Pritarti tarybos 2008 m. veiklos ataskaitai; 2 straipsnis. Siūlyti Švietimo ir mokslo ministerijai nedelsiant priimti ir pradėti įgyvendinti etninės kultūros plėtros švietimo įstaigose strategiją; 3 straipsnis. Siūlyti Lietuvos aukštosioms mokykloms į architektūros studijų programas įtraukti etninės kultūros dalyko dėstymą.

Teisės departamento pastabai komitetas pritarė. Šįryt gavome Seimo nario G. Songailos siūlymus. Komitetas susirinko, apsvarstė ir iš esmės pritarė, ir nusprendė G. Songailos straipsnius išdėstyti taip: „Pritarti tarybos 2008 m. veiklos ataskaitai ir pasiūlyti tarybai proporcingai įgyvendinti tarybos funkcijas, ypač atkreipti dėmesį į tarybos strateginio veiklos plano parengimą, tarybos narių ekspertinę veiklą ir išvadų teikimą Seimui ir Vyriausybei strateginiais etninės kultūros valstybinės globos ir politikos klausimais.“ Balsuota bendru sutarimu. Ačiū.

PIRMININKĖ. Ačiū. Ar po pateikimo… Atsiprašau, jūsų nori klausti. Prašau, K. Kuzminskas.

K. KUZMINSKAS (TS-LKDF). Gerbiamoji pranešėja, man sąvoka „nedelsiant“ kliūna. Ar ne geriau būtų, kad būtų kažkokia įpareigojanti data konkreti? Ačiū.

D. TEIŠERSKYTĖ (LSF). Yra numatyta data, kad viskas būtų parengta iki 2010 m. sausio 1 d., bet pradėti rengti nedelsiant. Ačiū.

PIRMININKĖ. Ačiū. Ar galime bendru sutarimu po pateikimo pritarti? Galime. Yra prieš ir už. Už – G. Songaila.

G. SONGAILA (TS-LKDF). Nors visada, kai yra kartais rimtų kritinių pastabų, tačiau mes įsitikinome iš pasisakymo ir iš ataskaitos, kad ta veikla svarbi, reikalinga, ją būtina tobulinti. Siūlyčiau pritarti ataskaitoms.

PIRMININKĖ. Prieš – E. Klumbys.

E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamieji kolegos, aš esu ne prieš ataskaitą, jos turinį, aš esu prieš šitą nutarimą, ir aš apie tai kalbėsiu diskusijoje. Aš dar kartą sakau, ne pirmą kartą sakau, kad Seimas neturi svarstyti šitų visų ataskaitų. Seimui Konstitucija nesuteikia šios teisės, todėl mes iš principo priimam Konstitucijai prieštaraujantį teisės aktą. Daugiau paaiškinsiu diskusijos metu.

PIRMININKĖ. Ačiū už nuomonę. Prašome pasiruošti balsavimui, ar pritariame po pateikimo.

Balsavo 76 Seimo nariai: už – 71, prieš nėra, susilaikė 5. Po pateikimo pritarta. Toliau yra siūloma svarstyti ypatingos skubos tvarka. Jeigu neprieštaraujate, galime pradėti svarstymą. Svarstyme… Tuoj, palaukit. Yra užsirašę du Seimo nariai dalyvauti diskusijoje. Pirmąjį kviečiame į tribūną G. Songailą.

G. SONGAILA (TS-LKDF). Gerbiamasis Seime, nepaisydamas kolegos E. Klumbio pastabų, aš manau, kad šis svarstymas ir ši informacija, kurią pateikė gerbiamasis pirmininkas, tikrai buvo ir aktuli, ir labai reikalinga. Manau, kad labai teisingai ir įžvalgiai buvo išdėstytos svarbios problemos šioje srityje. Aš pabrėžčiau taip pat pastabą, kurią pasakė pirmininkas dėl to, kad „raktinis“ žodis čia yra „švietimo sistema“, kad mes turėsim iš tikrųjų etninės kultūros plėtrą, jeigu bus atsakyta į daug klausimų, kurie susiję su švietimo sistemos reformomis.

Galima gal pasakyti, kad tos problemos, kurios buvo išdėstytos… Na, mes ne tiek daug pamatėme vis dėlto siūlymų, kaip jas spręsti ir ką taryba iš tikrųjų nuveikė ir padarė. Aš turiu omenyje tarybą kaip kolegialų organą, o ne vien kaip pirmininką, kuris tikrai daug kur dalyvavo, daug nuveikė ir kažin ar kas nors jį galėtų pralenkti toje srityje, bet vis dėlto ji yra kolegiali ekspertinė institucija. Taip pat reikėtų išryškinti, ką padarė šita institucija, ką padarė kitos institucijos, kitos organizacijos.

Labai gerai, kad Etninės kultūros globos taryba stebi tą situaciją, kad rūpi jai tos problemos, bet iš tikrųjų turbūt dar reikėtų nemažai padaryti, kad būtų išjudinta iš tokio sąstingio. Čia yra labai svarbus santykis su Vyriausybe ir Seimu, nes tai yra institucija, kuri yra ekspertas.

Pabrėžčiau taip pat tokio strateginio planavimo galbūt trūkumus. Neužtenka pabrėžti prioritetus tarybos, bet vis dėlto nuostatai numato, kad turi būti strateginis planas, juo labiau kad ir Etninės kultūros globos programa baigėsi, bet nesimato žvilgsnio šiek tiek į ateitį. Turėtų būti tarybos, manau, spaudimas, kad būtų ta programa ir kitam laikotarpiui.

Su visais tais trūkumais, kuriuos paminėjau ir kurių nepaminėjau, bet jie gal smulkesni, aš siūlyčiau pritarti šiai ataskaitai ir tam nutarimui su Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto naujaisiais pasiūlymais. Ačiū.

PIRMININKĖ. toliau dalyvauti diskusijoje kviečiamas E. Klumbys.

E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamieji kolegos, nekalbėsiu apie pačią ataskaitą, jos turinį. Tai yra svarbu. Tikrai daromas didžiulis darbas. Aš noriu pakalbėti apie procedūrinius dalykus. Tuo labiau kad yra sudaryta grupė dėl Seimo statuto ir aš matau akivaizdžius, sakysime, net Konstitucijos pažeidimus, kuriuos metai iš metų daro Seimas. Tai yra virtę tradicija, rutina ir mes einame šituo keliu. Viena vertus, sugaištame daug laiko tam darbui, kurį mes čia darome, kita vertus, jeigu mes apsisprendžiame, kad tas darbas yra reikalingas, tai mes turime viską sutvarkyti teisiškai.

Aš dar kartą cituoju Konstitucijos 67 straipsnio „Seimo funkcijos“ 5 dalį. „Seimas steigia įstatymo numatytas valstybines institucijas bei skiria ir atleidžia jų vadovus.“ Jokios kalbos nėra apie ataskaitas, apie ataskaitų privalomumą čia, Seime. Kai mes kalbame apie priežiūrinę Seimo veiklą, tai labai aiškiai yra parašyta 9 straipsnyje, kad Seimas prižiūri Vyriausybės veiklą. Ir taškas. Daugiau Konstitucijoje nėra parašyta apie priežiūrinę veiklą. Ir staiga Seimo statuto 206 straipsnio 5 dalyje atsiranda tokia norma: „Valstybės institucijų vadovai, kuriuos skiria Seimas arba kurių paskyrimui reikalingas Seimo pritarimas, kartą per metus, paprastai iki kovo 1 d., pateikia metinę institucijos veiklos ataskaitą“ ir t. t., ir t. t. Jeigu mes norime, kad iš tikrųjų būtų tai, kas parašyta Statute, ir kad tai yra reikalinga Seimui, mes pirmiausia turime pakeisti Konstituciją ir parašyti, kad valstybės institucijų vadovai, kuriuos skiria Seimas, turi atsiskaityti Seime. Tada viskas stos į vietas.

Aš dar kartą noriu pasakyti, kad aš taip kalbėsiu kiekvieną kartą, kai mes čia klausysime ataskaitų. Mes netgi klausome ataskaitų tų institucijų, kurių vadovų Seimas iš viso neskiria. Bet kai jos ateina čia, į Seimą, jos eina automatiškai, mes paklausome, priimame, nepriimame. Prisiminkime tą epopėją ankstesniame Seime su Lietuvos radiju ir televizija, kai mes vieną kartą įvertinome gerai, paskui blogai. Dabar nieko iš to nepadaryta, o mes turime tokią situaciją, kad nuo spalio 1 d. jau ketina nutraukti veiklą. Visas tas mūsų darbo neefektyvumas susiveda į visa tai. Aš esu tos Seimo komisijos, kuri svarstys naują Statutą ar šio statuto pakeitimus, narys. Aš dar kartą siūlysiu sutvarkyti visus šiuos teisės aktus. joks teisės aktas negali prieštarauti Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Ir liūdniausia, kad tai vyksta čia, mūsų Seime. Ačiū.

PIRMININKĖ. Ačiū. Pereiname prie svarstymų. Noriu paklausti G. Songailos. Buvo pateiktas jo pasiūlymas. Ar sutinkate su tuo, kaip komitetas pataisė? Tuoj, minutę. Sutinkate? Tuoj įjungsiu. Prašom.

G. SONGAILA (TS-LKDF). Sutinku.

PIRMININKĖ. Ačiū už trumpą atsakymą. Gal galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? (Balsai salėje) Tada dėl paties, dabar jau priėmimo stadija ir pastraipsniui.

Ar galime pritarti 1 straipsniui su G. Songailos pasiūlymu ir komiteto pataisymu? Galime. 2 straipsniui galime pritarti? Galime. Ir 3 straipsniui galime pritarti. Nematau, ar yra norinčių išsakyti nuomonę. Yra. Už – R. Smetona.

R. SMETONA (TTF). Ačiū. Gerbiamieji kolegos, aš iš pagarbaus atstumo ir, žinoma, gan epizodiškai stebiu Etninės kultūros globos tarybos veiklą, kai kuriuos jos darbus ir esu įsitikinęs, kad jie yra labai svarbūs ir labai reikalingi. Šiandien iš tarybos vadovo ataskaitos girdėjome, kad darbų išties atliekama daug ir svarbių. Telieka tik palinkėti ir toliau eiti ta kryptimi.

Ta proga aš noriu pasakyti, kad su tais įgaliojimais ir tomis galimybėmis, kurias tarybai suteikia įstatymas, ji tiek ir gali nuveikti. O šioje srityje darbų yra kur kas daugiau nei jų padaryta. Ta proga tik noriu palinkėti, kad ir Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas energingiau ir priekabiau šiuo atveju žiūrėtų ne į tarybą, o į šią sritį, etnokultūros gynimą ir saugojimą, ir papildomai, kad komitetas, turbūt reikliau vykdydamas parlamentinę kontrolę, to darbo reikalautų iš Kultūros ministerijos. To linkėdamas, kviečiu balsuoti už Seimo nutarimą.

PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė prieš – E. Klumbys.

E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamieji kolegos, aš nebalsuosiu už šitą nutarimo projektą dėl tų motyvų, kuriuos aš išdėsčiau svarstymo stadijoje.

PIRMININKĖ. Ačiū. Ir nuomonė už – D. Barakauskas.

D. A. BARAKAUSKAS (TTF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, aš manau, kad tiek tarybos, tiek visos etninės kultūros globos Lietuvoje veikla tikrai yra matoma, ir tai, kas buvo pranešta ataskaitoje, yra labai didelis indėlis iš viso į Lietuvos, kaip valstybės, kaip tautos kultūros paveldo, išlikimo galimybes. Aš manau, kad šiuo metu, esant tokiai situacijai, dėl kurios prieštaravo kolega E. Klumbys, mes išklausėme ataskaitą ir siūlau visiems pritarti pateiktai ataskaitai.

PIRMININKĖ. Ačiū. Visi norintys kalbėjo. Prašom pasiruošti balsuoti. Ar pritariame Seimo nutarimui „Dėl Etninės kultūros globos tarybos 2008 metų veiklos ataskaitos“?

Balsavo 79 Seimo nariai. Už – 77, prieš nėra, susilaikė 2. Seimo nutarimas priimtas.

Biudžeto sandaros įstatymo 2 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-848 (pateikimas)

Toliau darbotvarkės 2-2 klausimas – Biudžeto sandaros įstatymo 2 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-848. Pranešėja – finansų ministrė I. Šimonytė.

I. ŠIMONYTĖ. Laba diena, gerbiamoji posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Vyriausybė teikia Biudžeto sandaros įstatymo 2 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą, kurio tikslas yra patikslinti nuostatas, kuriose būtų numatyta, kam gali būti skirtos biudžetinės lėšos. Šiuo metu įstatymas numato, kad biudžeto lėšos gali būti skiriamos biudžetinėms įstaigoms, taip pat kitoms biudžeto lėšas gaunančioms institucijoms, subjektams, kurie atlieka viešojo administravimo funkcijas. Ir mes visi žinome, kad yra įvairių neaiškumų dėl biudžeto lėšų skyrimo viešosioms įstaigoms. Tai šiuo įstatymo projektu siūloma aiškiai nustatyti, kad tais atvejais, kai asignavimai yra skiriami ne biudžetinei įstaigai, o kitokio juridinio statuso įstaigai, tai turi būti tokia įstaiga, kuriai galimybė gauti biudžeto lėšas yra aiškiai nurodyta jos veiklos sritį reglamentuojančiuose įstatymuose, tarkim, Švietimo įstatyme, nes daug švietimo institucijų veikia viešųjų įstaigų statusu, arba Vyriausybės nutarimuose, priimtuose vadovaujantis tiesiogiai taikomais Europos Sąjungos teisės aktais, tarptautinėmis sutartimis, nustatančiomis Europos Sąjungos ar atskirų valstybių finansinės paramos, teikiamos Lietuvai, administravimo tvarką.

Šiuo atveju mes kalbame apie tas institucijas, kurios vykdo Europos Sąjungos lėšų arba kitų tarptautinės paramos, tarkim, Norvegijos ar kitos tarptautinės paramos, administravimo procedūras. Tai būtų Centrinė projektų valdymo agentūra, Lietuvos verslo paramos agentūra, taip pat „Intereg“ sekretoriatas. Tada būtų labai aišku, kokios institucijos, nebūdamos biudžetinės įstaigos, gali gauti biudžetinius asignavimus, ir taip pat šitų įstaigų vadovai būtų nurodyti kaip asignavimų valdytojai, iš ko kiltų tos pačios pareigos ir atsakomybė šitų įstaigų vadovams už biudžetinių lėšų naudojimą. Tai prašyčiau pritarti.

PIRMININKĖ. Ačiū už pristatymą. Jūsų nori paklausti 7 Seimo nariai. Pirmasis K. Daukšys, nematau salėje. Klausia A. Sysas. Irgi nematau, nėra. A. Šedžius.

A. ŠEDŽIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamoji ministre, norėčiau jūsų paklausti. Šiuo…

PIRMININKĖ. Arčiau mikrofono.

A. ŠEDŽIUS (LSDPF). …įstatymo projektu būtų užkirstas kelias biudžeto asignavimus tiesiogiai gauti viešosioms įstaigoms. Bet, kaip žinome, ir dalis gydymo įstaigų yra viešosios įstaigos, ir mokymo įstaigos, kolegijos dabar labai aktyviai dirba tuo klausimu, kad persiregistruotų į viešąsias įstaigas. Kaip bus su šitomis?..

I. ŠIMONYTĖ. Galiu atsakyti konkrečiai. Švietimo įstaigos yra tos įstaigos, kurioms galimybė gauti biudžeto lėšas numatyta jų veiklos sritį reglamentuojančiuose įstatymuose, vienareikšmiškai, tai būtų vienas iš atvejų, čia paminėtų. O sveikatos priežiūros įstaigos tiesiogiai negauna asignavimų, joms yra mokama už paslaugas pagal išrašytas sąskaitas. Todėl jų santykis yra visai kitoks.

PIRMININKĖ. Ačiū. Toliau klausia V. V. Margevičienė.

V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamoji ministre, noriu jūsų paklausti. Šias pataisas jūs galbūt teikiate, pasakykite, ar taip, ar ne, tam, kad pagaliau būtų įvesta tvarka, nes jūs žinote, kad daugelis biudžetinių įstaigų rašo projektus, gauna projektines lėšas ir tada taip išeina, kad gauna biudžetinį finansavimą tam, kad dirbtų visą darbo dieną. Tai daugelį kartų ir klausėme, kada jos tą projektą vykdo, jeigu privalo visą dieną dirbti? Ar čia bus sugriežtinta tvarka, ir jeigu jau biudžetinė įstaiga, tai ji turi dirbti savo darbą, kas jai paskirta, ar čia yra koks kitas tikslas?

I. ŠIMONYTĖ. Čia iš tikrųjų projektas, kuris tiesiogiai yra susijęs su didesnės tvarkos įvedimu, ir įvedimu didesnės tvarkos skiriant biudžeto lėšas viešosioms įstaigoms.

Dėl biudžetinių įstaigų, to klausimo, kurį jūs keliate, mes turėsime pateikimą pasiūlymų dėl Biudžetinių įstaigų įstatymo, juos pateiksime Seimui vėliau. Bet šiuo atveju mes kalbame apie tuos atvejus, kai asignavimai yra skiriami viešosioms įstaigoms, kurios neprivalo laikytis tų pačių reikalavimų dėl apskaitos ir atskaitomybės, ir iš tikrųjų kyla įvairių skaidrumo ir neaiškumo klausimų, tai norėtume, kad tai būtų labai aišku. Tai arba įstaigos, kurių teisė gauti tokias lėšas, pavyzdžiui, švietimo įstaigų, yra aiškiai įvardinta įstatyme, arba tai yra labai siauras ratas labai konkrečias funkcijas atliekančių, Europos Sąjungos lėšas administruojančių įstaigų, kurios yra viešosios įstaigos statuso, aš jas jau minėjau.

PIRMININKĖ. Ačiū. Jūsų klausia R. Kupčinskas.

R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamoji pranešėja, aš norėjau paklausti, kaip skiriamos biudžetinės lėšos sporto klubams arba asociacijoms? Kiek aš suprantu iš šitos įstatymo pataisos, jie nebus asignavimų valdytojai, bet jie bus biudžetinių lėšų naudotojai. Tai manau, kad šitas formas, organizacines, organizacijų formas… jie irgi įeina į šitą pataisą, ar neįeina, kaip suprasti?

I. ŠIMONYTĖ. Ne, jie ir šiuo metu nėra asignavimų valdytojai, nes tikrai neatlieka viešojo administravimo funkcijų, tačiau jie gali dalyvauti biudžetinių institucijų įvairiose vykdomose programose. Dalyvaudami programose, gali gauti tas lėšas ir už jas atsiskaityti.

PIRMININKĖ. Toliau jūsų klausia V. M. Čigriejienė.

V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamoji ministre, daug biudžetinių įstaigų perkelta į viešąsias. Tai aš dabar suprantu, kad bus atgalinis procesas, mes turėsime atgal viską pastatyti į vietas, ar kaip čia? Ir daug viešųjų įstaigų yra prie ministerijos. Kaip jūs jas žadate finansuoti? Ačiū.

I. ŠIMONYTĖ. Geras klausimas. Labai daug biudžetinių įstaigų į viešąsias buvo pertvarkyta sveikatos sistemoje. Šiuo atveju su sveikatos sistema tai nesusiję, nes, kaip aš minėjau, sveikatos viešosios įstaigos gauna ne asignavimus iš biudžeto, o gauna apmokėjimą paslaugų, jų santykis su viešaisiais pinigais yra visai kitoks. Tuo tarpu kalbant apie tas institucijas, viešąsias įstaigas, kurių daug pridygo prie biudžetinių įstaigų, tai tikrai manome, kad reikia imtis toje srityje tvarkos, ir turi būti labai aišku, kad yra institucijų, kurios, įstatymu įgaliotos, gali gauti tas lėšas kaip asignavimus, o visos kitos viešosios įstaigos turi dalyvauti programose, viešuosiuose pirkimuose, tokiu būdu užsitikrinti sau finansavimą.

PIRMININKĖ. Ir paskutinis klausia J. Juozapaitis.

J. JUOZAPAITIS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamoji ministre, ar tai susiję su savivaldybių biudžetais, kur savivaldybė yra visuomeninių organizacijų steigėja?

I. ŠIMONYTĖ. Taip, susiję.

J. JUOZAPAITIS (LSDPF). Susiję. Ačiū.

PIRMININKĖ. Jūs atsakėte į visus klausimus. Ačiū pranešėjai, ačiū ministrei. Dėl motyvų užsirašęs kalbėti K. Daukšys, jo nėra salėje. A. Šedžius – prieš.

A. ŠEDŽIUS (LSDPF). Iš tiesų nevisiškai sutinku su ministrės atsakymais į klausimus, tiek ir mano kolegų užduotus. Iš tiesų tai užkirstų kelią viešosioms įstaigoms gauti biudžeto asignavimus, ir gydymo įstaigoms, kurios turi galimybę dalyvauti projektuose, ir dalis biudžeto lėšų vis dėlto per tiesioginius asignavimus patenka į gydymo įstaigas. Tų projektų užtikrinimui. Šiuo atveju reikėtų arba dar pataisyti teikiamą įstatymo projektą, arba palikti tą tvarką, kuri buvo, kaip minėjo mano kolegė, kad nereikėtų biudžetinėms… viešosioms įstaigoms vėl persiregistruoti į biudžetines įstaigas.

PIRMININKĖ. Nuomonė už – L. Graužinienė.

L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Tikrai noriu padėkoti Finansų ministerijai, kad vis dėlto vieną kartą buvo atsižvelgta ir į Valstybės kontrolės nuolatines pastabas dėl viešųjų įstaigų apskaitos, finansų netvarkos ir neefektyvaus lėšų naudojimo. Pateikus šitas įstatymo pataisas, kontrolė ir atsakomybė už valstybės skiriamų pinigų panaudojimą tikrai labai sustiprėtų. Todėl nereikia šituo atveju gerbiamiesiems Seimo nariams išvedžioti, kad kažkas negaus, kažkaip bus, kažką reikės perregistruoti. Tiesiog šiuo įstatymo projektu norima vieną kartą įvesti viešųjų įstaigų pinigų panaudojimo tvarką. Ačiū Finansų ministerijai.

PIRMININKĖ. Išgirdome pasisakymus už ir prieš. Prašom pasiruošti balsuoti, ar pritariame. Prašom balsuoti.

Balsavo 70 Seimo narių. Už – 65, prieš nėra, susilaikė 5. Pritarta po pateikimo Biudžeto sandaros įstatymo 2 ir 4 straipsnių pakeitimui. Siūlomi komitetai. Siūlomas vienas komitetas – Biudžeto ir finansų komitetas. Ir siūloma svarstyti lapkričio 5 d.

Muitinės įstatymo 11, 13, 16, 30, 31, 39, 79 ir 107 straipsnių bei priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-989ES (pateikimas)

Kitas darbotvarkės klausimas yra 2-3 – Muitinės įstatymo 11, 13, 16, 30, 31, 39, 79 ir 107 straipsnių bei priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-989ES. Pateikimas. Pranešėja – finansų ministrė I. Šimonytė. Prašom.

I. ŠIMONYTĖ. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, yra teikiamas Muitinės įstatymo daugelio straipsnių pakeitimo įstatymas. Nors yra keičiama nemažai straipsnių ir taip pat įstatymo priedas, galite atkreipti dėmesį, kad pakeitimai daugiausia yra techniniai. Jie yra susiję su tuo, kad buvo pakeistas Bendrijos muitinės kodeksas ir taip pat jį įgyvendinantis Komisijos reglamentas. Kadangi muitų teisės aktai daugiausia yra tiesioginio taikymo teisės aktai, būtent muitų teisė Europos Sąjungoje yra reglamentuojama reglamentais, tai, jiems pasikeitus, tam tikras detales tenka perkelti į savo nacionalinius teisės aktus, bet dažniausiai tai būna nuorodos. Šiuo atveju yra tam tikri patikslinimai dėl informacijos apsikeitimo tarp valstybių narių, taip pat dėl muitinio tikrinimo ir rizikingumo laipsnio nustatymo. Taip pat yra keletas techninių patikslinimų, būtent dėl padarytų pažeidimų senaties termino nustatymo, taip pat dėl euro ir užsienio valiutų santykio taikymo datos. Įstatymo pakeitimai iš esmės yra, kaip aš ir minėjau, daugiau redakcinio pobūdžio, prašyčiau Seimo narių pritarti.

PIRMININKĖ. Ačiū. Jūsų nori paklausti A. Dumčius. K. Daukšio nematau.

A. DUMČIUS (TS-LKDF). Dėkui. Aš tik tiek noriu patikslinti, ar reikės atidėti įsigaliojimo terminą, kaip pasiūlė Teisės departamentas, nes labai daug teisės aktų reikės, ar ne, koreguoti?

I. ŠIMONYTĖ. Tikrai labai daug teisės aktų nereikės koreguoti, kadangi daugiausia yra tikslinamos nuorodos, bet visiškai reglamentai įsigalioja nuo kitų metų liepos 1 d. Todėl čia problemos nebus.

PIRMININKĖ. Ačiū. Daugiau nėra jūsų norinčių paklausti. Galim… Dėl motyvų nėra norinčių kalbėti. Tiksliau, yra K. Daukšys, kurio nėra salėje. Prašom pasiruošti balsuoti.

Balsavo 62 Seimo nariai: už – 61, prieš nėra, 1 susilaikė. Įstatymo projektui Nr. XIP-989 pritarta po pateikimo. Siūlomas komitetas – Biudžeto ir finansų komitetas, siūloma svarstyti lapkričio 5 d.

Įstatymo „Dėl Tauriųjų metalų gaminių kontrolės ir prabavimo konvencijos, pasirašytos 1972 m. lapkričio 15 d. Vienoje, pakeitimų ratifikavimo“ projektas Nr. XIP-1072 (pateikimas)

Kitas darbotvarkės klausimas yra 2-4 – Įstatymo „Dėl Tauriųjų metalų gaminių kontrolės ir prabavimo konvencijos, pasirašytos 1972 m. lapkričio 15 d. Vienoje, pakeitimų ratifikavimo“ projektas Nr. XIP-1072. Pranešėja – finansų ministrė I. Šimonytė.

I. ŠIMONYTĖ. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, Vyriausybė teikia pasiūlymą prisijungti prie Tauriųjų metalų gaminių kontrolės ir prabavimo konvencijos pakeitimų, kurie buvo padaryti 2001 m. Prie pačios konvencijos mes esame prisijungę gana seniai, dar 2004 m. Šiuo metu yra tam tikrų pakeitimų, prie kurių mums, kaip konvencijos šaliai, taip pat reikėtų prisijungti.

Pakeitimų esmė yra daugiau techninė. Esminis toks pakeitimas, kuris neturi jokios įtakos mūsų nacionalinei teisei, – tai priskirti paladį tauriesiems metalams. Tačiau Lietuvoje paladis laikomas tauriuoju metalu pagal mūsų nacionalinius įstatymus jau ilgą laiką, todėl mums nacionalinių teisės aktų dėl to keisti nereikėtų. Taip pat yra tam tikrų patikslinimų dėl ženklinimo reikalavimų ir taip pat dėl nuolatinio komiteto, kuris yra sukurtas šios konvencijos priežiūrai, funkcijų. Yra tokia techninė būtinybė šiuos pakeitimus ratifikuoti, tačiau nacionalinės teisės aktų, kaip aš ir minėjau, tikrai keisti nereikės, nes mūsų teisės aktuose yra įtvirtintos iš esmės visos tos nuostatos, kurios yra šioje pakeistoje konvencijoje. Tiesiog priminčiau, kad šios konvencijos įgyvendinimo priežiūrą Lietuvoje vykdo valstybės įmonė Lietuvos prabavimo rūmai. Ji ir yra pagal šitą konvenciją kompetentinga institucija, kuri prabuoja gaminius, kurios prabos yra pripažįstamos visose kitose konvencijos šalyse narėse ir kuri taip pat yra įgaliota atlikti tikrinimo ir kontrolės veiksmus. Yra gautos Seimo Teisės departamento pastabos, tačiau jos yra techninės ir tą būtų galima patikslinti svarstant projektą komitetuose. Prašyčiau pritarti.

PIRMININKĖ. Ačiū. Paklausti nėra norinčių. Gal galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Nėra prieštaraujančių? Ačiū. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Užsienio reikalų komitetas, papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas, siūloma svarstyti lapkričio 5 d. Atsiprašau, sumaišiau, Ekonomikos komitetas papildomas yra. Siūloma svarstyti lapkričio 5 d.

Įstatymo „Dėl Konvencijos dėl nacionalinių surinkimo išlaidų, kurios pasiliekamos, kai tradiciniai nuosavi ištekliai pervedami į ES biudžetą, paskirstymo, susijusio su centralizuotu muitiniu įforminimu, ratifikavimo“ projektas Nr. XIP-1075 (pateikimas)

Kitas klausimas yra 2-5 – įstatymo „Dėl Konvencijos dėl nacionalinių surinkimo išlaidų, kurios pasiliekamos, kai tradiciniai nuosavi ištekliai pervedami į ES biudžetą, paskirstymo, susijusio su centralizuotu muitiniu įforminimu, ratifikavimo“ projektas. Pateikimas. Pranešėja – finansų ministrė I. Šimonytė.

I. ŠIMONYTĖ. Ačiū, pirmininke. Yra teikiamas pasiūlymas Seimui ratifikuoti Konvencijos dėl nacionalinių surinkimo išlaidų, kurios pasiliekamos, kai tradiciniai nuosavi ištekliai pervedami į ES biudžetą, paskirstymo, susijusio su centralizuotu muitinių įforminimu. Toks labai painus pavadinimas. Iš esmės Europos Sąjungos, kaip muitų sąjungos, situacijoje muitai yra ne valstybių narių, bet Europos Sąjungos biudžeto pajamos. Bet kurios valstybės narės muitinė, surinkusi muitų mokesčius, turi pervesti šias lėšas į Europos Sąjungos biudžetą, tai yra Europos Sąjungos tradiciniai nuosavi ištekliai. Tačiau šalims narėms yra leidžiama pasilikti 25 % surenkamos sumos kaip užmokestį už administracinį darbą.

Todėl pasikeitus Europos Sąjungos muitų teisei, reglamentavimui, atsiradus galimybei vykdyti centralizuotą muitinį įforminimą, susidaro tokia situacija, kai veiksmus atlieka dvi valstybės narės. Veiksmus, susijusius su tuo muitų surinkimu ir pervedimu į biudžetą. Todėl šita konvencija įtvirtina principą, kad tais atvejais, kai vykdomas centralizuotas muitinis įforminimas ir dalyvauja kelios valstybės narės, surinktas muitas yra pervedamas į biudžetą, o tie 25 %, kurie yra paliekami valstybėms narėms už administravimą, yra dalijami tarp valstybių narių per pusę. Tai tokiu atveju, jeigu, pavyzdžiui, prekės būtų įvežtos, tarkime, iš kažkokios trečiosios šalies per Lietuvą, bet importuotojas prekių būtų Lenkijos subjektas, apie jį Lenkijos muitinė pateiktų tam tikrą informaciją Lietuvos muitinei, Lietuvos muitinė, gavusi tą informaciją, atliktų išleidimo veiksmus, ir muitai, kurie būtų apskaičiuoti už šias prekes, būtų pervesti į Europos Sąjungos biudžetą, o 25 % tos sumos liktų valstybėms narėms, ta suma būtų tarp valstybių narių padalyta per pusę. Šiuo metu Lietuva surenka maždaug 250 mln. Lt muitų per metus ir pasilieka sau, taikydama minėtą 25 % taisyklę, apie 60 mln. Lt savo nacionaliniame biudžete.

Tačiau šis konvencijos pakeitimas tiesioginės įtakos biudžetui neturėtų turėti, nes kol kas tai nauja procedūra, tai priklausys nuo to, kaip aktyviai ir kaip sparčiai kitų šalių mokesčių mokėtojai, importuotojai naudosis mūsų muitinės paslaugomis, kaip smarkiai mūsų subjektai naudosis paslaugomis kitose muitinėse. Tiesioginio poveikio šiuo atveju mes nenumatome. Manome, kad ta konvencija turi būti ratifikuota. Mes, kaip valstybė narė, tiesiog privalome laikytis Europos Sąjungos mastu priimtų teisės aktų, todėl šitas dokumentas yra teikiamas ratifikuoti. Siūlau Seimui pritarti.

PIRMININKĖ. Ačiū. Jūsų klausti nėra norinčių. Ačiū pranešėjai. Dėl motyvų kalbėti irgi nematau, kad būtų. Ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Ačiū.

Siūlomi komitetai: Užsienio reikalų komitetas – pagrindinis, papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. Siūloma svarstyti lapkričio 5 d.

Seimo nutarimo „Dėl pritarimo Kauno medicinos universiteto dalyvavimui reorganizavime“ projektas Nr. XIP-748 (pateikimas)

Kadangi mes šiek tiek greičiau einame į priekį, kol nėra Teisingumo ministerijos viceministro, gal galime 2-10 klausimą – Seimo nutarimo „Dėl pritarimo Kauno medicinos universiteto dalyvavimui reorganizavime“ projektas Nr. XIP-748. Pranešėjas – V. Stundys, Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas.

V. STUNDYS (TS-LKDF). Dėkui pirmininkei. Komitetas svarstė Kauno medicinos universiteto kreipimąsi dėl dalyvavimo reorganizavime, prie Kauno medicinos universiteto prijungiant Kauno medicinos universiteto Biomedicininių tyrimų institutą, Endokrinologijos institutą, Kardiologijos institutą ir Psichofiziologijos ir reabilitacijos institutą. Bendru sutarimu pritarė tokiai nuostatai ir tam nutarimo projektui, kurį jūs visi turite. Aš tik priminčiau, kad universitetų ir mokslo institutų integravimasis jau aktyviai vyksta. Jis yra nulemtas tų teisės aktų, kurie yra priimti gerokai anksčiau, tai yra pirmiausia Vyriausybės nutarimų, kurie nustato integravimosi kryptis 2008 metais. Kviesčiau Seimą pritarti šitam nutarimui, kad universitetas galėtų pradėti jau kitą teisinę procedūrą – reorganizavimų sąlygų tvirtinimą Vyriausybėje, viešą skelbimą ir t. t.

PIRMININKĖ. Ačiū. Jūsų nori paklausti keturi Seimo nariai. Pirmasis klausia E. Klumbys.

E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, čia, Seime, labai gražiai kalbama apie tuos visus susijungimus, integraciją. Pasakykite, ar jūs žinote, kad kitų metų biudžeto projekte šitiems būsimiems valstybės institutams skiriama tiek lėšų, kad jie iš esmės per šitą persitvarkymo ir reorganizavimo procedūrą bus sunaikinti?

V. STUNDYS (TS-LKDF). Aš atkreipčiau dėmesį, kad šitie mokslo institutai, kaip juridiniai vienetai, netenka savo finansinio savarankiškumo. Iš esmės turėtų tapti Kauno medicinos universiteto padaliniais, šiuo atveju fakultetu. Taigi jie neprapuola. O finansiniai dalykai yra sprendžiami teisės aktų nustatyta tvarka. Prie biudžeto dalykų mes grįšime tuomet, kai Seime jau realiai turėsime biudžeto projektą. Bet kokia organizacija ar institucija, kuri imasi reorganizacijos, planuoja ir resursus, kurie bus reikalingi tokiems procesams.

PIRMININKĖ. Ačiū. Toliau klausia A. Dumčius.

A. DUMČIUS (TS-LKDF). Dėkui. Esu susipažinęs su būsimu integravimo planu, jis, aišku, bus svarstomas ir Mokslo taryboje penktadienį. Aš norėčiau paklausti kitko. Jeigu mokslo tyrimų institutų integravimas vykdomas KMU bazėje, tai vis tiek ir kitiems panašiems universitetams, institutams taip pat reikėtų numatyti integracijos lėšas, ko nėra padaryta. Šiaip apskritai klausimas būtų, kad reikės pagalvoti, kai pusantro milijono sumažėja asignavimai vienam institutui. Teks mažinti laboratorijų skaičių, ar ne? Taip pat teks pažiūrėti našumą tų darbuotojų ir, žinoma, darbuotojų skaičius mažės, aš taip suprantu? Tai tokie du klausimai.

V. STUNDYS (TS-LKDF). Tuos dalykus, žinoma, reorganizavimo metu spręs pats universitetas kolegialiai su institutais, kurie integruojasi. Tokia struktūrine reforma siekiama ne tik konsoliduoti mokslo pajėgas, stiprinti mokslinį potencialą, sutelkiant į tam tikrą vieną juridinį darinį. Žinoma, reorganizavimui reikalingas išlaidas universitetas turi planuoti kartu su kita savo veikla. Taigi tuomet, kai svarstysime biudžeto projektą, komitetas specialiai analizuos, ar yra įvertinti reorganizavimo kaštai ir kaina biudžete.

PIRMININKĖ. Klausia B. Vėsaitė.

B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamasis pranešėjau, gal iš tiesų nevertėtų skubėti su reorganizacija, nes kaip puikios aukštojo mokslo reformos išdava prie Medicinos universiteto greit bus jungiama Veterinarijos akademija, Kūno kultūros akademija. Gal iš tiesų reikia atidėti šitą procesą ir palaukti jungimo?

V. STUNDYS (TS-LKDF). Dėkui už klausimą ir už, labai tikiu, ne visai ironišką mokslo studijų reformos apibūdinimą. Taip, yra tikrai puikių dalykų, yra dalykų, kurie kelia problemas, tačiau tie procesai, kurie vyksta mokslo institutams integruojantis į universitetus, iš esmės nėra visiškai tiesiogiai susiję su naujuoju Mokslo ir studijų įstatymu. Aš kaip tik atkreipiau dėmesį, kad G. Kirkilo vadovaujama Vyriausybė yra priėmusi kelis nutarimus būtent dėl mokslo institutų konsolidavimo tam tikros strategijos. Taigi nuosekliai realizuojama tai, dėl ko akademinės mokslo bendruomenės diskutavo ne vieną mėnesį ir ne pusmetį.

PIRMININKĖ. Jūsų dar nori paklausti V. M. Čigriejienė.

V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, aš, aišku, buvau prieš institutų integravimą, bet jau traukinys nuvažiavo, ir mes jau nieko padaryti negalime. Aš, kaip dirbusi tokiose įstaigose, puikiai suprantu, kad mokslinis potencialas bus menkesnis. Apie 50 % žmonių gali netekti savo pareigų. Finansavimas bus skiriamas tikrai nepakankamas. Jūs norite nenorite, bet turite tą pripažinti. Daug atsidurs Darbo biržoje žmonių, ir teks spręsti problemą vis tiek skiriant pinigus iš biudžeto užsiregistravusiems Darbo biržoje.

V. STUNDYS (TS-LKDF). Dėkui, profesore, už klausimą. Manau, patys procesai ir reorganizacijos pabaiga parodys, ar pasitvirtins jūsų nuogąstavimai. Be abejo, institucijų struktūrinės reformos yra susijusios ir su tam tikrais pasikeitimais, bet nebūtinai tie pasikeitimai bus nuostolingi mokslo bendruomenei.

PIRMININKĖ. Ačiū, atsakėte į visus klausimus. Dėl motyvų užsirašė kalbėti už A. Dumčius. Atsiprašau, Arimantai Dumčiau, jūs užsirašėte kalbėti. Dėl motyvų prieš – E. Klumbys.

E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamieji Seimo nariai, aš štai klausau komiteto pirmininko ir man susidaro vaizdas, kad mes gyvename visiškai skirtingose planetose. Pirmininkas aiškina, kad čia bus sprendžiama, kad čia bus daroma, kad čia tas, anas. Gerbiamieji, jau viskas yra nuleista, visi skaičiai yra nuleisti, biudžetiniai skaičiai, nes biudžetas jau netrukus bus visos apimties. Visa tai, kas čia buvo sakoma iš tribūnos, yra blefas. Vyksta mūsų mokslinio potencialo naikinimas. Bus atleista daug žmonių ir žmonės išeis į gatves, ne protestuoti, bet iš darbo. Aš manau, tai yra dar vienas žingsnis į ir taip jau ne geriausią mūsų mokslinio potencialo lygį. Ir tai, kad čia bus įtraukta fakulteto teisėmis – nieko šito nebus, bus įvairūs sujungimai, prijungimai. Aš dar kartą sakau tai, ką sakiau D. Kreiviui, sakau ir dabar: vyrauja „blūdo“ doktrina.

PIRMININKĖ. Ačiū už nuomonę. Dabar turbūt nuomonę už pasakys A. Dumčius. Jau turbūt nebeįsijungsite, kai įjungėme, nekalbėjot.

A. DUMČIUS (TS-LKDF). Gyvenimas verčia eiti į priekį, ir čia nieko nepadarysi. Štai prieš mane lentelė Kauno medicinos universiteto institutų, kurie integruosis. Biudžetas iki 2012 m. sumažėja nuo pusantro milijono (yra keturi institutai) iki vieno milijono. Tai nieko kito ir nepadarysi, tai vers peržiūrėti laboratorijas. Jų dalis dirba neefektyviai, reikės sumažinti personalą, nieko nepadarysi. Taip pat yra laboratorijų, kurios neužsidirba, jos galėtų sudaryti sutartis, bet jos to nepadaro. Taigi aš galiu pasakyti skaičius, teks sumažinti darbuotojų, ir gyvenimas tai verčia. Čia nieko kito nepadarysi, nes biudžetas yra numatytas ir jo papildomo nebus. Dėkoju. Aš už.

PIRMININKĖ. Ačiū. Prašom pasiruošti balsuoti dėl Seimo nutarimo. Vyksta balsavimas.

Balsavo 65 Seimo nariai. Už – 42, prieš – 2, susilaikė 21. Pateikimui pritarta. Siūlomas pagrindinis komitetas – Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. Siūloma svarstyti spalio 20 d. Jeigu nėra jokių kitų pasiūlymų, galime pereiti prie kito klausimo.

Ar ponia Vida?.. Prašom.

V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, manęs niekas neįtikins, kad fakultetas yra tolygus universitetui. Ir vis dėlto yra daug efektyvių laboratorijų, kurios iš dalies irgi gali būti sunaikintos, ko labai bijau aš, kaip žmogus, dirbęs toje sferoje. Ir tikrai iš dalies buvo teisus E. Klumbys, ir aš galiu paprieštarauti profesoriui A. Dumčiui, nes dirbome toje pačioje sistemoje. Žinau, ką reiškia gera laboratorija, ir jūsų Kardiologiniam institute, kuriuo taip didžiavotės, 50 % žmonių nedirbs.

Seimo nutarimo „Dėl pritarimo Vilniaus universiteto dalyvavimui reorganizavime“ projektas Nr. XIP-913 (pateikimas)

PIRMININKĖ. Ačiū. Dar vieną klausimą pristatys V. Stundys, t. y. 2-11 – Seimo nutarimo „Dėl pritarimo Vilniaus universiteto dalyvavimui reorganizavime“ projektą Nr. XIP-913.

V. STUNDYS (TS-LKDF). Dėkoju. Šio projekto esmė yra ta pati, kaip ir anksčiau mūsų nagrinėto nutarimo, tik šiuo atveju projektas būtų skirtas Vilniaus universitetui, pritariant dalyvauti reorganizavime, prie jo prijungiant Teorinės fizikos ir astronomijos institutą kartu su Planetariumu. Ši institucija įsijungtų į Vilniaus universiteto struktūrą kaip padalinys, institutas, žinoma, netekdamas tam tikrų teisių, kurias šiuo metu turi institutas kaip juridiškai savarankiškas vienetas. Taigi nutarimo projektas yra susijęs su anksčiau priimtų teisės aktų įgyvendinimu, suderintas su abiem akademinėm bendruomenėm, diskutuotas komitete. Bendru sutarimu komitetas pritarė tokiam nutarimo projektui.

PIRMININKĖ. Ačiū. Jūsų paklausti nori M. A. Pavilionienė.

M. A. PAVILIONIENĖ (LSDPF). Aš ne paklausti, aš tokį komentarą: kodėl tokie svarbūs mokslui ir mokslo tyrimui klausimai nukeliami į dienotvarkės galą, kai jau visi pavargę, niekas negirdi, niekam neįdomu? Aš nesuprantu, kodėl taip yra. Čia aš ir gerbiamajai pavaduotojai… Man skauda širdį dėl to. Ačiū.

PIRMININKĖ. Sakyčiau, kad reikėjo tai siūlyti svarstant darbotvarkę, o Seimo posėdžio pabaiga dar labai toli, pusę aštuonių, tai tikrai ne pabaiga ir čia ne klausimas.

Ačiū pranešėjui. Dėl motyvų. Motyvus prieš pasakys E. Klumbys.

E. KLUMBYS (TTF). Remdamasis tais pačias motyvais, kad prisidengiant reorganizavimo skraiste yra naikinami Lietuvoje rimti mokslo židiniai, nebus skiriamas deramas finansavimas. Mes nuolatos kalbame apie Lietuvos inovatyvumą, apie kažkokį prasiveržimą. Mes gi kertame čia, Seime, visas šaknis ir kalbame apie norą būti tarp geriausių Europos mokslininkų. Nieko panašaus nevyksta, viskas eina atgal, aš manau, kad praėjus dviem, trims metams, mes čia, Seime, kurie dar bus, svarstysime kokį nors Lietuvos mokslo atgaivinimo planą. Manau, kad visada prikelti iš komos būsenos yra daug sudėtingiau negu įvaryti į tą komos būseną. Aš esu prieš.

PIRMININKĖ. Ačiū. Prašom pasiruošti balsuoti dėl Seimo nutarimo „Dėl pritarimo Vilniaus universiteto dalyvavimui reorganizavime“.

Balsavo 59 Seimo nariai. Už – 40, prieš – 1, susilaikė 18. Pateikimui pritarta. Siūlomi komitetai – Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. Siūloma svarstyti spalio 20 d.

Dokumentų ir archyvų įstatymo 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 18 straipsnių pakeitimo, antrojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir 9 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIP-820. Administracinių bylų teisenos įstatymo 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-821. Antstolių įstatymo 43 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-822. Administracinių teisės pažeidimų kodekso 188¹⁰, 246⁸ ir 259¹ straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-823. Buhalterinės apskaitos įstatymo 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-824. Civilinio kodekso 3.314 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-825. Civilinio proceso kodekso 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-826. Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 45 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-827. Farmacijos įstatymo 33 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-828. Geodezijos ir kartografijos įstatymo 4 ir 33 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-829. Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo 4, 6, 7, 13 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-830. Notariato įstatymo 15¹ ir 36 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-831. Prezidento rinkimų įstatymo 78 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-832. Saugiųjų dokumentų ir saugiųjų dokumentų blankų gamybos įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-833. Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-834. Valstybės registrų įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-835. Visuomenės sveikatos stebėsenos (monitoringo) įstatymo 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-836 (pateikimas) (Vyriausybė siūlo svarstyti skubos tvarka)

Toliau grįžtam atgal, tiksliau, į darbotvarkės priekį. 2-6a, visas kompleksas klausimų: 2-6a, 2-6b, 2-6c, d, e, f, g, h, i, j, k, l, m, n, o, p, r… labai daug. Ir pagrindinis dokumentas, pagrindinis projektas yra Dokumentų ir archyvų įstatymo 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 18 straipsnių pakeitimo, antrojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir 9 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas. Pateikimas. Pranešėjas – teisingumo viceministras Tomas Vaitkevičius.

T. VAITKEVIČIUS. Labai ačiū.

PIRMININKĖ. Turbūt pristatysite visus kartu, taip?

T. VAITKEVIČIUS. Taip. Labai ačiū. Gerbiamoji pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, turiu garbės pristatyti jums Dokumentų ir archyvų įstatymo daugelio straipsnių pakeitimo projektą. Kartu taupydamas laiką, be abejonės, pristatysiu ir susijusius projektus. Iš tiesų jų yra daug.

Bendras tikslas yra pertvarkyti archyvų sistemos valdymą, optimizuoti siekiant taupyti lėšas, siekiant atskirti valstybės institucijų įgyvendinamas funkcijas. Tikslas yra toks. Priemonės, kurios siūlomos mano pateikiamame projekte, yra perduoti dabartinį Archyvų departamentą Teisingumo ministerijos žinion, taip Teisingumo ministeriją padarant institucija, kuri tiesiogiai dalyvauja formuojant archyvų politiką, taip institucionalizuojant tos politikos formavimą, nes šiuo metu tokios institucijos kaip ir nėra. Manytina, kad departamentas nevisiškai atitinka šiuos poreikius. Departamentą padarius pavaldų Teisingumo ministerijai, departamentas būtų pervadintas tarnyba ir taptų tos politikos tiesioginiu vykdytoju, ir iš esmės, kaip ir anksčiau, jam būtų pavaldi archyvų sistema.

Permainos, kurios archyvų sistemos pagal projektą lauktų, tai būtų tos, jog išliktų savarankiški juridiniai asmenys Lietuvos centrinis valstybės archyvas, Lietuvos valstybės istorijos archyvas, Lietuvos ypatingasis archyvas ir Lietuvos literatūros ir meno archyvas. Kiti šiuo metu savarankiški juridiniai asmenys, savarankiški archyvai, taptų tarnybos teritoriniais padaliniais, tai yra dešimt regioninių archyvų taptų regioniniais padaliniais. Efektas, kokio lauktume priėmus šitą projektą ir jį visiškai įgyvendinus, tai yra pagal darbo grupių, analizavusių šitą problemą, pateiktus duomenis, 900 tūkst. Lt per metus. Sutaupymas pirmiausia būtų dėl vidaus administravimo pertvarkymo, bendrųjų funkcijų peržiūrėjimo.

Noriu pabrėžti, kad šita reforma jokiu būdu nereiškia to, kad turėtume atleisti archyvarus. Jie, iš tiesų dirbdami tiesioginį darbą, susijusį su archyvais… Jų skaičius, pagal mūsų turimus duomenis, yra optimalus ir šita reforma to anaiptol neliečia. Taip pat noriu pabrėžti, iš karto užbėgdamas už akių klausimams, tai, kad dėl šio įstatymo priėmimo archyvų sistemos stabilumui, archyvų sistemos raidai, sukauptiems dokumentams tikrai nekyla pavojus. Ir dar kartu noriu paminėti, kad šiame projekte šalia šito didžiojo tikslo, t. y. archyvų sistemos peržiūros, yra ir dar viena svarbi nuostata, susijusi su elektroniniu dokumentų valdymu. Įstatymo projekte aiškiai įtvirtinama, sukonkretinama, kad valstybės institucijos, įstaigos, įmonės, kiti asmenys privalo užtikrinti, kad turimi elektroniniai ir kiti dokumentai, prie kurių prieinama tik specialios įrangos priemonėmis, išliktų autentiški ir patikimi. Tokios nuostatos įtvirtinimas taptų teisiniu pagrindu formuojant tą elektroninę dokumentų saugojimo sistemą.

Be abejo, jūs žinote ir pagal darbotvarkę matote, kad yra kartu šiandien pateiktas alternatyvus Vyriausybės teiktajam projektas. Manyčiau, kad tikrai yra apie ką diskutuoti. Vienas ir kitas projektai turi savų minusų ir savų pliusų. Jie buvo analizuoti darbo grupėse, Vyriausybės sudarytoje darbo grupėje, buvo analizuoti Saulėlydžio komisijoje. Manau, kad pagrindinis komitetas ir kiti komitetai, kurie bus paskirti šiems projektams analizuoti, galės padirbėti ir turės puikią galimybę pasirinkti geriausią variantą. Labai ačiū.

PIRMININKĖ. Ačiū. Jūsų nori paklausti vienuolika, ne, daugiau. Daug – šešiolika Seimo narių. Pirmasis – K. Daukšys. Jo nėra salėje. Toliau klausia A. Kazulėnas.

A. KAZULĖNAS (TS-LKDF). Ačiū. Jūsų pateiktame projekte norima Lietuvos archyvų departamentą prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės reorganizuoti į įstaigą prie Teisingumo ministerijos – Nacionalinę archyvų tarnybą. Tačiau tokiu atveju iš penkiolikos valstybės archyvų vienuolika netenka savarankiško viešojo juridinio asmens statuso ir tampa padaliniais. Bet juk tai yra sėkmingai susiklosčiusios ir sėkmingai funkcionuojančios valstybės archyvų sistemos griovimas. Jūs sakėte, kad taip nebus, bet taip tikrai bus. Kaip jums atrodo? Paaiškinkite, kodėl jūs siūlote tokį variantą.

T. VAITKEVIČIUS. Ačiū už klausimą. Išties iš karto pasakiau, kad laukiau šių klausimų. Tikrai nevertinčiau, kad tai yra tiktai griovimas. Jeigu būtų tikslas griauti archyvų sistemą, tai, manau, sutiksite, kad tą buvo galima padaryti ir visiškai nekeičiant įstatymų.

Kalbėdamas apie dešimt padalinių, tai yra regioninių padalinių, noriu pažymėti, kad tie dešimt padalinių pagal savo veiklos sritis, pagal kaupiamus dokumentus, pagal savo vykdomas funkcijas yra tapatūs. Šiuo atveju sujungimas nėra nei paties archyvo sistemos supainiojimas, sugriovimas ir panašiai. Funkcijos išliks tos pačios, tačiau klausimas yra išties atviras, ar tai turi būti atskiri juridiniai asmenys, ar tam, kad galėtų vykdyti savo funkcijas, pakanka būti teritoriniu padaliniu.

PIRMININKĖ. Toliau jūsų klausia Č. V. Stankevičius.

Č. V. STANKEVIČIUS (TS-LKDF). Dėkoju, pirmininke. Norėčiau paklausti, ar jūs, šio įstatymo pakeitimo rengėjai, pripažįstate, kad archyvistika yra mokslas ir kad archyvai yra nacionalinio paveldo ir kultūros įstaigos, ir, jeigu galima pasakyti… Kadangi aš žinau ir viešai yra paskelbta archyvistikos specialistų nuomonė, kad planuojamas mechaniškas centralizavimas darys žalą… Buvo visiškai ignoruota. Tai gal jūs galite pasakyti, kokie kiti specialistai (pavardes stenogramai) jus konsultavo planuojant šią reformą? Ačiū.

T. VAITKEVIČIUS. Atsakau į pirmą klausimą, ar pripažįstam, kad tai yra mokslas. Be abejonės, taip. Prieš stojant į šią tribūną, teko diskutuoti su ponia D. Kuodyte, alternatyvaus projekto rengėja. Vertindamas alternatyvą, galiu pasakyti: iš tiesų Teisingumo ministerija, vertindama tai, kad tai yra iš tiesų mokslas, nebūtų linkusi taip drąsiai imtis pareigos pati perimti tarnybos funkcijas ir atsakyti už penkiolika padalinių. Tai yra, man atrodo, pats akivaizdžiausias pavyzdys, kad tai yra atskiras mokslas, reikalaujantis bendro nuolatinio dėmesio, bendros nuolatinės raidos ir bendro požiūrio.

Dabar į tą antrąjį klausimą, kas mus konsultavo. Galiu pasakyti, kad šis projektas, aš jau minėjau, gimė Vyriausybei pritarus, siekiant panaikinti visas prie Vyriausybės esančias įstaigas ir Saulėlydžio komisijai nagrinėjant šitą klausimą. Saulėlydžio komisija buvo pavedusi šį klausimą nagrinėti darbo grupei, kuriai vadovavo tuometinis valstybės sekretorius Paulius Griciūnas. Šioje darbo grupėje buvo Danutė Akulavičienė, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skyriaus vedėja, Vytautas Atkočiūnas, Vidaus reikalų ministerija, Arūnas Bubnys, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, Giedrė Diburytė, Vyriausybės kanceliarijai atstovavusi, Aušra Navickienė, Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto prodekanė. Tokia man žinoma ekspertų sudėtis.

PIRMININKĖ. mes labai ilgai užtęsime. Labai trumpai.

Č. V. STANKEVIČIUS (TS-LKDF). Ar galėtume patikslinti klausimą…

PIRMININKĖ. Yra daug norinčių klausti.

Č. V. STANKEVIČIUS (TS-LKDF). Ar aš teisingai suprantu, kad joks archyvistikos specialistas jūsų nekonsultavo, tai yra tos darbo grupės nekonsultavo?

T. VAITKEVIČIUS. Manęs asmeniškai, deja, ne. Nebent mano mama, kuri irgi yra archyvarė. O šiaip kas dar darbavosi darbo grupėje, kas buvo ekspertai, tikrai nežinau.

PIRMININKĖ. Ačiū. Aš sakau dėl to, kad visi paklaustumėte, nes yra labai daug užsirašiusių. Daug įstatymų, todėl norime, kad visi ir paklaustų, ne 10 min. Gerai. Toliau klausia P. Auštrevičius.

P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis viceministre, kaip dažniausiai būna, Lietuvoje didžiausias aistras, nesusipratimą ir net liguistą įtarimą sukelia klausimai, kurie apima nekilnojamojo turto mainus, kraustymąsi, reorganizacijas ir panašiai. Matyt, pagrindo tokiems įtarimams yra, nes dažnai kai kas išnyksta, nubyra arba būna neracionaliai panaudojami. Gerbiamasis viceministre, kartais žmonėms, klausantis, kaip siūloma reorganizuoti Lietuvos archyvą, susidaro įspūdis, kad tai bus masinis kraustymasis. Vieni archyvai bus kraustomi kitur, galbūt bus statomas kažkoks pastatas, o didžiausią nesusipratimą kelia galimybė arba rizika, kad Lietuvos literatūros ir meno archyvas neteks savo istorinio paveldinio pastato. Gal jūs paneikite tokias kalbas, kad būtų aiškiau. Ačiū.

T. VAITKEVIČIUS. Labai ačiū už palaikymą. Jau iš pat pradžių pasakiau – niekas archyvams negresia, jokių statybų nevyksta, vienintelė reali permaina yra žmogiška permaina, tai yra šitą projektą priėmus teritorinių padalinių vadovai, tiksliau, teritorinių archyvų vadovai taps padalinių vadovais. Aišku, atitinkamai šita permaina atsilieps ir jų statusui. Šitame projekte šita permaina yra, daugiau permainų, mano galva, tikrai nėra.

PIRMININKĖ. Ačiū. Toliau klausia J. Olekas. Nėra. K. Kuzminskas.

K. KUZMINSKAS (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, aš noriu pratęsti gerbiamojo P. Auštrevičiaus klausimą. Jūs išgyvenate dėl archyvų pastatų, o aš išgyvenu dėl medžiagos, kuri šiuo metu yra archyvuose. Kas iš jų liks? Konkrečiai mūsų tremties archyvas, buvo mano šeimos tremties medžiaga Vidaus reikalų ministerijos archyvuose. Antrą kartą žiūrint kituose archyvuose, kažkodėl dingo turto surašymo pažyma. Uošvio, kuris buvo suimtas 1945 m. ir teistas, Ypatingajame archyve kai kuriose bylos dalyse liudininkų pavardės yra gražiai su peiliuku išpjautos ir jų neliko. Po jūsų archyvų perkraustymo kas atsakys už turinį tų archyvų, už tą medžiagą, ar neliks tik šiukšlynas? Ačiū.

T. VAITKEVIČIUS. Ačiū už klausimą. Man lieka dar kartą pakartoti ir atkreipti dėmesį, kad nė viena įstatymo projekto nuostata nemini jokio perkraustymo. Nėra numatyta, kad nors vienas dokumentas dėl šito įstatymo projekto turėtų persikelti ar į kitą pastatą, ar į Teisingumo ministeriją, ar kažkaip kitaip pakeisti savo buvimo vietą.

PIRMININKĖ. Toliau klausia D. Kuodytė.

D. KUODYTĖ (LSF). Gerbiamasis pranešėjau, aš norėčiau klausti apie pinigus. Aiškinamajame rašte yra parašyta, kad bus atleista 10 % darbuotojų, ir sutaupytas 1 mln. Lt. Tačiau matant tarnybos, būsimosios tarnybos schemą, man regis, reikėtų skaičiuoti, kiek papildomų pinigų pareikalautų tokia reforma. Gal galėtumėte pasakyti, ar buvo atlikti kokie nors skaičiavimai ir apie taupymą, ar čia tik iš debesų, ir kokių papildomų lėšų pareikalaus tarnybos su departamentais ir panašiais dalykais įsteigimas?

T. VAITKEVIČIUS. Galiu pasakyti, kad šito projekto įgyvendinimas nepareikalaus nė vieno papildomo etato. Tarnyba neturėtų gauti nė vieno papildomo etato. Ir vėlgi, atsižvelgdamas į poną P. Auštrevičių, kviesčiau neieškoti to, kas čia neparašyta. Jeigu matome sąmokslą prieš archyvus, nereikia keisti įstatymo, dar kartą kartoju. Dabar dėl tų skaičių. Iš tiesų skaičiavimas buvo atliktas įvertinant tai, kiek struktūriniuose padaliniuose yra asmenų, atliekančių bendrąsias funkcijas. Tai yra ir buhalterija, ir kompiuterių aptarnavimas, ir kitų bendrųjų funkcijų vykdymas. Noriu pasakyti, kad per tą laiką, kiek įstatymo projektas keliavo į Seimą, archyvams pasisekė iš esmės pasiekti tą 10 % mažinimą ir etatų sumažėjo 61, iš viso buvo atleisti 39 žmonės. Manau, dėl to negalėtumėte pasakyti, kad pasijautė kažkoks prastesnis darbas. Dar daugiau – iš tos nedidelės patirties ministerijoje galiu pasakyti, kad dar vienas etapas tikrai yra galimas ir funkcijos neturėtų nukentėti. Čia grynai iš patirties kalbu. O šiaip darbo grupė skaičiavo žmones ir orientavosi į 10 % mažinimą.

PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia V. Žiemelis. Toliau posėdžiui pirmininkaus R. Šukys.

V. ŽIEMELIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, beveik 20 metų kuriame archyvų sistemą ir štai atėjo orakulai, kurie per keletą mėnesių nusprendė šią sistemą sudarkyti. Man tai primena automobilių meistrą, kuris prastai išmano, kaip remontuoti automobilį, jis iš naujo surenka automobilį, lieka atsarginių detalių ir meistras džiaugiasi, bet automobilis nevažiuoja. Kad taip neatsitiktų ir su šia reforma (nemanau, kad jūs kaltas, jūs vykdote, kas jums pavesta), ar krizės laikotarpiu reikia tokių reformų, kurios kainuoja? Labai teisingai D. Kuodytė pasakė – jūs skaičiuojate, kiek sutaupysite atleisdami, o kiek išeitinėms pašalpoms, naujiems blankams ir t. t., ir t. t., apie tai jūs nekalbate. Antras dalykas, kiek žmonių sudirginta, bet svarbiausia, kaip veiks ta sistema. Jūs skaitėte Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos raštą. Vien tik šiai sistemai kiek galima pakenkti, nekalbant apie kitus archyvus. Tai gal geriau sustoti ir palaukti, apsižvalgyti, ištirti, išanalizuoti? 20 metų darbą galima sunaikinti per porą mėnesių.

T. VAITKEVIČIUS. Ačiū už klausimą, bet manau, kad jis kartojasi. Galiu tik pakartoti – taip, mes galime ir turime diskutuoti, turime du įstatymų projektus su savais minusais, su savais pliusais. Tiesą pasakius, aš nelabai suprantu, kuo archyvų sistema nukentės ir kur ji pradės griūti, jeigu teritorinį archyvą, kurį anksčiau mes Registrų centre, juridinių asmenų registre, registravome kaip juridinį asmenį, dabar įregistruosime kaip filialą arba paprasčiausią teritorinį juridinio asmens padalinį. Koks ryšys su griovimu? Atsiprašau, bet tikrai nematau.

PIRMININKAS (R. ŠUKYS, LCSF). Dėkoju. Klausia B. Vėsaitė. Prašom.

B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamasis pranešėjau, įgyvendinę šlovingus Saulėlydžio komisijos nutarimus, ar mes netapsime vienintele Europos valstybe, tiesą sakant, išardžiusia savo valstybinius archyvus? Viskas. Klausimas baigtas.

T. VAITKEVIČIUS. Vėlgi klausimas apie išardymą. Kadangi ne pirmas Seimo narys užduoda šitą klausimą, matyt, kažkur jo šaknys glūdi, aš nežinau. Labai sudėtinga atsakyti. Dėl šlovingų planų aš iš tiesų galiu pasakyti – galima kritikuoti. Bet to, kad efektas iš to buvo pasiektas, kad pavyko peržiūrėti daugelio institucijų struktūras, daugelį institucijų optimizuoti, negalima paneigti. Sakysime, aš galėčiau pakomentuoti konkrečią Teisingumo ministerijos situaciją, ir manau, kad kartu su jumis tokiais žingsniais, saulėlydiniais žingsniais, mes galėtume nuoširdžiai pasidžiaugti.

PIRMININKAS. Klausia V. M. Čigriejienė. Prašom.

V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis viceministre, prašom pasakyti, ar tos sąmokslo teorijos gimsta Teisingumo ministerijoje ar Saulėlydžio komisijoje? Ir įtikinkite mane, garantuokite, kad nebus Vyriausybės nutarimo, lygiai kaip mokyklose. Nėra Švietimo įstatyme parašyta, kad vienuoliktoms klasėms reikia 50 mokinių. Bet Vyriausybė nutarimą išleido. Ir prašau, kas darosi mūsų Lietuvoje – keturių mokinių trūksta ir naikinama vidurinė mokykla. Tai ir čia lygiai tas pats.

T. VAITKEVIČIUS. Tiesą pasakius, sąmokslo teorijos neatsiranda nei Vyriausybėje, nei Seime, atsiranda mūsų galvose. Mano giliu įsitikinimu, aš bendravau su archyvų vadovais, galiu pasakyti, didelė bėda yra ne tai, ne struktūra. Bėda ta, kad tie vadovai tarpusavyje akivaizdžiai nesusikalba ir savo asmenines ambicijas daugeliu atvejų kelia aukščiau už valstybės interesą.

Dėl patikinimo, dėl garantijų ir panašiai, tokių garantijų, mieloji ponia Čigriejiene, aš tikrai negaliu duoti. Turime viską padaryti, kad to neįvyktų. Galų gale turime padaryti ir taip, kad tokių žingsnių mes nebūtume priversti daryti. Biudžetas gali diktuoti savas sąlygas ir tada galime neturėti visiškai jokio pasirinkimo.

PIRMININKAS. Klausia R. Kupčinskas. Prašom.

R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, aš išgirdau įdomų paaiškinimą, kad archyvų vadovai tarpusavyje nesutaria. Tai galbūt čia ne archyvų struktūros klausimas, o galbūt grynai personalinis klausimas? Jeigu kas nors nesutaria arba neefektyviai dirba, tai čia personalijų klausimas, ir tas personalijas galima konkursu, galima atestacijomis ar dar kuo nors… O dabar žiūrėkite, jūs turbūt skaitėte Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos išvadas? Ten ta komisija teigia, kad toks šių įstatymų priėmimas suardytų istoriškai susiformavusią Lietuvos archyvų fondo sistemą. Man atrodo, kad čia labai rimtos išvados. Jūs turėtumėte į jas atkreipti dėmesį, ir labai rimtai. Ačiū.

T. VAITKEVIČIUS. Atsakydamas į pirmą klausimą, turėjau omenyje, aš tai paminėjau atsakydamas, kur gimsta sąmokslo teorijos. Iš tokių dalykų iš tiesų gimsta sąmokslo teorijos, kurios neleidžia mums daugeliu atvejų objektyviai vertinti vyksmo. Antras klausimas, matyt, yra vienas iš tų akivaizdžių sąmokslo teorijos pavyzdžių. Dar kartelį kartoju. Mielieji Seimo nariai, tikrai nėra nė vienos eilutės šiame įstatymo projekte, vedančios link archyvų sistemos griovimo. Kviesčiau vertinti tikrai objektyviai tai, kas parašyta dokumentuose, o ne vadovautis laikraščių nuotrupomis.

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia A. Sysas. Prašom.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Kadangi panašus klausimas buvo, aš paklausiu apie… Jūsų aiškinamajame rašte parašyta, kad tokiai reformai papildomų lėšų nereikės, net sutaupysite. Gal jūs galėtumėte iš savo patirties pasakyti nors vieną reformą, kai buvo keičiamas pavaldumas institucijų, ir tokio kiekio, ir nereikėjo pinigų? Labai ačiū.

T. VAITKEVIČIUS. Be abejonės, jūs teisus. Prireiks sutvarkyti tai, kas nebuvo sutvarkyta iki šiol, tam reikia pinigų. Be abejonės, jūs kalbate apie tai, kad reikės mokėti atleidžiamiems žmonėms. Iš pradžių galiu pasakyti, kad tokie dalykai sunkiai išmatuojami pinigais. Atleisti žmones yra kur kas prastesnis įspūdis ir prasčiau miegi, negu kai juos priimi, pagrįstai ar nepagrįstai. Kalbant apie tai, kiek tai pareikalaus, iš tiesų galime labai lengvai paskaičiuoti. Manau, kad jūs geriau tai išmanote. Iš esmės tai yra frazė, kuri žymi įprastą susiformavusią tradiciją, kad visos išlaidos, kurių pareikalaus reorganizacija, bus padengtos iš šiuo metu valstybės biudžete numatytų asignavimų. Mano minėtas skaičius 900 tūkst. yra taupymo efektas, kuris būtų pasiektas jau atmetus tas (…).

PIRMININKAS. Klausia E. Žakaris. Prašom.

E. ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis viceministre, jūs savo kalboje paminėjote, kad archyvų vadovai taps padalinių vadovais. Tai būtų klausimas, ar tie patys vadovai taps padalinių, ar šios reformos nėra pagrindinis tikslas pakeisti vadovus, savo žmones susodinti?

Ir antras klausimas. Jeigu būtų pritarta, jūsų ministerijai, be abejo, padaugėtų darbo prižiūrėti. Ar pačioje ministerijoje atsiras papildomų etatų ir kiek? Ačiū.

T. VAITKEVIČIUS. Atsakant į pirmą klausimą – ne, dar kartelį ne. Be abejonės, tai jau sakiau, jokių sąmokslo teorijų čia nėra, jokių numatymų, kad kažkas turėtų atsisėsti į tas vietas, kurios, beje, kiek patys archyvarai sako, nėra tokios šiltos, iš tiesų tokių numatymų nėra. Mes tikrai manome ir atsakingai pareiškiame, kad iš esmės regioninių archyvų vadovai turėtų tapti padalinių vadovais, nebent vykdant šituos procesus paaiškėtų abejonių dėl jų tinkamumo. Manau, sutiksite, kad tokiais atvejais turėtų būti keliamas klausimas dėl jų galimybės eiti tas pareigas.

Atsiprašau, antrą klausimą pamiršau, gal galėtumėte pakartoti. Dėl ministerijos. Ministerijoje etatų, jeigu bus pritarta Vyriausybės teikiamam įstatymo projektui, tikrai nenumatome ir tikrai neįsivaizduojame, kad tai turėtume daryti. Iš tiesų spaudžiamės kiek galime. Mums padidėtų krūvis, bet, manome, kaip nors išsiverstume. Be abejonės, kitaip būtų su alternatyviu įstatymo projektu, kaip suprantate, tuomet tikrai Teisingumo ministerijai reikėtų papildomų etatų vykdyti alternatyvaus įstatymo projekto funkciją.

PIRMININKAS. Klausia kolega J. Sabatauskas. Prašom.

J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamasis viceministre, mano klausimas panašus kaip kitų Seimo narių – dėl tų teritorinių padalinių, teritorinių archyvų, kurie dabar yra apskričių centruose. Jūs minėjote, kad jie taps padaliniais. Koks bus jų teisinis statusas, koks bus likimas tų dokumentų, kurie saugomi, ir pagaliau koks bus jų buveinių likimas? Ačiū.

T. VAITKEVIČIUS. Labai ačiū už klausimą. Tai pokytis, aš jau minėjau, jie šiuo metu yra juridiniai asmenys, jie tokiais asmenimis jau nebūtų. Aiškinamajame rašte mes nurodom, kad tai būtų teritoriniai tarnybos padaliniai. Atsakydamas į tą klausimą, kas būtų su jų sukauptais dokumentais, noriu dar kartelį pakartoti, kad šitame įstatyme nekalbama, nėra jokių tikslų ir jokių numatymų, kad kas nors turėtų keistis su jau sukauptais dokumentais, kad regioniniai archyvai turėtų būti išskaidyti ir išardyti.

PIRMININKAS. Prieš suteikdamas kitam kolegai teisę paklausti, norėčiau, kad mikrofonus pareguliuotų, nes man atrodo, kad blogai kolegos girdi. Klausia S. Pečeliūnas. Prašom.

S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Mielasis pranešėjau, priimkite mane užuojautą. Iš jūsų atsakymų ir iš tono labai aiškiai matyti, kad jums ši tema nei miela, nei priimtina. Jūs minėjote, kad konsultavotės su sau artimais žmonėmis, kurie tą klausimą išmano. Iš viso to, ką jūs pasakėte, susidarė labai konkretus įspūdis – ir psichologinis, ir kitoks. Darbuotojų gal sumažės, padarysim kaip kariuomenę archyvus, tą sprendžia Laisvosios rinkos instituto vienas iš buvusių vadovų, bet archyvai tai yra kultūra, tai yra tautos atmintis, tai nėra biurokratija. Darbuotojų gal sumažės, bet vadovai, kaip supratau, liks tie patys. Jie savim pasirūpino. Kaip bus iš tikrųjų? Ar nereikėjo šito klausimo spręsti ne Teisingumo ministerijai, bet bent jau dviem ministerijoms, kartu su Kultūros ministerija?

T. VAITKEVIČIUS. Taip, tai šaržuoja tai, ką aš pasakiau, ar ne? Be abejonės, mano artimi žmonės šiuo atveju nei manęs konsultavo, nei vienaip ar kitaip darė įtaką. Ar nereikėjo pasitarti su Kultūros ministerija? Kaip suprantat, šitą Vyriausybės nutarimą teikia ne dvi ministerijos, o teikia visa Vyriausybė. Vertinta buvo įvairiapusiai. Vėlgi tikiuosi, kad įvairiapusiškiau iš tiesų Seime pavyks visa tai įvertinti. Tikrai linkiu jums teisingo sprendimo. O kad pagarba archyvams, kaip kultūros ir istorijos reiškiniui, egzistuoja, tai šiuo atveju tikrai nebijokite. Dėl savo situacijos užuojautą aš tikrai priimu, bet nepatogiai jaučiuosi vien dėl to, kad daugiausia vadinamųjų sąmokslo teorijų, kaip įvardijam, gaunu iš dešinės pusės.

PIRMININKAS. Ir paskutinysis klausia J. Olekas. Prašom.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininkės pirmasis pavaduotojau, už suteiktą galimybę paklausti. Gerbiamasis pranešėjau, iš bendros atmosferos jūs turbūt jaučiate, kad kyla svarbiausias mums klausimas. Taigi kokios priežastys skatina jus pateikti šį įstatymo projektą ne etatų mažinimo prasme, nes ir šiaip galima pasakyti, kad turbūt Archyvų departamente per atskirus archyvus jau dabar yra sumažintas tam tikras etatų skaičius ir dėl etatų mažinimo visiškai nereikia daryti tokios didžiulės reformos? Tai kurgi ta giluminė priežastis, išskyrus tą, kurią jūs pats paminėjote, kad kai kurie Archyvų vadovai nesutaria vieni su kitais? Aš skaitau nuo pradžios iki galo jūsų pateiktą aiškinamąjį raštą – ten nieko kita nėra, kaip parašyta, kad sumažės tam tikras darbuotojų skaičius. Mes, tie, kurie dirbame ilgą laiką čia, Seime, ir turbūt Lietuvos žmonės pajuto, kad per tą dvidešimtmetį gana gerai susitvarkė mūsų archyvai, reikiamos informacijos visada juose galima surasti.

T. VAITKEVIČIUS. Taip, ačiū už iš tiesų už klausimą, dėl turinio jis labai svarbus. Dėl to nesutarimo dėl direktorių. Aš kalbėjau apie sąmokslo teorijas, dar kartelį kartoju. O išties šalia to tikslo, kurį įvardijam kaip optimizavimą struktūros, kas leidžia mums išties sutaupyti, tikslas yra ir bendresnis, kurio buvo siekiama apskritai atsisakant prie Vyriausybės esančių institucijų, perkeliant jas į ministerijų pavaldumą. Kiekviena ministerija pagal Konstituciją yra atsakinga už tam tikros politikos įgyvendinimą. Institucija, esanti prie Vyriausybės, jūs, manau, pats galit patvirtinti, yra institucija be galvos, ji nėra konstituciškai įtvirtinta kaip valstybės politikos įgyvendintoja, atsakinga už politikos įgyvendinimą. Priežiūra tokių institucijų yra išties labai problemiška ir sudėtinga. Aš iš pat pradžių paminėjau, kad pradinis tikslas buvo būtent Archyvų departamento, kaip ir bet kurios kitos prie Vyriausybės esančios institucijos, pavaldumo keitimas.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau, jūs atsakėte į visų kolegų, kurie buvo užsirašę klausti, klausimus. Pereiname prie pateikimo kalbų dėl balsavimo motyvų. Šiuo atveju projektų yra 17, laikysimės tvarkos, kad iš esmės tiek, kiek yra užsirašiusių dabar, galės kalbėti tiek už, tiek ir prieš. Mes užsirašymą nutraukiame. Pirmasis kalbės, motyvus už išsakys P. Auštrevičius. Prašom.

P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, kartais susidaro įspūdis, kad geriau nieko nekeisti, o palikti, kaip kai kas sakė, gerai funkcionuojančią sistemą. Negerai jinai funkcionuoja, nes nėra tolygaus finansinių resursų paskirstymo, kai kurie archyvai laikosi neblogai, kai kurie akivaizdžiai skursta. Ir priežastis, kodėl taip yra, yra vadinamasis savarankiškumas. Jis iš esmės yra daugiau tariamas, negu įtvirtintas Biudžetinės sandaros įstatymu, kad jie yra atskiri ir nepriklausomi biudžetinių įstaigų vardo turėtojai ir tariamai turi laisvę naudoti tas biudžetines lėšas. Bet, kaip sakiau, pats finansavimas, mūsų sprendimas, kiek lėšų skirti, nėra racionalus. Aš sutinku su vienu argumentu, dėl kurio archyvarai iš tikrųjų yra teisūs – kad nėra normalių darbinių ryšių tarp centrinės įstaigos – buvusio Archyvų departamento – ir labai svarbias funkcijas atliekančių pagal atskirą istorinį laikotarpį arba kitas istorines aplinkybes įsteigtų archyvų. Štai šio ryšio nebuvimas, manymas, kad centrinė įstaiga prisiima per daug funkcijų, galbūt per daug kišasi į atskirų archyvų veiklą, ir sukuria nerimastingą atmosferą. O žinant archyvų svarbą, ryšiai su atskirais politikais, su politinėmis partijomis yra akivaizdūs. Todėl, mielieji kolegos, pradėkime šitą reorganizavimo procesą. Jis yra neišvengiamas. Kaip ir minėjau, man nepatiktų, jeigu būtų kišamasi į jų turtą ir jie būtų keliami. Mes gavom patikinimą, kad taip nėra. Todėl siūlau balsuoti už.

PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai prieš – J. Olekas. Prašom.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau išsakyti kitą nuomonę, nes kolegos manymas, kad būtinai reikia viską keisti, kas gerai funkcionuoja, nėra teisingas. Jeigu kai kurių archyvų vadovai ir turi kitokią nuomonę, ir jie galbūt norėtų daugiau laisvių ar teisių, ar kas nors norėtų tų vadovų pakeitimų? Nereikia sugriauti visos sistemos. Jeigu yra kokių nors per daug suteiktų funkcijų arba kas nors per daug kišasi į vieną ar kitą sritį, mes galime pataisyti tas funkcijas ir jas sureguliuoti. Bet šiandien turime normaliai funkcionuojančią sistemą. Kiekvienas dirbantis savo darbą turi atsakomybės ribas. Staiga mes išgirstame, kad mes iš viso kuriame naują tarnybą, sujungiame atskirus archyvus ir teritoriniu požiūriu, ir kitaip, ir po to sakome, kad tai pagerins archyvų darbą. Mielieji, aš manau, kad tai dar labiau sujauks negu esami finansiniai trūkumai. Pavadinimų keitimas, sujungimas, žmonių keitimas šiuo metu iš tikrųjų gali padaryti prieinamumą prie mūsų archyvų daug sunkesnį. Juo labiau kad kai kurių archyvų jungimas į bendrą tarnybą iš viso nužemina patį archyvų statusą ir mes turime mūsų specialistų pasisakymus, kad tai bus vienintelė valstybė, kuri neturės, sakykime, kultūros paveldą saugančio archyvo. Todėl aš pritariu daugumos, man atrodo, čia klausiusių nuostatai, kad mes turėtume atmesti šį pateiktą projektą ir užsiimti daug svarbesniais reikalais, artėjančio rudenį biudžeto svarstyme atsižvelgti ir į archyvų galbūt netolygų iki šiol buvusį finansavimą. Todėl siūlau nepritarti pateiktam projektui.

PIRMININKAS. Motyvai už – E. Pupinis. Prašom.

E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Na, po šių svarstymų atrodo, kad kažkas ruošiasi tuos archyvus sudeginti, susprogdinti, išmesti ir panašiai. Iš esmės ką mes svarstome? Vyriausybė, jau seniai visiems buvo aišku ir visiems jau seniai buvo pasakyta, bando atsisakyti administravimo funkcijų. Na, archyvai galbūt labiau suprantami… Bet, pavyzdžiui, kai įvairios veterinarinės tarnybos būna prie Vyriausybės, na, iš tikrųjų negali būti tiesioginis viršininkas premjeras, turėti prie savęs begalę departamentų, kurių negali sužiūrėti. Galbūt tas apsisprendimas, kad administravimo funkcijas turėtų vykdyti ministerijos, tai ir yra šiuo metu vykdoma, visiems kol kas buvo suprantamas. Na, o kartu su administravimo perdavimu, jeigu bandoma ieškoti kelių, kaip dirbant su archyvais sutaupyti vieną kitą šimtą tūkstančių litų, galbūt per didelė prabanga kiekvienoje srityje turėti savo archyvus, ieškoma sprendimų būdų. Šiandien siūlau pritarti po pateikimo ir galbūt svarstymo stadijoje dar žiūrėti, ką nors būtų galima patobulinti, paieškoti, bet pritarti po pateikimo. Manau, kad mes privalome galvoti ir apie archyvų išsaugojimą, bet ir mūsų visų lėšų išsaugojimą. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Motyvai prieš – A. Sysas. Prašom.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Vėl girdžiu dainelę, kad reikia, Vyriausybė nutarė ir darome. Bet sustokime ir pagalvokime, ar tas darymas yra naudingas? Kai aš girdžiu, kad yra sunkmetis, kad trūksta pinigų ir po to aiškinamuosiuose raštuose rašome, kad to nepareikalaus… Gerbiamieji, žmonės ir taip įaudrinti tos situacijos, kuri šiandien yra, mažinat atlyginimus, mažinat išmokas, dabar dar daliai iškeliate klausimą – būti ar nebūti, turėti darbą ar neturėti. Aš suprantu, kad norite viską pakeisti. Nueikite į skaityklą, yra labai neblogai išversta lietuvių kalba knyga Naomi Klein apie šoko terapiją. Aš suprantu, kad liberalai naudojasi sunkmečiu, kai reikia viską iš pagrindų pakeisti, bet ar tai naudinga valstybei? Ar tai naudinga žmonėms? Ar tik vadovaujamės kvaila doktrina, kad taip užrašėme savo Vyriausybės nutarime ir mes tai darysime iki galo? Na, buvo iš ko pasimokyti. Tai aš matau, kad tos pamokos, kurios jau buvo, jokios pamokos neduoda. Jeigu kam nors trukdo koks nors archyvo direktorius, nes jis kažkada dirbo prie socialdemokratų, tai pakeiskite jį, bet negriaukite visos sistemos. Dabar gi viskas daroma būtent prisidengiant: norint pakeisti vieną žmogų reikia griauti visą sistemą. Kategoriškai prieš.

PIRMININKAS. Dėkoju. Pasisakė du – už, du – prieš. Noriu paklausti S. Pečeliūno, ar jūs tikrai pageidaujate kalbėti prieš?

S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Tikrai.

PIRMININKAS. Prašom kalbėti. Balsavimo motyvai prieš.

S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Manau, ilgai jūsų nesugaišinsiu. Mielieji kolegos, mes žinome, kad archyvaras tai net ne profesija, tai daugiau pašaukimas. Mes galime jam duoti duonai, druskai ir vandeniui, neduoti atlyginimo ir jis vis tiek ten dirbs, nes jis suvokia to darbo prasmę, kur kito su pagaliu už dešimteriopą atlyginimą tarp tų dulkių ten sėdėti nenuvarysite net parai. Tai čia vienas dalykas.

Antras dalykas, su kuo susiduriam, nenoriu šiurkščiai pasakyti, pamėginsiu pasakyti švelniai. Jeigu naujas ministras per savo kadenciją nesugalvoja ir neįgyvendina kokios nors reformos, tai jis laiko, kad jis nebuvo ministru. Na, kvailystė. Man atrodo, kad būtų daug protingiau, jeigu reikia, tai daryti reformas, gerai, čia mes dėl daugelio reformų esame sutarę, bet kartais reikia, kaip ir kolegos iš kitos pusės sakė, jeigu ten kas nors trukdo ar yra visai negerai, reikia tai pataisyti, bet reforma dėl reformos, ypač tokioj labai jautrioj srity… Va ir Česlovas į mane žiūri, atsimenam nuo pat 1990 metų, kiek turėjome priekaištų iš piliečių, kai jie ne mėnesiais, metais laukė dokumentų iš archyvų, kad kas nors ten juos surastų, teismai laukė, visi laukė. Šiandien tokios situacijos jau neturime. Tai nebūtinai mūsų nuopelnas, tai tų archyvarų, kai kas net vadina dulkių žiurkėmis juos, nuopelnas. Ir šiandien pasakom, na, kažkiek jūsų išvarysime į gatvę, bet jūsų viršininkai liks. Aš greičiau išvaryčiau viršininkus, reformos nedaryčiau ir tai turbūt būtų geriausia reforma.

PIRMININKAS. Laikas!

S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Siūlau balsuoti ne už. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, išklausėme pasisakymus dėl balsavimo motyvų. Buvo išsakyti ir motyvai prieš, todėl balsuosime. Kolegos, noriu paprašyti dėmesio ir paaiškinti, už ką bus balsuojama. Bus balsuojama pagal darbotvarkės 2-6 klausimą, nuo 2-6a iki 2-6r, iš viso yra septyniolika įstatymų projektų, kurių pagrindinis yra projektas Nr. XIP-820 – Dokumentų ir archyvų įstatymo 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 18 straipsnių pakeitimo, antrojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir 9 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas ir visi kiti lydintieji įstatymų projektai iki projekto Nr. XIP-836. Prašau pasiruošti ir balsuoti. Kas pritaria šiems įstatymų projektams po pateikimo, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.

Užsiregistravo 74. Balsavo 73: už – 13, prieš – 29, susilaikė 31. Įstatymų projektams po pateikimo nepritarta. Gerbiamieji kolegos, turime apsispręsti, ar įstatymų projektus atmesti ar grąžinti tobulinti. (Balsai salėje)

Noriu suformuluoti alternatyvų balsavimą. Prašau dėmesio! Kas balsuoja už, pritaria, kad įstatymų projektai būtų grąžinti iniciatoriams tobulinti, kas balsuoja prieš, balsuoja už atmetimą. Balsavimas alternatyvus, susilaikę neskaičiuojami. Prašom balsuoti. Už yra tobulinimas, prieš – atmetimas.

Registravosi 70. Balsavo 70: už – 27, prieš 43. Projektai atmesti.

Dokumentų ir archyvų įstatymo 1, 2, 4, 5, 7, 8, 11, 12, 13, 14, 15, 18 straipsnių pakeitimo, antrojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir 6, 9 straipsnių pripažinimo netekusių galios įstatymo projektas Nr. XIP-809 (alternatyvus projektui Nr. XIP-820) (pateikimas)

Gerbiamieji kolegos, darbotvarkės 2-7 klausimas, projekto Nr. XIP-809. Tai yra alternatyvus mūsų atmestam projektui įstatymo projektas – Dokumentų ir archyvų įstatymo 1, 2, 4, 5, 7, 8, 11, 12, 13, 14, 15, 18 straipsnių pakeitimo, antrojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir 6, 9 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas. Kviečiu į tribūną pranešėją D. Kuodytę. Pateikimo stadija. Prašom.

D. KUODYTĖ (LSF). Gerbiamieji kolegos, drįstu teikti alternatyvų įstatymo projektą ir tą darau dėl to, jog manau, kad vis dėlto trūko analizės, trūko diskusijos, kaip gali būti racionaliai ir logiškai pertvarkyta, jeigu jau tokios pertvarkos reikia, archyvų sistema.

Norėčiau priminti, kad tiktai išgeneravus idėją apie archyvų sistemos pertvarką, klausimas buvo svarstytas Švietimo, mokslo ir kultūros komitete. Tuomet buvo prašyta Vyriausybės ir Saulėlydžio komisijos neteikti, neformuluoti galutinių sprendimų, tačiau dar diskutuoti ir rasti optimaliausią sprendimą išsaugant archyvus kaip funkciją, kaip labai svarbią Lietuvos valstybei funkciją, taip pat kaip sistemą. Deja, taip nebuvo padaryta, ir esu priversta teikti įstatymo projekto pataisas, kurios, mano ir mano kolegų supratimu, padarytų mažiausią žalą šitai sistemai.

Šiomis įstatymo pataisomis siūloma išsaugoti visus penkiolika archyvų kaip juridinius asmenis, pakeisti archyvų sistemos pavaldumą, iš Vyriausybės pavaldumo perkeliant į Teisingumo ministerijos pavaldumą. Teisingumo ministerijai paliekama teisė įkurti, sakykim, struktūrinį padalinį, kuris atliktų archyvų administravimo funkciją.

Skirtingai nei anksčiau pateiktas projektas, šis projektas, jeigu jam būtų pritarta, manau, sutaupytų nemažą ir biudžeto lėšų dalį, nes geraisiais laikais, 2008 m., visa archyvų sistema, t. y. penkiolika archyvų ir Archyvų departamentas, gaudavo 25 mln. Lt. Iš jų 8 mln. pasiimdavo Archyvų departamentas, t. y. 34 % visos sistemos lėšų buvo skirta vadinamajam biurokratiniam, administraciniam aparatui. Dabar, žinoma, tos lėšos yra sumažėjusios, tačiau procentas (apie 30), skirtas departamentui, išlieka.

Aš manyčiau, kad šiomis siūlomomis pataisomis būtų pasiekta keletas tikslų, t. y. įvykdyta Vyriausybės programoje numatyta nuostata, kad Vyriausybė atsisako sau pavaldžių atskaitingų institucijų, būtų sutaupytos biudžeto lėšos, būtų išsaugota archyvų sistema, kaip ilgus dešimtmečius besiformavusi sistema, ir būtų optimizuotas jos valdymas.

Prašyčiau pritarti šioms pataisoms, kurios, beje, yra suderintos su archyvuose dirbančiais žmonėmis. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamoji pranešėja. Jūsų pageidauja paklausti dešimt Seimo narių. Pirmasis klausia J. Juozapaitis. Prašom.

J. JUOZAPAITIS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamoji pranešėja, jūs sakote, kad jūsų įstatymo projektas labai skiriasi nuo Vyriausybės, bet aiškinamajame rašte parašyta žodis į žodį – 10 % mažinti pareigybių ir taip toliau, ir panašiai, sakiniai nurašyti tarsi vienas nuo kito. Kas čia nusirašė – Vyriausybė ar jūs nuo Vyriausybės? Gal reikia pasiūlymus siūlyti Vyriausybei, o ne naują projektą? Ačiū.

D. KUODYTĖ (LSF). Šiaip jau mūsų projektas buvo įregistruotas anksčiau negu Vyriausybės. Bet nedrįsčiau teigti, kas čia nuo ko nusirašė. Šiaip jau, jeigu būtų visoje sistemoje panaikintas departamentas ir įkurtas Teisingumo ministerijos struktūrinis padalinys, tai pavyktų pareigybių gal ir 10 % sumažinti, bet, kaip minėjau, lėšų sumažinimas būtų kur kas ženklesnis.

PIRMININKAS. Klausia J. Olekas, prašom.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Mieloji kolege, aš manau, kad jūs netiksliai informavote mus, kad 30 % lėšų buvo skirta vien biurokratinėm reikmėms. Tikiuosi, kad departamentas vykdė tam tikras programas, finansuodavo, pinigai pasiekdavo ir pačius archyvus. Nes jeigu vadovautumės ta logika, tai perkėlus žmones iš departamento į ministeriją jų darbo užmokestis galbūt net ir padidėtų dėl ministerijos svorio ir išlaidos būtų tokios pat biurokratinės. Mano klausimas: kiek tų lėšų, kiek buvo etatų tame departamente, kurį jūs ruošiatės naikinti, kiek etatų bus įsteigta Teisingumo ministerijoje ir kiek tam bus reikalinga darbo užmokesčio ar kitokių lėšų?

D. KUODYTĖ (LSF). Norėčiau priminti, kad visoje archyvų sistemoje, be departamento, dirba 520 žmonių, kurie vykdo tiesiogiai šitą archyvų funkciją. (Balsai salėje) Jokiu būdu, yra penkiolika archyvų! Ir iki 40 žmonių dirba departamente.

Matyt, mūsų projekte nėra numatyta, kokio dydžio, pavyzdžiui, ir koks struktūrinis padalinis galėtų būti įsteigtas Teisingumo ministerijoje. Tačiau jeigu Teisingumo ministerijai yra perduodamas politikos archyvų srityje… politikos formavimo klausimas, ji turėtų numatyti, kokio padalinio reikia, kad būtų galima racionaliai administruoti visą tą archyvų sistemą. Tačiau aš noriu atkreipti dėmesį, kad ir šiuo metu… Kodėl mes kalbame, kad mažiausiai skausmingas yra toks pakeitimas ir toks, sakykim, tos struktūros panaikinimas? Ir dabar archyvų sistema yra gana decentralizuota, kiekvienas archyvas vykdo savo funkciją ir visi kartu jie vykdo tą funkciją, kuri ir dabar numatyta, tikrai parašyta, kad tą daro Archyvų departamentas, t. y. įgyvendina valstybės politiką archyvų srityje. Ne departamentas, o tie archyvai, kurie dabar yra juridiniai asmenys, jie konkrečiai dirba įgyvendindami tą politiką. Tų archyvų administravimui, manau, iš tiesų reikia visiškai minimalių pajėgų ir vieno žmogaus, kuris kartą per dešimt metų pasižiūrėtų raštvedybos taisykles, ar jas galbūt galima kaip nors atnaujinti.

PIRMININKAS. Klausia A. Sysas, prašom.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamoji Dalia, jūs matėt, girdėjote prieš tai pristatomą įstatymą, klausimus ir matėte Seimo narių balsavimo reakciją. Ar nepagalvojote atsisakyti savo įstatymo teikimo? Labai ačiū.

D. KUODYTĖ (LSF). Ne, nepagalvojau.

PIRMININKAS. Klausia J. Sabatauskas, prašom.

J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamoji kolege, pasižiūrėjau Teisės departamento pastabas. Pirmas sakinys skamba panašiai taip, kad įstatymo projektas panašus tiek savo turiniu, tiek forma į anksčiau pateiktą įstatymo projektą. Galbūt jūs šiek tiek kitaip pakreipiate, bet realiai tie Seimo nariai, kurie nepritaria tam įstatymo projektui, gali būti, sakysim taip, apgauti, jeigu bus pritarta po pateikimo šiam projektui, nes po to labai lengva bus jame viską tą patį įtvirtinti, kas buvo ankstesniame projekte. Ar su tuo nesutiktumėte? Ačiū.

D. KUODYTĖ (LSF). Aš nemanau, kad tai būtų racionalu, nes šita siūloma schema iš principo skiriasi nuo anksčiau pasiūlytos. Aš nesakau, kad tai yra absoliučiai idealus variantas. Jisai turi būti svarstomas komitetuose ir galbūt atsiras kažkokių pasiūlymų. Tačiau dar kartą kartoju: pagrindinis tikslas, siūlant šitą schemą, – išsaugoti archyvų sistemą kuo mažiau sumaišytą, supainiotą, sumakaluotą, tuo labiau archyvus paverčiant kažkokios biurokratinės tarnybos kažkokiais skyriais. Jeigu taip bus apsispręsta po svarstymo komitetuose, per visas kitas stadijas, tai ką padarysi, bet aš iš principo nesutinku būti Herostratu.

PIRMININKAS. Klausia V. Stundys. Prašom.

V. STUNDYS (TS-LKDF). Dėkui pranešėjai, kad nepamiršo diskusijos Švietimo, mokslo ir kultūros komitete dėl archyvų sistemos pertvarkos. Man tenka apgailestauti, kad Saulėlydžio komisija, bandydama restruktūrizuoti valstybės valdymo dalykus, vadovaujasi tik vienu principu, kuris nelabai tinka archyvų sistemai. Komitetas kaip tik fiksavo šitą problemą, nes archyvas nėra dokumentų saugykla ir biurokratinė institucija. Tai yra valstybės, tautos atminties institucija, tokia jos prasmė. Aš, tiesiog pasidžiaugdamas jūsų projektu, paprašyčiau, kad jūs užtartumėte, jog jūsų projektas ateitų svarstymui į Švietimo, mokslo ir kultūros komitetą, kad nebūtų palikta tik teisės profesionalams.

D. KUODYTĖ (LSF). Tiesą sakant, aš prašysiu, kad pagrindinis komitetas ir būtų šis komitetas, nes jis jau yra įsigilinęs į problematiką ir, matyt, geriausiai galėtų spręsti dėl principų.

PIRMININKAS. Klausia V. M. Čigriejienė. Prašom.

V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamoji pranešėja, sakykite, ar jūsų siūlomas įstatymo projektas užtikrins 15 archyvų išlikimą, tarp jų 10 teritorinių ir 5 specializuotų?

D. KUODYTĖ (LSF). Taip, šitas projektas būtent to ir siekia, ir tai turėtų būti padaryta.

PIRMININKAS. Klausia P. Auštrevičius. Prašom.

P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Dėkoju. Gerbiamoji pranešėja, jeigu naudotumės logika, kad mes, reformuodami kai kuriuos mokslinius institutus, jungdami juos su universitetais… galima būtų irgi a priori manyti, kad mes įnešame neaiškumą, chaosą ir panašiai. Tačiau mes darome tuos žingsnius ir nebijome, nes tikime, kad daromi sprendimai sukurs racionalesnę ir efektyvesnę sistemą. Tai ar jums neatrodo, kad vis dėlto reikėtų pasitikėti tuo projektu, kurį pateikė Vyriausybė? Gal vieną kitą elementą, kurį jūs siūlote, tačiau ne atmetant, o tobulinat abu projektus ir toliau dirbant su jais, ieškant geriausio sprendimo.

D. KUODYTĖ (LSF). Deja, su giliu liūdesiu turiu pasakyti, kad negaliu jums pritarti, nes, kiek teko ir bendrauti, ir kalbėti, sprendimai buvo priimti visiškai nesigilinant į archyvų specifiką. Čia ne Veterinarijos tarnyba, čia ne kokia nors konkurencija ir net ne Viešųjų pirkimų tarnyba. Tai yra 15 archyvų sistema visoje Lietuvoje, ir manyčiau, kad įkurti didžiulę biurokratinę struktūrą, archyvus paverčiant skyriais… Nė vienam „sviete“ tokių stebuklų nesimato. Argi mes norime čia būti protingesni ir visus perspjauti? Niekur taip nėra.

PIRMININKAS. Klausia V. V. Margevičienė. Prašom.

V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamoji pranešėja, iš tikrųjų noriu pasidžiaugti ir padėkoti. Ačiū, kad parengėte alternatyvų projektą. Bet aš noriu apie kitką. Tas 40 žmonių departamentas, kuris iš tikrųjų buvo atsakingas už valstybės politikos archyvų klausimais formavimą. Kaip žinote, ačiū jums, jūs labai gražiai pasakėte, kokios tai institucijos, ir iš tikrųjų tie 500 žmonių 15 archyvų yra tikrai labai nedaug. Bet ar dabar, kai prie Teisingumo ministerijos bus mažesnis departamentas… ir ar viena Teisingumo ministerija ir 15 ar 20 žmonių sugebės formuoti valstybės politiką archyvų klausimais? Ar kas nors suskaičiavo, pažiūrėjo, ar tai buvo optimalus skaičius, ar tiek ir reikia, nes tokių nei skaičiavimų, nei pamatavimų, nei darbo rezultatų įvertinimo, tik automatiškai nukertame, ir viskas. Tai gal jūs žinote, kokie buvo atlikti ar skaičiavimai, ar matavimai, ar efektyvumas, ar rezultatyvumas, ar kas nors?

D. KUODYTĖ (LSF). Aš žinau tik vieną dalyką – kad vis dėlto realiai, jeigu mes kalbame realiai, o ne kažkur popieriuje, mintyse, būtent šitie 15 archyvų ir įgyvendino šitą Vyriausybės formuojamą, arba generuojamą, politiką archyvų srityje. Departamentas buvo tas laidininkas, tas administracinis blokas tarp Vyriausybės, kaip politikos formuotojo, ir archyvų, kaip politikos vykdytojo. Tai jeigu mes renkamės mažiausiai skausmingą variantą, jeigu iš tiesų reikia reformuoti, tai siūlau patį mažiausiai skausmingą variantą, kuris nepaliestų ir nesujauktų pagrindinių tų funkcijų vykdymo, tos politikos vykdymo.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamoji pranešėja. Klausimams skirtas laikas baigėsi. Turiu atsiprašyti kolegų, kurie nespėjo paklausti. Dabar yra galimybė kalbėti dėl balsavimo motyvų. Vienas – už, vienas – prieš. Motyvus už išsakys A. Kazulėnas. Prašom.

A. KAZULĖNAS (TS-LKDF). Ačiū. Labai norėčiau atkreipti jūsų dėmesį, kad jau keletą metų labai puikiai veikia toks darinys, kokį siūlome mes su D. Kuodyte, tai valstybinė muziejų sistema. Ją sudaro 16 muziejų ir jie visi yra juridiniai asmenys: 4 – nacionaliniai ir 12 respublikinių, kuriuos administruoja Kultūros ministerija per savo struktūrinį padalinį – Informacinės visuomenės skyrių. Analogiškai siūlome mes šiame projekte, kad jeigu Teisingumo ministerijoje, jie irgi galėtų atlikti šitą funkciją.

Taip pat reikia pasakyti, kad mūsų projektą palaikė įvairios asociacijos, draugijos: Lietuvos archyvų asociacija, Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriatas. Tai rodo, kad yra mūsų teikiamas projektas visiems priimtinesnis.

Dar norėčiau pasakyti, kad yra daug pliusų, privalumų: būtų optimizuotas valstybės archyvų valdymas, būtų išaugota dešimtmečiais arba net ir šimtmečiais kurta ir istoriškai susiklosčiusi sėkmingai funkcionuojanti valstybės archyvų sistema, taip pat iš 16 valstybės archyvų sistemos įstaigų laikinai sutriktų tik viena įstaiga – Lietuvos archyvų departamentas. Jeigu būtume priėmę alternatyvų Vyriausybės siūlytą projektą, būtų atvirkščiai – būtų išlikęs be sutrikimų tikrai Lietuvos archyvų departamentas, o kitų archyvų, likusių 15 archyvų, būtų sutrikęs visas darbas. Tai aš siūlau pagalvoti ir balsuoti už šį teikiamą projektą. Ačiū.

PIRMININKAS. Prieš suteikiant žodį dėl balsavimo motyvų kalbėti prieš, kolega S. Pečeliūnas norėtų kalbėti dėl vedimo tvarkos. Per šoninį mikrofoną. Prašom.

S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš po balsavimo repliką prašysiu.

PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai prieš – J. Olekas. Prašom.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš noriu keletą pastabų. Visų pirma man atrodo, kad truputį apverčiame aukštyn kojom, kas yra pagrindinis įstatymas, kas alternatyva. Kolegų įregistruotas įstatymas yra anksčiau įregistruotas, deja, mes jį svarstome kaip alternatyvą, todėl, intelektualaus projekto požiūriu, man atrodo, yra padaryta ne visai korektiškai.

Kitas dalykas dėl paties įstatymo projekto. Gerbiamoji kolegė, pristatydama projektą, sakė: „jeigu reikia reformuoti“, bet kad reikia reformuoti, tai sako tie autoriai, kurių projektą mes atmetėme. Niekas kitas daugiau nesako, todėl, man atrodo, pagrindinis klausimas, ar reikia reformuoti, lieka neatsakytas. Man atrodo, kad nereikia, juo labiau kad kolegų išsikeltas uždavinys sumažinti 10 % etatų ar darbuotojų jokiu būdu nepasiekiama šiuo įstatymu, nes, kaip kolegos minėjo, visuose archyvuose dirba daugiau kaip 500 darbuotojų. Dabartiniame departamente dirba tik 40 žmonių. Tai nesiekia ir 9 %. Dar vienas dalykas, kuris šiuo įstatymu yra teigiamas, tai esminis skirtingas požiūris, negu Vyriausybės siūlomi variantai, negu tie variantai, kuriuos teikia Saulėlydžio komisija. Man atrodo, kad čia esantys Vyriausybės nariai, taip pat ir premjeras, turėtų išgirsti, dėl ko mes išlaikome Saulėlydžio komisiją. Jeigu jau ketvirtas esminis projektas parlamente yra atmetamas po pateikimo, tai iš tikrųjų rodo nekokybišką kolegų darbą. Todėl šiandien aš siūlyčiau šiam projektui galbūt kol kas nepritarti, o mums susitarti, kuriuo keliu mes eisime. Nes keliai yra skirtingi. Ar departamentus integruosime į ministerijas, gali būti…

PIRMININKAS. Laikas!

J. OLEKAS (LSDPF). Todėl kviečiu nepritarti.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamieji kolegos, išklausėme kalbas dėl balsavimo motyvų. Apsispręsime balsuodami. Kas už tai, kad būtų pritarta po pateikimo Dokumentų ir archyvų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo, antrojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir 6, 9 straipsnių pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektui Nr. XIP-809, prašom balsuoti. Kas už, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, prieš arba susilaiko.

Užsiregistravo 57, balsavo 57. Už – 41, prieš – 3, susilaikė 13. Įstatymo projektui po pateikimo pritarta. Repliką po balsavimo per šoninį mikrofoną – kolega S. Pečeliūnas.

S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš sutikčiau su ta pastaba, kuri buvo pasakyta, kad pagal registracijos laiką Vyriausybės turėjo būti alternatyvūs, bet tiek to. Pastaba yra kita. Iš principo pagal Statutą mes sprendėme vieną klausimą – ar archyvų klausimą Seimas svarsto, ar ne. Mes daugiau kalbėjome apie turinį. Turinys yra po to. Aš prašyčiau taip, kaip ir, atrodo, dabar spręsime, kad šitą klausimą svarstytų Seimo Kultūros ir švietimo komitetas. Labai prašyčiau Teisingumo ministerijos dalyvauti šituose svarstymuose, teikti savo pasiūlymus. Jeigu yra sistemos administravimo klausimų, tai juos reikia sutvarkyti. Bet principinis klausimas yra nesugadinti to, ką per 20 metų labai sunkiai sukūrėme, ir, gink Dieve, neprarasti, nes turėjome tokių pavyzdžių, kai pasinaudodami savo administraciniais resursais vadovai naikino kai kurias medžiagas, tiesiog nesuvokdami, kiek tai Lietuvos istorijai yra svarbu. Tai nebuvo jų kompetencijos klausimai, bet jie turėjo tuos įgaliojimus. Todėl klausimas yra jautrus. Džiaugiuosi, kad Seimas priėmė svarstyti šiuos klausimus, o dėl turinio mes komitete turbūt rasime daug visokių nuomonių ir rasime geriausią sprendimą, nesugadindami esminio dalyko – išsaugoti tautos atmintį. Dokumentuotą atmintį. Ačiū.

PIRMININKAS. Repliką po balsavimo per šoninį mikrofoną – kolega P. Auštrevičius. Prašom.

P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Dėkoju. Kolegos, aš siūlyčiau, be to, kad galbūt bus keičiami komitetai (čia taip pat mums reikės pasitarti), vis dėlto kreiptis į Vyriausybę išvados. Siūlymas yra susijęs su institucinės sandaros pokyčiais ir biudžetinės sandaros finansiniais klausimais, todėl ekspertinė Vyriausybės išvada būtų labai reikalinga. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Dėl šio klausimo apsispręsime. Pirmiausia turime apsispręsti dėl komiteto. Seniūnų sueigoje buvo pasiūlytas pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, tačiau girdėjome pasiūlymą skirti pagrindiniu komitetu Švietimo, mokslo ir kultūros komitetą. Aš siūlyčiau apsispręsti alternatyviai balsuojant ir balsuoti. Kas balsuoja už, pritaria Teisės ir teisėtvarkos komiteto, kaip pagrindinio komiteto, paskyrimui dėl šio projekto svarstymo, kas balsuoja prieš, pritaria Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto, kaip pagrindinio, paskyrimui. Susilaikę neskaičiuojami. Prašom balsuoti.

Užsiregistravo 48. Balsavo 47. Už – 11, prieš – 36. Pritarta Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui, kaip pagrindiniam komitetui. Ar galime, kolegos, bendru sutarimu sutarti, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas būtų paskirtas papildomu komitetu? Nėra prieštaraujančių. Dėkoju. Siūloma svarstymo data lapkričio 5 d. Seimo plenariniame posėdyje. Ar galime sutikti su šia data? Dėkoju. Pritarta. Ir buvo siūlymas kreiptis į Vyriausybę išvados. Manau, kad siūlymas yra pagrįstas, atsižvelgiant į tai, kad Vyriausybės teiktas visas kompleksinis analogiškų įstatymų projektų paketas buvo atmestas. Galime bendru sutarimu sutarti, kad Seimas kreipiasi Vyriausybės išvados dėl šio įstatymo projekto? Pritariame. Yra prieštaravimų? Kolegos, turėsime apsispręsti balsuodami. Prašau apsispręsti ir balsuoti. Kas už tai, kad būtų kreiptasi į Vyriausybę išvados dėl Dokumentų ir archyvų įstatymo tam tikrų straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIP-809? Kas pritaria, kad būtų kreiptasi, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, prieš arba susilaiko. Prašom balsuoti.

Užsiregistravo 46, balsavo 46. Už – 14, prieš – 17, susilaikė 15. Nepritarta siūlymui kreiptis į Vyriausybę išvados. Noriu pabrėžti, kad pagrindinis komitetas, jeigu manys, kad to reikia, gali per Seimo valdybą prašyti kreiptis į Vyriausybę tos išvados. Tai lieka spręsti komitetui. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, po pateikimo 2-7 klausimo svarstymas baigtas.

Įstatymo „Dėl Konvencijos dėl išrašų iš civilinės būklės aktų įrašų išdavimo įvairiomis kalbomis  ratifikavimo“ projektas Nr. XIP-986 (pateikimas)

Pereiname prie kito darbotvarkės 2-8 klausimo – įstatymo „Dėl Konvencijos dėl išrašų iš civilinės būklės aktų įrašų išdavimo įvairiomis kalbomis ratifikavimo“ projekto Nr. XIP-986. Kviečiu į tribūną pranešėją, teisingumo viceministrą gerbiamąjį T. Vaitkevičių. Prašom.

T. VAITKEVIČIUS. Labai ačiū, pirmininke. Dar kartelį labas vakaras Seimo nariams. Tikiuosi, šį kartą man labiau pasiseks. Noriu pateikti grynai autorinėmis teisėmis Teisingumo ministerijai priklausantį įstatymo projektą „Dėl Konvencijos dėl išrašų iš civilinės būklės aktų įrašų išdavimo įvairiomis kalbomis ratifikavimo“. Konvencija pasirašyta 1976 metais. Kokias problemas ji sprendžia? Šiuo metu žmogus, norintis pateikti civilinės būklės aktą užsienio valstybėje, t. y. gimimo, santuokos, mirties liudijimą, turi daryti nuorašą, turi jį patvirtinti notariškai, turi eiti į Užsienio reikalų ministeriją ir konsulinio statuto nustatyta tvarka toks nuorašas yra legalizuojamas, tvirtinamas. Pažyma vadinama „apostile“. Tai kainuoja. Reikia mokėti ir rinkliavą, reikia mokėti ir notarui. Tai nepatogu.

Ką sprendžia konvencija? 20 valstybių ją yra pasirašiusios ir sutarusios, kad žmogui, priėmus šitą konvenciją ir įvykdžius visas būtinas prisijungimo ir pasirengimo procedūras, pakaks nueiti į Civilinės metrikacijos įstaigą, kuri duos konvencijos nustatytos formos išrašą ir tuo viskas ir baigsis. Toks išrašas tose konvenciją ratifikavusiose šalyse bus tinkamas patvirtinimas apie tam tikrą civilinės būklės įvykį, kuris yra įregistruotas valstybėje narėje.

Tai tiek, kiek įmanoma trumpiau. Tikiuosi, kad mintis, idėja, tikslai yra aiškūs. Laukčiau klausimų ir kviesčiau, be abejonės, pritarti.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau. Jūsų pageidauja paklausti vienas Seimo narys – tai kolega M. Zasčiurinskas. Prašom.

M. ZASČIURINSKAS (DPF). Ačiū. Noriu paklausti, tas išrašas bus mokamas ar ne? Gavėjui mokėti reikės ar ne? Ačiū.

T. VAITKEVIČIUS. Taip, be abejonės, bus nustatyta atitinkama rinkliava, bet jinai bus gerokai mažesnė negu šiuo metu esamos išlaidos. Šiuo metu yra mokamas 10 eurų mokestis Konsuliniam departamentui arba ekvivalentas litais ir mokama notarui. Šiuo atveju, jeigu klausiate, kiek konkrečiai, kokia suma bus, sunku pasakyti. Atsižvelgiant į tai, kad sistemos įdiegimas kainuos apie 20 tūkst. Lt, ką turės įgyvendinti gyventojų registras, atsižvelgiant į apimtis, darbus, be abejonės, rinkliava bus nustatyta.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau. Gerbiamieji kolegos, kalbėti dėl balsavimo motyvų nėra užsirašiusiųjų. Ar galime po pateikimo pritarti bendru sutarimu projektui, kurio Nr. XIP-986? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Užsienio reikalų komitetas, papildomas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Ar galime sutarti dėl šių komitetų? Dėkoju, sutarta. Ir siūloma svarstymo data – lapkričio 5 d. Seimo plenarinis posėdis. Tinka ši svarstymo data? Nėra prieštaravimų, dėkoju, klausimo pateikimo stadijoje svarstymas baigtas.

Kredito unijų įstatymo 5, 6, 9, 11 ir 22 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-894. Labdaros ir paramos fondų įstatymo 5, 6 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-895. Profesinių sąjungų įstatymo 6 ir 8 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-896. Politinių partijų įstatymo 5 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-897. Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-898. Ūkinių bendrijų įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-899. Sodininkų bendrijų įstatymo 10 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-900. Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo 4 ir 5 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-901. Valstybės įmonių įstatymo 4, 5, 6 ir 8 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-902. Viešųjų įstaigų įstatymo 5, 6, 8 ir 10 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-903. Žemės ūkio bendrovių įstatymo 3, 7 ir 10 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-904. Bankų įstatymo 5 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-905. Biudžetinių įstaigų įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-906. Asociacijų įstatymo 5, 6 ir 12 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-907. Akcinių bendrovių įstatymo 4, 7, 12 ir 20 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-908. Centrinės kredito unijos įstatymo 9, 11 ir 17 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-909.Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 12 ir 13 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-910. Individualių įmonių įstatymo 4, 5 ir 6 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-911

Kitas darbotvarkės klausimas 2-9, kompleksinis nuo 2-9a iki 2-9s, tai projekto Nr. XIP-894 – Kredito unijų įstatymo 5, 6, 9, 11 ir 22 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas bei jį lydintys įstatymų projektai nuo projekto Nr. XIP-895 iki projekto, kurio Nr. XIP-911. Pranešėjas – kolega S. Šedbaras. Atsiprašau, pranešėjas – J. Sabatauskas. Prašom.

J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Šie įstatymų projektai, iš viso jų 18, atsirado po to, kai buvo svarstomos Vyriausybės pateiktos Civilinio kodekso pataisos, ir tų pataisų esmė buvo palengvinti verslo subjektams dėl juridinių asmenų registravimo (…) informacijos, pavyzdžiui, buveinės, dažnai keičiasi buveinė, o pagal dabartinį teisinį reguliavimą buveinė yra steigimo dokumentuose nurodyta, ir tada reikia vėl iš naujo tą registrą keisti. Dabar siūloma, kad kaip ir dėl buveinės sprendimą priimtų steigėjai, kaip ir dabar, tačiau sprendimas būtų priimamas steigimo dokumentų nustatyta tvarka.

Taip pat čia yra dar naujovė dėl elektroninių dokumentų pateikimo registrui. Ir, kaip aš minėjau, taip yra įgyvendinant Civilinio kodekso pataisas bei Europos Parlamento ir Tarybos 2003 m. direktyvos dėl tam tikrų bendrovių tipo informacijos atskleidimo reikalavimų nuostatas. Taigi, kaip matote, iš viso 18 įstatymų projektų, ir faktiškai visuose yra, galima sakyti, ženklūs palengvinimai verslui. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau. Jūsų pageidauja paklausti 5 Seimo nariai. Pirmasis klausia K. Daukšys. Jo nematau. Tuomet klausia J. Juozapaitis. Prašom. Taip pat nėra. B. Vėsaitė. Nėra. E. Klumbio taip pat nėra. Ir tuomet klausia paskutinysis A. Dumčius. Prašom.

A. DUMČIUS (TS-LKDF). Dėkui. Man užkliuvo Teisės departamento pabaigtinė pastaba, kad projektą reikėtų tobulinti, nes pakeitus, jie čia įrodinėja, kaip jūs įstatymą pakeitėt dėl buveinės, tai neatitiktų kai kurių reikalavimų. Tai kaip jūs žiūrit į tą Teisės departamento reikalavimą, siūlymą, rekomendaciją projektą tobulinti?

J. SABATAUSKAS (LSDPF). Komitete, aišku, mes tuos tobulinimus… Tas komitetas, kuris bus pagrindinis, aišku, tas pastabas peržiūrės, ir manau, labai svarbu, kad visi įstatymai tarpusavy derėtų, kad nebūtų skirtingo teisinio reguliavimo. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau. Dėl balsavimo motyvų kalbėti nėra užsirašiusiųjų. Gerbiamieji kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? (Balsai salėje) Yra siūlymas balsuoti. Tuomet, gerbiamieji kolegos, prašau pasiruošti ir balsuosime, kas už tai, kad būtų pritarta po pateikimo projektui, kurio Nr. XIP-894 – Kredito unijų įstatymo 5, 6, 9, 11 ir 22 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui ir jį lydintiems projektams iki 2-9s, t. y. iki projekto, kurio Nr. XIP-911. Prašom balsuoti. Kas pritaria, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę – prieš arba susilaiko.

Užsiregistravo 49, balsavo 49: už – 49, prieš nėra, susilaikiusių taip pat nėra. Turime apsispręsti dėl komitetų. Aš norėčiau atkreipti dėmesį, kad projektams nuo 2-9a, t. y. nuo Nr. XIP-894, iki 2-9e – Nr. XIP-898 yra siūlomas vienintelis pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Ar galime apsispręsti dėl šio komiteto paskyrimo pagrindiniu? Nėra prieštaraujančių, pritarta. Ir siūloma projektų svarstymo Seimo plenariniame posėdyje data – spalio 20 d. Nėra prieštaraujančių, pritarta. Yra siūlymas skirti papildomą komitetą šiems projektams svarstyti. Kolega V. Bacevičius. Prašom.

V. BACEVIČIUS (TS-LKDF). Kolegos, dėl kredito unijų paketo gal būtų tikslinga Ekonomikos komitete kaip papildomame pasvarstyti?

PIRMININKAS. Kai kuriems projektams Ekonomikos komitetas yra nurodytas. Jūs siūlote visiems papildomus skirti?

V. BACEVIČIUS (TS-LKDF). Pirmininke, tai yra paketas. Gal būtų galima ir paketą pasvarstyti, bet kaip nuspręsit.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar bendru sutarimu galime pritarti šiam pasiūlymui, kad visam paketui, visiems projektams papildomu būtų paskirtas ir Ekonomikos komitetas? Nėra prieštaraujančių, pritarta papildomu komitetu skirti ir Ekonomikos komitetą. Toliau apsispręsime dėl komitetų, tai dėl visų apsisprendžiame, kad Ekonomikos komitetas papildomas. Tai tuomet dėl 2-9f mes jau automatiškai išsprendėme dėl komitetų sudėties, dėl projekto, kurio Nr. XIP-899. Jis taip pat siūlomas svarstyti spalio 20 d. Tikiuosi, niekas neprieštarauja. Dėkoju. Dėl 2-9g iki 2-9h – tai projektas Nr. XIP-900 ir projektas Nr. XIP-901 – siūlomas papildomu, be Teisės ir teisėtvarkos komiteto, kuris yra pagrindinis, ir Ekonomikos, kuriam lyg ir pritarėme kaip papildomam, dar ir Kaimo reikalų komitetas. Nėra prieštaraujančių? Dėkoju, pritarta. Svarstymo data – taip pat spalio 20 d. Visi sutinka. Dėkoju.

Dėl Nr. XIP-902, kadangi Ekonomikos komitetas buvo numatytas, mes galime apsispręsti. Nr. XIP-903 – taip pat nesikeičia komitetai. Galime apsispręsti, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas yra pagrindinis, o Ekonomikos yra papildomas? Nėra prieštaraujančių, dėkoju. Svarstymo data – spalio 20 d. Dėkoju, niekas neprieštarauja. Projektas Nr. XIP-904. Seniūnų sueigos siūlomi komitetai: pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos, papildomi – Kaimo reikalų komitetas ir Ekonomikos. Nėra prieštaraujančių, dėkoju, apsispręsta. Svarstymo data – spalio 20 d. Ir toliau visiems projektams nuo projekto Nr. XIP-905 iki projekto, kurio Nr. XIP-911, yra siūlomas pagrindiniu Teisės ir teisėtvarkos komitetas ir papildomu Ekonomikos komitetas. Ar galime dėl šių komitetų apsispręsti, pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Svarstymo data – taip pat spalio 20 d. Nėra prieštaraujančių? Pritarta. Kompleksinio 2-9 klausimo pateikimo stadija baigta.

Einame prie kito darbotvarkės 2-12 klausimo – Piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymo 2, 3, 6, 9, 10 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto Nr. XIP-962(2). Kviečiu į tribūną pranešėją kolegą… Turėtų būti E. Žakaris. 47 Seimo narių parašai gal… Sekundę, pažiūrėsime, gal kas gali pateikti, nes iš 47 Seimo narių tikrai turėtų atsirasti. Deja, mes neturime tokio sąrašo. Teikėjas yra E. Žakaris. Problema yra, kad darbotvarkėje buvo numatyta 18.40 val. svarstyti šį įstatymo projektą. Gerbiamieji kolegos, daroma 5 min. posėdžio pertrauka. Mes išsiaiškinsime, ar pranešėjas gali atvykti ir vykdyti pateikimą. (Balsai salėje) 5 minučių… Mes neturime kitų… Atsiprašau, kolegos. Pasirodo, yra ką svarstyti. Ir be pateikėjo mes per tą laikotarpį išsiaiškinsime nedarydami pertraukos.

Seimo narių pareiškimai

Seimo narių pareiškimai. Kolega R. Kupčinskas. Prašom.

R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Labas vakaras, kolegos. Norėčiau pasakyti, kad sekmadienį Šalčininkuose įvyko Lietuvos sąjūdžio XII suvažiavimas, buvo priimti rezoliucijos ir pareiškimai. Aš paprašytas perskaityti du pareiškimus.

„Dėl Rusijos–Vokietijos projekto tiesti Baltijos jūros dugnu dujotiekį.

Baltijos jūros šalių visuomenei didelį nerimą kelia „Gazpromo“ projektas nutiesti dujotiekį jūros dugnu iš Rusijos į Vokietiją, nenoras atsižvelgti į visų pakrantės valstybių ir tautų nuomonę dėl to, kad dujotiekio trasa eina per vietas, kuriose yra nugramzdintos nuo Antrojo pasaulinio karo likusios nuodingos cheminės medžiagos, o šio dugno sluoksnio pajudinimas sukeltų didelį pavojų pakrantės žmonėms ir gamtai. Tai vienašališki veiksmai, nesuderinami su deklaruojamos geros kaimynystės principais, atsakomybe už Baltijos jūros augmenijos ir gyvūnijos išlikimą.

Girdint Rusijos agresyvią retoriką kaimyninių šalių atžvilgiu, didelį susirūpinimą kelia šios valstybės planai naudoti karinių jūrų laivyną patruliavimui visu dujotiekio perimetru. Iškyla įvairių incidentų, nesusipratimų jūroje grėsmė, nekalbant jau apie neutralių vandenų aneksiją de facto. Negalime sutikti su „Nord Stream“, t. y. „Gazpromo“, mėginimais išvengti objektyvaus nešališko tyrimo dėl poveikio aplinkai tiesiant ir eksploatuojant dujotiekį. Tai visiškas Europos Parlamento rezoliucijos ignoravimas.

Suvažiavimas kreipėsi į Lietuvos Vyriausybę, ragindamas aktyviai siekti bendro Baltijos šalių požiūrio ir principingo reagavimo į šiuos „Gazpromo“ planus. Kreipėmės į Europos Parlamentą ir Komisiją, ragindami Šiaurės Europos dujotiekio tiesimui nesuteikti finansavimo iš Europos Sąjungos biudžeto lėšų tol, kol nebus pateiktas tikrai nepriklausomas, o ne iš anksto apmokėtas poveikio aplinkai vertinimas.“

Dar vienas pareiškimas, kurį skaitau, tai yra Lietuvos sąjūdžio suvažiavimo rezoliucija.

„Reikia „saulėlydžio“ audito.

Finansinio sunkmečio ir tarptautinės krizės sąlygomis Vyriausybė pernelyg pasikliauja mechaniško ir lygiavinio lėšų atėmimo priemonėmis bei neaiškia, mažai rezultatyvia „Saulėlydžio“ komisijos veikla. Turėtų būti atliktas ir paskelbtas jos veiklos auditas. Kai kurios įstaigos naikinamos, tačiau biurokratija auga. O kas ir kada ateityje kompensuos švietimo įstaigų, net gimnazijų, taip pat mokslo institucijų uždarymą siekiant privatizuoti jų pastatus? Kas išlygins krašto apsaugos ir diplomatijos pakirtimą? Visuomenė, jos balsas Sąjūdis reikalauja skaidrumo ir paaiškinimų.“ Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, daugiau Seimo narių pareiškimų nėra. Pranešėjų 2-12 ir 2-13 klausimais mums nepavyko surasti, todėl jie bus svarstomi kitame Seimo posėdyje. Kaip Seimo… Galiu paaiškinti, priešingu atveju, aš turėčiau daryti pertrauką iki 18.40 val., kada yra numatytas pateikimo laikas. Mes sutaupėme laiką, norėčiau, kad mes sutartume korektiškai, kad tie klausimai vėliau būtų įtraukti į darbotvarkę. Čia galbūt klausimas nėra tas, dėl kurio turėtume ginčytis dabar. Aišku, Seimas gali apsispręsti kitaip, bet apsispręsime pagaliau Seniūnų sueigoje, kaip su šiais klausimais elgtis. Aš čia nematau problemos. Mano požiūris toks, aš jį pasakiau, o kaip Seniūnų sueiga nuspręs, yra kitas klausimas.

Gerbiamieji kolegos, išnagrinėjome visus klausimus, be tų dviejų mano minėtų klausimų, numatytų nagrinėti pagal Seimo vakarinio plenarinio posėdžio darbotvarkę, todėl, gerbiamieji kolegos, rugsėjo 22 d. Seimo vakarinį plenarinį posėdį skelbiu baigtą.

---

* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LCSF – Liberalų ir centro sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; TPPF – Tautos prisikėlimo partijos frakcija; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“; VLF – frakcija „Viena Lietuva“.