Seimo vakarinis plenarinis posėdis Nr. 117
2009 m. rugsėjo 17 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkė I. DEGUTIENĖ, Seimo Pirmininko pavaduotojai A. KAŠĖTA ir Č. V. STANKEVIČIUS
PIRMININKĖ (I. DEGUTIENĖ). Pradedame rugsėjo 17 d. vakarinį plenarinį posėdį. Registruojamės.
Užsiregistravo 34 Seimo nariai. Darbotvarkės 2-1 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Seimo III (rudens) sesijos darbų programos“ projektas Nr. XIP-1034(3). Pradedame nuo komitetų. Ar yra Aplinkos apsaugos komiteto atstovas? Prašau. J. Šimėnas.
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF*). Aplinkos apsaugos komitetas vakar posėdyje apsvarstė programą ir pritarė jai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Audito komitetas. Tada Biudžeto ir finansų komitetas.
V. MATUZAS (TS-LKDF). Biudžeto ir finansų komitetas vakar svarstė darbų programą. Alternatyvių projektų arba pasiūlymų negauta. Komitetas priėmė sprendimą bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ekonomikos komitetas.
D. BUDRYS (TPPF). Ekonomikos komitetas svarstė rudens sesijos darbų programą, buvo pasiūlyta priimti dar Ekonomikos komiteto projektus. Balsavimo rezultatas: už – 6, susilaikė 1.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Europos reikalų komitetas.
Č. V. STANKEVIČIUS (TS-LKDF). Europos reikalų komitetas sutartinai pritarė programai, pateikdamas du redakcinius pasiūlymus: papildyti programą komiteto pranešimu, kuris buvo numatytas, ir perkelti vieną klausimą, suderinant su kita programos dalimi. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Informacinės visuomenės plėtros komitetas.
V. GRUBLIAUSKAS (LSF). Ačiū, gerbiamoji Seimo Pirmininke. Sveikindamas jus, pradėjusią pirmąjį posėdį einant tokias pareigas, noriu informuoti, kad Informacinės visuomenės plėtros komitetas, kaip ir kiti komitetai, svarstė Seimo nutarimo „Dėl Seimo III (rudens) sesijos darbų programos“ projektą. Komiteto nuomonė yra pritarti šiam projektui. Balsavimo rezultatai: už – 4, susilaikė 1. Dėkui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininką.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas nutarė pritarti Seimo nutarimo „Dėl Seimo III (rudens) sesijos darbų programos“ projektui su komiteto pasiūlymais. Pasiūlymai papildyti rudens sesijos darbų programos 3 dalies šeštąjį skirsnį „Nacionalinis saugumas ir krašto apsauga“ šiais įstatymų projektais: 34-uoju – Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo priedėlio 18 skyriaus pakeitimo įstatymo projektu, teikia S. Pečeliūnas, ir 35-uoju – Terorizmo prevencijos ir teroro aktų nutraukimo įstatymo projektu, teikia J. Olekas. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininką.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas apsvarstė darbų programą ir pasiūlė papildyti vienu projektu – Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektu. Už tokį nutarimą balsavo 6, susilaikė 2. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Sveikatos reikalų komiteto vardu – V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamoji Seimo Pirmininke, gerbiamieji komiteto nariai, Sveikatos reikalų komitetas rugsėjo 10 d. svarstė rudens sesijos darbų programą ir jai pritarė, tačiau turi pasiūlymą, kad į sesijos darbų programą būtų įtraukti du projektai: Nr. XIP-1048 – Tabako kontrolės įstatymo 26 straipsnio 14 dalies pakeitimo įstatymo projektas, teikia L. Karalius, ir Nr. XIP-1049 – Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 7 dalies pakeitimo įstatymo projektas, teikėjas – L. Karalius. Visi balsavo vienodai – bendru sutarimu už.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto vardu. Nematau komiteto pirmininko. Tada Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Gal yra kas nors iš Teisės ir teisėtvarkos komiteto? Užsienio reikalų komitetas. Prašau. Užsienio reikalų komiteto vardu – E. Zingeris.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Užsienio reikalų komitetas vieningai pritarė už. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas.
V. KURPUVESAS (VLF). Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas – bendru sutarimu už Seimo nutarimo projektą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ir Žmogaus teisių komitetas. Nėra. Yra Audito komiteto pirmininkė.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, Pirmininke. Atsiprašau. Audito komitetas svarstė rudens sesijos darbų programą, priėmė sprendimą pritarti Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Seimo III (rudens) sesijos darbų programos“ projektui ir pateikė pasiūlymą. Rengiant Lietuvos Respublikos Seimo eilinės sesijos darbų programą, siūlome įtraukti teisės aktų, kuriuos siūloma svarstyti Lietuvos Respublikos Seimui, projektų pavadinimus, nedetalizuojant numatomų keisti įstatymų straipsnių, nes po to susidaro papildomai daug darbo. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamoji Donalda, jūs Žmogaus teisių komiteto?.. Supratau. Dėkoju. Komitetų vardu daugiau nėra norinčių kalbėti.
Kviečiu frakcijų atstovus. Socialdemokratų… Užsirašiusi frakcijos vardu tik viena? Tada R. Baškienė.
R. BAŠKIENĖ (MSG). Gerbiamoji Pirmininke, mielieji kolegos, aš iš tiesų maniau, kad visos frakcijos norės išsakyti savo poziciją, nuomonę, ir mums labai smagu pareikšti Mišrios Seimo narių grupės poziciją dėl iš tikrųjų svarbaus klausimo – rudens sesijos darbų programos.
Išties atrodo viskas suprantama: valdančioji koalicija vykdo savo programą, Vyriausybė pateikė sesijos darbus, surašė ir mūsų pasiūlymus. Šimtais skaičiuojami įstatymų projektai, atrodo, tik spėk suktis – ir Seime darbas kunkuliuos. Tik ar visi darbų programoje pateikti įstatymų projektai reikalingi? Ir iš tikrųjų ar visi jie prioritetiniai šiuo sudėtingu laikotarpiu, ar deramai parengti? Ar kai kas, ypač siūlydami savo pateiktus įstatymus, nenuėjome pigiausiu populizmo, didesnio pateiktų įstatymų skaičiaus vaikymosi keliu?
Aišku, Seimas ir yra tas arbitras, kuris pritaria ar nepritaria įstatymo projektui po pateikimo, tačiau aš manau, kad kiekvienas turime prisiimti asmeninę atsakomybę, kad būtų daugiau sisteminio sutelkto darbo. Pritariu teisingai praktikai, kad būtų kartu svarstomi alternatyvūs įstatymų projektai, susiję įstatymų projektai taip pat kad būtų svarstomi kartu. Jeigu plenarinių posėdžių metu mes kalbėsime dėl kalbėjimo, o ne iš esmės, panašu, kad pranoksime ir praėjusio rudens naktinio darbo rodiklius ir mūsų gerbiamasis kolega S. Pečeliūnas ir vėl mums primins apie sveikatą, tačiau, svarbiausia, liks nepriimta daug įstatymų. Iš tikrųjų dėl to ir kviesčiau iš esmės tartis ir kalbėtis tobulinant ir teikiant pasiūlymus. Aišku, labai keistai atrodo sesijos darbų programa, kai pateiktame nutarime mes skaitome tik įstatymų pavadinimus, kad jie neįregistruoti, ir nežinia išties, ką slepia šitas pavadinimas. Aišku, labai nuoširdžiai pritariu siūlymams, kad reikia daugiau klausymų, kad į plenarinių posėdžių salę įstatymų projektai atkeliautų jau išdiskutuoti komitetuose ir, aišku, sutarti valdančiojoje daugumoje.
Jautriausiais visuomenės klausimais tikrai nuoširdžiai kviečiame tartis su visais, taip pat ir su opozicinėmis frakcijomis. Turime, mielieji kolegos, stengtis nesupriešinti mūsų visuomenės, kai, svarstydami jautrius klausimus, mes teigiame, pavyzdžiui, kad reikia mažinti pensijas, kad nereikėtų mažinti išmokos motinoms, auginančioms vaikus, ir atvirkščiai. Šiose srityse reikia visuminio, o ne fragmentinio peržiūrėjimo. Tikimės, kad tie įstatymų projektai, kurie pateikti, ypač socialinėje srityje, bus visuminio pobūdžio.
Mišrios Seimo narių grupės vardu teigiame, kad nutarimo projektas toli gražu nėra tobulas, tačiau suprasdami, kad turi telktis darbui, o ne oponuoti dėl oponavimo valstiečiai liaudininkai ir Naujosios sąjungos atstovas Seime, pritariame įstatymo projektui su komitetų ir komisijų pateiktais pasiūlymais. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kadangi daugiau užsirašiusių frakcijos vardu nėra kalbėti, tada iš eilės E. Klumbys.
E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamoji Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos, kai tik prasideda nauja sesija, kad ir kas valdytų, kad ir kas būtų valdžioje, čia sėdėtų, – ar socdemai, ar konservatoriai, prasideda vienas ir tas pats beprotnamis. Kuo jis pasireiškia? Įstatymų projektų yra keturi ar penki šimtai. Visi čia sėdintys supranta, kad tiek nebus apsvarstyta, priimta, bet vis tiek priimame tuos ketutis penkis šimtus. Vienas dalykas.
Antras dalykas, didžiulė dalis tų įstatymų projektų, kurie yra įrašyti į planus, yra net neregistruoti. Tai kokia logika? Iš esmės tų projektų nėra teisiškai, bet juos kažkodėl įrašo. Kaip rusai sakė, turbūt dirbam „at dastignutava“. Toks yra principas.
Ir dar yra vienas įdomus dalykas, kad ir šioje darbų programoje yra įrašyta daug įstatymų projektų, ir aš vėlgi grįžtu prie vieno ir to paties seno Konstitucinių įstatymų sąrašo įstatymo. Jeigu mano atmintis nemeluoja, jis yra kiekvienoje sesijoje turbūt nuo 2002 metų. Tai jeigu mes paskaičiuotume, kad per tą laiką… septynerius metus padauginame iš dviejų, turime 14 sesijų, 14 sesijų mes tą įstatymo projektą įrašome ir jis iš esmės yra iš viso nesvarstomas. Čia mes išgirdome per diskusijas, kad galbūt dabar jau kažkas vyksta Teisės ir teisėtvarkos komiteto gelmėse. Aš tuo labai abejoju. Ir manau, kad ateinančioje pavasario darbų sesijoje vėlgi bus tas pats įstatymas.
Šiandien yra toks įdomus metas, įdomus sutapimas – turime naują Seimo Pirmininkę. Gerbiamoji Irena, aš į jus kreipiuosi. Tai galbūt mes ir padarykime esminį sprendimą – sustabdykime šiandien, atėjus naujai Seimo Pirmininkei, šitą beprotnamį. Todėl aš siūlau daryti šio klausimo svarstymo pertrauką, kad vadovaujant naujai Seimo Pirmininkei iš esmės būtų peržiūrėta šios darbų sesijos programa, ji būtų ryškiai sumažinta. Nes kas mums liko? Šiandien turime jau rugsėjo antrą pusę. Spalis, lapkričio pusė ir po to prasidės biudžetas. Tai kiek mes realiai?.. 100–200 įstatymų… tik pusę realiai galime priimti. Padaryti rimtas korekcijas… ir toliau nebijokite nei savęs, nei žmonių. Taip mes ir patys sau pamažinsime tų darbų apimtis, ir atkreipsime dėmesį, akcentuosime tuos pagrindinius įstatymų projektus, kuriuos iš tikrųjų reikia priimti. Taigi aš siūlau, nors statutiškai tokios teisės neturiu, daryti šio klausimo svarstymo pertrauką ir programą iš esmės koreguoti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamasis Klumby, aš supratau jūs savo vardu paprašėte pertraukos, ne frakcijos? (Balsai salėje) Supratau, ačiū. J. Veselka.
J. VESELKA (TTF). Gerbiamoji Seimo Pirmininke, mes, atrodo, buvome susitarę, kad jūs įtrauksite mano įstatymo projektą Nr. XIP-148(2) dėl progresinių mokesčių, bet, žiūriu, taip ir „apmovėte“ mane. Gal dar dabar galėtumėte įtraukti šitą? Tada buvo pasakyta, kad įtrauksime, man pasiūlymo reikia. Pasiūlymas yra registruotas. Kokio jums dar reikia, jeigu jis įregistruotas? Neregistruotus jūs surašote, o įregistruoto pernai, t. y. pavasarį įregistruoto, jūs neįtraukiate. Nesuprantu Sekretoriato darbo. Tokį Sekretoriatą reiktų hm… Todėl dar kartą sakau, yra įregistruotas 148(2). Po pateikimo buvo pasakyta, kad bus įtraukta, todėl prašau įtraukti, nes keista, neįregistruotus įtraukiate, o įregistruotų netraukiate. Tai viena pastaba.
Dabar programoje pateikti 345 įstatymų projektai. Iš jų yra virš 100 Seimo narių. Kad Seimo narių šimtas, suprantu, nes į Seimą ateina žmonės iš įvairių socialinių sluoksnių, dažniausiai žino bėdas, bet nežino, kaip jas spręsti. Tai iš tikrųjų, kad prirašo, viskas gerai, tvarka, tautos atstovai išreiškia tam tikrus požiūrius, tam tikras nuotaikas, tam tikras nuomones ir reikia čia pažiūrėti. Profesionalai turi pasakyti – geri pasiūlymai ar blogi pasiūlymai. Viskas gerai. Bet žiūrime: iš 345 atimu 100, 245 yra Vyriausybės projektai. Iš tų 245 Vyriausybės projektų 182 neregistruoti, galbūt trys ar du, ar trys neregistruoti. Vadinasi, Vyriausybė pateikia Seimui kaip kokiam… net ir kolūkiečių susirinkimui taip niekas neteikdavo. Pateikia tik pavadinimus, nežinodami, kokie ten bus įstatymai ir ką ten jie rašys. Tik pavadinimus. Gerbiamieji kolegos, vadinasi, realių projektų yra 65, kuriuos Vyriausybė… Tai vis dėlto ar nebūtų logiška, kad to, ko Vyriausybė neturi aiškaus kaip įstatymo projekto, į šią darbų programą neįtraukti. Nes pagal Statutą, jeigu Vyriausybė turi įstatymus, visada gali ne eilės tvarka ateiti, ir mes pasižiūrime. Jeigu įstatymai tinkami, ištraukiam ir pirmumo teise svarstome. Iš tikrųjų ar nebūtų logiškiau, kad liktų tai, kas yra realiai surašyta įstatymų projektuose? Liktų maždaug apie 150 įstatymų. Labai… Seimas bent atrodytų rimčiau, tuos 150 įstatymų, ten daug yra trumpų, (…) galėtume priimti. Dabar kai surašome net nežinodami ką – štai ir mūsų bėda, kad lyg ir Seimas ir kontroliuoja Vyriausybę, ir priima įstatymus, ir jis, sako, atsakingas už visą Lietuvos ekonomiką, o pasirodo Seimas yra priedanga Vyriausybės neveiklumui. Priimame bet ką, kad tik surašo, ir viskas. Todėl, gerbiamieji kolegos, manau, pirma. Vyriausybė turi gerbti ir būti atskaitinga Seimui. Ir jeigu jau ko prašo, tai turi būti aiškiai suformuluota, kas čia per įstatymo projektas. Tokia pastaba, manyčiau, kad iš tikrųjų priėmimui nereiktų… o išbraukti tuos visus neregistruotus. Ateis su konkrečiais įstatymų projektais – žalia šviesa turi būti, tada žiūrėsime, tada priversim galų gale Vyriausybę dirbti atsakingai, ir galbūt mūsų Seimo autoritetas padidės. Dabar ko aš pasigedau? Pažiūrėkite – ištiko ekonominė krizė. Koks yra kontekstas? Prieš krizę visas verslas sakė: Vyriausybe, nesikiškit į mūsų veiklą, leiskit mums laisvai veikti ir mes nuvesime į kapitalistinį rojų. Visos Vyriausybės bandė įtikti verslui – juk jis nuves Lietuvą į rojų. Vedė vedė į kapitalistinį rojų – atvedė į krizę. Kai atvedė į krizę, pradėjo šaukti: Vyriausybe, padėk, valstybe, pagelbėk. Iš kur? Mokesčius darykit kuo mažesnius, nieko nereguliuokit, o paskui, kai jie patys atvedė ekonomiką į krizę, prašo: valstybe, padėk – atleisk nuo mokesčių, duok kreditus, padenk palūkanas ir t. t. Palaukit, gerbiamieji, ar ne paradoksas? Ir tada Vyriausybė imasi mušti pensininkus, gydytojus, mokytojus, darbininkus, girdi, jūs atsakingi, jūs turit didesnę naštą nešti dėl ekonominės krizės, kitaip neišeina. Dabar, žiūriu, A. Kubilius aiškina: valstybinių įmonių vadovams sumažinsim atlyginimus…
PIRMININKĖ. Laikas, kolega!
J. VESELKA (TTF). Todėl, gerbiamieji kolegos, nematau šitoje programoje atsakymo į realius ekonominius iššūkius, kuriuos diktuoja ne populistiniai laisvos rinkos lozungai ir tezės, o realus gyvenimas. Todėl, gerbiamieji, tokiai programai, kokia yra, negalime pritarti. Gyvenimas rodo viena, o mes einame senu keliu. Vadinasi, ilgam įteisinam neišbrendamą ekonominę krizę. Gerbiamoji Pirmininke, į jus žiūrėjo kaip į Dievą, gal elkitės kaip Dievas, išgelbėkit mus. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Gerbiamasis Juliau Veselka, aš tiesiog supratau, kad mes su jumis, kaip sakoma, nesusikalbėjom. Ir kada jums buvo pasiūlyta pateikti projektą taip, kaip padarė Č. Juršėnas, jūs tokio nepateikėt, kad jūsų projektą įtrauktume į rudens sesijos darbų programą. (Balsai salėje) Tai aš sakiau, kad įtrauksiu, ir pasakiau, kad jūs parašytumėt raštu. Aš savavališkai to padaryti negaliu. Tai iš tikrųjų dabar yra svarstymas iki priėmimo. Parašykit taip, kaip parašė Č. Juršėnas, kad prašau tokį ir tokį projektą įtraukti į rudens sesijos darbų programą, ir jis bus įtrauktas. (Balsai salėje) Toliau kalba B. Vėsaitė.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Iš tiesų solidarizuojuosi su savo kolegomis, kurie sakė, kad sumažinus trečdaliu klausimų darbotvarkę tikrai nieko mūsų šalyje neatsitiktų. Juo labiau kad man, kaip ne pirmą kadenciją einančiai pareigas Seime, matyti, kad tie patys įstatymai yra po porą kartų toj pačioj kadencijoj taisomi. Tiesą sakant, norėčiau pasakyti, kad pasigendu kai kurių įstatymų šitoje darbotvarkėje ir programoje. Visų pirma Nekilnojamojo turto įstatymo. Kur yra Progresinių mokesčių įstatymas, kuris turėtų parodyti visuomenės solidarumą? Negaliu pritarti tokių įstaigų kaip Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos ardymas, kai jos funkcijos perduodamos, tiesą sakant, gal 6 ar 8 institucijoms. Kur dingo Konkurencijos įstatymas, apie kurį tiek kalbėjo Prezidentė, ir kuris sumažintų kai kurių verslo įmonių, taip pat ir bankų, dominavimą mūsų sistemoje?
Turiu pasakyti, kad negaliu balsuoti už tokią depresinę darbų programą, kai matau, kas bus daroma socialinio draudimo srityje, t. y. senatvės pensijų mažinimas, Ligos ir motinystės draudimo įstatymo pakeitimas. Tai reiškia, kad bus mažinamos šitos išmokos. Taip pat ir visi kiti darbai, kurie iš tiesų optimistiškai nenuteikia. Gerbiamieji kolegos, jeigu buvo tam tikrų pasižadėjimų ardyti monopolijas, tai dar yra laiko, įrašykite Konkurencijos įstatymo pakeitimą. O šiaip iš tikrųjų su tokia depresine darbų programa negaliu sutikti, nes nieko optimistiško valstybei ir jos žmonėms jinai nežada.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu A. Sysą.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, mano kolegė labai liūdnai baigė savo kalbą. Vis dėlto aš norėčiau atkreipti dėmesį, kad programa yra naujoviška, bet ar tos naujovės yra naudingos Lietuvos žmonės, kitas dalykas. Jeigu pasižiūrėtume į pirmąją dalį, kuri vadinasi „Darbų programos prioritetai“, tai pamatytume, kad čia pateikta nemažai įvairių sričių įstatymų, ir nereikia padidinamojo stiklo, nereikia baigti didelių mokslų, kad aiškiai pamatytume prioritetus – sumažinti pensijas, sumažinti išmokas, peržiūrėti vaikų priežiūros išmokas, liberalizuoti darbo santykius leidžiant darbuotojams, tiksliau, leidžiant darbdaviui versti darbuotojus dirbti ilgesnį laiką ir nemokėti viršvalandžių. Ar tokie prioritetai Lietuvoje turėtų būti, aš jūsų klausiu? Aš manau, kad bent jau Lietuvos žmonės nelaukia tokių prioritetų. Ir jeigu tai, kas čia parašyta tarp eilučių, nors apie tai reikėtų atskirai pašnekėti ir aš pašnekėsiu pateikimo tvarka, bus įgyvendinta, tikrai Lietuvoje geriau, linksmiau ir šviesiau gyventi netaps. Į šitą labiausiai norėčiau atkreipti dėmesį.
Suprantu, kad kiekvienais metais pateikiant programą, rudens ar pavasario, Vyriausybei sunku pateikti iš karto visus projektus. Bet tai, kas čia padaryta, man kelia nuostabą – pateikta apie 20 socialinių įstatymų, kurie neturi numerių. Apie tai šnekama ne pirmą dieną, šnekame 9 mėnesius, kad reikės subalansuoti, reikės daryti. Tai kas trukdo tą padaryti? Kas trukdė per vasarą sėsti ir parašyti? Juo labiau kad kryptis aiški – jeigu reikia atimti iš žmonių, tai yra tam tikri įstatymai, ir ką ten atiminėti, viską surašykit. Aš tikrai nenoriu tikėti, kad Seimo dauguma vėl nori pasinaudoti naktinių posėdžių principu, nes pasižiūrėkit į svarstymo mėnesius – taigi visi baigiasi gruodžio mėnesį! Ir sesija baigiasi gruodžio mėnesį. Ar jūs jau užmiršote, kaip mes Seime dirbome paskutines kelias dienas, kai baigėm posėdį pusę šešių, pusę keturių?
Sprendžiant iš to, kas padaryta su šita programa, ypač socialinėje srityje, dėl kurios daugiausia ir bus laužomos ietys, einama tuo pačiu keliu. Džiaugiuosi, kad vakar komiteto pozicija buvo griežtesnė ir pareikalavom, kad Vyriausybė įstatymų projektus pateiktų bent iki spalio vidurio arba spalio pabaigoje. Tai ne šiaip sau įstatymėlis apie paukščių migraciją, nors ir apie tai reikia šnekėti. Tai yra įstatymai, kurie mažins realiąsias darbuotojų pajamas, realiąsias žmonių pajamas ir pjaus tą pačią ekonomiką. Jeigu tokiais būdais bandoma subalansuoti biudžetą, tikrai to nebus. Ir visiškai pritariu savo kolegei Birutei, šiame pakete aš pasigendu Turto mokesčio įstatymo. Apie tai kalbame ir kalbame. Tai yra pirmas žingsnis, kad ir turtingesni daugiau sumokėtų į valstybės biudžetą ir būtų lengviau subalansuoti. Aš jau neminėsiu progresinių mokesčių.
Šiandien važiuojant į Seimą girdėjau, kad latviai pasiryžę tą daryti norėdami subalansuoti biudžetą. Dabar norima subalansuoti biudžetą pirmiausia mažas pajamas gaunančių žmonių sąskaita, pabloginant jiems dar labiau situaciją.
Kadangi, matau, laikas baigiasi, dar keletą žodžių apie verslo skatinimo programą, čia parašytą. Pažiūrėkite, kaip rengiamasi skatinti verslą? Taisyti Darbo kodeksą. Na, gerbiamieji, verslas ne taip skatinamas. Darbo kodekso taisymas… nes pirmadienį Vyriausybė, girdėjau, pritarė darbo laiko apskaitos liberalizavimui. Tai aš noriu priminti, gerbiamieji, mes pasirašėme Tarptautinės darbo organizacijos dvi konvencijas. Mes turime laikytis Europos Sąjungos direktyvos apie darbo laiko ir poilsio reglamentą. Tai viceministras, kuris visur kalba iš tribūnų, neskaitė šitų dokumentų, bet jie turi viršenybę prieš mūsų įstatymus. Praeitoje kadencijoje Europos Parlamentas atmetė darbo laiko „opt-out“ taikymą, t. y. tą, ką dabar bandoma įkišti į šituos įstatymus. Kodėl mes einame prieš srovę? Ir vėl darbuotojų sąskaita norime padaryti geriau kapitalui. Tokie dalykai nerašomi į verslo skatinimą.
Gerbiamieji kolegos, jeigu tai, kas čia numatyta, bus padaryta, manau, šita koalicija ilgai neišsilaikys. Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju už palinkėjimus. V. V. Margevičienė.
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Dėkoju Seimo Pirmininkei už suteiktą galimybę pakalbėti. Aš noriu tiesiog prašyti gerbiamojo socialinės apsaugos ministro ir Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko. Aš užregistravau siūlymą, kad į rudens sesijos darbų programą būtų grąžintas, priimtas sausio 13 d., ypatingą dieną, Seime pateiktas įstatymas, t. y. Neįgaliųjų teisių konvencijos ratifikavimas.
Kaip žinote, gerbiamoji buvusi socialinės apsaugos ministrė V. Blinkevičiūtė 2007 m. kovo mėnesį Niujorke labai garbiame forume pasirašė mūsų valstybės vardu Neįgaliųjų teisių konvenciją. Mes ją jau buvome įsipareigoję ratifikuoti šių metų sausio mėnesį. Dabar kažkodėl mano pasiūlymas nėra įtrauktas ratifikuoti.
Noriu pasakyti, šiandien dar pasitikslinau, kad pasirašė 139 pasaulio šalys, ir daugelis jų jau ratifikavo, kaip ir daugelis Europos Sąjungos valstybių. Noriu jūsų visų prašyti ir gerbiamosios Pirmininkės, ir mūsų gerbiamojo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko, kad mes turėtume, nes Neįgaliųjų teisių konvencija gal sudarytų didesnes galimybes, ypač dabar šalinant ilgalaikės krizės pasekmes, tiems žmonėms, kuriems šiandien yra sunkiausia, kurie turi tam tikras negalias ir kuriems galbūt šiandien sudėtingiau įsitvirtinti ir darbo rinkoje. Tai būtų mūsų viena iš labai rimtų pareigų. Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju kolegei. Iš karto noriu pasakyti, kad šios programos 5 dalyje yra 1 punktas – tarptautinių sutarčių ratifikavimas ir denonsavimas. Jūs, bet kada įregistravusi savo ratifikavimo projektą… nereikės papildyti rudens sesijos darbų programos, nes tai yra apibendrinta 5 dalies 1 punkte. Taip pat noriu atkreipti dėmesį, kad 5 dalies 11 punktas sako, kad Seimo Pirmininko teikiami projektai. Arba Vyriausybės teikiami projektai. Tai tų projektų, kurių, tarkime, Seimo nariai dėl vienokių ar kitokių priežasčių… jie dabar nebus įtraukti į rudens sesijos darbų programos projektą, tikrai galima pasinaudoti ta galimybe ir arba per Seimo Pirmininką, arba per Vyriausybę pateikti tuos projektus, kurie yra įrašyti 5 dalyje.
Kviečiu Č. Juršėną.
Č. JURŠĖNAS (LSDPF). Gerbiamoji Pirmininke, pirmiausia sveikinu, prisidedu prie ankstesnių sveikinimų ir palinkėjimų sėkmės. Bet mano uždavinys dabar pasakyti kai kurias pastabas ir samprotavimus dėl darbų programos projekto.
Pagrindinė mintis yra dėl programos apimties ir mūsų pastangų siaurumo. Tai yra tiek, kiek siūloma, tikrai neįmanoma įveikti, net jeigu mes dirbtume, t. y. posėdžiautume, ir čia, šioje salėje, ir komitetuose kur kas daugiau ir ilgiau. Kai kurie Seimo nariai ankstesniais atvejais ir štai dabar siūlė trumpinti, bet niekas nesiryžo konkrečiai pasiūlyti, ką trumpinti. Faktiškai visi, ir komitetai, ir frakcijos, siūlo dar ką nors pridėti. Tai aš ryžausi vieną kartą pasiūlyti konkrečiai ir išbraukti per šimtą neregistruotų daugiausia Vyriausybės projektų. Jeigu kolegos pritartų ir Seimo vadovybė pritartų, tai mes nors vieną sykį priartėtume prie realybės, o ne kurtume labai gražius planus, kurių neįmanoma įgyvendinti. Beje, Žmogaus teisių komitetas nagrinėjo šitą mano pasiūlymą ir iš esmės pritarė.
Iš kitos pusės, noriu pasakyti, kad tie išbraukimai nenuskriaus Vyriausybės. Pirma, yra Vyriausybės nutarimas, kuriuo teikiami Vyriausybės siūlymai Seimui, ir tas dokumentas išlieka. Vadinasi, ir mes, ir Vyriausybė, ir visuomenė gali visada pasitikrinti, kokie yra tie didieji Vyriausybės planai.
Antras dalykas. Jeigu Vyriausybė valios visus tuos gausius projektus parengti per likusius mėnesius iki sesijos pabaigos, tai pagal tą pačią dalį, kurią gerbiamoji Pirmininkė minėjo, tik 12 punktas (Vyriausybės teikiami projektai), Vyriausybė galės bet kada pateikti ir Seimas įtrauks į darbotvarkę ir nagrinės. Taigi nuostolių nebus, o sutrumpinus programą ji bus kompaktiškesnė ir realistiškesnė.
Dabar kitas dalykas, kurį dar noriu paminėti. Net jeigu jūs ir priimtumėte mano siūlymą, programa liktų per didelė ir neįgyvendinama. Mano siūlymas yra dar kitas (čia jau Seimo vadovybei, Seimo valdybai ir gerbiamajai Seimo Pirmininkei) – sudaryti trumpesnį planą tikrai pačių svarbiausių Lietuvai klausimų: biudžetas, socialiniai reikalai, eurointegraciniai klausimai, išdėstyti juos pagal mėnesius, išdalyti visiems komitetams, visoms frakcijoms, kad mes žinotume, kokie yra tie svarbiausi klausimai, kokia yra jų sprendimo eilė. Aš manau, tada mes galėtume racionaliau ir efektyviau dirbti.
Ir paskutinis dalykas, bet ne paskutinis pagal svarbą. Man atrodo, kad per 20 metų mes jau pakankamai subrendome, kad galėtume realiai užsiimti mūsų įstatymų įgyvendinimo monitoringu. Tai yra mes priimame įstatymus, labai gražu, bet kaip jie galutinai įgyvendinami (Vyriausybė, ministerijos, kitos institucijos, apskritys, kol dar jos yra, savivaldybės ir t. t.). Tai yra paimame kai kuriuos svarbiausius klausimus pagal komitetus ir pasižiūrime, kaip konkretūs punktai, kurie užrašyti, yra įgyvendinti, sakysime, praėjus pusei metų ar 9 mėnesiams po to įstatymo priėmimo. Kadangi šis Seimas dirba jau beveik metus, jau būtų galima mūsų pirmuosius įstatymus ir pažiūrėti, ir tada referuoti, kad štai yra rezultatas arba, atvirkščiai, – nėra rezultato. Tai tokie mano samprotavimai. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskusijose daugiau nėra norinčių dalyvauti. Dabar yra gauti konkretūs pasiūlymai. Aš norėčiau, kad Č. Stankevičius dar kartą savo Europos reikalų komiteto pasiūlymą perskaitytų. Gerbiamasis Česlovai, jums žodis. Iš vietos, gerbiamasis Stankevičiau, nes čia yra jūsų komiteto pasiūlymas, jūs jį pristatote Seimui ir mes apsisprendžiame, ar mes jį priimame, ar mes jį atmetame.
Č. V. STANKEVIČIUS (TS-LKDF). Ačiū, Pirmininke. Mūsų siūlymas yra įstatymo projektą Nr. XIP-733 iš 4 dalies perkelti į 1 dalį, į darbų programos prioritetus, ir, jeigu galima, svarstyti skubos tvarka. Todėl, kad tai yra Valstybės tarnybos įstatymo 4, 23, 26, 42 ir 43 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas, kuris susijęs su Seimo laimėtu konkursu dėl Dvynių projekto įgyvendinimo Azerbaidžane ir… Be šio įstatymo pakeitimo šis projektas negali būti teisiškai korektiškai vykdomas, todėl reikia pakeisti šio įstatymo tam tikrus straipsnius. Tai nėra probleminis įstatymas, bet jis turi praktinę svarbą. Aš prašyčiau pritarti ir šį įstatymą perkelti į 1 dalį.
Taip pat yra mūsų pasiūlymas, nes Seimas savo nutarimu buvo išreiškęs norą išklausyti išvadą, pranešimą dėl Europos Sąjungos Baltijos jūros strategijos projekto, taip pat siūlome tai numatyti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, matau, kad nėra norinčių kalbėti. Ar galėtume bendru sutarimu pritari Europos reikalų komiteto pasiūlymams? (Balsai salėje) Ar yra priešingų nuomonių? (Balsai salėje) Yra? Tai jis ką tik pristatė.
Gerbiamieji kolegos, kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad Europos reikalų komiteto pasiūlymus įtrauktume į rudens darbų sesijos programą… jie įtraukti, bet kad perkeltume pagal jų nurodytos svarbos tvarką, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 96 Seimo nariai. Už – 75, prieš – 1, susilaikė 20. Europos reikalų komiteto pasiūlymui yra pritarta.
Toliau, yra gautas Seimo nario Č. Juršėno pasiūlymas išbraukti iš rudens sesijos darbų programos projektus, atsižvelgiant į tai, kad parengtos programos apimtis pernelyg didelė ir visi projektai nebus spėti apsvarstyti.
Gerbiamasis Česlovai, dar kartą pristatykite (gerbiamasis Česlovai!) savo pasiūlymą. Atsiprašau, ir pasakykite, sistemiškai ar dalimis prašysite balsuoti, ar dėl kiekvieno atskirai?
Č. JURŠĖNAS (LSDPF). Gerbiamoji Pirmininke, žinoma, būtų galima paprašyti balsuoti dėl kiekvieno iš šimto pasiūlytų mano išbraukimų, bet čia visi tik labai apsidžiaugs. Manau, kad čia yra svarbus principas, ar mes ryžtamės išbraukti neįregistruotus Vyriausybės įstatymų projektus.
Dar kartą sakau… (Balsai salėje) Ne, šimtas su viršum mano pasiūlyta. (Balsai salėje) Taip. Ar ryžtamės juos išbraukti, juo labiau dar kartą pabrėžiu, Vyriausybės mes neskriaudžiame. Kai tik Vyriausybė parengs atitinkamą projektą, jinai jį gali teikti, nes mes jiems savo šiuo nutarimo projektu suteikiame tą galimybę. Siūlyčiau, kad visas Seimas vieną kartą imtųsi ir ryžtųsi tai padaryti savo darbo racionalizavimui. Tai dėl balsavimo, gerbiamoji Pirmininke, nenoriu siūlyti, kad kiekvieną projektą arba kiekvieną dalį, o dėl viso siūlymo – pritariame ar nepritariame, tada bus aišku.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, kviečiu kalbėti dėl darbų programos sutrumpinimo esmės dėl visų pateiktų pataisų. Už – A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Palaikau šį siūlymą, apie tai šiek tiek užsiminiau iš tribūnos, tai būtų pamoka, kad nereikia teikti įstatymų, apie kuriuos net negalima atsakyti, kai apie juos klausiama. Kalbant apie tą pačią socialinę sritį, yra įrašytas vienas įstatymas, kurio niekas negali paaiškinti, kas gi ten bus padaryta. Todėl tai būtų gera pamoka. Juo labiau kad Vyriausybė turi galimybę, kai tik parengia įstatymą, jį įregistruoti ir svarstyti posėdžiuose. Tai disciplinuotų ne tik Vyriausybę, bet ir Seimo narius ir frakcijas, kurie irgi rašo įvairius projektus jų neturėdami, bet avansu į priekį. Būtų sudėtingesnė procedūra parengti, po to pateikti, įtraukti į darbotvarkę, tai būtų planinis darbas šiek tiek į priekį. Todėl palaikau Česlovo siūlymą, kad mes tvirtintume tik tą darbotvarkę, kai yra aiškiai užregistruoti įstatymai ir mes galime su jais susipažinti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Prieš – S. Pečeliūnas.
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū. Mane labai nudžiugino kolegos Č. Juršėno pasiūlymas – su geriausias ketinimais lyg ir. Labai apgailestauju, kad ponas Č. Juršėnas, turėjo jau ne vieną progą šią gerą praktiką pritaikyti Seime, kai buvo valdančiojoje daugumoje ir buvo Seimo Pirmininku. Tada viskas vykdavo taip, kaip vyksta dabar. Ir pasakysiu, kodėl taip vyksta. Jeigu būtų padaryta taip, kaip siūlo Č. Juršėnas, jau kitą dieną tas pats Č. Juršėnas iš Seimo tribūnos kaltintų, kad Vyriausybė neturi jokios vizijos ir jokio plano, ką jinai žada nuveikti per šią sesiją. Taigi čia lazda su dviem galais. Dabar mes bent galime orientuotis, kokius klausimus svarstys Vyriausybė ir siūlys Seimui. Aišku, iki galo negalime atsakyti dėl detalių, į kurią pusę ir kaip ten bus pasukta, nes neturim teksto, bet bent jau klausimyną turime, ir tai yra gerai. Tuo labiau kad tai yra jau dvidešimties metų praktika, o norintysis taisyti turėjo mažiausia dvi progas tai padaryti. Mažiausiai dvi progas labai ilgais laikotarpiais. Todėl siūlyčiau neklaidinti savęs, neleisti savęs suklaidinti ir nepritarti tokiam labai gražiai paslėptam gudriam pasiūlymui. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, kviečiu balsuoti, kas palaikote Česlovo… Prašau, Č. Juršėnas nori patikslinti.
Č. JURŠĖNAS (LSDPF). Gerbiamoji Pirmininke ir mielasis kolega, dėl abiejų dalykų jūs, deja, nesate visiškai teisus. Pirma, ankstesnes programas, kai turėjau galimybę, tikrai trumpindavau, ir archyve jūs galite rasti tuos mano trumpinimus. Žodžiu, tai ne naujiena, ir gal šį kartą padaryta radikaliau, nes labai jau daug tų neįregistruotų projektų.
Ir antras esminis dalykas, kad, girdi, mes nežinosime ir visuomenė nežinos. Yra gi Vyriausybės nutarimas, kuris buvo mums išplatintas. Tai prašome arba į kompiuterį „įlįsti“, arba rasti tą projektą, matysite, koks yra Vyriausybės planas, mes visi matysime. Taigi mes nieko neskriaudžiame, bet savo, Seimo, programą mes padarome aiškesnę ir kryptingesnę.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, kviečiu balsuoti. Kas palaikote Č. Juršėno pasiūlymą, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 102 Seimo nariai: už – 51, prieš – 11, susilaikė 40. Lygu. Gerbiamieji kolegos, reikia perbalsuoti. Balsuojame iš naujo. (Balsai salėje) Lygu. Kas pritariate Č. Juršėno pasiūlymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 106 Seimo nariai: už – 50, prieš – 15, susilaikė 41. Pasiūlymui nepritarta.
Gerbiamieji kolegos, yra J. Veselkos pasiūlymas įtraukti į darbų programą Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Ar galime bendru sutarimu tam pritarti? (Balsai salėje) Galime. Dėkoju. Pritarta.
Gerbiamieji kolegos, taigi po svarstymo vienas – už, vienas – prieš. Nėra norinčių kalbėti? (Balsai salėje) Atsirado. Taigi už – R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, ką tik turėjome įdomią diskusiją, kur argumentacinėje dalyje visi vienodai suprantame, kad neregistruoti projektai nėra pati geriausia praktika, kokią mes turime, bet klausimas, kaip geriau elgtis, įtraukti tuos projektus ar jų neįtraukti. Aš vis dėlto manau, kad darbo prasme, darbo organizacijos prasme yra kur kas geriau juos matyti, nes sesijos darbų programa yra ne šiaip sau, bet yra sudaryta, yra mėnesiai, kada tai bus svarstoma, kada tai bus pateikiama. Mums planuojant darbą yra geriau matyti visą Vyriausybės planą, o ne tada, kai šauna, atsitiktinai ateina, pasako, kad šį mėnesį ateina krūva paketų ir mes turėsime svarstyti. Tai sujaukia visą mūsų planą. Dabar mes galime susidėlioti pagal grafiką, kada mes ką svarstysime, ir komitetai turi savo darbotvarkę susitvarkę ir žinos, kaip tuos klausimus, kokia eilės tvarka svarstyti komitetuose, kad jie pakliūtų į posėdžių salę. Man atrodo, tai yra geriau, nei mes paskui dirbdami chaotiškai koreguotume savo visą darbotvarkę ir paskui gale pamatytume, kad yra nepriimta krūva įstatymų, kuriuos mes planavome. Dabar jau geriau matyti visą apimtį, o jeigu reikia išvis išmesti kokius įstatymų projektus, tada, aišku, reikia išmesti kuo mažiau. Socialinių reikalų ir darbo komitetas atrinko minimalų kiekį siūlymų, nors tų siūlymų iš tikrųjų yra daugiau užregistruota. Tik keturiolika papildomų projektų, be Vyriausybės paketo. Tai čia yra mūsų dirva sumažinti savo projektų sąrašą, bet ne toks išbraukimas. Todėl siūlau pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Prieš – V. P. Andriukaitis.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Mielas kolega Rimantai, išties būtų labai malonu, kad mes būtent taip ir turėtume tokį vaizdą, kalendorių, planą, registruotą įstatymo projektą, jau žinomą to projekto turinį. Būtų netgi geriau, kad šiandien jau Teisės departamente dėl tų registruotų projektų normaliai būtų rengiamos Teisės departamento išvados, būtų normalūs klausymai, būtų atlikta ekonominė, socialinė ir kriminogeninė, ir antikorupcinė ekspertizė, tiesiog pritariu. Mielas Rimai, čia ginčytis nėra ko. Bet, deja, kai žiūri į šią darbų programą ir matai, jog įrašomi net neregistruoti projektai, kurių net turinio nežinai… Net valdančiosios daugumos kolegos negali pasakyti, koks gi ten slypi turinys. (Balsai salėje) Neregistruotų yra du kartus daugiau nei registruotų. Kolegos, gal paklauskime savęs, ar išties tai yra darbų planas? Galėčiau pasakyti, kad tai galbūt gerų ketinimų protokolas. Parašykime, kad tai yra skyrius arba dalis apie numatomus ketinimus, kurie bus pateikti Seimui. Būtų logiška ir aš tada neturėčiau argumentų pasisakyti, kad vis dėlto šiame pateiktame rudens sesijos darbų plane yra be galo daug spragų, neaiškumų. Teisus kolega A. Sysas, kuris paminėjo, kad kertiniai klausimai net per vasarą nėra parengti, išdiskutuoti ir pateikti. Aš galiu jus patikinti, kad net ir valstybės biudžeto planavimo, ir rodiklių daugelis asignavimų valdytojų dar dabar nežino, kokios bus perspektyvos ir ko jiems tikėtis ir laukti. Taigi, kolegos, tvirtinti tokią darbų programą būtų labai neatsakinga. Jeigu mes ją dabar labai sutrumpintume, atsisakytume visų neregistruotų projektų, galbūt tada būtų galima pritarti tiems, apie kuriuos galėtume dabar diskutuoti ir pasakyti, kad jie tokie iš tikrųjų yra. Todėl siūlau nepritarti šiai programai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad po svarstymo būtų pritarta Lietuvos Respublikos Seimo nutarimui „Dėl Seimo rudens sesijos darbų programos“ projekto, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Dėkoju. Balsavo 102 Seimo nariai, už – 60, prieš – 8, susilaikė 34. Po svarstymo Seimo nutarimui pritarta. Toliau posėdžiui pirmininkauja Seimo Pirmininko pavaduotojas A. Kašėta.
PIRMININKAS (A. KAŠĖTA, LSF). Replika po balsavimo – S. Pečeliūnas.
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis Česlovai, nesiaiškinsiu dėl to, geras jūsų pasiūlymas ar blogas. Šiandien iš ryto mes priėmėm Seimo statuto pataisas, kaip turime lietuviškai rašyti savo tekstus, gaila, kad nepriėmėm pataisos, kaip lietuviškai kalbėti viešojoje erdvėje. Jūs man pasiūlėte įlįsti į kompiuterį, aš jums galiu pasiūlyti išlįsti iš televizoriaus.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kitas mūsų darbotvarkės klausimas. Rezervinis 3 – savaitės, prasidedančios rugsėjo 21 diena, plenarinių posėdžių darbotvarkės tvirtinimas.
I. DEGUTIENĖ. Gerbiamieji kolegos, teikiu rugsėjo 22 d. plenarinių posėdžių darbotvarkės projektą. Pirmieji klausimai – Prezidentės grąžinti įstatymai: Ligos ir motinystės ir Statybos įstatymų kelių straipsnių pakeitimo įstatymų projektai. Svarstymas ir priėmimas. Toliau pagal numatytą rudens sesijos darbų programą yra verslo gerinimo ir mokestinių įstatymų rinkinys, yra teikiami tiek Finansų ministerijos, tiek Ūkio ministerijos. Po pietų, kaip ir priklauso pagal Statutą, yra pavaldžios institucijos – Etninės kultūros globos tarybos 2002 m. veiklos ataskaita. Labai didelis paketas su pagrindiniu įstatymu – Dokumentų ir archyvų įstatymo daugelio straipsnių pakeitimo ir lydimieji įstatymai, kur kurių atrodo labai daug… Bet iš esmės tai yra pagrindinis įstatymas kaip bazinis, o lydintieji – kad galėtume pakeisti kai kuriuos pavadinimus, ir dar du Seimo nutarimai dėl Kauno medicinos universiteto ir Vilniaus universiteto reorganizavimo.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti J. Veselka.
J. VESELKA (TTF). Gerbiamoji Seimo Pirmininke, girdžiu konservatorių naują man įdomią ideologiją, kad, uždarius Ignaliną, gaminsim patys ir importuosime dvigubai daugiau energijos, negu mums reikia. Dėl eksporto vyksta karai, politiniai karai – dėl valstybių, mes džiaugiamės, kad iš elektros eksportuotojų taptume elektros importuotojas. Ar nesutiktumėt kitą savaitę… Yra toks gražiai 52 Seimo narių pasirašytas įstatymas dėl Ignalinos antrojo bloko darbo pratęsimo iki 2012 m. Ar negalėtume mes kitą savaitę jo apsvarstyti, pažiūrėti, ar mes turime būti eksportuotojai, ar importuotojai?
I. DEGUTIENĖ. Gerbiamasis kolega, aš iš karto noriu paklausti, kokia stadija šito…
J. VESELKA (TTF). Man atrodo, svarstymas turi būti, pateikimas jau buvo.
I. DEGUTIENĖ. Jeigu komitetas bus apsvarstęs, o jūs esate Ekonomikos komitete, tai turbūt žinote, ar buvo svarstymas.
J. VESELKA (TTF). Nebuvo.
I. DEGUTIENĖ. Tai jeigu svarstymo nebuvo, aš į plenarinį posėdį įtraukti negaliu.
PIRMININKAS. Klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš turbūt daugiau norėčiau paprašyti, kad vis dėlto būtų į darbotvarkę įtraukiami ir Kaimo reikalų komiteto parengti įstatymų projektai, nes iš tikrųjų programa yra didelė ir būtų galima pradėti dėl piliečių nuosavybės teisių atkūrimo, nes iš tikrųjų keletas pastabų, kad kai kurie neregistruoti… Iš tikrųjų jau pirmieji registruoti, būtų galima pradėti svarstymą, nes kaimo žmonės laukia kai kurių įstatymų.
I. DEGUTIENĖ. Dėkoju. Bet noriu patikslinti: ar jūs prašote Vyriausybės projektų, ar to, ką jau yra apsvarstęs Kaimo reikalų komitetas?
E. PUPINIS (TS-LKDF). Iš tikrųjų pateikimas. Yra keli Vyriausybės piliečių nuosavybės… bet yra ir mūsų komitete apsvarstytų ir registruotų.
I. DEGUTIENĖ. Gerai. Turėsime omeny. Prašau Sekretoriatą tai fiksuoti.
PIRMININKAS. E. Klumbys.
E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamoji Seimo Pirmininke, vėlgi pirmą kartą kreipiuosi į jus tokiu klausimu, bet jis bus dažnai užduodamas. Kalbu apie tų vadinamųjų pavaldžių institucijų ataskaitą. Mūsų valstybės Konstitucija nenumato, kad Seimas turi šitą daryti. Šitai yra įrašyta Statute. Mano nuomone, šita teisės norma prieštarauja Konstitucijai. Ar jums neatrodo, pradėjus pirmininkauti Seimui, sustabdyti šitą procesą, ramiai išsiaiškinti visą šitą dalyką ir tik tada bandyti teikti ateityje tas ataskaitas?
I. DEGUTIENĖ. Gerbiamasis kolega, jūs iš dalies teisus, jeigu mes skaitome Konstituciją, bet mūsų Statutas parašytas kitaip. Ten yra mums atskaitingų institucijų visas sąrašas. Pagal tą sąrašą atskaitingos institucijos rudens sesijoje turi mums atsiskaityti. Tol, kol mes nepakeisime Statuto, tai galima registruoti kaip jūsų pasiūlymą, ką jūs dabar pasakėte, ir, diskutuojant dėl naujos Statuto redakcijos, iš tikrųjų galvoti, ar tos ataskaitos yra veiksmingos, ar jos yra reikalingos, ar nuo to kam yra nauda. Aš iš dalies su jumis sutikčiau grynai iš praktinio gyvenimo, kad tos ataskaitos čia apsvarstomos, bet jūs nė vienas, kaip ir aš, neatsimenate, ką mes čia svarstėme. Dauguma ataskaitų yra ataskaitos dėl paukščiuko. Aš tai priimu kaip jūsų pasiūlymą keisti Statutą.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajai Seimo Pirmininkei už darbotvarkės pristatymą ir atsakymus.
Gerbiamieji kolegos, ar galėtume bendru sutarimu pritarti pateiktai darbotvarkei? Dėkoju. Č. Juršėnas – repliką po šio klausimo pristatymo.
Č. JURŠĖNAS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos ir gerbiamas mielasis kolega signatare! Tamstos siūlymas susiaurinti parlamento vieną iš svarbiausių funkcijų – kontrolinę eina prieš visas parlamentines tradicijas ir prieš Konstituciją, kurioje yra įrašyta, kad Seimas prižiūri Vyriausybės veiklą. Jeigu šiek tiek plačiau žiūrėsime, tai pagal tą patį Konstitucijos straipsnį, kuriame parašyta, kad Seimas steigia įvairias įstatymų numatytas institucijas, skiria vadovus, tai, žinoma, jis negali jų neprižiūrėti. O svarbiausia, parlamentas ne tik vykdo įstatymų leidybą, bet ir prižiūri. Tai yra klasikinė kiekvieno normalaus europinio ar pasaulinio parlamento funkcija, ir mes jos negalime atsisakyti.
PIRMININKAS. E. Klumbys. Prašau.
E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis kolega Česlovai, aš nesiginčiju, kad viena iš pagrindinių parlamento funkcijų yra priežiūros funkcija, ir tas yra Konstitucijoje labai aiškiai parašyta Vyriausybei. Aš teigiu kitką – aš matau mūsų Konstitucijoje skylę. Mano nuomone, iš principo reikia taisyti ne Statutą, bet Konstituciją, ir įrašyti, kad Seimas būtent išklauso, svarsto tų institucijų, kurių vadovus skiriame mes čia, Seime, ataskaitas. Taigi tą statutinę normą apibendrintą mes normaliai turėtume perkelti į Konstituciją, ir tada viskas atsistotų į savo vietas.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, akivaizdu, kad Seime reikėtų surengti šita tema seminarą, viešą diskusiją.
Dabar svarstome kitą darbotvarkės klausimą – Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo kai kurių straipsnių, devintojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir įstatymo papildymo 351 straipsniu įstatymo projektą. Pateikimas. Pranešėjas – teisingumo ministras R. Šimašius.
R. ŠIMAŠIUS. Gerbiamieji kolegos, noriu jums pristatyti klausimą, kuris prasidėjo Saulėlydžio komisijoje, ir siūlymai būtent gimė šitoje komisijoje. Esmė yra ta, kad, kaip žinote, yra mažinamos įstaigos, pavaldžios tiesiogiai Vyriausybei, ir viskas išdalinama pagal kompetencijos sritis ministerijoms su ministrų tam tikra politine atsakomybe.
Kalbant apie Asmens duomenų apsaugos inspekciją, nepriklausomumo išsaugojimas buvo labai svarbus aspektas, kuris buvo svarstomas ir kurį, tikiuosi, pavyko įgyvendinti projekte. Pagal pateiktą projektą atsiranda ministro kompetencija, apibrėžta teisingumo srityje, pasikeičia Asmens duomenų apsaugos inspekcijos pavaldumas, nustatyti nepriklausomumo standartus atitinkantys kriterijai, apsaugos mechanizmai, tai yra ir kadencija, ir skyrimo, atleidimo veiklos ypatumai, sprendimų apskundimo tvarka.
Noriu dar atkreipti dėmesį, kad kartu dar numatoma techninė pataisa, tam tikras patikslinimas. Dabar galiojančiame įstatyme, kai duomenų subjektas dėl savo neteisingų ar netikslių duomenų duomenų valdytojui pateikia motyvuotus prašymus, nustatyta, kad gali būti pateikta ir žodžiu. Praktikų teigimu, tai sukelia daug konfliktinių situacijų, todėl lieka tik įvairios formos raštu. Dėl to irgi kviesiu Seimo narius padiskutuoti.
Žinau, kad dėl komisijos priklausomumo virė įvairios batalijos. Pats dabartinis komisijos vadovas yra išsakęs poziciją, kad dabartinė situacija jam labiau patinka. Tikrai suprantu šitą jo poziciją, kartu abejoju, ar ji yra pagrįsta. Siūlau Seimo nariams pritarti šio klausimo svarstymui ir pritarti įstatymų projektams, tiek šiems, tiek lydintiesiems.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti šeši Seimo nariai. Pirmasis klausia V. P. Andriukaitis.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamasis kolega Remigijau ir ministre, aš manau, kad gal jūs neargumentuokite tomis saulėlydžio komisijomis. Tai ne „troika“, tai ne tie laikai. Jūs esate Vyriausybės narys, jūs pristatote Vyriausybės poziciją, Vyriausybės kabineto, nes su Vyriausybės nutarimu yra pateikiamas šis projektas, o komisijos ar kaip – čia yra kiti dalykai.
Mano klausimas. Jūs turbūt puikiai žinote tiek Europos tarybos direktyvas, tiek konvencijos reikalavimą dėl apsaugos duomenų, tiek taip pat atsiųstą medžiagą, kuri byloja, jog nepriklausomumo klausimas, ypač po mūsų įstojimo į Šengeno zoną, buvo ypatingai akcentuojamas ir visą laiką buvo stengiamasi, kad ta inspekcija būtų visiškai nepriklausoma. Devyniose šalyse tos inspekcijos viršininkus skiria parlamentai. Šešiose skiria karaliai, suprantama, pagal konstitucinę santvarką, kitur skiria bendros komisijos. Tačiau šiandien jūs žengėte žingsnį atgal nuo tos direktyvos ir konvencijos reikalavimų. Kaip jūs pakomentuotumėte tokį savo sprendimą?
R. ŠIMAŠIUS. Iš tikrųjų aš žinau tą susirašinėjimą su komisija, ir tas susirašinėjimas daugiausia buvo inicijuotas dabartinio tarnybos vadovo. Turiu pasakyti, kad vienareikšmio komisijos pasakymo nėra, kad šie projektai prieštarauja. Yra pasvarstymai, kuriuos aš irgi galiu pasirašyti. Yra pasvarstymai dėl nepriklausomumo. Kaip tik šiuo metu rengiamas atsakymas į tuos pasvarstymus, bet ką aš galiu teigti vienareikšmiškai, kad prieštaravimo nei konvencijai, nei jokioms nuostatoms nėra, ir tai, kad kai kuriose šalyse atitinkamas analogiškas tarnybas, jų vadovus skiria prezidentas ar karalius, yra tų šalių tradicija. Tiesą sakant, reikėtų dar detaliai paanalizuoti, ar tose šalyse šita procedūra yra pasiteisinusi. Šiandien aš dar kartą noriu pasakyti, kad analizė neleidžia daryti jokių išvadų, kad siūlomas projektas prieštarautų nepriklausomumui.
PIRMININKAS. Klausia E. Žakaris.
E. ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis ministre, norėjau paklausti. Reorganizavus įstaigos vadovą, jis yra išrinktas penkerių metų kadencijai, galima keisti ar ne? Ačiū.
R. ŠIMAŠIUS. Pagal pateiktą projektą ne. Būtų tik ypatingos sąlygos. Iš esmės kadencija ir yra nepriklausomumo garantas, tai ir akcentuojama aiškinamajame rašte. Noriu dar pabrėžti, kad baigiamosios nuostatos apibrėžia ir dabartinio vadovo kadenciją, t. y. tam laikui, kuriam vadovas yra paskirtas, kad ta kadencija tęsiasi. Tai jokiu būdu nėra joks noras kaip nors veikti nepriklausomumą šia prasme.
PIRMININKAS. J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamasis ministre, drįsčiau nesutikti, kad vien tik į tradicijas… dėl tokios tarnybos vadovo skyrimo ir jos pavaldumo santykių. Nes 25 Europos Sąjungos ir ne tik Sąjungos, Europos valstybėse, kaip minėjo mano kolega, arba parlamentas skiria vadovą, arba Prezidentas, arba karalius, arba monarchas skiria, arba Vyriausybė skiria. Tik vienoje valstybėje, Danijoje, ta įstaiga yra prie ministerijos. Šiuo atveju sakyti, kad ten tik tradicijos, tai tikrai ne. Juo labiau ką tik peržiūrėjau tiek konvencijas, tiek direktyvą. Ten ypatingai akcentuojamas nepriklausomumas. Paprasčiausia situacija.
PIRMININKAS. Laikas!
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Asmens duomenų teisinės apsaugos inspekcija prižiūri, kaip tvarkomasi. Teisingumo ministerija taip pat yra duomenų tvarkytoja. Vadinasi, ją taip pat turės kontroliuoti. Kaip gali? Ar nekils konfliktas, kai pavaldi įstaiga kontroliuos ministeriją?
R. ŠIMAŠIUS. Aišku, tų hipotetinių konfliktų mes galime iškelti. Žinoma, neatmestina tokia situacija, kad iš tikrųjų dėl Teisingumo ministerijos arba jos pavaldžių įstaigų veiksmų bus nagrinėjami klausimai, ir tokių situacijų būna. Kita vertus, vėlgi, noriu pabrėžti, kad penkerių metų kadencija yra nustatyta, ir manau, kad tai yra pakankamas garantas. Vėlgi, atkreipiu dėmesį, tarkime, šiuo hipotetiniu atveju, mano, kaip teisingumo ministro, įsakymus ar pavaldžių institucijų kažkokius sprendimus tikrintų komisija, kurios vadovą paskyrė ne šita Vyriausybė, bent jau kol kadencija baigsis, ir būtent tai yra gana rimtas garantas. Suprantu, kad hipotetiškai taip gali atsitikti, bet pagal valdymo sistemos visą modelį, kuriam pritarė Vyriausybė ir kuri palaiko, vis dėlto turi būti už kiekvieną sritį atsakinga politinė figūra. Šiuo atveju yra atvirkštinės situacijos, kurios irgi sukelia tam tikrų neaiškumų, tarkime, kaip inicijuojami teisės aktai šios tarnybos, koks yra Teisingumo ministerijos vaidmuo ir t. t. Tai yra klausimas, ar šita komisija dabar yra politiką formuojanti, ar tik prižiūrinti, klausimų kyla įvairių. Šiuo atveju išgryninant visą tą sistemą Teisingumo ministerijai iš esmės atitektų tik didesnis vaidmuo formuojant politiką šioje srityje, bet priežiūros funkcijos, aišku, galima įžiūrėti įvairių grėsmių, bet aš manau, kad jos yra daugiau hipotetinės negu realios.
PIRMININKAS. Č. V. Stankevičius.
Č. V. STANKEVIČIUS (TS-LKDF). Dėkoju. Gerbiamasis ministre, mane klausimą pateikti paskatino Raseinių rajono savivaldybės vienos iš frakcijų seniūno laiškas. Jis rašo, kad profsąjunga darbuotojų buvo nusprendusi, kad reikia skelbti internete viešai duomenis apie tarnautojus, jų kategorijas, priemokas, atlyginimus ir panašiai, tačiau savivaldybės tarnybos atsisakė tą daryti ir pasakė, kad skelbs tik tokiu atveju, jeigu kiekvienas tarnautojas asmeniškai sutiks, ir tik tuos duomenis, kuriuos sutiks, kad būtų skelbiami. Žmogus klausia, nuo kada jie tapo valstybės paslaptis ar tarnybinio naudojimo kategorijai priskirti ir kodėl jų negalima skelbtis savivaldybės tinklalapyje. Ačiū.
R. ŠIMAŠIUS. Dėkoju. Iš tikrųjų dabar iš klausos bijočiau atsakyti vienareikšmiškai į tą klausimą, bet, mano žiniomis, tokia interpretacija nėra visiškai tiksli šiuo atveju. Negalima skelbti savivaldybės duomenų tik tuo atveju, jeigu iš to paskelbimo būtų iš karto identifikuojamas konkretus asmuo. Tačiau jeigu yra apibendrinti duomenys, jeigu apibendrinti, tada skelbimas yra galimas. Nežinau, apie kurį lygmenį čia yra kalbama, bet dėl individualių duomenų situacija yra tokia. Ir galiu pasakyti, kad ir daugiau yra keliama pagrįstų klausimų dėl asmens duomenų apsaugos lygmens. Tarkime, vietiniai laikraščiai kelia klausimą, ar pagrįstai jie negali gauti duomenų iš civilinės metrikacijos įstaigų apie mirtis, įvykusias savivaldybėje, ir gyventojai nesužino. Vėlgi yra Duomenų apsaugos įstatymas, kuris to neleidžia. Galiu tik vieną dalyką pasakyti, kad kyla klausimų, ar kartais su duomenų apsauga, kurią Lietuvoje bandoma užtikrinti labai radikaliai, nėra nueita per toli tam tikrais atvejais. Aš galiu pasakyti, kad ministerijoje yra gauta įvairių iniciatyvų, ir mes svarstome, ar neverta kai ką pakoreguoti šioje srityje. Tai nėra įtraukta į rudens sesijos darbų programą. Bet jeigu gims idėjų, kurios, manysime, vertos Seimo dėmesio, tuos dalykus pateiksime.
PIRMININKAS. Klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Labai ačiū. Norėčiau pasiteirauti. Ar tos komisijos atlieka savo funkciją? Vis dėlto ar pakankamai žmonės kreipiasi į jas? Ar daugiau vyksta kokie nors teisminiai ginčai? Nes iš tikrųjų kai kada žmonėms trūksta tam tikros informacijos. Kokios galimybės tų pačių komisijų? Nes procesas kur kas paprastesnis. Iš tikrųjų koks, galima sakyti, tokio darbo rezultatyvumas ir kaip žmonės žino, ir kaip jie naudojasi? Kiek dirba tos komisijos ypač savivaldybių lygmeniu? Ačiū.
R. ŠIMAŠIUS. Šiuo atveju vis dėlto galbūt daugiau buvo klausimas apie administracinių ginčų komisijas negu Duomenų apsaugos inspekciją, nes į Duomenų apsaugos inspekciją gali būti kreipimasis ir tada inspekcija duoda privalomus nurodymus. Jeigu nevykdomi, tada klausimas keliauja į teismą.
Dėl Administracinių ginčų komisijos, aš atsakysiu dėl kito įstatymo, jeigu su tuo buvo susijęs klausimas.
PIRMININKAS. Jūsų paklausė visi norintys. Dėkoju teisingumo ministrui R. Šimašiui. Dabar kalbos dėl motyvų. Prieš – V. P. Andriukaitis.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, gerbiamasis ministre, Europos Sąjungos direktyvos ir konvencija dėl duomenų apsaugos vienareikšmiškai pabrėžia duomenų apsaugos institucijų nepriklausomumą. Kadangi Duomenų apsaugos inspekcija nagrinėja daugelį atvejų ir netgi ginčus, kurie iškyla tarp visuomenės ir Vyriausybės, tarp atskirų institucijų ir t. t., visiškai akivaizdu, kad šiuo atveju siūlomas sprendimas šią inspekciją staiga paversti įstaiga prie Teisingumo ministerijos neišlaiko kritikos. Aš manau, kad ir Europos teisės departamentas, ko gero, išsakė savo abejones dėl šio projekto. Esu tikras, kad ir čia, Seime, mes turėsime daug diskusijų ta tema. Jeigu kartais valdančioji dauguma pritartų šiam sumanymui, nors tai būtų gerokas žingsnis atgal nuo pasiekto duomenų apsaugos sistemos nepriklausomumo lygio, manau, kad Europos reikalų komitete mes turėtume labai detaliai išnagrinėti visus šiuos aspektus. Jūsų argumentai, deja, neįtikina, kad reikia elgtis būtent taip, kaip jūs dabar pasiūlėte.
Aš suprantu politinę valią. Žinoma, puikiai suprantu, kad tai nėra įstaigos vadovo problema, nes jo kadencija yra kitokia, ir tas klausimas išties atpuola. Diskutuojama dėl pamatinių dalykų – ar šis sprendimas iš tiesų yra pamatuotas. Kaip rodo apžvalga, taip pat ir direktyvos bei ekspertų išvados, šis sprendimas bus, ko gero, griežtai kritikuotinas. Todėl aš siūlyčiau nepritarti šiam sprendimui, nes šioje krizės situacijoje visiškai nematau motyvų, kodėl tą reikia daryti. Kas tai – sutaupo lėšas? Kas čia kyla? Kas tai yra šiame krizės kontekste – svarbiausias uždavinys? Juo labiau kad labai kontroversiškas Europos teisės požiūris. Aš siūlau nepritarti po pateikimo.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, registruojamės ir balsuojame, kas pritaria pateiktam įstatymo projektui.
Balsavo 69 Seimo nariai: už – 28, prieš – 13, susilaikė 28. Pateiktam įstatymo projektui nepritarta. Dabar, gerbiamieji kolegos, turėtume apsispręsti dėl alternatyvos – atmesti ar grąžinti tobulinti. Taigi grąžinti tobulinti – už, atmesti – prieš. Balsuojam.
Už tobulinimą – 40, už atmetimą – 34. Įstatymo projektas grąžinamas tobulinti.
Kitas darbotvarkės klausimas 2-3a – Administracinių ginčų komisijų įstatymo projektas. Pranešėjas – teisingumo ministras R. Šimašius. Pateikimas. Kol pranešėjas dar nepradėjo pateikimo, aš noriu kolegoms priminti, kad visi kiti įstatymų projektai, t. y. b, c, d, e, f, yra lydimieji. Ir galbūt, ministre, jūs iš karto pristatytumėt, jeigu neprieštarautų Seimo nariai, visus šiuos įstatymų projektus. Ar galima taip sutarti? Dėkoju, prieštaravimų nėra. Prašau, gerbiamasis ministre.
R. ŠIMAŠIUS. Kolegos, leisiu sau vis tiek informuoti, kad šie klausimai irgi yra Saulėlydžio iniciatyvos paskatinti. Ne dėl to, kad dangstyčiau Vyriausybę arba Saulėlydžio komisiją, tiesiog, kad suteikčiau informaciją. Čia yra siūlomi kiek radikalesni pakeitimai negu ką tik svarstytame įstatymo projekte. Yra siūloma dvi šiandien egzistuojančias komisijas, t. y. Vyriausiąją administracinių ginčų komisiją ir Mokestinių ginčų komisiją sujungti į vieną Administracinių ginčų komisiją ir atitinkamai pakeisti Ginčų įstatymą. Siūloma nauja įstatymo redakcija – „Administracinių ginčų komisijų įstatymas“ vietoj „komisijos įstatymas“. atitinkamai siūlomi kitų įstatymų, t. y. Administracinių bylų teisenos, Mokesčių administravimo, taip pat kitų įstatymų pataisymai.
Kas realiai pasikeis po šio įstatymo? Dvi komisijos, kurios yra visiškai savarankiškos su savo asignavimais, vadovais, administracijomis, atsidurs po vienu stogu su vienu vadovu, viena administracija ir tai leis sutaupyti resursų, etatų, patalpų ir finansų.
Taip pat siūlomas kitas esminis pakeitimas – siūloma panaikinti šiandien egzistuojančias apskričių administracinių ginčų komisijas, atsižvelgiant į tai, kad daugelyje iš jų, galbūt išskyrus Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisiją, ginčų yra labai nedaug, dalis komisijų yra aktyvios, dalis neaktyvios, labai didelis disbalansas šiose komisijose, žmonės dirba papildomą darbą, apmokėjimo sąlygos taip pat yra labai įvairios – vienur išleidžiami valstybės tarnautojai neapmokamai, kitur yra ne valstybės tarnautojai ir jiems apmokama.
Išryškėja įvairių apskričių komisijų problemų ir dėl to, kad egzistuoja struktūra, kuri daugeliu atvejų nelabai turi ką veikti. Kai kuriais atvejais, esant ribotam skaičiui asmenų, kurie gali dalyvauti kaip ginčus sprendžiantys asmenys, komisijų nariai, iškyla klausimas, kiek jie yra nepriklausomi nagrinėti iš esmės savo kolegų sprendimus, nes dažnai yra ginčijamos netgi tos institucijos, iš kurių tie asmenys į komisijas yra deleguoti.
Atsižvelgiant į visa tai, buvo pasiūlyta apskričių komisijas panaikinti. Siūloma nustatyti, kad ta bendra komisija nebūtų atskaitinga Teisingumo ministerijai, kasmet pateiktų ataskaitą, siūloma numatyti pareigą komisijai pateikti tam tikras išvadas dėl sprendžiamų situacijų, t. y. kad ne tik būtų statistika, kas daugeliu atvejų šiandien yra pateikiama ir kas buvo pateikiama už praėjusius metus, bet kad būtų pateikiami (numatoma pareiga) ir pasiūlymai, kaip tobulinti administracines procedūras arba teisės aktus.
Atkreipiu dėmesį, kad atsižvelgiant į tą situaciją, kad ginčų pobūdis, reikia pripažinti, yra dvejopas – viena yra mokestiniai ginčai, kita – administraciniai, susiklosčiusi tradicija irgi yra skirtinga, daugeliu atvejų siūloma palikti ir dvejopas procedūras, ir iš esmės komisijoje būtų du skyriai. Specializacijos galimybė šioje struktūroje išliktų. Summa summarum yra manoma, kad taip sujungus komisijas bus galima sutaupyti per metus pusę milijono litų ir 8 etatus.
Tokie preliminarūs skaičiavimai. Kaip suprantu, tai yra numatytas minimumas. Turbūt tiek esminių dalykų. Siūlyčiau pritarti šiam įstatymo projektui po pateikimo. Tiesa, dar galėčiau pridurti, kad buvo svarstomos ir kitos alternatyvos. Tai yra alternatyva uždrausti Mokesčių inspekcijai ginčyti mokesčių… komisijos sprendimus teismui. Tačiau po ilgų debatų vis dėlto Vyriausybė nusprendė, kad tai būtų netikslinga, nes pažeistų šalių lygiateisiškumo pagrindą. Dažnai buvo minima statistika, kad šitos Ginčų komisijos visi sprendimai yra ginčijami. Pagal atliktą analizę paaiškėjo, kad tai vis dėlto yra netiesa. Didžioji dalis sprendimų lieka neginčyti. Po konsultacijos su Vyriausiuoju administraciniu teismu, į kurį šitos bylos keliauja po Mokestinių ginčų komisijos šiandien arba keliautų po šios komisijos įstatymo pakeitimo, bent jau teisėjų nuomone, parengiamoji medžiaga, kuri buvo komisijoje, padeda jiems toliau kur kas efektyviau nagrinėti bylas. Nagrinėjant kitas alternatyvas, tarkime, atitinkamus resursus perduoti Vilniaus apygardos administraciniam teismui ir kitiems, buvo nuspręsta bendru sutarimu, kad šitos alternatyvos ne tiek prisidėtų prie spartesnio administracinių ir mokestinių bylų nagrinėjimo. Dar kartą siūlau pritarti šių įstatymų svarstymui.
PIRMININKAS. Dėkoju ministrui. Gerbiamieji kolegos, primenu, kad galima klausti ir dėl lydinčiųjų įstatymų projektų, nes buvo pateiktas visas projektų blokas. Pirmasis klausia K. Daukšys. Nėra. V. P. Andriukaitis. Taip pat nėra. J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamasis ministre, skaitau jūsų aiškinamąjį raštą. Jūs patys aiškinamajame rašte pripažįstate, kad vis tiek reikės daryti specializaciją, nes šitų dviejų komisijų kompetencija yra gana skirtinga. Kvalifikacijos reikalavimai, manyčiau, irgi turėtų būti skirtingi, nors čia visiškai neišskiriama. Tai liudija, kad įstatymo projekte bus skirtingi du skyriai. Sujungimas šitų komisijų… juo labiau aiškinamajame rašte pripažįstama, kad ir skundų padavimo terminai yra vėl skirtingi, vadinasi, ir procesinė pusė yra skirtinga. Iš esmės žiūrint į tai, kad nagrinėja ginčus tarp privačių subjektų ir valstybės, bet yra kvaziteisminės institucijos tos dvi komisijos. Daryti pavaldumą prie ministerijos arba atskaitingumą, kaip nustatyta įstatyme, aš nežinau.
Bene prieš 10 metų Europos Komisijos ekspertai, Lietuvoje susipažinę su administracinių ginčų nagrinėjimu, padarė išvadą, kad yra bloga situacija, kad būtina ją spręsti, buvo įsteigti administraciniai teismai, buvo įsteigtos šitos ikiteisminio ginčų nagrinėjimo institucijos. Po to, kai vėl Europos Komisijos ekspertai po kelerių metų susipažino, kai pradėjo veikti, pasakė, kad Lietuva padarė didelę pažangą ir pateikė pavyzdį kitoms valstybėms.
Manyčiau, šiuo atveju mes vėl žengiame žingsnį atgal, nes kvaziteisminės institucijos, nagrinėjančios ginčus, padarymas pavaldžia vykdomajai vienai iš ministerijų, nesvarbu, ar jūsų ministerijai, ar kokiai kitai, nėra geras sprendimas, nes vėl tas nepriklausomumo užtikrinimas nėra, manyčiau, šimtaprocentinis. Jeigu yra problemų dėl narių, manyčiau, darbo tvarka tai galima spręsti, bet… Kaip sureaguotumėte į šitą mano pastabą?
R. ŠIMAŠIUS. Dėl nepriklausomumo, jeigu nuo antro klausimo pradedant, nuo paskutinio klausimo, tai vėlgi galima kelti įvairias hipotezes. Šiuo atveju Vyriausybė nuosekliai laikosi pozicijos dėl visų įstaigų, kad neturėtų likti pavaldžių įstaigų Vyriausybei, apskritai dėl visų. Priimta nuostata, manome, kad garantijos nepriklausomumo yra kitos, ne pavaldumo vienam ar kitam formaliam… ar atskaitingumo vienai ar kitai ministerijai, bet kitos garantijos. Nežinau, kokios grėsmės yra, tiesą sakant, įžiūrimos, kai ministerijai bus pavaldi viena ar kita komisija. Galiu pasakyti, ir iki šiol pagal tą struktūrą, kaip buvo, tiek šitos komisijos, tiek grįžtant netgi prie ankstesnio klausimo, Duomenų apsaugos inspekcija, visą laiką kyla klausimas, ar, tarkime, paskyrimai į postus, ypač kai tai buvo kadenciją baigiantys politikai tam tikros krypties, visada kyla klausimas, ar tai iš tikrųjų yra nepriklausomumo garantas. Čia gal daugiau prie ano klausimo aktualu. Žingsnio atgal šia prasme aš iš tikrųjų nematau. Galima sakyti, kad žingsnis atgal yra tik ta prasme, kad apskrityse nebus kam ginčyti (…) kvaziteisminę instituciją, tiesiai keliaujama į teismą.
Pripažįstu, kad tas aspektas yra, kad dingsta šita grandis, bet atsižvelgiant į tai, kiek yra tų komisijų ir kiek nedaug yra ginčų, ir kiek yra problemų su kompetencija ir sprendimais šiame lygmenyje, na, kaip sakoma, žaidimas nevertas žvakių, galima sakyti taip šioje situacijoje.
Kalbant dėl pirmo klausimo, sugrįžtant, iš dalies siejant su kitais klausimais, dėl to, kad skirtingas pobūdis. Iš tikrųjų reikia pripažinti, kad tas pobūdis skirtingas. Nedaryta revoliucija šioje vietoje. Tai yra viskas nėra suvienodinta, atsižvelgiant į tai, manoma, kad tas suvienodinimas galėtų galbūt vykti laipsniškai. Iš tikrųjų yra ir daugiau ginčų, kurie galėtų būti nagrinėjami ikiteismine tvarka. Potencialiai, jeigu atsirastų koks kompetencijos centras šioje komisijoje, jeigu tas modelis pasitvirtintų, aš spėju, kad ir tos procedūrinės taisyklės galėtų būti suvienodintos ateityje. Dabar tiesiog nesinorėjo daryti tos revoliucijos pernelyg daug, arba daryti revoliucijos ten, kur nėra pakankamai pamatuota ir pagrindo. Jeigu komisija veikloje pamatys, kad yra prasmės tam ir vertinant ataskaitas bus prasmės, tai aš tikrai būsiu tas, kuris siūlysiu procedūras suvienodinti ir grįžti su šiuo klausimu padarius tą analizę.
PIRMININKAS. Klausia B. Pauža.
B. PAUŽA (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis ministre, dalykinę pusę, kad neverta jų jungti, tai kolega J. Sabatauskas, man atrodo, plačiai išdėstė. Jūs, žinoma, su daugeliu jų nesutikote. Bet aš noriu paklausti dėl tokios vienos ūkinės pusės.
Dabar tos patalpos, kurios yra šioms institucijoms skirtos, yra valstybinės patalpos. Per 10 metų Vyriausybė skyrė jų remontui, iš avarinių padarydama tinkamas, apie 3 mln. Lt. Jūs savo projekto viename iš straipsnių dabar įrašėte, kad Vyriausybė skiria naujai institucijai patalpas. Prašau pasakyti, ar nepakaks tų senų patalpų, ar jau iš tikrųjų jas reikia atiduoti verslininkams ar kam, aš nežinau, kad jūs numatote vėl naujai patalpas šiai naujai institucijai? Ačiū.
R. ŠIMAŠIUS. Gerbiamasis kolega, galiu patikinti, kad šita įstatymo nuostata yra bendro norminio pobūdžio, tiesiog kaip tam tikras nepriklausomumo garantas, yra elementarus ūkinis klausimas, kad Vyriausybė yra įpareigota užtikrinti komisijai patalpas, bet tai nereiškia šiuo atveju, kad turi būti naujos patalpos palyginti su tomis, kuriose ir šiandien yra komisija. Tikrai (…) niekas nenugriaus tų patalpų, neišparceliuos tų, kurios šiandien yra.
Kyla klausimas dėl optimalaus patalpų panaudojimo, t. y. ar visų patalpų reikia naujai komisijai, nes planuojama, kaip minėjau, kad 8 žmonėmis dirbs mažiau komisijoje. Toje komisijoje šiandien dirba 10 žmonių (vienoje penki ir kitoje penki), po sujungimo dirbs 9, bet iš aptarnaujančio personalo, manoma, bus dar septyniomis darbo vietomis mažiau, atitinkamai ir patalpų poreikis mažesnis. Tai nėra naujų didesnių patalpų klausimas.
PIRMININKAS. Klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Atsiprašau, aš tikrai nebuvau ten užsirašęs (…). Ar nebūtų galima nukreipti, kad daugiau ginčų būtų sprendžiama kaip tik tose komisijose? Tarkime, gal kai kurie neverti eiti į teismus, bet galbūt to pasitikėjimo nėra. Nežinau, kaip čia padaryti, kad būtų galima daugiau bylų ten nagrinėti. Kaip ir minėjote, jie nėra apkrauti, jeigu nėra apkrauti, tai nereikalinga (…) kompetencija, būtų galima daugiau dėmesio kreipti tuomet. Ačiū.
R. ŠIMAŠIUS. Aš galbūt atsakydamas į šitą klausimą pratęsiu atsakymą į gerbiamojo J. Sabatausko klausimą, papildysiu. Lietuvoje ne kartą buvo bandoma spręsti problemą, kaip greičiau spręsti administracinius ginčus. Ir kažkada vien tik dėl to buvo įsteigti administraciniai teismai Lietuvoje, kurių visa idėja buvo ta, kad žmogus, jeigu turi administracinį ginčą, atėjęs į teismą gerokai paprastesne procedūra ir kur kas patogiau sau, kur kas greičiau galėtų tą ginčą išspręsti. Deja, šiandien mes matome situaciją, kad eilės administraciniuose teismuose tampa beveik tokios pačios, kaip ir bendrosios kompetencijos teismuose. Manau, kad tai yra tikroji problema. Aš sutinku, kad ginčas turi būti sprendžiamas greitai ir efektyviai, bet jeigu jisai šiandien nėra sprendžiamas greitai ir efektyviai, ypač regionų atveju, tai jau ne tiek komisijos problema, kiek administracinių teismų arba perkrautumo, arba finansavimo, arba procedūrų problema. Todėl manyčiau, kad šis klausimas yra labai pagrįstas, bet tą klausimą peradresuočiau kitai mano kuruojamai sričiai, tai yra Administraciniam teismui.
PIRMININKAS. Klausia V. Bacevičius.
V. BACEVIČIUS (TS-LKDF). Dėkoju, pirmininke. Ministre, dėl jūsų teikiamų įstatymų projektų, aišku, yra nemažai teisinių abejonių, bet norėčiau ekonominę šios kvazireformos pusę paliesti. Gal jūs galėtumėte akcentuotai pasakyti, kiek tiksliai būtų sutaupyta biudžeto lėšų, koks būtų metinis efektas?
R. ŠIMAŠIUS. Pagal skaičiavimus, kurie iki šiol yra preliminariai padaryti, tai yra pusę milijono litų kas metai ir aštuoniais valstybės tarnautojais mažiau.
PIRMININKAS. Klausia V. Žiemelis.
V. ŽIEMELIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, aš kreipiuosi į jus, kaip į Vyriausybės narį. Ar jūs manote, kad teisinga visas šias institucijas, kurios buvo prie Vyriausybės, ne viena institucija buvo prie Vyriausybės, jų buvo daug, per dvidešimt metų ši sistema buvo kuriama… Štai atėjo Saulėlydžio komisija ir nutarė, kad to nereikia, būtent tokiu laikotarpiu, kai sunku, kai krizė, kai reikia kuo mažiau stresinių situacijų. Būtent tokiu laikotarpiu pradeda daryti, kaip Vyriausybės narys ką jūs į tai atsakytumėte? Ar geriau ši komisija, nesvarbu, jos bus sujungtos, nesujungtos, geriau dirbs prie Teisingumo ministerijos negu prie Vyriausybės, ar ji prie Teisingumo ministerijos bus savarankiškesnė?
R. ŠIMAŠIUS. Į antrą klausimo dalį jau atsakiau. Dėl pirmos dalies – galbūt tai bendresnis klausimas, galbūt į jį reikėjo atsakyti pristatant prieš tai buvusį klausimą, kuris yra grąžintas. Aš turiu atkreipti dėmesį, kad šitas jungimas nėra Saulėlydžio komisijos „išmislas“. Vidaus reikalų ministerija irgi ilgai yra analizavusi tą situaciją, pristačiusi koncepciją Vyriausybei, tai yra Vidaus reikalų ministerijos specialistų darbas, tai yra tų pačių specialistų, kurie buvo atsakingi už dabartinės sistemos kūrimą arba bent jau turėjo būti atsakingi. Tai nėra keleto žmonių, staiga susirinkusių, staigus pagalvojimas, kad reikia daryti būtent taip. Galbūt netgi atvirkščiai – tai yra grįžimas prie tų principų, kurių buvo bandoma laikytis anksčiau. Suprantu, kad pasakius bendrą principą, kad neturi būti nė vienos, kurios būtų tokios palaidos, nepriskirtos jokių ministrų kompetencijai, kyla klausimas dėl kiekvienos konkrečiai. Bet šiuo atveju Vyriausybė yra nusiteikusi laikytis to principo nuosekliai ir mato tam pagrindą.
Dabar kodėl tas pagrindas yra? Aš galėčiau pridurti keletą argumentų, be daugybės kitų, kuriuos vidaus reikalų ministras gal išsakytų detaliau. Tai vis dėlto yra tai, kad ar svarstant biudžeto klausimus, ar svarstant tų pačių ataskaitų klausimus, klausimas buvo iškilęs svarstant prieš tai. Kai nėra konkretaus Vyriausybės nario, kuris atsakingas už tam tikrą sritį, tai nėra ir tos politinės atsakomybės, kuri leistų realizuoti problemas, kurios iškyla veikiant šioms institucijoms. Tarkime, jeigu Vyriausioji administracinių ginčų komisija nustato, kad sistemingai yra pažeidžiamos tam tikros procedūros ir nuolat yra kreipiamasi dėl tų pačių dalykų, ir nuolat konstatuojami pažeidimai, tai iki šiol iš ataskaitos ne visada buvo matyti, bet turėtų būti matyti ir aiški statistika, ir aiškus pažeidimų turinys, ir ką galima gerinti. Tai šiuo atveju aš, kaip ministras, prisiimsiu atsakomybę dėl to, kad tie pažeidimai, kurie yra nustatyti komisijos, neliktų tiktai pažeidimais ir kitais, dar kitais metais tos sisteminės problemos liktų. O apibendrinus informaciją, jaučiu, mano pareiga bus tam tikrus pasiūlymus teikti Vyriausybei, jeigu prireiks, po to – Seimui. Manau, kad šitas aspektas yra pamestas per tą tariamą nepriklausomumą, o iš tikrųjų tai nesugebėjimas koncentruotis į tai, kas realu, na, tokios įtakos šitų komisijų ir kitų agentūrų nebuvimą, tokios įtakos, kuri yra naudinga Lietuvos piliečiams.
PIRMININKAS. Klausia V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis ministre, įrodykite man, kad sujungus abi komisijas padidės kompetencija ir pagerės eiliniam žmogui paslauga. Aš, pavyzdžiui, tuo netikiu. Ačiū.
R. ŠIMAŠIUS. Nežinau, kokio pobūdžio įrodymus turėčiau jums pateikti šiuo atžvilgiu…
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Tai gal apskritai jos nereikalingos, aš nežinau?
R. ŠIMAŠIUS. Šiuo atveju tokia išvada dėl nereikalingumo buvo pateikta dėl apskričių administracinių ginčų komisijų, nes Vyriausybė neturėjo matymo, kaip ten galima pagerinti kompetenciją tinkamai, efektyviai. Tokia išvada buvo padaryta ir dabar teikiama.
Dėl mokestinių ginčų ir administracinių ginčų manoma, kad ta kompetencija yra, negalima pasakyti, kad jos visiškai nėra. Manome, kad jos koncentracija galėtų duoti teigiamą rezultatą. Aš pristatydamas minėjau mokestinius ginčus, kokią įtaką tai turi nagrinėjantiems ginčus administraciniams teismams. Panaši situacija yra su administraciniais ginčais, nors daugeliu atveju ginčai ten yra mažesnės apimties.
PIRMININKAS. Paskutinioji klausia L. Graužinienė.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamasis ministre, gal būčiau ir neklausus, bet jūs paminėjote Mokestinių ginčų komisiją ir kad jūs analizavote, kad ne visi verslininkai po to kreipiasi į teismus. Tai aš jums atsakysiu, kodėl? Aš nežinau, ar jūs analizavote priežastis. Todėl, kad nebemato prasmės, nes mokestinės bylos yra sudėtingos teisėjams ir teisiniu, ir mokestiniu požiūriu, paprastai Mokestinių ginčų komisija atstovauja valstybės pozicijai daugeliu atveju arba yra veikiama neįregistruotų lobistų, pavadinkime taip. Taigi Mokestinių ginčų komisija, nebijau to pasakyti, yra tam tikras nereikalingas tarpininkas, kuris reikalauja verslininko papildomų pinigų, nors ir netiesioginių. Verslininkai tiesiog numoja ranka ir sumoka vienokią ar kitokią baudą neieškodami tiesos, nors kartais būna ir teisūs.
PIRMININKAS. Klausimą.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Aš nori paklausti. Ar nereikėtų giliau išanalizuoti, ar ji iš viso reikalinga?
R. ŠIMAŠIUS. Taip, jūsų klausimas iš dalies atsako į klausimus dėl šiandieninio nepriklausomumo. Jeigu jūsų prielaidos yra teisingos, manyčiau, kad tai papildo mano atsakymus duomenimis, kurių tikrai nenorėčiau pasakyti.
Dabar į klausimą dėl to, kad verslininkai priversti išlaidauti, atsakymas yra paprastas: verslininkai neprivalo kreiptis į Mokestinių ginčų komisiją, jie tiesiogiai gali kreiptis į Administracinį teismą. Šiuo atveju drįstu priminti tai, ką teigiau, kad teismas, be jokios abejonės, naudoja Mokestinių ginčų komisijos medžiagą. Prielaidas galima kelti be galo, ar jisai sąžiningai, ar nesąžiningai priima sprendimą. Pats irgi turiu tokių abejonių, bet tikrai nuo jų susilaikysiu konkrečiai komentuodamas. Manau dar kartą, tai liudija, kad dabartinis komisijos statusas jokiu būdu neužtikrina nei to savarankiškumo, apie kurį taip daug šnekama, nei čia yra ką prarasti šioje vietoje padarius pakeitimus, kuriuos siūlau.
PIRMININKAS. Dėkoju ministrui R. Šimašiui už projektų pristatymą. Dabar kalbam dėl motyvų. Prieš – V. P. Andriukaitis. Kolegos Vytenio nėra. J. Sabatauskas. J. Sabatauskas – dėl motyvų. Jūs užsirašėte prieš.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, kaip ir kolega V. Bacevičius sakė, teisinių abejonių yra dėl šito veiksmo. Apgailestauju, kad jau ne pirmas projektas ministrai, tiek teisingumo, tiek ankstesni ministrai, vis duoda nuorodą, kad taip nusprendė mistinė Saulėtekio komisija. Ji neturi iš esmės pagal įstatymą jokių įgaliojimų, jokios atsakomybės, atsakomybė yra Ministrų kabineto. Šiuo atveju tas argumentas, manyčiau, iš viso ne argumentas. Argumentai turėtų būti kiti, čia gal tik motyvas, noras arba… Taigi šiandien, sujungus tas komisijas, kurių esmė yra skirtinga, skirtinga kompetencija, nustatant, kaip minėjau… Man tai kvaziteisminei institucijai, pavaldumą vykdomai institucijai… Kur jūs matėte teismą pavaldų, pavyzdžiui, kuriam nors ministrui? To nėra. Tai yra kažkas panašaus, tik galbūt ne tokio. Šiandien šios komisijos kreipimasis, privataus asmens, nekainuoja, kolege, nereikia žyminio mokesčio mokėti, čia specialiai tiktai palengvinimui privatiems asmenims, verslui, sakysim. Ir ginčui su valstybe. Jeigu tenai sprendimai priimami tik į vieną pusę, tai čia yra problema, ko gero, žmonių yra problema ir reikia spręsti, bet ne tokį dalyką. Juo labiau iš penkių ir penkių darote devynis, vis tiek turės būti atskiri skyriai, tai kuri ta sritis yra ne tokia svarbi, mokestinė ar administracinė, kur bus mažiau žmonių. Taigi, manyčiau, toks veiksmas manęs neįtikino, kad taip bus geriau.
PIRMININKAS. Laikas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Todėl raginu nepritarti šiam projektui.
PIRMININKAS. Už – A. Endzinas.
A. ENDZINAS (LSF). Dėkoju. Iš tikrųjų, mano galva, Saulėlydžio komisijos suformuluoti pasiūlymai ir ministro pateiktos įstatymo pataisos yra įdomios, vertos diskusijos ir platesnio nagrinėjimo komitetuose, kad būtų išsiaiškintos ir išsklaidytos arba patvirtintos kilusios abejonės. Suprantama, kad opozicijos funkcijas ir pareiga abejoti ir pozicijos šešėliu, kelti ir aiškinti, ir diskutuoti dėl tų abejonių. Aš manau, kad diskusijos komitetuose bus kaip tik vaisingos, ta prasme ta vieta, kur bus galima pasireikšti ir išsiaiškinti, todėl esu už ir balsuosiu už.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kadangi buvo pristatyti visi kartu tarpusavyje susiję įstatymų projektai, ar galėtume sutarti, kad balsuojame po pateikimo dėl visų? (Balsai salėje) Be jokios abejonės, jeigu yra noras pasisakyti dėl motyvų, tai, be jokios abejonės, gali pasisakyti daugiau Seimo narių, nes daugiau įstatymų projektų nei vienas. Prašau. Norėtų L. Graužinienė.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Dėkoju. Norėčiau savo kolegai pasakyti, kad aš kalbėjau ne apie žyminį mokestį. Tam, kad būtų paruoštas motyvuotas skundas Mokestinių ginčų komisijai, verslininkai patys to nepadaro, nes jeigu jie patys tą rengia, tai atsakymas labai aišku koks būna iš komisijos. Konsultantų paslaugos kompetentingai parengti atitinkamą kreipimąsi kainuoja didelius pinigus. Aš apie tai kalbėjau ir kitą kartą verslininkas numoja ranka suskaičiavęs, kiek tai kainuoja. Tai yra tarpinė grandis ir aš nesu šalininkė, kad viskas būtų telkiama nuo Vyriausybės prie ministerijų, tačiau, manau, šios dvi komisijos, jeigu jos bus vienose rankose, gal šiek tiek to šališkumo bus mažiau. Juo labiau kad tai yra Teisingumo ministerija, nors, mano nuomone, bent jau Mokestinių ginčų komisijos išvis nereikėtų.
PIRMININKAS. Taip pat užsirašė kalbėti už K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Ačiū. Aš labai trumpai noriu pasakyti, kad tie sprendimai yra iš tikrųjų labai pasverti ir apgalvoti, dėl jų buvo labai daug diskutuojama. Aš dirbu Saulėlydžio komisijoje, tai tikrai nėra kokie nors atsitiktinai gimę ar neapgalvoti sprendimai. Tai tikrai nėra teismų instancijos, kurios yra nepriklausomos. O kadangi jos yra tokia tarpinė, hibridinė valdymo instancija, tai, aišku, kad tokių nebelieka. Jokių prie Vyriausybės institucijų nelieka, tai natūralu, kad jinai turi eiti prie Teisingumo ministerijos. Sprendimas yra natūralus. L. Graužinienė irgi teisingai pastebėjo, kad nereikia dviejų analogiškų ir viena kitą dubliuojančių instancijų. Tikrai galima sutaupyti. Ministro politinė atsakomybė iš tikrųjų įpareigos užtikrinti, kad tos institucijos veiktų kiek galima efektyviau, kad mažiau tų ginčų eitų aukščiau, į teismus. Tikrai sprendimas yra reikalingas ir laukiamas.
PIRMININKAS. Visi norintys kalbėti dėl motyvų pasakė savo nuomones. Gerbiamieji kolegos, balsuojam. Kas pritaria Vyriausybės pateiktam įstatymo projektui, įstatymų projektų blokui?
Balsavo 69 Seimo nariai: už – 47, prieš – 5, susilaikė 17. Įstatymų projektams iš eilės 2-3a, 2-3b, 2-3c, 2-3d, 2-3e ir 2-3f po pateikimo yra pritarta. Dabar dėl komitetų ir svarstymo datų. 2-3a klausimu pagrindiniu siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomi: Biudžeto ir finansų komitetas ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Ar galime pritarti tokiam pasiūlymui? Prieštaravimų nėra. 2-3b klausimas. Ir svarstymo data lapkričio 12 d. Ši data siūloma visiems lydintiesiems įstatymų projektams. Ar galėtume sutarti dėl datos? Prieštaravimų nėra. Dėkoju. Dėl lydinčiųjų įstatymų projektų yra skirtumų dėl pagrindinių komitetų arba papildomų, taigi trumpai paminėsiu.
2-3b klausimas, pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Prieštaravimų nėra? Dėkoju.
2-3c klausimas. Pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomi: Biudžeto ir finansų komitetas ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Galime pritarti? Dėkoju, pritarta.
Lygiai tokie patys komitetai, pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas ir papildomi: Biudžeto ir finansų komitetas ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas siūlomi dėl 2-3d. Ar galime pritarti? Pritarta.
2-3e ir 2-3f klausimu pagrindiniu siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomais – Socialinių reikalų ir darbo komitetas ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Ar galime pritarti? Pritarta. Dėkoju. Ačiū, gerbiamieji kolegos. Toliau posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininko pavaduotojas Č. V. Stankevičius.
PIRMININKAS (Č. V. STANKEVIČIUS, TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, prieš pradedant svarstyti kitą klausimą aš norėčiau perskaityti gautą sveikinimo laišką, kurį atsiuntė Latvijos Respublikos Saeimos pirmininkas Gundaras Daudzė. Jis rašo: „Jūsų Ekscelencija, Saeimos vardu leiskite nuoširdžiausiai pasveikinti Jus (jis rašo poniai I. Degutienei) išrinkimo Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininke proga. Tikiuosi, kad eidama šias pareigas daug nuveiksite visuomenės labui ir kad šis darbas teiks jums džiaugsmo. Lietuva ir Latvija yra ne tik kaimyninės šalys, mus sieja bendra istorija ir giminingos kalbos, taip pat mums ir visam regionui bendri iškilę sunkumai. Tvirtai tikiu, kad tik kartu Lietuva ir Latvija pajėgsim įveikti šiuos sunkumus mūsų šalių ir žmonių labui. Viliuosi, kad ateityje mes bendradarbiausime, todėl pasinaudodamas šia galimybe norėčiau pakviesti jus apsilankyti Latvijoje jums patogiu metu. Gerbiamoji kolege, perduodu jums nuoširdžiausius linkėjimus ir reiškiu didžiausią pagarbą.“
Dabar, gerbiamieji Seimo nariai, pagal darbotvarkę mes svarstysime 2-4 klausimų paketą, kuris yra iš trijų įstatymų projektų. Šis paketas yra alternatyvus ką tik pateiktam projektui. Kviečiu į tribūną pranešėją V. Bacevičių. Pateikimo stadija.
V. BACEVIČIUS (TS-LKDF). Dėkoju, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, jau vakaras, norėdamas sutaupyti jūsų laiką labai trumpai akcentuosiu teikiamas alternatyvas. Taigi aš teikiu įstatymų projektų paketą, kurį sudaro trys projektai. Jie yra alternatyvūs ką tik teisingumo ministro pristatytam įstatymų paketui, kuriuose kalbama apie Administracinių ginčų komisijos, Mokestinių ginčų komisijos pertvarkymą ir reformą. Kaip jau ir kiti kolegos minėjo, klausinėdami teisingumo ministrą, teisine prasme klausimas dėl šios siūlomos ministro reformos yra nevienareikšmiškas. Ta kvazireforma, kurią siūlo Teisingumo ministerija, numato, kad dvi skirtingos komisijos bus sujungiamos po vienu stogu, turės atskirus procesus, iš esmės turės du skirtingus skyrius ir viskas išliks tas pats. Numatoma sutaupyti 8 etatus. Pusė milijono Lt metinis efektas.
Mano siūloma alternatyva yra štai kokia: kad Administracinių ginčų komisija išliktų savarankiška, Mokestinių ginčų komisija išliktų savarankiška, o mokestinių ginčų kvaziteisminės instancijos nagrinėjimą Mokesčių inspekcijoje panaikinti ir jo atsisakyti kaip perteklinio ir besidubliuojančio. Šiandien Mokesčių inspekcijoje tai atlieka 16 darbuotojų skyrius. Panaikinus šį skyrių, būtų sutaupyta 16 etatų, o metinis efektas biudžetui būtų 1 mln. Lt.
Taigi siūlyčiau pritarti mano teikiamam įstatymų projektų paketui kaip alternatyviam, kad pagrindinis komitetas apsispręstų, kuri siūloma reforma yra racionalesnė ir efektyvesnė. Norėčiau atkreipti tik į vieną dalyką, kad Ministro Pirmininko vasario 29 d. potvarkiu sudaryta ekspertų ir mokslininkų grupė pateikė savo išvadas, kurios buvo šiek tiek skirtingos ir kitokios, negu yra siūlomos įgyvendinti Teisingumo ministerijos teikiamais projektais. Mano teikiami projektai yra kur kas artimesni toms ekspertų išvadoms ir labiau suderinti su tomis išvadomis, negu buvo pateikti ministerijos. Taigi tikiuosi jūsų palaikymo ir dėkoju už dėmesį.
PIRMININKAS. Klausti yra užsirašę keturi Seimo nariai. Pirmasis – V. Žiemelis.
V. ŽIEMELIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis kolega, jūs, pateikdamas šį projektą, pateikėte ir tam tikrus skaičius. Labai gaila, kad iš ministrų mes nesulaukiame tokios išsamios informacijos. Ar jūs diskutavote su Teisingumo ministerijos atstovais, teikdami šį projektą, ar juos galima buvo sujungti ir ar nemanote, kad prijungimas vis dėlto šių institucijų prie ministerijos nesumenkina jų savarankiškumo?
V. BACEVIČIUS (TS-LKDF). Prijungimas prie ministerijos yra probleminis atvejis. Aišku, kad institucija prarastų šiek tiek savarankiškumo, juo labiau, ką pastebėjo ir kiti kolegos teisininkai, kad tai yra kvaziteisminė institucija, o teisminės ir kvaziteisminės institucijos turėtų būti maksimaliai savarankiškos. Priskyrimas konkrečiai ministerijai yra šiek tiek ydingas.
Antras dalykas, kaip jūs minėjote, kad pateikti buvo skaičiai. Aš išsinagrinėjau juos su įvairiais specialistais, su suinteresuotomis institucijomis apsitariau, ir jie yra dvigubai efektyvesni. O su pačios Teisingumo ministerijos specialistais neteko diskutuoti.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys V. P. Andriukaitis. Nėra salėje. Klausia Seimo narė V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerai. Gerbiamasis pranešėjau, man jūsų projektas tikrai įtikinamas. Gaila, kad kur kas geresnis, džiaugiuosi, nei kad patiektas Teisingumo ministerijos. Ar jūs nemanote, kad būtų tikslinga tuos projektus sujungti, ateityje nevarginti Seimo narių ir pateikti vieną projektą, kad jūsų projektas būtų kaip pagrindas? Ačiū.
V. BACEVIČIUS (TS-LKDF). Dėkoju už klausimą. Jeigu būtų dabar pritarta tiems teikiamiems projektams, tai sujungimo klausimą svarstytų pagrindinis komitetas, ir tai turėtų būti daroma pagrindiniame komitete, bet ne čia, salėje. Aišku, galbūt ir buvo galima mums kartu su Teisingumo ministerija susėsti, padirbėti ir pateikti bendrą suderintą variantą, bet supraskime teisingai – Teisingumo ministerijos projektas perėjo visą Vyriausybės kanceliarijos derinimo aparatą ir panašiai. Aš pateikiau alternatyvų projektą tik po to, kai išnagrinėjau jų projektą. Tam tikra chronologija galbūt ir neišvengiama buvo.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys J. Sabatauskas. Nėra salėje. Ar yra? Klausia Seimo narys J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamasis kolega, jūs sakote, kad nepriklausomumas užtikrinamas, bet skaitau jūsų aiškinamąjį raštą…
V. BACEVIČIUS (TS-LKDF). Aš nesakiau, kad mano projekte yra išspręstas tas klausimas. Tai dar reikėtų spręsti komitete. Mano projekte irgi kol kas įrašyta dėl Teisingumo ministerijos, bet aš nesu šiuo klausimu labai kategoriškas.
PIRMININKAS. Ar jūs papildomai klausiate? Prašom dar kartą. Minutėlę prašom palaukti. (Balsai salėje) Nespėjo paklausti Seimo narys.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Iš tikrųjų kolega taip skubėjo atsakyti, kad aš nespėjau užduoti klausimo. Taigi jūs minėjote, bet, paskaitęs tiek jūsų projektą, tiek aiškinamąjį raštą, aš matau daug panašumų su ministro pateiktu projektu. Tik vienas skirtumas – kad jūs, kompleksinį klausimą sprendžiant, siūlote naikinti Mokestinių ginčų komisiją. Kaip jūs manote dėl Administracinių ginčų komisijos – kad atskaitingumas kvaziteisminės institucijos vienam iš ministrų yra didinantis ar mažinantis nepriklausomumą veiksnys?
V. BACEVIČIUS (TS-LKDF). Aš jau minėjau: šiek tiek didinantis, todėl svarstymo komitete metu būtų galima tobulinti tą projektą.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui Seimo nariui V. Bacevičiui. Jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Kadangi nėra užsirašiusių kalbėti, ar galėtume pritarti pateiktiems įstatymų projektams Nr. XIP-969, Nr. XIP-970, Nr. XIP-971 bendru sutarimu po pateikimo? (Balsai salėje) Reikia balsuoti. Prašom pradėti balsavimą.
Balsavo 59 Seimo nariai, už – 47, prieš nebalsavo niekas, susilaikė 12. Minėtų trijų įstatymų projektams po pateikimo pritarta.
Siūlomi komitetai. Dėl pirmojo įstatymo Nr. XIP-969 siūlomas pagrindinis Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Beje, Teisės ir teisėtvarkos komitetas siūlomas pagrindinis visiems įstatymų projektams svarstyti. Nėra pastabų. Papildomi komitetai pirmajam įstatymui Nr. XIP-969 nagrinėti siūlomi Biudžeto ir finansų komitetas ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Nėra kitokių pasiūlymų. Pritarta. Antrajam įstatymui Nr. XIP-970 papildomas komitetas siūlomas Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Nėra kitokių pasiūlymų? Nėra. Ir trečiajam įstatymo projektui papildomi komitetai siūlomi Biudžeto ir finansų komitetas ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Nėra kitokių pasiūlymų? Nėra. Numatoma ir siūloma svarstymo data – šių metų lapkričio 12 diena. Galime pritarti? Pritariame.
Toliau mūsų darbotvarkėje yra įrašytas įstatymas, kurio numeris 2-5a, – Transporto veiklos pagrindų įstatymo 1, 2 straipsnių pakeitimo ir 13 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIP-997. Tai yra europinio profilio projektas. Kviečiu pranešėją ministrą E. Masiulį į tribūną. Ministro aš nematau salėje. Kol ministras ateis, nežinau, kur jis užkliuvo, aš norėčiau perskaityti, pasinaudodamas pertraukėle, Lenkijos Respublikos Seimo maršalkos laišką, adresuotą Seimo Pirmininkei.
Seimo maršalka rašo: „Gerbiamoji ponia Pirmininke, su dideliu džiaugsmu ir satisfakcija priėmiau žinią apie jūsų išrinkimą Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininke. Šia proga perduotu jums Lenkijos Respublikos Seimo ir savo vardu nuoširdžius sveikinimus. Turėdamas omenyje jūsų, ponia Pirmininke, daugiametę parlamentinio darbo patirtį ir angažavimąsi Lenkijos bei Lietuvos bendradarbiavimo gilinimo labui, norėčiau išreikšti savo gilų įsitikinimą, kad artimi ir draugiški santykiai, jungiantys mūsų šalis ir parlamentus, ir toliau intensyviai vystysis. Naudodamasis proga, norėčiau pakviesti jus, ponia Pirmininke, atvykti oficialaus vizito į Lenkiją artimiausiu jums patogiausiu laiku. Vizito detalės galėtų būti suderintos diplomatiniu būdu. Ponia Pirmininke, prašau priimti geriausius linkėjimus, visokeriopos sėkmės jums vykdant naują misiją, bei mano giliausios pagarbos žodžius.“ Pasirašė Bronislavas Komorovskis.
Gerbiamieji Seimo nariai, kadangi darbotvarkės numatytų projektų pristatyti pranešėjas ministras E. Masiulis neatvyko dėl svarbių sutrukdžiusių jį priežasčių, jis prašo šių klausimų svarstymą perkelti į kitos savaitės darbotvarkę ir atsiprašo už neatvykimą.
Dabar mūsų programoje likęs 2-6 klausimas – Seimo narių pareiškimai. Pareiškimą skaityti yra užsirašęs Seimo narys G. Songaila. Kviečiu į tribūną.
G. SONGAILA (TS-LKDF). Laba diena. Perskaitysiu 26 Seimo narių pareiškimą „Dėl pilietinės integracijos tautinių mažumų švietimo sistemoje.
Atsižvelgdami į Lenkijos spaudos agentūros PAP pranešimus apie Lenkijos Respublikos finansuojamas iš šios šalies atvykusių lektorių, Lenkijos tautinės atminties instituto darbuotojų ir savanorių, masiškai organizuotas pamokas ir mokymus Lietuvos Respublikos teritorijoje, lenkų tautinės mažumos mokyklose, šių metų rugsėjo 17–18 d., kurių tikslas supažindinti su Lenkijos istorija, matyt, ir su Sovietų Sąjungos prieš 70 m. tomis dienomis įvykdytą agresiją; primindami, kad pagal Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos sutartį „Dėl draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo“ šalys laikosi skirtingų istorijos interpretacijų dėl kai kurių praeities puslapių, tad ir dėl prieš 90 m. Lenkijos įvykdytos Rytų Lietuvos okupacijos, o po to ir aneksijos; konstatuodami, kad apie šią akciją Lietuvos mokyklose Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija bei Užsienio reikalų ministerija nebuvo informuotos ir iš Lenkijos Respublikos pusės nebuvo jokių pastangų kaip nors derinti savo šviečiamąsias iniciatyvas su Lietuvos Respublikos valstybės institucijomis ir atsižvelgti į Lietuvos įstatymų reikalavimus; siūlome:
1. Lietuvos Respublikos Vyriausybei stiprinti pilietinę integraciją tautinių mažumų švietimo sistemoje, atkreipiant ypatingą dėmesį į valstybinės kalbos ir Lietuvos istorijos mokymo kokybę, tai yra:
1.1. Artimiausiu metu pateikti Lietuvos Respublikos Seimui Švietimo įstatymo pakeitimo ir papildymo projektą kartu su lydinčiųjų teisės aktų projektais, kuriuose būtų atsižvelgiama į Baltijos šalių ir Lenkijos praktiką tautinių mažumų mokyklose nustatant dalies mokymo dalykų dėstymą valstybine kalba, taip pat būtų aiškiau apibrėžiamas Lietuvos istorijos mokymo prioritetas.
1.2. Artimiausiu metu pateikti Lietuvos Respublikos Seimui koncepcijos projektą, kaip reglamentuoti ugdymo procesą, kad ugdymo turinys atitiktų Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos aprobuotas programas, o ugdymo procese dalyvaujantys specialistai atitiktų Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytus kvalifikacinius reikalavimus.
1.3. Įpareigoti Švietimo ir mokslo ministeriją artimiausiu metu sudaryti ir pradėti įgyvendinti papildomą Lietuvos istorijos mokymo programą tautinių mažumų mokyklose, susijusią su artėjančia Lietuvos istorinės sostinės – Vilniaus susigrąžinimo 70-ties metų sukaktimi, taip pat su anuometinės Lenkijos vadovų įvykdytos Rytų Lietuvos okupacijos 90-ties metų sukaktimi.
1.4. Įpareigoti Švietimo ir mokslo ministeriją, Kultūros ministeriją ir Krašto apsaugos ministeriją artimiausiu metu sudaryti ir paskelbti valstybinių renginių programas, susijusias su ankščiau minėtomis sukaktimis, taip pat su kitais istorinei atminčiai reikšmingais įvykiais.
1.5. Nurodyti Užsienio reikalų ministerijai imtis diplomatinių priemonių, kad būtų užkirstas kelias nesankcionuotam užsienio valstybių struktūrų kišimuisi į ugdymo procesą Lietuvos švietimo sistemoje.
2. Atkreipti Lietuvos Respublikos Vyriausybės dėmesį į nepakankamas Švietimo ir mokslo ministerijos pastangas užtikrinant pilietinį ugdymą ir vienodą nacionalinę švietimo sistemą.“ Ačiū.
PIRMININKAS. Daugiau užsirašiusių skaityti pareiškimus nebuvo. Kviečiu registruotis.
Užsiregistravo 52 Seimo nariai. Dėkodamas už jūsų šiandien nuveiktą darbą, skelbiu rugsėjo 17 d. posėdį baigtą.
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LCSF – Liberalų ir centro sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; TPPF – Tautos prisikėlimo partijos frakcija; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“; VLF – frakcija „Viena Lietuva“.