LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

BIUDŽETO ir FINANSŲ komitetas

 

PAPILDOMO KOMITETO

I Š V A D O S

 

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISMŲ ĮSTATYMO 54, 55, 551, 65, 76, 78, 85, 912, 913 IR 98 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO (XP-354)

 

 

2009 m.  rugsėjo 16  d. Nr. 109-P-49

 

Vilnius

 

 

 

 

 

1. Komiteto posėdyje dalyvavo (vardas, pavardė, institucija):

Biudžeto ir finansų komiteto nariai: Vitas Matuzas, Juozas Palionis, Andrius Enzinas (pavaduojantis Kęstutį Glavecką), Remigijus Ačas, Vytautas Galvonas, Saulius Bucevičius, Rytas Kupčinskas, Petras Luomanas, Arūnė Stirblytė,  Pranas Žeimys.

Biudžeto ir finansų komiteto biuras: vedėjas Gediminas Morkūnas, patarėjai Janina Baltrušaitienė, Alina Brazdilienė, Jolanta Dzikaitė, Aleksandras Mikalauskas, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė.


2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

 

Komiteto nuomonė

Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

Str.

Str. d.

P.

1.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2009-02-24

 

 

 

Alternatyvių projektų Teisės departamente negauta.

Vertindami projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

 

 

 

 

 

 

 

 

1. Projekto 5 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 76 straipsnio 3 dalies redakcija tobulintina. Pagal pirmąjį aptariamos dalies sakinį kandidatais į laisvas arba atsilaisvinančias atitinkamo teismo pirmininko, pirmininko pavaduotojo ir skyriaus pirmininko vietas yra visi atitinkamo teismo ar to skyriaus teisėjai. Tuo tarpu aptariamos dalies paskutiniame sakinyje nurodyta, kad kandidatai privalo turėti ne mažesnį nei 5 metų teisėjo darbo stažą.

Pritarti.

 

 

 

 

 

 

2. Projekto 6 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 78 straipsnio 1 dalyje nesiūloma nustatyti minimalaus teisėjo darbo stažo teisėjams, pageidaujantiems būti paskirtais Apeliacinio teismo pirmininku ar skyriaus pirmininku. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 5 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 76 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad teisėjai, pageidaujantys būti paskirti apylinkės teismo, apygardos administracinio teismo, apygardos teismo, Vyriausiojo administracinio teismo pirmininku, pirmininko pavaduotoju ar skyriaus pirmininku privalo turėti ne mažesnį nei 5 metų teisėjo darbo stažą. Svarstytina, ar neturėtų būti nustatytas minimalaus teisėjo darbo stažo reikalavimas ir teisėjams, norintiems būti paskirtais Apeliacinio teismo pirmininku ar skyriaus pirmininku, atsižvelgiant ir į tai, kad pagal Teismų įstatymo 67 straipsnį Apeliacinio teismo teisėju gali būti paskirtas ne tik apygardos administracinio teismo ar apygardos teismo teisėjas, bet ir teisės krypties socialinių mokslų daktaras ar habilituotas daktaras, t.y. asmuo, apskritai neturintis teisėjo darbo stažo.

Pritarti.

 

 

 

 

 

 

3. Projekto 8 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 912 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad neeilinis teisėjo veiklos vertinimas atliekamas, esant tik vienam pretendentui į laisvą arba atsilaisvinančią teisėjo vietą. Atsisakoma nuostatos, kad neeilinis teisėjo veiklos vertinimas atliekamas sprendžiant teisėjo paaukštinimo ar teismo pirmininko, pirmininko pavaduotojo, skyriaus pirmininko skyrimo naujam įgaliojimų laikui klausimus, kai yra keli kandidatai į laisvą teisėjo vietą. Pagal aiškinamąjį raštą, tokia norma siūloma išvengti dviejų panašių procedūrų – atrankos ir neeilinio vertinimo taikymo. Tačiau projekte tai niekaip neatsispindi. Todėl tuo atveju, kai bus tik vienas pretendentas į laisvą arba atsilaisvinančią teisėjo vietą, turės būti vykdoma ir neeilinis vertinimas, ir atranka (Teismų įstatymo 691 straipsnyje išimtys nenustatytos). Kita vertus, atranka ir vertinimas yra panašios procedūros, bet ne tapačios. Todėl jų taikymas, atsižvelgiant tik į kandidatų skaičių, kelia abejonių. Atkreiptinas dėmesys, kad skiriasi tiek Vertinimo ir Atrankos komisijų sudėtis bei sudarymo tvarka, tiek ir jų funkcijos. Nuolatinę teisėjų veiklos vertinimo komisiją sudaro Respublikos Prezidentas ir Teisėjų taryba, dauguma šios komisijos narių - teisėjai (4 iš 7). Atrankos komisiją sudaro Respublikos Prezidentas, dauguma šios komisijos narių - visuomenės atstovai (4 iš 7). Vertinant teisėjų veiklą, turi būti atsižvelgiama į kiekybinius ir kokybinius teisėjo profesinės veiklos rodiklius, į dalykines ir asmenines teisėjo savybes, į jurisdikcinę ir nejurisdikcinę teisėjo veiklą. Tuo tarpu Atrankos komisija turi įvertinti kiekvieno pretendento profesines žinias ir įgūdžius, gebėjimą teorines žinias ir įgūdžius taikyti praktikoje, darbo teisėju arba kito teisinio darbo stažą, kitus kiekybinius ir kokybinius teisinės veiklos rodiklius, etikos reikalavimų laikymąsi profesinėje ir kitoje veikloje, mokslinę ir pedagoginę veikla. Be to, atrankos metu papildomai gali būti atsižvelgiama į teismo, kuriame teisėjas dirba ir į kurį pretenduoja, teisėjų kolektyvų nuomonę.

 

Pritarti.

 

 

 

 

 

 

4. Projekto 8 straipsniu siūloma Teismų įstatymo 912 straipsnio 3 dalies pataisa, kad neeilinis teisėjo veiklos vertinimas atliekamas, kai atrankoje pageidauja dalyvauti tik vienas pretendentas nedera su galiojančio Teismų įstatymo 911 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostata, kad teisėjų veiklos vertinimo rezultatai naudojami objektyviai tarpusavyje lyginant kelis kandidatus.

Pritarti.

 

 

 

 

 

 

5. Projekto 10 straipsniu siūloma keičiamo įstatymo 98 straipsnio 6 dalyje nustatyti, kad teismų pirmininkams, išskyrus Aukščiausiojo Teismo ir Vyriausiojo administracinio teismo pirmininkus, atostogas suteikia atitinkamo aukštesnės pakopos teismo pirmininkas. Tokia nuostata kelia abejonių, nes suponuoja tam tikrą administracinį žemesnės pakopos teismų pavaldumą aukštesnės pakopos teismams. Pagal Teismų įstatymo 80 straipsnio 3 dalį teismo pirmininko administracinius įgaliojimus nustato įstatymai ir kiti teisės aktai. Teismo pirmininkas yra teismo, kaip biudžetinės įstaigos, vadovas (Teismų įstatymo 106 straipsnis). Jis turi tas pačias teises ir pareigas kaip ir kiti biudžetinių įstaigų vadovai. Manytume, kad teismo pirmininkas, kaip biudžetinės įstaigos vadovas, turėtų nustatyti įstaigos vidaus darbo organizavimo tvarką, darbuotojų komandiravimo, atostogų suteikimo taisykles. Įstaigos vadovas pagal savo teisinį statusą taip pat yra tos įstaigos darbuotojas, todėl jam taikytina ta pati tvarka, kuri nustatyta ir įstaigos darbuotojams, jei įstatymai nenustato kitaip. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar atostogų suteikimas teismo pirmininkui neturėtų būti priskirtas jo kompetencijai. Nepaisant to, kokia tvarka būtų suteikiamos teismo pirmininkui atostogos, manytume, kad Respublikos Prezidentas visais atvejais turėtų būti informuotas apie atostogų suteikimą konkretiems teismų pirmininkams.

Pritarti.

 

2.

Europos teisės departamentas prie TM

2009-03-02

 

 

 

Europos teisės departamentas, išanalizavęs pateiktą Lietuvos Respublikos Prezidento dekreto projektą Nr. XIP-354 „Dėl Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 54, 55, 551, 65, 76, 78, 85, 912, 913 ir 98 straipsnių pateikimo įstatymo projekto pateikimo svarstyti Lietuvos Respublikos Seimui“, informuoja, kad pastabų ir pasiūlymų neturi.

Atsižvelgti.

 

 

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta.

 

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta.

 

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

Str.

Str. d.

P.

 

Lietuvos Respublikos Vyriausybė2009-07-25 nutarimas

Nr.761

 

 

 

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (Žin., 1994, Nr. 15-249; 1999, Nr. 5-97; 2000, Nr. 86-2617; 2004, Nr. 165-6025) 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2009 m. gegužės 13 d. sprendimo Nr. SV-S-256 1 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

 

 

 

 

 

 

 

 

Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 54, 55, 551, 65, 76, 78, 85, 912, 913 ir 98 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIP-354 (toliau vadinama – Įstatymo projektas) ir pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui patikslinti Įstatymo projektą pagal pateiktas pastabas ir pasiūlymus:

1. Įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamoje Lietuvos Respublikos teismų įstatymo (Žin., 1994, Nr. 46-851; 2002, Nr. 17-649) (toliau vadinama – Teismų įstatymas) 55 straipsnio 2 dalyje pretendentui į laisvas apylinkių teismo teisėjo vietas suteikiama teisė nurodyti teismą (-us), į kurį (-iuos) jis pageidauja būti paskirtas. Įstatymo projekto 4 straipsnyje dėstomo Teismų įstatymo 65 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad pretendentai į teisėjus ir teisėjai, pateikdami prašymus įrašyti juos į šio straipsnio 1 dalyje nurodytą registrą ir duomenų bazes,  nurodo teismą (-us), į kurį (-iuos) pageidauja būti paskirti. Įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamoje Teismų įstatymo 551 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, kad atrankose į laisvas arba atsilaisvinsiančias apylinkių teismų teisėjų vietas turi teisę dalyvauti pretendentai į teisėjus ir teisėjai, išreiškę pageidavimą būti paskirti į tuos teismus, į kuriuos paskelbtos atrankos. Siūlytina minėtas Įstatymo projekto nuostatas patikslinti ir nurodyti, kad teismas apibūdinamas teritorine prasme. Taip pat siūlytina pretendentams į laisvas apylinkių teismo teisėjo vietas įtvirtinti teisę keisti Teismų įstatymo 55 straipsnio 2 dalyje numatytame prašyme nurodytus teismus.

Pritarti.

 

 

 

 

 

 

2. Siūlomoje Teismų įstatymo 55 straipsnio 2 dalyje numatomas išankstinio pretendentų į teisėjus prašymo įrašyti į pretendentų į laisvas apylinkės teismo teisėjų vietas sąrašą pateikimas; pagal Teismų įstatymo 551 straipsnio 5 dalį pretendentai į teisėjus turi vėl teikti prašymą dalyvauti atrankoje. Abejotina, ar pagrįstas reikalavimas pretendentams į teisėjus teikti du iš esmės panašius prašymus.

Pažymėtina, kad pagal Teismų įstatymo 532 straipsnio 3 dalies 2 punktą ir 55 straipsnio 1 dalį asmuo, atitinkantis teisėjui keliamus reikalavimus ir (ar) išlaikęs egzaminą, įrašomas pretendentų į laisvas apylinkės teismo teisėjų vietas sąraše, ir atskiro prašymo, kuris nurodytas siūlomoje Teismų įstatymo 55 straipsnio 2 dalies redakcijoje, nereikalaujama.

Galiojančioje Teismų įstatymo 551 straipsnio redakcijoje nustatyta, kad pretendentai į teisėjus ir teisėjai kviečiami į atranką, tačiau siūlomoje šio straipsnio redakcijoje kvietimas į atranką nenumatytas. Siūlomoje šio straipsnio 10 dalyje pretendentų į teisėjus ir teisėjų grupės suskirstytos pagal pirmenybę eiti naujas teisėjo pareigas. Kai taip reguliuojama, neaišku, kuri iš 10 dalyje nurodytų grupių turi ateiti paskelbtą dieną į atranką – ar visos grupės, ar tik ta grupė, kuri turi pirmenybę, ar dar kitaip.

 

Pritarti.

 

 

 

 

 

 

3. Įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamoje Teismų įstatymo 551 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad pretendentų į laisvas ir atsilaisvinsiančias apylinkės teismo teisėjų vietas atranką skelbia Respublikos Prezidento kanceliarija, o šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad Nacionalinė teismų administracija skelbia informaciją apie laisvas ir atsilaisvinsiančias apylinkės teismo teisėjų vietas. Ši informacija skelbiama ir Respublikos Prezidento kanceliarijos interneto tinklalapyje. Pagal šio straipsnio 5 dalį Respublikos Prezidento kanceliarija savo interneto tinklalapyje skelbia informaciją apie pradedamas atrankas į laisvas ir atsilaisvinsiančias apylinkių teismų teisėjų vietas. Tačiau neaišku, kuri institucija yra atsakinga už minėtos informacijos parengimą ir skelbimą.

Pritarti.

 

 

 

 

 

 

4. Teismų įstatymo 551 straipsnio 10 dalyje (Įstatymo projekto 3 straipsnis) siūloma įtvirtinti nuostatą, kad pirmenybę užimti laisvą arba atsilaisvinsiančią apylinkės teismo teisėjo vietą turi teisėjai, siekiantys būti paskirti į kitą teismą šio Įstatymo 64 straipsnyje nustatyta tvarka, ar buvę teisėjai, siekiantys būti paskirti šio Įstatymo 61 straipsnyje nustatyta tvarka, taip pat teisėjai, iki nustatytos datos įtraukti į teisėjų, kurie pageidauja būti perkelti į kitą tos pačios pakopos teismą arba į kitos jurisdikcijos tos pačios pakopos teismą, atranką. Tik tuo atveju, kai nėra tokių pretendentų, atrankoje dalyvauja pretendentai į teisėjus, kurie iki nustatytos datos buvo įrašyti pretendentų į laisvas apylinkės teismo teisėjų vietas sąraše. Atsižvelgiant į tai, taisytina Teismų įstatymo 56 straipsnio 1 dalis.

 

Pritarti.

 

 

 

 

 

 

5. Neaišku, kodėl Įstatymo projekto 3 straipsnyje siūloma išbraukti dabar galiojančią Teismų įstatymo 551 straipsnio 8 dalį. Manytina, kad šioje dalyje nustatyti kriterijai turi būti taikomi teisėjams, siekiantiems būti paskirtiems į kitą teismą šio Įstatymo 64 straipsnyje nustatyta tvarka, buvusiems teisėjams, siekiantiems būti paskirtiems šio Įstatymo 61 straipsnyje nustatyta tvarka, ir teisėjams, iki nustatytos datos įtrauktiems į teisėjų, kurie pageidauja būti perkelti į kitą tos pačios pakopos teismą arba į kitos jurisdikcijos tos pačios pakopos teismą, atranką.

 

Pritarti.

 

 

 

 

 

 

6. Įstatymo projekto 4 straipsnyje dėstomo Teismų įstatymo 65 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad prašymus įrašyti į šio straipsnio 1 dalyje nurodytą registrą ir duomenų bazes pateikia pretendentai į teisėjus, tačiau šiame straipsnyje, kaip ir visame Teismų įstatymo VII skyriaus trečiajame skirsnyje, reguliuojami teisėjų karjeros, o ne pretendentų į teisėjus atrankos santykiai. Šios dalies antrasis sakinys neatitinka šio straipsnio turinio.

 

Pritarti.

 

 

 

 

 

 

7. Įstatymo projekto 8 straipsnyje dėstomoje Teismų įstatymo 912 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad neeilinis teisėjo veiklos vertinimas atliekamas, kai atrankoje pageidauja dalyvauti tik vienas pretendentas. Nežinia, apie kokią atranką kalbama, juolab kad Įstatymo projekto 3 straipsnyje dėstomame Teismų įstatymo 551 straipsnyje, reglamentuojančiame ir teisėjų, kurie siekia būti paskirti į kitą teismą šio Įstatymo 64 straipsnyje nustatyta tvarka, ar buvusių teisėjų, kurie siekia būti paskirti šio Įstatymo 61 straipsnyje nustatyta tvarka, taip pat teisėjų, iki nustatytos datos įtrauktų į teisėjų, kurie pageidauja būti perkelti į kitą tos pačios pakopos teismą arba į kitos jurisdikcijos tos pačios pakopos teismą, atranką, neeilinis teisėjo veiklos vertinimas nėra minimas kaip būdas, leidžiantis spręsti, ar teisėjas tinka užimti laisvą ir atsilaisvinsiančią apylinkės teismo teisėjo vietą. Be to, neaišku, koks Nuolatinės teisėjų veiklos vertinimo komisijos prie Teisėjų tarybos ir Atrankos komisijos santykis vertinant teisėjo veiklą ir sprendžiant, ar jis tinka užimti laisvą ir atsilaisvinsiančią apylinkės teismo teisėjo vietą.

 

Pritarti.

 

 

 

 

 

 

8. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Įstatymo projekto 1 straipsnyje dėstomo Teismų įstatymo 54 straipsnio 4 dalies antrojo sakinio (pretendentų į teisėjus egzamino komisijos narių, išskyrus teisėjus, darbo apmokėjimas), Įstatymo projekto 3 straipsnyje dėstomo Teismų įstatymo 551 straipsnio 1 dalies septintojo sakinio (atrankos komisijos narių, išskyrus teisėjus, darbo apmokėjimas), Įstatymo projekto 7 straipsnyje dėstomo Teismų įstatymo 85 straipsnio 4 dalies antrojo sakinio (teisėjų etikos ir drausmės komisijos narių, išskyrus teisėjus, darbo apmokėjimas), Įstatymo projekto 9 straipsnyje dėstomo Teismų įstatymo 913 straipsnio 4 dalies šeštojo sakinio (teisėjų veiklos vertinimo komisijos narių, išskyrus teisėjus, darbo apmokėjimas) nuostatoms įgyvendinti reikėtų papildomų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų. Abejotina, ar tai tikslinga, atsižvelgiant į susiklosčiusią Lietuvos ekonominę finansinę būklę.

Pritarti.

Pasiūlyti pagrindiniam Teisės ir teisėtvarkos komitetui patobulinti įstatymo projektą  ir išbraukti įstatymo projekto nuostatas, kuriomis siūloma  komisijų nariams

(visuomenės atstovams) mokėti už darbą.

 

6. Komiteto  sprendimas ir  pasiūlymai:

6.1. Sprendimas: Iš esmės pritarti pateiktam įstatymo projektui.

6.2. Pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

Str.

Str. d.

P.

1.

Biudžeto ir finansų komitetas

2009-09-16

1

 

 

Argumentai:

Atsižvelgiant į susiklosčiusią Lietuvos ekonominę finansinę būklę patobulinti įstatymo projektą.

 

Pasiūlymas:

1 straipsnį (bazinio įstatymo 54 straipsnio 4 dalis) išdėstyti taip:

       „4. Pretendentų į teisėjus egzamino komisijos nuostatus, egzamino programą tvirtina Teisėjų taryba. Pretendentų į teisėjus egzamino komisijos narių, išskyrus teisėjus, darbo apmokėjimo tvarką nustato Vyriausybė.

Pritarti.

 

 

Biudžeto ir finansų komitetas

2009-09-16

3

1

 

Pasiūlymas:

3 straipsnio (bazinio įstatymo 551 straipsnio 1 dalis) 1 dalį  išdėstyti taip:

          „1. Pretendentai į laisvas apylinkės teismo teisėjų vietas priimami atrankos būdu. Pretendentų į laisvas apylinkės teismo teisėjų vietas skyrimo klausimams svarstyti Respublikos Prezidentas sudaro Pretendentų į teisėjus atrankos komisiją (toliau – Atrankos komisija) ir nustato šios komisijos darbo tvarką ir pretendentų į teisėjus atrankos kriterijus. Atrankos komisija trejiems metams sudaroma iš septynių asmenų. Trys Atrankos komisijos nariai turi būti teisėjai ir keturi – visuomenės atstovai. Respublikos Prezidentas iš Atrankos komisijos narių skiria komisijos pirmininką. Atrankos komisijos nariais negali būti skiriami Teisėjų tarybos nariai. Atrankos komisijos narių, išskyrus teisėjus, darbo apmokėjimo tvarką nustato Vyriausybė.“

Pritarti.

 

 

Biudžeto ir finansų komitetas

2009-09-16

7

 

 

Pasiūlymas:

7 straipsnį  (bazinio įstatymo 85 straipsnio 4 dalis)  išdėstyti taip:

4. Teisėjų etikos ir drausmės komisijos veiklą reglamentuoja Teisėjų tarybos tvirtinami Teisėjų etikos ir drausmės komisijos nuostatai. Teisėjų etikos ir drausmės komisijos narių, išskyrus teisėjus, darbo apmokėjimo tvarką nustato Vyriausybė.“

 

Pritarti.

 

 

Biudžeto ir finansų komitetas

2009-09-16

9

 

 

Pasiūlymas:

9 straipsnį (bazinio įstatymo 913  straipsnio 4 dalis) išdėstyti taip:

„4. Teisėjų veiklos vertinimą atlieka Nuolatinė teisėjų veiklos vertinimo komisija prie Teisėjų tarybos (toliau – Vertinimo komisija). Vertinimo komisija sudaroma Teisėjų tarybos įgaliojimų laikui iš septynių narių: trys iš jų turi būti ne teisėjai. Keturis šios komisijos narius iš teisėjų renka Teisėjų taryba, tris skiria Respublikos Prezidentas. Vertinimo komisijos pirmininką iš paskirtų Vertinimo komisijos narių renka Teisėjų taryba. Vertinimo komisijos veiklą aptarnauja Nacionalinė teismų administracija. Vertinimo komisijos narių, išskyrus teisėjus, darbo apmokėjimo tvarką nustato Vyriausybė.

Pritarti.

 

 

7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

            8. Komiteto  paskirti pranešėjai: Saulius Bucevičius

 

Komiteto pirmininko pavaduotojas                                                                                                                                                      Vitas Matuzas