LIETUVOS RESPUBLIKOS

VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO 29, 30 IR 33 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMO PROJEKTO

AIŠKINAMASIS RAŠTAS

Valstybės ar savivaldybių institucijų ar įstaigų atžvilgiu dažnai priimami teismų sprendimai (taip pat ir atskirosios nutartys), kuriuose konstatuojama, kad valstybės ar savivaldybės institucija ar  įstaiga pažeidė įstatymus ar kitus teisės aktus, tačiau atsakingi už tai asmenys lieka nepatraukti tarnybinėn atsakomybėn.

Pagal šiuo metų galiojantį teisinį reguliavimą valstybės tarnautojo padarytą žalą atlyginusi valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga turi regreso teisę reikalauti iš žalą padariusio valstybės tarnautojo tik tokio dydžio žalos atlyginimo, kuris sudaro ne daugiau kaip 9 vidutinius valstybės tarnautojo darbo užmokesčius. Tokiu atveju valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga ne visais atvejais turi galimybę atgauti tokio dydžio žalos atlyginimą, kiek ji sumokėjo. Darbo kodekso 257 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kai žala padaroma tyčia, turi būti atlyginama visa žala. Projekto rengėjų nuomone, analogiškos nuostatos turėtų būti numatytos ir valstybės tarnautojų atsakomybės atveju.

Atliekant finansinį auditą siekiama įsitikinti, ar nenusižengiama įstatymams ir kitiems teisės aktams valdant, naudojant valstybės bei savivaldybės turtą ar disponuojant juo, naudojant valstybės bei savivaldybės biudžeto lėšas. Audito procedūros leidžia surasti klaidas, teisės aktų pažeidimus, galinčius turėti tiesioginį ir reikšmingą poveikį finansinei atskaitomybei. Pagal esamą teisinį reguliavimą praktikoje valstybės tarnautojai, pažeidę tokius teisės aktus, retai traukiami atsakomybėn, tuo tarpu šie pažeidimai yra labai rimti, dėl jų ypač kenčia valstybės tarnybos autoritetas.

Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 6 dalies papildymo nauju 8 punktu tikslas - šiurkščių tarnybinių nusižengimų sąrašo papildymas, nustatant, kad šiurkščiu tarnybiniu nusižengimu laikomas ir valstybės lėšų ir turto apskaitos, valdymo, naudojimo bei disponavimo juo pažeidimas, turėjęs įtakos valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinių, konsoliduotųjų ataskaitų rinkinių ir  (ar) kitų ataskaitų duomenų teisingumui. Šiuo metu susiklosčiusi ekonominė situacija ir dėl to sumenkusios valstybės finansinės galimybės verčia imtis būdų, siekiant užtikrinti tinkamą valstybės išteklių naudojimą. Finansiniame audite reikšmingumas vertinamas bendrai pagal finansinę atskaitomybę bei pagal atskirų sąskaitų likučius, ūkinių operacijų klases ir panašiai. Vienas iš principų, kuriais yra grindžiamas auditas, yra audituojamo subjekto atsakomybės. Siūlomas Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimas yra reikalingas siekiant sugriežtinti teisinę valstybės tarnautojų atsakomybę už valstybės lėšų ir turto valdymą. Valstybės lėšų ir turto apskaitos, valdymo, naudojimo bei disponavimo juo pažeidimo priskyrimas šiurkščiam tarnybiniam nusižengimui turėtų prevencinę reikšmę Valstybės kontrolės audituojamiems subjektams, t.y. paskatintų juos vengti teisės aktų pažeidimų. Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 6 dalies papildymas nauju 8 punktu siūlomas Valstybės kontrolės iniciatyva.

Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalies pakeitimo tikslas –  nustatyti, jog tais atvejais, kai įsiteisėjusiu teismo sprendimu konstatuota, kad valstybės ar savivaldybės institucija ar  įstaiga pažeidė įstatymus ar kitus teisės aktus, šioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje turi būti pradėtas valstybės tarnautojų, dėl kurių galimos kaltės buvo padaryti įsiteisėjusiame teismo sprendime konstatuoti įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimai, tarnybinio nusižengimo tyrimas.

Valstybės tarnybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies pakeitimo tikslas – nustatyti, kad jei valstybės tarnautojas žalą padarė tyčia, valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga turi į padariusį žalą valstybės tarnautoją regreso teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Tokiu pakeitimu siekiama geriau užtikrinti valstybės teisę išieškoti iš valstybės tarnautojų (ar buvusių valstybės tarnautojų) valstybei padarytą žalą ir išplėsti Valstybės tarnybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje nustatytas valstybės tarnautojų atsakomybės ribas tais atvejais, kai valstybės tarnautojai žalą padarė tyčia. Pažymėtina, kad visiško žalos atlyginimo principas, kai žala padaroma tyčia, taikomas ir pagal Darbo kodeksą (žr., pavyzdžiui, Darbo kodekso 257 straipsnio 2 dalį). Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad tarp valstybės tarnautojo ir valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos kilus ginčui, ar žala padaryta tyčia, šį ginčą spręstų teismas, įvertinęs visas konkretaus atvejo aplinkybes. Tuo tarpu pati „tyčios“ sąvoka turėtų būti aiškinama, remiantis teisės doktrinoje ir teismų praktikoje pateikiamais šios sąvokos išaiškinimais.

Priėmus Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 29, 30 ir 33 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą (toliau vadinama - Įstatymo projektas), neigiamų pasekmių nenumatoma.

Įstatymo projektas įtakos kriminogeninei situacijai neturės. Įstatymo projektas turės antikorupcinį, taip pat prevencinį, poveikį.             

Įstatymo projektas įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės.

Priėmus Įstatymo projektą, turėtų būti atitinkamai pakeistos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu patvirtintos Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklės.

Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams.

Priėmus Įstatymo projektą, nereikės rengti jo įgyvendinamųjų teisės aktų.

Įstatymo projektui įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės.

Įstatymų projektus parengė Teisingumo ministerijos Administracinės ir baudžiamosios justicijos departamento (direktorius Raimundas Jurka, tel. 266 2994) Administracinės justicijos skyriaus vedėjas Germanas Politika (tel. 266 2907) ir Teisės sistemos departamento (direktorė Aušra Naričiūtė, tel. 266 2936) Teisės sistemos vystymo skyriaus l.e.p. vedėja Reda Gabrilavičiūtė (tel. 266 2931).

Reikšminiai žodžiai pagal EUROVOC žodyną: „interneto tinklavietė“,  „sprendimo priėmimo viešumas“, „teismo nutartis“, „drausminė nuobauda“, „žalos atlyginimas“.

Teisingumo ministras                                                                                                   Remigijus Šimašius