LIETUVOS RESPUBLIKOS mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo ĮSTATYMO PROJEKTO
A I Š K I N A M A S I S R A Š T A S
Lietuvos Respublikos mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo koncepcija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 2009 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. XI-191 (Žin., 2009, Nr. 30-1165) (toliau – Koncepcija).
Įstatymo projekto tikslas – riboti didelę rinkos galią turinčių mažmeninės prekybos įmonių rinkos galios panaudojimą bei užtikrinti tiekėjų ir didelę rinkos galią turinčių mažmeninės prekybos įmonių interesų pusiausvyrą.
Šiuo metu Lietuvos teisės sistemoje nėra teisės akto, skirto rinkos galią turinčių mažmeninės prekybos įmonių ir jų tiekėjų santykiams kompleksiškai reglamentuoti, kad būtų užkirstas kelias piktnaudžiauti rinkos galia. Iš dalies šie klausimai yra reglamentuojami Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (Žin., 2000, Nr. 74-2262), Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme (Žin., 1999, Nr. 30-856) (toliau – Konkurencijos įstatymas), Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatyme (Žin., 2003, Nr. 123-5571), Lietuvos Respublikos atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatyme (Žin., 1999, Nr. 102-2921). Tačiau šiuose teisės aktuose nėra įtvirtinto draudimo nesąžiningai naudotis rinkos galia. Konkurencijos įstatymo 9 straipsnyje nustatytas draudimas piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi atitinkamoje rinkoje taikomas tik dominuojantiems ūkio subjektams, kurie pažeidžia konkurencijos teisės normas. Mažmeninės prekybos rinkoje pasireiškiantys nesąžiningi veiksmai siejami ne su dominuojančia padėtimi, o su mažmeninės prekybos įmonių turima derybine galia. Pažymėtina ir tai, kad šią galią turinčių mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningi veiksmai gali pakenkti konkretiems tiekėjams, o tokių veiksmų neigiamą poveikį konkurencijai, kaip teigia Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba (toliau – Konkurencijos taryba), nustatyti labai sunku.
Asocijuotų verslo struktūrų duomenimis, nesąžiningas rinkos galios panaudojimas (piktnaudžiavimas) dažniausiai pasireiškia kaip reikalavimai tiekėjui mokėti tiesiogiai ar netiesiogiai už sutikimą pradėti prekiauti tiekėjo prekėmis (vadinamieji „įėjimo“ mokesčiai), kompensuoti mažmeninės prekybos įmonės negautą ar gautą mažesnį nei tikėtasi pelną už pardavimą iš tiekėjo gautų prekių, kompensuoti mažmeninės prekybos įmonių patiriamas veiklos išlaidas, susijusias su naujų parduotuvių įrengimu ar senųjų atnaujinimu, ir pan. Išsireikalavusios iš tiekėjų įvairių nuolaidų ir mokėjimų, rinkos galią turinčios mažmeninės prekybos įmonės turi galimybę ženkliai mažinti prekių kainas, rengti įvairias akcijas ir tuo pritraukia daugiau pirkėjų. Dėl nesąžiningo rinkos galios panaudojimo nepagrįstai pablogėja tiekėjų padėtis, mažėja jų investicijos, ypač į naujų produktų kūrimą ir inovacijas, ir tai mažina šalies bendrą gamybos konkurencingumą, o rinkos galios neturinčios prekybos įmonės, negalėdamos užsitikrinti panašių tiekimo sąlygų, negali konkuruoti ir yra priverstos trauktis iš rinkos.
Todėl, kaip nurodyta Koncepcijoje, tikslinga atskirame įstatyme įtvirtinti imperatyvias normas, draudžiančias tam tikrus tik didelę rinkos galią turinčioms mažmeninės prekybos įmonėms būdingus nesąžiningus veiksmus, kurie nepagrįstai varžo kitų ūkio subjektų galimybes veikti rinkoje.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir vadovaujantis Koncepcijoje įtvirtintomis nuostatomis, Įstatymo projekte siūloma nustatyti:
1) kriterijus, pagal kuriuos būtų nustatoma, kurios mažmeninės prekybos įmonės yra pripažįstamos turinčiomis didelę rinkos galią;
2) veiksmus, kuriuos draudžiama atlikti Įstatymo projekte apibrėžtoms mažmeninės prekybos įmonėms;
3) instituciją, atsakingą už įstatymo įgyvendinimo ir laikymosi kontrolę (projekte siūloma šias funkcijas pavesti Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai (toliau – Konkurencijos taryba));
4) įstatymo laikymosi priežiūros mechanizmą;
5) sankcijas už įstatymo pažeidimą;
6) galimybę išsireikalauti nesąžiningu rinkos galios panaudojimu padarytos žalos atlyginimo;
7) įstatymo stebėseną.
Įstatymą siūloma sudaryti iš keturių skirsnių: „Bendrosios nuostatos“, „Nesąžiningi veiksmai ir jų kontrolė“, „Atsakomybės už įstatymo pažeidimus taikymo tvarka“ ir „Baigiamosios nuostatos“.
I skirsnyje siūloma nustatyti įstatymo paskirtį, jo taikymo mastą, santykį su Konkurencijos įstatymu ir apibrėžti pagrindines sąvokas.
Pagal Koncepcijos nuostatas įstatymu turėtų būti reglamentuojami ne bet kokią, o būtent didelę rinkos galią turinčių mažmeninės prekybos įmonių ir jų tiekėjų santykiai, be to, Koncepcijoje nurodoma, kad rinkos galios nustatymo kriterijai įstatyme galėtų būti apibrėžti atsižvelgiant į mažmeninės prekybos įmonės valdomų parduotuvių skaičių, prekybos plotą ir apyvartą. Todėl, vadovaujantis minėtomis Koncepcijos nuostatomis bei į tai, kad asocijuotų verslo struktūrų duomenimis nesąžiningi veiksmai dažniausiai pasireiškia mažmeninės prekybos maisto prekėmis rinkoje, Įstatymo projekte siūloma didelę rinkos galią turinčią mažmeninės prekybos įmonę apibrėžti kaip ūkio subjektą, besiverčiantį mažmenine prekyba nespecializuotose parduotuvėse, kuriose vyrauja maistas, gėrimai ir tabakas, ir vieną arba kartu su susijusiais ūkio subjektais, besiverčiančiais mažmenine prekyba nespecializuotose parduotuvėse, kuriose vyrauja maistas, gėrimai ir tabakas, atitinkantį šiuos reikalavimus:
1) iš visų Lietuvos Respublikoje valdomų parduotuvių bent 20 parduotuvių yra ne mažesnio kaip 400 m2 prekybos ploto, ir
2) bendrosios pajamos paskutiniais finansiniais metais yra didesnės negu 400 milijonų litų. Jeigu mažmeninės prekybos įmonė yra užsienio valstybės ūkio subjektas, bendrosios pajamos būtų skaičiuojamos kaip pajamų, gautų Lietuvos Respublikoje, suma.
Mažmeninės prekybos įmonių rinkos galios nustatymo kriterijų dydžiai nustatyti atsižvelgiant į mokslinio tyrimo darbe „Lietuvos Respublikos mažmeninės prekybos įmonių ir tiekėjų ekonominių santykių bei didžiųjų mažmeninės prekybos įmonių įtakos smulkiajam verslui problemos ir sprendimo būdai“, kurį 2005 metais Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos užsakymu atliko advokatų kontora „Lideika, Petrauskas, Valiūnas ir partneriai LAWIN“ pateiktus pasiūlymus bei į Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės statistinius duomenis.
Pažymėtina, kad siūlomi rinkos galios nustatymo kriterijai yra aiškūs ir lengvai apskaičiuojami, todėl bus sudarytos prielaidos ir patiems ūkio subjektams įvertinti, ar jų veikla patenka į įstatymo reguliavimo sritį.
Siekiant teisinio aiškumo dėl taikytinų teisės normų tais atvejais, kai didelę rinkos galią turinti mažmeninės prekybos įmonė tais pačiais veiksmais pažeidžia ir Konkurencijos įstatymo 9 straipsnį, kuris draudžia piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi, Įstatymo projekte nustatoma, kad minėtu atveju didelę rinkos galią turinti mažmeninės prekybos įmonė turėtų atsakyti Konkurencijos įstatymo nustatyta tvarka.
II skirsnyje siūloma nustatyti veiksmus, kuriuos didelę rinkos galią turinčiai mažmeninės prekybos įmonei draudžiama atlikti, bei įstatymo nuostatų laikymąsi kontroliuojančią instituciją – Konkurencijos tarybą.
Atsižvelgiant į Koncepcijos nuostatas ir suinteresuotų institucijų pateiktus pasiūlymus, Įstatymo projekte siūloma minėtoms mažmeninės prekybos įmonėms drausti atlikti veiksmus, prieštaraujančius ūkinės veiklos sąžiningai praktikai, kuriais mažmeninės prekybos įmonių veiklos rizika perkeliama tiekėjams arba jiems primetami papildomi įsipareigojimai, arba tokie veiksmai varžo tiekėjų galimybes laisvai veikti rinkoje, kurie pasireiškia kaip reikalavimai tiekėjui:
1) mokėti tiesiogiai ar netiesiogiai ar kitokiu būdu atlyginti už sutikimą pradėti prekiauti tiekėjo prekėmis (vadinamieji „įėjimo“ mokesčiai);
2) kompensuoti mažmeninės prekybos įmonės negautą ar gautą mažesnį nei tikėtasi pelną už pardavimą iš tiekėjo gautų prekių;
3) kompensuoti mažmeninės prekybos įmonių patiriamas veiklos išlaidas, susijusias su naujų parduotuvių įrengimu ar senųjų atnaujinimu;
4) įsigyti prekių, paslaugų ar turto iš mažmeninės prekybos įmonės nurodytų trečiųjų asmenų;
5) užtikrinti, kad joms parduodamų prekių kainos bus mažesnės už kitiems pirkėjams parduodamų tų pačių prekių kainas;
6) pakeisti esmines tiekimo procedūras ar prekių specifikacijas, apie tai nepranešus per sutartyje nustatytą terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 10 dienų;
7) priimti neparduotas maisto prekes, išskyrus negreitai gendančias supakuotas maisto prekes, jeigu jos yra saugios, kokybiškos, galioja ne mažiau kaip 1/3 nustatyto tinkamumo vartoti termino arba jų tinkamumo vartoti terminas neribojamas ir dėl jų grąžinimo yra išankstinis susitarimas;
8) tiesiogiai ar netiesiogiai apmokėti dalį mažmeninės prekybos įmonės arba kartu su šia įmone vykdomo pardavimo skatinimo išlaidų ar kitokiu būdu už jas atlyginti, išskyrus tuos atvejus, kai yra mažmeninės prekybos įmonės ir tiekėjo raštiškas susitarimas dėl apmokamų išlaidų dydžio ir numatomų taikyti pardavimo skatinimo veiksmų;
9) tiesiogiai ar netiesiogiai mokėti ar kitokiu būdu atlyginti už prekių išdėstymą, išskyrus tuos atvejus, kai yra mažmeninės prekybos įmonės ir tiekėjo raštiškas susitarimas dėl mokėjimo už prekių išdėstymą ir toks susitarimas leis tiekėjui gauti ekonominės naudos, kurios jis negautų nesant šio susitarimo;
10) reikalauti iš tiekėjo kompensuoti išlaidas, patiriamas sprendžiant vartotojų skundus, išskyrus tuos atvejus, kai pagrįstam vartotojo skundui įtakos turėjo aplinkybės, už kurias atsako tiekėjas;
11) parduodančiam greitai gendančias maisto prekes – įsigyti mažmeninės prekybos įmonės teikiamas logistikos paslaugas, išskyrus tuos atvejus, kai yra mažmeninės prekybos įmonės ir tiekėjo raštiškas susitarimas dėl logistikos paslaugų teikimo ir toks susitarimas leis tiekėjui gauti ekonominės naudos, kurios jis negautų nesant šio susitarimo.
Pažymėtina, kad Koncepcijoje nurodoma, kad įstatyme nustatyti draudimai neturėtų būti absoliutūs ir kad esant objektyviam pateisinimui nuo jų būtų galima nukrypti raštišku abiejų šalių susitarimu, apie kurį didelę rinkos galią turinti mažmeninės prekybos įmonė turėtų pranešti kontrolės institucijai. Tačiau, įvertinus suinteresuotų institucijų pateiktus pasiūlymus bei siekiant apsaugoti teisėtus tiekėjų interesus, Įstatymo projekte siūloma nenumatyti galimybės nukrypti raštišku abiejų šalių susitarimu nuo Įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalies 1–7 ir 10 punktuose nustatytų draudžiamų nesąžiningų veiksmų, t. y. nuo tokių veiksmų, kuriais siekiama įvairiais būdais perkelti mažmeninės prekybos įmonių veiklos riziką tiekėjams, pabloginti jų būklę bei primesti jiems papildomus įsipareigojimus, kurie nėra tiesiogiai susiję su sutarties objektu. Raštišku abiejų šalių susitarimu, kuris turėtų atitikti Įstatymo projekte nustatytus reikalavimus būtų galima nukrypti tik nuo šio projekto 3 straipsnio 1 dalies 8, 9 ir 11 punktuose nurodytų draudimų. Taip pat siūloma numatyti galimybę šalims susitarti dėl Įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytus reikalavimus atitinkančių negreitai gendančių supakuotų maisto prekių grąžinimo. Šiuos susitarimus siūloma įtvirtinti siekiant, kad nebūtų uždrausti abiem šalims naudingi susitarimai, pvz., dėl pardavimų skatinimo, dėl prekių išdėstymo ar naujų prekių pristatymo tiekėjo organizuojamų akcijų metu.
Įstatymo projekte taip pat nenustatyta, kaip kad siūloma Koncepcijoje, pareiga minėtoms mažmeninės prekybos įmonėms pranešti Konkurencijos tarybai apie atvejus, kai sutartyse su tiekėjais nukrypstama nuo įstatyme nustatytų draudimų. Suinteresuotų institucijų nuomone, šių pranešimų Konkurencijos tarybai teikimas didelę galią turinčioms mažmeninės prekybos įmonėms būtų papildoma administracinė našta, o jų nagrinėjimas pareikalautų papildomų valstybės biudžeto išlaidų. Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad raštiškas abiejų šalių susitarimas dėl nukrypimo nuo Įstatymo projekte nustatytų draudimų Konkurencijos tarybai būtų pateikiamas tik jai pareikalavus ir tik tuo atveju, kai atliekamas tyrimas dėl galimo šio įstatymo pažeidimo. Pažymėtina, kad Koncepcijoje keliamą problemą, jog tiekėjai gali nesiryžti kreiptis į kontrolės instituciją dėl savo interesų gynimo, Įstatymo projekte siūloma spręsti suteikiant teisę reikalauti pradėti tyrimą dėl galimo įstatymo pažeidimo ne tik tiekėjams, bet ir jų interesams atstovaujančioms asociacijoms. Be to, Konkurencijos tarybai taip pat suteikiama teisė pradėti tyrimą ir savo iniciatyva.
III skirsnyje siūloma nustatyti Konkurencijos tarybos teises, pažeidimų tyrimo, bylų nagrinėjimo bei Konkurencijos tarybos nutarimų apskundimo tvarką, mažmeninės prekybos įmonių atsakomybę už Įstatymo projekte nurodytus pažeidimus bei įtvirtinti galimybę išsireikalauti nesąžiningu rinkos galios panaudojimu padarytos žalos atlyginimo.
Pagal Koncepcijos nuostatas už rengiamo įstatymo pažeidimus turėtų būti taikomos baudos, analogiškos nustatytoms Konkurencijos įstatyme už nesąžiningus konkurencijos veiksmus (t. y. iki 3 procentų bendrųjų pajamų praėjusiais finansiniais metais) bei už procesinio pobūdžio pažeidimus (t. y. iki 1 procento bendrųjų pajamų praėjusiais finansiniais metais). Tačiau, siekiant, kad būtų taikomos veiksmingos ir padarytam teisės pažeidimui proporcingos baudos, bei įvertinus suinteresuotų institucijų pateiktas pastabas ir pasiūlymus, Įstatymo projekte siūloma didelę rinkos galią turinčioms mažmeninės prekybos įmonėms už Įstatymo projekte nurodytus draudžiamus nesąžiningus veiksmus nustatyti baudą iki 400 tūkstančių litų, už informacijos, reikalingos tyrimui atlikti nepateikimą, taip pat neteisingos, ne visos informacijos pateikimą – iki 30 tūkstančių litų, o už Konkurencijos tarybos įpareigojimų pateikti informaciją vykdymą ne laiku ar įpareigojimų nutraukti draudžiamus nesąžiningus veiksmus nevykdymą ar vykdymą ne laiku – 1 tūkstančio litų baudą už kiekvieną pažeidimo vykdymo dieną.
Be to, šiame skirsnyje siūloma įtvirtinti baudos dydžio nustatymo mechanizmą, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių, bei teismo teisę, atsižvelgus į atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes, skirti mažesnę piniginę baudą nei nustatytos piniginės baudos.
IV skirsnyje siūloma nustatyti įstatymo įsigaliojimą ir jo įgyvendinimui reikalingų teisės aktų priėmimą.
Atsižvelgiant į tai, kad pagal Koncepcijos nuostatas įstatyme turėtų būti nustatytas pereinamasis laikotarpis, per kurį didelę rinkos galią turinčios mažmeninės prekybos įmonės turėtų užtikrinti, kad iki įstatymo įsigaliojimo sudarytos sutartys neprieštarautų jo reikalavimams, siūloma nustatyti, kad įstatymas įsigalioja nuo 2010 metų sausio 1 dienos.
Priėmus Įstatymo projektą būtų sudarytos sąlygos riboti didelę rinkos galią turinčių mažmeninės prekybos įmonių rinkos galios panaudojimą bei apsaugoti teisėtus tiekėjų interesus. Dėl palankesnių verslo sąlygų tiekėjai galėtų daugiau lėšų skirti investicijoms, naujų produktų kūrimui ir inovacijoms, taip pat būtų sudarytos galimybės didinti bendrą šalies perdirbamosios pramonės konkurencingumą.
Priėmus Įstatymo projektą galimos šios neigiamos pasekmės:
1) didelę rinkos galią turinčios mažmeninės prekybos įmonės, siekdamos mažinti savo išlaidas prekių reklamai bei pardavimų skatinimui, gali mažinti tiekėjų skaičių ir sudaryti prekių tiekimo sutartis tik su stambiais, vartotojui jau gerai žinomais tiekėjais, o tai gali sukurti palankias sąlygas nepagrįstai dominuoti rinkoje didiesiems tiekėjams, taip pat gali sumažėti parduodamų prekių asortimentas bei padidėti importuotų prekių lyginamasis svoris;
2) galimas nežymus kainų augimas.
Atsižvelgiant į tai, kad mažmeninės prekybos rinkoje prekybos įmonių konkurencija yra pakankamai intensyvi, tikėtina, kad šie reiškiniai būtų trumpalaikiai.
Pažymėtina ir tai, kad priėmus Įstatymo projektą galimas verslo sąlygų pablogėjimas – būtų apribota didelę rinkos galią turinčių mažmeninės prekybos įmonių veikla.
Neatmestina tikimybė, kad įstatymu įtvirtinus draudimą didelę rinkos galią turinčioms mažmeninės prekybos įmonėms reikalauti, kad tiekėjas mokėtų už jo prekių išdėstymą, minėtų prekybos įmonių darbuotojai galėtų pradėti reikalauti iš tiekėjo už geresnį jo prekių išdėstymą neteisėto atlygio.
Atsižvelgiant į tai, kad galimos neigiamos priimto Įstatymo projekto pasekmės galėtų turėti poveikį ekonomikai bei socialinei aplinkai bei, kad galėtų atsirasti ir nenumatytos ar didesnio masto, nei buvo numatyta, neigiamos pasekmės, siūloma nustatyti šio įstatymo stebėseną. Įstatymo stebėseną siūloma pavesti Konkurencijos tarybai, kuri pradedant 2011 metais kasmet turėtų analizuoti įstatymo įgyvendinimo pasekmes ir, esant būtinybei, turėtų teikti Vyriausybei pasiūlymus dėl šio įstatymo tobulinimo arba išvadą, kad tokios būtinybės nėra.
Įstatymui įgyvendinti reikės papildomų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų. Priėmus Įstatymo projektą, Konkurencijos tarybai bus priskirtos naujos funkcijos, kurioms įgyvendinti reikės papildomų finansinių išteklių. Preliminariu Konkurencijos tarybos vertinimu įstatymui įgyvendinti iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto Konkurencijos tarybai skiriama lėšų suma turėtų būti padidinta pirmaisiais įstatymo įgyvendinimo metais apie 393200 Lt ir apie 343200 Lt kiekvienais ateinančiais metais.
Įstatymo projektas neturės neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai, korupcijai.
Įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos (toliau – ES) dokumentus. ES teisės aktais specialus mažmeninės prekybos įmonių rinkos galios reguliavimas nėra nustatytas. Pažymėtina, kad analogiškos didžiųjų mažmeninės prekybos įmonių piktnaudžiavimo rinkos galia problemos yra aktualios ir kitose šalyse. Tačiau nė vienoje šalyje nerasta būdų, kaip efektyviai išspręsti šią problemą.
Įstatymui įgyvendinti iki šio įstatymo įsigaliojimo Konkurencijos taryba turėtų priimti įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės aktus.
Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos Prekybos departamento (direktorius Kęstutis Straigis, tel. 262 5150) Vidaus prekybos skyrius (skyriaus vedėja Birutė Mačiunskienė, tel. 262 9696).
Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, yra „nesąžiningi veiksmai“, „mažmeninė prekyba“.
Ūkio ministras Dainius Kreivys
|
|