AIŠKINAMASIS RAŠTAS
DĖL Lietuvos respublikos papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo 11, 16, 17,43, 58, 59 straipsnių pakeitimo ĮSTATYMO
PROJEKTO
1. Projekto rengimą paskatinusios priežastys, projekto tikslai ir uždaviniai. Lietuvos Respublikos papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo 11, 16, 17,43, 58, 59 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau – įstatymo projektas) tikslas – vieningo ir harmonizuoto teisinės atsakomybės už finansinių priemonių rinką reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus reguliavimo nustatymas. Įgyvendinant šį tikslą įstatymo projekte siūloma nustatyti detalesnį, nei šiuo metu galiojantis, teisinės atsakomybės reguliavimą: diferencijuojant už įstatymų pažeidimus galimų taikyti piniginių baudų dydžius, priklausomai nuo pažeidimo pobūdžio ir kitų svarbių aplinkybių; nustatant papildomus kriterijus, kuriais remiantis pažeidimus padariusiems asmenims būtų taikoma tam tikro dydžio sankcija; papildant už įstatymų pažeidimus galimų taikyti poveikio priemonių sąrašą. Įstatymo projekte taip pat siūloma tobulinti bei tikslinti su finansinių priemonių rinkos priežiūra ir teisinės atsakomybės taikymu susijusias Vertybinių popierių komisijos (toliau – Komisija) teises ir pareigas.
Be aukščiau išdėstyto, atsižvelgus į Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo (toliau – PSPKĮ) taikymo praktikoje iškilusius poreikius ir problemas, įstatymo projektu koreguojamos atitinkamos PSPKĮ nuostatos bei ištaisomi pastebėti netikslumai.
2. Įstatymo projekte siūlomų nuostatų teisinio reguliavimo būklė šiuo metu, siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir teigiami rezultatai, kurių galima tikėtis priėmus įstatymo projektą. Galiojančio PSPKĮ 59 straipsnyje nustatytos piniginės baudos už PSPKĮ nuostatų pažeidimus. Dabartinėje PSPKĮ redakcijoje baudos nėra pakankamai diferencijuotos, todėl įstatymo projekte siūloma nustatyti labiau diferencijuotus už pažeidimus galimų taikyti piniginių baudų dydžius, priklausomai nuo pažeidimo pobūdžio ir kitų svarbių aplinkybių. Siekiant ateityje išvengti praktikoje jau kilusių neaiškumų, į naują PSPKĮ 59 straipsnio dalį išskiriami pažeidimai ir su jais susijusios papildomos aplinkybės, kurioms esant baudų dydis atitinkamą pažeidimą padariusiam subjektui gali būti dvigubinamas, t.y. jei dėl įstatymo 59 straipsnio 1 dalies 1–6 punktuose išvardintų pažeidimų padarymo buvo neteisėtai gauta pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengta nuostolių ar padaryta žalos ir tokių pajamų, naudos, išvengtų nuostolių ar žalos dydis viršijo minėtuose punktuose nurodytų baudų dydžius, Komisija turi teisę skirti baudą iki dvigubo neteisėtai gautų pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengtų nuostolių ar padarytos žalos dydžio. Pastebėtina, kad aptariamu pakeitimu taikytinos baudos dydis susiejamas ne tik su neteisėtu pajamų gavimu ar kitokia turtine nauda kaip tai buvo iki šiol, bet ir su nuostolių išvengimu bei dėl pažeidimo padaroma žala.
Šiuo įstatymo projektu taip pat siekiama detaliau sureglamentuoti poveikio priemonių skyrimo tvarką suvienodinant ją su poveikio priemonių skyrimo tvarka, įtvirtinta Finansinių priemonių rinkų įstatyme (PSPKĮ 17 straipsnio 2 dalis).
Įstatymo projektu siekiama sustiprinti Komisijos galias praplečiant jos taikomų poveikio priemonių ratą. Šiuo tikslu siūloma PSPKĮ 16 straipsnyje įtvirtinti naują Komisijos taikomą poveikio priemonę – įpareigojimą valdymo įmonei pakeisti vadovą. Ši poveikio priemonė būtų viena iš griežtesnių Komisijos prižiūrimiems subjektams skiriamų poveikio priemonių, taikoma tuomet, kai vadovas nebetenkina Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo 6 straipsnyje numatytų reikalavimų, t.y. paaiškėja, jog vadovas nėra nepriekaištingos reputacijos, neturi pakankamos patirties arba yra kitų objektyvių pagrindų manyti, kad jo veika kelia grėsmę patikimam ir skaidriam įmonės valdymui. Pažymėtina, kad galimybę taikyti tokią poveikio priemonę turi ne tik kitų Europos Sąjungos valstybių narių (Estijos, Portugalijos, Suomijos ir kt.) kompetentingos priežiūros institucijos, bet ir Lietuvos bankas bei Draudimo priežiūros komisija.
Pagal Europos Parlamento ir Tarybos 2006 m. birželio 14 d. direktyvos 2006/48/EB dėl kredito įstaigų veiklos pradėjimo ir vykdymo (nauja redakcija) (OL 2006 L 177, p. 1) 136 straipsnio nuostatas, priežiūros institucija įmonėms, nesilaikančioms direktyvos reikalavimų, turi teisę nustatyti individualius veiklos riziką ribojančių normatyvų dydžius ar papildomus reikalavimus dėl veiklos rizikos ribojimo. Siekiant tinkamai įgyvendinti minėtos direktyvos nuostatas nacionalinėje teisėje, įstatymo projektu siūloma Komisijai suteikti teisę valdymo įmonei nustatyti individualius veiklos riziką ribojančių normatyvų dydžius ar papildomus reikalavimus dėl veiklos rizikos ribojimo (PSPKĮ 58 straipsnio 5 dalis). Šia teise Komisija galėtų naudotis nustačiusi, kad įmonė pažeidė teisės aktų reglamentuojančių riziką ribojančius reikalavimus arba kad įmonės veikla kelia grėsmę jos veiklos stabilumui ir patikimumui.
Šiuo metu galiojančio PSPKĮ 16 straipsnio 3 punkte numatyta Komisijos teisė sustabdyti valdymo įmonės licencijos galiojimą negalėtų būti realiai pritaikyta, jei būtų nuspręsta sustabdyti valdymo įmonės pagrindinės funkcijos – pensijų fondų valdymo - vykdymą. Galiojančiame PSPKĮ nėra numatyta, kas tokiu atveju perimtų pensijų fondo valdymą. Įstatymo projektu siūloma papildyti PSPKĮ 43 straipsnį, nurodant, kad depozitoriumas laikinai perimtų pensijų turto valdymą ne tik tuo atveju, kai pasibaigia valdymo įmonės teisė valdyti pensijų fondą, bet ir tada, kai ši funkcija yra sustabdoma.
Įstatymo projektu siūloma PSPKĮ 58 straipsnio 3 dalyje įtvirtinti Komisijos teisę įpareigoti nutraukti galimai neteisėtą veiklą, kol yra atliekamas tyrimas. Tokia teise Komisija galėtų pasinaudoti išimtiniais neatidėliotinais atvejais, esant pakankamai duomenų apie įstatymų pažeidimą ir kai dėl galimai neteisėtų veiksmų kyla grėsmė investuotojų interesams. Tokia teise Komisija galėtų naudotis tik gavusi Vilniaus apygardos administracinio teismo leidimą. Siekiant užtikrinti realų šios Komisijos teisės įgyvendinimą, Komisijos sprendimo įpareigoti nutraukti galimai neteisėtą veiklą apskundimas teismui šio sprendimo vykdymo nesustabdytų.
Siekiant tinkamai įgyvendinti 2007 m. rugsėjo 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2007/44/EB dėl riziką ribojančio vertinimo tvarkos taisyklių ir vertinimo kriterijų, taikomų akcijų paketų įsigijimui ir didinimui finansų sektoriuje, nuostatas, šiuo įstatymo projektu taip pat siūloma pensijų fondų valdymo įmonės akcijų paketo įsigijimo ir perleidimo tvarką suvienodinti su kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonės bei finansų maklerio įmonės akcijų paketo įsigijimo ir perleidimo tvarka (PSPKĮ 11 straipsnis).
3. Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir priemonės, kurių reikėtų imtis joms išvengti. Priėmus įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma.
4. Įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai. Neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai priimtas įstatymo projektas neturės.
5. Įstatymo įgyvendinimo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Teikiamame įstatymo projekte siūlomi pakeitimai užtikrins aiškią ir skaidrią poveikio priemonių skyrimo ir taikymo tvarką, sustiprins įstatymo pažeidimų prevenciją..
6. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokie šios srities teisės aktai tebegalioja (pateikiamas šių aktų sąrašas) ir kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamą projektą. Įgyvendinant įstatymo projektą keisti arba papildyti galiojančių teisės aktų nereikia.
7. Ar įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus. Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms, yra suderintas su Europos Sąjungos teisės aktais.
8. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymų lydimųjų aktų, – kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys. Įstatymo projektui įgyvendinti priimti naujų įstatymų lydimųjų aktų nereikia.
9. Kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas. Šio įstatymo projekto įgyvendinimas papildomų išlaidų iš valstybės biudžeto nepareikalaus.
10. Įstatymo projekto autorius ar autorių grupė, įstatymo projekto iniciatoriai: institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai. Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2009 m. balandžio 3 d. sprendimu Nr. SV-S-189 sudaryta darbo grupė. Darbo grupės nariai: Seimo narys Žilvinas Šilgalis (darbo grupės vadovas); Seimo Biudžeto ir finansų komiteto biuro patarėjas Aleksandras Mikalauskas (įstatymo projekto rengimo koordinatorius); Seimo kanceliarijos, Teisingumo ministerijos, Finansų ministerijos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Draudimo priežiūros komisijos, Lietuvos banko ir Vertybinių popierių komisijos atstovai.
Tiesioginė rengėja – Vertybinių popierių komisijos Teisės ir tarptautinių ryšių vedėjo pavaduotoja Jovita Sutkutė, (tel. 271 49 28)
11. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: „poveikio priemonės“, „valdymo įmonė“, „pensijų fondas“.
Teikia: Seimo narys Žilvinas Šilgalis