AIŠKINAMASIS RAŠTAS
DĖL Lietuvos respublikos kolektyvinio investavimo subjektų
įstatymo 1, 2, 6, 7, 10, 15, 16, 25, 28, 34, 65, 71, 74, 75, 79, 84, 85, 93, 94, 95, 96, 109, 110 straipsnių ir VIII skyriaus pavadinimo pakeitimo ĮSTATYMO PROJEKTO
1. Projekto rengimą paskatinusios priežastys, projekto tikslai ir uždaviniai. Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo 1, 2, 6, 7, 10, 15, 16, 25, 28, 34, 65, 71, 74, 75, 79, 84, 85, 93, 94, 95, 96, 109, 110 straipsnių ir VIII skyriaus pavadinimo pakeitimo įstatymo projekto (toliau – įstatymo projektas) tikslas – vieningo ir harmonizuoto teisinės atsakomybės už finansinių priemonių rinką reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus reguliavimo nustatymas. Įgyvendinant šį tikslą įstatymo projekte siūloma nustatyti detalesnį, nei šiuo metu galiojantis, teisinės atsakomybės reguliavimą: diferencijuojant už įstatymų pažeidimus galimų taikyti piniginių baudų dydžius, priklausomai nuo pažeidimo pobūdžio ir kitų svarbių aplinkybių; nustatant papildomus kriterijus, kuriais remiantis pažeidimus padariusiems asmenims būtų taikoma tam tikro dydžio sankcija; papildant už įstatymų pažeidimus galimų taikyti poveikio priemonių sąrašą. Įstatymo projekte taip pat siūloma tobulinti bei tikslinti su finansinių priemonių rinkos priežiūra ir teisinės atsakomybės taikymu susijusias Vertybinių popierių komisijos (toliau – Komisija) teises ir pareigas.
Įstatymo projektu taip pat siekiama užtikrinti tinkamas sąlygas prekybos daugiašalėje prekybos sistemoje (toliau – DPS) organizavimui, vykdymui ir jos priežiūrai.
Be aukščiau išdėstyto, atsižvelgus į Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo (toliau – KISĮ) taikymo praktikoje iškilusius poreikius ir problemas, įstatymo projektu koreguojamos atitinkamos KISĮ nuostatos bei ištaisomi pastebėti netikslumai.
2. Įstatymo projekte siūlomų nuostatų teisinio reguliavimo būklė šiuo metu, siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir teigiami rezultatai, kurių galima tikėtis priėmus įstatymo projektą. Galiojančio KISĮ 110 straipsnyje nustatytos piniginės baudos už KISĮ nuostatų pažeidimus. Dabartinėje KISĮ redakcijoje baudos nėra pakankamai diferencijuotos, todėl įstatymo projekte siūloma nustatyti labiau diferencijuotus už pažeidimus galimų taikyti piniginių baudų dydžius, priklausomai nuo pažeidimo pobūdžio ir kitų svarbių aplinkybių. Siekiant ateityje išvengti praktikoje jau kilusių neaiškumų, į naują KISĮ 110 straipsnio dalį išskiriami pažeidimai ir su jais susijusios papildomos aplinkybės, kurioms esant baudų dydis atitinkamą pažeidimą padariusiam subjektui gali būti dvigubinamas, t.y. jei dėl įstatymo 110 straipsnio 1 dalies 1–6 punktuose išvardintų pažeidimų padarymo buvo neteisėtai gauta pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengta nuostolių ar padaryta žalos ir tokių pajamų, naudos, išvengtų nuostolių ar žalos dydis viršijo minėtuose punktuose nurodytų baudų dydžius, Komisija turi teisę skirti baudą iki dvigubo neteisėtai gautų pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengtų nuostolių ar padarytos žalos dydžio. Pastebėtina, kad aptariamu pakeitimu taikytinos baudos dydis susiejamas ne tik su neteisėtu pajamų gavimu ar kitokia turtine nauda kaip tai buvo iki šiol, bet ir su nuostolių išvengimu bei dėl pažeidimo padaroma žala.
Šiuo įstatymo projektu taip pat siekiama detaliau sureglamentuoti poveikio priemonių skyrimo tvarką suvienodinant ją su poveikio priemonių skyrimo tvarka, įtvirtinta Finansinių priemonių rinkų įstatyme (KISĮ 16 straipsnio 2 dalis).
Įstatymo projektu siekiama sustiprinti Komisijos galias praplečiant jos taikomų poveikio priemonių ratą. Šiuo tikslu siūloma KISĮ 15 straipsnyje įtvirtinti naują Komisijos taikomą poveikio priemonę – įpareigojimą valdymo įmonei ar investicinei bendrovei pakeisti vadovą. Ši poveikio priemonė būtų viena iš griežtesnių Komisijos prižiūrimiems subjektams skiriamų poveikio priemonių, taikoma tuomet, kai vadovas nebetenkina KISĮ 6 straipsnyje numatytų reikalavimų, t.y. paaiškėja, jog vadovas nėra nepriekaištingos reputacijos, neturi pakankamos patirties arba yra kitų objektyvių pagrindų manyti, kad jo veika kelia grėsmę patikimam ir skaidriam įmonės valdymui. Pažymėtina, kad galimybę taikyti tokią poveikio priemonę turi ne tik kitų Europos Sąjungos valstybių narių (Estijos, Portugalijos, Suomijos ir kt.) kompetentingos priežiūros institucijos, bet ir Lietuvos bankas bei Draudimo priežiūros komisija.
Pagal Europos Parlamento ir Tarybos 2006 m. birželio 14 d. direktyvos 2006/48/EB dėl kredito įstaigų veiklos pradėjimo ir vykdymo (nauja redakcija) (OL 2006 L 177, p. 1) 136 straipsnio nuostatas, priežiūros institucija įmonėms, nesilaikančioms direktyvos reikalavimų, turi teisę nustatyti individualius veiklos riziką ribojančių normatyvų dydžius ar papildomus reikalavimus dėl veiklos rizikos ribojimo. Siekiant tinkamai įgyvendinti minėtos direktyvos nuostatas nacionalinėje teisėje, įstatymo projektu siūloma Komisijai suteikti teisę valdymo įmonei ar investicinei bendrovei nustatyti individualius veiklos riziką ribojančių normatyvų dydžius ar papildomus reikalavimus dėl veiklos rizikos ribojimo (KISĮ 109 straipsnio 5 dalis). Šia teise Komisija galėtų naudotis nustačiusi, kad įmonė pažeidė teisės aktų reglamentuojančių riziką ribojančius reikalavimus arba kad įmonės veikla kelia grėsmę jos veiklos stabilumui ir patikimumui.
Šiuo metu galiojančio KISĮ 15 straipsnio 1 dalyje numatyta Komisijos teisė sustabdyti valdymo įmonės ar investicinės bendrovės licencijos teikti vieną ar kelias paslaugas galiojimą negalėtų būti realiai pritaikyta, jei būtų nuspręsta sustabdyti valdymo įmonės ar investicinės bendrovės pagrindinės funkcijos – kolektyvinio investavimo subjektų valdymo - vykdymą. Galiojančioje KISĮ redakcijoje nėra numatyta, kas tokiu atveju perimtų kolektyvinio investavimo subjektų valdymą. Įstatymo projektu siūloma papildyti KISĮ 28 straipsnį, nurodant, kad depozitoriumas laikinai perimtų kolektyvinio investavimo subjekto valdymą ne tik tuo atveju, kai pasibaigia valdymo įmonės teisė valdyti kolektyvinio investavimo subjektą, bet ir tada, kai ši funkcija yra sustabdoma.
Įstatymo projektu siūloma KISĮ 109 straipsnio 3 dalyje įtvirtinti Komisijos teisę įpareigoti nutraukti galimai neteisėtą veiklą, kol yra atliekamas tyrimas. Tokia teise Komisija galėtų pasinaudoti išimtiniais neatidėliotinais atvejais, esant pakankamai duomenų apie įstatymų pažeidimą ir kai dėl galimai neteisėtų veiksmų kyla grėsmė investuotojų interesams. Tokia teise Komisija galėtų naudotis tik gavusi Vilniaus apygardos administracinio teismo leidimą. Siekiant užtikrinti realų šios Komisijos teisės įgyvendinimą, Komisijos sprendimo įpareigoti nutraukti galimai neteisėtą veiklą apskundimas teismui šio sprendimo vykdymo nesustabdytų.
Įstatymo projektu siūloma siaurinti valdymo įmonės ir investicinės bendrovės vadovų sąvoką, nurodant tik tuos asmenis, kurie turi įtakos finansų maklerio įmonės valdymui (KISĮ 6 straipsnio 4 dalis). Ši sąvoka tikslinama taip pat atsižvelgiant į tai, kad tik vadovų kandidatūroms Komisija pritaria iš anksto (pvz., revizoriaus, auditoriaus ir kai kurių kitų Finansų įstaigų įstatyme nurodytų asmenų kandidatūrų Komisija nederina). Atsižvelgiant į tai, siūloma KISĮ vadovo sąvoką apibrėžti siauriau negu ji yra įtvirtinta Finansų įstaigų įstatyme. Akcentuotina tai, jog nors stebėtojų taryba nėra privaloma pagal KISĮ, tačiau jei ji sudaroma, stebėtojų tarybos nariams turėtų būti taikomas kandidatūrų derinimo ir kiti su vadovais susiję reikalavimai.
Šiuo metu galiojančiuose teisės aktuose įtvirtinta galimybė prekiauti finansinėmis priemonėmis ne vien reguliuojamose rinkose, bet ir DPS. Atsižvelgiant į tai, labai svarbu tokioje sistemoje užtikrinti tinkamas sąlygas prekybos organizavimui, vykdymui ir jos priežiūrai. Atsižvelgiant į tai, įstatymo projekte siūloma nustatyti galimybę kolektyvinio investavimo subjektų investicinius vienetus ar akcijas platinti ne tik reguliuojamos rinkos, bet ir DPS techninėmis organizacinėmis priemonėmis (KISĮ 34 straipsnio 3 dalis), taip pat galimybę kolektyvinio investavimo subjektų vienetus (akcijas) įtraukti į prekybą DPS (KISĮ VIII skyrius). Įstatymo projekte taip pat siūloma nustatyti galimybę kolektyvinio investavimo subjektams, investuojantiems į perleidžiamuosius vertybinius, iki 30 procentų savo grynųjų aktyvų investuoti ir į priemones, kurios įtrauktos į prekybą DPS, net jei ir nėra įtrauktos į prekybą reguliuojamoje rinkoje (KISĮ 71 straipsnio 4 dalis). Įstatymo projekte siūloma KISĮ 74 straipsnio 1 dalyje nustatyti, kad nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjekto turtą galėtų sudaryti perleidžiamieji vertybiniai popieriai ir pinigų rinkos priemonės, įtraukti į prekybą DPS.
3. Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir priemonės, kurių reikėtų imtis joms išvengti. Priėmus įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma.
4. Įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai. Neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai priimtas įstatymo projektas neturės.
5. Įstatymo įgyvendinimo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Teikiamame įstatymo projekte siūlomi pakeitimai užtikrins aiškią ir skaidrią poveikio priemonių skyrimo ir taikymo tvarką, aiškų prekybos alternatyviose prekybos sistemose – DPS organizavimą ir priežiūrą, sustiprins įstatymo pažeidimų prevenciją..
6. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokie šios srities teisės aktai tebegalioja (pateikiamas šių aktų sąrašas) ir kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamą projektą. Įgyvendinant įstatymo projektą, reikia pakeisti arba papildyti šiuos galiojančius teisės aktus:
- Kolektyvinio investavimo subjektų prospektų turinio taisykles, patvirtintas 2008 m. kovo 28 d. Komisijos nutarimu Nr. 1K-9;
- Grynųjų aktyvų vertės skaičiavimo metodiką, patvirtintą 2004 m. vasario12 d. Komisijos nutarimu Nr. 4.
7. Ar įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus. Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms, yra suderintas su Europos Sąjungos teisės aktais.
8. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymų lydimųjų aktų, – kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys. Įstatymo projektui įgyvendinti priimti naujų įstatymų lydimųjų aktų nereikia.
9. Kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas. Šio įstatymo projekto įgyvendinimas papildomų išlaidų iš valstybės biudžeto nepareikalaus.
10. Įstatymo projekto autorius ar autorių grupė, įstatymo projekto iniciatoriai: institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai. Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2009 m. balandžio 3 d. sprendimu Nr. SV-S-189 sudaryta darbo grupė. Darbo grupės nariai: Seimo narys Žilvinas Šilgalis (darbo grupės vadovas); Seimo Biudžeto ir finansų komiteto biuro patarėjas Aleksandras Mikalauskas (įstatymo projekto rengimo koordinatorius); Seimo kanceliarijos, Teisingumo ministerijos, Finansų ministerijos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Draudimo priežiūros komisijos, Lietuvos banko ir Vertybinių popierių komisijos atstovai.
Tiesioginė rengėja – Vertybinių popierių komisijos Teisės ir tarptautinių ryšių vedėjo pavaduotoja Jovita Sutkutė, (tel. 271 49 28)
11. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: „poveikio priemonės“, „daugiašalė prekybos sistema“, „valdymo įmonė“, „investicinė bendrovė“.
Teikia: Seimo narys Žilvinas Šilgalis