Seimo nenumatytas plenarinis posėdis Nr. 110
2009 m. liepos 22 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas A. VALINSKAS, Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja I. DEGUTIENĖ ir Seimo Pirmininko pavaduotoja V. BALTRAITIENĖ
PIRMININKĖ (I. DEGUTIENĖ, TS-LKDF*). Gerbiamieji Seimo nariai, pradedame 2009 m. liepos 22 d. nenumatytą plenarinį posėdį.
Šio plenarinio posėdžio darbotvarkė yra patvirtinta šiandienos valdybos posėdyje. Papildomai suderinus su valdyba, ketinama įtraukti Seimo rezoliuciją dėl pritarimo Islandijos sprendimui stoti į Europos Sąjungą. Ar galime bendru sutarimu pritarti? Dėkoju. M. Zasčiurinskas. Prašom.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Laba diena. Gerbiamoji pirmininke, gerbiamieji kolegos, vakar posėdžio pirmininko buvo pasiūlyta kreiptis į Etikos ir procedūrų komisiją dėl galimo Statuto pažeidimo, sprendžiant klausimą dėl ypatingos skubos. Klausimas yra dėl Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto. Toks prašymas šiandien iš pat ryto pateiktas Etikos ir procedūrų komisijai. Aš prašyčiau frakcijos vardu, nes frakcija kreipėsi, kol šis klausimas nebus apsvarstytas Etikos ir procedūrų komisijoje, jo nesvarstyti plenariniame posėdyje. Ačiū.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis kolega, jūsų klausimas yra teisėtas ir pasiūlymas yra teisėtas. Tačiau šiandien mes Seime išbraukti šio klausimo negalime, nes tai yra nenumatyto posėdžio darbotvarkė, patvirtinta valdybos. O jeigu jūs kreipėtės į Etikos ir procedūrų komisiją, šio klausimo svarstymas yra numatytas tik 20 val., tikimės, kad Etikos ir procedūrų komisijos sprendimas iki to laiko irgi turėtų būti. Prašom. K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Aš prašyčiau Viešųjų pirkimų įstatymo daugelio punktų pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą atkelti iš rezervo į normalią darbotvarkę, nes jis ir vakar buvo numatytas normalioje posėdžio darbotvarkėje, o šiandien kažkaip atsidūrė rezerve. Nes būtų geriau žinoti, kada jis eis, kuriuo metu.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis kolega, atkreipčiau jūsų dėmesį į šiandieninio nenumatyto plenarinio posėdžio darbotvarkę, kad faktiškai yra vien įstatymų priėmimai, ir šis klausimas rezerve yra irgi kaip įstatymo priėmimas. Manau, jeigu mes dirbsime sutelktai, taip, kaip vakar, tai, matote, iš rezervo net trys įstatymai buvo priimti pirmojoje dienos pusėje. Šiandien, įvertindami vakarykštį spartų darbą, irgi dėl to į rezervą įrašėme Viešųjų pirkimų įstatymą, nes ten yra nelabai daug diskusijų. Aš manau, kad net per pirmas dvi valandas mes su juo susidorosime.
K. DAUKŠYS (DPF). Pirmininke, jeigu mes žinotume konkretų laiką, tai mums padėtų sparčiau dirbti.
PIRMININKĖ. Iš tikrųjų aš negalėčiau savavališkai dabar perkelti šio klausimo iš rezervinių į pagrindinę darbotvarkę. Jeigu tai būtų normalus plenarinis posėdis, be abejo, mes galėtume apsispręsti ir aš, kaip posėdžio pirmininkė, galėčiau tą siūlyti Seimui. Tačiau gal tada netrukdykime, kad nereikėtų ekstra kviesti valdybos posėdžio. Aš manau, kad šį klausimą mes labai greitai galėsime priimti.
Taigi, gerbiamieji kolegos, kitas darbotvarkės klausimas… Na, dar prašom. S. Pečeliūnas.
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Aš manau, turime gražią išeitį – jau pagal susiklosčiusias tradicijas galėtume išspręsti ir K. Daukšio siūlymą. Anksčiau visada prie rezervinių klausimų būdavo parašomas galimas to klausimo svarstymo laikas, jeigu tuo metu atsirastų kokia nors pauzė. Dabar mes šito nebematome. Tai ir jūsų, kaip posėdžio pirmininkės, valia bent pasakyti. Jūs jau pasakėte Kęstučiui, kad galbūt rytinio posėdžio metu atsiras ta pauzė eilinėje darbotvarkėje, kada galbūt šis klausimas būtų svarstomas. Tai yra informacijai tiesiog svarbu. Jeigu žmogui tai yra svarbu žinoti, jis gali orientuotis, kada galbūt tas galėtų būti. Nebūtinai taip atsitiks, bet prie rezervinių klausimų anksčiau visada rašydavome galimą jų svarstymo laiką. Tai nebūdavo faktas, tai buvo kaip galimybė. Tai gal ateityje irgi tą praktiką naudokime, mažiau klausimų iškils. Ačiū.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis kolega, aš tikrai apgailestauju, kad, plenarinį posėdį pradėję 14 val., 10 minučių sugaišome tuščiom kalbom. Dar kartą sakau: skaitykite Statutą. Tai yra nenumatytas plenarinis posėdis, tai yra valdybos sprendimu sudaryta darbotvarkė ir posėdžio pirmininkas negali daryti jokių pokyčių. Aš tą pasakiau K. Daukšiui, jūs to paties paklausėte iš naujo. Gerbiamieji kolegos, susitelkiame ir pradedame darbą. Greičiau pradėsime, greičiau pabaigsime.
Socialinės apsaugos ir darbo ministro D. Jankausko prisaikdinimas
Taigi darbotvarkės 1-2 klausimas. Kviečiu į tribūną Seimo Pirmininką A. Valinską.
A. VALINSKAS. Gerbiamieji kolegos, 2009 m. liepos 22 d. yra gautas Lietuvos Respublikos Prezidentės dekretas dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės sudėties. Prieš pradėdami eiti savo pareigas, Ministras Pirmininkas ir ministrai prisiekia. Ministras Pirmininkas ir kiekvienas ministras prisiekia stovėdami priešais Seimo Pirmininką ar Seimo Pirmininko pavaduotoją, skaitydami priesaikos tekstą, padėję ranką ant Lietuvos Respublikos Konstitucijos. Prisiekęs Ministras Pirmininkas ar ministras pasirašo vardinį priesaikos lapą. Vardiniai priesaikos lapai perduodami Seimo Pirmininkui ir saugomi Seimo kanceliarijoje.
Kaip jums turbūt žinoma, visi kiti pateikti ministrai yra jau prisiekę, todėl prisieks šiandien tik naujai paskirtas ministras. Priminsiu mūsų gražią tradiciją, kad, priimant Seimo narių ir ministrų priesaiką, Seimo plenarinių posėdžių salėje visi stovi.
Gerbiamieji, kviečiu prisiekti socialinės apsaugos ir darbo ministrą gerbiamąjį D. Jankauską.
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Aš, Donatas Jankauskas, prisiekiu būti ištikimas Lietuvos Respublikai; prisiekiu gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, saugoti jos žemių vientisumą; prisiekiu visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybę, sąžiningai tarnauti Tėvynei, demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei. Tepadeda man Dievas! (Plojimai)
A. VALINSKAS. Gerbiamasis ministre, man atrodo, kad kadaise Aukščiausiasis, tėvų lūpomis jums duodamas vardą kaip dovaną, nes Donatas yra dovanotas, šiuo momentu jus atnešė į šį likimo vingį labiausiai laukiantiems protingų ir gerų sprendimų. Užjaučiu šeimą, užjaučiu jus ir linkiu sėkmės, kaip ir visai Vyriausybei, tęsiančiai darbą. Premjere, sėkmės. (Plojimai)
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Jeigu aš be eilės galėčiau paprašyti žodžio… Sveikindamas ministrą D. Jankauską, noriu padėkoti R. J. Dagiui. Iš tiesų buvome ir esame stipri komanda. Kaip ir kiekvienoje komandoje, geroje komandoje, kartais ir geras puolėjas sėda ant kito suolelio. Iš tikrųjų esu labai dėkingas už tuos darbus, esu dėkingas ir valdančiajai koalicijai bei visam Seimui, kad per šį gerą pusmetį, šiek tiek daugiau, esame padarę daug darbų. Naujosios Prezidentės įgaliojimu ir valdančiosios koalicijos įgaliojimu mes toliau tęsime darbus. O dabar D. Jankauską tiesiog kviečiu užimti tenai vietą. (Plojimai)
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, tęsiame Seimo posėdį. 1-3 darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimo „Dėl pritarimo A. Pociaus skyrimui Lietuvos Respublikos kariuomenės vadu“ projektas. Pranešėjas – Jonas Markevičius, Lietuvos Respublikos Prezidentės vyriausiasis patarėjas – kviečiamas į tribūną. Ir toliau posėdžiui pirmininkauja Seimo Pirmininkas A. Valinskas.
J. MARKEVIČIUS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Teikiu Lietuvos Respublikos Prezidento dekretą dėl teikimo Lietuvos Respublikos Seimui pritarti A. Pociaus kandidatūrai skirti Lietuvos Respublikos kariuomenės vadu. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 84 straipsnio 14 punktu, teikiu Lietuvos Respublikos Seimui pritarti A. Pociaus skyrimui Lietuvos Respublikos kariuomenės vadu.
Leiskite trumpai pristatyti kandidatą. Brigados generolas Arvydas Pocius Lietuvos kariuomenėje tarnauja nuo pirmųjų nepriklausomybės atkūrimo metų. Per tą laiką jis įgijo puikų karinį išsilavinimą, studijavo NATO, Vokietijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, nuosekliai kilo profesinės karjeros laiptais, turi politikos mokslų daktaro laipsnį. Generolas yra patyręs vadas. Dabartinė tarnyba NATO transformacijos štabe suteikė jam reikiamų žinių apie NATO raidos tendencijas, taip pat žinių, reikalingų strateginiam vadovavimui, globalų požiūrį į pasaulio saugumo klausimus ir Lietuvos vaidmenį šiame procese.
Atrinkdama kandidatą, Prezidentė susipažino su Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios komisijos J. Abromavičiaus tyrimo žūties aplinkybėms nustatyti išvadomis, taip pat susipažino su Lietuvos Respublikos Seimo pavedimu Krašto apsaugos ministerijos generalinės inspekcijos atlikto tyrimo išvadomis. Išvadose konstatuojama, kad tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, kad brigados generolas A. Pocius savo veiksmais Lietuvos kariuomenės drausmės statute nustatytų pažeidimų neatliko. Minėtos išvados buvo pateiktos Lietuvos Respublikos Seimui, jos nebuvo ginčytos, todėl, Prezidentės nuomone, A. Pocius nelaikomas tendencingai klaidinęs Laikinąją komisiją. Savo pranešimą baigiu ir leiskite pristatyti kandidatą.
PIRMININKAS (A. VALINSKAS). Dėkoju už pristatymą. Gerbiamieji kolegos, pagal Statutą dabar aš kviečiu į tribūną pretendentą generolą A. Pocių. Prašau. Kandidatui suteikiamas žodis iki 10 minučių, po to skiriama 15 minučių atsakyti į Seimo narių klausimus. Prašau.
A. POCIUS. Laba diena, garbusis Seime, Seimo Pirmininke, gerbiamieji ministrai! Kaip jau ir buvau pristatytas, aš esu brigados generolas Arvydas Pocius. Lietuvos kariuomenės gretose esu nuo 1991 m. sausio 11 d., kai prisiekiau šituose rūmuose. Gimiau 1957 m. Klaipėdoje, ten baigiau vidurinę mokyklą ir išvykau studijuoti į Kauną, baigiau tuometinį Kūno kultūros institutą ir vėliau dirbau sporto srityje. Po 1991 m. sausio įvykių apsisprendžiau ir tapau Lietuvos kariuomenės kariu. 1991 m. gruodžio 30 d. buvau paskirtas į tam tikras pareigas ir gavau pirmąjį karinį karininko, t. y. majoro, laipsnį. Toliau, kaip jau buvo minėta, studijavau Vokietijos generalinio štabo akademijoje ir po tolesnės tarnybos išvykau į Jungtines Amerikos Valstijas, kuriose baigiau JAV sausumos pajėgų karo koledžą. Šiuo metu tarnauju NATO sąjungininkų transformacijos vadavietėje štabo viršininko pavaduotoju kariniam švietimui ir mokymui, o dabar esu iškviestas čia jūsų teismui, kaip pretendentas užimti Lietuvos kariuomenės vado pareigas.
Jeigu būčiau paskirtas Lietuvos kariuomenės vadu, tai, vadovaudamasis Lietuvos Konstitucija ir įstatymais, vykdysiu civilinės politinės vadovybės valią, paremtą demokratiniais civilių kontrolės kariškiams principais. Šiuos principus aiškiai supratau, kaip jau minėjau, studijuodamas Vokietijos generalinio štabo akademijoje ir JAV sausumos pajėgų karo koledže.
Mano pagrindiniai prioritetai Lietuvos kariuomenėje būtų dėmesys, be abejonės, Lietuvos gynybiniams interesams, stiprinti Lietuvos gynybinį potencialą. Lietuvos kariuomenę ateityje matyčiau mišrią, t. y. reguliarių profesionalų ir rezervo vienetų rengimą. Taip pat, manau, reikėtų išlaikyti Lietuvos karių dalyvavimo tarptautinėse operacijose NATO ir Europos Sąjungos kontekste lygmenį.
Kaip vieną iš prioritetų taip pat matyčiau regioninį bendradarbiavimą gynybos srityje su NATO ir Europos Sąjungos valstybėmis, kurios yra mūsų kaimynės. Iš to kiltų nuolatinė Lietuvos kariuomenės transformacija. Kadangi tarnauju NATO transformacijos vadavietėje, tai su transformacijos eiga NATO valstybių kariuomenėse esu susipažinęs ir suprantu dabartinės Lietuvos kariuomenės transformacijos vizijas. Manau, kad tai yra nuolatinis nesikeičiantis procesas, kariuomenė turi transformuotis kartu su laikmečiu, kartu su iššūkiais.
Matyčiau pokyčių karinio švietimo ir mokymo srityse. Manau, kad šiuo laikotarpiu reikėtų daugiau dėmesio skirti nuotoliniam mokymuisi. Tai yra distancinis mokymasis naudotis kompiuterinėmis sistemomis, kuris faktiškai nieko nekainuoja. NATO yra parengusi gana nemažai mokymo centrų ir vadaviečių serveriuose esančios karinio švietimo ir mokymo programos, kuri yra būtina NATO kariams, išvykstantiems į tarptautines operacijas. Aš manau, kad šituo keliu mes taip pat turėtume eiti.
Aš matau ateities Lietuvos karius išsilavinusius, gerai išmokytus savo profesijos, nuolat tobulėjančius tiek dvasiškai, tiek fiziškai ir, žinoma, sveikus. Lietuvos karys – tai Lietuvos pilietis su uniforma. Taigi Lietuvos karys turi būti pavyzdys visuomenėje, žinoti ir gerbti savo valstybės istoriją, būti pasiruošęs įvykdyti savo pilietinę ir profesinę pareigą.
Manau, kad jūsų sprendimas, kuris bus padarytas ar šiandien, ar šiomis dienomis, mano gyvenime yra labai reikšmingas, ir jeigu aplinkybės susiklostytų teigiamai, stengsiuosi sąžiningai tarnauti ir vykdyti visas nurodytas ir pavestas užduotis.
Ačiū už dėmesį. Pasiruošęs atsakyti į jūsų klausimus.
PIRMININKAS. Dėkoju, generole. Jūsų užsirašė klausti grupė Seimo narių. Priminsiu, klausimams ir atsakymams skirta 15 minučių. A. Dumbrava, po to – V. P. Andriukaitis. Prašau.
A. DUMBRAVA (TTF). Ačiū, Seimo Pirmininke. Gerbiamasis pretendente, tikrai džiugina jūsų nuopelnai Lietuvos kariuomenei, jūsų kilimas karjeros laiptais. Tačiau aš norėčiau sugrąžinti jus į Lietuvą, į tuos metus, kai jūs davėte parodymus komisijai dėl amžinąjį atilsį Juro Abromavičiaus žūties tyrimo. Kiek atsimenu, jo žmona yra padavusi jus į teismą už šmeižtą ir neteisingų parodymų teikimą. Prašau pasakyti, kokie dabar vyksta teisiniai procesai ir ar vyksta jie apskritai? Ačiū.
A. POCIUS. Prieš dvejus metus buvo pateiktas ieškinys ir buvau pakviestas į Vilniaus apygardos prokuratūrą, kur buvo atliktas ikiteisminis tyrimas. Man pateiktus parodymus, pateiktus dokumentus, buvo priimtas sprendimas, kad nusikaltimo sudėties nėra, ir byla nebuvo keliama.
PIRMININKAS. Klausia V. P. Andriukaitis, po to – L. Graužinienė.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamasis generole, mes esame pažįstami daug metų. Šia prasme teko įvairiai diskutuoti. Teko girdėti ir jūsų kalbas, kurias pavadinčiau, šiaip ar taip, ne neutraliomis, bet politiškai angažuotomis, ypač vertinant Demokratinės darbo partijos valdymo laikotarpį ar kitus. Pasakykite, kaip jums dabar atrodo… Tiesa, ir jūsų parodymus komisijoje. Kaip jums dabar atrodo, ar generolas turėtų būti lojalus ir neutralus šalies demokratinei sistemai ir teisėtoms šalies valdžioms, ar jis turi galimybę vis dėlto politikuoti?
A. POCIUS. Ačiū už klausimą ir už pripažinimą, kad esame seniai pažįstami. Iš tiesų prieš 20 metų, kai buvome gerokai jaunesni ir galbūt neturėjome tiek patirties, atėjus jaunam vyrui kartu su Sąjūdžiu, gal ir buvo ištartos kai kurios frazės, kurios tuo metu galbūt buvo ir nesuprantamos. Manau, visi mokėmės tuo laikotarpiu ir daug ko išmokome. Taigi per visą tą laikotarpį, kiek jau tarnauju Lietuvos kariuomenėje, esu ne kartą pabartas ir padaužytas, bet manau, kad už vieną muštą dešimt nemuštų duoda. Taigi esu jau gana patyręs.
Dėl jūsų pasakymo dėl generolo supratimo, kas yra politikavimas. Tai aš puikiai suprantu. Kaip ir minėjau savo kalboje, suprantu politinės civilinės kontrolės principus ir jais vadovausiuos.
PIRMININKAS. Jūsų klausia L. Graužinienė, po to – Č. V. Stankevičius.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Turbūt jaučiate, ką klausiu, nes teko susitikti komisijoje. Negaliu nepaklausti, nes šioje salėje dar sėdi Seimo narių, dalyvavusių tuose įvykiuose, kuriuos nagrinėjo komisija. Labai gaila, kad jie viešai nedrįsta apie tuos įvykius kalbėti. Kaip buvusi pirmininkė turiu šiandien pasitikslinti.
Jūs mūsų komisijoje (tai girdėjo visi komisijos nariai) akivaizdžiai sakėte, kad J. Abromavičius kvietė grįžti savanorius į mišką. Po to komisija gavo filmuotą medžiagą, kuri paneigė jūsų žodžius. Tai dabar čia, garbingoje Seimo tribūnoje, pasakykite mums aiškiai, kad mums būtų lengviau apsispręsti, ar J. Abramavičius kvietė savanorius grįžti į mišką, ar ne?
A. POCIUS. Manau, nieko nauja nepasakysiu, kaip ir prieš dvejus metus liudijau. Nėra paprasta, kaip jūs žinote, atkurti įvykius, vykusius prieš 14 metų, stenografiškai ir kiekvieną žodį. Nenoriu neigti tų savo žodžių, kurie buvo pasakyti prie dvejus metus, kai aš liudijau, Seime yra stenograma. Šitie mano žodžiai buvo įvertinti Krašto apsaugos ministerijos Generalinės inspekcijos. Kaip jau buvo pateikta, aš suprantu, kad nėra jokios nusikaltimo sudėties, tai, kas buvo paliudyta, yra tiesa.
PIRMININKAS. Jūsų klausia Č. V. Stankevičius, po to – A. Kazulėnas.
Č. V. STANKEVIČIUS (TS-LKDF). Gerbiamasis generole, gerai žinau jūsų didelę patirtį atliekant įvairias pareigas Lietuvos kariuomenėje, taip pat labai vertinu jūsų karinį išsilavinimą – Bundesvero generalinio štabo akademiją esate baigęs, taip pat Jungtinių Amerikos Valstijų armijos koledžą. Taigi jūsų karinis išsilavinimas ir patirtis mūsų kariuomenėje yra aukšto lygio.
Norėčiau paklausti, kokią jūs įgijote patirtį, kuri jums bus naudingiausia toms pareigoms, į kurias jūs esate teikiamas, po to, kai jūs tarnavote tokiam svarbiam NATO štabe kaip transformacijos štabas? Lietuvos kariuomenės transformacija taip pat visada yra darbotvarkėje. Gal trumpai galėtumėte pasakyti svarbiausius momentus?
A. POCIUS. Tikrai taip, visų lygių išsilavinimą gavau skirtingose valstybėse. Taktinis lygmuo, sakykim, buvo išmoktas tuometinėje sovietinėje kariuomenėje, kaip atsargos karininkui teko dalyvauti kursuose. Po to teko gana nemažai patirti taktinių mokslų Lietuvoje. Operacijų mokslai buvo įgyti Vokietijoje, strateginio lygmens išsilavinimas – Amerikoje, kaip ir minėjote. Ta patirtis dabar tarnaujant Transformacijos vadavietėje Norfolke iš tiesų man labai padeda, tačiau požiūris į transformaciją, kaip jūs minėjote, būnant ten yra visiškai kitoks. Manau, ta patirtis, kurią įgijau NATO kontekste, bus man čia labai reikalinga ir aš ją panaudosiu.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys A. Kazulėnas, po to – P. Auštrevičius.
A. KAZULĖNAS (TS-LKDF). Norėjau paklausti, kokia jūsų nuomonė dėl šauktinių kariuomenės? Ar mes jau galutinai laidojame šį visai visuomenei svarbų klausimą? Ar visada profesionalai samdiniai geresni už savo krašto patriotus ir tėvynės gynėjus? Kas geriau, pinigai ar visuomenė, galinti visuotinai gintis, šauliai, savanoriai to negali juk atlikti? Ačiū.
A. POCIUS. Ačiū už klausimą. Aš esu mišrios kariuomenės šalininkas, nes, kaip mane išmokė, bet kuris vadas, neturintis rezervo, yra pasmerktas pralaimėti. Mano supratimu, gerai parengtas rezervas yra vos ne pagrindas. Vokietis sako: ohne reserve geht nichts (nieko nebus be rezervo). Aš suprantu prioritetus profesionalių karių, kurie nuolat tobulėja, nuolat mokosi, ir rezervo karius. Tačiau tam ir yra rezervas, kuris turi būti minimaliai parengtas. Jis turi būti atsargoje ir pakviestas tuo atveju, kai valstybei reikės ar krizinių stichinių nelaimių atveju, ar kokios nors karinės grėsmės atveju. Rezervas yra būtinas. Aš pasisakau už mišrią kariuomenę, bet tai yra politinis sprendimas, kaip jūs nuspręsite, taip ir bus.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys P. Auštrevičius, po to – J. Veselka.
P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Dėkoju, Pirmininke. Gerbiamasis pretendente į Lietuvos Respublikos kariuomenės vadus… (Centre. Jūsų akys ne…) Yra posakis, kad blogas tas karys, kuris nenori tapti generolu Panašu, jūs buvote geras karys. Tikiuosi, jūs esate geras generolas, kuris gali visiškai pretenduoti į Lietuvos kariuomenės vadus.
Gerbiamasis kandidate, kokia yra jūsų nuomonė apie dabartinį Lietuvos krašto apsaugos biudžeto dydį, jo struktūrą? Mažėjančio finansavimo sąlygomis Lietuvai vis tiek reikia išlaikyti karinio gynybinio pajėgumo aukštą lygį, taip pat vykdyti įsipareigojimus aljansui. Kokią jūs matote dabartinę padėtį? Ar būtų, jūsų manymu, kokių nors pasiūlymų, ypač žvelgiant į gana nerimastingus finansiškai 2010 metus?
A. POCIUS. Manau, tai yra sudėtingas klausimas. Be išsamios analizės aš negalėčiau imtis komentuoti, ką dabar konkrečiai reikėtų daryti. Visiškai suprantu dabartinę finansinę padėtį ne tik Lietuvoje, bet ir kitose pasaulio valstybėse, finansinė krizė yra finansinė krizė visur. Galiu dabar pasakyti, kad NATO vadavietėje mes irgi jaučiame, kadangi valstybės atšaukia savo karininkus iš NATO vadaviečių, tai padarė ir Lietuva. Tai yra sudėtingas procesas. Aš manyčiau, kad yra rezervų, kur mes galėtume susispausti ir iškentėti šį laikotarpį, bet sutaupyti naikinant kariuomenę tikrai būtų žiauru ir neteisinga, todėl aš sakyčiau, kad čia mes turėtume būti labai atsargūs.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys J. Veselka, po to – E. Klumbys.
J. VESELKA (TTF). Gerbiamasis generole, jūs labai gerai pasakėte, kad karys turi žinoti istoriją. Manau, ne kaip mokinukas, o analizuoti istoriją. Situacija. Iki 1940 m. Lietuvos biudžetas skyrė, visais vertinimais, nuo 30 iki 50 % kariuomenės parengimui. Lietuvos kariuomenė buvo parengta palyginti aukšto profesionalumo lygio. 1940 m. visi jokios iniciatyvos ginti tėvynę neparodė. Sakysime, kartojasi situacija. Jūsų elgesys?
A. POCIUS. Labai įdomus klausimas. Galiu pasakyti, kad šitą laikotarpį esu išstudijavęs ir žinau, kad tai buvo politinis sprendimas, ne kariškiai priėmė sprendimą nesipriešinti. Prezidentas A. Smetona buvo sukvietęs Gynybos tarybą ir buvo balsavimas, ir buvo nubalsuota, kad Lietuva nesipriešina. Buvo siūloma priešintis, tačiau balsų dauguma buvo tokia, kad nesipriešina, todėl Lietuvos kariuomenė jau tada, suprasdama civilinės kontrolės pagrindus, nepasipriešino, įvykdė politinę valią. O po to, kaip žinote, nuo 1944 m. tie patys vyrai, kurie buvo parengti kaip rezervas, išėję į rezervą, nuo 1944 m. iki 1953 m. aktyviai priešinosi. Tai buvo Lietuvos partizanai, kurie buvo parengti Lietuvos kariuomenėje.
PIRMININKAS. Klausia E. Klumbys, po to – K. Daukšys. (Balsai salėje) Seimo narys J. Veselka nori pakartoti klausimą. Jūsų elgesys tokiu atveju.
J. VESELKA (TTF). Panašioje situacijoje.
A. POCIUS. Aš savo pasisakyme jau minėjau, kad vykdysiu civilinės politinės kontrolės valią. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. E. Klumbys. Prašau.
E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis pretendente, šiandien jau tapo Lietuvoje įprasta vos ne kasdien sakyti netiesą, o šiurkščiau tariant, meluoti. Tai nėra nusikaltimas. Sakykite, ar netiesos sakymas jums netrukdys eiti pareigų ateityje?
A. POCIUS. Aš jau prieš tai minėjau, kad Generalinė inspekcija, įvertinusi mano liudijimą Seimo komisijai, neįžvelgė, kad aš tendencingai kažką klaidinau ar kažką neteisingai sakiau. Toks mano atsakymas.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys K. Daukšys, po to – J. Sabatauskas.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Generole, iš tikrųjų tai niekas šioje salėje neabejoja jūsų kompetencija kariniais reikalais. Mano klausimas būtų iš moralinės pusės. Prieš dvejus metus Seimo komisija jus įvardijo kaip melavusį Seimui. Tokiu būdu, manyčiau, jūsų karinį mundurą suteršė. Ar jūs nemanote, ar nemanėte, užuot išvažiavęs dirbti toliau į NATO struktūrą ir pasiteisinti vien tiktai žinybinės inspekcijos išvadom, kreiptis į teismą, kad jūsų tas munduras būtų išplautas, t. y. kad Seimas įrodytų, kad generolas A. Pocius Seimui nemelavo. Tai būtų labai drąsus žingsnis, kurį mes galėtume įvertinti labai teigiamai. Ar jūs nemanėte taip pasielgti, ar nemanote to padaryti ateityje?
A. POCIUS. Aš nemačiau jokios teisinės išvados, kurioje būtų parašyta ir konstatuota, kad generolas A. Pocius melavo, niekur taip parašyta nebuvo. Tokio teisinio įvertinimo nėra. Mano munduras yra švarus ir mano sąžinė yra rami, todėl šiandien stoviu prieš jus.
PIRMININKAS. Paskutinis klausimą pateikia J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Gerbiamasis generole, prašom, pažiūrėkite į dešinę. Mano bendravardis beveik nukopijavo mano klausimą, tiksliau, paklausė. Aš irgi ketinau klausti apie 1940 m. birželio 15 d. įvykius ir nepavydėtiną tuometinio kariuomenės vado padėtį. Bet įvertindamas šios dienos situaciją norėčiau jūsų paklausti. Ar jūs priimtumėte politinį vertinimą? Jeigu politikai nesiryžtų priimti sprendimo, kaip tuo atveju priėmė Sovietų Sąjungos ultimatumą, ar priimtumėte kitokį sprendimą valstybės gynimo atžvilgiu?
A. POCIUS. Jūs pateikėte grynai politinį klausimą. Kaip sakiau, priešintis ar nesipriešinti – tai yra būtent politikos, sakyčiau, klausimai ir politikai sprendžia. Tačiau aš manau, kad reikėtų atsižvelgti į tai, kad mes esame Europos Sąjungos ir NATO nariai. Aš manau, kad šiame kontekste visa tai reikėtų vertinti. Manau, kad Lietuvos 1940 m. buvo visiškai kitokia situacija. Lietuva buvo neutrali valstybė tarp dviejų galingų monstrų, o mes dabar esame galingo NATO aljanso ir Europos Sąjungos nariai. Situacija yra visiškai kitokia.
PIRMININKAS. Dėkoju, generole, jums. Pateikti visi klausimai pagal skirtą laiką. Ačiū.
Gerbiamieji kolegos, pagal specialią procedūrą pirmiausia yra pageidaujančių frakcijų susitikimai su kandidatu. Kol kas yra derinamas laikas rytoj 9 ir 9.30 val. Socialdemokratų frakcija ir Mišri grupė. Lyg ir buvo sudarytas bendras blokas susitikimui, bet, kaip suprantu, susitikinės atskirai pagal atskirai suderintą grafiką. 9.30 val. – su „Tvarka ir teisingumu“. Visos kitos frakcijos jau susitiko su pretendentu. Rytoj 9.30 val., taip. (Balsai salėje) Taip, kol kas yra siūloma, bet laukiame gerbiamojo V. Mazuronio, bet pateikimui yra 9.30 val.
Siūlomas komitetas – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Manau, kad apsiribosime vienu. Ar galime bendru sutarimu? Dėkoju. Siūloma po pretendento susitikimo su frakcijomis svarstyti ir priimti rytojaus dienos plenariniame posėdyje.
Prašau. D. A. Barakauskas.
D. A. BARAKAUSKAS (TTF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamasis Seimo Pirmininke, aš negaliu suprasti, kokiu Statuto straipsniu jūs vadovaujatės kalbėdamas apie tai, kad ką tik pristatytas generolas naujoms pareigoms susitiko su frakcijom? Jis tai gali daryti tik po to, kai yra pateikimas plenariniame posėdyje. Jūs man paaiškinkite, ką jūs čia turėjote omeny?
PIRMININKAS. Su frakcijom pretendentas, kadangi buvo aišku, susitiko arba šiandien, nes sesijos darbas yra suspaustas, ir aš nematau nieko čia stebuklingo. Štai ant mūsų stalo guli surašytos frakcijos, kurios tebenori susitikti, ir čia yra tiktai Mišri grupė, „Tvarka ir teisingumas“ ir Socialdemokratų. Kodėl kitos nenori, aš nežinau. Galbūt susitiko prieš tai, o galbūt ir nepageidavo. Nematau jokio Statuto pažeidimo.
Siūloma svarstyti rytojaus dienos plenariniame posėdyje. Ar galime pritarti bendru sutarimu?
Taip, prašau. I. Degutienė.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Aš norėčiau atsakyti gerbiamajam kolegai D. Barakauskui. Kandidato skyrimo procesas prasideda ne čia, Seimo salėje, o nuo dekreto pateikimo. Dekretas buvo pateiktas šiandien ryte. Kas norėjo, po dekreto pateikimo galėjo susitikti, o procedūra vyksta toliau ir tęsis tol, kol tos frakcijos, kurios nori, susitiks, o tie, kas nenori, yra ir tokių, nesusitinka, nes puikiai žino kandidato biografiją ir neturi jam klausimų. Taigi niekas nėra pažeistas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad mes lygioje vietoje nelaužykime iečių, tikrai nėra jokių priežasčių tai daryti. Kol kas pagal suderintą grafiką, kurį patvirtins, po to Mišri grupė, „Tvarka ir teisingumas“ ir Socialdemokratų frakcija rytoj ryte su pretendentu susitiks.
Atmintinų dienų įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-689 (priėmimo tęsinys)
Pereiname prie darbotvarkės 1-4 klausimo – Atmintinų dienų įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIP-689. Likęs tik balsavimas, nes prieš tai nebuvo užsiregistravusio 71 Seimo nario. V. Mazuronis. Prašau.
V. MAZURONIS (TTF). Gerbiamasis Pirmininke, man labai nesmagu, bet tenka jus pataisyti: mūsų frakcija susitinka 8.30 val., o jūs mus su kažkuo vėl maišote. 8.30 val. – frakcija „Tvarka ir teisingumas“ ir Mirši grupė.
PIRMININKAS. Dėkoju. Norėčiau pataisyti jus: lietuvių kalboje maišyti galima žirnius su kruopom, o daiktus galima painioti. Todėl noriu dar kartą atsakyti, kad Sekretoriatas gavo preliminarų laiką, ir aš jį paskelbiau, kad jį galima derinti, todėl aš nieko nepažeidžiau. Jeigu tinka 8.30, vardan Dievo meilės. Aš nepaskelbiau – aš sakiau, kad yra siūloma, nes taip yra pateikta. Susiderinote 8.30 val., 9.00 val. – socialdemokratai. Kolegos, suprantu, šiandien saulės užtemimas, nesinervinkime, daug darbų laukia.
Yra likęs tik priėmimas. Kviečiu kolegas į salę, balsuojama dėl įstatymo projekto. Atmintinų dienų įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-689. Priėmimas. Kas pritaria įstatymo projektui, balsuoja už, kas ne, balsuoja kitaip.
Balsavo 113 Seimo narių. Už – 104, prieš – 2, susilaikė 7. Įstatymas priimtas.
Gerbiamieji kolegos, pagal darbotvarkę 1-5 klausimas – Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-779. Priėmimo stadija. Pranešėjas – Biudžeto ir finansų komiteto atstovas V. Matuzas. Prašau. Kviečiu pranešėją į tribūną.
V. MATUZAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, gerbiamasis Seimo Pirmininke, vakar buvo po svarstymo pritarta šiam įstatymo projektui. Per šį laikotarpį priėmimo metu kokių nors pasiūlymų negauta.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, kadangi įstatymo projektą sudaro vienas straipsnis, todėl iš karto 4 – už, 4 – prieš. Už – K. Glaveckas, po to prieš – A. Šedžius. Prašau.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamieji kolegos, Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 9 straipsnis, kaip žinote, reglamentuoja gyventojų pajamų, gaunamų natūra, apmokestinimą. Teikiamas Seimo narių įstatymo projektas iš tikrųjų padaro sistemines korektyvas, ir Vyriausybės pataisom, atsižvelgiant ir pakoreguojant šį įstatymo projektą, kuris įsigalios nuo kitų metų sausio 1 d., problema turėtų būti išspręsta, todėl siūlau pritarti šitam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, norėčiau šiek tiek pasitaisyti – įstatymą sudaro ne vienas, o du straipsniai. Antrasis yra dėl įstatymo įsigaliojimo ir taikymo. Ar galime bendru sutarimu kalbėti iš karto dėl viso? Dėkoju. Negalima? Galima. Dėkoju. Prašau. Prieš – vienas iš keturių – A. Šedžius. Nematau. K. Daukšys. Ačiū. V. P. Andriukaitis. Susilaikote, atsisakote žodžio. A. Endzinas, tikiuosi, taupydamas laiką, taip pat.
Gerbiamieji kolegos, dėl viso kalbėjo 4 – už, 4 – prieš, tiksliau, kalbėjo šiek tiek mažiau. Kviečiu balsuoti. Kas pritaria šiam įstatymo projektui, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja kitaip.
Balsavo 103 Seimo nariai. Už – 99, prieš nėra, susilaikė 4. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymas priimtas.
Darbotvarkės 1-6a klausimas – Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2, 58, 91 ir 1251 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-782. Pranešėjas – V. Matuzas. Priėmimo stadija. Kviečiu gerbiamąjį Seimo narį V. Matuzą į tribūną.
V. MATUZAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, įstatymo projektas Nr. XIP-782. Po svarstymo buvo gauta Seimo narių pataisų. Dėl dviejų Seimo narių pataisų šiandien komitetas priėmė sprendimus. Esminiai dalykai tai yra Seimo nario Č. Juršėno pataisa dėl 1251 straipsnio. Jisai siūlo tą straipsnį išbraukti, komitetas tam pritarė. Lygiai taip pat Seimo nariai V. Matuzas ir Č. Juršėnas siūlo dėl įsigaliojimo šio įstatymo, kad jis įsigaliotų nuo rugsėjo 1 d. Komitetas tam yra pritaręs. Ir 12.35 val. yra gautas Seimo narių pasiūlymas, kad įstatymas įsigaliotų nuo spalio 1 d. Tai mes, matyt, turėtume dabar spręsti dėl įsigaliojimo datos.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, komitetas pritarė Seimo nario Č. Juršėno ir Seimo nario V. Matuzo pasiūlymams, kad įstatymas įsigaliotų nuo rugsėjo 1 d. Manau, kad jeigu būtų galima pritarti komiteto nuomonei, tai tas pasiūlymas, kuris atėjo paskutinis, šiek tiek pavėluotai, automatiškai atkristų. Ar galime pritarti? Prašau. Prašymas balsuoti. Gerbiamieji kolegos, kas už tai, kad būtų pritarta? Gerbiamieji kolegos, jūsų sujudimas jau į salę grįžo.
Dabar pastraipsniui, kadangi yra penki straipsniai. Su visom pataisom mes tvirtinsime, kai ateis tam eilė.
Dėl 1 straipsnio. Ar būtų už ir prieš? Tik už. Galima balsuoti iš karto? Dėkoju. Bendru sutarimu galime pritarti 1 straipsniui? Dėkoju.
2 straipsnis. Už, prieš, taip pat prieštaraujančių nėra. Bendru sutarimu. Dėkoju.
3 straipsnis. Bendru sutarimu. Dėkoju.
4 straipsnis. Štai čia ir yra tos pataisos. Prašau komiteto pirmininką jas pristatyti.
V. MATUZAS (TS-LKDF). Kadangi komitetas pritarė pataisoms dėl įstatymo įsigaliojimo nuo rugsėjo 1 d., todėl jis pritarė Seimo nario Č. Juršėno pasiūlymui, kad 1251 straipsnį reikėtų išbraukti.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Česlovai, ar tenkina komiteto sprendimas? Pristatykite trumpai. Prašau. Žodis jums.
Č. JURŠĖNAS (LSDPF). Gerbiamasis Pirmininke, mielieji kolegos, kadangi čia yra kompleksinis siūlymas, jeigu iš tikro norime, kad būtų…
PIRMININKAS. Šiek tiek arčiau, gerbiamasis Česlovai, nes negirdėti.
Č. JURŠĖNAS (LSDPF). …gerbiamieji kolegos, kad būtų realūs įstatymo priėmimo ir pasirengimo jį įgyvendinti terminai, tam reikia pastumti datą. O jeigu pastumiama data, tada 1251 straipsnis netenka prasmės.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Vytai Matuzai?
V. MATUZAS (TS-LKDF). Taip, komitetas pritaria Seimo nario Č. Juršėno pasiūlymui ir prašyčiau, kad ir Seimas pritartų.
PIRMININKAS. Ar galime bendru sutarimu pritarti 29 balsais, kad šias pataisas svarstytume? Dėkoju. Ar galime pritarti komiteto nuomonei bendru sutarimu? Dėkoju. Ar galime pritarti visam 4 straipsniui su ką tik patvirtinta pataisa? Dėkoju.
5 straipsnis. Prašom. Taip pat yra gauta pasiūlymų.
V. MATUZAS (TS-LKDF). Taip. Dėl 5 straipsnio taip pat yra Č. Juršėno pasiūlymas. Kartu ir mano dėl datos įsigaliojimo. Nežinau, ar čia verta pristatyti.
Č. JURŠĖNAS (LSDPF). Data lieka, gerbiamasis Pirmininke, ta, kuri buvo pasiūlyta, ir kuri, kiek aš supratau, buvo aprobuota.
PIRMININKAS. Taip, čia tiesiog formalumas. Ar galime pasiūlymui pritarti?
Č. JURŠĖNAS (LSDPF). Atsiprašau. Tik, žinoma, straipsnių numeracija pasikeičia.
PIRMININKAS. Taip. Noriu pabrėžti, kad dabar Seimas, bendru sutarimu pritardamas šiai pataisai, automatiškai atmeta gerbiamojo M. Zasčiurinsko pasiūlymą, kad būtų nuo spalio 1 d.
V. MATUZAS (TS-LKDF). Ne, dėl M. Zasčiurinsko komitetas nesvarstė, bet mes jau priėmėme dėl rugsėjo 1 d.
PIRMININKAS. Taigi kas dėl 5 straipsnio? Prašom. E. Klumbys.
E. KLUMBYS (TTF). Dėl vedimo tvarkos. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, tai dabar aš taip ir nesuprantu. Komitetas pritaria gerbiamojo Č. Juršėno pataisai. Taip? Tai už tą pataisą turėtų balsuoti Seimas.
PIRMININKAS. Aš ką tik klausiau. Bendru sutarimu ir visi patvirtino.
E. KLUMBYS (TTF). Bet yra ir alternatyvinė pataisa spalio 1 d.
PIRMININKAS. Taip.
E. KLUMBYS (TTF). Tai arba mes balsuojame alternatyviai, o ne bendru sutarimu, nes yra du pasiūlymai. Čia negali būti bendro sutarimo.
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, yra Statuto straipsnis. Galite panagrinėti šiek tiek atidžiau, ir jeigu Seimas apsisprendžia dėl vieno pasiūlymo ir kiti alternatyvūs atkrinta, posėdžio pirmininkas net neteikia jų balsuoti.
Gerbiamieji kolegos, gal tuomet pradėkime nuo tų pasiūlymų, kaip jie buvo pateikti. Pirmasis pasiūlymas buvo gerbiamojo Č. Juršėno ir aš dar kartą klausiu. Kas pritaria tai pataisai, kurią pateikė Č. Juršėnas ir V. Matuzas? Prašom balsuoti. Jai pritarus, kita nuomonė net nebus teikiama, kitas pasiūlymas.
Balsavo 113. Už – 94, prieš – 4, susilaikė 15. Taigi pataisai pritarta.
Dėl viso 5 straipsnio su ką tik patvirtinta pataisa už, prieš. Nėra. Ar būtų galima bendru sutarimu? Dėkoju. Dėl viso keturi – už, keturi – prieš. Dėkoju pranešėjui V. Matuzui. Už – K. Glaveckas. Po to prieš – E. Žakaris. Prašom.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamieji kolegos, šis įstatymas, kaip žinote, koreguoja PVM tarifo didinimą nuo 19 iki 21 %, taip pat nuo 5 iki 9 % numato lengvatinį PVM tarifą šildymui. Ekonomine prasme, be abejo, ir populiarumo prasme PVM didinimas nėra populiarus, nes jis mažina vartojimą. Bet esant tokiam ekonominiam sunkmečiui ir konsoliduojant išlaidas, kai pajamos mažėja, valstybės biudžeto papildymo šaltinis, ypač žinant tai, kad tie pinigai, tas procentas bus naudojamas vadinamiesiems PPP projektams įgyvendinti, o tai skatins ekonomikos augimą, iš tikro yra neišvengiamas, kaip rodo beveik visų šalių, kurios yra papuolusios į ekonominį sunkmetį, padėtis. Todėl siūlau pritarti šiam komiteto patobulintam įstatymo projektui. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš – E. Žakaris. Po to už – A. Kubilius.
E. ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau priminti klausimą, kurį uždaviau kandidatui į Ministrus Pirmininkus. Ar ne svarbiau yra pirmiausia pasiekti, kad visi mokėtų mokesčius tvarkingai, o po to tik reikalui esant juos didinti? Premjeras pripažino, kad didėjant mokesčiams atsiranda vis daugiau nesąžiningų verslininkų, bet tuo atsakymas ir pasibaigia. Nekomentavo, ar ką nors darys, nedarys, galima, negalima. Tai dabar išeina, kad mums yra siūloma padidinti mokestį sąžiningiems verslininkams, kurie dar gali mokėti, o kurie negali, tegul arba nelegaliai ką nors daro, arba bankrutuoja. Lygiai tas pats ir žmonėms. Sumažinome atlyginimus, pajamas, o kainos visiems pakils. Bet alternatyvos nesiūlome. Juo labiau kad padidinus dar metų pradžioje vienu procentu, statistika aiškiai rodo, kad PVM surinkimas sumažėjo. Ir kalbos, kad būtų dar kitaip buvę, tai čia yra kas būtų, jeigu būtų. Balsuosiu prieš.
PIRMININKAS. Dėkoju. Už – A. Kubilius. Po to prieš – A. Šedžius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, visų pirma aš noriu reaguoti į pono E. Žakario kalbą, nes akivaizdu, kad čia yra keletas loginių klaidų. PVM surinkimas, lyginant su planu, šiais metais visą laiką buvo mažesnis ir atsiliko ne dėl to, kad mes praeitų metų pabaigoje padidinome vienu punktu PVM mokestį, o todėl, kad ekonomika ir vartojimas smuko kur kas greičiau, negu mes galėjome planuoti praeitų metų pabaigoje. Su tuo susiduria visos pasaulio valstybės, t. y. kad recesija gilesnė, negu buvo galima planuoti.
Dabar antras dalykas. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų mes turime matyti visą vaizdą. Ne atskirą mokestį, o visą vaizdą. Vaizdas, kaip žinote, yra toks, kad kitais metais deficitas, jeigu nieko nedarysime, pasieks 13,7 % BVP, arba maždaug 13 mlrd. Lt. Akivaizdu, kad tokio deficito išlaikyti mūsų valstybė negalėtų, o tai reiškia, kad negalėtume finansuoti nei atlyginimų, nei pensijų, nei visų kitų dalykų. Turime ieškoti veiksmų, kaip sumažinti deficitą, ir tuos veiksmus mes nuosekliai ir siūlome įgyvendinti. Žinote apie mūsų nacionalinio susitarimo pateiktą planą. Jame yra numatyta įvairių priemonių, taip pat ir PVM didinimas. Noriu pasakyti, kad iš tikrųjų kalbantis ir su asocijuotomis verslo struktūromis, ir su profesinėmis sąjungomis labai akivaizdu, kad jos, svarstydamos racionaliai, o ne politiškai, svarstydamos konstruktyviai visos asociacijos supranta, kodėl reikia šiuo metu didinti PVM mokestį.
Aš noriu jums dar kartą perskaityti tai, kas yra parašyta protokole tariantis su įvairiomis asocijuotomis verslo struktūromis. Ir su pramonininkais, ir su verslo darbdaviais, Verslo konfederacija, Pramonės ir prekybos rūmais. Noriu priminti, kaip skamba šio susitarimo 13 punktas.
„Asocijuotos verslo struktūros supranta pridėtinės vertės mokesčio tarifo didinimo 2 procentiniais punktais, kaip laikinos priemonės, svarbą siekiant subalansuoti viešuosius finansus ekonomikos sunkmečio sąlygomis. Dar daugiau – verslo asocijuotų struktūrų atstovai priėjo bendrą nuomonę, kad PVM didinimas 2 procentiniais punktais šioje situacijoje būtų verslui mažiausiai skausmingas mokestinis sprendimas.“ Labai panašiai PVM didinimą vertinimą ir profesinės sąjungos.
Gerbiamieji kolegos, baigdamas noriu pasakyti, kad jūs turite suprasti, kodėl yra siūloma didinti PVM, ir kas bus, jeigu mes nepriimsime šio sprendimo. Tai reikš, kad turime daugiau mažinti atlyginimus arba daugiau mažinti pensijas. Pasirinkimas tik toks.
PIRMININKAS. Dėkoju. A. Šedžius. Nėra salėje. V. P. Andriukaitis. Taip pat nematau. V. Mazuronis. Prašom.
V. MAZURONIS (TTF). Labai ačiū. Gerbiamasis premjere, na, negąsdinkite mūsų ir visos Lietuvos. Jeigu jūs nesugebate atrasti kitų kelių, tai nereiškia, kad jų nėra. Mielieji kolegos, ką reiškia PVM padidinimas?
Pirma, tai reiškia kainų didėjimą. Kaip pasekmė yra vartojimo mažėjimas. Vartojimo mažėjimo pasekmė yra gamybos susitraukimas, šešėlinio sektoriaus didinimas ir, svarbiausia, daugiau mokesčių nesurinksite. Aš kviečiu tuos, kurie pasisako už tą bloką pasekmių – kainų didėjimą, vartojimo mažėjimą, gamybos susitraukimą, šešėlinio sektoriaus didinimą, tie balsuokite už pritardami šiam įstatymui. Kurie nori išvengti šitų pasekmių, tie balsuokite prieš. Manau, kad antras variantas – balsuoti prieš yra teisingesnis, o gerbiamojo premjero nuolatinės kalbos apie neva visuotinį susitarimą ir apie neva kito kelio nebuvimą yra niekas kitas, kaip nesugebėjimas valdyti valstybės.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš – J. Veselka.
J. VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, kai premjeras tvirtina, kad…
PIRMININKAS. Atsiprašau, gerbiamasis Vyteni, kai skelbėme jūsų kvietimą, jūs nebuvote savo vietoje, dovanokite, bet suteikėm žodį kitam Seimo nariui. Dabar Seimo narys J. Veselka.
J. VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, kai klausau premjero tvirtinimų, kad verslo struktūros pritaria šitiems sprendimams, manau, Dieve mano, kiek mums Europos Sąjunga pakenkė. Jeigu nebūtų išrinktas į Europos Parlamentą gerbiamasis V. Uspaskichas, tikrai verslo struktūros nepritartų. Dabar toks gudrus buvo žingsnis padarytas – pagrindiniai verslininkai išvaryti į Europą. Nežinau, kas ten perėmė vadovauti, nes kaip nori gali verslui kenkti, vis tiek jie pritaria. Tai iš tikrųjų mūsų labai kebli padėtis. Tai, pirma, noriu, kad V. Uspaskichas sugrįžtų į Lietuvą, pradėtų vadovaut verslininkam. O antra, gerbiamasis premjere, matote, kas išeina: mažinat algas, mažinat perkamąjį pajėgumą, didinat kainas, dar labiau skriaudžiat verslą, nes pardavimai vidaus rinkoje bus sunkesni, todėl į šiuos sprendimus nežiūrint kompleksiškai jie tikrai tik gilins krizę. Ar jūs kada sakot žodį „prasiskolinimas“? Na, jūs jau žengėt didelį žingsnį prasiskolinimo linkme – už 9,3 % pasiskolinot 0,5 mlrd. eurų, kai galima už 3,5 pasiskolint iš šito TVF. Jūs vykdot viską, ką pasako TVF ir Europos Komisija, o apie mus nieks negali geriau žinot už mus pačius. Todėl tas jūsų nuolankus visąlaik mojavimas TVF’u ir Europos Komisija man primena tarybinius laikus – Leninu ir K. Marksu. Na, gyvenkim realų gyvenimą. Šita prielaida, kai vien tik PVM didinam ir mažinam algas… Tikrai lapkričio ar gruodžio mėnesį bus dar giliau, reikės didinti, todėl negalima pritarti. Šiaip būtų galima suprasti, jeigu kitų variantų nebūtų.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ir ketvirtasis prieš – V. P. Andriukaitis. Prašau.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Dėkoju, gerbiamasis Pirmininke. Gerbiamasis kolega Andriau Kubiliau, aš norėčiau jus patikinti, kad jūs išties nebuvote galutinai pasirašę jokio susitarimo nei su profesinėmis sąjungomis, nei su darbdaviais. Tai, kad jūs sėdėjot, kalbėjot ir tarėtės, kad yra koks nors supratimas, nereiškia, kad jūs esate pasiekę galutinį susitarimą. Net ir vakar po jūsų pietų prieita tiktai prie vienintelės išvados tarp profesinių sąjungų ir jūsų, kad jūs toliau derėsitės, bet derybų paketas turėtų būti pateiktas visas.
Dabar kalbant apie tai, gerbiamasis kolega Andriau Kubiliau, galim pasakyt, kad jūsų Vyriausybė išties blogai diagnozavo ekonomikos būklę 2008 m. gruodžio mėnesį ir dėl to spartus mokesčių didinimas privertė dalį sektoriaus pereiti į šešėlį. Atrodo, kad iš daugiau kaip 200 tūkstančių subjektų, kurie mokėjo mokesčius, šiandien tik 160 tūkst. įmonių geba mokėti, kitos arba šešėly, arba persiregistruoja, arba dar kur nors kitur. Štai didinimas dabar šio pridėtinės vertės mokesčio tarifo iki 21 %, nesubalansavus, neišsprendus visų klaidų, neperžiūrėjus strategiškai ir struktūriškai visų krypčių, reiškia dar kartą buhalterinį ir lengviausią ėjimą prie problemos sprendimo, neįvertinant nei atskirų šakų, nei atskirų ūkio sektorių padėties, nei gyventojų mokumo galimybių. Taip spręsti uždavinių tikrai negalima. Priešingu atveju, jūs esat makroekonominių rodiklių buhalterinis įkaitas ir nieko daugiau. Tai šiuo atveju dovanokit, bet priimt tokį sprendimą išties yra nedovanotina klaida. Todėl siūlyčiau ne nuo rugpjūčio 1 d., bet iš viso atsisakyt to sprendimo ir dar iki rugpjūčio diskutuot su visa visuomene…
PIRMININKAS. Laikas!
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). …koks sprendimas yra pats geriausias. Balsuosiu prieš.
PIRMININKAS. Dėkoju. Per šoninį mikrofoną – M. Zasčiurinskas. Prašau.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gerbiamasis Pirmininke, aš dėl vedimo tvarkos. Kaip žinome, jūs esate visiems teisingas ir vienodai teisingas.
PIRMININKAS. Ačiū už komplimentą.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Tiktai nelabai supratau, kodėl jūs… Stengiuos pataikaut, nes pas mus labai įprasta, kad kol nepasakysi komplimento, tai nebūsi išklausytas.
PIRMININKAS. Aš labai įtariai vertinu vyrų komplimentus, bet tiek to, sakykit.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Taip, na, ką darysi. Gerbiamasis Pirmininke, jūs atėmėte iš manęs galimybę, ir ne tik iš manęs, iš grupės Seimo narių, pateikti savo pasiūlymą, taip pat atėmėte galimybę ir Seimo nariams išgirsti šį pasiūlymą. Aš sąmoningai dabar kalbėdamas dėl vedimo tvarkos neturiu čia pasiėmęs Seimo statuto, nes puikiai suprantu, kad kiekvienu atveju galima surasti bet kokį straipsnį, dėl kurio antrą kartą ginčytis jau nesuteikiama galimybė. Todėl noriu atkreipti dėmesį į tai, kad gerbiamojo kolegos Egidijaus pasiūlymas bent jau pasiūlymus teikti balsuojant alternatyviai būtų buvęs kompromisinis variantas. O dabar, kartoju dar kartą, nes gal patiko jums komplimentus išgirsti, būdamas visiems teisingas, jūs atėmėte galimybę tiek iš manęs, tiek iš mūsų grupės, kuri siūlo šį pasiūlymą, tiek iš Seimo narių. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į 118 straipsnio 7 dalį: „Dėl skaičių balsuojama jų didėjimo tvarka.“ Taigi niekur nereikalaujama alternatyvaus balsavimo. Įsivaizduokite, kaip mes pateiktume alternatyviai – dėl dviejų datų galima, o jeigu tų datų yra keturios? Taigi pateikus pasiūlymą pagal datas didėjimo skaičių tvarka yra rugsėjo 1 d., spalio 1 d. ir t. t. Taigi, Seimui apsisprendus dėl rugsėjo 1 d., automatiškai spalio 1 d. variantas atpuolė. Taip yra surašyta ir Statute. Prašau. V. Gapšys.
V. GAPŠYS (DPF). Gerbiamasis Pirmininke, noriu atkreipti dėmesį, kad visa tarptautinė praktika ir visose pasaulio valstybėse balsuojama dėl labiausiai nutolusio pasiūlymo, po to, jeigu jam nepritariama, einama prie mažiau nutolusio. Tai labiausiai nutolęs buvo spalio 1 d. pasiūlymas, dėl jo reikėjo balsuoti. Jeigu jam būtų nepritarta, reikėjo balsuoti dėl rugsėjo 1 d., galiausiai, jeigu jam būtų nepritarta, būtų likusi rugpjūčio 1 d. Tai būtų logiška priėmimo procedūra.
PIRMININKAS. 118 straipsnio 7 dalis: „Dėl skaičių balsuojama jų didėjimo tvarka“. Gerbiamieji kolegos, aš nutraukiu diskusijas ir skelbiu balsavimą dėl įstatymo projekto Nr. XIP-779 – Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto. Kas pritaria, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja kitaip. Gerbiamieji kolegos, sustabdysim balsavimą, nes ne tas įstatymas, čia po ilgų diskusijų šiek tiek ne ten akis nuklydo. Įstatymo projektas Nr. XIP-782 – Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2, 58, 91 ir 1251 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Kas už, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja kitaip.
Balsavo 118. Už – 66, prieš – 34, susilaikė 18. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2, 58, 91 ir 1251 straipsnių pakeitimo įstatymas priimtas.
Replikos po balsavimo. Prašau. V. Mazuronis.
V. MAZURONIS (TTF). Gerbiamasis Pirmininke, aš esu priverstas padaryti pastabą, jog pasiūlymai negali atpulti, jie gali atkristi. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Deja, bet gali ir atpulti, nes tai yra sinonimai. (Balsai salėje) E. Klumbys. Prašau. Lituanistinės pamokėles tęsiasi. Žodis jums.
E. KLUMBYS (TTF). Ne, aš nuo lituanistinių pamokėlių prie aritmetinių. Aš nelabai suprantu, kai jūs aiškinote, kad reikia teikti didėjimo tvarka pagal skaičius, juk gerbiamojo Č. Juršėno pasiūlyme buvo pirmoji diena ir gerbiamojo M. Zasčiurinsko pasisiūlyme irgi buvo pirmoji diena. Tai kuo čia dėti tie skaičiai, irgi nelabai suprantu.
PIRMININKAS. Aš gal paaiškinsiu. Rugsėjis yra 09 mėnuo, o spalis yra l0 mėnuo. Jeigu jūs neskiriate, tai, dovanokite, tikrai neturiu tiek įtaigos, nesu A. Kašpirovskis.
Prašau. Gerbiamasis M. Bastys. Žodis jums.
M. BASTYS (LSDPF). Dėkoju, gerbiamasis Pirmininke. Aš norėčiau repliką po balsavimo Ministrui Primininkui. Ministras Pirmininkas motyvuoja, kodėl galima priimti šį įstatymą, remdamasis verslo asocijuotom struktūrom, bet šis mokestis yra skirtas visiems vartotojams. Aš manau, pirmiausia reikėtų suderinti su visais Lietuvos gyventojais, su visais 3 mln., kurie šiandien eina į parduotuves ir perka vienus ar kitus produktus. Pirmiausia tai paliečia šitą žmonių sluoksnį.
Kai kalbama apie pensijas, tai pensijos yra visai kitais įstatymais reguliuojamas dalykas. Tai nėra dalykas, visiškai susietas su pridėtinės vertės mokesčiu. Dėkoju.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš nutraukiu diskusijas ir replikas po balsavimo. (Balsai salėje)
Dėl vedimo tvarkos? Prašom.
J. KAROSAS (LSDPF). Dėl koncentracijos į Ministrą Pirmininką. Aš padariau klaidą – aš balsavau prieš.
PIRMININKAS. Pataisyme protokolui.
Prašom. Gerbiamasis A. Šedžius.
A. ŠEDŽIUS (LSDPF). Gerbiamasis Pirmininke, neužsiskaitė balsas, bet aš tikrai balsavau prieš.
PIRMININKAS. Už?
A. ŠEDŽIUS (LSDPF). Ne.
PIRMININKAS. Dovanokit.
A. ŠEDŽIUS (LSDPF). Aš balsavau prieš, bet kažkodėl nesuveikė.
PIRMININKAS. Gerai. Įrašome į protokolą, kad balsavote prieš.
A. Kubilius. Prašom.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš džiaugiuosi, kad socialdemokratai jau pradeda blaškytis, kai mato, kad ir profesinės sąjungos, ir verslas supranta logiką, kodėl reikia tokių sprendimų. Tą patį supranta ir mūsų kaimynai estai ir latviai, kurie tokius sprendimus neseniai padarė. Apie panašius sprendimus svarsto kaimynai lenkai. Dar sykį noriu priminti ir tą paprastą dalyką, kad visi mes turime kartu ieškoti sprendimų, kaip mažinti deficitus ir kaip mažinti valstybės skolas. Aš laukiu iš socialdemokratų kokių nors racionalesnių pasiūlymų, kurie leistų spręsti problemas, ne vien tik prieštarauti mūsų pateiktiems pasiūlymas ir ne vien tik siūlyti progresinį mokestį, kurį vakar J. Olekas siūlė kaip vienintelį receptą ir kurį įgyvendinus reikėtų gyventojų pajamų mokestį didinti maždaug dvigubai.
Gerbiamieji kolegos, aš raginu imti pavyzdį iš visuomenės organizacijų, kurios šioje situacijoje ir atsakomybę, ir konstruktyvumą supranta kur kas giliau negu čia, Seime, kai kurios opozicinės partijos iki šiol demonstruoja. Aš dėkoju tiems Seimo nariams, kurie, nepaisant visų karštų diskusijų, priėmė šį svarbų sprendimą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, patikslintais duomenimis, kurie balsavo ir nesipainiojo: už – 65, prieš – 36, susilaikė 18. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2, 58, 91 ir 1251 straipsnių pakeitimo įstatymas priimtas.
Prašom. J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Aš noriu patikslinti Ministrui Pirmininkui, kad mūsų siūlymas įvesti progresinius mokesčius nereikalauja padvigubinti viso tarifo. Reikia tik padidinti 10–15 % tarifų viršutinę ribą. Bet kartu, gerbiamasis premjere, sutaupytume visus mokesčius į „Sodros“ biudžetą ir Privalomojo sveikatos draudimo biudžetą. Faktiškai žmonėms išliktų pensijos ir medicinos pagalba tokio lygio, kokio dabar yra, arba net būtų galima surinkti daugiau lėšų. Todėl siūlau labai rimtai apsvarstyti.
Antras dalykas. Jūs dažnai sakote, kad pritarė profesinės sąjungos, kitos asociacijos. Deja, jos tik tarėsi su jumis, jokio pritarimo jūs dar neturite.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, darbotvarkės 1-6b klausimas – Pelno mokesčio įstatymo 5 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-784. Priėmimas. Vėl kviečiu į tribūną Seimo narį V. Matuzą. Prašom.
V. MATUZAS (TS-LKDF). Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos, noriu informuoti, kad komitetas pateikė antrą variantą. Jam alternatyvių įstatymų projektų Teisės departamente negauta. Tačiau įvertinus įstatymo projektas atitinka Konstituciją, galiojančius įstatymus, juridinės technikos taisykles. Čia rašo Teisės departamentas. Pastabų neturime. Tačiau atkreipiame dėmesį, kad dvi paskutinės oficialaus paskelbimo šaltinių sąrašo nuorodos koreguotinos nurodant „Valstybės žinių“ numerius, numeriai tokie ir tokie. Prašyčiau, kad būtų atsižvelgta į Teisės departamento išvadą ir priėmimo metu ta korektūra atlikta.
PIRMININKAS. Taip, tai yra redakcinio pobūdžio pastaba. Dėkoju pranešėjui. Dabar galime pastraipsniui arba galbūt galima bendru sutarimu pritarti visiems trims straipsniams pastraipsniui iš eilės ir kalbėti dėl viso? Dėkoju.
Taigi dėl viso 4 – už ir 4 – prieš.
Už – K. Glaveckas, po to prieš – A. Šedžius. Prašom.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamieji kolegos, kaip žinote, šis įstatymas yra labai reikalingas. Jis skirtas tam, kad tie ūkio subjektai, kurie yra pasiskolinę užsienyje, paėmę kreditus ir paėmę dažniausiai mažesnėmis palūkanomis negu Lietuvoje… tai gautos palūkanos, skirtumas buvo apmokestinamas pelno mokesčiu. Šiuo įstatymu jis naikinamas ir taip yra palengvinamos konkurencijos sąlygos ir palengvinamos verslo sąlygos. Todėl siūlau jam pritarti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš – A. Šedžius, po to – K. Daukšys.
A. ŠEDŽIUS (LSDPF). Iš tiesų yra europinės direktyvos, kurios įsigalios nuo 2010 m. sausio 1 d. Tuo remiantis ir taip bus sumažintas palūkanų apmokestinimas. Taigi mums nereikėtų bėgti prieš traukinį ir nedaryti nuolaidų anksčiau laiko, tuo labiau kad biudžetas dėl to netektų, aišku, ne tokios didelės sumos, apie poros milijonų litų, bet vis tiek tai būtų netektis. Taigi siūlau palaukti, kol įsigalios Europos direktyvos, numatančios tokias pelno mokesčio nuolaidas, ir tiesiog sutaupyti biudžetui taip labai reikalingas lėšas. Todėl siūlau balsuoti prieš.
PIRMININKAS. Prieš – K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Aš nesuprantu, kodėl pirmininkas dangstosi įmonių poveikiu šioje vietoje, nes įstatymas liečia grynai kredito įstaigas, kurios uždirba pinigus Lietuvoje iš palūkanų ir jos laisvai įsiveža neapmokestintas, o Lietuvos įmonėms nuo to nei šilta, nei šalta.
Kita bėda, kaip mes išsiaiškinome. Mokesčių inspekcija sugeba įmonės sumokėtas palūkanas, kurios yra mažesnės, negu Lietuvoje būtų galima pasiskolinti, tą skirtumą priskirti prie menamo pelno ir tą menamą pelną apmokestinti, bet čia visai skirtingi dalykai. Jeigu mes norime tą dalyką pakeisti, čia net nereikia įstatymo. Čia reikia tiesiog Finansų ministerijai normaliai pažiūrėti į gyvenimą ir suprasti, kad jeigu žmonės pigiau pasiskolina, tai čia jų džiaugsmas, o ne rūpestis dar valstybei apmokėti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ir prieš – J. Veselka. Atsisakote. Jau viską pasakėte. Dėkoju.
Gerbiamieji kolegos, kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas Pelno mokesčio įstatymo 5 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja kitaip.
Balsavo 100: už – 66, prieš – 8, susilaikė 26. Įstatymas Nr. XIP-784 priimtas.
Darbotvarkės 1-6c klausimas Nr. XIP-785. Į tribūną kviečiu pranešėją V. Matuzą. Priėmimas.
V. MATUZAS (TS-LKDF). Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos, komiteto pateiktam ir suredaguotam projektui alternatyvių įstatymų projektų Teisės departamente negauta. Tačiau įvertinus juridinius dalykus, irgi redakcinio pobūdžio pataisėlė dėl nuorodos įstatymo pabaigoje. 2008, Nr.149-6002 reikėtų įrašyti, taip siūlo Teisės departamentas. Prašyčiau pritarti tokiai redakcinei pataisai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, įstatymo projektą sudaro 3 straipsniai. Ar galime bendru sutarimu pastraipsniui pritarti visiems trims iš eilės? Dėkoju.
Keturi – už, keturi – prieš dėl viso. K. Glaveckas – už, po to prieš – A. Šedžius. Prašau.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamieji kolegos, šis įstatymas iš esmės yra susijęs su prieš tai minėtu įstatymu. Jisai yra susijęs ir su atitinkamom Europos Sąjungos direktyvom, kurių įgyvendinimui kaip tik dabar šis įstatymas ir skiria pagrindinį dėmesį, todėl siūlau pritarti šiam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš nėra. Kviečiu balsuoti. Kas už įstatymo projektą, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja kitaip.
Balsavo 99. Už – 81, prieš – 1, susilaikė 17. Pelno mokesčio įstatymo 5, 12, 26, 35, 36, 37, 53 straipsnių pakeitimo ir papildymo, įstatymo papildymo 371 bei 372 straipsniais ir įstatymo 3 priedėlio papildymo įstatymo 8 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymas priimtas.
Darbotvarkės 1-6d klausimas, įstatymo projektas Nr. XIP-786. Kviečiu vėl… Tęsia benefisą šiandieną V. Matuzas. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2, 9, 17, 18 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Prašau.
V. MATUZAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamasis Seimo Pirmininke. Turime šiam įstatymo projektui, tiksliau, jo galutiniam variantui, suredaguotam komiteto, Teisės departamento išvadą. Teisės departamentas savo išvadoje pareiškė nuomonę, kad, kadangi dabar jau yra priimtas Nr. XIP-779(2), mes tada turime padaryti redakcinio pobūdžio 9 straipsnio 1 dalies 5 punkto pataisą, suderindami šio įstatymo, dabar mūsų priimamo, redakcinio pobūdžio pataisą. Lygiai taip pat Teisės departamentas sako, kad šaltinių sąrašas yra pildytinas šia nuoroda, kur yra išvardinta skaičiai. Trečioji pastaba – kad įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalies pakeitimo esmė ir dėstomoji dalis koreguotina, vietoj skaičiaus 35 įrašant 34, ir galiojančio įstatymo 2 straipsnis 34 dalis pernumeruotina į 35 dalį. Ir ketvirtas punktas – įstatymo projekto 4 straipsnio 2 ir 3 dalis sukeisti vietomis, nes, papildžius straipsnį nauja dalimi, buvusios dalys turi būti iš karto pernumeruotos, o šio straipsnio 3 dalies pakeitimo esmė išdėstyta taip: „Pakeisti 18 straipsnio 3 dalies 9 punktą ir išdėstyti jį taip…“. Tai tokios yra Teisės departamento išvados mūsų priimam įstatymo projektui. Ar galėtume mes joms pritarti?
PIRMININKAS. Taip, į jas bus atsižvelgta. Dėkoju. Tai redakcinio pobūdžio pataisos.
Gerbiamieji kolegos, įstatymo projekte yra 5 straipsniai. Ar galime, kaip ir prieš tai, pritarti visiems pastraipsniui bendru sutarimu? Dėkoju. Ir dėl viso keturi – už, keturi – prieš.
Už – K. Glaveckas, po to prieš – A. Šedžius. Prašau.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamieji kolegos, mes turėjome didelius debatus dėl šio įstatymo ir apskritai dėl individualios veiklos bei smulkiojo verslo sąlygų. Šis įstatymas kaip tik ir sumažina verslui tą mokestinę naštą, kuri buvo po gruodžio mėnesio padidinta individualioms įmonėms. Aš manau, kad tai padės šiam verslui atsigauti ir efektyviau funkcionuoti, todėl siūlau pritarti įstatymo projektui. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš – A. Šedžius. Prašau.
A. ŠEDŽIUS (LSDPF). Tai gerai, kad komiteto pirmininkas pripažįsta, kad jie taiso savo klaidas ir bando išgelbėti įmones. Tačiau noriu jus nuvilti, kad daugiau negu pusės įmonių išgelbėti nepavyks, nes jų jau nebėra dėl jūsų pačių priimtų įstatymų ir padarytų klaidų.
Kita vertus, dar būtų galima suabejoti įstatymo 4, 7, 8 ir 9 straipsnių pakeitimais ir… pakeitimo papildymais, nes įmonės, kurių išvardintos pajamos prilygintos dabartinėms pajamoms, ir taikyti joms atitinkamas pajamoms iš darbo ar su jais susijusių santykių taikytinas apmokestinimo taisykles… Aš tai suprasčiau taip, kad žmonės mokės visus mokesčius, tačiau jų statusas bus vis tiek neaiškus, todėl siūlyčiau nepritarti. Jeigu jau taisote gruodžio mėnesio klaidas, tai taisykite visas bendrai, kaip jums ir rekomendavo Prezidentė, o ne atskirais gabalais. Siūlau balsuoti prieš. Jeigu grįžtame taisyti, tai reikia taisyti kompleksiškai jūsų visas klaidas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Nuomonės už, prieš išsakytos dėl viso. Kviečiu balsuoti. Kas už įstatymo projektą Nr. XIP-786, balsuoja už, kas prieš, balsuoja kitaip.
Balsavo 102. Už – 81, prieš – 1, susilaikė 20. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2, 9, 17, 18 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas priimtas.
Darbotvarkės 1-6e klausimas, įstatymo projektas Nr. XIP-787. Kviečiu pranešėją. Kol kas replika po balsavimo. J. Veselka. Prašau, žodis jums.
J. VESELKA (TTF). Gerbiamasis premjere! Nematyti. Tai visiems kitiems. Ačiū už pateiktą informaciją, bet turbūt jūs nenagrinėjote. Pasirodo, kad lietuviai per metus užsienyje perka prekių už pusantro milijardo litų, tempia „terbom“. Tai reikia peržiūrėti ekonominę politiką, kad šitie pusantro milijardo ne ten būtų, o čia. O svarbiausia – estai ir latviai perka mažiau.
PIRMININKAS. Darbotvarkės klausimas ką tik pristatytas. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2, 4, 7, 8, 9 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Pranešėjas – D. Budrys, Ekonomikos komitetas.
D. BUDRYS (ĄF). Po svarstymo komitetas… Vakar dieną Seime buvo pritarta, naujų pasiūlymų gauta nebuvo…
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dėkoju komiteto pirmininkui. Įstatymo projektą sudaro 6 straipsniai. Ar galime analogiškai, kaip ir prieš tai, pastraipsniui pritarti visiems bendru sutarimu? Dėkoju.
Dėl viso įstatymo projekto keturi – už, keturi – prieš. Už nėra, prieš – V. P. Andriukaitis. Nėra salėje. A. Sysas. Jeigu yra tiktai prieš, būtų pasiūlymas tiesiog balsuoti ir savo nuomonę dėl motyvų išreikšti balsuojant. Ar norėtumėte išsakyti? A. Sysas norėtų. Prašau, žodis jums.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Aš dar šiandien nekalbėjau, jūs pats turėjote pastebėti.
PIRMININKAS. Tada 4 minutės.
A. SYSAS (LSDPF). Gerai, ačiū. Aš suprantu, įstatymas toks geras, kad niekas net nenori kalbėti, bet aš noriu priminti, kad mes ką tik kalbėjome apie įstatymus, kad pinigų trūksta, ir čia kalbama apie socialinio draudimo fondo lėšas. Elementariai siūloma daliai apdraustųjų nemokėti socialinio draudimo įmokų. Tokiam siūlymui tikrai nepritariu, net per naktinius žygius mes sakėme, kad bus problemų. Tos problemos išlindo po 7 mėnesių ir taisomas, kaip ir prieš tai, Gyventojų pajamų mokesčio įstatymas, taip pat ir Socialinio draudimo įstatymas, vien dėl to, kad yra „Sodros“ deficitas. Kaip rodo statistika, 6 mėnesių rodikliai yra 156 mln. minusas, taigi siūlymui, kad dalis nemokėtų ir „Sodros“ biudžetas būtų dar didesnis, aš, kaip buvęs „Sodros“ tarybos narys, niekaip negaliu pritarti, todėl siūlau balsuoti prieš.
PIRMININKAS. Dėkoju. Pasirodo, įstatymas nėra toks geras, todėl yra kalbančiųjų ir už. A. Kubilius. Prašau.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Mane iš tikrųjų kartais tiek stebina gerbiamųjų socialdemokratų logika, kad aš net nerandu žodžių. Gerbiamasis A. Sysas ką tik labai aiškiai įvardino problemą, kad štai jie praeitų metų pabaigoje, kai mes svarstėme šiuos įstatymus, perspėjo dėl galimų klaidų, kurios galėjo būti padarytos šituose įstatymuose, ir ragino tų klaidų nedaryti. Dabar pats A. Sysas pripažįsta, kad mes tas klaidas taisome. Bet, sako, irgi blogai, kad taisome. Kažkokia logika vis tiek turi būti gyvenime net ir socialdemokratams. Aš raginu pagaliau susivokti realybėje. Jeigu praeitais metais buvo padaryta klaidų ir individualiam verslui užkrovėme per didelį mokestį arba ne taip skaičiavome jų mokestinę bazę, tai dabar tas klaidas taisome ir darome veiksmus, kurie yra palankūs tam pačiam verslui. Aš ne vieną kartą čia girdėjau didelę kritiką lavinos, kodėl mes didiname kokį nors PVM arba kitą mokestį, girdi, tai apsunkina verslą, verslas žlugs ir nes neturėsime pajamų į „Sodrą“ ar į kitus biudžetus. Kai mes dabar darome veiksmą, kurį verslas, smulkusis verslas, sveikina kaip neblogą, vėl girdime daugybę kritikos. Negali ilgai egzistuoti partija, kurios visa logika yra bet kuriuo atveju kritikuoti bet kokius sprendimus. Ir kritikoje turi būti kokios nors logikos.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš – A. Šedžius. Po to už – D. Jankauskas.
A. ŠEDŽIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš gerbiamajam premjerui pabandysiu išsakyti konstruktyvią kritiką. Jūs, gerbiamasis premjere, kai kuriais savo sprendimais kai kurioms įmonėms paskyrėte mirties bausmę ir kai kurios dėl to bankrutavo arba, liaudiškai tariant, numirė. Dabar apsižiūrėjote, kad jūs buvote neteisus, ir tą bausmės vykdymą, aišku, pakeitėte. Kaip bus su tom įmonėm, kurios jau numirė, kas prisiims atsakomybę? Būtų labai gražu, kad jūs, pripažįsdami savo klaidas, atsistatydintumėte ir leistumėte grįžti ir ištaisyti jūsų klaidas prieš tai buvusiai Vyriausybei arba naujai susiformavusiai daugumai, naujai Vyriausybei, kuri turbūt tokių klaidų, kaip jūs, nedarys. Bent jau atsakingiau žiūrės į įstatymų priėmimą. O jūs, kaip tas budelis, kuris paskyrė mirties bausmę, neprisiimate atsakomybės už tai, kad padarėte klaidų ir tos įmonės numirė. Jų turbūt jau neatgaivinsime, taigi geriausias būdas būtų labai atsakingai pažiūrėti į šių įstatymų priėmimą. Todėl siūlome balsuoti prieš ir taisyti ne tik atskirais gabalais, o bendrai visą įstatymą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Tik norėčiau atkreipti Seimo nario A. Šedžiaus dėmesį – ne „pripažįsdami klaidas“, o „pripažindami“. V. M. Čigriejienė. Prašau.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis Šadžiau, aš jus gerbiau…
PIRMININKAS. Šedžiau.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). …protingas esate, bet klausykite, neleiskite sau tokiais epitetais įžeidinėti Ministrą Pirmininką. Kas jis per budelis, sakykit? Jūs pažiūrėkite geriau į Šiaulių motinos ir vaiko kliniką, kaip jūs reketuojate ministrą. Taip. Dėl tos aparatūros, taip, jūs. Susitvarkykite su Šiauliais, ir tada pereikite prie Ministro Pirmininko. (Plojimai)
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kadangi čia bus paminėtos dabar visų Seimo narių pavardės, tai pagal reglamentą aš suteiksiu žodį iš eilės visiems užsirašiusiems. Galbūt aistros per tą laiką nurims ir mes galėsime tas replikas išsakyti po balsavimo. Ministras D. Jankauskas. Prašau.
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju. Gerbiamasis Pirmininke, dėl to, kad aistros nurimtų, išties, kolegos, galima būtų argumentuoti pasisakančiųjų prieš logiką bandant pateisinti, kad jeigu kažkam buvo blogai ir jūs taisote klaidas, kad kažkam pagerintumėte, tai mes negalime tam pritarti. Lygiai taip pat vargu ar teisingas ir tikslus argumentas, kad šiuo projektu yra siūloma dalį apdraustųjų atleisti nuo įmokų. Nuo dalies įmokų. Neapmokestinti dalies pajamų, kaip siūlo šitas įstatymas, išties yra palengvinimas ir, matyt, galimybė išgyventi šitą sunkmetį bent jau daliai verslo. Todėl aš pasisakau už ir kviečiu kolegas rinktis rimtus argumentus ir balsuoti pasiremiant sveiku suvokimu ir kuo mažiau emocijų. Dėkoju.
PIRMININKAS. Seimo narė B. Vėsaitė. Prašau. Žodis jums – prieš.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, aš suprantu, kad dabar taisomos kalėdinių pokštų klaidos, bet aš pritariu savo kolegoms, kad žala, ypač individualioms įmonėms, padaryta, nes trečdalis jų buvo priverstos persiregistruoti į UAB. Tarkime, už tai, kad taisomos klaidos, aš galiu pagirti konservatorius, bet iš kitos pusės turiu papeikti, nes šitoje vietoje įvedamos „Sodros“ lubos individualiai veiklai. Jūs man pasakykite, kuo skiriasi samdomas darbuotojas, kuris neturi „Sodros“ lubų, nuo individualia veikla užsiimančių asmenų? Aš manyčiau, kad šitoje srityje teisininkai, advokatai išsikovojo geresnes sąlygas. Todėl tikrai negaliu pritarti, nors apskritai, aišku, judama pozityviu keliu, tik su didele žala verslui.
PIRMININKAS. Seimo narys J. Dautartas – už, po to J. Olekas.
J. DAUTARTAS (TS-LKDF). Aš nenoriu kartotis, Pirmininke, aš šiek tiek nuramindamas. Žinoma, aš esu už ir manau, kad mūsų mokestiniai sprendimai lemia… Bet aš jaunajam socialdemokratui Andriui noriu pasakyti, pajuokaudamas dėl to įvaizdžio, kad budeliai valstybėje yra nekeičiami. Prisiminkime Aleksandrą Diumą.
PIRMININKAS. J. Olekas. Prašau.
J. OLEKAS (LSDPF). Gerbiamasis Pirmininke, žinote, tokioje aplinkoje nežinau kokį kostiumą apsivilkti. Gal iš nunertų metalinių rinkelių, kad apsisaugočiau nuo kolegų smūgių. Iš tikrųjų aš galiu pasidžiaugti, kad mūsų atkaklus priešinimasis mokesčių sunkmečiui, kurį čia bandė valdančioji dauguma uždėti smulkiajam verslui, vidutiniam verslui, šiek tiek davė vaisių. Mūsų kolegos supranta, kad kai kuriuos įstatymus, kurie taip energingai buvo brukami, reikia pataisyti ir jie taiso. Iš kitos pusės, atsiranda tam tikrų dalykų, kai tas taisymas nėra sisteminis. Padarius vieną ar kitą pataisymą, vieniems pagerėja, kiti pastatomi į netolygias sąlygas.
Kolegos, reikėtų nesipiktinti, nebandyti kažkaip kaltinti, bet pažvelgti į visą visumą ir pasistengti pataisyti taip, kad ir biudžetas surinktų pajamų, ir verslas galėtų gyventi, ir nenukentėtų „Sodra“ ir Privalomojo sveikatos draudimo fondas. Ministras Pirmininkas ir kolegos ministrai ypatingą dėmesį, arba gerokai daugiau dėmesio bando skirti valstybės biudžetui. Bet „Sodros“ ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo reikalai lieka nuošaly. Ar čia kolega neapgina tų sričių, galbūt keitėsi socialinės apsaugos ministrai, sveikatos ministras nėra iš didžiosios valdančiosios daugumos. Aš kviečiu premjerą ir kitus kolegas prisiminti, kad „Sodra“ ir Privalomojo sveikatos draudimo fondas taip pat yra nacionalinio biudžeto dalis ir priimant sprendimus tokius, kurie mažintų…
PIRMININKAS. Kolega, laikas!
J. OLEKAS (LSDPF). …pajamas į šiuos du fondus. Todėl susilaikysiu priimant šį įstatymą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ir ketvirtasis už – S. Pečeliūnas. Prašom.
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū, mielieji kolegos. Visi puikiai suprantame, kad šiandien turime lazdą su dviem galais: biudžetui pinigų reikia, bet ir mokesčius reikia mokėti. Kuo didesnė mokesčių bazė, tuo geriau biudžetui, tuo visiems yra geriau. Bet siekdami šito tikslo, manau, vienoje vietoje, konkrečiai 4 straipsnio 5 dalyje, padarėme ne visai gerai. Ką gi ten parašėme? Kad žurnalistų ir sportininkų, iš esmės visų, kurie dirba pagal autorines sutartis, „Sodros“ mokesčių mokėjimo bazė bus pusė autorinės sutarties numatytos sumos. Kitaip, nuo kitos pusės nereikės mokėti mokesčių.
Ką tai reiškia? Aš kalbu apie žurnalistus, nes savo šeimoje tokių žmonių turiu ir pažįstu jų gyvenimą. Jie faktiškai dirba už minimumą, jų atlyginimas yra: kiek padirbti, kaip sakoma, tiek ir gauni, o honorarai yra sumažinti. Vadinasi, nuo pusės to jie tik mokės. Išėjus į pensiją jų pensija bus minimali. Jau mes vieną dalyką pataisėme, kad jie iš viso mokėtų „Sodros“ mokesčius nuo honorarų, nuo autorinių sutarčių, kitaip sakant, jie to seniai siekė, nes buvo visiškai socialiai nedrausti. Lyg ir padarėme gerai, dabar žengiam pusę žingsnio atgal, vėl pusiau gerai darome. Ši vieta man nepatinka. Duok Dieve, kad ji būtų tik labai trumpą laiką, tada gal didelės įtakos neturės. Tiesiog atkreipiu dėmesį, kad kai tik bus įmanoma, gal net šių metų pabaigoje, o gal ir rudenį, šį žodelį „nuo 50 %“ reikia kuo greičiau išbraukti. Bus geriau ir „Sodrai“, ir visiems dirbantiems pagal autorines sutartis, kai jie ketins eiti į pensiją. Tada atsimins, ką visa tai reiškia šiandien ir ką leis jiems paskui. Ačiū. Kviečiu balsuoti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Matau stovinčius prie šoninio mikrofono. Tai bus, matyt, atsakymai į replikas, ne dėl vedimo tvarkos, tai gal tiesiog trumpam pailsiname kojas, prisėskime, pabalsuokime ir po to galėsime kalbėti. Po balsavimo keturi – už, keturi – prieš. Skelbiu balsavimą. Kas už įstatymo projektą Nr. XIP-787, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja kitaip.
Balsavo 106. Už – 81, prieš – 2, susilaikė 23. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2, 4, 7, 8, 9 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas priimtas.
Jeigu neklystu, pirmasis prie mikrofono atsistojo A. Sysas. Prašom, žodis jums.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Už ką kritikavo Ministrą Pirmininką Prezidentė? Už tai, kad jis nenuoseklus. Aš paklausyčiau Ministro Pirmininko, jeigu jis būtų nuoseklus dėl savo žodžių ir darbų, galėtų tada moralizuoti mane ir visus kitus. Aš sukaupęs gana didelę jo kalbų kolekciją ir galėčiau kiekvienu atveju ištraukti atvejį, kai jis sakė visiškai priešingai. Todėl, gerbiamasis Andriau Kubiliau, jūs septynerius metus čia kritikavote ir moralizavote socialdemokratus, kol mes buvome valdžioje, nors buvo projektas 2K ir jūs pridėjote rankelę ne vieną kartą prie visų įstatymų, ir dabar, būdami valdžioje, vėl moralizuojate, užmiršdami ką kalbėjote prieš metus, prieš pusantrų ir prieš daugiau. Todėl prieš moralizuodamas pagalvokite, nes aš jūsų tas kalbas toliau kaupsiu ir progai pasitaikius vėl jas ištrauksiu ir cituosiu.
PIRMININKAS. Dėkoju. A. Šedžius. Prašom.
A. ŠEDŽIUS (LSDPF). Jeigu tai padėtų man susigrąžinti gerbiamosios profesorės pagarbą, tai aš norėčiau atsiprašyti Ministro Pirmininko gal už nevisiškai tinkančius epitetus. Tačiau gerbiamajai profesorei norėčiau priminti, kad mes, aš ir jūs, ir visi kiti kolegos, esame Lietuvos Respublikos Seimo nariai, o Šiaulių motinos ir vaiko klinika priklauso Lietuvos valstybei. Taigi, kieno ir kokie interesai, mes turbūt puikiai suprantame. O kitam kolegai norėčiau pasakyti, kad nepakeičiamų nėra, yra tik nepakeisti. O nepakeičiami turbūt puikiai žinote kur yra – kapinėse.
PIRMININKAS. Dėkoju, kad susitaikė budelis ir auka. Linkime toliau gero darbo. J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš tikrai nieko nemoralizuosiu ir nepriekaištausiu. Tiesiog noriu pareikšti nesutikimą su tokiu mūsų sprendimo traktavimu, kad neva mes taisome dabar kažkokias klaidas. Tikrai mes ne klaidas taisome, o darome kitokį politinį sprendimą dėl individualių įmonių ir individualiai besidraudžiančių asmenų socialinio draudimo įmokų. Jeigu anksčiau buvo politinis sprendimas dėl didesnio jų dalyvavimo solidarumo, tai tas dalyvavimas dabar yra mažinamas, tai yra po diskusijų su minėtiems asmenims atstovaujančių asociacijų atstovais. Jeigu žiūrėtume į mūsų sprendimą iš „Sodros“ esančio deficito pozicijų, tai nėra labai geras sprendimas, bet jeigu žiūrėtume iš individualios veiklos palaikymo pozicijų, tai yra geras sprendimas, kad 50 % nuo pajamų ir kad yra lubos. Manau, palaipsniui reikia eiti į didesnį solidarumą, bet šiandien tai yra geras sprendimas.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, darbotvarkės 1-6f klausimas – įstatymo projektas Nr. XIP-788. Kviečiu pranešėją D. Budrį. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2, 3, 4, 5, 7, 8, 9, 29, 31 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Prašom.
D. BUDRYS (ĄF). Dėkui, Pirmininke. Po svarstymo šių metų liepos 21 d. naujų pasiūlymų negauta.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, vienas straipsnis. Taigi dėl viso iš karto. Keturi – už, keturi – prieš. Kadangi tik prieš ir nematau V. P. Andriukaičio, gal ir J. Olekas susilaikys dėl prieš? Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas įstatymo projektas Nr. XIP-788?
Balsavo 92. Už – 77, prieš – 1, susilaikė 14. Įstatymas priimtas.
Ir paskutinis klausimas iš 1-6 bloko yra 1-6g – įstatymo projektas Nr. XIP-789. Kviečiu pranešėją D. Budrį. Sveikatos draudimo įstatymo 6, 8, 17, 18, 19 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Prašom.
D. BUDRYS (ĄF). Dėkui, Pirmininke. Po vakar dienos svarstymo naujų pasiūlymų negauta.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, pasiūlymų, pataisų negauta. Ar galime bendru sutarimu pritarti pastraipsniui visiems šešiems, jeigu neklystu, straipsniams? Prieš nėra. Dėkoju. Tuomet dėl viso keturi – už, keturi – prieš. Už – J. Juozapaitis. Prašom.
J. JUOZAPAITIS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Kai kuriems įstatymo straipsniams galima pritarti, kai yra mažinami mokesčiai individualiai veiklai, taip pat ūkininkų bendrijų nariams. Tačiau gaila, kad šis įstatymas, visos lengvatos verslininkams yra teikiamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo. Jeigu Vyriausybė tam pritaria, tai galima balsuoti už, gelbėjant verslininkus, o fondą pabandyti papildyti iš kito biudžeto lėšų.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš suteikdamas žodį A. Sysui, norėčiau kreiptis į Darbo partijos frakciją. Kadangi pagal darbotvarkę mes lenkiame laiką ir netrukus nagrinėsime rezervinius klausimus, manau, galėtumėte pakviesti jūsų kolegą K. Daukšį. Dabar jau aišku, kad netrukus tie klausimai bus pateikti Seimui. Prieš – A. Sysas. Prašom.
A. SYSAS (LSDPF). Labai ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, priminsiu, kad, priėmus šitą įstatymą, Privalomojo sveikatos draudimo fondas negaus 175 mln. Tai ne 15, ne 20, o 175 mln. Mes paties biudžeto nekeičiam, išlaidų nemažinam, vadinasi, kažkur tuos 175 reikės taupyti. Greičiausiai tai ligonių sąskaita, vaistų kompensavimo sąskaita ir kitais dalykais bus daroma. Kieno sąskaita tai bus sutaupyta? Pačių turtingiausių žmonių, kurie negauna darbo užmokesčio, o buvo uždėta mokesčiai nuo dividendų, nuo turto padidėjimo mokesčio, nuo palūkanų.
Vadinasi, kalbam apie tai, kad įvedam PVM visiems – ir „biedniokams“, mažiausias pajamas turintiems. Jie pirkdami prekę turės mokėti daugiau, vadinasi, jų realios pajamos mažėja. O turtingi žmonės… Kaip ir pridera dešiniajai Konservatorių partijai, šituo siūlymu aiškiai parodo, ką Konservatorių partija remia: remia turtingiausius žmones, kuriuos atleidžiame nuo privalomojo sveikatos draudimo mokesčio, nors jeigu kas nors atsitiks, juos tikrai veš į ligoninę, jiems suteiks tas pačias būtiniausias paslaugas, kurios reikalingos kitiems. Kai kas man čia sufleruoja, kad dar ir pagerintas paslaugas suteiks. Todėl čia aš nematau jokio teisingumo, jokio logiškumo šitų pataisų, kurios pateiktos ir dabar mes priimam Seime. Aš pasisakau prieš.
PIRMININKAS. Dėkoju. Už – A. Kubilius. Prašau.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, na, pirmas dalykas, tai gerbiamasis A. Sysas čia ne visai teisingai kalba vėlgi. 170 mln. yra visiškai teorinė suma. Realiai šiais ar kitais metais fondas gali prarasti, na, maksimum keliolika milijonų litų, nes, gerbiamasis Algirdai, kaip žinote, ir dėl jūsų palikimo, ir dėl pasaulio krizės iš tiesų akcinės bendrovės ar kitos verslo įmonės nesitiki didelių pelnų ir nesitiki galimybių išsimokėti didelius dividendus. Noriu priminti, kad čia kalbam ne apie kokių nors turtingųjų neapmokestinimą, o kalbam apie tai, ar reikia apmokestinti sveikatos draudimo mokesčiu dividendus.
Atsimenu labai gerai, kaip praeitų metų pabaigoj buvom labai stipriai kritikuojami, kodėl į visas pajamas įtraukiame ir dividendus, kai skaičiuojam sveikatos draudimo mokestį. Mes dabar, vis dėlto pergalvoję visą sistemą, priėmėm sprendimą, kad reikia sveikatos draudimo mokesčio nerinkti nuo dividendų, vėl girdim prieštaravimą. Tai aš tiesiog raginu daryti šį sprendimą, kuris iš tiesų yra logiškas, peržvelgus visą situaciją ir visą sistemą, ir kuris tikrai nekainuoja tiek daug ir tiek brangiai, kaip čia ponas A. Sysas sakė.
Ir trečias dalykas, aš vis dėlto tikiu, kad Lietuvoj, kaip ir kitose normaliose valstybėse, ne vien tiktai turtingieji ateity investuos į akcijas ir gaus pajamas iš dividendų, bet tai taps normalia praktika, ir vidutinioji klasė, ir mažiau uždirbantys, ir jaunimas aktyviai dalyvaus visame akciniame kapitale ir…
PIRMININKAS. Premjere, laikas!
A. KUBILIUS (TS-LKDF). …ir tuo būdu padės ir mūsų ekonomikai. Gerbiamasis Algirdai, raginu tiesiog balsuoti už, bent jau neapgaudinėti žmonių.
PIRMININKAS. Dėkoju. Seimo narė B. Vėsaitė, po to – J. Olekas.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, na, esamame siūlyme yra ir gerų dalykų. Pagaliau buvo išspręstas individualių įmonių sveikatos draudimo mokestis. Ir iš tikrųjų tas begalinis godulys, kurį dabartinė Vyriausybė parodė prieš Kalėdas, yra malšinamas, nors, kaip jau minėjau, yra didele žala verslui. Iš kitos pusės, aš pritariu kolegos A. Syso nuomonei, kad vis dėlto dividendų apmokestinimas „Sodros“ mokesčiu buvo teisingas, iš tikrųjų turtingieji turėjo bent jau solidariai pasidalinti su kitais valstybės piliečiais būtent socialinio draudimo našta.
Ir dar vienas dalykas, kuris man nepatinka šitam įstatyme – tai būtent administravimas. Dalis administravimo perkeliama iš Mokesčių inspekcijos į „Sodrą“, kuri tam nėra pasirengus. Tai reikalaus didelių investicijų ir vėlgi prarandamos valstybės lėtos. Todėl tikrai dėl šių priežasčių negaliu balsuoti už.
PIRMININKAS. J. Olekas, po to – A. Matulas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Aš savo kolegai premjerui pacituosiu ne A. Syso žodžius, bet jo bendrapartiečio A. Matulo žodžius, pasakytus svarstant šitą projektą.
Gerbiamasis A. Matulas, pristatydamas Sveikatos reikalų komiteto poziciją, aiškiai pasakė, kad privalomas sveikatos biudžetas, priėmus šį įstatymą, praras 175,5 mln. Lt, ir tai yra galbūt variantas, kurį pasiūlytų Vyriausybė kompensuoti iš biudžeto ar kitų šaltinių. Deja, jokių kitų pasiūlymų dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo kompensavimo nėra. Nesumažinus užduočių sveikatos gydymo įstaigoms teikti pagalbą mūsų gyventojams tiek kaimo ambulatorijose, tiek rajono ligoninėse, tiek universitetinėse klinikose, tos paslaugos negali būti suteiktos jų nefinansuojant. Štai kur yra visa problema.
Mes pasisakome prieš šio įstatymo priėmimą, nes, gerbiamasis premjere, kaip jūs ir sakėte, iš tikrųjų mes rūpinamės ne tik valstybės biudžetu, bet ir privalomu sveikatos biudžetu. Ir šiuo atveju šaltinis, iš kurio surenkamos lėšos į privalomą sveikatos biudžetą, yra kaip tik tie žmonės, kurie gali tas išlaidas sumokėti, t. y. labiau pasiturintys arba gaunantys papildomų pajamų iš dividendų.
Todėl manyčiau, kad toks jūsų sprendimas sumažinti įplaukas į privalomąjį sveikatos draudimą ir jų niekaip nekompensuoti neatsakingas. Jis yra mums nepriimtinas, ir aš pasisakau prieš šį įstatymą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ir ketvirtasis prieš – A. Matulas. Prašau.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, kažkaip viskas susimaišė. Ekonomistai iš kairės teigia, kad dividendų apmokestinimas „Sodros“ arba sveikatos draudimu yra ekonomiškai pagrįstas. Aš, kaip medikas, suprantu, kad dividendai, na, neturi būti apmokestinami nei „Sodros“ draudimu, nei sveikatos draudimu, nes turi mokėti fiziniai asmenys nuo tam tikrų pajamų. Matyt, sumažinti dividendų mokestį sveikatos draudimu 6 % reikėtų ne nuo naujųjų metų, bet anksčiau, nes įmonės lauks ir nemokės. Žinodamos, kad lengvata įsigalioja nuo naujųjų metų, jos lauks.
Bet tame pačiame įstatyme siūloma taikyti lengvatas individualioms įmonėms, dirbantiesiems pagal autorines sutartis. Mes prieš naujuosius metus pasiekėm, panaikinom daugelį sveikatos draudimo lengvatų, įvedėm į tą mokestinę sistemą, o šiandien tuo pačiu įstatymu mes vėlgi darom lengvatas. Ir kyla klausimas, kurios bus kitos socialinės grupės, kurios įtikins ar ūkio ministrą, ar finansų ministrą? Tokiu atveju, be abejo, sveikatos draudimas gali prarasti iki 175 mln. Lt. Be abejo, aš tam pritarti negaliu. Galbūt ilgalaikėje perspektyvoje verslo sąlygų lengvinimas, gerinimas ir duos teigiamą rezultatą, bus daugiau surinkta lėšų, pajamų į sveikatos draudimą ir „Sodrą“, bet šiuo metu, be abejo, sveikatos draudimo biudžetas praras nemažai pinigų, todėl turi būti nutarta, iš kur kompensuojama. Pritarti šitam įstatymo projektui aš negaliu.
PIRMININKAS. Už – L. Graužinienė. Prašau.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Tikrai pasisakau už, nors yra tam tikrų taisytinų dar dalykų, kurie palikti, ir čia minėjo dėl administravimo gerbiamoji B. Vėsaitė, tačiau pats principas yra teisingas, tiktai kad jį taikote nevisiškai visoms įmonėms vienodai. Dėl sveikatos draudimo lėšų surinkimo, manau, kai verslas jausis laisviau, tai tikrai biudžete bus daugiau pinigų. Jeigu jau teikiamas toks projektas, tai manau, kad Finansų ministerija paskaičiavo, kad sveikatos sritis nepristigs šitų pinigų ir ras, iš kur kompensuoti, jeigu jų trūks.
Kviečiu balsuoti už, nes manau, kad projektas geras.
PIRMININKAS. Dėkoju. Nuomonės už, prieš išsakytos. Gerbiamieji kolegos, kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas įstatymo projektas Nr. XIP-789?
Balsavo 103. Už – 80, prieš – 5, susilaikė 18. Sveikatos draudimo įstatymo 6, 8, 17, 18, 19 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas priimtas.
Gerbiamieji kolegos, kadangi mes šiek tiek lenkiame grafiką, dabar Žmogaus teisių komiteto pirmininkas A. Lydeka prašo iš karto, tikiuosi, daug laiko neužimsiantį darbotvarkės 1-7 klausimą, o po to pereisime prie rezervinių. Taigi kviečiu gerbiamąjį A. Lydeką. Toliau posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininko pavaduotoja V. Baltraitienė. Ačiū ir sėkmės.
A. LYDEKA (LCSF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, šio įstatymo projekto likęs tik priėmimas. Seimas jau po svarstymo yra pritaręs visiems trims įstatymų projektams, keičiantiems Užsieniečių teisinės padėties įstatymą, visiems jiems pritarta. Pagrindinis Žmogaus teisių komitetas sujungė šiuos tris projektus į vieną. Mums tiktai lieka pritarti šiam sujungtam įstatymo projektui.
Laikotarpiu tarp svarstymo ir priėmimo yra gautas vienintelis Seimo nario S. Pečeliūno pasiūlymas, kuriam komitetas, deja, pritarė, tad jūs galėsite apsispręsti dėl šio pasiūlymo. Taip pat gauta Teisės departamento išvada. Kaip žinote, ji rekomendacinio pobūdžio. Komitetas iš dalies pritarė, t. y. kai kuriems pasiūlymams, pastaboms pritarė, kai kuriems nepritarė, tad kviečiu pritarti visam įstatymo projektui.
PIRMININKĖ (V. BALTRAITIENĖ, DPF). Nepabėkite.
A. LYDEKA (LCSF). Gerai.
PIRMININKĖ. Dabar priėmimas pastraipsniui. 1 straipsnis. Galima pritarti bendru sutarimu? Pataisų nėra jokių. 2 straipsniui galime pritarti? Galim. 3 straipsniui nėra jokių pataisų. Galime pritarti? 4 straipsniui galime pritarti? Ačiū. 5 straipsniui? Galim. Negirdėti. 6 straipsniui nėra jokių pasiūlymų, pataisų. Galime pritarti? 7 straipsniui? Galima pritarti. Ir yra S. Pečeliūno pasiūlymas, naujas straipsnis. Gal savo pasiūlymą pristatys pats S. Pečeliūnas? Čia mums reikės apsispręsti dėl balsavimo.
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū, mielieji kolegos. Man sukėlė nuostabą komiteto pirmininko žodelis „deja“. Jis neturi reikšti čia savo nuomonių, informuodamas apie komiteto nuomonę. Tai reikia daryti per šoninį arba per savo vietos mikrofoną.
O dabar iš esmės. Drįstu jums priminti, kad šio įstatymo svarstymo metu buvo atkreiptas jūsų dėmesys į Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento raštą ir jame iškeltas abejones, į kurias komitetas niekaip nereagavo, kad, gavus leidimą dirbti ir gyventi Lietuvoje, jį gaunant, pirmuosius metus visos patikros atliekamos. Deja, nepadarius mano siūlomų pataisų, į ką reagavo ir Saugumo departamentas, o įstatyme buvo siūloma rašyti, kad, pratęsiant tokį leidimą, jokios patikros nebedaromos, tai yra buvo siūloma išbraukti 1 dalies 1 ir 3 punktus…
1 punkte sakoma: „Išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu…“, ir tai reikėtų išbraukti, nes pakartotinai jis nebegaliotų, „…jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai.“ Vadinasi, pratęsiant leidimą, šios grėsmės yra nebesvarbios ir neįdomios, jeigu nepataisome. Ir 3 punktas: „Dėl jo kita Šengeno valstybė į centrinę Šengeno informacinę sistemą yra įtraukusi įspėjimą dėl neįsileidimo ir nėra pagrindo išduoti leidimą gyventi dėl humanitarinių priežasčių ar tarptautinių įsipareigojimų arba jis yra įtrauktas į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą.“ Taigi jeigu net jis yra įtrauktas į tokį sąrašą, jam vis tiek leidimą turėtume išduoti. Tokią pastabą, labai rimtą, padarė Saugumo departamentas, ir mano pataisos į ją reaguoja, ir komitetas šiai reakcijai pritarė.
Aš kviečiu Seimą labai atsakingai pritarti Saugumo departamento ir mano teikiamom pataisom, kuriom pritarė komitetas ir prieš kurias balsavo vienintelis komiteto pirmininkas, todėl jo replika čia buvo ne vietoje, ne laiku ir nekorektiška, prisiimti visą atsakomybę, į kurią atkreipė dėmesį Saugumo departamentas, ir šią vietą pataisyti taip, kaip siūlau. Ačiū. Kviečiu balsuoti už.
PIRMININKĖ. Ačiū. Dėl vedimo tvarkos – A. Salamakinas.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Iš tiesų buvo įdomu klausytis gerbiamojo kolegos Sauliaus paaiškinimo, tačiau šito daryti visai nereikėjo. Statuto 157 straipsnis sako: jeigu niekas neprieštarauja ir jeigu komitetas pritaria, Seimas nebalsuoja dėl šito. Komitetas kaip tik pritarė, ir mes, Sauliau, tikrai galėjome neklausyti tavo įdomios kalbos, nors aš labai įdėmiai klausiausi, ir eiti į priekį.
PIRMININKĖ. Bet čia yra priėmimo stadija. (Balsai salėje) Reikia 29… Balsuoti reikia. Balsuojame, ar yra iš viso 29, kad svarstytume. Pirmiausia turime balsuoti, ar yra 29, kad surinktume… Nekelkite, balsuojame, nes 29 bus sunkiau suskaičiuoti, kad svarstome, ir tada, jeigu nebus norinčių diskutuoti, dėl šito pasisakyti, balsuosime, ar pritarti. Dabar kas už tai, kad svarstytume?
Balsavo 71. Už – 64, prieš – 1, susilakė 6. Šią pataisą svarstome toliau. Dabar komiteto išvada. Pritarti, taip?
A. LYDEKA (LCSF). Taip, komitetas kaip minėjau, deja, pritarė šiam pasiūlymui. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Atsiprašau, tylos! Dėl šios pataisos yra užsirašiusių kalbėti. Dėl pataisos? Ne. Dėl viso įstatymo? Gerai, norinčių kalbėti nėra. Tada galime apsispręsti, ar pritariam. Gal galime šiai pataisai pritarti bendru sutarimu? Nėra. Kadangi prieš nėra… Ar balsuojam? Tada balsuojam. Kas už S. Pečeliūno pataisą 26 straipsnio 4 daliai ir 35 straipsniui? Čia pataisa dviem straipsniams ta pati.
Balsavo 83 Seimo nariai. Už – 58, susilaikė 25. Straipsniui pritarta… pataisoms S. Pečeliūno.
A. LYDEKA (LCSF). Pataisai pritarta. Dabar dėl viso straipsnio, matyt, galim bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Taip, bendru sutarimu galim, ar ne?
Toliau, 8 straipsniui bendru sutarimu galim pritarti? 9 straipsniui? Galima. 10 straipsniui? Galima. 11 straipsniui? Galima. 12 straipsniui? Prieštaraujančių nėra, pataisų irgi nėra. 13 straipsniui? Galima. 14 straipsniui? Galima. 15 straipsniui? Nėra. 16 straipsniui? Nėra. 17 straipsniui? Nėra. 18 straipsniui? Pasiūlymų nėra. 19? Galima. 20? Nėra. 21? Galima. 22? Galima. 23? Galima. 24? Kitokios nuomonės nėra. 25? Nėra. Ir 26 straipsniui.
Dabar pereiname prie viso įstatymo priėmimo. Dėl motyvų. Ačiū. Sakė, ne ten buvote užsirašęs, ten buvo dėl pataisų, o dabar pirmasis už – P. Auštrevičius.
P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš siūlau pritarti siūlomam įstatymui „Dėl užsieniečių teisinės padėties“. Pirma, jis gerokai aiškiau pateikia užsieniečių atvykimo, buvimo sąlygas ir aplinkybes. Aš noriu atkreipti dėmesį, tarkime, į 11 straipsnį, kai užsieniečių investicijos į Lietuvos ūkį pripažįstamos tuomet, kai savininkas arba bendrasavininkis investuoja bent 50 tūkst. Lt. Aš manau, seniai taip reikėjo. Anksčiau buvo 10 tūkst. Lt. Tokie reikalavimai yra ir suprantami, ir pagrįsti. Mes skatiname investicijas į Lietuvą, bet kartu norime, kad jos būtų ir svaresnės, ir jomis nebūtų naudojamasi vien tiktai formaliai, kad investavai keletą litų, o gali būti vadinamaisiais verslo reikalais Lietuvoje.
Taip pat noriu pabrėžti, kad ir kitos šio įstatymo nuostatos tikrai neapsunkina, tačiau aiškiau reglamentuoja ir, kaip Lietuvoj patarlė sako, mes visada kviečiame į svečius, bet nenorime, kad jie būtų nekviesti. Šiuo atveju tikrai šis įstatymas nepažeidžia tų užsieniečių, kurių mes laukiame ir norime, kad jie būtų Lietuvoje, teisių ir lūkesčių. Todėl, remdamasis šiais argumentais, aš kviečiu pritarti šiam įstatymui.
PIRMININKĖ. Ačiū. Toliau nuomonė už – J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamieji kolegos, šis įstatymas yra dar vienas mūsų galimo gražaus bendradarbiavimo pavyzdys, nes tai yra keturioliktosios Vyriausybės teikimas ir siūlymas pagerinti atvykstančių į Lietuvą užsieniečių buvimo sąlygas ir, kaip mano kolega sakė, ne tik kviesti, bet ir pasirūpinti jų gerove, kas yra nurodyta 2 straipsnio 11 dalyje. Ypač norėčiau pabrėžti 43 straipsnio 6 dalies pakeitimus, kurie orientuoti į aukštos profesinės kvalifikacijos darbuotojus, atvykstančius į Lietuvą, taip pat dėstytojus, stažuotojus ir investuotojus, o tai yra labai svarbu, apie galimybę tiems žmonėms, atvykusiems į Lietuvą, pasikviesti savo šeimas ir taip garantuoti jų buvimo Lietuvoje gerovę. Todėl kviečiu visus pritarti šiam įstatymui, kaip, dar kartą pabrėšiu, mus jungiančiam ir sudarančiam sąlygas atvykusiems į Lietuvą žmonėms dirbti, prisidėti prie mūsų gerovės kėlimo, jiems sudarant geresnes sąlygas.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė už – G. Steponavičius.
G. STEPONAVIČIUS (LSF). Labai ačiū. Išties ką ir kiti kolegos akcentavo, po ilgų atidėliojimų ir ankstesnės kadencijos nepasiryžimo spręsti aukštos kvalifikacijos specialistų, atvykstančių iš užsienio, susijungimo su šeimomis klausimo, priėmus šį įstatymą, ši problema bus išspręsta ir nors ir ekonominis nuosmukis, bet tokios prabos specialistų, taip pat ir mokslo, švietimo srities, pritraukimas stažuotis ar studijuoti lankstesnėmis sąlygomis leis stiprinti mūsų konkurencinį potencialą. Aš vien dėl šios priežasties, kolegos, raginu balsuoti už šį įstatymo pakeitimą.
PIRMININKĖ. Ačiū. Ir S. Pečeliūnas – ketvirtas.
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Jeigu aš teisingai supratau, buvo teiktos dvi mano pataisos, jos yra tarpusavy susijusios, dėl antrosios pirmininkas, deja, nebesakė ir net jums nepasakė…
PIRMININKĖ. Pritarta yra, taip.
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). …bet tikiuosi, kad ten viskas yra sutvarkyta.
PIRMININKĖ. Sutvarkyta.
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Mielieji kolegos, aš tikrai džiaugiuosi, kad Seimas atkreipė dėmesį į labai rimtus Saugumo departamento nuogąstavimus ir pataisė tas dvi tarpusavy susijusias vietas, apgynė Lietuvos nacionalinio saugumo interesus ir pasiliko galimybę, pratęsiant leidimą, pasižiūrėti, ar tas žmogus per tuos metus nepridarė kokių nors dalykų. Aš labai džiaugiuosi, kad vis dėlto mes vieni kitus išgirdome, ir kviesčiau jus visus pritarti šitam jungtiniam, patobulintam, pagerintam ir, tikėkimės, saugiam įstatymui.
PIRMININKĖ. Ačiū už išsakytas nuomones. Prašom pasiruošti balsuoti. Ar pritariam įstatymui Nr. XIP-134 „Dėl užsieniečių teisinės padėties kai kurių straipsnių pakeitimo bei papildymo“? Kas pritariat, balsuojat už, kas turit kitą nuomonę, balsuojat prieš arba susilaikot.
Balsavo 105 Seimo nariai. Už – 99, prieš – 2, susilaikė 4. Įstatymo projektui Nr. XIP-134 „Dėl užsieniečių teisinės padėties daugelio straipsnių pakeitimo bei papildymo“ pritarta. Įstatymas priimtas.
Aš dabar noriu pakviesti į tribūną D. Budrį, kuris pamiršo, pristatydamas Sveikatos draudimo įstatymo straipsnių pakeitimus, pateikti protokolinį komiteto nutarimą, kuriam mes turime pritarti arba nepritarti. Prašom.
D. BUDRYS (ĄF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamieji kolegos, komitete buvo svarstytas ir priimtas protokolinis nutarimas pasiūlyti Seimui pavesti Vyriausybei iki 2009 m. spalio 1 d. įvertinti pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą mokamų pašalpų apmokestinimo privalomojo sveikatos draudimo įmokomis klausimą, atsižvelgiant į tokias pašalpas gaunančių asmenų priskyrimo draudžiamiesiems privalomuoju sveikatos draudimu valstybės lėšomis aspektą bei pasiūlyti Vyriausybei parengti atitinkamų teisės aktų pataisas, numatančias, kad visų be išimties asmenų mokamas privalomojo sveikatos draudimo įmokas administruoja Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos.
PIRMININKĖ. Ačiū. Ar mes galim bendru sutarimu pritarti šitam protokoliniam sprendimui? Negalim? Reikia balsuoti, taip? Tada prašom pasiruošti balsuoti ir balsuoti. Kas pritaria, balsuojat už, kas turit kitą nuomonę, balsuojat prieš arba susilaikot.
Balsavo 93 Seimo nariai. Už – 82, prieš nėra, susilaikė 11. Protokoliniam nutarimui pritarta.
Finansinio tvarumo įstatymo projektas Nr. XIP-640(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas Nr. XIP-640 – Finansinio tvarumo įstatymo projektas. Pranešėjas – Biudžeto ir finansų komiteto narys R. Kupčinskas. Atsiprašau, pristatys pats pirmininkas K. Glaveckas. Prašom.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamoji pirmininke, gerbiamieji kolegos! Biudžeto ir finansų komitetas iki priėmimo yra gavęs Teisės departamento galutinę išvadą, kuriai yra pritarta. Vienai nepritarta. Dėl 8 straipsnio nuostatų Teisės departamentas laikosi savo nuomonės, išdėstytos 2009 m. gegužės 25 d. išvadoje. Komitetas pritarė 2009 m. birželio 23 d. išvadoje pateiktam siūlymui, kitaip sakant, kitos datos. Taip pat gautas Seimo nario E. Žakario siūlymas. Ar jisai norės pats pristatyt, ar aš galiu pakomentuot? Pastraipsniui?
PIRMININKĖ. Taip, pradėsim nuo 1 straipsnio ir kai prieisim prie E. Žakario pataisos, tada turėsim apsispręsti, ar pritariam, ar ne. Dabar pirmiausia ar pritariam 1 straipsniui? Galim pritarti bendru sutarimu? Nes pataisų jokių nėra. 2 straipsniui? Galim pritarti, nėra jokių pataisų. 3 straipsniui? Irgi nėra nei pasiūlymų, nei pataisų, galim pritart. 4 straipsniui? Galim bendru sutarimu. 5 straipsniui? Galim bendru sutarimu. 6 straipsniui? Nėra irgi, galime. 7 straipsniui? Galime. 8 straipsniui? Galime. 9 straipsniui? Nėra prieštaraujančių. Bendru sutarimu. 10 straipsniui? Galim bendru sutarimu. Ir 11 straipsniui yra E. Žakario pasiūlymas. Prašom dabar E. Žakarį pristatyti šitą pasiūlymą.
E. ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, šitame straipsnyje yra kalbama, kad Vyriausybė, gelbėdama banką, gali perimti akcijas ir, išgelbėjusi banką, pagerėjus situacijai, yra parašyta, kad nedelsiant turi grąžinti akcijas. Pirmiausia aš niekur neradau paaiškinto termino „nedelsiant“. Svarstant siūliau šitą žodį išbraukti, bet nebuvo pritarta, todėl dabar siūlau išbraukti žodį „nedelsiant“ ir vietoj jo įrašyti „Vyriausybės nustatytu laiku“, paskui sakinio pabaigoje yra „įstatymų nustatyta tvarka.“
Manau, Vyriausybė, tiek įdėjusi pastangų, jau pati turėtų nustatyti ir laiką, kada palankesnis, jeigu norės, galės ir greitai tą atlikti. Manau, bent jau šiuo atveju ir dauguma turėtų pasitikėti savo Vyriausybe. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Dabar prašom…
K. GLAVECKAS. Komitetas nepritarė šiai nuomonei, nors ji…
PIRMININKĖ. Dabar turbūt pirmiausia svarstykim. Pirmiausia, ar yra 29 balsai, kad svarstytume. Prašom balsuoti, ar pritariame, ar pradedame svarstymą. Balsuojame, o ne rankas keliame.
Balsavo 77: už – 39, prieš – 7, susilaikė 31. Yra 29 balsai. Tęsiame svarstymą šios pataisos. Komiteto išvada.
K. GLAVECKAS (LSF). Komitetas nepritarė šiai išvadai, nors paties E. Žakario pastaba ir nuomonė gerbtina. Dabar išdėstysiu motyvus, kodėl nepritarė.
Prieštaravimų tarp terminų „nedelsiant“ ir „Vyriausybės nustatytu metu“, ką ponas E. Žakaris žada keisti, nėra, nes šie terminai taikomi atsižvelgiant į aplinkybes. Pirma, terminas „nedelsiant“ taikomas įvertinus bankų finansinę būklę, kad ji nebekelia grėsmės bankų sistemos stabilumui ir patikimumui, o terminas „Vyriausybės nustatytu metu“ – įvertinus situaciją Lietuvos Respublikos finansų sektoriuje ir pasaulinių rinkų sektoriuje bei kitas reikšmingas aplinkybes. Be to, šiuo klausimu yra priimtas Europos Komisijos komunikatas, kuriame rekomenduojama tokio pobūdžio redakcija, t. y. aktualus ir Lietuvos finansinei sistemai ir stabilumui užtikrinti. Tai pagrindiniai motyvai.
PIRMININKAS. Ačiū. V. P. Andriukaitis – už pataisą, taip? Prašom.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos ir gerbiamoji posėdžio pirmininke, rekomendacija nereiškia pažodinio vertimo. Šiuo atveju kiekvienoje šalyje jų teisine kalba ir normomis nustatomas toks teisinis reguliavimas, kuris tai šaliai yra įprastas. Tai, ką jūs vardijate, Vyriausybės nutarime gali būti puikiai išdėstyta, tačiau nesuponuoja lietuviškos sąvokos dviprasmiškumo. Vienas dalykas – angliškas terminas, kitas dalykas – lietuviškas terminas. Šiuo atveju kaip tik išvengėme bet kokių abejonių ir galimybių ginčyti, ką reiškia „nedelsiant“, kaip tik atsižvelgiama į bankų, kaip sakyti, rodiklių įvertinimą ar į ekonominę ir visą kitą būklę.
Kolegos E. Žakario pasiūlymas apima abi pozicijas, panaikina bet kokį teisinį neaiškumą ir nesukelia jokių įtarimų arba prielaidų piktybiškai dėl to ginčytis. Aš palaikau kolegos E. Žakario pasiūlymą, nes jis iš esmės yra pagrįstas.
PIRMININKĖ. Ačiū. Prašom pasiruošti balsuoti, ar pritariame E. Žakario pataisai. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitokią nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 87 Seimo nariai: už – 40, prieš – 8, susilaikė 39. E. Žakario pataisai nepritarta.
Dabar reikia apsispręsti dėl viso 11 straipsnio. Ar galime bendru sutarimu pritarti 11 straipsniui? Galima. Yra norinčių balsuoti. Prašom balsuoti dėl viso 11 straipsnio. Kas pritariate, balsuojate už, kad turite kitą nuomonę, balsuojate kitaip.
Balsavo 88 Seimo nariai: už – 55, prieš – 3, susilaikė 30. Pritarta 11 straipsniui.
12 straipsnis. Ar galime bendru sutarimu? Galima. 13 straipsnis. Galima. 14 straipsnis. Galima. 15 straipsnis. Galima. Ir 16 straipsnis. Galima.
Dabar prašom apsispręsti dėl viso Finansinio tvarumo įstatymo projekto Nr. XIP-640. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę… Atsiprašau. Taip, yra nuomonės už ir prieš. Nuomonė už – J. Veselka.
J. VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, šiandien mūsų frakcija susitiko su Banko pirmininku Reinoldijumi Šarkinu. Jis patvirtino, kad Lietuvoje veikiantys komerciniai bankai dar turi beveik 3 mlrd. rezervą, jeigu kiltų papildomų sunkumų padengti iš savo rezervo. Toliau, patvirtino, kad Lietuvos bankams daugiau kaip milijardu litų gali padėti, jeigu atsiras sunkumų. Pasakė įdomią mintį, kad labai daug įmonių bankrutuoja ir bankai randa papildomų sunkumų. Čia neaišku kaip. Apskritai atrodo, kaip visi politikai sako, kad šiandien bankų sektorius Lietuvoje dar lyg ir gali atlaikyti papildomas mūsų klaidas, kurias darome čia. Bet jeigu valstybei tektų gelbėti, tai aš žinau tokią lietuvių liaudies pasaką, kai varlė norėjo tapti jaučiu. Kol pūtėsi, ji buvo labai patenkinta ir jai buvo malonu, o kai sprogo, nepajuto, kad taip skaudu. Todėl siūlau pritarti šiai įstatymo pataisai.
PIRMININKĖ. Ačiū už nuomonę. Nuomonė prieš – E. Žakaris.
E. ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Aš kolegų gal ir neagituoju prieš, reikia įstatymo, bet pats asmeniškai susilaikysiu. Man nesuvokiama, kai tikrai akivaizdžiai matyti, kad teikiami normalūs logiški siūlymai, bet kažkodėl atsiranda bijančių, kad Vyriausybė gal kartais nepuls pataikauti bankams, gal apsigalvos, dar ką nors. Jau geriau apsidrausti, eliminuoti Vyriausybę, kad tik geriau būtų bankui, nors ta Vyriausybė įdės didžiulių pastangų. Kai matau tokius sprendimus, tai aš susilaikysiu. Ačiū.
PIRMININKĖ. Nuomonė už – Ž. Šilgalis.
Ž. ŠILGALIS (LCSF). Gerbiamieji kolegos, natūralu, tas įstatymas reikalingas tiek bankams, tiek indėlininkams, kad jaustųsi saugiau dėl savo indėlių. Yra ir kitas dalykas, kuris ne mažiau svarbus, dėl to mes ir manėme, kad reikėtų priimti įstatymų paketą. Kaip žinote, buvo pateiktas Restruktūrizavimo įstatymas, niekas tam lyg ir neprieštaravo, visi sutiko, kad jo reikia, bet ilgą laiką jis klajojo Vyriausybėje, paskui Seime, kol taip iki galo ir liko nepateiktas Seimui. Dabar girdime, kad Vyriausybė neva rengia kažkokį kitą įstatymą, neaišku, kada jis bus pateiktas, tai akivaizdu, kad tie dalykai yra vilkinami. Jeigu šis įstatymas reikalingas indėlininkams ir bankininkams reikalingas, tai anas reikalingas verslui, bet gal nelabai reikalingas bankininkams. Todėl man yra sunkiai suvokiama, kai mes darome tai, kas reikalinga bankams, bet visiškai nedarome to, kas reikalinga šiuo atveju mūsų verslui, o per tą laiką verslas, kaip sakė kolega J. Veselka, bankrutuoja. Ir tą patys bankai mato.
Man labai gaila, tenka apgailestauti, kad mes nesugebame tokių svarbių įstatymų priimti kaip vieno paketo, o galimybę turėjome tikrai puikią.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė prieš – A. Šedžius. Atsisakote?
A. ŠEDŽIUS (LSDPF). Neatsisakau. Noriu visus paagituoti balsuoti prieš, nes visų pirma šis Finansinio tvarumo įstatymo projektas slepia tokias povandenines sroves, kurios reikalauja valstybei turėti rezervą maždaug 3 mlrd., arba įsipareigojimus už 3 mlrd. Lt. Tai iš tiesų yra įspūdinga suma pinigų. Aišku, valstybės įsipareigojimas gali būti padengtas ir Vyriausybės vertybiniais popieriais, bet kad ir kaip mes žiūrėtume, vis tiek tai yra įsipareigojimas. Tai galima traktuoti kaip skolą arba rezervą, o valstybė tokių rezervų neturi. Taigi valstybė šiuo atveju, priėmus šį įstatymą, rizikuotų 3 mlrd. Lt. Todėl siūlau tokios atsakomybės valstybės vardu neprisiimti ir balsuoti prieš.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė už – A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Man taip vis pasiseka po kolegos Andriaus tarti keletą žodžių. Žinodamas, kad kolega A. Šedžius turi verslo patirties, lyg ir buvęs gana ilgai „London city“ klube, aš tikrai šiek tiek nustebęs, kad jis prieštarauja šiam įstatymui. Prisimenant visai neseną istoriją, ką darė Britanijos vyriausybė, ką darė Jungtinių Amerikos Valstijų vyriausybė ir kitų šalių vyriausybės, kai kilo bankų krizė praėjusių metų viduryje, tai jos ėmėsi labai konkrečių veiksmų. Gelbėjo visų šalių ir finansų sistemą, ir ekonomikas. Kai kur galbūt buvo blogai, kad nesiėmė veiksmų laiku. Iki šiol vyksta diskusijos, ar Jungtinių Amerikos Valstijų vyriausybė neturėjo gelbėti „Lehman Brothers“ banko, nuo kurio žlugimo ir prasidėjo daugelis šių griūties procesų. Šis įstatymas sukuria galimybę Vyriausybei labai ribotai, bet turėti tokių instrumentų, kurie buvo taikomi ar Didžiojoje Britanijoje gelbėjant „Royal Bank of Scotland“, ar Jungtinėse Amerikos Valstijoje imantis veiksmų ir stabilizuojant bankų situaciją.
Todėl aš tikrai raginu balsuoti už, nes bankų stabilumas yra reikalingas ne patiems bankams, o reikalingas indėlininkams, reikalingas visai šalies ekonomikai, nes atsiradus bankų nestabilumui kenčia visų pirma paprasti žmonės, tie patys indėlininkai, kurie, jeigu Vyriausybė neturi instrumentų bankams gelbėti, nukenčia ypač skaudžiai.
PIRMININKĖ. Ačiū. Trumpa replika dėl vedimo tvarkos – A. Šedžius.
A. ŠEDŽIUS (LSDPF). Kadangi buvau paminėtas, tai aš noriu mano labai didžiai gerbiamam premjerui pasakyti. Gerbiamasis premjere, jūs būkite nuoseklus ir apsispręskite. Kai kalbame apie PVM tarifus, tada jūs Didžiosios Britanijos neleidžiate minėti ir sakote, kad tai blogas pavyzdys. Kai kalbame apie Finansinio tvarumo įstatymą, jūs kaip pavyzdį minite Didžiąją Britaniją ir kitas valstybes. Tai būkite nuoseklus ir sakykite, ar mes turime europinį modelį, tokį kaip didžiosios valstybės su stipria ekonomika, ar mes turime tokį modelį, kokį turi Baltijos valstybės, su silpnomis ir beveik jau bankrutuojančiomis ekonomikomis. Apsispręskite vieną kartą.
PIRMININKĖ. Ačiū už repliką, ne visai dėl vedimo tvarkos. Nuomonė prieš – E. Jurkevičius.
E. JURKEVIČIUS (TS-LKDF). Dėkoju. Gerbiamieji Seimo nariai, šiuo metu Vyriausybė neturi svertų ir galių padaryti įtaką bankams dėl blogų paskolų, dėl žmonių, patekusių į bėdą. Mano manymu, ir neturėtų suteikti garantijų bankams įstatymo pataisa. Taigi aš kviečiu balsuoti prieš. Dėkui.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė už – K. Glaveckas.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamieji kolegos, šis įstatymas iš tikrųjų yra būtinas. Aš noriu patikslinti, kad tai nėra įsipareigojimas ir rezervacijos ar kokių nors valstybės pinigų įšaldymas. Tai yra saugiklis tam atvejui, jeigu bankų likvidumas taptų problema. Kaip minėjo ir J. Veselka, ir susitikime Lietuvos banko pirmininkai, iš tikro Lietuvos komerciniai bankai yra pakankamai likvidūs, rezervai dar yra pakankami. Tačiau daugumą šalių ši finansinė pasaulinė krizė palietė, o finansinė krizė ir pasitikėjimas bankais ir kreditais yra svarbiausi dalykai. Natūralu, neaplenks ir Lietuvos, nes Lietuva integruota ir į finansinę Europos Sąjungos ir pasaulio sistemą, ir į kitus dalykus, todėl būtina ir mums priimti atitinkamus mechanizmus ir instrumentus. Juo labiau kad šio įstatymo priėmimas ir šios normos, arba šito mechanizmo priėmimas taip pat yra reglamentuotas šių metų 15 d. Europos Komisijos komunikato, kuris rekomendavo finansinėms institucijoms, vyriausybėms sukurti tokio mechanizmo finansinės pagalbos mechanizmus bankinei sistemai. Griūnant bankinei sistemai, visa kita domino principu automatiškai griūna. Todėl siūlau pritarti šiam įstatymui, kuris yra kaip vienas iš saugiklių tam, kad būtų užtikrintas finansinis tvarumas ir finansinis stabilumas. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė prieš – S. Bucevičius.
S. BUCEVIČIUS (DPF). Ačiū. Aš kaip E. Žakaris sakysiu, kad negalime sakyti nei prieš, nei už, reikėtų susilaikyti šiandieną. Motyvai yra labai paprasti. Mes svarstymo metu turėjome bankų prezidentus, kalbėjome apie mūsų skriaudžiamus verslininkus. Bet bankai, aš manau, šiandien kaip negirdėjo mūsų, taip ir nelabai nori išgirsti. Bankams šiandien yra paprasčiau skolinti Vyriausybei, gauti savo tvirtas palūkanas, bet į verslą suktis, kiek turime nusiskundimų, tai nelabai sukasi. Šiandieną palaikyti dar kartą Vyriausybę, rizikuoti palaikyti komercinius pačius didžiausius bankus, aš manyčiau, yra neteisinga. (Replika iš salės: „Nusikaltimas.“)
PIRMININKĖ. Ačiū. Išsakytos visos nuomonės. Prašom pasiruošti balsuoti. Ar pritariam Finansinio tvarumo įstatymo projektui? Vyksta balsavimas. Prašom balsuoti.
Balsavo 98 Seimo nariai. Už – 71, prieš – 2, susilaikė 25. Finansinio tvarumo įstatymo projektui pritarta, įstatymas priimtas.
Darbo kodekso 98 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XP-3415(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-9 klausimas – Darbo kodekso 98 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XP-3415(2). Pranešėjas – Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, po svarstymo komitetas negavo jokių pasiūlymų, todėl siūlau priimti šį įstatymą.
PIRMININKĖ. Ačiū. Prašom dabar pastraipsniui. 1 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje: „Galim.“) 2 straipsniui galim pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Tada prašom pasiruošti balsuoti dėl viso įstatymo. Atsiprašau, yra nuomonė už. Gal atsisakom, nes nuomonių prieš nėra. Taip? Tada balsuojam. Prašom pasiruošti.
Balsavo 101 Seimo narys. Už – 95, prieš – 1, susilaikė 5. Darbo kodekso 98 straipsnio pakeitimo įstatymas priimtas.
Darbotvarkės 1-10 klausimas – Darbo kodekso 109, 127, 129, 130, 141, 152, 188, 203, 206 ir 256 straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-473(2). Pranešėjas – A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, po svarstymo gautos mūsų kolegos Seimo nario A. Endzino pataisos, kurias šiandien komitetas svarstė. Tereikia pasakyti (tai buvo pastebėta komitete), kad gerbiamasis A. Endzinas nepateikė nieko naujo, jis perrašė tai, kas buvo pateikta Vyriausybės. Ir čia reikėtų nepagirti pono A. Endzino. Jeigu jau tobuliname įstatymą, tai reikia ką nors keisti. Todėl komitetas, svarstęs visas šias pataisas ir atsižvelgęs tiek į Teisės departamento, Europos teisės departamento pastabas ir darbdavių bei profesinių sąjungų susitarimą, siūlo nepriarti visom pateiktom įstatymo pataisom, kurias teikia kolega A. Endzinas, išskyrus vieną, kuriai iš dalies pritarta jau svarstant tą įstatymo projektą.
PIRMININKĖ. Kuriam straipsniui?
A. SYSAS (LSDPF). Iš dalies pritarta tik 5 straipsniui. 141 straipsnio 1 ir 3 dalių pakeitimai. (Balsai salėje) Kiek aš suprantu, mes pradedame svarstymo stadiją. Priėmimo stadija, pastraipsniui. 1 straipsnis yra 99, yra pataisa gerbiamojo A. Endzino. Gal paklauskite jo, gal jis atsiims viską ir šiandien greičiau baigsime posėdį?
PIRMININKĖ. A. Endzinas pristatys. Prašom.
A. ENDZINAS (LSF). Laba diena. Ačiū gerbiamajam A. Sysui, kad nepradėjo A. Endzino gyrimu. Esu jums dėkingas ir kad nepeikėte. O pataisos aš neatsiimu ir neatsiimu todėl, kad iš esmės ši pataisa atitinka Vyriausybės programą, o Vyriausybės programą, kaip žinote, pasirašė koalicinės partijos. Vykdydamas šitą susitarimą, manau, kad pasiūlymas atitinka ne tik programą, bet ir mūsų žmonių lūkesčius, todėl aš jį teikiu, siūlau už jį balsuoti. Ar reikia pristatyti tekstą?
PIRMININKĖ. Ne, teksto gal nereikia, pačią esmę. Pristatyta. Tai dabar turime apsispręsti, ar pradedame svarstyti A. Endzino pasiūlymą 99 straipsniui. Reikia 29 Seimo narių pritarimo. Prašom balsuoti. Komitetas dar pasakys savo nuomonę. Ar yra 29, kad pradėtume svarstyti? Ne už pataisą balsuojame.
Balsavo 56 Seimo nariai. Už – 30, prieš – 3, susilaikė 23. Pradedame svarstyti A. Endzino pataisą. Komiteto išvada.
A. SYSAS (LSDPF). Komiteto išvada yra nepritarti, nes ir Teisės departamento yra pirmoji pastaba, svarstant Vyriausybės projektą… Pagal dabartinio Darbo kodekso 99 straipsnio 2 dalį, jos redakciją, nedraudžiama. Vyriausybė savo nustatyta tvarka gali, kad darbo sutartys gali būti pildomos ir elektroniniu būdu, todėl nereikia keisti įstatymo, nes šita nuostata yra įtvirtinta dabartiniame įstatyme ir nėra jokios problemos.
PIRMININKĖ. Ačiū. Pritariančios nuomonės nėra. Yra V. P. Andriukaitis. Nuomonė prieš dėl šitos pataisos.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Matote, ši pataisa yra tik žiedelis, palyginti su tom kitom, kurios čia registruojamos. Išties tik dubliuoja jau dabar egzistuojančias teisės normas, ir aš nepritariu tam dubliavimui.
PIRMININKĖ. Prašom pasiruošti balsuoti dėl A. Endzino. Nuomonė už – P. Auštrevičius. Prašom.
P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Kolegos, reikėtų gal įsiklausyti į pasiūlymo praktinį turinį. Jeigu mes iš tikrųjų norime, kad mūsų valstybė būtų šiuolaikinė ir norime visokeriopai vystyti e. vyriausybės, e. visuomenės reikalus, tai, ką siūlo gerbiamasis A. Endzinas… Jis siūlo, kad darbo sutartis tą pačią dieną įregistruojama darbo sutarčių registravimo žurnale (štai siūlymo esmė), kuris gali būti pildomas ir elektronine forma. Jeigu yra patvirtinimas, kad tai yra padaryta, ir rodoma faktiškai, tai kodėl šito neleisti, kodėl reikia pildyti vien tik ranka? Aš manau, kad tai palengvinimas. Tai daug patogiau, pagaliau daug pigiau ir taupome popierių. Jeigu norime, kad visom prasmėm būtų lengviau pildyti ir organizuoti darbinę veiklą, kodėl nepritarti tokiam sąmoningai teisingam pasiūlymui? Man labai keista, kad šito klausimo teikėjai neatsižvelgė į tai, kad reikia taupyti darbo valandas ir visas žmogiškąsias pastangas. Aš labai nustebęs, kad A. Sysas, kuris yra toks pažangus žmogus, pasisakė praktiškai…
A. SYSAS (LSDPF). Skaitykite išvadą, aš pasakiau, kodėl mes nepritariame.
P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Supratau. Apgailestauju.
PIRMININKĖ. Ačiū už nuomonę. Viena buvo išklausyta už…
A. SYSAS (LSDPF). Pildykite ir siųskite.
PIRMININKĖ. …kita – prieš. Prašom. Nesiginčykite, pasiruošiate balsuoti. Balsuojate, ar pritariate A. Endzino pataisai 99 straipsniui.
Balsavo 82 Seimo nariai. Už – 35, prieš – 14, susilaikė 33. A. Endzino pataisai nepritarta.
Toliau einame pastraipsniui. 1 straipsniui nėra jokių pasiūlymų. Atsiprašau, yra taip pat A. Endzino pasiūlymas. 1 straipsnis – dėl bazinio 109 straipsnio pakeitimo. Yra A. Endzino pataisa, prašom ją pristatyti. Pristato pats pataisos teikėjas, o paskui, jeigu bus 29 Seimo narių balsai, kad svarstytume, tada išgirsime komiteto išvadą.
A. ENDZINAS (LSF). Dėkoju. Aš neatsiimu. Taupydamas laiką, siūlyčiau apsispręsti balsuojant.
PIRMININKĖ. Ar yra 29, kurie palaikytų A. Endziną?
Taip, yra 36, kurie balsavo už, kad pradėtume svarstymą. Prašom. Dabar komiteto išvada dėl A. Endzino pataisos.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, kolega A. Endzinas siūlo išbraukti iš įstatymo nuostatą, kad nuolatinio pobūdžio darbams galima taikyti terminuotas sutartis. Aš noriu atkreipti dėmesį, kad tam ne tik komitetas prieštarauja, bet tam prieštarauja Teisės departamentas, Europos teisės departamento išvada lygiai tokia pati, tam nepritaria patys darbdaviai, darbdavių organizacijos – tiek Lietuvos pramoninkų konfederacija, tiek Lietuvos verslo darbdavių konfederacija, ir profesinės sąjungos. Tai apie kokį susitarimą čia kalba visą laiką ponas Ministras Pirmininkas? Šitom pataisom profesinės sąjungos nepritarė ir jas išbraukė iš nacionalinio susitarimo. Tai jeigu mes norime čia ilgai žaisti, pritarkite pono A. Endzino pasiūlymui ir nacionalinio susitarimo niekada nebus.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė, palaikanti A. Endzino pasiūlymą. P. Auštrevičius.
P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Kolegos, jeigu mes manome, kad makroekonominė ir finansinė situacija turi būti stabilizuojama, konsoliduojama, visa tai prasideda nuo mikrolygmens. Jeigu normaliai, lanksčiai gali veikti įmonė arba įmonės (daugiskaita), vadinasi, valstybėje yra daugiau galimybių, kad ir mokesčių surinkimas, užimtumas bus užtikrinami, ir atsiras iš tikrųjų kažkokia garantija, kad mes galėsime palengva, bet lipti iš šitos sunkmečio duobės. Aš siūlau įsiklausyti, ką bando savo pataisa įtvirtinti kolega A. Endzinas. Jis teigia, kad pagal terminuotas darbo sutartis dirbantiems darbuotojams negali būti taikomos mažiau palankios darbo sąlygos, kvalifikacijos kėlimo ir skatinimo galimybės nei darbuotojams, dirbantiems pagal neterminuotas darbo sutartis. Aš manau, kad tokia pataisa…
A. SYSAS (LSDPF). Neapgaudinėkite, gerbiamasis. Jis siūlo išbraukti 1 dalį. 2 dalis yra įstatyme.
PIRMININKĖ. Atsiprašau, pone Sysai, leiskite pabaigti …
A. SYSAS (LSDPF). Na, ne tą komentuoja, jis makaronus kabina.
P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Aš manau, kad sunkmečio sąlygomis tokios išlygos yra ir suprantamos, ir pagrįstos, todėl siūlau paremti.
PIRMININKĖ. Kita nuomonė – V. P. Andriukaitis.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamasis Petrai, aš čia. Petrai, aš išties esu pritrenktas. Pats buvai Europos komiteto vadovas ir buvai vyriausiasis euroderybininkas. Pačiam turbūt labai aiški Europos Sąjungos teisė, todėl pažiūrėk, ką pats siūlai.
Antra. Komentuoji ne tą, ką čia siūlo. Visų pirma Tu komentuoji, kad 109 straipsnio 2 dalį galima išbraukti. Toliau A. Endzinas siūlo 109 straipsnį papildyti nauja 5 dalimi. Vadinasi, jis daro tris meškos paslaugas. Pirma, vėl sugrąžina Lietuvą į tai, kad galima išvengti darbo sutarčių ir dirbantiems nuolatinį darbą pereiti prie terminuotų darbo sutarčių. Tuomet atsiminkite ir „Sodros“ biudžetą, ir visus kitus dalykus, kas iš to kyla. Nelegalų darbą ir daugelį kitų dalykų. Priminkite, į ką grąžinate Lietuvą, nes taip yra buvę.
Antra. Užuot kalbėjus apie lanksčias darbo sąlygas, jūs iš viso naikinate darbo sutarčių principą. Tai, kolegos, ką jūs siūlote?
Ir trečias dalykas. Gerbiamasis Petrai, gerbiamasis Endzinai, ką tik A. Kubilius sakė, kad jis pietavo su profesinių sąjungų atstovais ir prieš tai kalbėjosi su darbdaviais. Ir visą laiką čia primena nacionalinį susitarimą. Noriu jus patikinti, kad nacionalinio sutarimo vienas iš pagrindinių, kertinių profesinių sąjungų reikalavimų ir darbdavių taip pat, kad tokių pataisų nebūtų. Tai dabar pakvieskite A. Kubilių ir paklauskite, kam jūs čia atstovaujate? Ar A. Kubiliaus ką tik deklaruotai galimybei pasirašyti nacionalinį susitarimą, ar jūsų iš lubų paimtoms pataisoms? Išties, dovanokite, bet komentuoti ką nors tikrai būtų labai sunku. Todėl kviečiu labai atidžiai ir atsakingai balsuoti, kad mes nepadarytume fundamentalių klaidų.
PIRMININKĖ. Ačiū. Prašom pasiruošti balsuoti. Dar komiteto…
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, kaip komiteto atstovas, kuris pristato šį įstatymą, aš noriu atkreipti dėmesį, kad pataisos buvo padarytos ne projektui Nr.XIP-473(2) po svarstymo komitete, o pirminiam variantui, kuriame jau buvo tam tikros Vyriausybės pateiktos pataisos. Aš noriu jums pranešti, kad ta dalis, apie kurią kalbėjo gerbiamasis Petras, t. y. 109 straipsnio 5 dalis, yra likusi. Jai buvo pritarta po svarstymo ir jos dabar mes nesvarstome, nes ji jau yra įtraukta. Žiūrėkite į Nr.XIP-473(2) variantą, o ne į pirminį. O jūsų siūlymas yra išbraukti šito straipsnio 1 dalį, t. y. pasiūlyti, kad visiems, taip pat ir neterminuotiems darbams, būtų taikoma… t. y. terminuota sutartis ir neterminuoto pobūdžio darbams būtų. Tai yra esminis pakeitimas, kurį jūs norite padaryti. Neklaidinkime čia susirinkusių Seimo narių.
PIRMININKĖ. Labai trumpai replikai A. Endzinas. A. Endzinui, kaip pataisos teikėjui.
A. ENDZINAS (LSF). Dėkoju. Gerbiamoji pirmininke, iš tikrųjų aš prašyčiau komiteto pirmininko neklaidinti Seimo. Aš turiu rankose registruotą savo pasiūlymą, kuris yra projektui Nr. XIP-473(2). Ir jis būtent taip, kaip komentavo P. Auštrevičius, ir nuskambėjo. Jis net citavo šitą pasiūlymą, todėl prašyčiau neklaidinti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū už nuomones. Prašom pasiruošti balsuoti, ar pritariame A. Endzino pataisai? Balsuojate. Kas pritariate, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 80 Seimo narių. Užsiregistravo už – 29, prieš – 17, susilaikė 34. A. Endzino pataisai nepritarta. Dabar turime apsispręsti dėl viso 1 straipsnio.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiamoji pirmininke, dėl 1-ojo. Teisingai.
PIRMININKĖ. Dėl 1 straipsnio, bazinio 109 straipsnio be šitos pataisos. Ar galime bendru sutarimu pritarti? Galime. Dabar repliką dėl vedimo tvarkos – P. Auštrevičius. Prašom.
P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Aš tik norėčiau į kolegos Vytenio pasakymą ar komentarus dėl derybų. Gerbiamasis Vyteni, kai mes derėjomės, mes negalėjome numatyti, kad Lietuvą užklups, kaip ir Europos Sąjungą, krizė. Tik žmogus, nesuprantantis arba neapsisprendęs, ką daryti, toliau važiuoja į sieną. Protingesnis ar sąmoningesnis bando išsisukti. Štai apie ką mes kalbame. Sunkmečiu reikia būti ir lanksčiam, ir protingam. (Balsai salėje)
A. ENDZINAS (LSF). Dėkoju, gerbiamoji pirmininke. Kaip komiteto pirmininkas pristatydamas paminėjo, kad laiko susipažinti su dokumentine medžiaga buvo gana mažai, nes šiandien svarstymas, komitetas apsisprendė šitam projektui… ar vakar?
A. SYSAS (LSDPF). Jūsų pataisoms.
A. ENDZINAS (LSF). Dėl mano pataisų šiandien apsisprendė komitetas?
A. SYSAS (LSDPF). Ne, komitetas šitą…
A. ENDZINAS (LSF). Dėkoju. Todėl aš, kaip frakcijos seniūnas, frakcijos vardu…
A. SYSAS (LSDPF). Birželio vienuoliktą dieną….
A. ENDZINAS (LSF). Atsiprašau, galima pabaigti? Todėl aš, kaip frakcijos seniūnas, frakcijos vardu prašau padaryti pertrauką iki kito posėdžio. Dėkoju.
A. SYSAS. Galiu aš tik informaciją pasakyti?
PIRMININKAS. Trumpai.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiamoji pirmininke, gerbiamieji kolegos, aš noriu priminti ponui A. Endzinui, kad komiteto svarstymas buvo birželio 11 dieną. Po svarstymo jau praėjo mėnuo ir daugiau. Beveik pusantro mėnesio. Buvo gauta pasiūlymų. Naujausias gautas pono A. Endzino pasiūlymas užregistruotas liepos 14 d., t. y. po mėnesio. Ir ponas A. Endzinas net nesugebėjo pasižiūrėti, kam pritarta, kam nepritarta. Jis paprasčiausiai nurašė Vyriausybės teikiamą įstatymo projektą, nepažiūrėjęs dėl ko mes dabar ginčijomės. Jeigu jis būtų pasižiūrėjęs į Nr. XIP-473(2), jis būtų pamatęs, kad 5 dalis yra palikta, vadinasi, jos taisyti nereikia. Mes dabar laužome ietis dėl to, kam buvo pritarta.
PIRMININKĖ. Gerai. Ačiū. Trumpą repliką V. P. Andriukaitis.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Norėčiau šiuo atveju kaip tik ir atkreipti P. Auštrevičiaus dėmesį. Jeigu važiuojate į sieną, tai žiūrėkite. Nes dabar tą, ką jūs demonstruojate, aiškiai rodo, kad jūs nežiūrite ir važiuojate ne į tą sieną.
Kita vertus, Petrai, mes stojome į socialinę Europą, į socialiai reguliuojamos rinkos Europą ir joje ir liekame. Jeigu socialiai reguliuojama rinka, tai nuolatiniam darbui nuolatinės sutartys. Įsikalkime šitą kaip aksiomą.
PIRMININKĖ. Ačiū. Liberalų sąjūdžio frakcijos vardu yra prašoma daryti pertrauką iki kito posėdžio. Prašom balsavimu apsispręsti. Kas pritariate už pertrauką, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate prieš.
Balsavo 84. Už – 39, prieš – 30, susilaikė 15. Pertraukai nepritarta. Tęsiame toliau. (Balsai salėje) Atsiprašau. Yra trečdalis. Atsiprašome. Pertraukai pritarta. Tada svarstymas rytoj. Kitas posėdis. Trumpą repliką – A. Endzinas.
A. ENDZINAS (LSF). Dėkoju. Aš tik norėčiau pasakyti trumpą repliką oponentams, šiuo atveju kalbėjusiam V. Andriukaičiui. Iš tikrųjų svarstant mes buvome įvardyti žiogeliais, meškomis, nemokančiais važiuoti arba važiuojančiais į sieną. Mes netaikome tokių pačių epitetų savo kolegoms. Tiesiog aš kviesčiau susilaikyti nuo tokių palyginimų ir replikų. Na, tai nepadeda konstruktyviai dirbti. Dėkoju.
PIRMININKĖ. Taip. Toliau darbotvarkės 1-11 klausimas. Ar rezervinius norit svarstyt? (Balsai salėje) Rezervinius? Ša, nesiginčijam, nuomonės skiriasi, tai turbūt eilės tvarka svarstom. (Balsai salėje) Aš tai sakyčiau, eilės tvarka, nes nenumatytas laikas rezerviniams. (Balsai salėje) Taip, Ligos ir motinystės įstatymą yra numatyta svarstyti 20.00 val., dabar yra 17.00 val. Svarstom Ligos ir motinystės, nes nereikia nieko, kad ateitų iš Vyriausybės ar iš kitur. Prašom 1-11 – Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Pranešėjas – D. Jankauskas. Nėra pranešėjo. (Triukšmas salėje) Ar svarstom rezervą, ar kas nors kitas pristatys išvadas? Tada rezervą, nes nėra buvusio komiteto pirmininko.
Rezervinis 1 – Viešųjų pirkimų įstatymo daugelio straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-709. Pranešėjas – J. Razma, Ekonomikos komitetas.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, po svarstymo buvo gauta Seimo nario kolegos K. Daukšio pataisa. Komitetas ją šiandien apsvarstė ir balsų dauguma jai nepritarė. Ta pataisa vėl keliamas tas pats klausimas, kad paliktume galimybę dar vienerius metus dėl skelbimų „Valstybės žiniose“ apie vykdomus viešuosius pirkimus, t. y. iki 2011 m. Komitetas tam siūlymui nepritarė. Bet čia turbūt bus svarstoma, kai prieisim prie tam tikrų straipsnių?
PIRMININKĖ. Taip, kai eisim pastraipsniui, kai bus prieita prie šito straipsnio, tada bus svarstoma. Dabar einam pastraipsniui. 1 straipsniui nėra jokių pataisų. Galima bendru sutarimu pritarti? 2 straipsniui taip pat nėra gauta pataisų. Galim pritarti bendru? 3 straipsniui taip pat nėra gauta. Galim pritarti? 7 straipsniui galim? Atsiprašau, 4 straipsniui galima pritarti? 5 straipsniui galima pritarti? 6 straipsniui? Galima, nėra jokių. 7 straipsniui? Taip pat nėra gauta, galima pritarti. 8 straipsniui galim bendru sutarimu pritarti? Galima. 9 straipsniui? Nėra prieštaraujančių. 10 straipsniui? Galima.
11 straipsniui? Galima. 12 straipsniui? Nėra jokių pataisų. 13 straipsny taip pat viskas lieka, kaip priimta. Galima. 14 straipsniui nėra. 15 straipsniui nėra. 16 straipsniui nėra. 17 straipsniui nėra. 18 straipsniui nėra. Bendru sutarimu galim. 19 straipsniui nėra. 20 straipsniui nėra.
21 straipsniui nėra. Galima bendru sutarimu. 22 straipsniui? Galima. 23 straipsniui? Galima. 24 straipsniui? Galima. 25 straipsniui? Galima. 26 straipsniui? Galima. 27 straipsniui? Galima bendru sutarimu. 28 straipsniui? Galima. 29 straipsniui? Galime. 30 straipsniui? Galime. 31 straipsniui? Galime.
Ir 32 straipsniui yra K. Daukšio pataisa, ją pristatys L. Graužinienė.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Labai ačiū, gerbiamoji pirmininke. Aš labai trumpai. Čia pataisoje siūloma vis dėlto įteisinti pereinamąjį laikotarpį ir palikti dar metams, kad galėtum tinkamai pasirengti pereiti prie naujos sistemos. Ir pridėdama nuo savęs noriu pasakyti, kad ir Audito komitetas labai atidžiai svarstė ir vis dėlto mato pavojų, kad „Valstybės žinios“ lieka nežinioje dėl paskolos grąžinimo. Siūlėm (…) protokolinį nutarimą išnagrinėti tuos klausimus. Taigi tas pereinamasis laikotarpis labai reikalingas. Siūlau pritarti.
PIRMININKĖ. Ačiū. Reikia 29 Seimo narių, kad pradėtume svarstyti šitą pataisą. Prašom balsuoti. Balsuojam, ar pradedam svarstyti šitą pataisą. 29. Dėl pereinamojo laikotarpio yra pasiūlymas.
Balsavo 74. Už – 42. Yra pritariančių. Pradedam svarstyti. Dabar komiteto išvada jau turbūt pasakys.
J. RAZMA (TS-LKDF). Komitetas dar kartą svarstė pataisą, kad būtų skelbiami „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ dar pusantrų metų tie viešųjų pirkimų skelbimai, ir nepritarė šiam siūlymui, nes pagrindinio to mūsų šiandien priimamo projekto esmė ir yra, kad būtų keliama galų gale aktyviau visa viešųjų pirkimų sistema į elektroninę erdvę. Šiame kontekste tikrai visiškai nereikalingas tas palikimas dar popierinio spausdinimo tų skelbimų, kai ir kainuoja vis dėlto šiek tiek, kiekvienas skelbimas, rodos, apie 80 Lt atsieina. Viešųjų pirkimų tarnybos atstovai komitete užtikrino, kad ta jų tvarkoma elektroninė centrinė pirkimų sistema puikiai veikia, viskas susisteminta, nėra jokios prasmės dar dubliuoti tuos skelbimus „Valstybės žinių“ priede. Taigi aš siūlau nepritarti pataisai.
PIRMININKĖ. Jūs turit komiteto išvadą pasakyti, o ne siūlyti. Ir nuomonė už – J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamieji kolegos, manau, tikrai yra sveikintinas visų mūsų noras kuo daugiau mūsų jurisdikcijos ir rašto perkelti į kompiuterinę erdvę ir atsisakyti popierinių variantų. Tačiau šiuo konkrečiu atveju, manau, galbūt šiek tiek yra dar paskubama arba nepasirengta. Ką aš turėčiau omeny? Pirmiausia tai, kad būtent viešųjų pirkimų atveju dažnai vyksta ginčai, nesutarimai, pirkimai protestuojami ir per teismus, ir panašiai. Dažniausia visuose tuose ginčuose reikia pristatyti originalus arba pateikti medžiagą svarstyti teisminio proceso metu. Todėl manau, kad padarius tokį sprendimą, kuris daromas šiandien, t. y. paliekant tam tikrą pereinamąjį laikotarpį, pusantrų metų pasižiūrėtume, ko gali prireikti mūsų prokurorams, mūsų teismams, kad tokie dalykai nebūtų užginčyti arba teiktos kitos laikmenos. Aš tiesiog kreipiuosi į kolegas iš daugumos, kad mes tikrai, eidami tuo pažangos keliu į elektroninę erdvę, nepasidarytume papildomų sunkumų. Užuot siekę skaidrumo, aiškumo, dėl to, kad neturėsim spausdinto varianto, kad mes nesusidurtume su papildomais sunkumais. Todėl pritariu kolegos pateiktai įstatymo pataisai ir kviečiu kolegas balsuoti už šį kolegos pasiūlymą.
PIRMININKĖ. Ir kita nuomonė, nuomonė prieš – S. Pečeliūnas.
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū, mielieji kolegos. Drįsčiau primint vieną posakį: rankraščiai nedega. Čia pasiūlymas iš tos pačios serijos, aš kalbu apie komiteto nuomonę, kai jau buvo siūloma net ir įstatymų „Valstybės žinioms“ nebespausdinti, o žinom, koks procentas Lietuvos gyventojų naudojasi internetu ir žiūri ten tuos įstatymus. Vadinasi, jų informavimo priemonė liktų tik nacionalinis transliuotojas, kuris fiziškai nepajėgus visas detales kiekvieno įstatymo kasdien išaiškinti žmonėm. Reikia turėti tikrą, autentišką, patvirtintą tekstą. Net ir internetinėje erdvėje ar tose laikmenose mes ir dabar pastebim kartais, kad atsiranda visokių klaidų, tiesiog techninių dėl to žmogiškojo faktoriaus. Juk įveda ne mašina, įveda žmogus, ir atsiranda visokių klaidų. Spausdintą daiktą prieš išleidžiant ne vienas žmogus patikrina, ir tai dar kartais atsitinka. Aš kalbu ne už pataisą, aš kalbu prieš komiteto išvadą.
PIRMININKĖ. Supratome. Taip, tai buvo už pataisą, arba prieš komiteto išvadą. Dabar prašom visus Seimo narius apsispręsti balsuojant. Kas pritariate K. Daukšio pataisai, kad būtų pereinamasis laikotarpis, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 94 Seimo nariai: už – 53, prieš – 6, susilaikė 35. K. Daukšio pataisai pritarta.
Dėl viso 32 straipsnio. Ar galime bendru sutarimu pritarti su šia pataisa? Ačiū.
Dabar prašome apsispręsti dėl viso įstatymo projekto. Ar pritariame Viešųjų pirkimų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimui? Prašom pasiruošti balsuoti. Kas pritaria… Atsiprašau, vis praleidžiu.
Už – S. Pečeliūnas.
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū. Dabar, žiūriu, kai priėmėme šią pataisą, tai, matyt, tie, kurie kalba prieš, turėtų persiregistruoti, nes vis dėlto padarėme gerą dalyką. Tą pereinamąjį laikotarpį paskyrę mes leisime ir teismams, ir viešųjų pirkimų dalyviams prisitaikyti prie naujų sąlygų, pasitikrinti, kaip teismai traktuoja iš interneto, iš viešosios erdvės paimtus ir atspausdintus dokumentus, ar juos laiko autentiškais, ar negalima ten ką nors sugudrauti ir pateikti teismui suklastotą, sakykim, dokumentą. Nes žinome, kad toje informacinėje erdvėje irgi visaip atsitinka, keičiami puslapiai, koreguojami ir pagal datas ne visada ne visi matomi. Aš manau, dabar tas įstatymas leis visiems ir abejojantiems, ir pritariantiems turėti pusantrų metų susiderinti visus mechanizmus.
Taigi kviesčiau kolegas po visų diskusijų su visom abejonėm ir kitais dalykais atsisveikinti, pritarti įstatymui ir dirbti kitą darbą: ieškoti tų dalykų, kuriuos reikia tikslinti, kokių tvarkų dar reikia, kad internetinė erdvė taptų autorizuota, juridiškai patikima. Ačiū.
PIRMININKĖ. Nuomonė prieš – B. Vėsaitė.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, maniau, kad K. Daukšio pataisai nebus pritarta. Absoliučiai pritariu S. Pečeliūno nuomonei, nes daugiausia teismų būna dėl viešųjų pirkimų. Į teismą nenusineši elektroninės laikmenos, paprastai reikia oficialaus dokumento. Yra dar viena problema, tai yra kad Viešųjų pirkimų tarnyba, kuri buvo nepriklausoma institucija, dabar tampa Ūkio ministerijos padaliniu. Tai iš tiesų labai keista, kai ministerija, kuri skelbia bemaž daugiausia viešųjų pirkimų, pati save kontroliuos. Šiai nuostatai išties nebūtų galima pritarti. Aš šiuo momentu susilaikau nuo įstatymo projekto palaikymo.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė už – V. Bacevičius.
V. BACEVIČIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, kalbama dėl viso įstatymo, o ne dėl K. Daukšio pataisos, kuri, manau, labai nieko nesugadino. Reikėtų pasakyti, kad įstatymo projektas iš esmės yra pozityvus, skaidrinantis viešuosius pirkimus, ypač komunalinių paslaugų sektoriuje. Aš manau, vien dėl to reikia įstatymą priimti. Būčiau dėkingas už jūsų paramą.
PIRMININKĖ. Nuomonė prieš – V. P. Andriukaitis.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, svarstome ne tas smulkesnes pataisas, dėl kurių būtų galima sutarti. Du dalykai, kurie čia nuskambėjo, man kelia labai didžiulį susirūpinimą. Pirmiausia noras tik pratęsti laikiną terminą, kad viešieji pirkimai nebūtų skelbiami „Valstybės žiniose“. Tie, kurie eina į Konstitucinį Teismą, puikiai žino, kad ne elektroninę versiją Konstituciniam Teismui reikia pateikti, o skundžiamą teisės aktą iš „Valstybės žinių“, ir 30 egzempliorių. Tai lygiai tas pats principas. Kas čia paleido antį, kada elektronika pakeičia valstybėje fiksuotą normą, kad leidinys turi juridinę galią? Kas tą pakeičia? Iš kur čia toks naivus įsitikinimas, kad elektronika gali pakeisti juridinę galią turinčius teisės aktus arba leidinius, kuriuose tai spausdinama. „Valstybės žinių“ buvo, yra ir liks popierinis variantas, nepaisant to, kiek elektronikos kur bedėsite. Taip yra visoje pasaulio elektroninėje erdvėje.
Antras dalykas. Čia jau dar baisiau. Štai Viešųjų pirkimų tarnyba. Teisės departamentas įspėja įstatymo leidėją: atkreiptinas dėmesys, jog Viešųjų pirkimų tarnyba prie Respublikos Vyriausybės nagrinėja administracinių teisės pažeidimų bylas, Viešųjų pirkimų tarnyba prie Vyriausybės Vyriausybės vardu nagrinėja administracinių teisės bylų pažeidimus ir skiria administracines nuobaudas, taip pat ir Ūkio ministerijai. Štai dabar įstatymų leidėjas staiga sugalvoja, kad ši tarnyba, vykdanti tą priežiūrą, užuot būtų nepriklausoma, tampa įstaiga prie Ūkio ministerijos. Pasakykite, kaip ji nagrinės Ūkio ministerijos atliekamus viešųjų įstatymų pirkimus ir pažeidimus? Ką mes čia darome apskritai? Šiuo atveju niekaip negalima pritarti.
PIRMININKĖ. Nuomonė už – P. Auštrevičius. Laikykitės laiko.
P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Bandysiu, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Tiesą sakant, susilaikyti girdint įdomias mintis ne visuomet lengva. Pabandysiu tikrai įrodyti savo tvirtumą.
PIRMININKĖ. Tik dvi minutės.
P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Kam mane įpareigoja mano vardas? Kolegos, apskritai viešųjų pirkimo organizavimas, viešųjų pirkimų skaidrumo užtikrinimas yra visuotinai sietinas su kuo platesniu elektroninės erdvės panaudojimu, virtualios erdvės panaudojimu. Ir argumentai, kad tik popierius gali tarnauti kaip įrodymas, skamba labiau negu keistai. Tikrai taip. Arba kažkas nenori pripažinti, kad mes gyvename kiek kitokiame, jau skaitmeniniame amžiuje.
Kolegos, Lietuvos visų viešųjų pirkimų tobulinimo pagrindinė dalis – tai kuo daugiau organizuoti per centrinę perkančiąją organizaciją. Kuo daugiau. Aš manau, kad toks elektroninis viešųjų pirkimų organizavimo būdas veda prie to dalyko, nes tik tokiu būdu mes galėsime ir informuoti apie pirkimus, pateikti, pritraukti didesnį dėmesį, ir garantuoti, svarbiausia, konkurenciją, konkurenciją pardavėjų, kurie nori dalyvauti tuose pirkimuose.
Man yra keistas nepasitikėjimas elektroniniais viešaisiais pirkimais. Tai panašu, kaip ankstesniais amžiais kovota prieš techniką: ardytos staklės, daužyti įrengimai tikint, kad tai yra velnio „išmislas“. Na, galbūt pažanga kam nors ir atrodo būtent tai. Tačiau aš noriu priminti, kad paskutiniuosiuose Europos Parlamento rinkimuose Estijoje didžioji dauguma žmonių balsavo elektroniniu būdu. Ar jūs manote, jie išrinko nepatikimesnius Europos parlamentarus iš Estijos? Priešingai. Tai rodo, kad žmonės reaguoja į pokyčius ir daro sistemą, patogesnę žmonėms. Ačiū.
PIRMININKĖ. Nuomonė prieš – B. Pauža.
B. PAUŽA (LSDPF). Ačiū posėdžio pirmininkei. Mielieji kolegos, aš dėl elektroninių skelbimų nekalbėsiu, nes mes priėmėme K. Daukšio pataisą, ir manau, kad teisingai padarėme. Aš noriu kalbėti tik dėl Viešųjų pirkimų tarnybos pavaldumo klausimo.
Mes turbūt visi žinome, kad viešuosiuose pirkimuose yra labai daug netvarkos, piktnaudžiavimo ir visokių kitokių trūkumų. Dabar menkinant jos statusą, nuo Vyriausybės perdedant Ūkio ministerijai, man atrodo, daroma dar didesnė painiava. Čia kolega minėjo tas bėdas, nes Viešųjų pirkimų tarnyba atlieka labai plačias funkcijas, susijusias su visomis tomis vadinamosiomis šakinėmis ministerijomis. Jeigu rimtai pasižiūrėtume į šį klausimą, tai, man atrodo, jos statusą reikėtų pakelti, padidinti. Jeigu Vyriausybė mano, kad yra daug netvarkos šioje srityje, tai galbūt ją tiesiog padaryti prie Prezidentės ar kur kitur, tačiau jokiu būdu nemenkinti jos statuso, kaip yra dabar. Todėl aš, kolegos, prašyčiau į šį momentą atkreipti labai didelį dėmesį ir balsuoti prieš arba susilaikyti, kadangi tikrai, žeminant statusą, nebus tvarkos.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė už – J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, nors priėmėme visiškai nereikalingą K. Daukšio pataisą, kuri išreiškia galbūt praėjusiame amžiuje buvusią situaciją, nežiūrint į tai, vis tiek įstatymas yra pozityvus. Svarbu, kad jame išliko nuostata, kad 50 % viešųjų pirkimų vykdoma elektroninėje erdvėje. Išliko visos nuostatos dėl viešųjų pirkimų „išskaidrinimo“, pavyzdžiui, praplėstas dalyvio deklaravimas, kad jis turi nurodyti tuos visus atvejus, kuriuos išryškina Konkurencijos įstatymas, dėl sąsajų su kitais dalyviais ir taip toliau. Geras pakeitimas, manau, kad Viešųjų pirkimų tarnyba perkeliama prie Ūkio ministerijos, bet ji išlieka savarankiška, nes tai ne Ūkio ministerijos padalinys, o prie Ūkio ministerijos. Yra bendra Vyriausybės pozicija nebepalikti nė vienos institucijos prie Vyriausybės, kai jos faktiškai būdavo niekieno neprižiūrimos strategine prasme, bet ne kasdieninio administravimo prasme, kurią jie galės daryti tikrai nedarant įtakos jokiam ūkio ministrui. Tikrai yra daug gerų nuostatų. Ypač svarbūs pakeitimai dėl komunalinių įmonių vykdomų pirkimų, nes dabar jos gali iš susijusių įmonių pirkti ne pagal Viešųjų pirkimų įstatymą, ir mes žinome, kad kai kurios tokios įmonės egzistuoja Lietuvoje. Žodžiu, tie, kurie balsuoja prieš šį įstatymą, balsuoja prieš skaidrumą viešųjų pirkimų.
PIRMININKĖ. Nuomonė prieš – J. Veselka
J. VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, beveik kiekvienais metais mes tobuliname Viešųjų pirkimų įstatymą, ir vis bėdos ir bėdos, bėdos ir bėdos. Pagalvokite kodėl. Štai Kainų ir energetikos komisija pasiūlė, kad už viešuosius pirkimus atsakytų Viešųjų pirkimų tarnyba. Viešųjų pirkimų tarnyba pradėjo spardytis – ne, ne, ji negali, nes kitos organizacijos perka ir taip toliau. Tai jūs pasakykite, kam reikalinga organizacija tokiu gražiu pavadinimu – Viešųjų pirkimų tarnyba, kuri tik teoriškai moko kitus, o atsakomybės jokios? Ir šiame įstatyme taip pat, kaip ir buvo, jokios atsakomybės Viešųjų tarnybai nėra, tik ji padaroma prie Ūkio ministerijos. Tai dabar ji neatsako, ūkio ministras negali atsakyti, jis dažnai pats būna užsakovas, toliau paliekama… Tai vienas didžiulis minusas.
Antra, čia tie „elektroniečiai“ labai jau piktinasi, kad palikome dar ir popierinį variantą. Ši sistema tik pradeda veikti, o, kaip žinote, jos kūrėjai visada padaro strateginių klaidų, kad būtų paskui darbo. Tai čia gerai ir labai pragmatiškai nusprendėme, kad metus laiko, šiek tiek daugiau kaip metus, lygiagrečiai dirba dvi sistemos. Jeigu pamatysime, kad elektroninė sistema dirba gerai, be jokių trukdymų, iš tikrųjų baigiam tada popierinį variantą. Todėl pragmatiškai…
Kitas dalykas, trečias. Rudenį Vyriausybė yra įsipareigojusi atnešti naują Viešųjų pirkimų įstatymą, atitinkantį jau paskutines priimtas direktyvas, kur numatoma sustiprinti ir skaidrumą. Tai pažiūrėkite, ką mūsų biurokratai daro. Atnešė gabaliuką, svarbiausias tikslas buvo panaikinti popierinį variantą, rudenį atneš vėl. Jie kuria darbą, čia mums irgi sumaištį, užuot rudenį būtų atnešę kompleksiškai pataisytą, atsižvelgiant į direktyvas… Todėl, gerbiamieji kolegos, nesileiskime būti biurokratinio aparato stumdomi. Už trijų mėnesių bus naujas įstatymas, todėl aš siūlau atmesti…
PIRMININKĖ. Laikas, pone Juliau!
J. VESELKA (TTF). …o atneš visą ir kompleksiškai išnagrinėsime visas problemas.
PIRMININKĖ. Pasisakė visi. Keturios nuomonės už, keturios – prieš. Prašom pasiruošti balsuoti dėl viso įstatymo priėmimo.
Balsavo 96 Seimo nariai. Už – 73, prieš – 3, susilaikė 20. Viešųjų pirkimų įstatymo daugelio straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas priimtas.
Dabar protokolinis nutarimas Audito komiteto. Jį pristatys komiteto pirmininkė L. Graužinienė. (Balsai salėje)
Kol Loreta eina, repliką po balsavimo – V. P. Andriukaitis.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Aš norėčiau vieną trumpą repliką. Kolegos, kadangi estai įvedė elektroninį balsavimą, aš siūlyčiau apskritai suorganizuoti elektroninį Seimą, virtualių, ir mes galėtume sėdėdami namuose balsuoti, dalyvauti posėdyje, juk turim tokias technologijas. Aš manau, mes parodytume unikalų pavyzdį, kaip padaryti virtualų Seimą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. L. Graužinienė pristatys Audito komiteto protokolinį nutarimą. Tylos! Prašom klausytis.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Audito komitetas siūlo Seimui priimti protokolinį nutarimą pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei kompleksiškai įvertinti valstybinės įmonės Seimo leidyklos „Valstybės žinios“ atliekamų funkcijų reikalingumą valstybės valdymui, ir jeigu bus apsispręsta, kad įmonės teikiamos paslaugos nėra reikalingos, parengti ir pateikti Seimui atitinkamus teisės aktų projektus, sistemiškai sprendžiančius įmonės vykdomų funkcijų ir prisiimtų įsipareigojimų panaikinimą ar perdavimą kitoms institucijoms. Čia iš esmės turėta minty paskola, kurios situacija lieka neaiški.
PIRMININKĖ. Ar galime bendru sutarimu pritarti? (Balsai salėje) Yra siūlymas balsuoti. Prašom pasiruošti balsuoti. Repliką – premjeras A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Na, aš čia matau tiktai tokį tam tikrą konstitucinį konfūzą – Seimas paveda (Balsas salėje: „Siūlo!“) Vyriausybei nagrinėti Seimo vidaus reikalų tvarkymo…
PIRMININKĖ. Čia siūlo. Yra protokolinis nutarimas…
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Aš suprantu, bet Seimas siūlo Vyriausybei.
PIRMININKĖ. Taip.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Gerbiamasis premjere, Seimas ir ministrus, ir Vyriausybę tvirtina, bet yra pagrindinis… Aš paaiškinsiu kodėl. Todėl, kad mums, kaip Audito komitetui, neaišku, kaip bus su paskola, už kurią garantavo Vyriausybė, ne Seimas garantavo.
PIRMININKĖ. Balsuojam. Yra įvairių nuomonių, prašom pasiruošti balsuoti. Kas pritariate protokoliniam nutarimui, balsuojate už, kas manot kitaip, balsuojat kitaip.
Balsavo 91 Seimo narys. Už – 32, prieš – 7, susilaikė 53. Protokoliniam nutarimui nepritarta.
Repliką po balsavimo – P. Auštrevičius.
P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Mielieji kolegos, man atrodo, tai, kad 53 susilaikė, yra puikus rezultatas to, kad mes anksčiau esame nepritarę siūlymui, kad visos Seimui pavaldžios įstaigos, o tokių mes turime ne vieną, bet 24, būtų visapusiškai peržiūrėtos ar Saulėlydžio komisijos, ar kokios nors kitos valdymo tobulinimo komisijos. Tai štai, kai siūlome po vieną vėliau knibinėti, galbūt dėl politinių motyvų ar kokių kitokių sumanymų taip ir suklumpame. Nepriimame vieno normalaus sprendimo, vėliau mums sudėtinga priimti kiek geresnį. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Toliau S. Pečeliūnas.
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū, mieloji posėdžio pirmininke. Mes šiek tiek pasistūmėjome į priekį greičiau, negu parašyta mūsų darbotvarkėje, todėl leidžiu vieną replikėlę pasakyti, laiko dar turime.
Pirmoji replikėlė. Tame protokoliniame nutarime gal ir buvo geri ketinimai, bet suformuluota tikrai netinkamai. Steigėjas už visa tai atsako. įstaigos steigėjas yra Seimas ir Vyriausybė negali už steigėją kažko nuspręsti, net jeigu ir garantavo. Audito komitetas tegu tą problemą ir sprendžia, bendradarbiaudamas su Vyriausybe.
Esminis klausimas, apie tai ir Vytenis užsiminė tokiu patosišku tonu, bet aš noriu mus nuleisti ant žemės. Tokia elektroniškai galinga valstybė, kaip Jungtinės Amerikos Valstijos arba Europos Sąjunga, kurioje ir mes esame, ne todėl, kad nenorėtų, visus dokumentus, visus įstatymus, visas rezoliucijas ir kitus dalykus daro dviem būdais, ir vienas kitam netrukdo, atvirkščiai – vienas kitą papildo pagal prieinamumą. Elektroninėje erdvėje galite rasti viską, bet taip pat viską rasite ir popieriniu variantu. Kyla tik tiražų klausimai, kokiu tiražu reikia tai daryti ir kur saugoti, kad tai būtų prieinama.
Amerikiečiai tam, kad nekiltų problemų dėl Konstitucinio Teismo, kaip daro? Tą spausdintą variantą tiesiog skenuoja ir tada iš interneto tu apsispausdini taip, lyg daugintum iš knygos, bet spausdinti vis tiek privalu. Aš labai prašyčiau ir Saulėlydžio komisijos, ir jūsų, kolegos, nepadaryti viso savo gyvenimo virtualaus. Yra dalykų, kurie labai norint ir labai siekiant vis tiek tokiais virsti negali. Ačiū.
PIRMININKĖ. Atsakymas. Labai trumpa replika ir paskutinė – L. Graužinienė.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Labai ačiū. Audito komitetas, vedamas gerų paskatų, norėjo priminti Vyriausybei, kad teikiant tokius įstatymų projektus reikia pažiūrėti kompleksiškai. Ir dar kartą pasakysiu, dėl ko. Todėl, kad atėmus viešųjų pirkimų skelbimą per „Valstybės žinias“, įvedus kitą sistemą, jiems nepakaks lėšų dengti paskolos, ką jie tvarkingai dabar darė. Todėl mes ir siūlėme įvertinti teikiant visas kitas pastabas. Jeigu premjeras šitoje vietoje įsižeidė, aš manau, kad jis taip padarė be reikalo.
PIRMININKĖ. Ačiū už visas replikas. Dar iki numatytos pertraukos turime laiko, todėl siūlau dar vieną rezervinį 2a. Dėl Motinystės po pertraukos. Kiek žinau, Etikos ir procedūrų komisija dar turi susirinkti, o gal jau susirinko. Ar būtinai dabar, Algimantai?
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Vis tiek aš noriu įspėti Etikos ir procedūrų komisijos narius, kad renkamės Baltijos asamblėjos salėje iš karto per pertrauką.
PIRMININKAS. Po pertraukos tada svarstysime Motinystės įstatymą.
Dabar – Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 1, 15, 19, 28, 29 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 6 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Prašom. Pranešėjas – A. Sysas. Gal kartais ir dėl rezervinio 2b – Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 6 ir 8 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo? Pristatykite abu projektus. Svarstymas.
A. SYSAS (LSDPF). Tuoj aš pasinaudosiu elektronine, palaukite truputį. Pieštuką kažkas pavogė.
Gerbiamieji kolegos, komitetas svarstė tiek Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 1, 15, 19, 28, 29 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 6 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr. XIP-818, tiek Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 6 ir 8 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą. Buvo gauta Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabų. Joms pritarta. Komiteto nuomonė: už – 5, prieš – 1, susilaikė 3.
Toks pat balsavimas yra ir dėl antrojo įstatymo projekto. Norėčiau trumpai pasakyti, apie ką šitie įstatymai. Pirmasis įstatymas reglamentuoja atskaitymus į nelaimingų atsitikimų ir profesinių susirgimų fondą ir darbdaviai moka pagal tai, kokio rizikingumo įmonių šakai jie priklauso. Jeigu įmonėse nevyksta jokių nelaimingų atsitikimų, jos moka mažiausią tarifą, o, sakykime, tos, kuriose būna daugiau nelaimingų atsitikimų, moka didesnį tarifą. Pataisomis buvo siūloma padidinti tarifų skaičių ir atleisti dalį įmonių, tiksliau, ne atleisti, o mokėti mažiau į šitą fondą, jeigu jie skiria pakankamai pinigų saugai ir sveikatai. Būtent per šituos įstatymus sprendžiami saugos ir sveikatos klausimai darbo vietoje.
Noriu priminti, kad Lietuvoje yra labai blogi rezultatai, nes pagal mirtinų ir sunkių nelaimingų atsitikimų skaičius mes esame viena iš pirmaujančių Europos Sąjungos šalių 1000 gyventojų. Tokia pati situacija dėl profesinių susirgimų darbo vietose. Dar vienas rodiklis, kuris turi įtakos, yra tas, kai darbuotojai miršta darbo vietoje ne nuo traumos, paprasčiausiai jie dirba sirgdami ir miršta darbo vietoje.
Šiais įstatymais siekiama paskatinti įmones daugiau dėmesio skirti saugai ir sveikatai.
Deja, dabar sunkmetis ir Darbo inspekcijai, kuriai pagal šitą įstatymą vykdyti papildomas funkcijas buvo numatyta 2,5 mln. Lt, skirta tik 50 tūkst. Aišku, kad Darbo inspekcija negalės vykdyti tų funkcijų, kurios numatytos šiame įstatyme, todėl Vyriausybė, matydama šitą situaciją ir sunkią finansinę padėtį, paprasčiausiai kreipėsi ir prašė nukelti vieną terminą metams, kitą – dvejiems metams.
PIRMININKĖ. Ačiū.
A. SYSAS (LSDPF). Aš, kaip komiteto pirmininkas, pranešimą…
PIRMININKĖ. Dabar diskusijoje yra užsirašę dalyvauti 3 Seimo nariai. Pirmasis – E. Žakaris. Dėl vedimo tvarkos A. Endzinas.
A. ENDZINAS (LSF). Dėkoju, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gal aš ką nors supainiojau, bet ponas A. Sysas baigdamas pasakė tokią frazę: aš, kaip komiteto pirmininkas, padariau pranešimą. Galbūt aš ką nors praleidau, bet nuo kada ponas A. Sysas yra komiteto pirmininkas? Gal galite informuoti?
PIRMININKĖ. Tikrai ne komiteto pirmininkas.
A. ENDZINAS (LSF). Ačiū.
PIRMININKĖ. Pakeitimų nėra. Prašom. Aš prašau tylos, tribūnoje E. Žakaris. Pasiklausome.
E. ŽAKARIS (LSDPF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, straipsnis, kurio galiojimą siūloma nukelti dvejiems metams, buvo pataisytas 2008 m. lapkričio mėnesį. Įsigaliojo nuo lapkričio 29 d. Pasižiūrėjau balsavimo rezultatus. Už balsavo faktiškai visi Seimo nariai, tuo metu buvę salėje, tik vienas susilaikė. Šitos pataisos pagrindinis tikslas, kaip sakė ir kolega A. Sysas, finansiškai suinteresuoti darbdavius rūpintis darbo sauga ir žmonių sveikata. Laiko buvo daugiau negu metai, praėjo jau 8 mėnesiai. Ir dabar Darbo inspekcija, atsibudusi, kad neskirta lėšų, bet kažkodėl tik po 8 mėnesių apie tai prakalbo, prašo įsigaliojimą nukelti dvejiems metams. Kalbama, kad trūksta pinigų. Atsiminkime, kad praėjusią savaitę Seimas nepritarė Švietimo ir mokslo ministerijos siūlymui skirti ūkio lėšų privačioms mokykloms. Vyriausybė, kaip buvo informuota, 2,5 mln. turėjo. Tai gal tuos 2,5 mln. perkelkime čia, ir klausimas bus išspręstas. Kaip girdėjote, visos įmonės moka diferencijuotą mokestį, tai priklauso nuo to, kokios yra darbo sąlygos, koks yra jų saugumas. Ir tos įmonės, kurios mažiau rūpinasi, kur yra daugiau pažeidimų, nelaimingų atsitikimų, moka daugiau. Tokių yra per 400 šiandien.
Dabar yra siūloma nukelti, remiantis sunkmečiu, įsigaliojimą dvejiem metams. Vadinasi, dvejus metus tegul vyksta žmonių sveikatos žalojimas, galbūt ir labai nelaimingi atsitikimai, ir visa tai paremsime sunkmečiu. Trūksta 2 mln. Lt. Gal kartais sveikatos ministras pasiūlys, kad jau galima žmones nuo bet ko ir bet kaip išgydyti? Tokiems projektams, siūlymams, manau, tikrai negalima pritarti. Negalima pinigais, ypač jeigu trūksta apie 2 mln. Lt., matuoti žmonių sveikatos, ir siūlau tikrai šitą įstatymo projektą atmesti. Juo labiau kad jeigu atsimenate, kaip pristatė socialinės apsaugos ir darbo ministras, tai sakė, kad ministerija galbūt lėšų ir rastų, bet gaila darbdavių. Tai tegul darbdaviai nesirūpina, ypač tų įmonių, kur yra blogos sąlygos, tegul nesirūpina. Bet noriu priminti dar vieną įstatymo projektą, kuris mums buvo pateiktas, kad jeigu įmonėje susižalos žmogus būdamas išgėręs, tai jis liks kaltas tik tokiu atveju, jeigu įmonėje bus idealios darbo sąlygos. Mums ir toks projektas yra pateiktas. Tikrai siūlau nepritarti.
PIRMININKĖ. Toliau diskusijoje dalyvauja A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Labai ačiū. Gerbiamasis Endzinai, kai aš kalbėjau apie Darbo kodeksą, jūs mane pavadinote keturis kartus pirmininku, aš neprieštaravau. Jeigu jūs mane ir toliau taip vadinsite, aš nepyksiu. (Balsai salėje) Supratau. Gerbiamieji kolegos, matau, kaip mano kolega reagavo į mano tolesnius žodžius, kai aš pristačiau komiteto išvadą, aš vis dėlto būčiau baigęs, nebūčiau ėjęs dabar į tribūną.
Gerbiamieji kolegos, noriu atkreipti dėmesį, kad šį įstatymą būtų galima laikyti verslo rėmimo įstatymu, nes tai yra pinigai, kuriuos moka verslininkai, apsidrausdami nuo nelaimingų atsitikimų, į bendrą fondą. Priminsiu jums tokį dalyką. Kai buvo sukurtas šis fondas, verslininkai mokėdavo 1 %, kad apsidraustų. Jeigu įvykdavo nelaimingas atsitikimas, kai reikėdavo sumokėti 100 % draudžiamųjų pajamų, kai kurios mažos ir vidutinės įmonės paprasčiausiai bankrutuodavo. Dėl to ir atsirado šis fondas, kad įvykus nelaimingam atsitikimui smulki ir vidutinė įmonė liktų ir nebankrutuotų. Tai yra toks solidarus verslininkų fondas. Bet laikui bėgant, kadangi darbo sauga gerėjo, pamatė, kad šitų pirminio įnašo pinigų visiškai neišnaudoja šitoms funkcijoms. Todėl iš principo iš to 1 % lieka tik 0,3 %, kuris naudojamas šitam fondui, o 0,7 % eina į bendrą Socialinio draudimo fondą kitoms socialinio draudimo rūšims jų poreikiams tenkinti.
Ir šitame kontekste noriu priminti dar vieną dalyką, praeitoje kadencijoje mes pasiūlėme ir Seimas pritarė, kad būtų atskirta nuo to fondo dalis ir skiriama įmonėms, kurios nori pagerinti darbo sąlygas. Tai yra prevenciniai pinigai, tie prevenciniai pinigai, ko gero, vėl davė teigiamą impulsą, nes prasidėjo lėtas mažėjimas nelaimingų atsitikimų ir profesinių susirgimų darbe. Todėl šis paketas įstatymų ir buvo…
Kodėl aš sakau, kad jį galima laikyti verslo rėmimo? Nes yra siūloma: jeigu darbdavys sudaro geras darbo sąlygas, jam į tą bendrą fondą reikia mokėti mažiau. Pagal šį įstatymo projektą dabar ši lengvata verslininkams atsideda vieniems ar dvejiem metams. Kai kuriais atvejais mes čia svarstėme, kad verslui reikia paramos. Šiuo atveju tai yra kontroversiškas Vyriausybės pasiūlymas: dėl socialinio draudimo įmokų kai kuriems smulkiems verslininkams daroma lengvata, kad nemokėtų šiuo atveju; tiems patiems smulkiems verslininkams, vidutiniams ar stambiems, kurie sudaro geras darbo sąlygas darbuotojams, ten neįvyksta nelaimingų atsitikimų, mokestis yra paliekamas. Todėl aš tikrai negalėčiau pritarti, nors ir suprantu, kokia situacija yra šiandien surenkamų pinigų į vieną fondą ir į kitą, kodėl neatskirta Darbo inspekcijai. Bet visiškai pritariu savo kolegai E. Žakariui, kad mes pirmiausia turime tarnauti žmonėms, mes turime rūpintis jų visaverčiu gyvenimu, bet mes turime sudaryti galimybes ir sąlygas saugiai žmogui nueiti į darbą, ten atidirbti ir grįžti į šeimą. Jeigu mes to nesieksime, paprasčiausiai darbuotojai netikės tokiais politikais. Mes turime padaryti viską, kad žmogus, atėjęs į darbą, ne mirti eitų, o kad užsidirbtų ir kad normaliai gyventų. Tai šie įstatymai ir buvo skirti tam. Juos atidėsime, vadinasi, mes nukelsime tas gražias viltis, kad dar didesnė dalis žmonių saugiai jaustųsi darbo vietoje. Todėl negaliu pritarti.
PIRMININKĖ. Ačiū. Dar diskusijoje nori dalyvauti J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš iš tikrųjų pritariu mano kolegų išsakytoms mintims, kad šio įstatymo teikimas ir priėmimas 2008 m. pabaigoje buvo tvarkingai dirbančių verslininkų verslo pagerinimas. Nes, jeigu žmonės tvarkėsi, investavo, jie visiškai be reikalo moka papildomą draudimo įmoką, t. y. didesnę draudimo įmoką, nei tiek, kurie, sakykime, nesirūpino savo darbuotojais. Todėl reikėtų labai aiškiai pasakyti savo nuomonę ir palaikyti šio įstatymo įsigaliojimą, kaip yra numatyta, nuo 2010 m. sausio 1 d.
Dar vienas aspektas, kuris, man atrodo, ne mažiau svarbus, kai mes kalbame apie tam tikrą lėšų trūkumą sveikatos sektoriuje, – tai tų susižeidusių darbo vietose žmonių gydymas. Visa tai priklauso ir gula ant Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų, o mes vėl negalime tų lėšų paskirti tokiems negalimiems apsaugoti žmonių susirgimams arba kitoms nelaimėms teikti pagalbą, bet paėmėme iš to bendro fondo ir šitiems, kurie susižeidė darbo vietose. Todėl aš kreipiuosi į kolegas, ypač prisimindamas ir ministro pristatymą šio įstatymo, kad yra daug galimybių, kad dar per pusę metų žmonės galėtų pasiruošti ir įstatymas galėtų pradėti galioti. Juo labiau kad kai kas jau ir planavosi tam tikras sumažintas įmokas ir galbūt savo 2010 metų biudžete yra nusimatę mažiau mokėti, o dabar vėl mes juos grąžinsime į pirminę situaciją.
Kita vertus, argumentas, kad Darbo inspekcija neturės pakankamai kompiuterių, programinės įrangos, todėl mes negalime startuoti. Bet įstatyme aiškiai sakoma, kad į kompiuterinę erdvę taip pat gali būti informacija talpinama. Bet ji lygiai taip pat gali būti talpinama arba priimama kaip popierinis ir kitas variantas. Todėl pasakyti, kad be kompiuterių šitos sistemos pradėti įgyvendinti negalima, nėra tiesa. Kviečiu, kolegos, stabtelti ir palikti tokio įstatymo galiojimą, koks buvo priimtas, šio atidėjimo neparemti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Kalbėjo visi, norintys dalyvauti diskusijoje. Dabar dėl pataisų. Projektui Nr.XIP-818 yra E. Žakario pataisa. Turbūt reikia dar pranešėją kviesti į tribūną. Yra E. Žakario pataisa. O kol ateis, E. Žakaris pristatys savo pasiūlymą 2 straipsniui. Prašom pristatyti.
E. ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Mano siūlymas buvo toks kaip ir kompromisinis, kad jeigu jau iš tikrųjų nepasirengta, tai atidėti ne dvejiem metams, bet vieneriem metams.
PIRMININKĖ. Komiteto išvados.
A. SYSAS (LSDPF). Komitetas balsų dauguma nepritaria kolegos pataisai.
PIRMININKĖ. Dabar reikia apsispręsti ir balsuoti. Čia yra pataisa vieno straipsnio dviem dalims dėl įsigaliojimo. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas pritariate E. Žakario pataisai, balsuojat už, kas manot kitaip, balsuojat prieš arba susilaikot.
Balsavo 74 Seimo nariai. Už – 28, prieš – 3, susilaikė 43. Pataisai nepritarta. Kreipiuosi į E. Žakarį, lydimajam įstatymui irgi buvo lygiai tokia pat pataisa. Irgi turbūt tada atsisakot, taip? Nes rezultatas aiškus.
Ir dabar dėl motyvų. Buvo pristatyti abu kartu. Kadangi už abu įstatymo projektus svarstymo stadijoj balsuosim kartu, tai po 2 – už, po 2 – prieš. Pirmasis D. Jankauskas – už.
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamoji pirmininke. Kolegos, diskusijose kalbėta ir išsakyta daug motyvų, tačiau norom ar nenorom nebuvo paminėta, ypač kalbėjusių Socialinių reikalų ir darbo komiteto kolegų, kad objektyvi tiesa ir situacija yra tokia, kad vien gerais norais mes negalim įgyvendinti kad ir pačius geriausius lūkesčius teikiančių įstatymų, juolab kad komitete labai nuodugniai ir išsamiai buvo išanalizuota Darbo inspekcijos situacija. Atstovai labai aiškiai ir argumentuotai įtikino komiteto narius, kad toks atidėjimas yra būtinas įvertinant ir sunkmetį, įvertinant ir interesą iš abiejų pusių – tiek valstybės institucijų, tiek, be abejo, ir verslo žmonių. Taigi, suvokiant esamą realybę, kviečiu pasisakyti už teikiamą įstatymo projektą ir raginu balsuoti už. Dėkoju.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė prieš – E. Žakaris.
E. ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, siūliau kompromisinį variantą, nepritarėte, nors ir pačiam buvo, be abejo, nesmagu netgi jį siūlyti. O dabar, kalbant apie esmę, tai mums pasirinkimas yra labai paprastas: ar mes balsuosime už tai, kad 2,5 mln. yra svarbiau už žmogaus sveikatą? Tai čia, na, aš net neįsivaizduoju tokio klausimo diskusijos, ne tie pinigai yra, dėl ko reikėtų diskutuoti ir dėl ko reiktų balsuot. Taigi tikrai raginu atmesti ir neprisiimti ant savo sąžinės tų nelaimingų atsitikimų, kurie po tokio mūsų balsavimo per dvejus metus galbūt gali atsitikti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Nuomonė už – R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, na, nepersistenkim argumentuodami. Dabar veikia visa nelaimingų atsitikimų darbe priežiūros sistema. Tai seniai veikianti sistema ir kuo puikiausiai pagal esamus įstatymus jinai gali veikti. Klausimas tas, kad mes stengėmės patobulint sistemą, kad atsirastų didesnė diferenciacija, daugiau skirstymų ir gradacijų pagal įvairias rūšis, bet tai atneša tam tikrų ir nepatogumų šiuo metu verslui, nes jam reikia pereit prie naujos sistemos. Informacinės sistemos turi būti suderinamos ne tiktai valstybės tarnyboj, pas mus Darbo inspekcijoje turi atsirast, bet ir pas juos. Tai yra tam tikras papildomas krūvis dabar ganėtinai sudėtingoj situacijoj, ypač smulkesnėms įmonėms. Į tai turim atsižvelgti. Iš kitos pusės, Darbo inspekcijai ne tiktai kompiuterių klausimas, čia yra ir papildomų etatų, ir finansinių pajėgumų klausimas. Tai dabar, kai mes mažinam pajėgumus, priversti mažinti darbuotojų skaičių Darbo inspekcijoje, na, tikrai mes galim priimti ir pačias geriausias nuostatas, jos neveiks. Tada atsiras dar didesnių biurokratinių trukdžių, reikės formaliai tą įstatymą žiūrėti ir mes diskredituosim gerą idėją. Žiūrint į tai ir siūloma kaip tik tuo sudėtingu laikotarpiu kol kas neįvesti šitos sistemos, nes ir tą 2,5 mln. šiais laikais surasti nėra taip paprasta, nes kai kurioms įstaigoms, kurios išeina atostogauti vieną mėnesį arba neapmokamų atostogų, trūksta ne 2,5 mln., o 0,5 mln. ir jos vis tiek priverstos taupyti. Taigi nėra taip paprasta 2,5 mln. surasti.
PIRMININKĖ. Ačiū. Ir nuomonė prieš – J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš noriu pasakyti, kad daugeliui Lietuvos įmonių tai nėra apsunkinimas, o yra palengvinimas, nes jos susitvarko su darbų sauga, gerbia savo darbuotojus, saugo juos. Ir mūsų atidėjimas verčia juos dar dvejus metus mokėti didesnius mokesčius apdraudžiant savo darbuotojus. Didžiajai daliai mūsų sąžiningų darbdavių mes liepiam išlaidauti daugiau, negu jie yra nusipelnę. Didžioji dalis darbdavių būtų patenkinti, jeigu jiems reikėtų už nelaimingų atsitikimų apdraudimą savo žmonėms mokėti mažiau, negu jie dabar moka.
Dėl Darbo inspekcijos. Na, mielieji kolegos, vienos kompiuterinės programos pakeitimas, kad šiuo metu yra trys gradacijos, o liktų penkios, na, nekainuoja 2,5 mln. Jeigu gali pasižiūrėti ten dirbantis žmogus į tris gradacijas, tai gali pažiūrėti ir į penkias. Kalbėti apie tai, kad reikės papildomai darbuotojų ir 2,5 mln., na… (Balsai salėje) Kolegos, aš imu skaičius iš jūsų aiškinamojo rašto, tai nepykit, jūs taip argumentavot, kodėl šios sistemos diegti dabar nebegalima. Manau, kad šie argumentai, kodėl reikia atidėti, neatlaiko kritikos. Kviečiu nepritarti šio įstatymo teikiamoms
nuostatoms.
PIRMININKĖ. Prašom pasiruošti balsuoti dėl abiejų iš karto įstatymų projektų Nr. XIP-818 ir Nr. XIP-819. Taip, prašom pasiruošti, vyksta balsavimas.
Balsavo 80 Seimo narių. Už – 49, prieš – 7, susilaikė 24. Įstatymo projektams svarstymo stadijoj pritarta.
Yra gautas Seimo Pirmininko siūlymas svarstyti ypatingos skubos tvarka. Ar galima bendru sutarimu? (Balsai salėje: „Ne!“) Ne? Tada balsuojam. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas pritariate, kad būtų svarstoma ypatingos skubos tvarka? Abu įstatymo projektai.
Balsavo 78. Už – 53, prieš – 5, susilaikė 20. Pritarta ypatingai skubai.
Yra siūlymas šiandieną priimti įstatymus. Taip, pritarta tam. Tada pradedam priėmimą.
Pirmiausia įstatymo projektas Nr. XIP-818. Pastraipsniui. Bendru sutarimu? Vienas straipsnis yra. Ar galim bendru sutarimu 1 straipsniui pritarti? Prašom balsuoti dėl viso įstatymo projekto priėmimo. (Balsai salėje) Buvo atidaryta, nebuvo niekas užsirašęs, pavėlavot, matyt. Prie kito, prie antro įstatymo projekto. Taip. Nėra. Atidedamas balsavimas. Nėra 71 Seimo nario. Tai turbūt ir dėl antro irgi… Nebalsuojate. Dabar pagal mūsų darbotvarkę turėtų būti pertrauka. Ar darome pertrauką? Darome. Pagal darbotvarkę, jeigu yra siūlymas nedaryti, tada reikia… Ar pritariame ben… (Balsai salėje) Po vieną, jeigu norite kas pasiūlyti, ar daryti, ar nedaryti. Prašom pasiūlyti.
K. Daukšys – per šoninį mikrofoną.
K. DAUKŠYS (DPF). Pirmininke, yra keli dalykai. Pirmas dalykas, pertrauka yra numatyta, antras dalykas, Etikos ir procedūrų komisija, man atrodo, jau išėjo posėdžiauti. Tai dabar šioje salėje, na, neprireikė, ne… Kitas dalykas, nors techninę 5 min., kad galvas…
PIRMININKĖ. Aš manau, 10 minučių pertrauka. Susirenkame 6 val. 10 min. (Balsai salėje) Taip, renkamės 18. val. 10 min.
Pertrauka
PIRMININKĖ (I. DEGUTIENĖ, TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, grįžtame į salę ir toliau dirbame. Kadangi, peržiūrėjusi rezervinius klausimus, matau pavyzdingai sėdintį E. Tamašauską, tai siūlau rezervinį 4 klausimą – Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą pateikti, gerbiamasis Erikai.
E. TAMAŠAUSKAS (LSF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, kolegos, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas kaip pagrindinis liepos 21 d. svarstė Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 10 straipsnio 12 dalies papildymo įstatymo projektą. Buvo nuspręsta pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui.
Atsižvelgiant į Seimo Teisės departamento pastabą, kuria buvo siūloma naujame keičiamo įstatymo 10 straipsnio 12 dalies sakinyje išbraukti žodį „viešosios“ kaip perteklinį, šis įstatymo projektas tapo komiteto patobulintas. Balsavimo komitete rezultatai buvo bendru sutarimu už. Komitetas iš esmės pritarė šiam įstatymo patobulinimui, nes gyvenimas parodė, jog savivaldybės naudojosi ne visu tuo įstatymu, būtų galima taip pasakyti, tiesiog naudojosi šiuo įstatymo 12 straipsnio sakiniu, kad privatizavimo objektas iš privatizavimo objektų sąrašo taip pat gali būti išbrauktas, jei jis reikalingas atitinkamai valstybės, savivaldybių ar visuomenės reikmėms tenkinti.
Šis papildymas, kuris su papildomu sakiniu „Privatizavimo objektas iš privatizavimo objektų sąrašo išbraukiamas, jei savivaldybės taryba yra priėmusi sprendimą dėl privatizavimo objekto, nuosavybės teise priklausančio tai savivaldybei, išbraukimo“, sustato viską į savo vietas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs perskaitėte visą komiteto išvadą. Dėkui.
Diskusijoje užsirašė dalyvauti vienas Seimo narys, bet jo nėra salėje. Taigi po svarstymo vienas – už ir vienas – prieš. A. Petkus yra už, bet nėra užsirašiusių prieš. Tai gal atsiimate? Dėkoju. Ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Galima. Dėkoju.
Yra taikoma ypatingos skubos tvarka. Taigi priėmimas įstatymo projekto Nr. XIP-884(2). Įstatymas iš vieno straipsnio. Ar galime bendru sutarimu priimti 1 straipsnį? Dėkoju. Priimtas.
Dėl viso įstatymo 4 – už ir 4 – prieš. Nėra užsirašiusių kalbėti. Taigi bandome balsuoti, nors vizualiai nematau čia 71 Seimo nario, bet įdėtos 62 kortelės. Tada balsavimą atidedame, kai salėje bus daugiau žmonių. Prašau sekti, jau buvo priėmimas.
Gal yra L. Graužinienė? Yra. Tada rezervinis 5 klausimas – Valstybės kontrolės įstatymo 14 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Į tribūną kviečiu Audito komiteto pirmininkę L. Graužinienę.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Audito komitetas įregistravo Valstybės kontrolės įstatymo pataisą suderinęs ne su Valstybės kontrole, nes Valstybės kontrolė motyvavo, kad ji negali atlikti Lietuvos banko audito.
Kad reikalingas valstybinis požiūris ne tik išorės audito, tą mes akivaizdžiai pamatėme, nes, panagrinėjus išorės audito ataskaitą, turbūt man nereikia kartoti, kurios pozicijos sukėlė daugiausia diskusijų. Šiandien analizuojant komitete iškilo dar vienas papildomas niuansas. Pasirodo, Lietuvos bankas turi labai daug turto ir turi poilsiaviečių, kurios vadinamos mokymo centrais, ir Druskininkuose, ir Palangoje, turbūt ir Molėtuose liko.
Kiek man teko dabar paieškoti viešos informacijos, tai 2006 m. buvo gerbiamojo opozicijos lyderio, dabartinio premjero gerbiamojo A. Kubiliaus labai aiški ir tvirta pozicija, kad tai yra jo gimtosios vietos, na, kažkaip panašiai, kad tokių privilegijų neturėtų turėti Lietuvos bankas. Jis buvo pasirengęs labai aktyviai kovoti, bet buvo sunku kovoti su tuometine valdančiąja dauguma. Aš manau, dabar pats laikas vėl prisiminti šituos dalykus. Valstybės kontrolė pateiktų išsamią ataskaitą išanalizavusi, kiek ir kokiom sąnaudom tai yra daroma. Siūlau pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kolege, jūsų nori klausti vienas Seimo narys – P. Auštrevičius.
P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Gerbiamoji pranešėja, kodėl jūs siūlote vartoti terminą „gali atlikti“, kad Valstybės kontrolė gali atlikti Lietuvos banko veiklos auditą? Gal reikėtų trumpai ir aiškiai – atlieka arba turi atlikti. Gal „turi atlikti“ nereikia, bet atlieka, ir tiek. Tuomet ir taps aišku, ar Lietuvos banko poilsiavietės tarnauja pagrindinėm jo veiklos kryptim, tiksliau, kainų stabilumui užtikrinti.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Valstybės kontrolei pakanka šio termino „gali“. Ji tikrai pasirengusi atlikti auditą. Dabar kilo toks ginčas, lyg Lietuvos bankas teigia, kad ji ir dabar gali, bet Valstybės kontrolė motyvuoja, kad gali iškilti teisinių klausimų. Buvo pasilikta prie tokios švelnesnės formuluotės todėl, kad po pateikimo mes turėsime įstatymo pataisą suderinti su Europos centriniu banku. Kad gautume leidimą ir nebūtų kokių nors papildomų diskusijų ir pretenzijų, pasirinkta šiek tiek švelnesnė formuluotė, bet rezultatas bus tas pats.
PIRMININKĖ. Dėkoju, kolege. Jūs atsakėte į klausimus. Gerbiamieji kolegos, ar galėtume pritarti bendru sutarimu po pateikimo? Dėkui. Galime.
Numatytas pagrindinis komitetas – Audito komitetas. Svarstymas – rudens sesijoje. Dėkoju.
Dar vienas rezervinis klausimas. O į klausimą, kodėl mes kol kas nedirbame prie klausimo – Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo… Kaip jūs žinote, šiuo metu vyksta Etikos ir procedūrų komisijos posėdis. Kai mes gausime jo išvadą, tada žinosime, kaip elgtis toliau. Kol procedūros vyksta, aš kviečiu E. Jurkevičių į tribūną. Biudžetinių įstaigų įstatymo papildymo 41 straipsniu įstatymo projekto svarstymas.
E. JURKEVIČIUS (TS-LKDF). Dėkui posėdžio pirmininkei. Komitetas bendru sutarimu pritaria siūlyti Seimui grąžinti projektą iniciatoriams tobulinti. Komitetas pritarė Švietimo ir mokslo, Audito, Biudžeto ir finansų komitetų pasiūlymams, Lietuvos savivaldybių asociacijos pastaboms ir pasiūlymams, Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaboms bei atsižvelgė į tai, kad Ministro Pirmininko 2009 m. balandžio 10 d. potvarkiu Nr.136 prie valstybės valdymo tobulinimo komisijos Saulėlydžio komisijos yra sudaryta darbo grupė valstybės turto valdymo klausimams išnagrinėti. Taip pat atsižvelgė į tai, kad Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas 2009 m. liepos 8 d. yra pasiūlęs Vyriausybei iki 2009 m. lapkričio 1 d. teikti patobulintus valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo, disponavimo juo įstatymų projektus, reikalingus apskričių valdymo reformai atlikti. Taip pat komitetas atsižvelgė į tai, kad Finansų ministerijoje yra parengtas teikti Vyriausybei naujos redakcijos Biudžetinių įstaigų įstatymo projektas, kurio įsigaliojimo data – nuo 2010 m. sausio 1 d. Tiek būtų.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, dėl viso įstatymo yra užsirašęs kalbėti už E. Žakaris, bet nėra prieš. Tai gal jūs atsiimtumėte? Atsiima. Nes čia yra komiteto pasiūlymas grąžinti iniciatoriams tobulinti. Galime su tuo sutikti? Ar galime bendru sutarimu po svarstymo pritarti? Dėkoju. Pritarta.
Gerbiamieji kolegos, kol atneš išvadą Etikos ir procedūrų komisija, aš kviečiu D. Jankauską į tribūną ir tęsiame svarstymą, nes, kaip jūs žinote (primenu procedūrą), buvo grąžinta komitetui svarstyti ir kilo ginčas tik dėl to, ar Seimas vakar teisingai balsavo priimdamas ypatingą skubą. Gerbiamasis Donatai, pristatykite tai, kokios išvados yra po paskutinio (pabrėžiu) svarstymo komitete.
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, pagrindinis Socialinių reikalų ir darbo komitetas, grąžinus projektą svarstyti pagrindiniame komitete, vakar, tai yra liepos 21 d., apsvarstė visus tuo metu buvusius registruotus pasiūlymus ir priėmė tokį sprendimą: „Pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui. Antras punktas. Siūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei suderinti teisės aktų, reglamentuojančių pareigūnų ir profesinės karo tarnybos karių, esančių vaiko priežiūros atostogose, apmokėjimo dydžius ir tvarką su Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio pakeitimo įstatymu ir pateikti Seimui atitinkamų teisės aktų pakeitimų projektus.“
Patobulintas projektas yra iš trijų straipsnių. Gal kolegos turi, bet aš trumpai pristatau. 1 straipsnis, t. y. 21 straipsnio 1 dalies pakeitimas, kuriame iki vaikui sueis vieni metai numatoma mokėti 90 %, o kol vaikui sueis dveji metai – 75 % pašalpos gavėjo kompensuojamojo darbo užmokesčio.
2 straipsnis. Tai yra baigiamosios nuostatos, kad iki 2009 m. rugpjūčio 1 d. paskirtos ir (ar) mokamos motinystės (tėvystės) pašalpos, taip pat nuo š. m. rugpjūčio 1 d. iki 2010 m. birželio 30 d. skiriamos motinystės (tėvystės) pašalpos sumažinamos 10 %, bet ne mažiau kaip iki Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos, ir sumažintos mokamos iki 2012 m. birželio 30 d. Motinystės (tėvystės) pašalpos nuo 2010 m. liepos 1 d. skiriamos pagal šio įstatymo 1 straipsnio nuostatas, kurias jau skaičiau.
Ir 3 straipsnis dėl įsigaliojimo. Kad įstatymas, išskyrus 1 straipsnį, įsigalioja š. m. rugpjūčio 1 d., o šio įstatymo 1 straipsnis įsigalioja 2010 m. liepos 1 d.
Po svarstymo pagrindiniame komitete dar vakar buvo užregistruoti Seimo nario Č. Juršėno pasiūlymai bei Seimo kanceliarijos Teisės departamento nauja pastaba. Šiandien įvykusiame komiteto posėdyje jie buvo apsvarstyti ir jiems nepritarta. Dėkoju.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nepalikite kol kas tribūnos. Dėl vedimo tvarkos V. Gapšys. Prašom.
V. GAPŠYS (DPF). Mes tik norėjome pasitikslinti, kokiu pagrindu čia vyksta tas svarstymas, nes Etikos ir procedūrų komisija nepaskelbė savo sprendimo. Aišku, mes galėtume paprašyti pertraukos, bet mes to nedarysime, suprasdami sudėtingą Seimo situaciją šituo klausimu. Bet norėjome pasitikslinti, kas čia dabar vyksta ir kokiu pagrindu?
PIRMININKĖ. Gerbiamasis kolega, vyksta svarstymas pagal nustatytą darbotvarkę. Kadangi jūs vakar iškėlėte klausimą, ar Seimas teisingai balsavo dėl ypatingos skubos, tai dabar per šią pertrauką Etikos ir procedūrų komisija parengs išvadą. Tačiau tai visiškai netrukdo mūsų procedūrai. Jeigu ateis Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas ir perskaitys išvadą, kad yra neteisėta ypatinga skuba, tada nutrauksime visa tai, kas dabar vyksta. Bet ar mes norime konstruktyvaus darbo? Galima dabar pasėdėti ir palaukti, kol grįš Etikos ir procedūrų komisija. Aš nematau jokių problemų. Prašom. V. P. Andriukaitis.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, išties manau, kad darome blogą precedentą. Įstatymo svarstymas nuo pat jo pateikimo, o jeigu norite, net ir nuo registravimo turi aiškiai nustatytą tvarką ir mes jos turime laikytis. Šiuo atveju netgi iš ryto sutarėme, kad tas klausimas nebus nagrinėjamas, kol Etikos ir procedūrų komisija nepateiks savo išvados. Dabar jūs darote štai tokį precedentą ir jūs pati fiksavote kalbėdama, kad jeigu jie ateis ir pasakys, kad yra blogai, mes nutrauksime svarstymą. Gerbiamieji, mes negalėjome jo pradėti. Net ir nutraukti nereikia. Aš tikrai noriu atkreipti dėmesį, kad daroma rimta statutinė kolizija.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis kolega, jūs esate neteisus. Nedaroma jokia statutinė kolizija, Etikos ir procedūrų komisijos išvada nėra joks galutinis verdiktas. Dėl jos pagal Statutą Seimas irgi turės balsuoti, nesvarbu, kokia ta išvada būtų. Kitas dalykas. Jūsų siūlymas iš ryto šį klausimą išbraukti iš darbotvarkės taip pat buvo nestatutinis. Šis klausimas nebuvo išbrauktas iš darbotvarkės dėl to, kad šiandien yra nenumatytas plenarinis posėdis ir jo darbotvarkę patvirtino valdyba. Nei posėdžio pirmininkas, nei Seimas nieko koreguoti negalėjo.
Kitas dalykas, mes pažiūrėjome stenogramas ir vakar iš tiesų buvo balsuojama dėl ypatingos skubos tvarkos ir procedūra buvo išlaikyta. Yra tiesiog skirtingos nuomonės ir tam, kad nekiltų toliau čia diskusijų ir ginčų, tą ginčą dabar sprendžia Etikos ir procedūrų komisija. Tačiau komiteto pirmininkas turi teisę pristatyti tai, ką jie svarstė Socialinių reikalų ir darbo komitete. Ir čia nėra jokių pažeidimų. Prašom. A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, kadangi tą Seimo statuto versiją, jos pagrindinius principus esame patvirtinę 1997 m., man vadovaujant darbo grupei, tai aš galiu labai paprastai paaiškinti, kad posėdžio pirmininkė I. Degutienė yra visiškai teisi. Vakar Seimas priėmė sprendimą taikyti ypatingos skubos tvarką dėl Vyriausybės siūlymo. Galima kelti klausimą, kodėl tai nebuvo patvirtinta anksčiau, pateikimo metu, bet dabar yra galiojantis paskutinis Seimo sprendimas taikyti ypatingos skubos tvarką. Kol šis sprendimas nėra kaip nors paneigtas, Seimas elgiasi pagal tą priimtą procedūrinį sprendimą, t. y. taikyti ypatingos skubos tvarką.
Gerbiamasis Kęstuti, tiesiog raginu prisiminti sveiką protą, taip pat raginu ir V. Andriukaitį, nes manau, mes visi suprantame, kad procedūriniai žaidimai šiuo klausimu yra tikrai dar vienas įrodymas, kad opozicija elgiasi nelabai rimtai ir atsakingai. Noriu priminti, kad ir koka būtų Etikos ir procedūrų komisijos išvada, Seimas ją gali svarstyti ir arba patvirtinti, arba ne. Paskutinis dalykas, jeigu Seimui neaišku, kaip elgtis kokiu nors procedūriniu klausimu ir yra tam tikrų skirtingų interpretacijų, yra labai geras 261 straipsnis, kuris nustato, kad visus Seimo veiklos procedūrinius klausimus, kurie yra neaiškūs, Seimas sprendžia balsų dauguma.
PIRMININKĖ. K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū. Gerbiamoji pirmininke, tai dabar iš viso to paaiškinimo supratau vieną labai aiškų dalyką: konservatoriai padarė neteisėtą veiksmą. Net jeigu Etikos ir procedūrų komisija pasakys, kad jis buvo neteisėtas, jie savo balsais čia, salėje, sugebės priimti, kad buvo teisėtas, ir bandys šitą prastumti. Gerbiamieji, jums vis tiek reikės 71 balso. Jeigu jūs norite dirbti konstruktyviai, prašote opozicijos, kad ji balsuotų, tai gal galėjome sulaukti Etikos ir procedūrų komisijos išvados štai čia ir po to pradėti svarstyti? Tuo labiau ministras šiandien yra prisiekęs, dar, matyt, nesusipažino su savo ministerijos kolektyvu, o dabar jūs norite dar kaip komiteto pirmininką (…). Aš nesuprantu, apie ką mes šnekame. Vis dėlto siūlyčiau pagalvoti, ką darot.
PIRMININKĖ. V. P. Andriukaitis.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke ir gerbiamasis kolega Andriau, Statutą svarstant ir tobulinant dalyvavome visi, bet yra visiškai aiškus faktas, kad šiuo metu Etikos ir procedūrų komisija svarsto šį klausimą, nepaisydama vienokių ar kitokių interpretacijų. Kadangi posėdžio pirmininkė ir Seimas apsisprendė, kad Etikos ir procedūrų komisija turi pateikti išvadą, tai šioje situacijoje svarstymo negali būti, turi būti sulaukta išvados. Po to bus teisinga – išvadai bus pritarta ar nepritarta balsų dauguma, nuspręsime. Tačiau pati procedūra vyksta dabar, Etikos ir procedūrų komisija jau svarsto šią problemą, todėl išties šio svarstymo neturėjo būti.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, kadangi nenoriu, kad būtų labai daug aistrų, klausimas yra labai svarbus ir labai aktualus, skelbiu 10 minučių pertrauką, kol baigs darbą Etikos ir procedūrų komisija. Viskas.
Pertrauka
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, malonu matyti Etikos ir procedūrų komisijos narius ir pirmininką A. Salamakiną. Kviečiu A. Salamakiną į tribūną perskaityti komisijos išvadą dėl ypatingos skubos taikymo procedūros svarstant Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIP-791(3).
Prašau, pirmininke.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Galbūt taupydamas laiką aš visos konstatuojamosios dalies neskaitysiu, perskaitysiu tik tai, ką nusprendė, ir trumpą komentarą, kodėl, jeigu leisite.
Pirma, 2009 m. liepos 21 d. Seimo posėdžio pirmininkas, priimdamas sprendimą išbraukti klausimą dėl Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto, pažeidė Seimo statuto 94 straipsnio 2 dalies nuostatą. Kodėl? (Komisija priėmė sprendimą balsuodama: už – 12, prieš – 1.) Todėl, kad posėdžio pirmininkui nesuteikta teisė vienasmeniškai išbraukti klausimus iš darbotvarkės, kad ir kokie jie būtų. Tuo labiau kad Seimas rytiniame posėdyje balsavo ir nusprendė, kad klausimas turi būti darbotvarkėje, o posėdžio pirmininkas vienasmeniškai negali to daryti. Kai bus pakeistas Statutas, kai posėdžio pirmininkui ta teisė bus suteikta, tai galės būti, prašau. Aš manyčiau, pirmininkauja ir opozicijos atstovai, ir pozicijos. Jeigu vienasmeniškai posėdžio pirmininkas ims spręsti, ką svarstyti, ką ne, manau, mes turėsime gana negatyvų dalyką.
Antra, 2009 m. liepos 21 d. Seimo plenariniame posėdyje priimtas sprendimas svarstyti Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą ypatingos skubos tvarka Seimo statuto 164 straipsnio 2 dalies nuostatos nepažeidė. Kodėl? Todėl, kad Vyriausybė dar pateikimo metu savo raštu teikė, kad tas klausimas būtų svarstytas ypatinga skuba. Kodėl posėdžio pirmininkas tiek pateikimo, tiek svarstymo metu neteikė Seimui balsuoti dėl ypatingos skubos, nes Vyriausybė gali tą daryti pagal Seimo statuto nuostatas, komisija nežino. Bet yra taip, kaip yra. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 6. Lėmė pirmininko balsas. Nuostatos nepažeistos. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamasis V. Gapšys. Prašom.
V. GAPŠYS (DPF). Kad Seimo Etikos ir procedūrų komisija „praskrido“ su Statutu, tai čia yra faktas, bet kad jie nemoka skaityti ir prašymų, ką mes prašome išnagrinėti, tai yra išvis nuostabu. Aišku, tai yra Seimas, tai yra demokratija, mes gerbsime sprendimą, tačiau manome, kad čia jau šiek tiek buvo peržengta lazda, Seimo Etikos ir procedūrų komisija nesugebėjo apskritai įvertinti klausimo ir atstovauti nuomonėms sąžiningai ir nedviprasmiškai.
PIRMININKĖ. Prašau. M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gerbiamoji pirmininke, aš, kaip Seimo Etikos ir procedūrų komisijos narys, negaliu nepasakyti štai tokio sakinio. Cituoju iš stenogramos: „PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, vėlgi Sekretoriato darbuotojai patvirtino, kad nebuvo priimta ypatingos skubos tvarka ankstesnių stadijų metu, todėl šį klausimą mes išbraukėme iš darbotvarkės, jis bus svarstomas kitame plenariniame posėdyje.
Darbotvarkės 2-5 klausimas – Atmintinų dienų įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Pranešėjas – Tomas Vaitkevičius.“
Kai Vyriausybė birželio mėnesį pateikė prašymą, mes pamatėme tai, kad Seimas nepriėmė ypatingos skubos tvarkos šiam įstatymui, tai yra faktas. Toliau, darbotvarkės klausimas dėl ligos ir motinystės vakar buvo užbaigtas, po to buvo pateikti visi kiti svarstymai, todėl…
PIRMININKĖ. Gerbiamasis kolega, tai yra jūsų asmeninė nuomonė.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Aš tik atkreipiu dėmesį į tuos pažeidimus kaip Etikos ir procedūrų komisijos…
PIRMININKĖ. Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas perskaitė komisijos nuomonę, o jūsų yra atskiroji nuomonė.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gerbiamoji pirmininke, tai aš nuo to ir pradėjau, kad esu komisijos narys. Aš, kaip komisijos narys, pasakau savo nuomonę. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamasis A. Salamakinas.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Aš vis tiek turiu reaguoti ir apginti komisijos išvadą dėl to, ką sakė Darbo partijos frakcijos seniūnas. Jų klausimas buvo vienas, ar nebuvo pažeista dėl ypatingos skubos. Mes 2 punktu atsakėme. Tuo labiau mes atsakėme plačiau į klausimą, kad būtų mūsų išvada platesnė, dėl ko visa tai įvyko. Jeigu jūs suformuluosite kitaip, pone seniūne, klausimą, tada mes atsakysime kitaip.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis Kęstuti Daukšy, ar galima jau baigti replikas? Labai trumpai.
K. DAUKŠYS (DPF). Mes sveikiname Etikos ir procedūrų komisijos pirmininką dėl priimto labai svarbaus sprendimo. Tikimės, kad visa opozicija tą veiklą įvertins ir bus padarytos atitinkamos išvados.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, aš siūlau baigti diskusijas. Kviečiu vėl į tribūną D. Jankauską. Tęsime svarstymą dėl kiekvieno… Gerbiamasis kolega, kadangi turbūt mes šiek tiek ir pasimetėme, ką jūs sakėte, ko nesakėte, stenogramų nepažiūrėjom, manau, jūs pristatėte galutinę komiteto išvadą.
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Taip.
PIRMININKĖ. Tai dabar jūs nieko nauja pasakyti neturite?
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėl komiteto išvados ne.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Po to, kai baigsime diskusiją, tada jūs pateiksite Seimo narių pateiktas pastabas ir komiteto komentarus. Dėkoju.
Dabar diskusijose užsirašęs dalyvauti… Kviečiu į tribūną V. P. Andriukaitį. (Triukšmas salėje) Gerbiamieji kolegos, jeigu komisija jokių pažeidimų nenustatė, balsuoti nereikia. Nenustatė, tai abu punktai… pažeidimų nėra.
Gerbiamieji kolegos, tribūnoje – V. P. Andriukaitis, dalyvauja diskusijoje.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, išties tenka dabar tik konstatuoti, jog Etikos ir procedūrų komisijos išvados nėra balsuotos, rezultatas – 6 ir 6, lemia pirmininko balsas, vadinasi, klausimas anaiptol nėra iki galo aiškus. Nors išvada aiški, bet 6 nariai galėjo net turėti atskirąją nuomonę ir pateikti ją Seimui, Seimas galėjo svarstyti abi nuomones arba balsuoti dėl išvadų.
Bet kad ir kaip ten būtų, tos visos procedūrinės peripetijos, kurios lydi šį svarstymą, tik atspindi tai, jog pats klausimas sukėlė milžinišką įtampą visuomenėje. Mes visi turime viešosios nuomonės tyrimo rezultatus ir matome, jog viešoji nuomonė labai negatyvi. Nors padaryta gana reprezentatyvi apklausa, padaryta patikimos bendrovės „Vilmorus“, jūs visi turite tuos duomenis, rodo, jog virš 70 % nepritaria Seimo norui apkarpyti ligos ir motinystės išmokas ir sumažinti paramą šeimoms, auginančioms vaikus iki dvejų metų. Eiti prieš tokią nuomonę ir nereaguoti į tai, manau, būtų nedovanotina klaida.
Gerbiamieji kolegos, aš dabar galiu tik tiek pasakyti, kad ir kaip ten būtų, motinų, auginančių vaikučius, paramos teisinis reguliavimas sukelia labai daug konstitucinių problemų. Netgi dabar, kai siūloma tokia formuluotė, dėl kurios jau dabar nereikia ginčytis, vienaip ar kitaip valdančioji dauguma galbūt ją priims, galbūt, nežinau, ar jums užteks balsų, tačiau aš manau, kad mes turime 2–3 aiškius kelius.
Pirma. Kreiptis į šalies Prezidentę D. Grybauskaitę, kad ji, atlikdama šio įstatymo atitikimą Konstitucijai, labai deramai ir kruopščiai atliktų vadinamąją įstatymo promulgaciją ir nuspręstų, ar šis įstatymas nepažeidžia daugelio iš Konstitucijos išplaukiančių teisėtų mūsų šeimų, jaunų šeimų reikalavimų.
Jeigu Prezidentė D. Grybauskaitė nevetuos šio įstatymo ir pasirašys jį, tuomet lieka kitas teisingas sprendimas šį įstatymą atiduoti Konstitucinio Teismo verdiktui. O kad dėl šio įstatymo bus individualių bylų ir ieškinių, aš beveik garantuotas.
Aš beveik tikras, kad šiuo atveju nemažai žmonių kreipsis į apylinkių teismus dėl žalos ir dėl daugelio kitų dalykų. Lygiai taip pat visiškai aišku, galima sakyti, štai dvi moterys, viena valstybės tarnyboje, yra statutinė pareigūnė. Tarkim, abi išėjo, pagimdė po vaikelį, augina vaikelį. Pažiūrėkite pagal šitas įstatymines normas, koks yra teisinis reguliavimas, kokia visiškai aiški kolizija šiuo požiūriu, nors jos abi yra mamos ir augina vaikus.
Galėčiau dar daugiau kalbėti, bet neverta kalbėti, tik tiek pasiklausiu: ar išties manote, kad viso biudžeto fiskalinio subalansavimo kontekste, makroekonominių rodiklių subalansavimo kontekste, lygiai taip, kaip šiandien buvo priimtas sprendimas dėl PVM 2 %, ar tame kontekste šis klausimas yra svarbiausias, ar jį buvo galima svarstyti po visų kitų klausimų, kada visi galimi biudžeto subalansavimo variantai yra išspręsti?
Akivaizdu, kad šiuo požiūriu Prezidentė D. Grybauskaitė akcentavo, kad galbūt tai galėtų būti sprendžiama paskiausiai. Negaliu šį kartą pacituoti tiksliai, tačiau maždaug ta mintis buvo visuomenei pateikta.
Todėl mano nuomonė vienareikšmiška. Aš dabar manau, kad mes po svarstymo tikrai negalime pritarti šitam projektui. Aš asmeniškai balsuosiu prieš ir priėmimo stadijoje. Mes jau daug kartų diskutavome dėl tų argumentų. Aš manau, kad mes subursime didelį būrį Seimo narių, kad palaikytų, pirma kreipimąsi į šalies Prezidentę, kad ji vetuotų šį įstatymą, ir antra, jeigu ne, tada rengti kreipimąsi į Konstitucinį Teismą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Į tribūną kviečiamas J. Olekas. Prašau, dėl vedimo tvarkos – V. Mazuronis.
V. MAZURONIS (TTF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, aš vis dėlto grįšiu prie Etikos ir procedūrų komisijos sprendimo. Pirmas punktas aiškiai pasako: Seimo posėdžio pirmininkas, priimdamas sprendimą išbraukti klausimą ir t. t. pakeitimo įstatymo projektą… pažeidė Seimo statuto 94 straipsnio 2 dalies nuostatas. Balsuoti priklauso pagal Statutą, kad ir kaip jūs verstumėte. Nesvarbu, kad ponas A. Salamakinas ir pritarė jums, vis tiek reikia balsuoti.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis kolega, aš skaitau išvadą, kuri yra dėl ypatingos skubos taikymo procedūros svarstant tokį ir tokį įstatymą. Ir atsakymas yra 2 punkte, ką gerbiamasis Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas sako, kad jisai pradėjo nagrinėti daugiau dėl to konkretumo, kaip vakar pasielgė pirmininkaujantis posėdžiui, ir tai konstatavo. Jeigu jūs taip visi reikalaujate, kad dėl kiekvieno punkto tai, ką Etikos ir procedūrų komisija parašė, reikia atskirai svarstyti, prašau. Bet aš manau, kad mūsų pagrindinis uždavinys buvo išsiaiškinti dėl ypatingos skubos taikymo, kaip čia yra suformuluotas klausimas ir atsakymas. Čia pažeidimų nėra, ir mes tęsiame svarstymo procedūrą. Jeigu yra ypatinga skuba, tai mes galime normaliai dirbti toliau ir svarstyti šį klausimą. Tik tai ir vyksta. Bet jeigu reikalauja Darbo partija aktyviai balsuoti, aš atsiprašau J. Oleko, tada balsuojame dėl Etikos ir procedūrų komisijos išvados. (Balsai salėje)
V. GAPŠYS (DPF). Tik labai trumpą repliką. Ačiū, kad priskyrėte opozicijos lyderį mums.
PIRMININKĖ. Bet kad čia Darbo partija daugiausiai reiškėsi. Kolegos, balsuojame. Kas už tai, kad būtų pritarta arba patvirtinta Etikos ir procedūrų komisijos išvada, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 83 Seimo nariai. Už – 49, prieš – 26, susilaikė 8. Etikos ir procedūrų komisijos išvadai pritarta.
Replika po balsavimo. Prašau, V. Kurpuvesas.
V. KURPUVESAS (TPPF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, iš tiesų komisija priėmė du sprendimus – Nr. 1 ir Nr. 2. Pirmame sprendime parašyta, kad buvo pažeidimas, antrame, kad nebuvo pažeidimo. Tai dėl ko Seimas dabar balsavo, nelabai aišku.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis kolega, tada susitarkite jūs tarpusavyje, ko jūs visi norite. Kada aš paklausiau, ar dėl kiekvieno išvados punkto balsuosite atskirai, pasakėte, kad už abu punktus. Kada nubalsavome, tai dabar išeinate ir sakote, o kodėl už abu. Baigiame šitą diskusiją, tęsiame toliau svarstymą. Atsiprašau, gerbiamasis Juozai, prašau į tribūną.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų aš noriu kalbėti iš esmės dėl įstatymo nuostatų. Pirma, tai ši parama šeimai, kuri buvo skirta, ji buvo skirta ne iš gero gyvenimo. Nuo pat nepriklausomybės pradžios kasmet Lietuvoje sumažėdavo po 10, po 12 tūkst. Lietuvos gyventojų. Per beveik 20 metų virš 200 tūkst. dėl natūraliai mirštančių ir mažėjančio gimstamumo. Kad ir kokias priemones taikytume, rezultato niekaip nepasiekiame. Pritaikius pailgintas atostogas ir pradėjus mokėti didesnes išmokas už auginamus vaikus, atsirado pirmieji rezultatai. Štai jau penkeri metai, kaip Lietuvoje gimsta ir daugiau naujagimių. Faktiškai nuo žemiausio skaičiaus 2002 m. iki šiol metinis gimstamumas padidėjo beveik 10 %. Tai šiek tiek sumažina Lietuvos tautos nykimą.
Ką mes dabar darome, kai turime kai kurių ekonominių problemų? Vieniems, gerbiamieji daugumos atstovai, siūlote sumažinti 7 %, kitiems –dar mažiau, o motinoms, gimdančioms ir auginančioms vaikus, jūs jau rėžiate 10 % – toms, kurios šiandien pagimdė, arba toms, kurios ruošiasi gimdyti, ir dar daugiau toms, kurios gimdys šiek tiek vėliau. Tai štai, mielieji, mes patys sukame ienas atgal į Lietuvos tautos nykimą. Manau, tai yra ypač klaidingas sprendimas.
Gerbiamasis premjere, jūs, šiandien ateidamas į tribūną, ir ne tik šiandien, bet keletą dienų, vis kalbate apie susitarimą su visuomene. Tik pradėję kokį nors kalbėjimąsi su viena ar su kita organizacija, pristatote Seimui ir visai visuomenei kaip jūsų palaikymą. Tai štai palaikymas ar nepalaikymas dėl šio sprendimo. Trys ketvirtadaliai pasisako prieš tą sprendimą. Kodėl, tamsta, tai brukate tiesiog jėga, nežiūrėdamas į esamą situaciją? Tikrai norėsite, surasite, kur dar stabtelti, kur nors pasiskolinti, bet nebūtinai tai reikia padaryti su mūsų gimdyti apsisprendusiomis šeimomis ir apskritai su mūsų Lietuvos tautos atsikūrimu.
Aš suprantu, gali tie kalbėti, kurie neturi vaikų ar kurie nenori turėti, ar kurie kitaip yra nusiteikę, bet jeigu mes kalbėsime apie tai, ką reikia daryti Lietuvai ir mums, kaip politikams, tai, mielieji, manau, mes surasime ryžto ir jėgų. Kai reikėjo dėl kažkokios propagandos, čia buvo sutempti nepilnamečiai vaikai ir mosavo popierėliais. Tada jūs visi agitavote – štai Lietuvos vaikai į jus kreipiasi. Ką šiandien darote? Šiandien motinos ir vaikai neina į tribūną, bet jie labai aiškiai sako, kad mes darome jūsų siūlymu, jūsų spaudimu didžiulę klaidą.
Prireikė 15 metų gimstamumo mažėjimui sustabdyti. Dabar nesurasti tų kelių šimtų litų šeimoms, nes tą, ką jūs rėžėte, jūs rėžėte per tą jautriausią… Ne asocialios šeimos pradėjo gimdyti daugiau, ne tik turčiai pradėjo gimdyti, bet pradėjo visi Lietuvos žmonės, ypač viduriniojo sluoksnio žmonės. Pradedantieji gydytojai, mokytojai – visi jie pasiryžo atgaivinti, išauginti Lietuvos tautą. Tuo metu jūs, tiesiog pasityčiodami, kalbėdami apie šeimos prioritetą, pjaunate skaudžiausiai per šeimos finansus.
Mielieji kolegos, baigsiu daktaro J. Basanavičiaus žodžiais: „Atsikvošėkite!“
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu J. Veselką.
J. VESELKA (TTF). Vis dėlto noras mamoms mažinti išmokas, manau, yra susietas su vertybių sistema. Pažiūrėkite, kam reikalingi mūsų kariai Irake, Afganistane, žinau, du Afrikoje laksto, dar kažkiek Jugoslavijoje. Kokią naudą iš to turi Lietuva, jūs pasakykite? Jūs paklauskite normalaus lietuvio, ar tai duoda bent kiek? Bet štai politikai… XIX amžiuje – karys gynėjas, įsivaizduokite, jie Afganistane gina Lietuvą.
Yra pats principas, pažiūrėkite visus įvykius. Valstybė susitvarko tik tada, kai išeina okupantai. Net jeigu esant okupantams prityla įvykiai, kaupiasi pyktis. Kol jie nesusitvarko, viskas blogai. Ką mes ten darome? Štai yda. Mamos – tai Lietuvos nuolatinis atgaivinimas, nuolatinė istorija, nuolatinė pažanga.
Toliau pažiūrėkime. Pasiūliau bankams apriboti atlyginimus (…) po krizės, konservatoriai – prieš. Skaitau J. Barosso pranešimą. Jis siūlo, kad nacionalinės valstybės gali kurti savas sistemas bankų atlyginimams apriboti. Net negalvoja apie šitą. Kodėl? Neduok Dieve, o ką pasakys turtuoliai? Reikia įvesti turto mokestį, bijo – turtuolių grupelė pasakys „ne“. Reikia įvesti progresinius mokesčius, ateina moteriškė iš vadinamojo Investuotojų forumo, kur godumas didesnis už protą, – Jėzau Marija, mes išbėgsime iš Lietuvos! Ne, negalima išbėgti iš Lietuvos. Tegul godieji išbėga, ateis normalūs.
Štai, žiūriu, liberalai. Dieve mano, turtuolis pabėgs iš Lietuvos! Iš daugelio valstybių pabėgo, ir valstybė klesti. Švedijos mokesčių sistema nežinote kokia, liberalai? Žinote kokia. Bet yra viena – tvarkingai tvarkomas biudžetas ir kiekvienas pilietis patenkintas ta mokesčių sistema. O pas mus? Kur pinigai plaukioja? Štai stovi mamos – iš jų atimsime. Paskaičiuokime. A. Kubiliaus duomenys, man pateikti šiandien: lietuviai užsienyje daugiausia prekių perka iš visų Baltijos valstybių, per metus nuperka už 1,5 mlrd. Paskaičiuokite: 21 % PVM, 235 mln. gali būti papildomai pinigų, jeigu čia prekių nebrangintume. Ir visom motinom… neužtektų tų pinigų mamoms išlaikyti. Ne, mes to nematome. Mes matome – štai mamoms tenka tiek pinigų. Sėdi buhalteris iš Finansų ministerijos ir žiūri – kiek išmokame mamoms, net aš mažiau gaunu. Ir tai yra Vyriausybės (konservatorių) politika.
Atleiskite, ponai, yra galimybių sutvarkyti mokesčių sistemą taip, kad ir mamoms išmokėtume, ir dar papildomai būtų be jokių tokių drastiškų priemonių, todėl negalime niekaip pritarti. Galbūt paliekant 2 tūkst. Lt yra pasiektas vidutinis gyvenimo lygis, ir valstybė įsipareigoja mamoms, šeimoms, turinčioms vaikų, palikti šitą vidutinį lygį, o ten jau kiek uždirbai. O kai vieniša 2 tūkst. … Tiems, kurie viršija vidutinį, prašau, galbūt tų 10 % galima nemokėti, bet tą vidutinį lygį, kuris yra pasiektas, vidutinį gyvenimo lygį, turime mamoms ir jų vaikams užtikrinti. Keistai atrodys – mama gauna 810 Lt ir iš tų jau 10 Lt atskaito. Tėvynė pavojuje! O kad nežino, kiek dabar visi vaikų maisteliai kainuoja, kiek higieninės priemonės… Pabandykite, pažiūrėkite, kiek tai kainuoja.
Gerbiamieji kolegos, nuo daugiau kaip 800 pradėti atskaitymus jokiu būdu negalima.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu M. Zasčiurinską.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Laba diena, gerbiamieji kolegos. Aš savo kalba turiu paliesti du aspektus. Vienas aspektas – Statuto pažeidimai, ne tie, apie kuriuos kalbėjau, jie daugiau mažiau, tikiuosi, visiems aiškūs, bet kiti.
Šiandien Etikos ir procedūrų komisijos posėdžio metu aš paklausiau, kokią stadiją svarstome, – ar tai buvo priėmimo stadija, ar tai buvo svarstymo stadija? Kadangi reikėjo patvirtinti ypatingą skubą, kad tai buvo teisėta, o ypatinga skuba gali būti tvirtinama tik pateikimo ir svarstymo metu, Etikos ir procedūrų komisijoje buvo nuspręsta, kad šiandien buvo svarstymo stadija.
Taigi, jeigu tai buvo svarstymo stadija, kodėl vadovaujamasi Statuto 158 straipsniu? Apie svarstymo stadiją kalba 154 straipsnis. Parašyta taip: „Papildomos pertraukos įstatymo projekto svarstymo metu. Jeigu pranešėjas reikalauja ir mano, kad priimtoms pataisoms ir papildymams suderinti reikia dar vieno pagrindinio komiteto posėdžio“ ir t. t., jisai paprašo, tai ir buvo padaryta. Tačiau 2 punktas skamba taip: „Po pertraukos apsvarstomi komiteto padaryti pakeitimai ir papildymai, kurie neturi prieštarauti jau priimtų pataisų esmei.“ Jeigu mes visi traktuosime kitą variantą, tai yra kad tai buvo ne svarstymo stadija, bet priėmimo, tada atsiverskime 158 straipsnį, kurio 1 ir 2 punktai yra identiški. Tai yra 1 punktas kalba apie tai, kad pranešėjo reikalavimu daroma pertrauka, tai buvo padaryta. O 2 punktas, kolegos, atkreipkite dėmesį; sako, kad „po pertraukos apsvarstomi komiteto padaryti pakeitimai ir papildymai, kurie neturi prieštarauti jau priimtų straipsnių esmei.“
Kas gi įvyko su šitom įstatymo pataisom? Kada Seimo nariai šioje salėje absoliučia balsų dauguma išreiškė savo valią ir pritarė kolegos A. Endzino pataisai, šios pataisos iš esmės pakeitė komiteto teikiamą variantą. Tada teikėjas, pranešėjas, paprašė pertraukos, pertrauka buvo padaryta ir komiteto pareiga buvo padaryti tokius patvarkymus, kurie neprieštarautų jau priimtų straipsnių esmei. Komitetas atliko ne šį veiksmą, o iš esmės pakeitė jau priimtą straipsnį ir vėl pateikė Seimui svarstyti, lyg nieko nebuvo. Šiandien Etikos ir procedūrų komisijoje buvo svarstomi vieni pažeidimai, prieš tai buvo dar kiti pažeidimai. Kodėl aš noriu atkreipti į tai dėmesį? Todėl, kad bet kuris teismas nustatys, kad tai buvo procedūriniai pažeidimai, ir mes vėl nebūsime išsprendę to klausimo, vėl grįšime į pirmykštę padėtį. Ar jūs turite tiek daug laiko priiminėti tokius sprendimus? Tai vienas momentas.
Antras momentas, apie kurį norėjau pakalbėti. Mūsų gerbiamoji Prezidentė kviečia priimti strateginius sprendimus ir neapsiriboti vienadieniais veiksmais, nors jie ir labai saldūs, tai yra atimti. Mūsų valstybės gyventojų skaičius per 20 metų sistemiškai mažėjo. Valstybė priėmė strateginį sprendimą nesuteikti paramos šeimai, nors įrašė į šį įstatymą formaliai… o strateginį sprendimą priimti priemones, kurios pagerintų demografinę situaciją. Paimkite dinamiką – per metus gimdavo po 30 tūkst. ir šis skaičius toliau mažėjo, o priėmus šitą įstatymo pataisą gimimų skaičius išaugo daugiau kaip 3 tūkst. Vadinasi, valstybė pasvėrė, kas jai svarbiau – ar tie pinigėliai, keli milijonai, ar tie žmonės, kurie auga ir augs čia, jie auklėjami čia ir pasiliks Lietuvoje. Ir toks sprendimas buvo priimtas.
Įdomiausia tai, kad pagal dinamiką skaičiuojant nuo 2018 m. Lietuvos iš viso laukia krachas dėl gyventojų skaičiaus. Tada darbingo amžiaus žmonių skaičius bus katastrofiškai mažas ir šis strateginis valstybės sprendimas buvo labai sveikintinas. Šiandien mes tomis įstatymo pataisomis sprendžiame ne strateginius klausimus, o tik šios dienos klausimus. Sutaupysime, arba sutaupysite jūs, o faktiškai atimsite iš mamų ir vaikų keliasdešimt milijonų, 10 ar 12 mln., ir pažeisite strateginius valstybės prioritetus. Kadangi laikas baigėsi, ačiū jums už dėmesį.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu į tribūną A. Kubilių.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš tiesiog džiaugiuosi, kad prabėgus 5 metams Seime tiek daug mano dar 2003 m. skelbtos (…) programos šalininkų. Aš tikrai nuoširdžiai dėkoju. Tada, kai tą skelbiau, būdamas opozicijoje, susilaukiau labai daug, ypač iš pačių socialdemokratų, pašaipų ir sakymo nesąmonė, nėra tam pinigų, ir visa kita. Aš tikrai dėkoju ir buvusiai Vyriausybei, kad priėmė tą sprendimą praeitais metais ar 2007 m. pabaigoje, tikrai svarbi programa buvo pradėta įgyvendinti ir tikrai duoda savo rezultatus. Dėl to nėra jokių abejonių.
Šiandien, kai aš klausausi čia kalbų, atrodo, kad mes tą programą visiškai panaikinome. Taigi nėra taip, gerbiamieji kolegos. Jūs patys puikiai suprantate. Gerbiamieji kolegos, jūs suprantate lygiai taip pat, kad jeigu J. Olekas nebūtų pirkęs tų nelabai reikalingų laivų už 200 mln., jeigu nebūtų pirkęs sunkvežimių, kuriuos neaišku kur dėti, mes būtume turėję gerokai daugiau pinigų. Aš jau nekalbu apie „Sodros“ 1 mlrd. rezervą, kurį išeikvojote prieš rinkimus manydami, kad didindami iki begalybės įvairias pašalpas ir pensijas laimėsite rinkimus. Dabar turime rezultatą tokį, kad „Sodros“ deficitas yra 2,5 mlrd. šiais metais ir ne mažesnis kitais metais. Ir ką mes iš jūsų girdime? Nelieskite, pavyzdžiui, motinystės išmokų. Ką tai reiškia? Tai reiškia – mažinkime pensijas 20 %? Nepritariate nei pensijų mažinimui, nepritariate nei „Sodros“ įmokų didinimui, nepritariate nei motinystės išmokų mažinimui. Tai kam pritariate? „Sodros“ fondo bankrotui, kad neliktų jokių išmokų.
Gerbiamieji kolegos, mes su tuo tikrai nesutinkame, raginame socialdemokratus pagaliau atsikvošėti ir suprasti, kokia situacija yra palikta jūsų ir kokius sprendimus turime priimti. Gerbiamasis Juozai, aš raginu jus. Esate patyręs politikas, tai gal pradėkite elgtis irgi atsakingai?
Noriu priminti Konstitucinio Teismo sprendimą, kad krizės metu, jeigu yra sunkumų, Vyriausybė ir valstybė turi teisę ir pareigą apginti teisėtus žmonių lūkesčius, kad nebankrutuotų „Sodra“, kad nebankrutuotų biudžetas. Tai galima padaryti tik vienu keliu –mažinti visas išlaidas, o ne vienas kurias nors kitų neliečiant, mes tai ir siūlome daryti, ir mažinti proporcingai. Mes kalbėjomės ir su aktyviom motinom, ir su Šeimų asociacija, ir nė iš vienos iš jų negirdėjau, kad nepritartų tam, kad tuo atveju, kai atlyginimus mažiname 10 %, kai pensijas mažiname įvairiais procentais, bet vidutiniškai 10 %, kad nebūtų liečiamos motinystės išmokos ir jos nebūtų mažinamos maždaug 10 %. Tą šiandien ir siūlome daryti. Kaip bus antraisiais metais, t. y. 2011 m., dėl to galime ilgai diskutuoti, bet dabar siūlome daryti tokius sprendimus, nes iš tikrųjų situacija yra tokia, kad kitų pasirinkimų nėra.
Noriu priminti gerbiamiesiems socialdemokratams, kad apklausos duoda tokį rezultatą, kokį klausimą užduodate. Mes toje pačioje „Vilmorus“ kompanijoje taip pat paklausėme, kaip žmonės vertina mūsų siūlymus. Ir kai klausėme, kaip subalansuoti „Sodros“ biudžetą, ar didinti mokesčius, ar mažinti išmokas, atsakymas buvo 50 % už padidintus mokesčius, 50 % už sumažintas išmokas. Kai paklausėme, ką pradžioje mažinti, ar motinystės išmokas, ar pensijas, 60 % pasisakė už tai, kad pradžioje mažintume motinystės išmokas, po to pensijas. Štai tokia yra visuomenės nuomonė. Jūsų siūlymas nemažinti šiandien motinystės išmokų 10 %, dar sykį noriu priminti, reiškia, kad valstybė bus priversta daug daugiau mažinti pensijas. Aš manau, kad socialdemokratai turėtų pagalvoti, ar tikrai šiandieninius pensininkus mes privalome skriausti daugiau negu kitas socialines grupes.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dėl vedimo tvarkos V. P. Andriukaitis.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, aš manau, kadangi taikoma ypatinga skuba, tai nebus laiko, bet šiaip vertėtų, kad mes prieš akis turėtume Konstitucinio Teismo nutarimą. Gerbiamasis Andriau, noriu jus patikinti, kad Konstitucinis Teismas pasakė labai aiškiai: „išskyrus Konstitucijoje numatytas vertybes“. Ir dar kartą akcentuojamas dar vienas momentas. Nurodant, kur tos sutaupytos lėšos arba išmokos turi būti prioritetiškai panaudojamos. Skaitykime Konstitucinio Teismo nutarimą. Ir dar – jame aiškiai pagrįstas proporcingumo principas, proporcinė formulė. Tuo tarpu čia nerasime nieko, nė vieno iš mano minėtų trijų dalykų. Skaitykime Konstitucinio Teismo nutarimą. O dėl apklausų, iš tiesų būtų gerai turėti visas apklausas, kad mes galėtume priimti deramus sprendimus.
PIRMININKĖ. K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū. Aš norėjau premjerui priminti, kad žmonės (…) pagimdo maždaug po 18, 20 metų. Tai jeigu šiemet nebus, tai 20 metų tikrai nebus nieko. Čia dėl to, kad krizė gali baigtis po 3 ar 4 metų, bet nebus kam pensijų mokėti jums pačiam… Todėl aš manau, kad motinas reikia, atvirkščiai, palikti. Kitas dalykas, baikite vieną kartą kartoti, kad tik išlaidų mažinimas yra panacėja. Šita Vyriausybė turėtų pradėti galvoti, kaip didinti pajamas. Ir tam yra visos galimybės. Bet aš nežinau, kodėl jūs tą kranelį užsukęs savo galvoje.
PIRMININKĖ. J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Aš premjerui noriu pasakyti, kad mes siūlome nemažinti „Sodros“ surinkimo. Šiandien jūs kelis kartus stūmėte ir turbūt rytoj dar stumsite įstatymus, kurie gerokai sumažina „Sodros“ surinkimą. Štai to nedarymas leistų motinoms išmokėti išmokas. Ir siūlau pasiskaityti Valstybės kontrolės išvadas dėl laivų pirkimo, Lietuvos karinėms jūrų pajėgoms jų nereikia.
PIRMININKĖ. Gerbiamoji B. Vėsaitė. Daugiau neduosiu niekam šnekėt.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamasis mūsų valstybės premjeras iš tikrųjų yra labai nenuoseklus. Iš pradžių jis skelbia dviejų V programą, paskui uždraudžia kalbėti apie lytinius santykius, tiesą sakant, tai yra keisti dalykai.
O dabar štai ką norėčiau pasakyti. Jeigu jūs, mažindami motinoms, kas yra iš tikro nekonstituciška, išmokas, pasiūlytumėt alternatyvą – steigiam, tarkime, naujus lopšelius, kur galėtų motinos palikti vaikus, nes iš tikrųjų neišgyvens gaudamos tuos minimalius 800 Lt, tai galima būtų sutikti, bet dabar jokios alternatyvos neskelbiate. Tiesą sakant, negalima pasisakyti už tokį jūsų siūlymą.
PIRMININKĖ. Čia nebuvo dėl vedimo tvarkos. Prašau D. Jankauską į tribūną. Gerbiamieji kolegos, pradedam dirbti. (Balsai salėje)
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, toliau turėtume kalbėti apie Seimo narių pasiūlymus. Dėl Seimo narių pasiūlymų, kurie svarstyti komitete?
PIRMININKĖ. Taip, Seimo narių pasiūlymai.
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju. Pateikiu komiteto svarstymo rezultatus dėl Seimo narių pasiūlymų, kurie buvo teikti patobulintam įstatymo projektui. 1 straipsnis. Seimo nario A. Endzino liepos 9 d. pasiūlymas, kuris yra iš kelių dalių. Komiteto sprendimas buvo iš dalies pritarti, t. y. pritarta tam, kad kol vaikui sueis dveji metai, būtų ne 50 %, o 75 % pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio, ir nepritarta dėl 21 straipsnio 4 dalies, t. y. išbraukti iš projekto visą tekstą ir įrašyti tokią 4 dalį, kad draudžiamųjų pajamų gavimas vaiko priežiūros atostogų metu neturi įtakos motinystės (tėvystės) pašalpos mokėjimui. Tai daliai komitetas nepritarė, nes pasiūlymas iš esmės neatitinka socialinio draudimo principo. Kaip ligos draudimas, taip ir motinystės draudimas kompensuoja negautą uždarbį. Taigi pritarta iš dalies.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis Endzinai, ar jūs tenkina komiteto išvada?
A. ENDZINAS (LSF). Ne, manęs netenkina.
PIRMININKĖ. Tada prašau pristatyti savo pataisą ir argumentuoti.
A. ENDZINAS (LSF). Norėčiau priminti, kad Seimas balsavimu jau yra apsisprendęs dėl šitos pataisos. Tačiau jeigu reikia priminti, tai aš ją priminsiu. Iš tikrųjų atnešto, arba patekusio, į Seimą įstatymo projekto pataisos tikslas buvo sutaupyti „Sodros“ biudžetą. Kad ir kaip ten būtų, bet jeigu mes žiūrėsime į… Tai buvo pasakyta ministro lūpomis. Jeigu mes žiūrėsime tiktai tuo kampu, o aš stengiausi žiūrėti šituo kampu, tai dirbantis tėvas arba mama generuoja į „Sodros“ biudžetą papildomus, rodos, 32 % nuo jam priskaičiuojamų pajamų. Tai 10 %, kuriuos aš siūlau sumažinti, tas išmokas, plius 32 % yra labai arti to, ką pasiūlė ministras. Vadovaudamasis jau vien tik šituo principu taupyti „Sodros“ biudžetą, aš negaliu atsisakyti to pasiūlymo, kurį pateikiau.
Kita vertus, išties puikiai suprantu, kad pirmaisiais vaiko auginimo metais tėvai greičiausiai nepasinaudos šita siūloma lengvata, tačiau tai visiškai nereiškia, kad jie privalo ja pasinaudoti, dirbdami visą darbo dieną, o ketvirtis darbo dienos po 6 mėnesių, po 7, po 8, po 11 visiškai būtų, ko gero, priimtinas. Tai leistų neprarasti kvalifikacijos, o žiūrint į ateitį, antrus metus, užtikrintų papildomą darbo vietą ir pajams į šeimos biudžetą, į „Sodros“ taip pat. Dėkoju.
PIRMININKĖ. Prašau. V. P. Andriukaitis.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, išties norėčiau atkreipti jūsų dėmesį, kad ta pataisa buvo priimta Seimo ir dėl to buvo paskelbta pertrauka, kad toliau būtų galima suderinti kitas pataisas. Tai dabar komitetas negali pakeisti Seimo balsavimo, šiuo atveju jūs turėtumėt fiksuot, kad kaip tik dėl A. Endzino pataisos buvo įvykęs balsavimas, niekas nekvestionavo to balsavimo, jam yra pritarta, vadinasi, jį reikia atšaukti. Tai tik tokia gali būti teisėta procedūra dabar. Ir pirmininkas turėtų tada mums siūlyti atšaukti ankstesnį sprendimą ir… (Balsai salėje) Niekaip kitaip, nes kitaip bus vėl Statuto pažeidimas, ir pats šiurkščiausias.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, aš tada priversta vėl cituoti Statutą. 158 straipsnio 4 dalis: „Jeigu Seimas šį pasiūlymą priima, procedūra kartojama nuo įstatymo projekto svarstymo pagrindiniame komitete.“ O būtent ir buvo taip padaryta, kad grąžino į pagrindinį komitetą, ir dėl to, kas buvo čia, plenarinių posėdžių salėje, visa procedūra nutrūksta, mes pradėjom iš naujo svarstymo procedūrą ir vėl kalbam… (Balsai salėje) Ne, deja, ne. Čia jūs dar kartą… Ne 1, 2 dalys, o jūs skaitykit 3, 4 dalis, mes grįžom prie svarstymo stadijos ir svarstymo stadijoj komitetas iš naujo viską darė. Dabar iš naujo viską komiteto pirmininkas pristato ir pataisų autoriai pristato. Tai jūs turėsite lygiai tą pačią dabar teisę balsuoti ir pasisakyti už arba ne. Na, nieko nepadarysi, taip patys apsisprendėt, kad sustabdot ir grąžinant į svarstymo stadiją komitete. Tai yra paties Seimo sprendimas, kaip galima dar kitaip išaiškinti? Skaitykit Statutą. (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, kas už ir prieš A. Endzino pataisą? Už – J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Aš kviečiu visus palaikyti kolegos A. Endzino pataisą. Man atrodo, kad praeitas mūsų balsavimas labai aiškiai parodė, kad siekiant kompensuoti tą tėvų pajamų praradimą, kuris yra susijęs su dabar priimamu įstatymu, kuris sulaužo tėvų lūkesčius ir galbūt jų tam tikrus ekonominius įsipareigojimus, kuriuos jie turi bankam ir kitoms finansinėms institucijoms… Man atrodo, kad pasiūlymas yra logiškas. Kaip kolega komiteto pirmininkas sakė, galbūt jisai sukelia tam tikrų nepatogumų sistemai, bet sistema taip pat sukelia nepatogumų tėvams, kurie augina vaikus. Todėl mum ieškoti išeities, kuri padėtų tėvams surinkti tas pačias pajamas, kurias jie planavo augindami vaiką, motinoms ryžtantis gimdyti naujagimį, yra logiška. Mes galime laikinai tokiu būdu kompensuoti tuos šeimų praradimus. Todėl kviečiu visus pritarti kolegos A. Endzino pataisai taip, kaip mes pritarėm praeitą kartą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Prieš – R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, taupymas yra vienas aspektas, dėl ko mes dabar visi diskutuojam. Antras dalykas, šis įstatymas, kurį mes esam priėmę, turi kelis tikslus. Nereikia pamiršti, gerbiamasis Olekai, dėl ko mes jį anksčiau priėmėm. Jums reikėtų pasikonsultuoti su kolega A. Sysu, kuris jums išaiškintų šito įstatymo prigimtį. Man atrodo, jūs pakeistumėt savo nuomonę, tą jis yra gerai ir argumentuotai išdėstęs ir komitete. Jis balsavo būtent už tai, kad negalima būtų to daryti, nes įstatymas, jo paskirtis yra tai, kad būtų kompensuotos prarastos pajamos, kad motina galėtų auginti namuose vaiką normaliai, turėdama tas pajamas, kokios yra, 90 % tų pajamų, kurios buvo anksčiau, o ne eitų dirbti. Jeigu jūs einate kitu keliu, leidžiate dirbti ir kartu mokėti šitas pajamas, tai jūs turite tada kalbėti apie vaiko išmokas, kurias mes mokam visiems už visus vaikus po 50–100 Lt. Tada nekalbėkime apie draudimo sistemą, ten nieko bendro su tuo nėra, tada parama turi būt visiems vaikams ir mokama vaikui, o ne motinai. Lygiai taip pat ir 75 % palikti tam, kad būtų įgyvendintas šitas tikslas, nes tikslas yra ne vien tik padidinti gimstamumą, bet ir tas, kad motina pirmaisiais metais galėtų globoti vaiką, jam suteikti viską, ką jinai turi, ir žmogus gautų pamatą būsimam gyvenimui, nes iš tokių šeimų, statistika rodo, mes turim daug mažiau socialinių pasekmių. Todėl tikrai sakau, nekeiskime mūsų esmės, nes tokiu būdu mes sugriauname patį draudiminį principą. Tam negalima būtų pritarti, nes tada griūna visa šio įstatymo paskirtis ir konstrukcija, ir tikslas.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, kviečiu balsuoti. Kas palaikote A. Endzino pasiūlymą, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 92 Seimo nariai. Už – 43, prieš – 7, susilaikė 42. Pataisai nepritarta.
Gerbiamasis D. Jankauskai, toliau pataisos.
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). 1 straipsniui taip pat yra Seimo nario M. Zasčiurinsko šių metų liepos 9 d. pasiūlymas, kuriam komitetas pritarė tik iš dalies. Pritarė tai daliai, kad antrais metais 75 %, tačiau nepritarė pirmaisiais metais palikti 100 % uždarbio kompensavimą. Argumentas, kodėl pritarta tik iš dalies? Šio projekto siekis yra subalansuoti Valstybinio socialinio fondo biudžetą. Komitetas pritarė iš dalies.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis M. Zasčiurinskai, prašau pristatyti savo pataisą. Matyt, jūs nesutinkate su komiteto išvada.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkui, gerbiamoji pirmininke. Iš tiesų aš negaliu pritarti komiteto išvadai dėl dviejų priežasčių. Viena priežastis, kad komitetas šiurkščiai pažeidė Statuto reikalavimus ir neatsižvelgė, ir paneigė Seimo narių išreikštą nuomonę, tai yra viena priežastis, statutinė.
Dalykinė priežastis tokia. Pagal statistikos duomenis per tuos 19–20 metų iš Lietuvos išvyko oficialiai beveik 500 tūkst. gyventojų, o neoficialiai apie 1 mln. Ir šeimos gyvena užsienyje, ten gimdo vaikus ir ten stiprina svetimų šalių ekonomiką. Žodžiu, mechaninis gyventojų prieaugis šiandien yra neigiamas. Visuomenė neišvengiamai sensta, nors atkreipkime dėmesį į tai, kad vidutinis gyvenimo amžius yra gerokai mažesnis nei Vakaruose. O lyginant vidutinį vyrų ir moterų gyvenimo amžių, vyrų amžius net 17 metų mažesnis už moterų. Kadangi ši priemonė, kaip gerbiamasis premjeras teisingai pasakė, buvo priimta valstybės kaip demografinės situacijos gerinimo priemonė, tai aš teikiu šias pataisas ir atkreipiu dėmesį į šių pataisų 2 dalį, kad jų įsigaliojimas negali būti kitoks negu devyni mėnesiai plius du. Kitaip sakant, teikiu, kad pirmais metais nebūtų keičiami šeimų lūkesčiai, palikti 100 %, o toliau, kol sueis dveji metai, sumažinti 10 %. Prašau palaikyti šį mano pasiūlymą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. J. Olekas nori palaikyti pono M. Zasčiurinsko pasiūlymą. Prašau.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Aš manau, kad kolegos A. Endzino pasiūlymas, ko gero, buvo geresnis, sudarantis didesnes galimybes šeimoms turėti papildomų pajamų ir sėkmingai auginti savo vaikus. Tačiau iš dviejų blogybių reikia rinktis mažesnę. Valdančioji dauguma, ypač konservatoriai, nepritarė tokiam kolegos A. Endzino pasiūlymui, tai šis kolegos M. Zasčiurinsko pasiūlymas yra tam tikra tarpinė situacija, kai dėl antrųjų metų sutinkama su sumažinimu, bet nors pirmiems metams, tam trumpesniam laiko periodui, mes išlaikome tą materialinę paramą šeimoms, kurią jos gavo iki šio laiko. Todėl aš kviečiu visus pritarti šiam kolegos pasiūlymui ir balsuoti už.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Prieš kalba A. Valinskas, Seimo Pirmininkas.
A. VALINSKAS. Dėkoju, gerbiamoji pirmininke. Siūlau nepalaikyti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, kviečiu balsuoti. Kas palaikote Seimo nario M. Zasčiurinsko pataisą, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikot.
Balsavo 89 Seimo nariai. Už – 36, prieš – 11, susilaikė 42. Pataisai nepritarta.
Gerbiamasis kolega, toliau.
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). 1 straipsniui yra Seimo nario S. Stomos liepos 10 d. pasiūlymas, kuriam komitetas yra nusprendęs pritarti iš dalies. Pritarti antraisiais metais 75 % kompensuojamojo uždarbio dydžio nustatymui ir nepritarti grindų nustatymui 1,5 minimaliosios algos, nes jau apsispręsta dėl minimaliosios algos dydžio, taip pat nepritarti išbraukimui žodžių „nuo nėštumo ir gimdymo atostogų pabaigos“. Motyvai, kodėl nepritarta tokiam išbraukimui, kad įstatyme turi būti nustatyta, nuo kada pradedama mokėti motinystės (tėvystės) pašalpa vaiko auginimo atostogoms. Taigi nepritarta tai nuostatai ir visam straipsniui siūloma pritarti iš dalies.
Taip pat nebuvo pritarta analogiškam Seimo nario A. Endzino pasiūlymui, dėl kurio jau buvo balsuojama. Manau, kad dėl to jau balsuoti nebereikėtų.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis kolega, aš noriu paprašyti. Pasiūlymų, prieštaraujančių anksčiau priimtiems, posėdžio pirmininkas neteikia balsuoti, o aš jūsų prašau, jūs jų net ir nepristatykite, nes jau Seimas yra apsisprendęs.
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Gerai.
PIRMININKĖ. Noriu paprašyti gerbiamąjį S. Stomą pristatyti pataisas.
S. STOMA (TPPF). Jeigu buvo balsuota prieš tam tikrą dalį, manau, kad jau netikslinga dėl to paties vėl iš naujo balsuoti, o iš dalies buvo pritarta. Turiu tik padėkoti šiek tiek apgailestaudamas, bet vis dėlto esame pajudėję teigiama linkme. Ačiū.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis S. Stoma, jūs neprašote balsavimo?
S. STOMA (TPPF). Neprašau.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Tada kitos pataisos. Prašau.
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Kita 1 straipsniui pataisa – Seimo narės O. Valiukevičiūtės šių metų liepos 14 d. pataisa. Komiteto sprendimas yra jai pritarti iš dalies. Pritarti tai daliai, kuri numato 75 % kompensuojamojo uždarbio dydžio, iki kol vaikui sueis dveji metai, ir nepritarti tai daliai, kuri numato susieti su visos šeimos pajamomis, nes tai prieštarautų pačiam socialinio draudimo pašalpų apskaičiavimo principui. Tai daliai siūloma nepritarti. Taigi komiteto sprendimas yra pritarti iš dalies pasiūlymui dėl 1 straipsnio.
PIRMININKĖ. Gerbiamoji O. Valiukevičiūtė.
O. VALIUKEVIČIŪTĖ (TTF). Prašau balsuoti, nes aš manau, kad tas argumentas, apie kurį buvo kalbama komitete, pasikonsultavus su „Sodros“ atsakingais darbuotojais, pasirodo, kad argumentas, kad „Sodros“ sistema būtų suardyta, sunaikinta ar dar kaip nors, yra netiesa. Reikėtų tiktai įdiegti kitą skaičiavimo sistemą kompiuteriuose, ir tai užtruktų ne ilgiau kaip pusę dienos. Tai vienas argumentais. Aš siūlau, tai yra Aktyvių mamų sambūris siūlo, kad turi būti atsižvelgiama į bendras šeimos pajamas, tai yra įvesti trijų valstybės remiamų pajamų dydžių, tai bus maždaug 1050 Lt, saugiklį asmeniui šeimoje, nes, susumavus visas šeimos pajamas, kurių nepaliestų jokie mažinimai, turėtų būti 1050. Aš siūlau balsuoti. Kviečiu visus pritarti.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis J. Olekas nori palaikyti O. Valiukevičiūtės pasiūlymą? Prašom.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamieji kolegos, koks yra mūsų ginčas? Daugeliu argumentų, kad reikia mažinti išmokas motinoms, rėmėtės tuo, kad motinos gauna po 7 tūkst. ir daugiau. Štai kolegė pasiūlė paprastą dalyką – atsižvelgti į šeimos pajamas. Ji nekalba apie kelis tūkstančius, bet jeigu vyras ir žmona neuždirba šeimoje 1050 Lt, man atrodo, išlaikyti šeimą nėra galimybių. Todėl ir yra aiškus pasiūlymas – nesustoti ties 800 riba, ką gauna mama, bet pažiūrėti į bendras šeimos pajamas, nes 800 Lt gaunančios mamos vyras gali gauti vieną ar kelis tūkstančius. Yra vienokia situacija. Bet kai abu šeimoje negauna nė tūkstančio, tada iš tikrųjų yra sunkumų. Suskaičiuoti šeimos pajamas nėra per didelis sunkumas. Mes daugeliu atveju, mokėdami išmokas vaikams, nežiūrime į tėčio ar į mamos pajamas, mes žiūrime į šeimos pajamas, kiek tenka vienam šeimos nariui. Todėl gerbiamosios kolegės pasiūlymas, kad, mažinant išmokas, būtų atsižvelgiama į sumą pinigų, kiek gauna šeima, man atrodo, yra labai logiškas. Ir jokių argumentų prieš, kad bus sunku suskaičiuoti, nėra, nes „Sodros“ sistemoje šeimos pajamos yra apskaičiuojamos, kai mokamos kitos išmokos vaikams, todėl kviečiu pritarti kolegės pasiūlymui.
PIRMININKĖ. Prieš – A. Stirblytė.
A. STIRBLYTĖ (ĄF). Siūlau nepritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, kviečiu balsuoti. Kas pritariate O. Valiukevičiūtės pataisai, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 87 Seimo nariai. Už – 40, prieš – 7, susilaikė 40. Pataisai nepritarta.
Gerbiamasis kolega, prašom toliau.
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Toliau pasiūlymai 2 straipsniui. Ar galiu tęsti?
PIRMININKĖ. Prašom.
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Seimo nario A. Endzino liepos 9 d. pasiūlymas 2 straipsniui. Jam komitetas siūlo nepritarti. Pasiūlymo esmę turbūt pristatys pats kolega Seimo narys. Argumentas, kodėl komitetas nepritaria, – kadangi yra pritarta pasiūlymui dėl viso projekto straipsnių, tai yra kad ir paskirtosioms ar mokamoms motinystės pašalpoms iki šių metų rugpjūčio 1 d. bei naujai skiriamoms nuo rugpjūčio 1 d. iki 2010 m. gegužės mėn. 1 d. taip pat turi būti taikomos šios nuostatos. Tokiam projektui pritarė komitetas ir dėl to siūlo nepritarti kolegos A. Endzino pasiūlymui.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis Endzinai, pristatysite savo pataisą? Prašom.
A. ENDZINAS (LSF). Dėkoju. Aš tiesiog norėčiau priminti, kad dėl šitos pataisos taip pat buvo balsuojant apsispręsta, o jos esmė yra ta, kad toms mamoms ar tėvams, kurie išėjo motinystės (tėvystės) atostogų tikėdamiesi ir pasitikėdami mūsų priimtais įstatymais, iš tikrųjų negalima sudaryti nusivylimo arba neteisėtų lūkesčių netekimo precedento. Siekiant išvengti šito, buvo siūloma nukelti įstatymo įsigaliojimo, arba motinystės (tėvystės) pašalpų sumažinimo, datą. Dėkoju.
PIRMININKĖ. Dėkui. J. Olekas nori palaikyti A. Endzino pasiūlymą. Prašom.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Man labai gaila, kad šeimos pseudopalaikytojai konservatoriai neranda išeities, kaip sutaupyti kitose vietose, ir taupoma tėvų ir vaikų sąskaita. Bet gerbiamasis kolega A. Endzinas jums siūlo nors mažą išeitį iš tos keblios situacijos, tai yra bent šiuo metu esantiems tėvystės ar motinystės atostogose arba tiems, kurie jau tą yra užprogramavę ir laukiasi vaikelio, tikrai mes galėtume surasti. Gerbiamasis premjere, tai nebūtų nepakeliama našta jūsų biudžetui ir „Sodros“ biudžetui. Todėl manau, kad toks situacijos amortizavimas ir tos problemos nukėlimas leistų mums sugrįžti kitais metais pasikeitus ekonominei situacijai ir nepaliesti tų tėvų, kurie yra šiandien tėvystės ar motinystės atostogose arba kurie išeis, nes jau laukiasi kūdikio. Manau, kad tai yra tiesiog kompromisas, pagalbos ranka, kaip išspręsti šioje situacijoje, kurioje per tokį užsispyrimą esate patys atsidūrę ir mus stumiate, todėl kviečiu pritarti kolegos A. Endzino teikiamam pasiūlymui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Prieš – A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš tikrai siūlau nepritarti šiai pataisai, nes ji pažeidžia vieną esminį principą, tai yra tai, ką ir Konstitucinis Teismas yra pabrėžęs ne vieną kartą, kad jeigu jau yra taupoma, tai turi būti taupoma visiems panašiais principais.
Noriu priminti, kad A. Endzino pasiūlymas yra labai paprastas. Jeigu šiuo metu mes svarstome, kaip mažinti pensininkams pensijas, jeigu aptarėme ir priėmėme sprendimą, kaip mažinti valstybės tarnautojams ir biudžetininkams atlyginimus, tai pono A. Endzino siūlymas yra atidėti motinystės išmokų mažinimą iki kitų metų, kitaip sakant, išskirti motinystės išmokas iš visų išmokų, kurias šiuo metu mažiname.
Noriu pasakyti, kad turėjome labai konstruktyvų pokalbį su aktyviomis motinomis, kurias matau ir čia, ir aktyvūs tėvai yra susirinkę. Kaip tik dėl to principo, kad būtų neišskirtos motinystės išmokos ir būtų sumažintos lygiai taip pat kaip ir kitos išmokos 10 %… Jos iš karto labai konstruktyviai, racionaliai ir sąžiningai sutiko. Aš tikrai raginu nedaryti klaidos, nes tuo atveju iš tikrųjų susidursime su tuo, kad ir kitos grupės sakys, kad ir joms nereikia mažinti, nes štai motinystės išmokų nemažinote.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, kviečiu balsuoti. Kas palaikote gerbiamojo A. Endzino pataisą, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 89 Seimo nariai. Už – 41, prieš – 6, susilaikė 42. Pataisai nepritarta. Toliau, kolega.
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Toliau 2 straipsniui yra Seimo nario A. Meliano liepos 9 d. pasiūlymas. Siūloma vietoj gegužės 1 d. įrašyti 2010 m. liepos 1 d. Komiteto sprendimas yra iš dalies pritarti ir įrašyti birželio 30 d., t. y. kad iki 2010 m. birželio 30 d.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis A. Melianas. Nėra. Yra norinčių…
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Yra pritarta iš dalies.
PIRMININKĖ. …palaikyti ir nepritarti. A. Stirblytė. Prašom.
A. STIRBLYTĖ (ĄF). Siūlau pritarti.
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Komitetas pritarė, tik liepos 1 d. pakeitė birželio 30 d.
PIRMININKĖ. Tai komitetas pritarė ar nepritarė?
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Pritarė iš dalies, tik patikslino, kad vietoj liepos 1 d. įrašė birželio 30 d.
PIRMININKĖ. Gal tada galime bendru sutarimu pritarti? Dėkoju. Pritariame A. Meliano pasiūlymui taip, kaip ir komitetas pritarė bendru sutarimu. Toliau.
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Analogiškas Seimo nario S. Stomos pasiūlymas, dėl kurio jau buvo balsuota. Yra Seimo narių J. Juozapaičio, A. Rimo, E. Žakario liepos 10 d. pasiūlymas 2 straipsniui – išbraukti nuostatas, kad paskirtos ir (ar) mokamos pašalpos iki šių metų rugpjūčio 1 d. paliekant tik naujas skiriamas pašalpas. Šiam pasiūlymui nepritarta, nes vėlgi argumentai analogiški jau prieš tai svarstytiems atvejams.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis kolega, gal galėtumėte aiškiau kalbėti, nes mes net čia nesuprantame, ką jūs kalbate. Atsiprašau.
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Atsiprašau. Iš eilės 14 pasiūlymas tai Seimo narių J. Juozapaičio, A. Rimo, E. Žakario pasiūlymas iš projekto išbraukti paskirtas ir (ar) mokamas motinystės (tėvystės) pašalpas iki šių metų rugpjūčio 1 d., paliekant projekte tik naujai skiriamas motinystės (tėvystės) pašalpas. Komiteto sprendimas yra nepritarti. Argumentas, kodėl nepritariama, kad jau esančių nėštumo ar gimdymo atostogose motinų sąlygos būtų kitokios, negu tų, kurioms būtų naujai skiriamos pašalpos po rugpjūčio 1 dienos.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kas iš autorių pristatys? Gerbiamasis J. Juozapaitis. Prašom.
J. JUOZAPAITIS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Mūsų pasiūlymas yra, kaip sakė pranešėjas, nuo birželio 1 d., nes toms motinoms, kurios dabar gauna tą pašalpą, būtų mokamos iki birželio 1 d., o tik paskui naujoms motinoms dėl to, kad nebūtų pažeistas Civilinis kodeksas, kuris pažeidžia teisėtus tėvų lūkesčius, nes jie jau gauna tas pašalpas.
Jeigu mūsų pataisa dabar nebus priimta, tai pažeistų Europos Sąjungos teisės aktus, ypač žmonių pasitikėjimą valdžia. Kai buvo priimtas įstatymas, žmonės tikėjosi, kad pašalpos bus mokamos, o dabar visiškai panaikinama, kitos datos… nuo rugpjūčio 1 d. Siūlau pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. A. Stirblytė palaiko autorių pataisą?
A. STIRBLYTĖ (ĄF). Siūlau pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. V. Babilius – prieš?
V. BABILIUS (ĄF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke, siūlau nepritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, kviečiu balsuoti. Kas palaikote gerbiamojo J. Juozapaičio, A. Rimo ir E. Žakario pasiūlymą, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 89 Seimo nariai: už – 37, prieš – 5, susilaikė 47. Pataisai nepritarta.
Prašau dėl vedimo tvarkos.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, aš dabar žiūriu į jaunąsias „Ąžuolo“ girios atstoves. Jeigu ąžuolus sodinate, tai sodinkite dorai. Dabar užsiregistruoja dėl motyvų ir sako, žinot, aš pritariu, o kitas „Ąžuolas“ užsiregistruoja, žinote, aš nepritariu. Žodžiu, reikia motyvuoti, nes pataisos yra dalykiškos. Jeigu motyvuojate, tai pagrįskite argumentais, kodėl. Jeigu norite parodyti, kad tas nesvarbu, tai vėlgi yra blogai. Todėl mano siūlymas – motyvacija turi būti rimta, nes kitaip nežinai, kaip tie ąžuolai žaliuos Lietuvoj.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis kolega, tai yra demokratinės valstybės Seimas, ir kiekvienas Seimo narys yra laisvas kalbėti taip, kaip nori, taip, kaip ir jūs darote, kaip norite, taip kalbate, taip ir „Ąžuolo“ frakcijos nariai, kaip nori, taip gali kalbėti.
Seimo Pirmininkas A. Valinskas.
A. VALINSKAS. Norėčiau pritarti jūsų pastabai. Iš tiesų mes nekvestionuojame jūsų kalbų turinio ir norėtume, kad jūs taip pat gerbtumėte mūsų kalbas. Turiu atsiprašyti – frakcijos nuomonė išsiskyrė.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis kolega, prašom toliau.
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Seimo nario J. Veselkos liepos 10 d. pasiūlymas 2 straipsniui. Siūlo numatyti kitokias vadinamąsias mažinimo grindis. Komitetas nepritarė, nes yra pritaręs minimalios mėnesinės algos dydžio ribai.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis Juliau, prašau pateikti savo pataisą.
J. VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, pataisą aš jau išdėsčiau. Siūlau iki 2 tūkst., tai yra kruvinu darbu uždirbta pašalpa mamai ar tėčiui, tai yra vidutinis pasiektas gyvenimo lygis Lietuvoje, ir siūlau vaikams šitą lygį garantuoti. Tas, kas uždirba daugiau šitos sumos, prašom atskaityti tuos procentus. O tų mažų išmokų nelieskite, tai vaikams, tai Lietuvos ateitis.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kas palaikote J. Veselkos pataisą? Už – A. Stirblytė.
A. STIRBLYTĖ (ĄF). Siūlau pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Prieš – V. Babilius.
V. BABILIUS (ĄF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Siūlau nepritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, kviečiu balsuoti. Kas palaikote J. Veselkos pataisą, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 87 Seimo nariai: už – 37, prieš – 4, susilaikė 46. J. Veselkos pataisai nepritarta.
Toliau, kolega.
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Seimo nario E. Žakario liepos 13 d. pasiūlymas 2 straipsniui, kuriam komitetas nepritarė. Vėl dėl tų pačių argumentų – siūloma mažinimo riba yra numatyta minimali mėnesinė alga, o kolega siūlo kitokią ribą.
PIRMININKĖ. Labai atsiprašau. Gerbiamojo E. Žakario ir J. Veselkos pasiūlymai nevienodi?
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). J. Veselka siūlė nustatyti 2 tūkst. Lt ir daugiau, kolega E. Žakaris siūlo nustatyti dviejų Vyriausybės nustatytų minimalių mėnesinių algų dydžio.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis Žakari, prašau pateikti, ar atsiimate savo pataisą.
E. ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, mano siūlymas būtų kaip ir iš dviejų dalių. Viena būtų daugiau matematiška turbūt, skirta vyrams, kurie, matyt, įsivaizduoja esą gimdymo ir vaikų auginimo specialistai. Siūlau išbraukti galutinę datą, kur yra parašyta iki 2012 m. birželio 30 d. Jeigu motinystės (tėvystės) išmoka paskirta iki 2010 m. liepos 1 d., tai ji mokama ne ilgiau kaip iki kitos datos. Aš noriu pasakyti, kad motinystės (tėvystės) pašalpa pradedama mokėti, kai vaikui yra du mėnesiai. Kodėl čia 24… bando sudėti tokius neįmanomus dalykus? Ta galutinė data yra nereikalinga, nes jeigu yra pradinė, iki kada paskirta, ir ji yra mokama, tai kai vaikui sueis 2 metai, ir pasibaigs.
Viena siūlymo esmė yra išbraukti galutinę datą, o kita siūlymo esmė yra tokia. Lietuvoje yra nustatytas minimalus atlyginimas, kurį gauna žmogus, dirbdamas visą darbo dieną. Ar mama, augindama vaiką, dirba ir ar dirba visą darbo dieną? Aš manau, visi pripažins, kad ir dirba, ir daugiau negu visą darbo dieną.
Šiuo atveju kas yra vaikas? Vaikas yra darbdavys, vadinasi, jis irgi dirba, jam irgi reikėtų mažiausiai minimalų atlyginimą mokėti. Todėl siūlau, kad mažiausiai du minimalūs būtų nemažinami. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. A. Stirblytė palaiko pataisą?
A. STIRBLYTĖ (ĄF). Taip, siūlau pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. V. P. Andriukaitis – prieš.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Aš siūlau dar kartą apsispręsti, kad motyvacija būtų pagrįsta. Tai, ką kalba kolega E. Žakaris, yra akivaizdžiai teisinga. Aš prieš konservatorių nenorą to negirdėti.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, tikrai kalbėkime taip, kaip esame užsirašę. Kviečiu balsuoti. Kas palaikote E. Žakario pasiūlymą ir pataisą, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 90 Seimo narių. Už – 38, prieš – 3, susilaikė 49. E. Žakario pasiūlymui nepritarta. Prašau toliau.
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Toliau Seimo narės O. Valiukevičiūtės liepos 14 d. pasiūlymas 2 straipsniui, jam komitetas siūlo nepritarti. Argumentai jau analogiški anksčiau išsakytiems.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis kolega, tai iš esmės jau kartojame?
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Iš tiesų komiteto buvo apsispręsta dėl vieno principo, o kolegų pasiūlymai šiek tiek skirtingi, bet esmė yra panaši. Šiuo atveju O. Valiukevičiūtės vienam šeimos nariui per mėnesį tenkančioms trijų valstybės remiamų pajamų dydžio pajamoms siūlomos skirtingos ribos, o komiteto sprendimas yra nepritarti, nes spręsdami dėl minimalios mėnesinės algos ribų apsispręsime.
O. VALIUKEVIČIŪTĖ (TTF). Nesuprantu, ką jūs čia murmate.
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Gal per greitai kalbu, nuovargis daro savo, prašau atleisti.
O. VALIUKEVIČIŪTĖ (TTF). Tiesiog arčiau mikrofono.
PIRMININKĖ. Gerbiamoji Onute, gal jūs pristatykite pati.
O. VALIUKEVIČIŪTĖ (TTF). Kalbame apie 1 straipsnio 2 dalį.
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Apie 2 straipsnį.
O. VALIUKEVIČIŪTĖ (TTF). Apie 2 straipsnį. Gerai. Baigiamosios nuostatos. Paskirtos ir mokamos motinystės ir tėvystės pašalpos iki 2010 m. sausio 1 d., taip siūlau, bei naujai skiriamos motinystės ir tėvystės pašalpos nuo, siūlau, 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. birželio 30 d. mažinamos 10 %, kaip ir sutarėme, iki 2012 m. balandžio 30 dienos. Bet pašalpos negali būti sumažintos taip, kad vidutinės pajamos, nustatytos Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymo 15 straipsniu, vienam šeimos nariui per mėnesį taptų mažesnės kaip trys valstybės remiami pajamų dydžiai, tai yra 1050 Lt.
PIRMININKĖ. Dėkoju, kolege. Už jūsų pataisą – A. Stirblytė. Prašau.
A. STIRBLYTĖ (ĄF). Siūlau pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Prieš – A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, siūlau nepritarti, nes minimali alga yra tas standartas, kurio daugiau mažinti negalima. Ne kokie nors kiti standartai gali būti taikomi.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, kviečiu balsuoti. Kas pritariate O. Valiukevičiūtės 2 straipsnio pataisai, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 87 Seimo nariai. Už – 41, prieš – 5, susilaikė 41. Pataisai nepritarta. Replika po balavimo. Prašau. L. Graužinienė.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Džiaugiuosi, kad jaunoji kolegė pagaliau susiprato už ką kalba ir už ką balsuoja, nes prieš tai agitavo balsuoti už, o balsavo prieš. Vis dėlto Seimas yra garbinga institucija, tai jeigu agituojate kitus kolegas, nors ir nemotyvuojate, tai ir jūs pati taip elkitės. Šį kartą, kad pasitaisėte, ačiū.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis Jankauskai, prašau toliau.
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Paskutinis pasiūlymas 2 straipsniui, tai yra šios dienos Seimo nario Č. Juršėno pasiūlymas 2 straipsnio 1 daliai. Baigiamosiose nuostatose vietoj rugpjūčio 1 d. siūloma rašyti spalio 1 d. Komitetas nepritarė, nes yra apsisprendęs ir po diskusijų pritaręs rugpjūčio 1 d. datai.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, V. P. Andriukaitis. Atsiprašau, autorius Č. Juršėnas.
Č. JURŠĖNAS (LSDPF). Dėkoju, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Aš tiktai noriu patikslinti, kad mano pasiūlymai du, komitete jie abu buvo nagrinėti. Buvo tas, sakykime, radikalesnis – spalio 1 d., bet jis aiškiai nepriimtas, tada buvo pasiūlytas švelnesnis – rugsėjo 1 d. Kodėl šitas dalykas siūlomas? Nagrinėdamas komiteto pateiktą Seimui medžiagą, radau ponios P. Daškevičienės laišką, kurio ištraukėlę norėčiau pacituoti: „Esu labai pikta ne dėl to, kad norima keisti esamą įstatymą, o dėl to, kad norima keisti nuo rytdienos.“ Štai dėl to, kad skubama, aš ir siūlau, kad būtų nors šiek tiek nukelta.
Bet yra dar ir kita priežastis, prisiminkime, kelintą dieną mes galėsime priimti šitą įstatymą? Greičiausiai rytoj. Kada Seimo kanceliarija, komiteto darbuotojai parengs Seimo Pirmininkui pasirašyti šitą įstatymą, kada jį gaus Prezidentė? Vadinasi, kitą savaitę. Kiek dienų liks iki rugpjūčio 1 dienos? Gal gerbiamieji kolegos iš valdančiosios daugumos turi galių Prezidentę įtikinti pasirašyti, kada jie pageidauja? Ar gal vis dėlto Prezidentė pati nuspręs, kada pasirašyti? Vadinasi, teoriškai pagal įstatymus ir Konstituciją parašas ant šito įstatymo, jeigu jis bus, gali būti rugpjūčio pradžioje. Vadinasi, niekaip rugpjūčio 1 d. data netinka. Todėl aš labai prašau jūsų atsižvelgti į tai ir nedaryti taip, kad išeis, jog įstatymas galioja atgaline data, tai yra antikonstitucinis dalykas. Galų gale, vienas mėnuo nėra ir finansiškai didelis nuostolis, bet vis dėlto būtų gestas iš mūsų pusės, kad mes…
PIRMININKĖ. Laikas, kolega.
Č. JURŠĖNAS (LSDPF). …suprantame štai tuos moters verksmus ir atsižvelgiame į šitą dalyką. Kviečiu palaikyti rugsėjo 1 d.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis kolega, iš esmės yra įregistruoti du jūsų pasiūlymai?
Č. JURŠĖNAS (LSDPF). Taip.
PIRMININKĖ. Vienas – rugsėjo 1 d., kitas spalio 1 d.
Č. JURŠĖNAS (LSDPF). Spalio 1 d. aš jau nesiūlau, nes…
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Tai buvo svarstyta komitete, o užregistruotas rugsėjo 1 d. pasiūlymas buvo jau po komiteto posėdžio.
Č. JURŠĖNAS (LSDPF). Bet mes komitete nekalbėjome.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, kviečiu kalbėti už pasiūlymą tuos, kurie palaikote Č. Juršėno pataisą dėl įsigaliojimo datos rugsėjo 1 dieną. V. P. Andriukaitis. Prašau, už.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Šiuo atveju einu į talką Č. Juršėnui, jis taip delikačiai, taip logiškai pasakė, ką reikia daryti. Dabar antras dalykas. Suprantama, kad daug geresnis būtų Č. Juršėno pasiūlymas dėl spalio 1 d., nes prisitaikyti prie naujų teisinių sąlygų daugeliui motinų, jeigu taip atsitiks, Prezidentė pasirašys ir nevetuos, bus labai sudėtinga. Vasara yra, labai sudėtinga rasti darbą. 80 % moterų iš tikrųjų vargu ar ras ir darbą, ir t. t. Darome milžinišką intervenciją. Kolega Česlovas citavo moters laišką, ji sako, kad yra pikta, ir sako, kad gal mažiau ašarų bus. Noriu priminti Maironį, kad tarp tyrų plačių čia bus ne staugimas vilkų, čia bus daug daugiau ašarų. Dėl to manau, kad spalio 1 d. buvo bent jau tas sveiko proto argumentas, kuris galėjo įtikinti palikti spalio 1 d. Jeigu jau ne, tai bent rugsėjo 1 d. yra toks grynai konstitucinio mandagumo šalies Prezidentei gestas, nieko daugiau. Šiaip tas įstatymas apskritai neturėtų būti priimtas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Prieš – A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Šiaip tai nebūčiau kalbėjęs, jeigu ne V. P. Andriukaitis. Šiaip tai raginu pritarti Č. Juršėno pataisai, išskyrus vieną jo kalbos motyvą, kad staiga užgriūna šitas įstatymas ant galvos. Noriu priminti, kad įstatymą svarstome turbūt jau pusantro mėnesio. Tai tikrai neužgriūna ant galvos. Bet dėl šventos ramybės ir dėl to, kad V. P. Andriukaitis liktų visiškai neteisus, aš raginu balsuot už Č. Juršėno pataisą.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, šmaikštaujam toliau, tačiau aš kviečiu balsuoti. Kas už Č. Juršėno pataisą, balsuojate už, kas prieš, balsuojate prieš arba susilaikot.
Balsavo 86 Seimo nariai. Už – 73, prieš nėra, susilaikė 13. Č. Juršėno pataisai pritarta.
Daugiau neturim registruotų?
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Yra po svarstymo komitete, t. y. šios dienos data registruotas dar A. Endzino pasiūlymas 2 straipsnio 1 daliai, kurio komitetas nesvarstė.
PIRMININKĖ. Tai šiandien mes jo negalime teikti, jį turėsime teikti priėmimo stadijoj. Dėkui, gerbiamasis kolega.
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Atsiprašau, dar praleidau grupės Seimo narių pasiūlymą 2 straipsnio 2 daliai. Atsiprašau, ten buvo 1 straipsnis? Apie Seimo narių A. Matulo ir kitų jau diskutuota ir apsispręsta buvo pritarti. Tai viskas, 2 straipsniui daugiau pasiūlymų neturiu.
PIRMININKĖ. Dėkoju, gerbiamasis kolega.
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Ir 3, paskutinis straipsnis.
PIRMININKĖ. Taip, prašau.
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). 3 straipsniui yra Seimo nario M. Zasčiurinsko liepos 9 d. pasiūlymas, kuriam komitetas yra pritaręs tik iš dalies, t. y. pritarti įstatymo 1 straipsnio įsigaliojimo datai – 2010 m. liepos 1 d. Kitoms datoms nepritarta, nes yra apsispręsta dėl patobulinto varianto.
PIRMININKĖ. Tai čia tada mes jau neturim net ir pristatyti, nes ką tiktai…
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Taip, buvo apsispręsta dėl visų dalykų. Taip.
PIRMININKĖ. …buvo priimtas sprendimas kitoks ir pritartas Č. Juršėno. Kolega, dėkoju jums. Dėkoju, gerbiamasis Jankauskai.
Dirbam toliau. Dėl viso įstatymo projekto 1 – už, 1 – prieš. K. Daukšys – už. Prašau.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, pirmininke. Aš jau matau, kad čia nėra ką kalbėt.
PIRMININKĖ. Tai jūs norėjote už kalbėti, bet?..
K. DAUKŠYS (DPF). Kaip A. Stirblytė kalbėjo už, tai aš irgi būčiau…
PIRMININKĖ. Gerai, dėkoju. A. Endzinas – už. (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, dabar kalba 1 už, kitas – prieš visą įstatymą. K. Daukšys atsisakė, tai klausia A. Endzinas. Kalbėsit ar ne?
A. ENDZINAS (LSF). Atsiprašau, aš atsisakau, aš tiesiog laukiu jūsų nuo pirmo balsavimo, kada leisite kalbėti dėl vedimo tvarkos. Dėkui. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Supratau.
A. ENDZINAS (LSF). Aš atsisakau.
PIRMININKĖ. Atsisakot. Dėkoju. Tada E. Žakaris – prieš. (Balsai salėje)
E. ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, be abejo, kiekvienas Seime turi teisę balsuot kaip nori, kalbėti kaip nori, bet svarstant tokį rimtą klausimą kai kurios replikos iš vietų, pašaipos svarstant tikrai tokį rimtą klausimą ir kai maži vaikai dalyvauja, gal jie ir nesupranta, o gal ir supranta, kažin, ar čia galima teigiamai vertinti.
Nenoriu moralizuoti, bet noriu prisiminti šio mėnesio 9 d. posėdį, kai gerbiamasis premjeras mums pasakė: kas bus, jeigu šitie maži vaikai užaugę papriekaištaus, kad sunkmečio laikotarpiu jiems nebuvo suteikta galimybė prisidėti prie krizės įveikimo. Aš, aišku, galiu pasveikinti gerbiamąjį premjerą su sugebėjimu padaryti tų mažų vaikų sociologinę apklausą, kad jisai žino, ką jie galvoja, bet kas bus, jeigu jie užaugę paklaus, o kas leido nepasiklausus vaikų, pasinaudojant tuo, kad jie nesugeba apsiginti, paimti iš jų pinigus?
Daug nemoralizuodamas norėčiau priminti istorinius dalykus. Visais laikais, ir pirmykštėj bendruomenėje, ir vėliau, esant sunkiam laikotarpiui, krizėms, karams ir t. t., tikri vyrai, kurie norėdavo išsaugoti valstybę, tautą, visada pirmiausia rūpindavosi moterimis ir vaikais. Šiandien yra krizė. Balsavimas parodys, ar yra vyrų. Ačiū. (Plojimai)
PIRMININKĖ. Dėkoju, kolega. Dėl vedimo tvarkos – M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkui, gerbiamoji pirmininke. Labai puiku tokios tradicijos, bet aš vėl negavau galimybės pristatyti savo pasiūlymo. Galbūt kartais komiteto pirmininkais susimaišė ir ne taip čia… Viena dalis, nuo kada įsigalioja šis įstatymas, iš tiesų buvo diskusijos, bet apie tai, kad dauguma žadėjo, kad bus nustatyta šio įstatymo galiojimo pabaiga, tai net nebuvo diskutuota. Mano tik įstatymo pataisa kaip ir kalba apie tai, kad turėtų būti nuspręsta, kuriam laikui šios pataisos galioja. Ir aš vėlgi negavau, kaip ir prieš tai, galimybės pristatyti savo pataisos. Tai aš nežinau, ar čia reikia antrą kartą tokia tema kalbėt, ar ne. Na, reikėtų sureaguot. Ačiū.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis kolega, man atrodo, kad mes jau dabar visai kitoj stadijoj ir… (Triukšmas salėje) Ir nebeturim ką daugiau kalbėti šita tema. Jeigu jūs norite, perregistruokit savo pataisą ir rytoj priėmimo stadijoj galėsite pristatyti. O dabar kviečiu balsuoti. Kas po svarstymo pritariate Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikot.
Balsavo 94 Seimo nariai. Už – 47, prieš – 33, susilaikė 14. Lygu. (Triukšmas salėje) Pagal 121 straipsnio 3 dalį: „Taip pat balsavimas kartojamas, kai už pateiktą siūlymą balsuoja lygiai pusė balsavusių Seimo narių. Jeigu pakartojus balsavimą rezultatas nesikeičia, posėdžio pirmininkas daro ne trumpesnę kaip 1 val. balsavimo pertrauką.“
Kadangi buvo lygu, kviečiu perbalsuoti ir iš naujo skelbiu balsavimą. Kas po svarstymo pritariate Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 96 Seimo nariai. Už – 50, prieš – 31, susilaikė 15. Po svarstymo įstatymo projektui Nr. XIP-791(3) pritarta. (Balsai salėje: „Perbalsuot!“)
Repliką po balsavimo – V. P. Andriukaitis.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, išties kolegos M. Zasčiurinsko pateiktas pavyzdys rodo, kad buvęs komiteto pirmininkas ir ministras ne visai tiksliai pristatė jo pataisą ir mes išties padarėm procedūrinę klaidą nebalsuodami dėl 2 dalies, dėl to, kad įstatymas priimamas laikinai iki tam tikros dalies. Dabar jam reikia perregistruoti, nors buvo padaryta aiški procedūrinė posėdžio vedimo klaida. Aš manau, kad tai tik liudija, kad mes tikrai turėtume jautriau ir atidžiau visa tai svarstyti, nes dabar perregistravimas, kad nebūtų… būtų… kaip sakyti, valandos… kad po to nebūtų kabinėjamasi, kad per vėlai perregistruota ar panašiai. O šiaip manau, kad rytoj turėtume rasti darbotvarkėje deramą laiką, kad priėmimas vyktų normaliomis aplinkybėmis, nes dabar labai vėlus metas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Aš sutinku, gerbiamasis Vyteni, su visom jūsų išreikštom pastabom. Iš tikrųjų, gerbiamieji kolegos, man atrodo, kad dėl to, kas vyksta dabar ir vyko visą popietę, tai jūs patys ir kalti. Ir tai, kad padaryta klaida… Tai dar kartą sakau gerbiamajam M. Zasčiurinskui: prašau perregistruoti iki rytdienos pataisą, kurios nepristatė komiteto pirmininkas arba ne iki galo pristatė. Tai, ką aš galiu pažadėti kaip pirmininkė, kad šis klausimas rytoj darbotvarkėje bus pirmas.
O. Valiukevičiūtė.
O. VALIUKEVIČIŪTĖ (TTF). Gerbiamoji pirmininke, prašyčiau… Tam, ką jūs prieš tai pasakėte, pritariu. Balsavau ne taip – mano balsas prieš. (Balsai salėje: „Perbalsuoti!“)
PIRMININKĖ. Prieš. Taip, mes fiksuojame, kad O. Valiukevičiūtė balsavo prieš. (Balsai salėje) V. Babilius.
V. BABILIUS (ĄF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Turiu išreikšti abejonę dėl R. Ačo balsavimo. Nemačiau salėje, o balsą mačiau. Balsavo už. (Balsai salėje: „Frakcijos vardu prašom perbalsuoti.“)
PIRMININKĖ. A. Endzinas.
A. ENDZINAS (LSF). Dėkoju, gerbiamoji pirmininke. Iš tikrųjų aš priėjau prie mikrofono iš karto po balsavimo, tačiau negavau teisės pasisakyti dėl vedimo tvarkos. Aš norėjau pasakyti, kad antras mano pasiūlymas taip pat susideda iš dviejų punktų. 2 punktas kalba apie įstatymo galiojimo laikinumą. Už šį punktą mes taip pat nebalsavome. Aš nežinau, kaip iš tikrųjų šioje situacijoje dabar reikia elgtis. Dėkui.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis komiteto pirmininke, gal galėtumėte paaiškinti tuos klausimus, kurių aš nesugebu atsakyti?
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, kolegos. Išties aš su visa pagarba ir dėkodamas kolegai Č. Juršėnui noriu patarti ir kitiems kolegoms, tiesiog įvertindamas krūvį ir įtampą, kuriai esant mes, visas Seimas, dirbam nuo ryto iki vakaro… Kolega Č. Juršėnas… Ryte, po diskusijų komitete, buvo vienas pasiūlymas, po to buvo įregistruotas pasiūlymas dėl įsigaliojimo, t. y. rugsėjo 1 d., ir Seime po balsavimo tam buvo pritarta. Tai jeigu kolegos sutiktų iš naujo įregistruoti iki priėmimo savo pasiūlymus, aš manau, kad tas klaidas iš paties ryto komitete būtų galima įvertinti ir apsvarstyti. Dėkoju. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. A. Čaplikas.
A. ČAPLIKAS (LCSF). Ponia pirmininke, aš manau, kad įvyko balsavimas, Seimas apsisprendė, mes esame pavargę, todėl reikia konstatuoti: faktas įvykęs, balsavimas įvykęs, pritarta po svarstymo ir reikia baigti posėdį. Esame pavargę, esame sudirgę. Kas nori reikšti pretenzijas, priėmimo metu irgi gali siūlyti savo pataisas. Siūlau skelbti posėdžio pabaigą.
PIRMININKĖ. Dėkoju už labai konstruktyvų pasiūlymą, tačiau jeigu neduosime išsikalbėti šį vakarą, daug kalbėsime rytoj. K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, pirmininke. Iš tikrųjų aš suprantu, kad kai kurie, kovodami su tais vaikais, kurie čia yra, labai pavargo. Tai aš manyčiau, kad čia pirma jūsų pergalė kovojant su krize. Bet, pirmininke, komiteto pirmininkas paviešino ne visas pataisas ir ne visas pataisas apsvarstė, čia kažkas balsavo nebūdamas, kitas balsavo susimaišęs. Tai gal mes padarykime nors 5 minučių pertrauką, duokim visiems atsikvošėti ir perbalsuokime iš naujo, ir apsvarstykim tas pataisas, nes rytoj mes čia vėl barsimės ilgai ir nuobodžiai. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, nutraukiu visus pasisakymus. Prašau Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininką iki rytojaus ryto komitete peržiūrėti, revizuoti visus Seimo narių pasiūlymus, kad jiems nereiktų iš naujo perregistruoti, ir priėmimo stadijos metu tai, ką praleidote, galėtų pateikti Seimui. (Balsai salėje)
Gerbiamieji kolegos, 2009 m. liepos 22 d. Seimo narių pareiškimų nėra. Yra pareiškimas, nori A. Endzinas. Seimo narių pareiškimai. Prašau.
A. ENDZINAS (LSF). Dėkoju, gerbiamoji pirmininke. Iš tikrųjų kalbėsiu labai trumpai. Man atrodo, kad šios dienos svarstymas ir perdėtas politikavimas šiuo labai svarbiu ir jautriu klausimu iš dalies neleido priimti objektyvių ir gerų sprendimų. Galvočiau, kad jeigu būtų galima išvengti tokių dalykų, o sakyti tiktai argumentus, kurių irgi buvo išsakyta ir solidžių, ir motyvuotų… tačiau tuščias politikavimas gadina reikalą. Šiandien mes esame tokio klasikinio tuščio politikavimo įkaitai. Dėkoju.
PIRMININKĖ. Dėkoju. J. Olekas užsirašė dar kalbėti.
J. OLEKAS (LSDPF). Gerbiamoji pirmininke, gerbiamieji kolegos! Aš iš tikrųjų labai apgailestauju, kad jūsų pažadas leisti visiems kalbėti šiandien ir rytoj turėti ramesnes diskusijas, svarstant šį klausimą, nebuvo įvykdytas.
Kaip pastebėjo daugelis kolegų, iš tikrųjų buvo balsuota ir nesant kai kurių žmonių arba bent kyla abejonių, kad taip iš tikrųjų įvyko. Mūsų kolegė, kuri visų diskusijų metu argumentavo už nepritarimą šiam įstatymui, suklydo ir savo balsą pataisė, todėl rezultatas vėl tapo beveik lygus. Jūs nedavėte teisės frakcijos vardu paprašyti perbalsuoti, todėl manau, kad tai yra ne aplinka ir ne tas mūsų bendras sutarimas, kaip galima, esant sunkiai situacijai, surasti geriausią sprendimą.
Aš manau, kad mes šiandien nebaigėme svarstyti šio klausimo ir surasime galimybę rytoj susirinkti ir dar kartą grįžti prie jo. Bet tas, kas buvo padaryta šiandien, tikrai neatitinka ne tik opozicijos lūkesčių, bet neatitinka visos Lietuvos gyventojų lūkesčių, ypač jaunų šeimų – mamų ir tėvų, kurie šiandien yra tėvystės ar motinystės atostogose, arba tų, kurie yra pasirengę dovanoti Lietuvai naujų mūsų tautiečių – dukrų ir sūnų.
PIRMININKĖ. J. Veselka, nors ir neužsirašęs, bet mūsų paprašė. Prašau.
J. VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, visi supratome, kad įstatymas svarbus, bet suskaičiavus… Mūsų frakcijoje balsavo dviem daugiau, negu buvo, vienas suklydo. Manau… Frakcijos vardu prašau perbalsuoti, nes balsavimo rezultatai yra tikrai iškreipti. Balsavo tie, kurių nebuvo salėje, todėl frakcijos vardu prašau perbalsuoti.
PIRMININKĖ. Šis klausimas jau yra seniai pabaigtas. Gerbiamasis A. Salamakinas.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Labai ačiū. Gerbiamoji pirmininke, aš prašau jūsų, kaip darbotvarkės sudarytojos, rytoj šio klausimo netraukti į darbotvarkę, kol Etikos komisija nenustatys vienasmeniškumo pažeidimo. Vis dėlto aš pats matau, kad buvo balsavimo vienasmeniškumo principas. Kai mes pateiksime išvadą, tada pateiksime sprendimą arba perbalsuoti, arba kaip nors kitaip. O gal aš klystu? Bet aš tikrai nematau salėje trijų žmonių, kurie lyg ir balsavo. Ar jų dvasia balsavo, ar kas nors, bet kaip jie balsavo, nežinau?
PIRMININKĖ. Dėkoju Etikos procedūros komisijos pirmininkui už objektyvumą. Aš lygiai taip pat mačiau.
Gerbiamieji kolegos, 2009 m. liepos 22 d. nenumatytą plenarinį posėdį baigiame. Linkiu visiems gerai pailsėti ir rytoj būti žvalesniems ir teisingesniems.
* Santrumpų reikšmės: ĄF – „Ąžuolo“ frakcija; DPF – Darbo partijos frakcija; LCSF – Liberalų ir centro sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; TPPF – Tautos prisikėlimo partijos frakcija; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.