Seimo vakarinis plenarinis posėdis Nr. 109

2009 m. liepos 21 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas A. VALINSKAS, Seimo Pirmininko pavaduotojai A. KAŠĖTA ir R. ŠUKYS

2009 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo 1, 2, 3, 4, 7, 8, 10 straipsnių ir  1, 3, 4, 5, 11 priedėlių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-781(2) (antrasis svarstymas)

PIRMININKAS (R. ŠUKYS, LCSF*). Seimo nariai, skelbiu Lietuvos Respublikos 2009 m. liepos 21 d. vakarinio plenarinio posėdžio pradžią.

Darbotvarkės 2-1 klausimas. Jis yra kompleksinis nuo 2-1a iki 2-1k. Pirmasis yra 2-1a – 2009 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo 1, 2, 3, 4, 7, 8, 10 straipsnių ir 1, 3, 4, 5, 11 priedėlių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP- 781(2). Kviečiu į tribūną laikinai einančią finansų ministrės pareigas Ingridą Šimonytę. Prašom. Antrasis svarstymas.

Gal, kol jūs, gerbiamoji pranešėja, pradėsite, skelbiu registraciją. Užsiregistravo 63 Seimo nariai.

Aš dar trumpai norėčiau informuoti, kokia tvarka bus dirbama. Kadangi yra antrasis biudžeto svarstymas, tai Seimo statuto 177 straipsnis nustato, kad ne vėliau kaip per 15 dienų nuo Valstybės biudžeto projekto pirmojo svarstymo skiriamas antrasis svarstymas. Jo metu Vyriausybė pateikia pagal gautus pasiūlymus ir pastabas pataisytą projektą. Posėdžių metu Vyriausybės atstovas praneša, kurie iš komitetų, frakcijų ir paskirtų Seimo narių pasiūlymų bei pataisų įrašyti į Valstybės biudžeto projektą, kurie yra atmesti. Motyvuoja atmetimo priežastis, atsako į Seimo narių klausimus, vėliau vyksta diskusija.

Prašom, gerbiamoji pranešėja.

I. ŠIMONYTĖ. Ačiū. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, leiskite pristatyti jums patikslintą 2009 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo projektą. Pirmiausia norėčiau pristatyti tuos patikslinimus, kurie yra atlikti pačios Vyriausybės iniciatyva. Pirmiausia tai yra susiję su sprendimais, kurie yra priimti praėjusią savaitę Seimo dėl viešojo sektoriaus darbo užmokesčio mažinimo. Atsižvelgiant į naujuosius principus, kurie buvo įtvirtinti minėtais įstatymais, buvo atlikti patikslinimai dėl asignavimų darbo užmokesčiui mažinimo. Ir atkreipčiau dėmesį, kad iš esmės šitie patikslinimai yra būtini tam, kad būtų tinkamai biudžete reglamentuoti tie sprendimai, dėl kurių Seimas jau yra apsisprendęs praėjusią savaitę, kad įstaigose nesusidarytų darbo užmokesčio pseudo taupymo, turint omeny, kad baziniai dydžiai buvo sumažinti, todėl tinkamai turėtų būti sumažinti ir asignavimai darbo užmokesčiui.

Taip pat yra šiek tiek patikslintas pajamų planas. Jis papildomai sumažintas apie 100 mln. Lt, atsižvelgiant į tuos įstatymų projektus, kuriuos taip pat šiandien yra numatyta pateikti, o būtent Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pakeitimą siūlant dar laikinai pratęsti lengvatą centralizuotam šildymui ir taip pat dėl akcizo dyzeliniams degalams. Atsižvelgiant į šiuos pakeitimus, atitinkamai yra patikslintas grynojo skolinimosi limitas, jis yra padidintas, nes atitinkama suma didėja ir valstybės biudžeto deficitas. Taip pat yra patikslintas garantijų limitą reglamentuojantis įstatymo straipsnis, atsižvelgiant į praėjusią savaitę Seimo priimtą Valstybės garantijų dėl eksporto kredito draudimo įstatymo nuostatą, kad limitas tokioms garantijoms turi būti nustatomas atitinkamų metų biudžeto įstatymu.

Dabar dėl papildomų siūlymų, kurie buvo gauti svarstant įstatymo projektą Seime. Iš viso buvo pateikta pasiūlymų 51 mln. ir 400 tūkst. Lt papildomai padidinti asignavimus. Biudžeto ir finansų komitetas pritarė siūlymams padidinti asignavimus 6 mln. 900 tūkst. Lt. Dėl likusių nepritarė arba pasiūlė apsispręsti Vyriausybei. Vyriausybė apsvarstė visus įregistruotus Seimo narių, komitetų ir įstaigų bei institucijų pasiūlymus ir patikslintame projekte siūlo padidinti išlaidas 6 mln. 400 tūkst. Lt, kad būtų atsiskaityta su atleidžiamais iš darbo žemėtvarkos skyrių darbuotojais. Dėl kitų pasiūlymų, kuriuos pateikė Seimo nariai, komitetai ir institucijos, skirti papildomų asignavimų įvairiems objektams ir reikmėms Vyriausybė nepritarė, atsižvelgdama į tai, kad šiems siūlymams įgyvendinti nėra jokių finansinių galimybių.

Papildomai norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad biudžeto patikslinimas yra iš esmės tikslinis. Tai yra susiję su pajamų plano peržiūrėjimu, atsižvelgiant į faktines tendencijas, taip pat su įstatymo pakeitimais, kurie yra susiję su viešojo sektoriaus darbo užmokesčio mažinimu. Kitas dalykas yra tas, kad kaip lėšų šaltinis dažnai buvo nurodomos išlaidos, kurios yra skirtos skolai aptarnauti. Norėčiau atkreipti Seimo narių dėmesį į tai, kad, turėdami gana didelius deficitus ir gausiai skolindamiesi, mes iš tikrųjų nebeturime galimybių iš skolos aptarnavimo išlaidų ieškoti kokių nors rezervų kitoms išlaidoms didinti.

Vyriausybė taip pat yra pritarusi dėl keleto lėšų perskirstymo, neperžengdama esamų lėšų ribų, būtent pono M. Varaškos pasiūlymams dėl lėšų perskirstymo Kalvarijos mokyklų remonto darbams atlikti ir Švietimo ir mokslo ministerijos pasiūlymui dėl perskirstymo skiriant papildomų lėšų Maišiagalos Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Algirdo vidurinei mokyklai, atitinkamai sumažinant lėšas Švietimo ir mokslo ministerijos programoms. Vyriausybė taip pat pritarė redakciniams patikslinimams, kuriuos pateikė ponas V. Stundys dėl mokinio krepšelio sutaupytų lėšų naudojimo, taip pat pono P. Saudargo pasiūlymams dėl „Gabijos“ gimnazijos remonto. Tokie yra atlikti patikslinimai. Prašyčiau Seimą pritarti.

PIRMININKAS. Viskas, gerbiamoji pranešėja? Dėkoju. Jūsų yra užsirašę paklausti 22 kolegos Seimo nariai. Noriu iš karto įspėti, kad klausimams kol kas nustatomas 20 min. bendras laikas. Jeigu nespės kolegos paklausti, tuomet spręsime, ar pratęsti laiką, skirtą klausimams. Atitinkamai diskusija bus pusę valandos. Kadangi darbotvarkėje tikslus laikas nėra nurodytas, o mes turime dar daug kitų įstatymų svarstymų iki 19 val., mes turime apsibrėžti šį laiką.

Tai, gerbiamieji kolegos, pirmoji klausia kolegė B. Vėsaitė. Prašom. Gerbiamoji Vėsaite, jūs klausiate pranešėjos. Atsisako. Tuomet klausia J. Ramonas. Prašom.

J. RAMONAS (TTF). Labai ačiū. Gerbiamoji ministre, noriu paklausti. Agroverslo sektorius, mano turimais neoficialiais duomenimis, yra vienas iš svarbiausių sektorių valstybėje. Kai tokia krizinė situacija, kas bus daroma? Dabar mažinama. Aš nenoriu į visokias detales veltis, bet klausimas labai paprastas: ar galite atvirai pasakyti, kad žinotų ir žemdirbiška visuomenė, ir ūkininkai, ir visi kiti, su žemės ūkiu susiję žmonės, nacionalinė dalis tiesioginėm išmokom 451 mln. bus ar nebus? Dabar biudžete nėra. Kai reikės gruodžio mėnesį mokėti europinę dalį ir reikės atitinkamai nacionalinės dalies, tai bus prie tiesioginių išmokų pridėta nacionalinė dalis ar nebus?

I. ŠIMONYTĖ. Ačiū už klausimą. Noriu pasakyti, kad tas klausimas tikrai su teikiamu projektu nėra susijęs, todėl tiesiai atsakyti man šiandien bus labai sunku. Manau, kad… Pasiūlymų tokių, žinoma, yra, galimybes svarstysime, tų galimybių tikrai nėra per daug. Turiu pasakyti tai, kad agroverslas yra ne tik kad vienas iš svarbiausių sektorių, bet vienas iš sektorių, kurį krizė palietė iš esmės mažiausiai. Todėl, kad smukimai šitame sektoriuje yra tikrai gerokai mažesni arba iš viso artimi nuliui, nepalyginsi šito sektoriaus padėties, sakykime, su statybų sektoriaus padėtimi. Jeigu jūs man leisite, aš jums tiesiai negaliu atsakyti į šitą klausimą, bet manau, kad atsakysime į tą klausimą ilgai netrukę.

PIRMININKAS. Klausia A. Šedžius.

A. ŠEDŽIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamoji ministre, sakykit, čia iš tiesų kyla daug klausimų dėl biudžeto ir tokio stipraus jo sumažinimo, tačiau jeigu atkreiptume dėmesį į 8 straipsnį „Vyriausybės grynojo skolinimosi limitas“, grynojo skolinimo limitą norima padidinti nuo 5 mln. iki 9… nuo 5 mln. 850 iki 9 mln. 560. Mano žiniomis, ta suma yra jau pasiekta. Jūsų nuomone, ar tai nėra būdas išvengti atsakomybės ankstesnio ministro, taip pat Ministro Pirmininko ir netgi visos Vyriausybės už tai, kad jie viršijo savo įgaliojimus, pasiskolino didesnę sumą negu jiems leidžia įstatymas, konkrečiai 8 straipsnis, ir dabar tokiu atveju padidinti skolinimosi limitą ir galimybę išvengti atsakomybės?

I. ŠIMONYTĖ. Ačiū jums už klausimą. Tikrai norėčiau skolintis tiktai 9 mln., bet, deja, turiu skolintis 9 mlrd. Šiuo atveju mes kalbame ne apie bendrąjį skolinimosi limitą. Tai, ką jūs kalbate, tai yra bendra pasiskolinta suma per metus, iš kurios dalis bus refinansuota. Mes kalbame apie grynojo skolinimosi limitą iki metų pabaigos, kuris tikrai nebus viršytas.

PIRMININKAS. Klausia E. Klumbys. Kolegos E. Klumbio nėra. Tuomet klausia V. Gapšys. Prašom.

V. GAPŠYS (DPF). Labai dėkoju. Gerbiamoji ministre, norėjau aš jūsų pasiteirauti. Dabartinis mažinimas yra vienas iš jau daugelio įvykusių mažinimų, dar sykį mes nukirpsime galimybę žmonėms gauti tam tikras pajamas. Tačiau verslo skatinimo planas taip ir neįsisuka, ir nepradeda įsivažiuoti, ir atitinkamai į biudžetą nesurenkama ir toliau reikiamų pajamų. Kaip jūs manote, pirmiausia susiję projektai, kurie eis, pvz., PVM mokesčio, ar iš tikrųjų išgelbės biudžetą ir ar artimiausiu laiku mums neteks vėl svarstyti, kaip dar sumažinti išlaidas?

I. ŠIMONYTĖ. Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų norėčiau pasakyti tai, kad biudžeto patikslinimas jau iš esmės yra pasekmė tų patikslinančių sprendimų, reglamentuojančių apmokėjimą valstybės tarnyboje ir viešajame sektoriuje, todėl ne pats biudžetas, sakykime, tas pajamas nukerpa, tačiau jis turi būti atitinkamai patikslintas.

Dėl verslo skatinimo plano. Taip, yra šiokių tokių trukdžių, sakykime, tiek dėl bankų pozicijos galbūt tą planą sklandžiau įgyvendinti, bet paskutinės savaitės kontraktavimo ir lėšų išmokėjimo progresas yra tikrai pakankamai spartus. Aš tikiuosi, kad mums pasiseks tikrai įjungti, sakykime, tą mygtuką visa sparta. Na, o dėl tolesnio biudžeto tikslinimo tikrai negalėčiau atmesti tokios galimybės, bet dabar tokių planų tikslinti šitą biudžetą dar vieną kartą šiais metais tikrai neturime ir norėtume to išvengti.

PIRMININKAS. Klausia J. Olekas. Prašom.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamoji ministre, sveikinu su biudžeto pristatymu dar kartą. Jūs čia paminėjote, kad kai kurie šie pakeitimai yra susiję su jau priimtais įstatymais. Su tuo negalima nesutikti, bet tie įstatymų projektai taip pat atėjo per Finansų ministeriją…

I. ŠIMONYTĖ. Taip.

J. OLEKAS (LSDPF). …Vyriausybę pas mus. Tai aš vis dėlto noriu pasitikslinti dėl gyventojų pajamų mokesčio. Jis sumažėja kone perpus, jeigu pažiūrėtume, 1 mlrd. 200 mln. Tai sakykit, ar čia jau toks optimistinis mažinimas? Mes sumažinom įstatymais tiktai valstybės tarnautojų, o paprastai kai mažėja valstybės tarnyboje darbo užmokestis, mažėja ir privačiame sektoriuje. Ar šitas gyventojų pajamų mokestis bus jau toks, kurį surinksime (dar kartą pasikartosiu), ar rudenį nereikės susirinkti ir žiūrėti, kad mes jo nesurenkam, t. y. ar nekertam tos šakos, ant kurios patys sėdim?

I. ŠIMONYTĖ. Supratau. Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų gyventojų pajamų mokesčio planas yra patikslintas atsižvelgiant į tai, kad darbo užmokesčio fondas ekonomikoje, ir čia net nevertinant darbo užmokesčio specialių pakeitimų, sakykim, dėl valstybės tarnybos tikrai mažės šiais metais, mūsų supratimu, sparčiau negu buvo prognozuota, t. y. mes prognozuojame, kad tas mažėjimas bus apie 10 %. Todėl bendras planas, palyginti su dabartiniu planu, yra sumažintas 30 mln. valstybės biudžete ir maždaug 90 mln. pagal atitinkamas proporcijas savivaldybių biudžete, tai tikrai ne per pusę. Ir manome, kad tas planas gali būti įvykdytas.

Dabar dėl darbo užmokesčio mažėjimo pasekmių. Be jokios abejonės, tai turi savo neigiamų pasekmių biudžetui, bet, deja, tiesa yra tokia, kad turėdami Valiutų valdybą mes neturime kitos galimybės atgauti savo konkurencingumą kaip tiktai per darbo užmokesčio prisitaikymą prie produktyvumo augimo. O jūs puikiai žinote, kad paskutinius kelerius metus darbo užmokestis augo kelis kartus virš produktyvumo ir tikrai tokio disbalanso ūkis negali ilgai išlaikyti. Be abejo, privataus sektoriaus elgsena priklauso nuo valstybės sektoriaus elgsenos, bet mes negalime tikėtis darbo užmokesčio mažėjimo privačiame sektoriuje ir visiškai nereaguoti dėl viešojo sektoriaus darbo užmokesčio, bandydami tą sektorių kažkaip, na, stebuklingai apsaugoti, nes tokių būdų tiesiog nėra.

PIRMININKAS. Klausia K. Daukšys. Kolegos nėra kol kas. Tuomet klausia V. Valkiūnas. Prašom.

V. VALKIŪNAS (TPPF). Gerbiamoji ministre, aš išvis abejoju, ar jūs gerai ir patikimai kontroliuojat biudžetą, nes turiu duomenų, kad ministerijos perka kompiuterius, baldus iš Lenkijos, kažkoks lėšų švaistymas. Kaip yra iš tiesų?

I. ŠIMONYTĖ. Na, aš tikrai negaliu dabar dėti galvos nukirsti už visas ministerijas, bet ministerijos gali atlikti tiktai tiek pirkimų, kiek joms yra numatyta lėšų biudžete. Tikrai šiems metams įvairioms kitoms išlaidoms institucijų apetitai buvo labai stipriai apkarpyti per abu biudžeto karpymus. Negaliu pasakyti, kad nė vienoj ministerijoj ar įstaigoj nėra išleista neprotingai nei vienas litas, bet manau, kad tikrai galimybės tokiam išlaidavimui yra minimalios.

V. VALKIŪNAS (TPPF). Tai kontrolės ir audito nėra?

I. ŠIMONYTĖ. Ne, mes ataskaitas gaunam. Be abejo, tas ataskaitas išnagrinėsim, bet daugiau post factum negu iš anksto. Tikrai nematyčiau galimybių įstaigom labai išlaidauti.

V. VALKIŪNAS (TPPF). Ar nereikėtų sustiprint kontrolės?

PIRMININKAS. Vienas klausimas, bet atsakykit, jeigu jau nespėjam, aš jums mikrofono…

I. ŠIMONYTĖ. Tikrai pritariu, jeigu matysime, kad kažkam reikia papildomos priežiūros, tai prižiūrėsim papildomai.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamoji pranešėja. Jūsų nori paklausti V. Andriukaitis. Kolegos nėra. Tuomet klausia Ministras Pirmininkas A. Kubilius. Ar gerbiamasis Ministras Pirmininkas pageidavo klausti pranešėjos, ar?.. Ačiū.

Noriu atkreipti dėmesį, gerbiamieji kolegos, gal dar yra kas užsirašę pasisakymams dėl motyvų, tačiau pateko į klausimų sąrašą, tai tuomet gerai būtų iš karto įspėti Sekretoriatą ir bus atitinkamai išbraukta.

Klausia kolega A. Dambrava. Prašom. Dumbrava, atsiprašau.

A. DUMBRAVA (TTF). Ačiū. Gerbiamoji ministre, aš norėčiau jūsų paklausti dėl tų klausimų, kur mes pateikėm pasiūlymus su Seimo nariu K. Rameliu dėl Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo fondo lėšų sąmatos. Jūs tikriausiai žinot, kad dalis pinigų buvo paimta socialinėms išmokoms darbo biržai ir savivaldybės neteko tų pinigų, t. y. 6 mln. Lt. Mes labai norėtume jūsų paaiškinimo, ar Vyriausybė priėmė kokį nors sprendimą kompensuoti tas lėšas, kurios buvo paimtos nuo savivaldybių ir atiduotos darbo biržai? Nes tai toms savivaldybėms yra ypač aktualu, nes, jūs žinot, uždarom atominę elektrinę, socialinė įtampa yra didžiulė. Prašom atsakyti.

I. ŠIMONYTĖ. Aš sutinku su tuo, kad tai yra aktuali problema, bet kiek mums yra žinoma, pagal sąmatą Energetikos ministerija (ir, manau, pagrįstai) numatė, kad išeitinės išmokos yra vis dėlto išlaidų prioritetas, o dėl išlaidų rezervo, kuris sumažėjo savivaldybėm, manau, būtų daug produktyviau, jeigu kalbėtume apie tai, koks konkretus ir tikslus yra savivaldybių poreikis, kurio negalės savivaldybės patenkinti, o ne ta konkrečia fiksuota 6 mln. Lt suma, ir tada galbūt svarstyti tą klausimą papildomai. Tikrai manau, kad atsiskaityti su atleidžiamais darbuotojais yra šiuo atveju prioritetas, o savivaldybės turėtų savo programas tinkamai susiplanuoti ir turėtume kalbėti tiktai apie tai, kas yra neišvengiamai būtina šiuo metu.

PIRMININKAS. Klausia J. Veselka. Prašom.

J. VESELKA (TTF). Gerbiamoji ministre, labai įdomiai teisingą mintį išsakėte. Dabar klausimas iš jūsų minties. Pasakėte, kadangi turime Valiutų tarybos modelį, vienas iš būdų atkurti konkurencingumą yra mažinti algas. Taigi, gerbiamoji ministre, įdomūs dalykai. Visi matom, aiškiai turime modelį, kuris trukdo kompleksiškai didinti Lietuvos ekonomikos konkurencingumą, ir visi sėdime užmerkę akis, nieko nedarom, nes paskelbėm: Indija – šventa karvė. Užuot priėmę tai, ką visos valstybės turi ir sprendžia dviem būdais šią problemą, mes einame atlyginimų mažinimo kryptimi. Sumažinome valdininkams, perkamasis pajėgumas mažėja, blogai panaudojami įmonių pajėgumai, mažėja darbo užmokestis privačiame sektoriuje, mažėja pajamos į biudžetą, o šventos karvės neliečiame. Ar nėra jūsų planuose atkurti visą galimybę panaudoti monetarinę politiką ir spręsti šitas problemas ne tik atlyginimų mažinimo sąskaita, bet ir monetarinės politikos pakeitimo sąskaita?

I. ŠIMONYTĖ. Ačiū už klausimą, gerbiamasis pone Juliau. Jūs esate tikrai geras ekonomistas ir puikiai žinote, kad jeigu būtų atsisakyta Valiutų valdybos, tai perkamoji galia, deja, sumažėtų ne mažiau, o galbūt ir daugiau. Taigi mes kalbame apie ekonomikos stuburkaulį, apie kurį Lietuvos ekonomika sukasi jau daugelį metų ir kuris yra tapęs žmonių pasitikėjimo ekonomika vienu iš pagrindinių elementų. Turėdama omeny, kad, būdami Europos Sąjungos nariai, mes anksčiau ar vėliau privalome įstoti į euro zoną, manau, tikrai nėra erdvės svarstyti kokios nors savarankiškos monetarinės politikos klausimą šiuo metu.

PIRMININKAS. Klausia E. Zingeris. Prašom.

E. ZINGERIS (TS-LKDF). Mieloji ministre, tikrai, jūs esate didžiai reikalingas Lietuvai žmogus šios ekonominės krizės metu, ir aš sveikinu šį jūsų likimo vingį. Mano klausimas būtų iš esmės labai smulkus. Jūs atsakėte neigiamai (aš turiu tą atsakymą) dėl kelių dešimčių tūkstančių litų (tai rodo jūsų tikrai didelį taupumą) dėl totalitarinių režimų įvertinimo, Stalino ir Hitlerio nusikaltimų įvertinimo, šiais metais, kai minėsime 70 metų Molotovo ir Ribentropo rugpjūčio 23 dieną. Ar jums neatrodytų, kad šitas jūsų, matyt, netyčia pasirašytas nedidelis atsakymas iš esmės sugriauna tą dalį vertybių, kurios susijusios su Lietuvos aukų atminimu? Ačiū jums.

I. ŠIMONYTĖ. Ačiū jums už klausimą. Tikrai nenorėčiau sukelti net menkiausių prielaidų, kad kaip nors negerbiu šito atminimo, bet mes čia kalbame apie lėšų skyrimą iš Vyriausybės rezervo. Norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į tai, kad Vyriausybė nėra paskyrusi nė vieno lito iš Vyriausybės rezervo šiais metais, atsižvelgdama į tai, kad padėtis tikrai yra ekstraordinarinė, rezervas taip pat yra gana nedidelis, galima sulaukti visokių nenumatytų įvykių, kai reikės tą rezervą panaudoti. Tų prašymų įvairiems renginiams, labai garbingiems ir mažiau garbingiems, žinoma, ir labiau pramoginiams, būna gausybė. Tikimės Seimo narių supratimo. Šiais metais galimybes skirti iš rezervo lėšų turime labai ribotas. Ačiū.

PIRMININKAS. Klausia kolegė V. M. Čigriejienė. Prašom.

V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamoji ministre, prašau pasakyti, ar mokesčių didinimas šio sunkmečio metu tikrai skatins verslą, ypač smulkųjį? Ar mes nesulauksime priešingos reakcijos – užuot surinkę daugiau į biudžetą, surinksime mažiau? Ačiū.

I. ŠIMONYTĖ. Ačiū už klausimą. Tikrai nemanau, kad mokesčių didinimas skatins verslą tiesiogiai, bet manau, kad skatins verslą viešųjų finansų stabilumas. Vis dėlto kuo mažiau mes skolinsimės, tuo daugiau lėšų skolintis turės tas pats verslas, tuo greičiau mes išsivaduosime nuo aplinkui mus šurmuliuojančių įvairių spekuliacijų dėl galimybės išlaikyti viešuosius finansus. Apskritai paėmus, nors tikrai pritariu Prezidentui V. Adamkui, kad mokesčių didinimas yra kraštutinė priemonė šiuo atveju, bet turėdami omeny, kad nesame sukaupę rezervų adekvačiai reaguoti į sunkmetį, kitos išeities neturime.

PIRMININKAS. Klausia S. Bucevičius. Prašom.

S. BUCEVIČIUS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamoji ministre, norėčiau pasiteirauti, ar ta informacija yra pasiekusi tiksli, ar ne? Tai 11 straipsnio 5 priedėlio pakeitimas. Ar jis yra išlikęs? Keliems objektams yra skirtas ar ne finansavimas?

I. ŠIMONYTĖ. 11 priedėlio?

S. BUCEVIČIUS (DPF). 11 straipsnio 5 priedėlio pakeitimas.

I. ŠIMONYTĖ. Ar mes kalbame apie įstatymo 5 priedėlį?

S. BUCEVIČIUS (DPF). Taip.

I. ŠIMONYTĖ. Ten yra atliekami techniniai patikslinimai, t. y. yra atliekamas tų pačių lėšų perskirstymas tarp kelių Kalvarijos mokyklų, kurių vienoje, kiek žinau, procesai nėra prasidėję, o kitur šiek tiek pritrūko pinigų, bet ten nėra jokio papildomo finansavimo. Tos pačios dotacijos ribos.

PIRMININKAS. Klausia V. Žiemelis. Prašom.

V. ŽIEMELIS (TS-LKDF). Gerbiamoji ministre, apie jus iš jūsų bendramokslių aš girdėjau kuo puikiausius atsiliepimus. Aš norėčiau paklausti, ar jūs neapsirikote tik pradėjusi savo darbą sakydama, kad verslui jūs nesate Motina Teresė? Aš manyčiau, jeigu nebus verslo, tai nereikės ir jūsų, ir mūsų.

I. ŠIMONYTĖ. Aš pritariu jūsų pasakymui. Turiu pasakyti, kad yra skirtumų tarp to, ką pasakai, ir to, ką perskaitai, ką pasakei. Tai galbūt kalbėjimas buvo nevisiškai toks. Tiesiog buvo kalbama apie tai, kad negaliu pažadėti visiems sumažinti mokesčius ir padalinti išlaidas. Tai tam tiesiog nėra jokių fizinių ar finansinių galimybių. Verslą labai gerbiu ir laikausi nuostatos, kad verslas uždirba man darbo užmokestį, dėl to nėra jokio ginčo.

PIRMININKAS. Klausia A. Sysas. Prašom.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamoji ministre, jūs taip drąsiai kalbate apie biudžeto priėmimą arba svarstymo stadiją, kad manote, jog visi įstatymų projektai, kurie turėtų lydėti šį projektą, kad tie skaičiai atitiktų tai, ką jūs planuojate, bus priimti. Iš kur toks įsitikinimas?

I. ŠIMONYTĖ. Aš norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad pagrindiniai įstatymų projektai, kurie susiję su šiuo biudžeto pakeitimu, yra darbo užmokestį reglamentuojantys teisės aktai, kuriuos Seimas priėmė praėjusią savaitę. Jeigu biudžetas nebūtų patikslintas, tai mes turėtume tokią situaciją, kad įstaigose būtų kažkokie darbo užmokesčio pseudosutaupymai, nes asignuota neva tai daugiau, negu yra lėšų poreikis pagal patikslintus teisės aktus, todėl, aš manau, tuos patikslinimus yra tiesiog būtina atlikti tam, kad vėliau neskaitytume spaudoje, kad kas nors išsimokėjo kokias nors priemokas, neduok Dieve, iš sutaupytų asignavimų.

A. SYSAS (LSDPF). O tokių bus.

I. ŠIMONYTĖ. Tai tik iš to mano įsitikinimas ir kyla.

PIRMININKAS. Klausia E. Jurkevičius. Prašom.

E. JURKEVIČIUS (TS-LKDF). Gerbiamoji ministre, noriu paklausti, ar bus mažinamas akcizas dyzeliniam kurui?

I. ŠIMONYTĖ. Šiandien yra numatytas tokio įstatymo projekto pateikimas, atrodo, po to, kai bus apsvarstytas visas biudžeto paketas. Vyriausybė tokią iniciatyvą yra pateikusi.

PIRMININKAS. Dėkoju. Nors klausimams skirtas laikas baigėsi, bet liko du kolegos, užsirašę klausti frakcijos vardu. Aš norėčiau vis dėlto suteikti galimybę paklausti šiems kolegoms. K. Glaveckas – frakcijos vardu. Prašom.

K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamoji ministre, labai trumpas klausimas. Biudžeto peržiūros ir korekcijos būdingos ne tik Lietuvai, bet ir mūsų kaimynėms – kitoms Baltijos valstybėms. Ką jūs galėtumėte pasakyti, kiek kartų yra koreguoti Estijos ir Latvijos biudžetai?

I. ŠIMONYTĖ. Reikėtų nepamiršto to, kad estai ir latviai savo biudžetus pradėjo peržiūrėti dar praėjusių metų rudenį. Jeigu įskaitysime ir tuos peržiūrėjimus, tai dabar Estijoje turbūt yra įvykę kokie keturi, o Latvija vis dar vykdo derėjimosi su tarptautiniais donorais procesą. Be abejo, tų peržiūrėjimų gali būti dar labai daug, nes tai priklauso nuo susitarimų su tarptautiniais donorais konkrečių detalių.

PIRMININKAS. Ir paskutinis frakcijos vardu klausia A. Butkevičius. Prašom. (Balsai salėje) Dėkoju. Buvo prašymas, kad V. P. Andriukaitis, kuris buvo šiek tiek pavėlavęs. Prašom. Paskutinysis klausia.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Ačiū. Gerbiamoji ministre, mano klausimas būtų, suprantama, panašus kaip ir K. Glavecko. Lietuva jau dabar yra pasiskolinusi pakankamai iš tarptautinių donorų. Jeigu ji adekvačiai nereaguos į savo viešųjų finansų padėtį, kokia jos galimybė skolintis sėkmingai toliau, tarkime, rudenį, ir kas gali laukti metų pabaigoje?

I. ŠIMONYTĖ. Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų turiu pasakyti, kad, išskyrus Europos investicijų banką, mes skolinamės kol kas vis dar rinkoje, įskaitant ir euroobligacijų emisiją. Be jokios abejonės, tai, kad mums pavyko išplatinti euroobligacijų emisiją tokiais sudėtingais laikais reiškia, kad rinkos vertina konsolidavimo pastangas, kurias atlieka Lietuva. Todėl manau, kad tos politikos išlaikymas yra laidas, kad mes galėtume vienaip ar kitaip skolintis rinkose ir toliau. Jeigu mes negalėtume skolintis rinkose, be jokios abejonės, visada yra galimybė skolintis iš tarptautinių organizacijų, tai būtent iš Europos Komisijos ir Valiutos fondo.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamoji pranešėja, jūs atsakėte į visų Seimo narių, pageidavusių paklausti, klausimus. Atsakydamas iš anksto kolegai V. Mazuroniui noriu pasakyti, kadangi A. Butkevičius, kuris buvo užsirašęs klausti frakcijos vardu, atsisakė, perleido klausimą kolegai V. P. Andriukaičiui, todėl ir buvo suteiktas žodis V. P. Andriukaičiui. O kolega E. Klumbys pavėlavo, bet jums bus duota galimybė išsakyti savo nuomonę. Per šoninį mikrofoną prašom, gerbiamasis Valentinai.

V. MAZURONIS (TTF). labai ačiū, gerbiamasis pirmininke, aš tikrai neturiu jokių pretenzijų dėl pono V. Andriukaičio kalbos, bet kadangi iš užsirašiusių paklausti liko tik vienas vienintelis klausėjas, tai dėl bendro darbo aš prašau jūsų suteikti tą teisę (nes daugiau nėra norinčių) vienam paklausti, o jeigu jums atrodytų, kad to negalima daryti, tada prašyčiau visą Seimą leisti vienam žmogui paklausti ir bus viskas gerai. Balsuoti…

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš dar kartą aiškinu. Kolega E. Klumbys ne liko – kolegos E. Klumbio nebuvo tuo metu, kai buvo jo eilė klausti, ir tokių žmonių Seime buvo ne vienas kolega E. Klumbys. Todėl laikantis tvarkos ir drausmės noriu prašyti visus ateiti į posėdį, kai yra svarstomas klausimas nustatytu laiku, ir klausti, kai yra galimybė tai padaryti. Aš, kaip posėdžio pirmininkas, tokio balsavimo neskelbsiu. Klausimams skirtas laikas baigėsi. Pereiname prie diskusijos.

Dalyvauti diskusijoje yra užsirašę 11 kolegų Seimo narių ir pagal užsirašymą pirmiausia kviečiu kalbėti frakcijų vardu. Kolegą V. Mazuronį prašom kaip opozicijos lyderį dalyvauti diskusijoje. Prašom dar kartą dėl vedimo tvarkos – kolega V. Mazuronis.

V. MAZURONIS (TTF). Gerbiamasis pirmininke, jūs turite teisę pirmininkaudamas nepratęsti klausimų. Bet jūs neturite teisės nebalsuoti dėl klausimų pratęsimo laiko, jeigu tai yra prašoma frakcijos vardu. Prašyčiau tai padaryti ir po to tęsti darbotvarkę.

PIRMININKAS. Neliko Seimo narių, kuriems nebūtų buvusi sudaryta galimybė paklausti. Paklausė visi Seimo nariai eilės tvarka, kaip jie buvo užsirašę. Todėl jūsų prašymas nebus tenkinamas ir nebus balsuojama.

Kolega Mazuroni, frakcijos vardu kviečiu dalyvauti jus diskusijoje. Prašom.

V. MAZURONIS (TTF). Labai ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Jeigu jūs būtumėte leidęs paklausti tą klausimą, jau seniai būtų buvęs ir atsakymas, ir būtume dirbę kur kas konstruktyviau.

Mielieji kolegos, iš tiesų šiandien premjeras, man atrodo, grasindamas ar gąsdindamas Prisikėlimo frakciją, pasakė teisingą dalyką – kad biudžetas ir pozicija biudžeto atžvilgiu iš esmės ir parodo, kas yra kurioje vietoje, kas yra opozicijoje, kas yra pozicijoje. Todėl, kad biudžetas yra vis dėlto politinis dokumentas. Jis nustato, kaip mūsų valstybė gyvens artimiausiu laikotarpiu, tol, kol tas siūlomas biudžetas veiks ir skaičiais, ir pinigų išdėstymu. Pritarimas ar nepritarimas biudžetui iš esmės yra apsisprendimas, ar mes pritariame vykdomai ir siūlomai vykdyti Vyriausybės politikai, tam laikotarpiui, ar nepritariam? Jeigu mes kalbame apie antrąjį svarstymą, tai nuo pirmojo jis nepasikeitė iš esmės niekuo. Keletas visiškai nedidelių skaičiukų persikėlė iš vienos vietos į kitą, ir viskas.

Taigi kas laukia tų, kurie pritars šiam biudžetui ir iš esmės įvardins save, kad ir kaip kalbėtų? Kalbos yra nulis, esmė yra balsavimas. Kas balsuodami pritars tam biudžetui, tas iš esmės pritars, kad ir toliau mechaniškai būtų keliami mokesčiai, ir toliau būtų karpomos mūsų valstybės pajamos ir nebeaišku, o kas bus toliau? Nei esminių siekių padidinti pajamas, nei realiai ir iš esmės mažinti išlaidas, darant rimtas struktūrines valstybės valdymo reformas, jokių tokių dalykų šiame biudžeto projekte užprogramuota ir įdėta nėra. Jeigu mes pritarsime tam biudžetui, tai aš kartoju – mes padidinsime mokesčius, sumažinsime atlyginimus ir nežinome, kas bus toliau. Gal, kaip sakė ministrė, kaip estai arba latviai po dviejų mėnesių, gal po trijų mėnesių turėsime daryti lygiai tą patį – vėl karpyti, vėl žlugdyti valstybės ekonominį vystymąsi laukdami kažkokio stebuklo. Vėl turėsime tą pačią finansinę sistemą su bankų palūkanomis, vėl neturėsime jokių žingsnių iš esmės atgaivinant mūsų ekonomiką su nedarbu ir visais kitais dalykais.

Aš manau, kad tie, kurie pritars tam biudžetui, jau šiandien turi pritarti arba galvoti apie tai, kad rudenį mes gyvensime drebėdami dėl to paties lito stabilumo, mes vėl gyvensime laukdami ir nežinodami, ko laukiam. Ir, svarbiausia, mes vėl dėl visko kaltinsime visą pasaulį, Ameriką, buvusius socialdemokratus, ką tik nori, tik ne save, tuos, kurie vykdo šią politiką ir kurie tokiems biudžetams pritaria.

Taigi, mielieji kolegos, frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ nariai tokiam biudžetui be aiškios vizijos ir perspektyvos, netgi ne išlaidas, tiktai pajamas nukarpančiam, biudžetui, iš esmės užtikrinančiam ne neprasiskolinusią, o nuskurdusią Lietuvą, pritarti negali. Kviesčiau visus nepritarti šio biudžeto datos nustatymui, taigi iš esmės nepritarti biudžetui po antrojo svarstymo.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu frakcijos vardu diskusijoje kalbėti A. Butkevičių. Prašom.

A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, noriu pasidalinti keletu minčių dėl šio įstatymo projekto, kuris svarstomas antrą kartą. Aš manau, kad Seimas turėtų didesnį dėmesį skirti pajamų augimui arba pajamų stabilizavimui. Mes nuolat kalbame apie biudžeto išlaidų mažinimą, arba perskirstymą. Jeigu pažiūrėtume į tam tikrą praktiką kitose Europos Sąjungos šalyse, ten yra netgi atskiri komitetai, tokie kaip Biudžeto ir finansų komitetas arba Finansų komitetas, kurie didesnį dėmesį skiria biudžeto pajamų straipsnių nagrinėjimui, o išlaidas daugiau analizuoja Audito komitetas. Bet mes kažkodėl pastaruoju metu kalbame vien apie išlaidas. Kodėl? Kokios yra to priežastys?

Aš manau, jeigu mes artimiausiu metu nepradėsime kalbėti apie pajamų stabilizavimą mūsų šalyje, arba apie tam tikras priemones, kurios galėtų daryti įtaką pajamų augimui, arba tas priemones, kurios šiek tiek amortizuotų neigiamas pasekmes mūsų ekonomikoje, tai vargu ar bus galima laukti gerų tarptautinių finansinių organizacijų įvertinimų dėl mūsų šalies skolinimosi reitingų, dėl įvairiausių draudimo garantijų. Stimuliuojančios priemonės ekonomikoje turi didelę reikšmę, kad atsirastų ir verslo, ir vartotojų, ir investuotojų pasitikėjimas.

Galiu pasakyti tai, ką ir sakiau prezidentūroje, kai buvome susitikę su Respublikos Prezidente ir ten kalbėjome daug laiko apie ekonomikos stabilizavimą, buvo pasakyta, kad Vokietijoje, aiškiai tą pabrėžiau, apyvarta jau didėja. Nors dar negalėjo ekonomistai paaiškinti priežasčių vidaus rinkos apyvartos augimo, bet viena iš priežasčių yra ta, kad yra sukurtos stimuliuojančios priemonės, kurios daro įtaką ekonomikai, kai pirmiausia orientuojamasi į eksportą ir į vidaus rinką. Tai tol, kol mes tų konkrečių priemonių neturėsime, neturėsime aiškių planų, kas jas įgyvendina ir vykdo, tai tikriausiai kiekvieną kartą, kai bus teikiamas Biudžeto įstatymo projektas, kalbėsime apie išlaidų mažinimą. Bet kada bus ta riba? Nes pastoviai mažinti yra labai paprasta, tam nereikia didelės išminties, daug žinių, didelių gebėjimų arba kompetencijos. Paprasčiausiai yra atliekamas aritmetinis veiksmas, tu matai, kiek įplaukė pajamų į iždą, žinai, kiek gali pasiskolinti, ir sudėjęs tuos du skaičiukus padarai paprastą veiksmą, kiek tu gali planuoti išlaidų ir jas paskirstyti atskiroms programoms.

Dar vieną tokią matau blogybę, kurią turėčiau čia įvardyti. Vos ne istorinis įvykis yra, kad svarstome Biudžeto įstatymo projektą, o nežinome, kokie bus priimti mokesčių įstatymai, nežinome, ar tikrai bus pritarta darbo užmokesčio įstatymams ir tiems įstatymams, kuriuose yra numatytos tam tikros socialinės išmokos, bet jos dar nėra patvirtintos. Iš dalies galima įvardyti, kad dirbame chaotiškai, o finansai pirmiausia reikalauja tvarkos, atsakomybės ir rezultatyvumo, ko mums labai trūksta. Ir Socialdemokratų frakcija tikrai tokiam biudžeto planavimui, vykdymui ir jo kontrolei negali pritarti. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu į tribūną kalbėti diskusijoje A. Šedžių. Prašom.

A. ŠEDŽIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš noriu akcentuoti du pagrindinius dalykus. Mūsų naujoji ministrė labai techniškai išsisuko nuo klausimo dėl 8 straipsnio, dėl valstybės grynojo skolinimosi limito. Taip, iš tiesų tiek ministrė, tiek mūsų gerbiamasis profesorius, Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas vienbalsiai tvirtina tą patį – svarbiausia, kad metų gale nebūtų viršijamas limitas. Tačiau jau dabar Vyriausybė yra prasiskolinusi ir viršijusi 5 mlrd. 850 mln. Lt ribą, yra pasiskolinusi 9,5 mlrd. Leiskite paklausti, kaip metų gale būtų galima tai subalansuoti? Atsakau. Nemokėti du mėnesius pensijų ir atlyginimų viešajam sektoriui. Ar toks subalansavimas yra įmanomas? Teoriškai taip, praktiškai neįmanomas. Tvirtindami biudžetą, leisime Vyriausybei, kartu ir Ministrui Pirmininkui išvengti atsakomybės už tai, ką jie jau yra pridarę.

Kitas įdomus straipsnis, kuris iš tiesų verčia susimąstyti, tai yra 3 straipsnis, kuriame nustatomi mokinio krepšelio dydžiai. Tai yra nuo rugsėjo 1 d. mokinio krepšelio dydis yra sumažinamas iki 3 tūkst. 635 Lt. Tai yra 103 Lt. Gerbiamieji, jau vieną kartą mokytojams atlyginimus sumažinome, ir visai neseniai. Dabar dar kartą sumažinsime vėlgi tą patį mokos fondą ir mažindami mokinio krepšelį. Kitaip tariant, mokyklos turės atsisakyti kai kurių mokytojų paslaugų, nes automatiškai jiems sumažėja pinigų kiekis, jie neturės iš ko sumokėti atlyginimų. Ar tokiam biudžetui galima priarti? Vienareikšmiškai – ne.

Aišku, yra ir daugiau kitų dalykų, kurie verčia susimąstyti. Kad ir vartojimo mokestis, pridėtinės vertės mokestis, kuris taip pat yra labai mažinamas. Viskas aišku, yra stiprus vartojimo sumažėjimas, logiška, kad ir mokestis mažėja. Tačiau yra daug lydinčiųjų įstatymų, vienas iš jų Pridėtinės vertės mokesčio, kai vartojimo mokestis didinimas 2 procentiniais punktais. Tai aš tiktai norėjau užduoti klausimą, tiek ministrei, tiek ir Ministrui Pirmininkui: kodėl yra planuojamas pridėtinės vertės mokesčio tok didelis mažėjimas ir didinamas pridėtinės vertės mokestis 2 procentiniais punktais? Tai gal reikėjo vartojimo mokestį didinti 5 procentiniais punktais, kad vartojimo mokestis nesumažėtų? Atsakymas yra labai paprastas: kuo daugiau didinsite vartojimo mokestį, tuo daugiau jo ir nesurinksite, tuo labiau sumažės vartojimas. Taigi prieš darant vieną ar kitą veiksmą reikia pažiūrėti bendrai, koks bus galutinis rezultatas, ar tikrai tie sprendimai didinti vieną ar kitą mokestį yra pasverti ir tiksliai apgalvoti, koks bus galutinis… kokios bus pasekmės, ar nereikės dar kartą mažinti biudžetą, pavyzdžiui, spalio mėnesį arba lapkričio mėnesį? Ar tikrai neatsitiks taip, kad vėl 8 straipsny atsiras suma ne 9,5 mlrd., o 12,5 mlrd.?

Taigi tokiam biudžetui negalima pritarti, siūlau visiems nepalaikyti biudžeto projekto.

PIRMININKAS. Kviečiu dalyvauti diskusijoje E. Klumbį. Prašom.

E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamieji kolegos, ne pirmą kartą svarstome biudžetą, kurio yra, jeigu taip galima pasakyti, pereinamoji stadija iš krizinio biudžeto į kracho biudžetą. Jeigu mes pažiūrėtume, kas buvo kalbėta kad ir per tuos garsiuosius mūsų naktinius posėdžius ir kokią realią situaciją turime šiandieną, galėtume pasakyti, kad tai, ką mes darome šiandieną, tikrai yra dar nepaskutinis žingsnis. Ypač turėdami omeny dar ir tai, kas dedasi į šiaurę nuo mūsų.

Dabar pažiūrėkime, kokia yra visų šitų mūsų veiksmų esmė? Mes darome vieną vienintelį žingsnį – visais įmanomais būdais mažiname pajamas. Per tą laiką, galima sakyti, per tuos 6 mėnesius, išlaidų mes daug sumažinome. O kaip su pajamom? Jeigu mes pažiūrėtume į tai, ką nuolat skelbia Ekonomikos ministerija, ką skelbia nepriklausomi ekspertai, kurie domisi tuo, kas vyksta Lietuvoje, tai pajamos stabiliai mažėja. Negana to, išlaidų mažinimas prisideda taip pat ir prie pajamų mažinimo, nes išlaidų mažinimas siaurina vartojimą. Dabar vėlgi sumažiname išlaidas, o kaip bus su pajamom? Aš manau, kad iš to, kas čia mums pateikta, nėra jokių prošvaisčių, kad padidės biudžeto pajamos. Ir yra užprogramuotas vienas būdas – susitraukimo linkme. O susitraukimas nieko gera neduoda. Taip, mes neturime vieno labai svarbaus pajamų šaltinio, kurį turi Jungtinės Valstijos, kurį turi kitos valstybės, tai yra valstybės pinigų spausdinimo mašinos mygtuko. Ir mes turime vieną dalyką pagaliau suprasti, kad iš tos neeilinės situacijos galime išeiti tik neeiliniais sprendimais. Tai, kas čia mums nuolatos yra siūloma, yra eiliniai sprendimai ir jie nieko gero mums neduos.

Kalbant konkrečiai, aš dar noriu atkreipti jūsų dėmesį. Pažiūrėkime, kas dedasi tame sektoriuje, kuris vadinamas viešosios įstaigos. Ar ten bent kiek yra mažinamos valstybės išlaidos? Tai yra didžiulė biudžetinių pinigų švaistymo mašina. Visiškai jokių žingsnių pažaboti šį išlaidavimą. Pažiūrėkime, kas dedasi Lietuvos banke. Vėlgi tabu. O kodėl? Todėl, kad Lietuvos bankas iš esmės virto Eurobanko Lietuvos kontora. Ir mes jai negalime padaryti jokios įtakos. Šitam biudžetui, kiek žinau, šiandien nepritarė švietimo profsąjungos. Vienu žodžiu, situaciją reikia spręsti, gerbiamieji kolegos konservatoriai ir jų partneriai, kur kas efektyvesnėmis priemonėmis. Nes tai, ką jūs pasiūlėte šiandien, tik veda į tai, kad mes po trijų ar dviejų mėnesių vėl spręsime tą patį klausimą – kiek milijardų dar sumažinti biudžetą.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu dalyvauti diskusijoje V. P. Andriukaitį. Prašom.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, išties, ko gero, turėtume svarstyti ne tiek politinę klausimo esmę, nes politiškai, suprantama, valdančioji dauguma, jos Vyriausybė apsisprendė daryti šiuos politinius žingsnius. Mane daugiau domintų teisinė problemos pusė. Mūsų partijos lyderis ir frakcijos seniūnas kolega A. Butkevičius išties pabrėžė vieną neišpasakytai svarbią detalę – jeigu mes norime biudžetą persvarstyti, tai pirmiausia pradėkime svarstyti nuo pajamų dalies. Pajamų dalį turime subalansuoti, mes turime planuoti, kiek gali būti pajamų, tuomet galime kalbėti apie išlaidas. Pajamų dalyje neišpasakytai svarbu, kokia yra valdančiosios daugumos pozicija pridėtinės vertės mokesčio padidinimo klausimu; kokia yra valdančiosios koalicijos pozicija akcizų peržiūrėjimo klausimu; kokia pozicija pelno mokesčio, gyventojų pajamų mokesčio klausimu, taip pat visais kitais.

Dabar svarstome biudžetą gerokai keistai. Manau, kad finansų ministrė, nors ji dabar įsigilinusi į atskirų Seimo narių prašymus, gali… Aš nenoriu šiandien komentuoti tų pasiūlymų Biudžeto komitete, kuriuos teikia atskiri valdančiosios koalicijos Seimo nariai ir kurie yra nukreipti į tam tikras vienmandates rinkimų apygardas. Šita praktika Lietuvoje tęsiasi 20 metų, deja, ji yra. Suprantama, kad Seimo nariai ir posėdžių salėje neduoda ramybės finansų ministrei dėl to, nes suprantame, valdančiojoje koalicijoje šiuo atveju iškyla problemų dėl to, kas kaip balsuos. Tai tokia yra kasdienybė. Tačiau klausimas visiškai akivaizdus: kaip sutariate dėl pajamų dalies? Ir ar galime svarstyti biudžetą, neatsakę į klausimą, kaip balsuosime dėl pridėtinės vertės mokesčio, dėl akcizų, dėl kitų dalykų, dėl Ligos ir motinystės įstatymo.

Kita vertus, mes juk negalime svarstyti šio biudžeto atsieję nuo sveikatos draudimo ir socialinio draudimo biudžetų. Turime suderinti. Juk jeigu sveikatos draudimo biudžetui pagal pasiūlytas pataisas nukerpama iki 150 mln. Lt, „Sodros“ biudžetui taip pat, tai kompensacija lieka tik iš valstybės biudžeto. Vadinasi, valstybės biudžete turi būti ta dalis, kuri eis į pagalbą, kad kompensuotų pensininkams kasmėnesines pensijas ir tai, ką reikia mokėti už ligoninės atliktas paslaugas. Bet, kolegos, šito vaizdo nėra. Dabar noriu visų paklausti, ko mes apsimetame, kad svarstome, ar vis dėlto atliekame rimtą svarstymą?

Kita vertus, nėra abejonės, kad, ko gero, būtų galbūt teisingiau, ir aš čia kreipiuosi į K. Glavecką. Taip, jūs klausiate, kiek kartų peržiūrėtas biudžetas Estijoje, Latvijoje. Taip, Lietuvos Konstitucija nustatė tokią įdomią normą, kad jeigu negalima subalansuoti biudžeto, galima toliau, kaip sakyti, gyventi viena dvyliktąja biudžeto ir neplanuoti toliau, kaip ką daryti, nes ta taisyklė leidžia labai teisingą principą: mažinti išmokas galima, negalima jų didinti. Gal mes nevargtume, nes visiškai akivaizdu. Aš žiūriu į finansų ministrę. Aš manau, beveik tikra, kad mes rudenį grįšime prie persvarstymo. Jūs negalite duoti tokios garantijos, kad negrįšime.

Kita vertus, viena problema akivaizdi – valstybės skolinimosi, skolinimosi našta. Taip, išplatintos euro obligacijos. Taip, šitokios palūkanos. Dabar sunku pasakyti. O gal buvo galima skolintis tarptautinėse rinkose ir pigiau? Dabar ką padaryti? Paskolinta vidaus rinkoje, paskolinta brangiau, ir tas dar labiau veržia situaciją, veržia kilpą ir sumažina mūsų rezervo galimybes.

Man atrodo, kad mes pirmiausia turėtume daryti šito svarstymo pertrauką, išdiskutuoti ir apsispręsti dėl pajamų dalies, dėl visų mano minėtų mokesčių, po to apsisprendus būtų aiškiau planuoti biudžetą ir subalansuoti išvadas. Priešingu atveju konstitucinė biudžeto priėmimo tvarka griūna ir tada vis tiek teks kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl šitų pakeitimų atitikties Konstitucijos reikalavimams. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu dalyvauti diskusijoje Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką kolegą K. Glavecką. Prašom.

K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, biudžeto svarstymas iš tikro labai rimtas dokumentas, bet kaip mes pasiklausėme diskusiją arba jeigu pasižiūrėtume į save, ką mes kalbame šitos diskusijos metu, tai labai sunkiai turbūt nustatytume, koks tai yra žanras, ar politinis, ar ekonominis, ar populistinis, ar dar kitoks.

Pirmas esminis dalykas, apie kurį aš noriu pasakyti: opozicija visose šalyse turi prievolę ir priedermę kritikuoti. Ir akivaizdu. Arba siūlė (…) netgi tuos Vyriausybės sprendimus, kurių ji negali įgyvendinti. Tačiau visais atvejais, esant tokiam sunkmečiui, ji turi būti konstruktyvi. Pirmas opozicijos reikalavimas, arba, kitaip sakant, sąžiningumo klausimas, yra siūlyti kokius nors alternatyvius sprendimus, pavyzdžiui, alternatyvus biudžetas, alternatyvi mokesčių sistema, alternatyvūs pajamų gavimo šaltiniai, o ne kalbėti apskritai viską kritikuojant. Primena garsų L. Trockio posakį: „Nei karo, nei taikos, armiją paleisti.“ Išklausius pranešimus susidaro vaizdas, kad to biudžeto visiškai nereikia koreguoti. Net mano gerbiamas, mylimas kolega V. P. Andriukaitis sako, kad to biudžeto nepriėmus galioja auksinė taisyklė, kad dvyliktoji dalis lieka galioti. Bet, gerbiamasis, kada valstybės viešieji finansai, jų išlaidos ir pajamos nesueina 20–25 %, tai įsipareigojimai šiuo atveju lieka, o išlaidos dar labiau mažėja. Čia yra elementarūs dalykai.

Dar kitas dalykas. Kai kalbama apie visas pajamas, tai reikia suprasti, kad kalbant apie pajamas reikia turėti omeny, kad visos pajamos atsiranda iš rinkos, kitaip sakant, iš pirkimų ir pardavimų prekių, paslaugų ir t. t. Tam yra sukuriama pridedamoji vertė. Iš vienos dalies moka verslininkai, gavę savo pajamas, mokamos algos verslui. Iš kitos dalies formuojamos valstybės pajamos: valstybės biudžetas, „Sodros“ biudžetas ir t. t., ir panašiai. Ir natūralu, kai rinka susitraukusi, kada yra nesibaigianti finansų krizė, ji į kampą niekur nenuėjo. Kai užsienio rinkose mažėja pardavimai, eksportas, importas, tikėtis rinkų plėtimosi arba ne tokio greito traukimosi yra labai sunku. Šito biudžeto peržiūrėjimas yra daromas vienu tikslu. Gegužės mėnesį, gruodžio mėnesį mes turėjom 4,8 % korekciją BVP mažėjimo linkme, kovo mėnesį pasirodė, ir ekspertai, ir patys pamatėme, kad ekonomika, bendrasis vidaus produktas, traukiasi jau 13 % prognozės metais, gegužės mėnesį – jau 18 ne tik pas mus, bet pas visus tris tigrus, kurie dabar katytėm, kaip mes žinom, virto. Estijoj 1 procentiniu punktu mažiau, Latvijoj 1 punktu daugiau, bet tarp 17 ir 20 %. Natūralu, kad per metus, taip keičiantis rinkom, traukiantis, mažėjant pajamoms ir pasiliekant toms pačioms išlaidoms, visų pirma viešosioms išlaidoms, reikia koreguoti. Šitas biudžetas iš tikro koreguoja – 2 mlrd. 120 mln. yra mažinamos pajamos, nes jos yra negaunamos iš susitraukusių rinkų, galima sakyti, ir dalies neteisingų mokesčių korekcijų, galima tą pripažint, ką mes visi pripažinom ir dabar koreguojam. Tai šia prasme biudžeto korekcija kartu su mokestinėm korekcijom, kurios apima smulkųjį verslą, jo palengvinimą, daugelio kitų mokesčių sumažinimą, galų gale dyzelino korekcija, kurios pasekmė bus dar nevisiškai aiški, iš tikro yra kaip tik kelias eiti pajamų linkme.

O išvados – natūraliai… Jūs pažiūrėkit, šitą mūsų biudžeto peržiūrėjimą VIP, tai, ką minėjo prieš Vytenį kalbėjęs kolega, kad mes skiriam ir toliau pinigus atskiriem Seimo nariam… Vyteni, jūs kreipėtės, kad ministrė kalba apie parapijos pinigus. Galiu užtikrinti, kad nė vienas litas nėra peržiūrėtas, nėra skirtas šio biudžeto pateikimo metu. O jeigu jūs kalbat apie praeitus metus, tai ta praktika atėjo, gerbiamieji, iš jūsų. Jūs puikiai prisimenat tuos laikus, kada jūs pradėjot tą praktiką dalyt parapijom. Mes ją pažadėjom išgyvendint, ir aš manau, kad tuoj išgyvendinsim. Iš tikro visi turi būt lygūs savo rinkėjams.

Ir dar keletas žodžių, kurie buvo minėti. Iš tikro gerbiamasis jaunasis kolega, kuris, reikia pripažinti, išmano mikroekonomiką ir pats verslininkas iš Šiaulių neblogas, bet iš makroekonomikos akivaizdžiai daug ko neperskaitęs. Aš manau, kad, skaitydamas makroekonomikos vadovėlius, tikrai pasieks daug didesnių ir geresnių dalykų. Taigi kalbėdamas apie skolinimosi visus dalykus, apie grynąjį skolinimąsi, apie užsienio, vidaus skolinimąsi, tiesiog paprasčiausiai sumaišė kai kuriuos dalykus ekonominius, nes iš principo sakė teisingai, kad tas grynasis skolinimasis, kuris ir numatytas 9,5 mlrd. Lt šiais metais, apima ir iš vidaus, ir iš užsienio rinkų skolinimąsi. Tas skolinimasis iš tikro… Dabartiniu metu mes jau pasiskolinome užsienio ir vidaus rinkose apie 7 mlrd. Lt, apie 7. Dar ne metų pabaiga. Iki metų pabaigos dar reikės mažiausiai 3–4 mlrd., (…) apie 9,6 mlrd.

Problema yra ta, kad, kalbant apie skolinimąsi tarptautinėse rinkose, dėl visiem žinomų priežasčių Lietuva sąmoningai yra sumaišyta, sutapatinta su Latvija. Antra, užsienio agentūros, reitingų agentūros, ypač Skandinavijos kai kurie ekspertai, iš tikro labai smarkiai ir blogai, negatyviai vertina Lietuvos finansų riziką. Lietuva yra vienoj iš aukščiausių rizikos zonų. Ką tai reiškia pasiskolinti Europos Sąjungoj už 9,5 % eurų, kai Centrinio banko palūkanos yra 1 %? Tokia opinija yra sudaryta ir ją labai sunku įveikti, todėl skolinimasis toks sudėtingas. Tačiau, aš galvoju, po to, kai mes atliksim tą konsolidavimą išlaidų, darom mokesčių korekcijas, atsižvelgdami ir į opozicijos siūlymus… Iš tikro jie buvo išgirsti, nes tai mūsų visų Lietuva ir visų mūsų problema. Aš manau, kad mūsų įvaizdis metų pabaigoj, artimiausiu metu pradės keistis ir mes galėsim jau daug pigiau pasiskolinti tų pinigų, bet didžiausia sprendimų… arba atsakymai ateis ne iš pasiskolintų pinigų…

PIRMININKAS. Laikas!

K. GLAVECKAS (LSF). …bet iš aplinkinių rinkų – iš Europos Sąjungos, Rytų ir kitų, kai jos pradės atsigauti ir mes pradėsim atsigauti. Todėl siūlau pritarti po svarstymo šitam projektui ir paskirti jo priėmimo datą poryt. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu dalyvauti diskusijoje kolegą A. Sysą. Prašom.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, svarstant patį pagrindinį įstatymo projektą, kuris sprendžia valstybės gyvenimą, jų piliečių gyvenimą, deja, aš negalėčiau pasigirti, kad šitas svarstymas pasižymėtų kažkokiais strateginiais sprendimais. Visi kalba apie krizę, kad Vyriausybė ir valstybė turi įveikt tą krizę, bet, žiūrėdamas į įstatymo projektą, jokių strateginių sprendimų aš nematau. Kaip mokė kažkoks politologas atimti ir netgi nepadalinti, tai čia didelio mokslo nereikia. Ir jokios strategijos aš nematau. Aš nemanau, kad sėdintys ir kairėj, ir dešinėj gali pasidžiaugti ir savo rinkėjams, valstybės tarnautojams, pareigūnams, galės žiūrėti į akis ir pasakoti, kaip jie gelbėjo Lietuvą jų sąskaita.

Esminis dalykas – šiandien siūlyčiau dešinei pusei… Apie finansų politiką rašo politologas K. Girnius. Man patiko jo palyginimas, kad jis pasakė, kad pono A. G. Šemetos finansinė politika primena ančiuko Makdonaldo norą laive vis atsirandančias naujas skyles užkamšyti pirštais. Tai jeigu ir toliau eisime tokiu būdu, ką šiandien darom šitam posėdy, tai po dviejų mėnesių, tą sako ir politologas K. Girnius, vėl grįšime prie atlyginimų mažinimo. Vargu ar dar vienas atlyginimų mažinimas duos reikiamų rezultatų.

Jeigu kalbėtume apie atskirus įstatymus, kiek aš suprantu, pirmininke, mes turėsim progą kalbėti apie socialinio draudimo, lydinčiuosius?.. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Dėl kitų įstatymų vėliau bus.

A. SYSAS (LSDPF). Atskirai? Tai vėlgi iš vienos pusės kalbama, kad reikia taupyti, bet ir šitoj posėdžių salėj buvo net atimta iš pagrindinio komiteto ir atiduota papildomiems komitetam svarstyti įstatymų projektus dėl privalomojo sveikatos draudimo, dėl valstybinio socialinio draudimo, kurie kaip tik nešė pliusą biudžetui, o ne minusą. Nežinau, ką nubalsavo pagrindiniai komitetai, bet vėlgi nesuvokiu bendros politikos: jeigu tikrai sunkmetis, tai negali būti daroma jokių išlygų ir taisymų atskirom grupėm, nebent tai būtų globalūs įstatymai dėl pelno mokesčio mažinimo arba akcizų mažinimo ten, kur akivaizdžiai užlipam ant grėblio, daužom sau į galvą ir vis tiek sakom, kad šitas daužymas teikia didelį malonumą tiem, kas gauna tuo grėblio kotu į galvą. Tada tokiem dalykam galima pritarti, bet kai imamos iš konteksto atskiros grupės ir joms daromos išlygos, tai vargu ar tai yra gelbėjimo ratas, kuris išgelbės šitą biudžetą ir šitą Vyriausybę. Todėl pasisakau prieš.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu dalyvauti diskusijoje kolegą J. Juozapaitį. Prašom.

J. JUOZAPAITIS (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos! Visiškai neseniai svarstėme biudžetą, kai buvo perskirstymas, mažinimas, tačiau rezultatų nedavė. Reikėtų pasakyti tai, kad praeitą kartą mažinant biudžetą buvo daugiausia mažinamos investicinių programų lėšos, o šiandien svarstomas biudžetas jau palietė ir tas sferas, kurios susijusios su savivaldybių biudžetais… dotacijomis savivaldybėms. Yra labai neramu ir nejauku, kada mažinamos lėšos socialinėms išmokoms ir kompensacijoms skaičiuoti ir mokėti, kai savivaldybėse reikia mažinti darbuotojus, etatus, taip pat atlyginimus, o darbo tai nesumažėjo. Tų išmokų, kompensacijų kaip tik sunkmečiu žmonėms priklausys daugiau negu iki šiol. Taip pat mažinama socialinė parama mokiniams. Labai svarbu ir, sakyčiau, labai sunku, kada vietoj reikia spręsti tas problemas. Socialinėms paslaugoms taip pat yra sumažintos lėšos. Socialinės paslaugos daugiausia susijusios su kaimais, seniūnijomis, kuriose reikia mažint darbuotojų skaičių, o senyvo amžiaus gyventojų skaičius didėja, juos reikia prižiūrėti, lankyti. Socialiniai darbuotojai nebegalės atlikti tų valstybės funkcijų, kurios yra pavestos. Tai yra apmaudu ir skaudu klausytis susitikimuose su gyventojais, kai nekokybiškai bus atliekamos ateityje tos paslaugos. Sakyčiau, iš valstybės investicijų programos šį kartą neimama, bet yra tokių programų, kuriose buvo galima sumažinti lėšas, o ne imti iš socialinei sričiai skirtų lėšų. Tai irgi būtų šaltinis.

Dar norėčiau pasakyti. Praeitą kartą svarstant biudžetą dėl mažinimo man nepatiko, kad 80 mln. Lt perskirstė investicijų programoje, jos buvo paimtos iš pozicijos (…) tų institucijų ir paskirstytos savo pozicijos atstovams. Labai neteisinga ir negražu būtų ateityje taip daryti. Taip, investicijos anksčiau buvo. Anksčiau, praeitą kartą mažino.

Dėl tų sričių, ypač toms funkcijoms vykdyti, kurios (…) yra valstybės, savivaldybių… jų atlikti nebeįmanoma kokybiškai ir gerai su mažesnėmis lėšomis, todėl negaliu pritarti šiam biudžetui. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu dalyvauti diskusijoje kolegą J. Veselką. Prašom.

J. VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, įdomus dalykas: keičiasi finansų ministrai, keičiasi Prezidentai, o finansinė politika viena ir ta pati. Buvęs finansų ministras A. Šemeta paaukštinamas – tampa visos Europos finansų ministru. Atrodo, kad mūsų politika yra teisingiausia, nes visa Europa nori, kad vadovautų A. Šemeta.

Gerbiamoji opozicija, ko jūs dabar kritikuojate šitą finansų politiką? Visa Europa ir aš tarp jų, ir pats (…) dariau, gerbiamieji. Visa Europa pripažįsta finansų sritį, o mes priešinamės. Atrodome nerimtai.

Štai dabar įdomus dalykas. Užeinu į „Litagros“ firmas ir klausiu, kaip pas jus krizė? Sako, jūs ką, jokios krizės pas mus nėra. Pradedu galvoti. Iš tikrųjų jau visi žemės ūkį laidojo ir sakė, kad tai atgyvena, nes trukdo žengti į priekį. Dabar vienintelis žemės ūkis laikosi kaip galiūnas. Pradedu galvoti, o kodėl? Lietuva visiškai nepadeda žemės ūkiui. Visiškai nepadeda. Viena, dėl ko stipriai laikosi žemės ūkis, yra labai paprasta schema, kurią gauna žemdirbiai – pasėjai hektarą, nupjovei šieną, labai paprasta schema. Štai, pasirodo, žemdirbiai taip sugeba šitą paramą panaudoti, kad aplinkui siaučia krizės, o jiems krizės nėra. Atrodo, kad čia Vyriausybė turėtų pagalvoti. Jeigu mes surastume dar tuos 400 mln. Lt, ar nebūtų taip, kad ne lietuviai važiuotų į Lenkiją pirkti pigesnių maisto produktų, o lenkai važiuotų čia pirkti, kas visada istorijoje buvo? Įvairiais karų, krizių atvejais ne lietuviai važiuodavo į užsienį pirkti maisto produktų, o į Lietuvą važiuodavo pirkti maisto produktų. Tai kur yra bėdos, kad per visą istoriją Lietuvos žemės ūkis buvo tas, kuris išlaikydavo visą naštą, o šiandien lietuviai bėga į užsienį pirkti prekių?

Klaidų yra apskritai ekonominėje politikoje, iš dalies žemės ūkio politikoje ir monetarinėje politikoje. Ir kai apie tai kalbu, iš karto visi pradeda gąsdinti – jeigu Lietuva turės visavertę monetarinę politiką, bus dar blogiau. Ir nemato. Štai Lenkijos pavyzdys. Kai kai kurie profesoriai žinovai kalba apie makroekonomiką, nemato, kad visa ta politika, kurią vykdo Lenkija, atitinka visus makroekonomikos dėsnius. Ką jie padarė? Devalvavo zlotą ir nelaukė malonių, kada užsienio rinkos atsigaus ar neatsigaus, o puolė užsienio rinkas. Pigina savo produkciją ir puola užsienio rinkas. Ir aplink juos krizė, o pas juos… Sunkumų yra, be abejo, negali būti, iš tikrųjų yra, bet pas juos vis tiek yra šioks toks augimas. Pažiūrėkite ir nuvažiuokite, Vyriausybės nariai, ten ir padiskutuokite su lenkais. Jūs netikite mūsų opozicija, tai nuvažiuokite ir padiskutuokite, ir pamatysite, kad pagal ekonominius sprendimus jie tikrai atitinka visus mokslo kriterijus. O kodėl mes tokie?

Paprastas dalykas. Iš tikrųjų prisiskolino eurais ir dabar bijo, kad teks uždirbti daugiau grąžinant eurus. Galiu pasakyti taip: jeigu ir tą politiką toliau darysime, jiems bus dar blogiau, kurie prisiskolino eurais, nes eksportas nedidėja, eksporto neskatiname, viduje vartojimas mažėja, nes algos mažėja, konkurencingumo dėl algų mažėjimo nepadidinsime, nes pajėgumų išnaudojimas mažėja. Vadinasi, krizė dar labiau gilinama. Deja, ir nauja Prezidentė, ir nauja Vyriausybė, ir nauji ministrai sėkmingai eina A. Šemetos keliu, nes galvoja pasiekti europinį lygį. Ką čia su Lietuva terliotis!

Labai dažnai mums primeta, kad mes nieko nepasiūlome alternatyviai. Frakcija „Tvarka ir teisingumas“ pasiūlė naują mokesčių sistemą, pavyzdžiui, PVM. Mūsų pasiūlymas – maisto produktams taikyti 9 % PVM. Galiu pasakyti – aš esu prieš tokias lengvatas. Bet jeigu tai būtų sprendžiama kitais būdais, šitų lengvatų nereikėtų, nes lengvatos bus taikomos ir tiems, kuriems nereikėtų taikyti. Bet mes nematome, kad jūs darytumėte kitaip – surinktumėte papildomus pinigus ir taikytumėte per įvairias išmokas. Tai būtų kur kas efektyviau, bet jūs šito nenorite. Tada mes siūlome lengvatas. Kai siūlome lengvatas, sako, ne, geriau tegul lietuviai važiuoja pirkti į užsienį, bet lengvatų netaikysime. Tai principinė nuostata. Kodėl? Principinė nuostata turi būti konkurencingumo didinimas, rinkos, perkamojo pajėgumo didinimas ir išėjimas iš krizės. Reikia ne laukti malonių iš kitų rinkų, o veikti į šitas rinkas ir veikti per (…). Nėra.

Toliau. Gerbiamieji, visi siūlome progresinę mokesčių sistemą. Tegul nevisavertę, bet aš ją vadinu socialinės atsakomybės sistema. Kodėl mes taip elgiamės su valstybės tarnautojais…

PIRMININKAS. Laikas!

J. VESELKA (TTF). Baigiu. Gerbiamieji kolegos, yra kitas kelias, jis yra kur kas racionalesnis, ir reikėtų klausytis opozicijos ir kai kurių žmonių žodžių, o neiti šituo, na, nepasakyčiau, buldozerio, o tankų „Tigras“ keliu. Traiškome viską ir nieko nežiūrime. Nežinome, kur einame. Na, ką, lenkams tenka palinkėti sėkmės. Leiskitės į bedugnę, mums bus lengviau.

PIRMININKAS. Kviečiu diskusijoje kalbėti kolegą J. Oleką. Prašom.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, ministre, šiandien diskutuojame, kaip išgyventi sunkmečio sąlygomis ir ar mūsų pasirinktas kelias yra teisingas?

Kolega Biudžeto ir finansų komitetas pirmininkas minėjo, kad pradiniai skaičiai buvo visai kitokie, ir bendrojo vidaus produkto augimo mažėjimas buvo planuotas kur kas mažesnis. Jau kovo mėnesį buvo signalų, kad tos priemonės, kurios buvo priimtos gruodžio mėnesio naktimis, situacijos ne taiso, o ją dar ir sunkina. Deja, į tai nebuvo reaguota. Prisiminkime, kaip daugelis kolegų siūlė atsisakyti kai kurių dalykų, kurie šiandien, po daugiau kaip pusės metų, jau priimami. Taip pat ir akcizo mokestis. Degalinės Lietuvos pasienyje jau yra uždarytos. Jau pravažiuoti keliai į degalines Lenkijoje. net ir šiandieninis jūsų biudžeto pataisymų keitimas rodo, kad tai situacijos negelbsti. Ir grąžinant akcizą į prieinamesnį pirkti degalus Lietuvoje, jūs patys nurodote, kad jo surinkimas ir toliau mažės.

Mielieji kolegos, jau vien šiuo pavyzdžiu jūs galėtumėte įsiklausyti ir į kitus pavyzdžius. Mes sakome, kad pridėtinės vertės mokesčio padidinimas 2 procentiniais punktais mažins vartojimą ir pridėtinės vertės mokesčio surinkimo nepadidins. Jūs sakote tą patį. Pažiūrėkite, kas yra užrašyta pridėtinės vertės mokesčio pajamų dalyje. Didelis akcizo pajamų iš pridėtinės vertės mokesčio surinkimo sumažėjimas. Taip yra dėl to, kad mažėja vartojimas. Jūs darote tuos veiksmus pjaudami šaką, ant kurios patys sėdite. Mes didiname pridėtinės vertės mokestį, mes mažiname atlyginimus, mes mažiname surinkimą į „Sodrą“, į Privalomąjį sveikatos draudimo fondą. Be abejo, kad visą didžiausią naštą užkeliam ant mažesnes pajamas ganančių žmonių pečių. Ir tas jūsų bandymas kažkaip išsisukti iškreiptu būdu sugalvotom progresijom veda prie dar blogesnės situacijos. Todėl mūsų siūlymas – pasinaudoti įprastais, patikrintais metodais, kuriuos pritaikė daugelis mūsų kaimyninių valstybių Vakarų Europoje sunkmečio sąlygomis, kai pagrindinis akcentas buvo nukreiptas į vidaus vartojimo padidinimą ir eksporto padidinimą. Eksporto skatinimo mes niekur nepamatėme, o vidaus vartojimo mes matome tiktai mažinimą. Todėl siūlymas 2 mlrd. sumažinti pajamas, kai išlaidos mažinamos 200 mln., reiškia, kad mes bandysim užkišti skolindamiesi. Tai koks jūsų Nacionalinis susitikimas už nepraskolintą Lietuvą? Susitarimas.

Mielieji mano, man atrodo, šiandien reikėtų padaryti tam tikrą pertrauką, kad galėtume dar kartą įvertinti ir pasiūlymus, kurie skamba čia, Seimo tribūnoje, ir kitų šalių patirtį, kaip mes galime padaryti, kad mūsų pajamų surinkimas nebūtų taip mažinamas ir nesmogtų per tokias jautrias sritis. Pažiūrėkite, krašto apsauga, kultūra, socialinė apsauga, sveikatos apsauga – mes visą tą naštą perkeliame ant tų sričių ir norime tikėtis, kad mus palaikys žmonės, kad vyraus nuotaika čia padėti savo tėvynei. Be abejo, daugelis iš jūsų turbūt dalį savo išlaidų paliks už Lietuvos ribų, bet tiems žmonėms, kurie pragyvena tiktai iš savo uždarbio, pensijos, iš socialinės pašalpos, tas uždėtas pridėtinės vertės mokesčio padidėjimas atsilieps labai sunkiai. Todėl niekaip negaliu sutikti, kad šis pakeitimas yra teisingiausias, kad atėję rudenį vėl mes čia negrįšime prie to. Pasiūlėme daug priemonių, kurias įdiegus būtų galima surinkti tas pačias pajamas ir neuždėti tų mokesčių ant vartojimą mažinančių pečių ir ant sunkiausiai gyvenančių žmonių pečių. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Į tribūną kviečiu dalyvauti diskusijoje kolegą K. Daukšį. Prašom.

K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, kalbant apie ekonomiką ir apie jos tokį suvokimą, kurį turi dabartinė valdančioji dauguma, tai šis biudžeto tvirtinimas yra eilinė fazė tos ekonomikos tąsos, kai mes turime laukti, ar ten pasikeis kas nors, ar nepasikeis. Jeigu mes manome apie ekonomiką kaip nors kitaip ir ją matome kitokią, kokie jinai galėtų būti, tada, aišku, tokių biudžeto pataisymų reikėtų vengti. Manau, kad apie šią visą seką to darbo labai gerai pasakė Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas. Iš pradžių, jis sako, mes tikėjomės vieno ekonomikos kritimo, bet paskui pavaldėme keturis mėnesius, (…) – truputėlį daugiau kris, o dar (…) pusę metų, tai tada dar daugiau kris. Tai ką tai reiškia? Reiškia, kad tas valdymas didina verslo sunkumus ir atitinkamai verslas reaguodamas mažina savo apsukas.

Jeigu mes šnekėsime, sako, trys šalys – Latvija, Estija ir Lietuva – buvo vienintelės tokios Europos Sąjungoje, kurios taip sėkmingai sumažino 12 % ar 18 % planuojamus ekonomikos kritimus. Aš dabar galvoju, kas yra bendro tarp tų trijų šalių? Na, latviai turėjo daug rusiško kapitalo, gal rusai išėjo. Estai buvo daugiau finansinio kapitalo valstybė, na, tai gal ten yra nuostolių finansinio kapitalo. Lietuviai yra daugiau gamybininkai, jie daugiau gamino, iš tikrųjų nemažai eksportavo ir viskas buvo gerai. Aš jums pasakysiu, kas bendro tarp šių valstybių. Tie patys bankai. Visose trijose valstybėse valdo tie patys bankai didžiąją ekonomikos dalį.

Ir antras dalykas – tai visų valstybių valdžia panašiai sugalvojo, kad reikia spaustis tam, kad ekonomika atsigautų, nesuprasdami, kad kartais ekonomikai reikia atlaisvinti pirštus, galbūt daugiau ekonomiką paskatinti, kad jinai daugiau eitų į priekį iš (…), nes krizė suteikia labai daug galimybių bet kuriam verslui, jeigu jis tiktai nori, tose srityse, kuriose jisai anksčiau neturėjo tų galimybių. Dabar įeiti į vokiečių ar rusų, ar į švedų rinką, turint visas priemones, yra kur kas lengviau, negu tada, kai nebuvo krizės, nes ten visi būna išlepę, niekas nenori lietuvių ar dar ko nors ir kitų dalykų. Tai dabar pašnekėkime apie tai. Jeigu mes kalbame apie tai, kad susietas litas mus verčia elgtis taip, kad mes turime mažinti algas ir visus kitus dalykus, tai tada, atleiskite, man pasakykite kitą dalyką. Ką veikia 850 Lietuvos banko darbuotojų, kurių algos, atsiprašau, tikrai ne pačios mažiausios Lietuvoje? O kokiu velniu užsiima, jeigu per tą laiką sugebama iš Lietuvos išvežti dalį pinigų į Švedijos bankus, tų, kurie čia buvo paskolinti, jeigu per tą laiką Vyriausybė sugeba pasiskolinti po 9,5 % eurais? Paprastas žmogus pasiskolina už 5 %, o Vyriausybė sugeba už 9,5 %. Sakyčiau, čia reikia turėti tam tikrų sugebėjimų, reikia labai rimtų sugebėjimų turėti. Jeigu Vyriausybė vidaus rinkoj skolinasi ir tokiu būdu daro meškos paslaugą įmonėms, nes jos negauna pasiskolinti, nes aišku, kad bankui geriau skolinti Vyriausybei su didžiuliais procentais, tada iš įmonės prašo 12 %, jeigu Vyriausybei skolina už 10 %. Va, šitie dalykai… Atsakykite man, koks čia biznis tada, kieno biznis tai yra?

Ir mano klausimas. Yra vienas paprastas dalykas, va, šiuos visus dalykus teigdama, ką Vyriausybė nuveikė dėl paprastų dalykų? Dėl akreditavimo įmonių pagerinimo – nieko. Dėl verslo išlaisvinimo, kas iš viso nelabai ką kainuotų, kad pakeistų įstatymus, sumažintų verslą kontroliuojančių institucijų, visus kitus dalykus, kur nereikia pinigų – niekas nepasikeitė, nė vienos įstaigos nesumažino, nė vienos valdiškos funkcijos nepanaikino. Ką padarė dėl verslo skatinimo? Daug mes čia kalbame apie milijardus, apie 5–7 mlrd., 5 mlrd., dabar jau gal 4 mlrd. Kur tie milijardai? Šiandien, gal 100 mln. rinkoje pasirodė, ir tai klausimas, ar jie išdalyti. Jeigu mes apie tai kalbame, aišku, mums po to reikės tiktai mažinti tą… didinti mokesčius, mažinti valstybės išlaidas, kartu mažinant vidaus paklausą, kartu dar labiau varant Lietuvos įmones į ožio ragą. Tada man kyla klausimas: kai ekonomika pradės gerėti, gerbiamieji, kokios įmonės atsigaus ir bus atsigavusios? Aš turiu įtarimą, kad ne lietuviškos. Jos jau tuo metu bus lenkiškos, švediškos, rusiškos, kokios tik norit, lietuviškų ten bus labai mažai. Todėl man širdį ir skauda, kad mes savo verslą suvarysime į ožio ragą, o paskui čia atsivesime, kai pagerės ekonomika, svetimus verslus. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Dėkoju. Diskusijoje dalyvauti kviečiu kolegą Seimo narį, Lietuvos Respublikos Ministrą Pirmininką A. Kubilių. Prašom.

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, iš tiesų smagu klausytis tokių karštų diskusijų ir pabandyti po tokių karštų diskusijų užduoti patiems sau klausimą, o kas buvo pasiūlyta. Iš tikrųjų mes turime labai aiškiai kelti patys sau klausimus. Mes visiems Seimo nariams išplatinome vadinamojo susitarimo už nepraskolintą valstybę projektą, aš keletą žodžių vėliau pasakysiu, prie jo buvo pridėta Finansų ministerijos pridėta analizė, rengta kartu su Tarptautinio valiutos fondo ekspertais, kaip atrodytų Lietuvos viešieji finansai, biudžetai 2010 ir 2011 metais, jeigu mes nieko nedarytume. Tik noriu priminti keletą skaičių: kitais metais deficitas siektų 13,7 %, 2012 m. valstybės skola nuo praeitų metų 18 % pasiektų 67 %. Matydami tokią situaciją mes, Vyriausybė, atėjome į Seimą su pasiūlymu imtis kai kurių veiksmų, kad tokią situaciją suvaldytume. Tai yra keletas veiksmų iš bendro paketo, kurį aptarėme kartu su socialiniais partneriais, ir matome iš tikrųjų labai aiškiai, ką turime daryti. Dabar iš visų tų diskusijų, ką čia girdėjau, aukštosios opozicijos, kurią labai gerbiu ir vertinu, ką mes galėjome išgirsti? Išskyrus J. Veselkos pakankamai argumentuotai išdėstytą programą, kad reikėtų iš esmės atrišti litą, jį devalvuoti ir tokiu būdu eiti ir spręsti valstybės problemas, jokių kitų alternatyvių pasiūlymų aš neišgirdau.

J. Olekas pasiūlė visas problemas spręsti per progresinius mokesčius. Gerbiamieji kolegos, jeigu einate kalbėti apie finansus, ne apie krašto apsaugą ir ne apie mediciną, tai reikia bent elementarius skaičius pažiūrėti. Noriu priminti, kad pagal mūsų planą kitais metais mes turime konsoliduoti viešuosius finansus maždaug 4,5–5 mlrd. Lt apimties ar per didinamus mokesčius, ar per mažinamas išlaidas, tai, ką mes esame sudėję į tą vadinamąjį susitarimą. Jūs matėte visą lentelę, visą ją turėsime įgyvendinti, kad pasiektume tokį rezultatą. J. Olekas sako ne, visų tų priemonių nereikia, nereikia nei PVM didinti, nei atlyginimų mažinti, nes viskas yra neteisinga, reikia įvesti progresinius mokesčius. Progresinius mokesčius kam? Gyventojų pajamų mokesčius. Noriu priminti, kad iš gyventojų pajamų mokesčio šiandien, to plokščio mokesčio, vadinamojo vienodo visiems, 21 %, mes surenkame apie 4 mlrd. Lt pajamų į visą nacionalinį biudžetą. Norint papildomai gauti 4 mlrd. deficito sumažinimo efektą, reikia iš gyventojų pajamų mokesčio surinkti dvigubai. Vadinasi, vidutinis gyventojų pajamų mokestis turėtų būti pagal J. Oleką ne 21 %, o 42 % mažiausiai, elementari aritmetika tai sako. Tai ar tikrai šitas kelias yra tas, kurį siūlo socialdemokratai?

Gerbiamieji kolegos, jeigu diskutuojame, tai diskutuokime rimtai. Aš iš tikrųjų džiaugiuosi, kad į mūsų kvietimą pateikti savo siūlymus nacionaliniam susitarimui atsiliepė Valstiečių partija. Neturi didelės grupės, bet pateikė savo pasiūlymus, mes juos įtraukėme. Ir galiu pasakyti, kad aš džiaugiuosi socialiniais partneriais ir profesinėm sąjungom. Ir nėra taip, kaip čia kai kas sako, kad, girdi, kažkurios profesinės sąjungos nepritaria. Aš galiu išvardinti, su kuo mes esame pasiekę sutarimą. Štai, derybose dalyvavo profesinių sąjungų ir pagyvenusių žmonių organizacijų atstovai: Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija, Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga, Lietuvos mokytojų profesinė sąjunga, Krikščioniškoji švietimo darbuotojų profesinė sąjunga, Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinė sąjunga, Medicinos darbuotojų federacija, Lietuvos paslaugų sferos darbuotojų profesinė sąjunga, Lietuvos vidaus reikalų sistemos respublikinė profesinė sąjunga, Lietuvos darbo federacija, Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“, Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacija. Su šių profesinių sąjungų atstovais yra sutarta… (Balsai salėje) Minutėlę, nesinervinkite, gerbiamieji socialdemokratai, mes tikrai nepretenduojame perimti profesinių sąjungų taip, kaip jūs kažkada jas valdėte.

Mes matome labai konstruktyvius partnerius, lygiai taip pat kaip ir kalbėdamiesi su verslo asocijuotom struktūrom – Lietuvos pramonininkų konfederacija, Lietuvos verslo darbdavių konfederacija, Lietuvos verslo konfederacija, Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija, asociacija „Investors Forum“ atstovais – ir pasiekėm labai aiškių sutarimų. Ir sutarimai buvo labai konstruktyvūs. Turiu pasakyti, kad diskusijos su socialiniais partneriais savo konstruktyvumu gerokai pranoko tas diskusijas, kurias mes čia girdime ir matome, ir problemų masto suvokimu, ir suvokimu, kokias priemones galima taikyti. Ir kai asocijuotos verslo struktūros sutinka su derybų protokolu, kuriame skamba štai toks tekstas, asocijuotos verslo struktūros supranta pridėtinės vertės mokesčio tarifo didinimą 2 procentiniais punktais kaip laikinos priemonės svarbą siekiant subalansuoti viešuosius finansus ekonomikos sunkmečio sąlygomis, o Vyriausybės ir verslo asocijuotų struktūrų atstovai priėjo prie bendros nuomonės, kad PVM didinimas 2 procentiniais punktais šioje situacijoje būtų verslui mažiausiai skausmingas mokestinis sprendimas, tai aš keliu klausimą gerbiamajam J. Olekui: kur jūs gyvenate? Kodėl kalbėdami su visuomenės atstovais ar su profesinėm sąjungom, ar su verslu mes randame daug geresnį sutarimą ir supratimą negu su gerbiamąja Socialdemokratų frakcija, kuri niekaip negali dar suvokti, kad buvo valdžioje, padarė kai kurių klaidų, dabar tas klaidas reikia mums taisyti, bet svarbiausia, kad niekaip negali suprasti, kad reikia siekti bendro sutarimo šitoje situacijoje.

PIRMININKAS. Laikas!

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Ir imtis tokių veiksmų, kurie leistų išvengti pačių didžiausių problemų. O problemos gali būti ganėtinai didelės. Aš jau minėjau praeitą kartą, ką man visai neseniai paliudijo buvęs Islandijos užsienio reikalų ministras J. B. Hannibalssonas, kuris pasakojo apie tai, kaip situacija susiklostė Islandijoje po jų praeitų metų krizės. Jų nacionalinė valiuta yra devalvuota 80 %, o valstybės skola nuo 10 % praeitais metais išaugo iki 240 %, nes valdžia laiku nesiėmė priemonių, nors galbūt ir matė, ką reikia daryti, bet nesiėmė priemonių, nes neišdrįso jų imtis.

Ir paskutinis dalykas, ką dar noriu pabaigoje pasakyti tiems gerbiamiesiems kolegoms, kurie sako, kad štai jie tariamai žino, kad viską reikia spręsti kitaip, negu mes siūlome spręsti, nepaisant to, kad tam, ką mes siūlome, iš tikrųjų pritaria ir profesinės sąjungos, pritaria ir verslo asociacijos – patys svarbiausi visuomenės socialiniai partneriai. Aš raginu opoziciją atsakyti patiems sau į klausimą, kodėl lygiai tokius pat veiksmus, kuriuos mes siūlome daryti dabar, visiškai neseniai padarė Estijos Vyriausybė – padidino PVM 2 punktais, peržiūrėjo daugelį išlaidų. Lygiai tą patį padarė ir kaimyninė Latvija, neatrasdama jokių kitų variantų. Jūs patys savęs turite paklausti, kodėl šiandien (štai yra išplatinta informacija) Latvija ir Europos Komisija pasirašė memorandumą, kuriame yra numatyti ir tokie punktai kaip Latvijos Vyriausybės įsipareigojimas didinti PVM dar 2 punktais iki 23 %, įsipareigojimas įvesti mokestį kapitalo prieaugiui, taip pat apmokestinti už depozitus gaunamus procentus ir daug kitų priemonių, kad kitais metais deficitą Latvija sumažintų dar 500 mln. latų.

Gerbiamieji kolegos, aš iš tikrųjų raginu elgtis atsakingai, imti pavyzdį iš socialinių partnerių, kurie šitoje situacijoje elgiasi taip, kad opozicijai turėtų būti paprasčiausiai šiek tiek sąžinės graužimo, kad ji nepajėgia peržengti per save ir nepajėgia tapti tokia konstruktyvia, kokias konstruktyviais yra tapę socialiniai partneriai.

PIRMININKAS. Dėkoju Ministrui Pirmininkui. Gerbiamieji kolegos, žodis dėl asmeninių motyvų bus suteiktas, bet noriu pirmiausia pasakyti vieną informaciją kolegoms Seimo nariams, kad vadovaujantis Seimo statuto 177 straipsnio trečiąja dalimi po diskusijos balsuojama dėl įstatymo, patvirtinančio valstybės biudžetą, priėmimo paskyrimo viename iš artimiausių Seimo posėdžių. Bus kalbama dėl balsavimo motyvų 1 – už, 1 – prieš. Dėl pataisų ir pasiūlymų, kurie buvo pateikti. Tie pasiūlymai, kurie buvo Vyriausybėje apsvarstyti ir jiems buvo nepritarta, turi būti perregistruoti, kad Seimas galėtų dėl jų apsispręsti priėmimo metu. Dėl tų pasiūlymų, kurie nebuvo Vyriausybėje svarstyti, įregistruoti vakar, bus balsuojama ir apsisprendžiama Seime priėmimo metu, tačiau prašau kolegas atidžiai pasitikrinti, ar jūsų pasiūlymai bus balsuojami ir svarstomi priėmimo stadijoje Seime. Tokia informacija visiems kolegoms Seimo nariams.

Dėl asmeninių motyvų, kadangi buvo paminėta pavardė, kolega J. Olekas per šoninį mikrofoną. Prašom.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis premjere, esu gimęs gūdžiam Sibire, dabar gyvenu Lietuvoje, kurioje dar praeitais metais bendrasis vidaus produktas augo 3 procentiniais punktais, gruodžio mėnesį dėl priimtų, sujauktų mokesčių pataisų biudžeto ir bendrojo vidaus produkto augimas krito ir šiandien siekia 17 %. Darėme turbūt visi klaidų, bet siūlau ir tamstai pasimokyti iš savo ir kitų klaidų, kad mes galėtume padaryti taip, kad Lietuvoje gyventi būtų gera, ko pats, man atrodo, sieki ir ko siekia opozicija.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, taigi Seniūnų sueiga, taip pat ir Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas čia, iš tribūnos, siūlo Seimui apsispręsti, kad įstatymo, patvirtinančio valstybės biudžetą, priėmimas būtų paskirtas ir jis būtų priimtas viename iš artimiausių Seimo posėdžių, tai yra liepos 23 d. Seimo rytiniame plenariniame posėdyje. Taigi kalbėsime dėl balsavimo motyvų. K. Glaveckas – motyvai už dėl šios datos nustatymo. Prašom.

K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamieji kolegos, iš tikro mes turėjome plačią diskusiją ir visi žinome situaciją. Rytoj, kaip tik prieš išeinant atostogų, reikia mums patvirtinti biudžeto korekciją, kad mes galėtume iš tikro geriau balansuoti iki metų pabaigos viešuosius finansus, biudžeto pajamas ir išlaidas, todėl siūlau pritarti ketvirtadienio, tai yra 23 d., datos paskyrimui. Ačiū.

PIRMININKAS. Motyvai prieš – A. Mazuronis. Prašom.

A. MAZURONIS (TTF). Labai dėkui. Gerbiamieji kolegos, mano galva, nustatyti datą apskritai nėra prasmės, nes pritarti tokiam siūlomam projektui iš viso nėra tikslinga, kadangi, iš vienos pusės žvelgiant į šio biudžeto atskiras eilutes, į kiekvieną iš jų atskirai, kiekviena iš jų lyg ir yra mažinama, tačiau kai galų gale pažvelgi į bendrus skaičius, išeina, kad pajamas su padidintais mokesčiais mes mažiname per 2 mlrd., kas sudaro, gerbiamasis premjere, 12,3 %, o valstybės valdymo išlaidos mažėja apie 200 mln., kas sudaro 0,8 % visų išlaidų. Ir tuos 0,8 % sudaro valstybės tarnautojų algos, išmokos mamoms ir kitos socialinės išmokos. Tad, tvirtinant datą, kyla natūralus klausimas, ar tikrai šis biudžetas yra tinkamai socialiai subalansuotas ir ar tikrai 0,8 % mažinti išlaidas yra tas vienintelis rezervas ir ta vienintelė galimybė, turint omenyje asignavimus ilgalaikiam turtui įsigyti, asignavimus kitoms reikmėms, Operos ir baleto teatrą, Lietuvos banką ir visus kitus projektus, prie kurių nėra liečiamasi ir nėra dedama rankų. Todėl siūlau nepritarti šiai siūlomai datai.

PIRMININKAS. Dėkoju. Išklausėme motyvus už ir prieš. Gerbiamieji kolegos, formuluoju pasiūlymą balsavimui. Gerbiamieji kolegos, dėmesio! Prašau visus grįžti į savo darbo vietas ir kviečiu apsispręsti balsuojant. Kas už tai, kad įstatymo, patvirtinančio valstybės biudžetą, priėmimas būtų paskirtas artimiausiame Seimo plenariniame posėdyje, tai liepos 23 d. Seimo rytiniame posėdyje, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Prašom balsuoti.

Užsiregistravo 133 Seimo nariai, balsavo 133. Už – 74, prieš – 29, susilaikė 30. Taigi įstatymo, kuriuo patvirtinamas valstybės biudžetas, priėmimas paskirtas liepos 23 d. Seimo rytiniame plenariniame posėdyje. Dėkoju, gerbiamieji kolegos.

Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2, 58, 91 ir 125¹ straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-782(2) (svarstymas)

Kitas darbotvarkės klausimas 2-1b – Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2, 58, 91 ir 125¹ straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-782. Kviečiu į tribūną Biudžeto ir finansų komiteto atstovą, pranešėją kolegą V. Matuzą. Prašom. Svarstymo stadija.

V. MATUZAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, gerbiamasis posėdžio pirmininke, Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo projektas yra pateikto biudžeto projekto lydimasis projektas. Šiuo teikiamu įstatymo projektu Vyriausybė siūlo padidinti standartinį pridėtinės vertės mokesčio tarifą dviem procentiniais punktais – nuo 19 iki 21 %. Pridėtinės vertės mokesčio papildomos pajamos galėtų sudaryti apie 300 mln. Lt, o kitais metais – apie 660 mln. Mūsų komitetas, t. y. Biudžeto ir finansų komitetas, kaip pagrindinis komitetas apsvarstė šį projektą, apsvarstė pateiktus pasiūlymus ir priėmė sprendimą pritarti įstatymo projektui Nr. XIP-782. Balsavimo rezultatai: 6 – už ir 2 susilaikė. Prieš nebuvo.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau. Yra užsirašiusių dalyvauti diskusijoje 11 kolegų Seimo narių. Kviečiu pirmiausia kalbėti diskusijoje frakcijos vardu kolegą A. Butkevičių. Prašom.

A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, keletą minčių norėčiau pasakyti dėl pateiktų mokesčių įstatymų projektų. Aišku, šiuo metu kalbama apie Pridėtinės vertės mokesčio įstatymą.

Buvo išsakyta daug emocijų dėl šio tarifo didinimo iki 21 %. Bet tos emocijos, aš manau, tikrai nėra pagrįstos, nes šiuo metu tarifas yra tikriausiai didinamas paprasčiausiai dėl to, kad finansinė ekonominė situacija Lietuvoje blogėja. Jeigu mes gruodžio mėnesį būtume vieni kitus išgirdę ir mokėję įsiklausyti į teikiamus pasiūlymus, tai šiandien, manau, vargu ar būtų reikėję kalbėti apie pridėtinės vertės mokesčio tarifo didinimą iki 21 %. Net pajuokausiu, kaip bus su autorių teisėmis. Vis dėlto gruodžio mėnesį ir Socialdemokratų frakcija, ir kiti iš opozicinių frakcijų siūlė palikti kai kuriuos tarifus mažesnius, bet jiems nebuvo pritarta (tai ir dėl 9 % už šilumos energijos tiekimą, ir dėl vaistų). Vis dėlto praėjus keliems mėnesiams Vyriausybė grįžo prie tų pačių idėjų, kurios buvo siūlomos anksčiau. Bet vis dėlto reikėtų pateikti išsamią analizę, gal tai turėtų padaryti Finansų ministerija, kiek per tą laikotarpį dėl to, kad nebuvo atsižvelgta į kai kurias mokesčių įstatymų pataisas arba į atskirus projektus, kuriuos teikė anksčiau opozicinių frakcijų Seimo nariai, nukentėjo kai kurių mūsų ūkio subjektų tarpusavio atsiskaitymai, taip pat sumažėjo apyvarta mūsų šalyje, sumažėjo eksportas, kokia dalis buvo prarasta rinkos užsienyje ir viduje. Manau, kad ta faktinė situacija ir privertė nueiti lengviausiu keliu – padidinti PVM tarifą, nes jis yra labai lengvai administruojamas ir iš dalies jį sunkiau nuslėpti. Bet kyla elementarūs klausimai, ką darysime, jeigu to mokesčio padidinimas pablogins įmonių situaciją ir mokesčių mokėtojų skaičius dar sumažės, pasibaigus šiems metams? Ką kalbėsime toliau ir kokios bus teikiamos pataisos?

Socialdemokratų frakcija nepritaria šitam įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Kviečiu kalbėti diskusijoje kolegą A. Šedžių. Prašom.

A. ŠEDŽIUS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, iš tiesų pridėtinės vertės mokestis yra vartojimo mokestis ir jo padidinimas mažina vartojimą, todėl labai aiškiai parašyta aiškinamajame rašte: „galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir priemonės“. Cituoju: „(…) tačiau tikėtina, kad dalis tarifo padidėjimo bus perkelta vartotojams, nes konkurencija dėl pirkėjų šį procesą turėtų slopinti.“

Gerbiamieji, iš tiesų konkurencija tarp pirkėjų yra, bet ji jau yra stipriai padidėjusi ir pasiekusi maksimalią ribą. Taigi konkuruoti mažinant savo pelnus jau nebeįmanoma todėl, kad kai kurios įmonės, ne tiktai kai kurios, bet dauguma įmonių dirba jau be jokio pelno, kad tiktai sugebėtų išsilaikyti rinkoje. Aš manau, kad 2 % sumažinti dar ir savo kainą, kuria prekiauja, iš tiesų būtų neįmanoma, nes įmonės tada turėtų dirbti nuostolingai. Tai pirmas dalykas.

Antras dalykas, tai labiausiai palies didžiąją dalį Lietuvos gyventojų. Labai stipriai pajaus 2 procentinių punktų pridėtinės vertės tarifo didinimą tie, kuriems reikia įsigyti būtiniausias prekes, maisto prekes, nes būtent maisto prekės ir sudaro dabar didžiausią pirkinių dalį pirkėjo krepšelyje. Padidinus šitą mokestį 2 procentiniais punktais, atsiras tokių, kurie neišgalės susimokėti mokesčių žiemą, kada bus šildymas, kuris irgi, tikėtina, pabrangs, bei visų komunalinių mokesčių. Kaip mes žinome, šiais metais yra planuojama sumokėti ne 12, o tiktai 11 pensijų. Galime kalbėti, kad pensijos bus atidedamos kas mėnesį po dešimt dienų, vėluos ar panašiai, galutinis rezultatas vis tiek tas pats: šiais metais bus sumokėta jų vienu mėnesiu mažiau. Manau, kad šito mokesčio įvedimas labai stipriai atsilieps socialinėms grupėms, ir ne tiktai, sakykim, pensininkams, bet ir šeimoms, kurioms reikalinga socialinė parama. Ji taip pat yra sumažinta, o kai kuriose savivaldybėse trūkstant lėšų yra sąmoningai stabdomas tokios paramos išmokėjimas. Pagalvokime apie tuos gyventojus, kurie gyvena sunkiausiai, kurie gauna mažiausias pajamas, padauginkim 400–500 Lt iš 2 % ir pamatysime, kokia suma jiems padidės ta našta ir dėl šito mokesčio. Tada su tokiais gyventojais pasišnekėję galime paklausti, ką jiems reiškia 10 Lt ar 20 Lt per mėnesį, jie jums paaiškins ir tikrai suprasit, kad tokių dalykų, kaip didinti pridėtinės vertės mokestį nedarant tam tikrų išlygų sunkmečiu, galima prisidaryti daug problemų ir turėti didelį socialinį sprogimą.

Taigi siūlau nepritarti pridėtinės vertės mokesčio didinimui, o jeigu ir pritarti, tai su tam tikrom nuolaidom, kurias reikėtų daryti taikant mažesnį PVM tarifą būtiniausioms prekėms, t. y. maisto prekėms ir kitoms. Labai ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu kalbėti diskusijoje B. Vėsaitę. Prašom.

B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, pridėtinės vertės mokesčio didinimą sunkmečio sąlygomis traktuoju kaip iš tikrųjų didžiosios mokesčių naštos pernešimą ant silpniausiųjų pečių. Visi – ar tu esi socialiai remtinas, ar Seimo narys, visi esam duonos valgytojai, mėsos vartotojai ir pridėtinės vertės mokesčio didinimas iš esmės mažina pensijas, mažina neįgaliųjų socialines pašalpas, be to, ką dar planuoja jiems Vyriausybė. Iš kitos pusės, tikrai neskatina verslo. Verslas bus priverstas dar mažinti darbuotojams atlyginimus, o kai kuriuos ir atleisti.

Dar vienas dalykas, kas yra prognozuojama, tai padidės verslo, nueinančio į šešėlį, procentas. Jau dabar prognozuojama, kad 5 % verslo dirba šešėlyje ir nemoka mokesčių. Didindami pridėtinės vertės mokestį, be abejo, mes dar labiau patraukiam verslą į šešėlį ir niekas dėl to negali ginčytis.

Aš konstatuoju, kad šita Vyriausybė neįgali vykdyti biudžeto pildymo strategijos ir dar, tiesą sakant, kenkia mūsų verslui, mūsų investiciniam patrauklumui su tokiais įstatymais kaip Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos informacijos, kur, tiesą sakant, ir europinė parama yra nutraukiama, ir nė vienas progresyviai mąstantis verslininkas į tokią tamsią šalį neinvestuos savo lėšų.

Dar vienas klausimas, kurį norėčiau aptarti. Ačiū Dievui, kad valdančiajai daugumai užteko proto nedidinti pridėtinės vertės mokesčio šildymui, vaistams ir knygoms. Socialdemokratai buvo iš anksto įspėję apie šitas grėsmes. Aš matau, kad konservatoriai iš tikro galbūt ir po laiko, bet taiso savo klaidas. Ir vis dėlto prisidėčiau prie savo kolegų, kad, tarkime, pridėtinės vertės mokesčio mažinimas maisto produktams daliai Lietuvos bėdžių tikrai padėtų išgyventi šitą sunkmetį.

Aš siūlau dar iki įstatymo priėmimo padiskutuoti dėl pridėtinės vertės mokesčio mažinimo mėsos produktams, dėl akcizo mažinimo ir kitų dalykų, dėl kurių mes negalime konkuruoti su aplinkinėmis valstybėmis. O dabar galiu pasakyti, kad nepritariu pridėtinės vertės mokesčio mažinimui, nes tai visu sunkumu gula ant pačių finansiškai neįgaliausių žmonių pečių.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu į tribūną dalyvauti diskusijoje kolegą B. Paužą, o Seimo posėdžiui toliau pirmininkaus Seimo Pirmininkas A. Valinskas. Prašom.

B. PAUŽA (LSDPF). Dėkoju Seimo posėdžio pirmininkui. Gerbiamieji kolegos, suprantama, kad PVM didinimas yra gana sudėtingas ir daugialypis procesas, kuris lemia labai daug mūsų pačių gyvenimo sričių, ypač gamybininkų gyvenimo pusę dėl to, kad dalis oficialios gamybos per visus šituos didinimus nueina į šešėlinę ekonomiką. Šiandieną mes labai dėkingi gerbiamajam premjerui, kad jis tokią išsamią kalbą pasakė prieš svarstant ankstesnį įstatymą ir labai skaudžiai reagavo į Socialdemokratų frakcijos veiklą.

Aš noriu pasakyti štai ką. Mes, svarstydami biudžetą Kaimo reikalų komitete prieš keletą savaičių, Finansų ministerijos atstovės paklausėm: gerai, padidinom žiemą mėsos ir mėsos produktų PVM nuo 5 iki 19 %. Sakykit, ką darė šitas padidinimas, kokia yra dinamika, padidėjo surinkimas, sumažėjo? Sako: atsakyt negaliu šiandieną, aš atsakysiu raštu. Mes suformulavom klausimus ir gavom atsakymus. Ir ką jūs manot? Atsakymai tokie, kad kiek už mėsą surinko, mažiau ar daugiau, pasirodo, niekas ministerijoj nežino. Tai klausykit, gerbiamasis Kubiliau, aš labai atsiprašau, jūs gražiai kalbat dabar, bet paklausykit vieną kartą. Mes darome tokią akciją, kai žmonėms būtiniausiems produktams padidiname nuo 5 % iki 19 % PVM, tai ne kokie degtukai, ir nežinome šiandien rezultatų, ką davė, ką davė šis padidinimas. Daugiau surinkome mokesčių, mažiau surinkome mokesčių, kas nukentėjo dėl šito dalyko, kiek į Lenkiją nuvažiavo? Geras metodas tautiečius nuo mėsos atpratinti ir daugiau prie augalinės produkcijos juos kreipti, tai sveikatos požiūriu taip, bet, deja, taip neįvyko. Tautiečiai važiuoja į Lenkiją pirkti mėsos, ten pigesnė mėsa, nes dabartinis europarlamentaras, komisaras, iš šios tribūnos žiemą visada sakė: jūs pakentėkite, mes didiname PVM, lenkai taip pat tuoj pat padidins. Deja, lenkai nepadidino.

Gerbiamasis premjere, galbūt reikėtų šiandien suskaičiuoti, ką davė šitas mėsos PVM padidinimas, ir galbūt nuimti nuo tautos tą naštą? Galbūt reikėtų šiandien ne didinti, o mažinti mėsos PVM. Jūs politiškai visada gražiai atsišaudote, bet konkrečių žingsnių, konkrečių skaičiavimų Seimui kol kas nepateikėte. Taigi aš siūlyčiau suskaičiuoti, ką duoda visi šitie didinimo dalykai, tada ateiti į Seimą ir siūlyti tuos momentus. Dabar siūlyčiau kolegoms tikrai nepritarti šiam PVM didinimui. Ačiū.

PIRMININKAS (A. VALINSKAS). Dėkoju. Kviečiu į tribūną A. Sysą, po to – J. Oleką.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, džiugu buvo klausyti Ministro Pirmininko kalbos apie tai, kaip gerai sutaria su profesinėmis sąjungomis, teko skubiai gauti paskutinius pasiūlymus. Gerbiamieji, bijau, kad nors skubinama labai greitai (…) įgaliotą asmenį, kuris pasirašys šį susitarimą, bet kiekvieną dieną aš gaunu vis kitokį susitarimo variantą. Dar vakar aš turėjau susitarimo variantą, kuriame buvo darbo santykių liberalizavimo klausimai, bet kai tik profesinės sąjungos pasakė – ne, šiandien su grifu „labai skubu“ išplatintam profesinėms sąjungoms jau šitų punktų nėra. Manau, dar kartą norite apmulkinti ir tuos partnerius, kurie iš paskutiniųjų jumis tiki.

Bet pažiūrėkime, kas gi parašyta šiame susitarime dėl mokestinės aplinkos optimizavimo. Supaprastinant pridėtinės vertės, laikinai padidinti PVM 2 %, svarstyti pelno mokesčio tarifo mažinimo iki 15 % galimybes, nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2009 m. gruodžio sumažinti dyzelio akcizą iki šiuo metu ES nustatyto minimalaus lygmens. Gerbiamieji, ar ne tą darė opozicija Kalėdų vakarą, kai jums įrodinėjo, kad nedidinkite pelno mokesčio ir nedidinkite akcizo tiek, nes jo nesurinksite? Dabar, po septynių mėnesių, praradus daug biudžeto pinigų, grįžtama prie to, kas buvo tūkstantį kartų pasakyta iš šios tribūnos. Kas rašoma toliau? Palaipsniui įvesti nekilnojamojo turto mokestį, siekiant nepagilinti krizės nekilnojamojo turto rinkoje. Iki 2010 m. rugsėjo 1 d. išlaikyti 9 % lengvatinį PVM tarifą šildymui, tabakui, (…) ir kitiems.

Taigi, gerbiamieji, mes dabar svarstome PVM įstatymo projektą. Jau mano kolegos sakė, tai vartojimo mokestis. Kas atsitinka, kai mažini atlyginimą ir didini vartojimo mokestį? Ar vartojimas nuo to didėja? Todėl labai gerai nuskambėjo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pasakymas: galėtų sudaryti surinkimas daugiau, tiek procentų galėtų sudaryti. Manau, tas žodis „galėtų“ taip ir liks „tik galėtų sudaryti“, kad kažkas kažką surinks. Kai šioje salėje praeitą savaitę mes sumažinome valstybės tarnybai, politikams, teisėjams, pareigūnams darbo užmokestį kai kam 25 %, 18 % mažiausiai, kai yra parašyta, kad bus sumažintas bazinis darbo užmokesčio dydis 200 apie 50 tūkst. dirbančių biudžetiniame sektoriuje, manau, kad šitie 2 % vargu ar bus surinkti.

Ką daro žmonės? Pažiūrėkite, kokie straipsniai spaudoje. Paprasčiausiai eina pirkti iš pigesnio segmento, tas pigesnis segmentas parduoda produkciją su modifikuotais augalais ir visokiais kitokiais dalykais. Ar yra sveikas dalykas, yra atskira diskusija, tai bandoma uždrausti. PVM, kaip sakiau, vartojimo mokestis. Kitos šalys, tai ir kiti kolegos minėjo, maistui, kaip būtiniausiai priemonei, turi lengvatų, apie tai opozicija irgi ne vieną kartą šnekėjo. Deja, jeigu pas mus maistui lengvatos nėra ir nebus, vadinasi, dar papildomai padidinsime 2 %, tai manau, per sveikatos apsaugą, t. y. po to gydant dalį žmonių, kurie maitinsis nepilnaverčiu maistu, valstybė praras kur kas daugiau pinigų.

Kaip prieš tai kalbėjo kolega Bronius, kas girdėjo, koks efektas iš to PVM? Turbūt čia ginčo nebūtų ir dabar mes nestovėtume tribūnoje, jeigu premjeras būtų ne karštai kalbėjęs apie tai, kaip sutaria su socialiniais partneriais, o būtų išėjęs ir pasakęs, kad štai gruodžio mėnesį mes padidinome PVM maistui ir iš to surinkome tiek milijonų litų. Kai pasižiūri į PVM surinkimą, tai efektas atvirkščias – PVM surinkta ne daugiau, o mažiau. Todėl siūlymas dar kartą didinti PVM 2 % vargu ar sprendžia pagrindinį dalyką, ką reikėtų spręsti, t. y. vartojimo didinimą. Ėjimas tuo keliu, kad didiname vartojimo mokesčius ir mažiname realias žmonių pajamas, už kurias jie perka tas vartojimo priemones, vargu ar duos efektą.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu į tribūną Seimo narį J. Oleką, po to – K. Daukšys.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, čia šiandien kalbant dėl Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pakeitimų keletą kartų kilo klausimas, o ką davė pridėtinės vertės mokesčio padidinimas. Atsakymą mes galime labai nesunkiai rasti iš prieš tai mūsų svarstyto klausimo. Pažiūrėkime, kiek planuojama surinkti pridėtinės vertės mokesčio įvedus šiuos padidinimus? Planuojama surinkti 1 mlrd. 200 mln. mažiau, nei buvo surenkama, kai buvo mokesčių lengvatos, kai buvo mažesnis bendras tarifas, nei dabar didinant pridėtinės vertės mokesčio tarifą. Taigi labai akivaizdu, kad pridėtinės vertės mokesčio tarifo didinimas labai sumažina vartojimą ir bendrą surinkimą į biudžetą. Ar mums šito šiandien reikia? Mes aiškiai matome, kad kai egzistuoja skirtingi pridėtinės vertės mokesčio tarifai, ypač būtinojo vartojimo prekėms, tada vartojimas yra didesnis. Tada galimybė visaverčio gyvenimo daugeliui mažesnes pajamas gaunančių žmonių yra kur kas užtikrintesnė. Tada surinkimai į biudžetą yra didesni.

Ko mes norime? Ar norime užsispyrusiai stumti tarifo didinimą ir eiti mūsų brolių latvių pramintu keliu į nežinią, į didesnį įsiskolinimą ir didesnį nuosmukį, ar pasinaudoti patirtimi tų šalių, kurios, esant sunkmečiui, skatino vidaus vartojimą? Manau, antras kelias yra kur kas geresnis, nei ristis žemyn. Pažiūrėkime, ką dar mūsų kolegos sako. Jeigu paimtume tuos skaičius, įrašytus į dabartinį mūsų biudžetą, tai šiems metams buvo planuota, esant pridėtinės vertės mokesčio tarifui 19 %, pridėtinės vertės mokesčių į biudžetą surinkti 7 mlrd. 417 mln. Tai būtų vienam procentiniam punktui maždaug 350 mln. Kai mes jau didiname pridėtinės vertės mokesčio tarifą dviem procentiniais punktais, sakom, kad tikimės tiktai 300 mln. Vadinasi, vienam procentiniam punktui – tik 150 mln. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad bendras vartojimas mažės ir tiems kitiems buvusiems 19 % išraiška surenkamų mokesčių taip pat sumažės. Todėl manau, kad toks žingsnis iš tikrųjų yra netikslingas. Tai yra savęs apgaulė, buhalterinis elementarus suskaičiavimas, kad padidinsime dviem punktais ir gausime daugiau. Bet iš tikrųjų šitas padidinimas dviem procentiniais punktais sukels papildomą vidaus vartojimo sumažėjimą, stums mūsų žmones ir toliau važiuoti apsipirkti į kitas kaimynines valstybes, kur ypač maisto produktams pridėtinės vertės mokesčio tarifas skiriasi ne keliais, bet keliolika procentinių punktų. Ir surinkimas į biudžetą, darbo vietų galų gale mažėjimas bus sukeltas, kad mažėja vidaus naudojimas.

Todėl, gerbiamieji kolegos, kviečiu grįžti prie tų pasiūlymų, kurie čia, Seime, yra pateikti kelių kolegų dėl skirtingų pridėtinės vertės mokesčių tarifų, o ne pagal vieną kurpalių užsispyrus visiems vienodai didinti pridėtinės vertės mokestį. Ir jeigu jūs eisite šiuo keliu, jeigu dar užteks čia jūsų galybės, tai, ko gero, toliau vėl sugrįšite, kaip sugrįžo latviai, ir prie 23 %, ko aš jums ir visai Lietuvai tikrai nelinkėčiau. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu Seimo narį K. Daukšį. Jo nėra.

K. DAUKŠYS (DPF). Kaip nėra, kaip nėra!

PIRMININKAS. Atleiskite. Dovanokite, nepastebėjau. Po to – J. Veselka. Kolega buvote ne savo vietoje, tiesiog pasimetęs tarp frakcijų.

K. DAUKŠYS (DPF). Atleiskite, Pirmininke, nieko nepasimetęs. Kalbėsiu nelabai ilgai, kadangi A. Kubilius sakė, opozicija nieko nepateikė. Tai klausimas paprastas. Ministre, iš vieno procentinio punkto PVM kiek – 250 mln. sutaupom, padidinam? Tai jeigu mes padidintume 10 procentinių punktų, tai jau 2,5 mlrd. pagal tą logiką. Tai didinkim, pirmyn. O man kyla kitas klausimas. Mes turime, jeigu aš neklystu, 36 mlrd. indėlių litais? Ir dabar bankai moka nuo 8 iki 12 % už tuos indėlius. O kodėl tie procentai iki šiol neapmokestinti? Bent jau 2 % nuo apmokestinimo būtų apie 720 mln. Tai kodėl šioje vietoje jūs neimate tų pinigų? Ar čia mes specialiai, kad verslą nukabintume į apačią, o bankus pakeltume į viršų, ar kaip čia yra? Tai norėjau tik tiek. Premjere, yra tokie pasiūlymai.

PIRMININKAS. Dėkojam. Nepaprastai konstruktyvus pasiūlymas. Į tribūną kviečiu Seimo narį J. Veselką, po to – P. Gražulį.

J. VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, svarstant PVM, Pridėtinės vertės mokesčio įstatymą, frakcija „Tvarka ir teisingumas“ vadovavosi tokiais strateginiais principais. Pirma, mes esame Europos Sąjungoje ir negalime papildomai apmokestinti, pavyzdžiui, tik importą. Nebesvarbu, iš kur yra prekė. Kiekviena valstybė gina nacionalinį gamintoją, o to gynimo formos yra labai įvairios, ir daugybė įvairių variantų.

Todėl kai mes teikėme pasiūlymus PVM, priėjome prie tokių pasiūlymų. Pirma, žmogui svarbiausia vienas dalykas – prasimaitinti. Kadangi žemės ūkio politika ir bendra ekonominė politika neleidžia taikyti kitų svertų ginant nacionalinį gamintoją, žemdirbį ir vartotoją, todėl mes pasiūlėme visoms (…) prekėms, daržovėms, pienui, mėsai taikyti lengvatinį PVM tarifą. Toks metodas yra blogas. Jeigu būtų galima pakeisti politiką kitaip tiek per monetarinę, tiek per paramą žemdirbiams, būtų daug lengviau taikyti. Pavyzdžiui, jeigu mes sutartume, kad visos per PVM gautos papildomos pajamos taikant 21 tarifą eina žemdirbių rėmimui, tada iš tikrųjų ir lenkiška, ir rusiška ar kokia mėsa ar kiti produktai būtų apmokestinta 21 %, papildomai surinksime, sakysime, 50 ar 100 mln., ir tuos kaimo paramai. Vadinasi, iš karto laimėtų mūsų gamintojas, būtų pigesnė lietuviška produkcija ir būtų geresnis sprendimas. Bet kadangi to niekas negalvoja daryti, todėl mes siūlome 9 %.

Dabar žiūriu, kai mes vietoj 21 siūlome 9, iš tikrųjų per tuos penkis mėnesius dėl mūsų pasiūlymų vien maisto produktų per visą grupę biudžetas gaus tik 28 mln. mažiau, bet išsisprendžia kitos problemos, prekės nebrangs, o maisto produktai atpigtų. Reiškia, tokių socialiniai remtinų dėl maitinimosi būtų mažiau. Čia kažkodėl Vyriausybė nepritaria, nors galėjo pritarti.

Toliau. Kur radom bendrą sutarimą, tai mes siūlėme, kad žmogui dar svarbu, kad jis galėtų žiemą šiltai gyventi būste. Čia mes siūlėme 9 %, Vyriausybė pritarė, čia yra bendras sutarimas, ta prasme neturime. Taip pat knygoms, nes žmogus vis tiek turi būti išsilavinęs. Čia taip pat pavyko susitarti.

Bet štai mes siūlėme priešingai negu kiti, kad visoms toms prekėms, kurių daugumą sudaro importas, taikyti ne 21, o 22 % tarifą. Tai kompensuotų toms, kurioms mes siūlome 9 %, ir tam tikru mastu mes paimtume iš importinių prekių daugiau pinigų, bet nacionalinius gamintojus galėtume… Gerbiamieji kolegos, kai premjeras kalba, kad „Tvarka ir teisingumas“ ar opozicija nieko nesiūlo, o tie socialiniai partneriai viskam pritaria, na, tai ką padarysi, juk kai ką galima ir greičiau apgauti, opozicijos nepavyksta taip…

Todėl, gerbiamasis Kubiliau, mes pasiūlėme PVM labai atsakingai: kur reikia, tektų padidinti 22 %, sakysime, lengvieji automobiliai. Mes Lietuvoje jų negaminame. Kodėl nepadidinti didesniu tarifu? Įvairios kitos prabangos prekės. Kodėl nepadidinti? Galima padidinti. Ir iš tikrųjų žmogus prabangoj… gali du metus papildomai dirbti ir net tris, nuo to…

Gerbiamieji valdantieji, užsispyrimas ir nenoras matyti plačiau negu tiktai per vienpusį didinimą – štai jūsų didžiulė yda. Nenorite išgirsti ir suprasti, kad galimi įvairūs sprendimai, ne tik vienpusiški sprendimai. Ir reikia ypač taikytis, kad mes Europos Sąjungoje, ir ieškoti įvairių kitokių formų, nes mes neturime iš tikrųjų tos monetarinės politikos, neturime. Priversim būti.

Ir kada svarstau, jūs visi dėl to euro. O jeigu Europos Sąjunga priims strategiją: geriau stabilesnis euras su mažesniu valstybių skaičiumi negu daug valstybių ir nestabilus euras? Ir visos mūsų tos teorijos – aukojamės dėl euro – sugriūna. Va, ir todėl reikia žiūrėti į konkrečius dalykus, kuriuos galima šiandien išspręsti, o ne turėti komunizmo viziją ir dėl jos 70 metų aukotis. Ačiū. Aš vis dėlto siūlau nepritarti tam įstatymo projektui, kurį teikia Vyriausybė, nors ten yra daug, kur mes sutariame…

PIRMININKAS. Kolega, laikas!

J. VESELKA (TTF). Todėl toks paprastas pasiūlymas. Mes pateikėme daug pasiūlymų, bandysime juos apginti Seime.

PIRMININKAS. Dėkoju. Į tribūną kviečiu Seimo narį P. Gražulį, po to – V. Žiemelį.

P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, išrinkome naują Prezidentę. Žmonės tikėjosi, kad tikrai neeilinis žmogus, turintis didžiulę patirtį Europoje, dirbusi, buvo komisarė, atsakinga už finansus. Tikrai tikėjom ir laukėm naujų vėjų tiek mokestinėje politikoje, kaip Lietuvai išeiti iš krizės, kad tikrai atneš įvairiausių racionalių pasiūlymų, bet, deja, iš didelio debesio mažai lietaus. Pasirodo, tik vienas ministras vagia – tai yra R. Dagys. Visi kiti nevagia. Tik vienas pakeitimas. Dar svarbiau, pasirodo, jeigu Prezidentė žinojo, kad R. J. Dagys vagia, tai informaciją reikėjo perduoti į prokuratūrą, bet, deja ir to nepadarė.

Taigi, matome, kad iš tų lauktų gerų idėjų ir racionalių minčių mes nieko nesulaukėme. Taip pat man atrodo, dar kartą sakyti ir kalbėti A. Kubiliui… Tikrai „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos, opozicijos, yra siūlyta daug racionalių pasiūlymų, bet jis vis tiek išeis į tribūną ir sakys, kad opozicija nieko nesiūlo. O jūs siūlykite man kelią, kaip padaryti geriau. Bet kadangi A. Kubilius tikrai negirdi, girdi tik save, tai man atrodo, kad daugiau kalbėti ir neverta.

PIRMININKAS. Dėkojame už sutaupytą laiką. Kviečiu į tribūną V. Žiemelį.

V. ŽIEMELIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamasis Seimo Pirmininke. Aš irgi kalbėsiu labai trumpai. Situacija valstybėje sudėtinga. Aš nepavydžiu premjerui. Savaime suprantama, kad reikia subalansuoti biudžetą, sumažinti valdymo išlaidas, valstybės tarnautojų, kartu ir politikų darbo užmokestį. Kitos išeities nėra. Savaime suprantama, kad balsavau už Biudžeto įstatymo pakeitimą po svarstymo. Tačiau pritarti PVM tarifo padidinimui negaliu, nes giliai širdyje esu įsitikinęs, kad tai neduos efekto, nes duos atvirkštinį efektą. Reikia žiūrėti, koks iš tikrųjų yra realus gyvenimas. Štai yra mano buvę kolegos advokatai. Jums galiu pasakyti dėl įdomumo, kad advokatas tampa PVM mokėtoju, jeigu jo metinės pajamos viršija 100 tūkst. Lt. Jau dabar yra daug advokatų, kurie nenori tapti PVM mokėtojais. Jeigu jie nenori tapti PVM mokėtojais… Savaime suprantama, kad jie nedirba mažiau ir neuždirba mažiau, tačiau jie šių pajamų nerodys. Ką jau kalbėti apie individualias įmones. Jos net negalvoja, kad reikia mokėti mokesčius.

Taigi, mano požiūriu… Gerbiamoji ministrė kalbasi su gerbiamuoju K. Daukšiu. Aš manau, kad reikia labai rimtai apmąstyti, kokios bus pasekmės PVM padidinimo. Neabejoju, kad tai padidins šešėlinę ekonomiką, ir mes nesurinksime daugiau mokesčių. Antra vertus, mums nereikia žiūrėti vien tik į savo kaimynus latvius ir estus. Štai vakar man teko kalbėtis su vienu žemiečiu, trumpam grįžusiu į Lietuvą iš Didžiosios Britanijos. Didžioji Britanija laikinai sumažino PVM tarifą iki 15 %. Tai kaip tik davė teigiamų rezultatų. Verslininkai… Kęstuti, aš kalbėjau su konkrečiu žmogumi, kuris užsiėmė verslu. Lengviausia neigti, bet paanalizuokime. Kaip tik verslininkai suaktyvėjo ir kartu didina vartojimą. Tai yra natūralu. Siūlau dar kartą pagalvoti.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kalbėjo visi diskusijoje užsirašę Seimo nariai. Dabar kviečiu į tribūną pagrindinį pranešėją V. Matuzą dėl visų gautų pastabų ir pasiūlymų. Prašau, žodis jums.

V. MATUZAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamasis Seimo Pirmininke. Yra daug Seimo narių pasiūlymų. Mes netgi turėjome galimybę arba tiesiog poreikį kreiptis į Lietuvos Respublikos Vyriausybę dėl kai kurių pasiūlymų. Gavome Vyriausybės išvadą, jūs ją turite. Matyt, dabar reikėtų pastraipsniui, pagal pasiūlymus?

PIRMININKAS. Galbūt būtų paprasčiau grupuoti, kad, balsavus už vienus, balsavimas už kitus automatiškai atkristų.

V. MATUZAS (TS-LKDF). Matote, mes su finansų ministre šiek tiek konsultavomės, kaip tai geriau padaryti. Matyt, nieko neišvengsime, turėsime perbėgti visus, kaip turim pateiktus konsoliduotame projekte. Tai galbūt aš ir pradėsiu.

PIRMININKAS. Gerai, tuomet paeiliui, pagal kiekvieną gautą.

V. MATUZAS (TS-LKDF). 1 straipsnis – 2 straipsnio 22 dalies pakeitimas. Teikia Seimo nariai V. Mazuronis, J. Veselka. Jie siūlo, kad standartinis PVM tarifas yra 22 %. Komiteto nuomonė yra nepritarti šiam Seimo narių siūlymui, nes komitetas yra apsisprendęs ir priėmęs sprendimą pritarti 21 %, 2 % augimui, kas yra ir Vyriausybės pateiktame projekte bei jos išvadose.

PIRMININKAS. Dėkojame. Žodis pataisos teikėjui V. Mazuroniui arba J. Veselkai. Dėl siūlomos pataisos 22 %. Prašau.

J. VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, mes 22 % tarifą siūlome todėl, kad siūlome maisto produktams, šilumai, kultūros prekėms taikyti lengvatinį 9 % tarifą. Suprantame, kad biudžetas netenka tam tikros dalies pajamų, todėl aš sakau: visoms kitoms prekėms, vadinamosioms prabangos prekėms, importinėms prekėms, kurios patenka, mes siūlome 1 % didesnį tarifą, kad kompensuotume maisto prekėms, kurioms mažesnis tarifas, mažesnės kainos, mažesnės pajamos į biudžetą. Santykinai apimtis gali augti… Todėl mes siūlome 22 % tik su sąlyga, jeigu būtų atsižvelgta į visus tuos dalykus, kuriems mes siūlome sumažinti tą tarifą. Todėl, pirma, mano galva, mes galėtume tik tada svarstyti mūsų, jeigu būtų pritarta sumažintam tarifui. Jeigu nepritariate mūsų sumažintiems tarifams, tada mes ir prieš 22, ir prieš 21 pasisakome.

V. MATUZAS (TS-LKDF). Aš galvoju, dar šiek tiek paaiškinsiu. Komitetas, taip pat komiteto nariai svarstėme esant toms lengvatoms, kurios dabar bus teikiamos 19 straipsnyje, tai yra dėl šildymo lengvatų 9 %, taip pat dėl knygų leidybos. Komitetas mano, kad vis dėlto turėtų būti 21 % su tom išlygom, kurioms yra Vyriausybė pritarusi ir teikia 19 straipsnio pataisas. Maisto produktų ne, jokiu būdu. Jūsų dėl tų 22 % ir yra. Komiteto nuomonė yra dėl to nepritarti. Sprendimą reikia priimti balsuojant.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, aš norėčiau kreiptis į V. Matuzą, gal mes iš tiesų galėtume… būtų konstruktyviau, jeigu mes balsuotume. Apsisprendžiame, ar patvirtinti Vyriausybės siūlomą variantą. Jeigu jį patvirtiname, visi kiti atpuola ir einame prie siūlomų lengvatinių tarifų.

V. MATUZAS (TS-LKDF). Bet tada vis tiek Seimo nariai… Suprantate, jie kaip…

PIRMININKAS. Pagal Statutą, jeigu Seimas balsuodamas apsisprendžia, visi kiti alternatyvūs atpuola, nes Seimas savo valią išreiškia. Prašau pristatyti Vyriausybės siūlomą variantą. Jeigu Seimas jam pritars, visi kiti automatiškai atkris ir eisime prie lengvatų.

V. MATUZAS (TS-LKDF). Mes komitete panašiai ir svarstėme, tačiau kaip mes išvengsime Seimo narių svarstymo? Ar to užteks pagal Statutą, aš labai abejoju. (Balsai salėje) Dėl šito tai taip. Jeigu priimtinas toks pasiūlymas, tai mes galėtume sutrumpinti savo darbą. Komitetas apsvarstė Vyriausybės išvadą. Be jokios abejonės, mes tai išvadai pritarėme. Ne bendru sutarimu, tačiau komitetas yra pritaręs. Vyriausybė siūlo pritarti jos pateiktam projektui, be jokios abejonės, čia atsakymas vienareikšmiškas. Tos pataisos, kurios tiek A. Zuoko, tiek pono Ž. Šilgalio yra užregistruotos, kalbančios apie lengvatinį PVM tarifą… Tiems dalykams Vyriausybė nepriarė, jeigu jūs matote, šiame projekte. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, iš tikrųjų reikėtų apsispręsti, ar pakaks mums to ir ar Seimo nariai neprieštarauja. Jeigu pritars Seimas Vyriausybės išvadai, tokiu būdu mes kaip ir nepritariame konkrečių Seimo narių pasiūlymams.

PIRMININKAS. Aš tiesiog dar kartą pacituosiu pagal Statuto 152 straipsnio 8 dalies 4 papunktį: pasiūlymų, prieštaraujančių anksčiau priimtiesiems, posėdžio pirmininkas net neteikia balsuoti. Jeigu mes patvirtiname dėl šio straipsnio, kad yra 21 %, visi kiti automatiškai atpuola. Prašau. Ž. Šilgalis.

Ž. ŠILGALIS (LCSF). Gerbiamasis Seimo Pirmininke, bet šiuo atveju dalis Seimo narių mano, kad yra geresnių siūlymų, ir net valdančiosios koalicijos nariai, tik neina įtikinti konservatorių. Dabar nepaliekate kito kelio, jeigu pagal tokią procedūrą eisite, tik nepritarti 21 % ir grįžti prie tų klausimų. Ar negalėtume mes prima apsvarstyti visų siūlymų ir paieškoti teisingesnio kelio?

V. MATUZAS (TS-LKDF). Gerbiamasis Žilvinai, gal Seimo Pirmininkas ir teisus, prašydamas dėl bazinio… Pagrindinį sprendimą mes turėtume dabar – ar 21, ar 20, ar 22, o paskui dėl lengvatų grįšime svarstyti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų mes negalime kaip norime žaisti Statutu, tai ne Rubiko kubas. Deja, yra pastraipsniui. 1 straipsnyje ankščiau kalbama apie bendrą PVM dydį, o po to apie numatomas išimtis, taigi mes neturime kito kelio, tik eiti pastraipsniui. Todėl ir siūlau balsuoti. Deja, bet Statutas visiems vienodas. Norėčiau dabar, kad komiteto atstovas tiesiog suformuluotų dar kartą, pristatydamas Vyriausybės siūlomą projektą. Jeigu jam pritarsime, visi kiti atpuls ir eisime prie kito straipsnio.

V. MATUZAS (TS-LKDF). Vyriausybė ir papildomame išaiškinime, kuris atsispindi nutarime, priimtame liepos 20 d., aiškiai sako, kad Vyriausybė siūlo taikyti standartinį 21 % pridėtinės vertės mokestį. Tai yra esminis dalykas.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, vienas – už, vienas – prieš. Už – K. Glaveckas, po to prieš – P. Gražulis. Prašom.

K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamieji kolegos, diskusija dėl pridėtinės vertės mokesčio ir Vyriausybės pozicija, kuri yra išdėstyta Vyriausybės išvadoje, iš principo yra labai paprasta. Pridėtinės vertės mokestį moka, kaip žinote, vartotojai ir jis įkalkuliuojamas į kainą. Kitaip sakant, kaina atspindi to mokesčio padidėjimą.

Kita vertus, jeigu mes paimsime plačiau ekonomiką, yra toks reiškinys kaip infliacija, kuris taip pat didina kainas. Koreliacija tarp infliacijos ir pridėtinės vertės mokesčio yra maždaug 0,6 %. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad, pavyzdžiui, kai yra 10 % infliacija, tai faktiškai tai yra tolygu PVM mokesčio didėjimui 6 procentiniais punktais. Šia prasme anksčiau buvę procesai, kai buvo didelė infliacija, buvo tolygūs PVM mokesčio didinimui. Dabar infliacija yra sumažėjusi, faktiškai yra defliacija, yra traukimasis. Ir tie 2 procentiniai punktai, kuriuos Vyriausybė siūlo padidinti, iš tikro neiškrenta iš šalių, kuriose yra nustatytas tas mokestis, konteksto. Tas tarifas žemesnėje lentelės pusėje yra daugelyje valstybių. Faktiškai vienas iš žemiausių tarp Europos Sąjungos valstybių.

Kitas dalykas turėti daugiapakopę sistemą, tai, ką siūlo kai kurie Seimo nariai, reiškia vėl grįžti prie senosios sistemos, prie konkurencinių sąlygų pakeitimo. Jeigu prekės, kuriomis prekiaujama, bus apmokestinamos skirtingais tarifais, tarpšakinė konkurencija faktiškai nustos veikti. Dar blogiau – iš esmės visą perviršį arba mažesnį PVM pasisavina monopolijos arba (…), kurios yra susikūrusios. Dėl šių priežasčių Vyriausybė, numatydama savo programą ir išėjimą iš situacijos, ir siūlo padidinti 2 procentiniais punktais pridėtinės vertės mokestį ir šiais metais tikisi gauti iš jo atitinkamai 252 mln. Lt.

PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš – V. Mazuronis. Prašom.

V. MAZURONIS (TTF). Labai ačiū. Mielieji kolegos, aš manau, kad mūsų pagrindinis tikslas yra maksimaliai skatinti vartojimą. Maksimaliai didindami vartojimą mes gaiviname ekonomiką, atsiranda mokesčių surinkimas ir t. t. Dabartinis siūlymas visiems didinti 21 %, akivaizdu, kad mažins vartojimą, ir akivaizdu, kad ekonomikos vystymąsi stums į dar didesnį sąstingį. Kalbos, kad tai pažeis kažkokią konkurenciją viduje, jūs pažiūrėkite, gerbiamasis Kęstuti Glaveckai, kas darosi aplinkinėse valstybėse. Ką mes dabar su tokiu mechaniniu didinimu ir vienodu PVM padidinimu pasiekiame? Tikrai kviesčiau kolegas nepritarti, jeigu mes nenorime viso mūsų ekonominio vystymosi įstumti į dar didesnį sąstingį ir stagnaciją. Ir kaip išvadą mes surinksime dar mažiau mokesčių negu iki šiol.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, nuomonės už ir prieš išsakytos. Teikiu balsuoti Seimui, kas pritaria… Taip, prašom. A. Salamakinas.

A. SALAMAKINAS (LSDPF). Gerbiamasis Pirmininke, man atrodo, mes darome klaidą. Mes dabar balsuosime dėl to, kas yra pagrindiniame įstatyme, neapsvarstę pataisų. Statuto 151 straipsnio 9 dalis sako, kad pirmiausia svarstomos pataisos, kurioms komitetas nepritarė. Arba turi atsiimti Seimo nariai, kurie turi įstatymų leidybos teisę, šitas pataisas, o ne balsuoti už pagrindinį, tai, kas yra įstatyme. Jeigu nebus priimtos, tada lieka tai, kas yra įstatyme, tai, ką pateikė Vyriausybė. Ir jokio balsavimo nebereikia. Tik pritarti šiam straipsniui, ir viskas.

PIRMININKAS. Dėkoju. Tačiau aš nurodžiau straipsnį, pagal kurį Seimas apsisprendęs automatiškai eliminuoja arba atveria kelią kitų pataisų svarstymui. Esminis klausimas pataisose ir Vyriausybės siūlomame variante yra skaičių skirtumas. Taigi pritarus vienam skaičiui, logiškai visiškai aišku, kad kiti atpuola. Šioje vietoje manyčiau, teikiu balsuoti, kas pritaria tam Vyriausybės siūlomam 21 procentinio punkto PVM tarifui ir jeigu nepritaria, eisime prie kitų pataisų, jeigu pritaria, jos automatiškai atpuola. Prašom.

Balsavo 127. Už – 65, prieš – 40, susilaikė 22. Taigi pritarta pagrindiniam Vyriausybės teikiamam siūlymui – 21 procentinis punktas. Prašom. Žodis – V. Matuzui.

V. MATUZAS (TS-LKDF). Ačiū. Žiūrint į kitus pasiūlymus, t. y. 58 straipsnio 2 dalies pakeitimą, kurį teikia Seimo nariai V. Mazuronis ir J. Veselka, jie siūlo 22 %, aš manau, kad įvertinus prieš tai buvusį balsavimą…

PIRMININKAS. Gerbiamasis Matuzai, eliminuojame visus pasiūlymus, kuriuos jau atmetė prieš tai buvęs balsavimas.

V. MATUZAS (TS-LKDF). Taip. Tačiau yra tam pačiam 58 straipsniui Seimo narių A. Zuoko, L. Diniaus ir Ž. Šilgalio pasiūlymas. Jie siūlo naują formuluotę: „Sumažintas PVM tarifas“. Naujas apibrėžimas. Mes manome, kad tai yra tiesiog tokia pozicija, kuriai Vyriausybė nepritarė ir kuri paprastai Europos Sąjungoje lyg ir nevartotina, todėl sąvoką „lengvatinis PVM tarifas“ keisti į „sumažintas PVM tarifas“ nematome dėl ko. Todėl komitetas siūlo nepritarti.

PIRMININKAS. Gal iš teikėjų grupės kas galėtų? Ž. Šilgalis.

Ž. ŠILGALIS (LCSF). Gerbiamieji Seimo nariai, mūsų supratimu, toks apibrėžimas būtų tikslesnis, juo labiau kad ir Europos Sąjunga siūlo vartoti būtent tokį terminą. Beje, reikia pasakyti, kad Europos Komisija pasiūlė, o Vadovų Taryba pritarė Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo planui, kuris rekomenduoja taikyti skirtingus PVM tarifus, o daliai prekių grupių ir sumažintus. Dalis Europos šalių tuos sumažintus tarifus sėkmingai taiko, taip spręsdamos savo ekonomines problemas. Tik mes kažkodėl stovime užsispyrę ir nebandome pasižiūrėti į procesą plačiau.

PIRMININKAS. Dėkoju. Komiteto nuomonę mes jau išgirdome. Motyvai už ir prieš. Už – J. Olekas, po to prieš – K. Glaveckas. Prašom.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, man atrodo, kad labai racionalus kolegų siūlymas žiūrėti ne į tas šalis, kurios nusirito sunkmečiu žemyn, bet pasinaudoti geriausia Europos Sąjungos patirtimi. Dabar kolegos pasiūlė pritaikyti tam tikroms prekių grupėms sumažintą pridėtinės vertės tarifą. Tuo mes palengvintume daliai žmonių gyvenimo lygį ir pagerintume bendrus pridėtinės vertės mokesčio surinkimo skaičius. Sumažintas pridėtinės vertės mokesčio tarifas leidžia tikėtis, kad vartojimas tam tikrose prekių grupėse galėtų gerokai padidėti ir padidėjus apyvartai būtų geresnis pridėtinės vertės mokesčio surinkimas. Todėl aš kviečiu pasinaudoti ta pažangiąja Europos Sąjungos patirtimi ir Lietuvoje pritaikyti šį tarifą ir terminologiją.

PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš – K. Glaveckas. Prašom.

K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamieji kolegos, mes nuolat kalbame apie geresnius pavyzdžius ir visuomet turime omenyje Lenkiją. Noriu pasakyti, kad tas kainų skirtumas, kuris atsiranda tarp lietuviškų ir lenkiškų prekių Lenkijoje, visų pirma atsirado ne dėl skirtingo akcizo, nors jis taip pat yra didelis, bet dėl nevienodos valiutos kurso politikos, dėl devalvacijos. Galiu pasakyti labai aiškiai. Faktiškai dėl to, kad euro atžvilgiu Lenkijos zlotas praeitą ketvirtį ir šių metų pirmąjį pusmetį buvo devalvuotas, kursas sumažintas 38 %, todėl ir atpigo euro atžvilgiu Lenkijoje kainos. Čia yra pagrindinis dalykas. yra dar viena aplinkybė. Iš tikro Vyriausybės ir dabar Seime yra pateikta, kad paliekamos dvi lengvatos, t. y. lengvata vaistams ir lengvata šilumai. Todėl iš tikro tokios išimtys yra taikomos ypač svarbiems dalykams, visur kitur, manau, mūsų padarytas pasirinkimas, t. y. suvienodinimas konkurencinių sąlygų, yra teisingas ir jis yra prieš monopolijų galimybę arba oligopolijų galimybę, arba per didelės koncentracijos rinkoje esančių įmonių viršpelnių normos gavimą. Nes dažniausiai mažesnio PVM įvedimas (…) ar kur kainų nesumažino, bet padidino arba perdirbėjų, arba prekybininkų pelną. Tas akivaizdu ir statistiškai įrodyta. Todėl siūlau nepritarti. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Komiteto nuomonę mes jau girdėjome. Gerbiamieji kolegos… (Balsai salėje) Taip, Ž. Šilgalis. Prašau.

Ž. ŠILGALIS (LCSF). Kolegos, aš tiktai primenu, kad mes dabar kalbame dėl terminų, o ne dėl konkrečių PVM tarifų ar lengvatų. Taigi komiteto pirmininkas šiuo atveju visiškai, na, ne ta tema kalbėjo. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Dėkoju už nuomones. Tikiuosi, kad aistros toliau nekils. Gerbiamieji kolegos, priminsiu, kad komitetas nepritarė šiam siūlymui, ir dabar mums reikia apsispręsti balsuojant. Kas už siūlomą pataisą, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja kitaip.

Balsavo 127. Už – 58, prieš – 23, susilaikė 46. Pasiūlymui nepritarta.

V. MATUZAS (TS-LKDF). Ačiū. Toliau, žiūrint eilės tvarka, Seimo narių A. Zuoko, L. Diniaus, Ž. Šilgalio pasiūlymas dėl 2 straipsnio 22 dalies pakeitimo. Mes jau dėl to priėmėm sprendimą, to nereikėtų svarstyt, nes čia siūlymas dėl 20 % PVM tarifo. Kitas pasiūlymas… (Balsai salėje) Dėl bazinio priėmėm sprendimą – 21 % pirmuoju balsavimu. Dėl to aš sakau tuos, kurie yra susiję, kolegos. Kitas pasiūlymas, ketvirtas pasiūlymas, dėl 58 straipsnio 2 dalies yra taip pat mano minėtų Seimo narių pasiūlymas. Jie siūlo vietoj 19 % taikyti 20 % PVM. Vėlgi tai yra susiję su pirmuoju mūsų balsavimu, nereikėtų svarstyti. Žiūrim į 3 straipsnio, 91 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktų pakeitimą. Taip, yra Seimo narių V. Mazuronio, J. Veselkos siūlymas sąlyginai dėl 22 %. Tai vėlgi tas pasiūlymas kaip ir nebetenka prasmės.

PIRMININKAS. Taip, dėl to jau apsispręsta.

V. MATUZAS (TS-LKDF). Toliau Seimo narių A. Zuoko, L. Diniaus, Ž. Šilgalio pasiūlymas dėl 91 straipsnio 3 dalies – 20 % vietoj 19 %. Tai irgi susiję. Toliau Seimo narių V. Mazuronio, J. Veselkos siūlymas dėl 91 straipsnio 3 dalies 2 punkto. Siūlomas 22 % tarifas irgi atkrenta.

Pereinam prie 4 straipsnio, 125 straipsnio pakeitimo. Gerbiamieji kolegos, kurie teikėt pasiūlymus, aš, apeliuodamas į tai, kad projekte Nr. XIP-779, kurį netrukus finansų ministrė pristatys, kaip tik siūloma keisti 19 straipsnį dėl lengvatinio tarifo šildymui. Dėl 125 straipsnio yra įregistruoti jūsų pasiūlymai, visi jie yra dėl kompensavimo mechanizmo. Tačiau Vyriausybė pateikė projektą, keisdama 19 straipsnį, taikyt lengvatinį arba sumažintą PVM tarifą iki 2010 m. gruodžio 31 d. Tai gal būtų galimybė susitart ir tų jūsų pasiūlymų dėl skirtumo nesvarstyt? Nes yra įvairių pasiūlymų, 5 %, 7 % skirtumą dengti. Tai yra Seimo narių V. Simuliko, E. Žakario, J. Juozapaičio, A. Rimo pasiūlymai dėl 7, dėl 5 procentinių punktų palikimo. Ar galima būtų sutarti, nes vis dėlto Vyriausybė atsižvelgė į šituos pasiūlymus, šitų jūsų pasiūlymų nesvarstyt, nes komitetas yra nepritaręs?

PIRMININKAS. Ž. Šilgalis. Prašau.

Ž. ŠILGALIS (LCSF). Ar galima dar dėl vedimo tvarkos? Na, matot, kokia susidarė situacija. Kadangi kolegos pirmiausia balsavo už 21 %, jie net neturėjo galimybės, išskyrus komiteto narius, išgirsti argumentų, kodėl mes siūlom tą trinarį tarifą, kuris, mūsų požiūriu, yra daug teisingesnis. Mes net neturėjom galimybės pristatyt savo pataisų, nes Seimas a priori nusprendė, ir viskas, ir eliminavo bet kokias kalbas. Tai, mano supratimu, yra neteisinga, na… Sakau, jūs darot didžiulę klaidą, man labai gaila, kad A. Kubilius ir vėl negirdi, bet mes prie to klausimo dar grįšim.

V. MATUZAS (TS-LKDF). Pone pirmininke, aš galėčiau paaiškint.

PIRMININKAS. Taip, prašau.

V. MATUZAS (TS-LKDF). Labai vertingas pasiūlymas dėl trijų pakopų PVM tarifų, tačiau gerbiamieji Seimo nariai Žilvinas ir Artūras pateikė atskirą įstatymo projektą, kuris įregistruotas kaip kito įstatymo pataisa, o dėl šito įstatymo jie tik pateikė formuluotes dėl lengvatinio PVM tarifo ir t. t., ir panašiai. (Balsai salėje) Argumentai yra surašyti Vyriausybės išvadoj, kuri visiems išdalinta, dėl šitų dalykų. Gerbiamasis Žilvinai, jūs šiandien puikiai girdėjot, ką pasakė finansų ministrė. Drįstu pakartot visiems Seimo nariams, kad tai yra kitas įstatymo projektas, kuris yra jūsų užregistruotas kaip atskiras svarstymo subjektas, ir mes jį svarstysim. Vyriausybės išvada…

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų Statutas visiems vienodas. Jeigu mes apsisprendėme dėl 1 straipsnio taip, kaip yra, visi kiti alternatyvūs pasiūlymai atkrenta. (Balsai salėje)

V. MATUZAS (TS-LKDF). Aš dar kartą kartoju, mes grįšim prie jūsų projekto svarstymo, kai jis bus pateiktas. Dar jo pateikimo stadijos nebuvo Seime, kaip mes galėjom svarstyt?

PIRMININKAS. I. Degutienė. Prašau.

I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš tai siūlyčiau susikaupti ir gerbiamajam Ž. Šilgaliui orientuotis laike ir erdvėj, nes, kaip suprantu, čia kažkas negero vyksta, kai reikia individualiai su žmogum aiškintis, ir darbą tęsti toliau. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Gerbiamasis Matuzai, prašom tęsti pagal…

V. MATUZAS (TS-LKDF). Gerai, ačiū.

PIRMININKAS. …tuos pasiūlymus, kurie dar neatkrito.

V. MATUZAS (TS-LKDF). Aš norėčiau tada kreiptis dar kartą. Seimo nariai V. Simulikas, E. Žakaris teikė pasiūlymą dėl 125 straipsnio dėl lengvatos už šildymą kompensavimo, kad būtų paliktas 5 procentinių punktų PVM tarifo dydis ir kad 16 % skirtumas būtų dengiamas iš biudžeto. Komitetas siūlo tam nepritarti, įvertinęs tai, kad Vyriausybė yra pateikusi pataisą 19 straipsniui, kuriame numatytas 9 % lengvatinis tarifas.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar galima bendru sutarimu visų teikiamų pasiūlymų ir pataisų dėl ką tik išsakytų argumentų iš tiesų nesvarstyti dabar? Po to dėl minėto projekto bus galima, matyt, teikt savo pasiūlymus ir pataisas. Nėra prieš? Gerai, dėkoju. Bendru sutarimu pataisų teikėjai jas pasiūlys vėliau. Gerbiamasis Matuzai, toliau.

V. MATUZAS (TS-LKDF). Taip. Toliau yra taip pat Seimo narių J. Juozapaičio, A. Rimo, E. Žakario siūlymas, kad PVM dengia iš valstybės biudžeto, taip pat dėl 125 straipsnio 1 dalies pasiūlymas, kad 14 procentinių punktų PVM tarifo dydis būtų kompensuojamas iš valstybės biudžeto.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Matuzai, tai mes jau aptarėm visų…

V. MATUZAS (TS-LKDF). Čia yra antras.

PIRMININKAS. Taip, jų yra trys net pasiūlymai. Mes bendrai sutarėme, autoriai, teikėjai sutiko, kad bus galima juos svarstyti kartu su kitu projektu. Tai mes gal eikime prie kitų pasiūlymų?

V. MATUZAS (TS-LKDF). Taip. Seimo narys E. Žakaris siūlo, kad papildomai dėl visų rūšių meno ir kultūros bei sporto renginių, įskaitant mugių, parodų, cirkų renginius, taip pat muziejų, pramogų parkų, zoologijos sodų lankymą, būtų taikomas 5 % PVM tarifas, skirtumas tarp 21 % ir 16 % būtų dengiamas irgi biudžeto sąskaita. Komitetas, įvertinęs Vyriausybės išvadą, siūlo nepritart. (Balsai salėje) Mūsų nuomone, tai gama lengvatų, kurios iškraipo visą mūsų ekonomiką, būtent gruodžio mėnesį tos klaidos, mano giliu įsitikinimu, buvo pataisytos priėmus mūsų sprendimus. Šiandien komitetas mano, kad nereikėtų grįžt prie šitų lengvatų praplėtimo.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Matuzai, iš tiesų mes dabar, matyt, kartojam tą patį. 125¹ straipsniui visi teikėjai… (Balsai salėje) Taip, bet tai siejasi su tais pačiais…

V. MATUZAS (TS-LKDF). Taip, bet čia ne dėl šildymo, čia yra papildomas.

PIRMININKAS. Taip, prašau.

A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Na, mes susitarkime, arba tie, kurie teikia pataisas, jas atsiima. Dabar ta pusė sėdi, tyli visi, kurie teikė pataisas, jūs einate į priekį. Rytoj mes, Etikos ir procedūrų komisija, gausime bent penkis skundus ir vėl teks grįžti į tą padėtį, kurioje esame šiandien. Taigi, posėdžio pirmininke arba pranešėjau, kalbėkite, ar atsiima tas pastabas, ar balsuojame už jas. Kažkas turi jas pateikti. Daug pastabų, o niekas už jas nebalsuoja.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Algimantai, aš ką tik prieš tai klausiau, bendru sutarimu visi pasiūlymai, kurie susiję, buvo… (Balsai salėje) Nebuvo, taip, bet tuo metu salėje buvo tyla, dabar vėl grįžtame iš pradžių.

Prašau. V. P. Andriukaitis.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš manau, salėje ne tiek tyla buvo, kiek salė klausėsi pranešėjo komentarų, kurie buvo labai bendri. Tik komentarams pasibaigus, iš karto jūs sakote, kad štai nesvarstomi jų pasiūlymai. Mes dar kartą norime fiksuoti labai paprastą dalyką. Yra pranešėjai, yra pranešėjų atstovai, jie pateikia, motyvas – už ir motyvas – prieš, komiteto nuomonė ir balsuojame. Viskas paprasta ir aišku. Nes taip, kaip dabar vyksta, neatitinka svarstymo procedūros.

PIRMININKAS. Gerai. Tuomet 121¹ straipsniui yra V. Simuliko ir E. Žakario pasiūlymas.

V. MATUZAS (TS-LKDF). Ne. Pirmininke, atsiprašau. Dėl šių dviejų pasiūlymų…

PIRMININKAS. Gerbiamasis Matuzai, gal tada pirmininkausiu aš, o jūs pateiksite, kai reikės, komiteto nuomonę, tada bus aišku. Nes dabar šiek tiek mes čia turime ne tai, ką turėtume. Taigi grįžtame. (Balsai salėje)

Yra A. Zuoko, L. Diniaus ir Ž. Šilgalio pasiūlymas visą šį straipsnį pripažinti netekusiu galios. Taigi turėtume balsuoti dėl jo. Jeigu jam pritarsime, visi kiti atpuls. Aš norėčiau, kad dabar pareiktų siūlomą pataisą Ž. Šilgalis. Jo nėra salėje. (Balsai salėje)

Gerbiamasis Šilgali, jūs esate vienas iš teikėjų tos pataisos, kuria yra siūloma išbraukti 125¹ straipsnį. Prašau pateikti pataisą. Motyvai už ir prieš ir balsuojame. Prašom.

Ž. ŠILGALIS (LCSF). Pirmininke, čia kalbama apie šildymą. Apie šildymo tarifą ar apie ką čia dabar kalbama?

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, yra A. Zuoko, L. Diniaus ir Ž. Šilgalio pasiūlymas 125¹ straipsnį pripažinti netekusiu galios. Pateikite iš esmės.

Ž. ŠILGALIS (LCSF). Tas pasiūlymas būtų susijęs su tuo, jeigu mes būtume ėję nuosekliai ir būtų pritarta kitiems mūsų siūlymams. Tai šiuo atveju nieko kito nelieka kaip tik atsiimti.

PIRMININKAS. Atsiimate. Dėkojame. Dar yra pasiūlymų. Iš eilės –V. Simuliko, V. Žakario. Valerijaus nematau salėje. V. Žakaris. Prašom.

E. ŽAKARIS (LSDPF). Siūlymo esmė yra taikyti lengvatinį PVM tarifą kultūros ir sporto renginių lankymui. Šiandien lankymas yra sumažėjęs iki 50 %. Norėdami, kad žmonės turėtų galimybę, mes siūlome taikyti lengvatinį tarifą. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Edvardai Žakari, jūsų yra net trys pasiūlymai. Dabar jūs komentuojate trečią iš eilės. Ar tai reiškia, kad pirmąjį ir antrąjį jūs atsiimate, nes pateikėte tik dėl kultūros ir sporto renginių? Dar prieš tai yra jūsų du siūlymai kartu su V. Simuliku, J. Juozapaičiu ir A. Rimu.

E. ŽAKARIS (LSDPF). Dėl šilumos neatsiimame. Yra siūlomas geresnis šilumos tarifas – palikti 5, o antrąjį siūlymą aš be kolegos neapsiimu teikti. Jis siūlė teikti nulinį tarifą lietuviškoms knygoms. Tai gal priėmimui norės perregistruoti. Dėl šilumos tarifo, kad 5 %, prašom balsuoti.

PIRMININKAS. Dėkojame. Už – V. P. Andriukaitis, po to – K. Glaveckas. Prašom.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Aš norėčiau kolegai Biudžeto ir finansų komiteto atstovui pasakyti, kad lengvatos egzistuoja visose ekonomikose, visose šalyse, pradedant Jungtinėmis Valstijomis, baigiant Lietuva. Kai jūs teigiate tai, kad lengvatos kažką kažkaip iškraipo, labai sunku pasakyti, ką ir kaip jos iškraipo. Net tokių mokslinių studijų kontekstas labai platus. Vienu atveju lengvatos sprendžia socialines funkcijas, kitu – biudžeto, kitu – konkurencijos ir t. t., nes tai yra daugiafaktorinis reiškinys. Todėl kai jūs komentuojate, būkite be galo atsargus.

Šiuo atveju Lietuvoje lengvatų sistema veikia. Ji turėjo ir socialinį komponentą, ir komponentą reguliuoti monopolijų kainas, ir daug kitų. Šildymo tarifo lengvata egzistavo. Ir dabar, kai galvojame, koks vyksta vartojimo, šildymo ir kt. kainų šuolis, tai… jums gerai žinoma situacija Panevėžio mieste. Štai Panevėžio mieste net šalto vandens prisijungimo mokesčio problemos yra dabar aštriai diskutuojamos, kai aštuonerius metus nebuvo taikyta. Lengvatų problema aštri.

Kolegų E. Žakario ir kitų siūlomas 5 % pridėtinės vertės mokesčio lengvatos taikymas šildymui jo sezono metu yra socialiai teisingas ir atitinkantis sunkmetį. Todėl remiu šį pasiūlymą.

PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš – K. Glaveckas. Prašom.

K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamieji kolegos, Vyriausybė atsižvelgė, ir lengvatinis tarifas išlieka, tik ne 5, o 9 %. Kadangi bendras tarifas didėja nuo 19 iki 21 %, tai automatiškai padidėja 3 %. Tai nereiškia… tai grupei žmonių, kurių pajamos bus mažos, jiems dotacijos ir paramos laipsnis išliks. Taigi, mes manome, 9 % yra labiau prieinamas ir socialiai teisingesnis, ir ekonomine prasme pagrįstesnis, nes tas, kas turi daugiau pajamų, turės mokėti truputėlį daugiau. Todėl siūlau nepritarti 5 % lengvatiniam tarifui, o pasilikti prie Vyriausybės pozicijos, t. y. 9 %.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, kviečiu balsuoti. Kas pritaria mūsų aptartai pataisai, balsuoja už, kas ne, balsuoja kitaip.

Balsavo 112: už – 47, prieš – 20, susilaikė 45. Pasiūlymui nepritarta.

Toliau. Yra Seimo narių J. Juozapaičio, A. Rimo ir E. Žakario dar vienas pasiūlymas dėl 125¹ straipsnio. Kas iš siūlančių grupės narių galėtų pateikti? E. Žakaris. Prašom.

E. ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Mes visus likusius atsiimame, tik, kaip minėjau, norime balsuoti dėl kultūros, sporto renginių lankymo.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Edvardai Žakari, jūs jau tą siūlymą pateikėte. Komiteto nuomonė…

E. ŽAKARIS (LSDPF). Taip, o kitus mes atsiimame.

PIRMININKAS. Taip. Visus kitus atsiimate. Komiteto nuomonė – nepritarti. Argumentus taip pat girdėjome.

Už – V. P. Andriukaitis, po to prieš – K. Glaveckas. Prašom.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, kai mes stebime daugelį kultūrinių, sportinių renginių, ne elitinių, ne prestižinių, ne tų, kurie sutraukia gausų būrį dėl atlikėjo žinomumo arba dėl sportinio kolektyvo labai aukšto meistriškumo, bet kai stebime įvairių rungčių rungtynes, tai galime pastebėti, kad ar į rankinio varžybas, ar į lauko riedulio, ar į kitas varžybas, deja, žmonės vis dėlto skaičiuoja pinigus ir ateina jų negausiai. Tas pats pasakytina ir apie kultūrinius renginius. Turiu minty tokius kultūrinius renginius, kurie pasižymi nedidele komercine įtaka, negali pasiremti reklama, negali pritraukti daug rėmėjų ir panašiai. Tai pasakytina ir apie daugelį apskričių, ir daugelį savivaldybių renginių. Taigi šiuo atveju yra logiška palikti šią išimtį, šią pataisą tiems renginiams, nes išties palaikyti šių renginių gyvybingumą yra labai sudėtinga.

Patikėkite, man pačiam teko dalyvauti Lietuvos rankinio federacijos darbe, organizuoti įvairius turnyrus ir varžybas ir Panevėžio arenoje, ir Šiaulių arenoje, ir kitur. Iš tiesų, patikėkite, tai yra labai sunki problema, todėl remiu šią pataisą.

PIRMININKAS. Prieš – G. Steponavičius. Prašau.

G. STEPONAVIČIUS (LSF). Labai ačiū. Kolegos, smagu girdėti ne vieną neva išsakomą rūpestį, kaip vienai ar kitai veiklos grupei sudaryti vienokias ar kitokias palankesnes sąlygas. Bet aš menu žavingas akimirkas, kada socialdemokratų iniciatyva buvo įvesta PVM lengvata kultūrai, kai mes visi laukėme, kada atpigs bilietai į kiną, į teatrą. Bet to neatsitiko. Dar galbūt galėjo atpiginti ir į muziejus. Gal jūs galite padėti kortas ant stalo, kolegos kairieji, ir pasakyti, kad iš tiesų jūsų ankstesni veiksmai padidino prieinamumą per kainodarą ir kitus dalykus. To neįvyko. Ir dabar aš manau, žvelgdamas į tai, kad, pavyzdžiui, norint gauti bilietus į teatrą, garsiausių simfoninių orkestrų pasirodymus… pamatysite, kad prieš mėnesį, du bilietai yra „iššluoti“. Kolegos, jūs neva šitaip sakote, kad norite padėti sumažinti kainas. Realiai to neatsitiko, tiktai kažkas padidino savo pelnus tokių sprendimų sąskaita. Tai aš, kolegos, siūlau neužkibti ant šio kabliuko.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu Seimą balsuoti. Kas pritaria siūlomai pataisai, balsuoja už, kas nepritaria, balsuoja kitaip.

Balsavo 106. Už – 42, prieš – 14, susilaikė 50. Pasiūlymui nepritarta.

Prašau. A. Šedžius.

A. ŠEDŽIUS (LSDPF). Kaip socialdemokratas kolegai liberalui noriu pasakyti, kad niekada netikėjau, kad liberalai galvoja, kad, didinant mokesčius, kainos mažėja.

PIRMININKAS. Dėkojame. Tačiau ši replika neturėjo nieko bendro su dėl vedimo tvarkos. (Balsai salėje) Dėl vedimo tvarkos. (Balsai salėje) Gerbiamasis V. Matuzas. Prašau.

V. MATUZAS (TS-LKDF). Kitas pasiūlymas irgi dėl 1 straipsnio. Tai yra 125¹ straipsnio pakeitimas, kurį teikė Seimo nariai A. Zuokas, Ž. Šilgalis. Na, savo dvasia jis skirtas tam, kad tas skirtumas, tai yra 16 procentinių punktų, kurio dabar kaip ir nėra, nes mes nepritarėme, kad būtų lengvatinis šildymo tarifas 5 %, tas skirtumas būtų kaupiamas specialiojoje sąskaitoje daugiabučių namų renovacijai. Tai yra esminis toks pasiūlymas. Komitetas iš esmės apsvarstė šį Seimo narių A. Zuoko ir Ž. Šilgalio pasiūlymą ir, įvertinęs ir Konstitucinio Teismo išaiškinimą, kad biudžeto lėšų iš anksto negalima išdalinti ateičiai, nutarė tam nepritarti…

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, gal mes negaištame laiko, kadangi Seimas jau apsisprendė prieš tai balsuodamas ir šis pasiūlymas automatiškai atkrito.

Yra pasiūlymų dėl baigiamųjų nuostatų, tai gal pereikime prie jų. Taip, yra V. Mazuronio ir J. Veselkos pasiūlymas. Aš taip pat matau, kad dėl jo jau nereikia balsuoti, nes Seimas, apsisprendęs kitaip, automatiškai būtinumą balsuoti atmetė. (Balsai salėje) Norite pristatyti? Prašau. J. Veselka. Žodis jums.

J. VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, mes siūlome lengvatinį PVM… Aš dėl viso komplekso iš karto pristatau, kad nereikėtų dėl kiekvieno atskirai. Mes siūlome lengvatinį 9 % tarifą taikyti knygoms, neperiodiniams (…) leidiniams, įskaitant vadovėlius ir taip toliau; antra, turizmo veiklą reglamentuoti teisės aktų nustatyta tvarka… teikiamus viešbučio tipo ir specialaus apgyvendinimo paslaugoms; toliau – duonai ir duonos gaminiams, jeigu jie atitinka Lietuvos Respublikoje galiojančius teisės aktų reikalavimus ir Lietuvos standartus; pieno ir pieno produktams tas pats, jeigu jie atitinka Lietuvoje galiojančius standartus; šviežiai ir atšaldytai mėsai, valgomiesiems subproduktams, šviežiai ir atšaldytai naminių paukščių mėsai, gyvoms žuvims ir atšaldytoms žuvims, tai yra mes siūlome, tam kad tam, kas susiję su būtiniausiomis žmogaus egzistencijai reikalingomis prekėmis, nebūtų didinamas tarifas ir nebūtų pagrindo didinti kainą, nes jūs žinote – sumažinus atlyginimus…

PIRMININKAS. Gerbiamasis Juliau, bet dabar aš matau, kad jūs šiek tiek painiojate… Jūsų pasiūlymas yra darbotvarkės 2-1i klausimui, tai yra Nr. XIP-930, o šiame įstatyme, kurį mes dabar svarstome, tokio straipsnio, kurį jūs dabar pristatote, net nėra. Tai gal tada mes eikime nuosekliai paeiliui.

J. VESELKA (TTF). A, tada sutinku. (Balsai salėje: „Bet jūs sakote 19 straipsnio…“)

PIRMININKAS. Taip, tai yra Pridėtinės vertės mokesčio 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas ir būtent jam yra pateikti jūsų pasiūlymai.

J. VESELKA (TTF). Taip.

PIRMININKAS. Bet dabar jų nereikia pristatyti, nes mes kol kas prie jo nepriėjome. (Balsai salėje)

Gerbiamieji kolegos, dabar nereikia… Taip, prašau paaiškinti, kaip viskas suvesta.

V. MATUZAS (TS-LKDF). Gerbiamasis Juliau Veselka, jeigu būtų galima, kad jūs šį savo pasiūlymą perregistruotumėte tam projektui, kurį teikia dėl 19 straipsnio Lietuvos Respublikos Vyriausybė, tai mes tada galėtume svarstyti. Mes, aišku, komitete esame apsvarstę, tačiau mano būtų toks pasiūlymas, ką Seimo Pirmininkas jums ir siūlė.

PIRMININKAS. Aš tuomet atkreipiu Seimo narių, kurie teikė pasiūlymus, tačiau ne visai tuo adresu… Tai yra V. Mazuronio, J. Veselkos pasiūlymai dėl 19 straipsnio, taip pat V. Mazuronio, J. Veselkos – dėl 4 dalies pakeitimo, A. Zuoko, L. Diniaus, Ž. Šilgalio, taip pat yra… Ne, daugiau ne. Tai jūsų pasiūlymai bus svarstomi, kai ateis šio įstatymo svarstymo tvarka, tačiau tai reiks perregistruoti. Tai aš prašyčiau bendru sutarimu, jeigu sutinka teikėjai, kad Sekretoriatas tai padarytų automatiškai. (Balsai salėje) Nesutinka. Gerai, tuomet reikės atlikti tą formalumą.

Tai dėl šių pasiūlymų ir pataisų mes išsiaiškinome, toliau yra… dėl baigiamųjų nuostatų ir tarifų galiojimo. Prašau.

V. MATUZAS (TS-LKDF). Seimo narių A. Zuoko, L. Diniaus, Ž. Šilgalio buvo suformuluota tokia nauja formuluotė „lengvatinis PVM tarifas“ ir plačiai išaiškinta. Kadangi Seimas nepritarė šiai formuluotei, tai manau, kad šito svarstyti irgi nereikėtų. Toliau, atrodo, visi pasiūlymai.

PIRMININKAS. Dar yra Seimo narių V. Simuliko, E. Žakario dėl įsigaliojimo. Jam komitetas nepritarė. Jeigu aš neklystu, yra toks pasiūlymas.

Prašau. E. Žakaris – dėl įsigaliojimo datų. Prašau.

E. ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Mes siūlome, kad lengvata šildymui galiotų iki 2010 m. gruodžio 31 d., o ne taip, kaip ir buvo teikiama, ir dabar naujame teikiama tas pats – kažkodėl iki kitų metų rugpjūčio 1 d. Negi rugpjūčio 1 d. baigsis sunkmetis? Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Už… Prašau, komiteto nuomonė.

V. MATUZAS (TS-LKDF). Tai mes komitete tąsyk nepritarėme, tačiau kai šiandien turim aiškiai pateiktą ir išreikštą Vyriausybės nuomonę dėl lengvatinio PVM procento, kuris bus taikomas šildymui, ten aiškiai įrašyta, kad iki 2010 m. gruodžio 31 d. Galbūt lygiai taip pat reikėtų perregistruoti 779 projektui. Siūlyčiau.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Matuzai, dabar mes turėtume šiek tiek nepainioti, ką siūlytumėte daryti, bet komiteto nuomonė yra pritarti arba nepritarti.

V. MATUZAS (TS-LKDF). Mes nepritariame.

PIRMININKAS. Dėkoju. Už – V. P. Andriukaitis.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Paradoksas tas, kad Vyriausybė pritarė. Tai aš siūlau pritarti, nes išties jokios kitokios logikos nėra. Daugiau negu akivaizdu, kad pasiūlymas dėl metų pabaigos, gruodžio 31 d., yra visiškai motyvuotas. Tai nėra rugpjūtis ar dar koks nors kitas mėnuo. Tai yra biudžetiniai metai, ir tai yra visiškai aišku.

PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš nėra. Gerbiamieji kolegos, siūlau apsispręsti balsuojant. Kas pritaria siūlomai pataisai, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja kitaip.

Balsavo 101 Seimo narys. Už – 46, prieš – 9, susilaikė 46. Siūlomai pataisai nepritarta.

Kreipiuosi į pranešėją, ar galite patvirtinti, kad daugiau pasiūlymų šiam projektui, kurį ką tik pristatėme, nėra?

V. MATUZAS (TS-LKDF). Mes apsvarstėme visus pasiūlymus. Ačiū, pone Pirmininke.

PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. 1 – už, 1 – prieš. Už – K. Glaveckas. Prieš – A. Šedžius. Prašau.

K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamieji kolegos, šis mokesčio įstatymas ir PVM tarifo padidinimas iš tikrųjų nėra lengvas sprendimas, bet, kaip rodo atskirų šalių kovos su krize, su jos pasekmėm, sprendimo būdai, tai, atrodo, yra vienas iš pagrindinių kelių. Paimkime visas šalis, įskaitant ir Baltijos valstybes, ir tą pačią Lenkiją, kuri nuo Naujųjų metų dar labiau didina. Todėl siūlau pritarti šitam įstatymo projektui. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš – A. Šedžius.

A. ŠEDŽIUS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, siūlau balsuoti prieš. Ypač žiūriu į tikruosius liberalus, kurie žino, kuo pasireiškia mokesčių didinimas. Įvertinant tai, kad buvo net neapsvarstyta jų teikiama pataisa dėl mažesnio pridėtinės vertės mokesčio tarifo, tikiuosi, kad šiam įstatymui nepritars tikrieji liberalai, aišku, ir opozicija, ir visa kairioji pusė, ir ši įstatymo pataisa nebus priimta. Mes išgelbėsime Lietuvos žmones nuo dar didesnio kainų augimo, o labiausiai pažeidžiamas socialines grupes – nuo didesnių kainų. Vartotojai galės ir toliau varoti daugiau, mokėdami mažesnę kainą.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, yra pasiūlymas, kadangi logiškai mes paskyrėme Nr. XIP-781 įstatymo projektą, būtent pagrindinį, svarstyti ketvirtadienį, todėl taip pat yra pasiūlymas visus lydimuosius kartu svarstyti ketvirtadienį, tačiau pagal Statutą, norint pateikti pasiūlymus, nesilaikant 48 val. limito, reikėtų pritarti ypatingai skubai visiems darbotvarkės klausimams nuo 2-1b iki 2-1k. Todėl aš prašau jūsų pritarti siūlomai skubai dėl visų lydimųjų klausimų priėmimo. Aš tiesiog pasakiau informaciją. Dabar balsuojame, kas pritaria įstatymo projektui Nr. XIP-782 po svarstymo, balsuoja už, o po to kalbėsime apie ypatingą skubą. Prašau.

Balsavo 109 Seimo nariai. Už – 66, prieš – 31, susilaikė 12. Ir gal replikas po balsavimo, nes pirmasis buvo G. Steponavičius, po to S. Pečeliūnas ir K. Daukšys. Aš kviečiu nesitraukiant pritarti arba nepritarti ypatingai skubai visiems darbotvarkės klausimams nuo 2-1b iki 2-1k imtinai. Kas pritaria, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja kitaip.

Balsavo 108 Seimo nariai. Už – 72, prieš – 15, susilaikė 21. Ypatingai skubai pritarta. G. Steponavičius. Prašau. Po to S. Pečeliūnas.

G. STEPONAVIČIUS (LSF). Pone Pirmininke, aš tik noriu pasitikslinti, ar galioja tas pats terminų, valandų reikalavimas, kad būtų galima biudžetui pataisas teikti, ne tik lydimiesiems, dėl to yra klausimas?

PIRMININKAS. Priėmimas yra numatytas, šiandien mes patvirtinome, kad pagrindinis įstatymas Nr. XIP-781 bus ketvirtadienio darbotvarkėje. Kad neatsiliktų ir lydimieji, jiems reikalingi…

G. STEPONAVIČIUS (LSF). Aš klausiu, ar pataisos tokiu atveju biudžetui gali būti?

PIRMININKAS. Gali. S. Pečeliūnas. Prašau.

S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū. Mielieji kolegos, jau pradėjome šiek tiek painiotis, visus motyvus pasakome, paskui užmirštame balsuoti. Jeigu jūs pažiūrėsite mūsų darbotvarkę, tokių dalykų dar man per visus tuos metus, kiek čia buvau, neteko matyti, kad nuo pietų iki 22 val. nebūtų kada net karaliaus aplankyti. Taip padaryta darbotvarkė ir tai nėra gerai, ir tai matyti jau realiai čia. Kai socialistai pradeda aiškintis, kuris yra tikrasis liberalas, o kuris dar ne visai, tai pirma į save pažiūrėkite, matyt, aiškiai atėjo laikas 15 min. pertraukai, visiems pailsėti, Pirmininkui taip pat. Ir po to sugrįžus tęsti darbus jau atsipūtus nuo visokių vertinimų ir klaidų. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis Sauliau Pečeliūnai, tačiau, kiek man žinoma, būtent jūsų frakcijos atstovė gerbiamoji I. Degutienė sudarinėjo darbotvarkę, mes ją patvirtinome ir niekas netrukdo šiuo metu jums išeiti šiek tiek pasivaikščioti, po to grįžti. K. Daukšys. Prašau.

K. DAUKŠYS (DPF). Pirmininke, aš tą patį norėjau pasiūlyti, kad kolegos iš dešinės galėtų nueiti pasivaikščioti nors 10 min., jie po to produktyviau dirbtų.

PIRMININKAS. Dėkojame už pasiūlymus, tikiuosi, jis bus… A. Salamakinas. Prašau.

A. SALAMAKINAS (LSDPF). Atsiprašau, jeigu klystu, bet man atrodo, mes nebalsavome, ar pritarti po svarstymo. Du kartus balsavome dėl skubos.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Algimantai Salamakinai, tikrai ne. Iš pradžių balsavome, kas už tai, kad būtų tik prieš svarstymo pritarimui… aš paaiškinau, kad bus siūloma ypatinga skuba. Po to balsavome dėl pritarimo po svarstymo ir dėl ypatingos skubos.

Pelno mokesčio įstatymo 5 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-784(2) (svarstymas)

Gerbiamieji kolegos, darbotvarkės 2-1c klausimas – Nr. XIP-784. Pranešėjas – V. Matuzas. Kviečiu pranešėją į tribūną.

V. MATUZAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, komitetas, kaip pagrindinis, apsvarstė šį įstatymo projektą. Aš manau, reikėtų kalbėti kartu ir apie Nr. XIP-785, nes abu yra susiję. Priėmė sprendimą pritarti iniciatorių pateiktam projektui. Sprendimas yra priimtas bendru sutarimu. Buvo pateiktas pasiūlymas iš Seimo kanceliarijos Teisės departamento. Komitetas siūlo jam pritarti dėl projekto Nr. XIP-784. Lygiai taip pat ir dėl projekto Nr. XIP-785 yra vienas pasiūlymas iš Teisės departamento ir jam komitetas irgi siūlo pritarti. Aš pristačiau abu, jeigu galima, pone Pirmininke.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu diskusijai. Kol kas ačiū Seimo nariui V. Matuzui. Kviečiu į tribūną A. Šedžių. Prašau.

A. ŠEDŽIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis Seimo Pirmininke. Iš tiesų didesnio absurdo sugalvoti buvo neįmanoma. Visi turbūt puikiai žinote, kad palūkanos tai yra ne kas kita, kaip grynas lupikavimas. Tai yra pinigų gavimas nedirbant. Arabų pasaulyje netgi neimamos palūkanos. O Lietuvoje palūkanos, maža to, kad yra labai aukštos, tarpbankinės, jūs turbūt girdėjote paskutinę informaciją, net 12,5 %, kai kurie Lietuvos bankai reklamuoja, kad siūlo 12,5 % metinių palūkanų mokėti. Įsivaizduokite žmones, kurie gauna 12,5 % metinių palūkanų, nemoka gyventojų pajamų mokesčio. Tai yra didžiausias absurdas, nes valstybė praranda didžiulius pinigus, tuo tarpu mažinami atlyginimai, mažinamos socialinės garantijos motinoms, auginančioms vaikus, ir daromi visi kiti pakeitimai. O šiuo atveju aš viską… (Balsai salėje) Aš pradėjau, leiskite pabaigti, profesoriau. Aš labai jus gerbiu.

Pradėjau iš toli, bet tuoj prieisiu prie esmės. O esmė viso šito įstatymo, kad užsienio bankai, kurie paskolina pinigų Lietuvai, nebūtų apmokestinami ir mokestis jiems būtų sumažintas iki 5 %. Tai iš tiesų koks yra tikslas? Tikslas Švedijos, Danijos, apskritai Skandinavijos ir kitų šalių bankų, kurie skolina Lietuvai už labai aukštas palūkanas, padidinti pelną? Tai jie gi gauna palūkanas, jie čia uždirba didžiulį pelną. Tai yra jų problemos, kad jie skolino neapdairiai, kad dabar ūkio subjektai bankrutuoja ir jie patiria nuostolių. Bet mes negalime gelbėti bankų ir atleisti juos nuo pelno mokesčio. Na, negalime to daryti. Ar mes taip norime juos išgelbėti? Ar jie čia turi tokią stiprią įtaką?

Tai gerai pagalvokite, kolegos. Lietuvos ūkio subjektai, kurie gauna pelną, sumoka visą pelno mokestį, o užsienio bankai, kurie pridirbo, daug kas su tuo sutinka, kad pridirbo tikrai daug problemų Lietuvai, kad dabar juos išgelbėtume, kad jie nesubankrutuotų arba susimažintų savo nuostolius, nes pelnus jau jie turėjo… per 2005, 2006, 2007 ir 2008 metus jie turėjo didžiulius pelnus. Tai jie tegul iš savo tų ankstesnių metų pelnų dengiasi savo nuostolius, o neatleistume juos nuo pelno mokesčio. Dar kartą sakau, Lietuvos ūkio subjektai mokės 21 %, o užsienio bankus, kurie prieš tai turėjo didžiulius pelnus, atleisime ir jie mokės 5 %. Tai didesnio absurdo sugalvoti tikrai buvo neįmanoma.

Todėl siūlau visiems įsigilinti į šią įstatymo pataisą, suprasti ją teisingai ir nubalsuoti teisingai, nepaisyti to, kokį spaudimą darys koalicijos partneriai. Iš tiesų tai būtų nesąžininga tiek Lietuvos įmonių atžvilgiu arba Lietuvos ūkio subjektų atžvilgiu, tiek ir Lietuvos žmonių atžvilgiu, nes jų nesumokėtas pelno mokestis bus padengtas ne kieno noras kito, kaip kitų Lietuvos gyventojų. Lygiai iš tų pačių mamų kišenių, lygiai iš tų pačių valstybės tarnautojų, kuriems buvo sumažinti atlyginimai, ir visais kitais mokesčių įstatymais, kurie skaudžiai atsiliepia Lietuvos žmonėms. Lygiai tas pats PVM tarifo pakėlimas yra ne kas kita, kaip nors surinkti daugiau pinigų į biudžetą. O čia mes padarysime labdarą ir atleisime nuo pelno mokesčio Skandinavijos ar kitų šalių bankus. Todėl siūlau to nedaryti.

PIRMININKAS. Dėkoju. Dėl vedimo tvarkos – J. Razma. Prašom.

J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, ar negalėtumėte suteikti trumpai žodį finansų ministrei, nes, man atrodo, viešoje erdvėje nuskambėjo visiškai neteisinga interpretacija to teikiamo projekto ir negerai, kad taip liks. Tiesiog ministrė už mane kompetentingiau, manau, paaiškintų tai, kokia yra projekto esmė.

PIRMININKAS. Gerai, racionalus pasiūlymas. Kviečiu, gal iš vietos tuomet, finansų ministrę Ingridą Šimonytę. Prašom.

I. ŠIMONYTĖ. Ačiū, gerbiamasis Seimo Pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, tiesiog norėčiau patikslinti motyvus, dėl ko yra pateiktas šis įstatymo projektas. Puikiai žinome, kad Lietuvos įmonėms prieiga prie kreditinių resursų Lietuvoje yra gana ribota. Vienas iš verslo nuolat keliamų klausimų buvo – palengvinkite įmonėms galimybę skolintis tiesiogiai iš užsienio bankų. Šis palūkanų apmokestinimas prie šaltinio yra ne kas kita, kaip papildomi kaštai skolinantis, nes visą laiką šios sumos būna ne išskaitomos iš palūkanų sumos, o uždedamos kaip papildomos, kas reiškia, kad efektyviai mūsų įmonėms yra brangiau skolintis ir realios palūkanos yra didesnės. Tai viena.

Antra. Šiuo atveju mes tą mokestį vis tiek nuo liepos 1 d. iki 5 % turėjome sumažinti dėl direktyvų reikalavimų. Tiesą sakant, laikytis to formalumo ir apsunkinti įmonėms galimybę, didelėms įmonėms, tarkime, pasiskolinti tiesiai iš užsienio bankų, mes tikrai nematome jokios prasmės, todėl prašyčiau pritarti.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, kadangi pasiūlymų, pataisų negauta, todėl vienas – už, vienas – prieš. Už – K. Glaveckas, prieš – A. Šedžius. Prašom.

K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamieji kolegos, manau, visi girdėjome ministrės pasakymą. Manau, kad neabejotinai reikia pritarti šitam įstatymo projektui ir tuo palengvinti mūsų įmonėms, kurios skolinasi užsienio bankuose, išvengti dar papildomo mokesčio už pasiskolinimą. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. A. Šedžius.

A. ŠEDŽIUS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, neklausykite to, dėl ko klaidina jus tiek Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas, tiek finansų ministrė. Ar jūs manote, kad jeigu bankams sumažinsime pelno mokestį, jie sumažins palūkanas? Jūs nejuokaukite. Čia yra… Pelno mokestį moka bankai, kuo čia dėtas pasiskolinimas? Jeigu jūs ateinate, jums yra nustatyta 10 % palūkanų norma, tai ten niekas nediskutuoja, kad ta palūkanų norma būtų mažesnė, jeigu būtų mažesnis pelno mokestis. Yra bendrai skaičiuojamas tas pelno mokestis nuo visų gautų pajamų, čia tikrai nieko bendro neturi su tuo, kad jeigu bus taikoma pelno mokesčio lengvata, tai bus mažesnės palūkanos. Neapgaudinėkime vieni kitų ir neapgaudinėkime žmonių. Jeigu mes patvirtinsime šitą įstatymo pataisą, tai tik padidinsime bankų pelną. Vartotojams arba įmonėms visiškai jokios įtakos tai neturės. Kaip bankai… Palūkanų normą reguliuoja rinka. Kokia yra rinkoje, už kiek skolinasi, už tiek ir skolins. Jeigu skolinsis įmonės už 30 %, tai bankai skolins už 30 %, ir niekas negalvos, kad čia tik ta lengvata turi įtaką. Neturi. Jeigu perka pinigus už dideles palūkanas, tai ir pirks toliau. Niekas čia nemažins tų palūkanų vien dėl to, kad bus įvesta lengvata. Ir neapgaudinėkime vieni kitų.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, tiksiuosi, arba vienos, arba kitos pusės argumentai jus įtikino. Kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad Pelno mokesčio įstatymo 5 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui būtų pritarta po svarstymo, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja kitaip.

Balsavo 83. Už – 61, prieš – 9, susilaikė 13. Taigi po svarstymo įstatymo projektui pritarta. Priminsiu, kad ir dėl šio, ir dėl visų kitų darbotvarkės klausimų imtinai iki 2-1k yra pritarta ypatingai skubai. K. Masiulis. Prašom.

E. MASIULIS (LSF). Ne, Eligijus Masiulis.

PIRMININKAS. Dovanokite, E. Masiulis.

E. MASIULIS (LSF). Gerbiamieji kolegos, aš tik noriu pasakyti, matyt, visi mes gyvenime turime tam tikras ribas, negalime tų ribų peržengti ir suvokti tam kai kurių dalykų. Šis įstatymo projektas būtent yra skirtas tam, kad Lietuvos kompanijos, kurios nepatenkintos galbūt švediškų bankų palūkanomis Lietuvoje, turėtų galimybę pasiskolinti iš užsienyje įregistruotų bankų galbūt už mažesnes palūkanas ir tas pelno skirtumas nebūtų apmokestinamas. Kitaip tariant, mes kaip tik kuriame konkurencinę aplinką Lietuvoje veikiantiems bankams. Todėl, gerbiamasis Šedžiau, reikėtų įsiskaityti į įstatymą ir po to neklaidinti žmonių.

Pelno mokesčio įstatymo 5, 12, 26, 35, 36, 37, 53 straipsnių pakeitimo ir papildymo, Įstatymo papildymo 37¹ ir 37² straipsniais ir Įstatymo 3 priedėlio papildymo įstatymo 8 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-785(2) (svarstymas)

PIRMININKAS. Dėkoju. Darbotvarkės 2-1d klausimas – įstatymo projektas Nr. XIP-785. Kviečiu į tribūną Biudžeto ir finansų komiteto atstovą V. Matuzą. Pelno mokesčio įstatymo 5, 12, 26, 35, 36, 37, 53 straipsnių pakeitimo ir papildymo, įstatymo papildymo 37¹ bei 37² straipsniais ir įstatymo 3 priedėlio papildymo įstatymo 8 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Prašau.

V. MATUZAS (TS-LKDF). Įstatymo projektą aš jau pristačiau, komitetas yra pritaręs. Tai yra ką tik mūsų priimto įstatymo lydimasis projektas. Komitetas yra pritaręs, siūlyčiau pritarti.

PIRMININKAS. Dėkoju. Pasiūlymų, pataisų negauta. Diskusijoje –A. Šedžius. Kviečiu į tribūną. Po to – P. Gražulis. Gal būtų galima?.. Atsisakote? P. Gražulio nėra.

Gerbiamieji kolegos, 1 – už, 1 – prieš. Už – K. Glaveckas, prieš – A. Šedžius. Prašau. A. Šedžius atsisako, K. Glavecko nėra. Kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta po svarstymo?

Balsavo 79. Už – 69, prieš – 3, susilaikė 7. Įstatymo projektui po svarstymo pritarta. Ypatingai skubai… prieš tai buvo padaryta anksčiau. K. Daukšys – replika po balsavimo.

K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, realiai šitie įstatymai kam buvo skirti? Tam, kad Seimas kovotų su Finansų ministerija? Nes realiai, jeigu jūs pažiūrėtumėt, abudu įstatymus paskaitytumėt, tai jeigu tu skoliniesi iš kito banko, kuris yra Europos Sąjungoje, tai tau ir taip nereikia tam bankui nieko mokėti ir tas bankas neturi mokėt jokių… Vienintelis atvejis – nebent iš Rusijos skolintumėtės. Bet jeigu Finansų ministerija sugalvojo, kad jeigu Lietuvos įmonė pasiskolino už 4 % užsienyje, o Lietuvoje vidutiniai procentai yra 8, ir dėl to už 4 % įmonė suskaičiuoja papildomus pelno mokesčius, va tai čia. Tai čia klausimas ne įstatymo, čia Finansų ministerijos klausimas, kaip jinai savo poįstatyminius aktus išleidžia. Na, ką gi mes čia dabar durnių voliojam šitoj vietoj!

Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2, 9, 17, 18 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-786(2) (svarstymas)

PIRMININKAS. Dėkojame. Gerbiamieji kolegos, mūsų darbotvarkės 2-1e klausimas – Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2, 9, 17, 18 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-786(2).

Kviečiu pranešėją į tribūną. Biudžeto ir finansų pagrindinio komiteto atstovas V. Matuzas. Po to – Socialinių reikalų ir darbo komiteto atstovas A. Sysas. Prašau.

V. MATUZAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, komitetas apsvarstė įstatymo projektą, apsvarstė teikiamas pataisas ir priėmė sprendimą pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIP-786. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu A. Sysą. Po to – Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas V. Stundys.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Komitetas apsvarstė ir nutarė siūlyti pagrindiniam komitetui grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams tobulinti. Komiteto nuomone, įstatymo projekto nuostatos turi būti suderintos su Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2, 4, 7, 8, 9 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektu. Bet mes šitą jau svarstėm. (Balsai salėje) Mūsų komiteto išvada buvo nepritarti eilinį kartą, ir viskas.

PIRMININKAS. Dėkojame. Ir V. Stundys. Prašau. Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto vardu. Prašau, gerbiamasis Valentinai, žodis jums. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. XIP-786…

V. STUNDYS (TS-LKDF). Taip. Dėkui, Seimo Pirmininke. Komitetas svarstė Meno kūrėjų asociacijos siūlymą, kad į 18 straipsnio 12 dalį būtų įtraukta pataisa ne tik individualiai veiklai, bet ir veiklai pagal autorines sutartis, suvokiant, kad ne visi meno kūrėjo statusą turintieji yra įregistravę individualią veiklą.

PIRMININKAS. Dėkojame. Diskusijoje užsirašė dalyvauti keturi Seimo nariai. A. Šedžius. Atsisakote? J. Veselka. Gal taip pat? Ne. Iš tiesų. Prašau. J. Veselka.

J. VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, pasakykite, kodėl visose rinkos šalyse Europoje ir demokratinėse šalyse yra progresinė mokesčių sistema, išskyrus keliose pokomunistinėse? Taip, gerbiamieji, Rusijoj, Latvijoj, Estijoj, nė vienoj nekomunistinėj sistemoj… nėra tokios tarifų sistemos kaip pas mus. (Balsai salėje) A, todėl… Ne, ne, ne. Todėl, kad valdo… ne jūs valdote, gerbiamasis Endzinai, jūs įsivaizduojate, oligarchai valdo. Ir oligarchai, kurie godume paskendę, neleidžia pritaikyti europinės ir pasaulio demokratinių valstybių progresinės mokesčių sistemos. Ir jūs esate aukos, iš kurių tyčiojasi tauta. Pasižiūrėkite į Seimo reitingus ir žinosite. Ir niekaip nesuprantu, kai tik argumentas už progresinę sistemą, tuoj iškart finansų, mokesčių sistemą, girdi, tai labai apsunkins, o lupti iš ubago paskutinį kailį Finansų ministerijai jokios problemos ir jokio sunkumo nėra. (Balsai salėje) Taip, turi labai gerą patyrimą, jūs gerai sakot. Nesuprantu. Ir dar aiškina, jeigu įvesim progresinę sistemą, kurią aš siūlau, tiktai socialinio solidarumo mokestį… Nes dabar išeina taip, gerbiamasis A. Kubilius įsivaizduoja: visi, kurie dirba valstybinėje tarnyboje, yra baudžiauninkai, ir pasikeitus feodalui galima mažesnę, didesnę algą turėti, o tie, kurie išeina už feodalo supratimo ribų ir dirba taip pat Lietuvos valstybei, Lietuvos ekonomikai ir kurie gauna 100 tūkst. per mėnesį atlyginimo, ir tam pačiam žemdirbiui sumažino 2,5 supirkimo kainas, o jis vis tiek tą 100 tūkst., tų papildomai apmokestinti negalima. Girdi, Finansų ministerijai taip bus sunku suskaičiuot tuos 6 tūkst., kurie gauna labai dideles algas, ir jiems jokiu būdu prisidėti prie Lietuvos solidarumo negalima.

Dabar, gerbiamieji kolegos, vėl pas mus: tai rusai kenkia, tai lenkia kenkia, dabar švedai mum kenkia. Štai atėjo švedų bankai ir pradėjo mums kenkti. Dabar pasakykite, ar nors vienas švedų bankas sugavo lietuvių verslininką ir privertė paimti kreditus fix idėjoms? (Balsai salėje) Ne, ne, aš kalbu dabar, kad buvo taip. Nė vienas bankininkas neprivertė lietuvių verslininko paimti tokiom sąlygom ir tokiom palūkanom. Jie patys ėjo ir apgaudinėjo švedus, kad čia labai geras biznis. Ir dabar, kai jie tampa kalti dėl tos krizės irgi, jiems papildomai užkrauti socialinės atsakomybės mūsų valstybė niekaip negali. Geriau švedus išvarykim su jų kapitalu iš Lietuvos, štai tada tai užgyvensim. Kreditinių resursų iš viso nėra.

Gerbiamieji kolegos, negalima pritarti, siūlau įvesti ne progresinius, progresiniai iš tikrųjų yra kelių pakopų. Aš tik siūlau tiems, kurie virš 10 tūkst., įvesti 33 % tarifą. Juk toks tarifas buvo, tik visiems. Štai kada jis ir skurdžiui, ir turtingam taikomas, viskas gerai, bet kai jį siūlau taikyti tik tiems, kurie virš 10, tai sumai virš 10, jau čia ministerija negali suskaičiuoti – lūžta kompiuteriai, lūžta sistemos, sunkumai begaliniai ir t. t. Leiskit man tą tvarkyti, sutvarkysiu – pats atneš. Pats atneš. Ir viskas. O jeigu nemokat… Mokate ir žinote, bet yra viena: oligarchai gali pagrasinti. O kas ten žino, juk buvo visokios PVM lengvatos, ten tiem, žinom, invalidam, „Vilniaus prekybai“ ir t. t., po to neapmokestinamos kontoros buvo, oligarchai viską gerai žino. Štai kur esmė.

Todėl nepritariu šitai gyventojų pajamų mokesčio sistemai, nes ji iš tikrųjų skirsto lietuvius į privilegijuotus ir neprivilegijuotus, o šito neturi būti.

PIRMININKAS. Dėkoju. L. Graužinienė, po to – K. Daukšys. Kviečiu į tribūną.

L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Aš, kiek matau, ir valdančioji dauguma nelabai supranta, ką teikia, ir kiti Seimo nariai. Aš tikrai nekalbėsiu apie progresinius mokesčius, ką kalbėjo Julius, bet kalbėsiu iš esmės.

Vėl matau, kaip ir gruodžio mėnesį, tam tikrų įstatymų nesuderinamumą. Manau, keičiant gyventojų pajamų mokestį, Socialinio draudimo mokesčio įstatymą, vis dėlto turėjo būti aiški nuostata ir Civiliniame kodekse, Darbo kodekse, nes dabar pagal gyventojų pajamų mokestį individualios įmonės ir ūkinės bendrijos, išsimokėdamos iš savo pelno išmokas… Bus prilyginamos tos išmokos su darbo santykiais ir jų esmę atitinkančiais santykiais susijusioms pajamoms, apmokestinama pajamų mokesčiu pagal nustatytą tvarką, apmokestinama socialinio draudimo mokesčiu ir sveikatos draudimo mokesčiu. Jeigu jūs siūlote šias pajamas iš pelno prilyginti su darbo santykiais susijusioms pajamoms, tai jūs turėjote iš karto pateikti dar vieną straipsnio pataisą, kuria leidžiate individualių įmonių savininkams gauti nedarbingumo išmokas dėl ligos, nedarbingumo pašalpas ir visas kitas socialines garantijas. Tai dabar pajamas užkraunate, o garantijų žmogui vėl neduodate. Tai yra dar kartą papildomas apmokestinimas.

Jeigu šios pajamos yra prilyginamos su darbo santykiais susijusioms pajamoms, tai turėtų būti Darbo kodekse, turbūt ir Civiliniame kodekse (čia jau teisininkų klausimas) aiškiai apibrėžta, kaip sudaromos sutartys su individualios įmonės savininku, kaip atsiranda visi kiti santykiai (civiliniai santykiai) įmonės veikloje, jeigu savininkas tampa darbines pajamas gaunančiu žmogumi.

Dar vienas dalykas, kas mane labai nustebino. Socialinio draudimo įstatyme yra nuostata, kad apmokestinimo bazė yra nustatoma pagal Finansų ministerijos nustatyta tvarka deklaruoto, bet koks bus dydis, tai individualios įmonės savininkas ar ūkinės bendrijos turės suderinti su Mokesčių inspekcija ir nuo suderinto dydžio, dėl kurio kalendoriniais metais periodiškai išsiima savininkas, bus apmokestinta. Aš nemačiau dar nė viename įstatyme, kad mokestinė… apmokestinimo bazė turi būti suderinta tarp valstybės ir mokesčių mokėtojo. Vis dėlto aš vėl matau, kad Finansų ministerija ir Socialinių reikalų apsaugos ir darbo ministerija nesuderino šitų klausimų.

PIRMININKAS. Dėkoju. K. Daukšys. Prašom į tribūną. Galbūt ir šį kartą labai trumpai ir tik skaičiais.

K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, Pirmininke. Atsižvelgsiu į jūsų prašymą. Gerbiamieji, Loreta labai gražiai viską išpasakojo šioje vietoje. Aš pasakysiu dar paprasčiau: kodėl mes norime individualią veiklą padaryti UAB’u? Jeigu mes norime prie kiekvieno žmogaus, kuris ką nors veikia, pastatyti buhalterį, taip ir sakykime. Dabar pagal visas įstatymo pataisas greitai bus taip: nesvarbu, ar tu užsiimi individualia veikla, ar tu turi personalinę įmonę, ar tu esi UAB’o direktorius arba savininkas, tau bus maždaug panašios pareigos ir … Tada kam skirti tas skirtingas veiklos rūšis ir kitus dalykus?

Gerbiamieji, gal vieną kartą baikime šiuos visus pasišaipymus ir palengvinimus. Tai personalinei įmonei – vienas palengvinimas, individualiai veiklai – kitas, UAB’ams – dar ką nors padaryti, ir išsiplauna visa esmė. Aš ir klausiu, ką mes čia bandome padaryti? Bandom pasakyti, kad tas, kuris turguje prekiauja, pavyzdžiui, arbūzais, jau yra UAB’as? Tada gal sudėkime visas priemones ir bus viskas. Tai tiek norėjau, Pirmininke, pasakyti.

PIRMININKAS. Tikrai visi nustebę. Ačiū. K. Daukšiui šiandien konstruktyvumo virusas, matyt. Ačiū.

Gerbiamieji kolegos, kviečiu į tribūną V. Matuzą, pagrindinio komiteto atstovą. Yra gautos, jeigu aš neklystu, trys pataisos. Pirmoji yra dėl 2 straipsnio – Seimo narių A. Zuoko ir Ž. Šilgalio. Prašau teikėjams… Seimo narys Ž. Šilgalis. Gal galėtumėte pateikti dėl 2 straipsnio 1 dalies jūsų teiktą pataisą? Dar būtų prašymas: jūsų kortelė neįdėta, negalime įjungti mikrofono.

Ž. ŠILGALIS (LCSF). Yra registruotos mūsų kelios pataisos. Pirma, mano nuomone, čia yra 9 straipsnio 1 dalis, o ne antra.

PIRMININKAS. Taip, vienai yra pritarta, o dabar aš kalbu apie 2 straipsnio 1 dalies pataisą, kuriai nepritarė komitetas. Ar jūs ją atsiimate, nes…

Ž. ŠILGALIS (LCSF). Dėl tos, kuriai pritarta, mes apie tai nekalbame, ar ne?

PIRMININKAS. Ne, tai ta automatiškai jau yra inkorporuota.

Ž. ŠILGALIS (LCSF). Tai labai gerai. Dėl šito. Tai savaime tas klausimas yra išspręstas, nes Vyriausybė atidėjo tuos sprendimus. Iš esmės galbūt šiuo atveju būtų galima ir nesvarstyti. Paskui galbūt grįšime.

PIRMININKAS. Gerai. Komiteto nuomonė dėl vieno pasiūlymo jus tenkina, o dėl kito jūs atsiimate.

Yra Seimo nario J. Veselkos pataisa, kuriai komitetas nepritaria. Prašau. Teikėjui žodis. Ar jūs taip pat atsiimate? Prašom.

J. VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, aš jau kalbėdamas pasakiau, kad siūlau darbinėms pajamoms, kurios viršija 10 tūkst. Lt, taikyti 33 % tarifą, tai yra jeigu 10 tūkst. šimtas, štai šitam papildomam šimtui taikyti 33 % tarifą. Tai vadinu socialiniu mokesčiu, kad ne tik tie, kurie dirba valstybės tarnyboje, kur mažinate atlyginimus nesiklausdami jų ir jų teisėtų lūkesčių, o visi piliečiai, kurie uždirba dideles pajamas, papildomai prisidėtų, kaip ir visi, prie sunkmečio įveikimo. Tai visiškai nėra progresiniai mokesčiai. Tai papildomas socialinis bendrumo mokestis ypač aukštas darbines pajamas gaunantiems žmonėms.

PIRMININKAS. Dėkoju. Komiteto argumentai. Prašom.

V. MATUZAS (TS-LKDF). Ačiū, pone Pirmininke. Komitetas siūlo nepritarti Seimo nario J. Veselkos pasiūlymui, nes manoma, kad, nustačius didesnį mokesčio tarifą tik su darbo santykiais, pabrėžiu – su darbo santykiais, susijusioms tam tikrą sumą viršijančioms pajamoms, tokias pajamas gaunantys asmenys būtų nepagrįstai diskriminuojami, palyginus su asmenimis, gaunančiais tokias pačias ar didesnes pajamas ne pagal darbo sutartis, pavyzdžiui, tai dividendai, advokatų ir notarų atlyginimai, tantjemos ir t. t. Nustačius papildomą tarifą su darbo santykiais susijusioms pajamoms, joms iš esmės būtų taikoma sudėtinga, pasaulyje analogų neturinti progresinė pajamų mokesčio sistema, kai progresyvumas užtikrinamas tiek per NPD taikymą, tiek per skirtingus mokesčių tarifus. Dėl to darbo užmokesčio apmokestinimo administravimas taptų sudėtingas.

Atsižvelgiant į šiuo metu esančią darbo užmokesčio struktūrą, kai 10 tūkst. 1 Lt sumą viršijantys atlyginimai sudaro tik labai nedidelę atlyginimų dalį, priėmus pasiūlymą, 2010 metų nacionalinis biudžetas papildomai gautų apie 10 mln. Lt., valstybės biudžetas – apie 3 mln. Lt, o savivaldybių biudžetai – apie 7 mln. Lt. Komitetas siūlo nepritarti Seimo nario J. Veselkos pasiūlymui, nors ir unikaliausiam.

PIRMININKAS. Dėkoju. Už – V. P. Andriukaitis. Prašom.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Vien dėl unikalumo būtų galima pritarti. Jeigu rimtai, tai kolega Julius tiesiog provokuoja tą diskusiją. Visai teisingai teigiama. Taip, išties, jeigu būtų pritarta tokiam tarifui, reikėtų galvoti apie, kaip sakyti, šitą unikalią įvestą apatinės progresijos sistemą, kurios išties niekur pasaulyje nėra, kurią įvedėte tik gruodžio mėnesį. Tai yra unikalu. Jeigu mes dabar padarytume žingsnį ir įvestume darbinėm pajamom, aukštom pajamom, šį tarifą, galbūt tai priverstų Vyriausybę pateikti apskritai logiškesnę progresinių mokesčių sistemą. Tada būtų galima galvoti, kaip taikyti progresiją ne darbinėms pajamoms, o visoms pajamoms. Vadinasi, pamėginkime dabar balsuoti dėl to pasiūlymo, kuris iš tiesų turėtų provokuoti labai sveiką diskusiją dėl apskritai normalios progresinės sistemos įvedimo. Todėl remiu J. Veselkos pasiūlymą.

PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš – A. Kubilius. Prašau.

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš noriu priminti V. Andriukaičiui, kad normali progresinė sistema yra įvesta, įvesta Permainų koalicijos nuo sausio 1 d. Negatyviai arba neigiamai progresyvus neapmokestinamų pajamų dydis yra tikra solidarumo išraiška, kai iš žmonių yra ne atimama, o jiems duodama. Nustatomas didesnis neapmokestinamas minimumas, kartu valstybė suteikia lyg ir papildomą paramą sunkiau gyvenantiems žmonėms. Na, o socialdemokratai visą laiką nori ką nors atimti. Bet tai daro kažkodėl tiktai tada, kai yra nebe valdžioje. Matyt, ta drąsa yra truputį už krūmo pasislėpus sakyti, štai mes dabar norėtume ką nors atimti.

Aš suprantu, kodėl socialdemokratai nuolat kalba apie progresinius mokesčius. Kai idėjų ir kažkokios intelektinės minties nebelieka, tai visa socialdemokratija susiveda tik į vieną tokią iniciatyvą, kurios patys per aštuonerius metus nesugebėjo įgyvendinti. Mano manymu, štai ši diskusija simbolizuoja vieną paprastą dalyką – visišką socialdemokratijos Lietuvoje kolapsą. Aš raginčiau pagaliau sugalvoti ką nors naujo ir neeskaluoti vien tik šios idėjos, kurią naujoji valdančioji koalicija, remdamasi savo matymu, kad geriau yra ne atimti, o duoti žmonėms, ir pradėjo įgyvendinti. Aš turiu omeny progresinių mokesčių iniciatyvą.

PIRMININKAS. Dėkoju. Nuomonės už, prieš išsakytos. Kviečiu balsuoti. Kas pritaria pataisai, balsuoja už, kas nepritaria, balsuoja kitaip. Pataisai, kuriai komitetas nepritarė.

Balsavo 85. Už – 20, prieš – 16, susilaikė 49. Pasiūlymui nepritarta.

V. P. Andriukaitis, po to J. Veselka. Prašau.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamasis Seimo Pirmininke, būčiau nekalbėjęs, bet labai gilios A. Kubiliaus mintys mane tiesiog išprovokavo, taigi replika.

Kolega Kubiliau, A. Kubilius: gili konservatizmo krizė. Ačiū. (Juokas salėje)

PIRMININKAS. Dėkojame. J. Veselka.

J. VESELKA (TTF). Na, kad gili konservatizmo krizė, tai teisus V. Andriukaitis, bet kad dėl progresinių mokesčių visaip priešinasi socialdemokratai, irgi teisybė. O aš noriu, gerbiamasis Matuzai… na, gerbiamasis, gėda dabar nežinoti Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo. Teisingai, jūs įvedėte progresyvumą 470 Lt. Na, atrodo juokingai. Ir toliau, kad nuo 3,5 tūkst. Lt tas neapmokestinamas minimumas niekam netaikomas. Todėl, kai jūs rašot, kad aš siūlau 10 tūkst., kad būtų neapmokestinamas, jiems visiems nuo 3,5 tūkst. nebetaikomas neapmokestinamas… o 470 Lt ten kas 10 Lt progresyvumas. Kiek daug skaičiavimo ir buhalterėms, ir Finansų ministerijai, bet kažkaip priėmėte. O šito, kur elementarus, paprastas, jūs aiškinat, kad čia viskas supainiojama, čia iš tikrųjų buvo ne progresinio, o socialinio solidarumo mokestis, bet jūs jį atmetėte.

V. MATUZAS (TS-LKDF). Mes pagyrėme jus, neatmetėme.

PIRMININKAS. Dėkojame. Yra Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pasiūlymas, kuriam pagrindinis komitetas taip pat nepritarė. V. Stundys. Prašau.

V. STUNDYS (TS-LKDF). Komitetas labai atidžiai bandė suprasti problemą, kurią kėlė meno kūrėjai. Iš tikrųjų kūrėjų veikla dažnu atveju yra jų laisvalaikio reikalas. Iš esmės tos veiklos sąnaudos yra visiškai tapačios registruoti individualiai veiklai. Aš suprantu, kad jie turi galimybę, kaip jūs rašote savo atmetimo išvadoje, registruoti savo individualią veiklą, deja, kūrėjas yra kūrėjas, jisai nori būti tam tikra prasme laisvas ir autorinės sutartys šiuo atveju jiems gelbsti.

Taigi komitetas, atsižvelgdamas į tai, kad meno kūrėjo statusą turinčių menininkų Lietuvoje nėra tiek daug, tai yra vos 4 tūkst. kūrėjų, primygtinai ir vienbalsiai iš esmės pritaria tokiai pataisai, apeliuodamas ir į Biudžeto ir finansų komiteto šios problemos supratimą. Manyčiau, kad ta pataisa padėtų meno kūrėjams ir sutvirtintų jų socialinį statusą.

PIRMININKAS. Dėkoju. Komitetas nepritarė, norėtume išgirsti argumentus.

V. MATUZAS (TS-LKDF). Pone komiteto pirmininke, aš noriu informuoti garbųjį Seimą, kad pristatydami Meno kūrėjų asociacijos vadovui Kornelijui Plateliui mes paaiškinome, kad kūrėjai turi galimybę dirbti pagal darbo sutartį, ir nėra jokios kliūties įregistruoti individualią veiklą. Jie puikiai suvokia, kad tai yra viena iš galimybių nedarant išimčių, kaip visą šitą klausimą išspręsti. Iš principo jie savo pasiūlymo kaip ir atsisakė. Tai komiteto posėdyje buvo aiškiai įvardinta. Taigi argumentai labai paprasti – yra ir šiandien mechanizmas, kaip galima šitą klausimą išspręsti, todėl mes ir siūlome nepritarti šiam siūlymui.

PIRMININKAS. Už – V. P. Andriukaitis.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamasis pranešėjau, neatsiėmė kūrybinių asociacijų darbuotojai šio pasiūlymo, jūs esate neteisus. Iš tiesų Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas svarstė, nes buvo oficialus kreipimasis, jis yra ir dabar. Būtų galima pasiūlyti kai kam iš kūrėjų dirbti pagal darbo sutartis, bet tai nereiškia, kad jie visi taip turi dirbti, ir jų motyvacija yra visiškai logiška, nes gyvenime jie dirba labai įvairiomis formomis. Dėl to jie ir atstovauja kūrėjams, nes kūryba labai sunkiai apibrėžiama arba įstatoma į kažkokius darbo sutarties santykius ar panašiai. Todėl tai, ką Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas dėsto, iš tiesų išreiškia bendrą Kūrėjų asociacijos nuomonę. Aš palaikau tą pasiūlymą ir tai tikrai nekliudo netgi dabar egzistuojančiam mechanizmui. Priešingu atveju jūsų siūlymas unifikuoja ir sugriauna galimybę turėti įvairius mechanizmus. Todėl remiu Kūrėjų asociacijos pasiūlymą.

PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš nėra. Kviečiu balsuoti. Kas pritaria pasiūlymui, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja kitaip.

Balsavo 78. Už – 30, prieš – 9, susilaikė 39. Pasiūlymui nepritarta.

Daugiau pasiūlymų ir pataisų negauta. Dėkoju gerbiamajam V. Matuzui. Gerbiamieji kolegos, dėl viso po vieną. Už – K. Glaveckas, prieš – L. Graužinienė. Prašau. Dėl viso po svarstymo. Prašau.

K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamieji kolegos, svarstant dabartinį įstatymo projektą yra siūlomi tokie trys dalykai. Pirma, numatyta (…) leidžiamų atsiskaitymų, kurie mažina neapmokestinamąsias tokios veiklos pajamas… nustatymo būdą. Tai yra gyventojas, gavęs pajamų iš individualios veiklos, turėtų teisę pasirinkti vieną iš tų būdų – iš pajamų atimti visas faktiškai patirtas išlaidas, jas grįsdamas juridinę galią turinčiais dokumentais, arba atimti fiksuoto dydžio, t. y. 20 % nuo gaunamų individualios veiklos pajamų sumos leidžiamus atskaitymus. Antra, siūloma gyventojų (…) atsiskaitymams priskirti neapmokestinamąsias pajamas… tenkančias išlaidas. Ir trečia – siūloma individualios veiklos savininko bei ūkinės bendrijos tikrojo nario iš individualios veiklos ir ūkinės bendrijos gautą vadinamąjį menamąjį darbo užmokestį, kurio suma neviršija sumos, nuo kurios tame įstatymo projekte siūloma skaičiuoti šio asmens valstybinio socialinio draudimo įmokas, prilyginti darbinėms pajamoms, kartu siūloma iš nepaprastųjų pajamų sąrašo išbraukti neribotos civilinės atsakomybės vieneto dalyvį, iš šio vieneto gaunamas sumas, per mokestinį laikotarpį neviršijančias 4 tūkst. Lt. Kitaip tariant, yra sudaromos lengvatos, sumažinama mokesčių našta individualioms įmonėms. Todėl siūlau pritarti.

PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš – L. Graužinienė.

L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Dabar aiškiai supratau, kad valdančioji dauguma nesusigaudo, kur jie mažina naštą verslo mokesčiams, kur jie didina. Jeigu jūs išsinagrinėsite gerai, ką teikiate, tai jūs pamatysite, kad biudžetui naudos nebus, bet žmogui dar blogiau padarysite. Kai reikės pradėti mokėti po metų, kai deklaruos, tai tada pažiūrėsite, kiek gausite vėl prieštaraujančių nuomonių. Vienas dalykas.

Kitas dalykas, visą laiką yra pamirštama, kad individualios įmonės, individualių įmonių savininkai atsako pagal Civilinį kodeksą visu savo turtu ir tai, kas lieka jiems iš pelno, tai jau yra jų pinigai, jų turtas. O mes visą laiką norime iš jų dar paimti, nes ta atsakomybė yra net paveldima, prievolės yra net paveldimos. Apmokestindami UAB’us, dividendus, individualios įmonės pajamas iš pelno, vis dėlto atskirkite šituos dalykus, nes aš matau didelį nesuvokimą atsakomybės ir tų uždirbamų pinigų vertės. Įsigilinus į šias įstatymo pataisas, visiškai neaiški apmokestinimo bazė, vadinasi, kiekvieną kartą savininkas išsiėmęs pinigus turės susimokėti visus mokesčius ne metams pasibaigus, bet, kiek suprantu, kiekvieną kartą išsiėmęs pinigus. Todėl aš balsuoju prieš.

PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai už ir prieš išsakyti. Kviečiu balsuoti. Kas pritaria po svarstymo įstatymo projektui, balsuoja už, kas ne, balsuoja kitaip.

Balsavo 86 Seimo nariai. Už – 66, prieš – 13, susilaikė 7. Įstatymo projektui po svarstymo pritarta. Priminsiu, kad prieš tai anksčiau buvo apsispręsta pritarti jo ypatingai skubai. Replika po balsavimo. Dovanokite, nemačiau, kuris pirmas. A. Kubilius, po to – K. Daukšys. Prašau.

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, žiūriu į L. Graužinienę ir į K. Daukšį, čia taip labai kritiškai įvertinusius šį projektą. Tik noriu priminti, kitaip negu jūs, šį projektą labai gerai vertino verslo bendruomenė, kuri laukė, ypač smulkieji verslininkai, individualūs verslininkai, būtent tokių pagerinimų. Visi kiti įstatymai, susiję su individualia veikla, buvo kaip tik ir parengti derinant su verslu, su individualiu verslu, kuriam iš tikrųjų po Naujųjų metų kai kurios mokesčių sąlygos buvo iki galo neparengtos taip, kad būtų jiems patogiau ir lengviau. Dabar, kai mes pasiūlome jau verslui palengvinantį siūlymą, tai jūs vėl kritikuojate. Manau, mano manymu, jūs kažko nesuprantate, o jeigu būtumėte geranoriškai nusiteikę, tai ir su finansų ministre galėtumėte čia pat ir pasiaiškinti.

PIRMININKAS. Dėkoju. Toliau posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininko pavaduotojas A. Kašėta. O dabar žodis L. Graužinienei. Prašau.

L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Gerbiamasis premjere, tokiam Gyventojų pajamų mokesčio įstatymui, kokį jūs pateikėte, verslas galbūt pritarė, bet aš abejoju, kad jie skaitė Socialinio draudimo įstatymą, kuris eis kitas, ir Sveikatos draudimo įstatymą, nes visą apmokestinimo bazę jūs nurodėte lydinčiuosiuose dokumentuose. Jeigu jūs paimsite visą visumą, tai vėl pažiūrėkime, aš jau sakiau, kad Mokesčių įstatymas, Gyventojų pajamų vėl nedera su Socialinio draudimo ir Sveikatos įstatymais.

PIRMININKAS (A. KAŠĖTA, LSF). K. Daukšys.

K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, individualioji įmonė nuo UAB’o ir skiriasi tuo, kad individualiosios įmonės savininkas turi kur kas daugiau atsakomybės už savo veiklą, ir tuo, kad jis, susimokėjęs tam tikrą dalį pinigų valstybei, turi teisę su savo pinigais elgtis kaip nori. Dabar gi jūs bandote padaryti taip, kad atsakomybė individualiajai įmonei liks, pareigas gaus kaip UAB’as ir galų gale iš to palengvinimo išeis labai paprastas dalykas: tos individualiosios įmonės bus dar labiau suvaržytos, tik pabandys vieną kitą kartą pasinaudoti vienu ar kitu dalyku, atsiras dėl pieštuko greitai Mokesčių inspekcija, ir pamatysite, kaip ten viskas bus. Tai aš sakau, kad individualiosioms įmonėms tai ne panacėja ir ne išsigelbėjimas, reikia iš esmės pagalvoti apie jų kokius nors pakeitimus. Čia yra pabandymas pritraukti prie UAB’ų. Tai jiems bus tikrai į nenaudą, o ne į naudą.

Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2, 4, 7, 8, 9 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-787(2) (svarstymas)

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kitas mūsų darbotvarkės 2-1f klausimas – Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2, 4, 7, 8, 9 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Pranešėjas – D. Budrys, Ekonomikos komiteto pirmininkas.

D. BUDRYS (ĄF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Komitete svarstėme šitą pasiūlymą. Sprendimas buvo priimtas bendru sutarimu – pritarti komiteto patobulintam projektui ir komiteto išvadoms.

PIRMININKAS. Kviečiu V. Matuzą, Biudžeto ir finansų komiteto atstovą.

V. MATUZAS (TS-LKDF). Komitetas apsvarstė šį projektą ir priėmė sprendimą pasiūlyti pagrindiniam komitetui pritarti pateiktam įstatymo projektui ir jį patobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė. (Žiūrėti komiteto išvadas.) Sprendimą komitetas priėmė bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Dėkoju, pranešėjams. Diskusijoje kalbėti pirmasis užsirašė A. Sysas.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Šitie įstatymų svarstymai papildys gražų paketą iš kalėdinės naktinės sesijos. Aš manau, kad jų pasekmes kai kas jus irgi ilgai. Ko gero, galbūt dar iki Naujųjų metų mes grįšime prie jų ir iš naujo svarstysime. Gerbiamieji, aš noriu priminti, kad šiam įstatymui nepritarė pagrindinis komitetas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, nes šitą įstatymą rengė Finansų ministerija ir nederino su Socialinio draudimo valdyba. Ko gero, su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija irgi nelabai derino, nes ministro parašų ant to įstatymo projekto rasti nepavyko. Vadinasi, ką siūloma Seimui padaryti? Tai, kas nesuderinta Vyriausybėje, šitas problemas bandoma Seimo rankom išspręsti.

Gerbiamieji, ko mes siekiame šitais įstatymais? Jeigu kalbame, kad „Sodrai“ yra sunkmetis ir po šito įstatymo svarstysime, kaip mažinsime ligos ir motinystės išmokas, tai kodėl pagal šitą įstatymą mes siūlome atleisti dalį mokėtojų nuo socialinio draudimo mokesčių? Taip, galbūt paskubėjot naktį padidinti mokesčius, bet tada kyla esminis klausimas. Jeigu nutariate kurią nors grupę atleisti, tai tada atleiskite visas kitas grupes, kurioms padidinote mokesčius. Kodėl paimta viena grupė, o tai yra individualiųjų įmonių savininkai, dėl kurių, bent jau „Sodros“ skaičiavimais, „Sodros“ biudžetas bus minus 26 mln. po šitų eksperimentų. Ar verta tai daryti? Nes vėlgi yra pažeisti tam tikri lygiateisiškumo principai, o svarbiausia, kas man labiausiai nepatinka, kad kalba apie tai ir čia diskusijose diskutuoja žmonės, kurie galbūt nelabai įsigilinę į socialinio draudimo sistemą, kuri yra grįsta draudiminiu principu. Tenka dažnai išgirsti, kad visi nori gauti išmokas, bet jeigu paklausime, tai niekas nenori mokėti įmokų. Tai taip juk nebūna. Jeigu nemoki įmokų, tai nepretenduok ir į išmokas. Šiuo atveju kai kas ateina į komitetą ir sako, duokite mums visas išmokas, bet mokėti mokesčių mes nenorime, mes išskirtiniai. Sistema grįsta būtent tuo: jeigu aš moku, aš gaunu. O socialinės apsaugos sistema yra visuminė. Noriu priminti ypač jauniems kolegoms, kurie naujai Seime, kad socialinio draudimo išmokos mus lydi dar negimus, nes mamytė išeina į dekretą ir jau gauna pinigėlius. Ir žmogus miršta, o jam dar išmokama dviejų mėnesių pensija. Ir visą gyvenimą mes gauname draudimo išmokas, ar tai būtų ligos, ar nelaimingo atsitikimo, nedarbingumo, pensija – viską tą gauname iš šitos sistemos. Ir kažkodėl mes nenorime, kad šitoje sistemoje dalyvautų visos grupės. Sugalvojame visokių išlygų.

Jeigu reikia remti smulkų ir vidutinį verslą, tai ne per šitą sistemą. Reikia remti per pelno, per kitus mokesčius. Nes iš šitos sistemos taip pat smulkaus ir vidutinio verslo atstovų tėveliai gauna pensijas, iš šito bendro katilo, bet kažkodėl į bendrą katilą mokėti nenorima.

Todėl, gerbiamieji, kas buvo padaryta Seime, Ministro Pirmininko lūpomis, kad maždaug pagrindiniai komitetai nieko neišmano šitų įstatymų, tai atiduokime tai komitetui, kuris dar labiau nieko nenusimano, ir jis greitai pritaria įstatymo projektui, nes taip prašo Ministras Pirmininkas A. Kubilius, šventas Ministras Pirmininkas A. Kubilius, palaimintas. Jeigu mes eisime toliau tokiu įstatymų leidybos keliu, tai Lietuvos krachas gerokai pagreitės.

PIRMININKAS. Kitas užsirašęs diskusijoje – M. Zasčiurinskas. Atsisako. V. P. Andriukaitis.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, gerai, kad mes turime galimybę dar kartą žvilgterėti į labai paprastą klausimą, kaip dažnai A. Kubilius moka komentuoti tokius tiesiog idiominius… Paprastai. Štai paprastai sakant, Seimas nėra laisvas. Jis yra saistomas Konstitucijos, Statuto ir Konstitucinio Teismo nutarimų. Šiandien Seimas įgyvendino Konstitucinio Teismo nutarimą, įvykdydamas savo pareigą atleisti pareigūną, kai yra pasibaigusi jo kadencija, iš pareigų. Atleisdamas gerbiamąjį V. Greičių Seimas įvykdė savo pareigą ir pirmą kartą pademonstravo, kad jis ima suvokti atsakingo valdymo konstitucinę doktriną.

Dabar, kai mes kalbame apie šitą įdomų atvejį (kolega E. Masiulis bando rankomis gestikuliuoti ir šiuo atveju galvoti, kad jis nesupranta, apie ką aš kalbu), tai noriu pasakyti, kad Seimas pamynė atsakingo valdymo doktriną ir, ignoruodamas pagrindinio komiteto nuomonę, politinės daugumos valia pakeitė komitetą ir socialinio draudimo klausimą delegavo komitetui, kad jis neturi kompetencijos ir yra saistomas Seimo statuto, nes Ekonomikos komiteto veiklos kryptys aprašytos vienareikšmiškai. Gal man jas pacituoti kolegai E. Masiuliui? Taigi cituoju, kolega. Klausykite.

„Ekonomikos komiteto veiklos kryptys. Rengti ir nagrinėti Seimo ir t. t. aktų dėl Lietuvos ūkio valstybinio reguliavimo energetikos, susiekimo, oro, vandens, geležinkelių, kelių, saugaus eismo ir transporto infrastruktūros, logistikos, investicijų pramonės, prekybos, paslaugų, verslo ir turizmo srityse, valstybės turto valdymo“ ir t. t. Kur čia yra socialinis draudimas? Kur čia yra „Sodros“ biudžeto klausimai? Taigi Seimas yra apribotas Statuto reikalavimų, ar ne? Yra, kolegos.

Taip pat dabar galiu pacituoti, kokia pagrindinė Socialinių reikalų ir darbo komiteto kompetencija. Labai akivaizdi: „Svarstyti Vyriausybės pateiktą tvirtinti Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto projektą ir teikti išvadas Seime svarstant kartu su valstybės biudžetu. Atlikti Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto apyskaitą“ ir t. t. Visa tai, kas susiję su valstybinio socialinio draudimo klausimais, yra išimtinė šio komiteto kompetencija.

Ir ką gi Seimas nusprendė plenariniame posėdyje? O jis pademonstravo, kad į atsakingą valdymą žiūri pro pirštus. Mes viską galime. Aš tą kalbu specialiai, nes šį klausimą mes tikrai atiduosime Konstituciniam Teismui. Aš jums pažadu, kad mes po šito priėmimo visų kitų dalykų tęsime kreipimąsi į Konstitucinį Teismą. Ir dabar fiksuoju tai stenogramai kaip argumentą, kad turėčiau ką kalbėti Konstituciniame Teisme. Ir fiksuoju, kad išties šiandien A. Sysas dar kartą paminėjo, kad Ekonomikos komiteto išvada apskritai yra šiuo atveju visiškai nulinė.

Taigi, kolegos, manau, kad mes šį spektaklį, aišku, tęsiame tik dėl to, kad suprantame puikiai, kad Socialinių reikalų ir darbo komitete žmonės yra pasikaustę. Juos kepurėmis užmėtyti sunkiau. Ten balsų situacija tokia, kad jie nelabai nusileis ir dėl „Sodros“ biudžeto, ir dėl „Sodros“ įstatymo pataisų. Vadinasi, tuomet atimame iš to komiteto ir deleguojame ten, kur galima greitai pravaryti reikalus ir taip pamėginti apeiti šią svarbią konstitucinę problemą. Bet taip neišeina.

Žinoma, mes gyvename keistoje valstybėje. Jeigu paminėtume vakarykščius Respublikos Prezidentės žodžius, kad, matote, kaip gerai, kad Vyriausybės pristatyti… bent jau mažiau vagia ar kažkas į tai panašaus. Nežinau, kas kitoje šalyje darytųsi po tokių oficialaus pareigūno žodžių. Aišku, pirmiausia oficialus pareigūnas turėtų pateikti medžiagą apie tuos kitus buvusių Vyriausybių narius, kurie vogė. Čia ne šiaip sau. Aš nežinau, į kokį turgų ši valstybė patenka, arba į kokią konstitucinę dykumą mes įeiname.

Todėl aš manau, kad pritarti šitiems dalykams tikrai negalime. Aš kalbu tam, kad teikdami Konstituciniam Teismui šitą ir kitus projektus mes turėtume kuo daugiau argumentų. Ačiū.

PIRMININKAS. Paskutinė kalbėti diskusijoje užsirašiusi Seimo narė B. Vėsaitė.

B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, aš, tiesą sakant, ne visai sutinku, kad Ekonomikos komitetas neturi kompetencijos verslo ir paslaugų srityje, nes individualios įmonės kaip tik ir veikia šioje srityje. Noriu pasakyti, kad šiuo „Sodros“, Sveikatos draudimo įstatymu mes iš tiesų taisome dabartinės daugumos kalėdinius pokštus, kurie buvo iškrėsti smulkiajam verslui.

Aš manau, kad šis įstatymo projektas yra pavėluotas, nes daugelis individualių įmonių, tikrųjų ūkinių bendrijų dėl jūsų uždėtos mokesčių naštos persiregistravo į UAB. Tokių yra apie 30 %. Todėl blogas darbas jau padarytas. Ir turiu abejonių dėl dviejų dalykų. Turiu abejonę, ar vis dėlto yra teisinga įvesti individualiai veiklai „Sodros“ lubas, nes samdomi darbuotojai tokių lubų neturi. Manyčiau, kad esant dideliam „Sodros“ deficitui individualia veikla užsiimantys asmenys turėtų mokėti mokesčius analogiškai kaip ir samdomi darbuotojai.

Kadangi įstatymas yra taisomas, mokesčių našta mažinama, o tai yra svarbu ypač smulkiajam verslui, tai iš esmės Ekonomikos komitetas pritaria šitoms įstatymo pataisoms.

PIRMININKAS. Visi užsirašę diskusijoje išsakė savo nuomones. Dabar vėl kviečiu pagrindinio komiteto, t. y. Ekonomikos komiteto, pirmininką D. Budrį, ir svarstysime pataisas. Prašom, gerbiamasis pirmininke, pristatyti pataisas.

D. BUDRYS (ĄF). Buvo J. Dautarto pasiūlymas, kuriam komitetas nepritarė. Buvo siūloma, kad ir pajamos, gautos pagal autorines sutartis, būtų įtrauktos… tai yra būtų neįtrauktos. Komitetas nepritarė, nes nuo autorinių atlyginimų skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos ar autoriniai atlyginimai, kaip ir darbo užmokestis, priskiriami draudžiamosioms pajamoms, skiriant ir apskaičiuojant ligos, motinystės pašalpas, pensijas, todėl, išmokant šias išmokas, negalima tų pačių pajamų traktuoti kitaip negu darbo užmokestis. Kaip manau, komitetas nepritarė.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos iš kairiosios pusės, kreipiuosi į opozicijos narius, būkite malonūs, mes negalime dirbti jums keliant triukšmą.

Aš noriu paklausti pataisos autoriaus, ar Julius Dautartas atsiima pataisą, ar reikalauja?..

J. DAUTARTAS (TS-LKDF). Aš gal ją ir atsiimčiau, bet su tam tikru komentaru, pirmininke.

PIRMININKAS. Prašom.

J. DAUTARTAS (TS-LKDF). Tikrai jos neatsiimčiau, bet ir gerbiamasis V. Matuzas, kalbėdamas su Kornelijumi Plateliu, ir man pačiam teko taip realiai įtikinti, kad jeigu šiai pataisai Seimas pritartų, tai praktiškai patys menininkai, viena vertus, išlošia, kita vertus, pralošia dėl draudiminių pajamų. Todėl, man atrodo, Kūrybinių asociacijų pirmininkas buvo įtikintas. Vien dėl to aš atsiimu šią pataisą.

PIRMININKAS. Dėkoju. Pataisa atsiimta. Kita – M. Basčio pataisa. Aš nematau M. Basčio posėdžių salėje, todėl prašau komiteto pirmininką pateikti ir pataisą, ir komiteto išvadą.

D. BUDRYS (ĄF). M. Bastys turėjo du pasiūlymus dėl 1 ir 2 straipsnių. Dėl ko komitetas vėl nepritarė? Kadangi pasiūlymo turinys, kaip ir jo argumentai bei tikslas buvo nepakankamai aiškūs, komitetas pritarė įstatymo projekto… iniciatorių siūlomam šios dalies pakeitimui. Taigi komitetas nepritarė.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar mes galėtume bendru sutarimu nepritarti? Ne. Yra prašoma kalbėti dėl pataisos. Prašom. B. Vėsaitė – už pataisą.

B. VĖSAITĖ (LSDPF). Kolegos, aš pritariu kolegos M. Basčio pataisai dėl žemdirbių „Sodros“ įmokų, nes kai kurie žemdirbiai dar nežino, kas jiems yra suplanuota. Siūlyčiau įvesti pamažu „Sodros“ įmokas, nes, tiesą sakant, jiems bus didelė naujiena metų pabaigoje.

PIRMININKAS. Balsuojame. Kas pritaria Seimo nario M. Basčio pataisai, kuriai nepritarė pagrindinis komitetas?

Už – 13, prieš – 13, susilaikė 51. Pataisai nėra pritarta.

Kita Seimo nario M. Basčio pataisa. Prašom, pirmininke, pateikti.

D. BUDRYS (ĄF). Komitetas irgi nepritarė, nes ūkininkams jau šiuo metu galiojančiame įstatyme yra nustatytos palyginti nedidelės socialinio draudimo įmokų „lubos“, t. y. tas įmokas jie turi mokėti nuo pajamų, neviršijančių 12 einamųjų metų draudžiamųjų pajamų sumos, t. y. 17 tūkst. 856 Lt, tačiau kitiems individualią veiklą vykdantiems asmenims projekte siūlomos nustatyti „lubos“ yra 48 einamųjų metų draudžiamųjų pajamų suma – 71 tūkst. 424 Lt. Taigi komitetas siūlo nepritarti M. Basčio siūlymui.

PIRMININKAS. Ar galime bendru sutarimu pritarti komiteto nuomonei? Ne. Yra prašymas balsuoti. Prašom balsuoti. Kas pritaria Seimo nario M. Basčio pataisai, kuriai pagrindinis komitetas nepritarė?

Balsavo 77 Seimo nariai: už – 14, prieš – 10, susilaikė 53. Pataisai nepritarta. Tai visos jūsų aptartos pataisos. Dėkoju komiteto pirmininkui.

Dėl viso įstatymo projekto. Užsirašė kalbėti prieš A. Šedžius. Atsisako. A. Sysas.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū. Gerbiamieji kolegos, galiu tik pakartoti, kad sprendimas, kurio nori eiti Seimas, t. y. kai šį įstatymą svarstant nedalyvauja pagrindinės institucijos, kurios turės vykdyti šį įstatymą, ir kai kalbama, kad nuolat yra didelis „Sodros“ biudžeto deficitas, o šiuo įstatymu yra siūloma daryti tam tikras išlygas atskiroms grupėms ir tokiu būdu į „Sodros“ biudžetą surinkti mažiau lėšų, tai… Aišku, pozicija tikrai tikėjosi, kad „Sodrą“ reikia gelbėti, nes ten yra gana didelis deficitas, tai aš nesuprantu, kaip galima balsuoti už šį įstatymo projektą. Kaip sakiau, ant šito įstatymo projekto Rimanto parašo aš neradau, todėl pasisakau prieš.

PIRMININKAS. Balsuojame. Kas pritaria įstatymo projektui, balsuoja už, kas mano kitaip, susilaiko arba balsuoja prieš.

Balsavo 79 Seimo nariai: už – 67, prieš – 8, susilaikė 4. Įstatymo projektui Nr. XIP-787(2) pritarta po svarstymo.

Noriu priminti, kad mes jau ankstesnės stadijos, t. y. pateikimo, metu pritarėme ypatingos skubos tvarkai.

Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2, 3, 4, 5, 7, 8, 9, 29, 31 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-788(2) (svarstymas)

Darbotvarkės 2-1g klausimas – Valstybinio socialinio draudimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Svarstymo stadija. Pranešėjas – D. Budrys, Ekonomikos komiteto pirmininkas.

D. BUDRYS (ĄF). Dėkui, pirmininke. Komitetas svarstė šį pasiūlymą. Sprendimas priimtas vėlgi bendru sutarimu – pritarti iniciatorių pateiktam projektui ir komiteto išvadoms.

PIRMININKAS. Kviečiu Biudžeto ir finansų komiteto pranešėją V. Matuzą.

V. MATUZAS (TS-LKDF). Biudžeto ir finansų komitetas svarstė įstatymo projektą ir priėmė sprendimą siūlyti pagrindiniam komitetui pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui. Sprendimas priimtas bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjams. Pasiūlymų šiam įstatymo projektui nėra, todėl iš karto kviečiu dalyvauti diskusijose A. Šedžių.

A. ŠEDŽIUS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke ir gerbiamieji kolegos, reikėtų nepritarti šiai įstatymo pataisai, nes pagrindinis Užsienio reikalų komitetas nepritarė, atidavė Ekonomikos komitetui. Jie pritarė ir siūlo nustatyti maksimalią sumą, nuo kurios turėtų būti mokamos individualių įmonių savininkų, ūkinių bendrijų tikrųjų narių, individualia veikla besiverčiančių asmenų, asmenų, gaunančių sporto, atlikėjų veiklos pajamas bei pajamas pagal autorines sutartis iš asmenų, nesusijusių su gavėjais, darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais Valstybinio socialinio draudimo įmokos lubas, kurios būtų lygios 48 patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydžių sumai, ir atsižvelgiant į tai, kad minėtų nuostatų įsigaliojimas numatytas nuo 2010 m. sausio 1 d. Jeigu pasižiūrėtume aiškinamajame rašte, tai matome, kad projekte siūloma suderinti Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo nuostatas su kartu teikiamo Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo straipsnių pakeitimais. Tačiau, kaip matome, su šiais įstatymo pakeitimais jos nedera. Todėl siūlau laikytis tos nuomonės, kaip ir pagrindinis komitetas, ir nepritarti šio įstatymo pataisoms.

PIRMININKAS. Užsirašė kalbėti A. Sysas.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, man užteks jėgų sėdėti ir iki 22 val., ir iki 24 val. Buvau su jumis iki 6 val., galiu pabūti ir iki 22 val., prižadu. Gerbiamieji kolegos, šitas įstatymas yra pavyzdys naktinio darbo, ko nereikėjo daryt, nes dabar šituo įstatymu, gerbiamieji, jūs naikinat tai, ką naktį mums įrodinėjot, kad šitą reikia padaryti, t. y. sportininkų ir individualių apmokestinimas. Ar ne apie tai mes šnekėjom čia naktį komitete ir visur kitur? Gerbiamieji, jeigu jau mes leidom socialinės…. Čia ne aš, čia mikrofonai. Gerbiamieji, aš noriu priminti pačią sistemą, kad ji buvo ydinga iškart tada, žiemą, kada jūs tą pasiūlėt. Į socialinio draudimo sistemą neįtraukę tam tikrų grupių (lobistai, kurie dirbo) – ūkininkų, aktorių, advokatų, notarų, individualių, TŪB’ų, ŪB’ų ir visokių kitokių darbuotojų, ir jie 10 ar 15 metų nemokėjo mokesčio, mes pasidavėm iliuzijai, kad įvedus šitą apmokestinimą jie, sulaukę senatvės pensijos, pradės gauti visą pensiją. Gerbiamieji, mes užmiršom, kad tam, kad gautume visą pensiją, reikia turėti 30 metų draudiminio stažo, ne paprasto stažo, o draudiminio, ir jeigu jau jie 15 ar 18 metų nedirbo ir nemokėjo, tai čia jau buvo pirmoji apgaulė. Jie pradėjo kažką mokėti, pradėjo tikėtis, nes jie, kaip ir visi kiti, kalba apie tai, kad jie nori gauti išmokas, jie nori turėti vaikų ir gauti tokias pačias vaiko priežiūros išmokas, kokias gauna pelno įmonėse ar valstybės tarnyboje dirbantys žmonės. Jie, jeigu suserga, norėtų gauti normalų nedarbingumo pažymėjimą ir už tai apmokėjimą. Mes čia, Seime, išleisdami tą įstatymą, vieną kartą apgavom.

Praėjo septyni mėnesiai. Mes sakom: pamatėm, eksperimentas nepavyko, triušis padvėsė, todėl nutarėm paimti ir vėl jus išbraukti iš šitos sistemos, tiksliau, palikti ir lyg ir laikyti už pavadėlio, kad jūs socialiniame draudime dalyvaujate, bet iš principo nedalyvaujate ir į nieką tikėtis negalite. Mūsų skubėjimas dabar (lygiai toks pats skubėjimas buvo gruodžio 22–23 d., ypač dešiniosios pusės, kuri norėjo žūtbūt priimti įstatymus, kuriuos reikia dabar, po septynių mėnesių, naikinti) yra puikus pavyzdys, apie jį rašys knygose, kaip nereikia dirbti Seime.

PIRMININKAS. M. Zasčiurinskas. Atsisako žodžio. Taigi, gerbiamieji kolegos, kas pasisako už, prieš? Ar galim bendru sutarimu pritarti? (Balsai salėje) Negalim. Balsuojam. Balsuojam, kolegos. Kas pritaria pateiktam įstatymo projektui, balsuoja už, kitaip manantys balsuoja prieš arba susilaiko.

Balsavo 70 Seimo narių. Už – 58, prieš – 4, susilaikė 8. Įstatymo projektui po svarstymo yra pritarta. Vėlgi primenu, kad šiam įstatymui yra taikoma ypatinga skuba.

Sveikatos draudimo įstatymo 6, 8, 17, 18, 19 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-789(2) (svarstymas)

Įstatymo projektas 2-1h – Sveikatos draudimo įstatymo 6, 8, 17, 18, 19 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Pranešėjas – D. Budrys, Ekonomikos komiteto pirmininkas. Kviečiu. Ar vietoje D. Budrio kas nors gali iš Ekonomikos komiteto pristatyti? Kol kas kviečiu… Ateina. Taip.

D. BUDRYS (ĄF). Kolegos, komitetas svarstė. Komiteto išvada yra pritarti komiteto tobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Pritarta bendru sutarimu ir buvo pasiūlymai…

PIRMININKAS. Apie pasiūlymus vėliau.

D. BUDRYS (ĄF). Atsiprašau. Taigi bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu Biudžeto ir finansų komiteto atstovą V. Matuzą.

V. MATUZAS (TS-LKDF). Biudžeto ir finansų komitetas, kaip papildomas komitetas, svarstė įstatymo projektą ir priėmė sprendimą pasiūlyti pagrindiniam komitetui pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir jį patobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus. Sprendimas priimtas bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Dėkoju. V. Stundys, Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas, pateiks komiteto išvadą.

V. STUNDYS (TS-LKDF). Dėkui. Komitetas, kaip papildomas komitetas, svarstė minėto įstatymo projektą ir siūlo pagrindiniam komitetui pritarti Sveikatos draudimo įstatymo atitinkamų straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui atsižvelgiant į Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto nuomonę, įvertinančią vėlgi meno kūrėjų išskirtinumą. Dėkui.

PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjams. Dabar diskusijoje užsirašė kalbėti J. Olekas, tačiau vietoj jo prašosi kalbėti A. Sysas.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš jau nekartosiu, kad tai įstatymo projektas, kuriam nepritaria Sveikatos komitetas. Čia analogiškas atvejis su Socialinių reikalų komitetu ir dviem prieš tai svarstytais įstatymais. Aš norėčiau atkreipti dėmesį į tam tikrus šito įstatymo niuansus. Kaip teigia Ligonių kasos, po šito įstatymo pateikimo Ligonių kasos nesurinks 175 mln. Lt. Ar tai gerai, ar blogai, spręsti, aišku, Seimui. Gerbiamieji, jeigu mes planuojame, kad biudžeto pajamos mažės, tokiu atveju reikia aiškiai pasakyti, kas bus mažinama, nes išlaidų srity kažkodėl jokių pataisų nedaroma, o Privalomojo sveikatos draudimo fondas yra suplanuotas, vadinasi, numatytos ir išlaidos, ir pajamos. Reikėtų tada svarstyti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą ir aiškiai parašyti, ko atsisakom – tam tikrų paslaugų išlaidų kompensavimo, mažinti kompensavimo lygmenį ar nustatyti kažkokias kitokias apdraustųjų mokamas priemokas. Kitaip nei socialinio draudimo atveju, kur jeigu tu moki mažesnes įmokas, tai gauni mažesnes išmokas, sveikatos draudimo atveju taip neįvyksta. Jeigu reikia suteikti būtinas priemones atsitikus nelaimingam atsitikimui ar susirgus, tai neskirsto, kad tavo įmoka yra šiek tiek mažesnė ir tau duos vietoje dviejų tablečių vieną, tau duoda vis tiek dvi tabletes, jeigu reikia prijungia ne pusę lašelinės, o visą, ir visos paslaugos suteikiamos pagal sistemą, kokia yra siūloma ir kitam žmogui, kuris pilnai draudžiasi. Tai šioje situacijoje mes skirstome žmones, kurie moka visas įmokas ir gali tikėtis pilno gydymo, ir kitus žmones, kuriems leidžiame iš dalies nemokėti įmokų ir reikalauti tų pačių paslaugų. Šioje vietoje yra svarbiausias skirtumas nuo socialinio draudimo.

Manau, kad tokių įmokų mokėjimas yra nesuderinamas su sveikatos draudimo sistemos solidarumu, teisingumu ir nepriklausomumo principais. Pagal šį įstatymą ką siūlo? Kad iš tam tikros grupės žmonių sveikatos draudimo įmokas rinktų ne Valstybinė mokesčių inspekcija, o „Sodra“. Tad man kyla klausimas: jeigu mes „Sodrai“ duodame papildomo darbo, kodėl mes tada savo Seimo sprendimais neskiriam papildomų lėšų toms funkcijoms vykdyti? Yra tam reikalingi žmonės, tam reikalingas darbo laikas tą darbą padaryti. Juo labiau kad Valstybinė mokesčių inspekcija administruoja visus kitus mokesčius. Vadinasi, kažkas bėgs ir į vieną instituciją, ir į kitą. Tai būtų paprasčiausiai nepatogu patiems mokesčių mokėtojams.

Jeigu įvedėme šį mokestį, pakeisdami mokesčių sistemą nuo sausio 1 d., ir jau dalis žmonių įprato mokėti Valstybinėje mokesčių inspekcijoje, ar keitimas iš naujo nesujauks pačios sistemos, kurią visai neseniai sukūrėme? Manau, kad Valstybinė mokesčių inspekcija, kuri visą laiką administravo sveikatos draudimą, yra šios srities profesionalė. Ir tiktai vieno segmento – individualiųjų įmonių – sveikatos draudimo atidavimas „Sodrai“ iškreipia visą mokesčių sistemą, nes „Sodra“ administruoja tik socialinio draudimo įmokas.

Gerbiamieji kolegos, šie klausimai iškilo svarstant Socialinių reikalų ir darbo komitete, tokios pačios problemos iškilo svarstant, kiek suprantu, Sveikatos komitete, todėl abu šie komitetai ir nepritarė šiam įstatymo projektui. Pakartosiu, tai yra didelis minusas Privalomojo sveikatos draudimo fondui, antra – yra užkraunamas papildomas darbas Socialinio draudimo valdybai neskiriant jai papildomo finansavimo. Valstybinė mokesčių inspekcija, administruodama šias įmokas, gaudavo tuos pinigus, bet pinigai administravimui į „Sodrą“ neina. Tai yra keletas niuansų, kuriuos aš norėčiau, kad jūs išgirstumėte. Todėl šiam įstatymo projektui aš negaliu pritarti.

PIRMININKAS. V. P. Andriukaitis.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, norėčiau kreiptis į jus ir paprašyti paaiškinimo. Ką tik prieš mane kalbėjęs kolega A. Sysas teisingai pateikė skaičiavimus ir pateikė Sveikatos draudimo fondo darbuotojų duomenis apie tai, kad iš tiesų šitiek neteks Sveikatos draudimo fondas pinigų. Tuo tarpu Konstitucijos 131 straipsnio 2 dalies paskutinis sakinys skamba taip: „Negalima mažinti įstatymų numatytų išlaidų, kol tie įstatymai nepakeisti.“ Taigi Sveikatos draudimo biudžetas yra patvirtintas įstatymu, išlaidų dalis suplanuota, ji nekeičiama, bet įplaukų dalį keičiam.

Kolegos, ar mes nors trupučiuką dabar suvokiame, ką mes darom? Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš kreipiuosi į jus labai rimtai. Šiuo atveju Statutas numato, kad jūs turite arba kelti klausimą Teisės ir teisėtvarkos komitetui, nes čia viskas įvyko svarstant, arba atsiklausti Vyriausybės nuomonės, kaip jinai žiūri į tai, į visiškai aiškią problemą, nes ir valstybės biudžete nėra jokių kompensacinių mechanizmų numatyta. Aš žiūriu į Sveikatos komiteto pirmininką mano kolegą A. Matulą, jie turbūt patvirtins, kad šiuo atveju Sveikatos fondo biudžetui iškyla rimta problema. Vadinasi, pirma, ką mes turime numatyti, turime sumažinti išlaidas, kaip to reikalauja Konstitucija. Kitaip sakant, kartu svarstyti Sveikatos draudimo biudžeto fondo klausimus. Aš dabar kalbu apie elementarią kompetenciją, kolegos. Tai aš visų retoriškai klausiu, klausiu visų kolegų: kaip mes turime išeiti iš šios situacijos? Gal turite atsakymą, nes tai ne šiaip sau, tai yra šimtai milijonai litų? Nekalbu apie tas detales, apie kurias A. Sysas kalbėjo, jog išties Mokesčių inspekcija atlieka tam tikrus veiksmus, tačiau jeigu bus perduodama rinkti „Sodros“ sistemai, jie už tai nenumatę jokių asignavimų, kad „Sodra“ galėtų tą funkciją įvykdyti.

Palaukite, ar apskritai taip galima spręsti klausimus, nepaisant to, kad šiandien yra jau septinta valanda vakaro? Šiaip dar ne šešios ryto, dar, atrodo, galvos veikia, tai gal išgirsite tuos argumentus. Nes iki priėmimo, numanau, kad jūs, ko gero, pirmininke, turėtumėte išnagrinėti Statutą, ar mes galime nagrinėti šį klausimą apskritai. Aš nekalbu apie tai, kad nėra ko komentuoti jau dėl esminių dalykų, tiek to, bet dėl šių konstitucinių reikalų patarkite, kaip čia išsisukti iš šios situacijos. Dar kartą cituoju: „Negalima mažinti įstatymų numatytų išlaidų, kol tie įstatymai nepakeisti“. „Sodros“, Sveikatos draudimo įstatymas nepakeistas, vadinasi, jeigu paliečiame dalį įplaukų, tai kaip bus su išmokom, kurios lieka. Tai kaip bus su šita konstitucine norma? Atsakykite į klausimą.

PIRMININKAS. Visi norintys diskutuoti kalbėjo. Dabar prašau pagrindinio komiteto pranešėją D. Budrį. B. Vėsaitės pataisa, aš salėje nematau B. Vėsaitės. Prašau komiteto pirmininką pristatyti ir pataisą, ir komiteto išvadą.

D. BUDRYS (ĄF). B. Vėsaitė argumentavo, kad netikslinga sveikatos draudimo įmokomis apmokestinti Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymu nurodytas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų mokamas pašalpas. Šiam pasiūlymui komitetas nepritarė. Argumentas buvo, kad šias išmokas tikslinga apmokestinti, nes jų esmė kompensuoti prarastas darbo pajamas. Taigi komitetas nepritarė.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti komiteto nuomonei? (Balsai salėje) Prieštaraujančių nėra? (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, bendru sutarimu pritarta komiteto išvadai… (Balsai salėje) Balsuojam, kas pritaria B. Vėsaitės pasiūlymui, kuriam nepritarė pagrindinis komitetas. (Balsai salėje: …„Komitetas nepritarė…“)

Gerbiamieji kolegos, kadangi matau, kad ne visi Seimo nariai suprato, dėl ko mes balsuojame, sakau dar kartą. Balsuojame dėl Seimo narės B. Vėsaitės pasiūlymo, kuriam nepritarė pagrindinis komitetas. Balsuojam.

Balsavo 77 Seimo nariai. Už – 8, prieš – 11, susilaikė 58. Pataisai nėra pritarta.

Kita B. Vėsaitės pataisa. Ir vėl salėje nematau autorės. Prašau komiteto pirmininką pristatyti pataisą ir išvadą dėl pataisos.

D. BUDRYS (ĄF). Gerbiamoji B. Vėsaitė siūlė neperskirstyti Sveikatos draudimo įmokas administruojančių institucijų funkcijų, tai reiškia neperduoti iš VMI „Sodrai“, nes VMI vis tiek liktų įmokų, kurias moka įsigiję verslo liudijimus, smulkieji ūkininkai, administravimo. Komitetas nepritarė šitam pasiūlymui. Argumentai buvo palikti projekto iniciatorių nuostatą, kad tais atvejais, kai privalomojo sveikatos draudimo įmokų bazė sutampa su valstybinio socialinio draudimo įmokų baze, įmokas administruoja Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka. Komitetas nepritarė.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, ar galėtume bendru sutarimu pritarti komiteto išvadai? Yra siūlymas balsuoti. Balsuojame. Kas pritaria B. Vėsaitės pataisai, kuriai nepritarė pagrindinis komitetas?

Už pataisą 7, prieš – 9, susilaikė 66. Pataisai nėra pritarta.

Yra trečioji B. Vėsaitės pataisa, kuriai nepritarė pagrindinis komitetas. Prašau, pirmininke, pristatykite.

D. BUDRYS (ĄF). Argumentai ponios B. Vėsaitės buvo tokie pat kaip ir dėl projekto 4 straipsnio. Komitetas nepritarė vėlgi konstatuodamas, kad reikia palikti projekto iniciatorių nuostatą, kad tais atvejais, kai privalomojo sveikatos draudimo įmokų bazė sutampa su valstybinio socialinio draudimo įmokų baze, įmokas administruoja Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka. Komitetas nepritarė.

PIRMININKAS. Balsuojame dėl B. Vėsaitės pataisos. Kas už, prieš arba susilaiko? Primenu, kad pagrindinis komitetas nepritarė šiai pataisai.

Balsavo 83 Seimo nariai. Už – 6, prieš – 11, susilaikė 66. Pataisai nėra pritarta. Dėkoju pranešėjui. Man atrodo, mes visas pataisas apsvarstėme.

Dabar kviečiu kalbėti dėl viso įstatymo projekto. A. Matulas. Prašau. Už įstatymo projektą.

A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš iš tikrųjų noriu kalbėti už tik tiek, kad pritariu Vyriausybės veiksmams, jog reikia skatinti verslą, bet tai reikia daryti ne privalomojo sveikatos draudimo sąskaita. Mes per tuos garsiuosius posėdžius priėmėme sprendimą, į sveikatos draudimo sistemą įtraukėme apie 300 tūkst. žmonių, gyventojų, kurie iki šiol arba nemokėjo, arba mokėjo sveikatos draudimo mokestį su labai didelėm lengvatom. Todėl šiandien Sveikatos draudimo fondo biudžeto padėtis yra daug geresnė negu valstybės ir daug geresnė negu „Sodros“.

Tai dabar ką mes darome? Mes vėlgi taikome tam tikroms socialinėms grupėms, verslo grupėms lengvatas dėl to, kad jie buvo aktyvesni ir priėjo prie vieno kito ministro arba prie Vyriausybės. Tai ką aš siūlyčiau?

Iš tikrųjų turėtų būti kompensuojama, nes Valstybinė ligonių kasa ir Sveikatos ministerija mums pateikė duomenis, skaičiavimus, kad sveikatos draudimo biudžetas neteks apie 175 mln. Įvertinus ekonominę situaciją, Ekonomikos komitetas lyg galvoja, kad tai turėtų būti apie 65 mln. Bet iš tikrųjų suma yra didelė. Todėl jeigu jau ryžtamės šitiems dalykams, tai turėtų būti arba kompensuojama, arba bent jau tikslinant pajamas turėtų būti tikslinamos ir išlaidos. Priešingu atveju mes pajamas sumažiname, o išlaidas turėsime turėti tokias, kokios yra patvirtintos privalomojo sveikatos draudimo biudžete.

Ir pagaliau dar vienas dalykas, Vyriausybė turi apsispręsti. Aš suprantu, kad jums gana sunku atsilaikyti įvairioms verslo grupėms, todėl Vyriausybė turi apsispręsti ir teikti įstatymo projektus rudenį, kad tie žmonės, kurie moka ne visą sveikatos draudimą, gaus nepilną draudimo polisą. Tie, kurie moka nuo visų pajamų nustatytą mokestį, gauna pilną draudimo polisą ir jiems primokėti arba nereikės, arba reikės labai nedaug. Nes priešingu atveju to spaudimo mes niekada neatlaikysime.

PIRMININKAS. Laikas.

A. MATULAS (TS-LKDF). Iš esmės, kolegos, kadangi Sveikatos reikalų komitetas vienbalsiai nepritarė ir siūlė grąžinti šitą įstatymo projektą, manau, kad ir aš, ir mūsų komiteto nariai nuomonės nekeisim. Siūlau tam įstatymui nepritarti.

PIRMININKAS. Prieš – A. Sysas.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aišku, aš sužavėtas kalba, kurią pasakė mano kolega Antanas iš šešto aukšto. Todėl čia galėčiau tik pridėti keletą sparnuotų frazių. Paėmiau į rankas dar kartą pažiūrėti šiandien skubiu paštu išplatintą nacionalinį susitarimą. Ką gi aš ten randu? Ogi randu, nors čia iš tribūnų visą laiką Ministras Pirmininkas kalba apie tai, kad reikia padėti silpniausiems, mažiausias pajamas turintiems žmonėms, o turtingi galėtų pasidalinti daugiau, sumokėti daugiau, bet skaitau: atsisakyti privalomojo sveikatos draudimo įmokų mokėjimo nuo nereguliariai gaunamų pajamų, įskaitant dividendus, turto pardavimo pajamas ir palūkanas.

Gerbiamieji, čia yra pajamos tų žmonių, kurie nemoka sau atlyginimo. Jie sau išsimoka dividendus, jie paima už turtą, jie paima už palūkanas, ir mes norime, kad jie nemokėtų nei socialinio draudimo įmokų, nei privalomojo sveikatos draudimo įmokų.

Gerbiamieji, teisingai pasakė mano kolega Antanas iš šešto aukšto. Šitas pasiūlymas yra tipiškas oligarchų draugų pasiūlymas, nes tie, kurie gauna didžiausias pajamas, paleidžiami Lietuvoje kaip labiausiai remiami, kuriems labiausiai reikalinga pagalba. Gerbiamieji, ne tuo keliu einame. Tie žmonės tikrai gali sumokėti, juos greičiausiai ir geriausiai aptarnaus bet kurioje ligoninėje. Bet mokės visi tie, kurie gauna daug mažesnes pajamas. Todėl vien dėl to negalima pritarti tokiam siūlymui. Ir visiškai palaikau Sveikatos reikalų komitetą.

PIRMININKAS. Kalbėjo kolega iš žemesnio ar aukštesnio aukšto, nesupratau. Bet balsuojame dėl viso įstatymo projekto. Kas pritaria Sveikatos draudimo įstatymo 6, 8, 17, 18, 19 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui, balsuoja už.

Balsavo 87 Seimo nariai. Už – 61, prieš – 14, susilaikė 12. Įstatymo projektui pritarta. Primenu, kad jam taikoma ypatingos skubos tvarka.

Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-930 (pateikimas)

Kitas įstatymo projektas – Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Pranešėja – I. Šimonytė, finansų ministrė. Pateikimas.

I. ŠIMONYTĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, leiskite pateikti Vyriausybės teikiamą įstatymo projektą, kuris yra susijęs su patikslinamu 2009 m. biudžeto projektu. Šito įstatymo projekto esmė yra tokia, kad siūloma dar vienam šildymo sezonui, tai yra iki 2010 m. rugpjūčio 31 d., pratęsti lengvatą centralizuotam šildymui ir karštam vandeniui, kuri šiuo metu yra nustatyta ir dar vis tebegalioja, kurios galiojimo laikotarpis baigiasi š. m. rugpjūčio 31 d. Šitie pasiūlymai yra motyvuojami keletu dalykų. Pirmiausia tai, kad …

PIRMININKAS. Gerbiamoji pranešėja, atsiprašau, minutėlę! Gerbiamieji Seimo nariai, jeigu tikrai yra reikalas aptarti rimtas problemas, tai išeikite į tam skirtas kabinas, ten, kur geriame kavą. Būkite malonūs išklausyti pateikimą. Įstatymo projektas rimtas, prašom klausyti atidžiai.

I. ŠIMONYTĖ. Kadangi iš tikrųjų ši lengvata turi tą pačią ydą, kokią turi ir kitos pridėtinės vertės mokesčio lengvatos, tai yra tai, kad viešųjų finansų sąskaita yra subsidijuojami taip pat ir tie žmonės, kurie gali susimokėti visą kainą už šildymą ir karštą vandenį, tačiau kaip tik šiuo metu Socialinės apsaugos ir darbo ministerija peržiūri piniginės socialinės paramos reglamentavimą ir tai reguliuojančius teisės aktus, sakykime, siekiant, kad šie procesai vyktų paraleliai, yra siūloma lengvatą vis dėlto pratęsti dar vieniems metams. Per tą laiką atitinkamai būtų galima adaptuoti piniginės socialinės paramos teisės aktus taip, kad ta parama apsaugotų tuos žmones, kuriems yra sudėtinga apmokėti savo komunalinių paslaugų sąskaitas, tačiau nesubsidijuotų tų žmonių, kurie tas sąskaitas gali apmokėti savo lėšomis. Iš principo tokia būtų projekto esmė.

Dėl šito projekto valstybės biudžeto pajamos iš pridėtinės vertės mokesčio būtų apie 40 mln. mažesnės. Tą įvertinti galima gana patikimai, kadangi tai yra vienintelės reguliuojamos kainos iš visų lengvatinių PVM tarifų, todėl tiek vartotojo naudą, tiek ir netekimus galime gana tiksliai įvertinti. Prašyčiau pritarti po pateikimo.

PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti pirmoji B. Vėsaitė. Nėra. A. Šedžius.

A. ŠEDŽIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamoji pranešėja, iš tiesų yra geras pasiūlymas, kad žmonėms būtų palengvinimas, įvedus pridėtinės vertės mokesčio lengvatą šildymui. Tačiau, kaip mes matome, lengvata galiotų tik iki 2010 m. rugpjūčio 31 d. Vienas dalykas, kad tai yra numatoma tik vienam šildymo sezonui, kitas dalykas, kaip bus su šia lengvata? Ar jau yra įvertinta, kad prieš tai pateiktas įstatymas, kuriame yra numatoma, kad pridėtinės vertės mokestis yra didinimas nuo 19 iki 21 procentinio punkto… Ar tai neturės įtakos ir nereikės dar kartą tobulinti šio įstatymo projekto ir padidinti lengvatinio PVM tarifo?

I. ŠIMONYTĖ. Manau, kad logika pratęsti lengvatą taip, kad ji baigtųsi naujojo šildymo sezono pradžioje, yra logiška dėl kainodaros tikslų, nes tuo metu yra lengviau Kainų ir energetikos komisijai reguliuoti nustatomas kainas, o pagrindinis motyvas, kaip esu minėjusi, kad iš tiesų reikėtų tinkamai pritaikyti ir patobulinti piniginės socialinės paramos teisės aktus. Manau, kad pavyks tą padaryti taip, kad valstybės subsidija būtų teikiama tiems žmonėms, kuriems ta subsidija reikalinga, o kiti, galintys susimokėti, galėtų susimokėti ir standartinį tarifą.

PIRMININKAS. Klausia E. Žakaris.

E. ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamoji ministre, čia nuolaidos yra daromos turbūt tam, kas daugiausia žmogui kainuoja, tai yra šildymui, prieš tai buvo vaistai. Sakykite, nuo sausio 1 d. uždarius Ignalinos atominę, o specialistai kalba, kad gali gerokai pabrangti elektra, ar jūs nemanote, kad pats laikas būtų pagalvoti bent sunkmečiu PVM mažinti ir elektros energijai?

I. ŠIMONYTĖ. Ačiū už klausimą. Mačiau, kad yra įregistruotas toks jūsų pasiūlymas. Manau, kad mes bandysime jį įvertinti. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad tokios lengvatos mes niekada neturėjome. Tai būtų papildomas neigiamas poveikis biudžetui, nors pagal Europos teisę tokia lengvata yra galima. Bet čia matyčiau problemų dėl Vyriausybės programos, kadangi tai būtų visiškai nauja lengvata, ir matyčiau tą pačią problemą, ką minėjau kalbėdama apie šildymą, kad vis dėlto negalima lyginti visų visuomenės socialinių grupių. Dalis visuomenės tikrai turės problemų ir ją reikia tinkamai apsaugoti, kad ji galėtų apmokėti savo sąskaitas, bet kita dalis visuomenės tikrai galėtų savo sąskaitas apsimokėti ir pati, be valstybės subsidijų.

PIRMININKAS. Klausia V. M. Čigriejienė.

V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamoji ministre, pratęsiant lengvatą vieniems metams, sakykite, kiek maždaug valstybei kainuos ta PVM lengvata per šildymo sezoną, nes subsidija teikiama, kaip jūs sakote, tiems, kuriems ji reikalinga, bet kartais tuo labai piktnaudžiaujama. Kad to elemento išvengtume. Mes kartais turime labai didžiulių nuostolių valstybėje, kaip mokant pašalpas ir panašiai. Kiek aš žinau, apygardoje taip yra.

I. ŠIMONYTĖ. Ačiū. Kadangi šiuo atveju mes kalbame apie lengvatinį mokesčio tarifą, o ne apie socialinei paramai skirtas lėšas, tai tie netekimai būtų gana tiesioginiai būtent per pajamų pusę. Kadangi, kaip aš ir minėjau, mes kalbame apie reguliuojamas kainas, tai tas netekimas… Šių metų biudžeto pajamos būtų mažesnės maždaug 40 mln. Lt, ir tokie patikslinimai šiandien pateiktame antrajame biudžeto projekte yra padaryti.

PIRMININKAS. Klausai B. Pauža. B. Paužos nėra. A. Butkevičius. Nėra. V. Žiemelis.

V. ŽIEMELIS (TS-LKDF). Atsiprašau, gerbiamasis posėdžio pirmininke, atrodo, buvau užsirašęs prieš B. Paužą. Tiek to.

PIRMININKAS. Nepykite. Prašom.

V. ŽIEMELIS (TS-LKDF). Gerbiamoji ministre, kaip jūs manote, ar negalima buvo eiti kitu keliu? Štai šis įstatymas yra… laikinuoju mes jį galime pavadinti. Kadangi jis yra terminuotas, ar nereikėjo ne nustatyti terminą, o taisyti įstatymus, kad negautų šių lengvatų asmenys, kuriems jos nepriklausytų? Kodėl mes numatome laikinai? Nejaugi jums neužteks keleto mėnesių pataisyti, rudens sesijos neužteks pataisyti įstatymams laiku?

I. ŠIMONYTĖ. Ačiū už klausimą. Bet iš tikrųjų pridėtinės vertės mokesčio lengvatą taikyti, atsižvelgiant į žmogaus pajamas, būtų tikrai labai sudėtinga, todėl šios problemos yra sprendžiamos kitu būdu. Yra taikomi standartiniai mokesčio tarifai, o mažesnes pajamas gaunantiems asmenims yra teikiama socialinė parama per biudžeto išlaidas. Būtent dėl šitų teisės aktų patobulinimo būtinybės yra siūloma priimti tokį laikiną sprendimą.

PIRMININKAS. Klausia V. P. Andriukaitis.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamoji pranešėja, mokesčio lengvatos, pridėtinės vertės mokesčio lengvatos, visoje Europos Sąjungoje egzistuoja įvairiose srityse. Ir tai netiesa, kad… paleista tokia „pijarinė“ antis, kad tik tokios grupės laimi ir t. t. Išties gana sudėtingas vaizdas, dėl ko jos taikomos. Mano klausimas: negi jūs tikite, kad krizė jūsų nurodytu terminu pasibaigs? Aišku, kad ji nepasibaigs. Akivaizdu, kad ta lengvata socialiai yra tikrai labai jautri, aktuali ir ilgalaikė. Tai koks tikslas šiuo atveju „pakabinti“ datą, pasakyti, kad metams pratęsiame, kai visiškai akivaizdu, kad ta lengvata vis tiek išliks? Nebus Lietuva tokia valstybė, kuri panaikintų lengvatas, kai aplinkui visoje Europos Sąjungoje jos egzistuoja.

Suprantu, kad būtų galima svarstyti kada nors atsisakyti, pasikeitus situacijai, arba peržiūrėti ir visa kita, bet šiuo atveju „pakabinti“, duoti lengvatos laikinumą ir visą laiką visus erzinti tuo… Kam to reikia? Ar ne geriau būtų išlaikyti tą 9 % tarifą, kaip kažkada buvo mėsai ilgalaikis tarifas, o jeigu reikėtų panaikinti ar panašiai, tai galima bet kada su tokiu pasiūlymu ateiti į Seimą. Kam reikalinga ta data?

I. ŠIMONYTĖ. Ačiū už klausimą. Kalbėdama apskritai apie lengvatas, aš sutinku, kad jos egzistuoja, bet lengvatos naudą galutiniam vartotojui, deja, užtikrina tik intensyvi konkurencija, todėl mes čia turėjome visokių patirčių dėl lengvatos šildymui. Tai yra viena ir, ko gero, vienintelė lengvata, kada nauda vartotojui yra neabejotina, nes tai yra reguliuojamos kainos, kaip aš ir minėjau. Bet vis dėlto galvoju, kad valstybė turėtų tinkamai sutvarkyti socialinės paramos mechanizmus, nes, nepriklausomai nuo to, ar krizė pasibaigs, ar nepasibaigs, kaip žmogus, gyvenantis daugiabutyje, manau, kad aš savo šildymo sąskaitą galėčiau apsimokėti ir be valstybės paramos.

PIRMININKAS. Paskutinysis klausia Č. Juršėnas.

Č. JURŠĖNAS (LSDPF). Ačiū. Gerbiamoji ministre, jūs jau beveik atsakėte į mano klausimą, bet vis dėlto norėčiau, kad jūs apibendrintai pasakytumėte. Štai per šias dienas vėl, kaip per tą žiemos finansinį biudžetinį perversmą, mes turėsim priimti įvairius įstatymus, visą kompleksą su papildymais, padidinimais ir sumažinimais. Kiek suprantu, jums lyg ir galai su galais sueina. Ar iš tikrųjų taip? Nes kai kurie teisininkai reiškia pastabas, kad yra prieštaravimų tarp įstatymų, ir finansininkai turi įvairių nuomonių. Taigi ar sueina galai su galais, ar Jos Ekscelencija Prezidentė nematys reikalo ką nors vetuot ir ką mes tada darysim, kai sesija poryt baigiasi, ar nereikės rudenį dar kartą grįžt prie bent kai kurių klausimų?

I. ŠIMONYTĖ. Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų nė vienas įstatymas nėra keičiamas atgaline data ar panašiu būdu. Šiuo atveju mes kalbam apie lengvatą, kuri dar galios šiek tiek daugiau negu mėnesį, ir, manau, yra gana logiška, kad Vyriausybė prie biudžeto pridėjo šituos patikslinimus, atitinkamai pervertino biudžeto pajamas. Žinoma, Prezidentės teisė yra išsakyti nuomonę įvairiais būdais dėl teikiamų ir priimtų įstatymų, tačiau tikrai nemanau, kad galima būtų daryti prielaidą, na, taip nelabai diplomatiškai kalbant, kad kažkur nesueina galai. Tikrai aš manau, kad tiek, kiek tai priklauso nuo Finansų ministerijos darbo, galai čia tikrai sueina.

PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajai ministrei už tikslius ir lakoniškus atsakymus. Ačiū jums. Ir dabar, gerbiamieji kolegos, 1 – už, 1 – prieš. E. Žakaris – už.

E. ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Labai smagu, kad po dešimties valandų darbo galų gale sulaukėme nors vieno projekto, už kurį bus smagu balsuoti. Be abejo, reiktų dar pasitarti ir galbūt pavyktų susitarti, kad ta galiojimo data nepasibaigtų po metų, nes nemanau, kad sunkmetis tikrai pasibaigs taip greitai, bet čia spręs Seimas. Agituoju balsuoti už.

PIRMININKAS. Prieš – E. Klumbys. (Balsai salėje: „Nėra.“) Ar galėtume, gerbiamieji kolegos, bendru sutarimu pritarti po pateikimo? (Balsai salėje: „Galim.“) Ačiū. Po pateikimo bendru sutarimu pritarta. Ir siūloma ypatingos skubos tvarka. Ar galim pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Dėkoju, gerbiamieji kolegos. Bendru sutarimu yra pritarta. Pagrindinis komitetas – Biudžeto ir finansų komitetas. Siūloma svarstyti liepos 23 d. Galima pritarti šitiems pasiūlymams? Dėkoju.

Akcizų įstatymo 35 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-931 (pateikimas)

Kitas darbotvarkės klausimas – Akcizų įstatymo 35 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Pranešėja – finansų ministrė I. Šimonytė. Prašau.

I. ŠIMONYTĖ. Ačiū, pirmininke. Šito įstatymo tikslas yra gana paprastas. Yra siūloma nuo šių metų rugpjūčio 1 d. nustatyti gazoliams, t. y. dyzeliniams degalams, taikomą tokį akcizų tarifą, koks yra šiuo metu nustatytas Lietuvai Europos Sąjungos minimumas. Tai reiškia vietoj šiuo metu galiojančio 1140 Lt už 1000 l akcizo tarifą nustatyti 947 Lt už 1000 l tarifą. Jeigu šitas akcizo sumažinimas taptų tiesiogiai kainos sumažėjimu tiek, kiek proporcingai sumažėtų kaina dėl akcizo, tuomet dyzelinių degalų kaina turėtų sumažėti maždaug 22 ct už litrą. Jeigu vis dėlto nepavyktų padidinti dyzelinių degalų realizavimo, tuomet valstybės biudžeto netekimai dėl tokio sprendimo būtų apie 70 mln. Lt. Jeigu realizavimas padidėtų, tokiu atveju kažkiek būtų atgauta iš šios sumos per padidėjusį degalų realizavimą. Tačiau daryti kokias nors prielaidas dėl to, kokios sumos galėtų būti, mes tikrai neturime pagrindo. Dėl tos priežasties pateiktame patikslintame biudžeto projekte šia suma yra sumažintos valstybės biudžeto pajamos. Tokia būtų įstatymo projekto esmė. Jeigu būtų klausimų, aš atsakyčiau.

PIRMININKAS. Taip. Yra daug užsirašiusių jūsų paklausti. Pirmasis – A. Šedžius.

A. ŠEDŽIUS (LSDPF). Gerbiamoji ministre, iš tiesų labai gaila, kad Ministras Pirmininkas pripažįsta, kad padarė klaidą praeitų metų gruodžio mėnesį, ir rūpinasi savo reitingais, bando įtikti ir pataikauti rinkėjams ir daryti eksperimentą. Cituoju jo žodžius: „Padarysim akcizo nuolaidą, pabandysim, pažiūrėsim, kas bus.“ O kas bus, tai viskas aišku, nes ką tik mums ministrė pasakė, kad to bandymo kaina bus 70 mln. Lt netektis Lietuvos Respublikos biudžete.

Taigi, gerbiamoji ministre, pasakykit, ar jūs asmeniškai pritariat tokiai Ministro Pirmininko iniciatyvai atlikti tokį eksperimentą tiek su Lietuvos Respublikos biudžetu, tiek su Lietuvos Respublikos žmonėmis?

I. ŠIMONYTĖ. Na, aš nemanau, kad tai yra eksperimentas su žmonėmis. Tai yra Vyriausybės sprendimas, kurį Vyriausybė pateikė, priėmusi jį konsensuso būdu. Kadangi aš neturiu jokio pagrįsto pagrindo teigti, kad dyzelinių degalų realizavimas padidėtų, nes aš laikausi nuostatos, kad dyzelinių degalų realizavimas Lietuvoje yra sumažėjęs visų pirma ir labiausiai dėl ekonominės situacijos, o tikrai ne dėl akcizo, todėl Finansų ministerija atitinkamai nuosekliai patikslino pajamas, pajamų planą. Jeigu atsitiktų taip, kad vis dėlto dėl konkurencijos motyvų mūsų prekybininkai sutiktų atsisakyti bent jau dalies savo maržos, kuri šiuo metu išskiria mūsų degalinių kainas iš kaimyninių valstybių kainų, tuomet gali būti, kad tie netekimai būtų iš dalies padengti padidėjusiu realizavimu.

PIRMININKAS. Klausia Egidijus… Nėra E. Klumbio. J. Olekas. Taip pat nėra. V. M. Čigriejienė.

V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamoji ministre, įvedus akcizą degalams, valstybė neteko biudžeto pajamų, tai akivaizdu. Tai gal jūs kartais galėjot patarti buvusiam ministrui A. G. Šemetai nedaryti to, nes dabar jau praėjo septyni mėnesiai ir tiksliai pamatėm, kad mes padarėm turbūt klaidą. Kodėl? Na, kodėl?

I. ŠIMONYTĖ. Aš galėčiau atsakyti į tą klausimą labai paprastai. Iš tikrųjų mes nuo pat metų pradžios labai intensyviai Seime diskutavom su gamintojais, su prekybininkais, kaipgi čia yra, kad Lietuvoje tos kainos skiriasi nuo kaimyninių valstybių. Tikrai išnagrinėję esamas kainas, atmetę zloto kurso kritimą, kuris buvo pagrindinis veiksnys, nulėmęs skirtumus tarp Lietuvos ir Lenkijos, atmetę mokesčių skirtumus, mes vis dar tarp kainų randame keliolikos centų skirtumą, kurio negalime paaiškinti jokiais valdžios sprendimais arba kažkokiais objektyviais dalykais. Tuos klausimus konkurencija arba išspręs, arba ne. Aš tikrai nesutikčiau su prielaida, kad realizacija sumažėjo dėl akcizų. Realizacija, mano supratimu, sumažėjo pirmiausia dėl problemų transporto sektoriuje. Todėl, kad benzino realizavimas, kuris yra daugiau susijęs su galutiniu vartojimu, tikrai sumažėjo nestipriai.

PIRMININKAS. Klausia B. Vėsaitė. Nėra. P. Gražulio taip pat nėra. V. Žiemelis. V. Žiemelis! Prašau.

V. ŽIEMELIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamoji ministre, vis dėlto sunku sutikti su jumis, nes gyvenimas kalba visiškai ką kita ir situacija visiškai kitokia. Degalus sunkiosios krovininės mašinos pilasi Lenkijoje. Gal tai lemia ir tai, kad Lenkijoje, aišku, ir zlotas nuvertėjo, ir kainos mažesnės, tačiau akcizas vis dėlto paveikė. Jeigu jūs viską padarysite, kad degalų pardavėjai gautų mažesnę maržą, tai, be abejonės, padidės degalų pardavimas. Be abejonės. Bet jūs taip pat padarykite savo darbą. Ar pasiruošę?

I. ŠIMONYTĖ. Ačiū už klausimą. Manau, kad maržą sumažinti gali tiktai konkurencija. Ar yra pakankama konkurencija mūsų prekybos sektoriuje, turbūt Finansų ministerijai būtų gana keblu tiesiai atsakyti. Vis dėlto dėl krovininių mašinų mes esame domėjęsi, kokią dalį savo kuro Lietuvoje pirkdavo krovininiai automobiliai iki pakeitimo. Tai, sakykime, pakilimo laikais ta dalis nesiekė 40 %, dabar ta dalis sumažėjo, tačiau atsižvelgiant į tai, kad yra kaimyninė šalis, pro kurią bet kuriuo atveju yra pravažiuojama vykstant į Vakarų Europą ir kurios valiuta yra nupigusi 40 %, tuo nesinaudoti būtų mažų mažiausiai keista.

PIRMININKAS. E. Žakaris.

E. ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamoji ministre, jūs galėtumėte su tokiais projektas dažniau apsilankyti Seime. Klausimas būtų, jeigu galite atsakyti. Šiek tiek čia gal ne jums tiesiogiai, bet vis tiek jau ne pirmas kartas, beje, ir praeitoje kadencijoje, ir prie kitos Vyriausybės, aš nežinau, ar čia ministerijų klerkų darbas, kai būna pateikimai, šiuo atveju buvo teiktas socialdemokratų toks pat projektas, jis buvo atmestas, o po to ateina iš Vyriausybės? Ačiū.

I. ŠIMONYTĖ. Ačiū už klausimą. Man atrodo, dėl pateiktų iniciatyvų Vyriausybė buvo paprašyta išvados, tai dabar šis pateiktas projektas ir yra turbūt geriausia Vyriausybės išvada dėl tų projektų. Niekas neneigia tų iniciatyvų, kurios buvo pasiūlytos, manau, čia yra bendras konsensuso klausimas. Jeigu Seimas tam pritars, tai ši nuostata įsigalios, kai tik ji bus priimta.

PIRMININKAS. Klausia P. Auštrevičius.

P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Dėkoju, pirmininke. Gerbiamoji ministre, kaip Juozukas sakė, su sąlyga, kad šios pataisos gali būti priimtos. Kaip atrodys mūsų konkurencingumas mažmeninėje dyzelino rinkoje, palyginti su latviais ir lenkais? Su lenkais vis tiek mes dar, matyt, būsime tarp pralaiminčiųjų, ne dėl pačios kainos, dėl sudedamosios dažniausiai reikalų, su latviais kaip ir bent jau su baltarusiais, pasakykite, kaip?

I. ŠIMONYTĖ. Su baltarusiais labai sunku lygintis, nes Baltarusija vis dar nėra Europos Sąjungos narė. Dėl Lenkijos. Norėčiau paminėti tai, kad pagal Europos Sąjungos teisės aktus lenkų akcizo kritimas yra laikinas veiksnys, nes Lenkija privalės perskaičiuoti savo akcizus ir nuo sausio 1 d. juos atitinkamai padidinti, t. y. grąžinti tą skirtumą, kuris dabar susidarė dėl zloto nuvertėjimo. Tokiu atveju kainų skirtumo teoriškai neturėtų būti. Tačiau taip, kaip skaičiuojame dabar, net jeigu visos kainos sumažėjimas patektų į vartotojo į kišenę, kas yra 22 ct, tą aš jau esu minėjusi, skirtumas nuo Lenkijos vis tiek išliktų keliolika centų. Su Latvija teoriškai išliktų didesnis skirtumas, nes tai priklauso nuo prekybininkų maržų. Šio dalyko mes nereguliuojame.

PIRMININKAS. R. Sinkevičius.

R. SINKEVIČIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamoji ministre, galiu suklysti kiek dėl skaičių. Lietuva, ko gero, parduoda per metus apie milijoną tonų apskritai degalų, du trečdalius, ko gero, sudaro dyzelinas ir maždaug vieną trečdalį sudaro benzinas, tokia maždaug proporcija. Žinoma, šaunu, kad jūs siūlote mažinti akcizą dyzeliniam kurui, kuris naudojamas daugiausia sunkiasvoriam transportui, tranzitiniam transportui, bet šiuo atveju lieka nuskriausti vietiniai vartotojai, kurie daugiausia vartoja benziną.

Galbūt kada nors Vyriausybei ateis noras pagalvoti ir dėl benzino akcizo mažinimo? Kai mažinsime akcizą dyzelinui, galbūt vertėtų pagalvoti apie rapso metilo esterio, dyzelinio kuro sudedamosios dalies, skatinimo procesą. Gal šioje srityje mes rastume kokį nors kompromisą, tai būtų pagalba žemdirbiams, tai būtų pagalba ekologijai, tai būtų pagalba Lietuvai apskritai, nes ji perka (…) kurą, o nenaudoja savo energetinių resursų.

I. ŠIMONYTĖ. Galiu atsakyti tiek, kas susijęs su biokuru ir su akcizais, kad biokuras akcizais nėra apmokestinamas. Tai daliai biokuro, kuri yra maišoma į mineralinį kurą, taip pat proporcingai akcizo tarifas yra mažinamas, tai nelabai sugalvočiau, kokių čia dar papildomų lengvatų galėtume pasiūlyti.

Dėl dyzelio ir benzino, ir skirtumų tarp šitų produktų turiu dar kartą pakartoti, kad benzino realizacija, palyginti su palyginamuoju laikotarpiu, yra sumažėjusi ne visai 3 %. Tikrai manome, kad kalbėti apie benzino akcizo mažinimą nėra jokio tikslo.

PIRMININKAS. V. P. Andriukaitis.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamoji finansų ministre, klausimas iš dviejų dalių. Vadinasi, didiname pridėtinės vertės mokestį, akcizą mažiname. Iš esmės turbūt neutralizuojame norimą efektą. Ar yra skaičiavimai, kiek koreliuoja PVM didinimas ir akcizų mažinimas? Aš suprasčiau, kad mes paliktume tą patį PVM tarifą, mažintume (…) akcizą, tada taip, iš tiesų mokestinis krūvis mažėtų, bet dabar mokestinis krūvis nelabai mažėja.

I. ŠIMONYTĖ. Nesutikčiau su jūsų pastaba todėl, kad mes kalbame apie PVM padidinimą 2 procentiniais punktais, kad kainos dalies tikrai sudaro vieną procentą geriausiu atveju, o akcizo sumažinimas, kaip ir sakiau, jeigu visas būtų perkeltas vartotojo naudai, šiuo atveju mes kalbame apie 22 ct litrui. Tai yra nepalyginami dalykai.

PIRMININKAS. Klausimams skirtas laikas baigėsi. Tačiau turėdami omeny, kad paskutinysis yra Seimo senjoras Č. Juršėnas, prašom trumpai paklausti.

Č. JURŠĖNAS (LSDPF). Ačiū. Aš atitinkamai pasistengsiu. Gerbiamoji ministre, tikrai verta šiandien buvo ilgiau padirbėti, nes jau antras šviesos spindulėlis mūsų tamsiame finansiniame pasaulyje. Mano klausimas yra toks: ar jūs nemanote, kad gal verta pratęsti sesiją dar kelioms dienoms, o jūs generuosite naujų finansinių šviesos spindulėlių per tą laiką?

I. ŠIMONYTĖ. Ačiū už klausimą. Tikrai niekaip nesiečiau to su savo asmeniu. Manau, tiek, kiek reikės iš Vyriausybės šviesių projektų, tiek bus pateikta ateinančiose sesijose.

PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajai ministrei. Visi klausimai atsakyti. Vienas – už ir vienas – prieš. Už – K. Glaveckas. K. Glaveckas yra salėje? Prašau. Jau atėjo. Gerbiamasis Kęstuti, aš labai atsiprašau, tačiau J. Olekas netikėtai greičiau už jus atsirado salėje. Prašau. J. Olekas turės kalbėti už.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Na, mes su Kęstučiu pasportuosime, kaip toliau bus. Mielieji kolegos, kaip mano kolega Č. Juršėnas sakė, pagaliau sulaukėme mokesčių politikos šviesaus spindulėlio. Beveik daugiau nei pusmetis užtruko, kol mums pavyko savo kolegas įtikinti, kad yra dalykų, kurie skaičiuojami ne vien aritmetiškai. Yra didelė tikimybė, kad sumažinus akcizo mokestį degalų vartojimas Lietuvoje padidės, kad tiek Lietuvos vairuotojai, tiek per Lietuvą važiuojantys kitų šalių automobiliai sustos čia, Lietuvoje, ir degalus pilsis Lietuvoje, o ne pervažiavę į kaimyninių valstybių degalines. Taip papildys Lietuvos iždą, o ne išveš pinigus iš Lietuvos, kad Lietuvoje vėl galės būti kuriamos darbo vietos taip, kaip buvo prieš kelerius metus, kai pakeliui, ypač, kai šalia „Via Baltica“, kai pasienio teritorijose atsirado daug naujų degalinių su naujomis darbo vietomis, ir pasipildydavo taip mūsų biudžetas.

Todėl palaikome pateiktą projektą, šiek tiek apgailestaudami, kad tai įvyko tik dabar, o ne anksčiau. Kviečiame kitų frakcijų kolegas palaikyti šį Vyriausybės ir naujosios ministrės siūlymą.

PIRMININKAS. Prieš – A. Šedžius.

A. ŠEDŽIUS (LSDPF). Aš iš tiesų, gerbiamieji kolegos, esu prieš bet kokius eksperimentus tiek su Lietuvos biudžetu, tiek ir su žmonėmis, nes mūsų naujoji Prezidentė yra padariusi ne vieną pastabą ir viešai, kad tiek Ministras Pirmininkas, tiek visa Vyriausybė, ministrų kabinetas, yra nenuoseklūs ir nesilaiko savo planų, eksperimentuoja, todėl turime tokį rezultatą, kokį turime. Tai, kad nuo 2010 m. sausio 1 d. akcizą reikės didinti, nes tą numato Europos Sąjungos direktyvos, norint suvienodinti dyzelino akcizą visoje Europos Sąjungoje, tai nėra tikslo trims ar keturiems mėnesiams realiai tą akcizą mažinti, nes realios įtakos neturės. Akcizo mokėtojas yra „Mažeikių nafta“, visų pirma didmeninė pardavimų kaina neturėtų labai stipriai kristi, nes kurią nors pelno dalį norės nusigriebti tiek pats dyzelino gamintojas, t. y. „Mažeikių nafta“, tiek kitas tarpininkas, t. y. degalinės, kurios vykdo mažmeninę prekybą, jos taip pat nepraleis progos pasipelnyti. Ir įvertinant tai, kad lapkričio bei gruodžio mėn. yra visada padidėjęs dyzelino vartojimas, nes reikia vežti prekes, ruoštis šventiniam laikotarpiui, o nuo sausio 1 d. kaina ar šiaip, ar taip padidės, tai tikrai degalinių savininkai nebus sužavėti tuo, kad reikia keisti kainas. Aš manau, kad kainai įtakos tai neturės, jeigu ir bus kelių centų sumažėjimas, tačiau į biudžetą netektis bus labai didelė. Taigi dėl trijų mėnesių keisti mokestinius įstatymus tikrai neverta.

PIRMININKAS. Balsuojam. Kas pritaria pateiktam įstatymo projektui, balsuoja už, kitaip manantys – prieš arba susilaiko.

Balsavo 70. Už – 69, prieš – 1, susilaikiusių nebuvo. Įstatymo projektui po pateikimo pritarta.

Kolegos, ar galime sutarti dėl ypatingos skubos? (Balsai salėje: „Galime.“) Galim. Dėkoju. Siūlomi komitetai. Pagrindinis – Biudžeto ir finansų komitetas. Siūloma svarstyti liepos 23 d. Galime pritarti tokiems pasiūlymams? (Balsai salėje: „Galime.“) Dėkoju. Pritarta bendru sutarimu.

Replika po balsavimo – K. Glaveckas.

K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamieji kolegos, mes iš tikro turime nuoseklios politikos pavyzdį – socialdemokratų. Vienas sako, kad taip, kitas, kad ne. Ir aš manau, kad J. Olekui reikėtų pasimokyti iš savo jauno draugo, kaip iš tikro pradėti mąstyti ir protauti ekonomine prasme. Labai ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, be reikalo pradedame diskusiją per šoninius mikrofonus. Pasimėgaukite galbūt ne salėje, o kitur. A. Šedžius. Prašau. Replika.

A. ŠEDŽIUS (LSDPF). Aš tik noriu pasakyti dešinei pusei, kad labai gražiai elgiatės, kai išduodate tiek savo principus, tiek savo ministrę. Reikėtų taip nedaryti. Jeigu jau nusprendėte, priėmėte sprendimą, tai palaikykite tiek ir savo lyderius, tiek ir savo ministrus.

PIRMININKAS. J. Olekas, nes buvo paminėta jo pavardė. Daugiau pasisakymų nebus.

J. OLEKAS (LSDPF). Gerbiamieji, taupydamas jūsų laiką aš į šį gerbiamojo K. Glavecko pasisakymą nereaguosiu.

Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl 2009, 2010 ir 2011 metų nacionalinio biudžeto numatomų rodiklių“ pakeitimo“ projektas Nr. XIP-790(2) (pateikimas)

PIRMININKAS. Dėkoju. Kitas klausimas – Seimo nutarimo dėl Seimo nutarimo „Dėl 2009, 2010 ir 2011 metų nacionalinio biudžeto nustatomų rodiklių“ pakeitimo projektas. Pranešėja – I. Šimonytė.

I. ŠIMONYTĖ. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, šitas nutarimo projektas yra patikslintas palyginti su tuo, kuris buvo pateiktas prie pradinio biudžeto patikslinimo projekto. Atsižvelgiant į tai, kokie patikslintame biudžeto projekte yra padaryti pakeitimai pajamų plane pirmiausia dėl ką tik pateiktų mokesčių įstatymų pakeitimų, taip pat asignavimų plane dėl pakeistų darbo užmokesčio mažinimo principų, tiesiog yra teikiamas projektas Nr. 2, kuris yra anksčiau pateikto projekto techninis patikslinimas. Prašyčiau Seimo pritarti.

PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti A. Šedžius. Atsisako žodžio. E. Klumbys. Nėra. J. Olekas. Nėra. K. Daukšys. Prašau. Ar K. Daukšys atsisako žodžio? Atsisako. Dėkoju. K. Masiulis. Taip pat atsisako.

Dėkoju gerbiamajai pranešėjai finansų ministrei. Ar galim bendru sutarimu pritarti šio įstatymo projektui po pateikimo? (Balsai salėje) Yra prieštaravimų. Prašau. K. Glaveckas – už.

K. GLAVECKAS (LSF). Kolegos, taupydamas visų laiką siūlau pritarti šiam nutarimui, nes jokių motyvų jam nepritarti iš tikro nėra. Ačiū.

PIRMININKAS. Prieš – J. Olekas.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, mes šiandien jau kelintą kartą sugrįžtame prie biudžeto skaičių. Tvirtindami patikslintą biudžetą mes beveik 2 mlrd. mažinom, tai čia dabar jau matome dar kartą tai pakartota ir tolesnėje perspektyvoje. Todėl pritarti tam, kad 2009 m. biudžetas mažėja beveik dagiau kaip 2 mlrd. Lt, aš manau, kad nė vienas šioje salėje neturėtume to laiminti. Todėl pasisakau prieš šio įstatymo priėmimą.

PIRMININKAS. Balsuojam. Kas pritaria nutarimo projektui po pateikimo?

Balsavo 71 Seimo narys. Už – 51, prieš – 6, susilaikė 14. Nutarimo projektui po pateikimo pritarta. Ar galėtume sutarti dėl ypatingos skubos tvarkos? (Balsai salėje: „Galime.“) Prieštaraujančių nėra. Dėkoju, kolegos.

Pagrindinis komitetas – Biudžeto ir finansų komitetas. Siūloma svarstyti liepos 23 d. Ar galime sutarti bendru sutarimu? (Balsai salėje: „Galime.“) Dėkoju.

Dabar repliką po balsavimo norėtų pasakyti gerbiamasis V. P. Andriukaitis.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamasis kolega K. Glaveckai, apskritai šis Seimo nutarimas, suprantama, yra formalus. Taip jau atsitiko, kad esant normalioms situacijoms prognozuoti galima dviem trims metams, ir ta įstatyminė norma, kuri reikalauja iš Seimo, kad jis patvirtintų dvejų trejų metų rodiklius, ji, aišku, pritaikyta visai kitoms ekonominėms sąlygoms. Mes šiek tiek kalbėjom anksčiau, kolega Kęstuti, su jumis, kad galbūt reikėtų daryti kokią nors pataisą, kad neužsiimtume tokiu tuščiu darbu. Nes ką gi, rudenį vėl reikės tikslinti biudžetą, vėl tie patys normatyviniai skaičiai, kurie iš esmės neatitinka jokių kriterijų, nes nėra kaip jų nustatyti. Tai geriau parašykime, kad Biudžeto ir finansų komitetas pakoreguotų įstatymą, kad krizės atveju tokių nutarimų teikti nereikėtų, nes, na, kitaip atrodo.

Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo komitetų sudėties patvirtinimo“ 3 ir 9 straipsnių pakeitimo“ projektas Nr. XIP-932 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, dabar svarstysime r-2 klausimą, rezervinį antrą – Seimo nutarimo dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo komitetų sudėties patvirtinimo“ 3 ir 9 straipsnių pakeitimo projekto. Kviečiu Seimo Pirmininko pirmąją pavaduotoją I. Degutienę.

I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, jums teikiamas Seimo nutarimas dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo komitetų sudėties patvirtinimo“ 3 ir 9 straipsnių pakeitimo. 1 straipsnyje iš Biudžeto ir finansų komiteto išbraukiamas R. J. Dagys ir ten ateina P. Luomanas. Socialinių reikalų ir darbo komitete vietoj P. Luomano – R. J. Dagys.

PIRMININKAS. Ar yra norinčių paklausti? Nėra norinčių paklausti? Ar galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje: „Galime.“) Dėkoju, gerbiamieji kolegos. Pritarta bendru sutarimu po pateikimo ir iš karto svarstymas. Svarstymui mes neturime jokių pataisų, pasiūlymų.

Priėmimas. Gerbiamieji kolegos, ar galėtume pritarti 1 straipsniui? (Balsai salėje: „Galima.“) Pritarta. Antrajam? (Balsai salėje: „Galima.“) Pritarta. Trečiajam? (Balsai salėje: „Galima.“) Pritarta. Dėl viso įstatymo projekto užsirašiusių kalbėti nėra.

Registruojamės ir balsuojam. Kas pritaria pateiktam svarstyti nutarimo projektui?

Balsavo 71 Seimo narys. Už – 69, prieš – 1, susilaikė 1. Nutarimo projektas priimtas.

Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-779(2) (svarstymas) (taikoma ypatingos skubos tvarka)

Grįžtame į mūsų darbotvarkę. 2-2 klausimas – Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 18¹ straipsniu įstatymo 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Pranešėjas – V. Matuzas, Biudžeto ir finansų komitetas. Svarstymo stadija. Primenu, kad taikoma ypatingos skubos tvarka.

V. MATUZAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Mūsų komitetas apsvarstė, atsižvelgė į daugelį pasiūlymų, kurie išplaukė iš Seimo kanceliarijos Teisės departamento, jiems pritarė, išnagrinėjo Vyriausybės pasiūlymus ir išvadas ir priėmė sprendimą pritarti patobulintam įstatymo projektui Nr. XIP-779. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Diskusijoje užsirašė kalbėti A. Šedžius. Atsisako kalbėti.

Gerbiamieji kolegos, kadangi pasiūlymų nėra, tai iš karto dėl viso įstatymo projekto. Dėl viso įstatymo projekto. Ar yra užsirašiusių kalbėti? K. Glaveckas – už.

K. GLAVECKAS (LSF). Siūlau pritarti įstatymo projektui. Ačiū.

PIRMININKAS. Prieš – J. Olekas.

J. OLEKAS (LSDPF). Siūlau nepritarti įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Dėkoju, kolegos, už lakoniškumą. Registruojamės ir balsuojame. Kas pritaria įstatymo projektui po svarstymo?

Balsavo 68 Seimo nariai. Už – 57, prieš – 2, susilaikė 9. Įstatymo projektui po pateikimo yra pritarta.

Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-791(3) (svarstymas) (Vyriausybė siūlo svarstyti ypatingos skubos tvarka)

Kitas darbotvarkės klausimas – Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Svarstymo stadija. Dėl vedimo tvarkos – Seimo narys V. Gapšys. Prašau.

V. GAPŠYS (DPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, norėtume atkreipti dėmesį, kad pagal mūsų duomenis nėra išlaikytas 72 val. terminas po komiteto išvados ir nėra laikomasi Statuto 151 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl prašome šito klausimo nesvarstyti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, mes tuojau pasitikslinsime registracijos valandą ir dieną. Gerbiamieji kolegos, turimais duomenimis, komiteto išvada buvo pateikta šiandieną. Prašau. Dėl vedimo tvarkos – A. Kubilius.

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, jeigu aš neklystu, tai šis klausimas buvo svarstomas nuo pradžių ypatingos skubos tvarka, kaip ir daugelis kitų su mokesčiais ir išlaidomis susijusių įstatymų. Tai, kad jis buvo grąžintas tobulinti pagrindiniam komitetui, visiškai nekeičia bendros valios šito įstatymo svarstymui taikyti tą pačią tvarką, kuri buvo taikoma ir prieš tai, tai yra ypatingos skubos tvarką.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, jeigu buvo taikoma ypatingos skubos tvarka, tada iš tikrųjų ta nuostata nėra taikoma. (Triukšmas salėje)

Gerbiamieji kolegos, vėlgi Sekretoriato darbuotojai patvirtino, kad nebuvo priimta ypatingos skubos tvarka ankstesnių stadijų metu, todėl šį klausimą mes išbraukiame iš darbotvarkės, jis bus svarstomas kitame plenariniame posėdyje.

Darbotvarkės 2-5 klausimas – Atmintinų dienų įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Pranešėjas – Tomas Vaitkevičius.

Gerbiamieji kolegos, kadangi Vyriausybė siūlo Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą svarstyti ypatingos skubos tvarka, mes turėtume apsispręsti dėl šio pasiūlymo. Ar galime bendru sutarimu pritarti tokiam pasiūlymui? Gerbiamieji kolegos, registruojamės ir balsuojame. (Balsai salėje) Kito klausimo nėra, kitas klausimas pradedamas svarstyti, kai yra pradedamas pateikimas. Tačiau pateikimo nėra, kaip matote, nes aš pasakiau, kad pranešėjas dar tik eina, todėl mes tęsiame ankstesnio klausimo svarstymą.

Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Vyriausybė siūlo svarstyti skubos tvarka. Registruojamės ir balsuojame, kas pritaria šiam pasiūlymui. (Triukšmas salėje) Registruojamės ir balsuojame, kas pritaria šiam pasiūlymui. (Balsas salėje) Dėl ypatingos skubos tvarkos ką tik buvo pranešta.

Balsavo 63 Seimo nariai. Už – 45, prieš – 15, susilaikė 3. Vyriausybės pasiūlymui svarstyti Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą ypatingos skubos tvarka yra pritarta. Dabar prašau… Ministras Pirmininkas A. Kubilius – dėl vedimo tvarkos.

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš norėčiau sužinoti, pagal kokį straipsnį buvo grąžinta pagrindiniam komitetui tobulinti. Jeigu tai buvo grąžinta pagal 153 straipsnį, tai aš noriu… Gerai, 158 straipsnio 3 ir 4 dalis. Aš noriu tik pasakyti, kad, pakartojus tokią procedūrą, procedūra kartojama nuo įstatymo projekto svarstymo pagrindiniame komitete. Ta procedūra yra pabaigta, ir čia visiškai nėra pasakyta, koks laiko tarpas turi būti po svarstymo pagrindiniame komitete ir svarstymo Seime, t. y. taikoma speciali procedūra. Čia nėra aprašyta jokio valandų skirtumo, todėl aš siūlau dabar tęsti svarstymą. Kokia bendra norma, gerbiamasis Česlovai? Jūs žinote, kad Statutas yra labai detalus. Jeigu pritaikyta šita norma, tai joje turi būti aprašytas laikas. Laiko čia nėra. (Balsai salėje) Nėra. Kokia bendra norma? Aš siūlau dabar svarstyti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, yra pasiūlymas svarstyti, nes… Prašau. A. Sysas. Č. Juršėnas.

Č. JURŠĖNAS (LSDPF). Mielieji kolegos, gerbiamasis pirmininke, gerbiamasis premjere. Yra bendra norma. Kadangi ypatinga skuba nebuvo patvirtinta, tai tarp nagrinėjimo pagrindiniame komitete ir nagrinėjimo Seimo posėdyje turi būti gana ilga pauzė, o ne kelios valandos. Negi dabar dėl tokių aiškių dalykų reikia ginčytis su Seimo nariu, kuris beveik lygiai tiek pat dirba Seime, kaip ir aš?

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, galbūt stovinčių prie šoninių mikrofonų bus mažiau, jeigu aš, kaip posėdžio pirmininkas, priimsiu sprendimą, kad šito įstatymo projekto negalime svarstyti, nes Statuto 151 straipsnio 1 punktas mums neleidžia to daryti.

Gerbiamieji kolegos, dėl šio įstatymo projekto skubos tvarkos mes apsisprendėme. O dabar svarstome įstatymo projektą 2-5. Atmintinų dienų įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Atėjo pranešėjas Tomas Vaitkevičius. Prašom pateikti įstatymo projektą. (Triukšmas salėje) Kol neatėjo pranešėjas, suteikiu vienam žodį. Prašau – Seimo narys V. Gapšys dėl vedimo tvarkos.

V. GAPŠYS (DPF). Posėdžio pirmininke, mes nuoširdžiai prašome opozicijos vardu panaikinti sprendimą prieš tai dėl ypatingos skubos taikymo. Statuto 164 straipsnio 3 dalis sako: „Sprendimai taikyti ypatingos skubos tvarką gali būti priimami per projekto pateikimą arba svarstymą Seimo posėdyje.“ Šiuo metu svarstymo nebuvo, nes mes išbraukėme klausimą iš darbotvarkės. Todėl negalėjome balsuoti dėl ypatingos skubos priėmimo. Jeigu mano nuomonė nepakankamai kompetentinga, siūlau pasisukti į kairę ir pasikonsultuoti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, iš tikro Etikos ir procedūrų komisija galės šitą klausimą svarstyti. Ji turės laiko rytoj iš pačio ryto. Galite kreiptis. Dabar prašau T. Vaitkevičių.

Atmintinų dienų įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-689 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

T. VAITKEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Nepaisant vėlyvo laiko, dar pristatysiu jums vieną klausimą…

PIRMININKAS. Prašom garsiau.

T. VAITKEVIČIUS. …kurį parėmė 51 Seimo narys, kiek mačiau. Tai – Atmintinų dienų įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Jo esmė yra įteisinti Europos dieną stalinizmo ir nacizmo aukoms atminti. Trumpai pristatydamas tiesiog paminėsiu šito projekto atsiradimo istoriją.

2008 m. rugsėjį Europos Parlamentas priėmė rašytinį pareiškimą, kuriuo paragino Europos Sąjungos valstybes rugpjūčio 23 d. paskelbti Europos diena stalinizmo ir nacizmo aukoms atminti. Seimo Europos reikalų komitetas šiam pasiūlymui pritarė 2009 m. vasarį. Atsižvelgiant į šį pritarimą bei siūlymą įteisinti tokią atmintiną dieną Teisingumo ministerija ir parengė šitą projektą, Vyriausybė jam pritarė. Ir jis yra pateikiamas jums.

Šiuo metu rugpjūčio 23 d. yra minima kaip Juodojo kaspino diena. Siekiant suvienodinti šių dienų įvardinimą, yra siūloma vietoj Juodojo kaspino dienos šią dieną vadinti Europos diena stalinizmo ir nacizmo aukoms atminti. Atsakyčiau į jūsų klausimus.

PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti E. Klumbys. Nėra. A. Kazulėnas.

A. KAZULĖNAS (TS-LKDF). Nuo visų biudžetų prie kitų temų. Norėčiau dabar paklausti viceministro, ar visų Europos valstybių parlamentai taip pat svarstys tokį klausimą ir savo šalyse patvirtins ir įtrauks į kalendorių rugpjūčio 23 dieną kaip Europos dieną stalinizmo ir nacizmo aukoms atminti, ir ar bus Baltijos kelio diena, ar kaip?

T. VAITKEVIČIUS. Mes bandėme surinkti tokią informaciją. Mūsų turimomis žiniomis, Latvijoje toks klausimas yra svarstomas. Tą patį svarsto ir lenkai. Kol kas apie kitas valstybes informacijos mes neturime. (Balsai salėje) Latviai priėmė. Turime patikrintą informaciją. Latviai, lenkai. O apie kitas valstybes neturime informacijos.

PIRMININKAS. Klausia E. Zingeris. Atsiprašau, J. Olekas.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Tiesiog noriu pateikėjo paklausti. Juodojo kaspino diena jau buvo suradusi savo vietą mūsų žmonių atmintyje ir netgi buvo tam tikra minėjimo forma. Ar negalėtume mes tą savąją šios dienos pažymėjimo tradiciją išsaugoti pridedant ir Europos dieną stalinizmo ir nacizmo aukoms atminti? Ir dar vieną, galbūt redakcinę, čia du kartus „ir ir“. Man atrodo, gal būtų galima stilistiškai pasižiūrėti, kad galbūt „stalinizmo ir nacizmo bei Baltijos kelio diena“ ar kokį nors kitą vartoti, nes toks griozdiškas pavadinimas pasidaro ne visai tvarkingas. Tai pirmiausia dėl Juodojo kaspino dienos išsaugojimo ir dėl redakcinio…

T. VAITKEVIČIUS. Ačiū už klausimus. Du klausimai. Atsakant į pirmą klausimą iš tiesų vartoti ir Juodojo kaspino dienos pavadinimą, ir mūsų siūlomą pavadinimą nebūtų priimtina, nes tai žymėtų tą patį istorinį faktą, tai yra Molotovo-Ribentropo susitarimą. Siūlymas pervadinti Juodojo kaspino dieną yra paremtas, mūsų nuomone, sveikintina Europos Parlamento iniciatyva, išreikšta tame rašytiniame pareiškime. Rašytinis pareiškimas svarbus tuo, kad jame buvo aiškiai įvardyta, kad tai yra visos Europos problema, visos Europos istorija ir būtinybė pripažinti, kad tiek nacizmo, tiek stalinizmo nusikaltimai turi būti vertinami.

Atsakydamas į antrą klausimą turiu pripažinti, kad versdami iš pareiškime siūlomos dienos įvardinimo ieškojome geriausios formuluotės. Buvo bene keturios ir dėliojome su lituanistais. Buvo labai intensyviai derinama ieškant kuo gražesnio pasakymo. Be abejo, tai susiję su tuo, kad ta pati diena yra minima ir kaip Baltijos kelio diena. Lituanistai dėl siūlomos formuluotės priekaištų neturėjo.

PIRMININKAS. E. Zingeris.

E. ZINGERIS (TS-LKDF). Dėkui, gerbiamasis pirmininke. Mes tikrai dvejus metus vedėme derybas su Europos Sąjunga, kad Europos Sąjunga priimtų šias mūsų vertybes ir mūsų milžiniškų nuostolių apibendrinimus. Ši diena nepanaikina jokių kitų dienų. Mes sulaukėme dabar didelės kritikos.

Aš norėčiau paklausti vieną paprastą klausimą. Ar šios dienos buvimas kitų dienų, kurios yra mūsų kalendoriuje, tiek holokausto dienų, tiek kitų nelaimių dienų, neišstumia? Mes turėjome tarptautinę opiniją, kuri sakė, kad ši diena panaikina kitas dienas iš esmės ir panaikina jų prasmę. Prasmė juk nėra naikinama. Aš esu už šią dieną. Aš buvau vienas iš tų, kurie siūlė, ir aš labai didžiuočiausi, jeigu ši diena būtų įrašyta mūsų kalendoriuje, nes mes turime būti ta karta, kuri neprarado atminties…

PIRMININKAS. Laikas!

E. ZINGERIS (TS-LKDF). …nes nuo tos dienos prasidėjo daugybės tautų, įskaitant rumunų, lenkų, lietuvių, latvių, estų ir joje gyvenančių mažumų – žydų ir kitų mažumų, nelaimės. Klausimas jums dėl kitų dienų. Ar šios dienos buvimas mes šešėlį kitoms dienoms, kurias mes turime, sumažins jų reikšmę ar nesumažins?

T. VAITKEVIČIUS. Ačiū už klausimą ir kartu ir už palaikymą, aišku. Tikrai nemanau, kad kitos dienos bus užgožtos šitos dienos. Iš tiesų tas įvertinimas tų įvykių, kurie įvyko rugpjūčio 23 d., turi kitą reikšmę, iš tiesų kitą reikšmę visai Europai, kuri tuo susitarimu tą dieną buvo padalinta. Kiti gi įvykiai, kuriuos mes taip pat minime ir numatėme tai daryti pagal Atmintinų dienų įstatymą, turi savarankišką, be abejonės, kiek susijusią reikšmę. Be abejonės, Lietuvos istorijos visi įvykiai tarpusavy susiję, manau, kad tų svarbių datų minėjimas šiuo atveju viena kitos, dar kartelį kartoju, tikrai neužgoš.

PIRMININKAS. A. Dumčius.

A. DUMČIUS (TS-LKDF). Dėkui. Noriu padėkot, kad jau atsakėt į mano klausimą, kad mes ne pirmieji iš posovietinių. Labai dėkui, į A. Kazulėno klausimą atsakėt. Ačiū.

PIRMININKAS. Taip. P. Luomanas.

P. LUOMANAS (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, ar galima teigti, kad būtent Parlamentinė asamblėja, priėmusi Vilniaus deklaraciją, buvo tas stimulas, kuris paskatino būtent šitaip formuoti šitą rugpjūčio 23 d. minėjimo datą? Būtent šiame dokumente pabrėžiamas ESBO valstybių narių įsipareigojimas aiškiai ir vienareikšmiškai pasmerkti totalitarizmą ir reiškiamas buvo susirūpinimas dėl totalitarinių režimų šlovinimo, taip pat viešųjų demonstracijų, kuriose palaikoma, palankiai vertinama nacistinė ir stalinistinė praeitis. Tai gal tai ir buvo inspiruota būtent šito įvykio?

T. VAITKEVIČIUS. Ačiū už klausimą. Ponas E. Zingeris, užduodamas klausimą, matyt, teisingai paminėjo, kad mūsų pastangos visais lygmenimis siekiant, kad stalinizmo ir nacizmo nusikaltimai, padaryti Europoje, būtų įvertinti, ir davė tą rezultatą. Aš minėjau, pristatydamas klausimą, kad tiesiogiai, be abejonės, įstatymo projektą paskatino Europos Parlamento iniciatyva, bet puikiai žinome, kad Europos Parlamente surinkti 409 parašus tokiam pranešimui buvo ilgo, įtempto ir nuoseklaus darbo rezultatas. Taigi tikiu, kad ir jūsų paminėtas renginys, ESBO konferencija, ir daugybė kitų renginių pasitarnavo tam, kad toks pripažinimas įvyktų.

PIRMININKAS. V. M. Čigriejienė.

V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, ar jūs nemanot, kad šis įstatymas padės Europai geriau suprasti stalinizmą? Jie supranta tik nacizmą, o stalinizmo ne, nors lietuvių tauta patyrė labai didžiulį nuostolį, taip pat ir kitos tautos. Kaip jums atrodo?

T. VAITKEVIČIUS. Be abejonės, tai vertinti daugiau tarptautininkams, kurie daugiau veikia toje srityje užsienyje, bet visi puikiai žinome, kad Europos suvokimas tų dalykų, tų grėsmių, kurias sukelia neadekvatus nacizmo ir stalinizmo vertinimas, žingsnis po žingsnio eina į priekį. Sunku vertint, kiek mūsų įstatymo priėmimas padarys poveikį tarptautinei opinijai, bet tai yra ženklas, kad Europos Sąjungos valstybės, na, latviai, lietuviai, lenkai, eina ta linkme. Manau, tokiais žingsniais mes paskatinsim ir kitas Europos Sąjungos valstybes priimti atitinkamus teisės aktus paminint atmintinas dienas.

PIRMININKAS. Kadangi tik vienas liko užsirašęs paklaust, kai baigėsi laikas, tai klaus V. Bukauskas.

V. BUKAUSKAS (DPF). Ačiū, pirmininke. Aš į savo klausimą atsakymą jau gavau.

PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam pranešėjui viceministrui, taip pat sveikinu su debiutu Seime. Gerbiamieji kolegos, kalbam dėl motyvų po pateikimo. V. Aleknaitė-Abramikienė – už.

V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, norėčiau pasakyti, jog ne vien Europos Parlamento rašytinis pareiškimas, kuris minimas aiškinamajame rašte, tapo postūmiu pateikti šią nedidelę, bet svarbią įstatymo pataisą. 2009 m. balandžio 2 d. Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją, kuri vadinasi „Dėl Europos sąžinės ir totalitarizmo“. Šiame dokumente taip pat buvo pakartota nuostata, jog tam, kad Europos istorinė atmintis susijungtų taip pat vieningai, kaip yra susijungusi Europos Sąjunga, reikia turėti tą dieną ir reikia, kad visos valstybės ją vienodai švęstų, vienodai suprastų ir vienodai vadintų. Todėl taip ir yra suformuluota, kaip buvo siūloma Europos Parlamento dokumentuose. Manau, kad reikia pritarti, juo labiau kad mūsų broliai latviai suskubo mus aplenkti. Tai, kad nebūtume paskutinieji, paskubėkim. Ačiū, kolegos.

PIRMININKAS. Užsirašiusiųjų prieš nėra. Gal galėtume bendru sutarimu, kolegos, pritarti po pateikimo? Dėkoju. Po pateikimo pritarta.

Kadangi taikoma ypatinga skuba, šiandien taip pat svarstymas ir priėmimas šio projekto. Tai ar diskusijoms yra užsirašiusių? Taip. E. Klumbio nėra. J. Olekas yra užsirašęs. Prašau. (Triukšmas salėje) Gerbiamieji kolegos, ar ypatingai skubai mes galim bendru sutarimu pritarti? (Balsai salėje) Dėkoju. Ačiū gerbiamam Česlovui, kuris priminė vieną formalumą. Tai prašau J. Oleką.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad galbūt kai kas yra ir dešinėje pusėje pavargęs, bet diena, kurią mes minim ir kurią norime, kad paminėtų visa Europa, yra svarbi, man atrodo, ir mums, ir Europai. Todėl turėkime kantrybės ir išnaudokime galimybę dar kartą pasakyti, kad šios dienos minėjimas ne tik mūsų krašte, bet ir kituose kraštuose, arba mūsų minėjimų suderinimas, kad tai būtų atmintina diena, visuos kraštuos paminima vienodai, yra svarbus. Todėl kviečiu, kad kai kur surasdami galbūt laiko ir pašmaikštauti ar jį sutaupyti dėl tokių rimtų dalykų, nuo ko nukentėjo didžioji mūsų tautos dalis, suraskime tam tikros kantrybės. Aš kviečiu pritarti, nes manau, kad tai mūsų graži tradicija, kuri formavosi nepriklausomybės metais, atiduoti tam tikrą atminties duoklę mūsų tėvam ir seneliam. Būtų labai gražu, kad tokiu, sakyčiau, bendru Europos Parlamento sutarimu ir dabar, pradedant nuo baltų tautų, ji ristųsi toliau per Europą. Todėl kviečiu visų frakcijų žmones balsuoti už šį mūsų sprendimą.

PIRMININKAS. Kviečiu V. Aleknaitę-Abramikienę. Gerbiamoji Vilija atsisako dalyvauti diskusijoje. Taigi lieka mums, gerbiamieji kolegos, bendru sutarimu pritarti po svarstymo. Ar nėra prieštaraujančių? Nėra. Bendru sutarimu pritarta po svarstymo.

Priėmimas. Gerbiamieji kolegos, ar galėtume atsisakyti kalbų ir registruotis. Balsuojam. Balsuojam, kas už Atmintinų dienų įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Prašau balsuoti.

Gerbiamieji kolegos, kadangi nėra 71 Seimo nario, mes negalime priimti. Balsavimas priėmimo stadijoje atidedamas kitam plenariniam posėdžiui, rytdienai.

Seimo narių pareiškimai

Paskutinis mūsų darbotvarkės klausimas – pareiškimai. Kviečiu E. Zingerį.

E. ZINGERIS (TS-LKDF). Bičiuliai, pareiškimas tik iš kelių žodžių ir susijęs su labai paprastu dalyku. Jeigu atsimenate, prieš 20 metų daugeliui mūsų būnant Sąjūdyje, o vėliau mes 14 mėnesių nuo 1990 m. kovo 11 d. siekėme, kad mus palaikytų pirmoji šalis.

Tokia šalis, kuri mus palaikė ir pripažino mūsų atkurtą nepriklausomybę, buvo Islandija. Islandijai dabar reikia ne tik finansinės, bet ir politinės paramos. Rytoj Europos Parlamento Užsienio reikalų komitetas svarsto Islandijos priėmimo pareiškimą. Aš norėčiau, kad mes būtume pirmoji šalis ir rytoj per posėdį galbūt sugebėtume suformuluoti moralinę politinę paramą islandų tautai, kuri, matyt, jungsis prie Europos Sąjungos, ir padaryti pareiškimą, remiant šią Islandijos tautos valią tapti Europos Sąjungos nare. Tiek. (Plojimai)

PIRMININKAS. Ir paskutinis norintis šiandien kalbėti yra V. P. Andriukaitis. (Balsai salėje) Per šoninį mikrofoną. Prašau.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Pirmininke, aš noriu tiesiog jums ateiti į talką dėl Ligos ir motinystės įstatymo. Būkite geras, pats rytoj kreipkitės į Etikos ir procedūrų komisiją dėl tos problemos išsprendimo, kad jokių ginčų neliktų.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis Vyteni, už pasiūlymą. Naktis prieš akis, mes svarstysime atidžiai.

Dabar, gerbiamieji kolegos, registruojamės paskutinį kartą.

Užsiregistravo 51 Seimo narys.

Šiandien baigėme posėdį lygiai 35 minutėm anksčiau, negu buvo planuota darbotvarkėje. Gerbiamieji kolegos, vakarinis plenarinis posėdis baigtas.

---

* Santrumpų reikšmės: ĄF – „Ąžuolo“ frakcija; DPF – Darbo partijos frakcija; LCSF – Liberalų ir centro sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; TPPF – Tautos prisikėlimo partijos frakcija; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.