Seimo vakarinis nenumatytas plenarinis posėdis Nr. 107
2009 m. liepos 17 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja I. DEGUTIENĖ
PIRMININKĖ (I. DEGUTIENĖ, TS-LKDF*). Pradedame liepos 17 d. vakarinį nenumatytą plenarinį posėdį ir noriu baigti 1-5 klausimą. Prieš pertrauką buvo klausimas, ar Seimas prašytų Vyriausybės išvados iki kito posėdžio, taigi iki priėmimo. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti tokiam siūlymui kreiptis į Vyriausybę išvados iki priėmimo, t. y. iki kito posėdžio? Ar galime bendru sutarimu? Dėkoju.
Prašom. V. P. Andriukaitis.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, aš taip pat kėliau klausimą, kad Seimas protokoliniu nutarimu įpareigotų Teisės ir teisėtvarkos komitetą parengti Seimo kreipimąsi į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucinio Teismo teisėjo Egidijaus Šileikio atskirosios nuomonės iškeltu klausimu ir buvusio Seimo nario Kęstučio Čilinsko iškeltu klausimu. Jeigu Teisės ir teisėtvarkos komitetas parengtų Seimo kreipimąsi ir kreiptumės į Konstitucinį Teismą, tai padėtų visai Lietuvai atsakyti į visus klausimus ir galiausiai padėti tašką visoje šioje odisėjoje. Todėl aš tiesiog prašyčiau, kad Seimas protokoliniu nutarimu įpareigotų parengti tokį kreipimąsi į Teisės ir teisėtvarkos komitetą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, ar galėtume bendru sutarimu įpareigoti Teisės ir teisėtvarkos komitetą kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl atskirosios nuomonės? (Balsai salėje) Ne, ne, mes įpareigojame parengti dokumentą, kuriuo mes galėtume kreiptis. Mes patys nerengsime, tą ir gerbiamasis V. P. Andriukaitis pasakė. Gerbiamasis Juršėnai, gal jūs parengsite, aš tikrai nerengsiu. Tai dar kartą, ar galime bendru sutarimu kreiptis į Teisės ir teisėtvarkos komitetą? Galime. (Triukšmas salėje) Dėkoju. Taigi, gerbiamieji kolegos, visus Atominės elektrinės įstatymo klausimus išsprendėme. Dar J. Veselka. Prašom.
J. VESELKA (TTF). Bet E. Šileikio nuomonė yra internete.
PIRMININKĖ. Prašom. Vicepirmininkas gerbiamasis A. Kašėta.
A. KAŠĖTA (LSF). Gerbiamoji pirmininke, man vis dėlto atrodytų keistai toks kreipimasis. Konstitucinis Teismas išreiškė savo nuomonę. Vienas Konstitucinio Teismo narys ponas E. Šileikis išreiškė atskirąją nuomonę. Konstitucinis Teismas viską lyg ir pasakė. Dabar mes, Seimas, kreipiamės į Konstitucinį Teismą taip ir nesuprasdami, ką reiškia atskiroji Seimo nario nuomonė. Prašome, kad jie mums išaiškintų. Taigi jų nuomonės išsiskyrė. Tai ką mes norime sužinoti? Kodėl išsiskyrė jų nuomonės? Aš nepritarčiau tokiam Seimo kreipimuisi.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis R. Žilinskas.
R. ŽILINSKAS (TPPF). Dėkoju, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Kai jūs klausėte, ar mes galime bendru sutarimu pritarti, aš mojavau rankomis iš savo vietos, sakiau, kad ne. Balsuojame, jeigu galima.
PIRMININKĖ. Gerai. J. Jagminas.
J. JAGMINAS (LSDPF). Gerbiamoji pirmininke, šiaip jau pradėjus popietinį posėdį būdavo tokia šventa tradicija užsiregistruoti.
PIRMININKĖ. Bus tikrai, neabejoju. Prašom. V. P. Andriukaitis.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, aš noriu paaiškinti, kad Konstitucinis Teismas savo nutarime taip ir pasakė, kad jis nenagrinėja kitų klausimų, kurių pareiškėjai neiškėlė. Tai nauja doktrina, kuri iki tol buvo tvarkoma kitaip. Taigi dabar, kadangi pačiame nutarime yra tai, kas yra neiškelta ir neatsakyta, kolega Konstitucinio Teismo teisėjas E. Šileikis išdėstė apgailestavimą, kad neatsakyta. Buvęs Seimo narys K. Čilinskas taip pat iškėlė daugybę klausimų. Tai kas yra geriau? Ar atsiklausti Konstitucinio Teismo, kad nebespekuliuotume, ar vis dėlto neatsiklausti? Todėl mano siūlymas, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas išnagrinėtų, suformuluotų dokumentą, Seimo kreipimąsi ir mes Seimo vardu jau po to kreiptumės į Konstitucinį Teismą.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis Vyteni, aš turiu tada kitą pasiūlymą. Ar jūs negalėtumėte surašyti tokį protokolinį Seimo nutarimą dėl kreipimosi į mūsų Teisės ir teisėtvarkos komitetą, kad nereikėtų bereikalingai dabar balsuoti? Kaip aš suvokiu, ne visi suprato, ko mes norime. Aš supratau, koks jūsų pasiūlymas. Jeigu jūs būtumėte nieko prieš, paprastai geriausia turėti raštu tokį protokolinį sprendimą ir tada mes turime oficialų įpareigojimą. Ar sutinkate, gerbiamasis Vyteni? Dėkoju.
Dabar vykdome J. Jagmino prašymą ir registruojamės. Šventas reikalas.
Užsiregistravo 60 Seimo narių.
O dabar darbotvarkės 2-2a klausimas – Valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-792(3). Priėmimas. Kviečiu komiteto pirmininką V. Kurpuvesą.
V. KURPUVESAS (TPPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamieji kolegos, po įstatymo projekto svarstymo Seime komitetas svarstė Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvadą ir jo sprendimas buvo iš esmės pritarti įstatymo projektui ir siūlyti bazinį darbo užmokesčio dydį nustatyti 430 Lt. Tokiam pasiūlymui pagrindinis komitetas, t. y. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, nepritaria, nes panašūs pasiūlymai jau buvo, Seimas apsisprendė nepritarti, taigi komitetas nusprendė taip pat savo nuomonės nekeisti. Daugiau pasiūlymų nebuvo.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar yra 29 Seimo nariai, remiantys Socialinių reikalų ir darbo komiteto pasiūlymą? Kol kas matau du, tris. Nėra. Iš viso pakėlė rankas keturi, taigi nesvarstome Socialinių reikalų ir darbo komiteto pasiūlymo.
Gerbiamieji kolegos, tada mes galime kalbėti apie 1 straipsnį ir visą įstatymą, nes įstatymas iš vieno straipsnio. Keturi – už, keturi – prieš. Už – K. Glaveckas.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamieji kolegos, kaip visi žinome, ne paslaptis, ekonomika ir toliau traukiasi. Biudžeto ir kitos pajamos, valstybės biudžeto, „Sodros“ pajamos, savivaldybių pajamos yra sunkiai renkamos ir natūralu, kad traukiantis ekonomikai, verslui, mažėja ir darbo apmokėjimo galimybės. Pasiūlytas dydis pagal savo apimtį grąžintų mus tik į 2007 metus. Tai labai nemalonu, bet vienaip ar kitaip neišvengiama. Aš manau, jeigu mes nepriimsime tokio politinio sprendimo, kuris leistų sumažinti ir susimažinti mūsų algas, tai Vyriausybei neliks jokio kito būdo, kaip mažinti darbo užmokesčio fondus, tada nukentės ir žmonių skaičius. Dabar sumažindami algas mes išsaugome daugiau darbo vietų. Tas argumentas, kad sumažinus algas bus surenkama mažiau gyventojų pajamų ir atitinkamai „Sodros“ mokesčių, iš tikro yra rimtas argumentas, bet jokiu būdu ne pagrindinis. Mažinant bazinį atlyginimą gaunama valstybės išlaidų konsolidacija. Todėl siūlau visiems pritarti teikiamam įstatymo projektui. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Prieš – A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, suprantu, kad yra sunkmetis ir sunkmetį galima spręsti įvairiai, bet aš manau, atimdami dalį realių pajamų iš mūsų gyventojų, iš dalies mūsų valstybės tarnautojų, pareigūnų, mes paprasčiausiai pjauname šaką, ant kurios patys ir sėdime. Todėl nieko nuostabaus, spėju, kad rudenį mes vėl grįšime prie šitų klausimų ir dar kartą bandysime ką nors svarstyti ir mažinti. Aš turiu lentelę, kur paskaičiavome, kaip atrodys darbo užmokestis po visų priimtų įstatymų. Tokį projektėlį aš esu atidavęs ir jūsų kolegai Liudvikui. Galite pasižiūrėti. Aš nekalbu tik apie šitą vieną įstatymą, kuris mažina bazinį tarifą, aš į tai žiūriu plačiau. Jeigu būtų kalbama tiktai apie šitą įstatymą, tai būtų, na, sakykim, bent išlaikoma konstitucinė proporcingumo nuostata, bet apskritai, jeigu žiūrėtume į visus tris įstatymus, tai kai kuriems valstybės tarnautojams mažinimas, lyginant su praeitų metų lapkričio 15 d., yra ne 35 %, pradedant nuo 12, 13, 15, 20. Aš manau, tikrai tie žmonės neapsidžiaugs, tikrai jie labiau nemylės šitos valdžios. Apskritai tai yra labai blogas pavyzdys, kuris persimeta į privatų verslą ir mokesčių sistema nuo tokių siūlymų tik nukenčia. Labai gaila, kad Biudžeto komiteto pirmininkas palaiko tokius siūlymus, suprasdamas, kad mokesčių dėl to bus surinkta mažiau. Ačiū.
PIRMININKĖ. Laikas. Dėkoju. V. Bacevičius – už.
V. BACEVIČIUS (TS-LKDF). Dėkoju, pirmininke. Na, bazinio atlyginimo dydžio mažinimas kaip ir apskritai viešojo sektoriaus atlyginimų mažinimas yra skausmingas dalykas, tačiau, kolegos, tikrai reikalingas. Klausimas tiktai konceptualus, kokį modelį padaryti? Mes su kolega P. Žeimiu siūlėme pasiūlymą, kaip, mūsų manymu, šiek tiek proporcingiau tai būtų atliekama, iš esmės šiek tiek daugiau netgi mažinant BMA, bet mažiau kišantis į kvalifikacines klases. Gaila, kad pagrindinis komitetas tam nepritarė. Vis dėlto suvokdamas reikalingumą ir būtinumą priimti sprendimus, kurie yra reikalingi, nors ir skausmingi, aš pasisakyčiau už šį įstatymo projektą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Prieš – V. Andriukaitis.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, per pietų pertrauką netikėtai paskambino viena valstybės tarnautoja, dirbanti statutine pareigūne, kuri spalio mėnesį susilauks dvynukų, ir ją pasitinka štai tokios žinios: dabar mažinamas bazinis darbo užmokesčio tarifas, mažinama kvalifikacija, mažinamos kitos išmokos, taip pat motinystės atostogų perspektyvos. Jinai manęs paklausė: ką daryti? Mano atsakymas buvo labai aiškus: jūs turite teisėtus lūkesčius ir išties galite žengti vieną teisingą žingsnį – kreiptis į teismą gindama savo teisėtus lūkesčius ir prašydama apylinkės teismo, kad jis kreiptųsi į Konstitucinį Teismą dėl to, ar teisingai valstybė elgiasi jūsų atžvilgiu.
Kolegos, štai ta lentelė, kurią turiu, aiškiai parodo, kad proporcingumo principo čia nėra jokio. Štai, kolegos, kolega Jankauskai, jūs tą lentelę taip pat matot. Pažiūrėkite, kaip kinta visų profesijų, visų kategorijų tarnautojų. Jūs norit pasakyt, kad čia išlaikomas Konstitucinio Teismo reikalavimas dėl proporcingumo principo, kai vieniems mažėja 11 %, kitiems – 25, kitiems – 12, kitiems – 18, dar kitiems – 19 %, įskaitant visas pajamas? Kolegos, apie kokį proporcingumo principą čia mes kalbame?
Todėl pasisakau prieš, nes tai sukels labai daug neigiamų pasekmių. Tai apima ne tik 50 tūkst. žmonių, einančių įvairias pareigas, tai apims ir žmones, kurie dirba pagal darbo sutartis, nes ten taip pat mažės atlyginimai, tai apims šimtus tūkstančių žmonių.
PIRMININKĖ. Laikas, kolega!
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Todėl balsuoju prieš.
PIRMININKĖ. Toliau už pasisako L. Sabutis.
L. SABUTIS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, kad ir kaip svarstytume, tačiau šiuo atveju mes turime į šią problemą žiūrėti taip, jog ne Vyriausybė, ne Seimas, ne savivaldybė ir ne atskiras Prezidentas lemia šiuo atveju bazinį dydį, o lemia valstybės galimybės. Bet kuris tarnautojas ar pilietis, spręsdamas šitą ginčą, pirmiausia, be abejo, turi vertinti, ką gali valstybė, tokia kaip Lietuva. Man atrodo, kad šiandien kalbėdami apie kiekvieno tarnautojo, politiko ar pareigūno bazinį dydį, iš tikrųjų turim pasverti, iki kokios ribos jį galima mažinti. Buvo vienokių bandymų, buvo kitokių. Aš pasisakau, kad šitas dydis galiausiai taptų rodikliu, kaip reikalauja anksčiau priimtieji įstatymai, Vyriausybei formuojant ateities biudžetą. Visi kiti dalykai – rangai, kvalifikacijos, laipsniai ir t. t. – gali būti reguliuojami jau atsižvelgiant į tai, kokios kvalifikacijos žmones mes norim išlaikyt valstybės tarnyboje, kiek jie yra mums reikalingi ir t. t. Todėl šiandien, kadangi valstybė neturi kasoje daugiau lėšų, turime atsižvelgti į šią situaciją. Todėl, pritardamas laikinam bazinio dydžio nustatymui, t. y. šių metų ir kitų metų biudžetiniams rodikliams, aš pritariu šiems pakeitimams.
PIRMININKĖ. Prieš – E. Žakaris.
E. ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Niekas nesiginčija, kad išlaidas reikia mažinti, turbūt vienintelis ginčas tiktai kam ir kiek. Jeigu paklausčiau, jeigu kažkas prasižengė, ką reikia bausti, ar prasižengusį, ar nieko dėtus žmones, turbūt dauguma nesuprastų šito klausimo. Dėl ko Lietuvoje turime šitas pagrindines problemas, kas dėl to kalčiausias? Atsakymą turime – bankai. Bet pažiūrėkime šių metų statistiką, buvo skelbti kelių bankų vadovų atlyginimai – 750 tūkst. pajamos. Bet kažkodėl visas problemas sprendžiame tiktai vadinamųjų valdiškame darbe dirbančių žmonių sąskaita. Dėl to ir buvo progresinių siūlymas. Progresinių ne tiktai tam, kad turtingesni mokėtų daugiau arba padėtų sunkmečiu, bet kad ir tie kalti kažkiek prisidėtų prie šito. Dėl to pasisakau prieš.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Už – A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš tiesiog norėjau šiek tiek reaguoti į kolegos V. Andriukaičio žodžius, kai jis minėjo valstybės tarnautoją, kuri netrukus gimdys dvynukus. Tikrai linkim jai sėkmės ir sveikinam. Dėl jos klausimo, ką daryti ir ar nėra pažeidžiami jos teisėti konstituciniai lūkesčiai. Aš noriu pasakyti, kad man tai iš karto priminė šio ryto mano pokalbį su buvusiu Islandijos užsienio reikalų ministru Jonu Baldvinu Hannibalssonu, kur jisai gana išsamiai papasakojo apie tai, kaip atrodo Islandijos situacija šiandien, aš kaip tik turiu jo paties išleistą tokią brošiūrą. Galiu tiktai paminėti keletą skaičių, kaip atrodo šiandien Islandijos ekonominė ir finansinė situacija ir kaip gyvena žmonės. Islandijos valiuta nuvertėjo 80 %, kitaip sakant, žmonių gaunami atlyginimai nuvertėjo, sumažėjo maždaug 80 %. Valstybės skola pagal paskutinius Tarptautinio valiutos fondo skaičiavimus, pernai buvusi maždaug 10 %, šiais metais gali pasiekti 240 %. Aš manau, kad mes visi, visa Lietuvos visuomenė, turime turėti teisėtus lūkesčius, kad mums galbūt pavyks to išvengti, bet to pavyks išvengti tik tuo atveju, jeigu įgyvendinsim štai tuos veiksmus, kuriuos šiandien Seimas svarsto. Gerbiamieji kolegos, aš iš tikrųjų raginu balsuoti už teisėtus mūsų visuomenės lūkesčius, kad mes išvengtume tokių problemų, kurias turi mus mylėjusi ir mums daug padėjusi ir mylinti Islandijos tauta.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Prieš – J. Veselka.
J. VESELKA (TTF). Gerbiamasis premjere, na, ir pavyzdėlį duodat, Islandija! Žinau, kad Islandija ir mes tame dešimtuke labiausiai nukentėjusių nuo krizės, todėl tokie pavyzdžiai, neduok Dieve. Aš noriu dėl gerbiamojo L. Sabučio pasakymo, kad paskui žiūrėsime, kokie specialistai. Aš žinau 1992–1993 m., kai teko būti ministru, tiek buvo įvaryta Sąjūdžio baimės, kad visi aukštesnės kvalifikacijos specialistai bėgo iš ministerijų, nes sakė: gerai, mes tavim patikėsim, liksi, bet kiek tu čia būsi? O kas po to? O mes įsitversim kokio nors darbo ir turėsime. Todėl po šito jums liks tiktai tie, kurie beveik niekur netinka. Nejaugi valstybės valdymui reikia tik tų, kurie niekur kitur netinka? Mes apskritai savo valstybę patys darome priešais savo valstybėj.
Antras dalykas. Gerai gerbiamasis L. Sabutis padarė, pažiūrėkime, ką valstybė gali. Ne kartą kartojau, pirma, progresinė mokesčių sistema. Visi piliečiai, kurie uždirba daugiau nustatyto vienokio ar kito lygio, mokės daugiau. Visi piliečiai, ar tu valdininkas, ar ne valdininkas, mokėsi daugiau, „Sodra“ – daugiau, sveikatos apsauga – daugiau, interesas dirbti. Kuo daugiau uždirbsime, tuo daugiau liks tau. Ne, nenorite.
Antra, nekilnojamojo turto mokestis. Jau, gerbiamasis pranešėjau, galėjome mes jį nuo šito pusmečio priimti, vėl papildomos pajamos. Toliau, kiek biudžetinių įstaigų uždarbiauja per rinkliavas? Manoma, kad jos uždirba milijardą litų. Ir nieko automatiškai tose įstaigose… užuot į biudžetą suskaičiavus, kiek jų reikia palikti, kiek perduoti. Vadinasi, yra keletas variantų, kaip racionalizuoti valdymą, kaip papildyti biudžeto pajamas, o paskui, jeigu jau neužtenka, mažinti. Jūs einate primityviu keliu – sumažinsime, nusiraminsime. Ateis spalio mėnuo, vėl sumažinsime, ir galų gale blogiau kaip Islandijoje. Todėl, gerbiamieji, nematau kitų sprendimų, kur galima kitaip spręsti. Rasti pajamų ir, svarbiausia,..
PIRMININKĖ. Laikas!
J. VESELKA (TTF). …įkinkyti visą visuomenę prisiimti socialinę atsakomybę už rezultatus. Iš tikrųjų privatus kapitalas prisidėjo prie krizės.
PIRMININKĖ. Dėkoju. 4 kalbėjo už ir 4 – prieš. Gerbiamieji kolegos, prašau pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas Valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Gerbiamieji kolegos, kviečiu visus sugrįžti, trūksta balsų. Gerbiamieji kolegos! Ministras R. Dagys, socdemų lyderis A. Butkevičius ten, mačiau, už lango. Gal visi grįš. Štai tikrai du vyrai grįžta. Dar kartą prašau balsuoti, nes trūko tik vieno balso.
Gerbiamieji kolegos, balsuojame. Kas už tai, kad būtų priimtas įstatymas Nr. XIP-792(3), balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 72 Seimo nariai: už – 71, prieš nėra, susilaikė 1.
Valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymas priimtas.
Kitas darbotvarkės klausimas – Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-872(2). V. Kurpuvesas jau tribūnoje. Priėmimas. Gerbiamieji kolegos, siūlyčiau pastraipsniui.
1 straipsnis. Ar yra pasiūlymų?
V. KURPUVESAS (TPPF). Buvo Seimo nario A. Matulo pasiūlymas, kurį mes…
PIRMININKĖ. Gerbiamasis pranešėjau, neklaidinkite, šitą klausimą mes apsvarstėme jau svarstymo stadijoje. Už gerbiamojo A. Matulo pasiūlymą buvo balsuota ir jis buvo atmestas.
V. KURPUVESAS (TPPF). Perregistruotas.
PIRMININKĖ. Neperregistruotas. 2 straipsnis, gerbiamasis kolega?
V. KURPUVESAS (TPPF). Nebuvo.
PIRMININKĖ. Nebuvo. Ar galime bendru sutarimu priimti 1 straipsnį? Dėkoju. Galima. Ar galime bendru sutarimu priimti 2 straipsnį? (Balsai salėje) Mes matome Socialinių reikalų ir darbo komiteto pasiūlymą 2 straipsniui.
V. KURPUVESAS (TPPF). Taip. Jų yra pasiūlymas arba sprendimas atmesti įstatymo projektą.
PIRMININKĖ. Jūsų komitetas nepritarė?
V. KURPUVESAS (TPPF). Komitetas nepritarė. Buvo siūloma nuo rugpjūčio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. nemažinti valstybės politikų ir valstybės pareigūnų pareiginių algų koeficientų. Komitetas nepritarė tokiam pasiūlymui, nes pritarė Vyriausybės pateiktam įstatymo projektui ir mano, jog esant sunkmečiui turi būti mažinami pareiginių algų koeficientai.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, ar yra 29 Seimo nariai, palaikantys Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvadą? Nematau. Nėra. Taigi šitas klausimas nesvarstomas. Dėkoju. Ar galime bendru sutarimu priimti 2 straipsnį? Dėkoju. Priimta.
4 – už ir 4 – prieš dėl viso įstatymo projekto. Vienas yra už – K. Glaveckas, A. Sysas – prieš. Taigi K. Glaveckas – už. Prašom.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamieji kolegos, aš noriu priminti seną tiesą, kurią visi puikiai, aišku, žinote, kad versle algas moka ne verslininkas, o pagaminta ir parduota produkcija, kitaip tariant, ir paslaugos. Jeigu tu pardavei prekių, paslaugų, tu gali sumokėti ir algą. Valstybės tarnautojai, politikai, visi kiti gauna algas iš biudžeto. Pats biudžetas savaime nekuria pinigų, jis gyvena iš mokesčių, o mokesčius, kaip žinote, kuria verslas. Traukiantis ekonomikai, kai prognozuojama, kad kitais metais ji susitrauks 20 %, natūralu, kad turi būti koreguojama bendra masė išlaidų, susijusių su darbo apmokėjimu valstybės tarnautojams iš biudžeto. Aš manau, būtų visiškai logiška pritarti ir šitam papildomam sprendimui dėl, kaip minėjau, tų priežasčių, kurios yra objektyvios. Tie argumentai, kad vėl sumažės „Sodra“ ir t. t., dar kartą sakau, be abejo, yra svarūs, tačiau pasirinkimas čia yra tik toks. Jeigu mes nepakeisime atitinkamai bazinio ir koeficientų, tai mes paprasčiausiai turėsime mažinti darbo užmokesčio fondus. Vadinasi, mes turėsime paleisti darbo žmones, dar labiau padidinti bedarbių, kurių šiuo metu, kaip žinote, ne mažėja, o didėja, armiją. Todėl ekonomine prasme, racionalumo prasme tai būtų išimtinai nepopuliarus, bet protingesnis sprendimas, todėl siūlau pritarti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Prieš – A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū. Labai gaila, kad profesorius neskaito visų būsimųjų savo koalicijos siūlymų, kurie jau guli ir ant opozicijos, ir profesinių sąjungų stalų ir kitur. Noriu priminti, kad tuose siūlymuose yra siūlomas 20 % mažinimas.
Gerbiamieji, dar kartą grįžtame prie to, apie ką kalbėjo dėl pirmo klausimo. Pažiūrėkite, kokiu principu jūs mažinate šituos koeficientus. Iš lubų! Iš lubų mažinate ir iš lubų turėsite atsakyti. Nes elementariai bet koks pareigūnas, kuris kreipsis į teismą, bus teisus, nes neišlaikomas Konstitucinio Teismo ne vieną kartą nurodytas Seimui proporcingumo principas. Taigi ir šis įstatymas bus pavyzdys, kaip mes prisimename Konstituciją. Kada mums reikia, apeliuojame į Konstituciją, ir kai padedame ranką ant Konstitucijos, kai duodame priesaiką. Kai svarstome įstatymus, kurie tiesiogiai susieti su tam tikromis konstitucinėmis nuostatomis, tada jau mes jas užmirštame ir darome, ką norime.
Taigi pakartosiu tą, ką sakė mano kolegos. Yra kitų būdų surinkti kur kas didesnį biudžetą, t. y. progresiniai mokesčiai. Ir labai gaila, kad profesorius vėl nuėjęs kažkam įrodinėja, nors jis žadėjo man įvesti progresinius mokesčius ne tik darbo užmokesčiui, bet ir visoms kitoms pajamoms. Tai aš laukiu, kada ponas profesorius pateiks tokį įstatymo projektą dėl progresinių mokesčių visoms gyventojų pajamoms. Tai būtų kur kas geriau, negu kalbėti už tokį įstatymą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Už – R. Šukys.
R. ŠUKYS. Dėkoju, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamieji kolegos, čia buvo daug kalbama apie Konstitucinio Teismo nutarimus ir jų išaiškinimus dėl proporcingumo principo. Aš noriu atkreipti dėmesį, kad iš tiesų per daug yra akcentuojamas arba, kitaip tariant, nepagrįstai akcentuojamas proporcingumas, kaip lygybė, arba proporcingumas, t. y. lygiava. Iš esmės visais atvejais Konstitucinis Teismas akcentuoja, kad veiksmai, kurių imasi valstybė, reguliuodama vienus ar kitus santykius, arba paliesdama vienos ar kitos socialinės grupės interesus, turi būti adekvatūs ir proporcingi esamai situacijai. Kad situacija atitiktų tuos veiksmus, kad tai būtų adekvatu. Čia yra proporcingumo esmė. Tas pats apie proporcingumą kalbama ir taikant baudžiamąją atsakomybę, t. y. kad už tam tikrą nusikalstamą veiką bausmė negali būti sušaudymas, o turi būti proporcinga bausmė. Proporcingumas yra esmė.
Taip, reikia išlaikyti tam tikrą balansą, bet aš noriu pagrįsti, kai nuo 11 kategorijos žemyn nemažinami koeficientai, o tai sudaro 80 %, faktiškai iki 9 kategorijos statutiniai tarnautojai, pareigūnai… ir čia vėl galima pasakyti kalbant apie lygiateisiškumą, kad yra galimybė tuos teisėtus lūkesčius pažeisti, kaip sakant, į juos pasikėsinti nevienodai. Yra tam tikrais objektyviais požymiais apibrėžta, kad statutinių tarnautojų ir tų mažųjų kategorijų reguliavimas yra kitoks, ir jis yra leistinas. Taip, kad mes galime ilgai diskutuoti apie tai. Aišku, galiausiai sulauksime, jeigu reikės, Konstitucinio Teismo nutarimo, bet šiandien mes neturime kitos išeities, kaip pritarti šiam projektui.
PIRMININKĖ. Prieš – J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamieji kolegos, suprantu, kad tokiomis sąlygomis reikia surinkti į biudžetą papildomų lėšų. Ir dalies tų lėšų neišleisti kur nors kitur, bet ten, kur jos yra reikalingos. Jūsų pasiūlytas metodas, be jau minėto mano kolegų neproporcingumo principo, yra ydingas dar ir tuo, kad šis mažinimas susijęs ne tik su darbo užmokesčiu, jis tiesiogiai susijęs ir su socialinės apsaugos, t. y. „Sodros“ ir ypač Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetais. Užuot sutaupę, mes dar padarome dvi papildomas skyles, kurias reikia vėl pildyti renkant lėšas į biudžetą. Štai kur yra pagrindinė yda, pasirinkus šį darbo užmokesčio mažinimo kelią. Jeigu būtų priimtas mūsų siūlomas progresinio mokesčio žingsnis, tada tuos pačius pinigus būtų galima surinkti į biudžetą nemažinant atlyginimo ir išsaugant dar du nepaliestus biudžetus, tai yra „Sodros“ ir Privalomojo draudimo.
Pažiūrėkite, kiek dabar kyla problemų su vaistų kompensavimu, su pensijų išmokėjimu, socialinių išmokų išmokėjimu. Taigi tai tiesiogiai susiję su tuo, kad buvo pasirinktas toks darbo užmokesčio mažinimo kelias, kuris ne tik sumažina darbo užmokestį, bet ir gerokai paliečia „Sodros“ ir Privalomojo sveikatos draudimo biudžetą. Todėl negaliu pritarti jūsų pasirinktam metodui, suprasdamas tuos sunkumus, kurie jums iškyla. Siūlau kitą sprendimo būdą.
PIRMININKĖ. Už – A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, gerbiamieji socialdemokratai, gerbiamasis Juozai, kalbėkime labai atvirai. Paties labai ilga kalba, visiškai klaidinga aritmetika buvo skirta tik vienam reikalui, tai yra kaip nors padaryti, kad Seimo narių atlyginimai šiuo metu nemažėtų. Tą reikia labai paprastai ir aiškiai sakyti: gerbiamoji opozicija mano, kad šiuo laikotarpiu Seimo narių, valstybės politikų, valstybės pareigūnų darbo apmokėjimas neturi mažėti. Be abejo, aš galėčiau padėkoti, kad jūs taip rūpinatės ir mano, kaip premjero, atlyginimu, kuris nuo metų pradžios priėmus šį sprendimą sumažėtų 36 %, bet aš dėkoju už tą rūpestį ir raginu ir jus nesislėpti po visais klaidingais skaičiais, o balsuoti už tą solidarumą, kurį mes turime šioje situacijoje parodyti. Jūsų visa aritmetika ir matematika yra visiškai neteisinga, nes akivaizdu, kad sumažinus 100 Lt išlaidas valstybės politikų atlyginimams, be abejo, nuo to 30 % nepaklius į „Sodrą“, tai yra 30 Lt sumažėtų „Sodros“ biudžeto pajamos, bet 70 Lt būtų sutaupyta valstybės biudžete. Bendras viešųjų finansų balansas bus 70 Lt.
Taigi gerbiamieji kolegos, raginu skaičiuoti labai aiškiai ir nemanipuliuoti skaičiais tam, kad apgintumėte savo atlyginimus, o priimti drąsų politinį sprendimą ir labai aiškiai parodyti, kad esame solidarūs su visa tauta, esame solidarūs su privačiu sektorium, kuriame atlyginimai taip pat labai sparčiai mažėja, ir nebijome mažinti savo atlyginimų.
PIRMININKĖ. Prieš – L. Graužinienė.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Paskutiniu metu tikrai nekalbėjau. Bet kai argumentuojama, kad nėra kitos išeities, kad visi absoliučiai mažinasi, aš paėmiau tik vieną pavyzdį, pasirodo, šioje mūsų skurstančioje valstybėje yra salų, kur gyvenama labai gerai. Paimkime Lietuvos banką. Lietuvos banke 2008 m. audito ataskaita rodo, kad dirbo 843 darbuotojai, kurių atlyginimams buvo išmokėta 41 mln. Lt. Lietuvos banko turto priežiūrai, pastatams ir visiems – 9 mln. Lt, tarnybinėms komandiruotėms – 2 mln. Lt, ryšiams su visuomene – 1,1 mln. Lt, tarnautojų mokymui – 1,5 mln. Lt, 17 mln. Lt išduota banko darbuotojams paskoloms. Mes užsmaugsime savo žmones, bet visiškai nežiūrime, kur yra aukso salos mūsų mažoje Lietuvoje.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Pasisakė keturi – už, keturi – prieš. Gerbiamieji kolegos, dėmesio! Pasiruošiam balsuoti. Tie, kas geriate kavą, irgi grįžkite į salę. Kviečiu balsuoti, kas už tai, kad būtų priimtas Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 93 Seimo nariai. Už – 80, prieš – 2, susilaikė 11. Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedelio pakeitimo įstatymas priimtas.
Darbotvarkės klausimas Nr. XIP-873(2) – Teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymas. Kviečiu V. Kurpuvesą, Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininką. Priėmimas.
V. KURPUVESAS (TPPF). Ačiū, pirmininke. Po įstatymo projekto svarstymo Seime pasiūlymų pateikta nebuvo.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, ar galime bendru sutarimu priimti 1 straipsnį? (Balsai salėje: „Galime!“) Dėkoju. Priimta bendru sutarimu. Ar galime bendru sutarimu priimti 2 straipsnį? Dėkoju. Priimta. Dėl viso įstatymo keturi – už, keturi – prieš.
A. Sysas – prieš. Prašau.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, noriu atkreipti dėmesį, nežinau, kaip čia paaiškinti ir gal gerbiamasis R. Šukys vėl pakomentuos apie proporcingumą, nes teisėjams kažkodėl bendrai mažiname mažiau negu prieš tai buvusiame įstatyme, tik 7 %. Įdomiausia tai, kad po visų kataklizmų ir pakeitimų įstatymų bazėje, kurie vyksta Lietuvoje, jūs paklauskite teisėjų, kiek jiems padaugėjo bylų? Manau, kad po tokių sprendimų, nesvarbu, kad jiems mažiau mažiname, negu visiems kitiems, tikrai nuo to bylų svarstymo greitis nepadidės, tik iškils papildomų problemų piliečiams spręsti teisėtų lūkesčių klausimą. Todėl aš pasisakau prieš šitą įstatymą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. E. Žakaris prieš. O gal nekalbėsite?
E. ŽAKARIS (LSDPF). Kalbėsiu. Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš gal daugiau iš esmės, nes visi projektai yra labai panašūs. Šiandien mums yra siūloma visuose projektuose balsuoti už tai, kad kuo greičiau būtų mažinamos pensijos, išmokos mamoms ir t. t. Taupyti reikia, be abejo, ir jau pastebėjau, kad kalbėti apie progresinius mokesčius, ko gero, neverta, nes yra didelė dalis kolegų, kurie kažkodėl bijo paliesti turtingesnių žmonių pinigines, bet lygiai tą patį galima daryti neįvedant progresinių mokesčių. Jeigu eitume tik per fizinių asmenų pajamų mokesčio didinimą, aš manau, kad tikrai būtų mažiau problemų. Paskaičiavau dabar sėdėdamas, kad jeigu šiandien būtų priimtas nutarimas, kad Seimo nariams fizinių asmenų pajamų mokestis 50 %, tai būtų lygiai ta pati situacija biudžetui. Bet tada ministrui R. J. Dagiui nereikėtų stovėti tribūnoje ir siūlyti įvairius pensijų mažinimus ir t. t. Mažai 50 % – 60 %. Bet tada turėtume tik vieną problemą, o dabar eidami tuo keliu mes nuolat planuojame problemas į priekį. Balsuosiu prieš.
PIRMININKĖ. Dėkoju. R. Šukys – už.
R. ŠUKYS (LCSF). Dėkoju, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Jeigu kolega A. Sysas nebūtų paklausęs, gal ir nebūčiau bandęs paaiškinti, kad reikia balsuoti už šį įstatymą, nors tikrai yra sunku tai daryti asmeniškai, kaip žmogui, bet mes turime atsakingai vertinti situaciją. O atsakyti norėjau dėl to, ar šis įstatymas nepažeidžia lygiateisiškumo, kodėl teisėjamas yra mažinama mažiau. Noriu pasakyti, nes tai yra teisėjai. Jeigu atskirai tam tikrų asmenų grupei pagal vykdomas funkcijas ir pareigas bei statusą darbo užmokestis, socialinės garantijos gali būti reguliuojamos skirtingai, tai ir yra daroma. Pagrindinis argumentas yra toks – visi matome, kokia yra ekonomikos situacija. Tai lemia nusikalstamumo augimą, bylų skaičiaus augimą, teisėjų darbo krūvio augimą, ir t. t., ir panašiai. Galima ir tuo paaiškinti, kad šita sritis, kaip labai reikalinga valstybei, užtikrinanti teisingumą, yra mažinama šiek tiek kitu mastu negu apskritai valstybės tarnautojams, todėl balsuosiu už.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Prieš – V. P. Andriukaitis.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Aš norėčiau pakomentuoti kolegos R. Šukio argumentus. Manau, kad proporcingumo principas ir mažinimas proporcingai, kaip pasakė Konstitucinis Teismas, yra ne tas pats. Jeigu jūs norite proporcingos mokesčių sistemos ir progresinės mokesčių sistemos, irgi ne tas pats. Kai teismas kalba apie mokesčių dydžius, apie mažinimo dydžius, jis kalba ne apie proporcingumo principą, o kalba apie proporcingą jo mažinimo procentą. Štai, kolega Raimondai, čia ir fiksuoju. Dabar 7 % mažinami teisėjams, o kitiems mažinama ir 30 %, taigi kalbėti apie proporcijas nedera. Apskritai dabar bus įdomi situacija, aš pajuokausiu. Ko gero, įpykę teisėjai bus dar piktesni ir bausmių skyrimas tiems vargšams žmonėms dar padidės, nes pyktis, kaip žinote, blogas patarėjas. O teisėjui reikia sverti ant lėkštutės užrištom akim, kad Temidė laimėtų. O jūs netgi siutinate teisėjus tokiais sprendimais. Tai vargšas teisingumas Lietuvoje!
Šiandien aš mačiau keistą užrašą: „Pasodinkime ąžuolą“ ir girdėjau, kad ten yra įvairių intrigų. Viešpatie, jeigu kokį nors „Ąžuolą“ reikės pasodinti, tai įpykęs teisėjas kiek jam pridės, kad Sniego gatvėje pasėdėtų? Aš tiesiog sakau, kolegos, sustokite, nes žemėj Lietuvos ąžuolai gali nežaliuoti. Aš tikrai argumentuoju, kolegos, sustokite ir balsuoju prieš.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas Teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 90 Seimo narių. Už – 64, prieš – 10, susilaikė 16. Teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymas priimtas.
Kitas darbotvarkės klausimas – Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-874(2). V. Kurpuvesas tribūnoje. Priėmimas.
V. KURPUVESAS (TPPF). Labai ačiū, posėdžio pirmininke. Po įstatymo projekto svarstymo buvo gautas Seimo narių V. Bacevičiaus ir P. Žeimio pasiūlymas nepritarti teikiamam įstatymo projektui Nr. XIP-874. Komitetas svarstė tokį pasiūlymą ir jam nepritarė. Taip pat buvo Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pasiūlymas nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. nemažinti valstybės tarnautojams mokamų priedų už kvalifikacines klases ir 11–20 valstybės tarnautojų pareigybių kategorijų pareiginių algų koeficientų. Pagrindinis komitetas tokiam pasiūlymui taip pat nepritarė, nes tokį mažinimą lemia ekonominė situacija.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis Bacevičiau, gal jūs atsiimate savo pasiūlymą? Dėkoju. Gerbiamasis V. Bacevičius atsiima savo pasiūlymą. Ar galime bendru sutarimu priimti 1 straipsnį? Dėkoju. Ar galime bendru sutarimu priimti 2 straipsnį? Dėkoju. Ar galime bendru sutarimu priimti 3 straipsnį? Dėkoju. 4 straipsnis. Yra Socialinių reikalų ir darbo komiteto pasiūlymas. Komiteto pirmininkas jį jau pateikė. Ar yra 29 Seimo nariai, palaikantys Socialinių reikalų ir darbo komiteto pasiūlymą? Nematau. Dėkoju. Ar galime bendru sutarimu priimti 4 straipsnį? Dėkoju. Priimtas.
Dėl viso įstatymo projekto 4 – už, 4 – prieš. Prieš – V. P. Andriukaitis. V. Matuzas – už.
V. MATUZAS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų džiaugiuosi, kad bent jau dėl šio įstatymo bendru sutarimu visus 4 punktus priėmėme, tikiuosi, kad sprendimą irgi priimsime pakankama balsų dauguma. Aš džiaugiuosi, kad atsiranda mūsų visų supratimas, kad šiandien yra toks gyvenimas, kai valstybė gali sau leisti tiek sumokėti už jos valdymą. Iš tikrųjų labai svarbu įvertinus šios dienos valstybės atliekamas funkcijas, atliekamą darbą, įvertinus galimybes mokėti savo tarnautojams. Šiandien mes kaip tik ir priimame tą realų sprendimą ir noriu paprašyti, kad ir toliau, kolegos, balsuotume, įvertinę savo valstybės finansines galimybes, balsuodami už.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Prieš – A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš labai norėčiau dabar išgirsti, ką pasakys Ministras Pirmininkas, nes šitas įstatymas taikomas ne Seimo nariams, o šitas įstatymo projektas taikomas valstybės tarnautojams ir pareigūnams, kurių yra iki 55 tūkst., gal sumažino, 50 tūkst. Tai man labai įdomu, kokie argumentai dabar nusvers, kai pradedame proporcingai mažinti nuo 10 kategorijos, anot vieno mano kolegos, sėdinčio centre, ir pažiūrėję į galutinę lentelę, ką mes gauname? Nuo praeitų metų lapkričio 15 d. 10 kategorija, 1 klasė – sumažinta 720 Lt, tai yra 20 %, 3 klasei – 328 Lt, 12 %, 20 nesakysiu, ne tiek daug jų yra, bet 18 klasei mes sumažiname 2468 Lt, tai yra 31 %, o trečiai klasei – 1457 Lt, t. y. 23 %. Aš labai norėčiau vėlgi išgirsti, kaip gerbiamieji teisininkai, kurie ne kartą dalyvavo Konstituciniame Teisme, supras tą proporcingumą? Po tokių sprendimų, aš manau, mes pasirašome mirties nuosprendį valstybės tarnybai ir siūlyčiau konservatoriams apsispręsti, kadangi jie pagimdė šitą valstybės tarnybą, tai gal jie ją ir palaidos.
PIRMININKĖ. Dėkoju. V. Bacevičius – už.
V. BACEVIČIUS (TS-LKDF). Dėkoju, pirmininke. Valstybės tarnybą laidoti gal dar anksti, kolegos. Reikia pripažinti tik vieną dalyką – nepaisant to, kad buvo pasirinktas konceptualus sprendimas mažinti ne per BMA, bet ir įsikišti į kategorijų koeficientų peržiūrėjimus, ir į kvalifikacinių klasių koeficientų peržiūrėjimus ir procentines išraiškas, tikrai geriau priimti tokį sprendimą, negu nepriimti jokio.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kalba V. P. Andriukaitis – prieš.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, dar būtų galima paminėti ir tai, kad Konstitucinis Teismas savo nutarime aiškiai paskelbė. Galima mažinti proporcingai, tačiau būtina atsižvelgti į Konstitucijoje numatytų kitų konstitucinių gėrių gynimą. Tarkime, šeima kaip konstitucinis gėris arba kiti gėriai, ar jie turi būti ginami krizės sąlygomis, ar ne? Teisėtas darbo užmokestis tai yra tai, ką reikia išsaugoti, ar ne? Ar tai pirmiausia daroma, ar paskiausiai įvertinus daugybę priemonių? Gerbiamasis A. Kubilius yra makroekonominių skaičių ir makroekonominės mažinimo doktrinos įkaitas. Kitaip sakant, neoliberalų klasika kaip tik dabar tarnauja tokiu liaudyje, pasakyčiau, „agulniu“ principu. Žinant, kad Konstitucinis Teismas pasisakė, jog dar turi būti skiriamas dėmesys, kur tos kitos sumažinamos lėšos turi būti nukreiptos, aš jums galiu pasakyti, kad netgi pagal šį Konstitucinio Teismo nutarimą toks neproporcingas mažinimas ir toks disbalansas, koks yra dabar su darbo užmokesčiais, kelia labai rimtų abejonių.
Kita vertus, norėčiau pamatyti, kiek kur kas buvo sutaupyta ir kur tos kitos lėšos galėjo būti panaudotos. Nes būtent Konstitucinis Teismas apie tai kalbėjo. Bet mes elgiamės visai priešingai. Mes paminame daugelį konstitucinių normų, ypač darbo užmokesčio arba šeimos apsaugos…
PIRMININKĖ. Laikas, kolega!
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Todėl balsuoju prieš.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Už – K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, pirmininke. Girdėjau, čia skaičiavo, kiek tų pinigų liks, tai noriu pasakyti, kad šimtą litų sumažinus mažiausiai 45 Lt dingsta iš biudžeto. Manau, valdančioji dauguma elgiasi teisingai. Kokią valdžią išsirinko, tokį atlyginimą dabar ir gaus. Ir atitinkamai kaip moka žmonės valdyti valstybę, taip ir dirba. Manyčiau, kad turime palaikyti valdančiosios daugumos pastangas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Prieš – E. Žakaris.
E. ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, šis sprendimo projektas palies ir tuos žmones, kurie kiekvieną dieną rizikuoja dėl mūsų savo gyvybe, gesina gaisrus, gatvėse gaudo nusikaltėlius. Dabar žmonėms bus ne tik sumažintas atlyginimas, bet jiems, tarkime, ir ligos atveju bus skaičiuojama nuo mažesnio atlyginimo ir dar plius žinome, kiek yra sumažintos ligos pašalpos. O jeigu dar didesni sveikatos sutrikimai, kiek žmonės gaus? Be to, pareigūnės, kaip ir visos moterys, ir vaiko auginimo atostogų gali išeiti, vėl kiek gaus? Ko aš labiausiai bijau? Kad pareigūnai, be kurių mes tikrai negalime apsieiti, nepradėtų dirbti taip, kaip mes į juos žiūrime ir kiek mes jiems mokame. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Už – L. Sabutis.
L. SABUTIS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, normaliomis sąlygomis iš tikrųjų reikėtų daryti, kad atitinkamai didėtų arba būtų atsižvelgiama į tuos gebėjimus, kuriuos demonstruoja mūsų valstybės tarnautojai. Šiandien mes esame priversti neignoruodami jų gebėjimų jiems atlyginti už darbą tiek, kokia yra mūsų finansinių galimybių galia. Jeigu kalbame apie mažinimą, iš tikrųjų ne pirmą kartą vyksta mažinimas. Tas vadinamasis mažinimas man yra nepriimtinas, bet gebėjimas išmokėti žmonėms už darbą jau kartojasi. Nuo 14 kategorijos jau kartą buvo mažinta, dabar jau mažinama nuo aukštesnės kategorijos. Pažiūrėjau, ką kalba kolega: 18 kategorijos 1 klasės valstybės tarnautojas gavo 7053 Lt pagal bazinį dydį. Dabar jam teks 5469 Lt. 18 kategorijos 2 klasės valstybės tarnautojas gavo 6113 Lt, dabar gaus 5049 Lt. 18 kategorijos 3 klasės valstybės tarnautojas gavo 5407 Lt, dabar gaus 4628 Lt. Proporcingai mažėjo anuo kartu, proporcingai mažėja ir dabar. Todėl kai mes žiūrime į procentinę dalį, tartum neatitinka vienodai 10 %, tačiau mažėjimas finansine išraiška yra išlaikytas. Todėl aš pritariu ir šiandien negaliu kitaip raginti Seimą, kaip pritarti pateiktam Vyriausybės projektui.
PIRMININKĖ. Prieš – E. Jonyla.
E. JONYLA (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamieji kolegos, dauguma, be abejo, balsuosite ir priimsite šitą įstatymą, bet aš noriu atkreipti dėmesį dėl mažų policininkų atlyginimų. Taip, kaip jūs planuojate ir padarysite, taip padarė tik Latvija, Bulgarija ir Rumunija. Tik šios šalys ryžosi karpyti atlyginimus teisėsaugininkams. Ir jei vadovausimės vidaus reikalų ministro teiginiu, kad mažinant policijos pareigūnų atlyginimus mažėja nusikalstamumas, tai aš nežinau, ar toli nueisime. Nekviečiu, gerbiamieji kolegos, išbandyti jums šių teiginių, nenorėčiau aš jų išbandyti ir pats. Todėl negaliu kviesti balsuoti už. Ir nebalsuosiu už. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, keturi kalbėjo už, keturi prieš. Kviečiu balsuoti. Grįžtame visi vėl iš užsklandų į salę. Kas už tai, kad būtų priimtas Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 86 Seimo nariai. Už – 57, prieš – 15, susilaikė 14. Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymas priimtas.
Įstatymo projektas Nr. XIP-875(2) – Specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 30 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Priėmimas. Pranešėjas – V. Kurpuvesas. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas.
V. KURPUVESAS (TPPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, po svarstymo buvo gautas Seimo narių V. Bacevičiaus ir P. Žeimio pasiūlymas nepritarti teikiamam įstatymo projektui Nr. XIP- 875. Komitetas tokiam pasiūlymui nepritaria.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamasis Bacevičiau, ar jūs atsiimate savo pasiūlymą? Dėkoju.
Taigi pastraipsniui. 1 straipsnis. Bendru sutarimu priimam. Dėkoju. 2 straipsnis. Bendru sutarimu priimam. Dėkoju. 3 straipsnis. Ar galime bendru sutarimu priimti? Dėkoju. Priimtas. Dėl viso straipsnio. Keturi – už, keturi – prieš. Prieš – A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Kadangi vis tiek dešinė pusė neklauso, tai aš pasisakau prieš. O aiškinti, kad nebus kam sekti jūsų blogų darbų, čia nebūtų argumentas.
PIRMININKĖ. V. Bacevičius – už.
V. BACEVIČIUS (TS-LKDF). Kolegos, kadangi mes jau kartojamės, o klausimai iš esmės visi analogiški, aš daugiau nekalbėsiu kitais klausimais, gal kiti kolegos paseks mano pavyzdžiu po šio klausimo ir už visus kitus siūlau balsuoti už. Dėkoju.
PIRMININKĖ. Prieš – J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamieji kolegos, šie mūsų svarstomi klausimai nėra visiškai analogiški. Dabar svarstomi Specialiųjų tyrimų tarnybos darbuotojų atlyginimai ir jų kvalifikacinių kategorijų apmokėjimo sumažinimas skiriasi nuo kitų. Specialiųjų tyrimų tarnyboje kvalifikacinės kategorijos suteikiamos už ištarnautus metus. Faktiškai mes šiuo savo sprendimu bandome vyti žmones iš tarnybos arba geriausiems, labiausiai patyrusiems specialistams sakome, kad iš jų daugiausia ir atimsim darbo užmokesčio. Tuo metu, kai įvairios sunkmečio finansinės manipuliacijos dažnėja ir tampa vis sudėtingesnės, atsiranda įvairių išmonių formų, mes geriausiems specialistams gerokai mažiname darbo užmokestį.
Gerbiamieji daugumos atstovai, ar iš tikrųjų reikia taip visiems vienodai rėžti? Ar jūs nematote tam tikrų prioritetų ir tam tikrų sričių, kuriose reikia palikti papildomos apsaugos? Man šiuo atveju labai keista Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pozicija. Negi nesuprantame, kad reikia tose struktūrose, kuriose žmonės turi gana daug suvaržymų, net ir savo asmeniniame gyvenime po darbo, jiems už tai kaip nors kompensuoti.
Taigi aš niekaip negaliu sutikti, kad mūsų labiausiai patyrusiems sekliams, kurie ne tik gaudo nusikaltėlius ir jų ieško, bet ir atlieka tam tikrą prevencinį darbą, kad neatsitiktų blogų dalykų, dabar mes jiems rėžiame darbo užmokestį. Todėl kviečiu nepritarti kolegų siūlomam įstatymo projektui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas Specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 30 straipsnio pakeitimo įstatymas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 82 Seimo nariai. Už – 59, prieš – 13, susilaikė 10. Specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 30 straipsnio pakeitimo įstatymas priimtas.
Repliką po balsavimo – R. Smetona.
R. SMETONA (TTF). Ačiū. Kolega J. Olekas prieš tai paminėjo ir pakritikavo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą, kuris pritarė šiems ir būsimiems pakeitimams dėl Valstybės saugumo departamento. Aš noriu patikslinti, kad ne Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, bet komiteto darbe dalyvaujantys valdančiosios daugumos, valdančiosios koalicijos nariai daro viską, matyt, kad iš tiesų šitose tarnybose dirbantys kvalifikuočiausi žmonės nusivylę keistų savo darbą ir silpnintų šitas tarnybas. Taigi patikslinu – ne visas komitetas, gerbiamasis Juozai, nes ir jūs buvote tarp tų, kurie nepritarė.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, kitas darbotvarkės klausimas, įstatymo projektas Nr. XIP-876(2) – Valstybės saugumo departamento statuto 43 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Priėmimas. Tribūnoje jau V. Kurpuvesas. Prašau.
V. KURPUVESAS (TPPF). Ačiū, pirmininke. Po įstatymo svarstymo taip pat buvo vienas Seimo narių pasiūlymas, tai Seimo narių V. Bacevičiaus ir P. Žeimio pasiūlymas nepritarti teikiamam įstatymo projektui Nr. XIP-876. Komitetas nusprendė nepritarti tokiam pasiūlymui.
PIRMININKĖ. Dėkoju, kolega. Gerbiamasis Bacevičiau, jūs laikotės tos pačios nuostatos, jūs atsiimat visas pataisas? Dėkoju. 1 straipsnis. Galim bendru sutarimu priimti? (Balsai salėje) Priimta. (Balsai salėje) O kas čia negali? Gerbiamasis J. Olekas. Prašau. Kalbate prieš šį straipsnį, prieš 1 straipsnį.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Kaip tik šitas 1 straipsnis ir yra esmė. Aš siūlau 2 būtinai pritarti, bet dėl 1 kviečiu balsuoti prieš, nes būtent 1 straipsnyje ir yra surašyti visi mažinimai. Nežinau, kuo čia bloga pasidarė mūsų Valstybės saugumo tarnyba, ten dirbantys žmonės, kad jiems reikia mažinti daugiausiai? Net 20 procentinių punktų, ne procentų, o procentinių punktų yra sumažinamas labiausiai patyrusių Valstybės saugumo departamento darbuotojų darbo užmokestis. Ar jau taip pagerėjo saugumo situacija Lietuvoje, ar reikia tiktai žvanginti ginklais, ar nematome intelektinių pavojų ir kitų, kurie yra tokie svarbūs?
Todėl tiesiog kviečiu, nesvarbu, kurioms frakcijoms priklausote, gerbiamieji kolegos, valstybės saugumu pasirūpinti ne žodžiais, o darbais. Kviečiu, kad mūsų patyrę Valstybės saugumo departamento darbuotojai nepajustų tokiu padidintu dvigubu mažinimu savo darbo užmokesčio mažėjimo. Mes jau priimdami ankstesnius sprendimus padarėme, man atrodo, daug blogų darbų, bet šitas sprendimas – sumažinti labiausiai patyrusiems saugumo departamento žmonėms darbo užmokestį – manau, iš tikrųjų neišlaiko jokios kritikos, todėl kviečiu nepritarti šiems teikiamiems įstatymų projektams ir būtent 1 šio įstatymo straipsniui.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, kadangi buvo viena nuomonė prieš, kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad 1 straipsnis būtų priimtas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 76 Seimo nariai. Už – 50, prieš – 13, susilaikė 13. Taigi 1 straipsnis priimtas. 2 straipsnis. Ar galim bendru sutarimu priimti? Priimtas. 3 straipsnis. Ar galim bendru sutarimu priimti? Priimtas. Dėl viso įstatymo 4 – už, 4 – prieš. J. Olekas vis tiek nori dar kartą kalbėti prieš. Prašau. Galima, be abejo.
J. OLEKAS (LSDPF). Gerbiamoji pirmininke, kadangi nepavyko man įtikinti trumpa kalba, kai kalbėjau dėl 1 straipsnio, kuris pats yra ydingiausias šiame įstatyme, todėl pasinaudosiu proga ir galimybe, kad mes dar turime laiko, nes aplenkiam darbotvarkę šiandieną pagal mūsų nustatytą grafiką, ir labai nuoširdžiai pakviesiu kolegas, deja, bet jau šį kartą nepritarti visam įstatymo projektui. Jeigu pasižiūrėsime į šio projekto esmę, tai yra mūsų viena iš labiausiai specifinių valstybės tarnybų, daugiausia prisidedančių prie nacionalinio saugumo užtikrinimo ir įvairių diversijų prieš mūsų šalį prevencijos… baudžiame jos profesionalus už jų pasiektą profesionalumo lygį, už tai, kad jie sąžiningai tarnauja tėvynei, mes jiems daugiausia šioje situacijoje mažiname darbo užmokestį. Galbūt kam nors iš valdančiosios daugumos nepavyko politizuoti šitos žinybos arba yra kažkokių kitų priežasčių, dėl kurių jie atvirai nepasako, kodėl reikia mažinti, bet užsimojo nurėžti iš tikrųjų nemažą darbo užmokesčio dalį.
Aš jau nekalbėsiu tų argumentų, kad tai paliečia ir kitas sritis, kur mum trūksta pinigų, ir „Sodrą“, ir Privalomojo sveikatos draudimo fondą, bet mūsų profesionalams smogiama daugiausia. Todėl niekaip negaliu pritarti tokiam įstatymo projektui ir kviečiu kitus kolegas taip pat balsuoti prieš šį įstatymą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Už – D. Bekintienė.
D. BEKINTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, nežinau, kaip jūs, bet aš šiek tiek suinteresuota šio įstatymo priėmimu. Norėčiau tik tiek pasakyti, kad pareigūnų supratimo yra kur kas daugiau negu čia. Jūs paprasčiausiai politikuojate. Atlyginimai mažinami ir politikams, ir šitiems pareigūnams ne iš gero gyvenimo. Jie supranta, kad valstybės situacija yra tokia, ir su tuo susitaiko. Sako, ką daryti, reikia, tai reikia. Štai tokio supratimo, kurį turi ir saugumo pareigūnai, yra pilietiški, linkiu ir jums. Siūlau balsuoti už šį įstatymą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. K. Daukšys – prieš.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Nors tos organizacijos žmonės vienu metu buvo labai dideli mūsų partijos draugai, bet aš irgi neturiu tokių žinių, kad rusai arba vokiečiai, arba amerikiečiai, arba korėjiečiai būtų sumažinę atlyginimus savo žvalgyboms. Ar mes dabar teisingai elgiamės, kad esame tokia paribio valstybė, ir tą organizaciją, kuri iš tikrųjų yra vienintelis, ko gero, skydas nuo Rusijos žvalgybų, susilpninsime. Manyčiau, reikėtų pagalvoti, tuo labiau kad jų ten dirba, ačiū Dievui, nedaug.
PIRMININKĖ. L. Sabutis – už.
L. SABUTIS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, jeigu jau taip sąžiningai įvertinus, ką kalbėjo kolega J. Olekas, tai, sakyčiau, tam tikra prasme šitos situacijos mūsų valstybės saugumo specialistai neišpranašavo. Tai yra sunkios krizinės situacijos. Dėl to patys šiandien truputį ir nukentės. Jeigu pagal įstatymo projektą, tai žiūrėkime. Šiandien mes kalbame apie saugumo pareigūnų priedus už kvalifikacinę kategoriją. Ir šiandien Vyriausybė nepatiki penktos kvalifikacijos kategorijos, t. y. 10 % priedo mažinti, o mažina ketvirtos, trečios, pirmos, ir kai kuriems sumažina tik iš dalies. Tačiau 2 straipsnis po pusantrų metų, t. y. nuo 2011 m. sausio 1 d., tuos priedus grąžina toms keturioms kvalifikacinėms kategorijoms ir dargi net padidina. Jeigu įstatyme buvo, kad bus tik 30 % pareiginės algos dydžio, tai dabartiniame projekte didinama iki 50 %. Aš manau, tai yra pažangu, ir pritariu šioms pataisoms.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Prieš – V. P. Andriukaitis.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Taigi, gerbiamasis kolega Liudvikai, išties jie tik gali apsidžiaugti. Žinote, aš dabar nerandu kitų argumentų, bet aš pamėginsiu šiek tiek atsiminti Saugumo departamento vadovo žodžius. Jis tribūnoje prisipažino, kad mąsto dešiniuoju pusrutuliu. Dabar jūsų pataisos, ko gero, padarys du dalykus: jis tikrai pradės mąstyti kairiuoju pusrutuliu, ir nuo to jums bus labai blogai. Arba jis apskritai nustos mąstyti ir liks be abiejų pusrutulių po tokių pataisų, tai bus dar blogiau. Vienaip ar kitaip, kolegos, išties žengiame labai rizikingą žingsnį.
Jeigu rimtai, kolegos, manau, kad Saugumo tarnybos departamentas nėra toks gausus, jo specifika yra ypatinga. Vargu ar buvo galima priimti tokius sprendimus. Jeigu mes būtume pasielgę dėl progresinių mokesčių arba dėl vieningos proporcijos, tai, sakyčiau, vienaip ar kitaip. Dabar, kaip matote, išeina chaotiškai. Taigi, kolegos, negaliu pritarti.
PIRMININKĖ. V. Bacevičius – už.
V. BACEVIČIUS (TS-LKDF). Dėkoju, pirmininke. Buvau pažadėjęs tylėti, bet kolega Vytenis mane suintrigavo. Iš jo kalbų aš supratau, kad mąstyti dešiniuoju pusrutuliu yra gerai, kairiuoju yra blogai, tik truputį blogiau yra mąstyti be pusrutulių arba jų neturėti. Taigi, kolegos, visi mąstykime dešiniuoju, viskas bus gerai ir balsuokim už. Ačiū.
PIRMININKĖ. Prieš – M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkui, pirmininke. Čia buvo pasakyti žodžiai „ne iš gero gyvenimo“. Štai aš čia sėdžiu ir žiūriu į Saulių, į Saulių Pečeliūną, mūsų patriotą. Šiuo atveju jis nekalba, jis sėdi ir tyli. Aš manau, jis tyli, nes jis supranta, kas čia vyksta. Ar čia nevyksta vienas iš valstybės griovimo etapų? Siekis mažinti atlyginimus šiai valstybės valdymo struktūrai, mažinti tiek, kad jie patys išeitų. Kur jie eis? Jie eis į privačias struktūras ir ten toliau silpnins valstybės įtaką visų mūsų gyvenime. Ar užteks šitiems žmonėms to patriotizmo, kad jie, dirbdami tokį sunkų ir atsakingą darbą, taip ramiai žiūrėtų į tai, kaip valdžia demonstruoja savo požiūrį į juos?
Sauliau, pasakykite savo žodį. Padėkite apsispręsti savo kolegoms, ar iš tikrųjų šis siūlomas sprendimas yra tas sprendimas, kuris išgelbės mūsų valstybę su šiais keliais šimtais tūkstančių litų? Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ir S. Pečeliūnas – už.
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū, kad jūs taip pripažįstate bent jau mano kvalifikaciją savo kalbomis. Štai klausimas, prie kurio grįžtam ir kurį kėlė kolega L. Sabutis.
Mielasis Kirkilai, mielasis Bradauskai, kuris šiuo metu Egipte ar Kipre, ar dar kažkur be valdybos sprendimo ir be mūsų žinios, noriu jūsų paklausti. Jeigu Saugumo departamentas buvo įžvalgus ir valstybės vadovus ir Vyriausybę buvo perspėjęs, galiausiai nereikėjo didelio įžvalgumo, jau ir laikraščiai apie tai rašė, kad ateina šitas metas, tai jiems pritrūko stuburo įtikinti jūsų Vyriausybę, kad reikia į tai reaguoti. Jūs reagavote iškreiptu būdu – sakėte, kad nieko nevyksta ir nieko nebus. Štai dabar ir turime to nereagavimo pasekmes. Tą turi jausti ir prognozuotojai. Nieko čia jau nepadarysi. Ačiū.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas Valstybės saugumo departamento statuto 43 straipsnio pakeitimo įstatymas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 88 Seimo nariai: už – 61, prieš – 19, susilaikė 8. Valstybės saugumo departamento statuto 43 straipsnio pakeitimo įstatymas priimtas.
Replika po balsavimo – K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Aš mielam kvalifikuotam kolegai norėčiau pasakyti – Rusijos krizės irgi nebuvo, kaip aiškino vienas premjeras. Tada Saugumo departamento direktoriaus pavardė buvo kita, bet irgi iš jūsų partijos. Taip pat ir vieno Prezidento atėjimo saugumas neišprognozavo, bet dėl to jūs jo neišmetėte iš darbo ir algų nesumažinote saugumiečiams. Kodėl taip keistai išeina, ką?
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, atrodo, atsiranda antrasis kvėpavimas, ir darbą mes tęsiame.
Taigi Civilinės krašto apsaugos tarnybos statuto 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-878(2). Tribūnoje – jau V. Kurpuvesas. Priėmimo stadija.
Prašau, gerbiamasis pirmininke.
V. KURPUVESAS (TPPF). Ačiū, pirmininke. Po svarstymo buvo gautas Seimo narių V. Bacevičiaus ir V. Žeimio pasiūlymas nepritarti teikiamam įstatymo projektui Nr. XIP-878. Komitetas tokiam pasiūlymui nepritarė. Daugiau pasiūlymų nebuvo.
PIRMININKĖ. Dėkoju, pirmininke. Kreipiuosi į Seimo narius V. Bacevičių ir V. Žeimį. Dėkoju.
1 straipsnis. Ar galime priimti bendru sutarimu? Priimam.
2 straipsnis. Ar galime priimti bendru sutarimu? Priimam.
3 straipsnis. Ar galime priimti bendru sutarimu? Priimam.
Dėl viso įstatymo keturi – už, keturi – prieš. Motyvai dėl viso įstatymo prieš – V. P. Andriukaitis.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, motyvai vis tiek lieka tie patys, mes paliečiame tas struktūras, kurios, manau, dabar yra labiausiai reikalingos tokios apsaugos. Bet toks yra politinės valios sprendimas ir, deja, argumentuoti skaičiais ir kitkuo nėra jokios prasmės. Todėl aš pasisakau prieš, kaip ir dėl kitų įstatymų, kad daugiau nebūtų gaišinamas laikas, nes mes čia, atrodo, padėties nebepakeisime.
PIRMININKĖ. L. Graužinienė – prieš.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Aš pasisakau prieš ne tiktai dėl krašto apsaugos, bet ir dėl visų struktūrų, kurios saugo Lietuvos žmogų, vykdydamos vieną ar kitą funkciją. Vis dėlto reikia įvertinti. Visi suprantame, kad sunkmetis dar neatėjo, jis ateis kitų metų pirmame, antrame ketvirtyje. Ir kriminogeninė situacija, išorės jėgų bandymai veikti mūsų žmones bus labai stiprūs. Todėl reikėtų daryti priešingą veiksmą – tiek krašto apsaugos, tiek VSD, tiek STT, tiek FNTT, tiek atitinkami Vidaus reikalų ministerijos daliniai turi būti stiprinami. Ar mes vėl norime pasiekti tokią kriminogeninę situaciją, kokią turėjome pradžioje, kai buvo nevaldoma situacija? Tada ne tiek lėšų reikės visiems šiems dalykams. Todėl manau, kad pasirinkimas ir braukimas vienodų procentų, neįvertinant kitų veiksnių, yra valstybės pamatų griovimas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Prieš – J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamieji kolegos, pasižiūrėkite į skaičius, kurie čia yra įrašyti. Jau praeitą kartą mano kolega L. Sabutis dėstė, kaip jie mažinami. Civilinėje saugos tarnyboje mažinama net 25 procentiniais punktais. Ši tarnyba nėra krašto apsauga, ji sujungia visų civilinių tarnybų informaciją ir pasirengimą, tik tiek, kad ji šiuo metu yra prie Krašto apsaugos ministerijos. Buvo kalbama net apie šios tarnybos perėjimą prie Vyriausybės, kaip jungiančią grandį. Be to, mes jau kalbėjome, kad labiausiai kvalifikuotiems žmonėms yra atimama daugiausia, kita vertus, tai vėlgi neproporcinga tarp atskirų žinybų. Kodėl tiek daug yra mažinama profesionaliausiems žmonėms? Aš manau, kad mes niekaip negalime rasti atsakymo. Ir ta bėda, kuri čia jau ne kartą buvo iškelta, kodėl vienos žinybos tos pačios kvalifikacinės kategorijos žmonėms mažinama mažiau, o kitos daugiau, nėra išspręsta. Šiuo atveju Civilinės saugos tarnyboje dirbantiems žmonėms mažinimas yra didžiausias. Aš manau, kad tai yra neteisinga, todėl kviečiu nepritarti tokiam įstatymui. Jeigu mes sutartume vienodos kategorijos mažinti vienodai, galbūt būtų kažkoks pagrįstumas. Bet vienu metu mes bandome dar vieną procesą daryti – ne tik sumažinti adekvačiai, bet ir daugiau, todėl negalima tam pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, kviečiu balsuoti, kas už tai, kad būtų priimtas Civilinės krašto apsaugos tarnybos statuto 20 straipsnio pakeitimas įstatymas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 84 Seimo nariai. Už – 56, prieš – 18, susilaikė 10. Civilinės krašto apsaugos tarnybos statuto 20 straipsnio pakeitimo įstatymas priimtas.
Įstatymo projektas Nr. XIP-879(2) – Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos statuto 32 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Pranešėjas – V. Kurpuvesas. Priėmimas. Prašau, pirmininke.
V. KURPUVESAS (TPPF). Ačiū, pirmininke. Po projekto svarstymo Seime buvo gautas Seimo narių V. Bacevičiaus ir P. Žeimio pasiūlymas nepritarti teikiamam įstatymo projektui Nr. XIP-879. Komitetas tokiam pasiūlymui nepritarė. Kitų pasiūlymų nebuvo.
PIRMININKĖ. Dėkoju, pirmininke. Gerbiamasis Bacevičiau, atsiimate pasiūlymą? Atsiimate. Dėkoju. Taigi priėmimas pastraipsniui.
1 straipsnis. Galime priimti bendru sutarimu? Galim. Dėkoju. (Balsai salėje: „Negalima!“) Jau priėmėme.
2 straipsnis. Ar galime priimti bendru sutarimu? Priėmėm.
3 straipsnis. Ar galime priimti bendru sutarimu priimti? Priėmėm.
Dėl viso įstatymo projekto keturi – už, keturi – prieš. Prašau. J. Olekas – prieš. Prašau.
J. OLEKAS (LSDPF). Mieloji kolege, man tikrai patinka jūsų gera nuotaika, bet tiktai ne šioje vietoje ir ne svarstant šį klausimą. Mes kalbame apie Antrąjį operatyvinį skyrių. Todėl, kolegos, turime suprasti, galbūt ne visiems įdomu, ne visiems svarbu, bet ten dirba ir statutiniai žmonės, ir kariškiai. Šiuo sprendimu mes supriešiname vienus žmones su kitais, nes atliekant panašų darbą, panašias užduotis, jų darbo užmokestis skirsis. Deja, yra tokia šio departamento specifika, apie kurią galbūt negalima visiškai visko papasakoti, ir kai ką sunku ir argumentuoti. Mūsų Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete buvo labai gražiai išaiškinta, ir manau, kad bent šio komiteto žmonės turėtų suprasti ir palaikyti, ir galbūt pakviesti ir kitus savo kolegas palaikyti, kad tie profesionalūs žmonės, na, kad nebūtų iš jų tiesiog pasityčiota. Jų kolegos su antpečiais gaus tam tikrą atlygį, o civiliai, statutiniai tarnautojai, bus gerokai nuskriausti. Todėl tikiuosi, kad ir dabartinė mano kolegė, ministerijos perėmėja, palaikys tokią nuomonę. Manau, kad šio departamento žmones supriešinti vienus su kitais būtų didžiausia klaida, nes nuo sėkmingo šio departamento darbo priklauso ir mūsų krašto saugumas ir gerovė. Todėl kviečiu bent čia, anot mūsų patriarcho J. Basanavičiaus, atsikvošėti mielą daugumą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Už – R. Juknevičienė.
R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, atsikvošėti siūlau tiems, kurie dar nesuvokia, kokia situacija už langų. Tiek Antrojo departamento, Antrojo operatyvinių tarnybų departamento žmonės, tiek krašto apsaugos sistemos žmonės puikiai tai supranta. Jie supranta, kad tai yra solidarumas, jie supranta, kad tai yra laikina, yra iš tikrųjų pasirengę dalintis tuo solidarumu su visais tais, kuriems nelengva. Todėl siūlau balsuoti. Sunkus klausimas, nelengvas, bet reikia jį priimti.
PIRMININKĖ. M. Zasčiurinskas – prieš.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkoju. Kolegos, man iš tiesų labai svarbi krašto apsaugos ministrės nuomonė, tai, ką jinai pasakė. Bet kyla klausimas, ar ši funkcija mūsų valstybėje yra nykstanti? Jos reikšmė kasdien mažėja? Ar ten gali dirbti atsitiktiniai žmonės, kurie pirmadienį atėjo į darbą, nes neturi kito darbo? Ar šie žmonės kuo nors nusikalto? Kitaip sakant, aš kalbu apie valstybės prioritetą. Negalima daryti taip, kaip senas kaimo žmogus sako: tu obliuok, obliuok, aš su kirviu pataisysiu. Todėl aš negaliu pritarti, nors kartoju, man labai svarbi krašto apsaugos ministrės nuomonė. Bet aš negaliu pritarti šio įstatymo pataisoms. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Už – A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Aš norėčiau pasakyti savo nuomonę apie politinę demagogiją. Iš tiesų mes puikiai suvokiame, kad institucijos reikalingos, kad svarbios, kad atlieka reikšmingas funkcijas. Ten dirbantys žmonės taip pat turi tą suvokimą. Bet aš matau, kad mes, jau kelintą projektą svarstydami, tik girdime politinės demagogijos, aš sakyčiau, pradžiamokslį. Visi puikiai supranta, kokia situacija, tiesiog stengiasi išsakyti savo demagogiškas nuostatas tariamai gindami tuos žmones. Aš manau, kad reikia suvokti situaciją. Aš įsitikinęs, tai suvokia ir pozicija, ir opozicija. Bet šiuo atveju galbūt mes mažiau naudojamės demagoginiais reveransais tiems žmonėms, kurie, ko gero, skausmingiausiai pajus algų mažinimą. Mes irgi prieš mažinimą, bet mes už šiuos įstatymų projektus, suvokdami realybę. Aš manau, kad šitas demagogines rungtis galima būtų sutrumpinti, ir aš tikiuosi, kad suvokimas iš opozicijos pusės bus. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. V. P. Andriukaitis – prieš. Atsisako. K. Daukšys – prieš.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū. Aš tikrai būčiau nešnekėjęs, bet vienas labai žinomas ekonomikos profesorius mums išaiškino, kas yra ekonomikos pradžiamokslis, kaip dabar sunku, kaip dabar reikia viską daryti ir kokie čia visi demagogai susirinko. Štai į tokias demagogines šnekas noriu atsakyti labai paprastai. Normalūs verslo žmonės, kurie supranta ką nors apie sunkumus ir apie ūkį, nemažina visiems vienodai, o mažina ten, kur mažiausiai reikia. O kai kur, kur reikia, dar ir pakelia tuos atlyginimus. Šiandien, kas nori eksportą sutvarkyti ir panašiai, samdo brangius specialistus. Valstybė tą patį daro, šiandien jūsų ministras D. Kreivys tokius pačius metodus nori pritaikyti. Jūs čia mums nepudruokite smegenų vieną kartą, jeigu nieko nesuprantate, tai geriau ir nekalbėkite.
PIRMININKĖ. Negalima įžeidinėti kitų Seimo narių, gerbiamasis Kęstuti. Kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos statuto 32 straipsnio pakeitimo įstatymas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo tik 64 Seimo nariai. Kažkur išsilakstė gerbiamieji kolegos. Kol kas tęsiame darbą. Nepergyvenkime, dauguma tuoj sugrįš, galbūt geria kavą arba nuėjo pasivaikščioti.
Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 42 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-880(2). Pranešėjas – V. Kurpuvesas. Priėmimas. Prašau.
V. KURPUVESAS (TPPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Po projekto svarstymo buvo gautas Seimo narių V. Bacevičiaus ir P. Žeimio pasiūlymas nepritarti teikiamam įstatymo projektui. Komitetas tokiam pasiūlymui nepritarė. Kitų pasiūlymų nebuvo.
PIRMININKĖ. Dėkoju pranešėjui. Gerbiamieji kolegos, ar galime bendru sutarimu priimti 1 straipsnį? Dėkoju. Priimtas. Dėl viso įstatymo projekto 4 – už, 4 – prieš. Prieš – A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš norėčiau paklausti, kada yra didesnė demagogija – kai buvo bėgiojama prieš metus dėl tų pačių pareigūnų ir reikalaujama jiems daug daugiau padidinti atlyginimą, o dabar gerokai juos pjauti? Ir kitas dalykas. Visados priekaištaudavo, kad socdemai moka tik atimti ir padalinti. Šiuo atveju aš kaltinu jus, kad jūs mokate tik atimti, nes dalinti nėra ko, jūs visą laiką atimate. Ir paskutinis. Kadangi šitas įstatymas labai rimtas, tai, kaip sako liaudies patarlė – „Neatsisakyk „terbos“, „tiurmos“ ir lazdos“. Aš labai rimtai žiūriu į šitą įstatymą, todėl balsuosiu prieš.
PIRMININKĖ. A. Kubilius – už.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamasis Algirdai, tikrai manau, kad pačiam kalėjimas negresia, o nuo „terbos“ mes apsaugosim, jeigu tik imsitės šitų veiksmų. Ir paskutinis dalykas dėl jūsų loginio nenuoseklumo. Jūs apkaltinote mus, kad mes mokame tik vieną aritmetikos veiksmą – atimti. Prieš tai sakėte, savo sakinį pradėjote nuo to, kad prieš tai mes kovojome už tai, kad būtų pridėta. Taigi tikrai bent du veiksmus mokame: iš pradžių pridėti, po to atimti. Prašom logiškiau kalbėti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Prieš – V. P. Andriukaitis.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamasis Andriau, jūsų koalicija yra labai tvari, joje dabar yra net ąžuolų. Dabar įtariu, kad, ko gero, jūs, taip žiauriai sunkindami kalėjimų sąlygas, greičiausiai tikrai esate pasiryžę įgyvendinti tą šūkį: „Pasodink ąžuolą!“ iš savo koalicijos.
Dabar kitas klausimas. Man atrodo, apskritai esmė ne ta, kad mokate atimti ar padalinti, bet, ko gero, jūs išties esate neapskaičiavę net ir makroekonomine prasme, kokios priemonės yra adekvačios, o kokios priemonės yra conditio sine qua non, t. y. ko negalima liesti. Jeigu jūs būtumėte pasitelkę specialistus ir pamėginę nagrinėti kiekvieną sritį atskirai, jūs turbūt įsitikintumėte paprastu principu, kad yra sąlygos, kurių negalima liesti. Tarybinėje kariuomenėje, pone Andriau, gal netarnavote, man teko ten tarnauti. Ten buvo toks vadinamas NZ (neprikosnovenij zapas), arba neliečiamos atsargos. Tai šiuo atveju net ir visuomenės gyvenime visiškai aišku, yra sričių, kurių negalima liesti, nes Kalėjimų departamento, policijos, civilinės saugos, visų kitų pareigūnų atlyginimai visą laiką buvo labai maži. Aš suprantu tas sritis, kuriose atlyginimai buvo pakelti neadekvačiai ir daug. Ten išties yra rezervų darbo užmokestį šiek tiek reguliuoti, mažinti ir panašiai. Bet yra sričių, kurių būklė yra apverktina 10, 15 metų. Ir dabar, netgi prisidengiant krize, palikti vėl tą patį reguliavimą arba jį mažinti, įsivaizduokite, kokį jūs ten saugumo pojūtį sudarote, ypač tokiose sunkiose tarnybose, kaip kalėjimas…
PIRMININKĖ. Laikas!
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). …ar panašiai. Todėl balsuoju prieš.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Už – S. Pečeliūnas.
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Žiūriu, per šią diskusiją už ir prieš sugrįžome prie vidurinės mokyklos kurso, prie aritmetikos. Kai kas sako, kad vienus veiksmus moka, kiti kitus. Bet aš norėčiau paklausti, kaip galima išdalinti tai, ko nėra? Mielieji kolegos, jūs turbūt atsimenate, ką reiškia dalyba iš nulio. Ir dar prisimenate sovietines skaičiavimo mašinėles, kas su jomis atsitikdavo, kai mėgindavome tokį veiksmą padaryti. Jos tiesiog parūkdavo dūmais ir reikėdavo išmesti. Jeigu jūs šiuos veiksmus tik temokate, neduok Dieve, jus kur nors prileisti. Ačiū.
PIRMININKĖ. K. Masiulis – už.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Kolegos, aš tiesiog stebiuosi, mes, atrodo, neturime ką veikti, prisiminimai apie sovietinę kariuomenę…
PIRMININKĖ. Būkite malonus, kalbėkite į mikrofoną.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Juokeliai apie aritmetinius veiksmus, metaforos apie ąžuolus, ar čia yra argumentai kalbant rimtu klausimu? Aš jaučiuosi kaip vaikų darželyje. Iš tikrųjų čia yra valstybės finansus sprendžiantis klausimas, ar valstybės finansai eis į duobę, ar juos kažkaip ištrauksime? Aš sakyčiau, reikia kalbėti atsakingai ir elgtis atsakingai.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, dėkoju. Kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 42 straipsnio pakeitimo įstatymas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 66 Seimo nariai. Taigi priėmimo procedūroje trūksta balsų, turėsime balsuoti kitą dieną. Dėkoju.
Įstatymo projektas Nr. XIP-881(2) – Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymas. Pranešėjas – V. Kurpuvesas. Priėmimas. Prašom.
V. KURPUVESAS (TPPF). Ačiū, pirmininke. Šiam įstatymo projektui po svarstymo pasiūlymų nebuvo pateikta.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, ar galime bendru sutarimu priimti 1 straipsnį? Priimtas. Ar galime bendru sutarimu priimti 2 straipsnį? Dėkoju. Priimtas. Ar galime bendru sutarimu 3 straipsnį priimti? Priimtas. Dėl viso įstatymo projekto keturi – už, keturi – prieš. Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame.
Gerbiamieji kolegos, kas už tai, kad būtų priimtas Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 65 Seimo nariai. Taigi irgi trūksta balsų. Balsavimas liks kitai dienai.
Gerbiamieji kolegos, liko dar vienas įstatymo projektas Nr. XIP-765(2) – Valstybės specialiųjų garantijų dėl eksporto kredito draudimo įstatymo projektas. Priėmimas. Į tribūną kviečiu K. Kuzminską.
K. KUZMINSKAS (TS-LKDF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Šiandien mes rytiniame posėdyje pritarėme šio įstatymo projektui po svarstymo. Komitete buvo priimta tam tikra nuostata projekto priėmimą paskirti po to, kai bus Europos Komisijos išvados, tačiau šiandien yra gautas Vyriausybės kreipimasis į Lietuvos Respublikos Seimą su prašymu priimti šį įstatymą šiandien. Vyriausybė įsipareigoja, kad leidimai bus išduodami tada, kai bus atitinkamos Europos Komisijos išvados. Todėl prašau Seimą šiandien priimti, nes kitą savaitę bus vėl labai daug klausimų, vėl tris dienas dirbsime. Šiandien sutaupėme laiko ir būtų gerai, kad priimtume.
PIRMININKĖ. Dėkoju pranešėjui. Noriu pasakyti, kad Seimo Pirmininkas šiandien rytą siūlė ypatingą skubą. Ar galime bendru sutarimu pritarti? Pritariame. Gerbiamasis pranešėjau, dėkoju jums už pristatymą.
Dabar siūlyčiau priimti pastraipsniui. 1 straipsnis. Galime bendru sutarimu priimti? Dėkoju. Priimta. 2 straipsnis. Ar galime bendru sutarimu priimti? Priimta. 3 straipsnis. Galime bendru sutarimu priimti? Priimta. 4 straipsnis. Galime bendru sutarimu priimti? Priimta. 5 straipsnis. Galime bendru sutarimu priimti? Priimta. 6 straipsnis. Galime bendru sutarimu priimti? Priimta. 7 straipsnis. Galime bendru sutarimu priimti? Priimta. 8 straipsnis. Galime bendru sutarimu priimti? Priimta. Ir 9 straipsnis. Galime bendru sutarimu priimti? Priimta. Dėkoju. Dabar keturi – dėl viso įstatymo. Dėl viso įstatymo nėra norinčių kalbėti.
Taigi balsuojame dėl viso įstatymo. Kas už tai, kad būtų priimtas Valstybės specialiųjų garantijų dėl eksporto kredito draudimo įstatymas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 85 Seimo nariai. Už – 85, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Taigi Valstybės specialiųjų garantijų dėl eksporto kredito draudimo įstatymas priimtas.
Gerbiamieji kolegos, aš žiūriu į opoziciją, jeigu jūs registruositės, tai mes šiandien priimsime ir kitus likusius įstatymus. (Juokas salėje) O gal pabandome? (Triukšmas salėje) Prašau. K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Pirmininke, jeigu vienas gerbiamas prelegentas garsiai atsiprašys už demagogus, mes balsuosime.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, kas išvadino demagogais, atsiprašykite!
V. BACEVIČIUS (TS-LKDF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, kad ir kas ten buvo, aš atsiprašau.
PIRMININKĖ. Gerai, ačiū už atsiprašymą. Aš irgi atsiprašau už tą žmogų, kuris taip pasielgė. Tai gal grįžkime ir pabandykime balsuoti ir priimti Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos statuto 32 straipsnio pakeitimo įstatymą. Kas turite nuomonę, kad jį reikia priimti, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 84 Seimo nariai. Už – 59, prieš – 17, susilaikė 8. Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos statuto 32 straipsnio pakeitimo įstatymas priimtas. Labai dėkoju opozicijai, kuri supratingi registravosi ir išreiškė balsavimu savo nuomonę.
Repliką po balsavimo – K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, šį kartą opozicija balsavo dėl jūsų asmeniškai.
PIRMININKĖ. Labai ačiū.
K. DAUKŠYS (DPF). Bet mes vis tiek laukiame to žmogaus žodžio.
PIRMININKĖ. Tikiuosi, kad tas žmogus atsipeikės ir atsiprašys. Toliau kviečiu. Prašau. Gerbiamasis…
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Pirmiausia aš kalbėjau apie demagogiją. Nereikia iš karto sau prisitaikyti. (Juokas salėje) Aš kalbėjau apie demagogiją, kaip politinės retorikos būdą. Mes jį dažnai išnaudojame. Bet aš kalbėjau, kad visi suprantame realią situaciją. Jeigu jau prisitaikė, tai aš atsiprašau, bet aš neturėjau konkrečiai jūsų omeny. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. A. Kubilius norėjo kalbėti.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Nesuprantu, kodėl Kęstutis sau pritaikė. Aš maniau, kad čia man taikė, bet tai… (Juokas salėje)
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, aš dar kartą labai prašau, gal baikime šiandien tvarkingai, taip kaip visą dieną labai gražiai dirbome.
Dar kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 42 straipsnio pakeitimo įstatymas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 76 Seimo nariai. Už – 57, prieš – 10, susilaikė 9. Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 42 straipsnio pakeitimo įstatymas priimtas.
Ir, gerbiamoji opozicija, dar vienas paskutinis prašymas. (Balsai salėje) Aš atsiprašau visų vardu, kas šiandien ką nors ne taip pasakė. O dabar prašau balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 81 Seimo narys. Už – 57, prieš – 14, susilaikė 10. Tarnybos kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymas priimtas.
Labai dėkoju visiems Seimo nariams, ypač opozicijai, kuri kantriai balsavo, registravosi ir mes įvykdėme visus savo darbus. Aš dar turiu kelis pareiškimus.
Lietuvos Respublikos Seimo narys V. Valkiūnas. Pareiškimas: „Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 26 straipsnio 1 dalimi, pareiškiu, kad nuo šių metų liepos 17 d. registruojuosi į Tautos prisikėlimo partijos frakciją.“ (Balsai salėje) Ir… Ne, ir kitas: „Šiuo pareiškimu pareiškiu, kad nuo šių metų liepos 17 d. išstoju iš „Ąžuolo“ frakcijos.“
Ir dar vienas pareiškimas. J. Veselka kuria Tarpparlamentinių ryšių su Kubos Respublika grupę. (Triukšmas salėje) Gerbiamieji kolegos, dar kartą dėkoju, gero, linksmo… Dar atsiprašau, aš jau irgi truputį pasimečiau, J. Veselka tampa tos delegacijos ir grupės pirmininku, pavaduotojais – L. Graužinienė ir R. Sinkevičius. Ir dar vienas Seimo nario R. Kupčinsko pareiškimas. Išklausykim.
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš esu paprašytas Lietuvos sąjūdžio visuomeninės komisijos Vytauto Pociūno mirties aplinkybėms tirti perskaityti pareiškimą Lietuvos Respublikos Seime. Jeigu galima, paklausykite kelias minutes.
„Užsitęsęs Generalinės prokuratūros tyrimas, kuriuo pridengiamos ir tolinamos galimybės įvertinti jos pačios darbą dėl pulkininko V. Pociūno žūties Baltarusijoje, Breste, kelia abejonę dėl šios Lietuvos teisėsaugos institucijos gebėjimų ginti teisingumą. Pasiremdami komisijoje liudijusių liudininkų parodymais ir kita vieša medžiaga, manome, kad Generalinę prokuratūrą, laiku neperdavusią šio tyrimo operatyvinėms tarnyboms, o sutikusią, kad ją įtakotų VSD ir Užsienio reikalų ministerija, ištiko krizė. Į tokį aklagatvį prokuratūra ėjo žingsnis po žingsnio. Šioje konkrečioje byloje ji tai darė pirmiausia kartodama Baltarusijos teiginius, kad nebuvo nusikalstamos veikos, neieškodama suinteresuotųjų, kurių dalis gali būti Lietuvoje, nepradėdama ikiteisminio baudžiamojo tyrimo dėl sąmoningo pomirtinio valstybės pareigūno apšmeižimo.
Pulkininkas V. Pociūnas žuvo viešbutyje, esančiame Baltarusijos KGB priežiūroje. Ši aplinkybė, jei pareigūnai tirtų V. Pociūno profesinės veiklos analizę, turėjo versti Lietuvos teisėsaugininkus būti ypač budriems ir aktyviems siekiant tiesos nustatymo. Tačiau nuo pat tyrimo pradžios pasirinkta savižudybės versija lėmė, kad Lietuvos pareigūnai liko geriausiu atveju tik stebėtojais.
Tad visai pagrįstai visuomenėje bręsta nuomonė apie prokurorų sabotažą, todėl tyrimo reikalauja pačių Generalinės prokuratūros atstovų veiksmai. Ar galimos tokiomis sąlygomis tolesnės teisingumo paieškos tyrimus tęsiant tų pačių prokurorų ir jų vadovų rankomis? Pasaulinėje praktikoje žinoma, kad rezonansinių įvykių tyrimams, taip pat vengiant juos atlikti, valstybės vadovai skiria specialius nepriklausomus prokurorus ar sudaro tyrimo grupes su ypatingais įgaliojimais ir atsiskaitomybe.
Komisijos narių manymu, pagrindu sudaryti nepriklausomą tyrėjų grupę galėtų tapti Lietuvos Respublikos Prezidentės dekretas. Lietuvoje yra galimybių atsiliepti į visuomenės lūkestį išaiškinti visas pulkininko V. Pociūno žūties aplinkybes. Komisijos vardu – komisijos pirmininkas Kazimieras Motieka, Lietuvos Respublikos nepriklausomybės akto atkūrimo signataras.“ Ačiū. Ir kiti komisijos nariai. Dėkui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ir dar vienas pareiškimas – J. Oleko.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamieji kolegos, atsiliepdamas ir į mano ką tik kalbėjusio kolegos, man atrodo, labai svarbų, rimtą pareiškimą ir matydamas mūsų salėje tiek nedaug, aš nusprendžiau padaryti šį pareiškimą, t. y. kreiptis į valdančiosios daugumos atstovus, į Ministrą Pirmininką, į Seimo Pirmininką. Mielieji kolegos, liko iš tikrųjų tiktai savaitė mūsų bendro darbo. Įstatymai, kuriuos mes priimame šioje pratęstoje sesijoje, yra labai svarbūs atsižvelgiant į bendrą ekonominę situaciją ir situaciją Lietuvoje. Todėl mes, opozicijos nariai, darysime viską, kad šie įstatymai būtų priimami kuo kokybiškesni, stengsimės kuo daugiau dalyvauti. Bet labai prašome, kad priimant tokius įstatymus dalyvautų ir dauguma pozicijos. Dvidešimties, t. y. ketvirtadalio, pozicijos žmonių nedalyvavimas priimant tokius sprendimus mums sukelia minčių, kad galbūt jie nėra labai svarbūs kraštui. Todėl aš kviečiu, kad opozicija ir pozicija dirbtų sutelktai, ir dešinėje pusėje mes taip pat matytume pilnas kėdes, o ne lauktų tiktai opozicijos paramos. (Plojimai)
PIRMININKĖ. Dėkoju J. Olekui. Mes tikrai padarysime išvadą, aš manau. Na, o dabar šiandienos, t. y. liepos 17 d., vakarinį plenarinį posėdį baigiam. (Balsai salėje) Labai norite registruotis? Labai prašau dar kartą registruotis.
Užsiregistravo 36 darbščiausi, pareigingiausi Seimo nariai. Dėkoju dar kartą visiems, gero savaitgalio ir gero poilsio. Posėdis baigtas.
* Santrumpų reikšmės: ĄF – „Ąžuolo“ frakcija; DPF – Darbo partijos frakcija; LCSF – Liberalų ir centro sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; TPPF – Tautos prisikėlimo partijos frakcija; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.