Seimo rytinis nenumatytas plenarinis posėdis Nr. 106
2009 m. liepos 17 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas A. VALINSKAS ir Seimo Pirmininko pavaduotojas A. KAŠĖTA
PIRMININKAS (A. VALINSKAS). Gerbiamieji kolegos, iš salėje kylančio šurmulio matau, kad visi jau susirinko nusiteikę ryžtingai dirbti. Skelbiu šios dienos, liepos 17 d., nenumatyto plenarinio posėdžio pradžią.
Darbotvarkės 1 klausimas yra darbotvarkės tvirtinimas. Kol kas kviečiu, mielieji kolegos, prieš tai registruotis. Prašom.
Užsiregistravo 74 Seimo nariai.
Ir iš eilės – V. P. Andriukaitis. Prašom.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF*). Gerbiamasis Pirmininke, dėl darbotvarkės norėčiau tik pasiteirauti. Komplekte dėl daugiabučių renovavimo ir t. t. turėtų būti ir Teritorijų planavimo įstatymo pakeitimas, nes detaliųjų planų problema išlieka. Ar jis per klaidą neįtrauktas, ar jis…
PIRMININKAS. Galiu iš karto atsakyti. Šiandien posėdžiavusi valdyba koregavo darbotvarkę ir dėl tam tikrų neatliktų procedūrų, susijusių su šiuo įstatymu, jis perkeltas į kitos savaitės darbotvarkę. Jis neišbrauktas, tiesiog perkeltas, nes nespėjo apsvarstyti. Ten yra kai kurių teisinių klausimų.
Prašau.
J. KAROSAS (LSDPF). Labai atsiprašau, gerbiamasis Pirmininke. Aš matau valdybos sprendimą šiandien posėdį daryti nuo 10 val. iki 15 val., bet darbotvarkė šiandien konkrečiai iki 19.20 val.
PIRMININKAS. Manau, čia įsivėlusi techninė klaida, nes valdyba šiandien patvirtino… (Balsai salėje) Prašau.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Pirmininke, šiuo atveju tai yra susiję klausimai, kompleksinis klausimas. Aš nežinau, gal čia tos procedūros ne tiek sudėtingos. Tiesiog dėl priėmimo kompleksiškumo.
PIRMININKAS. Ten yra taikoma skubos tvarka. Jeigu mes šiandien priimsime vienus, o pašalinę tam tikrus trūkumus sesijos pabaigoje kitą savaitę kitus, manau, nieko baisaus tikrai neatsitiks.
Prašau. P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamasis Pirmininke, aš dar kartą noriu kreiptis į jus, kad jūs, kaip Seimo Pirmininkas, pareikalautumėte, kaip teigė Č. Stankevičius, yra Europos reikalų komiteto išvada dėl Europos Komisijos vykdomo tyrimo dėl nacionalinio investuotojo AB LEO LT steigimo aplinkybių atitikties Europos Sąjungos teisei, tačiau nėra Teisės ir teisėtvarkos komiteto. Aš vis dėlto norėčiau, kad šitas būtų įtrauktas į darbotvarkę. Prieš priimant Atominės elektrinės įstatymą, aš manau, tai padėtų ir iš dalies lengviau būtų apsispręsti. Dabar toks nenoras, šio klausimo įtraukimo į darbotvarkę vilkinimas sukelia vis daugiau abejonių dėl Vyriausybės nenoro imtis konkrečių veiksmų prieš LEO LT reorganizavimą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Tačiau jūsų prašymas neatitinka Statuto, nes nenumatyto plenarinio posėdžio darbotvarkė yra patvirtinta. Deja, salėje ji nekoreguojama.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamasis Pirmininke, bet jūs galite kreiptis į Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininką gerbiamąjį S. Šedbarą ir pareikalauti, kad jis laikytųsi Statuto ir laiku pateiktų išvadą.
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega Petrai Gražuli, jūs, kaip Seimo narys, tai galite padaryti taip pat, ir dabar ką tik ir padarėte.
P. GRAŽULIS (TTF). Bet aš ne viršininkas, aš įpareigoti laikytis įstatymo negaliu. Jūs esate Seimo Pirmininkas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dar vakar S. Pečeliūnas pabrėžė, kad visi Seimo nariai yra lygūs ir Seimo Pirmininkas nėra jų viršininkas.
Ar būtų kitų klausimų ir pasiūlymų dėl šios dienos darbotvarkės, gerbiamieji kolegos? Manau, galima jai pritarti bendru sutarimu. Prieš tai mes, pradėdami darbą, galime registruotis ir balsuoti. Prašom.
Užsiregistravo 87, balsavo 87: už – 84, prieš nėra, susilaikė 3. Darbotvarkė patvirtinta.
1 klausimas – Gamtinių dujų įstatymo 6, 7, 10, 23 ir 25 straipsnių ir įstatymo priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XP-2408(4)ES. Priėmimo stadija. Pranešėjas – J.Razma, Ekonomikos komitetas. Kviečiu pranešėją į tribūną.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, šiandien priimti teikiamas dar vienas svarbus energetikos srities projektas, neabejotinai taip pat ir vartotojų labui. Jis mažina dar vieno energetikos monopolisto galimus pelnus, jame yra matomi panašūs reguliavimo principai, kuriuos mes jau įdiegėme Elektros energetikos įstatyme. Taigi mes visose svarbiausiose energetikos srityse, priėmę štai šį įstatymą, pasiektume bendro nuoseklumo ir geresnio vartotojų interesų gynimo. Čia buvo paskutiniam variantui po svarstymo Vyriausybės išvada. Gautas jos pritarimas. Gal buvo tam tikrų abejonių, ar ne per daug griežti mes esame dujų sektoriaus dalyviams. Vyriausybė taip nemanė ir pritarė projektui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio. Už, kadangi tik už. Ar būtų galima bendru sutarimu? Dėkoju.
P. Gražulis užsirašė dėl viso.
Dėl 2 straipsnio taip pat pasiūlymų ir pataisų nėra. Ar galima bendru sutarimu? Dėkoju.
3 straipsnis. Pranešėjas minėjo, kad yra siūlomas pakeitimas. Dovanokite, yra siūlomas naujas 4 straipsnis. Taigi dėl 3 straipsnio pasiūlymų ir pataisų nėra. Bendru sutarimu galima? Dėkoju.
Dėl 4 straipsnio. Prašom. Prašau teikėją B. Vėsaitę. Ne, jūs siūlote naują 4 straipsnį. Komiteto nuomonė – pritarti. Tiesiog pateikite siūlymą. Jeigu nieko prieš, galbūt pranešėjas pateiktų 4 straipsnį? Prašau, gerbiamasis Jurgi.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, iki šiol komisija nustatydavo naudojimosi vietine bendrojo naudojimo sistema taisykles. Siūloma tai pavesti Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai, kad būtų skaidresnis tų atsakomybių padalinimas, nes kai labai daug reguliavimo funkcijų atiduodama komisijai, gal nėra labai gerai. Čia kaip tik balansuojant Seimo narė pasiūlė štai tas minėtas taisykles palikti spręsti Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Komitetas pritarė siūlymui?
J. RAZMA (TS-LKDF). Komitetas pritarė siūlymui.
PIRMININKAS. Ar galime pritarti bendru sutarimu siūlomai pataisai? Dėkoju.
Tuomet atkreipiu dėmesį, kad šiek tiek koreguojasi ir pavadinimas, ir toliau taip pat vienu straipsniu, logiška, padidėja.
Dėl 4 straipsnio, kuris virsta 5 straipsniu, yra Seimo nario R. Sinkevičiaus siūloma pataisa, kuriai komitetas nepritaria. Prašyčiau pateikti pataisą patį teikėją. Tuoj įjungsiu. Prašau.
R. SINKEVIČIUS (LSDPF). Labai ačiū, gerbiamasis Seimo Pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, kolegos Seimo nariai, kaip žinote, „Lietuvos dujų“ privatizavimo sutartis numatė jos pelningumą iki 15 %. Pateiktame įstatymo projekte yra siūloma pelningumo normą prieš mokesčius nustatyti ne didesnę kaip 5 %. Tai gali būti mažesnė, gali būti nulinė. Aš manau, kad šis dydis neatitinka europinės praktikos, kai panašių įmonių pelningumas yra 7–8 % ir tas pelningumo procentas užtikrina investicijų plėtrą. Ne vieną kartą teko girdėti, kad verslas tai maždaug taip, kaip važiuoti su dviračiu – kol jį mini, tol jis rieda. Jeigu jo nemini, jis kažkiek parieda ir sustoja, ir nugriūna.
Aš manau, kad mano pasiūlymas padaryti pelno mokestį po mokesčių ne didesnį kaip 5 % sušvelnintų Lietuvos derybinę poziciją, rudenį derantis su „Gazpromu“ dėl dujų ir dėl papildomų kiekių, kurių gali prireikti Elektrėnų jėgainei paleisti. Aš manau, kad pataisa yra logiška, ji neleistų pralobti ar kaip nors labai pelningai dirbti „Lietuvos dujoms“, tačiau tai būtų geras derybinis momentas, kuris užtikrintų investicijų galimybes. Taigi kviesčiau, nes komitete nedidele balsų persvarą buvo priimtas sprendimas nepritarti mano pataisai, apsispręsti ir balsuoti už šią pataisą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamasis Jurgi, komiteto argumentai, kodėl ne.
J. RAZMA (TS-LKDF). Be abejo, pataisa yra palanki „Lietuvos dujoms“, tai šiek tiek palengvintų jos situaciją dėl pelno normos. Bet komitetas laikėsi kitokios nuostatos. Manė, kad ypač šiuo sunkesniu laikotarpiu, kai mes visais būdais norime padėti verslui, žmonėms, išlaikyti sunkmetį, tokie monopolistai, kaip ir veikiantys gamtinių dujų sektoriuje, gali pagyventi ir su kuklia pelno norma. Ir nepritarė šiam pono R. Sinkevičiaus pasiūlymui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Už pataisą – B. Vėsaitė. Prašau.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų tas noras apkarpyti monopolistų pelnus yra gal ir pagrįstas. Bet yra ir kita medalio pusė. Visų pirma tiekimo saugumas, naujos investicijos ir realiai pelno norma būtų palikta tiktai tik 3,5 % atskaičiavus mokesčius. Taip, kad R. Sinkevičiaus pataisa visapusiškai palaikytina. Man atrodo, tiekimo saugumas yra prioritetinis dalykas. Juo labiau atsiranda grėsmė, kad šitą savo pelną „Gazpromas“ išlaikys, tiesą sakant, mums visiems pakeldamas kainas. Dėl šito tikrai neabejokite, mes jau precedentą turime. Jūs prisimenate, kai nepaisydami sutarties iki 2015 m. mes įvedėme reguliavimą ir turime tą rezultatą, kad mokame brangiausiai už dujas visoje Europos Sąjungoje.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš – V. Bacevičius. Prašau.
V. BACEVIČIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, komiteto siūlomoje redakcijoje yra pelningumo normą riboti ne daugiau kaip 5 % ir Vyriausybė tokią komiteto nuostatą palaikė. Todėl aš siūlyčiau dabar nekeisti šios nuostatos, nedidinti pelningumo normos ir balsuoti prieš siūlomą kolegos R. Sinkevičiaus pataisą. Dėkoju.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, nuomonės už ir prieš pataisą išsakytos. Seimui reikia patvirtinti arba atmesti šį pasiūlymą. Kas pritaria pataisai, balsuoja už, kas nepritaria, balsuoja kitaip. Prašau.
Balsavo 98. Už – 19, prieš – 10, susilaikė 69. Pasiūlymui nepritarta. Gerbiamieji kolegos, taip pat yra dar vienas Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas. Balsuoti nereikia. Komiteto nuomonė – pritarti.
J. RAZMA (TS-LKDF). Čia iš tikrųjų paprastas pasiūlymas sujungti du sakinius ir padaryti vieną sakinį. Tai redakcinio pobūdžio pasiūlymas, čia nieko ypatinga.
PIRMININKAS. Yra Seimo narių V. Simuliko, E. Žakario ir J. Juozapaičio pasiūlymas, kuriam komitetas nepritarė. Ar kas nors iš teikėjų galėtų pristatyti siūlymo esmę? Seimo narys E. Žakaris. Žodis jums.
E. ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Siūlymo esmė labai paprasta, kad buitiniams vartotojams tarifas būtų peržiūrimas kas trys mėnesiai, o ne kas šeši, kaip yra nurodyta įstatyme. Ir tas komiteto motyvas, kad tai bus problema Kainų komisijai, daugiau darbo ir taip toliau, aš manau, kad šiuo atveju svarbiau žmonės. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prašau komiteto argumentus.
J. RAZMA (TS-LKDF). Komitete mes išklausėme ir Kainų komisijos poziciją, ir dujų tiekėjų, ir toks dažnas tarifų peržiūrėjimas kas ketvirtį sukeltų didelę sumaištį. Atsirastų daug žmonių, bandančių gudrauti, deklaruoti į priekį pagal tai, ar kainos rinkoje didėja, ar mažėja. Dabar tikėtina, kad nebebus tokių staigių, greitų gamtinių dujų kainų šuolių ir pakanka keisti tarifus kas pusę metų. Buvę pokyčiai integruojami į tuos keitimus ir žmogus čia nenukenčia. Todėl komitetas nepritarė, kad būtų dažniau, kad būtų kas ketvirtį.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dvi nuomonės. Viena – V. P. Andriukaičio – už, kita prieš – V. Bucevičiaus.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, čia nekalbama apie žmogų, nukenčia ar nenukenčia. Iš tiesų kalbama apie tai, jog dabartinės pasaulinės ekonominės krizės sąlygomis kainų pokyčiai yra kur kas dažnesni, ir tai mes matėme pastaruosius trejus metus. Ir kolega J. Razma man neišpranašaus, kad per kitus trejus metus staiga ekonominė situacija bus tiek stabili, kad didesnių ar mažesnių kainų pokyčių svyravimų nebus ir nedažniau ar mažiau.
Noriu priminti ir tai, kad Europos Sąjungos šalyse yra žinoma įvairi praktika. Yra praktika, kur net kas mėnesį skelbiamos kainos, kas mėnesį skaičiavimai skelbiami internete ar televizijos ekrane bėgančia eilute, kad vartotojas žinotų, kokie yra pokyčiai. Šiuo atveju argumentai, kad Kainų komisija turės daugiau ar mažiau darbo, yra techniniai. Jinai tam ir yra, kad turėtų daugiau ar mažiau darbo. Ir šiuo atveju, kadangi iš tiesų gyvename labai nestabiliu ekonominiu laikotarpiu, pasiūlymas kas tris mėnesius skaičiuoti yra logiškas, tai yra ketvirtis. Šiuo atveju keturis kartus per metus maždaug apskaičiuoja ir paskelbia kainų pokyčių dinamiką. Tai visiškai logiška žinant sudėtingą mūsų gyvenimo tikrovę ir sudėtingą mūsų žmonių ekonominę padėtį. Todėl remiu kolegų pataisą ir siūlau ją paremti. Čia iš tiesų daugiau techninis, dalykinis klausimas nei ideologinis.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš – V. Bacevičius.
V. BACEVIČIUS (TS-LKDF). Dėkoju, Pirmininke. Kolegų pasiūlymas pats savaime tikrai nėra blogas ir skamba patraukliai, tačiau šiandien galiojantis įstatymas numato, kad kaina vartotojams nustatoma vieną kartą per metus. Teikiamu komiteto projektu numatoma, kad kaina perskaičiuojama du kartus per metus, tai yra kas pusmetį. Atsižvelgti reikėtų ir į tai, kad per metus dujų tiekėjo kaina nėra keičiama kas ketvirtį, o yra keičiama, peržiūrima vieną kartą per metus. Todėl nėra tokių aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas taip dažnai perskaičiuoti, nėra tokių veiksnių kas ketvirtį perskaičiuoti, ta kaina taip dramatiškai nekistų. Todėl manome, kad kol kas netikslinga tokiam pasiūlymui pritarti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, nuomonės už ir prieš siūlomą pataisą išsakytos. Kviečiu balsuoti. Ar Seimas pritars, ar ne. Kas už Seimo narių V. Simuliko, E. Žakario ir J. Juozapaičio pataisą, balsuoja už, kas nepritaria, gali balsuoti kitaip.
Balsavo 99 Seimo nariai. Už – 25, prieš – 2, susilaikė 72. Pasiūlymui nepritarta. Gerbiamieji, dabar dėl viso 4 straipsnio, kuris virtęs 5, su visais pasiūlymais. Už ir prieš nėra. Ar galima pritarti bendru sutarimu? Dėkoju.
Toliau 5 straipsnis, virtęs 6. Už ir prieš nėra. Ar galime bendru sutarimu? Dėkoju.
6, virtęs 7. Bendru sutarimu? Dėkoju. 7, virtęs 8. Yra du pasiūlymai, kuriuos pateikė Seimo kanceliarijos Teisės departamentas. Komiteto nuomonė – pritarti. Lietuvos Respublikos Vyriausybės siūlymas, komiteto nuomone, pritarti. Balsuoti nereikia. Ar galime dėl viso 7 straipsnio, virtusio 8, bendru sutarimu? Dėkoju. Ir paskutinis 8 straipsnis, virtęs 9. Ar galime bendru sutarimu? Dėkoju. Taigi dabar dėl viso 4 – už, 4 – prieš. Dėkoju komiteto atstovui J. Razmai.
Už. Gerbiamieji kolegos, yra tik už. Gal mes galime tiesiog taupydami laiką pereiti prie balsavimo? Dėkoju.
Gerbiamieji kolegos, kviečiu balsuoti, kas už tai, kad būtų priimtas įstatymo projektas Nr. XP-2408, prašom balsuoti. Kas pritaria, balsuoja už, kas ne, balsuoja kitaip.
Balsavo 104 Seimo nariai. Už – 103, prieš – 1, susilaikiusių nėra. Gamtinių dujų įstatymo kai kurių straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymas priimtas.
Darbotvarkės 1-3 klausimas – Akcinių bendrovių įstatymo kai kurių straipsnių, septintojo skirsnio pavadinimo, priedo pakeitimo ir papildymo bei įstatymo papildymo 161, 261, 262, 301, 302, 303 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIP-604. Tribūnoje – pranešėjas J. Razma. Prašau.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, šis projektas turbūt nėra iš tų, kurie sukelia labai daug politinių diskusijų. Prieš priėmimą naujų minčių irgi niekas nepateikė, todėl manau, kad galime priiminėti pastraipsniui.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Gerbiamieji kolegos, yra gauta Seimo nario K. Daukšio pataisa, tačiau tik vakar 16.30 val., todėl aš atkreipiu dėmesį, kad ji nebus svarstoma. Gerbiamieji kolegos, yra 40 straipsnių. Pasiūlymų ir pataisų, kurie turėtų būti svarstomi, negauta. Siūlau bendru sutarimu pritarti visiems 40 ir tada kalbėti dėl viso 4 – už, 4 – prieš. Ar būtų galima taip padaryti? Dėkoju.
Gerbiamieji kolegos, prašom registruotis. 4 – už, 4 – prieš. Ačiū pranešėjui. Prieš – K. Daukšys. Ne? Ačiū. Dėkoju už konstruktyvumą. Bus greičiau. Dėkoju Darbo partijos frakcijai už tokį konstruktyvų darbą. Gerbiamieji, 4 – už, 4 – prieš. Visi užsirašę kalbėjo, kadangi užsirašiusių nebuvo, kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas įstatymo projektas Nr. XIP-604. Prašau.
Balsavo 93 Seimo nariai. Už – 90, prieš nėra, susilaikė 3. Įstatymas priimtas.
Visas blokas darbotvarkės klausimų. Nuo 1-4a iki 1-4 d imtinai. Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo pavadinimo, 1, 2 straipsnių ir penktojo skirsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-656. Pranešėjas – Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas J. Šimėnas. Kviečiu jus į tribūną. Priėmimo stadija. Pradėsime pastraipsniui. Prašom, komiteto pirmininke, dėl visų gautų pasiūlymų, nes straipsnių daug. Prašau.
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Dėl Teisės departamento išvadų. Gauta 3 straipsnio 1 daliai Teisės departamento išvada suvienodinti sąvokas, nes šiame įstatyme ir jį lydinčiuose Statybos įstatyme ir Teritorijų planavimo įstatyme yra vartojamos skirtingos sąvokos. Iš tikrųjų čia tų pasiūlymų buvo labai daug, ir sąvokos nebuvo suvienodintos. Mes pritarėme Teisės departamento išvadai, kad visuose įstatymuose sąvokos turi būti suvienodintos.
PIRMININKAS. Dėkoju komiteto pirmininkui už Teisės departamento išvadų apibendrinimą. Mes dabar pastraipsniui eidami jų net neaptarinėsime. Dabar pastraipsniui su visomis gautomis Seimo narių pataisomis.
Dėl 1 straipsnio nėra pasiūlymų ir pataisų. Ar būtų galima bendru sutarimu? Dėkoju.
2 straipsnis. Yra gautos dvi Seimo narių siūlomos pataisos. P. Auštrevičiaus, komitetas jai nepritarė. Ar teikėjas norėtų atsiimti, ar pristatyti pataisą? Prašau.
P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Kolegos, pataisos esmė yra visiškai suprantama ir paprasta. Potencialiai modernizuojamų ar renovuojamų pastatų kategoriją siūloma praplėsti ir vadinti tai būsto modernizavimu, kitaip tariant, šalia daugiabučių įtraukti ir gyvenamųjų namų sąvoką. Pripažinsiu, kad daugiabučiu laikomas pastatas, kuriame yra daugiau nei du butai. Kitaip tariant, mes jau apribojome šią namų kategoriją. O antra, mano manymu, mes neturime teisės diskriminuoti šalies piliečių. Visi yra mokesčių mokėtojai, todėl, mano manymu, ir individualūs namai nusipelno tokio paties dėmesio, nes juose gyvena tie patys Lietuvos piliečiai. Nustačius atitinkamą paramą individualių namų modernizavimui, taip pat būtų galima sutaupyti tas lėšas, apie kurias mes kalbame, konkrečiai gauti energetinę naudą, todėl mano pasiūlymas ir yra – daugiabučiai ir gyvenamieji namai. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš svarstymą šis pasiūlymas turėtų sulaukti 29 Seimo narių paramos. Ar būtų 29? Akivaizdžiai nėra. Kolegos, kad būtų išsklaidytos abejonės, prašau balsuoti. Kas už tai, kad būtų svarstoma ši pataisa? Reikia 29 Seimo narių palaikymo. Prašau.
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Gal galėčiau pakomentuoti ir paaiškės?
PIRMININKAS. Palaikė 35. Taigi prašau. Dabar žodis komiteto pirmininkui. Argumentai, kodėl komitetas nepritaria.
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, prašom įdėmiai paklausyti, kodėl komitetas nepritaria. Komitetas pritaria kitokiu būdu. Kadangi iš Europos Sąjungos lėšos skirtos tik daugiabučių namų modernizavimui, mes negalėjome čia įtraukti individualių namų. Mes paprašėme Vyriausybę, kad iki spalio 1 d. pateiktų tokias pat sąlygas individualių namų ir nedaugiabučių namų modernizavimui. Nes finansavimo resursai, kurie skirti šios programos įgyvendinimui, negali būti skirti vienbučių arba privačių namų modernizavimui. Mes suprantame šitą dalyką, todėl prašome Seimo suprasti ir grįžti prie šios problemos spalio mėnesį, kai mes gausime Vyriausybės pateiktą programą nedaugiabučių namų modernizavimui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Už, prieš nėra. Kolegos, siūlau balsuojant apsispręsti, ar pataisai bus pritarta, ar ne. Prašom. Kas už Seimo nario P. Auštrevičiaus siūlomą 2 straipsnio pataisą?
Balsavo 88, už – 28, prieš – 5, susilaikė 55. Taigi siūlomai pataisai nepritarta. Yra siūloma M. Zasčiurinsko pataisa 2 straipsniui, kuriai komitetas pritarė iš dalies. Nematau salėje paties teikėjo. Jeigu neprieštarautumėte, kolegos, būtų galima pritarti tam daliniam pritarimui bendru sutarimu. Prašau, komiteto pirmininkas. Gal taupydami laiką iš karto galime dėl viso straipsnio su pataisomis? Pritarti 2-ajam. Dėkoju.
3 straipsnis. Taip pat yra pataisų, kurias teikia iš eilės P. Auštrevičius. Prašom. Komitetas pritaria šiam pasiūlymui iš dalies. Ar teikėją tenkina tokia komiteto pozicija? Dėkoju. Prašom.
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Gal galima būtų supaprastinti? Gerbiamieji Seimo nariai, čia dėl sąvokos bus kokių 20 pataisų, kur siūloma vienoje vietoje modernizavimą išbraukti, kitoje modernizavimą įrašyti, trečioje vietoje – rekonstrukciją, ketvirtoje dar ką nors. Siūlau apsispręsti dėl vienos pataisos, dėl vienos sąvokos ir tada, jeigu mes tą sąvoką įteisiname, visos kitos pataisos tampa beprasmės, mes sutaupytume daug laiko.
PIRMININKAS. Dėkoju už pasiūlymą. Ar visus pataisų teikėjus tenkintų toks sprendimas? Dėkoju. Prašyčiau komiteto pirmininką suformuluoti tą vieną balsavimą, dėl kurio Seimas vieną kartą apsispręstų ir tos visos kitos pataisos automatiškai atkristų.
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Iš esmės siūlau žiūrėti į Seimo nario A. Petkaus pataisą, kurią komitetas dar truputį pataisė ir jis pats sutiko su tuo pataisymu. Dabar sąvoka yra tokia: „Daugiabučio namo atnaujinimas (modernizavimas) – statybos darbai, kuriais atkuriamos ir pagerinamos modernizavimo pastato ir/ar jo inžinerinių sistemų fizinės, energetinės savybės ir/ar kuriais užtikrinamas iš atsinaujinančių energijos šaltinių gaunamas energijos naudojimas.“ Šita pataisa apima ir A. Petkaus, ir M. Zasčiurinsko, ir Seimo nario P. Auštrevičiaus, ir visų kitų, kurie teikė pasiūlymus, kas yra atnaujinimas (modernizavimas). Siūlau apsispręsti dėl šito ir daugiau tada visur vartoti šią sąvoką.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, gal galime bendru sutarimu? Ir pataisos teikėjai, matau, sutinka. Gerai, puiku. Bendru sutarimu. Gerbiamasis komiteto pirmininke, ar yra dar kitų esminių pataisų ne dėl sąvokų? Ar galima traktuoti, kad toliau visi straipsniai neturi jokių pasiūlymų ir pataisų?
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Man reikėtų pasižiūrėti. Aš dabar taip staigiai nepasakyčiau. Sakykime, pataisa (dabar galvoju, kieno), iš esmės kur nepritaria komitetas ar kur pritaria?
PIRMININKAS. Matote, ten, kur mes jau apsisprendėme, kad atkrinta… gal tada trumpai prabėkime. 3 straipsniui su ką tik pristatyta pataisa mes pritarėme bendru sutarimu. 4 straipsnis… Dovanokite, dar yra Seimo nario J. Ramono pataisos. Komiteto nuomonė – pritarti iš dalies. Gerbiamojo J.Ramono nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti? Dėkoju.
Toliau. 4 straipsnis. Pasiūlymų ir pataisų gauta, tačiau mes ką tik apsisprendėme pasirinkti vieną ir Seimo narys P. Auštrevičius, suprantu, atsiima savo pasiūlymą keisti pavadinimą daugiabučiams ir gyvenamiesiems. Teisės departamento atsižvelgta. V. Mazuronio siūlymui komiteto nuomonė pritarti iš dalies dėl 13 straipsnio. Suprantu, teikėją tenkina. Dėkoju. Taip pat K. Uokos pasiūlymas, į kurį komitetas atsižvelgė, pritarė iš dalies. Teikėją, suprantu, tenkina. Dėkoju.
Teisės departamento išvadą jau komentavo komiteto pirmininkas. Taip pat yra Seimo nario A. Zuoko siūloma pataisa. Ar?.. Prašom, pirmininke.
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Čia yra vėlgi iš dviejų dalių. Pirmoji – sprendimą dėl sąvokos mes jau priėmėme, turbūt nebereikėtų grįžti, nes Seimas apsisprendė. Dabar dėl to, kad vėl keistume sprendimą savininkams, kokiu būdu pateikti administruoti namų modernizavimo ir atnaujinimo procesą. Siūlome nepritarti, nes čia yra sisteminis pasiūlymas, kuris griautų visą įstatymo struktūrą ir visą sistemą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūs teigiate, kad Seimas jau apsisprendė balsuodamas, ar vis dėlto turėtume?
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Ne, dėl šitos pataisos, kur siūloma, kad daugiabučio namo, kuriame nėra įsteigta daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrija ir t. t., čia yra 10 pasiūlymas, paskutinė dalis. Priėmus šią pataisą dar reikėtų daryti įstatymo priėmimo pertrauką ir spręsti, ką toliau darytume.
PIRMININKAS. Tuomet manau, kad turėtume balsuodami pritarti arba nepritarti šiai siūlomai pataisai, kuriai komitetas nepritaria. Taigi, gerbiamieji, kas palaiko minėtą pataisą? Už, prieš nėra. Kas palaiko, balsuoja už, kas ne, balsuoja kitaip. Prašom.
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). A. Zuoko pataisa.
PIRMININKAS. Balsavo 92. Už – 11, prieš – 1, susilaikė 80. Taigi siūlomai pataisai nepritarta. Gerbiamasis pirmininke, ten yra dar daugybė, aš matau, pataisų. Dalį mes jau atmetėme pasirinkdami prieš tai jūsų siūlytą sąvoką, ar yra daugiau esminių pataisų, kurios susijusios ne su terminologija?
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Nebematau.
PIRMININKAS. Yra Seimo nario E. Žakario, komitetas nepritarė. Bet čia, aš matau, tik terminologiniai klausimai, apibrėžimai. Aš manau, kad mes apsisprendėme ir gerbiamasis E. Žakaris tuos pasiūlymus atsiima.
Toliau yra gerbiamojo E. Žakario pasiūlymai, kuriems komitetas pritaria iš dalies. Matau, teikėją tai tenkina. Taigi toliau Seimo nario P. Auštrevičiaus pasiūlymai, kuriems nepritarta, bet mes jau pasirinkome prieš tai balsuodami, Seimo narys taip pat pritaria tokiam Seimo pasirinktam apibūdinimui. Seimo nario D. Jankausko pataisa. Komitetas pritarė iš dalies. Matau, kad teikėją taip pat tenkina. komitetas pritarė Seimo nario J. Šimėno pirmai, antrai, trečiai ir ketvirtai pataisoms. Gerbiamieji, mes dabar aptarinėjame 4 straipsnį, kuriame yra pataisų, dabar 13 straipsnį mes įveikėme, toliau – 14-asis. Prašau komiteto pirmininką.
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Tuojau, palaukit, aš turiu susigaudyt.
PIRMININKAS. Čia yra 4 straipsnis, kuriame yra įtvirtinami pokyčiai 13 straipsniui. Dabar 14. 13 mes ką tik patvirtinome. 14 yra tiktai Teisės departamento. Aptarėme. Ir Seimo nario P. Auštrevičiaus, kuriam pritarta iš dalies, matau, teikėją tenkina. Taigi dėl 14 straipsnio 4 dalies.
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Viskas čia jau aptarta.
PIRMININKAS. Viskas aptarta?
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Taip.
PIRMININKAS. Bent taip.
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Ir toliau… Atsiprašau, P. Auštrevičiaus pastabai komitetas pritarė, kad iš tikrųjų…
PIRMININKAS. Taip taip, mes ką tik…
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Taip, taip.
PIRMININKAS. Teikėjas sutiko. Ir yra paskutinis punktas šioje dalyje, t. y. 15 straipsnio pakeitimai. Komiteto nuomonė – pritarti iš dalies V. Simuliko, E. Žakario pasiūlymams, nes mes jau apsisprendėme…
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Dėl sąvokos čia buvo.
PIRMININKAS. Taip, dėl sąvokos. Gerbiamieji kolegos, ar būtų dėl viso 4 straipsnio ir jame esančių atitinkamų straipsnių pakeitimų? Už, prieš nėra. Ar galim bendru sutarimu? Dėkoju. 5 straipsnis – „Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas“. Pasiūlymų negauta.
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Ne.
PIRMININKAS. Ar galim bendru sutarimu? Prieš nėra. Dėkoju komiteto pirmininkui. Ir 4 – už, 4 – prieš dėl viso. Už – D. Bekintienė, prieš – A. Mazuronis.
D. BEKINTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, per Vyriausybės valandą klausinėjome Vyriausybę, ūkio ministrą, finansų ministrę, taip pat vakar buvo užduotas klausimas ir premjerui A. Kubiliui, kodėl stringa daugiabučių namų renovacija, kodėl jinai nevyksta, kodėl praleistas pats geriausias terminas. Noriu atkreipti dėmesį, kad Vyriausybė savo namų darbus atliko, ji sudarė darbo grupę, patvirtino daugiabučių namų renovavimo tvarką, dabar atėjo metas pateikti ir atsiskaityti už mūsų atliktus namų darbus. Yra lydimieji įstatymai, labai reikalingi šiam procesui vykti.
Tikrai vyko aktyvus svarstymas komitetuose, ypač pagrindiniame Aplinkos komitete, buvo įvertinta daugumos Seimo narių iniciatyva. Įstatymą patobulinom ir dabar mums reikia apsispręsti: paleidžiam renovaciją ar nepaleidžiam? Norim visi, yra politinis susitarimas, kad daugiabučius renovuoti būtina. Taigi dabar nėra jokio pagrindo nebalsuoti už šį įstatymą.
Aš kviečiu priimti ir balsuoti už. Dar vieną argumentą noriu pasakyti. Žmonės, ateidami į priėmimus pas Seimo narius, atsineša tikrai įdomių raštelių, kad bendrijų pirmininkai, nesulaukdami šitų įstatymų, pradinio įnašo reikalauja net iš socialiai remtinų žmonių, kad jie 1,5 tūkst. Lt įneštų į bendrijos kasą ir t. t., ir t. t. Kaip žinote, pradinius įnašus socialiai remtiniems žmonėms kompensuoja valstybė. Taigi nedelsdami turim balsuoti už šį įstatymo priėmimą.
PIRMININKAS. Kolege, laikas!
D. BEKINTIENĖ (TS-LKDF). Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš – A. Mazuronis. Prašau.
A. MAZURONIS (TTF). Labai dėkui. Gerbiamieji kolegos, ar renovacija reikalinga? Taip. Bet pažiūrėkime, kokiomis sąlygomis. Dabar mes svarstome įstatymo projektą, kur bus kompensuojama 15 %, o 85 % bendrijos pačios turės imti kreditus. Kredito paėmimo modelis – bendrija 50 % plius 1 balsas nusprendžia dėl kredito paėmimo. Iš principo likusiems 49 % yra įteisinamas prievartinis ilgalaikis kreditas. Pažiūrėkime kompleksiškai į visą Vyriausybės vykdomą politiką. Aš esu valstybės tarnautojas, esu pasiėmęs būsto paskolą senam pastatui 20 metų, turiu ilgalaikį kreditą. Mano nelaimei ir mano vaiko nelaimei (dar turiu vaiką, kuris šiemet baigia vidurinę ir kuris turi stoti į aukštąją), aš turiu paimti dar 100 tūkst. Lt kreditą. Plius priverstinai mane verčia renovavimui paimti vėlgi ilgalaikį kreditą. Valstybė mane jau išprievartauja faktiškai trijose vietose paimti ilgalaikius kreditus. Lygiagrečiai mes šiandien po pietų svarstysim atlyginimų mažinimus visam valstybės tarnybos sektoriui.
Gerbiamieji valdantieji, klausimas labai paprastas: kaip man toliau gyventi? Tad siūlau balsuojant už šį įstatymą žiūrėti ne tik į konkrečias nuostatas, tačiau į visą valstybės vykdomos politikos kompleksą. Raginu visus priimti protingą sprendimą ir atmesti šitą įstatymo projektą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Už – P. Auštrevičius. Prašau.
P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Dėkoju, pirmininke. Kolegos, ginčytis, kad modernizavimas reikalingas, yra beprasmiška. Iš tikrųjų klimato kaita dar nepasiekė tokios ribos, kad Lietuvoje augtų palmės, todėl tikslingos ir racionalios investicijos į būsto renovavimą yra neišvengiamos, klausimas tiktai kokiomis sąlygomis.
Aš turiu pripažinti, kad ne viskas galbūt man atrodo idealu siūlomame įstatyme, tačiau jį reikia priimti, jau geriau taisyti esantį, negu neturėti jokio ir taip stabdyti renovavimą. Man atrodo, vienu metu buvo padaryta klaida, kai derybose su atitinkamomis Europos institucijomis nebuvo įtraukta visų gyvenamųjų pastatų, tiksliau, būsto sąvoka. Man nepriimtina tokia diskriminacinė norma, bet aš manau, kad mes ją galėsime atitaisyti ir bent jau minimizuoti ir sudaryti visiems Lietuvos gyventojams vienodas prieinamas ir tiesiog jų būsto modernizavimą skatinančias sąlygas. Pavyko paskatinti, kad modernizavimas būtų tapatinamas su kuo platesniu atsinaujinančių šaltinių panaudojimu, tai yra labai gerai. Gerai, nes mes naudosime ir vietos kurą, ir tą energetikos šaltinį, kuris yra palankiausias aplinkai. Galiausiai, kolegos, pradėkime šituos darbus, ir norėtųsi, kad informacija gyventojams būtų maksimaliai suprantama, paprasta ir prieinama. Todėl aš tikiuosi jūsų palaikymo, o ateityje, aš manau, mes dar sugrįšime prie atitinkamų pataisų.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš – E. Žakaris, po to už – E. Pupinis.
E. ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Nesu labai griežtai prieš, bet dėl pačių įstatyme numatytų rėmimo sąlygų. Prisiminkime, kad pradžioje, priėmus šitą įstatymą, buvo remiama iki 30 % ir kiek buvo norinčių? Vienetai. Tiktai padidinus iki 50 % žmonės pradėjo domėtis, atsirado eilės ir t. t. Dabar siūloma 15 %. Tai jau iš karto kelia abejonių, nes kreditas, kaip čia pasakius, tai yra rėmimas. Ir antras dalykas, 50 plius 1 žmogus nuspręs, kad reikia imti kreditus. Vadinasi, tie socialiai remtini taip pat taps bankų įkaitais. Gerai, kad dar kažkurį laiką jį rems, o jeigu pasikeis pajamos, pasikeis sąlygos, jau jis prieš savo valią bus taip pat bankų įkaitas. Tie žmonės, kuriai šiandien arba mažai uždirba, arba visiškai neuždirba.
Ir dar vienas momentas. Gal aš klystu, bet peržiūrėjau visą įstatymą ir niekur neradau dėl modernizavimo kaip yra priimamas sprendimas ir kiek balsų. Viskas yra išaiškinta, ir kredito ėmimas, ir t. t., labai daug kur parašyta Vyriausybės nustatyta tvarka. Tai ar kartais nebus taip, kad dėl to, kad namus reikia modernizuoti, Vyriausybė priims prievartinį sprendimą, o žmonėms tiktai liks pasirinkti, ar už savo pinigus, ar imti kreditą. Aš susilaikysiu. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Už – E. Pupinis, po to – A. Sysas.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamieji kolegos, kam taip sudėtingai aiškinti? Klausimas labai paprastas, ar renovuojame pastatus ir žmonės pradeda gyventi sutvarkytuose pastatuose, ar ir toliau nerenovuojame ir mokame „Gazpromui“ už tai, kad šilumą išleidžiame pro langus? Labai paprasta, nereikia didelio eksperimento, jie jau yra padaryti, kai renovuojame valdiškus namus, renovacijos atsiperka per ketverius metus. Aš nematau čia problemos. Čia niekas nekalba apie tai, kad kreditai, palūkanos dengiamos iki 3 %, šitomis sąlygomis kur tu geriau gausi, ir dar prideda 15 %. Šiuo metu klausimas labai paprastas ir visiems turbūt suprantamas, ar mes įdedame į namus ir mokame paskolą, kol išmokame, ar paprasčiausiai mokame už orą? Kiekvienas turi atsakyti, kas laimės, ar žmonės, kurie galiausiai sutvarkys savo būstus, ar „Gazpromas“, kuris ir toliau gaus pinigus. Todėl siūlau pritarti įstatymo projektui net nedvejojant. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš – A. Sysas, po to – K. Uoka.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Jeigu klausimas būtų labai paprastas, turbūt čia nebūtų ginčų. Bent jau tie, kas oponuoja, nesako, kad nereikia renovuoti. Aš vėl gerai prisimenu karštas kalbas, kai buvo siūloma net 100 % kompensuoti iš anos pusės, kuri sako, kad tai yra labai paprastas klausimas. Atsakymas sudėtingesnis, nes šiame įstatyme jau siūloma bendrijoms ir žmonėms padengti ne iki 50 %, o tik iki 15 %.
Antras labai svarbus dalykas, apie kurį kalba mano kolega E. Žakaris, kaip mes spręsime ne tik tų namų, kurie stovi prestižiniuose rajonuose, kuriuose gyvena žmonės, gaunantys šiek tiek didesnes kaip vidutines pajamas, bet ir tų namų, kuriuose didžioji dauguma paprasčiausiai neturi pinigų pradėti šitą biznelį. Jeigu kalbėtume rimtai.
Dar vienas dalykas. Štai siūlymas griežtai įteisinti visų įtraukimą į šį procesą ir galimybė po to dalies tų žmonių paprašyti iš ten išeiti. Po šito įstatymo tokių bylų teismuose tikrai padaugės. Teismai ir taip užkrauti bylomis, šitas įstatymas sudarys galimybę vėl prasidėti papildomoms byloms, nors po to mes dar sumažinsime teisėjams atlyginimus. Jie ir taip turi daug darbo, ir jie pasakys, kad šitų bylų tikrai nespręs.
Dar vienas dalykas. Aš manau, šitas įstatymas, kaip ir daugelis kitų, labai naudingas bankams. Apie kokius jūs 3 % čia kalbate? Aš jau girdėjau apie 6 % ir 5 % studijoms. Apie kokius procentus dabar kalbame? Šiek tiek didesnius.
Todėl, gerbiamieji, įstatymas yra ne iki galo parengtas ir aiškus žmonėms, kurie neturi tokių pajamų, apie kurias jūs teoriškai kalbate. Neužmirškite, kas gyvena daugiabučiuose, ir pasižiūrėkite, kokia yra daugiabučių būklė.
PIRMININKAS. Kolega, laikas! Dėkoju. Už – K. Uoka, po to prieš – V. P. Andriukaitis.
K. UOKA (TS-LKDF). Gerbiamieji, atsiminkime, kad ta programa, kuri vyko iki šiol, remiant valstybei 50 %, ji buvo apvelta tokia didele korupcija, kad realiai iki buto ateidavo tik 17 %. Kiekvienam tipiniam namui būdavo rengiamas atskiras projektas, būdavo perkamos tam tikrų firmų medžiagos, ir korupcijos tame buvusiame modelyje buvo labai daug. Dabartinis 15 % realiai ateinančių pinigų į butą modelis iš esmės nesiskiria, daromi tipiniai projektai, centralizuoti pirkimai, atrodo, bus, ir ši programa turėtų vykti. Aišku, lieka problema dėl tų 49 %, kurie, tarkime, teoriškai nesutiks. Žinoma, bus bylų, bus problemų, bet dėl to stabdyti visą procesą mes tikrai negalime. Mūsų šitie pilki nebaigtos statybos daugiabučių namų kvartalai tikra daro gėdą Lietuvai. Išjudinkime šitą procesą ir balsuokime už šį įstatymą.
PIRMININKAS. Dėkoju. ir paskutinis prieš – V. P. Andriukaitis. Prašom.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, aš manau, ši stenograma bus labai rimtas dokumentas ateičiai, ypač kolegai E. Pupiniui apie kredito atsipirkimą per ketverius metus. Norėčiau jam palinkėti dar kartą sugrįžti prie šitų skaičiavimų ir pažiūrėti, iš kokių lubų, su kokiu Palubinsku pasitaręs jis čia argumentavo. Ponas Palubinskas pas mus dažnai yra patarėjas. Kaip ir K. Uokai, kalbančiam apie korupcijas. Šita giesmė apie korupcijas, deja, neleidžia niekaip pagrįsti šio naujo projekto sumanymo.
Iš tiesų šiame projekte yra trys didelės bėdos. Pirmoji bėda – tik 15 % valstybės parama. Tai yra didžiulė bėda. Antroji bėda – tai, kad mes gyvename milžiniškų kreditinių resursų stygiaus sąlygomis, bankai ir pasaulis stokoja kreditinių išteklių. Šiandien yra pono R. Kuodžio straipsnis apie tai, kad švedų bankai išeidinėja iš rinkos, girdime, kaip SEB jau vilioja žmones su 12 % palūkanų normomis ir pučia palūkanų burbulą, tai ką kalbėti apie (…) sistemą, kai pati bankinė sistema išgyvena milžinišką krizę.
Ir trečia, kolegos, priverstinis elementas tai yra konstitucinio ginčo problema. Šis įstatymas vargu ar atitinka Konstitucijoje įtvirtintus nuosavybės teisinius pagrindus ir kitus dalykus. Iš tiesų tie kolegos, kurie argumentuoja, kad tai bus nepasiturinčių žmonių išvarymo iš butų metai, yra teisūs ir gali taip atsitikti. Todėl aš manau, dėl šio įstatymo teks kreiptis ir į Konstitucinį Teismą. Balsuoju prieš.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prašau. Dėl vedimo tvarkos – A. Endzinas.
A. ENDZINAS (LSF). Gerbiamasis Pirmininke, dėl vedimo tvarkos. Nenorėčiau, kad Seimo salė būtų suklaidinta. Liberalų sąjūdžio narys Aidas Palubinskas nepatarinėja Socialdemokratų frakcijai, jis dirba kitą darbą. Dėkoju.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kalbėjo 4 už ir 4 – prieš. Ministras Pirmininkas A. Kubilius norėtų tarti apibendrinamąjį žodį. Prašom.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, man atrodo, visi suprantame, koks tai yra svarbus projektas, Daugiabučių namų renovavimo projektas, kurį rengiant buvo daug diskutuojama, tariamasi su geriausiais ekspertais. Bet mane stebina čia vis pasigirstantys, klaidinantys pareiškimai iš opozicijos, ir aš keletą dalykų norių labai aiškiai pabrėžti. Pirmas dalykas, kas geriau, ar pagal seną programą gauti 50 % subsidiją, ar pagal naują programą gauti 15 % subsidiją pasiimtoms paskoloms? Mano atsakymas labai paprastas – nėra sudėtinga suskaičiuoti, kad naujoje programoje 15 % subsidija paimtai paskolai su 3 % fiksuotom palūkanom yra kur kas geriau, negu 50 % subsidija pagal dabartinę programą pasiimant paskolą, kuri gaunama su komercinėmis palūkanomis, t. y. 11 % ar 12 %. Taigi neklaidinkime žmonių, ir labai aiškiai pasakykime, kad naujoji programa suteikia daugiau paramos žmonėms iš valstybės, negu dabartinė senoji programa.
Antras dalykas – gerbiamam jaunajam A. Mazuroniui noriu atsakyti. Kadangi jūs esate paėmęs tiek daug kreditų, tai jūs pirmasis turėtumėte bėgti ir skubėti į daugiabučių namų renovacijos naują programą, nes pagal šią programą jums ne tik nieko nekainuos pasiėmus kreditą, kitaip sakant, iš sutaupytų po renovacijos už šildymą pinigų jūs galėsite apmokėti tą fiksuotų palūkanų kreditą. Gali būti, kad ir net bus sutaupyta, ir jūs galėsite iš to dengti savo anksčiau pasiimtus kreditus.
Ir trečias dalykas – dėl nepasiturinčių. Vėlgi negąsdinkime žmonių. Tam ir priimame specialiai įstatymą dėl socialinės paramos, kad ta parama, kai žmonės dabar gyvena neturėdami pakankamai pajamų išlaikyti ir susimokėti už savo šildymą, būtų skirta kaip tik jų įsipareigojimams daugiabučių namų renovacijai padengti. Taigi, gerbiamieji kolegos, aš tiesiog žiūriu į socialdemokratus ir galvoju, kad jie tikrai balsuos už šį įstatymą. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, replikoms laikas išseko. Kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas įstatymo projektas Nr. XIP-656? Prašom.
Balsavo 107. Už – 70, prieš – 4, susilaikė 33. Įstatymas priimtas. Replikos po balsavimo – K. Uoka. Prašau.
K. UOKA (TS-LKDF). Kadangi V. Andriukaitis minėjo mano pavardę, tai atsakysiu. Pirmiausia visą šitą procesą reguliuos Europos rekonstrukcijos ir investicijų bankas. Šiuo metu ruošiama sutartis ir visos kreditavimo taisyklės bus iš ten sureguliuotos, ir nelabai priklausys Lietuvos bankinei sistemai. O apie korupciją buvusioje programoje, tai vienintelis Lietuvos miestas, kuris garbingai praėjo buvusį etapą, yra Panevėžys. Iš aštuonių šimtų savo daugiabučių namų jis sugebėjo renovuoti 200, faktiškai niekuo neatsilieka nuo kaimyninės Lenkijos, kuri gerokai pažengusi, nuo Estijos. Visos kitos savivaldybės…
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, tai jau nebe replika po balsavimo. Aš prašyčiau taupyti Seimo laiką. E. Pupinis. Prašau.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų tenka pasidžiaugti, štai gerbiamasis V. Andriukaitis suprato, balsavo teisingai. Norėčiau pasakyti antrą kartą, kad neinterpretuotumėte žodžių. Aš sakiau, kad yra mokyklų, į kurias investuota, ir per ketverius metus atsipirko. Bet ar mes parinkom, tuo metu, kai dirbau savivaldybėje, pačias prasčiausias mokyklas, neabejoju, kad tokių namų taip pat yra. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prašau.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamasis Pirmininke, kadangi gerbiamasis E. Pupinis pasakė, kad aš balsavau už, tai aš noriu pasakyti, kad aš tikrai dabar prašau įskaityti mano balsą prieš, nes aš supainiojau mygtukus, O kadangi dar E. Pupinis paagitavo, tai aš tikrai prieš. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Dėkoju. Keičiasi rezultatai, tai gal pasikeistų ir pono E. Pupinio kalbos tekstas? Ne, nebenorite daugiau pakeisti? Gerai. Tuomet ties V. Andriukaičio pavarde rašome, kad balsavo prieš.
Grupės Seimo narių yra siūlomas Lietuvos Respublikos Seimo protokolinis nutarimas dėl Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti (atnaujinti) įstatymo 2 straipsnio pakeitimo ir papildymo ir įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo. Grupė Seimo narių… Ir V. Mazuronis. Gal norėtumėte pristatyti? Ar tiesiog bendru sutarimu galima pritarti šiam protokoliniam nutarimui? Nėra prieš. Dėkoju.
Darbotvarkės 1-4b klausimas. Čia visa grupė lydimųjų. Įstatymo projektas Nr. XIP-657. Pranešėjas – J. Šimėnas. Kviečiu komiteto pirmininką į tribūną. Priėmimo stadija.
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Čia įstatymas, kuris pabrėžia, kad tiems, kurie sudarė sutartis būsto atnaujinimui ir renovavimui bei modernizavimui iki šio įstatymo įsigaliojimo, galioja buvusios sąlygos, tai yra 50 % parama iš Vyriausybės. Iš esmės pritarėme, tik redakcinis pasiūlymas būtų, jam pritarėme svarstydami pagrindinį įstatymą, kad suvienodintume sąvokas. Šiame įstatyme reikėtų suvienodinti sąvokas. Ir dar vienas dalykas, yra Seimo nario E. Žakario pataisa, kurioje jis siūlo, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo galiotų senasis įstatymas. Tai iš tikrųjų yra negalimas atvejis, mes kalbame apie tai, kad įsigalioja naujas įstatymas, ir nepritariame tai nuostatai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, įstatymo projektą sudaro du straipsniai. Dėl 1 straipsnio ar būtų už, prieš? Nėra. Bendru sutarimu. Dėkoju.
2 straipsnis. Jis kartu ir paskutinis ir būtent jam yra gauta Seimo nario E. Žakario pataisa. Už pataisą norėtų pasisakyti J. Olekas. Kol kas žodis pataisos teikėjui. Prašau.
E. ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Šiame įstatyme yra siūloma, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo visi daugiabučiai, kurie sudarė sutartis pagal tuo metu galiojusią modernizavimo programą… kad niekas nesikeičia, visi sudarė sutartis pagal tuo metu galiojusią modernizavimo programą, ir valstybės parama nesikeičia. Bet viskas buvo apie modernizavimą, tai kaip čia dabar atsiranda dar atnaujinimas? Atnaujinimas atsiranda naujame įstatyme, bet senajame šito nebuvo. Pripažįstame, kad viskas pagal senąjį, o staiga įvedame naujus terminus. Aš manau, kad jie tikrai nereikalingi. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Komiteto nuomonę mes jau išgirdome, pataisai nepritariama. Už pataisą – J. Olekas. Prašau.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad komiteto pirmininkas dar persigalvos, nes jis taip atidžiai skaito. Kolegos E. Žakario pasiūlymas, kad sąvokos būtų tokios, kokios ir buvo sutarčių pasirašymo metu, aš manau, yra visiškai logiškos, nes jų sutartyse bus vienos sąvokos, o mes įstatyme dabar priimsime kitas pataisę pagal naują įstatymą. Todėl kviečiu komitetą ir Seimo narius pritarti E. Žakario pateiktai pataisai.
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Aš tik galėčiau pakomentuoti, kad Teisės departamento nuomonė tokia pati, mes pritarėme Teisės departamento nuomonei ir aš negalėčiau ką nors daugiau pakomentuoti.
PIRMININKAS. Prieš – E. Pupinis. Prašau.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, na, iš tikrųjų gal neverta net ir per daug svarstyti, nes jeigu mes padarytume, kad visi įstatymai, ir nauji, ir seni, vis tiek galioja, tai kam priiminėti naujus įstatymus, tada nieko nekeičiame, padarome, kad visi įstatymai galioja vien todėl, kad kažkur kažkas pasirašė sutartis. Nuostatos juk yra naujos. Siūlau pritarti naujoms nuostatoms, kurios yra naujame įstatyme. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, siūlau Seimui apsispręsti balsuojant. Ar pritariame siūlomai pataisai, ar ne? Kas pritaria, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja kitaip.
Balsavo 85. Už – 32, prieš – 1, susilaikė 52. Taigi siūlomai pataisai nepritarta.
Dėl viso 2 straipsnio. Ar būtų už, prieš? Nėra. Ar galime bendru sutarimu? (Balsai salėje: „Galim.“) Dėkoju. Dėkoju komiteto pirmininkui. Dėl viso įstatymo keturi – už, keturi – prieš.
Tiktai už? Gerbiamieji kolegos, jeigu neprieštaraujate, teikiu iš karto balsuoti, kas už tai, kad būtų priimtas įstatymo projektas Nr. XIP-657. Prašau.
Balsavo 96. Už – 92, prieš nėra, susilaikė 4. Taigi įstatymas priimtas.
Darbotvarkės 1-4c klausimas, įstatymo projektas Nr. XIP-658. Pranešėjas – Aplinkos apsaugos komiteto atstovas A. Petkus. Kviečiu kolegą į tribūną. Priėmimo stadija.
A. PETKUS (TTF). Dėkoju, gerbiamasis Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, po įstatymo pataisų svarstymo gautos Teisės departamento pastabos. Komitete jos apsvarstytos. Teisės departamentas teikė pastabas dėl nesudėtingų statinių sąvokos, dėl atnaujinimo ir modernizavimo sąvokos suvienodinimo visuose lydinčiuose įstatymuose, kitas redakcinio pobūdžio pastabas. Komitetas į pastabas atkreipė dėmesį ir pakoregavo įstatymą. Taip pat Teisės departamentas pateikė pastabas dėl savavališkų statybų. Svarstant komitete jau prieš priėmimą buvo pateiktas grupės Seimo narių pasiūlymas. Komitetas pasiūlymui pritarė ir įtraukė į naują įstatymo redakciją. Taip pat gauti kiti Seimo narių pasiūlymai dėl ypatingų statinių ir panašiai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Pristatytos visos Teisės departamento išvados kartu, mes eidami pastraipsniui prie jų nesustosime. Dabar pastraipsniui dėl kiekvieno straipsnio, atsižvelgdami į Seimo narių pateiktus pasiūlymus ir pataisas.
1 straipsnis. Ar yra pasiūlymų? Yra. 1 straipsniui yra A. Mazuronio pasiūlymas. Prašau. Iš dalies pritarta. Ar tenkina teikėją?
A. MAZURONIS (TTF). Labai tenkina. Labai dėkui komitetui.
PIRMININKAS. Tenkina. 1 straipsniui daugiau nėra. Už ir prieš nėra. Ar galime bendru sutarimu priimti 1 straipsnį? Dėkoju.
2 straipsnis. Kiek aš matau, pasiūlymų ir pataisų negauta. Ar galime bendru sutarimu priimti? Dėkoju.
3 straipsnis. Taip pat nėra pasiūlymų ir pataisų. Ar galime bendru sutarimu priimti? Dėkoju.
4 straipsnis. Analogiškas. Ar galime bendru sutarimu? Dėkoju.
5 straipsnis. Nors ir ilgas, tačiau negauta jokių pasiūlymų ir pataisų. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju.
6 straipsnis. Yra net kelių Seimo narių pasiūlymai. Prašau komiteto atstovą trumpai pristatyti.
A. PETKUS (TTF). Yra A. Bauros pasiūlymas. Kaip ir minėjau, komitetas apsisprendė pritarti grupės Seimo narių teiktam pasiūlymui, nes šitie visi pasiūlymai susiję su savavališkom statybom, ir komitetas pritarė grupės Seimo narių teiktam pasiūlymui. Todėl kitiems analogiškiems pasiūlymams arba susijusiems su šituo straipsniu nepritarė.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš siūlyčiau suformuluoti vieną pasiūlymą, kurį priėmę dėl kitų automatiškai nebalsuotume, nesvarstytume, jeigu Seimas pritartų. Aš suprantu, kad jūs pritarėte bent iš dalies kuriam pasiūlymui?
A. PETKUS (TTF). Aš monitoriuje dabar tos pataisos nerandu. Pasiūlymui, kurį teikė Seimo nariai S. Šedbaras, A. Stancikienė, J. Šimėnas ir Č. Stankevičius. Jeigu šitam pasiūlymui Seimas pritartų, tada kiti pasiūlymai, susiję su savavališkom statybom, netektų prasmės.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, tuomet iš visų pataisų, kurios pateiktos 6 straipsniui, teikiama Seimo narių S. Šedbaro, A. Stancikienės, J. Šimėno ir Č. Stankevičiaus pataisa. Dabar dėl jos, jeigu mes kalbėsime už, kitos automatiškai atkris. Už pataisą J. Šimėnas, bet jūs teikėjas. E. Pupinis. Prašau.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų turbūt suprantamos pataisos, nes daug mūsų žmonių buvo patekę į tam tikras įstatymų pinkles galbūt ir dėl tokių įstatymų kaitos. Tačiau kaip tik yra gerbiamojo S. Šedbaro ir grupės parlamentarų siūlymas, kaip išeiti iš tos situacijos. Buvo daug kuriozų, prieidavo net iki to, kad specialistai sutikdavo, kad pastatas galbūt ir galėtų stovėti, tačiau trūksta dokumentų, leidimų. Prisimenant senas tradicijas, aišku, tai buvo negeros tradicijos, tačiau dėl mūsų biurokratinės sistemos veiksmų dažnokai leidimai statyti prekybos centrus buvo gaunami kartu su statybos pabaiga. Aišku, tai negeras pavyzdys, tačiau tokia praktika buvo taikoma, ir daug žmonių, ypač gyvenančių kaime, taip pat pakliuvo į tam tikras pinkles. Suprantama, kai kurie pakliuvo į pinkles dėl įstatymų bazės nežinojimo, tačiau šiuo metu reikalauti iš žmogaus nugriauti pastatą, pasidaryti projektą ir toje pačioje vietoje pasistatyti tokį pastatą, manau, būtų labai antžmogiška. Įstatymo pataisos kaip tik ir sureguliuoja tuos visus dalykus – ten, kur negalima statyti pastatų, jie ir liks, tačiau ten, kur galima statyti, ir visi suprantame, kad galima, ir specialistai supranta, kad galima, galima bus įteisinti. Manau, kitaip mes ir negalime pasielgti, tik protingai pritarti toms įstatymo pataisoms. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš – E. Jurkevičius.
E. JURKEVIČIUS (TS-LKDF). Dėkui. Kas tai yra savavališkos statybos? Tai yra savo valia pastatyta be leidimo, be techninių sąlygų arba nukrypta nuo techninio projekto, tai yra šiurkštus pažeidimas. Aš kalbu apie daugiabučių statybas, apie komercinių pastatų statybas, tos statybos buvo vykdomos siekiant pelnų, todėl aš pasisakyčiau prieš tokių statybų legalizavimą. Bet dėl fizinių asmenų, tai yra individualūs namai, sodo nameliai, garažai, galbūt sodybos ar tvartelis, reikia šitiems žmonėms suteikti galimybę susitvarkyti savo namų valdas. Dėkui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, Seimas turi balsuodamas apsispręsti, ar pritarti grupės narių siūlomai 6 straipsnio pataisai. Kas pritaria, balsuoja už, kas ne, balsuoja kitaip.
Balsavo 89 Seimo nariai. Už – 82, prieš – 3, susilaikė 4. Pataisai pritarta.
Dėl kitų 6 straipsnio pasiūlymų balsuoti jau nereikės. Dabar dėl viso 6 straipsnio už ir prieš nėra. Ar galima pritarti bendru sutarimu su ką tik priimta pataisa? Dėkoju. 7 straipsniui ir visiems likusiems jokių pasiūlymų negauta. Ar galime bendru sutarimu priimti 7, 8, 9 ir 10 straipsnius pastraipsniui imtinai? Dėkoju. Dėkoju pranešėjui.
Dėl viso įstatymo 4 – už, 4 – prieš. Už – P. Gražulis. Prieš – A. Stancikienė. Prašau. Čia dėl pataisos ar dėl viso?
P. GRAŽULIS (TTF). Dėl viso. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, aš manau, kad reikia pritarti įstatymui, tikrai jis yra pataisytas, atsižvelgta į daugelio Seimo narių pateiktas pataisas, atsižvelgta į šiandienines problemas. Tikiuosi, kad priėmus šį įstatymą iš dalies bus supaprastintos net ir tam tikros procedūros ir įteisinant statinius. Šiuo metu kalbama, kad šis nelegalių pastatų įteisinimas tarnauja oligarchinėms struktūroms, tačiau aš noriu pasakyti, kad visi tie, kurie turi didelių pinigų ir užsiima didelėm statybom, savo statinius teisina per teismus. O kenčia daugiausia paprasti žmonės, kurie neturi galimybės pasiimti advokatą, sumokėti didelius pinigus ir eiti į teismus. Atsižvelgta į realijas, aš dėkoju ir tikiuosi, kad visi balsuosime už šį įstatymą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Aš atkreipiu dėmesį, kad sąraše prieš neliko. Kreipiuosi į visus užsirašiusius, ar galime be pasisakymų už tiesiog pereiti prie balsavimo? Nebūtų prieštaraujančių. Dėkoju, gerbiamieji kolegos. Aš kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas įstatymo projektas Nr. XIP-658? Prašau.
Balsavo 91 Seimo narys. Už – 88, prieš – 1, susilaikė 2. Įstatymas priimtas.
Pagal darbotvarkę paskutinis šio bloko klausimas 1-4d – įstatymo projektas Nr. XIP-660. Kviečiu į tribūną pranešėją – Aplinkos apsaugos komiteto atstovą A. Petkų. Priėmimo stadija.
Dėl posėdžio vedimo tvarkos. Prašom. J. Šimėnas.
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Kadangi dėl tam tikrų priežasčių buvo padaryta pertrauka dėl teritorijų planavimo, tai siūlau ir šį įstatymą priimti kartu su teritorijų planavimu. Padaryti pertrauką.
A. PETKUS (TTF). Padaryti priėmimo pertrauką. Kad atitiktų ir lydintysis Teritorijų planavimo įstatymas. Komiteto vardu.
PIRMININKAS. Komiteto vardu yra prašoma 1-4d klausimą perkelti, kad jis būtų priiminėjamas kartu su Teritorijų planavimo įstatymu. Ar galime bendru sutarimu? Dėkoju.
Gerbiamieji kolegos, pagal darbotvarkę mes gerokai greičiau įveikėme. Taip, yra rezervinių klausimų. Kviečiu pranešėją I. Degutienę. Rezervinis 1 klausimas – savaitės, prasidėsiančios liepos 20 d., plenarinių posėdžių darbotvarkės tvirtinimas. Kol kas informavo, kad šis klausimas dar neparengtas.
Rezervinis 2 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo seniūnų sueigos sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIP-929. Prašau. Tribūnoje – I. Degutienė.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, yra teikiamas Seimo nutarimas, tiksliau sakant, Seniūnų sueigos papildymas, atsiradus Seime naujajai „Ąžuolo“ frakcijai, kurios seniūnė yra A. Stirblytė.
PIRMININKAS. Diskusijai užsirašiusių nėra. Gerbiamieji kolegos, kviečiu balsuoti, kas už tai, kad būtų pritarta? Bendru sutarimu galima? Dėkoju. Po pateikimo. Svarstymo taip pat nieko nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Dėkoju. Ir priėmimas. Du straipsniai. Dėl 1 straipsnio galime bendru sutarimu? Dėkoju. Dėl 2 straipsnio taip pat. Dėl viso 4 – už, 4 – prieš nėra.
Gerbiamieji kolegos, kviečiu balsuoti, kas už tai, kad būtų pritarta Seimo nutarimui? Prašom.
Balsavo 84. Už – 83, prieš nėra, susilaikė 1. Taigi Seimo nutarimas priimtas.
Gerbiamieji kolegos, pagal darbotvarkę mes iki pertraukėlės visus numatytus klausimus jau apsvarstėme ir priėmėme. Toliau daroma pertrauka. Ar bus pasiūlymų? Dėl vedimo tvarkos pasiūlymai. Prašom.
V. MAZURONIS (TTF). Pirmininke, dėkoju už galimybę kalbėti. Gal galėtume žengti sparčiau ir svarstyti kitus klausimus, kaip yra darbotvarkėje, neatsižvelgdami į tai, ar tai yra rytinės, ar popietinės? Jeigu tik būtų pranešėjų. Dėkoju.
PIRMININKAS. Jūs turite omenyje 2-8a ir 2-8b? Pranešėjas – J. Razma. Tuoj pat. Štai jis salėje. Gerbiamieji kolegos, manau, kad mes bendru sutarimu pritariame darbotvarkės korekcijai. Dabar 2-8a ir 2-8b klausimų blokas, įstatymo projektas Nr. XIP-618. Pranešėjas – J. Razma. Prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). Įmonių restruktūrizavimo įstatymo projektas pagal autorių sumanymą iš tikrųjų yra svarbus šiandienos situacijoje, žinant sudėtingus verslo santykius su bankais. Aš labai vertinu tą iniciatyvą, deja, teisine prasme iniciatyva buvo realizuota su nemažais trūkumais. Teisės departamento pastabų, Vyriausybės pastabų visuma gerokai viršija pačią projekto apimtį, todėl komitetui neužteko ryžto pačiam mėginti tobulinti tą projektą ir yra teikimas grąžinti iniciatoriams tobulinti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ar šis pasiūlymas galioja ir dėl įstatymo projekto 2-8b, ar tik 2-8a? (Balsai salėje) Abiem, kadangi jie visiškai susiję.
Gerbiamieji kolegos, yra komiteto pasiūlymas imtinai įstatymų projektus Nr. XIP-618 ir Nr. XIP-619 grąžinti iniciatoriams tobulinti. Ar galime bendru sutarimu pritarti tokiam siūlymui? Galima. Dėkoju. Taigi iš popietinės darbotvarkės šie klausimai jau išbraukiami. Man sekretoriatas prašo 2-6 klausimą. Pranešėjas – K. Kuzminskas Ekonomikos komiteto vardu. Kviečiu jus į tribūną.
Taigi darbotvarkės 2-6 klausimas – įstatymo projektas Nr. XIP-765.
K. KUZMINSKAS (TS-LKDF). Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Ekonomikos komitetas, kaip pagrindinis komitetas, liepos 8 d. svarstė Lietuvos Respublikos valstybės specialiųjų garantijų dėl prekinio kredito draudimo įstatymo projektą Nr. XIP-765. Svarstymo metu buvo įvertinti Teisės departamento siūlymai, kuriems yra pritarta. Po to svarstytas Lietuvos banko siūlymas. Taip pat atsižvelgta. Biudžeto ir finansų komitetas liepos 7 d. taip pat pateikė savo siūlymus. Komitetas siūlo projektui nepritarti, jį tobulinti ir projektą svarstyti Seime, kai Seimas bus informuotas, kad projektas yra suderintas su Europos Sąjunga. Ekonomikos komitetas įvertino šį siūlymą ir siūlo pritarti komiteto patobulintiems įstatymų projektams, o po svarstymo pritarimo laukti Europos Komisijos išvados, ir tik po to priiminėti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kadangi pagrindinio komiteto atstovas pristatė papildomo komiteto siūlymus, be to, aš nematau užrašyto pristatančiojo Seimo nario Ž. Šilgalio dėl Biudžeto ir finansų komiteto išvados, aš manau, galime atsižvelgti, kad ką tik pagrindinis komitetas išvadą pateikė. Diskusijoje užsirašiusių kalbėti nėra. Už, prieš taip pat nėra. Gerbiamieji kolegos, aš teikiu Seimui balsuoti. Kas už tai, kad įstatymo projektui Nr. XIP- 765 būtų pritarta po svarstymo?
Balsavo 77. Už – 77. Taigi įstatymo projektui po svarstymo pritarta.
Gerbiamieji kolegos, kadangi labai svarbus įstatymo projektas dėl Atominės elektrinės įstatymo ir daug užsirašė dalyvauti diskusijoje, todėl manau, nebūtų tikslinga atkelti laiką į dabar, nes numatyta nuo 13 val. Dabar yra pasiūlymas imtis darbotvarkėje esančio klausimo 2-7, Nr. XIP-640(2) – Finansinio tvarumo įstatymo projekto. Pagrindinis komitetas – Biudžeto ir finansų. Pranešėjas – R. Kupčinskas. Nematome salėje. Ar būtų Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas? Prašau. K. Glaveckas. Svarstymo tęsinys.
Finansinio tvarumo įstatymo projektas Nr. XIP-640(2) (svarstymo tęsinys)
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos! Biudžeto ir finansų komitetas svarstė Lietuvos Respublikos finansinio tvarumo įstatymo projektą Nr. XIP-640 ir pritarė šitam įstatymo projektui. Balsavimo rezultatai: 5 – už, 1 – prieš, 2 susilaikė. Keletą žodžių noriu dar pridurti. Šitas įstatymas yra reikalingas tam, kad esant reikalui valstybė galėtų įsikišti ir palaikyti bankų likvidumą tais atvejais, jeigu tokia problema būtų. Kodėl ta problema yra iškilusi? Kaip žinote, bankai dabar rodo savo pusės metų finansinius rezultatus. Galiu pasakyti, kad už pirmąjį pusmetį komercinių bankų nuostoliai sudaro apie 600 mln. Lt. Tai tiek trumpai. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju komiteto pirmininkui. Gerbiamieji kolegos, noriu atkreipti dėmesį, kad buvo padaryta pertrauka ir jinai buvo paprašyta jau įvykus diskusijai. Todėl aš atkreipiu dėmesį tų Seimo narių, kurie užsirašę dalyvauti diskusijoje šiandieną, kad ši stadija jau praeita. Kviečiame komiteto pirmininką atgal ir aptarsime gautus pasiūlymus ir pataisas.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamieji kolegos, projektui gauta nemažai pasiūlymų. Pirmas iš jų yra J. Veselkos siūlymas. Gal jisai pats galėtų pateikti? Aš galiu pristatyti trumpai, ar ne? Nėra jo?
PIRMININKAS. Seimo nario J. Veselkos nėra. Iš dalies pritarta.
K. GLAVECKAS (LSF). Taip, iš dalies jo siūlymui yra pritarta. Toliau yra taip pat J. Veselkos siūlymas dėl 2, 4, 5, 6 straipsnių. Jiems yra nepritarta dėl to, kad prieš tai yra siūlomi pakeitimai. Audito komitetas taip pat yra pateikęs savo išvadą ir siūlymus, jiems komitetas pritarė. Vienai išvadai pritarta iš dalies dėl formuluotės.
Audito komitetas taip pat teikė ir kitų pastabų, kurioms yra pritarta, o štai vienai nepritarta. Siūlymo esmė – dėl administracinių (…) teismų įstatymo 16… 2 dalies – administraciniai teismai nenagrinėja skundų dėl Vyriausybės nutarimo teisėtumo, todėl neaišku, kokiu būdu banko akcininkai galėtų ginti savo teises ir interesus, t. y. kokiu būdu jie galėtų skųsti Vyriausybės nutarimus priimti banko akcijas visuomenės poreikiams. Pasiūlymas tobulinti projektą nurodant jame sprendimų priimti banko akcijas visuomenės poreikiams apskundimo tvarką. Siūloma nepritarti, nes dabar visi (…) taip pat konstituciniai, yra numatę tą visą tvarką.
Toliau yra kitas Audito komiteto siūlymas 9 straipsniui. Siūloma šio straipsnio 2 dalyje įrašyti, kad Vyriausybės vertybinių popierių ir valstybės nustatyta tvarka gali būti perleidžiami bankams už šio banko turtą. Iš dalies šitai pataisai yra pritarta. Motyvai tokie, kad įstatymo projekto 9 straipsnio 4 dalis yra redaguotina ir siūloma ją išdėstyti taip: „Šio straipsnio 2 dalyje nurodoma Vyriausybės vertybinių popierių Vyriausybės nustatyta tvarka gali būti perleidžiami bankams apmokant už šių bankų turtą.“
Kitoms pataisoms yra pritarta. Iš dalies pritarta pataisai, kurią teikia Ekonomikos komitetas. Siūlymo esmė ta, kad projekto 16 straipsnyje po žodžių „2009 m.“ įrašyti „rugpjūčio mėnesį“ ir šį straipsnį išdėstyti taip: „Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 17 straipsnį, įsigalioja 2009 m. rugpjūčio 1 d.“ Iš dalies pritarti. Išbraukti įstatymo projekto 16 straipsnį ir atitinkamai suredaguoti 17 straipsnį. Taip bus sudarytos galimybės įstatymui įsigalioti jį paskelbus „Valstybės žiniose“.
Taip pat pritarta Seimo nario J. Veselkos siūlymui dėl išankstinių reikalavimų, kuriuos vykdė bankai, galima prašyti jiems taikyti finansinio stabilumo stiprinimo priemones. Iš dalies yra pritarta. Prieš tai anksčiau minėti argumentai.
Štai tokios yra Seimo komiteto išvados ir tokia pozicija. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju komiteto pirmininkui. Dabar mes eisime pastraipsniui, tiksliau, pagal pataisas, kurias pasiūlė. Matau, salėje yra J. Veselka. Jūsų nuomonei komitetas pritarė iš dalies. Ar?.. Ne, norit kalbėti. Prašau.
J. VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, pritarė iš dalies, bet ne tam principui. Mano buvo pasiūlymas, kad prieš bankui taikant šitą paramą bankas jau prieš tai prisiimtų tam tikrus įsipareigojimus arba nemokėti dividendų, premijų, susimažinti, rodos, 20 % atlyginimą. O jie pritarė dividendų nemokėjimui po to, kai jau Vyriausybė susitars. Tai skirtingi dalykai. Aš siūliau – jeigu tu nori paramos, prašau, prisiimk įsipareigojimus. Kaip mes darėm sau, sumažinom atlyginimus dar, kaip sakant, iš anksto į priekį. Todėl čia skirtingi dalykai. Pritarė tik pačiam papildomų įsipareigojimų priėmimui, bet ne tam, kad iš anksto būtų, prieš prašant paramos. Todėl aš prašyčiau balsuoti už mano pasiūlymą, kad ten prieš prašant paramos.
PIRMININKAS. Dėkoju. Už, prieš pataisą nėra? Gerbiamieji kolegos, siūlau balsuoti. Kas pritaria, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.
Balsavo 84. Už – 33, prieš – 1, susilaikė 50. Siūlomai pataisai nepritarta.
Toliau yra Audito komiteto pasiūlymas su argumentais ir komiteto nuomonė – pritarti iš dalies. Ar Audito komiteto atstovai galėtų komentuoti, ar tenkina tokia pozicija? Prieštaraujančių nėra? Dėkoju. Yra Audito komiteto siūlymas, kuriam komitetas nepritarė, dėl 16 straipsnio pataisų. Įstatymo įsigaliojimas. Ar būtų Audito komiteto nuomonė? Ne. Todėl iš karto teikiu, už, prieš nėra. Mielieji kolegos, kviečiu balsuoti. Kas palaiko pataisą, balsuoja už, kas ne, balsuoja kitaip. Pataisai komitetas nepritarė. Ar Seimas palaiko pataisą, ar ne?
Balsavo 75: už – 13, prieš nėra, susilaikė 62. Taigi pasiūlymui ir pataisai nepritarta.
Dar yra vienas Ekonomikos komiteto pasiūlymas, į kurį pagrindinis komitetas atsižvelgė ir pritarė iš dalies. Ar Ekonomikos komitetas sutiktų? Dėkoju.
Gerbiamieji kolegos, dar yra gauta Seimo nario E. Žakario pataisa, kuriam komitetas nepritarė, tačiau norint ją svarstyti, reikėtų gauti dar 10 Seimo narių palaikymą. Ar jis būtų? Iš karto atsirado. Dėkoju.
Prašau. Žodis – Seimo nariui E. Žakariui.
E. ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Įstatyme yra pasakyta, kad Vyriausybė, gelbėdama banką, paima jo akcijas ir, banko situacijai pagerėjus, turi nedelsiant jas grąžinti Vyriausybės nustatyta tvarka. Aš siūlau išbraukti žodį „nedelsiant“, nes nėra šito termino paaiškinimo. Kiek žiūri į įstatymus, tai dažniausiai būna darbo dienos, dar kas nors, o čia kas turima minty, neaišku. Antras dalykas, Vyriausybės nustatyta tvarka. Tai gal pati Vyriausybė ir nustatys. Neįveskime tokių neaiškių terminų per valandą ar kaip. Siūlau tą žodį išbraukti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Už pataisą ir prieš. J. Veselka – už.
J. VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, kiekvienas žino, kad stengiamasi parduoti bet kokį turtą ir akcijas už brangiausią kainą. Žodis „nedelsiant“ reiškia rytoj, nesvarbu, kokia situacija. Logiška, kad žodį „nedelsiant“ išbraukiame, tada lieka Vyriausybei pasirinkti tą situaciją, kur kiekvienas normalus, besirūpinantis savo turtu, parduoda tada, kada yra naudingiausia. Todėl siūlau pritarti gerbiamajam E. Žakariui. Nedelsiant yra ne ekonominė sąvoka, nesuprantama sąvoka, įteisinanti savivalę.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš – K.Glaveckas.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamieji kolegos, šita nuostata yra perkelta iš Europos Sąjungos direktyvų ir naudojama beveik visose Europos Sąjungos šalyse. Tokia formuluotė. Aš noriu paaiškinti ekonominį turinį. Iš tikro „nedelsiant“ reiškia du dalykus – kai bankas atkuria savo likvidumo rodiklius ir kai valstybė gali atgauti tuos pinigus, ir antra, kad Vyriausybė yra paramos forma. Ji, davusi tuos pinigus, paskolinusi, investavusi kokia nors forma, paskui, kai tik ta suma arba tie pinigai pasiekia savo ribą, tada ji juos turi nedelsiant parduoti. Tą turime omeny, ne valandų, ne dienų skaičių, bet kaip tik tas momentas yra užfiksuotas. Prašau nepritarti šiai pataisai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Už ir prieš pataisą kalbėta. Kviečiu balsuoti. Kas pritaria pataisai, balsuoja už, kas ne, balsuoja prieš arba susilaiko.
Balsavo 80: už – 33, prieš – 1, susilaikė 46. Taigi pataisai nepritarta.
Gerbiamieji kolegos, dėl viso 1 – už ir 1 – prieš. Kas už tai, kad būtų po svarstymo… Už – ponas K. Glaveckas, prieš – K. Daukšys. Nematau komiteto pirmininko.
Gerbiamasis Kęstuti Glaveckai, už visą po svarstymo jūs užsirašėte. Prašom, žodis jums.
K. GLAVECKAS (LSF). Aš atsisakau.
PIRMININKAS. Atsisakote. Prieš – K. Daukšys. Salėje nėra. V. P. Andriukaitis. Prašom.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, iš tiesų būtų galima pasakyti, kad toks įstatymas tikrai reikalingas. Tačiau dėl ko mes diskutavome 11 straipsnyje? Dėl to, kad Vyriausybė, suteikusi paramą bankams ir išsprendusi pačią sudėtingiausią finansinės krizės dalį, išgelbėjusi bankinę sistemą, staiga gali būti priversta nedelsiant vėl prisiimti sau visus įsipareigojimus net neatsižvelgdama į situaciją. O gal ji pardavinėdama akcijas ir panašiai staiga jas parduos labai blogu kursu. Vadinasi, pirma, ji dės savo investicijas padėti bankams, ir, antra, dar kartą praloš nedelsdama, atsisakydama savo teisių, ir skolinsis pinigus.
Gerbiamieji kolegos, tokia formuluotė tikrai yra neapgalvota ir pavojinga. Suprantama, ten po to yra išlyga, ar Vyriausybės nustatytomis kitomis sąlygomis. Bet „nedelsiant ar“ palieka teisinio ginčo galimybę. Šiuo atveju mes turėjome padaryti taip, kad Vyriausybė turėtų visas sąlygas. Aš nežinau, sustiprėjo liberalai, „Ąžuolo“ frakcija ir tikrai tapo ąžuoliniais liberalais.
Kolegos, na, jūs tikrai tvirti, matyti, kad tvirti, bet nebūkite tokie tvirti. Aš manau, reikėtų šiuo atveju susilaikyti. Aš negaliu dabar paremti tokios viso įstatymo redakcijos, nes tai yra labai rimtas klausimas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Nuomonės už ir prieš išsakytos. Gerbiamieji kolegos, aš kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad įstatymo projektui būtų pritarta po svarstymo? Prašom.
Balsavo 86: už – 59, prieš – 10, susilaikė 17. Taigi įstatymo projektui po svarstymo pritarta.
Gerbiamieji kolegos, atkreipiu jūsų dėmesį, kad daugiau klausimų, kuriuos mes galėtume pradėti svarstyti ir priimti dabar, kol kas lyg ir nėra. Todėl dar kartą atkreipiu dėmesį, dabar mes darysime pertraukėlę, kaip ir numatyta darbotvarkėje. Tačiau perspėju visus, ypač tuos, kurie užsirašė kalbėti dėl Atominės elektrinės, kad posėdį pradėsime ne pirmą valandą, o pusę pirmos (12.30 val.). Kol kas skelbiame plenarinio posėdžio rytinę pertrauką iki pusės pirmos. Ačiū.
Pertrauka
PIRMININKAS (A. KAŠĖTA, LSF). Gerbiamieji kolegos, baigėsi numatytas pertraukos laikas. Tęsiame mūsų rytinį plenarinį posėdį.
Gerbiamieji kolegos, kadangi dėl Atominės elektrinės įstatymo komitetų išvadų dar nepraėjo 24 val., todėl mes jį truputį atidedame. Dabar svarstysime kitus darbotvarkėje nurodytus klausimus.
Taigi pirmiausia yra prašymas registruotis. Prašom registruotis, kolegos. Kviečiu Seimo Pirmininko pirmąją pavaduotoją I.Degutienę pateikti savaitės, prasidėsiančios liepos 20 d., plenarinių posėdžių darbotvarkę.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Tai bus paskutinė mūsų darbo savaitė prieš pertrauką, kiek jau mes galėsime iki rudens sesijos, t. y. baigsime pavasario sesiją. Pirmiausia norėčiau pasakyti, kad antradienį bus iškilmingas posėdis, skirtas šviesaus atminimo Nepriklausomybės akto signataro Česlovo Kudabos 75-osioms metinėms paminėti, tam skirsime pusvalandį. Daugelį įstatymų, kaip pavadinome, dėl LEO LT, turėtume baigti svarstyti ir priimti. Antrasis 2009 metų valstybės biudžeto svarstymas ir turėtume baigti svarstyti Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą bei kitus įstatymus, kurie jau yra apsvarstyti komitetuose.
Dabar gal kils klausimas, kodėl yra įtrauktas Atimintinų dienų įstatymo vieno straipsnio pakeitimas? Tai lėmė bendras Europos valstybių ir mūsų Baltijos valstybių sutarimas dėl rugpjūčio 23 d. pavadinimo. Ta diena artėja, ir mums reikėtų pakeisti. Kaip jūs matote, čia nėra, kadangi nenorėjome iš naujo spausdinti darbotvarkės, bet šiandien po valdybos posėdžio sukeista vietomis įtraukiant Atominės elektrinės įstatymą, nes nebuvo nenumatytoje darbotvarkėje. taupydami laiką (puikiai suprantame, kad yra penktadienis ir kad dauguma jūsų norite grįžti į namus), mes šiandien išbraukėme Seimo nutarimą dėl V. Greičiaus atleidimo. Kadangi, kaip sakiau, išdalinta medžiaga, tiesiog noriu pasakyti žodžiu, kad šis klausimas, t. y. Seimo nutarimas dėl V. Greičiaus atleidimo, bus antradienio darbotvarkėje. Ir nepatikslintais duomenimis, tiktai kol kas telefonu, pirmadienį turėtų būti Prezidentės dekretas dėl kariuomenės vado skyrimo. Tai jeigu oficialų dokumentą pirmadienį turėsime, tai į antradienio darbotvarkę bus įtrauktas ir šis klausimas dėl Kariuomenės vado skyrimo.
Trečiadienį – nenumatytas plenarinis posėdis. Darbotvarkę šiandien valdyba patvirtino. Tai faktiškai visi mūsų darbai, tai yra jei Seime jau buvo priėmimas, svarstymas, komitete apsvarstyta, Seime apsvarstyta, yra tik priėmimai visų tų įstatymų, kurių pavadinimų aš jums jau ir nebeminėsiu.
Viliuosi, kad liepos 23 d. bus paskutinė mūsų pavasario sesijos diena. Dar lieka gana daug įstatymų, kuriuos mes turime priimti, ir esminis klausimas tai yra 2009 m. Valstybės ir savivaldybių biudžetų rodiklių patvirtinimo įstatymas su visais lydinčiaisiais įstatymais ir visi mokestiniai įstatymai, taip pat Šaulių sąjungos nacionalinio saugumo krašto apsaugos sistemos organizavimo įstatymo priėmimas, Seimo nutarimo „Dėl M. Romerio universiteto statuto pakeitimo“ priėmimas, nemažai socialinio draudimo įstatymų, švietimo įstatymų. Reziumuodama tikiuosi, kad mes tvarkingai baigsime priimti visus įstatymus, kurie apsvarstyti komitetuose ir praėję visas mūsų reikalingas stadijas.
Na, o jeigu taip susiklostys situacija, kad ne viską suspėsime padaryti ir liks vienas ar kitas įstatymas, tada dar turime rezerve penktadienį, t. y. liepos 24 d., ir mes šiandien valdyboje taip sprendėme, kad matysime pagal eigą, kaip čia mums seksis, tada darysime nenumatytą posėdį penktadienį. Bet aš tikiu, kad mes dirbsime konstruktyviai, kokybiškai ir visus darbus liepos 23 d. baigsime.
PIRMININKAS. Gerbiamoji pirmininke, jūsų nori paklausti E. Žakaris.
E. ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamoji pavaduotoja, gal čia klausimas bus šiek tiek ir retorinis. Pasižiūrėjau keletą klausimų, kurie truputį labiau domina nei kiti. Jų svarstymai turėjo būti jau senokai, bet matyt, dėl rimtų priežasčių neįvyksta. Tai ar iš viso tada reikia Seniūnų sueigoje numatyti svarstymo datas, jeigu jų net maždaug neišeina laikytis? Ačiū.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Dėkoju. Jūs labai tiksliai viską įvardinote. Aš dar galiu paantrinti ir kreiptis į visus komitetus ir komitetų pirmininkus, kad tos datos, kurios yra numatytos plenariniame posėdyje, gali būti įvykdytos tik tada, kai komitetai atlieka savo darbą. Jeigu komitetai neapsvarsto tų klausimų, mes įtraukti į plenarinį posėdį svarstyti negalime. Iš tikrųjų yra kai kurių klausimų, kurie yra užstrigę komitetuose, svarstymai nebaigti, todėl negali vykti procedūra ir plenarinio posėdžio metu.
PIRMININKAS. Klausia P. Auštrevičius. Atsisako klausti. A. Salamakinas.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Tikrai neturėdamas jokių pasiūlymų ar priekaištų darbotvarkei, siūlyčiau dėl neeilinio posėdžio trečiadienį. Ar nebūtų galima paankstinti posėdį nuo 12 val.? Nes vis tiek komitetai jau faktiškai finišuoja, ir turint kažkokią atsargą… nes pirmadienį 22 val. pabaiga. Gal galima kitaip sudėlioti?
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, iš tikrųjų buvo tokių minčių padaryti nenumatytą plenarinį posėdį nuo 12 val., deja, komitetai, pasirodo, dar turi darbo. Mūsų valdybos narys vicepirmininkas Č. Stankevičius protestuoja dėl to, kad dar yra toks Europos reikalų komitetas, kuriam mes antrą savaitę, sako, sutrukdom darbą. Turėjome suderinti visų interesus, todėl tą posėdį darome tiktai nuo dviejų valandų.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamoji pranešėja. Jūs atsakėte į visus klausimus.
Gerbiamieji kolegos, ar galėtume bendru sutarimu pritarti pateiktai darbotvarkei? Yra noras balsuoti? Balsuojame, kas pritariate pateiktai darbotvarkei?
Gerbiamieji kolegos, trūksta vieno balso. Registruojamės ir dar kartą balsuojame. Kadangi ne visi kolegos spėjo užsiregistruoti, mes visi dar kartą balsuojame. Gerbiamieji kolegos, šiuo atveju tikrai visi spėjo balsuoti.
Balsavo 77 už. Vienbalsiai. Taigi darbotvarkei yra pritarta.
Dabar svarstome 2-1 klausimą – Piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymo 2, 4, 7, 9, 12 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą. Priėmimas. Pranešėjas – P. Luomanas.
P. LUOMANAS (TS-LKDF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, komitetas po svarstymo pritarė. Tačiau šiandien dar buvo gauti du pasiūlymai, tai gerbiamojo E. Žakario ir kitų Seimo narių. Komitetas šiai pataisai nepritarė. buvo gerbiamojo E. Žakario pasiūlymas sumažinti valstybės paramą asmenims, turintiems teisę į šildymą ir išlaidų kompensaciją, kadangi pagal Vyriausybės projektą tokiam žmogui dengiamas visas kreditas ir palūkanos, čia dar skliausteliuose galima jo dalis. O pagal gerbiamojo E. Žakario pasiūlymą gali būti tik jų dalis. Jeigu siūloma, kad būtų dengiama tik palūkanų ir kredito dalis, tada turėtų būti nurodama, kokia dalis. Teisininkai pataria įstatymuose nenurodinėti, tam yra Vyriausybė ir ji gali savo nutarimu tai padaryti. Tuo labiau kad mūsų naujame punkte, kuris pasiūlytas, 7 straipsnyje, Vyriausybė ir jos įgaliota institucija iki rugpjūčio 31 d. patvirtina šiam įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės aktus.
Taip pat šiandien gautas ir Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas, kuris faktiškai pakartoja tai, ką komitetas jau svarstė ir nepritarė. Gerbiamieji kolegos, aš tik noriu dar perskaityti išvadą, kodėl buvo nepritarta Seimo kanceliarijos Teisės departamentui. Įstatyme įtvirtinti naują socialinės paramos rūšį yra netikslinga, nes tik asmenims, turintiems teisę į būsto šildymo išlaidų kompensacijas, būtų sumokamas kreditas ir palūkanos. Siūlau po pateikimo įstatymui pritarti.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pirmininke, prašau jūsų dar pabūti prie salės pagrindinės tribūnos. Siūlau dabar pereiti prie priėmimo pastraipsniui.
1 straipsnis. Gerbiamieji kolegos, ar galėtume pritarti bendru sutarimu? Dėkoju. Pritarta.
2 straipsnis. Ar galėtume bendru sutarimu jam pritarti? Pritarta.
3 straipsnis. Yra Seimo nario E. Žakario pataisa. Prašau gerbiamąjį E. Žakarį pristatyti savo pataisą.
E. ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, pirmiausia dėl to pasakymo, kad aš siūlau sumažinti, tai nereikia klaidinti, aš niekada gyvenime to nedarysiu ir nedariau, kad mažintume. Paprasčiausiai įstatyme ir dabar nėra visai tiksliai pasakyta, klaidinami žmonės. Yra parašyta, kad asmenims, turintiems teisę į šildymo kompensaciją, pagal už šildymą galiojančius normatyvus yra dengiamas kreditas ir palūkanos. Nieko panašaus, kreditas ir palūkanos nėra dengiami, nes tai priklauso nuo žmogaus pajamų. Vienam žmogui 10 Lt tik kompensuoja, kitam galbūt 200. Tai tam, kur daug, jį dengs visą. Aš tik į skliaustus įrašiau – kompensuoja kreditą (ar jo dalį) ir palūkanas arba jų dalį. Tai priklauso nuo pajamų, čia yra visiškai tiksliai.
Bet mano pasiūlymo esmė yra visiškai kita. Įstatyme yra pasakyta, kad asmenims, turintiems teisę į šildymo kompensaciją, kompensuojama pagal šildymo normatyvus šildymo ir nešildymo sezono metu. Tai dabar pasakykite, asmenims, turintiems teisę į šildymo kompensaciją, kompensuojama nešildymo sezono metu. Žmonės pristatinėja pažymas, gali pristatyti spalį, gali gruodį, netgi visai pavasarį, galbūt tik vieną mėnesį jis sugebės gauti. Paskui gali keistis pajamos ir t. t. Aš konsultavausi su socialinės paramos skyriaus specialistais, jie nesuvokia šito, čia turi būti paprasčiausiai nustatyta visiškai kita tvarka. Galbūt kaip pagrindą reiktų imti pačią tvarką, kas turi teisę į kompensaciją, bet kompensuoti pagal šildymo normatyvą ir dar, svarbiausia, atkreipkite dėmesį, turintiems teisę. Mano siūlymo esmė ir yra, kad tie, kurie turi teisę, kad jiems būtų kompensuojama Vyriausybės nustatyta tvarka. Grynai su šituo įstatymu susieti neišeina, nes žmonėms tikrai gali būti paskui daug nežinios, gali žmonės atsidurti prastoje situacijoje.
P. LUOMANAS (TS-LKDF). Gerbiamieji…
PIRMININKAS. Atsiprašau, komiteto pirmininke, pirmiausia mes apsispręsime, ar tikrai dėl šitos pataisos bus balsuojama. Dabar reikia 29 Seimo narių balsų, kurie paremtų pasiūlymą. Gerbiamieji kolegos, siūlyčiau balsuoti elektroniniu būdu. Reikia 29 Seimo narių, paremiančių šį pasiūlymą.
Yra 36 balsai, kurie remia šį pasiūlymą. Dabar prašau pirmininką trumpai dar kartą priminti, kodėl komitetas nepritarė šiam pasiūlymui.
P. LUOMANAS (TS-LKDF). Aš noriu pasakyti, čia buvo daug aiškinama. 3 straipsnis… Mes manome, kad yra 7 straipsnio papildymas 6 dalimi. Cituoju 6 dalį: „Jeigu daugiabučio namo butų savininkai įgyvendina daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų projektą, pagal Vyriausybės patvirtintą daugiabučių namų modernizavimo programą ar ją atitinkančias savivaldybių patvirtintas programas asmenims, turintiems teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją pagal šiame įstatyme nustatytą energijos ar kuro sąnaudų normatyvą, normatyviniam būsto ploto šildymui šildymo ir nešildymo sezono metu apmokamas kreditas ir palūkanos per kredito sutartyje nustatytą kredito grąžinimo laikotarpį juos pervedant bendrojo naudojimo objekto valdytojui Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.“ Ir čia jokio neaiškumo nėra. Jeigu žmogui priklauso, jis socialiai yra remtinas, tai yra normatyvai ir jis gauna, ir nereikia klaidinti žmonių ir gąsdinti, kaip čia gąsdinama, kad iš butų bus varomi. Tikrai taip nėra. Todėl aš siūlyčiau tai pataisai nepritarti.
PIRMININKAS. Pataisą nori palaikyti V. P. Andriukaitis. Prašau.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Mielas kolega Petrai, jeigu jūs dabar dar kartą atkreiptumėte dėmesį į kolegos E. Žakario pataisą, jūs pats ką tik pasakėte labai paprastą formulę, kad žmonėms, kurie turi teisę į socialinę paramą, Vyriausybės nustatyta tvarka būtų kompensuojama. jūs pasakėte daug paprasčiau, negu parašėte įstatymo tekste. Įstatymo tekste yra dvi vietos, kurios gali sukelti mažų mažiausiai ginčą. Tai ginčas dėl turinčių teisę ir nešildymo metu. Kitaip sakant, ginčas, kurį gali išspręsti Vyriausybės nutarimas, daug detaliau aprašydamas visus kitus dalykus. Kolegos E. Žakario pataisa ir redakciniu požiūriu paprastesnė, ir iš esmės pasako tą patį, ką ir jūs, nurodydama adresatą, kad Vyriausybė nutarimu gali išdėstyti viską daug smulkiau, negu šios trys eilutės, kurias jūs dabar citavote.
Kita vertus, kolegos E. Žakario pataisa negriauna absoliučiai nieko, išskyrus tai, kad ji padaro bendresnę redakciją ir nuorodą į Vyriausybę. Logine prasme, manau, tokia reakcija yra kur kas paprastesnė. Aš remiu kolegos E. Žakario pataisą.
PIRMININKAS. Prieš – D. Jankauskas.
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš tik noriu priminti, kad po svarstymo Seime buvo tobulinamas visas projektas, ir tobulinimo metu atsirado įrašas „šildymo ir nešildymo sezono metu“, tuo siekiant pasakyti, kad kreditą ir palūkanas… iš lėšų, skirtų kompensacijoms už šildymą, kurios bus sutaupytos, naudojami ne tik šildymo sezono metu, bet ir visus metus, nes, šiaip ar taip, kalendoriniai metai skirstomi į dvi dalis – šildymo sezonas ir nešildymo sezonas. Tas įrašas ir yra aiškesnis, nes apimami visi metai. Dėl to, kad Vyriausybės nustatyta tvarka, tai pagrindiniame tekste yra ta nuoroda, na, o dėl to, kad įstatyme kalbama apie normatyvus, aš tikrai nemanau, kad tai sukeltų kokį nors didesnį neaiškumą. Manau, tais motyvais remdamasis Socialinių reikalų ir darbo komitetas apsisprendė nepritarti siūlomam pasiūlymui. Aš pasisakysiu prieš ir raginu kolegas atkreipti dėmesį į tai, kad šildymo ir nešildymo sezono įrašymas kaip tik yra aiškesnis kalbant apie visus kalendorinius metus. Dėkoju.
PIRMININKAS. Balsuojame. Kas pritaria E. Žakario pasiūlymui? Kas susilaiko? Kas prieš?
Už – 33, prieš – 2, susilaikė 47. Pataisai nėra pritarta.
4 straipsnis. Tai dabar turėtume dėl viso 3 straipsnio. Gerbiamieji kolegos, ar galėtume pritarti 3 straipsniui bendru sutarimu? Galime. Dėkoju.
4 straipsnis, ar galime pritarti? Dėkoju, pritarta. 5 straipsnis. Galime pritarti? Dėkoju, pritarta. 6 straipsnis. Prieštaraujančių nėra. Pritarta. 7 straipsnis. Taip pat pritarta.
Dėl viso įstatymo projekto. A. Sysas – už. Ar yra A. Sysas salėje? Ne. Prieš – E. Žakaris. E. Žakaris prieš įstatymo projektą, taip? Tuoj bus įjungtas mikrofonas.
E. ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Kalbant iš esmės, be abejo, šis įstatymas, priėmus jau pagrindinį įstatymą, yra reikalingas. Tačiau aš susilaikysiu vien dėl to, kad man tikrai neįrodė, kad čia yra viskas aišku, kad viskas bus gerai, nes tų neaiškumų bus nepaprastai daug. Pirmiausia rašymas, kad dengiamas kreditas ir palūkanos, tai yra netiesa, žmones klaidins, nes visa tai priklausys nuo to žmogaus pajamų. Labai mažai daliai bus dengiamas visas. Toliau lieka neaiškumas. Tarkime, žmogus šildymo sezono metu tik vieną mėnesį spės gauti šildymą, kitą spės tris mėnesius. Pajamų pasikeitimai ir t. t. Čia yra daugybė neaiškumų, kai yra susieta su šildymo normatyvu. Juo labiau kad ir žiemos metu, trys ir trys mėnesiai, kai žmonės pristatinėja keičiantis pajamoms ir jiems gali keistis kompensavimo dydžiai. Tai koks tada bus normatyvas? Čia tik Vyriausybė tuos dalykus turėjo tvarkyti ir vien dėl tų neaiškumų, nors įstatymui pritariu, aš susilaikysiu. Ačiū.
PIRMININKAS. Už – D. Bekintienė.
D. BEKINTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, kaip ir anksčiau kalbėjau, šis lydintysis įstatymas atvers kelią daugiabučių namų modernizavimui. Kol nebuvo priimtas šis įstatymas, buvo labai daug spekuliacijų ir iš mūsų, politikų, taip pat, kaip ir minėjau, bendrijų pirmininkai kartais elgėsi visiškai nežinodami ir nesuprasdami šitų įstatymų, kadangi jis ir nebuvo priimtas. Iš gyventojų gaudavome įvairių skundų. Kitaip tariant, buvo labai daug spekuliacijų. Baikime šias spekuliacijas, atverkime kelią daugiabučių namų renovacijai. Tobulybei ir tobulinimui ribų nėra. Bet turime ryžtingai apsispręsti ir balsuoti už šitą įstatymo priėmimą. Siūlau balsuoti už.
PIRMININKAS. J. Olekas užsirašęs prieš, tačiau jo nematau salėje. V. P. Andriukaitis – už.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, šio įstatymo reikalingumas akivaizdus. Galbūt jo mechanizmas tikrai su trūkumais ir gaila, kad nebuvo priimtos redakcijos, kurios galėjo kai ką patikslinti. Šio įstatymo tobulinimas neabejotinai bus ant mūsų darbo stalų, nes pati gyvenimo praktika pademonstruos, kokie dar yra trūkumai ir panašiai. Man teko kalbėtis su Aplinkos ministerijos specialistais, jie mano, kad trūkumų dar tikrai yra. Ne iki galo yra apsvarstyti įgyvendinimo mechanizmai ir jie yra gana komplikuoti. Bet mums tikrai reikia jį priimti ir po to žiūrėti, kokias pataisas daryti. Aš remiu. Balsuosiu už šį įstatymą.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam pirmininkui. Jūs galite sėsti į savo vietą. Turiu omeny P. Luomaną.
Gerbiamieji kolegos, balsuojame dėl viso įstatymo priėmimo po svarstymo. Registruojamės. Kas palaiko įstatymą, balsuoja už. Arba susilaikome, arba prieštaraujame įstatymo projektui.
Balsavo 85 Seimo nariai. Už – 82, prieš balsavusių nebuvo, susilaikė 3. Įstatymas priimtas.
Yra prašymas perskaityti pareiškimą, kuris pateiktas Sekretoriatui. „J. Veselka Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkui. Teikimas dėl įrašymo į Seimo tarpparlamentinių ryšių su Kubos Respublika grupę.“ Pasirašo vienas Seimo narys J. Veselka. (Plojimai)
Gerbiamieji kolegos, tikrai egzotiška šalis, tačiau grįžkime prie Lietuvos reikalų. Darbotvarkės 2-2a klausimas – Valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Priėmimas. Pranešėjas – V. Kurpuvesas. Prašom. V. Kurvupesas per centrinį mikrofoną.
V. KURPUVESAS (TPPF). Gerbiamasis pirmininke, šiam įstatymui ir kitiems įstatymams šiandien rytą buvo pateikti Seimo narių pasiūlymai, kuriuos komitetas kartu su Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvada planuoja svarstyti šiandien pusę trijų. Nežinau, kaip tą situaciją išspręsti. Nebent atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju yra ypatinga skuba, galbūt Seimo nariai galėtų atsisakyti savo pasiūlymų, o Seimas galėtų apsispręsti dėl Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvados. Panašią išvadą, kurią padarė papildomas komitetas, mes svarstėme, svarstydami Seimo narių pasiūlymus, ir komitetas jiems nepritarė. Ir Seimas nepritaria.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pirmininke, mes turime tik Socialinių reikalų ir darbo komiteto pataisas, mes neturime Seimo narių. Nebent dabar tie Seimo nariai, kurie yra užregistravę, patys atsiimtų, priėję prie šoninio mikrofono. Tačiau mane Sekretoriatas informuoja, kad jame nėra užregistruoti pasiūlymai. Tai ką jūs ruošiatės svarstyti?
V. KURPUVESAS (TPPF). Yra užregistruoti pasiūlymai kitiems įstatymams, tai yra visam blokui. O šiam įstatymui, kurį jūs dabar siūlote svarstyti, yra Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvada, kurią mes taip pat planavome svarstyti kartu su pasiūlymais, ir mes juos planavome svarstyti pusę trijų.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, tokiu atveju mes atsižvelgsime į šias aplinkybes. Gerbiamieji kolegos, gal Seimas galėtų dabar apsispręsti dėl Socialinių reikalų ir darbo komiteto pasiūlymų? A. Sysas. Prašom.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Nedarykime jovalo. Yra tam tikros statutinės normos, tvarka. Yra paketas įstatymų. Nuo kada atskirai svarstome po vieną pataisą? Jeigu komitetas dar neapsisprendęs, jį Seimas paskyrė pagrindiniu komitetu, tai palaukime jo išvados ir po to svarstykime. Jie net nesvarstė papildomo komiteto išvados. Apie ką čia kalbame? Jį paskyrėme pagrindiniu komitetu. O dabar norite atskirai komiteto išvadą svarstyti. Nuo kada mes papildomų arba nepaskirtų komitetų išvadas svarstome atskirai? Nereikia šito klausimo svarstyti, kol nebus galutinai apsvarstyta pagrindiniame komitete. Patys užlipome ant grėblio.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar bus dar kitokių nuomonių? Prašom. J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Aišku, jeigu mes norime kuo skubiau judėti į priekį, galime nebent dabar daryti pusvalandžio pertrauką ir prašyti komitetą susirinkus apsvarstyti tuos dalykus. Skubesniam darbui aš matau vienintelę galimybę. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, iš tikro pasiūlymas yra pagrįstas, Seimas ne vieną kartą yra tokiu keliu klausimus sprendęs. Ar mes galėtume padaryti galbūt ne pusės valandos, galbūt valandos šio klausimo pertrauką? Šio klausimo. Prašom. V. P. Andriukaitis.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Pirmininke, Statuto 155 straipsnio 5 dalis. Joje teigiama: „Jeigu šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka yra gauta naujų pataisų, papildymų ar išbraukimų, kurių pagrindinis komitetas iki tol nebuvo svarstęs, projekto priėmime daroma ne trumpesnė kaip 24 val. pertrauka, per kurią pagrindiniame komitete turi būti apsvarstyti šie pasiūlymai bei Teisės departamento išvada.“
PIRMININKAS. Gerbiamasis Vyteni, kadangi įstatymas svarstomas ypatingos skubos tvarka, tai jam netaikoma šita norma.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Palaukit, bet net ir ypatingos skubos, deja, pasiūlymų yra daug, tai pusės valandos pertrauka jokios logikos neišlaiko. 10 minučių…
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dabar mes jau galim svarstyti Atominės elektrinės įstatymą, taigi mes nepradėsim svarstyti šito 2-2a klausimo, mes pradėsim svarstyti Atominės elektrinės įstatymo projektą. Gerbiamieji kolegos, darbotvarkės klausimas 1-5, kaip minėjau, Atominės elektrinės įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Kviečiu pranešėją J. Razmą, Ekonomikos komiteto atstovą. Svarstymo stadija.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, vakar mes jau sėkmingai apsvarstėme su šiuo pagrindiniu Atominės elektrinės pataisų projektu einančius dar tris kitus įstatymų pakeitimų projektus ir jiems pritarėme. Šiame pagrindiniame Atominės elektrinės įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo projekte, manau, Vyriausybė iš tikrųjų siūlo teisiškai labai subtilius ir gerus sprendimus siekiant apginti valstybės interesus svarbiausiose Lietuvos elektros energetikos bendrovėse ir siekiant užtikrinti mūsų valstybės strateginius interesus. Visi suprantam, kad tai yra teikimas, susijęs su garsiai visuomenėje diskutuojama bendrove LEO, jos perspektyva. Yra, suprantama, ir visokių kitų tiesmukų siūlymų, bet, manau, Vyriausybė pasielgė prasmingai, kad konsultuodamasi su teisininkais siūlo gal išoriškai ne tokį efektingą, sudėtingesnį, bet, manau, leidžiantį išvengti galimų finansinių sankcijų kelią.
Komitetas apsvarstė Vyriausybės teikiamą projektą, jam yra pateikta nemažai Teisės departamento pastabų, taip pat Teisės ir teisėtvarkos komiteto siūlymų. Iš esmės visiems tiems teisininkų siūlymams yra pritarta, yra suredaguoti atitinkami straipsniai. Taip pat kolegos G. Songailos yra pateikta nemažai pataisų, beveik visoms joms Ekonomikos komitetas nepritarė. Jums teikiamas jau galutinis patobulintas komiteto projektas.
PIRMININKAS. Dėkoju J. Razmai. Kviečiu Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininką S. Šedbarą. Komiteto išvada.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, iš dalies aš jau vakar apie tai kalbėjau. Teisės ir teisėtvarkos komitetas šio įstatymo projektą svarstė dviejuose posėdžiuose, prieš tai buvo surengtas specialus pasitarimas. Kartu su projekto rengėjais Teisės ir teisėtvarkos komitetas pateikė pagrindiniam komitetui siūlymą su dešimčia konkrečių punktų. Pagrindinis komitetas, kaip minėjo paskirtasis pranešėjas, į šiuos siūlymus atsižvelgė. Tai yra iš esmės parengtas pagrindinio komiteto patobulintas projektas ir šiuo atžvilgiu yra maksimaliai suderinti įvairių grupių interesai. Tikrai kviesčiau, kaip papildomo komiteto atstovas, pritarti po svarstymo.
PIRMININKAS. Dėkoju S. Šedbarui. Kviečiu Atominės energetikos komisijos pirmininką R. Žilinską.
R. ŽILINSKAS (TPPF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, komisija stebėjo šio įstatymo pataisų rengimą, atidžiai tas pataisas svarstė, iš esmės joms pritarė, tačiau grąžino, paprašęs pagrindinio komiteto tobulinti įstatymo projektą pagal komisijos ir Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus. Už balsavo (…), prieš nebalsavo niekas, susilaikė 2. Dėkoju.
PIRMININKAS. Dėkoju komisijos pirmininkui R. Žilinskui. Dabar diskusijos dėl įstatymo projekto. Yra užsirašęs pirmasis A. Šedžius. (Balsai salėje) Taip. Gerbiamieji kolegos, pradedam nuo frakcijų. Frakcijos vardu – V. Andriukaitis. Prašau.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. gerbiamieji kolegos Seimo nariai, svarstome įstatymą ir taip pat prie jo yra pateikiamas protokolinis nutarimas, kurį teikia G. Songaila ir E. Jurkevičius. Protokolinis nutarimas dėl pasiūlymo kreiptis į Generalinę prokuratūrą siekiant išsiaiškinti, pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei kreiptis į Respublikos generalinę prokuratūrą, kad ši pradėtų ikiteisminį tyrimą dėl galimai nusikalstamų veiksmų įgyvendinant įmonės Vakarų skirstomieji tinklai privatizavimą, taip pat pasiūlyti Vyriausybei kreiptis į Generalinę prokuratūrą dėl galimai nusikalstamų veiksmų įgyvendinant LEO LT sandėrį. Socialdemokratų frakcija iš karto pareiškia, kad pritaria šitam protokoliniam nutarimui. Išties būtų gerai, kad Seimas kreiptųsi ir kad pagaliau Generalinė prokuratūra kompetentingai atsakytų į klausimus ir vienaip ar kitaip padėtų tašką visoje šitoje istorijoje. Mes labai remiame šį protokolinį nutarimą.
Mes taip pat manome, čia jau aš asmeniškai norėčiau dar pasakyti, būtų gerai, kad mes taip pat priimtume galimybę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucinio Teismo teisėjo gerbiamojo E. Šileikio iškeltų abejonių jo atskirojoje nuomonėje, kurią jis pareiškė, išdėstė priimant Konstituciniam Teismui sprendimą dėl Atominės elektrinės atskirų straipsnių įstatymo atitikimo Konstitucijai. Tai vėlgi išspręstų visas abejones ir spekuliacijas ta tema.
Taip pat būtų gerai, kad mes paklaustume Konstitucinio Teismo ir dėl tų abejonių, kurias reiškia Jungtinio demokratinio judėjimo nariai. Jie mums išdalino visą medžiagą dėl to, kad, tarkime, galima būtų pripažinti sandorį niekiniu ir panašiai, ir panašiai. Kad vėlgi būtų išsklaidytos visos juridinės abejonės, ir jeigu jūs sutiktumėt, gerbiamieji Seimo nariai, kad Seimas kreiptųsi į Konstitucinį Teismą dėl visų klausimų, tai būtų neišpasakytai svarbu, nes po tokio galutinio Konstitucinio Teismo atsakymo būtų padėtas taškas šitoj labai sudėtingoj visuomenės opiniją drebinančioj istorijoj. Taigi mes, Socialdemokratų frakcija, tikrai pritariam ir protokolinio nutarimo projektui, taip pat aš siūlau, kad mes kreiptumės dėl visų neatsakytų klausimų, kad tai pašalintų visas bėdas ir diskusijas.
Dabar iš esmės dėl atominės elektrinės problemų. Akivaizdu, kad atominės elektrinės statybos klausimai, susiję su LEO LT, atsiremia į dvi dideles problemas. Aišku, nacionalinis investuotojas neturi pasitikėjimo visuomenėje ir šios bendrovės reputacija yra aiškiai sušlubavusi. O versle, statyboje ir vykdant nacionalinius projektus, esant tokiai situacijai, išties bet kokia sėkminga veikla vargu ar įmanoma. Taip pat akivaizdu, kad yra keliamos abejonės dėl teisinių argumentų pliusų ir minusų. Tai vėlgi kelia daug klausimų.
Trečias dalykas, Socialdemokratų frakcija atkreipia dėmesį, kad visas laikotarpis, kuris buvo iki dabar, deja, parodė, kad šis investuotojas veikia neefektyviai. Vadinasi, neefektyvi veikla ir prasta visuomenės opinija vienareikšmiškai kelia klausimą Lietuvos Respublikos Vyriausybei. Gal tikrai būtų teisinga spręsti restitucijos klausimą, bet tik tariantis privačiam investuotojui ir valstybei ir tariantis abiem priimtiniausiom sąlygom.
Kitas būdas, kurį kelia frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ atstovai, kad pripažintų sandorį niekiniu, iš tiesų galimas tik po to, jei Konstitucinis Teismas atsakytų į visus klausimus, į visas abejones. Dabar būtų galima sutikti su teisiniais argumentais, kuriuos dėsto radikaliai prieš šį projektą kalbantys žmonės, bet kas nors turi būti arbitras. Vadinasi, šiuo atveju arbitras turi būti teismas.
Ar įmanomas dar trečias kelias be restitucijos, tarkime, nacionalizacija? Jis įmanomas tik tuo atveju, jeigu po to teisingai atlyginama, kitaip sakant, reikia didelių lėšų išpirkti. Tai vargu ar įmanoma. Šiuo atveju akivaizdu, kad Vyriausybė neturi apsisprendimo dar dėl šių klausimų ir ji teikia įstatymo projektą, kuris bando atsakyti į Konstitucinio Teismo iškeltus klausimus.
Gerbiamieji kolegos, noriu pacituoti, kad nebūtų daugiau spekuliacijų. Konstitucinis Teismas aiškiai atsakė į tris klausimus. Pirma, jis atsakė (cituoju), kad „nacionalinis investuotojas yra nacionalinė elektros energetikos bendrovė, per savo dukterines įmones valdanti pagrindinę Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos dalį, elektros energijos perdavimo ir skirstomuosius tinklus. Siekdamas savo veiklos tikslo, nacionalinis investuotojas privačios iniciatyvos pagrindu dalyvauja įgyvendinant naujos atominės elektrinės statybos projektą Lietuvoje, taip pat Elektros energetikos įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka statant Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos jungtis su Lenkijos Respublikos ir Švedijos Karalystės elektros energetikos sistemomis… ši nuostata neprieštarauja Konstitucijos 46 straipsnio 3 daliai, kuri teigia, kad valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei.
Taip pat neprieštarauja 4 daliai, kuri teigia, kad įstatymas draudžia monopolizuoti gamybą ir rinką, saugo sąžiningos konkurencijos laisvę.“ Tai yra Konstitucinio Teismo išvada.
Kita Konstitucinio Teismo išvada konstatuoja, kad „Atominės elektrinės įstatyme nustatytu teisiniu reguliavimu nebuvo sudaryta teisinių prielaidų sumažinti ar padidinti ūkio subjektų, galinčių vykdyti elektros energijos perdavimo ir skirstymo veiklas, skaičių. Taip pat sumažinti ar padidinti rinkos dalį, kuri teko ar gali tekti minėtiems ūkio subjektams. Taigi elektros energijos srityje nebuvo sukurta nauja monopolija.“ Tai vėlgi yra Konstitucinio Teismo nutarimas.
Ir trečias dalykas, kuris labai svarbus. Konstitucinis Teismas taip pat atsakė į klausimus, kad valstybė galėjo pasirinkti Vakarų skirstomųjų tinklų bendrovę įtraukti ją į projektą ir kad tai neprieštarauja Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai. Tie trys dalykai paskelbti Konstitucinio Teismo.
Taigi dabar reikėtų kelti Konstituciniam Teismui kitus klausimus, kad būtų galutinai gautas atsakymas. Vadinasi, šio įstatymo, kuris dabar teikiamas, kontekste mes turėjome tobulinti tik tai, į ką ir bando atsakyti dabar pateiktos pastabos. Tai yra Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Atominės elektrinės įstatymo 8 straipsnio 1 dalis neužtikrina įstatymo tikslo sudaryti finansines prielaidas naujos atominės elektrinės statybai ir (…) įgyvendinimo. Vienas punktas.
Antra, nėra nustatyta, kokiais principais turi būti vadovaujamasi parenkant valstybės akcijoms šioje bendrovėje atstovaujančius asmenis. Ir trečia, nėra nustatyta, kada būtų kaupiamos piniginės lėšos atominės elektrinės statybai.
Štai dabar teikiamose pataisose į dalį klausimų atsakoma. Iš tiesų galima sutikti, kad pataisos papildo ir dabar yra aiškiau, kaip turi būti skiriami asmenys, kurie atstovauja valstybei šioje bendrovėje. Tam yra skirtas visas priedas, šio įstatymo priedėlis. Aš manau, jame reikėtų tik…
PIRMININKAS. Gerbiamasis Vyteni, jūs jau dvi minutes viršaus kalbate.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Aš dar tik du sakinius. Mes pritariame toms pataisoms. Jas iš tikro svarstymo metu galime dar tobulinti. Galbūt jas būtų galima per tas dienas paskelbti visuomenei, kad nebūtų problemų su tuo, jog Seimas labai skubėjo. Mes taip pat siūlome papildyti šį įstatymą pasiūlymais. Trys Socialdemokratų frakcijos Seimo nariai – R. Sinkevičius, J. Sabatauskas ir aš (panašią pataisą užregistravo ir P. Gražulis) siūlysime priimti pataisą dėl Kruonio ir Kauno hidroelektrinių atskyrimo.
PIRMININKAS. Laikas!
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, prašyčiau laikytis nustatyto reglamento: frakcijos vardu – 7 min., o Seimo nariams diskusijose – 5 min.
Prašau frakcijos vardu V. Mazuronį.
V. MAZURONIS (TTF). Gerbiamieji kolegos, iš tiesų pasakysiu, kad dabar atsakyti, kaip elgtis mūsų pateikto įstatymo atveju, nėra labai paprasta. Įstatymas kelia labai daug rimtų abejonių.
Mes labai daug ir labai rimtai diskutavome frakcijoje ir diskutuojame dabar. Mūsų pozicija, frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ pozicija, yra labai aiški, tokia, kokia ir buvo. Mes manome, kad LEO LT atveju pirmiausia turi būti grąžintas teisingumas. Antra, sutartis, kuri sudaryta užvaldant valstybės turto dalį, turi būti pripažinta niekine, ir turime grąžinti padėtį į tą situaciją, kuri buvo iki pradedant kurti LEO LT. Vaizdžiai kalbant, mes siūlome ir valstybei, ir privačiam investuotojui susirinkti savo žaislus ir eiti į skirtingas smėlio dėžes.
Tačiau žiūrint į šitą įstatymą kyla didžiulė abejonė, kad tas įstatymas bus panaudotas tik smėlio audros sukėlimui, dideliam rūkui, kuriam nusėdus pasirodys, kad ir LEO LT toliau gyvuoja, ir privatus investuotojas pasilieka užvaldęs iš esmės tą pačią valstybės turto dalį, ir gal su nedideliais skirtumais tas pats vežimas rieda toliau.
Iš tiesų, kolegos, mes siūlėme labai daug pasiūlymų. Mes siūlėme Atominės elektrinės įstatymo pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektą. Mes pataisėme pagal Teisės departamento dalykus įpareigodami prokuratūrą ginant viešąjį interesą bandyti per teismus tą sutartį pripažinti niekine. Kaip elgiasi Vyriausybė, kaip elgiasi valdančioji dauguma? Jie šiuo keliu neina ir net nediskutuoja.
Mes visi kartu, kolegos, priėmėme nutarimą dėl Europos Komisijos vykdomo tyrimo dėl nacionalinio investuotojo LEO LT steigimo aplinkybių pateikimo Europos Komisijai. Net po pakartotinio Europos Komisijos prašymo naujoji Vyriausybė, vadovaujama A. Kubiliaus, iki šiol, jau praėjus terminui, neduoda atsakymo, pozicijos ir netgi dokumentų Europos Komisijai, kas vyko privatizuojant Vakarų skirstomuosius tinklus arba kuriant LEO LT. Kodėl? Kodėl dabartinė dauguma ir Vyriausybė taip elgiasi? Ir ar tai nėra tam tikras patvirtinimas to, kad šitas įstatymas yra tik sutarties juridinio įteisinimo įstatymas siekiant šiek tiek pastumdžius tai, kas yra, iš esmės padaryti, kad LEO LT sutarties nebūtų įmanoma nei pripažinti niekine, nei padalyti teisingai turtą neleidžiant užvaldyti valstybės dalies, arba išsiskirti išmokant didžiulius pinigus privačiai „NDX energijos“ grupei. Mano visi išsakyti argumentai iki šiol ir neleidžia mums pritarti siūlomam projektui.
Todėl, gerbiamieji kolegos, didžioji dalis frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ narių svarstymo stadijoje dabartiniam pateiktam projektui pritarti negali.
Baigdamas pasakysiu nuo savęs. Jeigu Vyriausybė iš tiesų panaikins LEO LT, jeigu atkurs teisingumą ir grąžins mūsų valstybei, mums visiems priklausantį turtą vadovaudamasi šiuo įstatymu, aš pirmas atsiprašysiu, kad aš klydau, ir aš pirmas pasveikinsiu tiek Vyriausybę, tiek Prezidentą. Deja, kol kas abejonių yra per daug, todėl pritarti šiam įstatymo projektui nei aš, nei didžioji dalis mūsų frakcijos narių negali.
PIRMININKAS. Dabar kviečiu kalbėti A. Šedžių.
A. ŠEDŽIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, gerbiamasis premjere, į jus taip pat noriu kreiptis. Pradėti noriu nuo to, kad kai vyko Atominės energetikos komisijos posėdžiai, mums visada buvo akcentuojama, kad šį įstatymo projektą padėjo ruošti geriausi Lietuvos teisininkai. Kai buvo pristatytas projektas, aš tikrai suabejojau kai kuriais teisiniais dalykais, nors nesu teisininkas. Tačiau man sukėlė dar didesnių abejonių, kad Energetikos ministerija neturi teisininkų, o samdo advokatų kontorą. Ir advokatų kontoroje dirbantys jauni teisininkai… advokatų kontora – „Samaliukas, Juodka, Beniušis ir partneriai“. Aš nežinau, iš kur jinai čia tokia garsi ir tokia žinoma. Iš tiesų gal ten ir gera ta kontora, tačiau keista tai, kad valstybė, investuodama tiek pinigų į jaunų, gerų teisininkų parengimą, neturi savo teisininkų. O kur garantija, kad šios kontoros nepersamdė ir kita suinteresuota pusė, kad ta sutartis būtų parengta pagal juos? Kas gali už tai garantuoti?
Tuos įtarimus galima traktuoti įvairiai, tačiau pagal tai, kaip yra paruoštas įstatymo projektas, kiekvienas galite padaryti savo išvadą. Ypač daug abejonių kelia buvęs 9-as 10 straipsnio punktas, dabar jis yra 6 punktas. Šis įstatymas nesuteikia nacionalinio investuotojo bendrovei, pirminiame variante buvo „išskirtinių teisių kitų asmenų atžvilgiu“. Dabar, kai išbraukiami keli žodžiai, nesuteikia nacionalinio investuotojo bendrovei jokių teisių įgyvendinti šiame straipsnyje nurodytų Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos jungčių su Lenkijos Respublika ir Švedijos Karalystės elektros energetikos sistemomis… statybos projektus. Kitaip tariant, išbraukus kelis žodžius, nacionalinis investuotojas negali vykdyti jokių projektų, absoliučiai jokių. Ne kitaip, kaip ši sutartis atsidurs Stokholmo arbitraže, kuriame Lietuva praloš todėl, kad aiškiai yra žlugdomas nacionalinis investuotojas, ir turės sumokėti kompensaciją privačiam investuotojui „NDX energija“. Todėl, kad jie sakys: mes norėjome daryti, bet jūs, priimdami įstatymą, atkreipkite dėmesį, gerbiamieji, ir pasižiūrėkite, čia nereikia būti labai protingu teisininku. Jūs patys užkirtote mums kelią, mes norėjome daryti, bet jūs neleidote, ir skaitykite, kas parašyta toliau, kuo papildyta. Kad akcinė bendrovė „Lietuvos energija“ suteikia elektros perdavimo jungčių statytojui organizacines teises. Tada grįžkite į pradžią ir pasižiūrėkite, kas yra statytojas – bet kuri bendrovė. Vadinasi, iš nacionalinio investuotojo atimame galimybę statyti ir atiduodame bet kokiai bendrovei, bet kuri UAB gali statyti. Tai iš tiesų labai keista.
Dar keisčiau atrodo ir tai, kad 10 straipsnis papildomas 3 dalimi, kurioje yra nurodoma, kad nacionalinio investuotojo visuotinis akcininkų susirinkimas turi teisę padidinti nacionalinio investuotojo įstatinį kapitalą. Viskas būtų lyg ir gražu. Tačiau skaitykime toliau – šios naujai išleidžiamos akcijos gali būti apmokėtos turtu. Kokiu turtu? Rytų skirstomaisiais tinklais? Ne, čia akcininkų susirinkimas turi teisę padidinti kapitalą, tai kokiu turtu bus padidinta? Ir taip toliau.
Aš nenoriu per daug išsiplėsti ir laikas eina į pabaigą, tačiau mūsų Seimo teisininkai, Teisės departamentas, 3 punkte yra išsakę nemažai pastabų, kad nėra nustatyta, kaip turi būti organizuojamas valdymas, kas kaups pinigines lėšas atominės statybai ir taip toliau. Aš suprantu, kad yra teisininkai, kurie dirba Lietuvos valstybei ir kurie jaučia atsakomybę. Tačiau pasamdyta privati advokatų kontora tikrai kelia abejonių, ar tai tikrai yra geriausi Lietuvos teisininkai, kurie atstovaus Lietuvos interesams, prisiims atsakomybę…
PIRMININKAS. Laikas!
A. ŠEDŽIUS (LSDPF). …ar yra tie žmonės, kurie galimai gali atstovauti ir kitai pusei? Ačiū visiems už dėmesį.
PIRMININKAS. K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, suvokiu, kad daugeliui tas įstatymas jau nusibodo, nes mes tą patį per tą patį kalbame ir atrodo, kad čia nieko gero nebus. Bet aš noriu atkreipti jūsų dėmesį į tris šio įstatymo momentus, kodėl aš manau, kad jame yra trūkumų.
Ne todėl, kad jį rengė privati juridinė bendrovė. Gaila, kad Energetikos ministerijai neužtenka proto suprasti, kas ten buvo padaryta. Tai jau Vyriausybės bėda. Bet pirmiausia paimkime struktūrą. Pagal šį įstatymą, jeigu mes žiūrime, yra keli subjektai. Pirmiausia yra nacionalinis investuotojas, kuriam pagal įstatymą negali būti daugiau negu 33 % svetimų akcijų, ne valstybės. Taip? Toliau yra statytojai, statytojas arba jungčių, arba atominės elektrinės, kuriam pagal įstatymą negali būti mažiau negu 34 % valstybės akcijų. Ir toliau dar yra strateginis investuotojas, kuris nežinau kodėl čia yra parodytas, nors mes dar jo tokio neturime, nematėme ir nieko nežinome.
Tai, gerbiamieji, atsakykite į paprastą klausimą. Pagal susitarimą tarp Lietuvos Respublikos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos Vyriausybių ir taip statant atominę elektrinę Lietuvai priklausys 24 % akcijų, ten joks strateginis investuotojas iš viso netelpa. Ten turėtų būti tik Lietuvos Respublikos akcijos. Kur jisai telpa? Jisai galbūt telpa į nacionalinį investuotoją, į tuos 33 %, kuriuos dabar pagal įstatymą bus galima turėti. Bet nacionaliniam investuotojui kol kas yra sukurta LEO, ar ne? Tai reikia jį išmesti, kad strateginis investuotojas ateitų į tą vietą. Kur dar gali strateginis investuotojas pasirodyti? Jisai gali pasirodyti jungčių statyboje. Nes ten iš tikrųjų faktiškai valstybė galėtų, jeigu su latviais pasidalina po 50 % ar kaip nors kitaip. Ten strateginį investuotoją galimą įkišti. Bet mums Vyriausybė tris mėnesius iš eilės kalė – jokio privataus kapitalo jungčių statyboje nebus, nes ten Europos Sąjungos pinigai ir viską turi išlošti valstybė. Tai kokiam velniui reikalingas strateginis investuotojas? Kur jisai bus?
Gerbiamieji, pasakykite, kam mes jį čia tada rašome? Į tinklus mes jo neįleisime, nes čia yra Europos pinigai ir turi tik Lietuvos valstybė, Lietuvos žmonės laimėti. Į atominės elektrinės statybą mes jo negalime įleisti, nes ten ir taip turime 34 % akcijų ir pagal įstatymą negalime, kokio velnio mes jį čia traukiame? Pirmas dalykas.
Antras dalykas, gerbiamieji, žinote, aš jums pasakysiu labai paprastai. Tiek nacionalinis investuotojas, tiek nacionalinis statytojas yra gana didelės bendrovės, valdančios milžiniškus pinigų srautus, milžinišką kapitalą, milžiniškus gamybinius resursus, ekonominius resursus, kitus dalykus. Atkreipkite dėmesį į tų įmonių reikalavimus stebėtojų tarybos nariams ir valdybos nariams. Aš jums galiu pasakyti, kad pagal tuos reikalavimus vaikinas, įgijęs magistro laipsnį finansų srityje ir dvejus metus ar metus padirbęs sąskaitas aptarnaujančiu agentu, vadybininku, gali labai ramiai būti nacionalinio investuotojo valdybos narys. Ar įstatyme protinga įrašyti tokius reikalavimus, kad gali būti bet kas, kad galėtų bet kuris, atsiprašau, tokios valdybos žmogus būti? Tai ar čia mes dėl to tą įstatymą kuriame? Ar jūs suvokiate, ką jūs čia padarėte? Pagal šituos reikalavimus bet kuris žmogus gali būti, tik jis turi turėti nepriekaištingą reputaciją. O jaunimas dažniausiai ją turi, nes nespėja per tą laiką prisidirbti.
Aš džiaugčiausi, jeigu jauni žmonės būtų tų valdybų nariais ir stebėtojų tarybos nariais. Bet tokius žemus reikalavimus išdėstyti reiškia tik tai, kad rengiama kažkokiems saviems žmonėms, kurie neturi jokio patyrimo, jokių galimybių valdyti normalias dideles įmones ir jiems reikia paruošti vietą, kad jie galėtų įsidarbinti. Čia įrašomi įstatymų reikalavimai, tada ministras galės pasakyti, žinote, aš nekaltas, pagal įstatymą tai priklauso. Nereikia nei patyrimo valdyti stambias įmones, nereikia nei patyrimo būti stambių įmonių finansų direktorium, nereikia nei patyrimo būti rimtu advokatu ir dalyvauti keliose tarptautinėse bylose arba tarptautinėse kontorose, nieko nereikia, paprastas darbuotojas gali būti.
Aš manau, kad šitas įstatymas iš viso sukurtas tam, kad apdumtų akis. Mes visa tai svarstome ir rašome tam, kad LEO LT kuo ilgiau gyvuotų. Tuo bandoma parodyti, kad Vyriausybė lyg ir kovoja, bet iš tikrųjų nieko ji nekovoja.
Paskutinis aspektas. Gerbiamieji, paklauskite tos juridinės kontoros, kuri rengia šito įstatymo pataisas, nes Energetikos ministerija nesugeba jų pati parengti, ar ta kontora yra pakankamai apsidraudusi ir ar sugebės sumokėti Lietuvos valstybei tą nuostolį, kurį Lietuvos valstybė gali patirti, jeigu šitas įstatymas bus priimtas ir jeigu Lietuvos valstybei reikės išmokėti tam dabartiniam privačiam investuotojui, kuris yra, milžinišką sumą pinigų? Tegu jie į šitą dalyką atsako, nes normali advokatų kontora turi būti pasiryžusi apginti savo prestižą. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Kviečiu J. Veselką.
J. VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, vakar J. Razma kai ką pavadino persivertėliais, tai noriu dabar tiksliai protokoliškai akcentuoti, kad kai buvo priimamas Atominės elektrinės įstatymas, štai kokie buvo balsavimo rezultatai. Balsavo 118 Seimo narių, prieš balsavo: J. Veselka, P. Gražulis, E. Klumbys ir R. Kupčinskas. Susilaikė: S. Pečeliūnas, J. Razma, L. Sabutis, K. Starkevičius, V. Žiemelis ir R. Smetona. Visi kiti buvo už. Rimtas projektas 2K, kurį tada ruošė aukščiausios kvalifikacijos teisininkai ir patarėjai. Ruošė, ruošė ir priruošė. Dabar vėl tas pats – ruošia aukščiausios kvalifikacijos teisininkai, tik nelabai kas žino, kas yra tie aukščiausios kvalifikacijos teisininkai. Pasižiūrėkime. Abi šalys, tai yra ir Lietuvos energetikos ministerija, ir „NDX energija“, viešai tvirtino, kad jos gali susitarti, ir geriausia būtų, jeigu jos susitartų. Atleiskite, kas joms trukdo susitarti? Jos, vadovaudamosi Akcinių bendrovių įstatymu, gali sukviesti akcininkų susirinkimą, patvirtinti darbotvarkę dėl akcinio kapitalo didinimo, mažinimo, kitokių dalykų ir spręsti. Ir štai tada, kai mes iš karto pamatytume, kur tarp jų yra skirtumai ir kur reikia pataisyti įstatymą, mes iš tikrųjų dalykiškai tai galėtume atlikti. Dabar jie tvirtina, kad gali susitarti, dar daugiau – R. Švedas pasakė klausymuose, girdi, anas įstatymas irgi labai geras, bet sukilo visuomenė, todėl dabar reikia atsižvelgti į visuomenės nuomonę. Šitas įstatymas tam ir parengtas, kad temptų, temptų, tikintis, kad visuomenė nurims ir viskas bus gerai.
Gerai, čia tokie pamąstymai, bet paanalizuokime 11 straipsnio nuostatas, kurios suteikia valstybės akcijų valdytojui iš naujo įvertinti RST ir „Lietuvos energijos“ akcijų kainas. Gerbiamieji kolegos, man įdomu, čia aukščiausios kvalifikacijos teisininkai sėdi, ir Konstitucinio Teismo buvo, štai mes sudarėme kontraktą prieš dvejus metus, įvertino kažkuris tarptautinis Anglijos bankas, ekspertai mūsų turtą, mūsų akcijas ir vienas po metų ar po dvejų prabudo ir sako – žinai, mane apgavai, aš manau, kad mano turtas dešimt kartų vertingesnis ir kviečiu ekspertus, vertintojus, kad patikrintų, ar aš iš tikrųjų apsigavau. Kiek aš žinau, pralošimas bet kokiame teisme garantuotas.
Gerai, įsidėmėkite keistą dalyką – ekonominė krizė. Štai mes norime pervertinti savo akcijas. Kaip jūs manote, dabar Rytų skirstomųjų tinklų ir „Lietuvos energijos“ akcijos yra brangesnės nei tada? Mažesnės. Gerbiamasis I. Staškevičius išmintingai sėdi visuose svarstymuose ir tyli, galvoja, na, jūs darykite, o mes žiūrėsime.
Taigi, sakysime, Vyriausybė entuziastingai ima pervertinti akcijų vertę ir gauna atsakymą – jūsų akcijų vertė dabar žemesnė 30 %, negu buvo tuo metu. Kas išeina? Automatiškai išeina, kad I. Staškevičius niekur nesikreipia ir vietoj 38 jo įtaka LEO LT tampa 41, 39, 45 ir t. t. Ką jūs darote? Patys to norėjote. Ir dar pasakau, kodėl akcijų vertė būtų garantuotai mažesnė. Todėl, kad dabar priėmėme įstatymą, pagal kurį energetikos kompanijos negali uždirbti daugiau pelno, kaip nuo 0 iki 5 %, neatskaičius mokesčių. Kreditai dabar eurais, aš nekalbu apie litus, yra 6, 7 %.
Gerbiamieji, kaip galima akcijas daugiau įvertinti, jeigu tokiu atveju pati bendrovė gali pravalgyti savo įstatinį kapitalą plėsdamasi ar darydama kitas rekonstrukcijas? Tai ar jūs suvokiate, ką darote? Matau, Ignas Staškevičius šypsosi ir galvoja. Žinote, aš, žiūrėdamas į jus, lygiai tą patį daryčiau, nes visi tie sprendimai, kurie čia yra įtvirtinti, gali būti naudingi tik „NDX energijai“. Ir jie sutiks tik tiek, kiek jie bus geručiai. Dabar yra kitas pasiūlymas įnešti į LEO LT Kruonio hidroakumuliacinės ir Kauno HES… Jų vertė taip pat dabar kritusi. Gerai, jeigu mes įnešame, tada gali būti…
PIRMININKAS. Laikas!
J. VESELKA (TTF). Aš baigiu. Gali būti, kad „NDX energijos“ lyginamasis svoris LEO LT sumažės. Bet kadangi didinama monopolija, vėl jis gali daug brangiau parduoti savo gabalą, negu turėdamas dabartinį variantą. Gerbiamieji kolegos, atleiskite, bet šis įstatymas gali būti naudingas tik „NDX energijai“ o ne Lietuvos valstybei. Siūlau balsuoti prieš.
PIRMININKAS. B. Vėsaitė.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, pirmiausia norėčiau atgaivinti jūsų atmintį ir priminti kai kuriuos faktus. Juos jau priminė ir J. Veselka. Tai visų pirma Nacionalinės energetikos strategija, priimta 2007 m., kurioje įtvirtintas branduolinės energetikos tęstinumas ir numatyta pastatyti atominę elektrininę iki 2015 metų. Niekas nepakeitė šitos strategijos. Už pirmąją atominės elektrinės įstatymo redakciją, kaip jau minėjo J. Veselka, balsavo 108 Seimo nariai. Dėl konservatorių vaidmens noriu pasakyti, kad derybose dėl LEO LT nedalyvavo nė vienas iš Socialdemokratų frakcijos Seime sėdinčių narių, bet iškilusis konservatorius Seimo narys A. Ažubalis ir dar keli Seimo nariai dalyvavo ir viską stumti ant socialdemokratų, atleiskite, tikrai negalima.
Dabar dar viena tezė – Konstitucinis Teismas savo sprendimu iš esmės legitimizavo sandorį ir bet kuris įstatymo projekto siūlymas, taisymas atgal pagal mūsų Konstituciją negalioja. Dar viena tezė. Mažasis akcininkas „NDX energija“ dėl viešosios nuomonės suformavimo traukiasi iš sandorio. Naujojo įstatymo tikslas – realizuoti Konstitucinio Teismo sprendimą. Ar iš tikrųjų šitas yra daroma? Keičiant Civilinį kodeksą, aš, tiesą sakant, turiu abejonių, ar šitas kelias yra pats geriausias ir ar jis neatveria kelio teisminiam ginčam, dėl kurių „NDX energija“ išeis laimėtoju. Ir dėl to man kyla labai daug abejonių.
Gerbiamieji kolegos, diskutuodami apie šitą įstatymo projektą, mes iš esmės išleidžiame iš akių pagrindinį tikslą: kada Lietuva turės savo energetinę nepriklausomybę ir kada vartotojai turės elektros energijos už mažesnę kainą, uždarius Ignalinos atominę? Pagal strategiją turėjo turėti 2015 m., pagal sutartį – 2018 m. Deja, aš darau tokią išvadą, kad aš pati tikrai šito džiaugsmo nesulauksiu, nors pasižymiu nebloga sveikata.
Mes, Baltijos valstybės, esame uždara rinka. Ir kad ateis koks nors strateginis investuotojas, aš, tiesą sakant, turiu labai daug abejonių. Kas tas strateginis investuotojas? Štai mes, lietuviai, esame labai dori, darbštūs žmonės, turime žydras akis, ateis strateginis investuotojas ir labdarai mums pastatys atominę elektrinę. Na, atleiskite, kolegos, naivuoliai! Šitas biznis, atominė elektrinė atsiperka per 40–60 metų. Jeigu ir atsiras toks strateginis investuotojas, tiesą sakant, tikrai ateis su dar didesnėmis garantijomis, negu „NDX energija“, ir su dar didesniu pelno troškimu. Ar jūs šito nesuvokiate?
Aišku, dabar traukinys jau nuvažiavęs. Man kyla labai daug klausimų. Apskritai kas finansavo visus tuos viešuosius renginius dėl tos viešosios nuomonės formavimo? Aš manyčiau, kad kažkas gretimoje valstybėje, Kremliuje, gaus aukščiausią apdovanojimą, kad Lietuva niekados neturėtų atominės elektrinės. Juo labiau, gerbiamieji kolegos, aš perspėju, nes labai stebiu šitą rinką, apie 2020 m. prognozuojama, kad naftos ir dujų ištekliai apskritai mažėja…
PIRMININKAS. Laikas! Jūs jau praleidote…
B. VĖSAITĖ (LSDPF). …jų kainos bus neaiškios ir mes visados būsime priklausomi nuo savo vienintelio energetinio tiekėjo. To ir reikėjo sulaukti.
PIRMININKAS. P. Gražulis. Gerbiamieji Seimo nariai, dar kartą prašau laikytis reglamento!
P. GRAŽULIS (TTF). Gerai. Gerbiamieji Seimo nariai, visi bandome priminti praeitį. Prisiminkime, nuo kada prasidėjo visas šitas visos valstybės ir žmonių įklampinimas į šitą liūną? Gal ir reikėtų pasakyti, kad dabartinė Vyriausybė ieško, kaip iš šito liūno išeiti, bet tai kelia tam tikrų abejonių. Ar ne tada, kada ponai socialdemokratai sumanė „prichvatizuoti“, atskyrė Vakarų ir Rytų skirstomuosius tinklus ir „Lietuvos energiją“ ir sumanė „prichvatizuoti“? Ir „prichvatizavus“ 2003 metais, atidavus „VP marketui“, po metų, 2004 m., jie paruošė naują Lietuvos energetikos įstatymą. Ten numatė sau įvairiausias lengvatas, prisigalvojo galios mokesčių, mokestį už galią, susiejo elektros kainas su esamu turtu, jachtomis ir viskuo kitu. Iš pradžių, kai turtas buvo perkamas, jo vertė buvo tik pusė milijono. Po to akcijas indeksavo, vėl manipuliavo įvairiausiom akcijų vertėm. Ir taip nusipirko dar uždirbdami. Gavo dalį Lietuvos valstybės energetinės sistemos.
Aš tuo metu kreipiausi į Generalinę prokuratūrą, pateikdamas Lietuvos valstybės kontrolės išvadas, kad būtų iškelta baudžiamoji byla ginant viešąjį interesą, likviduotas šitas neskaidrus sandoris. Deja, gavau atsakymą, kad tai ne prokuratūros kompetencija. Štai kur yra ištakos. To negana. Man atrodo, jau 2002 m. brendo šita didžioji LEO LT afera. Dabar pasirodo, čia, Seime, nėra kaltų. Visi prieš LEO LT! J. Veselka priminė, kad pirmą kartą, rodos, birželio 23 d., 29 d., po didžiojo žmonių trėmimo į Sibirą dienos paminėjimo buvo priimtas šitas įstatymas. Tik keturi balsavo prieš. Visi buvo užhipnotizuoti. Po to įstatymas buvo reorganizuotas kitokiu pagrindu.
Gerbiamieji, kas stūmė šitą įstatymą? Taigi jūs, socialdemokratai! Ateikite ir prisiimkite atsakomybę už šitą aferą! Taip pat ir centristai. Kitaip sakant, valdančioji mažuma. Ir tiek, kiek trūko balsų, prisidėjo Darbo partija. Viskas! Ir dabar visi jau patriotai. Štai sako vienas Darbo partijos narys, ne visi balsavo. Bet tiek balsavo, kiek reikėjo, kad užtektų balsų daugumos.
Kaip yra dabar? Dabar lyg ir nė vieno nėra, kuris būtų už LEO LT. Viskas. Išgaravo, kaltų nėra. Staiga visi tautos patriotai ir visi nusiteikę prieš LEO LT. Žinote, tikrai nesinori tikėti, kad yra tokia iš karto pasikeitusi pozicija. Žinant tai, kad iš tikro LEO LT projektas jiems gali būti net ir naudingesnis. Nereikia nieko investuoti. Kreipiasi į arbitražinį teismą, priėmus šitą įstatymą, ir taip jie dar uždirba dideles sumas.
Aš manau, ką kalbėjo J. Veselka, jeigu pavyktų pasiekti, kad jie parduotų tas akcijas, gal tai būtų vienas iš teisingiausių kelių. Gal nupirktų Lietuvos valstybė. Skolintųsi ar kaip. Arba kitas investuotojas. Aš irgi sutinku, neateis nė vienas teikti labdaros Lietuvos valstybei. Bet, manau, keturios valstybės: Lenkija, Lietuva, Latvija ir Estija pajėgios pačios be privataus investuotojo pastatyti atominę elektrinę. Tik štai šiandien yra pasirašyta sutartis, kuri be galo saisto dabartinę Lietuvos Vyriausybę ir Seimą. Nes jeigu tik bus pažeista sutartis (akivaizdu, kad to nebus išvengta), bus einama į arbitražą ir prisiteisiamos milžiniškos sutartys. Labai rimtai analizavau, dar analizuosiu, kaip priėmimo stadijoje elgtis. Taip pat pateikiau įstatymo pataisas, kad Lietuvos Vyriausybė…
PIRMININKAS. Laikas!
P. GRAŽULIS (TTF). …tučtuojau perimtų į savo balansą tiek Kruonio, tiek Kauno elektrines. Įvertintų, sukurtų atskiras bendroves ir įneštų kaip atskirą įstatinį kapitalą. Kodėl iki šio laiko Vyriausybė to nedarė? Aiškinimai iš tikro neįtikina. Todėl dabar svarstymo stadijoje iki priėmimo vis dėlto dar pagalvosiu ir susilaikysiu.
PIRMININKAS. G. Songaila.
G. SONGAILA (TS-LKDF). Sveiki. Noriu priminti, kad Seimas jau vieną kartą pateikimo stadijoje buvo apsisprendęs dėl Konstitucinio Teismo nutarimo įgyvendinimo įstatymo, kurį teikė grupė mūsų frakcijos narių. Buvo gana vieningai pritarta ir Seimas išreiškė valią spręsti tą problemą, dėl to man nelabai suprantami ponios B. Vėsaitės pareiškimai, neva sandoris yra legitimus ir kad sandoris dėl LEO buvo legitimizuotas Konstitucinio Teismo. Noriu priminti, Konstitucinis Teismas nurodė, kad įstatyme nebuvo suformuluotas įgyvendinimo tikslas. Tai vienas dalykas. Antras dalykas, nebuvo teisėta investavimo tvarka. Iš tikrųjų net ir Vyriausybės teisininkai, nors ir nepasisakė už visišką restituciją… net ir Vyriausybės pasamdyti ir kiti teisininkai išdėstė savo išvadose, kad yra abejonių dėl LEO LT steigimo teisėtumo, bet tos abejonės nebuvo išsklaidytos ir kažin ar greitai bus išsklaidytos. Tai jau kita tema.
Dabar tema yra koncepcija. Buvo siūlomas visiškos restitucijos variantas, buvo galima teisme aiškintis dėl to sandorio teisėtumo. Vyriausybė pasirinko, pavadinkim taip, dalinės restitucijos variantą, t. y. remiantis Konstitucinio Teismo nutarimu vis dėlto peržiūrėti kai kurias sandorio sąlygas. Peržiūrėjus sandorio sąlygas, kiek buvo teisėtas turto įvertinimas ar kiek atitiko kriterijus turto investavimas, vis dėlto lieka neaišku, kas pasidarys su pačiu sandoriu ir yra tam tikrų neaiškumų.
Vienas iš šito įstatymo pliusų, galima sakyti, kad vis dėlto bandoma spręsti esminį dalyką – siūlomas naujas modelis, kaip įgyvendinti strateginius energetinius tikslus. Bet kitas tikslas – dėl deklaruojamo numatomo LEO LT likvidavimo – kažin ar šituo įstatymu bus pasiektas, nors jis ir sudaro prielaidas tokiam tikslui pasiekti. Faktiškai siūloma atiduoti visas vadžias ir įrankį Vyriausybei. Ar Vyriausybė tai padarys, ar ne, ar jai tai pasiseks padaryti, ar ne, tai yra Vyriausybės ir Ministro Pirmininko atsakomybė. Pažiūrėsime, ar tos abejonės, kurios čia buvo išreikštos, pasitvirtins ar ne.
Dabar kita abejonė, ar bus, ar nebus šituo įstatymu antrąsyk įteisintas LEO? Iš tikrųjų oponentai, kurie sako, kad nėra jokių abejonių, nebus įteisintas, gali sakyti, kad jeigu bus likviduotas LEO, tai išbrauksim visur, kur buvo parašyta apie nacionalinį investuotoją. Arba dar sako: nereikia sieti tiesiogiai nacionalinio investuotojo su LEO, nes nacionalinis investuotojas gali būti nebūtinai LEO.
Dėl antro argumento tai yra apsigaudinėjimas. Dėl pirmo argumento taip, bet tokiu atveju gal mes ir šiandien, priimdami šį įstatymą, įrašykim visur „nacionalinis investuotojas arba jo teisių perėmėjai“ ar dar kažkaip, bet neskubėkime naujų teisių įtvirtinti sutartimis ar dar kuo. Tokių abejonių yra.
Didžiausia abejonė, aišku, yra ta, kad šitas antrasis kelias, kaip ir pasirinktas dėl arbitražo problemų, yra kaip tik rizikingesnis. Pirmasis kelias dėl visiškos restitucijos kaip tik mažiau kėlė problemų dėl galimų nuostolių, nes negaliotų sutartis ir nebūtų ko kreiptis į arbitražą. Dabar ta grėsmė yra. Aš suprantu motyvus, kodėl buvo pasirinktas tas antras kelias, tai yra laiko faktorius. Laikas iš tikrųjų per tuos visus teismus užsitęstų. Ir antra, na, vis dėlto strateginių tikslų siekimas per tuos visus teismus, galbūt būtų problemų siekti tos energetikos nepriklausomybės ir t. t.
Dabar pateikiau pataisas ir noriu iš karto pasakyti, kad daugumą iš jų atsiimsiu dėl vienos paprastos priežasties (galbūt beveik visas atsiimsiu) – dėl vadinamosios nuostolių valdymo rizikos. Mano pateiktos pataisos buvo susijusios su tuo, kaip aš supratau, kaip reikėtų apsidrausti nuo galimos rizikos, t. y. visur paminėti Konstitucinio Teismo nutarimą ir kiek įmanoma juo remtis. Oponentai, šiuo atveju Vyriausybės atstovai, sakė, kad reikia kaip tik stengtis, kad nebūtų minimi kaip atskiras atvejis, kad tai kaip ir bendro reguliavimo dalykai, jie turbūt atsižvelgė į galiojančią sutartį. Bet aš manau, kad…
PIRMININKAS. Laikas!
G. SONGAILA (TS-LKDF). …aš manau, kadangi Vyriausybė prisiima atsakomybę dėl šito nuostolių valdymo, aš visų savo siūlymų atsisakysiu. Tik noriu paprašyti pirmininko, kad pasiūlymas dėl kreipimosi į prokuratūrą dėl protokolinio nutarimo būtų svarstomas šiandien ir priimamas svarstymo stadijoje, nes tai turės įtakos, aš manau, ir balsavimo rezultatams.
PIRMININKAS. Laikas!
G. SONGAILA (TS-LKDF). Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju.
G. SONGAILA (TS-LKDF). Konsultavausi su Teisės departamentu, iš tikrųjų svarstymo stadijoje galima tą padaryti.
PIRMININKAS. J. Sabatauskas – paskutinysis, užsirašęs diskusijoje.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų čia turėjom ne vieną nekaltai prasidėjusį šioje tribūnoje, kurie įrodinėjo, kad štai tik tie nenuodėmingi gali skelbtis šiandien patriotais ar tikrais energetinės nepriklausomybės gynėjais. Bet trumpą repliką dėl to. Net antrą kartą balsuojant vardinti tik tuos, kurie balsavo už ir sakyti, kad jie kalti… maža pastaba, gerbiamieji, tie, kurie balsavot prieš ar susilaikėt, jeigu jūs būtumėt išvis nebalsavę, tas įstatymas būtų nepriimtas, jūsų dėmesiui. Paskaičiuokite balsavusių balsus. Taigi atsakomybė tenka visiems.
O dabar dėl šio įstatymo. Iš tikrųjų svarstydami Teisės ir teisėtvarkos komitete mes peržiūrėjome ir visas ir Teisės departamento, ir kitų specialistų pastabas, ir po to šitas įstatymas gerokai pasikeitė. Tik man kirba tokia nuojauta, kad be tų nuostatų, kurios keičia įstatymą, įgyvendinant Konstitucinio Teismo nutarimą, atsirado ir kitų nuostatų, po kurių atsiradimo aš negalėčiau sakyti, kad šio įstatymo projekto tikslas yra įgyvendinti Konstitucinio Teismo nuostatas. Tikslas yra, matyt, kitas ir čia kai kurie kolegos atkreipė dėmesį. Jungčių statyba, kaip sakė kolega Andrius.
Aš norėčiau atkreipti dėmesį į kitą dalyką, į akcijų santykį. Štai iš Vyriausybės atėjo imperatyvi nuostata, kad Vyriausybei nuosavybės teise turi priklausyti 2/3 akcijų. Tik po svarstymo komitetuose taip pasikeitė, kad Lietuvos Vyriausybė atlieka teisės aktų numatytus veiksmus, kad priklausytų ne mažiau kaip 2/3 nacionalinio investuotojo akcijų, kurios suteikia atitinkamai 2/3 balsų.
Kitas momentas, kad bendrovė gali priimti sprendimą dėl kapitalo didinimo ar mažinimo ir naujai išleidžiamas akcijas galima padengti turtiniais įnašais, kitaip sakant, turtu. Tačiau tai neatšaukia nacionalinio investuotojo akcininkų pirmenybės teisės įsigyti naujai išleidžiamų akcijų. Aišku, suprantu, kad siekiant 2/3 akcijų priimamas sprendimas dėl akcijų emisijos, kad valstybei būtų galima turėti daugiau kaip 2/3 arba lygiai 2/3 akcijų, tačiau ir visi kiti akcininkai turi tokią teisę. Štai čia, mano manymu, matyti, kad ši norma tėra tik dūmų uždanga. Ji realiai neįgyvendinama, nes visi akcininkai turi vienodas teises įsigyti naujai išleidžiamas akcijas, ir visi akcininkai turės vienodas teises ar pinigais padengti, ar nepiniginiu įnašu.
Kitas momentas. 11 straipsnio 4 dalyje sakoma, kad tais atvejais, kai atlikus „Lietuvos energijos“ ir Rytų skirstomųjų tinklų akcijų įvertinimą paaiškės, kad valstybei nuosavybės teise priklausančių akcijų vertė buvo įvertinta kaip per maža, tai Vyriausybė turi teisę reikalauti, kad kiti nacionalinio investuotojo akcininkai ne vėliau kaip per 3 mėnesius atsiskaitytų pinigais. Iš pradžių lyg ir aliuzija į tai, kad štai mes siekiame, kad būtų teisybė. Jeigu buvo įvertinta per mažai ir mes pasieksime tuos du trečdalius, bet toliau, kad kiti akcininkai padengtų pinigais, vadinasi, vėl aliuzija į tai, kad…
PIRMININKAS. Laikas!
J. SABATAUSKAS (LSDPF). …du trečdaliai liks. Ir dar vienas dalykas. Paskutinis sakinys. Komitete mes klausėme tiek ministro, tiek viceministro, ar buvo sušauktas akcininkų susirinkimas, kad pateiktų visus šiuos pasikeitimus ir kad po to būtų bendrovės akcininkų susirinkimo sprendimas. Pasirodo, nesugebėjo sušaukti, net nebandė sušaukti. Tai, kaip, gerbiamieji, jums atrodo, jie bandys įgyvendinti šiuos straipsnius, kuriuos mes priimsime pakeitus įstatymą? Mano manymu, beviltiška. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, visi, norintys dalyvauti diskusijose, išsakė savo mintis. Dabar mes svarstysime pataisas ir pasiūlymus. Kviečiu pagrindinio komiteto atstovą J. Razmą.
Pirmasis pasiūlymas 6 straipsniui. Komitetas nepritarė. Galbūt argumentus, gerbiamasis Jurgi. Tai buvo Seimo nario V. Mazuronio pasiūlymas.
J. RAZMA (TS-LKDF). Taip. V. Mazuronis siūlė 5 straipsnio 2 dalį išdėstyti šiek tiek kitaip – vietoj to, kad akcijų valdytojai, kaip dabar yra parašyta, turi teisę įvertinti nacionalinio investuotojo steigimo metu valstybei priklausiusių akcijų vertę Rytų skirstomuosiuose tinkluose ir „Lietuvos energijoje“, V. Mazuronis siūlo tai įrašyti kaip prievolę. Komitete buvo apsispręsta nepritarti, nes visa šio įstatymo struktūra yra tokia, kad Vyriausybei suteikiame įvairias galimybes, bet ne prievoles. Šiuo klausimu manome, kad geriau palikti tokią teisę. Neabejojame, kad, esant pagrindams, Vyriausybė būtinai tokia teise pasinaudos.
PIRMININKAS. V. Mazuronis pateiks savo siūlymą.
V. MAZURONIS (TTF). Mielieji kolegos, aš asmeniškai manau, kad tas akcijas vertinant ir įvertinant buvo užvaldyta dalis mūsų turto, todėl Vyriausybė privalėtų perskaičiuoti ir atkurti teisingumą. Jeigu mes įrašome, kad Vyriausybė gali, tai ji gali ir peržiūrėti tą santykį, ir neperžiūrėti. Aš suprantu, kad ji elgsis pagal „NDX energiją“ – bus gera, susitars, vadinasi, neperskaičiuos, nesusitars – perskaičiuos. Jeigu mes manome, kad tas pasiskirstymas yra neteisingas ir reikia atkurti teisingumą, reikia pritarti mano siūlomai nuostatai.
PIRMININKAS. J. Veselka norėtų kalbėti už įstatymo pataisą.
J. VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, argumentas, kad šitas įstatymas suteikia galimybę Vyriausybei, yra niekam tinkamas. Be šito įstatymo, vadovaujantis senu ir Akcinių bendrovių įstatymu, visus šiuos klausimus gali aptarinėti akcininkų susirinkimas. Tai kam tas įstatymas, jeigu dabar tas problemas galima spręsti? Jeigu jau mes priimame, turi būti privalomumo elementai. O įstatymas, kuriame kaip noriu, taip darau, tai koks čia įstatymas? Todėl siūlau pritarti V. Mazuronio pasiūlymui.
PIRMININKAS. Balsuojame. Kas pritaria V. Mazuronio pataisai, balsuoja už, kas ne, susilaiko arba balsuoja prieš.
Už pataisą – 31, prieš – 2, susilaikė 61. Pataisai nėra pritarta.
Replika po balsavimo per šoninį mikrofoną – Seimo narys M. Zasčiurinskas. Prašom.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gerbiamasis pirmininke, ačiū, aš ne repliką po balsavimo, aš dėl vedimo tvarkos. Aš suprantu, kad šis klausimas yra ypatingos svarbos. Seime jaučiasi toks, kaip čia pasakyti, susinervinimas, įtampa. Aš noriu paprašyti dėl vedimo tvarkos.
Aš suprantu, kad pranešėjas šiuo atveju stovi tribūnoje ir neišsako savo asmeninės nuomonės. Jis teikia komiteto nuomonę. (Balsai salėje) Taip. Ar būtų galima išgirsti normalią konkrečią komiteto nuomonę su motyvais ir argumentais, o neapsiriboti tokiais apibendrintais tuščiais žodžiais ir panašiai? Ar galėtumėte jūs paprasta žmogiška kalba pasakyti komiteto nuomonę, kodėl netinka, pavyzdžiui, privalomumas, kaip šiandien buvo teikta, ir kitos pataisos? Tai tikrai padėtų mums objektyviau priimti sprendimą. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, tęsiame pataisų ir pasiūlymų svarstymą. Jeigu aš teisingai supratau, G. Songaila atsiėmė savo pasiūlymus, taip?
G. SONGAILA (TS-LKDF). Aš sakiau, kad beveik visus. Vadinasi, bus nedaug, vienas, du, bet bus kur neatsiimu. Tie, kurie yra neutralūs Vyriausybės nuostolių valdymo rizikai.
PIRMININKAS. Ar jūs galėtumėte pasakyti, kuriems straipsniams jūs atsiimate pataisas? Arba, tiksliau, kurį jūs siūlote svarstyti ir balsuoti? Galbūt pagal išvadą jūs eilės seka galėtumėte pasakyti, kuriuos atsiimate ir kuriuos teikiate Seimui apsispręsti.
G. SONGAILA (TS-LKDF). Taip, mes taip darome eilės tvarka, nes daug… Ar jūs norite, kad aš kalbėčiau?
PIRMININKAS. 2 straipsnio 3 dalis.
G. SONGAILA (TS-LKDF). Atsiimu.
PIRMININKAS. Atsiimate. 2 straipsnio 6 dalis?
J. RAZMA (TS-LKDF). Jis komitete atsiėmė.
G. SONGAILA (TS-LKDF). Atsiimu.
PIRMININKAS. 2 straipsnis. Taip pat atsiėmėte. Ir 4 straipsnis. 4 straipsniui?
G. SONGAILA (TS-LKDF). Taip, atsiimu.
PIRMININKAS. Taip pat 4 straipsniui ir kiti pasiūlymai. 4 straipsnio 8 straipsnio 4 dalis.
G. SONGAILA (TS-LKDF). Aš tik nesupratau dėl 3 straipsnio, nes buvo pasiūlymai dėl 3 straipsnio 4 dalies 2 punkto, kodėl jūs praleidote?
PIRMININKAS. 3 straipsnio mano komiteto išvadų lentelėje nėra. Yra 2 straipsnis. Nebent galbūt ponas Seimo narys J. Razma galėtų pakomentuoti tą 3 straipsnį, jeigu tikrai yra pataisa 3 straipsniui.
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš taip pat nerandu lentelėje tokio daikto.
G. SONGAILA (TS-LKDF). Na, tai aš priminsiu. 3 straipsnio 4 dalis kalba apie nacionalinį investuotoją, aš buvau pridėjęs – jo steigėjų ar teisių perėmėjų bendrovėse. Komitetas nepritarė, bet aš siūlau palikti. Tas pats 3 straipsnio 4 dalies 2 punktas. Nacionalinio investuotojo, aš siūliau įrašyti – jo steigėjų ar teisių perėmėjų, taip pat atominės elektrinės statytojų bei elektros perdavimo jungčių statytojų bei investuotojų. Kalbama, kad Vyriausybė turi reguliuoti visų jų veiklą, taip, kad būtų naudinga. Čia pagal tą modelį, kai galima kalbėti, kad to nacionalinio investuotojo neliks, bus jo teisių perėmėjai, tik dėl to. Aš siūlyčiau pritarti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kad visiems būtų aišku – ir pataisos teikėjui, ir Seimo nariams, ir komiteto pirmininkui, aš matau, kad jūs kalbate apie bazinio įstatymo straipsnį, o ne pagal naują projekto numeraciją. Taigi pagal naują numeraciją tai būtų 2 straipsnio ir 3 bazinio straipsnio. Ar jūs, gerbiamasis Jurgi, supratote, kurioje vietoje reikėtų… Iš karto po V. Mazuronio pataisos pirmas pasiūlymas.
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš supratau, jeigu kalbame apie steigėjus ir jų teisių perėmėjus dar siūlydami tai išreikštai pažymėti. mes šiuo metu nagrinėjame bazinio straipsnio 4 dalies… bazinio 8 straipsnio 4 dalies papildymą ir po to atitinkamai 2 punkto papildymą, kuriame siūlomos tokios pat nuostatos. Greta nacionalinio investuotojo pažymėti jo steigėjų ar teisių perėmėjų bendroves. Mes komitete klausėme teisininkų pozicijos, jie pabrėžė, kad tokios nuostatos būtų perteklinės, ir priėmėme tą poziciją, kad neturime įstatymo teksto perkrauti perteklinėmis nuostatomis. Tik tiek, čia yra daugiau juridinės technikos dalykai. Žiūrint teisiškai, juridinių asmenų steigėjų papildomas minėjimas netikslingas.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, mes tikrai prieš balsuodami ir apsispręsdami dėl šios nuostatos labai aiškiai turime protokole užfiksuoti pagal pateiktą komiteto išvadą, apie kurį straipsnį ir jo dalį kalbame. Prašau, dar kartą patikslinkite. Čia jūsų išvadose pažymėtas kaip 8 straipsnio, sakėte, kuri dalis?
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš supratau bent pagal autoriaus dėstymą, kad jis kalbėjo apie bazinio įstatymo 8 straipsnio 4 dalį, taip pat kai kuriuos kitus punktus, kuriuose tos nuostatos yra panašia forma pakartotos.
G. SONGAILA (TS-LKDF). Taip.
J. VESELKA (TTF). Gerbiamasis pirmininke!
PIRMININKAS. Taip, prašau. Dėl vedimo tvarkos – J. Veselka.
J. VESELKA (TTF). Gerbiamasis pirmininke, jūs turbūt suprantate, kad ši diskusija yra savotiškai keista. Siūlytojas ir pranešėjas tarpusavyje aiškinasi, kur kas… Tai kaip mes balsuosime? Už ką mes balsuosime?
PIRMININKAS. Gerbiamasis Juliau, jūs visiškai teisus, todėl aš prašau komiteto atstovą dabar prieiti prie pono G. Songailos ir suderinti abiejų numeraciją. Tuo metu aš Č. Stankevičių prašysiu pateikti savo pasiūlymus. Taigi prašau, gerbiamasis Jurgi, suderinti su pataisos autoriumi, kokia yra numeracija.
J. RAZMA (TS-LKDF). Tai mes viską vienodai matome…
PIRMININKAS. Tai pasakykite komiteto išvadą.
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš dar kartą kartoju – kalbama apie 8 straipsnio 4 dalį, kurioje pasiūlymo autorius G. Songaila pajuodintu šriftu siūlo papildomai įrašyti po žodžio „investuotojo“ – „jo steigėjų ar teisių perėmėjų bendrovėse“. Komiteto išvadose yra aiškiai pasakyta, kad tai yra perteklinės nuostatos, komitetas nepritarė ir mano, kad gana tos redakcijos, kaip yra pateikusi Vyriausybė.
PIRMININKAS. Dabar viskas aišku. Tik, gerbiamasis komiteto atstove, noriu patikslinti, kad tai yra jūsų pateiktos išvados 4 straipsnis.
J. RAZMA (TS-LKDF). Taip.
PIRMININKAS. O pagal bazinį – 8 straipsnio 4 dalis.
J. RAZMA (TS-LKDF). Taip.
PIRMININKAS. Tai vis dėlto jūs mus šiek tiek painiojote. Gerbiamieji kolegos, kas pritaria G. Songailos pasiūlymui? J. Olekas – už.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Komiteto pirmininkas mus bando painioti, reikia būti atsargesniems. Aš kviečiu visus kolegas iš tikrųjų atidžiai klausyti, nes man atrodo, visi pripažįstame, kad įstatymas yra svarbus. Todėl šioje vietoje gerbiamojo G. Songailos pasiūlymas dar kartą paminėti steigėjus ar teisių perėmėjus, aš manau, tikrai sviestu košės nepagadinsi. Na, kodėl jūs bijote, kad dar kartą čia bus paminėti tie, kuriems iš tikrųjų gali tekti visa atsakomybė, tiek steigėjams, tiek tiems, kurie bus tų teisių perėmėjai? Jeigu kai kam atrodo, kad galbūt užtenka, nereikia minėti… bet jeigu yra abejonių, kad to neužtenka ir šiame straipsnyje mes dar kartą galėtume įrašyti ir steigėjus, ir galimus teisių perėmėjus, manau, tikrai turėtume tai padaryti. Neužlipkime antrą kartą ant to paties grėblio. Mes vis matome, kad įstatymuose atsiranda spragų ar tam tikrų apėjimų, ir jeigu dėl steigėjų yra kažkokia rimtesnė atsakomybė, tai dėl galimų teisių perėmėjų, aš manau, iš tikrųjų yra tam tikra landa. Todėl nuoširdžiai kviečiu pritarti gerbiamojo G. Songailos pateiktoms pataisoms ir komitetui tam nesipriešinti. Argumentas, kad tai tik perteklinis, iš tikrųjų jis įstatymo nesugadins. Geriau tegu būna vieną kartą dar papildomai pakartota, negu palikta skylė.
PIRMININKAS. Balsuojame, kas pritaria G. Songailos pasiūlymui?
Balsavo 90 Seimo narių. Už – 45, prieš – 1, susilaikė 44. Taigi rezultatas lygus. (Balsai salėje: „Perbalsuoti!“)
Gerbiamieji kolegos, prašau dar kartą balsuoti, nes mes turime priimti sprendimą dėl šios pataisos. Labai aiškų sprendimą. Registruojamės ir balsuojame, kas už G. Songailos pasiūlymą, kas susilaiko arba prieš. Pagrindinio komiteto išvada – nepritarti pasiūlymui.
Už – 53, prieš – 2, susilaikė 41. Pataisai yra pritarta.
Ar G. Songaila daugiau neturi pataisų? Taip, kitos pataisos atsiimtos. Dabar yra Č. Stankevičiaus… (Balsas salėje: „Dėl vedimo tvarkos!“) Taip, dėl vedimo tvarkos Seimo narė L. Graužinienė. Prašau.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Aš norėčiau priminti, kad jau seniai pietų pertraukos laikas. Beveik visi įstatymai yra priimami ypatingos skubos tvarka, nėra kada sukviesti darbo grupių apsvarstyti, taigi vienintelė pietų pertrauka, kai mes galime, nestabdydami kitų įstatymų projektų, juos nagrinėti. Tai ar mes galime išeiti į darbo grupes, kai iš viso nedaroma pietų pertrauka? Prašyčiau dirbti pagal darbotvarkę ir skelbti pietų pertrauką.
PIRMININKAS. Gerbiamoji Loreta, mums prie šio įstatymo liko dirbti penkias minutes. Apsisprendę dėl Č. Stankevičiaus pataisų, mes galėsime daryti pertrauką. Jeigu jūs stovėsite prie šoninių mikrofonų, tikrai mes, kolegos, nebaigsime po penkių minučių. Dirbame toliau. Dėl Č. Stankevičiaus pataisų pagrindinis komitetas yra svarstęs ir pritaręs. Aš prašau pateikti Seimo narį Č. Stankevičių. Labai trumpai.
Č. V. STANKEVIČIUS (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Šios pataisos yra tiesiog sąvokų suderinimas su Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių įstatymu, kuriam Seimas jau yra pritaręs. Tai yra sąvokų suderinamumas, nes ankstesnė sąvoka buvo siauresnė, negu yra pritartame įstatyme.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, pataisos išties daugiau redakcinio pobūdžio, suderintos su kitais įstatymais. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti pataisoms? Dėkoju. Prieštaraujančių nėra. Pritarta Č. Stankevičiaus pataisoms. Kitos pataisos, kurios yra gautos, bus svarstomos priėmimo stadijoje. Dėkoju pagrindinio komiteto atstovui J. Razmai. Dabar dėl viso įstatymo projekto po svarstymo. Už kalbės S. Šedbaras.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš nenorėčiau taip suprasti ir kad kiti kolegos taip suprastų, kad dalis Seimo narių sufleruoja LEO LT, „NDX energijai“, kaip ji turėtų motyvuoti savo ieškinį Stokholmo arbitraže. Bet tokios mintys klausant kyla. Jeigu Vyriausybė, įgyvendindama Konstitucinio Teismo nutarimą, pateikė įstatymo projektą, kurį du komitetai ir viena komisija atidžiai išnagrinėjo, ir šitame projekte yra bandoma sustiprinti ir bus sustiprintas valstybės, tai yra mūsų visų, vaidmuo ir įtaka tvarkant šį darinį, jeigu reikia išformuojant arba priimant kitokius sprendimus, tai mes turime turėti galvoje ir kitą šios problemos aspektą. Pagal sutartį, kurią, beje, sudarė buvusi Vyriausybė, yra didelis pavojus, kad visokie čia išsakyti neigiami argumentai gali būti panaudoti prieš Lietuvos valstybę. Tai mes galvokime, ką kalbame, ir nežeminkime teisininkų. O pats projektas buvo labai ilgai svarstomas ir dėl jo buvo dirbama kartu ir su Seimo Teisės departamento specialistais, taip pat dalyvavo visi komiteto nariai, ypač teisininkai, ir nereikia sakyti, kad tik kažkokia privati advokatų kontora. Tikrai projektas maksimaliai įvertina visą riziką ir suponuoja minimalią riziką, kuri gali grėsti valstybei, jeigu kartais šitas ginčas persikels į Stokholmo arbitražą. Aš kviečiu po svarstymo tikrai pritarti šiam projektui.
PIRMININKAS. Prieš – A. Šedžius.
A. ŠEDŽIUS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, iš tiesų matydamas pilną salę dešinėje pusėje, supranti, kad tai yra labai svarbu dešiniesiems ir, aišku, kai kuriems kolegoms iš centro. Tačiau man labai keista, koks yra šio įstatymo tikslas. Jeigu nuo pat pradžių buvo aišku, kad atominės elektrinės LEO LT nestatys, statys Lietuva, Latvija, Estija ir Lenkija. Vienintelis tikslas buvo statyti jungtis. Dabar šio įstatymo 6 straipsniu, buvusiu 9, yra aiškiai pasakyta, kad visos teisės statyti jungtis su Švedija ir Lenkija yra atimamos. Tai reiškia, kad pati bendrovė netenka jokios prasmės. Tada klausimas, kodėl bijome pripažinti sandorį niekiniu? Nesuteikiame jokių teisių statyti priimdami šį įstatymą ir suteikiame galimybę bylinėtis Stokholmo arbitraže ir prisiteisti iš Lietuvos pinigų. Kam tada suteikti tokią galimybę? Gerbiamieji dešinieji, paskui nekaltinkite mūsų ir pripažinkite, kad savo sprendimu prisiimate šią atsakomybę, ir patys paskui būsite kalti už tai, kad Lietuvai reikės mokėti dideles kompensacijas privačiam investuotojui.
PIRMININKAS. Registruojamės ir balsuojame. Kas pritaria įstatymo projektui po svarstymo su mūsų pritartom pataisom?
Balsavo 98 Seimo nariai. Už – 70, prieš – 6, susilaikė 22. Įstatymo projektui po svarstymo yra pritarta. Vyriausybė siūlo svarstyti ypatingos skubos tvarka. Gerbiamieji kolegos, ar galėtume bendru sutarimu? Ne. Balsuojame. Kas pritaria pasiūlymui svarstyti ypatingos skubos tvarka?
Balsavo 96 Seimo nariai. Už – 65, prieš – 23, susilaikė 8. Ypatingai skubai yra pritarta.
Seimo protokolinis nutarimas „Dėl pasiūlymo kreiptis į Generalinę prokuratūrą“
Mes dar turime protokolinio nutarimo projektą „Dėl pasiūlymo kreiptis į Generalinę prokuratūrą“. Šį projektą pasirašė G. Songaila ir E. Jurkevičius. Gerbiamieji kolegos, jums išdalintas projektas, ar galėtume pritarti bendru sutarimu šitam protokoliniam nutarimui? Balsuojame. Registruojamės ir balsuojame, ar pritariame pasiūlymui kreiptis į Generalinę prokuratūrą. Protokolinis nutarimas.
Balsavo 89 Seimo nariai. Už – 78, prieš – 1, susilaikė 10. Protokoliniam nutarimui yra pritarta. Ir dabar, kolegos, pertrauka iki 15.15 val. Kam reikia eiti dirbti į komitetus, prašau. J. Veselka repliką po balsavimo.
J. VESELKA (TTF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, visai ne replika po balsavimo. Noriu paaiškinti. Kaip žinote, Vyriausybės pateiktą projektą absoliučiai sukritikavo Teisės departamentas, po to taisė Teisės ir teisėtvarkos komitetas ir Ekonomikos komitetas. Vyriausybė šito projekto nematė, todėl būtų labai protinga paprašyti Vyriausybės išvados dėl šio projekto, kuriam mes dabar pritarėme, nes jis labai skiriasi nuo pradinio. Supraskite, Vyriausybė lieka nuošalėje, ir atsakomybė teks tik Seimui. Ar negalima (frakcijos vardu siūlau) balsuoti už tai, kad paprašytume Vyriausybės išvados ir tada ketvirtadienį mes galėtume gauti?
PIRMININKAS. Dabar V. P. Andriukaitis.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, ir aš norėjau tą patį sakyti, nes šis įstatymo projektas neabejotinai susijęs su papildomu finansavimu. Vienaip ar kitaip, tai gali būti biudžetinės lėšos ir visi kiti dalykai. Vyriausybės išvada iki priėmimo yra būtina, nes nuo pradinio projekto jisai skiriasi iš esmės. Manau, būtų gerai, kad Teisės departamentas taip pat išdėstytų išvadą tam projektui, už kurį mes balsavome.
Paskutinė mano pastaba. Aš siūliau ir siūlau Seimui, kad Seimas kreiptųsi į Konstitucinį Teismą dėl to, kas buvo išdėstyta Konstitucinio Teismo teisėjo G. Šileikio atskirojoje nuomonėje, taip pat tai, kokius argumentus mums pateikė teisininkai, iškeldami įvairius dalykus dėl sandorio. Jeigu mes ne tik dėl Generalinės prokuratūros, bet ir dėl Konstitucinio Teismo kreiptumės Seimo nutarimu, mes padėtume tašką daugeliui abejonių, ir būtų atsakyta į visus klausimus. To reikalauja ir viešasis interesas, to reikalauja (…) konvencija, to reikalauja ir sveikas protas.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Veselka ir Andriukaiti, aš jau pasakiau, kad Seimo nariai gali eiti į rengiamus komiteto posėdžius, todėl dėl jūsų pasiūlymų mes apsispręsime iš karto po pertraukos, po pietų. 15.15 val. mes tikrai galėsime grįžti prie šito jūsų pasiūlymo.
Kolegos, dabar skelbiu pietų pertrauką.
* Santrumpų reikšmės: ĄF – „Ąžuolo“ frakcija; DPF – Darbo partijos frakcija; LCSF – Liberalų ir centro sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; TPPF – Tautos prisikėlimo partijos frakcija; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.