Seimo vakarinis plenarinis posėdis Nr. 105

2009 m. liepos 16 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja I. DEGUTIENĖ ir Seimo Pirmininko pavaduotojas A. KAŠĖTA

Seimo nutarimo „Dėl Ministro Pirmininko kandidatūros“ projektas Nr. XIP-924 (svarstymas ir priėmimas)

PIRMININKĖ (I. DEGUTIENĖ, TS-LKDF*). Kolegos, pradedame liepos 16 d. vakarinį posėdį.

Darbotvarkės 2-1 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Ministro Pirmininko kandidatūros“ projektas Nr. XIP-924. Svarstymas ir priėmimas. Statuto 193 straipsnis, dar kartą norėčiau pacituoti, kad visi žinotume eigą, kaip šiuo klausimu dirbame. Kadangi jau vakar buvo pristatyta Ministro Pirmininko kandidatūra, toliau Ministras Pirmininkas susitiko su frakcijomis, šiame posėdyje pirmiausia išklausomos frakcijų išvados, pradedant didžiausia frakcija ir baigiant mažiausia. Po to rengiama diskusija, kurios pabaigoje suteikiamas žodis pretendentui iki 20 min., taip pat yra galimybė jam dar kartą atsakyti į Seimo narių klausimus ir tam skiriama iki 30 minučių. Pretendentui baigus atsakinėti į klausimus, balsuojama, ar pritarti pateiktai Ministro Pirmininko kandidatūrai. Gerbiamieji kolegos, dabar kviečiu registruotis.

Užsiregistravo 77 Seimo nariai. Gerbiamieji kolegos, dabar išklausome frakcijų pasisakymus ir, kaip sakiau, pradedame nuo didžiausios frakcijos, tai yra Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų. Jos vardu užsirašiusi kalbėti A. Bilotaitė. Kviečiu į tribūną.

A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, norėčiau pradėti nuo klausimo, koks turi būti politikas ir kokie svarbiausi gero politiko bruožai? Jeigu kas nežinote, norėčiau priminti, kad svarbiausi gero politiko bruožai yra pirmiausia adekvatus realios situacijos suvokimas ir įvertinimas, sugebėjimas sakyti tiesą, drąsa ir valia daryti nepopuliarius, bet kartais labai reikalingus sprendimus.

Praėjusių metų lapkritį gal mažai kas galvojo, kad nuosmukis bus tris kartus gilesnis. Praėjusių metų pabaigoje nebuvo galima įvertinti krizės gilumo, bet premjeras to ir neslėpė. Tačiau prisimenu, kad lapkričio mėnesį, tvirtinant premjerą, iš opozicijos tesulaukėme reakcijos, kad neva gąsdiname žmones, kad jokios krizės Lietuvoje, skirtingai nuo Latvijos ir Estijos, nėra ir nebus. Bet laikas labai greitai parodė, kad dėl krizės premjeras buvo visiškai teisus. Manau, kad per šį nedidelį laiko tarpą, kuris buvo skirtas A. Kubiliui, jo vadovaujama permainų koalicija drąsiai prisiėmė atsakomybės naštą ir priėmė būtinus sprendimus, kurie stabilizavo padėtį, neleido Lietuvai patekti į dar kritiškesnę padėtį.

Dar gegužės mėnesį Prezidento rinkimus laimėjusi Prezidentė D. Grybauskaitė pabrėžė, kad ekonominis sunkmetis Lietuvoje ne tik kad nepasiekė dugno, bet dar tik ateina, ir Lietuva turės išgyventi be Vyriausybės griūčių ir susitelkusi, o A. Kubilius vadovaujama Vyriausybė vis dėlto vienintelė privalės šalį išvesti iš sunkmečio.

Dirbant A. Kubiliaus Vyriausybei, pradėtos įgyvendinti tikrai nelengvos ir labai sudėtingos aukštojo mokslo, energetikos, valstybės valdymo reformos. Įgyvendintos didelės struktūrinės permainos energetikos srityje, grąžinama valstybei tai, kas iš mūsų buvo neteisingai paimta elektros ūkyje. Demonopolizuojama ir kuriama Baltijos šalių rinka ir energetikai pagaliau yra priversti dirbti žmonėms. Taip pat pagaliau įvyko persilaužimas siekiant didesnės energetinės nepriklausomybės. Lietuvą sujungs elektros tiltas su Švedija, bus integruotos Baltijos ir Šiaurės šalių elektros energetikos rinkos. Savivaldoje taip pat valdžia pagaliau persikels arčiau piliečių, dings perteklinės biurokratinės struktūros ir pagaliau pasakysime sudie apskritims.

Ko trūko ankstesniems premjerams? Jiems trūko vieno dalyko, tai yra suvokimo, kad negalima gyventi tik šia diena, kad turime galvoti apie ateitį, apie savo atsakomybę ateities kartoms, kad jų ateities negalima nei praskolinti, nei keisti už laikiną dabarties gerovę. Visiškai sutinku su premjeru, kad bankrutavusi ir praskolinta valstybė reiškia praskolintą mūsų pačių, mūsų vaikų, mūsų anūkų ir proanūkių ateitį. Teikdama A. Kubiliaus kandidatūrą, Prezidentė paragino rasti politinės valios ne tik padarytoms klaidoms ištaisyti, bet ir naujiems, neatidėliotiniems sprendimams priimti.

Sunkmečiu negalime skirstytis į poziciją ir opoziciją. Visi turime galvoti tik apie valstybę ir jos žmonių interesus, įveikti šiuos iššūkius. Mūsų patirtis sako, kad bendromis pastangomis mes galime įveikti visus iššūkius. Ar bus lengva premjerui, prisiėmus šią atsakomybę? Manau, kad lengva nebus.

Todėl iš tiesų kviečiu visus šiuo nelengvu metu susitelkti ir vieningai, su priešakyje vilties premjeru dirbti. Dirbti, kad Lietuva kuo greičiau išgytų, sustiprėtų ir energingai eitų sėkmės keliu.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu Socialdemokratų partijos frakcijos seniūną – A. Butkevičių.

A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, gerbiamasis Ministre Pirmininke, mūsų frakcija šiandien ryte turėjo susitikimą su Ministru Pirmininku, teko dar pratęsti vakarykštes diskusijas ir užduoti keletą klausimų. Noriu pasakyti, kad nebūsiu labai kritiškas, nes premjeras išsakė tokias mintis, kad lyg ir opozicija tik kritikuoja ir nieko nesiūlo. Bet vieną mintį, tikriausiai labai svarbią, noriu pasakyti. Kodėl pasaulį, o kartu ir Lietuvą apėmė krizė, tikriausiai jau kalbėti neverta. Manau, svarbiau kalbėti, kaip išbristi iš tos krizės. Čia yra visų politikų pagrindinis uždavinys. Tačiau galiu pasakyti, kad kol kas aš tų prioritetų arba tos vizijos, tiek trumpalaikės, tiek ilgalaikės, kaip išbristi iš ekonominės krizės, dar neišgirdau ir dar nemačiau. Aš manau, kad kaip tik šiandien apie tai irgi turėtume kalbėti, dėl ko mes neturime tos vizijos.

Manau, kad nereikia kurti jokių vadovėlių, apie ką čia vakar buvo kalbama, kad lyg ir nėra parašytų vadovėlių, kaip susitvarkyti su ekonomine krize. Ne vadovėliai lemia sėkmę arba nesėkmę. Sėkmę arba nesėkmę, norėčiau Ministrui Pirmininkui pasakyti, lemia Vyriausybės komanda ir numatyti prioritetai. Jeigu komanda nežino, kaip dirbti, ir nežino, kokius numatyti prioritetus, apie sėkmę kalbėti negalime. Aišku, aš puikiai suprantu, kad ekonominiu sunkmečiu išmintingumas yra labai svarbu, kompetencija yra labai svarbu, darbo patirtis yra labai svarbu, todėl yra labai svarbu formuojant Vyriausybės kabinetą, kad darbuotojai būtų tie, kurie žino, kokius priimti sprendimus, ir nebijo atsakomybės.

Norėčiau pateikti kai kuriuos pasiūlymus, nes lyg ir mūsų frakcija neteikė tų pasiūlymų, o buvo kaltinama, kaip ir partija, kad ir praeita Vyriausybė, kaip ką tik išgirdome, šalį praskolino, nors Lietuva iš visų Europos Sąjungos šalių, jeigu žiūrėsime, koks yra valstybės skolos dydis, pagal mažiausią skolą, lyginant su bendruoju vidaus produktu, yra 4 ar 5 vietoje. Tai ne Italija, kur jau per 100 % valstybės skola sudaro nuo bendrojo vidaus produkto. Aš manau, kad buvo padaryta keletas klaidų gruodžio mėnesį dėl to, kad buvo pradėta mokesčių reforma. O nebuvo susitarta, kad reikia parengti priemonių planą, kuris amortizuotų neigiamas pasekmes mūsų ekonomikai. Tiesiog priemonės, kurios leistų išsaugoti darbo vietas, garantuotų pajamas žmonėms, o valstybei mokesčius, ir tai turi būti vienas pagrindinių tikslų arba uždavinių, keliamų Vyriausybei. Aš manau, kad prie šito klausimo, kiek supratau šiandien iš rytinio susitikimo, Vyriausybės yra grįžtama. Buvo toks supratimas, buvo pasakyta mintis, jog finansinių resursų trūkumas yra didžiausia problema, aišku, ne tik Lietuvai, bet ir visoms pasaulio šalims. Taip. Bet tą reikėjo suvokti gruodžio mėnesį ir pagrindinę veiklą nukreipti, kaip papildomai pritraukti finansinius resursus žinant, kad komerciniai bankai ūkio subjektams neskolina arba skolina labai mažai. Aišku, nesakau, kad reikia skolintis ir skolintas lėšas naudoti biudžeto išlaidoms. Paprasčiausiai – ekonomikai skatinti. Jeigu pritraukiama lėšų iš Europos investicijų banko arba Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko, jos skiriamos per komercinius bankus, numatant prioritetus suteikti finansinę paramą ūkio subjektams, pirmiausia tiems, kurie yra orientuoti į eksporto, po to tiems, kurie orientuoti į vidaus rinką. Tai yra vienas pagrindinis uždavinys.

Antra yra tai, kad vis dėlto reikėjo atsisakyti įvairiausių smulkių programų, kurios finansuojamos iš biudžeto, smulkios visos programėlės arba objektėliai turi būti nukelti vėlesniam laikotarpiui, kai ekonominė situacija gerėja. O numatyti pirmiausia finansavimą stambiems objektams, stambioms programoms, kurios duoda naudą tiek finansiniu požiūriu, tiek išsaugo darbo vietas.

Trečias labai svarbus momentas yra racionalus biudžeto išlaidų planavimas. Jeigu mes grįžtume į gruodžio mėnesį, tai planavimas buvo chaotiškas, nebuvo numatytos prioritetinės programos, o tiesiog buvo vadovautasi, kad pateiktom programom reikia sumažinti asignavimus 10, 15 ar 20 %. Paskui kalbėti apie efektyvų lėšų panaudojimą vargu ar būtų tikslinga. Sveikintina tai, kad vis dėlto gal kada nors prasidės gyvenamųjų namų renovacija. Tai tikrai būtų poslinkis į ekonomikos gaivinimą ir darbo vietų išsaugojimą. Aš manau, teigiama, kad po kurio laiko buvo suprasta, jog buvo priimti kai kurie mokesčiai, kurie neigiamai paveikė mūsų ekonomiką ir mūsų įmones. Tai akcizų tarifų ir kai kurių kitų mokesčių padidinimas. Bet mes per tą laiką praradome gana daug pinigų.

Labai trumpai apie šešėlinę ekonomiką. Gerbiamieji, na negali gyvenime būti taip, kad paskelbus viešąjį konkursą kaina sumažėtų du ar tris kartus. Žiūriu, kai kurie politikai arba ministerijų darbuotojai tuo džiaugiasi, kad lyg ir surado rezervų. Supraskite, kad tai yra valstybės apgaudinėjimas. Tai reiškia, kad atlyginimai yra mokami vokeliuose, nemokami mokesčiai, neatsiskaitoma su įmonėmis už medžiagas. Stebuklų būti negali. Gali kaina sumažėti 15, 20 %. Bet yra kuriamos ir dar šalia kažkokios įmonės, kurioms yra paliekamos skolos.

Baigdamas noriu pasakyti, kad turi būti atsiskaitomybė už rezultatus, nes politikai turi atsiskaityti visuomenei, o pirmiausia Vyriausybė. Praėjus tam tikram laikotarpiui, manau, turėtų pateikti aiškią ataskaitą, kas yra nuveikta ir kokie yra pasiekti rezultatai. Šiuo metu rezultatų aš dar nematau, nors kai kurie ministrai palieka gana neblogą įspūdį. Ačiū.

PIRMININKĖ. Dėkoju, gerbiamasis kolega. Frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ vardu – opozicijos lyderis V. Mazuronis. Ruošiasi Tautos prisikėlimo partijos frakcijos vardu L. Dinius.

V. MAZURONIS (TTF). Labai ačiū. Mielieji kolegos, iš tiesų mes šiandien ryte buvome susitikę frakcijoje su premjeru. Pasinaudodamas proga noriu padėkoti premjerui, kadangi iš tiesų pokalbis buvo, manau, ir konstruktyvus, ir gana atviras, premjeras išdėstė savo poziciją. Premjeras pagrindė savo matymo būdą. Tai buvo naudingas susitikimas mūsų frakcijai ir ačiū jam už tai.

Bet, mielieji kolegos, aš manau, kad premjero tvirtinimas arba netvirtinimas nėra grožio konkursas. Arba tai nėra, kas gudresnis, ar dar koks nors. Ir premjeras tvirtinamas ne pagal tai: patinka – nepatinka, gražus – negražus. Manau, kad premjero patvirtinimą arba nepatvirtinimą normaliai lemia valstybės valdymo vizija, kurią jis pristato, valstybės valdymo būdai. Kalbant su premjeru A. Kubiliumi šiandien mes aiškiai supratome, kadangi, kaip sakiau, pokalbis buvo geras ir gana aiškus, kad A. Kubilius tęs dabartiniu metu vykdomą, pavadinčiau, senąją politiką ir mano, kad tai yra vienintelė galima alternatyva dabartiniu metu mūsų valstybei. Pasakysiu iš karto. Mes manome visiškai kitaip.

Mes manome, kad ta pristatoma mūsų valstybei dabartinė alternatyva, vienintelė, premjero manymu, yra valstybės ūkio žlugdymo ir piliečių skurdinimo politika, ypač pradedant nuo pačių mažiausiai apsaugotų visuomenės sluoksnių: pensininkų, motinų, auginančių vaikus, ir t. t. Mes manome, kad tai yra politika aklai įsitikinusių politikų, neklausančių jokių kitokių nuomonių, išskyrus savo nuomonę, savo nuomonę, ir tikinčių tik savo teisumu politika. Manau, kad tai yra akivaizdžių klaidų, kurios buvo akivaizdžiai padarytos, nepripažinimo ir, kas blogiausia, jų kartojimo politika. Galų gale manau, kad tai yra besiblaškančių ir iš esmės, ką pažymėjo ir Prezidentė, neturinčių kompleksinės ir aiškios programos įveikti sunkmetį ir išvesti valstybę iš tos situacijos politika.

Žinoma, premjeras turėtų telkti visas politines jėgas. Jeigu premjeras ir Vyriausybė tai darytų, mes iš tiesų pasirengę ir kalbėtis, ir išsakyti savo nuomones ir siūlymus, jeigu jie norėtų tai girdėti. Bet kai premjeras, išėjęs į tribūną, pasako, mums jūsų bet kuriuo atveju visiškai nereikia, jeigu jūs norite, tai galite pritarti tam, ką mes žinome, kas yra gerai, o jeigu jūs nenorite, tai, kaip jis pasakė, tai jūs būsite kažkokioje nuošalėje, tai tokiam bendravimui ir tokiai politikai frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ nariai pritarti negali ir premjero A. Kubiliaus kandidatūrai nepritars.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu Tautos prisikėlimo partijos frakcijos seniūną L. Dinių. Ruošiasi Liberalų sąjūdžio atstovas K. Glaveckas.

L. DINIUS (TPPF). Dėkui, pirmininke. Mielieji kolegos, mūsų frakcija, atsiradusi čia, Seime, iš tikro prisimenant pirmąsias dienas sukėlė įvairiausių asociacijų, išgirdome įvairiausių palinkėjimų. Dėkui jums, kad dauguma jų buvo geranoriški. Iš tikro jauniems politikams ne taip paprasta pakliuvus į tokią situaciją, kaip atsidūrėme mes ekonomikos sunkmečiu, tokio intensyvumo darbų verpetan pasinėrus, visada išlikti vertiems politikos senbuvių, kurie yra gerokai atsparesni įvairioms tokioms ekstremalioms situacijoms, sakykim šitaip. Tuo laikotarpiu ir ypač pastaruoju metu, kai mūsų frakcijoj kildavo įvairiausių nuomonių skirtumų ir kai mes pakankamai aštriai diskutuodavom pirmiausia viduje ekonominiais klausimais, abejodavom, ar kai kurie sprendimai iš tikro yra teisingi, premjero A. Kubiliaus parodyta politinė išmintis ir taktas buvo mums vienas iš tokių lakmuso popierėlių, nes esant tokiai situacijai iš tikro yra ne taip paprasta išlikt visada santūriam, ypač kritiniais momentais, būti nusiteikus dialogui, supratimui. Ypač pastaruoju metu mūsų frakcija šitą veiksmą teigiamai jautė.

Todėl labai neišsiplėsdamas, nes mūsų frakcijos kaip buvo, taip ir liks tokia taktika – kalbėt ne per daug, nes kalbančių ilgai ir apie nieką mes turime su kaupu, deficito čia šioje srityje nėra, pasakysiu labai paprastai – mes liekame tvirtai įsitikinę, jog permainų koalicija yra šiandien pamatas ir neišvengiamybė atlaikyt sunkmečio laikotarpio nepopuliarius, tačiau būtinus sprendimus. Šia atsakomybe mes dalinsimės su premjeru ir jo komanda, todėl frakcija vieningai palaiko A. Kubiliaus kandidatūrą. Labai jums ačiū.

PIRMININKĖ. Dėkoju, gerbiamasis kolega. Kviečiu Liberalų sąjūdžio vardu kalbėti K. Glavecką. Ruošiasi Darbo partijos frakcijos seniūnas V. Gapšys.

K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamoji pirmininke, gerbiamieji kolegos, gerbiamasis kandidate į premjerus! Trečią kartą nepriklausomos Lietuvos istorijoje A. Kubilius yra teikiamas būti Ministru Pirmininku ir labai simboliška, kad trečią kartą, jeigu taip sugrupuosim, tai krizės arba sunkumų laikotarpiu. Ekonomika, kaip įvardino Prezidentė, dabartiniu metu primena karo būklę ir iš tikro taip yra, tarp karo ir ekonomikos yra labai panašūs ciklai – 10 metų gerovės arba taikos, 3 metai karo. Tai lygiai tas pats ciklas ir ekonomikoje – 10 metų ekonomikos augimo, išlaidavimas bumo metu ir paskui paprastai prasideda, kaip žinot, pinigų trūkumas ir ekonomikos bankrotas arba karas kitam kontekste.

Būti Ministru Pirmininku arba generolu iš esmės yra esminis skirtumas taikos ir karo metu. Taikos metu būti Ministru Pirmininku arba armijos vadu, kariuomenės vadu, tai reiškia sėdėt patogiam fotely, turėt daug malonumų, garbės, medalių ir kitko. Karo metu, atvirkščiai, tas fotelis virsta elektros kėde ir tą elektrą gamina ir opozicija, ir savi, ir svetimi, visi, kas tik netingi. Tas viskas yra padauginama iš mūsų labai gero ir nepamiršto įpročio – valgyti vienas kito net cepelinus. Esant tokiai situacijai, žmogus, kuris ryžtasi veikti, iš tikro vertas didžiulės pagarbos. Aš neabejoju, kad po 15–20 metų mes visi kalbėsime, gal dar bus kitų Ministrų Pirmininkų, bet du žmones mes visuomet prisiminsim, kurie buvo iš tikro tvirti Ministrai Pirmininkai, tai vienas A. Brazauskas, kitas, neabejoju, bus mūsų dabartinis kandidatas A. Kubilius. Tiktai skirtumas yra tas, kad dabartinio premjero situacija iš tikro yra labai sudėtinga. Jeigu diskutuotume apie ekonomiką, apie gydymo būdus ir apie pastabas apie tai, kad ekonomikos nereikia gydyti pagal vadovėlius, tai galima su tuo iš esmės nesutikti. Užtenka perskaityti vakare nusipirkus pono (…) knygą, Nobelio premijos laureato praeitų metų ekonomikos srityje, ji vadinasi „Ar sugrįš Didžioji depresija?“, tai dauguma atsakymų, tie, kurie kalba apie tai, kad vadovėliais nereikia vadovautis, kad nereikia vadovėlių, reikia intuicijos, mes pamatysime, kad kaip tik reikia žiūrėt į tuos vadovėlius ir mokytis, ir skaityti, ir tuo pačiu metu rašyti naujus vadovėlius.

Mūsų ekonomikos situacija, be skaičių, iš tikro yra dramatiška ir sudėtinga. Baltijos valstybės Europos Sąjungos kontekste iš tikrųjų yra atsidūrusios vienišos. Tie Europos Sąjungos tigrai, kurie buvo, kuriuos mes vadinom pastaruosius septynerius metus, aiškiai jau praeitų metų vidury virto labai pažeidžiamais katinėliais, kurie dabartiniu metu labai sunkiai išgyvena. Tos priemonės arba tą, ką siūlo A. Kubilius, kaip Ministras Pirmininkas, ir jo Vyriausybė, iš tikro yra nepopuliarios, jos yra sunkios ir skausmingos. Ta tiesa, kurią sako Ministras Pirmininkas, atsakinėdamas į klausimus, nesibaigiančius klausimus opozicijos, iš tikro yra gera tam, kam yra skirta, bloga tam, kas ją sako. Tie, kurie kritikuoja tikrai nesiūlydami nieko konkretaus ir labai konstruktyvaus, vienaip ar kitaip neprisideda prie to, ką mes visi vadiname nacionaliniu sutarimu, paieška tikslų ir kitų dalykų. Todėl aš manau, kad mūsų frakcija, suprasdama tą situaciją, vertindama visas geras savybes, atsižvelgdama į tai, kad Ministras Pirmininkas iš tikro koreguoja ir priima operatyvius sprendimus, kurie kartais susiję su klaidų taisymu, atsižvelgia į visą situaciją, kuri kinta kiekvieną dieną, kiekvieną savaitę kaip mūšio lauke, siūlo pritarti šitai kandidatūrai ir mes ją remiame. Ačiū.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Darbo partijos frakcijos vardu – seniūnas V. Gapšys. Liberalų ir centro frakcijos vardu ruošiasi V. Bogušis.

V. GAPŠYS (DPF). Dėkoju. Darbo partijos frakcija šį rytą susitiko su Lietuvos Respublikos Prezidentės D. Grybauskaitės teiktu kandidatu į Lietuvos Respublikos Ministrus Pirmininkus A. Kubiliumi. Mes neabejojame, kad valdančioji koalicija pasirinko stipriausią kandidatą iš savo tarpo, tačiau premjeras nedrįso žengti dar vieno stipraus žingsnio, t. y. pakeisti turimą Vyriausybės programą, patobulinti laivo kursą. Vyriausybės programa, tokia, kokia ji yra patvirtinta dabar, dar neatitinka žmonių lūkesčių, dar neatitinka ir mūsų vilčių.

Valstybės galimybės yra ribotos, mes tai suprantame, mes suprantame, kad premjerui tenka nemažas iššūkis ir kad jis jį gali pasitikti, tačiau kiekvienas vadovas savo arsenale turi turėti ir atitinkamus ginklus, kuriais gali pasinaudoti tam, kad vestų kariuomenę reikiamu kursu. Deja, dabartinė Vyriausybės programa dar šito kurso negali pateisinti ir dar nėra parengta taip, kad galėtume susidoroti su Lietuvą ištikusia krize. Mes suprantame, kad valstybei reikia vieningumo, mes suprantame, kad valstybei reikia susišnekėjimo, todėl Darbo partijos frakcija visada yra pasiruošusi atviram pokalbiui, visada yra pasirengusi diskusijai ir pasiūlymams. Tačiau, įvertinusi dabartinę situaciją, įvertinusi esamą programą ir suprasdama, kad ji dar nėra ta, kuria galima būtų išbristi iš krizės, Darbo partijos frakcija nusprendė nepalaikyti premjero kandidatūros.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu Liberalų ir centro sąjungos frakcijos atstovą V. Bogušį. Ruošiasi „Ąžuolo“ frakcijos atstovė I. Valinskienė.

V. BOGUŠIS (LCSF). Gerbiamieji kolegos, gerbiamasis kandidate Andriau Kubiliau! Liberalų ir centro sąjungos frakcija, gerai pažindama, daug metų dirbdama ir bendradarbiaudama su žinomu, valstybei nusipelniusiu tikru valstybininku A. Kubilium, visą laiką pasiryžusi dirbt ir bendradarbiaut. Mes visą laiką tiesiam ir ištiesiam ranką prie modernios europietiškos valstybės kūrimo pamatų.

Liberalų ir centro frakcija pažymėjo ir pažymi, kad vienas svarbiausių mūsų gyvenimo etapų – tai sukurti klestinčią, stiprią Lietuvos pilietinę visuomenę. Mes pabrėžiame, kad „biednųjų“ sąskaita gerovės Lietuvoj nesukursime, premjere. Aš suprantu, būti šiandien premjeru – lygiai tas pats, tarkim, kaip paimti saują degančių žarijų. Bet su žarijom galima ir gerą virdulį užkaisti.

Taigi, gerbiamasis premjere, Liberalų ir centro frakcija pasiryžusi dirbti ir bendradarbiauti, pasiryžusi kelti mūsų krašto gerovę. Šiame etape yra sudėtinga, bet aš tikiuosi, kad mes kartu visi surėmę pečius išvesime savo kraštą, sudarysim sąlygas savo gyventojams klestėti, didžiuotis ir branginti savo tėvynę. O baigiu, ponas Kubiliau, Senekos jums parašytais tokiais žodžiais: „Reikia dabar drąsos ir širdies tvirtumo.“ Ačiū.

PIRMININKĖ. Dėkoju, gerbiamasis Vytautai. Kviečiu „Ąžuolo“ frakcijos vardu kalbėti I. Valinskienę.

I. VALINSKIENĖ (ĄF). Aš nekalbėsiu taip vaizdžiai ir įkvėptai. Kadangi esame pati jauniausia frakcija, manau, esame įpareigoti kalbėti trumpiausiai. Todėl kalbėsiu labai trumpai.

Iš tikrųjų mūsų frakcija visada vertino premjero ryžtą dirbti labai sunkiomis sąlygomis, jo drąsą priimti nepopuliarius sprendimus ir asmeniškai mane visada žavėjo jo kantrybė įtikinėjant oponuojančius, netikinčius, prieštaraujančius, kokie dažnai buvome ir mes, savo sprendimų ir tų nepopuliarių sprendimų būtinumu. Todėl mes, nepaisant to, kad esame dabar labai maži, vis tiek nutarėme laikytis mūsų ankstesnių koalicinių susitarimų ir, be jokios abejonės, remsime premjero kandidatūrą. Ačiū. (Plojimai)

PIRMININKĖ. Labai ačiū už trumpą ir aiškią kalbą. Mišri frakcija nenori kalbėti. Taigi pagal Statutą visos frakcijos išreiškė savo poziciją.

Dabar, kaip ir minėjau, diskusija. Diskusijoje užsirašė tikrai nemažai norinčių kalbėti. Tačiau iš karto noriu perspėti, kad laikas pagal darbotvarkę yra ribotas ir gali būti taip, kad ne visi, kurie yra užsirašę, galėsite dalyvauti diskusijoje. Pirmas – J. Olekas.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamieji kolegos, kaip šiandien jau kalbėję sakė, mes iš tikrųjų dalyvaujam premjero pasitikrinimo procedūroje. Pagal Konstituciją numatyta, kad premjeras ir Vyriausybė grąžina įgaliojimus ir mes čia, Seime, turime dar vieną unikalią galimybę įvertinti tai, kas buvo padaryta per buvusį premjeravimo laiką, ir žvelgti į ateitį, ką galėtų dar dirbdama Vyriausybė ir jos vadovas padaryti.

Gerbiamoji kolegė A. Bilotaitė, kalbėjusi prieš mane, paminėjo, kad praeitų metų lapkričio mėnesį dar buvo negalima suvokti, kokia krizė slenka link Lietuvos. Jeigu pažiūrėtume į istoriją, tai Vincas Mykolaitis-Putinas savo romane „Krizė“ rašė apie praeito amžiaus pirmos pusės krizę, kad krizė atslenka kaip namų vagis, kurio pradžioj iš tikrųjų negalima pastebėti. Todėl dažnos šiuo metu kandidato į premjerus kalbos, kad viskas buvo nulemta jau praeityje, iš tikrųjų vargu ar atitinka tikrovę. Skaičiai, kuriuos mums pateikė pats premjeras, rodo kita. Kad 2008 m. pabaigoje Lietuvos bendrasis vidaus produktas augo taip, kad Lietuva buvo viena iš augimo lyderių. Šiandien premjeras pasisakydamas mums pateikė kitus skaičius, kad Lietuva jau yra viena iš atsilikusiųjų lyderių. Kad 2008 m. pabaigoje Lietuvos įsiskolinimas nesiekė nė 20 %, o premjero pateiktuose nacionalinio sutarimo skaičiuose, įžvalgose artėjama prie 70 %.

Mes, socialdemokratai, ne prieš nepopuliarias priemones. Mes už populiarias ir nepopuliarias priemones, kurios padeda įveikti atsiradusius sunkumus. Todėl tikrai sveikintume, jeigu beribis akcizo padidinimas ar pridėtinės vertės mokesčio padidinimas būtų padidinęs įplaukas, o ne deficitą, būtų padidinęs vidaus vartojimą, o ne atvirkščiai – sumažinęs vidaus vartojimą ir smukdęs mūsų ekonomiką, smulkias ir ne tik smulkias Lietuvos įmones. Girdėdami iš premjero, kad bus tęsiamas pasirinktas kelias, mes iš tikrųjų negalime tam pritarti, nes priemonės, kuriomis bandoma kiek nors papildyti senkančius finansinių srautų upelius, jau beveik išdžiūvusius, tai yra apdėti naujais mokesčiais įmones ir didesnę naštą perkrauti ant nepasiturinčių pečių, tai apmokestinti mokslą, tai sumažinti įplaukas į „Sodrą“ ir Privalomojo sveikatos draudimo fondą, mums niekaip negali būti priimtinos. Sakysite, kritikuoti lengva. Bet mes siūlome labai konkrečius dalykus: ne bandyti iškreiptu būdu kaip nors surasti progresiją, bet pritaikyti tai, kas jau ne kartą buvo panaudota būtent krizių ar po krizių metu. Kaip gerbiamasis profesorius sakė, lyginant su karu. Daug kur progresiniai mokesčiai buvo įvesti sunkmečiu, pokario metais, kai reikėjo surinkti papildomų lėšų į biudžetą, nenuskriaudžiant sunkiausiai gyvenančių žmonių. O mūsų dienomis tai leistų ir nesumažinti įplaukų į Socialinio draudimo fondą ir Privalomojo sveikatos draudimo fondą. Todėl manau, kad premjeras, norėdamas sėkmės, o aš tikiu, kad jis norėtų tos sėkmės, mes esame pasiruošę dirbti kartu, aiškiai turi keisti kursą. Šio kurso keitimo mes iš jo negirdime, todėl ir negalime pritarti jo kandidatūrai. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, kadangi tie, kas likę užsirašę, yra beveik iš tų pačių frakcijų, o laikas spaudžia, tai siūlau ir dabar kviečiu kalbėti E. Klumbį, frakcija „Tvarka ir teisingumas“. Ruošiasi A. Dumčius, Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija. (Balsai salėje)

E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamieji kolegos, pretendentas į naują premjeravimo laikotarpį žengia nelengvais laikais. Gilėja krizė valstybėje, stiprėja užsienio bankų savivalė Lietuvoje, aižėja valdančioji koalicija ir kyla klausimas, ar adekvačiai į šiuos procesus reaguoja pretendentas. Pirmiausia jo arogancija didėja ne dienomis, bet valandomis. Antra, jis neatsikratė savo įpročio su opozicija kalbėti iš jėgos pozicijų. Trečia, tik jo nuomonė yra vienintelė, neklystamoji, o bet kokia kita yra inspiruota iš Rusijos ar atitinkanti Rusijos interesus. A. Kubiliaus, o kartu visos valdančiosios koalicijos politika yra pagrįsta vieninteliu atėmimo arba tautos skurdinimo principu. Bet tas atėmimo principas yra taikomas labai selektyviai. Jis taikomas pensininkams, jaunoms ir būsimoms motinoms, valstybės tarnautojams. Bet tuo pat metu, kaip parodė praeita kadencija, savo politinei aplinkai pretendentas atlyginimus didino.

Per praėjusį laiką absoliučiai nieko nenuveikta žabojant nepasotinamus oligarchus, nematyti jokio nusiteikimo iš esmės išspręsti LEO LT klausimo. Pretendento vieninteliu švyturiu yra Tarptautinis valiutos fondas, kuris nemenkai pats prisidėjo prie dabartinės pasaulio krizės.

A. Kubilius teigia, kad 2008 m. pabaigoje negalėjo numatyti krizės masto. Tai siūlyčiau visiems pagalvoti, kiekgi pats A. Kubilius su Vyriausybe ir visa koalicija prisidėjo prie to susitraukimo, ekonomikos susitraukimo proceso, pinigų paėmimo iš ūkio savo kalbomis apie krizę, apie artėjančius didžiulius sunkumus. Būtent tai turbūt dar labiau užsuko šitą krizę ir įvarė Lietuvą į tą didžiulį susitraukimo procesą. Todėl, aš manyčiau, negalėtume pritarti tokiam pretendentui į premjerus, kuris ir toliau vykdys tą pačią politiką. Nėra absoliučiai jokių prošvaisčių, kad būtų skatinamas verslas, kad įplaukos į biudžetą didėtų, dėl to už pretendento kandidatūrą negalėsiu balsuoti taip, kaip jis norėtų.

PIRMININKĖ. Dėkoju, kolega. Kviečiu A. Dumčių. Ruošiasi A. Sysas.

A. DUMČIUS (TS-LKDF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, pretendente ir labai gerbiamieji kolegos, po šios mano kalbos neturėtumėte apkaltinti manęs vienašališkumu.

Šiandien noriu apeliuoti į jūsų visų politinį brandumą ir sąmoningą apsisprendimą, kviesdamas vieningai pritarti Prezidentės teikiamai A. Kubiliaus kandidatūrai į premjero postą. Priminsiu, kad nesu A. Kubiliaus simpatikas, o ir jis į mane kaip į akademinį atstovą žvelgia gana atsainiai. Tačiau, ką, o ar ne A. Kubilių šiandien reikia siūlyti ir jam pritarti.

Sutikite, kad kito tokio stipraus lyderio, taip giliai žinančio susidariusią ekonominę situaciją pasaulyje ir Lietuvoje, kuris irgi prisiima asmeninę atsakomybę, ryžtasi žengti priekyje įveikiant sunkmečio iššūkius ir stabilizuojant padėtį šalyje, neturime. Argi nesustiprina visų mūsų apsisprendimo aiški Prezidentės parama, teikiama A. Kubiliaus kandidatūrai. Juk šių dviejų politinių figūrų bendradarbiavimas dabar ypač svarbus stabilumui šalyje palaikyti. Tad siūlau palikti antipatijas, asmenines ambicijas ir sėskime prie bendro susitarimų stalo, kaip tai padarė kadaise žinomos šalys ir pasiekė gerų rezultatų. Lietuvai, mums ypač šiuo metu reikia to.

Aš neabejoju, kad pretendentas atsižvelgs į įvairias nuomones, ir visi mes padėsime ištaisyti padarytas klaidas. Nereikia perversti žodžių atvirkštine tvarka. Nepamirškime, kad A. Kubilius yra tamsiųjų krizių šviesusis apaštalas. Viena aišku, kad šiandien mes neturime keisti pertvarkos krypties, nes kitų alternatyvų niekas nepasiūlė. Pasistenkime dėl Lietuvos gerovės ir ateities. Paremkime siūlomą kandidatą. Ačiū. (Plojimai)

PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu A. Sysą. Ruošiasi J. Veselka.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Aš pasistengsiu savo kalboje pasiremti būsimo ir esamo Ministro Pirmininko citatomis. Tai bus ištisa citata iš A. Kubiliaus. „Esame pasiryžę kalbėti ir dirbti atvirai, sąžiningai ir atsakingai. Netiesos, demagogijos ir cinizmo laikas valdžioje baigėsi. Tai gali pasiekti tik sąžininga, nesavanaudiška, nekorumpuota valdžia, nebijanti sakyti tiesos ir nebijanti išgirsti tiesą.“

Taip kalbėjo Andrius, teikdamas savo Vyriausybės programą. Jau šių metų balandžio 20 d. jis pasakė: Vyriausybė nesvarsto pensijų ir motinystės išmokų mažinimo. Po dviejų mėnesių, birželio 22 d., A. Kubilius neatmeta pensijų mažinimo. Liepos 7 d. A. Kubilius: pensijų mažinimas neišvengiamas.

Aš jau necituosiu didesnių gabalėlių, ką šnekėjo Andrius, aš turiu asmeninių simpatijų, kaip ir profesorius, Andriui, nes mes diskutuojame ne pirmus metus iš šios tribūnos. Dabar cituoju tekstą, kuris buvo pasakytas 2007 m. lapkričio 6 d., kai mes čia svarstėme mamų, tėvelių vaiko priežiūros klausimus: „Aš tiesiog noriu pasakyti ir paklausti A. Syso, kiek dar reikia laiko, kad jis suvoktų, jog tai, ką pasiūlo konservatoriai, reikia priimti greičiau ir mažiau skaudės (kaip pasakyta, „mažiau skaudės“). Tada bus einama į priekį, nes šį dalyką (o tas dalykas tai yra 3 metai vaiko priežiūros atostogų), kas dabar yra pasiūlyta G. Šileikio, vis tiek reikės priimti, tiktai jūs visi tam dar priešinatės. Aš siūlau tiesiog paklausti A. Syso, kiek laiko jam reikia, kad suvoktų ir nebesipriešintų. Jeigu savaitę, galima dar palaukti, jeigu ilgiau, tai gal tada abejojame.“

Tai mano klausimas būtų ponui A. Kubiliui, kiek mes dar galime palaukti, kada jis pasakys tiesą? Rytoj, poryt, po mėnesio. Tokių citatų aš galėčiau ištraukti dar daugiau, todėl per Ministro Pirmininko pristatymą aš jo klausiau, kokias išvadas iš Prezidentės kritikos, ne iš opozicijos, iš Prezidentės kritikos jis yra jau padaręs arba padarys. Na, Andrius yra geras kalambūrų mėgėjas ir jis kaip visada kalambūriškai atsakė. Kiek aš supratau, jis jokių išvadų nei iš Prezidentės kritikos, nei iš Seimo narių, nei iš A. Syso, nei jis girdi, nei jis padarys. Aš suprantu, kad pakritikuos eilinį kartą A. Sysą už tai, kad jis ką nors siūlė, ir tuo viskas baigsis.

Todėl, gerbiamieji, tam, kad būtum Ministru Pirmininku, reikia personalinės atsakomybės, apie kurią čia visi šnekame, bet reikia ir šiokio tokio įsiklausymo į 140 ar 141, nes pats yra Seimo narys, kurie sėdi šioje salėje ir tikrai nei Lietuvai, nei Lietuvos žmonėms nesiūlo nieko blogo. Mes ieškome geriausių sprendimų. Siūlymas išrinkti Andrių vėl Ministru Pirmininku, aš manau, ne pats geriausias. Labai ačiū.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu J. Veselką. Ruošiasi A. Šedžius.

J. VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, išėjęs į tribūną šiek tiek sutrikau. Nes jeigu gerbiamasis A. Kubilius apaštalas, o apaštalas griežtų ministrų neima, vadinasi, visa Lietuvos Vyriausybė susidės iš apaštalų. Kiek žinau, apaštalai visiškai nemoka valdyti šios ašarų pakalnės, jie tik ten moka valdyti.

Gerbiamasis Kubiliau, dar kartą kartoju klausimą, į kurį negaunu iš jūsų ir apskritai negaunu… Kodėl iš Europos Sąjungos valstybių didžiausios neigiamos krizės pasekmės yra trijose Baltijos valstybėse? Kodėl niekas neišnagrinėja priežasčių, kodėl būtent tris Baltijos valstybes apstojo giliausia krizė? Jeigu mes šito nesiaiškiname, tai ir gauname. Pirma, jau dabar girdžiu masiškai kaltinant Skandinavijos bankus, kad jie tokie blogiečiai, kad juos net reikia vyti iš Lietuvos. Klausimas, ar jie dirbdami Lietuvoje pažeidė kokius nors Lietuvos įstatymus, elgėsi prieš įstatymus? Jeigu taip darė, kodėl Vyriausybė, valstybė nieko su jais nedarė? Vadinasi, jie elgiasi pagal tokią sistemą, kokią mes patys sukuriame. Dabar kaip visada – rusai, lenkai, vokiečiai kalti, dabar skandinavų bankai kalti. Vadinasi, ši Vyriausybė neanalizuoja giluminių priežasčių, dėl ko yra krizė. Todėl su kiekvienu A. Kubiliaus atėjimu į tribūną paprasta aritmetika, pirmą kartą sumažinome po 100 Lt, antrą kartą po 200 Lt, trečią kartą po 300 Lt, ketvirtą kartą po 400 Lt, paskui priartėsime prie nulio, ir viskas.

O štai dabar galiu pasakyti, Andriau Kubiliau, jūs jau padarėte Lietuvai nuostolių už 690 mln. Lt. Minimum. Štai neseniai pasiskolinote, kuo labai didžiuojatės, 500 mln. eurų Europos Sąjungoje už 9,3 % metinių palūkanų penkeriems metams. Per penkerius metus jau priaugs ir teks grąžinti papildomai 230 mln. Lt. Skolinatės todėl, kad jeigu skolina užsienis, tada reitingų agentūros gali pakelti mūsų reitingus ir mes pigiau skolinsimės. Ir iš tikrųjų mus už šitą skolinimąsi giria užsienio bankai ir reitingų agentūros. Pasakykite, o kodėl gi negirs? Jeigu visoje euro zonoje palūkanos yra aukščiausios 5,5 % Graikijoje, visur kitur apie 5, 4, Vokietijoje 3,13, o mes skolinamės už 9. Tai jūs pasakykite, ar tas, kuris iš to uždirba, negirs mūsų? Ir štai 230 mln. arba 790 mln. Lt reikės mokėti už šias palūkanas. Iš tikrųjų iš pradžių gerbiau Vyriausybės poziciją, kad ji nesiskolina iš Tarptautinio valiutos fondo, nes yra kitų sprendimų, kur galima šiek tiek kitaip tvarkant ekonomiką neklausyti TVF tų pasiūlymų, kurie yra primityvūs: atimk algas, atimk tą ir tą, ir viskas gerai. Bet gerbiamasis A. Kubilius daro viską tai, ką rekomenduotų Tarptautinis valiutos fondas, ir dar daugiau. O Tarptautinis valiutos fondas, jeigu būtumėte kreipęsi, būtų tuos pačius pusę milijardo… doleriais, ten galima perskaičiuoti ekvivalentu, būtų paskolinęs už 3–3,5 %. Taigi suskaičiuokite ir gaunu, už tokį skolinimąsi gyvenant iliuzijų pasaulyje, kad reitingai mūsų pakils todėl, kad kažkas paskolins, mes turėsime daugiau kaip 690 mln. Lt sugrąžinti, negu būtume tą pačią sumą pasiskolinę iš Tarptautinio valiutos fondo.

Galiu pasakyti, gerbiamieji pensininkai, gerbiamos mamos, gerbiamieji verslininkai, darbdaviai, gerbiamos mamos, kurios pritariate, kad jums po truputį mažintų, tai žinokite, kad tai, kas iš jūsų atimama, bus atiduota užsienio skolintojams. Tai kur, ponai, einame? Kur einame? Ir nežinau, kaip galima… Tikrai prisiimti atsakomybę dabar krizės sąlygomis Vyriausybei iš tikrųjų didelis ir sudėtingas dalykas, pritariu, kad lengvų sprendimų nėra. Bet tikrai reikia pergalvoti ir neneigti taip, kad visa opozicija kaišioja pagalius į ratus. Jūs gražiai visus kviečiate dirbti, bet su sąlyga, kad tik jums pritartume. Vienintelė išlyga. Daug pasiūlymų, ir PVM yra, ir dėl mokesčių sistemos, ir kiti pasiūlymai, aibė pasiūlymų. Ir normalus premjeras tikrai pasižiūrėtų, labai įdėmiai išanalizuotų ir priimtų. Iš tikrųjų yra daug ką priimti.

PIRMININKĖ. Laikas, Juliau.

J. VESELKA (TTF). Ir kam būtų nuopelnai? Nejaugi opozicijai, kuri siūlė? Būtų nuopelnai jums, nes jūs priėmėte. O dabar aklas priešinimas.

PIRMININKĖ. Laikas!

J. VESELKA (TTF). (Atsiprašau.) Na, gerbiamasis Kubiliau, su dideliu noru, nes iš tikrųjų galbūt ir galima būtų…, bet negalima taip visko neigti, ką daro opozicija. (Balsai salėje)

PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu A. Šedžių. Bet labai prašau, kad tilptumėte į laiką.

A. ŠEDŽIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, man iš tiesų lengva kalbėti, nes per šį pusmetį labai pagerinome santykius su premjeru, jis pradėjo pastebėti, kad aš esu jaunas žmogus. Aš iš tiesų esu jam dėkingas už šią pastabą. Tačiau aš irgi pastebiu, nepaisant visų gerųjų jūsų savybių, kurias jūs turite, ir blogas. Pirma bloga savybė, kurią jūs turite, yra nepatiklumas. Jūs nepasitikite, premjere, niekuo, ne tiktai opozicija, bet netgi ir savais. Nes jūs visą laiką praleidžiate posėdžių salėje. Jūs turite 48 komisijas, kuriose turite dirbti. Be to, turite dirbti ir premjero darbą, aš jau nekalbu apie tai, kad turite važinėti po šalį, kad turite susitikti su savivaldybių atstovais, su žmonėmis galų gale ir išklausyti jų problemas. Kad spręstum problemas, reikia žinoti, kokios tos problemos. O aš matau, kad jums iš tiesų visą Lietuvos problematiką perduoda tik patarėjai. Tai, aišku, geriausia jas išgirsti iš pirmų lūpų.

Kita jūsų savybė ta, kad jūs esate nenuoseklus. Jūs priimate sprendimus pats neįsitikinęs, kad tie sprendimai bus teisingi. O tai veda tautą į nežinią ir, aišku, dėl to nukenčia visa Lietuva. Ne kartą jau buvo išsakyta ir kolegų pastabų, kai jūs priimate sprendimus, po kiek laiko atsisakote tų sprendimų, duodate pažadus, paskui tuos pažadus atsiimate. Jūsų toks nenuoseklumas baugina žmones, nes jeigu jūs pats netikite tuo, ką darote, tai kaip žmonės gali patikėti, kaip opozicija gali jumis patikėti? Jūs šiandien atėjote pas mus į frakciją ir tik įėjęs pasakėte pirmus žodžius: „Aš netikiu, kad jūs už mane balsuosite, bet aš atėjau.“ Tai jeigu jūs pats netikite, tai kaip jūs norite mus įtikinti, kad mes už jus balsuotume. Aš tikrai buvau pasiruošęs už jus balsuoti, tikrai. Nuoširdžiai sakau. (Plojimai) Bet kai jūs pasakėte tokius žodžius, na, tai… Tikrai esu dabar priverstas balsuoti priešingai.

Jūs sakote, kad jūs turite gelbėjimo planą. Bet iš tikrųjų jūs plano neturite. Aš suprantu, veiksmų planas yra toks darinys, kai jūs susiplanuojate ir žinote, ką darysite. Įvykdę vieną žingsnį, žinote, kokį žengsite kitą žingsnį. Tačiau jūs parašėte tą planą, atidavėte jį žiniasklaidos atstovams, o patys darote viską atvirkščiai. Aš tada nesuprantu, koks ten buvo planas ir kam jis buvo skirtas. Šiaip geras strategas visada turi puolimo planą, atsitraukimo planą ir dar vieną rezervinį. Tačiau mes matome, kad jūs nei puolimo, nei atsitraukimo, nei rezervinio plano neturite. Jūs gyvenate šia diena, o kitą dieną, kurią atneš rytojus, jūs nežinote, ką darysite. Kai jinai išauš, tada priimsite sprendimą ir tą esate ne kartą akcentavęs.

Iš tiesų kelią nuostabą tokie lyderio sprendimai. Tokiu lyderiu visiškai pagrįstai abejoja tauta. Aš nežinau, kuo jūs žavite valdančiąją koaliciją, kad jie taip aklai jumis tiki, ir kiek dar jiems reikės laiko pamatyti, kad jūs iš tiesų turite tų trūkumų ir tuos trūkumus aiškiai parodote. Bet aš manau, kad laiko liko nedaug. Neabejoju, kad šiandien patvirtins jūsų kandidatūrą ir jūs toliau būsite premjeras. Bet aš manau ir tuo tikiu, kad tikrai neilgam. Duok Dieve, kad jūs išbūtumėte kadenciją iki šių metų pabaigos.

Pabaigai aš noriu jums pasakyti. Aš puikiai žinau, kad žmogus pyksta įžeistas tik asmeniškai, gal aš jus ir ne kartą esu įžeidęs asmeniškai, bet noriu pasakyti, kad pyktis žmogų visada sužlugdo ir padaro tik silpnu. Tai jeigu taip kada nors ir buvo arba jeigu jūs dėl ko nors pykstate ant opozicijos ar ant manęs, tai siūlau šios savybės irgi atsikratyti ir nebepykti.

Linkiu jums sėkmės. Visus agituoju už tai, kad balsuotumėte prieš premjero kandidatūrą ir suteiktumėte jam galimybę dar pasitaisyti.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu P. Gražulį. Ruošiasi V. P. Andriukaitis. Gerbiamasis Petrai, būtų labai gerai, kad tilptume į laiką.

P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, iš tikrųjų įdomu klausytis šitos diskusijos. Man tiesiog pagailo gerbiamojo premjero A. Kubiliaus. Dėl ko? Taigi A. Kubilius šitaip atkakliai ir nuosekliai rėmė socialdemokratus, rėmė gerbiamąjį premjerą G. Kirkilą, jo programą, visais klausimais gelbėjo, o dabar iš peties, visiškai negailėdami socialdemokratai pliekia, visiškai į tai neatsižvelgdami, kad šitiek metų per visą praeitą kadenciją buvo sąjungininkai. Turėkite truputėlį sąžinės. Klausykite, bet vis tiek reikia, gerbiamasis Šedžiau, bent kiek padorumo ir, gerbiamasis Sysai. Pažiūrėkite, jeigu ne jis, ne A. Kubilius, ne jo vadovaujama frakcija, tai iš tikrųjų jūs nebūtumėte valdžioje, o jūs dabar šitaip pliekiate, lyg nebūtumėte dirbę kartu. Čia yra tikrai labai nesąžininga. Aš rimtai reiškiu tokią pastabą. (Plojimai)

Dabar iš kitos pusės, klausykite. Kai dabar klausausi valdančiosios daugumos kalbų, tiesiog ir vėl – lyg A. Kubilius būtų be ydos, be klaidos, be nuodėmės. Man kyla tokia mintis, kad jau šventas yra ir galbūt reikėtų kreiptis į popiežių, priimti Seimui rezoliuciją, kad pradėtų beatifikacijos bylą, paskelbti kandidatu į šventuosius. Man atrodo, iki kadencijos pabaigos greičiausiai mes sulauksime tos beatifikacijos bylos pabaigos.

Gerbiamieji, nėra neklystančių premjerų ir neklystančių žmonių. Iš tikrųjų jūs patys jau pripažinote ne kartą ir tai sveikintina, kad iš tų naktinių posėdžių, greitų posėdžių kilo daug problemų, kurias bandėte… vienas pataisėte, kitų neištaisėte, nesugebėjote ištaisyti. Dabar aš suprantu, kadangi čia frakcijos aižėja, skyla, kiekvienas nori likti prie lovio. Kuris daugiau ditirambų išgiedos premjerui, matyt, tas ir liks prie lovio. Tokia dabar ir yra valdančiosios daugumos pozicija. Bet aš manau, kad tikrai ne pagal tai turėtų būti formuojama valdančioji dauguma, o pagal kompetenciją, pagal politines vertybes, pagal idėjas, tik tada galima pasiekti kokių nors rezultatų. Aš puikiai suprantu, kad šiandien dabartinės valdančiosios daugumos tokia politika lyg trypčiojimas vietoje. O kaip nebus? Krikščioniškoji demokratija. Kokios ideologinės nuostatos ir ką bendro gali rasti krikščionys demokratai su laukiniu liberalizmu? Jūs man atsakykite, kad skersai ir išilgai faktiškai… ir ypač dėl tokios liberalistinės pasaulinės politikos kilo ta krizė. Dabar jie yra valdžioje, kaip jie gali išvesti, tos politinės jėgos, kurios sukėlė ne tik Lietuvoje, bet visame pasaulyje tą ekonominę krizę, kaip jos gali išvesti iš tos krizės, nepripažinusios, kad jų ideologija bankrutavo. Jūs man pasakykite.

Aš manau, kad iš tikrųjų, gerbiamasis premjere, jūs turėtumėte gerai pagalvoti, ar ta valdančioji dauguma, kuriai jūs vadovaujate, pajėgi išvesti mūsų valstybę iš ekonominės krizės. Aš matau, kad per šį laikotarpį, besiderėdami, besikalbėdami vieni su kitais ir nepriimdami sprendimų, jūs pavargote, išsekote, neturite idėjų ir minčių. Todėl siūlyčiau tikrai pailsėti, surasti kokį jaunesnį žmogų, atsidusti. Galite ir mane pasiūlyti (Juokas, plojimai), tikrai, man atrodo, išmintingesnių sprendimų pasiūlyčiau, ne tik atimti mokėčiau, o dabar gerbiamasis premjeras vien tik atima. Kiekvieną sesiją – tiek atimti, tiek atimti, bet kokio nors plano, gelbėjimo, verslo skatinimo, tikrai nėra.

Valdantieji, aš labai norėčiau balsuoti už A. Kubilių, kaip už žmogų, bet manau, kad jis tikrai mūsų valstybės iš krizės neišves, todėl niekaip negaliu prisiversti balsuoti už gerbiamąjį Andrių. (Plojimai)

PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu V. P. Andriukaitį. Dėl vedimo tvarkos S. Pečeliūnas.

S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Kol ponas Vytenis ateis. Išgirdęs ką ponas P. Gražulis sakė ir visi neseniai girdėjome, kokiomis ydomis prisipažino ponas A. Šedžius, kad jis yra ne kartą viešai įžeidęs vieną iš valstybės vadovų, bet, deja, užuot radęs progą atsiprašyti, buvo labai puiki proga, jis apkaltino A. Kubilių, kad jis kaltas dėl to, kad A. Šedžius jo neatsiprašė. Kažkas čia ne taip, ponas Šedžiau, su jūsų logika. Ačiū.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Dėkoju. Gerbiamoji posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, suprantama, kad mes šiandien tiesiog atliekame formalią procedūrą, kitaip sakant, valdančioji dauguma – 83 Seimo nariai šiandien išreiškia pasitikėjimą savo suformuotu kabinetu – A. Kubiliumi ir esamais ministrais. Suprantama, kad šalies Prezidentė D. Grybauskaitė, pristatydama A. Kubilių, akcentavo du dalykus. Pirmiausia akcentavo, kad reikia ištaisyti dar neištaisytas klaidas. Ir antra, kad linkėtų, jog A. Kubilius kalbėtų apie strateginius dalykus ir jo kabinetas taip pat, o nepasimestų tarp smulkių sprendimų. Žvilgtelkime į tai, kolegos iš valdančiosios daugumos, ar jūs savo kalbose šiandien išnagrinėjote Vyriausybės programos veiksmus ir padarytas klaidas, ar jas įvardinote. A. Kubilius nedrįso net trijų savo klaidų įvardinti. Lygiai taip pat vargu ar galime pasakyti, kad žinome strateginių sprendimų perspektyvas.

Štai čia yra pateiktas neva tai nacionalinio susitarimo projektas. Būtų galima išties diskutuoti dėl jo, tai yra dar projektas, akivaizdu, kad jis, jeigu bus priimamas, pareikalaus naujos Vyriausybės programos, visiškai akivaizdu, nes dabartinė Vyriausybės programa jau nesisieja su šitais… Bet štai pažiūrėkite, kas pateikta čia labai charakteringo. Štai 2009 m. I ketvirtį Lietuvos bendrojo vidaus produkto smukimas, šių metų I ketvirtis, smukimas 13,6 %. Mes atsimename, kai diskutavome dėl interpeliacijos finansų ministrui A. G. Šemetai, jau tuomet dėjome ant stalo skaičius ir rodėme skaidres, rodėme aiškiai, kad net tuose sektoriuose, kuriuose buvo padaryta šiurkščiausių klaidų ir staigiai padidinti mokesčiai, kritimas buvo ženklus ir didelis. Ką tai paskatino? Tai paskatino tebegilėjantį spartų nedarbo augimą, darbo užmokesčio mažėjimą, pesimistinius lūkesčius, palūkanas ir t. t. Pesimistiniai lūkesčiai išlieka ir dabar, darbo užmokesčio mažėjimas vyksta, negana to, mes dabar dar jį mažiname. Ir štai, kolega Andriau, vėl man tenka ir šį rytą teko cituoti jūsų kolegą Andrų, tik iš Estijos, Estijos Ministrą Pirmininką A. Ansipą, kuris pasakė, jeigu mes būtume apkarpę išmokas tėvams ir pensijas, tai nebūtume sudarę galimybių vykdyti restruktūrizaciją nei sveikatos apsaugos srity, nei darbo santykių.

Valdančioji dauguma ir A. Kubiliaus kabinetas būtent nuo to pradėjo 2008 m. gruodį ir tai tęsiasi iki dabar. Ir šiandien pirmoje dienos pusėje mes nagrinėjome ne ką kita, kaip išmokų motinystei mažinimą, tėvams, auginantiems vaikus, pensijų mažinimą taip pat, jau kolega Algirdas citavo, ir darbo užmokesčio mažinimą. Tuo tarpu labai aiškiai Ministras Pirmininkas A. Ansipas įspėja, Estijai reikia daugiau struktūros permainų nei nesibaigiančio biudžeto apkarpymo. Bet apie struktūros permainas per šiuos pusę metų… Kolegos, ir jūs, valdančioji dauguma, klausimas yra jums iš esmės, kur tie struktūros pertvarkymo planai, kurie būtų išties suprantami Lietuvai ir mums visiems.

Kolega P. Gražulis pasiūlė Seimo nutarimą dėl A. Kubiliaus paskelbimo šventuoju. Aš abejoju, geriau paprastesnė procedūra – palaimintojo, tai daug paprasčiau, nereikia tiek daug įvairių kitų dalykų. Bet aš čia juokauju. Šiandien manau, kad valdančioji koalicija laiko pasitikėjimo išbandymą. Jums 83 balsai yra, nereikia čia… net ir kitokių procedūrų būti negali. Manau, kad opozicija teisingai elgiasi, kad dėsto argumentus ir mato dalykišką bendradarbiavimą. Kolega Andriau, aš manau, kad jums tikrai reikėtų daug atidžiau įsiklausyti į visuomenės nuomonę ir daugelį kitų dalykų, juo labiau į socialinių partnerių. Su jais jūs, nors ir vėlokai, pradėjote tartis, bet, deja, reikia pasakyti, kad daugelis profesinių sąjungų ir šiandien išplatino pareiškimus, kad jūs prisidengėte jų vardu, nepasiekdami susitarimo. Taigi valdančiajai daugumai linkėtume konstruktyvaus darbo. Socialdemokratų frakcija, kaip suprantama, likdama opozicijoje, deja, negali palaikyti A. Kubiliaus kandidatūros. O jau lyginti jį su A. M. Brazausku, švelniai tariant, gerokai anksti.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Ir paskutinis – J. Jagminas.

J. JAGMINAS (LSDPF). Aš ne visai paskutinis Jonas Jagminas.

Gerbiamieji kolegos, aš gal šiek tiek kitokia tema pasakysiu. Gerbiamieji, man neseniai teko skaityti labai įdomią knygą apie kinų mokslininką filosofą valstybės veikėją Konfucijų. Knyga taip pat vadinasi „Konfucijus“. Veiksmas vyko prieš 2500 metų. Konfucijus tada, paklaustas savo mokinių, ką reikia daryti, kai šalį ištinka sunkmetis, pasakė: „Reikia skubiai mažinti rinkliavas ir mokesčius.“ Rodos, 322 puslapis ar koks. Aš pabraukiau tą vietą. Tai buvo pasakyta, kartoju, prieš 2500 metų. Ką padarė praėjusį rudenį mūsų Vyriausybė, Seimo dauguma? Visą mokestinę sistemą apvertė aukštyn kojomis. Visus mokesčius, akcizus padidino. Aš jau nekalbu apie žemės ūkį, kur labai skaudi vieta. Koks iš to rezultatas? Ar surinkome jų daugiau? Nieko panašaus, mokesčiai nesurenkami. BVP lygis per šį pusmetį smarkiai krito. Išgąsdinti verslininkai uždarinėja savo įmones arba bankrutuoja. Per pusmetį, matyt, pasiektas visų laikų rekordas – Vyriausybė, anot spaudos, pasiskolino dar 7 mlrd. Lt. Tai, gerbiamieji, labai rimti signalai.

Jūs sakote, patarkite, ką reiktų daryti. Patariu. Pradėjote daryti apskričių reformą, darykite ją greitai, iki galo ir ryžtingai. Dabar tūpčiojate vietoje. Išanalizuokime visi, ar tikrai Lietuvai reikia tiek daug viena kitą dubliuojančių institucijų, valdymo struktūrų, tūkstančių tikrintojų, daugybės savivaldybių valdininkų, tarnautojų. Štai čia, manau, didžiulis biudžeto rezervas. Tas jūsų saulėlydis, kurį jūs čia sutvėrėte, be politikavimo ir šnekų, daugiau nieko nepadarė. Pradėjote, prisišnekėjote, tai dabar darykite greitai, ryžtingai ir mes palaikysime gerus sprendimus. Atstatykite visus mokesčius į status quo situaciją, kuri buvo sausio 1 dieną. Dabar jūs einate lengviausiu keliu, gąsdinate pensininkus, kad mažės pensijos, atimate išmokas socialiai remtiniems žmonėms.

Ko pasigedau, matydamas Vyriausybės darbą jau gerą pusmetį? Ogi pasigedau kai kurių ministrų kompetencijos, stoka. Jums, premjere, šiandien yra gera proga dabar sustiprinti savo kabinetą stipresniais kadrais. Taip ir padarykite.

Taigi pasakyčiau, per šį pusmetį dirbote, švelniai tariant, šiaip sau. Todėl solidariai su savo frakcija balsuosiu prieš.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Taigi, gerbiamieji kolegos, diskusijoje kalbėjo visi norintys. Kviečiu į tribūną pretendentą į Ministrus Pirmininkus A. Kubilių. Gerbiamasis pretendente, jūs galite kalbėti iki 20 minučių.

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, tikrai džiaugiuosi šita diskusija. Daug dalykų išgirdau. Ypač patiko kai kurie moterų pasisakymai apie žavėjimąsi manimi, aš dėkoju. (Šurmulys salėje) Tikrai labai ačiū. Esu giliai nustebęs, kad socialdemokratai neparems mano kandidatūros. (Juokas salėje) Gerbiamieji kolegos, tikrai esu tiesiog šokiruotas. Todėl pritariu P. Gražulio pastaboms. (Juokas salėje) Turiu pasakyti labai paprastai, gerbiamieji kolegos, nesu šventasis ir tikrai nesilyginu su A. M. Brazausku ir nenoriu būti lyginamas. Tą galiu labai aiškiai pasakyti. Esu klystantis. Tikrai mėgstu šią parlamentinę bendriją ir dėkoju jums už tai, ką mes kartu su jumis čia patiriame. Visko čia būna, visaip čia būna, bet aš manau, kad mes visi esame šauni bendrija. Šiandien iš ryto, kai kalbėjomės frakcijose, jaučiau tą bendrumo jausmą, atvirą pokalbį. Čia, salėje, be abejo, yra kitas žanras, mes tai visi suprantame. Tikrai manau, kad turime ieškoti ir dar geresnių sutarimų. Nežinau, reikia rasti kažkokius būdus, matyt, ir su opozicinėmis frakcijomis intensyviau bendrauti. Gal aš galėčiau pasiūlyti, pakviesti jus, bent jau lyderius, kiekvieną savaitę kokį penktadienį pietauti ir daug dalykų aptarti. Dar krizė tiek nesumažino lėšų. Galime kaip nors finansuoti ar kartais gal opozicija pafinansuotų, bet tikrai tie pokalbiai yra vertingi.

Ir tikrai, gerbiamasis Andriau, jaunasis politike, patikėkite, nėra taip, kad aš kiekvieną rytą atsibudęs galvočiau, kodėl gi aš pykstu ant to A. Šedžiaus. Nėra taip tikrai. Net ir kas antrą rytą pabudęs negalvoju. Aš manau, mes gyvename tokioje situacijoje, ką jau čia ne vieną kartą sakėme, nestandartinėje situacijoje. Patirties nei mes, kaip elgtis toje situacijoje, nei turbūt daugelis pasaulio politikų neturi. Reikia nestandartinių sprendimų ir šiandien, manau, galėtų būti nestandartinių sprendimų. Pavyzdžiui, P. Gražulis ir J. Jagminas už mane nubalsuotų. Būtų labai įdomūs nestandartiniai sprendimai.

Bet, kalbant šiek tiek rimčiau, aš manau, kad mes patys įsiklausykime vieną kartą į savo diskusijas, pasižiūrėkime atidžiau į tai, ką sakome, ką diskutuojame. Ir paprastai pasakykime patys sau, nesvarbu, ką čia garsiai kalbėsime po to, ypač opozicija, ar iš tikrųjų yra kokios nors alternatyvos tam, ką šiandien darome ir ką privalome daryti? Aš klausiausi gerbiamųjų socialdemokratų, kurie yra iškalbingi, ir tikrai nepykau ant jų kalbų. Bet jeigu sudėtume viską, kas buvo pasakyta, ir jeigu tai reiškia, kad tai atspindi socialdemokratų ekonominę mintį, tai aš galiu labai trumpai pasakyti, kokią politiką pagal socialdemokratus turėtų vykdyti dabartinė Vyriausybė. Nesiskolinti, nes brangu, nemažinti išlaidų, nes tai yra blogai, ir dar papildomai mažinti mokesčius, ir dar nemažinti algų. Tai jeigu sudedame visą šį paketą, galime labai paprastai atsakyti, kad tai vestų į visišką katastrofą.

Gerbiamieji kolegos, aš džiaugiuosi dėl to, ką kalbėjo jūsų lyderis A. Butkevičius, nes iš esmės, galiu pasakyti, jis kalbėjo taip, kad padariau labai paprastą išvadą, kad tas, kas kalba partijos vardu, pritaria mūsų vykdomai politikai. Nes viską, ką jis kalbėjo, mes tą ir darome. Čia aš manau, kad mes tikrai rimtai kalbėdami galime rasti gerus sutarimus ir gerus sprendimus. Negaliu pritarti J. Olekui, kuris, sukritikavęs mūsų vykdomą politiką, pasakė, kad nereikia mažinti nei atlyginimų, nei pensijų, nei jokių kitų išlaidų, nes viską galima išspręsti progresiniais mokesčiais. Tai, gerbiamieji kolegos, jeigu norime kitais metais sumažinti 5 mlrd. Lt apimties deficitą, tai, ką mes siūlome, ir norime šią problemą išspręsti vien tik progresiniais mokesčiais, tai galiu pasakyti, kad tie progresiniai mokesčiai turėtų būti keleriopai didesni, negu iš viso dabar jie yra. Ir reikia apmokestinti nuo pat mažiausių pajamų. Manau, kad labai aiškiai šiandieninė diskusija dar sykį parodė, kad tai, ką mes darome, neturi kokių nors rimtų alternatyvų, todėl, gerbiamasis Algirdai Sysai, aš dar sykį galiu pakartoti tai, ką sakiau pernai. Gerbiamieji socialdemokratai, viskam, ką siūlo konservatoriai, reikia pritarti greičiau, mažiau skaudės. Nes taip nieko kito ir neišgirdau. (Balsai salėje)

Gerbiamieji kolegos, aš tikrai nuoširdžiai noriu jums padėkot už tą diskusiją ir patarimus, ir pasiūlymus. Manau, kad turbūt ne tiktai čia, salėj, mum reikia rinktis ir tartis, čia tie patarimai kartais yra labiau tokie jau iš artistinio žanro. Galim rinktis ir tartis dėl labai konkrečių sprendimų ir iš tikrųjų rasti tą susikalbėjimą, kuris, mano įsitikinimu, mūsų visuomenėje šituo krizės laikotarpiu yra ne mažiau svarbus, negu tai, kad mes sugebam vis dar laiku išmokėti pensijas, nepaisant visų „Sodros“ problemų. Todėl aš tikrai noriu padėkoti ir čia susirinkusiem žmonėm. Žinau, kad jie gal atėjo ir tam, kad išsakytų kritikos ir Vyriausybei, ar vieniem, ar kitiem, kritiškai vertintų vienus ar kitus mūsų sprendimus, bet tai, kad mes daugiau ar mažiau taikiai ir ramiai sugebam išgyventi šį laikotarpį, na, Seime šiek tiek pakeitę langų, aš tikrai noriu už tai padėkoti visų pirma Lietuvos žmonėm.

Labai dažnai tenka priimti sprendimus, kurie mum patiem yra sunkūs, sudėtingi, žinau, kad jie skaudžiai paveikia daugelį Lietuvos žmonių, bet tikrai esu įsitikinęs, kad geriau šiandien daryti šiek tiek skaudesnius sprendimus, negu kad nieko nedarant sulaukti labai skaudžių problemų. Todėl esu įsitikinęs, kad štai siekdami tokio solidarumo tiek su visuomene, tiek ir čia, mūsų šioj bendrijoj, mes galim išgyventi šią pakankamai sudėtingą ekonominę ir finansinę situaciją, išgyventi su mažiausiais nuostoliais, ypač pasirūpindami tais, kurie gyvena sunkiausiai, skurdžiausiai, nors, be abejo, galbūt kartais ir jų gaunamas pajamas gali tekti šiek tiek sumažinti, bet, štai šitaip solidariai eidami, mes tikrai galime išeiti iš šitos krizės net ir sustiprėję, apsivalę, išsigryninę ir atlikę tas struktūrines būtinas permainas, apie kurias kalbėjo ir V. Andriukaitis. Vyriausybės programoje tai yra labai aiškiai planuojama, tą planuojame ir nacionaliniuose susitarimuose. Tikrai esu įsitikinęs, kad tokios permainos yra būtinos, ar kalbama apie sveikatos apsaugą, ar apie švietimą, ar apie socialinę rūpybą. Turime gyventi pagal gaunamas pajamas, negalim gyventi skolon, negalim savo bėdų, savo problemų arba savo negebėjimo tvarkytis užkrauti savo vaikam ar anūkam, praskolindami visą mūsų valstybę. Kad mes tą gebam daryti, aš manau, per šį pusmetį mes parodėm ir struktūrines reformas, na, pavyzdžiui, aukštojo mokslo reformą, esu įsitikinęs, mes padarėme ir pradėjome įgyvendinti pakankamai sėkmingai. Tai rodo, kad ir kitose srityse galime ir turime taip pat sėkmingai tvarkytis.

Taigi dar sykį dėkoju už šią diskusiją. Kaip nuspręsite, taip ir bus, jūsų valioje sprendimai. Nesibaiminu atsakomybės, nesibaiminu naštos ir žinau, kad ar sutarsim su opozicija, ar nesutarsim, darbus turim padaryt. To iš mūsų laukia Lietuvos žmonės, to iš mūsų reikalauja mūsų atsakomybė, atsakomybė ne tik konstitucinė, ne tik parlamentinė, bet ir paprasta žmogiška atsakomybė galvoti ne tik apie šiandieną, bet galvoti ir apie rytdieną, ir apie porytdieną, galvoti apie tai, kokią Lietuvą mes po savęs paliksim. Naujas tūkstantmetis turi suteikti mums naujų vilčių ir naujų ambicijų. Aš raginu šituo naujų vilčių ir naujų ambicijų keliu žengti visiem kartu kiek galima solidariau, nepaisant to, kas šiandien kurioje vietoje yra, kas valdančioji koalicija, kas opozicija. Tai labai mažai reiškia tūkstantmečio istorijos perspektyvoje. Labai ačiū. (Plojimai)

PIRMININKĖ. Dėkoju, premjere. Toliau jūsų nori klausti, užsirašė penkiolika Seimo narių. Gerbiamieji kolegos, aš dar kartą primenu Statutą, kad klausimams yra skirta 30 minučių, o mes vėluojam, tai tikrai norėčiau, kad klausimai būtų labai konkretūs ir atsakymai trumpi. Pirmoji klausia B. Vėsaitė.

B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamasis pretendente į premjerus, kokie bus jūsų santykiai su nauja išrinktąja Prezidente? Nes man atrodo, kad jau būtent jos karjeros pradžioje jūs jai pakenkėt. Šiandieninio vizito į Švediją metu vienas iš pagrindinių klausimų buvo žmogaus teisių klausimas Lietuvoje, aš turiu minty Nepilnamečių apsaugos įstatymą. Jūs esate atsakingas kaip konservatorių frakcijos atstovas taip pat.

Ir dar vienas klausimas. Ar tikrai išdrįsite atimti iš našlių pensijas? Tai yra nežmoniška, nes žmonės, kurie gyvena vieni, o tai paprastai būna moterys, slaugiusios ir jau palaidojusios savo vyrus, ir atimti iš jų tą, kai jos lieka su viena pensija…

PIRMININKĖ. Laikas, kolege! Laikas!

B. VĖSAITĖ (LSDPF). …tai iš tikrųjų nežmoniška, o sutaupymas yra „mizernas“ – 20 mln. Lt.

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Pirmas dalykas, gerbiamoji Birute, aš norėčiau jūsų paklausti, o kokios žmogaus teisės yra pažeidžiamos Nepilnamečių apsaugos įstatymu? Jūs galit man paaiškinti? Aš, tiesą sakant, nežinau. Jeigu įstatyme yra parašyta, kad nepilnamečiai turi būti apsaugoti nuo agitacijos už homoseksualius santykius televizijos laidose, tai kur čia yra pažeidžiamos žmogaus teisės, jūs man galit paaiškint? Aš manau, kad tam įstatyme galim įrašyti, kad apskritai nepilnamečiai turi būti apsaugoti nuo agitacijos už bet kokius seksualinius santykius. Tai kur čia yra problema? Kad dėl to kyla triukšmas arba kažkokios organizacijos kelia triukšmą, tai aš manau, kad tai yra ne šio įstatymo problema, o tų organizacijų problema. (Plojimai) Ir galbūt jūs, pasinaudodami savo ryšiais, galėtumėt paaiškinti, kas šitam įstatyme yra parašyta, nes man atrodo, kad daug kas diskutuoja visiškai net nepaskaitę to įstatymo. Jeigu reikia, galim jį pataisyt, bet tikrai nematau ten tokių žmogaus teisių pažeidimų, apie ką kai kas bando kalbėti.

Dabar dėl našlių pensijų. Aš, tiesą sakant, nežinau, iš kur jūs sugalvojote, kad mes žadam atimti našlių pensijas. Siūlom taip, kaip nustatė Konstitucinis Teismas, jeigu yra krizė, reikia mažinti išlaidas, reikia mažinti visas išlaidų eilutes. Tai mes tą ir siūlom daryti. Laikinai tą daryti, krizės metu.

PIRMININKĖ. Klausia S. Giedraitis.

S. GIEDRAITIS (LSDPF). Gerbiamasis premjere, matau nelengvą jūsų dalią, kartu matau, kad jūs psichologiškai stiprus žmogus. Noriu jums kartu ir padėti. Dėl ministerijų neoperatyvumo, darbo trūkumo, tai liečia Ūkio ministeriją ir Finansų, Mažeikiuose, kaip probleminiame rajone, dar nevykdoma mokyklų renovacija, daugiabučių namų modernizacija. Geriausi statybos terminai baigėsi. Didelė bedarbystė ir žlunga statybų kompanijos. Ar yra Vyriausybėje kontrolės mechanizmas, kuris atskleistų ministerijų darbo trūkumus, kad būtų imtasi ryžtingų priemonių padėčiai ištaisyti?

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Ministerijų darbo trūkumus geriausiai atskleidžia opozicija. Aš paklausiu ministrų, kokių yra problemų, bet, tiesą sakant, galiu pasakyti tiktai vieną dalyką: piniginių resursų nėra begalinio kiekio ir mokyklų renovacijos naudojant Europos Sąjungos pinigus programa yra patvirtinta šiems metams. Jeigu į ją nėra įtrauktos kurios nors Mažeikių mokyklos, tai kitų pinigų mes neatrasim. (Balsai salėje) Tai tada bus viskas gerai.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia R. Smetona, ruošiasi E. Žakaris.

R. SMETONA (TTF). Ačiū. Gerbiamasis Andriau Kubiliau, tikrasis valstybininke ir panašiai, ir t. t., šiandien jūs neįprastai, sakyčiau, įtartinai taikus ir kuklus. Aš noriu priminti jūsų kai kuriuos žodžius, pasakytus vakar čia, šioje tribūnoje. „Esame dinamiška ir veiksminga Vyriausybė. Mes ėjome ir einame teisinga kryptimi. Kelias, kuriuo einame, yra vienintelis įmanomas kelias“ ir t. t., ir panašiai. O Respublikos Prezidentė, teikdama jūsų kandidatūrą į pareigas, jūsų vadovaujamos Vyriausybės darbe pasigedo ir nuoseklumo, ir tvirtumo priimant sprendimus, ir dar daug ko pasigedo, ko nepasakė. O tai reiškia, kad Respublikos Prezidentė prastai vertina jūsų Vyriausybės darbą ir jus skiria į šias pareigas tik iš bėdos, tik nematydama kitų alternatyvų. Ir būtent todėl Respublikos Prezidentė kalbėjo apie naują ministrų kabinetą, ne atnaujintą, o naują ministrų kabinetą. Taigi klausiu, ar jūs savo kalbą vakar rengėte nenumatydamas Respublikos Prezidentės kritikos ir nusivylimo jumis, tikėjotės kitokio vertinimo, ar jūs nusprendėte tiesiog nekreipti dėmesio į valstybės vadovės nuomonę ir užsispyręs tęsti savo naktinę politiką?

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, man atrodo, jūs iškreipėt Prezidentės žodžius. Aš visiškai kitaip juos supratau ir vakar tai kalbėjau. Turiu pasakyti, kad buvimas premjeru šiais laikais, kaip jūs suprantate, nėra pats didžiausias malonumas. Tai iš bėdos ar ne iš bėdos, bet aš su visa atsakomybe sakau jums labai paprastai ir aiškiai: tai, ką mes darome, yra reikalinga. Taip, mes darėm klaidų, mes jas taisėm ir toliau taip pat dirbsim, ir dinamiškai reaguosime į besiklostančią situaciją. Galbūt tas dinamizmas kam nors atrodys kaip nenuoseklumas. Pati Prezidentė savo interviu yra pasakiusi: metas yra toks, kai paruošti receptai neveikia ir reikalinga netgi ir, anot Prezidentės, improvizacija. Ta improvizacija kartais būna pakankamai skausminga, bet negirdėjau ir iš jūsų nei šiandien, nei anksčiau kokio nors argumentuoto įvardijimo, kokiu kitokiu keliu būtų galima eiti.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia E. Žakaris, ruošiasi J. Olekas.

E. ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis premjere, kiek prisimenu praėjusią kadenciją, ypač paskutinius metus, tai buvęs jūsų pirmtakas nuolat buvo kritikuojamas už korupciją: nemažėja, didėja, tokia pat ir t. t. Tas klausimas ištisai skambėjo. Dabar septyni mėnesiai šito žodžio lyg ir išvis neliko. Būtų klausimas, ar jums atėjus į valdžią dingo korupcija išvis, o jeigu ne, jeigu jinai yra, tai ką jūs numatote daryti, kad jinai sumažėtų? Ačiū.

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Ačiū už gerą klausimą. Tiesą sakant, ne taip seniai nustebau, kai, bendraudamas su kai kuriais verslo atstovais, išgirdau iš jų vieną pastabą, į ką jie atkreipė dėmesį. Kad vienas iš didesnių pasikeitimų, jų manymu, mums sudarius koaliciją ir Vyriausybę, yra tai, kad per septynis mėnesius nekilo nė vieno didesnio korupcinio skandalo. Man toks vertinimas pasirodė tikrai įdomus ir vertingas.

Iš kitos pusės, be abejo, mes labai objektyviai vertinam situaciją ir žinom, kad savaime korupcija neišnyko. Ir ypač vidutiniuose biurokratijos sluoksniuose, valdininkijos piktnaudžiavimuose jos dar daug yra ir tikrai per daug. Todėl mes nuosekliai siekiame ir gerinti verslo sąlygas, ir eisim toliau, ir dar giliau, kai viską kabinsim. Iš tikrųjų turime ambiciją pasiekti, kad per artimiausius porą metų pagal Pasaulio banko vertinimus Lietuva pagal verslo sąlygas būtų pirmaujanti visame Baltijos regione, ne tiktai tarp trijų Baltijos valstybių, bet visame Baltijos jūros regione. Iš kitos pusės, skiriame ir skirsime daug dėmesio sukurti dinamiškai ir skaidriai valdymo sistemai. Manau, kad būtent toks sisteminis struktūrinis pertvarkymas ir leis pasiekti, kad apie korupciją Lietuvoje tikrai nebereikės daug ir kalbėti.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia J. Olekas, ruošiasi A. Šedžius.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamasis premjere, nors kartais mudviejų nuomonės nesutampa, bet man atrodo, kad mes abudu mylime tėvynę ir norime jai gero. Nepaisant to, kad kai kurios priemonės iš tikrųjų yra skausmingos, bet jų taikyti visiems vienodai, man atrodo, tikrai nedera. Aš turiu vieną iš tokių skaudžiausių dalykų per visus nepriklausomybės metus ir net šiek tiek anksčiau, nuo Sąjūdžio, kai mažėjo gimstamumas ir pakankamai didelis buvo mirtingumas. Tai truko beveik 16 metų, nepaisant įvairių priemonių. Ir tiktai 2004 m., atsiprašau, bet valdant socialdemokratams, pritaikius įvairias priemones, tarp jų ir ženkliai padidinus išmokas vaikams ir motinoms, pradėjo didėti gimstamumas, šiek tiek mažėti mirtingumas, ir mes artėjam nuo nykimo, pasiliekam neišnykstanti tauta. Ar negalėtų net ir sunkmečio metais jūsų širdyje ir protuose pasilikti prioritetas išlaikyti, nepaisant sunkmečio, augantį gimstamumą? O tam reikėtų, kad jūs neatimtumėte iš vaikų išmokų beveik pustrečio šimto milijonų, iš motinų išmokų beveik 300 mln. Negi tikrai negalim… nes pakeisti tendenciją prireikė beveik 16 metų. Todėl aš siūlyčiau atkreipti jūsų dėmesį ir dar kartą pergalvoti bent jau šiuos punktus.

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamasis Juozai, iš tikrųjų rūpestis šeima mums yra labai svarbus ir tikrai ieškosim visų būdų, kaip tą rūpestį realizuoti. Jeigu negalėsim skirti tiek pinigų, kiek norėtume, ieškosim kitų būdų. Bet mano paprastas retorinis klausimas: o ką jūs siūlote? Jeigu nemažintume motinystės išlaidų, tai ką siūlote? Mažinti pensijas dvigubai daugiau? Tai paprasti… ir vėl progresinius mokesčius siūlote. Didinti dvigubai, trigubai mokesčius tiems patiems, kurie uždirba minimumą ir dar mažiau? Nes tiktai tokiu būdu galėtume tokius pinigus surinkti.

Trečias dalykas, gerbiamasis Juozai. Šiandien buvau pas jus frakcijoje, kolega Česlovas pasakė, kad štai didžiausia mūsų klaida yra šiandien, kad mes nepripažįstam, jog mes suklydome paremdami motinystės išmokų padidinimą praeitais metais. Aš suprantu, kad jūsų partijos pozicija yra tokia, kad tai buvo klaida, prie kurios ir mes prisidėjome. Kodėl dabar jūs man sakote, kad mes, norėdami tą klaidą šiek tiek taisyti, vėl elgiamės klaidingai. Kaip nors, man atrodo, reikia jums, gerbiamieji socialdemokratai, išsiaiškinti, kokia yra jūsų šiandien programa. Aš galėčiau padėti jums išsiaiškinti. Gerai.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia A. Šedžius. Ruošiasi V. Gedvilas.

A. ŠEDŽIUS (LSDPF). Gerbiamasis premjere, aš visų pirma labai džiaugiuosi, kad jūs ant manęs nepykstate. Jeigu nepykstate, vadinasi, nesate įsižeidęs. Jeigu neįsižeidęs, vadinasi, nėra pagrindo ir atsiprašyti, kaip ragina jūsų kolega.

Jūs sakote, mes nieko nesiūlome. Jūs puikiai žinote,.. Šalis puikiai gyveno, kai buvo projektas 2K. Ar jūs nenorite pagalvoti, mes siūlome projektą 2A (Andrius plius Algirdas), gal būtų visai neblogas projektas. Čia dėl pasiūlymo.

Klausimas būtų toks. Pasakykite, premjere, ką konkrečiai jūs gero per šį pusmetį padarėte Lietuvos žmonėms?

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamasis Andriau, visų pirma aš džiaugiuosi, kad jūs džiaugiatės tuo, kad aš ant jūsų nepykstu. Man džiugu, kad mes abu galime pasidžiaugti.

Antras dalykas. Aš manau, kad 2A gali turėti geresnę prasmę, negu jūs įvardijote. Pavyzdžiui, du Andriai įkuria Andrių koaliciją. Čia būtų rimtas veiksmas.

Trečias dalykas. Ką gero aš padariau per šį pusmetį? Ypač daug dėmesio skiriame Šiaulių ligoninėm.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia V. Gedvilas. Ruošiasi I. Šiaulienė.

V. GEDVILAS (DPF). Dėkoju gerbiamajai posėdžio pirmininkei. Gerbiamasis premjere, mes puikiai suprantame, kad esant ekonominiam sunkmečiui yra didelė šešėlinė ekonomika, t. y. nelegalių pinigų migracija ekonomikoje. Kaip jūs ketinate kovoti su šešėline ekonomika? Nes kuo valstybėje didesni mokesčiai, tuo labiau klesti šešėlinė ekonomika. Kokius jūs ketinate priimti artimiausiu metu sprendimus kovodamas? Aš puikiai jus suprantu, kad jums reikia rinkti biudžetą.

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Jūs teisingai pastebite, kad smunkant ekonomikai, šešėlis didėja. Čia nėra nieko neįprasto. Visose šalyse, kuriose recesija būdavo tokios gelmės, būdavo matomas lygiai toks pats reiškinys, t. y. didėdavo šešėlinė ekonomika. Todėl čia reikia labai aiškiai suprasti, kad ji didėja ne todėl, kad mes PVM didiname vienu ar dviem procentais. Ji didėja todėl, kad ekonomikos nuosmukio metu ir nesant pakankamam kreditinių resursų prieinamumui, įmonės, kurios patiria finansinių sunkumų, be abejo, jos ieško tokio, sakyčiau, lengviausio kelio.

Išties norint rimtai su tokiais reiškiniais kovoti, reikia gerai suvokti tą patirtį, kuri yra sukaupta pasaulio. Todėl liepos pabaigoje – rugpjūčio mėnesį mes esame pasikvietę, atvyksta Tarptautinio valiutos fondo ekspertai, kurie tokias problemas yra nagrinėję ir padėję spręsti tose šalyse, kuriose recesija buvo tokios apimties kaip Lietuvoje. Aš tikiu, kad jų patarimai mums leis jau rugsėjo mėnesį imtis reikalingų veiksmų ir pasiekti to, kad šešėlio apimtys bent jau neaugtų tokiais tempais, kaip dabar auga.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia I. Šiaulienė. Ruošiasi D. A. Barakauskas.

I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamasis premjere, ne tik tradiciniai receptai sunkmečio metu neveikia, bet ir burtažodžiai taip pat. Jūs į mūsų politinę leksiką esate paleidęs nemažai skambių burtažodžių: saulėtekis, saulėlydis, naujas vėjas, sėkmė Lietuvai. Dabar ant stalo prieš mus guli nacionalinis susitarimas, kurį pavadinčiau – žali daigai.

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Kaip?

I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Žali daigai.

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerai.

I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Prašau pasakyti, dėl ko vis dėlto jūsų visa veikla ir šitas susitarimas, ir šitie visi mažinimai, kirtimai per socialines programas? Ar tai yra tik vienintelis strateginis tikslas – euras 2012 metais?

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Galiu pasakyti, kad nieko panašaus. Strateginis tikslas yra nepraskolinta valstybė, kad jūsų ir mūsų vaikai ir anūkai nepaveldėtų po mūsų tokių skolų, kurios ilgai neleistų atsigauti visai šalies ekonomikai. Tai yra strateginis tikslas. Tačiau pakeliui, siekdami šio strateginio tikslo ir taikydami tas priemones, kurios tam yra reikalingos, mes galime pasiekti ir vieno svarbaus tarpinio tikslo arba instrumento, aš sakyčiau taip, tai yra įsivesti eurą, kuris mums būtų stiprus instrumentas mažinant ir mūsų skolas. Tokiu atveju atsirastų didesnės galimybės pigiau skolintis tarptautinėse rinkose, grįžtų ir finansinių rinkų, ir investuotojų pasitikėjimas mūsų ekonomika. Tik tam reikalingas euras. Euras nėra tikslas. Euras yra įrankis, kad mes galėtume būti užtikrinti dėl savo ekonomikos ir finansų sistemos saugumo. Tai yra svarbi vertybė, kuri turi būti svarbi ne tik mums, Vyriausybei, bet, manau, ir jums, gerbiamoji Irena, esant laikinojoje opozicijoje.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia D. A. Barakauskas. Pagal laiką paskutinis – E. Pupinis.

D. A. BARAKAUSKAS (TTF). Ačiū posėdžio pirmininkei. Vyriausybės darbo rezultatai, o kartu ir visa tautos gerovė, aš manau, priklauso ne vien tik nuo premjero, bet ir nuo ministrų kompetencijos ir jų profesionalumo.

Gerbiamasis Ministre Pirmininke, ar nemanote, kad jūsų Vyriausybę reikėtų formuoti ne tik politinio pasitikėjimo pagrindu, bet kad ministrai turėtų kompetencijos, kuri šiuo sunkiu metu leistų sustabdyti Lietuvos ekonominį ir socialinį nuosmukį? Ačiū.

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, aš neabejoju ministrų kompetencija, kaip ir neabejoju jūsų kompetencija. Bet tikrai manau, kad tokie kompetentingi žmonės kaip jūs, turėjęs patirties būti ir ministru, gerai suprantate, kokius sprendimus šiandien privalo daryti Vyriausybė, kodėl tokius sprendimus privalome daryti. Būdamas toks kompetentingas žmogus, manau, tikrai galėtumėte pritarti tam, kad šią politiką mes ir toliau tęstume. Labai ačiū.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Ir paskutinis klausia E. Pupinis.

E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis premjere, aš gerai prisimenu aną kadenciją, kai ilgai iki išnaktų svarstydavome, ar paremti, ar neparemti mažumos Vyriausybę. Jūs tuo metu atsistojote į valstybės pozicijas ir vien todėl, kad nebūtų sukeltas chaosas, pasiūlėte palaikyti mažumos Vyriausybę, nes priešingu atveju būtų laukęs Seimo paleidimas. Šiuo metu matome, kaip jus sėkmingai socialdemokratai spardo iš visų pusių. Norėčiau paklausti, aš iš tikrųjų jūs tikite, kad galime sėsti prie stalo ir kalbėti konstruktyviai, nes šiuo metu valstybei nė kiek ne lengviau negu tuo metu? Ačiū.

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Aš tikrai tikiu, bet kartu matau ir psichologines socialdemokratų problemas. Šiandien kalbėjau apie tai, jog iš pokalbių su socialdemokratais akivaizdu, kad vis dėlto po ta bravūra ir tuo puolimu slypi labai paprastas dalykas, kad ir nedidelis, bet sąžinės graužimas už tai, ką jie paliko mums. Aš tikiu, kad socialdemokratams pakaks ir brandos, ir išminties atrasti ir kitokio elgesio būdų, kaip tą sąžinės graužimą kaip nors savyje įveikti. Aš linkiu jums to tikėdamas socialdemokratijos ateitimi Lietuvoje, kaip iš tikrųjų reikalingo ir svarbaus dėmens mūsų politiniame gyvenime. Bet tikrai nesibaiminu tos kritikos, nes… Na, kartais manau, kad ta kritika mums nelabai kenkia, o labiau jinai kenkia patiems socialdemokratams.

PIRMININKĖ. Dėkoju, premjere. Laikas klausimams baigėsi. Jūs atsakėte į visus klausimus. Dėl vedimo tvarkos – Č. Juršėnas.

Č. JURŠĖNAS (LSDPF). Gerbiamoji pirmininke, ačiū. Replika. Kadangi dalykai buvo visiškai neseniai, šiandien rytą, ir kaip besitikrinantis pasitikėjimą premjeras arba užmiršta, kas buvo pasakyta, arba blogai išgirdo, tai valstybei gali būti dėl to blogai. Bet galbūt jisai išgirdo visiškai tiksliai, suprato tiksliai, bet pasakė ne taip, kaip buvo mano pasakyta. O esmės yra tokia, kuri būdinga ir jam, ir jo partiniams konfratrams, tai yra nenoras pripažinti, kas buvo padaryta visų. Mes, socialdemokratai, visada sakome, kad ne visada dirbome gerai ir buvo klaidų. O mano siūlymas buvo, kad jie pripažintų, jog irgi padarė klaidų, ir taip pat pripažintų, kad buvo momentas, kai dirbome kartu. Vadinasi, dalis atsakomybės ir premjerui, ir kitiems tenka, o jis šito nenori pripažinti. Va čia yra reikalas…

PIRMININKĖ. Gerbiamasis Juršėnai, čia nebuvo dėl vedimo tvarkos. Keturi – už, keturi – prieš dėl viso Seimo nutarimo. Už – M. Adomėnas.

M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Kolegos, bene svariausias argumentas už A. Kubilių, kaip premjerą, tai reiktų pasvarstyti, kas atsitiktų, jeigu premjeru taptų kas nors iš opozicijos, kaip kad jie dabar nori? Dabar krizės metu yra priimami, nors nepopuliarūs, bet valingi ir tikrai ne populistiški sprendimai. Štai ir šiandieninė opozicijos laikysena parodė, kad jiems paėmus premjero postą būtų pataikavimas, pataikavimas mažoms rinkėjų ir interesų grupėms ir toks bevalis dreifavimas, koks buvo 2008 m., į ekonominę ir socialinę katastrofą. Būtent į katastrofą. Dabar kalbame apie krizę, o tokiu atveju juk reikėtų kalbėti apie finansų ir ekonomikos katastrofą. Aš ten nematau nei valios, nei gebėjimų spręsti tą krizę, išskyrus nuolat kartojamus, ritualinius ir gan chaotiškai kartojamus užkeikimus: progresiniai mokesčiai, kreiptis į Tarptautinį valiutos fondą, nesikreipti į Tarptautinį valiutos fondą, didinti mokesčius, mažinti mokesčius. Jokio aiškaus recepto ir vizijos, kaip dorotis su krize, ten nematyti. Vėlgi, krizė praeis ir reikės kurti naują XXI amžiaus Lietuvą ir kas galės ją kurti, kas ryšis vesti Lietuvą į naują amžių, į naują tūkstantmetį? Kas ryšis daryti tas drąsias struktūrines reformas, kurių reikia Lietuvai norint surasti savo vietą toje naujoje postkrizinėje, galbūt postglobalioje, bet kokiu atveju visiškai naujoje tikrovėje, kurios pavidalas tik dabar klostosi. Tikrai ne opozicija, kuri pati yra paskendusi praeito amžiaus vidurio tikrovėje, kuri kalba jos kategorijomis ir nesugeba iš tų kategorijų išsiveržti. Nors tikrovė aplinkui, pasaulis yra jau pasikeitęs.

A. Kubilius turi viziją, turi aiškų planą ir turi valią tam planui įgyvendinti. Taigi už valią, už viziją, už ateitį, už A. Kubilių.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Prieš – J. Olekas.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Mielieji kolegos, iš tikrųjų nebijančių ir galinčių žmonių yra ir šioje salėje ne vienas. Todėl vien ditirambais situacijos nepakeisime. Manau, kad turime ieškoti bendrų sutarimų, nors galbūt kartais susikerta ir kai kurie ideologiniai dalykai arba mūsų požiūriai. Dėl to pykti vienas ant kito arba bandyti priklijuoti praeito amžiaus etiketę visai nederėtų

Mes šiandien bandome ieškoti kelio iš naujos situacijos. Daug kalbėjome apie praeitų metų pabaigą, apie kažkokį bendrą dreifavimą. Bet šiandien reikia pažiūrėti, kas atsitiko per pusę metų, kai susidariusioje situacijoje buvo pasiūlyti tam tikri receptai, tam tikri mokesčių pakeitimai, socialinės politikos pakeitimai. Mums atrodo, kad tie pakeitimai nebuvo visi teisingi, o kai kurie iš jų prisidėjo, kad situacija pablogėtų. Pasakysiu keletą pavyzdžių, kuriuos ne mes konstatuojame, o jūs patys pripažįstate.

Per didelis akcizų pakėlimas, ką davė? Surinkimo mažėjimą, kai kurių degalinių užsidarymą. Pravažiuokite po Suvalkiją, kur buvo pridygę degalinių ir žmonės pylėsi, iš Europos atvažiuodavo pripilti. Šiandien atstatę akcizą į senąsias pozicijas jau neatkursime tų degalinių, nes žmonių srautai jau yra kitur pripratę. Todėl mes ir siūlome, gerbiamasis Andriau ir visa aižėjanti valdančioji dauguma, įsiklausykite, yra ir kita patirtis ne tik mūsų Lietuvos norai, bet ir kitų valstybių, ir kitų krizių, kurios jau valstybėse buvo, kaip iš jų išeiti. Todėl mes siūlome, nerasdami sutarimo, nerasdami bendros kalbos, kad negalime pritarti tokiai premjero pozicijai ir negalime už jį balsuoti. Bet tikrai norime gero visiems Lietuvos žmonėms ir tai galime padaryti dirbdami kartu.

PIRMININKĖ. Laikas! Už – E. Pupinis. Gerbiamieji kolegos, dar kartą noriu paprašyti, žiūrėkite, kiek laiko kalbate.

E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, šiandien stebiuosi klausydamas, kai Seimo nariai sako neįsiklausyti į tarptautinių ekspertų nuostatas ir nuomones. Ne paslaptis, kad ir praėjusiais metais buvo žinoma tam tikra Tarptautinio valiutos fondo, pasaulio bankų ekspertų rekomendacija stabdyti kainų burbulus, stabdyti ėjimą į niekur. Deja, tuo metu niekas neįsiklausė, jeigu būtų buvę įsiklausyta, būtų visai kita situacija šiuo metu. Taip pat nenorėčiau sutikti ir kitais tam tikrais pamąstymais dėl struktūrinių reformų. Na, kas galėjo apskritai pagalvoti tuo metu iš valdančiųjų, kurie prieš rinkimus visada žadėdavo, kad reikia reformuoti apskritis, kad tai galėtų pradėti. Iš tikrųjų ši Vyriausybė pradėjo tas reformas ir nereikia norėti, kad per vieną dieną ta reforma įvyktų, ten yra žmonės, ten reikia įvykdyti viską protingai. Taip pat ir tam tikra Vyriausybės reforma. Iš tikrųjų einame prie pasaulinių standartų, kai Vyriausybės kanceliarija tampa politiką formuojančia, o ne vykdančia institucija, kur vykdomaisiais dalykais privalu užsiimti ministerijoms. Taip pat nenorėčiau sutikti ir tuo, kad A Kubiliaus Vyriausybė neįsiklauso į jūsų nuomonę. Čia gerbiamasis J. Olekas paminėjo dėl tam tikrų akcizų lengvatų. Iš tikrųjų tai sunkus klausimas, tai yra pinigai iš biudžeto, bet šiuo metu yra priimtas Vyriausybės sprendimas sumažinti dyzelino akcizus degalams iki įmanomai mažiausios ribos, iki kurios leidžia Europos Sąjunga. Taip pat per diskusijas, per didelius ginčus priėjome tam tikrų sutarimų ir Vyriausybė vakar priėmė nutarimą dėl to, kad būtų sumažintas PVM už patalpų šildymą. Taigi sutarimas yra. Ir vakar dienos priimtas įstatymas. Ūkininkams tik pasvajoti reikėjo, kad G. Kirkilo Vyriausybė būtų priėmusi įstatymą dėl galios mokesčio. Na, iš tikrųjų būkime biedni, bet teisingi. Manyčiau, kad nėra kito kelio, ir daugumai siūlau, ir mažumai siūlau pritarti Kirkilo Vyriausybei, kuri konstruktyviai dirba. Ačiū. (Plojimai)

PIRMININKĖ. Prieš – A. Sysas.

A. SYSAS (LSDPF). Labai ačiū. (Juokas salėje: „Pritarti G. Kirkilo Vyriausybei!“) Teisingai mano kolega E. Pupinis pasakė. Gaila, kad dabar ne G. Kirkilas premjeras, reikia jam pritarti. Ne viską G. Kirkilas blogai darė, tai, matau, patvirtina ir konservatoriai.

Aš, kaip E. Pupinis, stebiuosi akivaizdžiais faktais. Akivaizdus faktas, kad padidinus mokesčius surenkama mažiau, ir vis tiek bandome save įtikinti, kad tų mokesčių surenkame daugiau. Na, taip nėra ir, jeigu didinsime, dar mažiau surinksime. Tai žinojo net Konfucijus prieš 2,5 tūkst. metų. Praėjo 2,5 tūkstančių metų, o mes nieko nepasimokome. Gerbiamieji, aš suprantu, kad galima neklausyti socialdemokratų, bet Konfucijus nebuvo socialdemokratas, paklausykite jo.

Dabar kai kalbama apie tai, kad tai, ką pasiūlo konservatoriai, mažiau skauda. Negalėčiau sutikti. Tas jūsų siūlymas, kad mažiau skauda, tai skauda jau visi metai, skauda pačiam A. Kubiliui, kuris siūlė šitą pasiūlymą, skauda daugumai, skauda Finansų ministerijai, Vyriausybei ir visiems čia. O, svarbiausia, skauda tiems žmonėms, kuriems mes pažadėjome, kad kaip iš gausybės rago mes dalinsime pinigėlius, grąžinsime išmokas, kas neišmokėta kažkada dėl kažko. O dabar šito padaryti negalime ir neužtenka drąsos aiškiai ir šviesiai pasakyti, taip, aš, A. Kubilius, klydau kritikuodamas A. Sysą ir socdemus, kai jie sakė, negalima didinti darbo užmokesčio, nes neužteks pinigų. Kritikavau socdemus už tai, kai jie sakė, nedidinkime tam tikrų išmokų, negrąžinkime pensijų už 1995 m., ko iš mūsų niekas nereikalavo. Bet principas buvo toks: aha, mes opozicijoje – galime daryti, ką norime. Aš norėčiau priminti dar vieną sakinį, kurį sakiau prieš dvejus metus…

PIRMININKĖ. Laikas, gerbiamasis Algirdai.

A. SYSAS (LSDPF). Aš tada klausiau, ar konservatoriai tikrai nenori paimti valdžios į savo rankas, jeigu teikia tokius pasiūlymus. Tada A. Kubilius man pasakė, kad jie paims ir be…

PIRMININKĖ. Už – K. Glaveckas.

K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų klausytojams ir žiūrovams, kurie žiūri šitą mūsų transliaciją, atrodo, kad čia tikrai pasaulio pabaiga ateis, arba čia, Seime, nuvažiavo stogas, nes tokia kritika, toks zoologiškai piktas puolimas iš socialdemokratų, iš kurių aš niekada nesitikėjau, nes visada žinojau, kad tarp jų daug konstruktyvių žmonių, tai nieku kitu negali būti paaiškinamas, kaip bandymu paslėpti tai, ką pats padarei. Ieškojimas krislų kitų akyse, be abejo, primena tą situaciją, kad savo aky turi plytą. Bet ne apie tai kalbama.

Iš tikrųjų tai klausimas, kurį mes svarstome, ir situacija, kurią mes turime, reikalauja gana ryžtingų veiksmų. Mano nuoširdus palinkėjimas ir noras, kad Ministras Pirmininkas, nežiūrėdamas, neklausydamas to aršaus puolimo, visuomet rastų konstruktyvius dalykus, kurie buvo siūlomi, ir eitų tuo keliu, kuriuo mes pradėjome eiti, gelbėtų Lietuvą nuo to, kad ji nebankrutuotų, kad mūsų litas nenukristų, kad visos bėdos netaptų iš tikrųjų didelės. Aš manau, kad Ministras Pirmininkas, kandidatas, už kurį mes dabar balsuosime, tikrai yra tas žmogus, kuris turi valios, galios mes jam duosime, aš tikiuosi, kad ir socialdemokratai galų gale užmirš G. Kirkilo visą valdymo laikotarpį ir padės spręsti tuos klausimus. Todėl siūlau pritarti A. Kubiliaus kandidatūrai į Ministrus Pirmininkus. Ačiū.

PIRMININKĖ. Prieš – A. Šedžius.

A. ŠEDŽIUS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, gerbiamoji posėdžio pirmininke, gal profesorius teisingai pastebi, kad mes jau per daug užkaitinome aistras, bet iš tiesų premjerui turbūt dabar reikėtų pailsėti, nes jis, matome, kad tikrai jau blaškosi ir pats neatsimena, kas ką sakė, net neatsimena šiandien rytinių pokalbių. Tai rodo, kad žmogus pavargo. Jeigu yra pamirštama, kokie buvo pateikti siūlymai, kuo opozicija įspėjo, kad nereikia mažinti gyventojų pajamų mokesčio, kad bus nesurenkamas gyventojų pajamų mokestis į savivaldos biudžetus, kad ten bus biudžetų deficitai, tai iš tiesų nebuvo klausomasi. Jūs, gerbiamasis premjere, pamiršote, kad gruodžio mėnesį mūsų bičiulis A. Butkevičius buvo jus įspėjęs, kad reikia skolintis pinigų, jeigu pinigų trūksta, vadinasi, problema yra pinigai. Jų tada reikėjo skolintis iš Tarptautinio valiutos fondo. Gruodžio mėnesį, pakelkite stenogramas, pamatysite puikiausiai. Buvo toks pasiūlymas, bet jūs pamiršote, matyti, kad jūs tikrai blaškotės, gal jūs gaunate daug pasiūlymų, jūsų yra gausi valdančioji koalicija, kiekvienas teikia pasiūlymus ir jūs turbūt susipainiojate ir pamirštate, kas ką siūlo. Tikrai siūlyčiau jums visiems pagailėti mūsų gerbiamojo premjero, jam šiandien buvo labai sunki diena ir jam buvo sunkūs pusę metų, tikrai jam reikia pailsėti, o vietoj jo pasiūlyti kitą kandidatą. Jis gelbėja Lietuvą, jis aukojasi, mes viską suprantame, bet būkime supratingi, leiskime žmogui šiek tiek pailsėti, atsipūsti ir susikoncentruoti. Todėl siūlau balsuoti prieš.

PIRMININKĖ. Dėkui. Už – J. Dautartas.

J. DAUTARTAS (TS-LKDF). Ar reikia A. Kubiliui leisti pailsėti? Ne, jį reikia įkinkyti į darbą dar daugiau. Ar mes dabar nesurenkame mokesčių? Taip. Mes jų kol kas nesurenkame. Bet ar mes pamažinome išlaidas? Taip, mes kartu jas sumažinome, taip pat ir jūs. Aš žinau, kad statistinės daugumos nepatenkintų nei G. Kirkilas, nei A. Kubilius nei liberalų premjeras. Statistinės daugumos patyrusiems mūsų parlamentarams niekam nereikia, reikia tikrosios tiesos. Tie balsai, kurie bus, 75 ar 80, A. Kubiliui, kad jis yra premjeras, jo vidinės tiesos nepatenkins.

Ar mes negirdime opozicijos? Taip, kartais mes galbūt jos negirdime. Bet ar mes esame atviri? Man atrodo, kad mes esame atviri. Kolega A. Pupinis labai gerai pasakė dėl akcizų. Aš noriu pasakyti vieną dalyką, galima mėtyti akmenėlius vienas į kitą. Ar tikime mes nacionaliniu susitarimu? Aš, J. Dautartas, juo tikiu. Kai kas iš jo jau tyčiojasi, bet iš principo tiek dešinieji, tiek centras, tiek kairė turi tikėti nacionaliniu susitarimu dėl visos pasaulinės krizės, nes mes turime mokėti susitarti. Aš manau, kad mes to išmoksime ir tai padarysime. Būtinai.

Aš noriu pasakyti paprastą dalyką. Gerbiamieji socialdemokratai, gerbiamieji kairieji, čia kai kas labai gerai pasakė, kad mes, dešinieji, palaikėme jūsų kai kuriuos darbus. Ar G. Kirkilas padarė gerų darbų? Žinoma, padarė. Ar padarė klaidų? Žinoma, padarė. Todėl kad nėra, kaip kažkas sakė, šventųjų. Bet jeigu mes turėtume dabar 10 % stabilizacijos fondą, kurį padarė mūsų kolegos estai, kai buvo tie vadinamieji auksiniai laikai, galbūt ir problemos mūsų būtų mažesnės. Bet čia ne kritika. Todėl aš pasisakau už dirbantį A. Kubilių ir minantį dviratį. Kviečiu kolegą Andrių, kuris galbūt kada nors bus premjeras, vis dėlto neatsisakyti to principo. A. Kubilius tikrai nesipainioja. Andriau, jeigu jau pradžioje norėjote balsuoti už A. Kubilių, kaip pasakėte Seimo posėdyje, tai ir balsuokite. Nesipainiokite.

PIRMININKĖ. Ir prieš – B. Vėsaitė.

B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, per septynis mėnesius iš konservatorių Vyriausybės laukiau ne biudžeto karpymo, o biudžeto pildymo strategijos, bet, deja, biudžeto karpymo strategija tęsiasi. Aš įsivaizduoju, kad per septynerius metus buvimo opozicijoje konservatoriai iš tiesų prarado ir kompetenciją, ir formą. Aš ne tuščiai kalbu, pagal tai, ką mes radome po kalėdinių pokštų, įstatymų projektus, mes po šiai dienai taisome. Gerbiamasis Kubiliau, vadovaukite Vyriausybei taip, kad iš tikrųjų ministerijų nuostatos būtų suderintos tarpusavyje, nes mes iki šiol taisome įstatymų projektus. Aš tikrai matau, kad šitoje posėdžių salėje yra dauguma, jūs būsite perrinktas. Bet mano palinkėjimas: suderinkite įstatymų projektus tarpusavyje, nes tai, ką iki šiol gaudavome, tai yra Vyriausybės brokas.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, 4 kalbėjo už, 4 – prieš. Kviečiu pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas Seimo nutarimas „Dėl Ministro Pirmininko kandidatūros“ balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.

Balsavo 128 Seimo nariai. Už – 79, prieš – 36, susilaikė 13. (Plojimai) Seimo nutarimas priimtas ir A. Kubilius tampa trečią kartą tampa Ministru Pirmininku. (Plojimai) Vienintelis Ministras Pirmininkas, trečią kartą Lietuvoje užimantis tokias pareigas. Nuoširdžiai sveikiname.

A. VALINSKAS. Kad jūs trečią kartą tapsite Ministru Pirmininku, manau, niekam šioje salėje nekėlė abejonių. Netgi buvo surengtas (štai V. Matuzas šypsosi) totalizatorius, keliais balsais bus patvirtintas. Nenoriu būti orakulas, bet aš, kalbėdamas tada ir apie koalicijos skaičių, tada pasakiau viską skaičius į skaičių. Gerbiamasis Vytai, kiek aš sakiau, bus balsų? 79 mano užrašyta. 79. Tiek ir buvo. Taigi noriu padėkoti tiems, kurie balsavo už. Noriu už išsakytą kritiką… lygiai 79. Be tų visų palinkėjimų ir kailio vanojimų, visko bus. Geriausia vanoti, aišku, yra ąžuoline vanta. Dovanokite, čia tik gėlės. Palinkėdamas gero darbo, pirmiausia norėčiau kreiptis į gerbiamosios Seimo narės Ingridos Valinskienės kalbą.

Brangioji, taip palaikydama premjerą, valstybę gal ir išsaugosi, bet šeimą gali sugriauti. (Juokas salėje, plojimai)

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Kolegos, tikrai labai ačiū. Nuoširdžiai dėkoju koalicijai už vieningą palaikymą, dėkoju opozicijai už gerą kritiką. Dėkoju žmonėms už jų kantrybę. Dėkoju savo šeimai, be abejo, už tai, kad išlaiko tai, ką reikia išlaikyti. Na, o gėles aš norėčiau įteikti Ingai Valinskienei, jeigu leidžia Arūnas. (Juokas salėje, plojimai)

PIRMININKĖ. Po tokių jautrių scenų vis dėlto Seimo nariai nori repliką po balsavimo. Ir seniai stovi E. Pupinis.

E. PUPINIS (TS-LKDF). Taip, ačiū, gerbiamieji kolegos. Aš, savaime suprantama, padariau lapsus linguae, tačiau galiu pasakyti, kad G. Kirkilo Vyriausybė gilų randą paliko ne tik tautos istorijoje, bet ir mano psichologijoje. Todėl labai atsiprašau.

O jeigu rimtai, tai žmogui kalbant nereikia daryti psichologinio spaudimo, t. y. baik greičiau, 15 sekundžių ir panašiai. Kiekvienas jūs taip pat turbūt mėgstate kalbėti laisvai. Kalbėdami galvokite ir apie save, kad ir jums kažkada reikės kalbėti. Ačiū.

PIRMININKĖ. V. P. Andriukaitis. Replika po balsavimo.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, gerbiamasis Kubiliau, sveikiname ir linkime toliau sėkmingo darbo. Sveikiname su tuo, kad kolega A. Kubilius ne trečią kartą tapo premjeru, o tai yra tos pačios antrosios Vyriausybės premjeras, kuris gavo pasitikėjimą tęsti veiklą toliau nereikalaujant naujos programos, priesaikos ir naujo ministrų kabineto. Taigi, gerbiamieji kolegos, A. Kubilius kol kas yra antrą kartą premjeras. Linkėčiau jam, jeigu sugrius koalicija ar bus nauja programa ir nauji ministrai, ir trečią kartą tapti premjeru. Sėkmės!

PIRMININKĖ. Dėkoju. Replika po balsavimo. V. Bacevičius.

V. BACEVIČIUS (TS-LKDF). Dėkoju, pirmininke. Prieš tai buvusį kartą, kada premjeras stovėjo tribūnoje, jis ragino mus visus: „Minam!“ Dabar naudodamasis proga aš noriu pasveikinti premjerą ir nuoširdžiai palinkėti: jungiame aukštesnę pavarą ir minam toliau!

PIRMININKĖ. J. Veselka.

J. VESELKA (TTF). Gerbiamasis premjere, aš jums, priešingai nei visi kiti, noriu išreikšti gilią užuojautą. Ir štai kodėl noriu išreikti gilią užuojautą. Tikrai sunkus laikotarpis, tai viena. Antra, jums labai trukdys dirbti jūsų koalicija ir ypač jūsų frakcija. Nes jūsų frakcijoje yra labai daug žmonių, sergančių fobijomis, sergančių neapykanta, kerštu ir pataikavimu. Todėl bus labai sunku jums valdyti. Galvokite, kaip padaryti, kad tomis ligomis, kuriomis serga jūsų frakcija, niekas nesirgtų. Visai Lietuvai būtų kur kas geriau.

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, ar galime nutraukti replikas po balsavimo? Ar tai tikrai būtina? Laukia labai didelis ir atsakingas darbas: visas paketas įstatymų. Pažiūrėkime. Mes ir taip vėluojame. Aš tikrai norėčiau nutraukti replikas po balsavimo. Sveikinimus galite individualiai pasakyti Ministrui Pirmininkui. Toliau posėdžiui pirmininkauja Seimo Pirmininko pavaduotojas A. Kašėta.

PIRMININKAS (A. KAŠĖTA, LSF). Gerbiamieji kolegos, prieš tęsdamas mūsų darbotvarkės klausimus, aš turiu perskaityti dviejų frakcijų susitarimo tekstą.

„Ąžuolo“ frakcijos ir Liberalų sąjūdžio frakcijos susitarimas dėl frakcijų koalicijos sudarymo ir sąveikos priimant sprendimus Lietuvos Respublikos Seime. Susitarimo šalys: „Ąžuolo“ frakcija ir Liberalų sąjūdžio frakcija. Šalių įsipareigojimai: vadovaudamosi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 38 straipsnio 5 dalimi, šalys susitaria jungtis į frakcijų koaliciją. Šalys taip pat susitaria konsultuotis tarpusavyje, derinti pozicijas ir koordinuoti veiksmus visais Lietuvos Respublikos Seime svarstomais ir priimamais klausimais, nepažeidžiant laisvo Seimo nario mandatų principo.

Susitarimo galiojimo nuostatos. Susitarimas galioja neribotą laiką. Kiekviena susitarianti šalis savo sprendimu gali nutraukti šį susitarimą perspėjusi raštu kitą šalį prieš 30 darbo dienų.

Susitarimo šalių vardu – Tautos prisikėlimo partijos pirmininkas A. Valinskas, Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio pirmininkas E. Masiulis, „Ąžuolo“ frakcijos seniūnė A. Stirblytė, Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas A. Endzinas.“

Gerbiamieji kolegos, kitas mūsų darbotvarkės klausimas 2-2c –Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 17, 19 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Svarstymo stadija. Pranešėjas – A. Vidžiūnas.

Atsiprašau. Pakoreguosime, vis dėlto paskubėjau su 2-2c.

Civilinio kodekso 2.33 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-761(2) (svarstymas) (Vyriausybė siūlo svarstyti ypatingos skubos tvarka)

2-2a – Civilinio kodekso 2.33 straipsnio papildymo įstatymo projektas. Ir šiuo atveju pranešėjas – S. Šedbaras.

S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Šio Civilinio kodekso pakeitimo esmė – yra nustatoma, jog Civilinio kodekso nuostatos dėl įmonių steigimo, valdymo, reorganizavimo, pertvarkymo, likvidavimo nėra prioritetinės, jeigu strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymas nenumato kitaip. Iki šiol tai buvo Civilinio kodekso šios srities prioritetas, dabar yra nustatoma, jog šis mano paminėtas įstatymas numato kitus reglamentavimus, ir taikomos jo nuostatos. Šiam iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Teisės ir teisėtvarkos komitetas pritarė. 5 buvo už, 1 susilaikė.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, aš tik noriu su jumis pasitarti, ar sutiktumėte, kad diskusija vyktų dėl visų keturių įstatymų projektų? (Balsai salėje) Supratau. Nėra bendro sutarimu. Tada bus kalbama dėl kiekvieno atskirai. Prašom. V. P. Andriukaitis.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, gerbiamasis posėdžio pirmininke, išties būtų logiška pristatyti visus keturis ir diskutuoti dėl visų keturių, nes Civilinio kodekso įstatymo pataisa tiesiogiai susijusi su Atominės elektrinės įstatymu ir su kitais. Atskirai ji pati nieko nereiškia. Tik kompleksiškai galima svarstyti. Taigi būtų logiška, kad mes išklausytume visas išvadas ir po to darytume diskusiją dėl visų įstatymų. Tada būtų galima išsakyti ir frakcijų poziciją.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, išties logiškas pasiūlymas. Aš noriu paklausti dar kartą šiuo atveju E. Klumbio, kuris vienintelis prieštaravo. Ar pasitarus su frakcijos kolegomis tikrai negalėtume sutarti, kad ir jūsų frakcija sutiktų su tokiu sprendimu? Tik diskusijos, balsavimai kaip paprastai dėl kiekvieno įstatymo projekto atskirai. Prašau. E. Klumbys.

E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, vis dėlto šitie klausimai yra visiškai skirtingi. Tai yra Civilinis kodeksas, kuriame daroma iš esmės strateginė pataisa. Tai yra vienas dalykas. Antras dalykas, yra atominė elektrinė, taigi ir vienu, ir kitu klausimu, manau, bus kalbančių. Dėl to šituos klausimus nuosekliai ir baikim. Pirma Civilinis kodeksas, diskusija, balsavimas, po to pereinam prie kito klausimo.

PIRMININKAS. Sutarimo nėra. Bus kalbama dėl kiekvieno atskirai. Taigi dabar dėl Civilinio kodekso. Dėl vedimo tvarkos – V. Bogušis.

V. BOGUŠIS (LCSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš norėčiau paantrinti, ką sakė ponas V. Andriukaitis. Vienas įstatymas suponuoja kitam įstatymui, tai yra visiškai logiška, tačiau dalyvaudami diskusijoje mes negalime kalbėti apie kiekvieną atskirai, nes sisteminiu pobūdžiu jie visi yra bendri. Dėl balsavimo motyvų, ką jūs ir pats minėjot, išties yra išskirtinės sąvokos ir išskirtinai reglamentuoja vieną ar kitą teisinį faktą, todėl diskusijoje aš siūlyčiau kalbėti bendrai, balsuoti – atskirai. Jeigu yra kitokia nuomonė, ką pasakė ponas E. Klumbys, tai aš siūlyčiau balsuoti ir apsispręsti balsuojant. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, pasiūlymas racionalus. Registruojamės ir balsuojam. Ar bus diskutuojama dėl visų keturių įstatymų projektų, ar dėl kiekvieno atskirai? Balsuojam. Kas už V. Bogušio ir V. Andriukaičio pasiūlymą, kad diskusijos būtų dėl visų įstatymų projektų, pristatomi visi ir diskutuojama dėl visų, o balsuojama dėl kiekvieno atskirai? Kas už? (Balsai salėje)

Seimo narių apsisprendimas gana aiškus. Už – 69, prieš – 9, susilaikė 5. Taigi dar kartą akcentuoju, kad bus pateikti visi įstatymų projektai, diskutuojama dėl visų, o balsuojama dėl kiekvieno atskirai. Dabar dėl vedimo tvarkos – K. Daukšys.

K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, pirmininke, bet man susidaro toks vaizdas, kad čia mes kaip dėl Lisabonos sutarties – pirmieji į dilgėles, taip ir šičia. Trys visiškai skirtingi įstatymai, dėl visų vienu metu šnekėsim. Ir taip, nepykit, visi labai įkaitę po premjero pirmojo pašventinimo. Aš manau, kad tai yra labai svarbūs įstatymai, ir nemanau, kad Seimas turėtų balsuoti nesuprasdamas. Manyčiau, kad vis tiek apie kiekvieną dalyką turėtų būti atskira šneka. Na, kiek mes galim tą daryt? (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Nuo jūsų kalbėjimo vargu ar kas pasikeis. Prašau.

J. VESELKA (TTF). Gerbiamasis pirmininke, kadangi balsavome dėl šitokios tvarkos, ar bus galima kalbėti dėl kiekvieno įstatymo po penkias minutes? Ar iš viso man penkios minutės liks su visais keturiais?

E. KLUMBYS. Ne, dėl kiekvieno po penkias.

J. VESELKA (TTF). Kaip bus organizuojama diskusija?

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, mūsų valia nuspręsti, kadangi mūsų sprendimai turi didžiausią galią. Jeigu mes sutartume, kad kalbant dėl kelių klausimų mes duotume dvigubai laiko, manau, mes išspręstume tą klausimą. Ar jūs, pone Klumby, sutiktumėt dėl tokio kompromiso, t. y. kad daugiau laiko skirtume kalboms?

E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, yra trys ar keturi įstatymai, aš asmeniškai esu užsirašęs diskutuoti dėl trijų, man priklauso kalbėti po penkias minutes. Taip, aš pasistengsiu šitą laiką sutrumpinti, tačiau mano teisė yra tris kartus po penkias, taip numato Statutas.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, manau, niekas neprieštaraus dėl tokio principo, jeigu Seimo narys yra užsirašęs kalbėti dėl trijų klausimų. Taigi baigiam dėl to diskusijas ir aš kviečiu taip pat pateikti ir kitus klausimus, t. y. Atominės elektrinės įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo, papildymo įstatymo projektą. Kas yra komiteto pranešėjas? Taip pat S. Šedbaras. (Balsai salėje) Einam nuosekliai. Tada kviečiam dėl pirmojo klausimo 2-2a J. Razmą pateikti Ekonomikos komiteto išvadą.

J. RAZMA (TS-LKDF). Dėl Civilinio kodekso pataisų Ekonomikos komitetas, kaip pagalbinis komitetas, išreiškė pritarimą. O dėl Atominės elektrinės įstatymo projekto buvo pagrindinis, ir šio projekto svarstymas buvo šiek tiek komplikuotas. Vakar komitetas pabandė skubotai parengti išvadą ir grąžinti Vyriausybei pačiai išnagrinėti visas susikaupusias teisininkų pataisas. Šiandien tą sprendimą komitetas pakoregavo, pats įvertino kiekvieną Teisės departamento, Teisės ir teisėtvarkos komiteto, visuomeninių organizacijų pastabą, taip pat Seimo nario G. Songailos pataisas, parengė patobulintą projektą, kuriam pritarė, ir teikia jūsų sprendimui.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kviečiu komiteto pirmininką S. Šedbarą pristatyti ir 2-2b klausimą, taip pat, jeigu yra jūsų išvada, o jinai yra, vienu sykiu pristatyti ir 2-2d, ir 2-2c klausimus.

S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, komitetas, nors nebūdamas pagrindinis komitetas, rengė specialų pasitarimą su specialistais ir labai atidžiai dviejuose posėdžiuose nagrinėjo šį klausimą. Pagrindiniam komitetui suformulavo dešimt pasiūlymų, kaip projektą tobulinti. Tie pasiūlymai taip pat buvo derinami ir su rengėjais. Kaip matome dabar iš pagrindinio komiteto pateikto patobulinto įstatymo projekto, į visus mūsų komiteto pasiūlymus dėl Atominės elektrinės įstatymo yra atsižvelgta. Taigi kviečiu įsigilinti ir pritarti po svarstymo patobulintam įstatymo projektui.

Dėl kitų lydimųjų įstatymų projektų komitetas iš esmės taip pat pritarė, irgi pateikė savo pasiūlymus. Pagrindinis komitetas, juos įvertinęs, taip pat atsižvelgė. Iš tiesų galima pasakyti, kad tai buvo mūsų bendras Teisės ir teisėtvarkos komiteto ir Ekonomikos komiteto darbas, nes paaiškėjo, kad čia buvo daugiausia teisiniai klausimai. Kiek galėjom, mes irgi padėjom pagrindiniam komitetui juos išspręsti. Dar kartą kviečiu pritarti po svarstymo.

PIRMININKAS. Dėkoju komiteto pirmininkui. Kviečiu R. Žilinską. Dėl vedimo tvarkos – V. Andriukaitis.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Pirmininke, kaip dabar kolega J. Razma pristatė, čia tas paskutinis jau patobulintas tekstas, išdalintas 14.15 val. Mes negalime dabar… aš noriu klausti, kur tas nustatytas Statuto laiko tarpas 24 val.? Nes išdalinta šiandien 14.15 val. Mes į šitą jau negalim suspėt reaguoti, net svarstyti. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, pastaba yra teisinga. Mes nebent galėtume pradėti diskusiją dėl… (Balsai salėje) Taip, gerbiamieji kolegos, pastaba yra teisinga ir 2-2b neatitinka Statuto reikalavimų, bet mes galim kalbėti dėl kitų projektų, t. y. 2-2a, 2-2c, 2-2d ir net sutaupysim laiko, be jokios abejonės. Taip, prašau, K. Daukšys.

K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū. Pirmininke, lygiai prieš 10 min. aš jums sakiau, kad reikia kiekvieną svarstyti atskirai. Jūs tada su visa dešine dauguma pasakėt, kad visus kartu. Dabar pasirodo, kad visų kartu neįmanoma svarstyti, nes neišlaikytas reikalavimas. Tada jūs sakot: vėl visus atskirai. Tai kiek galima šiuos žaidimus žaisti? Kai jus įspėjom, kad taip negalima daryti, tada jūs sakėt, kad taip nereikia. Dabar, kai jau matot, kad nieko neišeis, tada sakot atvirkščiai. Siūlau nukelti į rytdieną, nes dar yra Č. Stankevičiaus pasiūlymų, kuriuos reikia svarstyti, ir (…) vėliau.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, jūs, argumentuodamas, kad nereikėtų svarstyti visų, to argumento, kad vienas įstatymo projektas neatitinka laiko reikalavimų, t. y. statutinių reikalavimų, neminėjot. Jums tiesiog pasufleravo kolega. Dabar aš lieku prie to pasiūlymo, gerbiamieji Seimo nariai, kad mes paprasčiausiai 2-2b nesvarstom, o kalbam dėl… (Balsai salėje) kalbam dėl 2-2a, 2-2c ir 2-2d. Taigi aš… (Balsai salėje) Prašau nekalbėti iš vietos. Taigi prašau, dabar… (Balsai salėje) Kadangi nėra prasmės pristatyti, aš dėkoju R. Žilinskui. Prašau J. Razmą.

J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš matau, kad dėl visų tų projektų yra Vyriausybės siūlymas svarstyti ypatingos skubos tvarka. Jeigu mes priimam sprendimą svarstyti ypatingos skubos tvarka, joks valandų reikalavimas čia mūsų nevaržo. Aš neatsimenu, ar esam tuo klausimu priėmę sprendimą, jeigu dar nesam, tai priimkim dabar ir turėsim galimybę viską svarstyti ypatingos skubos tvarka.

PIRMININKAS. Aš tik primenu, kad toks sprendimas turėjo būti priimtas pateikimo metu. Faktiškai šitas klausimas pagal Statutą negalėjo būti įtrauktas nepriėmus skubos tvarka į darbotvarkę. Tokia yra situacija. Taigi aš tikrai…

J. RAZMA (TS-LKDF). Aš dar kartą sakau, yra Vyriausybės teikimas svarstyti ypatingos skubos tvarka.

PIRMININKAS. Mes balsuosim dėl tų trijų įstatymų projektų, kad pagal Vyriausybės siūlymą, o šito projekto mes negalim svarstyti. Jūs pasiskaitykit Statutą, ten yra taip parašyta.

J. RAZMA (TS-LKDF). Taip, bet jeigu ypatinga skuba, tai jokios valandos nevaržo.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Jurgi, aš jums viską paaiškinau. Gerbiamieji kolegos, mes gaištam laiką. Prašau. A. Salamakinas.

A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Aš vis dėlto norėčiau, kad jūs, kaip posėdžio pirmininkas, patikslintumėte dėl tų datų. Parašyta šios dienos data ir 14 valanda. Statutas numato 24 valandų periodą iki svarstymo. Tai aš nežinau, ar ten klaida yra, nes, atleiskit, bet jeigu kas kreipsis į Etikos komisiją, mes turėsime stabdyti to įstatymo svarstymą. Aš prašyčiau, kad jūs išsiaiškintumėte.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Algimantai, mes nesvarstom to įstatymo projekto. Aš jums dar kartą sakau. Kolegos, aš nutraukiu diskusijas prie mikrofonų. Aš noriu paklausti, ar mes galim likti prie mūsų sutarimo ir svarstyti tris projektus? Jie yra pristatyti ir dėl kiekvieno balsuoti atskirai, tačiau kalbėti diskusijoje dėl visų trijų. Ar galim, kolegos, likti prie to sutarimo? (Balsai salėje) Negalim. Ar mums reikėtų dar kartą balsuoti? Balsuojam dar kartą, ar mes laikomės to paties principo. Paskutinis dėl vedimo tvarkos – P. Gražulis.

P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamasis frakcijos pirmininke Jurgi, man atrodo, kad iš tikro išdalinti projektai, nelaužykim iečių. Rytoj yra plenarinis posėdis. Galim ilgiau padirbėti ir tikrai skirti šiam labai svarbiam klausimui tiek laiko, kiek reikia. Viena diena tikrai nieko neišspręs. Gal mes dar atidžiau pasiskaitysim grįžę, nes įstatymas yra labai svarbus visai mūsų visuomenei ir Seimo nariams. O dabar dėl dviejų įstatymų kalbėsim, dėl vieno nekalbėsim. Todėl, gerbiamasis pirmininke, gal būtų pats racionaliausias dalykas padaryti pertrauką, o rytoj skirti laiko tiek, kiek reikia, nes šiandien dėl vienų balsuosim, kalbėsim, paskui rytoj vėl kartosimės. Ką tas duos?

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kad daugiau nebūtų laužoma iečių, kadangi automatiškai vienu klausimu (…) sutrumpėjo, aš, naudodamasis pirmininko teise, nusprendžiu, kad mes svarstysim kiekvieną klausimą, kalbėsim ir balsuosim atskirai. Taigi dabar dėl 2-2a – Civilinio kodekso įstatymo. Įstatymo projektas buvo pristatytas, dabar diskusijos. E. Klumbys.

E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamieji kolegos, šiuo siūlymu, Civilinio kodekso pakeitimo siūlymu įmonėms, kurios yra strateginiame sąraše, visa jų steigimo, reorganizavimo tvarka bus vykdoma pagal strateginių įmonių įstatymą, o Civilinis kodeksas bus mažiau svarbus. Aš noriu jums pasakyti, kad tai iš tikrųjų yra fundamentalus pakeitimas, kuris kelia labai daug diskusijų ir kuris tikriausiai sukels labai daug problemų. Žiūrėkim, kokioms įmonėms bus taikoma šita Civilinio kodekso nuostata. Tai yra Ignalinos atominė elektrinė, „Lietuvos paštas“, „Lietuvos geležinkeliai“, Lietuvos radijo ir televizijos centras, „Klaipėdos nafta“, „Mažeikių nafta“, „Lietuvos dujos“, Vakarų skirstomieji tinklai, Rytų skirstomieji tinklai, TEO, „Achema“ – visa tai bus pagal šitą įstatymo projektą. Iš esmės dauguma Lietuvos ūkio objektų bus pagal vieną įstatymą ir jis bus išbrauktas iš esmės iš Civilinio kodekso. Tai kuo tada tampa Civilinis kodeksas? Tas kodeksas, kuris buvo sunkiai ir ilgai kurtas, dėl kurio čia, Seime, buvo sulaužyta daug iečių. Kur yra viso šito logika? Ir norima pagal tą vieną nedidelį įstatymą toliau tvarkyti iš esmės visą didžiulį mūsų ūkį.

Gerbiamieji kolegos, aš tikrai norėčiau, kad jūs pagalvotumėt, kas yra siūloma. Negalima daryti išimčių tam, kad būtų paprasčiau Vyriausybei tvarkyti savo reikalus. Aš tikrai prašau nebalsuoti už šitą įstatymo pataisą, Civilinio kodekso pataisą, kuri griauna visą Civilinį kodeksą ir kartu Civilinio proceso kodeksą. Taigi labai prašau, pagalvokit, ką jūs darot ir kas yra jums siūloma.

PIRMININKAS. A. Šedžius.

A. ŠEDŽIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų reikėtų labai įdėmiai pasiskaityti kiekvienam, kokie yra teikiami pakeitimai. Aš galiu pasakyti, kad Atominės energetikos komisijos posėdžio metu buvo išsakyti visi trūkumai. Teisės departamento atstovai tai girdėjo ir niekaip negalėjo pakomentuoti tų pastabų, kurios buvo išsakytos. Iš principo yra daromi tokie pakeitimai (daromi sąmoningai), kad Lietuva praloštų Stokholmo arbitraže. „NDX energija“, puikiai žinote, yra įmonę perkėlusi į Airiją, kad galėtų bylinėtis, tam ruošiasi. Tikrai padarysime Lietuvos žmones įkaitais. Reikės, kaip sakė mūsų premjeras, ir vaikams, ir anūkams, ir proanūkiams mokėti už ankstesnės Vyriausybės, o gal ir šitos Vyriausybės, padarytas klaidas ir mūsų, kaip Seimo narių, priimtus sprendimus. Aš siūlau labai gerai įsiskaityti, neskubėti, pasižiūrėti, kas yra parašyta, kokios yra strateginio investuotojo sąvokos, ir nepadaryti taip, kad valstybė būtų tikrai praskolinta valstybė. Jeigu mes priimsime šitas pataisas, tai garantuotai praskolinsime valstybę.

Jūs turite prieš savo akis visus lyginamuosius variantus. Atkreipkite dėmesį į 8 punktą, kas yra strateginis investuotojas, į 9 punktą, kas yra atominės elektrinės statytojas, į 10 punktą ir t. t. Aš manau, cituoti iš tribūnos nėra pagrindo, jūs kiekvienas turite šiuos dokumentus, jie yra prieinami ir visuomenei, kurios aktyvi dalis sėdi antrame šios salės aukšte, ji taip pat gali pasiskaityti. Siūlau neskubėti ir balsuoti prieš, dar pasvarstyti, ar tikrai mes norime praskolinti savo valstybę.

PIRMININKAS. V. P. Andriukaitis.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, mes šiuo atveju svarstome tik Civilinį kodeksą, o atominės energetikos klausimą atidėsime, nes Statutas neleidžia to svarstyti.

Šiuo atveju iš esmės turime atsakyti, dėl ko mes darome tas pataisas. Mes darome tas pataisas dėl to, kad Konstitucinis Teismas įgaliojo įstatymo leidėją jas atlikti dėl šitų dalykų. Pirma, kadangi Konstitucinis Teismas nutaria, kad Atominės elektrinės įstatymo 8 straipsnio 1 dalis tuo aspektu, kad joje nustatytas teisinis reguliavimas neužtikrintų įstatymo tikslo sudaryti finansines prielaidas naujos atominės elektrinės statybos įgyvendinimui, prieštarauja Konstitucijos 46 straipsnio 3 daliai. Pirmas dalykas.

Antras. Įstatyme nėra nustatyta, kokiais principais turi būti vadovaujamasi parenkant valstybės akcijoms šioje bendrovėje atstovaujančius asmenis. Antras dalykas.

Trečias. Įstatyme taip pat nėra nustatyta, kaip būtų kaupiamos piniginės lėšos atominės elektrinės statybai. Konstitucinis Teismas taip pat konstatavo tuos dalykus, kad taip sukonstruota įmonių grupė nustatytu teisiniu reguliavimu nesudarė teisinių prielaidų sumažinti ar padidinti ūkio subjektų, vykdžiusių ir galinčių vykdyti elektros energijos perdavimo ir skirstymo veiklas, skaičių; taip pat sumažinti ar padidinti rinkos dalį, kuri teko ar gali tekti minėtiems ūkio subjektams. Elektros energetikos srityje nebuvo sukurta nauja monopolija. Tai yra Konstitucinio Teismo nutarimas. Patinka mums ar ne, bet jis galutinis ir neskundžiamas.

Toliau. Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad Atominės elektrinės įstatymo tikslas ir jame įtvirtintas Lietuvos strateginis tikslas elektros energetikos srityje lemia ir atitinkamus nacionalinio investuotojo steigimo tikslus, o šie savo ruožtu lemia nacionalinio investuotojo veiklos tikslus. Pabrėžtina, kad akcinė bendrovė Vakarų skirstomieji tinklai yra specifinis ūkio subjektas, kuris veikia elektros energetikos srityje. Tai yra stambi šalies elektros bendrovė, kuri valdo vienus didžiausių šalies skirstomųjų tinklų. Be akcinės bendrovės Rytų skirstomųjų tinklų ji yra vienintelis Lietuvos ūkio subjektas, turintis didelę elektros vartotojų rinką, nepertraukiamai generuojantis didelius pinigų srautus elektros energetikos srityje. Todėl nėra teisinio pagrindo teigti, kad pasirenkant nacionalinio investuotojo modelį ir jį įtvirtinant Atominės elektrinės įstatyme nebuvo imtasi pakankamai priemonių išsiaiškinti, ar toks nacionalinis investuotojas bus pajėgus įgyvendinti jam šiame įstatyme keliamus tikslus.

Šiuo atveju aš akcentuoju du dalykus. Pirmiausia tai, dėl ko teisininkas Kęstutis Čilinskas kelia problemas, jas, mano galva, jis neteisingai interpretuoja pagal Konstitucinio Teismo nutarimą, tačiau iš kitos pusės akcentuoja tai, ką Konstitucinis Teismas įgalioja daryti, bet siūlomos pataisos to nedaro. Patenkame išties į keblią situaciją.

Aš negaliu suprasti – Konstitucinio Teismo nutarimas yra galiojantis, jis turi teisinę galią ir privalomąją galią įstatymų leidėjui. Užuot jį vykdę, mes imamės tokių įstatymų pataisų, kurios išties, ką kalba ir kolega E. Klumbys… šios Civilinio kodekso pataisos gali sukelti dramatiškų pasekmių. Negana to, kad tuomet mums teks taisyti nacionaliniam saugumui ypatingą reikšmę turinčių strateginių objektų sąrašą, nes priešingu atveju visos tos įmonės, kurios išvardytos, kurios neturi tokios reikšmės… Jos yra tame sąraše, bet tuomet Civilinio kodekso norma taikoma visam tam sąrašui. Vadinasi, iškils problema, ką daryti? Ką daryti su tomis įmonėmis, nes jos patenka į bendrą Civilinio kodekso teisinį reguliavimą. Kita vertus, vargu ar tokia išimtis yra logiška.

Ko mes siekiame? Štai kodėl reikėjo kelti klausimą kitokiu būdu. Pagrindinis klausimas – tai visi Atominės elektrinės įstatymo pakeitimai ir Seimo apsisprendimas: ar restitucija, ar nacionalizacija, ar kitoks būdas. Šiuo atveju visiškai akivaizdu, kad LEO LT projektas moraliai ir politiškai yra bankrutavęs. Naujoji šalies Prezidentė savo rinkiminėje kampanijoje taip pat teigė, kad turi būti priimti sprendimai dėl išformavimo, dėl kitų dalykų. Mes turime dabar atsakyti į pagrindinius klausimus, bet mes nekeliame tų klausimų.

Jeigu restitucija, tada matomi tik keli būdai. Pirmas – tai sutartinis būdas, kad nebūtų teismų. Antras – teisminis būdas, kuris vienaip ar kitaip sukels įvairias pasekmes, ir mes galime vėl turėti labai skaudžių neigiamų finansinių pasekmių. Tai šičia yra kertinis klausimas, su kuriuo Vyriausybė turėjo ateiti ir pateikti savo apsisprendimą.

Kas atsitinka? Vyriausybė pateikia vieną be galo prieštaringą projektą, kuriam yra dešimtys Teisės departamento pataisų. Staiga dabar Seime turime dar 20 pataisų, dabar 14.55 val. gauname naują redakciją, ir vėl reikia nagrinėti kas, kokios pataisos kam atitinka ir kokius tikslus kelia. Ir staiga dabar mes tame kontekste svarstome Civilinio kodekso pataisas, kurios iš esmės taip, kaip bus priimtos, sukels didžiulę koliziją. Aš manau, mes negalime šiandien svarstyti Civilinio kodekso, nes visa tai iš esmės susiję. Aš neturiu apsispręsti. Jeigu restitucija, vadinasi, einame tuo keliu, bet šiuo atveju turi apsispręsti ir premjeras, ir Prezidentė, ir Seimas, nes tai bus bendras fundamentalus rimtas sprendimas. Priešingu atveju taisyti Civilinį kodeksą neatsakant į klausimą iš esmės yra labai sudėtinga. Tos visos abejonės, kad „NDX energija“ gali pradėti teisminį ginčą, ir, ko gero, tam ir ruošiasi, yra labai rimtos. Aš, pavyzdžiui, negaliu suprasti, kaip galima, neatsakius į pagrindinį klausimą, kalbėti apie siūlomas Civilinio kodekso pataisas.

Aš maniau, kad mes visi labai atsakingai svarstome, todėl bent su šiuo projektu turime susipažinti, kokia čia kertinė idėja. Jeigu jis tęsiamas štai tokiu būdu, kaip čia pasiūlyta, arba čia dar viena idėja kelti prokuratūrai klausimus, galima juos kelti, čia problemų nėra, bet nežinia, kuo tai baigsis. Tuo tarpu Atominės elektrinės uždarymas – jau šį rudenį, statybos darbai – jau čia pat, jungčių darbai – čia pat. Kaip visa tai suderinti į vieną harmoningą vaizdą, gal kas nors turite atsakymą? Dabar Civilinio kodekso pataisoms be fundamentalių atsakymų į mano minėtus klausimus iš tiesų pritarti negalima. Todėl aš tikrai manau, kad dėl Civilinio kodekso pataisos taip pat reikia daryti pertrauką ir atsakyti į visus klausimus, susijusius su atominės elektrinės statybos klausimais ir tolesnėmis perspektyvomis. Restitucija – taip, vieni būdai, nacionalizacija – kiti būdai. Arba priėmimas to, kad taisomi įstatymai ir taip toliau, treti būdai, bet čia turime apsispręsti. Kol kas tokio apsisprendimo iš Vyriausybės nematyti. Aš suprantu, kad Vyriausybės padėtis taip pat kebli, bet mes galbūt padarykime, na…

PIRMININKAS. Laikas!

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). …pasitarimą pas Respublikos Prezidentę, visos politinės jėgos, kad atsakytume į šį kertinį, esminį klausimą. Priešingu atveju Civilinio kodekso pataisos neturi prasmės.

PIRMININKAS. P. Gražulis.

P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, iš tikro klausimas yra labai sudėtingas ir nėra labai lengva iki galo apsispręsti. Mūsų Teisės ir teisėtvarkos komitete šis klausimas buvo svarstomas ne vieną kartą ir paskutinį kartą faktiškai komiteto posėdis buvo paskirtas vien tik tam. Į visus iškilusius klausimus buvo galimybė gauti atsakymus ne tik iš energetikos ministro, bet ir iš teisininkų.

Norėčiau truputėlį pasvarstyti ir pažiūrėti į šią problemą galbūt daugiau politiškai. Pažiūrėkite, kokia dabar yra mūsų politinė situacija? Socialdemokratai, kurie buvo iniciatoriai ir kūrė šį įstatymą, sukūrė LEO LT, jie kritikuoja šį įstatymą, bet jie konkrečiai nieko nepasiūlė, koks turėtų būti kelias, siekiant išardyti LEO LT. Kitos politinės jėgos taip pat nesiūlė, o mūsų Seimo teisininkai, Seimo nariai, tik kritikavo, bet nesiūlė jokių kelių.

Dabar, jeigu mes kalbėsime apie visuomenines organizacijas, apie K. Čilinsko demokratinį judėjimą už Lietuvą, jie siūlo kelią – eiti į teismą ir teismo būdu pripažinti šį sandėrį niekiniu. Tačiau Seimas, Seimo dauguma pasirinko kitą kelią. Kokią dabar užimti poziciją? Asmeniškai aš ir, manau, kiti geros valios Seimo nariai, kurie nuo pat pirmų dienų matėme, kad yra sandėris, kad tai yra afera, pasisakėme prieš šį įstatymą. Dabar esame kažkur kryžkelėje. Aš manau, Vyriausybė, valdančioji dauguma pasirinko šį kelią jai pritarti ar nepritarti. Pagal šį įstatymą jį priėmus LEO LT išlieka. Tačiau visos galios sukoncentruotos ministerijos ir Vyriausybės rankose. Ar užteks politinės valios Vyriausybei, ar užteks politinės valios ministerijai priimti sprendimus po to, kad būtų išformuota LEO LT? Žinoma, čia pasitikėjimo klausimas. Jeigu mes pakeičiame šį įstatymą, jie turi tokią teisę, ir tikėkimės, kad tuo keliu ir eis. Asmeniškai aš po didelių diskusijų mūsų komitete ir gavęs atsakymus į visus klausimus, kurie kelia ypač daug abejonių, esu linkęs patikėti ypač energetikos ministro gera valia, noru išformuoti LEO LT. Aš nenorėčiau, jeigu jie pasirinko tokį kelią, trukdyti eiti tuo keliu. Bet jeigu jiems pritrūks valios ir neišformuos, tai jie apgaus ir Prezidentę, ir Seimą. Aš manau, kad jiems ir nėra kito pasirinkimo, jie turės išardyti šį sandėrį.

Žinoma, iškilo tam tikrų konkrečių abejonių, kodėl šiandien nėra perimtos į valstybės balansą tiek Kruonio, tiek Kauno elektrinės? Aš gavau atsakymą asmeniškai iš gerbiamojo ministro. Aiškino, kad jie nori suskaičiuoti, kokia tų elektrinių vertė, kiek laiko LEO LT darinys naudojosi, kiek gavo elektros energijos, ir tas procesas vyksta.

Šiandien, kaip pilietis, kaip žmogus ir Seimo narys, turėdamas gerą valią ir nenorėdamas trukdyti dabartinei valdančiajai daugumai ir ministrui eiti pasirinktu keliu (aš manau, rytoj mes apsispręsim), balsuosiu už šitą pasirinktą kelią. Kito kelio, siūlomo demokratinio judėjimo, vadovaujamo K. Čilinsko, gerbiamoji Vyriausybė nepasirinko. Pasirinko šitą kelią, todėl, aš manau, reikėtų paremti šią poziciją ir pritarti šių įstatymų pateikimui.

PIRMININKAS. K. Daukšys.

K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, pasiklausius šioje salėje nėra nė vieno žmogaus, kuris nenorėtų, kad LEO LT epopėja kuo greičiau baigtųsi, ir visi labai už tai serga.

Aš pasakysiu, kodėl aš noriu, kad jinai greičiau baigtųsi. Atominė elektrinė nebuvo pastatyta per vieną dieną ir iki šiol nestatoma, energetiniai projektai nevykdomi vien dėl to, kad nėra bendrovių, kurios tai darytų, nes visas tas LEO LT dalykas stabdo visus tuos reikalus. Dabar pažvelkime į tą kelią, kurį siūlo Vyriausybė. Kai aš skaitau Civilinio kodekso pakeitimą, matau, kad jis skirtas nacionalinę svarbą saugumui turinčių įmonių ir įrenginių… Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo pakeitimas turi reikšmę kam? Atrodo, visoms įmonėms, bet jūs pažiūrėkite, kiek įmonėse yra akcinio valstybės kapitalo? Aš jums galiu perskaityti. Akcinė bendrovė „Betonas“ – 100 %, akcinė bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ – 100 %, akcinė bendrovė Lietuvos radijo ir televizijos centras – 100 %, akcinė bendrovė „Jonavos grūdai “ – 70 %, tai yra daugiau negu du trečdaliai, akcinė bendrovė „Šilutės polderiai“ – daugiau negu du trečdaliai. Vienintelė bendrovė, kurioje yra mažiau negu du trečdaliai, yra nacionalinis investuotojas AB LEO LT.

Tai dabar mes Seime priimame įstatymą, skirtą vienai bendrovei, kurios akcininkas yra valstybė, na, nežinau, aš atsiprašau, aš niekada nebuvau ir nebūsiu tos bendrovės savininkas, Dievas padėjo išvengti tokių dalykų, bet jų vietoje aš iš karto kreipčiausi į Stokholmo arbitražą ir pasakyčiau: valstybė mane specialiai įspaudė į kampą. Aš šiandien klausiau advokato, kuris pristatinėjo Vyriausybės poziciją, ar jisai yra apsidraudęs tuo atveju, jeigu valstybė bus priversta mokėti tam tikrus pinigus? Atsakymo taip ir neišgirdau. Aš nežinau, ar energetikos ministras bus pasirengęs atsakyti už tą žalą, kurią padarė valstybei, jeigu bus išreikalauti kokie nors milžiniški pinigai. Ar nebus taip, kad paskui vėl liks kalti Lietuvos žmonės? Lietuvos Respublikos Seimas vieną kartą jau padarė didžiulę klaidą ir prisiėmė gėdą, balsuodamas už to LEO LT įstatymo priėmimą, dar kartą pridengti kitokį veiksmą, kuris, ko gero, neatves į išardymą, ir aš manau, tai būtų dviguba klaida. Tas, kuris padarė klaidą, mat jį galas, bet kuris du kartus toje pačioje vietoje daro klaidą, tai yra „durnius“. Nenoriu, kad Lietuvos Respublikos Seimas būtų toks. Ačiū už dėmesį. (Plojimai)

PIRMININKAS. J. Veselka.

J. VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, esu vienas iš tų trijų, kurie nedvejodami tiek pirmą kartą, tiek antrą kartą, tiek ir dabar balsavo prieš LEO LT. Pasakysiu kodėl balsavau nedvejodamas. Elektros energetika yra vienintelis infrastruktūrinis objektas, kuris reikalingas vienodai tiek verslui, tiek gyventojams. Jeigu be kitų dar šiaip taip gali, be elektros energetikos –niekaip. Yra elementarūs principai – jeigu privatus kapitalas investuoja savo pinigus, jis investuoja tikėdamasis gauti maksimalų pelną, lyginant su kitomis galimomis investicijomis. Todėl buvo logiškai užrašyta šiame įstatyme, kad pagrindinis tikslas – pelno siekimas. Vadinasi, visi pramonės, verslo, gyventojų interesai sutelkiami vienam interesui – privataus kapitalo pelno siekimui. Čia turi būti išskirtas valstybinis kapitalas, kuris, sudarydamas palankias sąlygas gyventojams, vartotojams, verslui, pramonei išlošia ir kada reikia investuoja į šitą struktūrą.

Tai principinis dalykas. praktika parodė, kad skaldymai, privatizavimai visuomenei nieko neduoda, neužtikrina ir geriausio valdymo. Kas keisčiausia – Seimo nariai, kurie turi atstovauti rinkėjams, šito nesupranta. Ačiū K. Čilinskui, konservatoriui, kuris sugebėjo suburti žmones aktyviam pasipriešinimui. mes negalime jam priekaištauti. Tegu formuluotės ne tokios tikslios ir t. t., bet pats principas labai teisingas. O pas mus daugeliui Seimo narių užtenka nueiti paklausyti, pasako: mes kvalifikuoti teisininkai ir patiki, jau gerai.

Gerbiamasis Gražuli, pirmas variantas nebuvo geriausių teisininkų paruoštas? Buvo. Ir dalyvavo parengiant jį ne tik geriausi teisininkai, bet ir užsienio kompanija, geriausi Anglijos bankų specialistai. Dabar vėl sako, kam P. Gražulis pritarė, tai geriausi teisininkai užtikrino. Aš jau tais geriausiais teisininkais netikiu. Geriausias teisininkas šioje vietoje yra K. Čilinskas.

Pasakykite, gerbiamieji teisininkai, kodėl reikia keisti Civilinį kodeksą tik dėl LEO LT? Iki šiol, kiek kartų priimant įstatymą kildavo klausimas, tai Civilinis kodeksas išaiškindavo. Ir visada buvo aiškus atsakymas – Civilinis kodeksas neseniai priimtas, todėl reikia jo laikytis, kad gyvenimas patikrintų šitas normas. Staiga atėjo „NDX energija“, nereikia tikrinti gyvenimo, nereikia nieko, reikia keisti Civilinį kodeksą. Kodėl reikia keisti Civilinį kodeksą? Todėl, kad reikia apsaugoti NDX interesus. Kito aš nežinau. Tik dėl to keičiame, tai kas bus, jeigu šitie keitimai bus? Iš tikrųjų štai yra oligarchinis valdymas, kada visi įstatymai keičiami tik dėl oligarchinių tikslų ir vienos kompanijos pelnų. Negalima, gerbiamieji, negalima šitaip elgtis, gerbiamieji Seimo teisininkai!

Gerbiamieji kiti, kodėl jūs sutinkate su tuo teikimu, kai vienam… 5 metus Civilinio kodekso nebuvo galima keisti, net ten, kur iš tikrųjų, atrodytų, reikia pakeisti. Staiga „NDX energija“ sako, reikia keisti, ir, sako, gera valia. Dabar galėčiau net pacituoti. Štai, pavyzdžiui, gerbiamojo Igno Staškevičiaus klausymo metu pasakyti žodžiai. „Ir jeigu išties politikos elitas ar valstybės institucijos apsispręstų dėl LEO LT likimo, kas turėtų būti padaryta su šia bendrove – nacionaliniu investuotoju? Ar ji, pavyzdžiui, likviduojama, ar reorganizuojama, ar pertvarkoma, ar tiesiog turėtų būti pašalintas iš jos privatus kapitalas apskritai, ar konkrečiai „NDX energija“ turėtų būti pašalinta iš šios bendrovės, tai mes galėtume tikrai tokią poziciją suprasti, geranoriškai žiūrėti ir ieškoti abiem šalims priimtino sprendimo.“ Kas trukdo?

Toliau. Gerbiamasis Švedas irgi pasako: taip, mes galime susitarti ir geriausia būtų susitarti. Gerbiamieji, kas trukdo susitarti? Sėskite pagal Akcinių bendrovių įstatymą, kur galima didinti, mažinti, likviduoti, reorganizuoti, ką nori daryti. Susitarkite ir pasakykite, štai dabar veikiančios įstatymo nuostatos kliudo mums tam ir tam susitarimui. Mes išnagrinėjame, galbūt ir pritariame. Dabar viskas pakabinta ore maždaug taip – Vyriausybė paruošė, numetė Seimui bet kokį įstatymą, J. Razma paėmė ir jį patobulino, konservatorių Ekonomikos komitete jį priėmė ir nežinant, kokie bus to rezultatai, verčia Seimą jį priimti. Gerbiamieji, už ką jūs balsuosite? Už tai, kad ačiū Dievui, tikiu Vyriausybe. Ar gali Seimo nariai pagal tokį…

PIRMININKAS. Laikas!

J. VESELKA (TTF). Gerbiamieji, aš prieš Civilinio kodekso pataisą vienai įmonei… uždraus teismams priimti įstatymą negaliojančiu. (Plojimai)

PIRMININKAS. V. Gapšys. Aš noriu perspėti sėdinčius svečių ložėje – svečiams yra aiškios taisyklės netriukšmauti ir netrukdyti posėdžiui. Labai jūsų prašau.

V. GAPŠYS (DPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Jeigu mes pažiūrėsime į Civilinio kodekso pakeitimus ir juos susiesime su kitų įstatymų pakeitimais, kurie bus pateikti kaip paketas, mes pamatysime vieną įdomų dalyką. Mes visi suprantame, kokiu tikslu šitos įstatymų pataisos yra priimamos. Niekas neabejoja, kad valstybė norėtų turėti teisę priimti daugiau sprendimų, negu ji dabar gali priimti. Ne kartą Vyriausybė ir atskiri jos atstovai sakė, kad mes negalime padaryti vieno veiksmo, mes negalime padaryti antro veiksmo, mes negalime padaryti trečio veiksmo. Pakeitę Civilinį kodeksą ir pakeitę Strateginę reikšmę turinčių įmonių įstatymą, mes galėsime turėti didesnę įtaką su 50 % akcijų. Bet kas vyksta toliau? Mes priiminėjame dar keletą įstatymų pataisų, kuriomis mes sakome: mes padidinsime įstatinį kapitalą, mes pervertinsime ir perskaičiuosime, padarysime vieną ar antrą veiksmą. Aš nesuprantu kam? Ar tikrai Vyriausybė yra numačiusi pasiekti pagrindinį savo užsibrėžtą tikslą, ar tikrai Vyriausybė nori turėti teisę priimti galutinį sprendimą dėl LEO LT likimo, ar Vyriausybė šita įstatymo pataisa paprasčiausiai gali padaryti klaidą, kurią vėliau teks mokėti visiems Lietuvos gyventojams? Ar tikrai mums reikia didinti įstatinį kapitalą iki dviejų trečiųjų, kad mes gautume valdymo teises, numatytas dabar įstatymuose, kad galėtume įmonę likviduoti, reorganizuoti, kad galėtume didinti įstatinį kapitalą, jeigu mes vos su viena pataisa gausime šitas teises? Tai kam Vyriausybei reikia paslėptų dar kelių įstatymų ir variacijų, jeigu užtenka vienos? Į šitą klausimą negalėjo atsakyti nei komitete, nei kartais ir Seimo posėdžių salėje ar neformaliuose pokalbiuose.

Gerbiamieji, mes tikimės iš Vyriausybės šitų atsakymų. Iki priėmimo mes dar turime laiko juos išgirsti. Vyriausybė turi pažiūrėti, ar tikrai visos įstatymo pataisos, kurios yra teikiamos mums čia, Seime, yra skirtos pagrindiniam Vyriausybės tikslui. Ar vis dėlto dar čia slepiasi kažkokie šalutiniai produktai? Ačiū.

PIRMININKAS. Paskutinis kalbės J. Sabatauskas.

J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, šiandien mes pradėjome svarstyti paketą įstatymų nuo Civilinio kodekso antros knygos 33 straipsnio pataisų. Jau daugelis kolegų aiškino, ką tai reiškia. Galbūt ir neverta kartotis, bet svarstant Teisės ir teisėtvarkos komitete buvo tokia situacija, kad aš vienintelis balsavau prieš ir sakiau, ar galima taip elgtis? Ar galima dėl vienos įmonės keisti Civilinį kodeksą, kurio tame pačiame straipsnyje buvo nustatyta, kad jeigu Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nuostatos prieštarauja, tai visada žiūrima į Civilinį kodeksą, kaip nustato Civilinis kodeksas. Tai ne šiaip sau įstatymas. Tai yra kodifikuotas teisės aktas, reguliuojantis daugelį civilinės teisės atmainų ir ten, būtent šioje knygoje apie asmenis kalbama, kad negali būti kaip Civiliniame kodekse.

Ką daro ta išimtis? Ką tik kalbėjo kolega K. Daukšys, kuris (bravo jam) sugebėjo atsakyti į tuos klausimus, į kuriuos komitete nesugebėjo atsakyti viename posėdyje nei energetikos viceministras, o kitame posėdyje nei pats ministras. Elementarus klausimas. Kiekgi strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių sąraše valstybė turi akcijų? Atrodytų, paprastas klausimėlis. Jeigu į tokius klausimus nesugeba atsakyti ministras ir viceministras, tai man gaila tokios Vyriausybės. Šiandien, atrodo, norima tik dėl vienos įmonės padaryti išimtį, kad po to būtų nustatyta, kad daugiau kaip pusės akcijų užtenka norint priiminėti sprendimus. Svarbiausius sprendimus dėl likvidavimo, restruktūrizavimo ir t. t., dėl kapitalo didinimo. Tačiau pagrindinis dalykas, užuot nuo pat pradžių įrašius tame pačiame strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių įstatyme, kad tose įmonėse valstybei visada privalo priklausyti nuosavybės teise ne mažiau kaip du trečdaliai akcijų vien todėl, kad valstybė visada turėtų sprendžiamąją balso teisę dėl svarbiausiųjų tų įmonių klausimų… Šiandien, kai Atominės elektrinės įstatyme numatoma, kad valstybė turi atlikti tokius veiksmus, kad valstybei nuosavybės teise priklausytų daugiau kaip du trečdaliai akcijų, tai yra fikcija, tai bus negyva norma nuo pat gimimo, nuo pat priėmimo. Todėl, kad būdai padidinti akcijas yra tik per emisiją, per akcijų perleidimą, bet per emisiją tie patys akcininkai turi pirmenybės teisę įgyti akcijas.

Taigi šiuo atveju pasisakau prieš Civilinio kodekso keitimą, antros knygos 33 straipsnio papildymą 3 dalimi kaip visų pirma ydingą priėmimą dėl vienos įmonės darant išimtį. Reikia daryti nuo pat pradžių normaliai tuose įstatymuose, kuriuose apie tas įmones kalbama. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, visi kalbėjo dėl šio įstatymo projekto. Dabar vienas – už, vienas – prieš. J. Razma – už. Sekundėlę. Prašom.

J. RAZMA (TS-LKDF). Dėkodamas čia tribūnoje esantiems visuomenės atstovams, neabejingiems šiems svarbiems mūsų svarstomiems projektams, norėčiau pasakyti, kad šiuo metu mes svarstome ne pagrindinį Atominės elektrinės įstatymo pataisų projektą, dėl kurio diskutuotojai karštai ginčijosi, o svarstome paprastas Civilinio kodekso pataisas, kurias, mano supratimu, seniai reikėjo priimti, nes iš tikrųjų dėl strateginių įmonių Civiliniame kodekse turi būti išimtis, kad šis kodeksas joms besąlygiškai negali būti taikomas. Jeigu mes išskiriam tas ypatingą reikšmę valstybei turinčias įmones, tai dėl jų reorganizavimo, likvidavimo, įsteigimo turi būti išimtys specialiajame įstatyme dėl strateginių įmonių. Net jeigu Lietuvoje nebūtų įkurta tokia nenormali bendrovė kaip LEO LT, šias Civilinio kodekso pataisas seniausiai mums reikėjo priimti ir turėti.

O tiems žmonėms, kurie rūpinasi šiuo visu svarstymo procesu, aš tik norėčiau pasiūlyti pagalvoti. Ar jūs tikite, kad stebuklingai atsivertė štai tie, kurie buvo aršiausi LEO LT kūrimo iniciatoriai ir šalininkai, kai staiga dabar jie tapo aršiausiais Vyriausybės siūlomo kelio kritikais? Ar tai tikrai žmonės, kurie nuoširdžiai pakeitė poziciją? O gal vis dėlto Vyriausybė siūlo kelius, kurie kelia susirūpinimą privačiajam LEO LT struktūros dalyviui? Visi tiesiog pagalvokime.

PIRMININKAS. Prieš – V. P. Andriukaitis.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos ir gerbiamasis Jurgi! Esu iš tų, kurie buvo nuosekliai prieš. Ir esu iš tų, kurie pateikė labai daug argumentų, kodėl reikėjo daryti kitokį projektą. Daugelis net naudojasi ta medžiaga, kurią teko apibendrinti, parašyti ir pateikti mūsų LSDP tarybos posėdžiams. Taigi dabar ne apie tai kalbama, kas kaip buvo. Mielasis Jurgi, kalbama apie sveiką protą. Ir neduok Dieve, jeigu neįsiklausėte dar kartą į argumentus, kurie išsakyti. Pirmas argumentas – Civiliniame kodekse daryti pataisas vienai įmonei nežinant, ką toliau su ta įmone reikia daryti, neišlaiko jokios kritikos.

Antra. Jeigu sakote, kad ne vienai, tai galiu paklausti pagal strateginių įmonių sąrašą kurioms dar? Šiuo atveju nebent ruošiatės privatizuoti akcinę bendrovę „Lietuvos geležinkeliai“, tada tiesiai šviesiai tą ir pasakykite. Nes visos kitos įmonės yra tiek smulkios ir tiek nesudėtingos, kad joms papildomų išimčių nereikia. Tai yra per daug akivaizdu. Kas kita, kad šio Civilinio kodekso pataisos negalima daryti neatsakius į esminį klausimą dėl Atominės elektrinės įstatymo pataisų ir dėl to, ko siekiame. Tai akivaizdu. Čia jau nekalbu, kas pirma – arklys ar vežimas? Čia nei arklio, nei vežimo jau nebėra. Todėl buvo logiška pasiūlyti svarstymo pertrauką. Po to svarstyti tą pagrindinį įstatymą, susitikti su Vyriausybe ir Prezidente. Gauti atsakymą, ko siekiame, kad būtų galima priimti sprendimus. Todėl taip, kaip pasiūlyta, tikrai tenka balsuoti prieš.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, registruojamės ir balsuojame. Kas pritaria įstatymo projektui po svarstymo?

Balsavo 85 Seimo nariai. Už – 56, prieš – 17, susilaikė 12. Įstatymo projektui po svarstymo pritarta. Vyriausybė siūlo svarstyti ypatingos skubos tvarka. Ar galime bendru sutarimu, kolegos, pritarti ypatingai skubai?

Balsuojame. Registruojamės ir balsuojame. Replikos po to. Kas pritaria Vyriausybės siūlymui ypatingai skubai?

Balsavo 87 Seimo nariai. Už – 49, prieš – 32, susilaikė 6. Ypatingai skubai pritarta. Dabar repliką po balsavimo – K. Daukšys.

K. DAUKŠYS (DPF). Pirma dėl vedimo tvarkos, pirmininke. Ypatinga skuba pateikimo metu nebuvo pasiūlyta. Jūs dabar čia manipuliuojat, kada jums reikia, kaip reikia. Antras dalykas, antras lydintis įstatymas, kuris yra pagrindinis, iš viso nukeltas į rytdieną. Kam mes šiandien balsuojam, kur jūs varot arklius?

Dabar J. Razmai. Jurgi, Tu lygiai toks pats ar dar didesnis atsivertėlis negu J. Veselka, ir šnekėdamas apie atsivertėlius pagalvok, ką šneki, nes iš šitos tribūnos prieš šitą jūsų įstatymą nė vienas atsivertėlis iš esmės nešnekėjo.

Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 17 ir 19 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-764(2) (svarstymas) (Vyriausybė siūlo svarstyti ypatingos skubos tvarka)

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, pagal mūsų… (Balsai salėje) Prašau nekalbėti iš savo vietų. Gerbiamieji kolegos, kitas mūsų darbotvarkės klausimas, taip pat susijęs su anksčiau svarstytu 2-2c – Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 17 ir 19 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-764(2). Įstatymo projektas buvo pristatytas, prašau ruoštis diskusijoms, tuojau įjungsim sąrašą. Taip. V. Andriukaitis yra užsirašęs kalbėti.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, vėlgi svarstant šį įstatymą be pagrindinio įstatymo, neatsakant į tai, ar pagrindinis įstatymas nulems esminius sprendimus, na, išties labai sudėtinga dabar svarstyti, taip kaip ir su Civiliniu kodeksu. Taip, dabar pritariam po svarstymo ir pritariam ypatingai skubai, kita vertus, kyla klausimas, ką darysim dėl pagrindinio įstatymo, dėl pagrindinių sprendimų? Šiuo atveju pagrindinio įstatymo pataisos turi koresponduoti su Konstitucinio Teismo nutarimu, nes Konstitucinis Teismas savo nutarime nurodė į Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo pakeitimus, kad būtų aišku, dėl ko jie daromi, kad būtų efektyviai naudojamas valstybės turtas. Iš esmės siūlomai redakcijai po svarstymo galima pritarti, bet vis tiek reikia ją derinti su pagrindiniu tekstu.

Aš nežinau, kaip dabar galima pasielgti, kai pagrindinis tekstas yra dar nei apsvarstytas, nei su juo detaliai susipažinta. Teisės departamento pastabos šiuo atveju yra teisingos, kad tos dviprasmybės, kurios čia yra, būtų pašalintos. Kadangi pritarėt Teisės departamento pataisoms, aš manau, būtų galima galvoti, kaip dar patobulinti, dar teikti pataisas, bet pirmiausia tikrai reikia apsvarstyti Akcinių bendrovių įstatymą. Po svarstymo galima būtų pritarti, bet priėmimui reikia pateikti papildomų pataisų atsižvelgiant į pagrindinio įstatymo reikalavimus.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kadangi iš pradžių buvo mūsų sutarta, kad bus kalbama dėl visų, tai iš tikro gerbiamasis S. Šedbaras pristatė visus, tačiau dėl mūsų svarstomo projekto nebuvo Audito komiteto ir Ekonomikos komiteto išvadų. Tai ištaisomas dalykas, ir aš dabar kviečiu A. Vidžiūną pateikti Audito komiteto išvadą.

A. VIDŽIŪNAS (TS-LKDF). Dėkoju, pone pirmininke. Gerbiamieji kolegos, šios pataisos ir Konstitucinio Teismo sprendimai, susiję su LEO, leido pataisyti kai kuriuos dalykus, kurie yra susiję su valstybės ir savivaldybių turto disponavimu ir naudojimu investiciniuose projektuose. Audito komitetui buvo pavesta svarstyti tiktai šias dvi įstatymo pataisas, atneštas Vyriausybės, dviejų straipsnių pataisas. V. Andriukaitis, žinoma, turi teisę priekaištauti, bet turiu pasakyti, kad mes Audito komitete labai gražiai mėginom projektą svarstyti. Pirmiausia paprašėm Valstybės kontrolės išvadų plačiau pasižiūrėti ne tiktai susijusius su LEO reikalus, bet apskritai, kaip naudojamas ir disponuojamas turtas. Mes paprašėm pertraukos, kad mums pateiktų išvadą STT, ar tos pataisos, kurias pateikė Energetikos ministerija, yra pakankamos ir ar valstybės interesai toliau bus ginami. Turiu padėkoti G. Songailai, kuris, iš esmės atspindėdamas ir Valstybės kontrolės, ir STT nuostatas, kad reikia aiškiau surašyti šito įstatymo kriterijus, pagal kokius kriterijus valstybės turtas galėtų būti naudojamas investiciniuose projektuose, pateikė suredaguotą 19 straipsnio tekstą. Mes, Audito komitete gana kūrybiškai darbuodamiesi, iš esmės labai geranoriškai sutarėm ir bendruoju sutarimu šitam įstatymo projektui mūsų komitete yra pritarta.

Pagrindiniai dalykai: priimti iš esmės visi Seimo teisininkų pasiūlymai, iš esmės pritarta Specialiųjų tyrimų tarnybai ir Valstybės kontrolei, ypač tokioms bazinėms pastaboms, kurios po G. Songailos pataisų priėmimo dabar yra realizuotos. Sakysime, Valstybės kontrolės noras, kad tie kriterijai, kurių buvo pateikta tiktai keletas, būtų išplėsti, sukonkretinti ir kad nebūtų prieštaravimo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 128 straipsniui, nes, Valstybės kontrolės nuomone, to prieštaravimo iki šiol galima buvo įžiūrėti.

Taigi, gerbiamieji kolegos, jums dabar yra išdėstytas tas variantas po Audito komiteto sprendimų, vietoj kelių kriterijų atsirado dešimt, jie yra sukonkretinti, išplėsti. Žinoma, jie visą laiką liks teoriniai ir visą laiką liks tam tikrų interpretavimo galimybių, bet mes komitete svarstydami mėginom tas interpretavimo galimybes kiek įmanoma sumažinti. Ir dar sykį dėkoju G. Songailai, kurio siūlymai iš esmės visi yra priimti.

Taigi mes iš esmės esam sugriežtinę ir patikslinę, ir vietoj reikalautų dviejų kriterijų, kurie turėtų atitikti valstybės turto investicinių projektų sąlygas, atsirado trys, tų kriterijų yra ir daugiau, jie yra išdėstyti, jums išdalyti, aš čia nenorėčiau kartotis.

Dėkoju ir Energetikos ministerijos teisininkams, G. Songailai ir visiems, teikusiems pataisų. Iš esmės nėra priimta viena dalis iš G. Songailos teikimo, jis ją tikriausiai teiks balsuoti, aš tiktai keliais žodžiais norėčiau pakomentuoti. Buvo pasirinktas toks principas. Mes pateikiame keletą kriterijų, ir jeigu investicinis projektas atitinka bent tris iš jų, valstybės ir savivaldybės turtas tame projekte gali dalyvauti. G. Songaila norėjo įrašyti ir pats pasiūlė dar vieną principą, kad jeigu nors vienam principui kategoriškai prieštarauja arba išvis negalima tame investiciniame projekte dalyvauti, arba tie kriterijai turėtų būti bent jau neutralumas… Mes manėm, kad pozityviai einam, pasakom, atitinka tris kriterijus – investuokim. Antras dalykas, atsisakykim visokiausių galimybių interpretuoti, taip pat galimo aiškinimosi su teisininkais, kas yra neutralumas ir panašiai, kas gali kisti su tam tikrai politine konjunktūra.

Aš dar kartą visiems dėkoju. G. Songaila patikslins savo dalį ir tikriausiai ją teiks balsuoti ir gal mėgins aiškiau paaiškinti. Audito komitetas šiam paskutiniam pasiūlymui nepritarė, bet iš esmės projektas yra suredaguotas. Dar sykį kartoju, Audito komitete į jį buvo žvelgiama ne kaip į projektą, susijusį vien tiktai su LEO problemomis ir Konstitucinio Teismo sprendimu, o su platesne galimybe, remiantis STT išvadomis, Valstybės kontrolės išvadomis, pažiūrėti, kaip šiandien valstybė ir savivaldybės naudoja savo turimą turtą investiciniuose projektuose. Priimtas pagrindinis bazinis siūlymas, kad kriterijai, pagal kuriuos jis naudojamas, turi būti šitame Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme.

PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Ekonomikos komiteto išvadą pateiks J. Razma. Ar J. Razma turėtų pateikti? Pateikimą jūs padarėte tada dėl abiejų projektų, taip? Noriu pasitikslint. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, tęsiam diskusijas. Užsirašęs buvo K. Daukšys, taip? Ne, jau nebenori diskutuoti. Taigi, gerbiamieji kolegos, dabar turėtume aptarti pasiūlymus. Taigi Seimo nario G. Songailos pasiūlymas 2 straipsniui. Trumpai siūlyčiau pristatyti. Vienam nebuvo pritarta. Taip, prašau.

G. SONGAILA (TS-LKDF). Jūs teisus, dėl visų kitų aš sutinku, o dėl tos vienos paskutinės pastraipos jūs siūlot, kad aš pasakyčiau argumentus, kodėl nesutinku, taip?

PIRMININKAS. Taip. Ar jūs atsiimat savo?

G. SONGAILA (TS-LKDF). Ne, neatsiimu. Noriu pasakyti, kad mano pasiūlymas atitinka normalią šalių praktiką, kai yra vertinami kriterijai pagal tai, ar pagrindiniai principai atitinka tuos kriterijus, ar jiems prieštarauja, ar tiems kriterijams yra neutralūs. Investicinių projektų vertinimo metodikoje ir struktūrinių fondų investicijų projektų vertinimo metodikoje visi šitie trys principai egzistuoja. Esminis dalykas yra dėl to, kad jeigu, pavyzdžiui, kriterijai atitinka dėl to, kad skatina konkurencingumą, dar kažką, bet prieštarauja aplinkos saugojimo kriterijui, tada į tokį investicinį projektą negali būti investuojama. Dėl to mano siūlymas, kai investicinis projektas prieštarauja bent vienam iš tų labai konkrečių kriterijų, valstybės turtas tokiais atvejais negali būti investuojamas. Be to, ir Audito komitetas pagrindinei idėjai, minčiai pritarė ir sakė, kad priėmimo stadijoj, net jeigu ir nebūtų pritarta šitoms mano pataisoms, šitai pataisai konkrečiai, vis tiek teiks savo pasiūlymą, kaip tą gal trumpiau suformuluoti, bet kad būtų ir toks principas.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kas pritaria Seimo nario G. Songailos pasiūlymui? Prieš – L. Graužinienė.

L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Audito komitetas pritaria beveik visiems siūlymams, tačiau dėl šio siūlymo manėm, kad jis nėra tobulas, ir jeigu jis būtų priimtas, jis stabdytų procesus. Mes tikrai neapsiėmėm sutvarkyti. Mes sakėm, kad galbūt Seimo narys pateiks, jeigu Seimas nepriims, konkretesnę formuluotę, nes jeigu dabar bus priimta šitaip, tai, be abejo, valdančiosios daugumos reikalas.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, apsisprendžiam balsuodami. Yra ir už. Už – R. Kupčinskas.

R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Labai ačiū. Aš pritariu G. Songailos pasiūlymui ir visada pasisakau už motyvuotą, racionalų valstybės ir savivaldybių turto naudojimą todėl, kad galbūt tie griežtesni kriterijai kaip tiktai užtikrina tą racionalų valstybės ir savivaldybių turto panaudojimą. Tai labai svarbu antikorupcijos požiūriu ir valstybės naudos ir interesų požiūriu. Ačiū.

PIRMININKAS. Balsuojam, kas pritaria Seimo nario G. Songailos pasiūlymui.

Balsavo 83 Seimo nariai: už – 17, prieš 7, susilaikė 59. Pasiūlymui nėra pritarta. Gerbiamieji kolegos, dabar kalbame dėl viso įstatymo projekto. Už – G. Songaila.

G. SONGAILA (TS-LKDF). Nepaisant to, kad nebuvo pritarta mano paskutiniam pasiūlymui, aš manau, kad Audito komitetas labai gerai padirbėjo ir atsižvelgė į Konstitucinio Teismo nutarimą, kuriame buvo aiški nuostata, kad investuojant turtą turi būti diferencijuojama pagal naudą tautai ir pagal tautos gerovės kriterijų. Aš labai dėkingas, nes kai kurios formuluotės buvo labai neblogai patobulintos. Ačiū, siūlau balsuoti už visą šitą įstatymo projektą.

PIRMININKAS. Balsuojam, kas pritaria įstatymo projektui.

Balsavo 84 Seimo nariai: už – 83, prieš – 1, susilaikiusių nėra. Įstatymo projektui po svarstymo yra pritarta. Vyriausybė siūlo skubos tvarka. Ar galim bendru sutarimu? (Balsai salėje) Yra prieštaraujančių. Balsuojam, kas pritaria siūlymui dėl ypatingos skubos.

Balsavo 84 Seimo nariai: už – 56, prieš – 13, susilaikė 15. Ypatingai skubai yra pritarta. Tuo šio įstatymo projekto nagrinėjimą baigiame. Ir paskutinis šiandien aptariamo įstatymo projektų bloko klausimas yra Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-763(2). Svarstymas. Gerbiamieji kolegos, kviečiu Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininką A. Anušauską pateikti komiteto išvadą.

Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-763(2) (sujungti Nr. XIP-763 ir Nr. XIP-412(2) (svarstymas) (Vyriausybė siūlo svarstyti ypatingos skubos tvarka)

A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas apsvarstė Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo 3 ir 4¹ straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr. XIP-763 bei Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo 4 straipsnio pakeitimo ir papildymo bei įstatymo papildymo 4² straipsniu įstatymo projektą Nr. XIP-412(2). Šiuos projektus patobulino ir pateikė Seimui svarstyti vieną bendrą įstatymo projektą. Kadangi sujungtame projekte siūloma keisti daugiau kaip pusę įstatymo straipsnių, įstatymas dėstomas nauja redakcija.

Šiame projekte yra atsižvelgta į papildomų Teisės ir teisėtvarkos bei Ekonomikos komitetų pastabas ir pasiūlymus, į daugumą Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Europos teisės departamento pastabų. Projektas suderintas su pagrindinio Atominės elektrinės įstatymo pakeitimo įstatymo projektu.

Taip pat projekte yra nustatoma tvarka ir kriterijai, kuriais vadovaujantis įvertinama strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių potencialių dalyvių atitiktis Lietuvos nacionalinio saugumo interesams. Numatoma, kad asmenys, pareiškę interesą įsigyti strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčios įmonės akcijų, investuoti į įmonę ar jos numatomą steigti įmonę, pateikę pasiūlymą dalyvauti su įmonės plėtra susijusių viešųjų pirkimų konkurse ar kitokiu būdu tapti įmonės dalyviu, turi atitikti Lietuvos nacionalinio saugumo interesus. O europinės ir transatlantinės integracijos kriterijai tampa tik vieni iš atitikties Lietuvos nacionalinio saugumo interesams kriterijų. Patys europinės ir transatlantinės integracijos kriterijai yra sukonkretinti ir išvardinti. Komitetas svarstydamas pritarė pasiūlytam bendram projektui. Balsavimo rezultatai: 5 – už, 2 susilaikė. Siūlau Seimo nariams pritarti įstatymo projektui po svarstymo.

PIRMININKAS. Dėkoju komiteto pirmininkui. Aš norėčiau paklausti Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko, ar jus tenkina komiteto išvada iš dalies pritarti jūsų komiteto pasiūlymui. Tuoj įjungsiu mikrofoną.

S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Aš manau, kad pagrindinis komitetas labiau įsigilino į sprendžiamą problemą, iš dalies atsižvelgė, mes tikrai neprieštaraujame tokiai galutinei išvadai.

PIRMININKAS. Dėkoju. Taigi primenu, kolegos, kad Ekonomikos komiteto ir Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvados dėl šio projekto jau buvo pateiktos teikiant ir kitus anksčiau svarstytus projektus. Taigi dabar diskusijos. Pirmasis užsirašė A. Šedžius.

A. ŠEDŽIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, vėlgi šiuo įstatymo projektu yra keičiama sąvoka, kas yra strateginis investuotojas. Pagal tai daugiausia būtų pastabų 12 straipsniui – elektros perdavimo jungčių statytojas, nurodytas Lietuvos Respublikos atominės elektrinės įstatyme. Čia būtų papildymai, kurie apibrėžia, kas yra atominės elektrinės statytojas, kas yra jungčių statytojas, projekto įgyvendintojas. Bet yra viena smulkmena, kad pagal šiuos pakeitimus nacionalinio ir strateginio investuotojo statusas iš esmės keičiasi. Ir kokiu statusu buvo bendrovė LEO LT, šiuo įstatymu ji neatitinka nacionalinio strateginio investuotojo statuso. Kitaip tariant, jeigu būtų priimtas šis įstatymas, bendrovė LEO LT būtų nustumta nuo projekto. Tai sudarytų jai galimybę paduoti Lietuvą į teismą arba, kitaip tariant, paduoti į teismą „NDX energiją“ dėl to, kad tiesiog priimtas įstatymas prieš nacionalinį investuotoją ir taip sudaryta galimybė prisiteisti sau tariamus nuostolius.

Taigi reikėtų dar kartą apsvarstyti, dar kartą sulaukti, aš nežinau, gal nepriklausomų ekspertų ir teisės ekspertų ir vertintojų nuomonės, ir tik tada priimti šio įstatymo projektą. Taigi siūlau neskubėti ir sulaukti nepriklausomų teisės ekspertų vertinimo. Ačiū.

PIRMININKAS. Kviečiu kalbėti E. Klumbį.

E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į kelis šio įstatymo straipsnius. Konkrečiai į tas įmones, kurios yra išvardytos 3, 4 ir 5 straipsniuose, kad jūs pamąstytumėte. Štai žiūrėkite, 3 straipsnyje yra valstybės įmonės ir valstybės nuosavybės teise priklausantys įrenginiai. Kokios yra tos valstybinės įmonės? Ignalinos atominė, Kauno oro uostas, viskas gerai. Bet nuo dešimtos prasideda „Alytaus regiono keliai“, „Kauno regiono keliai“, visi keliai. Tačiau šiame sąraše kažkodėl nėra „Lietuvos geležinkelių“. Aš klausiu jūsų, ar „Lietuvos geležinkeliai“… Lietuvos valstybei tas turi būti valstybės nuosavybės… ar valstybės įmonės, priklausančios valstybės nuosavybės teise, yra svarbesnės negu kokie „Alytaus regiono keliai“? Kodėl taip atsitinka? Juk į tuos visus kelius galima tikrai įsileisti privataus kapitalo, o geležinkeliai kur kas svarbesnis ir strateginę reikšmę Lietuvos Respublikoje turintis objektas.

Čia nėra Lietuvos radijo ir televizijos centro. Tai yra mūsų ryšių mazgas, per kurį eina visa transliacija. Jis yra kituose straipsniuose, kur jau galima įsileisti užsienio kapitalą. Ar galima palyginti tuos pačius „Tauragės regiono kelius“ su Lietuvos radijo ir televizijos centru? Man atrodo, tai yra nesulyginami dalykai, bet kažkodėl šitas įstatyme yra.

Einame toliau. 4 straipsnyje, kur yra įmonės, kurių kapitalo dalį gali turėti privatūs nacionaliniai ir užsienio asmenys, čia jau yra „Lietuvos geležinkeliai“, yra Lietuvos radijo ir televizijos centras. Ir čia mes įrašome toliau 11 punkte – projekto įgyvendinimo bendrovė nurodyta Atominės elektrinės įstatyme ir elektros perdavimo jungčių statytojas nurodytas tame pačiame įstatyme.

Jeigu mes pažiūrėtume šį įstatymą, tai ten tų konkrečių įmonių nėra. Kokia yra logika rašyti įstatyme tai, ko nėra? Tai mes sukurkime tas įmones ir jas įtraukime po to į šitą sąrašą. Bet ne, mes pirma įrašome tai, ko nėra, ir dabar tvirtinsime vėlgi pagal komandą, kad taip reikia padaryti.

Mes jau pamatėme, kokie yra svarbūs valstybės gyvenime skirstomieji tinklai. Rytų skirstomųjų tinklų nėra tame pirmajame sąraše. Vadinasi, vėlgi mes paliekame tokį variantą, kaip buvo su Vakarų skirstomaisiais tinklais. Mes su Vakarų skirstomaisiais tinklais jau turime patirtį. Tai kodėl mes vėl toliau darome tas pačias klaidas?

Dar vienas pagrindinis dalykas. 5 straipsnyje yra nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės. Tai yra iš esmės privačios įmonės: „Mažeikių nafta“, „Lietuvos dujos“, Vakarų skirstomieji tinklai, TEO, „Achema“. Dabar aš klausiu, ar turi nacionalinę svarbą bankai? Mes šiandien matome, kas darosi su Lietuvos ekonomika, su Lietuvos bankais. Kodėl nėra bankų šiame sąraše? Negi jie nėra svarbūs nacionaliniam saugumui? Man atrodo, tai yra pirminės svarbos objektai (įmonės). Aš nežinau, ar tai nėra daroma sąmoningai. Viena vertus, „Delfyje“ aš skaitau A. Kubiliaus pasakymą, kad tie bankai neturi jokios įtakos, o, kita vertus, mes net įstatyme nenorime šito įrašyti.

PIRMININKAS. Laikas!

E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamieji kolegos, negalima balsuoti už tokį įstatymą tol, kol nebus pakoreguotas šis įmonių sąrašas.

PIRMININKAS. Č. V. Stankevičius.

Č. V. STANKEVIČIUS (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamasis pirmininke. Norėčiau pradėti primindamas, kad nacionaliniam saugumui strateginę ar svarbią reikšmę turinčių įmonių atžvilgiu valstybės politikos pagrindai, valstybės saugumo pagrindiniai reikalavimai buvo suformuluoti 2006 metų nacionalinio saugumo pagrindų įstatyme, kuris buvo parengtas tuometinių parlamentinių partijų sutarimu, ir galima sakyti, kad buvo nacionalinis sutarimas.

Tame įstatyme buvo įtvirtinta europinės ir transatlantinės integracijos kriterijų koncepcija. 2002 metais buvo priimtas Nacionaliniam saugumui strateginę reikšmę ir svarbią reikšmę turinčių įmonių įstatymas, kurio pataisą šiandien svarstome. Šiame įstatyme jau nuo 2002 m. figūruoja europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus. Kolega E. Klumbys apskritai kritikavo įstatymą, bet jo kritika, kaip aš atidžiai klausiausi, susijusi su dabar galiojančių įstatymų sąrašais, kurie buvo ankstesnių kadencijų Seime per tuos metus suformuoti, pataisyti ir pakoreguoti. Taigi kolegos E. Klumbio kritika iš tikrųjų nukreipta į tai, ką ateityje būtų galima svarstyti. Tačiau aš norėčiau kalbėti tik dėl tų pakeitimų ir papildymų, kurie teikiami šiame įstatyme. Jie sprendžia pirmiausia tai, kas susiję su atominės elektrinės paketu. Tos pataisos buvo svarstytos pagrindiniame įstatyme ir neabejotinai visais atvejais, kaip ir anksčiau yra buvę, jeigu keitėsi kurios nors strategiškai svarbios nacionaliniam saugumui įmonės teisinis reguliavimas, buvo daromi pakeitimai ir šiame įstatyme. Taigi tai vyksta ir dabar.

Kas yra taisoma svarbaus be to, kas tiesiogiai nesusiję su Atominės elektrinės įstatymo pakeitimu? Tai yra tai, kas susilaukdavo kritikos, kad nėra pakankamo aiškumo ir apibrėžtumo dėl nacionalinio saugumo kriterijų tose įmonėse. Girdėdavom kritiką, kad nėra apibrėžti europinės ir transatlantinės integracijos kriterijai. Taigi dabartinis įstatymo pakeitimas į šiuos klausimus atsako aiškiai, konkrečiai, pateikdamas baigtinius reikalavimus, baigtinius aiškius kriterijus. Todėl projektas yra tikrai reikalingas ne tik dėl Atominės elektrinės įstatymo, bet ir apskritai kitų įmonių atžvilgiu bei dėl jau daugelį metų galiojančių kriterijų aiškumo ir tikslumo. Aš raginu pritarti šiam įstatymui po svarstymo. Jisai tikrai žengia žingsnį detalizuodamas ir apibrėždamas aiškesnį teisinį reguliavimą, kuris jau galiojo daug metų ir kuris yra nekeičiamas iš esmės. Ačiū.

PIRMININKAS. Paskutinysis kalba V. Gapšys. V. Gapšys! Atsiima.

Gerbiamieji kolegos, vienas – už, vienas – prieš dėl šio įstatymo projekto. Už – G. Songaila.

G. SONGAILA (TS-LKDF). Manau, kad įstatymo projektas ir jo taisymas šiame kontekste yra logiškas. Apskritai manau, kad Vyriausybė surado labai svarbų raktą, tai yra nacionalinio saugumo aspektą, kai būtina atsižvelgti sprendžiant panašias problemas, kaip ir dėl LEO. Juo labiau kad net ir Europos teisės požiūriu nacionalinio saugumo prioritetas yra svarbiausias, ir valstybė gali vetuoti bet kokius pasiūlymus, kokie jie būtų Europos Sąjungos mastu. Toks priėjimas iš nacionalinio saugumo pozicijų yra sveikintinas, aišku, per tą lėkimą strimgalviais mes galime padaryti ir kokių nors klaidų. Taigi gaila, kad truputį mažai buvo diskusijų. Ačiū.

PIRMININKAS. Prieš – A. Šedžius.

A. ŠEDŽIUS (LSDPF). Aš manau, kad buvo išsakyta pakankamai argumentų, dėl kurių turėtume balsuoti prieš. Ir, ko gero, reikia pripažinti, kad šį kartą gerbiamasis E. Klumbys išsakė tikrai labai rimtus argumentus. Ir tai, kad reikia papildyti sąrašą, ir tai, kad yra daug netikslumų, kurie, kaip aš ir minėjau, nurodomi atominės elektrinės statytojui Atominės elektrinės įstatyme. Tačiau pagal tas sąvokas, kurios išdėstytos šiame įstatymo projekte ir Atominės elektrinės įstatyme, yra daug neatitikimų, daug skirtumų ir aš manau, kad reikėtų balsuoti prieš ir grąžinti pataisyti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, balsuojame, kas pritaria įstatymo projektui po svarstymo.

Balsavo 83 Seimo nariai. Už – 54, prieš – 8, susilaikė 21. Įstatymo projektui po svarstymo yra pritarta. Vyriausybė siūlo ypatingos skubos tvarka priimti šį įstatymą. Gerbiamieji kolegos, ar mes galėtume pritarti bendru sutarimu pasiūlymui? (Balsai salėje) Balsuojame, kas pritaria šiam siūlymui dėl ypatingos skubos?

Už – 54, prieš – 16, susilaikė 13. Pasiūlymui dėl ypatingos skubos yra pritarta.

Vietos savivaldos įstatymo 16, 29 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-660(2) (svarstymo tęsinys) (taikoma skubos tvarka)

Kitas darbotvarkės 2-5 klausimas – Vietos savivaldos įstatymo 16, 29 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Pranešėjas – A. Petkus, Aplinkos apsaugos komitetas. Kolegos, primenu, kad tai yra svarstymo tęsinys.

A. PETKUS (TTF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Vietos savivaldos įstatymo 16, 29 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo esmė yra ta, kad Teritorijų planavimo įstatyme suteikiame galimybę administracijos direktoriui tvirtinti detaliuosius planus. Todėl reikia pakeisti ir Vietos savivaldos įstatymą. Antradienį svarstant Vietos savivaldos įstatymą, iš klausos ne taip supratau, kad Seimas pritarė Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui, tačiau buvo kitaip, todėl prašiau pertraukos. Taigi šiandien reikia grįžti prie šio įstatymo ir tęsti svarstymą.

Komiteto išvada. Komitetas įstatymą išnagrinėjo atsižvelgdamas į Teisės departamento pasiūlymus, pataisė ir teikia svarstyti antrą įstatymo variantą. Buvo gautas Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto siūlymas, tas siūlymas komitete atmestas. Už pakoreguotą įstatymo projektą ir komiteto išvadą balsavo: 6 komiteto nariai už, 1 – prieš, susilaikiusių nebuvo.

PIRMININKAS. Dėkoju komiteto atstovui. Kviečiu Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto atstovą E. Tamašauską.

E. TAMAŠAUSKAS (LSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, komitetas, kaip papildomas, birželio 17 d. svarstė ir priėmė sprendimą siūlyti pagrindiniam komitetui teikiamą įstatymo projektą atmesti atsižvelgiant į Seimo Teisės departamento, Lietuvos savivaldybių asociacijos ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto argumentus.

Mūsų komiteto argumentai yra šie: Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymu savivaldybės tarybai suteikta teisė savarankiškai spręsti, ar detaliuosius planus ji tvirtina pati, ar perduoda šią funkciją vykdyti kitai institucijai. Toks teisinis reguliavimas atitinka vietos savivaldos principus ir sudaro prielaidas kvalifikuotai vykdyti savivaldybių institucijoms nustatytas funkcijas. Šis mūsų sprendimas buvo priimtas bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Dėkoju komiteto pranešėjui. Gerbiamieji kolegos, dabar turėtume kalbėti dėl įstatymo, kas už, kas nepalaiko įstatymo projekto. Nėra užsirašiusių. Galbūt mes galėtume bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Galime bendru sutarimu. Pritarta bendru sutarimu. Yra gautas vienas pasiūlymas, bet kadangi Statuto reikalavimas yra toks, kad šiandien mes jo negalime svarstyti, jis gautas ne taip seniai, todėl bus svarstomas priėmimo stadijoje. Gerbiamieji kolegos, tuo šito klausimo svarstymą baigiame.

Vyriausybės įstatymo 10 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-798 (pateikimas)

Liko du rezerviniai klausimai. Rezervinis 3 klausimas – Vyriausybės įstatymo 10 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Pranešėjas – A. Mazuronis. Pateikimas.

A. MAZURONIS (TTF). Labai dėkoju, gerbiamieji kolegos. Kadangi vakarinis posėdis jau labai ilgai trunka, tai pasistengsiu taupyti jūsų laiką ir pristatyti, mieloji Agne, labai trumpai ir labai aiškiai. Mano siūlomo pasiūlymo esmė yra įvesti tam tikrus papildomus kvalifikacinius reikalavimus, amžiaus cenzą, pilietybės reikalavimus skiriant Ministrą Pirmininką ir ministrus. Tai neturėtų būtų labai keista, turint omenyje, kad seniūnams, Seimo narių padėjėjams, mes dabar ne per seniausiai priėmėme reikalavimą mokytojams, kad aukštasis išsilavinimas yra privalomas. Šiuo metu galiojančiame teisės akte nėra įtvirtinta, pagal kokius kriterijus parenkamos ministrų kandidatūros, ko gali reikalauti ministrų kandidatūras vertinantis Respublikos Prezidentas. Dėl to Ministras Pirmininkas, formuodamas Vyriausybės personalinę sudėtį, atsižvelgė tik į konkrečių ministrų kandidatūrų priimtinumą Seimo daugumai, bet nėra įvertinami kiti kriterijai, tokie kaip išsilavinimas, pilietybė, amžius ir panašiai, kurie taikomi kitiems valstybės piliečiams.

Gerbiamieji kolegos, šiandien mažai kalbėjau, tiksliau, iš viso nekalbėjau, dėl to turėjau progą daug pasiklausyti. Iš esmės visose kalbose girdėjau tokius dalykus, kaip kompetencija ir kvalifikacija. Tame kontekste šis įstatymo projektas, mano galva, šioje darbotvarkėje labai puikiai tinka.

Noriu pabrėžti dar vieną dalyką. Noriu oponuoti tiems žmonėms, kurie mano, kad ministrai yra politinės figūros, ir jų skyrimui neturėtų būti taikomi jokie papildomi reikalavimai, nes Konstitucijoje yra parašyta, kad Seimo narys gali būti skiriamas ministru arba Ministru Pirmininku. Norėčiau oponuoti ir pasakyti paprastą pavyzdį, kad net Seimo nario įgaliojimai, kurie pagal Konstituciją lyg ir neturėtų būti niekuo saistomi, bet yra tam tikri įstatymai, kurie riboja Seimo nario galimybę tapti vieno ar kito komiteto nariu. Sakykim, toks reikalavimas, kad neturintis teisės dirbti su slapta informacija negali dirbti Nacionalinio saugumo ir gynybos, Užsienio reikalų, Europos reikalų komitetuose.

Priėmus šį įstatymą tai būtų rimta paspirtis aukštojo mokslo reformai, ir galbūt jis devalvuotą aukštojo mokslo vardą padėtų pakelti šiek tiek aukščiau, nes tiems vaikams, kurie vaikystėje svajoja tapti ministrais, aš net neabejoju, kad stimulas įgyti aukštąjį universitetinį išsilavinimą būtų daug didesnis, turint tokias svajones. Jeigu galima, daugiau neišsiplėsiu, nes, mačiau, yra klausimų.

PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti E. Žakaris.

E. ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, ar negalėtumėte pasakyti, ar šitas projektas nėra parengtas dėl vieno žmogaus? Ačiū.

A. MAZURONIS (TTF). Tokių klausimų gavau ne vieną ir ne du kartus. Iš tikrųjų nuoširdžiai tenka apgailestauti ir nuoširdžiai sakyti, kad jo užregistravimo data yra birželio 20 d., tai yra faktiškai mėnuo iki dabar, kai nevyko jokių kalbų. Tas klausimas, jo idėja yra kilusi iš bendravimo su jaunimo organizacijomis ir asmeniškai su jaunimo organizacijomis, esančiomis mūsų partijoje. Tikrai labai apgailestauju, kad jis pateikiamas tokiu metu, kai gali susidaryti tokios prielaidos netinkamai interpretacijai ir netinkamam to pateikimo suvokimui. Aš suprantu, kad jo pateikimo laikas galbūt nėra pats tinkamiausias, bet esmė ir mintis, kuri yra aprašyta šiame įstatymo projekte, mano galva, yra labai logiška ir pagrįsta.

PIRMININKAS. Klausia B. Pauža.

B. PAUŽA (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis kolega, aš suprantu, kad tai yra griežtinimo sąlyga, galbūt ji teisinga, bet aš norėčiau paklausti kito dalyko. Ar jums neatrodytų, kad reikėtų į projektą įrašyti, kad ministras turėtų tą kvalifikaciją, kuriai ministerijai jis eina vadovauti? Arba bent aukštąją vadybininko kvalifikaciją. Nes priešingu atveju dabar pas mus Lietuvoje yra taip, kad vadovauja pagal partinius principus, o ne pagal tuos, kuriuos aš minėjau.

A. MAZURONIS (TTF). Labai gera jūsų mintis, ir jeigu jūs pritarsite šiam įstatymo projektui po pateikimo, tai jis visada yra atviras pasiūlymams. Aš sutinku su jumis, kad galima specializuoti tam tikrą aukštąjį, bet šio įstatymo projekto pagrindinė mintis yra ta, kad kažkokius kvalifikacinius reikalavimus apibrėžti ministrui būtų logiška. Sutikite, kad jeigu ateina vadovauti ministerijai žmogus ir greta jo dirba departamentų vadovai, dirba paprasti valstybės tarnautojai, kuriems tam, kad patektų į valstybės tarnybą, yra labai griežti reikalavimai ir dideli konkursai, tai tas aukštojo mokslo turėjimas ar neturėjimas šiek tiek praranda savo vertę esant tokiai situacijai. Kokį mes pavyzdį galų gale rodome, kai jaunimas, Lietuvos visuomenė mato, kad tam, kad taptume ministru, nėra būtina mokytis baigus mokyklą. Tai, mano galva, tikrai nėra sektinas pavyzdys ir mes visomis savo išgalėmis turėtume skatinti pažangios, išsilavinusios ir modernios visuomenės, modernaus jaunimo siekį tam tikroje karjeroje, galbūt ir valstybės tarnyboje. Šis reikalavimas, kvalifikacijos reikalavimas turėti aukštąjį išsilavinimą yra natūraliai suprantamas bet kurioje privačioje įmonėje priimant bet kokį projekto vadovą ar net žemesnės grandies darbuotoją. Mes atrodome šiek tiek juokingai, neturėdami tokio reikalavimo valstybės tarnyboje, ypač vienoms iš aukščiausių skiriamų pareigybių.

PIRMININKAS. Klausia K. Daukšys. Nėra. R. Baškienė.

R. BAŠKIENĖ (MSG). Labai ačiū už galimybę paklausti. Gerbiamasis pranešėjau, vertinu jūsų pozityvų siūlymą, tačiau ar nemanote, kad analogiško, na, ne šiame įstatymo projekte, pasiūlymo reikėtų ir Seimo nariams, ypač dėl aukštojo išsilavinimo, nes mes visi siekiame to, apie ką jūs kalbėjote, o dalis Seimo narių ir dabar, ir ankstesnėse kadencijose, deja, neturi aukštojo išsilavinimo.

A. MAZURONIS (TTF). Visiškai su jumis sutinku, tas pats klausimas buvo iškeltas ir bendraujant su jaunimo organizacijomis. Tačiau, matyt, galioja toks principas, kad kai prasideda teisė, teisingumas baigiasi. Tenka apgailestauti, kad renkamų pareigūnų, kaip Prezidento ir Seimo nario, reikalavimai yra apibrėžti Konstitucijoje. Norint eiti teisiniu keliu, griežtinant reikalavimus Seimo nariams ar Prezidentui, reikėtų keisti Konstituciją. Tai yra visiškai kitos procedūros. Užregistravę šį variantą, iš karto nerinkome 47 parašų, o laukėme Teisės departamento išvados, nes ir patiems buvo kilęs toks loginis pamąstymas, ar ir šis mūsų pasiūlymas neprieštaraus Konstitucijai. Tačiau gavome teigiamą atsakymą ir tik tada ryžomės jį pateikti posėdžių salėje.

PIRMININKAS. A. Šedžius.

A. ŠEDŽIUS (LSDPF). Gerbiamasis pranešėjau, jūs tikrai teikiate labai reikalingą įstatymo pataisą. Ji suvaržys kai kurių kandidatų norą tapti ministrais, tačiau ten yra viena smulkmena, kad ministru gali būti Lietuvos pilietis, turintis Lietuvos Respublikos pilietybę. Bet gal reikėtų dar įtvirtinti žodį „tik Lietuvos Respublikos pilietybę“, nes mes jau vieną kartą turėjome finansų ministrą, kuris buvo ne tik Lietuvos, bet ir Amerikos pilietis, ir tuo viešai gyrėsi. Ar jūs nemanote, kad yra grėsmė turėti analogišką atvejį – kitos valstybės pilietį, kuris, būdamas ministru, neaišku kurios valstybės interesams atstovautų?

A. MAZURONIS (TTF). Labai dėkui už gerą klausimą. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau dar kartą pabrėžti ir nenorėčiau, kad gera mintis nuskęstų įtarimų liūne, girdi, tai yra taikoma kažkuriam vienam ar dviem asmenims. Tikrai tai nėra tiesa. Vėlgi tenka tik apgailestauti, kad šis įstatymo projektas pateikiamas tik dabar. Aš jus dar kartą užtikrinu ir garantuoju, kad tikrai nėra prieš ką nors nukreipta įstatymo pataisa. O dėl jūsų pasakymo, žinoma, jeigu po pateikimo Seimas pritars ir leis toliau svarstyti šį įstatymo projektą, be jokios abejonės, galima teikti tokią pataisą ir svarstyti.

PIRMININKAS. Klausia V. V. Margevičienė.

V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis Andriau, tikrai labai ačiū. Seniai reikėjo tokį įstatymą priimti. Tik aš noriu jūsų klausti. Kodėl jūs užrašėte būtinai aukštąjį universitetinį mokslą?

A. MAZURONIS (TTF). Labai dėkui už gerą klausimą. Šiuo klausimu gana ilgai diskutavome tiek su šio įstatymo bendraautoriais, tiek su žmonėmis, kurių prašėme pasirašyti. Žinoma, jeigu jūs pritarsite po pateikimo, jis bus atviras pasiūlymams. O kodėl mes siūlėme aukštąjį universitetinį, nes, mūsų nuomone, aukštųjų mokyklų skalėje universitetų lygmuo yra aukščiausias. Taip kaip valstybės valdymo skalėje ministrų lygmuo taip pat yra aukščiausias. Šiandien perskaičiau spaudoje straipsnį, kad vakar suimtas ir įtariamas vieno verslininko nužudymu asmuo, kuris mokėsi, studijavo Vilniaus kolegijoje, tai irgi aukštoji mokykla. Nežinau, jeigu siūlysite, jeigu Seimas pritars, galbūt tai svarstytina, bet aš manau, kad aukščiausiam pareigūnui turėtų būti reikalingas prestižinės aukštosios mokyklos statusas.

PIRMININKAS. K. Ramelis.

K. RAMELIS (MSG). Ačiū. Mano klausimą beveik pateikė V. Margevičienė. Aš irgi manyčiau, kad turbūt nereikia apriboti vien aukštuoju universitetiniu, nes yra ir sveikatos apsaugos, nebūtinai jis gali būti baigęs universitetą, o prestižinį institutą arba kitą aukštąją mokyklą, ir turbūt reiktų plačiau. Užtektų aukštojo išsilavinimo. Ačiū.

A. MAZURONIS (TTF). Labai dėkui už pastabą. Aš vėlgi pasikartosiu. Jeigu bus pritarta šiam pasiūlymui po pateikimo, bet kuriuo atveju esame atviri pataisoms, ir esu įsitikinęs, kad tik diskusijose gimsta tiesa ir kad svarstymo stadijoje mes rasime patį tinkamiausią sprendimą. Tačiau sutikite, kai apskritai nebuvo jokio reikalavimo, tai kalbant ir bendraujant su žmonėmis kai kuriems iš viso buvo keista ir naujiena, kad ministrui nėra taikomas joks išsilavinimo reikalavimas. Tai iš tiesų yra sunkiai suprantama nuostata, kuri turėjo būti įrašyta, ir labai džiaugsiuosi, jeigu jūs pritarsite šiandien šiam pasiūlymui.

PIRMININKAS. Paskutinioji klausia L. Graužinienė.

L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Labai ačiū. Sveikinu Andrių ir dar trumpą klausimą, kadangi pasirašiau. Ar nemanote, kad reikėtų šiek tiek išplėsti ir po „universitetinį išsilavinimą“, parašius kablelį, parašyti: „ir sustabdžius laikinai Seimo nario įgaliojimus“? Tuomet atsiskirtų vykdomoji ir įstatymų leidžiamoji valdžia. Ir galbūt tokiu atveju nereikėtų keisti Konstitucijos.

A. MAZURONIS (TTF). Labai dėkui už gerą klausimą. Kadangi nesu įgijęs teisinio išsilavinimo, šiek tiek sudėtinga būtų atsakyti. Jeigu svarstymo stadijoje toks pasiūlymas bus pateiktas, aš esu įsitikinęs, kad žmonės su išsilavinimu ir su kompetencija galės tinkamai apsvarstyti šį pasiūlymą ir priimti tinkamiausią sprendimą. Asmeniškai aš, jeigu mano nuomonės klausiate, sutikčiau ir manyčiau, kad toks reikalavimas ir tokia nuostata turėtų būti, tačiau nežinau, ar teisiškai įrašius vien į šį įstatymą, nereikės keisti tam tikrų lydimųjų įstatymų, norminių aktų ir panašiai. Čia teisininkų klausimas, bet iš principo idėja gera.

PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Jūs atsakėte į visus klausimus. Pasisako už įstatymo projektą A. Šedžius.

A. ŠEDŽIUS (LSDPF). Iš tiesų, gerbiamieji kolegos, pasisakau už. Vienas iš mūsų, t. y. Seimo Pirmininkas, yra pasakęs, kad jis ateina tam, kad pakeltų Seimo prestižą. Aš manau, tai būtų vienas žingsnis link to, kad pakeltume ne tik Seimo, bet ir Vyriausybės prestižą. Tikiuosi, kad visi draugiškai palaikysime šią įstatymo pataisą ir pakelsime tiek Vyriausybės prestižą, tiek Seimo prestižą, nes Seimo nariai, norintys tapti ministrais, turės pasistengti ir įgyti aukštąjį išsilavinimą, kad pasiektų savo užsibrėžtų tikslų.

PIRMININKAS. Prieš – M. Adomėnas.

M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Kolegos, diplomas kartais liudija politinius gebėjimus, bet kartais ir ne. Jokio Seimo prestižo mes šiuo įstatymu nepakelsime. Sukursime paskatas pirkti arba paišyti diplomus, jeigu iškiltų toks poreikis, kaip V. Uspaskicho atveju. (Šurmulys salėje) Turime krūvą žmonių su diplomais, kurie yra visiški chamai ir nieko neišmano. Ir tai yra iš esmės prieš demokratiją. Taip ribojamos pasyvios teisės. Ministrai skiriami pagal politinius gebėjimus, ne pagal formalias kvalifikacijas. Tuoj pradėsime reikalauti specialių diplomų, kurie suteiktų teisę žmogui būti Seimo nariu. Tai yra labai antidemokratiškas įstatymas. Siūlau jo tikrai nepalaikyti.

PIRMININKAS. Balsuojame. Kas pritaria pateiktam įstatymo projektui?

Balsavo 61 Seimo narys. Už – 41, prieš – 3, susilaikė 17. Po pateikimo įstatymo projektui pritarta. Siūlome… (Balsas salėje) Jeigu repliką, tai po to, kai mes nustatysime, koks komitetas pagrindinis.

 Siūlomi komitetai. Pagrindinis – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Galime sutarti? Ačiū, kolegos. Papildomų nėra siūloma. Žinoma, siūloma svartyti rudens sesijoje. Dabar replika po balsavimo. Prašom. A. Mazuronis.

A. MAZURONIS (TTF). Labai dėkui dar kartą, kaip jau ne vieną kartą dėkojau valdančiajai daugumai, kad sveikas protas vėlgi nugalėjo koalicinę sutartį. Asmeniškai išskirtinė padėka M. Adomėnui, kad jis, nors buvo užsirašęs prieš, tikrai pakalbėjo už šio įstatymo pataisas. Pone Mantai, visiškai sutinku, kad chamai būna ir su aukštuoju, ir Seime.

Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-916 (pateikimas)

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, paskutinis mūsų darbotvarkės klausimas – Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Pranešėjas – E. Žakaris.

E. ŽAKARIS (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, pasistengsiu labai trumpai. Vartotojų teisių apsaugos įstatyme nurodytas funkcijas atlieka Vartotojų teisių apsaugos tarnyba. Šios tarnybos pagrindinė buveinė yra Vilniuje. Ji turi savo skyrius visose dešimtyje apskričių. Dėl sunkmečio pradėta nagrinėti, kaip ir visose įstaigose, kaip ir kur reikėtų sutaupyti. Jau buvo keletas variantų, bet blogiausia, kad tie variantai dažniausiai susiję su apskrityse esančiais skyriais. Kai kuriuose skyriuose dirba po du žmones, kai kuriuose po tris. Be abejo, jų darbų apimtys yra labai nevienodos. Didžiuosiuose miestuose išnagrinėjama per metus arti tūkstančio skundų. Tai yra dažniausiai ne teisminiu keliu nagrinėjamos bylos. Atliekamas nemažas aiškinamasis darbas. Mažesniuose miestuose, be abejo, šitas skundų srautas yra gerokai mažesnis. Dėl to mūsų siūlymo esmė yra ta, kad Vartotojų teisių apsaugos tarnyba yra biudžetinė įstaiga ir mes dar siūlome prirašyti „turinti savo skyrius Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje ir Šiauliuose“, taip pat numatant galimybę, tai jau turėtų spręsti arba pati tarnyba, arba Teisingumo ministerija ir Vyriausybė, kad galėtų būti šitų skyrių ir kitur. Tai yra noras apsaugoti skyrius.

Kaip tik turiu kreipimąsi, šiek tiek net ir nustebau, Prekybos įmonių asociacijos, kuri prašo, kad tokie skyriai išliktų, nes prekybininkus, kurie dažniausiai turi konfliktų su žmonėmis, tenkina šita neteisminė galimybė spręsti neteisminiu keliu, kai žmonės nesikreipia tiesiai į teismą ir labai dažnai tie ginčai sprendžiami vietose, dėl to jie norėtų, kad išliktų. Dabar patys suprantate, kad žmonėms kreiptis, tarkime, ir Šiaulių atveju praeitais metais per 800 skundų buvo išnagrinėta, jeigu panaikintų skyrių, tai jiems reiktų kreiptis, arba skambinti, arba važiuoti į Vilnių, jeigu reiktų konsultuotis, vėl kur nors kreiptis, tai būtų labai didelė problema, nebūtų apsaugoti žmonės. Mes nenurodome nei kiek turėtų išlikti tų žmonių, galbūt po vieną, galbūt po du, galbūt kitaip, tai jau spręstų pati tarnyba. Vilniuje jau dabar skyrius yra panaikintas, gal ir teisingai, nes yra būstinė, kur apie 70 darbuotojų sudaro pagrindinį aparatą, tai jie, matyt, gali atlikti visas jiems reikiamas funkcijas. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui.

E. ŽAKARIS (LSDPF). Ir dar, atsiprašau, kaip tik neseniai gavom Teisės departamento išvadą, nebuvo galimybių įsigilint, joje yra kalbama apie tai, kad reiktų Vyriausybės išvados. Tai iš karto, kad nebūtų ar siūlymų, ar klausimų, jeigu bus pritarta, mes sutinkame, kad būtų kreiptasi iš karto į Vyriausybę prašyti išvados. Ačiū.

PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti šeši Seimo nariai. E. Pupinis.

E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū posėdžio pirmininkui. Na, iš tikrųjų mintis gera, bet kodėl reikia tuose didžiuosiuose miestuose, man visai neaišku. Ir Saulėlydžio komisija pasisakė už tai, kad išvis jų galėtų nebūti, o visos tos vartotojų kontrolės funkcijos būtų perduotos savivaldai. Tada būtų lygios, vienodos teisės, nes iš tikrųjų ta sistema, kad kai kuriuose apskričių miestuose buvo tam tikri vartotojų teisių gynėjai, tai statistika rodo, kad kituose miestuose jie pasiekdavo maždaug per metus du kartus… kur būdavo skundai, ir dirbdavo tik centruose. Savaime suprantama, kad kiekvienoj savivaldybėj turi būti ginamos teisės. Ar nemanote, kad iš esmės ir šitą reikėtų pakeisti, deleguoti funkcijas savivaldybei ir išsispręs tie klausimai? Ačiū.

E. ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū už klausimą. Nedrįsčiau ginčytis. Pirmiausia atsakysiu į pirmąją dalį, t. y. kodėl didžiuosiuose miestuose. Dėl to, kad, minėjau, yra keturių didžiųjų miestų, nes Vilniuje nėra atskiro skyriaus, tai praeitų metų statistika rodo, kad yra nuo 700 iki 1000 skundų išnagrinėta, tuo tarpu mažesniuose yra iki 100. Dėl to ir yra siūlymas išsaugoti nors didžiuosiuose, o pagal finansines galimybes spręsti ir dėl kitų miestų.

O dėl savivaldybių, kad savivaldybė galėtų atlikti, čia negalėčiau ginčytis, bet tada tas procesas turi būti tęstinis. Dabar kalbama, kad galbūt jau spalio 1 d. neliks ar dalies skyrių, ar nė vieno, o įstatymo pakeitimų, kad tai perimtų savivaldybė, nėra. Tai galbūt, jeigu būtų pritarta po pateikimo, Vyriausybė tada kompleksiškai spręstų, ir jeigu atsirastų tęstinumas, na, ne čia esmė, ar skyrius, ar dar kitaip, bet kad žmonės nebūtų palikti. Kur žmogui eiti, jeigu, tarkime, spalio 1 d. didmiestyje nelieka kur žmogui kreiptis – ar iš Klaipėdos važiuoti, ar skambinti į Vilnių? Ačiū.

PIRMININKAS. Klausia V. Margevičienė.

V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Dėkoju pirmininkui. Gerbiamasis Žakari, jūs ką tik pasakėt, kad turi būti tęstinumas, žmonės turi žinoti, kur jiems kreiptis. Tai ar jūs nepagalvojot apie tai, kad pats pateiktumėte tokią pataisą? Jūs sakot, kad mažuose miestuose mažai tų skundų, iki 100 tiktai. Paprasčiausiai žmonės gal ne visi net ir žino savo teises, reikia ir žmones informuoti daugiau. Aš pati esu gavusi ne vieną skundą, kai numojo ranka ir sako: ką čia eisi, skųsies, vis tiek nieks nieko nepadeda. Tai galbūt jūs pats registruotumėt tokią pataisą, kad tęstinumas būtų, arba reikia kalbėti su Vidaus reikalų ministerija, kad jie galvotų, kaip savivaldybėse tai padaryti.

E. ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū už klausimą. Sutinku, bet sukurti visiškai naują sistemą, juo labiau kad aš tik antrą kadenciją Seime ir ne visai į tą sritį gilinuosi. Čia buvo kreipimasis žmonių, ne tiktai šitų tarnybų. Aš domėjausi šita situacija, na, čia visai naujas įstatymas, kadangi vien tik savivaldybėms perdavus funkciją, jos vis tiek su šita centrine tarnyba turėtų bendrauti, turėtų kažkoks ryšys atsirasti. Juo labiau kad ir seniau dirbantys darbuotojai kalba, kad turėtų būti galbūt ir didesni pakeitimai, nes visi jų siūlymai kol kas yra tik rekomendacinio pobūdžio, tai irgi kartais yra problemų. Čia turbūt pakeitimai turėtų būti didesni. Norime, kad nenutrūktų šitas procesas. Galbūt tai, ką mes siūlome, būtų irgi ne amžinas dalykas, bet kad išliktų šitie skyriai šituo laikotarpiu, o per tą laiką galbūt Teisingumo ministerija, nes tai yra jos pavaldumas, parengtų kitus siūlymus, kad išliktų tęstinumas.

PIRMININKAS. V. Čigriejienė.

V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Ačiū pirmininkui. Gerbiamasis pranešėjau, sakykit, ar bus didelės sąnaudos valstybei išlaikyti tuos skyrius, kokia jūsų nuomonė? Ačiū.

E. ŽAKARIS (LSDPF). Šiuo metu negalėčiau komentuoti, bet man nevisiškai suvokiami kai kurių skyrių dydžiai. Kaune yra trys darbuotojai, Šiauliuose yra du darbuotojai, Telšiuose yra trys darbuotojai, na, ne visai adekvatūs skaičiai, tai čia jau turėtų ir pati tarnyba… Dėl to ir sakau, kad reikia ir taupyti, gal kai kur visai nereiktų, gal kai kur užtektų ir vieno, dviejų, aš dėl skaičių negaliu komentuoti, bet tikrai nevisiškai suprantami kitur darbuotojų skaičiai.

PIRMININKAS. K. Ramelis.

K. RAMELIS (MSG). Ačiū. Aš norėčiau paklausti, ar jums yra žinoma, kiek kartų mažesniuose miestuose tos tarnybos padėjo vartotojams, o ne tik kiek gavo skundų? Ačiū.

E. ŽAKARIS (LSDPF). Negalėčiau pasakyti apie mažesnius, tik žinau, kad, tarkim, Telšiuose praėjusiais metais nebuvo nė šimto, o iš savo patirties per praeitą kadenciją aš keturiolika kartų esu kreipęsis, kai kreipėsi žmonės, ir didžioji dalis buvo išspręsta, nereikėjo pačiam imtis, užteko tiktai tarpininkauti. Ačiū.

PIRMININKAS. R. Kupčinskas.

R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Labai ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, man atrodo, kad tai labai aktualus klausimas dėl vartotojų teisių gynimo ir atitinkamų institucijų, tarnybų veiklos gerinimo arba įkūrimo. Aš norėčiau atkreipti dėmesį į vieną dalyką. Čia buvo kalbama, kad galbūt tokią tarnybą reikėtų įkurti savivaldybėse, bet aš manau, kad tai turėtų būti tam tikra prasme nepriklausoma institucija, juo labiau kad jūs turbūt irgi puikiai žinot, kiek yra nusiskundimų dėl įvairių komunalinių paslaugų teikėjų santykių su vartotojais, ypač kas susiję su sutarčių sudarymu dėl šilumos tiekimo, elektros tiekimo. Vartotojai, aš manau, tikrai nepaprastai daug priekaištų turi ir jie yra labai skriaudžiami, todėl pirmiausia šiuo klausimu turėtų domėtis vartotojų teisių apsaugos tarnybos. Manau, kad tai iš tiesų reikalinga institucija ir tam, ką jūs čia siūlot, galima pritarti.

E. ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū. Sutinku su jumis.

R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ačiū. Ir jeigu galima, dar vieną. Man atrodo, kaip tik reikia šitoj situacijoj plėsti jų darbuotojų sąrašą arba darbuotojų skaičių, kad galėtų apimti ir mažesnius miestus, kaip čia mini kolegos, kurie siūlė ir mažesniuose miestuose.

E. ŽAKARIS (LSDPF). Mes tik siūlome, kad būtų tokia galimybė. Be abejo, visuose rajonų centruose kažin ar šiuo metu įsteigs, čia ateities dalykas. Tiems kolegoms, kurie kalbėjo apie tai, kad ateityje tai būtų savivaldybės funkcija, aš pritariu, bet kad viskas būtų padaryta šiais metais, aš manau, tikrai nelabai išeis. Tai nors išsaugokime, ką turime.

PIRMININKAS. Paskutinysis klausia A. Rimas.

A. RIMAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Aš noriu tik patvirtinti, kad šita tarnyba yra labai reikalinga. Aš tai asmeniškai patyriau pirkdamas „Rubikone“ elektros prietaisą. Atsisakė keisti, jis buvo blogas, ir tiktai įsikišus šitai tarnybai pavyko operatyviai išspręsti klausimą. Čia vienintelis man pasitaikęs pavyzdys, bet jokiu būdu nėra reti tie atvejai. Yra ir sugedusių, įvairių maisto produktų, todėl labai svarbu, kad šita tarnyba dirbtų nuolat visuose rajonuose ir savivaldybėse. Aš manau, kad ji turi ateitį. Ji reikalinga.

E. ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū. O kalbant apie kitus miestus, aš sakiau, kad mes teikiame keturis miestus, nes Vilniuje, kaip minėjau, yra sprendžiama pagrindinėje tarnyboje, bet jeigu kolegos pritars, tai bet kuris iš jūsų gali šitą sąrašą plėsti. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam E. Žakariui. Jūs atsakėte į visus klausimus. Gerbiamieji kolegos, dabar kalbama dėl pateikto įstatymo projekto. Už nori pasisakyti A. Šedžius. Atsisako. E. Jurkevičius.

E. JURKEVIČIUS (TS-LKDF). Dėkui pirmininkui. Vartotojų teisių tarnyba veikia Klaipėdoje ir gina ne tik vartotojus, bet ir informuoja juos per žiniasklaidą, faktiškai per metus atlieka per šimtą tokių, nežinau, kaip pasakyti, gynimo ar atstovavimo faktų. Taigi pritarčiau šitai gerbiamojo E. Žakario minčiai, šitai pataisai, kad jos plėstųsi. Dėkui.

PIRMININKAS. Prieš – E. Pupinis.

E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū gerbiamajam posėdžio pirmininkui. Iš tikrųjų, gerbiamieji kolegos, aš suprantu išrinktų tose apygardose žmonių norą įrašyti savo keturis miestus. Bet aš būsiu priverstas teikti pataisą, kad tokia tarnyba būtų Utenoje. Neabejoju, kad A. Petkus pateiks pataisą, kad būtų Telšiuose. Kaip tik gerbiamoji L. Graužinienė sakė, registruos Ukmergę. Iš tikrųjų iki ko mes nueisim, jeigu dirbsim tik savo apygardoms už visų Lietuvos mokesčių mokėtojų pinigus? Vėlgi man neaišku, kur galės skųstis Utenos arba Visagino žmonės. Kur jie važiuos – į Panevėžį, į Klaipėdą ar kažkur kitur? Manau, turime sutarti ir visi, manau, pritartume, kad tą funkciją deleguotume savivaldai ir tegu savivalda tvarkosi visose savivaldybėse vienodai. Manau, kad tai pataisai nėra problemų padaryti pataisą. Kiek žinau, tą jau sprendžia ir Vyriausybė. Pasirinktas kelias, kurį pasiūlė Saulėlydžio komisija, tą funkciją perduoti savivaldybėms. Tiek. Ačiū. Aš susilaikau.

PIRMININKAS. Balsuojam. Kas pritaria įstatymo projektui po pateikimo?

Balsavo 47 Seimo nariai: už – 31, prieš nėra ir susilaikė 16. Įstatymo projektui po pateikimo pritarta. Siūloma svarstyti rudens sesijoje. Pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Galim sutarti bendru sutarimu? Taip, yra pasiūlymų. Prašau, L. Graužinienė.

L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū. Aš prašyčiau Audito komitetą kaip papildomą. Mes ką tik svarstėm Valstybės kontrolės ataskaitą ir išsiuntėm Vyriausybei pasiūlymus konkrečiai dėl šito klausimo. Tai mes norėtume apsvarstyti.

PIRMININKAS. Taip, prašom. Niekas tikriausiai neprieštarauja. Ar yra prieštaraujančių? M. Zasčiurinskas taip pat turi pasiūlymą.

M. ZASČIURINSKAS (DPF). Ar nevertėtų, kad šį klausimą taip pat apsvarstytų Žmogaus teisių komitetas? Vartotojų teisės yra tiesiogiai susijusios su žmogaus teisėmis.

PIRMININKAS. Gerai, aš manau, kad kolegos neprieštarauja. E. Pupinis dar turi pasiūlymą. Prašau.

E. PUPINIS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, kaip ir sakiau, Vyriausybė jau sprendžia tuos klausimus. Tai ar nevertėtų paklausti Vyriausybės, kokius žingsnius turit žengti? Iš tikrųjų tai susiję su mūsų biudžetu. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kadangi pats autorius taip pat sakė, kad jeigu bus pritarta, jis pritartų siūlymui, kad Vyriausybė pateiktų savo išvadą, tai gal galėtume bendru sutarimu sutarti, kad taip pat prašom ir Vyriausybės išvados? (Balsai salėje: „Prašom, prašom.“) Gerai, dėkoju, kolegos. Tai buvo paskutinis mūsų darbotvarkės klausimas, jeigu dar nėra užsirašiusių pareiškimams. Tokių užsirašiusių nėra. Taigi skelbiu šios dienos posėdį baigtą.

---

* Santrumpų reikšmės: ĄF – „Ąžuolo“ frakcija; DPF – Darbo partijos frakcija; LCSF – Liberalų ir centro sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; TPPF – Tautos prisikėlimo partijos frakcija; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.