Seimo rytinis plenarinis posėdis Nr. 104

2009 m. liepos 16 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas A. VALINSKAS ir Seimo Pirmininko pavaduotojas R. ŠUKYS

Seniūnų sueigos patikslinta 2009 m. liepos 16 d. (ketvirtadienio) plenarinių posėdžių darbotvarkė

PIRMININKAS (A. VALINSKAS). Labas rytas, gerbiamieji kolegos. Liepos 16 d., antra „Žalgirio“ mūšio diena, ketvirtadienis. Skelbiu šios dienos rytinio plenarinio posėdžio pradžią. Visus kviečiu registruotis. Prašau.

Užsiregistravo 52 Seimo nariai.

Pirmasis darbotvarkės klausimas – darbotvarkės tvirtinimas. Pirmasis – P. Gražulis. Prašau.

P. GRAŽULIS (TTF*). Gerbiamasis Pirmininke, norėčiau nuoširdžiai pasveikinti įsikūrusią naują „Ąžuolo“ frakciją ir palinkėti sėkmės gyvenime.

PIRMININKAS. Tik tiek? Ir jokių priekaištų valdančiajai koalicijai? Ačiū. Nuoširdžiai dėkoju P. Gražuliui, visiems taip pat linkiu tokio paties sutarimo ir geros nuotaikos dirbant šiandieną. Yra daug aktualių klausimų, manau, kad… Ar būtų pastabų dėl šios dienos darbotvarkės? Ar būtų galima patvirtinti bendru sutarimu? A. Sysas. Prašau per šoninį mikrofoną.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Aš matau, kad iš popietinės darbotvarkės įstatymai dėl atlyginimų mažinimo perkelti į rytinę darbotvarkę, bet, kaip aš pastebėjau elektroniniame variante, tuoj pasitikslinsiu, ir popieriniame, du įstatymai, 2-3a ir 2-3b, kurie irgi sprendžia atlyginimų klausimą, kažkodėl palikti 18.30 val. Ar čia įvyko nesusipratimas ir neapsižiūrėjimas, ar čia kažkas daugiau? Jeigu mes sprendžiame atlyginimų mažinimo klausimus, tai šitie įstatymai turėtų būti prijungti prie rytinių. Nes čia trys atskiri paketai būtent darbo užmokesčio mažinimo.

PIRMININKAS. Gerai. Labai iš tiesų teisinga pastaba. Bendru sutarimu, manau, tuos klausimus vis dėlto būtų visiškai paprasta blokuoti prie bendrų atlyginimų ir perkelti. Ar būtų galima bendru sutarimu? Dėkoju. Kolegos, dabar kviečiu dar kartą registruotis, kadangi mūsų pagausėjo, patvirtinti mūsų šios dienos darbotvarkę ir pereiti prie pirmojo klausimo. Kolegos, paskubėkite, vyksta dar kartą registracija, nes prieš tai buvo tik penkiasdešimt keli Seimo nariai.

Užsiregistravo 81 Seimo narys.

Valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-792(2). Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-872(2). Teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-873(2). Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-874(2). Specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 30 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-875(2). Valstybės saugumo departamento statuto 43 straipsnio pakeitimo Nr. XIP-876(2). Civilinės krašto apsaugos tarnybos statuto 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-878(2). Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos statuto 32 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-879(2). Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 42 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-880(2). Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-881(2) (svarstymas) (taikoma ypatingos skubos tvarka)

Pradedame 1-2a, b, c bloką ir perkeliame pagal ką tik patvirtintas pataisas ir kitus mokestinius, algų klausimus. Įstatymo projektas Nr. XIP-792. Svarstymas. Taikoma ypatingos skubos tvarka. Pranešėjas – V. Kurpuvesas. Prašau. Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas.

V. KURPUVESAS (TPPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, komitetas svarstė įstatymo projektą ir priėmė tokį sprendimą: pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir komiteto išvadai. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 4, susilaikiusių nebuvo.

PIRMININKAS. Jeigu kolegos pritartų, aš prašyčiau komiteto pirmininko pristatyti visus šio bloko klausimus, taip pat ir įstatymo projektus Nr. XIP-878 ir Nr. XIP-879. Tai būtų 1-2a, ką tik pristatėte, 1-2b, 1-2c, ankstesnėje darbotvarkėje buvo 2-3a ir 2-3b. Prašau.

V. KURPUVESAS (TPPF). Taip. Taip pat komitetas svarstė ir įstatymo projektą Nr. XIP-872. Įstatymo projektas – Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo projektas. Komiteto išvada: pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 3, susilaikė 1.

Kitas įstatymo projektas Nr. XIP-873 – Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo projektas. Komiteto išvada: pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 3, susilaikė 1.

Kitas įstatymo projektas Nr. XIP-874 – Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo projektas. Komiteto išvada: pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui. Už – 6, prieš – 3, susilaikė 1.

Kitas įstatymo projektas Nr. XIP-875 – Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 30 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Komiteto išvada: pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIP-875 ir komiteto išvadoms. Už – 6, prieš – 3, susilaikė 1.

Kitas įstatymo projektas Nr. XIP-876 – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento statuto 43 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Komiteto išvada: pritarti įstatymo projektui. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 3, susilaikė 1.

Kitas įstatymo projektas Nr. XIP-878 – Lietuvos Respublikos civilinės krašto apsaugos tarnybos statuto 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Sprendimas: pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIP-878 ir komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 2, susilaikė 2.

Įstatymo projektas Nr. XIP-879 – Lietuvos Respublikos antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos statuto 32 straipsnio pakeitimo projektas. Komiteto sprendimas: pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIP-879 ir komiteto išvadoms. Už – 6, prieš – 2, susilaikė 2.

Įstatymo projektas Nr. XIP-880 – Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 42 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Komiteto sprendimas: pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIP-880 ir komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 3, susilaikė 1.

Ir įstatymo projektas Nr. XIP-881 – Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo projektas. Komiteto sprendimas: pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIP-881 ir komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 3, susilaikė 1.

Atrodo, paminėjau visus įstatymų projektus. Šiaip trumpai galėčiau referuoti apie vykusią diskusiją komitete. Komitetas, pritaręs visiems įstatymų projektams, atsižvelgė į papildomų komitetų išvadas, t. y. Teisės ir teisėtvarkos komiteto ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvadas. Vyko diskusija dėl teisės aktų atitikimo tam tikriems principams, tai yra proporcingumo principams, solidarumo principams ir kitiems. Į tuos dalykus yra atsižvelgta ir, komiteto nuomone, Vyriausybės pateikti įstatymų projektai neprieštarauja tiems principams.

PIRMININKAS. Dėkoju komiteto pirmininkui. Atkreipiu dėmesį, kad A. Sysas paminėjo tik 2-3a ir 2-3b bloką, bet automatiškai, kiek suprantu, komiteto pirmininkas paminėjo 2-4a ir 2-4b, nes jie taip pat susiję. Aš suprantu, kad tas pasiūlymas galioja ir dėl šių klausimų perkėlimo. Dėkoju.

Kviečiu Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininką gerbiamąjį S. Šedbarą. Prašau.

S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš pristatysiu Teisės ir teisėtvarkos komiteto, kaip papildomo komiteto, išvadas, jeigu jūs leisite, visais tais klausimais, kuriuos pristatė pagrindinio komiteto pirmininkas.

Teisės ir teisėtvarkos komitetas dėl Valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų įstatymo projekto pritarė komiteto išvadoms ir siūlo pagrindiniam komitetui pritarti įstatymo projektui. Balsavimo rezultatai: 3 – už, 3 – prieš, susilaikiusių nėra. Nulėmus pirmininko balsui toks sprendimas komitete buvo priimtas.

Kitas sprendimas dėl Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio pakeitimo projekto, taip pat tokiu pačiu balsų santykiu priimtas sprendimas pritarti iš principo įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui taip pat šiam įstatymo projektui pritarti.

Dėl Teisėjų atlyginimo įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo projekto. Lygiai tokiu pačiu balsų santykiu Teisės ir teisėtvarkos komitetas iš esmės pritarė įstatymų projektui, tačiau atkreipė pagrindinio komiteto dėmesį į tai, kad teisėjų ir aukštų teismų vadovų atlyginimai yra mažinami neproporcingai mažiau negu kitų pareigūnų. Taigi į tai buvo atkreiptas dėmesys, kad būtų proporcingai visoms valdžios šakoms mažinami atlyginimai.

Toliau papildomo komiteto išvada dėl Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 1 priedo pakeitimo įstatymo projekto. Yra priimtas komiteto sprendimas tokiu pat balsų santykiu iš esmės pritarti įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti įstatymo projektą. Papildomas komitetas atkreipė dėmesį, kad diplomatams, prokurorams, vidaus tarnybos sistemos ir muitinės pareigūnams kol kas nėra proporcingai mažinami atitinkami priedai, taigi siūloma atitinkamai ateityje sureguliuoti ir šios srities atlyginimų sistemą.

Dėl Specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 30 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto papildomas komitetas, Teisės ir teisėtvarkos komitetas, priėmė sprendimą pritarti įstatymo projektui. Valstybės saugumo departamento statuto projektui papildomas komitetas pritarė įstatymo projektui. Civilinės krašto apsaugos tarnybos įstatymo projektui mūsų komitetas pritarė. Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto pasaugos ministerijos įstatymo projektui taip pat papildomas komitetas pritarė. Dėl tarnybos Kalėjimų departamente yra dvi išvados. Taip pat abiem atvejais skirtingiems įstatymų projektams Teisės ir teisėtvarkos komitetas pritarė. Taigi papildomas komitetas visiems šio bloko įstatymų projektams iš esmės pritarė, pateikdamas pagrindiniam komitetui tik tam tikras procedūrines pastabas ir pasiūlymus.

PIRMININKAS. Dėkoju. Pristatyti visi klausimai.

Dar dviem yra kitas komitetas, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, tai yra 2-3a ir 2-3b. Kviečiu A. Anušauską į tribūną.

A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Dėl Lietuvos Respublikos civilinės krašto apsaugos tarnybos statuto 20 straipsnio pakeitimo įstatymo komiteto sprendimas yra pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui. 5 – už, 3 – prieš.

PIRMININKAS. Dėkoju. Dar jūsų komiteto nuomonės prašytume dėl Nr. XIP-874, Nr. XIP-875, Nr. XIP-876.

A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo projekto komiteto sprendimas yra pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui. Balsavimo rezultatai: 5 –už, 3 – prieš.

Dėl Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 30 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto komiteto sprendimas yra pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui.

Dėl Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento statuto 43 straipsnio pakeitimo komiteto sprendimas yra pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui.

Dėl Lietuvos Respublikos antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos statuto 32 straipsnio pakeitimo įstatymo komiteto sprendimas yra pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, diskusijoje užsirašę dalyvauti šeši Seimo nariai. Socialinių reikalų ir darbo komitetas taip pat savo iniciatyva taip pat aptarė šiuos klausimus, todėl prieš tai kviečiu į tribūną Seimo narį poną A. Melianą. Prašom.

A. MELIANAS (LCSF). Gerbiamieji kolegos, Socialinių reikalų ir darbo komitetas savo iniciatyva svarstė šiuos įstatymus. Komiteto pasiūlymai yra tokie: nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. nemažinti valstybės politikų ir valstybės pareigūnų pareiginių algų koeficientų (čia kalbama apie du lydinčiuosius įstatymus), tačiau iš esmės pritarti įstatymo projektui ir valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų pareiginės algos bazinį dydį nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. vietoj 450 Lt nustatyti 430 Lt. Taigi siūloma mažinti tik vienu įstatymu, tačiau kitiems įstatymams nepritarti. Toks yra pasiūlymas pagrindiniam komitetui. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju už nuomonę. Kolegos, ar galime sutarti bendru sutarimu, kad diskusija vyksta dėl visų pateiktų klausimų? Dėkoju. A. Sysas frakcijos vardu. Prašom. Kviečiu į tribūną.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, pradėčiau nuo to, kuo baigė mano kolega. Kad ir kaip nenorėjo Seimo dauguma, kad šis klausimas būtų svarstytas Socialinių reikalų ir darbo komitete, bet vis dėlto ten susirinkę patys kompetentingiausi šios srities specialistai, kurie ne pirmus metus dirba ir gali pasakyti savo nuomonę, aš labai džiaugiuosi, kad ta diskusija vakar vis dėl to įvyko, nors labai nenoriai tas buvo siekiama padaryti. Aiškiai yra išsakyta komiteto išvada, ją pasakė A. Melianas. Todėl, gerbiamieji, kreipiuosi dar kartą į jus: priimant tam tikrus sprendimus, dėl kurių norisi greičiau priimti kokį nors įstatymą, vis tiek yra specializuoti komitetai, yra mūsų Statutas, pirmiausia reikėtų laikytis Statuto, pačių sukurtų taisyklių ir tvarkos. Todėl Socialinių reikalų ir darbo komitetas konstatavo, kad tokiems siūlymams dėl viso paketo įstatymų, Artūras neišsiplėtė, jis tik pasakė, kad komitetas nepritarė, ir pasiūlė kitokią formulę, aiškiai pasakė, kad yra be galo daug priežasčių… Ir aš pasistengsiu jas išdėstyti.

Man labai keista, kai kolegos, kalbėdami iš šitos tribūnos, tie, kuriems nė karto neteko stovėti ir raudonuoti prieš Konstitucinio Teismo teisėjus dėl priimtų Seimo sprendimų, pradeda aiškinti tai, kad šie įstatymai nepažeidžia proporcingumo principų. Gerbiamieji, taigi nereikia didelės matematikos. Atsiverskite du priedėlius, pavyzdžiui, teisėjų ir prokurorų, arba valstybės politikų, ir pasižiūrėkite, kaip mažinamas tas pats dydis. Jis mažinamas neproporcingai ir tai yra pirmas konkretus… ir nereikia didelių matematinių išvedžiojimų ir išaiškinimų, kad mažinimas vykdomas neproporcingai. Kodėl generaliniam prokurorui mažinama tiek pat, kiek mažiausio teismo teisėjui? Kas man gali paaiškinti. Ar mes sulyginame generalinį prokurorą su mažiausio teismo teisėju? Tai čia ir yra pažeidžiamas proporcingumo principas kiekviename iš šitų pateiktų įstatymų, ir ne vien todėl, kad mažinamas tiktai bazinis dydis. Bazinis dydis kaip tik užtikrina proporcingą mažinimą, bet šitais įstatymais siūloma pakeisti, mažinti ne tik bazinį dydį, bet siūloma mažinti kategorijas ir atlyginimų koeficientus. Ir tuos atlyginimų koeficientus… kažkas sėdėdamas kabinete nutarė, kad vienai kategorijai reikia tiek sumažinti, kitai – kažkiek kitaip. Kai padarai išklotinę, kaip keisis valstybės tarnybos atlyginimų… kaip keisis atlyginimai, tai lyginant su 2008 m., pirmos kategorijos atlyginimas mažėja 18 %, o dvidešimtos – 33,5 %. Tai ar čia yra proporcingumas? Gerbiamieji, ar dvigubas skirtumas yra proporcingumas? Aišku, kad nėra, ir čia yra pirmas žingsnis, jeigu bus priimtas įstatymas. Gerbiamieji, neužmirškit dar vienos eilutės, kuri yra parašyta nacionaliniame susitarime, kad 20 % valstybės tarnautojų bus atleista. Tai yra stimulas šitiems 20 % atleistiems priėmus šitą įstatymą iškart eiti į teismą ir reikalauti, kad jiems neproporcingai buvo sumažinta, ir galbūt šita Vyriausybė arba kitos Vyriausybės, kaip tai buvo prieš gerus šešerius metus, turės sumokėt dar vieną dozę pinigų šitiems pareigūnams, valstybės tarnautojams, ir pareigūnams irgi, jeigu bus mažinimas.

Taigi, gerbiamieji, aš labai kviečiu rimtai pagalvot apie tai, ką bandoma padaryti per skubėjimą, per norą atostogauti čia, šitoj salėj.

Kitas klausimėlis. Kaip turėtų jaustis gerbiamasis L. Sabutis ir kiti, kurie kūrė valstybės tarnybą, kurie dėjo tiek pastangų, sėdėjo naktim, teikė ne vieną projektą, kai po dešimties metų, na, po vienuolikos, apsisuko spiralė ir tai, ką jie kūrė, jie savo rankom šiandien bando sunaikinti. Tai pasakykit, mielieji, ar mums išvis reikalinga valstybės tarnyba, arba ne? Jeigu jos nereikia, tai tada reikia išvis naikint valstybės tarnybą, naikint šitą sistemą, visiems mokėt pagal darbo sutartis ir viskas bus gerai.

Dabar pirma mes kuriam sistemą, bandom surasti kompetentingus žmones. Jau šiandien mes jaučiam pasekmę Seimo padarytų naktinių sprendimų. Apie Europos Sąjungos lėšų įsisavinimą jau ne vieną kartą iš šitos tribūnos kalbėta. Jos įsisavintos 0,00… tiek procentų, nors mes galim įsisavint kur kas daugiau. Kuo labiau mes skriausim tuos valstybės tarnautojus, tuo mažiau mes įsisavinsim tų lėšų. Todėl viskas turi proto ribas.

Ko siekiama šitais sprendimais? Na, parodyti, kad valstybės tarnautojams – politikams, teisėjams – sumažinamas atlyginimas. Betgi, gerbiamieji, lazda turi du galus. Taip, šiek tiek, kaip sakė pristatydamas šitą įstatymą viceministras, sutaupysim biudžeto lėšų, apie 60 mln., bet kažkodėl nekalbam, kad tuo pačiu metu nebus surinktas gyventojų pajamų mokestis, „Sodros“ 20 mln. nebus surinkta, privalomojo sveikatos draudimo nebus surinkta 6 mln. Šituos pinigus kuo mes padengsime?

Manau, kad labai neprofesionaliai atrodo šnekos apie tai, kad profesinės sąjungos pritaria šitiem svarstymams. Svarstymo metu jums bus išdalintas devynių profesinių sąjungų pasirašytas pareiškimas, kurį vakar atsiuntė jie man elektroniniu būdu. Jame jie aiškiai pasako, kad nepriimtina tai, kad Vyriausybė dezinformuoja Lietuvos visuomenę apie tai, kad ji neva tariasi su įvairiomis visuomenės grupėmis. Nutylima, kas tie partneriai, su kuriais tariamasi. Populistinė Vyriausybės retorika neturi nieko bendra su Lietuvai taip svarbia socialine partneryste ir solidarumu išgyvenant sunkmetį. Tai sako devynios profesinės sąjungos, kurios dirba statutinėse struktūrose – valstybės tarnyboje, policijoje ir kitur. Tai, gerbiamieji, pirmiausia jiem ir mažinamas tas atlyginimas, nes jų daugiausia dirba šitose struktūrose, ir kažkodėl šnekam apie tai, kad su jomis šnekama ir tariamasi. Frakcijos vardu… frakcija pasisako prieš visą įstatymų bloką.

PIRMININKAS. Dėkui. Ir penki Seimo nariai. B. Pauža. Kviečiu į tribūną. Po to – A. Šedžius.

B. PAUŽA (LSDPF). Ačiū posėdžio pirmininkui. Gerbiamieji kolegos, valstybės tarnautojų, politikų, pareigūnų bazinės algos koeficientas mažinamas jau ne pirmą kartą ir kažin kiek dar kartų Vyriausybė pateiks Seimui šių asmenų atlyginimų mažinimo įstatymus. Valstybė vėl pasiryžusi kėsintis į teisėtus žmonių lūkesčius. Pereitų metų pabaigoje buvo priimtas įstatymas, kurio pagrindu vieneriems metams atidėtas valstybės tarnautojų suvienodintų pareigybių kategorijų intervalų mažinimas. O ką turime dabar? Ir vėl siūloma mažinti. Aš plačiau norėčiau apsistoti štai dėl ko.

Man atrodo, šiandieną pagrindinis klausimas. Galbūt galima būtų ir sutikti su kai kuriuo atlyginimų mažinimu aukštiems pareigūnams, išlaikant kai kurias proporcijas, tačiau aš noriu kalbėti dėl ekonomikos gaivinimo klausimų. Man atrodo, tos priemonės, kurių ėmėsi Vyriausybė gaivinti ekonomiką, yra visiškai nepakankamos, ir jeigu mes nesugebėsim ekonomikos sutvarkyti taip, kad kiekvieną mėnesį duotų prieaugį, tai, be abejo, nebus pinigų ne tik atlyginimams, bet ir daug dar kam.

Ir aš noriu pateikti tokį vieną pavyzdį. Žiūrėkit, per pusmetį Lietuvoje ekonomikos bendrasis vidaus produktas minus apie 14 %. Jūs prisiminkit, kai žiemos metu, pereitų metų gale, šitoj tribūnoj stovėjo finansų ministras, dabartinis eurokomisaras, ir aiškino dėl įvairių mažinimų, kad būtina subalansuoti biudžetą, mes tada sakėm, kad vis dėlto biudžeto balansavimas nėra pagrindinis kelias, o gamybos skatinimas yra pagrindinis kelias turėti valstybei pinigų. Ir mes dažnai tada priminėm Lenkijos pavyzdį, kad Lenkija tokių drastiškų priemonių netaiko. Ir štai žiūrėkit, kas atsitiko. Per pusmetį, kaip minėjau, mūsų bendrasis vidaus produktas minus 14 %, o Lenkijoj jis – 1,1 su pliuso ženklu. Čia ekonomistai sako: o, tai čia yra įvairių priemonių, Lenkijos negalima lyginti ir t. t. Žinoma, sutinku, kad negalima visko lyginti, bet jų priemonės veda į pliusą, o mūsų veda į minusą. Tai kurios priemonės geresnės? Reikia labai rimtai pasverti ir pagalvoti. Ir jeigu mes sutvarkysim gamybą, tada, kaip minėjau, bus ir atlyginimams pinigų, ir kitoms socialinėms priemonėms.

Dabar keletą žodžių dėl pačių atlyginimų. Galbūt kai kurie aukščiausi, kaip minėjau, pareigūnai galėtų ir susimažinti arba jiems galima būtų sumažinti proporcingai, tačiau aš visiškai nepritariu atlyginimų mažinimams eiliniams valstybės tarnautojams. Ir čia prieš mane kolega frakcijos vardu kalbėjo, aš nenoriu tų motyvų kartoti, bet tik noriu pasakyti, kad ne atlyginimų mažinimas jiems šiandieną reikalingas, būtinas valstybės požiūriu žiūrint, tačiau reikia juos įdarbinti, tuos valstybės tarnautojus. Šiandieną dėl įvairių reorganizacijų valstybės tarnautojai dirba gal 50, gal 30 % pajėgumu, jie nežino, ką rytoj veiks. Va čia yra pagrindinis klausimas. Dar gąsdinam atlyginimais, juos visiškai išmušam iš ritmo, ir jie nesprendžia svarbių valstybinių reikalų.

Mano laikas jau baigiasi, aš turėjau vieną pavyzdį, bet nenoriu jo kartoti, kaip valstybės tarnautojai šiandieną nežiūri valstybės reikalų, nes jie nežino dėl savo rytdienos. Ačiū, kolegos. Ir aš noriu pasiūlyti tikrai nepritarti ir nesurikiuoti į vieną eilę visų valstybės tarnautojų. Aukščiausius atlyginimus ir tų valstybės tarnautojų, kurie gauna gana nedidelius atlyginimus. Dėl vieno aš siūlyčiau galbūt, jeigu tai būtų išskirta, pritarti, o, žinoma, dėl žemesnių valstybės tarnautojų tikrai nereikėtų pritarti. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu A. Šedžių, po to – P. Gražulis.

A. ŠEDŽIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis Seimo Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, jau buvo daug kalbėta apie atlyginimų mažinimą ir apie tas pasekmes, kokios laukia, tačiau nenoriu kartoti to, ką sakė mano kolega A. Sysas apie konkrečius skaičius. Koks galutinis rezultatas? Kai mažinami atlyginimai, kiek valstybė sutaupys lėšų ir kada jau bus ta pabaiga? Nes vieną kartą jau bazinės algos dydį mažinome nuo 490 iki 475. Dabar – iki 450. Kada kitas mažinimas iki 430? Kada dar kitas mažinimas? Žmones paliekame nežinomybėje. Iš tikrųjų turėtume pasakyti, kada tas mažinimas baigsis, kad galų gale žmonės galėtų susiplanuoti savo šeimos biudžetus ir žinoti, kada ir kiek jiems bus sumažintas tas atlyginimas ir kada jau bus ta paskutinė riba. Štai koks būtų pagrindinis klausimas: kada ir kiek bus galutinis mažinimas?

Toliau reikėtų nepamiršti ir kito dalyko, kad šiuo mažinimu mes mažiname lyg ir 50 tūkst. Lietuvos žmonių atlyginimus. Tačiau tai yra netiesa, nes kai tiktai sumažiname atlyginimus valstybiniame sektoriuje, juk daugelis žinot puikiai, privatus sektorius labai greitai reaguoja į mažinimus. Mes dabar dar tik pradėjom kalbėti, dar tiktai vyksta diskusija apie atlyginimų mažinimus, o privačiame sektoriuje atlyginimus jau dabar mažina pagal tai, kiek sumažės atlyginimai valstybiniame sektoriuje. Čia mes mažinam nuo 10 iki 30 %, o verslo žmonės sumažina iš karto 30 % ir taupo pinigus, reaguoja į bet kokius pokyčius darbo rinkoje. Juk darbo rinka yra viena. Jinai neskirstoma į valstybės darbo rinką, į privataus sektoriaus darbo rinką. O verslininkai labai greitai reaguoja į tuos pokyčius. Jeigu yra galimybė sutaupyti, tai jie, aišku, sutaupys žmonių sąskaita. Mes tą turim puikiai suprasti.

Kokios bus to sutaupymo pasekmės? O pasekmės labai liūdnos. Gyventojų pajamų mokestis nesurenkamas. Tai pirmas dalykas. Kai buvo pirmas atlyginimų mažinimas ir kai iš šios tribūnos rudenį aš sakiau, kad turėsim problemų su savivaldos biudžetais, nes gyventojų pajamų mokestis bus nesurenkamas, tada man Ministras Pirmininkas, kuris dabar nesiklauso eilinį kartą, aiškino, kad gyventojų pajamų mokesčio dalis nuo 68 iki beveik 73 %, padidino 5 %, ši gyventojų pajamų mokesčio dalis, tenkanti savivaldybės biudžetams, tuo bus kompensuojama. Tačiau ką mes matom šiandien? Parodykit nors vieną Lietuvos savivaldybę, kurioje nebūtų biudžeto deficito. Visos savivaldybės nesurenka biudžetų. Visos absoliučiai. Šiuo sprendimu ką mes dabar padarysime? Tai garantuotai tą nesurinkimą padvigubinsim. Garantuotai padvigubinsim. Daugelis iš jūsų esat buvę merais, taigi puikiai žinot situaciją ir žinot, kuo tai atsilieps. Tai ką mes darom?

Aš suprantu, „Sodros“ biudžetas. „Sodros“ biudžetą galime kompensuoti padidinę „Sodros“ įmoką. Bet tai vėl yra našta žmonėms, nes „Sodros“ įmoka yra išskaičiuojama iš darbuotojo, ne iš darbdavio. Kiekvienas žmogus vėl turės susimažinti savo atlyginimą tam tikra prasme, mokėdamas daugiau į „Sodros“ biudžetą, nes kitaip jo neišgelbėsi. Matot, lazda visada turi du galus. Šituo sumažinimu pridarysim krūvą problemų ir galutinis rezultatas bus toks, kad paskui vėl reikės susiėmus už galvų galvoti, ką daryti.

Aš tikrai jums visiems siūlau įsiklausyti į mūsų naujos Lietuvos Respublikos Prezidentės žodžius, kad reikia ne atskirais gabalais imti ir spręsti, o imti visą visumą ir matyti bendrą galutinį rezultatą. Tikrai siūlau tą padaryti. Nes, patikėkit manim, vieną kartą jau užmynėm ant grėblio, dabar antrą kartą minam ant to paties grėblio. Siūlau tikrai to nedaryti. Guzų kaktoj užtenka ir taip. Ačiū visiems.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu į tribūną Seimo narį P. Gražulį, po to – V. P. Andriukaitis.

P. GRAŽULIS (TTF). Taip, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, aš manau, labai daug yra išsakyta argumentų, daug kritikos ir pastabų. Jeigu valdančioji dauguma ne rašytų vien tiktai dokumentus, kviestų pritarti jų siūlymams ir tai laikytų bendradarbiavimu, o įsiklausytų į diskusiją, į iškeltus argumentus ir bandytų ne tiktai visiškai vienašališkai priimti sprendimus, o įsiklausyti ir į opozicijos argumentus, aš manau, tikrai būtų kitoks rezultatas.

Dabar vienas čia iš įstatymų, kur siūloma sumažinti atlyginimus politikams, teisėjams, kitiems valstybės tarnautojams. Iš tikro aš manau, kad politikai turėtų mažintis pirmiausia ir didžiausiu procentu dėl to, kad jie yra atsakingiausi už esamą situaciją, jie priima sprendimus. Ypač, aš manau, būtų labai teisinga, kad valdančioji dauguma mažintųsi sau du kartus daugiau atlyginimus negu opozicija, nes opozicija tikrai neturi įtakos pakeisti kokius nors valdančiosios daugumos sprendimus. Tačiau A. Kubilius nuolat iš šios tribūnos klausia: jūs kritikuojat, bet nieko nesiūlot. Iš tikro gerbiamasis A. Kubilius ir valdančioji dauguma negirdi, ką siūlom.

Aš norėčiau kelias vis dėlto principines nuostatas pasiūlyti. Aš manau, kad šiuo sunkmečiu pirmiausia reikėtų ne tik mažinti atlyginimus, bet gal reikėtų, būtų socialiai tikrai teisinga, kad šiuo sunkmečiu negalėtų valstybės tarnyboj nė vienas gauti didesnį atlyginimą kaip 10 tūkst. Čia būtų lubos. Reikėtų nustatyti ir minimumą, kad faktiškai irgi būtų socialinis… nekiltų kokios nors įtampos, kad žmogus galėtų pragyventi. Toliau, aš manau, kad reikėtų ne tiktai mažinant atlyginimus, buvo išsakyti argumentai, kad mažėja, be abejonės, ir surinkimas į biudžetą, „Sodrą“, ligonių kasas ir panašiai…

Kitas ir pirmas dalykas – turėtume ieškoti, kaip atlaisvinti verslą, nes tik verslas sukuria pridėtinę vertę. Šiandien bankų palūkanos jau siekia virš 10 %. Faktiškai verslininkai nesugeba sumokėti bankams, tie, kurie turi kreditus pasiėmę, palūkanų. Kitas dalykas, aš manau, Vyriausybė turėtų dėti visas pastangas pasiryžti nedidinti esamų mokesčių – nei PVM, nei socialinio draudimo mokesčio. Tai niekur nenuves. Dabar jūs… Aš norėčiau paklausti gerbiamąjį premjerą, gal socialinių reikalų ministrą ar finansų ministrą: pasakykit, kiek šiandien įmonių kreipėsi į Finansų ministeriją, Mokesčių inspekciją, kad leistų atidėti mokesčių sumokėjimą, ypač PVM? Jie neišgali dabartinių mokesčių sumokėti. Jūs žadate ateityje dar 2 % didinti PVM. Iš tikro netelpa į jokius logikos rėmus šitokie sprendimai, kurie guli jūsų galvoje. Aš manau, kad jeigu bus einama tuo keliu ir vien tiktai mažinami atlyginimai, ir neieškoma kitokių būdų, kaip atgaivinti verslą, padidinti pridėtinės… kad pajudėtų verslas ir padidėtų bendrojo produkto sukūrimas, šitas visas kelias veda tik į aklavietę. Aš manau, kad valdančioji dauguma turėtų gal po pusmečio pasakyti: pritrūko kompetencijos, pritrūko išminties ir faktiškai blaškomės. Prieš pietus – vienas sprendimas, vakare jau kitas sprendimas. Nežino, kaip išeiti iš šios situacijos. Todėl aš manau, kad gerbiamajam A. Kubiliui yra gera proga, kadangi jis yra šiuo metu laikinas premjeras, dabar bandysim tvirtinti, lyg ir šiandien darbotvarkėje numatyta, greičiausiai imti ir atsistatydinti, o valdančiajai daugumai surasti kitą kandidatą į premjerus, kuris būtų išmintingesnis, turėtų daugiau idėjų, sprendimų, kaip išeiti iš šitos krizės, nes šitas kelias veda į niekur.

PIRMININKAS. Dėkoju už linkėjimus Ministrui Pirmininkui. Kadangi buvo paminėta jūsų pavardė, gal norėtumėte replikuoti? Ne. Dėkoju. V. P. Andriukaitis, po to – J. Veselka.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, išties reta proga pasikalbėti apie Vyriausybės vykdomą politiką ir šiuo atveju galbūt net žvilgtelti į du premjerus, ir abu jie šiandien vadinasi tuo pačiu vardu.

Gerbiamasis kolega Andriau Kubiliau, aš norėčiau jums pacituoti kitą Andrių, Andrų Ansipą, Estijos premjerą. Štai ką teigia A. Ansipas. Jis teigia: „Ministras Pirmininkas įspėja, kad Estijai daugiau reikia struktūros permainų nei nesibaigiančių biudžeto apkarpymų.“ Šie žodžiai pasakyti liepos 10 dieną. Ir toliau: „Jeigu mes būtume pradėję nuo išmokų tėvams, auginantiems vaikus, panaikinimo, mums reikėtų vienaip ar kitaip surasti dar 14 mlrd. kronų. Jeigu mes būtume pradėję nuo pensijų apkarpymo, tai iš 20 mlrd. pensijoms reikalingų lėšų mes būtume davę tik 4 mlrd. kronų, jei mes būtume apkarpę išmokas tėvams ir pensijoms, tai nebūtų sudarę galimybių vykdyti restruktūrizaciją nei sveikatos apsaugos srityje, nei darbo santykių.“ Kolega Andriau Kubiliau, kaip matote, A. Ansipas, jūsų partneris iš Estijos, kalba šiek tiek kitaip nei jūs.

Taigi, jeigu šiandien D. Grybauskaitė būtų pasiūliusi A. Ansipo kandidatūrą, aš manau, mielai būtų galima balsuoti. Dabar, deja, turime kitą Andrių ir turime kito Andriaus pastangas ir liberalų, ir konservatorių pastangas.

Štai prieš mus yra devynių profesinių sąjungų pareiškimas, kuriuo nepritariama siūlomai darbo užmokesčio bazinio algos mažinimo politikai. Bet tie patys konservatoriai ir liberalai pereitais metais, kai Vyriausybė siūlė tik 444 Lt bazinį atlyginimą, suorganizavo profesines sąjungas, kurios taip pat pasirašė ir pasiūlė net iki 499 Lt. Po to atsirado kompromisas – 475 Lt. Štai dabar profesinės sąjungos toliau nuosekliai laikosi pasiekto susitarimo, o tie, kurie anksčiau lyg ir buvo sąjungininkai, dabar bando elgtis kitaip, nesuprasdami, kad išties esminės problemos slypi visai ne čia.

Biudžeto karpymo politika tikrai neduos deramo rezultato. Jau tai darome trečią kartą. Darbo užmokesčio biudžeto karpymas dar bus neefektyvesnis, o tiesa yra ta, apie ką kalbėjo D. Grybauskaitė, – struktūrinės reformos. Tačiau struktūrinių reformų planą A. Ansipas turi, o A. Kubilius nepateikė.

Taigi, kolegos, manau, kad šiandien svarstant visą šį paketą, vargu ar būtų galima taip lengvai tam pritarti, nematant, jog išties pagrindinė problema yra kreditiniai ištekliai ir pinigų apyvartoje stygius, darbo vietos ir visa tai, kas su tuo susiję.

Taigi apie tai, kai mes siūlėme, kad reikia išleisti obligacijas, didinti, pritraukti pinigų, kurių turi žmonės ir juridiniai, fiziniai asmenys pasidėję net ne bankuose… Juk labai daug išmokų per kelerius metus padaryta ir būtų galima susigrąžinti dalį pinigų valstybei, jeigu valstybė būtų pasielgusi kitaip. Taigi užuot ieškojus, kaip padidinti Lietuvoje kreditinius išteklius, einama nesibaigiančiu biudžeto karpymo, ypač darbo užmokesčio fondo, keliu. Tai tikrai neduos jokio efekto. Todėl pritarti šiems siūlymams negalima.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu paskutinį užsirašiusį Seimo narį J. Veselką. Prašom.

J. VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, yra paprasta teorija ir praktika – nepriėmus teisingų strateginių sprendimų visos detalės tik gilins blogybes ir krizę. Kas gali atsakyti, kodėl iš visų Europos Sąjungos 25 valstybių didžiausios nelaimėlės yra trys Baltijos valstybės? Taip, gerbiamasis Auštrevičiau, gal jūs ten labai blogai susiderėjote. Nežinau. Bet iš tikrųjų trys Baltijos valstybės yra didžiausios nelaimėlės. Mes nenagrinėjame, kodėl mes tapome didžiausiomis nelaimėlėmis. Juk išsilavinimo požiūriu, kvalifikacijos požiūriu mes nieko nenusileidžiame Maltai, Kiprui, kitoms valstybėms, bet štai didžiausios nelaimėlės.

Ir tarp kitko, tik trys Baltijos valstijos vienaip ar kitaip, čia vieną Andrių gyrė, kitą peikė, aš žiūriu, kad jie yra labai panašūs, eina tuo paprasčiausiu keliu – atimkime iš žmonių pinigus ir valstybėje bus gerai. Dar bus geriau, jeigu iš savų atimsime ir atiduosime užsienio bankams, tada mus pagirs užsienio bankai, padidės mūsų kredito reitingai, ir taip išbrisime iš visų nelaimių. Štai pozicija ir yra didžiausia nelaimė. Mes ilgai ir ilgai kapstysimės šitaip žiūrint, ir bus blogai.

Toliau pereisiu prie, kaip sako, konstruktyvių dalykų. Pirma, gerbiamieji kolegos, paaiškinkite, kodėl aukščiausios kvalifikacijos specialistui, kuris dirba valstybės tarnyboje, jūs mažinate algą, o privatininkas, kuris per mėnesį uždirba 100 tūkst. Lt, jūs paimate tik 15 %, ir visiškai nežiūrite. O jis ar turi būti taip pat socialiai atsakingas už šitą krizę, ar turi prisidėti prie išžengimo iš tos krizės? Neturi. Paprasta visose rinkos ekonomikose šalyse – progresiniai mokesčiai.

Dabar nereikia įvesti tų klasikinių progresinių mokesčių. Tą ir siūlau. Per 10 tūkst. įvesti 33 % tarifą. Toks tarifas buvo. Niekas tokiam tarifui nesipriešino. Bet kai jis buvo ir biednam, ir turtingam, buvo gerai. O kai siūlau tik turtingam, konservatoriai klauso Laisvosios rinkos instituto, negalima, nes tai bus blogai. Kodėl blogai? Papildomų 50–60 mln. Lt pajamų į biudžetą, jokio socialinio pablogėjimo nepadarant tiems, kurie uždirba 30, 40, 15, 20 ir t. t. , jokio socialinio. Iki 10 tūkst. – visi moka vienodą, o virš, prašau, moki didesnį mokestį. 50–60 mln. Lt, ar nereikia šito?

Antras dalykas. Gerbiamieji kolegos, dabar yra sistema, kur valdžios įstaigos įsisteigia ir teikia mokamas paslaugas. Šitos mokamos paslaugos ateina į biudžetą, bet automatiškai visa apimtimi grįžta, ir paskui papildomos premijos, sukuriamos programos ir t. t. Ar šito reikia? Reikia peržiūrėti, padaryti taip: valstybinė rinkliava ateina į biudžetą, o paskui žiūrime, kur tuos pinigus, kada reikia… Nedarote šito? Nedarote.

Toliau, gerbiamieji kolegos, kad ir kaip būtų, finansinė drausmė yra visiškai sužlugdyta, nes sistema įdiegta tokia. Jeigu Mokesčių inspekcija ateis į įmonę ir pamatys, kad jis daug nemokėjo, jis jums pasakys: na, būk geras, sumokėk. Tada jis sumoka. Bet kad laiku mokėtų, tai… Koks kvailys mokės laiku, jeigu aš galiu du, tris mėnesius disponuoti nemokėdamas. Reikia padaryti? Reikia padaryti. Nėra.

Gerbiamieji kolegos, štai kitas variantas. Dalis žmonių gali džiaugtis, kad taip einama tuo keliu, nes daug kam kyla klausimas, kodėl jis uždirba daugiau. Ir tie „svoločiai“ valdininkai gaus mažiau, tai yra gerai. Gerbiamasis A. Sysas gerai pasakė: visiems pensininkams, motinoms, neįgaliesiems bus blogiau, nes bus mažiau „Sodros“ mokesčių. Bus blogiau ir verslui, nes bus mažesnis perkamasis pajėgumas, mažės pardavimo apimtys ir verslui bus dar nuostolingiau. Vadinasi, kad ir kaip nagrinėsi ekonomiškai, šitie sprendimai yra primityvių apskaitininkų, kurie sėdi, turi lentelę, plius minus, plius minus ir t. t.

Pažiūrėsime žmogiškuoju aspektu. Jeigu tu dirbi valstybės tarnyboje, tu esi automatiškai blogietis. O jeigu tu dirbi ne valstybės tarnyboje, tu automatiškai esi gerietis ir tavęs krizė neturi liesti, o valstybės tarnyboj… Gerbiamieji, mano nuomone, labai profesionalūs valdymo specialistai reikalingi visur, jeigu valstybėje liks neprofesionalūs, tokie, kaip dabar, sakysim, yra atėję, tai ilgalaikė bėda valstybėje…

PIRMININKAS. Kolega laikas!

J. VESELKA (TTF). …yra nesvarbu valdymas. Todėl galiu pasakyti, iš tikrųjų paieškokime ir „Tvarka ir teisingumas“ siūlo kitus kelius, būtent kitus kelius. Noriu perspėti P. Gražulį. Man keista, kada siūlai A. Kubiliui atsistatydinti, o konservatoriams ieškoti kito. Vienintelė partija ir frakcija, kuri krizės sąlygomis gali efektyviai valdyti valstybę yra „Tvarka ir teisingumas“. Todėl turi būti mūsų premjeras. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju kalbėjusiam būsimajam premjerui. Tik norėčiau atkreipti dėmesį, kadangi yra Lietuvos Respublikos Seimas, tai kalbant iš šios aukštos tribūnos vis dėlto reikėtų laikytis lietuvių kalbos taisyklių ir žodis „svoločiai“ turėtų būti verčiamas kaip niekdariai ar panašiai. (Balsai salėje) Dėkoju.

Gerbiamieji kolegos, mes išgirdome pristatymus visų įstatymų projektų 1-2 ir pakeistą 2-3, imtinai 2-4 ir taip pat diskusijas. Dabar pereiname prie svarstymo. Projektas Nr. XIP-792. Kviečiu komiteto pirmininką V. Kurpuvesą aptarti pateiktus pasiūlymus ir pataisas. Prašau.

V. KURPUVESAS (TPPF). Ačiū, Pirmininke. Įstatymo projektui yra pateikta Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabų. Teisės departamentas abejoja, ar įstatymo projektas ir jame išdėstytos nuostatos neprieštarauja proporcingumo principui ir kitiems. Tai, komiteto nuomone, papildomo komiteto nuomone ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto nuomone, iš tiesų bazinio dydžio mažinimas neprieštarauja proporcingumo principui ir jį atitinka.

Taip pat įstatymo projektui buvo pateiktas Seimo nario M. Zasčiurinsko pasiūlymas, kurio pasiūlymo esmė yra nemažinti bazinio dydžio ir palikti dabar galiojantį bazinį dydį. Pagrindinis komitetas, atsižvelgdamas į valstybės sunkią ekonominę padėtį, nepritaria tokiam pasiūlymui.

Taip pat šiam įstatymo projektui buvo gautas ir šiandien komitete apsvarstytas Seimo narių V. Bacevičiaus ir P. Žeimio pasiūlymas sumažinti pareiginės algos bazinį dydį iki 430 Lt. Komitetas tokiam pasiūlymui nepritarė vadovaudamasis dviem motyvais, nes vieną kartą visiškai neseniai Seimas jau svarstė tokį pasiūlymą arba tokį įstatymo projektą ir jam nepritarė. Kita vertus, įvertinus visą kompleksą teisės aktų projektų, kuriems pagrindinis komitetas yra pritaręs, tai tiek ženkliai sumažinus bazinį dydį, labai ženkliai nukristų ir bendras darbo užmokestis. Vadovaudamasis šiais argumentais, komitetas tokiam pasiūlymui nepritarė. Komitetas atsižvelgė į Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kadangi paminėjote dvi pataisas, pirmoji Seimo nario M. Zasčiurinsko. Žodis pataisos teikėjui. Prašau.

M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkui, gerbiamasis Pirmininke. Kodėl aš teikiau tokį klausimą, tokį pasiūlymą? Kas yra valstybės valdymas? Valstybės valdymas paliečia kiekvieną Lietuvos pilietį, tą, kuris gyvena Lietuvoje, ir tą, kuris išvyko iš Lietuvos. Valstybės valdyme, mūsų valstybės gyvenime priimamiems sprendimams keliami ypatingi reikalavimai, šiuos sprendimus rengti turi ypač aukštos kvalifikacijos žmonės. Mes matome, kas vyksta per tuos devynis mėnesius. Masiškai iš ministerijų, žinybų mes gauname įstatymų projektus, kurie yra parengti nekvalifikuotai. Jeigu mes sugebėtume atlikti analizę, kaip buvo anoje kadencijoje ir dabar, tai pajustume visi. Taigi valstybės valdyme turi dirbti aukščiausios kvalifikacijos darbuotojai. Jų atlyginimai ir taip nebuvo aukšti, jie buvo sumažinti remiantis tuo vadinamuoju solidarumo principu. Įvaizduokime, reikia atlikti neurochirurginę operaciją ir mes sakome, kam reikia mokėti aukščiausios kvalifikacijos neurochirurgui atlyginimą, paimkime stomatologą, jis taip pat galės atlikti neurochirurginę operaciją. Atotrūkis šiandien tarp valstybės tarnautojų, kurie rengia ir priima sprendimus, reikalingus mums visiems, atotrūkis tarp jų ir privačių struktūrų didėja. Vis daugiau žmonių pereina dirbti į privačias struktūras, mes siunčiame signalą šiai valdininkų armijai, kad jie valstybei yra nereikalingi. Todėl aš jus kviečiu gerai susimąstyti. Priimkite tai, ką vakar kalbėjo gerbiamoji mūsų Prezidentė, kuri atkreipė dėmesį, kad sprendimai turi būti priimami ne vienadieniai, o strateginiai. Todėl aš jūsų prašau, kolegos, įvertinkite visa tai ir palaikykite šį mano pasiūlymą…

PIRMININKAS. Kolega laikas!

M. ZASČIURINSKAS (DPF). …kad nereikia mažinti šio atlyginimo.

PIRMININKAS. Dėkoju. Už siūlomą pataisą V. P. Andriukaitis. Prašau.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, išties klausimas esminis, bet aš matau, kad, ko gero, politinis sprendimas yra priimtas. Žinoma, jis priimtas visiškai neatsižvelgiant net į vadinamąją pateiktą Finansų ministerijos medžiagą ir kitų institucijų, nagrinėjančių makroekonominę aplinką ir kitus dalykus. Čia visiškai akivaizdu, ta medžiaga rodo, kad darbo užmokesčio mažinimas galėtų būti svarstomas paskiausiai, pabaigoje įvertinus visus kitus valstybės turimus išteklius ir galimybes sutaupyti norimą pinigų sumą, kurią dabar bandoma taupyti darbo užmokesčio sąskaita. Kita vertus, visiškai akivaizdu, kad dabar reikėtų kalbėti apie fizinių asmenų pajamų progresyvumą, o ne apie darbo užmokesčio mažinimą. Fizinių asmenų pajamų progresiniai tarifai tikrai išspręstų problemas ir padėtų tiek „Sodros“ biudžetui, tiek išspręstų tas problemas tų asmenų, visų Lietuvos asmenų, kurie uždirba labai daug pinigų, turiu minty ir visą privatų sektorių. Todėl labai atkakliai raginčiau visus dabar apsispręsti nemažinti šio bazinio atlyginimo dydžio, nes tai paliečia šimtus tūkstančių šeimų. Tos šeimos yra paėmusios ir kreditus, turi, taip sakant, užstačiusios savo butus ir bankams, ir taip toliau, yra labai sudėtingos gyvenimo sąlygos. Tai liečia daugelį gaisrininkų, bibliotekininkų, tarnautojų, ne tik, kaip dalis žmonių supranta, kad čia liečia tik tuos vadinamuosius niekdarius, kaip Seimo Pirmininkas išvertė tą žodį. Mes kalbame apie eilinius, paprastus šimtus tūkstančių žmonių, kuriuos palies šis sprendimas, todėl remiu M. Zasčiurinsko siūlymą išlaikyti tą patį bazinį tarifą.

PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš – E. Pupinis.

E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Turbūt nė vienas nejaučiame malonumo mažindamas atlyginimus, ypač tiems, kurie mažiausiai uždirba valstybės tarnyboje. Tačiau, na, tokia jau yra sistema, kai mes taip pat esame susieti šiuo baziniu dydžiu ir susieti savo atlyginimais. Iš tikrųjų mes negalėtume net kalbėti ir neturėti moralinio pagrindo kalbėti, nekalbėdami apie savo atlyginimų mažinimą. Manau, kito būdo nėra. Todėl siūlau nepritarti šiai pataisai, nes, kaip ir minėjau, nemažindami atlyginimų sau, negalime kalbėti apie galimybę mažinti kitas išmokas. Kadangi šiuo metu tai daroma ne šiaip sau, o daroma Lietuvai atsidūrus tam tikroj labai sunkioj situacijoj, kaip, beje, ir kitoms aplinkui esančioms šalims. Siūlau nepritarti pataisai.

PIRMININKAS. Dėkoju. Už, prieš nuomonės išsakytos. Gerbiamieji kolegos, kviečiu balsuoti. Kas pritaria pataisai, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja kitaip. Prašau.

Balsavo 102. Už – 43, prieš – 9, susilaikė 50. Siūlomai pataisai nepritarta.

Ir komiteto pirmininkas dar minėjo Seimo nario V. Bacevičiaus, jeigu aš neklystu, siūlomą pataisą. Kadangi dar prieš ją svarstant reikėtų surinkti 10 balsų, ar yra remiančių šią pataisą 10 Seimo narių? Nėra.

Siūloma pataisa nebus svarstoma. Ir dar vienas pasiūlymas taip pat buvo pateiktas. Prašau. Žodis komiteto pirmininkui.

V. KURPUVESAS (TPPF). Pirmininke, buvo pateiktas Seimo narių A. Matulo, V. V. Margevičienės, J. Dautarto, V. M. Čigriejienės, A. Kazulėno ir E. Jurkevičiaus pasiūlymas įstatymo projektui Nr. XIP-792. Bet iš pasiūlymo turinio matau, kad šis pasiūlymas yra pateiktas įstatymo projektui Nr. XIP-872. Dėl to siūlyčiau šį pasiūlymą svarstyti, svarstant įstatymo projektą Nr. XIP-872.

PIRMININKAS. Taip pat noriu atkreipti jūsų dėmesį, kad A. Melianas paminėjo, jog yra Socialinių reikalų ir darbo komiteto pasiūlymas. Manau, kad pritarus dabar projektui po svarstymo jis taip pat bus įtrauktas priėmimo proceso metu.

Dėkoju komiteto pirmininkui. Motyvai dėl viso. 1 – už, 1 – prieš. Prašau. A. Melianas, po to A. Sysas – prieš.

A. MELIANAS (LCSF). Gerbiamieji kolegos, jau minėjau, kad svarstėme Socialinių reikalų ir darbo komitete šį įstatymą. Iš tikrųjų, jeigu mes atidžiai paskaičiuosime tam tikrus atvejus, bus taip atskirais atvejais, kad vyresnieji specialistai, kurie turi aukštesnę klasę arba didesnį stažą, gaus daugiau atlyginimo negu, pavyzdžiui, skyriaus vadovai. Todėl aš manau, kad toks mėginimas įvesti lygiavą sukels gana daug įtampos ir nerimo valstybės tarnyboje, sumažins žmonių motyvaciją siekti aukštesnių pareigų ir t. t., geriau dirbti. Todėl aš manau, kad tai yra tam tikros šio įstatymo klaidos ir reikia jas peržiūrėti. Suprantama ir būtina mažinti mūsų ir kitų valstybės tarnautojų atlyginimus, tačiau darant tai nevertėtų daryti klaidų. Siūlyčiau grįžti prie šio įstatymo ir priimti teisingesnius sprendimus. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš – A. Sysas.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš suprantu, ko siekia konservatoriai, kad trumpalaikėje perspektyvoje šis pasiūlymas yra labai patrauklus. Pasirodai, kad mažini valdininkams atlyginimus, sau nurėži šiek tiek. Gerbiamieji, mes juk negyvename viena diena, ilgalaikėje perspektyvoje šitas pasiūlymas duos ne vieną didelį minusą, o daug didelių minusų. Aš jau sakiau, kad tokie siūlymai paprasčiausiai mažina vartojimą. Noriu priminti, kad valstybės tarnyboje ir statutiniais dirba beveik 55 tūkst. darbuotojų, tai yra paliečia tiesiogiai 55 tūkst., atmeskime 141 Seimo narį, nes tai yra lašas jūroje. Jeigu reikia, tai sugalvokime metodiką Seimo nariams dar sumažinti, jeigu kažkas labai nori pasirodyti. Bet pirmiausia galvokime apie tuos žmones, kurie iš pinigų gyvena. Toks sumažinimas labai atsilieps jų vartojimui. Tai reiškia, kad tai atsilieps mūsų gamintojams, tai atsilieps mūsų biudžeto surinkimui ir t. t., ir t. t., užburtas ratas. Ponas A. Kubilius po trijų mėnesių vėl ateina ir sako, matote, deficitas didėja dar labiau, todėl siūlau dar ką nors.

Kitas dalykas, kaip ir sakiau, kad toks siūlymas griauna ir mažina pasitikėjimą valstybe ir valstybės tarnyba. Labai gaila, kad patys konservatoriai, kurie kūrė šitą tarnybą ir buvo krikštatėviai visos sistemos, dabar savo rankom savo kūdikį ir žudo.

Gerbiamieji kolegos, surinkti mokesčių į biudžetą galima daug paprasčiau ir daugiau, ir iš visų, o ne tik iš šitos kategorijos žmonių. Yra svarstomas progresinių mokesčių įstatymas. Svarstykime jį, priimkime ir mes galėsime daugiau sumokėti mokesčių, nereikės kiekvieną kartą kokiai nors grupei nupešti, vienus atleisti, iš kitų daugiau imti ir problema bus sprendžiama labai paprastai.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, aš kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad įstatymo projektui Nr. XIP-792 būtų pritarta po svarstymo, balsuoja už, kas nepritaria, balsuoja kitaip.

Balsavo 105 Seimo nariai. Už – 66, prieš – 24, susilaikė 15. Po svarstymo įstatymo projektui pritarta.

Darbotvarkės 1-2b klausimas – Nr. XIP-872. Gerbiamieji kolegos, noriu atkreipti dėmesį, kadangi mes pristatėme visus įstatymų projektus, tačiau negalime už juos visus kartu balsuoti, nes yra pataisų. Prašau, pataisas pristato V. Kurpuvesas.

V. KURPUVESAS (TPPF). Gerbiamasis Pirmininke, įstatymo projektui buvo pateiktos Teisės departamento išvados ir pastabos, kurioms komitetas nepritarė. Taip pat buvo Seimo narių D. Teišerskytės, G. Navaičio, S. Stomos, V. Grubliausko, L. Diniaus, L. Kernagio, A. Nedzinsko, E. Tamašausko pasiūlymas, taip pat Seimo narių K. Daukšio, V. Gapšio, L. Graužinienės ir V. Gedvilo pasiūlymas. Kaip minėjau, buvo pasiūlymas Seimo narių A. Matulo, V. V. Margevičienės, J. Dautarto, V. M. Čigriejienės, A. Kazulėno ir E. Jurkevičiaus, kuriems komitetas nepritarė.

PIRMININKAS. Iš eilės prašau pataisų teikėjus. Pirmosios aš nematau. Ponas G. Navaitis, žodis jums.

G. NAVAITIS (LSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, visa, kas buvo šiandien sakyta šioje salėje apie solidarumą ir taupymą, visa tai tinka teikiamai pataisai, nes jos esmė – nustatyti ribą priemokoms, išmokoms, priedams ir visiems kitiems mįslingiems mokėjimams, kurie šiandien gali labai paveikti gaunamus atlyginimus. Todėl manyčiau, kad šitai pataisai reikėtų pritarti. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Už – A. Rimas. Prašau. Ne ten užsirašyta. Už ir prieš nėra. Kolegos, kviečiu balsuoti. Kas už siūlomą pataisą, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja kitaip. Šiam pasiūlymui komitetas nepritarė.

Balsavo 99 Seimo nariai. Už – 33, prieš – 1, susilaikė 65. Pasiūlymui nepritarta.

Antrasis pasiūlymas, kurį minėjo komiteto pirmininkas. Seimo narių grupės – Seimo nariai K. Daukšys, V. Gapšys, L. Graužinienė. K. Daukšys. Prašau, žodis jums.

K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Iš tikrųjų matydami, kad valstybė karpo atlyginimus visiems, ir suvokdami, kad visą laiką prisidengiama tuo, jog Seimo nariai nenori gauti mažesnių atlyginimų, mes ir siūlome, kad aukščiausias koeficientas pareiginės algos būtų 11,2 visiems pareigūnams, kurie gauna ir didesnį koeficientą. Kadangi Seimo Pirmininkas jau susimažinęs asmeniškai, iš jo pusės prieštaravimų, aš manau, nebus, dabar tik trūksta, kad Ministras Pirmininkas pasakytų, kad jam tinka, ir ministrai, čia dalyvaujantys, ir būtų labai gerai. Tada būtų aiškumas, kad daugiau tokio atlyginimo niekas valstybėje negaus. Ten yra 5 tūkst. į rankas. Štai ir viskas.

V. KURPUVESAS (TPPF). Jeigu leistumėte, gerbiamasis Pirmininke.

PIRMININKAS. Prašau.

V. KURPUVESAS (TPPF). Norėčiau išreikšti ir komiteto poziciją. Komitetas tokiam pasiūlymui nepritarė dėl paprasto argumento, kadangi jam pritarus būtų kaip tik iškraipytas proporcingumo principas, nes pagal tokį pasiūlymą komiteto pirmininkas gautų tokį pat atlyginimą kaip ir Seimo Pirmininkas. Tuo tarpu mūsų darbas tikrai yra šiek tiek kitoks ir negali būti vienodai atlyginamas. Esant krizinei situacijai, turi būti laikomasi proporcingumo principo mažinant atlyginimus. Todėl pareiginės algos koeficientai turi būti mažinami tam tikru proporciniu dydžiu, kuris yra išreikštas procentais.

Tą patį norėčiau gal šiek tiek pavėluotai pasakyti dėl gerbiamojo G. Navaičio pasiūlymo. Iš tiesų valstybės tarnyba ir atlyginimas valstybės tarnyboje yra suformuotas pagal tam tikrą sistemą ir ta sistema yra gana aiški, skaidri. Turime priedų, turime priemokų, bet tai yra numatyta įstatymu ir sakyti, kad yra kažkokių nenumatytų dydžių valstybės tarnautojams, tai nėra visiškai teisinga.

PIRMININKAS. Dėkoju. Už ir prieš. V. P. Andriukaitis – už, po to A. Šedžius – prieš.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Norėčiau atkreipti gerbiamojo komiteto pirmininko V. Kurpuveso dėmesį į jo paties teikiamus argumentus. Jeigu jau kalbame apie proporcingumo principą, tai jis turėtų būti taikomas visuotinai visai sistemai. Bet, deja, to dabar nėra. Dabar vienoms grupėms vienaip, kitoms kitaip, trečioms trečiaip. Jeigu pažiūrėsime visą paketą pateiktų priemonių, visiškai akivaizdu, kad Teisės departamentas teisus sakydamas, kad proporcingumo principas yra pažeistas. Tai turbūt paliksime ginčams Konstituciniame Teisme. Taigi dabar tame kontekste K. Daukšio siūlymas yra visai logiškas ir logiškai atsakantis į klausimą dėl tų politikų, dėl didesnes algas gaunančių žmonių. Štai mes tuomet bent jau aiškiai pasakytume, kad mažiname daugiau tiems politikams, kurie daugiau uždirba. Šiuo atveju remiu šią pataisą ir siūlau jums kaip komiteto pirmininkui taip pat ją paremti.

PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš – A. Šedžius.

A. ŠEDŽIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Visiškai savo kolegos nesuprantu. Jis turbūt per daug žiūrėjo „Tadą Blindą“ ir nori įkrėsti ponams, bet iš tiesų šiuo pasiūlymu yra griaunama visa sistema ir to daryti dėl kažkokių populistinių pareiškimų tikrai nevertėtų ir nereikia matyti aukštesnės kategorijos vien tik Seimo Pirmininką, ministrus ir Ministrą Pirmininką. Ten yra ir kitų valstybės tarnautojų, kurie tikrai yra užsitarnavę tuos priedus ir kategorijos ne be reikalo jiems yra suteiktos. Iš tiesų sugriauti sistemą yra labai lengva, tačiau pasiūlytos alternatyvos kol kas jokios mes nematome. Vadovautis vien tik jausmais, emocijomis ir gražiai atrodyti prieš žiniasklaidą būtų tiesiog nepadoru. Aš manau, jeigu norite, kad mažiau gautų premjeras ir ministrai, tai taip ir teikite tokią pataisą, kad siūlote ministrams ir premjerui įvesti atlyginimų lubas, o ne skriausti tuos valstybės tarnautojus, kurie iš tikrųjų dirba ir yra nusipelnę kategorijos. (Balsai salėje) Be to, pagal naująją tvarką, noriu pasakyti, gerbiamasis Kęstuti, kad 15 kategorijos tarnautojai gaus tiek pat kiek 11. Tai čia būtų jūsų daug didesnis pliusas, jeigu jūs būtumėte tą akcentavęs, o ne apeliuodamas į ministrų ir Seimo Pirmininko atlyginimus darytumėte tokias pataisas.

PIRMININKAS. Dėkoju. Nuomonės už ir prieš išsakytos. Kviečiu Seimą balsuoti. Kas pritaria siūlomai pataisai, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja kitaip.

Balsavo 91. Už – 20, prieš – 11, susilaikė 60. Taigi pasiūlymui nepritarta. K. Daukšys, kaip numatęs rezultatą, prašom repliką po balsavimo.

K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Iš tikrųjų pirmiausia gerbiamajam kolegai. Neskaitykite „Tado Blindos“, skaitykite įstatymus ir suprasite, ką dabar šnekėjote, kad nušnekėjote truputį į šoną.

Dabar kitas dalykas. Kolegos, buvo graži proga pasijusti visiems solidariems su tauta tos krizės akivaizdoje, kur kiekvieną dieną tą maldą kalba mums premjeras. Tai kodėl gi nepabalsavome? Čia daugiausia lietė Seimo narius šito įstatymo pataisa. Kodėl jau taip save nutarėte neapriboti? (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Dėkoju. Taigi pasiūlymui nepritarta. Komiteto pirmininkas minėjo, dar yra du pataisų pasiūlymai. Prašom.

V. KURPUVESAS (TPPF). Taip, Pirmininke. Dar turime gerbiamojo A. Matulo, V. V. Margevičienės, J. Dautarto ir V. M. Čigriejienės, A. Kazulėno ir E. Jurkevičiaus pasiūlymą. Nežinau, gal jie pristatytų?

PIRMININKAS. Prieš pristatant reikėtų užsitikrinti 10 Seimo narių paramą. Ar yra, prašau pakelti rankas, 10 paremiančių šią pataisą ir siūlymą? Nėra. Dabar yra. Prašom. A. Matulas. Žodis jums.

A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, pateiktame įstatymo projekte, manau, yra tam tikrų netikslumų atsižvelgiant į darbo krūvius. Pavyzdžiui, komitetų pirmininkų pavaduotojams numatytas didesnis koeficientas negu komisijų pirmininkų. Man teko dirbti ir komiteto pavaduotoju. Iš tikro tas darbo krūvis tikrai nėra didesnis negu komisijų pirmininkų. Todėl siūlau tuos koeficientus tiesiog suapvalinti iki vienetų, nes koeficientų liekanos, pavyzdžiui, 19, 24 yra kažkaip nelogiška. Dabar Seimo narių atlyginimai trečią kartą juos mažinant mažėja 50 % ir tai yra logiška. Ekonominės krizės metu mes turime rodyti pavyzdį ir, jeigu krizė gilės, dar daugiau turėsime mažintis. Bet pagal mano pateiktą variantą tas mažėjimas būtų gal 48 %. Tai mano pataisa yra tokia simbolinė, jokios naštos faktiškai biudžetui neturės. Todėl siūlyčiau pritarti.

PIRMININKAS. Dėkoju. Už, prieš nėra. Prašau, komiteto nuomonė.

V. KURPUVESAS (TPPF). Komitetas nepritaria tokiam pasiūlymui, pritariame Vyriausybės pateiktam pasiūlymui. Mūsų manymu, galbūt tie skaičiai, pareiginės algos koeficiento skaičiai po kablelio atrodo nevisiškai gražiai, kita vertus, jie atspindi būtent proporcingą mažinimą, kuris yra išreikštas procentine išraiška. Jeigu mes bandysime suapvalinti, iš karto ta sistema yra sugadinama ir mes galime neišlaikyti proporcingumo principo. Juo labiau nepritarčiau atlyginimo didinimui sau. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Norinčių už, prieš kalbėti nėra. Kolegos, kviečiu balsuoti. Kas pritaria pasiūlymui, balsuoja už, kas ne, balsuoja kitaip.

Balsavo 83. Už – 23, prieš – 3, susilaikė 57. Pataisoms nepritarta.

Ir dar yra Seimo narių V. Bacevičiaus ir P. Žeimio pasiūlymai. Prašom. Reikėtų taip pat 10 balsų. Ar yra palaikančių šią pataisą ir pasiūlymą? Du. Deja, ne. Taigi nebus svarstoma. Noriu paklausti komiteto pirmininko, ar visi pasiūlymai ir pataisos buvo aptartos?

V. KURPUVESAS (TPPF). Taip, visi pasiūlymai aptarti. Dar turėčiau paminėti Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą, kuriai komitetas pritaria.

PIRMININKAS. Dėkoju komiteto pirmininkui. 1 – už, 1 – prieš. L. Sabutis – už, prieš – A. Sysas. Prašom.

L. SABUTIS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, mes iš tikrųjų kai kada labai supaprastiname šią situaciją ir kalbame apie didinimą ar mažinimą ir panašiai. Aš vis dėlto norėčiau grįžti į realybę ir sakyti, kad mes kalbame apie galimybes mokėti Vyriausybės, valstybės pareigūnams ar tarnautojams tinkamą darbo užmokestį ir tai turėtų būti svarstoma normaliomis ekonominėmis sąlygomis. Šiuo metu, mes visi pripažįstame, kad jos tokios nėra. Valstybės skola didėja. Taigi reikia kalbėti ne apie atlyginimų mažinimą, o apie finansines galimybes, kurias turi valstybė. Jeigu šiandien mūsų pareiga yra priimti šiuo metu skaudžius, sunkius sprendimus, yra vienintelė institucija, kuri tai gali padaryti, tai yra Seimas arba atskiras Seimo narys. Žinoma, reikia ir apgailestauti, kad mes atsidūrėme tokioje duobėje, tačiau mes turim ieškoti išeities. Ieškodami šios išeities, tie, kurie šiandien gauname didesnius arba uždirbame daugiau negu panašiai dirbantis valstybės tarnautojas… Pritariu toms iniciatyvoms, kad reikia vis dėlto sugebėti įveikti save ir būtent nuskriausti ir Seimo narį, ministrą, kitą valstybės pareigūną, bet kiek įmanoma neskriaudžiant tų, kurie mums padeda valstybės tarnyboje. Manau, kad tai yra sąžininga, tai yra iš esmės laikmečio galimybės ir sąlygos, todėl tokiems Vyriausybės pateiktiems projektams ir siūlymams pritariu.

PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš – A. Sysas.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Šitas įstatymas yra kaip tik pats geriausias pavyzdys blogos, iškreiptos progresinės sistemos, kurią dabar konservatoriai bando taikyti apmokestindami, nes kažkoks valdininkas, sėdėdamas užsidaręs kabinete, duotą nurodymą sumažinti ten 5, 50 ar 500 kažkokių vienetų pradeda dėliot, kaip jam šauna į galvą. Jūs pasižiūrėkit proporcingai, jeigu jūs išvesit procentinį dydį, kaip mažinama, jokios sistemos nėra. Taip, kaip užsinorėjo valdininkas, nes galbūt ten jo draugas eina kažkokias pareigas, paliekama daugiau, šitam – mažiau. Tai ko jūs priešinatės tam, ką pasaulis yra sukūręs, ir visi mokės, ne tik valstybės tarnyboj dirbantys, bet ir tie, kurie yra už valstybės tarnybos, valstybinių įmonių vadovai, kurių atlyginimai yra gerokai didesni už jūsų visų čia sėdinčių kartu sudėjus? Didžiausias atlyginimas Lietuvoj pernai buvo 176 tūkst. per mėnesį, taigi jūs apie tokį atlyginimą nesvajojot, per metus tiek negaunat. Ir šitas žmogus sumoka valstybei 20 tūkst. Lt mokesčių. Jeigu būtų progresinė mokesčių sistema, jis sumokėtų 70 tūkst. Lt ir tikrai už 100 tūkst. pragyventų. Gerbiamieji, ką mes darom? Mes iškreipiam toliau sistemą, atleidžiam tuos, kurie gauna didžiausius atlyginimus, toliau nemokėti mokesčių ir vaidinam čia geradarius. Na, mes… Gerai, dėl 141 mes galim čia atrodyt, tuo labiau kad sėdi balkonuose žmonės, klauso, žiūri, bet čia yra tik 141, valstybės tarnyboj dirba, sakiau, 55 tūkst. Tai skaičiai visiškai kitokie. Mes pirmiausia iš tų žmonių atimam pinigus ir gadinam jų gyvenimą, ir mažinam jų galimybes, kai yra galimybė paimt iš pačių turtingiausių. Va kuo skiriasi jūsų progresinė mokesčių sistema, apie kurią A. Kubilius visą laiką šneka. Todėl pasisakau prieš.

PIRMININKAS. Dėkoju. Nuomonės už ir prieš išsakytos. Gerbiamieji kolegos, kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad būtų įstatymo projektui pritarta po svarstymo? Prašau balsuoti.

Balsavo 94. Už – 54, prieš – 17, susilaikė 23. Taigi po svarstymo įstatymo projektui pritarta.

Pagal darbotvarkę 1-2c, Nr. XIP-873 – Teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo projektas. Kviečiu pranešėją V. Kurpuvesą.

V. KURPUVESAS (TPPF). Ačiū, Pirmininke. Šiam įstatymo projektui yra pateikti pasiūlymai Seimo narių K. Daukšio, V. Gapšio, L. Graužinienės, V. Gedvilo ir Seimo narių V. Bacevičiaus ir P. Žeimio. Taip pat buvo Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvada. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas šiek tiek suabejojo, ar nėra pažeistas proporcingumo principas ir kaip pavyzdį pateikė teisėjų atlyginimus ir valstybės politikų atlyginimus. Komitetas Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto abejonėms nepritarė, vadovaudamasis tuo argumentu, kad, remiantis Konstitucinio Teismo jurisprudencija, skirtingų grupių asmenų, tarp jų ir skirtingų profesijų asmenų, teisinis statusas gali būti reglamentuojamas skirtingai ir tai neprieštarauja Konstitucijai. Mūsų manymu, teisiškai nevisiškai teisinga galbūt būtų lygint teisėjų atlyginimus ir valstybės tarnautojų atlyginimus. Todėl komitetas, vadovaudamasis šiuo tokiu generaliniu principu, nutarė nepritarti komiteto pasiūlymui.

PIRMININKAS. Dėkoju. K. Daukšys. Prašau.

K. DAUKŠYS (DPF). Darbo partijos frakcija, nuosekliai laikydamasi principo, kad krizės metu valstybėj neturėtų būti tarnautojų, kurie nebūtų solidarūs su valstybe, tai tie tarnautojai pirmiausia turėtų būti gerai apmokami tarnautojai, siūlė ir teisėjams ne didesnį kaip 11,2 pareiginės algos koeficientą. Ta prasme prilyginti ir tokiu būdu tai yra nuoseklus laikymasis to principo, kurį mes siūlėm politikams ir kitiems valstybės tarnautojams.

PIRMININKAS. Dėkoju. 1 – už, 1 – prieš. Už – J. Razma. A, už visą. Prieš – V. Andriukaitis. Prašau.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Ne, ne, aš dėl viso įstatymo.

PIRMININKAS. Gerai. Tai už, prieš pataisą nėra. Taigi kviečiu balsuoti. Kas pritaria siūlomai pataisai, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja kitaip.

Balsavo 88. Už – 28, prieš – 2, susilaikė 58. Taigi pasiūlymui nepritarta. Prašau.

V. KURPUVESAS (TPPF). Taip. Dar yra Seimo narių V. Bacevičiaus ir P. Žeimio pasiūlymas, kuris skambėtų taip…

PIRMININKAS. Kol kas paprašyčiau padaryti pauzę, nes jeigu nesurinksime 10 palaikančių šią pasiūlymo pataisą… Prašau. Atsiimt norėtumėt? Atsiima. Gerai. Tuomet dėkoju, pasiūlymas atsiimamas. Ir yra, minėjote, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pasiūlymas. Prašau.

V. KURPUVESAS (TPPF). Taip. Buvo pasiūlymas siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti įstatymo projektą taip, kad dabar galiojantis Konstitucinio Teismo teisėjų atlyginimų ir kitų teismų teisėjų pareiginės algos koeficientas būtų mažinamas 10 %. Komiteto poziciją aš jau išsakiau. Mūsų manymu, yra netikslinga keist Vyriausybės pasiūlytą įstatymo projektą, kadangi jeigu mes lyginsim teisėjų ir kitų profesinių grupių asmenų atlyginimus, tai šitoj vietoj kaip tik gali būti neišlaikytas proporcingumo principas.

PIRMININKAS. Dėkoju. Žodis suteikiamas komiteto pirmininkui S. Šedbarui. Prašau.

S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Komitetas tiktai atkreipė dėmesį. Kadangi pagrindinis komitetas tą problemą įvertino ir priėmė atitinkamą sprendimą, mes sutinkam su pagrindinio komiteto išvada.

PIRMININKAS. Dėkoju. Taigi nuomonė išsakyta, tačiau balsuoti dėl to nereikia. Dėkoju komiteto pirmininkui V. Kurpuvesui. Gerbiamieji kolegos, dėl viso. Už – J. Razma, po to prieš – A. Sysas. Prašau.

J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, jeigu neseniai balsuodami mes pamažinom pagal tam tikrą progresinę sistemą atlyginimų koeficientus aukščiausiem valstybės pareigūnam, politikam, tarp jų ir Seimo nariam, suprantama, kad teisėjam turim pagal tuos pačius principus koreguoti koeficientus.

Beje, ponui A. Sysui atsakyčiau, kuris taip rūpinasi atlyginimų teisingumu valstybės tarnyboje. Deja, jūsų valdymo laikotarpiu tie koeficientai, o jeigu dar pridėsim kartu su visokiausiais priedais, buvo patvirtinti tokie, kad iš tikrųjų pas mus kaip jokioj kitoj šaly yra didžiulės disproporcijos tarp aukščiausių pareigūnų, tarp jų ir aukščiausių teisėjų, ir eilinių specialistų atlyginimų koeficientų. Tai, ką mes darom dabar kaip laikinus sprendimus dėl sunkmečio, būtų šiaip labai neblogai, kad liktų ilgesniam laikui tos naujosios proporcijos. Aš manau, kad jos yra kur kas teisingesnės.

PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš – A. Sysas. Prašau.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū. Ačiū, Pirmininke. Labai gaila, kad J. Razma irgi užmiršta tą, ką siūlė, už ką balsavo, dėl ko vaikščiojo, ką reikalavo atskirom grupėm. Na, ištrauksiu irgi iš „Google“ prisiminimus jūsų ir kada nors pacituosiu. Bet dabar aš kalbėsiu dėl šito įstatymo. Gerbiamieji kolegos, jeigu jau kalbam apie proporcingumą, tai aš noriu paklausti autorių, kodėl valstybės politikams, pareigūnams – 10 %, o teisėjams – 7 %? Jeigu valdžios yra atskirtos, apie ką aš nuolat kalbu, Konstitucinio Teismo Pirmininkas, Seimo Pirmininkas, kuris vadovauja posėdžiui, ir Ministras Pirmininkas, tai gal gauti turėtų vienodus atlyginimus? Bet kodėl vėl po šito paskutinio pasiūlymo Konstitucinio Teismo Pirmininkas gaus didesnį atlyginimą? Ar jis daugiau dirba negu Seimo Pirmininkas? O gal daugiau dirba negu A. Kubilius, kuris ir miega Seime, nes nori, kad tie įstatymai būtų priimti teisingi. Gerbiamieji, pasižiūrėkit į viršutinę eilutę ir iškart pamatysit, kad čia jau yra neteisingai padaryta. O iš principo aš pasisakau prieš tokį mažinimą, nes jūs nepasiekiat to rezultato, dėl ko jūs atėjot. Jūs trumpalaikę skylę lopot šiais sprendimais. Bet šitas trumpalaikės skylės lopymas padarys didžiausią skylę valstybės biudžete, nes visi gaus mažiau. Čia yra didžiausia problema, kuria serga konservatoriai. Todėl negaliu pritarti.

PIRMININKAS. Dėkoju A. Sysui už tokią emocingą kalbą. Ir dabar kviečiu balsuoti. Gerbiamieji kolegos, kas pritaria mūsų svarstomam įstatymo projektui, balsuoja už, kas nepritaria, balsuoja kitaip.

Balsavo 99: už – 64, prieš – 13, susilaikė 22. Taigi po svarstymo įstatymo projektui pritarta.

Pagal darbotvarkę 1-3a įstatymo projektas XIP-874(2). Ir vėl kviečiu į tribūną V. Kurpuvesą.

V. KURPUVESAS (TPPF). Ačiū, Pirmininke. Šiam įstatymo projektui taip pat yra vienas Seimo narių pasiūlymas. Tai gerbiamojo K. Daukšio, V. Gapšio, L. Graužinienės ir V. Gedvilo. Taip pat yra Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvada, kurią trumpai norėčiau galbūt dabar pakomentuoti. Teisės ir teisėtvarkos komitetas atkreipė mūsų dėmesį, kad šis paketas nepalietė tokios kategorijos valstybės tarnautojų kaip diplomatus, prokurorus, vidaus tarnybos sistemos ir muitinės pareigūnus. Tai yra šiame įstatymų pakete nėra įstatymų projektų, kurie mažintų tam tikrus priedus ir šios kategorijos pareigūnams. Į tą patį dėmesį mes atkreipėm ir kalbėjom su gerbiamuoju Ministru Pirmininku. Ir tikrai surasim būdą, kaip tą problemą išspręsti iki priėmimo stadijos. Tai arba komitetas, arba Vyriausybė pateiks atitinkamus įstatymų projektus.

Taip pat norėčiau paminėti, kad komiteto posėdyje svarstant šį įstatymo projektą dalyvavo ir Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas, kuris taip pat išreiškė savo požiūrį. O jų požiūris buvo toks: jų pageidavimas būtų, kad žemesnės kategorijos statutiniams valstybės tarnautojams darbo užmokestis nebūtų mažinamas, bet jis būtų šiek tiek pakeltas. Kita vertus, jie pritarė bazinio dydžio mažinimui ir kategorijų bei koeficientų mažinimui didesnius atlyginimus gaunantiems pareigūnams. Bet komitetas tokio pasiūlymo nesvarstė, nes yra gerbiamojo J. Razmos užregistruotas atskiras įstatymo projektas ir tai bus tiesiog atskiro įstatymo projekto dalykas, ir Seimas prie to klausimo dar grįš.

PIRMININKAS. Dėkoju. Prašau, pasiūlymo teikėjai. K. Daukšys.

K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Šitas mūsų pasiūlymas liečia ministerijos naujai suformuotus kadrus. Mes galvojom tuo metu, kai jį teikėm, kad jie neturi gauti didesnį negu ministrai atlyginimą, ir manom, kad kokie kadrai, tokie ir atlyginimai, gerbiamieji.

PIRMININKAS. Dėkoju. V. P. Andriukaitis už visą ar už siūlomą pataisą?

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Už pataisą.

PIRMININKAS. Už pataisą. Prašau.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, aš remiu K. Daukšio pataisą ir išties raginu už ją balsuoti, kadangi vėlgi čia bus labai aiški pozicija išreikšta Seimo dėl apsisprendimo krizės sąlygomis. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kadangi prieš nėra, kviečiu balsuoti. Kas pritaria pataisai, balsuoja už, kas ne, balsuoja kitaip.

Balsavo 84: už – 26, prieš – 3, susilaikė 55. Taigi pasiūlymui nepritarta. Į Teisės ir teisėtvarkos departamento pasiūlymus atsižvelgta. Daugiau pasiūlymų ir pataisų negauta. Dėl viso už ir prieš. Už – L. Sabutis. Prašau. Po to prieš – A. Sysas.

L. SABUTIS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, šiaip, man regis, ir svarstymo metu, ir dabar, kad pateiktas Vyriausybės projektas dėl Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo yra per daug optimistinis. Gyvenimas rodo, kad tokios pataisos dar gali būti siūlomos, tačiau aš norėčiau palinkėti, kad iš tikrųjų tas optimistinis projektas būtų realizuojamas ne tik per šiuos ir kitus metus, bet ir ateityje. Jeigu pastebėjote, projektas susideda iš keturių dalių, keturių straipsnių, t. y. jo galiojimas prasidėtų artimiausiu metu ir galiotų 2010, ir šiais metais. Linkėkime, pritardami šioms pataisoms, kad sugrįžtų į normalias vėl vėžes darbo užmokestis valstybės tarnautojams, koks buvo iki šiol. Todėl, šioms sąlygoms esant, šioms laikinoms pataisoms pritariu.

PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš – A. Sysas. Prašau.

A. SYSAS (LSDPF). Labai ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnis vėl yra pavyzdys to ydingumo, kurį pasirinko koalicinė dauguma spręsdama biudžeto užlopymo skyles. Ir būtent šitame įstatyme ir bus pažeistas proporcingumo principas, numatytas mūsų Konstitucijoje. Labai kviečiu visus, kurie balsuos už šitą įstatymą, užsirašyti sau, nes kai kuris nors iš pareigūnų, valstybės tarnautojų, kuriuos sumažinsit, nes yra planuose dar 20 % sumažinti, kreipsis į teismą, garantuoju, kad tas pats teismas, kuriam neseniai sumažinom atlyginimą, tikrai, vadovaudamasis mūsų Konstitucija, pasikvies vieną iš jūsų atstovauti Seimui ir įrodyti, kodėl buvo priimtas toks ydingas sprendimas, kad iki 10 kategorijos nemažinam, o nuo 10 pradedam mažinti. Kuo nusikalto tas 11 kategorijoj būnantis? Aš suprantu, jis gauna daugiau, todėl dar kartą apeliuoju: neišradinėkim lietuviško dviračio. Yra progresinė mokesčių sistema, ir ji viską išspręstų, ir nereikėtų vaikščioti jums ateity į Konstitucinio Teismo posėdžius ir raudonuoti prieš teisėjus ir sakyti: nežinau, čia buvo toks politinis sprendimas, buvo sunkmetis, bet buvo nesilaikoma proporcingumo principo. Todėl balsuoju prieš.

PIRMININKAS. Kolegos, nuomonės už ir prieš išsakytos. Kviečiu balsuoti. Kas pritaria po svarstymo, balsuoja už, kas ne, balsuoja kitaip. Balsavo 89: už – 50, prieš – 17, susilaikė 22. Taigi po svarstymo įstatymo projektui pritarta.

Darbotvarkės 1-3b klausimas – projektas Nr. XIP-875. Kviečiu komiteto pirmininką V. Kurpuvesą į tribūną. Prašom.

V. KURPUVESAS (TPPF). Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, ir šiam, ir kitiems likusiems įstatymų projektams, mano duomenimis, pasiūlymų nėra pateikta. Į papildomų komitetų išvadas atsižvelgta. Visi komitetai pritarė iniciatorių pateiktiem įstatymų projektam.

PIRMININKAS. Dėkoju. Pasiūlymų ir pataisų negauta. Prieš – A. Šedžius. Prašom.

A. ŠEDŽIUS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, siūlau nepalaikyti kaip ir visų kitų ankstesnių ir tų, kurie bus, įstatymų pataisų dėl atlyginimų mažinimo, nes vis dėlto reikia laikytis ir solidarumo. Jeigu jau siūlome nemažinti visiems, tai reikia ir visiems nemažinti. O išskirti kažkurias atskiras grupes ir jiems mažinti kaip išskirtiniams, tai tikrai nesiūlyčiau. Tai, kad kas nors yra nepatenkintas Specialiųjų tyrimų tarnybos darbu, turbūt turi tam kai kurių subjektyvių arba objektyvių priežasčių, tai, aišku, balsuodami parodys ir išreikš savo nuoskaudas balsuodami.

PIRMININKAS. Už – J. Veselka. Prašom.

J. VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, įsidėmėkime, kad A. Kubilius ne kartą pareiškė, kad tiems visiems sumažinimams pritaria profsąjungos, pritaria verslininkai darbdaviai, pritaria kitos visuomeninės struktūros. Todėl mes, opozicija, kažkaip liekame vieni. Va, aš noriu prisiminti dar anuos tarybinius laikus.

Susitinka Brežnevas ir Bušas. Bušas klausia, kas čia yra Tarybų Sąjungoje, kad niekas nieko neprieštarauja tam, ką daro Vyriausybė, labai gerai, sako, sutaria tauta ir Vyriausybė. Brežnevas sako, atvažiuok patikrink ir pamatysi, kaip gražiai sutariame. Amerikietis klausia, sako, nuo rytdienos visiems mažinsime perpus atlyginimus. Visi sutinka. Tas nustemba, sako, rytoj parduotuvėse nebus prekių. Tyli, visi sutinka. Paskutinis, mano sau, nuo rytdienos pradėsim karti. Pakelia ranką, klausia: virves patiems atsinešti ar profsąjunga skirs. Jeigu tauta pritaria, tai mums reikia taip pat pritarti.

PIRMININKAS. Dėkoju. Nuomonės už ir prieš išsakytos. Gerbiamieji kolegos, kviečiu balsuoti. Kas pritariate įstatymo projektui po svarstymo, balsuoja už, kas ne, balsuoja kitaip.

Balsavo 87: už – 56, prieš – 14, susilaikė 17. Taigi įstatymo projektui po svarstymo pritarta.

Valstybės saugumo departamento statuto 43 straipsnio pakeitimo projektas. Kiek man žinoma, pasiūlymų ir pataisų nėra gauta. Gal iš karto būtų galima teikti balsuoti? Dėkoju. (Balsai salėje) Negalima. Yra užsirašiusių prieš. J. Olekas. Prašom.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Jau daug motyvų buvo išsakyta kalbant dėl kitų įstatymų projektų. Viena, mes visiškai užmerkėme akis ir nematome, kad tam tikros mūsų specialiosios tarnybos turi specialias užduotis. Jų darbo apmokėjimas yra susijęs su ta sistema, kuri iki šiol egzistavo ir dėl kurios niekas neprotestavo. Specialiųjų tyrimų tarnybos, Valstybės saugumo pareigūnai kvalifikacines kategorijas gauna už ištarnautus metus. Todėl taip neatsižvelgiant į jų specifiką mažinti, tai faktiškai vyti geriausius, kvalifikuočiausius specialistus iš šios tarnybos. Mes kalbame apie skaidrumą, apie korupcijos mažinimą ir kartu patiems profesionaliausiems žmonėms atimame atlyginimą.

Negana to, čia šiandien kartu su mumis yra ir mamos, ir maži vaikučiai, pensininkai, kuriems mažinant tokiu būdu darbo užmokestį, į „Sodros“ biudžetą nebus surenkami pinigai, ir po to vėl jūs stosite į tribūną ir sakysite, kad reikia atimti motinoms pinigus už vaikus ar pensininkams mažinti pensijas. Tai štai pritaikius mūsų pasiūlymą, premjeras vis klausia, ką jūs siūlote, į biudžetą mes siūlome surinkti daugiau pritaikius progresinę mokesčių sistemą. Ir nenukentėtų nei Privalomojo sveikatos draudimo fondas, nenukentėtų nei „Sodros“ fondas, o į biudžetą būtų surenkama. Tada jūs, spręsdami vieną problemą, nesukeltumėte dar dviejų papildomų. Todėl mes ir šiandien pasisakome prieš tokį jūsų taikomą modelį.

Gerbiamieji, įstatymų projektai, siūlantys kitą kelią, yra užregistruoti. Jums tiesiog ant lėkštutės paduota. Kai mes buvome dauguma, jūs tada protestavote. Šiandien mes savo sukurtą modelį arba pritaikytą daugelyje Europos valstybių… atiduodame autorystę. Tik nesipriešinkite, nebūkite užsispyrę kaip maži vaikai smėlio dėžėje, priimkite ir nesudarysite naujų problemų. Todėl siūlau nepritarti šiam projektui.

PIRMININKAS. Dėkoju. Už – E. Pupinis.

E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū Pirmininkui. Na, gerbiamieji kolegos, dabar jau negalėtume išskirti šitos grupės Saugumo departamento, nematau, kad kuo nors prastesni specialiųjų tarnybų žmonės, teisėjai ir panašiai. Savaime suprantama, proporcingai turi būti ir mažinama.

Taip pat nesuprantu ir gerbiamojo kolegos, prieš tai kalbėjusio. Čia lyg ir šiems žmonėms atlyginimas būtų mokamas ne iš valstybės biudžeto. Na, per mokesčius sugrįžta tik trečdalis tiek, kiek išmokama. Manyčiau, jeigu tai būtų su verslu, tai mums būtų skaudu, bet šiuo atveju mes neturime iš ko, paprasčiausiai resursų išlaikyti tam tikrą atlyginimų lygį. Manyčiau, žiūrint proporcingumo principo ir teisingumo, palyginti su kitomis tarnybomis, kur mes jau nubalsavome, mes negalime pasielgti kitaip. Todėl siūlau pritarti įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Dėkoju. Nuomonės už ir prieš išsakytos. Gerbiamieji kolegos, norėčiau atkreipti dėmesį. Gal mes galėtume bendru sutarimu pritarti pasiūlymui ir būtų galima balsuoti kartu ir dėl įstatymo projekto, taip pat ir dėl 2-3a, 2-3b, 2-4a ir 2-4b klausimų, nes pasiūlymų ir pataisų negauta. Ar būtų galima taupant laiką balsuoti dėl visų iš karto? Negalima. Gerai. Bendru sutarimu būtų galima rasti tokį sprendimą, bet jeigu ne, tai balsuojame dėl įstatymo projekto Nr. XIP-876. Kas pritaria, balsuoja už, kas ne, balsuoja kitaip.

Balsavo 88: už – 55, prieš – 14, susilaikė 19. Įstatymo projektui pritarta po svarstymo.

Dabar mūsų į rytinę darbotvarkę atkelti 2-3a, 2-3b, 2-4a ir 2-4b klausimai. Pasiūlymų ir pataisų negauta. Dar kartą kreipiuosi į Seimą, gal būtų galima iš karto dėl visų kartu? Nėra prieštaraujančių? Dėkoju.

Taigi dėl visų – už ir prieš nėra. Prieš – A. Šedžius. Prašom.

A. ŠEDŽIUS (LSDPF). Dar kartą turbūt pasikartodamas pasakysiu, kad tikrai nereikėtų priimti šio sprendimo, nes visada priimant tokius sprendimus reikėtų galvoti apie pasekmes. Šių sprendimų pasekmės, kaip matyti, iš tiesų yra liūdnos ir skaudžios. Taigi siūlau visiems balsuoti prieš ir nesileisti vienų ar kitų kolegų būti spaudžiamiems ir terorizuojamiems, o turėti savo tvirtą nuomonę šiuo klausimu.

PIRMININKAS. Dėkoju. Už nėra. Kviečiu balsuoti. Kas už mūsų… Už – S. Pečeliūnas. Prašom.

S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū. Labai keista, bet mielieji kolegos, siūlantys balsuoti prieš, tiesiog siūlo elgtis kaip stručiams: kišti galvas į smėlį ir sakyti, kad pinigų yra visiems apsčiai, jokių čia sunkių laikų joks pasaulis ir Lietuva neišgyvena. Aš labai prašyčiau gerbiamosios opozicijos baigti agituoti mums elgtis kaip stručiams. Nepavyks. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu balsuoti dėl visų mūsų ką tik pristatytų įstatymų projektų. Kas už, balsuoja už, kas ne, balsuoja kitaip.

Balsavo 96. Už – 62, prieš – 16, susilaikė 18. Įstatymų projektams po svarstymo pritarta. A. Šedžius. Prašau.

A. ŠEDŽIUS (LSDPF). Tai aš gerbiamiems kolegoms noriu pasakyti apie stručius. Kam tada jūs kaip stručiai slėpėtės už tų operatyvininkų, kai sausio mėnesį buvo atėjusi įniršusi tauta. Kur jūs tada buvote, drąsuoliai? Kodėl neišėjote pabendrauti su tauta? Irgi buvote užėmę stručio pozicijas? (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Dėkojame. Gerbiamieji kolegos, darbotvarkės klausimų blokas 1-4a. Yra gauta komiteto išvada, kad įstatymo projektas Konstitucijai neprieštarauja.

Todėl iš karto darbotvarkės 1-4b klausimas – Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-791(2). Pranešėjas – A. Melianas. Kviečiu kolegą į tribūną. Prašau.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Pirmininke, pirmiausia turime išklausyti Teisės ir teisėtvarkos komiteto poziciją, ar neprieštarauja Konstitucijai, kadangi Teisės departamento išvada šį kartą jau buvo aiški. Taigi pirmiausia turi būti perskaitytas Teisės ir teisėtvarkos komiteto šio ryto posėdžio sprendimas.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, aš ką tik pristačiau tą išvadą, jog neprieštarauja ir Statutas nereikalauja, kad išvadą skaitytų būtent Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas. Tai gali padaryti ir posėdžio pirmininkas, kadangi išvada nuo to nepasidaro mažiau galiojanti.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Mes norime išgirsti argumentus.

PIRMININKAS. Prašau.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Mes norime išgirsti Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko argumentus, nes klausimas nėra toks paprastas ir jie turėjo, taip sakant, pristatyti, nes ne visus tenkina tos išvados.

PIRMININKAS. Gerai. Jeigu taip prašote, tai aš kviečiu komiteto pirmininką asmeniškai paskelbti išvadas. Kol kas kolegos A. Meliano paprašysime luktelėti. Prašau. S. Šedbarą kviečiu į tribūną.

Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvada dėl Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIP-791(2)

S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, šiandien Teisės ir teisėtvarkos komitetas labai atidžiai apsvarstė Teisės departamento abejones, ar šis projektas ar atskiros jo vietos neprieštarauja Konstitucijai. Ir 7 balsavus už, 1 – prieš, 1 susilaikius, priėmė sprendimą, kad šis projektas Lietuvos Respublikos Konstitucijai neprieštarauja. Pagrindiniai argumentai.

Vienas argumentas tas, kad tos kategorijos, kuriai ši būtent konkreti norma taikoma, teisinis reguliavimas taikomas vienodai. Tai atitinka Konstitucinio Teismo jurisprudenciją. Kitas dalykas, dėl ko kėlė klausimą Teisės departamentas, kad ši norma reguliuos skirtingai negu statutinių pareigūnų teisinį statusą. Iš esmės absoliučios daugumos komiteto narių nuomonė buvo ta, kad statutinių pareigūnų statuso specifika objektyviai pateisiną skirtingą jų teisinį reguliavimą. Statutinio pareigūno pati esmė jau yra ta, kad jo yra kitokie teisiniai santykiai su valstybe ir su visuomene.

Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-791(2) (priėmimas) (Vyriausybė siūlo svarstyti ypatingos skubos tvarka)

PIRMININKAS. Dėkoju. Darbotvarkės 1-4b klausimas. Į tribūną kviečiu pranešėją – A. Melianą. (Balsai salėje) Ne, pagal Statutą neklausinėjama. 139 straipsnis. Prašau, įstatymo projektas Nr. XIP-791.

A. MELIANAS (LCSF). Ačiū, Pirmininke. Po svarstymo komitetas papildomai svarstė Seimo narių siūlymus. Tačiau mes eidami pastraipsniui, juos ir aptarsime.

1 straipsnis. Šiam straipsniui buvo nemažai pasiūlymų Seimo narių R. Baškienės, A. Endzino, P. Auštrevičiaus, V. V. Margevičienės, A. Meliano, M. Zasčiurinsko, S. Stomos, O. Valiukevičiūtės. Dėl 1 straipsnio tiek. Komitetas po papildomo svarstymo paliko komiteto išvadą tokią, kokia buvo po svarstymo. Taigi daugeliui Seimo narių pasiūlymų nebuvo pritarta.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų yra daug pasiūlymų. Ar galime bendru sutarimu visus palaikyti 29 balsais ir pradėti jų aptarimą? (Balsai salėje: „Galima.“) Dėkoju.

Seimo narės R. Baškienės siūlymas. Prašau, žodis pataisos teikėjai.

R. BAŠKIENĖ (MSG). Labai ačiū. Kadangi buvo atsisakyta lubų, tai aš savo pasiūlymą atsiimu.

PIRMININKAS. Dėkoju. A. Endzinas ir P. Auštrevičius. A. Endzinas. Prašau, žodis jums.

A. ENDZINAS (LSF). Dėkoju, gerbiamasis Pirmininke. Mūsų pirmo pasiūlymo esmė yra tokia. Pasiūlymas skambėtų taip: „Motinystės pašalpos dydis nuo nėštumo ir gimdymo atostogų pabaigos, kol vaikui sueis vieneri metai, yra 90 %, o kol vaikui sueis dveji metai – 75 % pašalpos gavėjo kompensuojamo uždarbio dydžio.“ Ir antra dalis šio pasiūlymo, kad „draudžiamųjų pajamų gavimas vaiko priežiūros atostogų metu neturi įtakos motinystės (tėvystės) pašalpos mokėjimui“. Tai iš esmės reikštų, kad mama ar tėtis, kuris yra išėjęs vaiko auginimo atostogų, galėtų savo darbinę karjerą tęsti toliau pagal savo galimybes nuo tada, kada jisai ar jinai mato ir įvertinęs savo jėgas gali tai daryti. Jeigu glaustai, būtų toks pasiūlymas. Siūlyčiau kolegoms palaikyti. Ačiū.

PIRMININKAS. Kolega, jeigu aš neklystu, jūs vis dėlto pristatėte ne tą pataisą, kuri buvo dabar pateikta.

A. ENDZINAS (LSF). Atsiprašau! Atsiprašau, jeigu…

PIRMININKAS. Jūs čia siūlėte dėl datos ir paskui…

A. ENDZINAS (LSF). Jeigu suklydau, jeigu leisite, pasitaisysiu. Kitas pasiūlymas. Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip, tačiau „įstatymo nuostatos netaikomos paskelbtoms ir ar mokamoms motinystės (tėvystės) pašalpoms iki 2009 m. rugpjūčio 1 d. bei naujai skiriamoms motinystės (tėvystės) pašalpoms nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2010 m. gegužės 1 d.“ Antra šio pasiūlymo dalis, kad „motinystės pašalpos nuo 2010 m. gegužės 1 d. iki 2012 m. balandžio 30 d. skiriamos pagal šio įstatymo 1 straipsnio nuostatas“. Iš esmės pasiūlymas yra iš dviejų dalių. Dėkoju.

PIRMININKAS. Dėkoju. Už – B. Vėsaitė. Prašau. Komiteto nuomonė, prašom, kolega. Gal prieš tai komiteto nuomonė, paskui žodis jums.

A. MELIANAS (LCSF). Komitetas nepritarė pono A. Endzino pasiūlymams.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kolegos prašo motyvų, ar tiesiog konstatuojame, kad nepritarta, ir tiek? B. Vėsaitė. Prašau.

B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, aš iš tiesų palaikau A. Endzino ir draugų pasiūlymą, juo labiau kad čia iš tiesų realizuojamos konstitucinės nuostatos dėl teisėtų lūkesčių. Valstybė buvo šitaip įsipareigojusi būtent tėveliams ir mamoms. Nepaisant to, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas priėmė sprendimą, jog dabartinis motinystės pašalpų mažinimas neprieštarauja Konstitucijai, aš manau, kad tokį sprendimą gali priimti tik Konstitucinis Teismas, juo labiau kad drįsčiau ir paprieštarauti kolegoms iš Teisės ir teisėtvarkos komiteto. A. Endzino ir kompanijos pasiūlymas palaikytinas, jis iš tiesų švelnesnis ir ne taip nuskriaudžia būtent jau pagimdžiusias mamas arba dar besilaukiančias.

PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš – S. Pečeliūnas. Prašau.

S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū. Mano argumentai iš principo ne prieš, bet aš labai prašyčiau, gerbiamasis komiteto pirmininke, kai yra pataisų ir, kaip girdėjote, B. Vėsaitė kalbėjo apie Konstituciją ir teisėtus lūkesčius, bet jūs pateikdamas komiteto nuomonę pasakote tik už arba prieš, nepateikdamas argumentų kodėl, o kalbame apie Konstituciją, nėra gerai. Būkite malonus, jie turbūt surašyti jūsų išvadoje, pateikite tuos komiteto argumentus, kodėl komitetas buvo prieš A. Endzino pataisas. Tada turėsime dvi nuomones ir galėsime spręsti. Nes nuomonė prieš – tai gali būti tokia ožio nuomonė. Ne tas pasiūlė, ne taip parašė, bet mes norime suprasti esmę kodėl. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Prašau.

A. MELIANAS (LCSF). Ačiū ponui S. Pečeliūnui. Išties komitetas teikia subalansuotą bendrą įstatymo projektą ir tam yra suderintos tam tikros normos. Todėl atskiras pasiūlymas dėl vienos ar kitos įstatymo dalies arba dėl vieno ar kito principo, be abejo, keičia visą sistemą. Šioje vietoje pagrindinis principas būtų toks: mes nuosekliai, kompleksiškai teikiame įstatymo projektą.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, kas palaiko pataisą, balsuoja už, kas ne, balsuoja kitaip.

Balsavo 108 Seimo nariai. Už – 69, prieš – 1, susilaikė 38. Pataisai pritarta.

Toliau yra Seimo narės V. V. Margevičienės pasiūlymas. Aš prašau jį pristatyti. O toliau posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininko pavaduotojas R. Šukys. Prašau.

PIRMININKAS (R. ŠUKYS, LCSF). Gerbiamasis pranešėjau, aš suprantu, kad yra tam tikra problema ryšium su pataisa, kuriai yra pritarta. Ar jūs norėtumėte komiteto vardu išsakyti poziciją, ar gali Seimas toliau svarstyti kitas pataisas, atsižvelgiant į tai, kad pritarta šiai pataisai. Ar jūs norėtumėte komiteto vardu pertraukos?

A. MELIANAS (LCSF). Komiteto vardu aš prašyčiau pertraukos, nes pritarus pono A. Endzino pasiūlymui reikėtų peržiūrėti kitus įstatymo punktus, nes stipriai keistų įstatymo esmę.

PIRMININKAS. Dėkoju. Statutinis prašymas, statutinis pasiūlymas, projekto svarstymo stadijoje daroma pertrauka. Tikiuosi, kad galime tai padaryti bendru sutarimu. Nėra prieštaraujančių. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau.

Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo 2, 4, 5, 7, 9, 10, 13, 18, 20, 21, 26 straipsnių pakeitimo ir papildymo, Įstatymo priedo papildymo ir 28 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIP-800(2) (svarstymas) (taikoma ypatingos skubos tvarka)

Gerbiamieji kolegos, kitas darbotvarkės kompleksinis klausimas 1-6a, 1-6b, 1-6c ir 1-6d. Pirmasis įstatymas – Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo 2, 4, 5, 7, 9, 10, 13, 18, 20, 21, 26 straipsnių pakeitimo ir papildymo, įstatymo priedo papildymo ir 28 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIP-800. Kviečiu į tribūną svarstymo stadijoje pristatyti pagrindinio komiteto išvadą Biudžeto ir finansų komiteto vardu kolegą R. Kupčinską. Prašom.

R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Laba diena, gerbiamieji kolegos. Pristatau pagrindinio komiteto išvadą, komitetas nusprendė pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir komiteto išvadom. Balsavimo rezultatai: už – 7, susilaikė 4. Dabar…

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau. Yra pageidaujantys kalbėti diskusijoje keturi Seimo nariai. Po to svarstysime pataisas ir pasiūlymus. Kviečiu į tribūną dalyvauti diskusijoje kolegą A. Šedžių. Prašom. Kolega A. Šedžius atsisako. Tuomet kviečiu K. Glavecką. Nepageidauja. Kviečiu į tribūną dalyvauti diskusijoje K. Daukšį. Atsisako. Ir tuomet kolega J. Olekas. Jūs taip pat dėl kurio nors kito? Nedalyvausite. Dėkoju. Diskusijoje nėra pageidaujančių dalyvauti. Prašau gerbiamąjį pranešėją grįžti į tribūną.

Gerbiamieji kolegos, yra Seimo narių A. Zuoko ir Ž. Šilgalio pasiūlymai. Tačiau jų nematau salėje, dabar nėra kas pristato. Ar kas nors pageidauja palaikyti šį pasiūlymą ir jį motyvuoti? Nėra pageidaujančių. Prašau pagrindinio komiteto poziciją, kodėl komitetas nepritaria. Prašom.

R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Komitetas nepritarė, nes Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009-14-EB iš dalies kaip tik apie tai kalba ir mes siūlome šiam pasiūlymui nepritarti. Tiek trumpai.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, ar yra reikalaujančių balsuoti dėl šio pasiūlymo, ar pritariame komiteto pozicijai galbūt bendru sutarimu? Nėra prieštaraujančių. Pritarta komiteto pozicijai. Pasiūlymas nebalsuojamas. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau. Daugiau siūlymų nėra pateikta šioje stadijoje. Kalbėti dėl balsavimo motyvų pageidauja. Motyvai už – K. Glaveckas. Jo nėra. A. Šedžius taip pat nepageidauja.

Gerbiamieji kolegos, ar galime bendru sutarimu po svarstymo pritarti Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo 2, 4, 5, 7, 9, 10, 13, 18, 20, 21, 26 straipsnių pakeitimo ir papildymo, įstatymo priedo papildymo ir 28 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektui. Nėra prieštaraujančių? Pritarta po svarstymo. Dėkoju.

Bankų įstatymo 73 straipsnio papildymo ir Įstatymo priedo papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-801(2) (svarstymas) (taikoma skubos tvarka)

Kitas darbotvarkės 1-6b klausimas – Bankų įstatymo 73 straipsnio ir priedo papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-801. Kviečiu į tribūną pagrindinio komiteto išvadą pristatyti pranešėją R. Kupčinską. Prašom.

R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Komiteto tokia išvada dėl (atsiprašau, Nr. XIP-801?), dėl Nr. XIP-801(2) projekto. Komitetas pritarė iniciatorių pateiktam įstatymo projektui. Už – 8, prieš ir susilaikiusių nebuvo. Tokios išvados.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau. Nėra pasiūlymų iš įstatymų leidybos iniciatyvos teisę turinčių subjektų, kuriuos reikėtų Seimui svarstyti ir apsispręsti. Gerbiamieji kolegos, pageidaujančių kalbėti diskusijoje, taip pat nėra. Kalbėti dėl balsavimo motyvų niekas neužsirašė. Gerbiamieji kolegos, ar galėtume bendru sutarimu pritarti Bankų įstatymo 73 straipsnio ir priedo papildymo įstatymo projektui po svarstymo? Nėra prieštaraujančių. Dėkoju. Pritarta. Yra pageidavimas balsuoti. Gerai. Gerbiamieji kolegos, prašau pasiruošti ir balsuoti. Kas už tai, kad būtų priarta po svarstymo Bankų įstatymo 73 straipsnio ir priedo papildymo įstatymo projektui? Prašau pasiruošti ir balsuoti. Kas pritaria, balsuoja už, kas turi kitokią nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.

Užsiregistravo 87, balsavo 87. Už – 73, prieš – 2, susilaikė 12. Įstatymo projektui po svarstymo pritarta.

Kredito unijų įstatymo 62 straipsnio papildymo ir Įstatymo papildymo priedu įstatymo projektas Nr. XIP-802(2) (svarstymas) (taikoma skubos tvarka)

Kitas darbotvarkės klausimas, 1-6c – Kredito unijų įstatymo 62 straipsnio papildymo ir įstatymo papildymo priedu įstatymo projektas Nr. XIP-802(2). Kviečiu Biudžeto ir finansų komiteto išvadą pristatyti kolegą R. Kupčinską. Prašom.

R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Labai ačiū. Čia yra lydintis įstatymas, kaip ir ankstesnis, kur buvo balsuota, todėl komitetas siūlo pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 8 – už, prieš nebuvo, 4 susilaikė. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau. Dalyvauti diskusijoje niekas neužsirašė. Kalbėti dėl balsavimo motyvų taip pat nėra pageidaujančių. Noriu paklausti kolegų Seimo narių. Gal galėtume bendru sutarimu pritarti po svarstymo šiam įstatymo projektui? Nėra prieštaraujančių. Dėkoju. Pritarta po svarstymo bendru sutarimu.

Centrinės kredito unijos įstatymo 58 straipsnio papildymo ir Įstatymo priedo papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-803(2) (svarstymas) (taikoma skubos tvarka)

Darbotvarkės 1-6d klausimas – Centrinės kredito unijos įstatymo 58 straipsnio papildymo ir priedo papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-803(2). Prašau R. Kupčinską pristatyti išvadas.

R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Dėl Nr. XIP-803 komiteto sprendimas yra toks: pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 8 – už, prieš nebuvo, 4 susilaikė. Čia, kaip ir dėl ankstesnių, papildomų siūlymų iš organizacijų, Seimo narių ir kitų suinteresuotų nebuvo. Tik tiek, kad mes nepritarėme kai kurioms Teisės departamento išvadoms, kaip ir dėl ankstesnių šiame bloke esančių įstatymų. Labai ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau. Dalyvauti diskusijoje pageidaujančių Seimo narių nėra. Kalbėti dėl balsavimo motyvų taip pat niekas nepageidauja ir jokių pasiūlymų, dėl kurių reikėtų apsispręsti Seimui, iš tiesų nėra šiam projektui. Noriu paklausti kolegų, ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo šiam įstatymo projektui? Dėkoju, gerbiamieji kolegos, pritarta po svarstymo bendru sutarimu.

Švietimo įstatymo 28 ir 66 straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-422 (pateikimas)

Gerbiamieji kolegos, kadangi yra sutaupyta laiko, norėčiau pasiūlyti svarstyti rezervinį 1 klausimą – projektas Nr. XIP-422, Švietimo įstatymo 28 ir 66 straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas. Kviečiu į tribūną pateikimo stadijoje projektą pristatyti kolegą J. Dautartą. Gerbiamieji kolegos, dar noriu vieną protokolinį formalų veiksmą atlikti. Kadangi mes padarėme vieno projekto svarstymo pertrauką, mes turime konstatuoti, kad tai buvo atlikta vadovaujantis Seimo statuto 154 straipsnio 1 dalimi, kada reikalauja pranešėjas Seimui priėmus tam tikras pataisas.

Prašau, gerbiamasis pranešėjau, pristatyti savo teikiamą projektą.

J. DAUTARTAS (TS-LKDF). Gerbiamasis Seimo posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos. Leiskite pristatyti Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 28 ir 66 straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymo projektą. Matyt, daugelis iš jūsų žino, kai švietimo sistemoje yra tam tikros pertvarkos, profesionalų vadinamos (…) tinklo pertvarkos, dažnai būna įvairių problemų. Įvairiuose regionuose jos sprendžiamos labai skirtingai. Iš tikrųjų politikai, matyt, turi padaryti paprastą išvadą, kad užsidarymas savyje ir vien tik politinės nuostatos, kurios lyg ir patikrintos, dažnai veda į aklavietę. Todėl yra daugelio visuomeninių organizacijų ir tėvų kreipimaisi. Aš noriu priminti ir Kauno tinklo problemas, ir Vilniaus apskrities tinklo problemas, kreipėsi į mane, ir ne tik mane, čia jau tas procesas vyksta kokie ketveri penkeri metai. Kad vis dėlto, kai yra reorganizuojamos švietimo įstaigos, daugiausia turima omenyje pradinio ugdymo įstaigos, tai yra darželiai, pirmosios keturios klasės, pagaliau ir pagrindinio mokslo, kad vis dėlto būtų atsižvelgta į bendruomenės ir tėvų reikalavimus ir tie dalykai būtų suderinami. Labai dažnai valdžia savivaldos lygmenyje tas mokyklas uždaro kartais ir politiniais motyvais. Noriu pabrėžti šitą žodį – kartais politiniais motyvais. Na, pripažinkime, kad ir visoje Lietuvoje, kai pasikeičia savivaldos sudėtis arba interpeliaciniai dalykai, ar rinkimų rezultatai, švietimo sistema ypač kenčia. Būna savesni direktoriai, ne savi direktoriai, šitą procesą visi žinote.

Mano pasiūlymo esmė ir yra tokia, kad kai uždaroma kokia nors švietimo įstaiga, tai būtų suderinama su bendruomene. Jeigu kyla konfliktas, kad įsikištų valstybė. Šiuo atveju norėčiau pasakyti, kad mano įstatymo projekte tai buvo apskritis. Norėčiau pristatyti, kad kolega G. Songaila mano pasiūlymui suteikė tokio labai gero racionalumo, nes apskritys yra naikinamos, tai jis siūlo, kad tai būtų valstybinė institucija ir Vyriausybė turi numatyti tą tvarką, kuri neleistų naudotis tam tikroms politinėms jėgoms, kad tai būtų nekorektiška.

Jūs įstatymo projektą, matyt, visi turite prieš savo akis. Jis jau treji ketveri metai diskutuojamas ir frakcijose, ir visur kitur. Šiuo atveju, man atrodo, kad ir pats gyvenimas jį tiesiog pribrandino. Jeigu jūs man užduosite klausimą, kad tuo galima labai pasinaudoti, tai vis dėlto valstybės nustatyta tvarka tą dalyką, Vyriausybės, atsiprašau, nustatyta tvarka tą dalyką reglamentuoja. Tai tiek įvado. Prašau palaikyti, kolegos.

PIRMININKAS. Jūsų pageidauja paklausti dvylika Seimo narių. Pirmasis klausia kolega E. Žakaris. Prašom.

E. ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, jūsų projektas labai laiku, labai geras ir aš tikrai jus agituočiau prašyti Seimo Pirmininko skubos.

O klausimas būtų toks. Jūs įvardinate gyventojų bendruomenės nuomonę. Jeigu tai būtų mokyklos bendruomenė, tai viskas aišku. Sukvietei, susirinkimas, nubalsavo, ir viskas. O pačios gyventojų bendruomenės kaip jūs įsivaizduojate sutikimą nesutikimą? Ačiū.

J. DAUTARTAS (TS-LKDF). Atvirai šnekant, įstatymo projekte turima omenyje daugiau mokyklos bendruomenė. Tas garsusis trikampis: mokinys, tėvas ir mokytojas. Bet, gerbiamasis kolega, jūs pats suprantate, kad tai išsiplečia ne vien tik mokyklos bendruomenės prasme, bet persikelia ir į dalį bendruomenės. Kaip pavyzdį aš noriu pasakyti, kad netgi tų tėvų, kurių vaikai nesimoko arba mokėsi, ar dar mokysis, arba visai nesimoko, pripažįsta mokyklą kaip kultūros židinį. Ypač kaimo vietovėse. Todėl ta sąvoka daugiau bendrinė. Bet jeigu jūs patikslintumėte, aš manyčiau, kad įstatymo teikėjai, ir G. Songaila, kuris irgi atidžiai žiūrėjo ir prisijungė savo pasiūlymais… Mes į tai galbūt neatkreipėme dėmesio, bet netgi ir mūsų tekste aš nematyčiau dramos. Esame atviri pasiūlymams. Bet šiuo atveju ta bendruomenė kaip idėja sutampa, todėl kad ji ne vien tik mokyklos bendruomenė, bet iniciatyva, žinoma, paliekama mokyklos bendruomenei, nes jinai formintų tą dalyką.

PIRMININKAS. Klausia J. Olekas. Prašom.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, galbūt aš šiek tiek ir pasikartosiu, ką mano kolega klausė. Iš tikrųjų tas santykis, kai mes atsižvelgiam į savivaldybės kaip steigėjo ir į bendruomenės nuomones, tai yra dažniausiai labai priešingos. Daugeliu atveju savivaldybės nori vykdyti reformas ir optimizuoti, o bendruomenės nori turėti savo mokyklas. Kaip tai bus išspręsta, kai mes priimsim šitą įstatymą?

J. DAUTARTAS (TS-LKDF). Na, ten yra… Vyriausybė turi tam tikrą tvarką ir čia būtų kaip trečioji šalis. Aš suprantu, kad tai suponuoja kaip ir… Suprantat, daugeliu atveju tai yra konfliktiški dalykai. Aš noriu pasakyti jums garsųjį Zarasų atvejį, kur buvo, taip sakant, žmonės net badavo, buvo ten devyni mokiniai per keturis klasės komplektus. Bet visoj Lietuvoje vis dėlto mes turime… Pagaliau net ir socialdemokratai savo programoje yra įrašę, kad mes turime atsižvelgti į tuos vadinamuosius ne konfliktinius, bet tą situaciją, kuri yra globotina. Aš turiu omeny, kai tinklas ir Vyriausybės įstatymas kaip ir suponuotų reformą, bet čia šiuo atveju tas įstatymas būtų koreliuojantis, kad valstybė, t. y. Vyriausybė, nustatyta tvarka galėtų įsikišti ir suderinti interesus. Ar atsakiau? (Balsai salėje)

J. OLEKAS (LSDPF). Iš dalies.

J. DAUTARTAS (TS-LKDF). Iš dalies.

PIRMININKAS. Klausia B. Pauža. Jo nėra. Tuomet klausia B. Vėsaitė. Prašom.

B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamasis pranešėjau, pritariu jūsų įstatymo projektui, nes tie, kurie atvažiavę iš regionų, tai žinome, kokios problemos kartais kyla dėl tinklo optimizavimo. Bet atsakykite nuoširdžiai, kuriems Lietuvos regionams būtų labiausiai taikytina jūsų pataisa?

J. DAUTARTAS (TS-LKDF). Geras klausimas. Ir visiškai neslėpsiu. Jūs, matyt, turit omeny, kad jeigu aš atsakysiu, kad tai neliestų Vilniaus apskrities ir Vilniaus rajono, ir Šalčininkų rajono, matau kolegų bičiulių geranoriškas šypsenas… Be abejonės, tai liestų juos, bet ir ne tik juos. Jeigu statistiškai mes pažiūrėtume, mes puikiai suprantam, kad šita įstatymo pataisa tie regionai, Kauno, tarkim, Kauno miestas, kur tinklas nesutvarkytas ir kur yra pažeistas gimnazijų ir visuomeninių gimnazijų ir kitų mokyklų tinklas, tikrai pasinaudos.

Dabar atsakau bičiuliams lenkams, kurie gal mato lietuvišką klastą čia. Čia jokios klastos nėra. Iš tikrųjų noriu pasakyti, kad, neslėpsim, lietuviškos mokyklos, nors kolega J. Norkevičius… lietuviškos mokyklos… Aš nepasakyčiau, kad jų yra, na, kažkokios nelygios teisės, bet atskiri atvejai iš tikrųjų reikalauja tam tikros koreliacijos. Kaip ir lenkiškosios mokyklos turės galimybę lygiai taip pat pasinaudoti šita įstatymų baze. Čia yra vienas su vienu, vienas su vienu. Tiek baltarusiškos, jeigu būtų, tiek ukrainietiškos, tiek lietuviškos. O aš noriu pasakyti, čia labai rimtas yra dalykas, neužmirškime, kad mes esame Lietuvos piliečiai. Tai yra pakankamai rimta, ir mes turim ginti tiek lenkiškų mokyklų interesus, tiek ukrainietiškų, kurių nėra, tiek baltarusiškų, kurių nėra, tiek lietuviškų, kurių dar yra.

PIRMININKAS. Klausia K. Daukšys.

J. DAUTARTAS (TS-LKDF). Ar atsakiau į klausimą? (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Gerbiamasis Kęstuti, jūs užsirašęs klausti. Ar pageidaujate klausti? Kolega Kęstutis diskutuoja ir nepageidauja klausti. Klausia V. M. Čigriejienė.

J. DAUTARTAS (TS-LKDF). Gal jau nekankinkite manęs, esminis klausimas buvo užduotas … Kiti kartojasi. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Tuomet klausia E. Pupinis. Prašom.

E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Na, iš tikrųjų įstatymo projektas svarstytinas, tačiau norėčiau paklausti. Čia yra įregistruotas gerbiamojo G. Songailos pasiūlymas, galbūt iš tikrųjų reikėtų pavesti Vyriausybei spręsti tuos klausimus ir tuo ir pabaigt, nes šiuo metu daug yra problemų su reorganizacija dėl apskričių, o ten yra įrašyta, kad apskritys, bet jeigu apskričių neliks, tiesioginė steigėja taps ministerija. Klausimas, ar ne per daug garbės, pavyzdžiui, Zarasų kažkokiai mokyklai būt pavaldžiai tiesiogiai ministerijai? Ačiū.

J. DAUTARTAS (TS-LKDF). Ne, tai… Gerbiamasis Edmundai, jūs pats esat buvęs Utenos meru ir, tarp kitko, puikiai sutvarkęs tinklą, galbūt dėl to taip ir šnekat. Vienas iš argumentų, kad jūs tapote Seimo nariu, kad jūs puikiai sutvarkėte tinklą. Bet aš noriu pasakyt, čia tos garbės Zarasų mokyklai ar Pilviškių, arba kokių nors Puškonių tiek pat kiek ir kitoms, nes esmė, ar mes pasitelkiam savo Vyriausybę, ar ne. Vyriausybės nustatyta tvarka, kuri negali pažeisti subjekto interesų, nes to neleidžia Konstitucija pagaliau.

PIRMININKAS. Klausia P. Auštrevičius. Prašom.

P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Dėkoju. Gerbiamasis pranešėjau, nepaneigiamas faktas, kad vyksta mokyklų reorganizavimas, tiksliau, reforma dėl demografinės situacijos ir kai kada dėl finansinių sumetimų. Deja, tas tinklas tiek bendrojo lavinimo mokyklų, tiek ikimokyklinio ugdymo įstaigų keičiasi. Ar tokios išlygos nebuvimas nebus savotiškas stabdantis veiksnys arba sąlyga būtent jau numatyta reorganizacija? O, deja, bet ir reorganizuojant dažniausiai remiamasi iš tikrųjų nepaneigiamai savivaldybės nuomone ir panašiai. Ar tai nebus tikrai dar vienas kliuvinys vykdyti, aš pasakyčiau, pagrįstą racionalią reorganizaciją, kuri yra neišvengiama?

J. DAUTARTAS (TS-LKDF). Na, toks pavojus yra, be abejonės, toks pavojus yra, bet tai priklauso nuo savivaldos sugebėjimo susitarti su bendruomenėm. Mes tą dalyką, gerbiamasis Petrai, deklaruojam, bet dažnai tą procesą imituojam. Dėl to mes turim puikių savivaldybių, kur tas dalykas yra padarytas, tarkim, galėčiau paimt kad ir Klaipėdą. Labai sudėtingas miestas, bet jie susitaria. Jeigu ateina bendruomenė arba pedagogai, arba švietimo skyrius, kaip steigėjas, išaiškina savivaldai naudą… Mes gi šitą įstatymo projektą teikiam ne vien dėl to, kad apsaugotume lietuviškas mokyklas Vilniaus rajone arba, priešingai, lenkiškas mokyklas Vilniaus rajone. Čia yra vienas su vienu, tarp kita ko, vienas su vienu. Bet mes tikimės, kad šitas įstatymo projektas pakels ir kokybę, nes dažniausiai ten bendruomenės aktyvios, kur turi racionalų pagrindą, jos yra užtikrintos dėl to, jos ir reikalauja. Neaktyvios bendruomenės švietėjiškos yra tylios, pakankamai uždaros. Čia šitas įstatymo projektas yra aktyviom bendruomenėm ir aš tikiu, kad jis yra koreliuojantis ir sujungiantis negu skiriantis.

PIRMININKAS. Ir paskutinė klausiančioji – V. M. Čigriejienė. Tik aš noriu atsiprašyti gerbiamosios Vidos. Tuomet, kai aš kviečiau jus klausti…

J. DAUTARTAS (TS-LKDF). Gerbiamoji Vida…

PIRMININKAS. …ir buvo įjungtas mikrofonas, jūs ne iš karto supratot, kad jums suteikiamas žodis. Tai dabar jums yra suteikiama galimybė paklausti. Prašom.

V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke, kad suteikėt man žodį.

Gerbiamasis pranešėjau, noriu jūsų paklausti, aš, kaip praktiškas žmogus, nelabai įsivaizduoju, kaip tai bus vykdoma (Rimai, truputį…), kaip tai bus vykdoma, nes savivaldybei vykdant mokyklų restruktūrizaciją gyvenamosios vietovės bendruomenės nuomonės nepaisome. Alytaus rajono pavyzdys. Dešimt mokyklų uždaryta. Tai apie kokį kultūros židinį mes galim kalbėti? Jūs tuo metu irgi buvot Švietimo komiteto narys ir spaudoje skambėjo tos frazės ir nieko nebuvo padaryta. Čia ne lenkiškos mokyklos, lietuviški židiniai sunaikinti. Dešimt!

J. DAUTARTAS (TS-LKDF). Tai aš apie tai ir kalbėjau, gerbiamoji profesore.

V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Taip, tai aš suprantu, bet kaip tą mes kontroliuosime ir kaip tas bus vykdoma? Merai tampa karaliukais ir jie daro taip, kaip jiems geriau. Ačiū.

J. DAUTARTAS (TS-LKDF). Ačiū už klausimą. Gerbiamoji Vida, jūs kaip visą laiką iš didžiulės meilės man užduodate klausimą, tai jau tradicija, bet aš atsakysiu su tokiu humoru. Tam mes turim V. Čigriejienę, kad tie merai nepasijustų karaliukais.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau. Jūs atsakėte į klausimus Seimo narių, kurie per klausimams skirtą laiką suspėjo paklausti. Dėl balsavimo motyvų pateikimo stadijoj yra pageidaujančių kalbėti. Motyvai už – E. Žakaris. Prašom.

E. ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Labai laiku projektas, tikrai raginu palaikyti, nes visiems turbūt ne paslaptis, kad dabar prasidėjus jau, galima sakyti, kaip ir masiniam mokyklų uždarymui vyksta daug konfliktų, ne visada skaitomasi su bendruomenėm, kartais nesiteikiame net joms ir paaiškinti. Ir manau, kad šiuo atveju Vyriausybė irgi… jeigu bendruomenė nesutiks vien dėl to, kad kažkas pakurstys iš užsispyrimo, jinai nepriims sprendimo pakeisti steigėją. Tai šiuo atveju atsiras toks kaip nešališkas arbitras, ko tikrai labai reikia įtampai panaikinti ir geriems sprendimams priimti. Tikrai raginu palaikyti.

PIRMININKAS. Ir motyvai prieš – J. Olekas. Prašom.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, kaip visada, gerais norais ir pragaras grįstas. Aš manau, kad tikrai atsiranda tokių situacijų, kai reikia derinti bendruomenės ir savivaldybių tarybos interesus. Bet teikiamos pataisos vargu ar tą problemą sprendžia.

Pirma, 28 straipsnio papildymas nauja 6 dalimi nurodo į labai laikiną instituciją. Kiek mes žinome, valdančioji dauguma yra priėmusi sprendimą naikinti apskritis, todėl perduoti steigėjo funkcijas apskričiai – tai reiškia perduoti tai institucijai, kuri yra naikinama, ir tikėtis, kad bendruomenė sulauks iš jos didesnės paramos negu sulaukė iš savo rinktų savivaldybės tarybos deputatų, yra labai abejotina. Todėl manau, kad šis siūlymas jau yra pavėluotas, nors mano kolega sakė, kad laiku teikiamas. Galbūt anksčiau, kai apskritys buvo stabiliai funkcionuojančios ir dirbančios, jos galėjo šitą problemą spręsti. Kaip rodo kai kurie pavyzdžiai, ir toje pačioje Vilniaus apskrityje ar Šalčininkuose „Tūkstantmečio“ lietuviška mokykla, ar Nemenčinėje tuos dalykus sprendė. Deja, šiandien tai jau yra nueinantis dalykas, ir, man atrodo, mes daug iečių sulaužysim, bet sprendimo neturėsim.

Dabar dėl 66 straipsnio papildymo, kuriame kalbama tik apie valstybines mokyklas. Aš manau, kad toks sprendimas dėl nevykdymo, faktiškai dėl įstatymo pažeidimo turėtų vienodai liesti tiek valstybines mokyklas, tiek privačias. Jeigu jos nevykdo, kažko nedaro, tai turi būti vienodai už tai baudžiamos arba turi nutraukti savo veiklą ir kažkas turi tas funkcijas perimti.

Manau, kad yra apie ką diskutuoti, bet pateiktas konkretus projektas iškeltų uždavinių nesprendžia, todėl negaliu pritarti tokiam projektui.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, išklausėme vieną, pasisakantį dėl motyvų už, vieną – prieš. Apsispręsime balsuodami. Kviečiu kolegų dėmesio. Prašau pasiruošti ir balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta po pateikimo Švietimo įstatymo 28 ir 66 straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymo projektui, kurio Nr. XIP-422, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Prašom.

Užsiregistravo 79, balsavo 79: už – 58, prieš – 5, susilaikė 16. Įstatymo projektui po pateikimo pritarta. Seniūnų sueiga siūlo paskirti šiam įstatymo projektui svarstyti pagrindinį komitetą – Švietimo, mokslo ir kultūros komitetą. Papildomų nėra numatyta.

Kolegė D. Bekintienė per šoninį mikrofoną turi kitų pasiūlymų. Prašom.

D. BEKINTIENĖ (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamieji, aš taip pat sunkiai balsavau už, šiek tiek abejodama, ar tai nepažeidžia Vietos savivaldos įstatymo ir Savivaldos chartijos. Kaip žinote, švietimas yra valstybės deleguota funkcija savivaldai ir šita problema, kuri yra, čia yra, aš ją pripažįstu, kad jinai egzistuoja. Ar negalima būtų spręsti per Savivaldos įstatymą? Juk neseniai priėmėme naują Savivaldos įstatymą, sureikšminom bendruomenių reikšmę, bet, deja, problema yra ta, kad merai neskuba vykdyti naujo Vietos savivaldos įstatymo. Tai štai turėjau ir viešai šias savo abejones išsakyti. Ačiū.

PIRMININKAS. Čia buvo replika po balsavimo. Gerbiamieji kolegos, vis dėlto mes turime apsispręsti dėl komitetų. Ar yra siūlymas skirti papildomą komitetą? Prašau aiškiai suformuluoti.

D. BEKINTIENĖ (TS-LKDF). Taip, siūlau papildomu komitetu skirti Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą.

PIRMININKAS. Dėkoju. Ar galime bendru sutarimu sutarti dėl komitetų? Pagrindinis komitetas – Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, papildomas komitetas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Nėra prieštaraujančių? Sutarta. Ir siūloma svarstyti šį įstatymo projektą Seimo rudens sesijoje. Dėkoju, sutarta bendru sutarimu.

Prieš skelbdamas kitą darbotvarkės klausimą, t. y. 1-5 – Vyriausybės valandą, noriu ištaisyti vieną klaidą, kurią mes čia bendru sutarimu padarėme. Vis dėlto, kaip mane informavo komiteto pranešėjas, Ligos ir motinystės įstatymo projekto svarstymo pertrauka yra daroma vadovaujantis 158 straipsnio 3 ir 4 dalimis. Ir tai noriu užfiksuoti protokole, nes tai sutvarkys procedūriškai šio projekto tolesnę galimybę svarstyti tiek pagrindiniame komitete, tiek grįžti į Seimą su šiuo įstatymo projektu. Tai tikiuosi, kad aiškumas dabar yra ir jau galutinis sprendimas.

Kolega G. Songaila dėl vedimo tvarkos. Prašom.

G. SONGAILA (TS-LKDF). Jūs labai paskubėjot čia bendru sutarimu jau rudenį, bet ką darysi, aš nerėkiau garsiai. Tai lyg ir gerai, gal ir rudenį apsvarstysim.

Bet šiaip norėjau repliką dėl J. Oleko kalbos, nes jis neskaito pateiktų pasiūlymų ir negirdėjo, ką kalbėjo gerbiamasis J. Dautartas, kad siūloma kaip tik keisti tą vietą, nes projektas buvo seniai pateiktas, dabar siūloma, kad Vyriausybės įgaliota institucija tą darytų. Ir pagal Vyriausybės nustatytus kriterijus. Čia kalbama tik apie tuos atvejus, kai pažeidžiami ir kriterijai, ir plius kiti teisės aktai, ir plius dar mokyklos bendruomenės… beje, aš irgi siūlau įrašyti, kad mokyklos bendruomenės daugumos. Bent jau tėvų. Tai dėl to manau, kad jūs paskubėjot agituoti prieš pateikimą.

PIRMININKAS. Repliką po balsavimo – kolegė D. Kuodytė. Prašom.

D. KUODYTĖ (LSF). Kadangi iš tiesų įstatymo pataisos yra svarbios, mes frakcijos vardu prašytume kreiptis į Vyriausybę ir prašyti išvados.

PIRMININKAS. Ar galime pritarti bendru sutarimu siūlymui priimti Seimo protokolinį nutarimą, kad būtų paprašyta Vyriausybės išvados? (Balsai salėje) Nėra prieštaraujančių. Bus kreiptasi į Vyriausybę dėl Vyriausybės išvados.

Gerbiamieji kolegos, kitas darbotvarkės klausimas. Dėl asmeninių motyvų dar J. Olekas, nes buvo paminėta jo pavardė. Prašom per šoninį mikrofoną.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš noriu pasakyti savo kolegai, kad tikrai perskaičiau ir žinau apie jūsų pataisas. Bet mes šiandien svarstėm ir mums buvo pateiktas įstatymo projektas toks, koks buvo pateiktas. Todėl aš tokiam projektui, sakiau, nepritariu. Jeigu bus atsižvelgta į pataisas, tai tada galbūt ir pritarsiu.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, replikos baigtos.

Vyriausybės valanda

Pereiname prie kito darbotvarkės klausimo – 1-5 – Vyriausybės valanda. Ir, kaip numato Seimo statutas, pirmasis klausia, turi galimybę paklausti du klausimus opozicijos lyderis V. Mazuronis. Prašom.

V. MAZURONIS (TTF). Labai ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Mano pirmas klausimas bus premjerui, laikinajam dabartiniu metu premjerui A. Kubiliui.

Gerbiamasis premjere, pinigų pasiūlos vidaus kredito šalies ekonomikai mažėjimą sąlygoja bankų kredito išteklių mažėjimas. Per šių metų 5 mėnesius bankų kreditavimo ištekliai sumažėjo apie 2 mlrd., ir tai įvyko dėl to, kad iš šalies pasitraukė motininių bankų lėšos – apie 2,4 mlrd. Lt. Skolinimasis nacionaline valiuta ir euro palūkanų skirtumas nuolat didėja. Ir tai iš esmės skatina nacionalinių pinigų išstūmimą iš paskolų portfelio. Netgi galima teigti, kad šiandien mes Lietuvoje iš esmės de facto jau turime bevaliutę pinigų sistemą.

Mano klausimas būtų, kodėl mūsų šalyje veikiantys bankai ignoravo, ignoruoja ir nevykdo Europos centrinio banko pinigų skolinimosi skatinimo ir ekonomikos gaivinimo politikos? Kokie turėjo būti mūsų Lietuvos banko veiksmai tam, kad būtų sutelktas ir nukreiptas šalies banko veikimas Europos Sąjungos, taip pat ir Lietuvos, ekonomikos atgaivinimui skatinti? Ir pagrindinis, ar jus tenkina, gerbiamasis premjere, Lietuvos banko ir jo vadovo veikla šiom sunkmečio sąlygom? Jeigu ne, kokių priemonių ruošiatės imtis, kad keistųsi situacija?

PIRMININKAS. Ar jūs paklausėte abu klausimus iš karto, nes čia lyg ir du?

V. MAZURONIS (TTF). Vienas. Čia yra vienas klausimas, kompleksinis.

PIRMININKAS. Gerai. Dėkoju. Aš tikiuosi, premjeras atsakys. Gerbiamieji kolegos, aš labai gerbiu ir opozicijos lyderį, ir visus kolegas, bet laikykimės Seimo statuto, – paklausti yra viena minutė. Jūs išnaudojote dvigubai daugiau laiko. Kitą klausimą, prašom. Taip pat ir ministrams, ir visiems galioja dvi minutės atsakyti.

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamasis opozicijos lyderi, jūs labai svarbų ir argumentuotą klausimą uždavėte, bet norint į jį išsamiai atsakyti reikėtų daug laiko. Aš iš karto atsiprašau, galbūt ne į visus niuansus ir sugebėsiu atsakyti per trumpą laiką.

Daug kas mūsų netenkina iš to, kokią mes matome bankų veiklą. Kaip žinote, priemonių paveikti situaciją mes turime labai nedaug, išskyrus tai, kad mūsų veiksmai, konsoliduojant viešuosius finansus, didinant pasitikėjimą mumis tarptautinėse rinkose, yra būtinas veiksmas tam, kad galėtume per pasitikėjimo stiprinimą mažinti kainą, kurią mokame už skolinimąsi tarptautinėse rinkose, o kartu ir vietinėje rinkoje. Iš tiesų kalbame su bankais, tarp jų ir dėl tų procesų, ką jūs įvardinote. Ir vakar turėjau progą kalbėtis, ir finansų ministrė kalbasi, pasakome ir kritinių pastabų, tai atsispindi ir tarptautinėje žiniasklaidoje, tai yra vienas iš mūsų galimų veiksmų, kitaip sakant, labai aiškiai parodant, kad mes, nors ir neturime didelių instrumentų, bet situaciją matome, stebime ir atkreipiame į ją dėmesį tų šalių vyriausybių, kuriose veikiai motininiai bankai, o kartu ir tarptautinės bendruomenės.

Dėl Lietuvos bankų veiklos. Išties, kaip žinote, Lietuvos bankas yra nepriklausomas, savarankiškas, tai yra vertybė. Vyriausybė neturi priemonių veikti jo veiklą, nors, be abejo, šioje situacijoje, kokia klostosi, mes norėtume ir siektume didesnio visų institucijų – ir Seimo, ir Vyriausybės, ir Prezidento, ir Lietuvos banko – bendradarbiavimo ieškant pačių efektyviausių tiek dabartinių problemų, tiek potencialiai galinčių kilti problemų sprendimų. Apie tai tikrai kalbamės ir kalbėsime toliau. Tikiu, kad rudeniop, rugsėjo mėnesį mes galbūt turėsime ir bendrų diskusijų rezultatą, įvairių naujų pasiūlymų ir bankams, ir įvairių priemonių, kurios būtų reikalingos, kad mes galėtume atitinkamai valdyti visą situaciją.

PIRMININKAS. Klausia antrąjį klausimą V. Mazuronis. Ruošiasi kolega E. Žakaris.

V. MAZURONIS (TTF). Labai ačiū. Aš antrą klausimą norėčiau užduoti finansų ministrei. Gerbiamoji ministre, ūkio ministras ponas D. Kreivys Vyriausybei ir Lietuvos verslo darbdavių konfederacijai adresuotame rašte teigė, kad bendrojo viešojo sektoriaus, įskaitant valstybės ir savivaldybės įstaigas, skolų verslui mastas yra nežinomas. Tame pat rašte yra pasiūlyta taip pat ir Finansų ministerijai inventorizuoti visas viešojo sektoriaus ūkio subjektų skolas iki 2009 m. liepos 1 d. Aš tikiuosi, jūs tai žinote. Mano klausimas, ar iki šiandien yra inventorizuotos visos viešojo sektoriaus ūkio subjektų, įskaitant ir valstybės bei savivaldybių biudžetų finansuojamas įstaigas, skolos verslui? Koks jų dydis? Ir ar jau parengtas konkretus įsiskolinimų verslui padengimo mechanizmas bei kada jis pradės veikti?

I. ŠIMONYTĖ. Labai ačiū jums už klausimą. Galiu informuoti, kad kol kas neturime, kadangi nesuėjo informacijos pateikimo terminas dar iki birželio 30 d., tačiau gegužės 30 d. įsiskolinimo lygis viešojo sektoriaus taip, kaip mes jį suprantame, yra maždaug 300 mln. Lt, iš kurių valstybės iždas yra skolingas apie 30 mln. Lt ir savivaldybių biudžetai yra skolingi likusius 300.

Diskusijose su verslu, sakykime, kyla pagrindinė problema, tai yra tie subjektai, kurie nėra formaliai valdžios sektorius, yra savivaldybės kontroliuojamos įmonės, apie kurias surinkti informaciją tikrai nebus labai lengva, bet mes esame to ėmęsi ir paprašėme, kad savivaldybės, mums teikdamos tą birželio mėnesio informaciją, pateiks ataskaitas. Aš, tikiuosi, galėsiu ją paskelbti.

Dabar kalbant apie tai, kaip mes galime padėti verslui, su kuriuo neatsiskaito viešasis sektorius, tai priemonių yra imtasi, nes pagrindinė problema verslui tokiu atveju sumokėti mokesčius. Finansų ministro įsakymai yra patikslinti ir numatyta, kad tokiais atvejais, kai mokesčių sumokėjimą apsunkina pačios valstybės ar savivaldybių neatsiskaitymai, yra pagrindas neskaičiuoti delspinigių už mokesčius. Vadinasi, įmonė realiai nepatiria papildomų kaštų mokėdama mokesčius arba vėluodama, tiksliau sakant, juos mokėti.

Manau, mes jau ėmėmės daugelio dalykų, kurių galėjome imtis. Kai surinksime papildomą informaciją, tai žiūrėsime, ką dar galima padaryti papildomai, kad neapsunkintume įmonių padėties.

PIRMININKAS. Klausia E. Žakaris. Ruošiasi V. Gapšys. Prašom.

E. ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Norėčiau paklausti socialinės apsaugos ir darbo ministro. Gerbiamasis ministre, jūs, be abejo, gal pats ir nerengiate savo įsakymų, rengia darbuotojai, bet jūs pasirašėte įsakymą, po kurio yra suglumimas socialinių paslaugų skyriuose ir „Sodroje“, nes jis prieštarauja galiojantiems įstatymams. Esmė yra tokia, yra slaugos išmokų įstatymas, kuriame pasakyta, kad sunkios negalios asmenys, kuriems yra nustatytas specialiosios nuolatinės slaugos poreikis, gauna specialią išmoką. Ten kaip tik yra pasakyta, kad ji „visiškai nepriklauso nuo kitų gaunamų išmokų“. Transporto lengvatų įstatyme yra transporto išlaidų kompensacijos numatytos ir kompensacijos už automobilius, jame nenumatyta jokių išlygų. Jūs savo įsakyme parašėte, kad transporto išlaidų kompensacijos ir kompensacijos automobiliams neskiriamos, jeigu žmonės gauna nuolatinės specialiosios slaugos poreikio išmoką. Nors, kaip minėjau, aname įstatyme yra parašyta, kad ji negali būti susiejama su niekuo. Kaip dabar turėtų elgtis darbuotojai? Ar čia jūsų darbuotojai neapsižiūrėjo? Sunkmetis sunkmečiu, bet įstatymus privaloma vykdyti. Ačiū.

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, labai ačiū už klausimą. Aš dabar iš klausos į jūsų klausimą negalėčiau tiksliai pasakyti, kaip čia yra. Mano galva, tokio prieštaravimo tarp įstatymų nėra. Savivaldybių asociacijos irgi yra siūlymų paketas, kaip racionaliau būtų galima panaudoti esamas lėšas, kurių dabar iš tikrųjų stinga. Tas nutarimas buvo parengtas nagrinėjant jų siūlymus, nes lėšų stinga. Mes tą aiškiai matome, turime kuo racionaliau panaudoti tas turimas lėšas, kad visiems daugmaž užtektų to turimo biudžeto.

Aš prašyčiau jus, jeigu įmanoma, suformuluoti šitą klausimą, ir mes jį labai greitai pasistengsime išnagrinėti ir atsiųsime jums detalų atsakymą, nors man atrodo, kad čia prieštaravimo nėra. Dar kartą galėsime nuodugniai išnagrinėti.

PIRMININKAS. Klausia V. Gapšys, ruošiasi K. Komskis. Prašom.

V. GAPŠYS (DPF). Dėkoju. Klausimą norėčiau užduoti premjerui. Klausimas yra susijęs su įstatymais, kuriuos mes svarstysime turbūt po kelių valandų, ir Atominės elektrinės, ir Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių įstatymas, ir kitas to paketo įstatymas.

Dalis ekspertų ir advokatų, ir kitų teisininkų sako, kad priėmus šituos įstatymus ir Vyriausybei pasinaudojus jais gali būti, kad privatus investuotojas iš LEO LT gali kreiptis į Stokholmo arbitražą ir prisiteisti iš valstybės pinigų. Už tai gali tekti valstybei mokėti. Tokia galimybė išlieka. Tada aš norėjau paklausti. Premjere, ar jūs, kaip šios Vyriausybės vadovas, iš dalies ir teikėja ministerija jūsų vadovaujamos Vyriausybės, ministerija teikia tuos projektus, ar jūs prisiimate atsakomybę už tokias galimas pasekmes? Ar jūs tai įvertinote, ar jūs prisiimate atsakomybę?

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Keistai skamba klausimas, jeigu mes pateikėme įstatymo projektą, kurį tvirtino Vyriausybė, tai savaime suprantama, kad premjeras prisiima visą atsakomybę. Tai čia net to klausti nereikia.

Kitas klausimas, ar tikrai to įstatymo rezultatas gali būti toks, kad kas nors kreipsis į arbitražą. Tai, mano įsitikinimu, nėra jokių galimybių. Iš tikrųjų mes ilgai svarstėme ir tarėmės su, sakyčiau, vienais iš geriausių teisininkų, tarp jų ir teisininkais, kurie žino ir arbitražo teisinę praktiką, rėmėmės jų išvadomis ir jų pasiūlymais. Prieš tai iš tikrųjų analizavome visus kitus galimus alternatyvius variantus ir tuos, kurie čia ir Seime buvo siūlomi ir kurie buvo siūlomi gatvėse, ten kreiptis į teismą, pripažinti sutartį negaliojančią ir t. t., ir t. t. Tai mes visus tuos siūlymus svarstėme ir juos vertinom, kas būtų, jeigu mes juos bandytume įgyvendinti. Deja, turiu pasakyti, kad to vertinimo, tos analizės išvada buvo paprasta. Tų siūlymų įgyvendinimas reikštų, kad iš tikrųjų tiesiu taikymu būtų galima patekti į arbitražą. Tuo tarpu mūsų sprendimas, atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo sprendimą ir atsižvelgiant į visus teisinius argumentus, mano įsitikinimu, yra teisiškai visiškai nepažeidžiantis mažojo akcininko, arba privataus akcininko, kokių nors Konstitucijoj ar įstatymuose garantuotų teisių, bet kartu suteikiantis Vyriausybei priemones spręsti LEO LT problemą taip, kaip tai atrodys naudinga valstybei ir naudinga Vyriausybei. Štai ir viskas. Tarp jų ir galimybė išsiskirti taikiai, susitarus arba turint pakankamą balsų kiekį valdant du trečdalius akcijų priimti kokius nors kitus sprendimus dėl to LEO LT likimo arba jo reorganizavimo.

PIRMININKAS. Klausia K. Komskis. Ruošiasi E. Jurkevičius. Prašom.

K. KOMSKIS (TTF). Klausimas švietimo ministrui. Šiandien bankų kreditų palūkanos yra vienos didžiausių Europos Sąjungoje, daugiau kaip 14 %. Kai tvirtinome Švietimo ir mokslo įstatymą, sakėte, kad palūkanos studentams bus mažesnės kaip 6 %. Vakar iš žiniasklaidos girdime ir po pasitarimo pas Prezidentę, kad studentams palūkanos bus apie 9 %. Tai norėtume tiksliai sužinoti, kokios bus palūkanos ir kada tiksliai bus įvardinta? Nuo kada jas tiksliai žinos studentai ir ar yra numatyta, iš ko bus dengiamas palūkanų skirtumas?

G. STEPONAVIČIUS (LSF). Labai ačiū. Norėčiau priminti, kad jūs turbūt turite minty ne Švietimo, o Mokslo ir studijų įstatymą ir iš jo išplaukiančią iki šiol neišvystytą sistemą lengvatinių paskolų studijoms teikimą. Galėčiau pridurti tik tiek, kad apie 6 % pažado nebuvo, buvo kalbėta, kad galima prognozuoti, ir buvo remiamasi ekspertų prognozėmis, o ne koks nors ministras iš lubų mėgino prognozuoti ir spėlioti dalykus, kurių neįmanoma numatyti šioje situacijoje. Galėčiau pasakyti tik tiek, kad kalbant apie kredito institucijų siūlomas paslaugas Finansų ministerija yra atlikusi skaidriu konkursiniu pagrindu keturių kredito institucijų atranką. Litais maksimalus palūkanų dydis negalės viršyti 11,4 %, o eurais šis dydis neviršys 4,04 %. Atkreipčiau jūsų dėmesį, kad šiuo metu šalia litais imamų paskolų kredito institucijose vyrauja 92 %, mano duomenimis, paskolos imamos eurais. Jeigu studentai pasirinktų eurais, tai palūkanos yra gerokai mažesnės, nei šiuo metu valstybė iš savo biudžeto teikdama numato 5 % palūkanų dydį.

Kalbant apie tai, kada tai pradės veikti, mes su finansų ministre prisėdę žiūrėsime, kaip šį procesą paspartinti, bet bet kokiu atveju jau rugpjūčio mėnesį Mokslo ir studijų fondas turėtų pradėti registruoti norinčius pasiimti tokias paskolas. Per Mokslo ir studijų fondą tai bus daroma ir rudenį lengvatinių paskolų sistema pradės veikti. Primenu, kad ankstesniais metais net ir šitų galimybių nebuvo, o 100 mln. Lt šių metų Biudžeto įstatyme yra rezervuota tai sumai, kuriai valstybė yra pasiruošusi duoti garantiją. Šią minutę tiek naujienų, manau, netrukus ir kiti taškai ant i bus sudėti.

PIRMININKAS. Klausia E. Jurkevičius. Ruošiasi – P. Auštrevičius. Prašom.

E. JURKEVIČIUS (TS-LKDF). Dėkui. Klausimas būtų energetikos ministrui. Pasigirdo kalbų, kad jūsų vadovaujamoje ministerijoje pritrūko etatų? Klausimas toks, kokioms funkcijoms atlikti pritrūko etatų jūsų vadovaujamoje ministerijoje? Dėkui.

A. SEKMOKAS. Pirmiausia noriu pasakyti, kad etatų nei pritrūko, nei buvo, nei yra per daug. Pačių metų pradžioje buvo planuota, kad turėtų būti maždaug 70 etatų, tiktai buvo suskirstyta į du etapus, tai yra jeigu būtų skirta iš karto, tai būtų sunku juos užpildyti. Pirmas etapas buvo 47 etatai ir po to buvo numatyta, kad juos užpildžius, kas dabar jau iš esmės padaryta, kiek aš skaičiau yra užpildyti 46, antras etapas. Tik tas antras etapas buvo numatytas nuo spalio mėnesio, nes dabar yra užpildyti etatai. O iš Ūkio ministerijos tos struktūros darbuotojai, kurie užsiima energetika, jau nuo liepos 1 d. yra atleisti. Dabar atėjo tas antrasis etapas, kai yra perimami ne jokie papildomi etatai, o grynai perimami etatai ir darbo užmokesčio fondas iš Ūkio ministerijos. Tuo būdu bus baigtas formuoti Energetikos ministerijos kolektyvas.

PIRMININKAS. Klausia P. Auštrevičius. Ruošiasi – E. Jonyla. Prašom.

P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Aš turėčiau klausimų trims ministrams, į kuriuos šiandien kreipiausi raštu. Bet norėčiau užduoti, matyt, specifiškai finansų ministrei, kuri vienaip ar kitaip atsakinga už šią situaciją bendrai.

Gerbiamoji ministre, prieš savaitę laiko Vokietijos viena iš kreditus nustatančių institucijų „Euler Hermes“ nustatė visų pagrindinių valstybių kreditų reitingus. Lietuva pakliuvo į grupę, kurioje šalia Lietuvos matau Moldovą, Siera Leonę, Turkmėnistaną, Uzbekistaną, Zimbabvę ir kitas. Visi mūsų artimiausi kaimynai yra keliom grupėm aukščiau. Mums priskiriamas labai rizikingas aprašymas, iš esmės aprašymas, mus pasmerkiantis ir pastatantis į labai žemą vietą. Cituoju: „Struktūriškai silpna ir neefektyvi politika, bloga verslo aplinka, neturi galimybės reaguoti į krizę.“ Šių kreditų reitingų patvirtinimas reiškia, kad mūsų įmonės iš esmės neturi galimybės skolintis avansiniams pirkimams. Jų finansinės galimybės yra žiauriai pablogintos.

Mano klausimas toks, ką nors reikėtų daryti šioje srityje, aš netikiu, kad kredito agentūra rėmėsi tikra informacija, kuri yra objektyvi. Mano manymu, jie nežino tų pastangų ir tos tikros politinės linijos, kurios imasi Lietuvos Vyriausybė. Bet tai yra ne vien tik jūsų ministerijos, bet ir Užsienio reikalų ministerijos veiklos dalis, Ūkio ministerijos dalis, reikėtų bendrų pastangų. Nes…

PIRMININKAS. Laikas!

P. AUŠTREVIČIUS (LSF). …pastarųjų dienų mūsų veiksmai, iš esmės Lietuvos boratizacija mus pastato į labai įdomią situaciją. Tai yra bendro įvaizdžio dalis. Aš norėčiau palinkėti sėkmės ir reikėtų greitų veiksmų. Ačiū.

I. ŠIMONYTĖ. Ačiū jums už klausimą. Žinau šią problemą, jau esame susitarę su ūkio ministru ir dar pasitelksime užsienio reikalų ministrą, kad tą problemą spręstume. Manau, kad tas vertinimas susideda iš dviejų dalių, tai yra bendro konteksto ir spekuliacijų apie Lietuvos ekonominę ir finansinę situaciją, viena vertus, pasekmė. Ir kita, aš taip pat sutikčiau su jumis, kad, ko gero, yra ir netikslios informacijos arba perdėto interpretavimo kai kurių dalykų problema. Todėl aš manau, kad mes tikrai bandysime kalbėtis ir su pačia bendrove, taip pat ir su bankais. Visiškai sutinku, kad mūsų įmonėm šalia problemų pasiskolinti apyvartinėm lėšom tai reiškia tikrai labai didelį apsunkinimą.

V. UŠACKAS. Aš tik noriu papildyti, nes tai viena iš priežasčių, kodėl kolegos D. Kreivio nėra tarp mūsų. Šiuo metu yra steigiama darbo grupė, kuri paruoš atsakymą ir klausimus šiai vokiečių bendrovei. Ačiū.

PIRMININKAS. Klausia E. Jonyla. Ruošiasi A. Dumbrava. Prašom.

E. JONYLA (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš noriu paklausti žemės ūkio ministrą ir aplinkos ministrą. Kokios perspektyvos sumokėti kompensacines išmokas žemės savininkams, deklaruotiems pasėliams už vadinamąsias saugomas teritorijas už 2007–2008 m. Ačiū.

K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Galima sakyti, kaip turėtume mes pradėti daryti. Aplinkos ministerija neturėtų steigti tų teritorijų, kas vyko iki dabar, jei nėra numatyta lėšų kompensuoti. Kol kas viskas vyko atvirkščiai. Steigiamos teritorijos, Žemės ūkio ministerijai perimant prievolę mokėti, o pinigų, kaip žinote, šiandien nėra. Aš taip ir sakau žmonėms. Čia yra proga Aplinkos ministerijai tikrai peržiūrėti visą politiką, kokia yra dabar.

G. KAZLAUSKAS. Aš galėčiau papildyti atsakymą į klausimą. Čia nėra vien Aplinkos ministerijos reikalas, o įstatymai kaip tik nustato, kad pirmasis žingsnis steigiant saugomas teritorijas yra pavestas Aplinkos ministerijai, po to tik Vyriausybė patvirtina tų saugomų teritorijų įsteigimą arba priskyrimą prie Europai svarbių saugomų teritorijų. Kai įvyksta priskyrimas Europai svarbiom saugomom teritorijom, tokiu atveju įsijungia kompensavimo mechanizmas per Žemės ūkio ministeriją. Tai, kad yra tokia situacija būtent saugomų teritorijų steigimo, manęs asmeniškai taip pat netenkina. Tai yra faktas ir aš jau bandžiau pradėti tą diskusiją Vyriausybėje, tačiau kadangi dabar yra svarbesnių klausimų, šiek tiek atidėjome, bet, manau, artimiausiu metu grįšime, kad saugomos teritorijos vis dėlto turėtų būti steigiamos pirmiausia nusprendžiant Vyriausybei prisiimti ar neprisiimti įsipareigojimų, ir finansinių, tiems žmonėms, kuriems uždedama papildoma našta, ir tik po to reglamentuoti kokius nors konkrečius dalykus. Bet tai susiję galbūt su įstatymo pakeitimu. Ir jūs turėsite progą atskirai pareikšti savo nuomonę. Ačiū.

PIRMININKAS. Klausia A. Dumbrava. Ruošiasi K. Daukšys. Prašom.

A. DUMBRAVA (TTF). Aš norėjau paklausti gerbiamojo premjero. Gerbiamasis premjere, jūs pasakėte, grįžtant prie LEO LT klausimo, aišku, jūsų atsakymas nulems, kaip kas šiandien balsuos, svarstant tą klausimą, tačiau jūs pasakėte, kad jus konsultuoja aukščiausios kategorijos teisininkai. Prašom pasakyti, ar tai yra Aukščiausiojo Teismo teisėjai, ar tai kokios advokatų kontoros.

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Tikrai ne Aukščiausiojo Teismo teisėjai. Nežinau, ar jie iš viso užsiima tokia praktika konsultuoti ypač tokiais ekonomikos klausimais. Tai yra iš tikrųjų advokatų kontoros, kurios atrenkamos konkurso būdu, samdant jas, ir kurios turi patirties šitoje srityje. Jokių nėra čia paslapčių, tikrai tokios patirties Vyriausybėje stokojama ir tada samdoma, ieškoma tokių patarimų ir sprendimų formulavimo būtent, vadinkime taip, advokatų kontorose ar teisininkų, kurie turi tokios tinkamos privačios praktikos patirties.

PIRMININKAS. Klausia K. Daukšys. Ruošiasi D. Bekintienė. Prašom.

K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis premjere, iš tikrųjų čia Seime mes priimame daug įstatymų, kurie padės bankams pastorinti savo kapšį. Piniginę. Ir Tvarumo įstatymas, ir galų gale Studijų ir mokslo finansavimo, ir kiti dalykai, kurie iš tikrųjų bankams padeda. Dabar jūs sakote, kad bankams neturite jokios įtakos. Tai mes per tuos įstatymus galime įtaką kokią nors turėti? Toliau, patys bankai savo klientams sako, kad jie siūlo klientams skolintis litais, nes jeigu pasiskolins eurais, tai litas bus devalvuotas artimiausiu metu ir tada patirs nuostolį. Vėl mes jiems neturime jokios įtakos. Vyriausybė sako, kad ji skatins verslą ir dės dideles pastangas, bet tuo pačiu metu reitingų agentūros duoda blogus skolinimosi reitingus ir tos įmonės dar mažiau gali skolintis. Prašom pasakyti, ar čia koks nors nesusikalbėjimas Vyriausybės viduje, ar Vyriausybei trūksta valios, ar Vyriausybei trūksta supratimo ar galų gale gebėjimų, kaip išspręsti tą problemą, nes mes visi matome, kad verslas leidžiasi žemyn, Vyriausybė lyg ir kažką daro, bet nieko iš to neišeina. Kur čia bėda?

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Tiesą sakant, jūs taip sudėtingai uždavėte klausimą, kad nežinau, ar jūs pats iki galo jį supratote. Kur čia reitingų agentūros, kas bendro su bankais? Klausimas apie bankus ar apie agentūras, nelabai aišku. Aš galiu tik tiek pasakyti, kad problemų tikrai yra, visiškai akivaizdu. Visi suprantame, kokios problemos yra apskritai pasaulio bankiniame sektoriuje. Kad kaip tik pasaulinės bankinio sektoriaus problemos ir sukėlė visą ekonomikos krizę. Aš nemanau, kad jūs galvojate, kad mes, Lietuvos Vyriausybė, galime išspęsti pasaulio bankinės sistemos visą problemų maišą. Tai turėkime realybės jausmą.

Dabar antras dalykas, kodėl iš tikrųjų Lietuvoje palūkanos didelės? Didesnės, pavyzdžiui, negu kaimyninėje Lenkijoje arba Jungtinėse Amerikos Valstijose, ar Britanijoje? Pabandykime patys sau atsakyti kodėl. Aš jau tą ne vieną kartą esu sakęs. Pažiūrėkite į vadinamųjų kreditavimo rizikos parametrų dydžius, kaip jie atrodo mūsų, mūsų kaimynų latvių ir estų, kodėl jie yra daug didesni, negu, pavyzdžiui, kaimynų lenkų, ir tada suprasime, kodėl mūsų palūkanos yra didesnės. Nes būtent tie kreditavimo rizikos parametrai ir rodo, kiek mums yra sunkiau skolintis, kiek mums yra brangiau skolintis.

Dabar kodėl tie kreditavimo rizikos parametrai yra didesni ir kaip mes galime pasiekti, kad jie mažėtų. Yra didesni todėl, kad mūsų deficitai yra pakankamai dideli, skirtingai nuo Britanijos, kuri irgi turi didelį deficitą, mūsų reitingai yra daug mažesni, nes daug kas galvoja, kad su valiutų valdybos modeliu, kai visi kaimynai aplinkui devalvuoja savo valiutas, mums bus sunku išsilaikyti ir visa kita, ką jūs suprantate, ką aš noriu pasakyti. Vienintelis atsakymas į šitą klausimą, ką mes galime padaryti patys, neieškodami, kaip bartis su bankais ir kaip čia juos veikti, nes visiškai suprantame, kad nelabai mes galime juo paveikti, vieninteliai veiksmai, kuriuos mes galime padaryti, kad mažėtų palūkanos, tai didinti pasitikėjimą mūsų finansais tarptautinėse rinkose, o tą galime padaryti tik tinkamai valdydami savo finansus, kitaip sakant, mažindami deficitus. Štai ir viskas, kodėl mes pas jus ateiname trečią kartą per metus su biudžeto karpymu, nes jokių kitų alternatyvių priemonių mes neturime ir niekas jų nepasiūlo, ir nepasiūlys. Todėl, kad štai visa situacija yra tokia, kokią aš ją jums pabandžiau sudėstyti.

PIRMININKAS. Klausia D. Bekintienė. Ruošiasi K. Glaveckas. Prašom.

D. BEKINTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji ministrai, aš užsirašiau tikėdamasi perklausti savo klausimą vidaus reikalų ministrą, nes jis praeitą kartą į mano klausimą, kokius svarbius reikalus sprendė FNTT direktorius Romualdas Boreika ir Operos ir baleto teatro direktorius Gintautas Kėvišas, atsitiktinai susitikę „Dvaro“ restorano banketinėje salėje, kur aš atsitiktinai taip pat juos pamačiau… Bet tiek to.

Aš norėčiau paklausti užsienio reikalų ministrą visai kito klausimo. Gerbiamasis ministre, į mane kreipėsi verslininkai, Lietuvos verslininkai, kaip Lietuvos ir Europos Sąjungos piliečiai, kurie turi verslą Jungtiniuose Arabų Emyratuose. Jie sako, kodėl mes, Lietuvos ir Europos Sąjungos piliečiai, esame diskriminuojami, iš mūsų reikalaujama vizos, mes neturime bevizio režimo, nors kiti, kaip Vengrija, gali keliauti į šią šalį be vizų. Gal daroma kas nors jūsų ministerijoje šiuo klausimu? Dėkui.

V. UŠACKAS. Ačiū. Man šis klausimas nebuvo žinomas. Aš patikslinsiu ir jums atsakysiu. Ačiū. Mes, aišku, esame suinteresuoti, kad Lietuvos verslininkai, kaip ir visi Lietuvos piliečiai, turėtų lygias teises, tokias pačias kaip ir kiekvienas Europos Sąjungos pilietis. Turime patikslinti, ar tai yra bendra Europos Sąjungos ir Jungtinių Arabų Emyratų šalių pozicija, patikslinsiu. Sieksim, kad tokia teisė būtų.

PIRMININKAS. Klausia K. Glaveckas. Ruošiasi J. Olekas. Prašom.

K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamieji kolegos, klausimas žemės ūkio ministrui. Žemės ūkis iš tikro pas mus atrodo dabartiniu metu lokomotyvas ir natūralu, kad tas lokomotyvas gana sėkmingai eksportuoja mūsų produkciją. Sakykite, gerbiamasis ministre, kaip jūs manote, kokios yra perspektyvos artimiausiu metu plėsti mūsų žemės ūkio produkcijos eksportą ir kokios skatinimo programos yra numatytos jūsų ministerijos darbe, valdant ir reguliuojant šį svarbų ekonomikos sektorių? Ačiū.

K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų, kaip rodo duomenys, faktiškai eksportas šiandien nemažėja, tai yra geras rodiklis ir jis yra pliusinis, palyginti su importu. O ką mes darome? Tai jau nuo rugpjūčio pirmos paleidžiame finansinės inžinerijos modelį, pagal kurį lėšos, skirtos kaimo investicijoms, bus pritrauktos į Kaimo paramos fondą. Fondo dydis bus 450 mln. Lt ir iš jo mes ir teiksime paramą, kartu duosime kreditus. Yra paskaičiuota, kad šiuo metu eurais kredito palūkanos būtų 3,5 %, o litais apie 8 %. Štai šios priemonės, manau, tikrai duos gerų rezultatų, nes šiuo metu mes turime jau parengtų projektų už 39 mln., kurie buvo sustoję būtent dėl tokios sistemos nebuvimo, nes bankų palūkanos, kaip žinote, buvo didelės ir žmonės neimdavo paramos didesniems projektams. Kaip žinote, ūkininkai galvoja apie kooperatinę įmonę, kad dar padidintų mūsų eksporto galimybes, šiuolaikinę pieno perdirbimo įmonę, dabar jau čia viskas yra ūkininkų rankose. Kai jie susikooperuos, mes esame finansiškai pasirengę šiai įmonei padėti. Taip pat yra ir mažesnių kooperatyvų, kurie galvoja apie kooperaciją pieno pramonėje, kad galėtų patys perdirbti, nes, deja, pieno produktų kainos, kokios yra šiandien mūsų rinkoje, kai supirkimo yra vienos iš žemiausių Europos Sąjungoje, o parduotuvėse vienos iš aukščiausių, tikrai netenkina nė vieno iš mūsų. Ačiū.

PIRMININKAS. Klausia J. Olekas. Ruošiasi J. Veselka. Prašom.

J. OLEKAS (LSDPF). Pirmiausia noriu reaguoti į švietimo ministro pasakymą, kad studentai anksčiau negalėjo pasiskolinti, tai iš Mokslo ir studijų fondo jie tą galėjo padaryti ir skolinosi. Iš tikrųjų ir mes Švietimo, Mokslo ir kultūros komitete, ir turbūt čia, Seimo salėje, buvome jūsų, ministre, apgauti, nes jūs iš tikrųjų žadėjote 6 % palūkanas. O dabar jau kalbate apie 11,4 %. Tikrai dalis mūsų jaunuolių šiandien negali pasirinkti Lietuvos aukštosios mokyklos ir dairosi išvažiuoti užsienį.

Mano klausimas būtų, gal premjeras galėtų atsakyti, nes nematau ūkio ministro. Premjere, buvo žadėta, kad šiais metais bus renovuota apie 500 namų. Pradėta, sakote. Iš tikrųjų kol kas mes ekonomikos skatinimo plano tinklalapyje ir daugiabučių namų renovacijos matome nuliukus ir lėšos nepradedamos įsisavinti, nors jau praėjo daugiau kaip pusė metų. Kaip galvojate paspartinti šį procesą, nes vien Vilniuje yra 3600 tokių daugiabučių. Atrodo, kad jūsų siūlomas variantas mažinti valstybės paramą ir dalį lėšų gauti per bankus ir vėl mokėti palūkanas iš tikrųjų atims galimybę nemažai daliai žmonių. Tai kokie dabar liepos viduryje jūsų planai šių metų pabaigai?

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, ne visai tiksliai gal kai kurie dalykai jūsų klausime nuskambėjo. Pirmas dalykas. 500 namų pradėti renovaciją mes planuojame su naująja renovavimo programa, kuriai dar reikia priimti Seime įstatymus. Tikiuosi, kad artimiausiu metu tai bus baigta. Ar gal jau priimti? Nežinau, gal šiom dienom. Jie turi būti priimti, tada prasidės visas procesas, kuriam, manau, yra gana neblogai pasirengusi Aplinkos ministerija. Bet tai bus naujas procesas.

Dabar mes turime problemų su senuoju procesu. Kaip žinote, 280 namų buvo ir yra pasirengę įvykdyti renovaciją pagal senąją programą ir tam yra skirti pinigai, bet įstrigo visas reikalas, kad bendrijos negali pasiskolinti iš bankų reikalingos dalies pinigų, nes bankai sustabdė paskolų davimą, kol jiems nėra aiški situacija su Būsto paskolų garantijų draudimo įmone. Ta įmonė turi tam tikrų specifinių problemų, jos yra susikaupusios per ankstesnį laikotarpį, ieškoma tų problemų sprendimų, kad bankai būtų įsitikinę, jog iš tikrųjų ta įmonė yra pajėgi vykdyti savo įsipareigojimus. Čia gal ministrė papildys.

Paskutinis dalykas, į ką noriu atkreipti dėmesį. Iš tiesų, jeigu tinkamai būtų įvertinta ta parama, kurią bendrijos gaus pagal naują programą, nors joje subsidija yra tik 15 %, bet paskolos yra numatytos su fiksuotomis 3 % palūkanomis, palyginti su dabar veikiančios programos parama, kur tariamai lyg 50 % subsidija yra kur kas didesnė, bet kadangi bendrijos turi skolintis komerciniuose bankuose normaliomis palūkanomis, o palūkanos, kaip čia mes kalbėjome, yra gana didelės ir 10, ir daugiau procentų, tai štai skirtumas tarp 3 % palūkanų ir komercinių palūkanų iš tikrųjų padaro efektą tokį, kad naujoji programa suteikia žmonėms didesnę paramą negu dabartinė programa su 50 % subsidija. Tai yra aiškiai suskaičiuota.

I. ŠIMONYTĖ. Aš dėl (…) schemos galėčiau tik papildyti tiek, kad šį antradienį buvau susitikusi su visais Lietuvos komercinių bankų vadovais ir mes šiek tiek padiskutavome, ką galime padaryti, kad būtų išjudinta ta sistema iš mirties taško. Manau, kad per kokią savaitę pusantros galutinai susitarsime.

O dėl naujos schemos taip pat reikia pasakyti, kad dabar vyksta diskusijos tarp institucijų tiesiog dėl lėšų perskirstymo, kad daugiau būtų sukaupta būtent Aplinkos ministerijos programoms, ir ten susitarimai jau yra beveik pasiekti, ką premjeras minėjo, teisės aktų pakeitimai, kuriuos Seimas svarstė arba yra jau priėmęs. Tikrai kol kas anksti spekuliuoti, kokia gali būti šito produkto paklausa, bet mes tikimės, kad pavyks žmonėms išaiškinti jo privalumus ir paklausa tikrai bus.

PIRMININKAS. Klausia J. Veselka. Ruošiasi M. Zasčiurinskas.

J. VESELKA (TTF). Gerbiamasis premjere, labai lengvą klausimą, kurį jūs visada užduodavote buvusiam premjerui A. M. Brazauskui. Ar prisiimate asmeninę atsakomybę už viso kabineto veiklą? Tą pakartojo ir Prezidentė, teigdama, kad tikisi, jog jūs prisiimsite asmeninę atsakomybę už kabineto veiklą. Ir toliau, kad nebūtų labai išsisukinėjama. Ką darysite? Vieno ministro atsistatydinimo pareikalavo Prezidentė, antro, trečio, ketvirto. Ties kurio atstatydinimu jūs pasakysite, viskas, keliu rankas ir aš tą patį darau?

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Juliau, matote, jūsų klausimas sulaukė didelių plojimų. Aš manau, jeigu gyvenime iškils toks klausimas, visų pirma su jumis konsultuosiuos, prieš duodamas aiškų atsakymą.

PIRMININKAS. Klausia M. Zasčiurinskas, ruošiasi V. M. Čigriejienė. Prašom.

M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkui. Mano klausimas krašto apsaugos ministrei, jeigu galima. Lietuva yra suvereni valstybė ir lietuvių tauta turi būti pasirengusi karinei gynybai. Juo labiau kad Konstitucijos 139 straipsnis sako, jog „Lietuvos valstybės gynimas nuo užsienio ginkluoto užpuolimo – kiekvieno Lietuvos Respublikos piliečio teisė ir pareiga“. Šiuo atveju nekalbėkime apie NATO. Yra parengti profesionalai, kurie atlieka tam tikrą funkciją. Aš manau, kad profesionalai už pinigus tėvynės tikrai negins. Mano klausimas būtų toks: kaip Lietuvos piliečiai yra parengti tokiai visuotinei gynybai nuo užsienio galimo ginkluoto užpuolimo? Be NATO. Nes užpraėjusiais metais buvo informacija, kad Lietuvoj ne daugiau kaip 2 % gyventojų yra parengti. Ir kas užsiima tokių gyventojų parengimu? Ačiū.

R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū už svarbų klausimą. Praėjusių metų rugsėjo mėnesį, prieš pat rinkimus, sustabdžius šaukimą į karinę tarnybą iš tikrųjų radosi labai daug problemų ir nebuvo parengta jokia alternatyva, kaip Lietuva, Lietuvos kariuomenė, krašto apsauga, politikai įgyvendins Konstitucijos 139 straipsnį dėl to, kad piliečiai turi būti parengti gynybai. Iš tikrųjų susidūrėm su didžiule problema. Deja, neradom pritarimo visų politinių jėgų, kad šitas buvusio ministro įsakymas būtų panaikintas ir pakeistas, todėl kreipėmės į Konstitucinį Teismą, Seimas, kaip žinote, kreipėsi. Konstitucinis Teismas kol kas dar nerado laiko išnagrinėti Seimo kreipimąsi dėl jūsų paminėtų dalykų. Tikiuosi, turiu informacijos, kad rugsėjo mėnesį tą atsakymą duos. Kai bus duotas atsakymas Konstitucinio Teismo, mes jau dabar rengiam strategiją, ką daryti, kaip toliau elgtis ir kokią vietoj šauktinių sistemą sukurti, kad žmonės vis dėlto būtų apmokomi. Tiktai vienas paskutinis sakinys: žinoma, tai priklauso ir nuo pinigų. Su tokiu finansavimu, koks yra dabar, mes pradėti naujų procedūrų arba naujo proceso tikrai negalėsim. Mano labai atviras ir tiesus atsakymas. Atsiprašau.

PIRMININKAS. Klausia V. M. Čigriejienė, ruošiasi A. Sysas. Prašom.

V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamoji finansų ministre, kada pagerės verslui aplinka? Taip iš spaudos atrodo, kad ją pagerins pensininkai, nes jiems žadate sumažinti pensijas, kurias jie užsidirbo. Na, dėl infliacijos kasmet prarandame pensijų dalį ir tai yra nekompensuojama. Nežinau, man atrodo, negaliu patikėti jumis kaip moteris, kaip jūs… Gal čia vadina taip žiniasklaida, kad pensininkai yra valstybės našta… Jie sukūrė per savo gyvenimą labai didžiulį valstybės turtą ir aš nemanau, kad jie būtų našta. Tai sakykit, kaipgi jūs gerinsit verslo aplinkos sąlygas? Ačiū jums.

I. ŠIMONYTĖ. Dėkui už klausimą. Tikrai niekada gyvenime nesu sakiusi, kad pensininkai yra valstybės našta, ir manau, kad bet kas, kas taip sako, tai tiesiog mažų mažiausiai elgiasi visiškai neetiškai. Tačiau dėl tokios paralelės, kad verslo aplinką neva mes gerinsim pensijų sąskaita, tai yra tam tikras ryšys tarp viešųjų finansų deficito ir verslo aplinkos, nes kuo daugiau valstybė skolinasi ir kuo labiau bankam apsimoka skolinti valstybei valstybės skylėm kamšyti, tuo mažiau pinigų skolinti lieka verslui. Todėl čia ryšys yra pakankamai tiesioginis.

Dabar dėl pačios verslo aplinkos. Iš tikrųjų tai, ką minėjo premjeras ir kas apskritai yra plačiai diskutuojama dėl bankų politikos ir nenoro skolintis ir požiūrio, sakykime, į visus projektus kaip į rizikingus, tai manau, kad tikrai reikia naudoti turimas moralinio ir kažkokias diskusijų spaudimo priemones tam, kad tas požiūris pasikeistų. Manau, kad visi susitikimai yra naudingi, įskaitant ir Prezidentės šios dienos susitikimus su bankų vadovybe Stokholme, todėl iš tikrųjų nesupaprastinčiau to klausimo iki pensininkų.

Yra klausimas dėl verslo skatinimo, būtent ekonomikos skatinimo plano įgyvendinimo, tačiau turiu pasakyti, kad paskutines savaites mes tikrai įgyjam jau pakankamai didelį pagreitį pasirašydami sutartis ir taip pat atlikdami išmokėjimus pagal tas priemones, kurios yra numatytos verslo skatinimo plane. Tikiuosi, kad visus šituos dalykus sujungę tikrai galėsime turėti geresnes sąlygas. O apskritai nacionalinio susitarimo kontekste taip pat dabar diskutuojame su verslo asociacijomis, ko būtent verslo asociacijos norėtų gerinant verslo sąlygas. Tikrai manau, kad Saulėtekio komisijos ir kitų iniciatyvų rasim ir pateiksim pasiūlymus Seimui svarstyti. Ačiū.

PIRMININKAS. Klausia A. Sysas, o ruošiasi R. A. Ručys. Prašom.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Socialdemokratų frakcijos vardu pirmiausia sveikinam savo bičiulį buvusį ministrą R. J. Dagį su gimtadieniu ir jo neklausinėsim šiandien. (Plojimai)

Klausimą norėčiau užduoti aplinkos ministrui. Jau nuo rudens susirašinėju su atsakingom aplinkos apsaugos institucijom, jums pavaldžiomis, dėl tvorų, kurių yra pristatyta aplink Vilnių. Yra toks pilietis Šapranauskas, bet ne tas, kuris vaidina, kitas, čia tarp Gulbinų ežero ir Žaliųjų ežerų aptvėręs beveik 10 ha Riešės upelio. Jam jau išrašyti trys pavedimai nugriauti tvoras, jau praleisti keturi mėnesiai, kaip ta tvora turėjo būti nugriauta, vyksta tolesnis susirašinėjimas. Lygiai tokia pati situacija prie Gulbinų ežero buvusios pionierių stovyklos, kuri irgi aptverta ir dar vaizdo kamerom apstatyta, nors ten niekas nevyksta ir nieko… Todėl mano klausimas būtų: ką ruošiasi daryti Aplinkos ministerija, kad vis dėlto procesas natūraliai pajudėtų, kad pilietis, kuris nesąžiningai, be leidimų pasistato tvorą, aptveria valstybinį mišką, būtų baudžiamas, o tvoros paprasčiausiai griaunamos? Labai ačiū.

G. KAZLAUSKAS. Apie šituos klausimus iš esmės ir apie paežeres kaip tik turėjau progą padiskutuot ir su gerbiamąja Prezidente vakar, taip pat ir šiandien iš ryto buvo radijo laida, kur diskutavom. Be jokių abejonių, po visų šitų pokalbių aptariau klausimus ir su ministerijos teisininkais. Artimiausiu metu bus paruošti visi reikiami pakeitimai, kad tos kolizijos, kurios kyla dabar skiriant baudą ir negalint nugriauti tvoros būtų pašalintos. Baudos dabar yra labai simbolinės – nuo 50 iki 200 Lt. Manau, kad jas mažiausiai reikėtų padauginti iš dešimties, mažiausiai. Visi tie pakeitimai bus parengti ir bus pateikti tiek Vyriausybei, tiek Seimui palaiminti. Manau, tada procesai pajudės.

PIRMININKAS. Klausia R. A. Ručys, ruošiasi S. Bucevičius, bet jeigu jo nebus, tuomet klausti ruošiasi V. Gedvilas. Prašom.

R. A. RUČYS (TTF). Prisidedu taip pat prie ministro sveikinimo gimtadienio. Tačiau noriu užduoti klausimą. Nežinau, gal čia jau kolegos uždavė jum, iš pradžių nebuvau. Gerbiamasis ministre, jau šiandien girdimi vieši „Sodros“ pranešimai, kad vieno mėnesio pensijos pensininkai gali netekti dar iki šildymo sezono pradžios. Kokių imsitės priemonių, kad to neįvyktų?

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, ačiū už klausimą ir ačiū už sveikinimus. Tikrai negirdėjau tokio kokio nors „Sodros“ pranešimo, kuris sakytų, kad galėtų vieno mėnesio kas nors neišmokėti pensijų, nes suderinus su Finansų ministerija buvo priimtas sprendimas ir valstybė paskolino „Sodrai“ 740 mln. Lt. Tai išsprendžia visas jos mokėjimo problemas šiuo metu ir apie jokį pensijų nemokėjimą kalbos negali būti.

PIRMININKAS. Klausia V. Gedvilas ir ruošiasi, tai bus paskutinis klausiantysis, R. Kupčinskas. Prašom. Rodo, kad gal jūsų kortelė neįdėta? Prašom per šoninį mikrofoną paklausti.

V. GEDVILAS (DPF). Dėkoju posėdžio pirmininkui. Atsiprašau, aš pats klaidą padariau, nuspaudžiau ir paskui du kartus nuspaudžiau jungtuką.

Aš norėčiau paklausti naujos finansų ministrės, užduoti klausimą. Mano čia tradicinis klausimas, daug kartų klausiau, galbūt pabandysiu, taip sakant, jūsų paklaust.

Dėl Lietuvos banko veiklos. Per praėjusius ketverius metus daugelis Lietuvos įvairių bankų išduotų paskolų buvo susijusios su nekilnojamuoju turtu, iš esmės 31 % visų paskolų. Prašom pasakyti, ar turėjo Lietuvos bankas prižiūrėti tas paskolas ir ar įeina į jo funkcijas? Kaip jūs vertinat išvis Lietuvos banko veiklą?

I. ŠIMONYTĖ. Aš manau, kad man tiesiogiai vertinti Lietuvos banko veiklą turbūt būtų nekorektiška, nes funkcijos yra pakankamai aiškiai atskirtos Vyriausybės ir Lietuvos banko, bet bendras paskolų, sakykim, augimo tempas ir taip pat ryšys su nekilnojamojo turto rinka didele dalim atspindėjo globalius procesus, t. y. tai, kad pasaulyje apskritai investuotojai buvo linkę prisiimti labai daug rizikos ir investavo tikrai į gana rizikingas priemones. Tarkim, Jungtinių Amerikos Valstijų būsto paskolų rinkos krizė būtent tą labai aiškiai įrodo. Be jokios abejonės, tai vienaip ar kitaip atsispindėjo taip pat ir Lietuvoje, turint minty, kad skolinimo politiką mūsų didžiųjų bankų formuoja daugiau jų motininiai bankai negu patys bankai čia, sakykime, turi tam tikrą regioninį požiūrį. Tuo metu galbūt ir dėl vilčių turėti, sakykim, eurą pakankamai greitu etapu, ta rizika jiems atrodė pamatuota. Šiuo atveju uždrausti kaip nors arba riboti paskolų išdavimą Lietuvos bankas vargu ar galėjo. Galbūt dėl rizikos vertinimo galėjo būti tiesiog bendras sutarimas visų, įskaitant ir Vyriausybę, ir banką, ir taip pat komercinius bankus, kad tos rizikos prisiėmimo būtų buvę mažiau, tuomet dabar pasekmės, be abejonės, būtų mažiau skaudžios, negu šiuo metu jos yra. Ačiū.

PIRMININKAS. Ir paskutinysis klausia R. Kupčinskas. Prašom.

R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Labai ačiū. Gal aš neklausiu dėl LEO LT naikinimo, nes čia jau buvo apie tai kalbėta, be to, nieko naujo nesitikiu išgirst.

Bet aš norėčiau paklausti Švietimo ir mokslo ministerijos atstovą, t. y. ministrą, kaip vis dėlto yra įgyvendinamas naujas Mokslo ir studijų įstatymas. Nes, kiek aš žinau, pakankamai daug poįstatyminių aktų reikia paruošti ir rugsėjo 1 d. nenumaldomai artėja. Deja, studentų nerimas nenyksta ir neišnyksta, vis dėlto čia jau ne kartą buvo kalbama ir dėl paskolų, ir dėl kito. Kiek aš žinau, turi būti priimti apie 34, jeigu neklystu, Vyriausybės nutarimai, poįstatyminiai aktai. Tai vis dėlto kokia situacija ir kaip čia sekasi priimti tuos poįstatyminius aktus ir Vyriausybės nutarimus? Ačiū.

G. STEPONAVIČIUS (LSF). Labai ačiū, kolega, už rūpestį. Galėčiau įsipareigoti ne tik jums, bet, jeigu yra noras, ir visiems Seimo nariams – gausite lentelę ir grafiką tiek Vyriausybės, tiek ir ministro lygmens įsakymų, kurie yra būtini priimti iki šių metų pabaigos. Su tuo, kas numatyta laike, judame į priekį, tiek dėl studijuojamų vietų skaičiaus, tiek dėl įsipareigojimo 21 tūkst. užtikrinti su ženklesnėmis lėšomis, nei tai buvo pernai, nemokamas studijas universitetuose ir kolegijose. Galėčiau pridurti tik tiek, kad iš maždaug 80 % abiturientų, kurie paduos dokumentus, t. y. apie du trečdaliai galės studijuoti nemokamai. Yra didelis įsipareigojimas.

Ta pačia proga noriu priminti, nes čia kai kam atrodo, kad dingo galimybės tam, kas anksčiau buvo 20 mln. paskoloms iš valstybės biudžeto. Taip, šitie patys 20 mln. taip pat yra išlikę ir pasiskolinti studijoms ar gyvenimui nedidelei daliai studentų – apie 10–20 % – poreikį patenkinti turime. Bet dirbom išsijuosę šiuo atveju su Finansų ministerija, kad ir šalia to atsirastų valstybės remiamų paskolų sistema, rudenį ji atsiras.

Lygiai taip pat noriu pasakyti, kad nuo jokių grafikų neatsiliekame. Ir dėl kitų darbų, kalbant ne tik apie finansavimą, bet ir valdymo dalykus, tarybų formavimus, turto priežiūrą perduodant aukštosioms mokykloms ir panašius klausimus. Jautrūs klausimai, bet tikrai judam į priekį, kaip esam nusimatę.

PIRMININKAS. Dėkoju Ministrui Pirmininkui ir visiems Vyriausybės nariams. Vyriausybės valandai skirtas laikas baigėsi.

Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo II (pavasario) sesijos darbų programos“ papildymo“ projektas Nr.XIP-927 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

Gerbiamieji kolegos, iki posėdžio pertraukos, kuri bus 14 val., mes turime dar laiko. Rezervinis klausimas 2a ir rezervinis 2b. Projekto Nr. XIP-927 – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Seimo II (pavasario) sesijos darbų programos priedėlio“ papildymo“ projektas. Pateikimas, svarstymas, priėmimas. Į tribūną kviečiu kolegą J. Veselką. Po to iš karto, kai pakeisime sesijos darbų programą, pristatysite ir savo projektą, kuris bus, tikiuosi, kad bus įtrauktas į sesijos darbų programą. Prašom.

J. VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, yra siūloma įtraukti į šios sesijos darbotvarkę du įstatymus – tai Aviacijos įstatymo keturių straipsnių pakeitimo įstatymo projektą ir Vartotojų teisių gynimo. Tai yra labai trumpi įstatymai, trumpi projektai, siūlyčiau pritarti, kad įtrauktume.

PIRMININKAS. Taigi, gerbiamieji kolegos, kas už… Ar galim bendru sutarimu pritarti, kad į rudens sesijos… (Balsai salėje) Klausimų yra. Kolega J. Olekas. Prašom paklausti.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, aš noriu paklausti dėl Aviacijos įstatymo. Iš tikrųjų tas dabar toks skubus įtraukimas galbūt pasakytumėt, su kuo susijęs, nes dėl įstatymo esmės aš turbūt galėsiu paklausti, jeigu mes jį priimsime, nes manau, kad mūsų lėktuvų skraidymas kitose valstybėse, be gerų dalykų, gali sukelti ir tam tikrų komplikacijų, nes nelaimės arba koks nors nesusipratimas su tais lėktuvais galėtų užtraukti, sakyčiau, negandą ir ant Lietuvos. Ačiū už atsakymą.

J. VESELKA (TTF). Gerbiamasis paklausėjau, blogesnės negandos, kokį pavojų dabar turim, negali būti. Bet iš esmės šio įstatymo pakeitimas labai trumpas ir tikrai nematau jokių pavojų. Dabar pasaulyje yra tokia praktika, kad ne tik savininkas, bet ir nuomotojas gali pernuomoti lėktuvą ir iš čia uždirbti papildomai pajamų. Dabar Lietuvoje įteisinta tiktai savininkas tą gali padaryti. Tai mes išplečiam, kad ir kitas galėtų trečiosioms šalims išnuomoti iš, sakysim, Prancūzijos, Vokietijos ar kitur išnuomotą valstybei. Čia tiktai, žinote, bus tokių nuomotojų labai mažas skaičius ir tai bus papildomos, nors nedidelės, pajamos tiek žmonėms, tiek į biudžetą pajamos. Čia jokių pavojų nėra, bet tai, kuo naudojasi žmonės kitose valstybėse užsidirbdami pinigų tokiu atveju, manau, kad Lietuva galėtų tuo pačiu naudotis.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš visų klausiančių noriu paprašyti, kad būtų klausiama dėl pačios darbų programos pakeitimo, o ne diskutuojama jau dėl pačių projektų. Klausia S. Pečeliūnas.

S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke, bet nežinant, apie ką klausimas, įtraukti ar neįtraukti, iš viso neįmanoma spręsti.

Taigi, gerbiamasis pranešėjau, jūs šiek tiek praskleidėt užuolaidą, apie ką čia yra rašoma jūsų teikiamuose papildymuose sesijos darbų programoje. Prašom pasakyti, ar tikrai būtinai neišvengiama ir praktiškai įmanoma pritarus jūsų šitam siūlymui atlikti visas procedūras dar šitoj sesijoj, nes jeigu ne, tai ar mes dabar po pateikimo pritarsim, ar pritarsim rudenį ir paskui per porą savaičių priimsim, niekas nuo to nepasikeis. Yra tik vienas klausimas: ar mes pajėgūs šioje sesijoje ir priimti, tada yra logiškas siekinys, visą vasarą tai jau galiotų. Kaip jūs manot, kokia yra vis dėlto techninė galimybė turėti rezultatą, o ne tiktai įdėti į programą, tuo viskas ir baigtųsi. Ačiū.

J. VESELKA (TTF). Gerbiamasis kolega, jeigu taip jau dalykiškai žiūrint, svarstyti, pateikti, priimti šitą įstatymą, kad jis įsigaliotų, reikia 10 min.

PIRMININKAS. Klausia D. Bekintienė.

D. BEKINTIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Iš esmės šitą mano klausimą paklausė S. Pečeliūnas, todėl daugiau neklausiu.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau. (J. Veselka: „Įteisinti, kad nuomininkas…“) Jūs atsakėte į visus klausimus. Kalbėti dėl balsavimo motyvų nėra pageidaujančių. Gal galėtume, kolegos, bendru sutarimu pritarti po pateikimo Seimo nutarimo projektui? Nėra prieštaraujančių. Dėkoju, po pateikimo pritarta.

Pereiname prie svarstymo. Dalyvauti diskusijoje užsirašiusiųjų nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo nutarimo projektui? Dėkoju, pritarta po svarstymo bendru sutarimu.

Pereiname prie priėmimo. Projektas iš dviejų straipsnių. Kalbėti dėl balsavimo motyvų niekas nepageidauja. Ar galime bendru sutarimu priimti 1 straipsnį? Nėra prieštaraujančių, priimta. Ar galime bendru sutarimu priimti 2 straipsnį? Nėra prieštaraujančių, priimta. Prašau pasiruošti, balsuosime dėl viso nutarimo projekto. Kas už tai, kad būtų priimtas Seimo nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Seimo II (pavasario) sesijos darbų programos priedėlio“ papildymo“, prašom balsuoti. Kas už, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę – prieš arba susilaiko. Prašom balsuoti.

Balsavo 54 Seimo nariai: už – 44, prieš nėra, susilaikė 10. Nutarimas priimtas.

Aviacijos įstatymo 21, 22, 26 ir 27 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-805 (pateikimas)

Gerbiamieji kolegos, galime tęsti darbą. Rezervinis 2b klausimas – Aviacijos įstatymo 21, 22, 26 ir 27 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-805. Pateikimo stadija. Pranešėjas – J. Veselka.

J. VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, aš, atsakydamas į J. Oleko klausimą ir į gerbiamojo S. Pečeliūno, atsakiau, viską paaiškinau. Bet yra Teisės departamento pastabos, tai kai kurias tas pastabas reikės įvertinti. Aš tik trumpai teikiu.

PIRMININKAS. Ar jūs jau pateikėte, gerbiamasis pranešėjau?

J. VESELKA (TTF). Prašau?

PIRMININKAS. Jūs jau pristatėte?

J. VESELKA (TTF). Aš pristačiau, kad tai yra labai paprasta, kad galėtų ne tik savininkai, bet ir nuomotojai pernuomoti lėktuvus trečiosioms šalims ir už tai keletas piliečių užsidirbtų papildomai pinigų ir duotų papildomų pinigų į biudžetą. Jokių papildomų pavojų nėra. Nes čia kalbama apie civilinius lėktuvus, o ne apie karinius ar kitokius.

PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų pageidauja paklausti penki kolegos Seimo nariai. Pirmasis klausia J. Olekas. Prašom.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, suvalkietiškai pritariu, kad žmonės užsidirbtų ir kad biudžetą papildytų. Mano klausimas, norėčiau, kad būtų patikslinta.

Kokia yra tikimybė, kai tie nuomotojai pernuomoja ir dėl kokios nelaimės ar kokio atvejo skambėtų Lietuvos vardas, kad štai iš Teherano skrido į Jerevaną Lietuvos lėktuvas ir įvyko nelaimė. Man atrodo, kad šitos tokios kokios nors blogos lemties, Lietuvos vardo minėjimo blogom aplinkybėm atsiranda tikimybė. Ne tik galimybė uždirbti, bet ir galimybė nuskambėti, kad štai su Lietuvos lėktuvu kur nors atsitiko negeri dalykai. Kaip mes čia galime eliminuoti, vengti, ar per draudimo kompanijas, ar kaip, kad tokiom aplinkybėm mes neužsitrauktume papildomos negarbės. Ačiū už atsakymą.

J. VESELKA (TTF). Gerbiamasis Juozai, ir šitiems lėktuvams galios visos įstatymų ir tarptautinės normos, kurios galioja apskritai aviacijoje. Todėl išgalvoti dar papildomų, aš labai abejočiau. Kaip žinote, visur valstybių būna tokių, kad įvyksta tokių avarijų. Visa sistema veiks. Ar jis kaip savininkas nupirks, jis vis tiek bus Lietuvos, ar kaip nuomotojas. Nuomotojui dar šiek tiek, manyčiau, lengviau, negu jau yra savininkas. Todėl aš nematau čia pavojų, nes visa sistema tarptautinių įpareigojimų, draudimų nekeičiama. Ji galioja ir tam, ir tam, ir tai situacijai. Aš čia jokių pavojų tikrai nematau.

PIRMININKAS. Klausia A. Šedžius. Prašom.

A. ŠEDŽIUS (LSDPF). Gerbiamasis pranešėjau, na, jūs nevisiškai taip mano kolegai atsakote, šiek tiek nutylite tiesos. Yra jūsų pataisoje numatyta ir tai, kad lėktuvai, kurie bus pernuomojami, visų pirma bus registruojami Lietuvoje ir tik tada pernuomojami. Registruoti Lietuvoje yra naudinga ir tuo, kad Lietuvoje yra mažesni mokesčiai. Ar jūs nemanote, kad Lietuva taps, kaip daugelis finansinių machinacijų specialistų moka pasinaudoti tam tikrom mokesčių slėpimo galimybėm, ar netaps ta šalimi, kuri bus įrankis slėpti mokesčius arba, kaip čia dar gražiau pasakius, pabėgti nuo mokesčių tom šalim, kuriose yra tie mokesčiai taikomi, ir gana dideli. Ar neatsitiks taip, kad Lietuvą užplūs dar viena tokia nauja banga lėktuvų registratorių?

J. VESELKA (TTF). Gerbiamasis kolega, šiek tiek klausimas keistokas. Lietuva priima tikslą kviestis investuotojus su tam tikromis lengvatomis, po to, kai kas nors nori tom lengvatom pasinaudoti, sako, Jėzus Marija, pavojus! Gali visokie ten tokie… Taip, gali. Tada naikinkime lengvatas. Jeigu jau priėmėme lengvatas, a priori kaltinti tuos, kurie nuomos lėktuvus… Juk yra labai griežtos taisyklės lėktuvų nuomojimo, techninės priežiūros taisyklės, kontrolės taisyklės. Jūs teisus, ten gali ir bombarduoti, kaip Jungtinėse Valstijose atsitiko, vietinės aviacijos. Jeigu yra lengvata, dalis, jūs teisus, nori pasinaudoti lengvata. Kodėl jis turi Anglijoje ar Prancūzijoje, kai jis gali pigiau ir daugiau užsidirbti Lietuvoje. Bet aš už tai. Jeigu mes anglus, prancūzus nors šiek tiek nuviliosime į savo pusę iš ten, tai mums tik pliusas.

PIRMININKAS. Klausia R. A. Ručys.

R. A. RUČYS (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, ar išplečiant Lietuvoje įregistruotų orlaivių parką, bus tinkamai atliekama jų techninė apžiūra ir užtikrintas saugus orlaivių naudojimas? Kiek valstybei kainuos šis įstatymas?

J. VESELKA (TTF). Valstybei čia nieko nekainuos, nes tai darys privatūs asmenys. Dėl to remonto, tai aš per skystas aviacijos žinovas. Aš tą ekonominę dalį žinau, bet ten dėl remonto, tai negaliu. Bet čia valstybei gali būti tik papildomos biudžeto pajamos. Kainuoti dėl… Čia privačių asmenų iniciatyva. Jeigu duos Lietuvos remonto įmonėms užsakymus, tai, patys žinote, didėjant parkui, užsakymų daugės, tai plius vienas darbininkas. Irgi didelis dalykas.

PIRMININKAS. Klausia S. Pečeliūnas. Prašom.

S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, drįsčiau su jumis nesutikti, kad nuo jūsų pateikimo iki priėmimo užteks 10 minučių. Net ir idealiausiom sąlygom Statutas šito nenumato. Tai atsakykite man į klausimą. Norint kad viskas įvyktų įmanomai greitai, nes, atrodo, klausimas yra labai aiškus… Subnuoma, reikėjo jums tą žodį sakyti, ir visi tada supras, apie ką kalbama. Jeigu kitur leidžiama, tai kodėl čia draudžiama, sakysiu taip.

Dabar man pasakykite, ar jūs jau kreipėtės į Seimo Pirmininką su prašymu, nes tik jis gali pasinaudoti tomis procedūromis, kad įvyktų, na, ne per 10 minučių, bet bent jau ne ilgiau kaip per 10 dienų? Ačiū.

J. VESELKA (TTF). Gerbiamasis Sauliau, jūs, patyręs politikas, ir jūs manote, kad papildomai į programą įtraukti tie įstatymai būtų tik mano noru, valia. Jokiu būdu šito nebūtų, jeigu aš vienas būčiau prašęs. Čia yra, taip sakysime, aptarti klausimai su Seimo Primininku. Aptarti.

PIRMININKAS. Klausia V. P. Andriukaitis. Prašom.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamasis Juliau, mano klausimas… Aišku, aš atsiriboju nuo kokių nors ten kompanijų, kurios turi čia interesą, „Avia Baltica“, dar kas nors. Žinote, problema yra kita. Ten dar iškyla problemų po to, ar tie lėktuvai neteiktų paslaugų, nevežtų nelegalių dalykų, ginklų į įvairias šalis, kurioms yra taikomos sankcijos. Atsimename Sudano atvejį, atsimename daugelį kitų dalykų.

Mano klausimas. Teikėt pataisą, bet sakykite, kodėl toks draudimas galiojo? Jūs teikdamas turbūt išsiaiškinote priežastis, kodėl toks draudimas galiojo. Visada klausiama, aš tik pajuokausiu. Kaip finansuojamas tokio įstatymo įgyvendinimas?

J. VESELKA (TTF). Gerbiamasis kolega, pirmiausia, gerbiamasis Andriukaiti, siūlau paskaityti aiškinamąjį raštą. Visiškai ne mano projektas, nes aš tuose dalykuose… Tik jaunystėje norėjau būti lakūnu, bet nepasisekė, aišku, dėl praeities.

Dabar tiek atsakysiu. Kad čia ir parašėme, kokia kompanija kreipėsi, kodėl kreipėsi ir t. t., aš neslepiu. Aiškinamajame rašte aš ir pasakiau, ne, gerbiamieji, rašykite tie, kurie prašo. Jie tikrai man argumentais įrodė. Jie argumentais įrodė.

Dabar dėl to, kodėl iki šiol galiojo tas draudimas Lietuvoje, tai iš klausimų jūs ir dabar galite pasakyti, kad Lietuvoje kartais bijoma to, ko visai nereikia bijoti. Ir kai dauguma susiformuoja bijančių, tai ir įstatymai priimami tokie, ir aš čia nieko negaliu padaryti. O aš į tuos pavojus žiūriu… Štai Jungtinės Amerikos Valstijos gali visą pasaulį nukariauti. Ir aš nesuprantu, nes tarnavau priešraketinėje tarnyboje, po trisdešimties metų pusę valandos skraido lėktuvai, bombarduoja, Amerika nieko negali padaryti. Tarnavau Pamaskvy 1962 m., pusės valandos nesusigaudymas, po pusės valandos jokia raketa, joks lėktuvas į Maskvos gynimo zoną negalėjo patekti, veikė idealiai, o čia po trisdešimties metų, modernios technologijos ir bombarduoja Baltuosius rūmus, Pentagoną ir kitus… Man nesuprantamas dalykas, kai aš dalyvavau tuose visuose manevruose ir taip toliau. Kažkas man neaišku. Todėl gali būti visko, bet tada bijokime ir gyvenkime taip bijodami su sulopytom kelnėm.

PIRMININKAS. Pageidauja V. P. Andriukaitis patikslinti klausimą. Prašom.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Tik patikslinti. Kaip finansuojamas toks projekto įgyvendinimas?

J. VESELKA (TTF). Tikrai, patikslinkite klausimą. Aš dar kartą sakau, nei valstybei, nei biudžetui nieko nekainuos.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Klausiu kitaip, ar jau pareikalavo investicijų, ar nereikalaus papildomų lėšų?

J. VESELKA (TTF). Jau seniai atsakiau. Iš valstybės biudžeto nereikalaus nė vieno lito. E. Masiulis sako, reikalaus, galbūt, tik nežinau kur? Ai, galbūt registre, galbūt registre, bet užmokės tie, kurie registruos. Užmokės tie, kurie registruos. Aš matau tik papildomas valstybės pajamas.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau, jūs atsakėte į visų Seimo narių, kurie pageidavo paklausti, klausimus. Dėl balsavimo motyvų pageidauja…

J. VESELKA (TTF). Aš tiktai repliką. Kitą kartą nerašysiu aiškinamajame rašte, kas iš tikrųjų inicijavo, rašysiu, kad aš, tada kils mažiau įtarimų.

PIRMININKAS. Jūs visiškai teisus, nes įstatymo iniciatyvos teisę turi Seimo narys ir tuo turėtumėte ir naudotis. Dėl balsavimo motyvų pageidaujama pasisakyti. Motyvai už – A. Šedžius. Prašom.

A. ŠEDŽIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš tikrai pritariu šiam įstatymui, tačiau teiksiu savo pataisas. Gerbiamasis Julius tikrai gražiai išsisuko nuo klausimo. Yra viena grėsmė, kad aviacijos priemonės yra labai brangios ir taip gali išsisukti nuo PVM mokėjimo, t. y. registruoti Seišelių salose, kur nėra PVM, o paskui sudaryti nuomos sutartį ir nuomoti Lietuvai ir taip nemokėti pridėtinės vertės mokesčio. Aš pats siūlysiu pataisą, kad laikinai registruojamos, laikinai registruojami orlaiviai turėtų susimokėti pridėtinės vertės mokestį registracijos metu. O šiaip idėja nebloga, aš siūlyčiau ją palaikyti.

PIRMININKAS. Motyvai prieš – E. Masiulis. Prašau.

E. MASIULIS (LSF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Pažįstu J. Veselką ir žinau, kad jis tikrai yra tikras Lietuvos patriotas ir rūpinasi, kad daugiau lėšų ateitų į valstybės biudžetą. Būtų galima pasakyti, kad žiūrint teoriškai iš tikrųjų idėja yra graži, tai pritraukti daugiau verslo, kad mūsų turima infrastruktūra galėtų aptarnauti svetimų valstybių orlaivius ir čia lyg ir būtų paliekami pinigai. Tai vienas toks, aišku… Kitaip tariant, privačioms kompanijoms iš tikrųjų tų pinigų ateitų.

Bet aš noriu atkreipti dėmesį į kitą dalyką. Tai, kad įregistruojant orlaivį Lietuvoje, Lietuvos civilinės aviacijos administracija prisiima visą atsakomybę už šio orlaivio saugumą. Kai tas orlaivis bus suremontuotas Vilniaus oro uosto angaruose, po to jis išskris ir skraidys, tarkime, Uralo kalnuose, o norint užtikrinti visus tris saugumo lygius, reikalinga nuolatinė šito orlaivio priežiūra, Lietuvos civilinės aviacijos administracija tikrai jokių padalinių Rusijoje neturi, kad nuolatos užtikrintų šių orlaivių saugumą, ir, neduok Dieve, koks nors vienas orlaivis nukris Uralo kalnuose. Tada visa atsakomybė už šį orlaivį bus perduota Lietuvos civilinės aviacijos administracijai. O verslas, kuris suremontavo šitą orlaivį, taip, jis pasiims pinigus. Kitaip tariant, pinigai – verslui, atsakomybė – valstybei. Tai čia aš matau tam tikrą problemą.

Antras dalykas, kai aš konkrečiai pasižiūriu, kas už to stovi, tai, gerbiamieji Seimo nariai, noriu pasakyti, kad čia yra tokios kompanijos kaip „Gazpromavia“, „Lužkov Avia“, tai būtent tokių kompanijų orlaivius yra ruošiamasi remontuoti Vilniaus tarptautiniame oro uoste. Dar daugiau. Europos Sąjunga yra įtraukusi apie dešimt rusiškų aviakompanijų į juoduosius sąrašus. Šiuo atveju per šį įstatymą gali atsitikti taip, kad iš juodųjų kompanijų sąrašų šie orlaiviai atsidurs Lietuvoje ir bus bandoma juos įregistruoti Lietuvoje.

Taigi įstatymas teorine prasme iš tikrųjų skatina verslą, aš visą laiką esu už verslo skatinimą, bet, kita vertus, sukuria tam tikras problemas, kad po to mes nesugebėsime užtikrinti šių orlaivių saugumo. Jeigu kartais būtų pritarta po pateikimo šiam įstatymui, aš tikrai prašyčiau, kad būtų prašoma Vyriausybės išvados dėl šio įstatymo projekto, nes tikrai tai gali pareikalauti papildomų lėšų iš valstybės biudžeto.

PIRMININKAS. Išklausėme pasisakymus dėl balsavimo motyvų. Kadangi buvo ir pasisakymų prieš, gerbiamieji kolegos, kviečiu pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta po pateikimo Aviacijos įstatymo 21, 22, 26 ir 27 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui Nr. XIP-805? Kas pritaria, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Prašom balsuoti.

Užsiregistravo 67, balsavo 65: už – 25, prieš – 11, susilaikė 29. Įstatymo projektui po pateikimo nepritarta.

Gerbiamieji kolegos, turėsime apsispręsti, ką mes siūlome iniciatoriams. Ar nusprendžiame projektą atmesti, ar grąžinti iniciatoriams tobulinti? Bus alternatyvus balsavimas. Todėl prašau pasiruošti ir balsuoti. Kas balsuoja už, pritaria, kad projektas būtų grąžintas iniciatoriams tobulinti, kas balsuoja prieš, balsuoja už projekto atmetimą. Susilaikę neskaičiuojami. Balsavimas alternatyvus. Prašom balsuoti.

Užsiregistravo 67, balsavo 64: už – 31, prieš – 33. Grąžinta tobulinti iniciatoriams, nes atmesti reikalingos balsų daugumos nėra. (Balsai salėje) Atmesti reikia 36 balsų, gerbiamieji kolegos, projektas grąžinamas iniciatoriams tobulinti.

Replikos po balsavimo. J. Veselka. Prašom.

J. VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos ir gerbiamasis Eligijau, pagrindinis jūsų daugumos argumentas – pagąsdink rusais ir viskas sužlugs. Kuo čia dėti „Gazpromo“ lėktuvai, jūsų visi kiti išvardinti? Tai jūs, Masiuli, žiūrėkite, kad jie čia nevežtų remontuoti. Čia yra pataisa labai paprasta, kad Lietuvos pilietis galėtų išsinuomoti lėktuvą. Kodėl jūs galvojate, kad visi piliečiai kvailiai ir nuomosis iš „Gazpromo“, o paskui čia bus, Dieve mano, kaip baisu. Labai geras toks ideologinis, politinis gąsdinimas. Dieve mano, rusai puola. Na, tai gerai, gražu, iš tikrųjų gražu. Ką gi, tobulinsim, tik neaišku ką?

PIRMININKAS. Replika po balsavimo per šoninį mikrofoną. S. Pečeliūnas. Prašom.

S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū. Dabar norėčiau tiesiog pasiaiškinti. Mes grąžinome tobulinti, bet Julius pasakė, kad projektas yra ne jo. Tai ar mes grąžinome tobulinti ponui J. Veselkai ar „Lužkov Baltija“?

PIRMININKAS. Šį klausimą išsiaiškinsite individualiai. Gerbiamieji kolegos, klausimo svarstymas baigtas.

Dar pageidauja replikos po balsavimo A. Šedžius. Prašom. Per šoninį mikrofoną.

A. ŠEDŽIUS (LSDPF). Aš iš tikrųjų stebiuosi valdančiąja koalicija. Tai jie mus peikia, kad opozicija visiškai neteikia jokių pasiūlymų, o kai pateiki pasiūlymus, net pateikimo stadijoj juos atmeta. Gerbiamieji, tai jūs apsispręskit ir paskui nesiskųskit viešai, kad jums neteikiama jokių pasiūlymų. Kažkas yra daroma, o gerai ar blogai, tai svarstymo stadija tam ir yra, kad būtų apsispręsta. Gerbiamasis E. Masiulis pasiūlė, kad Vyriausybės išvada būtų, na, tai gausit visas išvadas, tada spręsit. Dabar viską, ką siūlom, pateikimo stadijoj atmetat. Tai paskui nesiskųskit.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, sprendimai priimti. Gerbiamieji kolegos, mes darniai dirbome pagal darbotvarkę. Skelbiu Lietuvos Respublikos Seimo liepos 16 d. rytinio plenarinio posėdžio pabaigą. Posėdis baigtas.

---

* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LCSF – Liberalų ir centro sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; TPPF – Tautos prisikėlimo partijos frakcija; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.