IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS STATYBOS ĮSTATYMO 2, 6, 20, 23, 28, 29, 31, 37 STRAIPSNIŲ, VIENUOLIKTOJO SKIRSNIO PAVADINIMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO BEI ĮSTATYMO PAPILDYMO 23¹, 39¹ STRAIPSNIAIS ĮSTATYMO PROJEKTO

2009-07-16 Nr. XP-658(3)

Vilnius

Alternatyvių įstatymo projektų Teisės departamente negauta.

Vertindami įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

1. Įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalimi siekiama pakeisti nesudėtingo statinio sąvoką, nustatant, kad į nesudėtingo statinio bendrą plotą neįskaičiuojamas rūsio (pusrūsio) plotas. Pastebėtina, kad šiuo metu teisės aktai nustato, jog statant nesudėtingą statinį naudojamos paprastos konstrukcijos, nereikalaujamas statybos leidimas (Statybos įstatymo 2 straipsnio 6 dalis, 23 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Be to, vadovauti nesudėtingo statinio projektavimui, statybai, statinio projekto vykdymo priežiūrai, statinio statybos techninei priežiūrai turi teisę neatestuoti asmenys, nėra privaloma tokio statinio statybos techninė priežiūra (Statybos įstatymo 10 straipsnio 9 dalis, 30 straipsnis). Statybos techninis reglamentas STR 1.14.01:1999 nustato, jog: Rūsys - ūkinėms ir techninėms reikmėms skirta apatinė pastato dalis, kurioje patalpų grindys iš visų pusių yra žemiau projektinio arba nusistovėjusio žemės paviršiaus ir jose nėra langų, o jei langų yra - pusė arba daugiau grindų ploto įgilinta daugiau kaip 0,9 m nuo projektinio arba nusistovėjusio žemės paviršiaus; Pusrūsis (cokolinis aukštas) - pastato dalis, kurioje visų patalpų arba didesniosios pusrūsio dalies grindys yra žemiau projektinio (nusistovėjusio) žemės paviršiaus, tačiau ne žemiau kaip 0,9 m nuo jo, ir bent iš vienos pusrūsio pusės yra langai. Iš šių apibrėžimų akivaizdu, jog statinys gali turėti kartu ir pusrūsį, ir rūsį. Taigi, nesudėtingo statinio plotas, pakeitus jo apibrėžimą siūlomu būdu, gali patrigubėti. Svarstytina, ar projekte siūlomu būdu pakeitus nesudėtingo statinio apibrėžimą, jis vis dar galėtų būti laikomas nesudėtingu statiniu, kuris galėtų būti statomas be statybos leidimo, neatestuotų asmenų, ir kuriam neprivaloma statinio statybos techninė priežiūra. Atsižvelgus į tai, manytume, kad aptariamos projekto nuostatos reikėtų atsisakyti.

Atkreipiame dėmesį, jog Seime yra įregistruoti du Statybos įstatymo 2 straipsnio pakeitimo projektai – Nr.XIP-323(2) ir Nr.XIP-658(3), kurių nuostatos skirtingai apibrėžia ,,nesudėtingo statinio” sąvoką. Lietuvos Respublikos Seimo Aplinkos apsaugos komiteto, t.y. pagrindinio komiteto, 2009 m. liepos 7 d. sprendimu nutarta pritarti Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui ir šį projektą sujungti su Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2, 20, 23, 28, 29, 31, 37 straipsnių, vienuoliktojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir papildymo bei įstatymo papildymo 23¹, 39¹ straipsniais įstatymo projektu Nr.XIP-658 (2).

2. Projekto 1 straipsnio 3 dalyje pateikiama pastato atnaujinimo (modernizavimo) sąvoka. Šią sąvoką taip pat siūloma apibrėžti Teritorijų planavimo įstatymo 2, 12, 19, 21, 23, 24 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr.XIP-659(3) 1 straipsnio 3 dalyje. Atkreiptinas dėmesys, kad su minėtais įstatymo projektais susijusiame Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo pavadinimo, 1, 2 straipsnio ir įstatymo penktojo skirsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto Nr.XIP-656(2) 3 straipsnio 1 dalyje pateikiama daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) sąvoka. Pažymėtina, kad abiejų sąvokų, kurios yra giminingos, turinys projektuose atskleidžiamas nevienodai (projekte Nr.XIP-656(2) nėra nustatyta, kad daugiabučio namo atnaujinimas (modernizavimas) yra ir rekonstravimas ar remontas, kuriais užtikrinamas iš atsinaujinančių energijos šaltinių gaunamos energijos naudojimas). Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar nereikėtų šių sąvokų turinį minėtuose projektuose suvienodinti.

3. Svarstytina, ar projekto 1 straipsnio 5 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 91 dalyje po žodžiais ,,statybos techninių reglamentų” reikalingas kablelis, nes iš formuluotės nėra aišku, kur bus nustatyta sudėtis dokumentų, kuriuose pateikiami kartotinių statinių sprendiniai.

4. Siekiant suvienodinti įstatymuose vartojamas sąvokas, siūlytume projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžio ,,specifiniams” įrašyti žodį ,,specialiesiems”.

5. Siekiant aiškumo, siūlytume projekto 3 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 20 straipsnio 3 dalies 1 punkte vietoj žodžių ,,prie jų statybos sklypo prijungti susisiekimo komunikacijas” įrašyti žodžius ,,prie jų prijungti statybos sklypo susisiekimo komunikacijas”, nes, manytume, kad komunikacijos jungiamos prie kitų komunikacijų, o ne prie statybos sklypo.

6. Projekto 5 straipsniu pildomo įstatymo 23¹ straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatoma, kad sutartį dėl valstybinės žemės laikino naudojimo parengia apskrities viršininko administracija. Ši projekto nuostata nėra aiški santykyje su Žemės įstatymo nuostatomis, pagal kurias valstybinės žemės patikėjimo teisės subjektais gali būti ne tik apskričių viršininkai, bet ir kiti įstatyme nurodyti subjektai, taip pat savivaldybės gali būti valstybinės žemės savininkais. Todėl, abejojama, ar projekto nuostatomis nebus suvaržomos valstybinės žemės savininkų bei kitų patikėtinių žemės naudojimo, valdymo ir disponavimo ja teisės.

7. Teisės akto tekste žodžių santrumpos nevartotinos, išskyrus nuorodas į teisės akto oficialaus paskelbimo šaltinį, todėl atitinkamai tikslintinas projekto 5 straipsniu pildomo įstatymo 23¹straipsnio 2 dalies 4 punkto tekstas.

8. Įstatymo projekto 6 straipsniu siekiama papildyti galiojančio įstatymo 28 straipsnį 5 dalimi, nustatančia, jog ,,Iki 2006 m. spalio 31 d. baigtiems savavališkiems statiniams šio straipsnio nuostatos gali būti netaikomos ir šie statiniai gali būti pripažinti tinkamais naudoti Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.” Atkreiptinas dėmesys, jog priėmus šią įstatymo pataisą savavališkai pastatyti statiniai būtų prilyginti statiniams, pastatytiems laikantis teisės aktų reikalavimų, juos būtų galima įteisinti. Pažymėtina, kad ne teisės pagrindu negali atsirasti teisė. Be to, priėmus minėtą įstatymo pakeitimą būtų įteisintas skirtingas teisinis reglamentavimas, skirtas vienos kategorijos asmenų grupei, kurie vykdė savavališkas statybas. Galiojančios įstatymo 28 straipsnio nuostatos taikomos jau daugiau nei dvejus su puse metų, šių nuostatų pagrindu yra teismų priimtų sprendimų, kurie jau įvykdyti ir savavališkai pastatyti statiniai yra nugriauti, ar asmenys geranoriškai įvykdė atsakingų institucijų reikalavimus savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius. Tuo tarpu asmenims, kurie geranoriškai nelikvidavo savavališkos statybos padarinių, ar kurių atžvilgiu iki šiol nėra priimtų teismo sprendimų dėl savavališkų statinių nugriovimo, suteikiama galimybė savavališkus statinius įteisinti.

Taip pat, nėra aišku, kaip bus įgyvendinamos projekto nuostatos nustatant, kurie savavališkai pastatyti statiniai buvo baigti iki 2006 m. spalio 31 d.

Be to, šios projekto nuostatos yra susijusios su Civilinio kodekso 4.103 straipsnio nuostatomis, tačiau Civilinio kodekso pakeitimai nėra teikiami kartu su šiuo projektu, kaip tą numato Seimo statuto 135 straipsnio 5 dalis.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą argumentaciją, projektu siūlomos nuostatos yra teisiškai ydingos, manytume, kad aptariamos projekto nuostatos reikėtų atsisakyti.

9. Atkreiptinas dėmesys, kad ankstesniuose projekto variantuose keičiamo įstatymo 37 straipsnio pakeitimai praktiškai buvo susiję su statinio statybos techninio prižiūrėtojo civilinės atsakomybės draudimo nustatymu. Šiame projekte atsisakius minėto civilinės atsakomybės draudimo, keičiamo įstatymo 37 straipsnio nuostatos praktiškai lieka analogiškos dabar galiojančioms šio straipsnio nuostatoms, išskyrus šio straipsnio 5 ir 7 dalis, kuriose keičiamas arba nurodomas institucijos pavadinimas. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar tikslinga visą straipsnį dėstyti nauja redakcija.

10. Reikėtų suvienodinti 9 straipsnio redakciją projekte ir jo lyginamajame variante, taip pat reikėtų tikslinti projekto 10 straipsnio numeraciją lyginamajame variante.

11. Svarstytina, ar šiame projekte atsisakius statinio statybos techninio prižiūrėtojo civilinės atsakomybės draudimo, tikslinga projekto 10 straipsnio 2 dalyje nustatyti įpareigojimą Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisijai parengti įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės aktus.

Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis

N. Azguridienė

S. Švedas

D. Zebleckis