PAGRINDINIO KOMITETO

I Š V A D O S

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS STRATEGINĘ REIKŠMĘ NACIONALINIAM SAUGUMUI TURINČIŲ ĮMONIŲ IR ĮRENGINIŲ BEI KITŲ NACIONALINIAM SAUGUMUI UŽTIKRINTI SVARBIŲ ĮMONIŲ ĮSTATYMO 4 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO BEI ĮSTATYMO PAPILDYMO 42 STRAIPSNIU ĮSTATYMO PROJEKTO (XIP-412(2))

2009 m. liepos 15 d. Nr.

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: NSGK pirmininkas Arvydas Anušauskas, komiteto nariai: Virginija Baltraitienė, Rasa Juknevičienė, Kęstutis Masiulis, Juozas Olekas, Saulius Pečeliūnas, Rimantas Smetona; komiteto biuro darbuotojai: vedėjas Vitalij Dmitrijev, patarėjas Darius Valatkevičius, padėjėja Ieva Skaistytė. Kviestieji ir kiti asmenys: Seimo narys Česlovas Stankevičius, Energetikos ministras Arvydas Sekmokas, Ūkio viceministras Arnoldas Burkovskis, Ūkio ministerijos Įmonių teisės ir privatizavimo departamento Valstybės turto privatizavimo ir valdymo skyriaus vedėjo pavaduotoja Vaida Sinušaitė, Valstybės saugumo departamento generalinis direktorius Povilas Malakauskas, Valstybės saugumo departamento pareigūnė Živilė Šatūnienė, PKN Orlen advokatas Paulius Koverovas, PKN Orlen advokatė Renata Beržanskienė, PKN Orlen lobistas Andrius Domanovskis, AB Mažeikių nafta atstovas advokatas Gintautas Bartkus, Energetikos ministerijos advokatė Kristina Alešiūnaitė, Advokatas Robert Juodka, Lietuvos laisvosios rinkos instituto analitikas Žilvinas Šilėnas.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Str.	Str. d.	P.	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1	LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2009-04-30				1. Seime yra įregistruoti panašius teisinius santykius siūlantys reglamentuoti įstatymų projektai XP-2323 ir XIP-12.	Atsižvelgti
					2. Projekto 1 straipsnio 3 dalyje siūloma papildyti keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį 9 punktu: „9) akcinė bendrovė „Giraitės ginkluotės gamykla”. Atkreiptinas dėmesys, kad galiojančio įstatymo 2 straipsnio 2 punkte yra nurodyta valstybės įmonė Giraitės ginkluotės gamykla, kaip strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinti valstybės įmonė. Atsižvelgiant į tai, projektas tobulintinas.	Pritarti	Valstybės įmonė Giraitės ginkluotės gamykla išbraukta iš Įstatymo 2 straipsnio 2 punkto.
					3. Projekto 2 straipsnyje dėstomame keičiamo įstatymo 42 straipsnyje siūloma reglamentuoti strateginę reikšmę turinčių įmonių dalyvių ir potencialių dalyvių bei kapitalo atitikimo nacionalinio saugumo interesams patikrą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad galiojančio įstatymo 1 straipsnyje nurodyta, kad įstatymas reglamentuoja, kuriose įmonėse ir kokiomis sąlygomis kapitalo dalį gali sudaryti privatus nacionalinis bei europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkantis užsienio kapitalas, o 3 straipsnyje išvardintos įmonės, kurių kapitalo dalį gali sudaryti privatus nacionalinis bei europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkantis užsienio kapitalas. Kitaip tariant, galiojantis įstatymas nekelia privačiam nacionaliniam kapitalui jokių reikalavimų, o nurodytų jo straipsnių keisti nesiūloma. Projektas tobulintinas, kitu atveju įsigaliojus teikiamoms pataisoms būtų neaišku, kada taikomi nacionalinio saugumo interesų atitikimo reikalavimai privačiam nacionaliniam kapitalui. Be to, svarstytina, ar keičiamo įstatymo 42 straipsniu nustačius įmonių dalyvių (ne tik kapitalo) atitikties nacionalinio saugumo interesams patikros tvarką, sąlygas ir kriterijus, taip pat nereikėtų atitinkamai papildyti galiojančio įstatymo 1 bei 3 straipsnių.	Pritarti	Projektas patobulintas numatant ir privatūs nacionaliniai ir tarptautiniai asmenys turi atitikti nacionalinio saugumo interesus.
					4. Projekto 2 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje nurodytos institucijos, kurios pagal savo kompetenciją teisės aktų nustatyta tvarka turėtų teikti išvadas Patikros komisijai. Aptariamo straipsnio 5 dalies 5 punkte nurodyti nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai, kuriuos padaręs asmuo, taip pat asmuo, kurio atžvilgiu atliekami procesiniai veiksmai dėl nurodytų nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, laikomas neatitinkantis nacionalinio saugumo interesų. Dėl nurodytų nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų ikiteisminį tyrimą atlieka ne tik aptariamo straipsnio 1 dalyje nurodytos institucijos, bet ir kitos ikiteisminio tyrimo įstaigos, kurių teises ir pareigas nustato įstatymai (pvz., Specialiųjų tyrimų tarnyba). Be to, pagal Baudžiamojo proceso kodekso 164 straipsnį ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja prokuroras. Manytume, kad visų ikiteisminio tyrimo įstaigų ir prokuroro pareiga teikti išvadas Patikros komisijai turi būti nustatyta įstatyme, o ne Vyriausybės nutarime.	Pritarti	Projektas patobulintas numatant, kad Komisijai išvadas pagal savo kompetenciją teisės aktų nustatyta tvarka teikia Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija, Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerija, Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, kitos ikiteisminio tyrimo įstaigos, Generalinė prokuratūra, komisijos sprendimu kitos institucijos.
					5. Projekto 2 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 42 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių valdymo organai dėl įmonės esamų dalyvių atitikimo nacionalinio saugumo interesus patikros privalo iš anksto kreiptis į Patikros komisiją. Neaišku, kokiais atvejais valdymo organai turi kreiptis į Patikros komisiją dėl esamų dalyvių atitikimo nacionalinio saugumo interesus, taip pat tikslintinas terminas „iš anksto”, nes, įsigaliojus įstatymui, tokio termino skaičiavimo tvarka būtų neaiški.	Pritarti	Projekte atsisakoma įmonės esamų dalyvių atitikties nacionalinio saugumo interesus įvertinimo.
					6. Pagal projekto 2 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 42 straipsnio 4 dalį laikoma, kad juridinis asmuo atitinka nacionalinio saugumo interesus, jei juos atitinka jis pats ir asmenys, pagal Akcinių bendrovių įstatymą tiesiogiai ir (arba) netiesiogiai turintys balsų daugumą arba tiesiogiai ar netiesiogiai galintys daryti lemiamą įtaką jam. Pagal šią įstatymo projekto normos konstrukciją galimi atvejai, kai asmenys, neatitinkantys nacionalinio saugumo interesų, juridiniame asmenyje disponuoja 49 procentais balsų, tačiau ir tokiu atveju juridinis asmuo bus laikomas visiškai atitinkančiu nacionalinio saugumo interesus. Svarstytina, ar toks teisinis reguliavimas atitinka įstatymo projektu keliamus tikslus ir tinkamai užtikrina nacionalinio saugumo interesų įgyvendinimą.	Pritarti	Projektas patobulintas numatant, kad Lietuvos nacionalinio saugumo interesus turi atitikti jis pats ir asmenys, tiesiogiai ir (arba) netiesiogiai turintys ne mažiau kaip 2/3 balsų suteikiančių šios įmonės akcijų.
					7. Projekto 2 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 42 straipsnio 5 dalies 5 punkte išvardinti nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai (sugrupuoti pagal Baudžiamojo kodekso skyrius), kuriuos padarę asmenys ar asmenys, kurių atžvilgiu atliekami procesiniai veiksmai dėl jų padarymo, laikomi neatitinkančiais nacionalinio saugumo interesų. Diskutuotina, ar asmenys, padarę bet kurį nurodytoms grupėms priskirtiną baudžiamąjį nusižengimą ar nesunkų nusikaltimą turėtų būti laikomi neatitinkančiais nacionalinio saugumo interesų. Pavyzdžiui, tarp nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų valdymo tvarkai yra neteisėtai perėjusių valstybės sieną užsieniečių gabenimas ar slėpimas Lietuvos Respublikos teritorijoje, kuris baudžiamas laisvės atėmimu nuo 4 iki 10 metų ir gali būti priskiriamas prie apysunkių arba sunkių nusikaltimų, ir neteisėtas žemėnaudos riboženklio pašalinimas, kuris gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu ir laikomas baudžiamuoju nusižengimu. Taip pat svarstytina, ar nereikėtų papildyti nusikaltimų sąrašo nusikaltimais Lietuvos valstybės nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir konstitucinei santvarkai (pvz., padėjimas kitai valstybei veikti prieš Lietuvos Respubliką) bei nusikaltimais finansų sistemai (pvz., nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimas). Kartu atkreiptinas dėmesys, kad projekte nurodyti nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai valstybės tarnybai ir viešajai tvarkai, o Baudžiamojo kodekso XXXIII skyriuje įvardinti nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, o XL skyriuje – viešajai tvarkai. Atsižvelgiant į tai, projektas tikslintinas.	Pritarti.	Projektas patobulintas numatant, jog asmuo turi būti nepadaręs ar dėl jo nebūtų neatliekami procesiniai veiksmai dėl Baudžiamojo kodekso specialiojoje dalyje kvalifikuotų sunkių ir labai sunkių nusikaltimų padarymo, taip pat juos atitinkančių veikų užsienio šalyse,
					8. Projekto 2 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 42 straipsnio 9 dalyje siūloma nustatyti, kad asmenims, kuriuos Patikros komisija pripažįsta neatitinkančiais nacionalinio saugumo interesus, taikomi šio įstatymo numatyti apribojimai dalyvauti įmonės veikloje ar jos plėtros projekte. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamas įstatymas nenustato jokių dalyvavimo įmonės veikloje apribojimų.	Pritarti	Pataisyta numatant, jog Asmenys, kuriuos Komisija pripažįsta neatitinkančiais nacionalinio saugumo interesu, negali įsigyti strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčios įmonės akcijų, investuoti į įmonę ar jos numatomą steigti įmonę, pateikęs pasiūlymą (paraišką) dalyvauti su įmonės plėtra susijusių viešųjų pirkimų konkurse ar kitokiu būdu tapti įmonės dalyviu
					9. Projekto 2 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 42 straipsnyje vartojama sąvoka ”potencialūs dalyviai” nėra pakankamai aiški, t.y. nėra aišku, kada fizinis ar juridinis asmuo tampa potencialiu dalyviu.	Pritarti	Papildyta atitinkama sąvoka
					10. Projektą reikėtų papildyti nauju straipsniu, nustatančiu įstatymo įsigaliojimo datą, nes reikia laiko tam, kad būtų sudaryta Patikros komisija ir patvirtinta patikros tvarka.	Pritarti
2	Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 2009-05-14				1. Atsižvelgdami į tai, kad teikiamo projekto 1 straipsnio 4 dalimi siekiama nustatyti naujus apribojimus, taikytinus Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo (Žin., 2002, Nr. 103-4604) (toliau - Įstatymas) 4 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 4 ir 5 punktuose nurodytų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių akcijų perleidimui, pakartotinai pažymime (žr. Europos teisės departamento 2009 m. kovo 21 d. rašto Nr. NR‑291 dėl įstatymo projekto Nr. XIP‑412 2 pastabą), kad EB steigimo sutartimi uždraudžiami visi kapitalo judėjimo apribojimai tiek tarp valstybių narių, tiek tarp valstybių narių ir trečiųjų šalių. Laisvo kapitalo judėjimo apribojimai gali būti pateisinami tik tuo atveju, jei nacionalinės priemonės yra paremtos EB steigimo sutarties 58 straipsnyje nurodytais pagrindais arba privalomaisiais bendrojo intereso pagrindais, be to, turi būti laikomasi proporcingumo principo. Visuomenės saugumo pagrindai, kaip galimas išimties iš laisvo kapitalo judėjimo principo pateisinimas, turi būti aiškinami siaurai, kad jų turinio vienašališkai, nekontroliuojant Bendrijos institucijoms, negalėtų nustatyti kiekviena valstybė narė, todėl visuomenės saugumu galima remtis tik realios ir pakankamai rimtos grėsmės pagrindiniams visuomenės interesams atveju. Atsižvelgiant į nurodytus principus, projekto nuostatos ir jų pagrindu taikomi konkretūs apribojimai turėtų būti pagrįsti siekiu sumažinti realias grėsmes visuomenės saugumui.	Pritarti iš dalies	Projektas papildytas nuostatomis, jog potencialių įmonės dalyvių atitikties nacionalinio saugumo interesams įvertinimas atliekamas dėl strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių, bei nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių, kuriose valstybei nuosavybės teise priklauso akcijų, potencialių įmonės dalyvių.
					2. Projekto siūlomas reglamentavimas, konkrečiai 4² straipsnis, kuriuo siekiama reglamentuoti strateginę reikšmę turinčių įmonių dalyvių ir potencialių dalyvių bei kapitalo atitikties nacionalinio saugumo interesams patikrą, kelia klausimų dėl suderinamumo su kitomis galiojančio Įstatymo nuostatomis. Atkreipiame dėmesį, kad galiojančio Įstatymo 1 straipsnyje nurodyta, kad įstatymas reglamentuoja, kuriose įmonėse ir kokiomis sąlygomis kapitalo dalį gali sudaryti privatus nacionalinis bei europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkantis užsienio kapitalas, o 3 straipsnyje išvardintos įmonės, kurių kapitalo dalį gali sudaryti privatus nacionalinis bei europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkantis užsienio kapitalas. Taigi galiojantis Įstatymas nekelia kapitalui ar dalyviams reikalavimo atitikti nacionalinio saugumo interesus, o nurodytų Įstatymo nuostatų keisti nesiūloma. Siekiant Įstatymo nuostatų nuoseklumo siūlytume papildyti projektą.	Pritarti	Nuostatos suderintos
					3. Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad galiojančiuose teisės aktuose nėra aiškiai atskleistas europinės ir transatlantinės integracijos kriterijų turinys. Aiškinamajame rašte kaip vienas šio projekto tikslų įvardijamas siekis išsamiai reglamentuoti strateginių įmonių dalyvių ir kapitalo atitikties taip pat ir europinės ir transatlantinės integracijos kriterijams sąlygas ir nustatyti atitikties įvertinimo pagrindus. Atkreipiame jūsų dėmesį, kad Europos teisės departamentas savo 2009 m. kovo 31 d. raštu Nr. NR‑291 dėl įstatymo projekto Nr. XIP‑412 yra siūlęs, atsižvelgiant į minėtų kriterijų turinio neaiškumą ir į tai, kad šių kriterijų turinys nėra atskleidžiamas projekte, vartoti sąvoką „nacionalinio saugumo interesus atitinkantis asmuo/atitinkančio asmens kapitalas“. Projektu iš dalies atsižvelgta į nurodytą pasiūlymą į projektą įtraukiant sąvoką „nacionalinio saugumo interesus atitinkantis asmuo/atitinkančio asmens kapitalas“. Tačiau pažymėtina, kad šiame projekte europinės ir transatlantinės integracijos kriterijai nurodomi kaip viena iš atitikties nacionalinio saugumo interesams sąlygų, nors aptariamų kriterijų turinys išlieka ne visiškai aiškus. Projektu siūlomas 4² straipsnio 5 dalies 1 punktas nurodo, kad europinės ir transatlantinės integracijos kriterijai nustatyti šio straipsnio 6 dalyje, tačiau ši dalis pačių kriterijų neįvardija, tik numato, į ką turi atsižvelgti Patikros komisija, spręsdama, ar asmens veikla ir gebėjimai atitinka minėtuosius kriterijus. Atsižvelgiant į tai svarstytina, ar projekte numatyta vertinimo procedūra ir kriterijai atitinka skaidrumo, teisinio tikrumo ir viešosios valdžios diskrecijos ribojimo principus.	Nepritarti	Europinės ir transatlantinės integracijos kriterijų ankščiau iš viso nebuvo apibrėžti.
					4. Projektu siūlomo 4² straipsnio 5 dalies 2 punktas numato, kad „monopolinis kurios nors rūšies Lietuvos importuojamų iškastinių išteklių tiekėjas, tokio tiekėjo kontroliuojamas arba su juo kooperacijos ar parterystės ryšiais susijęs asmuo“ negalėtų būti pripažįstamas atitinkančiu nacionalinio saugumo interesus. Atkreipiame Jūsų dėmesį, kad nurodytos nuostatos turinys nėra visiškai aiškus, nes sąvoka „monopolinis tiekėjas“ nėra apibrėžta nei keičiamame Įstatyme, nei kituose teisės aktuose. Svarstytina, ar visi asmenys, kurie būtų priskiriami 4² straipsnio 5 dalies 2 punkte nurodytai asmenų grupei, keltų realią grėsmę ir galėtų būti traktuojami kaip neatitinkantys nacionalinio saugumo interesų, net jei jie ir atitiktų kitas 4² straipsnio 5 dalyje išvardytas sąlygas, ypač tais atvejais, jei aptariami asmenys investuotų į kitą veiklą, nesusijusią su jų monopoline veikla.	Nepritarti	“Monopolinis tiekėjo” sąvoka vartojama Nacionalinio saugumo pagrindų įstatyme.
					5. Projektu siūlomo 4² straipsnio 6 dalies 3 punkte nurodyta, kad spręsdama dėl atitikties europinės ir transatlantinės integracijos kriterijams Patikros komisija vertina „Lietuvos nacionaliniam saugumui stiprinti palankius asmens kooperacijos ir partnerystės ryšius“. Abejotina, ar taikant nurodytą kriterijų būtų laikomasi proporcingumo principo, nes net ir asmenys, neturintys nacionaliniam saugumui nepalankių kooperacijos ir partnerystės ryšių, galėtų būti vertinami kaip neatitinkantys europinės ir transatlantinės integracijos kriterijų. Be to, nėra aišku, kaip turėtų būti suprantama sąvoka „kooperacijos ir partnerystės ryšiai“.	Nepritarti	Lietuvos europinei ir transatlantinei integracijai palankių verslo kooperacijos ir partnerystės ryšių įvertinimas yra tik vienas iš atitikties europinės ir transatlantinės integracijos kriterijų
					6. Projekto 1 straipsnio 3 dalyje siūloma papildyti keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį 9 punktu, kuriuo į nacionaliniam saugumui svarbių įmonių sąrašą įrašoma akcinė bendrovė „Giraitės ginkluotės gamykla“. Atkreipiame Jūsų dėmesį, kad galiojančio įstatymo 2 straipsnio 2 punkte valstybės įmonė Giraitės ginkluotės gamykla nurodyta kaip strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinti valstybės įmonė. Atsižvelgiant į tai, projektas turėtų būti tikslinamas.	Pritarti	Projektas patikslintas
					7. Atkreipiame Jūsų dėmesį, kad projektu siūlomo 4² straipsnio 2 dalyje vartojamos sąvokos „įmonės plėtros dalyvis“ turinis nėra aiškus, nes ši sąvoka nėra vartojama ar apibrėžta nei keičiamame Įstatyme, nei kituose teisės aktuose.	Pritarti	Papildyta atitinkama sąvoka

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta.

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: negauta

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai.

7.1. Sprendimas:

Pritarti Komiteto patobulintam Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo 4 straipsnio pakeitimo ir papildymo bei įstatymo papildymo 42 straipsniu įstatymo projekto (XIP-412(2)) ir Komiteto išvadai dėl šio projekto.

Vadovaujantis Seimo statuto 137 str. 4 d. nuostatomis, sujungti įstatymo projektus XIP-763 ir XP-412(2) bei pateikti Seimui svarstyti vieną bendrą komiteto patobulintą įstatymo projektą.

8. Balsavimo rezultatai: 5 – “už”, 0 – “prieš”, 2 – “susilaikę”.

9. Komiteto paskirti pranešėjai: Arvydas Anušauskas

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta.

PRIDEDAMA:

Komiteto siūlomas įstatymo projektas (nauja redakcija).

Komiteto pirmininkas Arvydas Anušauskas