2009 m. liepos 14 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas A. VALINSKAS, Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja I. DEGUTIENĖ ir Seimo Pirmininko pavaduotojas R. ŠUKYS
PIRMININKAS (A. VALINSKAS). Gerbiamieji kolegos, telieka apgailestauti, kad valdančioji koalicija renkasi šiek tiek vangiau negu opozicija. Ir prieš… (Balsas salėje: „Ne pirmą kartą.“) Taip, ne pirmą kartą. Bet prieš registraciją norėčiau atlikti pačią maloniausią mūsų darbo dalį, tai pasveikinti mūsų kolegas. Šiandien yra liepos mėn. 14 d., o liepos mėn. 10 d. labai gražų jubiliejų šventė mūsų kolega. V. Matuzui – 50 metų. Siūlyčiau pasveikinti. (Plojimai)
V. MATUZAS (TS-LKDF*). Ačiū. Ačiū už sveikinimą, bet apie datą gal nereikėjo sakyti, pone Pirmininke, aš jaučiuosi kaip sulaukęs trisdešimties. To ir linkiu visiems.
PIRMININKAS. Atsiprašau. Gerbiamasis kolega suklydau, ne 50, o 15 metų.
Gerbiamieji, šiandien liepos mėn. 14 d., antradienis, ir skelbiu rytinio plenarinio posėdžio pradžią. Kviečiu visus registruotis. Prašau.
Seniūnų sueigos patikslinta 2009 m. liepos 14 d. (antradienio) plenarinių posėdžių darbotvarkė
Užsiregistravo 78. Linkiu gero darbo. Pirmasis mūsų šiandienos klausimas – darbotvarkės tvirtinimas. P. Gražulis. Prašau. Per šoninį mikrofoną.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamasis Pirmininke, aš norėčiau atkreipti jūsų dėmesį, kad jūs, kaip Seimo Pirmininkas, pastebėtumėte, kai po pateikimo būna pritarta įstatymui, paskirti pagrindiniai komitetai ir Seime numatyta data, kada bus to įstatymo svarstymo stadija… Deja, aš čia turiu keturis įstatymus, kurie nėra, datos jau praėjusios, jie nėra įtraukti į darbotvarkę. Todėl šiandien frakcijos vardu prašau, kad vienas iš jų būtų įtrauktas į darbotvarkę, dėl jo buvo surinkta daugiau kaip 50 Seimo narių parašų. Tai Seimo nutarimo „Dėl Europos Komisijos vykdomo tyrimo dėl nacionalinio investuotojo AB LEO LT steigimo aplinkybių atitikties Europos Sąjungos teisei“ projektas Nr. XIP-537, registracijos data šių metų balandžio mėn. 16 d. Pateikimas buvo balandžio mėn. 23 d., svarstymas turėjo būti gegužės mėn. 21 d. Pagrindinis komitetas – Ekonomikos komitetas. Todėl, gerbiamasis Pirmininke, aš prašau, gerbiant Seimo narius ir laikantis įstatymo – Seimo statuto, prašau bent vieną iš šių klausimų įtraukti į darbotvarkę. Asmeniškai pateiksiu ir kitus įstatymus, dėl kurių nėra laikomasi datos ir nėra įtraukta į darbotvarkę svarstymo stadijos.
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, įstatymo projektas Nr. XIP-537 negali būti įtrauktas į šiandienos darbotvarkę jūsų prašymu, ir šis klausimas net nebus Seimui siūlomas balsuoti, nes nėra atitinkamų komitetų išvadų. Prašau. A. Sysas, po to V. Mazuronis. Prašau.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Aš norėčiau paklausti, kadangi jau praėjo mėnuo. Aš frakcijos vardu kreipiausi į jus su laišku dėl „Gremintos“ darbuotojų padėties, praėjo daugiau kaip mėnuo, jūs pažadėjote po mėnesio iš tribūnos tarti atsakymą, tai aš norėčiau paprašyti tą padaryti, nes mėnuo jau praėjo.
PIRMININKAS. Tikrai jokių problemų nėra, pagal laiką šią savaitę atsakymą išgirsite.
A. SYSAS (LSDPF). Labai ačiū.
PIRMININKAS. Manau, kad rytoj ar poryt mes su gerbiamąja I. Degutiene pažiūrėsime, kada bus galima įtraukti 5 min. į mūsų darbotvarkę.
V. Mazuronis. Prašau.
V. MAZURONIS (TTF). Labai ačiū. Gerbiamasis Pirmininke, jūs, be abejonės, atsimenate, kad Seniūnų sueiga nutarė balsuoti Seimui, dėl biudžeto įstatymo išbraukimo ar ne. Bet aš norėčiau, kad kartu būtų braukiamas ir 2-1e – Seimo nutarimas „Dėl nacionalinio biudžeto numatomų rodiklių pakeitimo“ projektas, nes mes dabar neturime nė vieno įstatymo, kuriuo remiantis sudaromas biudžetas ir teikiamas rodiklių įstatymas. Tai dabar, kol nėra nei pridėtinės vertės, nei atlyginimų, nei kitų dalykų, svarstyti tuos du klausimus, tai yra visiškai nereikalingas laiko gaišimas. Šiandien mes žiūrėjome, kad darbotvarkė labai įtempta. Tai nedirbkime tuščiom apsukom, atidėkime tuos klausimus, kai bus viskas parengta, tada siūlau ir svarstyti.
PIRMININKAS. Aš suprantu, kad opozicijos lyderis frakcijos vardu prašo išbraukti iš dienos darbotvarkės 2-1a ir 2-1e. Gerbiamieji kolegos, manau, kad iš eilės turėtume balsuodami apsispręsti. Tuo pačiu klausimu? Taip, prašau. K. Glaveckas.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, praeitą ketvirtadienį Seimas padarė pertrauką dėl dviejų įstatymų: Finansinio tvarumo įstatymo ir Valstybės skolos įstatymo 4, 7, 9 straipsnio pakeitimo įstatymo. Tai šie įstatymai, tarp kitko, praktiškai yra nesusiję, už tai, nes vienas kalba apie bankinę sistemą, kitas kalba apie studentų kreditavimo visą mechanizmą. Kadangi padaryta pertrauka, tai šiandien mes turėtume pirmoje ar antroje dienos pusėje būtinai šį klausimą tęsti, t. y. įstatymo projektą Nr. XIP-641(2) – Valstybės skolos būtina įtraukti, privaloma įtraukti be balsavimo į šios dienos darbotvarkę. Dar kartą noriu pasakyti, kad stojamieji egzaminai baigiasi šį mėnesį ir studentai turi gauti paskolas. Be šio įstatymo, bankinis skolinimosi mechanizmas neveikia. Todėl mes turime ir pilietinę, ir visokią kitokią atsakomybę studentijai. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Vienas prašymas, gerbiamieji kolegos, gal nepainiokime vienų ir kitų projektų. Pirmiausia kviečiu balsuoti dėl opozicijos lyderio V. Mazuronio pasiūlymo šiandien iš darbotvarkės išbraukti klausimas 2-1a ir 2-1e. Kas pritaria pasiūlymui išbraukti, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja kitaip. Prašau.
Balsavo 101. Už – 41, prieš – 41, susilaikė 19. Taigi pasiūlymui išbraukti iš darbotvarkės klausimus 2-1a ir 2-1e nepritarta.
Po to buvo pasiūlymas gerbiamojo K. Glavecko į darbotvarkę įtraukti klausimus, dėl kurių buvo padarytos pertraukos. Ar galite patikslinti. Prašau. A. Endzinas.
A. ENDZINAS (LSF). Taip, K. Glaveckas, frakcijos vardu pasiūlė Nr. XIP-641(2) įtraukti į šios dienos darbotvarkės rytinį posėdį, nes ketvirtadienį, rodos, kolegos J. Veselkos siūlymu buvo padaryta pertrauka iki kito posėdžio.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, tai yra įstatymo projektas Nr. XIP-641 – Valstybės skolos įstatymo atitinkamų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Jūs prašote jį įtraukti į darbotvarkę?
K. GLAVECKAS (LSF). Būtinai.
PIRMININKAS. Būtinai. Gerai. Vis tiek manau, kad mes, išgirdę tokį pagrįstą reikalavimą turėtume pritarti balsuodami. Kas už tai, kad šis įstatymo projektas būtų įtrauktas į šiandienos rytinio plenarinio posėdžio darbotvarkę? (Balsas salėje: „Nereikia balsuoti.“)
Balsavo 103. Už – 77, prieš – 2, susilaikė 24. Klausimas įtraukiamas į darbotvarkę. Jeigu galima bendru sutarimu, siūlyčiau atkreipti dėmesį ir po trumposios pertraukėlės jį įdėti prieš klausimą 1-5. Prieštaraujančių nėra. Dėkoju.
P. Gražulis. Prašau.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamasis Pirmininke, aš suprantu, kad nėra pasiruošta šį klausimą įtraukti į darbotvarkę, kaip minėjau, Nr. XIP-357. Todėl aš prašyčiau jūsų, kaip Seimo Pirmininko, pareikalauti iš Ekonomikos komiteto, kad laikytųsi Statuto ir iki kito plenarinio posėdžio šį pavedimą įvykdytų, ir pateiktų savo išvadą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Asmeniškai kreipiuosi į Ekonomikos komiteto narius ir pirmininką, kad rytoj komiteto posėdyje būtų šis klausimas apsvarstytas, kad mes galėtume jį artimiausiu metu įtraukti į darbotvarkę. (Balsai salėje) Ar būtų dar kitų pasiūlymų dėl šiandienos darbotvarkės? Nėra. Todėl siūlau dar kartą ją patvirtinti, registruojantis šiandienos posėdyje, ir palinkėti gero darbo. Gerbiamasis Justinai, mes ne tik registruojamės, bet ir tvirtiname darbotvarkę. Kas už, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja kitaip.
Užsiregistravo 108 Seimo nariai. Balsavo 105 Seimo nariai. Už – 95, prieš nėra, susilaikė 10. Darbotvarkė patvirtinta su mūsų priimtom pataisom.
Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo pakeitimo įstatymas Nr. XIP-110Gr (Respublikos Prezidento grąžintas Seimui pakartotinai svarstyti) (svarstymas ir priėmimas)
1-2 klausimas – įstatymo projektas Nr. XIP-110. Prezidento grąžintas Seimui pakartotinai svarstyti. Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo pakeitimo įstatymas. Kviečiu Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto atstovus V. Stundys. Prašau.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Gerbiamasis Pirmininke, mielieji kolegos, Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas svarstė Prezidento veto ir nusprendė pritarti Lietuvos Respublikos Seimo priimtam Lietuvos Respublikos nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo pakeitimo įstatymo projektui be pakeitimų. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš nebuvo, susilaikiusių nebuvo. Pagrindinis argumentas yra tas, kad šito įstatymo nauja redakcija iš esmės nekeičia dabar galiojančio įstatymo įtvirtintos teisinio reglamentavimo tvarkos, o tik įtvirtinti papildomi kriterijai, kurie siūlomi atsižvelgiant į teisinę teismų praktiką bei į tų institucijų, kurios įgyvendina šį įstatymą, patirtį. Be to, nė viena iš tų institucijų jokių abejonių dėl šito įstatymo įgyvendinimo neišreiškė. Dėkui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu Informacinės visuomenės plėtros komiteto atstovą V. Grubliauską.
V. GRUBLIAUSKAS (LSF). Ačiū, gerbiamasis Seimo Pirmininke. Lietuvos Respublikos Seimo Informacinės visuomenės plėtros komitetas, kaip papildomas komitetas, svarstė Lietuvos Respublikos nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo pakeitimo įstatymo projektą. Diskusija buvo gana karšta. Komitetas išklausė visas pozicijas ir, balsuodamas 4 už, prieš – 3, pritarė Lietuvos Respublikos Prezidento dekretui „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo priimto Lietuvos Respublikos nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo pakeitimo įstatymo grąžinimo Lietuvos Respublikos Seimui pakartotinai svarstyti“. Dėkui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu Socialinių reikalų ir darbo komiteto atstovę R. Baškienę.
R. BAŠKIENĖ (MSG). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Socialinių reikalų ir darbo komitetas, atkreipdamas dėmesį, kad viena iš veiklos krypčių yra šeimos politika ir kad šitas įstatymo projektas išties aktualus ir labai svarbus, vadovaudamasis Statuto 49 straipsniu, savo iniciatyva svarstė šitą įstatymo projektą. Komiteto sprendimas: siūlyti pagrindiniam komitetui nepritarti Lietuvos Respublikos Prezidento dekretui ir siūlyti Seimui priimti grąžintą pakartotinai svarstyti įstatymo projektą be pakeitimų. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 2. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas S. Šedbaras.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas labai atidžiai ir ilgai diskutavo dėl Prezidento veto ir, 5 balsavus už, 2 – prieš, 1 susilaikius, priėmė tokį sprendimą: siūlyti pagrindiniam komitetui pritarti Seimo priimtam Lietuvos Respublikos nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo pakeitimo įstatymo projektui be pakeitimų, tai yra nepritarti Prezidento veto.
PIRMININKAS. Dėkoju. (Plojimai) Žmogaus teisių komiteto vadovas A. Lydeka.
A. LYDEKA (LCSF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, Žmogaus teisių komitetas apsvarstė Prezidento dekretą dėl minėto įstatymo grąžinimo iš naujo svarstyti ir priėmė sprendimą pritarti Respublikos Prezidento siūlymui laikyti šį įstatymą nepriimtu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, aš kreipiuosi į svečius, prašyčiau laikytis rimties, ne koncertas, prašom susilaikyti nuo plojimų.
Gerbiamieji, pereiname prie diskusijos. Užsirašė dalyvauti iš tiesų daug, tačiau turiu atkreipti jūsų dėmesį, kad pagal mūsų patvirtintą darbotvarkę šiam klausimui skirtas laikas yra iki 11.00 val. Todėl prašau atkreipti dėmesį, kad be penkių vienuolika diskusijos, kiek spėsite išsakyti, bus nutrauktos. V. Stundys. Prašau. Frakcijos vardu. Po to – V. Mazuronis.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Dėkui. Viešoje informacinėje erdvėje pastarosiomis savaitėmis paskelbta labai nemažai visiškai priešingų mūsų svarstomo įstatymo interpretacijų. Labai simptomiška, kad šituose svarstymuose dominuoja nesistemiškas, nevisuminis įstatymo skaitymas ištraukiant kokią detalę ir nutylint jos ryšius su visa įstatymo visuma. Toks selektyvus įstatymo aiškinimas paprastai yra tikslingas, šiuo atveju – tai bandymas emociškai atgrasyti politikus, kad jam nepritartume. Komentaruose yra ignoruojama, kad šio įstatymo teisinio reglamentavimo imtis yra tik viešoji informacija, ir niekas daugiau – jokios šeimos peripetijos, joks privatus gyvenimas ar stebuklinės pasakos, kaip pasigirsta aiškinimuose. Nepaisoma, kad apibrėžiami kriterijai ir nustatomos procedūros, taikomos tik informacijai, kuri gali būti prieinama nepilnamečiams, nutylima, kad kriterijai taikomi tik tokiai informacijai, kuri agresyvi vaiko atžvilgiu, tai yra gali paveikti jo psichofizinį ir dorovinį vystymąsi. Nenorėčiau cituoti atskirų įstatymo straipsnių dėl laiko sumetimų.
Vaikų teisių ir jų gerovės apsaugos klausimams yra skirtas ne vienas teisės aktas. Šia proga priminsiu Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos tinkamo pasaulio vaikams deklaraciją, priimtą 2002 m., ir vieną mintį, kuri ragina visas valstybes sukurti pasaulį, kuriame visos mergaitės ir berniukai galėtų džiaugtis vaikyste, kur jie būtų mylimi, gerbiami ir branginami, kur jų saugumas ir gerovė būtų svarbiausia ir kur jie galėtų vystytis sveikoje, taikioje ir orioje aplinkoje. Šia proga priminčiau ir mūsų pagrindinį įstatymą – Konstituciją, 38 straipsnį, kuris įtvirtina, kad šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas, kad valstybė saugo ir globoja šeimą, vaikystę, tėvystę, motinystę, kad santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu; Konstitucijos 39 straipsnį, kuris skelbia, kad nepilnamečius vaikus gina įstatymas. Ir, žinoma, 25 straipsnį, kuris cituojamas Prezidento dekrete, jo 2 dalį, kuri šiame dekrete nutylima. Tai yra 25 straipsnyje įtvirtinta, kad laisvė reikšti įsitikinimus, teisė skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jeigu tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai. Taigi viešoje informacinėje erdvėje, teisės aktuose ir jų taikymo praktikoje svarbu suderinti, tai yra rasti balansą tarp laisvės skleisti informaciją ir tam tikrų moralinių imperatyvų ar teisinių normų.
Prezidento dekretas, deja, grąžindamas šį įstatymą iš naujo svarstyti, atrodo, tokią pusiausvyrą pažeidžia, susitelkdamas tik į argumentus, susijusius su informacijos laisve, ir visiškai nutylėdamas vaikų teises bei jų įtvirtinimą teisėje. Dekrete vyrauja tik abejonės dėl kriterijų abstraktumo, nepaisant, kad įstatyme nustatomas tam tikras laikotarpis – pusmetis tam, kad būtų parengti įstatymą įgyvendinantys teisės aktai. Dekretas pažeria daug spėjamų prielaidų, kad gali būti pažeidžiamos Konstitucijos 25 straipsnio nuostatos, beje, pamirštant, kad jose skelbiama ir informacijos laisvė, ir galimos išimtys.
Priminčiau šia proga, kad toks teisinis reglamentavimas, kai išskiriami skirtingos informacijos, darančios neigiamą poveikį nepilnamečių psichofiziniam doroviniam vystymuisi, lygmenys, yra naudojamas ir kitose Europos Sąjungos valstybėse. Antra vertus, šita įstatymo redakcija yra parengta atsižvelgiant į tų institucijų, kurios užtikrina šio teisės akto įgyvendinimą… ir įvertinant teismų praktiką. Taigi įstatymas lygina tas teisines spragas, kurios yra šiuo metu galiojančiame tokiame pačiame įstatyme.
Be to, atkreipčiau dėmesį, kad šito įstatymo redakcija dera ir su Visuomenės informavimo įstatymu bei visiškai atitinka ir žurnalistų savitvarkos dokumentą – Žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksą. Vėlgi nenorėčiau cituoti atskirų jo straipsnių. Iš esmės atskirais atvejais yra akivaizdus sutapimas tarp įstatyme teigiamų kriterijų ir Žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso.
Taigi nė vienas oponuojantis šiam įstatymui nenurodo jokių jo teisinių neatitikčių nei nacionaliniams, nei Europos Sąjungos teisės aktams. Šia tema tik manipuliuojama nepateikiant jokių argumentų. Taigi dažnai pateikiami tik bendro pobūdžio pasvarstymai, kokios nors inkriminacijos ar šiaip retoriniai protestai, vadovaujantis spėjimu, kas būtų, jeigu būtų. Tokios prielaidos nėra argumentas nepritarti šitam įstatymui.
Šį įstatymą ypač energingai kritikuoja aktyvi ir organizuota tarptautinė interesų grupė. Visiškai nenorėčiau cituoti Lietuvos gėjų lygos valdybos pirmininko paskutiniojo laiško, tačiau esu priverstas. Jame jis dėsto, kad neleistinai žmonės gali būti diskriminuojami lytinės orientacijos pagrindu, kad yra ribojama jų saviraiškos laisvė, kad būtų apribojama jų galimybė mokyklose naudotis informacija labai svarbia šia tema. Deja, turėčiau atkreipti dėmesį, kad diskriminacijos, jeigu ją suvoktume kaip tam tikrą skirtumų, išimčių ar apribojimų darymą, šiuo atveju seksualinės orientacijos aspektu įstatyme nėra. Priešingai, įstatyme pateikti kriterijai draudžia bet kokią seksualinę propagandą nepilnamečiams, kaip darančią neigiamą poveikį jų vystymuisi. Įstatymas apskritai skelbia toleranciją kitokiems.
PIRMININKAS. Kolega, laikas!
V. STUNDYS (TS-LKDF). Taigi frakcijos vardu kviečiame nepritarti Prezidento veto ir laikyti įstatymą priimtu. Ačiū.
PIRMININKAS. Frakcijos vardu – V. Mazuronis. Prašom. Kviečiu į tribūną.
V. MAZURONIS (TTF). Labai ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Mielieji kolegos, iš tiesų Prezidentas, vetuodamas šį įstatymo projektą, nurodė daug įvairių motyvų: aptakios frazės, neaiškumai ir t. t. Galbūt su kažkuo galima sutikti, su kažkuo nesutikti. Bet, mielieji kolegos, mes visi sutinkame, kad esmė, ginčas ir tai, ką mes turime nuspręsti šiandien, yra visiškai kitas. Esmė šiandien yra 14 punktas, kuriame nepilnamečiams draudžiama homoseksualių, biseksualių ir poligaminių santykių agitacija, ir nereikia vynioti šito į vatą. Tai yra įstatymo esmė, tai yra ginčų esmė.
Iš tiesų aš noriu pasakyti ir šiuo įstatymu (pritarčiau prieš mane kalbėjusiam komiteto pirmininkui) nėra nei diskriminuojami, nei draudžiami vienokie ar kitokie santykiai, vienoks ar kitoks gyvenimo būdas. Tai kiekvieno žmogaus teisė, laisvė tai daryti, kol netrukdo kitiems. Tačiau mes kalbame apie informaciją ir agitaciją, kuri teikiama nepilnamečiams. Ir šioje vietoje, mielieji kolegos, aš tikrai nekalbėsiu kaip nors valdiškai. Aš nekalbėsiu nei apie šeimos vertybes, nei apskritai apie mūsų valstybės pagrindus, vertybes, nei apie kitus dalykus, kuriuos visi puikiai žinote. Aš paklausiu kiekvieno iš jūsų.
Štai kiekvienas iš jūsų atsakykite sau į labai paprastą klausimą. Jeigu jūsų sūnus ar anūkas ateis pas jus vieną dieną ir pasakys: tėveli arba seneli, žinai, aš myliu berniuką ir noriu su juo gyventi ir panašiai. Didelis džiaugsmas bus jūsų veiduose? Ir jeigu šituo įstatymu neleisdami agituoti ir propaguoti tokio gyvenimo būdo nepilnamečiams, pabrėžiu, mes nors teoriškai apdrausime nuo galimo smalsumo ar kitų kažkokių dalykų, žmogaus pastūmėjimo ta linkme, jūsų vaikų, jūsų anūkų pastūmėjimo ta linkme, manau, mes privalome tai padaryti. Ir padarymas yra labai paprastas. Reikia atmesti Prezidento veto. Reikia priimti įstatymą tokį, koks buvo priimtas.
Dar sykį kartoju. Nekalbu apie vertybes, kitus dalykus. Vardan to irgi reikia tą daryti, vardan mūsų valstybės. Bet jūs privalote, mes privalome tą padaryti dėl savo anūkų, dėl savo vaikų, dėl visos mūsų valstybės jaunosios kartos.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ir frakcijos vardu kalbėti kviečiu į tribūną M. A. Pavilionienę. Prašom.
M. A. PAVILIONIENĖ (LSDPF). Gerbiamieji, norėčiau paaiškinti, kodėl Socialdemokratų frakcija palaiko Prezidento veto. Pirmasis Nepilnamečių apsaugos įstatymo variantas buvo priimtas Seime 2002 m. įgyvendinant 1989 m. Europos Tarybos ir 1997 m. Europos Parlamento direktyvas. Tose direktyvose buvo siekiama teisiškai reglamentuoti Europos Sąjungos televizijų darbą apsaugant nepilnamečius ir viešąją tvarką nuo savitikslio smurto bei pornografijos vaizdavimo.
Vėlesnės kadencijos Seimas sudarkė pirminę įstatymo koncepciją ir prikišo į įstatymą dalykų, kurie neigia žmogaus sąmonės ir pasąmonės reiškinius, blokuoja pažinimo ir informacijos gavimo teisę, pažeidžia žmogaus teises, skatina cenzūros įvedimą ir susidorojimą su individais bei socialinėmis grupėmis. Priimant šį įstatymą praeitos kadencijos Seime, buvo daromas didelis tam tikrų grupių spaudimas.
Prezidento vetuotame įstatyme yra daug alogiškumo, prieštaravimų, abstraktumo, kas nedera su įstatymo esme. Štai įstatyme sakoma, kad saugant nepilnamečius nuo neigiamos įtakos vadovaujamasi sąžiningumo, padorumo ir protingumo principais. Minėti principai yra subjektyvūs dydžiai, nes kiekvienas individas turi savo sąžiningumo, padorumo ir protingumo kriterijus. Kas taikant įstatymą nustatys šių reiškinių juridinį matą?
Tendencingiausias ir ydingiausias įstatymo skyrius yra ketvirtasis skyrius, kuriame draudžiama žalinga nepilnamečiams informacija. Žinių visuomenėje, kuria skelbiasi esanti Lietuva, apsaugoti nepilnamečius nuo žalingos informacijos gali ne draudimai, o nepilnamečių švietimas, nes tik informacija apie įvairius ir prieštaringus žmogaus gyvenimo reiškinius suteikia nepilnamečiui gyvenimo orientyrus, pasirinkimo laisvę ir apsisaugojimo galimybę. Teisė į informaciją yra viena pagrindinių žmogaus teisių, reikalingų žmogaus asmenybei formuoti.
Europos Sąjungos televizijos reglamentavimo direktyvos Lietuvoje buvo paverstos nepilnamečių sąmonės dogmatizavimo, stigmatizavimo ir neaiškios dorovės saugojimo įstatymu, taip pažeidžiant nepilnamečių teisę į pažinimą ir teisę skirtingos prigimties žmonių į asmeninį gyvenimą ir socialines garantijas.
Didysis XVIII a. prancūzų švietėjas, racionalistas Voltaire’as sakė: „Turime gerbti tuos, kurie įrodo tiesos galią, o ne tuos, kurie prievarta verčia žmones dvasios vergais. Turime gerbti tuos, kurie pažino pasaulį, o ne tuos, kurie jį bjauroja.“ Šiandien pasaulį bjauroja realaus gyvenimo baimė, dogmatizmas, fanatizmas, homofobija arba nenoras gerbti žmonių lygybę ir žmogaus teises. Štai įstatymo 4 straipsnio 11 ir 12 punkte draudžiama tyčiotis iš žmogaus, jo tautybės, rasės, lyties, lytinės orientacijos, socialinės padėties, o 14 punkte pasityčiojimas iš žmogaus, iš jo prigimties įteisinamas įstatymo nuostata.
4 straipsnio 15 punktas mėgina dogmatizuoti šeimos vertybes ir draudžia iškreipti šeimos santykius. Galima spėti, jog kalbama apie krikščioniškąją šeimą, tačiau Lietuvoje gyvena ir kitatikių, ir tų, kurie pripažįsta įvairias šeimos formas. Tai kokiems piliečiams taikomas įstatymas? Įstatyme glūdi akivaizdus prieštaravimas – įstatymo 5 straipsnis paneigia viską, ką draudė 4 straipsnis, nes 5 straipsnyje teigiama, kad „jei informacija reikšminga moksliniu ar meniniu požiūriu, ji nepriskiriama neigiamai informacijai“. Visi 4 straipsnio punktai yra ir gali būti reikšmingi moksliniu ir meniniu požiūriu. Vadinasi, pačiame įstatyme įkūnyta subjektyvios interpretacijos galimybė, kuri gali tapti pagrindu susidoroti su žmogumi. Todėl prašau pritarti Prezidentas veto. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ir asmeniškai užsirašė grupė narių. Pirmasis – A. Šedžius, po to – A. Dumbrava.
A. ŠEDŽIUS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, po tokios audringos mano kolegės kalbos aš noriu tik pasakyti, kad 14 punktui visiškai pritariu. Iš tiesų, kad tarp nepilnamečių būtų skleidžiama informacija, agitacija už poligaminius santykius ir kitus negerus dalykus, tai kaip jaunas tėvas pritariu, kad tokie dalykai turi būti draudžiami. Tačiau užsirašiau kalbėti ne todėl. Užsirašiau kalbėti todėl, kad prieš įeidamas į salę gavau tokį kreipimąsi, kurį turbūt gavot visi. Ir pasirašo Lietuvos vaikai. Gerbiamieji, kokie čia Lietuvos vaikai pasirašo ir kas čia tie Lietuvos vaikai? Tai man darosi tikrai neaišku ir abejotina. Suaugę formuoja vaikų nuomonę ir tiktai suaugę galėjo pasirašyti šitą kreipimąsi. Po juo pasirašinėti, kad tai yra Lietuvos vaikai, na, tiesiog yra negarbinga ir negražu.
Iš esmės reikėtų pritarti Prezidento veto, svarstyti įstatymą iš naujo, daryti įvairias pataisas. Aš nesakau, kad įstatymas yra absoliučiai geras arba absoliučiai blogas. Absoliučiai teisingos tiesos nebūna. Būna ir teisingų teiginių, ir nevisiškai teisingų. Mes iš tiesų neturėtume slėpti tiesos, kas jau tapo norma mūsų visuomenėje, kad žmonės, gyvenantys nežinomybėje, yra neva laimingesni. Bet tai nėra tiesa. Kiekvienas žmogus privalo žinoti tai, ką jis nori žinoti. Tuo labiau vaikas, jeigu tikėtume tuo, ką pateikia socialinės apklausos, ketverių metų vaikas per dieną užduoda apie 500 klausimų. Tai nejaugi mes norime, kad tas ketverių metų vaikas į 500 klausimų gautų tiktai 100 atsakymų? Aišku, kad ne. Viskas, visa dorovė, kokia yra išdėstyta kreipimesi, kad mes norime užaugti dori žmonės, priklauso nuo mūsų pačių. Taip, kaip mes vaikus auklėsime, tokie jie ir užaugs, dori ar blogi, nes pirminis auklėjimas priklauso nuo tėvų, nuo draugų, nuo aplinkos, o tiktai tada nuo viešai skleidžiamos informacijos.
Taigi, gerbiamieji, siūlau pritarti Prezidento veto, o paskui taisyti įstatymą taip, kaip mes patys manome, kad jį reikia ištaisyti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu į tribūną Seimo narį A. Dumbravą. Po to – P. Gražulis.
A. DUMBRAVA (TTF). Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Prezidentas grąžino Seimo priimtą įstatymą Seimui apsispręsti, mano, o ir daugelio manymu, dėl to, kad jame numatoma atsakomybė už homoseksualių santykių propagavimą. Šiandien mes turime apsispręsti – atmesti Prezidento veto ar svarstyti iš naujo ir taip atitolinti jo priėmimą. Manau, kad nedvejodami turime atmesti Prezidento veto.
Ugdyti vaikų sąžiningumą, dorą ir formuoti teisingą pasaulėžiūrą yra kiekvieno Lietuvos piliečio pareiga. Nuo senovės buvo šlovinama ir garbinama meilė tarp vyro ir moters. Šeima yra pagrindinė visuomenės dalis, užtikrinanti jos funkcionalumą, vystymąsi ir ateitį. Kas gi atsitiko, kad šiandien taip aktualu tampa nagrinėti kažkada visai svetimas mūsų tautai nuostatas? Integracija į Europos Sąjungą, NATO ar dar kokios kitos tarptautinės organizacijos? Taip, integracija į Europos struktūras pastūmėjo mus iš naujo pervertinti vertybes, susidurti su naujais iššūkiais ir dilemomis. Kartais Europa mums garsiai sufleruoja: tą darykite taip, aną darykit kitaip. Europa žmogaus teisių srityje pasiekė nemažų laimėjimų – spaudos laisvė, laisvė pasirenkant gyvenamąją vietą ir darbą, teisė turėti savo nuomonę ir ją viešai reikšti. Daugelis šių laisvių prigijo mūsų šalyje ir tapo gyvenimo norma.
Europa, tiesa, dar nedrąsiai, bet metodiškai primena mums, kad neva Lietuvoje pažeidžiamos seksualinių mažumų teisės. Ar tikrai taip yra ir kuo pasireiškia tie pažeidimai? Gal tuo, kad mes neremiame seksualinių mažumų paradų ir nenorime matyti viešoje vietoje besiglamonėjančių tos pačios lyties atstovų. Pripažįstu, kad demokratinėje visuomenėje turi būti toleruojami įvairūs žmonės. Negalime ir neturime tyčiotis ar kitaip smerkti gyvenančių ir dirbančių šalia mūsų. Mes juk norime ir siekiame savo vaikus auklėti dorai ir stengiamės maksimaliai formuoti teisingą požiūrį į šeimą ir valstybę. Esame savo prigimtimi krikščionys, kuriems nėra priimtinas požiūris į homoseksualių santykių viešą propagavimą. Katalikų bažnyčia niekada nesutiko ir nesutiks, kad būtų nuklysta nuo tikrųjų ir amžinųjų dvasinių vertybių, atseit keičiasi gyvenimas, kinta vertybės ir požiūriai. Galime save guosti, kad gyvename globaliame pasaulyje ir krikščioniškos nuostatos palyginti nedaug kam rūpi. Kam jų laikytis, jei gali nesilaikyti, juk taip lengviau ir patogiau. Todėl ir gimsta tokios idėjos ir teorijos, kurios veda visuomenę prie degradacijos ir atsakomybės nebuvimo.
Mielieji Seimo nariai, jei jums rūpi mūsų vaikų ir Lietuvos ateitis, tarkime ne Prezidento veto, semkimės stiprybės ir doros iš mūsų tėvų ir protėvių, drauge su Lietuvos žmonėmis kurkime teisingą, dorą ir klestinčią valstybę, kurioje užteks vietos ir kitaip mąstantiems, ir turintiems kitokią seksualinę orientaciją, tačiau susilaikantiems nuo jos propagavimo. Tolerancija būtina visais atvejais, tačiau negalime jos vardu aukoti amžinųjų vertybių ir siekių, kurių šiandien ypač pasigendame. Būkime tvirti, neabejojantys savo pasirinkimu ir pamatysime, kad einame teisingu brandžios valstybės kūrimo keliu. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu į tribūną Seimo narį P. Gražulį. Po to – V. P. Andriukaitis.
P. GRAŽULIS (TTF). Taip, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, taip, aš irgi noriu pasakyti, kad įeidamas į Seimą gavau iš vaiko rankų raštą, kurį pasirašo Lietuvos vaikai. Rašo: „Mes norime užaugti dori žmonės.“
Gerbiamieji kolegos, kiekvienas žmogus yra susijęs su žeme, ypač žemės specifiką pažįsta žemdirbiai. Jūs man pasakykit, jeigu bus nearta, nepurenta dirva ir jeigu į tą dirvą sėsi grūdą, ar tas grūdas duos derlių. Jau iš rudens žemdirbys pradeda ruošti žemę sėjai. Jis ją išpurena, patręšia, atėjus pavasariui, dar kartą išpurena, patręšia, nupurškia nuo įvairiausių vabzdžių chemikalais, kad derlius užaugtų kuo didesnis.
Ar mes ne labiau rūpinamės materialiniais dalykais ir žemiškais dalykais negu savo vaikais? Pažiūrėkime, kokioje šiandien aplinkoje auga mūsų vaikai. Ar jau nebeliko, man atrodo, kad jau šiuo metu išvis neliko takoskyros tarp gėrio ir blogio, kad blogis šiandien pateikiamas kaip gėris, kaip siekiamybė, o gėris, deja, žeminamas, niekinamas ir trypiamas. Kur mes einame?
Jeigu, kaip sakiau, nors ir žemdirbiai deda visas pastangas, paruošia dirvą, bet ir tai ne visada sulaukia gero derliaus – kartais liūtys, kartais sausros sunaikina derlių. Ko mums reikia tikėtis, jeigu tokioje dorovinėje aplinkoje šiandien auga mūsų jaunimas? Mes kiekvienas susimąstykime. Ar ne mūsų – įstatymo leidėjo – pareiga padaryti viską, kad jaunas žmogus augtų kiek galima geresnėje aplinkoje?
Man labai keista, aš prisimenu, kai mes priėmėme Šeimos koncepciją, kaip sukilo įvairiausios žiniasklaidos atstovai, organizacijos! Vos ne dangus griūva, ne pasaulio pabaiga. Iš ko žmogus kyla? Ar ne iš vyro ir moters meilės santykio? Ar mes neturime tai puoselėti? Dabar pastatome (…) žmones, aš nenoriu nė vieno jų smerkti dėl jų išsigimimo, iškrypimo, lygia greta su tais žmonėmis, kurie gimdo, augina ir puoselėja vaikus. Ir pastatome dar aukščiau natūralios normalios šeimos. Kur mes, Lietuva, einame? Ko verti mūsų himno žodžiai: „Tavo vaikai tegul eina vien takais dorybių“? Kokį mes rodome pavyzdį? Jeigu šiandien Seimas surado savyje jėgos ir stiprybės pateikti tokią įstatymo pataisą, sudaryti normalesnes sąlygas, normalesnę aplinką mūsų jaunimui augti dorovingam, tai visi pritarkime.
Aš kartais, žinot, pamąstau, ir man iš tikro kartais net nesuprantama, kai žmonės, aukšti pareigūnai, vetavę tokius įstatymus, arba tie asmenys, kurie pritaria Prezidento veto, stovi Bažnyčioje iškilmingų Mišių metu šalia kunigo, vyskupo, kardinolo ir jie kartu vos nekoncelebruoja šventąsias Mišias. Ar tai nėra veidmainystė? Visi kiti tikintieji stovi tik „galiorkoje“ arba neranda vietos Šventovėje. Štai kokiais mes laikais gyvename.
Aš manau, mes surasime savyje politinės valios ir atmesime Prezidento veto. Jeigu Prezidentas matė vieną ar kitą įstatymo netobulą pataisą, tai kas jam trukdė su milžinišku savo Prezidentūros aparatu pateikti tas įstatymo pataisas? Nemanau, kad Seimo nariai nebūtų atsižvelgę į tas konkrečias pataisas ir nebūtų jų svarstę. Aš manau, visi čia turime gerą valią, bet, deja, reikia pripažinti, kad nebuvo čia geros valios Matyt, yra visiškai kitokių priežasčių vetuoti šį įstatymą.
Aš prašau visus Seimo narius atmesti Prezidento veto.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu į tribūną V. P. Andriukaitį, po to – K. Masiulis.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, norėčiau pasakyti, kad Lietuvos Respublikos Konstitucija aiškiai įvardija Lietuvą kaip pasaulietinę valstybę, kurioje yra pripažintos religinės bendrijos, jų yra 9. Bet Lietuva, kaip pasaulietinė valstybė, kuria universalią šeimos koncepciją, ne krikščionišką, ne musulmonišką, bet universalią, nes Lietuvoje gyvena ir krikščionys, ir musulmonai, ir judėjai, gyvena ir tie, kurie turi ateistines pažiūras, gyvena tie, kurie pripažįsta materialistines pažiūras, idealistines, netgi yra mūsų lietuvių pagonių – naujosios religijos atstovų. Taigi Lietuva yra demokratinė, pasaulietinė ir šiuo požiūriu visoms pasaulėžiūroms neutrali valstybė, leidžianti visoms pasaulėžiūroms ir vertybėms sugyventi ir būti.
Kolegos, Lietuvos Konstitucija įtvirtina antrąjį reikalavimą – demokratišką ir pasaulietinį: „Laisvė reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai.“ Taigi Lietuvoje ir informacija, kuri apsaugo privatų gyvenimą, taip pat turi būti labai gerbiama, kad privatus gyvenimas nebūtų pažeidžiamas. „Laisvė reikšti įsitikinimus ir skleisti informaciją nesuderinama su nusikalstamais veiksmais, tautinės, rasinės, religinės ar socialinės neapykantos, prievartos bei diskriminacijos kurstymu, šmeižtu ir dezinformacija.“ Žmogaus teisių konvencija, kurią Lietuva yra ratifikavusi, nepripažįsta neigiama informacija poligamijos arba homoseksualumo. Tai nėra neigiama informacija, kolegos. Lygiai taip, kaip milijardas žmonių, kurie išpažįsta islamą, laikosi poligaminių santykių, ir tai, deja, ne neigiama informacija. Tai skaitykime įstatymo definiciją apie neigiamą informaciją ir atsakykime sau į klausimą, ką gi mes čia reglamentuojame kaip įstatymų leidėjai.
Išties įstatymas labai silpnai reglamentuoja tautinės, rasinės, religinės, socialinės neapykantos, šmeižto, smurto ribojimus. Deja, to kaip tik įstatyme ir pasigendu. Štai kodėl Prezidentas labai aiškiai pasakė, kad taip, kaip yra, įstatymo straipsniai prieštarauja vieni kitiems, neįvykdo Konstitucijos reikalavimo ir sutelkia dėmesį į visiškai kitokius akcentus, nei tai turėtų būti padaryta. Todėl pritariu kolegės A. M. Pavilionienės labai argumentuotai išdėstytoms pozicijoms, palaikančioms tuos specialistus, kurie atliko šio įstatymo ekspertizę ir patarė Prezidentui, promulguojant šį įstatymą, įžvelgti konstitucinius prieštaravimus, prieštaravimus Žmogaus teisių konvencijai ir pasiūlyti Seimui šį įstatymą tobulinti. Taip išties mes turime apsaugoti nepilnamečius nuo smurto, prievartos, nuo dezinformacijos, rasinės, socialinės, ir (…), tai yra baisūs dalykai.
Deja, Lietuvoje, reikia pasakyti, kad požiūris, tarkime, į homoseksualumą išlieka nuo tarybinių laikų. Pagal Baudžiamąjį kodeksą tarybiniais laikais homoseksualūs buvo persekiojami, buvo baudžiamas persekiojimas. Katalikų Bažnyčios požiūris taip pat buvo labai konservatyvus, nors po Antrojo Vatikano susirinkimo net Katalikų Bažnyčios katekizme labai jautriai ir teisingai išdėstytas jau kitoks požiūris į homoseksualumą. Šiuo atveju mes tikrai turėtume įsiklausyti į tuos dalykus. Aš jau nekalbu apie tai, kad poligamija – tai apskritai yra kultūros fenomenas. Ir tie, kurie pripažįsta tarpreliginį dialogą, puikiai supranta, kad islamo ir krikščionybės dialoge poligamijos diskusijos yra visiškai net nekvestionuojamos.
Tai apie ką mes kalbame? Aš jau nekalbu apie tuos juokingus atvejus – pasaką „Tūkstantis ir viena naktis“ ar kitus dalykus. Aš dar kartą sakau: tai nėra neigiama informacija, apie ką mes čia kalbame, kolegos. Neigiama informacija yra smurtas, šmeižtas, prievarta, kurstymas, neapykantos propagavimas, apie ką ir kalbėjo kolegė A. M. Pavilionienė, kaip ir apie tai, kad mes, deja, dar labai turime sunkų tarybinį paveldą savo galvose ir kitokį konservatyvų paveldą.
PIRMININKAS. Kolega, laikas!
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Todėl Prezidento veto tikrai motyvuotas, ir aš remiu Prezidento veto.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ir pagal darbotvarkę paskutinis pagal skirtą laiką diskutuoti užsirašęs K. Masiulis. Prašom.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Kolegos, šis įstatymas, bent jau rengėjų paskatos, man yra puikiai suprantamos. Iš tikro matau, kaip informacinėje erdvėje plinta informacija, kuri neturėtų būti platinama paaugliams, vaikams ir jaunuoliams. Tai yra faktas ir to negali neigti. Tačiau įstatymas yra gana platus ir jisai turi neigiamų aspektų, apie kuriuos aš ir noriu čia pakalbėti.
Daug mąstęs apsisprendžiau balsuoti susilaikydamas dėl to įstatymo dėl dviejų aplinkybių. Šias aplinkybes aš jums ir pasakysiu.
Pirmoji aplinkybė. Jeigu jūs perskaitysite 4 straipsnį – „Neigiamą poveikį nepilnamečiams daranti informacija“, kuriame išvardinama ta informacija, iš 16 punktų 12 aš būčiau linkęs pritarti, bet 4 negaliu pritarti. Štai, negalima vaikams sukelti baimės. Na, nejaugi negalima sukelti baimės? Pasakose, aš gerai iš vaikystės atsimenu, man kai kurios pasakos sukeldavo baimę. Tai mes jau nebegalime?.. Juo labiau šešiolikmečiams? Juk aštuoniolikmečiai… pagal įstatymą yra nepilnamečiai ir aštuoniolikmečiai, mes jiems baimės irgi negalime sukelti. Negalima rodyti sąmoningo turto naikinimo, rašoma. Tai mes negalėsime demonstruoti „Robino Hudo“ ar „Tado Blindos“? Biblijos siužetai iškrinta, karai, mes negalime rodyti karų, nes ten yra sąmoningas turto naikinimas. Negalima rodyti mirštančio ir mirusio. Ką reikės daryti?.. Vaikas neturi žinoti mirties? Kaip jam parodyti senelį, kuris prie mirties, ir taip toliau? Negalima demonstruoti paranormalių reiškinių, sudarančių įspūdį, kad jie buvo tikri. Ką mes darysime su Biblija? Kristus iš apsėstųjų išvarė nelabąjį kiaulės pavidalu. Negalima rodyti, nes tai iš tikro nei mokslinė tiesa, kas būtų ir leistina, nei meninė tiesa. Tai paranormalūs reiškiniai. Šventųjų gyvenimai – vien tik paranormalūs reiškiniai. Kaip mes kalbėsime apie šventųjų gyvenimą? Pagal šį įstatymą mes negalime kalbėti.
Dar daugiau. Yra toks dalykas – amžių tarpsnių psichologija. Tai ar nepilnamečiai nuo nulio metų arba nuo pirmosios savaitės iki aštuoniolikos metų yra tokios pat psichologijos ir tokie pat draudimai turi būti jiems? Aš manau, kad trimečiam vaikui daug ko nepaaiškinsi ir nereikia rodyti bei aiškinti, ir nepageidautina. Bet penkiolikmečiui jau daug ką reikėtų aiškinti: ir apie mirtį, ir apie gyvenimo trukmę, apie mokslui nepažįstamus dalykus, paranormalius reiškinius. Mokslas visą laiką susidurdamas su pažinimo sfera susiduria su tuo, kad už jos yra paranormalūs reiškiniai, nesuprantami, nepaaiškinami, netelpantys į mokslo paradigmas. Tai ar mes visa tai šveisime į šiukšlių dėžę ir apsaugosime vaikus nuo neva žalingos informacijos? Pasakyta, paranormalūs reiškiniai yra moksliniai arba išeinantys už paradigmų. Tai nuo ko mes saugosime?
Iš tikrųjų reikia saugoti nuo smurto, nuo kitų dalykų, kas ten įvardinama. Ir vėl reikėtų surikiuoti pagal amžių tarpsnius. Ką mes saugom, kokiais amžių tarpsniais?
Įstatymas turi gerų tendencijų, bet iš tikrųjų taisytinas. Aš visiškai pripažįstu įstatymo intencijas, jos yra teisingos. Bet pripažįstu ir kritikus, kurie sako, kad įstatymą reikia pataisyti. Tai būkime sąžiningi ir pripažinkime, kad įstatymą pataisyti reikia. Ir pataisę jį priimkime. Tai kodėl mes dabar turime paleisti? Aš girdėjau tokius argumentus iš gerbiamų žmonių, sako, priimkime, nes tai gyvybės ir mirties klausimas, o paskui taisysime. Tai kiek tokių įstatymų yra prikurta? Tokių leisgyvių, kurie neveikia. Tai paleiskime gyvą, reikalingą įstatymą, kad mums patiems nebūtų gėda.
PIRMININKAS. Dėkoju. Diskutuoti numatytas laikas baigėsi. Ir dabar iš karto pereiname prie priėmimo. Keturi – už, keturi – prieš.
V. P. Andriukaitis. Prašau. Žodis jums – už. A. Šedžius – prieš.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Pirmininke, aš palaikau Prezidento veto, tai turbūt aš turėčiau būti prieš.
PIRMININKAS. Kolegos, aš manau, kad ne vienas užsirašęs bus supainiojęs puses. Tai dabar A. Šedžius. Jūs už veto ar prieš? Už veto. Prašau. (Balsai salėje)
A. ŠEDŽIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Aš turbūt kaip ir daugelis sumaišiau. Siūlyčiau pritarti Prezidento veto paprasčiausiai dėl vieno motyvo. Čia yra išsakyta daug ir paskutinysis mūsų kolega, kuris kalbėjo, išsakė visiškai teisingas mintis. Ir nereikia maišyti dviejų dalykų į krūvą – informacijos ir agitacijos. Prisidengdami kilniais tikslais, bandydami apsaugoti vaikus, kaip 14 punkte yra nurodyta, nuo agitacijos, kartu suteikiam įstatymo galia galimybę… vaikus apsaugome ir nuo informacijos, kuri iš tikrųjų tiems vaikams yra reikalinga ir būtina. Ar mes tikrai norime vaikus apsaugoti nuo informacijos, ar nuo agitacijos dėl tam tikrų santykių tarp vienos lyties atstovų? Tai yra skirtingi dalykai. Todėl tikrai neplakime jų į krūvą. Aš siūlau palaikyti Prezidento veto, tobulinti įstatymą, atskirti tuos du dalykus ir prisidengiant kilniais tikslais nevykdyti piktų kėslų.
PIRMININKAS. Dėkoju. Seimo narė R. Baškienė. Jūs užsirašėte už veto?
R. BAŠKIENĖ (MSG). Taip, labai ačiū. Iš tikrųjų skaitant Statutą, aš patikslinu, kodėl užsirašiau už, nes balsuosime, ar priimti visą įstatymą be pakeitimų. Vadinasi, mano nuomonės išsakymas už įstatymo projektą būtų pagrįstas, nes remiuosi pagrindinio Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pozicija. Iš tikrųjų jis nepritaria Prezidento veto labai pasvertai. O komiteto pirmininkas V. Stundys, jeigu kas nors klausėte, o aš manau, klausėte, diskusijoje sudėjo pagrindinius akcentus ir abejonių jiems nekyla.
Aš taip pat norėčiau atkreipti dėmesį į Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą, kuri taip pat nepritaria Prezidento veto ir įvertino teisiškai atitiktį teisės aktams.
Mielieji kolegos, pamąstykime labai pragmatiškai be emocijų. Mes turime parengtą įstatymo projektą. Jį, deja, Prezidentas vetavo, bet mes turime tam tikrą atskaitos tašką, nuo kurio galima teikti tam tikrus pasiūlymus. Įsigaliojimas įvyks tik kovo 10 d. Vadinasi, kai kuriuos niuansus, kurie galbūt (sakau, galbūt) duoda pagrindą abejoti, yra laiko dar pataisyti, bet mes turime pamatą. O jeigu mes nepriimtume šio įstatymo projekto, pritartume Prezidento veto, mes vėl grįžtume prie nulinio varianto.
Todėl, įvertinus visą esamą situaciją ir labai blaiviai mąstant, prašau atmesti Prezidento veto ir priimti įstatymą be pakeitimų. Jis labai reikalingas šiandien kaip pagrindas ateičiai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš užsirašęs A. Sysas. Prašau.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Aš užsirašiau todėl, kad mūsų darbotvarkėje, išvadoje parašyta – nepritarti dekretui. Aš jam nepritariu… pagrindinio komiteto išvadai, t. y. Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto išvadai nepritarti dekretui. Aš kaip tik pritariu Prezidento dekretui. Man sukėlė nerimą tai, ką aš išgirdau iš Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto išvados. Vis dėlto komiteto pavadinimas yra Švietimo ir mokslo komitetas. Na, dėl švietimo gal galėčiau dar sutikti, bet su mokslu tada čia nieko bendro neturi. Netgi dešinės pusės atstovai aiškiai paneigė, kad yra dalykų, kurie mokslo nepaaiškinami. Mes čia įstatymu norime įtvirtinti, kad… šiuo įstatymu mes suskirstome viską: kas yra moksliška, kas yra nemoksliška, ir taip mes apsaugosime mūsų augančią kartą.
Gerbiamieji, aš norėčiau jūsų paklausti, ar jūsų vaikai daug žiūri televizorių? Jie daugiau sėdi prie interneto. Ir kaip šitas įstatymas veiks internetą? Niekaip. Tai yra erdvė, nuo kurios negalime apsaugoti. Mes turbūt daugiau dėmesio turėtume skirti šiai sričiai, nes kas yra rodoma mūsų televizijos, na, tai tokį popsą, kurį rodo komercinės televizijos, vargu ar auganti karta žiūri.
Todėl nesismulkindamas ir nekartodamas to, ką sakė kiti kolegos, paprasčiausiai pritariu Prezidento dekretui ir siūlau nepritarti pagrindinio komiteto išvadai.
PIRMININKAS. Dėkoju. S. Pečeliūnas. Prašau.
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū. Mielieji kolegos, daug čia visko prišnekėjote, bet kur yra esmė. Kas atsitiktų, jeigu pritartume Prezidento veto? Būtų visuomenei duota žinia, kad aukščiausiajai valstybės institucijai nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio klausimas neegzistuoja ir viskas yra gerai. Puikiai suprantame, kad taip nėra. Todėl rengėme įstatymą ir jį rašėme.
Ką pasiūlė Prezidentas? Pasakė, kai kurios sąvokos gali būti aiškinamos kaip nors kitaip. Skaitau Konstituciją ir mūsų Statutą. Jeigu kas nors Prezidentui buvo neaišku, turėjo pasiūlyti – šitą sąvoka prašom suformuluoti šitaip. Bet, pasirodo, kritikuoja, bet ir patys nežino, kaip reikia parašyti. Tai labai gera pozicija, nepralošianti pozicija. Blogai, bet nežinau, kaip yra gerai. R. Baškienė teisingai sakė, įsigalios kovo mėnesį, laiko yra beveik metai. Priimkime įstatymą, girdėjome visas diskusijas. Jeigu rasis tokių protingų išminčių, kurie sugebės tas sąvokas suformuluoti tiksliau, formuluokite, išgirsime, priimsime, pataisysime. Jeigu nebūsite pajėgūs, neaušinkite burnos, nes burnos aušinimas reiškia, kad su šituo klausimu Lietuvoje yra lyg ir viskas gerai. Bet juk patys žinote, kad taip tikrai nėra. Siūlau priimti įstatymą be pataisų šiandien, o iki kovo mėnesio, jeigu pasiūlysite ką taisyti, pataisysime. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. E. Klumbys. Prašau.
E. KLUMBYS (TTF). Aš esu už tai, kad priimtume įstatymą be pataisų. Esu prieš Prezidento veto. Aš užsirašiau kaip prieš Prezidento veto. Manau, kad dar telpu į kvotą.
Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų mes turime pradėti nuo esminių dalykų, nuo Konstitucijos. Konstitucijoje labai yra aiškiai pasakyta, kad šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas ir kad valstybė saugo ir globoja šeimą. Dabar labai paprastas klausimas. Ar šitas įstatymas saugo ir globoja šeimą? Įstatymą priima Seimas kaip Tautos atstovybė. Aš manau, kad šita įstatymo formuluotė būtent yra sauganti šeimą, sauganti valstybės pagrindą. O tai, kas yra kalbama apie homoseksualaus gyvenimo propagandą, kuri šituo įstatymu nepilnamečiams būtų draudžiama, tai iš tikrųjų draudžiama ardyti valstybės pagrindą. Kiekviena valstybė savaip supranta savo tautos ir savo piliečių gyvenimą. Ne viskas yra priimtina mums, lietuviams, tai, kas yra priimtina prancūzams, olandams, o kitas dalykas – arabams ar žydams. Mes turime aiškiai nustatyti savo elgesį ir nustatyti tą elgesį visai tautai. Ir jeigu mes norime…
PIRMININKAS. Kolega, laikas.
E. KLUMBYS (TTF). (Baigiu.) …iš tikrųjų saugoti šeimą, mes turime priimti šitą įstatymą be pataisų.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar tikiuosi, kad V. P. Andriukaitis išsakys nuomonę už. Prašau, žodis jums.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, dar kartą noriu atkreipti dėmesį, Prezidento veto yra tikrai motyvuotas, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucijos reikalavimus. Tie kolegos, kurie teigia, kad iki kovo 1 d. galima ten dar pataisyti, jie išties patys sutinka, kad Prezidento veto yra motyvuotas. Aš žvelgiu į S. Pečeliūną. Kaip yra paprasčiau? Ar laikyti įstatymą nepriimtu ir parengti naują redakciją žinant, kad galioja senas įstatymas? Nėra skylės, kolega, įstatymų leidybos. 2005 m. įstatymas yra priimtas. Aš nežinau, ar 2005 m., ar kelintais įstatymas yra priimtas. Čia dabar pateikta nauja versija. Ano įstatymo niekas dar neatšaukė. Tobulinkime. Dabar Prezidentas mato problemą, Prezidento teisininkai mato problemą, daugelis teisininkų mato problemą, o čia užsispyrę sakome, žaidžiame grynai pigų politikavimą. Todėl aš manau, kad reikėtų taisyti iš esmės šį įstatymą, ir palaikau Prezidento veto.
PIRMININKAS. Dėkoju. Seimo narys K. Uoka ir po to V. Mazuronis. Prašau.
K. UOKA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, mes čia prisiklausėme visokių gąsdinimų, kaip bus baisu, kad bus negalima skaityti Biblijos, rodyti lietuviškų pasakų. Tai yra tiesiog tikslingas utriravimas. Vienas toks utriravimo pavyzdys buvo pernai metais, kai kovojome su alkoholio reklama dienos metu televizijoje, mums aiškino, kad nebus galima transliuoti sporto varžybų. Dabar šitas klausimas yra pasibaigęs, nusistovėjo reali praktika, sporto varžybos rodomos, alkoholio reklamos dienos metu nėra, alkoholio pardavimas tikrai smuko keliolika procentų Lietuvoje. Tai lygiai taip pat ir šitas įstatymas viską sutvarkys. Iki šiol valstybė nieko nedarė žiniasklaidos, ekrano valymo srityje. Išauginome ištisą kartą žmonių, kurie jau suglumę moraliai, kriterijus susiranda tik realiame gyvenime, jau jie patys turi vaikų ir dabar patys vargsta su savo vaikų auklėjimu, nes iš ekrano tebesilieja visokios moralinės bjaurybės. Priėmę šitą įstatymą, mes pasakysime, valstybė nori kriterijų, ir pradės formuotis reali teisminė ir visokia kitokia poįstatyminė praktika. Tikrai šita sritis susitvarkys. Aš esu už šitą įstatymą, siūlau atmesti Prezidento veto ir palikti įstatymą galioti tokį, koks jis yra.
PIRMININKAS. Ir Seimo narys V. Mazuronis. Prašau.
V. MAZURONIS (TTF). Labai ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Mielieji kolegos, aš kreipiuosi į kolegas A. Šedžių, K. Masiulį, V. P. Andriukaitį ir visus kitus, neapsimeskime, kad mes nesuprantame, kas čia vyksta ir apie ką čia yra kalbama. Niekas nekalba tame įstatyme apie jokius draudimus, apie jokius diskusijų nebuvimus, taip pat tarp religijų ir visų kitų dalykų. Kalbama apie labai paprastą atsakymą į klausimą, ar mes norime, kad tarp mūsų vaikų, nepilnamečių vaikų būtų propaguojamas, noriu pabrėžti tą žodį, propaguojamas, kitaip sakant, būtų agituojama, homoseksualus, biseksualus ir poligaminis gyvenimo būdas. Štai kokį klausimą mes šiandien nagrinėjame. Nereikia prisidenginėti vienais požiūriais, Konstitucija ar kitais dalykais. Jeigu jūs, gerbiamasis Andriau Šedžiau norite, kad jūsų vaikai būtų agituojami už homoseksualų gyvenimo būdą iki tada, kai jie taps suaugę, balsuokite taip, kaip siūlo Prezidentas, ir atmeskite veto. Jeigu nenorite ir kas nenori, visus kviečiu priimti įstatymą tokį, koks jis priimtas, padaryti gerą žingsnį mūsų valstybėje ir mūsų vaikams.
PIRMININKAS. Dėkoju. A. Šedžius dėl vedimo tvarkos. Prašau.
A. ŠEDŽIUS (LSDPF). Iš tiesų, aš tik noriu kai kuriems kolegoms pasakyti, kad yra kažkokių techninių sutrikimų, kad neišgirsta to, ką aš sakau. Aš dar kartą noriu pabrėžti, kad esu prieš bet kokią agitaciją, bet taip pat esu prieš…
PIRMININKAS. Kolega, šitą nuomonę jūs jau išsakėte, tai kalba ne dėl vedimo tvarkos. Aš nutraukiu, diskusijos baigtos. Gerbiamieji kolegos, pagal Statuto 167 straipsnio „Grąžinto įstatymo priėmimas“ 1 punktą grąžinto įstatymo priėmimo metu pirmiausia balsuojama, ar priimti visą įstatymą be pakeitimų. Turi būti ne mažiau negu 71 balsas už tai, kad tai būtų patvirtinta. Gerbiamieji kolegos, aš kviečiu visus į salę ir teikiu Seimui balsuoti. Kas už tai, kad Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo pakeitimo įstatymas būtų priimtas visas be pakeitimų, prašom balsuoti. Kas už, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja kitaip.
Balsavo 118. Už – 87, prieš – 6, susilaikė 25. (Plojimai) Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo pakeitimo įstatymas priimtas.
Užimtumo rėmimo įstatymo pakeitimo įstatymas Nr. XIP-583Gr (Respublikos Prezidento grąžintas Seimui pakartotinai svarstyti) (svarstymas ir priėmimas)
Gerbiamieji kolegos, pagal darbotvarkę 1-3 klausimas – įstatymo projektas Nr. XIP-583, taip pat Prezidento grąžintas pakartotinai svarstyti. Kviečiu į tribūną Socialinių reikalų ir darbo komiteto atstovą A. Melianą. Prašom.
A. MELIANAS (LCSF). Ačiū, Pirmininke. Socialinių reikalų ir darbo komitetas kaip pagrindinis svarstė Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu grąžinto Seimui pakartotinai svarstyti Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatymo pakeitimo įstatymą. Apsvarstęs komitetas mano, kad Prezidento dekrete vertinimas įstatymo Užimtumo rėmimo įstatymo normos dėl papildomų garantijų užimtumo šeimoms, auginančioms tris ir daugiau vaikus, vis dėlto negali būti vertinamas kaip neobjektyvus ir nepateisinamas. Šiaip norėčiau atkreipti kolegų dėmesį, kad daugelis socialinės paramos įstatymų numato tam tikrom grupėms atskiras sąlygas arba atskiras garantijas. Tokiu atveju tokia lygiateisiškumo norma, ypač socialinės paramos įstatymuose, neturėtų būti taikoma, arba objektyviai yra pateisinamos tų grupių išskirtinės sąlygos. Taigi apsvarsčius komiteto sprendimas yra nepritarti Lietuvos Respublikos Prezidento dekretui „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo priimto Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatymo pakeitimo įstatymo grąžinimo Lietuvos Respublikos Seimui pakartotinai svarstyti“ ir siūlyti Seimui priimti grąžintą pakartotinai svarstyti Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatymo pakeitimo įstatymą be pakeitimų. Balsavimo rezultatai: 7 – už, 2 – prieš.
PIRMININKAS. Dėkoju. Diskusijoje užsirašę kalbėti 5 Seimo nariai. V. P. Andriukaitis. Po to – A. Sysas. Pono Andriukaičio… yra. Kviečiu, gerbiamasis Seimo nary, į tribūną.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, manau, kad Prezidento veto yra visiškai pagrįstas. Šiuo atveju šis įstatymas reglamentuoja verslumo įsitvirtinimo darbo rinkoje santykius ir jis nėra skirtas socialinei paramai ar socialinėms preferencijoms. Jeigu mes kalbame apie galimybes paremti šeimas, turinčias daugiau vaikų, tai tam yra kitų socialinės paramos įstatymų, kuriuose ir reikia aptarti minėtas problemas. Tuo tarpu šis įstatymas yra skirtas visai kitiems dalykams, tai yra konkurencingumui, tai yra darbo vietoms kurti, galimybei susikurti darbo vietas rinkoje. Šiuo atveju manau, kad tos nuostatos, kurios čia yra, turėtų būti išbrauktos, ir Prezidentas teisus – tai išties prieštarauja lygiateisiškumo principui, jas reikėtų aptarti Socialinės paramos daugiavaikėms šeimoms įstatyme. Dėkoju. Remiu Prezidento veto.
PIRMININKAS. Dėkoju. Į tribūną kviečiu A. Sysą. Po to – R. J. Dagys.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, pasisakau už Prezidento veto ir noriu priminti, gerbiamieji kolegos, kad Lietuvoje yra specialus įstatymas, kuris remia daugiavaikes šeimas, tai Daugiavaikių šeimų rėmimo įstatymas. Ir būtų labai gerai, kad visą paramą daugiavaikei šeimai mes koncentruotume tame įstatyme. Todėl visiškai sutinku su Prezidento veto nuostata, kad ši įstatymo pataisa daro išimtį, gal labai gerą, nors kas, sėdintis šioje salėje, man gali pasakyti (galbūt po manęs kalbėsiantis ministras galės), o kiek šiandien daugiavaikių šeimų, auginančių tris ir daugiau vaikų, turi individualias įmones, užsiima tokia veikla ir gali tikėtis gauti subsidiją savo verslui skatinti?
Čia daugiau teorinis įstatymas, bet netgi toje teorijoje slypi nelygiateisiškumo konkurencinių dalykų. Todėl su visa pagarba iniciatoriams, kurie sako: tai ką, tu pasisakai ir nenori remti daugiavaikių šeimų?.. Ne, aš noriu remti. Bet darykime tai taip, kaip mes numatėme savo įstatymuose. Jeigu mes turime verslo įstatymus ar mokestinius, tai stenkimės išlaikyti lygiavą. Jeigu yra įstatymas, kuris konkrečiai kalba apie paramą šeimai, tai dėkime visas nuostatas, lengvatas – viską tuose įstatymuose. Tada pirmiausia lengviau surasti, lengviau prisiminti. O ne taip, kas yra padaryta, išblaškyta įvairiuose įstatymuose.
Dar viena nuostatą noriu priminti. Mus ne vieną kartą kritikavo tikrintojai iš Tarptautinio valiutos fondo, Pasaulio banko. Prieš rinkimus buvo labai daug diskusijų įvairių politinių jėgų apie išimtis, išlygas, kurios knibždėte knibžda mūsų įstatymuose. Tai, gerbiamieji, šis įstatymo projektas yra dar viena išlyga, suvelianti, kaip sakiau, lygias teises ir galimybes konkuruoti rinkoje, ir, manau, vargu ar jis pasitarnaus, kaip sakiau, niekas negali pasakyti, kiek tokių žmonių yra, kad gerokai pagerintų daugiavaikių šeimų verslumą šioje sudėtingoje ekonominėje situacijoje. Todėl pasisakau už Prezidento veto.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ir pagal numatytą darbotvarkėje laiką paskutinis diskusijoje kalba R. J. Dagys. Prašom.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, tiesą pasakius nelabai suprantu prieš tai kalbėjusių kolegų argumentų. Jeigu mes kalbame apie paramą šeimai, tai ji yra išdėstyta ne viename įstatyme. Yra įvairių paramos formų. Yra piniginė parama, neseniai mūsų pasiūlytas Šeimos įmonių paramos įstatymas. Yra daug punktų, žemės ūkio srityje reglamentuojančių norminių aktų paramą šeimos ūkiui. Yra taip pat apsirūpinimo butais ir kitų įstatymų. Yra konkrečių įstatymų, kuriuose realizuojama paramos šeimai politika. Ji negali būti sudėta į vieną vietą, kai yra atskiros įstatymų rūšys.
Mes kalbame apie mechanizmus Užimtumo įstatyme. Apie tai ir kalbėkime. Pozityvi diskriminacija yra suprantamas dalykas, ir šiame įstatyme tos pozityvios diskriminacijos yra ir daugiau: ir neįgalieji, ir žmonės, kurie tuose regionuose gyvena ir pusantro (…) jų nedarbas yra didesnis, mes jiems pailginame pašalpų mokėjimo laiką. Tų dalykų yra daug. Tai dabar klausimas: kodėl mes čia susikoncentruojame tik į šį punktą, kuris liečia tris ir daugiau vaikų auginančias šeimas, kurios iš tikrųjų dažniausiai turi daugiau problemų. Tai rodo mūsų statistika, tai rodo mūsų atlikti tyrimai. Nes tai yra didesnės šeimos, ir jeigu atsiranda koks nors žmogus, kuris nebegali maitinti, nebegali dirbti, tai ta šeima susiduria su labai didelėm problemom. Tai čia ir buvo įstatyme pasiūlyta konkreti formuluotė, kad galime turėti teisę paremti tokias verslo įmones, nes mes remiame ir kitokias įmones, atsidūrusias sudėtingoje situacijoje, subsidijuojame jų darbo vietas. Tai kodėl mes čia turėtume atsisakyti? Man ta logika yra visiškai nepriimtina ir manau, kad mes turėtume palikti taip, kaip yra, ir kuo greičiau tą įstatymą priimti. Šiaip Užimtumo įstatymo nepriėmimas, galiu pasakyti, kolegos, kainuoja labai brangiai. Mes faktiškai jau esame užvilkinę sprendimus ir tai, kad šiuo atveju dar Prezidento veto atsirado, beveik keliolika milijonų per mėnesį kainuoja. Reikėtų greičiau priimti ir šitą nuostatą palikti.
Jeigu mes taikytume bendrąjį principą visiems, aišku, tą Užimtumo fondą vargu ar mes galėtume pritaikyti visiems, nes iš tikrųjų tas principas… paprasčiausiai neužtektų pinigų. Bet jeigu galim padaryti kažkam tikslingai, tai tas, kas nesikerta su mūsų supratimu, ir tai, kad mes turim skatinti didesnes šeimas, ir tai, kas užfiksuota mūsų šeimos koncepcijoje ir visur kitur, ir tai yra išdėstoma daugelyje įstatymų, taip pat ir šiame, aš manau, reikia padaryti. Todėl siūlau priimti tokį įstatymą, koks jis yra, bet kuriuo atveju. Ir tą visą paketą kaip tokį, nes jis tikrai reikalingas, kitaip susidarys gana daug problemų mūsų užimtumo rinkoje. Jeigu mes nieko nepakeisime, tada tos problemos susikaups į dideles pinigines išmokas, į didelę pinigų masę, neaišku, iš kur ją bus galima padengti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, 4 – už, 4 – prieš. Tikiuosi, kad nebus tokios painiavos kaip prieš tai. Už – D. Jankauskas. Prašau, žodis jums.
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamasis Pirmininke. Kolegos, išties noriu kviesti balsuoti už įstatymo priėmimą be pakeitimų, t. y. atmetant Prezidento veto. Argumentus jau išsakė kalbėjusieji diskusijoje Seimo tribūnoje, nes išties, jeigu kalbam apie šeimas, ypač auginančias tris ir daugiau vaikų, matyt, negalime apsiriboti vienu įstatymu, kaip anksčiau buvo priimtas Cukraus įstatymas, atrodė, kad jau viskas išspręsta. Šeimos situacija, kai kalbam apie užimtumo rėmimą, kai kalbam apie nedarbą ir ypač sudėtingą situaciją šiuo sunkmečiu, reikalauja paramos iš valstybės, aišku, kaip ir kiti Lietuvos gyventojai. Tačiau jeigu jau svarstom galimybę, ką galime paremti per užimtumo rėmimą, tai bent jau tas šeimas, kuriose yra trys ir daugiau vaikų, turėtume paremti.
Taigi kviečiu pasisakyti už įstatymo priėmimą be pakeitimų, t. y. Prezidento veto atmetimą. Dėkoju.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš – M. Bastys. Prašau.
M. BASTYS (LSDPF). Dėkoju, gerbiamasis Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš pasisakau prieš pagrindinio komiteto išvadą, pasisakau už Prezidento dekretą dėl paprastos priežasties. Prezidento dekrete yra išsakyta nuostata, kad negali būti diskriminuojamas smulkus ir vidutinis verslas, yra kitos priemonės ir kiti įstatymai, kuriais mes galime paremti daugiavaikes šeimas. Taigi tas lėšas, kurios yra numatytos daugiavaikėms šeimoms, tinkamai skirkim ir panaudokim per Daugiavaikių šeimų rėmimo įstatymą. Dėkoju.
PIRMININKAS. Dėkoju. Už – A. Melianas. Prašau.
A. MELIANAS (LCSF). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų dar kartą norėčiau pabrėžti. Gana daug įvairių socialinių grupių turi įvairias socialines garantijas. Tai šiuo atveju, aš manau, čia nėra joks išskirtinis atvejis ir man labai keista tokia formuluotė. Nes, sakykim, tame pačiame įstatyme yra nuoroda į papildomas garantijas turinčius, pavyzdžiui, grįžę iš įkalinimo vietų asmenys. Tai čia irgi lygiateisiškumo nuostatų pažeidimas? Tai mes galim čia prieiti iki gana gilių ginčų.
Aš manau, kad daugiavaikės šeimos tikrai turėtų turėti daugiau galimybių į papildomą rėmimą nei žmonės, grįžę iš įkalinimo vietų, pavyzdžiui.
Bet aš noriu pabrėžti dar vieną dalyką. Kolegos, šis įstatymas iš esmės yra be galo svarbus. Ir labai svarbu, kad jis kuo greičiau įsigaliotų, nes jame numatyta tikrai daug naujų normų bedarbių rėmimo arba, sakykim, darbo vietų išsaugojimo per viešuosius darbus įmonėse ir t. t., ir t. t. Tai tikrai labai svarbu, kad tas įstatymas kuo greičiau įsigaliotų ir leistų stabdyti nedarbo augimą Lietuvoje. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš – V. P. Andriukaitis. Prašau.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, jau priimant visą įstatymą mes atkreipėme dėmesį, kad Užimtumo fondo pinigai yra mažinami. Kolega R. J. Dagys pabrėžė, kad kas mėnesį netenkama atseit 14 milijonų. Tai dėl ko netenkama, gerbiamieji kolegos? Dėl to, kad norima sutaupyti Užimtumo fondo sąskaitoje. Šiuo atveju, kai Užimtumo fondas skiriamas darbo vietoms, kai didėja nedarbas, akivaizdu, kad dabar norint priimti šitą naująjį įstatymą lėšų dar labiau sumažės.
Dabar šiame įstatyme atsiranda išimtis dėl daugiavaikių šeimų. Bet, kolegos, ir iš įkalinimo įstaigų grįžę žmonės taip pat turi daug vaikų. Visokių šeimų yra. Problema yra kita. Čia ne šeimos rėmimo problema, o smulkių ir vidutinių įmonių ir užimtumo, ir buvimo darbo rinkoje problema, o ne šeimos rėmimo. Tai yra Paramos daugiavaikėms šeimoms įstatymas. Yra Šeimos įmonių įstatymas, kurio patobulinimus galima taip pat padaryti.
Tai šiuo atveju Prezidento veto net ir šiuo požiūriu yra motyvuotas, nekalbant apie tai, kad apskritai šis įstatymas, jo priėmimas dar labiau sumažins užimtumui skiriamas lėšas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Už – V. V. Margevičienė.
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Dėkoju posėdžio pirmininkui. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų po ilgų ginčų, po ilgų debatų siūlau balsuoti, nes įstatymas yra parengtas turint tikslą, labai tvarkingai ir labai gerai. Pagaliau iš tikrųjų daugelis laukia šio įstatymo. O tai, kad viena kita daugiavaikė šeima galės imtis savo šeimos verslo, savo galbūt smulkaus verslo ir gal tai bus paskata vystyti tam tikras iniciatyvas net ir kaimo vietovėse ar kur nors kitur, tai tikrai yra… Tai nebus labai dideli pinigai, tai nebus labai dideli nuostoliai, bet tai paskatins šeimą imtis šeimos verslo, ką mes iš tikrųjų remiame. Ir labai raginu visus balsuoti, nes įstatymas seniai laukiamas visų. Dėkui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Sąraše prieš – E. Žakaris. Prašau.
E. ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš palaikau Prezidento veto, nors nevisiškai sutikčiau su jo pagrindiniu argumentu, nes aš manau, kad daugiavaikėms šeimoms reikia padėti, nes čia kalbama ne apie pinigų dalinimą, o apie galimybę padėti tėvams įsidarbinti.
Tačiau šiame naujame įstatyme, kam aš nepritariu, yra įteisinta diskriminacija dėl amžiaus, t. y. išbraukti vyresnio, pensinio, amžiaus žmonės, tarytum jau jie lyg ir negalėtų dirbti. Taip pat priėmus Mokslo ir studijų įstatymą, kai jaunimo didžiajai daliai reikės mokėti už mokslą, ir ne tiek mažai, iš viešųjų darbų yra išbraukti studentai.
Taigi prieš tai buvęs įstatymas yra tikrai gerokai geresnis, ir vien dėl to aš palaikysiu Prezidento veto ir balsuosiu prieš.
PIRMININKAS. Už – E. Pupinis. Prašau.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū gerbiamajam Pirmininkui. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų gali būti beribis gerumas, bet, savaime suprantama, mes turim viską derinti su mūsų valstybės galimybėm. Apskritai vetavimo motyvas iš tikrųjų, kaip ir buvo pripažinta prieš mane kalbančio, negalėtų būti rimtai priimtas, nes politika remti šeimas ir sudaryti tam tikras lengvatas pradėti savo verslą… na, galbūt gerai būtų turint ir du vaikus, tačiau vėlgi galimybės to neleidžia. Šiuo metu ministerijos pasiūlyta ir visų, ir komitetų, kad būtų galima galbūt paremti pradžioje, palengvinti verslo pradžią tiems, kurie turi tris vaikus. Tai iš tikrųjų nematau šitoj vietoj jokio diskriminavimo. Paprasčiausiai yra tokia politinė nuostata.
Manau, kad negalime pritarti vetavimui. Iš tikrųjų turime įstatymą kuo greičiau priimti, nes, kaip šiuo metu buvo pažymėta ir ministrų, ir kitų kalbančių, mes jau turime teikti tam tikrą paramą ir vykdyti tam tikrus įsipareigojimus, apskritai nestabdyti to įstatymo. Ačiū. Nepritariu Prezidento veto.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ir paskutinis sąraše prieš – A. Sysas. Prašau.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Pagaliau išgirdau iš kolegos iš dešinės, kad beribio gerumo negali būti. Tai labai džiaugiuosi, kad gerumo yra tam tikros ribos, ir dosnumo tuo labiau. Gerbiamieji, mano kolega jau priminė, kad šiame įstatyme yra ir daugiau labai keistų vietų, dėl kurių mes ginčijomės, kai jį priiminėjom. Bet šiuo atveju yra Prezidento veto labai konkrečiai dėl tam tikro straipsnio. Todėl norėčiau atsakyti savo ilgamečiam kolegai komitete, kuo skiriasi grįžęs kalinys nuo šeimos, kuri augina tris vaikus. Tuo, kad kaliniams jokių išimčių nedaro. Visiems vienodai, visi gali pasinaudoti šia teise, tai yra konstitucinė nuostata lygiateisiškumo principu.
Šiuo atveju, kai mes kalbame apie šeimas ir pradedame jas traktuoti pagal vaikų kiekį, štai čia yra pažeidžiamas lygiateisiškumo principas. Taip traktuotų Konstitucinis Teismas, jeigu kas nors kreiptųsi. Pasakykite man, kuo šeima, auginanti du vaikus, blogesnė už šeimą, auginančią tris? Jeigu jie abu bedarbiai, stovi darbo biržoje, pusę metų gauna bedarbio pašalpą, po to lieka prie sudužusios geldos? Gal jiems nereikia maitinti dviejų vaikų arba vieno vaiko? Štai apie tai ir kalbame. Užimtumo fondą patys mažiname ir dar dėliojame į atskiras grupes, kam galime skirti. Štai čia ir atsiranda tas supriešinimas Lietuvos atskirų piliečių grupių, ir tai stengiasi pastebėti Prezidentas. Mano klausimas dešinei pusei, neužmirškite ir pasižymėkite, kam reikės eiti į Konstitucinį Teismą, jeigu kuris nors iš tėvelių, auginantis du vaikus, kreipsis į teismą, kodėl jam neskiriama subsidija įsidarbinant. Todėl pritariu Prezidento veto.
PIRMININKAS. Dėkoju. Nuomonės už ir prieš išsakytos. Gerbiamieji kolegos, kviečiu visus į vietas, nes norint priimti grąžintą įstatymą be pakeitimų, reikia 71 Seimo nario balso už. Teikiu Seimui balsuoti. Kas už tai, kad Užimtumo rėmimo įstatymo pakeitimo įstatymas būtų priimtas visas be pakeitimų. Kas už, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja kitaip. Prašom.
Balsavo 110: už – 67, prieš – 16, susilaikė 27. Taigi įstatymas be pakeitimų nepriimtas.
Gerbiamieji kolegos, bus balsuojama. Kas už tai, kad įstatymas būtų priimtas su visomis Prezidento pasiūlytomis pataisomis. Prašom. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate kitaip.
Gerbiamieji kolegos, kartoju, pagal Statuto 167 straipsnio 3 punktą: „Jeigu įstatymas be pakeitimų nepriimtas, balsuojama, ar priimti įstatymą su visomis Prezidento teikiamomis pataisomis ir papildymais.“ Dabar kaip tik dėl to ir balsuojama.
Balsavo 110: už – 107, prieš – 1, susilaikė 2. Įstatymas su visomis Respublikos Prezidento pateiktomis pataisomis ir papildymais priimtas.
Darbotvarkės 1-4a ir 1-4b (visas blokas) klausimas – Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-510. Priėmimo stadija. Pranešėjas – A. Lydeka. Prašau. Kviečiu gerbiamąjį A. Lydeką į tribūną. Minutėlę! Atsiprašau pranešėjo. Per šoninį mikrofoną.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, ačiū, kad priėmėme visą Užimtumo įstatymo paketą, jis labai reikalingas. Lieka labai apgailestauti, kad nepalikome šitos nuostatos, kuri buvo tikrai gera ir vertinga, ir visa kita. O kolegoms, kurie kalba apie kažkokį daugiavaikių paramos įstatymą ir panašiai, tai nekalbėkime to, ko nėra. Neklaidinkime patys savęs ir kitų.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prašau. Žodis pranešėjui tribūnoje.
A. LYDEKA (LCSF). Labai ačiū. Gerbiamieji kolegos, Seimas po svarstymo jau yra pritaręs šiam įstatymo projektui. Per laikotarpį tarp svarstymo ir priėmimo jokių pasiūlymų ir pastabų negauta. Tad kviečiu priimti. Atkreipsiu dėmesį, kad Seimo Teisės departamentas taip pat savo išvadoje pastabų neturi. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kadangi yra vienas straipsnis, pasiūlymų ir pataisų negauta. Taigi 4 – už ir 4 – prieš. Nėra užsirašiusių. Prieš – P. Gražulis, bet jo nėra salėje. Gerbiamieji kolegos, kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad įstatymo projektas Nr. XIP-510 būtų priimtas, balsuoja už, kas nepritaria, balsuoja kitaip.
Balsavo 100: už – 99, prieš nėra, susilaikė 1. Taigi Moterų ir vyrų lygių galimybių 12 straipsnio pakeitimo įstatymas priimtas.
Darbo kodekso 179 straipsnio bei priedo papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-511(2)ES (priėmimas)
Lydintysis darbotvarkės 1-4b klausimas – Darbo kodekso 179 straipsnio bei priedo papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-511. Kviečiu pranešėją P. Luomaną. Prašom.
P. LUOMANAS (TS-LKDF). Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, iki priėmimo buvo gauta Teisės departamento išvada. Komitetas ją apsvarstė ir siūlo jai pritarti. Siūlo Darbo kodekso 179 straipsnio 4 dalį išdėstyti taip: „Darbdavys užtikrina darbuotojų teisę po šių atostogų grįžti į tą pačią ar lygiavertę darbo vietą (pareigas) ne mažiau palankiomis sąlygomis, įskaitant darbo užmokestį, ir naudotis visomis geresnėmis sąlygomis, įskaitant darbo užmokestį, į kurias jis būtų turėjęs teisę, jeigu būtų dirbęs.“
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, įstatymo projekte yra du straipsniai. Užsirašė kalbėti tiktai už. Gal kreipčiausi, jeigu būtų galima, taupant laiką nekalbėti? Sutinkate. Dėkoju.
Dėl 1 straipsnio bendru sutarimu galima pritarti? Dėkoju.
Dėl 2 straipsnio taip pat. Prieš nėra. Ačiū. Dėl viso 4 – už ir 4 – prieš. Taip pat nėra.
Gerbiamieji kolegos, tuomet kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas Darbo kodekso 179 straipsnio bei priedo papildymo įstatymo projektas, prašom balsuoti.
Balsavo 98: už – 95, prieš nėra, susilaikė 3. Darbo kodekso 179 straipsnio bei priedo papildymo įstatymas priimtas.
Gerbiamieji kolegos, šiandien noriu visus pasveikinti, iš tiesų mes dirbame kaip laikrodis. Štai dabar skelbsime mūsų rytinio posėdžio, kaip ir numatyta darbotvarkėje, pertrauką. Bet prieš tai dar viena maloni pareiga.
Rytą šiek tiek Sekretoriatas neapsižiūrėjo, šiandien turime dar vieną jubiliatą – A. Mazuroniui 30 metų. Kolega, kviečiu prie tribūnos. (Plojimai)
Gerbiamieji kolegos, skelbiama rytinio posėdžio pertrauka iki 12 valandos.
Gerbiamieji kolegos, Valstybės skolos įstatymas yra numatytas nuo 12 valandos. Laikykimės darbotvarkės, kurią patys patvirtinome.
Pertrauka
PIRMININKĖ (I. DEGUTIENĖ, TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, kviečiu užimti darbo vietas. 12 val. Pertrauka baigėsi.
Darbotvarkės 1-5 klausimas, įstatymo projektas Nr. XIP-641(2) – Valstybės skolos įstatymo 4, 7, 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Biudžeto ir finansų komiteto vardu – R. Kupčinskas.
Svarstymo tęsinys.
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Laba diena, gerbiamieji kolegos. Šiandien pristatome šį įstatymą svarstymo stadijoje, norėčiau pasakyti, kokie buvo pateikti pasiūlymai. Buvo Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas, kuriam iš dalies pritarta. Nepritarta Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymui dėl to, kad finansiniai įsipareigojimai už studentų paskolas 2009 m. negali viršyti 100 mln. Lt. Teisės departamentas sakė, kad dėl šio siūlymo reikėtų Vyriausybės nuomonės. Mes nepritarėme, nes mūsų komiteto posėdyje buvo Finansų ministerija, ji atstovavo Vyriausybei, ir nuomonė taip buvo išreikšta. Buvo Europos teisės departamento prie Lietuvos teisingumo ministerijos pastabų, tai čia irgi pritarta. Atrodo, viskas. Dabar iš Seimo Audito komiteto buvo pasiūlymas, kad įstatymas įsigalioja 2009 m. spalio 1 d., mes nepritarėme. Pritarta nuomonei, kad priimamas įstatymas turėtų įsigalioti kartu su būsimu priimamu Finansinio tvarumo įstatymu, kad įsigaliotų po priėmimo. Seimo Audito komiteto pasiūlymui pritarta iš dalies.
Taigi yra bendras siūlymas, kad, atsižvelgiant į Seimo statuto 137 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą taisyklę, būtų sujungti Valstybės skolos įstatymo 4, 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-641 ir Valstybės skolos įstatymo 4 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-644 ir būtų įteiktas svarstyti Seimui vienas patobulintas įstatymas. Bendru sutarimu komitetas priėmė. Tai tokios nuomonės.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu L. Graužinienę pristatyti Audito komiteto išvadą. Prašom, mes duosim.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Gerbiamieji Seimo nariai, Audito komitetas svarstė ir priėmė sprendimą iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos valstybės skolos 4, 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti įstatymo projektą atsižvelgiant į Seimo Teisės departamento pastabas, kurioms pritarė Seimo Audito komitetas, ir pateiktus Seimo Audito komiteto pasiūlymus. Buvo išdėstyti pasiūlymai dėl įsigaliojimo datos ir kiti, kuriem kaip minėjo, pagrindinis komitetas ne visiems pritarė. Mūsų balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar jūs reikalaujate balsuoti dėl jūsų komiteto?.. Gal dar akcentuokite dėl įsigaliojimo datos, nes yra jūsų … Ar sutinkate su pagrindiniu komitetu? (Balsai salėje) Gerai. Sutinkate su pagrindinio komiteto apsisprendimu.
Diskusijoje norinčių dalyvauti nėra. Kalbėti nėra. Ar galime po svarstymo pritarti bendru sutarimu Valstybės skolos įstatymo 4, 7, 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui? (Balsai salėje) Yra jau užsirašiusių, dar nebuvo. Taigi pritarti dar negalime.
K. Glaveckas – už.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamieji kolegos, šis įstatymo projektas yra labai svarbus, žinant, kad priėmimas į aukštąsias mokyklas baigsis šį mėnesį, ir jau nuo rugsėjo mėn. studentai turi turėti galimybę pasiskolinti, paimti kreditą tęsti savo studijoms. Šių metų biudžeto finansiniuose dokumentuose yra numatyta, kad limitas bus apie 100 mln. Lt, tai bus pakankamai tam, kad būtų pradėtas tas procesas, kitiems metams – daugiau. Tai yra suderinta su valstybės skolos ir visais atitinkamais reikalingais biudžetiniais įstatymų dalykais. Šio įstatymo priėmimas ypač svarbus, kaip minėjau, dar kartą noriu pabrėžti, tam, kad galėtų startuoti visa akreditavimo sistema. Todėl siūlau pritarti šiam įstatymo projektui. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Prieš – K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Iš tikrųjų manau, kad 100 mln., kuriuos dabar įvardina Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas, yra netikslus skaičius. Antras dalykas, įstatymas buvo priimtas, dabar mes taisome Valstybės skolos įstatymą ir kitus dalykus. Gal kas nors galėtų pasakyti, kiek valstybė šiandien yra iš viso skolinga? Ar jinai pagal įstatymus skolinga? Ir ar tai nėra maskavimas savo prasiskolinimo dabar taisant įstatymus? Aš to norėjau paklausti. Todėl manau, kad negalima priimti tokio…
PIRMININKĖ. Dėkoju. Vienas – už, vienas – prieš. Gerbiamieji kolegos, kviečiu balsuoti, kas pritariate po svarstymo Valstybės skolos įstatymo 4, 7, 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 54 Seimo nariai. Už – 46, prieš – 1, susilaikė 7. Po svarstymo įstatymo projektui Nr. XIP-641(2) yra pritarta. Kaip girdėjote iš ryto, Seimo Pirmininkas siūlo ypatingos skubos tvarką. Ar galime bendru sutarimu pritarti ypatingai skubai? Galime. Dėkoju.
Priėmimo stadija. Gerbiamieji kolegos… Prašau. R. Kupčinskas – dėl vedimo tvarkos.
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiamoji pirmininke, kadangi tai susiję su Finansinio tvarumo įstatymu ir 9 straipsnyje minimas Finansinio tvarumo įstatymas, būtų gerai, kad visa tai būtų priimama ketvirtadienį kartu.
PIRMININKĖ. Gerai. Yra pasiūlymas priimti kartu su Finansinio tvarumo įstatymu.
Gerbiamasis ministras ir Seimo narys G. Steponavičius.
G. STEPONAVIČIUS (LSF). Labai ačiū, gerbiamoji pirmininke. Šio klausimo kuratorius ir teikėjas K. Glaveckas šiandien jau buvo sakęs, kad tai yra vertintinas kaip savarankiškas įstatymo projektas, ir jis yra skirtas konkrečiam tikslui, kad būtų įteisinta galimybė sudaryti sutartis su kredito įstaigom, kurios jau šiuo metu yra atrinktos studentų lengvatinėms paskoloms administruoti. Ir šio projekto tolesnis vilkinimas ar susiejimas su kitu projektu yra netikslingas. Aš kviečiu, matom, kad yra susirinkęs pakankamas skaičius Seimo narių įstatymui priimti, tikrai, matau, kad dėl to yra apsispręsta, judėti į priekį ir priimti.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, dabar yra du skirtingi pasiūlymai. Vienas – nedaryti priėmimo, kitas – daryti. Siūlau balsuojant apsispręsti, ar taip, kaip siūlė Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas ir kaip siūlė Seimo Pirmininkas priimti ypatingos skubos tvarka, ar mes galime tam pritarti, tai tie, kas palaiko šį pasiūlymą, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.
Dėl vedimo tvarkos – K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Mes dabar balsuosime už tai, kad priimtume įstatymą, kuriame įvardintas įstatymas, kurio mes nepriėmę. Tai tada aš nesuprantu? Ar tas įstatymas bus svarstomas, priimamas, jisai gali visiškai kitaip pasikeisti ir tada ką mes čia darysime?
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, dar kartą kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta šį įstatymą priimti ypatingos skubos tvarka, tai yra šiandien, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 76 Seimo nariai. Už – 52, prieš – 5, susilaikė 19. Priėmimas ypatingos skubos tvarka. Priėmimo procedūra. Kviečiu balsuoti pastraipsniui.
1 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Ar galime bendru sutarimu priimti 1 straipsnį? Dėkoju. Priimtas.
2 straipsnis. Ar galime priimti bendru sutarimu? Dėkoju. Priimtas.
3 straipsnis. Ar galime priimti bendru sutarimu? Dėkoju. Priimtas.
Dėl viso įstatymo projekto 4 – už, 4 – prieš. Norintis kol kas kalbėti prieš – K. Daukšys. Prašau.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų suprantu, kaip greitai reikia studentams duoti paskolas, nes valdančioji dauguma priėmė tokį įstatymą, kad studentai be tų paskolų negalės mokytis. Ir suprantu, kad tą įstatymą dabar reikia pridengti. Gerbiamieji, tada ir susitvarkykite. Sutvarkykite įstatymus taip, kad juos būtų galima normaliai priimti. Tai Finansinio tvarumo įstatymas turi būti Seime priimtas ir kiti dalykai, nes dabar nei aiškiai įvardintos sumos, kurias dalysime, nei forma, nei kiti dalykai.
Todėl aš manau, kad šiandien negalime skubos tvarka priimti šito įstatymo. Gal valdančioji dauguma galėtų sutarti tarpusavyje, kokia tvarka jie ką darys. Nes dabar matau, kad vieni tempia kaip vėžys, kiti kaip gulbės, ir nesuprasi, kas čia darosi. Ačiū. Todėl sakau, kad nereikia balsuoti už jį.
PIRMININKĖ. Dėkoju. K. Glaveckas – už.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamieji kolegos, situacija iš tikrųjų gana rimta. Jeigu mes dar labiau vilkinsime šito įstatymo priėmimą, tai paprasčiausiai visi mechanizmai ir studentų galimybės gauti finansavimą, konkrečiai tariant, kreditus, dar labiau nusikels, ir mes turėsime labai daug problemų. Todėl aš siūlau pritarti šitam įstatymo projektui ir turėti omeny tai, kad kai mes svarstysime Finansinio tvarumo įstatymą, o tas bus jau artimiausiu metu, aš nemanau, kad mes jo nepriimsime. Aš įsitikinęs, kad mes jį priimsime, ir viskas atsistos į savo vietas. Todėl siūlau pritarti šitam įstatymo projektui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Daugiau nėra norinčių kalbėti. Todėl kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas Valstybės skolos įstatymo 4, 7, 9 straipsnių pakeitimo įstatymas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Gerbiamieji kolegos, užsiregistravo tik 63 Seimo nariai. Priėmimas negalimas. Atidedame tol, kol turėsime reikiamą balsų skaičių.
Darbotvarkės 1-6 klausimas – Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-791(2). Svarstymo tęsinys. Į tribūną kviečiu Socialinių reikalų ir darbo komiteto vicepirmininką A. Melianą.
A. MELIANAS (LCSF). Praeitą savaitę svarstėme šį įstatymą ir po jūsų balsavimo dėl pritarimo komiteto išvadai buvo padaryta svarstymo pertrauka. Dabar tęsiame svarstymo procedūrą.
Aš noriu priminti, kad komiteto išvada yra parengta atsižvelgiant į Teisės departamento išvadas. Į daugelį jų yra atsižvelgta arba pritarta. Kaip suprantu, daugelis Seimo narių atsiėmė savo pasiūlymus įstatymo projektui. Tai yra R. Baškienė ir V. V. Margevičienė, ir aš… ankstesniems savo pasiūlymams. Tai tokia yra situacija.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, aš vis tiek turiu pagal išvadą dar kartą atsiklausti R. Baškienės. Jūs atsiėmėte savo pasiūlymą? Taip. R. Baškienė patvirtina, kad atsiėmė pasiūlymą. Taigi jis neteikiamas. Toliau. E. Žakaris. Jūs atsiimate savo pasiūlymą? 2 straipsnio 1 dalis.
E. ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū. Mano du siūlymai. Pasimečiau kuris.
PIRMININKĖ. Pirmasis siūlymas yra 2 straipsnio 1 daliai.
E. ŽAKARIS (LSDPF). Kad nebūtų perskaičiuojamos iki įstatymo įsigaliojimo datos paskirtos motinystės ir tėvystės pašalpos. Manau, kad įstatymas atgaline tvarka neturėtų veikti, tai pažeidžia ir pasitikėjimą valstybe. Manau, kad jeigu reikia priimti kažkokius sprendimus, tai tik į priekį. Ačiū.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, kas pritariate E. Žakario pasiūlymui? Komiteto nuomonė jau buvo pasakyta – nepritarti.
A. MELIANAS (LCSF). Komitetas nepritarė pasiūlymui.
PIRMININKĖ. Nepritarė. Už pataisą nori kalbėti V. P. Andriukaitis.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, E. Žakario argumentas yra visiškai pagrįstas. Šiuo atveju įstatymo veikimo apimtys turi būti labai aiškiai apibrėžtos. Jo siūloma pataisa numato galiojimo… arba taikymą orientuoti į priekį. Remiu E. Žakario pataisą.
PIRMININKĖ. S. Pečeliūnas prieš pataisą. Prašau.
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū. E. Žakario pataisa lyg ir atrodytų logiška, įstatymas negaliotų atgal. Bet iš komiteto pranešėjo aš tik išgirdau – komitetas nepritarė. Gal galėtumėte vis dėlto pasakyti argumentus?
A. MELIANAS (LCSF). Komitetas nepritarė, nes manome, kad mažinant išmokas 10 %, tai yra vis dėlto mažinama proporciškai, tokiu atveju principas nėra pažeidžiamas.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, kviečiu balsuoti. (Balsai salėje) Kas už tai, kad būtų pritarta E. Žakario pataisai, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 81 Seimo narys. Už – 25, prieš – 6, susilaikė 50. E. Žakario pataisai nepritarta.
Repliką po balsavimo S. Pečeliūnas.
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū. Kadangi komiteto atstovas laiku savo argumentų nepasakė, aš paprašiau juos įterpti į savo kalbą ir apgailestauju, kad man nebuvo leista pabaigti sakinio. Taigi dabar aš jį norėčiau pabaigti.
Dabar man aišku, kodėl komitetas nesutiko su kolega E. Žakariu. Turime būti solidarūs ir tai nėra įstatymo galiojimas atgal… visiems atimama, bet nuo tam tikros dienos visi solidariai savo pinigėlius susimažiname, tiesiog solidariai gelbėdami valstybę. Tai visai skirtingi principai, jokio skriaudimo ir galiojimo atgal, kaip traktavo prieš tai kalbėję, tikrai nėra. Todėl siūliau remti komiteto išvadą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dabar yra Seimo narių A. Endzino ir P. Auštrevičiaus pasiūlymai. Gerbiamieji Seimo nariai, komitetas nepritarė jūsų pasiūlymui. Jūs norite pristatyti savo pasiūlymą ar atsiimate?
A. ENDZINAS (LSF). Dėkoju, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų yra devintos dienos, vėlesnis pasiūlymas, kurį siūlytume nagrinėti, ir turbūt tai būtų galima padaryti. Tokiu atveju šito pasiūlymo nereikėtų nagrinėti.
PIRMININKĖ. Supratau. Gerbiamieji kolegos, prašau sekti nuosaikiai, jūs šito pasiūlymo atsisakote?
A. ENDZINAS (LSF). Taip, nes yra vėlesnis pasiūlymas, vėlesnės datos.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerai. Dirbkime konstruktyviai. Toliau yra A. Endzino, P. Auštrevičiaus pasiūlymas.
A. ENDZINAS (LSF). Analogiškai.
PIRMININKĖ. Gerai. Tada dar toliau.
A. ENDZINAS (LSF). 2 variantui yra pasiūlymas, 9 d. registracija.
A. MELIANAS (LCSF). Komitetas svarstys rytoj jūsų pasiūlymus, kaip ir kitus pasiūlymus, ir bus jau per priėmimą balsuojama.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamoji Margevičiene, buvo pakomentuota, kad jūs atsiimate pasiūlymą? Dėkoju. Toliau – gerbiamasis Seimo narys A. Melianas.
A. MELIANAS (LCSF). Atsiimu.
PIRMININKĖ. Atsiimate. Dėkoju. Seimo nariai J. Juozapaitis, E. Žakaris, A. Rimas. Gerbiamieji kolegos, jūs norite pristatyti savo pataisą? Kuris pristatote? Atrodo, ponas J. Juozapaitis nori pristatyti. Gerbiamasis komiteto pirmininko pavaduotojau, gal prašau pakomentuoti, nes…
A. MELIANAS (LCSF). Šis pasiūlymas yra analogiškas pono E. Žakario pasiūlymui, mes dėl to jau balsavome, todėl manau, kad balsuoti nėra prasmės.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis Juozapaiti, kadangi tai yra analogiškas jūsų kolegos.
J. JUOZAPAITIS (LSDPF). Analogiškas pasiūlymas, bet čia buvo kitas pasiūlymas.
A. MELIANAS (LCSF). Bet esmė ta pati.
J. JUOZAPAITIS (LSDPF). Panašus, bet norėčiau pasakyti, kad reikėtų tą datą atidėti, kad moterys, būsimosios mamos nesijaudintų, gražiai išnešiotų būsimą vaikelį. Datą reikėtų atidėti ir įsigaliotų, kur mokamos, ir būsimosios mamos mokėtų nuo kitų metų birželio 1 d.
PIRMININKĖ. Noriu komiteto atstovą paklausti. Kaip suprantu, čia yra siūloma pakeisti datą, bet galutiniame variante taip ir yra.
A. MELIANAS (LCSF). Ne, čia turima omenyje pakeisti datą dėl visų kitų nuostatų. Tokiu atveju iš esmės keičiama komiteto išvada. Tai pirmas dalykas. Čia yra tikrai visiškai analogiškas, tik kitaip suredaguotas, kaip ir pono E. Žakario pasiūlymas, dėl kurio mes jau balsavome.
PIRMININKĖ. Mes jau nebeturėtume balsuoti, nes Seimas jau apsisprendė dėl pono E. Žakario pasiūlymo. Prašom. E. Klumbys. Dėl vedimo tvarkos?
E. KLUMBYS (TTF). Taip. Gerbiamoji posėdžio pirmininke, jeigu tai būtų pasiūlymas, tapatus Seimo nario E. Žakario siūlymui, tada taip, logiškai už jį nereiktų balsuoti. Tačiau čia yra, jūs pati pasakėte, suredaguotas kitaip ir už kiekvieną Seimo nario pasiūlymą reikia balsuoti. Jūs neturite teisės to siūlymo eliminuoti be balsavimo.
PIRMININKĖ. Dėkoju už pastabą. Dėl to ir klausiau pono J. Juozapaičio, ar jis pristatys pataisą, ar atsiims. Jis nori pristatyti.
J. JUOZAPAITIS (LSDPF). Aš jau pristačiau, sakiau.
PIRMININKĖ. Jau pristatėte. Taigi kas nori pritarti trijų Seimo narių pataisai? Norinčių kalbėti nematau. Tada kviečiu balsuoti. Gerbiamieji kolegos, labai didelis triukšmas salėje. Ar galite susikaupti ir dėmesingai žiūrėti, kas vyksta? Tada vėl bus, kad nesupratome, kaip balsuoti. Dar kartą kviečiu balsuoti. Kas pritariate Seimo narių J. Juozapaičio, E. Žakario ir A. Rimo pasiūlymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 67 Seimo nariai. Už – 26, prieš – 2, susilaikė 39. Pataisai nepritarta. Toliau Seimo nario M. Zasčiurinsko pataisa. Komiteto atstovas. Kolega, pakomentuokite.
A. MELIANAS (LCSF). Šiuo atveju komitetas taip pat nepritaria. Yra siūloma kita įsigaliojimo data. Tai siūlau balsuoti.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis Mečislovai, prašau pristatyti savo pataisas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkui. Laba diena, gerbiamieji kolegos. Aš savo motyvaciją pradėsiu truputį nuo anksčiau. Nuo gruodžio mėnesio. Gruodžio mėnesį buvo priimti pragaištingi sprendimai. Tada buvo paleista ir toliau skatinama tokia nedidelė gruodžio mėnesio kriziukė. Žinoma, daugumai pavyko tą spiralę įsukti taip, kad šiandien ta kriziukė iš tiesų yra krizė. Viskas buvo padaryta dėl trumpalaikių politinių partinių interesų. Šis projektas yra pasekmė gruodžio mėnesio sprendimų ir tai yra dar vienas šūvis, šį kartą į mamų ir į vaikų nugaras. Noriu atkreipti dėmesį į tai, kad įstatymas vadinamas „Dėl ligos ir motinystės“, bet jo visa esmė yra ne parama šeimai to įstatymo prasme, o sprendimas kitos valstybės tautos išlikimo klausimo. Tai yra demografinės situacijos gerinimas. Mamytės, šeimos, patikėjusios valstybės pažadais remti, skatinti gimstamumą, tautos išlikimo pagrindą, šiuo atveju bus labai labai nuviltos. O jos gyvena čia, Lietuvoje. Jos auklėja ir augina savo atžalas taip pat čia, Lietuvoje. Ir aš manau, jeigu mes neatsižvelgsime į jų teisėtus lūkesčius, padarysime didelę klaidą. Todėl aš siūlau pritarti mano teikiamai pataisai, kurios esmė yra visų pirma sumažinti tik 10 % antraisiais metais ir įsigaliojimo laiką tų 10 % patvirtinti nuo kitų metų liepos 1 d. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamasis A. Melianas nori pakomentuoti.
A. MELIANAS (LCSF). Gerbiamasis kolega Zasčiurinskai, bet ši pataisa, kurią mes dabar svarstome, yra apie tai, kad jūs vis dar siūlote įvesti lubas, kur mes komitete jau pritarėme neįvesti. Ar jūs pritariate, teikiate savo pasiūlymą, kad nuo 2010 m. gegužės 1 d. išmoka būtų mažinama iki trijų dydžių sumos. Ar jūs paliekate dar tą klausimą?
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gerbiamasis kolega, aš lubų nesiūlau. Aš siūlau…
A. MELIANAS (LCSF). Ne, čia yra jūsų konkretus pasiūlymas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Siūlau pirmus metus palikti 100 %, antrus metus sumažinti 10 % iki 75 ir įsigaliojimą nuo 2010 m. liepos 1 d. Toks mano siūlymas.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis kolega, mes ne apie tą jūsų pasiūlymą dabar kalbame. Jūsų šis pasiūlymas, kurį dabar jūs pristatėte, bus tik priėmimo stadijoje svarstomas. O čia, iš tikrųjų gerbiamasis A. Melianas teisingai pasakė, mes kalbame apie keičiamo įstatymo 6 straipsnio 5 dalį, kur buvo jūsų pasiūlymas, kad nuo 2010 m. gegužės 1 d. iki 2011 m.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Supratau, pirmininke.
PIRMININKĖ. Tai jūs šitą gal atsiimate?
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gerbiamoji pirmininke, kadangi Vyriausybė pakeitė iš esmės savo sprendimą, tai visi kiti sprendimai automatiškai negalioja ir jie net nesvarstomi, nes ten iš esmės yra pakeistas sprendimas. Tai ką svarstyti, ko nėra? Todėl aš pateikiau 9 dienos sprendimą, ką aš siūlau.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis kolega, aš jus suprantu, bet mes kalbame apie tas datas, kurios buvo iki svarstymo, o tas, kas jau 9 dienos, tai bus priėmimo stadijoje. Jūs šitą atsiimate?
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Jis yra negaliojantis, kadangi yra kitas sprendimas iš esmės.
PIRMININKĖ. Dar kartą klausiu, jūs atsiimate?
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Jis yra negaliojantis.
PIRMININKĖ. Nesiginčysime. Vadinasi, atsiima. Dabar gerbiamojo A. Meliano pasiūlymas.
A. MELIANAS (LCSF). Atsiimu.
PIRMININKĖ. Atsiima. Dėkoju. Jūs atsiimate visus savo pasiūlymus? Dėkoju. Taigi visi Seimo narių pasiūlymai arba atmesti, arba jie patys atsiėmė. Dėkoju Seimo nariui A. Melianui. Dar prašom. Nori gerbiamasis A. Melianas.
A. MELIANAS (LCSF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, mes šiandien komitete svarstėme vieną pasiūlymą, kuris yra mano įregistruotas dėl įsigaliojimo datos. Tai yra atidėti naujų nuostatų priėmimą ne nuo 2010 m. gegužės, o atidėti iki 2010 m. liepos 1d. Tačiau aš manau, kad būtų teisingiau tai svarstyti per priėmimą.
PIRMININKĖ. Taip, nes pagal Statutą mes šito šiandien negalime svarstyti.
A. MELIANAS (LCSF). Bet tą turėjau pasakyti.
PIRMININKĖ. Nes buvo padaryta pertrauka ir, kad buvo registruota, lygiai tas pats – žiūriu į J. Veselką, irgi per priėmimą. Nes buvo svarstymo tęsinys, kai jūs užregistravote pataisas, ir gerbiamosios O. Valiukevičiūtės taip pat. Gal dėl to mes šiandien šiek tiek ir susipainiojome. Bet pagal Statutą mes šiandien svarstėme tas pataisas, kurios buvo įregistruotos iki svarstymo pradžios. Šiandien yra tik svarstymo tęsinys. Tų, kas svarstymo tęsinio metu užregistravo pataisas, jeigu šiandieną po svarstymo mes galutinai pritarsime, pataisos bus svarstomos priėmimo metu. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, dabar vienas – už, vienas – prieš po svarstymo. K. Glaveckas – už.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamieji kolegos, pasisakydamas už, aš, vis dėlto kaip ekonomistas, Biudžeto komiteto pirmininkas, noriu trumpą informaciją duoti apie motinystės atostogas, kurios dabartiniu metu įstatymais yra reguliuojamos Lietuvoje. Tai jeigu palyginsim su Europos Sąjungos valstybėmis ir su tų atskirų valstybių finansinėmis galiomis, tai vidutiniškai mūsų įsipareigojimai šioje srityje yra nuo 2 iki 3 kartų didesni negu bet kurios kitos Europos Sąjungos valstybės, išsivysčiusios valstybės Europos Sąjungoje. Kaip pavyzdį galiu pasakyti, kad Austrijoje motinystės atostogos yra 16 savaičių, Belgijoje – 15, Čekijoje – 28, Vokietijoje – 14, Danijoje – 18, Estijoje – 140 dienų, Ispanijoje – 16 ir t. t., ir panašiai. Mes iš tikro esam labai labai toli prieky. Tas moraline prasme ir kitom yra gal ir teisinga, bet finansine, ekonomine įsipareigojimų prasme kraštui yra nepakeliama. Todėl, koreguodami šitą dydį ir ieškodami solidarumo su mamom, aišku, turim prisiminti, kad mes visi esam Lietuvoje, ir tie pinigai, kuriuos surenkam į biudžetus ir kuriuos paskui leidžiame, turėtų būti vis tiek leidžiami pamatuotai, pagal krašto galimybes. Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Prieš – A. Šedžius.
A. ŠEDŽIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Iš tiesų niekaip nesuprantu kai kurių kolegų, kurie vieną kadenciją visa gerkle rėkia apie demografinę Lietuvos problemą, o kitą kadenciją jau siūlo sumažinti ligos ir motinystės socialinio draudimo išmokas. Iš tiesų tokie sprendimai yra visiškai nesuprantami. Socialinės apsaugos ir darbo ministras, užuot siūlęs variantus, kaip kovoti su nesąžiningais piliečiais, kurie, apgaudinėdami valstybę, naudojasi įvairiomis lengvatomis arba visiškai ramia sąžine ima bedarbio pašalpą, o patys tuo tarpu vyksta į kitas Europos šalis uždarbiauti arba važiuoja tiesiog poilsiauti tuo metu, kai turėtų ieškotis darbo ir darbo nesiieško, eina lengviausiu keliu – lendama į labiausiai pažeidžiamų sluoksnių, t. y. vaikų ir mamų, kišenes. Taigi aš manau, kad šitas įstatymas yra tiesiog amoralus, ir jis išvis turėtų būti net nesvarstomas. Taigi siūlau visiems balsuoti prieš ir be jokių išlygų tiesiog nepritarti šiam įstatymo projektui. O tiems Seimo nariams, kurie iš tiesų balsuos už, pagalvoti, kiek jie prisidėjo prie Lietuvos demografinės problemos sprendimo ir kiek jie augina vaikų.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Pasisakė vienas už, vienas prieš. Kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad po svarstymo pritartume Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio pakeitimo įstatymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Už – 53, prieš – 28, susilaikė 9. Po svarstymo įstatymo projektui Nr. XIP-791(2) – Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui yra pritarta.
Darbotvarkės 1-7 klausimas, įstatymo projektas Nr. XP-3184(2) – Slaugos praktikos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Atsiprašau, nepastebėjau. Replika po balsavimo – O. Valiukevičiūtė.
O. VALIUKEVIČIŪTĖ (TTF). Gerbiamieji kolegos, Aktyvių mamų sambūris, kuris dalyvauja visame šiame procese nuo pačios pradžios, įpareigojo mane priminti jums, kad šiandieną jos išsiuntė kiekvienam Seimo nariui kreipimąsi ir į Seimo narius, ir į frakcijas dėl mūsų minimo įstatymo ir nori informuoti, kad po susitikimo, po vadinamųjų derybų su Vyriausybe motinos pritarė tik 10 % motinystės (tėvystės) pašalpų mažinimo ribai solidarizuodamosios su valstybės krizės laikotarpiu ir tik tenkinant esmines sąlygas. O dėl kitų šešių taip pat labai svarbių sąlygų su Vyriausybe nepavyko susitarti. Taigi nuomonė, kad šito įstatymo ateitis… viskas jau suderinta su Aktyvių mamų sambūriu, su tėvais ir motinomis, yra netiesa. Prašyčiau visų perskaityti tą kreipimąsi.
PIRMININKĖ. V. P. Andriukaitis.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, mes pereitame posėdyje padarėme svarstymo pertrauką ir buvo paprašyta, kad Ministras Pirmininkas A. Kubilius pateiktų visą planą veiksmų, pagal kuriuos būtų išties matyti, kokią mes matome valstybės lėšų taupymo strategiją. Tada būtų galima mėginti svarstyti pagal eilę tas priemones, kurios yra pirmaeilės, o kurios yra paskiausios. Gerbiamasis A. Kubilius galėjo šiam posėdžiui pateikti ir skaičiavimus, ir visą planą, visą schemą, visa tai, ką mes galėtume tikrai matyti, kokios lėšos, kaip, kada ir panašiai. Ir tada buvo pritarta, kad mes tokią Ministro Pirmininko medžiagą gausime. Deja, šiandien mes tos medžiagos neturim. Pacituosiu Prezidentą V. Adamkų, kuris teigė, kad taip, ligos ir motinystės pašalpų svarstymas būtų galimas tik tada, kai bus visos kitos priemonės aptartos. Tai nėra vienas iš pirmaeilių darbų. O dabar mes jį darom pirmą nematydami viso plano, kurį reikėtų pamatyti. Štai kodėl išplatintame laiške Aktyvių mamų sambūris teigia, kad reikia tą žodelį „tik“ šiandien pristatyti, kad būtų visas paketas matomas. Tai gal tada priėmimui mes išreikalautume, kad toks planas valdančiosios daugumos, premjero būtų pateiktas, kad būtų galima matyti visas priemones, kurias galėtume aptarti, ir pasižiūrėti, kurios priemonės yra pirmaeilės, kurios toliau, ir kaip tada racionaliai balsuoti. Šitas mūsų reikalavimas lieka toks pat.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Ar repliką galima?
PIRMININKĖ. Ministras Pirmininkas A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamasis Vyteni, gerbiamieji kolegos, aš tikiu, kad jūs skaitot savo elektroninį paštą ir gavote mano atsiųstą jums susitarimo projektą, kurį derinom su profesinėm sąjungom. Vakar paskelbtas protokolas, kiek yra suderinta. Vakar pradėjom pokalbius ir su verslo bendruomene. Tai turiu pasakyti, kad iš tiesų labai konstruktyvus pokalbis ir dėl pirmaeilių, ir dėl antraeilių, ir dėl visų ilgalaikių priemonių. Jums patiems reikia apsispręsti, ar jūs norite šitam procese dalyvauti, ar jūs tame nenorite dalyvauti, nes ir be jūsų dalyvavimo iš tikrųjų mes tuos sprendimus galim priimti, bet jums patiems reikia susivokti, kur jūs esat – ar jūs esate opozicija Lietuvai, ar jūs esate iš tikrųjų tie, kurie sugebat kartais prisiimti atsakomybę. Iki šiol to nematėm.
PIRMININKĖ. J. Veselka. Jūs norit kalbėti?
J. VESELKA (TTF). Aš palauksiu, kol jie.
PIRMININKĖ. Palauksit, gerai. V. P. Andriukaitis.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, kadangi buvo pavardė mano paminėta. Gerbiamasis Andriau Kubiliau, norime jums pasakyti, jog šiandien Socialdemokratų frakcijoje buvo susitikimas su Valstybės tarnautojų profesinės sąjungos atstovais, ir jie mus patikino, kad kai jie dalyvavo jūsų pasitarime, jie nepritarė bazinių algų ir kitiems mažinimams. Ir informacija, kuri išplatinta, neva yra pasiektas susitarimas, neatitinka tikrovės. Tai viena žinia. Tai gali paliudyti visa frakcija.
Antras dalykas. Aš manau, kad ne nacionalinį susitarimą mums reikia gauti – mums reikia gauti tai, ką jūs žodžiu dėstėte apie valstybės skolą, apie finansinę padėtį, apie daugybę priemonių, prognozuojamus dydžius ir t. t., kad mes galėtume matyti, ką daryti. Štai yra pagrindinis dalykas. Mes esame opozicija tokiam chaotiškam darbui, koks dabar vyksta. Tuo tarpu mes norime kaip tik padėti Lietuvai kuo greičiau išbristi iš krizės, ir savo planą mes pateiksime.
PIRMININKĖ. A. Endzinas.
A. ENDZINAS (LSF). Dėkoju, gerbiamoji pirmininke. Aš siūlyčiau baigti visas kalbas ir žengti toliau. Prieš einant prie kito klausimo sugrįžti prie skolos klausimo ir bandyti balsuoti, galbūt jau yra pakankamas skaičius balsų. Dėkui.
PIRMININKĖ. P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Aš taip pat norėčiau šiek tiek replikuoti gerbiamajam premjerui. Tuo labiau kad atstovauja ir yra ne tik dvasinis, bet ir realus krikščionių demokratų lyderis. (Balsai salėje) Aš manau, kad krikščionys demokratai pirmiausia turėtų (V. Landsbergis dvasinis lyderis) vadovautis socialinio teisingumo principais. Kai buvo pasiūlyta įvesti lubas, man atrodo, išties tai socialiai teisinga. Kai dabar mažinama vienodai, ar gausi litą, ar 10 tūkst., tokiai nuostatai negaliu pritarti. Manau, tai prieštarauja socialiniam teisingumui. Todėl, konservatoriai-krikščionys demokratai, grįžkite prie pradinių savo nuostatų, tada bus galima tokias nuostatas paremti. Kai rūpinamasi vien tik turtingais, o nematoma tos šeimos arba tos motinos, kuri gauna 600 Lt, ir nesirūpinama, kaip ji išgyvens, išmaitins vaiką, o jeigu ji dar augina viena, be vyro, tai iš tiesų jautrumo stokojama, ypač toms šeimoms, kurios ir dirbdamos mažas pajamas turėjo, ir augindamos vaiką dar labiau bus nuskriaustos.
PIRMININKĖ. A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Aš norėčiau paprašyti pono A. Kubiliaus, Ministro Pirmininko, neklaidinti nei čia sėdinčių Seimo narių, nei Lietuvos žmonių, kurie klauso, mato ir girdi, nes iš konteksto ištraukiant vieną ar kitą profsąjungą ir sakant, kad su profesinėm sąjungom sutarta, tai yra per daug garsiai pasakyta. Šiandien teko kalbėtis su keliomis profesinėmis sąjungomis, ir toks pasakymas, kad su visais yra suderinta, per daug garsiai pasakyta.
Kalbant apie jūsų pateiktą siūlymą. Mes su juo susipažinome, ir vėl pateikti abstraktūs skaičiai, nesuprantant, kodėl vienai grupei mažinama 2 %, 5 %, 7 % ir kitaip. Jeigu jūs tikrai norite, kad opozicija kalbėtų ir diskutuotų, turi būti, ką kalbėjo mano kolega V. Andriukaitis, kur kas platesnis dokumentas aiškiai išdėstant, kokiais tempais, kokiu eiliškumu, kaip tai bus daroma. Tai, kas yra pateikta, yra paprasčiausias būdas pasakyti štai čia, salėje, kad mes jums pateikėme, o jūs nieko nesvarstote. To, kas pateikta, negali pavadinti susitarimu ir dokumentu. Ir jo negalima vadinti dokumentu – nepraskolinta Lietuva. Jį galima vadinti Lietuvos piliečių apiplėšimo dokumentu, nes ten apačioje yra – iš viso. Iš viso yra 5 mlrd., juos reikėtų atimti iš Lietuvos žmonių.
PIRMININKĖ. S. Pečeliūnas.
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū. Prieš mane kalbėjo du tikrai patyrę ne tik politikai, bet ir parlamentarai Vytenis ir ponas A. Sysas.
Mielieji kolegos, jūs puikiai žinote, kad Seimo posėdžio stenograma yra oficialus dokumentas. Patys sakėte, kad praėjusiame posėdyje premjeras tuos skaičius jums susakė. Na, nebūkite tinginiai, pasiimkite tą stenogramą, jeigu atmintinai neatsimenate, ir turėsite visa tai, ką jis pasakė.
Prie viso to, ko jums trūksta, yra biudžeto mažinimo visas paketas. Įdėmiai perskaitykite, ten yra planas. Ar jis patinka, ar nepatinka, kitas klausimas, bet jis yra.
Prie viso to, ką sakė šiandien premjeras, yra projektas susitarimo, kuris dar nėra baigtas. Kai jis bus baigtas, tada galėsime sakyti, su kuo iki galo susitarėme, su kuo nesusitarėme. Vyksta procesas. Jūs norite, nesibaigus procesui, gauti ant savo stalo rezultatą. Na, jūs patyrę politikai, šitaip nebūna, ir šito reikalauti yra tiesiog nesąžininga. Ačiū.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, malonu, kad visi išsakėte savo mintis. Tada dirbame toliau.
Slaugos praktikos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XP-3184(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-7 klausimas – Slaugos praktikos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XP-3184(2). Pranešėja – V. M. Čigriejienė, Sveikatos reikalų komitetas. Svarstymas.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, teikiu Slaugos praktikos įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XP-3184 svarstyti.
Sveikatos reikalų komitetas, kaip pagrindinis komitetas, apsvarstė Vyriausybės pateiktą įstatymo projektą. Komitetas rengė klausymus, kuriuose visos suinteresuotos institucijos išsakė savo nuomonę, pastabas ir pasiūlymus.
Dėl įstatymo projekto buvo gauta daug pastabų ir pasiūlymų iš Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Lietuvos akušerių sąjungos, Lietuvos slaugytojų vadovų sąjungos, Lietuvos slaugos specialistų organizacijos, kitų visuomeninių organizacijų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos, Lietuvos aukštųjų mokyklų, rengiančių slaugos specialistus, taip pat gautas Seimo nario A. Matulo pasiūlymas ir G. Navaičio.
Faktiškai yra pasiektas absoliutus susitarimas su mano aukščiau įvardytomis organizacijomis. Visiems siūlymams pritarta arba nepritarta ne tik visų komiteto narių, bet ir visų išvardytų organizacijų atstovų, specialistų, dalyvavusių komiteto posėdyje.
Komitetas, aišku, taip pat apsvarstė visus gautus pasiūlymus ir išreiškė savo poziciją. Kai kuriems pasiūlymams komitetas vieningai pritarė, kai kuriems pritarė iš dalies, kai kuriems pasiūlymams komitetas nusprendė nepritarti. Komiteto nuomonė pateikta išvadose. Komiteto priimtas sprendimas – pritarti komiteto išvadoms ir komiteto patobulintam įstatymo projektui. Pritarta bendru sutarimu už.
Yra A. Matulo pasiūlymas. Jeigu norite, jis pats pateiks. Ir G. Navaičio šiandien apsvarstytas, protokolas bus jums išdalintas. Visi komiteto nariai vieningai pritarė.
PIRMININKĖ. Dėkui. Dėl tų pasiūlymų, kuriems yra pritarta, balsuoti nereikia. Dėkui komiteto atstovei profesorei M. Čigriejienei. Galite grįžti į savo darbo vietą.
Diskusijose yra užsirašęs kalbėti J. Olekas, bet aš jo salėje nematau. Taigi vienas – už ir vienas – prieš. Gerbiamieji kolegos, užsirašę kalbėti už, gal galite atsiimti, nes prieš nėra norinčių? Ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Galime. Taigi po svarstymo bendru sutarimu pritarta Slaugos praktikos įstatymo pakeitimo įstatymo projektui.
Seimo Pirmininkas siūlo šį įstatymo projektą priimti ypatingos skubos tvarka. Bet tą mes galėsime padaryti turbūt po kelių valandų. Ar galime bendru sutarimu tam pritarti? Dėkoju. Gerai.
Taigi popietinei darbotvarkei prasidėjus, iš karto grįšime prie Slaugos praktikos įstatymo pakeitimo įstatymo, ir bus priėmimo procedūra.
Darbotvarkės 1-8a klausimas – Nr. XIP-484(2). Ir Nr. XIP-485(2). Asmenų delegavimo į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas įstatymo 2, 15, 21, 22, 23 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo priedu įstatymo projektas. Po to bus kitas, t. y. Prokuratūros įstatymo 371 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-485. Pradedame nuo pirmo. Svarstymas. Jeigu viskas gerai, priėmimas. Pranešėjas P. Auštrevičius – Užsienio reikalų komiteto išvada. Ar kas nors galite paskaityti Užsienio reikalų komiteto išvadą? Gerbiamasis J. Karosas gelbsti padėtį.
J. KAROSAS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, Užsienio reikalų komitetas svarstė minėtą projektą Nr. XIP-484 ir po svarstymo padarė tokią išvadą: pritarti šiam projektui. Balsavo: 7 – už, prieš – 2, prieš nebuvo, susilaikė 2. Dėkoju.
PIRMININKĖ. Dėkoju gerbiamajam Seimo nariui J. Karosui. Socialinių reikalų ir darbo komiteto vardu – A. Melianas.
A. MELIANAS (LCSF). Gerbiamieji kolegos, Socialinių reikalų ir darbo komitetas svarstė šį įstatymo projektą. Turi daug pastabų ir pritaria dėl daugelio Teisės departamento pastabų. Išvada, kuri buvo priimta bendru sutarimu komitete, yra tokia. Pasiūlymai: 1. Pagrindiniam komitetui patobulinti įstatymo projektą pagal Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir Lietuvos Respublikos Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pasiūlymus. 2. Siūlome nepritarti dėl papildomų socialinių garantijų deleguotiems asmenims suteikimo, keičiamo įstatymo 22 straipsnio pakeitimas, ir įvertinant šalies ekonominę ir finansinę situaciją peržiūrėti šiuo metu visas galiojančias socialines garantijas deleguotiems asmenims, įvertinti jų pagrįstumą. Siūlome deleguotų asmenų išlaidų kompensavimą spręsti mokant jiems komandiruotpinigius, dienpinigius ir panašiai. Bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Teisės ir teisėtvarkos komiteto vardu – Č. V. Stankevičius.
Č. V. STANKEVIČIUS (TS-LKDF). Teisės ir teisėtvarkos komitetas, apsvarstęs projektą, pritarė Seimo kanceliarijos Teisės departamento 1-1 punkto pasiūlymui, 3 straipsnio 1 ir 2 dalies pritarė iš dalies, taip pat pritarė 2 dalies projektui, nepritarė pasiūlymams dėl 4 straipsnio ir kitų asmenų apsvarstęs… Su šiomis rekomenduojamomis pataisomis komitetas priėmė tokį sprendimą. Siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti pateiktą įstatymo projektą Nr. XIP-484 atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė, ir Teisės ir teisėtvarkos komiteto pasiūlymus.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vardu – E. Tamašauskas.
E. TAMAŠAUSKAS (LSF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, komitetas birželio 10 d. svarstė ir pateikė pasiūlymus 22 straipsnio 1, 2, 3 daliai tikslinti įstatymo projekto nuostatas, atsisakant priemokų deleguotiems valstybės tarnautojams ir kitiems asmenims nustatymo ir mokėjimo. Papildyti įstatymo 22 straipsnio 3 dalį nuostatomis, numatančiomis galimybę esant pavojingoms sąlygoms deleguotiems asmenims, apskaičiuojant su darbu užsienyje susijusių išlaidų kompensaciją, šio įstatymo priede nustatytą su darbu užsienyje susijusių išlaidų kompensacijos koeficientą padidinti. Svarstant 21 straipsnio 2 dalį taip pat yra siūlymas svarstyti galimybę įstatymu reglamentuoti deleguotiems kitiems asmenims darbo užmokesčio nustatymo pagrindinius kriterijus. Komiteto sprendimas bendru sutarimu buvo iš esmės pritarti įstatymo projektui Nr. XIP-484 ir siūlyti jį patobulinti pagrindiniam komitetui, atsižvelgiant į komiteto pasiūlymus ir Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas. Dėkui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Aš noriu paklausti Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko. Ar jus tenkina pagrindinio komiteto nuomonė, ar jūs reikalaujate Seimo balsuoti? Tuojau, tuojau.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Mes sutinkame su pagrindinio komiteto nuomone.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Taigi balsuoti nereikės. Diskusijoje dalyvauti norinčių nebuvo. Motyvai dėl viso įstatymo projekto. Irgi nėra norinčių kalbėti. Ar galime bendru sutarimu po svarstymo pritarti įstatymo projektui Nr. XIP-484(2)? Ne. Negalime. Tada kviečiu balsuoti. Kas po svarstymo norėtų pritarti įstatymo projektui – Asmenų delegavimo į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas įstatymo 2, 15, 21, 22, 23 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo priedu įstatymo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 79 Seimo nariai. Už – 72, prieš – 2, susilaikė 5. Po svarstymo įstatymo projektui pritarta.
Prokuratūros įstatymo 371 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-485(2) (svarstymas)
Lydintysis įstatymo projektas Nr. XIP-485(2) – Prokuratūros įstatymo 371 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Pranešėjas P. Auštrevičius neatsirado. Taigi gerbiamasis J. Karosas – Užsienio reikalų komiteto vardu.
J. KAROSAS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, Užsienio reikalų komitetas, kaip pagrindinis komitetas, birželio 17 d. svarstė įstatymo projektą ir nutarė pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui. O tobulinant buvo atsižvelgta į Teisės ir teisėtvarkos komiteto pastabas ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pastabas. Taigi, priėmus tas pastabas, patobulintam projektui buvo pritarta. Pritariant 8 balsavo už, prieš nebuvo, susilaikė 1. Dėkui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Toliau V. Žiemelis – Teisės ir teisėtvarkos komiteto vardu.
V. ŽIEMELIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, Teisės ir teisėtvarkos komitetas apsvarstė įstatymo projektą – Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 371 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą ir atsižvelgė į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pateiktą pastabą, taip pat komiteto biuro patarėjų pastabas ir pasiūlė konkrečią šio straipsnio formuluotę, kuriai bendru sutarimu pritarė visi komiteto nariai. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vardu – A. Rimas. Kas gali? Va, pats pirmininkas. Prašau.
V. KURPUVESAS (TPPF). Gerbiamieji kolegos, Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas svarstė įstatymo projektą ir nusprendė pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui, ir pasiūlyti pagrindiniam komitetui įstatymo projektą tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu už.
PIRMININKĖ. Dėkoju pirmininkui. Gerbiamieji kolegos, diskusijose nėra norinčių dalyvauti. Kalbėti irgi nėra užsirašiusių. Ar galime bendru sutarimu pritarti Prokuratūros įstatymo 371 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui po svarstymo? Prašote balsuoti? Balsuojame. Kas po svarstymo pritariate įstatymo projektui Nr. XIP-485(2) balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 84 Seimo nariai. Už – 83, prieš nėra, susilaikė 1. Po svarstymo pritarta.
Gerbiamieji kolegos, čia irgi yra numatyta abiem įstatymų projektams ypatinga skuba. Priėmimas. Įstatymo projektas Nr. XIP-484 – Asmenų delegavimo į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas įstatymo 2, 15, 21, 22, 23 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo priedu įstatymo projektas. Priėmimas. Pastraipsniui.
1 straipsnis. Pasiūlymų ir papildymų nėra. Ar galime bendru sutarimu priimti? Priimta.
2 straipsnis. Pasiūlymų ir papildymų nėra. Ar galime bendru sutarimu priimti? Priimta.
3 straipsnis. Pasiūlymų ir papildymų nėra. Ar galime bendru sutarimu priimti? Priimta.
4 straipsnis. Ar galime bendru sutarimu priimti? Priimta.
5 straipsnis. Ar galime bendru sutarimu priimti? Priimta.
6 straipsnis. Ar galime bendru sutarimu priimti? Priimta.
7 straipsnis. Ar galime bendru sutarimu priimti? Priimta.
Ir 8 straipsnis. Ar galime bendru sutarimu priimti? Priimta.
Motyvai dėl viso įstatymo. 4 – už, 4 – prieš. Norinčių kalbėti nėra. Kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas Asmenų delegavimo į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas įstatymo 2, 15, 21, 22, 23 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo priedu įstatymas balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. (Triukšmas salėje) Gerbiamieji kolegos, ar galite netriukšmauti, nes iš tikrųjų labai sunku vesti posėdį, kai salėje toks triukšmas, ypač dešinėje pusėje. Mano mielieji ir gerbiamieji kolegos, ar galite netriukšmauti?!
Balsavo 87 Seimo nariai. Už – 87, prieš nėra, susilaikė 1. Asmenų delegavimo į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas įstatymo 2, 15, 21, 22, 23 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo priedu įstatymas priimtas.
Prokuratūros įstatymo 371 straipsnio pakeitimo įstatymas. Irgi ypatinga skuba. Priėmimas.
1 straipsnis. Ar galime bendru sutarimu priimti? Priimtas.
2 straipsnis. Ar galime bendru sutarimu priimti? Priimtas.
Dėl viso įstatymo norinčių kalbėti nėra. Gerbiamieji kolegos, kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 371 straipsnio pakeitimo įstatymas būtų priimtas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 89 Seimo nariai. Už – 89, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Prokuratūros įstatymo 371 straipsnio pakeitimo įstatymas priimtas.
Gerbiamieji kolegos, norėčiau grįžti prie įstatymo projekto Nr. XIP-641(2), irgi likęs priėmimas. Kas už tai, kad būtų priimtas Valstybės skolos įstatymo 4, 7 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Gerbiamieji kolegos, vėl užsiregistravo 65 Seimo nariai. Taigi priėmimas yra negalimas. Atidedame. Kada bus gausiau valdančiosios daugumos žmonių, nes opozicija nesiregistruoja.
Gerbiamieji kolegos, tikrai šiandieną noriu padėkoti, kad mes labai sparčiai dirbame, taigi turime dar laiko. Siūlau popietinės darbotvarkės 2-3 klausimą – Seimo nutarimo „Dėl Mykolo Romerio universiteto statuto patvirtinimo“ projektą. Pranešėjas – J. Dautartas.
J. DAUTARTAS (TS-LKDF). Laba diena, kolegos. Laba diena, posėdžio pirmininke, atsiprašome už triukšmą kartais dešinėje pusėje.
Gerbiamieji kolegos, leiskite pristatyti Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Mykolo Romerio universiteto statuto patvirtinimo“ projektą. Noriu pasakyti, kad M. Romerio universitetas, teisininkai, tiek ministerijos, tiek universiteto, tiek komiteto, tiek mūsų Teisės departamento labai rimtai padirbėjo. Statutas atitinka visas įstatymo nustatytas naujas gaires ir komitetas siūlo šitą statutą patvirtinti. Tai tiek.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų klausti nori 4 Seimo nariai. Nepalikite tribūnos. Jūsų klausia E. Klumbys. Nematau Egidijaus. A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, kiek aš prisimenu, jau turbūt ketvirtą kartą mes keičiame šito universiteto statutą čia, Seime, pradedant nuo Policijos akademijos… Teisės universitetas, pavadinimus keitėme ir statutus keitėme. Mano klausimas būtų labai konkretus. Kiek dar kartų planuojate keisti ir tvirtinti iš naujo statutą?
J. DAUTARTAS (TS-LKDF). Gerbiamasis A. Sysai, vien dėlto, kad jūs galėtumėte paklausti taip gražiai ir elegantiškai… Man atrodo, kad paskutinį kartą, keičia iki to momento, kol nesikeis vėl Mokslo ir studijų įstatymas. Šitą statuto pakeitimą reglamentuoja ne vien tik vidinis universiteto bendruomenės noras, arba rektoriaus A. Pumpučio, kaip aš jaučiu, bet ir įstatymas. Statutus keis visi universitetai. Čia yra toksai dalykas, kad jie, galbūt turėdami labai rimtų teisininkų, kaip žinote, savo komandoje, paprasčiausiai rimtai padirbėjo. Man atrodo, kad jau ilgai mes jo nekeisime.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia J. Juozapaitis. Labai gerbiamasis Dautartas skuba, bet Jonas Juozapaitis dar paklaus.
J. JUOZAPAITIS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Ar čia dabar keičiant statutą rektorius liks tas pats?
J. DAUTARTAS (TS-LKDF). Rektoriaus rinkimo nuostatos aiškiai numatomos naujame įstatyme. Jokiu būdu šito statuto priėmimas negarantuoja, kad rektorius bus tas pats. Absoliučiai priešingai.
PIRMININKĖ. Dar vienas klausia – B. Pauža.
B. PAUŽA (LSDPF). Ačiū, aš atsisakau, kadangi buvo toks klausimas.
J. DAUTARTAS (TS-LKDF). Ačiū, ponas Broniau.
PIRMININKĖ. Dėkoju, gerbiamasis Dautartai, atsakėte.
J. DAUTARTAS (TS-LKDF). Pirmininke, dar kartą atsiprašau už triukšmą.
PIRMININKĖ. Malonu. Priimu atsiprašymą ir tikiuosi, kad salėje bus ramiau ir bus galima normaliai dirbti.
Gerbiamieji kolegos, ar galime bendru sutarimu po pateikimo pritarti? Dėkoju. Bendru sutarimu po pateikimo pritariame Seimo nutarimo „Dėl Mykolo Romerio universiteto statuto patvirtinimo“ projektui. Numatomas pagrindinis komitetas – Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. Numatoma svarstyti kitą savaitę, t. y. liepos 21 d. Greičiausiai prašysime Seimo Pirmininko, kad tai būtų ypatingos skubos tvarka, nes jų senojo statuto galiojimas baigiasi rugpjūčio 1 d.
Gerbiamieji kolegos, aš siūlyčiau dar 2-5a ir 2-5b įstatymų paketą. Yra socialinių reikalų ir darbo ministras. Kviečiu į tribūną socialinių reikalų ir darbo ministrą R. J. Dagį. Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 1, 15, 19, 28, 29 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 6 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Pateikimo stadija.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamieji kolegos, įstatymo pataisos teikiamos todėl, kad anksčiau yra priimtos Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo pataisos, kurios turėtų įsigalioti nuo šių metų sausio 1 d. Numatyta papildomai diferencijuoti nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo įmokos tarifus, atsižvelgiant į daug papildomų kriterijų. Iš esmės yra visas jų kompleksas. Yra pagal penkias papildomas grupes. Aiškinamajame rašte puikiai tie dalykai išdėstyti. Taupydamas laiką aš jų nekartosiu.
Šiuo metu susidarė tokios sąlygos, kad visiškai įgyvendinti šitą paketą nuo sausio 1 d. dėl lėšų stygiaus, kuris yra susijęs su elektroninės įrangos finansavimo problemomis, taip pat lėšos, kurios skirtos Darbo inspekcijai, tikrai nepavyks, iš vienos pusės. Iš kitos pusės, įmonės, šiuo metu išgyvenančios gana sudėtingą laikotarpį, patirtų papildomų rūpesčių, nes joms reikėtų papildomų išlaidų, susijusių su įstatymo įgyvendinimu, tai padidintų jų administracinę finansinę naštą, taip pat pareikalautų pinigų, kurių dabar labai stinga.
Todėl siūloma šio įstatymo įgyvendinimą nukelti dvejiems metams, iki 2012 metų. Šiuo metu šį įstatymą būtų galima traktuoti kaip Saulėtekio įstatymą, kuris sumažina administravimo naštą mūsų įmonėms. O vėliau, geresniais laikais, kai jau galima bus įgyvendinti, turėsime prie jo grįžti, prie senųjų įstatymo nuostatų. Dabar tai sukeltų papildomų trikdžių mūsų verslui.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis ministre, jūs pristatėte abu projektus?
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Aš manau, kad pati argumentacija tinka tiek pirmam, tiek ir antram. Čia yra lydimasis įstatymas.
PIRMININKĖ. Gerai. Jūsų nori klausti keturi Seimo nariai. Pirmasis klausia E. Žakaris.
E. ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis ministre, sunku sveikatą įkainoti. Jeigu tai prisidėtų prie saugumo, prie sveikatos, manau, kad pinigais negalima pamatuoti. Bet vis dėlto atmetus, kaip jūs sakote, ir darbdaviams kainuotų, kiek kainuotų pačiai valstybei įdiegti šitą sistemą? Ar yra konkretūs skaičiai?
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Pareikalautų papildomų etatų Darbo inspekcijoje, kuri dabar jų neturi. Mes visus laisvus darbo etatus esame panaikinę. Tai priklauso nuo būsimo darbo krūvio. Ir elektroninei įrangai įrengti. Aš bijau dabar suklaidinti, bet, Darbo inspekcijos duomenimis, nuo 4 iki 5 mln.
Bet pagrindinė priežastis yra ne tiek Darbo inspekcijos pasirengimas. Jeigu vien tik Darbo inspekcijos, gal ir būtų galima kaip nors rasti tas lėšas. Bet verslui mes užkrautume naują diferenciaciją, jiems atsirastų papildomų rūpesčių. Mano, jie yra nepajėgūs tą įgyvendinti šiuo laikotarpiu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis ministre, aš tikrai nepatikėsiu, kad pati Darbo inspekcija atsisako šitų funkcijų, ką jūs čia pasakėte. Bet mano klausimas.
Aš suprantu, kad reikia taupyti ir jūs ieškote būdų, todėl šiek tiek šitos temos. Bet klausimas būtų taip suformuluotas.
Kaip jūs, kaip ministras, veikiate, kad Darbo inspekcija kontroliuotų, kaip laikomasi įstatymų? Sužinojau liūdną naujieną – vakar viename iš bankų mirė žmogus darbo vietoje, kas Lietuvoje tampa labai įprasta, vien todėl, kad jis dirbo labai daug viršvalandžių – neišleidžia atostogų. Tokių atvejų yra šimtai ir tūkstančiai.
Mano klausimas būtų, kaip jūs, kaip ministras, skatinate, kad vis dėlto Darbo inspekcija įdėmiau žiūrėtų į tokius faktus, nes Lietuva ir taip pirmauja Europos Sąjungoje pagal mirusiuosius darbo vietoje ne nuo traumų (…) profesinių ligų?
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, ačiū už klausimą. Noriu prieš tai pasakyti: dėl to, kad mes nukeliame šito įstatymo įgyvendinimą, priežiūros sistema nesustoja. Ji veikia kaip ir dabar veikė. Kaip jums žinoma, yra trys įmokų tarifai, skirtingai mokami, skirtingi draudėjai, atsižvelgiant į objektų pavojingumą. Ir priežiūra niekur nesustoja. Tiesiog tobulesnėje, mano nuomone, redakcijoje būtų buvusi numatyta tikslesnė detalizacija. Vietoj trijų kategorijų mes turėtume daugiau kategorijų. Mažiausiai penkias turėtume suskirstyti ir atitinkamai pateikti papildomą informaciją apie kiekvieną vietą. Tai čia yra turbūt klausimo esmė.
O kalbant apie nelaimingus atsitikimus darbe, aišku, jūs esate visiškai teisus, kad sunkmečio metu, kai pradeda didėti ypač nelegalus darbas, o tai yra tendencija, ir mūsų Darbo inspekcija apie tai nuolat kalba, aišku, kontrolės mechanizmai pasunkėja, nes yra slepiama, kad žmonės dirba. Ir žmonės, kurie dirba nelegaliai, yra sunkiau apsaugomi ir tai sudaro dideles problemas Darbo inspekcijai. Mes reguliariai tariamės su Darbo inspekcijos vadovais ir, kiek turime resursų, mėginame pagelbėti Darbo inspekcijai. Kai buvo lėšų perskirstymas, mes perdengėm jų trūkstamas lėšas iš kitų sričių tam, kad jie galėtų deramai kontroliuoti darbo sąlygas. Bet situacija ir darbo krūvis labai didėja ir čia, deja, labai didelių gerų rezultatų dabar nėra.
Tik norėčiau pasakyti, kad nelaimingų atsitikimų darbe ne tūkstančiai, o keli šimtai. Mirtinų, turiu omenyje.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamasis kolega, aš noriu ir paklausti, ir galbūt šiek tiek paprieštarauti. Ar iš tikrųjų čia būtų verslui pasunkinimas, nes jeigu sąžiningai ir tvarkingai įmonė dirba ir joje nėra nelaimingų atsitikimų, aš suprantu, pagal naują įstatymo redakciją, kuri buvo numatyta, kad įsigalios, jai tektų mokėti mažesnes įmokas. Tokiu atveju tie, kurie tvarkosi ir kurie sudaro saugias darbo sąlygas, jie faktiškai turi mokėti įmokas už tuos, kurie dirba netvarkingai, nežiūri savo darbuotojų. Todėl vienareikšmiškai sakyti, kad verslui papildomas sunkumas, nereikėtų. O programinė įranga, manau, galėtų būti pagaminta centralizuotai tos pačios Darbo inspekcijos, kad ja visi galėtų pasinaudoti ir kiekvienam nereikėtų investuoti.
Ar iš tikrųjų nebus meškos paslauga toks atidėjimas, kad galbūt tie, kurie dirba šiek tiek aplaidžiai arba nesaugo darbuotojų, turės dar tam tikras privilegijas lyginant su tais, kurie investuoja į savo darbuotojų saugą?
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Ačiū už klausimą. Gerbiamasis kolega, dabartinė galiojanti tvarka, kurią mes numatėme, neleidžia taip aplaidžiai prižiūrėti darbo vietų. Ir dabartinė sistema buvo ganėtinai normali, jeigu ja buvo sąžiningai naudojamasi ir Darbo inspekcija normaliai vykdė savo pareigas. Aišku, jūs esate teisus, ta numatyta tvarka turėjo ir pliusų. Aš jau juos minėjau. Ta tvarka, diferenciacijos tvarka irgi iš principo yra naudinga, todėl ir nesiūloma naikinti šito įstatymo kaip tokio, bet dėl objektyvių sumetimų, prašant ir verslo organizacijų, ir panašiai, mes tiesiog atsižvelgiam į jų situaciją, nes jiems užkraunam papildomą darbą. Kai kurios įmonės, aišku, galbūt išloštų, kitos praloštų, bet didžiajai daugumai tai būtų papildoma našta šiuo metu daryti ir tų išteklių jos nelabai turi. Kita vertus, tada reikėtų mums papildomų išteklių ieškoti ir Darbo inspekcijai, kad užpildytų… šiam įstatymui įgyvendinti papildomų pinigų reikia. To irgi nėra. Todėl sakau, jeigu iš valstybės pusės, dar galima būtų galvoti, kaip išsisukti, bet…
PIRMININKĖ. Dėkoju, ministre. Klausia V. V. Margevičienė.
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Dėkoju posėdžio pirmininkei. Gerbiamasis ministre, iš tikrųjų tai labai svarbus įstatymas. Jo pagrindinis vis dėlto tikslas – finansiškai suinteresuoti darbdavius. Tai galbūt verta pagalvoti ir neatidėti, galbūt dar galima tartis su darbdaviais. Aš nemanau, kad būtų labai jau dideli indėliai verslui, kad iš tikrųjų būtų pagerinta tų žmonių, nelaimingų atsitikimų ir žmonių sauga ir sveikata darbe. Galbūt neverta taip toli atidėti gerai pasvarsčius, gerai, kad šiandien teikiat. Galbūt dar galima susitarus su darbdaviais iš tikrųjų tą įstatymą priimti greičiau.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Dėl datos galima kalbėti, bet mes esam jau pakankamai daug diskutavę. Atidedam iki 2011 m. sausio 1 d., tas nukėlimas nėra toks labai tolimas. Bet, aš galiu pasakyti, labai bijau ir nenorėčiau, kad mes paleistume negyvą įstatymą ir negyvą tvarką, paskui visi čia audringai jaudintumės, kodėl jis neveikia. Tai tam turi būti pasiruošusios tiek mūsų institucijos, ko tikrai esant dabartiniam finansavimui, neperžiūrėjus biudžeto negalės padaryti, o lygiai taip pat ir mūsų verslo organizacijos, ir darbdaviai, kurie irgi mano, kad jie nėra pajėgūs dar jo įgyvendinti ir jų prašymu mes atidedam šito įstatymo įgyvendinimą vieniems metams. Tai, aišku, jūsų valia spręsti, kaip daryti.
PIRMININKĖ. Dėkoju, ministre, jūs atsakėte į visus Seimo narių pateiktus klausimus. Gerbiamieji kolegos, dabar siūlau iš karto du už, du prieš, kadangi buvo kalba apie dviejų įstatymų projektus. Dėl viso motyvai. E. Žakaris – prieš. Prašau.
E. ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, esu įsitikinęs, kad žmonių sveikatą, saugias darbo sąlygas matuoti pinigais tikrai negalima, nes tai ateity gali kainuoti daug brangiau. Ministras paminėjo, kad biudžetui lyg ir būtų tos išlaidos tokios pakeliamos. Paminėjo, kad sudėtinga darbdaviams. Bet prisiminkime, kaip neseniai mums buvo pateiktas įstatymo projektas, kad nedraudiminiu įvykiu bus laikomas tiktai toks, kad jeigu esant labai saugioms darbo sąlygoms žmogus bus neblaivus ir t. t. Tai jau yra siūloma netgi leisti darbo vietose būti išgėrusiam, nes padaryti idealių darbo sąlygų neįmanoma. Tai rūpinamės darbdaviais iš vienos pusės ir darbuotojais taip, o iš kitos pusės norime atidėti darbdaviams įpareigojimus rūpintis žmonių saugumu. Manau, tikrai negalima atidėti tos datos. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Už – V. V. Margevičienė.
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Dėkoju posėdžio pirmininkei. Iš tikrųjų aš irgi pritariu, ką pasakė ponas E. Žakaris. Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą iš tikrųjų mes turėtume priimti ir turėtume priimti kaip galima skubiau dėl to, kad tai yra iš tikrųjų darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas. Tai yra labai svarbu. Aš nemanau, kad reikėtų labai daug papildomų etatų, kaip sakė ministras. Reikėtų galbūt, bet ne tiek daug. O iš tikrųjų dėl tos elektroninės įrangos, kuri bus naudojama, tikrai tai nebūtų didelis sunkumas. Galima susitvarkyti, bet tai ženkliai pagerintų. Nemanau, kad jau tokie dideli būtų nuostoliai verslui, juo labiau kad šiandien iš tikrųjų esant didelei bedarbystei daugelyje vietų yra labai išnaudojami žmonės. Mes turėtume galvoti apie žmones, apie šiandien dirbančius žmones. Dėkui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Prieš – J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš pritariu kolegų nuomonei, kad sveikata ir darbuotojų sveikata yra iš tikrųjų brangiausias turtas, todėl kalbėti apie kažkokį negalėjimą įdiegti šito įstatymo dėl kažkokių sąnaudų tikrai yra nekorektiška, bent jau mažiausiai nekorektiška.
O iš esmės aš turiu pasakyti, kad gerbiamasis ministras ne visą tiesą pasakė. Apie elektroninę sistemą kalbama tiktai kaip apie geriausią variantą. Bet įstatymas numato, kad informacija gali būti pateikta ir kitu būdu. Žodžiu, įdiegti ar pirkti kokios nors papildomos kompiuterinės įrangos tiesiogiai šis įstatymas nereikalauja. Todėl jo atidėjimas, aš manau, neturi to pagrindo, apie kurį čia ministras mums visiems kalbėjo ir bandė įtikinti. Metai laiko iki įstatymo įsigaliojimo yra iš tikrųjų pakankamas terminas. Jeigu jau mes priimtume taip tvarkingai visus įstatymus palikdami metus įsigaliojimo laiką, aš manau, kad tai būtų kur kas naudingiau. Ir šioje sesijoje, ir ankstesnėje mes priimdavom tos pačios nakties įstatymus, kurie įsigaliodavo vos ne atgaline data. Todėl kalbėti, kad dar viso pusmečio, dar likusio pusmečio… Žmonės žinojo dar prieš šių metų sausio mėnesį, kad tik po metų įsigalios šis įstatymas, todėl aš kviečiu nepritarti teikiamiems įstatymų projektams, kurie nieko kito nepadaro, kaip faktiškai nutolina geresnę tvarką ir ypač sąžiningai dirbančioms įmonėms ir darbdaviams. Manau, kad toks nukėlimas iš tikrųjų tiktai skatina nesąžiningą, netvarkingą darbą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, buvo kalbančių dėl abiejų įstatymų projektų Nr. XIP-818 ir Nr. XIP- XIP-819. Ar galim bendru sutarimu po pateikimo pritarti? Negalim. Tada pirmiausia balsuojame dėl įstatymo projekto Nr. XIP-818. Kas po pateikimo pritariate Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 1, 15, 19, 28, 29 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 6 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 90 Seimo narių: už – 64, prieš – 12, susilaikė 14. Po pateikimo įstatymo projektui Nr. XIP-818 pritarta. Siūlomas pagrindinis komitetas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Numatoma svarstyti liepos 21 d.
Gerbiamieji kolegos, kviečiu balsuoti, kas po pateikimo pritariate Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 6, 8 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 86 Seimo nariai: už – 59, prieš – 9, susilaikė 18. Po pateikimo įstatymo projektui Nr. XIP-819 pritarta.
Pagrindinis komitetas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, numatomas svarstyti liepos 21 d.
Gerbiamieji kolegos, toliau posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininko pavaduotojas R. Šukys.
PIRMININKAS (R. ŠUKYS, LCSF). Gerbiamieji kolegos, kadangi pagal darbotvarkę darbas vyksta sparčiai, pereisime prie rezervinių klausimų nagrinėjimo. Rezervinis 1 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo komitetų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ 6 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr. XIP-917. Pranešėja – Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja gerbiamoji I. Degutienė. Pateikimas, svarstymas, priėmimas. Dabar pateikimas. Prašom.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, jums yra teikiamas Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo komitetų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ 6 straipsnio pakeitimo“ projektas.
Socialdemokratų frakcija kreipėsi prašydama teikti tokį nutarimą, nes jų buvęs Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas A. Butkevičius tapo frakcijos seniūnu. Jie siūlo A. Butkevičių pakeisti Biudžeto ir finansų komitete ir skirti J. Palionį Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotoju.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamoji pranešėja. Jūsų niekas nepageidauja klausti. Dėl balsavimo motyvų taip pat nėra pageidaujančių kalbėti. Ar galėtume pritarti nutarimo projektui po pateikimo bendru sutarimu? Dėkoju. Pritarta po pateikimo.
Pereiname prie svarstymo. Svarstymo stadijoje diskutuoti taip pat nėra pageidaujančių. Dėl balsavimo motyvų taip pat nėra pageidaujančių. Ar galime pritarti po svarstymo bendru sutarimu? Dėkoju. Pritarta po svarstymo.
Pereiname prie priėmimo. Dėl balsavimo motyvų taip pat niekas nepageidauja kalbėti. Gerbiamieji kolegos, projektas yra iš dviejų straipsnių. Ar galime bendru sutarimu priimti 1 straipsnį? Dėkoju. Priimta.
2 straipsnis – „Nutarimo įsigaliojimas“, nuo jo priėmimo. Ar galime priimti bendru sutarimu? Dėkoju. Priimta.
Dabar balsuosime dėl viso nutarimo priėmimo. Gerbiamieji kolegos, prašau pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas Seimo nutarimas „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo komitetų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ 6 straipsnio pakeitimo.“ Kas balsuoja už, pritaria, kas turi kitą nuomonę, prieš arba susilaiko. Prašom balsuoti.
Užsiregistravo 81, balsavo 80: už – 79, prieš – nėra, susilaikė 1. Nutarimas priimtas.
Darbotvarkės rezervinis 2 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijos Lietuvos Respublikos Seimo, Lenkijos Respublikos Seimo bei Senato ir Ukrainos Aukščiausiosios Rados narių Asamblėjoje“ pakeitimo“ projektas Nr. XIP-918. Pranešėja – Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja gerbiamoji I. Degutienė. Pateikimas, svarstymas ir priėmimas. Prašom.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, jums teikiamas Seimo nutarimas. Kadangi V. Uspaskichas yra išrinktas į Europarlamentą, tai Darbo frakcija turi teisę keisti jį kitu nariu. Todėl mes siūlome vietoj V. Uspaskicho įrašyti J. Pinskų į delegacijos sudėtį Lietuvos Respublikos Seimo, Lenkijos Respublikos Seimo bei Senato ir Ukrainos Aukščiausiosios Rados narių Asamblėjoje.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamoji pranešėja. Jūsų klausti niekas nepageidauja. Kalbėti dėl balsavimo motyvų taip pat nėra pageidaujančių. Ar galime pritarti nutarimo projektui po pateikimo bendru sutarimu? Dėkoju. Pritarta.
Pereiname prie svarstymo. Kalbėti dėl balsavimo motyvų ir diskutuoti taip pat nėra pageidaujančių. Ar galėtume po svarstymo pritarti nutarimo projektui bendru sutarimu? Dėkoju. Pritarta.
Priėmimo stadija. Kalbėti dėl balsavimo motyvų nėra pageidaujančių. Projektas yra iš dviejų straipsnių. Ar galime priimti projekto 1 straipsnį bendrų sutarimu? Dėkoju. Priimta. Ar bendru sutarimu galime priimti projekto 2 straipsnį? Dėkoju. Priimta.
Balsuosime dėl viso nutarimo priėmimo. Prašom pasiruošti ir balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas Seimo nutarimas „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijos Lietuvos Respublikos Seimo, Lenkijos Respublikos Seimo bei Senato ir Ukrainos Aukščiausiosios Rados narių Asamblėjoje pakeitimo“ projektas, prašom balsuoti. Kas pritaria, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš.
Užsiregistravo 84, balsavo 83: už – 83, prieš nėra, susilaikiusių taip pat nėra. Nutarimas priimtas.
Dėkoju, gerbiamieji kolegos. Dirbame sparčiai. Rezervinis 3 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijos Lietuvos Respublikos Seimo ir Lenkijos Respublikos Seimo ir Senato narių Asamblėjoje sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIP-919. Pranešėja – gerbiamoji I. Degutienė. Prašom.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, jums irgi teikiamas Seimo nutarimas. Kadangi Seimo frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ narys V. Tomaševskis neteko Lietuvos Respublikos Seimo nario mandato, nes išrinktas į Europos Parlamentą, vietoj jo yra siūlomas frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ narys J. Narkevičius.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamoji pranešėja, jūsų niekas nepageidauja klausti. Kalbėti dėl balsavimo motyvų taip pat nėra pageidaujančių. Ar galime pritarti nutarimo projektui po pateikimo bendru sutarimu? Nėra prieštaraujančių. Dėkoju. Pritarta po pateikimo bendru sutarimu.
Pereiname prie svarstymo. Kalbėti diskusijoje niekas nepageidauja. Kalbėti dėl balsavimo motyvų taip pat nėra užsirašiusių. Ar galime pritarti nutarimo projektui po svarstymo bendru sutarimu? Dėkoju. Pritarta.
Pereiname prie priėmimo. Projektas taip pat yra iš dviejų straipsnių. Priimsime pastraipsniui. Ar galime bendru sutarimu priimti 1 straipsnių? Nėra prieštaraujančių. Priimta.
Ar galime priimti bendru sutarimu 2 straipsnį? Dėkoju. Priimta pastraipsniui.
Gerbiamieji kolegos, prašom pasiruošti ir balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas nutarimas „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijos Lietuvos Respublikos Seimo ir Lenkijos Respublikos Seimo ir Senato narių Asamblėjoje“ pakeitimo“, prašau pasiruošti ir balsuoti. Kas pritaria, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, susilaiko arba prieš.
Užsiregistravo 86, balsavo 85: už – 85, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Nutarimas priimtas.
Rezervinis 4 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijos Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje 2 straipsnio pakeitimo projektas Nr. XIP-920. Pranešėja – gerbiamoji I. Degutienė. Prašom.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, dar vienas Seimo nutarimas dėl buvusio Seimo nario, Socialdemokratų frakcijos nario, Z. Balčyčio išrinkimo į Europos Parlamentą. Tai vietoj jo į delegaciją Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje siūloma Seimo Socialdemokratų frakcijos narė B. Vėsaitė.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamoji pranešėja. Jūsų niekas nepageidauja klausti. Kalbėti dėl balsavimo motyvų taip pat nėra pageidaujančių. Ar galime pritarti nutarimo projektui po pateikimo bendru sutarimu? Nėra prieštaraujančių. Pritarta po pateikimo bendru sutarimu.
Pereiname prie svarstymo. Svarstymo stadijoje nėra pageidaujančių diskutuoti. Taip pat niekas neužsirašė kalbėti dėl balsavimo motyvų. Ar galime pritarti nutarimo projektui po svarstymo bendru sutarimu? Dėkoju. Pritarta po svarstymo.
Pereiname prie priėmimo. Projektas yra iš dviejų straipsnių. Ar galime bendru sutarimu priimti nutarimo 1 straipsnį? Dėkoju. Priimta.
Ar galime bendru sutarimu priimti 2 straipsnį? (Balsai salėje) Dėkoju. Priimta pastraipsniui.
Prašau pasiruošti ir balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas Seimo nutarimas „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijos Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje“ 2 straipsnio pakeitimo“, prašom pasiruošti ir balsuoti. Kas pritaria, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, prieš arba susilaiko.
Užsiregistravo 81, balsavo 81: už – 81, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Nutarimas priimtas.
Gerbiamieji kolegos, skelbiu Lietuvos Respublikos Seimo liepos 14 d. rytinį plenarinį posėdį baigtą.
Pagal darbotvarkę 15 val. pradžia.
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LCSF – Liberalų ir centro sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; TPPF – Tautos prisikėlimo partijos frakcija; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.