LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

VALSTYBĖS VALDYMO IR SAVIVALDYBIŲ KOMITETAS

 

PAGRINDINIO KOMITETO

I Š V A D A

 

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISĖJŲ ATLYGINIMŲ ĮSTATYMO PRIEDĖLIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO

XIP-873

2009 m. liepos13 d. Nr. 113-P-40

 

Vilnius

 

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: (vardas, pavardė, institucija): Vytautas Kurpuvesas, Komiteto pirmininkas; Algis Rimas, pirmininko pavaduotojas; Komiteto nariai: Danutė Bekintienė, Valentinas Bukauskas Evaldas Jurkevičius, Kęstas Komskis, Milda Petrauskienė, Liudvikas Sabutis, Erikas Tamašauskas, Artūras Zuokas. (Kvorumas buvo).

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

Str.

Str. d.

P.

1.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2009-07-08)

 

 

 

 

 

 

 

 

Alternatyvių projektų Teisės departamente negauta.

            Įvertinus projektą pagal jo santykį su Konstitucija, galiojančiais įstatymais bei juridinės technikos taisyklėmis, teiktinos šios pastabos:

 

Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad jo tikslas “<...> laikinai sumažinti teisėjų atlyginimų koeficientus, sudarant galimybę sumažinti valstybės biudžeto asignavimus darbo užmokesčiui”. Pažymėtina, kad Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarime konstatuota, kad “<...> kai dėl ypatingų aplinkybių (ekonominės krizės, gaivalinės nelaimės ir kt.) valstybėje susiklosto itin sunki ekonominė, finansinė padėtis. Tokiais atvejais valstybės funkcijoms vykdyti ir viešiesiems interesams tenkinti <...> dėl objektyvių priežasčių gali pritrūkti lėšų. Esant tokioms aplinkybėms įstatymų leidėjas gali pakeisti teisinį reguliavimą, pagal kurį nustatyti atlyginimai įvairiems asmenims, ir įtvirtinti tiems asmenims mažiau palankų atlyginimų teisinį reguliavimą, jei tai būtina siekiant užtikrinti gyvybiškai svarbius visuomenės ir valstybės interesus, apsaugoti kitas konstitucines vertybes. Tačiau ir tokiais atvejais įstatymų leidėjas turi išlaikyti pusiausvyrą tarp asmenų, kuriems nustatomas mažiau palankus teisinis reguliavimas, teisių bei teisėtų interesų ir visuomenės bei valstybės interesų, t. y. paisyti proporcingumo principo reikalavimų. <...>”. Abejotina, ar teikiamas projektas atitinka proporcingumo reikalavimą, nes:

 

Teisėjų atlyginimų skaičiavimui taikomas atlyginimų ir pareiginės algos bazinis dydis. Šis dydis jau buvo sumažintas priėmus Valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymą (Žin., 2008, Nr. 149-6011). Be to, Seime yra įregistruotas projektas reg. Nr.XIP-792(2), pagal kurį siūloma vėl mažinti bazinį mėnesinį dydį nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. Tuo tarpu bazinė mėnesinė alga, kuri taikoma pagal darbo sutartis valstybės ir savivaldybių įstaigose dirbančių darbuotojų darbo užmokesčiui apskaičiuoti, nemažinama. 2009 m. birželio 17 d. Vyriausybė buvo priėmusi nutarimą Nr. 614 “Dėl bazinės mėnesinės algos ir bazinio valandinio atlygio patvirtinimo” patvirtino mažesnį BMA bei bazinio valandinio atlygio dydį, tačiau 2009 m. liepos 3 d. nutarimu Nr.681 minėtą nutarimą pripažino netekusiu galios;

 

šiuo metu nėra aišku, ar ketinama proporcingai mažinti tarnybinių atlyginimų koeficientus pagal darbo sutartis valstybės ar savivaldybių įstaigose dirbantiems darbuotojams ir kitus dydžius (pvz., valstybinių pensijų bazę), kurie yra matas kitoms išmokoms, mokamoms iš valstybės biudžeto. Atkreiptinas dėmesys, kad 2008 m. gruodžio 30 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 1368 “Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos 8 d. nutarimo Nr. 511 “Dėl biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos tobulinimo” pakeitimo” (Žin., 2008, Nr. 150-6101) daliai darbuotojų, kuriems darbo užmokestis mokamas iš valstybės ar savivaldybių biudžetų lėšų, nuo 2009 m. sausio 1 d. buvo padidinti jiems mokėtino darbo užmokesčio koeficientai;

 

pažymėtina, kad pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos kompensuoja negautas darbo pajamas. Atkreiptinas dėmesys, kad Seime yra įregistruotas Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (Reg. Nr. XIP-791), kuriuo siūloma asmenims, 2009-2011 metais gavusiems motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpas, kurių dydis buvo sumažintas, 2012-2014 metais išmokėti nesumokėtą motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos dalį. Analogiško kompensavimo mechanizmo asmenims, kurių darbo užmokestis 2009-2010 m. sumažėjo, sumažinus atlyginimo koeficientą, nustatyti nesiūloma.

Nepritarti

Paisoma proporcingumo principo reikalavimų, kurių esmė – didesnė „našta“ tenka daugiau uždirbančiam.

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

Str.

Str. d.

P.

1.

Seimo nariai:

K. Daukšys, V. Gapšys, L. Graužinienė, V. Gedvilas

(2009-07-09)

 

 

 

Argumentai: Susitikimuose su Lietuvos gyventojais bei visuomenės informavimo priemonių vykdomų apklausų duomenimis pastebėta, kad dauguma Lietuvos gyventojų įvertindami šalyje susiklosčiusią sudėtingą situaciją vieningai laikosi nuomonės, kad politikai, aukščiausi valstybės pareigūnai bei teisėjai privalo solidarizuotis ir gerokai mažintis savo atlyginimą. Dauguma gyventojų konstruktyviai vertindami padėti mano, kad politikai, aukščiausi valstybės pareigūnai bei teisėjai sunkmečio sąlygomis vieningai turėtų gauti iki 5000 litų atlyginimą. Todėl atsižvelgiant į daugumos Lietuvos gyventojų poziciją būtina politikams, aukšto rango valstybės pareigūnams  bei teisėjams pareiginę algą palikti iki 5000 litų.

 

Pasiūlymas: Siūlau pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnį

 

Pakeisti Įstatymo priedėlio pareiginių algų koeficientus ir juos išdėstyti taip:

 

      . LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIO TEISMO TEISĖJŲ ATLYGINIMAI

                                                                                                      (Baziniais dydžiais)

Eil. Nr.

Pareigybės

Atlyginimo koeficientas

1.

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininkas (ar jį pavaduojantis teisėjas)

21  11,2

2.

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėjas     

19,06  11,2

 

II. BENDROSIOS KOMPETENCIJOS IR SPECIALIZUOTŲ TEISMŲ TEISĖJŲ PAREIGINĖS ALGOS

                                                                                                                   (Baziniais dydžiais) 

Eil.

Nr.

Įstaigos pavadinimas

Pareiginės algos koeficientas

pirmininko ar jį pavaduojančiojo

(kai nėra etatinio pavaduotojo)

pirmininko pavaduotojo

skyriaus pirmininko

teisėjo

1.

Lietuvos Aukščiausiasis

Teismas

17,67 11,2

–

16,45  11,2

15,63  11,2

2.

Lietuvos vyriausiasis

administracinis teismas

17,01  11,2

16,07  11,2

–

15,23  11,2

3.

Lietuvos apeliacinis teismas

16,45  11,2

–

15,63  11,2

14,98  11,2

4.

Apygardų teismai

15,63  11,2

–

14,98  11,2

14  11,2

5.

Apygardų administraciniai teismai

15,63  11,2

14,98  11,2

–

14  11,2

6.

Apylinkių teismai:

 

 

 

 

6.1.

kuriuose dirba 15 ir daugiau teisėjų

14,41  11,2

13,02  11,2

–

11,56 11,2

6.2.

kuriuose dirba 14 ir mažiau teisėjų

13,6  11,2

12,45  11,2

–

11,56  11,2

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Nepritarti

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų atlyginimas turi būti mažinamas, bet tik sistemiškai keičiant pareiginės algos koeficientus.

Siūlomas naujai nustatyti pareiginės algos koeficientas politikams, aukščiausiems valstybės pareigūnams ir teisėjams nėra tinkamai pagrindžiamas

 

 

 

 

 

 

 

 

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

Str.

Str. d.

P.

1.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas

 

 

 

 

Pritarti komiteto išvadoms ir siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti įstatymo projektą Nr. XIP-873, atsižvelgiant į komiteto pasiūlymą.

 

 

Atsižvelgti

 

 

 

 

 

 

 

Argumentai:

Projektu Nr. XIP-873 siūloma nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. sumažinti Konstitucinio Teismo teisėjų atlyginimų ir kitų teismų teisėjų pareiginės algos koeficientus 7,5 proc. Tuo tarpu projektu Nr. XIP-872 siūloma nuo 2009 m. rugpjūčio
1 d. sumažinti valstybės politikų pareiginės algos koeficientus 10 proc., pvz., komitetų pirmininkams vietoj 19.1, siūloma nustatyti 17,19 koeficientą, o Lietuvos aukščiausiojo teismo pirmininko – vietoj to paties 19,1 koeficiento siūloma nustatyti 17,67 koeficientą. Tai galimai prieštarauja proporcingumo principui. 

Pasiūlymas:

Siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti įstatymo projektą Nr. XIP-873 taip, kad dabar galiojantys Konstitucinio Teismo teisėjų atlyginimų ir kitų teismų teisėjų pareiginės algos koeficientai būtų sumažinti 10 proc.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Nepritarti

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Netikslinga lyginti skirtingoms valdžioms šakoms priskiriamų atsakingų asmenų atlyginimų mažinimo proporcijų.

 

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai.

7.1. Sprendimas (pagal Seimo statuto 150 straipsnį.  Pritarti iniciatoriaus pateiktam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms.

8. Balsavimo rezultatai: 6 už; 3 prieš; 1 susilaikė.

9. Komiteto paskirti pranešėjai:  V. Kurpuvesas

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė:

 

PRIDEDAMA. Įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas.

 

Komiteto pirmininkas                                                                                                                                                 Vytautas Kurpuvesas