2009-07-14

PASIŪLYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS

DARBO KODEKSO 109, 127, 129, 130, 141, 152, 188, 203, 206 IR 256  STRAIPSNIŲ PAPILDYMO IR PAKEITIMO

ĮSTATYMO PROJEKTO

Nr. XIP-473(2)

Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys
Straipsnis	Straipsnio dalis	Punktas
			Argumentai: Atsižvelgdami į tai, kad įstatymo projektas (bent jau pradinis jo variantas) buvo parengtas įgyvendinant Vyriausybės programos, kuriai pritarta 2008 m. gruodžio 9 d. Seimo nutarimu Nr. XI-52 (Žin., 2008, Nr. 146-5870), nuostatas, kuriose krizės laikotarpiu numatyta imtis neatidėliotinų veiksmų, sudarančių prielaidas lanksčiau reglamentuoti darbo santykius (programos antrosios dalies „Krizės įveikimo planas“ III skyriaus „Verslo skatinimas“ 29 punkto nuostata), taip pat šios programos ketvirtosios dalies XI skyriaus ,,Darbo rinka ir užimtumas“ 313, 314, 322 punktų nuostatas, kuriose numatyta modernizuoti darbo santykių reglamentavimą, siūlome pakoreguoti įstatymo projektą taip, kad jis atitiktų siekiamą tikslą, t. y. sudaryti teisines prielaidas ne tik lankstesniam ir modernesniam darbo santykių reglamentavimui, kuris labiau atitiktų darbuotojo ir darbdavio interesus, bet ir būtų dar labiau skatinamas socialinis dialogas Lietuvoje bei diegiami lankstaus saugumo principai praktikoje. Siekiant supaprastinti ir lanksčiau reglamentuoti darbo sutarčių registravimą bei sudaryti palankesnes sąlygas efektyviau organizuoti darbo laiką įmonėje, siūlome numatyti, kad toks žurnalas gali būti pildomas ir elektronine forma. Pasiūlymas: 99 straipsnio 2 dalies pakeitimas Pakeisti 99 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Darbo sutartis turi būti sudaroma raštu pagal  pavyzdinę formą. Rašytinė  darbo sutartis sudaroma dviem egzemplioriais. Darbo sutartį pasirašo darbdavys arba jo įgaliotas asmuo ir darbuotojas. Vienas pasirašytas darbo sutarties egzempliorius įteikiamas darbuotojui, kitas lieka darbdaviui. Darbo sutartis tą pačią  dieną įregistruojama darbo sutarčių registravimo  žurnale, kuris gali būti pildomas ir elektronine forma. Toks žurnalas neprivalomas, jei darbdavys yra fizinis   asmuo, samdantis  tris ir mažiau darbuotojų. Ne vėliau kaip prieš  darbo pradžią   kartu  su  antruoju  darbo sutarties egzemplioriumi darbdavys įteikia darbuotojui pastarojo tapatybę patvirtinantį dokumentą (darbo pažymėjimą). Darbo sutarties pavyzdinę formą, registravimo taisykles,  taip pat  darbuotojo tapatybę patvirtinančio dokumento formą, jo išdavimo, nešiojimo bei pateikimo   kontroliuojančioms  institucijoms  tvarką  nustato Vyriausybė”.
1			Argumentai: Įvertinus tai, kad vienas iš įstatymo projekto tikslų buvo nustatyti galimybes lanksčiau tartis dėl terminuotų darbo sutarčių sudarymo ir nutraukimo reglamentavimo, siūlome papildyti įstatymo projekto 1 straipsnį ir pripažinti netekusia galios LR Darbo kodekso 109 straipsnio 2 dalį, taip pat pakeisti 111 straipsnio 3 dalį. Manome, kad toks įstatymo pakeitimas nepažeis darbuotojo interesų, kadangi įstatymo projektu numatoma papildyti 109 straipsnį nauja 5 dalimi, kuri garantuoja, kad pagal terminuotas darbo sutartis dirbantiems darbuotojams negali būti taikomos mažiau palankios darbo sąlygos nei asmenims, dirbantiems pagal neterminuotas darbo sutartis. Taigi siūlome pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip. Pasiūlymas: 1 straipsnis. 109 straipsnio 2 dalies pripažinimas netekusia galios ir papildymas 5 dalimi 1. 109 straipsnio 2 dalį pripažinti netekusia galios. „2. Neleidžiama sudaryti terminuotos darbo sutarties, jeigu darbas yra nuolatinio pobūdžio, išskyrus atvejus, kai tai nustato įstatymai arba kolektyvinės sutartys.“  2. Papildyti 109 straipsnį nauja 5 dalimi: ,,5. Pagal terminuotas darbo sutartis dirbantiems darbuotojams negali būti taikomos mažiau palankios darbo sąlygos, kvalifikacijos kėlimo ir skatinimo galimybės nei darbuotojams, dirbantiems pagal neterminuotas darbo sutartis“.
			Pasiūlymas: 111 straipsnio 3 dalies pakeitimas Pakeisti 111 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,3. Jeigu darbo sutartis, pasibaigus jos terminui, nepratęsiama arba   nutraukiama,  bet  nepraėjus vienam mėnesiui nuo jos nutraukimo dienos su atleistu iš darbo darbuotoju vėl   sudaroma terminuota darbo sutartis  tam pačiam darbui,  tai   darbuotojo reikalavimu  tokia  sutartis pripažįstama sudaryta  neapibrėžtam laikui,  išskyrus  šio  Kodekso  109 straipsnio 2  ir  3 dalyseje nustatytus atvejus. Ginčus šiuo klausimu sprendžia darbo ginčus nagrinėjantys organai. Jeigu  darbo sutartis pripažįstama neterminuota, pertrauka darbe įskaičiuojama į darbuotojo nepertraukiamąjį darbo stažą toje darbovietėje“.
3	1		Argumentai: Atsižvelgdami į tai, kad įstatymo projekto tikslas taip pat yra palengvinti reikalavimus dėl darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva, siūlome atsisakyti tam tikrų asmenų grupių, su kuriomis darbo sutartis gali būti nutraukta tik ypatingais  atvejais, bei numatyti daugiau galimybių darbdaviui ir darbuotojams susitarti kolektyvinės sutarties pagrindu dėl darbo sutarties nutraukimo ypatingais atvejais. Pasiūlymas: 1. Pakeisti 129 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip ,,4. Darbo  sutartis  su darbuotojais, kuriems iki teisės gauti visą senatvės  pensiją  liko  ne daugiau kaip penkeri metai (kolektyvinėje sutartyje gali būti sulygta, kad šis apribojimas taikomas darbuotojams, kuriems iki teisės gauti visą senatvės  pensiją  liko ne daugiau kaip treji metai), asmenimis iki aštuoniolikos metų, neįgaliaisiais, darbuotojais, auginančiais vaikų iki keturiolikos metų (kolektyvinėje sutartyje gali būti sulygta, kad šis apribojimas taikomas darbuotojams, auginantiems vaikų iki dešimties metų) gali būti nutraukiama tik ypatingais  atvejais,  jeigu  darbuotojo palikimas darbe iš esmės pažeistų darbdavio interesus.“
6	2		Argumentai: Siekiant konkrečiai numatyti, kad laisvas nuo darbo laikas naujoms darbo paieškoms suteikiamas darbdavio ir darbuotojo individualiu susitarimu, siūlome  pakoreguoti įstatymo projekto 6 straipsnio 3 dalį Pasiūlymas: 2. Pakeisti 130 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,3. Per įspėjimo laikotarpį darbdavys turi duoti   darbuotojui laisvo nuo darbo laiko naujo darbo paieškoms. Šio laiko  trukmė negali  būti  mažesnė negu dešimt procentų darbo laiko normos, tenkančios darbuotojui per įspėjimo terminą. Laisvas nuo darbo laikas suteikiamas darbuotojo ir darbdavio sutarta tvarka rašytiniu susitarimu. Už šį laiką darbuotojui paliekamas jo vidutinis darbo užmokestis, o nustačius kolektyvinėje sutartyje gali būti mokamas ne mažesnis nei Vyriausybės patvirtintas minimalusis valandinis atlygis už kiekvieną suteiktą valandą naujo darbo paieškoms.“
			Argumentai: Siekiant skatinti socialinį dialogą tarp darbdavių ir darbuotojų bei lanksčiau reglamentuoti darbo santykius, siūlome  papildyti įstatymo projektą ir pakeisti įstatymo 140 straipsnį, numatant galimybę kolektyvinėje sutartyje susitarti dėl mažesnių išeitinių išmokų dydžių. Pasiūlymas: 140 straipsnio 1 ir 2 dalių  pakeitimas 1. Pakeisti 140 straipsnio 1 ir ją išdėstyti taip: ,,1. Nutraukus darbo sutartį pagal šio Kodekso 129 straipsnį ir 136 straipsnio 1 dalies 6 punktą, atleistam darbuotojui išmokama jo vidutinio  mėnesinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė  išmoka atsižvelgiant į to darbuotojo nepertraukiamąjį stažą toje darbovietėje (kolektyvinėje sutartyje gali būti nustatyti kiti dydžiai, bet ne mažesni nei pusė šioje dalyje numatytų dydžių):“. 2. Pakeisti 140 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,2. Nutraukus darbo sutartį kitais šiame skirsnyje (išskyrus Kodekso 125 ir 126 straipsniuose, bei 127 straipsnio 1 dalyje nustatytus atvejus) ir kituose įstatymuose nustatytais atvejais, kai nėra darbuotojo kaltės, jam išmokama jo dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, jeigu įstatymai ar kolektyvinės sutartys nenustato kitaip. Šioje dalyje numatytais atvejais kolektyvinėje sutartyje gali būti nustatyta ne mažesnė nei vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka“.
5			Argumentai: Įstatymo projektas buvo rengiamas siekiant išsaugoti darbo vietas, t. y. lanksčiau reglamentuojant darbo teisinius santykius bei sudarant tokias teisines prielaidas, kad darbdaviai, norintys atleisti darbuotojus iš darbo dėl ekonominių priežasčių nesant jų kaltės,  nebūtų pernelyg apsunkinami. Todėl siūlome pakeisti įstatymo projekto 5 straipsnį bei jį papildyti 2 dalimi. Pasiūlymas: 141 straipsnio 1 ir 3 dalių pakeitimas 1. Pakeisti 141 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,1. Darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka. Jei darbuotojui priklauso ne mažesnė kaip penkių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, darbdavys šią išmoką savo sprendimu gali išmokėti ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo atleidimo iš darbo dienos, išeitinės išmokos sumų mokėjimą išdėstydamas lygiomis dalimis ir ne rečiau nei kas mėnesį išeitinės išmokos sumų mokėjimą išdėstant lygiomis dalimis, jeigu darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitaip, išskyrus atvejus kai darbo sutartis nutraukiama pagal šio Kodekso 136 straipsnio 1 dalies 6 punktą“. 2. Pakeisti 141 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,3. Kai uždelsiama  atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką. Kolektyvinėje sutartyje nustatytais blogos ekonominės padėties įmonėje atvejais už uždelstą laiką gali būti nemokama.”
			Argumentai: Siekiant sukurti palankesnes sąlygas efektyviau organizuoti darbą įmonėje bei siekiant išsaugoti darbo vietas, siūlome į įstatymo projektą įtraukti 146 straipsnio 1 dalies papildymą nauju 7 punktu ir numatyti, kad ne visas darbo dienos arba darbo savaitės darbo laikas taip pat gali būti nustatomas kolektyvinėje sutartyje nustatytais atvejais darbdavio siūlymu, numatant tam tikrą saugiklį atleidžiant darbuotoją, jei ji nesutinka dirbti ne visą darbo laiką, t. y. kai toks atleidimas užtikrintų  tolesnį įmonės funkcionavimą Pasiūlymas: 146 straipsnio 1 dalies papildymas 7 punktu Papildyti 146 straipsnio 1 dalį 7 punktu: ,,7) kolektyvinėje sutartyje nustatytais atvejais darbdavio siūlymu. Jei darbuotojas nesutinka dirbti ne visą darbo laiką, jis gali būti atleistas iš darbo pagal šio Kodekso 129 straipsnį laikantis nustatytos darbo sutarties nutraukimo tvarkos, tik kai tai būtina siekiant užtikrinti tolesnį įmonės funkcionavimą.“
			Argumentai: Siekiant lanksčiau reglamentuoti viršvalandinį darbą ir sudaryti galimybę darbuotojui ir darbdaviui susitarti, siūlome pakeisti įstatymo 150 straipsnio 2 dalį ir 151 straipsnio 7 punktą. Pasiūlymas: 150 straipsnio 2 dalies pakeitimas Pakeisti 150 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,2. Viršvalandiniai darbai paprastai draudžiami. Darbdavys  gali skirti  viršvalandinius darbus tik išimtiniais atvejais,  kuriuos nustato šio Kodekso 151 straipsnis. straipsnyje numatytais atvejais“.
			Pasiūlymas: 151 straipsnio 7 punkto pakeitimas Pakeisti 151 straipsnio 7 punktą ir jį išdėstyti taip: ,,7)  kai tai   numatyta  kolektyvinėje  sutartyje ar, jos nesant, darbuotojo ir darbdavio rašytiniame susitarime“.
			Argumentai: Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus motyvus, siūlome pakeisti įstatymo 168 straipsnio 2 dalį. Pasiūlymas: 168 straipsnio 2 dalies pakeitimas Pakeisti 168 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,2. Kasmetinių papildomų atostogų trukmę, suteikimo sąlygas  ir tvarką įmonėse, įstaigose, organizacijose, kurios yra išlaikomos iš valstybės, savivaldybių ir valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų bei kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų  nustato Vyriausybė. Kitose įmonėse, įstaigose ir organizacijose  kasmetinių papildomų atostogų trukmė, suteikimo sąlygos  ir tvarka nustatoma kolektyvinėje sutartyje ar darbo sutartyje, jei kolektyvinė sutartis nesudaryta. Darbo, kolektyvinėje sutartyje  arba darbo tvarkos taisyklėse gali būti nustatomos didesnės trukmės ir kitų rūšių negu šiame straipsnyje kasmetinės papildomos atostogos“.
			Argumentai: Siekiant skatinti socialinį dialogą tarp darbdavių ir darbuotojų bei lanksčiau reglamentuoti darbo santykius, siūlome  papildyti įstatymo projektą ir pakeisti įstatymo 195 straipsnį, numatant galimybę kolektyvinėje sutartyje susitarti dėl mažesnių prastovos apmokėjimo dydžių. Pasiūlymas: 195 straipsnio 1 ir 4 dalių pakeitimas 1. Pakeisti 195 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,1. Prastovos ne dėl darbuotojo kaltės laikas  apmokamas ne mažesniu nei  Vyriausybės  nustatytu minimaliuoju valandiniu atlygiu už kiekvieną prastovos valandą. Kolektyvinėje sutartyje gali būti nustatyti kitokie dydžiai, tačiau ne mažesni nei 0,75 Vyriausybės patvirtinto minimalaus valandinio atlygio už kiekvieną prastovos valandą“. 2. Pakeisti 195 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,4. Jeigu darbuotojas raštiškai atsisako pasiūlyto darbo pagal savo profesiją, specialybę, kvalifikaciją, kurį jis galėtų dirbti nepakenkdamas savo sveikatai, jam mokama ne mažiau kaip trisdešimt procentų Vyriausybės nustatyto minimaliojo valandinio atlygio už kiekvieną prastovos valandą arba kolektyvinėje sutartyje numatytas mažesnis dydis“.
11			Atsižvelgiant į tai, jog  daugelis įstatymo projekto nuostatų siūlomos tik iki 2010 m. gruodžio 31 d. (t. y. numatomu krizės laikotarpiu), siūlome pakoreguoti įstatymo projekto 11 straipsnį, numatant, kad nuostatos susijusios su 129 straipsnio 4 dalies pakeitimu, 140 straipsnio 1 ir 2 dalių pakeitimu, 141 straipsnio1 ir 3 dalių pakeitimu, 146 straipsnio 1 dalies papildymu nauju 7 punktu, 150 straipsnio 2 dalies pakeitimu, 151 straipsnio 7 punkto pakeitimu, 168 straipsnio 2 dalies pakeitimu ir 195 straipsnio 1 ir 4 dalių pakeitimais galiotų tik iki 2010 m. gruodžio 31 d.
			Pakeisti įstatymo projekto pavadinimą, atsižvelgiant į pakeistus straipsnius.

Teikia:

Seimo narys                                                                                                              Audrius Endzinas