2009-07-13
(Data)
PASIŪLYMAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS
2009 METŲ VALSTYBĖS BIUDŽETO IR SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETŲ FINANSINIŲ RODIKLIŲ PATVIRTINIMO ĮSTATYMO 1, 2, 3, 7, 8, 10 STRAIPSNIŲ IR 1, 3, 4, 11 PRIEDĖLIŲ PAKEITIMO
ĮSTATYMO PROJEKTO
|
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
||
|
Straipsnis |
Straipsnio dalis |
Punktas |
|
|
71 |
|
|
Argumentai: Lietuvos Respublikos Seimas 2009 m. gegužės 7 d. priėmė Lietuvos Respublikos 2009 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymą (Žin., 2009, Nr. 58-2247) (toliau – Įstatymas), kuriuo pakeista Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos (toliau – Tarnyba) metinė išlaidų sąmata, nekeičiant metinės įmokų į valstybės iždą sąmatos: 1 priedėlyje nustatyta nauja Tarnybos išlaidų sąmata 16 000 tūkst. Lt[1], iš jų paskirstoma išlaidoms 15 140 tūkst. Lt, darbo užmokesčiui 9 450 tūkst. Lt, turtui įsigyti 860 tūkst. Lt; 2 priedėlyje Tarnybos įmokų į valstybės iždą sąmata 19 000 tūkst. Lt Įstatymu nebuvo pakeista, tačiau Įstatyme naujai nustatyta 3 000 tūkst. Lt Tarnybos įmokų į valstybės biudžetą skirti bendroms biudžeto reikmėms. Įstatymu Tarnybai numatyta sąmata ilgalaikiam turtui įsigyti sumažinta 900 tūkst. Lt, o veiklos išlaidų sąmata sumažinta 2 100 tūkst. Lt. Pažymėtina, kad Įstatymu pažeidžiamas reguliavimo funkcijų finansavimo iš rinkos principas ir su tuo susiję rinkos dalyvių teisėti lūkesčiai. ES elektroninių ryšių reguliavimo pakete numatytas nacionalinės reguliavimo institucijos finansavimo iš rinkos mechanizmo principas. Šis vienas kertinių ES reguliavimo sistemos elementų yra nustatytas Europos Parlamento ir Tarybos 2002 m. kovo 7 d. direktyvos 2002/20/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų leidimo (Leidimų direktyva) (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 29 tomas, p. 337) preambulės 30 bei 31 pastraipose ir 12 straipsnyje, kur nurodyta, kad nacionalinės reguliavimo institucijos taiko įmonėms administracinius užmokesčius, kurie dengtų nacionalinės reguliavimo institucijos administracines sąnaudas, susidarančias jai valdant, kontroliuojant ir vykdant bendrojo leidimo schemą, naudojimo teises bei įmonėms taikomus specifinius įpareigojimus, bei 13 straipsnyje, kur nurodyta galimybė atitinkamai institucijai taikyti tokius užmokesčius už radijo dažnių ar numerių naudojimą <...>, kurie atitinka būtinybę užtikrinti tokių išteklių optimalų naudojimą. Valstybės narės užtikrina, kad tokie užmokesčiai būtų objektyviai pagrįsti, skaidrūs, nediskriminaciniai ir proporcingi savo paskirčiai, ir atsižvelgia į Europos Parlamento ir Tarybos 2002 m. kovo 7 d. direktyvos 2002/21/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų bendrosios reguliavimo sistemos (Pagrindų direktyva) (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 29 tomas, p. 349) 8 straipsnio tikslus, t.y. naudojami išimtinai tik reguliavimo kaštams dengti. Šis finansavimo mechanizmas reiškia tai, kad: 1) rinkos reguliavimo ir priežiūros funkcijos, kurias atlieka nacionalinė reguliavimo institucija, yra finansuojamos rinkos dalyvių sumokamais užmokesčiais už suteiktas paslaugas ir atliktus darbus, o funkcijos, nebūdingos nacionalinei reguliavimo institucijai, tačiau galimai paskirtos valstybės jas vykdyti, būtų finansuotinos iš valstybės biudžeto (Tarnyba neturi iš valstybės biudžeto finansuojamų funkcijų); 2) nacionalinei reguliavimo institucijai yra privaloma balansuoti pajamas su išlaidomis, t. y. grąžinti rinkai jos permokas per administracinių užmokesčių mažinimą, jei einamaisiais metais pajamų buvo surinkta daugiau nei numatyta, ir taip užtikrinti principo, kad rinkos dalyviai sumoka ne daugiau nei reikalinga rinkai reguliuoti ir priežiūrai vykdyti, įgyvendinimą (Tarnybos finansavimas pagal specialiąją ryšių valdymo ir kontrolės programą kaip tik ir įgyvendina šį ES reguliavimo sistemos mechanizmą). Pabrėžtina, kad tokia reguliavimo funkcijų finansavimo iš rinkos sistema reiškia pareigą lėšas naudoti tikslingai vienintelei – reguliavimo – paskirčiai, tačiau procedūriniu požiūriu yra atliekami visi veiksmai, kaip ir bet kurioje kitoje valstybinėje įstaigoje. Be to, nuo pat Tarnybos įkūrimo 2001 m. valstybės biudžetas nefinansavo Tarnybos veiklos jokia suma, t. y. Tarnybos veikla visiškai finansuojama reguliuojamos rinkos dalyvių užmokesčiais už suteiktas paslaugas ir atliktus darbus. Tai reiškia, kad de facto Tarnybos balansinė eilutė Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme yra „0 Lt“ – pajamų surenkama tiek, kiek numatoma išlaidų. Dalies lėšų skyrimas bendroms biudžeto reikmėms reiškia tiesioginį prieštaravimą minėtoms ES direktyvoms ir Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymui (Žin., 2004, Nr. 69-2382), kas reiškia dvigubą elektroninių ryšių sektoriuje veikiančių ūkio subjektų apmokestinimą, nes bendrų biudžeto reikmių tikslams elektroninių ryšių sektoriuje veikiantys ūkio subjektai, kaip ir bet kuriame kitame sektoriuje veikiantys subjektai, moka į valstybės biudžetą pridėtinės vertės, pelno ir kitus mokesčius. Tai savo ruožtu sąlygoja teisėtų lūkesčių pažeidimą, nes dalis lėšų, Įstatymu paskirta bendroms biudžeto reikmėms, nėra mokesčių mokėtojų pinigai, o tai yra rinkos dalyvių lėšos, skiriamos reguliavimo ir rinkos priežiūros paslaugoms atlikti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, siūloma patikslinti Lietuvos Respublikos 2009 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymą, atsisakant dalį Tarnybos įmokų į valstybės biudžetą skirti bendroms valstybės biudžeto reikmėms finansuoti, ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo (Žin., 1990, Nr.24-596) 16 straipsniu, papildyti Lietuvos Respublikos 2009 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymą dalimi, numatančia dalį Tarnybos įmokų į valstybės biudžetą skirti 2009 metų valstybės biudžeto apyvartos lėšoms laikinam biudžeto lėšų pajamų stygiui padengti. Šios lėšos turi būti grąžintos Tarnybos vykdomos specialiosios ryšių valdymo ir kontrolės programos finansavimui 2010 m.
Pasiūlymas: Papildyti Projektą nauju straipsniu ir jį išdėstyti taip (lyginamasis variantas): 71 straipsnis. Įstatymo 2 priedėlio pakeitimas 1. Įstatymo 2 priedėlio eilutėje „Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba“ po žvaigždutės įrašyti antrą žvaigždutę (*) ir šią eilutę išdėstyti taip: „Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba 19 000**“ 2. Įstatymo 2 priedėlio žvaigždute pažymėtoje išnašoje išbraukti žodžius „Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos – 3 000 tūkst. Lt.“ ir šią išnašą išdėstyti taip: „* Iš šių lėšų skirti bendroms biudžeto reikmėms: Aplinkos ministerijos – 28 000 tūkst. Lt (iš jų: 7 000 tūkst. Lt – iš Specialiosios Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo programos; 17 000 tūkst. Lt – iš Specialiosios gaminių ar pakuotės atliekų tvarkymo programos; 4 000 tūkst. Lt – iš Specialiosios bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo programos); Finansų ministerijos – 8 750 tūkst. Lt (iš Specialiosios nuompinigių už valstybės materialųjį turtą, pervestų į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą, kompensavimo programos); Lietuvos
automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos – 589 900 tūkst. Lt
(iš Specialiosios kelių priežiūros ir plėtros programos)
3. Papildyti Įstatymo 2 priedėlį išnaša, pažymėta dviem žvaigždutėmis: „ ** Iš šių lėšų skirti valstybės biudžeto apyvartos lėšoms: Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos – 3 000 tūkst. Lt.“ |
Teikia:
Seimo narys _________________________ Vytautas Grubliauskas
[1] Iki Įstatymo priėmimo galiojusi metinė išlaidų sąmata atitiko metinę pajamų sąmatą – 19 000 tūkst. Lt.