Seimo vakarinis plenarinis posėdis Nr. 99

2009 m. liepos 9 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojai V. BALTRAITIENĖ ir R. ŠUKYS

Piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymo 2, 4, 7, 9, 12 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-734(2) (svarstymas)

PIRMININKĖ (V. BALTRAITIENĖ, DPF*). Pradedame liepos 9 d. vakarinį posėdį.

Pirmasis popietinis darbotvarkės 1-9 klausimas – Piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymo 2, 4, 7, 9, 12 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-734. Pranešėjas – P. Luomanas, Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys. Prašom į tribūną.

P. LUOMANAS (TS-LKDF). Kolegos, komitetas pritarė šiam komiteto patobulintam įstatymo projektui. 7.21 – įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalies 5 straipsnyje vietoj žodžių „modernizuoti“ įrašyti žodį „atnaujinti“ (modernizuoti), o 3 ir 5 straipsniuose po žodžių „daugiabučio namo“ vietoj žodžio „modernizavimo“ įrašyti žodį „atnaujinimo“.

Taip pat 7.2.2 – papildyti įstatymo projektą 7 straipsniu. 7 straipsnis yra pasiūlymas Vyriausybei: Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki šių metų rugpjūčio 31 d. patvirtina šiam įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės aktus.

PIRMININKĖ. Ačiū pranešėjui. Aplinkos apsaugos komiteto išvadą turėtų perskaityti pirmininkas, bet nemanau. Prašom. J. Urbanavičius.

J. URBANAVIČIUS (TS-LKDF). Laba diena. Aplinkos apsaugos komitetas svarstė šį klausimą ir pritarė bendru sutarimu.

PIRMININKĖ. Ačiū. Diskusijoje yra užsirašę 7 Seimo nariai. Pirmasis – K. Daukšys. Nėra salėje. Gal pradedame nuo frakcijų, kol visi susirinks? Yra užsirašę. Gal pirmasis – A. Melianas. Yra. Eisite kalbėti? Jums reikia iš tribūnos, nes dalyvaujate diskusijoje. Prašom.

A. MELIANAS (LCSF). Atsiprašau, kolegos. Įstatymo esmė yra teisinga dėl galimybės papildomai kompensuoti kreditą ir palūkanas, tačiau jo turinys, mano įsitikinimu, nėra teisingas. Atsiprašau, jo forma nėra teisinga. Nes šiuo metu piniginė parama yra socialinė pašalpa ir kompensacija už šildymą ir kitus komunalinius patarnavimus. Šiuo įstatymu mes įvedame naują paramos formą, t. y. kreditų ir palūkanų kompensavimą. Manau, tai struktūriškai nepagerina įstatymo, kuris vadinasi Piniginės paramos įstatymu. Todėl manyčiau, šiuos klausimus, kuriuos būtina spręsti, siekiant modernizuoti daugiabučius, reikėtų spręsti per kitus įstatymus arba per kitas programas. Manyčiau, įstatymo iniciatoriai galėtų paieškoti kitos formos, o ne per Piniginės paramos įstatymą. Dar kartą sakau, yra labai svarbu skatinti modernizavimą ir numatyti kompensavimo mechanizmus. Ačiū.

PIRMININKĖ. Ačiū už nuomonę. M. Žasčiurinskas, Darbo partijos frakcija.

M. ZASČIURINSKAS (DPF). Laba diena, gerbiamieji kolegos. Priešpiet išgirdome gana įdomų teiginį, kad ekonomika yra tolygi fizikai. Išties buvo įdomus teiginys. Mes dažnai kalbame apie ekonominę situaciją. Įsivaizduokime tokį vaizdelį: gruodis, žmogui skauda pirštą, pradeda šaukti, kad su koja blogai, bet nupjauname ranką, po to šaukiama ir gąsdinama toliau, kad skauda pirštą, kurio jau nėra, tada nupjauname koją. Bet svarbiausia, kad nupjaunama ne sau, bet nupjaunama kitam, tam vargšui žmogui, o po sakoma, praėjus 9 mėnesiams, kaip ir priklauso pagal biologinį ritmą, – jūs juk suprantate, kokia šiandien ekonominė situacija? O kas tą ekonominę situaciją paleido? Kas išsuko tą spiralę ir toliau tas spirales suka? Čia tokie jau ekonomikos dėsniai yra. Ir šis įstatymo projektas, kuris pateiktas, iš esmės savo deklaruojamu noru yra, aišku, pozityvus. Koks yra deklaruojamas noras? Kad reikia modernizuoti gyvenamuosius namus, juos apšiltinti ir kad nenukentėtų tas paprastas vargšas žmogus, kurių bene 80 % ir gyvena tuose primityviuose tarybiniais laikais nuo 1959 m. statytuose daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose.

Taigi noras yra geras ir sveikintinas, tačiau, kokie siūlomi sprendimai? Mes ne vieną kartą kvietėme specialistus, ir vakar į komitetą buvo atėjęs vienas finansų specialistas, kaip aš dažnai sakau, po šeštojo klausimo atsakė tiesiai. Ar tas vargšas žmogus, kuris neturės pinigų (čia visa esmė ir yra), ar iš jo galutiniu variantu bus atimtas butas, ar ne? Mes išgirdome atsakymą, kad bus, bet buvo pasakytas niuansas – atsakys ne tas žmogus, kuris neturės pinigų, bet bendrija. Nes teisinga, įstatymo projekte yra parašyta, kad kredito sutartys sudaromos su bendrija, bet kuris žmogus finale pagal šitą pateiktą įstatymo projektą bus remiamas? Tas, kuris neviršys to lemiamo limito 350 Lt, bus remiamas. Jo remiamumo lygis matuojamas kas tris mėnesius, ir taip 20 ar 15 metų iš eilės. Kas tris mėnesius jis bus testuojamas, ar jis remiamas, ar ne. Neduok Dieve, jis, pavyzdžiui, viršys daugiau negu 2 %, pavyzdžiui, 12–14 Lt sumą jis viršys! Jis negaus tos vadinamosios paramos, kai Vyriausybė dengs jo palūkanas. O jeigu jam dar reikia mokėti už mažą vaiką darželyje, jeigu jam dar reikia išleisti kitą vaiką į mokslus, kur reikia dengti 80, 60 tūkst. Lt palūkanas, tai toks žmogus, neturėdamas realių pajamų, faktiškai 10, 12, 15 Lt viršydamas tą valstybės remiamą ribą, tampa visiškai neapsaugotas. Todėl aš ir sakau, sveikintina pati idėja, deklaruojama idėja, bet visiškai nepriimtinas siūlomas mechanizmas.

Atkreiptinas dėmesys dar į vieną tokį aspektą, kurio nėra šiame įstatyme, kuris yra pagrindiniame įstatyme. O į pagrindinį įstatymą kokios įtrauktos nuostatos? Tai yra privalomumas. Vadinasi, žmogus privalo tai daryti, nepaisant nuo jo norų, nes sprendimus priima 50+1 procentas žmonių. Tai yra šiek tiek turtingesni žmonės nuspręs, kad į šitą pavojingą ekonominį kelią turi nueiti ir tas, kuris neturi arba negali turėti pinigų. Todėl manau, pritardamas štai tokiam ekonominiam vaizdeliui, kad kai kalbama viena, o daromas kitas mechanizmas, reikėtų dar kartą susimąstyti ir išsikelti kiekvienam Seimo nariui klausimą, ar iš tiesų mes norime padėti tam varganam žmogui, ar mes tik norime per daug žodžių, nusiųsti visuomenei žinią, kad mes norime padėti žodžiais, o darbais žmogų pastatyti į tokią padėtį, kad anksčiau ar vėliau, aš kartoju visiškai rimtai, tai patvirtina ir visi specialistai, iš jo bus atimtas butas, kai tokia sistema. Ačiū.

PIRMININKĖ. Ačiū. Diskusijoje užsirašė dalyvauti K. Daukšys.

K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, pirmininke. Na, M. Zasčiurinskas čia pasakė daug teisingų žodžių apie tai, kaip šitas įstatymas atrodo. Šitas įstatymas atsirado iš to, kad valdžia nori renovuoti prievartos būdu daugiabučius namus. Kadangi supranta, kad yra dalis žmonių, kurie niekaip negalėtų atsiliepti į šitą dalyką, tai jiems lyg ir numeta piliulę sakydami, na, jums nereikės mokėti arba mes už jus padengsime, arba dar ką nors padarysime. Iš tikrųjų ta piliulė yra tam tikras sūris spąstuose, kaip žinote, jis niekada nebūna nemokamas. Manau, kad nereikia taip apgaudinėti žmonių. Žmonėms reikia labai aiškiai pasakyti, kad yra aiškios sistemos, kai žmonės iš tikrųjų gali normaliai dalyvauti renovacijoje. Dabar valdžia, neturėdama pinigų pačiai namų renovacijai, sako, kad jinai turės pinigų padengti už žmones, kurie neturės pinigų apmokėti tą renovaciją. Na, gerbiamieji, čia yra, taip sakant, plikas, basas, pats neturi už ką sumokėti, bet už tave sumokės. Taip nebus, todėl nebus ir tos renovacijos programos, aš esu įsitikinęs šiandien. Mes nieko nepadarysime, nes jinai jau gimė negyva pagal tuos įstatymus, kurie pateikti. Tai šitas įstatymas toks ir liks – gero noro žmonėms parodymas, daugiau nieko. Todėl aš manau, kad jį šiandien ir priimti… Galime pabandyti, ar balsuosite už, ar balsuosite prieš, nuo to realiai niekas nepasikeis, nes pati namų renovacija, tokia, kokia jinai dabar sumanyta, be valstybės pinigų, už žmonių pinigus ir iš tikrųjų skirta bankų pelnams gauti ir bankams sustiprinti… Štai taip reikia iš karto ir pasakyti. Šitas dalykas neveiks. Jeigu tas dalykas neveiks, tai ir visi įstatymai, kurie su tuo susiję, bus nereikalingi, bet jeigu jisai pradės veikti, tai vienintelis dalykas, kurį aš jums sakau, neišloš iš to reikalo nei tie žmonės, kurie renovuos butus, nes Vyriausybė iki šiol nėra pasakiusi, kiek kainuos vieno kvadratinio metro renovavimas, galbūt bankams reikės daugiau sumokėti, negu šilumos sutaupys, nei valstybė išlos, nei žmonės išloš, vienintelis dalykas – bankas, kuris turės garantuotą klientą, už kurį, jeigu kas, garantuoja valstybė ir kuris pastoviai iš jo melš pinigėlius. Ačiū už dėmesį. Balsuokite pagal savo sąžinę.

PIRMININKĖ. Ačiū. Toliau diskusijoje dalyvauja V. P. Andriukaitis.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Kolegos, prieš tai kalbėję kolegos išsakė nemažai abejonių. Iš tiesų nesikartodamas, aš manau, kad apskritai, ko gero, šio įstatymo nuostatas reikėtų gerokai apsvarstyti ir galbūt jas įpinti į vieną įstatymą dėl daugiabučių namų renovavimo. Bet iš esmės klausimas yra kur kas gilesnis.

Aš norėčiau apeliuoti į tuos kolegas Seimo narius, kurie atsimena butų pirminio privatizavimo įstatymo kūrimą, kai mes, galvodami, kad valstybė privatizuojant butus pirmiausia atliks einamąjį remontą pastatų išorės sienų, boilerinių ir taip toliau, liftų ir visa kita, ir po to leis privatizuoti butus. Č. Stankevičius atsimena šitas diskusijas, A. Šimėnui ir man teko būti toje pačioje darbo grupėje. Deja, tuo metu valstybės pažadas, kad ji prisiims atsakomybę už privatizuojamų namų kokybę liko tuščias. Po to atsitiko taip, kad keitėsi įstatymų bazė ir visą tą naštą mes tyliai ramiai numetėme savivaldybėms. Savivaldybės irgi pamatė, kad tai yra tuščias maišas, nėra pinigų, po to ramiai per jungtinę nuosavybę, per ką perkėlė gyventojams. Taigi, kolegos, mes turime didelį akivaizdų buvusių valstybės įsipareigojimų perkėlimo gyventojams procesą. Todėl aš, pavyzdžiui, manau, kad reikėtų svarstyti kitokį daugiabučių ir apskritai individualių namų renovavimo planą. Juk šiuo atveju lygiai taip pat žmonės, gyvenantys atskiruose individualiuose namuose su šiferiniais stogais, prastos kokybės pastatuose su prasta termoizoliacija, o dar nemažai žmonių naudojasi centralizuotu šildymu… Čia viskas priklauso nuo miestelių infrastruktūros, nuo buvusių gamyklų ir daugelio kitų dalykų. Kolegos iš įvairių rajonų puikiai žino, kad infrastruktūros situacija labai skirtinga. Bet mes galėtume pasinaudoti tuo 1990 metų modeliu. Įsivaizduokime, jeigu valstybė pasakytų taip: visiems gyventojams mes įsipareigojame renovuoti arba apšiltinti, arba pagerinti termoizoliacines jų būsto savybes visiems Lietuvos gyventojams.

Mes imamės dviejų dalykų. Pirma, nustatome, kad visi gyventojai gauna tam tikrą remiamų pajamų dalį investiciniais čekiais. Aš vėl apeliuoju į tą investicinių čekių mechanizmą, kuris kažkada visiškai neblogai veikė atliekant pirminį butų privatizavimą ir kitus dalykus. Jis neabejotinai turi savo pliusų ir minusų. Tačiau jeigu žmonės žinotų, kad jie dalį paketo gauna investicinių čekių pavidalu, visi Lietuvos mokesčių mokėtojai, o kita dalis imama ir nustatomas pastovus mokestis taip, kaip dabar kaupia buvę kooperatyvai apskritai namams modernizuoti, stogams modernizuoti. Jūs žinote, kad gyventojai bendrijose moka dalį pinigų dėl būsimų numatomų darbų. Tai šiuo atveju, tarkime, būtų sakoma, kad taip, yra tam tikra įmoka, kurią visi gyventojai solidariai moka. Ir pradedama pagal planą renovuoti, rekonstruoti daugelį namų. Ta įmoka tikslingai eina į fondą ir iš to fondo žinoma, kad yra tikslinga įmoka, ir žinoma, kiek namai gali būti renovuojami eilės tvarka. Kitą dalį to vaučerio dalis žmonių gali paleisti į rinką, gali parduoti tą vadinamąjį čekį, jeigu jie vienaip ar kitaip mato, kad jie gali pasinaudoti kitokiu būdu ir pagreitinti savo procesus ir panašiai. Tokių schemų man teko matyti, daugelis specialistų tikrai diskutavo apie paprastesnes, efektyvesnes ir labiau planuojamas schemas, kaip būtų galima daryti modernizavimą, tiksliau sakant, atnaujinimą ne tik daugiabučių, bet ir individualių namų ir nesupriešinti mokesčių mokėtojų. Taip pat išspręsti socialiai remtinų žmonių problemą.

Dabar, kolegos, akivaizdu, kad mes čia turime labai painią problemą. Pirma, aišku, kad mes čia supainiojome socialinę pašalpą ir supainiojome būsto kompensacijų mechanizmus už šildymą, už visa kita, taip pat negalime atsakyti į klausimą, kokiai piniginei (socialinei) paramos rūšiai būtų priskiriama šita kredito palūkanų, kredito apmokėjimo sistema. Atsakymo nėra, mechanizmas yra prastas. Todėl iš tikrųjų pritarčiau tiems kolegoms, kurie siūlytų nepritarti šiam sumanymui, o iš naujo persvarstyti daugiabučių namų ir vienbučių individualių namų apšiltinimą, atnaujinimo problemas pagal kitokią koncepciją. Ačiū.

PIRMININKĖ. Ačiū. Toliau diskutuoti kviečiamas E. Žakaris.

E. ŽAKARIS (LSDPF). Gerbiamoji pirmininke, gerbiamieji kolegos, aš gal norėčiau pirmiausia pradėti nuo reikalavimų. Pagrindiniam įstatyme yra aiškiai pasakyta, kad valstybės parama bus teikiama tokiu atveju, jeigu po renovacijos bus pasiekta ne mažesnė kaip D pastato energinio naudingumo klasė, o jeigu dar norima gauti valstybės papildomą 15 % paramą, tai reikia, kad būtų pasiekta C klasė, dar aukštesnė. Vadinasi, jau tas, kas norės renovuoti, aš manau, stengsis padaryti viską gerai. Pakalbėjus su statybininkais, maždaug yra tokia nuomonė, aišku, priklauso nuo namo būsenos, kad kiek yra butų, tai butui panašiai kainuotų tarp 30 ir 50 tūkst. Lt. Per 15 metų yra grąžinimas, tai, vadinasi, apie 200–250 Lt mokėti.

Dabar apie šitą įstatymą, tai yra žmones, kurie būtų remiami. Noriu priminti tam, kas nesusidūrė su tais įstatymais, nes aš manau, kad dalis nesidomi tomis detalėmis. Pagal šitą įstatymą, kadangi prilyginama kompensacija kaip už šildymą, o už šildymą yra tvarka labai paprasta, kad iš kiekvieno šeimos nario pajamų atimama, sudėjus į krūvą pajamas, už kiekvieną žmogų atimama po 350 Lt ir nuo likusios sumos už šildymą yra mokama, jeigu žmogaus pajamos – ne daugiau kaip 20 %, tai nekompensuojama, jeigu daugiau, tuomet tai, kas virš 20 %, yra kompensuojama. Konkrečiai paimkime pensininką ar pensininkę. Gyvena vieno kambario bute, nes kaip tik tokių kreipiasi ne vienas jau išsigandę, gauna pensiją apie 500 Lt, vieno kambario buto šildymas apie 150 Lt, vadinasi, kompensuos apie 120 Lt, apie 30 Lt mokės savo. Vadinasi, renovacijai kompensuojama bus apie 120 Lt, tiek pat, o reikia apie 200 Lt per mėnesį.

Dar vienas momentas. Kompensacija už šilumą vyksta pusę metų, kai vyksta šildymas. Vasarą tam pensininkui, kai 500 Lt pensija, reikės 200 Lt mokėti pusę metų iš savo. Ar turės iš ko? Tai vienas momentas.

Kitas momentas – dirbantys žmonės. Tarkime, dabar yra nemažai bedarbių, jie gauna bedarbio pašalpą ir galbūt jiems iš pradžių bus kompensuojama. Tačiau jeigu tam bedarbiui bus pasiūlytas darbas ir jis įsidarbins, tai vėl priklausomai nuo pajamų dydžio jam gali viskas keistis, nes kas 3 mėnesiai reikia teikti socialinės paramos skyriui savo pajamas. Vadinasi, žmogus, buvęs remtinas, staiga gali atsidurti tokioje situacijoje, kai reikės mokėti. Tada gal kai kurie žmonės ir nenorės daugiau apmokamo darbo, atsiranda galimų piktnaudžiavimų.

Aš manau, kad patys principai, šitame įstatyme numatyti, kas gali būti remiami, kad tai priklausytų nuo pajamų, nuo remiamos kvadratūros, visa tai yra gerai, tačiau kita dalis negali būti susiejama su kompensacija už šildymą. Tai turi būti visai kiti kriterijai, aiškūs ir dydžiai, ir laikas, nes priešingu atveju atsitiks taip, kad pradėsime tuos žmones, kurie visą gyvenimą dirbo ar ten kas turėjo kitokių problemų, mažesnes pensijas, kai reikės pradėti tuos žmones į gatvę vyti, tai nežinau, kaip mes jausimės. Taigi pritarti tokiai redakcijai kaip dabar tikrai negalime. Ačiū.

PIRMININKĖ. Ačiū. Toliau kviečiamas A. Sysas.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, jau daugelis kolegų kai ką išsakė. Aš tik norėčiau priminti, kad šis įstatymas yra lydintysis. Daugelis kolegų kalbėjo apie tuos įstatymus, kuriuos mes jau svarstėme, tai yra dėl modernizavimo.

Po svarstymo komitete aš negavau pakankamai atsakymų ir stoviu čia, tribūnoje, ir bandysiu išdėstyti tuos nuogąstavimus tribūnoje, kalbant tik apie šitą įstatymą, nekalbant apie pagrindinį įstatymą, kuris skirtas atnaujinti, arba modernizuoti, tiksliau, apšiltinti daugiabučius namus.

Man, kaip praktiškam žmogui, nesuprantamas pirminis procesas. Aiškinamajame rašte pateikėjai rašė, kad šito įstatymo įgyvendinimui nereikia pinigų. Tai man iš karto sukelia šypseną, nes teko šiltinti savo namą ir žinau, kiek tai kainuoja. Niekas nedaro už dyką, reikia iš pradžių sumokėti pinigus. Čia tas praktinis dalykas ir prasideda. Nors teoriškai kalbame apie tai, kad mūsų biudžete numatytos lėšos kompensavimui už šildymą, už vandenį socialiai remtinoms šeimoms, bet grynai praktiškai pažiūrėkime į procesą. Mes kalbame tik apie tuos namus, kuriuose atsiras norinčių daugiau kaip pusė, jie pradės tą procesą, ir, sakykime, mažiau negu pusė nepritartų šitam procesui. Bet jeigu bus priimtas įstatymas, įsukami į šitą reikalą, tai tada būsimųjų išmokų, kompensacijų už šildymą ir šaltą vandenį, už karštą vandenį, už gyvatuką… tom lėšom bus dengiamos palūkanos ir kreditas. Išsidėsto 15 metų, iškyla kitų įvairių problemų. Jeigu žmogaus pajamos vieną mėnesį šiek tiek viršys, jis bus išbrauktas iš tų, kas gali gauti paramą, turės pats padengti. Bet aš dabar nelendu į patį teisinį procesą, kur bus labai daug klausimų. Bet pačiam pirminiam procese tie gyventojai, kurie gyvena tame name, kuris bus modernizuojamas, turės paimti paskolą ir už tuos žmones, kurie neturi pinigų ir nenori dalyvauti šitame procese, bet bus verčiami. Ir kaip savivaldybės iš tikslinių lėšų grąžins šitoms grupėms žmonių, kurie norės modernizuoti namą, šitas įstatymas ir neatsako.

Kitas svarbus klausimas, nes tai yra Paramos nepasiturinčioms šeimoms įstatymas. Aš visiškai sutinku su tuo, ką išdėstė komiteto kolega A. Melianas, čia atsiranda nevisiškai atitinkanti pavadinimą parama. Bet ką mes darysime su tais namais, kuriuose neatsiras ta grupė – 50 plius vienas, – kuri norės renovuoti, arba atnaujinti, savo namą. O tokių yra dauguma Lietuvoje. Kaip su šitais namais? Kas imsis to paskolos ėmimo, padengimo iš šitų lėšų, skirtų tikslinėms išmokoms? Šitam įstatyme atsakymo nėra.

Todėl tikrai negaliu pritarti, nes lieka be galo daug klausimų, jau nekalbant apie tas problemas, kurias išsakė kolega M. Zasčiurinskas, apie galimybę iš viso, vykstant šitam procesui, prarasti būstą. Bet tai jau yra kito įstatymo problema. Labai ačiū.

PIRMININKĖ. Ačiū. Diskusijas baigiame. B. Vėsaitės nėra, kuri užsirašiusi. Toliau. Noriu pasakyti, kad buvo pateiktos pataisos, pasiūlymai šiam įstatymo projektui, tačiau M. Zasčiurinskas atsiėmė ir įregistravo naujas pataisas, bet jos įregistruotos tik šiandien, todėl bus svarstomos komitete ir Seimui pateiktos priėmimo stadijoje. Taip pat ir E. Žakario, J. Juozapaičio ir A. Rimo. M. Zasčiurinskas kažką nori? Tuoj įjungsiu, palaukite. Prašom.

M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, aš savo pataisų neatsiėmiau, tuo labiau kad mano pataisa ten yra dviejų dalių. Vienos dalies aš šiandien užregistravau patikslinimą, bet kita taip ir liko.

PIRMININKĖ. Mes kalbame apie 7 d., kurios atsiimtos. Šios dienos kurios yra, jos bus, bet jos per vėlai pateiktos ir priėmimo stadijoje bus. Komitetas apsvarstys ir pateiks.

M. ZASČIURINSKAS (DPF). Bet aš neatsiėmiau savo pasiūlymo, kurį pateikiau gerokai anksčiau.

PIRMININKĖ. Mes matome, kad atsiimta, pas mus rodo.

M. ZASČIURINSKAS (DPF). Aš nežinau, kas atsiėmė, aš tai neatsiėmiau.

PIRMININKĖ. Kuriam straipsniui jūsų yra?

M. ZASČIURINSKAS (DPF). 7 straipsnio 6 dalis.

PIRMININKĖ. Čia parašyta, kad atsiimta. Per komitetą registruota…

M. ZASČIURINSKAS (DPF). Aš tos pataisos neatsiėmiau. Aš pateikiau antrą pataisą, kur įrašiau kitas komercines patalpas, čia yra kita pataisa.

PIRMININKĖ. Yra taip parašyta jūsų: vietoj anksčiau registruotos šitos teikiamos.

M. ZASČIURINSKAS (DPF). Nežinau, kas parašė.

PIRMININKĖ. Galime svarstyti, jeigu tai ne tas pats, bet tai yra iš tikrųjų dokumentai. Prašom, pristatykite.

M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gerbiamieji kolegos, šitoje pataisoje yra du aspektai. Visuose įstatymuose yra vartojamas terminas: „butų ir kitų patalpų“. Šitame įstatyme… Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų – visuose dabar jau galiojančiuose įstatymuose taip rašoma. Tas pats rašoma ir Civiliniame kodekse. Šitame įstatymo projekte „ir kitų patalpų“ buvo praleista, todėl aš pateikiau pasiūlymą, kad reikia papildyti žodžiais „ir kitų patalpų“. Kas čia turima galvoje? Jeigu daugiabučiame gyvenamajame mes vykdysime modernizavimą, jis vykdomas pagal butus ir pagal priklausinius prie butų. Tuo atveju, o tokių atvejų yra visuose namuose, jeigu yra patalpų, pavyzdžiui, boilerinių, šilumos punktų, elektros skydinių arba kitų panašaus pobūdžio patalpų, jos yra tame gyvenamajame pastate, bet į rėmimą nepatenka. Tada po kažkurio laiko gali iškilti tokia procedūra, kad kontrolieriai pasakys: o kokiu pagrindu jūs finansavote šitą plotą, kuris neįeina į butus? Todėl aš ir siūlau, kad 1 dalyje būtų įrašyti žodžiai „ir kitų patalpų“. Tai viena dalis.

Ir kita dalis…

PIRMININKĖ. Truputį trumpinkite.

M. ZASČIURINSKAS (DPF). Tada nekomentuosiu.

PIRMININKĖ. Kaip? Išjungė. Gerai. Kas pristatys komiteto nuomonę? Išvadas prašom.

P. LUOMANAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, dėl šito „ir kitų patalpų“ įrašymo komitetas balsavo ir nepritarė, todėl ponas Mečislovas šiandien registravo naują papildymą – pridėjo „išskyrus komercinių“. Taigi žodeliams „ir kitų patalpų“ nebuvo pritarta. Buvo taip: „Jei daugiabučio namo butų savininkai įgyvendina“ ir t. t., kaip tekste. „Ir kitų patalpų“ komitete nebuvo pritarta. Ačiū.

PIRMININKĖ. Ačiū. Norite, kad balsuotų už šitą, Mečislovai?

M. ZASČIURINSKAS (DPF). Jau įjungėte, ačiū. Aš galvoju, kad balsavimas nereikalingas po tokio išaiškinimo, nes aš suprantu, kad komitetas, prirašius žodžius „išskyrus komercines patalpas“, pritars. Todėl aš galvoju, kad dabar nebalsuokime, o balsuosime dėl kito pasiūlymo.

PIRMININKĖ. Aš jums ir sakiau, kai jūs atsiėmėte savo pataisą ir įrašėte kitą pataisą. Ačiū. Priėmimo metu jūsų pataisos bus svarstomos. Daugiau nėra? Dėl viso po vieną nuomonę. Už nuomonę – V. Matuzas.

V. MATUZAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų sveikinti galima mūsų Vyriausybę, kad galų gale šis vienas galbūt svarbiausių sudedamųjų įstatymų, kurie pradės daugiabučių renovavimo programą, pasiekė Seimą. Mes šiandien svarstymo metu kaip tik analizuojame, kokiu būdu nepasiturintys žmonės, kurie šiandien gauna kompensacijas, galės dalyvauti butų modernizavimo programoje. Kai turėsiu gerą progą, pabandysiu jums visiems padalinti Finansų ministerijos pateiktą medžiagą, kuri eliminuoja visas kalbas, kad ta programa lyg ir bus neveikianti, kad ta programa yra prasta ir nepasiturintiems žmonėms bus skausminga.

Noriu pasakyti keletą akcentų, kad dabartinė veikianti sistema negarantuoja, šiandien veikianti įstatyminė bazė negarantuoja, kokiu būdu tos kompensacijos būtų. Priėmus tokį įstatymą, pasidaro labai aišku ir suprantama. Yra du dalykai: yra visos garantijos, kad visą tą laikotarpį, tarkime, 20 metų, nepasiturinti šeima kompensacijas kaip gavo, taip gaus; antras dalykas, per 20 metų valstybė, mokėdama kompensacijas po renovacijos, išlošia, per 20 metų turi pliusinį dalyką, pliusinį rezultatą. Tai aš noriu pakviesti, gerbiamieji kolegos, prisidėti balsuojant už, nes ta programa iš tikro yra realiai veikianti ir reikia ją kuo greičiau „paleisti“. Aš kviesčiau jus visus pritarti.

PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė prieš – K. Daukšys. K. Daukšys –nuomonė prieš.

K. DAUKŠYS (DPF). Atsiprašau. Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Iš tikrųjų, kaip jau ir sakiau, tas įstatymas yra parengtas kaip saldainis žmonėms, kurie turi mažesnes pajamas ir abejoja, ar galės dalyvauti renovavimo programose. Juo yra užmaskuojamas tas dalykas, kad visi tie žmonės taps tam tikrų bankų įkaitais. Valstybė, neturėdama pati pinigų renovacijos programai nors kiek duoti, tuo pačiu metu žada, kad ji už tuos žmones padengs įnašus, procentus arba kitus dalykus. Aš manyčiau, kad tai yra mažiausiai nesąžininga žmonių atžvilgiu sukelti tokias viltis, kai pats neturi pinigų kišenėje. Gyvenime tokie žmonės vadinami alfonsais. Aš nenorėčiau, kad Seimas tokiu taptų, todėl siūlau balsuoti prieš.

PIRMININKĖ. Ačiū. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas pritaria po svarstymo šiam įstatymo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.

Balsavo 91 Seimo narys. Už – 44, prieš – 10, susilaikė 37. Įstatymo projektui po svarstymo nepritarta. Dabar turime apsispręsti atiduoti kitam komitetui. Yra trys galimybės: grąžinti projektą pagrindiniam komitetui tobulinti, grąžinti iniciatoriams projektą tobulinti iš esmės ir atmesti projektą, o prireikus pavesti parengti naują. Noriu sulaukti siūlymų. Pirmas – K. Daukšys. Prašom.

K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Aš manyčiau, kad iniciatoriai turėtų patobulinti projektą iš esmės. Taip ir siūlytume nutarti Seimui.

PIRMININKĖ. Yra vienas siūlymas – iniciatoriams tobulinti įstatymą iš esmės. Toliau per šoninį mikrofoną – P. Luomanas. Prašom.

P. LUOMANAS (TS-LKDF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, įvyko nesusipratimas. Kadangi buvo ilgai diskutuojama dėl gerbiamojo M. Zasčiurinsko pataisos, todėl daugelis balsavo prieš. O kadangi balsuojama už visą įstatymo projektą, todėl labai prašyčiau frakcijos vardu pakartoti balsavimą. Ačiū.

PIRMININKĖ. Aš, kaip posėdžio pirmininkė, tikrai tokio sprendimo nepriimsiu. Yra trijų balsų skirtumas. Ir baikime tuos cirkus vieną kartą Seime. Jeigu nesusigaudote, kaip balsuojama už įstatymą, sėdėkite darbo vietose ir klausykite, kaip vyksta diskusija. Viskas. Balsavimo tikrai nebus. Dabar apsisprendžiame, ką darome po svarstymo su projektu. Prašom. A. Endzinas.

A. ENDZINAS (LSF). Dėkoju už suteiktą galimybę pasakyti frakcijos nuomonę dėl balsavimo. Frakcijos vardu mes pritariame tik ką pasakytam pasiūlymui dėl pakartotinio perbalsavimo, nes iš tikrųjų diskusija dėl pataisos buvo kiek ilgoka ir įvyko nesusipratimas. Dėkoju. Frakcijos vardu prašome pakartoti balsavimą.

PIRMININKĖ. Noriu pasakyti: pagal Statutą priima sprendimą posėdžio pirmininkas. Prašom. K. Daukšys.

K. DAUKŠYS (DPF). Gerbiamoji pirmininke, aš siūlau nutraukti šios dienos posėdį, nes valdanti dauguma visiškai nepasiruošusi dirbti. Jie, ko gero, susirinko čia pasėdėti, „pakaifuoti“ ar dar ką nors padaryti, bet dirbti nenori.

PIRMININKĖ. Manau, kad diskusiją baigiame. Petrai, baigiame.

P. GRAŽULIS (TTF). Protokolui, kad įskaitytumėte ir mano balsą prieš. Kortelė nesuveikė, buvau įdėjęs banko kortelę.

PIRMININKĖ. Pinigų neduoda. Šis balsas iš esmės nieko nekeičia, nes persvara buvo akivaizdi. Dabar, kaip minėjau, yra trys variantai. Turime apsispręsti. Vienas pasiūlymas buvo grąžinti iniciatoriams tobulinti įstatymą iš esmės, kito nėra. Prašom balsuoti už šitą pasiūlymą. Taip. Premjeras A. Kubilius. Prašom.

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, kadangi tai yra po komiteto sprendimo toks projektas, tai aš siūlau grąžinti komitetui tobulinti.

PIRMININKĖ. Taip, yra du pasiūlymai. Būtų alternatyvus balsavimas. Pirmas pasiūlymas – grąžinti iniciatoriams tobulinti. Kas pritaria šitam, balsuoja už, kas balsuoja prieš, grąžina pagrindiniam komitetui. Prašom klausyti atidžiai. Dar kartą kartoju: kas balsuoja už, grąžina iniciatoriams tobulinti, kas balsuoja prieš, grąžina pagrindiniam komitetui. Pirmas pasiūlymas buvo grąžinti iniciatoriams. Eilės tvarka.

Balsavo 99 Seimo nariai: už – 43, prieš – 56. Grąžinama pagrindiniam komitetui tobulinti. Taip, jeigu suspės, tai rytoj grąžinsit… Taip, per šoninį mikrofoną – A. Endzinas.

A. ENDZINAS (LSF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, ar tokiu atveju neturėtų keistis pagrindinis komitetas?

PIRMININKĖ. Ne. Yra vienas iš variantų.

A. ENDZINAS (LSF). Neturi? Gerai, dėkui.

PIRMININKĖ. …Kad gali tam pačiam. Toks buvo pasiūlymas premjero – grąžinti tam ir nubalsavot taip.

Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-791(2) (svarstymas) (Vyriausybė siūlo svarstyti ypatingos skubos tvarka)

Pereinam prie kito darbotvarkės klausimo – 1-10. Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-791. Pranešėjas – Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys A. Melianas. Atsiprašau, pirmininkas D. Jankauskas.

D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, gerbiamos ir brangios mamos, auginančios vaikus ir atėjusios klausytis mūsų posėdžio. Vykdau pareigą ir prievolę pristatyti Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvadą dėl po svarstymo pateikto Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo projekto.

Komitete išties svarstymas vyko ganėtinai sudėtingai, nes ir klausimas yra jautrus, taip, kaip ir šiandien Aktyvių mamų sambūris kelia, klausia tiesiog už šito Seimo langų ir sienų, ar Lietuvai reikia vaikų. Aš manau, kad iš tiesų ir užsirašiusių kalbėti diskusijoje šiuo klausimu gausa rodo, kad gerbiami politikai šioje salėje tikrai linkę nepraleisti progos, pasinaudodami dalyvaujančiais svečiais posėdyje, pasinaudodami kamerų gausa, pasakyti garsiai ir išraiškingai, kad Lietuvai reikia vaikų, ir iš tiesų, manau, kitaip nė vienas negalvoja šioje salėje. Tačiau klausimas yra kitas. Prieš pristatydamas komiteto siūlomą sprendimą, noriu vis dėlto akcentuoti, kodėl komitetas keitė, gana nemažai keitė tą siūlymą, kuris buvo atėjęs ir kuriam po pateikimo pritarė Seimas, – Vyriausybės pateiktam projektui. Todėl, kad pagrindinis klausimas – ar galime skolintis iš būsimųjų kartų įvertindami šios dienos ekonominę situaciją, nes bandymas pragyventi, paprastai tariant, kaip nors iki pirmadienio, nemažinant šiandien ir nesiekiant nieko daryti, atsilieptų daug skaudžiau ateities kartoms ir galų gale tiems patiems vaikams, apie kuriuos kalbame. O komitete svarstant Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus, piliečių ir jų asociacijų pateiktas pastabas, pasiūlymus į juos buvo daugeliu atvejų atsižvelgiama. Buvo labai daug kolegų Seimo narių pasiūlymų. Ir galutinis komiteto sprendimas yra toks: teikti Seimui svarstyti patobulintą įstatymo projektą, kuris susideda iš trijų straipsnių, tačiau straipsnių turinys gerokai skiriasi. Esmę trumpai pristatysiu, nes, kolegos, visi komiteto išvadą turite.

Pirmiausia šiuo metu jau paskirtos arba kurios bus paskirtos iki 2010 m. gegužės 1 d. (šiandien užregistruotas pasiūlymas iki liepos 1 d.) pašalpos būtų mažinamos 10 %, tačiau iki ne mažesnės kaip minimali mėnesinė alga ribos. Kitaip sakant, jeigu mažinimas turėtų įtakos, kad motinystės pašalpa yra mažesnė nei 800 Lt, kokia yra šiandien minimali mėnesinė alga, tai būtų mažinama mažesne dalimi. Tvarka motinystės, tėvystės pašalpų keistųsi nuo kitų metų, t. y. 2010 m. gegužės 1 d. Kaip minėjau, šiandien jau yra pateiktas ir įregistruotas komiteto nario siūlymas vietoj gegužės rašyti liepos 1 d. Iki priėmimo stadijos dėl to, matyt, ir bus apsispręsta. Nuo to laiko būtų pirmais metais, pasibaigus gimdymo atostogoms, pašalpa mokama, iki vaikui sueis vieneri metai, 90 % kompensuojamojo pašalpos gavėjo uždarbio dydžio, o antrais, iki vaikui sueis dveji metai, būtų mokama 50 % pašalpos gavėjo kompensuojamo uždarbio dydžio, nesiejant motinystės pašalpos su kitomis gaunamomis draudžiamosiomis pajamomis. Kitaip sakant, paprasta kalba kalbant, kad mamos, antrus metus augindamos vaiką, gali papildomai užsidirbti ir tas papildomas uždarbis nedarytų įtakos gaunamai motinystės (tėvystės) pašalpai.

Šiandien dar yra užregistruoti du pasiūlymai. Manau, kad iki priėmimo stadijos jų gali būti ir daugiau. Taigi šiandien – svarstymo stadija, ir tiesiog kviečiu kolegas diskutuojant teikti kuo daugiau racionalių pasiūlymų, nes nieko nedarymas šiandien vargu bau prisidėtų prie situacijos sprendimo. Dėkoju.

PIRMININKĖ. Ačiū pirmininkui, kuris pristatė komiteto išvadą. Toliau diskusijos, užsirašė dalyvauti 18 Seimo narių. Taip, dėl vedimo tvarkos – V. Bacevičius. Prašom.

V. BACEVIČIUS (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Kadangi turiu mažametį vaiką, tai dėl galimo interesų konflikto aš nusišalinu ir nedalyvausiu balsavime ir svarstyme. Dėkoju.

PIRMININKĖ. Ačiū už sąžiningumą. Pirmiausia turbūt pradėsim frakcijų vardu ir pirmajam, kuris kalbės frakcijos vardu, suteiksim A. Zuokui. Ar yra A. Zuokas? 7 minutės.

A. ZUOKAS (LCSF). Taip. Gerbiamieji Seimo nariai, mes bandome modernizuoti Seimo darbą ir lyg ir mums turėtų pavykti. Vienas, du, trys, yra… o ten nematyti? Jums matyti, taip? Turi būti matoma. (Balsai salėje) Matot, aš nenoriu skaityti kitų protingų minčių pats, kai galima patiems pasiskaitysi savo protingas mintis. Tai aš tikiuosi, kad išves man į ekraną. Yra. Labai gerai. Toliau slide show… Vieną sekundę. Tuoj parodys jums viską. Žiūrėkit į viršų. Nėra klaviatūros čia, būtų F5, tai aš paspausčiau.

PIRMININKĖ. Žinokit, jums laikas eina.

A. ZUOKAS (LCSF). Man užteks laiko. Kolegos, aš noriu kalbėti apie atsakomybę. Aš parinkau keletą citatų praeitos Seimo kadencijos tų, kurie labai aistringai šioje salėje pasisakė: reikia mokėti motinystės išmokas trejus metus, reikia didinti bazinį atlyginimą nuo 430 iki 490, nieko negalvojant, ar sugebės mokesčių mokėtojai įvykdyti tokius įsipareigojimus. Kolegos, čia nors ir asmeniniai (…) tų politikų, kurie pasisakė, stenogramų ištraukos. Ir aš nenoriu niekam taikyti asmeniškai. (Balsai salėje) Praeiti metai. Pabrėšiu, praeiti metai. (Balsai salėje) Paskaitykit, kolegos, ką jūs visi žadėjot Lietuvos moterims, valstybės sistemos darbuotojams ir panašiai. (Balsai salėje) Aš nieko nežadėjau, kolegos. (Plojimai) Bet užtai moterys, kurios čia sėdi, tikrai nori, kad tai, kas buvo priimta Seimo vyrų, būtų ištesėta. Todėl, kolegos, klausimas apie mūsų atsakomybę, ar mes tikrai galim priimti įstatymus, kurių paskui negalime įvykdyti, nes motinoms išmokas moka ne Vyriausybė, ne ministras, ne premjeras, o kiti mokesčių mokėtojai. Todėl natūralu, kad šiandien motinos teisėtai piktinasi.

Ar mes galime pagal šiandieninę biudžeto situaciją įvykdyti įsipareigojimus? Greičiausiai ne. (Balsai salėje) Todėl šiuo atveju sprendimai yra neišvengiami. O paskutinė citata yra gerbiamojo Ministro Pirmininko A. Kubiliaus, prieš tai buvusio, be abejo, opozicijos lyderio, kai buvo priimtas daugelio tuometinės Vyriausybės atstovų siūlomas sprendimas dėl bazinio atlyginimo dydžio padidinimo nuo 430 iki 490, kurį mes šiandien mažinam, dėl ko šiandien šimtai tūkstančių valstybės sistemos darbuotojų, planavę savo gyvenimą, vėl yra apvilti. Ir pabaigoje yra pasakyta labai aiškiai, pacituosiu vis dėlto: „Problemos yra aiškiai susikaupusios. Vyriausybė nerado būdų, kaip spręsti. Seimas ėmė spręsti. Gal radikaliai, bet ėmėsi spręsti. Vyriausybei (tuometinei Vyriausybei turiu omeny) tenka didelė atsakomybė dabar ieškoti, kaip subalansuoti toliau biudžetą. Linkime jai sėkmės.“ O dabar, deja, mes patys įlipome į šitą šulinį, kurį prispjaudėme. Aš čia neskiriu. Liberalų ir centro sąjunga taip pat, deja, balsavo už abu šiuos sprendimus, ir čia mūsų atsakomybė taip pat yra.

Todėl aš, kolegos, noriu pasakyti, kad tokių sprendimų, kokie buvo praeitame Seime, nebūtų. Nepapirkinėkime savo rinkėjų, neapgaudinėkime žmonių ir nesuteikime tų lūkesčių, už kuriuos mes neatsakome ir kurių negalime įgyvendinti. Deja, šiandien pateikti sprendimai yra neišvengiami. Mes juos palaikysime. Aš norėčiau tik viena, kad nebūtų taip, kaip buvo prieš keletą mėnesių – stovėdamas šioje tribūnoje ministras ponas R. Dagys sakė: ne, nemažinsime. Aš norėčiau, kad šiandien, kai šioje tribūnoje kalbės atsakingi pareigūnai, pasakytų, ar dar kartą nereikės mažinti spalio mėnesį. Štai tuo ir noriu pabrėžti, ką reiškia neatsakinga politika. Tikiuosi, šis visas Seimas, neskiriant partijų, priklausomybių, pareigų, bus kur kas atsakingesnis. Ačiū.

PIRMININKĖ. Ačiū. Frakcijos vardu kalbės V. Mazuronis. Dėl vedimo tvarkos – S. Pečeliūnas.

S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamoji posėdžio pirmininke, jeigu čia diskusija tampa spaudos konferencija, tai ji turėtų būti visos apimties, ir čia trūko dar vienos citatos: A. Zuoko bendrapartiečio Šileikio apie pensijų grąžinimą „nabašnykams“, tada viskas būtų savo vietoje. Ačiū.

PIRMININKĖ. Ačiū. Spaudos konferencija vyksta su klausimais ir atsakymais. Frakcijos vardu kalbės V. Mazuronis.

V. MAZURONIS (TTF). Labai ačiū.

PIRMININKĖ. Prašom tylos!

V. MAZURONIS (TTF). Mielieji kolegos, jūs pažiūrėkite, šiandien mes visą dieną dirbame, dirbome prieš pietų pertrauką, dirbame dabar, ir manęs neapleidžia vienas jausmas: ar jums neatrodo, kad mes elgiamės ir priimame įstatymus lygiai taip, kaip buvo priimami tie naktiniai įstatymai – buldozeriu, visiškai neįsigilinant. Jūs pažiūrėkite, ką mes darėme per pertrauką, tiksliau, ką jūs, valdančioji dauguma, darėte per pertrauką. Aš noriu pasakyti, kad rezultatas visų tų įstatymų, patikėkite manimi, bus lygiai toks pat. Praėjus keletui mėnesių ir premjeras A. Kubilius, kuris labai išdidžiai ir, mano manymu, pernelyg arogantiškai sėdėjo, atsakinėjo į klausimus ir įžeidinėjo Seimo narius, taip pat ateis ir sakys: matote, nieko negalima padaryti, nes įvyko taip, kaip įvyko, vėl darykime blogai, vėl keiskime.

Mielieji kolegos, aš manau, priiminėdami tuos visus įstatymus ir tarp jų tą įstatymą, apie kurį dabar kalbame, tai Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo to skyriaus pakeitimą, mieloji valdančioji dauguma, jūs nežinote, ką jūs darote, jūs nežinote, ko jūs norite.

Jūs pažiūrėkite, buvo siūlymas dėl vadinamųjų lubų, lubų įvedimo. Nebuvo aiškumo ir paskaičiuota, nei kiek bus iš to surinkta pinigų, nei koks to bus rezultatas. Dabar komitete per vieną naktį pasikeičia iš esmės siūlymas, 10 %, čia tas 90, 75, mes vėl priimame klausimus, ir jūs nežinote, koks bus tų priimtų įstatymų rezultatas.

Pirmas dalykas, kiek iš tikrųjų, čia prognozės vienos kitos, mums reikia „Sodros“ biudžete. Kiek mes padarę šituos žingsnius gausime, kaip tai atsilieps visiems kitiems mūsų valstybės procesams. Aš tik viena galiu pasakyti: valdžia, netgi nežinodama tiksliai kodėl, kuri pradeda iš pensininkų ir vaikų atiminėti pinigus net nesuskaičiavusi, kas iš to bus ir kiek jų reikia, mielieji, tokia valdžia, tokia Vyriausybė, toks premjeras pasmerkti žlugti.

Jūs pažiūrėkite, kai šiandien premjerui buvo užduotas klausimas: duokite mums viską, ką jūs rengiatės daryti, pasakykite, kiek iš tiesų mes… Tie mistiniai milijardai – 4, 5, 7, kiek reikia, tiek surinksime. Nėra duomenų, nėra aiškumo, ką mes laimėsime padidinę mokesčius, kiek mes turėsime daugiau pinigų atėmę iš vaikų, kiek mes prarasime atleisdami, mažindami darbo vietas ir sumažindami (čia reporteriai) „Sodros“ įmokas. Šiandien Vyriausybė žino tik vieną dalyką – atimti, padalyti, ir euras kažkur toli, toli, ir, neaišku, kam jo dar iki galo reikia.

Mielieji kolegos, nuoširdžiai jus kviečiu, kol nežinome, kol jūs nežinote, ką mes darome ir kas iš to bus, neskubėkime, nedarykime to. Kol mes nežinome, ką padarę iš to gausime, ir pradedame atimti, tarp kitko, iš pačių silpniausių, iš pensininkų, iš mamų, auginančių vaikus, nedarykime, nes, žinokite, taip darydami jūs pirmiausia prisidirbsite.

Todėl aš galiu pasakyti labai paprastai ir aiškiai. Frakcija „Tvarka ir teisingumas“ tikrai nepritaria ir nepritars tokiam epizodiniam, kaip aš minėjau, iš vakaro – vienas sprendimas, iš ryto – kitas, gal rytoj bus trečias, nežinant kodėl ir kaip, mes tikrai nepritariame. Duokite planą, duokite visumą, diskutuokime apie tą, apie kurį kalba premjeras, bet niekas jo nematė. Diskutuokime, ieškokime sprendimų. Šiam sprendimui negalima pritarti. Aš kviečiu visus, ypač valdančiosios daugumos atstovus, nepritarti tam sprendimui ir atmesti jį.

PIRMININKĖ. Ačiū. Socialdemokratų partijos frakcijos vardu – A. Sysas.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, man čia kiek lengviau kalbėti iš šios tribūnos, nes buvau vienintelis, kuris išdrįsau balsuoti kitaip, priimant tą įstatymą, dėl kurio dabar verda aistros.

Taigi ir tada, kaip aš prisimenu, buvo labai daug norinčių kalbėti ir pasirodyti, kas yra geresnis. Štai dabar aš labai norėčiau, kad tie, kurie labai norėjo būti geri, eitų į tribūną ir atgailautų bent po vieną kartą.

Kalbant apie šitą įstatymą, aš norėčiau pradėti nuo to. Gerbiamieji kolegos, pasižiūrėkite, koks yra šio įstatymo pavadinimas, ir būkite geri, prisiminkite, nuo ko mes pradėjome. Ogi mes pradėjome svarstyti Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymą. Dabar suraskite man tą 6 straipsnį. Šiandien jau jis vadinasi 21 straipsnio pakeitimo įstatymas. Tai parodo, koks chaosas ir nesusivokimas yra koalicijoje. Jeigu į komitetą ateina koalicijos partneriai ir, kaip Ivano Krylovo pasakėčioje, kiekvienas tempia į vieną pusę, lyg ir nebuvo susėdę prie vieno stalo ir susitarę, ką daryti, jeigu Vyriausybė siūlo viena, viena liberalų frakcija siūlo kita, trečia sako ketvirta, tai pirmiausia, ko gero, koalicija turėtų susitarti, atnešti parengtą projektą, normaliai parengtą, apsvarstytą koalicijoje, ir tada jį svarstyti. Štai labai geras pavyzdys: iš to, kas buvo pateikta, nieko neliko, atsirado visiškai naujas įstatymas. Tas įstatymas irgi kepamas labai dideliu greičiu.

Kadangi buvo priimtas sprendimas anoje kadencijoje, galbūt ne pats protingiausias, nepamatuotas, bet jis buvo priimtas, jį reikia vykdyti. Jeigu jau norime ką nors keisti, tai turime leisti tam, kas patikėjo Seimo pažadais, kad bus lygiai taip, kaip parašyta, tais pažadais pasinaudoti. Todėl apeliuoju į tai, kad jeigu bus priimtas koks nors kitas sprendimas, neišlaikius laikotarpių, bus pažeisti teisėti lūkesčiai. Ir nesvarbu, kaip jūs mažinsite, po 10 %, po 50 %, po 35 %, teisėti lūkesčiai yra pažeidžiami šitų žmonių, nes jie patikėjo. Ir dėkui vienam iš lyderių, kuris parodė citatas, apie ką buvo kalbama prieš metus. Taigi būkite „biedni“, bet teisingi, prisiimkite atsakomybę šiandien ir pasakykite, kad įstatymo įsigaliojimas galimas tik praėjus tam tikram laikotarpiui. Siūlymai priėmus įstatymą iš karto pradėti taikyti ribojimą, manau, nevisiškai atitinka mūsų Konstitucijos dvasią.

Jeigu jūs įdėmiau pastudijuosite tą įstatymą ir prisiminsite kitus įstatymus apie ribojimus, tai prisiminkite visų įstatymų pasibaigimo datą. Ponas A. Kubilius sakė, kad krizė baigsis birželio 21 d., bet įstatymuose rašoma, kad tai baigsis 2011 m, sausio 1 d. Taip? Visi įstatymai, kurie blogina situaciją, baigsis 2011 m. sausio 1 d. Pasižiūrėkite, kas parašyta šiame įstatyme – jau atsiranda 2012 m. balandžio 30 d. data. Tai palaukite, kaip su tais teisėtais lūkesčiais, jeigu jau visos blogybės baigiasi 2011 m. sausio 1 d., tai kodėl ši blogybė, daroma Seimo, turi baigtis 2012 m. balandžio 30 d.? Kas man gali atsakyti?

Toliau, sakykime, kaip kompensacija šiame įstatyme atsiranda labai įdomi sąvoka, kuri, manau, vėl sukels, jeigu bus priimta, galimą piktnaudžiavimą, kaip tai buvo padaryta su trumpu draudiminiu stažu, kai kai kas per tą laikotarpį pasididino atlyginimus ir po to pradėjo nukentėti tie žmonės, kurie pasinaudojo įstatymo spraga, o po to buvo ir baudžiami, ir iki šiol tampomi įvairių institucijų. Tai siūlymas gauti pašalpą kartu su draudžiamom pajamom. Gerbiamieji, mes pažeidžiame draudiminį principą, nes šita pašalpa vadinasi – vaiko priežiūros. Ne bet kokia, o vaiko priežiūros. Todėl siūlymu mokėti ir vieną, ir kitą mes sudarome prielaidą nesąžiningiems tėveliams ateityje eiti į darbą, gauti visą darbo užmokestį ir gauti pašalpą. O kadangi dabar galima pigiau pasamdyti auklę, nedarbas didelis, jai galima mokėti mažesnį atlyginimą. Manau, mes neturime daryti tokių spragų, su kuriomis mes po to kovosime. Kažkada buvo priimtas mano įstatymo projektas, po to jis buvo atkeistas, aš dabar užregistravau vėl, kad mes turime proporcingai mažinti tiek, kiek žmogus eina ir dirba kažkokį darbą. Tai tada yra stimulas ir dirbti, būti lojaliam darbdaviui, gauti atlyginimą, mokėti mokesčius, bet nereikalauti iš mokesčių mokėtojų išmokos už tai, ko žmogus nedaro. Jis prarado darbo užmokestį, nes prižiūri vaiką, o ne todėl, kad eina į darbą. Todėl šita nuostata, kuri atsirado 1 straipsnyje, manau, ydinga ir mes ateityje turėsime problemų, jeigu mes jos nepakeisime iki priėmimo dienos.

Noriu pareikšti, kad Socialdemokratų frakcija tikrai negali pritarti šiam įstatymui ir balsuos prieš.

PIRMININKĖ. Ačiū. Darbo partijos frakcijos vardu – V. Gapšys.

V. GAPŠYS (DPF). Gerbiamieji Seimo nariai, Darbo partijos frakcija svarstė šį klausimą ir ne kartą galvojo, ką mes galėtume dar sykį pasakyti mamoms. Pirmiausia ką mes padarėme, tai nuosekliai turėjome savo principinę poziciją. Nuo pat įstatymo pateikimo mes išsakėme savo nuomonę, kad šios žmonių grupės liesti negalima. Ir ne šiaip sau paprastai, pirma Vyriausybės idėja buvo, kad pasiskolinsime iš mamų. Mes pasakėme, kad skolintis galima iš bankų, skolintis galima iš privačių subjektų, kurie sutinka paskolinti, tačiau Vyriausybė nepaklausė mamų, ar jos nori paskolinti.

Vyriausybė pakeitė savo pasiūlymą ir sudėliojo šiek tiek kitaip, tačiau esmė vis dėlto nesikeičia – nusitaikyta į mamas, nusitaikyta yra į jaunas šeimas, nusitaikyta yra į vaikus. Deja, bet mes dažnai turime suprasti, kad ši krizė labai stipriai paliečia būtent jaunus žmones, jaunas šeimas, kurios turi kreditus, kurios yra pasiėmusios paskolas, kurios įsigijusios būstus, kurios kuria gyvenimą ir kartu kuria Lietuvos ateitį. Deja, bet mes nusitaikėme į tuos žmones, kurie kuria. Ir mes pasakėme, kad mes iš jūsų atimsime, paimsime pinigus, bet nepasakome tiksliai kodėl.

Mes pradedame vieną socialinę grupę priešinti su kita socialine grupe, mes sakome vieniems, kad būtina iš jūsų atimti arba iš kitų atimti, mes nesusėdame į vieną vietą ir vieną sykį ir visiems laikams nepasakome, mes padarysime tokias reformas ir mes užtikrinsime tokį biudžeto surinkimą. Mes ne vieną sykį klausėme, ir aš pats per Vyriausybės valandas valdančiųjų klausiau, kada bus planas B, kada bus planas C, ir pamečiau raides. Bet manau, kad šitas sumažinimas tikrai neišgelbės Lietuvos ekonomikos. Taip, mes parodysime, gal principinę nuostatą, kad galime atimti, kad valdžia šiandien gali paimti ir atimti pinigus iš jaunų šeimų, bet tai neišgelbės Lietuvos ekonomikos. Lietuvos ekonomiką mes turime kartu su tais jaunais žmonėmis, kartu su tomis jaunomis šeimomis kurti, o ne vien griauti ir atimti pinigus. Mes žiūrime ne į tą kelią. Todėl Darbo partijos frakcija ir aš asmeniškai balsuosime prieš šį įstatymą, nes šis įstatymas yra ne kuriantis, o paprasčiausiai atimantis. Ačiū.

PIRMININKĖ. Ačiū. Frakcijų vardu kalbėjo visi Seimo nariai, visų frakcijų, kurios buvo užsirašiusios. Dabar eilės tvarka užsirašęs pradėti… nes komiteto vardu užsirašęs A. Melianas tokios pirmenybės neturi, tuo labiau kad komiteto pirmininkas jau kalbėjo komiteto vardu. Dabar noriu pasitarti. Iš tikrųjų svarstymo laikas baigėsi. Kiek leidžiame diskutuoti? Pusę valandos, gal sutariame dėl pusvalandžio? (Balsai salėje) Manau, kad kažkiek reikia, kad dalyvautų. Gal 20 min., gerai? Gerai 20 min. diskusija, o po to yra labai daug pasiūlymų ir tai užsitęs.

Pirmasis – K. Daukšys. Dėl vedimo tvarkos – D. Jankauskas.

D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Aš noriu patikslinti, kad komiteto pirmininkas kalbėti diskusijoje nebuvo užsirašęs ir komiteto vardu nekalbėjo, aš pristačiau tiktai komiteto išvadą. Ačiū.

PIRMININKĖ. Komiteto vardu ir yra komiteto išvada, ne asmeninė, o komiteto vardu. Taip, prašom.

K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų manau, kad šioje salėje jau daugmaž visi nusprendę, kaip balsuos, bet jeigu yra nors vienas abejojantis, jaučiu pareigą pasakyti savo matymą šios problemos ir pasakyti, kodėl reikėtų taip ar kitaip daryti. Aš džiaugiuosi, kad gerbiamasis A. Zuokas čia vaizdžiai ekrane parodė kalbas tų žmonių, kurie kalbėjo, kai mes priėmėme tokį įstatymą, kuris leistų mamoms dvejus metus auginti vaikus. Jeigu aš gerai atsimenu, tada buvo kalbama apie tai, kad iš viso Lietuvos demografinė situacija prastėja, kad vaikų reikia kuo daugiau, kad po 25 m. nebus kam uždirbti mums pensijas ir visus kitus dalykus. Buvo labai teisingos kalbos. Manau, kad teisingai ir pasielgėme tuo metu, priėmėme teisingą sprendimą. Manau, kad šiandiena, kad ir kokia būtų krizė Lietuvoje, mes tą savo pažadą turime vykdyti. Štai ten sėdi tos jaunos moterys, kurios patikėjo mūsų, kaip Seimo, pažadais, ne šiaip sau kažkokiais, bet Seimo, Lietuvos Respublikos aukščiausio valdžios organo, kuris pasakė: taip, mums reikia jūsų apsisprendimo gimdyti, gimdykite, auginkite vaikus ir mes jums sudarome sąlygas. Ir iš tikrųjų tie vaikai gimė, jiems vien tik pagimdyti reikia devynių mėnesių fiziškai.

Manau, kad tą jų apsisprendimą pirmiausia reikia gerbti. Ir nereikia manyti, nepaisant to, ar čia truputį geriau Lietuvoje gyventi, ar blogiau dėl savo sprendimų, nes mes tam ką tik gimusiam vaikui iš karto pasakome, kad Lietuvos valdžia gali būti melagė, kad mes jam galime sumeluoti, kad galime pasakyti, kad tu galėsi dvejus metus augti su mama ir mama tave prižiūrės, bet po metų galime pasakyti: žinai, brangusis, tave mama su tėčiu pagimdė, bet nepyk, neturėsi tokių sąlygų. Šito dalykų reikėtų išvengti. Nesakė Vyriausybė, kiek jinai milijonų praras. Aš galiu pasakyti, kad jeigu mes šitą įstatymą pakeisime, mes prarasime pasitikėjimą, jaunų žmonių pasitikėjimą, valdžia. Tai bus kur kas didesni milijonai, kur kas didesni pinigai, negu bet kuriuo atveju mes išmokėsime toms mamoms ar tėčiams, kaip dabar teisingumo ministras teisingai pasinaudojo savo tėvo pareiga ir galimybe. Manau, kad reikėtų labai aiškiai pasakyti, kad į šitas išmokas mes nekišame nagų, nesvarbu, kaip mums sunku būtų. Geriau sutarkime, kad Seimo nariai gaus dar mažiau, po 5 tūkst., ar ministrai gaus po 3 tūkst. tuos pusę metų. Bet mamos, kurios vaikus gimdė, aš suprantu, kad jos ir su mažesniais pinigais galbūt išgyventų, nes jos vaikus gimdo iš meilės, o ne dėl pinigų. Bet taip pat manau, kad jų negalima apgauti, nes vieną kartą nepasitikėjusios valdžia, jos netikės niekada ir tie vaikai netikės. Todėl siūlau šitą įstatymo pataisą atmesti, siūlau palikti taip, kaip yra. Manau, kiekvienas, kuris apie savo valstybės ateitį galvoja, galvoja apie tuos vaikus, kurie gimė ir kurie dar gims, turi būtent šitaip ir pasielgti. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKĖ. Ačiū. Į tribūną kviečiamas V. P. Andriukaitis. Pusę valandos, diskusijos iki pusės penkių.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Dėkoju, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, nekartosiu argumentų, kuriuos išsakė prieš mane kalbėję kolegos frakcijų vardu. Norėjau tik savo asmeninę poziciją išsakyti. Kad ir kaip būtų, jeigu šis įstatymas vienokios ar kitokios redakcijos bus priimtas, aš siūlysiu savo frakcijai kreiptis į Respublikos Prezidentę, o ji jau bus prisiekusi, ir tai jai bus pirmasis egzaminas, kad ji apskritai nepasirašytų viso šito paketo, kurį mes šiandien svarstome, nes jis prieštarauja Konstitucijai ir Konstitucinio Teismo nutarimams. Juo labiau kad mes jau esame įteikę Konstituciniam Teismui patikrinti 43 įstatymus atitikties Konstitucijai požiūriu. Mes privalėsime ir šį įstatymo projektą, Biudžeto ir šiuos visus įstatymus taip pat dar kartą atiduoti Konstituciniam Teismui, kad patikrintume, kurie iš mūsų esame teisūs, dabar nekartosiu argumentų, pagal Konstitucijos reikalavimus.

Tačiau aš noriu atkreipti dėmesį į aktyvių mamų sambūrio pareiškimą, kurį mes visi gavome. Štai aktyvių mamų sambūris išties siūlo racionalų sprendimo būdą. Cituoju: „Solidarizuojamės su sunkmečio laikotarpį išgyvenančia Lietuvos visuomene. Todėl pritartume paramos motinystei pakeitimams, tik proporcingai mažinant visų socialinių grupių pajamas iš biudžeto ar „Sodros“ kiekvienoje socialinėje grupėje, apsaugant turinčius mažiausias pajamas, o socialinių išmokų mažinimus vykdyti tik prieš tai išnaudojus visas kitas taupymo galimybes ir viešai apie tai informavus visą visuomenę. Šiuo kreipimusi inicijuojame diskusiją dėl pateiktų įstatymo pataisų pasekmių minimizavimo, nes nė vienas iš pateiktų projektų, tobulinančių Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įstatymo pakeitimus, apie tai nekalba.“ Štai pateikiamas visas siūlymų paketas aktyvių mamų sambūrio, kurios eina į talką. Gaila, kad čia nėra socialinių reikalų ir darbo ministro. Pabūgo gerbiamasis ministras dalyvauti šios dienos posėdžiuose, nežinau, kokios kitos priežastys lemia, kad jo nėra. Jam tikrai derėtų įsiklausyti į tai, ką siūlo aktyvių mamų sambūris. Mums visiems taip pat.

Kolegos, pirmiausia kalbėkime apie tai, kad jeigu mes norime subalansuoti „Sodros“ biudžetą ir valstybės biudžetą, tai mes turėtume pirmiausia pagalvoti, kaip padaryti, kad visos socialinės grupės solidariai prisiimtų atsakomybę už sunkmetį, turiu minty tuos bankų vadovus, įmonių vadovus, kapitalistus, tą didžiąją turtingą visuomenės dalį, kurios mes savo pasiūlymais, deja, nepaliečiame. Štai kodėl dar kartą reikia kalbėti apie progresinių mokesčių sistemą. Aš apie ją kalbu nuo 1990 m., gaila, likimo ironija, kad 2004–2008 m. nebuvau Seime, neturėjau galios apie tai kalbėti. Prieš tai kalbėjom ir dėjom pastangas ir dabar tą patį galiu pasakyti. Kalbėkime apie tai, šiuo atveju solidariai skelbkime visuomenei reikalingą bendrą diskusiją, kad mes galėtume pakeisti padėtį tiek „Sodros“, tiek valstybės biudžeto. „Sodros“ tarifo ir kiti klausimai turėtų būti diskutuojami, ir tai yra pirmaeiliai uždaviniai, apie kuriuos reikia kalbėti. Turto mokesčio koncepcija, valstybės turto valdymas – visos galimybės efektyviau valdyti visus mūsų išteklius. Tik tada galima kalbėti apie tų socialinių grupių ir ypač apie motinystės ir kitas pašalpas, jau paskutinėje vietoje, bet ne taip, kaip dabar daroma. Norime to vadinamojo nacionalinio susitarimo, tai tarkimės tokiais pagrindais. Kalbėjome apie nacionalinį susitarimą gruodžio mėnesį, siūlėme neįeiti į šitą klaidų ratą, kuris atnešė tiek daug negatyvių pasekmių ir dalį ekonomikos išstūmė į šešėlį. Finansų ministrė šiandien akivaizdžiai pripažino, kad per didelis procentas ūkio subjektų atsidūrė šešėlinėje ekonomikoje. Tai dėl kokių sprendimų jie atsidūrė?

Kolegos, manau, negalima pritarti siūlomam įstatymo projektui, siūlome grįžti apskritai dėl bendrų dalykų, kaip gelbėti „Sodrą“ ir valstybės biudžetą, tartis dėl esminių dalykų, o neiti šitų dalinių ir socialiai neteisingų pataisų keliu.

PIRMININKĖ. Ačiū. Toliau diskutuoti užsirašė dalyvauti R. Baškienė.

R. BAŠKIENĖ (MSG). Ačiū, posėdžio pirmininke. Mielieji kolegos, iš tikrųjų atrodo beveik viskas išsakyta, bet manau, kad kai kurie pakartojimai ir kai kurie akcentai yra mums svarbūs, kad mes iš tikrųjų labai atsakingai priimtume šitą įstatymo projektą. Manau, visi tikėjomės, kad šios visuomenės grupės, motinų, auginančių vaikus, iš tikrųjų neskriausime. Net ir sunkmečiu, net ir sunkiausiomis sąlygomis. Aš vis dėlto objektyvumo dėlei norėčiau priminti, paprasta istorija: mokėjimas už vaiko priežiūros atostogas 70 % iki metų laiko auginant vaikus. Nuo 2007 m. sausio 1 d. 85 %, nuo 2007 m. liepos 1 d. 100 % šešis mėnesius, 85 % likę šeši mėnesiai. Nuo 2008 m. sausio 1 d. 100 % – metai, ir 85 % – dveji metai. Iš tikrųjų prisiėmėme atsakomybę. Iš tikrųjų įsipareigojome prieš jaunas šeimas, auginančias vaikus, prieš būsimas motinas. Vėl objektyvumo dėlei – esame pirmūnai Europos Sąjungoje. Net teikiamas patobulintas įstatymo projektas, kurį teikia komitetas, iš tikrųjų ženkliai geresnis už daugelį Europos Sąjungos valstybių padėtį ir paramą šeimoms, auginančioms vaikus. Tačiau kas buvo džiugu ir kuo šiandien galime didžiuotis, kad Lietuva sudarė galimybes, kad Lietuva pasirinko prioritetu šeimą, auginančią vaikus. Gimstamumo problema, tai, kad mūsų tauta tapo išnykstanti, ir tas džiugesys, kai štai po metų mes pasakėme, gimstamumas padidėjo 3 tūkst. – tai buvo šito įstatymo įgyvendinimo pasekmė. Aš manau, tą priėmėme su didele nuostaba ir dideliu džiaugsmu. Šitoje srityje galima daug ir plačiai politikuoti, tik ar reikia politikuoti šitoje vietoje.

Paminėjome praėjusios kadencijos ir kolegos G. Šileikio siūlymus, buvo siūloma iki 3 metų. Ir kolega A. Zuokas minėjo apie atitinkamus įsipareigojimus ir kalbas. Varžybos, kuris šiandien pasiūlysime daugiau dėl mamų, iš tikrųjų nereikalingos. Jos tampa tiesiog nejuokingos, nes šiandien turime pasvarstyti visi, ar galime mažinti išmokas mamoms, auginančioms vaikus. Ar tikrai nėra kitų taupymo rezervų, mažinant administravimo išlaidas, įvedant tą nekilnojamojo turto mokestį, apie kurį aš jau prieš pusmetį iš šitos tribūnos taip pat kalbėjau. Šio įstatymo svarstymas, kaip įrodė, yra labai svarbus, kad mes turėtume aiškumą, skaidrumą ir susitarimą. Susitarimą su visais, susitarimą su suinteresuotomis grupėmis, profsąjungomis, koalicijos partneriais, bet taip pat ir su opozicija. Žmonės laukia iš tikrųjų išdiskutuotų sprendimų, pamatuotų. Dabar svarstome įstatymo projektą, neturėdami apskaičiavimų, aiškios situacijos ir analizės. Apie tai kalbėjo kolega V. Mazuronis ir jau nekartosiu. Tikslių apskaičiavimo neturėjome ir komiteto posėdyje, aš pritariau patobulintam įstatymo projektui tikėdama, kad šitie apskaičiavimai bus, kad jie bus pateikti.

Aš taip pat nuoširdžiai tikėjau, kad bus pateikta visa analizė. Ką šiandien išgirdome per Vyriausybės valandą? Finansinę šalies analizę galima gauti tik asmeniškai. Aš pavydžiu kolegei V. Baltraitienei, jai pasisekė, premjeras asmeniškai įteikė apie šalies situaciją, kokia yra. Kolegos, visi kartu pagalvokime, mums visiems reikalinga bendra šalies ekonominė situacija. Mums visiems kartu reikia žinoti, ką ir kaip galime daryti. Ir iš tikrųjų politikavimo čia reikia mažiausiai. Čia reikia bendro nacionalinio susitarimo šitais jautriais ekonominiais klausimais, socialiniais klausimais. Ir tada bus aišku. Dabar tariasi koalicija pamiršdama, kad mes, esantys kitoje pusėje, Seimo salėje sėdintys, taip pat atsakingi už tuos pačius sprendimus. Valstiečiai liaudininkai Seime sakome, kad tik turėdami aiškius sprendimus galime pritarti vieniems ar kitiems siūlymams. Todėl skubėti iš tikrųjų negalima. Susidėliokime ir tik pamatuotus sprendimus galėsime priimti. Laukiame, mieloji opozicija, iš jūsų aiškios analizės.

PIRMININKĖ. Ačiū. Toliau – A. Šedžius.

A. ŠEDŽIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, mes pasižiūrėkime žmonijos istoriją. Nuo seniausių laikų motinos ir vaikai yra neliečiami. Ir bet kokiais atvejais, kokie buvo ir senovės istorijoje, ir karų atžvilgiu, ir visų kitų nelaimių, visada gelbėdavome pirmiausia moteris ir vaikus. Ką daro Lietuva? Ką mes darome? Pirmiausia lendame atimti pinigus iš motinų, iš vaikų.

Premjeras šiandien klausė, ką siūlome. Tai pasiūlymas yra aiškus. Premjere, jeigu nesugebate valdyti šalies, tai jūs visada galite atsistatydinti. Jūs turite tokią galimybę. Jums tas neuždrausta ir pritarimo nereikia. Jeigu jūs nesugebate, tai nesilaikykite įsitvėrę tų minkštų kėdžių. Jeigu nerandate geresnių sprendimų, o tik atimti pinigus iš motinų, iš vaikų, be to, prokurorai dabar persekioja motinas už neva iššvaistytas biudžeto lėšas, tai čia yra ne išeitis. Jeigu jūs dažniau pavažinėtumėte po šalį ir pasižiūrėtumėt, kas dedasi, tai žinotumėte puikiai, kad mažiausiai 50 % bedarbių nėra bedarbiai. Jie tik pasitraukė į šešėlį. Ir darbo biržų direktoriai atskirų miestų tvirtina tą patį, kad beveik 80 % bedarbių dirba, nes jie darbo metu neateina prisiregistruoti į darbo biržą.

Airiai, anglai ir kitų Europos valstybių socialinės srities darbuotojai labai paprastai išsprendė šias problemas. Nes mūsų piliečiai, tiek mūsų, tiek Lenkijos ir kitų šalių, išradingi, labai greitai sugebėjo sugalvoti schemą, kaip gauti pašalpas tiek tose šalyse, tiek savo gimtojoje šalyje. Tačiau buvo įvesta elektroninė sistema. Tik atėjęs prisiregistravęs pilietis, uždėjęs ranką ant specialaus skenerio, gali būti pripažintas, kad tikrai jis atėjo ir tuo metu prisiregistravo. Negali paimti kito asmens dokumento, ir viskas yra fiksuojama ir laikoma elektroninėse laikmenose.

Kodėl to negalima padaryti pas mus? Kodėl nedaromi tokie sprendimai? O einama lengviausiu keliu: atimti iš motinų, iš vaikų, persekioti motinas. Patys priėmėte tokius sprendimus. Beje, ir jūsų balsais buvo priimti tie sprendimai dėl šitų socialinių garantijų ir socialinių išmokų. Tai kodėl dabar neprisiimate atsakomybės? Niekas neginčija. Buvo piktnaudžiavimo atvejų ir dabar yra. Bet patys sudarėt tokias sąlygas. Bet tai nereiškia, kad visi piktnaudžiauja. Yra viena nebloga rusiška patarlė, kad kiekvienoje šeimoje yra ir gerų, ir blogų vaikų. Tai lygiai tas pats visuomenėje. Negali būti visi visiškai sąžiningi ir teisingi. Yra tokių, kurie piktnaudžiauja, bet tai nereiškia, kad už tai reikia bausti visus.

Aš siūlau, kad būtų priimti sprendimai, kad būtų randamos galimybės kur nors kitose srityse, kur tikrai piktnaudžiaujama, kur yra milijoninės lėšos, ieškoti būdų, kaip sugrąžinti lėšas į biudžetą, bet neliesti šitų visuomenėje labai didelį atgarsį ir didelę nepasitenkinimo bangą sukėlusių socialinių išmokų. Iš tiesų motinas ir vaikus reikėtų palikti ramybėje. Yra ten to piktnaudžiavimo atvejų, nėra, tegul lieka istorijai, ieškoti galimybių, iš kur į biudžetą sugrąžinti pinigus, kurie iš tikrųjų yra grobstomi labai didelėmis sumomis, ne dešimtimis milijonų, o šimtais milijonų.

Todėl prašau visų nepalaikyti šito įstatymo projekto ir iš viso aš manau, kad jis yra gėdingas Lietuvai.

PIRMININKĖ. Ačiū. Dabar diskusijai kviečiamas E. Klumbys. O diskusijas užbaigs Ministras Pirmininkas A. Kubilius.

E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, trūksta pinigų. Ir jų trūksta labai. Kokiu einama keliu? Pinigai atimami iš vaikų, besilaukiančių motinų ir pensininkų. Vyriausybė ir valdantieji, pirmiausia premjeras A. Kubilius, neturi elementarių skaičiavimų. O kai nėra gairių, esi aklas bekraštėje dykumoje. Nėra abejonių, gerbiamieji, krizė baigėsi. Šiandien prasidėjo krachas.

Dabar visiškai nesistengiama ieškoti pinigų ten, kur jų yra pakankamai, kur jie yra tiesiog švaistomi. Pažiūrėkime, kokie pinigų srautai eina per viešąsias įstaigas, prikurtas įvairių institucijų. Kaip yra išlaidaujama Krašto apsaugos ministerijos, Užsienio reikalų ministerijoje. Štai tuos riebius katinus mes ir pakratykime. Bet ne, einama pačiu paprasčiausiu keliu. Iš tikrųjų baigsiu tais pačiais tuometinio opozicijos lyderio, o dabar premjero žodžiais: Vyriausybei tenka didelė atsakomybė dabar ieškoti, kaip toliau subalansuoti biudžetą. Linkime jai sėkmės.

Ir dar truputį apie premjero A. Kubiliaus elgesį. Pagal tai, ką daro jis, kaip jis elgiasi su kitaminčiais, darau esminę išvadą: premjeras A. Kubilius dar nesuvokia, kad esame kracho fazėje. O šioje stadijoje reikia ne įžeidinėti oponentus, bet elgtis maksimaliai kultūringai ir lanksčiai ir ieškoti paramos. To aš jums ir linkiu.

PIRMININKĖ. Ačiū. Paskutinis kalbės A. Kubilius. Ir dėl vedimo tvarkos – V. Mazuronis.

V. MAZURONIS (TTF). Gerbiamoji pirmininke, tikrai tema labai svarbi, labai svarbi visai Lietuvai. Ne tiek daug ten liko pasisakančių. Aš frakcijos vardu siūlau ir prašau pratęsti. Prašant, kad kolegos kalbėtų trumpiau, duoti pasisakyti visiems užsirašiusiems. Ir baigiamasis žodis, jeigu to pageidaus, neabejotinai premjerui. Bet aš siūlyčiau kolegoms Seimo nariams neatimti teisės pasisakyti tikrai labai svarbiu klausimu.

PIRMININKĖ. Nežinau, buvo taip apsispręsta, kad pusė valandos. Reikia balsuoti. Yra frakcijos vardu pasiūlymas. Tada prašom balsuoti, ar pratęsiame diskusijas tol, kol pasisakys visi? Kas balsuoja už – pratęsiame, kas turi kitą nuomonę, balsuoja kitaip. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už diskusijų pratęsimą, balsuojate už.

Balsavo 102 Seimo nariai. Už – 30, prieš – 28, susilaikė 44. Diskusijų pratęsimui nepritarta.

Į tribūną kviečiamas Ministras Pirmininkas A. Kubilius.

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, išties sudėtinga kalbėti šiandien šia tema, ypač kai diskusija turbūt yra skirta ne tam, kad ieškotume reikalingų sprendimų, nors tikrai girdėjau keletą labai racionalių pasisakymų, ponios R. Baškienės prašymą pateikti visą informaciją ir, aišku, norą dalyvauti ieškant sprendimų. Bet daugelis kitų kalbėjo turbūt, nežinau, galvodami, kad rytoj rinkimai, ar orientuodamiesi tiktai į salėje esančias jaunas mamas. Tai, žinot, kai aš iš ryto girdžiu gerbiamųjų socialdemokratų, kuriuos labai myliu, priekaištus ir labai griežtą kritiką, kodėl mes prieš metus ar porą metų pritarėm motinystės išmokų tokiam variantui, koks iki šiol galioja, o po pietų girdim griežtą kritiką, kodėl mes dabar bandom ją keisti… Tai, gerbiamieji socialdemokratai, aš tiesiog raginu jus išeiti iš tos situacijos, savo mąstymo kažkokio pasiklydimo, nes tai gresia elementariai, nežinau, na, psichologinėm problemom, ir gana stambiom.

Bet dabar rimčiau. Aš tikrai noriu visų pirma atsiprašyti ir pačių motinų, kad mums tenka tokius sprendimus siūlyti. Tikrai esu įsitikinęs, kad valstybės šeimos politika yra vienas iš svarbiausių prioritetų, ir turime ieškoti pačių įvairiausių būdų, kaip padėti jaunoms mamoms ir jaunoms šeimoms. Bet kartu manau, kad ir jaunos šeimos, ir jauni tėvai, ir jų vaikai, na, ko gero, jaustųsi nežinau, ar labai patogiai, jeigu, valstybei pakliuvus dėl pačių įvairiausių priežasčių į didelę bėdą, nebūtų ieškoma solidarių tos bėdos sprendimų. Nežinau, ar tie patys vaikai užaugę po 20 metų nekeltų klausimų, o kodėl buvo elgiamasi taip, kad valstybė turėjo mažinti pensijas daug daugiau tam, kad, sakykim, neliestų motinystės išmokų.

Mes pasirinkom kelią, kuriuo nuosekliai einam. Dabar čia pateikiami tik pirmieji žingsniai, kai, esant štai tokiai problemai ir tokiai bėdai, su kokia susiduriam, kai kitais metais, kalbant apie visus valstybės viešuosius finansus, atsirastų iki 13 mlrd. skirtumas tarp pajamų ir išlaidų, kai mes iš tikrųjų turime rasti sprendimus, kai, nedarydami jokių išimčių, turime peržiūrėti visas išlaidas, nesiaiškindami dabar, ar gerai padarėme prieš porą metų, kai jas padidinom, ar dar kokį nors kelti klausimą… Aš galėčiau taip pat kelti klausimą, kodėl jūs didinot praeitais metais pensijas, gerbiamieji socialdemokratai, jau visiškai artėjant krizei? Gal tik dėl to, kad rinkimai buvo? Iš tikrųjų šiandien manau, kad laikas baigti šiuos aiškinimusi ir laikas ieškoti sprendimų.

Iš tikrųjų aš turiu pasakyti, kad man čia, Seime, tenka šiek tiek gūžčioti pečiais, kai aš čia, į Seimą, atbėgu iš pokalbių, labai rimtų pokalbių, vakar vykusių su pensininkų organizacija „Bočiai“, šiandien, vakar ir užvakar vykusių pokalbių su profesinių sąjungų atstovais, kurių metu randu daug daugiau atsakingo supratimo, kokia situacija Lietuvoje yra susiklosčiusi ir kaip turim rasti sprendimus. Štai man skambino dabar, kad ką tik baigėsi susitikimas su profesinėm sąjungom ir iš esmės buvo rastas sutarimas dėl viso socialinio bloko peržiūros.

Aš galiu jums, gerbiamieji kolegos, įvardyti dar sykį, ką mes turim svarstyti. Ne vien tiktai motinystę, bet ir ką turim svarstyti. Jeigu Lietuvoje kitais metais viešuosiuose finansuose bus 13 mlrd. Lt „skylė“, skirtumas tarp pajamų ir išlaidų, tai mes turim tik du galimus kelius – ieškoti būdų, kaip didinti pajamas didinant mokesčius, ir ieškoti būdų, kaip mažinti išlaidas.

Aš jums galiu išvardyti, ką svarstom kartu su socialiniais partneriais. PVM didinimas 2 %: kitais metais tai duotų 600 mln. Lt papildomų pajamų, šiais metais – 230; viešojo sektoriaus atlyginimų sumažinimas 10 %: šiais metais – 250 mln., kitais metais – beveik 800; valstybės tarnybos etatų skaičiaus papildomas sumažinimas prie to, ką planuojam – 20 %: kitais metais sutaupoma 240 mln. Lt; nekilnojamojo turto mokestis: jeigu kitais metais pradedam taikyti – 60 mln., jeigu nuo 2011 m. – 60 mln. 2011 m.; pensijų, pradedant nuo valstybinių pensijų, sumažinimas 20 %, rentų sumažinimas 20 % ir galbūt socialinių senatvės pensijų peržiūra maždaug 5 % ribose: kitais metais 500 mln. Lt sutaupoma; motinystės išmokų pertvarka pagal tą planą, koks dabar svarstomas: šiais metais – 45 mln., kitais metais – 160 mln.; pensinio amžiaus ilginimas: pinigų nedaug – 5 mln. kitais metais; socialinių draudimo įmokų didinimas 3 % – 796 mln., kiti siūlo 2 %; dirbantiems pensininkams pensijų mažinimas – kitais metais galima iki 600 mln. sutaupyti; savivaldos finansams griežta prievolė, kad nebūtų jokių deficitų – apie milijardą galima sutaupyti. Mes turim pasiekti, kad kitais metais 13 mlrd. deficitą galėtume sumažinti maždaug 4–5 mlrd. Lt. Pasirinkimas yra tas, kurį aš dabar išvardinau.

Gerbiamieji kolegos, aš dar sykį kartoju: yra galimybė visiems kartu ieškoti sprendimų, dalyvaujant ir opozicijai, arba tų sprendimų valdančioji koalicija ieškos kartu su socialiniais partneriais, jums liekant tiktai opozicija šiuo sunkiu ir sudėtingu laikotarpiu, neprisiimančia jokios atsakomybės už štai šitas problemas, kurias turime spręsti. Jūsų teisė pasirinkti. (Balsai salėje)

PIRMININKĖ. Ačiū, diskusiją baigėme. Toliau kviečiu į tribūną komiteto pirmininką, o dėl vedimo tvarkos – kolega P. Luomanas.

P. LUOMANAS (TS-LKDF). Gerbiamieji, man kelia nuostabą, kad jaunas, energingas vaikinas nuolat moko premjerą, kad jaunas, energingas vaikinas moralizuoja, nors mes puikiai žinome, kad iš tėvo firmos nuomojamas prabangus džipas už parlamentinei veiklai skirtas lėšas. Tai gal reikia turėtų taip pat…

PIRMININKĖ. Dėl vedimo tvarkos!

P. LUOMANAS (TS-LKDF). …drąsos prisipažinti ir kalbėti apie tai. Todėl Seimas kartais ir nevertinamas už kalbėjimą vienaip, o darymą kitaip. „Pažinsite juos iš darbų.“

PIRMININKĖ. E. Klumbys.

E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, vadovaujantis 151 straipsnio 7 dalimi, jei to reikalauja Seimo narys, po bendrosios diskusijos balsuojama, ar pritarti pagrindinio komiteto patvirtintam įstatymo projektui. Prašau balsuoti. (Balsai salėje)

PIRMININKĖ. Taip, 7 yra tokia: „…taip pat, jeigu to reikalauja Seimo narys, po bendrosios diskusijos balsuojama, ar pritarti pagrindinio komiteto patvirtintam įstatymo projektui.“ Egidijau, čia yra siūlymas be pataisų, nesvarstant pataisų? (Balsai salėje) Jeigu Seimas nepritaria pagrindinio komiteto pateiktam projektui arba jeigu Seimas nutaria pritarti alternatyviam projektui, kuriam nepritaria pagrindinis komitetas, daroma svarstymo Seimo posėdyje pertrauka ir projektas arba grąžinamas tam pačiam pagrindiniam komitetui tobulinti, arba Seimas paskiria kitą pagrindinį komitetą ar sudaro ten specialią komisiją.

Aš supratau, kad yra E. Klumbio prašymas, toks reikalavimas, kad po bendrosios diskusijos būtų balsuojama, ar pritariame pagrindinio komiteto patvirtintam įstatymo projektui, nesvarstydami pataisų. Jeigu taip, tai dabar prašom, tai yra pagal Statutą. Prašom pasiruošti balsuoti. Klausykit! Kas balsuoja už, pritaria pagrindinio komiteto patvirtintam įstatymo projektui. Kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Tikrai nebus jokio pakartotinio balsavimo. Dar kartą įsiklausykit: kas balsuoja už, tas pritaria pagrindinio komiteto patvirtintam įstatymui, kas balsuoja prieš ar susilaiko, nepritaria. Prašom balsuoti, vyksta balsavimas. (Balsas salėje: „Vyksta balsavimas.“)

Taip, balsavo 103 Seimo nariai: už – 55, prieš – 41, susilaikė 7. Pritarta pagrindinio komiteto patvirtintam projektui. Pataisos bus svarstomos toliau, ir tada balsuosime, ar pritarti po svarstymo.

Dėl vedimo tvarkos – V. Andriukaitis.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, kolega Andriau Kubiliau, gerbiamasis premjere, į jus kreipiuosi dėl vedimo tvarkos. Štai gerbiamasis kolega A. Kubilius išdėstė priemonių paketą, perskaitė įvairius pasiūlymus, kurie išties ir turėjo būti pirmiausia svarstomi ir pateikti, kad visam bendram kontekste būtų galima galvoti, ką reikėtų daryti. Aš negaliu nesistebėti: negi A. Kubilius nesupranta, kad kaip tik nuo tų dalykų mums reikėjo liepos mėnesį pradėti diskutuoti, o ne nuo motinystės išmokų. Aš siūlau daryti pertrauką, paprašyti Vyriausybės, kad ji pateiktų visą priemonių paketą. Tai atitiktų ir Aktyvių mamų sambūrio reikalavimą, kad pateiktų visą paketą, ir mes tuomet galėtume atsakyti į klausimus, kam būtų galima pritarti, o kam ne. Tai būtų logiška ir konstruktyvu. Tuomet mes pasiūlytume savo alternatyvas, ką reikia daryti šioje situacijoje.

PIRMININKĖ. Koks jūsų siūlymas?

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Mano siūlymas, pirma, daryti svarstymo pertrauką ir antra, paprašyti Ministro Pirmininko, kad jis pateiktų visą priemonių planą, nes be šitų dalykų mes iš tikrųjų negalime svarstyti nežinodami, kokia apskritai bendra taupymo doktrina.

PIRMININKĖ. Supratau. Opozicijos lyderis V. Mazuronis.

V. MAZURONIS (TTF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, kad būtų visiškas aiškumas, aš opozicinių frakcijų vardu prašau daryti šito įstatymo svarstymo pertrauką iki tol, kol premjeras A. Kubilius pateiks tuos duomenis, kuriuos čia paskaitė, nežinau, iš popieriaus ar iš lubų, norėtųsi juos matyti, norėtųsi žinoti, ką darome, kodėl darome ir dėl ko. Prašau pertraukos iki kito posėdžio ir tikiuosi, kad ponas premjeras ir Vyriausybė mums šitą visą medžiagą pateiks.

PIRMININKĖ. Gerai. Ačiū. V. Andriukaitis siūlė savo vardu. Dabar V. Mazuronis pasiūlė visų frakcijų vardu. Prašo daryti pertrauką iki kito posėdžio. Tuoj bus balsavimas.

Dar suteikiu žodį premjerui.

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš, tiesą sakant, nesuprantu, ar jūs norite susitarimo, ar jūs nenorite. Jeigu norime susitarimo, tai eikime nuosekliai į priekį. Turiu pasakyti vėlgi, kad raginčiau imti pavyzdį iš tų visuomenės grupių, su kuriomis mes kalbamės. Manau, kad abiem pusėm reikia daugiau išminties ir susikalbėjimo. Jeigu opozicija mano, kad mes išsigąsime kokio nors šantažo arba pertraukų ir pradėsime dėl to kalbėtis, tai dėl to tikrai nieko nebus. Jeigu norime kalbėtis, tai kalbėkimės atsakingai. Aš sutinku čia pat šiandien ar rytoj susitikti su opozicija ir svarstyti visą medžiagą, kuri yra svarstoma kartu su finansų ekspertais, kartu su kitais ekspertais ir su socialinėmis grupėmis. Bet tada sutarkime, kad opozicija dirba konstruktyviai, neieško specialiai pertraukų, nestumia posėdžių į naktį, neina kalbėti bet kokiu klausimu dėl vedimo tvarkos, tada einame ir ieškome reikalingų sprendimų. Jeigu ieškoma tik preteksto stabdyti ir trukdyti ieškoti sprendimų ir kenkti Lietuvai, tai, gerbiamieji, mums tikrai nepakeliui. Aš raginu jus apsispręsti, ar jūs tikrai norite pertraukos šiandien.

PIRMININKĖ. Buvo pozicinių frakcijų vardu pasiūlyta daryti svarstymo stadijos pertrauką. (Balsai salėje) Pirmiausia dabar turime balsuoti, tada visos replikos bus po balsavimo. Be pataisų, nesvarsčius pataisų, buvo pasiūlymas iš karto po diskusijų daryti pertrauką. (Triukšmas salėje) Pirmiausia balsuojame, paskui galėsite teikti savo pasiūlymus. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas pritaria pertraukai, baluoja už, prieš… (Triukšmas salėje)

Kol vyksta balsavimas, dėl vedimo tvarkos – A. Endzinas.

A. ENDZINAS (LSF). Gerbiamoji pirmininke, prašytume padėti susiorientuoti, nes buvo prašymas balsuoti už komiteto išvadą. Išvadai lyg ir Seimas pritarė. Dabar toje stadijoje yra procesas, nes po svarstymo išvadai yra pritarta, o toliau gal galėtumėt padėti susivokti toje situacijoje visiems Seimo nariams. Dėkoju. (Triukšmas salėje)

PIRMININKĖ. Čia buvo tarpinis balsavimas. Dabar yra balsuojama dėl pertraukos. Jeigu nebus pertraukos, toliau svarstysime pataisas, jeigu pertrauka iki kito posėdžio, tada…

A. ENDZINAS (LSF). Gerbiamoji pirmininke, būkite maloni, nurodykite remdamasi Statutu, kokiu straipsniu mes remiamės. Galbūt mes šiek tiek interpretuojame.

PIRMININKĖ. Tuoj nurodysiu, tuoj pasakysiu. Aš nemačiau per jus, kai vyko balsavimas, negaliu paskelbti, nes… (Balsai salėje)

Už balsavo 48, prieš – 44, susilaikė 9. Pertrauka iki kito posėdžio.

Dabar replikos dėl vedimo tvarkos pradedant J. Veselka.

J. VESELKA (TTF). Gerbiamasis premjere, nežinau, ko jūs panikuojate. Mes norime vieno labai paprasto dalyko. Jūs čia, tribūnoje, išvardijote kelis milijardus litų, kurios žadate atimti (aš nekalbu, ar teisėtai, neteisėtai, bėdos, ne bėdos) iš pensininkų, motinų, dirbančiųjų ir t. t. Kad galėtumėte mums aiškiai pasakyti ir suformuluoti: vardan kokių tikslų jūs žadate tai padaryti, kokios bus tų sumažinimų ekonominės pasekmės, socialinės gerovės pasekmės, štai mes norime žinoti, kokie bus rezultatai po to. Kai mes gausime juos raštu su įrodymais, mes galbūt palaikysime. Šiandien mes tik išgirdome… bet neišgirdome, kokie bus rezultatai po to. Todėl aš prašau šito raštu, kad mes gautume raštu po jūsų visų tų pasiūlymų, koks bus rezultatas po to.

PIRMININKĖ. A. Melianas.

A. MELIANAS (LCSF). Gerbiamieji kolegos, šiandien populizmas liejasi laisvai. Aš taip pagalvojau, kad jeigu Vyriausybė būtų kitoje pusėje, tai turbūt argumentai pasikeistų visiškai priešingai, ir tie patys žmonės, kaip šiandien buvo parodyta, kai vyko diskusija prieš metus porą, tai viskas pasikeistų aukštyn kojom. Yra dirbama kamerom, yra dirbama mamom, sakykim, manipuliuojama jų teisėtais lūkesčiais, tai aš norėčiau atkreipti dėmesį. Tačiau, gerbiamoji pirmininke, nepaisant to populizmo bangos, jūs negalite pažeisti Statuto. Pagal Statutą, jeigu buvo paprašyta, tarp kitko, opozicijos, balsuoti dėl komiteto išvados ir buvo balsuota, po to jau svarstymo stadija baigėsi. (Balsai salėje) Ir negali būti po to, po stadijos baigimosi, balsavimo dėl pertraukos. Jūs pažeidėte Statutą, tas balsavimas yra negaliojantis. Taigi prašom pasitaisyti, jūs pažeidėte Statutą.

PIRMININKĖ. Aš noriu jums paskaityti Statutą, ir gal nurims jūsų aistros. Pagal 151 straipsnio 7 punktą E. Klumbys paprašė, kad būtų balsuojama, ar pritarti komiteto patvirtintam projektui. Seimas pritarė. Toliau, pagal 9 straipsnį, jeigu būtume ėję toliau, nebūtume paprašę pertraukos, būtume svarstę pataisas. Opozicijos lyderis pagal Statuto 109 straipsnį, kuris numato, kad bet kada, bet kurioje vietoje galima prašyti pertraukos, paprašė pertraukos, kuriai reikia vieno penktadalio balsų. Ir užteko pertraukai. Todėl visų pataisų svarstymas atidedamas kitam posėdžiui. Aš noriu pasakyti, kad jokių Statuto pažeidimų nebuvo. Labai įdėmiai skaitykite Statutą. Jeigu jums kas nors neaišku, kreipkitės į Etikos ir procedūrų komisiją, išaiškins, ar buvo pažeistas Statutas, ar ne. Jeigu pažeidžiau, aš tada atsiprašysiu. Dabar aš nematau pažeidimo. (Šurmulys salėje)

Jeigu yra norinčių kalbėti, tai L. Graužinienė. (Balsai salėje)

L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamasis Melianai, aš noriu pasakyti, jeigu jūs pats trukdote Seimo darbui, tai kiekviena minutė kainuoja Seimui.

Dabar norėčiau pasakyti premjerui. Mes suprantame, ir opozicija supranta, kad valstybėje situacija sunkėja kiekvieną dieną. Tačiau, kai jūs išėjęs šitaip arogantiškai kalbate ir kaltinate mus, net nepakvietęs susitarti, bendrai dirbti Lietuvai, neatnešate mums viso paketo ir nepateikiate, ką jūs darysite, jūs neturite moralinės teisės kaltinti mūsų, kad mes kažkaip neteisingai elgiamės. Mes giname tuos žmones, dėl kurių jūs kiekvieną kartą atnešate ir su kuriais susijęs įstatymo projektas atskirais gabaliukais. Jūs priešinate tautą, priešinate socialines grupes ir priešinate visą Seimą. Mes tikrai visi šioje salėje norime dirbti Lietuvai. Todėl atneškite visą paketą, ko mes prašome, atsisėskime visi ir padarykime bendrą susitarimą, dirbkime vieną kartą Lietuvai, Lietuvos žmonėms, o ne sakykime populistines kalbas. Ir jums, premjere, tai galioja.

PIRMININKĖ. Ačiū. Toliau S. Pečeliūnas.

S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Pirmiausia norėčiau jus apginti dėl Statuto, jūs tikrai teisi. Mes pritarėme komiteto išvadai, o komiteto išvadoje surašyta komiteto nuomonė dėl įvairių pataisų, bet tai nereiškia, kad mes pritarėme ir tuo klausimu komiteto nuomonei, nes dėl kiekvienos pataisos Seimas turi apsispręsti atskirai. Tai opozicija paprašė, kad tai mes atliktume kitame posėdyje. Štai ir viskas, ir visa mechanika. O dabar papildomai prie viso to.

Čia labai buvo prašoma elgtis konstruktyviai ir visaip kitaip. Mielieji kolegos, man atrodo, kad visi puikiai atsimename, kaip čia kas vyko, bent tie, kurie čia nėra naujokai. Tai prašau man pasakyti, ar tikrai yra blogai leisti mamoms, užmigdžiusioms vaikelį, šiais technikos laikais sėstis prie kompiuterio parašyti kokį straipsnį ar dar ką nors nuveikti ir už tai gauti atlyginimą. Šios pataisos tą ir numato – leisti užsidirbti ir tai nesusieta tiesiogiai su motinystės išmokom, kas buvo anksčiau, jeigu jinai tai padarytų, iš jos tai nubrauktų, kitaip sakant, atimtų. Ar tai yra gerai, ar blogai?

Apie socialinį teisingumą. Buvo padaryta tokia labai didelė gudrybė ir toks, kaip sakoma, saldainis, kuris išvirsta antru galu. Jeigu mamytė pasigimdė vieną po kito du vaikelius, tai jinai ne taip kaip dirbanti mamytė gauna vieną atlyginimą, jinai, niekur nedirbanti, gauna du atlyginimus. Tai yra socialinė teisybė? Tai tokius dalykus iš šio įstatymo tikrai reikia išbraukti. Tas viskas yra siūlymuose, aš kalbu tik apie kelias vietas.

Trečias dalykas, apie ką labai mėgsta kalbėti socialdemokratai, – apie solidarumą. Tai aš manau, kad visi piliečiai turi būti solidarūs ir niekas niekada nesiūlė palikti motinas visai be jokių pajamų. Šito įstatyme nėra. Taigi būkime „biedni“, bet teisingi ir būkime tikrai solidarūs, o jūsų populistinių kalbų mes jau čia prisiklausėme daug. Ačiū.

PIRMININKĖ. Ar paskutinį jus palikti? Šiaip pagal eilę dabar turėtų kalbėti premjeras.

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Labai ačiū. Aš noriu kaip Statuto autorius, vienas iš autorių, pakartoti, kad ponia V. Baltraitienė elgiasi visiškai teisingai ir nematau…

PIRMININKĖ. Ačiū.

A. KUBILIUS (TS-LKDF). …siūlau nesikreipti į Etikos komisiją, nes iš tikrųjų nieko neatrasite. Elgiasi visiškai teisėtai. Po diskusijos (151 straipsnis) yra teisė reikalauti balsavimo dėl visų komiteto išvadų, jeigu pritariama išvadoms, tai po to yra svarstoma, ar pritariama atskirai dar ir pataisoms. Čia yra visiškai aiški procedūra.

Dabar antras dalykas. Gerbiamieji kolegos, tikrai pažadu visiems Seimo nariams, rytoj iš ryto kompiuteriais išplatinsime Finansų ministerijos medžiagą ir mūsų rengiamo susitarimo projektą, tokį variantą, kokios stadijos jis yra dabar. Tai nereiškia, kad jis yra galutinis, ir skaičiai keičiasi, ir tekste kai kurie dalykai keičiasi, į tekstą galite žiūrėti, taip sakant, kaip į juodraštį, labiau į skaičius.

Bet aš tokiu atveju iš tikrųjų noriu paprašyti vieno dalyko. Jūs patys turite apsispręsti, ar jūs norite dalyvauti paieškoje to susitarimo ir tų sprendimų, kurie yra reikalingi. Ne Vyriausybė, tikrai ne aš vaikščiosiu klausdamas, ar jūs norite, ar nenorite dalyvauti. Jūsų pačių apsisprendimas. Jeigu dalyvaujate, tada tikrai susitinkame ir kalbamės, bet jeigu yra tiktai tam, kad taip sakant, čia pasigrožėti ir papolitikuoti, na, tai mes tikrai vis tiek sprendimus turėsime daryti. Patikėkite, sprendimus vis tiek turėsime daryti, ir tada darysime iš tikrųjų ieškodami sutarimo su tais, kurie atsakingai prisiima tą susitarimo paieškos atsakomybę.

PIRMININKĖ. O. Valiukevičiūtė.

O. VALIUKEVIČIŪTĖ (TTF). Gerbiamieji, aktyvių mamų sambūrio prašymu noriu pagarsinti jums. Gaila, kad nėra Seimo Pirmininko A. Valinsko. Šiandien jos per europarlamentarą poną Aloyzą Sakalą kreipėsi į Seimo Pirmininką ir prašė, kad Seime būtų atidėtas motinystei skirtų išmokų mažinimo klausimo svarstymas, kol nebus atliktas Socialinio draudimo fondo biudžeto nepriklausomas auditas. (Balsai salėje) Prašau. (Balsai salėje) Taip pat, gerbiamasis premjere, jos nesulaukė vadinamojo socialinio dialogo. Jūs visą dėmesį skyrėte pensininkams, kitiems, bočiams, o aktyvioms mamoms iš tikrųjų nesuradote laiko skirti dėmesio.

PIRMININKĖ. Ačiū. Ministras A. Čaplikas.

A. ČAPLIKAS (LCSF). Galima ginčytis (aš vis dėlto linkęs) dėl jūsų pasirinktos Statuto traktuotės, nes kalbama apie alternatyvius įstatymų projektus tame straipsnyje, bet tiek to.

Kita vertus, kreipimasis į mamas. Jeigu jūs įdėmiai stebėjote diskusiją, gerbiamos mamos, tai jūs turėjote pajusti, kad čia nėra rūpinamasi jumis, čia yra tiesiog bandymas jūsų vardu susikrauti politinį kapitalą. Visi kalbėję pripažįsta – turime didelių bėdų ir problemų, turime. Mes bandome jas spręsti, bet bandome spręsti, bent jau iš opozicijos pusės, ne visai garbingai. Aš pirmininkavau posėdžiui, kai buvo balsuojama lygiai taip pat ir iš valdančiosios daugumos dėl trejų metų, ir kaip po ilgų derybų mes šiaip taip nutarėme iki dvejų metų, juk buvo tas pats.

Na, gerbiamieji kolegos, jūs puikiai suprantate, kad patekome į bėdą, iš bėdos galima išeiti tiktai ramiai. Tai kodėl jūs dabar aitrinate aistras puikiai suprasdami, kad tą reikės padaryti, juk puikiai suprantate. Va, mano bičiulis A. Sysas, kuris balsavo prieš, (…), puikiai suprantate, bet vis tiek viską darote, kad tas pats Socialinio draudimo fondas bankrutuotų, ir kai nebus nei pensijų, nei išmokų, nei motinystės, visi sėdėsime prie sudužusios geldos. Tai čia yra truputėlį nemalonu. (Balsai salėje)

PIRMININKĖ. Ačiū. K. Daukšys.

K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū. Kiek aš čia klausau ar poną A. Čapliką, ar premjerą, tai komunistinis šūkis: „Kas ne su mumis, tas prieš mus“. Jeigu norite tartis, jūs labai teisingai sakykite, ko jūs siekiate, kokiais būdais tai pasieksite ir kiek tai kainuos valstybei.

Dabar dėl pareiškimo apie tai, kad čia dirbam mamoms. Iš tikrųjų dirbame mamoms, pensininkams, visiems Lietuvos gyventojams, nes prie šios tribūnos prisiekėme jiems dirbti, o ne kažkam kitam. Tai aš manyčiau, kad būtų keista, jeigu mes dirbtume, nežinau, rusams, vokiečiams ar dar kažkam kitam. Todėl aš manau, kad čia nereikia gąsdinti vienas kito. Jeigu Vyriausybė nori opozicijos kokio nors supratimo ar pritarimo, pirmiausia turėtų dėl to tartis, sakyti savo tikslus, įrodyti, kokiais būdais tą pasieks, o ne kišti po gabaliuką, kaip sakoma, tą pradėjom, dar kitą duosim, tą pradėjom, dar kitą duosim, tai duokit savo viziją.

Kitas dalykas, noriu pasakyti, vyrai, nesugebate, nemokate susitvarkyti, tai taip ir sakykite, nes čia yra visos Lietuvos klausimas, o ne jūsų vienų ambicijų.

PIRMININKĖ. Ačiū. Paskutiniai trys vyrai, kurie stovi. Pirmas – D. Jankauskas, paskui A. Sysas ir A. Zuokas. Viskas, daugiau jokių replikų nebus.

D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, neapleidžia mintis, kad bent jau daliai iš mūsų šioje salėje, šiandien kalbančių diskusijoje, galioja noras, kad kuo blogiau, tuo geriau. Liūdna, bet iš tikrųjų tokie dalykai jaučiasi. Jeigu mes kalbėtume apie norą solidariai ieškoti sprendimų, visiems šioje salėje esantiems parlamentarams tikrai yra aišku kaip du kart du procedūriniai dalykai, galbūt sunkiau susigaudyti stebinčioms posėdį mamoms. Bet vis dėlto solidaraus sprendimo ieškojimo kelias suvokiant, kad šiandien yra svarstymas, kad priėmimas šio įstatymo projekto bet kokiu atveju bus kitame posėdyje, kuris, kiek žinau, vyks tiktai kitą savaitę, tai pakanka gražaus laiko solidariai ieškoti sprendimo. O būdas bet kokia kaina procedūriškai vilkinti procesą ir susilaukiant plojimų iš tiesų nėra kelias ieškoti solidaraus sprendimo. Ačiū.

PIRMININKĖ. Ačiū. A. Sysas.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Kad nereikėtų vėl traukti citatų iš praeitos kadencijos posėdžių, tai noriu priminti, man būnant šioje tribūnoje du kartus, pasinaudojus 151 straipsnio 7 dalimi, buvo nutrauktas balsavimas ir buvo pasielgta lygiai taip, kaip šiandien nubalsuota. Ir tada Konservatorių frakcija rėkė, kad tai teisingas sprendimas. Gerbiamieji, prisiminkite, ką jūs darėte praeitoje.

Dabar gerbiamajam premjerui. Gerbiamasis premjere, kai jūs ėjote į tribūną, aš tikėjausi, kad jūs ginsite Vyriausybės projektą, nes iš Vyriausybės projekto nieko neliko, o jūs ateinate, pamokslaujate ir sakote, kad reikia tartis. Dar kartą kreipiuosi į jus. Jeigu jau jūs pasirašėte Vyriausybės projektą, kuriame buvo visiškai kitas straipsnis, visiškai kitokios nuostatos, tai lipkite į šitą tribūną ir ginkit tą variantą, nes ginate variantą, kurio turbūt pats nematėte ir nežinote, kas ten padaryta. Pirmiausia susitarkite viduje, po to ateikite, pasikvieskite mus, susėsime ir surasime bendrą kalbą. O ne taip, kad vakare pateikėte vieną, ryte svarstome antrą, o per pietus balsuojame dėl trečio. Taip negali būti sutarimo, susitarkite viduje pradžioje.

PIRMININKĖ. Paskutinė replika – A. Zuokui. Buvo perspėta, kad daugiau replikų nebus.

A. ZUOKAS (LCSF). Gerbiamieji kolegos, gal galima šiek tiek pabandyti patylėti? Visi truputį nuraminame aistras, iš tikrųjų to reiktų, matyt, kad sprendimus galėtume priimti blaivia galva, o ne vadovaudamiesi emocijomis. Aišku, aš esu naujas Seimo narys ir suprantu, kad čia labai yra daug tų senų bėdų, kurios egzistuoja dėl bendro parlamentinio darbo. Šiandien savo kalboje parodžiau praeitos opozicijos citatas, kalbėjau apie bendrą mūsų atsakomybę, nes lygiai taip pat citatas bus galima parodyti iš mūsų stenogramų po šio posėdžio. Šie sprendimai, kurie šiuo metu siūlomi, yra sunkūs, nemalonūs, bet, deja, gimė iš neatsakingų sprendimų praeito Seimo, nors nekaltinu nieko šiandien asmeniškai. Aišku, jie yra neišvengiami.

Pagal šiandieninį pasiūlymą, kuriam jau yra pritarta komiteto, visoms mamoms, kurios šiuo metu turi vaikelius arba laukiasi, sumažės motinystės išmokos tik 10 %. Kiti pakeitimai lies tik tas mamas, kurios šiuo metu nei laukiasi, nei turi vaikų. Tai yra teisėtus lūkesčius mes apginame. Solidarumas neišvengiamas, nes mes mažiname šiandien ir darbuotojų atlyginimus, ir kitas socialines išmokas. Todėl siūlyčiau padaryti 15 min. parūkymo pertrauką, paraginčiau Ministrą Pirmininką pakviesti frakcijų seniūnus išgerti kavos puodelį ir grįžus garbingai priimti neišvengiamus sprendimus dėl tų pačių mamų, dėl tų pačių vaikų ir dėl mūsų atsakomybės. Ačiū.

PIRMININKĖ. Ačiū. Aš jau pasakiau, kad visos replikos baigsis A. Zuoku. Kad nurimtų visos aistros, į tribūną kviečiu Seimo Pirmininko pirmąją pavaduotoją I. Degutienę, kuri pristatys komitetus. (Balsai salėje) Premjerui buvo vieną kartą suteikta, čia ne diskusija. Viskas, visiems vienoda tvarka. Pirmininkavimą perduotu R. Šukiui.

PIRMININKAS (R. ŠUKYS, LCSF). Gerbiamoji pranešėja, prieš suteikdamas jums žodį, aš truputį atsiprašau, dar repliką per šoninį mikrofoną – gerbiamasis premjeras A. Kubilius.

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Aš atsiprašau, kad čia įsiveržiu, bet, gerbiamieji kolegos, tiek čia prišnekėjote gerų dalykų, man tikrai džiugu, bet aš nenoriu su jumis diskutuoti, aš tiesiog pasinaudoju proga, jeigu galėčiau, aktyviųjų mamų organizaciją pakviesti rytoj 4 val. į Vyriausybę susitikti, aptarsime ir gal paieškosime dar geresnių sprendimų. Labai ačiū.

Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo komitetų sudėties patvirtinimo“ 1, 4, 5, 8, 9, 11, 12 ir 13 straipsnių pakeitimo“ projektas Nr. XIP-890 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

PIRMININKAS. Dėkoju. Šiuo informaciniu pranešimu ir baigiame replikas per šoninį mikrofoną. Kviečiu į tribūną gerbiamąją Seimo Pirmininko pirmąją pavaduotoją I. Degutienę pristatyti Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo komitetų sudėties patvirtinimo“ pakeitimo ir papildymo“ projektą. Rezervinis 2 klausimas.

I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų tai yra ilgai lauktas Seimo komitetų sudėties pakeitimas, nes, kaip jūs žinote, įsitraukė nauji Seimo nariai į darbą. Todėl pagal frakcijų prašymus yra pateikta, kas į kokį komitetą patenka. (Balsai salėje) Man sakė komitetai.

PIRMININKAS. Jūsų klausti nėra užsirašiusių. Gerbiamieji kolegos, yra priėmimo… (Balsai salėje) Jūs pageidaujate, kad pranešėja paaiškintų smulkiau? Kokia problema, yra priėmimo stadija, viskas aišku? Atsiprašau, pateikimas, svarstymas ir priėmimas. Mes dar prieisime, bus galimybė kalbėti dėl motyvų. Ar galime bendru sutarimu po pateikimo pritarti šiam nutarimo projektui? S. Pečeliūnas kalbėti už dėl balsavimo motyvų nepageidauja. Dėkui. Po pateikimo pritariame bendru sutarimu. Dėkoju.

Pereiname prie svarstymo stadijos. Klausti ar diskutuoti užsirašiusių taip pat nėra. Dėl balsavimo motyvų kalbėti nėra norinčių. Ar galime bendru sutarimu po svarstymo pritarti nutarimo projektui? Dėkoju. Kolega S. Pečeliūnas dabar pageidauja dėl balsavimo motyvų. Motyvai už. Prašom.

S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū. Mielieji kolegos, tikrai balsuočiau už, bet turiu vieną klausimą mums visiems. Iš Europos reikalų komiteto išbraukiamas Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas. Daug kalbame apie Lisabonos strategiją ir kitus jautrius dalykus. Tiesiog dėl ateities pagalvokime, ar tikrai to komiteto pirmininkas ten nėra reikalingas. Ačiū.

PIRMININKAS. Tai buvo ne dėl balsavimo motyvų, tai priimkime kaip klausimą. Gal, pranešėja, trumpai atsakykite.

I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Aš labai trumpai galėčiau gerbiamajam S. Pečeliūnui atsakyti. Yra paties komiteto pirmininko prašymu sukeista vietomis su kolege R. Rutkelyte.

PIRMININKAS. Atsakymas duotas. Ir dėl balsavimo motyvų. Motyvai prieš – B. Bradauskas. Prašom.

B. BRADAUSKAS (LSDPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Ne tai, kad aš labai prieš, ir neturiu tikrai jokių pretenzijų Pirmininko pirmajai pavaduotojai, bet susiklostė taip situacija, kad Aplinkos apsaugos komitetas vilkina teikimą mano klausimo, kurį mes teikiame kartu su E. Masiuliu, ir… (Balsai salėje) Atsiprašau, ne tai.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, prašau atidžiau susipažinti su projektais, bus mažiau progų kalbėti. Ar galime bendru sutarimu po svarstymo pritarti? Dėkoju. Pritarta po svarstymo.

Pereiname prie priėmimo stadijos. Dėkoju, gerbiamoji pranešėja. Ar yra galimybė priimti bendru sutarimu nutarimo projekto 1 straipsnį? Dėkoju. 1 straipsnis priimtas.

Ar galime priimti bendru sutarimu nutarimo projekto 2 straipsnį? Dėkoju. Priimta. Ar galime bendru sutarimu priimti nutarimo projekto 3 straipsnį? Nėra prieštaraujančių. Priimta.

Ar galime bendru sutarimu priimti 4 straipsnį? Dėkoju. Priimta bendru sutarimu.

Ar galime bendru sutarimu priimti projekto 5 straipsnį? Nėra prieštaraujančių. Dėkoju. Priimta.

Projekto 6 straipsnis. Ar galime jį priimti bendru sutarimu? Nėra prieštaraujančių. Dėkoju. Galime. Priimta.

Ar galime bendru sutarimu priimti projekto 7 straipsnį? Priimta.

Ir projekto 8 straipsnis. Ar galime priimti jį bendru sutarimu? Dėkoju.

Liko paskutinysis 9 straipsnis – nutarimo įsigaliojimas nuo priėmimo. Ar galime priimti bendru sutarimu? Dėkoju. Priimta bendru sutarimu pastraipsniui.

Gerbiamieji kolegos, prašau susikaupti, pasiruošti ir balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo komitetų sudėties patvirtinimo“ 1, 4, 5, 8, 9, 11, 12 ir 13 straipsnių pakeitimo“ projektas Nr. XIP-890? Prašau balsuoti. Kas už, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja kitaip. Prašom.

Užsiregistravo 94 Seimo nariai. Balsavo 91 Seimo narys. Už – 88, prieš nėra, susilaikė 3. Nutarimas priimtas.

Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo seniūnų sueigos sudarymo“ pakeitimo ir papildymo“ projektas Nr. XIP-889 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

Gerbiamieji kolegos, pereisime prie rezervinio r-3 klausimo – Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo seniūnų sueigos sudarymo“ pakeitimo ir papildymo“ projektas. Kviečiu į tribūną Seimo Pirmininko pirmąją pavaduotoją gerbiamąją I. Degutienę. Pateikimas, svarstymas, priėmimas. Prašom. Pateikimo stadija.

I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, Seniūnų sueigoje pokyčiai vyksta todėl, kad gerbiamasis V. Mazuronis tapo Seimo opozicijos lyderiu, bet jis yra ir frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ seniūnas. Kaip opozicijos lyderis pagal Statutą jis yra ir Seniūnų sueigos narys. Tačiau tada kyla klausimas, kas turėtų būti nuo frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ Seniūnų sueigos nariu. Frakcija „Tvarka ir teisingumas“ siūlo į Seniūnų sueigą įtraukti ir frakcijos seniūno pavaduotoją R. Ačą.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamoji pranešėja. Jūsų paklausti niekas nepageidauja. Kalbėti dėl balsavimo motyvų taip pat nėra pageidaujančių. Ar galime bendru sutarimu pritarti nutarimo projektui po pateikimo? Nematau prieštaraujančių. Pritarta po pateikimo bendru sutarimu. Pereiname prie svarstymo. Kalbėti diskusijoje nėra užsirašiusiųjų. Kalbėti dėl balsavimo motyvų taip pat niekas nepageidauja. Ar galime nutarimo projektui pritarti po svarstymo bendru sutarimu? Dėkoju. Pritarta po svarstymo. Pereiname prie priėmimo. Nutarimo projektas iš dviejų straipsnių. Ar galėtume nutarimo projekto 1 straipsnį priimti bendru sutarimu? Dėkoju. Priimta.

Ar galime priimti 2 straipsnį „Dėl įsigaliojimo nuo priėmimo“ bendru sutarimu? Nėra prieštaraujančių. Dėkoju. Priimta.

Prašom pasiruošti ir balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo seniūnų sueigos sudarymo“ pakeitimo ir papildymo“ projektas Nr. XIP-889? Prašom balsuoti, kas už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja kitaip.

Užsiregistravo 90, balsavo 89. Už – 87, prieš nėra, susilaikė 2. Nutarimas priimtas.

Savaitės (nuo 2009-07-13) – 2009 m. liepos 14 d. (antradienio) ir 16 d. (ketvirtadienio) plenarinių posėdžių darbotvarkių projektai

Dėkoju, gerbiamieji kolegos. Rezervinis r-4 klausimas – Savaitės, prasidedančios liepos 13 dieną, plenarinių posėdžių darbotvarkės tvirtinimas. Tribūnoje projektą pristato Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja gerbiamoji I. Degutienė. Prašom.

I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, liepos 14 d., antradienį, yra nemažai įstatymų priėmimų, kurie jau yra perėję svarstymo stadiją. Be abejo, buvo tikėtasi, kad tiek Piniginės (socialinės) paramos, tiek Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymai šiandien bus apsvarstyti Seime, todėl yra numatyti priėmimai. Be abejo, tai bus svarstymo tęsinys tiek vienu, tiek kitu atveju. 14 dieną po pietų yra 2009 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pirmasis svarstymas su visais lydinčiaisiais įstatymais. Šiandien mes pateikėme Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą. Numatomas svarstymas antradienį, jeigu turėsime Vyriausybės išvadas. Nes, kaip matote, Vyriausybės išvados nėra. Žiūriu į gerbiamąjį B. Bradauską, kuris jau norėjo a priori manęs paklausti, tai aš irgi jam noriu pasakyti, kad jūsų su Masiuliu teikiamas Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas yra įtrauktas į darbotvarkę, tačiau dar kartą pabrėžiu. Jeigu nebus iki antradienio Vyriausybės nuomonės jūsų klausimu, tai jis turės būti išbrauktas iš darbotvarkės. Taigi tokia, kokia dabar yra pateikta preliminari 14 d. darbotvarkė, yra du įstatymų projektai, dėl kurių mes dar neturime Vyriausybės išvadų.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamoji pranešėja. Jūsų pageidauja paklausti aštuoni Seimo nariai. Pirmasis klausia E. Žakaris. Prašom.

E. ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamoji pavaduotoja, birželio 11 d. Sekretoriatui pristatėme Švietimo įstatymo projektą Nr. XIP-707 remiančius 51 parašą. Žinau Statutą, be to, matyti darbotvarkėje įtraukti klausimai, kur kolegos irgi surinko parašus, bet gerokai vėliau. Būtų toks prašymas. Ar nebūtų galima šioje sesijoje dar pateikti?

I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, yra Švietimo įstatymo viena grupė pataisų, kurias jūs užregistravote ir pasirašė Seimo nariai, toliau yra dar viena grupė įstatymo pataisų, kurias teikia kiti pasirašę Seimo nariai, ir trečia grupė Švietimo įstatymo pataisų, kurias teikia Švietimo ir mokslo ministerija. Kada bus visas Švietimo ir mokslo įstatymo pataisų paketas, tada mes ir įtrauksime. Taip, kaip visada grupuojame, kad jeigu tas pats įstatymo pavadinimas, bet teikėjai skirtingų straipsnių, kad juos galėtume kartu sugrupuoti.

PIRMININKAS. Klausia A. Melianas. Atsisako klausti A. Melianas. Tuomet klausia S. Pečeliūnas.

S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Dėkui. Gerbiamoji pranešėja, štai ketvirtadienio darbotvarkė. Yra toks klausimas 2-1c ir yra klausimas 2-2. Drįstu priminti, kad tai vienas ir tas pats klausimas, nes dabar komitetas iš tų dviejų siūlymų rengia naują įstatymo redakciją ir svarstyti ji bus pateikta. Taip Seimas nusprendė ir taip reikalauja mūsų įstatymai. Tiesiog toje vietoje reikėtų atlikti korekciją, kad bent jau tarp šitų dviejų vienodų įstatymų neatsirastų intarpas. Kad jie būtų vienas šalia kito. Jis nėra visai atskiras klausimas. Tai viena pastaba.

Kita pastaba dėl šios dienos darbotvarkės, kur jau buvo šiandien atsiradęs klausimas 2-8, po to Seniūnų sueiga išbraukė, nes daug biudžeto čia visokių klausimų. Lyg ir netilpo, aš turiu omeny apie kreipinį į Konstitucinį Teismą Nr. 735. Vis dėlto manyčiau, kad kitą savaitę atsiras langų ir galimybių šitą dokumentą bent jau pateikti, nes tai yra Seimo nutarimas, jam kitos normos taikomos, ir mes šioje sesijoje tikrai, kaip ir žadėjome, galėtume tą savo prievolę atlikti ir atiduoti Konstituciniam Teismui, kad gautume aiškų ir reikalingą atsakymą rudeniui, žinotume, kaip elgtis toliau.

I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, tas kreipimasis į Konstitucinį Teismą, kuris buvo įregistruotas Seimo nutarimu, į darbotvarkę buvo įtrauktas, Seniūnų sueiga jį išbraukė.

PIRMININKAS. Klausia P. Auštrevičius.

P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Dėkoju. Gerbiamoji pirmoji pavaduotoja, yra įregistruotas pasiūlymas dėl Serebrenicos genocido aukų atminimo kaip Seimo rezoliucijos projektas. Aš žinau, kad buvo svarstyta ir Seniūnų sueigoje. Maloniai teiraujuosi apie galimybę vis dėlto kitą savaitę turėti pateikimą šios rezoliucijos, nes, manau, liepos mėnuo būtų geriausias laikotarpis paminėti 1995 m. liepos 11 d. genocido nusikaltimus Bosnijoje ir Hercegovinoje. Ar jūs matote galimybę pakartotinai įtraukti į darbotvarkę?

I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, aš puikiai suprantu jūsų klausimą. Seimo nutarimas šiandien irgi buvo įtrauktas į darbotvarkę. Seniūnų sueiga balsavo ir faktiškai vienbalsiai buvo nuspręsta visų frakcijų, kad šis Seimo nutarimas būtų nukeltas į rugsėjo mėnesį.

PIRMININKAS. Klausia A. Sysas.

A. SYSAS (LSDPF). Labai ačiū, pirmininke. Gerbiamoji Irena, antradienio dienos darbotvarkėje biudžetui yra numatyta net trys valandos, bet situacija yra tokia, kad keli komitetai yra grąžinę tobulinti įstatymo projektą, nes nėra lydinčių. Tarp jų ir Socialinių reikalų ir darbo, kiek aš žinau, Ekonomikos, Europos reikalų komitetai. Tai ar čia ne per daug laiko suplanuota, nes tokiu atveju pirmiausia reikia procedūriškai grąžinti, kad jie pateiktų kartu su biudžetu ir tuos įstatymus, apie kuriuos jie ten rašo.

I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Teisingai, jūsų visiškai logiškas klausimas, tačiau buvo užtikrinta komitetuose, kad išvados bus.

PIRMININKAS. Klausia J. Veselka.

J. VESELKA (TTF). Gerbiamoji vicepirmininke, klausimas paprastas: gal galime įtraukti Elektros energetikos įstatymo pataisas, pagal kurias numatoma atleisti žemės ūkio subjektus pagal tuos ekonominius dydžius nuo galios mokesčio, nes tai nieko bendro neturi su biudžetu, o iš to pelnas tik LEO LT. Atrodo, jau yra Vyriausybės išvada, kurioje pritaria, kad iki 14 tie ūkininkai būtų atleisti. Gal būtų galima, nes mes taip ir paliksim dar keliems mėnesiams.

I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Dėkoju už klausimą. Aš tikrai negaliu dabar ekspromtu atsakyti. Man reikia patikrinti, ar tikrai yra Vyriausybės išvada ir ar Ekonomikos komitetas svarstė šį klausimą, nes… (Balsai salėje) Paprastai mes visada tikrinam, ar yra Vyriausybės išvada, jeigu valdyba kreipiasi į Vyriausybę, ir po to, po Vyriausybės išvados, ar komiteto yra išvada tam, kad galėtume įtraukti į plenarinį posėdį. Bet aš pasitikrinsiu.

PIRMININKAS. Ir paskutinysis klausia D. Jankauskas. Prašom.

D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju. Iš esmės aš savo klausimą galėčiau ir atsiimti. Norėjau pasitikslinti, kad pagal šios dienos sprendimus (…) svarstymo pertrauka, koreguosis, matyt, ir antradienio darbotvarkė.

I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, gal aš neaiškiai kalbėjau, bet įžangoj pasakiau, kad buvo parašyta priėmimai, bet po šiandieninių sprendimų ir Seimo pertraukos iki kito posėdžio svarstymo tęsiniai bus dviem klausimais, apie kuriuos jūs dabar ir klausiat.

D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Labai ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamoji pranešėja, jūs atsakėt į visus klausimus Seimo narių, kurie pageidavo paklausti. Gerbiamieji kolegos, noriu paklausti, gal galėtume pritarti bendru sutarimu savaitės, prasidėsiančios liepos 13 d., plenarinio posėdžio darbotvarkėms? (Balsai salėje: „Galim, galim.“) Girdžiu pasiūlymą vis dėlto balsuoti. Todėl prašau pasiruošti ir balsuosime.

Kas už tai, kad būtų patvirtintos savaitės, prasidedančios liepos 13 d., plenarinių posėdžių darbotvarkės? Prašom pasiruošti ir balsuoti. Kas pritaria, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, – prieš arba susilaiko.

Balsavo 77 Seimo nariai: už – 71, prieš nėra, susilaikė 6. Darbotvarkėms pritarta, patvirtintos.

Replika po balsavimo – kolega A. Salamakinas. Prašom per šoninį mikrofoną.

A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Trumpa replika, kodėl aš susilaikiau. Dabar pažiūrėkime į mūsų šios dienos darbotvarkę. Dabar pagal mus yra 13.50 val., nors į laikrodį pažiūrėjus, rodo visai ką kita. Ir kai aš matau, kad suplanuotoje antradienio darbotvarkėje Prezidento grąžintiems įstatymams 20 min., aš nenoriu pavardžių minėti, bet čia bus tokių debatų, kad reikės valandos ar pusantros mažiausiai. Tai truputį reikėtų tą laiką kitaip planuoti. Na, kada šiandien baigsime, aš nelabai įsivaizduoju, – dešimtą, vienuoliktą?

PIRMININKAS. Dėkoju. Aš manau, kad Seniūnų sueiga, koreguodama darbotvarkę ar galutinai tvirtindama, galės dar ir koreguoti.

Prašom, gerbiamoji I. Degutienė nori atsakyti.

I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Aš tikrai dėkoju už šią pastabą Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkui, kad mes labai atsiliekam šiandieną nuo darbotvarkės. Ir noriu tiktai paprašyti Seimo narių, kad jeigu darbas vyks ir kitą savaitę taip, kaip vyksta šiandien… Nežinau, ar čia magnetinė audra kokia siaučia, ar čia Mėnulio fazė pasikeitus. Aš nesu ekstrasensė, kuri galėtų numatyti, kas kiek kalbės, kiek bus prie šoninių mikrofonų stovinčių žmonių, kad galėtume planuoti normalų, konstruktyvų Seimo plenarinių posėdžių darbą. Todėl aš dar kartą visų labai prašau: jeigu mes iš tiesų visi norim nors šiek tiek pailsėti ir pabaigti pavasario sesiją liepos 23 d., tai gal tada ambicijas, emocijas palikime už šių langų, o čia ateikim ir dirbkim konstruktyviai, nežiūrėdami, ar esam opozicijoj, ar pozicijoj, o ieškodami to tikrojo sprendimo. Tai tikrai aš dar kartą nuoširdžiai jūsų visų prašau.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo 214³⁰ straipsniu ir 224 bei 259¹ straipsnių papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-667(2). Baudžiamojo kodekso papildymo 310¹ straipsniu įstatymo projektas Nr. XIP-668(2) (pateikimas)

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, tęsiame vakarinį Seimo plenarinį posėdį, tačiau svarstome rytinio plenarinio posėdžio darbotvarkės klausimus 1-11a, 1-11b, kompleksinius. Tai projektai, kurių Nr. XIP-667 – Administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo 214³⁰ straipsniu ir 224 bei 259¹ straipsnių papildymo įstatymo projektas, taip pat projektas, kurio Nr. XIP-668, – Baudžiamojo kodekso papildymo 310¹ straipsniu įstatymo projektas. Surinkti 49 Seimo narių parašai. Pateikimo stadija.

Kviečiu į tribūną pranešėją K. Uoką. Prašom. Sutarkime, kad abu projektai bus pateikti kartu. Klausimus dėl abiejų projektų bus galima užduoti, balsavimo motyvai – po du už, po du prieš, ir apsispręsime pateikimo stadijoje. Prašom, gerbiamasis pranešėjau.

K. UOKA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, šis įstatymo projektas teikiamas tęsiant siūlymą, kuris skambėjo iš šios tribūnos gegužės 27 d. Kaip pamenate, P. Gražulis teikė įstatymą prieš homoseksualizmo agitaciją, sugretinęs su kitais reiškiniais, su kuriais, ko gero, nederėjo sugretinti.

Taigi įstatymo projektas yra patobulintas, jis atsietas nuo visų kitų gretutinių reiškinių. Mes siūlome uždrausti homoseksualizmo propagandą viešose vietose ir remiamės Konstitucijos trim straipsniais. Pirmiausia 38 straipsniu, kur nurodoma, kad šeima yra valstybės pagrindas ir ją sudaro vyras ir moteris laisvu susitarimu; 25 straipsniu, kur nurodoma, kad galima dorovės vardan apriboti kai kurių grupių saviraiškos teises.

Prašome pritarti šiam įstatymui, nes situacija dabar yra tokia: homoseksualistų grupės turi Lietuvoje teisę reikštis, jos gana aktyviai reiškiasi – ir mitinguoja, ir savo patalpas turi, ir renginiai vyksta, bet pažiūrėkite, ką jie rašo. Šių metų liepos 1 d. „Vilniaus dienoje“ atskleidžiami tolimieji jų uždaviniai. Jų pirmininkas ponas V. Simonko teigia: „Atėjo laikas Lietuvoje pradėti atvirą diskusiją dėl to, kad mes taip pat turime teisę į šeimą, į partnerius ir teises, susijusias su tuo, kad žmogus gyvena partnerystėje su savo draugu. Gėdytis to nereikia. Šis procesas tikrai yra prasidėjęs. Kaip žinote, Seime gana aktyviai buvo ir yra svarstoma, kaip šeimos sampratą pakeisti partnerystės samprata.“ Ir ponia M. A. Pavilionienė teigia, jog iš pradžių reikia įteisinti vyro ir moters partnerystę. Tapatinti partnerystę ir šeimą nėra teisinga. Kai padarysime vieną žingsnį, galėsime žengti ir kitą, t. y. įteisinti homoseksualistų teises, o tai akivaizdžiai prieštarautų mūsų Konstitucijos 38 straipsniui.

Taigi mes siūlome nustatyti tokią ribą, kad viešose vietose agitacija nėra galima, ginant mūsų Konstitucijos minėtus tris straipsnius, o kur nors vidinėse patalpose, be abejo, tie žmonės turi teisę į renginius, į agitaciją, į diskusijas. Ir mes dažnai tose diskusijose dalyvaujam, ir tai labai sveikintina. Siūlau pritarti šiam įstatymo projektui. O į Teisės departamento išvadas, kad jis labai tobulintinas – ir formuluotė, ir frazės tobulintinos, mes tikrai atsižvelgsime. Bet kuri pateikta Seimo Teisės departamento pastaba priimtina.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, jūs abu pateikėt projektus?

K. UOKA (TS-LKDF). Taip.

PIRMININKAS. Dėkoju. Tuomet klausti jūsų yra užsirašę 10 Seimo narių. Pirmasis jūsų klausia A. Mazuronis. Prašom.

A. MAZURONIS (TTF). Labai dėkui. Gerbiamasis pranešėjau, pažiūrėjau, ką jūs patobulinote nuo praeito jūsų teikto projekto. Užkliuvo akis, kad jūs išmetėte zoofiliją, nekrofiliją, atrodo, kurias buvote įrašę praeitame projekte. Kas paskatino jus tą padaryti? Ar jūs jau manote, kad tokius dalykus galima viešai propaguoti? Kurioje vietoje pasikeitė jūsų nuomonė?

Antroji klausimo dalis. Aš nelabai suprantu… Iš principo už tokį pat nusižengimą – už homoseksualizmo propagavimą – tiek civiline, tiek administracine, tiek baudžiamąją tvarka galima bausti. Kur čia skiriasi, kuriuo atveju bus taikoma baudžiamoji atsakomybė, kuriuo atveju administracinė? Kas skiriasi tarp tų nusižengimų, nelabai supratau?

K. UOKA (TS-LKDF). Kaip žinote, šį reiškinį su zoofilija ir nekrofilija gretinau ne aš, o P. Gražulis. Tas tikrai nebuvo derama. Ir aš dėl to prieš kalbėjau, ir P. Gražulis atsisakė šios nuostatos. Ačiū Dievui, kad taip įvyko. Gretinti administracinę ir baudžiamąją atsakomybę, man atrodo, reikia pagal veikos laipsnį, nes tų laipsnių gali būti įvairių, kaip ir dėl bet kurio kito teisės pažeidimo.

PIRMININKAS. Klausia K. Daukšys.

K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, praeitą kartą P. Gražulis labai emocingai pateikė. Tada, matyt, dėl to buvo prarastas įstatymo projektas. Prašau pasakyti, ar dabar tuose pataisytuose įstatymuose iš tikrųjų nėra žmogaus teisių pažeidimo, nes vienas dalykas – propaguoti viešai, kitas dalykas – tokiam būti, tai yra mes neturėtume žmogui reguliuoti, kaip jis turi gyventi. Ar šitoje vietoje neužtrauks žmogui atsakomybės, kad jis toks yra?

K. UOKA (TS-LKDF). Jūs puikiai žinote, kad, mums įstojus į Europos Sąjungą, šita žmonių grupė įgijo teises, dalis Europos Sąjungos įstatymų ją gina. Be abejo, propagandos visiškai jam uždrausti negalima, bet reikia rasti ribą, kur ta propaganda baigiasi. Mes siūlome viešose vietose, nes prieš jų akcijas, t. y. paradus, viešose vietose yra nusistačiusi labai didelė visuomenės dalis. Jeigu mes sureguliuosime čia, Seimo salėje, šitą, tai neįvyks kokių nors ekscesų gatvėse, ko labai nereikėtų.

PIRMININKAS. Klausia E. Žakaris. Prašom.

E. ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, čia, kiek jaučiu, tų iniciatyvų ir iš vienos pusės, ir iš kitos kils dar ne kartą. Kaip jūs manote, ar ateityje, kai bus patys artimiausi rinkimai, tikriausiai savivaldos, nereikėtų užduoti Lietuvos žmonėms klausimo, tarkime, ar pritariate viešam homoseksualizmo skatinimui? Tada, kai tauta atsakys, pasibaigs visos diskusijos ir… Ačiū.

K. UOKA (TS-LKDF). Na, man nereikėtų taip (…) šito klausimo. Prieštara yra labai reali tarp nuostatų, kurios atėjo į mūsų gyvenimą, įstojus į Europos Sąjungą, tarp mūsų kelių Konstitucijos straipsnių, ir ta prieštara ruošiasi išsilieti gatvėse. Aš jums priminsiu, kas vyko šių metų Kovo 11-ąją, kai tautinių pažiūrų tūkstantis žmonių ėjo Gedimino prospektu, o iš paskos „prisisegė“ 9 žmonių piketas ir, eidamas per visą Gedimino prospektą, visaip bandė išprovokuoti tą tūkstantį žmonių. Tai, ačiū Dievui, nieko neįvyko, bet tik šį kartą. Neduok Dieve, kad taip kitą kartą įvyktų. Siūlau sureguliuoti įstatymu šitą prieštaravimą. Jis tikrai išsilies į gatves, jeigu mes nesureguliuosime.

PIRMININKAS. Klausia R. Žilinskas.

R. ŽILINSKAS (TPPF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis kolega, jūs minėjote Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadas, bet neminėjote Europos teisės departamento išvadų, kuriose sakoma, kad maža to, kad šitos pataisos prieštarauja Jungtinių Tautų Žmogaus teisių konvencijai, Europos žmogaus teisių chartijai, mano supratimu, ir Lietuvos Konstitucijai. Maža to, kad jų formuluotės, ką ir už ką reikėtų bausti, yra tokios neaiškios, kad nubausti galima praktiškai bet ką. Tai yra argumentų kalba, kuri, panašu, šiuo atveju nelabai veikia.

Leiskite man tiesiog paklausti. Jeigu dabar smarkiai įpykęs vyras kitą vyrą paprašo nueiti, na, yra toks negražus rusiškas žodis iš trijų raidžių, viešai, jį jau galima sodinti iki vienerių metų, nes yra vieša homoseksualizmo propaganda?

K. UOKA (TS-LKDF). Aš manau, teismo praktika nusistovės tokia, kuri tikrai nereguliuos vieno vyro konflikto su kitu. Juk tokie buitiniai konfliktai gali įvykti ir tautiniu pagrindu, ir rasiniu, ir bet kokiu. Ačiū Dievui, mes šiandien priėmėme Baudžiamojo kodekso pataisas, reguliuojančios neapykantos bet kokį kurstymą. Jį reikia riboti tiek iš anos pusės, tiek iš, sakysime, mano šalininkų pusės, ir tas yra sureguliuota, bet tą prieštarą tarp mūsų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25, 38, 43 straipsnių ir Europos teisės tikrai reikia sureguliuoti. Labai gaila, kad Europos reikalų komiteto išvadoje šitie mano minėti Konstitucijos straipsniai net neminimi, tarytum jie būtų neskaityti.

PIRMININKAS. Klausia A. Sysas. Prašom.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, gal jūs vis dėlto galėtumėte paaiškinti, ko klausė ir Teisės departamentas, dėl finansavimo viešoje vietoje propagavimo? Ką čia turite omeny? Finansuoti ne viešoje vietoje galima?

K. UOKA (TS-LKDF). Šioje vietoje tenka sutikti su Teisės departamento pastaba. Tikrai reikės atsižvelgti. Tenka pripažinti, kad P. Gražulio redakcijoje ne visai tiksliai išsakyta. Tikrai atsižvelgsime, dirbdami toliau su šiuo projektu.

PIRMININKAS. Klausia M. A. Pavilionienė. Prašom.

M. A. PAVILIONIENĖ (LSDPF). Nuo XX a. septintojo dešimtmečio moksliškai ir įstatymais pripažinta, kad homoseksualumas yra žmogaus lytiškumo atmaina, kad žmogaus už jo prigimtį persekioti ir bausti negalima. Kodėl jūs, nesuvokdamas žmogaus prigimties įvairovės, pasisavinote teisę niekinti ir teisti homoseksualius žmones, taip pažeisdamas ne tik žmogaus teises, bet ir duotą Seimo nario priesaiką tarnauti Lietuvos žmonių gerovei? Ačiū.

K. UOKA (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamoji Pavilioniene, kaip žinote, mūsų Konstitucijos dviejose vietose yra paminėta dorovės sąvoka. Galime tik spėlioti, jeigu reikėtų išaiškinti sąvoką, kas turėtų didžiausią moralinę teisę ją išaiškinti. Na, manykime, tikinčiųjų bendruomenių atstovai, etikos specialistai, filosofai, bet tikrai ne aš ir ne jūs. Jeigu tas procesas prasidės, tai galbūt kažkada ir bus ta riba, bet dabar aš remiuosi doros sąvoka taip, kaip ją suprantu, taip, kaip jį parašyta Konstitucijoje, ir tikrai ją aiškinti ne jums teisė suteikta.

PIRMININKAS. Klausia R. A. Ručys. Prašom.

R. A. RUČYS (TTF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, kuo skiriasi agitavimas nuo propagavimo? Kodėl už šią ir panašią veiklą siūloma nustatyti tiek administracinę, tiek baudžiamąją atsakomybę? Ar nereikėtų šių sąvokų sujungti į viena?

K. UOKA (TS-LKDF). Manau, reikėtų svarstyti, tikrai reikėtų tikslinti šias sąvokas. Mums labiau rūpi atskirti agitaciją ir propagavimą viešose vietose ir vidinėse patalpose. Esminis dalykas yra šitas. Tikrai atsižvelgsime į visų pastabas.

PIRMININKAS. Jūsų taip pat nori paklausti vienas iš projekto iniciatorių – P. Gražulis. Prašom.

P. GRAŽULIS (TTF). Aš atsisakau klausti, kalbėsiu dėl motyvų.

PIRMININKAS. Dėkoju. Tuomet klausia M.Zasčiurinskas. Prašom.

M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkui. Norėčiau išgirsti jūsų nuomonę. Ar politikai, priimantys sprendimus ir esantys absoliučiai vieši asmenys, jūsų nuomone, neturėtų deklaruoti savo seksualinės orientacijos? Ar tai padėtų išvengti viešųjų ir privačių interesų konflikto? Kokia jūsų nuomonė? (Juokas, plojimai)

K. UOKA (TS-LKDF). Manyčiau, kad taip nereikėtų daryti, nes visi turime seksualinę orientaciją ir šia prasme visi esame suinteresuoti. Kadangi visi šimtu procentu suinteresuoti, tai to ir nereikia deklaruoti.

PIRMININKAS. Klausia J. Sabatauskas. Prašom.

J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamasis kolega, jūs, ką tik atsakydamas į kolegės klausimą, minėjote tokią sąvoką kaip dorovė, padorumas. Aš norėčiau paklausti. Ir Teisės departamentas atkreipė dėmesį, kad jeigu teikiamame projekto straipsnyje numatytos veikos padaromos viešoje vietoje necenzūriniais žodžiais ar nepadoriu elgesiu, kaip kolega R. Žilinskas paklausė, trikdant visuomenės rimtį, tai baudžiamoji atsakomybė taikoma pagal Baudžiamojo kodekso 284 straipsnį… numatytą 2 dalyje baudžiamą nusižengimą. Tai kaip jūs manote, jeigu jūs manot, kad ši veika, anot jūsų, yra nepadori, tai Baudžiamojo kodekso 284 straipsnis šito neapims?

K. UOKA (TS-LKDF). Kaip žinote, mums įstojus į Europos Sąjungą, ši grupė aktyviai reiškiasi jau ne vienerius metus, nė karto jūsų minėtas straipsnis nebuvo bandomas taikyti ir, matyt, kad šitokia forma jis neveikia, reikia kitokios formos.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau, jūs atsakėte į visų Seimo narių, pageidavusių paklausti, klausimus, kalbėti dėl balsavimo motyvų pateikimo stadijoje yra užsirašiusių kolegų. Du – už, du – prieš. Prašom, jūs galite grįžti į savo darbo vietą. Pirmasis motyvus už išsakys A. Dumbrava. Prašom.

A. DUMBRAVA (TTF). Dėkoju, pirmininke. Tikrai šiuo metu Lietuvai galbūt yra svarbesnių reikalų už tuos, kuriuos mes šiandien sprendžiame visą dieną, tačiau taip yra, kad šis klausimas įtrauktas į darbotvarkę ir jį reikia svarstyti. Na, žinote, gyvenant mažame miestelyje gal tos problemos ne taip jaučiasi, tačiau atvykus čia, į Vilnių, ir įsijungus į tą gyvenimą, tai tikrai ta problema paaštrėja. Ir kiekvienas iš mūsų turime tam tikrą savo nuomonę. Mes šiuo įstatymu nesakome, kad kažkaip bandysime riboti homoseksualų kokius nors veiksmus, jie gali daryti, tačiau nepropaguoti viešai tų dalykų. Aš, kaip žmogus, kaip krikščionis, kaip katalikas, kaip daugelis iš mūsų, aišku, nelinkę įžeidinėti, nelinkę tyčiotis iš tų žmonių, kaip ir iš visų kitų žmonių, tačiau mes kategoriškai pasisakome prieš, kad tai būtų propaguodama gatvėse, mokyklose, darželiuose ar kokiose nors viešose vietose. Todėl aš manau, kad vis dėlto reikia tam tikrus apribojimus, saugiklius įvesti ir jų laikytis.

Aišku, Europos Sąjungoje yra daug teigiamų dalykų dėl žmogaus teisių, tačiau dabar Europos Sąjungos daugelyje vietų gailisi, yra žmonių, kurie yra nepatenkinti tais dalykais, ir labai daug žmonių, kad yra per daug laisvių duota šios grupės žmonėms. Taigi aš tikrai siūlau, kad įstatymo projektui būtų pritarta. Ačiū.

PIRMININKAS. Motyvai prieš – R. Žilinskas. Prašom

R. ŽILINSKAS (TPPF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Mane iš tiesų šiurpina kai kurių kolegų pasvarstymai, kad kai kurios žmogaus teisės yra netaikytinos mūsų visuomenei. Mano supratimu, jos yra prigimtinės, jos yra universalios, jos yra būtinos kiekvienam žmogui egzistuoti ir kvėpuoti. Tų žmonių nei daugėja, nei mažėja. Mūsų visuomenėje jie tiesiog laisvi ir, mano supratimu, tai yra pagirtina. Taip pat, mano supratimu, šias pataisas reikėtų nuslopinti dar pateikimo stadijoje, nes kol ateis kitos stadijos, ateis ruduo, iki to laiko mus užjuoks visos pasaulio vištos ir visi gaidžiai. (Juokas salėje, plojimai)

PIRMININKAS. Motyvai už – P. Gražulis.

P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji Seimo nariai, šių įstatymo pataisų autorius esu ne aš vienas. Kai jos buvo teikiamos, koreguojamos, tobulinamos, ir G. Songaila taip pat prisidėjo prie tų įstatymo pataisų, už ką dėkoju, ir, be abejonės, tai buvo suderinta privačiai su Teisės departamento specialistais, taip, šios nuostatos. Bet labai keista, kad, suderinus su Teisės departamento specialistais nuostatas ir pateikus Seimui, jie po to rašo visiškai kitokias išvadas. Manau, tai etikos klausimas Teisės departamento specialistų.

Kitas dalykas, aš manau, kad, ką kalbėjo ir gerbiamasis pranešėjas K. Uoka, mūsų pagrindinis dalykas yra tai, kad šie asmenys viešai nepropaguotų savo gyvenimo būdo, nes tik per propagavimą šie asmenys dauginasi. Šiandien, aš noriu jums pasakyti, tarp jaunimo formuojasi tokia nuostata: jeigu tu esi heteroseksualas, tu esi kaimietis, o jeigu esi homoseksualas, tai jau esi europietis. Tampa mados dalyku, tai yra labai pavojingas dalykas. Manau, kad iš šitų dalykų mes negalime juoktis.

Mums atrodo, kad ši nelaimė vaikšto toli nuo mūsų. Bet jūs įsivaizduokite, jei ta nelaimė paliestų tavo dukrą, tavo vaiką, ką mes tada galvotume? Ir negalvokime, kad mes labai apsaugoti nuo šios problemos. Todėl aš nuoširdžiai visų prašau. Mes nelendame į šių žmonių asmeninį gyvenimą, tegul jie gyvena, kaip jie supranta. Mes jų net neteisiame – tai jų sąžinės reikalas, bet mes norime apsaugoti savo atžalas, savo vaikus, savo jaunimą, norime padaryti viską, kad tas auklėjimas neitų į mokyklas, į darželius. Pasižiūrėkite, kas atsitiko Kaune, kai pradėjo ant sienų propaguoti ir piešti meilę vyro tarp vyro, todėl nuoširdžiai jūsų prašau į šitą įstatymą labai rimtai, solidžiai pažiūrėti ir už jį balsuoti po pateikimo. Manau, kad į šitas Teisės departamento išvadas po svarstymo, po pateikimo bus atsižvelgta.

PIRMININKAS. Motyvai prieš – A. Sysas.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Mane mokykloje mokė, kad žmonės atsiranda truputį kitokiu būdu – ne per propagandą. Bet aš manau, kad geresnės agitacijos homoseksualiems santykiams kaip svarstymas Seime negali būti. Ir kuo mes ilgiau čia svarstyme, ir kuo dažniau P. Gražulis pateiks kokį nors tokį fantastinį įstatymą pagal savo suvokimą apie žmogaus teises, tuo tie santykiai bus propaguojami daug geriau negu Kaune ant tvoros, negu vaikščiojimas su vaivorykštės spalvos vėliavomis ir taip toliau. Petrai, veikite toliau ir kai kas jums tikrai padėkos.

Toliau. Aš manau, kad Petras galvoja, kad draudimais kažką galima apsaugoti. Tikrai patikėkite, Petrai, kad dabar draudimais… mes galėjome pasimokyti, ir jūs, nugyvenęs ne vieną dešimtį metų, tikrai galite pasakyti, kad draudimais nieko nepasiekėme ir nepasieksime. Todėl, gerbiamieji kolegos, norėčiau pasiūlyti atmesti ir įsiklausyti į tai, kad esame ratifikavę tam tikrus tarptautinius dokumentus ir priėmę ir mūsų Konstituciją, kurią, aišku, kiekvienas gali suprasti savaip, bet, dar kartą pakartosiu, geresnės propagandos nėra, kai šie klausimai svarstomi čia.

PIRMININKAS. Išklausėme pasisakymus dėl balsavimo motyvų, dėl asmeninių motyvų per šoninį mikrofoną – G. Songaila. Prašom.

G. SONGAILA (TS-LKDF). Kadangi buvo paminėta mano pavardė, kad aš prisidėjau prie šio projekto parengimo, tai noriu pasakyti, kad prie jų neprisidėjau, bet aš pritariu, kad jie būtų teikiami svarstyti. Taip pat noriu pasakyti, kad yra visokių bėdų, nesusišnekėjimo, nes buvo pasakyta daug netiesos. Iš tikrųjų tai nėra kažkoks įgimtas dalykas, o įgyjamas. Antra, dėl Europos teisės, tai neprieštarauja visai Europos teisei. Taigi tikrai būtų sveika padiskutuoti, ir manau, kad Seimas rastų konsensusą. Tai nereiškia, kad jeigu nieko negalima drausti, tai, vadinasi, ir kodeksų tada nereikia. Ačiū.

PIRMININKAS. Iš dalies buvo kalbama dėl balsavimo motyvų, bet tiek to.

Gerbiamieji kolegos, apsispręsime balsuodami dėl kiekvieno projekto atskirai, kadangi buvo pasisakyta tiek dėl vieno projekto, tiek dėl kito už ir prieš. Prašau pasiruošti ir balsuoti, kas už tai, kad būtų pritarta po pateikimo Administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo 214³⁰ straipsniu ir 224 bei 259¹ straipsnių papildymo įstatymo projektui, kurio Nr. XIP-667. Prašom pasiruošti ir balsuoti, kas už, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.

Užsiregistravo 70. Balsavo 66: už – 42, prieš – 8, susilaikė 16. Įstatymo projektui po pateikimo pritarta. Seniūnų sueiga siūlo pagrindiniu komitetu šiam projektui svarstyti skirti Teisės ir teisėtvarkos komitetą, papildomų komitetų nebuvo pasiūlyta. Ar galima bendru?.. Kolega A. Salamakinas nori pasiūlyti komitetus. Prašom.

A. SALAMAKINAS (LSDPF). Be abejonės, aš dar svarstyčiau, ar Teisės, manau, kad čia yra Žmogaus teisių komitetas. Tai bent jau papildomas Žmogaus teisių komitetas tikrai turėtų būti.

PIRMININKAS. Teisės ir teisėtvarkos komitetas – pagrindinis, nes visada kodeksų klausimais pagrindinis yra šis komitetas. Tačiau buvo pasiūlyta papildomu komitetu skirti Žmogaus teisių komitetą. Ar galime bendru sutarimu sutarti dėl papildomo komiteto? Dėkoju. Sutarta. Pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomas – Žmogaus teisių komitetas. Siūloma svarstyti rudens sesijoje. Ar galime bendru sutarimu sutarti? Dėkoju. Šio klausimo svarstymas po pateikimo baigtas.

Pasiruoškime ir balsuosime dėl Baudžiamojo kodekso papildymo 310¹ straipsniu įstatymo projekto Nr. XIP-668. Prašau pasiruošti ir balsuoti. Kas pritaria, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Prašom balsuoti.

Užsiregistravo 71 Seimo narys. Balsavo 70 Seimo narių. Už – 48, prieš – 9, susilaikė 13. Įstatymo projektui po pateikimo pritarta.

Repliką po balsavimo A. M. Pavilionienė per šoninį mikrofoną. Prašom.

M. A. PAVILIONIENĖ (LSDPF). Šituo balsavimu ir savo kalbomis jūs dar kartą įrodėte, kad jūs nesuprantate, kas yra žmogaus prigimtis. Mano klausimas pranešėjui buvo vienas, jis pradėjo aiškinti apie dorovę. Homoseksualūs žmonės taip pat turi savo dorovės sampratą, jų gyvenimo būdas yra jų gyvenimo esmė. Jūs nesuprantate, apie ką kalbate. Tai ne plaukų spalva, kurią gali pakeisti, tai yra žmogaus prigimtis. Todėl prieš svarstymą kviečiu daugiau pasiskaityti mokslinės literatūros ir Europos Sąjungos įstatymus. Žmogaus prigimtis buvo pradėta nagrinėti, kaip aš sakiau, nuo XX amžiaus 7-ojo dešimtmečio ir nuo tada šitie žmonės įgavo teisę viešai būti šalia heteroseksualų. Kas jūs tokie esate? Dievai, kad turite teisę teisti kitos prigimties žmones? Man gėda už jus.

PIRMININKAS. Repliką po balsavimo per šoninį mikrofoną J. Sabatauskas. Prašom.

J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, šiaip jau priimant įstatymus ir teisės aktus žinotina, kad galima kriminalizuoti kažkokią veiką arba bausti administracine tvarka už tokius veiksmus, kurie yra draudžiami kitais įstatymais. Šiuo atveju mes pritarėme įstatymo pataisoms, kai tokia veika apskritai nėra draudžiama. Atkreipkite į tai dėmesį. Ačiū.

PIRMININKAS. Repliką po balsavimo D. Kuodytė. Prašom per šoninį mikrofoną.

D. KUODYTĖ (LSF). Gerbiamieji kolegos, man regis, mes labai greitai ritamės į tas pačias gyvenimo tradicijas ir taisykles, kurios buvo Sovietų Sąjungoje. Liko vienas žingsnis iki to, kad mes priimtume Baudžiamojo kodekso pataisas, kuriomis pasakytume, kad homoseksualizmas kaip reiškinys yra nusikaltimas, ir sodintume visus keletui metų ir gydytume. Einame tuo keliu. Atsipeikėkime, XXI amžiaus pabaiga. Prisiminkite, kaip „Transparency International“ ir kitos tarptautinės organizacijos įvertino vieną įstatymą – Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo poveikio. Tai gal laikas sustoti ir atsipeikėti.

PIRMININKAS. G. Songaila per šoninį mikrofoną, replika po balsavimo.

G. SONGAILA (TS-LKDF). Mes ką tik išgirdome du teiginius, kurie yra neteisingi. Pirma, buvo pasakyta, kad kažkokia kita prigimtis, tarsi tai kažkokie kitokie žmonės. Tai yra pasaka. Aš, kaip mediko diplomą turintis žmogus, galiu pasakyti, kad tokie patys žmonės ir tokia pati jų prigimtis. Ir nėra įrodyta, kad čia kažkas visai skirtingo, tai yra lytinės tapatybės sutrikimas ir tai nereiškia, kad nusikaltėliai ir juos reikia gydyti. Bet yra pasaulinė praktika, yra galimybė gydytis tiems žmonėms. Jeigu tai būtų kita prigimtis, jie negalėtų išsigydyti norėdami. Ačiū. Tam reikia pasiskaityti mokslinės literatūros, o ne kažkokios populiariosios literatūros. Ačiū.

PIRMININKAS. Repliką po balsavimo per šoninį mikrofoną S. Pečeliūnas. Gerbiamieji kolegos, aš noriu paprašyti iš tiesų galbūt susilaikyti nuo diskusijų per šoninius mikrofonus, bus svarstymo stadija, bus galima kalbėti diskusijose, komitetuose. Dabar keistis nuomonėmis, požiūriais vargu ar yra tikslinga. Mes turime labai ilgą ir išsamią darbotvarkę ir šiandien dirbsime iki vėlumos. S. Pečeliūnas. Prašom.

S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Kol jūs mums skaitėte moralą, asmuo, kuriam norėjau porą žodžių pasakyti, pabėgo iš salės. O tai yra profesorė M. A. Pavilionienė. Ji mums aiškino, kad mes draudžiame žmonėms gyventi pagal jų prigimtį. Niekas to nesako ir niekas to nedraudžia. Mes sakome, kad mums jų „toks gyvenimo būdas“ nelabai patinka. Bet esmė yra, kad jie nebūtinai nori taip gyventi, jie nori tokį gyvenimo būdą propaguoti ir primesti kitiems, ir pasakyti, kad tik jų būdas ir jų toks gyvenimo stilius yra geriausias ir teisingiausias. Čia yra nesutarimo ašis ir apie tai reikia kalbėti. O jeigu jiems taip patinka gyventi, tegu gyvena taip į sveikatą, bet nesako, kad jie yra išganymo viršūnė ir jeigu visi taip elgsimės, visi pateksime į dangų. Atsiprašau. Tai yra tiesiog melas. Ačiū.

PIRMININKAS. M. Zasčiurinskas, replika po balsavimo. Prašom.

M. ZASČIURINSKAS (DPF). Mano replika tokia. Kolegos, mes visi skaitome, dėl ko balsavome. Projekte parašyta taip: „Tas, kuris turėdamas tikslą platinti, gamino, įgijo, siuntė, gabeno, laikė dalykus, kuriais tyčiojamasi, niekinama, skatinama neapykanta ar kurstoma diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl lyties (praleidžiu tuos baisius žodžius, dėl kurių čia kai kurie labai išgyvena), rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų“ ir t. t., o mes susikoncentruojame į vieną kažkokį žodį.

PIRMININKAS. Kolega P. Gražulis dar pageidauja. Prašom.

P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, man iš tikro truputį kelia nuostabą šita diskusija šiuo klausimu. Aš noriu pasakyti, kad mes esame krikščioniškas, katalikiškas kraštas ir mes, kai prisiekėme, duodami priesaiką pasakėme visi, išimtis – keli Seimo nariai, „tepadeda man Dievas“. Mes pripažįstame bažnyčios ir Dievo skleidžiamas tiesas. Ir, be abejonės, mes žinome, kuo laiko bažnyčios mokymas vadinamąją seksualinę orientaciją, – tai nusikaltimu.

Gerbiamieji, amžiai, nei XXI, nei XXIII, čia nieko nereiškia, aš atsakiau, kad vertybės yra amžinos ir jos išlieka amžinos. Ir noriu pasakyti, gerbiamieji, vieną labai svarbų dalyką: nė viena imperija nesužlugo dėl valstybės valdymo netobulumo, įskaitant ir Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę, bet visos imperijos sužlugo dėl moralinio supuvimo. Visos be išimties. Taigi pažiūrėkite, kas yra. Jeigu jau Europa, ypač Olandija, įsteigė oficialiai pedofilų partiją ir įteisino, jeigu jie įteisina santuokas ir teisę išnaudoti vaikus, tai aš manau, šitai valstybei, šitai didžiajai Europai gresia Romos imperijos likimas.

PIRMININKAS. Paskutinysis repliką po balsavimo – M. Adomėnas. Prašom.

M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Kolegos, galima iš tiesų nesutarti dėl žmogaus prigimties suvokimo ir mes matome (…), galima nesutarti, kas yra šeima, Konstitucija apibrėžia vienaip, kiti kolegos mato kitaip. Bet nevartokime Seimo salėje argumentų sakydami, kad dabar XXI amžius ir mes negalime kažkaip elgtis. Tai tokio pat stiprumo argumentas, logiška sakyti, šiandien ketvirtadienis, todėl mes negalime taip balsuoti. Siūlau remtis logika, o ne kokiais nors retoriniais apeliavimais į XXI amžių.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, baigtos replikos po balsavimo. Turime apsispręsti dėl komitetų. Ar galėtume, kaip ir prieš tai dėl buvusio projekto, pritarti siūlomam Seniūnų sueigos pagrindiniam komitetui, Teisės ir teisėtvarkos komitetui, kad šį projektą svarstytų, ir papildomam komitetui – Žmogaus teisių komitetui. Nėra prieštaravimų. Pritarta bendru sutarimu, ir svarstymas rudens sesijoje. Nėra prieštaravimų. Dėkoju. Pagaliau baigėme rytinio posėdžio darbotvarkės klausimus. Pzereiname prie vakarinio posėdžio darbotvarkės.

Švietimo įstatymo 2, 48 ir 69 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-741(2). Švietimo įstatymo 7, 8, 10, 11, 15, 16, 29, 37, 38, 41, 42, 43, 44, 48, 49, 50, 51, 56, 58, 59, 60, 61, 66, 69, 70, 71, 72 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 28 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIP-742(2) (svarstymas)

Vakarinio posėdžio darbotvarkės 2-1a ir 2-1b klausimai, kompleksinis klausimas – Švietimo įstatymo 2, 48 ir 69 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-741 ir Švietimo įstatymo 7, 8, 10, 11, 15, 16, 29, 37, 38, 41, 42, 43, 44, 48, 49, 50, 51, 56, 58, 59, 60, 61, 66, 69, 70, 71, 72 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 28 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIP-742. Svarstymo stadija. Kviečiu į tribūną Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininką V. Stundį.

V. STUNDYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas svarstė abiejų susijusių Švietimo įstatymų tam tikrų straipsnių pakeitimų įstatymų projektus, gautas pataisas, bendru sutarimu pritarė Švietimo įstatymų tam tikrų straipsnių pakeitimo įstatymų projektams ir teikia Seimui šiuos projektus svarstyti.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamieji kolegos. Galėtume sutarti, kad diskusija vienu metu, kadangi įstatymas yra tas pats, yra dėl abiejų projektų. Diskusijoje yra užsirašę dalyvauti penki kolegos Seimo nariai. Pirmasis diskusijoje kalbės K. Daukšys. Prašau į tribūną.

K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Iš tikrųjų man dėl šio įstatymo kilo vienas esminis klausimas. Šiandien, mano galva, mes turime mokytojų, „pagamintų“ pedagoginiuose universitetuose, perprodukciją ir dar mes dabar leisime mokytojais dirbti ir tiems, kurie pedagoginio mokslo nebaigė, bet baigė kitą aukštąją mokyklą ir bandys tapti mokytojais. Man tada kyla klausimas: ar čia mes pedagogikos tų universitetų per daug turime, ar kiti dalykai darosi, ar kaip yra? Turint omeny, kad švietimo finansavimas ir taip prastas, ar tai nėra tam tikras „štreikbecheriavimas“ prieš tuos mokytojus, kurie iš tikrųjų yra specialistai ir kurie bando, išlaikydami savo orumą turėti tam tikrus atlyginimus, priimant žmones, kurie iš viso su mokytojo kvalifikacija, su pedagogika nieko bendra neturi? Sutikite su manimi, kad net ir šioje Seimo salėje labai dažnas iš mūsų negalėtų būti iš esmės mokytoju, nes mūsų asmeninės charakterio savybės arba sugebėjimai neleistų valdyti auditorijos arba galų gale įtikinamai paaiškinti žmonėms, kodėl vienas arba kitas dalykas turi atsitikt. Todėl manyčiau, kad dėl tos priežasties jau svarstymo metu reikėjo labai aiškiai išsiaiškinti. Manau, tai nėra geras dalykas. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu dalyvauti diskusijoje į tribūną E. Žakarį. Prašom.

E. ŽAKARIS (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, porą trumpų pastabų. Norėčiau pasidžiaugti, kad Švietimo ir mokslo komitetas atsižvelgė į mokytojų prašymus, mokytojų problemas ir pataisė įstatymą. Pradiniame projekte buvo siūloma, kad nuo rugsėjo 1 d. mokytojams, neturintiems aukštojo išsilavinimo, reikia nebeleisti dirbti. Be abejo, šita nuostata gal ir būtų teisinga, nes šiuo metu yra apie 700 mokytojų, dirbančių ir neturinčių išsilavinimo, galbūt dalis jų ir nenori mokytis. Bet negalima visų matuoti vienodai, nes apie 340 mokytojų šiuo momentu mokosi. Sakyti, kad nuo 2003 m. jau visi žinojo, buvo galimybė… bet ne visiems buvo. Man teko asmeniškai susidurti su konkrečiu atveju, kai moteris, baigusi tris kursus, ištekėjo, išėjo vaiko auginimo atostogų, turėjo vaikus pametinukus, bet prieš tai ji jau buvo įsidarbinusi mokykloje, o dabar, praėjus trejiems metams, kai liko tik vieneri metai baigti, staiga nuo rugsėjo 1-osios ji gali nebetekti galimybės dirbti mokykloje. Nors nei ji tingėjo, nei ką. Kai dabar komitetas šitą pataisė, kad per dvejus metus dar žmonės galėtų užbaigti, aišku, tik tie, kurie mokosi, tai yra labai gerai.

Ir antras momentas dėl ūkio lėšų. Buvo didelės diskusijos dėl privačių mokyklų. Šiandien, kai yra uždaromos mokyklos, kai yra mažinamos ūkio lėšos valstybinėms mokykloms, manau, tikrai teisingai komitetas pasielgė, kad nepritarė, kad tai būtų ir nevalstybinėms mokykloms leidžiama. Ateityje, manau, tikrai būtų galima prie šito klausimo sugrįžti, kai pagerės ekonominė situacija, kai ir valstybinės mokyklos gaus didesnes lėšas, bet tai galėtų būti, mano nuomone, anksčiau kaip 2012 metais. Todėl raginu visus pritarti šitam įstatymo projektui. Ačiū.

PIRMININKAS. Kviečiu į tribūną E. Jonylą. Prašom.

E. JONYLA (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, tikriausiai nepasakysiu kažko labai naujo, bet gal reikėtų priminti, kad dar 2007 m. Lietuvoje trūko apie 1500 mokytojų, nes aukštųjų mokyklų absolventai, įgiję mokytojų kvalifikaciją, rinkosi darbą ne mokyklose, rinkosi geriau apmokamą darbą, dalis išvyko į kitas šalis. Dėl tos priežasties mokyklų direktoriai gal buvo priversti pasirinkti baigusius aukštąjį mokslą, bet neturinčius pedagogo kvalifikacijos žmones, taip pat pasirinkti studentus, besimokančius aukštosiose mokyklose. Be abejo, jiems buvo sudarytos sąlygos. Šiandien situacija pasikeitė: kai kas grįžo iš užsienio, pasikeitė ir finansavimas, todėl atsirado daugiau mokytojų.

Šiandien pateiktame įstatyme numatyta, kad dirbantiems mokytojams, turintiems aukštąjį ar specialųjį vidurinį išsilavinimą, bet neturintiems pedagogo kvalifikacijos, per dvejus metus leista įsigyti šią kvalifikaciją. Tačiau aš manau, kad būtų teisinga ir tiems žmonėms, kurie mokosi aukštojoje mokykloje ir ją pabaigs, leisti per dvejus metus įsigyti šią kvalifikaciją. Lyg ir būtų sudaromos panašios sąlygos ir vieniems, ir kitiems. Be abejo, neakivaizdžiai besimokantiems studentams, atleidus juos iš darbo, iš karto atsirastų ir apmokėjimo problema, nes metai kainuoja apie 3 tūkst. Lt. Be abejo, atsirastų problemų ir dėl mokslo pabaigimo. Todėl siūliau pataisą, kad suteiktume vienodas galimybes ir tiems žmonėms, kurie turi ir aukštąjį, ir specialųjį vidurinį išsilavinimą, dėl persikvalifikavimo, ir tiems žmonėms, kurie mokosi aukštojoje mokykloje ir per paskutinius dvejus metus gali įgyti pedagogo kvalifikaciją. Siūlau pritarti šitam įstatymo projektui. Ačiū.

PIRMININKAS. Ir kviečiu paskutinį užsirašiusį kalbėti diskusijoje R. Kupčinską. Prašom.

R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ačiū. Laba diena, gerbiamieji kolegos. Šį įstatymą svarstant, matau, čia yra labai nemažai pritariančių, ir tikrai yra pagrįstai pritariama. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad dėl dėl šių švietimo įstaigų finansavimo, man atrodo, rastas reikiamas balansas. Juo labiau kad mes čia kalbam apie mokinio krepšelį ir kaip finansuojamos mokymo įstaigos dėl ūkinių lėšų. Juo labiau kad reikia pripažinti, kad jeigu steigėja yra valstybė arba savivaldybės, tai jos pasirūpina ūkinėmis lėšomis, o jeigu steigėjas yra kitas, ne valstybė arba ne savivaldybės, tai rūpinasi steigėjas, kad būtų atitinkamai pasirūpinta ūkio lėšomis. Be abejo, džiugu ir tai, kad atsižvelgta į tai, kad yra pas mus pedagogų, kurie dar neturi pedagogo kvalifikacijos, bet yra baigę aukštąjį mokslą. Nenorėdamas kartotis, tik pritardamas anksčiau kalbėjusiųjų mintims, aš irgi pasisakau už šio įstatymo priėmimą. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, išklausėme visus, pageidavusius dalyvauti diskusijoje. Svarstymo stadijoje pirmajam projektui, tai Švietimo įstatymo 2, 48, 69 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui, yra nemažai pateiktų Seimo narių pataisų, kurioms komitetas nepritarė. Todėl turėsime apsispręsti. Kviečiu į tribūną komiteto pirmininką, kuris galės išdėstyti komiteto motyvus, kodėl nebuvo pritarta. Pirmoji pataisa – tai projekto 2 straipsniui, 48 straipsnio pakeitimas, Seimo nario M. Zasčiurinsko. Komitetas pataisai nepritarė. Prašau trumpai pristatyti savo pataisą, gerbiamasis Mečislovai. Galbūt jūs ją atsiimat, bet jeigu ne, tai pristatykite jos turinį. Prašom.

M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gerbiamasis pirmininke, mano pirma pataisa yra 48 straipsnio 1 straipsnio dalies 2 punktas.

PIRMININKAS. Taip.

M. ZASČIURINSKAS (DPF). Tai šitas, taip?

PIRMININKAS. Taip.

M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gerbiamieji kolegos, įstatymo projekte yra teisingai nurodyta, kad pedagogai turi išklausyti pedagoginių psichologinių žinių kursą, tai, aišku, yra vertingas veiksmas, nes jie dirba su vaikais. Aš siūlau įvertinus tą visą ekonominę situaciją tokią, kokia jinai yra šiandien, kad už šį kursą pedagogui nereikėtų mokėti. Tai vienas elementas.

Ir antras, kad tai nebūtų galimybė pasipinigauti privačioms institucijoms, nes tada galima būtų įtarti šios pataisos lobizmą, kad tai būtų daroma institucijose ir įstaigose, finansuojamose iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto. Beje, taip, kaip dabar yra ir praktikoj. Bet, įrašius šią pataisą, būtų užkirsta galimybė transformuotis į privačią struktūrą. Tokia yra mano pirmo pasiūlymo esmė.

PIRMININKAS. Dėkoju pristačiusiam pataisą kolegai.

M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gerbiamasis pirmininke, o kiti ten pasiūlymai…

PIRMININKAS. Palaukit, mes…

M. ZASČIURINSKAS (DPF). …yra automatiški.

PIRMININKAS. Dėl kiekvieno atskirai kalbėsim, nes yra komiteto išvados. Bet pirmiausia, kadangi jūsų jau buvo pataisos įregistruotos po to, kai pagrindinis komitetas išvadą priėmė ir apsvarstė, pagrindiniam komitete buvo pataisos svarstomos tiktai kaip jau papildomai įregistruotos, mes pirmiausia turime atsiklausti Seimo narių, ar yra 10 Seimo narių, palaikančių pristatytą pataisą. Prašyčiau pakelti rankas, ar mes turėsime 10 Seimo narių. Matau, yra 10 Seimo narių, palaikančių pataisą. Tuomet prašau gerbiamąjį komiteto pirmininką išdėstyti motyvus, kodėl komitetas nepalaiko šio pasiūlymo.

V. STUNDYS (TS-LKDF). Taip, komitetas nepritarė kolegos M. Zasčiurinsko siūlymams dėl 2 straipsnio 1 dalies atitinkamų punktų papildymo. Sutikdamas su tuo, kad įstatymas nustato bendrąją tvarką, bendruosius principus šiuo atveju, pedagoginių psichologinių žinių kurso išklausymo atveju, tvarką nustato švietimo ir mokslo ministras. Taigi pavedama vykdomai institucijai aiškiau apibrėžti tą tvarką. Žinoma, galima įvertinti ir naujojo Mokslo ir studijų įstatymo nuostatas, tikslinio finansavimo nuostatas ir t. t. Taigi tai yra tam tikra įstatymų bazė, kuri leis tą tvarką patikslinti. Todėl manom, kad apibrėžti tiksliai taip, kaip siūlo kolega, įstatyme nėra jokio pagrindo.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, papildomai galbūt kolega Mečislovas nepristatinės, bet visiškai analogiškos pataisos, pasiūlymai yra 48 straipsnio 1 dalies 3 punktui, 48 straipsnio 1 dalies 5 punktui. Jų visiškai analogiškas tekstas. Kolega M. Zasčiurinskas pageidauja…

M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gerbiamasis pirmininke, taip, aš jų nepristatysiu, tik noriu pasakyti štai ką. Kad Vyriausybė negali arba ministerija nustatyti kitokios tvarkos, kurios nėra nustatyta įstatyme. Jie nustato tik techninius dalykus. Tai viena pastabėlė.

Ir antra pastabėlė, aš apgailestauju, kad negalėjau savo pozicijos išdėstyti komitete, nes nežinojau apie šio klausimo svarstymą. O kiti punktai yra analogiški, balsavimas taip pat galėtų būti vienas. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dėl balsavimo motyvų nei palaikančių pataisą, nei prieš nėra. Komitetas nepritaria. Trys yra pasiūlymai. Dėl visų jų apsispręsime vienu balsavimu. Gerbiamieji kolegos, prašau pasiruošti ir balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta kolegos Seimo nario M. Zasčiurinsko pasiūlymams įstatymo 48 straipsnio 1 dalies 2 punktui, šio straipsnio 1 dalies 3 punktui ir 48 straipsnio 1 dalies 5 punktui. Tai yra analogiški pasiūlymai, identiški tekstai. Prašau balsuoti. Kas už, palaiko kolegos pasiūlymus, kas prieš arba turi kitą nuomonę, palaiko pagrindinį komitetą, kuris nepritaria kolegos pasiūlymams. Prašau pasiruošti ir balsuoti.

Užsiregistravo 58, balsavo 57: už – 16, prieš – 11, susilaikė 30. Pasiūlymams nepritarta.

Kitas kolegos M. Zasčiurinsko pasiūlymas yra 48 straipsnio 7 dalies 2 punktui. Čia taip pat turėtume apsispręsti pirmiausia, ar yra 10 Seimo narių, palaikančių šį pasiūlymą, kad galėtume mes jį svarstyti. Prašau pakelti rankas, kas palaiko šį pasiūlymą. Yra 10 Seimo narių. Gerbiamieji kolegos, prašau autorių pristatyti šį pasiūlymą.

M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gerbiamieji kolegos, mokykla yra labai specifinė institucija ir tiems žmonėms, kurie dirba su vaikais, turėtų būti keliami ypatingi reikalavimai. Pastarųjų devyniolikos metų Lietuvos patirtis rodo, kad nesant tokių reikalavimų… Aš, aišku, nenoriu teigti, kad mokykla lemia vaiko vystymąsi, moralę ir t. t., šeima taip pat yra labai svarbi, bene svarbesnė, tačiau mokytojas – tai ne tas žmogus, kuris pagal mūsų įstatymus teikia paslaugas, beje, kaip ir gydytojas dabar ne gydo žmones, bet teikia paslaugas. Mokytojas – tai tas žmogus, kuris moko vaiką, veda jį tais pradiniais gyvenimo takeliais, moko jį, todėl jam ir turi būti keliami ypatingi reikalavimai. Todėl mano siūlymas yra toks, kad jeigu mokytoju negali dirbti žmogus, kuris yra nuteistas už tyčinę nusikalstamą veiką, tai aš siūlau vietoj šito sakinuko įrašyti „kuris nėra nepriekaištingos reputacijos“, kaip numatyta šio straipsnio 8 dalyje. Kitaip sakant, mokytojas turi būti nepriekaištingos reputacijos. Ką tai reiškia? Jei leisit jūs man, aš jus supažindinsiu su kita savo pataisa, kurioje išdėstyta, ką tai reiškia. Prašau pritarti tokiam mano siūlymui. Esu įsitikinęs, kad vaikams ir tėvams nuo to bus tik geriau. Ačiū.

PIRMININKAS. Prašau komiteto pirmininką motyvuoti, kodėl nepritarė šiam pasiūlymui.

V. STUNDYS (TS-LKDF). Dėkui. Gerbiamasis Mečislovas jau padarė užuominą, kad šis siūlymas yra susijęs su jo siūlymu 2 straipsnio 8 daliai, kurioje jis bando išplėtoti nepriekaištingos reputacijos sampratą savo požiūriu. Komitetas nepritarė tokiam siūlymui, nes yra per daug bendro pobūdžio siūlymas. Antra vertus, jo vardijamos šitos sąvokos tam tikros segmentinės dalys taip pat keltų tam tikrų abejonių ir jų įrodymas būtų sunkiai kuo nors pagrindžiamas. Siūlomo įstatymo projekto šitame straipsnyje yra teikėjų pasiūlytos labai aiškios nuostatos, kas negali dirbti mokytoju. Tos nuostatos nekelia jokių abejonių, jos yra įrodomos dokumentiškai ir faktiškai, nelieka jokių galimybių interpretacijoms. Taigi komitetas nepritaria šitiems siūlymams bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Aš gal paprašysiu vis dėlto, nors čia mes šiek tiek peršoksime, bet prašyčiau M. Zasčiurinską pateikti taip pat pasiūlymą 8 daliai. Čia yra bent du pasiūlymai 48 straipsnį papildyti 8 dalimi. Tai tą, kuris yra susijęs su nepriekaištinga reputacija. Tuomet dėl abiejų pasiūlymų apsispręsime, nes vienas su kitu jie yra susiję. Tą ne dėl partiškumo, o dėl nepriekaištingos reputacijos. Pateikite šį pasiūlymą papildomai, jūsų požiūriu. Prašom.

M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gerbiamasis pirmininke, aš kaip tik norėjau pasiūlyti, kad būtų leista kalbėti ir dėl to, ką reiškia mokytojų nepriekaištinga reputacija. Žinoma, man šiek tiek keista girdėti komiteto pirmininko tokius žodžius, ką jis dabar pasakė. Nepriekaištingos reputacijos standartas, kuris čia įrašytas, jis beveik visas perrašytas iš valstybės tarnautojo nepriekaištingos reputacijos. Tai apie ką mes kalbame? Vadinasi, valstybės tarnautojui, kuris dirba su suaugusiais žmonėmis, tokie reikalavimai keliami, o žmogui, kuris dirba su jautriausia visuomenės dalimi, t. y. su vaikais, kurie formuojami mokykloje, kur formuojamas jų požiūris, formuojamas jų patriotizmo jausmas, formuojama meilė tėvynei, meilė šeimai ir t. t., ir t. t., vadinasi, jau jiems tokie reikalavimai nekeliami. Ir ten gali dirbti alkoholikas, vartojantis narkotines medžiagas, teistas. Dabar reikėtų išvardyti visus tuos punktus, kurie čia yra. Aš manau, tai yra neteisinga. Ir ne tik neteisinga, tai yra žalinga mums, tėvams, galų gale, diedukams, seneliams ir patiems vaikams.

Todėl aš ir teikiu šį pasiūlymą įrašyti nepriekaištingumo sąvoką ir ją išdėstau. Aš suprantu, kad galbūt kai kuriuos punktus būtų galima tikslinti, bet iš esmės prašyčiau pritarti. Taigi iš karto du pasiūlymai. Ačiū.

PIRMININKAS. Pranešėjau, motyvuokite trumpai ir dėl šio pasiūlymo.

V. STUNDYS (TS-LKDF). Ačiū. Aš turėčiau reaguoti, jeigu žiūrėtume jūsų pateiktą reputacijos sąvokos išplėtojimo siūlymą ir tai, kas yra įstatymo projekte parašyta. Įstatymo projekte parašyta vienos sąvokos, jūs tai paaiškinate visiškai kitomis. Pavyzdžiui, nuteistas už tyčinę nusikalstamą veiką. Savo siūlyme jūs viso labo parašote kelis punktus, kurie šitą sąvoką tik konkretizuoja. Įstatymo projekte negalimybė dirbti mokytoju apibrėžta labai aiškiai ir tiksliai. O tai, kad jūs rašote, piktnaudžiauja alkoholiu, tai aš paklausčiau, kiek alaus bokalų aš, kaip mokytojas, turėčiau išgerti, kad mane jau pripažintų piktnaudžiaujančiu alkoholiu. Tas neapibrėžtumas tiesiog yra keliantis abejonių.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, nėra pageidaujančių palaikyti pasiūlymus, nei už, nei prieš kalbėti dėl balsavimo motyvų. Aš prašau kolegų dėmesio. Apsispręsime balsuodami dėl M. Zasčiurinsko pasiūlymo. Taigi pasiūlymai 48 straipsnio 7 dalies 2 punktui, kur yra įrašoma sąvoka „nepriekaištinga reputacija“, ir 48 straipsnio papildymas 8 dalimi, kur yra išplėtojama ši sąvoka, pateikiama jos samprata. Pagrindinis komitetas pasiūlymams nepritarė, mes turime apsispręsti balsuodami.

Kas už tai, kad būtų pritarta M. Zasčiurinsko šiems dviem susijusiems pasiūlymams, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, palaiko pagrindinio komiteto poziciją, balsuoja prieš arba susilaiko. Prašom balsuoti.

Užsiregistravo 59, balsavo 58: už – 16, prieš – 13, susilaikė 29. Pasiūlymams nepritarta.

Kitas pasiūlymas, kuris yra pateiktas Seimo nario K. Masiulio, – 48 straipsnio… siūlymas papildyti atskira dalimi, 2 dalis, atitinkamai pernumeruojant kitas dalis. Čia nereikia mums 10 Seimo narių pritarimo, kad būtų svarstoma. Komitetas svarstė ir nepritarė. Prašau pateikti kolegą K. Masiulį, jeigu jūs teberemiate savo pasiūlymą, šią pataisą. Prašom.

K. MASIULIS (TS-LKDF). Ačiū. Tikrai nepakeičiau nuomonės…

PIRMININKAS. Prašom kalbėti į mikrofoną.

K. MASIULIS (TS-LKDF). Manau, kad komitetas nevisiškai įsigilino į mano argumentus. Mielieji, yra dvi sąvokos: kompetencija ir kvalifikacija. Kvalifikacija yra patvirtinama diplomu, atestatu ar kokiu nors kitu dokumentu. Ir tikrai žmonės, turintys dokumentus, ne visada turi kompetenciją. Dabar yra reikalaujama būtinai turėti pedagogo popierių. Čia yra pedagogo žinios, humanitarinės žinios. Visiškai įmanoma, kad per tuos dvejus metus, kol jis dirba mokykloje, humanitarinių žinių gali įgyti savarankiškai, įgyti kompetenciją. Tą gali patvirtinti pedagogų taryba, direktorius ir kiti, kad jis yra puikus mokytojas, nes jam jau pirmuosius dvejus metus dirbant reikėjo įgyti psichologinių ir pedagoginių žinių. Dabar mes būtinai reikalaujame, biurokratiškai reikalaujame, kad žmogus eitų į kažkokius kursus ir humanitarines žinias patvirtintų popieriumi.

Aš siūlau nedaryti šitaip. Elkimės vieną kartą vadybiškai, bet ne administraciškai. Pripažinkime, kad kompetenciją žmonės gali įgyti savarankiškai, ypač humanitarinę ir socialinę. Leiskime tas kompetencijas patvirtinti toms institucijoms, kurios ir valdo tuos žmones, yra atsakingos ir nori, kad būtų kokybiška sistema, kad būtų teikiama kokybiška paslauga. Todėl aš siūlau taip ir padaryti, leisti tuos dvejus metus, po tų dvejų metų tarybos, jeigu sako, kad jis yra susiformavęs, geras pedagogas, ir pripažintų, kad yra geras pedagogas. Jeigu jis yra geras fizikas, per dvejus metus tapo pedagogu, ir leiskime. Dabar mes dirbsime tam tikrom institucijom, kad jos turėtų teisę uždarbiauti. Tai mokytojų rengimo kursai ar institutas ir panašiai. Na, tikrai nespauskime žmonių tarnauti šitom institucijom. Popiergalius turės, bet ar kompetencijos įgis?

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, atsakykite, kokie buvo motyvai nepritarti.

V. STUNDYS (TS-LKDF). Komitetas bendru sutarimu nepritarė K. Masiulio siūlymui. Turėjo labai aiškius argumentus, kad įstatymas nustato bendrąją tvarką, tam tikrus kvalifikacinius reikalavimus, bendruosius principus. Palikti galimybę mokyklų vadovybėms ar taryboms priimti sprendimus – tai reikštų kurti keistoką sistemą švietimo įstaigose, sakykim, vieną asmenį vienoje mokykloje taryba pripažins tinkančiu, kitoje nepripažins tinkančiu. Taigi turi būti formalūs sertifikatai, kurie nekeltų jokių abejonių.

Antras momentas, žinoma, turime nepamiršti, kad turėtų pradėti veikti ir kita sistema, kuri pripažintų ir asmens, įgijusio kompetenciją savišvietos būdu, kompetenciją. Tai yra jau kitas dalykas, ir ta galimybe, žinoma, galės naudotis ir tie asmenys, kurie norės dirbti mokyklose. Taigi aš siūlyčiau nepainioti tų dalykų, nepainioti į vieną krūvą labai skirtingų dalykų ir palikti tą gryną principą, kurį nustato siūlomas įstatymo projektas.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kalbėti dėl balsavimo motyvų pageidaujančių nėra.

Gerbiamieji kolegos, turime apsispręsdami balsuodami. Prašau pasiruošti ir balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta K. Masiulio pasiūlymui 48 straipsnį papildyti nauja 2 dalimi, atitinkamai keičiant kitų dalių numeraciją, balsuoja už, kas palaiko pagrindinį komitetą, kuris nepritarė šiam pasiūlymui, balsuoja kitaip. Prašom balsuoti.

Užsiregistravo 60. Balsavo 60: už – 10, prieš – 5, susilaikė 45. Pasiūlymui nepritarta. (Balsai salėje)

Repliką po balsavimo – kolega L. Sabutis, per šoninį mikrofoną. Prašom.

L. SABUTIS (TS-LKDF). Tenka apgailestauti, kad mes iš tikrųjų neperžengėme šito barjero. Kolegos K. Masiulio siūlymas yra visiškai logiškas, nes jeigu komitete būtų vertinę taip, kaip buvo pasiūlyta, kad tą kompetencijos lygį nustato direktorius arba taryba, visiškai pakaktų galbūt tokiam pedagogui dirbti mokykloje. Tačiau noriu pasakyti, kad, kiek tai yra susiję su kompetencija, tai nėra vien tiktai kvalifikacinis lygis. Tai yra žinios ir gebėjimai tas žinias perteikti kitiems arba jas taikyti praktikoje. Štai kas apibrėžia kompetenciją. Jeigu tokie asmenys ateina dirbti į bet kokią įstaigą, mes vis dėlto turėtume juos vertinti labiau negu tuos, kurie turi tik formalų pažymėjimą.

PIRMININKAS. Repliką po balsavimo – K. Masiulis. Per šoninį mikrofoną. Prašom.

K. MASIULIS (TS-LKDF). Kolegos, aš iš tikrųjų aš labai atsakingai kalbėjau ir teikiau šitą pastabą. Pasaulyje labai griežtai yra skiriama kompetencija ir kvalifikacija ir žinoma, kad… O mes einame biurokratiniu keliu, reikalaudami popieriaus ir niekada netikrindami kompetencijos. Aš galiu garantuoti, kad jūs turėsite daug „iškeptų“ esą kvalifikuotų pedagogų, bet niekam tikusių mokytojų, ir puikus mokytojas negalės dirbti mokykloje… net ir kompetentingas pedagogas, bet jis neturės popiergalio. Jūs einate tuo biurokratiniu keliu. Vis dėlto tai tikrai ne tas kelias, ypač jeigu mes kalbame apie švietimo reformą.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, pereiname prie kitų pasiūlymų. Yra M. Zasčiurinsko pasiūlymas papildyti 48 straipsnį 8 dalimi, tačiau šiam pasiūlymui reikalinga 10 Seimo narių parama. Ar yra remiančių 10 Seimo narių? Matau, yra. Dėkoju.

Gerbiamieji kolegos, prašau kolegą M. Zasčiurinską trumpai pristatyti pasiūlymą.

M. ZASČIURINSKAS (DPF). 48 straipsnio 7 dalies 6 punktas iš eilės eina, taip?

PIRMININKAS. Čia 8 dalis apie įstaigų vadovų, mokytojų, kurie yra politinių partijų, asociacijų nariai…

M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gerbiamasis pirmininke, dar prieš tai yra vienas.

PIRMININKAS. Kurie yra prieš tai, bus tik priėmimo metu, kadangi yra registruota… neišlaikytas laikas. Jūs šiandien ją registravote, negali būti svarstymo metu ši pataisa svarstoma. Aš jums siūlau…

M. ZASČIURINSKAS (DPF). Ten dėl specialiųjų tarnybų, taip, jūs kalbate?

PIRMININKAS. Taip, bet aš siūlau pristatyti tą pataisą, kuri šiandien gali būti svarstoma, tai yra papildymą 8 dalimi, partiškumą ir kitus klausimus.

M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gerbiamieji kolegos, žinoma, aš apgailestauju, kad šiandien salėje nėra tokio ryškaus patrioto kaip S. Pečeliūnas. Aš bandau siūlyti mums priimti valstybės poziciją dėl vieno ar kito aspekto, kas yra mokytojas, kokie jam keliami reikalavimai. Šiuo punktu aš žengiu tokį žingsnį. Visiškai ne paslaptis, kadangi šioje salėje sėdi tik politinių partijų atstovai, ne politikų čia nėra, ir visi mes puikiai žinome, kaip plačiai yra naudojama mokykla politinių interesų sferoje.

Mūsų valstybėje yra kiek paprasčiau su statutiniais pareigūnais. Ten yra aiškiai parašyta, kad statutinis pareigūnas negali užsiimti jokia politine veikla, negali atstovauti ir taip toliau… Todėl aš galvoju, kad šis mano siūlymas, kuris skambėtų taip: „Švietimo įstaigos vadovai, mokytojai ir kiti darbuotojai, kurie yra politinių partijų ar asociacijų nariai, negali naudoti darbo laiko ir resursų ne švietimo įstaigos tiesioginiais tikslais“… Griežtesnio įrašo siūlyti aš negalėjau, nes, teisininkų nuomone, tai prieštarautų Konstitucijai. Todėl aš siūlau įvesti mokytojams tokį apribojimą, kad jie, nors ir būdami politinių partijų atstovai, nariai ar kitokie atstovai, negalėtų naudoti darbo laiko ir resursų ne švietimo įstaigos tiesioginiais tikslais. Siūlau patvirtinti tokią mūsų valstybės poziciją. Ačiū.

PIRMININKAS. Prašom, gerbiamasis komiteto pirmininke, pristatyti jūsų motyvaciją.

V. STUNDYS (TS-LKDF). Komitetas bendru sutarimu nepritarė šiai pozicijai ir tokiam siūlymui pirmiausia dėl to, kad jau įstatyme yra įtvirtinta, kad mokykla yra depolitizuota institucija. Antra vertus, toks siūlymas turi tam tikrų logikos trūkumų, nes iš karto suponuoja nuostatą, kad tie, kurie nėra partijų ar asociacijų nariai, kažkam kitam naudoti tai gali. Trečias argumentas yra vidaus tvarkos taisyklių reikalas. Todėl į įstatymą rašyti tokią nuostatą nėra jokio pagrindo.

PIRMININKAS. Kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl šio pasiūlymo pageidaujančių nėra. Gerbiamieji kolegos, turėsime apsispręsti dėl pateikto M. Zasčiurinsko pasiūlymo. Prašau pasiruošti ir balsuoti. Kas remia pasiūlymą, balsuoja už, kas pritaria komiteto, kuris nepritaria šiam pasiūlymui, pozicijai, balsuoja prieš arba susilaiko. Prašom balsuoti.

Užsiregistravo 54. Balsavo 52: už – 7, prieš – 7, susilaikė 38. Pasiūlymui nepritarta.

Kitas pasiūlymas, dėl kurio turime apsispręsti, kadangi jis taip pat nebuvo pagrindinio komiteto išvadoje apsvarstytas, tai Seimo narių E. Žakario, J. Juozapaičio ir A. Rimo pasiūlymas 69 straipsnio 3 daliai, bet čia susiję su 7 dalimi. Ar yra 10 Seimo narių, remiančių šį pasiūlymą? Kolegos, kelkite aktyviau rankas, nes akivaizdu, kad trūksta Seimo narių.

Dėl objektyvumo aš įjungiu balsavimą. Kas remia pasiūlymą, prašom balsuoti, balsuoja už, kas neremia – kita nuomonė.

Yra 14 remiančių Seimo narių. Nežinau, kas pristatys, E. Žakaris, turbūt šį pasiūlymą. Prašom.

E. ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Bet aš balsuoti neprašau, nes buvo dar kitas analogiškas siūlymas, ir jis jau yra įtrauktas į projektą. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Tuomet pereiname prie kito pasiūlymo. Tai M. Zasčiurinsko pasiūlymas, kuriam taip pat reikia 10 Seimo narių paramos, – 69 straipsnio 3 dalies pakeitimas. Jis yra analogiškas, taip pat išbraukimas. Jeigu yra pagrindinio komiteto išvada, tai gal jūs atsisakote, gerbiamasis Mečislovai?

M. ZASČIURINSKAS (DPF). Analogiškas su kuo?

PIRMININKAS. Su ką tik mūsų apsispręstu pasiūlymu, kurį atsiėmė kolega E. Žakaris.

V. STUNDYS (TS-LKDF). Analogiškas yra su pagrindinės išvados kitu pasiūlymu, tai yra gerbiamojo E. Jonylos pasiūlymu. Yra E. Jonylos pasiūlymas, kuris yra pagrindinėje išvadoje. Jūs atskirai, tai yra E. Žakaris, ir jūs dar jį padubliavote po to, kai buvo pagrindinė išvada.

PIRMININKAS. Pagrindinėje išvadoje yra tam priarta.

M. ZASČIURINSKAS (DPF). Atsiprašau, atsiimu.

PIRMININKAS. Ar teisingai aš informavau, kad yra pritarta. Atsisakote. Gerai. Pereiname prie M. Adomėno ir D. Teišerskytės pasiūlymo projekto 4 straipsniui. Atsiprašau, čia bus įstatymo projekto 3 straipsnis, tai įstatymo 69 straipsnio 7 dalį išdėstyti naujai. Kolega M. Adomėnas pristatys. Šiuo atveju taip pat reikia 10 Seimo narių formaliai. Kolegos, prašau pakelti rankas, kas remia pasiūlymus. Yra 10 Seimo narių. Prašom pristatyti pasiūlymą.

M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Kolegos, pasiūlymas yra susijęs su tuo, kad šiuo metu nevalstybinės mokyklos, kurios nėra tradicinių religinių bendrijų mokyklos, ūkio lėšoms negauna jokios paramos iš valstybės. Jeigu mes galvojame apie vaikų lygybę prieš įstatymą, nes jie mokosi tose pačiose mokyklose, kurias pripažįsta mūsų valstybė, gauna jos pripažįstamus diplomus, bet jų mokymasis yra remiamas mažiau negu kitų. Todėl, jeigu mąstome iš šios perspektyvos, tai iš tiesų yra perspektyva, į kurią juda visos pažangios švietimo sistemos Vakarų Europoje dabar, tai švedų patirtis, olandų patirtis, didesnė įvairovė švietimo sistemoje užtikrina aukštesnę kokybę, siūlome, kad Vyriausybė galėtų savo sprendimu iš dalies paremti ūkio išlaidas nevalstybinėse mokyklose, vykdančiose bendrojo ugdymo programas.

PIRMININKAS. Pagrindinis komitetas nepritarė. Prašau komiteto pirmininką išsakyti motyvus.

V. STUNDYS (TS-LKDF). Dėkui. Komitetas nepritarė, nes prieš tai buvo pritaręs gerbiamosios Z. Užlytės siūlymui nekeisti šito straipsnio. Argumentai yra tokie. Pirmiausia tokia pataisa reikalauja papildomų valstybės lėšų. Tai viena. Antra. Šiuo metu galiojanti tvarka iš esmės yra vienoda tiek nevalstybinėm, tiek valstybinėm švietimo įstaigom, nes vienu atveju steigėjai finansuoja ūkio išlaidas institucijų, kad ir kas būtų steigėjas, tarkim, savivaldybė ar privatus asmuo. Antra vertus, valstybė mokinio krepšelį atiduoda visom institucijom. Taigi lygiavos principas nepažeidžiamas. Trečias argumentas, jeigu norime apskritai transformuoti įstaigų finansavimo tvarką, plėsti krepšelio mastą ne tik institucijų požiūriu, bet ir išlaidų finansavimo požiūriu, tai yra jau naujo įstatymo reikalas ir turi eiti sistemiškai. Dėl to komitetas nepritarė tokiam vieno segmento išskyrimui šiuo metu, ekonomikos krizės sąlygomis.

PIRMININKAS. Dėkoju. Yra pageidaujančių kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl šio pasiūlymo. Motyvai už – G. Steponavičius. Prašom.

G. STEPONAVIČIUS (LSF). Labai ačiū. Gerbiamieji kolegos, drįstu priminti, kad dviejų Seimo narių teikiamas pasiūlymas iš esmės siūlo atkurti tai, ką siūlo Vyriausybė įgyvendindama Vyriausybės programą, o ne sugalvojusi nuostatas, kurios staiga kažkam toptelėjo į galvą. Gerbiamieji kolegos, drįstu priminti, kad mes, pripažindami asmenų lygybės ir pasirinkimo laisvės principus pagal įstatymą ir realizavimo šitų dalykų gyvenime požiūriu, turime sutikti, kad tėvų ir vaikų pasirinkimo laisvė, ir pirmiausia tėvų, kaip mokesčių mokėtojų, teisė rinktis įstaigas ir tikėtis, kad valstybė skirs dalį finansavimo, yra teisėta, ir tai turi tapti įstatymo norma. Aš noriu priminti, kad Vyriausybė, teikdama šitą pasiūlymą, puikiai suvokia, kad tai pareikalaus papildomų lėšų – 2,4 mln. Lt. Suvienodinant veiklos sąlygas valstybinių ir nevalstybinių mokyklų yra visiškai logiška, paisant vaikų ir tėvų interesų, rasti tokias lėšas net ir sunkmečio laikotarpiu. Ir aš galėčiau paminėti analogiją toje pačioje sveikatos apsaugoje. Jeigu renkasi nevalstybinę sveikatos įstaigą ir eina į ją Ligonių kasų pinigai, bet jie dar prisimoka privačioje įstaigoje, tai toks pats principas galėtų ir turėtų galioti. O ūkio lėšų kompensavimas iš biudžeto ir nevalstybinėm įstaigom, ir nepasiturinčioms šeimoms ar vidutines pajamas gaunančioms šeimoms tokį prieinamumą padidintų.

Gerbiamieji kolegos, suprasdamas, kad klausimas galbūt ir reikalauja didesnės diskusijos ir platesnio požiūrio, noriu vis dėlto priminti, kad tai yra ne kas nors kita, o siūlymas, išplaukiantis iš šios Vyriausybės ir šios koalicijos susitarimo ir Vyriausybės programos.

PIRMININKAS. Motyvai prieš – V. M. Čigriejienė. Prašom.

V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, visiškai palaikyčiau komiteto nuomonę nepritarti Seimo narių šiam pasiūlymui, nes visur viešajam sektoriui mažinamas finansavimas, o čia didiname. Iš kur tie pinigai? Ką tik girdėjome ministro pasakymą, kad tai pareikalaus 2,4 mln. Ir ūkines išlaidas siūlo apmokėti iš valstybės biudžeto. Mes šiomis krizės sąlygomis tikrai to negalime padaryti ir sveikinu komitetą, kad priėmė tokį sprendimą.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, apsispręsime balsuodami. Prašau pasiruošti ir balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta M. Adomėno ir D. Teišerskytės pasiūlymui 69 straipsnio 7 dalį išdėstyti taip, kaip yra pateikta pasiūlyme, balsuoja už, kas palaiko pagrindinio komiteto poziciją, kuris nepritaria šiam pasiūlymui, balsuoja kitaip, prieš arba susilaiko. Prašom balsuoti.

Užsiregistravo 54 Seimo nariai. Balsavo 51 Seimo narys. Už – 9, prieš – 19, susilaikė 23. Pasiūlymui nepritarta.

V. STUNDYS (TS-LKDF). Posėdžio pirmininke, aš atkreipiu dėmesį, kad reikės redakcinės pataisos 5 straipsnyje „Įstatymo įsigaliojimas“. Iš 1 ir 2 punktų išbraukti „išskyrus 3 straipsnį“.

PIRMININKAS. Mes dar iki 5 straipsnio nepriėjome. Yra kitų Seimo narių pataisų, pasiūlymų. 4 straipsnio 4 ir 5 dalims dėl įstatymo įgyvendinimo yra pasiūlymas Seimo nario E. Jonylos, kurį komitetas svarstė ir nepritarė šiam pasiūlymui. Norėčiau paklausti, Edmundai Jonyla, ar jūs laikotės toliau savo pozicijos?

E. JONYLA (LSDPF). Atsisakau šitos pataisos.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis Edmundai. Pereiname prie kito, kur reikėtų 10 Seimo narių palaikymo, tačiau komitetas irgi iš dalies pritarė. Ar jus tenkina komiteto pozicija, taip kaip buvo pritarta jūsų pasiūlymui? Tai 4 straipsnio papildymas 4 dalimi.

E. JONYLA (LSDPF). Taip, aš pritarčiau. Yra Teisės departamento pastaba, priedas ir pedagogo kvalifikacija. Aš pritariu.

PIRMININKAS. Dėkoju.

V. STUNDYS (TS-LKDF). Aš tik galutinę komiteto formuluotę po gerbiamojo E. Jonylos pasiūlymo perskaitysiu, kad tikrai niekam nekiltų abejonių. Ji šiek tiek pakoreguota, atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas ir diskusijas. „Mokytojai, ugdantys pagal ikimokyklinio ugdymo, priešmokyklinio ugdymo ir bendrojo lavinimo programas ir studijuojantys aukštojoje mokykloje, aukštąjį išsilavinimą ir pedagogo kvalifikaciją privalo įgyti per dvejus metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo.“ Tai yra ta nuostata, kuri buvo daug diskutuota ir kuri tenkina visus.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, mes apsisprendėme dėl visų pasiūlymų, kurie šiandien buvo galimi ir reikalavo mūsų apsisprendimo. Prašom suformuluoti, gerbiamasis pranešėjau, dabar dėl 5 straipsnio. Jūs pradėjote sakyti redakcines pataisas, kad dėl protokolo jos būtų, kad mes atitinkamai…

V. STUNDYS (TS-LKDF). Atsižvelgiant į jau Seimo priimtus pasiūlymus arba nepritartus pasiūlymus, reikia būtinai pakoreguoti 4 straipsnio „Įstatymo įgyvendinimas“ 4 dalį. Mokytojai per šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytą, nes jūsų redakcijoje turi būti tik trečioje. Antroje ir trečioje. Ir 5 straipsnio 1 ir 2 dalyse išbraukti, nes Seimas nepritarė pataisai, išskyrus 3 straipsnį, nes liko 3 straipsnio ta pati redakcija.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau. Manau, kad bendru sutarimu mes galime pritarti šioms redakcinėms pataisoms, siūlomoms komiteto pirmininko. Kviečiu, gerbiamieji kolegos, kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl viso projekto svarstymo stadijoje. Motyvai už – M. Adomėnas. Prašom. Jo nėra. Tuomet motyvai už – L. Sabutis. Prašom.

L. SABUTIS (TS-LKDF). Ačiū. Iš tikrųjų padirbėta ir, man regis, tos pataisos, kurios buvo siūlytos ir svarstymo metu, ir komitete, atitinka laikmečio reikalavimus. Gaila, kai kurios pataisos nepriimtos, tačiau iš esmės visam įstatymo projektui pritariu ir kviečiu balsuoti.

PIRMININKAS. Motyvai prieš – K. Daukšys. Prašom.

K. DAUKŠYS (DPF). Atsisakau žodžio.

PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš kalbėti nėra pageidaujančių. Gerbiamieji kolegos, ar galėtume bendru sutarimu pritarti po svarstymo Švietimo įstatymo 2, 48 ir 69 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui? Pagrindinio komiteto išvadai ir tiems pasiūlymams, kuriems buvo pritarta, dėl kurių apsisprendėme. Ar galime? Nėra prieštaraujančių. Tuomet pritarta bendru sutarimu po svarstymo projektui Nr. XIP-741.

Pereiname prie projekto Nr. XIP-742 svarstymo. Mes išklausėme jo pateikimą. Diskusijoje buvo dalyvaujama dėl abiejų. Šiam projektui nėra jokių pasiūlymų, dėl kurių turėtų Seimas apsispręsti. Ar galime, gerbiamieji kolegos, po svarstymo pritarti pagrindinio komiteto išvadai ir projektui Nr. XIP-742 – Švietimo įstatymo 7, 8, 10, 11 ir kitų straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 28 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektui? Nėra prieštaraujančių. Pritarta bendru sutarimu po svarstymo. Dėkoju, gerbiamieji kolegos.

Finansinio tvarumo įstatymo projektas Nr. XIP-640(2). Valstybės skolos įstatymo 4, 7 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-641(2) (sujungti Nr. XIP-641 ir Nr. XIP-644) (svarstymas)

Pereiname prie projektų, kurie yra darbotvarkės 2-2a ir 2-2b klausimai. Tai Finansinio tvarumo įstatymo projektas Nr. XIP-640(2), svarstymo stadija. Ir Valstybės skolos įstatymo 4, 7 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-641(2). Taip pat svarstymo stadija. Kviečiu į tribūną pagrindinio Biudžeto ir finansų komiteto pranešėją. Prašau pagrindinio komiteto pranešėją kolegą R. Kupčinską į tribūną. Mes pristatymo iš naujo nedarome. Po svarstymo išvados buvo pristatytos. Įvyko diskusija dėl šių projektų. Dabar mes turėtume apsispręsti tik dėl pasiūlymų.

R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ačiū. Pataisų. Pasiūlymų.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš nematau Seimo Pirmininko, bet Seniūnų sueigoje buvo tokia mintis, kad bus prašoma pertraukos iki kito posėdžio, kad būtų susieta su kitais projektais. Ar kas nors tą pasiūlymą gali pakartoti? Kolega J. Veselka per šoninį mikrofoną. Prašom.

J. VESELKA (TTF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, kaip žinote, mes neseniai, prieš pietus, mušėmės dėl to, kad būtų sumažintos algos, pensijos beveik 5 mlrd. Lt. Šičia priimame tuos, kurie sąlygojo ekonominę krizę, gelbėti visiškai valstybei neturint pinigų. Dabar kai kas pasakys, kad užsienyje tas priimta. Bet įsidėmėkite. Užsienio valstybės turi visavertes monetarines politikas, ir gelbėja kokia pagalba: Vyriausybė užsako centriniam bankui išplatinti Vyriausybės popierius, tas atspausdina pinigus ir gelbsti. Mes šitokio varianto neturime.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Juliau, jūs teikite pasiūlymą.

J. VESELKA (TTF). Todėl frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ vardu siūlau daryti įstatymo svarstymo pertrauką.

PIRMININKAS. Dėkoju. Ir išklausysime kolegos G. Steponavičiaus pasiūlymą. Prašom.

G. STEPONAVIČIUS (LSF). Labai ačiū. Aš tiesiog statutiškai norėčiau suformuluoti Liberalų sąjūdžio frakcijos vardu dėl pusės valandos pertraukos, nes šio klausimo atidėliojimas ir delsimas… Nes nebuvo suformuluota, kokios pertraukos prašoma.

PIRMININKAS. Iki kito posėdžio. Pirmas pasiūlymas buvo iki kito posėdžio.

G. STEPONAVIČIUS (LSF). Gerai, gal aš nenugirdau. Bet, gerbiamieji kolegos, buvo minimi argumentai. Mes galime pažiūrėti, jeigu reikia, protokolą. Tik tiek, kad lydimasis Valstybės skolos įstatymas yra itin skubus pripažįstant, kad ir finansinis tvarumas šiai valstybei taip pat yra vertybė, nes be šio įstatymo priėmimo mes negalime priimti būtinų įsakymų Finansų ministerijos lygiu tam, kad būtų paleista į gyvenimą valstybės remiamų paskolų sistema studentams. Ir tai yra tikrai labai svarbus faktorius, kuris spaudžia mus jau ne vieną savaitę, ir Seimo delsimas rodo rankų nusiplovimą nuo aktualių problemų judėjimo į priekį.

PIRMININKAS. Kolega J. Veselka pageidauja patikslinti savo pasiūlymą.

J. VESELKA (TTF). Aš, gerbiamieji kolegos, aiškiai pasakiau, kad prašau pertraukos iki kito posėdžio.

PIRMININKAS. Mes girdėjome, gerbiamasis Juliau Veselka. Iš tiesų pirmas pasiūlymas buvo skelbti šio įstatymo svarstymo pertrauką iki kito posėdžio. J. Veselka frakcijos vardu pasiūlė. Tai dėl jo, pirmo pasiūlymo bus balsuojama pirmiausia. Gerbiamieji kolegos, prašau pasiruošti ir apsispręsti balsuojant. Kas už tai, kad būtų daroma šio kompleksinio 2-2a ir 2-2b klausimo svarstymo pertrauka, o tai bus jau antroji svarstymo pertrauka, paskutinė galima pagal Seimo statutą, pertrauka iki Seimo kito plenarinio posėdžio, prašom pasiruošti ir balsuoti.

Užsiregistravo 58. Balsavo 58. Už – 39, prieš – 5, susilaikė 14. Skelbiama projektų svarstymo pertrauka iki kito Seimo plenarinio posėdžio.

Kolega A. Endzinas repliką po balsavimo. Prašom.

A. ENDZINAS (LSF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų gal būtų galima užmesti akį į stenogramą, kaip buvo suformuluotas gerbiamojo J. Veselkos pasiūlymas, kurį jis pasakė pirma prašydamas pertraukos. Ar buvo įvardytas laikas, ar ne?

PIRMININKAS. Buvo įvardytas, aš tą galiu garantuoti. Su stenograma galite susipažinti nustatyta tvarka. Imuosi atsakomybės, nes tikrai pamenu puikiai, kad buvo suformuluota.

Akcinių bendrovių įstatymo 1, 4, 7, 14, 16, 18, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 29, 30, 31, 32, 33, 34, 35, 37, 51, 52, 58, 59, 63, 64, 65, 74, 76, 78 straipsnių, septintojo skirsnio pavadinimo, priedo pakeitimo ir papildymo bei Įstatymo papildymo 16¹, 26¹, 26², 30¹, 30², 30³ straipsniais įstatymo projektas Nr. XIP-604(3)ES (svarstymas)

Gerbiamieji kolegos, darbotvarkės 1-3 klausimas – Akcinių bendrovių įstatymo 1, 4, 7, 14, 16, 18, 20, 21, 22, 23 ir daugelio kitų straipsnių, septintojo skirsnio pavadinimo, priedo pakeitimo ir papildymo bei įstatymo papildymo 16¹, 26¹, 26², 30¹, 30², 30³ straipsniais įstatymo projektas Nr. XIP-604. Svarstymo stadija. Kviečiu į tribūną Ekonomikos komiteto vardu kalbėti pranešėją J. Razmą. Prašom.

J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, Ekonomikos komitetas atidžiai svarstė šį projektą keliuose posėdžiuose, ilgai diskutavo su nuogąstaujančiais dėl šio projekto Notarų rūmų atstovais ir, manykim, išaiškino jiems, kad jų keliamos problemos spręstinos kitais įstatymais, apsvarstė gautas Seimo narių, kitų komitetų pastabas, parengė patobulintą įstatymo projektą, kuris teikiamas dabar jūsų dėmesiui, kuriam pritarė bendru sutarimu. Taip pat suformulavome tokius pasiūlymus Vyriausybei: pasiūlyti Vyriausybei parengti rudens sesijai ir Seimui pateikti Akcinių bendrovių įstatymo lydinčiųjų įstatymų pakeitimo projektus numatant galimybę bendrovei viešus pranešimus skelbti elektroninėmis priemonėmis. Kaip žinot, dabar yra prievolė skelbti tai dienraščiuose. Iš tikrųjų palengvinimas būtų bendrovėms tai daryti skelbiant internete. Bet dėl šių nuostatų, kurios reikalingos ir kituose straipsniuose, mes nenorėjom stabdyti dabar teikiamo projekto ir minėtą klausimą prašom Vyriausybės teikti jau vėlesniu projektu. Taip pat antras siūlymas, kad Vyriausybė parengtų Civilinio kodekso tam tikro straipsnio ir lydinčiojo įstatymo pakeitimo projektą ir nustatytų, kad įstatymo lygmeniu būtų nuspręsta, kokius dalykus tvirtina notarai, o ne tai paliktų Vyriausybei, kaip yra dabar. Tai štai tokie komiteto siūlymai.

PIRMININKAS. Dėkoju Ekonomikos komiteto atstovui. Prašom grąžinti galbūt pagrindinio komiteto išvadą Sekretoriatui. Kviečiu į tribūną Audito komiteto vardu kalbėti komiteto pirmininkę gerbiamąją L. Graužinienę. Prašom pristatyti Audito komiteto išvadą. (Balsas salėje) Taip, papildomo komiteto išvadą.

L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Komitetas svarstė ir priėmė sprendimą iš esmės pritarti nurodyto įstatymo tam tikrų straipsnių ir septintojo skirsnio pavadinimo, priedo pakeitimo ir papildymo bei įstatymo papildymo tam tikrais straipsniais įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti įstatymo projektą atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas ir pateiktus Audito komiteto siūlymus. Noriu iš karto pasakyti, kad į Audito komiteto siūlymą neatsižvelgta. Dėl vieno mes prašysime balsuoti. Po to argumentuosiu.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu papildomo komiteto, Biudžeto ir finansų komiteto, vardu pristatyti komiteto išvadą kolegą P. Žeimį. Prašom.

P. ŽEIMYS (TS-LKDF). Gerbiamasis komiteto pirmininke, mielieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas birželio 3 d. svarstė teikiamo įstatymo pakeitimo projektą ir priėmė du pasiūlymus: pirma, rekomenduoti inicijuoti Seime užregistruoto 2009 m. gegužės 15 d. pasiūlymo dėl įstatymo projekto Nr. XIP-604 25 straipsnio 1 dalies pakeitimo iniciatoriams Seimo nariams A. Mazuroniui ir R. A. Ručiui įtraukimą į specialiuosius įstatymus parengiant ir teikiant Seimui atitinkamus šių įstatymų pakeitimus; antra, pasiūlyti pagrindiniam komitetui Akcinių bendrovių įstatymo projektą Nr. XIP-604 svarstyti kartu su Seimo narių A. Mazuronio ir R. A. Ručio parengtais ir Seime inicijuojamais specialiaisiais įstatymų projektais. Komitete pritarta bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Dėkoju. Ir papildomas komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Komiteto pirmininkas S. Šedbaras pristatys komiteto išvadą. Prašom.

S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, bendru sutarimu už komitetas priėmė tokį sprendimą. Iš principo komitetas palaiko šiuos pakeitimus ir siūlo pagrindiniam komitetui tobulinti įstatymo projektą, atsižvelgiant į Notarų rūmų pateiktas pastabas, taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad iškyla tam tikras prieštaravimas tarp Civilinio kodekso normų ir šio įstatymo normų. Kaip girdėjome iš pagrindinio komiteto pranešėjo, komitetas formulavo Vyriausybei pavedimą kuo greičiau parengti Civilinio kodekso pataisas. Iš tiesų tik atkreipiu dėmesį, kad, priėmus šį įstatymą, kuo greičiau turėtų būti keičiamas Civilinis kodeksas, kad nebūtų sisteminių prieštaravimų.

PIRMININKAS. Dėkoju. Išklausėme papildomų komitetų išvadas. Kadangi yra užsirašiusių diskutuoti, tai kviečiu į tribūną pirmąjį kalbėti diskusijoje K. Daukšį. Prašom.

K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, jeigu mes pažiūrėtume į šio įstatymo16 straipsnį, ten yra apie tai, kaip akcininkai gali bendrovės paklausti apie jos veiklą ir kada bendrovė turi atsakyti į tuos klausimus, kada neturi. Jeigu mes 4 dalį skaitytume, bendrovė gali atsisakyti pateikti atsakymus į akcininko klausimus, jeigu jie susiję su bendrovės konfidencialia informacija, komercine gamybine paslaptimi, informuodami apie tai akcininką. Ir šito straipsnio 5 dalyje sakoma, kad šio straipsnio 4 dalis pritaikoma, jeigu akcininkai arba akcininkų grupė turi ir valdo daugiau kaip pusę akcijų. Gerbiamieji, iš tikrųjų normaliose, didelėse akcinėse bendrovėse, pavyzdžiui, tokiose kaip „Coca-Cola“, 8 % yra tas paketas, kuris leidžia valdyti visą įmonę. Tai kaip mes dabar darysim, jeigu 34 % turintis akcininkas paklaus? Ką, nuo jo slėpsim? Jis turi daugybę galimybių blokuoti, kitus dalykus daryti. Manau, kad šią vietą reikėtų Ekonomikos komitetui dar gerai pasvarstyti, nes čia kalbam mes apie akcines bendroves, dar kartą pabrėžiu. Iš tikrųjų nėra tiek daug akcinių bendrovių, čia tik Lietuva tokia maža valstybė, kur pusę akcijų valdo vienas asmuo arba kokia nors viena grupė. Yra daugybė akcinių bendrovių, kur 34 % yra labai didelis paketas akcijų. Taigi manyčiau, kad šitą dalyką reikėtų pergalvoti ir tada tą vieną antrąją dalį kaip nors patvarkyti. O dėl kitų dalykų aš šiandieną daugiau neturiu ką pasakyti. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu į tribūną dalyvauti diskusijoje J. Veselką. Prašom.

J. VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, aš turiu pastabų dėl 2 ir 3 straipsnių. Čia gerbiamasis S. Šedbaras akcentavo labai teisingai notarų problemą, kurią jie iškėlė. Ekonomikos komitetas nutarė prašyti Vyriausybės parengti Civilinio kodekso tam tikras pataisas, kuriose numatytų notarų dalyvavimą šitoje srityje. Bet aš galiu pasakyti iš praktikos: tai, ką mes užrašėm savo protokoliniame pasiūlyme, Vyriausybė per 3 dienas užmirš, o Akcinių bendrovių įstatymą priimsime ir tos nuostatos pradės galioti.

Kodėl jos yra pavojingos? Štai mes turime tokią madą – svarbiausia, kad būtų padėtas paukščiukas, t. y. nesvarbu, turi kvalifikaciją verslininkas, neturi kvalifikacijos, moka skaityti teisės aktus, nemoka skaityti aktų, svarbu, kad kuo greičiau jis būtų įregistruotas. Ir paskui dėl paukščiukų dirbdami susiduriam po 2–3 metų su problemomis. Ir tada, oi, pradedam vienas kitą keikti – kodėl, kodėl pridarėm? Gerbiamieji, mano galva, štai krizė. Ar valstybių valdininkai sukėlė šitą krizę? Ne. Amerikoje ką sodina, valstybės valdininkus ar bankininkus? Bankininkus sodina. Manau, toks supratimas, kad užtenka tik pareiškimo, kad aš noriu būti verslininkas, ir jau Registrų centras turi jį įregistruoti, kad jis verslininkas. Na, kas iš to? Ką mes turėsime? Mano galva, verslininkams taip pat turi būti keliami aukšti kvalifikaciniai reikalavimai ir kaip minimum jis turi teisės aktus suvokti ir suprasti. Dabar užteks pavyzdinių įstatų, įrašys tik savo pavadinimą, pavardę ir įregistruos, ir be notaro, o tiesiai į Registrų centrą. Kas iš to? Pradės vykti ir pradeda vykti PVM plovimai, kiti dalykai.

Gerbiamieji kolegos, dar kartą didelė klaida, jei manome, kad būti verslininku užtenka tik norėti. Reikia dar mokėti juo būti ir minimum turėti ekonominių žinių, teisinių žinių ir t. t. Tai vienas dalykas.

Antras dalykas, notarai labai teisingai pasakė, dabar už registravimo teisingumą atsako notaras privačia tvarka. Šiuo atveju pas notarą nereikės eiti, o tiesiai į Registrų centrą. (Balsai salėje) Gerbiamasis kolega, prašau paskaityti 2 straipsnį: „Uždarosios akcinės bendrovės pavyzdinius įstatus tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.“ Toliau, 3 – bendrovės pavyzdinius įstatus tvirtina, vadinasi, ne tik pavyzdinius, bet ir konkrečius. Gerbiamojo J. Razmos kaip ne ekonomisto įstatus kaip verslininko tvirtins Registrų centras. Nebe notaras, o Registrų centras. (Balsai salėje) Jurgi, kai kam parašėm tada ekonomikos, parašykim, kad Vyriausybė parengtų Civilinio kodekso pataisas. Kam parašėm? Matote, neįmanoma diskutuoti fizikui ir ekonomistui. Fiziką žino, kiek trenkė į tą, tiek atsakė, atostogų gavai. Ekonomistai žada – prie dviejų pridėjus du gali būti ir šeši. Žinau, ne konservatoriams. Konservatoriams būtinai bus trys, bet gali būti.

Sakau, ydinga pati filosofija, kad einame prie galimybių visiškai neraštingam žmogui tapti verslininku. Eiti prašyti į banką paskolų, bankininkai dabar sako, Lietuvoje pinigų yra. Bėda – nėra projektų. Tie, kurie ateina su projektais, jų tikslas vienas – gauti pinigų, o grąžinti jie nenori. Mes šiais įstatymais šitą sistemą bandome persmelkti visą verslą. Todėl, gerbiamieji, aš kategoriškai prieš du jūsų įstatymus. Verslininku tapti turi būti keliami kvalifikaciniai reikalavimai. Ir per įstatus. Pirmas reikalavimas – sugebėjimas plačiau, išsamiau parengti, ne tik nukopijuoti nuo pavyzdinių, įrašant savo pavardę ir akcinės bendrovės pavadinimą. Todėl negaliu pritarti tokio įstatymo pačiai filosofijai.

PIRMININKAS. Išklausėme visus kolegas, kurie pageidavo kalbėti diskusijoje. Gerbiamieji kolegos, įstatymo projektui yra pasiūlymų. Kviečiu į tribūną pagrindinio komiteto vardu kolegą J. Razmą, apsispręsime dėl pateiktų pasiūlymų.

Dėl pirmojo pasiūlymo 25 straipsnio 1 daliai yra Seimo narių A. Mazuronio ir gerbiamojo R. Ručio pasiūlymas, kuriam komitetas nepritarė. Tai 25 straipsnio, kuriuo yra keičiamas 34 straipsnis, 3, 8 ir 11 dalių pakeitimas. Prašyčiau pateikti šį pasiūlymą ir pasakyti, ar reikalauja balsuoti iniciatorių vardu, kolegą A. Mazuronį. Prašom.

A. MAZURONIS (TTF). Labai dėkui. Mes teikėme pasiūlymą, kad į Akcinių bendrovių įstatymą būtų įtraukta nuostata, jog viešąsias paslaugas teikiančios įmonės negalėtų nusistatyti komercinių paslapčių sąrašo. Konkrečiai šnekėjome apie tokį piktnaudžiavimą šilumos tinklų, šilumą tiekiančiose įmonėse ir panašiai. Tačiau mes komitete diskutuodami priėjome konsensuso, kad mes šiame įstatyme atsisakome šios nuostatos ir pateiksime kitų įstatymų projektus, specialiųjų įstatymų.

PIRMININKAS. Supratau. Jūs nereikalaujate balsuoti. Gerai. Gerbiamieji kolegos, tuomet pereiname prie kitų pasiūlymų, kuriems nebuvo pritarta. Audito komiteto yra du, trys pasiūlymai, kuriems nepritarta, ir netgi daugiau yra, kuriems nepritarta. Aš prašyčiau komiteto pirmininkę pateikti. Jūs minėjote, kad dėl vieno prašysite balsuoti. Pateikite tą pasiūlymą, dėl kurio jūs pageidaujate, kad Seime būtų apsispręsta ir būtų balsuojama. Prašom.

L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, pirmininke. Mes norime kalbėti būtent dėl tos vietos, kur yra kalbama apie audito įmonę, audito įmonės samdymą, ką ji turi audituoti. Mes siūlėme, kad „rinkti ir atšaukti audito įmonę metinių finansinių ataskaitų auditui atlikti“ ir siūlėme išbraukti „rinkinių auditui atlikti“. Mes buvome suderinę su kitais teisės aktais, ir Ūkio ministerija buvo sutikusi mūsų komitete, kad reikia būtent ten, kur yra auditas, palikti be rinkinių. Jeigu mes paliekame rinkinius, tada jau nebeatitinka tarptautinių audito standartų. Todėl buvo toks techninis prašymas ten, kur yra rinkti ar atšaukti audito įmonę, nepalikti rinkinių, o ataskaitų auditui atlikti. Tai lygiai tą patį apima, bet nebus susikirtimo su tarptautiniais audito standartais. Mūsų buvo pasiūlymas 6.2.

PIRMININKAS. Koks čia yra straipsnis ir dalis, patikslinkite pagal jūsų pasiūlymus, nes dviejose vietose yra apie finansinių ataskaitų auditui atlikti.

L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Tai ten, kur yra finansinių ataskaitų auditui, visas ten reikia pataisyti. Ten keli straipsniai, kuriuose tą patį reikėjo pataisyti. Mes tik dėl šito turime pritarti.

PIRMININKAS. Tai būtų 22 straipsnio 4 dalis...

L. GRAUŽINIENĖ (DPF). 20 straipsnio 1 dalies 4 punktas.

PIRMININKAS. Taip. Ir viskas dėl finansinio audito.

L. GRAUŽINIENĖ (DPF). 24 straipsnio 2 dalies 4 punktas.

PIRMININKAS. Taip, aš tą paminėjau.

L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Tai mūsų šitos pataisos ir yra.

PIRMININKAS. Dėl dviejų pasiūlymų. Kolega Razma, pateikite komiteto motyvus, kodėl buvo nepritarta šiems Audito komiteto pasiūlymams.

J. RAZMA (TS-LKDF). Na, yra keista situacija, kad čia mes, kaip politikai, turime balsuoti dėl vienos ar kitos sąvokos tinkamumo. Aš, gerbdamas ponios Loretos kompetenciją, kaip ir kiti Ekonomikos komiteto nariai, vis dėlto priėmėme, kad specialistai tuo klausimu yra Finansų ministerija su savo visais ekspertais. Tai jie mums pagrindė, kad jų sąvokos yra suformuluotos tinkamai, kad čia yra kelių įstatymų reikalas, kai kur naudojami trumpiniai. Mes, kaip politikai, manau, šioje vietoje turime remtis Finansų ministerijos pozicija. (Balsas salėje) Deja, Ekonomikos komiteto posėdyje, kuris buvo vėlesnis už jūsų komiteto posėdį, galbūt jie papildomai pasiaiškino. Mes tikrai ne patys komitete sugalvojome ir mums tikrai nerūpi, kokią čia sąvoką geriau tinka įrašyti. Aš turiu ginti komiteto poziciją, kuri yra grįsta Finansų ministerijos pozicija.

L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū. Aš, gerbdama pagrindinio komiteto nuomonę, vis dėlto pasilieku prie Audito komiteto pozicijos tam, kad nebūtų sudaryta tam tikrų papildomų nesklandumų teikiant finansinės atskaitomybės auditus. Prašau balsavimo. Atrodo gal techniniai dalykai, bet ministerija mūsų komitete vienaip šnekėjo, jūsų kitaip. Todėl prašau politikų apsispręsti. Labai prašau palaikyti Audito komiteto pasiūlymus, nes mes atsakingi už finansinės apskaitos ir audito politikos parlamentinę kontrolę.

PIRMININKAS. Audito komiteto pasiūlymus palaikydamas pageidauja kalbėti dėl balsavimo motyvų už Č. Juršėnas. Prašom.

Č. JURŠĖNAS (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, sakyčiau, čia yra tam tikras paradoksas. Iš tikro specialūs specifiniai dalykai, bet mūsų toks gyvenimas, kad kartais reikia ir tokius dalykus spręsti. Per daugelį metų, kai dirba šitas Seimas arba Aukščiausioji Taryba, mums reikėdavo įvesti į apyvartą ir būtent įstatymų lygmeniu vienus ar kitus terminus. Tai šiuo atveju, žinoma, teisus ir kolega pranešėjas, bet aš manau, kad reikėtų paremti specializuoto komiteto išvadą, kadangi vis tiek specializuotas komitetas tam ir skirtas, ir turi galimybių labiau gilintis į visas aplinkybes. Nagrinėjant tuos specialius klausimus, būtent specializuotais komitetais verta ir tikslinga pasiremti, todėl aš manyčiau, kad šį pasiūlymą reikėtų paremti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, formuluoju balsavimui. Mes balsuosime dėl Audito komiteto pasiūlymų, kurių yra du. Tai pasiūlymas 20 straipsnio 1 dalies 4 punkte įrašyti atitinkamai sąvoką „metinių finansinių ataskaitų auditui atlikti“, kuriam komitetas nepritarė, taip pat pasiūlymas 24 straipsnio 2 dalies 4 punkte įrašyti atitinkamai žodžius „metinių finansinių ataskaitų“. Šiam pasiūlymui pagrindinis komitetas taip pat nepritarė. Kas pritaria šiems pasiūlymams, balsuoja už, kas palaiko poziciją pagrindinio Ekonomikos komiteto, kuris nepritarė šiems pasiūlymams, kad būtų įrašytos šios sąvokos, balsuoja prieš arba susilaiko. Prašau balsuoti.

Užsiregistravo 53. Balsavo 51: už – 29, prieš – 4, susilaikė 18. Pasiūlymams pritarta.

Kitų pasiūlymų nėra. Tačiau protokolui aš turiu paminėti, kad buvo gautas J. Veselkos pasiūlymas, komitetas apsvarstė ir pritarė. Tai buvo pasiūlymas 38 straipsnio 1 daliai. Pagrindinėje išvadoje nėra… todėl po svarstymo mes turime protokolui pažymėti, kad tai atsirastų pagrindiniame komitete ir priėmimui būtų atitinkamai suredaguotas projektas.

Dėkoju gerbiamajam pranešėjui. Daugiau nėra pasiūlymų, dėl kurių Seimas turėtų apsispręsti. (Balsai salėje) Taip, protokolinį punktą aš kaip tik ir paminėjau. (Balsai salėje) Tai bus po priėmimo, dabar čia protokoliniai sprendimai nepriimami, kai nėra priėmimo.

Gerbiamieji kolegos, galbūt galime apsispręsti bendru sutarimu? Yra siūlymas balsuoti, todėl skelbiu balsavimą. Kas už tai, kad būtų pritarta po svarstymo su tais pasiūlymais, kuriems pritarėme čia balsuodami ir kuriems komitetas yra pritaręs po pagrindinės išvados pateikimo? Kas už tai, kad būtų pritarta Akcinių bendrovių įstatymo 1, 4, 7, 14 ir kitų straipsnių, septintojo skirsnio pavadinimo, priedo pakeitimo ir papildymo bei įstatymo papildymo 16¹, 26¹, 26², 30¹, 30², 30³ straipsniais įstatymo projektui, kurio Nr. XIP-604? Prašau balsuoti. Kas pritaria, balsuoja už, kas turi kitą poziciją – prieš arba susilaiko.

Užsiregistravo 53. Balsavo 53: už – 44, prieš nėra, susilaikė 9. Po svarstymo įstatymo projektui ir pagrindinio komiteto išvadai pritarta.

Gerbiamieji kolegos, baigiasi Seimo vakarinio plenarinio posėdžio darbotvarkėje numatytas laikas, išnaudojome laiką ir pareiškimams. Pareiškimų skaityti nebuvo užsirašiusiųjų. Kadangi darbotvarkėje liko iš tiesų dar daug klausimų, aš šiuo atveju nesiimsiu asmeniškai atsakomybės priimti sprendimą dėl posėdžio pratęsimo. Kviečiu apsispręsti balsuojant dėl posėdžio pratęsimo, ar pratęsiame vakarinio plenarinio posėdžio laiką.

Kas pritaria pratęsimui, balsuoja už, kas nepritaria, balsuoja prieš arba susilaiko. Pratęsimas būtų, kol išnagrinėtume visus darbotvarkėje numatytus klausimus. Prašom balsuoti. Jeigu bus kitų pasiūlymų, jeigu apsispręsime, balsuosime dėl kitų pasiūlymų.

Užsiregistravo 54. Balsavo 52: už – 21, prieš – 13, susilaikė 18. Posėdžio laikas nepratęstas.

Gerbiamieji kolegos, prieš skelbdamas vakarinio plenarinio posėdžio pabaigą, noriu paskelbti registraciją. Prašom registruotis.

Užsiregistravo 62 Seimo nariai. Gerbiamieji kolegos, skelbiu liepos 9 d. Lietuvos Respublikos Seimo vakarinį plenarinį posėdį baigtą.

---

* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LCSF – Liberalų ir centro sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; TPPF – Tautos prisikėlimo partijos frakcija; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.