Seimo rytinis plenarinis posėdis Nr. 98
2009 m. liepos 9 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas A. VALINSKAS ir Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja I. DEGUTIENĖ
Seniūnų sueigos patikslinta 2009 m. liepos 9 d. (ketvirtadienio) plenarinių posėdžių darbotvarkė
PIRMININKAS (A. VALINSKAS). Mielieji kolegos, šiandien liepos 9 d., ketvirtadienis. Skelbiu rytinio plenarinio posėdžio pradžią ir kviečiu visus registruotis.
Užsiregistravo 71. Ir pirmasis šiandienos mūsų klausimas – darbotvarkės tvirtinimas. Ar būtų pasiūlymų ir pastabų? Nėra. Ar galime darbotvarkę patvirtinti bendru sutarimu? Negalime. E. Klumbys. Prašom.
E. KLUMBYS (TTF*). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, kiek aš matau iš pateiktos darbotvarkės, daugelis klausimų yra įtraukiami tie, kurie nebuvo įtraukti ir patvirtinti, kai mes tvirtinome savaitės darbotvarkę. Reikia šiuos klausimus pagal tvarką įtraukti į šios dienos darbotvarkę.
PIRMININKAS. Konkrečiai kuriuos? Šiandien Seniūnų sueigoje buvo patvirtinta ir nebuvo priekaištaujama.
E. KLUMBYS (TTF). Aš dar noriu pasakyti: ne Seniūnų sueiga nusprendžia. Mes, Seimas, patvirtinome savaitės darbotvarkę. Ir jeigu Seniūnų sueiga siūlo įtraukti į tą darbotvarkę, tai Seimas turi nuspręsti šituos klausimus įtraukti, pakeisti savo ankstesnį sprendimą.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Egidijau, dabar mes turime labai įdomią situaciją: Seniūnų sueiga patvirtino pakoreguotą darbotvarkę, ir aš klausiu, ar Seimas jai pritaria. O kokia problema? (Balsai salėje) Gerai. Mielieji kolegos, kadangi yra kai kurių klausimų, tai gal tuomet papildomai, tvirtindami darbotvarkę, dar kartelį užsiregistruosime. Kas atėjote, prašom. Balsavimas ir kartu registracija dėl šios dienos darbotvarkės.
Užsiregistravo 76. Už darbotvarkę – 64, prieš – 1, susilaikė 8. Taigi šiandienos, liepos 9 d., darbotvarkė patvirtinta.
1-2 klausimas, įstatymo projektas Nr. XIP-248, – Baudžiamojo kodekso 170, 191, 192 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir kodekso papildymo 1701 straipsniu įstatymo projektas. Priėmimo stadija. Kviečiu į tribūną Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininką, Seimo narį S. Šedbarą. Prašom.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, iki šios stadijos buvo gautos Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabos. Iš principo jos yra redakcinio pobūdžio. Dėl 2, 3 visiškai sutinkame, čia bus teksto patikslinimo dalykai. Viena pastabėlė yra dėl aiškinamojo rašto, ji priėmimui įtakos neturi, o pirma pastaba iš tiesų turbūt yra klaida ir esmės priėmimui neturinti. Tiesa, vakar 13.10 val. buvo įregistruotas Seimo nario G. Navaičio pasiūlymas, tačiau jis yra įregistruotas… negali būti šiandien teikiamas priimti, nes komitetas negalėjo jo apsvarstyti dėl to, kad jeigu šiam projektui, yra pažeista Statuto norma dėl 48 val. Daugiau kitokių pasiūlymų iki šios stadijos nebuvo gauta.
PIRMININKAS. Dėkoju pirmininkui. Mielieji kolegos, yra keturi straipsniai. Pradedame priėmimą pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio už, prieš nėra. Ar būtų galima patvirtinti bendru sutarimu? Nėra prieštaraujančių. Seimo narys V. Valkiūnas reikalauja balsuoti. Gerai, mielieji kolegos, prašom balsuoti. Kas už 1 straipsnio priėmimą?
Balsavo 84. Už – 75, prieš – 3, susilaikė 6. 1 straipsniui pritarta.
Dėl 2 straipsnio už, prieš? Už, prieš pasisakančių nėra. Ar būtų galima bendru sutarimu? Nėra prieštaraujančių. Dėkoju. 2 straipsnis priimtas.
3 straipsnis. Taip pat už, prieš nėra. Ar būtų galima jį patvirtinti bendru sutarimu? Dėkoju.
Dėl 4 straipsnio taip pat nėra už, prieš. Bendru sutarimu galima patvirtinti? Dėkoju. Dėl viso keturi – už, keturi – prieš. Nėra.
Gerbiamieji kolegos, tuomet skelbiu balsavimą. Kas už įstatymo projekto Nr. XIP-248 priėmimą? Prašom balsuoti.
Balsavo 82. Už – 68, prieš – 3, susilaikė 11. Baudžiamojo kodekso 170, 191, 192 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir kodekso papildymo 1701 straipsniu įstatymas priimtas.
Pagal darbotvarkę yra įstatymo projektas Nr. XIP-779 – Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo tam tikrų straipsnių pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 181 straipsniu įstatymo 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Pranešėjas – A. Endzinas. Kviečiu kolegą į tribūną.
A. ENDZINAS (LSF). Dėkoju, gerbiamasis Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, šio įstatymo nuostatos susijusios su pajamų, gautų natūra, pripažinimu ir įvertinimu. Kalbama apie vadinamąsias nepinigines pajamas, jų apmokestinimą arba naudojimąsi automobiliais ir šių automobilių naudojimo apmokestinimą.
Iš tikrųjų įstatymo pataisas rengti motyvavo visiems žinomas finansų ministro įsakymas. Manyčiau, kad šias įstatymo pataisas pagal savo priedermę turėtų teikti vis dėlto Vyriausybė, tačiau, matyt, dėl objektyvių priežasčių Vyriausybė yra tiek apkrauta darbu, kad ne visada gali operatyviai spėti reaguoti į tam tikras situacijas arba šių situacijų kitimą. Taigi kaip Seimo narys, turėdamas iniciatyvos teisę… su kolegomis inicijavome šią įstatymo pataisą. Suprasdamas, kad ji nėra labai tobula, siūlyčiau jai pritarti po pateikimo ir prašyti pagrindinio komiteto šiek tiek patobulinti, kad visiškai atitiktų įstatymų bazę. Dėkoju.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Jūsų užsirašė klausti Seimo nariai: K. Daukšys, po to – V. M. Čigriejienė. Prašau.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, taip iš jūsų pateikimo ir neišeina suprasti, tai jūs už tai, kad būtų apmokestinti ar kad nebūtų neapmokestinti tie automobiliai?
A. ENDZINAS (LSF). Aš manau, kad įstatymų bazėje negalima daryti vieno žingsnio, nesusijusio su kitais žingsniais. Aš manau, kad įstatymo įsigaliojimo atidėjimas iki 2010 m. sausio 1 d. leistų Seimui neskubant apsispręsti dėl paketo – dėl automobilių PVM, dėl šių pajamų apmokestinimo arba neapmokestinimo. Ir tada mes turėtume gražaus laiko bendrai diskusijai.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narė V. M. Čigriejienė, po to – V. P. Andriukaitis.
A. ENDZINAS (LSF). O jeigu iš principo, tai nauji mokesčiai, žinote, Liberalų sąjūdžiui niekados nėra skanūs.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, jūs siūlote daugiau nedidinti mokestinės naštos nei gyventojams, nei darbdaviams ir nesunkinti sąlygų verslui. Ir siūlot nukelti mokesčio taikymą vėlesniems mokestiniams laikotarpiams. Sakykit, kiek tai efektyvu būtų biudžeto surinkimo požiūriu?
A. ENDZINAS (LSF). Išties galėčiau pasakyti, kad šios pajamos yra ganėtinai reliatyvios ir neįvertintos, kiek jos realiai galėtų paremti biudžetą. Nekalbama apie strateginius dalykus arba kokias nors… kad tai galėtų svariai arba bent kiek daryti įtaką biudžetui. Iš tikrųjų tai daugiau yra reliatyvūs pinigai, arba menami pinigai, dėl kurių įplaukų tenka daugiau negu abejoti.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys V. P. Andriukaitis, po to – V. Baltraitienė. Prašau.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamasis pranešėjau, suprantu jūsų sunkią padėtį.
A. ENDZINAS (LSF). Ačiū.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Labai sunkią ir keblią padėtį. Tiesiog gaila žiūrėti į jus šiandien tribūnoje.
A. ENDZINAS (LSF). O!
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Bet aš noriu jūsų paklausti labai konkretaus dalyko. Štai Teisės departamentas jums, kaip įstatymo projekto autoriui, primena, kad paskutinįjį kartą 2009 m. vasario 19 d. buvo daromi pakeitimai. Ir tada jis apeliuoja į Statuto 135 straipsnio 7 dalies nuostatą. Jūs turbūt susipažinęs su išvadomis. Mano klausimas iš dviejų dalių: kur jūs buvot 2009 m. vasario 19 d. ir kodėl jūs atsibudot tik dabar?
A. ENDZINAS (LSF). Į pirmą klausimo dalį galėčiau atsakyti, kad, matyt, tuo jūsų įvardintu laiku buvau ten, kur ir jūs, – parlamento salėje. O dėl savo atsibudimo arba neatsibudimo siūlyčiau atkreipti dėmesį į įstatymo pataisų registravimo datą ir siūlyčiau tais atvejais, kai siūlome įtraukti į darbotvarkę štai tokias įstatymų pataisas, o pasiūlymas buvo ir kitiems Seimo nariams išgirsti ir atsibusti taip pat, tada svarstymas jau būtų įvykęs… Dėkoju. O gailėti manęs, ačiū, man malonu už parodytą dėmesį, žinoma, bet…
PIRMININKAS. Dėkoju už atsakymus. Taip pat noriu pasveikinti visus atsibudusius. Labas rytas. V. Baltraitienė. Prašau. Po to – Seimo narys A. Šedžius.
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Ačiū. Aš norėčiau jūsų paklausti, ar jūs esat derinę tai su Vyriausybe, nes, aš taip suprantu, finansų ministro įsakymas, aprašas, pataisymas to įsakymo, šito įstatymo įgyvendinimas jau įsigalioja nuo liepos 1 d. Šiandien yra liepos 9 d. Ką įmonės turi daryti? Jos privalės vykdyti, nevykdyti, ir tas jūsų įstatymas… ir jeigu Vyriausybė prieštaraus, nesutiks, teiks išvadą, kad tai yra blogai, nesurinks kažkokių pajamų, mistinių, neaiškių, kurios yra nepaskaičiuotos, nes ir administravimas nepaskaičiuotas. Ką jūs tada darysit ir išvis ar tai bendra yra jūsų, valdančiųjų, nuomonė, ar tik jūsų frakcijos? Ir ar dabar bus sustabdytas tas ministro įsakymas, jeigu priimsim šitą įstatymą?
A. ENDZINAS (LSF). Tai bandyčiau atskirti kelis klausimus. Ką aš darysiu? Dirbsiu savo darbą kaip ir dabar, ir iki šiol. Dėl derinimo su Vyriausybe, na, aš jau minėjau, kad šita įstatymo pataisa buvo laukiama iš Vyriausybės, tačiau nesulaukta šios pataisos dėl, mano nuomone, įvardintų gana svarių priežasčių, o Seimo nariai taip pat turi iniciatyvos teisę, kuri ir yra realizuota. 29 Seimo narių parėmimas savo parašais šios įstatymo pataisos leidžia ją svarstyti šios dienos plenariniame posėdyje. Klausimo aktualumą iš tikrųjų, manau, galime įvertinti balsuodami. Kiek esu pastebėjęs, Seimo Pirmininkas lyg ir ypatingą skubą teiktų, tai manyčiau, kad klausimo aktualumas yra visuotinai pripažįstamas. Dėl Teisės departamento pastabų, taip, taip, aš manau, kad vienas Seimo narys arba netgi Seimo narių grupė, paremiančių savo parašais, galimybių parengti įstatymo pataisas, kaip čia pasakius, turi, bet jos yra ganėtinai ribotos galimybių prasme. Todėl laukčiau iš pagrindinio komiteto patobulinimo ir iš Teisės departamento taip pat pastangų patobulinti šitą taip reikalingą įstatymo pataisą.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys A. Šedžius, po to – A. Zuokas.
A. ŠEDŽIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Sakykit, gerbiamasis pranešėjau, jūs net ir savo įžanginėje kalboje pasakėte, kad šį įstatymo projektą turėtų teikti Vyriausybė.
A. ENDZINAS (LSF). Būtų gerai.
A. ŠEDŽIUS (LSDPF). Kad ir kaip keista, Teisės departamentas 3 pastaboj, 3 punkte, yra pažymėjęs, kad tikslinga gauti Vyriausybės, kaip biudžeto planuotojos ir vykdytojos, nuomonę dėl siūlymo įstatymo projektui teisinio reguliavimo. Keista, kad Vyriausybė lyg ir permeta visą atsakomybę atskiriems Seimo nariams ar Seimo narių grupei, o pati lyg ir nusišalina nuo teikiamo įstatymo projekto. Ar yra gauta Vyriausybės nuomonė dėl šio siūlomo projekto?
A. ENDZINAS (LSF). Aš tiktai atsakydamas į jūsų klausimą galėčiau pasakyti, kad technologiškai šitas dalykas vyksta tokia tvarka: po to, kai yra registruota ir po pateikimo pritarta, jeigu po pateikimo pritarta, įstatymo pataisai, tada Vyriausybė teikia savo išvadą. Iš tikrųjų įstatymo pataisos eina kartu su biudžeto pataisomis, ir tai yra tas laikas, kada Vyriausybė gali potencialiai ir privalo tą dalyką kartu daryti, t. y. suderinti su biudžeto pataisomis. Tai yra tinkamas laikas ir ta prasme galima tuos dalykus kaip tik šitaip daryti. O dėl Vyriausybės teikimo ar neteikimo, atsakomybės permetimo iš tikrųjų nenorėčiau su tuo sutikti. Mes visi turime tą atsakomybę, Seimo nario atsakomybę, ir ją tiesiog reikia realizuoti.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys A. Zuokas, po to – B. Vėsaitė.
A. ZUOKAS (LCSF). Gerbiamasis pranešėjau, norėjau jūsų paklausti, ar teisinga, kad šis įstatymas, kuris šiuo metu ministro įsakymu galioja, jūsų siūlymu, kurį, neabejoju, palaiko absoliuti dauguma valdančiosios koalicijos, nukeltų datą nuo sausio 1 d.? Todėl už dabartinį laikotarpį verslas nieko nemokėtų ir šita tokia, sakyčiau, biurokratinė nesąmonė būtų ištaisyta.
A. ENDZINAS (LSF). Taip, absoliučiai taip.
A. ZUOKAS (LCSF). Ačiū.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narė B. Vėsaitė, po to – E. Klumbys.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamasis kolega, aš, aišku, sveikinu jūsų beviltiškas pastangas ištaisyti šitą klaidą, bet kaip reaguos jūsų koalicijos partneriai? O šiaip iš tiesų tai yra nesąmonė, nes administravimas ir papildomų buhalterių priėmimas kainuos turbūt brangiau, negu Vyriausybė surinks. Bet, tarkime, nuo sausio 1 d. jūs vis dėlto pasisakote už šito mokesčio ėmimą. Tai jūs man pasakykite, koks bus kitas jūsų žingsnis? Ar nebus taikomas siūlymas pridėtinės vertės mokesčio lengvatos verslui skirtiems automobiliams?
A. ENDZINAS (LSF). Kaip reaguos koalicijos partneriai, tai mes tuoj pat pamatysime, ir tai bus išreikšta balsuojant. Aš nemanau, kad vieno ar kito klausimo iškėlimas vienos ar kitos politinės jėgos, esančios koalicijoje, griauna koaliciją. Atvirkščiai, ją tik stiprina ir papildo naujomis mintimis. Jeigu yra nesusipratimų, tai, be jokios abejonės, tuos nesusipratimus reikia tvarkyti, spręsti. Tai būtų vienareikšmiškai.
Aš nepasisakiau dėl šito mokesčio buvimo ar nebuvimo apskritai. Taip pat nepasisakiau teikdamas arba registruodamas šią įstatymo pataisą dėl PVM lengvatos taikymo automobiliams. Tai yra svarstytini klausimai, jeigu jie keliami, jie gali ir privalo būti svarstomi. Tačiau šio įstatymo įsigaliojimas, įsigaliojimo nukėlimas į sausio 1 d., sudarytų tam tikrą galimybę neskubant, neforsuojant įvertinti visus aštrius kampus tiek versle, tiek biudžete ir priimti optimalius sprendimus.
PIRMININKAS. Paskutinis klausia Seimo narys E. Klumbys. Prašom.
E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, jūs esate valdančiosios koalicijos narys. Mokesčiai yra vienas iš pagrindinių valdančiosios koalicijos svertų įgyvendinti savo programas.
A. ENDZINAS (LSF). Taip.
E. KLUMBYS (TTF). Pasakykite, ar šita jūsų iniciatyva, nederinta su koalicijos partneriais, rodo, kad jūsų koalicija yra tokia, kuri gali išspręsti tuos uždavinius, kuriuos jus patvirtinote Vyriausybės programoje?
A. ENDZINAS (LSF). Aš manau, ši iniciatyva rodo tam tikrą minties laisvumą ir pasitikėjimą koalicijos partneriais keliant gana aštrius klausimus diskutuoti. Tikiuosi, kad ši iniciatyva sulauks ir palaikymo iš koalicijos partnerių.
Dėl mokesčių. Be jokios abejonės, taip, jūs absoliučiai teisus, gerbiamasis signatare, tai yra viena iš pagrindinių šios dienos problemų ir uždavinių.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Jūs atsakėte į visus per skirtą laiką užduotus klausimus.
A. ENDZINAS (LSF). Dėkoju.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kadangi yra pateikimas, vienas – už, vienas – prieš. Už – A. Zuokas, po to prieš – V. P. Andriukaitis. Prašom.
A. ZUOKAS (LCSF). Gerbiamieji kolegos, tikrai siūlau vieningai palaikyti šią pateiktą įstatymo pataisą ir opozicijos atstovus raginčiau tik džiaugtis tuo, kad absoliuti dauguma koalicijos palaikys šį įstatymo projektą. Džiugu, kad Seimo Pirmininkas siūlo įstatymą svarstyti ypatingos skubos tvarka. Tai reiškia, kad šiuo įstatymu būtų nukelta data, nuo kada įsigaliotų ši tvarka, kol mes priimtume reikalingus ir geresnius įstatymus. Ir už liepos mėnesį žmonių Lietuva, tai yra dirbanti Lietuva, neturėtų vargti dėl apskaičiavimo tokio mokesčio, kurio dydis ir galimos pajamos į biudžetą yra faktiškai niekinės. Todėl čia daugiau išlaidos, o ne pajamos.
Suprantama, kodėl šios iniciatyvos imasi koalicijos partneriai. Nes Vyriausybė tikrai yra padariusi, mano manymu, klaidą ir, be abejo, jiems patiems ją ištaisyti yra sudėtinga. Todėl ši iniciatyva yra kitų koalicijos partnerių pateikta, gerbiamieji Seimo nariai, jums. Taigi siūlau visiems balsuoti ir palaikyti. Kitą savaitę mes galime šį įstatymą jau priimti. Tai būtų labai gera žinia tiems, kurie dirba ir kurie šiandien turėtų vargti su visa šita neįmanoma apskaitos problema.
Manau, šiandien verslui turime sudaryti sąlygas, kad jis siektų konkuruoti savo pasiūlymais, savo idėjomis, kad verslas galėtų skirti dėmesį savo kaštų mažinimui, prekių pristatymui, eksportui, bet ne papildomai buhalterijai, kuri neduoda naudos nei valstybės biudžetui, nei, be abejo, mokesčių mokėtojams. Siūlau balsuoti už.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš – V. P. Andriukaitis. Prašom.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Taigi pasiklausęs gerbiamojo kolegos A. Zuoko tikrai sau keliu klausimą, kaip čia su teisine valstybe, teisine sąmone, priesaika laikytis Konstitucijos ir įstatymų ir daugeliu kitų dalykų. Aišku, Teisės departamentas švelniai parašė įstatymo iniciatoriams, šiuo atveju Seimo nariui A. Endzinui ir kitiems, na, labai švelniai pasakydamas, kad, deja, Mokesčių administravimo įstatymas nustato, kad Seimas turi užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymai, nustatantys mokesčių lengvatą, turėtų įsigalioti ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo jų paskelbimo dienos. Ir toliau rašoma apie tai, kad reikėtų atkreipti dėmesį į Biudžeto sandaros įstatymo 12 straipsnį, kitus įstatymus, Seimo statutą ir panašiai.
Kolegos, štai ir prasideda jūsų mirties šokis su kardais po visų naktinių nesąmonių. Čia dar graudžiau atrodo kolega A. Endzinas, kai jis neatsako į klausimą, kad, žinot, taip, tai apskritai yra nesąmonė, aš esu prieš ją, ją reikia panaikinti, bet jis sako, žinot, diskutuokime nuo sausio mėnesio, gal mes dar kitų metų sausio mėnesį atsipeikėsime, dar kartą nukelsime terminą. Aš primenu tokią garsią frazę: armiją paleisti, karo neskelbti, bet taikos taip pat nepasirašyti. Tai bent liberalų pozicija!
Taigi, kolegos, apsinuoginimas yra visiškai akivaizdus. Tai kelkite nepasitikėjimą ministru, kelkite nepasitikėjimą koalicija. Arba darykite taip, kaip priklauso daryti pagal visus Statuto reikalavimus. Akivaizdu, kad tai yra nesąmonė. Bet įvėlėme į tokį teisinį jovalą, ir po to dar siūlome žingsnius, kurie vėlgi yra nepagrįsti. Netgi pats kolega A. Endzinas pripažįsta, kad, ko gero, reikėtų šį įstatymą dar tobulinti komitetuose ar panašiai pagal Seimo Teisės departamento pastabas.
PIRMININKAS. Kolega, laikas!
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Taigi toks nekvalifikuotas darbas tikrai neleidžia balsuoti už šią jūsų iniciatyvą.
PIRMININKAS. Dėkoju. A. Endzinas – replika prieš balsavimą. Prašau.
A. ENDZINAS (LSF). Dėkoju ponui V. Andriukaičiui, kad pacitavo garsią Levo Trockio frazę. Kai ši frazė buvo pasakyta, A. Endzinas nebuvo net gimęs, ir netgi nebuvo planuose. Tai tik mažytė pastabėlė. Dėkoju už žinias.
PIRMININKAS. Dėkojame A. Endzinui. Sveikinam su artėjančiu gimtadieniu.
Gerbiamieji kolegos, kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad įstatymo projektui Nr. XIP-779 būtų pritarta po pateikimo?
Balsavo 90: už – 64, prieš – 9, susilaikė 17. Įstatymo projektui po pateikimo pritarta.
J. Veselka? Prašau.
J. VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, įdėmiai klausiau čia ir klausimus, ir atsakymus, ir įstrigo labai rimtas gerbiamojo A. Zuoko pasakymas, kad tai buvo priimtas nesąmoningas įstatymas. Dabar galvoju: įsakymas ir įstatymas?! Įsakymas. Taigi šitą nesąmoningą įsakymą parėmė savo laiku Seimo dauguma. Seimo dauguma suformavo nesąmoningą Vyriausybę. Aš nesu įsitikinęs, ar tiek pat nesąmoningas yra šis įstatymas. Ir galų gale išryškėja nesąmoningi veiksniai, dėl kurių Lietuvoje ne išbrendame iš krizės, o vis giliau brendame į krizę. Ar ne laikas pakeisti visą tą gaublį nesąmonių?
PIRMININKAS. Dėkojame už tokią globalią apžvalgą ir jūsų įžvalgas. Gerbiamieji kolegos, yra siūloma ypatinga skuba. Prašyčiau Seimo balsuojant apsispręsti, ar pritariate ypatingai skubai, prašom balsuoti.
Balsavo 95: už – 55, prieš – 16, susilaikė 24. Ypatingai skubai pritarta. Pagrindinis komitetas – Biudžeto ir finansų komitetas. Papildomų nėra siūloma. Siūloma svarstyti ypatingos skubos tvarka ateinantį antradienį.
Replikos po balsavimo – J. Razma, po to E. Klumbys. Prašau.
J. RAZMA (TS-LKDF). Kaip Statutas reikalauja, aš norėčiau prašyti, kad būtų fiksuota, jog reikalinga Vyriausybės išvada. Vyriausybė rytoj turi posėdį, tai iki antradienio tokia išvadą gali parengti, nes čia vis tiek yra, kad ir kaip būtų, pajamų mažinimas, kad ir nedidelis, tokiais atvejais Vyriausybės išvada yra būtina.
Kartu noriu atsakyti į įvairias replikas, kad neva tai kvaili įsakymai ir įstatymai. Gerbiamieji kolegos, atsiverskite bet kurios Europos Sąjungos valstybės atitinkamus įstatymus ir rasite lygiai tokį pat tekstą, koks yra mūsų. Tai yra normali norma ir pats įsakymas taip pat yra pagal kitų valstybių praktiką, bet, žinoma, tobulumui ribų nėra. Mes galime stabtelėti, pažiūrėti, duoti galimybę dar paprasčiau finansų ministrei sureguliuoti tuos dalykus. Tikrai nereikėtų čia švaistytis ir kolegai A. Zuokui tokiais nepamatuotais kaltinimais, o perskaityti kitų valstybių analogiškus teisės aktus.
PIRMININKAS. Dėkoju. E. Klumbys. Nėra. Taip, prašau.
E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis Seimo Pirmininke, šio įstatymo autorius čia iš tribūnos pareiškė, kad šitas įstatymas yra netobulas, kad jį reikia tvarkyti, kad jis tikisi, kad tai padarys komitetas. Tai sakykite, kokia logika forsuoti ypatinga skuba netobulą įstatymą?
PIRMININKAS. Na, manau, šis klausimas daugiau retorinis ir turėtų būti adresuotas A. Endzinui.
A. Zuokas. Prašau.
A. ZUOKAS (LCSF). Gerbiamieji kolegos, aš bandysiu atsakyti į gerbiamojo J. Razmos pastabas. Pirmiausia reikėtų priminti, kad Lietuvos Respublikoje įmonės negali už perkamus automobilius atskaityti PVM taip, kaip daro daugelis Europos Sąjungos šalių. Analogiškai šiandien Vyriausybė, Ūkio ministerija mainais už tai, kad pagal naująjį finansų ministro įsakymą yra apmokestinami automobiliai, kurie galbūt naudojami asmeniniams tikslams, siūlo atkurti tą teisę, kad PVM’as būtų įtrauktas į sąnaudas. Tai šiuo atveju turėtų susivokti dėl savo žinių, kurias pati leidžia, vienoje vietoje – naikina, kitoje vietoje – siūlo. Šiandieninis finansų ministro nutarimas, įvertinus pajamas ir išlaidas, yra išlaidos, o ne pajamos, nes pajamų pagrindimo Finansų ministerija nėra pateikusi, o kiek kainuos verslui apskaičiuoti tai, sumokėti, tai yra didžiulės sąnaudos, kurios guls dar kartą ant verslo pečių.
Ir pabaigoje norėčiau pasakyti, kad mes darome dar labai negerą precedentą: mes skaldome Lietuvą į privačią, arba į žmonių, ir į valdžios, nes valdžios institucijoms ir jų turimiems automobiliams šita tvarka negaliotų. Manau, kad tai Vyriausybės nepuošia ir koalicijos taip pat. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kadangi aistros įsilinguoja, aš dabar fiksuoju kalbančiuosius. Ponas A. Butkevičius, K. Daukšys ir po to Ministras Pirmininkas A. Kubilius. Prašau.
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Dėkoju, Seimo Pirmininke. Aš labai trumpai norėčiau patarti valdančiajai daugumai, kad Austrijoje yra parengtas labai geras įstatymas, jis yra priimtas. Čia kalbėjo, kad kai kuriose šalyse yra panašūs įstatymai, kai kur ir nėra. Tai Finansų ministerija gali labai gerai jį surasti ir pateikti labai kokybišką įstatymą.
PIRMININKAS. Dėkoju. K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Džiugu, kad valdančiojoje daugumoje atsirado proto kibirkščių viena kita. Bet aš norėčiau paklausti gerbiamojo premjero. Na, Seimas atmetė čia, Seime, įstatymą, kuriuo buvo norima apmokestinti. Po to Finansų ministras savo įsakymu apmokestino. Visas tas reikalas yra taip supintas ir taip dabar sutvarkytas, kad jūs dabar paklauskite bet kurios įmonės buhalterės, jinai jums neatsakys, kaip daryti. Tai kodėl jūs varote įmones į tokius dalykus, kai jos (…) galų gale? Proto reikia turėti nors kiek.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ministras Pirmininkas A. Kubilius. Prašau.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamasis Kęstuti, proto reikia turėti net tada, kai būni opozicijoje, ne tik kai būni valdžioje. Tik noriu priminti, gerbiamieji kolegos, kad liberali ekonomika, paremta liberalizmo idėjomis, remiasi vienu paprastu principu – sąžiningos konkurencijos principu. O sąžininga konkurencija reiškia labai paprastus dalykus: visi moka vienodus mokesčius. Jeigu yra gyventojų pajamų mokestis, nepaisant to, kokias pajamas darbdavys suteikia savo darbininkui ar pinigais, ar natūra, o natūra gali būti ir automobiliai, ir kelialapiai, ir, pavyzdžiui, vokeliai, tai turi būti apmokestinta tokiu pačiu mokesčiu. Tai čia liberalios ekonomikos viena iš principinių nuostatų, kuri galioja visai liberaliai ekonomikai, ar jinai veiktų Europoje, ar Amerikoje, ar veiktų Lietuvoje. Tie principai yra įtvirtinti gyventojų pajamų mokesčiu, kurį mes patys priėmėme, priėmėme praeitų metų pabaigoje, ir kuriame yra numatyta, kad pajamos ir natūra yra apmokestinamos tokiu pat mokesčiu.
Žinome, kokia praktika buvo susiklosčiusi Lietuvoje, kai dalis atlyginimo buvo išmokama, pavyzdžiui, galimybe naudotis tarnybiniu automobiliu asmeniniams tikslams. Labai aiškiai buvo nutarta, kad tai turi būti apmokestinta kaip pajamos natūra. Kaip apmokestinti, kaip taikyti mokestį, galime dabar diskutuoti, bet pats principas labai aiškus. Noriu pasakyti, tiems, kurie mano, kad jie gina verslo interesus, kad būtent tokį apmokestinimą natūra yra pasiūlęs visų pirma Investuotojų forumas. Jo iniciatyva buvo, kad negalima leisti tokios nesąžiningos konkurencijos, kai vieni moka atlyginimą pinigais, o kiti dalį atlyginimo išmoka automobiliais. Įgyvendinant jų siūlymą buvo imtasi tokių veiksmų. Vakar svarstant Saulėtekio komisijos pasiūlymus Vyriausybėje buvo stabtelėta ir prie šio klausimo. Turiu pasakyti, kad ir verslo atstovai labai aiškia sako, kad apmokestinimas turi būti. Kaip tai turi būti taikoma, buvo sutarta, kad per savaitę Finansų ministerija su Ūkio ministerija dar sykį peržiūrės tą įsakymą ir galbūt ras dar papildomų būdų. Bet Seimo priimtas įstatymas, iš tikrųjų mes pateiksime savo išvadas ir manau, kad rasime pačius geriausius sprendimus. Bet tvarka turi būti ir dėl liberalios ekonomikos.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ir V. P. Andriukaitis. Prašau.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Išklausęs gerbiamojo premjero, tiktai galėčiau konstatuoti, kad valdančiosios koalicijos yra visiškai aiški krizė. Tą krizę turbūt reikėtų spręsti ne šio termino nukėlimu, pamėginimu forsuoti, kad tą terminą nukeltume ypatingos skubos tvarka, nes, kaip matote, premjeras labai aiškiai atsako, kad ne termino nukėlimas yra klausimas, o klausimas yra esminių reguliavimo taisyklių pagerinimas. Į tai kolega A. Endzinas neatsakė, vadinasi, mes kaip stručiai kišame galvas į smėlį. Žinome, kad problemos niekaip neišsprendėme, bet pavaizduojame, kad mes ją sprendžiame ypač skubiai. Tai bent graži valdančiosios daugumos logika?! (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, darbotvarkės klausimas 1-4a ir su juo susiję 1-4b, 1-4c. Įstatymo projektas Nr. XIP-792. Į tribūną kviečiu pranešėją viceministrę Audrą Mikalauskaitę. Prašau.
A. MIKALAUSKAITĖ. Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai, Seimo Pirmininke. Norėčiau pateikti ypatingos skubos tvarka patobulintus įstatymų projektus. Jie buvo priimti atsižvelgiant į birželio 23 d. Seimo plenarinio posėdžio sprendimą grąžinti juos Vyriausybei ir suderinti dėl bazinio dydžio valstybės tarnautojams nustatymo ir pakeitimo. Teikiami įstatymų projektai buvo suderinti ir su profesinėm sąjungom.
Šiuo metu teikimo įstatymo projekto 3 straipsnyje siūloma vietoj bazinio dydžio 475 Lt nustatyti bazinį dydį 450 Lt. Šis dydis būtų taikomas nuo šių metų rugpjūčio 1 d. ir galiotų iki šių metų gruodžio 31 d. Atitinkamai iki liepos 31 d. galiotų senasis, t. y. 475 Lt, bazinis dydis. Šis dydis taip pat būtų taikomas karių tarnybiniams atlyginimams bei kitoms teisės aktais nustatytoms išmokoms apskaičiuoti. Preliminariais skaičiavimais, yra nustatyta, kad tokiu atveju valstybės biudžetas galėtų sutaupyti apie 60 mln. Lt.
Taip pat teikiamas ir įstatymo projektas – Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio pakeitimas, kuriuo siūloma nustatyti, kad Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymu būtų numatyta, kad politikams, Seimo nariams, Ministrui Pirmininkui, ministrams, savivaldybių merų ir merų pavaduotojų pareiginių algų koeficientas būtų mažinamas 10 %, valstybės pareigūnų, tarp jų ir prokurorų, pareiginės algos pareiginis koeficientas siūlomas mažinti atitinkamai, priklauso nuo jų koeficiento dydžio. Tai yra aukščiausiems pareigūnams mažinti 7,5 %, mažiau apmokamiems pareigūnams mažinti atitinkamai proporcingai, tarkim, Seimo ar Respublikos Prezidento paskirtų įstaigų pareigūnams 2 %, rajonų prokuratūrų prokurorams 3 %, didžiųjų miestų prokuratūrų prokurorams 3,5 %. Taip pat kartu yra siūloma koreguoti ir dėl teisėjų atlyginimų pakeitimo, tai yra nustatyti, kad nuo rugpjūčio 1 d. būtų koreguojami baziniai dydžiai ir atitinkamai būtų mažinamas Konstitucinio Teismo teisėjų pareiginės algos koeficientas 7,5 %, kitų teisėjų atitinkamai taip pat. Būtų sutaupoma iki metų pabaigos apie 3,6 mln. Lt.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, manau, kad galime bendru sutarimu pritarti, kad visi trys įstatymų projektai būtų svarstomi dabar ir klausimai užduodami tuo pačiu metu. Dėl visų trijų K. Daukšys, po to A. Mazuronis. Prašau. 10 min. klausimams ir atsakymams.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Gerbiamoji pranešėja, iš tikrųjų krizė valstybėje, krizė Vyriausybėje, kažką daryti reikia. Sakykite, kodėl tik mažinate, ir maždaug visiems vienodai. Ar nebuvo kalbos apie tai, kad būtų mažinamos valstybės tam tikrų funkcijų skaičius, galbūt kai kur valstybė per daug kišasi į gyvenimą. Galbūt reikėtų mažinti valdininkų skaičių ir tokiu būdu spręsti klausimą, nes dabar gal ir labai reikalingi žmonės, bet jie gaus mažus atlyginimus ir tada nedirbs to darbo. Arba yra tokių žmonių, kurie visai nereikalingi, bet jie vis tiek tuos atlyginimus gaus. Kodėl tokiu dinamišku požiūriu nepažiūrėti, o tik statistiškai.
A. MIKALAUSKAITĖ. Ačiū už klausimą. Kaip žinote, yra ir kiti sprendimai, susiję su valstybės tarnybos funkcijų peržiūrėjimu, Saulėlydžio komisijos sprendimai. Yra nuspręsta, kad peržiūrint funkcijas turi būti sumažinta apie 4 tūkst. valstybės tarnautojų. Šiuo atveju aš nekalbėjau apie valstybės tarnautojus, aš pristačiau bendrą koeficientą, tai buvo suderėta kartu su profsąjungomis. Kaip žinote, pirminis variantas buvo mažinti visiems vienodai 10 %, šiuo atveju yra mažinamas bazinis koeficientas 5 %, o toliau priklauso nuo užimamų pareigų ir taip pat gaunamos pareiginės algos. Tai yra daugiau mažinama tiems tarnautojams, kurių atlyginimai yra dideli. Tarkim, krizės atveju tas sumažinimas ne taip skausmingai reaguotų.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, yra pasiūlymas, kad visiems trims klausimams ir atsakymams būtų skirta 20 min. Taigi dabar klausia A. Mazuronis, po to V. M. Čigriejienė. Prašau.
A. MAZURONIS (TTF). Labai dėkui. Gerbiamoji pranešėja, pamenu, gruodžio mėnesį jūs jau mažinote pajamas žmonėms, kovo mėnesį mažinote, dabar ateinate vėl su mažinimu. Klausimas labai paprastas. Iš tikrųjų mano 7 metų vaikas puikiai žino, kad nuėjęs į parduotuvę, jeigu jis neturės 2 Lt kišenėje, tai negalės nusipirkti saldainio. Jeigu jis nenusipirks saldainio, tai parduotuvė neteks apyvartos, netekusi apyvartos, neteks ir pelno, netekusi pelno, negalės mokėti atlyginimo pardavėjai ir turės ją atleisti. Tada valstybė turės jai mokėti bedarbio išmoką ir panašiai, ir užsisuka visa karuselė. Perkamoji galia – ekonomikoje yra tokia sąvoka, jūs dabar dar kartą ją mažinte. Sakykite, perkamoji galia, mano galva, yra vienas iš pagrindinių ekonomikos sukimosi variklių. Atsakykite man, kodėl valdančioji dauguma, ne kartą deklaravusi siekį skatinti ir visaip kaip įmanoma gaivinti ekonomiką, dabar daro tokius sprendimus. Kodėl žodžiai taip skiriasi nuo darbų?
A. MIKALAUSKAITĖ. Dėkui už labai išsamų ir vaizdingą klausimą. Manau, kad kiekvienas protaujantis žmogus iš tikrųjų žino ir supranta ekonomikos dėsnius, ir mes lygiai taip pat suprantame, kad toks sprendimas vienas su kitu susiję pasekmėm. Bet šalia šito yra ir kitas dalykas. Kaip žinote, tam, kad būtų stabilizuota ekonomika, reikia ir griežtų sprendimų, t. y. apriboti viešojo sektoriaus išlaidas tam, kad būtų galima nors kiek koordinuoti ir kontroliuoti valstybės išlaidų didėjimą.
Kitas dalykas, šalia pagrindinio proceso, kaip sakėte, kada yra kainos stabilios, bet ateina žmonės ir negali nusipirkti, tai yra irgi reakcija į kainų kritimą, tai yra prasideda kainų mažėjimas. Tai vėl proporcingai, gaunant mažiau pinigų, prekės ir paslaugos atitinkamai pinga. Manau, kad galbūt tokie sprendimai vis tiek galėtų kažkiek stabilizuoti.
PIRMININKAS. Klausia V. M. Čigriejienė, po to – R. A. Ručys.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamoji pranešėja, jūs siūlote vėl mažinti tą bazinį dydį. Be abejo, perkamoji galia sumažės. PVM numatoma padidinti. Ta perkamoji galia dar daugiau sumažės. Tai kiek neteks „Sodra“? Kas daugiausiai „Sodrai“ įmokas duoda? Aš suprantu, kad „Sodroje“ atsivėrusi skylė dar daugiau didės. Prašom paaiškinti. Ačiū.
A. MIKALAUSKAITĖ. Dėkoju už klausimą. Mes suprantame, kad tai yra vienas su kitu susisiekiantys indai, bet tiek ir „Sodros“ pinigai yra lygiai taip pat iš to paties biudžeto. Aišku, kad mažėjant pajamom mažėja įplaukos. Bet, kaip žinot, netgi šitie sprendimai negalėtų pagerinti ir esamos „Sodros“ padėties, ten reikia visai kitų, tarkim, kompleksinių sprendimų.
PIRMININKAS. Klausia R. A. Ručys, po to – V. P. Andriukaitis.
R. A. RUČYS (TTF). Gerbiamoji pranešėja, kokiais būdais žadate surinkti Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą, į kurį jau dabar nesurenkama pakankamai įmokų. O sumažinus pareiginės algos bazinį dydį, nesurenkamų įmokų skaičius išaugs dvigubai.
A. MIKALAUSKAITĖ. Dėkoju už klausimą. Aš sakiau, kad iš principo netgi šitas mažinimas neišsprendžia tų problemų, kurios yra susidariusios „Sodros“ biudžete, nes tai yra ne tik kad pajamos, kurios reikalingos kaip išlaidos pensijoms, išlaidos motinystei, išlaidos ligai padengti, tai yra visai kiti dalykai, kur reikia žiūrėti sistemiškai.
PIRMININKAS. Klausia V. P. Andriukaitis, po to – E. Žakaris.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamoji pranešėja, pajuokausiu, jūs pasakėte, kadangi mažėja algos, kartu mažėja ir kainos, pinga prekės, jūs ką tik tai pasakėte. Tai būtų labai įdomu pasielgti taip: visai visiems nemokėti algų, o parduotuvėse neliks jokių kainų, galėsime ateiti ir pasiimti prekes nemokamai. Tada būtų tikrai išspręstos visos viešojo sektoriaus problemos.
O mano klausimas būtų iš esmės. Gerbiamoji pranešėja, kodėl Finansų ministerija neina tuo keliu, kuris yra išties teisingas – progresinių mokesčių sistemos keliu? Progresinių mokesčių sistemos įvedimas aiškiai padėtų mažinti ir „Sodros“ biudžeto problemas. Turiu minty visą progresinę skalę ir visą progresinę sistemą, kuri leistų socialiai teisingai ir labai aiškiai padidinti naštą turtingajai daliai ir užtikrinti galimybę spręsti socialines problemas. Kodėl neinate šiuo keliu, o einate tokiu keliu, kuris, deja, neatitinka Konstitucinio Teismo nutarimų reikalavimų?
A. MIKALAUSKAITĖ. Dėkoju už klausimą ir pastabas. Iš principo visų pirma aš nesu finansų ministras ir negalėčiau už jį atsakyti, bet jeigu pažiūrėtume išsamiai dėl viso proporcingumo, tai iš tikrųjų yra sudaryta taip, kad turėtų būti išlaikomas tam tikras proporcingumas. Valstybės tarnautojams, kurių kategorijos yra žemiausios, tai yra iki dešimtos klasės imtinai, bazinis koeficientas mažinamas mažiausiai. Iš principo kad ir kaip mes tampytume tą antklodę, jis vis tiek yra striuka. Ir kad karpyti reikia, tai iš tikrųjų reikia.
PIRMININKAS. Klausia E. Žakaris, po to – R. Baškienė.
E. ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamoji viceministre, prieš keletą dienų mes visi girdėjome aukšto ir atsakingo pareigūno, premjero, pasakymą, kad jeigu Seimas nesusimažins atlyginimų, tada Vyriausybė bus priversta mažinti pensijas. Šiandien jūs pateikėte projektą dėl Seimo narių atlyginimų mažinimo. Ar jūs galite patvirtinti, kad jeigu bus pritarta šiems įstatymų projektams, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, vykdydama premjero valią, neteiks jokių sprendimų dėl pensijų mažinimo? Ačiū.
A. MIKALAUSKAITĖ. Dėkoju už klausimą. Kaip žinote, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nėra savarankiškas vienetas, yra Vyriausybės narė. Tie sprendimai, kurie yra teikiami jums, teikiami ne Socialinės apsaugos ministerijos vardu, bet Vyriausybės vardu. Tai priklauso nuo suderintų pozicijų.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narė R. Baškienė, po to – V. Baltraitienė.
R. BAŠKIENĖ (MSG). Ačiū už galimybę paklausti. Jūs mažinate bazinį dydį, atitinkamai mažinate pareiginės algos koeficientą. Summa summarum vis dėlto nėra 10 %, tai yra gerokai daugiau. Galbūt būtų ne to įstatymo klausimas, bet tai yra labai svarbu: kas atsitiks su valstybės tarnautojais, kurie dirba pagal darbo sutartį? Ar ir vėl mes skaitysime spaudoje, kaip skaitėme, kad Vyriausybė paslapčia sumažino bazinę algą nepasitarusi, neinformavusi ir t. t.? Vis dėlto tiems žmonėms, kurie dirba valstybės tarnyboje pagal darbo sutartis, irgi labai jautru ir svarbu. Mes čia nediskutuojame šio klausimo.
A. MIKALAUSKAITĖ. Kaip pristatinėjau, šie pasiūlymai dėl bazinio dydžio mažinimo ir dėl visų kitų mažinimų buvo priimti kartu su profesinėmis sąjungomis, tai yra po derybų su jomis ir susiderėjus dėl būtent tokio… O dėl kito nutarimo, dėl dirbančių pagal darbo sutartis, vadinamojo 5-11, vakar vyko pirmosios derybos ir toliau yra derinama. Galutinio sprendimo nėra. Kiek aš žinau, yra tam tikri kompromisiniai sprendimai, bet kol kas galutinio sprendimo nėra. Derybos vyksta. Kaip matote, tai nėra skuboti sprendimai. Ir vėlgi yra žiūrima į tai, kaip apsispręs Seimas dėl šių teikiamų įstatymų.
PIRMININKAS. Klausia V. Baltraitienė, po to – A. Šedžius.
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Ačiū. Jūs savo kalboje pasakėte, kad kiekvienas protaujantis žmogus supranta ekonomikos dėsnius. Bet tie veiksmai, kurie dabar daromi Vyriausybės… Aš iš viso nesuprantu, kodėl jūs stovite šioje tribūnoje, ne finansų ministrė, ne premjeras stovi, o jūs stovite, ir aš tikrai reiškiu jums užuojautą dėl to, kad čia jūs pastatyta kaip atpirkimo ožys. Tie veiksmai rodo, kad Vyriausybė tikrai nesupranta jokių ekonomikos dėsnių. Šitaip mažindami išlaidas, bet visiškai nespręsdami, iš kur gauti pajamų, manau, galime prieiti iki nulio, kaip minėjo, nemokam atlyginimų, veltui perkame kažką, gauname. Juk sumažinus iki Naujųjų metų, jau dabar aišku, vis tiek pajamos nebus surinktos, į biudžetą pajamų nesurinks. Verslui sąlygos nesudaromos dirbti. Kaip jūs toliau spręsite po Naujųjų metų? Nes dabar nei savivaldybių, nei valstybės biudžeto pajamų nesurenka. Ką duoda tas mažinimas, jeigu nėra galvojama apie pajamas? Aš manau, čia ne jums turėtų būti tas klausimas, mažiausiai finansų ministrei ar premjerui, bet kadangi jūs čia stovite, tikrai norėčiau išgirsti, kaip jūs spręsite dėl pajamų? 2 % padidinus PVM pajamų tikrai nepadaugės biudžete.
A. MIKALAUSKAITĖ. Dėkui už sudėtingus klausimus. Iš tikrųjų man gana sunku atsakyti, nes aš nesu nei premjeras, nei finansų ministrė. (Balsai salėje) Taip, atsakinėju už Vyriausybę. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. J. Sabatauskas. Prašom. Dėl vedimo tvarkos.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Labai ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Norėčiau priminti, kad Vyriausybės nutarimu gerbiamoji viceministrė įgaliota Vyriausybės vardu pateikti įstatymo projektus, vadinasi, ir Vyriausybės vardu ji gali ir privalo atsakyti į klausimus. Juo labiau daugelis neatsakytų klausimų yra iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos srities. Taigi, gerbiamoji, prašom atsakinėti į klausimus.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia A. Šedžius, po to – A. Sysas.
A. ŠEDŽIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Gerbiamoji pranešėja, kodėl eilinį kartą Seimas yra daromas įkaitu? Bazinės algos dydį pagal sutartis dirbantiems valstybės tarnyboje Vyriausybė gali sumažinti be Seimo pritarimo, sumažino nuo 128 iki 115 ir sukėlė didžiulį ažiotažą, po to savo sprendimą panaikino. Dabar daro įkaitu Seimą ir Seimui teikia mažinti bazinės algos dydį nuo 475 iki 450. Leiskite priminti, kad 2007 m. liepos 4 d. Seimo posėdyje Nr. 321 bazinės algos dydis 490 Lt buvo priimtas būtent konservatorių balsais. Už tai balsavo ir dabartinis premjeras A. Kubilius, ir R. J. Dagys…
PIRMININKAS. Kolega, laikas!
A. ŠEDŽIUS (LSDPF). …ir gerbiamasis J. Razma, ir kiti. Taigi visi dabartiniai valdančiosios daugumos atstovai ir ministrai, ir Ministras Pirmininkas balsavo už tai, kad bazinės algos dydis būtų padidintas iki 490 Lt. Ir tikrai nereagavo į pastabas. Socialdemokratų frakcija tada net nebalsavo.
PIRMININKAS. Kolega, laikas!
A. ŠEDŽIUS (LSDPF). Ar jie prisiima kokią nors atsakomybę už tuos sprendimus, kuriuos buvo padarę, ar vėl vaidina, kad nieko nežino ir…
PIRMININKAS. Kolega, laikas! Prašom atsakyti.
A. MIKALAUSKAITĖ. Jūs minėjote tuos laikus, kai biudžeto pajamos buvo didelės ir surinkimas buvo didelis. Tada irgi buvo priimtas sprendimas, kad reikia didinti bazinį dydį, tai yra pagerinti daugumos valstybės tarnautojų pajamas. Tada ir buvo priimtas sprendimas, kad bazinis dydis yra didinamas iki 490 Lt. Kaip žinote, po Naujųjų metų akivaizdžiai buvo matomos ekonominės krizės pasekmės ir buvo įvardyta, kad reikia daryti tam tikras biudžeto korekcijas, atitinkamai mažinti išlaidas. Vadinasi, turėjo būti koreguojamos ir valstybės tarnautojų pajamos, t. y. mažinami koeficientai tam, kad būtų sumažintos ir viešojo sektoriaus išlaidos.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys A. Sysas, po to – J. Veselka.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamoji viceministre, turiu du labai konkrečius klausimėlius. Pirmas klausimas: kiek šitas jūsų siūlymų paketas duos minuso „Sodrai“ milijonais litų? Prašau pasakyti. Ir antras klausimas: kodėl mažinant proporcingai, sakykime, vienodas pajamas gaunantiems pareigūnams jūs mažinate nevienodai? Nes iki šiol Seimo Pirmininko, Ministro Pirmininko ir Konstitucinio Teismo pirmininko koeficientas buvo vienodas. Po jūsų dabartinio siūlymo kažkodėl Konstitucinio Teismo pirmininkui jūs paliekate didesnį atlyginimą. Labai ačiū.
A. MIKALAUSKAITĖ. Dėkoju už klausimą. Dėl pirmojo projekto, susijusio su bazinio dydžio mažinimu. Yra skaičiuojama, kad bendros pajamos į valstybės biudžetą būtų apie 60 mln. Atitinkamai korekcija, kiek nesurinktume „Sodros“ pajamų, skaičiuojama apie 13 mln.
Skaičiuojant teisėjų atlyginimų mažinimą, yra skaičiuojama, kad bus surinkta apie 3,6 mln., atitinkamai apie 30 % surenkama mažiau „Sodros“ pajamų. Dėl teisėjų, Seimo Pirmininko ir premjero atlyginimų buvo apsispręsta Vyriausybėje, tai yra mažinti valstybės pareigūnų koeficientus atitinkamai 10 %, o teisėjų maksimaliai – 7,5 %.
PIRMININKAS. Klausia J. Veselka, po to – B. Vėsaitė.
J. VESELKA (TTF). Gerbiamoji pranešėja, jūs neatsakėte į V. Baltraitienės klausimą, kodėl jūs čia stovite. Nes čia yra pirmiausia finansų ministro klausimai. Bet gerai, neatsakėte, klausimas būtų, kodėl jūs čia stovite, siekdama sumažinti „Sodros“ įmokas? To rezultatą pati žinote: toliau teks mažinti pensijas, išmokas motinoms, invalidumo pensijas, bedarbių pašalpas. Kodėl jūs čia stovite? Nejaugi jūsų ministerija prarado kvalifikuotus ir svarbiausia garbingus žmones, kurie tokiu atveju pasakytų: „Aš nesutinku su „Sodros“ pajamų mažinimu. Jeigu jūs to norite, lipkite į tribūną ir šnekėkite.“ Ar ten liko visi jau išstumti iš visuomenės ir labai džiaugiasi, kad bent 2 mėnesius pasėdės kėdėje?
A. MIKALAUSKAITĖ. Dėkoju už klausimus. Tai vėlgi pateikimas yra numatomas Vyriausybės nutarimu. Nutarime įrašoma, kas turi būti pateikiama, t. y. pagal Vyriausybės įstatymą tokio pobūdžio įstatymas, susijęs su atlyginimų dydžių… koeficientų koregavimu, yra priskirtas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai. Kadangi šiuo metu ministras yra komandiruotėje, pagal įgaliojimus aš gavau įpareigojimą pristatyti šį klausimą jums čia. Jeigu mano kompetencija yra… jūsų netenkina, tai, taip sakant…
J. VESELKA (TTF). Labai.
A. MIKALAUSKAITĖ. Jūsų valia.
J. VESELKA (TTF). Visos ministerijos kompetencija labai netenkina.
A. MIKALAUSKAITĖ. Gerai, ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia Seimo narė B. Vėsaitė, po to – J. Juozapaitis.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamoji pranešėja, be abejo, aš mieliau klausčiau šitą klausimą premjero, bet taip jau sutampa, kad sumažintas algas žmonės gaus kaip tik prasidėjus šildymo sezonui, kai iš tikrųjų mokesčių našta yra didžiausia, o valstybės tarnyboj yra daug žmonių, kurie yra pasiėmę paskolas, kuriems tas algos sumažinimas iš tikrųjų labai skausmingas. Tai mano klausimas toks: kiek kartų Vyriausybė dar ateis į šitą tribūną su bloga žinia dėl algų karpymo?
A. MIKALAUSKAITĖ. Taip, suprantu, kad šie koregavimai, tai yra… Aišku, visą laiką yra maloniau sakyti gerą žinią, t. y. sakyti, kad reikia didinti atlyginimus, ir tai visiems yra malonu. Tai, kas yra sumažinama arba atimama, yra iš tikrųjų tos korekcijos, kurios neduoda džiugesio. Yra ir kiti nutarimai, tai yra ir įstatymų pataisos, susijusios su kompensacijų didinimu žmonėms, kurie turi mažas pajamas… Atitinkamai tos išlaidos, kurios… tiksliau, tos pajamos, kurių žmonės negaus, yra koreguojamos kitais įstatymais. Kaip žinote, mes svarstom šių metų, t. y. 2009 m., biudžeto koregavimą ir tuos sprendimus. Šiais metais Vyriausybė daugiau kitų koregavimų neteiks. (Balsas salėje: „Nebus?“)
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys J. Juozapaitis. Prašau.
J. JUOZAPAITIS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamoji pranešėja, ačiū už gerus atsakymus, o mano klausimas būtų toks: aiškinamajame rašte rašoma, kad bazinis dydis mažinamas nuo balandžio 1 d. iki gruodžio 31 d., o įstatymuose rašoma iki 2010 m. gruodžio 31 d. Būtų labai gerai, kad… aiškinamąjį raštą. Gal čia klaida įsivėlė? Palikti tą datą – šių metų gruodžio 31 d. Datos skiriasi.
A. MIKALAUSKAITĖ. Data iš tikrųjų yra teikiama šių metų gruodžio 31 d. Galiojimas.
J. JUOZAPAITIS (LSDPF). Bet įstatyme yra 2010 m. 31 d. Aiškinamajame rašte datos nesutampa.
A. MIKALAUSKAITĖ. Pakoreguosim.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjai. Per 20 minučių jūs atsakėte į visus jums spėtus užduoti klausimus. V. P. Andriukaitis. Prašau.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, dėl vedimo tvarkos. Norėčiau apeliuoti į Seimo statutą ir priminti, kad jeigu Teisės departamentas konstatavo, kad minėti įstatymų projektai prieštarauja Konstitucinio Teismo nutarimui (šiuo atveju tai visiškai aiškiai įvardyta), tai toks pateikimas yra negalimas be Teisės ir teisėtvarkos komiteto atitinkamos išvados. Kadangi toks pateikimas yra daromas dabar, nepaisant… ignoruojant Teisės departamento nuostatas, tai aš vis dėlto siūlau, kad Etikos ir procedūrų komisija išnagrinėtų, ar toks teikimas apskritai yra įmanomas. Dar kartą primenu, kad Teisės departamentas aiškiai pareiškė ir pacitavo Konstitucinio Teismo nutarimą, kuriame labai aiškiai parašyta, kokiam principui šie projektai nusižengia. Šiuo atveju nusižengia konstituciniam proporcingumo principui. Taigi, kolegos, prašyčiau, kad Seimo etikos ir procedūrų komisija išnagrinėtų, ar teikimas yra apskritai galimas.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis Seimo nary, tačiau yra gauta Teisės departamento išvada, kurioje nėra konkrečiai nurodoma, kad yra prieštaraujama Konstitucijai, yra išsakomos tam tikros abejonės. Aš manau, kad įstatymą svarstant po to, vėliau, pritarus po pateikimo, bus galima išsakyti ir kitas nuomones. Prašau.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamasis Pirmininke, aš cituoju išvadą. Yra labai aiškiai pasakyta. Štai: „Pažymėtina, kad Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarime konstatuota…“. Ir štai visoje konstatuojamojoje dalyje labai aiškiai pasakoma: „Tačiau ir tokiais atvejais įstatymų leidėjas turi išlaikyti pusiausvyrą tarp asmenų, kuriems nustatomas mažiau palankus teisinis reguliavimas, teisių bei teisėtų interesų ir visuomenės bei valstybės interesų, t. y. paisyti proporcingumo principo reikalavimų.“ Konstitucinis proporcingumo principas yra aiškiai parašytas išvadoje, todėl Etikos ir procedūrų komisijos išvada šiuo atveju yra būtina.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ministras Pirmininkas A. Kubilius. Prašau.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega Vyteni, proporcingumo principas ir reikalauja, kad daugiau uždirbantiems atlyginimai būtų mažinami šiek tiek daugiau negu mažai uždirbantiems. Todėl ir Seimo nariams, ir Ministrui Pirmininkui ar ministrams atlyginimai pagal šį projektą mažinami daugiau negu tiems, kurie uždirba mažiau. Taigi ieškoti čia priekabių ir galbūt šitokiu būdu ginti savo atlyginimą, kad jis nemažėtų, yra visiškas nepaisymas to paties proporcingumo principo.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dėkoju pranešėjai. V. P. Andriukaitis? Prašau.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamasis Pirmininke, buvo paminėta mano pavardė, todėl turiu teisę atsakyti gerbiamajam premjerui.
Gerbiamasis premjere, susitarkim: nemeluokite ir nesakykite netiesos. Aš buvau tas Seimo narys, kuris pasiūlė Seimo nariams mažinti atlyginimą daug daugiau, negu Seimas apsisprendė. Tai yra faktas. Ir dabar sutinku, kad valstybės politikams būtų mažinami daug daugiau atlyginimai, bet nebūtų liečiami tie bibliotekų tarnautojai, eiliniai darbuotojai, kurių čia bus tūkstančiai.
Ir dar vienas dalykas. Jokio progresyvumo jūs čia neįvedat. Jūs mažinat proporcingai ir dargi socialiai neteisingai, todėl reikalauju atkreipti dėmesį į Konstitucinio Teismo nutarimą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, kadangi bendru sutarimu buvo sutarta, kad šie klausimai bus svarstomi (1-4a–1-4c imtinai) kartu, trys įstatymų projektai, taigi trys – už, trys – prieš. Už – G. Songaila, po to prieš – K. Daukšys. Prašau.
G. SONGAILA (TS-LKDF). Norėčiau pasiūlyti pateikimo metu balsuoti ir už šį, ir už visą kompleksą šitų pasiūlytų įstatymų, nes mes turim suprasti labai sunkią valstybės padėtį, finansinę padėtį, ir gerbti Vyriausybės pastangas spręsti tas problemas. Tačiau taip pat reikėtų ir pritarti idėjai vis dėlto mažinti tas atlyginimų „žirkles“, kad ir čia tam tikras jau didesnis teisingumas negu pirminiame pasiūlyme… Bet, atsižvelgiant į tas visas anksčiau pasakytas pastabas ir į pranešėjos pastabas, kad turi būti kompleksinės priemonės, kad vien tiktai šie pasiūlymai negali spręsti problemos, reikėtų įvertinti viską kompleksiškai ir svarstyti taip pat ir alternatyvas. Pavyzdžiui, progresinių mokesčių alternatyvą reikėtų svarstyti, valdininkų sumažinimo kažkokį… funkcijų, sakykim, apkarpymo kažkokį aiškų planą, taip pat verslo skatinimo. Iš tikrųjų turi būti didesnis aiškumas pajamų dalyje. Tai visos tos pastabos, kurios buvo pasakytos opozicijos, yra turbūt pagrįstos ir svarstymo metu reikėtų visus tuos dalykus įvertinti ir galbūt net pasirinkti kitus sprendimo būdus. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš – K. Daukšys, po to už – P. Gražulis.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Iš tikrųjų mes suprantam, kad valstybėj krizė, ypač Vyriausybėj krizė. Matyt, neranda kitokių būdų, kaip mažinti atlyginimus. Galbūt vienas iš tų ekonomikos tvarkymo būdų ir galėtų toks būti, bet visiškai nematyti kitų pastangų, kurios reikalingos ekonomikai atgaivinti. Tai aš dabar nesuprantu – vieni žmonės galbūt visiškai nieko nedirba arba nieko naudingo nepadaro ir gaus atlyginimą, kad ir sumažintą, o kiti žmonės gal ir dirba, bet jiems vis tiek atlyginimą sumažins. Ar Vyriausybė per 9 mėnesius negalėjo rasti tų silpnų valstybės valdymo vietų, kur reikia galbūt atsisakyti funkcijų, kur reikia galbūt atsisakyti ištisų tarnybų, kur galima būtų palengvinti tam pačiam verslui ir kitiems gyvenimą, o ne tiktai visiems maždaug vienodai, galbūt tiems, kurie mažiau gauna, mažiau pakarpys, kurie daugiau – daugiau, ir viskas. Pirmas dalykas.
Antras dalykas. Kurgi jūsų išgirtasis ekonomikos skatinimo planas? Šiandien iš viso to džiaugsmo 20 mln. įkrito į ekonomiką, kai iš ekonomikos iškrito jau kokie 6 mlrd. Tada prašau pasakyti, po kiek laiko ateisite dar mažinti atlyginimą? Aš matau, kad tai yra nepaskutinis kartas šiais metais, mano galva. Kokios nors aiškios Vyriausybės vizijos ir aiškumo, kaip viskas bus… Šiandien mes nukarpysime algas valdininkams ir kartu nukarpysime „Sodros“ mokestį, pensininkų pensijas nukarpysime. Tai ir visa šneka. Aš manau, tokio vieno įstatymo negalima priimti. Aukščiausių valdininkų atlyginimus galima karpyti, ir aš buvau vienas iš tų, kurie su Seimo Pirmininku sakė Seimo nariams nukirpti po 50 %. Pagalvokime apie tai, kad mes kalbame ne tik apie tuos, kurie uždirba daug. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Dėkoju. Už – P. Gražulis, po to V. P. Andriukaitis – prieš.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji Seimo nariai, aš manau, kad yra tokia ekonominė situacija, kad būtina susiveržti diržus ir reikia mažinti atlyginimus. Pačiam principui aš vis dėlto nelabai norėčiau pritarti. Man atrodo, jeigu būtų politinė valia, šiandien politikai, valdančioji dauguma, turėtų priimti sprendimą, kad, esant tokiai ekonominei situacijai, niekas negalėtų gauti, įskaitant ir Prezidentą, sakykim, daugiau kaip 5 tūkst. mėnesinio atlyginimo su įvairiausiais priedais. Taip pat reikėtų nustatyti šiuo atveju ir minimalias ribas, pavyzdžiui, ne mažiau kaip 1000 Lt, kad žmogus vis dėlto galą su galu sudurti.
Taip pat, manau, tai buvo galima pasiekti bent iš dalies per progresyvinių mokesčių sistemą. Deja, Vyriausybė tam nepritarė. Šitoks mechaninis atlyginimų mažinimas asmeniui, kuris gauna 30 tūkst. arba 20 tūkst. (o šiandien tokių yra – kad ir LEO LT valdybos nariai, kurie gauna po 30 tūkst. Lt), mažinimas 500, ką reiškia? O iš žmogaus, kuris gauna 800 Lt, atimti 100 arba kad ir 50 Lt… aš manau, tai yra labai dideli pinigai. Manau, šioje taupymo sistemoje trūksta socialinio solidarumo.
Aš norėčiau atkreipti dėmesį. Žinoma, jeigu pasirinktas toks būdas, aš negaliu tokiam būdui prieštarauti – vis tiek ką nors valstybė turi daryti, bet manau, šitas būdas tikrai nėra socialiai teisingas ir atsakingas. Todėl dar kartą pritardamas kreipiuosi, kad vis dėlto valdančioji dauguma, ypač kai pagrindinę valdančiosios daugumos dalį sudaro krikščionys demokratai, įsiklausytų į krikščioniškus solidarumo principus ir nustatytų maksimalų atlyginimą šiandien, kad nė vienas valstybės tarnyboje dirbdamas negalėtų gauti daugiau kaip 5 tūkst. Lt. Tai būtų labai atsakingas ir teisingas žingsnis.
PIRMININKAS. Prieš – V. P. Andriukaitis, po to už – A. Melianas.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, aš jau citavau Teisės departamento aiškią išvadą, kad šie įstatymai prieštarauja Konstitucinio Teismo nutarimams ir Konstitucijai. Aš turiu minty apskritai visą šios dienos įstatymų paketą. Galima liaudiškai pasakyti, tai yra antiliaudiniai pasiūlymai apskritai. Taip ir šita Vyriausybė, ko gero, visiškai aiškiai eina antiliaudiniu keliu.
Labai akivaizdu, kad pasiūlytas… Žinoma, gaila, kad J. R. Dagys pabijojo išeiti į tribūną ir jau dabar leidžia į tribūną vargšę viceministrę, kad ji pajustų, kokia čia atmosfera. Štai kiek daug valstybės žmonių, kurie uždirba 1700 Lt, dabar gaus 1300 Lt. Tie, kurie be kvalifikacijos, gauna 1300, gaus 1080 Lt. Įdomu, kokia bus šitų didelės dalies valstybės tarnyboje dirbančių žmonių, kurią sudaro dešimtys tūkstančių, ekonominė padėtis? Ką jie pirks? Dar pridėkite PVM padidinimą, pridėkite kainų akcizų reikalus ir visa kita, pažiūrėkite, kokia jų bus sudėtinga situacija! Tai čia jūs padidinsite įplaukas į „Sodrą“?
Mes turime štai realius skaičius, specialiai pasidarėme šiam pateikimui visus skaičiavimus. Kur jūs matote čia kokią nors progresiją? Čia yra proporcingas mažinimas ir dar ne visiems vienodai. Aukštiems valdininkams mažina mažiau, o paprastiems – kur kas daugiau. Tai čia jūs vadinate socialiai teisingu sprendimu? Kodėl negrįžtama prie progresinės mokesčių sistemos ir išties neįvedama tos progresijos, kad didesnius atlyginimus gaunantys mokėtų kur kas didesnius mokesčius, bankininkai ir LEO LT, kad ir ką vardintume. Užuot tai darę, einame tokiu keliu ir dar aiškiai pažeidžiame Konstituciją.
Tas pats atsitiks su ligos motinystės… Štai dabar visas paketas, kuris čia eina, visiškai aiškiai nukreiptas… didžiausią smūgį patirs mažiausias pajamas turintys žmonės. Tai yra skaičiai, kolegos, o ne išsisukinėjimas. Todėl aš raginu, pirma…
PIRMININKAS. Kolega, laikas!
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). …dar kartą kreiptis į Etikos ir procedūrų komisiją, antra, nepritarti šitiems trims įstatymų pateikimams.
PIRMININKAS. Už – A. Melianas, po to prieš – A. Šedžius.
A. MELIANAS (LCSF). Gerbiamieji kolegos, išties palaikau šiuos įstatymus, jų pateikimą. Manau, kad teisingiausias yra pirmasis įstatymas Nr. XIP-792, kuris proporcingai mažina visiems valstybės tarnautojams atlyginimą. Tačiau turiu abejonių dėl antrojo įstatymo Nr. XIP-872, kuris numato koeficientų mažinimą ir mažinimą priedų už kvalifikacines klases ir panašiai. Paskaičiavus, išeina, kad, pavyzdžiui, bus tokia situacija, kad, pavyzdžiui, valstybės tarnyboje skyriaus vadovas gaus tik keliasdešimt ar šimtu litų daugiau negu vyriausiasis specialistas. Taip mes suduodame rimtą smūgį per ilgus metus sudarytai tam tikrai motyvacinei sistemai žmonėms stengtis, gerai dirbti ir siekti karjeros gerąja prasme valstybinės tarnyboje. Mes tuos dalykus laužom dėl to, kad norime šiek tiek sutaupyti. Todėl siūlyčiau iniciatoriams labai rimtai atsižvelgti į įstatymą Nr. XIP-782, ar iš tikrųjų ne per didelė kaina bus jo priėmimas, o vis dėlto grįžti labiau prie didesnio mažinimo proporcingai visiems. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ir trečiasis prieš – A. Šedžius. Prašau.
A. ŠEDŽIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, aš manau, kad vis dėlto sveikas protas nugalės, ir mes nebūsime Vyriausybės įkaitais. Tuo labiau kad Vyriausybės nariai – nei premjeras, nei socialinės apsaugos ir darbo ministras – nesiryžo, jiems pritrūko drąsos išeiti ir pateikti šį klausimą, ir parodyti žmonėms savo tikrąjį veidą, kaip jie išdavė žmones.
Visų pirma kreipiuosi į Tautos prisikėlimo frakcijos narius, kurie turbūt jau suprato, į kokią situaciją papuolė ir kaip juos norima padaryti įkaitais ir atpirkimo ožiais. Vyriausybė jau vieną kartą atsikratė atsakomybės ir dabar ją nori perkelti Seimui. Leiskite dar kartą visiems priminti, kad už 490 Lt bazinės algos dydį valstybės tarnautojams balsavo dabartinis premjeras A. Kubilius, socialinės apsaugos ir darbo ministras R. J. Dagys, dabartinė ministrė R. Juknevičienė, frakcijos seniūnas J. Razma. Tai kodėl dabar taip staiga pasikeitė nuomonė? Tada jūs neklausėte, jums buvo pasakyta, ir premjeras G. Kirkilas jus buvo įspėjęs, kad biudžetas nepatems tokio staigaus šuolio, kad to daryti negalima. Socialdemokratų frakcija net nedalyvavo balsavime. Būtent jūsų 19 balsų buvo priimtas šis bazinės algos dydis. Paskui jūs sakėte, kad neva nežinojote, jums niekas nesakė. Buvo labai gražu atrodyti prieš rinkimus žmonėms, kokie jūs geri, kaip jūs keliate atlyginimus. Tai kodėl dabar jūs sprunkate į krūmus ir slepiatės? Kaip galite taip išduodami savo tautą žmones paskui žiūrėti jiems į akis?
Aš kviečiu Tautos prisikėlimo partiją atkreipti į tai dėmesį ir nepadėti dabar išsisukti iš situacijos, į kokią patys įstūmė šalį konservatoriai.
PIRMININKAS. Dėkoju. 3 kalbėjo už, 3 – prieš. Aš manau, kad bendru sutarimu galime apsispręsti ir balsuoti dėl visų darbotvarkės 1-4a, 1-4b ir 1-4c klausimų, kad būtų pritarta arba ne po pateikimo. (Balsai salėje) Atskirai. Gerai. Gerbiamieji kolegos, kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta po pateikimo įstatymo projektui Nr. XIP-792, prašom balsuoti. Balsuojama dėl kiekvieno atskirai Seimo narių prašymu. Dabar dėl įstatymo projekto Nr. XIP-792. Balsavo 109. Už – 60, prieš – 23, susilaikė 26. Taigi įstatymo projektui po pateikimo pritarta.
Gerbiamieji kolegos, kviečiu balsuoti dėl įstatymo projekto Nr. XIP-872, kad būtų pritarta arba ne po pateikimo. Prašau.
Balsavo 109. Už – 64, prieš – 20, susilaikė 25. Įstatymo projektui po pateikimo pritarta.
Ir įstatymo projektas Nr. XIP-873. Kviečiu balsuoti Seimą, kad būtų pritarta arba ne po pateikimo. Prašau.
Balsavo 108. Už – 62, prieš – 24, susilaikė 22. Įstatymo projektui po pateikimo pritarta.
Prašau. V. Bacevičius.
V. BACEVIČIUS (TS-LKDF). Dėkoju, Pirmininke. Replika po balsavimo. Na, balsavau prieš šį įstatymą, nes manau, kad teikiamu projektu buvo numatytas per mažas atlyginimų mažinimas ir mums teks dar rugsėjo mėn. grįžti. Manau, kad drąsiau reikėjo tą dalyką daryti, bent 25 % mažinti, tada būtų iki 60 % sumažinti mūsų atlyginimai ir tiesiog nereikėtų grįžti. Kodėl aš taip sakau? To reikės, ir mes prie to klausimo grįšime. O svarbiausia yra stabilumas ir kuo mažiau reikia gaišinti Seimo darbą. Vieną kartą apsisprendėme ir važiuojam. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis Seimo nary. Jūsų iniciatyva tikrai sveikintina, tačiau įstatymui tiktai pritarta po pateikimo ir jūsų iniciatyvai visiškai galės pritarti Seimas arba ne, jeigu pateiksite savo pasiūlymus svarstymo metu. Taigi šioje vietoje visiškai laisvas pasirinkimas iniciatyvos, galima mažinti ir perpus, ir 60 %. Taigi sveikintinas pasisiūlymas. Prašau. (Balsai salėje)
K. KUZMINSKAS (TS-LKDF). Kazimieras Kuzminskas.
PIRMININKAS. Aš jau įjungiau. Prašau.
K. KUZMINSKAS (TS-LKDF). Replika po balsavimo. Taip, dėkoju Seimui, kad Seimas tikrai pritarė po pateikimo šiems įstatymų projektams, nes pirmiausia tikrai teisingai mums žmonės reiškia priekaištus, kad mes nedarome nuo savęs, o darykime nuo savęs. Tenka apgailestauti, kad šiuo metu dar nėra priimtas Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 6 straipsnis, kuriam po pateikimo pritarta. Ir šiuo metu mes laukiame, Ekonomikos komitetas, tai Progresinių mokesčių įstatymo viena iš dalių. Manau, kad reikia plačiau plėtoti šią veiklą ne tik progresiniu gyventojų pajamų mokesčiu, bet iš viso gyventojų pajamų progresinį, diferencijuotą pajamų mokestį… taip pat reikėtų įvesti diferencijuotą nekilnojamojo turto mokestį, kuris vakar buvo svarstomas, partijoje „Tvarka ir teisingumas“ yra pateikimas, tačiau reikia pritarti ir tikrai imtis aktyviau šios iniciatyvos Vyriausybei ir Seimui. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kolega J. Veselka. Prašau.
J. VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, aš irgi balsavau prieš. Manau, kad greitai reikės nustatyti nulį, jeigu taip toliau eisim.
PIRMININKAS. Dėkoju. Daugiau replikų po balsavimo nėra. Gerbiamieji kolegos, Vyriausybė siūlo šiuos įstatymus svarstyti ypatingos skubos tvarka. Ar galime bendru sutarimu balsuoti dėl visų trijų? (Balsai salėje) Dėl visų trijų apsispręsti, ar taikome ypatingos?.. Gerai, tuomet iš eilės.
Kas už tai, kad būtų pritarta siūlymui įstatymo projektą Nr. XIP-792 svarstyti ypatingos skubos tvarka? Prašom balsuoti.
Balsavo 105. Už – 60, prieš – 28, susilaikė 17. Ypatingai skubai pritarta.
Kas už tai, kad įstatymo projektas Nr. XIP-872 būtų svarstomas ypatingos skubos tvarka? Prašom balsuoti.
Balsavo 103. Už – 59, prieš – 28, susilaikė 16. Ypatingai skubai pritarta.
Ir taip pat dėl trečiojo klausimo. Kas už tai, kad būtų pritarta įstatymo projekto Nr. XIP-873 svarstymui ypatingos skubos tvarka? Prašau.
Gerbiamieji kolegos, prašau atkreipti dėmesį į monitorius, nes balsavimas vyksta, kartais technika, kuri pakabinta ant sienų, klysta.
Balsavo 103. Už – 61, prieš – 29, susilaikė 13. Ypatingai skubai pritarta.
Prašau. K. Daukšys, po to A. Šedžius.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, Pirmininke. Čia kolegos labai gerų pasiūlymų pateikė. Dabar, kai ypatinga skuba, negalės tų pasiūlymų šiame įstatyme įgyvendinti. Tai ar mums verta taip greitai skubėti, gal tuos pasiūlymus kaip nors būtų galima inkorporuoti? (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Dėkoju. A. Šedžius. Prašau.
A. ŠEDŽIUS (LSDPF). Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, labai gaila, kad į žmonių kišenes lendama ypatingai skubiai. Ne ieškoma būdų, kaip ypatingai skubiai skatinti ekonomiką, o į žmonių kišenes įlįsti ir taip gelbėti biudžetą galima labai skubiai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Yra siūlomi komitetai. Pagrindinis – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, papildomas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Ar būtų galima pritarti bendru sutarimu? Prašau. A. Salamakinas.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Gerbiamasis Pirmininke, na, truputį išeina paradoksas. Klausimus pateikė Socialinių reikalų ir darbo ministerijos viceministrė, todėl pagal visą tvarką pagrindinis komitetas turėtų būti Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Dabar net neįtraukiamas svarstyti Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Čia tai, ką kalbėjo kolegos ne vieną ir ne du kartus. Tai tada turėjo pateikti Finansų ministerija arba ponas premjeras. O dabar atsiuntė viceministrę, atseit tu čia kankinkis, o Socialinių reikalų ir darbo komitetas iš viso nustumiamas nuo svarstymo.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ar tai reiškia, kad frakcijos vardu prašėte pagrindiniu komitetu skirti?.. Gerai, šitas klausimas bus patvirtintas arba ne balsuojant. V. P. Andriukaitis. Prašau.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš dar kartą konstatuoju, jog Teisės departamento išvadose aiškiai nurodyta, kad šie įstatymai pažeidžia Konstitucinio Teismo nutarimus. Todėl Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvada šiuo atveju yra būtina.
Kita vertus, dar kartą kreipiuosi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją (manau, kad mane palaikys ir mūsų frakcija), kad būtų aiškiai atsakyta, ar pateikimo metu nebuvo nusižengta Statuto reikalavimams. Konstatuoju tai ne tik dėl stenogramos, pabrėžiu, vienaip ar kitaip šie įstatymai, jeigu jie bus priimti, bus apskųsti Konstituciniam Teismui, aš tą jums pažadu. Ir šiuo atveju kad po to nereikėtų sakyti, jog nebuvo atkreiptas dėmesys į Konstitucinio Teismo nutarimus. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. V. Kurpuvesas, po to A. Sysas. Prašau.
V. KURPUVESAS (TPPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, vis dėlto valstybės tarnautojų, politikų, teisėjų ir visų kitų žmonių darbo užmokestį reglamentuoja šiuo atveju ne darbo teisė, bet administracinė teisė, t. y. valstybės valdymo teisė, dėl to prašyčiau komiteto nekeisti ir palikti pagrindinį komitetą Valstybės valdymo ir savivaldybių.
PIRMININKAS. Dėkoju. A. Sysas. Prašau.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Norėčiau priminti naujam komiteto pirmininkui, kad aš neprisimenu tokio atvejo Seimo istorijoje, kad darbo užmokesčio klausimais pagrindiniu komitetu būtų ne Socialinių reikalų ir darbo. Aš suprantu jūsų norą lengviau priimti sprendimą, bet laikykimės tam tikrų tradicijų, kurios yra Seime, ne vienerius metus taip vyksta. Pažiūrėkime pagal Seimo komitetų funkcijas, kas už ką atsako, todėl pritariu tai nuostatai, kad Socialinių reikalų ir darbo komitetas turėtų būti pagrindinis. Dar kartą pakartosiu, tribūnoje stovėjo socialinės apsaugos ir darbo viceministrė, o ne vidaus reikalų ministras arba viceministrai. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. J. Veselka. Prašau.
J. VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, nors aš ir labai nenorėčiau to darbo dirbti, bet čia vadovaujamasi tokiu principu: muškim tuos, kurie turi aukštąjį išsilavinimą, yra profesionalai, jie pakentės, tokiu būdu mes mažiname rinkos perkamąjį pajėgumą, t. y. mažinamam galimybes ekonomikai atsigauti. Todėl manyčiau, kad papildomu komitetu neblogai būtų skirti Ekonomikos komitetą. Mes pažiūrėtume, kad ne atimtume ir dalytume, o ekonomikos augimo arba kritimo požiūriu, todėl kaip papildomas komitetas, manyčiau, mes būtume reikalingi.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, yra pasiūlymas, tiksliau, du pasiūlymai. Dėl kiekvieno reikės apsispręsti balsuojant. Socialdemokratų frakcijos vardu prašoma pagrindinį siūlyti Socialinių reikalų ir darbo komitetą. Kas pritaria šiam pasiūlymui, balsuoja už, kas ne, balsuoja kitaip.
Balsavo 106 Seimo nariai. Už – 52, prieš – 28, susilaikė 26. Pasiūlymui nepritarta.
Ar būtų galima bendru sutarimu įtraukti minėtą komitetą kaip papildomą? Nėra prieštaraujančių? (Balsai salėje) Minėtas komitetas įtraukiamas kaip papildomas. Buvo dar vienas prašymas… Prašau?
V. KURPUVESAS (TPPF). Dėl papildomo komiteto. Išties, kolegos, jeigu jau Seimas pritarė ypatingai skubai ir siūlymai eina vienas po kito dėl Ekonomikos komiteto, dar kas nors pasiūlys Biudžeto ir finansų komitetą, tai aš vis dėlto prašau, kad būtų balsuojama dėl Socialinių reikalų ir darbo komiteto kaip papildomo. Primenu kolegoms, kad viceministrė pristatė Vyriausybės teikiamą projektą, o ne vienos ministerijos.
PIRMININKAS. Gerai. Gerbiamieji kolegos, yra prašymas balsuoti, ar Socialinių reikalų ir darbo komitetą skirti kaip papildomą. V. P. Andriukaitis. Prašau.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Pirmininke, išties balsuojant dėl pagrindinio komiteto buvo labai nedidelė balsų persvara. Paskaičiuokite. Todėl mūsų prašymas perbalsuoti iš tikrųjų teisėtas.
PIRMININKAS. Nėra jokio pagrindo, už – 52, prieš – 54. Du balsai – skirtumas.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Du balsai – skirtumas, deja tai nedidelis skirtumas…
PIRMININKAS. Dovanokite. Prašom balsuoti dėl to, ar šį komitetą skirti papildomu. Prašom balsuoti. Kas už tai, kad Socialinių reikalų ir darbo komitetas būtų skiriamas dėl šių trijų įstatymų projektų kaip papildomas?
Balsavo 103 Seimo nariai. Už – 50, prieš – 20, susilaikė 33. Kaip papildomas komitetas taip pat neįtraukiamas. Buvo pasiūlymas dėl Ekonomikos komiteto. Ar tai buvo frakcijos vardu? Dėkoju. Kas už, balsuoja už tai, kad Ekonomikos komitetas būtų įtraukiamas kaip papildomas dėl visų trijų projektų. Prašau.
Balsavo 107 Seimo nariai. Už – 50, prieš – 25, susilaikė 32. Pasiūlymui taip pat nepritarta. V. P. Andriukaitis. Prašau.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamasis Seimo Pirmininke, jums, kaip Seimo Pirmininkui, noriu pasakyti, jog pirmą kartą Seimo istorijoje, svarstant darbo užmokesčio klausimus, pagrindinis Socialinių reikalų ir darbo komitetas nušalintas net nuo galimybės būti papildomu komitetu. Ką tai reiškia? Ar tai reiškia, kad nepasitikima šiuo komitetu ir jo pirmininku – puikiu Seimo nariu D. Jankausku? Aš klausiu jūsų visų, ką tai reiškia? Nuoširdžiai. Manote, kad taip palengvinsite situaciją, jeigu nušalinsite kompetentingą komitetą nuo problemos svarstymo ir tokiu būdu prisidengsite, kaip sakyti, savo sprendimo nekompetencija? Kolegos, neturiu žodžių. Seimo Pirmininke, užjaučiu jus.
PIRMININKAS. Dėkoju už užuojautą, bet visiškai ne tuo adresu, nes dėl šio klausimo balsavo ne Seimo Pirmininkas, o visas Lietuvos Respublikos Seimas, taip pat ir jūs, gerbiamasis Vyteni Povilai Andriukaiti. Prašom šias replikas adresuoti ir sau pačiam. O užuojautų gal mes palinkėsime ateityje visi kitiems. Dėkoju. Ankščiau ar vėliau pabaigsime šią žemišką kelionę ir pasakys užuojautas mums kiti. K. Daukšys. Prašau.
K. DAUKŠYS (DPF). Iš tikrųjų nieko keista: Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pristatė, ką turėjo pristatyti Finansų ministerija, dabar Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas svarstys, ką turėtų svarstyti visai kitas komitetas. Manau, Seime susiklostė geros naujos tradicijos, jeigu taip tęsim toliau, tai, Seimo Pirmininke, jums teks dar ne kartą reikšti užuojautas iš tikrųjų.
PIRMININKAS. Dėkoju, vainikai priimami rytoj ryte. A. Šedžius.
A. ŠEDŽIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Aš užuojautų nesakysiu, man tik keistai pasigirdo vienos iš valdančiosios daugumos frakcijų seniūno raginimas greičiau, greičiau, nes reikalinga ypatinga skuba. Aš bandžiau kalbėti užuominom, dabar pasakysiu tiesiai. Kas labai skubai, ypač skuba, nusitaikęs į žmonių pinigus, į žmonių kišenes? Tai sukčiai ir vagys. Manau, kad valdančiąją koaliciją greitai iš Permainų pervadins tauta pagal tinkamą pavadinimą.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, prašyčiau vis dėlto, gerbiant pačius save ir instituciją, kurioje dirbate, susilaikyti nuo panašių vertinimų. J. Veselka. Prašau.
J. VESELKA (TTF). Gerbiamasis Pirmininke, mane perspėjote, pasimečiau. Iš tikrųjų noriu pamokyti opoziciją. Žinokite, tie, kurie troleibusuose dirba, turi greitai dirbti, nes kitaip papuls.
PIRMININKAS. Prašau. Seimo narys M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Aš norėčiau labai trumpai kolegoms pasakyti. Esu Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys, man truputį keista ir gaila, kad Seime daugumos balsais vyksta šio komiteto diskreditavimas. Kada kilo klausimas, ar svarstys šis komitetas vaikų klausimą, šeimos klausimą, dauguma nusprendė, kad tai yra ne šio komiteto klausimas. Dabar, kai visais laikais darbo užmokesčio klausimai yra Socialinių reikalų ir darbo komiteto funkcija, dauguma vėlgi nusprendė, kad šis komitetas neturi išreikšti savo nuomonės, nors tik šis komitetas pagal funkcijas atstovauja visuomenės interesams šioje srityje. Tokia diskreditacija, manau, būtų gal ir nekorektiška. Ar čia vyksta kiti procesai? Kaip yra iš tikrųjų? Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. A. Endzinas. Prašau.
A. ENDZINAS (LSF). Dėkoju. Šiandien buvo įvairių replikų apie prabudimą, atsipeikėjimą, dėmesio stoką. Labai siūlyčiau, kad Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas taip pat kartais prabustų ir reaguotų į kolegų kalbas. Kita vertus, norėčiau paprašyti ir atkreipti dėmesį, kad didžiukė daugumos narių dalis susilaikė balsavime dėl komiteto, tuo būdu leisdama opozicijai priimti sprendimą. Tačiau, gerbiamasis Vyteni, apsidairykite aplinkui ir pažiūrėkite į kėdes. Jūsų, opozicijos narių, sėdi kur kas daugiau, negu registruojasi ar dalyvauja balsavime. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad jūs taip nenorite prisiimti atsakomybės ir žaidžiate čia ping pongą permesdami teisę sprendimus priimti tik vieną pusę. Žaidimas emocijomis ir politikavimas yra būdingas vienai frakcijai, tačiau niekada negalvojau, kad tiek daug. Dėkoju.
PIRMININKAS. V. Bacevičius. Prašom
V. BACEVIČIUS (TS-LKDF). Dėkoju, Pirmininke. Kolegos, Seimo nario mandatas yra laisvas ir tikrai Seimo narys turi identitetą, gali laisvai kalbėti per posėdžius ir laisvai reikšti savo mintis, įsitikinimus. Tačiau savo kalbomis jūs negalite įžeidinėti. Frakcijos vardu aš prašau Etikos ir procedūrų komisiją apsvarstyti A. Šedžiaus ir J. Veselkos pasisakymą, kurie yra įžeidžiantys kai kurias frakcijas ir valdančiosios koalicijos frakcijas. Dėkoju.
PIRMININKAS. J. Sabatauskas. Prašom. Aš jau paskelbiau.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš neįsivaizduoju, kaip mes iš viso galėjome balsuoti dėl siūlymo pritarti ar nepritarti dėl Socialinių reikalų ir darbo komiteto paskyrimo pagrindiniu ar papildomu, jeigu, skaitau Statuto 64 straipsnį, kur parašytos Socialinių reikalų ir darbo komiteto veiklos kryptys. Ir 5 punkte pasakyta: „Rengti ir teikti išvadas dėl įstatymų, turinčių įtakos gyventojų realioms pajamoms, socialiniam aprūpinimui ir gyvenimo lygiui.“ Tai yra tiesioginė šio komiteto funkcija. Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto, deja, tokios funkcijos neradau, kad ir kaip žiūrėjau. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. D. Jankauskas. Prašom.
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju. Kolegos, išties apgailestauju, kad mes didelę dalį dėmesio ir laiko gaištame akcentuodami ir ginčydamiesi, mano galva, ne dėl esmės, o dėl tikrai šalutinių dalykų. Noriu priminti kolegoms, kad kiekvienas komitetas, Statute yra labai aiškiai parašyta, gali savo iniciatyva svarstyti įstatymų projektus. Grynas pavyzdys – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, net vakar komitete dirbdami produktyviai, draugiškai savo iniciatyva apsvarstėme čia jau minėtą dėl vaikų įstatymo projektą ir nebuvo jokių problemų. Taigi tik noriu palinkėti Socialinių reikalų ir darbo komiteto kolegoms aktyvumo, darbštumo, racionalumo ir sveiko proto, atliekant tuos darbus, kuriuos jau yra pavedęs Seimas. Iš tiesų mažiau gaiškime laiko, kolegos, apytuštėm diskusijom.
PIRMININKAS. Dėkoju. A. Sysas. Prašom.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke, jau būčiau nėjęs prie mikrofono, bet komiteto pirmininko žodžiai mane šiek tiek užgauna. Aš manau, komiteto pirmininkas pirmiausia turėtų rodyti pavyzdį. Jeigu jis laikosi Statuto ir pats būtų balsavęs už šitų klausimų paskyrimą šiam komitetui. Bet jeigu komiteto pirmininkas pats nenori svarstyti šito įstatymo, tai mes iniciatyvą parodysime. Aš labai norėčiau, kad jūsų pasakyti žodžiai prie mikrofono vis dėlto virstų kūnu.
PIRMININKAS. Prašom. V. P. Andriukaitis.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamasis Seimo Pirmininke, noriu atkreipti kolegos D. Jankausko dėmesį. Pagrindinio komiteto išvada turi kitokį svorį svarstant nei papildomo. Tuomet, jeigu pagrindinio komiteto išvadai Seimas nepritaria, jis sprendžia, ką daryti su komitetu, ar keisti pagrindinį… Gal dar toliau cituoti Statutą? Ar mes suvokiame, kad mes kalbame dabar apie esminius dalykus, o ne apie laiko gaišimą? Komiteto pirmininke, man atrodo, jūs turėjote kaip tik ginti Statutą ir kreiptis į Etikos ir procedūrų komisiją, nes taip pareikštas nepasitikėjimas jūsų komitetu tiesiogiai. Ar ne gėda ką mes čia darome? Apsimetinėjame visi.
PIRMININKAS. Dėkojame. Ministras Pirmininkas. Ne, nebenorite. Taigi diskusijos po balsavimo kaip ir baigtos. Tikiuosi, aistros nurims. Gerbiamieji kolegos, kadangi pritarta ypatingai skubai, aš manau, kad kitos savaitės darbotvarkėje šie klausimai bus įtraukti.
Pereiname prie darbotvarkės 1-5a ir 1-5c imtinai klausimų. Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo projektas. Pranešėjas – vidaus reikalų ministras R. Palaitis. Pateikimas. Prašau. Kviečiu ministrą į tribūną. Repliką po? Jeigu ministras nesupyks, tai prašau. Žodis – S. Pečeliūnui.
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū. Vis dėlto mes turime išspręsti ir dar vieną siūlymą, kurį sakė ponas V. P. Andriukaitis. Dėl Teisės departamento išvadų. Gal tegul Teisės ir teisėtvarkos komitetas atsako į tas užuominas, taip švelniai pasakykime, dėl atitikties Konstitucijai ir mes prieš svarstymą jų išvadą vis dėlto turėtume. Nes santykis su Konstitucija yra svarbu, nepriklausomai, ar mes esame pozicijoje ar opozicijoje. Tai yra visiems svarbus klausimas. Kažkaip, Pirmininke, nereagavot į tą V. P. Andriukaičio pastabą. Aš manau, turime į tokias pastabas reaguoti, nesvarbu, kas jas išsako. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Žodis vidaus reikalų ministrui. Prašom.
R. PALAITIS. Laba diena, gerbiamasis Seime. Turiu tokią atsakingą pareigą pateikti nepopuliarių, bet reikalingų įstatymų paketą iš trijų įstatymų. Tiek anksčiau buvę įstatymų projektai, tiek šitie yra paskatinti Seimo neseniai buvusio atmesto projekto, kad bazinis dydis būtų mažinamas 10 %. Dabar visa sistema, kadangi vis tiek pinigus reikia sutaupyti, visa sistema statoma kitaip. Bazinis dydis mažinamas 5 %, tačiau neproporcingai daugiau yra mažinama valstybės tarnautojams, politikams, pareigūnams, kurie užima aukštesnes pareigas ir gauna didesnius atlyginimus. Lygiai taip pat kvalifikacinių klasių priedai yra mažinami ir to rezultatas – plius minus pinigai sutaupomi tie patys.
Pasakiau visą priešistorę ir dabar kalbu konkrečiai apie Valstybės įstatymą. Pateikiau tokias dvi nuostatas, t. y. bandoma sutaupyti apie 110 mln. Lt per metus šiuo įstatymo projektu. Tokiu būdu kategorijos virš 11 ir į viršų koeficientai yra mažinami ir mažinami tokiu būdu: žingsnis po pusę procento iki 15 kategorijos. Vadinasi, 11 kategorija – pusė procento, 12 kategorija – jau procentas, 13 kategorija – 1,5 % ir t. t. Nuo 15 kategorijos žingsnis didėja iki vieno procento. Ir rezultatas 20 kategorija – koeficientas mažėja 7,5 %. Tai yra vienas taupymo būdas.
Kitas taupymo būdas yra mažinami priedai už kvalifikacines klases. Iki šiol buvo tokios gradacijos: 10, 30, 50 %. Dabar siūloma 10, 20, 30 %. Už aukščiausią kvalifikacinę klasę valstybės tarnyboje bus mokama nebe 50 % priedas, o 30 %. Visos tos priemonės krūvoje, kaip ir minėjau, valstybės tarnyboje leistų sutaupyti apie 110 mln. Lt. Jeigu būtų bazinis dydis mažinamas, kaip anksčiau buvo siūloma 10 %, maždaug tokia pat suma būtų ir tada sutaupoma. Dabar tiesiog kitu metodu tai daroma.
Kaip liberalas pasakysiu iš sykio, kad man anas būdas buvo priimtinesnis mažinti visiems proporcingai. Problemas buvo galima spręsti taip, kaip dabar yra J. Razmos užregistruotame įstatymo projekte Nr. XIP-871, kai bazinis dydis mažinamas 10 %, o tik statutiniams pareigūnams ir žemiausiom kategorijoms šiek tiek kilstelėjami koeficientai, taip išlyginant tą socialinį teisingumą. Bet pasirinktas po derybų su profsąjungomis toks metodas, tai aš jums ir teikiu. Pirmo įstatymo pateikimą aš faktiškai baigiau, dar du po to.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jeigu kolegos neprieštarautų, tuomet kartu gal 1-5b ir 1-5c.
R. PALAITIS. 1-5b ir 1-5c kalbama apie Specialiųjų tyrimų tarnybos statutą ir Valstybės saugumo departamento statutą. Kadangi kvalifikaciniai priedai, jie įvairiai, vis kitaip vadinasi įvairiuose statutuose, išbarstyti ir vadinasi skirtingai, tai čia einama prie tos idėjos, kad visi kvalifikaciniai priedai, kad ir kaip jie vadintųsi, neviršytų 30 %. Čia ne Vidaus reikalų ministerijos sritis, bet pavedimą iš Vyriausybės gavau ir parengiau tokius įstatymų projektus, kad Specialiųjų tyrimų tarnyboje ir Valstybės saugumo departamente kvalifikacinės kategorijos irgi mažinamos mažinant maksimaliai 30 % priedą. Tai nesutaupytų ypatingai daug pinigų, bet krizės metu solidarumas yra labai svarbus faktorius, ir čia mes taikome tą solidarumo faktorių visoj valstybės tarnyboj – vidaus reikalų sistemoje, statutinių pareigūnų, STT, VSD, muitinėje, Kalėjimų departamente, civilinės, krašto apsaugos tarnyboje – visur kvalifikaciniai priedai neviršys 30 %. Tai tokia šitų dviejų įstatymų projektų esmė.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, ar būtų galima bendru sutarimu pritarti, kad visiems trims įstatymų projektams būtų klausimams skirta 15 minučių? 20. A. Sysas siūlo 20. 20 min. Dėkoju.
K. Daukšys, po to – E. Žakaris. K. Daukšio nematau. E. Žakaris. Prašau, žodis jums.
E. ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamasis ministre, klausimas iš dviejų dalių. Viena. Mažinimas yra nuo 0,03 %, tai yra apie 12 Lt su centais, iki beveik 400 Lt. Ar verta apatinėse ribose daryti tokius mažus pakeitimus, ar išvis reikėjo liesti? Ir antras, kodėl, palyginti su kitais jūsų kolegomis – krašto apsaugos, teisingumo ministrais, kurie teiks, – jūs mažinate daugiau? Jie liečia tiktai kvalifikacines kategorijas, o jūs siūlote ir koeficientus. Ar jūsų sistemoje žmonės daugiau uždirba?
R. PALAITIS. Labai ačiū už klausimą. Noriu pasakyti, kad būtų aišku. Vadinasi, šiaip visiems pareigūnams yra pareiginis atlyginimas, valstybės tarnautojo pareigybinis atlyginimas ir priedai. Pareiginis atlyginimas valstybės tarnyboj, kaip ir visose kitose, vidaus reikalų statutiniams pareigūnams yra tie patys koeficientai, tie patys koeficientai. O kvalifikaciniai priedai yra išdėstyti skirtinguose statutuose ir skirtinga tvarka. Jūs klausdamas, matyt, tos visumos neapėmėt ir gal ne visai teisingai reikalo esmę įsivaizdavot. Koeficientai yra mažinami, kaip aš ir paaiškinau, nuo 11 kategorijos į viršų šiek tiek mažiau, aukščiausioms kategorijoms daugiau. Tai yra tam tikra neproporcingumo, sakysim, sistema, kad daugiau gaunantys gauna mažiau.
O kvalifikaciniai priedai yra visiškai atskira istorija. Ir dabar visose sistemose bandoma kvalifikacinius priedus sulyginti taip, kad gautų ne daugiau kaip 30 %.
PIRMININKAS. A. Šedžiaus salėje nematau. Klausia A. Sysas, po to – J. Veselka.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamasis ministre, visai neseniai mes valstybės saugumui uždėjom antpečius ir už tuos antpečius irgi gauna papildomus atlyginimus. Sakykim, diplomatiniai rangai yra skirtingos sistemos įvairiose tarnybose. Šiuo atveju tas mažinimas įvairias struktūras paliečia labai nevienodai. Ką jūs manote? Ar tai yra teisingas būdas?
R. PALAITIS. Jūs turit omeny, kodėl nebuvo liečiami kiti priedai, t. y. už laipsnius, už stažą valstybei, už tarnybos stažą valstybei ir visa kita. Per derybas su profsąjungomis buvo apsispręsta liesti tik kvalifikacinį priedą dėl tos priežasties, kad tiek profsąjungoms, tiek, matyt, kitai derybų pusei pasirodė, kad kvalifikaciniai priedai yra labiausiai subjektyvūs, jų skyrimo tvarka dažnai būna tokia santykinai subjektyvi, o priedai už laipsnį arba priedai už ištarnautą valstybei stažą yra pakankamai objektyvūs ir kiekybiškai vertinami dalykai.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys P. Gražulis. Prašau.
P. GRAŽULIS (TTF). Į savo klausimą jau gavau atsakymą. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. J. Sabatauskas. Prašau.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Gerbiamasis ministre, labai įdomiai nuskambėjo jūsų atsakymas į kito kolegos klausimą, kad kvalifikaciniai priedai arba klasės, ar kvalifikacinės kategorijos, yra subjektyvūs. Vadinasi, visa valstybės tarnybos sistema pagrįsta tuo, kad siekiant pakelti prestižą, siekiant, kad į valstybės tarnybą ateitų kvalifikuoti žmonės, kad jie siektų kelti savo kvalifikaciją, ir tuo labiau užtikrinant skaidrumą, kad šitoj sistemoj dirbtų nekorumpuoti žmonės… Jūs dabar pasakot, kad tai yra subjektyvu, vadinasi, tuo tarsi pasakot, kad visi, kurie gauna kvalifikacinę klasę, jos yra neverti. Tai man labai primena Petro Pirmojo arba dar labiau viduramžių laikus, kai valstybės tarnyboje žmonės išvis negavo atlygio, nes, jeigu cituotume Petrą Pirmąjį, „dolžnost vorovskaja, žalovanija ne platit“. Kitaip sakant, jie susirinks patys iš tų žmonių kyšių. Ar tai nėra šešėlio skatinimas valstybės tarnyboje? Tai būtų pats didžiausias pavojus suvešėti neskaidrumui ir korumpuotumui. Ačiū.
R. PALAITIS. Ačiū už klausimą, bet jūs mano žodžius traktuojat neteisingai arba taip, kaip jūs juos norit girdėti, o ne taip, kaip aš sakiau. Aš atsakinėjau į klausimą, kodėl vieni priedai buvo paliesti, kiti nepaliesti. Tai pasakiau todėl, kad anie priedai yra kiekybiškai vertinami, o šitie yra subjektyvūs, nes juos paskiria tam tikros komisijos. Jos yra sudaromos įstaigų vadovo ir jos tuos priedus nustato. Tai viena. Antra, kaip aš jau pradžioje sakiau, man asmeniškai būtų labiau patikęs kitas metodas, kai bazinis dydis tiesiog būtų buvęs sumažintas 10 %, negriaunant, neiškraipant šitos visos sistemos. (Balsas salėje) Taip, bet Seimas tam pateikimui nepritarė. Tai mes tiesiog neturim kito kelio, nes pinigus reikia sutaupyti. Kitas dalykas, šitie visi projektai yra laikini, tai yra 1,5 metų, iki 2011 metų pradžios. Ir tai yra labai svarbus faktorius. Aš tikiuosi, kad nuo 2011 m. ta sistema vėl atsistatys.
PIRMININKAS. Klausia V. M. Čigriejienė, po to – R. Kupčinskas.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, jūs kalbate, kad kvalifikaciniai priedai turėtų neviršyti 30 %. Bet kaip aš įsivaizduoju tarnybinę karjerą ir kas turėtų ateiti į ją? Turėtų ateiti jaunimas – kvalifikuotas, nekorumpuotas. Ir jeigu jis matys, kad toje valstybės karjeroje jis negali tos karjeros padaryti, tai jis ir taps korumpuotu arba išeis iš tos tarnybos. Vis dėlto reikėtų kažkaip kitaip. Jūs sakot, laikinas dalykas. Na, laikinumas gali būti amžinas. Kodėl jūs toks užtikrintas, kad 2011 m. jūsų tarnyboje tas visas kategorijas jūs grąžinsit? Aš nebūčiau tikra, o jūs esat tikras. Paaiškinkit kodėl.
R. PALAITIS. Atsakymas paprastas: įstatymo projekte taip parašyta.
PIRMININKAS. R. Kupčinskas, po to – M. Bastys.
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, čia kolegė apie tą laikinumą kalbėjo. Be abejo, bet vis dėlto įvertinant tai, kad sunkmetis nesibaigė birželio mėnesį, kaip buvo manyta ir kaip kai kas sakė, man atrodo, dėl valstybės tarnybos tarifų, atlygių ir atlyginimo ir, be abejo, kvalifikacinių klasių ar nereikėtų iš viso visą sistemą peržiūrėti ir labai argumentuotai, labai motyvuotai tuos atlyginimus ir atlygius nustatyti. Nes dabar čia sakoma, iki 2011 metų ar iki 2010 m. tam tikros dienos, bet faktiškai šiek tiek chaotiškai visa tai daroma. Ar nereikėtų dabar sukurti darbo grupę, kuri iš esmės peržiūrėtų šituos dalykus ir daug organizuočiau būtų tai daroma? Ačiū.
R. PALAITIS. Ačiū už gerą ir, man rodos, koncepcinį klausimą. Bet noriu pasakyti, kad yra, sakysim, dvi priemonės. Viena priemonė – tai yra greitai sureaguoti į pinigų stygių. Tokiu keliu einama labai paprastai: mažinamas bazinis dydis ar koeficientai ar dar kas nors padaroma. Kitas dalykas – iš esmės keičiama valstybės tarnybos koncepcija. Tai šitie darbai, mano supratimu, nėra tas pats. Šitas padaromas greitai, o dėl valstybės tarnybos bendros koncepcijos, arba viešojo sektoriaus atlyginimų koncepcijos, mes turim pavedimą iš Valstybės valdymo komiteto ir mes tą koncepciją dabar rengiam. Bet tai nėra labai paprastas, lengvas ir greitai padaromas darbas. Mūsų programoje, Vyriausybės programoje, yra numatyta prie tos koncepcijos grįžti. Terminai ten yra 2010 metai. Dabar, kai tokia finansinė situacija, mes negalime laukti, mes turime imtis greitų priemonių.
PIRMININKAS. M.Bastys, po to – K. Masiulis. Nėra Seimo nario M. Basčio. K. Masiulis, po to – L. Sabutis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš norėčiau jūsų paklausti, ar šitie jūsų teikiami variantai jau yra suderinti ir su profsąjungomis, ir su kitomis interesų grupėmis ir panašiai?
R. PALAITIS. Ačiū už klausimą. Kaip ir sakiau pateikimo pradžioje, tai yra išdava derybų su profsąjungomis, tai yra išdava to, kad anksčiau Seimas po pateikimo nepritarė bazinio dydžio sumažinimui 10 %.
PIRMININKAS. V. P. Andriukaitis. Prašom.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamasis ministre, ar esate susipažinęs su Teisės departamento išvadomis dėl visų trijų pateiktų įstatymų? Šiuo atveju labai aiškiai pacituosiu. Teisės departamentas sako: „Tačiau tokiais atvejais įstatymų leidėjas turi išlaikyti pusiausvyrą tarp asmenų, kuriems nustatomas mažiau palankus teisinis reguliavimas, paisyti proporcingumo principo reikalavimų.“ Ir išvada: „Abejotina, ar teikiamas projektas atitinka proporcingumo reikalavimą, nes“, o po „nes“ yra 1, 2, 3 punktai. Kaip jūs pakomentuotumėte Teisės departamento išsakytą labai aiškią nuostatą dėl šių projektų atitikimo Konstitucinio Teismo nutarimui?
R. PALAITIS. Ačiū už klausimą. Į pirmą klausimo dalį atsakymas būtų toks: aš esu susipažinęs su šiomis išvadomis. Dabar bandysiu jas komentuoti. Vis dėlto Seimo kanceliarijos Teisės departamentas kelia abejones dėl proporcingumo principo reikalavimų paisymo, bet jų pateikti argumentai neįrodo, kad pažeistas minėtas principas. Šiaip yra pasakoma, kad atlyginimai negali būti mažinami daugiau, negu to reikia šiam tikslui pasiekti, t. y. finansų sistemai stabilizuoti, antra, toks mažinimas turi būti laikinas, trečia, mažinant atlyginimus, turi būti užtikrinama, kad šie asmenys galėtų tinkamai vykdyti savo funkcijas. Visi tie dalykai yra kaip ir patenkinami.
Toliau. Atlyginimai turi būti mažinami proporcingai gaunamom pajamom. Taip pat turi būti išlaikomas proporcingumas tarp atskirų asmenų, kuriems mažinamas atlyginimas, kategorijų. Taip ir yra daroma. Proporcingumo principas nereiškia, kad visiems bazinis dydis. Kaip aš sakiau, geresnis variantas būtų buvęs visiems mažinti bazinį dydį, bet čia irgi yra išlaikomas proporcingumas, tik per kategorijas. Kiekviena kategorija… Tiems visiems tarnautojams, kurie gauna tos pačios kategorijos atlyginimą, be išimties yra sumažinamas.
PIRMININKAS. Dėkoju ministrui. Jūs atsakėte į visus jums užduotus klausimus. Dėl vedimo tvarkos. Prašau, V. P. Andriukaitis.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamasis Seimo Primininke, šį kartą aš jau apeliuoju į jus ir į Statutą, į Statuto 138 straipsnio 2 dalį. Šiuo atveju noriu jau nebesiginčyti su gerbiamuoju vidaus reikalų ministru. Jo pozicija manęs neįtikino. Vis dėlto Teisės departamentas pasako aiškiai: abejotina, ar teikiamas projektas atitinka proporcingumo reikalavimus. Tuo atveju prieš teikimą būtina Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvada. (Balsai salėje) Privaloma išvada, pirmininke. Privaloma. Salėje yra Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas kolega S. Šedbaras. Aš manau, jis turėtų dabar vis dėlto pasakyti, kodėl nesiima iniciatyvos privalomai pateikti savo išvadą, ar Teisės departamento abejonės yra pagrįstos.
Todėl, pirmininke, dabar jūs privalote įvykdyti Statutą. Tokios privalomos Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvados mes tikrai turime reikalauti. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, norėčiau atkreipti dėmesį į statutinę normą, kurioje pasakyta, kad Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvada privaloma, jeigu prieštarauja. Deja, žodžio „prieštarauja“ nėra. Tai, kad yra abejotina, aš manau, galės savo nuomonę pareikšti ir Teisės ir teisėtvarkos komitetas, jeigu bus įtrauktas kaip papildomas, ir šias abejones patvirtinti arba išsklaidyti.
Gerbiamieji kolegos, dėl visų trijų, kadangi 1-5a, 1-5b ir 1-5c klausimai, 3 – už ir 3 – prieš.
Toliau posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja I. Degutienė. Sėkmės!
PIRMININKĖ (I. DEGUTIENĖ, TS-LKDF). V. P. Andriukaitis.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, dėl vedimo tvarkos. Išties Teisės departamentas negali rašyti, kad prieštarauja, nes tokią išvadą gali teikti tik Konstitucinis Teismas, todėl Teisės departamentas visada rašo, kad yra abejonė, ir pagrindžia šią abejonę. Argumentai, kad nėra tokio žodžio „prieštarauja“, yra be pagrindo. Todėl, gerbiamoji posėdžio pirmininke, aš vis dėlto dar kartą primygtinai prašau, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas pateiktų savo išvadą dėl šių projektų atitikimo Konstitucinio Teismo nutarimo reikalavimams. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamasis kolega, aš pacituosiu, kad nereikėtų ginčytis. Statuto 138 straipsnio 2 dalis: „Jeigu Teisės departamentas pateikia išvadą, kad projektas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai…“. (Balsai salėje) Aš skaitau Statutą. „…Teisės ir teisėtvarkos komitetas privalo preliminariai apsvarstyti šį projektą.“ Taigi šiandien Teisės departamento išvadoje tokios nuostatos nėra, todėl neprivaloma, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas iki pateikimo stadijos padarytų išvadą, tuo labiau kad šis klausimas šiandien buvo svarstomas ir Seniūnų sueigoje, dalyvaujant Teisės departamento direktoriui. Jis ir pasakė, kad pateikimas galimas, o toliau svarstant, jeigu po pateikimo bus pritarta, Teisės ir teisėtvarkos komitetas turėtų būti kaip papildomas komitetas. Seniūnų sueigoje mes dėl to buvome sutarę.
Dėl vedimo tvarkos – P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, noriu pasakyti ir atkreipti dėmesį į tai, ką sakė V. Andriukaitis. Raskite nors vieną Teisės departamento išvadą, kurioje kategoriškai būtų teigiama, kad projektas prieštarauja. Visada Teisės departamentas, taip pat ir Teisės ir teisėtvarkos komitetas rašo, kad galimai gali prieštarauti. Kad prieštarauja konkrečiai, nustato tik Konstitucinis Teismas. Todėl aš prašyčiau netaikyti dvejopų standartų, vis dėlto laikytis Statuto ir paskirti Teisės ir teisėtvarkos komitetą, kad pateiktų savo išvadą.
Kitas dalykas. Ką tik buvau mitinge. Žmonės prašo susitikti su premjeru A. Kubiliumi, o matau, kad jis sėdi plenarinių posėdžių salėje ir nelabai ką veikia, neturi, matyt, labai rimti darbo, todėl, manau, tikrai galėtų nueiti, susitikti su gyventojais ir pasikalbėti. Tuo labiau jis įsitikino per Europos Parlamento rinkimus, kad tauta jį tikrai labai myli ir labai mielai sutiks.
PIRMININKĖ. Aš nenorėčiau polemizuoti su Seimo nariu P. Gražuliu. Dar kartą pacituosiu, kas parašyta Statuto straipsnyje, nes jūs interpretuojate Statutą. Aš laikausi Statuto raidės. „Jeigu Teisės departamentas pateikia išvadą, kad projektas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Teisės ir teisėtvarkos komitetas privalo preliminariai apsvarstyti šį projektą.“ Dar kartą kartoju: ar negalime taikiai ir ramiai išspręsti šios problemos? Pateikimas yra padarytas. Mes apsisprendžiame po pateikimo ir tada paprašome papildomo Teisės ir teisėtvarkos komiteto padaryti išvadą. Jeigu Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstymo stadijos metu padarys išvadą…
P. GRAŽULIS (TTF). Frakcijos vardu prašome balsuoti.
PIRMININKĖ. …tai tada mes atitinkamai ir darysime ar svarstymo pertrauką, ar kokį nors procedūrinį aktą. Prašau. P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, aš frakcijos vardu prašau, kad dėl šios nuostatos, dėl to, kad pateiktų išvadą Teisės ir teisėtvarkos komitetas, Seimas apsispręstų balsuodamas.
PIRMININKĖ. Gerai. Gerbiamieji kolegos, yra pasiūlymas, kad dėl nuostatos, kurią yra parašęs Lietuvos Respublikos Seimo Teisės departamentas, reikia apsispręsti balsuojant, ar mes pirmiausia kreipiamės į Teisės ir teisėtvarkos komitetą, kad jis pateiktų išvadą dėl šio projekto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Taigi, gerbiamieji kolegos, dėmesio! Labai daug stovi už savo darbo vietų, kviečiu užimti savo darbo vietas ir balsuoti. Kas už tai, kas manote, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas preliminariai turi apsvarstyti teikiamus tris projektus, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 96 Seimo nariai. Už – 58, prieš – 6, susilaikė 32. Taigi turime prašyti Teisės ir teisėtvarkos komitetą preliminariai apsvarstyti projektus Nr. XIP-874, Nr. XIP-875 ir Nr. XIP-876. Pateikimo procedūra yra stabdoma.
Dėl vedimo tvarkos – S. Pečeliūnas. Prašau.
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ne dėl vedimo tvarkos, bet dėl esmės. Gerbiamoji pirmininke, jūs citavote mūsų Statutą dėl to, ką ir kaip, jeigu konstatuoja Teisės departamentas, ką mes toliau darome. Manau, kad mūsų Statute ši vieta yra suformuluota nekorektiškai, ten trūksta vieno žodžio, jeigu Teisės departamentas konstatuoja, kad tas ar tas dalykas galimai prieštarauja Konstitucijai. Teisės departamentas negali konstatuoti prieštaravimo Konstitucijai, tą gali konstatuoti Konstitucinis Teismas. Mes turime sudarę grupę, kuri peržiūri Statutą. Paprašykime jos, kad ir šitą vietą redakciškai pakoreguotų, nes dabar jinai yra tiesiog nei teisiškai, nei kitaip tiesiog nekorektiška. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, aš frakcijos vardu prašau pakartoti balsavimą šiuo klausimu, nes tikrai ir aš, ir aplink esantys kolegos šitą siūlymą supratome kitaip, kad tokios išvados prašoma prieš svarstymo stadiją, neprašant pateikimo pertraukos. Tai taip balsavo ir L. Sabutis labai energingai agitavo, kad prieš svarstymą tikrai reikia žinoti, todėl mūsų frakcijos nariai vienas kitas balsavo, kad tokios išvados tikrai reikia prieš svarstymą, o jūs dabar pasakėte, kad stabdomas pateikimas. Tai visai kas kita. Aš prašau balsuoti iš naujo. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamasis Jurgi, antradienį mes įstatymu uždraudėme gaudyti varnas, tai negaudykite. (Balsai, juokas salėje)
PIRMININKĖ. Gerbiamasis R. Šukys, vicepirmininkas.
R. ŠUKYS (LCSF).Gerbiamoji posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, aš irgi galiu pritarti J. Razmai, kad irgi balsavau tikėdamasis, kad po to, po teikimo balsuosime ir kaip papildomas komitetas svarstys Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Aš noriu nuraminti, gerbiamieji kolegos, galiu pasakyti tik savo nuomonę, tokio rimto ypatingo prieštaravimo aš nematau, nes aukščiausios kategorijos, kuriems yra nustatyti ir mažinami koeficientai, gauna priedus už klases, paprastai pirmą, antrą klasę, kur yra dideli priedai. Tai savaime nustato disproporcijas ir šiuo atveju mažinant koeficientus tos proporcijos yra kaip tik atkuriamos. Galimas ir toks argumentas, bet mes apie tai padiskutuosime svarstydami kaip papildomame komitete. Prašau perbalsuoti dėl šito, ką mes balsavome. Dabar balsuoti dėl pateikimo, o po to balsuoti dėl papildomo komiteto – Teisės ir teisėtvarkos komiteto. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Gerbiamasis A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Labai ačiū. Gerbiamieji kolegos, visai neseniai mes prašėme perbalsuoti dėl dviejų balsų skirtumo ir jūs pasakėte, kad akivaizdus skirtumas – du balsai ir jokio antro balsavimo negali būti. Šiuo atveju skirtumas yra trisdešimt balsų. Todėl siūlyčiau tęsti posėdį. Pirmininkė pasakė, kas įvyko. Jeigu nieko rimto nėra, nes tai teigia net rimtas teisininkas R. Šukys, kuris buvo ministru, tai susirinks Teisės ir teisėtvarkos komitetas, priims išvadą ir viskas važiuos toliau. Kokia problema tada? Ar jūsų planai truputį kitokie? (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, dvi frakcijos turi teisę prašyti perbalsuoti, šiuo atveju frakcija… (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, pagal Statutą aš turiu teisę priimti sprendimą. Aš išklausiau abiejų frakcijų, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų seniūno J. Razmos, išklausiau Seimo vicepirmininko ir Liberalų centro frakcijos atstovo R. Šukio, jie frakcijos vardu prašė perbalsuoti. Tai yra dviejų frakcijų prašymas. Todėl kviečiu susikaupti ir iš naujo balsuoti, tada dar kartą paaiškinu, gal neaiškiai išaiškinau pirmąjį balsavimą. Iš tiesų šiuo metu įvyko trijų įstatymų pateikimas, pagal tai, kokia yra Teisės departamento išvada, kairioji pusė, arba mūsų opozicija, ir sako, kad negalima pateikti, kadangi galimai prieštarauja Konstitucijai. Taip nėra parašyta Teisės departamento išvadoje, todėl aš tris kartus citavau Statutą, tačiau tada paprašėte balsuoti dėl to, kad pateikimo stadijoje būtų sustabdytas pateikimas ir iš pradžių būtų kreiptasi į Teisės ir teisėtvarkos komitetą, ir tik po to būtų pabaigta pateikimo procedūra. Taigi dar kartą kviečiu: kas už tai, kad dėl trijų projektų kreiptumės į Teisės ir teisėtvarkos komitetą išvados, po to tęstume ir pabaigtume pateikimo procedūrą, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikot.
Balsavo 98 Seimo nariai. Už – 36, prieš – 32, susilaikė 30. Taigi šiuo metu į Teisės ir teisėtvarkos komitetą kreiptis nereikia. Taip nusprendė Seimas.
Tačiau, jeigu po pateikimo bus pritarta visiems trims projektams, jūs galėsite siūlyti Teisės ir teisėtvarkos komitetą, kaip papildomą komitetą, analizuojant visus šiuos tris klausimus. Ar dabar… (Šurmulys salėje) Aš prašyčiau netriukšmauti, nes paskui negirdite, kas vyksta Seime. Ar mes galime dėl visų trijų projektų iš karto kalbėti, ar dėl kiekvieno atskirai po vieną? Vienas – už, vienas – prieš. Dėl visų trijų. O balsuosime atskirai už kiekvieną. (Balsai salėje) Taip. Labai nerimauja J. Sabatauskas. Prašau.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Gerbiamoji pirmininke, aš atsistojau prie mikrofono daug anksčiau, negu jūs priėmėte sprendimą, kad nebus pasisakymų. Norėjau pateikti oficialią informaciją, kurią šiandien Teisės ir teisėtvarkos komitetas savo posėdyje priėmė, kad rytoj bus svarstomi šie projektai. Kodėl jūs nesuteikėte man žodžio prieš tai? Nebūtų reikėję antrojo balsavimo.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis kolega, man atrodo, jūs varnas gaudote. (Juokas salėje) Gerbiamasis A. Šedžius.
A. ŠEDŽIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Tai iš tiesų frakcijos prašymas, Tėvynės sąjungos-Krikščionių demokratų frakcijos seniūno prašymas buvo visiškai prieštaraujantis Seimo statutui, nes Seimo statutas aiškiai sako, kad agitacija balsavimo metu yra draudžiama. O buvo įvardinta, kad vienas iš frakcijos narių vykdė agitaciją ir frakcijos nariai neteisingai suprato. Prašom paskaityti Statutą.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, tęsiame posėdį. Dėl visų trijų įstatymų projektų Nr. XIP-874, Nr. XIP-875 ir Nr. XIP-876 už – R. Šukys.
R. ŠUKYS (LCSF). Dėkoju, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, vis dėlto susikaupkime ir iš tiesų atsakingai balsuokime ir kalbėkime čia, Seimo salėje. Visiems Lietuvos žmonėms šiandien labai sunku. Mes priiminėjame iš tiesų daugelį nepopuliarių sprendimų, svarstysime ir motinystės atostogų, pašalpų ir išmokų klausimus. Matyt, dar ne kartą reikės svarstyti daug kitų nepopuliarių sprendimų dėl mokestinių įstatymų keitimų, todėl manau, kad tikrai tokių mūsų ginčų žmonės nenori, kada galima išėjus už salės išgirsti argumentą: ar ne jūs, gerbiamieji kolegos, rūpinatės savo sumažėsiančiais atlyginimais, ministrų ir kitų valstybės aukštų tarnautojų.
Dar kartą noriu priminti, komitetas, kaip papildomas komitetas, apsvarstys visus iškeltus abejotinus klausimus. Tačiau aš jau šiandien galiu pasakyti, dar kartą pakartoti, kad aukštesnių kategorijų valstybės tarnautojams, nors koeficientai nustatyti, iš tiesų jie neproporcingai dabar mažinami, tačiau žinokite, kad priedai už klases, kitokie priedai tas proporcijas jau yra iškreipę. Tai kaip tik galbūt per tuos koeficientus dabar mes atkursime tam tikras proporcijas. Ir mažinimas iš tiesų bus proporcingesnis mažinant tokiu principu, negu kaip galima iš pirmo žvilgsnio įsivaizduoti, kad sumažinimas visiems vienodu procentu yra teisingesnis ir proporcingesnis. Jeigu reikės, mes ginsime Konstituciniame Teisme tą poziciją. Tikrai skaičiuosime, suskaičiuosime kiekvieną centą, kiekvieną pareigūną pagal kategoriją, koks atlyginimas ir kiek sumažėjo.
Siūlau pritarti po pateikimo ir dirbti toliau, diskutuoti komitetuose.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Prieš – K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų keista, kai toks protingas ir patyręs Seimo narys pradeda pasakoti apie tai, kad mes rūpinamės savo atlyginimais. Gal kas nors ir įpratęs tą daryti. Kai Seimo Pirmininkas siūlė juos sumažinti 50 %, reikia pažiūrėti, kas balsavo už tuos 50 %, ir nekalbėti be reikalo.
O dabar mes iš tikrųjų rūpinamės tais valstybės tarnautojais, kurie gauna nedidelius atlyginimus. Mes rūpinamės, kaip jie toliau gyvens. Todėl jeigu yra abejonių dėl šito pateikto įstatymo konstitucingumo, tai jas reikia išsklaidyti. Čia yra labai paprasti dalykai. Nesuprantu, kur čia lėkti dabar nuogu užpakaliu į dilgėles. Ar per dvi dienas kas nors pasikeis, ar bus kas nors kitaip? Jeigu jūs nesugebate susitvarkyti su ekonomika, tai nei per dvi, nei per penkias dienas nesutvarkysite. Ir jeigu rodote savo nesugebėjimą tai daryti, tai jums šito nesugebėjimo niekas nepakeis.
Todėl manau, kad kaip tik reikėtų viską labai sąžiningai apsvarstyti ir padaryti, kad paskui neliktų jokios bėdos ir kad nereikėtų, kaip jau vieną kartą buvo, grąžinti ir pensijas, ir atlyginimus tiems, iš kurių buvo neteisėtai nusavinta. Jūs tą irgi labai puikiai atsimenate. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKĖ. Prieš – A. Šedžius.
A. ŠEDŽIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad iš tiesų reikėtų balsuoti prieš šį įstatymo projektą, nes atlyginimų sumažinimas jėgos struktūroms, tokioms kaip Specialiųjų tyrimų tarnyba, jos pareigūnams, Valstybės saugumo departamentas, tikrai nepagerins situacijos nei korupcijos srity, nei dėl korupcijos, nei valstybės nacionalinio saugumo klausimu. Tikrai yra prioritetinės sritys. Lietuva, kaip žinome, yra pasirašiusi ir tarptautines sutartis, kurios įpareigoja jų laikytis. Iš tiesų, kas susiję su jėgos struktūromis, taupymas būtų visiškai nelogiškas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Prieš – A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš manau, kad iš mūsų žmonės pirmiausia laukia, kad jiems būtų lengviau, o ne kad būtų sunkiau, nesvarbu, kur jie dirba: ar privačioje įmonėje, ar valstybės tarnyboje, ar net Valstybės saugumo departamente. Tai šiuo atveju visais sprendimais daroma tik blogiau. Akivaizdu, net procesiškai daroma viskas, kad šitas paketas pereitų kuo greičiau, kad net pagrindinis komitetas, kuris užsiima tokiais reikalais, Socialinių reikalų ir darbo komitetas, šito nesvarstytų, nes jau antradienį bus posėdis, artimiausias komiteto posėdis tik trečiadienį, tai apie kokius papildomus svarstymus galim kalbėti? Viskas suplanuota labai darniai, sklandžiai, kad dar kartą būtų apiplėšta dalis Lietuvos žmonių. Ir po to aimanuoti, kad nesurenkame gyventojų pajamų mokesčio, kad nesurenkame „Sodros“ mokesčio, kad nesurenkame Sveikatos draudimo fondo lėšų – šitie sprendimai ir veda link to.
Pirmiausia, aš manau, šitie sprendimai (…) krūvą darbų Konstituciniam Teismui ir tradiciškai, noriu pasakyti, konservatoriai užkraus prievolę kitai Vyriausybei grąžinti neteisėtai nusavintas lėšas. Aš tikrai tuo tikiu, nes teko dalyvauti ir ponui R. Šukiui, ir man ne viename Konstituciniame Teisme, ir skiriu, kas yra lygiateisiškumo principo pažeidimas, proporcingumo. Nesvarbu, kad manipuliuojama mūsų Statute įrašytomis nuostatomis, kad nebūtina svarstyti, o gal neparašė, bet turbūt daugelis ir dešinėje sėdinčių, kurie ne pirmą kadenciją čia sėdi, aiškiai supranta, kad daro blogai. Tai kodėl tai darote akivaizdžiai ir užkraunate naštą kitiems seimams ir kitoms vyriausybėms?
Todėl kategoriškai pasisakau prieš šituos įstatymus.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Už – A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamasis Algirdai, gerbiamasis kolega, aš tiesiog klausausi ir galvoju: pats esi rimtas žmogus, daug dirbęs socialinių reikalų srityse ir žinai, ką mes paveldėjome ir iš jūsų, ir apskritai kokią situaciją pasaulis sukūrė. Žinai, kokios bėdos iš tikrųjų yra susiklosčiusios ir kad jas reikia spręsti. 13 mlrd. Lt deficitas kitais metais, jeigu mes nesiimtume priemonių tai spręsti, reikštų, kad paprasčiausiai artimiausiu metu negalėtume mokėti nei atlyginimų, nei pensijų, nes negalėtume pasiskolinti. Ką jūs siūlote? Aš tik girdžiu: prieštaraujame, prieštaraujame ir prieštaraujame. Jeigu pasiūlote, tai pasiūlote vienintelį dalyką – progresinius mokesčius, kuriuos patys turėjote galimybę 8 metus įgyvendinti (nieko nepadarėte) ir kurie nieko neišsprendžia, nes reikia ieškoti galimybių, kaip sumažinti deficitą tarp 4 ir 5 mlrd. Lt. Ką jūs siūlote?
Aš esu nustebęs, kad sėdžiu su profsąjungom ir kalbuosi kur kas konstruktyviau, ir pasiekėme aiškų supratimą, matau, kad žmonės tikrai supranta, kokios problemos susiklosčiusios, negu čia klausydamas jūsų išvedžiojimų, kažkokių procedūrinių kabinėjimųsi. Atrodo, kad gyvename visiškai ne Lietuvoje, kad ne tos problemos čia yra.
Gerbiamasis Algirdai, aš į jus žiūriu. Aš suprantu, yra jaunas Šedžius, kuris čia nori pasirodyti, bet jūs, ką jūs norite parodyti, kad jūs norite įrodyti, kad nematote problemų? Tai aš nesuprantu, ar tikrai tą reikia jums įrodinėti.
PIRMININKĖ. Dėl vedimo tvarkos V. P. Andriukaitis.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Aš tikrai norėčiau dėl vedimo tvarkos kalbėti. Jeigu gerbiamasis A. Kubilius nori polemizuoti dėl problemų, ką reikia daryti, tai turėtų būti daroma arba per Vyriausybės valandą, arba paskelbus atskirą diskusiją Seimo posėdyje. Tuomet, kolega Andriau, aš galėčiau tamstai išsakyti mažiausiai 15 priemonių, kurias reikia naudoti. Tie kolegos, kurie bando juoktis, tegul pasiskaito tuos priemonių paketus, kurie yra labai aiškiai parašyti.
O kada kalbame apie įstatymų reikalus, tai, kolegos, dabar aiškiai davėte priesaiką laikytis Konstitucijos ir labai aiškiai turite suprasti, kad už priesaiką atsakote lygiai vienodai. Nesiūlykite tokių žingsnių, kurie kertasi su bet kokia teisine logika.
PIRMININKĖ. A. Šedžius.
A. ŠEDŽIUS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Kadangi gerbiamasis premjeras paminėjo mano pavardę, tai aš noriu atsakyti, kad jaunystė yra ne yda ir žmonės visada su viltimi žvelgia į želmenis, o ne į ražienas. (Plojimai)
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, tokia lyrine gaida pabaigus kviečiu balsuoti.
Dėmesio! Įstatymo projektas Nr. XIP-874. Kas už tai, kad po pateikimo būtų pritarta Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 100 Seimo narių. Už – 61, prieš – 20, susilaikė 19. Po pateikimo įstatymo projektui Nr. XIP-874 pritarta. Pagrindinis komitetas siūlomas Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, papildomas – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Ir Vyriausybė siūlo svarstyti ypatingos skubos tvarka. Ar galime bendru sutarimu pritarti? Prašom. R. Šukys.
R. ŠUKYS (LCSF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, mes lyg ir buvome sutarę, kad papildomu skirsime Teisės ir teisėtvarkos komitetą, kad būtų įvertintos čia, salėje, keltos abejonės. Manau, kad galima bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Taip, bendru sutarimu Teisės ir teisėtvarkos komitetas – papildomas komitetas. Dėkoju.
Gerbiamieji kolegos, kviečiu balsuoti, ar pritariame po pateikimo Specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 30 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIP-875. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 94 Seimo nariai. Už – 55, prieš – 18, susilaikė 21. Po pateikimo įstatymo projektui Nr. XIP-875 yra pritarta. Pagrindinis komitetas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, papildomi komitetai – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas ir Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Vyriausybė siūlo svarstyti šį projektą ypatingos skubos tvarka. Ar galime bendru sutarimu pritarti? Dėkoju. (Balsai salėje) Tai jau balsavome? Nepritariate ypatingai skubai. Gerai, balsuojame. Kas už tai, kad… Dėmesio! Kas už tai, kad šį projektą Nr. XIP-875, Vyriausybės siūlymu, svarstytume ypatingos skubos tvarka, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 90 Seimo narių. Už – 57, prieš – 15, susilaikė 18. Yra pritarta Vyriausybės siūlymui svarstyti ypatingos skubos tvarka.
Valstybės saugumo departamento statuto 43 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-876. Kas už šį projektą, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 86 Seimo nariai. Už – 53, prieš – 15, susilaikė 18. Po pateikimo įstatymo projektui Nr. XIP- 876 pritarta. Pagrindinis komitetas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, papildomi komitetai – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas ir Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Vyriausybė siūlo svarstyti ypatingos skubos tvarka. Galime bendru sutarimu pritarti? (Balsai salėje) Galime. Dėkoju, pritarta.
Gerbiamieji kolegos, dabar prasideda Vyriausybės valanda. Pagal darbotvarkę vėluojame 10 min. Vyriausybės kabineto narius gerbiamuosius ministrus prašau užimti Vyriausybei skirtas vietas, o Seimo narius registruotis ir pasiruošti užduoti klausimus Vyriausybės atstovams. Pirmasis klausia opozicijos lyderis V. Mazuronis. Jam pagal Statutą yra suteikiama galimybė užduoti du klausimus. Prašau, Valentinai.
V. MAZURONIS (TTF). Labai ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Kadangi mano abu klausimai bus ponui premjerui, tai aš palauksiu, kol jis atsisės ramiai, kad gerai išgirstų klausimų esmę.
Pone premjere, jūs puikiai žinote, kad Europos Komisija gegužės mėnesio 19 d. pateikė papildomą prašymą dėl būtinos informacijos suteikimo apie LEO LT kūrimo sandorį. Iš tiesų tarp Komisijos užduotų klausimų yra labai svarbių klausimų, pradedama tuo, dėl ko Lietuva nutarė steigti LT ir dėl ko būtent privatus investuotojas „NDX energija“ buvo pasirinktas, prašoma pagrįsti, ar atitinka įnešto turto dalis valstybės įnašą, lygiai kaip prašoma atsakyti į klausimus dėl VST privatizavimo, jo pasirinkimo metodų ir t. t. Jūs žinote, kad Europos Komisija laukė atsakymų iki birželio 16 d. Kadangi laikas jau pasibaigęs, pone premjere, noriu paklausti. Kodėl atsakymai Europos Komisijai iki šiol neišsiųsti, ir ne tik atsakymai, o neperduodami visi šių sandorių dokumentai, kai tuo metu samdomi advokatai, kad parengtų kažkokį „apvalų“ atsakymą? Kodėl jūs savo frakcijos nariams teigėte (o gal ir melavote?), kad nusiuntus šiuos dokumentus Europos Komisija greičiausiai nubaus Lietuvos valstybę, o ne privačius investuotojus, nors būtent jie pasikėsino į mūsų valstybės turtą?
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamasis opozicijos lyderi, jūs suprantate, kad, be abejo, geriausiai į tokius klausimus galėtų atsakyti buvusi Vyriausybė.
V. MAZURONIS (TTF). Čia naujai Vyriausybei išsiųstas prašymas.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Minutėlę, jeigu galiu, pabaigsiu atsakyti. Mums, be abejo, yra gana sudėtinga atsakyti į klausimus, kurie keliami, pavyzdžiui, dėl VST privatizavimo motyvų arba kodėl buvo pasirinktas vienoks ar kitoks LEO LT kūrimo modelis. Bet atsakymai yra rengiami nustatyta tvarka ir jie bus pateikti. Visiškai akivaizdu, kad, be abejo, turi būti parengti objektyvūs atsakymai, jie turi būti parengti kruopščiai ir galvojant apie mūsų valstybės interesus ir visuomenės interesus. Klausimai tikrai yra gana, kaip pasakyti, principingi ir verti dėmesio. Todėl tikiuosi, kad net ir nepaisydami to, kaip Europos Komisija toliau svarstys mūsų atsakymus ir tuos paklausimus, kuriuos ji yra gavusi turbūt iš Europos parlamentarų, mes tą problemą, LEO LT palikimo problemą, turime spręsti čia, Seime, ir Vyriausybėje, visi kartu, ir rasti tokius sprendimus, kurie nepaliktų jokių abejonių nei Europos Komisijai, nei mūsų didžiai daliai visuomenės ir kurie netrukdytų mums toliau įgyvendinti svarbiausius energetikos projektus. Čia aš tikiuosi iš tikrųjų bendro supratimo ir bendro sutarimo ir paieškos tokių sprendimų nebūtinai kokiuose nors mitinguose ar piketuose, nors tai irgi yra teisėta, bet iš tikrųjų dirbant čia, Seime, ir svarstant visų pirma Seimui pateiktą įstatymą.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis Mazuroni, jūs dar vieną klausimą turite užduoti.
V. MAZURONIS (TTF). Labai ačiū. Pone premjere, iš jūsų atsakymo aš visiškai nesupratau, kodėl jūs vengiate ir nepateikiate Europos Komisijai tų konkrečių dokumentų sandorių, pagal kuriuos jie patys atsirinktų, kas gerai, kas blogai, o kuriate ginančius ir išsisukinėjančius tekstus.
Antras mano klausimas būtų. Pone premjere, jūs esate tikrai ir Vyriausybės lyderis, ir pozicijos lyderis, aš manau, kad jūsų žodžiai turėtų būti ir vyriški, ir tvirti, nes jūsų žodžiais turi tikėti Lietuvos piliečiai, Lietuvos tauta. Noriu priminti, kad gegužės mėnesį kalbėdamas Tėvynės sąjungos-Krikščionių demokratų partijos tarybos posėdy jūs paraginot kolegas kas rytą ir kas dieną kartoti mantrą, kad Vyriausybė (cituoju) „neketina devalvuoti lito, tikrai neplanuoja kreiptis į Tarptautinį valiutos fondą ir nežada mažinti pensijų“. Dabar jūs jau tvirtinate, kad bloga „Sodros“ padėtis verčia mažinti pensijas, kalbate apie 9–10 %, kartu didindami mokesčius iš esmės žlugdote ekonominę padėtį. Mano klausimas būtų toks: ar galima tikėti taip nuomonę keičiančiu ir žmones atvirai apgaudinėjančiu premjeru?
Pone premjere, kada jūsų vadovaujama Vyriausybė pateiks Seimui ir iš tikrųjų imsis vykdyti realų ekonomikos gaivinimo, krizės įveikimo planą nustodami laikas nuo laiko apiplėšinėti tai vaikus, tai pensininkus, tai priimdami įstatymus, žlugdančius mūsų valstybės ekonomiką. Kokią mantrą jūs siūlote skaityti šiandien Lietuvos piliečiams, kad nebūtų devalvuotas litas?
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamasis opozicijos lyderi, čia ne mitingas. Čia Seimas. Tą atsiminkit. Antras dalykas, reaguosiu į pradinę jūsų klausimo dalį. Aš asmeniškai nekuriu jokių atsakymų Europos Komisijai. Atsakyti Europos Komisijai yra pavesta atitinkamoms ministerijoms ir tą atsakymą jos pateiks taip, kaip tai yra numatyta visuose reikalinguose teisės aktuose.
Dabar antras klausimas dėl ekonominės ir finansinės situacijos ir kaip turime į ją reaguoti. Aš raginčiau jus, kaip opozicijos lyderį, pasimokyti iš pensininkų organizacijos „Bočių“, su kuria vakar susitikom, pasimokyti iš tų profsąjungų, su kuriom dirbam kasdieną ir kurios iš tikrųjų daug konstruktyviau mato visą situaciją, problemas, kurios kyla Lietuvoje, kaip gali atrodyti kitų metų finansinė padėtis ir kaip į tai reikia reaguoti. Tikrai į tai reikia reaguoti ne garsiomis kalbomis, o rimtais žingsniais. Aš raginu iš tikrųjų ir opoziciją prisidėti prie tų bendrų pastangų ieškoti tinkamų sprendimų. Jeigu reikia, tikrai kartu su ministrais esam pasiruošę ateiti, susitikti, kalbėtis dėl to plano, dėl nacionalinio susitarimo, kurį dabar kartu svarstome su profesinėm sąjungom.
Gerbiamasis opozicijos lyderi, galėtume su jumis praleisti nemažai laiko, kad išaiškintume, jog ekonominė ir finansinė situacija nuo metų pradžios iš tikrųjų pastoviai blogėjo, kaip atrodė situacija praeitų metų gruodžio mėnesį, jinai daug prasčiau pradėjo atrodyti kovo mėnesį. O kovo mėnesį, palyginti su dabar, vėl galim pasakyti, kad dabar mes matom dar aiškiau tas problemas, kokios kyla. Todėl ir mūsų veiksmai buvo adekvatus reagavimas į situaciją ir į tai, kaip jinai vis aiškiau matyti. Iš tikrųjų aš suprantu, kad jūs, matyt, esate žymiai geresnis finansų specialistas negu Tarptautinis valiutos fondas ar Europos Komisija, kurie mūsų veiksmus per pirmąjį metų pusmetį vertina kaip labai protingus ir išmintingus. Kai jūs užimsite Europos Komisijos Prezidento postą ar Tarptautinio valiutos fondo prezidento postą, manau, tada vertinimai mūsų veiksmų pasikeis. Bet dabar mes turime vertinimus, kuriais remiamės ir pagal kuriuos planuojam ir toliau savo veiklą. Galite prisidėti prie Lietuvos problemų sprendimo arba galite likti tiktai laikinu opozicijos lyderiu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia Socialdemokratų frakcijos vardu frakcijos seniūnas A. Butkevičius, ruošiasi… nematau Darbo partijos frakcijos seniūno. K. Daukšys ruošiasi.
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Mano klausimas būtų Ministrui Pirmininkui ir gal dar papildys finansų ministrė. Aišku, mes kalbam, kad ekonominė ir finansinė situacija blogėja, bet aš manau, kad viena iš tokių priemonių, kuri gali ekonomiką paskatinti, tai Europos Sąjungos lėšų įsisavinimas laiku. Birželio mėnesio viduryje buvo įsisavinta tik truputį daugiau kaip 10 %. Tai kokios yra vis dėlto priežastys? Nes čia tai yra viena iš ekonomikos skatinimo priemonių, garantija darbo vietų, garantija žmonėms pajamų, o valstybei sugrįžta mokesčiai. Aš manau, čia reikėtų labai stipriai susirūpinti, aš šitą procesą seksiu iki galo. Bet norėčiau išgirsti priežastis.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, jūs žinote, kokią situaciją mes paveldėjom. Šiais metais… (Balsai salėje) Minutėlę, minutėlę. Šiais metais teoriškai įsisavinti Europos Sąjungos paramos būtų buvę galima turbūt apie 8 mlrd. Lt. Tuo tarpu parengtų projektų, kuriuos realiai būtų galima panaudoti tam, kad būtų pinigai paimti, o jūs žinot, kad pinigai nėra taip sau paimami iš oro ir padedami kur nors sau į seifuką patogiai iš Europos Sąjungos iždo, tai turi turėti projektus. Parengtų projektų, pagal kuriuos būtų galima pasiimti tuos pinigus, buvo tiktai 2 mlrd. su trupučiu suma. Štai kur visa problema. Tai iš tikrųjų tai, ką mes planuojam, vėl kviečiu kartu prisidėti. Ekonomikos skatinimo planas, kurio apimtis iki 5 mlrd. su daugiabučių namų renovacija, su kreditų, specialiu kreditavimo fondu – visa tai skirta tam, kad kiek galima greičiau ir daugiau pinigų mes galėtume panaudoti. Visiškai sutinku, kad yra atskirų sričių, kur galima siekti ir daugiau pažangos, ir jūsų pastabos yra labai vertingos, bet gal finansų ministrė dar pridurs.
I. ŠIMONYTĖ. Ačiū, Pirmininke. Tiesiog galėčiau pasakyti tiek. Manau, kad tie skaičiai turėtų gana sparčiai pagerėti, kai tiktai bus pabaigti kai kurie procesai, kurie yra susiję su Ūkio ministerijos priemonėmis. Tai, ką sakė Ministras Pirmininkas dėl to, kad visą laiką juk periodo pradžioje ir … periodo pradžioje ne taip paprasta buvo su tuo Europos Sąjungos lėšų įsisavinimu. Bet aš visiškai pritarčiau, kad tai yra vieninteliai pinigai, kurie yra nedeficitiniai pinigai, kuriuos mes galim įlieti į ūkį, ir todėl jų įsisavinimui turėsime skirti pagrindinį prioritetą.
D. KREIVYS. Pagrindinė masė pinigų vis dėlto bus į metų pabaigą. Pati proceso vadyba yra pakankamai griežta. Kas mėnesį skatinimo plano procesas yra aptariamas pas premjerą. Tos ministerijos, kurios atsilieka nuo vykdymo, mes norim šiais metais, kaip minėjo premjeras, į ekonomiką įlieti per 5 mlrd. Lt, imasi priemonių, kad tie pinigai patektų į rinką. Aš manau, kad tie pinigai pateks.
PIRMININKĖ. Norit patikslinti? Prašau, bet tik trumpai. Tuojau.
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Pirmiausia aš norėčiau, kad informacija būtų teikiama ta, kokia yra iš tikrųjų. 2004–2006 m. Europos Sąjungos lėšos buvo įsisavintos beveik šimtu procentų. Prašau neskleisti dezinformacijos. O ministrų nekompetentingumas parodo, kad jie arba nevaldo tikros informacijos, arba jie tiesiog užimdami tas pareigas nesugeba įsigilinti į tuos dalykus.
PIRMININKĖ. Ministras D. Kreivys kelia ranką, dar nori atsakyti.
D. KREIVYS. Trumpą repliką. Noriu pasakyti, kad per 2007 m. iš 2013 metų perspektyvos buvo įsisavinta mažiau nei 7 % visų lėšų – per dvejus metus. Mums likę ketveri metai įsisavinti beveik 95 %. Tai ne mano ministerijos, o bendrai lėšų, skirtų Lietuvai.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, gal po Vyriausybės valandos visi susirinkit ir išsiaiškinkit, kaip čia iš tikrųjų yra. Klausia Darbo partijos frakcijos vardu K. Daukšys. Ruošiasi A. Mazuronis.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Premjerui leisim pailsėti. Aš ūkio ministro noriu paklausti. Gerbdamas jūsų tą inovatyvų matymą ir stengimąsi verslui duoti kuo daugiau pinigų, norėčiau vis dėlto sužinoti, kas trukdo dabar ir kodėl verslas tų pinigų negauna? Ne paskirtų pinigų, bet konkrečiai panaudotų. Gal jūs galėtumėte pasakyti, kiek šiandien verslas panaudojo pinigų pagal atskiras sritis ir kada bus tie pinigai, 5 mlrd., panaudoti?
D. KREIVYS. Ačiū už klausimą. Galiu pasakyti tiek, kad (…) kreditavimas, paskolų jau yra išduota apie 40 mln. Lt. Faktiškai juda pagal susitarimą su bankais, ir bankai vykdo savo įsipareigojimus. Kreditai ir garantijos taip pat juda. Mes turime INVEGOS garantijų išdavę apie 240 mln. Paskolų palūkanų kompensavimas taip pat juda. Turime vienintelę problemą šiandien – tai dėl Europos investicijų fondo sutarčių su lietuviškais bankais. Europos investicijų fondas vėluoja pasirašyti. Šiandien mes turime pokalbį su Europos investicijų fondo valdybos pirmininko pavaduotoja, turime labai griežtą pokalbį. Mes tikimės, kad per artimiausią savaitę tos sutartys bus pasirašytos. Mums jau buvo pažadėta, kad sutartys bus pasirašytos iki mėnesio galo. Aš asmeniškai, susitikęs su bankų vadovais, juos spartinau, tačiau vėluoja Europos investicijų fondas. Bet aš tikiuosi, kad per artimiausias savaites bus pasirašyta. Ir pinigai, milijardas iš mūsų pusės ir milijardas iš bankų pusės, t. y. 2 mlrd., pajudės.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, tikrai norėčiau, kad patikslinimų nebūtų. Klausimus formuluokite taip, kad ministrai suprastų, kaip atsakyti. Labai trumpai, nes kiti irgi nori klausti.
K. DAUKŠYS (DPF). Gerbiamasis ministre, kaip aš atsimenu, 240 INVEGOS mln. tai čia jau yra sena daina. Kai aš buvau ministru, jie dar buvo. Matyt, tų kitokių garantijų nėra. Verslas dabar gavo 40 mln. iš tikrųjų. O kaip su (…), ten jūs irgi esate skyrę pinigų, man atrodo, 1 mlrd. 300 mln. Ar tas juda nors kiek, kaip yra?
D. KREIVYS. Kaip esu minėjęs, kad smulkūs kreditai, 175 tūkst. Lt ir 350 tūkst. Lt apimties programa juda visos apimties. Didesni kreditai (turėjo būti pasirašytos sutartys su bankais iki birželio mėn. galo) vėluoja dvi savaites, šiandien vėluoja 10 dienų, bet mes dedame visas pastangas, kad EIF'as įvykdytų savo įsipareigojimus. Dėl INVEGOS garantijų apimčių – jos yra kasmet peržiūrimos. Mes šiais metais skyrėme papildomai per 120 mln. Lt garantijoms. Rengiamės skirti, kadangi garantijos yra paklausios, dar 100 mln.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia A. Mazuronis, ruošiasi A. Baura.
A. MAZURONIS (TTF). Labai dėkui. Kadangi premjeras jau pailsėjo, tai galbūt aš jo paklausiu. Gerbiamasis premjere, norėčiau šiek tiek pasidalinti patirtimi su jumis iš vakar vykusio Audito komiteto posėdžio, kuriame dalyvavo energetikos ministras ir kuriame buvo svarstoma labai svarbi Valstybės kontrolės ataskaita apie daugybinius ir šiurkščius pažeidimus, naujiems vartotojams prisijungiant prie elektros tinklų, ir apie skirstomųjų tinklų vykdomą įkainių politiką. Kai buvo ministro paklausta labai konkrečių paprastų klausimų, atsakymas buvo, na, nežinau, gal man kaip jaunam, nepatyrusiam Seimo nariui tik pasirodė šiek tiek šokiruojantis. Ministras pasakė, kad šiuo metu jis gali atsakyti tik į klausimus, susijusius su LEO LT, nes šiuo metu jis yra įsigilinęs tik į šią temą, ir nukreipė į viceministrą, kuris taip pat tik gūžčiojo pečiais ir negalėjo atsakyti dėl labai konkrečios ataskaitos, dėl kurios klausimai buvo išsiųsti iš anksto.
Klausimas labai paprastas. Ar tie papildomi 70 etatų, kurių reikia Energetikos ministerijai, nėra susiję su tokiu gana siauru pareigūnų kuruojamų klausimų pasiskirstymu? Jeigu ministras gali atsakyti tik į klausimus apie LEO LT šiandien, kai yra daugybė kitų energetinių klausimų, kurie yra ne ką mažiau svarbūs, jeigu tokia praktika šiuo metu yra taikoma Vyriausybėje, tai jūs galbūt galėtumėte patikslinti, į kokį ministrą, pavyzdžiui, į žemės ūkio ministrą gal galima kreiptis tik pieno supirkimo kainų klausimais arba į švietimo ministrą…
PIRMININKĖ. Kolega, laikas!
A. MAZURONIS (TTF). …tik profesinio rengimo klausimais, ar į kultūros – tik kostiumų įsigijimo, pavyzdžiui?
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Jeigu jūs nežinote, kuriais klausimais kreiptis į kurį ministrą, galite kreiptis į mane, aš jums nurodysiu. Jeigu jums neaišku, kaip kreiptis, paskaitykite Statutą ir Vyriausybės įstatymą.
PIRMININKĖ. Klausia A. Baura. Ruošiasi V. M. Čigriejienė.
A. BAURA (MSG). Ačiū už galimybę. Mano klausimas ūkio ministrui kur kas mažesnio kalibro, kaip kad kolegos klausė, bet aš manau, jis vis dėlto yra svarbus. Praėjusios savaitės penktadienį jūsų vadovaujamoje ministerijoje įvykusiame pasitarime su savivaldos ir verslo informacijos centrų atstovais buvo pristatytas šalies verslo centrų, Lietuvos ekonominės plėtros agentūros pertvarkymo ir įstaigos „Eksportuojančioji Lietuva“ veiklos projektas, kuris gimė, manau, nuo liepos 1 d. nutraukus finansavimą iš jūsų ministerijos mano paminėtiems verslo centrams. Klausimas: ar vis dėlto yra kokios nors vilties, kad trūkstama lėšų suma antram pusmečiui bus rasta, ar savivaldybės tiesiog neturi kitos išeities, nes pinigų jos tikrai neturi, kaip kad buvo siūlyta, atsisakyti savo dalies ir atiduoti jūsų pavaldumui tas teises? Ačiū.
D. KREIVYS. Ūkio ministerija, vykdydama savo įsipareigojimus mažinti viešųjų įstaigų skaičių ir optimizuoti pagalbos verslui tinklą, kaip minėjote, parengė „Eksportuojančiosios Lietuvos“ projektą, organizacijos, kuri teiks įvairialypę pagalbą verslui. Minėtos jūsų įstaigos turėtų būti integruotos į šią organizaciją. Mūsų manymu, savivaldybės, kurios nenori ir neturi galimybių (…) dalininkų teisių, turėtų tas teises perduoti (…) Mes manome, kad reorganizavus paramą verslui teikiančių organizacijų veiklą, parama verslui bus tikrai daug kartų efektyvesnė ir valstybei kainuos kur kas pigiau.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia V. M. Čigriejienė. Ruošiasi K. Glaveckas.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamoji finansų ministre, jūs prisiekėte Seime padėjusi ranką ant Konstitucijos. Todėl ir klausiu, ar jūs laikysitės Konstitucinio Teismo sprendimo, ar vykdysite, kad įstatymai atbuline data negalėtų galioti? Ir ar jūs tikite, kad pavyks reanimuoti „Sodros“ biudžetą mažinant algas ir didinant mokesčius, negaivinant verslo, kuris yra pogrindyje? Jei tikite, kaip tai padarysite, įtikinsite žmones? Ačiū.
I. ŠIMONYTĖ. Ačiū už klausimą. Kadangi esu prisiekus padėjusi ranką ant Konstitucijos, tai tikrai šventai vykdysiu Konstituciją ir Konstitucinio Teismo nutarimus.
Grįšiu prie jūsų klausimo. Ne vieną kartą esame diskutavę ir kalbėję apie tai, kad ta prociklinė politika yra politika, kuri nuosmukio metu mažina išlaidas ir didina mokesčius. Tai yra pasekmė to, kad nebuvo priimti atitinkami sprendimai tada, kai mes augome ir kai galėjome sukaupti rezervus ir juos naudoti dabartinėms problemoms spręsti. Tikrai manau, kad gudresnių sprendimų kaip tik mažinti „Sodros“ deficitą nėra, nes antraip mes prieisime tą tašką, kai negalėsime vykdyti „Sodros“ biudžeto įsipareigojimų, todėl tų bendrų sprendimų reikia ieškoti.
Dėl šešėlinės ekonomikos priimu jūsų pastabą. Tikrai tie nemalonūs procesai, ko gero, yra įgiję didesnį mastą negu anksčiau, didesnį negu pageidautina. Tikrai imsimės priemonių kartu su kontroliuojančiom institucijom, kad tie procesai bent jau nesiplėstų ir kiek įmanoma mažėtų. Ačiū už klausimą.
PIRMININKĖ. Dėkoju, ministre, už atsakymą. Klausia K. Glaveckas. Ruošiasi L. Dinius.
K. GLAVECKAS (LSF). Klausimas gerbiamajam užsienio reikalų ministrui. Pritardamas jūsų žingsniams ir neabejodamas dėl jų teisingumo noriu paklausti grynai ekonominį klausimą iš „Ekonomisto“ žurnalo naujausio numerio, kuris dabar išėjęs („The Economist“), kuriame yra pateikta lentelė, kuri rodo (…) Rusijos priešų sąrašą. Pirmoje vietoje yra Gruzija, antroje – Jungtinės Valstijos, Ukraina ir paskui eina Lietuva. Estija taip pat yra tų priešų sąraše. Rusija praeitų metų gegužės mėnesį 60 % nerėmė Estijos, prieš buvo, manė, kad nėra priešas, dabar sumažėjo iki 30 %. Vertinimas Lietuvos atžvilgiu padidėjo nuo 20 iki 40. Verslininko akimis žiūrint ir žiūrint į tai, kad Rusija ir Baltarusija iš tikro yra mūsų didžiuliai partneriai ir yra labai svarbūs, ypač šiuo laikotarpiu, sakykite, gerbiamasis ministre, jūsų pozicija, ką mes vis tiek… Ar mes turėtume tuos santykius pagerinti ir ką mes turėtume padaryti, kad atkurtume tuos normalius kaimyninius santykius, kurių pagrindu mes galėtume daugiau pagelbėti savo ekonomikai ir išeiti iš tos krizės? Labai ačiū.
V. UŠACKAS. Labai ačiū. Gerbiamasis Seimo nary, iš tikrųjų, kaip žinote, Vyriausybės programoje yra įrašyta, kad Vyriausybė sieks pragmatiškų, dalykinių, konstruktyvių santykių su Rusija, vadovaudamasi demokratijos, istorinės tiesos vertybėmis, ir mes esame suinteresuoti tokius santykius kurti. Buvo laikotarpis, kai kontaktai valstybės vadovų ir netgi ministrų lygiu buvo įšaldyti beveik dvejus metus. Mes šiuo metu tuos santykius atkuriame, pasisakome už konstruktyvumą. Aš pats ką tik lankiausi Karaliaučiuje, susitikau su gubernatoriumi, prieš porą savaičių įvyko mano susitikimas su užsienio reikalų ministru su ponu S. Lavrovu po beveik dvejų metų pertraukos. Įvyko susitikimas su Tarpvyriausybinės komisijos pirmininku ponu I. Levitinu, visiškai neseniai įvyko Verslo forumas. Mes stebime, pastebime ir Rusijos pusės suinteresuotumą. Šiandien kaip tik Lietuvoje lankosi prezidento D. Medvedevo administracijos vadovas ponas S. Naryškinas, su kuriuo aš šiandien po pietų susitiksiu. Stengiamės įvairias būdais tuos santykius šiltinti, antra vertus, neatsisakydami tų principinių nuostatų, istorinio teisingumo, demokratijos ir laisvės vertybių. Stengiamės įvairias būdais, net žaidžiame tenisą, už ką kartais mus kritikuoja. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Bet kviesčiau klausėjus ir klausyti, kai ministrai atsako.
Klausia L. Dinius. Ruošiasi V. P. Andriukaitis.
L. DINIUS (TPPF). Dėkoju. Mano klausimas būtų ūkio ministrui. Kalbu apie gyventojų pajamų mokesčio pakeitimus, paprasčiau pasakysiu – dėl automobilių apmokestinimo. Šiandien Seimas po pateikimo pritarė šiems pakeitimams. Jūs viešai, ministre, žadėjote, kad visomis išgalėmis sieksite, kad šis mokestis būtų panaikintas, na, net buvo žadėta pasitelkti Saulėtekio komisiją. Tačiau kai laikinai ėjote finansų ministro pareigas, reikėjo tik atšaukti finansų ministro įsakymą Nr. 1-K/162 ir šiandien Seime šio klausimo nebūtų reikėję svarstyti. Kodėl jūs to nepadarėte?
D. KREIVYS. Ačiū už klausimą. Noriu pasakyti, kad pirmiausia visa problema buvo labai smarkiai žiniasklaidos išpūsta. Taip, mano pozicija iš pat pradžių buvo, kad verslas šiuo sunkiu momentu neturėtų gauti papildomos naštos. Tai buvo principinė mano pozicija. Saulėtekio grupės pozicija buvo tokia, kad mokestis iš esmės teisingas, tačiau jo skaičiavimo tvarka yra ydinga, ir mes kartu su Saulėtekio komisija ir su Finansų ministerija parengsime atitinkamas pataisas.
Dėl atšaukimo. Noriu pasakyti, kad aš laikiausi ir dabar tebesilaikau nuomonės, kad mokesčiai verslui yra pirmiausia visos Vyriausybės prerogatyva, ir ne ministras gali vienareikšmiškai atšaukti ar juos numatyti, nepasitaręs ir nesuderinęs klausimo tiek su premjeru, tiek su visa Vyriausybe. Tai mano atsakymas būtų toks.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia V. P. Andriukaitis. Ruošiasi V. Baltraitienė.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Kiek supratau, užsienio reikalų ministras ir toliau žada žaisti tenisą, tai gerai, bet tegul nepamiršta, kad Užsienio reikalų komitete vėl ruošiami įvairūs pareiškimai dėl Gruzijos ir taip toliau. Jūsų pareigūnai tam net ir pritaria. Tai čia tik tarp kitko.
Mano klausimas švietimo ministrui gerbiamajam G. Steponavičiui. Dauguma tėvų ir baigusių abiturientų yra sunerimę dėl to, kad visiškai neaiški aukštųjų mokyklų finansavimo tvarka. Kaip jums sekasi derėtis su bankais, kad būtų užtikrintas tas taip jūsų vadinamasis naujasis finansavimo modelis? Juo labiau kad, kaip dabar rodo patirtis, priėmimo komisijos kažkodėl neperpildytos studentų. Deja, antplūdis yra ten, kur studijų kaina yra labai nedidelė, ir dauguma sako, kad neįstengs mokėti už mokslą. Kaip jūs visa tai pakomentuotumėte?
G. STEPONAVIČIUS (LSF). Labai ačiū. Jūs turbūt uždavėte klausimą labiau apie neaiškumus dėl iš valstybės imamų paskolų sistemos, kurios iki šiol ankstesnės vyriausybės nesukūrė. Mes tai laikome papildoma galimybe, palyginti su tuo, kas buvo iki šiol. Šalia dvidešimties milijonų iš biudžeto skiriamų studentams pasiskolinti pragyvenimui arba studijoms dar 100 mln. yra tikrai didelės galimybės.
Gerbiamasis kolega, aš tik drįsčiau priminti, kad, kalbant apie studijų finansavimą, nuo rugsėjo 1 d. ši Vyriausybė, nepaisydama sunkmečio, finansuos bent trečdaliu… visiškai nemokamų vietų, palyginti su ankstesne Vyriausybe, ir iš maždaug 76 % abiturientų, kurie stoja, du trečdaliai ar net daugiau galės gauti krepšelį ir studijuos nemokamai. Kalbėdamas apie jums rūpimą aspektą, kuris šiuo metu yra baigtas aiškintis, galiu tik tiek pridurti, kad Finansų ministerija yra baigusi vykdyti atranką. Yra atrinktos keturios kredito institucijos, kiek suprantu, dar pridurs ir pati finansų ministrė, ir per artimiausias savaites turėtų būti baigtas šitas procesas. Kiek sako mano informacija, tos sąlygos valstybės remiamų paskolų, kai imama studijoms ar pragyvenimui, tikrai yra gana neblogos. Priminčiau, kad šioje atrankos komisijoje dalyvavo ir studentų atstovai, finansų specialistai. Mes dar iki priėmimo pabaigos, tai yra iki 17 d., tas pačias pagrindines sąlygas būsime pasiruošę paskelbti. Šalia to aš tik, gerbiamasis kolega, priminčiau, kad šią savaitę yra įteikiami atestatai liūto daliai abiturientų, ir tada plūstels dokumentų padavimas. Tokia praktika būdavo ir anksčiau, taigi laiko tam dar yra. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Prašo patikslinti finansų ministrė.
I. ŠIMONYTĖ. Taip, aš galiu patikslinti. Dėl pačių derybų su bankais. Tai, kaip minėjo švietimo ministras, yra atrinktos keturios kredito įstaigos ir su jomis, su kiekviena, bus deramasi dėl sutarčių sąlygų. Mes tikimės, kad gana greitai, per artimiausią savaitę, tos sutartys galės būti pasirašytos. O informaciją, kaip minėjo ministras, tikrai paskelbsime, kad žmonės, abiturientai ir jų tėvai, žinotų, ko daugiau ar mažiau galima tikėtis iš tos naujosios sistemos.
G. STEPONAVIČIUS (LSF). Jeigu galima, aš tiktai vieną sakinį. Ponia pirmininke, galima?
PIRMININKĖ. Prašau.
G. STEPONAVIČIUS (LSF). Šių keturių atrinktų bankinių institucijų maksimalus palūkanų dydis, imant eurais paskolas, neviršys 5,4 %.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia V. Baltraitienė. Ruošiasi A. Dumbrava.
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Ačiū. Mano klausimas yra premjerui. Tikiuosi, kad atsakys be arogancijos ir pasityčiojimo iš Seimo narių.
Jūs kviečiate mus visus, ir opoziciją, pritarti jūsų sprendimams. Aš jau kartą sakiau ir buvusiam finansų ministrui, kad tą galima daryti, ir visi suprantame, kad situacija yra labai sudėtinga, bet aš ryšiuosi pritarti jūsų pateiktiems projektams tik tokiu atveju, jeigu gausiu visą analizę, skaičiavimus ir pagaliau to paties Valiutos fondo raštiškai pateiktą informaciją apie Vyriausybės veiksmus, apie situaciją Lietuvoje. Finansų ministro klausiau prieš porą savaičių, kur galima gauti visą šią informaciją, skaičiavimus, kokia yra situacija, kokie veiksmai ir ką tie veiksmai duotų… priimti atlyginimų mažinimai, ką duos nesurenkamas „Sodros“ biudžetas dėl atlyginimų mažinimo, bet paimta paskola, kurią Vyriausybė leidžia „Sodrai“ imti… Kur rasti tuos visus skaičiavimus ir su jais susipažinti? Tada būtų galima pritarti kai kuriems jūsų sprendimams, nes tikėti žodžiais, tuo, ką šnekat, tikrai neįmanoma. Sakote, mažinsite valstybės tarnautojus – Ūkio ministerija siūlo steigti naują instituciją, kuri būtų lyg tarpininkas tarp verslininkų ir Vyriausybės ar Ūkio ministerijos. Vieną dieną sakote priimti tokius įstatymų projektus, kitą dieną jau teikiate visai kitaip. Todėl be skaičiavimų, be tos analizės, aš manau, nė vienos opozicijos atstovas iš tikrųjų nepritars jūsų sprendimams. Tai kur gauti visą šią medžiagą.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamoji kolege, ačiū už gerą klausimą. Tikrai stengiuosi nuoširdžiai atsakyti, ir jeigu kartais suskamba, kaip jūs įvardijate arogancija, tai gal toks charakteris, tai atsiprašau iš anksto. Bet tikrai galiu ir dabar palikti tą medžiagą, kurią čia turiu atsinešęs, kurią mes svarstome kartu ir su socialiniais partneriais, tai Finansų ministerijos parengta fiskalinio deficito…
PIRMININKĖ. Aš labai atsiprašau, gerbiamasis Vyteni Andriukaiti, taip negalima elgtis, nepagarba visai Vyriausybei.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Finansų ministerijos parengto fiskalinio deficito plano 2009–2011 m. alternatyvos ir iš to išplaukęs mūsų pasiūlymas socialiniams partneriams tartis dėl vadinamojo nacionalinio susitarimo, kurio esmė, be abejo, yra sąrašas priemonių, kurių reikėtų imtis tam, kad kitais metais deficitas nebūtų 13 %, o 2012 m., jeigu jau skaičiuotume pačią pabaigą, kas yra jau skaičiuota, valdžios sektoriaus skola neišaugtų iki 67 % nuo BVP. Tie skaičiai iš tikrųjų yra pakankamai… Aš jums paliksiu, tuoj pat palieku, pateiksime, jeigu reikia, dar ir papildomai. Iš to išplaukia tas mūsų sąrašas priemonių, kurias mes aptariame, tarp jų ir atlyginimų mažinimas, ir kai kurių kitų socialinių išmokų peržiūra, ir mokesčių kai kurių didinimas. Alternatyvų pasirinkimo labai plataus nėra. Yra klausimas tik vienas – ar darome ką nors, ar nedarome. Jeigu nedarome, tai situacija gana aiški, kas toliau būtų. O jeigu darome, tai tada pasirinkimas priemonių yra irgi labai, kaip aš jau sakiau, konkretus. Poveikis kiekvienos iš tų priemonių irgi labai aiškus: kiek galima sutaupyti, kiek galima papildomų pajamų surinkti. Tarptautinio valiutos fondo vertinimai mums yra žinomi, mes juos turime… Minutėlę, pabaigsiu, pasakysiu. Jie artimiausiu metu turėtų būti patvirtinti Valiutos fondo valdyboje, tada jie bus viešai prieinami. Šiuo metu galime neoficialiai jums pasakyti, ką jie sako, kaip jie mato situaciją. Aš galiu patvirtinti dar sykį, kad jie mato situaciją labai panašią į tai, ką aš dabar kalbėjau apie tuos duomenis, kuriuos pateikė Finansų ministerija. Tikrai galime sutarti, ateiti, sėsti, praleisti visą dieną ir peržiūrėti visus skaičius, visas galimas priemones, ir jeigu rastume dar ką nors, kas palengvintų, ir nereikėtų kažkurių kitų skausmingesnių priemonių taikyti, tai būtų tikrai labai vertinga.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia A. Dumbrava. Ruošiasi – D. Bekintienė.
A. DUMBRAVA (TTF). Dėkoju. Norėčiau paklausti energetikos ministrą. Gerbiamasis ministre, jūs galbūt prieš gerą mėnesį žadėjote susitikti su Ignalinos AE regiono merais. Aš manau, kad tą susitikimą reikia organizuoti, čia galbūt ne klausimas būtų, o tiesiog pasiūlymas, nes jie labai laukia susitikimo kaip tik su jumis. Labai daug susikaupė klausimų, kuriuos reikėtų spręsti. Ar galite pasakyti, kad jūs vis dėlto susitiksite su jais ar Vilniuje, ar Visagine, ar Zarasuose? Ačiū.
A. SEKMOKAS. Ačiū. Iš tikrųjų aš kalbėjausi su merais, kalbėjausi ne ministerijoje. Kalbėjausi ir su, dabar neatsimenu, Zarasų meru neseniai. Šiandien merai yra Briuselyje. Aš žinau tuos klausimus, kuriuos jie kelia. Iš tikrųjų mes tuos klausimus svarstome. Yra klausimų, kur mes tikrai remiame jų prašymus, galbūt ne visiškai, bet suprantame tai. Aš tikrai galiu pažadėti, kad su jais susitiksiu artimiausioje ateityje, tikrai kviečiu visus į ministeriją. Taip pat su jais visą laiką dirba viceministras R. Švedas, taigi jie nėra palikti. O susitikti susitiksiu. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia D. Bekintienė. Ruošiasi – S. Stoma.
D. BEKINTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis vidaus reikalų ministre, jums klausimą adresuoju. Jums taip pat jau tapo žinoma tai, kad vieną pirmadienio vidurdienį užėjusi užkąsti į restoraną Tilto gatvėje aš pamačiau posėdžiaujančią, ne užkandžiaujančią, įdomią kompaniją – Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos vadovą generolą Romualdą Boreiką ir finansiniais nusikaltimais įtariamą Operos ir baleto teatro direktorių Gintautą Kėvišą. Ir dar du buvo prie jų augaloti vyrukai, kurių aš nepažinojau. Pamatę mane, jie tuoj pat pakilo, švelniai pasakysiu, pakilo, ne pabėgo iš savo vietų ir užsidarė priešais esančiame banketo kambarėlyje. Maždaug po valandos aš išėjau juos palikusi. Klausimas jums: gal jūs jau išsiaiškinote, kokius svarbius valstybei klausimus jie sprendė? Ačiū.
R. PALAITIS. Kiek aš žinau, šitą jūsų istoriją tiria „Paskutinė instancija“ ir labai domėjosi, klausimus uždavinėjo, interviu paėmė. Taip, aš iš tikrųjų paklausiau generolo R. Boreikos, ką jis ten veikė, bet noriu kai kurias aplinkybes patikslinti. Ikiteisminį tyrimą atlieka policija, ne Finansinių nusikaltimų tyrimo taryba. Pirmas dalykas. Antras dalykas, G. Kėvišas, kaip asmuo, kol kas nepareikšta dėl jo statuso, nei jis įtariamasis, nei jis liudytojas. Būkime tikslūs sakydami. Trečias dalykas, generolo aš paklausiau aplinkybių, kaip ten buvo, kodėl ten buvo ir kada ten buvo. Tai dėl kada ten buvo, atsakymas buvo, kad dabar beveik prieš du mėnesius. Antras dalykas, jo žodžiais, tai buvo atsitiktinis susitikimas. Taip, čia yra vieša vieta, atsitiktinis susitikimas. Kai paprastai norima ką nors daryti, tai kur nors į slaptą vietą nulendama, o ne į viešą vietą. Trečias dalykas, ką jie ten kalbėjo, jie sakė, tai buvo tikrai atsitiktinis susitikimas viešoje vietoje ir pasikeitimas mandagumo frazėmis. Viskas.
PIRMININKĖ. Dėkoju už atsakymą. S. Stoma. Nėra. P. Auštrevičiaus nematau. B. Pauža yra. Prašau. Klausia B. Pauža.
B. PAUŽA (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš norėjau paklausti aplinkos apsaugos ministrą. Kaip žinome, vykdant atliekų tvarkymo reformą, nuo šių metų liepos 1 d. panaikinama labai daug seniūnijų ir rajoninių sąvartynų, reikia vežti į apskričių centralizuotus. Dėl to išaugo beveik dvigubai, o kai kuriuose rajonuose net daugiau negu dvigubai kainos, o jos liečia kiekvieną gyventoją. Dar kainos išaugo ir dėl to, kad tų sąvartynų labai dideli įkainiai, didžiulės algos, puikios mašinos supirktos direktoriams ir t. t. Ar jums neatrodytų, kad bent šiuo sunkmečio laiku reikėtų atidėti šitos reformos vykdymą arba rasti Vyriausybei pinigų ir kažkokią dalį dengti tų sąvartynų išlaidų, nes gyventojai nepajėgūs iš karto užsidėti daugiau negu dvigubos naštos. Kiek aš žinau, dalis rajonų merų kreipėsi į jus raštu dėl to klausimo, tačiau kol kas jokių teigiamų sprendimų nėra. Ar negalėtumėte vis dėlto paaiškinti, ką darysime, ar paliksime ir toliau visą naštą gyventojams? Ačiū.
G. KAZLAUSKAS. Dėkoju už klausimą. Jis šiandien labai aktualus daugeliui savivaldybių. Aš norėčiau tik patikslinti kai kuriuos dalykus, visų pirma ne nuo liepos 1 d., o nuo liepos 16 d., ir ne uždaromi sąvartynai, o neleidžiama toliau pilti šiukšlių. Tam yra sukurti regioninių atliekų tvarkymo centrai, dideli regioniniai, atitinkantys Europos reikalavimus sąvartynai. Tai, kad šių metų liepos 16 d. taip atsitiks, savivaldybės žinojo daugiau kaip 7 metus. Atidėti mėnesiui dviem ir kažkuo bandyti pagelbėti, nemanau, kad yra teisingas kelias, nes laiko pasiruošti tikrai buvo pakankamai. Ministerija kol kas nenusiteikusi daryti kažkokių išimčių. Šitie nutarimai turėtų būti vykdomi dėl vienos paprastos priežasties: kuriant regioninius atliekų tvarkymo centrus, regioninius sąvartynus, buvo panaudotos europinės lėšos, ir jeigu mes nesilaikytume šitų įsipareigojimų Europos Komisijai, valstybė gali gauti sankcijas.
PIRMININKĖ. Dėl vedimo tvarkos – S. Pečeliūnas.
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū. Jeigu leisite, vieną pastabėlę ir patikslinimą ministrui norėčiau, kad girdėtų. Artėja ruduo, ir bus daug medžių lapų, juos irgi turės vežioti po 30 km, kas visiškai neapsimoka. Gerbiamasis ministre, kas trukdo nedideliuose miesteliuose įsteigti vietines kompostavimo aikšteles ir nemokėti už lapų vežiojimą po 30 km? Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dar B. Pauža nori patikslinti? Trumpai.
B. PAUŽA (LSDPF). Ačiū. Labai trumpai. Gerbiamasis ministre, jūs neatsakėte į pagrindinį mano klausimą. Jūs pasakėte, kad nuo liepos 16 d., bet žmonės nežinojo, kad nuo liepos 16 d. jau bus krizė, kai rengėme tuos sąvartynus. Reikia ieškoti kažkokios išeities, o ne biurokratiškai atrašyti ir atsakyti. Čia yra klausimas.
G. KAZLAUSKAS. Pasinaudosiu gerbiamojo S. Pečeliūno klausimu. Suprantu tas savivaldybes, kurios kreipėsi su prašymu atidėti ir siūlydamos, ką jos nori padaryti. Dauguma savivaldybių kreipėsi paprasčiausiai atidėti, nesiūlydamos, ką daryti su tais pačiais lapais. Tikrai tuose sąvartynuose būtų galima laikinai sandėliuoti kokias nors atliekas, jas perrūšiuoti ir t. t. Jeigu būtų konkretūs pasiūlymai, būtų konkretūs ir atsakymai. Paprasčiausiai, 7 metus rengiantis šiai reformai, po to sakyti – man reikia dar dviejų mėnesių – tai kai kada skamba, nors ir prisidengiant krize, nerimtai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia S. Bucevičius. Ruošiasi K. Kuzminskas.
S. BUCEVIČIUS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Norėčiau paklausti švietimo ministro. Gerbiamasis ministre, jūsų pasirašytas susitarimas su Ūkio ministerija buvo dėl Europos Sąjungos lėšų panaudojimo renovuojant mokyklas, darželius ir t. t. Šiandien gavau signalą iš Naujosios Akmenės, kad mokykla, tai yra vaikų darželis, buvo skirtas milijonas, yra nežinioje. Galite pakomentuoti, kokia situacija ir kada bus įgyvendinama?
G. STEPONAVIČIUS (LSF). Ačiū už priminimą. Išties, kaip ir jūsų darželis „Žvaigždutė“, taip ir dar 87 kitos įstaigos yra, remiantis Vyriausybės patvirtinta ilgalaikio renovavimo švietimo įstaigų ketverių metų programa, įtrauktos mano įsakymu į sąrašą. Šis sąrašas yra perduotas Ūkio ministerijai. Dabar sprendimą turėtų padaryti ūkio ministras ir 57 pirmosios įstaigos tikrai turėtų judėti jau artimiausiais mėnesiais. Tarp jų ir jūsų minima įstaiga.
Iš viso 140 mln. Lt suma yra, šiek tiek didesnė, ir palaipsniui iš to sąrašo kitos įstaigos judės, matant, kad per konkursų organizavimą yra sutaupyta lėšų. Paraleliai visos savivaldybės yra gavusios informaciją ir prašymą susitvarkyti energetinius projektus ir iš jų toliau kylančius techninius projektus. Jeigu šitie namų darbai savivaldos lygiu bus padaryti, tada formaliai nei CPVA, nei Ūkio ministerija, kiek aš suprantu, nebeturės kliūčių pasirašyti įsakymus ir bus skelbiami konkursai atrinkti rangovus renovacijai.
Mano duomenimis, galiu tik pridurti, skirtingos savivaldybės skirtingai sėkmingai iriasi į priekį, darydamos savo namų darbus. Kai kur galbūt trūksta apsisukimų ir agentūrose bei žinybose, bet grafikas yra toks, kad vėliausiai rugsėjo mėnesį faktiškai tos 57 įstaigos turėtų paskelbti konkursus ir judėti į priekį panaudoti pinigus.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia K. Kuzminskas ir ruošiasi A. Sysas.
K. KUZMINSKAS (TS-LKDF). Norėčiau kreiptis galbūt į žemės ūkio ministrą K. Starkevičių, tačiau, manau, čia yra visos Vyriausybės galvos skausmas.
Raštu kreipėsi į ministrą ir mane Radviliškio rajono savivaldybės Baisogalos seniūnas konkrečiai dėl išgriautų gyvulininkystės kompleksų kaimuose. Šiuo metu jie yra inventorizuoti, aplinkiniai savininkai tų kompleksų neėmė visai, lieka griuvėsiai. Kokia mūsų pozicija? Pavyzdžiui, seniūnas siūlo sprendimo būdą: galima būtų parduoti simboline kaina šiuos sklypus ūkininkams ir verslininkams gamybinei ūkinei veiklai vystyti su privalomomis sąlygomis – teritorijų sutvarkymu. Nauda būtų akivaizdi tiek ūkio vienetams, tiek valstybei. Kokią jūs turite nuomonę šiuo klausimu? Ačiū. Nes tai yra visoje Lietuvoje.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Ačiū už gerą klausimą. Iš tikrųjų tai yra problema, bet aš turiu ir gerų pavyzdžių, kai tose buvusių fermų vietose (jos yra renovuotos, šiuolaikiškai sutvarkytos) veikia ar paukštynai, ar kitos fermos, kur ūkininkauja ir puikius rezultatus turi ūkininkai. Mano manymu, padės rugsėjo 1-ąją, aš tikiuosi, startuosiantis Kaimo plėtros fondas, iš kurio bus galima ne tik gauti numatytas Europos Sąjungos lėšas, bet taip pat bus galima ir pasiskolinti. Aš jau šiandien žinau, kad to fondo laukia ir mes turėsime paraiškų, ir tokiose vietose, kuriose dar gali atsikurti gamyba, tokie veiksmai vyks.
O kitas momentas, vėlgi seniūnijos turi pagalvoti. Jeigu tos fermos buvo kažkur prie ežero, reikia bandyti savivaldybėms ieškoti lėšų jas sutvarkyti arba su savininkais, kiek žinau, jau yra identifikuoti savininkai, kalbėtis dėl tolimesnės jų perspektyvos. Bet tendencija yra tokia, kad tokių vietų, jeigu pažiūrėsime per Lietuvą, jau mažėja. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia V. Gedvilas. Atsiprašau. A. Sysas, ruošiasi V. Gedvilas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke, kad neužmiršote. Norėjau klausti poną A. Kubilių, bet jis jau mane paauklėjo, tai man pasitaikė praeitą savaitę vienas Vyriausybės nutarimas, kiek suprantu, jį, ko gero, teikia susisiekimo ministras (juo labiau kad jo niekas neklausinėja, jis labai nori atsakyti į mano klausimą).
Aš suprantu, kad yra taupymo laikotarpis. Bet tame nutarime aš radau labai įdomų dalyką. Sakykime taip, kad nuo VIP’o atskyrė Seimą ir Seimo narius, bet nuo VIP’o neatskyrė bažnyčios hierarchų ir visų religinių konfesijų vadovų. Aš norėčiau paklausti, kaip tai siejasi su mūsų Konstitucija?
E. MASIULIS (LSF). Labai ačiū, gerbiamasis Algirdai, už klausimą. (Balsai salėje) Supratau, supratau, apie ką klausimas, nes jautrus klausimas, daug laiko buvo skirta diskusijoms. Tai noriu tik pasakyti, kokią situaciją atėjęs radau.
Iš tikrųjų nuo pat 1995 m. ypatingų keleivių sąrašas, t. y. pareigūnų, kurie galėtų naudotis skrisdami, naudotis Vilniaus oro uosto VIP’o sale, buvo plečiamas ir šių metų pradžioje buvo įrašytos 24 ar 26 pozicijos įvairiausių valstybės institucijų vadovų ir atstovų, kuriems buvo suteikta teisė naudotis šita paslauga. Kiekvienais metais Seimas, tvirtindamas biudžetą, atskira eilute numatydavo tam tikrą sumą pinigų, kuri būdavo skiriama šitai paslaugai pirkti.
Situacija susidarė tokia, kad, pavyzdžiui, praeitais metais buvo skirta 300 tūkst. Lt šiai paslaugai pirkti, tačiau faktinis naudojimasis VIP’o sale kainavo 734 tūkst. Lt. Kitaip tariant, sumokama mažiau, negu norima po to naudotis. Aišku, tą skirtumą Vilniaus tarptautinis oro uostas turėdavo padengti iš savo įmonės lėšų.
Taigi manydami, kad reikia iš esmės peržiūrėti šitą ydingą susiklosčiusią situaciją, kad tikrai pirmiausia VIP’o paslauga galėtų naudotis tik svarbiausi valstybės pareigūnai, reprezentuojantys valstybę, mes pasiūlėme radikaliai sumažinti besinaudojančių VIP’o sale sąrašą. Iš 23 pozicijų šiuo metu yra sumažinta iki 9 pozicijų.
Kalbant apie bažnyčios hierarchus, Susisiekimo ministerijos pirminiame pasiūlyme jų nebuvo, kai jis išėjo, bet bendroje Vyriausybės diskusijoje kaip kompromisas jie buvo įtraukti. Bet aš manau, kad šiuo atveju kalbama, kad ne tik katalikų aukščiausi dvasininkai, bet ir visų valstybės pripažintų tradicinių konfesijų vadovai irgi turi teisę naudotis. Aš nematau, kas čia kur prasilenkia su Konstitucija, nes nėra išskirta kažkokios vienos religijos.
Kalbant apie tolimesnius planus, mano galva, iš viso reikia naikinti šitą sąrašą. Tai yra kažkokia atgyvena, suteikianti nelabai suprantamas privilegijas atskiroms valstybės institucijoms. O padaryti labai paprastai, kad kiekviena institucija, norėdama pirkti šitą paslaugą, už ją susimoka ir pati nusprendžia kiekvienais metais, ką ji deleguoja per šitą… kiek ir už kokį kiekį perka tų paslaugų ir susimoka. Ir nebeliktų kažkokių išskirtinių neliečiamųjų kastų naudojantis Vilniaus oro uosto paslaugomis.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis A. Sysas dar nori patikslinti.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū. Aš norėčiau patikslinti. Jūs beveik atsakėt, kokį su Konstitucija tai turi sąryšį. Tai kiek moka hierarchai už tą salės naudojimą? Jeigu sakot, kad Seimas nesusimoka, tai kiek Bažnyčia sumoka už šitą patalpą? Kodėl mokesčių mokėtojai už tai turi mokėti, jeigu jau mes taupom?
E. MASIULIS (LSF). Noriu atkreipti dėmesį, kad Seimas, tvirtindamas biudžetą, paskirdavo sumą. Tai nebūdavo Seimo, kaip institucijos, suma. Tai būdavo visiems pareigūnams – 23 ar 24, esantiems sąraše, naudojimuisi paskiriama suma, tarp jų ir hierarchams. Tai šiuo atveju Seimas iš biudžeto paskirdavo tą sumą, tiktai finalas išėjo toks, kad labai patiko daug kam skraidyti per tą LSA salę, reikia ar nereikia, pradėjo skraidyti, ir kiekiai išaugo dvigubai didesni, negu buvo paskirta tam pinigų.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia V. Gedvilas, paskutinis ruošiasi E. Jurkevičius. Gal jūs kortelę patikrinkit? Mums rodo, kad įjungta. Gerbiamasis Vydai, atsiprašom dėl techninių kliūčių, gal per šoninį mikrofoną?
V. GEDVILAS (DPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Mano klausimas būtų švietimo ir mokslo ministrui gerbiamajam G. Steponavičiui. Norėjau jūsų paklausti. Sakykit, po naujo Mokslo ir studijų įstatymo, kuris jau įsigaliojo, kaip yra su galimybe skolintis naujiems studentams, kurie šiais metais studijuos? Įdomu, ar jau visa ta darbinė veikla pabaigta ir kokios yra galimybės skolintis?
G. STEPONAVIČIUS (LSF). Labai ačiū. Šis klausimas jau buvo užduotas per Vyriausybės valandą. Tai taupydamas laiką, jeigu sutiktumėt, aš jums asmeniškai referuočiau.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ir paskutinis klausia E. Jurkevičius.
E. JURKEVIČIUS (TS-LKDF). Dėkui. Aplinkos ministrui norėtume užduoti klausimą. Klausimas būtų toks. Yra pateiktas pasiūlymas gerbiamojo Seimo nario J. Šimėno dėl legalizavimo nelegalių statybų, pastatytų iki 2006 m. Taigi klausimas toks: kokia jūsų nuomonė būtų dėl buvusio Georgijaus Dekanidzės namo, dėl kurio vyksta teismai, legalizavimo ir apskritai dėl teismų, kurie vyksta dėl nelegalių statybų? Dėkui.
G. KAZLAUSKAS. Dėkoju už klausimą, bet vėlgi reikėtų turbūt identifikuoti kai kuriuos dalykus. Žinau, kad yra toks pasiūlymas Seime svarstomas, kad tų pastatų, kurie buvo pradėti statyti galbūt nelegaliai iki 2006 m., iki įsigaliojant naujai tvarkai, savininkams būtų suteikta galimybė įsiteisinti nustatyta dabar galiojančia tvarka pastatus. Taigi, jeigu vyksta teismai, jeigu yra tiktai tokiu pagrindu, kad pagal dabar galiojančią tvarką būtų legalus pastatas, manau, kad, iki įsigaliojant naujai tvarkai, suteikti tokią galimybę būtų visiškai pagrįsta.
PIRMININKĖ. Dėkoju ministrui, dėkoju Vyriausybei už atsakymus. Gerbiamieji kolegos, tie, kurie dar nesugrįžote į salę, kuriems buvo neįdomi Vyriausybės valanda, kviesčiau grįžti į salę ir tęsti posėdį, nes stipriai atsiliekam nuo mūsų pačių patvirtintos darbotvarkės. Gerbiamieji Seimo nariai, būkit malonūs, užimkite savo vietas. Tęsiam darbą.
Kviečiu į tribūną krašto apsaugos ministrę R. Juknevičienę pristatyti ir pateikti Civilinės krašto apsaugos tarnybos statuto 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Gerbiamoji ministre, tai gal tada iš karto ir lydintįjį įstatymą – Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos statuto 32 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą?
R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Ačiū. Taip, aš abu įstatymų projektus noriu pristatyti. Iš esmės tai galėčiau tiktai pakartoti tai, ką pasakė vidaus reikalų ministras R. Palaitis. Projektas yra iš didelės bėdos, ištikusios kraštą, nes yra ekonominė ir finansų krizė, nes reikia, esam priversti, mažinti išlaidas, o mažindami išlaidas mažinam ir atlyginimus. Atlyginimus tiek Civilinės krašto apsaugos tarnybos žmonėms, tiek Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos statutiniams tarnautojams. Taigi tikslai yra visiškai aiškūs. Šitie įstatymai galiotų pagal projektą iki 2010 m. gruodžio 31 d. Keičiamas statutas, kaip žinot, statutas yra teisinis dalykas. Kitaip bus apskaičiuojami už kvalifikacinę kategoriją priedai, kurie taikomi, kaip minėjau, Antrajame departamente ir Civilinės krašto apsaugos tarnyboje. Tiesiog proporcingai yra sumažinami tie priedai, kuriuos gauna statutiniai tarnautojai. Tai tiek. Nenoriu gaišinti daugiau jūsų laiko. Manau, dar kartą kartoju, iš esmės tai yra tokio pat principo įstatymų projektai, kokie jau buvo pristatyti iki Vyriausybės valandos.
PIRMININKĖ. Dėkoju, ministre. Jūsų nori klausti 4 Seimo nariai. Pirmasis – E. Žakaris.
E. ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamoji ministre, šiek tiek skiriasi jūsų projektas nuo vidaus reikalų, nes vidaus reikalų mažino ir visus priedus, kaip jūs čia kvalifikacines kategorijas, bet jie kartu ir koeficientus šiek tiek mažino. Ar čia jūs, kaip sakyt, stipriau savo žmones apgynėte, ar vidaus reikalų sistemoje daugiau uždirbama? Kodėl nevisiškai vienodai visa tai vyksta?
R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Todėl, kad yra skirtingos sistemos, skirtingos, kaip čia pasakyti, nusistovėjusios tradicijos, skirtingai tie atlyginimai yra sudėlioti, skirtingi priedai yra mokami. Tai bendrą sumą bendrai ir iš esmės mes derinom šitų projektų. Ir Vidaus reikalų ministerijos, ir mūsų sistemos žmonėms tas mažėjimas atitinkamai proporcingas bus, nebus didelių skirtumų pagal bendrą sumą.
PIRMININKĖ. Klausia A. Šedžius. Nematau. Tada V. P. Andriukaitis.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamoji kolege ir ministre, ar teko susipažinti su Teisės departamento išvadomis?
R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Taip.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Kaip jūs jas pakomentuotumėt, atsižvelgdama į tai, kad Konstitucinis Teismas yra labai griežtai pasakęs dėl to, jog proporcingumo principas turi būti taikomas visai mažinimo sistemai, nepaisant to, ar tai būtų policijai, ar tai būtų krašto apsaugai, ar tai būtų Seimui, kad ir kur būtų, bet proporcingumo principas reiškia vieną labai aiškų ir vienodą reikalavimą. Tuo tarpu dabar mes matome, kad atskirų sistemų pastangos, kaip sakyt, siekti jūsų minimų biudžeto tikslų, dėl ko aš labai abejoju, dydžiai bus skirtingi. Kita vertus, kaip jūs galėtumėt pakomentuoti dėl kompensavimo mechanizmo nebuvimo, apie kurį Teisės departamentas taip pat aiškiai kalba? Ačiū.
R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Tai jau svarstėm šitą klausimą, kalbėjom, kai vidaus reikalų ministras stovėjo šitoj tribūnoj. Iš esmės tai identiškos Teisės departamento pastabos visiems įstatymų projektams. Aš manau, kad proporcingumo principas yra išlaikytas. Ne tik proporcingumo principas, bet ir tam tikro socialinio teisingumo principas. Iš tiesų solidarumas turi būti. Aš suprantu, kad daugiau uždirbantys turės didesnę krizės naštą pakelti, bet, deja, mažinti taip pat stipriai atlyginimus mažiausiai uždirbantiems, manau, būtų socialiai neteisinga. Tuos klausimus, kaip nusprendė dėl prieš tai buvusių įstatymų projektų, taip ir dėl šitų, aš tikiuosi, svarstys Teisės ir teisėtvarkos komitetas, kaip papildomas komitetas, pasakys savo išvadą, dėl ko abejoja Teisės departamentas.
PIRMININKĖ. Dėkoju, ministre. Klausia V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamoji ministre, mažinant kvalifikacines kategorijas, jūs galite prarasti kvalifikuotus specialistus. Kaip jūs planuojate, kiek jūs jų galite prarasti, jeigu atsakysite į šitą klausimą? Ačiū.
R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Mes, kaip tik svarstydami visus galimus variantus, pasirinkome mažiausią blogybę iš visų. Pagal šį projektą kvalifikuočiausiems specialistams, kurie dirba tą tikrąjį žvalgybinį ir visokį kitokį darbą, mažėjimas bus mažesnis. Taip tikimės, norėtume taip.
PIRMININKĖ. Dėkoju, ministre.
R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Ačiū.
PIRMININKĖ. Jūs atsakėte į visus klausimus. Gerbiamieji kolegos, kadangi buvo pateikti iš karto dviejų įstatymų projektai, tai du – už, du – prieš. Prieš – A. Šedžius. Gerbiamasis A. Šedžius atsisako. Gerbiamasis A. Sysas –prieš.
A. SYSAS (LSDPF). Labai gaila, kad ministrė, netgi atsakinėdama į klausimus, aiškiai pasako, kad vėlgi mažinimas yra, sakykim taip, iš lubų. Kažkam daugiau, kažkam mažiau, jokios sistemos nėra. Todėl vėl apeliuoju į Seimo narių sąžinę ir požiūrį į šitas tarnybas. Mes Lietuvoje vis norime išrasti kažkokį naują lietuvišką dviratį ir mažinti taip, kaip sugalvoja vienas ar kitas žmogus, sėdintis kabinete, ten Petrui – 0,5 %, Onutei – 0,8. Juo labiau kad Konservatorių frakcijoje yra Krikščionių demokratų frakcija, kuri pasisako už progresinius mokesčius. Tai aš pirmiausia apeliuoju į krikščionis demokratus: ne per šoninį mikrofoną kalbėti apie progresinius mokesčius reikia, o reikia teikti įstatymo pataisas ir priimti tuos įstatymus. Tada ir ministrams bus lengviau pateikti tokius įstatymus, nes reikės vieno įstatymo, ir tuo įstatymu pakeisime visą apmokėjimo bazę.
Nuo valstybės pareigūnų, tarnautojų dalį atlyginimo nudrožiame, o pelno srityje dirbančių institucijų visai darbo užmokestis nuo to nesikeičia. Todėl kviečiu dar kartą ir apeliuoju, nes Ministras Pirmininkas dar girdi, nes rimtai siūlau. Na, socdemai nepajėgė to padaryti net būdami neoficialioj koalicijoj su jumis, tai būkite geri, padarykite jūs tuos progresinius mokesčius, ir Lietuvos žmonėms bus lengviau.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Prieš – V. P. Andriukaitis.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Norėčiau tik pratęsti kolegos A. Syso išsakytą vieną konstitucinį motyvą. Kolegė Rasa pabandė mane įtikinti, kad lyg ir taip elgiantis siekiama solidarumo. A. Sysas aiškiai pabrėžė, kad atskirų socialinių grupių darbo užmokesčio skirtingas reguliavimas nepadaro jokio solidarumo.
Kita vertus, dėl biudžeto reikia, kad visi šalies gyventojai solidariai prisidėtų, ne tik viešajame sektoriuje dirbantieji. Tai tam akivaizdžiai reikia progresinių mokesčių sistemos, nes dabar bankininkų atlyginimai, valstybinių įmonių direktorių atlyginimai, atskirų didelių korporacijų vadovų atlyginimai yra milžiniški. Tai jų solidari, taip sakant, solidarus prisidėjimas prie krizės sprendimo ir biudžeto sprendimų koks? Palyginti su viešojo sektoriaus darbuotojų smaugimu. Štai kur mes turime visiškai akivaizdžią problemą. Ar apskritai nereikėtų kalbėti, kad jeigu mes norime svarstyti „Sodros“ deficitą, valstybės biudžeto problemą svarstyti, tai mes turime matyti visą visumą paketo, dėl ko reikia priimti sprendimus ir žingsnius. Ką mes čia dabar darome? Darome taip, kaip nederėtų daryti, ir darome tuos žingsnius, kurie sukels papildomų konstitucinių problemų. Noriu priminti, kad dėl dirbančių pensininkų pensijų ribojimo po to valstybei teko mokėti išmokas, kai Seimas buvo priėmęs tokį sprendimą. Čia panašiai atsitiks taip pat. Tai neverkite po to, kolegos, kad jūsų niekas neįspėjo, kad teismuose žmonės laimės bylas, o po to valstybė privalės ieškoti naujų kompensacijų už tai, kad iš tiesų pažeidžiama Konstitucija ir Konstitucinio Teismo nutarimai. Siūlau nebalsuoti už šiuos įstatymus.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, kviečiu užimti darbo vietas ir balsuoti. Įstatymo projektas Nr. XIP-878. Kas pritariate po pateikimo Civilinės krašto apsaugos tarnybos statuto 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 71 Seimo narys: už – 41, prieš – 17, susilaikė 13. Po pateikimo įstatymo projektui Nr. XIP-787 pritarta.
Numatyti komitetai: pagrindinis – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, papildomi – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas ir Teisės ir teisėtvarkos komitetas.
Darbotvarkės 1-6b klausimas – įstatymo projekto… Atsiprašau, praleidau dėl Civilinės krašto apsaugos tarnybos statuto 20 straipsnio pakeitimo įstatymo. Vyriausybė siūlo svarstyti ypatingos skubos tvarka. Ar galime bendru sutarimu tam pritarti? Kaip? Prašo balsuoti, ar pritariame Vyriausybės siūlymui svarstyti ypatingos skubos tvarka. Kas pritariate Vyriausybės siūlymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 67 Seimo nariai: už – 38, prieš – 15, susilaikė 14. Pritarta Vyriausybės siūlymui svarstyti ypatingos skubos tvarka.
Dabar kviečiu balsuoti, ar pritariame po pateikimo įstatymo projektui – Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos statuto 32 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui. Kas pritariate šiam įstatymo projektui, tas balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 68 Seimo nariai: už – 38, prieš – 15, susilaikė 15. Po pateikimo įstatymo projektui pritarta.
Numatytas pagrindinis – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, papildomi – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas ir Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Vyriausybė siūlo svarstyti ypatingos skubos tvarka. Ar galime bendru sutarimu pritarti? Negalime. Tada balsuojame. Kas pritariate Vyriausybės siūlymui svarstyti ypatingos skubos tvarka įstatymo projektą Nr. XIP-879, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 69 Seimo nariai. Už – 45, prieš – 11, susilaikė 13. Taigi Seimas pritarė Vyriausybės siūlymui svarstyti ypatingos skubos tvarka įstatymo projektą Nr. XIP-879.
Įstatymo projektas Nr. XIP-880 – Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 42 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Pranešėjas – Ministras Pirmininkas A. Kubilius. Gerbiamasis premjere, pristatykite ir lydintįjį įstatymą Nr. XIP-881 – Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymą.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, kaip žinote, ministras R. Šimašius išėjęs tėvystės atostogų, aš ta proga labai trumpai pristatysiu šiuos įstatymo projektus. Jie yra visiškai analogiški anksčiau svarstytam – mažinami pareigūnų priedai už kvalifikacines kategorijas, kad visą sistemą išlaikytume tokią pačią kaip ir kitų struktūrų. Tai čia neturiu daug ką pridurti, tiesiog raginu pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju, gerbiamasis Ministre Pirmininke. Jūsų nori klausti net devyni Seimo nariai. Pirmasis – E. Žakaris.
E. ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis premjere, kiek pamenu, prieš porą metų čia buvo gana didelis triukšmas dėl Kalėjimų departamento atlyginimų, kad ten pavojingos sąlygos. Buvo sprendžiama per priedus, dabar vyks mažinimas. Mažinimas, aišku, paprastai vyksta vienodai, kaip čia yra pateikta. Be abejo, kas daugiau uždirba, tai gal ir daugiau sumažės, bet vis tiek lieka klausimas, kiek lieka tam žmogui, kuris uždirba mažiausiai? Ir ar bus norinčių dirbti mažiau apmokamą darbą? Be abejo, jūs gal nelabai žinosite, reikėjo ministro. Kiek palies mažiausiai uždirbančius, kiek liks žmonėms, į rankas gaus, kiek jiems mažės?
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Na, čia to klausimo nesvarstome, čia svarstome tiktai procentų pakeitimą už kvalifikacijos kategorijas. Už pirmą kategoriją buvo 50, už trečią – 10, t. y. 15, dabar lieka 10 ir 30. Gerbiamieji kolegos, toks siūlymas yra paremtas paprasta logika, kad lygiai taip pat ir visose kitose žinybose tai peržiūrima. O dėl bazinės algos, tai tie dalykai jau buvo svarstyti anksčiau. Na, žmonėms, be abejo, šiek tiek sumažėja atlyginimai, bet vidutiniškai, kaip mes esame skaičiavę, sumažėja apie 10 %, mažiau uždirbantiems sumažėja apie 5 %, daugiau uždirbantiems sumažėja daugiau – ir 15, ir 20 % gali sumažėti. Mes manome, kad šiomis sąlygomis toks mažinimo progresyvumas yra teisingas sprendimas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia A. Šedžius.
A. ŠEDŽIUS (LSDPF). Gerbiamasis premjere, matau, jūs dar esate pasimetęs ir tiksliai nežinote, kiek bus mažinama. Tai aš jums galiu pasakyti, kad už pirmą kategoriją 20 % bus sumažintas atlyginimas, už antrą kategoriją bus sumažintas 10 % ir už pirmą 5 %. Jeigu imtume pirmą kategoriją, žmonės neteks 20 % pareiginės algos priedo, arba maždaug 15 % bendrai visos algos. Kaip jūs įsivaizduojate žmones, kurie turi tam tikrų finansinių įsipareigojimų, turi paėmę paskolas butui ar kitam turtui įsigyti? Jiems gi bankas nesumažins nei įmokų, nei atidės grąžinimo, ypač dabartinėje situacijoje. Kaip jūs įsivaizduojate? Jūs pasmerkiate tuos žmones grynai finansiniam bankrotui.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Bet, gerbiamasis Šedžiau, aš norėčiau jūsų paklausti: jūsų partija už progresinius mokesčius ar prieš? Aš girdžiu iš jūsų partijos vadovo, iš jūsų komiteto pirmininko labai aktyvią agitaciją už progresinius mokesčius. Progresiniai mokesčiai turėtų labai panašų poveikį šiuo mažinimo laikotarpiu, nes lygiai taip pat didesnis procentas būtų taikomas didesniems atlyginimams ir lygiai tuos pačius klausimus reikėtų kelti, kaip žmonės, turintys įsipareigojimų, galėtų mokėti didesnius mokesčius. Jūs savo partijoje išsiaiškinkite, štai sėdi A. Sysas, kaip jisai siūlo spręsti tas problemas, kurias jūs man keliate.
PIRMININKĖ. Klausia J. Veselka. Jo salėje nematau. Tada klausia J. Juozapaitis.
J. JUOZAPAITIS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis premjere, pagal įstatymo projektą Nr. XIP-880 sumažinamos kategorijos, o nuo 2011 m. sausio 1 d. nesugrąžinamas pareigybinės kategorijos dydis? Pagal tą 42 straipsnį. Ar čia taip turi būti?
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Na, aš manau, kad visoms kategorijoms turi būti vienodai suderinta, galbūt likusi kokia nors korektūros klaida. Visur turi vienodai galioti, įsigaliojimo pradžia ir galiojimo pabaiga turėtų būti vienoda.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia V. P. Andriukaitis.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamasis Andriau, kolega ir premjere, kažkaip simboliškai šiandien… Socialinių reikalų ir darbo ministras bijo pristatyti paketą, susijusį su valstybės tarnybos darbo užmokesčiu, o jūs tuo tarpu vis dėlto nebijote eiti į tribūną dėl kalėjimo darbuotojų problemų. Neduok Dieve, jeigu mudu abudu pateiktume į kalėjimą, tai ten tie darbuotojai, kuriems jūs šiandien siūlote sumažinti atlyginimą, turbūt vienodai smarkiai ir jus, ir mane nubaustų. Aš dabar galvočiau, jeigu mes kalėjime sėdėdami vienoje kameroje mėgintume skaičiukus išsiaiškinti, tai kokį jūs čia mažinimą siūlote – proporcinį ar progresinį? Tai va, sėdėdami kalėjimo kameroje mes, ko gero, per ilgesnį laiką išsiaiškintume, kad jūs nieko nesiūlote, o tiesiog chaosą, nes atskirom dalim mažinate taip, kaip šauna atskirai žinybai, ir net neskaitote Teisės departamento išvadų. Todėl nereikia net A. Syso klausti, nes čia su progresinių mokesčių sistema ir progresyvumu nieko bendro neturi. Mano bendras klausimas. Kaip jūs pakomentuotumėte, bet sąžiningai, Teisės departamento išvadas?
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, aš nežinau, ką tai galėtų reikšti, kad jūs ruošiatės sėdėti kalėjime. Aš nesiruošiu to daryti, todėl nežinau, ką jūs tenai mąstysite. Iš tikrųjų atisižadėti ubago terbos, kalėjimo ir smerčiaus niekas negali. Atlyginimų mažinimo mokesčių progresyvumas reiškia… Gerbiamasis kolega, jums, kaip istorikui, galiu priminti paprastą matematinę tiesą. Kad tai reiškia, jog yra taikomi skirtingi tarifai skirtingiems atlyginimams. Kuo didesnis atlyginimas, tuo didesnis tarifas arba mokesčio, arba atlyginimo mažinimo. Štai kur yra progresyvumas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia V. M. Čigriejienė. O toliau ruošiasi A. Sysas.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis premjere, darbas kalėjimo sąlygomis, be abejo, vyksta gana sudėtingomis sąlygomis. Ir ko aš bijau? Kad atlyginimų mažinimas skatins ir didelę kadrų kaitą. Atėję nauji kadrai gali nebūti kompetentingi saugoti visuomenę ir gali pakenkti visuomenės saugumui. Ar jūs to nebijote? Gali riaušės vykti ir taip toliau.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Aš manau, kad šiais laikais visi, kurie turi kokią nors tarnybą, saugo tą tarnybos vietą. Tikrai nemanau, kad šie gal ir skausmingi, bet tikrai būtini pakeitimai labai stipriai paveiks kadrų kaitą. Norinčių įsidarbinti tikrai yra daug. Ir tie, kurie šiandien turi darbą, manau, kad labai ilgai ir gerai pagalvos, ar tikrai, šiek tiek sumažėjus atlyginimui, verta mesti darbą ir galvoti, kad kažkur kitur tą darbą atrasi.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia A. Sysas. Ruošiasi L. Graužinienė.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis Ministre Pirmininke, kadangi ekrane po jūsų vaizdeliu vis tiek parašyta, kad R. Šimašius, aš sveikinu, kad ministras pasinaudojo teise ir išėjo tėvystės atostogų, bet jis dar turėjo tris viceministrus. Aš manau, kad jie turėtų pavaduoti Ministrą Pirmininką, nes jam visada yra daugiau darbų. O mano klausimas būtų jums, kadangi jau stovite tribūnoje ir mažinate… norite išlaikyti proporciją visoms tarnyboms, bet žinote, kad kiekviena tarnyba turi skirtingus priedus ir jų atlyginimai yra žiauriai skirtingi. Ar jūs manote, kad tai yra socialiai teisinga? Šiuo atveju vienų atlyginimas sumažės labai nedaug šitą sistemą taikant, kitų – daug daugiau. Būtent Kalėjimų departamento, kuris negauna kitokių priedų… Ten rangai, antpečiai ir kitokie dalykai, tai jų atlyginimas išlieka gana didelis. Ar ryšitės priimti progresinius mokesčius, kad tie, kas uždirba daugiau, ir mokėtų daugiau mokesčių?
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Kad man ponas A. Šedžius sukėlė didelių abejonių dėl progresinių mokesčių reikalingumo. Tai aš dabar ilgai galvosiu, ar reikėtų atsižvelgti į jūsų siūlymą.
PIRMININKĖ. Klausia L. Graužinienė. Ruošiasi K. Daukšys.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamasis premjere, aš tikrai nekartosiu, ko klausė kolegos. Tik klausydama tiek klausiančiųjų, tiek girdėdama jūsų atsakymus, vis dėlto norėčiau paprašyti gerbti Seimą, pagaliau gerbti ekonomiką ir finansus, nes kai pradedama išvedžioti, kas ir kaip yra, vis dėlto mes labai nesolidžiai atrodome. Kalbėti apie skirtingus finansinius ir ekonominius procesus, bandant suplakti į viena, atsakinėjant politiškai, yra šiek tiek neatsakinga šiuo sunkmečiu. O paklausti norėčiau tiek: kodėl jūs skaičiuojate tik konkrečiai sumine išraiška, kiek sutaupysite sumažinę? Aš pasakyčiau, jūs esate net ne buhalteriai, bet tampate sąskaitininkais. Ir kodėl jūs taip darote, visiškai neskaičiuodami to sumažinimo ekonominio efekto? Jūs tampate su visomis šitomis atneštomis įstatymų pataisomis sąskaitininkais. Kodėl taip yra? Juk ne taip reikia valdyti valstybę. Ar trūksta ekonominių žinių, finansinių žinių, ar mes čia tiesiog visi tapome ekonomistais? Jeigu mums, ekonomistams, reikėtų operuoti širdį, tai mes nė vienas nesiryžtume, o apie ekonomiką ir finansus kažkodėl visi išmano paskutiniuoju metu. Todėl aš ir klausiu, kodėl visada teikiami tik techniniai, aritmetiniai pasiūlymai, sąskaitiniai pasiūlymai dėl debeto ir kredito, bet nežiūrima iš ekonominių pozicijų?
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamoji Loreta, aš ką tik įteikiau jūsų kolegei poniai V. Baltraitienei Finansų ministerijos skaičiavimus, kurie paremti ir Tarptautinio valiutos fondo analize, kaip atrodytų kitais metais mūsų skola, kaip 2011 m. atrodytų valstybės skola ir deficitas, todėl tais skaičiavimais yra paremta ir mūsų veiksmų logika.
Visos profesijos yra labai garbingos Lietuvoje – ir sąskaitininko, ir buhalterio, ir auditoriaus, ir ekonomisto, ir grožinės literatūros mėgėjo, bet ekonomika ir finansai mėgsta tikslumą, tokį kaip fizika. Čia grožine literatūra nepakeisi realybės. O realybė yra tokia: jeigu mes nieko nedarome, kitais metais deficitas – 13 mlrd. Jeigu paliekame šitas problemas neliesdami, tuoj pat sustos mūsų galimybės skolintis tarptautinėse rinkose, po to – ir vidaus rinkose. Štai atsakymas, kodėl mes turime imtis priemonių ir kodėl būtent tokių priemonių mus ragina imtis ir Tarptautinis valiutos fondas, ir Europos Komisija, ir kodėl tokiom pat priemonėm savo problemas sprendžia kaimynai estai ir latviai.
Aš tikrai nesu ekonomistas, jūs esate ekonomistė, bet kai aš girdžiu kritiką, kuri skamba šitoje salėje iš opozicijos, kritikuojant tuos veiksmus, kuriuos ragina daryti Tarptautinis valiutos fondas, Europos Komisija, kuriuos daro Latvija ar kuriuos daro Estija ir kuriuos daro vyriausybės, kurioms Lietuvos konservatoriai neturi jokios įtakos, tai aš galvoju, kas vis dėlto yra teisūs – ar tie, kurie daro tokius veiksmus, ar Tarptautinis valiutos fondas, ar Europos Komisija, ar šventoji Lietuvos opozicija, kuri sako: ne, viskas yra daroma ne taip, o kaip reikia daryti, taip ir nepasako.
PIRMININKĖ. Dėl vedimo tvarkos – A. Šedžius.
A. ŠEDŽIUS (LSDPF). Aš noriu atsakyti gerbiamajam premjerui, kadangi jis paminėjo mano pavardę, kad aš žinau, kas yra progresiniai mokesčiai, o jūs, matau, premjere, nežinote, kuo skiriasi progresyvumas nuo proporcingumo. Kaip tiksliųjų mokslų atstovui, jums tikrai reikėtų pasikartoti kai kuriuos matematinius veiksmus. Galiu pasakyti, kad iš maždaug 3 tūkst. Lt gaunančio pirmos kategorijos žmogaus pagal jūsų skaičiavimus, kaip dabar yra suskaičiuota, ir pagal progresinius mokesčius reikėtų išskaičiuoti maždaug 40 % gyventojų pajamų mokesčio. Tai kiek tada reikėtų išskaičiuoti iš to, kuris gauna 7 tūkst.? Manau, kad matematiniai veiksmai praverstų.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Aš suprantu, jūs vis tiek prieš progresinius mokesčius.
PIRMININKĖ. Dėkoju.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Aš siūlau: gal mes su jumis aiškinkimės kur nors už Seimo salės apie progresyvumą, Seimui tikrai palengvės.
PIRMININKĖ. Gerai, premjere. Aš irgi norėjau pasiūlyti, kad gal su gerbiamuoju A. Šedžiumi čia kažkokios bendros simpatijos yra, tai jau po to, po posėdžio. O dabar klausia K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų, gerbiamasis premjere, aš taip nesidžiaugčiau gerais tarptautinių finansinių institucijų vertinimais, nes tos pačios institucijos taip varnų prigaudė lygiai prieš dvejus metus, kad visa ekonomika dėl jų priežiūros „praslinko“, visa ta atėjusi krizė… Tai nemanau, kad Tarptautinis valiutos fondas šiuo atveju yra kažkokia šventa karvė, kuri pasakė – darot taip.
Antras dalykas, ką jums sako Europos Komisija, tai irgi labai gražu, tik kažkodėl jie patys daro viską atvirkščiai, didžiosios valstybės. Ir vokiečiai, ir prancūzai, ir anglai kažkodėl „nepjausto“ taip aktyviai biudžeto. Todėl aš dar kartą turiu vieną paprastą klausimą: kai jūs mažinate visiems vienodai atlyginimus, paprastai verslas atlyginimų nemažina visiems vienodai, o atsisako tam tikrų funkcijų, kurios nereikalingos arba kurios yra labiausiai… sukeliančios daugiausiai išlaidų. Šitoje vietoje aš nematau jokios Vyriausybės logikos. Galbūt kalėjimuose reikia kaip tik atlyginimus pakelti, nes kitaip ims kyšius iš nuteistųjų ir iš viso bus blogai, o gal reikėtų kai kurias kitas funkcijas tiesiog „nukarpyti“ ir žmones paleisti į gatvę? Ar jūs apie tai nemanote? Aš norėčiau paklausti, kaip čia yra dabar?
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Kaip jūs žinote, mes mažiname ir toliau mažinsime etatus valstybės tarnyboje. Manome, kad, ekonomikai susitraukiant maždaug iki 2005–2006 m. lygio, turi tiek pat mažėti ir valstybės biurokratinis aparatas. Nepaisant visų bandymų įrodyti, kad mūsų pastangos neduoda vaisių, jos yra realizuojamos. Spalio 1 d. pamatysime, kaip sumažėjo 4 tūkst., ir toliau mažinsime. Lygiai tą patį daro ir privatus verslas. Privatus verslas lygiai taip pat mažina atlyginimus – mažina ir bendrom sumom, mažina ir atskirom grupėm, tą irgi matome. Lygiai tą patį turime daryti ir mes valstybės tarnyboje. Būtų keista, jeigu to nedarytume. Tą ir darome.
Dabar, remdamiesi kaip tik tam tikro socialinio solidarumo principu, mes manome, kad reikia apsaugoti mažiau uždirbančius, todėl jiems mažiau mažiname atlyginimus, o daugiau uždirbantiems mažiname šiek tiek daugiau. Ministrams, premjerui, mažiname daugiausia. Štai remiamės tokia paprasta logika, nes nelabai suprantu, ką mes čia tiek daug diskutuojame.
Dabar trečias dalykas. Kaip jūs suprantate, Europos Komisijoje ir Tarptautiniame valiutos fonde yra protingų ekonomistų bei ekspertų, kurie, kartais skirtingai galbūt nuo mūsų ir politikų, ir ekspertų, mato gana didelį skirtumą tarp Didžiosios Britanijos, Jungtinių Amerikos Valstijų finansų sistemos, kurios elementariai spausdina dolerius, ir Lietuvos bei Baltijos valstybių, kur mes turime Valiutų valdybos modelį, turime „pririštą“ savo valiutą ir tuo patys apribojame didelę dalį tų veiksmų, kuriuos kitos šalys sau leidžia daryti. Tuo atveju, kai mes išlaikome savo valiutų sistemą stabilią, nedevalvuojame lito, mūsų pasirinkimas yra būtent toks, kokį darome. Tai pripažįsta ir Valiutos fondas, ir Europos Komisija.
PIRMININKĖ. Dėkoju, premjere, jūs atsakėte į visus klausimus ir puikiai pristatėte kaip Teisingumo ministerijos atstovas, pavaduojantis teisingumo ministrą. O teisingumo ministrui reikia palinkėti gerų tėvystės atostogų. Dabar aš siūlyčiau iš karto du – už, du – prieš ir kalbėti apie abu pateiktus įstatymus. Prieš – A. Šedžius.
A. ŠEDŽIUS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos (ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke), norėčiau iš tiesų visų jūsų paprašyti šiek tiek daugiau dėmesio ir supratingumo priimant šią įstatymo pataisą, nes žmonės, kurie dirba tikrai pavojingą darbą, ypač Kalėjimų departamente, kai yra ir pavojingų infekcinių ligų protrūkių, ir galimybė jomis užsikrėsti, kai ne patys geriausi kaliniai laikomi įkalinimo įstaigose, tikrai ne pačių geriausių norų vedami ten papuola. Tie žmonės tikrai nenusipelno, kad jų atlyginimas būtų sumažintas 15, 10 ar 5 %. Tikrai reikėtų atsižvelgti į mūsų priimamus sprendimus ir rimtai pagalvoti, kaip tai palies atskirą žmonių grupę.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Už – V. Matuzas.
V. MATUZAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamoji pirmoji Seimo Pirmininko pavaduotoja. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų toks laikmetis, kad šie sprendimai yra būtini ir labai svarbūs visiems. Labai svarbu matyti solidarumo principą. Kalbėdamas šiek tiek kita tema, kurią palietė šiandien spaudoje ir partijos pirmininkas A. Butkevičius, ir kolega A. Šedžius, norėčiau pasakyti, kad dėl progresinių mokesčių turėjote puikią progą septynerius metus, užuot kalbėję, tuos sprendimus ir priimti. Būtų gera proga šiandien jūsų paklausti, kodėl jūs reikalaujate dabar, kai jūsų partija yra opozicijoje, o valdančiąją daugumą sudaro progresinių mokesčių lyg ir nežadėjusios mūsų konservatyvios ir liberalios partijos. Gal reikėtų visų pirma jums paieškoti rąsto savo akyje, užuot ieškojus krislo kitų akyse. Aš manau kad būtent dabar mes žengiame kaip tik svarbiausią ir svariausią žingsnį progresinių mokesčių sistemos link, diferencijuodami neapmokestinamųjų pajamų dydį dirbantiesiems. O kodėl jūs šito anksčiau nepadarėte? Juk NPD diferencijavimas kaip tik ir leidžia nenuskriausti mažiausiai uždirbančių žmonių. Įvairiausiomis klasėmis, kategorijomis apauginote šitą sistemą, saviems duodami geresnius atlyginimus, nepaisant sugebėjimų, o dabar ieškote to, ko nepametę. Ieškote vakarykštės dienos.
Gerbiamieji kolegos, aš siūlyčiau rimčiau žiūrėti į tuos klausimus ir solidariai… Solidarumas visų pirma. Spręskime ir oriai laikykimės krizės akivaizdoje. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Prieš – J. Veselka. Nėra. A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Labai ačiū. Aš prieš kalbu, ne už.
PIRMININKĖ. Prieš, prieš. Jūs užsirašėte prieš.
A. SYSAS (LSDPF). Pirmiausiai norėčiau nuraminti kolegą. Perskaičiau ką tik išplatintą jūsų pareiškimą dėl progresinių mokesčių. Bus proga – pirmadienį spaudos konferencijoje atsakysime, nes jūs čia įvėlėte akivaizdžių klaidų. Bet tikrai ne ieškome, o siūlome. Ir neieškome rąsto, apie kurį jūs kalbate, akyse ar kur nors kitur pakišto. Mes kalbame apie galimybę šiuo atveju subalansuoti per mokesčių sistemą, kad tie, kas gauna šiandien didesnius atlyginimus, ir mokėtų didesnius mokesčius. Ir ne tik valstybės tarnyboje arba Kalėjimų departamente dirbantis pareigūnas. Nes šalia yra valstybinių įmonių vadovai, kurių atlyginimai yra dešimt ir daugiau kartų didesni už to kalėjimo prižiūrėtojo. Ir jo atlyginimo ši sistema nepaliečia. Apie ką mes kalbame? Suprantu, kad nervas kyla. Bet manau, kad jūsų frakcijoje yra pakankamai protingų galvų, ir niekas čia nepriekaištauja, jokiu būdu nepriekaištauja. Bet šiuo atveju mes matome akivaizdžią naudą valstybės biudžetui, nes žmonių realios pajamos nemažėtų. Šiuo atveju mes mažiname realiąsias pajamas. Vadinasi, mažiname perkamąją galią to paties pareigūno, tos pačios pareigūno šeimos, apie kurią jūs kalbate, kad tai šeimai reikia padėti. Lygiai taip pat iš tų sumažėjusių pajamų jis mažiau vartoja, mažiau sumoka mokesčių. Ir mes sprendžiame problemas vakar komitete, kaip mamytėms ir tėveliams, prižiūrintiems vaikus, sumažinti išmokas, nors kartu siūlome kai ką atleisti nuo mokesčių. Tai šioje jūsų siūlymų virtinėje nėra kai kurių logikos veiksmų. Todėl opozicija… Jūs buvote lygiai taip pat opozicijoje ir teikėte panašius pasiūlymus, ir lygiai taip pat kalbėjote. Tai čia nėra ko piktintis, nes mes matome kitokį būdą spręsti šitą problemą. Todėl negalime pritarti tokiems įstatymų projektams.
PIRMININKĖ. Dėkoju. K. Daukšys – už, jeigu nesumeluosiu.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, pirmininke. Kadangi motinos laukia premjero už durų, o jis sėdi čia, tai aš trumpai. Tikrai balsuočiau už šitą ir visus kitus įstatymus, jeigu premjeras prisižadėtų, kad padarys taip, kad tie, kurie gauna 5 tūkst. ir daugiau, juos ir gautų – tik 5 tūkst., tada aš suprasčiau solidarumą pusei metų. Bet ne taip kaip dabar mes. Ir tuos mažiukus, kurie 2 tūkst., 2,5 tūkst. gauna, dar nuskriausime. Premjere, jeigu jūs tą prižadate garsiai, tai aš tada balsuoju už.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, du pasisakė, tiksliau sakant, pusantro pasisakė prieš, vienas už. Dabar kviečiu susikaupti ir balsuoti. Kas po pateikimo pritariate įstatymo projektui Nr. XIP-880, Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 42 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 72 Seimo nariai. Už – 35, prieš – 19, susilaikė 18. Nepritarta po pateikimo. (Triukšmas salėje) Prašau. J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš matau, kad užsitęsus posėdžiui tikrai veikia nuovargis ir balsuojant, man atrodo, iš tikrųjų nebuvo pagalvota, kad vienus pareigūnus išbraukti iš sistemos, kurios mes visą paketą praleidom, nėra jokios logikos. Tiesiog aš frakcijos vardu matydamas, kad ir pas mus esama tam tikro pasimetimo, prašau perbalsuoti.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, aišku, statutinis reikalavimas yra teisėtas, bet dar kartą prašau. Visiems dėmesio ir susikaupimo. Nuovargis visų vienodas, tačiau reikia mažiau tarpusavyje plepėti ir sekti eigą, kas vyksta šiuo momentu Seime. Frakcijos vardu yra prašymas perbalsuoti. (Balsai salėje) Nesuprato formuluotės. (Triukšmas salėje) Gerbiamasis J. Dautartas, režisierius, net nesuprato.
J. DAUTARTAS (TS-LKDF). Realiai nesupratau. Pasižiūrėkite, jeigu netikite, galite kalbėti, kiek norite. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Kadangi mes esame tolerantiški ir taikūs, tai aš kviečiu iš naujo susikaupti, nesiblaškyti ir balsuoti. Kas už tai, kad po pateikimo būtų pritarta Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 42 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 73 Seimo nariai. Už – 37, prieš – 16, susilaikė 20. Po pateikimo įstatymo projektui pritarta. K. Daukšys – replika po balsavimo.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Pirmiausia frakcijos vardu prašau perbalsuoti, nes vieno balso skirtumas. Yra motyvuotas klausimas.
Antras dalykas. Gerbiamoji pirmininke, prašau pasakyti, kokiu būdu Vyriausybė veikia, jeigu didžiausia Vyriausybės frakcija Seime du kartus per šią dieną varnas gaudo, nors įstatymu prieš dvi dienas uždraudė tai daryti? (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Man atrodo, jūsų replika galioja šiandien visam Seimui. A. Sysas – replika po balsavimo.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke, tikrai man tai negalioja…
PIRMININKĖ. Taip.
A. SYSAS (LSDPF). …nes aš seku. Ir kreipiuosi į gerbiamąjį Ministrą Pirmininką, nes praeitą kartą jį suerzino (…) tie žodžiai. Va pavyzdys, kad procedūriškai visokiais būdais stumiamas šitas paketas įstatymų. Procedūriškai, nes balsavimas akivaizdžiai parodo, kad net dalis valdančiosios koalicijos nepritaria šitiems įstatymams.
PIRMININKĖ. M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Aš noriu tokią repliką pasakyti. Procedūriškai iš tiesų jau ne pirmą kartą stumiamas, atsiprašau už tokį posakį, toks sprendimas, koks reikalingas daugumai. Tai ar nevertėtų prieš įtartiną projektą Seimui pirmiausia apsispręsti, kiek kartų galima perbalsuoti? (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. V. P. Andriukaitis.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Matote, gerbiamieji kolegos, ką reiškia problemos, susijusios su kalėjimais. Iš karto padaugėjo abejonių. Šiaip, kai kalėjimų nesvarstėm, tai taip balsuodavo, balsuodavo, mažinam, mažinam, mažinam, kai tik pakvipo kalėjimu, žiūrėkit, pirmą kartą nepraeina, antrą kartą abejonė, ir vėl. Mes atsipūskim truputį, pažiūrėkim, gal išties po to susiprotėsim. Kadangi gali grėsti kalėjimas, tai gal apskritai nepriiminėsim tokių kvailų sprendimų.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis Ž. Šilgalis – replika po balsavimo. Taip, prašau.
Ž. ŠILGALIS (LCSF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, iš tikrųjų pozicija, opozicija, 1:1, tai darom dar vieną balsavimą, baigiam tą klausimą ir einam pietauti.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, aš tą ir ketinau padaryti. Dėmesio! Sėskit į savo vietas. Griežtai dabar kalbėsiu. Ir balsuojam. Gerbiamieji kolegos, kas po pateikimo pritariate Tarnybos kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 42 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikot.
Balsavo 79 Seimo nariai: už – 42, prieš – 23, susilaikė 14. Po pateikimo įstatymo projektui pritarta. Pagrindinis komitetas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, papildomas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Vyriausybė siūlo svarstyti ypatingos skubos tvarka. Galim bendru sutarimu pritarti? (Balsai salėje) Dėkoju. (Balsai salėje) Balsuojam, kas už tai, kad būtų pritarta Vyriausybės siūlymui ypatingos skubos tvarka svarstyti įstatymo projektą Nr. XIP-880, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 82 Seimo nariai: už – 49, prieš – 23, susilaikė 10. Pritarta Vyriausybės siūlymui įstatymo projektą svarstyti ypatingos skubos tvarka.
Gerbiamieji kolegos, dėmesio! Balsuojame toliau. Kas už tai, kad po pateikimo būtų pritarta įstatymo projektui Nr. XIP-881 – Tarnybos kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikot.
Balsavo 84 Seimo nariai: už – 44, prieš – 24, susilaikė 16. Po pateikimo įstatymo projektui pritarta. Pagrindinis komitetas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, papildomas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Vyriausybė siūlo svarstyti ypatingos skubos tvarka. Galim bendru sutarimu pritarti? Negalim, tai tada balsuojam. Kas už tai, kad pritartume Vyriausybės siūlymui įstatymo projektą Nr. XIP-881 svarstyti ypatingos skubos tvarka, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikot.
Balsavo 82 Seimo nariai: už – 50, prieš – 21, susilaikė 11. Pritarta Vyriausybės siūlymui įstatymo projektą Nr. XIP-881 svarstyti ypatingos skubos tvarka.
Replika po balsavimo – M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gerbiamoji pirmininke, aš noriu paklausti. Jau kelintas kartas, kad mes nebalsuojam dėl komitetų. Ketvirtas įstatymo projektas, dėl kurio mes neapsisprendėm dėl komitetų. Jūs labai greitai, kaip ferariu važiuodama, pasakot, ką Vyriausybė siūlo, ir pateikiat klausimą balsuoti dėl ypatingos skubos. O dėl komitetų ketvirto klausimo buvo nenuspręsta. Ar tai teisinga?
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, niekas nesiūlė, aš nieko negirdėjau. Taip, kaip jūs balsavot, taip ir įvyko. (Juokas) A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiamoji pirmininke, reikalauju padaryti pertrauką, nes mes jau dirbam daugiau laiko, ir vis tiek turi būti fiziologiškai pertrauka padaryta.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis kolega, jūsų prašymas šventas. Baigiame rytinį posėdį. (Balsai salėje) Ką tik balsavom, registravomės, vadinasi, viskas aišku. Ar dar labai norit registruotis? (Balsai salėje) Po gongo registracija nebebus įskaityta. Būkit malonūs, susirinkit 15 val., nes labai svarbūs įstatymų projektai – tai Piniginės socialinės paramos, Ligos ir motinystės, kad vėl nebūtų taip, kad nesuspėjom ateiti ir pasimetėm, kas čia vyksta. Gero poilsio.
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LCSF – Liberalų ir centro sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; TPPF – Tautos prisikėlimo partijos frakcija; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.