Išrašas

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO SOCIALINIŲ REIKALŲ IR DARBO komitetas

POSĖDŽIO PROTOKOLAS

2009 m. liepos 8 d. Nr. 36

Vilnius

SVARSTYTA: Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada (09-06-25) ir Seimo narių pasiūlymai Darbo kodekso 109, 127, 129, 130, 141, 152, 188, 203, 206 ir 256 straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIP-473(2)).

1. Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvados ir kitų ekspertų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		Str.	Str. d.	P.
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2009-06-25	2				Atsižvelgiant į Darbo kodekso 127 straipsnio 2 dalies taikymo praktikoje problemas, įstatymo projekto 4 straipsniu keičiamoje Darbo kodekso 127 straipsnio 2 dalyje siūlytina pirmajame sakinyje išbraukti žodžius “nuo prašymo padavimo dienos” ir atsisakyti šios dalies paskutiniojo sakinio, nes šioje dalyje svarbus sutrumpintas trijų darbo dienų įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą terminas. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad šios dalies antrajame sakinyje įspėjimo terminas nesaistomas su prašymo padavimo diena.	Iš dalies pritarti.	Įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamoje Darbo kodekso 127 straipsnio 2 dalyje pirmajame sakinyje išbraukti žodžius “nuo prašymo padavimo dienos”.
		5				Įstatymo projekto 5 straipsniu keičiamoje Darbo kodekso 141 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad jei darbuotojui priklauso ne mažesnė kaip penkių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, darbdavys šią išmoką savo sprendimu gali išmokėti ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo atleidimo iš darbo dienos, išeitinės išmokos sumų mokėjimą išdėstydamas lygiomis dalimis ir ne rečiau nei kas mėnesį. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad analogiško dydžio išeitinė išmoka mokama ir nutraukus darbo sutartį pagal Darbo kodekse 136 straipsnio 1 dalies 6 punktą (likvidavus darbdavį, jeigu pagal įstatymus jo darbo prievoles nebuvo įpareigotas vykdyti kitas asmuo), todėl svarstytina, ar išeitinės išmokos mokėjimas per trijų mėnesių laikotarpį galėtų būti objektyviai pateisinamas ir tinkamai įgyvendintas nutraukus darbo santykius bet kuriuo pagrindu. Įstatymo projekto nuostatas siūlytina tarpusavyje derinti su socialinio draudimo santykius reguliuojančiais įstatymais, nes neaišku, ar šis išmokų mokėjimo laikotarpis yra laikomas socialinio draudimo stažu, ar asmuo laikomas apdraustu visomis socialinio draudimo rūšimis ir po darbo ar tarnybos santykių nutraukimo iki jam bus mokamos išeitinės išmokos.	Iš dalies pritarti.	Įstatymo projekto 5 straipsniu keičiamoje Darbo kodekso 141 straipsnio 1 dalyje po žodžių “ne rečiau nei kas mėnesį” įrašyti žodžius “išskyrus atvejus kai darbo sutartis nutraukiama pagal šio Kodekso 136 straipsnio 1 dalies 6 punktą”.
		3				Įstatymo projekto 3 ir kituose Darbo kodekso normas keičiančiuose straipsniuose numatytos taisyklės, pagal kurias kolektyvinėse sutartyse gali būti nustatytos mažiau palankios darbo sąlygos palyginus su nustatytomis Darbo kodekse. Toks darbo teisinių santykių reguliavimas nepriimtinas, nes kolektyvinėje sutartyje siūloma apriboti jos šalių teises ir įtvirtinti jų susitarimo ribas. Svarstytina ar toks reguliavimas derinasi su Darbo kodekso 4 straipsnio taisyklėmis, pagal kurias įmonėse, įstaigose, organizacijose pagal jų kompetenciją įstatymų nustatyta tvarka gali būti priimami vietiniai (lokaliniai) norminiai teisės aktai, nustatantys darbo įstatymais ir kitais norminiais teisės aktais nereglamentuotas darbo sąlygas ir papildomas su numatytomis įstatymuose bei kituose norminiuose teisės aktuose, darbo, socialines ir buities lengvatas darbuotojams arba atskiroms jų grupėms. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad negalioja trišaliai susitarimai, kolektyvinės sutartys vietiniai (lokaliniai) norminiai teisės aktai dėl darbo sąlygų, pabloginantys darbuotojų padėtį, palyginti su ta, kurią nustato šis Kodeksas, įstatymai ir kiti norminiai teisės aktai. Atsižvelgiant į šias Darbo kodekso normas, siūlytina įstatymo projekte teikiamus Darbo kodekso pakeitimus tikslinti, nustatyti įstatymų garantuojamas šalių teises ir pareigas bei kitus reikalavimus, o nereglamentuotas ir papildomas sąlygas reguliuoti individualiais ar kolektyviniais susitarimais.	Nepritarti.	Darbo kodekso 3 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad Vyriausybės nutarimai ir kiti norminiai teisės aktai (t.y. ir kolektyvinės sutartys) darbo santykius gali reglamentuoti tik šio Kodekso ir kitų įstatymų nustatytais atvejais ir mastu. Įstatymo projekto 3 ir kituose Darbo kodekso normas keičiančiuose straipsniuose kaip tik ir yra numatyti tie atvejai, kai kolektyvinėse sutartyse gali būti nustatytos mažiau palankios darbo sąlygos palyginus su nustatytomis Darbo kodekse.

2. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		Str.	Str. d.	P.
1.	Seimo nariai J.Juozapaitis, E.Žakaris 2009-06-22	3	1			Argumentai :Darbuotojai, auginantys neįgalius vaikus, turi daugiau papildomų išlaidų, nei auginantys sveikus vaikus. Pasiūlymas: „4. Darbo  sutartis  su darbuotojais, kuriems iki teisės gauti visą senatvės  pensiją  liko  ne daugiau kaip penkeri metai (kolektyvinėje sutartyje gali būti sulygta, kad šis apribojimas taikomas darbuotojams, kuriems iki teisės gauti visą senatvės  pensiją  liko ne daugiau kaip treji metai), asmenimis iki aštuoniolikos metų, neįgaliaisiais, darbuotojais, auginančiais vaikų iki keturiolikos metų ar neįgalių vaikų iki 18 metų, gali būti nutraukiama tik ypatingais  atvejais,  jeigu  darbuotojo palikimas darbe iš esmės pažeistų darbdavio interesus.“.“	Nepritarti.	Vienas iš šio įstatymo projekto tikslų yra peržiūrėti Darbo kodekso nuostatas ir palengvinti kai kuriuos reikalavimus dėl darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva.
	Seimo narys M. Zasčiurinskas 2009-07-07	3	4			Argumentai: Asmenims, kuriems iki pensijos liko ne daugiau kaip penkeri metai dėl įvairių priežasčių ir taip sudėtinga išsilaikyti darbo rinkoje, todėl šiai asmenų grupei nebūtina bloginti darbo santykių sąlygas. Pasiūlymas: Pakeisti keičiamo darbo kodekso 129 straipsnio 4 dalį ir išdėstyti taip:  ,,4. Darbo  sutartis  su darbuotojais, kuriems iki teisės gauti visą senatvės  pensiją  liko  ne daugiau kaip penkeri metai (kolektyvinėje sutartyje gali būti sulygta, kad šis apribojimas taikomas darbuotojams, kuriems iki teisės gauti visą senatvės  pensiją  liko ne daugiau kaip treji metai), asmenimis iki aštuoniolikos metų, neįgaliaisiais, darbuotojais, auginančiais vaikų iki keturiolikos metų, gali būti nutraukiama tik ypatingais  atvejais,  jeigu  darbuotojo palikimas darbe iš esmės pažeistų darbdavio interesus.“	Nepritarti.	Vienas iš šio įstatymo projekto tikslų yra peržiūrėti Darbo kodekso nuostatas ir palengvinti kai kuriuos reikalavimus dėl darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva.
2.	Seimo narys E. Žakaris 2009-06-22	5				Argumentai : Darbdavys visada gali primesti darbuotojui savo valią, todėl galimybių ne lygiaverčiams susitarimams neturėtų būti Pasiūlymas: „1. Darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka. Jei darbuotojui priklauso ne mažesnė kaip penkių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, darbdavys šią išmoką savo sprendimu gali išmokėti ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo atleidimo iš darbo dienos, išeitinės išmokos sumų mokėjimą išdėstydamas lygiomis dalimis ir ne rečiau nei kas mėnesį.“	Nepritarti.	Abejotina, kad darbdavys gali primesti darbuotojui savo valią dar tuomet, kai darbuotojas jau yra faktiškai atleistas.
3.	Seimo narys E. Žakaris 2009-06-26	6				Argumentai : Įvedus metinį viršvalandžių apribojimą, darbdavys gali darbuotoją versti dirbti viršvalandžius vieną ar kelis mėnesius kasdien. Tai gali būti daroma ne tik esant gamybiniam būtinumui, bet ir norint priversti darbuotoją išeiti iš darbo savo noru. Pasiūlymas: „1. Darbuotojo viršvalandinis darbas per dieną (pamainą) neturi viršyti keturių valandų ir šimto dvidešimties valandų per metus dešimties valandų per mėnesį. Kolektyvinėje sutartyje gali būti  nustatyta  kitokia metinė mėnesinė viršvalandinių darbų trukmė, bet ne daugiau kaip penkiolika šimto aštuoniasdešimties valandų per mėnesį metus. Visais atvejais turi būti laikomasi poilsio laiko normų (Darbo kodekso XIV skyrius).“	Nepritarti.	Darbo kodekse yra nustatyta, kad viršvalandiniai darbai paprastai draudžiami. Darbdavys gali skirti viršvalandinius darbus tik išimtiniais atvejais, kuriuos nustato Darbo kodekso 151 straipsnis.
	Seimo narys M. Zasčiurinskas 2009-07-07	11	1			Argumentai: Kolektyvinių sutarčių nuostatos, bloginančios darbuotojo padėtį,  apima daugelį šio įstatymo projekto straipsnių, todėl šios nuostatos turėtų galioti iki 2010 m. gruodžio 31 d.(krizės laikotarpiu).  Pasiūlymas: Pakeisti 11 straipsnio 1 dalį ir išdėstyti taip: “1. Šis įstatymas, išskyrus 1 ir 2 straipsnius, ir kolektyvinių sutarčių nuostatos, sulygtos pagal šį įstatymą, galioja iki 2010 m.  gruodžio 31 d.	Nepritarti.	Pasiūlymo argumentai prieštarauja pasiūlymo turiniui. Projekto 11 straipsnis kaip tik ir nustato, kad kolektyvinių sutarčių nuostatos, sulygtos pagal šį įstatymą, galioja laikinai.

Komiteto pirmininkas                                                                                                                                                             Donatas Jankauskas