Seimo vakarinis nenumatytas plenarinis posėdis Nr. 97
2009 m. liepos 7 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas A. VALINSKAS ir Seimo Pirmininko pavaduotojas A. KAŠĖTA
PIRMININKAS (A. VALINSKAS). Netrukus pagausės. Skelbiu šiandienos vakarinio plenarinio posėdžio pradžią. Kviečiu registruotis. Prašau.
Užsiregistravo 28 Seimo nariai.
Pagal darbotvarkę klausimų blokas 2-1a, 2-1b. 2-1a – Finansinio tvarumo įstatymo projektas Nr. XIP-640. Svarstymo stadija. Aš kviečiu paeiliui mūsų pranešėjus iš komitetų. Biudžeto ir finansų komiteto atstovas R. Kupčinskas. Po to – A. Vidžiūnas ir J. Razma. Prašau.
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF*). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Laba diena, gerbiamieji kolegos. Gal aš pirmiausia perskaitysiu Biudžeto ir finansų komiteto išvadą dėl Lietuvos Respublikos finansinio tvarumo įstatymo. Išvada būtų tokia, tiksliau, komiteto sprendimas: pritarti Biudžeto ir finansų komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIP-640 ir komiteto išvadoms. Komitetas balsavo: už – 5, prieš – 1, susilaikė 2. Atsiprašau, ar čia abu įstatymai, Pirmininke?
PIRMININKAS. Jeigu mes bendru sutarimu galėtume pritarti, kad iš karto abu pateikiami projektai, tai mes sutaupytume laiko.
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Kadangi čia buvo įvairių pataisų, pasiūlymų, tai turbūt mes jas nagrinėsime po to, kai bus pristatyti kitų komitetų sprendimai. Dabar dėl Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatymo 4 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIP-641 išvada, sprendimas yra toks: pritarti Biudžeto ir finansų komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIP-641, siūloma, atsižvelgiant į Seimo statuto 137 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą taisyklę, sujungti Valstybės skolos įstatymo 4 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą ir Valstybės skolos įstatymo 4 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą į vieną projektą, tai būtų projektas Nr. XIP-644. Tai tiek. Komiteto nuomonė buvo bendru sutarimu, Biudžeto ir finansų komiteto nuomonė, o atitinamus siūlymus reikia balsuoti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dėl abiejų projektų kviečiu kalbėti ir Audito komiteto atstovą A. Vidžiūną. Prašau.
A. VIDŽIŪNAS (TS-LKDF). Pone Pirmininke, gerbiamieji kolegos, Audito komitetas iš esmės pritarė abiem projektams, ypač pasiūlė pagrindiniam komitetui daug dėmesio skirti Teisės departamento išvadoms, ir pateikė, ypač dėl pirmojo, Nr. XIP-640, keletą savo pasiūlymų dėl 1 straipsnio. Pagrindinis komitetas, ačiū, atsižvelgė. Atsižvelgė į daugelį kitų pasiūlymų – dėl 6 straipsnio, taip pat dėl 6 straipsnio kitos dalies. Galėtume stabtelti… Mes visiškai tikime jo kompetencija, nepritarė vienam labai stipriam mūsų siūlymui. Mes norėjome pasakyti, kad galbūt banko akcininkai galėtų turėti daugiau galimybių ginti savo teises ir interesus. Ten norėjome įrašyti ir pasiūlėme komitetui išplėsti šitas galimybes. Bet pagrindinis komitetas, pasiremdamas teismų praktika ir visokiais kitokiais teisės aktais, sakė, kad čia visai gali būti bendrosios kompetencijos teismų reikalas, ir nepasiūlė plėsti ir konkrečiau apibrėžti. Mes nesiginčijame su šita kvalifikuota komiteto nuomone ir dar sykį kartojame, kad abiem įstatymų projektams pritarėme iš esmės.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ekonomikos komiteto atstovas J. Razma. Prašau.
J. RAZMA (TS-LKDF). Ekonomikos komitete dalyvavę komiteto nariai pritarė Lietuvos Respublikos finansinio tvarumo įstatymo projektui, vienas susilaikė. Komitetas išsamiai apsvarstė Teisės departamento pastabas. Dviem nepritarė, bet jos nėra tokios kategoriškos, tai yra siūlymai labiau detalizuoti, rašoma „svarstytina“ ir panašiai. Komitetas nepritarė ir Laisvosios rinkos instituto pozicijai, kuri, žinoma, visais būdais neigia kokias nors valstybės įsikišimo į verslo procesus galimybes, taip pat nepritarė tiems piliečiams, kurie reiškė priešingas nuomones, negu yra projekto tikslai. Komitetas svarstymo metu pats suformulavo pasiūlymą dėl įsigaliojimo datos, tai nuo rugpjūčio 1 d. Svarstymo metu taip pat atsirado mūsų kolegos J. Veselkos pataisa, manau, labai prasminga, kad jeigu jau bankai nori pretenduoti į finansinio stabilumo stiprinimo priemones, tai jie patys, akcininkai ir vadovai, dėl savęs turi būti priėmę gana didelius sugriežtinimus dėl dividendų mokėjimo atsisakymo, dėl tantjemų mokėjimo atsisakymo ir t. t. Su tokiom pastabom komitetas buvo pritaręs projektui ir lydinčiajam.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, šiems klausimams nagrinėti darbotvarkėje skirtas pusvalandis, mes sugaišome 7 min., ar galėtume tiesiog sutarti, kad mes skirtume dabar iki 15.25 val. laiką diskusijai? O po to per 5 min. apsvarstysime, manau, tuos pasiūlymus ir pataisas. Ar būtų galima bendru sutarimu? Prašau. A. Šedžius, po to – Seimo narys K. Daukšys. Kolegos, diskusija. Prašom, kviečiu į tribūną.
A. ŠEDŽIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų kyla daug abejonių dėl šio įstatymo projekto. Lietuva nėra tokia galinga valstybė, kaip Amerika, kaip Belgija, kaip Didžioji Britanija ir kitos, kurios gelbėjo savo bankus valstybės sąskaita, ir neturi tokių federalinių rezervų. Kitas dalykas, dėl kurio kyla daug abejonių, ar mums verta gelbėti skandinaviško kapitalo bankus, nes Lietuvoje lietuviško kapitalo banko nėra nė vieno? Jeigu jau yra tokia būtinybė, jeigu jau atsiras tokia būtinybė, kad reikės gelbėti vieną iš skandinaviškų bankų, ar tuo neturėtų pasirūpinti pagrindinės įmonės, kitaip tariant, stambieji Skandinavijos bankai, kurie ir yra tikrieji Lietuvos bankų, savo bankų filialų, savininkai? Ne vieną kartą buvo teigiama, kad tiek Švedijos, tiek Danijos bei kitų valstybių pagrindiniai bankai yra pasiruošę atlaikyti bet kokius sunkumus ir turi tam pakankamai rezervų. Tada kyla klausimas: kam mes priimame šitą įstatymo projektą, šitą įstatymą, kai didieji bankai šito visiškai neprašo? Kilus bet kokiems neramumas ar atsiradus tokiai situacijai, jie gali tikrai garantuoti visišką jų filialų funkcionalumą.
Kitas abejotinas dalykas yra ir tas, kad valstybė ir taip yra jau viršijusi visus savo skolinimosi limitus. Tai pagrįstai klausiu: kokiomis lėšomis būtų tokioje situacijoje gelbėjami bankai? Ar Vyriausybė turi galimybių pasiskolinti pinigų tam gelbėjimo procesui? Prieš priimdami šį įstatymą, turime gerai įsigilinti į galimas pataisas ir taip, kaip aiškinamajame rašte yra parašyta, kad neigiamų pasekmių nenumatoma, tai yra turbūt šabloninis parašymas ir reikėtų įsigilinti, ar iš tiesų yra finansinės galimybės, priėmus šitą įstatymą valstybei vykdyti savo įsipareigojimus įstatymų numatyta tvarka. Taigi siūlau nepriimti šito įstatymo, kol nebus iki galo išdiskutuota, išnagrinėtos visos galimybės. Dar kartą pabrėžiu, kad Lietuva nėra Jungtinės Amerikos Valstijos ar stipriosios Europos Sąjungos valstybės, kurios iš savo biudžetų sugeba finansuoti įvairių finansinių institucijų nesėkmes. Todėl siūlau susilaikyti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu Seimo narį K. Daukšį. Po to – V. P. Andriukaitis. Taip pat dėkoju už sutaupytą laiką. Manau, jeigu visi po keturias minutes kalbėtumėte, tai užtektų, matyt, laiko pasisakyti visiems, kurie yra užsirašę. Prašom.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Iš tikrųjų pasistengsiu konkrečiai pakalbėti apie šitą įstatymą. Pirmas dalykas. 2 straipsnio 3 dalis: „Vyriausybė ar jos įgaliota institucija sprendžia klausimą dėl finansinio stabilumo stiprinimo priemonių taikymo.“ Kas ta įgaliota institucija? Ar mes turime tokią, kuri šiandien galėtų tokius dalykus daryti, ar mes ją kursime iš naujo?
Toliau. Į tas priemones patenka ir užsienio bankų filialai. Atleiskite, o tai ką tie bankų filialai? Nei mums mokesčius moka, nei kitus dalykus daro, kodėl mes juos turime gelbėti? Čia yra didelis klausimas.
Toliau kalbama apie 3 straipsnio 2 dalies 1 punktą: „Bankas, jo akcininkai ar vadovai turi prisiimti atsakomybę už savo veiklos padarinius ir įsipareigojimus.“ Jeigu bankas jau pakliuvo į situaciją, kada jį reikia gelbėti, vadinasi, jo vadovai ir akcininkai jau neprisiėmė tos atsakomybės, nes jie turėjo iki to laiko susitvarkyti taip, kad nereikėtų gelbėti. Tai kas čia per deklaratyvus punktas, kad reikia išgelbėti? Įsipareigos toliau dirbti gerai, tada mes duosime kažkokią pagalbą.
Apskritai sunku diskutuoti. Šiais sunkiais laikais galbūt bankus ir reikėtų bent jau moraliai palaikyti ir turėti tokį mechanizmą, kuris leistų jiems atsiremti į valstybę, bet šalia tų visų dalykų reikėtų paklausti labai paprastai. Kur Asmenų bankroto įstatymas? Kur kiti dalykai, kurie leistų žmonėms prieš bankus šiek tiek atsilaikyti, jeigu kas nors yra. Aš manyčiau, kad reikėtų svarstyti kompleksą. Nes dabar pagal šitą įstatymą valstybė įsipareigos bankams suteikti paskolas, iš bankų išpirkti akcijas, kurias, neaišku, kas įvertins, kokiomis kainomis jos bus, arba blogiausiu atveju, ką rašo, paimti visuomenės reikmėms tas akcijas, tuos bankus privatizuoti. Bet tada bus neaišku, kas tuos bankus valdys, kai jie bus paimti reikmėms. Tuo pačiu metu valstybė nepasako, už kokius pinigus ims, nes tas parašymas, kai mes įrašome, kad iš valstybės biudžeto lėšų, kurių chroniškai trūksta ir šiandien didiname PVM, mažiname atlyginimus, kitus dalykus, tai čia, aišku, nebus mums tam pinigų.
Antras dalykas. Rezervas su stabilizavimo fondu. Kur jis yra? Kokie ten pinigai dabar? Kuo čia mes gelbėsime? Toliau. Valstybės… paskolintos lėšos, taip pat išleistus valstybės vertybinius popierius, tai šiandien valstybė iš tų pačių bankų, kuriuos mes žadame gebėti, skolinasi lėšas savo biudžetui finansuoti po maždaug 8 % metinių palūkanų. Atleiskite, tada būtų labai įdomu, kai valstybė, prisiskolinusi pinigų iš banko, dar paskui jam tuos pinigus paskolina. Superbiznis ir dar su mažesnėmis palūkanomis, ko gero. Todėl aš manau, kad šis įstatymas yra daugiau toks galbūt nuraminti šiek tiek visuomenei, bet techniškai prastai parengtas. Jį reikėtų iš esmės peržiūrėti ir sugalvoti, kaip mes galime pagelbėti savo finansų sistemai, kad jeigu atsiras koks kamštis, kur nors užsikiš arterija, kad nebūtų didelių problemų mūsų pačių įmonėms, o ne pirmiausia bankams. Tiek, kiek bankai galės įmonės ir mūsų gyventojų lūkesčius atitikti. Todėl, manau, reikia svarstymo metu dar labai smarkiai pakratyti ir sudėti į vietas. O tokio, koks dabar yra, priimti tiesiog negalima ir manau, kad tai būtų nesąžininga mūsų visuomenės atžvilgiu. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dėl vedimo tvarkos – A. Zuokas.
A. ZUOKAS (LCSF). Gerbiamieji kolegos, kaip ir kalbėjome per rytinį posėdį, mes frakcijos vardu siūlytume daryti šio įstatymo svarstymo pertrauką iki tol, kol bus sujungti visi sprendimai, įstatymų projektai, susiję su bankinio sektoriaus stiprinimu. Bet, aišku, čia turėtų būti diskusija baigta, kaip suprantu, pagal Statutą?
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, pagal …
A. ZUOKAS (LCSF). Iki kito posėdžio mes galime?
PIRMININKAS. …Statutą galima prašyti tik iki kito posėdžio pertraukos. Tai pasiūlymas toks jūsų būtų? Iki kito posėdžio, taip?
A. ZUOKAS (LCSF). Ir siūlytume balsuoti dėl to frakcijos vardu. Dėkui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prašau. P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Norėčiau paremti gerbiamąjį A. Zuoką, tuo labiau kad kai Seimas svarstė… įstatymo, Fizinių asmenų bankroto įstatymą, įsipareigojo birželio pabaigoje tą įstatymą svarstymo stadijoje svarstyti. Bet jau birželio mėnuo baigėsi, jau liepos mėnuo, o to įstatymo darbotvarkėje nėra. Todėl, man atrodo, ir Įmonių restruktūrizacijos įstatymas, ir Fizinių asmenų bankroto įstatymas, ir Bankų gelbėjimo įstatymas turi būti sujungti ir žiūrima į šiuos įstatymus kaip į vieną paketą.
PIRMININKAS. Dėkoju. K. Glaveckas. Prašom.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamasis Pirmininke, gal baigiame diskusiją ir tada padiskutuosime? Ar dabar galima pasakyti savo samprotavimus? Iš tikro, kolegos, mylime bankus ar jų nemylime, bet be bankų, deja, jokia ekonomika nefunkcionuoja, tai pirmas dalykas.
Antras dalykas, apie 30 mlrd. mūsų gyventojų fizinių ir juridinių asmenų pinigų yra bankų kapitalas. Ir klausimas, kai yra tokia ekonomikos recesija, susitraukimas, kai pasaulinė finansinė kredito krizė įsibėgėjusi ir apėmusi Vakarų Europos bankus ir kitus, gali būti tokia situacija, kad kai kurių bankų likvidumas bus nepakankamas. O nepakankamas likvidumas ką reiškia technine paprastąja prasme? Bankas negali vykdyti savo įsipareigojimų ir taip pat… (Balsai salėje) Ne, tai jūs pradėjote diskusiją. Atsiprašau.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad…
K. GLAVECKAS (LSF). Aš noriu pabaigti paskutinį sakinį, kad klausimas iš tikro yra aktualus ir jį reikia išspręsti iki išeinant mums vasarą. Neduok Dieve, kad mums rugpjūčio mėnesį ar kada reiktų ekstra rinktis.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ir E. Klumbys.
E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis Pirmininke, gal būtų galima patikslinti liberalcentristų frakcijos siūlymą, kad pertrauką darytume po to, kai baigsime pasisakymus diskusijoje, nes paskui atsiranda problemų su eile, nes vėl reiks iš naujo užsirašinėti. O po to, po diskusijos, balsuotume dėl pertraukos?
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, tuomet reikėtų apibendrinti. Mes prieš tai bendru sutarimu buvome sutarę, kad diskusijai skirtas laikas iki 15.25 val. (Balsai salėje) Tada aš siūlyčiau tiesiog pažiūrėti, kad šiam klausimui yra skirtas pusvalandis ir diskusiją tęsiame iki 15.30, tuomet balsuojame dėl frakcijos pasiūlymo. Ar galime taip sutarti? Dėkoju. Prašau.
K. DAUKŠYS (DPF). Gerbiamasis Pirmininke, būtų labai gražu, jeigu jūs savo valia įpareigotumėte komitetus, kurie kitą kartą turėtų pateikti mums ir Fizinių asmenų bankroto įstatymą svarstyti, kitus dalykus, atlikti tą darbą iki kito posėdžio.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis Kęstuti Daukšy. Ir Seimo Pirmininkas, ir Seimo valdyba vos ne kiekvieną savaitę kreipiasi į komitetus su prašymais aktyvinti darbą ir padaryti tai, kas priklauso. Deja, ne visą laiką esame išgirsti. Kviečiu Seimo narį V. P. Andriukaitį. Po to – E. Klumbys. Prašom.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Ačiū, Seimo Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, išties liberalcentristų pasiūlytas planas, kad mes galėtume lukterti, kol nauja finansų ministrė peržiūrės ir apibrėš savo pozicijas, taip pat kol bus išties visas pasiūlymų paketas apibendrintas… Juo labiau ir Fizinių asmenų bankroto įstatymas, kuris vienaip ar kitaip turi eiti greta ir yra tiesiogiai susijęs su bankinio sektoriaus reikalais ir su tais žmonėmis, kurie jo laukia ir kuriems gresia išties didelės bėdos, jeigu bankai ir toliau taip nevaržomai ir nereglamentuotai piktnaudžiaus savo padėtimi.
O kalbėdamas apie šio projekto, kolegos, konkrečius aspektus, aš nekartosiu to, ką sakė K. Daukšys ir prieš mane kalbėjęs mano kolega A. Šedžius, bet norėčiau išties manyti, kad 3 ir 11 straipsniai kelia labai rimtų diskusijų ir abejonių. 3 straipsnio 2 dalyje rašoma, kad taikant finansinio stabilumo stiprinimo priemones vadovaujamasi šiais principais: bankas, jo akcininkai ir vadovai turi prisiimti atsakomybę už savo veiklos padarinius ir įsipareigojimus. Kaip ta atsakomybė yra išdėstoma? Ką reiškia „turi prisiimti“? Tai labai deklaratyvu.
Ir reikia pasakyti, kad jau dabar reikia pareikalauti švedų bankų filialų Lietuvoje vadovų rimtos atsakomybės už tai, kokia čia situacija susiklostė. Juk švedų bankų motininių institucijų vadovai aiškiai pasakė, kad jiems kelia didžiulių abejonių, kad jų bankų filialų vadovai čia nepasimokė iš švedų bankų krizės, kuri vyko prieš keliolika metų, ir taip žiauriai rizikavo ir nevaržomai ėjo tuo rizikingu paskolų išdavimo keliu statydami ir Baltijos valstybių ūkį į didelį pavojų.
Tai dabar mano klausimas: kur 3 straipsnyje apibrėžta šita bankų, jų akcininkų ir vadovų prisiimtoji atsakomybė? Kokios jos formos? Kokios sankcijos? Kokie mechanizmai, kad jiems atlikus rizikingus veiksmus iš jų būtų išieškoma, jie būtų materialiai atsakingi, jie būtų atsakingi už savo veiksmus ir visa kita? Šio mechanizmo nėra šiame įstatyme atskleista. Taip kaip ir 11 straipsnis, kolegos, kelia labai rimtų abejonių dėl banko akcijų pardavimo. Aš nežinau, gal kolega K. Glaveckas galėtų paaiškinti, nes štai pagal šį įstatymą valstybės įsigytos ar paimtos banko akcijos parduodamos nedelsiant, kai bankų finansinė būklė nebekelia grėsmės banko sistemos stabilumui. Tai įdomus įsipareigojimas. Viena vertus, metami pinigai, gelbėjami bankai, įsigyjama akcijų, viskas gerai, didžiulės milijardinės investicijos, o kita vertus, staiga reikalavimas nedelsiant parduoti. Tai palaukit, o koks tada akcijų kursas tuo metu? Juo labiau kai nebekelia grėsmės banko sistemos stabilumui. Tas banko sistemos stabilumo kriterijų paketas yra išties visą laiką dinamiškas. Prieš metus, atrodo, visi manėme, kad švedų bankų filialai čia, Lietuvoj, nebekelia jokios grėsmės. Dabar žiūrim, kad kelia. Vadinasi, šiuo atveju, jeigu valstybė prisiima tokius įsipareigojimus eiti į pagalbą, o po to staiga save prievartauja, kad ji neturi jokio kito šanso, o tik nedelsiant parduoti, tai jie gali parduoti už tokią kainą, kad šiuo atveju patirs tiktai nuostolius.
Manau, kad 11 straipsnis reikalauja išties labai rimtų diskusijų ir atsakymų, ar tokia formuluotė yra teisinga valstybės atžvilgiu. Ir aš manau, kad ir tie kolegos, kurie anksčiau kalbėjo apie daugelį kitų aspektų, yra teisūs. Manyčiau, kad reikėtų daryti šio įstatymo svarstymo pertrauką ir dar deramai išdiskutuoti tas pačias rizikingiausias vietas, kurios šiame įstatyme yra akivaizdžiai neaptartos. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu į tribūną Seimo narį E. Klumbį. Po to – J. Veselka.
E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, aš pirmiausia norėčiau pradėti nuo to, kad tikrai jūs neteisingai norit nutraukti diskusiją apribodami 15.30. Pagal Statuto 108 straipsnį dėl to turi balsuoti Seimas, atitinkama procedūra. Tai prašau laikytis Statuto.
Dabar apie patį įstatymą. Absoliuti dauguma Lietuvos bankų – užsieniniai. Tad kalbant apie jų finansinio stabilumo stiprinimo priemones kyla klausimas: o kiek prie to stiprinimo turi prisidėti Lietuvos valstybė ir kiek motininis bankas? Manyčiau, kad pagrindinė našta stiprinant bankų, tų, kurie veikia Lietuvoj, užsienio filialų finansinį stabilumą turėtų tekti būtent motininiam bankui. Jei mes buvom tokie siaurapročiai ir prieš 10 metų jų kontrolinius paketus pardavėm užsieniečiams, tai kodėl dabar einame toliau tuo pačiu keliu ir prisiimame atsakomybę už jų jau padarytas ir numatomas padaryti klaidas?
Štai jau ne vieno kolegos minėta 2 straipsnio 3 dalis ir jos nuostata: „Vyriausybė ar jos įgaliota institucija sprendžia klausimą dėl finansinio stabilumo stiprinimo priemonių taikymo, jei taikyti tokias priemones prašo užsienio banko filialą Lietuvos Respublikoje įsteigęs asmuo.“ Nesuprantu, kodėl tas asmuo, įsteigęs užsienio banko filialą Lietuvoje, savų problemų sprendimui turi pasitelkti Lietuvos Vyriausybę ar jos įgaliotas institucijas ir mūsų valstybės finansinius išteklius. Jei užsienietis turi problemų, tai tegul jis savo problemas pirmiausia sprendžia savo šalyje.
Lietuvos valstybė turėtų svarstyti vienintelę finansinę priemonę, kai užsienio banko filialas turi rimtų išgyvenimo problemų, t. y. nacionalizaciją. Tačiau pažiūrėkim, kaip numatoma įgyvendinti finansinio stabilumo stiprinimo priemones. Bus panaudojamos valstybės biudžeto lėšos, o tame biudžete žiojėja didžiulė skylė. Kita priemonė – bus panaudojamos Rezervinio fondo lėšos, o šis fondas yra tuščias. Trečia priemonė – valstybės vardu pasiskolintos lėšos, taip pat teisės aktų nustatyta tvarka (tarsi kitokia tvarka būtų išleidžiami) išleisti vertybiniai popieriai. Tai yra gelbėdama užsienio banko filialą Lietuvos valstybė lįs į dar didesnes skolas ir skolinsis iš užsienio valstybių. Negi mes esame tokie turtingi? Ir pagaliau – kitus teisės aktuose nustatytus lėšų šaltinius. Pasakykite, gerbiamieji iniciatoriai, kurioje valstybės vietoje yra tas nenusakytas pinigų šaltinėlis?
Atsižvelgiant į visas šias išsakytas pastabas, manyčiau, iš tikrųjų šio įstatymo projektas yra gana prastas. Jis yra skubiai rengiamas, ko gero, turima žinių, kad bankai turi didelių problemų, ir dabar tas visas problemas norima užkrauti mūsų valstybei, o tiksliau, mūsų žmonėms ant pečių. Ir mes vėlgi savais ir valstybės skolintais pinigais gelbėsim tuos bankus. Aš manau, kad tai yra ne tas sprendimo kelias, kuriuo reikia eiti sprendžiant bankų problemas.
PIRMININKAS. Dėkoju ir kviečiu į tribūną Seimo narį J. Veselką.
J. VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, vieną variantą pasakysiu. Užeinu specialiai į „Nord“ banką paklausti, už kiek jie teikia kreditus eurais ir už kiek litais. Atsakymas: eurais galite gauti kreditą už 6–5 %, litais – 15–18 %. Rinkoje kas yra brangus? Kas yra deficitinis. Įsivaizduokit, Lietuvoje – eurai nedeficitiniai, litai deficitiniai. Ir sėkmingai visi mojuoja galvytėm, visi nieko nežino, visi nieko nemato, ir priimam tokį: kadangi įvyko pasaulinė krizė, todėl reikia parengti bankų gelbėjimo įstatymą.
Dabar pasižiūrėsim, ar išsiaiškinom, kas sukėlė pasaulinę finansinę krizę ir kodėl ji Lietuvoje dar aštresnė negu kitur. Ogi didelio čia rašto ir nereikia. Mūsų labai gerbiami ir garbinami verslo pasaulio žmonės ėjo su „fiks“ projektais, arba su „Vasiukų“ projektais, į bankus, bankų labai kvalifikuoti specialistai „Vasiukų“ projektams dalino didelius pinigus. Ir štai susidūrė aukštos kvalifikacijos viena pusė ir kita pusė, darė, darė ir pritrūko pinigų. Ir prasidėjo krizė. Ir dabar tos abi pusės nenori atsakyti niekaip už šią situaciją, o situaciją nori suversti valstybei. Girdi, jūs dabar gerinkite mums verslo sąlygas, užtikrinkite pigius kreditus ir gelbėkite mus nuo iššvaistytų pinigų. Klausimas, čia gi valstybininkai sėdi, iš kur valstybė gauna pinigus? Jeigu kitos, pavyzdžiui, Jungtinės Amerikos Valstijos, laisvai daro emisiją, dieną ir naktį vyksta spausdinimas ir dalina tokiems kaip mums, kaip estams, kaip kitiems, Afrikai… Mes turime už tuos atidirbti, padaryti grynas prekes, paslaugas pateikti, pigiau pateikti ir mažiau uždirbti. Mes šito net litais padaryti negalime, susirakiname rankas.
Trečia, kas sukėlė krizę. Dar prisidėjo prie tų dviejų iliuzionistų tie, kurie patikėjo Laisvosios rinkos instituto rekomendacijomis, kad viskas, ką ekonomikai daro valstybė, yra blogai. Viską gerai gali daryti tik privatininkas. Štai ir turite to geradario darbo rezultatus. Dabar tie visi, kurie aiškino, kad tik privatininkas gerai daro, eina – duok pinigų. Ūkio ministerija ir D. Kreivys nieko nežino, ką daryti, o vaizduoja bankininką, bet įdomų bankininką: jis gauna valstybės vardu investiciją, atiduoda bankams, šitie pinigus dalina. Galų gale tų pinigų bus 50 % praganyta. Taigi ir šis įstatymas šios problemos visiškai nesprendžia. Absoliučiai. Čia eina paprastas dalykas: jie geri, jie protingi, jie išmintingi, ir jeigu jiems kas nors atsitiks, mes turime juos gelbėti. Taip, teisingai, gerbiamasis Glaveckai, pasakėte – bankai yra svarbūs.
Žiūrėkite, ką jūs čia rašote. Finansų stabilumui stiprinti prielaidos gali būti taikomos bankui, dėl kurio finansinės būklės gali būti grėsmė visai bankų sistemai. Jau galiu pasakyti: ši priemonė gali būti taikoma SEB`ui, „Swedbankui“, NORD bankui, tai yra stambiausiems užsienio bankams, kurių rezultatą ir turime, o visiems smulkesniems bankams, kuriuose dar yra lietuviško kapitalo, šito punkto nebus, nes jie bankrutuos, finansinės problemos nebus. Atleiskite, kieno čia parlamentas? Nežinote, kokios valstybės? A, Jungtinių Valstijų. Supratau. Ačiū.
Dar įdomiausia, štai 2 straipsnis – „Bankų akcijų paėmimas visuomenės poreikiams“. Na, suprantu, veltui tas akcijas paimsime ir turėsime. Bet jau 11 straipsnyje rašoma: „Nedelsiant išpirkti paimtas arba išpirktas akcijas“, o pagrindinis sako, kad tik paimsime veltui ir visuomenės poreikiams. Turtą, visa kita reikės… taip sakant, komerciniais pagrindais dalinsim, o akcijas paimsime visuomenės poreikiams. Terminas gražus, ar ne? Visai tautai paimame akcijas ir paskui nedelsdami turėsime parduoti, kai tik bankas pasveiks. Nesuprantu šitos teorijos.
Toliau yra… Gerbiamasis E. Klumbys gerai pasakė: iš kur jūs paimsite pinigų? Bankų gelbėjimui…
PIRMININKAS. Kolega, laikas! 5 minutės.
J. VESELKA (TTF). …neužteks nei vieno, nei 10 mln., nei 100 mln., reikės didelių sumų. Biudžetas tuščias, rezervas tuščias. Dabar pasiskolinot užsienyje už 9,2 pusę milijardo eurų, daugiau už tokias palūkanas negausit, nes per 5 metus iš tų 500 priaugs dar 230 mln. eurų. Ne litų, ne ko nors kito, o eurų priaugs. Todėl, gerbiamieji kolegos, aš suprantu – šis įstatymas yra vaikams nuraminti, tai yra nebėkite į bankus, neimkite pinigų, nes mūsų bankai stiprūs. Jeigu jie susilpnės, tai tada valstybė juos išgelbės.
PIRMININKAS. Kolega, laikas!
J. VESELKA (TTF). Į tai kaip į vaikišką žaidimą galima žiūrėti, bet aš vis dėlto bijau, kad tie, kurie praganė pinigus… Strategiškai neperformuodami valstybės valdymo principų, mes tik pralošime, todėl aš negaliu tokiam įstatymo projekto variantui pritarti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, pagal darbotvarkę numatytas laikas diskusijai yra baigtas. Gerbiamasis Egidijau Klumby, jūs esate parlamento senbuvis, bet siūlyčiau atkreipti dėmesį į 108 straipsnio 6 punktą (cituoju): „Seimas gali iš anksto apriboti bendrą diskusijų kiekvienu klausimu trukmę arba kalbėtojų skaičių. Tuomet teikimai nutraukti diskusiją nepriimami.“ Šiandien, tvirtindami darbotvarkę, mes šiam klausimui skyrėme pusvalandį, ir tas laikas pagal 6 punktą dabar yra pasibaigęs. (Balsai salėje) Nenauja tvarka. Gerbiamasis kolega, aš manau, jeigu Seimas apsispręs pratęsti diskusiją, tai mes pratęsime, o jeigu ne, pagal 108 straipsnio 6 punktą tiesiog atkreipkit dėmesį. Būkite geras, nesinervinkite, toks gražus pavasaris praėjo. Vasara, šilta, gražu, ruduo ateis geresnis.
Gerbiamieji kolegos, kadangi bendru sutarimu, suprantu, mes nenutrauksime diskusijos, todėl aš teikiu balsuoti. Kas už tai, kad diskusija būtų nutraukta, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja kitaip.
Balsavo 94: už – 45, prieš – 24, susilaikė 25. Taigi diskusiją tęsiame. Liko 3 užsirašę ir visiems trims, matyt, bendru sutarimu galime suteikti žodį. Prašom. E. Jurkevičius. Po to – K. Glaveckas.
E. JURKEVIČIUS (TS-LKDF). Sveiki, kolegos. Norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į išvadas, kurioms nepritarė komitetas, tai Lietuvos laisvosios rinkos instituto, ir trumpai, kas neskaitė, sudėlioti akcentus.
Finansinio tvarumo įstatymo tikslas – užtikrinti bankų sistemos finansinį stabilumą, t. y. išvengti bankų bankroto. Šiuo įstatymu norima įteisinti valstybės atsakomybę už bankų sektoriaus veiklą su visomis iš to išplaukiančiomis neigiamomis pasekmėmis. Taigi jeigu valstybė pradeda garantuoti bankų veiklą, galbūt mes galime garantuoti ir uždarųjų akcinių bendrovių veiklą, ir t. t.? Taigi siūlyčiau pagalvoti, ką mes norime garantuoti valstybės vardu. Banko paskolos kitiems bankams, valstybinis garantavimas perkeliamas privataus sektoriaus rizika viešajam, nors paskola padidina banko likvidumą, siekdama jam papildomų finansinių lėšų. Tačiau tai problemos neišsprendžia. Greičiau priešingai – leidžia bankams prisiimti daugiau rizikos, skolinti neatsargiau. Neigiamos pasekmės – garantija ateityje gali tapti tiesioginiu nuostoliu biudžetui, tai yra patiems žmonėms, kurie suneša tą biudžetą.
Dar, gerbiamieji, baigdamas norėčiau priminti praeitą posėdį, kai mes balsavome už Fizinių asmenų bankroto įstatymą. Posėdyje dalyvavo tik 30 Seimo narių ir tik 30 Seimo narių gynė mūsų žmonių interesus, tai yra jų bankroto įstatymą. Dabar siūlyčiau pagalvoti apie šį apsisprendimą prieš darant šį balsavimą, kas susiję su bankais, bankų gynimu. Dėkui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu į tribūną Seimo narį K. Glavecką. Po to – V. Bacevičius.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, klausimas iš tikro labai rimtas. Prieš tai kalbėję oponentai, kolegos palietė atskirus klausimus, kurie, atskirai paėmus, yra labai svarbūs ir turi daug tiesos, tačiau reikia pasakyti štai kuriuos esminius dalykus.
Visų pirma ta pasaulinė krizė, kuri prasidėjo, kaip žinote, nuo antrinės rinkos, praktiškai nuo bankų sistemos, nuo kreditų sistemos, nuo (…), nuo išvestinių produktų, ir apėmė pasaulį. Visų šalių, kuriose prasidėjo, tiek Amerikos tiek Europos, tiek Skandinavijos, pirma, ko ėmėsi vyriausybės, gelbėti tuos bankus. Štai per paskutinius 8 mėnesius Jungtinės Amerikos Valstijos, Europos Sąjungos šalys ir kitos šalys išleido bankų sanavimui, blogų, vadinamųjų nuodingų paskolų išpirkimui per 2 trilijonus dolerių. Tai pirma aplinkybė.
Antras dalykas, ekonominėje sistemoje bankai visada, beje, vaidino vieną iš svarbiausių vaidmenų. Vien dėl paprastos aplinkybės, kuri visiems suprantama, Lietuvos bankai, nepriklausomai nuo to, ar užsienio, ar lietuviško kapitalo bankas…
Grynai lietuviško kapitalo bankai yra trys, o ketvirtas – mišraus kapitalo bankas. Kaip žinote, yra saugoma 38 milijardai fizinių ir juridinių asmenų indėlių. Tai yra žmonių pinigai: 24 mlrd. gyventojų indėlių, 3,5 mlrd. Lt yra saugoma valstybės pinigų ir 10 mlrd. įmonių pinigų. Iš mūsų bankų Lietuvos įmonės kreditų yra paėmusios 76 mlrd. Lt. Tai iš tikro yra didžiuliai finansiniai ištekliai, kurie faktiškai savo apimtimi lygūs tik su metine bendrojo vidaus produkto apimtimi. Įsivaizduokite, jeigu mes, nepriimdami šito įstatymo, vienaip ar kitaip padidiname grėsmes, arba nepasakome, kad jeigu, pavyzdžiui, koks nors bankas turi sunkumų, o tai nėra paslaptis, tai minėjo ir Lietuvos banko pirmininkas, ir Bankų asociacijos prezidentas, turime turėti instrumentą ir įrankį, kaip mes jį sanuosime, gelbėsime. Kitaip sakant, ne gelbėsime, bet palaikysime jo likvidumą, nes jo likvidumo nepalaikymas reiškia jo bankrotą. Bankai yra susiję kaip susisiekiantys indai. Vieno banko bankrotas, vieno banko indėlininkų, momentaliai ves ir kitus. Prisiminkite, kas buvo Latvijoje, nuo kada Latvija gavo Valiutos fondo paramą. Kai „Parexo“ bankas bankrutavo, tada ir prasidėjo. Pas mus tokios situacijos nėra. Mūsų bankų likvidumas yra dar pakankamas, bet kai kurių bankų dėl to, kad ekonomika susitraukusi, dėl to, kad yra sumažėjęs kreditinių išteklių grąžinimas, dėl to, kad yra labai didelės paskolos, išduotos nekilnojamajam turtui ir kitiems (…) burbulams, iš tikro kai kurių bankų likvidumas yra 8 %, 9 %. Riba yra 15 %.
Šito įstatymo tikslas yra, kad esant tokiai situacijai reikia pagelbėti bankui. Dar noriu pasakyti vieną aplinkybę. Skandinaviški bankai, kurie valdo 70 % mūsų pinigų rinkos, ne pinigų, o kreditų rinkos, yra davę oficialius įžadus, oficialius (Seimo Pirmininkas taip pat buvo liudininkas, kai mes buvome Stokholme), kad jų bankų filialai nebankrutuos, ir tai yra patvirtinta visais lygmenimis. Kolegos, galime tikėti, galime netikėti. (Balsai salėje) Gerbiamieji, taigi yra. Antra aplinkybė. Visi komerciniai bankai, kurie buvo skandinaviški, buvo privatizuoti, kaip žinote, prieš šešerius septynerius metus, t. y. buvo visiškai kita politinė dauguma. Ir tada, kai vyko privatizavimas Taupomojo banko, nebuvo sudėta tų saugiklių, kurių jūs dabar norite, tada pasirašant steigimo sutartis, pirkimo sutartis nebuvo parašyta, kad atsako tas filialas arba „motina“ atsako, nes buvo vadovaujamasi visais standartais. Tai grėsmės šiems bankams, aš tikiuosi, tikrai nėra. Dabar tiems visiems mažiukams bankams iš tikro gali reikėti pagalbos, gali ir nereikėti pagalbos. Bet tuo atveju, jeigu bus reikalinga pagalba, negalima sukelti bankų griūties. Todėl šitas įstatymas ir yra.
Jis yra parengtas taip, kaip reikalauja Europos Sąjungos direktyvos, visi tie instrumentai, kurie yra numatyti, iš principo aprobuoti. Noriu pasakyti, kad Europos Sąjunga artimiausiu metu parengs visiškai naujas direktyvas dėl bankų sistemos kontrolės analizės, kontrolės, priežiūros pakeitimo ir taip toliau, nes dėl priežiūros elementų nebuvimo, neefektyvumo tas viskas pasidarė. Pavyzdžiui, 11 straipsnis kalba apie banko akcijų pardavimą. Kalbama apie tai, kad jeigu valstybė nupirko arba paėmė kokią nors dalį akcijų, kad palaikytų likvidumą (čia yra blogos paskolos išpirkimas, kitaip sakant), tai tas straipsnis numato, kad kai stabilizuosis rinka, atsistatys, kitaip sakant, kai akcijų kainos grįš į tą pačią vietą, į tą patį lygį, Vyriausybė arba tas, kas yra atsakingas už tą priežiūrą, sakykim, Turto bankas ar Lietuvos bankas, ar dar kas nors, nedelsdami turi parduoti ir nedaryti iš to biznio. Lygiai tas pats su kitais straipsniais, kurie numatyti. Todėl manau, kad šito įstatymo priėmimas…
PIRMININKAS. Kolega, laikas!
K. GLAVECKAS (LSF). …iš tikro yra labai svarbus. Gerbiamieji kolegos, žiūrėkite labai atsakingai, kad mums nereikėtų rinktis rugpjūčio mėnesį ar kada. Labai ačiū.
PIRMININKAS. V. Bacevičius. Prašau.
V. BACEVIČIUS (TS-LKDF). Dėkoju, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau šiek tiek nuraminti aistras ir paminėti keletą pozicijų, kurias mes nuolat, visąlaik girdėjome, kad bankai stabilūs, likvidumo rodikliai yra išlaikomi, be to, Vyriausybė ir valstybė yra garantavusi indėlius iki 100 tūkst. eurų. Tai klausimas, ar reikalingas tas įstatymas? Viskas yra stabilu ir tvarka.
Antras dalykas, jeigu skandinaviški bankai, tai yra jų filialai Lietuvoje, susiduria su problemomis, tai yra matyt, pagrindinių bendrovių klausimas ir jų problema, jie turėtų imtis priemonių pirma, o ne ieškoti mūsų valdžios paramos. Tai yra jų pareiga gerinti nuosavo kapitalo dalį, didinti likvidumo rodiklius. Dažnai girdime tokius retorinius pareiškimus, kad bankai nėra labdaros organizacijos, jos siekia pelno. Bankai turėjo puikius pelno rodiklius 2007–2008 metais. Iš tų rodiklių, iš to pelno buvo galima akumuliuoti atidėjimus ir dengti galimus nuostolius, kurie yra dabar, šiais metais, galbūt iš dalies bus ir kitais metais.
Tai jeigu bankai, kolegos, nėra labdaros organizacijos, argi valstybė yra labdaros organizacija? Mes neturėtume prisiimti jų neigiamų veiklos rezultatų. Antra vertus, negi mes gelbėsime bankus valstybės garantuotomis paskolomis arba biudžeto lėšomis, o lygiagrečiai mažinsime socialines išmokas? Na, kolegos, nedarykime klaidos. Aš siūlau ramiai pagalvoti, nusiraminti ir atsakingai balsuoti. Dėkoju.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kalbėjo visi užsirašę dalyvauti diskusijose. Prieš tai buvo gautas Liberalų ir centro frakcijos pasiūlymas paskelbti šio klausimo svarstymo pertrauką iki kito posėdžio. Taigi teikiu Seimui balsuoti. Kas pritaria pasiūlymui skelbti pertrauką, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja kitaip. Prašau.
Balsavo 94. Už – 48, prieš – 25, susilaikė 21. Taigi skelbiama šio klausimo svarstymo pertrauka iki kito posėdžio. Prašau per šoninį mikrofoną…
Ar galime bendru sutarimu paskelbti ir 2-1b lydinčiajam pagal darbotvarkę? Taip. Dėkoju.
Prašau. E. Klumbys.
E. KLUMBYS (TTF). Dėl vedimo tvarkos. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, aš, atsižvelgdamas į tai, ką jūs pasakėte dėl 108 straipsnio 6 dalies, kad Seimas iš anksto gali apriboti bendrą diskusijų kiekvienu klausimu trukmę arba kalbėtojų skaičių, norėčiau sužinoti iš jūsų, ar nuo šiol kiekviena mūsų patvirtinta darbotvarkė reikš, kad iš anksto apribojame diskusijų trukmę, kaip jūs pasakėte? Ir ar reikės prieš kiekvieną darbotvarkę klausti, ar taip yra iš tikrųjų?
PIRMININKAS. Dėkoju. Aš tiesiog kviesčiau Seimo narį E. Klumbį nusiraminti, nedramatizuoti klausimo, nes praktika, kaip man kolega pakomentavo, tokia ir būdavo, be to, mes nepažeidėme jokio Statuto, aš tik atkreipiau dėmesį, kad po pusvalandžio Seimas balsavo ir nusprendė pratęsti diskusijas. Pratęsėme, kalbėjo visi, kurie norėjo, ar dar yra problemų? Aš manau, kad ne. Jeigu ateityje bus pasiūlymų, suėjus tam tikram laikui, kurį mes iš anksto numatysime, pratęsti diskusijas ir Seimas balsuodamas nuspręs pratęsti, visi kalbės, jeigu ne, eisime prie kito klausimo. (Balsai salėje)
J. Veselka. Prašau.
J. VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, aš noriu repliką dėl pertraukos pasakyti. Gerbiamieji kolegos, pertrauka buvo padaryta tam, kad mes priimtume įstatymus, kurie numato papildomą bankų griovimą. Todėl norėčiau, kad Vyriausybės ar kas vis dėlto apsispręstų, ar šiandien jos prioritetas yra bankų gelbėjimas, ar papildomas bankų griovimas? Nes tie du įstatymai, kuriuos aš žinau, gerbiamieji, aš iš karto, kai jūs tuos įstatymus pasiūlėte, siūlau viena: tiems, kurie balsuos už anuos įstatymus, negrąžinti indėlių, kol nesibaigs krizė, nes kitaip mes… Todėl perspėju, gerbiamieji kolegos, kompleksas labai geras, bet kompleksas turi būti finansinės sistemos stiprinimo, o ne silpninimo. Susilpninus bus dar blogiau.
PIRMININKAS. Dėkoju. A. Šedžius. Prašau.
A. ŠEDŽIUS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, tokį įstatymo projektą reikėtų iš karto atmesti, netgi pateikimo stadijoje. Bet kadangi ta stadija jau praėjo, tai tikrai pertraukos tam yra visiškai nereikalingos. Tuo labiau kad pritaria atstovai ir iš opozicinių partijų, ir iš valdančiosios koalicijos, ir manau, kad balsų tikrai užteks, kad toks įstatymo projektas nebūtų patvirtintas, nebūtų priimtas šis įstatymas, nes tai yra ne kas kita kaip valstybės pardavimo įstatymas. Nes valstybė šiuo metu būtų tikrai nepajėgi vykdyti įsipareigojimus pagal šitą priimtą įstatymą. Kaip buvo numatyta, kad…
PIRMININKAS. Gerbiamasis Andriau Šedžiau, aš išjungiu mikrofoną, kadangi jūs turėjote laiko dalyvauti diskusijoje, ir dabar kalbate vėl tą patį. Aš tiesiog dėkoju.
Taupydamas laiką, kviečiu paskelbus pertrauką, kuriai pritarė Seimas, pereiti prie darbotvarkės 2-2 klausimo – Medžioklės įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIP-588. Svarstymas. Pranešėjas – J. Urbanavičius. Prašau. Kviečiu į tribūną, kolega.
J. URBANAVIČIUS (TS-LKDF). Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, iš tiesų tai Europos Sąjungos integracinis klausimas, todėl kuo greičiau reikėtų jį priimti. Aplinkos apsaugos komitete šis klausimas svarstytas, pastabų negauta. Komitetas pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, įstatymo pakeitimo iš tiesų vienas straipsnis. Diskusijoje užsirašęs dalyvauti vienas Seimo narys K. Daukšys, kurį dabar kviečiu į tribūną. Ir po jo kalbos siūlyčiau apsispręsti ir pritarti siūlomai ypatingai skubai. Prašau. K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, Pirmininke. Pasistengsiu trumpiau. Gerbiamieji kolegos, kuo Europos Sąjunga integruojasi dabar su Lietuva. Sako, reikia priimti įstatymą, kad žmonės negalėtų savo kieme varnų gaudyti, o turėtų iškviesti medžiotojus. Aš dar kartą noriu pasakyti, kad mūsų Vyriausybė kartais varnų prigaudo tiktai taip, o tai ką čia dabar paprastam žmogui. Todėl, aš manyčiau, šitą įstatymą reikia į šoną padėti, kol mūsų vadinamoji krizė nesibaigs. Tegu žmonės tas varnas gaudo, galbūt jų reikės net pramitimui. Baikime prisidengti kažkokiais Europos integracijos dalykais, čia iki integracijos labai toli. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju už tokią emocingą ir trumpą kalbą. Gerbiamieji kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti ypatingai skubai? Gerai, tuomet pabaigsime svarstymo stadiją ir apsispręsime balsuodami. Vienas – už, vienas – prieš. Už – J. Olekas. Prieš – K. Daukšys. Prašau. J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Dar K. Donelaitis rašė savo „Metuose“, kad varnas reikia šaudyti, bet dėl to šaudymo, atsimenate, atsitiko nelaimių. Aš manau, kad šitas draudimas galbūt padės išvengti kai kurių buitinių nelaimių, kurios atsitinka nepasiruošus medžioklei ar kitais būdais naikinant gyvąją gamtą. Ir profesionalai medžiotojai tą klausimą galės išspręsti. Todėl kviečiu pritarti po pateikimo šiam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš – K. Daukšys. Bet jūs kalbėjote iš tribūnos. Gal kolegai A. Šedžiui perduosiu teisę.
K. DAUKŠYS (DPF). Tikrai leisiu.
PIRMININKAS. Prašau, A. Šedžius. Žodis jums. K. Daukšys, kadangi prieš tai kalbėjo iš tribūnos, mielai perleido žodį jums. Prašau.
A. ŠEDŽIUS (LSDPF). Aš manau, kad iš tiesų yra daug… Pritariu K. Daukšiui, kad yra daug svarbesnių įstatymų, kuriuos reikia dabar priimti, ir tai tikrai nėra pats pagrindinis, kuriam reikia skirti laiko, ypač pratęstos sesijos metu. O iš esmės kalbant apie šį įstatymą, manau, kad kiek šie paukščiai padaro žalos tiek ūkininkams, tiek kitiems žmonėms, tai nieko čia nebūtų blogo, jeigu tie paukščiai ir toliau būtų naikinami ne medžiotojų profesionalų, o žmonių, kurie turi privačius ūkius. Siūlyčiau nepritarti šiam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Nuomonės, viena – už, viena – prieš, išsakytos. Gerbiamieji kolegos, kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta įstatymo projektui po svarstymo, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja kitaip.
Balsavo 96 Seimo nariai. Už – 61, prieš – 6, susilaikė 27. Atsiprašau – 63. Įstatymo projektui po svarstymo pritarta. Yra siūloma ypatinga skuba. Gerbiamieji kolegos, prašau balsuojant apsispręsti, pritariame ypatingai skubai ar ne. Kas pritaria, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja kitaip.
Balsavo 89 Seimo nariai. Už – 68, prieš – 7, susilaikė 14. Ypatingai skubai pritarta.
Gerbiamieji kolegos, pradedame priėmimo stadiją. Kadangi vienas straipsnis, dėl viso 4 – už, 4 – prieš. Prašom. Užsirašiusių nėra. Gerbiamieji kolegos, kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja kitaip.
Balsavo 93 Seimo nariai. Už – 69, prieš – 4, susilaikė 20. Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymas priimtas.
Gerbiamieji kolegos, darbotvarkės klausimas… J. Veselka. Prašau.
J. VESELKA (TTF). Gerbiamasis Pirmininke, aš balsavau, atrodo, susilaikiau, ir štai kodėl. Ar nebus čia pažeistas Lygių galimybių įstatymas? Kodėl? Vis dėlto antis gaudysime, žąsis gaudysime, kurapkas gaudysime, o štai varnų ne.
PIRMININKAS. Aš tik norėčiau patikslinti, o tai kieno mes lygias teises pažeidžiame: varnų ir ančių, ar tų medžiotojų? (Balsai salėje) A. Šedžius. Prašau.
A. ŠEDŽIUS (LSDPF). Gaila, priėmimo stadijoje aš užsirašiau, bet jūs ignoravote mano užsirašymą ir neleidote kalbėti. Aš su apgailestavimu galiu pasakyti, gaila, kad nekalbėjo Seimo narys, rinktas Pakruojyje, nes tai yra vis dėlto „varnajedų“ sostinė ir dabar negalės Pakruojo gyventojai švęsti tos nuostabios šventės ir valgyti varnas arba varniukus.
PIRMININKAS. Dėkoju už tokį nuoširdų rūpinimąsi Lietuvos kulinariniu paveldu. Tikiuosi, kad ras žmonės būdų, galbūt jas ne medžios, o augins namuose šiltnamiuose.
Gerbiamieji kolegos, darbotvarkės 2-3 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininko skyrimo“ projektas Nr. XIP-616. Kviečiu į tribūną pranešėją V. Stundį. Prašau.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Gerbiamasis Pirmininke, mielieji kolegos, Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto vardu teikiu nutarimo projektą „Dėl Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininko skyrimo“. Pasibaigus Jono Glemžos kadencijai ir laikantis Kultūros paveldo komisijos įstatymo nustatytos tvarkos, komitetas pritarė siūlymui skirti Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininke šios komisijos narę Gražiną Drėmaitę. Ji sėdi kairėje. Komiteto sprendimas priimtas bendru sutarimu nesant didesnių prieštaravimų ar nesutikimų dėl komisijos teikiamos kandidatūros. Tiesiog prašytume Seimą pritarti po pateikimo.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, yra užsirašę klausti komiteto pirmininką keturi Seimo nariai. E. Žakaris. Prašau, žodis jums. Po to – Seimo narys J. Olekas. Ar ne dėl to klausimo, gerbiamasis Edvardai Žakari?
E. ŽAKARIS (LSDPF). Atsiprašau. Aš tikėjausi, kad pretendentė bus, ačiū.
PIRMININKAS. Pretendentė yra. Jeigu mes galime bendru sutarimu nuspręsti, kad užsiregistravusiųjų klausimai yra skirti pretendentei, tai aš tada pakviesčiau ją į tribūną. Pirmininkui. J. Olekas. Prašom.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Gerbiamasis komiteto pirmininke, aš noriu tiesiog pasiklausti ir pasitikslinti. Teisės departamentas taip pat atkreipė dėmesį, kad gerbiamojo J. Glemžos, kuris, man atrodo, taip pat gerai vadovavo komisijai, kadencija baigiasi tik rugsėjo mėnesį. Ar mes neužbėgame truputį už akių trumpindami abiejų, ir pretendentės, ir pono J. Glemžos, gerą darbą šioje komisijoje? Nes jeigu mes nukirsime tuos tris mėnesius, kurie čia dabar susidaro, man atrodo, sutrumpinsime bendrą gerą vadovavimo laiką, nes dabar teikiamame nutarime datos, kad baigiasi kadencija, nėra? Ačiū.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Dėkui už klausimą. Pats gerbiamasis profesorius J. Glemža yra komitetui adresuotame rašte tiksliai paaiškinęs tas aplinkybes, dėl kurių susidaro toks tam tikras laiko skirtumas. Iš tikrųjų jis dėl biurokratinių ar Seimo darbo ypatumų trečiai kadencijai buvo paskirtas gerokai vėliau, o tas pareigas ėjo kaip antrąją kadenciją einantis žmogus, kurio kadencija jau buvo pasibaigusi. Jis rašte tiksliai pasako, kad dvejų metų kadencija yra pasibaigusi, ir prašo jį atleisti iš pareigų. Taigi yra paties gerbiamojo J. Glemžos prašymas tokį veiksmą padaryti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ir Seimo narė V. M. Čigriejienė. Norite komiteto?
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Aš pretendentei.
PIRMININKAS. Pretendentei. Tuomet aš dėkoju komiteto pirmininkui ir kviečiu į tribūną pretendentę gerbiamąją G. Drėmaitę. Klausia E. Žakaris, po to – V. M. Čigriejienė.
G. DRĖMAITĖ. Laba diena.
E. ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamoji kandidate, nors neabejoju, kad jus patvirtins, su tuo ir sveikinu iš anksto, klausimas būtų toks. Norint kažką saugoti, prižiūrėti, puoselėti, atnaujinti, reikia, kad būtų sutvarkyta apskaita. Kiek pamenu, kiek būdavo ataskaitų, visą laiką būdavo problemų, finansavimo trūkumas, buvo kalbama apie registro sutvarkymą. O dabar yra sunkmetis, bus dar sunkesnė padėtis. Sakykite, ar jūs turite vilties, kad vis dėlto bus baigta su registru, ir kada? Ačiū.
G. DRĖMAITĖ. Registras yra visą laiką papildomas, registras nėra constans. Kadangi atsiranda naujos vertybės, ypač archeologija parodo naująsias vertybes, dėl to registras visą laiką yra papildomas. Tai yra natūralu. Visose šalyse taip yra.
PIRMININKAS. Dėkoju. V. M. Čigriejienė. Prašom.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamoji kandidate, jūs ilgą laiką dirbote tapybos restauratore, kultūros paveldo apsaugos srityje, komisijos pirmininke ir Paminklosaugos komisijos nare. Prašau pasakyti, su kokiais sunkumais savo darbe jūs susidūrėte ir ką jūs pirmiausia padarysite eidama šias pareigas? Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamoji Vida Marija, pakartokite šiek tiek klausimą, nes neišgirdo.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Aš išvardijau, kokiose srityse jūs dirbote, tai jūs puikiai žinote, ir paklausiau. Eidama šias pareigas, ką jūs pirmiausia įveiksite, kokią kliūtį, kas buvo sunkiausia šiame darbe? Jūs kaip narė stebėjote tą. Ką jūs pirmiausia… kokie svarbiausi darbai? Labai ačiū.
G. DRĖMAITĖ. Labai ačiū. Labai norėčiau, kadangi komisija dirba pagal įstatymą, pagal jūsų priimtą įstatymą, pirmiausia vykdyti įstatymą. Vadinasi, sugrąžinti bendradarbiavimą su Seimo komitetais, su frakcijomis, kad visi Seime orientuotųsi ir žinotų, kad mes turime saugoti tą paveldą, kuris dar yra išlikęs ir kuris yra mūsų valstybės pagrindas.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajai G. Drėmaitei. Jūs atsakėte į visus Seimo narių, kurie buvo užsiregistravę jūsų paklausti, klausimus. Dėkui. Ačiū.
G. DRĖMAITĖ. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Ar būtų frakcijų atstovų pageidavimų susitikti su gerbiamąja kandidate, ar mes galime tiesiog šiandien šį nutarimą priimti? (Balsai salėje) Galima. Nuoširdžiai dėkoju. Gerbiamieji kolegos, tuomet 1 – už, 1 – prieš po pateikimo? Kadangi yra tik už, galbūt mes taupydami laiką galime iš karto praleisti šią stadiją? Kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad Seimo nutarimo projektui būtų pritarta po pateikimo? Prašom.
Balsavo 97. Už – 96, prieš nėra, susilaikė 1. Kadangi prieš tai bendru sutarimu buvo pritarta pasiūlymui šiandien ir priimti, pradedame svarstymo stadiją. Diskusijoje nėra užsirašiusių kalbėti. Klausimų taip pat už, prieš nėra. Gerbiamieji kolegos, kviečiu balsuoti, kas už tai, kad nutarimo projektui būtų pritarta po svarstymo. Prašom balsuoti.
Balsavo 94. Už – 94. Pritarta nutarimo projektui po svarstymo.
Ir nutarimo priėmimas. Už, prieš pasisakančiųjų nėra nei dėl vieno straipsnio, nei dėl antrojo, nei dėl viso. Gerbiamieji kolegos, kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad nutarimo projektas būtų priimtas? Prašom.
Balsavo 100. Už – 100. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas „Dėl Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininko skyrimo“ priimtas. (Plojimai)
Gerbiamoji Gražina, dovanokit, nesitikėjom, kad taip greitai, todėl neparuošėm gėlių puokštės, bet norėčiau bent paspausti ranką ir palinkėti sėkmės darbe. (Plojimai) Taip, dėl vedimo tvarkos B. Bradauskas. Prašau.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Gerbiamasis Pirmininke, nežinau, kas čia atsitiko. Visai mes nematom šitų… Arba juos tada visai panaikinam, arba jeigu jie yra… Nežinau, iš mūsų pusės nieko nematyti. Nebent čia konservatorių darbas, jie padarė, kad mes nematytume. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Aš manau, čia dėl ekonominio sunkmečio, kad ekranai per daug ryškiai nešviestų, prigesino elektrą. (Balsai salėje) Gerai, mes tuoj pat kreipsimės į techninę tarnybą, kad pašalintų trūkumus, kurie trukdo dirbti.
Gerbiamieji kolegos, prieš pradėdami kitą klausimą, grįžtame prie darbotvarkės klausimo 1-6, įstatymo projektas Nr. XIP-545 – Klimato kaitos valdymo finansinių instrumentų įstatymo projektas. Yra likęs tik balsavimas, trūko besiregistruojančių salėje Seimo narių. Taigi kviečiu dabar visus atidžiai dar kartą – darbotvarkės klausimas 1-6 – Klimato kaitos valdymo finansinių instrumentų įstatymo projektas – balsuoti. Priėmimas. Kas už projektą, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja kitaip.
Balsavo 66. Taigi įstatymo projektas nepriimtas. Atidedamas iki reikiamo kiekio Seimo narių salėje.
Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo pakeitimo įstatymas Nr. XIP-110Gr (Respublikos Prezidento grąžintas Seimui pakartotinai svarstyti) (pateikimas)
Darbotvarkės klausimas 2-3, Nr. XIP-616, dovanokit, jau buvo. 2-4, įstatymo projektas Nr. XIP-110 – Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos viešosios informacijos poveikio įstatymo pakeitimo įstatymas. Prezidento grąžintas pakartotinai svarstyti. Kviečiu į tribūną Respublikos Prezidento patarėją A. Rauličkytę. Prašau.
A. RAULIČKYTĖ. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos Prezidentas 2009 m. birželio 26 d. dekretu Nr.IK-1905 grąžino Lietuvos Respublikos Seimui pakartotinai svarstyti 2009 m. birželio 16 d. priimtą Lietuvos Respublikos nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos viešosios informacijos poveikio įstatymo pakeitimo įstatymą.
Respublikos Prezidentas rėmėsi šiais argumentais. Lietuvos Respublikos Seimo priimto Lietuvos Respublikos nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos viešosios informacijos poveikio įstatymo pakeitimo įstatymo paskirtis, nauja redakcija išdėstant Lietuvos Respublikos nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos viešosios informacijos poveikio įstatymą, nustatyti viešosios informacijos, kuri daro neigiamą poveikį nepilnamečių psichikos sveikatai, fiziniam, protiniam ar doroviniam vystymuisi kriterijus, jos skleidimo tvarką, taip pat šios informacijos rengėjų, skleidėjų ir jų dalyvių, žurnalistų bei jų veiklos priežiūrą atliekančių institucijų teises, pareigas ir atsakomybę.
Įstatymo 1 straipsnyje nauja redakcija išdėstyta Lietuvos Respublikos nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kokia vieša informacija yra laikoma darančia neigiamą poveikį nepilnamečių psichikos sveikatai, fiziniam, protiniam ar doroviniam jų vystymuisi. Kriterijai, kuriais remiantis vieša informacija yra priskiriama šiai kategorijai, yra suformuluoti abstrakčiai ir neaiškiai. Todėl iš esmės beveik visa viešoji informacija gali būti pripažinta darančia neigiamą poveikį nepilnamečių psichikos sveikatai, fiziniam, protiniam ar doroviniam vystymuisi, pavyzdžiui, sukelianti baimę ar siaubą, paniekinanti šeimos vertybes, skatinanti fizinio pasyvumo įpročius ir kita.
Tokie pat abstraktūs ir neaiškūs kriterijai įtvirtinti ir 5 straipsnyje, nustatančiame, kokia viešoji informacija nepriskiriama neigiamą poveikį nepilnamečių vystymuisi darančios informacijos kategorijai. Pabrėžtina, kad abstrakčiai ir neaiškiai suformuluoti kriterijai sudaro galimybes viešosios informacijos rengėjų, skleidėjų ir jų dalyvių, žurnalistų veiklos priežiūrą atliekančioms institucijoms itin plačiai ir laisvai interpretuoti, kokia viešoji informacija turėtų būti laikoma darančia neigiamą poveikį nepilnamečiams, o kuri ne, tuo joms suteikiant nepagrįstai plačią įstatymo taikymo diskreciją. Kartu itin apsunkinamos viešosios informacijos rengėjų, skleidėjų ir jų dalyvių, žurnalistų pastangos laikytis įstatymo nuostatų ir įvertinti, kokia informacija, remiantis šiais kriterijais bus pripažinta darančia neigiamą poveikį nepilnamečiams.
Tuo taip pat yra sukuriamos prielaidos pažeisti Konstitucijos 25 straipsnyje įtvirtintą įsitikinimų ir informacijos laisvę. Šios laisvės konstitucinis įtvirtinimas reiškia, jog valstybė įpareigojama garantuoti ir saugoti žmogaus teisę turėti ir laisvai reikšti įsitikinimus, teisę nekliudomai ieškoti, gauti ir skleisti informaciją. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra nurodęs, kad vienas iš esminių Konstitucijoje įtvirtintų teisinės valstybės principų elementų yra teisinis tikrumas ir teisinis aiškumas. Teisinis reguliavimas privalo būti aiškus, suprantamas, neprieštaringas, t. y. teisės aktų formuluotės turi būti tikslios, turi būti užtikrintas teisės sistemos nuoseklumas ir vidinė darna, teisės aktuose neturi būti nuostatų, vienu metu skirtingai reguliuojančių tuos pačius visuomeninius santykius. Pagal šį principą teisės normas būtina formuluoti aiškiai ir suprantamai visiems teisėms subjektams, nes tik taip būtų apsaugotos teisinių santykių subjektų teisės, teisėti interesai ir teisėti lūkesčiai. Pripažįstant būtinumą užtikrinti nepilnamečių apsaugą nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio, šio tikslo negalima siekti pažeidžiant konstitucinius principus.
Atsižvelgdamas į tai, kad įstatymo įsigaliojimas numatytas tik nuo 2010 m. kovo 1 d., Respublikos Prezidentas siūlo artimiausiu metu ištaisyti teisinio reguliavimo trūkumus ir užtikrinti, kad jo nuostatos atitiktų konstitucinės teisinės valstybės teisinio tikrumo ir teisinio aiškumo principus ir nepažeistų atviros visuomenės ir pliuralistinės demokratijos garantijų. Respublikos Prezidentas grąžino įstatymą pakartotinai svarstyti siūlydamas šį įstatymą laikyti nepriimtu. Dėkui.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjai. Gerbiamieji kolegos, 10 minučių jūsų klausimams ir atsakymams. Gerbiamoji pranešėja, jūsų užsirašė paklausti daugiau negu trylika Seimo narių. A. Mazuronis, po to – R. Baškienė. Prašau.
A. MAZURONIS (TTF). Labai dėkui. Gerbiamoji pranešėja, visų pirma norėčiau jus pasveikinti su paskutine savaite dirbant prezidentūroje. O visų antra klausimas būtų toks ganėtinai paprastas.
Kaip jums atrodo, jums asmeniškai ir Prezidento institucijai, ar 7, 10, 12 metų vaikus reikia iš principo apsaugoti nuo informacijos, panašios, kaip du princai sukuria šeimą ir vaikus pasiima prižiūrėti, ir panašiai. Ir jeigu jūs manot, kad reikia vaikus apsaugoti nuo tokios informacijos, kuo aš esu įsitikinęs, kad jūs taip manot, tai kodėl jūs paprasčiausiai atmetėte šį įstatymą arba grąžinote pakartotinai svarstyti be jokių pasiūlymų. Jūsų nuomone, kokie yra trūkumai, kad tą procesą galbūt šiek tiek greičiau… priimtume jūsų pasiūlymus ir labai greit sutvarkytume tą visą reikalą. O tas toks paprasčiausias grąžinimas šiek tiek galbūt panašiau į vilkinimą šito įstatymo ir nenorą, kad jis būtų priimtas tobulesnės formos galbūt, negu jis yra dabar.
A. RAULIČKYTĖ. Dėkoju. Iš karto galėčiau atsakyti. Įstatymų leidėjas, priimdamas įstatymą, numatė, kad įstatymas įsigalioja tiktai nuo 2010 m. kovo 1 d. Tai bet kuriuo atveju tas įstatymas, net jeigu jis būtų dabar ir pasirašytas, pradėtų galioti, jo naujoji redakcija, tik nuo kitų metų kovo mėnesio. Respublikos Prezidentas grąžino įstatymą pats netaisydamas, nes supranta iš tikrųjų atsakingumą šitų kriterijų suformulavimo. Tam tikrai turi dirbti atsakingi specialistai, kurie suformuluotų tokias kategorijas, tokius kriterijus, kurie nekeltų jokių abejonių ir būtų aiškiai suprantami. Kadangi laiko tikrai yra daug, iki įstatymas, bent jau buvo planuojama, įsigalios, Seimas gali sudaryti pakartotinę komisiją arba pasitelkti visus specialistus ir paruošti iš tikrųjų tobulus kriterijus. Respublikos Prezidentas realiai šitam įstatymui įvertinti ir parengti veto turėjo 4 darbo dienas. Turint galvoj, kad tas įstatymas nėra numatytas, kad jis įsigalioja nuo paskelbimo, iki kovo mėnesio jį galima tikrai atsakingai patobulinti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia Seimo narė R. Baškienė, po to – K. Daukšys.
R. BAŠKIENĖ (MSG). Labai ačiū už galimybę paklausti. Gerbiamoji pranešėja, įdėmiai klausiausi jūsų pateikimo. Noriu paklausti, ar nemanote, kad informacijos skleidimo tvarka, apie kurią jūs kalbėjote, bus nustatyta šį įstatymą įgyvendinančiose tvarkose, problemų lyg ir nebeliks. Antras klausimas, ar atkreipėte dėmesį, kad šitas teikiamas įstatymas – tai yra ne suaugusiųjų, o nepilnamečių apsaugos įstatymas? Kaip dažnai sakoma, ko vaiką mokysi, tą jis ir išmoks.
A. RAULIČKYTĖ. Ačiū. Atsakydama į ankstesnį klausimą galėčiau pripažinti, kad Prezidentas pripažįsta, kad situacija dabar tikrai nėra gera. Taip, kaip dabar yra kontroliuojama ta informacija arba pateikiama, tikrai ji nėra gera. Bet tai nereiškia, kad tai galima spręsti bet kokiomis priemonėmis. Mes šiuo atveju įvertinkime tai, kad kalbame apie 25 straipsnyje įtvirtintą, garantuojamą Konstitucijos teisę gauti ir skleisti informaciją. Ši teisė nėra absoliuti. Ji gali būti ribojama, bet yra aiškiai įvardyta, kokiais pagrindais ji yra ribojama. Taip, kaip yra suplanuotas šis įstatymas, jis palieka visiškai atviras rankas įgyvendinančioms institucijoms kokią nori… Iš esmės pagal tuos pagrindus bet kokią informaciją galima pripažinti kaip pavojingą nepilnamečių sveikatai ir lygiai taip pat bet kurią galima pripažinti kaip nepavojingą. Taip, turi būti ribojama, tikrai vaikai turi būti saugojami. Bet tas įstatymas turi būti labai tiksliai ir aiškiai suformuluotas.
Dar kartą noriu pakartoti: tai yra ribojama konstitucine teise. Konstitucinis Teismas yra ne kartą pasakęs: visuomenė turi teisę būti informuota, tai yra jos garantija būti informuota. Tiek, kiek ta garantija yra siaurinama, tai turi būti ne bet kokios normos, o tai turi būti labai tiksliai apibrėžtais kriterijais, nes kitaip mes iš esmės galime paneigti šitos konstitucinės teisės gauti informaciją ir skleisti realizavimą.
PIRMININKAS. K. Daukšio salėje nematau. Klausia M. Varaška, po to – E. Žakaris.
M. VARAŠKA (TPPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Gerbiamoji pranešėja, norėjau jūsų paklausti. Iš Prezidento dekreto cituojant vieną nuostatą yra teigiama: „Pripažįstant būtinumą užtikrinti nepilnamečių apsaugą nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio, šio tikslo negalima siekti pažeidžiant konstitucinius principus.“ Kokius konstitucinius principus jūs turite omenyje?
A. RAULIČKYTĖ. Konstituciniai principai yra teisinio aiškumo ir teisinio tikrumo. Tai yra konstituciniai principai, kurie yra teisinės valstybės principo sudedamoji dalis. Taip galėčiau paaiškinti kalbant apie principus. Lygiai taip pat mes kalbame ir apie Konstitucijos 25 straipsnyje įtvirtintą teisę gauti ir skleisti informaciją, taip pat asmenų lygybės principą, įtvirtintą Konstitucijoje, kurį išskiriant į tam tikras grupes iš esmės irgi galima vertinti kaip šitos Konstitucijos nuostatos pažeidimą.
PIRMININKAS. Jūsų klausia Seimo narys E. Žakaris, po to – A. Dumbrava.
E. ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū, Primininke. Mano pagrindinį klausimą paklausė. Bet dar norėčiau paklausti, ar šitam Prezidento veto turėjo įtakos jaunų vyrukų su vaivorykštės spalvom mintingas prie Prezidentūros? Ačiū.
A. RAULIČKYTĖ. Tikrai vienas mitingas neturėjo jokios įtakos. Respublikos Prezidentas gavo labai daug laiškų, siūlančių ir vetuoti, siūlančių ir pasirašyti. Ir tie, kurie siūlė vetuoti, tikrai nėra tik viena grupė. Tai yra ir labai didelis skaičius visuomeninių organizacijų, kurios rūpinasi demokratinės valstybės vertybėmis Lietuvoje.
PIRMININKAS. Klausia A. Dumbrava, po to – A. Baukutė.
A. DUMBRAVA (TTF). Gerbiamoji pranešėja, jūs, teikdama šį klausimą, sakėte, kad yra labai daug neaiškumo, neapibrėžtumo. Galima pagalvoti, kad buvo daugiau aiškumo pasirašant dėl LEO LT įstatymo, Prezidentas nevetavo to įstatymo. Mes Prezidentą matome besilankantį bažnyčioje, pripažįstantį katalikiškas, krikščioniškas vertybes. Jis pritaria toms vertybėms, kai yra kalbama prieš homoseksualizmo propagavimą. Vetuodama šį įstatymą jis rėmėsi tom vertybėm, kurias pripažįsta, ar vis dėlto jis jau buvo spaudžiamas kitų jėgų?
A. RAULIČKYTĖ. Aš nelabai supratau klausimo. Gal jūs galėtumėte patikslinti?
PIRMININKAS. Aš atsiprašau. Gerbiamieji kolegos! D. Budrys, B. Bradauskas ir aplinkui – gal galima šiek tiek tyliau? Dėkoju.
Prašom. Pranešėja nesuprato klausimo. Gal trumpai esmę.
A. DUMBRAVA (TTF). Vetuodamas šį įstatymą jis rėmėsi tomis krikščioniškomis, katalikiškomis vertybėmis, kurias jis pripažįsta, nes jis lanko bažnyčią, labai dažnai mes jį matome kartu. Ar vis dėlto tos vertybės jam yra svarbesnės, negu tos, kur daro spaudimą kitos grupuotės? Ačiū.
A. RAULIČKYTĖ. Respublikos Prezidentas, kaip jūs puikiai matote dekrete, rėmėsi Konstitucija, ta Konstitucija, kuria prisiekė padėjęs ranką, kuria prisiekė saugoti ir ginti ir kurios normų laikytis. Konstitucija, tarptautiniais aktais ir tarptautinėmis sutartimis. Tos vertybės, kurias jūs sakote, tam neprieštarauja. Čia jau prieštarauja tam tikros informacijos. Bendražmogiškosios vertybės neprieštarauja toms žmogaus teisėms, kurios yra įtvirtintos tiek Konstitucijoje, tiek tarptautiniuose teisės aktuose.
PIRMININKAS. Klausia A. Baukutė, po to – B. Vėsaitė.
A. BAUKUTĖ (TPPF). Dėkui posėdžio pirmininkui. Norėčiau gerbiamosios pranešėjos paklausti. Iš šiandien išdalintų lapelių „Piliečių sąšaukos už dorą ir tautą“ norėčiau paklausti, su kokiom vyriausybinėm, nevyriausybinėm patarėjai, kurie pataria gerbiamajam Prezidentui vieną ar kitą lemiamą sprendimą, su kokiom organizacijom buvo tartasi, ar įsiklausoma, ar neįsiklausoma? Nes man, kaip naujam žmogui politikoje, susidaro toks įspūdis, kad mes deklaruojame, kad mylime šeimą, puoselėjame ją, o iš kitos pusės galų gale nieko nedarome. Tai rodo šis veiksmas. Norėčiau, kad bent pavardytumėt, su kuo jūs bendravote? Dėkui.
A. RAULIČKYTĖ. Aš galėčiau pasakyti, kad tarp Konstitucijos ginamų ir saugomų vertybių turi būti pusiausvyra. Nė vienos vertybės negalima ginti pažeidžiant kitas. Todėl ir šeimos vertybių ginti irgi negalima pažeidžiant kitas Konstitucijos saugomas vertybes.
Kadangi jūsų klausimas yra, su kokiom organizacijom, aš tikrai galiu, jeigu jūs norėsite, po to perduoti sąrašą. Yra gauta labai daug laiškų, argumentuotų laiškų, ne šiaip pozicijų, bet išsakytų argumentų. Ir Respublikos Prezidentas tikrai susipažino su skirtingomis nuostatomis ir priėmė savo sprendimą.
PIRMININKAS. Jūsų klausia Seimo narė B. Vėsaitė.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamoji pranešėja, aš pritariu, kad Prezidentas pasielgė teisingai grąžindamas šį įstatymą į Seimą. Šalia Konstitucijos pažeidimų, ko gero, buvo pažeista ir Stojimo sutartis, Žmogaus teisių deklaracija ir daugelis kitų teisės aktų. Ir ar Prezidento apsisprendimui neturėjo įtakos žmogaus teisių komisaro kreipimasis? Ir apskritai priėmus ir pasirašius šį įstatymą, kokios procedūros galėtų būti pradėtos prieš Lietuvą?
A. RAULIČKYTĖ. Dabar mes, aišku, galime tik spėti, kiek bylų Lietuva galėtų pralošti Europos Žmogaus Teisių Teisme dėl tokių nuostatų ir kokie Žmogaus teisių organizacijos vertinimai atsispindėtų.
Aš noriu pakartoti, kad tas įstatymas, nekalbant jau apie vieną šitą klausimą, kurį jūs išskiriate, jis iš esmės būtent dėl to neaiškumo yra ydingas. Ir tai pažeidžia ne tik asmenų lygybės teisę, kuri yra įtvirtinta Konstitucijoje, bet iš esmės pažeidžia ir labai svarbią esminę teisę skleisti ir gauti informaciją.
Aš dar kartą noriu pakartoti: tai yra Konstitucijos garantuojama teisė. Ją galima riboti įstatymu. Įstatymas turi būti tikslus ir aiškus. Jis negali būti interpretuojamas, kaip paklodė tampomas į kurią nori pusę. Iš esmės šiuo įstatymu yra suteikiamos visiškai laisvos rankos įgyvendinančioms institucijoms. Tuo yra sukuriamos prielaidos pažeisti Konstitucijos ginamą teisę. Jis pažeidžia teisinio tikrumo ir aiškumo principus, nes tos institucijos, kurios yra transliuotojos, žurnalistai, jie nežino, jie negali žinoti, kaip bus interpretuotas kiekvienas iš tų kriterijų. Žmonės, kurie nori laikytis įstatymo, realiai to negali daryti.
Dėl visos šitos visumos pažeidimų Respublikos Prezidentas ir grąžino įstatymą pakartotinai svarstyti, siūlydamas pakeisti ne tik vieną nuostatą, bet iš esmės peržiūrėti ir kitus suformuluotus kriterijus – tiek tuos, kuriais remiantis informacija pripažįstama pavojinga nepilnamečių sveikatai, tiek tuos, pagal kuriuos yra pripažįstama nepavojinga.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjai. Jums skirtas laikas atsakyti į Seimo narių klausimus baigėsi.
Gerbiamieji kolegos, du – už ir du – prieš. Po to Seimas balsuodamas spręs grąžinto įstatymo likimą. Už – Seimo narys V. P. Andriukaitis, po to prieš – K. Daukšys. Prašau.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Išties Prezidento pateikti argumentai yra įtikinantys, yra svarūs. Aš manau, kad mes turėtume palaikyti Prezidento dekretą ir dekrete iškeltus konstitucinius abejojimus tiek dėl Konstitucijos 25 straipsnio, tiek dėl kitų straipsnių. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad tai įstatymas, kuris apima labai platų viešosios informacijos darbuotojų tinklą. Jis tikrai reikalauja labai atidžios ir kruopščios mūsų, kaip sakyti, valios, kad mes parengtume daug nuoseklesnį ir daug labiau atitinkantį Konstitucijos reikalavimus įstatymą. Pritariu Prezidento argumentams ir remiu Prezidento veto.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš – K. Daukšys. Nėra salėje. M. Varaška. Taip pat nėra. A. Dumbrava. Prašau.
A. DUMBRAVA (TTF). Gerbiamieji kolegos, aš vis dėlto siūlyčiau nepritarti Prezidento veto. Daug abejonių kelia neapibrėžtumas dekreto. Vis dėlto tie žmonės, kurie esame šiandien čia krikščionys katalikai, turėtume susimąstyti, kokios idėjos propaguojamos Lietuvoje ir ko siekiama. Aš kreipiuosi į tą partiją, kurią rėmė Bažnyčia per šiuos Seimo rinkimus ypač stipriai, nepritarti Prezidento veto ir svarstyti šį įstatymą iš naujo. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Už – E. Klumbys.
E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, aš iš principo už tai, kad toliau būtų svarstomas šis įstatymo projektas, nes tokia yra procedūra. Svarstyti šitą grąžintą įstatymą reikia. Toliau jau pagal svarstymo procedūrą jį reiktų atmesti, kaip to reikalauja Statutas. Tai yra vienas dalykas.
Antras dalykas, aš norėčiau vis dėlto su dideliu liūdesiu pasakyti, kad čia jau yra pasitraukiančio Prezidento bendra pozicija. Žiūrėkite, jisai vetuoja šitą įstatymą. Toliau, Prezidentas yra atsakingas už mūsų užsienio politiką. Ką mes skaitome? Londone vyksta gėjų paradas ir Lietuvos ambasada skolina šitiems gėjams Lietuvos vėliavą. Tai palaukite – yra valstybės politika ar jos nėra? Aš manau, kad yra labai bloga valstybės politika, ir aš ją matau, čia, Seime. Todėl aš manau, kad reikia po savaitės vetuoti šitą… atmesti Prezidento veto.
PIRMININKAS. Dėkoju. P. Gražulis. Prašau.
P. GRAŽULIS (TTF). Labai gaila, kad gerbiamasis Prezidentas nueidamas taip paženklino arba užbaigė savo kadenciją. Jeigu yra vetuojama, būtų galima sutikti, kad įstatyme yra tam tikrų spragų, bet reikėtų siūlyti, kaip tobulinti tą įstatymą. Deja, Prezidentas nieko nepasiūlė. Prezidentas nuolat deklaruoja, kad jis remia moralines vertybes, bet nuosekliai savo veiksmais kovoja prieš moralines vertybes. Jis nuolat Seime kalbėjo ir pasisakė prieš oligarchinį valdymą, bet pasirašė LEO LT įstatymą. Taigi, man atrodo, Prezidentas galų gale per aštuonerius metus apnuogino pats save ir parodė, kas jis yra. Bet gaila, kad taip vėlai pamatė Seimas ir spauda. Aš iš karto mačiau, kad Prezidentas – kagėbistų gynėjas, oligarchų gynėjas ir dar gėjų gynėjas. (Plojimai)
PIRMININKAS. Dėkoju. A. Salamakinas. Prašau.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Gerbiamasis Pirmininke, Seimo statutas numato tokią sankciją, jeigu įžeidžiamas valstybės vadovas. Aš prašau jūsų padaryti pastabą ponui P. Gražuliui, nes buvo akivaizdžiai įžeidinėjimas Ekscelencija Prezidentas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Galbūt mes šitą klausimą galime išspręsti taip, kad Seimo Pirmininkas pritaria Etikos ir procedūrų komisijos pirmininko siūlymui ir reiškia Seimo nariui P. Gražuliui įspėjimą.
J. Veselka. Prašau.
J. VESELKA (TTF). Ar tiesos sakymą jau reikės svarstyti pagal procedūras? (Juokas)
PIRMININKAS. A. Salamakinas…
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Tada aš prašyčiau, kad būtų įrašyta į protokolą, nes įžeidinėti Prezidentą, kad jis yra KGB, kagėbistų gynėjas, na, jūs atleiskite, yra aukščiau už viską. Ir prašyčiau, kad šita pastaba būtų įrašyta į protokolą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Aš prašysiu protokoluojančią mūsų posėdį įtraukti Etikos ir procedūrų komisijos pirmininko prašymą, protokoluojant Seimo nario P. Gražulio žodžius, pasakyti, kad būtent dėl jų buvo pareikštas įspėjimas.
P. Gražulis. Dar norit vieno įspėjimo? Prašau.
P. GRAŽULIS (TTF). Taip, gerbiamasis Pirmininke, nelabai mane tie įspėjimai veikia. Pirmiausiai nežiūrėkime, kas kalba, bet pažiūrėkime, kas ką daro. Ar KGB įstatymo, kai mes priėmėme įstatymą vargais negalais Seime, kad būtų apribota… kad kagėbistai rezervistai negalėtų užimti atsakingų pareigų, ir kai Prezidentas vetavo, tai kas yra, pone Salamakinai, etikos gynėjau, kas tai yra – ne kagėbistų gynimas? Kas tai yra? Paaiškink, atsistok prie mikrofono. (Juokas, plojimai)
PIRMININKAS. Gerbiamieji, yra pasiūlymas. Pagal Statuto 20 straipsnio 3 punktą mes turime, vykdydami pirmininko A. Salamakino teikimą, balsuoti paprasta balsavusių Seimo narių dauguma, ar įspėjimas turi būti įrašomas į posėdžio protokolą. Kas už, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja kitaip. Prašau.
Gerbiamieji kolegos, dar kartą pagal Statuto… 20 straipsnis… Gerbiamieji kolegos, trečią kartą sakau: Statuto 20 straipsnis – „Seimo nario įspėjimas“, 3 dalis: „Įspėjimą, kuris įrašomas į posėdžio protokolą, skiria Seimas posėdžio pirmininko arba Etikos ir procedūrų komisijos teikimu be svarstymo paprasta balsavusių Seimo narių dauguma.“ Tai ne komisijos, o Seimo Pirmininko teikimu. Dabar aš teikiu Seimui balsuoti. Prašom balsuoti. Kas už įspėjimą ir jo įrašymą į posėdžio protokolą, prašau balsuoti už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja kitaip. Prašau. (Balsai salėje) Jūs priėjote prie mikrofono, kai prieš tai buvo paskelbtas balsavimas, taigi prašau pirma balsuoti, o po to bus dėl vedimo tvarkos.
Balsavo 85. Už – 55, prieš – 18, susilakė 12. Taigi pasiūlymui pritarta ir įspėjimas bus įrašytas į posėdžio protokolą. Prašau per šonininį mikrofoną.
R. SMETONA (TTF). Pone Seimo Pirmininke Arūnai Valinskai, man atrodo, mano asmenine nuomone, jūs piktnaudžiaujate jums suteikta kėde ir tomis galimybėmis, nes, pirma, jums pasiūlymą teikė ne Etikos ir procedūrų komisija, o Seimo narys A. Salamakinas šiuo atveju. Komisijos nuomonės jis nežino ir komisijos vardu jis nekalbėjo. Tai jūs pasakėte, kad jo teikimu. Žodžiu, kiekvienas Seimo narys lygiai taip pat gali teikti pasiūlymą pareikšti griežtą įspėjimą Seimo nariui A. Salamakinui dėl jo pareikštos vienos ar kitos nuomonės. Man atrodo, kad jūs pasielgėte neetiškai ir galbūt net jūsų elgesį reikėtų apsvarstyti Etikos ir procedūrų komisijoje.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamasis Rimantai Smetona, aš suprantu, kad dabar visi labai nori prisirinkti, kadangi labai daug žiniasklaidos, daugybę taškų, bet aš dar kartą noriu atkreipti dėmesį į 20 straipsnio 3 dalį. Tai, kad ponas A. Salamakinas, kartu būdamas ir komisijos pirmininkas, ir Seimo narys, pasiūlė, nereiškia, kad Seimo Pirmininkas negali teikti. Aš taip ir padariau. Jeigu parodysite bent vieną Statuto normą 20 straipsnio 3 punkte, jūs būsite buvęs teisus. Deja, šį kartą jūs klystate. Taigi, mielieji kolegos… Mielieji kolegos, M. Varaška. Prašau.
M. VARAŠKA (TPPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Deja, bet neleidote man kalbėti, nors aš buvau pasirengęs kalbėti per šoninį mikrofoną. Galbūt kitą kartą apsivilksiu ryškesniais rūbais. Ačiū.
PIRMININKAS. Linkiu nusipirkti, kiek galima, Mantai Varaška, ryškesnius drabužius. Bet, gerbiamasis kolega, kai aš suteikiau jums žodį, jūsų nebuvo vietoje ir po to žodis perėjo kitam, iš eilės buvo P. Gražulis. Taigi, mielieji kolegos, galbūt dėl savo kartais nedrausmingumo kaltinkite pirmiausia save. Prašau. K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Kolegos, iš tikrųjų yra didelė problema su mūsų palaidais liežuviais. Aš nežinau, ar P. Gražuliui tas įspėjimas ką nors pagelbės, nes mėnulio pilnatis ir vėl, o ji yra periodinė. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš nutraukiu diskusijas ir pasisakymus, čia nei replikos po balsavimo, nei dar kažkas. Aš manau, kad kalbėjo visi, kurie norėjo, išsakė daugiau, negu reikia. Ir pagal 165 straipsnio 2 dalį aš teikiu alternatyviai balsuoti. Seimas turi apsispręsti alternatyviai balsuodamas. Kas balsuoja už, balsuoja už tai, kad svarstytume grąžintą įstatymą iš naujo. Kas balsuoja prieš, balsuoja už tai, kad laikytume įstatymą nepriimtu. Kviečiu balsuoti.
Balsavo 110 Seimo narių. Už – 90, prieš – 20. Įstatymas grąžinamas svarstyti iš naujo. Dėkoju, kolegos. V. Mazuronis. Prašau.
V. MAZURONIS (TTF). Labai ačiū. Gerbiamasis Pirmininke, labai gerai, kad jūs paskaitėte 20 straipsnio 3 dalį, kurią jums rekomendavo paskaityti, bet labai gaila, kad jūs nepaskaitėte 4 šito straipsnio dalies, o joje aiškiai parašyta, kad Seimo narys, kuriam siūloma pareikšti tokį įspėjimą, kurį jūs pasiūlėte, turi teisę prieš balsavimą iki 3 min. pasiaiškinti Seimui. Labai atsiprašau, bet jūs pažeidėte procedūras, tas balsavimas yra neteisėtas, ir jeigu jūs norite dar sykį pareikšti pastabą, jūs turite suteikti 3 min. žodį P. Gražuliui, ir tik po to turi vykti balsavimas.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau nutraukti diskusijas ir tiesiog… Gerbiamasis Valentinai Mazuroni, jeigu atkreipsite dėmesį, pažiūrėkite protokole, prieš balsavimą P. Gražulis gavo žodį ir pasakojo, kad už tiesą yra nebaudžiama. (Balsai salėje) Kadangi jis neišnaudojo visų trijų minučių, man atrodo, kad galime dabar pereiti prie kito klausimo. Prašau. Dar opozicijos lyderis.
V. MAZURONIS (TTF). Gerbiamasis Pirmininke, man tikrai labai nepatogu jus viešai mokyti, bet aš esu priverstas tai daryti. Kai P. Gražulis kalbėjo, jis kalbėjo dėl vedimo tvarkos, o ne pagal punktą, pagal kurį pagal Statutą jis turi teisę pasisakyti. Todėl prašau jus pakartoti procedūrą, kad nebūtų nusižengta Statutui, jeigu manote, kad tokie veiksmai reikalingi. Jeigu ne, prieš tai buvęs balsavimas yra neteisėtas, nes jis prieštarauja Statutui.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, Seimo nariui P. Gražuliui buvo suteiktas žodis ir jis kalbėjo… (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, aš nutraukiu diskusijas. (Balsai salėje) Gerbiamasis Seimo nary, mes turime daug svečių, nebūkime juokingi jų akyse. Jūs norite tęsti cirką? (Triukšmas salėje) Dėkojame. Aš jums žodžio nesuteiksiu.
Darbotvarkės 2-5 klausimas. Prieš tai reikėtų apsispręsti dėl siūlomų komitetų bendru sutarimu. Minutėlę, gerbiamasis A. Salamakinai. Seniūnų sueigoje yra siūlyti komitetai: pagrindinis – Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, papildomi – Biudžeto ir finansų komitetas, Informacinės visuomenės plėtros komitetas ir Žmogaus teisių komitetas. Ar galime bendru sutarimu pritarti? Prašau.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas tikrai čia niekuo dėtas, būkite geri.
PIRMININKAS. Yra pasiūlymas BFK išbraukti. A. Salamakinas.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Aš kitu klausimu, Pirmininke.
PIRMININKAS. Prašau.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Labai ačiū. Kadangi Socialdemokratų frakcijoje buvo daug neaiškumo dėl klimato kaitos, mes visus tuos neaiškumus išsiaiškinome ir pasiryžę balsuoti. Klimatas pasikeitė ir norėtume, kad dabar būtų balsuojama dėl šito įstatymo.
PIRMININKAS. Dėkoju. Galime patvirtinti komitetus dėl įstatymo projekto, kurį mes ką tik svarstėme, dėl grąžinto įstatymo. Pagrindinis – Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. Papildomi – Informacinės visuomenės plėtros komitetas ir Žmogaus teisių komitetas. Ar būtų pasiūlymų? Prašau.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gerbiamasis Pirmininke, kadangi šis klausimas tiesiogiai liečia vaikus, o vaikų klausimas pagal pasiskirstymą priklauso Socialinių reikalų ir darbo komitetui, tai palikti šį komitetą būtų neteisinga. Ačiū.
PIRMININKAS. Siūlote įtraukti Socialinių reikalų ir darbo komitetą. Gerai. Tuomet yra vienas pagrindinis ir trys papildomi. Prašau.
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėl Socialinių reikalų ir darbo komiteto aš prašyčiau, kad Seimas apsispręstų. Yra du pasiūlymai. Aš manau, kad iš tiesų yra labai daug klausimų, kuriuos Seimas yra pavedęs Socialinių reikalų ir darbo komitetui, tai yra Ligos ir motinystės pašalpos, Socialinio draudimo įstatymai. Bet jeigu Seimas paves tokį sprendimą, tada komitetas svarstys. Aš siūlau Socialinių reikalų ir darbo komiteto kaip papildomo neįrašyti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, tuomet gal šį klausimą išspręsime taip: ar galime kol kas bendru sutarimu pritarti tiems komitetams, kurie yra, pagrindinis – Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, papildomi – Informacinės visuomenės plėtros komitetas ir Žmogaus teisių komitetas? Galima. Ir dabar Seimas balsuodamas turės apsispręsti, ar papildomai… Prašau.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Pirmininke, gerbiamieji kolegos, Prezidentas savo dekrete labai aiškiai pabrėžė Konstitucijos 25 straipsnio įtvirtintą nuostatą dėl įsitikinimų ir informacijos laisvės. Taip pat pabrėžė labai aiškiai Konstitucinio Teismo nurodytus teisinio tikrumo, teisinio aiškumo ir kitus kriterijus. Tai išties labai aiškiai liudija, kad Prezidentas, atlikdamas įstatymo promulgavimą, mano, jog šis įstatymas prieštarauja Konstitucijos straipsniams. Vadinasi, Teisės ir teisėtvarkos komiteto nuomonė šiuo atveju iš tikrųjų yra būtina.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, bendru sutarimu pritarta dėl trijų, vieno pagrindinio ir dviejų papildomų. Yra du pasiūlymai. Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Balsuojame alternatyviai. Kas pritaria, balsuoja už, kas nepritaria, balsuoja prieš, kad būtų kaip papildomas įtrauktas ir Socialinių reikalų ir darbo komitetas. (Balsai salėje) Dabar balsuojame, ar papildomu įtraukti pirmąjį ankstesnį pasiūlymą, Socialinių reikalų ir darbo komitetą. Po to balsuosime dėl Teisės ir teisėtvarkos komiteto.
Balsavo 93 Seimo nariai. Už – 36, prieš – 57. Komitetui kaip papildomam nepritarta. Dar buvo vienas Seimo nario V. P. Andriukaičio pasiūlymas kaip papildomą įtraukti Teisės ir teisėtvarkos komitetą. Kas pritaria, balsuoja už, kas nepritaria, balsuoja prieš. Alternatyviai.
Balsavo 103 Seimo nariai. Už – 56, prieš – 40, susilaikė 7. Papildomu įtraukiamas ir Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Siūloma svarstyti liepos 14 dieną. Dėkoju.
Socialdemokratų frakcijos siūlymu grįžtame prie darbotvarkės 1-6 klausimo – Klimato kaitos valdymo finansinių instrumentų įstatymo projekto. Priėmimas. Likęs tik balsavimas. Gerbiamieji kolegos, prašom balsuoti. Kas už įstatymo projektą, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja kitaip.
Balsavo 91. Už – 79, prieš – 11, susilaikė 1. Klimato kaitos valdymo finansinių instrumentų įstatymas priimtas.
Užimtumo rėmimo įstatymo pakeitimo įstatymas Nr. XIP-583Gr (Respublikos Prezidento grąžintas Seimui pakartotinai svarstyti) (pateikimas)
Darbotvarkės 2-5 klausimas – įstatymas Nr. XIP-583, dar vienas Prezidento grąžintas pakartotinai svarstyti, Užimtumo rėmimo įstatymo pakeitimo įstatymas. Kviečiu į tribūną Respublikos Prezidento patarėją Ramūną Vilpišauską. Prašom.
R. VILPIŠAUSKAS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos Prezidentas 2009 m. birželio 26 d. dekretu Nr. 1K-1904 dėl Lietuvos Respublikos Seimo priimto Užimtumo rėmimo įstatymo pakeitimo įstatymo grąžinimo Lietuvos Respublikos Seimui pakartotinai svarstyti, susipažinęs su Lietuvos Respublikos Seimo 2009 m. birželio 16 d. priimtu Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatymo pakeitimo įstatymu Nr. XIP-290, pateiktu pasirašyti ir oficialiai skelbti, konstatuoja: Lietuvos Respublikos Seimo priimto Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatymo pakeitimo įstatymo paskirtis – nauja redakcija išdėstant Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatymą nustatyti darbo ieškančių asmenų užimtumo rėmimo sistemos teisinius pagrindus, užimtumo rėmimo priemonių įgyvendinimo ir darbo rinkos paslaugų teikimo organizavimą ir finansavimą. Kaip viena iš užimtumo rėmimo priemonių – nauja redakcija išdėstytame įstatyme numatytas ir savarankiško užimtumo rėmimas, kuris organizuojamas darbo ieškantiems asmenims, registruotiems teritorinėje darbo biržoje, siekiant paremti darbo vietų steigimą sau ar kitiems bedarbiams įdarbinti.
Įstatymo 1 straipsnyje nauja redakcija išdėstyto Užimtumo rėmimo įstatymo 32 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad savarankiško užimtumo rėmimas organizuojamas, kai darbo vietas steigia asmenys, įsteigę Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo įstatyme apibrėžtą labai mažą įmonę. Šioje dalyje taip pat nustatyta, kokioms asmenų kategorijoms mokamos subsidijos darbo vietoms steigti. Viena iš tokių asmenų kategorijų yra įsiregistravęs bedarbiu teritorinėje darbo biržoje ir darbo vietą sau pirmą kartą steigiantis vienas iš tėvų arba įtėvių, auginančių tris ir daugiau vaikų. Tokia nuostata, apribojanti teisę gauti subsidiją darbo vietai įsteigti asmenims, kurie atitinka tas pačias sąlygas, tačiau augina mažiau nei tris vaikus, vertintina kaip pažeidžianti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintą asmenų lygiateisiškumo principą.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad konstitucinis visų asmenų lygiateisiškumo principas būtų pažeidžiamas, jei tam tikra grupė asmenų, kuriems skiriama teisės norma, palyginti su kitais tos pačios normos adresatais, būtų kitaip traktuojama, nors tarp tų grupių nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas.
Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo paskirtis yra remti darbo ieškančius asmenis, teisės gauti subsidiją darbo vietai įsteigti suteikimas tik tiems tėvams ar įtėviams, kurie augina tris ir daugiau vaikų, vertintinas kaip objektyviai nepateisinamų išskirtinių sąlygų jiems sudarymas kitų darbo ieškančių tėvų ar įtėvių atžvilgiu. Skirtingai traktuojant subjektus, kurių tokia pati socialinė padėtis, pažeidžiamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintas asmenų lygiateisiškumo principas, apimantis ir privilegijų draudimą.
Todėl Lietuvos Respublikos Prezidentas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 71 straipsnio 1 dalimi, grąžino Lietuvos Respublikos Seimui pakartotinai svarstyti Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatymo pakeitimo įstatymą ir siūlo išbraukti Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatymo pakeitimo įstatymo 1 straipsnyje nauja redakcija išdėstyto įstatymo 32 straipsnio 2 dalies 2 punktą. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Jūsų užsirašė klausti 11 Seimo narių. Klausimams ir atsakymams 10 min. K. Daukšys. Nėra salėje. E. Žakaris. Prašau, žodis jums. Po to E. Pupinis.
E. ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, galima būtų pritarti tai motyvacijai, tačiau kodėl Prezidentas nevetavo kitų įstatymų lygiai tokias pat nuostatas? Tarkime, neseniai buvo pakeistas Išmokų vaikams įstatymas. Ten tris ir daugiau vaikų auginančioms šeimoms vaiko pinigai mokami neatsižvelgiant į tėvų pajamas, o kai yra mažiau kaip trys vaikai, jau yra skaičiuojamos pajamos. Ir kituose įstatymuose tas pats yra. Kodėl toks skirtingas vertinimas? Ačiū.
R. VILPIŠAUSKAS. Ačiū už klausimą. Iš tiesų aš galiu komentuoti šiuo metu šį įstatymą. Ir, kaip aiškinau, Prezidento nuomone, šis skirtingas traktavimas yra nepagrįstas. Kadangi Prezidentas pasirašė jūsų minėtus kitus įstatymus, tai manau, jog, Prezidento nuomone, tais atvejais skirtingas traktavimas yra pagrįstas.
PIRMININKAS. Jūsų klausia Seimo narys E. Pupinis. Po to V. M. Čigriejienė.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Labai ačiū. Norėčiau užduoti panašų klausimą. Iš tikrųjų, jeigu šeimos tėvas ieško darbo ir jis turi tris vaikus, o kitas du vaikus, iš esmės darbo ieško ne tik tėvas, bet ir visa šeima, nes išlaikyti du ir tris vaikus – didelis skirtumas. Iš tikrųjų tam tikras prioritetas daugiavaikei šeimai galėtų būti suteikiamas, nes poreikis į darbą yra kur kas didesnis, ir aš čia nematau kažkokios diskriminacijos žiūrėti atsižvelgiant į vaikus. Iš esmės čia reikia žiūrėti į šeimą, kur didesnės problemos. Tai didesnės problemos ten, kur daugiau žmonių ir kur vienas asmuo išlaiko daugiau vaikų. Čia nematau jokios diskriminacijos. Ačiū.
R. VILPIŠAUSKAS. Dėkui už pastabą. Aš tai priimu veikiau kaip komentarą, o ne kaip klausimą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia Seimo narė V. M. Čigriejienė. Po to A. Sysas.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, biudžetinės įstaigos yra remiamos valstybės. Prašau pasakyti, ar padidės biudžetas savivaldybės, ir jeigu šeima ieško darbo, tai ji pirmiausia kreipiasi į darbo biržą. O tai yra ne savivaldybės įstaiga, o apskrities pavaldumo. Kaip čia tada bus, prašau pasakyti?
R. VILPIŠAUSKAS. Atleiskite, ne visai supratau jūsų klausimo esmės.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Prašau pasakyti, esminis klausimas. Biudžetines įstaigas remia valstybė, kaip jūs žinote, taip. Dabar prašau pasakyti, jeigu tą įstaigą perims savivaldybė, tai ar padidės savivaldybės biudžetas? Ar gaus savivaldybė padidintą biudžetą, kad šitą įstaigą galėtų išlaikyti? Kokios funkcijos bus? (Balsai salėje) Na, kaip ne tas klausimas? Yra aiškiai parašyta. (Balsai salėje) Jeigu ne taip, tai neatsakykite.
R. VILPIŠAUSKAS. Dėkui už klausimą, bet aš manau, jeigu perduodamos tam tikros funkcijos, turi būti numatytas ir finansavimas. Bet Prezidentas ne į tai atkreipė dėmesį, jis kaip tik kalba apie skirtingų asmenų grupių skirtingą traktavimą. Jeigu būtų pritarta Seime Prezidento siūlymui, tai tiesiog mažiau lėšų būtų apskritai išleista. Lėšų būtų sutaupyta.
PIRMININKAS. Dėkoju. Toliau klausia Seimo narys A. Sysas. O posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininko pavaduotojas A. Kašėta. Prašom. Žodis jums.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, mano klausimas būtų gal netiesiogiai susijęs su šituo įstatymu, bet jau buvo priimta įstatymų, kuriuose įvairios grupės, ypač per Valstybinio socialinio draudimo įstatymą, buvo traktuojamos skirtingai. Kodėl šiuo atveju (reakcija buvo labai teisinga, aš palaikau jūsų nuostatą, kad negalime išskirti atskirų grupių), ankstesniuose įstatymuose tokio principingumo nebuvo? Labai ačiū.
R. VILPIŠAUSKAS. Dėkui už klausimą. Kaip jau minėjau, ankstesniais atvejais, Prezidento manymu, skirtingas traktavimas buvo pagrįstas. Šiuo atveju jis nėra pagrįstas.
PIRMININKAS (A. KAŠĖTA, LSF). Klausia V. V. Margevičienė.
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Dėkoju, pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, pasakykit man, jūs gi žinot, kokia situacija yra rajonuose. Labai dažnai nėra ikimokyklinių įstaigų, nėra tėvams kur savo atžalas palikti, yra labai sudėtinga. Daugelis darbdavių klausia: ar jūs turite, pavyzdžiui, mažų vaikų, kiek jūs turite vaikų? Tai čia buvo taikyta taip, kad būtų pagalba suteikta, ypač kai reikia dar iš vieno rajono į kitą pavažiuoti ar į kitą miestą. Čia aš nežinau, mes šį klausimą svarstydami kalbėjom apie tai, kaip didesnę pagalbą suteiktume šeimoms, o ne apie diskriminaciją. Apie tai nebuvo pagalvota?
R. VILPIŠAUSKAS. Buvo galvota ir apie tai, ir apie tikslingumą tokios priemonės. Tai, ką jūs sakot, iš tikrųjų yra aktualios problemos, ir Prezidentas yra pasakęs ne kartą, sakykim, dėl ikimokyklinio ugdymo įstaigų, dėl darželių ir jų trūkumo tam, kad tėvai greičiau galėtų grįžti į darbo rinką. Ypač anksčiau tai buvo aktualu, kai trūko darbo jėgos. Bet tada tokias problemas reikėtų ir spręsti tikslingomis priemonėmis. Šiuo atveju abejotinas ir tokios priemonės tikslingumas, kiek ji padėtų tokioms šeimoms. Tai, ką jūs įvardijot, yra svarbu, ir ypač darželių klausimas yra labai aktualus. Ir Prezidentas tą pripažįsta, bet tada reikėtų tai ir kelti kaip tokią priemonę, bet ne per užimtumo rėmimo priemones tai spręsti.
PIRMININKAS. Klausia R. Kupčinskas.
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, mano klausimą pateikė. Dėkui.
PIRMININKAS. Klausia A. Melianas.
A. MELIANAS (LCSF). Norėjau paklausti gerbiamojo pranešėjo. Daugelis įstatymų numato papildomas socialines garantijas šeimoms, kuriose auga 3 ir daugiau vaikų, daugiavaikėms šeimoms ir panašiai. Tai ar tie įstatymai taip pat turi tą pačią teisinę koliziją?
R. VILPIŠAUSKAS. Ačiū, tai jau trečias toks pat klausimas, ir man belieka taip pat atsakyti, jog kitais atvejais, Prezidento nuomone, skirtingas traktavimas yra pagrįstas.
PIRMININKAS. Klausia I. Degutienė.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, aš turbūt ketvirtą kartą paklausiu to paties. Taip aš ir neišgirdau, kodėl šiuo atveju, Prezidento manymu, yra diskriminacija, jeigu norima paremti šeimas, auginančias 3 ir daugiau vaikų, nes yra aibė įstatymų, kuriuose būtent ir yra akcentuojama – šeimos, auginančios 3 ir daugiau vaikų? Šiuo atveju tiktai sudaromos galimybės lengviau sukurti verslą tam, kad ta šeima negautų socialinių pašalpų, o užsidirbtų ir galėtų iš savo lėšų pragyventi. Tai jūs galit vienu sakiniu pasakyti, nes diskriminacija gali būti ir pozityvi? Tai šiuo atveju yra pozityvi diskriminacija. Kodėl būtent tai Prezidentas vetuoja ir jo nuomonė yra kitokia, negu priimant kitus įstatymus, kurie lygiai tą patį reglamentuoja?
R. VILPIŠAUSKAS. Ačiū už klausimą, bet ką nors papildomo aš nelabai galiu pasakyti. Tai, kas yra išdėstyta Prezidento dekrete, ir yra iš esmės atsakymas į jūsų klausimą. Šiuo atveju, Prezidento nuomone, yra pažeidžiamas asmenų lygiateisiškumo principas.
PIRMININKAS. Klausia Č. Juršėnas.
Č. JURŠĖNAS (LSDPF). Dėkoju, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, mano klausimas iš dviejų dalių. Pirmoji dalis jau buvo pradėta kolegės I. Degutienės. Yra visuotinai pripažinta pozityvioji diskriminacija. Tai ar negalima būtų įžiūrėti mūsų priimtojo įstatymo nuostatoj būtent pozityviosios diskriminacijos? Tai viena klausimo pusė.
O kita klausimo pusė yra tokia: ar didesnis vaikų skaičius, jeigu jis būtų įrašytas, jau būtų gerai? Ar bet koks, sakysim, 4 ar 5 vaikai, jau vis tiek būtų blogai?
R. VILPIŠAUSKAS. Dėkui. Kaip jūs teisingai sakot, yra toks reiškinys kaip pozityvi diskriminacija. Bet atsakydamas į jūsų antrąją klausimo dalį teigčiau, jog, Prezidento nuomone, turėtų būti arba visoms šeimoms, kurios turi vaikų, arba niekam neteikiama tokia parama.
PIRMININKAS. Ir paskutinysis klausia V. P. Andriukaitis.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamasis pranešėjau, jūs žinote, kad pagal konstitucinę teisę yra labai svarbu išsaugoti vienodą traktavimą ir konstitucinė teisė neleidžia taikyti dvejopų standartų. Kai mes kalbame apie lygiateisiškumo principą, apie privilegijų draudimą, apie daugelį kitų dalykų, apie teisėtus lūkesčius ir t. t., mes puikiai suprantame, kad jie taikomi subjektams visiškai aiškiai išvengiant kolizijos dėl to, kad jie gali būti vienu atveju taikomi, kitu ne. Mano kolegos teisingai kėlė klausimą, kodėl Prezidentas šiuo atveju vetuoja šį straipsnį, tačiau, tarkime, ankstesniais atvejais dėl paramos šeimoms, dėl socialinių išmokų, dėl to, kad pažeidžiami teisėti lūkesčiai mokesčių įstatymais, Prezidentas apsisprendė nevetuoti. Ar tai reiškia, kad Prezidentas tapo principingesnis kadencijos pabaigoje, ar jis vis dėlto prieš 4 mėnesius nebuvo toks gana ryžtingas atlikdamas savo, kaip sakyt, Konstitucijos promulgavimo funkciją? Ačiū.
R. VILPIŠAUSKAS. Dėkui už klausimą. Šiuo atveju Prezidento sprendimas buvo pagrįstas vertinant atitikimą jūsų minėtam lygiateisiškumo principui. Būtent tuo ir grindžiamas šis veto.
PIRMININKAS. Užduoti visi klausimai. Dėkoju gerbiamajam pranešėjui R. Vilpišauskui. Dabar pagal Statutą mes turim apsispręsti, ar svarstyti grąžintą įstatymą iš naujo, ar laikyti įstatymą nepriimtu. 2 pasisako už, 2 – prieš. E. Pupinis – už.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Labai ačiū. Aš jau beveik išsakiau savo nuostatą užduodamas klausimą. Kai kur kas daugiau vaikų, tai ir atsakomybė turėtų būti didesnė, kartu ir valstybės atsakomybė. Todėl ir siūlau, kad vis dėlto grąžintume svarstyti tą klausimą. Maniau, kad vis dėlto būsiu už tai, kad būtų atmestas šis Prezidento veto, bet dabar siūlau, kad klausimas būtų grąžintas svarstyti ir naujo.
PIRMININKAS. V. P. Andriukaitis – prieš.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Aš pasisakau už tai, kad įstatymą laikytume nepriimtu. Ir dėl daugelio dalykų, ne tik dėl šio straipsnio. Bet išties galėčiau pasakyti labai tvirtai, kad Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintas asmenų lygiateisiškumo principas turėtų galioti visiems įstatymams ir visoms teisinėms normoms, kurios šiame Seime buvo priimtos. Dėl to kviečiu šiuo atveju pasisakyti už tai, kad šis įstatymas būtų laikomas nepriimtu.
PIRMININKAS. A. Sysas – už.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, labai keistai skamba, kai nuskamba taip: aš pasisakysiu už vien dėl to, kad po to atmesčiau. Gerbiamieji, ar mes gerbiam mūsų įstatymus, mūsų Konstituciją ir tai, kas parašyta dekrete? Ar mes tikrai taikom tuos pačius principus kiekvienu atveju? Ar šiuo atveju mes paimam tai, kas mums šiandien naudinga, nes taip, atrodo, nutaria frakcija ir taip darysim, kad šiuo atveju 3 ir daugiau vaikus, kitu atveju – 5 ir daugiau vaikus. Jeigu yra lygiateisiškumo principas, tai jau gerbkim, pirma gal pakeiskim savo Konstituciją ir įstatymus, kurie reglamentuoja tokius dalykus. Aš ne šiaip sau klausiau Prezidento atstovo dėl kitų teisės priimtų aktų, nes manau, kad po metų, kitų per administracinius teismus į Konstitucinį Teismą pateks ne vienas įstatymas, kurį priėmėm pradėdami naktiniais balsavimais ir po jų, kuriame mes pažeidėm tuos lygiateisiškumo principus. Todėl džiaugiuosi, kad Prezidentas ir jo komanda nors šiuo atveju yra principingi ir primena mums, kad mes davėm priesaiką.
Gerbiamieji kolegos, šiandien mūsų du naujieji parlamento nariai kartojo tą priesaiką. Toje priesaikoje aiškiai pasakyta, kad mes gerbiame ir laikysimės įstatymo ir Konstitucijos. Todėl šiuo atveju pritariu Prezidento dekretui.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, balsuojame. Du – už, du – prieš, taip yra įvardyta Statute. Prieš nebuvo užsirašiusių. Tik vienas. Tik vienas, užsirašęs prieš. Ponas E. Klumbys nebuvo užsirašęs.
Taigi, kolegos, balsuodami už, palaikysim nuostatą svarstyti grąžintą įstatymą iš naujo, balsuodami prieš – balsuosime, kad įstatymą laikytume nepriimtu. Taigi alternatyvus balsavimas. Registruojamės ir balsuojame.
Balsavo 93 Seimo nariai: už – 87, prieš – 6. Taigi įstatymas bus grąžinamas svarstyti iš naujo.
Dabar turėtume sutarti dėl pagrindinio komiteto. Seniūnų sueigoje buvo sutarta, kad pagrindinis komitetas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Ar galime sutarti bendru sutarimu? Dėkoju, kolegos. Siūloma svarstyti liepos 14 d. Taip pat galime sutarti? Dėkoju.
Darbotvarkės 2-6a klausimas – Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo ir priedo papildymo įstatymo projektas. Pateikimas. Kviečiu pranešėją finansų ministrę Ingridą Šimonytę. Jeigu kolegos neprieštarauja, tai gerbiamoji ministrė pateiktų viską kartu su lydinčiaisiais įstatymų projektais. Prašom, gerbiamoji ministre.
I. ŠIMONYTĖ. Dėkoju. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, leiskite pateikti Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimą, taip pat susijusius lydinčiuosius tris įstatymus, t. y. Bankų įstatymo, Kredito unijų įstatymo ir Centrinės kredito unijos įstatymo pakeitimus.
2008 m. įsiplieskus pasaulinei finansų krizei Europos Sąjungos mastu buvo priimtas skubus sprendimas, tai įvyko rudenį, kad šalys narės turėtų skubiai padidinti indėlių, laikomų bankuose, draudimo sumas bent jau iki 50 tūkst. eurų. Taip nuo 2008 m. lapkričio 1 d. buvo priimtas ankstesniojo Seimo sprendimas padidinti buvusią 22 tūkst. eurų draudimo sumą iki 100 tūkst. ir Lietuvoje. Šis sprendimas buvo priimtas kaip laikinas. Jo galiojimo terminas yra iki šių metų spalio 31 d.
Tačiau tuo pačiu metu Europos Sąjungos mastu buvo sutarta, kad artimiausiu metu bus priimta direktyva, kuri įteisins tam tikrus galutinius sprendimus šioje srityje, nes tas sprendimas buvo priimtas dėl tikrai didelės sumaišties finansų rinkose ir siekiant apsaugoti bankus nuo indėlių nutekėjimo. Tokia direktyva buvo priimta šių metų kovo mėnesį ir ji įtvirtino, kad iki 2009 m. birželio 30 d. draudimo suma turėtų būti ne mažesnė kaip 50 tūkst. eurų, o nuo 2010 m. pabaigos – ne mažesnė kaip 100 tūkst. eurų. Kadangi Lietuvos atveju sprendimas dėl 100 tūkst. eurų draudimo sumos jau buvo priimtas ir norint išlaikyti nuoseklumą sprendimų, taip pat pastovias garantijas indėlininkams, teikiamu įstatymu siūloma įtvirtinti 100 tūkst. eurų draudimo sumą kaip pagrindinę sumą be jokio specialaus termino, t. y. ji galiotų neribotą laikotarpį.
Taip pat yra siūloma pakeisti kai kurias nuostatas, susijusias su draudimo išmokų išmokėjimu. Konkrečiai kalbant tai būtų spartesnis išmokėjimas, negu numatyta šiuo metu. Kadangi tai reikalautų tam tikrų papildomų namų darbų, t. y. siūloma, kad ši nuostata įsigaliotų nuo 2010 m. pabaigos, kaip ir leidžia mano minėta direktyva, taip pat yra teikiama keletas techninių pasiūlymų, susijusių su įmone Indėlių ir įsipareigojimų draudimo fondas, dėl šitos įmonės galimybės investuoti į indėlius Lietuvos banke. Taip pat dėl šios įmonės pareigos tikrinti draudėjų situaciją ir taip pat teisės gauti informaciją iš draudėjų, taip pat ir iš priežiūros institucijų.
Susijusių teisės aktų, faktiškai vienoda nuostata yra tiek Bankų įstatyme, tiek Kreditų unijų įstatyme, tiek Centrinės kreditų unijos įstatyme, būtent nustatoma pareiga priežiūros institucijoms, ar būtų Lietuvos bankas, ar būtų Centrinė kredito unija, apie poveikio priemones, dėl kurių gali kilti draudžiamasis įvykis, pavyzdžiui, dėl to, kad bus sustabdyta, tarkime, licencija bankui priimti indėlius, tokius sprendimus priimti per maksimaliai trumpą laiką, per 5 dienas tam, kad būtų galima operatyviai pradėti procesą, susijusį su draudimo išmokų išmokėjimu.
Kadangi dabar galiojantis laikinas draudimo sumos padidinimas pagal dabartinį įstatymą galioja iki šių metų spalio 31 d. ir norima indėlininkams užtikrinti garantijas ir saugumą, kad jų indėlių draudimo suma nesikeis, Vyriausybė prašytų šiuos įstatymus svarstyti skubos tvarka. Jeigu būtų kokių nors pastabų, klausimų, mielai atsakysiu. Dėl Seimo teisininkų pastabų, tai tos pastabos tikrai gali būti įvertintos ir projektai pakoreguoti jau svarstant įstatymus komitete. Prašyčiau pritarti.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajai ministrei už pateikimą. Jūsų nori paklausti dešimt Seimo narių. Pirmasis A. Šedžius. Nėra. K. Daukšys. Taip pat nėra. E. Žakaris. Prašom.
E. ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamoji ministre, dėl to 100 tūkst. eurų. Ar ši suma yra vienam asmeniui vienam banke, ar apskritai per visus Lietuvos bankus, ar čia šeimos visi indėliai, kaip čia yra, ar ji skaidoma, ar ne? Ačiū.
I. ŠIMONYTĖ. Tai yra vieno indėlininko indėlis viename komerciniame banke. Dar turėčiau pažymėti ir tai, jeigu bankas yra, sakykime, užsienio filialas, tai tokiu atveju galioja tos draudimo sąlygos, kurios galioja pagal motininės valstybės taisykles. Bet šiaip tai yra vieno indėlininko suma vienoje konkrečioje įstaigoje.
PIRMININKAS. Klausia V. V. Margevičienė.
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Dėkoju posėdžio pirmininkui. Gerbiamoji ministre, aš noriu jūsų klausti. Tas draudimo išmokų spartesnis išmokėjimas, ar jis dabar keisis, ar jis taip pat iki spalio, kokį mes esame priėmę įstatymą, toks ir bus? Ar dabar priėmus mums šias pataisas, jis bus dar spartesnis ir greitesnis nei 5 dienos?
I. ŠIMONYTĖ. Šiuo metu tas terminas nėra toks paprastas. Yra išmokėjimas trijų mėnesių ir dar galimybė du kartus po tris mėnesius praktiškai tą terminą pratęsti. Pagal pakeistą įstatymo redakciją tai būtų 20 darbo dienų ir tam tikros galimybės pratęsti, bet tik trim mėnesiam, ne ilgiau kaip trim mėnesiam. Vadinasi, tas terminas realiai sutrumpėtų beveik trečdaliu. Kadangi tokiai sistemai aptarnauti reikia tam tikrų papildomų investicijų ir papildomų vertinimų, tai siūloma, kad šitas termino sutrumpinimas įsigaliotų šiek tiek vėliau negu visas įstatymas, būtent taip, kaip leidžia Europos Sąjungos teisės aktai.
PIRMININKAS. E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Labai ačiū. Norėjau klausti dėl to paties straipsnio, bet išskirtinės aplinkybės. Suprantu, kad fors mažoras ir panašiai gali būti taikomas, bet kas turima omeny, esant išskirtinėms aplinkybėms? Jas galima pritaikyti visada. Ar nebus tas toks per daug minkštas pasakymas? Ačiū.
I. ŠIMONYTĖ. Šiuo metu ta galimybė pratęsti yra dar mažiau reglamentuota. Tai, manau, įmonės taryba tikrai įvertins realiai ir pagrįstai. Priimti sprendimą pratęsti terminą tiktai tada, kada objektyviai bus sudėtinga, sakykime, išmokėti išmokas per tą laikotarpį, kuris nustatytas, nes 20 darbo dienų yra tikrai labai operatyvus laikotarpis ir gali susiklostyti įvairių nepalankių aplinkybių, tarkime, kada būtų sudėtinga šituos įsipareigojimus vykdyti, tokiu būdu sukeliant indėlininkų neigiamas mintis, ko tikrai nereikėtų, nesinorėtų daryti.
PIRMININKAS. V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, mano klausimą paklausė E. Žakaris.
PIRMININKAS. V. P. Andriukaitis.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamoji pranešėja, kadangi daug įstatymų pateikiama, iš principo klausimas būtų daugiau dėl draudžiamų indėlių dydžio. Kaip jūs manote, ar dabar nustatytas dydis iš tiesų yra pakankamas, ar nereikėtų, tarkime, svarstyti, koks galėtų būti optimalus indėlių dydis, kuris garantuotai draudžiamas?
I. ŠIMONYTĖ. Turiu pasakyti, kad 100 tūkst. eurų riba yra tikrai pakankamai aukšta, net ir palyginti su kitom Europos Sąjungos valstybėm. Tačiau sykį toksai sprendimas jau buvo priimtas praėjusių metų pabaigoje. Ir tikrai valstybė turi laikytis tam tikros nuoseklios politikos savo gyventojų ir indėlininkų atžvilgiu. Dabar svarstyti, kad šią ribą būtų galima mažinti, turbūt jau nederėtų. Tokiam palyginimui: iš viso draudžiamų indėlių suma šiuo metu yra apie 34 mlrd. Lt. Aišku, didžioji dalis indėlių būtų mažesnė negu yra draudžiamoji suma, tai reiškia, kad gyventojų indėliai faktiškai apdrausti Lietuvoje labai dosniai. Tarkime, kaimyninėje Latvijoje draudimo suma kol kas tebėra 50 tūkst. eurų, tačiau ji taip turės tą ribą padidinti vykdydama direktyvą bent jau iki kitų metų pabaigos. Tai šiuo atveju manytume, kad tas sprendimas išlaikyti tai, dėl ko vieną kartą jau buvo apsispręsta, indėlininkams suteikiant garantijas ir atsižvelgiant į sumaištį finansų rinkose, yra optimalus.
PIRMININKAS. Klausia J. Jagminas.
J. JAGMINAS (LSDPF). Pirmiausia aš noriu pasveikinti gerbiamąją ministrę šiandien pirmą kartą tribūnoje stovinčią ministrės statuso. Labai malonu, kad jūs šiandien pristatote tokį labai svarbų klausimą. Na, aš gal šiek tiek pasikartosiu, tačiau dar prašyčiau paaiškinti konkrečiau. Jūs sakėte, vienas indėlis viename banke. Tačiau yra žmonių, kurie turi keliuose Lietuvos bankuose ir po 100 tūkst., gal ir daugiau indėlių, kaip būtų tada? Ir kartu kokios garantijos dėl vertybinių popierių, kurie taip pat per bankų investicinius fondus, per bankus investuoti? Kaip žinoma, ten, atrodo, dabar šiaip sau padėtis. Dėkoju už atsakymą, ministre.
I. ŠIMONYTĖ. Ačiū visų pirma už sveikinimus. Dabar atsakau į jūsų klausimą. Kaip ir minėjau, tai yra vienas indėlis viename banke. Tai reiškia, jeigu žmogus turi keletą indėlių skirtinguose, galbūt net užsienio valstybių bankuose, sakykime, tai kiekvienam indėliui galioja atskiras draudimas. Tokia yra europinė nuostata ir čia šiuo požiūriu mes nieko išrasti negalime.
Dabar grįžtant prie klausimo apie investuotojus. Draudimo suma šiuo atveju yra 22 tūkst. eurų. Šiuo požiūriu tikrai nieko nėra siūloma keisti, tas yra įstatyme ir dabar numatyta. Kadangi direktyva toje vietoje nėra keista, tai niekas čia ir nekeičia, bet 22 tūkst. eurų nėra maža draudimo suma net ir Lietuvos sąlygomis.
PIRMININKAS. V. Bukauskas.
V. BUKAUSKAS (DPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamoji ministre, aš norėčiau paklausti jūsų nuomonės. Priėmus šias teikiamas įstatymų pataisas, ar fiziniai asmenys nepasitikės bankais ir neatneš daugiau indėlių į bankus? Ir antra klausimo dalis būtų, ar galite pasakyti, kiek iš viso fiziniai asmenys laiko komerciniuose bankuose indėlių?
I. ŠIMONYTĖ. Atsakydama į pirmą klausimą turiu pasakyti, kad tiesiogiai siečiau su didesniu pasitikėjimu bankais, nes tai, kad didelė draudimo suma galioja tiktai ribotą laiką, manau, turi tam tikrą psichologinį poveikį žmonių sprendimui nešti į banką pinigus arba ne. Kai tas draudimas galios be termino, tai turėtų sustiprinti indėlininkų pasitikėjimą ir potencialiai padidinti indėlius banke. Šiuo metu, kaip aš esu minėjusi, draudžiamų indėlių suma iš viso yra apie 34 mlrd. Lt. Detalizaciją pagal fizinius, juridinius asmenis mes galėsime jums pateikti papildomai.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajai ministrei. Jūs atsakėte į visus klausimus. Taip, galima sėsti į vietą.
Aš noriu pasiūlyti kolegoms, ar galėtume kalbėti dėl viso paketo įstatymų projektų už ir prieš? Tokiu atveju galėtų kalbėti daugiau Seimo narių, ne tik po vieną po pateikimo.
Už – K. Glaveckas.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamieji kolegos, pateiktas įstatymo projektas iš tikro yra labai reikalingas Lietuvai. Jis padidina ir indėlininkų saugumą, ir galų gale priartina mūsų visas normas prie Europos Sąjungos dabartiniu metu esamų direktyvų. Todėl siūlau pritarti šiems įstatymų projektams ir balsuoti už. Ačiū.
PIRMININKAS. A. Šedžius – prieš. Nėra. Už – J. Jagminas.
J. JAGMINAS (LSDPF). Iš tikrųjų įstatymas yra visų lauktas. Aš labai pritarčiau ir kviesčiau balsuoti už šio įstatymo priėmimą.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar galėtume bendru sutarimu po pateikimo pritarti? (Balsai salėje) Siūlot balsuoti? Ar galime balsuoti iš karto dėl visų, dėl viso paketo? Dėkoju. Registruojamės ir balsuojame dėl įstatymų 2-6a, 2-6b, 2-6c, 2-6d projektų po pateikimo.
Balsavo 80 Seimo narių. Už – 79, prieš nebuvo, susilaikė 1. Taigi po pateikimo minėtiems įstatymų projektams pritarta. Pagrindiniu komitetu visiems įstatymo projektams siūlomas Biudžeto ir finansų komitetas. Ar galime sutarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Prieštaraujančių nėra. Dėkoju. Svarstymo data – liepos 16 d. (Balsai salėje) Pirmiausia turėtume pritarti Vyriausybės pasiūlymui svarstyti skubos tvarka. Ar galime bendru sutarimu? Galime. Pačiai datai – liepos 16 d. – galime pritarti? Dėkoju. Taigi bendru sutarimu mes baigiame svarstyti šį įstatymų projektų paketą.
Darbotvarkės 2-7 klausimas – Valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymo 2, 3, 16, 17, 18 straipsnių, šeštojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir 14, 15 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas. Pateikimas. Nėra pranešėjo. Ar Ūkio ministerija yra delegavusi… ne, nėra delegavusi kito atstovo.
Kol kas svarstome 2-8 klausimą. Kaip mane informavo, 2-8 klausimas šiandien nebus svarstomas, nes nėra pranešėjo, t. y. švietimo ministro G. Steponavičiaus.
Todėl pereiname prie 2-9 klausimo – Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo 4 straipsnio pakeitimo ir papildymo bei įstatymo papildymo 42 straipsniu įstatymo projektas. Pranešėjas – Č. V. Stankevičius. Pateikimas.
Č. V. STANKEVIČIUS (TS-LKDF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymas nustato, kad saugumas užtikrinamas Lietuvos strateginės ir europinės… europinės ir transatlantinės integracijos. Tokia integracija neatsiejama nuo strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių, ypač energetikos įmonių, integracijos į europinės ir transatlantinės bendrijos sistemas. Dabar galiojantis Strateginės reikšmės įmonių įstatymas, taip pat naujosios Atominės elektrinės įstatymas nacionaliniam saugumui strateginę reikšmę turinčių įmonių kapitalui kelia europinės ir transatlantinės integracijos kriterijų atitikties reikalavimus. Strateginių įmonių akcijų perleidimo atvejais tokie kriterijai turi būti taikomi ir užsienio asmenims, akcijų įgijėjams. Pavyzdžiui, Atominės elektrinės įstatymo 11 straipsnio 3 dalis tiesiogiai nustato sąlygą, kad nacionalinio investuotojo akcijos gali būti perleistos tik europinės ir transatlantinės integracijos sąlygas atitinkantiems asmenims, tačiau nei tokių asmenų, nei jų kapitalo atitikties europinės ir transatlantinės integracijos sąlygoms kriterijai galiojančiame Strategiškai svarbių įmonių įstatyme dar nėra konkrečiai reglamentuoti. Galiojantis įstatymas nenustato ryšio tarp strateginės įmonės dalyvių ir įmonės kapitalo atitikties minėtiems nacionalinio saugumo interesams. Taigi jau seniai laikas minėtas spragas užpildyti.
Čia reikėtų priminti, kad savo kadencijos pabaigoje ankstesnės sudėties Vyriausybė yra atsiuntusi į Seimą Ūkio ministerijos parengtą Nacionaliniam saugumui strateginę reikšmę turinčių įmonių papildymo ir pakeitimo įstatymo projektą, kuris praeitų metų lapkričio 18 d. buvo užregistruotas kaip projektas Nr. XIP-12. Tame projekte siekiama apibrėžti, kad asmenys, strateginių įmonių dalyviai, pripažįstami atitinkantys nacionalinio saugumo interesus, ir nustatoma, kaip procedūriškai priimamas sprendimas dėl tokio atitikimo. Tačiau mes, teikiamo projekto autoriai, priėjome išvadą, kad minėtas įstatymo projektas, kurį atsiuntė Ūkio ministerija, klausimo tinkamai neišsprendžia. Ūkio ministerijos rengtas projektas numato nuostatą, kad nacionalinio saugumo interesus atitinka asmuo, kurio veikla atitinka integracijos kriterijus ir nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui. Tačiau tame projekte tų kriterijų apibrėžtis vėl nėra pateikiama. Jame pateikiami kriterijai, kurie iš esmės apribojami tik galimos kriminalinio pobūdžio veiklos vertinimu. Ūkio ministerijos parengtame projekte numatoma, kad asmenų atitikties vertinimą tikrina ir sprendimus priima Vyriausybė arba jos įgaliota institucija, tai yra Ūkio ministerija, kuri, nors ir gavusi Valstybės saugumo departamento ir kitų institucijų išvadas, nebūtinai į jas privalo atsižvelgti.
Yra ir daugiau rimtų to įstatymo projekto trūkumų, kurių dėl laiko stokos čia neminėsiu. Visa tai paskatino parengti šį įstatymo projektą. Kai kurios minėto Ūkio ministerijos rengto projekto nuostatos yra inkorporuotos ir į mūsų teikiamą projektą.
Mūsų teikiamas projektas numato nustatyti kriterijus, įskaitant konkrečiai apibrėžtus europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus, kuriuos tenkinantys strateginių įmonių dalyviai ir investuojamo arba įgyjamo kapitalo savininkai atitinka Lietuvos nacionalinio saugumo interesus. Šie kriterijai teikiamame įstatymo projekte apibrėžiami pagal asmenų dalyvavimo strateginėse įmonėse pridedamąją vertę, tų atitinkamų energetikos ir ūkio sektorių integraciją į Europos Sąjungos ir euroatlantinės bendrijos erdvę. Konkrečiai kalbant, projekte pasiūlyti kriterijai, įvertinantys, ar asmens ilgalaikės veiklos pobūdis ir patirtis atitinkamoje srityje Europos Sąjungos ir NATO valstybėse narėse, taip pat kitose Lietuvos nacionaliniam saugumui stiprinti svarbiose valstybėse, plėtojančiose saugumo ryšius su NATO valstybėmis, yra aiškus; įvertinantys, ar asmens realūs ketinimai ir planuojamas būdas tiesiogiai galės prisidėti prie nacionaliniam saugumui svarbaus Lietuvos ūkio sektoriaus – energetikos spartesnės integracijos į transatlantinės bendrijos rinkas ir europines sistemas; taip pat kai kurie kiti kriterijai.
Trumpindamas savo pristatymą, juos apibrėšiu, kad iš esmės tie kriterijai nurodo realią integracijos pridedamąją vertę, kurią gali suteikti atitinkamas įmonės dalyvis.
Projekte siūloma nustatyti, kad kapitalas laikomas atitinkantis minėtus integracijos kriterijus, jeigu juo disponuojantis asmuo atitinka tokius kriterijus.
Ir dar vienas skirtumas. Projekte siūloma nustatyti, kad asmenų atitikties minėtiems nacionalinio saugumo interesams patikrą vykdytų ne viena Vyriausybės įgaliota institucija, paprastai Ūkio ministerija, bet Vyriausybės sudaryta tarpinstitucinė patikros komisija. Ši komisija, o ne viena įgaliota institucija, turėtų priimti ir atitikties sprendimus, sprendimus dėl atitikties.
Seimui po pateikimo pritarus šiam projektui, pagrindiniame komitete jis galėtų būti sujungtas su Vyriausybės dabar pateiktu Strateginę reikšmę turinčių įmonių įstatymo pakeitimo projektu Nr. XIP-763. Jame pateikiami tik tie pakeitimai, kurie yra susiję su Atominės elektrinės įstatymo pakeitimo projektu. Iš mano ankščiau minėto projekto Nr. XIP-12 galėtų būti panaudotas pasiūlymas dėl įstatymo 1 straipsnio pakeitimo.
Kadangi pačiame dabar siūlomame papildyti ir keisti įstatyme jau yra anksčiau nemažai priimtų papildymų ir pakeitimų, o šiuo projektu ir minėtu Vyriausybės dabartiniu projektu Nr. XIP-763 siūlomi dar nauji papildymai, pagrindinis komitetas galėtų visą įstatymą išdėstyti nauja redakcija. Kai dėl projektui pateiktų Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvados ir Europos Teisės departamento pastabų, tai į jas bus galima ir reikės atsižvelgti vykstant projekto svarstymui, tobulinant projektą. Ačiū.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti 5 Seimo nariai. A. Šedžius. Nėra. K. Daukšys, taip pat nėra salėje. E. Žakaris.
E. ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, kaip jūs minėjote, ar atitinka kriterijus, žiūrės Vyriausybės sudaryta komisija. O jeigu bus kelios kompanijos, kurios atitinka, ar Vyriausybės komisija priims galutinį sprendimą, ar ji tik dėl atitikties, o po to dar vyks kažkokios procedūros? Ačiū.
Č. V. STANKEVIČIUS (TS-LKDF). Komisija turėtų priimti analogiškai, kaip ir Ūkio ministerijos parengtam pernai projektui… Siūloma, kad būtų priimtas sprendimas dėl atitikties, tai yra tuo sprendimu bus vadovaujamasi. Pati komisija turėtų susidėti iš institucijos deleguotų asmenų. Ji neetatinė, bet institucijos pačios dalyvautų priimat tokią išvadą, remdamosi savo turima informacija, savo analize, ir turėtų bendrai prisiimti atsakomybę dėl išvados pagrįstumo.
PIRMININKAS. Klausia E. Klumbys.
E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, sakykite, kodėl šitam sąraše atsirado Giraitės gamykla? Iš viso jos paskirtis dabar yra labai abejotina, ją visais būdais, kiek aš suprantu, siekiama kam nors parduoti ar „iškišti“. Kam ją reikia įrašyti į Strateginių įmonių sąrašą, jeigu jos padėtis yra tokia, sakysime, gana apverktina?
Č. V. STANKEVIČIUS (TS-LKDF). Gerai pasakėte. Šitame įstatymo projekte įrašytas kai kurių gamyklų, kai kurių įmonių pavadinimų patikslinimas, nes jie yra pasikeitę, ir akcinė bendrovė Giraitės ginkluotės gamykla yra paimta iš kito įstatymo projekto vien dėl to, kad būtų mažiau tų įstatymų projektų atskirai pateikta. Visiškai sutinku, kad dėl Giraitės ginkluotės gamyklos reikalingumo palikti šių įmonių sąraše galima svarstymo metu diskutuoti ir spręsti.
PIRMININKAS. Klausia R. Kupčinskas.
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, gal vis dėlto apie tuos 5 %, kai ta patikros komisija… 1 straipsnyje kalbama… Punktuose nurodyti energetikos įmonių 5 % viršijantys akcijų paketai, o 4.2 straipsnyje – ne mažiau kaip 5. Tai gal čia turėtų būti suvienodinta? Jeigu ne mažiau, tai reiškia 5 %, daugiau kaip 5 % reiškia 5,1 ar panašiai, nes čia galbūt terminai arba skaičiai turėtų būti vienodi. Gal aš klystu.
Č. V. STANKEVIČIUS (TS-LKDF). Ačiū už pastabą, tikriausiai jūs esate teisus, reikės pažiūrėti į tai ir patikslinti. O apskritai procentai atsirado todėl, kad pirminiam variantui Teisės departamentas pateikė išvadą, kad reikia apibrėžti paketo dydį. Tai iš tikrųjų apibrėžiamas paketas, kuris ne mažesnis kaip 5 %.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, jūs atsakėte į visus klausimus. Dabar pasisakymai už ir prieš pateiktą įstatymo projektą. S. Pečeliūnas – už.
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū, mielieji kolegos, aš norėčiau jums priminti pavasarį, kai Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas prašė kai kuriuos klausimus atidėti, kol bus pateikti štai šitie įstatymų projektai. Tada Vyriausybė sakė: padarysime, padarysime, bet, deja, labai ilgai laukėme ir padarė tik iš dalies. Todėl ėmėmės iniciatyvos parengti ir jums pateikti pilną projektą. Kurgi yra esmė šito siūlymo, ką gerbiamasis Č. V. Stankevičius ir sakė? Mes jau šiandien turime Lietuvoje įmonę, įrašytą į strateginių, nacionaliniam saugumui svarbių įmonių sąrašą, kuri yra visiškai užsienio kapitalo. O sąrašas yra Lietuvos strateginių įmonių. Taigi Vyriausybė, valstybės turi nusistatyti labai aiškius kriterijus, kaip tas užsienio kapitalo įmonės turėtojas turi čia, Lietuvos žemėje, elgtis, valdydamas šitą įmonę, ką jis gali, o ko vis dėlto negali. Taigi yra surašyti labai konkretūs kriterijai. Kad tokių įmonių Lietuvoje gali atsirasti ir daugiau, ką ponas E. Klumbys sakė, jokia paslaptis. Tai gal šiandien vienu darbu surašykime visus kriterijus, visus Lietuvos reikalavimus visoms galimoms užsienio kapitalo strateginėm, arba nacionaliniam saugumui svarbiom, įmonėm, pasakysiu šiurkščiai, kad „Giraitės“ gamyklos nenusipirktų Talibanas, sakykime šitaip. Jeigu kam nors neaišku, apie ką kalbame. Ir panašius dalykus. Kad būtų labai aiškūs kriterijai, aiškūs reikalavimai, ir kiekvienas užsienio investuotojas, atitinkantis tuos reikalavimus ir papuolęs į sunkią finansinę padėtį, negalvotų, kad jis galės tą įmonę, atleiskite vėl už žodį, iškišti bet kam, kuris daugiau užmokės, bet turės laikytis Lietuvos valstybės keliamų reikalavimų. Ir, ką sakė teisingai Č. V. Stankevičius, tikrai pribrendome naujai šito įstatymo redakcijai. Pataisų pridaryta daug. Jau žmonės, kurie juo vadovaujasi, ne visada supranta, kiek ten tų pataisymų ir kuris dabar yra galiojantis. Taigi tiek Vyriausybės pataisoms, tiek mūsų pataisoms siūlyčiau pritarti. Ir pagrindiniam komitetui parengti, sudėjus visas pataisas, naują įstatymo redakciją. Bus aiškiau ir mums, ir visuomenei, ir Vyriausybei, ir visiems investuotojams. Kviesčiau jus balsuoti už. Ačiū.
PIRMININKAS. A. Šedžiaus nematau salėje, taigi pasisako prieš E. Klumbys.
E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamieji kolegos, štai turime situaciją su tomis strateginėmis įmonėmis. Kūrėme strategines įmones, paskui jas visaip kažkaip stengėmės apsaugoti, darėme išlygas, pardavinėjome dalimis akcijas ir t. t. Ir štai mes dabar turime situaciją su ta pačia „Giraitės“ gamykla, kai pasirodo vieni… konservatoriai gavo už tai Prancūzijos ordinus, o kiti dabar nežino, ką su ja daryti. Aš manau, principinė nuostata turėtų būti tokia. Labai gaila, kad mes kalbame apie tai 2009 metais. Strateginės įmonės negali būti užsienio kapitalo įmonės. Štai kur yra esmė. Iš tikrųjų situacija yra lygiai taip pat absurdiška, čia ir „Telekomas“ papuola į šią situaciją, ir, ko gero, papuls ir Vakarų skirstomieji tinklai. Ir išeis taip, kad pagrindinės vadinamosios Lietuvos strateginės įmonės nebus Lietuvos. Šioje situacijoje mūsų jurisdikcija šitoms įmonėms tampa labai labai abejotina. Taigi aš pirmiausia siūlyčiau rimtai pagalvoti apie strateginių įmonių koncepciją ir manyčiau, kad jau diktuoti sąlygas užsienio kapitalui, ką jis turi daryti su savo turtu, yra nekorektiška. Jau padaryta didžiulė klaida, pardavėme šitiems, tai dabar ir turime kentėti, jeigu tokie kvaili buvome.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, balsuojame, kas pritaria pateiktam įstatymo projektui po pateikimo.
Balsavo 64 Seimo nariai. Už – 49, prieš – 2, susilaikė 13. Po pateikimo įstatymo projektui yra pritarta. Seniūnų sueigoje buvo sutarta, kad pagrindinis komitetas bus Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Ir svarstymo data nėra nurodyta.
Pirmiausia dėl komitetų kitų pasiūlymų nėra? Matyt, pats svarstymas būtų numatytas rudens sesijoje. Prašau. S. Pečeliūnas.
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Atsiprašau, drįsiu priminti, gerbiamasis posėdžio pirmininke, šitas projektas atsirado čia, darbotvarkėje, ne šiaip sau. Jis turėjo būti anksčiau negu Vyriausybės pateiktas projektas, kuris buvo skubos tvarka ir kurį aną savaitę jau kaip ir norėjote paleisti į gyvenimą. Sustabdytas ano procedūrinis visas ėjimas, užtat pateiktas šitas. Dabar mes juos abu turime sujungti į krūvą ir priimti vieną. Šį mėnesį turime tą atlikti šitoje sesijoje. Kito kelio mes neturime. Aš siūlyčiau jums formuluoti, kad turi būti viskas atlikta šioje pavasario sesijoje. Prie dienos gal neprisiriškime, galime nepataikyti, nes reikia naują redakciją pagrindiniam komitetui rašyti.
PIRMININKAS. Gerai. Gerbiamieji kolegos, sutariame, kad tiesiog šį įstatymo projektą mes svarstome šioje sesijoje, o ar tai bus 14, ar 16 diena, tai čia tie žmonės, kurie formuoja darbotvarkę, jie pasižiūrės ir integruos. Galime sutarti. Dėkoju.
Kitas mūsų darbotvarkės klausimas būtų 2-7. Kadangi aš jau matau, kad yra atėjęs pranešėjas iš Ūkio ministerijos, tai yra viceministras Rimantas Žylius, prašau pristatyti įstatymo pataisas dėl Valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymo daugelio straipsnių pakeitimų. Prašom.
R. ŽYLIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Noriu jums pristatyti Valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymo 2, 3, 16, 17, 18 straipsnių, šeštojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir 14, 15 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektą. Šis projektas parengtas siekiant prisidėti prie geresnio reglamentavimo programos ir remiantis Saulėtekio komisijos siūlymais.
Šiuo metu pagal įstatymą valstybines vėliavas gali gaminti tik įregistruoti juridiniai asmenys, užsienio valstybės fiziniai bei juridiniai asmenys, užsienio juridinių asmenų filialai, turintys licencijas gaminti vėliavas. Tokiu būdu vėliavų gamintojams yra sudaroma papildoma administracinė našta, fiziniai asmenys Lietuvoje iš viso negali gaminti vėliavų, o iš vėliavų importuotojų nereikalaujama turėti tokios licencijos. Tad susidaro situacija, kai iš Lietuvos gamintojų mes reikalaujame turėti licenciją, iš užsienio gamintojų nereikalaujam turėti licencijos.
Šiame pateiktame įstatymo projekte siūlomi tokie dalykai: naikinti vėliavų gamybos licenciją, licencijavimą, atsiprašau, neriboti teisės gaminti vėliavas fiziniams asmenims, atsisakyti reikalavimo turėti leidimą užsakyti gaminti šias vėliavas ir atsisakyti nuostatos, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė nustato vėliavų matmenis, paliekant tiktai vėliavos proporcijas, kurios yra užfiksuotos įstatyme. Tai trumpai šitokie pakeitimai.
PIRMININKAS. Dėkoju viceministrui. Jus nori paklausti pirmasis –E. Žakaris.
E. ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Čia, be abejo, galima pasakyti, kad Ūkio ministerija pateikė verslo gaivinimo planą. O jeigu rimtai kalbant, jūsų nuomone, jeigu dabar pradės mūsų vėliavą, vieną pagrindinių simbolių, kiekviena bobutė siūti, kas žiūrės tas proporcijas, iš kokios medžiagos ir t. t. O ar čia didelė problema? Tai užsienio investuotojams įveskime licencijas, ir viskas. Tai ar mes gerbiame savo vėliavą, ar dabar jau kaip norės, taip ir darys? Ir kas tikrins tas visas proporcijas? Ačiū.
R. ŽYLIUS. Tikrinimo tvarka nesikeičia. Šiuo metu vėliavos atitiktį standartams, t. y. spalvų atitikimą, siūlių atitikimą, dydžio atitikimą, tikrina Ne maisto produktų inspekcija. Ta tvarka ir toliau liks. Tai yra Ne maisto produktų inspekcija, atradusi gaminį, neatitinkantį standarto, gali pareikalauti išimti šitą gaminį iš rinkos, nubausti gamintoją, importuotoją ar pardavėją. Mes nesumažinam pačios vėliavos kaip tokios apsaugos. Tiesiog, mūsų įsitikinimu, licencijavimas yra nereikalingas.
PIRMININKAS. Klausia A. Kazulėnas.
A. KAZULĖNAS (TS-LKDF). Ačiū. 18 straipsnio 3 dalyje rašoma: „Prekybos vėliavomis vietas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.“ Tai ar bus leidžiama vėliavomis prekiauti, sakykim, mugėse, turguose, kioskuose? Ką tai reiškia?
R. ŽYLIUS. Mes siūlom pasilikti prie nuostatos, kad vietas, kuriose draudžiama prekiauti, nustato Respublikos Vyriausybė, o kitose vietose yra leidžiama prekiauti.
PIRMININKAS. J. Juozapaitis.
J. JUOZAPAITIS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Panašus klausimas jau buvo užduotas, bet aš norėčiau dar patikslinti. Tai galbūt mažiau reikėtų kontroliuoti ir tikrinti, kad būtų įvestos licencijos užsieniečiams? Licencijos užsieniečiams. Gal mažiau būtų kontroliavimo. Lietuvos gamintojus kontroliuojam, o iš užsienio, užsieniečių, nekontroliuojam.
R. ŽYLIUS. Iš tikro turbūt galimas toks požiūris. Ūkio ministerijos nuostata yra ir pati licencijavimo prasmė kalba apie tai, kad licencijas reiktų įvesti ten, kur mes susiduriam su pavojingais sveikatai, labai svarbiais visuomenės kažkokiems aspektams gaminiais. Ten reikėtų įvesti licencijavimą. Ten, kur tokių aspektų nėra, užtenka kontroliuoti tiesiog patį gaminį.
Mūsų supratimu, Ūkio ministerijos supratimu, pakankama kontrolė galima per gaminio kokybės kontrolę, per Ne maisto produktų inspekciją, nereikia kontroliuoti paties gamintojo.
Ir dar norėčiau pabrėžti, kad licencijavimo buvimas iš esmės panaikina fizinius asmenis… neleidžia fiziniams asmenims užsiimti valstybinės vėliavos gamyba, kas nėra iki galo logiškas dalykas, nes fizinis asmuo ir dirbantis pagal, pavyzdžiui, verslo liudijimą turi visas galimybes gaminti kokybiškas valstybines vėliavas.
PIRMININKAS. Klausia L. Sabutis.
L. SABUTIS (TS-LKDF). Aš tiesiog net nežinau, kokia priežastis Vyriausybę paskatino keisti arba pašalinti tas teisės normas, kurios galiojo iki šiol. Dabar iš pateikto projekto susidaro įspūdis, kad geresnės situacijos turbūt nebus, jeigu kalbėsime vien tik apie Lietuvos valstybinę vėliavą, kokia iš tikrųjų yra, ir mes matome, neatitinkanti nustatyto istorinio standarto, dažnai neatitinkanti, ir nematau tose pataisose, kad ta kryptimi būtų bent kiek daroma, t. y. tokių standartų, kad atitiktų, kaip mes, priimdami pirminį įstatymą ir galų gale Konstitucijoje įrašydami, tie reikalavimai būtų saugomi. Daugiau liberalizmo, tačiau pagarbos vėliavai aš iš tų pateiktų projektų nematau.
R. ŽYLIUS. Norėčiau tiktai priminti, kad absoliuti dauguma šiuo metu rinkoje parduodamų vėliavų yra pagaminta užsienyje, kur netaikomos licencijos. Šio įstatymo objektas nėra, kaip kontroliuojama gaminio kokybė. Kaip aš minėjau, Ne maisto produktų inspekcija privalo kontroliuoti šio gaminio kokybę. Kalbėdami apie tai, ar yra nepakankamos kokybės, ar pažeidžiamas šitas nustatytas standartas, iš tikrųjų turime kalbėti apie tai, kiek efektyviai dirba Ne maisto produktų inspekcija. Pats licencijavimas nesprendžia šito klausimo. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Klausia R. Kupčinskas.
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Dėkoju. Gerbiamasis pranešėjau, aš čia visiškai sutikčiau su kolegų L. Sabučio ir gerbiamojo E. Žakario mintimis. Vis dėlto mūsų vėliava ir jos pagaminimas yra ir valstybės įvaizdžio dalykas, ir pagarbos mūsų valstybės simboliui ženklas. Jūs sakot, kad dabar galės gaminti kas tik norės, be jokios licencijos, tai čia irgi visų pirma kontroliuoti bus gerokai sunkiau. Dar vienas dalykas: manau, kad vis dėlto, jeigu užsienyje gaminama, jos irgi turi turėti tam tikrą įvertinimą tos įmonės, ar iš tiesų turi teisę pardavinėti tokią ir anokią savo produkciją arba licencijuoti. Man atrodo, kad šio įstatymo pateikimas remiantis Saulėtekio komisijos pasiūlymais tikrai nėra būtinas. Ir juo labiau kad verslui draudimus arba suvaržymus suteikti tikrai galima kitose sferose, o ne vėliavų gaminimo. Ačiū.
R. ŽYLIUS. Dar kartą norėčiau pakartoti, kad esama situacija yra tokia, kai absoliuti dauguma vėliavų, parduodamų Lietuvoje, valstybinių vėliavų, parduodamų Lietuvoje, gaminamos ne Lietuvoje, kur nėra tų kontrolės reikalavimų. Ir vėliavų kokybę šiuo metu užtikrina Ne maisto produktų inspekcija. Taigi mes kalbame dabar apie vienodų sąlygų sudarymą Lietuvos verslui gaminti šitas vėliavas kaip ir užsieniečiams.
PIRMININKAS. A. Sysas. Nėra.
A. SYSAS (LSDPF). Kodėl nėra?
PIRMININKAS. Yra.
A. SYSAS (LSDPF). Aš čia, pirmininke.
PIRMININKAS. Prašom.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke, kad pastebėjote. Aš, sveikindamas tokį ryžtingumą, noriu paklausti, kodėl taip ilgai laukėt? Tokį paprastą liberalizavimo dalyką reikėjo rengti daugiau kaip pusmetį. Labai ačiū.
R. ŽYLIUS. Labai ačiū už pastabą. Man irgi atrodo, kad per ilgai.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Jūsų paklausė visi norintys. Dabar vienas – už, vienas – prieš. Už – D. Kuodytė.
D. KUODYTĖ (LSF). Gerbiamieji kolegos, iš tiesų, man regis, niekas negalėtų paneigti, kad visi klausimai dėl mūsų valstybės simbolių yra svarbūs. Ir jeigu mūsų vėliavos gamybą šiais įstatymo pakeitimais mes galėsime perimti iš kinų, manau, kad tai yra prasminga. Tačiau gilų liūdesį kelia faktas, kad Vyriausybė verslą skatinti ateina tiktai su tokiais projektais. Manau, kad čia radikalių pasikeitimų mūsų ekonomikai tikrai neturės. Tiesiog laukiam prasmingesnių ir rimtesnių įstatymo pataisų, kurios galėtų iš tiesų pagerinti situaciją.
PIRMININKAS. Prieš – V. P. Andriukaitis.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Išties sėdžiu ir galvoju, kad sapnuoju, kad nelabai suprantu, jog su tokiu projektu galima apskritai išeiti į tribūną. Nenorėčiau dabar apeliuoti į Heraldikos komisiją, į Standartizacijos komisiją, nenorėčiau apeliuoti į Vėliavos įstatymo darbo grupės, kurioje man teko daug dirbti, kriterijus, argumentus, jeigu mes nesugebame kontroliuoti iš Kinijos įvežamų vėliavų, o eilinis gyventojas pirštu parodo, kad tai ne vėliavos, o neaiškių spalvų skudurai. Jeigu jūs manote, kad Ne maisto kokybės inspekcija gali patikrinti per milijoną vėliavų, kabinamų švenčių metu, tai žinote, kiek tos Kokybės inspekcijos jums reikės?
Antras dalykas. Aš nekalbu apie tai, kad vėliavos turi didžiulę teisinę prasmę ir teisines pasekmes. Aš nekalbu apie vėliavas kariuomenės ir visas kitas, ir savivaldybių vėliavas, ir daugelį kitų dalykų. Aš negaliu atsipeikėti nuo tokio… Čia su liberalumu nieko bendra neturi, čia tiesiog išprusimo stoka. Taigi mano atsakymas labai paprastas, tuomet įveskite licencijas tiems, kurie prekiauja užsienietiškomis vėliavomis, kad būtų tikrinama jų kokybė, kad nebūtų galima tyčiotis ir turėti tokį vaizdą, kokį mes dabar turime. Užuot sutvarkę gamybą, sutvarkę taip, kad būtų standartizuota gamyba, įmonės būtų licencijuotos, atitinkančios visus Heraldikos standartų komisijos reikalavimus, mes visiškai nesuprantame, ką siūlo. Tai ne Saulėlydžio ir ne Saulėtekio problema, tai sveiko proto problema. Todėl aš tikrai negaliu pritarti siūlomom pataisom, net ir labai didžiai gerbdami tą, kad verslą reikia skatinti.
PIRMININKAS. Registruojame ir balsuojame. Kas pritariate įstatymo projektui po pateikimo?
Balsavo 59 Seimo nariai: už – 37, prieš – 10, susilaikė 12. Įstatymo projektui po pateikimo pritarta.
Gerbiamieji kolegos, mums liko tik… Atsiprašau, paskubėjau pereiti prie rezervinių klausimų. Dar reikia sutarti dėl komitetų. Siūlomas pagrindiniu Ekonomikos komitetas. Ar galėtume sutarti? Yra siūlymas dėl papildomo. Prašau. L. Sabutis.
L. SABUTIS (TS-LKDF). Tai yra susiję su valstybės simboliais, ir vartojamais ne tik piliečių, bet ir valstybės įstaigose, institucijose, todėl manau, kad Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas taip pat turėtų svarstyti šį projektą.
PIRMININKAS. Yra pasiūlytas Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Prašau. Dar vieną pasiūlymą turi V. P. Andriukaitis.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Pritariu kolegos L. Sabučio pasiūlymui dėl Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto. Taip pat noriu priminti Seimui, kad anksčiau taip pat tai buvo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto kompetencija, nes tai tiesiogiai liečia heraldiką ir visus kitus dalykus, išplaukiančius iš tų reikalavimų, kurie yra. Heraldikos komisijos ir visų kitų kompetentingų institucijų nuomonė čia yra labai reikalinga. Todėl dar siūlau Švietimo, mokslo ir kultūros komitetą būtinai įtraukti kaip papildomą.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar visi pritaria pateiktiems pasiūlymams? Prieštaraujančiųjų nėra. Taigi galime sutarti bendru sutarimu? Dėkoju.
Dėl svarstymo datos. Ji nėra nurodyta. Ar galėtume taip pat siūlyti rudens sesijai? Kitų pasiūlymų nėra. Sutarta bendru sutarimu svarstyti įstatymo projektą rudens sesijoje. Tuo šio klausimo svarstymą baigėme.
Rezervinis 1 klausimas – Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Čia jau būtų svarstymo tęsinys. Norėčiau suteikti žodį Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkui J. Šimėnui. Įjungta, prašom kalbėti.
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, tai yra buvusios kadencijos parengtas įstatymo projektas, kuris buvo apsvarstytas čia, Seime. Iš esmės diskusija įvyko, tačiau šiuo metu mes turime gavę labai daug įvairių pasiūlymų. Tokiam projektui, koks yra, siūloma nepritarti, grąžinti komitetui tobulinti ir dar paprašyti Vyriausybės išvados.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar galėtume pritarti komiteto pirmininko pasiūlymui grąžinti tobulinti, taip pat paprašyti Vyriausybės išvados? Prieštaraujančių nėra. Dėkoju.
Remdamasis Statuto 151 straipsniu Seimas pritaria šiam pasiūlymui. Grąžiname komitetui tobulinti, taip pat paprašyti Vyriausybės išvados.
Prašau. Dėl vedimo tvarkos – E. Klumbys.
E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, aš noriu kreiptis į Aplinkos apsaugos komiteto pirmininką viešai. Kadangi aktyviai dalyvavau dar anoj kadencijoj šį įstatymą svarstant, jau tada aš pabrėžiau, kad toks įstatymas, kuris buvo teikiamas, yra ydingas iš esmės. Man tikrai džiugu girdėti, kad šitą įstatymą grąžina tobulinti, tačiau noriu atkreipti dėmesį komiteto pirmininko, kad iš principo reikia rengti ne Daugiabučių namų bendrijų įstatymą, bet reikia rengti rimtą Bendro turto valdymo įstatymą, į kurį įeitų bendrijos, jungtinė veikla ir administracinis valdymas. Štai yra trys būdai, kai yra valdomas bendras turtas.
O jeigu jūs vėl norėsite imti viena, tą, ką valdo bendrijos, jūs vėl atsidursite labai ydingame kelyje.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, rezervinis 2 klausimas – Administracinių teisės pažeidimų kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo ir vieno straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas. Pateikimas. Pranešėjas – V. Bacevičius. Ar yra pranešėjas? Ar yra, kas teiktų šį įstatymo projektą vietoj V. Bacevičiaus? Nėra.
Paskutinis likęs rezervinis 3b klausimas – Seimo nutarimo „Dėl 2009–2020 metų Valstybinės kūno kultūros ir sporto plėtros strategijos patvirtinimo“ projektas. Pranešėjas – Ž. Šilgalis. Pateikimas.
Ž. ŠILGALIS (LCSF). Gerbiamieji kolegos, ačiū už suteiktą galimybę pateikti tikrai svarbų dokumentą. Iš esmės senokai ši strategija pradėta rengti. Ji yra parengta pagal 2002 metų Vyriausybės priimtą nutarimą dėl tokių strateginių rengimo. Tai yra vienas, nežinau, gal ne vienintelis, bet gal vienas iš dokumentų, kuris atitinka visus strategijos rengimo kriterijus. Taip pat reikia pasakyti, kad tiek Valstybės kontrolė, neseniai atlikusi Sporto departamento tyrimą, tiek darbo grupė, kuri tyrinėjo Sporto departamento pavaldumo klausimą, atkreipė dėmesį, kad tokios strategijos trūksta.
Strategijos tikslą numatyta įgyvendinti per keturias prioritetines kryptis, tai yra per viešojo suvokimo didinimą, horizontalios viešojo administravimo sistemos šioje srityje kūrimą, žmogiškųjų išteklių plėtrą ir pritaikymą organizuotam visuomenės sportavimui ir infrastruktūros bazei sukurti. Tai yra labai didelis dokumentas – 36 puslapiai. Manau, mes šiandien neturėtume plačiai diskutuoti, o bendru sutarimu pritarti po pateikimo. Toliau, mes rudenį planuojame padaryti didelę konferenciją, kur visos sporto organizacijos turės dar kartą galimybę pasakyti savo nuomonę, įtrauksime visas grupes, kurioms yra įdomu, ir dar kartą išklausysime visų nuomones ir pastabas, o darbo grupė, kuri buvo sudaryta Seimo valdybos sprendimu, darbą atliko. Iš tikrųjų į daugelį pastabų, kurios buvo pateiktos daugelio ministerijų, yra atsižvelgta. Mano supratimu, dokumentas tikrai pakankamai kokybiškai yra parengtas ir šiuo metu labai reikalingas. Todėl tikiuosi jūsų pritarimo po pateikimo, taip pat tikiuosi, kad rudenį mes sėkmingai tą strategiją priimsime ir turėsime vieną iš sportą reglamentuojančių ir kryptis nustatančių strateginių dokumentų.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti keturi Seimo nariai. E. Klumbys.
E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, aš susipažinau su tuo, kas yra svarbiausia, šitos strategijos rezultato kriterijai, ko jūs siekiate. Skaičiai, atvirai sakant, yra paimti iš lubų. Taigi pasakykite man, kaip jūs siekiate per šešerius metus padidinti penkiasdešimt kartų – nuo 27 iki 1000 sporto medikų skaičių, kai Lietuvoje sporto medicinos specialistai yra iš viso nerengiami? Kaip jūs ruošiatės 50 kartų padidinti sporto specialistų, turinčių licencijas veiklai, skaičių? Ar šioje situacijoje jūs paprasčiausiai išduosite licencijas ir bus traktuojama, kad tai yra licencijuoti sporto specialistai? Ir tokių skaičių būtų galima vardinti ir vardinti, tai nors į šiuos du rezultato kriterijus.
Ž. ŠILGALIS (LCSF). Iš tikrųjų reikia pripažinti, kad strategijos keliami tikslai yra ambicingi ir galbūt kai kuriais atvejais yra siekiamybė, bet aš manau, kad užsibrėžti didesnius tikslus visada yra sveika, bent jau turėti kryptis ir žinoti, kur mes aiškiai judame. Jeigu mums tai pavyks padaryti iki 2020 metų, manau, kad ir visuomenė, ne tik sporto, bet bendrai visuomenė bus labai patenkinta, ir tikrai ta sporto strategija duos gerų rezultatų. Jeigu nepavyks, tai bent žinosime kryptis, kurių mes turime siekti ir įgyvendinti ateityje. Taigi iš dalies sutikdamas su jūsų pastaba, manau, kad vienaip ar kitaip tie skaičiai, galiu pasakyti, patikinti, nėra paimti iš lubų, yra atsižvelgta ir į kitą panašią praktiką kitose Europos Sąjungos šalyse. Tai yra įgyvendinamas dalykas. Natūralu, tam reikės ir lėšų, čia yra ne paslaptis, tam reikės visų bendro darbo, normalaus požiūrio. O kita vertus, aš kaip minėjau, tai yra pateikimas, dėl tam tikrų detalių, dėl kai kurių skaičių mes galėsime grįžti, ginčytis, diskutuoti. Čia yra tik pateikimo procedūra, bet strategija kaip tokia, kolegos, tikrai yra labai reikalinga.
PIRMININKAS. Klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Labai ačiū, pirmininke. Na, iš tikrųjų strategijos nėra blogas dalykas, turime planuoti, turime strateguoti, turime matyti tam tikrą perspektyvą. Tik, aišku, ar neturėtų būti padaryta kokia nors korekcija, nes ji buvo ruošiama, tarkime, gerom sąlygom, ne krizės sąlygom.
Ir antras dalykas. Ar nereikėtų padaryti tam tikros… ją suskaldyti į tam tikrus galbūt trumpesnius veiklos planus, kad būtų kokie nors etapai, nes iš tikrųjų panašiai su strategijomis būna, kaip ir su Lisabonos strategija, nusimato tikslus, tačiau jie per daug tolimi ir iš tikrųjų einam, einam, einam, pasižiūrim, kad ne viską taip padarėme, kaip norėtume. Ačiū.
Ž. ŠILGALIS (LCSF). Dėkui už klausimą. Iš tikrųjų strategija yra pirmiausia apimanti ilgalaikius tikslus, ką jūs teisingai pasakėte, bet dalis tikslų yra ir vidutinės trukmės. Tai natūralu, kad šita strategija ne vienintelis dokumentas, kuris reglamentuos apskritai sporto veiklą. Priėmę šią strategiją arba šiek tiek pakoreguotą strategiją svarstymo metu, mes būsime priversti keisti ir kai kuriuos kitus teisės aktus, tarp jų ir Kūno kultūros ir sporto įstatymą. Natūralu, kad atsiras atskiri darbo planai, veiklos planai, kurie bus lydintys dokumentai įgyvendinant šią strategiją. Kita vertus, dėl to, kad kai kurie tikslai ir lėšų poreikis šiuo krizės laikotarpiu galbūt, natūraliai reikia suprasti, yra šiek tiek ir baidantys, bet jūs puikiai suprantate, kad iki 2020 m. gali būti dar keli ekonominiai nuosmukiai ir keli ekonominiai pakilimai. Mes kalbame apie ilgą laikotarpį.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Dabar vienas – už, vienas – prieš. V. Gedvilas – už.
V. GEDVILAS (DPF). Dėkoju gerbiamajam posėdžio pirmininkui. Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad ilgalaikė kūno kultūros ir sporto strategija, šios strategijos projektas yra labai reikalingas visai Lietuvai. Per devyniolika nepriklausomybės metų nebuvo jokios kūno kultūros ir sporto strategijos. Dirbom labai chaotiškai, dirbome taip, kaip išmanome. Galbūt daugelis Seimo narių, sėdinčių čia šiandien popietiniame posėdyje, susipažino su valstybės kontrolierės ataskaita. Jūs matėte, kiek yra pažeidimų, o pažeidimų yra vien dėl to, kad niekas nėra reglamentuota ir neaiškios veiklos kryptys. Kai būtų labai aiškios veiklos kryptys ir būtų priimti tam tikri strateginiai normatyviniai tikslai, tai būtų viskas aišku, kur reikia dėti šiuos pinigus. O dabar viskas, kai toks didžiulis chaosas, kai nėra strategijos, išėjo, tokie rezultatai, kokius turime. Aš manau, kad šiuo metu yra šios strategijos pateikimas, galbūt kiekvieną teisinį dokumentą galima taisyti ir taisyti. Bet tai yra pradinis variantas, tai yra starto linija, nuo kurios mes galime startuoti. Kiekvienas iš mūsų ją gali perskaityti, siūlyti savo pasiūlymus, ir Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, ir kiti komitetai, kurie svarstys šį nutarimo projektą, galės pateikti savo samprotavimus. Pagaliau ir tie klausimai, kuriuos uždavė E. Klumbys dėl sporto medikų galimybės, kad tiek lyg ir nereikia Lietuvai, ar mes spėsime juos paruošti, tuos medikus, tai siekiamybė vis tiek turi būti. Medikus ruošia ne tik Lietuvos aukštosios mokyklos, juos ruošia ir kitos aukštosios mokyklos. Visame pasaulyje yra šita specialybė ir jinai pakankamai populiari. Pagrindinis tikslas yra, kad jų būtų, o kur jie bus paruošti arba kaip bus, čia yra kitas dalykas. Todėl aš kviečiu visus pritarti, kadangi tai yra pateikimas. Aš manau, kad ilgai laukta strategija yra labai reikalinga sporto visuomenei, pagaliau atsiras dokumentas ir siekiamybė, į kurią mes turime lygiuotis. Strategija tai nereiškia, kad mes viską padarysim, viską įvykdysime. Jeigu mes viską padarysime, kas yra numatyta strategijoje, tai sportas Lietuvoje klestės. Siūlau palaikyti po pateikimo nutarimo projektą. Ačiū.
PIRMININKAS. Prieš – E. Klumbys.
E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamieji kolegos, aš tikrai nesu prieš Lietuvos sportą, nes iš tikrųjų Lietuvos sportininkai yra vieninteliai, kurie šiuo metu šlovina mūsų valstybę visame pasaulyje, kurie yra labiausiai matomi ir girdimi. Tačiau aš esu prieš tokią strategiją, kuri yra surašyta šiame popieriuje. Per savo ilgą parlamentinio darbo laikotarpį aš mačiau daug strategijų: aukštojo mokslo strategija, sveikatos apsaugos reformos strategija, žemės ūkio ir taip toliau, ir visos jos baigėsi fiasko. Aš dabar skaitau šią strategiją, kurią, kaip sako, kruopščiai ruošė, bet ką mums pateikia? Dabar yra 2009 m. liepos mėnuo, pateikiami skaičiai 2007 m., 2006 m., tai pradiniai skaičiai, nuo kurių pradedama atskaita. Gerbiamieji, tai aš ir noriu matyti rimtą strategiją, o ne tai, kas paremta dvejų, trejų metų rezultatais. Tai yra pirmas dalykas.
Antras dalykas. Kai kalbama apie ambicingus planus ir kai aš žinau, kad 2009 m., 2010 m., 2011 m. ir turbūt 2012 m. bus juoda finansinė skylė, kai sporto, paskaičius paskutinius kad ir šiandien duomenis sporto portalų, kas laukia, Lietuvos krepšinio lygos ir kitų mūsų lygų, kur situacija yra labai liūdna, kalbėti apie tokius ateities planus yra nerealu. Nekurkime naujų vasiukų kaip Ostapas Suleimanas Benderbėjus. Rimtai į šitą dalyką pažiūrėkime. Ir pagal mūsų galimybes rašykime tą strategiją, o ne taip, kad paskui 2020 m. sakytume: mes klydome, bet svarbiausia buvo teisinga kryptis.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolegos. Registruojamės ir balsuojame. Kas pritaria pateiktam nutarimo projektui po pateikimo?
Balsavo 55 Seimo nariai. Už – 50, prieš balsavusių nėra, susilaikė 5. Po pateikimo nutarimo projektui pritarta.
Siūloma svarstyti pagrindiniam komitetui – Švietimo, mokslo ir kultūros, papildomam Biudžeto ir finansų komitetui, taip pat Jaunimo ir sporto reikalų komisijai. Ar yra kitų pasiūlymų? Ne. Galime sutarti bendru sutarimu. Dėkoju. Svarstymo data nėra nurodyta. Galime sutarti dėl rudens sesijos? Dėkui. Rudens sesijoje svarstymas. Dėkoju, kolegos, šis klausimas išspręstas.
Matau, kad salėje yra paskutinio mūsų rezervinio klausimo pranešėjas Seimo narys V. Bacevičius. Kviečiu jus į tribūną. Bus pateikiamas rezervinis 2 klausimas – Administracinių teisės pažeidimų kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Prašau.
V. BACEVIČIUS (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, šį gražų vasaros vakarą trumpai pristatysiu ir jūsų negaišinsiu ilgai. Teikiamame Administracinių teisės pažeidimų kodekso pataisų projekte numatomi du pagrindiniai dalykai. Už neteisingą automobilio parkavimą, Kelių eismo taisyklių pažeidimą statant automobilį ten, kur tai yra draudžiama, arba nesumokėjus už parkavimo vietą, kai turi būti mokama, projekte siūloma ne blokuoti transporto priemonės važiuoklę, o tiesiog, kaip ir kitose Vakarų valstybėse, civilizuotai paskirti baudą. Ta bauda yra paskiriama ir sumokama, bet neapsunkinama asmens teisė judėti tuo automobiliu ir panašiai, tai yra nesudaromos papildomos kliūtys.
Ir antras šio projekto niuansas, arba esmė, –savivaldybių institucijų įgaliotiems pareigūnams suteikiama teisė surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus, nebūtų privaloma vien tik kelių policijos pareigūnams tai daryti. Kaip žinau, yra Teisės departamento pastabos, jos yra redakcinės, tikrai būtų galima į jas atsižvelgti svarstant įstatymo projektą. Dėkoju.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui už lakonišką pristatymą. Jūsų nori paklausti 4 Seimo nariai. E. Pupinis – pirmasis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Labai ačiū. Klausimas, kodėl buvo renkami tie parašai, ar manote, kad labai svarbus, ar čia kažkoks poreikis? Nes Administracinių teisės pažeidimų kodekso pataisų yra ir daugiau, ir mano yra pateiktų. Kaip organizuoti darbą, kad jos visos būtų įgyvendintos? Jos irgi labai svarbios yra. Ačiū.
V. BACEVIČIUS (TS-LKDF). Aš tikrai nekvestionuoju, kolegos, kitų Administracinių teisės pažeidimų kodekso pataisų svarstymo eigos. Galbūt jos taip pat skubios, tačiau šių pataisų prašė didmiesčių merai – ir Vilniaus meras, ir Kauno meras. Ši problema yra aktuali, ir tikrai jie prašė, esant galimybei, skubiau priimti šias pataisas. Bet, kaip aš matau, Seniūnų sueiga siūlo svarstyti tas pataisas tik rudens sesijoje. Ką padarysi.
PIRMININKAS. Klausia K. Daukšys. Klausia V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, Kaune tai niekas ratų tikrai neblokuoja, esu pati įsitikinusi, o yra nufotografuojama ir skelbimukas. Paskui administracinis protokolas turbūt surašomas. Viskas. Taigi jau šitas negalioja. Ten savivaldybė pati priėmė tą sprendimą. Ačiū.
V. BACEVIČIUS (TS-LKDF). Taip, gerbiamoji kolege, Kauno miesto savivaldybė tai darė eksperimento tvarka, tačiau Administracinių teisės pažeidimų kodeksas dar nebuvo pataisytas. Taip, jūs esate teisi, kad Administracinių teisės pažeidimų kodeksas numato įrodymų rinkimo būdus. Fotografavimas yra vienas iš įrodymų rinkimo būdų, jis yra leistinas ir priimtinas teismuose.
PIRMININKAS. Paskutinis klausia J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Gerbiamasis kolega, aš suprantu tą norą, kad automobilių savininkai ar valdytojai išvengtų tų nepatogumų, kai reikia laukti, kada atvažiuos nuimti važiuoklę ir panašiai. Bet kaip su kita problema? Pateikus protokolą ir kvitą savininkui, kaip bus su tais asmenimis, kurie vengs susimokėti baudą? Ar mes įtrauksime kiekvieną kartą antstolius? Tas procesas užsitęs galbūt mėnesių mėnesius. Kaip išspręsime tą nemokėjimo problemą, piktybinio nemokėjimo? Netgi užblokavus važiuoklę, buvo toks atvejis Vilniuje, kai vienas automobilis vos ne metus, kelis mėnesius prastovėjo beveik Vilniaus centre, senamiestyje, nes automobilio savininkas tiesiog jį paliko. Šiuo atveju bus, mano manymu, daug daugiau tokių nemokėsiančių baudos. Ačiū.
V. BACEVIČIUS (TS-LKDF). Kolega, lygiai taip pat už kitus padarytus administracinius teisės pažeidimus paskirtų baudų gali nemokėti asmenys. Šiuo projektu, lygiai kaip ir nesant šio projekto, arba šių pataisų, tie klausimai nėra sprendžiami. O jeigu kaltas administracinį teisės pažeidimą padaręs asmuo, kuriam paskirta nuobauda, jos nevykdo, tai, be abejo, yra ir priverstinis vykdymas, tai yra antstoliai. Čia ne dėl to, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimas, bet kaip ir esant bet kuriam kitam baudos išieškojimui. O dabar, kaip jūs sakote, jeigu automobilio važiuoklė yra užblokuota, juk bauda nėra mokama vietoje, jis gauna protokolą ir pačią baudą sumoka arba nesumoka daug vėliau.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Už pateiktą įstatymo projektą užsirašė kalbėti E. Jurkevičius.
E. JURKEVIČIUS (TS-LKDF). Dėkui. Aš visiškai palaikau šitą pataisą, nes pats esu susidūręs su tokia bėda. Teko laukti dvi valandas, kol atrakins ratą. Taigi, kolegos, kviečiu visus balsuoti už.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, nėra pasisakančių prieš. Taigi tai bus lyg ir paskutinė mūsų registracija. Balsuojame. Kas pritaria pateiktam įstatymo projektui?
Balsavo 45 Seimo nariai. Už – 43, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymo projektui po pateikimo pritarta.
Siūlomi komitetai. Pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Kitų pasiūlymų dėl papildomų komitetų nėra. Ar galime pritarti pasiūlymui vienam komitetui svarstyti? Galime pritarti. Siūloma svarstyti rudens sesijoje. Pritariame. Dėkoju, kolegos.
Šituo klausimu mes ir baigėme vakarinį plenarinį posėdį. Skelbiu plenarinį posėdį baigtą.
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LCSF – Liberalų ir centro sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; TPPF – Tautos prisikėlimo partijos frakcija; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.