Seimo rytinis nenumatytas plenarinis posėdis Nr. 96
2009 m. liepos 7 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja I. DEGUTIENĖ
PIRMININKĖ (I. DEGUTIENĖ, TS-LKDF*). Kolegos, pradedame liepos 7 d. nenumatytą plenarinį posėdį. Registruojamės.
Užsiregistravo 97 Seimo nariai. Taigi pirmas darbotvarkės klausimas – nenumatytų plenarinių posėdžių darbotvarkės tvirtinimas. Kaip žinote, pagal Seimo statutą nenumatytų plenarinių posėdžių darbotvarkę sudaro valdyba. Valdyba yra patvirtinusi šiandienos nenumatyto plenarinio posėdžio darbotvarkę. Ar galėtume tokiai darbotvarkei pritarti, nors pagal Statutą Seimas neturi galimybių keisti šiandieninės darbotvarkės? Prašau. P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Aš manau, kam apskritai tas Seimas reikalingas, jeigu Seimas negali keisti darbotvarkės? Bet aš vis tiek noriu prašyti. Kadangi valdyba aukščiau už Seimą, tai gerbiamos valdybos norėčiau prašyti, kad būtų įtraukti du įstatymų projektai bent jau į kitą darbotvarkę, nes surinkti 49 Seimo narių parašai. Tai yra Baudžiamojo proceso kodekso pataisos, projekto Nr. XIP-668, ir Administracinių teisės pažeidimų kodekso straipsnių pakeitimai, projektas Nr. XIP-667. Tai gerbiamoji valdyba, kuri aukščiau Seimo, labai prašyčiau frakcijos vardu, kad malonėtų šiuos klausimus įtraukti bent jau į ketvirtadienio darbotvarkę.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis kolega, Seimas dirba savo darbą, valdyba dirba savo darbą. Aukščiausias mūsų Seimo dokumentas, kuriuo vadovaudamiesi mes dirbame, tiek visas Seimas, tiek valdyba, yra Seimo statutas. Pagal Seimo statutą nenumatytus posėdžius kviečia ir tvirtina darbotvarkę valdyba. Jūsų klausimai, kuriuos jūs dabar kėlėte, bus įtraukti į eilinę plenarinio posėdžio darbotvarkę, kuri bus ketvirtadienį.
Ponas B. Bradauskas. Prašau.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Dėkoju, pirmininke. Na, aš tiesiog apeliuoju jau į sąžinę tiek Seimo Pirmininko, tiek pirmosios pavaduotojos, kurie tvirtino, kad tikrai įtrauks į šios dienos darbotvarkę Teritorijų planavimo įstatymo projektą. Deja, jo nėra šiandien. Aš jau, be abejo, Statuto laikausi, nereikalauju, tik konstatuoju tokį faktą. Šiandien mums čia išdalino vaikai: „Išsaugokit mūsų vaikystę“. Mano įstatymo pataisa padėtų gaivinti ūkį, statybas, šiek tiek daugiau įplaukų būtų į biudžetą, o jūs absoliučiai nereaguojate į šitokius dalykus ir verčiate čia stovėti vaikus ir dalinti mums šituos popieriukus. Tai galų gale jūsų ūkio gaivinimo programa yra garsūs žodžiai, o darote visiškai atvirkščiai. Pagalvokite, ką jūs darote.
PIRMININKĖ. Dėkoju už ugningą kalbą, tačiau noriu pasakyti. Gerbiamasis Broniau Bradauskai, kai mes turėsime jau apsvarstytą komitete, komiteto pirmininkas turbūt dar kartą pakomentuos ir Kaimo reikalų komiteto pirmininkas pakomentuos, kai teisiškai tas klausimas komitete bus apsvarstytas ir sureguliuotas, jisai tikrai bus įtrauktas į plenarinio posėdžio darbotvarkę.
Prašau. V. Gedvilas.
V. GEDVILAS (DPF). Dėkoju posėdžio pirmininkei. Gerbiamoji pirmininke, gerbiamieji kolegos, norėčiau jūsų visų paprašyti, ar nebūtų įmanoma įtraukti Seimo nutarimą dėl Kūno kultūros ir sporto strategijos į pagrindinę darbotvarkę, nes šitas klausimas nuolat yra atidėliojamas arba išbraukiamas iš darbotvarkės. Tai toks nedidelis prašymas, ir prašau palaikyti taip pat Seimo narių. Tai yra labai svarbus nutarimas. Darbotvarkės rezervinis klausimas numeris r-3b, nutarimo projektas Nr. XIP-682.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis kolega, jūs norite, kad būtinai būtų pagrindinėje darbotvarkėje? (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, nors ir kaip būtų malonu ir gražu kalbėti apie varnas, bet tai yra eurointegracinis klausimas, tikrai jo į rezervinius mes neperkelsim, bet nereikia prarasti vilties. Jeigu tvarkingai dirbsime, tai ir visi rezerviniai klausimai bus išnagrinėti iš plenarinio posėdžio darbotvarkės.
Prašau. J. Šimėnas.
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Aš tik norėjau dar kartą informuoti visus Seimo narius ir B. Bradauską. Aplinkos apsaugos komiteto posėdžio darbotvarkė buvo paskelbta galbūt birželio 27 d. ir ten buvo matyti, kad jūsų pateiktas įstatymas yra svarstomas, ir šiandien komitetas priėmė sprendimą integruoti Teritorijų planavimo įstatymo pataisas, kurias jūs esate pateikę, į bendrą Teritorijų planavimo įstatymo pataisų komplektą, ir iš tikrųjų tai yra padaryta. Todėl nereikia čia verkšlenti dėl vaikų ateities ir nepulkit prie mikrofono, nes iš tikrųjų tai padaryta. O kad jūs neateinate į posėdį, neskaitote darbotvarkės, tai kaltinkite tik pats save. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, aš tikrai kviečiu susikaupti, emocijų nuo pat ryto reiktų mažiau. O dabar – E. Klumbys.
E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, man nelabai aišku ir aš esu nustebintas, kad jūs pasakėt, kad šiandien yra nenumatytas Seimo posėdis. Kiek aš prisimenu, praeitą savaitę… ne praeitą savaitę, o paskutiniame mūsų Seimo posėdyje Seimas patvirtino darbotvarkę šios dienos, liepos 7 d., ir ten nebuvo jokio nenumatyto posėdžio. Tai dabar sakykit, kuri darbotvarkė galioja? Ar ta, kurią patvirtino Seimas ir kurią mes pagal idėją galėtume keisti, ar šiandieną yra darbotvarkė, patvirtinta valdybos, kurios mes keisti jau negalim? Štai kur yra principinis klausimas. Taigi aš noriu paklaust, pagal kokią darbotvarkę mes dirbam? Ar pagal Seimo prieš dvi savaites patvirtintą darbotvarkę, ar pagal valdybos darbotvarkę?
PIRMININKĖ. Gerbiamasis kolega, aš tikrai kreipiuosi į jus kaip į šio Seimo senbuvį ir norėčiau, kad jūs chronologine tvarka pasižiūrėtumėt, kaip visas procesas vyko.
Pirma, darbotvarkė, patvirtinta arba pateikta Seimui prieš dvi savaites, yra identiška šiandienos nenumatyto posėdžio darbotvarkei. Kitas dalykas, kodėl šiandieną yra nenumatytas posėdis? Todėl, kad kai Seimui buvo pateikta darbotvarkė, kuri šiandieną turėjo būti kaip eilinė darbotvarkė eilinio posėdžio, jūs žinote, kad kitą dieną buvo pateiktas… tą pačią dieną po pietų biudžetas. Po biudžeto pateikimo, kaip žinote, eiliniai plenariniai posėdžiai nevyksta, ir tiktai valdyba pagal Statutą gali šaukti nenumatytą posėdį. Tačiau kadangi Seimas jau buvo pritaręs eiliniam posėdžiui, kokia darbotvarkė buvo pateikta Seimui, tai valdybai buvo pasiūlyta ta pati darbotvarkė ir valdyba pritarė nenumatyto posėdžio darbotvarkei, kuri yra ta pati, kokiai pritarė Seimas.
A. Zuokas.
A. ZUOKAS (LCSF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, aš siūlyčiau frakcijos vardu 2-1a ir 2-1b įstatymų projektus išbraukti iš šios dienos darbotvarkės ir siūlyčiau dėl to balsuoti. Paaiškinsiu kodėl.
Šiandien mes svarstytume du svarbius įstatymų projektus, t. y. Finansinio tvarumo įstatymo projektą, skirtą bankų sektoriui stiprinti, ir taip pat mūsų naujoji finansų ministrė šiandien pateiks Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo projektus. Todėl, mūsų manymu, būtų prasminga visus šituos sprendimus, susijusius su bankų sektoriaus stiprinimu, svarstyti vienu metu kaip bendrą paketą, tačiau šalia to lygiai taip pat norėtume matyti ir bankų įsipareigojimus ekonomikos skatinimui ir gyventojams bei verslui. Todėl šalia to, aišku, mes norėtume matyti pateiktus įstatymų projektus, kurie yra įregistruoti Seime. Pavyzdžiui, Įmonių restruktūrizavimo įstatymą, dėl kurio iki šiol nesame sulaukę Vyriausybės išvados, ir kitas iniciatyvas, kurių ne viena pateikta Seimo narių. Todėl tikslinga būtų svarstyti bankų sektoriaus stiprinimą, kartu matant jų įsipareigojimus Lietuvos ūkiui ir ekonomikai. Todėl siūlyčiau balsuoti dėl 2-1a ir 2-1b išbraukimo šiandien iš darbotvarkės ir svarstyti kartu su Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymu atskirai. Tokiu būdu išspręstume ir sporto problemą, nes sporto klausimai galėtų patekti į pagrindinę darbotvarkę. Ačiū.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, man atrodo, per ilga buvo mūsų darbo pertrauka ir mes truputį painiojamės. Dar kartą cituoju Statuto 99 straipsnio „Nenumatytas Seimo posėdis“ 2 punktą: „Nenumatytame Seimo posėdyje svarstomi tik tie klausimai, kuriuos pateikia posėdžio iniciatoriai.“ Šiuo atveju tai yra valdyba. Nei papildyti, nei išbraukti mes nieko negalim. Todėl, atsižvelgdama į jūsų pasiūlymą ir pritardama jūsų išreikštoms mintims, sakyčiau, kad mes pradedam svarstyti ir nebaigėm pateiktų įstatymų projektų svarstymo, ir tada svarstymo tęsinys bus kitame posėdyje. B. Bradauskas.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Dėkoju, pirmininke. Aš noriu priminti J. Šimėnui, kad praeitą posėdį jis lygiai tą patį pakartojo, ką kalbėjo šiandien. Integravome… pasirodo, tik dabar integravo. Ir dar kartą noriu pabrėžti: be svarstymo ir be autoriaus sutikimo jokių integravimų komitetas neturi teisės daryti. Reikėjo svarstyti salėje šį įstatymo projektą, jeigu svarstymo metu būtų buvęs priimtas sprendimas integruoti ir nuostatoms toms pritarta, tai būtų viskas gerai. Noriu ponui J. Šimėnui priminti, kad aš nesu Aplinkos apsaugos komiteto narys, o esu Audito komiteto narys.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, gerbiamasis Bradauskai ir gerbiamasis Šimėnai, gal jūs abudu ne posėdžio metu susitikit, išsiaiškinkit, man atrodo, kad konstruktyviai galėsim išspręsti šį klausimą. S. Pečeliūnas.
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū. Ponui B. Bradauskui tik norėčiau priminti, kad ir Statutą reikia skaityti, ir autorystė po visų pateikimų dingsta, kai paskiriamas pagrindinis komitetas. Taip jau yra. Gal ir man tai nelabai patinka, bet tokia yra mūsų tvarka ir jos reikia laikytis.
O dabar dėl to, dėl ko norėjau. Gerbiamoji posėdžio pirmininke, Seimas yra pavedęs Užsienio reikalų komitetui iki birželio 1 d. parengti kreipimąsi į Konstitucinį Teismą. Komitetas, nors ir su šiokiu tokiu pavėlavimu, tą darbą yra atlikęs. Tekstas yra registruotas. Šiandien jau liepos mėnuo. Mes visą mėnesį vėluojam. Aš kreipiuosi į jus prašydamas rasti galimybę iki vasaros šitą klausimą Seime išspręsti ir atiduoti darbus Konstituciniam Teismui, kad bent rudenį mes gautume atsakymus į valstybinės reikšmės klausimus. Ačiū.
PIRMININKĖ. Tikrai bus atsižvelgta į jūsų dabar iškeltą klausimą, bet aš dar kartą kalbu apie šiandien nenumatytų plenarinių posėdžių darbotvarkę. Visi klausimai, kurie jums yra aktualūs, tikrai bus įtraukti į eilinio plenarinio posėdžio darbotvarkę, tada galima bus ar keisti, ar atsiimti. Šiandien mes turim pasitvirtinti nenumatyto plenarinio posėdžio darbotvarkę. Ar galim bendru sutarimu tą padaryti? Balsuojam. Kas už tai, kad būtų patvirtinta Seimo 2009 m. liepos 7 d. nenumatytų plenarinių posėdžių darbotvarkė, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikot.
Balsavo 114 Seimo narių: už – 85, prieš – 2, susilaikė 29. Liepos 7 d. nenumatytų plenarinių posėdžių darbotvarkė patvirtinta.
Gerbiamieji kolegos, dabar iškilmingas darbotvarkės 2 klausimas – tai Seimo narių prisaikdinimas. Kviečiu į tribūną Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo Pirmininką Kęstutį Lapinską.
K. LAPINSKAS. Gerbiamoji Seimo posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos Vyriausioji rinkimų komisija 2009 m. birželio 17 d. priėmė sprendimą Nr. 199 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nario įgaliojimų pripažinimo Jonui Pinskui“, kuriame nusprendė pripažinti J. Pinskų nuo 2009 m. birželio 22 d. Lietuvos Respublikos Seimo nariu, išrinktu daugiamandatėje rinkimų apygardoje pagal koalicijos „Darbo partija plius jaunimas“ sąrašą, o 2009 m. birželio 25 d. Vyriausioji rinkimų komisija priėmė sprendimą Nr. 206 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nario įgaliojimų pripažinimo Marijai Aušrinei Pavilionienei“, kuriame nusprendė pripažinti M. A. Pavilionienę nuo 2009 m. liepos 7 d. Lietuvos Respublikos Seimo nare, išrinkta daugiamandatėje rinkimų apygardoje pagal Lietuvos socialdemokratų partijos sąrašą. Šie Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimai paskelbti „Valstybės žiniose“ 2009 m. birželio 20 d. ir 2009 m. birželio 30 d., taigi jie įsigaliojo ir minėtieji išrinkti Seimo nariai gali prisiekti Seimo plenariniame posėdyje.
Prieš priimdamas Seimo narių priesaiką, turiu paaiškinti kai kurias konstitucines ir Seimo statuto nuostatas, susijusias su šia procedūra. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 59 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta: „Išrinktas Seimo narys visas Tautos atstovo teises įgyja tik po to, kai Seime jis prisiekia būti ištikimas Lietuvos Respublikai. Seimo narys, įstatymo nustatyta tvarka neprisiekęs arba prisiekęs lygtinai, netenka Seimo nario mandato. Dėl to Seimas priima nutarimą.“ Konstitucinio Teismo nutarimuose, kuriuose nagrinėti Seimo nario konstitucinio statuso klausimai, konstatuota, kad Seimo nario priesaika nėra vien formalus ar simbolinis aktas, ji nėra vien iškilmingas priesaikos žodžių ištarimas ir priesaikos akto pasirašymas. Seimo nario priesaikos aktas yra konstituciškai teisiškai reikšmingas. Duodamas priesaiką išrinktas Seimo narys viešai ir iškilmingai įsipareigoja veikti taip, kaip įpareigoja duota priesaika, ir jokiomis aplinkybėmis jos nesulaužyti. Iš Seimo nario priesaikos jam kyla pareiga gerbti ir vykdyti Konstituciją ir įstatymus, sąžiningai vykdyti Tautos atstovo pareigas taip, kaip jį įpareigoja Konstitucija.
Konstitucijos sudedamosios dalies – įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos įsigaliojimo tvarkos“ 5 straipsnyje yra nustatytas Seimo nario priesaikos tekstas. Duodant priesaiką, minėtas tekstas turi būti persakomas ar perskaitomas, po to vardinės priesaikos tekstas pasirašomas. Priesaikos tekstas netaisomas ir nekeičiamas, išskyrus tai, kad prisiekti leidžiama ir be paskutiniojo priesaikos teksto sakinio. Pagal Seimo statuto 4 straipsnį Seimo nario priesaiką priima Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo Pirmininkas. Seimo narys prisiekia stovėdamas priešais priimantį priesaiką asmenį, skaito priesaiką padėjęs ranką ant Konstitucijos. Pasirašyti vardiniai priesaikos lapai perduodami priėmusiam priesaiką Konstitucinio Teismo Pirmininkui, kuris juos patikrina ir paskelbia Seimo narių, įgijusių visas Tautos atstovo teises, pavardes. Vardinės priesaikos lapus Konstitucinio Teismo Pirmininkas perduoda Seimo Pirmininkui saugoti Seime. Pagal Seimo tradiciją priimant Seimo narių priesaiką Seimo salėje visi stovi.
Taigi pradedame priesaikos priėmimo procedūrą. Prašome stoti. Prisiekti Seimo nariai bus kviečiami abėcėlės tvarka. Kviečiu išrinktą Seimo narę M. A. Pavilionienę prisiekti.
M. A. PAVILIONIENĖ. Aš, Marija Aušrinė Pavilionienė, prisiekiu būti ištikima Lietuvos Respublikai; prisiekiu gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, saugoti jos žemių vientisumą; prisiekiu visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybę, sąžiningai tarnauti Tėvynei, demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei. Tepadeda man Dievas! (Plojimai)
K. LAPINSKAS. Kviečiu išrinktą Seimo narį Joną Pinskų prisiekti.
J. PINSKUS. Aš, Jonas Pinskus, prisiekiu būti ištikimas Lietuvos Respublikai; prisiekiu gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, saugoti jos žemių vientisumą; prisiekiu visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybę, sąžiningai tarnauti Tėvynei, demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei. Tepadeda man Dievas! (Plojimai)
K. LAPINSKAS. Prašom sėsti. Skelbiu, kad išrinktieji Seimo nariai J. Pinskus ir M. A. Pavilionienė prisiekė 2009 m. liepos 7 d. Seimo posėdyje ir nuo šios dienos, remiantis Konstitucijos 59 straipsniu, įgijo visas Tautos atstovo teises.
Sveikinu naujuosius Seimo narius, linkiu atsidavimo dirbant Lietuvos žmonių gerovei, tėvynės labui, ištvermės einant nelengvas Tautos atstovo pareigas.
Priesaikos tekstą perduodu Seimo Pirmininkui.
PIRMININKĖ. Dėkoju Konstitucinio Teismo pirmininkui už procedūrą ir po jos sveikinu išrinktus ir tapusius Seimo nariais kolegas A. M. Pavilionienę ir gerbiamąjį J. Pinskų. Tikiuosi konstruktyvaus darbo.
Finansų ministrės prisaikdinimas
Darbotvarkės 3 klausimas – finansų ministrės prisaikdinimas. Į tribūną kviečiu Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininką A. Valinską.
A. VALINSKAS. Gerbiamoji posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, mielieji svečiai, yra gautas Lietuvos Respublikos Prezidento liepos 3 d. dekretas „Dėl Lietuvos Respublikos finansų ministro skyrimo“. 1 straipsnyje kalbama, kad „vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 84 straipsnio 9 punktu ir atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko A. Kubiliaus teikimą, skiriu Ingridą Šimonytę Lietuvos Respublikos finansų ministre. 2 straipsnis. Dekretas įsigaliojo nuo jo pasirašymo dienos“.
Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ministras pradeda eiti pareigas prisiekęs Seime.
Kviečiu gerbiamąją I. Šimonytę prisiekti.
I. ŠIMONYTĖ. Aš, Ingrida Šimonytė, prisiekiu būti ištikima Lietuvos Respublikai; prisiekiu gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, saugoti jos žemių vientisumą; prisiekiu visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybę, sąžiningai tarnauti Tėvynei, demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei. Tepadeda man Dievas! (Plojimai)
A. VALINSKAS. Ačiū. Sėkmės! Gerbiamieji kolegos, norėčiau mūsų visų, neskirstydamas į frakcijas, vardu, visų Lietuvos žmonių vardu palinkėti ministrei ištvermės, stiprybės, tikrai prireiks, ir kad… Matyti, kad pirmą kartą prisiekia, jaudinasi, kad tas parašas niekada nedrebėtų dedant jį ant tų įstatymų, kuriuos reikės priimti ir viešai patvirtinti. Kuo geriausios kloties naujajai ministrei! Sėkmės! (Plojimai)
PIRMININKĖ. Dar kartą viso Seimo vardu sveikiname ministrę I. Šimonytę ir linkime jai ištvermės ir sutarimo su Seimu.
Gerbiamieji kolegos, yra dviejų frakcijų… atsiprašau, Lietuvos Respublikos Seimo Darbo partijos frakcijos pareiškimas, adresuotas Seimo Pirmininkui A. Valinskui dėl Seimo nario J. Pinskaus priėmimo į Darbo partijos frakciją.
Informuojame, kad 2009 m. liepos 7 d. Darbo partijos frakcijos posėdyje buvo svarstyta ir nutarta pritarti Seimo nario J. Pinskaus prašymui 2009 m. liepos 7 d. Nr.37S01 dėl priėmimo į Darbo partijos frakciją. Priedas – Seimo nario J. Pinskaus prašymas priimti į Darbo partijos frakciją.
Gerbiamieji kolegos, darbotvarkės 1-4 klausimas – Apskrities valdymo įstatymo ir jį keitusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIP-681(2). Priėmimas. Kviečiu į tribūną V. Kurpuvesą.
V. KURPUVESAS (TPPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, po projekto svarstymo Seime buvo gautos Teisės departamento pastabos. Turėčiau pasakyti, kad tos pastabos iš principo yra tos pačios, kurios buvo pateiktos ir pirmajam šio projekto variantui. Šiandien komitetas šias pastabas apsvarstė ir nutarė toms pastaboms nepritarti.
Buvo trys pastabos. Pirmoji iš jų buvo apie tai, kad Teisės departamentas negali įvertinti apskričių reformos neturėdamas visų įstatymų projektų. Komitetas tokiai pastabai nepritarė dėl to, kad šiandien, arba šiuo projektu, reglamentuojama ne visa reforma, bet yra naikinamas tik vienas įstatymas. Juo labiau kad Seimas įpareigos Vyriausybę iki lapkričio 1 d. parengti visus įstatymų projektus ir pateikti juos Seimui. Štai tada mes kompleksiškai ir svarstysime visą reformą.
Antroji pastaba susijusi su tuo, tai labiau buvo ne pastaba, bet abejonė, kad Seimas iki liepos 1 d. ir kitos institucijos nesugebės įgyvendinti apskričių reformos. Kita vertus, tai viso labo yra abejonė, tai nėra kokia nors teisinė pastaba, todėl komitetas tokią abejonę atmetė.
Trečioji pastaba susijusi su tuo, kad lyg ir įstatymo projektu yra įpareigojamos kitos institucijos iki liepos 1 d. priimti teisės aktus, kurie būtini reformai, tačiau Teisės departamentas sako, kad iki to laiko nebus visų įstatymų ir neva nebus teisinio pagrindo priiminėti poįstatyminius teisės aktus. Kita vertus, jokių įstatymo nuostatų nereikia vertinti atskirai nuo kitų nuostatų, reikia teisės aktą vertinti sistemiškai. Taigi visos kitos institucijos galės ir turės priiminėti poįstatyminius aktus tiktai turėdamos tam teisinį pagrindą. Mes tikimės, kad Seimas priims tą teisinį pagrindą tikrai greičiau negu liepos 1 d. Tai dėl to institucijos tikrai suspės priimti ir visus kitus poįstatyminius teisės aktus, tačiau nuo šiandien jos jau galės ruoštis ir rengti tokius projektus. Tai tiek trumpai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, įstatymas yra dviejų straipsnių. Siūlau priimti pastraipsniui. Ar yra norinčių kalbėti dėl 1 straipsnio? Ar gerbiamasis A. Šedžius dėl 1 straipsnio? Prašau, nori kalbėti prieš.
A. ŠEDŽIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Iš tiesų negalima nekreipti dėmesio į Teisės departamento pastabas ir tai, kad priėmus įstatymą reikės pakeisti 80 susijusių įstatymų, 520 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų ir apie 500 žinybinių teisės aktų. Pats blogiausias dalykas bus tas, kad reikės perduoti apskrities funkcijas savivaldybėms, o finansavimo perdavimo klausimas yra neišspręstas. Aš manau, kad visų pirma turėtų būti numatyta Lietuvos Respublikos biudžeto įstatymo pataisa, kad būtų numatytas finansavimas funkcijų, kurios bus perduodamos iš apskričių savivaldybėms, nes funkcijas, kurias perduoda valstybė savivaldybėms ar apskritims, kurios buvo deleguotos, vis tiek reikės vykdyti. Tačiau niekaip nesuprantamas dalykas, kaip galima vykdyti funkcijas neskiriant finansavimo. Taigi siūlau susilaikyti, nebalsuoti už šio įstatymo projektą ir pirmiausia išspręsti valstybės deleguotų funkcijų finansavimo klausimą, o tik tada priimti apskričių naikinimo įstatymo projektą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Už kalbančių nėra. Gerbiamieji kolegos, kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad 1 straipsnis būtų priimtas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Už – 82, prieš – 5, susilaikė 17. Taigi 1 straipsnis yra priimtas.
2 straipsnis. Ar galime bendru sutarimu? (Balsai salėje) Negalime. Balsuojame. Kas už tai, kad būtų priimtas 2 straipsnis, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 106 Seimo nariai. Už – 92, prieš – 6, susilaikė 8. 2 straipsnis priimtas.
Dėl viso įstatymo 4 – už, 4 – prieš. Už – J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, dar eidama į ankstesnius rinkimus ne viena partija neretai skelbdavo, kad bus naikinamos apskričių viršininkų administracijos, bet, deja, atėjus į valdžią ir paskyrus savo atstovus apskričių viršininkais, tas noras greitai išgaruodavo. Bet ši Permainų koalicija iš tikrųjų tuos duotus žmonėms pažadus įgyvendina, ir mes šiandien žengiame pirmąjį formalų žingsnį. Teikiamu projektu siūloma pradėti apskričių administracijų realų naikinimo procesą. Žinoma, po to turės būti dar apie 80 įstatymų projektų pateikimas ir priėmimas Seime, jie jau detaliai išspręs šį klausimą. Tai yra svarbus žingsnis artinant valstybės valdymą prie piliečių, atsisakant nereikalingos biurokratinės grandies, preliminariai planuojant iš dabar turimų funkcijų keliolika perduoti savivaldybėms, panašiai gal tiek pat centrinėms institucijoms, bet svarbiausia, kad virš penkiasdešimt dabartinių funkcijų planuojama panaikinti. Mes galime pagal šį skaičių įsivaizduoti, kaip štai kažkada sukurtos biurokratinės struktūros sugeba pačios generuoti sau funkcijas, kurios piliečiams nėra reikalingos.
Taigi kviečiu balsuoti už teikiamą projektą. Tai yra geras projektas, mažinantis biurokratinę naštą tiek piliečiams, tiek ir verslo struktūroms ir pagaliau leidžiantis tikėtis sutaupyti keliasdešimt milijonų litų metinių biudžeto apimčių. Dar priminsiu, kad dabar apskričių administracijose dirba beveik pustrečio tūkstančio darbuotojų, pusė iš jų – karjeros valstybės tarnautojai, kiti – pagal darbo sutartis. Neabejoju, kad po mūsų galutinių sprendimų…
PIRMININKĖ. Laikas, kolega!
J. RAZMA (TS-LKDF). …tas skaičius, perskirsčius į kitas institucijas, taps daugiau negu dvigubai mažesnis.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Labai prašyčiau kalbėti tiksliai. Skirta dvi minutės. Prieš – A. Šedžius.
A. ŠEDŽIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Visiškai klaidinanti yra kolegos kalba. Pagrindinė apskrities funkcija buvo priartinti valdžią arčiau žmonių, tačiau paminėti pustrečio tūkstančio valstybės tarnautojų, kurie dirba apskrityse, nebus visi atleisti iš darbo, nes tos funkcijos, kurios bus perduotos savivaldybėms, tie etatai vis tiek bus reikalingi. Žmonėms tiesiog bus išmokėtos išeitinės kompensacijos ir jie vėl bus priimti į darbą. Gal ir ne tie patys žmonės, tačiau sutaupymo čia tikrai nebus, o bus tiktai papildomų išlaidų Lietuvos biudžetui. O pagrindinis dalykas, kaip aš ir minėjau, kad niekas nekvestionuoja apskričių naikinimo klausimo. Tačiau taip, kaip tai yra daroma, daroma visiškai netinkamai, nes funkcijos nėra perduodamos kartu su finansavimu. Pagrindinis dalykas yra finansavimo klausimas. Kadangi funkcijas, kurias Vyriausybė deleguoja savivaldybėms, vis tiek reikės užtikrinti, tai reikia išspręsti ir finansavimo mechanizmą. Kadangi jis dar neišspręstas, tai siūlau šio įstatymo projekto nepalaikyti ir balsuoti prieš.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Už – E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, mes kalbame apie Apskrities valdymo įstatymą, ne apie visus paketus, kuriuos bandoma primesti ir stabdyti šį įstatymo projektą. Turbūt visi mes prisimename tą liūdną apskričių kūrimo istoriją, kuomet manėm, kad jos bus panaudotos vienai funkcijai – ateinantiems europiniams pinigams. Tačiau kai tos funkcijos nebeliko ir mes pakeitėme visą planą Europos Sąjungos struktūrinių fondų atėjimo į Lietuvą, buvo bandoma kažkaip kitaip surasti jiems veiklos. Iš pradžių buvo sakoma, kad dalis funkcijų bus perduota iš ministerijų. Deja, to neįvyko, todėl buvo pradėta atiminėti iš savivaldos tokias funkcijas, kurios pagal prigimtinę teisę turi priklausyti savivaldai: teritorijų planavimą, rūpinimąsi švietimu, melioracijos įrengimus ir visus kitus dalykus, kurie apskritai vyksta savivaldybių teritorijoje. Todėl, manyčiau, turime duoti startą reformai, turime duoti startą tam tikrų kompetencijų perdavimui į įvairius kitus lygmenis: galbūt sveikatos – Sveikatos ministerijai, vietos pirminius centrus perduoti savivaldybėms, socialinę rūpybą – taip pat savivaldybėms, teritorijų planavimą – vėl savivaldybėms, kadangi žmonės pavargo nuo vaikščiojimo, nežino, kas dabar atsako už padarytus tam tikrus darbus, vieni pas kitus siuntinėja ir neranda atsakingų žmonių. Todėl, manyčiau, turime pritarti ir duoti startą, kad ministerijos pradėtų drąsiai ruošti įstatymų projektus, atskirus paketus, kuriuos turėtume priimti ir kuo greičiau vykdyti apskričių reformą. Ačiū. Siūlau pritarti.
PIRMININKĖ. Prieš – V. P. Andriukaitis.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, ypač tie kolegos, kurie buvo 1990–1992 m. Konstitucijos rengimo darbo grupės nariai ir šios Konstitucijos priėmimo Seime, Aukščiausiojoje Taryboje, signatarai! Aš norėčiau atkreipti dėmesį, kad Konstitucijos 123 straipsnis skamba įsakmiai, kolegos: aukštesniuosiuose administraciniuose vienetuose įstatymo nustatyta tvarka valdymą organizuoja Vyriausybė. Taigi Teisės departamentas teisingai akcentuoja, kad, kol nėra parengti ir pateikti su reforma susiję teisės aktų projektai, nėra net galimybės įvertinti projektų atitikties Konstitucijai, numatančiai valstybės organizuojamą valdymą aukštesniuosiuose administraciniuose vienetuose.
Mano retorinis klausimas: kokie aukštesnieji administraciniai Konstitucijoje numatyti vienetai yra išdiskutuoti valdančiojoje koalicijoje arba Lietuvoje, arba Seime? Ar tai nėra nacionalinis klausimas? Ar siūloma keisti šią Konstitucijos normą ir norima patiekti kažką kita? Toliau, finansinio pagrindimo nėra jokio – nei kiek dabar išleisime lėšų iš biudžeto reorganizavimui, išmokoms ir t. t., nėra jokio organizacinio pagrindimo, visiškai nėra pateiktas planas, ką yra pasiruošusios perimti savivaldybės arba kas bus perduota centrinėms institucijoms ir kiek tai finansiškai kainuos. Dar vienas dalykas: mes įveliame šalį, kurioje ir taip yra sudėtinga krizė, į dar didesnį valdymo chaosą. Man kyla klausimas, ar valdančioji koalicija bent žino, ką ji daro šiuo metu? Šiuo atveju, kadangi reikia daugiau nei 80 teisės aktų, o nepateikta niekas, tai labai atsiprašau, čia ne reforma, o chaosas. Taigi pritarti tokio įstatymo priėmimui negalima.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Už – P. Auštrevičius.
P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Mielieji kolegos, matyt, mes galime drąsiai sutikti, kad teritorinio valdymo situacija mūsų šalyje yra sujaukta. Sprendimai, kuriuos mes taip dažnai priimame, labai menkai remiasi istoriškumo ir praktinės naudos principais. Tai dažnai tik administracinio pobūdžio sprendimai, kurie jokiu būdu neapima apskritai Lietuvos patirties vertinimo.
Šiuo metu Lietuva yra ganėtinai centralizuota valstybė. Pagal tokį principą gyvendami, mes tikrai neatsiliepiame į geriausios valdymo praktikos pavyzdžius visame pasaulyje, ypač Europoje. Todėl reikėtų mažiau ginčytis, kada reikėtų šituos sprendimus priimti, nes juo reikia priimti kuo greičiau ir pradėti praktinę pertvarką. Apskričių valdymo sistemos reforma yra pribrendusi kaip vasaros vyšnia. Greičiau skinkime ją, greičiau darykime praktinį sprendimą ir eikime į priekį.
Visi žinome, kad apskričių valdymui per metus skiriame apie 700 mln. Lt. Dideli pinigai, kurių panaudojimu nesame tvirtai įsitikinę, kad jie yra panaudojami ir efektyviai, ir toms sritims, kurioms jie yra labiausiai reikalingi. Pastaruoju metu augo tiek valdymo aparatas, tiek ir finansavimo poreikis, todėl aš siūlyčiau visoje šalyje pradėti rimtą viešą diskusiją apie teritorinio valdymo reikalus. Tai tikrai turi būti tiek politikų, tiek ir piliečių pasitarimo reikalas, nes aš tikiuosi, kad mes darome sprendimą ne metams, ne dvejiems į priekį.
Dar man svarbu, kad ateities teritorinio valdymo principas būtų gerai suderintas su, aš tikiuosi, savivaldos plėtros ir savivaldos stiprinimo tendencija. Jeigu mums pavyktų tą dalyką padaryti, mes tikrai visi laimėtume. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Prieš – E. Klumbys.
E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamieji kolegos, norime mes to ar nenorime, bet jeigu kalbama apie apskričių naikinimą, o čia kalbama apie apskričių naikinimą, tai nepavyks išvengti klausimo dėl kolizijos su Konstitucijos 123 straipsniu, o jis nurodo, kad Lietuvos Respublikoje yra aukštesnieji administraciniai vienetai. Tai šitoje vietoje, panaikinus apskritis, kažkas turėtų atsirasti. Deja, jokio siūlymo nėra. Tai jeigu, iš vienos pusės, jūs einate šia tvarka, tai pirmiausia, brangieji, pradėkite nuo Konstitucijos keitimo ir eikite toliau, keisdami įstatymus. Bet jūs to nedarote ir galvojate, kad čia nėra Konstitucijos pažeidimo. Tai yra vienas dalykas.
Antras dalykas, yra visiškai nesuprantamas jūsų kelias, kad naikinamos apskritys, tačiau jos dar paliekamos iš esmės funkcionuoti. Ar jums neatrodytų kur kas protingiau po truputį atsisakyti vienos, antros, trečios ar ketvirtos funkcijos, perduodant jas ar ministerijai, ar savivaldybei ir tuo būdu mažinant apskričių funkcijas, pamažu mažinti darbuotojus, išspręsti jų socialines problemas, o ne dabar padaryti didelę problemą – „išmesti“ į nedarbą 3 tūkst. darbuotojų, mokėti dideles socialines išmokas, kai tokia sunki socialinė situacija. Manau, kad jūsų sprendimai ir vienu, ir kitu atveju yra visiškai nelogiški ir labai primena analogiškus naktinius sprendimus.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Už – P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji Seimo nariai, aš manau, kad vis dėlto šitas sprendimas yra pribrendęs. Mes, Seimo nariai, bendraujame ir su visuomene, ir mums patiems tenka susidurti, vaikščioti po apskrities koridorius. Aš manau, kad tikrai nėra jokios problemos šitas funkcijas perdalinti – dalį savivaldybėms, dalį Vyriausybei, ministerijoms. Tikrai jokios problemos nebūtų.
Dėl Konstitucijos problemų, aš manau, gal šiek tiek ir yra. Reikėtų žiūrėti ir būtų galima drąsiai keisti Konstituciją. Aš manau, kad Lietuva yra per maža valstybė, kad dar atsirastų tarp Vyriausybės, ministerijų ir savivaldybių kažkokia atskira grandis. Manau, kad vis dėlto šis žingsnis yra logiškas. Skubos atveju… Vis tiek įstatymas šiandien neįsigalioja, yra numatytas pereinamasis laikotarpis, per kiek laiko yra likviduojamos apskritys, ir tuo keliu reikėtų eiti.
Tačiau man kitas dalykas… Nelabai pritarčiau, kad vėl bandoma vietoj apskričių įkurti kažkokius regioninius centrus. Ar neatsitiks taip, kad išmokėsime, kaip ir kalbėjo, daugiau kaip 3 tūkst. pareigūnų įvairiausias socialines garantijas, o paskui tie visi pareigūnai arba bent didelė jų dalis pereis į tuos regioninius centrus, ir vėl bus sukurtas kažkoks biurokratinis aparatas, kuris nesuras sau vietos, todėl bus atimamos arba kuriamos įvairios kažkokios papildomos funkcijos. Todėl aš siūlyčiau valdančiajai daugumai, atsisakius apskričių, atisakyti ir regionų centrų, nes Lietuva yra vienas regionas. Tikrai nedidelė teritoriškai šalis, ir aš manau, kad tikrai būtų galimybė sumažinti realiai 3 tūkst. biurokratų, bent vienas realus žingsnis būtų padarytas mažinant didžiulį biurokratų skaičių mūsų valstybėje ir taip palengvinant žmonėms spręsti įvairius savo gyvenimo klausimus, tiek žemės reformos, tiek statybų, tiek teritorijų planavimo klausimus. Todėl aš pritariu ir siūlau balsuoti už.
PIRMININKĖ. Laikas! Prieš – M. Varaška.
M. VARAŠKA (TPPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Iš tiesų jau keli kolegos prieš tai minėjo galimą teisės akto projekto nesutartį su Konstitucijos reikalavimais. Norėtųsi priminti kolegoms, kad geras spendimas turi būti pirmiausia pagrįstas teisiniais argumentais. Tačiau, be šitų pastabų, kurios buvo išsakytos ir kurioms aš pritariu, norėčiau atkreipti dėmesį dar į tai, jog į šio įstatymo projektu mes kalbame apie sprendimo formos pokyčius, bet ne apie sprendimo būdo pokyčius. Aš turiu omenyje tai, jog didžiausios biurokratizmo problemos yra ne dėl to, kiek institucijų sprendžia vieną ar kitą klausimą, bet dėl to, kaip jis yra pateikiamas, koks yra pats viešojo administravimo modelis. Šiandien mes neturime elektroninės valdžios koncepcijos net pradmenų, kai kitose šalyse jau kaip reikiant veikia valstybinės valdžios institucijos, viešojo administravimo institucijos, turinčios elektrininio parašo, elektroninės nomenklatūros, elektroninių bylų tvarkymo sistemas, aiškiai unifikuotą vieno langelio principą, kuris leidžia ganėtinai gerai administruoti iškylančius klausimus. Šiandien mes turime tik daug institucijų, kurios blaškosi ir ateityje blaškysis tame pačiame popierizme. Taigi kolegas aš paraginčiau pradėti klausimą spręsti nuo Konstitucijos klausimų, o baigti bendros elektroninės viešojo administravimo sistemos paieškomis. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, pasisakė keturi už, keturi – prieš. Taigi kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad Apskrities valdymo įstatymo ir jį keitusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymas būtų priimtas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 113 Seimo narių. Už – 99, prieš – 6, susilaikė 8. Įstatymas Nr. XIP-681(2) priimtas. Replika po balsavimo – B. Bradauskas.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Mielieji kolegos, iš tikrųjų įstatymo projektui aš pritariu. Apskritys, kaip toks darinys, mano manymu, yra nereikalingas. Įsivaizduokite, jeigu tais laikais, kai man teko dirbti ministru, apskritys būtų laimėjusios karą, aplinkosaugos sistema būtų buvusi visiškai sudarkyta ir iš jos būtų likę tik plunksnos. Deja, teko padėti daug jėgų, kad taip neįvyktų, todėl mes turime pritarti šitam. Bet kur yra dar blogybė? Pateiktuose dokumentuose nėra iki galo aiškumo, kaip, kas bus padaryta. Čia yra toks blogo šaulio sindromas – kai iššauna blogas šaulys ir lekia paskui pažiūrėti, kur pataikė. Taip ir čia maždaug. Todėl aš kviesčiau įstatymo rengėjus pateikti iki galo, išsamiai, kas bus toliau ir kaip bus daroma ši reforma.
PIRMININKĖ. Dėkoju. A. Šedžius.
A. ŠEDŽIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Labai gaila, kolegos, kad neįsiklausėte į išsakytus žodžius prieš, nes iš tiesų dabar padovanojote dar vieną dovaną naujai paskirtai finansų ministrei, kuri turės spręsti finansavimo klausimą, – dviem su puse tūkstančio valstybės tarnautojų sumokėti išeitines kompensacijas už šešis mėnesius. Tai iš tikrųjų įspūdingos sumos.
Ir kitas dalykas, turėsime dar vieną situaciją, kai iškils grėsmė tokioms įstaigoms, kaip apskričių ligoninės, kurių nenorės imti nei miestai, nei Sveikatos apsaugos ministerija. Iš vėl tokių įstaigų finansavimas pakibs ant plauko, nebus užtikrintos tokios funkcijos, kaip ligonių gydymas. Tikrai pridarėme labai daug neaiškumų, daug problemų privėlėme priimdami šį įstatymą.
PIRMININKĖ. Replika po balsavimo – A. Zuokas.
A. ZUOKAS (LCSF). Gerbiamieji kolegos, aš tikrai sveikinu su šiuo priimtu įstatymu, nes pagaliau kalbos apie apskričių reorganizavimą yra baigtos ir priimti sprendimai, kurie pagaliau tą darbą padarys. Tikrai sveikinu Seimo narius, kurie balsavo už. Be abejo, dar yra abejonių, kurias galės Seimo nariai išsklaidyti priimdami kitus įstatymus. Taip pat dėkoju vidaus reikalų ministrui Raimundui Palaičiui ir visiems kitiems, kurie dalyvavo rengiant šiuos įstatymų projektus. Ačiū.
PIRMININKĖ. L. Sabutis.
L. SABUTIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamieji kolegos, balsų skaičius parodė, kad iš esmės Seimas pritaria tokiam žingsniui – projektui. Ir tai yra ne vieno asmens koks nors įgeidis, o gyvenimo situacijos padiktuotas įstatymo projektas. Jis pradės galioti iš esmės nuo kitų metų liepos 1 d. Iki to reikia parengti tuos, apie ką jūs sakėte, projektus svarstyti Seime. Jeigu jie nebus pateikti, priimti, galios tas pats įstatymas, kaip ir galioja iki šiol. Todėl aš tik pritariu tokiam žingsniui ir iš tikrųjų po šio žingsnio galima kalbėti apie kitus konkretesnius teisės aktus. Ačiū.
PIRMININKĖ. P. Auštrevičius.
P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Labai teisingas sprendimas. Pasirodo, kad šventės mus įkvėpė reikšmingiems darbams, bet, kolegos, aš norėjau ir kitu klausimu tarti trumpą žodį. Praeita savaitė buvo šventinė ne vien tik dėl Lietuvos tūkstantmečio, ne tik dėl Dainų šventės, bet Vilniuje vyko ir Europos Sąjungos Bendradarbiavimo Organizacijos 18-oji Parlamentinė Asamblėja. Lietuva pasirodė labai šauniai, ir aš norėjau visų mūsų vardu padėkoti ir pasveikinti V. Aleknaitę-Abramikienę, kuri atliko milžinišką darbą. Mes to tiesiog nepastebėjome. Bet kai matau Viliją sėdint taip ramiai, aš žinau, ką tai reiškia, koks nuovargis. Tai šaunus darbas. Tikrai pagyrimai Lietuvai, šauni vadovė ir labai gerai delegacija padirbėjo. Padėkokime jai. (Plojimai)
PIRMININKĖ. Ačiū V. Aleknaitei-Abramikienei, Lietuvos ESBO delegacijos vadovei. Tikrai dėkoju P. Auštrevičiui už priminimą. Per gausą renginių turbūt išties ir pamiršome kolegę, kuri ir jos vadovaujama delegacija padarė milžinišką darbą. Dar replika po balsavimo – A. Rimas.
A. RIMAS (LSDPF). Norėjau pasakyti dėl praėjusio balsavimo. Dėl apskrities valdymo įstatymo panaikinimo. Čia turbūt didelių prieštaravimų gal ir nebūtų, jeigu būtume nuoseklūs, jeigu šis įstatymas nesikirstų su Konstitucijos 123 straipsniu. Mes prisimename nesenus laikus, kai 1994 m. buvo priimamas Apskrities valdymo įstatymas, ten buvo kalbama labai aiškiai, formuluojami tikslai: dekoncentracija, decentralizacija. Ką mes dabar darome? Vėl atgaline eiga grįžtame prie kai kurių centralizavimo, koncentravimo funkcijų. Žmonėms mes kalbame… Ir aš pasakysiu, mano manymu, netiesą kalbame, kad jiems bus paprasčiau. Paprasčiau kai kuriais klausimais. Dabar sunku pasakyti, kaip bus, nes nėra iki galo parengto aiškaus modelio. Jeigu ką darome, tai turime žinoti, kas išeis. Jeigu dailininkas piešia paveikslą, tai jis įsivaizduoja, koks bus jo kūrinys. Taip ir teisininkai, ir kiti Seimo nariai, manau, kad neteisūs tam tikra prasme laiko atžvilgiu. Mes paskubėjome neparengę klausimo dėl jo balsuoti.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, ar dar visi labai norite replikuoti? P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Čia nuskambėjo didžiulė padėka, kad buvo labai gerai suorganizuota ESBO konferencija, ir paminėta…
PIRMININKĖ. Dėl įstatymo aš noriu sakyti.
P. GRAŽULIS (TTF). Taip, bet kadangi buvo leidžiama kalbėti ir jūs po to padėkojote gerbiamajai V. Aleknaitei-Abramikienei, aš noriu taip pat pasakyti savo nuomonę, kad, gerbiamieji, gerbkime ne tik Dainų šventėje lietuvių kalbą. Dabar visi koridoriai, visos durys apkabinėtos vien tik anglų kalba, nėra lietuvių kalbos. Man atrodo, kad tie žmonės, kurie anksčiau kabino rusiškus užrašus, bent dar pakabindavo lietuvišką apačioje po rusišku užrašu, o dabar tie patys žmonės kabina vien tiktai angliškus užrašus. Tai nėra pagarba mūsų valstybei, ir aš manau, kad reikėtų į tai atkreipti dėmesį.
PIRMININKĖ. V. Aleknaitė-Abramikienė.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Aš atsiprašau, kad galbūt per vėlai atsistojau prie šio mikrofono po Petro kalbos, bet tam, kad liktų stenogramoje, aš tiesiog privalau pasakyti, jog mes džiaugiamės, kad įgyvendinome Užsienio reikalų komiteto pavedimus, kad mums pavyko įgyvendinti programą maximum. Jeigu būčiau vienos didelės valstybės atstovė, turbūt sakyčiau: jūsų užduotis įvykdyta, ponai. Čia aš juokauju truputėlį. O atsistojau tam, kad padėkočiau šio didelio rūmo – Lietuvos Respublikos Seimo – visiems darbuotojams, visiems administracijos darbuotojams, nes dėl jų labai pasišventusio darbo Lietuva išliks kaip vienos geriausių sesijų organizatorė. Aš dar kartą visiems labai nuoširdžiai dėkoju. Ačiū. (Plojimai)
PIRMININKĖ. Kolega komiteto pirmininkas turbūt tikrai apie įstatymą dabar. Prašau. V. Kurpuvesas.
V. KURPUVESAS (TPPF). Taip. Ačiū, pirmininke. Aš labai trumpą repliką dėl prieštaravimo Konstitucijai. Vis dėlto, kolegos, šiuo įstatymu nėra naikinamos apskritys kaip teritorijos administraciniai vienetai. Aukštesnieji teritorijos administraciniai vienetai išlieka ir toliau. Naikinamos tiktai apskričių viršininkų administracijos. Tai reiškia, kad yra keičiamas apskrities valdymo modelis, o pokytis yra toks, kad apskritį valdys Vyriausybė, Vyriausybės institucijos, ministerijos, įstaigos prie ministerijos, ir iš šio sąrašo yra išbraukiamos apskričių viršininkų administracijos. Tai rodo, kad valstybės valdymas ir apskričių valdymas ir toliau išlieka dekoncentruotas, bet jisai dar labiau bus decentralizuotas, nes daugybė funkcijų bus perduota savivaldybėms. Taigi demokratijos principams mūsų priimtas įstatymas neprieštarauja, priešingai, jisai juos atitinka. Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Ir paskutinis – J. Veselka, tikiuosi.
J. VESELKA (TTF). Gerbiamieji Seimo nariai, aš labai abejoju, ar ESBO – gera konferencija ir apskričių naikinimas prisidės prie pieno kainų didinimo. (Juokas salėje)
PIRMININKĖ. M. Varaška.
M. VARAŠKA (TPPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Aš ne visai sutikčiau su gerbiamuoju komiteto pirmininku, nes toksai sprendimas aukštesnio administracinio vieneto buvimą apskritai daro beprasmį. Konstitucijos nuostata galbūt formaliai ir nėra pažeidžiama, tačiau materialiai netenka jokios prasmės, apskričių funkcijos perduotos iš esmės centrinio valdymo institucijoms arba savivaldybėms, dešimt darinių netenka teritorinio… savo jokio materialaus pateisinimo.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, tikrai visi išsikalbėjot, kas norėjot, bet aš atkreipiu dėmesį, kiek mes vėluojam pagal darbotvarkę. Tai iš tiesų žiūrėkim pagal laiką ir, jeigu galima, prašau visų mandagiai per šoninius mikrofonus taip daug nekalbėti.
Ir keli informaciniai pranešimai, kuriuos aš privalau paskelbti. Lietuvos Respublikos Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija skiria Seimo Posėdžių sekretoriatui. Jų posėdžio protokolas. Priimti Seimo narę A. M. Pavilionienę į Lietuvos socialdemokratų partijos frakciją.
Toliau dar yra Lietuvos Respublikos Prezidento dekretas dėl Lietuvos Respublikos Seimo priimto Lietuvos Respublikos nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo pakeitimo įstatymo grąžinimo Lietuvos Respublikos Seimui pakartotinai svarstyti. Kaip matėte, šiandien yra įtraukta į darbotvarkę.
Ir kitas Lietuvos Respublikos Prezidento dekretas dėl Lietuvos Respublikos Seimo priimto Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatymo pakeitimo įstatymo grąžinimo Lietuvos Respublikos Seimui pakartotinai svarstyti. Šis klausimas taip pat yra įtrauktas į darbotvarkę.
Dabar darbotvarkės 1-5 kompleksinis klausimas. Kviečiu vėl Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininką V. Kurpuvesą. Gerbiamasis pirmininke, ar kiekvieną įstatymo projektą jūs pristatysite po vieną? Čia yra priėmimas, tai tada pradedam nuo pirmojo – Vyriausybės įstatymo 13, 24, 27, 39, 40, 44, 441, 45, 46 straipsnių ir dešimtojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projektas. Prašau. Ar po svarstymo yra gauta kokių pasiūlymų?
V. KURPUVESAS (TPPF). Ačiū pirmininkei. Taip, iš tiesų yra gautas vienas pasiūlymas, mūsų kolegos Seimo nario J. Razmos pasiūlymas. Pasiūlymo esmė tokia. Jisai siūlo nustatyti, kad Ministro Pirmininko tarnybos kancleris turi pavaduotojus, nerašyti, kad jisai turi pirmąjį pavaduotoją ir pavaduotoją, kaip Seimas jau apsisprendė svarstymo metu. Ir antras dalykas, jisai taip pat siūlo patikslinti kanclerio funkcijas, jas parašyti išsamiau, kai kurias patikslinti, dar šiek tiek papildyti.
Turiu pasakyti, kad komitetas šiandien svarstė kolegos pasiūlymą ir nusprendė balsų dauguma jam nepritarti, nes, komiteto nuomone, Seimas svarstymo metu jau yra apsisprendęs padaryti, kad būtų ir pirmasis pavaduotojas, ir tiesiog pavaduotojas, nes tarp tų abiejų pavaduotojų yra vienas esminis skirtumas: vienas iš jų bus politinio pasitikėjimo, kitas bus karjeros valstybės tarnautojas. Dėl to, kad nebūtų painiavos, tikslinga įvesti skirtingus pavadinimus.
Taip pat komitetas nutarė nekeisti ir kanclerio funkcijų, nes Seimas dėl to jau apsisprendė, juo labiau mes bendravom ir su kanceliarijos atstovais, jie taip pat pritarė komiteto patobulintam įstatymo projektui.
Na, o kas pasakytina dėl gerbiamojo kolegos pasiūlymo išplėsti funkcijų sąrašą, tai, matyt, galėtų būti padaryta ne įstatymu, nes vargu ar tikslinga taip smulkiai dėstyti kanclerio funkcijas, juo labiau kad tos funkcijos jau labiau primena uždavinius. Galbūt tos funkcijos galėtų būti tiesiog išdėstytos pareigybės aprašyme. Tai tokia būtų komiteto nuomonė.
PIRMININKĖ. Dėkoju, pirmininke. Jūs išsamiai visą paketą pristatėte, tačiau aš dabar siūlau pastraipsniui. 1 straipsniui jokių pasiūlymų nėra?
V. KURPUVESAS (TPPF). Nėra.
PIRMININKĖ. Ar galim bendru sutarimu priimti 1 straipsnį? (Balsai salėje: „Taip.“) Dėkoju. 2 straipsnis. Jokių pasiūlymų nėra. Ar galim bendru sutarimu priimti 2 straipsnį? Galim. 3 straipsnis. Yra J. Razmos pasiūlymas. Gerbiamasis Jurgi, prašau pristatyti.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų aš nemanau, kad reikia įstatymu suformuluoti tokią hierarchinę Ministro Pirmininko aparato valdymo struktūrą, nes visi suprantam, jeigu šalia kanclerio dar išskiriamas pirmasis pavaduotojas, tai yra kaip atskira valdymo grandis, po to – paprastas pavaduotojas, tai aš manau, kad čia galima įstatyme parašyti paprasčiau, kad yra kancleris, yra jo pavaduotojai, ir visas detales paskui Ministro Pirmininko aparato nuostatuose reikiamu būdu nurodyti. Tai aš siūlyčiau čia kartu apsispręsti vienu balsavimu dėl (jeigu eilutėmis imsime) pirmos, antros, trečios ir ketvirtos mano pataisų, t. y. užbaigti pasiūlymu 9 straipsnio 2 dalies 1 punktui, nes tai yra kaip kompleksinis siūlymas. Žodžiu, jeigu formaliai bus nepritarta tam pirmajam pasiūlymui, kurį dabar svarstom, aš manau, kad tada kitų aš nebeteiksiu, nes čia jie yra lyg ir suderinti.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, ar yra 29 Seimo nariai, palaikantys J. Razmos pasiūlymą, kad galėtume jį svarstyti? (Balsai salėje) Yra 36, palaikantieji J. Razmos pasiūlymą. Tai dabar dėl 3 straipsnio 1 – už, 1 – prieš. Nėra. (Balsas salėje: „Gal dar galėčiau komentarą, pirmininke, trumpą?“) Pirmininkas nori komentaro. Prašau.
V. KURPUVESAS (TPPF). Tiesiog, kolegos, norėčiau trumpai pakomentuoti. Lietuvos teisinėje sistemoje valstybės tarnybos pareigybių pavadinimai yra nustatomi įstatymais. Taigi tai yra įstatymo dalykas pasakyti, koks yra pareigybės pavadinimas. Tai yra labai svarbu, nes pareigybės pavadinimas taip pat atskleidžia ir pareigybės turinį, t. y. pasako, koks tai yra pareigūnas. Vien jau perskaitę pareigybės pavadinimą mes galim numatyti, ir numanom, ir žinom, koks tai pareigūnas, kokias funkcijas jis vykdo. Šitoj vietoj, jeigu mes su jumis konstatuojam ir apsisprendėm, kad kancleris turės du pavaduotojus, kurie pagal savo funkcijas ir pagal savo statusą valstybės tarnyboje bus visiškai skirtingi, t. y. vienas iš jų bus politinio pasitikėjimo, o kitas bus karjeros valstybės tarnautojas, manau, kad būtų visiškai netikslinga ir teisiškai galbūt netgi ydinga tuos skirtingus pareigūnus pavadinti vienu ir tuo pačiu pavadinimu. Tai tiesiog klaidintų ir būtų netikslu. Dėl to siūlyčiau pasilikti prie mūsų pirminio varianto, dėl kurio mes apsisprendėm svarstymo metu – pirmasis pavaduotojas ir tiesiog pavaduotojas.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, L. Sabutis nori kalbėti prieš J. Razmos pasiūlymą?
L. SABUTIS (TS-LKDF). Taip.
PIRMININKĖ. Prašau.
L. SABUTIS (TS-LKDF). Dalyvavom ir svarstant pateiktus Vyriausybės pirminius projektus, ir po to tobulinant juos, tikslinant. Seimas po to pritarė po svarstymo. Dabar vėl jau priėmimo stadijai atėjo nauji siūlymai. Jie gali būti tik tikslinantys. Todėl komitetas, įvertinęs J. Razmos pasiūlymus, mano, šiandien Seimui reiktų priimti tai, kam po svarstymo pritarta, ir papildomų funkcijų arba nuorodų įstatyme numatyti, nes įstatymas įpareigoja, t. y. komiteto suredaguotas antrasis variantas jums išdalintas, įpareigoja ir premjerą, ir Seimo kanclerį, atitinkamai patvirtinti kitus teisės aktus, susijusius su pareigų vykdymu. Todėl šiuo atveju perkrauti įstatymo netikslinga, kviečiu Seimo narius pritarti pagrindiniam komiteto projektui, nepritarti J. Razmos visiems kitiems siūlymams.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, balsuojame, kas už… Atsiprašau, nepastebėjau, K. Daukšys – už J. Razmos pasiūlymą.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke, kad pastebėjote. Man nesuprantamas komiteto noras viską ten išvirti savo katilėlyje ir nebeduoti Seimui nieko svarstyti, nes, matai, čia, Seime, galim ne taip suprasti ir paskui ne taip priimti įstatymą. Manyčiau, kad J. Razma labai teisingai daro – jis siūlo, kad Seimas pats apsispręstų, pagal kokias funkcijas ir kokia tvarka turi dirbti tie nauji pareigūnai. Manau, kad Seime mes turim tai apsvarstyti, ir palaikau J. Razmos pasiūlymą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, kviečiu balsuoti. Kas palaikote J. Razmos pataisą, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 78 Seimo nariai: už – 30, prieš – 4, susilaikė 44. J. Razmos pataisai nėra pritarta. Tai visų kitų, kurios yra pateiktos su pirma grupe, nebesvarstysim. Ar galim tada bendru sutarimu priimti 3 straipsnį? Dėkoju. 4 straipsnis. Jokių pasiūlymų nėra. Ar galim bendru sutarimu priimti? Dėkoju, priimtas. 5 straipsnis. Ar galim bendru sutarimu priimti? Galim, priimtas. 6 straipsnis. Ar galim bendru sutarimu priimti? Priimtas. 7 straipsnis. J. Razma atsiima. Ar galim tada bendru sutarimu priimti? Dėkoju. 8 straipsnis. Irgi atsiima J. Razma. Ar galim bendru sutarimu priimti 8 straipsnį? Dėkoju. 9 straipsnis. Su 2 dalimi kaip darot? Atsiimat, o toliau ne. Toliau neatsiima. Taigi J. Razma toliau pristato savo pataisas.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, mano pataisa 3 daliai, atrodo, turi aiškią formalią logiką. Aš pabrėžiu, kad kancleris padeda ne Vyriausybei koordinuoti ministerijų ir kitų valstybės institucijų veiklą, nes juokingai atrodo išvis įrašas, kad Vyriausybė neva koordinuoja ministerijų veiklą. Nes kas tai yra Vyriausybė? Tai ir yra ministrai, ministerijos. Tai Ministras Pirmininkas koordinuoja ir kancleris padeda Ministrui Pirmininkui. Čia komitetas, man atrodo, nepanoro į paprasčiausią logiką įsigilinti. Tai yra tikrai jokių esminių dalykų nekeičianti pataisa, bet sutvarkanti formaliąją logiką. Ir tas dar parašymas irgi formalus: „Įgyvendinant Vyriausybės programos įgyvendinimo priemones.“ Tai tiesiog pataisau, kad „įgyvendinant Vyriausybės programą“, nes per priemones ir įgyvendina. Man atrodo, kad čia būtina formali pataisa, keista, kad komitetas nepritarė. (Balsai salėje) Tai programa yra aukštesnė ir įgyvendinimo priemonės kaip tiktai ją įgyvendina.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, ar bus 29 Seimo nariai, palaikantys J. Razmos pataisą?
Yra daugiau negu 29 Seimo nariai. Taigi dėl J. Razmos pataisų 1 – už, 1 – prieš. Ir komitetą prašau pakomentuoti, nes jūsų nuomonė yra kitokia.
V. KURPUVESAS (TPPF). Taip, mūsų nuomonė iš tiesų yra šiek tiek kitokia. Mūsų manymu, Ministras Pirmininkas vis dėlto yra Vyriausybės narys. Tai yra kolegiali institucija, kuri in corpore ir turėtų koordinuoti visų ministerijų darbą. To neturėtų daryti vienas Ministras Pirmininkas ignoruodamas ministrų ir ministerijų valią, jeigu taip galima pasakyti.
Ir antrasis toks argumentas kalbant apie papildymą naujom funkcijom, tai diskutuodami komitete mes iš tiesų pamanėm, kad kai kurių funkcijų suteikimas kancleriui būtų pernelyg galbūt biurokratiškas, pernelyg dažnas prašymas įvairių ataskaitų kas ketvirtį ir panašiai. Jis pernelyg apkrautų kanceliariją, matyt, tokiu nelabai reikalingu darbu. Mūsų manymu, šiaip toks funkcijų išplėtimas iš principo galėtų būti apibrėžtas ir kitais teisės aktais, t. y. pareigybės aprašymu. Ir Vyriausybė, ir Ministras Pirmininkas į kanclerio kompetenciją tokiu atveju galėtų reaguoti šiek tiek operatyviau ir, reikalui esant, jeigu reikėtų suteikti kokią nors naują funkciją arba uždavinį, tai tiesiog galėtų būti padaryta pareigybės aprašyme nekeičiant įstatymo, kuriame turėtų būti tokios fundamentalios nuostatos, nusakančios kanclerio veiklos kryptis.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Prieš J. Razmos pataisą – L. Sabutis.
L. SABUTIS (TS-LKDF). Ačiū. Iš esmės norėčiau tik pakartoti prieš tai jau išreikštą nuomonę dėl to, kiek Seimas suteikia savarankiškumo kancleriui kaip tokiam Vyriausybės, o dabar jau Ministro Pirmininko tarnybai, ir kokias jis turėtų vykdyti funkcijas. Manau, kad tas funkcijas, kurias nustatė pati Vyriausybė teikdama projektą ir kurioms komitetas bei Seimas pritarė po svarstymo, derėtų ir palikti. Kodėl yra, kad vis dėlto koordinuojant Vyriausybei turėtų padėti kancleris ne tik tarpusavy ministerijoms derinant savo veiklos planus, nes yra, kad iki šiol dar galioja ir yra taip realiai kitos valstybės institucijos susijusios su ministerijų veikla? Todėl, kol galioja ir yra tos kitos įstaigos, šiandien mes negalim išbraukti ir palikti tiktai paramą vien premjerui. Manau, šiuo atveju komiteto redakcija ir Vyriausybės teikta yra tikslesnė, todėl iš esmės nesiūlyčiau Seimui pritarti naujom pataisom, kurios susilpnina kaip tik statusą Vyriausybės ar šiuo atveju Ministro Pirmininko tarnybos kanclerio vaidmenį.
Be to, kanclerio pirmasis pavaduotojas, kaip ir pats kancleris, dalyvauja ir turi tiesiogiai atsakyti dalyvaudamas ministrų komitetų posėdžiuose. Tai yra labai svarbus dalykas, o kartu ir parama premjerui. Todėl šiom pataisom nepritarčiau.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Už – Č. V. Stankevičius.
Č. V. STANKEVIČIUS (TS-LKDF). Vis dėlto aš manyčiau, kad ši siūloma pataisa turi prasmę, nes yra konceptualus klausimas, konceptualaus pobūdžio. Jeigu į ministeriją žiūrima kaip į tokią savarankišką, o ne kaip į ministro kanceliariją, tai tie pasiūlymai šitai įrodo. Tuo tarpu kancleris neturėtų kištis į ministerijų veiklą. Jis turėtų padėti premjerui koordinuoti ministrų veiklą, o ministras savo kanceliarijos veiklą atitinkamai koordinuoja pats. Konceptualiai, man atrodo, J. Razmos pataisa (aš neturiu tvirtos nuomonės, ar ji gerai suredaguota) turi prasmę. Todėl aš pasisakau už tai.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, už pataisą kalbėjo vienas už, vienas – prieš. Taigi kviečiu balsuoti. Kas palaikote J. Razmos pataisą, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, kokia komiteto nuomonė, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 74 Seimo nariai: už – 30, prieš – 2, susilaikė 42. Pataisai nepritarta.
Ar galime bendru sutarimu priimti 9 straipsnį? (Balsai salėje) Atsiprašau, teisingai. Dar yra dėl 4 dalies. J. Razma. Prašom pateikti.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, dėl 3 punkto, na, iš tikrųjų čia išsivystė konceptuali diskusija, bet, manau, dėl 4 punkto galėtumėte drąsiau pritarti mano pataisai. Nes čia minimas jau ne kokių nors institucijų koordinavimas, o tiesiog strateginio Europos Sąjungos politikos klausimų įgyvendinimas. Aš vėl pabrėžiu, kad kancleris ne pats koordinuotų, o tiesiog padėtų Ministrui Pirmininkui tai atlikti. Kitaip sakant, aš noriu pasiekti, kad kancleris netaptų beveik vicepremjeru, o būtų kancleriu, pavaldžiu Ministrui Pirmininkui. Šiuo atveju siūlau pabrėžti, kad jis padeda Ministrui pirmininkui koordinuoti europinius reikalus, o ne pats ten tiesiogiai dalyvauja koordinuojant.
PIRMININKĖ. Ar yra 29 Seimo nariai, palaikantys Jurgio pataisą 9 straipsnio 4 daliai.
Balsavo 59: už – 45, prieš nėra, susilaikė 14. Taigi galima svarstyti. Vienas – už ir vienas – prieš. Už – A. Ažubalis.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad pataisa yra logiška, nes komiteto siūlymas, kad dalyvauja koordinuojant, tai tikrai nėra aišku, ką kancleris darys dalyvaudamas koordinuojant. O parašymas, kad padeda Ministrui Pirmininkui koordinuoti strateginių Europos Sąjungos politikos klausimų įgyvendinimą, aš manau, tai yra logiška ir apibrėžia politinį, tarp kitko, šitą kanclerio statusą, bet ne kokio nors vicepremjero… plaukiojančiu dalyvavimu koordinuojant. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Prieš nėra norinčių kalbėti. Prašau. Komiteto nuomonė.
V. KURPUVESAS (TPPF). Komiteto nuomone, šis pasiūlymas iš esmės nekeičia principo, nes kancleris, be jokios abejonės, negali veikti vien savo nuožiūra. Jis veikia tam, kad padėtų Ministrui Pirmininkui. Buvusi arba šiuo metu komiteto siūloma redakcija iš principo ir pasako, kokiu būdu jis padeda Ministrui Pirmininkui įgyvendinti tam tikras funkcijas. Šiuo atveju koordinuoti strateginių klausimų įgyvendinimą, tai šiuo atveju – dalyvaudamas. Sakau, mano manymu ir komiteto nuomone, matyt, tai nekeistų reikalo esmės.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, balsuojame. Kas pritaria J. Razmos pataisai, balsuojate už, kas pritariate komiteto nuomonei, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 74 Seimo nariai: už – 42, prieš – 1, susilaikė 31. Pritarta J. Razmos pataisai, t. y. 9 straipsnio 4 dalies.
9 straipsnio 5 dalies J. Razmos pataisa.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, taupydamas laiką aš savo pasiūlymus 5 ir 8 punktui atsiimu. Siūlau tik paskutinį dalyką, tai yra papildymą keliais svarbiais punktais. Kai mes kalbėjome apie Ministro Pirmininko aparato sukūrimo reikmę, pabrėžėme, kad tai bus pagrindinė vieta, kur bus prižiūrimi Vyriausybės strateginiai veiklos planai. Kai dabar žiūriu į išdėstytas funkcijas, aš tokių punktų pasigendu. Tai aš dėl to ir siūlau kelis punktus, kurie susiję su Vyriausybės ir ministerijų strateginiais planais ir skaidrumo dalykais, kad čia taip pat kancleris vykdytų tą funkciją.
Žinoma, nereikia suprasti visko tiesmukiškai, kad neva vienas asmeniškai kancleris tą ir daro. Jis yra tik to aparato vadovas, tai jis tą daro su visu aparatu. Čia tik rašoma prie kanclerio, bet turima omeny, kad tai daro jis ir visas jo aparatas.
PIRMININKĖ. Ar yra 29 Seimo nariai, palaikantys J. Razmos pasiūlymą? Yra daugiau kaip 29 Seimo nariai. Taigi kokia yra komiteto nuomonė papildyti šį straipsnį naujais punktais?
V. KURPUVESAS (TPPF). Taip, iš tiesų buvo diskusija komitete. Čia galima išskirti keletą pozicijų arba keletą nuomonių, kurios lėmė nepritarimą tokiam pasiūlymui. Visų pirma, dėl to, kad šie siūlomi pataisymai ir pasiūlymai, matyt, konkuruotų su pačios Vyriausybės ir Ministro Pirmininko vykdomom funkcijom. Juk iš tiesų turėtų turbūt Ministras Pirmininkas koordinuoti Vyriausybės ir ministerijų darbą. Kancleris turėtų jam tik padėti. Taigi šioje vietoje jis neturėtų būti savarankiškas.
Antras dalykas, kuris sukėlė tam tikrų abejonių, tai yra tam tikrų ataskaitų pateikimo galbūt pernelyg dažnas periodiškumas. Štai, pavyzdžiui, yra siūloma, kad kai vykdomas Strateginis planas, būtų teikiamos ataskaitos kas ketvirtį, tai yra kas keli mėnesiai faktiškai turėtume parengti ataskaitą apie Strateginio plano įgyvendinimą. Strateginis planas numato veiksmus į gana tolimą ateitį, į gana tolimą perspektyvą. Ir klausimas, ar kas ketvirtį galės būti parašyta kas nors esminga. Na ir toks pasiūlymas papildyti 16 naujuoju punktu, pavyzdžiui, kiekvienų metų pradžioje teikia pasiūlymus Vyriausybei dėl Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių tikslinimo. Tokie pasiūlymai gali būti teikiami ir metų eigoje. Kyla klausimas, kodėl tiktai metų pradžioje? Galbūt bus poreikis ir metų viduryje padaryti tokius pataisymus. Tokios ir panašios abejonės vis dėlto lėmė, kad komitetas nepritarė kolegos pasiūlymams.
PIRMININKĖ. Dėkoju. L. Sabutis – prieš J. Razmos pataisą.
L. SABUTIS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, dėkodamas J. Razmai už pastangas detalizuoti šias funkcijas, aš noriu atkreipti jūsų dėmesį, kad mes ką tik dabar balsavome ir pritarėme (aš manau, teisingai padarėme) 9 straipsnio 2 dalies 4 punktui, tai yra padeda Ministrui Pirmininkui koordinuoti strateginių Europos Sąjungos politikos klausimų įgyvendinimą arba programą. Čia yra esminis dalykas. O toliau, ką čia vardija atskirai punktuose, vėl tartum kancleris įgyja teisę daryti intervenciją į Vyriausybės, kaip kolegialios institucijos, ataskaitą, veiklą ir visa kita. Todėl aš nepritarčiau šitoms detalėms, o palikčiau Vyriausybei ir pačiam premjerui tuos dalykus detalizuoti. Todėl kviečiu J. Razmą atsiimti siūlymą arba Seimui nepritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Norinčių kalbėti už nėra. Taigi balsuojame. Kas pritariate J. Razmos pasiūlymui, balsuojate už, kas pritariate komiteto nuomonei, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 70 Seimo narių. Už – 30, prieš – 5, susilaikė 35. Pasiūlymui nėra pritarta. Gerbiamieji kolegos, ar dabar galime bendru sutarimu priimti 9 straipsnį? (Balsai salėje: „Galim.“) Galim. Dėkoju.
10 straipsniui pasiūlymų nėra. Ar galime bendru sutarimu priimti 10 straipsnį? (Balsai salėje: „Galim.“) Priimtas.
11 straipsniui pasiūlymų nėra. Ar galime bendru sutarimu priimti 11 straipsnį? (Balsai salėje: „Galim.“) Dėkoju. Priimtas.
Dėkoju komiteto pirmininkui. Pastraipsniui priimti visi 11 straipsnių. Dabar dėl viso įstatymo 4 – už, 4 – prieš. Už – L. Sabutis.
L. SABUTIS (TS-LKDF). Kadangi priėmimo ir svarstymo metu jau Seimas savo nuomonę yra išsakęs, aš tik pritarčiau pateikto projekto priėmimui, būtent tokai redakcijai, kokia yra dabar. Komitetas papildomai buvo pareikalavęs Vyriausybės visos struktūros, sąrangos, kaip tai turėtų atrodyti ir kokios funkcijos. Šiuo atveju Vyriausybės įstatymo pakeitimuose konkrečiau įvardintos prievolės tiek ministro, tiek premjero, tiek galų gale padedančių politinio (asmeninio) pasitikėjimo tarnautojų. Iš esmės redakcija yra normaliai išbaigta su ta pataisa, kuriai šiandien pritarė Seimas, todėl kviečiu balsuoti ir priimti šį įstatymą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Prieš – K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Viena garsi kompanija, LG Baltic, padarė auditą Vyriausybės kanceliarijoje, pasisamdžiusi porą buvusių premjerų, ko gero, penkis ministrus ir nusprendė, kokia turėtų būti struktūra. Ir tą struktūrą pateikė tokią: kanceliariją padaro kišenine premjero institucija. Aš atkreipiu gerbiamųjų ministrų dėmesį, kad nuo šiol Vyriausybės kanceliarija bus nebe jų kolegialus organas, kuris padeda visuomenės (…), jisai padės tik Ministrui Pirmininkui. Ir ypač tie ministrai, kurie yra iš koalicinės Vyriausybės, supras, ką tai reiškia, labai greitai. Antras dalykas, jie įvedė tokius keistus valstybės tarnautojus plius politinio pasitikėjimo, tai yra neaišku kas, nei žuvis, nei mėsa. Taigi dabar vienu atveju bus valstybės tarnautojas, kitu atveju, bus politinio pasitikėjimo tarnautojas, ir kokia jo atsakomybė, dabar jau niekas nebežinos. Todėl manau, kad šitas visas įstatymas yra vaikiškos kairumo ligos išraiška, kada bandoma savais, patikimais užkišti bet kokias valstybės skyles. Tai atves prie to, kad dabar Vyriausybės kanceliarija dar dirbs kokių pusę metų prastai. Jeigu kas to nori ir tikisi, kad tokiu būdu per pačią krizę išvesime Lietuvą iš tos krizės, tai tie tegul balsuoja už. Aš balsuosiu prieš šį įstatymą.
PIRMININKĖ. Prieš – E. Žakaris.
E. ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš negaliu balsuoti už šį projektą pirmiausia dėl jo brangumo, dėl jo brangumo šiandien, dėl brangumo ateityje ir dėl to, kad partinė priklausomybė yra vertinama anksčiau negu kompetencija. Visi puikiai suprantame, kad šio projekto pagrindinis tikslas – kad atsirastų teisinis pagrindas atleisti apie 300 žmonių, dirbančių šiuo metu Vyriausybės kanceliarijoje, ir į jų vietą bus priimama pirmiausia partiniu principu. Aišku, bus ir specialistų, ir gerų, bet, deja, svarbiausia bus partinė priklausomybė. Apie 300 žmonių – tai bus tikrai nemažos išeitinės, kainuos ne vieną milijoną. Ir kai mes šiandien kalbame apie tai, kad reikia taupyti, mažiname kitiems atlyginimus, toks milijonų švaistymas kažin ar pagrįstas. Ir kalbant apie ateitį tai daug kainuos. Aš manau, kad pasikeitus Ministrui Pirmininkui nė vienas naujas Ministras Pirmininkas nenorės dirbti su suformuota partine kita komanda, vadinasi, vėl bus panašūs procesai. Na, ir juridinės tarnybos naikinimas… Turbūt jau ne vieną kartą Seime buvo pastebėta, kad įstatymo projektai ateina su klaidomis, tai gausime dar prastesnių projektų. Aš prieš.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Už – S. Šedbaras.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, manau, kad žmonės, kurie sudaro Vyriausybę ir kurie jai vadovauja, tikrai turi pakankamai gebėjimų atsirinkti tarnautojus. Tai yra pagrindinis principas. Kitas dalykas, iš tiesų užrašas prie rūmų, kurie dabar yra prie V. Kudirkos aikštės, yra klaidinantis. Vyriausybės kanceliarija. Ministrai turi ministerijas, turi savo biurus, kurie padeda ministrui vykdyti savo politinę valią. Vyriausybė – tai yra tam tikra prasme fikcija, jinai susirenka in corpore kartą per savaitę, jeigu reikia, daugiau, o Ministras Pirmininkas visą laiką dirba savo biure, jis turi turėti savo biurą. Pažiūrėkime, kokia yra kitų šalių praktika. Iškaba, rodos, yra smulkmena. Pavyzdžiui, Vokietijoje tai yra kanclerio tarnyba, kitos šalyse, kur yra Ministras Pirmininkas, ten yra būtent taip ir formuluojama. Ir pagal išorę, pagal formą, ir pagal turinį tai yra tarnyba, kuri užtikrina, kad Ministro Pirmininko visa veikla būtų tinkamai aprūpinta, na ir, žinoma, aprūpina patį Vyriausybės posėdžio organizacinį aptarnavimą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Prieš – V. P. Andriukaitis.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, ką tik skambėjo gerbiamojo S. Šedbaro argumentai, ir aš dabar pamėginsiu į juos žvilgterėti Lietuvos Respublikos Konstitucijos straipsnių kontekste. Yra septintasis skirsnis, kuris vadinasi „Lietuvos Respublikos Vyriausybė“, ne bundeskancleris, ne kitaip, bet aiškiai ir tiesiai šviesiai – Vyriausybė. 91 straipsnis nurodo, kad Vyriausybę sudaro Ministras Pirmininkas ir ministrai. Toliau. 94 straipsnis nurodo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė in corpore kaip visuma svarsto, ir visos funkcijos yra surašytos. Tai labai atsiprašau, kieno ten kanceliarija turi būti? Premjero? Kur jūs tai radote Konstitucijoje. Tai yra Vyriausybės kanceliarija, taip kaip ir Seimo kanceliarija, bet ne Seimo Pirmininko kanceliarija. Vyriausybė Lietuvoje yra kolegialus organas ir turi 94 straipsnyje surašytas kompetencijas. Antras dalykas, tai yra akivaizdus pavyzdys, kad apskrities valdymo koncepcija, administracinių teritorijų valdymo koncepcija, absoliučiai neparuošta ir dabar net nežinome, ar bus vienas kancleris, ar dar kanclerio pirmasis pavaduotojas, ar tai, ką kolega J. Razma pasiūlė, kas konceptualiai vėlgi labai įdomiai atrodo. Kolegos, mano tik akivaizdus pasisakymas: taip, kaip dabar daroma… aš sapne negalėjau sapnuoti, kad būtų galima būtent taip ardyti valstybės valdymo modelį, neturint nei konstitucinių pamatų, nei išdiskutuotos koncepcijos, nei sisteminio požiūrio į valstybės valdymą ir reikalų tvarkymą, nekalbu apie brangumą, nekalbu apie politinius aspektus, nekalbu apie žmonių vaikymą. Čia kas kita. Čia bėdos, kurias mes greitai pamatysime. Bet taip, kaip dabar svarstoma, deja, atsiprašau, sunku būtų pritarti tam įstatymo projektui.
PIRMININKĖ. Už – K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš matau galbūt nemažų šio įstatymo trūkumų, norėčiau jo radikalesnio ir radikaliau pertvaryti valstybės valdymą, bet vis tiek tai yra žingsnis į priekį. Tai, kas yra dabar, tikrai yra vakarykštė atgyvena, kurią reikėtų keisti.
Ministras Pirmininkas neturi instrumentų, kuriais galėtų vykdyti strateginį valdymą. Strateginis valdymas nėra tik planų parengimas, bet ir kontrolė, atsakomybės pareikalavimas. Lygiai taip pat nėra realių instrumentų, kuriais būtų galima vykdyti valstybės valdymo reformą, kuriai Lietuva yra pribrendusi. Atsiranda instrumentai, ir šitie instrumentai „susiveda“ į žmogiškuosius išteklius, į žmones, kurie turėtų būti solidarūs su Ministru Pirmininku ir išmanyti valdymo technologijas. Ženkime pirmą žingsnį. Aš tikrai esu įsitikinęs, kad paskui reikės dar ir kitų, gilesnių, reformų.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Prieš – A. Mazuronis.
A. MAZURONIS (TTF). Labai dėkui. Prieš įgyvendinant tokias reformas, visų pirma reikėtų pažiūrėti, kokie yra jos tikslai, o šios reformos tikslai, remiantis valdančiųjų veiklos stebėjimu, yra tik du: tai nereikalingų ir neparankių žmonių atleidimas bei savų priėmimas ir galimai naujų etatų savo draugams įsteigimas. Pagrindas taip kalbėti yra labai paprastas. Neseniai girdėjome Energetikos ministerijos samprotavimus, kad jiems reikalinga 70 papildomų etatų. Po Saulėlydžio komisijos ilgo darbo valstybės tarnyboje apskritai atsirado, vienais duomenimis, nuo 600, kitais duomenimis – apie 200 papildomų naujų etatų ir panašiai. Todėl, matydamas tokius konservatorių vykdomų reformų rezultatus, raginu nepritarti šiam įstatymų projektų paketui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Už – Č. V. Stankevičius.
Č. V. STANKEVIČIUS (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Vis dėlto Lietuvos Respublikos Konstitucija nenustato, kad turi būti Vyriausybės kanceliarija, nes kas turi darbo kabinete patirties, žino, kad Vyriausybės kanceliarija ir kancleris tampa dar viena ministerija, vadovaujama kanclerio. Aš vėl pakartosiu, kad reikia keisti sampratą, kad ministrai vadovauja atskiroms sritims, o ne ministerijos vadovauja atskiroms sritims. Lygiai taip pat Ministras Pirmininkas, būdamas vienas iš ministrų, turi turėti kanceliariją, kuri įgyvendintų jo funkciją, tai yra vadovauti ministrų kabinetui. Yra ne vienos, bet daugelio Europos šalių valdymo praktika, nes ir kitų šalių konstitucijos numato, kad vyriausybės vadovauja… yra vykdomosios valdžios institucijos, tačiau tai nereiškia, kad Vyriausybė, kaip institucija, dar turi turėti instituciją, kuri atlieka valdymo funkcijas kaip kažkokios kolegijos kanceliarija. Tokiu atveju politiniai sprendimai, kuriuos priima kabinetas, praktika rodo, labai dažnai yra blokuojami Vyriausybės kanceliarijoje ir valdymas tampa neaktyvus. Žinoma, abejonių visada išlieka, tobulinti struktūrą reikia, bet aš pasisakau už tai, kad būtų pritarta šiam įstatymo projektui.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, pasisakė 4 – už, 4 – prieš. Todėl kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad Vyriausybės įstatymo 13, 24, 27, 39, 40, 44, 441, 45, 46 straipsnių ir dešimtojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymas būtų priimtas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 75 Seimo nariai. Už – 63, prieš – 6, susilaikė 6. Įstatymas Nr. XIP- 690(2) priimtas.
Darbotvarkės 1-5b klausimas – Valstybės tarnybos įstatymo 8, 10 straipsnių ir įstatymo 3 priedo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Priėmimas. Pranešėjas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas V. Kurpuvesas.
Gerbiamasis kolega, irgi siūlau iš karto pastraipsniui. 1 straipsnis. Nematau pasiūlymų, papildymų. Ar galime bendru sutarimu priimti? Priimta.
2 straipsnis. Ar galime bendru sutarimu priimti? Priimta.
3 straipsnis. Yra pasiūlymų. Prašau, gerbiamasis kolega, pristatyti.
V. KURPUVESAS (TPPF). 3 straipsniui yra kolegos L. Sabučio pasiūlymas. Jo esmė yra tokia: yra siūloma papildyti pareigybių sąrašą nauja pareigybe. Reikalo esmė yra tokia: Ministro Pirmininko tarnyboje yra planuojama tokia struktūra, kad ją sudarys departamentai. Departamentams vadovaus departamentų direktoriai, vadovai, kurie bus politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojai.
Kita vertus, šioje struktūroje, kanceliarijos struktūroje, yra planuojami analogiški pagal savo dydį padaliniai, bet jie vykdys šiek tiek kitokio pobūdžio funkcijas. Tai bus labiau techninio ir organizacinio pobūdžio funkcijos, ir tiems padaliniams vadovaus ne politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojai, o karjeros valstybės tarnautojai. Tai tam, kad nebūtų painiavos, mes siūlome, kad tie struktūriniai padaliniai vadintųsi valdybomis, bet ne departamentais, ir jiems vadovautų valdybų direktoriai. Čia tam, kad būtų išvengta painiavos.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis Liudvikai, prašau jus pristatyti.
L. SABUTIS (TS-LKDF). Iš esmės komiteto pirmininkas paaiškino situaciją, nes tai, kas yra įrašoma Valstybės tarnybos įstatymo priede, tos pareigybės yra vėliau inkorporuojamos į atskiras struktūras. Kadangi gegužės mėnesį patvirtintame projekte Vyriausybės kanceliarijos struktūroje yra numatytos dvi valdybos – tai Administravimo valdyba ir Organizavimo reikalų valdyba, todėl atitinkamos pareigybės turi būti įrašomos ir įstatymo priede. Todėl aš ir pasiūliau, kad būtų įrašytos valdybos vadovo ir pavaduotojo pareigybės.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, ar yra 29 Seimo nariai, kurie pritaria L. Sabučio pataisai?
Yra daugiau negu 29 Seimo nariai. Dabar vienas – už, vienas – prieš L. Sabučio pataisą. Komiteto nuomonę girdėjome. Komitetas nepritaria L. Sabučio pataisai. (Balsas salėje: „Pritaria“.) Pritaria. Gal tada prieš – K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Aš dėl viso įstatymo.
PIRMININKĖ. Jūs dėl viso? Gal tada galime bendru sutarimu pritarti L. Sabučio pataisai? (Balsai salėje) Galime bendru sutarimu ir tada gal galime priimti visą 3 straipsnį? Dar yra L. Sabučio pasiūlymas – 3 straipsnio papildymas. Ar komitetas pritaria?
V. KURPUVESAS (TPPF). Taip, komitetas pritaria.
PIRMININKĖ. Tada su L. Sabučio 3 straipsnio 4 dalies papildymu, ar galime bendru sutarimu? Galime. Dėkoju. Ar galime bendru sutarimu priimti 3 straipsnį su L.Sabučio dviem pataisom? Galime. Dėkoju. Priimtas.
4 straipsnis.
V. KURPUVESAS (TPPF). 4 straipsniui taip pat yra gerbiamojo L. Sabučio pasiūlymas. Jis iš principo yra analogiškas ir komitetas jam pritaria.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, kadangi komitetas pritaria L. Sabučio 4 straipsnio pataisoms, o jos kartojasi, identiškos 3 straipsniui, ar galime bendru sutarimu priimti 4 straipsnį? Dėkoju.
5 straipsnis.
V. KURPUVESAS (TPPF). 5 straipsniui taip pat yra gerbiamojo L. Sabučio pasiūlymas. Pasiūlymas analogiškas, komitetas jam pritaria.
PIRMININKĖ. Ar galime su L. Sabučio pataisai, kuriai pritaria komitetas, priimti 5 straipsnį? Dėkoju. Negirdžiu jokių pastabų. Priimta.
Ir 6 straipsnis.
V. KURPUVESAS (TPPF). Pasiūlymų nebuvo.
PIRMININKĖ. Yra irgi L. Sabučio.
V. KURPUVESAS (TPPF). Palaukite, minutėlę. Tas pats, taip. Yra analogiškas, tai pritarta.
PIRMININKĖ. Gerai. Dėkoju. Su L. Sabučio papildymu 6 straipsnį galime priimti bendru sutarimu? Dėkoju. Priimta. Ir 7 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Ar galime bendru sutarimu priimti? Priimta. Dėkoju komiteto pirmininkui. Visi 7 straipsniai priimti. Dėl viso įstatymo projekto keturi – už, keturi – prieš. Prieš – V. P. Andriukaitis.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, ir vėl argumentai turbūt būtų tie patys. Šiuo atveju mes kalbame apie Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimus vėlgi neatsižvelgdami į sisteminį ir kompleksinį visos administracinės teritorinės reformos (…), Vyriausybės valdymo ir kitus dalykus. Šiaip būtų galima sutikti, kad tie pakeitimai galėtų būti daromi, bet prieš tai turėjo būti išdėstyta koncepcija, ekonominis pagrindimas, stiprybės, silpnybės, galimybės, grėsmės ir visi kiti dalykai. Ir tada ir valstybės tarnybos pokyčiai būtų matomi, kodėl jie daromi vienokiu ar kitokiu būdu. Dabar jie daromi grynai politine prasme. Šiuo atveju valdančiosios daugumos turbūt yra reikalas priimti tokius sprendimus, bet, atsiprašau, tai nėra valstybės tarnybos reformos reikalai, kurie, priminsiu, ankstesniuose Seimuose buvo labai kolegialiai svarstomi. Buvo siekiama turėti kuo labiau neutralią valstybės tarnybą, kad ji kuo mažiau būtų priklausoma nuo politinių užgaidų. Beje, Europos Komisijos institucijos mūsų valstybės tarnybos reformą vertino labai palankiai. Kaip dabar bus, sunku pasakyti. Bet šios pataisos tame pačiame kontekste, deja, tik sukelia daugiau abejonių, negu galimybės pasidžiaugti, kad jos daromos pamatuotai ir protingai. Ačiū.
PIRMININKĖ. Už – L. Sabutis.
L. SABUTIS (TS-LKDF). Ačiū. Aš tik pasinaudodamas proga noriu Seimo nariams daugiau informacijos pateikti ir kartu pritarti teikiamoms pataisoms todėl, kad komitetas yra užprašęs ir gavęs patvirtinimą, kad iš tikrųjų šioje tarnyboje bus trys savarankiški skyriai, tai yra: Finansų skyrius, Teisės skyrius ir Vidaus audito skyrius. Tolėliau. Trys savarankiški departamentai. O departamentų direktoriai, kaip patvirtinome įstatymo ankstesnėmis pataisomis, yra politinio asmeninio pasitikėjimo vadovai. O dviejų valdybų vadovai ir jų pavaduotojai bus karjeros tarnautojai, todėl aš manau, kad ši pataisa ir Vyriausybės prašymas pataisyti įstatymo priedą yra logiškas, todėl kviečiu Seimo nariu pritarti šioms pataisoms.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, daugiau nėra norinčių kalbėti, tad kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas Valstybės tarnybos įstatymo 8, 10 straipsnių ir įstatymo 3 priedo pakeitimo ir papildymo įstatymas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 72 Seimo nariai. Už – 46, prieš – 2, susilaikė 24. Įstatymo projektas Nr. XIP-691(2) priimtas.
Darbotvarkės 1-5c klausimas, įstatymo projektas Nr. XIP-692(2) – Valstybės tarnybos įstatymo 3 priedo pakeitimo įstatymo 2 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Priėmimas. Pranešėjas – komiteto pirmininkas V. Kurpuvesas. Siūlau pastraipsniui, pirmininke. Įstatymas dviejų straipsnių. 1 straipsnis. Ar yra pasiūlymų?
V. KURPUVESAS (TPPF). Ne, 1 straipsniui pasiūlymų nėra.
PIRMININKĖ. Pasiūlymų nėra 1 straipsniui. Ar galime 1 straipsnį bendru sutarimu priimti? Dėkoju. Priimta.
2 straipsnis. Ar yra pasiūlymų?
V. KURPUVESAS (TPPF). Taip, iš tiesų yra mano pasiūlymas 2 daliai, nes pastebėjome, skaitydami įstatymo projektą po svarstymo, kad neišbraukėme žodžių „ministerijos sekretorius“, kurių, kaip žinome, Seimas yra apsisprendęs, nuo liepos 1 d. nebelieka. Įvyko tam tikra techninė klaida, matyt, įstatymo projektas buvo rengiamas dar seno įstatymo pagrindu, dėl to įsivėlė ta klaida, kurią, ačiū Dievui, mes pastebėjome ir siūlome ištaisyti ją dabar.
PIRMININKĖ. Ir komitetas tam pritarė?
V. KURPUVESAS (TPPF). Taip. Komitetas pritarė.
PIRMININKĖ. Ar galime pirmiausia pritarti gerbiamojo V. Kurpuveso pasiūlymui? Pritariame bendru sutarimu. Gerbiamieji kolegos, ar galime 2 straipsnį su gerbiamojo V. Kurpuveso pasiūlymu, integruotu į 2 straipsnį, priimti? Dėkoju. Priimtas. Dėkoju, pirmininke.
Dėl viso įstatymo keturi – už, keturi – prieš. Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame. Kas už tai, kad būtų priimtas Valstybės tarnybos įstatymo 3 priedo pakeitimo įstatymo 2 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 76 Seimo nariai. Už – 50, prieš – 6, susilaikė 20. Valstybės tarnybos įstatymo 3 priedo pakeitimo įstatymo 2 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymas priimtas.
Kitas darbotvarkės klausimas – Gyventojų turto deklaravimo įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-693(2). Pranešėjas – vėl V. Kurpuvesas. Įstatymas dviejų straipsnių.
1 straipsnis. Ar yra pasiūlymų?
V. KURPUVESAS (TPPF). Ne, pasiūlymų nėra.
PIRMININKĖ. Ar galime bendru sutarimu priimti 1 straipsnį? Dėkoju. Priimtas. 2 straipsnis.
V. KURPUVESAS (TPPF). Pasiūlymų taip pat nėra.
PIRMININKĖ. Pasiūlymų nėra. (Balsai salėje) Negalime priimti 2 straipsnio. Gerbiamasis A. Šedžius dėl 2 straipsnio?
A. ŠEDŽIUS (LSDPF). Ne, aš dėl viso.
PIRMININKĖ. Bet jūs prieštaraujate dėl 2 straipsnio… bendru sutarimu. Taigi, gerbiamieji kolegos, balsuojame. Kas už tai, kad 2 straipsnis būtų priimtas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 75 Seimo nariai. Už – 56, prieš – 1, susilaikė 18. 2 straipsnis yra priimtas.
Gerbiamasis komiteto pirmininke, dėkoju. Pailsėkite, nes dar daug įstatymų projektų.
Dabar dėl viso įstatymo 4 – už ir 4 – prieš. Nėra norinčių kalbėti. Taigi kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymas būtų priimtas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Replikuojama iš salės, kad ne taip suprastas įstatymo pavadinimas.
Dar kartą sakau: dėl Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo.
Balsavo 77 Seimo nariai: už – 59, prieš – 2, susilaikė 16. Taigi Gyventojų turto deklaravimo įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymas, projekto Nr. XIP-693(2), priimtas.
Diplomatinės tarnybos įstatymo 2, 23 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-694(2). Pranešėjas – V. Kurpuvesas. Įstatymo keturi straipsniai.
1 straipsnis. Ar yra pasiūlymų? Gerbiamasis kolega, nėra pasiūlymų?
V. KURPUVESAS (TPPF). Ne, nėra.
PIRMININKĖ. Galime bendru sutarimu priimti 1 straipsnį? Dėkoju. Priimta.
2 straipsnis?
V. KURPUVESAS (TPPF). Taip pat nėra pasiūlymų.
PIRMININKĖ. Ar galime bendru sutarimu priimti 2 straipsnį? Dėkoju. Priimta.
3 straipsnis.
V. KURPUVESAS (TPPF). 3 straipsniui taip pat nėra.
PIRMININKĖ. Nėra. Ar galime bendru sutarimu priimti 3 straipsnį? Galime. Dėkoju.
4 straipsnis.
V. KURPUVESAS (TPPF). 4 straipsniui taip pat nėra.
PIRMININKĖ. Ar galime bendru sutarimu priimti 4 straipsnį? Dėkoju. Priimta. Dėkoju pirmininkui.
Dabar dėl viso įstatymo 4 – už ir 4 – prieš. Norinčių kalbėti nėra. Ar galime, kolegos, balsuoti? Kas už tai, kad Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo 2, 23 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymas būtų priimtas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 80 Seimo narių: už – 61, prieš – 1, susilaikė 11. Diplomatinės tarnybos įstatymo 2, 23 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymas priimtas.
Darbotvarkės 1-5f klausimas – Valstybės herbo, kitų herbų ir herbinių ženklų įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-695(2). Gerbiamasis komiteto pirmininke, pasiūlymų nėra?
V. KURPUVESAS (TPPF). Ne, nėra.
PIRMININKĖ. Įstatymas iš dviejų straipsnių. Ar galime bendru sutarimu priimti 1 straipsnį? Priimta.
Ar galime bendru sutarimu priimti 2 straipsnį? Priimta.
Dėl viso įstatymo projekto 4 – už ir 4 – prieš. Ar yra norinčių kalbėti? Nematau. Balsuojame. Kas už tai, kad Valstybės herbo, kitų herbų ir herbinių ženklų įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas būtų priimtas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 72 Seimo nariai: už – 53, prieš nėra, susilaikė 19. Valstybės herbo, kitų herbų ir herbinių ženklų įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas priimtas.
Valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymo 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-696(2). Du straipsniai. Pasiūlymų, pirmininke, nėra?
V. KURPUVESAS (TPPF). Ne, nėra.
PIRMININKĖ. Dėkoju. 1 straipsnis. Galime priimti bendru sutarimu? Priimta.
2 straipsnis. Galime bendru sutarimu priimti? Priimta.
Dėl viso įstatymo 4 – už ir 4 – prieš. Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame. Kas už tai, kad Valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymo 18 straipsnio pakeitimo įstatymas būtų priimtas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 78 Seimo nariai: už – 58, prieš nėra, susilaikė 20. Valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymo 18 straipsnio pakeitimo įstatymas priimtas.
Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-697(2). Du straipsniai. Gerbiamasis kolega, ar turime kokių nors pasiūlymų?
V. KURPUVESAS (TPPF). Ne, pasiūlymų nebuvo gauta.
PIRMININKĖ. Dėkoju. 1 straipsnis. Ar galime bendru sutarimu priimti? Dėkoju. Priimta.
Ar 2 straipsnį galime bendru sutarimu priimti? Priimta. Dėl viso įstatymo 4 – už ir 4 – prieš. Norinčių kalbėti nėra.
Gerbiamieji kolegos, balsuojame. Kas už tai, kad Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymas būtų priimtas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 73 Seimo nariai: už – 55, prieš nėra, susilaikė 18. Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymas priimtas.
Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo priedėlio XIV skyriaus pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-698(2). Svarstymas. Pranešėjas V. Kurpuvesas. Prašau išsakyti Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto nuomonę.
V. KURPUVESAS (TPPF). Ačiū, pirmininke. Iš tiesų komitetas svarstė įstatymo projektą ir nusprendė pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIP-698(2) ir komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai – bendru sutarimu už.
Tobulinant įstatymo projektą buvo atsižvelgta į Seimo narių L. Sabučio, A. Rimo ir V. Kurpuveso pasiūlymą. Pasiūlymo esmė – nurodyti įstatyme, jog yra Ministro Pirmininko kancleris ir jo pirmasis pavaduotojas, dėl ko Seimas jau yra apsisprendęs. Iš principo mes suderinome įstatymo projektą su ankstesniais įstatymo projektais. Papildomu buvo paskirtas Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Svarstymo metu pagrindiniame komitete papildomo komiteto išvados nebuvo gauta, dėl to mes pasiūlėme, kad Seimas apsispręstų dėl Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nuomonės.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Tada į tribūną kviečiu Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininką A. Anušauską.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, tai nėra vien tik techninio pobūdžio projektas. Priminsiu, kad 2008 m. lapkričio 13 d. Seimo nutarimu buvo patvirtinta Krizių valdymo sistemos plėtotės programa, kuri numatė šios sistemos plėtotės tikslą, uždavinius, jų įgyvendinimo priemones ir laukiamus rezultatus siekiant patobulinti esamą valstybės krizių valdymo sistemą ir užtikrinti jos efektyvų veikimą.
Programos numatytos nuostatos nebuvo įgyvendintos. Šiuo atveju norėčiau dar priminti, kad 2004 m. liepos 15 d. Seimas taip pat priėmė programą dėl ilgalaikių valstybinių saugumo stiprinimo programų rengimo plano. Tikslas – sukurti efektyvią ir integruotą į analogiškas NATO ir Europos Sąjungos struktūras nacionalinę krizių valdymo sistemą. Tuo tarpu teikiant šį projektą nebuvo pateikti programos pateikimo, papildymo, pakeitimo priemonių plano projektai. Todėl komitetas pasiūlė Vyriausybei iki šių metų liepos 8 d. parengti ir pateikti Seimui 2008 m. lapkričio 13 d. Seimo nutarimu Nr. XP-1808 patvirtintos Krizių valdymo sistemos plėtotės programos ir šios programos įgyvendinimo priemonių plano projektus. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, diskusijoje užsirašė dalyvauti du Seimo nariai. Pirmasis – R. Smetona.
R. SMETONA (TTF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, kaip jau buvo minėta komiteto pirmininko, pernai lapkričio mėnesį Seimas priėmė nutarimą, kuriuo patvirtino Krizių valdymo sistemos plėtotės programą. Ta programa buvo rengiama labai ilgai. Posėdžių, pasitarimų, aptarimų buvo daug. Pati krizių valdymo koncepcija buvo rengiama bene 10 metų. Pagaliau parengus programą buvo susitarta, kad prie Krašto apsaugos ministerijos veikęs Krizių valdymo centras, pakeitus jo kai kurias funkcijas, bus pavaldus Vyriausybei ir vadinsis Krizių prevencijos koordinavimo centru. Vyriausybė tikrai turėjo parengti ir patvirtinti šios programos įgyvendinimo priemonių planą. Tai yra nepadaryta iki šiol. Vietoj to mes gauname prieštaraujantį Seimo priimtai programai įstatymo projektą. Kas jame siūloma? Jeigu kai kurie Seimo nariai šiek tiek atsipalaidavę, aš priminsiu, kad siūloma iš dabar galiojančio įstatymo išbraukti tekstą, kad Vyriausybės įsteigtas Krizių prevencijos koordinavimo centras yra pagrindinė valstybės įvairaus pobūdžio krizių prevencijos koordinavimo strateginiu lygmeniu institucija, pagrindinė institucija. Išbraukti, t. y. panaikinti, tą neįkurtą instituciją ir nustatyti, kad krizių prevenciją ir pasirengimą jas valdyti koordinuoja Ministro Pirmininko tarnyba. Štai siūlomi pakeitimai, dėl kurių dabar vyksta svarstymas.
Taigi, gerbiamieji kolegos, net nenagrinėjant šio jau naujo pasiūlymo tikslingumo, racionalumo, jo galimo efektyvumo, nesigilinant į priežastis, kodėl taip daroma, priežastys taip pat yra akivaizdžios, kas jau buvo kalbama anksčiau priimtų įstatymų atvejais, aišku yra viena: jeigu jau siūloma kita arba dar viena krizių valdymo koncepcija, ji turi būti pateikta Seimui keičiant programą, ką Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas ir pasiūlė Vyriausybei padaryti. Kiek girdėjau, tai lyg ir rengiamasi padaryti. Galbūt rytdienos posėdžiui bus pateiktas programos pakeitimo projektas. Tik po to, gerbiamieji kolegos, tik po to, jeigu mes sutiksime arba pakeisime ją taip, kaip bus siūloma, tik po to mes galime svarstyti šitą ar panašų įstatymo projektą. Kitaip daryti tiesiog neatsakinga, keista, kad Vyriausybė, drįsiu pasakyti, drįsta teikti įstatymo projektą, prieštaraujantį galiojančiai Seimo patvirtintai programai. Taigi aš siūlau nepritarti po svarstymo šitam įstatymo projektui, sulaukti to, kas iš Vyriausybės yra paprašyta, programos keitimo, jeigu ji manys, kad tą tikslinga daryti, ir tik po to grįžti prie šio įstatymo projekto svarstymo. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ir diskusijoje užsirašęs dalyvauti J. Olekas, bet aš jo nematau. Taigi, gerbiamieji kolegos, 1 – už ir 1 – prieš po svarstymo. Ar yra užsirašiusių?
L. Sabutis. Prašom. Už.
L. SABUTIS (TS-LKDF). Buvau pasižymėjęs, jog norėčiau pritarti ir mūsų komiteto, ir Vyriausybės teikiamam projektui, nes aš čia įžvelgiu tam tikrą mobilesnį valdymą. Yra svarbu, kad atsiranda krizių prevencijos galimybė, ne tik valdymo strategija. Manau, iki šiol Vyriausybės buvo įsteigtas toks Krizių prevencijos koordinavimo centras. Dabar gi krizių prevenciją ir pasirengimą koordinuoja Ministro Pirmininko tarnyba pagal teikiamą projektą. Į šią tarnybą taip pat įrašomas jau mūsų anksčiau priimtuose projektuose minimas Pirmininko kancleris arba jo pirmasis pavaduotojas. Todėl manau, kad betarpiškai šiuo atveju prisiima daugiau pareigų ir atsakomybės tiek premjeras, tiek apskritai tie asmenys, kurie galės „strateguoti“ tiek prevenciją, tiek pačių krizių valdymą. Todėl iš esmės nematau didelių problemų.
O jeigu neatsiskaitė iki šiol, komitetas gali pareikalauti, kad tai būtų padaryta, bet aš siūlyčiau nestabdyti šio įstatymo pataisų priėmimo ir pateikti jį Prezidentui pasirašyti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Prieš – Č. V. Stankevičius.
Č. V. STANKEVIČIUS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Vis dėlto pateiktas įstatymo projektas keičia lyg šiol galiojusią ir plėtotą koncepciją dėl krizių valdymo sistemos, ir keičia ne į gerąją pusę. Man regis, kad taip paprastai tokio įstatymo priimti negalima, nes Ministro Pirmininko tarnyba yra skirta padėti Ministrui Pirmininkui, tai nėra kokia nacionalinė krizių valdymo agentūra. Čia įrašyta priskiriama funkcija visiškai nebūdinga. Neįtikėtina, kad krizių valdymu galėtų užsiimti būtent ši tarnyba, nes krizės gali būti nacionalinio masto. Galiojanti įstatymo redakcija yra geresnė. Aš siūlyčiau nepritarti šitam projektui ir grąžinti jį Vyriausybei patobulinti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad po svarstymo pritartume Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo priedėlio 14 skyriaus pakeitimo įstatymo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 84 Seimo nariai: už – 31, prieš – 11, susilaikė 42. Po svarstymo įstatymo projektui nepritarta.
Yra siūlymas grąžinti projektą iniciatoriams tobulinti. Yra dar vienas variantas – ar grąžinti komitetui, iniciatoriams tobulinti? aigi kas už tai, kad grąžintume iniciatoriams tobulinti? Bendru sutarimu galime? Taigi įstatymo projektas Nr. XIP-698(2) grąžinamas iniciatoriams tobulinti.
Darbotvarkės 1-6 klausimas – Klimato kaitos valdymo finansinių instrumentų įstatymo projektas XIP-545(4). Priėmimas. Pranešėja – E. Stancikienė.
A. STANCIKIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, po svarstymo plenariniame posėdyje buvo užregistruoti du nauji pasiūlymai Klimato kaitos valdymo finansinių instrumentų įstatymo projektui Nr. XIP-545(4). Pasiūlymus pateikė Seimo nariai E. Žakaris ir J. Šimėnas. Gerbiamasis E. Žakaris siūlo papildyti…
PIRMININKĖ. Gerbiamoji kolege, aš labai atsiprašau gal mes tada pastraipsniui ir prie to straipsnio, kur yra pasiūlymas, sustosime. Jeigu tinka toks variantas, būtų aiškiau. Tai gal pradedame nuo 1 straipsnio. Pasiūlymų nėra?
A. STANCIKIENĖ (TS-LKDF). Ne.
PIRMININKĖ. 1 straipsniui nėra. Ar galime bendru sutarimu priimti 1 straipsnį? Galime. Dėkoju.
2 straipsniui nėra pasiūlymų?
A. STANCIKIENĖ (TS-LKDF). Ne.
PIRMININKĖ. Nėra. Ar galime bendru sutarimu priimti 2 straipsnį? Dėkoju. Priimta.
3 straipsnis. Pasiūlymų nėra?
A. STANCIKIENĖ (TS-LKDF). Ne.
PIRMININKĖ. Ar galime bendru sutarimu priimti 3 straipsnį? Dėkoju. Priimtas.
Dabar 4 straipsnis, aš matau, kad yra Seimo nario E. Žakario pasiūlymas. Taigi prašau gerbiamąjį E. Žakarį pristatyti pasiūlymą.
A. STANCIKIENĖ (TS-LKDF). Komitetas pritarė.
E. ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, šiame straipsnyje yra pasakyta, kad klimato kaitos politiką ir strategiją vykdo ministerijos, Vyriausybės įgaliotos institucijos. Aš manau, kad vis dėlto politikos strategija, kadangi tai yra pavaldžios Vyriausybei institucijos arba perduotos funkcijos, manyčiau, kad ir pati Vyriausybė turėtų dalyvauti ir politikoje ir strategijoje. Todėl siūlau prirašyti ir Vyriausybę, kad būtų Vyriausybė, ministerijos ir Vyriausybės įgaliotos institucijos. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, kodėl reikėjo, kad ponas E. Žakaris pristatytų? Čia yra priėmimo stadija. Taigi tarp svarstymo ir priėmimo, jeigu registruota pataisa, nors komitetas jai ir pritarė. Tai mes galime bendru sutarimu pritarti pono E. Žakario pasiūlymui? Pritarta. Ir bendru sutarimu galime priimti 4 straipsnį. Dėkoju. Priimta.
5 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Ar galime bendru sutarimu priimti? Priimta.
6 straipsnis. Pasiūlymų nėra.
A. STANCIKIENĖ (TS-LKDF). Nėra.
PIRMININKĖ. Ar galime bendru sutarimu priimti? Priimtas.
7 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Ar galime bendru sutarimu priimti? Priimta.
8 straipsnis. Ar galime priimti bendru sutarimu? Priimtas.
9 straipsnis. Ar galime priimti bendru sutarimu? Priimtas.
10 straipsnis. Ar galime bendru sutarimu priimti? Priimtas.
11 straipsnis. Ar galime bendru sutarimu priimti? Dėkoju. Priimtas.
12 straipsnis. Ar galime bendru sutarimu priimti? Priimtas.
13 straipsnis. Ar galime bendru sutarimu priimti? Priimtas.
14 straipsnis. Ar galime bendru sutarimu priimti? Priimtas.
15 straipsnis. Ar galime bendru sutarimu priimti? Priimtas.
16 straipsnis. Ar galime bendru sutarimu priimti? Priimtas.
17 straipsnis. Ar galime bendru sutarimu priimti? Priimtas.
18 straipsnis. Priimtas bendru sutarimu.
19 straipsnis. Priimtas bendru sutarimu.
20 straipsnis. Priimtas bendru sutarimu.
21 straipsnis. Priimtas bendru sutarimu.
22 straipsnis. Priimtas bendru sutarimu.
23 straipsnis. Priimtas bendru sutarimu.
Gerbiamoji Aurelija, ar jūs galite pakomentuoti, koks yra Seimo nario J. Šimėno pasiūlymas pirmam priedui.
A. STANCIKIENĖ (TS-LKDF). Seimo narys J. Šimėnas siūlo papildyti įstatymo priedo preambulę iš naujos direktyvos perkeltomis nuostatomis, kurios, teisininkų nuomone, šiame įstatyme yra būtinos, netgi privalomos.
PIRMININKĖ. Tai komitetas pritarė.
A. STANCIKIENĖ (TS-LKDF). Taip.
PIRMININKĖ. Ar Seimas gali pritarti J. Šimėno ir komiteto nuomonei ir papildyti preambulę. (Balsai salėje) Galim. Bendru sutarimu papildyta. Dėkoju pranešėjai. Dabar 4 – už, 4 – prieš. Ar labai Č. Juršėnas nori kalbėti už?
Č. JURŠĖNAS (LSDPF). Ne, aš dėl pastabos norėjau kalbėti.
PIRMININKĖ. Prašau.
Č. JURŠĖNAS (LSDPF). Ačiū. Pirmininke aš norėjau kalbėti dėl pastabos, tiktai neįsijungiau, kuri…
PIRMININKĖ. Bet kad jau balsavome, viskas priimta. Tai dabar klausiu, ar yra norinčių kalbėti 4 – už, 4 – prieš dėl viso įstatymo? Už – P. Auštrevičius. Nėra. Prieš – S. Bucevičius. Prašau.
S. BUCEVIČIUS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš noriu replikuoti šiek tiek komiteto pirmininkui, kad į esmines pastabas, ką mes kalbėjome tiek pateikimo, tiek svarstymo stadijose, taip ir nebuvo atsižvelgta. Preambulę mes keitėme ir dar kai kuriuos dalykus. Bet dėl tokio esminio dalyko kaip kitoms išlaidoms, kad nebūtų, jeigu ATL pavertus į pinigus, panaudotos lėšos, taip ir nebuvome išgirsti. Taigi šiandien aš raginu kolegas nepritarti tokiam įstatymo projektui. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Prieš – K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Iš tikrųjų buvo daug pataisų ir mano buvo pateikta, ir komitetas į jas neatsižvelgė, ir Seimas į jas neatsižvelgė. Aš manau, vis tiek šitas įstatymas yra tam tikra prasme korupcinis ir tas įstatymas sudaro sąlygas vienai ministerijai arba bent poros ministerijos tarnautojų valdyti gana didelius pinigų srautus, tai labai greitai pamatysime. Todėl manau, kad negalima leisti vienai ministerijai tvarkyti viską, kas priklauso tam ūkiui. Aš manau, kad turėtų tvarkyti Vyriausybė. Vyriausybė turėtų daugelį dalykų spręsti ir todėl šitas įstatymas yra netinkamas. Todėl siūlau balsuoti prieš.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, daugiau norinčių kalbėti nėra. Balsuojame… Ai, dar nori J. Šimėnas. Prašau.
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Reaguodamas į K. Daukšio pasakymą dėl to, kad įstatymas yra korupcinis. Tai vis dėlto negali Seimas priimti įstatymo, jeigu abejojama tokiais dalykais. Svarstymo stadijoje, kai buvo iškelti tokie klausimai, perdavėme įstatymo projektą nagrinėti STT ir gavome pažymą, kad iš tikrųjų įstatyme nėra tokių nuostatų, dėl kurių galima abejoti, kad įstatymas galėtų būti korupcinis. Kita vertus, STT pažymoje yra pasakyta, kad galbūt įstatymą įgyvendinančiuose teisės aktuose gali atsirasti tokių dalykų. Bet toje pačioje pažymoje yra pažymėta, kad STT labai akylai seks poįstatyminių aktų priėmimą, kad iš tikrųjų tų dalykų, apie ką abejojama, neatsirastų. Ir mes dabar… Kokie bus poįstatyminiai aktai, tai Seimas tikrai negali nuspręsti. Todėl siūlau balsuoti ramia sąžine už.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dar atsirado vienas norintis kalbėti prieš. Tai D. A. Barakauskas.
D. A. BARAKAUSKAS (TTF). Gerbiamieji kolegos, po gerbiamojo J. Šimėno pasisakymo galima daryti prielaidą, kad vis dėto korupcijos gali būti poįstatyminiuose aktuose. Jeigu nebūtų priimta tokia įstatymo redakcija, tai nebūtų galimybės ir poįstatyminiuose aktuose, kad ten būtų tokia situacija. Todėl kviečiu balsuoti prieš, gerbiamasis Šimėnai.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad Klimato kaitos valdymo finansinių instrumentų įstatymas būtų priimtas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 51 Seimo narys. Taigi priėmimo procedūra neįmanoma, nes nėra 71. Reikės pakartotinai balsuoti po pietų.
Gerbiamieji kolegos, skelbiu 10 min. pertrauką. 12.45 val. tęsime posėdį. Pertrauka.
Pertrauka
PIRMININKĖ. Į vietas. Pertrauka pasibaigė, tikrai labai kviesčiau susikaupti. Šiandien gal po didelių švenčių esame išsiblaškę. Gerbiamieji vyrai dešinėje, centre, kairėje nėra… (Balsai salėje)
Kol susėsime į vietas, kviečiu registruotis. Frakcija „Tvarka teisingumas“, Darbo partijos frakcija – visus kviečiu užimti darbo vietas. Va K. Daukšys, matau, niekaip nenori atsisėti.
Užsiregistravo 56 Seimo nariai.
Darbotvarkės 1-7a, 1-7b klausimai, pirmiausia – įstatymo projektas Nr. XIP-656(2). Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti (atnaujinti) įstatymo pavadinimo, 1, 2 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir įstatymo penktojo skirsnio pakeitimo įstatymo projektas. Kviečiu J. Šimėną, komiteto pirmininką, į tribūną.
Noriu pasakyti, ką mes jau esame padarę. Jau buvo pateikta pagrindinio, tai yra Aplinkos apsaugos komiteto, išvada, papildomų komitetų – Biudžeto ir finansų komiteto ir Socialinių reikalų ir darbo komiteto – išvados. Kalbėjo diskusijoje 5 Seimo nariai. Toliau. Buvo paprašyta pertraukos. Po pertraukos diskusija buvo tęsiama ir toliau po pertraukos dabar mes… vėl paprašyta, paprašė frakcija „Tvarka ir teisingumas“, pertrauka iki kito posėdžio, tai yra buvo iki birželio 23 d. Tačiau, kaip jūs žinote, posėdžiai nevyko, šiandien pirmas posėdis po paskutiniojo posėdžio, todėl mes ir tęsiame svarstymą.
Gerbiamasis komiteto pirmininke, siūlyčiau pagal tuos pasiūlymus, kuriuos teikė Seimo nariai ir kuriems nepritarė komitetas, arba priklausomai nuo to, kaip Seimo nariai, sutinka ar nesutinka, komiteto nuomonę, kada pritarta iš dalies.
1 straipsnio 2 dalis, D. Bekintienės pasiūlymas. Komitetas pritarė iš dalies. D. Bekintienės nematau.
Gerbiamieji kolegos, ar galėtume sutikti su komiteto nuomone pritarti D. Bekintienės pasiūlymui iš dalies? Galime. Dėkoju. Toliau M. Zasčiurinsko pasiūlymas, kuriam komitetas irgi pritarė iš dalies. Ar gerbiamasis M. Zasčiurinskas sutinka su komiteto išvada?
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Nerandu, kurį pasiūlymą svarstote. Gal, pirmininke, galėtumėte priminti, kuris pasiūlymas svarstomas?
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Čia yra 13 straipsnio 3, 4 dalys, kur jūs siūlote išbraukti žodžius „valstybės paramos“, „valstybės paramos būstui…“
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Pritariu.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, būkime dėmesingi, svarstome įstatymo projektą Nr. XIP-656 – Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti (atnaujinti) įstatymo pavadinimo, 1, 2 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir įstatymo penktojo skirsnio pakeitimo įstatymo projektą. Gerbiamasis M. Zasčiurinskai, tai, ką matau, tai 2 straipsnio 13 daliai jūs teikiate pasiūlymą.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Ten aš teikiu dėl balsavimo, kad sprendimai turėtų būti priimami ne 50…
PIRMININKĖ. Ne tas. Galiu pacituoti: „Daugiabučio namo, kuriame yra įsteigta daugiabučio namo, buto ar kitų patalpų savininkų bendrija arba…“, jūs siūlote „daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai“.
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Čia pritarta.
PIRMININKĖ. Iš dalies pritarta. Jūs sutinkate su tuo?
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Su tuo sutinku.
PIRMININKĖ. Dėkoju, kad sutinkate. Toliau dar yra irgi iš dalies pritarta. Jūs su viskuo sutinkate, kam komitetas iš dalies pritarė?
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Aš nesutinku tik su dviem punktais. Tai yra viena, kad sprendimai turi būti priimami…
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Dar prieisime prie šito.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Jeigu prieisime, tai…
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, dar kartą sakau, atsiverskite įstatymo projektus ir sekite pastraipsniui. Dabar buvo dėl 2 straipsnio 13 dalies. Gerbiamasis M. Zasčiurinskas sutinka su komiteto nuomone pritarti iš dalies.
Toliau yra gerbiamojo M. Zasčiurinsko pasiūlymas 2 straipsnio 15 daliai. Dabar komitetas nepritaria. Gerbiamasis Zasčiurinskai, pristatykite šitą.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Mano pasiūlymas yra susijęs su tuo, kad sprendimą turi priimti visi savininkai bendru sutarimu, kad negali būti sprendžiamas vieno ar kito žmogaus nuosavybės klausimas kažkokiu daugumos… Aš suprantu, čia yra ta problema, kad gana sudėtinga gauti visų sutikimą dėl kiekvieno nuosavybės tvarkymo. Bet kadangi Lietuvos Respublikos Konstitucija gina privačią nuosavybę, tai, mano supratimu, kito sprendimo tiesiog negali būti. Tuo labiau kad reikia atsižvelgti į tai, kad šis klausimas daugiausia palies tuos žmones, kurie ir taip yra socialiai neapsaugoti. Ir tie vadinamieji turtingesnieji tarp tų skurdžių priims sprendimus dėl pensininkų, dėl tų, kurie visiškai neturi pinigų.
Aiškinimas, kad šis klausimas bus sprendžiamas per Paramos įstatymą, yra gana netikslus, nes ten apie tuos žmones vėlgi nekalbama. Ten kalbama apie tuos žmones, kurie turi teisę gauti paramą, momentinę paramą. Pasikeitus nors ir vienu litu, tas žmogus bus socialiai ir toliau neapsaugotas. Ir galutinis sprendimas tokiu atveju bus, jog anksčiau ar vėliau jo butas bus iš varžytinių parduotas, o jisai atsidurs gatvėje. Todėl mano siūlymas yra nukreiptas tam, kad būtų priimami sprendimai visų pritarimu.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis pirmininke, pakomentuokite, kodėl komitetas nepritarė.
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Tai, kas buvo pasakyta, kad atsidurs gatvėje anksčiau ar vėliau – čia jūsų tokia prielaida, kad gali taip atsitikti, mes tikrai taip nemanome. Mes labai ilgai nagrinėjome šitą pataisą, ir pats ponas M. Zasčiurinskas dalyvavo, ir teisininkai, ir ministerijos atstovai. Mūsų rastas kompromisas buvo tas, kad šią nuostatą reglamentuoja Civilinio kodekso 4.85 straipsnis, kuris ir nustato butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimą. Jeigu Civilinis kodeksas neprieštarauja Konstitucijai, tai ir šitam įstatymui taip pat jis galėtų talkininkauti. Todėl ir siūlome šia nuostata vadovautis, Civilinio kodekso nuostatomis. Žiūrėkime realiai, pavyzdžiui, koks nors vieno būsto savininkas Anglijoje ar dar kur nors uždarbiauja, jo nėra ir sprendimo negalime priimti, ir mes iš tikrųjų įstrigsime su sprendimo priėmimu. O dėl to, kad kažkas neturės pinigų ar panašiai, juk eina Socialinės paramos įstatymas būsto renovavimui. Tiems žmonėms, kurie neturi pinigų, valstybė ir numato tą socialinę paramą. Visų galimų atvejų, dėl kurių yra baiminamasi, tikrai šitas įstatymas negalės išsemti, tačiau kad pajudintume procesą. Mes vis tiek turime judėti. Dar kartą kartoju: yra Civilinio kodekso 4.85 straipsnio nuostata ir siūlome ja vadovautis priimant sprendimus.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, dabar vienas – už, vienas – prieš dėl pono M. Zasčiurinsko pataisos. Ar čia užsirašę dėl pataisų? Gerbiamasis A. Sysas prieš šitą pataisą? Čia dėl viso. E. Pupinis. Jūs už pataisą? Gerbiamieji kolegos, dar kartą sakau… J. Olekas – už pataisą. Prašau. Žiūrėkite, kur rašotės.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų, kolegos, būkite atidesni. Mielieji kolegos, aš noriu paremti kolegos M. Zasčiurinsko pataisą, nes tai, ką jis išdėstė, kad šiame įstatyme turėtų būti aptartos galimybės nepapulti žmogui į išmetamųjų sąrašą. Nes tai, ką gerbiamasis pranešėjas šiuo metu dėsto, iš tikrųjų žmogui suteikia teisę Civilinio kodekso instrumentu gintis, kai jį išmes, o ne atvirkščiai, kaip yra teigiama dabar kolegos pateiktoje pataisoje. Todėl kviečiu, kad mes ne išmestam žmogui duotume įrankį į rankas apsiginti, bet apgintume, kol jis gyvena tame bute, įvertindami jo realias materialines galimybes. Todėl kviečiu palaikyti pono M. Zasčiurinsko pateiktą pataisą.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis Vyteni, jūs prieš pataisą? Ar yra kas nors prieš M. Zasčiurinsko pataisą iš šio užsirašiusiųjų sąrašo? Tada E. Pupinis. Prašom. Dar kartą atkreipiu dėmesį: žiūrėkite, kur rašotės!
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, jeigu mes nenorime pradėti renovavimo proceso, tai galime niekada jo nepradėti, nes gerai, tas žmogus galbūt socialiai remtinas, jam galvos neskauda. Jis, ypač tas, kuris gauna mažas pajamas, gauna tam tikrą kompensaciją. Iš tikrųjų ši kompensacija bet kokiu atveju yra mūsų valstybės pinigai. Aš taip pat negaliu sutikti su tuo, kad jis laisvas ir nepriklausomas. Jeigu kompensacijų nebūtų, būtų laisvas ir nepriklausomas.
Kitas dalykas, statinys taip pat yra gana pavojingas įrenginys, mes matėme, kaip krenta balkonai. Jeigu valstybė neprižiūrėtų ir nesirūpintų pastatais, jų technine būkle, žmogus taip pat galėtų savarankiškai spręsti.
Kitas klausimas, kuo kalti tie žmonės, kurių dauguma nori renovuoti pastatus? Kaip dabar namą renovuoti, paliekant vieną butą? Turėtų būti kaip ir valstybėje, kaip ir Seime daugumos tam tikras sprendimas. Mes svarstome daug klausimų dėl nuosavybės atkūrimo, tačiau priimame sprendimus daugumos balsais. Manyčiau, taip pat ir daugiabučiuose namuose mes turime suteikti galimybę žmonėms, kurie turėtų priimti sprendimus, ypač dėl renovavimo, nes iš tikrųjų mes niekada nepradėsime to proceso, jeigu buksuosime tokiose vietose, todėl siūlau atmesti pasiūlymą.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, kviečiu balsuoti. Kas palaikote gerbiamojo Seimo nario M. Zasčiurinsko pataisą, balsuojate už, kas palaikote komiteto nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 72 Seimo nariai. Už – 33, prieš – 14, susilaikė 25. Pataisai nepritarta. Susiskaičiuojame. Replika po balsavimo. Prašom. Ponas M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Aš norėčiau pasakyti… ne norėčiau, bet turėčiau pasakyti repliką po balsavimo. Čia gerbiamasis pranešėjas kaip pagrindinį motyvą iškėlė tai, kad Civilinio kodekso atitinkamame 4.8 straipsnyje yra jau numatyta. Aš turiu pasakyti, kad gerbiamojo pranešėjo paaiškinimas yra nevisiškai tikslus, greičiau priešingai. Ten yra kalbama apie visiškai kitą kategoriją, tai yra apie atnaujinimą, o atnaujinimas nuo modernizavimo skiriasi iš esmės – į modernizavimą įeina atnaujinimas, bet į atnaujinimą modernizavimas neįeina. Tai yra tiek „Lietuvių kalbos žodyne“, tiek pagal bendrą logiką ir techninėje literatūroje tas dalykas išdėstytas, todėl čia jūsų išdėstytas motyvas, kad jau Civilinis kodeksas tai išsprendė, yra klaidinantis. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, balsavimas yra toks, koks yra. Toliau yra pono M. Zasčiurinsko pasiūlymas 2 straipsniui, senajam 13-ajam. Tai dar vienas pasiūlymas, kuriam komitetas nepritarė. Gerbiamasis Zasčiurinskai, tada dar pristatykite.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Ačiū. Mano pasiūlymas yra… Čia gali būti du argumentai.
PIRMININKĖ. Taip, du.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Vienas argumentas yra tai, kad Civilinio kodekso 4.8.2 straipsnis, ką aš jau minėjau, yra dėl pastatų, kurie atnaujinami. Atnaujinimas nuo modernizavimo skiriasi iš esmės. Aš suprantu įstatymo rengėjus, kurie norėjo dirbtinai „užtraukti“ ant esamo Civilinio kodekso šitą įstatymą, ir jie sugalvojo tuos du žodžius sutapatinti, pavyzdžiui, kiaušinis ir arbūzas yra toks pat. Tai čia vienas motyvas.
Antras motyvas. Iš esmės, vykdant modernizavimą, privalomas lėšų kaupimas yra negalimas, nes tai pažeidžia žmogaus nuosavybės teises, kurios yra taip pat įtvirtintos mūsų Konstitucijoje. Todėl aš ir siūlau vietoj žodžio „privalo“ įrašyti žodį „gali“. Tai nepakeistų paties proceso esmės, bet neverstų žmonių finansuoti administratorių, ar administratorius būtų „City service“, ar dar koks nors kitas. To žmogaus pinigai būtų jo nuosavybė. Kai ateitų… Kai būtų jo sprendimas pradėti modernizavimą, jis tuos pinigus… gavęs palūkanas iš banko, pats pasiimtų ir atiduotų modernizavimui. Šia pataisa yra siūloma kaupti apyvartines lėšas kažkokiam privačiam administratoriui. Suprantu lobizmą, kad tokiam administratoriui tai būtų naudinga, todėl aš siūlau vietoj žodžio „privalo“ įrašyti žodį „gali“. Ačiū.
PIRMININKĖ. Komiteto pirmininko…
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Čia viskas taip supinta M. Zasčiurinsko, kad galite nebesuprasti, kas čia yra. Iš tikrųjų reikėjo pradėti nuo to, kad mes patį įstatymą siūlome vadinti ne būsto modernizavimo, o atnaujinimo. Iš esmės tada visa Civilinio kodekso interpretacija pasikeičia, nes komitetas yra priėmęs tokią nuostatą ir visas įstatymo projektas vadinasi „Valstybės paramos būstui įsigyti, išsinuomoti ar daugiabučiams namams atnaujinti (o skliausteliuose bus „modernizuoti“) įstatymo projektas“. Todėl nėra ko juoktis, nes tai atitinka Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą. Kadangi mes remiamės Civiliniu kodeksu, tai negalime kaitalioti dalykų, todėl pono M. Zasčiurinsko pasiūlymas yra visiškai nepriimtinas, nes mes vadovaujamės Civiliniu kodeksu, o kad prieštarautų Civiliniam kodeksui, man atrodo, niekas nesiūlo.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, dabar vienas – už, vienas – prieš. Kurie palaikote gerbiamojo M. Zasčiurinsko pataisą? J. Olekas – už pataisą. Prašom.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Man atrodo, kad pataisos autorius labai aiškiai išdėstė motyvus, todėl aš nesutinku su pranešėju, kad tai prieštarautų Civiliniam kodeksui, jeigu mes įrašytume šią nuostatą į šį įstatymą. Todėl aš kviečiu palaikyti gerbiamojo kolegos nuomonę ir tuo būdu palengvinti žmonėms susigaudyti, ką jie skaito. Kai skaitai įstatymą, kuris apima tave dominančią sritį, šiuo atveju namų renovavimą arba atnaujinimą, tai tada nereikėtų vartyti kartu ir Civilinio kodekso, kad galėtum susigaudyti, kuria nuostata turi vadovautis. Man atrodo, kad tame įstatyme, kuris specifiškai apima vieną sritį, šiuo atveju daugiabučių namų renovavimą… būtų tikslinga, kad tos nuostatos būtų surašytos šiame įstatyme, todėl kviečiu palaikyti M. Zasčiurinsko teikiamą pataisą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Prieš – E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Iš tikrųjų, gerbiamieji kolegos, nereikėtų kabinėtis prie žodžių. Savaime suprantama, rašydami kodeksuose apie modernizavimus ir atnaujinimus, žmonės įsivaizdavo, kad mes neklaidžiosime tarp terminų, nes iš esmės ir tą, ir tą prie vienų ar kitų reiškinių galime pritempti. Atnaujinimą bus galima suprasti kaip kažkokį rekonstravimą, lygiai taip pat kaip ir dėl namų apšiltinimo.
Dar kitas klausimas. Jeigu taip siūlytume, kad savanoriškai viską darome, tai galbūt pereiname prie sveikatos draudimo. Ten irgi yra pinigai, parašome gali mokėti sveikatos draudimo mokesčius. Arba transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimas, taip pat galbūt įrašome „galima“. Tai kur mes taip nueisime? Jeigu mes sprendžiame ką nors sistemiškai, tai jeigu nusprendžiame, kad žmonės turi kaupti lėšas, kad kažkada galų gale pradėtų renovuoti savo pastatus, nes iš tikrųjų pasaka be galo – nėra pinigų todėl, kad nesukaupiam. Priversti negalim, nes kažkokios teisės pažeidžiamos. Tai mes nieko taip neišspręsim. Iš tikrųjų gal kai kas ir nori, kad jokių sprendimų nebūtų priimta, kad renovacijos projektai nebūtų įgyvendinti, kad „Gazpromas“ ir toliau klestėtų, džiaugtųsi parduodamom dujom, o šilumininkai – dideliais šilumos kiekiais. Tai arba priimam sprendimus ir prisiimam atsakomybę, arba išvis turėtume jaustis visai nereikalingi, nes mes neturim valios. Ačiū.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, kviečiu balsuoti. Kas palaikote M. Zasčiurinsko pataisą, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. (Balsas salėje: „Vėl korupcija…“)
Balsavo 75 Seimo nariai: už – 33, prieš – 9, susilaikė 33. Pataisai nepritarta. Replika po balsavimo – K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Norėčiau krikščionims demokratams išaiškinti, kuo skiriasi atnaujinimas nuo modernizacijos. Kai jūs savo mašinoj amortizatorius pakeisit tais pačiais, bus gerai, bet kai „Ferrari“ variklį įdėsit, tada jau bus modernizavimas. Tai šitoj vietoj nemaišykit (…) dalykų. O jūs manot, kad čia tas pats. Ne tas pats, gerbiamieji. Todėl tas Civilinio kodekso straipsnis neveiks tame įstatyme. Dėl to jūs padarysit viską, kad… Kodėl jūs iki šios dienos nesuskaičiavot, kiek kainuos jūsų vadinamasis modernizavimas vieno kvadratinio metro? Tas būtų lengviausia turint ministerijas… Sėdit čia ir plepsit apie kitus dalykus. Pasakykit, kiek. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Trumpą repliką. Čia kolega labai teisingai kalbėjo, tiktai, mano supratimu, adresatus sukeitė vietom. Jis pasakė labai puikiai: prisiimkim atsakomybę. Tie žodžiai reiškia: šitą atsakomybę, kurią mes, čia sėdėdami, prisiimam, iš tikrųjų nesame atsakingi, permetam ant socialiai remtinų žmonių. Jie prisiims atsakomybę, jie savo asmeniniais pinigais finansuos administratorius, jie mokės palūkanas bankui, o patys ir jų vaikai kentės. Todėl atsakomybė yra ne mūsų, o mes ją perkeliam šitiems žmonėms. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamasis komiteto pirmininke, toliau yra A. Petkaus pasiūlymas tam pačiam straipsniui. Komitetas iš dalies pritarė. Ar gerbiamasis Almantas sutinka su komitetu?
A. PETKUS (TTF). Taip, taip, sutinku.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Tada nesvarstom daugiau. Ir daugiau Seimo narių pasiūlymų nėra. Yra Biudžeto ir finansų komiteto siūlymas, pritarta. Socialinių reikalų komiteto pritarta iš dalies. Ir yra Socialinių reikalų ir darbo komiteto pasiūlymas, kada Vyriausybės nustatyta tvarka apmokama iki 50 % išlaidų investicijų projekto. Tai kaip čia yra, jūsų komiteto nuomone?
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Atsiprašau, pakartokit, iki 50 % projektavimo darbų? Taip, pritarta ir mes ne iki, o siūlom 50 %, nustatyti konkrečią sumą. 50 procentų.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis M. Zasčiurinskas sako, kad mes praleidom dar jo vieną pasiūlymą, bet nerandu. Neturim tokio. Gerbiamasis kolega, čia irgi 2 straipsnis, čia taip supainiota komiteto, atleiskit. (Balsai salėje) Siūlau išbraukti… Šitas klausimas? 13 straipsnio 5 dalis. Taip, tai prašau, gerbiamasis Zasčiurinskai, pristatyti.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkui. Nekartosiu, nes jie susiję vienas su kitu. Tai yra dėl to, ką Civilinis kodeksas kalba apie atnaujinimą, o čia įstatymas yra apie modernizavimą, apie tai, kad nuosavybė yra neliečiama ir sprendimą dėl jos gali priimti tiktai pats savininkas, apie tai, kad neturi būti privalomumo kaupti, o gali būti galimybė. Šita savo pataisa aš siūlau išbraukti siūlomą įstatymo rengėjų projektą, kuriuo pagerinama… kuriuo žmogus verčiamas kreiptis į banką, ir tik po to jis gauna galimybę pagerinti savo finansinę padėtį. Tai aš siūlau išbraukti išvis šitą punktą. Čia faktiškai tie punktai yra vienas su kitu susiję. Ačiū.
PIRMININKĖ. Taigi vienas – už, vienas – prieš. Už – J. Olekas M. Zasčiurinsko pasiūlymą.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamieji kolegos, man atrodo, kad mes truputį pradedam kartoti, bet vis dėlto aš noriu dar kartą palaikyti gerbiamojo M. Zasčiurinsko teikiamą pataisą, kadangi žmogus turi priimti sprendimą pats iš tikrųjų, ką jis daro ir ar jis turi tokias galimybes. Šiuo atveju įstatymu priversti prisiimti tam tikrą papildomą finansinę atsakomybę mokėti ne tik už suteiktas paslaugas, bet mokėti dar ir papildomai banko palūkanas, manau, būtų prievartinis aktas, visiškai netinkamas norint žmogui modernizuoti arba atnaujinti, renovuoti savo turimą turtą. Todėl kviečiu palaikyti kolegos teikiamas pataisas.
PIRMININKĖ. Komiteto pirmininką prašau pakomentuoti.
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Gerbiamieji, skaitykite įdėmiai. Čia kaip tik yra pasiūlymas nekaupti lėšų tada, jeigu modernizuotojas turi savo lėšų arba gali pasiskolinti iš banko. Štai kaip buvo parašyta: šio straipsnio 2 dalyje nurodytų lėšų galima nekaupti, jei yra pasirašyta kreditavimo sutartis su bankais ar kitomis kredito įstaigomis arba iš nuosavų ar skolintų lėšų pradėtas įgyvendinti daugiabučio namo modernizavimas. Jūs ką tik kalbėjot, kad mes verčiam žmones kaupti lėšas, ir siūlot išbraukti straipsnį, kai mes siūlome, kad tie, kurie turi lėšų, nekauptų. Jeigu jie turi, iš karto padaro užstatą, ir viskas vyksta. Tai išbraukus šitą straipsnį, iš tikrųjų liktų prievolė tiktai kaupti. Tai palikime žmonėms, kurie turi lėšų, kad jie iš tikrųjų galėtų iš karto pradėti, arba gali su banku sudaryti sutartį, tada jiems nereikės kaupti lėšų. O su banku sudaryti sutartį galima ir kitais būdais, galbūt užstatant kokį nors kitą turtą, garažą, sodą, dar ką nors ir t. t. Tai yra kaip tik čia šita galimybė išdėstyta. Ir aš tikrai labai prašau suprasti pono M. Zasčiurinsko, atsiimti tą pataisą ir palikti žmonėms laisvą galimybę apsispręsti.
PIRMININKĖ. Prieš nori pasisakyti E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Labai ačiū. Iš tikrųjų, gerbiamieji, kalbat ne apie tą straipsnį, čia atvirkščiai: jeigu žmogus kaupia, kokios dar gali būti mokamos palūkanos bankui? Atvirkščiai, jeigu administratorius protingai naudos lėšas ir jos gulės ne kišenėje, o banke, tai, atvirkščiai, tas žmogus gaus papildomų pajamų, tam tikrus procentus nuo saugomų (…), atvirkščiai, jeigu iš tikrųjų žmogus turi pinigų pakankamai, jis gali prie tos modernizacijos prisidėti iškart. Pasirinkimų gausa įstatymo projekte yra, ir manyčiau, kiekvienas žmogus pagal save galės pasirinkti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, kviečiu balsuoti, kas pritariate M. Zasčiurinsko pataisai, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, tokią, kokia komiteto, balsuojate prieš arba susilaikot.
Balsavo 79 Seimo nariai: už – 34, prieš – 9, susilaikė 36. Pataisai nepritarta. Replika po balsavimo – M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Aš esu priverstas pasakyti trumpą repliką. Aš visiškai pritariu tam, ką paaiškino komiteto pirmininkas ir kolega. Jeigu taip įstatyme būtų, tai būtų labai gerai. Bet jūs esat rengėjai, jūs gerai įsiskaitykit patys į tą įstatymą. Jūs verčiat žmogų kaupti pinigus ir tik po to duodat iliuziją, kad jam nereikia kaupti, kai modernizacija jau prasideda. Suprantat? Visai čia… jeigu aš dabar kalbėčiau apie tai, kad reikia nupirkti karštą ledą, ar tai būtų rimta? Jūs dabar aiškinat tą pačią teoriją – karštas ledas. Jūs sakote, žmogus gali pasirinkti nekaupti lėšų. Jis privalo kaupti, nes jūs nubalsavote už tai. Suprantate. Jeigu būtų, kaip jūs siūlote, tai, aišku, aš pritarčiau tokiam pasiūlymui. Jūs, sakau, įsigilinkite, ką jūs patys parašėte. Labai ačiū.
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Tai reikia skaityti ir įsigilinti. Aš tą ir siūlau.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, man atrodo, kad iki priėmimo stadijos lingvistinius klausimus mes tikrai išsiaiškinsime, nes, kaip suprantu, mes dabar šiek tiek skirtingai suvokiame, kas yra atnaujinimas ir modernizavimas, tuo labiau kad dar yra nemažai registruotų pataisų, kurios registruotos prasidėjus svarstymui. Taigi priėmimo stadijoje mes galėsime tas pataisas dar svarstyti.
Dabar noriu kreiptis į Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininką. Ar jūs sutinkate su pagrindinio komiteto išvada – pritarti iš dalies jūsų teikiamam pasiūlymui? Sutinkate. Dėkoju.
Taigi, gerbiamieji kolegos, visos pataisos yra išnagrinėtos svarstymo stadijoje. Dėkoju komiteto pirmininkui. Dabar 1 – už ir 1 – prieš. Už – E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamieji kolegos, šis įstatymas reiškia, kad arba mes pradedame pastatų modernizavimą ir atnaujinimą, arba nepradedame. Valstybė savo galimybes, kurias turėjo, duodama po 50 % tam tikras subsidijas, išnaudojo. Visiems aišku, kad tas mechanizmas mums jau nebetinka norint pradėti ir teikti paramą daugeliui namų modernizuoti. Savaime suprantama, žmonėms čia yra didelis klaustukas skolinantis pinigus. Tai yra, esant infliacijai, neaišku, kiek procentų reikės mokėti kitą mėnesį ir panašiai. Tai čia (…) pasako, kad jums reikės mokėti tam tikrą sumą, kuri yra apibrėžta, o kitą dalį mes prisiimame sau. Ir tokiu būdu mes padidiname kiekį modernizuojamų namų.
Dar vienas dalykas. Mes žiūrime daugiau į priekį, t. y. sudarome tam tikras galimybes žmonėms, kurie šiuo metu galbūt nesugebės startuoti dėl įvairių priežasčių, perspektyvoje atidėti savo pinigus, ir yra mechanizmas, žmonės galės kaupti. Aišku, tas mechanizmas galbūt šiek tiek privalomas, bet mes niekada nemodernizuosime namų. Niekada nemodernizuosime, nes žmonėms visada trūks lėšų. Ir ne vienas projektas yra. Galiu pasakyti, ir Utenoje mes tą patį darėme, tuomet mes turėjome sukūrę savo fondą, duodavome žmonėms 3 metams restauruoti stogus. Vadinasi, jie tuos pinigus iš pradžių gaudavo iš mūsų, paskui buvo atskaitoma iš jų per komunalinius mokesčius.
Tai čia atvirkštinis mechanizmas. Jie pamažu kraunasi per tuos visus mokesčius, susideda tam tikra suma, trūkstamą sumą po 5, po 6, po 8 metų jie galbūt dar turės pasiskolinti. Kas negalės pasiskolinti, tas galės pasiimti iš bankų. Mechanizmas aiškus, tik matau didelį pasipriešinimą. Savaime suprantama, ne visiems patogu ir norisi, kad dujų būtų mažiau sukūrenama, kad mūsų šilumininkai, leidžiant žmonėms šilumą per langus, vėl pelnytųsi. Manyčiau, mes turime atsistoti į žmonių pusę, o ne į šilumininkų ir dujininkų. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Prieš – E. Žakaris.
E. ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, pirmiausia trumpa pastaba dėl atnaujinimo ir modernizavimo. Atnaujinant negalima sienų šiltinti, modernizuojant galima. Kaip žmonės skaitys ir supras tuos dalykus?
Dabar iš esmės. Aš manyčiau, tokio projekto… ir taip elgtis su savo žmonėmis, kaip čia yra siūloma, negalima. Visi paimkite 13 straipsnio 1 dalies preambulę ir perskaitykite, kad valstybės parama bus teikiama savininkams, jeigu įgyvendinus projektą bus pasiekta ne mažesnė kaip d pastato energinio naudingumo klasė. O 4 punktas kalba, kad iš Vyriausybės gaus 15 %, jei bus pasiekta ne mažesnė kaip c klasė. Vadinasi, dar aukštesnė. Tai dabar sakykite, iš kur paprastam žmogui, aš manau, net ir didžioji Seimo narių dalis neišaiškins, kas tos klasės yra, suprasti pradėjus modernizuoti pastatą, ir paskui paaiškės, kad kažkodėl nepasiekė šitos klasės. Tada jis negaus nei paskolos, nei valstybės paramos – nieko. Ir dar mes kalbame apie pagalbą žmogui. Yra agentūros, kurios tikrina projektus. Tai gal joms permeskime atsakomybę, tegul jos už tai atsako, o ne tam paprastam žmogui, kai įvyks modernizavimas ir paaiškės, kad rezultato nėra. Ir žmogus viską iš savo pinigų. O čia ir prasidės iškeldinimai į gatves ir t. t.
Taigi aš manau, arba pagrindinis komitetas turi rimtai jį sutvarkyti, pakeisti, arba grąžinti iniciatoriams tobulinti, bet tokiam pritarti negalima.
PIRMININKĖ. Dėkoju, kolegos. Kalbėjo 1 už ir 1 prieš. Kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad po svarstymo pritartume Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti (atnaujinti) įstatymo pavadinimo, 1, 2 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir įstatymo penktojo skirsnio pakeitimo įstatymo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 81 Seimo narys: už – 41, prieš – 15, susilaikė 25. Pritarta po svarstymo.
Gerbiamasis V. Mazuronis – replika po balsavimo.
V. MAZURONIS (TTF). Mes prašytume, kad būtų perbalsuota, nes yra tik vieno balso skirtumas. Esant tokiam nedideliam skirtumui, frakcijos vardu prašome perbalsuoti.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, yra motyvas frakcijos vardu prašant perbalsuoti, kadangi vieno balso skirtumas. Gerbiamieji kolegos, kviečiu susikaupti ir dar kartą balsuoti. Kas už tai, kad po svarstymo pritartume Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti (atnaujinti) įstatymo pavadinimo, 1, 2 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir įstatymo penktojo skirsnio pakeitimo įstatymo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 86 Seimo nariai: už – 45, prieš – 17, susilaikė 24. Įstatymo projektui po svarstymo yra pritarta.
Replika po balsavimo – K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Šis įstatymo svarstymas parodė kelis dalykus. Pirmas dalykas, tie, kurie teikė įstatymą ir gynė jį, nelabai supranta, ką jie patys gynė. Antras dalykas, nebus jokios modernizacijos. Iš žmonių šitiek pinigų atimate, mažinate atlyginimus ir kita. Sugalvos dar, kaip paremti bankus atimant iš žmonių per kaupimą. Šioje vietoje tas dalykas ir įvyks. O visa kita yra tik kalbos tam, kad žmonės įsivaizduotų, kad įvyks kažkokia modernizacija. Iki šiol nė viena ministerija nesuskaičiavo, kiek žmogui kainuos 1 kv. m apšiltinimas, jūsų vadinamasis modernizavimas. Suskaičiuokite, paskaičiuokite, kiek bus ekonomijos, ir paskui pasakysite, ar išeina ir ar reikia čia tą daryti.
PIRMININKĖ. Replika po balsavimo – opozicijos lyderis V. Mazuronis.
V. MAZURONIS (TTF). Labai ačiū. Mielieji kolegos, aš kviesčiau nestumti to proceso toliau buldozeriu. Mes čia galime kautis žodžiais aštriai, ne aštriai. Jeigu jį toliau stumsite taip, kaip dabar stumiate, nieko gero nebus. Kam daryti darbą, kuris iš anksto pasmerktas?
Aš noriu replikuoti į pono E. Pupinio pasakymą – mes pradedame apšiltinimą. Jūs sustabdote apšiltinimą, jūs sustabdote visą procesą stumdami tokį įstatymą ir šituo keliu.
Antras dalykas. Kai ponas E. Pupinis pasakė, kad tai yra iš dalies priverstinis, tai tiems posakiams gali prilygti tik vienas posakis – tai premjero A. Kubiliaus, kad krizė baigėsi birželio 21 d.
PIRMININKĖ. J. Veselka.
J. VESELKA (TTF). Gerbiamieji konservatoriai, aš nežinau, kodėl jūs, atsidūrę Seime, galvojate, kad jūs tik vieni esate išminčiai. Nejaugi jūs netikite, kad žmonės nemoka skaičiuoti. Jeigu šitame įstatyme būtų nuostata, kad jeigu per penkerius ar aštuonerius metus investicijos neatsiperka, tada šitie modernizuotojai arba valstybė padengtų vartotojams už tai, kad juos apgavo, bet čia juk nieko nėra. Jeigu čia būtų tokios nuostatos, kad šita investicija per aštuonerius, maximum per dešimt metų atsiperka, visi sutiktų modernizuoti, bet čia yra viena: dėkit pinigus, o paskui atleiskite, nežinia, kas jus apgavo. Tai kaip galima už tokius įstatymus balsuoti?
Ir pagrindinis argumentas – kitaip rusų dujas deginsim. Va argumentas… (Balsas salėje) Jau kiek tokių argumentų buvo, nejaugi dar yra tikinčių? Gerbiamieji paskaičiuokit ir įrašykit: konservatoriai garantuoja, kad investicijos atsipirks per aštuonerius metus, ir visi investuos, bet šito jūs nerašysite, nes jos niekada neatsipirks.
PIRMININKĖ. P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Aš noriu pratęsti. Gerbiamieji Seimo nariai, jeigu mes įstatymu priverčiame žmones renovuoti butus, tai galbūt tegul ne žmogus prisiima atsakomybę, bet valstybė prisiima atsakomybę, jeigu nebus pasiektas tam tikras lygis, tam tikra varža. Aš noriu jums pailiustruoti tam tikrais pavyzdžiais. Vilniaus mieste, renovuotame name, gyvena Č. Juršėnas, o šalia gyvena žmonės nerenovuotame name, deja, Č. Juršėnas pagal mano turimą informaciją už 1 kv. m, už tos pačios kvadratūros butą, moka 50 Lt brangiau, negu nerenovuotame bute. Tai, jūs pasakykite šiandien, kiek sutaupysim, kiek mažiau sudeginsime rusiškų dujų? Pasakykite, ar šiandien gali kas nors atsakyti į šitą klausimą? Kiek kainuos renovacija, jokio atsakymo nėra, kiek vienas kvadratinis metras, na, nėra. Tai ką mes darome, jeigu mes tikrai nežinome, ką mes darome?
PIRMININKĖ. S. Pečeliūnas.
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū. Mielieji kolegos, tikrai klausimas vertas gilesnės ir didesnės diskusijos prieš pradedant spręsti „belia kaip“, atleiskite už tą žodį. Valstybė pinigų neturi, žmonės, deja, irgi jų nelaiba turi, ir mėginame mes iš viso to, iš dviejų neturėtojų padaryti vieną turėtoją. Ar jis tikrai toks bus, nežinia. Man labai patiko lenkų pavyzdys ir jų praktika, jie darė visiškai kitaip. Šiandien spausti pensininkus arba ten gyvenančius, kurie gal po metų ten negyvens, o pinigus kaups nežinia kam, paskui „atsirokuos“, jeigu kam pardavinės butą, šito niekas nežino, ir klausimų kyla labai daug. Jie padarė kitaip, aišku, suskaičiavo, nustatė, kiek kainuos ta renovacija ar apšiltinimas ir kiek sutaupys pinigų ir tos šilumos. Tai aš sakau, maždaug taip elgėsi lenkai. Sakykime, už kvadratą reikėjo mokėti 10 Lt, po apšiltinimo reikės mokėti 6 Lt, sakykime taip. Tai ką darė? Valstybė ėmė paskolą, renovavo tą pastatą, bet žmogus po apšiltinimo mokėjo ne 6, o gal 8, o gal ir 9. Jis tada psichologiškai pasiruošęs renovacijai, nes jam vis tiek po to išeina pigiau, paskolą ima valstybė ir atsako už šitą procesą, ir visiškai neįdomu, kas tame bute gyvens, ar pensininkas, ar milijonierius, kas gyvens, tas mokės tą sumą ir grąžins bankui. (Balsai salėje) Ačiū jums už kantrybę, kad manęs išklausėte. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. V. P. Andriukaitis.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, iš tiesų S. Pečeliūnas atkreipė labai teisingai dėmesį į tai, kokia šalių praktika vadovaudamiesi mes kuriame savąjį modelį. Vokietijos variantas yra vienoks, Lenkijos – kitoks. Lietuvoje, dabar svarstydami šį įstatymą, mes susiduriame su neišpasakytai sudėtingu klausimu: visų mokesčių mokėtojų pinigai bus skiriami tik dalies mokesčių mokėtojų būstui renovuoti, didelė dalis mokesčių mokėtojų, gyvenanti individualiuose ar kituos namuose, kuriuos taip pat reikia renovuoti, paliekami už borto, nors jų mokesčių įnašu valstybė renovuoja dalis mokesčių mokėtojų būstus.
Kolegos, tai konstitucinė problema. Jau diskusijoje buvo keltas klausimas, kad reikėtų apsvarstyti daug išsamesnį mechanizmą, kuris leistų valstybei vienodai įsipareigoti, atlikti ar stogų, ar pastatų, ar kitų objektų renovavimą, atsižvelgiant į visos Lietuvos mokesčių mokėtojų padėtį ir visų savininkų, nesvarbu, ar jie gyvena individualiame name, ar jie kooperatiniam, ar jie komunaliniam buvusiam name, situaciją. Ar mes negalime pagalvoti, kad turime eiti būtent tuo keliu? Bet ne, jūs dabar siūlote šį modelį, vargu ar efektyvų, dalinį modelį priimti Seime, kad po to mes turėtume dar didesnių neišbrendamų problemų. Manau, reikėtų elgtis kitaip – iš tiesų reikėtų sudaryti bendrą darbo grupę ir pamėginti atsakyti į tuos klausimus, kurie buvo keliami diskusijose, ir parengti kitokį mechanizmą, numatantį visų šalies gyventojų galimybes tikėtis net ir tų namų, kurie šiandien turi asbestinius stogus ar dar ką nors, renovacijos bent perspektyvoje. Tokių mechanizmų yra, jais galima pasinaudoti, bet, deja, mes to nenorime suvokti. Todėl abejoju, ar šis projektas po svarstymo, nors jis pritartas, ir socialine prasme, ir konstitucine prasme atitinka tuos reikalavimus, apie kuriuos čia buvo diskutuota.
PIRMININKĖ. D. Bekintienė.
D. BEKINTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, mieloji opozicija, iš tikrųjų Seime susidaro įspūdis, kiek daug politikos šiuo klausimu ir kiek mažai dalykiškumo. Atrodo, mes svarstėme čia ir balsavome už visiškai naują kažkokį dalyką, kad namų renovacija yra naujas ir dar nepradėtas dalykas. Taigi jinai buvo ir anoje kadencijoje, įstatymai buvo, nors jie buvo šiek tiek kitokie, buvo iki 50 %, o ne 50 % buvo galima mokėti. Buvo galimybė, apmokėjo iš viso 50 %, bet įstatyme buvo iki 50 %.
Kitas dalykas. Gerbiamasis Veselka, leiskite man pasakyti, jūs savo komentarais mane išmušate iš vėžių. Aš noriu pasakyti tik tiek, kad nebuvo kontroliuojamas šitas procesas. Iš tikrųjų ir gerbiamojo Č. Juršėno namo pavyzdys, ir kiti pavyzdžiai, kuriuos aš įvardijau, šnekėdama iš Seimo tribūnos, tai buvo nekontroliavimo pavyzdžiai. Mes norime šitą procesą suvaldyti. Gerbiamasis komiteto pirmininkas turbūt pasakys, kad yra kiti lydintieji įstatymai, kurie kontroliuos, kaip bus kontroliuojama, kad ta šiluminė varža būtų būtent tokia, o ne kitokia. Taigi procesas yra nenaujas, tik tas procesas buvo jūsų neprižiūrimas ir nevaldomas, prisiimkite atsakomybę ir sau ir nekalbėkite, kad čia viskas prasideda iš naujo ir yra didžiulė, didžiulė naujovė. Yra klausimas, ar taupyti šilumą, ar šildyti orą? Štai kas yra pagrindinis klausimas – mes turime apsispręsti, ar renovuoti namus, ar nerenovuoti. Manau, renovuoti namus yra būtina ir privalu. Dėkoju.
PIRMININKĖ. J. Šimėnas.
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, aš noriu, kad jūs labai ramiai išklausytumėte ir nekalbėtumėte apie tai, ko nėra šiame įstatyme. Suprantu, kad, ko gero, priėmimo stadijoje reikėtų pateikti kokią nors pažymą apie tai, ko klausia opozicija, kiek kainuos ten koks… Yra parengti gal šeši tipiniai projektai, pagal juos yra atsakoma, kiek tas kvadratinis metras… ir panašiai.
Dabar tiems, kurie sako, kaip lenkiškas variantas, kaip kolega S. Pečeliūnas. Be abejo, Lenkija tai darė tada, kai valstybė maudėsi piniguose. Iš kur dabar valstybė paims pinigų? Jūs puikiai žinote finansinę krizę ir toje Lenkijoje, ir visur, valstybė tų dalykų dabar nedaro. Todėl tai reikia susieti ir su finansiniais resursais. Juk modernizavimas yra vykdomas iš Europos Sąjungos pateiktos specialiosios programos, kurią šiuo metu sudarė Lietuvos Respublikos Vyriausybė, yra tam tikras lėšų kiekis. O kas prisiims atsakomybę už C ar D kategoriją, yra numatyta Statybų įstatyme, kuris tuoj pat eis po šio įstatymo. Tai palaukime truputėlį ir tenai siūlykime tas pataisas, jeigu norime kokių nors garantijų dėl varžos ar kitų dalykų. Tai į aną įstatymą, būtent į Statybų įstatymą, įtraukime, o čia yra finansinis mechanizmas, modelis.
PIRMININKĖ. B. Bradauskas.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Dėkoju, pirmininke. Be abejo, jeigu mes priimsime šį įstatymą, koks yra pateiktas dabar, tai aš šimtu procentų garantuoju, kad su namų renovacija pabaigsime. Tiesiog nebus kam inicijuoti, nebus kam susiburti ir renovuoti šituos namus, nes daugiabučiuose blokiniuose namuose gyvena daugiausia pagyvenę žmonės, pensininkai, kurie ir taip sunkiai, kai mes 50 % mokėjome, ne iki 50, o 50, ir tai buvo labai sunku suburti, kad būtų renovuojami šie namai. Su šitais 15 %, kurie skraido ore, A, C, B kategorijom mes iš viso sužlugdome šitą reikalą, kuris yra valstybei labai labai svarbus, taupant energetinius resursus ir t. t. Todėl šio įstatymo, nors po svarstymo pritarta minimalia persvara, bet priimti tikrai negalima tokio, koks jis yra.
Dabar dėl lydinčių įstatymų, kurie čia buvo paminėti. Nesuprantu, kaip galima į lydinčius įstatymus įrašyti Teritorijų planavimo įstatymo nemažai straipsnių, kurie visiškai nesusiję su namų renovavimu. Vienas ten yra pasakomas dalykas, kad neturi būti išplėsti namo gabaritai, ir viskas. O visa kita yra visai kiti dalykai sprendžiami. Matyt, Aplinkos apsaugos komitetas, norėdamas paslėpti savo kėslus, apie kuriuos aš kalbėsiu, kai bus šito įstatymo svarstymas, įdėjo į lydinčius įstatymus. Tai nepriimtinas dalykas. Dėkoju.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, dirbame toliau. Aš dabar kviečiu registruotis, lyg ir salėje daugiau žmonių ir mes gal galėsime pabaigti Klimato kaitos valdymo finansinių instrumentų įstatymą. Registruojamės.
Užsiregistravo 92 Seimo nariai. Gerbiamieji kolegos, kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad Klimato kaitos valdymo finansinių instrumentų įstatymas būtų priimtas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Garsiai nevadovaukite, ponas Mazuroni. (Balsas salėje)
Gerbiamieji kolegos, deja, yra tik 52 užsiregistravę Seimo nariai. Gerbiamieji kolegos, aišku, nelabai suprantama, kodėl opozicija blokuoja šį įstatymą, tuo labiau kad jis yra eurointegracinis ir 4 variantas. Bet tokia jūsų valia.
Dirbame toliau. Įstatymo projektas Nr. XIP-657(2) – Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo įgyvendinimo įstatymo pavadinimo pakeitimo ir papildymo 22 straipsniu įstatymo projektas. Kviečiu į tribūną Aplinkos apsaugos komiteto pirmininką perskaityti išvadą po svarstymo. Aplinkos apsaugos komitetas – J. Šimėnas.
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Aplinkos apsaugos komitetas pritarė, kad Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo įgyvendinimo įstatymo pavadinimas būtų pakeistas ir jis būtų vadinamas Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo įgyvendinimo įstatymas, ir tada išsprendžiamos tos visos kolizijos, apie kurias mes čia kalbėjome vos ne valandą laiko. Modernizavimas įeina į atnaujinimo sąvoką ir tada Civilinis kodeksas ir viskas galioja. Tam neprieštarauja nei Teisės departamentas, nei kas nors kitas. Todėl apeliuoti į kokias nors teisines kolizijas būtų neteisinga. Komitetas pritarė.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu Biudžeto ir finansų komiteto atstovą V. Matuzą.
V. MATUZAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Biudžeto ir finansų komitetas birželio 17 d. posėdyje svarstė įstatymo projektą ir priėmė tokį sprendimą: komitetas siūlo pagrindiniam komitetui pritarti iniciatorių pateiktam sprendimo projektui. Sprendimas yra priimtas bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu Socialinių reikalų ir darbo komiteto atstovą A. Dumbravą.
A. DUMBRAVA (TTF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Socialinių reikalų ir darbo komitetas, kaip papildomas komitetas, svarstė šį klausimą ir siūlo pagrindiniam komitetui pritarti. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskutuoti užsirašė du Seimo nariai. Kviečiu J. Oleką.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, turbūt reikėtų atsisakyti žodžio ir taip sutrumpinti šitą svarstymą, jeigu ne prieš tai kalbėjusių mano kolegų iš dešinės kai kurie pasisakymai. Vieni iš jų teigė, kad renovacija dar neprasidėjusi, kiti – kad vos jau ne pabaiga ir panašūs dalykai. Gerbiamoji kolege, jūs sakote, kad ne naujovė, o prieš jus bent tris kartus kalbėjęs kitas jūsų kolega aiškino, kad tik pradės. Būtų gerai, kad jūs tarpusavyje susitartumėte ir tada būtų lengvesni bendri sprendimai mūsų salėje.
Lygiai taip pat kaip ir dėl variantų. Mes norėdami paspartinti renovavimą ir norėdami suteikti jam tam tikrą impulsą, kalbame apie kitus pavyzdžius. Čia gerbiamasis S. Pečeliūnas išdėstė labai priimtiną daugeliui Lietuvos daugiabučių namų žmonių variantą, kad jie galėtų iš tikrųjų startuoti su garantuota renovacija, už kurią garantuoja valstybės institucijos, ir su pinigais, kuriuos jiems bent iš dalies daug didesnius suteikia valstybė. Ir tik po to, turėdami garantuotą variantą, jie gali mokėti pinigus. Todėl turbūt nėra ką dėstyti, svarstant šį įstatymo projektą, kai mes jau einame su kitu. Bet iš esmės mes tikrai turėtume grįžti tiek prie anksčiau svarstyto varianto, tiek prie šito, kad vėl nesukurtume žmonėms iliuzijų. Mes startavome su renovacijos projektais. Galbūt ta pradžia buvo nelabai sėkminga, nes žmonės dar tada abejojo, ar investuoti savo pinigus, ar ne. Bet tuo metu iš valstybės buvo finansuojama 50 %. Šiuo metu, kai mes tą finansavimo dydį sumažiname ir visą naštą perkrauname žmonėms, ypač tiems, kurie neturi pakankamai lėšų šiuo metu, kalbame apie vyresnius žmones, mūsų pensininkus, ir mes sakome, kad jūs dar su labai didelėm abejonėm atgausite savo pinigus. Todėl ir šis įstatymas, kuris numato tą lėšų grąžinimą pagal įstatymo pakeitimą ir priėmimą, kalbant apie penktąjį skirsnį ir 2 straipsnį, sukelia tam tikrų abejonių. Todėl aš siūlau kartu su anksčiau svarstytu įstatymo projektu ir šį lydintį įstatymą svarstyti tik po to, kai mes dar kartą sugrįšime prie esminių mūsų jau svarstyto įstatymo nuostatų. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu į tribūną A. Sysą.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aišku, džiaugiuosi, kad teikiamas ir šitas įstatymas, kuris pirma pastato modernizavimą, po to atnaujinimą, tiksliau, atvirkščiai. Bet iš esmės tai nekeičia turinio šitų dviejų įstatymų. Nes, ko gero, svarbiausias įstatymo tikslas buvo, kad vis dėlto renovavimas vyktų kuo plačiau ir kuo daugiau gyventojų į jį įsitrauktų.
Dabar iš to, ką mes čia girdėjome ir svarstome, tikrai bent jau man kelia didelių abejonių, kad mes pasieksime šį rezultatą. Aš nematau paskatinimo priemonių, kad tie žmonės patys aktyviai dalyvautų šiame procese. Yra tik gąsdinimas ir privalomi dalykai, kurie dar atgraso didelę dalį žmonių. Suprantu, kad didmiesčiuose yra keletas gražių rajonų, mikrorajonų, kur žmonės gyvena ir norėtų savo būstą dar pagerinti. Tai bus stimulas labai nedidelei bendruomenei to siekti. Bet daugelio daugiabučių namų gyventojai yra nepasiturintys, gyvena nuo algos iki algos arba nuo pensijos iki pensijos. Ir šis sugalvotas mechanizmas tikrai neskatins jų dalyvauti šiame procese.
Noriu nuraminti poziciją, kad maždaug visi, kurie čia kalba ir kritikuoja šį įstatymą, pasisako prieš renovavimą. Jokiu būdu ne. Turbūt visi salėje sėdintys Seimo nariai vienaip ar kitaip susidūrė su rinkėjais, kurie apie tai kalba, ir mūsų tikslas yra europiniai pinigai, Lietuvos pinigai, yra dalis gyventojų pinigų, kad šis procesas vyktų kuo sklandžiau.
Aš grįžtu prie to paties, ką kalbėjau pateikiant šitą įstatymą. Kur tas lydintysis įstatymas, kuriame kalbama apie paramą tiems, kurie patys nesugebės dalyvauti šiame procese? Aš dabar linkčiojančiam galvą pirmininkui noriu pasakyti: paskaitykite to įstatymo aiškinamąjį raštą. Aname įstatyme, kuris turi padėti šiai kategorijai žmonių, parašyta, kad šito įstatymo įgyvendinimui iš viso nereikės lėšų. Jūs įsiklausykite! Reikia renovuoti namą, reikia įdėti pinigų, kad tas procesas prasidėtų, o įstatyme parašyta: „jo įgyvendinimui pinigų nereikės“. Tai pasakykite man, kaip tos šeimos, kaip tas pensininkas, jauna šeima, kuri gyvena nuo algos iki algos, ar kitas žmogus, kuris neturi tiek lėšų, tame procese pradės dalyvauti? Prievarta? Na, neišeina taip. Jis paprasčiausiai nedalyvaus. Mes negalime priimti šito įstatymo atskirai nuo Socialinės paramos įstatymo. Nes kur dursi pirštu, ar tai bus Kelmė, ar Radviliškis, ar net ir Vilniaus Naujininkai, Rinktinės gatvė, kurioje teko gyventi ir pažįstu namo gyventojus, – tikrai tai ne tie žmonės, kurie bėgs ir užims eilę iš vakaro, kad gautų tą paramą. Kompleksiškai žiūrėkime į šitą procesą. Vasara jau eina į pabaigą. Mes tik diskutuojame, teikiame modelį, kuris neskatina tą procesą pradėti pirmiausia ir sukurti naujas darbo vietas žmonėms. Bedarbių šiandien gausa, didelė armija. Mes kuriame sudėtingą supermechanizmą, kuris tikrai stovės vietoje, geriausiu atveju trys keturi namai Lietuvoje bus renovuoti.
Todėl kviečiu bent jau pristabdyti šio įstatymo svarstymą toliau, kol mes neapsvarstysime čia, Seime, ir nepriimsime sprendimo dėl Socialinės paramos įstatymo subtilybių, kaip mes padėsime tiems žmonėms, kurie gyvena vienoje laiptinėje su kitais gyventojais, bet jų pajamos neleidžia dalyvauti šiame procese. Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, diskusijose daugiau nėra norinčių dalyvauti. Dabar dėl viso įstatymo projekto po svarstymo vienas – už, vienas – prieš. Už – V. Matuzas.
V. MATUZAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų susidaro dvejopa nuomonė klausantis kairės pusės parlamentarų diskusijų ir apskritai kalbų. Iš kur toks noras viską daryti už valstybės pinigus, man visiškai suprantamas. Tai yra socialdemokratų priedermė, kad valstybė kuo daugiau padėtų žmogui. Tai yra visiškai suprantama. Tačiau kirba ir kita mintis, ar tas noras yra nesustiprintas didelio noro ir toliau kūrenti kuo daugiau rusiškų dujų, kaip ir buvo pasakyta. Kas gali paneigti ir šitą faktą?
20 metų praėjo nuo nepriklausomybės atkūrimo. Manau, buvo tikrai gera proga padėti žmonėms, kol jūs buvote valdžioje. Tačiau kažkodėl, įvertinus visą daugiabučių namų renovavimo programą, 50 % namų buvo renovuota viename mieste. Iškyla klausimas, kodėl nedirbote visoje Lietuvoje? Kai yra pateikiamas geras ir progresyvus projektas, šiandien girdėti tik priekaištai. Patikėkite, tas modelis veikė, veikia ir veiks. Ir žmonės, matydami didesnę naudą, mokėdami tiek pat ir gyvendami apšiltintuose namuose, be jokios abejonės, supras ir imsis renovacijos projekto. Tad būkime protingi ir pasinaudokime tomis galimybėmis, nebūtinai visuomet tik trukdykime. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Prieš – B. Vėsaitė.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau ponui V. Matuzui pasakyti, kad netgi taikant kompensavimo iki 50 % mechanizmą žmonės labai sunkiai pasirinko modernizaciją, nes iš tikrųjų organizacinės priemonės buvo nepakankamos. Ir jūsų siūlomos priemonės… aš sakyčiau, bus apskritai nulis renovuotų namų. Ir aš matau, tiesą sakant, norą užnerti bankų paskolas nuo seno iki jauno. Jauniems jau padarėte tą su mokamu universitetiniu išsilavinimu. Dabar netgi vyresniems žmonėms norima banko paskolas užnerti ant kaklo.
Ir dar. Pradedama ne nuo to. Aš siūlyčiau renovuoti šilumines trasas, kur yra didžiausi šilumos nuostoliai. Jūs pasižiūrėkite. Kas iš to, kad Trakų gyventojai renovuos savo daugiabučius? Šiluminėse trasose nuostoliai, tiesą sakant, yra milžiniški. Todėl aš siūlyčiau, iš tikrųjų tai būtų bendras gėris apskritai visiems ir lengvai padaromas darbas. Pradėkime nuo to, kas yra būtiniausia. Todėl tikrai nepasisakau už šitą įstatymą.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, pasisakė vienas už, vienas prieš. Kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad po svarstymo pritartume Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo įgyvendinimo įstatymo pavadinimo pakeitimo ir papildymo 22 straipsniu įstatymo projektui, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 93 Seimo nariai. Už – 67, prieš – 11, susilaikė 15. Po svarstymo įstatymo projektui Nr. XIP-657(2) pritarta.
Gerbiamieji kolegos, dėl įstatymų projektų Nr. XIP-658(2), Nr. XIP-659 ir Nr. XIP-660 komiteto išvados yra gautos tik prieš dvi valandas, taigi vadovaudamiesi Statuto straipsniais mes jų svarstyti šiandien negalime, nes net techniškai nesuspėjome išdalinti. O be to, pagal Statutą po komiteto svarstymo ir pateikimo Seimui turi praeiti ne mažiau kaip 24 valandos.
Replika po balsavimo – G. Kirkilas.
G. KIRKILAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Aš ponui V. Matuzui norėčiau priminti, kad namų renovavimas ir dujos mažai ką bendra turi. Į didesnę Lietuvos priklausomybę nuo dujų veda jūsų energetikos politika, nes atominės elektrinės statyba žlugo, kas yra realu, tik vienintelė iš esmės šiuo metu reali alternatyva. Ignalina bus uždaryta. Dėl jos derybų jokių nevykdoma. Ir kaip tik būtent nuo kitų metų pradžios Lietuva turės daugiau naudoti dujų tam, kad kūrentų termofikacines elektrines. Gerbiamasis kolega, pasižiūrėkite į realybę ir tada pamatysime, kas labiau suinteresuotas būti priklausomas nuo dujų.
PIRMININKĖ. J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Ta realybė, kurią ponas G. Kirkilas taip įvardijo, tai yra jūsų 7 metų valdymo išdava. Tai dėl to apsibarstykit galvą pelenais, jeigu čia kažką atsistojęs aiškinat. Iš tikrųjų pats palikot šituos visus susitarimus dėl energetikos iki galo neišspręstus. Tik dabar premjeras A. Kubilius sugebėjo su kitų šalių premjerais susitarti dėl tilto į Švediją ir kitų dalykų. Jeigu jūs dar būtumėt valdę, tai nežinia, ką mes turėtume šiandien.
PIRMININKĖ. V. Matuzas.
V. MATUZAS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis buvęs premjere, iš tikrųjų čia bus atsakomasis žodis. Labai gerbdamas jūsų nuoširdų darbą Lietuvai ir jos žmonėms, vis dėlto aš jūsų vietoj būdamas galbūt taip daug nesireikščiau iš Seimo tribūnos, nes ne viskas buvo gerai jūsų toj karalystėj.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji… Dar yra norinčių kalbėti? Prašau. B. Bradauskas.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Aš noriu kreiptis į jus, pirmininke, tiksliau, pirmoji pavaduotoja, kadangi jūs formuojat darbotvarkę. Tai, ką sakė komiteto pirmininkas ponas J. Šimėnas, aiškiai nėra integruotas mano ir gerbiamojo E. Masiulio projektas. Tai yra atmestas jo vienvaldžiu sprendimu, kadangi naujoje redakcijoje visiškai nėra nė vieno teiginio iš mūsų projekto, todėl aš prašau į kitą posėdį įtraukti mūsų projektą, jį svarstyti ir tik po to… Čia nėra lydintis įstatymas. Tai yra visiškai atskiras įstatymas, kuris apsunkina statybų reikalus. Gaila, kad šiandien nesvarstėm, aš būčiau detaliau paaiškinęs, koks tai yra įstatymas. Tai yra aiškiai korupcinis įstatymo projektas. Aš prašau šitą projektą perduoti Antikorupcijos komisijai, kad mes jį išnagrinėtume ir pamatytume, ar projektuotojai neperka ir neparduoda kažkieno sąžinės.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ir V. P. Andriukaitis.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, svarstydami daugiabučių namų renovavimo klausimus, mes savo replikomis gerokai nukeliavom į lankas ir netgi nesigėdydami iškraipome tikrovę, ypač tai, kas atspindi Lietuvos ir Europos Sąjungos santykius, Lietuvos pastangas formuoti energetines jungtis su Švedija ir t. t. Pamėginti pademonstruoti šitą procesą, kad štai tiktai nuo A. Kubiliaus kažkas prasidėjo, tai yra daugiau negu juokinga. Šia prasme derėtų tiktai viena visiems priminti: kolegos, kalbėkime ir galvokime apie tai, kaip balsavom tos kadencijos, kurios, mėtant akmenėlius, nemaža dalis akmenų atšoka ir sugrįžta atgal tiems, kurie tai mėto, metu. O viščiukus paprastai skaičiuoja rudenį.
PIRMININKĖ. Dėkoju, visos replikos baigtos. Kaip sakiau, kitų trijų lydinčiųjų mes tiesiog negalim svarstyti, kadangi yra pažeistas Statutas. Todėl aš siūlau, kadangi turim pagal darbotvarkę dar 20 minučių, rezervinį 3a ir b. Kviečiu Ž. Šilgalį pristatyti Kūno kultūros ir sporto įstatymo 24 straipsnio papildymo įstatymo projektą. Taip prašėte, tai… Yra taip: Ž. Šilgalis, A. Zuokas, M. Varaška, V. Gedvilas. Tai kas nors pristatykit. Prašau.
A. ZUOKAS (LCSF). Gerbiamieji Seimo nariai, aš pristatyčiau vieną iš įstatymų projektų, t. y. dėl… Vieną sekundę, aš tiktai atsiversiu jį…
PIRMININKĖ. Kūno kultūros ir sporto įstatymo…
A. ZUOKAS (LCSF). Taip, taip, taip.
PIRMININKĖ. …24 straipsnio papildymo įstatymo projektas.
A. ZUOKAS (LCSF). Taip. Gerbiamieji kolegos, šio įstatymo iniciatyva gimė kolegų Seimo narių, t. y. gerbiamojo M. Varaškos, Ž. Šilgalio, V. Gedvilo ir kitų, diskusijose. Tikslas yra rasti pagaliau aiškią tvarką arba sistemą, pagal kurią būtų remiami profesionalūs sportininkai, tiksliau, jų klubai.
Tikriausiai girdėjote, kiek problemų turi mūsų krepšinio žvaigždės, pavyzdžiui, „Žalgirio“ sporto klubas, be abejo, atitinkamai ir kiti krepšinio klubai – „Lietuvos rytas“, taip pat kitų miestų sporto klubai turi finansinių problemų, siekdami pritraukti rėmėjus ir galėdami atstovauti Lietuvai tarptautinėse varžybose.
Be abejo, šis Seimo įstatymo projektas susijęs ne tik su krepšiniu, bet ir su futbolu, ir su visais sporto klubais. Tikslas – rasti labai aiškų principą, pagal kurį būtų skiriamos biudžeto lėšos sporto klubams paremti. Pirmiausia yra numatyti aiškūs kriterijai, t. y. už tarptautinius sporto pasiekimus, už Lietuvos valstybės reprezentavimą užsienyje, už dalyvavimą tarptautiniuose sporto turnyruose Lietuvoje ir užsienyje. Tikslas labai paprastas – kad valstybė grąžina kiekvienam sporto klubui, kuris atitinka minėtus kriterijus, gyventojų pajamų mokestį, sumokėtą už Lietuvos piliečius, žaidžiančius šiuose klubuose. Tai reikštų, kad klubai nebepriklausytų nuo vienokios ar kitokios politinės valios, simpatijų, antipatijų. Būtų aiški, skaidri tvarka, kuri ir padėtų, ir paremtų mūsų profesionalųjį sportą, kuris, kaip žinote, jeigu kalbėsime apie valstybės reprezentavimą, šiandien atlieka patį didžiausią ambasadoriaus vaidmenį ne tik Europoje, bet ir pasaulyje. Todėl ir teikiamas šis įstatymo projektas, gerbiamieji Seimo nariai, jums. Tikimės, kad, įvertindami ir galimybes, aišku, valstybės, tokiam Seimo įstatymo projektui pritarsite. Dėkui.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis kolega, jūs pristatėte abudu projektus?
A. ZUOKAS (LCSF). Taip, abudu.
PIRMININKĖ. Tai tada tie, kas užsirašę klausti, galite klausti dėl abiejų projektų. Pirmasis klausia E. Žakaris.
E. ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, aš tiktai patikslinsiu, jau maždaug aišku. Ar tai būtų pagal jūsų projektą vienintelė valstybės parama, daugiau į nieką nepretenduotų, iš to jau ir atlyginimai būtų, ir, aišku, privačios lėšos, ir t. t., ar dar plius kažkas?
A. ZUOKAS (LCSF). Labai geras klausimas, gerbiamasis Edvardai. Iš tikrųjų bent jau mes manytume, kad valstybės biudžeto lėšos galėtų būti skiriamos profesionaliam sportui tiktai tokia tvarka. Bet, be abejo, sporto klubai galėtų ir siektų, natūralu, privačių rėmėjų paramos, ir tai turėtų būti gana aktyvus darbas. Be abejo, yra kitų galimų paramos formų kaip reklama ir panašūs dalykai. Aišku, liktų galimybė savivaldybėms, kurios šiandien daugeliu atvejų nemaža dalimi prisideda prie paramos savo futbolo ar krepšinio, ar rankinio, ar kitokiems klubams, bet iš valstybės pusės iki šiol aiškios, skaidrios tvarkos nebuvo. Čia kalbėtume daugiau tik apie valstybės paramą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia E. Klumbys.
E. KLUMBYS (TTF). Noriu paklausti, ar jūs atsakysit dėl strategijos?
A. ZUOKAS (LCSF). Ne, dėl strategijos ne, strategija bus pristatyta arba pono Ž. Šilgalio, arba pono V. Gedvilo.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis V. Gedvilas – dėl vedimo tvarkos.
V. GEDVILAS (DPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Čia galbūt truputėlį sumaišėm visus posėdžio dalyvius, kadangi tai yra du skirtingi dokumentai: pirmas dalykas, tai yra įstatymo pataisa, o antras yra labai didelis, platus dokumentus, tai yra ilgalaikė strategija, kurią pristatys Jaunimo ir sporto komisijos pirmininkas gerbiamasis Ž. Šilgalis. Čia yra diskusija, kaip pasakyti, didžiulis diskusijos objektas. Čia yra du skirtingi dalykai. Reikia juos atskirti. Gerbiamasis Artūras pristatė tiktai įstatymo projektą.
A. ZUOKAS (LCSF). Taip.
V. GEDVILAS (DPF). Dėl gyventojų pajamų mokesčio.
PIRMININKĖ. Dėkoju už pataisymą ir patikslinimą. Tai dar kartą akcentuojam, kad mes kalbam tiktai dėl Kūno kultūros ir sporto įstatymo 24 straipsnio papildymo įstatymo. K. Glaveckas klausia.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamasis kolega, sakykite, kyla klausimas, kodėl sporto veikla daroma tokia išimtinė veikla, už kurią, taip sakant, dalis pinigų mokesčių pavidalu yra grąžinama? Kodėl nesiūloma, pavyzdžiui, kultūros atlikėjams ar dar kam nors, kurie taip pat uždirba didelius honorarus, padaryti tokį dalyką?
Ir antras klausimas esminis. Sakykit, esant tokiai sistemai, iš tikro atsirastų labai daug pagrindo neskaidriems dalykams, nes praktiškai kalbama apie penktadalį pajamų. Galima būtų jas padidinti ir praktiškai sutaupyti 20 %, dirbtinai padidinant tam pačiam sportininkui atlyginimą ir paskui iš jo pasiimant 15, pavyzdžiui, procentų, t. y. korupcijos požiūriu, piktnaudžiavimo požiūriu toks siūlymas yra iš tikro ganėtinai pavojingas.
Ačiū.
A. ZUOKAS (LCSF). Dėkui už klausimą. Atvirkščiai, mes manytume, kad tai yra kaip tik labai skaidri sistema. Pirmiausia Kūno kultūros ir sporto departamentas turėtų klasifikuoti ir pripažinti tuos klubus, kurie atitinka numatytus įstatyme kriterijus, profesionaliais. Ir tik faktiškai sumokėjus už konkrečius žaidėjus priklausomą gyventojų pajamų mokestį į valstybės biudžetą, tik kitais metais, įvykus mokėjimo faktui, valstybė grąžintų kaip paramą atgal sporto profesionalių klubų veiklai finansuoti. Taigi dingsta bet kokia galimybė spekuliuoti arba didinti, dar ką nors, nes kalbame ne apie popierinį veiksmą, o apie faktiškai sumokėtas gyventojų pajamų mokesčio lėšas. Be abejo, tai galiotų tik Lietuvos Respublikos sportininkams.
Kodėl mes kalbame apie sportą? Todėl, kad šiandien egzistuoja, ko gerbiamasis E. Žakaris ir paklausė, skirtingos, įvairios paramos formos. Tai, žinote, viena Vyriausybė milijoną premijai skyrė, kita Vyriausybė galbūt sutarė, kad kažkokios mūsų valstybinės kompanijos skirtų savo dalį pelno ir t. t. Daugelis dalykų priklauso nuo simpatijų, nuo asmeninių susitarimų, bet nėra sistemos. Mes puikiai žinome, ką reiškia profesionalusis sportas ir investicijos į profesionalųjį sportą masiniam sportininkui, jaunajai kartai, nusikalstamumui mažinti ir daugeliui kitų dalykų. Tai būtų aiški tvarka, kaip valstybė finansuoja profesionalųjį sportą, kuris, pabrėšiu, atstovauja daugeliu atvejų tai pačiai valstybei. Kartu mes kalbame kaip apie dar vieną kriterijų – tai yra sportinio turizmo skatinimą.
Paimkime klubines varžybas, kurios vyksta, pavyzdžiui, skirtingose Europos valstybėse. Tų klubų atstovai atvažiuoja į Vilnių, Kauną, Alytų ar į Šiaulius. Atvažiavę jų sirgaliai investuoja ir palieka pinigus Lietuvoje, nes apkrauna viešbučius, maitinasi ir panašiai. Be to, neužmirškime, kad Lietuva greitai bus galbūt vienintelė valstybė, kuri turės tiek daug profesionalių sporto arenų. Jas kaip nors taip pat reikia apkrauti, reikia ugdyti ir kelti profesionalumo lygį. Įvertinus sudėtingą ekonominę situaciją, kuri yra šiandien, privačių rėmėjų nei „Žalgiriui“, nei „Lietuvos rytui“, nei „Žalgirio“ futbolo sporto klubui, nei „Vėtrai“, nei dar kam nors praktiškai nebeįmanoma susirasti. Taigi mes negalime šiandien to nematyti ir leisti sunaikinti profesionalųjį sportą, nes jo įtaka yra daug didesnė, negu vien tik… mes kartais kalbame apie pinigus.
PIRMININKĖ. J. Olekas dėl vedimo tvarkos.
J. OLEKAS (LSDPF). Dėkui, posėdžio pirmininke. Aš prašyčiau patikslinti, ar bus svarstoma strategija (2 klausimas). Jeigu bus, tai leisti užsirašyti, nes dabar užblokuoti kompiuteriai, kaip jūs pasakėte…
PIRMININKĖ. Nesuspėsime strategijos pateikti ir, be to, nėra pagrindinio pranešėjo.
A. ZUOKAS (LCSF). Aš specialiai ilgiau atsakinėju.
PIRMININKĖ. Klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Norėčiau paklausti. Preliminariai turbūt skaičiavote, kiek tokių sportininkų gali būti ir kiek iš biudžeto pinigų neteksim… Norėčiau dar paklausti. Ar tie kriterijai iš tikrųjų yra tokie pamatuoti, pavyzdžiui, už Lietuvos valstybės reprezentavimą užsienyje. Ką reiškia toks reprezentavimas? Ar, tarkime, aš, gavęs taurę, kuri kainuotų 50 dolerių, jau negaliu būti laikomas profesionalu, užsidėjęs lietuvišką emblemą, perbėgęs kažkokiame masiniame maratone, aš reprezentuoju Lietuvą? Ar man priklausys gauti tuos pinigus, ar ne? Ir kiek reikės pinigų?
A. ZUOKAS (LCSF). Labai geras klausimas. Šio įstatymo įgyvendinimo detales, be abejo, turėtų numatyti Vyriausybė. Pradėję svarstymo procedūrą, be abejo, mes turėsime kreiptis į Vyriausybę, kad pateiktų labai detalius skaičiavimus, nes dalis informacijos mums šiuo metu nėra prieinama. Kita vertus, reprezentavimo tvarka taip pat apibrėžta. Jeigu valstybė remia sporto klubus, tai, natūralu, simboliai – Lietuvos ženklas, herbas ir panašūs dalykai turėtų būti naudojami ir apibrėžti. Kad matytume ne vien tik kažkokią iškabą ant marškinėlių, kuri nieko nereiškia, o galėtume matyti galbūt svarbesnius simbolius.
Aš paminėsiu gerą pavyzdį, jis dominuoja daugelyje Europos šalių, kurios turi stiprius profesionalius klubus, pavyzdžiui, krepšinio. Paprastai yra pristatomi miesto pavadinimas, valstybės pavadinimas ir su tuo susiję simboliai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamasis kolega, gal aš jau truputį pakartosiu. Aš norėčiau apibendrinti ir E. Žakario, ir gerbiamojo E. Pupinio klausimą. Iš tikrųjų yra trys veikos, už kurias galima susigrąžinti lėšas. Tai yra tarptautiniai sportiniai pasiekimai, turbūt galima labai objektyviai matyti, kas tai yra. Už Lietuvos valstybės ir reprezentavimą užsienyje – čia jau toks truputį išplaukęs, jeigu silpnai pasirodo ar dalyvauja ir panašūs dalykai. Ir už dalyvavimą tarptautiniuose sporto turnyruose Lietuvoje ir užsienyje. Faktiškai antras, trečias tampa nelabai aprašomi. Ir jūs paliekate nustatyti tvarką. Ar čia bus lygmenys, ar kokie kiti dalykai, nes finansai yra dideli?
A. ZUOKAS (LCSF). Geras klausimas. Pirmas ir trečias tikrai nekelia jokių abejonių ir paaiškinsiu kodėl. 2 punktas dėl valstybės reprezentavimo. Aišku, galėtų būti platesnė diskusija, kur mes galbūt rastume teisingą vardiklį. Kalbame apie profesionalųjį sportą, kuris yra pasiekęs tam tikrų laimėjimų, dalyvauja tam tikrose tarptautinėse sporto varžybų lygose, kartu jos vyksta vienu metu Lietuvoje ir užsienyje. Kaip minėjau, vienas iš tikslų skatinti vadinamąjį sportinį turizmą, kai mūsų klubai žaidžia Europoje arba pasaulyje, kad tų pačių valstybių klubai atvažiuotų į Lietuvą ir žaistų Lietuvoje, nes tokiu būdu skatiname atvykstančių sirgalių skaičių ir panašius dalykus. Taigi tie pinigai, skiriami valstybės paremti profesionaliajam sportui, grįžtų atgal į valstybės biudžetą. Taigi 1 ir 3 punktai nekelia abejonių. Dėl 2 punkto, aišku, būtų galima diskutuoti ir, manau, svarstymo metu kiekvienas Seimo narys, turintis nemažą patirtį, galėtų pasiūlyti ir patobulinti mūsų iniciatyvą. Norime skaidrios, aiškios tvarkos, kaip būtų remiami Lietuvos profesionalūs sporto klubai, kurie turi pripažintus tarptautinius laimėjimus ir dalyvauja tarptautiniuose turnyruose bei čempionatuose. Būtent tarptautiniuose, tai nereiškia, kad bet koks klubas. O tokių klubų yra daug Lietuvoje. Kol nepasiekia tam tikro lygmens, jis negauna šitos valstybės paramos.
PIRMININKĖ. Klausia R. Kupčinskas.
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Labai ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, be jokios abejonės, tai yra labai aktuali problema, juo labiau, sunkmečiu dar aštresnė yra. Norėčiau dar paklausti jūsų. Vis dėlto šio įstatymo pataisos neužtenka dėl to, kad būtų detaliau reglamentuotas finansinės paramos teikimas, čia, be jokios abejonės, reikės įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų, t. y. Vyriausybės nutarimų ir panašiai.
Dar vienas dalykas. Čia turbūt reikėtų pagalvoti ir apie Kūno kultūros rėmimo fondą. Gal šiuo požiūriu irgi ką nors galime pasiūlyti arba prie šito įstatymo nuostatų ką nors pateikti. Bet šiaip, manau, aktualus ir šiandieninis dalykas. Ačiū.
A. ZUOKAS (LCSF). Aš galiu pasakyti atsakydamas į jūsų klausimą, kad šio įstatymo projektas atsirado daugiausia remiantis konkrečia Kauno „Žalgirio“ situacija, Vilniaus futbolo „Žalgirio“ klubo situacija. Ir aš, būdamas Vilniaus miesto vadovu, panašią tvarką siūliau padaryti mieste. Tai yra labai aiškūs kriterijai, kurie nepriklauso nuo jokių simpatijų ir antipatijų. Kas yra tarptautiniai sportiniai pasiekimai, yra aišku. Kas yra tarptautiniai sportiniai turnyrai, taip pat yra aišku. Ir sumokėti de facto gyventojų pajamų mokesčiai po metų grąžinami klubams už Lietuvos piliečius, žaidžiančius klubuose. Gal tokiu būdu mažiau matytume mūsų sportininkų kažkur kitur, o matytume Lietuvoje. Tai leistų klubams planuoti savo ilgalaikę veiklą ir turėti tam tikras garantuotas pajamas.
PIRMININKĖ. Dėkoju, kolega. Jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Dabar po pateikimo dėl viso įstatymo projekto vienas – už ir vienas – prieš. Už – M. Varaška.
M. VARAŠKA (TPPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Iš tiesų aš norėčiau tik papildyti pranešėją atsakymais į tuos klausimus, kurie buvo iškelti. Kaip minėjo gerbiamasis K. Glaveckas, kodėl nėra platesnio paramos gavėjų rato. Tai dėl to, jog įstatymas su savo samprata apibrėžia tai, kad mes galime orientuotis tik į sporto organizacijas ir tik pagal šio įstatymo taikymo apimtį. Kodėl mes teikiame tokį pasiūlymą? Dėl to, kad sporto infrastruktūra yra labai svarbi valstybės mokesčiams, valstybės bendrajam vidaus produktui, kuo sporto infrastruktūra yra platesnė, didesnė, gyvybingesnė, tuo daugiau mes surenkame mokesčių. Jeigu mes šiuo kritiniu metu valstybės sportui neskirsime deramo dėmesio, mes per metus, per dvejus galime sugriauti per dešimtmetį kurtus profesionalaus sporto: krepšinio, futbolo, rankinio, tinklinio ir taip toliau, pasiekimus.
Ko nebuvo sakyta iš dalies, bet ką mes galėtume įstatyme svarstymo metu nustatyti? Kad minimalus metinis fondas galėtų prilygti atitinkamai biudžeto procentinei vertei, mažytei, mažesnei. Na, ir kodėl, remdami profesionalų sportą, mes kartu paremtume ir mėgėjišką sportą? Todėl, kad mūsų mėgėjiškas sportas yra pagrįstas varžybiniu principu. Profesionalus sportas iš tiesų išlaiko daugybę dublerių jaunimo komandų, kurios ir yra masinio sporto esmė.
Na, ir Teisės departamento pastaboje buvo minėta, kad siūlymas grąžinti gyventojų pajamų mokesčio pajamas sporto organizacijai tik Lietuvos pilietybę turinčių sportininkų atžvilgiu būtų diskriminuojantis Europos Sąjungos pilietybę turinčius sportininkus. Aš atsakyčiau, jog ne visai taip, nes pagal sportinių kontraktų teisę galima nustatyti labai daug sąlygų: jeigu taip, tai tada taip. Pavyzdžiui, jeigu sporto ekipa už tam tikrus sportinius pasiekimus gauna finansavimą iš valstybės, tai Europos Sąjungos pilietybę turinčio sportininko kontrakte gali būti numatyta, jog tada jo atlyginimas dar padidėja 10 %. Taigi šitos problemos tikrai sprendžiamos. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Prieš – E. Klumbys. K. Glaveckas – prieš.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamieji kolegos, iš tikro tai yra sveikintinas žingsnis, tačiau ekonomine prasme jis nevisiškai logiškas. Visų pirma mes išskiriame sportą ir profesionalų sportą iš visų kitų veiklų. Kultūros atlikėjai, tie, kurie važinėja, operose ir kitur dainuoja, faktiškai turi tuos pačius motyvus, jiems reikalingos ir teatro salės, reikia ir žmonių, kitaip sakant, visi tie argumentai, kurie tinka sportui, tinka ir tam. Bet yra vienas esminis dalykas, kad mes darome precedentą mokesčių (…) srityje. Kiek aš žinau, pasaulyje tokie dalykai nėra taikomi. Amerikos profesionalai arba Europos klubai, futbolo, kurie gauna honorarus, visi moka pajamų mokesčius ir visi neatleisti nuo tų mokesčių. Todėl jeigu mes padarytume tokią išimtį, sulauktume ne tik prieštaravimų ar vienos veikos išskyrimo, priešpriešindami kitas veikas, nes, iš karto sakau, būtų nepatenkinti visi kiti, bet ir atitiktį tam tikroms normoms, ir fiskalinės drausmės, ir galų gale administravimo mokesčių normoms… Dar kartą sakau, mes negalime daryti tokių išimčių.
Trečias motyvas, kurį čia sakė ir kolega Mantas, tai nelygiateisiškumo principas. Iš tikro, jeigu, pavyzdžiui, užsieniečiams reikės mokėti, o vietiniams nereikės mokėti, tai tas sulauks priekaištų dėl žmogaus teisių ir kitko. Galų gale ir tai taip pat prieštarauja. Todėl siūlau vis dėlto dar apgalvoti tą įstatymą, pagalvoti apie kitus finansavimo šaltinius, o ne tokiu būdu priešpastatant sportą, profesionalų apmokestinimą visoms kitoms veikoms. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad po pateikimo pritartume Kūno kultūros ir sporto įstatymo 24 straipsnio papildymo įstatymo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 58 Seimo nariai. Už – 52, prieš nėra, susilaikė 6. Po pateikimo įstatymo projektui Nr. XIP-661(2) yra pritarta. Siūlomi komitetai. Pagrindinis – Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, papildomi – Biudžeto ir finansų komitetas, Jaunimo ir sporto reikalų komisija. Siūlomas svarstymas Seime liepos 21 d.
Gerbiamieji kolegos, registruojamės. Užsiregistravo 53 Seimo nariai. Liepos 7 d. rytinį nenumatytą plenarinį posėdį baigiame. Vakarinis posėdis 15 val.
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LCSF – Liberalų ir centro sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; TPPF – Tautos prisikėlimo partijos frakcija; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.