LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

APLINKOS APSAUGOS komitetas

PAGRINDINIO KOMITETO

I Š V A D O S

STATYBOS ĮSTATYMO 2, 20, 23, 29, 31, 37 STRAIPSNIŲ,

VIENUOLIKTOJO SKIRSNIO PAVADINIMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO BEI

ĮSTATYMO PAPILDYMO 231, 391 STRAIPSNIAIS


ĮSTATYMO PROJEKTO (XIP-658)

 

 

2009 m. liepos 07 d.

Vilnius

 

 

 

1. Komiteto posėdyje dalyvavo (vardas, pavardė, institucija):

komiteto pirmininkas Jonas Šimėnas, komiteto pirmininko pavaduotojas Vincas Babilius, komiteto nariai: Almantas Petkus, Konstantas Ramelis, Aurelija Stancikienė, Justinas Urbanavičius.

            Komiteto biuras: vedėjas Darius Karvelis, patarėjai: Rasa Matusevičiūtė, Jolita Jakučionytė, padėjėja Vida Katinaitė.

Kviestieji asmenys: Seimo narys Mečislovas Zasčiurinskas, Seimo narys Valentinas Mazuronis, Seimo narys Petras Auštrevičius, Aplinkos ministerijos sekretorė Jūratė Juozaitienė, Aplinkos ministerijos Projektavimo normavimo skyriaus vedėjas Dangyras Žukauskas, Aplinkos ministerijos Planavimo normų skyriaus vedėjas Rimantas Bėčius, Aplinkos ministerijos Planavimo normų skyriaus vyr. specialistė Lina Masliukienė, Aplinkos ministerijos Statybos ir būsto departamento Būsto skyriaus vedėja Elvyra Radavičienė, Teritorijų planavimo, urbanistikos ir architektūros departamento direktorius Jonas Jakaitis,  Finansų ministerijos sekretorius Aloyzas Vitkauskas, Nacionalinės žemės ūkio tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Žemės tvarkymo departamento Žemėtvarkos skyriaus vedėjos pavaduotoja Zita Kvietkienė, Ūkio ministerijos Investicijų ir inovacijų departamento direktorė Laima Kalinauskienė, Lietuvos architektų sąjungos SĮ „Vilnius plius“ atstovas Mindaugas Pakalnis, Lietuvos ekonominės plėtros agentūros generalinio direktoriaus pavaduotoja Laura Guobužaitė, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos direktorė Dalia Bardauskienė, Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja aplinkos ir energetikos klausimais Ieva Andriulaitytė, patarėja Savivaldybių administravimo klausimais Vida Ablingienė, patarėjas savivaldybių administravimo klausimais, Gediminas Vaičionis,  Statybos konsultantų ir priežiūros įmonių asociacijos valdybos pirmininkas Almantas Stankūnas,  Statybos konsultantų ir priežiūros įmonių asociacijos atstovas Algirdas Kašėta,  atstovas Algirdas Kašėta Lietuvos žaliųjų judėjimo atstovė Janina Gadliauskienė, Respublikinių būsto valdymo ir priežiūros rūmų atstovas Algirdas Glodenis, Trakų nacionalinio parko tarybos narys Romualdas Lankas, Seimo kaimo reikalų komiteto patarėja Simantė Kairienė, Romerio universiteto atstovas Gintautas Tiškus, Lazdynų bendruomenės atstovė Onutė Primakienė, Lietuvos sąjūdžio atstovas Paulius Rutkauskas, Lietuvos sąjūdžio Vilniaus miesto tarybos narys Algimantas Bružas, Lazdynų bendruomenės atstovė Marija- Vanda Zdanovičienė.

 

 

 

 

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

Str.

Str. d.

P.

1.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2009-06-03

1

1

 

Alternatyvių įstatymo projektų Teisės departamente negauta.

Vertindami įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

1. Projekto 1 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje vartojama ,,gyvenamosios paskirties (daugiabutis) pastatas” sąvoka. Atkreiptinas dėmesys, kad Statybos įstatyme bei kituose įstatymuose (pavyzdžiui, Daugiabučių namų savininkų bendrijų, Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymuose) paprastai vartojama ,,daugiabučio namo” sąvoka. Atsižvelgiant į tai ir, siekiant teisinio aiškumo, siūlytume patikslinti projekte vartojamą sąvoką.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Pritarti

 

 

 

 

 

 

 

 

Teisės aktuose vartojama ir ,,gyvenamosios paskirties (daugiabučio) pastato“ sąvoka, ir ,,daugiabučio namo“ sąvoka. Dėl šios priežasties teisės aktai gali būti įvairiai interpretuojami. Todėl manome, kad Statybos įstatyme šios sąvokos galėtų būti naudojamos kaip sinonimai, 2 straipsnio 3 dalyje įrašant sąvoką „daugiabutis namas (gyvenamosios paskirties (daugiabutis) pastatas)“.

 

2.

 

1

4

 

2. Projekto 1 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 90 dalyje nustatoma, kad tipinis statinio projektas yra statybos techninių reglamentų nustatytos sudėties dokumentų, <....>, visuma. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 27 dalį statinio projektas yra normatyvinių statybos techninių dokumentų nustatytos sudėties dokumentų, <...>, visuma. Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 54 dalį bei 8 straipsnio 1 dalį statybos techniniai reglamentai yra viena iš normatyvinių statybos techninių dokumentų sistemos dalių, todėl, svarstytina, ar tipiniai statinio projektai neturėtų būti rengiami pagal normatyvinius statybos techninius dokumentus.

 

Nepritarti

Siekiant unifikuoti tipinių statinio projektų sudėtį, tikslinga ją nustatyti viename teisės akte, t. y. statybos techniniame reglamente. Tačiau ši nuostata nekeičia Statybos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies, kuri nustato, kad statinio projektas rengiamas vadovaujantis Statybos įstatymu ir kitais įstatymais, reglamentuojančiais statinio saugos ir paskirties reikalavimus, kitais teisės aktais, teritorijų planavimo ir normatyviniais statybos techniniais dokumentais bei normatyviniais statinio saugos ir paskirties dokumentais.

 

3.

 

1

5

 

3. Teisės akto tekste žodžių santrumpos nevartotinos, išskyrus nuorodas į teisės akto oficialaus paskelbimo šaltinį, todėl atitinkamai tikslintinas projekto 1 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 91 dalies tekstas.

 

Pritarti

Siūlome 2 straipsnio 91 dalį išdėstyti taip:

„91. Tipinis konstrukcinis elementas – statiniuose pasikartojantis konstrukcinis statybos produktų ir technologinių sprendinių derinys (sienų ir stogų detalės, kampai, parapetai ir pan. kiti elementai).“

4.

 

3

2

 

4. Projekto 2 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 20 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatoma, kad savivaldybės administracijos direktorius paraišką statinio projektavimo sąlygoms parengti pateikia už nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą atsakingai institucijai ir tais atvejais, kai statinys statomas kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje. Šios normos turinys nėra aiškus tuo aspektu, kiek minėta institucija dalyvaus tolesnėje statinio, statomo kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, statyboje. Atkreiptinas dėmesys, kad kitos Statybos įstatymo nuostatos numato institucijos, atsakingos už nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą, funkcijas statybos procese tik kai vyksta kultūros paveldo statinių tvarkomieji statybos darbai ar statinių statyba kultūros paveldo objektų teritorijose (įstatymo 20 straipsnio 9, 15 dalys, 23 straipsnio 14, 21 dalys, 24 straipsnio 2 dalis, 25 straipsnio 2 dalies 5 punktas ir kiti), o jos projektu nėra keičiamos.

Be to, projekte vartojama formuluotė ,,statinio kultūros paveldo objekto teritorijoje ar apsaugos zonoje statinio projektui” tikslintina kalbiniu požiūriu.

 

Nepritarti

Pagal Statybos įstatymo 23 straipsnio nuostatas bendruoju atveju sprendimą dėl statybos leidimo išdavimo priima Nuolatinė statybos komisija. Vadovaujantis Statybos įstatymo 23 straipsnio 10 dalimi Nuolatinę statybos komisiją sudaro savivaldybės taryba iš teritorijų planavimo ir statinio projektavimo sąlygas parengusių <…> institucijų <…> atstovų, t. y. atitinkamais atvejais Nuolatinės statybos komisijos darbe dalyvauja už nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą atsakingos institucijos atstovai. Jie įvertina ar projekte atsižvelgta į jų išduotas statinio projektavimo sąlygas. Todėl siekiant apsaugoti kultūros paveldo objektams svarbias teritorijas papildytas Statybos įstatymo 20 straipsnio 3 dalies 3 punktas statiniais kultūros paveldo objektų teritorijose ir apsaugos zonose, kas sudaro galimybę už nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą atsakingoms institucijoms išduoti statinio projektavimo sąlygas ir prieš statybos leidimų išdavimą patikrinti ar numatomi statyti statiniai nekenks kultūros paveldo objektams.

Taip pat manome, kad pastaboje nurodytus Statybos įstatymo straipsnius keisti netikslinga.

 

5.

 

5

 

 

5. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 231 straipsnyje nėra nustatyta valstybinio administravimo subjekto sprendimo neišduoti statybos leidimą apskundimo tvarka.

 

Pritarti

Siūlome papildyti 231 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas), gavęs statytojo (užsakovo) šio straipsnio 2 dalyje nurodytus dokumentus, perduoda juos savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui savivaldybės vyriausiajam architektui ar kitam savivaldybės administracijos direktoriaus įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui, kuris patikrinęs ir nustatęs, ar tipinis statinio projektas ar projektas, parengtas naudojant tipinius konstrukcinius elementus, pritaikytas konkrečiam modernizuojamam (atnaujinamam) pastatui atitinka projektavimo sąlygų sąvado reikalavimus ir ar jis pritaikytas numatomam modernizuoti (atnaujinti) pastatui priima sprendimą išduoti ar neišduoti statybos leidimą supaprastinta tvarka. Sprendimas neišduoti statybos leidimą supaprastinta tvarka turi būti motyvuotas ir gali būti skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.“

 

6.

 

1

1

 

6. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 1 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje daugiabučius namus priskyrus prie ypatingų statinių kategorijos, pagal Statybos įstatymo 42 straipsnio 1 dalies 1 punktą šių namų naudojimo priežiūrą vietoje savivaldybių administracijų turėtų atlikti apskrities viršininko administracija. Projekto aiškinamajame rašte nėra nurodoma, kaip vyktų šių funkcijų perdavimas. Be to, projektu nekeičiant Statybos įstatymo 42 straipsnio 1 dalies 3 punkto, lieka neaišku, kokių statinių naudojimo priežiūrą atliktų savivaldybės administracija, kuriai statinių naudojimo priežiūros funkcija yra nustatyta ir Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 21 punkte.

 

Nepritarti

Pagal Statybos įstatymo 42 straipsnio 1 dalies 1 punktą ypatingų statinių, taip pat valstybinės reikšmės ir rizikos objektuose esančių statinių naudojimo priežiūrą atlieka apskrities viršininko administracija pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą. Vadovaujantis šiuo Statybos įstatymo punktu 2004 m. birželio 1 d. aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-301 (Žin., 2004, Nr. 90-3333) patvirtintas Ypatingų statinių, taip pat valstybinės reikšmės ir rizikos objektuose esančių statinių, kurių naudojimo priežiūrą vykdo apskrities viršininko administracija, sąrašas. Nors ir šiuo metu pagal techninius požymius dalis daugiabučių namų (daugiausia namų, kuriuose yra liftai) yra ypatingi statiniai, atsižvelgiant į Statybos įstatymo 42 straipsnio 1 dalies 3 punktą, daugiabučiai namai neįrašyti į šį sąrašą. Manome, kad netikslinga daugiabučius namus įrašyti į minėtą sąrašą ar keisti statybos įstatymo 42 straipsnį, o jų naudojimo priežiūrą ir toliau turėtų vykdyti savivaldybių administracijos.

 

7.

 

12

2

 

7. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto aiškinamajame rašte yra nurodoma, kad, priėmus projektą, reikės keisti jo įgyvendinimui reikalingus teisės aktus, tarp jų ir Vyriausybės nutarimą, todėl projekto 10 straipsnio 2 dalies nuostatos turėtų būti tikslinamos.

 

Pritarti iš dalies

Atsižvelgiant į tai, kad pateiktame Statybos įstatymo projekte nepriskiriamos funkcijos Vyriausybės įgaliotoms institucijoms, o tiesiogiai įgaliojamos konkrečios institucijos, manome, kad netikslinga keisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 208 „Dėl Lietuvos Respublikos statybos įstatymo įgyvendinimo“ (Žin., 2002, Nr. 22-819). Todėl netikslumas yra projekto aiškinamajame rašte.

 

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

Str.

Str. d.

P.

1.

Respublikinių būsto valdymo ir priežiūros rūmai (Vilniaus DNSB asociacija), 2009-06-10 

 

1

3

 

Patikslinti Paramos – Modernizavimo Įstatymo projekto 2 str. 12 d. normą:

“12. Daugiabučio namo modernizavimas (atnaujinimas) – rekonstravimo ar kapitalinio remonto darbai, kuriais atkuriamos ir/ar pagerinamos pastato ir (ar) jo inžinerinių sistemų fizinės ir energinės savybės.“

 

Pritarti iš dalies

Siūloma tokia įstatymo 2 straipsnio 89 dalies redakcija:

“Pastato atnaujinimas (modernizavimas)  – rekonstravimas ar  remontas, kuriais atkuriamos ar pagerinamos pastato ir/ar jo inžinerinių sistemų fizinės ir energinės savybės.”

2.

 

1

1

 

„3. Ypatingas statinys – statinys, kuriame naudojamos ar saugomos pavojingos medžiagos (pagal nustatytus jų ribinius kiekius); statinys, kuriame yra potencialiai pavojingų įrenginių ar atliekami potencialiai pavojingi darbai; sudėtingos konstrukcijos ir sudėtingų technologijų statinys (pagal normatyviniais statybos techniniais dokumentais nustatytus sudėtingumo požymius bei techninius parametrus); visuomenės poreikiams naudojamas pastatas, kuriame vienu metu būna daugiau kaip 100 žmonių; gyvenamosios paskirties (daugiabutis) pastatas; kultūros paveldo statinys. Ypatingų statinių kategorijai priskiriamų statinių sąrašą tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija.“

 

 

     arba, atmetus šį mūsų pasiūlymą

Į Statybos įstatymo 10 str. 3d.; 14 str. 4d.; 15 str. 2,3,4 dalis; 22 str. 1d.; 27 str. 9d. 2p. 29 str. 1d.; 31 str. 1d. ir kt. (jeigu ką praleidome) įvesti išlygą:

išskyrus daugiabučio namo modernizavimo atvejus.

 

Nepritarti

Daugiabučiai namai priskiriami ypatingiems statiniams, siekiant užtikrinti geresnę daugiabučių namų statybos, rekonstravimo ir remonto kokybę, nustatyti papildomus kvalifikacinius reikalavimus šių namų projektuotojams, statybos rangovams ir t. t. Kad daugiabučių namų priskyrimas ypatingiems statiniams nesukeltų papildomų trukdžių daugiabučių namų modernizavimui, projektas papildytas 29 ir 31 straipsnių pakeitimais, kuriuose numatyta, kad pastatų modernizavimo pagal tipinius konstrukcinius elementus ar tipinius statinių projektus atvejais neprivaloma statinio projekto ekspertizė ir projekto vykdymo priežiūra.

 

Pagal galiojančius teisės aktus namo techninė ir naudojimo priežiūra netaps sudėtingesne, nebus keliami papildomi kvalifikaciniai reikalavimai namo techniniam prižiūrėtojui, todėl siūloma nuostata perteklinė.

3.

 

2

 

 

Į siūlomų Statybos įstatymo pakeitimą įvesti naują punktą: Patikslinti Statybos Įstatymo 6 str. 3 d. sekančiai:

3. Projektuojant, statant, rekonstruojant ar kapitališkai remontuojant pastatus (išskyrus modernizuojamus daugiabučius namus)  ir inžinerinius statinius, būtina juos pritaikyti specifiniams invalidų poreikiams, vadovaujantis invalidų socialinės integracijos įstatymu.

 

Pritarti iš dalies

Siūloma tokia įstatymo 6 straipsnio 3 dalies nuostata:

“3. Projektuojant, statant, rekonstruojant ar kapitališkai remontuojant pastatus (išskyrus atnaujinamus (modernizuojamus) daugiabučius namus) ir inžinerinius statinius, būtina juos pritaikyti specifiniams neįgaliųjų poreikiams, vadovaujantis Neįgaliųjų socialinės integracijos Invalidų socialinės integracijos įstatymu.”

 

4.

 

5

 

 

Papildyti Statybos įstatymo projekto 231 str. 2 dalies 2 punktą nauja nuostata:

231 straipsnis. Statybos leidimo išdavimas supaprastinta tvarka

2. Kad gautų statybos leidimą pastato modernizavimui (atnaujinimui) supaprastinta tvarka, statytojas (užsakovas) savivaldybės administracijos direktoriui (jo įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui) net ir tuo atveju, kai šį leidimą išduoda apskrities viršininko administracija (išskyrus statinio, skirto krašto apsaugos reikmėms, statybos leidimą), turi pateikti:

1) prašymą;

2) sutartį su žemės savininku dėl sklypo laikino naudojimo statybos metu tais atvejais, jei tokio sklypo dalį numatoma panaudoti statybvietei įrengti statytojui (užsakovui) nuosavybės teise nepriklausančiame ar nuomos pagrindais nevaldomame žemės sklype; Tokią sutartį dėl valstybinės žemės laikino naudojimo Apskrities viršininko administracija parengia per 10 darbo dienų nuo statytojo (užsakovo) kreipimosi dienos.

 

Pritarti

 

5.

Almantas Stankūnas
Infrastruktūros projektų padalinio direktorius
SKIPA valdybos pirmininkas

11

 

 

9 straipsnis. Įstatymo papildymas 391 straipsniu

Papildyti įstatymą 391 straipsniu:

„391 straipsnis. Statinio statybos techninio prižiūrėtojo civilinės atsakomybės privalomasis draudimas

 

4. Draudėjas civilinę atsakomybę turi atskirai apdrausti dėl kiekvieno statinio, kurio statinio statybos techninę priežiūrą atlieka.

 

Manytume, kad būtų neracionalu įtraukti kategorišką reikalavimą kiekvieną statinį apdrausti atskirai, nes techniniam prižiūrėtojui teks išimti daug atskirų draudimų o tai santykinai yra brangu. Draudžiant metiniu draudimu yra tam tikra rizika, kad padarius išmokas dėl kitų draudiminių įvykių gali nelikti galimybės apsaugoti techninės priežiūros paslaugas. Tačiau tai tik teorinė galimybė ir realiai jinai praktiškai negali realizuotis, jeigu: a) yra pakankamai didelis metinis draudimas, b) pagal atskiras sutartis yra ribojama techninio prižiūrėtojo atsakomybė (tai yra įprasta praktika V. Europos valstybėse ir standartinė FIDIC formos sutarčių nuostata).

 

Siūlome, aukščiau minėtos nuostatos į įstatymą netraukti o tuos dalykus sutvarkyti poįstatyminiais aktais, kuriuose taip pat būtų numatyti minimalūs draudimų dydžiai.

Manytume, kad poįstatyminiuose aktuose galima būtų numatyti ne tik minimalių atskirų draudimų dydį bet ir bendro metinio draudimo dydį, kuris galėtų apimti tiek projektavimo tiek statybos techninės priežiūros ir kitas konsultacines (pvz. FIDIC Inžinieriaus  paslaugos, kurios dažnai yra perkamos kartu su techninės priežiūros paslaugomis) paslaugas. Tokio draudimo dydis turėtų būti siejamas su įmonės grynąja metine apyvarta ir atskirų įmonės teikiamų paslaugų verte.

 

Pritarti iš dalies

39-1 straipsnio 4 dalį išdėstyti taip:

“4. Statytojui pageidaujant draudėjas civilinę atsakomybę turi atskirai apdrausti dėl kiekvieno statinio, kurio statinio statybos techninę priežiūrą atlieka.”

6.

Lietuvos savivaldybių asociacija

(2009-06-11)

1

1

 

Nesuprantama kokiais motyvais vadovaujantis gyvenamosios paskirties daugiabučiai pastatai priskiriami ypatingiems statiniams (2 str. 3 d.). Šių statinių projektuotojams ir rangovams taikomi didesni kvalifikaciniai reikalavimai. Dėl tokio pakeitimo mažesnis skaičius įmonių galės dalyvauti daugiabučių namų modernizavimo programoje, o vienas iš aiškinamajame rašte deklaruojamų projekto tikslų - verslo sąlygų pagerinimas - bus neabejotinai naudingas tik kai kurioms įmonėms.

 

Nepritarti

Daugiabučiai namai priskiriami ypatingiems statiniams, siekiant užtikrinti geresnę daugiabučių namų statybos, rekonstravimo ir remonto kokybę, nustatyti papildomus kvalifikacinius reikalavimus šių namų projektuotojams, statybos rangovams ir t. t. Kad daugiabučių namų priskyrimas ypatingiems statiniams nesukeltų papildomų trukdžių daugiabučių namų modernizavimui, projektas papildytas 29 ir 31 straipsnių pakeitimais, kuriuose numatyta, kad pastatų modernizavimo pagal tipinius konstrukcinius elementus ar tipinius statinių projektus atvejais neprivaloma statinio projekto ekspertizė ir projekto vykdymo priežiūra.

Pakeitimas nesukels pasekmių, pasirenkant statinių projektuotojus ir rangovus, nes šiuo metu yra apie 900 atestuotų projektavimo įmonių ir 2200 rangos įmonių.

Pagal galiojančius teisės aktus namo techninė ir naudojimo priežiūra netaps sudėtingesne, nebus keliami papildomi kvalifikaciniai reikalavimai namo techniniam prižiūrėtojui, todėl siūloma nuostata perteklinė.

7.

 

 

 

 

Neaišku kas vykdys daugiabučių namų naudojimo priežiūrą, juos priskyrus ypatingų statinių grupei. Statybos įstatymo 42 str. nustatyta, kad ypatingų statinių naudojimo priežiūrą atlieka apskrities viršininko administracija, o gyvenamųjų namų – savivaldybes administracija.

Nepritarti

Pagal Statybos įstatymo 42 straipsnio 1 dalies 1 punktą ypatingų statinių, taip pat valstybinės reikšmės ir rizikos objektuose esančių statinių naudojimo priežiūrą atlieka apskrities viršininko administracija pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą. Vadovaujantis šiuo Statybos įstatymo punktu 2004 m. birželio 1 d. aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-301 (Žin., 2004, Nr. 90-3333) patvirtintas Ypatingų statinių, taip pat valstybinės reikšmės ir rizikos objektuose esančių statinių, kurių naudojimo priežiūrą vykdo apskrities viršininko administracija, sąrašas. Nors ir šiuo metu pagal techninius požymius dalis daugiabučių namų (daugiausia namų, kuriuose yra liftai) yra ypatingi statiniai, atsižvelgiant į Statybos įstatymo 42 straipsnio 1 dalies 3 punktą, daugiabučiai namai neįrašyti į šį sąrašą. Manome, kad netikslinga daugiabučius namus įrašyti į minėtą sąrašą ar keisti statybos įstatymo 42 straipsnį, o jų naudojimo priežiūrą ir toliau turėtų vykdyti savivaldybių administracijos.

8.

 

5

 

 

Manome, kad visus statybos leidimus, įskaitant ir statybos leidimą supaprastinta tvarka turi išduoti savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas (231 str.). Atkreipiame dėmesį, kad šio straipsnio 5 dalies nuostata, kad statybos leidimą išduoda savivaldybės vyriausiais architektas ar kitas administracijos direktoriaus įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas prieštarauja to paties straipsnio 8 daliai, nustatančiai, kad išduodant statybos leidimą supaprastinta tvarka, taikomi ir kiti 23 straipsnio tam tikrų dalių reikalavimai, tarp jų ir 5 dalies, nustatančios, kad statybos leidimą išduoda savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas.

Nepritarti

Kadangi statybos leidimai supaprastinta tvarka bus išduodami pagal patvirtintus tipinius projektus, netikslinga juos tikrinti Nuolatinėje statybos komisijoje, tai gali atlikti vienas kompetentingas tarnautojas. Tai sudaro galimybę sutrumpinti statybos leidimo išdavimo terminus. Bendruoju atveju Nuolatinės statybos komisijos išvada yra privaloma savivaldybės administracijos direktoriui (jo įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui), tačiau jei projektus tikrins savivaldybės administracijos direktoriui pavaldus tarnautojas, jo išvada negalės būti privaloma. Tai sudarys prielaidas savivaldybės administracijos direktoriui priimti subjektyvius sprendimus dėl statybos leidimo išdavimo. Be to, galiojantis įstatymas ir dabar leidžia statybos leidimą išduoti ne savivaldybės administracijos direktoriui, o jo įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui.

Pastaba dėl įstatymo 23 straipsnio 5 dalies taikymo nepagrysta, nes įstatymo projekte ši dalis papildoma atitinkamomis nuostatomis.

9.

 

5

 

 

231 str. 4 d. nurodo, kad projekto patikrinimo išvados įforminamos ir patvirtinamos savivaldybės tarybos nustatyta tvarka, kurios pavyzdinį aprašą tvirtina Aplinkos ministerija. Statybos leidimai supaprastinta tvarka išduodami tik pagal tipinius statinių projektus ar tipinius statinių elementus pritaikytiems konkretiems modernizuojamiems pastatams, todėl projekto patikrinimo išvadų įforminimas galėtų būti vieningas, patvirtintas Aplinkos ministerijos, atsisakant tvarkos aprašo tvirtinimo savivaldybės taryboje.

Nepritarti

Paliekant teisę savivaldybės tarybai tvirtinti išvadų įforminimo ir tvirtinimo tvarką, sudaroma galimybė savivaldybės pritaikyti šią tvarką prie konkrečioje savivaldybėje nusistovėjusios administracijos struktūros ir esamų administravimo procedūrų.

 

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

Str.

Str. d.

P.

1.

Mečislovas Zasčiurinskas,

2009-06-11

1

1

 

 

Argumentai: įstaymo projekte siūlant 2 straipsnio 3 dalį papildyti naujais žodžiais “gyvenamosios paskirties (daugiabutis) pastatas”, nėra pateikiama aiški ir pakankama tam argumentacija.  Siūlytina šiuos žodžius išbraukti.  

Siūlau pakeisti statybos įstatymo 2 straipsnį.

 

Pasiūlymas:

Siūlau pakeisti statybos įstatymo 2 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

“3. Ypatingas statinys – statinys, kuriame naudojamos ar saugomos pavojingos medžiagos (pagal nustatytus jų ribinius kiekius); statinys, kuriame yra potencialiai pavojingų įrenginių ar atliekami potencialiai pavojingi darbai; sudėtingos konstrukcijos ir sudėtingų technologijų statinys (pagal normatyviniais statybos techniniais dokumentais nustatytus sudėtingumo požymius bei techninius parametrus); visuomenės poreikiams naudojamas pastatas, kuriame vienu metu būna daugiau kaip 100 žmonių; gyvenamosios paskirties (daugiabutis) pastatas; kultūros paveldo statinys. Ypatingų statinių kategorijai priskiriamų statinių sąrašą tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija.“

 

Nepritarti

Daugiabučiai namai priskiriami ypatingiems statiniams, siekiant užtikrinti geresnę daugiabučių namų statybos, rekonstravimo ir remonto kokybę, nustatyti papildomus kvalifikacinius reikalavimus šių namų projektuotojams, statybos rangovams ir t. t. Kad daugiabučių namų priskyrimas ypatingiems statiniams nesukeltų papildomų trukdžių daugiabučių namų modernizavimui, projektas papildytas 29 ir 31 straipsnių pakeitimais, kuriuose numatyta, kad pastatų modernizavimo pagal tipinius konstrukcinius elementus ar tipinius statinių projektus atvejais neprivaloma statinio projekto ekspertizė ir projekto vykdymo priežiūra.

 

2.

Edmundas Pupinis,

2009-06-19

1

2

 

 

Argumentai: Tikslinga pakeisti  Statybos įstatymo  2 straipsnio 6 dalį, atsižvelgiant į teikiamo įstatymo projekto tikslus - statybos procesą padaryti  skaidresniu ir paprastesniu. Dabartiniu metu nustatyta Nesudėtingo statinio sąvoka varžo žmonių laisvę tinkamai viduje įrengti  šį statinį, kyla ginčų dėl jo parametrų matavimų.

 Pasiūlymas:

Siūlau pakeisti Statybos įstatymo 2 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:

 „6. Nesudėtingas statinys – paprastų konstrukcijų pastatas, kurio užstatomas plotas  visų aukštų, rūsio (pusrūsio), antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų, apskaičiuotų tarp išorinių sienų išorinių paviršių, suma yra ne didesnėis  kaip 80 kvadratinių metrų, ir kurio didžiausias aukštis 8,5 metro, paprastų konstrukcijų inžinerinis statinys. Pastato ir inžinerinio statinio paprastų konstrukcijų požymius ir techninius parametrus nustato normatyviniai statybos techniniai dokumentai.”

Pritarti iš dalies

Siūloma tokia Statybos įstatymo 2 straipsnio 6 dalies redakcija:

“6. Nesudėtingas statinys – paprastų konstrukcijų pastatas, kurio visų aukštų, rūsio (pusrūsio), antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų, apskaičiuotų tarp išorinių sienų išorinių paviršių, suma yra ne didesnė kaip 80 kvadratinių metrų, kai rūsys (pusrūsis) yra ne didesnis kaip vieno aukšto ir kurio didžiausias aukštis 8,5 metro; paprastų konstrukcijų inžinerinis statinys. Pastato ir inžinerinio statinio paprastų konstrukcijų požymius ir techninius parametrus nustato normatyviniai statybos techniniai dokumentai.“

 

3.

Valentinas Mazuronis, 2009-06-22

1

1

 

 

Pasiūlymas:

Siūlau pakeisti statybos įstatymo 2 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

“3. Ypatingas statinys – statinys, kuriame naudojamos ar saugomos pavojingos medžiagos (pagal nustatytus jų ribinius kiekius); statinys, kuriame yra potencialiai pavojingų įrenginių ar atliekami potencialiai pavojingi darbai; sudėtingos konstrukcijos ir sudėtingų technologijų statinys (pagal normatyviniais statybos techniniais dokumentais nustatytus sudėtingumo požymius bei techninius parametrus); visuomenės poreikiams naudojamas pastatas, kuriame vienu metu būna daugiau kaip 100 žmonių; gyvenamosios paskirties (daugiabutis) pastatas; kultūros paveldo statinys. Ypatingų statinių kategorijai priskiriamų statinių sąrašą tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija.“

 

Nepritarti

Žr. į aukščiau pateiktus argumentus.

4.

Petras Auštrevičius,

2009-06-29

1

3

 

 

Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad su būsto aprūpinimo šiluma tiesiogiai susijęs klausimas – iš atsinaujinančių energijos šaltinių gaunamos energijos naudojimo skatinimas, bei į tai, kad šiuo metu šis šilumos gavimo būdas nėra valstybės skatinamas, siūlau praplėsti būsto atnaujinimo (modernizavimo) sąvoką, įtraukiant ir darbus, kuriais užtikrinamas iš atsinaujinančių energijos šaltinių gaunamos energijos naudojimas daugiabučiame ar gyvenamajame name.

 

Pasiūlymas:

2. Papildyti 2 straipsnį 89 dalimi:

„89. Pastato modernizavimas (atnaujinimas) – rekonstravimo ar kapitalinio remonto darbai, kuriais pagerinamos pastato ir (ar) jo inžinerinių sistemų fizinės ir energinės savybės, ir (ar) kuriais užtikrinamas iš atsinaujinančių energijos šaltinių gaunamos energijos naudojimas. “

 

Pritarti

 

5.

Jonas Šimėnas,

2009-06-25

 

 

 

N

Argumentai:

Teikti pasiūlymą  paskatino daug gautų gyventojų prašymų spręsti dėl įvairių priežasčių savavališkai pastatytų statinių klausimą, nes įgaliotos institucijos pagal šiuo metu galiojančių įstatymų nuostatas reikalauja tokius statinius griauti. Daugelis tokių statinių buvo pastatyti sovietmečiu, kai statybos leidimai nebuvo būtini ar jie nebuvo išsaugoti, buvo kitokie teisės aktų reikalavimai arba statiniai buvo pastatyti iki 2006-10-31, kai galiojusių teisės aktų nuostatos leido įteisinti be statybos leidimo pastatytą statinį.

Todėl siūloma įtvirtinti, kad iki 2006-10-31 baigti savavališki statiniai, nepažeidžiant aplinkosauginių, teritorijų planavimo principų, gali būti pripažinti tinkami naudoti Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

 

Pasiūlymas:

Papildyti įstatymo projektą nauju 6 straipsniu:

 

“6 straipsnis. Įstatymo 28 straipsnio papildymas

Papildyti 28 straipsnį nauja 5 dalimi:

 

            “5. Iki 2006 m. spalio 31 d. baigtiems savavališkiems statiniams šio straipsnio nuostatos gali būti netaikomos ir šie statiniai gali būti pripažinti tinkamais naudoti Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka”.

Pritarti

 

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: 

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

Str.

Str. d.

P.

 

Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2009-06-17

 

 

 

*

Iš esmės pritarti pateiktam įstatymo projektui ir siūlyti jį tobulinti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Lietuvos savivaldybių asociacijos  pateiktas pastabas ir Seimo nario M. Zasčiurinsko pasiūlymą.

 

Pritarti iš dalies

Siūloma nepritarti Seimo nario M.Zasčiurinsko pasiūlymui, Lietuvos savivaldybių asociacijos pasiūlymams.

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai.

7.1 Sprendimas: pritarti Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2, 20, 23, 29, 31, 37 straipsnių, vienuoliktojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir papildymo bei įstatymo papildymo 231, 391 straipsniais įstatymo projektui Nr.XIP-658, komiteto išvadoms ir teikti patobulintą įstatymo projekto variantą.

7.2 Pasiūlymai:

7.2.1 Įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje patikslinti sąvoką įrašant „daugiabutis namas (gyvenamosios paskirties (daugiabutis) pastatas)“.

7.2.2 Pakeisti 2 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:

„6. Nesudėtingas statinys – paprastų konstrukcijų pastatas, kurio visų aukštų, antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų suma yra ne didesnė kaip 80 kvadratinių metrų,  kurio rūsys (pusrūsis) yra ne didesnis kaip vieno aukšto ir kurio didžiausias aukštis 8,5 metro; paprastų konstrukcijų inžinerinis statinys. Pastato ir inžinerinio statinio paprastų konstrukcijų požymius ir techninius parametrus nustato normatyviniai statybos techniniai dokumentai.“

7.2.3 Įstatymo 2 straipsnio 89 dalį išdėstyti taip:

“89. Pastato atnaujinimas (modernizavimas)  – rekonstravimas ar  remontas, kuriais atkuriamos ar pagerinamos pastato ir/ar jo inžinerinių sistemų fizinės ir energinės savybės ir/ar kuriais užtikrinamas iš atsinaujinančių energijos šaltinių gaunamos energijos naudojimas.”

7.2.4 Įstatymo 2 straipsnio 91 dalį išdėstyti taip:

„91. Tipinis konstrukcinis elementas – statiniuose pasikartojantis konstrukcinis statybos produktų ir technologinių sprendinių derinys (sienų ir stogų detalės, kampai, parapetai ir kiti elementai).“

7.2.5 Pakeisti 6 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

“3. Projektuojant, statant, rekonstruojant ar kapitališkai remontuojant pastatus (išskyrus atnaujinamus (modernizuojamus) daugiabučius namus) ir inžinerinius statinius, būtina juos pritaikyti specifiniams neįgaliųjų poreikiams, vadovaujantis Neįgaliųjų socialinės integracijos socialinės integracijos įstatymu.”

7.2.6 Įstatymo 23-1 straipsnio 2 dalies 2 punktą papildyti, kad “Tokią sutartį dėl valstybinės žemės laikino naudojimo Apskrities viršininko administracija parengia per 10 darbo dienų nuo statytojo (užsakovo) kreipimosi dienos”.

7.2.7 Įstatymo 23 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip:

„3. Savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas), gavęs statytojo (užsakovo) šio straipsnio 2 dalyje nurodytus dokumentus, perduoda juos savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui savivaldybės vyriausiajam architektui ar kitam savivaldybės administracijos direktoriaus įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui, kuris patikrinęs ir nustatęs, ar tipinis statinio projektas ar projektas, parengtas naudojant tipinius konstrukcinius elementus, pritaikytas konkrečiam modernizuojamam (atnaujinamam) pastatui atitinka projektavimo sąlygų sąvado reikalavimus ir ar jis pritaikytas numatomam modernizuoti (atnaujinti) pastatui priima sprendimą išduoti ar neišduoti statybos leidimą supaprastinta tvarka. Sprendimas neišduoti statybos leidimą supaprastinta tvarka turi būti motyvuotas ir gali būti skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.“

7.2.8 Papildyti įstatymo projektą nauju 6 straipsniu:

“6 straipsnis. 28 straipsnio papildymas

Papildyti 28 straipsnį 5 dalimi:

“5. Iki 2006 m. spalio 31 d. baigtiems savavališkiems statiniams šio straipsnio nuostatos gali būti netaikomos ir šie statiniai gali būti pripažinti tinkamais naudoti Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka”.

7.2.9 Įstatymo 39-1 straipsnio 4 dalį išdėstyti taip:

“4. Statytojui pageidaujant draudėjas civilinę atsakomybę turi atskirai apdrausti dėl kiekvieno statinio, kurio statinio statybos techninę priežiūrą atlieka.”

 

8. Balsavimo rezultatai: _____4___ už; _____1_____ prieš; ____1______ susilaikė.

9. Komiteto paskirti pranešėjai: Almantas Petkus.

PRIDEDAMA: Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2, 20, 23, 29, 31, 37 straipsnių, vienuoliktojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir papildymo bei įstatymo papildymo 231, 391 straipsniais įstatymo projektas Nr.XIP-658 (2) ir jo lyginamasis variantas.

 

 

Komiteto pirmininkas                                                                                                                                     Jonas Šimėnas