Seimo vakarinis plenarinis posėdis Nr. 95

2009 m. birželio 23 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja I. DEGUTIENĖ, Seimo Pirmininko pavaduotojai A. KAŠĖTA ir Č. V. STANKEVIČIUS

Seimo nutarimo „Dėl pritarimo atleisti V. Tutkų iš Lietuvos Respublikos kariuomenės vado pareigų“ projektas Nr. XIP-795 (priėmimas)

PIRMININKĖ (I. DEGUTIENĖ, TS-LKDF*). …birželio 23 d. posėdį. Registracija.

Užsiregistravo 49 Seimo nariai.

Popietinės darbotvarkės 2-1 klausimas. Dėl vedimo tvarkos – J. Razma.

J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamoji pirmininke, manau, kad nebūtų korektiška tą sprendimą, kuris čia sukėlė ir diskusijų, priimti taip negausiai dar kol kas mums dalyvaujant. Aš prašyčiau pusvalandžio pertraukos dėl pirmojo klausimo – generolo V. Tutkaus atleidimo.

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, ar galime pritarti pusės valandos pertraukai? (Balsai salėje) Yra noras balsuoti. Gerbiamieji kolegos, kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad dėl darbotvarkės 2-1 klausimo, registracijos Nr. XIP-795, būtų padaryta pusės valandos pertrauka? Dėl vedimo tvarkos, prašau, P. Gražulis.

P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamoji pirmininke, pagal Statutą pateikimo stadijoje gali būti tik viena pertrauka, jau pertrauka padaryta. Priešpietiniame posėdyje klausimas perkeltas į popietinį posėdį pateikimo stadijos metu. Taigi šis balsavimas yra antistatutinis. Taigi šiandien du kartus Seimas sulaužė įstatymą.

PIRMININKĖ. Gerbiamasis Gražuli, jūs ne visai teisingai cituojate Statutą, tuo labiau kad čia yra Seimo nutarimas. Svarstant klausimą daryti tokias pertraukas ar atidėti svarstymą galima iš viso du kartus. O antras sakinys: „Tame pačiame posėdyje daroma tik viena to paties klausimo svarstymo neeilinė pertrauka“. Tai aname posėdyje buvo viena pertrauka, šiame posėdyje – antra pertrauka.

Dabar galiu pasakyti, kad balsavo 50 iš 51 užsiregistravusio: už – 26, prieš – 16, susilaikė 8. Daroma pusės valandos pertrauka. Pusės valandos pertrauka.

Civilinio kodekso 2.33 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-761. Atominės elektrinės įstatymo 3, 6, 8, 10, 11, 13, 16 ir 19 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir Įstatymo papildymo 19¹ straipsniu ir priedu įstatymo projektas Nr. XIP-762. Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo 3 ir 4¹ straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-763. Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 17 ir 19 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-764 (pateikimo tęsinys) (Vyriausybė siūlo svarstyti ypatingos skubos tvarka)

Darbotvarkės 2-2a klausimas – Civilinio kodekso 2.33 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Pateikimo tęsinys. Kviečiu… Atsiprašau, man referuoja, kad likęs tik balsavimas ir balsavimo motyvai.

Gerbiamieji kolegos, kadangi pateikimas buvo viso paketo ir mes kalbėjome dėl visų įstatymų projektų pagal darbotvarkę nuo 2-2a iki 2-2d, tai yra įstatymų projektai Nr. XIP-761, Nr. XIP-762, Nr. XIP-763 ir Nr. XIP-764, tai siūlyčiau kalbėti irgi už visus. Už – R. Smetona.

R. SMETONA (TTF). Gerbiamieji kolegos, sprendimą dėl LEO, trumpai sakau, mes, žinoma, turėjome priimti kur kas anksčiau, iš karto po Seimo rinkimų arba bent jau pritarę frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ teiktiems projektams dėl LEO išformavimo. Šiuose teikiamuose projektuose aš matau nemaža gudravimo, daug neaiškumo. Kuo gi viskas baigsis? Vis dėlto, nors ir gerokai vėluojant, tūpčiojant, manau, kad šie įstatymų pakeitimai gali būti žingsniu link teisingumo, bet gali ir nebūti, na, bet gali ir būti. Todėl ši istorija yra geras pavyzdys ir įrodymas, kokią didelę kainą gali būti priversta sumokėti valstybė už politikų neatsakingą ir galimai kartais nusikalstamą veiklą.

Pagalvokime, kolegos, jeigu dabar keičiamiems įstatymams nebūtų pritarta prieš pusantrų metų, arba Seimas būtų priėmęs kad ir mano teiktas pataisas, konkrečiai 2008 m. sausio 31 d. teiktas šio įstatymo pataisas. Aš siūliau, kad valstybei priklausytų ne mažiau kaip 67 %, t. y. ne mažiau kaip du trečdaliai nacionalinio investuotojo akcijų ir balsų. Rėmiausi Valstybės saugumo departamento išvada ir analogišku jų siūlymu, kurių vėliau, deja, departamentas kažkodėl atsisakė. Už mano pasiūlymą 42 buvo už, prieš arba susilaikė 60 Seimo, ano Seimo, narių – atmesta! Galėčiau perskaityti pavardes Seimo narių, kurių dėka esame šiandienos padėtyje. Bet tiek to. Svarbiausia yra padarytą klaidą ištaisyti. Todėl aš kviečiu pritarti projektams po pateikimo ir pažiūrėti, ar čia yra realių pokyčių pradžia, ar tik papudravimas siekiant vienai partijai perimti įtaką iš kitos. Pažiūrėkime.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Prieš – E. Klumbys.

E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamieji kolegos, pirmiausiai aš noriu jums priminti tą pirmąjį Atominės elektrinės įstatymą ir po to buvusį. Kokia buvo vienybė! Jeigu neapsirinku, tada buvo 107 už, vienas ar du – prieš, ir įstatymas buvo priimtas visiems džiūgaujant. Tie 107 už yra šiandien ir toj, ir toj pusėj, ir šiandien kažkodėl viena pusė mums aiškina, kad jeigu jūs būsite prieš šiuos siūlymus, tai jūs būsite vos ne tėvynės išdavikai. Tačiau yra labai paprastas klausimas – kodėl į šitą santykių aiškinimąsi reikia stumti Seimą? Aš nežinau, galbūt tuomet, kai vyko pirmasis derybų raundas, kuriame dalyvavo konservatorių atstovas A. Ažubalis, buvo kažkas užprogramuota, kad Seimas dabar šitaip elgtųsi. Tačiau aš, viena, galiu pasakyti, kad iki šito Seimo sprendimo, kuris yra siūlomas, dar yra labai daug rezervų, kuriuos turėtų išnaudoti Vyriausybė kaip beveik dviejų trečdalių akcijų valdytoja ir galbūt iš tikrųjų normaliai susitarti su to trečdalio akcijų valdytojais. Kaip tik čia turėtų būti tas pirmasis ieškojimų kelias, o Seimas turėtų būti pačioje paskutinėje vietoje. Iki to dar turėtų būti labai ilgas kelias. Todėl aš negaliu pritarti tokiam įstatymo projektui.

PIRMININKĖ. Dėkoju. R. Žilinskas kalbės už.

R. ŽILINSKAS (TPPF). Dėkoju, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Atominės elektrinės įstatymo pakeitimų, kaip ir LEO LT, idėja – gera, atlikimas – diskutuotinas. Tai patvirtina ir gausios Teisės departamento išvados. Gerai yra tai, kad valstybė siekia atkurti veiksmingus svertus valdyti LEO LT, ją reorganizuoti ar net likviduoti, nors, mano supratimu, ši galimybė kol kas net neturėtų būti svarstoma.

Taip pat gerai, kad siekiama reglamentuoti įmonės valdymą, idant būtų įgyvendintas svarbiausias įstatymo tikslas – pastatyta nauja atominė elektrinė. Nauja yra tai, kad LEO LT pati nestatys nei jėgainės, nei elektros jungčių su Švedija ir Lenkija, ją statys valstybės įmonė. Nauja ir strateginio investuotojo sąvoka – tai bendrovė, turinti žinių ir pinigų prisidėti prie jungčių bei atominės elektrinės statybos.

Po ilgų mindžikavimų ir abejonių šiame įstatyme įžvelgiu galimybę pajudėti iš vietos, galimybę atkurti teisingumą, jeigu paaiškės, kad LEO LT pagrindai iškreipti, galimybę pajudėti link galutinio tikslo – naujos atominės elektrinės. Todėl siūlau pritarti Atominės elektrinės ir kitų įstatymų pakeitimams po pateikimo ir tobulinti juos pagal Teisės departamento ir jūsų, gerbiamieji kolegos, iniciatyvas. Dėkoju.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, čia girdžiu replikavimą, kad po pateikimo nereikia tiek daug kalbėti. Kadangi yra teikiami paketu keturi įstatymų projektai, dėl to ir suteiksiu žodį 4 – už ir 4 prieš. Prieš – P. Gražulis.

P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, kad išsklaidytų tam tikras iškilusias abejones, trijų frakcijų atstovai, ne atstovai, bet frakcijos susirinko Seime, kad galėtų užduoti klausimus ir į užduotus klausimus gauti atsakymus iš premjero. Aš taip pat norėčiau pasakyti, kad iš tikro nuo pat pirmų atominės elektrinės kūrimo dienų visada balsavau prieš, ir pirmą kartą, kai buvo pateiktas įstatymas, patikslinsiu E. Klumbį, tik keturi balsavo prieš, tai yra: E. Klumbys, P. Gražulis, J. Veselka ir R. Kupčinskas, kiti susilaikė, o 107 balsavo už. Aš įvardijau, kad tai yra ne amžiaus, bet amžių afera.

Gerbiamieji kolegos Seimo nariai ir gerbiamasis Kubiliau, lygiai taip pat mes norime šiandien, kad šitas sandoris būtų išardytas, bet tai būtų padaryta kiek įmanoma pigiau, kad valstybei mažiau kainuotų. Mums susidaro įspūdis, kad einama tuo keliu, kad LEO LT kuo daugiau prisiteistų iš valstybės, ir jūs šių mūsų abejonių neišsklaidėte. Taip pat mes labai norėjome ir tikėjomės, kad gausime aiškų atsakymą, kad šis įstatymo projekto yra suderintas su Prezidente D. Grybauskaite. Gavome atsakymą, kad jinai moka skaityti, bet šis įstatymas su ja nebuvo derintas. Susidaro įspūdis, kad skubama šį įstatymą priimti, kol yra dar šitas Prezidentas, kad negalėtų pataisyti šio įstatymo Prezidentė D. Grybauskaitė. Nepaisant o, kad šis įstatymas, man atrodo ir mums atrodo…

PIRMININKĖ. Kolega, laikas!

P. GRAŽULIS (TTF). …yra naudingiausias LEO LT išardymo būdas, nepaisant to, manome, kad tai vis tiek mažesnė blogybė, negu palikti LEO LT. Todėl balsuosime už.

PIRMININKĖ. Balsuosite už, o kalbėjote prieš. A. Kubilius – už.

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, argumentai, man atrodo, jau buvo pasakyti. Iš tikrųjų klausantis kai kurių argumentų prieš, tiesiog belieka gūžčioti pečiais, ypač kai pasisako prieš šį įstatymą tie, kurie iki šiol žodžiais bandė rodyti, kad jie labai kategoriškai priešinasi tolesnei LEO LT veiklai. Aš visą laiką spėjau, kad įvairūs mitingai, demonstracijos, reikalavimai čia pat ir greitai ardyti arba pripažinti negaliojančiais čia, Seime, priimtus įstatymus ir pasirašytas sutartis nuo pat pradžios yra naudingi ne valstybės ir visuomenės interesams. Mes pateikiame sprendimus, kurie yra teisiniai, kurie yra suderinti su Konstitucija, kurie yra suderinti su Konstitucinio Teismo sprendimu ir kurie atveria galimybes valstybei spręsti šią problemą. Ją mes paveldėjome iš ankstesnės Vyriausybės pačiu tinkamiausiu valstybei ir visuomenei būdu apsaugant valstybę ir visuomenę nuo kokių nors begalinių arbitražų.

Dar daugiau. Noriu pasakyti, kad šis įstatymas atveria galimybę valstybei pačiai imtis visų reikalingų veiksmų, kad strateginiai valstybės projektai, atominės elektrinės statyba ir jungtis tarp Baltijos valstybių ir Skandinavijos bei Švedijos būtų realizuojama valstybės pajėgomis, ir tai būtų daroma gerokai efektyviau ir greičiau, negu buvo daroma. Noriu pasakyti, kad tą jau ir darome, netgi nelaukdami šio įstatymo įgyvendinimo, šio įstatymo priėmimo.

Taigi, gerbiamieji kolegos, iš tiesų yra galimybių padaryti tai, ko iki šiol nepavykdavo padaryti. Energetikos reikalus grąžinti valstybei ir visuomenei ir pasiekti, kad energetika tarnautų visuomenės interesams, o ne kokiems nors privatiems pelnams. Aš raginu balsuoti už šį įstatymą, nes tai yra žingsnis kaip tik šia kryptim. Aš esu įsitikinęs, kad tikrai dėl šio įstatymo galima pasiekti platų sutarimą čia, Seime. Raginu tą ir daryti.

PIRMININKĖ. Dėkoju. L. Graužinienė – prieš. Nėra. Tada J. Veselka.

J. VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, A. Kubilius puikiai žino, kad aš ne kalbomis, o visą laiką balsavau prieš šitą įstatymą, nes bet koks šiek tiek analizuojantis protas sakė: tai blogas valstybei įstatymas. Bet dabar štai kur bėda. Pasiskaitykite 3 straipsnio 9 dalies pakeitimą. Vyriausybės sprendimu gali būti perleidžiama strateginio investuotojo dalis akcijų strateginiams partneriams. Seimas jau eliminuojamas, kai užsimanys bet kuri Vyriausybė perleisti. Perleisti, tai faktiškai dovanojama, atleiskite, tai kaip mes Seimui galime suteikti galimybę Vyriausybei panaudoti… net dovanoja dalį akcijų, o kam? Bet kam, bet kam. Tik reikia pasivadinti strateginiu investuotoju arba strateginiu partneriu.

Toliau pasiskaitykite 4 straipsnio 6 dalį (skaitau): „Akcinė bendrovė „Lietuvos energija“ suteikia elektros perdavimo jungčių statytojui“ (kas jis toks – visiškai neaišku) „organizacines, technines, finansines ir kitas priemones, reikalingas Lietuvos energetikos sistemos jungčių su Lenkija, Švedija statyboms.“ Už ką balsuosite? Vyriausybė bet kam galės perduoti šituos darbus su viskuo, su pinigais, su viskuo. Gerbiamieji kolegos, už ką balsuosite?

Taigi, gerbiamieji kolegos, mano pasiūlymas būtų toks, jeigu pritartumėte. Yra Akcinių bendrovių įstatymas, kuris numato, kad turintys 10 % akcijų gali pareikalauti visuotinio akcininkų susirinkimo ir toks susirinkimas vėliausiai būtų sukviestas per 40 dienų. Protokoliniu nutarimu ir reikėtų įpareigoti Vyriausybę sukviesti akcininkų susirinkimą su pasiūlymais reorganizuoti, likviduoti ar kitokiu būdu perskirstyti šitą LEO LT ir tik gavus raštiškus abiejų akcininkų sprendimus vienu ar kitu klausimu pasižiūrėti, ką galima šiame įstatyme pakoreguoti ir priiminėti tik po to, kai bus aiškūs akcininkų sprendimai. Kad nebūtų vėl, štai šiandien sakau, parodykit dokumentą, jokių dokumentų nėra. Garbės žodžiu, gerbiamieji Seimo nariai, garbės žodžiu negalima tokiame dideliame projekte pasikliauti. Todėl aš būčiau nieko prieš šiandien pritarti, bet su sąlyga, kad mes paprašytume atsakyti akcininkų susirinkimo, kodėl „NDX energija“, pavyzdžiui, nesutinka reorganizuoti, nesutinka likviduoti, nesutinka didinti įstatinio kapitalo. Štai tada mes priimtume kvalifikuotą sprendimą.

Gerbiamoji pirmininke, padarykime tvarkingai, kad viskas būtų dokumentaliai ir kad nebūtų tokių landų, per kurias paskui gali plaukti milžiniškos piniginės lėšos. Ačiū. Tada aš tikrai pritarčiau.

PIRMININKĖ. Dėkoju. E. Jurkevičius – už.

E. JURKEVIČIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, noriu priminti, kad įstatymo leidėjas, reguliuodamas valstybės turto investavimo santykius, turi nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad nebūtų pažeistas iš Konstitucijos 46 straipsnio 3 dalies kylantis reikalavimas: ūkinę veiklą reguliuoti taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei, nebūtų sudaryta prielaidų piktnaudžiauti valdant valstybės investuotą turtą. Todėl, gerbiamieji, kviečiu pradėti plačią diskusiją dėl šios naujos įstatymo pataisos ir siekti bendro sutarimo tarp nesvarbu kokiai frakcijai priklausančių žmonių. Tai bendras tikslas. Dėkui jums.

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, kviečiu balsuoti, kas už tai, kad po pateikimo pritartume įstatymų projektams Nr. XIP-761, Nr. XIP-762 atskirai? Po pateikimo galima ir… (Balsai salėje) Gerbiamasis Č. Juršėnas prašo atskirai balsuoti. Taigi kas po pateikimo pritariate įstatymo projektui Nr. XIP-761, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.

Balsavo 99 Seimo nariai. Už – 88, prieš nėra, susilaikė 11. Po pateikimo pritarta įstatymo projektui Nr. XIP-761. Siūlomas pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomas – Ekonomikos komitetas. Siūloma svarstyti liepos 9 d. (Balsai salėje)

Toliau kitas balsavimas. Įstatymo projektas Nr. XIP-762. Atominės elektrinės įstatymo 3, 6, 8, 10, 11, 13, 16 ir 19 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 19¹ straipsniu ir priedu įstatymo projektas. Kas po pateikimo pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.

Balsavo 99 Seimo nariai: už – 89, prieš – 1, susilaikė 9. Po pateikimo įstatymo projektui pritarta. Pagrindinis – Ekonomikos komitetas, papildomi – Teisės ir teisėtvarkos komitetas ir Atominės energetikos komisija. Numatoma svarstyti liepos 9 d. Repliką po balsavimo J. Veselka.

J. VESELKA (TTF). Gerbiamoji pirmininke, liepos 9 d. labai skubu ir gerai, bet vis dėlto mes priiminėsime aklai įstatymą todėl, kad aš sakiau: paprašyti Vyriausybės, kad bent iki priėmimo būtų sukviestas neeilinis akcininkų susirinkimas ir gautume raštu akcininkų protokolą, kuriame būtų aiškiai atsakyta, kaip reaguoja „NDX energija“ į štai šiuos likvidavimo, reorganizavimo, restruktūrizavimo, įstatinio kapitalo didinimo klausimus. Tai būtų labai (…), nes šiaip mes priiminėsime „aklą“ įstatymą. Kaip dėl šito dalyko?

PIRMININKĖ. Gerbiamasis Juliau, man atrodo, premjeras girdėjo, iki svarstymo mes turime pakankamai laiko tam, kad galėtų jūsų pasiūlymą įvykdyti.

Prašau, repliką po balsavimo K. Uoka.

K. UOKA (TS-LKDF). Manau, išsakysiu didelės dalies visuomenės nuomonę, jeigu paprašysiu pono G. Kirkilo ar pono B. Bradausko ką nors pasakyti apie šitą svarstymą, balsavimą, nes kol jūs nieko nesakote, tai toks ką nors negero padariusio katino kvapas sklinda.

PIRMININKĖ. Repliką po balsavimo opozicijos lyderis V. Mazuronis. Prašau.

V. MAZURONIS (TTF). Labai ačiū. Mielieji kolegos, aš manau, kad labai teisingas sprendimas padarytas po priėmimo balsuojant, bet aš kreipiuosi dar sykį į gerbiamą premjerą.

Gerbiamasis premjere Andriau Kubiliau, jūs jau esate ne opozicijoje. Pradėkime dirbti konstruktyviai. Jeigu premjeras atsisėdęs pradeda kabinėti etiketes, kažką kaltinti, užuot konstruktyviai dirbęs ir ieškojęs geriausių sprendimų, patikėkite, tai ne geriausias darbas. Kviečiu bendrai dirbti, kviečiu geriausių rezultatų pasiekti ir užmirškite tuos senus įpročius kažką pulti, kaltinti arba kabinėti etiketes.

PIRMININKĖ. Prašau, A. Kubilius.

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Aš džiaugiuosi, kad mano pokalbis su opozicija buvo rezultatyvus ir matom balsavimo rezultatus, o konstruktyviai bendradarbiauti visada esame pasiryžę. Tiktai noriu pasakyti, kad panašų pareiškimą vakar padarė ir Petras Jašinskas, kurį noriu pacituoti: „UAB „NDX energija“ yra pasirengusi konstruktyviai bendradarbiauti.“ Gerbiamieji kolegos, po žodžiais „konstruktyviai bendradarbiauti“ kartais slypi labai įvairios prasmės.

PIRMININKĖ. Prašau, B. Bradauskas. Replika po balsavimo.

B. BRADAUSKAS (LSDPF). Dėkoju. Aš ne vieną kartą esu sakęs, kad priėmus tą darinį, jeigu jis blogas, reikia nedelsiant jį pataisyti ir judėti į priekį. Bet kai nejudama į priekį, o pusę metų, Kazimierai, kaip pats sakei, skleidžiate blogą kvapą, tai štai kur esmė. Suspės greičiau pastatyti atominę elektrinę kaliningradiečiai arba baltarusiai, kol jūs taisysite ir švarinsite kvapus.

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, kviečiu toliau balsuoti, įstatymo projektas Nr. XIP-763. Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo 3 ir 4¹ straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Kas pritariate šiam įstatymo projektui, po pateikimo balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.

Balsavo 97 Seimo nariai: už – 90, prieš – 1, susilaikė 6. Po pateikimo įstatymo projektui pritarta. Siūlomas pagrindinis Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, papildomi komitetai: Ekonomikos ir Teisės ir teisėtvarkos komitetai. Siūloma svarstyti liepos 9 d.

Įstatymo projektas Nr. XIP-764 – Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 17 ir 19 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Kas jam po pateikimo pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.

Balsavo 98 Seimo nariai: už – 89, prieš – 1, susilaikė 8. Po pateikimo įstatymo projektui yra pritarta. Siūlomas pagrindinis Audito komitetas, papildomi: Ekonomikos komitetas, Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Siūloma svarstyti liepos 9 d. Repliką po balsavimo R. Smetona.

R. SMETONA (TTF). Gerbiamieji kolegos, nepaisant Ministro Pirmininko A. Kubiliaus atkaklių, įnirtingų pastangų pasiekti, kad opozicija balsuotų prieš šiuos projektus, nepavyko.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Kompleksinis darbotvarkės 2 klausimas. 2a–2d yra baigtas.

Seimo nutarimo „Dėl pritarimo atleisti V. Tutkų iš Lietuvos Respublikos kariuomenės vado pareigų“ projektas Nr. XIP-795 (priėmimo tęsinys)

Kaip tik praėjo pusė valandos po to, kai buvo padaryta pertrauka dėl pirmo popietinės darbotvarkės klausimo. Tai Seimo nutarimas „Dėl pritarimo atleisti Valdą Tutkų iš Lietuvos Respublikos kariuomenės vado pareigų“. Buvo pasisakymai keturi – už, keturi – prieš. Liko tiktai balsavimas. Taigi, kolegos, kviečiu balsuoti. Kas pritariate Seimo nutarimui „Dėl pritarimo atleisti V. Tutkų iš Lietuvos Respublikos kariuomenės vado pareigų“, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Labai didelis šurmulys salėje, ar galite tyliau?

Balsavo 104 Seimo nariai: už – 87, prieš – 3, susilaikė 14. Seimo nutarimas yra priimtas.

Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų turbūt šiandien reikia padėkoti V. Tutkui už darbą Lietuvai, už gerą pareigų atlikimą, palinkėti jam toliau sėkmės tuose darbuose, kuriuos jis dirba ne pirmus metus, krašto apsaugos sistemoje. Dar kartą, gerbiamasis generole, dėkojame viso Seimo vardu, linkime kuo geriausios jums tarnybinės karjeros, svarbiausia, geros sveikatos. (Plojimai)

V. TUTKUS. Labai ačiū. Tikrai esu sujaudintas, ir visų pirma noriu padėkoti visiems, kurie pasakė tikrai daug gražių žodžių apie mane, apie Lietuvos kariuomenę. Aš žinojau, kad kiekvienas iš jūsų, kurie pasisakė už vieną arba už kitą sprendimą, tikrai norėjote, kad būtų geriau tiek Lietuvai, tiek Lietuvos kariuomenei. Ačiū jums už tai, kad sprendimas yra priimtas, dar kartą noriu pasakyti, manau, mes kartu su savo kolegom kariais garbingai atlikome šitą pareigą. Dar kartą ačiū už tokį aukštą įvertinimą, ir tikrai noriu pažadėti, kad stengsiuosi dirbti toliau tėvynės labui valstybinėse institucijose, o jeigu neišeis, tai ieškosiu kitų. Labai ačiū. Dėkui. (Plojimai)

PIRMININKĖ. Dar Ministras Pirmininkas A. Kubilius.

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, pasinaudodamas proga noriu Vyriausybės vardu tarti žodį, paprastą žodį, vyrišką žodį. Generole, ačiū už tarnybą Lietuvai. Labai ačiū. (Plojimai)

PIRMININKĖ. Dirbame toliau. Darbotvarkės 2-4a kompleksinis klausimas, kadangi Biudžeto ir finansų komitetas per pertrauką buvo susirinkęs ir nėra techniškai sujungta su Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 19, 56 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu, mes dar neturime išdalintos medžiagos, todėl siūlau pradėti visą paketą kitų darbotvarkės klausimų. Į tribūną kviečiu finansų ministrą A. G. Šemetą. 2009 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo 1, 2, 3, 7, 8, 10 straipsnių ir 1, 3, 4, 11 priedėlių pakeitimo įstatymo projektas.

2009 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo 1, 2, 3, 7, 8, 10 straipsnių ir  1, 3, 4, 11 priedėlių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-781 (pateikimas)

A. G. ŠEMETA. Gerbiamieji Seimo nariai, pastaruoju metu tikrai dažnai tenka būtų prieš jus šioje tribūnoje. Šį kartą pristatysiu jums Vyriausybės pasiūlymą dėl Valstybės biudžeto pataisų. Manyčiau, svarbu, kad šiuo klausimu Seime prasidėtų diskusija, nes makroekonominė aplinka reikalauja tolesnių konsolidavimo priemonių ir tie sprendimai, kurie gali būti priimti, nėra tokie lengvi.

Taigi teikiu jums Lietuvos Respublikos 2009 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo kai kurių straipsnių ir priedėlių pakeitimo įstatymo projektą. Pradžioje norėčiau trumpai apžvelgti makroekonominę aplinką ir tas priežastis, kurios lemia šių pakeitimų teikimą. Atsižvelgiant į tai, kad paskolų prieaugio pokytis lėtėja smarkiau, o atotrūkis tarp Lietuvos ir kitų Baltijos šalių paskolų pokyčio dinamikos išnyko, tikėtina, kad poveikis vidaus paklausai, kartu ir visam bendrajam vidaus produktui 2009 metais bus didesnis, negu buvo planuota šių metų vasario mėnesį.

Statistinių duomenų analizė rodo, kad banko paskolų prieaugio neigiamas stimulas lėtina šalies ekonomikos augimą su vėlavimu. Prireikia 3, 4 ketvirčių, kol sumažėjusi vidaus paklausa sukelia adekvatų ūkio nuosmukį. Pavyzdžiui, Latvijoje ir Estijoje 2007 m. IV ketvirtį užfiksuotas apie 10 % BVP sudaręs kredito prieaugio lėtėjimas sukėlė apie 10 % sudarantį bendrąjį vidaus produkto nuosmukį tik 2008 m. IV ketvirtą. Ankščiau Lietuvoje paskolų prieaugio dinamika nuo kaimyninių šalių atsiliko 2, 3 ketvirčiais, tačiau pastaruoju metu šis atotrūkis iš esmės išnyko. 2009 m. I ketvirtį paskolų neigiamas poveikis vidaus paklausai Lietuvoje sudarė 19,1 %, Latvijoje – 17,4 %, Estijoje – 19,4 %. Kredito prieaugio pokyčio nulemtas vidaus paklausos sumažėjimas ir toliau stipriai lėtins visų Baltijos šalių ekonominį aktyvumą ir didins gilesnio nuosmukio tikimybę. Visose trijose šalyse bankų paskolų portfelio prieaugis 2009 m. I ketvirtį stipriai sumažėjo. Lietuvoje pirmą kartą užfiksuotas neigiamas paskolų prieaugis, siekiantis 5,9 %, Latvijoje banko paskolų portfelis sumažėjo 3,8 % BVP, o Estijoje – 4 % BVP. Likvidumo stoka šiais metais Lietuvoje gali nulemti, kad investicijų paklausa gali nukristi iki 2004–2005 m. lygio.

Statistiniai duomenys rodo, kad bendrojo pagrindinio kapitalo formavimas ypač jautriai reaguoja į pasikeitusias kreditavimo sąlygas. Lietuvoje šis rodiklis smunka nuo 2008 m. II ketvirčio. 2008 m. IV ketvirtį pagrindinio kapitalo formavimo smukimas paspartėjo visose Baltijos valstybėse. Lietuvoje bendrojo pagrindinio kapitalo formavimo smukimas padidėjo iki 18,9 %, Latvijoje – iki 20,1 %, Estijoje – iki 24 %. Spartų pagrindinio kapitalo formavimo smukimą 2009 m. lėmė ir nemažėjantis didelis atotrūkis tarp Lietuvos ir bankinių palūkanų normų VILIBOR, ir Europos tarppbankinių palūkanų normų EURIBO, skolintų lėšų paskolos sumažėjimas ir aukštos tarpbankinės palūkanos. Tai rodo, kad sąlygos skolintis verslui ir gyventojams toliau išlieka gana nepalankios.

Sudėtinga padėtis ir darbo rinkoje. 2009 m. sausio–gegužės mėnesiais per savaitę buvo užregistruojama 6–9 tūkst. bedarbių, tuo tarpu 2008 m. per vieną savaitę buvo registruojama apie 4,5 tūkst. bedarbių. Todėl nedarbo lygio augimas bus spartesnis nei buvo planuota 2009 m. vasario mėnesį. Likvidumo problemos šiais metais verčia įmones taupyti darbo užmokesčio fondo sąskaita, todėl šalies vidutinis bruto darbo užmokestis 2009 m. mažės. Tai turės, viena vertus, teigiamą įtaką, nes sumažės įmonių kaštai ir kartu padidės jų konkurencingumas tarptautinėse rinkose, tačiau, be abejo, sumažėjusios pajamos neigiamai veiks namų ūkio vartojimą ir vidaus paklausą. Sumažėjusi vidaus paklausa neigiamai atsiliepia mažmeninės prekybos rezultatams. Mažmeninės prekybos apyvarta be PVM 2009 m. sausio–balandžio mėnesiais, palyginti su tuo pačiu 2008 m. laikotarpiu, sumažėjo 29,8 %.

Dėl pasaulio ekonomiką ištikusios krizės, kuri daugelyje šalių jau persimetė į realią ekonomiką, pagrindiniu Lietuvos eksporto partnerių ūkio augimo perspektyvos taip pat yra neigiamos, todėl vyksta staigus išorės paklausos susitraukimas. Vadovaujantis Europos Komisijos ir Tarptautinio valiutos fondo 2009 m. balandžio–gegužės mėnesio prognozėmis, išorės paklausa Lietuvos eksportui 2009 m. gali smukti daugiau nei 5 %. Dėl susitraukusios išorės paklausos Lietuvos ūkis šiais metais smuks sparčiau, negu buvo prognozuojama šių metų vasario mėnesį. Susitraukusi išorės ir vidaus paklausa neigiamai atsiliepia ir pramonės plėtrai. 2009 m. sausio–balandžio mėn., palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, apdirbamosios gamybos produkcija sumažėjo 16,9 %, o be rafinuotų naftos produktų – 22 %. Manome, kad dėl likvidumo šoko sumažėjusios vidaus ir išorės paklausos 2008 m. IV ketvirtį prasidėjęs ūkio nuosmukis šiais metais tęsis. Yra rizika, kad 2009 m. Lietuvos bendrasis vidaus produktas gali sumažėti apie 18 %. Atsižvelgiant į Lietuvos įmonių lankstumą ir numatomą išorės paklausos augimą, tikimės Lietuvos ūkio atsigavimo 2011 m.

Be abejo, matome ir tam tikrų teigiamų ženklų mūsų ekonomikoje. Visų pirma reikia pažymėti, kad per labai trumpą laiką iš esmės išnyko mūsų išorės disbalansai, t. y. einamoji sąskaita susibalansavo, ir faktiškai šiuo metu mes esame tuo požiūriu iš esmės nepriklausomi nuo išorės skolinimosi. Taip pat galima pažymėti tam tikrą vartotojų lūkesčių pagerėjimą, be abejo, nuo labai žemo lygio, tačiau jau keli mėnesiai iš eilės vartotojų lūkesčiai šiek tiek gerėja. Tai yra tam tikri nedideli ženklai, tačiau tikrai negalime teigti, kad tai yra tendencija į ekonomikos atsigavimą. Manome, kad šie metai iš tikrųjų bus labai sunkūs, todėl sprendimus, kuriuos mes priimame, taip pat lemia būtent šios sudėtingos makroekonominės aplinkybės.

Vienas pagrindinių mūsų ekonominės politikos tikslų, įtvirtintų Vyriausybės programoje, yra kaip įmanoma skubiau pasiekti tvarų Mastrichto kriterijų vykdymą. Narystė euro zonoje yra strateginis Lietuvos tikslas, kurio pasiekimas užtikrintų ilgalaikį finansų stabilumą. Nuoseklus ir tvirtas artėjimas prie narystės euro zonoje sutvirtintų rinkų ir investuotojų pasitikėjimą Lietuva, sumažintų rizikos priedus. Todėl jau antrą kartą šiais metais teikiame patikslintą biudžeto projektą, siūlydami papildomą viešųjų finansų konsolidavimą, kurio suminis efektas 2009 m. sudarys beveik 600 mln. Lt, o 2010 m. beveik 1,5 mlrd. Lt.

Patikslintame 2009 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių įstatymo projekte numatyta, kad į nacionalinį biudžetą, be Europos Sąjungos paramos lėšų, šiais metais įplauks kiek daugiau nei 18 mlrd. Lt pajamų, daugiau kaip 2 mlrd. mažiau negu buvo patvirtintame 2009 m. plane. Prognozuojamos valstybės biudžeto pajamos, be Europos Sąjungos lėšų, sudarys apie 14,5 mlrd. Lt, arba 2 mlrd. Lt mažiau, palyginti su patvirtintu šiuo metu galiojančiu planu. Į savivaldybių biudžetus numatoma gauti 3 mlrd. 775,5 mln. Lt pajamų, 78,5 mln. Lt, arba 2 % mažiau, negu buvo numatyta šiuo metu galiojančiame plane. Prognozuojant pajamas, yra įvertinta, kad dėl pridėtinės vertės mokesčio tarifo padidinimo dviem procentiniais punktais valstybės biudžetas šiais metais gaus iki 300 mln. Lt pajamų.

Teikiamame patikslintame Lietuvos Respublikos 2009 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių įstatymo projekte iš viso numatoma sumažinti asignavimus daugiau kaip 250 mln. Lt. Asignavimai skiriami valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų asignavimų valdytojų darbo užmokesčiui ir socialinio draudimo įmokoms dėl pareiginės algos bazinio dydžio sumažinimo nuo 475 Lt iki 430 Lt ir dėl bazinės mėnesinės algos sumažinimo nuo 128 iki 115 Lt teikiamame įstatymo projekte sumažinti 254, 1 mln. Lt.

Į savivaldybių biudžetus numatoma gauti 3 mlrd. 130 mln. Lt gyventojų pajamų mokesčio įplaukų, t. y. 417, 4 mln. Lt mažiau, negu prognozuota šiems metams. Iš viso savivaldybių biudžetų pajamos savarankiškoms funkcijoms vykdyti ir dotacijos mažėja 156,3 mln. Lt.

Dėl įgyvendinamų ekonomikos verslo skatinimo priemonių siūlome padidinti garantijų institucijų prisiimtų įsipareigojimų, kuriems suteikta valstybės garantija, sumą iki 1 mlrd. 118 mln. Lt, t. y. numatyti 300 mln. Lt daugiau, negu patvirtinta šių metų plane.

Taip pat įstatymo projekte 3 mlrd. 600 mln. Lt padidintas šių metų valstybės grynojo skolinimosi limitas. Didžiausią įtaką turintys veiksniai, kurie lemia didesnį grynojo skolinimosi limito poreikį šiems metams, yra didesnis, negu anksčiau planuotas, valstybės biudžeto deficitas, beveik 1 mlrd. 700 mln. Lt., numatomas didesnis perskolinimo „Sodrai“ poreikis – 1 mlrd. 290 mln. Lt ir siekis išlaikyti Rezervinį fondą esamos apimties, t. y. apie 1 % bendrojo vidaus produkto, kaip apsauginę priemonę, jeigu kiltų likvidumo problemų.

Baigdamas pristatyti noriu pabrėžti, kad kartu su biudžeto projektu yra teikiama nemažai įstatymų projektų, tiek Pridėtinės vertės mokesčio, tiek Pelno mokesčio, tiek Gyventojų pajamų mokesčio įstatymų pataisos, kurios yra paremtos, atsižvelgiant į mūsų bendrą darbą su verslo atstovais. Tikrai siūloma nemažai verslo sąlygas palengvinančių priemonių, kurias aš pristatysiu vėliau, pristatydamas atskirus įstatymus.

Taip pat noriu pažymėti, kad šiandien Lietuvoje baigia darbą Tarptautinio valiutos fondo misija, kuri teigiamai įvertino Vyriausybės žingsnius konsoliduojant viešuosius finansus. Dar kartą noriu priminti, kad per šiuos metus mes konsolidavome viešuosius finansus daugiau kaip 7 % bendrojo vidaus produkto, atsižvelgiant į tai, kad antrasis konsolidavimas buvo padarytas gegužės mėnesį ir perskaičiavus tai į metinius rezultatus, bendras konsolidavimo efektas sudaro apie 10 % bendrojo vidaus produkto. Tai, be abejo, leidžia mums išlaikyti valstybės finansų tvarumą, leido mums išeiti į tarptautines rinkas ir išleisti viešą euro obligacijų emisiją, kuri leidžia mums turėti tam tikrus buferius finansuojant valdžios sektorius.

Taip pat manau, kad ateityje laukia nemažos reformos. Pirmiausia pažymėčiau struktūrines reformas sveikatos sektoriuje, socialinės apsaugos srityje, švietime ir viešajame administravime, būtent šios reformos sudarys sąlygas išlaikyti valstybės finansų tvarumą vidutinės trukmės perspektyvoje ir pasirengti euro įvedimui.

Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, prašau priimti svarstyti Vyriausybės teikiamą biudžeto įstatymo projektą. Dar kartą noriu pabrėžti, kad manau, kad iš tikrųjų Seime reikia plačiai diskutuoti šiais valstybės viešųjų finansų klausimais ir priimti šiam laikotarpiui tinkamus sprendimus. Ačiū.

PIRMININKĖ. Dėkoju, ministre. Jūsų gausiai nori klausti Seimo nariai. Pirmoji – L. Graužinienė.

L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamasis ministre, mes šiandieną turime vėl virš 2 mlrd. biudžeto mažinimą ir, kaip esame girdėję, tai yra ne paskutinis mažinimas. Ar jūs jau šiandieną žinote, kiek maždaug iš viso iki metų pabaigos bus biudžeto nevykdymas? Gal būtų tikslinga dabar viską sutvarkyti, visas programas, nereikalingų programų atsisakyti, kad būtų visai aišku ir tiems subjektams, kurie vykdo tas programas? Dabar peržiūrėjus biudžetą yra tiesiog nubraukimas procentais nuo visų vienodai. Manau, kad tai visiškai nesprendžia klausimo ir visiškai neuždengia tų skylių, kurios iki metų pabaigos turbūt bus mūsų biudžete. Kiek trūksta ir ar nereikėjo iš karto dabar viską atnešti?

A. G. ŠEMETA. Dėl tos klausimo dalies, kuri yra susijusi su pačiu mažinimu, aš noriu pasakyti, kad šiuo atveju yra siūloma sumažinti bazinius dydžius, nuo kurių skaičiuojami darbo užmokesčiai. Sumažinus darbo užmokesčio lygį viešajame sektoriuje, duos atitinkamą impulsą ir privačiam sektoriuje. Atsižvelgiant į mūsų monetarinį režimą, į Valiutų valdybos modelį, mūsų konkurencingumas gali būti užtikrinamas mažinant kaštus tiek viešajame, tiek privačiame sektoriuje, ir darbo užmokestis yra turbūt pagrindinis elementas, kuris leidžia išlaikyti mums konkurencingumą.

Kalbant apie konsolidavimo poreikį, mūsų vertinimais, vidutinės trukmės perspektyvoje, t. y. iki 2011 m. pabaigos, papildomas konsolidavimo poreikis gali sudaryti… Esant dabartiniam rizikų vertinimui, mes turime suprasti, kad šiuo metu prognozavimas yra gana nedėkingas dalykas. Kaip matome, tiek tarptautinių institucijų prognozės, tiek ir mūsų prognozės, kiekvieną kartą atsiradus naujiems statistiniams duomenims, yra koreguojamos ir pas mus, ir kitose Europos ir pasaulio valstybėse.

Tačiau, esant dabartinėms prielaidoms, pagal šiuo metu turimus statistinius duomenis visuminis papildomas konsolidavimo efektas iki 2011 m. pabaigos gali sudaryti apie 7 % bendrojo vidaus produkto. Manome, kad šį konsolidavimą reikėtų padaryti būtent išdėstant jį per šį laikotarpį, nes, be abejo, yra tam tikrų, ne tam tikrų, bet reikšmingų struktūrinių reformų poreikis ir tuose sektoriuose, kurie turi didžiausias išlaidas. Tai socialinė apsauga, sveikatos apsauga, švietimas. Šie sektoriai reikalauja struktūrinių pokyčių, o jūs puikiai suprantate, kad struktūriniai pokyčiai nepadaromi per vieną dieną, reikia tam tikro laiko, kad tie pokyčiai įvyktų. Aš manau, kad Vyriausybė yra pasirengusi parengti konkrečius planus visuose šiuose sektoriuose. Mes jau svarstėme Sveikatos apsaugos ministerijos pasiūlymus dėl pokyčių sveikatos sektoriuje. Analogiški pasiūlymai turės būti suformuluoti ir kituose sektoriuose ir turėti aiškų planą, kaip per trejus metus konsoliduoti viešuosius finansus, kad mes toliau turėtume tvarią valstybės finansų padėtį.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia E. Žakaris.

E. ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis ministre, aš norėčiau susieti jūsų teikiamą projektą šiek tiek su „Sodra“, su „Sodros“ biudžetu. Ministras R. Dagys yra priverstas nuolat siūlyti įvairius „Sodros“ mažinimus. Kalbama, kad dėl „Sodros“ biudžeto yra didelių problemų, bet, pažiūrėjus į šitą jūsų teikiamą projektą, tuo projektu jūs siūlote šitas problemas padaryti. Jeigu mažinami koeficientai, atlyginimai ir t. t., vadinasi, jau iš karto dirbtinai yra mažinamos įplaukos į „Sodrą“. Tai ar neatrodo, kad čia reiktų ne Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai tas problemas spręsti, bet turėtumėte jūs siūlyti kompensuoti tas prarastas lėšas? Ačiū.

A. G. ŠEMETA. Gerbiamasis Seimo nary, na, pirmiausia norėčiau pabrėžti, kad „Sodros“ problemos iš tikrųjų yra daug didesnės negu kad sumažės „Sodros“ įplaukos dėl mažinamų bazinių darbo užmokesčio dydžių. Taip jau atsitiko, šiuo atveju yra, matyt, įvairių priežasčių, bet per pastaruosius kelerius metus „Sodros“ išlaidos įvairioms išmokoms augo labai sparčiai ir vis dėlto neadekvačiai „Sodros“ finansinėms galimybėms ir tai iš tikrųjų sudarė didžiulį skirtumą tarp „Sodros“ pajamų ir „Sodros“ išlaidų. Kaip matote, teikiamame biudžeto projekte mes teikiame ir pasiūlymą padidinti skolinimosi limitą, kad būtų galima finansuoti „Sodroje“ atsirandančias neatitikimus tarp pajamų ir išlaidų. Tačiau, kaip aš jau minėjau savo pristatyme, manau, kad reikia tiek pozicijos, tiek opozicijos bendromis pastangomis ieškoti sprendimų. Tie sprendimai nėra lengvi, „Sodrai“ iš tikrųjų nėra labai daug pasirinkimo, kaip spręsti problemas, tačiau reikėtų, mano supratimu, bendro sutarimo ir vidutinės trukmės perspektyvoje suformuoti tokį „Sodros“ biudžetą, kuris būtų subalansuotas.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia A. Sysas. Nėra. A. Šedžius.

A. ŠEDŽIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, jūs, kaip būsimas eurokomisaras, jau galėtumėt nebeklaidinti Seimo narių ir sakyti atvirai, kad „Sodros“ biudžetas bus kompensuojamas iš padidintų „Sodros“ įmokų. Su tokiu projektu turbūt artimiausiu laiku pasirodys socialinės apsaugos ir darbo ministras. Tačiau aš norėčiau jūsų paklausti. Kaip, jūs įsivaizduojate, savivaldybės galės vykdyti joms deleguotas funkcijas, valstybines funkcijas? Biudžete nuo 18 puslapio yra tiesiog aiškiai sumažintos kiekvienos savivaldybės biudžetams dotacijos, tikslinės dotacijos. Turbūt ir jūs daug girdite, kaip yra sunku dabar atlikti tas funkcijas, kad yra uždaromi darželiai, uždaromos netgi ir mokyklos, ir neformaliojo ugdymo įstaigos. Kokią atsakomybę jūs prisiimat už tas funkcijas, kurių negalės atlikti savivaldybės?

A. G. ŠEMETA. Gerbiamasis Seimo nary, kalbant apie „Sodros“ padėtį, na, aš dar kartą raginčiau ir poziciją, ir opoziciją susėsti kartu ir aptarti tą problematiką, nes iš tikrųjų problemos susiformavusios didelės ir sprendimai nėra lengvi. Mes puikiai žinome, kad tos išlaidos, kurios yra finansuojamos iš „Sodros“, visos yra pakankamai jautrios, sprendimai šiuo atveju gali būti arba pajamų, arba išlaidų dalyje. Kartu reikėtų nuspręsti, kuris variantas būtų šiuo atveju tinkamiausias ir labiausiai priimtinas, ar tų variantų mišinys, sprendžiant socialinio draudimo problemas. Aš dar kartą kartoju, mes tiesiog turime tokią padėtį, kai išlaidos augo labai sparčiai, neadekvačiai pajamoms, tikintis, kad ekonomika nuolat augs po 8–10 %, nors žinant, kad ekonomika plėtojasi cikliškai, tai yra tiesiog neįmanoma, kad toks augimas išsilaikytų daugelį metų. Be abejo, ekonominio augimo laikotarpiu yra būtina sukaupti rezervus, kuriuos būtų galima panaudoti ekonomikai finansuoti nuosmukio laikotarpiu. Deja, mes tų rezervų nebuvome sukaupę ir turime tokią padėtį, kokia ji yra, ir bendromis pastangomis turėtume ieškoti sprendimo iš šios susidariusios situacijos. Lygiai taip pat ir savivaldybių atveju, aš manyčiau, kad tiesiog pati padėtis reikalauja ir savivaldybių lygmeniu ieškoti rezervų, taupymo rezervų, ir finansuoti būtinas išlaidas mažesniais finansais, nes tiesiog tokia yra padėtis. Mes turime adekvačiai į susidariusią padėtį reaguoti. Aš jums dar kartą galiu tiktai pažymėti, kad, deja, per pastaruosius keletą metų iš esmės mūsų ekonomikos augimo labai didelę dalį sudaro augimas, paremtas skolintais pinigais. Turiu omeny pirmiausia privačiam sektoriuje. Ir tas bumas, ir tie burbulai susprogo, ir tos pajamos išnyko. Taigi labai staigus ekonominės padėties pasikeitimas reikalauja ir greitų, ir adekvačių sprendimų. Manau, kad tikrai mūsų visų pareiga tuos sprendimus priimti, kad valstybės finansai būtų tvarūs.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia V. Baltraitienė.

V. BALTRAITIENĖ (DPF). Ačiū. Jūs dabar pristatydamas ir atsakydamas į klausimus labai gražiai šnekat, kad turi būti bendras sutarimas tiek pozicijos, tiek opozicijos, kad turim rasti bendrus sprendimus, ir su tuo iš tikrųjų galima sutikti. Situacija yra sudėtinga, ir kiekvienas mąstantis turbūt supranta, kad reikia kažką daryti. Bet šiandien pateikti visi projektai, aš taip pasakyčiau paprastai, liaudiškai, – pliki skaičiai. Aš noriu paklausti, ar yra darytos kokios nors analizės, kokie nors skaičiavimai, kodėl mažinama tiek, o ne tiek, kodėl yra vienokie skaičiai ar kitokie skaičiai. Suprantu, kai buvo teikiami gruodžio mėnesį, tai viskas aišku – nebuvo laiko, skubiai tvarkėt, pridaryta daug klaidų. Bet dabar, praėjus pusei metų, manau, kad labai išsami analizė turėtų būti. Tai ar galima ją kur nors gauti ir susipažinti, ar jos iš viso nėra, nes, kaip klausė ir kolegos, galbūt ateisit po mėnesio su kitais skaičiais. Ar yra išvis kažkokia vizija, perspektyva, pagrįsta skaičiais, giliom analizėm dėl visų šitų įstatymų? Ir ar galima Seimo nariams norint bendrai dirbti, bendrai priimant sprendimus, kaip jūs kviečiat konsoliduotis tiek poziciją, tiek opoziciją, matyti tą analizę? Ar ją įmanoma kur nors gauti, jeigu jinai yra?

A. G. ŠEMETA. Šiuo metu yra baigiamos derinti su kitomis institucijomis makroekonominės prognozės vidutinės trukmės perspektyvai kartu su analizės paketu. Ekspertams aptarus prielaidas, įvertinus taip pat galimus ginčytinus aspektus, tos visos analizės ir prognozės bus viešai paskelbtos, Seimo nariai taip pat turės tą informaciją ir galės priimti tinkamus sprendimus. Šiuo atveju ir aiškinamajame rašte pagrindinės pozicijos, kurios yra susijusios su makroekonomine aplinka, yra pateiktos. Be abejo, atskirų sektorių analizė yra atliekama ir Ūkio ministerijoje, ir Finansų ministerijoje. Dėl atskirų mokestinių įstatymų mes esame ne kartą Seimo nariams pateikę analizę, ir dėl akcizų, ir dėl pridėtinės vertės mokesčio. Be abejo, galime sudėti visą padarytą analizę į vieną vietą dėl visų pozicijų, kurios rūpi Seimo nariams, ir jums pateikti. Manau, kad tai tikrai nesunku padaryti. Valiutos fondo ataskaita taip pat bus viešai prieinama ir kiekvienas ją galės… Aš manau, kad ji netrukus bus paskelbta viešai.

PIRMININKĖ. Dėkoju, ministre. Klausia V. M. Čigriejienė.

V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis ministre, susipažinus su patikslintais valstybės ir savivaldybių biudžetų finansiniais rodikliais, be abejo, kyla susirūpinimas dėl to, kad nieko gero ten nematome. Jeigu į nacionalinį biudžetą sumažės įplaukos, sumažės pareiginės algos bazinis dydis, o jūs rašote, kad, priėmus įstatymo projektą, įtakos kriminogeninei situacijai, korupcijai nenumatoma, tai aš nenorėčiau su tuo sutikti. Prašom paaiškinti. Nedarbas visada skatina kriminogeninės situacijos paaštrėjimą ir korupcija tikrai numatyta, nes viskas bus slepiama, mokesčiai bus slepiami, ir viskas vokeliuose bus įteikiama. Tai kaip jūs tą galvojat sutvarkyti? Labai ačiū.

A. G. ŠEMETA. Be abejo, galbūt finansų ministras galėtų visas sritis sutvarkyti, bet iš tikrųjų mes turime ir kitas ministerijas, kurios atsakingos už atskirų sričių valstybinį valdymą. Manau, kad dėl kriminogeninės situacijos, be abejo, pagrindinė atsakomybė tenka Vidaus reikalų ministerijai. Manau, kad vidaus reikalų ministras taip pat galėtų jums daugiau atsakyti į šiuos klausimus. Iš tikrųjų, mano supratimu, yra ganėtinai sudėtinga, o galbūt ir neįmanoma tiksliai įvertinti, kaip tam tikra situacija gali paveikti vieną ar kitą reiškinį ir jūsų minėtus reiškinius. Tam reikia labai didelių ir brangių studijų. Bent jau iki šiol susiformavusi padėtis nerodo labai ryškaus kriminogeninės situacijos pablogėjimo. Jinai šiek tiek yra prastesnė, tačiau ne tiek, kad iš to būtų galima daryti išvadą, kad apskritai situacija yra šioje srityje labai prasta. Aš vėlgi manau, kad sunkmečiu svarbus dalykas yra ir visuomenės solidarumas. Ir šiuo atveju tie solidarumo, kaip čia pasakius, ženklai ar požymiai taip pat turėtų galbūt sumažinti ar amortizuoti galimas kriminogeninės padėties pablogėjimo pasekmes.

PIRMININKĖ. Klausia A. Dumbrava.

A. DUMBRAVA (TTF). Dėkoju. Gerbiamasis ministre, kaip matome, vis tiek susiveržti diržus tenka, bet tenka daugiau tokiam vidutiniam sluoksniui kaip pedagogams, statutiniams darbuotojams ir kitiems. Tačiau ne paslaptis, kad Lietuvoj yra gana daug turtingų žmonių, ir anksčiau čia, Seime, tokios kalbos sklandė, kad vis dėlto galbūt įvesime nekilnojamojo turto mokestį, kažkokį prabangių automobilių mokestį. Galbūt tie turtingi Lietuvos žmonės irgi galėtų pasidalinti ta našta. Kaip jums atrodo, ar reikėtų priimti tokius įstatymus? Ačiū.

A. G. ŠEMETA. Ačiū už klausimą. Turbūt žinote, kad nekilnojamojo turto mokestis yra numatytas Vyriausybės programoje, ir Finansų ministerija jau yra parengusi nekilnojamojo turto mokesčio principines nuostatas, ir turbūt netrukus jos bus svarstomos Vyriausybės Strateginiame komitete. Šiuo atveju tiktai klausimas, kada būtų tikslinga tokį mokestį įvesti, tam reikia iš tikrųjų didelės analizės. Aš manau, kad vidury metų bet kuriuo atveju yra netinkamas laikas atsirasti tokiam naujam mokesčiui. O ar tai būtų tikslinga nuo 2010 m., ar nuo 2011 m., tai, manau, po papildomo aptarimo ir su specialistais, ir su nekilnojamojo turto rinkos ekspertais mes galėsime priimti jau tinkamą dabartinėmis aplinkybėmis sprendimą. Tie alternatyvūs pajamų šaltiniai, aš manau, taip pat gali būti diskusijų objektas. Ir, be abejo, mes pasirengę išklausyti ir jūsų pasiūlymus, ir įvertinti juos finansine išraiška. Tikrai manau, kad labai svarbu, kad tie sprendimai, kurie yra priimami, turėti kuo platesnį visų Seimo narių pritarimą.

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, ministras jau atsakinėja 20 min. į jūsų klausimus. Skirtas laikas baigėsi. Paskutinis klausia V. Gedvilas.

V. GEDVILAS (DPF). Dėkoju posėdžio pirmininkei. Man labai pasisekė – turiu galimybę paklausti. Gerbiamasis ministre, šiandien mums teko susitikti. Uždaviau klausimą dėl skolinimosi. Mes sužinojome, kad kiekvieną mėnesį faktiškai mūsų valstybė skolinasi po milijardą litų. Aišku, ta priemonė, manau, reikalinga, nes kitos išeities nėra. Bet aš noriu pakalbėti apie kitą dalį ir noriu sulaukti iš jūsų atsakymo.

Sakykite, kokios bus finansinės priemonės? Pagaliau tai negali tęstis amžinai, amžinai skolintis mes negalime, ta riba kada nors turi baigtis. Aš noriu jūsų paklausti. Prašau pasakyti, kokių imsitės finansinių priemonių skatindami verslo apyvartą, kad verslas atsigautų? Kol verslas neatsigaus, mes nematysime gerų, pozityvių permainų Lietuvoje. Galbūt dvi tris tokias priemones, kaip jūs matote ateityje, ką reikėtų padaryti artimiausiu metu, kad tas mūsų verslas atsigautų, bent jau matytųsi pirmieji atsigavimo požymiai? Ačiū.

A. G. ŠEMETA. Galbūt į pačią pirmąją jūsų klausimo dalį galiu pasakyti, kad mes skolinamės ne šiaip sau, o skolinamės įgyvendindami jūsų patvirtintą biudžetą. Tik galiu iliustracijai pasakyti, jeigu mes būtume nedarę tų konsolidacijų, kurias padarėme prieš tai, tai skolinimosi poreikis būtų, jeigu 10 % BVP, tai maždaug 10 mlrd. Lt dar prie to. Jūs galite įsivaizduoti, kiek mes kartu padarėme, kad sumažintume tą skolinimosi poreikį iki priimtinų dydžių.

Kalbant apie verslo skatinimą, tai, mano supratimu, kaip tik liepos–rugpjūčio mėnesiais turėtų pradėti veikti ekonomikos skatinimo planas. Pagrindiniai elementai yra iš esmės dideli ištekliai, valstybės skiriami iš struktūrinių fondų verslui kredituoti. Jau įvyko konkursai, atrinkti bankai, kurie prisideda tokia pačia suma, skirta verslui kredituoti. Tai duos tą pirmąjį didesnį impulsą ekonomikai skatinti. Noriu padėkoti Seimo nariams už tai, kad buvo priimti įstatymai, susiję su viešosios ir privačiosios partnerystės plėtra. Kitiems metams Vyriausybė numato labai didelį projektų paketą įgyvendinti būtent per viešosios ir privačios partnerystės principus, t. y. pritraukiant Lietuvos ir užsienio privačias lėšas, kad būtų įvykdytos plataus masto investicijos, kurios, be abejo, papildomai padėtų skatinti mūsų ūkį.

Iš tokių nefinansinių priemonių, aš tikiuosi, kad ir ateityje sėkmingai dirbs Saulėtekio komisija ir bus šalinamos biurokratinės kliūtys verslui plėtoti, tai irgi turėtų duoti teigiamą impulsą verslo plėtrai.

PIRMININKĖ. Gerbiamasis ministre, jūs labai išsamiai atsakėte į visus Seimo narių pateiktus klausimus. Taigi pateikimo procedūra baigta. (Balsai salėje) Prašom nešaukti. Siūlomi komitetai yra pagrindinis – Biudžeto ir finansų komitetas, papildomi – visi kiti komitetai. Dar kartą noriu priminti, siūloma svarstyti: pirmasis svarstymas – liepos 14 d., antrasis svarstymas – liepos 21 d. ir priėmimas – liepos 23 d.

Dabar prašau dėl vedimo tvarkos.

A. MAZURONIS (TTF). Labai dėkoju, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Atsiprašau, kad šiek tiek garsiau pasakiau. Kadangi svarstomas ypač labai svarbus klausimas, o beveik visi užsirašę yra likę iš opozicijos, tai frakcijos vardu prašyčiau pratęsti klausimų ir atsakymų laiką, kol spės paklausti visi užsirašiusieji, nes klausimas nėra paprastas.

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, frakcijos vardu yra prašymas leisti klausti visiems, kiek yra užsirašę. (Balsai salėje) Dar yra 8 Seimo nariai. Nuomonės skiriasi. Gerbiamieji kolegos, kad nereikėtų ginčytis, kviečiu balsuoti. Kas pritariate frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ pasiūlymui pratęsti klausti finansų ministrą tol, kol paklaus visi užsirašę Seimo nariai, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš.

Balsavo 72 Seimo nariai: už – 26, prieš – 31, susilaikė 15. Taigi nutraukiame klausimus.

Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2, 58, 91 ir 125¹ straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-782 (pateikimas)

Gerbiamieji kolegos, dirbame toliau. Dabar Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2, 58, 91 ir 121¹ straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-782. Pateikimas. Kviečiu vėl finansų ministrą G. Šemetą. Gerbiamieji kolegos, aš kreipiuosi į visų frakcijų seniūnus ir į visus Seimo narius. Kaip matote, mes atidėjome darbotvarkės 2-3 klausimą, Biudžeto ir finansų komitetas kaip tik dabar daugina medžiagą sujungdamas Vyriausybės ir Seimo narių registruotą įstatymo projektą (irgi Pridėtinės vertės mokesčio dėl vaistų lengvatų), kurio galiojimas pasibaigia liepos 1 dieną… Aš dar kartą labai prašau neišsivaikščioti, nes kai tik gausime dokumentus, mes grįšime prie to klausimo, tai bus svarstymas ir priėmimas. Kaip suprantate, reikės turėti ne mažiau kaip 71 balsą. Taigi gerbiamuosius kolegas, kas ir nesate salėje, kviečiu grįžti į salę, nes po šio klausimo bus kitas klausimas.

Dabar įstatymo projektas Nr. XIP-782. Pateikimas.

A. G. ŠEMETA. Gerbiamieji Seimo nariai, teikiu jums Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektą, kuris yra pateikto Biudžeto projekto lydimasis projektas. Šiuo teikiamu įstatymo projektu Vyriausybė siūlo padidinti standartinį pridėtinės vertės mokesčio tarifą dviem procentiniais punktais, t. y. nuo 19 iki 21 procento, siekiant tinkamo viešųjų finansų konsolidavimo, ir šiuo atveju pridėtinės vertės mokestis būtų kaip plačiausią bazę turintis mokestis. Mūsų supratimu, tai galėtų prisidėti prie viešųjų finansų konsolidavimo šiais metais, įvertinus, be abejo, ir ekonomikos nuosmukio efektą. Manome, kad iš pridėtinės vertės mokesčio papildomos pajamos galėtų sudaryti apie 300 mln. Lt, kitais metais – apie 660 mln. Lt. Tai, be abejo, svariai prisidėtų prie viešųjų finansų konsolidavimo.

Kalbant apskritai, yra daug nuomonių šiuo klausimu, ar šioje srityje daryti pakeitimus, ar siūlyti kitus variantus. Tiesiog norėčiau pažymėti, kad apskritai nagrinėjant sėkmingą viešųjų finansų konsolidavimo patirtį, paprastai apie du trečdalius priemonių yra daroma išlaidų srityje ir apie trečdalį priemonių yra daroma pajamų srityje. Tokios konsolidacijos, kaip rodo kitų valstybių praktika, buvo sėkmingos. Šiuo atveju, jeigu mes imsime visą bendrą paketą, kurį įgyvendinome nuo 2008 m. gruodžio mėn., ir taip pat imsime biudžeto pataisas gegužės mėn. bei dabar siūlomas pataisas, tai bendra apimtimi proporcijos panašiai išsidėsto, taip kaip aš minėjau, prieš tai. Dėl to, mūsų supratimu, šiuo momentu dar papildomas išlaidų mažinimas, be papildomų struktūrinių reformų, kurios reikalauja laiko, yra sunkiai pasiekiamas, nes gegužės mėn. mes faktiškai visą konsolidavimą atlikome išlaidų dalyje ir sumažinome viešojo sektoriaus išlaidas daugiau kaip 3 mlrd. Lt. Ir šiuo atveju papildomas išlaidų mažinimas, mūsų supratimu, buvo galimas darbo užmokesčio sąskaita, tačiau ir pajamų dalyje, ypač galvojant apie kitus metus – 2010–2011 metus, manau, kad toks sprendimas taip pat yra būtinas.

Galiu pažymėti, kad 21 % pridėtinės vertės mokestis šiuo metu galioja Latvijoje, Lenkijoje standartinis pridėtinės vertės mokesčio tarifas yra 22 %, Estija ką tik padidino pridėtinės vertės mokestį nuo 18 iki 20 %. Faktiškai daugelis valstybių, kurios susiduria su pajamų nuosmukiais, yra priverstos priimti sprendimus pridėtinės vertės mokesčio srityje. Čia taip pat paminėčiau ir Airiją, Vengriją, kurios tokius sprendimus taip pat turėjo priimti. Šiuo atveju, imant mūsų gretimas rinkas, mūsų standartinis pridėtinės vertės mokesčio tarifas būtų labai panašus kaip ir mūsų gretimose valstybėse. Lenkijoje standartinis yra šiek tiek didesnis, Estijoje – šiek tiek mažesnis, Latvijoje yra toks pats, koks yra siūlomas šiuo metu.

Taip pat noriu pabrėžti, kad kartu su šiuo sprendimu buvo teikiamas ir netrukus bus svarstomas sprendimas dėl pridėtinės vertės mokesčio lengvatų pratęsimo vaistams ir knygoms.

Manau, kad mes turėtume į visą valstybės finansų padėtį žvelgti kompleksiškai, ir siūlau pritarti po pateikimo šiam teikiamam įstatymo projektui, o ateityje, manau, kad ir svarstant biudžetą bus galima papildomai analizuoti ir visus kitus galimus variantus, kurie tikrai nėra lengvi.

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, vėl užsirašė 19 Seimo narių klausti. Šiam klausimui mes turime 10 min. Ministras jau 6 min. kalbėjo. Taigi klausti 1 min., atsakymui, ministre, 2 min., nes kuo jūs ilgiau atsakinėsite vienam Seimo nariui, tuo mažiau galės kiti paklausti.

Pirmasis klausia E. Žakaris.

E. ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis ministre, norėčiau, kad jūs truputėlį atskirai pasakytumėte apie šilumos PVM didinimą. Ar yra paskaičiuota, kiek daugiau iš to bus įplaukų, bet kartu kiek padaugės socialiai remtinų, kuriems reikia padėti? Ar kartais tie skaičiai neišeis priešingi?

Ir dar vienas momentas, šilumos įmonėms yra labai daug įsiskolinusių žmonių. Ar yra žinoma, kokios tos skolos, kiek jos didės, šilumą tiekiančios įmonės irgi negali iki begalybės kredituoti, kiek žmonių gali atsirasti gatvėje? Ačiū.

A. G. ŠEMETA. Pirmiausiai norėčiau pažymėti, kad pridėtinės vertės mokestis šilumai nėra teikiamo įstatymo objektas. Galėčiau tiktai pažymėti, kad, Seime priėmus sprendimus tiek dėl šilumos ūkio reguliavimo, tiek dėl elektros ūkio reguliavimo ir kitų monopolijų veiklos reguliavimo, iš tikrųjų šilumos viršutiniai, maksimalūs tarifai yra smarkiai mažinami daugelyje savivaldybių ir, mano supratimu, tai iš dalies padės bent kompensuoti šilumos pridėtinės vertės mokesčio tarifo pasikeitimą. Tai galbūt tiek.

PIRMININKĖ. Klausia A. Sysas Nematau. A. Šedžius.

A. ŠEDŽIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, padidindami PVM nuo 19 iki 21 % – 2 %, mes padėsime mūsų broliams latviams, nes dabar kaimyninės Latvijos gyventojai perka Lietuvoje dėl mažesnio PVM. Aišku, padėsime ir kaimynei Lenkijai, nes vėl pastūmėsime Lietuvos žmones važiuoti pirkti pigesnių produktų į Lenkiją. Sužlugdysime dar kiek bekvėpuojantį verslą, padidinsime šešėlinę ekonomiką, galutinai nugramzdinsime tas verslo sritis, kurios dar šiek tiek gyvavo ir galėjo šiek tiek išsilaikyti sunkmečiu. Paskatinsime žmones galutinai pulti į neviltį dėl didėsiančių komunalinių paslaugų kainų. Atsakykite, ką jūs galėtumėte palinkėti Lietuvos žmonėms įteikdami tokią atsisveikinimo dovaną?

A. G. ŠEMETA. Gerbiamasis Seimo nary, be abejo, jūs šiuo atveju stengiatės pabrėžti įvairias, jūsų manymu, tikėtinas pasekmes, nesiūlydamas jokių kitų variantų, kaip reikėtų… (A. ŠEDŽIUS: „Niekas neklausia.“ ) Kaip reikėtų spręsti problemas. Aš manau, kad Seime reikėtų vis dėlto ieškoti bendro sutarimo, kaip siūlant vienokį sprendimą suprasti jo pasekmes ir viešiesiems finansams. Tai, ką jūs siūlote, jūs iš esmės siūlote dar daugiau mažinti išlaidas, nes viešuosius finansus reikia išlaikyti tvarios būklės. Tai jeigu jūs pasiūlysite visuomenei priimtiną išlaidų mažinimą tam tikrose srityse, aš manau, tikrai tas jūsų pasiūlymas… ir tai kompensuos tą poreikį pajamų dalyje, be abejo, tokie sprendimai galės būti nagrinėjami. Ir aš kviesčiau ir jus, ir Socialdemokratų frakciją tuos pasiūlymus, išlaidų mažinimo pasiūlymus… nes mes dažniausiai kalbame apie vieną pusę, kaip sumažinti mokesčius ir nemažinti išlaidų. Deja, tokių stebuklų nepasitaiko, nes kiekvienas supranta, kad išlaidų mažinimas yra nepopuliarus klausimas, todėl ir jūs pats siekiate neminėti, kokias išlaidas jūs siūlytumėte mažinti. Aišku, jūs turbūt pasakysite, kad reikia mažinti biurokratijos išlaidas, tačiau jūs pats puikiai suprantate, kad išlaidos biurokratijai sudaro nedidelę dalį viešųjų išlaidų. Mes galime panaikinti visas ministerijas, visas kitas valstybės institucijas, tačiau tuo mes tikrai neišspręsime viešųjų finansų klausimų.

A. ŠEDŽIUS (LSDPF). Aš labai trumpai.

PIRMININKĖ. Ponas A. Šedžius nori patikslinti.

A. ŠEDŽIUS (LSDPF). Gerbiamasis ministre, aš tikiuosi, kad jūs ir toliau užimsite finansų ministro postą, ir mes tada galėsime bendrai paieškoti išeičių iš susidariusios situacijos. Manau, kad Seimo nariai palaikys jūsų šitą norą toliau likti ministru, ir galėsime bendrai rasti geresnių sprendimų.

PIRMININKĖ. Gerbiamasis Andriau, čia nebuvo patikslinimas, čia buvo komentaras. Aš prašyčiau klausti. Klausia V. M. Čigriejienė.

V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis ministre, prašau pasakyti, kaip šis įstatymas atsilieps smulkiam verslui ir jo plėtrai? Ačiū.

A. G. ŠEMETA. Visų pirma pridėtinės vertės mokestis yra vartojimo mokestis ir patį mokestį sumoka galutinis vartotojas. Jau šiuo metu Seime svarstote kitus įstatymo projektus ir dar bus pateikta šiandien daug įstatymo projektų, kurie iš esmės palengvina smulkaus verslo padėtį. Manyčiau, kad tie sprendimai, tų sprendimų paketas yra gana subalansuotas ir tie siūlymai, kurie yra susiję su sąlygų verslui gerinimu, atsveria tą papildomą naštą, kurią sudaro pridėtinės vertės mokesčio padidinimas.

PIRMININKĖ. Klausia J. Olekas. Nematau. Tada A. Petkus.

A. PETKUS (TTF). Dėkoju, pirmininke. Gerbiamasis ministre, dabar siūlomos jūsų pataisos tikrai pablogins visų Lietuvos gyventojų grupių padėtį, aš jau nekalbu apie pirkėjus, bet dar pasunkins padėtį ir taip lėtėjančios ekonomikos ir verslo. Sakykite, ar nereikėtų prie šitų pataisų svarstyti ir galimybę pataisų, kurios leistų verslui nemokėti PVM avansu? Suprantu, kad jūs sakysite, kad tai pareikalaus papildomų pinigų subalansuoti piniginiams srautams ir panašiai, tačiau ar nereikėtų dalies tų pinigų, kuriuos šiandien skolinasi Vyriausybė, panaudoti šiems srautams subalansuoti, nereikėtų kurti atskirų fondų ir tikrinti įvairių įmonių likvidumo, kad galėtų gauti atskiras paskolas, taip būtų padėta visam verslui ir taip po truputį verslas pradėtų atsigauti?

A. G. ŠEMETA. Gerbiamasis Seimo nary, aš suprantu jūsų klausimą, iš esmės savo klausimu jūs, kaip čia sakyti, išdėstėte ir mano poziciją tuo klausimu. Manau, mes visi puikiai suprantame viešųjų finansų padėtį ir kokią reikšmingą įtaką valstybės finansams sudaro pridėtinės vertės mokesčio įplaukos. Būtent tą įplaukų mokėjimą, koks jis yra dabar, pakeisti per trumpą laiką neįmanoma, nes paprasčiausiai nebus finansuojamos tos išlaidos, tos paslaugos, kurios yra būtinos mūsų gyventojams. Šiuo atveju, aišku, būtų visiškai nesuprantama rinktis, atsisakyti būtinųjų valstybės paslaugų, kad mes galėtume įgyvendinti jūsų pateiktą pasiūlymą. Be abejo, mes, supaprastindami apskritai ir teikdami siūlymus dėl verslo sąlygų gerinimo, smarkiai supaprastinom mokestinių paskolų suteikimo tvarką, galimybę išdėstyti mokesčių mokėjimą toms įmonėms, kurios susiduria su laikinais finansiniais sunkumais. Tas tikrai vyksta šiuo metu, įmonės, kurios tikrai turi perspektyvą ir turi tam tikrų sunkiai įvykdomų įsipareigojimų, kaip mokesčių mokėtojai, jos kreipiasi į Mokesčių inspekciją ir mokestinės paskolos yra sudaromos. Tai yra vienas iš tų instrumentų, kuris padeda išspręsti laikinas problemas. Kita vertus, mes griežtai laikomės terminų, kurie yra nustatyti pridėtinės vertės mokesčiui grąžinti. Šiuo metu tikrai visi mokesčių mokėtojai gauna pridėtinės vertės mokesčių grąžinimą per įstatymų nustatytą terminą, tikrai nėra atsilikimų šioje srityje. Manau, šie du elementai bent iš dalies padeda spręsti apyvartinių lėšų problemą, tačiau, jeigu mes įgyvendintume tokį siūlymą ir atsisakytume pridėtinės vertės mokesčio mokėjimo avansinių įmokų, tai, be abejo, mes turėtume didelių problemų su viešaisiais finansais.

PIRMININKĖ. Gerbiamasis ministre, dar kartą prašau trumpiau atsakyti į užduotus klausimus. Suprantu, kad jūs turite daug ką pasakyti. Paskutinis klausias J. Olekas, kuris pavėlavo.

J. OLEKAS (LSDPF). Labai ačiū, gerbiamoji pirmininke, už galimybę dar kartą paklausti. Gerbiamasis ministre, jūs minėjote tikimybę, kad 2009 m. bus apie 200 mln., o 2010 m. – apie 600 mln. Lt padidintas pridėtinės vertės mokestis. Bet tai turbūt būtų tuo atveju, jeigu nekristų vartojimas. Ar jūs galite pasakyti, kiek sulėtėjo vartojimas padidinus pridėtinės vertės mokestį, palyginti su buvusiu prieš tai ir šių metų pirmąjį pusmetį, ir kokia prognozė čia yra vartojimo lėtėjimo, ar ji yra, ar jūs nebuvote numatę antrajam pusmečiui?

A. G. ŠEMETA. Šiuo atveju turbūt pagrindinė vartojimo sulėtėjimo priežastis yra iš esmės pasikeitusios ekonominės sąlygos. Jūs turbūt pats puikiai įsivaizduojate, kai kredito prieaugis, kuris siekė anksčiau po 40–50 % per metus, šiuo metu yra neigiamas, šiais metais mes prognozuojame, kad metinis kredito nuosmukis gali sudaryti apie 16 % bendrojo vidaus produkto, tai mes galime įsivaizduoti, koks tai yra staigus pokytis. Tai iš esmės mažina vartojimą ir daro įtaką mums labiausiai, atsiliepia mūsų ekonomikos nuosmukiui, be abejo, mažina ir pridėtinės vertės mokesčio pajamas. Šiuos priežasties ir pasekmės ryšius, be abejo, Finansų ministerijos specialistai nagrinėja. Tiesiog galiu iliustruoti ir pasakyti, kad vertinant pagal anksčiau galiojusias aplinkybes vienas procentinis punktas pridėtinės vertės mokesčio per metus maždaug sudarė apie 600 mln. Lt, dabar gi – 300 mln. Lt. Tai toks skirtumas susidaro.

PIRMININKĖ. Dėkoju, ministre. Prašom pailsėti. Dabar vienas – už, vienas – prieš. Už – A. Kubilius.

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, suprantu, kad klausimas yra plačiai diskutuojamas ir ekspertų, ir politikų, ar verta dabar padidinti PVM dar dviem punktais. Noriu pasiūlyti visiems pritarti šiam projektui po pateikimo ir po to svarstyti taip, kaip siūlė ministras. Tikrai artimiausiu metu kviesčiau ir opozicijos lyderį, ir opozicinių frakcijų atstovus pas mane tartis matant ne tik šios dienos problemas, bet ir ateinančių 2–3 metų problemas. Iš tiesų raginu visus susipažinti su Tarptautinio valiutos fondo išvadomis, kuriose labai aiškiai parodyta, kad per artimiausius porą metų mums teks pasiekti papildomą dar 7 mln. Lt apimties biudžeto visų viešųjų finansų konsolidaciją. Be abejo, tai galima pasiekti tik dviem būdais: ieškant papildomų pajamų per vienokius ar kitokius mokesčius, per PVM, per „Sodros“ ar gyventojų pajamų mokestį, čia mūsų pačių reikalas apsispręsti, ir per išlaidų mažinimą.

Deja, lengvai mažinamų išlaidų nebėra likę. Suprantu, kad daugeliui atrodo, kaip dabar galima, pavyzdžiui, pasiūlyti mažinti bazinį atlyginimą arba kaip galima liesti motinystės išmokas. Bet, gerbiamieji, mes turime labai aiškiai pasakyti: jeigu mes pasiūlome vienos arba kitos eilutės neliesti arba neieškoti papildomų pajamų, tai mums reikia ieškoti kitų eilučių, o kitos eilutės dar skaudesnės. Pensijos, sakykim. Gerbiamieji, šiandien siūlau pritarti po pateikimo, toliau svarstyti, įsiklausyti į ekspertų nuomones, kurios yra gana priešingos: vieni sako, to nereikia daryti, kiti sako, kad tai geras sprendimas, pažiūrėti, ką daro kaimynai. Noriu priminti, kad estai prieš kelias dienas priėmė sprendimą nuo liepos 1 d. dviem punktais padidinti PVM, latviai tą darė žiemą, kaimynai lenkai irgi tą svarsto, vengrai PVM padidinę nuo 21 iki 25 punktų. Taigi didelių, stebuklingų receptų, mes turime suprasti, neatrasime, bet sprendimus turime daryti, ir turime daryti sprendimus bendros atsakomybės būdų ieškodami, ieškodami bendrų sprendimų.

PIRMININKĖ. Premjere, laikas!

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Baigdamas raginu balsuoti už.

PIRMININKĖ. Prieš – J. Olekas.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamasis premjere, kaip visada, yra ne tik du keliai, ne tik juoda ir balta, bet yra ir kitų galimybių. Ačiū už jūsų kvietimą pasitarti. Manau, kad tikrai yra svarbus Lietuvai gyvenimo etapas ir yra apie ką pakalbėti ir pozicijai, ir opozicijai, bet, deja, tie pasitarimai tik į priekį, ne prieš pateikiant siūlymus. O trečią kelią, kurį mes siūlėme ne kartą ir kurį siūlytume toliau, premjere, pasvarstyti, tai yra pažiūrėti, kad galima gauti pajamų nedidinant mokesčių, bet kartais juos sumažinant, padarant tam tikras lengvatas ir padidinant vartojimą ir apyvartą.

Kitas kelias yra – tai tam tikrame etape papildomai pasiskolinti. Mes šiandien turėjome galimybę kalbėti su finansų ministru. Iš tikrųjų dabartinis skolinimosi limitas leistų pasiskolinti šiek tiek daugiau iš to paties Tarptautinio valiutos fondo negu tada, kai mes būsime visiškai nusistekenę ir susiveržę visus galus, bet tada, kai mūsų yra pakankamai normalios pozicijos, kad galėtume pasiskolinti, ir vėliau, kai atsigaus ekonomika, sugrąžinti.

Dar vienas instrumentas, kuris yra ne padidinti netiesioginius mokesčius ir suversti visą naštą sunkiau gyvenantiems žmonėms, bet pasinaudoti progresinių mokesčių instrumentu, kuriuo naudojasi daugelis Vakarų valstybių. Nemažinant atskaitymų į „Sodrą“, nemažinant atskaitymų į Privalomąjį sveikatos draudimo fondą, mums, daugiau uždirbantiems žmonėms, sumokėti didesnę dalį ir tokiu būdu išspręsti milijardo problemą, kuri dabar mus verčia, tiksliau, jus siūlyti variantą didinti mokesčius. Todėl aš siūlau nepritarti teikiamam įstatymo projektui.

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad po pateikimo pritartume Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2, 58, 91 ir 125¹ straipsnių pakeitimo įstatymo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.

Balsavo 94 Seimo nariai. Už – 61, prieš – 20, susilaikė 13. Po pateikimo įstatymo projektui Nr. XIP-782 yra pritarta. Pagrindinis komitetas – Biudžeto ir finansų komitetas. Numatyta svarstyti Seime liepos 14 dieną.

Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 19 ir 56 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-783(2) (sujungti projektai Nr. XIP-783 ir Nr. XIP-704) (svarstymas ir priėmimas) (taikoma ypatingos skubos tvarka)

Gerbiamieji kolegos, kviečiu grįžti prie darbotvarkės 2-3 klausimo. Jums jau yra išdalintas projektas – sujungti du įstatymų projektai Nr. XIP-704 ir Nr. XIP-783. Ir tai yra projektas Nr. XIP-783(2) – Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 19 ir 56 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Svarstymo stadija. Pranešėjas – Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas K. Glaveckas.

K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas šiandien svarstė abu įstatymų projektus, juos sujungė ir parengė vieną vientisą dokumentą. Yra gautos pastabos Seimo kanceliarijos Teisės departamento, kurioms iš principo visoms yra pritarta, tai yra techninio pobūdžio pataisos. Taip pat yra gautos pataisos Seimo narių, buvo teiktos pataisos. Viena pataisa pono V. Simuliko ir E. Žakario, jai taip pat yra pritarta. Seimo nario J. Juozapaičio pataisa, taip pat jai pritarta. Sveikatos reikalų komiteto pataisoms yra pritarta.

Šio įstatymo, kaip žinote, esmė yra ta, kad šiuo įstatymu yra pratęsiama iki kitų metų gruodžio 31 d. PVM lengvatų galiojimas knygoms, neperiodiniams informaciniams leidiniams ir vaistams, PVM lengvatinis tarifas. Jo priėmimas šiandien būtinas, nes, priešingai, nuo liepos 1 d. nustotų galioti ta lengvata. Papildomai šito įstatymo įgyvendinimas, PVM lengvatos taikymas vaistams šiais metais kainuos biudžetui 63 mln. Lt.

PIRMININKĖ. Dėkoju, pirmininke. Kviečiu Sveikatos reikalų komiteto pirmininką A. Matulą, komiteto nuomonė. Gerbiamasis pirmininke, prašom į savo darbo vietą, paskui pasišnekėsite.

A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, pirmiausia noriu atkreipti visų dėmesį į tai, kad Vyriausybė ir finansų ministras pakeitė nuomonę ir jau pati Vyriausybė teikia įstatymo projektą atidėti PVM vaistų lengvatos panaikinimą iki 2010 m. gruodžio 31 d., tai paneigia mitą, kad ministras A. G. Šemeta yra visai nesukalbamas ir negali pakeisti savo nuomonės. Todėl, kaip matote, gražus pavyzdys, visų pastangomis ta nuomonė yra pakeista ir teikiamas įstatymo projektas. Todėl balsuodami už gerbiamojo A. G. Šemetos kandidatūrą į Europos Komisijos narius gal atsižvelgsite į šitą faktą.

O Seimo Sveikatos reikalų komitetas svarstė, buvo gavęs Teisės departamento pasiūlymus ir mūsų kolegų V. Simuliko, E. Žakario ir J. Juozapaičio pasiūlymus. Visiems jiems pritarė bendru sutarimu. Todėl siūlau pritarti įstatymo projektui ir sutinkame, kad jis būtų sujungtas ir svarstomas kartu su Vyriausybės pateiktu įstatymo projektu.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskusijose dalyvauti užsirašė keturi Seimo nariai. Pirmasis A. Šedžius.

A. ŠEDŽIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų gaila, kad šis įstatymo projektas yra planuojamas iki 2010 m. gruodžio 31 d. Gaila, kad jis yra teikiamas ne ribotam terminui, o yra kažkokie apribojimai. Visi puikiai suprantame, kad kompensuojamieji vaistai ir tie vaistai, kurie yra reikalingi dažniausiai pensinio amžiaus žmonėms, kurie gauna mažas pajamas ir nesugeba sumokėti… reikia šių lengvatų.

Yra ir kitas įdomus momentas. Ne kartą girdėjome pasisakant tiek komitetuose, tiek Seimo salėje dabartinį finansų ministrą, kuris kategoriškai pasisakė prieš bet kokias lengvatas ir tiesiog visada atvirai reikšdavo savo nuomonę, sakė, kad šitos lengvatos yra nereikalingos, kad tai yra kažkoks išsigalvojimas, tai dabar vėl, kaip sakė Biudžeto ir finansų komiteto ir Sveikatos reikalų komiteto pirmininkai, nuomonė yra pakeista, įmanoma pakeisti nuomonę. Tačiau yra vienas bet. Labai keista, kad finansų ministras, kuris yra deleguojamas į Europos komisaro vietą ir ten, kaip žinome, Europos Komisija turi visus svertus ir visas galias įvesti direktyvą ir tiesiog panaikinti PVM lengvatą Europos direktyva apskritai visoms šalims, taip pat ir Lietuvai… Įdomu būtų išgirsti ir ministro pasižadėjimą, kad, tapęs eurokomisaru, jis nedarys tokių veiksmų ir nepanaikins šitos PVM lengvatos vaistams, kompensuojamiesiems vaistams, ir lengvatos knygoms. Tikiuosi, kad visi mes palaikysime šį įstatymo projektą, o ministras vis dėlto pasižadės to mūsų įstatymo projekto paskui nepanaikinti, tapęs komisaru. Ačiū.

PIRMININKĖ. Dėkoju, kolega. Kviečiu P. Gražulį diskutuoti.

P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji Seimo nariai, vis dėlto po didelių diskusijų, po daugelio mitingų gydytojų, visuomenės vis dėlto ne tik valdančioji dauguma, bet galų gale ir užsispyręs ministras, gal dėl to, kad jis jau palieka ministro kėdę ir išvyksta į Briuselį, suprato vieną elementarų dalyką, kad negalima tos pačios naštos uždėti musei ir drambliui, kad yra vaistai ir iš vaistų apskritai amoralu daryti bet kokį biznį, kad vaistas skirtas žmogaus sveikatai gerinti ir kad vaistų labiausiai reikia pagyvenusio amžiaus žmonėms, kurių pajamos iš tikro yra gana nedidelės. Ir man labai gaila, kad tik iki naujų metų taikoma PVM lengvata ir tik tiems vaistams, kurie yra kompensuojami. Man atrodo, kad visiems laikams reikėtų dėti tašką, kad visiems vaistams turėtų būti PVM lengvata ne 5 %, o nulinio tarifo, ir kad žmogaus sveikatos sąskaita nei valstybė, nei verslas biznio negalėtų daryti, arba tas biznis turėtų būti minimalus, kad įmonė galėtų normaliai funkcionuoti, o ne žmogaus sveikatos sąskaita krautis milijonus.

Taip pat dėl vadovėlių, dėl leidybos, aš manau, irgi reikėtų sveikinti tą žingsnį, kad mažinamas PVM, bet vėl tik iki naujųjų metų. Mes turėtume žiūrėti į Europos Sąjungos šalis. Visose Europos Sąjungos šalyse knygai, vaistams yra taikomos lengvatos, ir tai yra visiškai normalu. Ir tikėkimės, kad šitas įstatymas… Teiksiu pataisą, kad būtų apskritai ne iki naujųjų metų, bet visam laikui PVM lengvata išliktų, kaip tos PVM lengvatos yra ir visame civilizuotame pasaulyje, ne tik Europos šalyse, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Kanadoje ir kitose išsivysčiusiose šalyse. Taigi, manau, suprasite, kad čia turėtų būti ne laikina kažkokia pataisa, o visam laikui padaryta lengvata. Taip pat aš manau, kad ateis laikas, kai jūs suprasite, kad ir būtiniausiems maisto produktams turi būti lengvata, nes net ir maldoje „Tėve mūsų“ yra žodžiai: „Kasdieninės duonos duok mums šiandien.“ Ir ta kasdieninė duona turi būti prieinama kiekvienam žmogui, ir valstybė turi sudaryti lengvatą įsigyti pagrindinius maisto produktus. Tikiuosi, kad po šito žingsnio bus žengtas ir kitas žingsnis. Aš sveikinu valdančiąją daugumą, kad suprato, jog klydo, ir klaidas bando taisyti.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu A. Matulą. Atsiprašau, A. Matulas nebenori kalbėti. J. Olekas. Kviečiu diskusijai. Gerbiamasis Juozai, gal irgi nebenorite?

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš sveikinu pasiūlymą pratęsti pridėtinės vertės mokesčio lengvatą. Apie tai ne kartą buvome kalbėję dar praeitų metų gruodžio mėnesį. Buvo iš dešinės pusės net tyčiojamasi, kad nesuprantama, kas čia yra daroma. Ir štai dabar mes turime momentą, kai visi sugrįžome prie tų pačių tiesų. Todėl su tuo ir sveikinu. Manau, kad lietuviškam žodžiui, vaikiškai knygelei, vadovėliui ar pratybų sąsiuviniui tikrai mes galime net ir sunkmečio laiku sudaryti sąlygas, kad galėtų įsigyti kiekviena šeima ir mažiau uždirbantys tėvai, kad nepaverstume savo tautos beraščių kraštu, kuo jau ne kartą bandė versti mus kiti, svetimi, okupantai. Todėl sveikinu šį atsivertimą ir supratimą.

Lygiai taip pat dėl sveikatos, dėl vaistų. Čia yra iš viso tam tikras skaičių žaismas ir kalambūrai. Jeigu mes šio mokesčio nedidiname, tai nesurenkame į biudžetą. Bet lygiai tokia pat dalimi mums nereikia finansuoti Privalomojo sveikatos draudimo fondo. Taigi ne valstybė turės kompensuoti tuos 63 mln., apie kuriuos kalbėjo profesorius, bet tiesiog jie bus negauti į mūsų biudžetą ir tokiu skaičiumi nereikės padidinti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, tai yra popieriuje nepūsti, kad mes sveikatos apsaugai skiriame papildomus milijonus, kurie vėl sugrįžta mokestine forma.

Todėl, gerbiamieji, aš manau, kad leidybai, ypač vadovėlių, vaikiškų knygų leidybai, muzikos kurinių, kurie surašyti šiame įstatyme, žemėlapių ir kitų dalykų, kurie įvardyti konkrečiai, kam yra taikoma pridėtinės vertės mokesčio lengvata, ji turėtų pasilikti. O dėl vaistų tai tikrai turėtų nebūti jokios kalbos apie tam tikrą terminuotą laiką. Ministras davė pažadą, galbūt jo kolegos, užimsiantys jo postą, vėliau tą jo duotą pažadą pratęs, kad mes susirinksime ir grįšime prie šito dalyko. Nes kol kas mes kalbėdami apie galimą mokesčio padidinimą iš tikrųjų visiškai be reikalo gąsdiname žmones, gąsdiname mūsų gydymo įstaigas, kad joms reikės papildomų išlaidų skirti įsigyjant medikamentus, kai mes tik tuos pačius pinigus surenkame atgal į biudžetą.

Todėl pritardamas pridėtinės vertės mokesčio lengvatų pratęsimui aš siūlau visiems nedelsti ir ne artėjant 2010 m. pabaigai grįžti prie jo, bet susiburti ar Sveikatos reikalų komitete, ar Biudžeto ir finansų komitete, ar kartu gal padaryti bendrus posėdžius ir susitarti, kad toks žaidimas skaičiais visiškai nereikalingas. Palikti pridėtinės vertės mokesčio lengvatą visam laikui, visiems bus dėl to tik ramiau. Ir jokių nuostolių mūsų biudžetas neturės. Ačiū, bičiuliai.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, diskusijoje kalbėjo visi norintys. Svarstymo stadijoje yra gautas Seimo nario A. Valinsko pasiūlymas. Nematau Seimo Pirmininko salėje. Norėčiau pristatyti jo siūlomą pataisą 1 straipsnio… (Balsai salėje) Aš turiu neatsiimtą. Nežinau, kolegos. Prašom pasakyti, kaip yra iš tikrųjų. Prašom.

A. ČAPLIKAS (LCSF). Man teko bendrauti su Seimo Pirmininku ir mes sutarėme, kad ši pataisa gali būti svarstoma kartu su kitu PVM mokesčių įstatymų paketu, kuris bus svarstomas jau po liepos 1 d. Tai šiuo atveju tam. Čia yra truputį skirtingi dalykai. Čia yra termino pratęsimas, o čia jau naujos lengvatos, sakykime, atsiradimas. Tikrai yra sutarta ir pasakyta, kad Seimo Pirmininkas neprašo nagrinėti šio pasiūlymo dabartiniu metu.

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, fiksuojame atsakomybę Seimo nario ir ministro, kuris konstatuoja, kad Seimo Pirmininkas A. Valinskas savo pataisą atsiėmė, nes raštu aš neturiu.

Taigi, gerbiamieji kolegos, tada motyvai dėl viso įstatymo projekto po svarstymo. Vienas – už, vienas – prieš. Už – A. Šedžius.

A. ŠEDŽIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, siūlau palaikyti šį įstatymo projektą, kuris yra iš tiesų reikalingas. Nežiūrint į tai, kad gruodžio mėnesį valdančioji dauguma padarė klaidą panaikindama lengvatas, dabar turėtų susitaikyti su tuo, pripažinti savo klaidą ir antrą kartą jos nedaryti, arba, kaip liaudyje sakoma, neminti antrą kartą ant to paties grėblio, ir pripažįstant klaidas palaikyti šio įstatymo pataisą, nes ji iš tiesų yra reikalinga. Reikalinga ne tik lengvata vaistams, bet reikalingos PVM lengvatos ir leidiniams, nes daugelis leidyklų buvo atsidūrusios ties bankroto riba, o kai kurios net ir bankrutavo. Palaikykime šį įstatymo projektą, kurio tikrai labai laukia tauta.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Prieš – J. Olekas.

J. OLEKAS (LSDPF). Gerbiamoji pirmininke, gerbiamieji kolegos, aš nuoširdžiai palaikau Pridėtinės vertės mokesčio lengvatų pratęsimą tiek knygoms, tiek vaistams. Tačiau nepalaikau termino, kuris yra nustatytas tame pačiame įstatyme, ir aš tą sakiau kalbėdamas svarstymo metu, kad mums iš tikrųjų reikia susirinkti ir pabaigti šituos žmonių nervinimus, erzinimus su tuo, kad kuriam laikui pyragėlį palaikom ir po to…

PIRMININKĖ. Gerbiamasis kolega, aš privesta jus išjungti, nes jūs vienaip kalbate, kitaip esate užsirašęs. (Balsai salėje) Jūs kalbate už, o užsirašęs prieš. Būkim garbingi, rašykimės taip, kaip priklauso. Gerbiamieji kolegos, kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad po svarstymo būtų pritarta Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 19 ir 56 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikot.

Balsavo 92 Seimo nariai. Už – 91, prieš nėra, susilaikė 1. Po svarstymo įstatymo projektui Nr. XIP-783(2) yra pritarta. Repliką po balsavimo – J. Olekas.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Aš tiesiog norėčiau atsiprašyti jūsų, kadangi man buvo skirta minutė laiko kalbėti, todėl aš savo kalbą taip išdėliojau, kad pasakiau ir gerą žodį, bet dėl to, kad įstatyme yra dvilypė situacija, yra lengvatų, yra terminai, aš iš tikrųjų negalėjau balsuoti dėl tų terminų, todėl prašyčiau necenzūruoti Seimo narių pasisakymų.

PIRMININKĖ. Repliką po balsavimo – K. Daukšys.

K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Iš tikrųjų gerai, kad tos lengvatos patvirtintos, bet dar noriu pažymėti, kad lengvatos vis dėlto padarytos patiems stipriausiems, todėl reikėtų prašyti sveikatos apsaugos ministro, kad vaistų kainų reguliavimo kitais būdais įstatymas būtų Seime kuo greičiau.

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, dirbame toliau, jeigu taip norime tikrai padėti, kaip sakėte, mūsų žmonėm, tai Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 19 ir 56 straipsnių priėmimo stadija. Taigi priėmimas pastraipsniui. 1 straipsnis. Ar galim bendru sutarimu priimti? (Balsai salėje) Priimta. 2 straipsnis. Galim bendru sutarimu priimti? (Balsai salėje) Priimta. 3 straipsnis. Ar galim bendru sutarimu priimti? Priimta. Dėl viso įstatymo 4 – už, 4 – prieš. Nėra norinčių kalbėti, todėl kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 19 ir 56 straipsnių pakeitimo įstatymas būtų priimtas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikot.

Balsavo 91 Seimo narys. Už – 90, prieš nėra, susilaikė 1. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 19 ir 56 straipsnių pakeitimo įstatymas priimtas.

Replika po balsavimo. Prašau. D. Meiželytė.

D. MEIŽELYTĖ-SVILIENĖ (TPPF). Norėčiau, kad įtrauktumėt į protokolą, nagu užkabinau tą paskutinį mygtuką, balsavau už.

PIRMININKĖ. D. Meiželytė balsavo už. Prašau. P. Gražulis – repliką po balsavimo.

P. GRAŽULIS (TTF). Aš noriu pabrėžti, kada valdančioji dauguma priiminėja protingus įstatymus, tai nelieka net opozicijos. Mes remiam, remsim visada išmintingus sprendimus, laukiam tokių daugiau.

Pelno mokesčio įstatymo 5 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-784. Pelno mokesčio įstatymo 5, 12, 26, 35, 36, 37, 53 straipsnių pakeitimo ir papildymo, Įstatymo papildymo 37¹ ir 37² straipsniais ir Įstatymo 3 priedėlio papildymo įstatymo 8 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-785. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2, 9, 17, 18 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-786. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2, 4, 7, 8, 9 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-787. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2, 3, 4, 5, 7, 8, 9, 29, 31 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-788. Sveikatos draudimo įstatymo 6, 8, 17, 18, 19 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-789. Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl 2009, 2010 ir 2011 metų nacionalinio biudžeto numatomų rodiklių“ pakeitimo“ projektas Nr. XIP-790 (pateikimas)

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, aš turiu tokį pasiūlymą. Ar galėtų visus mokestinius įstatymus A. Šemeta pristatyti komplektu, t. y. Pelno mokesčio daugelio straipsnių pakeitimo, Gyventojų pajamų mokesčio ir kitus įstatymus, galima pristatyti visą paketą? Gerai. Dėkoju. Taigi vėl kviečiu ministrą A. Šemetą pristatyti įstatymų projektus nuo darbotvarkės klausimo 2-4c iki 2-4i. Ir toliau posėdžiui pirmininkauja Seimo Pirmininko pavaduotojas A. Kašėta.

A. G. ŠEMETA. Gerbiamieji Seimo nariai, po sėkmingo ir darnaus balsavimo, aš tikiuosi, kad ir kitiems teikiamiems įstatymų projektams, kurie dabar yra supakuoti į vieną paketą, jūs pritarsite po pateikimo, nes visi jie yra susiję su vienokiu ar kitokiu verslo sąlygų pagerinimu, ypač smulkiajam verslui. Tai pirmiausia apie Pelno mokesčio įstatymo pakeitimus. Yra teikiami du įstatymo projektai, vienas – pagrindinis, kitas yra lydintysis ir labiau techninis. Teikiamo įstatymo pagrindinis tikslas – sudaryti įmonėms palankesnes skolinimosi sąlygas iš užsienio įmonių, atsižvelgiant… ir taip pat, atsižvelgiant į Socialinio draudimo įstatymo atskirų straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui Nr. XIP-787 siūlomus pakeitimus, priskirti individualių įmonių, ūkinių bendrijų iš pajamų atskaitomiems leidžiamiems atskaitymams vadinamąjį menamą darbo užmokestį, nuo kurio bus skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos.

Projektu siūloma nuo 2010 m. sausio 1 d. pelno mokesčiu neapmokestinti palūkanų, išmokamų užsienio įmonėms, įregistruotoms Europos ekonominės erdvės valstybėje arba valstybėje, su kuria sudaryta ir taikoma dviguba apmokestinimo išvengimo sutartis. Šiuo metu iki liepos 1 d. galioja 10 % tarifas šioms palūkanoms, nuo liepos 1 d. tas tarifas, vykdant mūsų įsipareigojimus Europos Sąjungai, sumažėja iki 5 %. Taigi pagal šį pasiūlymą nuo 2010 m. sausio 1 d. šis tarifas sumažėtų, ta prasme nebūtų taikomas, ir palūkanos, išmokamos užsienio įmonėms, būtų neapmokestinamos. Antras siūlymas yra nustatyti, kad, apskaičiuojant individualių įmonių, ūkinių bendrijų apmokestinamąjį pelną, sąnaudoms gali būti priskiriamas tam tikras priskaičiuotas darbo užmokestis, t. y. suma, nuo kurios pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo projekto Nr. XIP-787 nuostatas siūloma skaičiuoti ir mokėti individualios įmonės savininko, ūkinės bendrijos tikrojo nario valstybinio socialinio draudimo įmokas. Dabar iš pajamų gali būti atskaitomos tik socialinio draudimo įmokos, o ne suma, nuo kurios skaičiuojamos įmokos. Kalbant apie poveikį biudžetui, numatoma, kad projekto priėmimas keletą metų turės tam tikrą neigiamą poveikį biudžeto pajamoms iš pelno mokesčio, tačiau atsižvelgiant į tai, kad projekto priėmimas sudarys geresnes veiklos sąlygas įmonėms, tikėtinas jų rezultatų pagerėjimas ir tai turėtų teigiamos įtakos valstybės biudžeto pajamoms vėlesniais metais. Tai čia buvo pristatymas pelno mokesčių įstatymų.

Toliau projektas Nr. XIP-78 – Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2, 9, 17, 18 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Šio įstatymo projekto tikslas – juo siekiama supaprastinti gyventojų pajamų mokesčio nuo individualios veiklos pajamų apskaičiavimą. Kartu siekiama išplėsti individualios veiklos išlaidų, mažinančių apmokestinamąsias pajamas, sąrašą, taip pat suvienodinti Pelno mokesčio įstatymo ir Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo principus dėl leidžiamų atskaitymų. Projektas teikiamas atsižvelgiant į Valstybinio socialinio draudimo įstatymo atskirų straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto Nr. XIP-787 nuostatas, kuriomis keičiama individualių įmonių savininkų ir ūkinių bendrijų tikrųjų narių socialinio draudimo bazė.

Šiuo projektu yra siūloma: pirma, numatyti alternatyvų leidžiamų atskaitymų, kurie mažina apmokestinamąsias tokios veiklos pajamas, nustatymo būdą. Tai yra gyventojas, gavęs pajamų iš individualios veiklos, turėtų teisę pasirinkti vieną iš šių būdų: iš pajamų atimti visas faktiškai patirtas išlaidas, jas grįsdamas juridinę galią turinčiais dokumentais, arba atimti fiksuoto dydžio, t. y. 30 % nuo gautų individualios veiklos pajamų sumos leidžiamus atskaitymus.

Pasirinkus pastarąjį būdą, nebūtų reikalaujama patirtų išlaidų pagrįsti dokumentais. Taip pat šiuo projektu siūloma leisti atskaityti dalį gyventojų patirtų reprezentacinių sąnaudų, ne daugiau kaip 50 % reprezentacinių sąnaudų, jeigu jos neviršija 2 % gyventojų individualios veiklos pajamų.

Kartu siūloma gyventojų neleidžiamiems atskaitymams priskirti neapmokestinamosioms pajamoms tenkančias išlaidas. Ir trečia, šiuo projektu siūloma individualios veiklos savininko bei ūkinės bendrijos tikrojo nario iš individualios įmonės ar ūkinės bendrijos gautą vadinamąjį menamą darbo užmokestį, kurio suma neviršija sumos, nuo kurios tame įstatymo projekte Nr. XIP-787 siūloma skaičiuoti šių asmenų valstybinio socialinio draudimo įmokas, prilyginti darbinėms pajamoms. Kartu siūloma iš neapmokestinamųjų pajamų sąrašo išbraukti neribotos civilinės atsakomybės vieneto dalyvių iš šių vienetų gaunamas sumas, per mokestinį laikotarpį neviršijančias 4 tūkst. Lt. Tokias pajamas prilyginus darbinėms pajamoms iš jų bus leidžiama atimti nepamokestinamąjį pajamų dydį. Tai tiek trumpai apie Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo projektą.

Toliau pateiksiu Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2, 4, 7, 8, 9 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, niekas neprieštarauja. Negrįžkim prie to klausimo. Kad būtų pristatyti visi iš karto. Taigi prašau, gerbiamasis ministre, baigti. Ir tada visi užsirašę galės paklausti, tikrai visi užsirašę galės paklausti.

A. G. ŠEMETA. Šio įstatymo projekto tikslas yra palengvinti valstybinio socialinio draudimo įmokų naštą patikslinant šių įmokų bazę individualių įmonių savininkams bei ūkinių bendrijų tikriesiems nariams, asmenims, vykdantiems individualią veiklą, taip pat asmenims, gaunantiems sporto, atlikėjų veiklos pajamas bei pajamas pagal autorines sutartis iš asmenų, kurie nėra jų darbdaviai. Projektu siūloma nustatyti, kad individualia veikla besiverčiančių asmenų, taip pat sportininkų, atlikėjų ir gyventojų, gaunančių pajamas pagal autorines sutartis iš asmenų, kurie nėra jų darbdaviai, valstybinio socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos ne nuo visų, o nuo pusės šios veiklos pajamų.

Taip pat siūloma, kad individualių įmonių savininkų ir ūkinių bendrijų tikrųjų narių valstybinio socialinio draudimo įmokos būtų skaičiuojamos nuo vadinamojo menamo darbo užmokesčio, t. y. individualios įmonės ar ūkinės bendrijos deklaruotos ir su atitinkamomis institucijomis, „Sodros“ teritoriniu skyriumi bei teritorine valstybine mokesčių inspekcija suderintos sumos, kuri kalendoriniais metais periodiškai būtų išsiimama įmonės savininko ar bendrijos tikrojo nario asmeniniams poreikiams ir kuri per kalendorinį mėnesį būtų ne mažesnė kaip minimali mėnesinė alga.

Taip pat minėtiems gyventojams siūloma nustatyti šių įmokų lubas, t. y. maksimalią sumą, kurią viršijus nuo viršijančios sumos įmokos nebūtų mokamos. Metinės lubos būtų lygios 48 Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydžių sumai. Šiuo metu 71 tūkst. 424 Lt metams, per mėnesį – 2976 Lt.

Projektu taip pat siūloma patikslinti Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nuostatas aiškiai reglamentuojant, kad apskaičiuojant PVM už pateiktas prekes ir suteiktas paslaugas… nėra priskiriamas gyventojo draudžiamosioms pajamoms, nuo kurių turi būti priskaičiuotos ir sumokėtos valstybinio socialinio draudimo įmokos.

Kitas įstatymas – Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2, 3, 4, 5, 7, 8, 9 ir kitų straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Jis yra mano ką tik pristatyto įstatymo lydimasis projektas, ir yra techninio pobūdžio. Dėl to aš galbūt jo plačiau nepristatinėsiu, kadangi daromi atitinkami techniniai pataisymai, kad būtų suderinti šiuo metu galiojantys įstatymai.

Taip pat pateikiu Sveikatos draudimo 6, 8, 17, 18, 19 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr. XIP-789. Šio projekto tikslai yra suderinti Sveikatos draudimo įstatymo nuostatas su kartu teikiamo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nuostatomis bei patikslinti Sveikatos draudimo įstatymą atsisakant privalomojo sveikatos draudimo įmokų mokėjimo nuo atsitiktinių, nereguliariai gaunamų pajamų.

Projektu yra siūloma nustatyti, kad individualių įmonių savininkų bei ūkinių bendrijų tikrųjų narių, asmenų, vykdančių individualią veiklą, asmenų, gaunančių sporto, atlikėjų veiklos pajamas bei pajamas pagal autorines sutartis iš asmenų, kurie nėra jų darbdaviai, privalomojo sveikatos draudimo įmokų bazė yra ta pati valstybinio socialinio draudimo įmokų bazė.

Antra, siūloma atsisakyti privalomojo sveikatos draudimo įmokų mokėjimo nuo nereguliarių, pasyvių pajamų, tokių kaip dividendai, turto ar nuomos pajamos, palūkanos ir kitos pajamos.

Ir trečia, atsižvelgiant į siūlomus privalomojo sveikatos draudimo įmokų bazės pakeitimus, atitinkamai perskirstyti privalomojo sveikatos draudimo įmokas administruojančių institucijų funkcijas nustatant, kad tais atvejais, kai privalomojo sveikatos draudimo įmokų bazė sutampa su valstybinio socialinio draudimo įmokų baze, įmokas administruoja „Sodra“.

Tiek yra įstatymų. Taip pat yra teikiamas kartu kaip lydintysis Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl 2009, 2010 ir 2011 m. nacionalinio biudžeto numatomų rodiklių“ pakeitimo“ projektas. Šiuo projektu yra siūloma pakeisti atitinkamai pateiktam biudžetui 2009 m. numatomas biudžeto pajamas ir išlaidas. Šiuo atveju norėčiau atkreipti Seimo narių ir opozicijos dėmesį, kad čia yra daromi pataisymai, susiję su 2009 m. Kaip aš jau minėjau, šiuo metu baigiami atlikti vertinimai ir prognozės dėl 2010 ir 2011 m. Su 2010 m. biudžetu bus teikiami pasiūlymai ir dėl atitinkamų 2010 ir 2011 m. pajamų ir išlaidų peržiūrėjimo.

Taigi reziumuodamas dar kartą noriu pažymėti, kad visi šie pateikti įstatymų projektai vienaip ar kitaip sudaro palankesnes sąlygas smulkiajam verslui, taip pat ir kalbant apie palūkanų už iš užsienio imamas paskolas apmokestinimo atsisakymą nuo 2010 m. Tai būtų palengvinimas visam verslui. Taigi kviečiu Seimo narius pritarti po pateikimo teikiamiems įstatymo ir Seimo nutarimo projektams ir svarstyti juos Seimo komitetuose.

PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam ministrui už pateikimą. Pirmasis užsirašė klausti K. Daukšys.

K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamasis ministre, nemažai visiškai teigiamų dalykų pateikėte. Aš labai džiaugiuosi, kad galų gale. Paprašykite dar kol kas viceministrės Ingridos Šimonytės, kad savo išaiškinimais nepaverstų šitų gerų įstatymų į prastus pavyzdžius.

Mano klausimas dėl pačių pirmųjų – dėl mokesčių lengvatos palūkanų. Kas čia, kokie užsienio interesai atsirado, kad reikia tiems, kurie iš užsienio mums paskolino, tų varganų 5 % vis tiek nemokėtų Lietuvos Respublikos biudžetui? Kas čia taip mus paskatino šitam reikalui?

A. G. ŠEMETA. Nelabai supratau klausimo, gal galėtumėte pakartoti?

K. DAUKŠYS (DPF). Kas paskatino jus pasiūlyti, kad tie, kurie iš užsienio paskolino mums pinigų, t. y. Lietuvos įmonėms, nemokėtų ir tų 5 %, kurie dabar numatyti pagal įstatymus, o mokėtų nuliniu tarifu už gautas palūkanas? Jūsų du pirmieji įstatymai, kuriuos jūs pateikėte.

A. G. ŠEMETA. Pirmiausia norėčiau pabrėžti, kad pagal Europos Sąjungos teisės aktus šiuo atveju Lietuva turi tam tikrą pereinamąjį laikotarpį ir galėjo apmokestinti į užsienį išmokamas palūkanas 10 % tarifu, nuo liepos 1 d. tarifas mažėja iki 5 %, ir, atrodo, 2011 m. to turėtų būti atsisakyta. Šis klausimas buvo svarstytas Saulėtekio komisijoje ir aptarta su verslu, nagrinėjom, kaip realiai vyksta šis procesas. Tai, be abejo, tas mokestis už palūkanas paprastai padidina skolinimosi kaštus tam, kuris skolinasi, nes iš esmės skolintojas, kreditorius įdeda šį mokestį į skolinimosi kainą, ir iš esmės besiskolinantis sumoka tuos mokesčius už palūkanas. Dabartinėmis sąlygomis, kai kreditavimas yra sudėtingas ir palūkanos verslui labai padidėjusios, tai tiesiog yra ir verslo tokia pozicija. Mes, dėl tos pozicijos ilgai diskutavę, sutinkame, kad būtų tikslinga atsisakyti šio pereinamojo laikotarpio anksčiau ir nuo kitų metų pradžios netaikyti mokesčio apskritai. Tai čia visą verslą.

PIRMININKAS. Seimo narys A. Sysas.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis pirmininke, aš užsirašęs dėl trijų įstatymų klausti. Ar galėčiau bent du klausimus užduoti?

PIRMININKAS. Taip, prašom.

A. SYSAS (LSDPF). Labai ačiū. Gerbiamasis ministre, teikdamas prieš Kalėdas įstatymus, jūs buvote labai preciziškas ir tikslus. Jūs sakydavote net po kablelio du skaičius, kiek sutaupysime priėmę vieną ar kitą įstatymo projektą. Dabar pažiūrėjęs į visus teikiamus įstatymų projektus aš randu užrašą „galimas nežymus neigiamas poveikis biudžeto pajamoms“. Todėl mano pirmasis klausimas būtų, kur dingo jūsų tikslumas? Gal galėtumėte pasakyti, kiek kainuos šitos jūsų pataisos per šiuos visus įstatymus?

Mano antrasis klausimas, susietas su socialinio draudimo įstatymais. Kas, tiksliau, kaip bus su tais atlikėjais sporto… sportininkais, įmonių savininkais, bendrijų tikraisiais nariais, kurie mokėjo vieną pusmetį vienokias sumas, kitą – kitokias? Ten buvo diskusija dėl jų teisės gauti tam tikras išmokas. Pakitus šioms išmokoms, kaip bus sudėlioti teisiniai dalykai? Labai ačiū.

A. G. ŠEMETA. Pirmiausia atsakant į jūsų pirmąjį klausimą dėl poveikio biudžetui, jūs turbūt pats suprantate, kad iš esmės visi įstatymai yra susiję su labai smulkiu verslu, su individualia veikla. Šiuo atveju tas finansinis efektas yra sunkiai vertinamas, nes neaišku, ar žmogus, jeigu jis užsiima individualia veikla, pasirinks ir pasiliks prie to paties būdo, kurį jis naudoja dabar, t. y. skaičiuos visas išlaidas ir atims iš pajamų, ar jis rinksis tą būdą, kuris yra siūlomas čia, t. y. numatys fiksuotą sumą, ir tokiu atveju jam nereikės vesti apskaitos ir jis galės atimti iš pajamų. Tai, be abejo, priklauso, kurioje srityje žmogus veikia. Tos pajamos šiuo atveju… mūsų ir Finansų ministerijos specialistų, ir mano supratimu, šiuo atveju yra labai svarbus sisteminis požiūris, kad mes matytume sistemiškai, sutvarkytume šią sritį ir įtaka pajamoms šiuo atveju tikrai nėra reikšminga, nes apskritai iš šios veiklos pajamos nėra labai reikšmingos biudžetuose. Taigi, mūsų manymu, šios pateiktos pataisos tiesiog palengvina, supaprastina individualios veiklos egzistavimą, jų verslą ir, mano supratimu, tai duos teigiamą efektą.

Antrą klausimą gal jūs galėtumėte priminti?

PIRMININKAS. Prašau, Sysai. Seimo narys A. Sysas.

A. SYSAS (LSDPF). Ministras užmiršo klausimą, aš noriu jam paprasčiausiai priminti.

A. G. ŠEMETA. Aš jau labai ilgai stoviu tribūnoje.

A. SYSAS (LSDPF). Jūs per ilgai atsakinėjate. Todėl klausiu konkrečiai, turite pinigų skaičiavimui ar ne? Jūs neatsakėte.

Mano antras klausimas apie tai, kad pusę metų tie patys sportininkai, atlikėjai, individualių įmonių savininkai mokėjo pagal vieną tarifą, o dabar mokės pagal kitą. Kaip teisiškai tai viskas atrodys?

A. G. ŠEMETA. Gerai. Na, jeigu jūs atkreipėte dėmesį, siūloma, kad šie įstatymai įsigaliotų nuo 2010 m. sausio 1 d. Žinia, šiems metams galioja pereinamieji laikotarpiai, socialinio draudimo įmokos šiais metais yra neženklios, ir faktiškai socialinio draudimo naštos padidėjimas atsirastų kitais metais, 2010 m., nes didėtų tarifas. Šiuo atveju šios nuostatos būtų taikomos kitiems metams. Tai būtų visi metai, kai šios nuostatos galiotų. Kaip jau minėjau, mano supratimu, tai yra pakankamai verslo sąlygas palengvinantis sprendimas.

PIRMININKAS. Klausia A. Šedžius.

A. ŠEDŽIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, atsakykite, kodėl, kai priiminėjote naktinius įstatymus, kai darėte klaidas, ir opozicija išsakė savo abejones dėl šitų jūsų sprendimų, jūs nekreipėte dėmesio? Valdančioji dauguma, kurios daugelis Seimo narių net nesiklauso, ko mes klausiame jūsų ir ką jūs atsakote, neprisiima sau nė mažiausios atsakomybės už padarytas klaidas, o visą atsakomybę suverčia jums, ir kaip kaltininką, aišku, nori išsiųsti į Briuselį. Man yra nesuprantamas vienas dalykas.

Jūs gerai pastebėjote ir mes pastebėjome, kad įstatymų visos pataisos įsigalioja nuo 2010 m. sausio 1 d. Kodėl, kai buvo priimami tie blogi įstatymai, buvo priimami degančia tvarka, ir įsigaliojimas buvo netgi po mėnesio ar kelių savaičių, o kai juos reikia ištaisyti, jie dabar yra taisomi ir labai gerai, kad jie yra taisomi, jų įsigaliojimas nukeliamas pusmečiui?

A. G. ŠEMETA. Na, gerbiamasis Seimo nary, jūs vis norite pabrėžti, nežinau, dėl kokių priežasčių, nesusijusius su šiais teikiamais įstatymais klausimus. Jums tiesiog siūlyčiau koncentruotis į teikiamus įstatymus ir klausti apie teikiamus įstatymus. Teikiamuose įstatymuose iš esmės nėra kokių nors naujų normų, tiesiog yra nustatomos ir apskaitą, ir tam tikrą naštą palengvinančios nuostatos tiek dėl gyventojų pajamų mokesčio, tiek dėl socialinio draudimo įmokų. Šiuo atveju yra labai svarbus kriterijus, kad mes įtraukiame visas visuomenės grupes tiek į sveikatos draudimo, tiek į socialinio draudimo įmokų mokėjimą, o tie principai, kurie yra taikomi, yra normalu, kad jie yra tobulinami. Pristatydamas minėjau, kad mes turėjome keletą darbo grupių, sudarytų su verslo atstovais, įvairių visuomenės grupių atstovais, ir detaliai apsvarstėme tuos galimus variantus. Mano supratimu, čia yra teikiami būtent tie suderinti optimalūs sprendimai, kurie palengvins smulkaus verslo sąlygas.

PIRMININKAS. V. Baltraitienė.

V. BALTRAITIENĖ (DPF). Ačiū. Pasistengsiu į koncentruotis teikiamus projektus. Pirmiausia dėl pelno mokesčio. Kai jūs atsakėte kolegai į klausimus, sakėte, kad diskutavote ir su verslu, kad tai jiems palengvins, kad turėtų atpigti palūkanos. Pirmiausiai noriu sužinoti, kiek sumažės palūkanos, kokią įtaką turės pelno mokesčio panaikinimas būtent verslo palūkanoms? Kitas dalykas, jeigu yra tokia parama, kodėl negalvojama apie akcizo sumažinimą alkoholiui ir kurui? Tai būtų dar didesnė parama verslui, kuris galėtų gyvuoti, pagaliau ir visam viešajam sektoriui būtų didžiulė parama, nebūtų tokių degalų kainų. Iš tikrųjų manau, kad galėtume išeiti iš tos situacijos, kokia yra, nes jeigu dirbs verslas, bus pinigų biudžete, jeigu verslas nedirbs, tai nieko ir mes neturėsime. Kodėl yra dabar mažinamos palūkanos užsienio kapitalo įmonėms, kurios teikia paskolas, o nesprendžiami kiti dalykai, kurie palengvintų verslui?..

A. G. ŠEMETA. Dar kartą galiu pakartoti, kad palūkanos yra apmokestinamos prie šaltinio, šiuo atveju iš esmė tą mokestį sumoka mūsų subjektas, kuris ima paskolą. Šiuo atveju jūs matote, apskritai tarifai sumažėtų 5 %. Mes turime žiūrėti, jeigu jūs imate 100 tūkst. paskolą ir palūkanas 5 %, tai 5 tūkst. palūkanų, 5 % nuo 5 tūkst. turbūt 250 Lt… (Balsai salėje) Tai toks yra šio įstatymo efektas. Manau, kad, atsižvelgiant į gana pasunkėjusias ir pabrangusias kreditavimo sąlygas, jos turėtų teigiamą įtaką.

V. BALTRAITIENĖ (DPF). O kodėl tada akcizo negalvojama mažinti? Tai lygiai tas pats, verslui būtų…

A. G. ŠEMETA. Jeigu jūs kalbate apie akcizą alkoholiui, tai akcizą alkoholiui, žinokite, sumoka tas, kuris perka alkoholį. Šiuo atveju, jeigu mes norime skatinti alkoholio vartojimą, tai jūsų teisė, be abejo, taip galvoti, tačiau manau, kad apskritai imant akcizų… ir Seimui atsakydamas, pristatydamas biudžetą jūsų klausimą minėjau, kad mes esame pateikę detalę analizę tiek alkoholio akcizų, tiek kuro akcizų, tiek kitų akcizų poveikio tiek valstybės finansams, tiek ekonomikai. Mūsų vertinimai rodo, kad mūsų akcizai, kurie yra šiuo metu taikomi, duoda papildomų pajamų, jeigu jie būtų sumažinti, tiesiog biudžetas netektų tam tikrų pajamų.

Dar noriu pridurti, jeigu jūs kalbate apie Lenkiją, tai Lenkija nuo 2010 sausio 1 d. turės padidinti akcizus kurui, nes nuvertėjus zlotui jų akcizas kurui tapo mažesnis negu minimali Europos Sąjungos norma. Pagal spalio 1 d. kursą jie turės užfiksuoti naują akcizo dydį, akcizo tarifai Lenkijoje taip pat turės padidėti kurui.

PIRMININKAS. V. M. Čigriejienė.

V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū, mano klausimą pateikė V. Baltraitienė. Labai gaila.

PIRMININKAS. J. Olekas.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Iš tikrųjų šiandien yra džiugi žinia, nes mes sulaukėme valdančiosios daugumos ir jūsų, ministre, atsakymų į mūsų ne kartą išsakytas mintis, kad reikia skirti smulkų ir vidutinį verslą ir jam palikti tam tikras lengvatas. Mano klausimai šitoj gausybėj dabar teikiamų įstatymų yra du. Aš noriu pasitikslinti dėl Pelno mokesčio įstatymo 5 ir 17 straipsnių pakeitimo, tai jūs minėjote ir dabar suskaičiavote tuos 5 %, o dabar iš tikrųjų dar 10 %…

A. G. ŠEMETA. Na, dar 10 %…

J. OLEKAS (LSDPF). Taip, tai būtų ne 250, bet visi 500. Ar yra koks nors tvirtas įsipareigojimas tų, kurie sulauks tos lengvatos, nes gali būti taip, kad mes atsisakome to mokesčio, o visas pelnas, kuris būdavo sumokamas kaip dalis mokesčio, iškeliauja toliau į užsienį. Ar mes turime kokį nors pasižadėjimą asocijuotų struktūrų šio verslo ar paskirų įmonių savininkų, kad mes mažiname mokesčius, jie mažina palūkanas, kurias sumoka mūsų žmonės? Tai čia būtų vienas klausimas.

Antras klausimas dėl socialinių įmokų. Ar šitie pakeitimai nėra dar viena priežastis to, kad po jūsų turbūt kalbėsiantis socialinės apsaugos ir darbo ministras pasiūlys sumažinti bazę, t. y. sumažinti socialines išmokas, daliai mūsų tų, kurie jas gauna? Tai motinystės (tėvystės) pašalpas ir kitus dalykus, kuriuos mums pristatysite jau ne jūs, o pristatys R. Dagys. Ačiū už atsakymą.

A. G. ŠEMETA. Šiuo atveju mes tikrai negalime pareikalauti užsienio ūkio subjektų, kurie akredituoja mūsų subjektus, kad jie pasakytų, kaip jie šiuo atveju elgsis. Tačiau, žiūrint į praktiką ir analizuojant šiuos klausimus Saulėtekio komisijoje, verslo atstovai, gerai išmanantys mokesčių sritį atstovai teigia, matyt, yra taip, kaip jie sako, kad mokesčio našta uždedama ant kredito gavėjų ir tai automatiškai pabrangina jiems skolinimąsi. Nesant mokesčių, tiesiog tuo dydžiu turėtų paskolos kaina sumažėti. Tikiuosi, kad taip ir atsitiks šiuo konkrečiu atveju.

O dėl socialinio draudimo įmokų, aš noriu priminti, kad šiems metams galioja gana žemas socialinio draudimo tarifas, kitiems metams jisai smarkiai, ne smarkiai… o šis tarifas dvigubai padidėja. Pristatant pačius įstatymus ir juos svarstant, tam ir nustatėme pereinamuosius laikotarpius, kad našta nepadidėtų labai staigiai. Manėme, kad reikia surasti mechanizmą, kaip tą naštą optimizuoti, ypač smulkiam verslui. Manau, kad šis pasiūlytas sprendimas fiksuoti tam tikrą dalį, kuri sudarytų bazę socialinio draudimo įmokoms, yra tinkamas sprendimas, jis aptartas su smulkiu verslu, ir visi tam pritaria.

PIRMININKAS. V. Gedvilas.

V. GEDVILAS (DPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, aš dėl įstatymo projekto Nr. XIP-784. Norėjau paklausti, ar aš teisingai suprantu, pagrindinis tikslas – pagerinti užsienio investicijas į Lietuvą, taip, šiuo įstatymo projektu, ar čia kitą tikslą turite?

A. G. ŠEMETA. Šiuo atveju, jeigu jūs kalbate apie palūkanas, tai iš tikrųjų sudaryti sąlygas mūsų verslui atpiginti, kiek tai įmanoma, kreditavimą, jeigu tai yra kreditavimas iš užsienio.

PIRMININKAS. A. Matulas.

A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamasis ministre, aš suprantu, kad reikia gerinti verslo sąlygas, bet kai tai yra daroma sveikatos draudimo sąskaita, vėlgi nėra tikriausiai normalu, nes labai jau skirtingus duomenis pateikia Finansų ministerija, Valstybinė ligonių kasa ir Sveikatos apsaugos ministerija. Finansų ministerija, viceministrė bent jau teigia, kad priėmus šias Sveikatos draudimo įstatymo pataisas PSDF netektų apie 20 mln., o Ligonių kasa ir Sveikatos apsaugos ministerija tais gerais laikais, ekonominio pakilimo laikais, dėl šių dabar teikiamų pataisų surinkdavo apie 180 mln., o ekonominiu sunkmečiu surinks, be abejo, mažiau, bet ta suma irgi prognozuojama, kad gali būti dėl dividendų, dėl kitų lengvatų, būtų surenkama apie 100 mln. Kas, pavyzdžiui, kitais metais kompensuos, ar numatoma kompensuoti ir ar tos lengvatos turėtų būti daromos sveikatos draudimo sąskaita?

A. G. ŠEMETA. Šiuo atveju remiuosi Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, kuriuos jūs turbūt taip pat turite. Iš tikrųjų tos pajamos iš šių įmokų, kurioms būtų nebetaikomas sveikatos draudimo mokestis, tikrai yra neženklios. Manau, kad bent jau artimiausiu metu kažkokių didesnių įplaukų būtent iš šių pozicijų tikrai yra sunku tikėtis. Bet šiuo atveju, manyčiau, yra svarbus principas, kuris yra taikomas. Vis dėlto būtent nereguliarios pajamos, tokios, kokios čia yra vardijamos, yra pasyvios pajamos, tikrai neturėtų būti sveikatos draudimo įmokų objektas. Juk mes turime situacijų, kai kažkas padainuoja kažkieno dainą, už tai priklauso tam tikras honoraras ir nuo to mokėti sveikatos draudimo įmokas, kai tos pajamos yra visiškai pasyvios pajamos, nėra tikslinga. Todėl mes manome, kad iš tikrųjų mes padarėme didelius pokyčius, sveikatos draudimo sistemos pokyčius ir šios pataisos tiesiog padės ją išgryninti. Mes suvienodiname bazes, „Sodros“ bazę su sveikatos draudimo baze, ir taip bus lengviau administruoti visas įmokas, o labai didelio efekto sveikatos draudimui bent per kelerius artimiausius metus tikrai nepadarys.

PIRMININKAS. A. Zuokas.

A. ZUOKAS (LCSF). Gerbiamasis ministre, turiu tris klausimus, labai trumpus, konkrečius ir taip pat labai noriu labai konkrečių, paprastų atsakymų.

Pirmasis galbūt daugiau netgi prašymas, prašytume pateikti Seimui padidinto PVM, kuris buvo padidintas šių metų pradžioje, planus. Kiek planavo Finansų ministerija gauti papildomai pajamų, koks realus faktas už šešis mėnesius? Šalia to prašome pateikti įvertintą situaciją tame sektoriuje, t. y. bedarbystės, bankrotų skaičius ir apyvartumas. Čia prašymas, gal netgi ne klausimas.

Antrasis. Norėčiau išgirsti jūsų nuomonę. Mes siūlome nuo kitų metų sausio 1 d. panaikinti pelno mokestį, palikti apmokestinamus dividendus. Kaip jūs vertintumėte?

Ir trečia. Ar Mokesčių inspekcija galėtų savarankiškai surinkti ir apskaityti socialinio draudimo įmokas, vietoj to būtų galima reorganizuoti „Sodrą“. Ačiū. Ar Mokesčių inspekcija pajėgi būtų tai padaryti?

A. G. ŠEMETA. Dėl pirmo klausimo. Atsakymas… Tai mes jums pateiksime tą informaciją, kurios ir prašote. Galbūt reikėtų konkretizuoti klausimą, ar jūs pageidaujate apskritai, nes standartinis pridėtinės vertės mokesčio tarifas buvo nustatytas visoms veikloms, pakeistas nuo 18 % iki 19 %, tai ar jūs norėtumėte informacijos apie visas veiklas, ar apie lengvatines veiklas. Tą reikėtų tiesiog pasitikslinti.

Toliau antras klausimas dėl pelno mokesčio panaikinimo ir dividendų apmokestinimo. Nuo sausio 1 d., manyčiau, mano supratimu, sakau šiuo atveju grynai savo asmeninę nuomonę, mes neturėtum daryti, mano supratimu, tokių radikalių pokyčių mūsų mokesčių sistemoje, tokių, kuriuos jūs siūlote. Tai yra iš principo nauja apmokestinimo tvarka, kas, mano supratimu, ir dabartinėmis sąlygomis tiesiog gali turėti pakankamai daug neigiamų pasekmių. Tai mano asmeninė nuomonė. Be abejo, reikia plačiau, matyt, išdiskutuoti, įvertinti tuos siūlymus, tačiau pelno mokestis kaip toks, čia yra ir niuansų, yra mūsų tarptautiniai įsipareigojimai ir nėra taip, kad būtų galima labai paprastai tokius sprendimus priimti.

Trečias klausimas dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos ir „Sodros“ įmokų. Aš manau, kad yra svarstytinas klausimas apskritai apie visų pajamų administravimo sujungimą į vieną struktūrą. Be abejo, reikia rimtos diskusijos šiuo klausimu ir įvertinti visus už ir prieš, bet iš principo yra svarstytinas klausimas, kiek mes turėtume daugiau efektyvumo, jeigu būtų viskas vienoje sistemoje, ir ar nebūtų kokių nors šalutinių efektų, jeigu mes tai padarytume, bet manau, kad tai galima svarstyti.

PIRMININKAS. E. Pupinis. R. Kupčinskas.

R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Dėkoju. Mano klausimą jau paklausė. Dėkui.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, visi norintys paklausė. Dabar… Gerbiamieji kolegos, turėtume sutarti, ar kalbėsime dėl motyvų dėl visų su teise užsirašyti septyniems, kiek yra projektų, ar dėl kiekvieno atskirai. (Balsai salėje) Iš karto dėl visų. Tai reikia suprasti, kad dėl motyvų nekalbam. Gerai, dėkoju, kolegos. Registruojamės ir balsuojame. Kas pritaria visiems įstatymų, tai yra atskirai, kolegos, Pelno mokesčio įstatymo 5 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui po pateikimo, balsuojam. Pelno mokesčio įstatymo 5 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui.

Balsavo 77 Seimo nariai: už – 54, prieš – 1, susilaikė 22. Įstatymo projektui po pateikimo pritarta.

Gerbiamieji kolegos, aš girdžiu balsų dėl to, kad nebuvo pasisakyta dėl motyvų, tačiau visi lyg ir bendrai sutarė, niekas neprieštaravo, kad dėl motyvų nepasisakom, kad greičiau tą procedūrą pabaigtume. Tai jeigu neprieštarautumėte, aš tik dabar paskelbsiu dėl minėto įstatymo, 2-4c klausimo, komitetus. Pagrindinis – Biudžeto ir finansų komitetas, papildomų nepasiūlyta. Siūloma svarstyti liepos 14 d. Prieštaravimų nėra.

Kitas 2-4d klausimas – Pelno mokesčio įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Registruojamės ir balsuojame, kas pritariate.

Balsavo 81 Seimo narys. Už – 58, prieš nėra, susilaikė 23. Įstatymo projektui po pateikimo pritarta. Pagrindinis komitetas – Biudžeto ir finansų komitetas, papildomas nesiūlomas. Siūloma svarstyti liepos 14 dieną.

2-4e klausimas – Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Registruojamės ir balsuojame, kas pritaria po pateikimo.

Už – 70, prieš nebuvo, susilaikė 10. Įstatymo projektui po pateikimo pritarta. Pagrindinis komitetas – Biudžeto ir finansų komitetas, papildomas siūlomas Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. Siūloma svarstyti liepos 14 d. Galime sutarti? Matau, Seimo narys D. Jankauskas prie šoninio mikrofono.

D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Kadangi šis projektas yra tiesiogiai susijęs ir su Valstybinio socialinio draudimo įstatymo straipsnių pakeitimais, tai Socialinių reikalų ir darbo komitetą papildomu gal irgi būtų galima įrašyti?

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar neprieštaraujate pasiūlymui? Nėra prieštaraujančių. Socialinių reikalų ir darbo komitetas taip pat svarstys kaip papildomas komitetas.

Gerbiamieji kolegos, jeigu mes sutarėme iki šiol dėl principo, kad nekalbame dėl motyvų, visi apsisprendę, gal galėtume dėl likusių įstatymų vienu balsavimu sutarti? Dėl 2-4f, 2-4g, 2-4h ir 2-4i. Ar galėtume iš karto apsispręsti? Gerai. Dėkoju, kolegos. Registruojamės ir balsuojame. (Balsai salėje) Iki 2-4i, sutarta. Balsuojame dėl 2-4f, 2-4g, 2-4h įstatymų projektų. Kas pritaria šiems projektams po pateikimo? Balsuojame.

Balsavo 83 Seimo nariai. Už – 77, prieš nėra, susilaikė 6. Visiems trims įstatymų projektams po pateikimo yra pritarta. Dabar komitetai. Dėl projekto Nr. XIP-787 siūlomi komitetai: Socialinių reikalų ir darbo komitetas pagrindinis, papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. Siūloma svarstyti liepos 14 d. Prieštaravimų nėra.

Dėl įstatymo Nr. XIP-788 pagrindinis komitetas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomi – Biudžeto ir finansų komitetas, taip pat Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. Siūloma svarstyti liepos 14 d. Prieštaravimų nėra. Kitų pasiūlymų nėra. Dėkoju.

Ir Sveikatos draudimo įstatymas, tai yra Nr. XIP-789. Pagrindinis komitetas – Sveikatos reikalų komitetas, papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. Siūloma svarstyti liepos 14 d. Galime sutarti taip pat. Dėkoju.

Dabar iš viso šito paketo liko paskutinis projektas, tai 2-4i klausimas – Seimo nutarimo dėl Seimo nutarimo projektas. Kolegos, balsuojame. Kas pritaria nutarimo projektui po pateikimo?

Už – 57, prieš – 8, susilaikė 21. Nutarimo projektui po pateikimo yra pritarta.

Kolegos, mes apsisprendėme dėl visų įstatymų projektų. Tiesa, pagrindinis komitetas, kuris svarstys šį nutarimo projektą – Biudžeto ir finansų komitetas. Siūloma svarstyti liepos 14 d. Dabar jau tikrai viskas.

Seimo protokolinio nutarimo „Dėl pritarimo Algirdo Gedimino Šemetos kandidatūrai į Europos Komisijos narius“ projektas Nr. XIP-796 (svarstymas ir priėmimas)

Darbotvarkės 2-5 klausimas – Seimo protokolinio nutarimo „Dėl pritarimo Algirdo Gedimino Šemetos kandidatūros siūlymui į Europos Komisijos narius“ projektas. Dėl vedimo tvarkos – J. Razma.

J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš šitam klausimui noriu prašyti pusvalandžio pertraukos. Manau, per tą pusvalandį būtų logiška pabaigti apsispręsti dėl tų projektų, kurie taip pat susiję su biudžetu. Ligos ir motinystės pašalpos tiesiogiai susijusios su biudžetu ir valstybės tarnautojų atlyginimai, baziniai dydžiai. Pabaigtume tuos visus biudžetinius dalykus ir tada dėl A. G. Šemetos. Frakcijos vardu prašau balsuoti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, yra pasiūlymas frakcijos vardu daryti pusės valandos pertrauką. Ar galėtume bendru sutarimu? Balsuojame. Kas pritaria Tėvynės sąjungos frakcijos pasiūlymui daryti pusės valandos pertrauką?

Balsavo 84 Seimo nariai. Už – 52, prieš – 23, susilaikė 9. Daroma pusės valandos pertrauka.

Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-791 (pateikimas)

Darbotvarkės 2-6 klausimas – Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Pranešėjas – R. J. Dagys. Prašau, ministre.

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, teikiu jums įstatymo projektą dėl Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio pakeitimo. Tai yra viso siūlomo paketo lydintysis įstatymas. Jis susijęs su mūsų būtinybe taupyti finansus, šiuo atveju taupoma socialinio draudimo srityje. Priminsiu, kad mes šitoje srityje jau esame padarę keletą sprendimų, tai yra dirbančių pensininkų klausimu, privačių fondų, biuletenių, ligos klausimais esame priėmę sprendimus, bedarbio pašalpos mokėjimo klausimais. Dabar yra teikiamas šitos srities siūlymas, kurio esmė yra ta, kad šiuo laikotarpiu, kuris yra ganėtinai sunkus finansiškai, mes siūlome sumažinti draudžiamąsias pajamas nuo 5 draudžiamųjų pajamų dydžio, t. y. nuo 7 444 Lt išmokų popieriuje, iš jų atskaitoma 21 % pajamų mokesčio, per pusę – iki 2,5 dydžio sumos, t. y. 3720 Lt. Tas sumažinimas būtų ne atėmimas, kaip dažnai traktuojama, o tai yra užskaitoma kaip valstybės skola, kuri bus grąžinama 2012–2014 metais, nes išmokos yra paskirtos (…), jau yra paskaičiuotos pagal draudimo principus ir mes galime tik pasiskolinti iš jų, neišmokėti dalies išmokų, kurias paskui valstybė privalo, turėtų grąžinti. Tai yra siūlymas svarstyti, ir aš manau, kad mes turėsime dar daug diskusijų dėl šito. Galiu pasakyti, kad šiuo metu turėjome du posėdžius su visomis nevyriausybinėmis organizacijomis, atstovaujančiom motinų ir tėvų interesams, ir yra tikrai vertingų siūlymų, kuriuos bus galima priimti sprendžiant šias problemas.

Priminsiu, kad Pasaulio bankas gana radikaliai siūlo mažinti trukmę –du kartus, iki metų, taip pat siūloma mažinti patį dydį. Taigi tokių tarptautinių institucijų siūlymai, teikiant šį projektą, yra įvertinami. Bet manau, kad turime surasti patį geriausią būdą, rasti tokius sprendimus, kad nuo tokių sprendimų nukentėtų kuo mažiau motinų. Galiu pasakyti, kad šis mažinimas paliečia tik dešimtadalį motinų. Dešimtadalį. Visiems kitiems niekas nesikeičia. Net mažiau nei dešimtadalį. Maždaug 4 tūkst. motinų palies šis mažinimas iš 44 tūkst., kurioms mokamos išmokos. Tai tikrai nėra didelė dalis. Čia siūlomas solidarumo principas, kad gaunantys didesnes (Šurmulys salėje) pajamas… tai socialdemokratinis principas, nereikia dejuoti čia, pone Olekai. Aš manau, kad turtingieji gali prisiimti didesnę naštą, negu tos motinos, kurios gauna mažesnes išmokas. Manau, kad mes galime mėginti eiti šiuo keliu. Kitokie mažinimai, jeigu mažintume visiems proporcingai, tai tikrai tada motinas, kurios gauna mažas išmokas, mes verstume eiti dirbti, ieškoti papildomų pajamų, o dabar yra nedarbo laikotarpis, ir tai būtų tikrai visiškai nenaudingas sprendimas, ir tai tik padidintų bedarbių armiją, kuri yra ir taip gana didelė, ir pastatytume motinas į nepavydėtiną padėtį. Manau, kad mes visi turime ieškoti sprendimų, kokiu būdu galėtume čia šiek tiek pasitvarkyti, nes pagrindinė išmokų masė vis tiek lieka.

Galiu dar pabaigai pasakyti, kad jeigu mes kalbame apie draudiminius principus, tai turime žinoti skaičius, kad šiuo metu motinystės tėvystės atostogų išmokos viršija įmokas tris kartus. Jeigu gyventume tik pagal tai, kiek įmokėjome, tai jos turėtų būti tris kartus mažesnės, bet aš tikrai nesiūlau to mažinti ir daryti. Manau, kad ankstesnis priimtas sprendimas buvo teisingas, ir mes turime maksimaliai saugoti šią sritį nuo bet kokio apkarpymo. Kadangi biudžetas reikalauja konsolidacijos, toks buvo mūsų Vyriausybės sprendimas, aš teikiu šitą įstatymą.

PIRMININKAS. Gerbiamasis ministre, jūsų nori paklausti. Pirmasis – K. Daukšys.

K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamasis ministre, iš tikrųjų baisi padėtis valstybėje, jei mes turime dabar skolintis iš vaikų, kuriems metai, pusę metų arba dar tik žada gimti. Prašau pasakyti, ar jūs labai pats abejojate, kad šis įstatymas nestrigs, ir šiandien „Alfoje“ taip ir pasakėte, kad manote kad jis bus atmestas. Tai sakykite, jeigu netyčia jis nebūtų atmestas, aš Darbo partijos frakcijos vardu klausiu, ar jūs sutiktumėte su mūsų pateiktu įstatymo projektu, kad ir ministrams būtų lygiai taip pat sumažintos, padarytos lubos ir ta skola grąžinta 2014 metais?

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Aš manau, kad tiek ministrai, tiek ir Seimo nariai turėtų svarstyti tokią galimybę.

PIRMININKAS. Klausia E. Žakaris.

E. ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis ministre, ar šis jūsų siūlymas galios toms mamoms, kurios gauna jau šiuo metu?

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Taip.

E. ŽAKARIS (LSDPF). Ir antras, dvynukai, trynukai ir t. t. Kaip čia?

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Taip, šitas įstatymo pakeitimas kaip tik ir liečia tuos, kurie gauna dabar išmokas. Tvarka… Pametinukams, kuriems užauga iki 185, tai tą procentą nuo gauto atlyginimo, tai ir 90 % galios, bet toms motinoms, kurios gauna didesnes išmokas negu 2,5 remiamų pajamų, tai yra daugiau negu 3 tūkst. į rankas, proporcingai taip pat bus sumažėjusi, tai 85 % išmoka… Proporcingai šiai daliai bus. Ir dar pabrėžiu, kad tai yra didžiules pajamas gaunantys žmonės. Jeigu žiūrėtume valstybės tarnyboje, tai yra 23 kategorijos tarnautojai.

PIRMININKAS. A. Sysas.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis ministre, kadangi jūs kalbėjote apie solidarumo principą, tai aš norėčiau paklausti. Vadovaujantis tokia logika, kas ir kada grąžins bedarbiams atimtas bedarbio pašalpas, ligoniams sumažintas ligos išmokas ir kitoms socialinėms grupėms, kurios nukentėjo po Seime priimtų įstatymų? Kodėl pasirinkta tik viena turtinga grupė, kuriai ruošiamasi grąžinti? Kaip su kitais bus? Labai ačiū.

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, jūs, kaip vienas iš socialinio draudimo sistemos kūrėjų, puikiai žinote, kad motinystės atostogos yra siejamos ne su kokiais nors baziniais išmokėjimais arba koeficientais, o yra paskaičiuojamos kartą dvejiems metams. Yra priimamas sprendimas ir tas sprendimas galioja dvejus metus, jo pakeisti atgaline data negali. Gali tik valstybė, negalinti įvykdyti įsipareigojimų, prisiimti sau kaip skolą. Kitais atvejais mes galime indeksuoti dydžius.

PIRMININKAS. A. Šedžius.

A. ŠEDŽIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Ministre, norėčiau jūsų paklausti. Jūs kalbate su tokiu sarkazmu apie tuos 4 tūkst. motinų, kurios augina vaikus. Iš tiesų visame pasaulyje motinos ir vaikai yra neliečiami ir saugomi. Čia dabar priimti tokį sprendimą būtų tiesiog amoralu. Sakykite, ar nėra galimybių surasti kokių nors kitokių būdų, kaip sutaupyti, ar būtina kėsintis į tą labiausiai pažeidžiamą grupę, pasakysiu tiesiai, kėsintis į Lietuvos ateitį.

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Visų pirma su sarkazmu niekas nekalba apie motinas, auginančias keturis vaikus. Būkite tikslus, kai jūs ką nors kalbate. Aš dar kartą sakau, šis sprendimas, mano galva, yra pateiktas diskusijai. Aš pats asmeniškai manau, kad reikia ieškoti visų įmanomų rezervų ir išbandyti visas galimybes, bet jeigu tokių galimybių nėra, nes kitos socialinio draudimo sritys yra ne ką mažiau jautrios – pensijos, bedarbio pašalpos, ligos atvejai, nelaimingi atsitikimai, faktiškai „Sodros“rezervų nėra, tai iš ko daugiau galima būtų atimti? Aš neįsivaizduoju kitų sričių, kad mes galėtume taip pat lengva ranka svarstyti tuos klausimus. Jeigu mes, tiek opozicija, tiek pozicija, surastume bendrus sprendimus, kaip būtų galima uždengti šitą trūkumą, tai aš su mielu noru visus pasiūlymus priimčiau. Jeigu mes surasime tokius rezervus, tai manau, tada tikrai rasim gerą sprendimą. Galiu pasakyti, kad mes įsivaizduotume, kokia yra mūsų padėtis, tai panašios atostogos yra tik Estijoje, t. y. pusantrų metų, maksimali pašalpa – trys vidutiniai darbo užmokesčiai. Visur kitur jūs nerasite nei tokio išmokų dydžio, nei tokio kiekio, nei tokio ilgio. Aš suprantu ir aš manau, kad mes turim išsaugoti pačią šitos motinystės ir tėvystės išmokų esmę. Šiuo metu šitas mūsų siūlymas susijęs su 10 % motinų ir tėvų, kurių pajamos yra gana didelės, tam, kad nebūtų labai didelių socialinių pasekmių. Bet, aišku, klausimai, susiję su kredito gavimu, klausimai, susiję su galimybe užsidirbti iš honorarų yra tikrai svarstytini, kad galima būtų leisti motinoms, tėvams užsidirbti papildomų pajamų. Ir dabar, kaip minėjau, tos du kartus vykusios diskusijos rodo, kad greičiausiai tokie siūlymai gims, jeigu Vyriausybė tam pritars. Aš manau, galima ieškoti ir kitokių galbūt formų, solidaresnių, mažinant, sakykime, ne vienai grupei, bet solidariai, pradedant nuo kažkokio dydžio, saikingai didinant tą skolinimosi dydį. Visi tie įmanomi skaičiavimai gali būti, jeigu duoda panašų efektą, ir aš tikrai nematyčiau reikalo čia dėl to ginčytis.

PIRMININKAS. Klausia J. Olekas.

J. OLEKAS (LSDPF). Gerbiamasis pranešėjau, ministre, jūs kažkaip žanrus vis painiojate. Ar diskutuojam čia, ar pristatot įstatymą? Jeigu diskutuojam, tai mes galėtume pateikti ir pasiūlymus, ir kitus variantus. Man atrodo, būtų galima tą problemą spręsti, bet šiuo metu mes kalbame apie įstatymo projektą, kurį jūs teikiate. Mes žinom jūsų požiūrį į mažai uždirbančias mamas ir kaip tuos tėvus jūs vadinat, o dabar jūs sakote, kad nuskriausite tuos, kurie daugiau uždirba. Dar nežinom jų pavadinimo, bet, matyt, pasakysite ir tą. Mano klausimas yra toks. Jūs siūlote šio įstatymo įsigaliojimo datą nuo rugpjūčio 1 d. Tai net triušiukai taip greitai nespėtų išvysti šio pasaulio, kaip įsigalios įstatymas. Manau, kad išvystų pasaulį lietuvaitis, reikia bent devynių mėnesių. Tai ar pateikiant tokį įstatymą nebūtų logiška, kad bent metai laiko būtų perspektyva, nes aš manau, kad mes norime, kad gimdytų ir nepasiturintys, ir pasiturintys žmonės. Priėmus šiuos įstatymus atsitiko taip, kad bent 10 % Lietuvoje padidėjo gimstamumas. Aš manau, tai buvo teisingi sprendimai ir dėl jų verta paaukoti ir dalį biudžeto lėšų.

R. J. DAGYS. Ačiū už klausimą, gerbiamasis kolega. Nežinau, ką jūs turėjot omeny, kaip kas ką vadina. Man atrodo, jūs patys sugalvojot ir patys kalbate. Buvo kalbama apie geriančius tėvus, dar kartą galiu tą patį pakartoti, jeigu reikia, aš nežinau, kaip kitaip pavadinti. Bet šiaip, jeigu kalbam, tai mes žiūrėkim į esmę. 90 %, pabrėžiu, su 9 iš 10 motinų šitas siūlymas nesusijęs. Jų pajamos, jų išmokos, motinystės išmokos, yra mažesnės. Yra 9 iš 10, kalbama apie 1 iš 10 motinų, kurių išmokos yra gana didelės – 7440 Lt popieriuje, arba į rankas – 6000 Lt. Yra didžiulės išmokos, kurias mes mokame motinoms, kurios, sakykime, šiuo metu tikrai, manau, turi gana geras pajamas ir gali išlaikyti savo vaikus. Tikrai tai ne tas sluoksnis, kuris yra prie skurdo ribos, ne tas sluoksnis, kuriam reikia specialios paramos, tikrai ne.

O kaip kalbėjau dėl palūkanų, dėl kreditų, dėl galimybės dirbti, tai šitiems sprendimams nereikalingi net ir kokie nors įstatymų pataisymai. Dėl galimybės dirbti užtenka sutvarkyti Vyriausybės norminius aktus, t. y. gauti išmokas už vienkartines autorines sutartis užtenka Vyriausybės nutarimo. užtenka Vyriausybės nutarimo.

O dėl rugpjūčio 1 d. diskutuokim. Jeigu manom, kad šita data per greita, galime kalbėti apie jos tolesnį įgyvendinimą, bet tada, aišku, efektas bus mažesnis. Reikia skaičiuoti, kiek tai yra pinigų. Aš manau, kad tai yra diskutuotinas dalykas.

PIRMININKAS. V. Čigriejienė. Paskutinė.

V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis ministre, jaunos šeimos patikėjo valstybe, suplanavo savo ateitį. Ne visi darbdaviai apgaudinėja valstybę, jie sąžiningai mokėjo mokesčius, mokėjo ir tos nėščios moterys. Kodėl jūs taip neigiamai žiūrite į nėščią, kuri pagimdo ir kuri augina vaiką? Tai yra didžiulis darbas valstybei, ji atiduoda duoklę, kitaip Lietuva nusens ir bus tiktai vieni pensininkai Lietuvoj, ir gimdo turtingos moterys. Dabar propaguoja Švietimo įstatymas privačias mokyklas ir mes reanimuojam krepšeliu ir ūkinėm išlaidom. Tai klausykit, ką mes darom? Nebus kam lankyti tų privačių mokyklų, nes turtingi tėvai negimdys, taip išeina. Ar jūsų siūlomas įstatymas galios toms moterims, kurios šiuo metu turi motinystės atostogas? Ačiū.

R. J. DAGYS. Gerbiamoji kolege, jūs puikiai žinote mano nuostatas dėl motinystės atostogų. Man atrodo, jūsų klausimas yra nevisiškai korektiškas šiuo atveju. Jūs puikiai žinote, kad mes turime priimti tokius sprendimus, kokius verčia priimti sąlygos. Puikiai tą žinote. Ir tų rezervų didelių nėra, ir jeigu atsirastų nors vienas rezervas, vienas litas, kur galima būtų iš ko sutaupyti, aš tikrai nesiūlyčiau nė lito šitoj vietoj mažinti. Taip kad mano požiūris į motinystės atostogas visąlaik buvo toks pat, o ar turi atostogas, ar ne, su tuo tas dalykas nesusijęs, šiuo atveju kalbama apie paskirtas išmokas ir dalies tų išmokų išmokėjimą vėlesniu laikotarpiu. Tai yra labai sunkus sprendimas ir jokio malonumo nesuteikia jį man pateikinėti, bet mes turime atsakingai žiūrėti ir į valstybės finansus, ir kas bus po to. Jeigu mes nesugebėsime suvaldyti finansinės situacijos, tai motinos, kurios dabar augina vaikus, nukentės gerokai daugiau. Aš negaliu šitokiu atveju irgi nejausti atsakomybės prieš priimamus sprendimus, nors galbūt norėtum priimti ir kitus sprendimus, negu aš priverstas pateikinėti.

PIRMININKAS. Dėkoju ministrui. Jūs atsakėte į visus klausimus. Dabar dėl motyvų. Į visus, kiek buvo skirta laiko. Už – P. Gražulis.

P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, gerbiamieji socialdemokratai, tie, kurie turėtumėt pasisakyt už žmogų, kuris turi mažiausias pajamas, turėtumėt jausti didžiausią atjautą jiems. Bet politika išsigimė, jūs visada remiate turtingiausią ir visada esate tiktai už turtingiausią. Aš manau, turiu moralinę teisę kalbėti vien tik dėl to, kad mano motina pagimdė 16, užaugom 15 vaikų ir negimdė nė vieno dėl pinigo, visiškai dėl kitų vertybių į vaiką žiūrėjo. Dabar pas mus tikrai dalis asocialių motinų gimdo dėl 500 Lt, o ponaitės gimdo dėl 5000 Lt. Ar toks turi būti požiūris į šeimą ir į vaiką, ar dėl pinigo turim auginti? Ėjom ir basi, ir neapsirengę į mokyklą, bet visi, ačiū Dievui, išaugom.

Aš noriu jums pasakyt, aš – už socialinį teisingumą. Ar 3000 Lt yra mažai už vaiko gimdymą? Ar mažos pajamos? Kodėl, jeigu tau laimingai susiklostė gyvenimas, tu įgijai aukštąjį išsilavinimą, tu gauni didelį atlyginimą, tu jau sukaupei lėšų ir tu būtinai pagimdęs vaiką turi gauti 7, 8, 10 tūkst. Lt, o tam, kuris tikrai galbūt ir mažesnių gebėjimų, kuris gavo minimumą atlyginimo, augino šeimą, vaikus, tas gaus tik 800 Lt? Jūs už tai pasisakot? Šį kartą aš sveikinu ministrą R. Dagį, kad jis pasisako už socialinį teisingumą, už lubų nustatymą. Ir negalima piktnaudžiauti ir gimdyti vaikus, kad vaikai taptų kažkokia pinigų kalve. Iš tikro nepriimtinas šitoks sprendimas. Aš manau, lubų įvedimas yra sveikintinas dalykas ir pasisakau už. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Prieš – A. Šedžius.

A. ŠEDŽIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Na, gerbiamasis Petrai, iš ko, iš ko, iš jūsų tikrai nesitikėjau tokio pasisakymo. Iš tiesų mes visų pirma kalbame apie motinas ir apie vaikus. Ir tai nieko bendro neturi su pinigais. Jeigu yra tarp tų 4 tūkst. motinų kokia viena ar kita, kuri tai padarė finansiniais sumetimais, irgi nėra blogai, nes mes puikiai žinome, kokia yra prasta demografinė padėtis Lietuvoje, ir manau, kad tas įstatymas, kuris galiojo iki šiol, buvo tikrai palankus pagerinti demografinę padėtį. Ir mes puikiai žinome, kokia yra padėtis mokyklose, kodėl yra uždaromos mokyklos. Dėl tos pačios priežasties, kad nėra vaikų. Ir jeigu mes nedarysime absoliučiai nieko, tai paprasčiausiai lietuvių tauta išmirs.

Taigi aš kategoriškai pasisakau prieš šio įstatymo priėmimą. Reikia ieškoti kitų būdų. Jeigu yra tokių motinų, kurios tai daro, gimdo vaikus dėl kažkokių finansinių paskatų, tai irgi nėra blogai. Ir nereikia, gerbiamasis Petrai, pavydėti. Gal anksčiau buvo kitoks laikmetis, tačiau yra ir dabar daug padorių motinų, kurios gimdo vaikus ir dėl patriotinių paskatų. Taigi bet kokiu atveju mes turime tiktai džiaugtis, kad atsiranda motinų, kurios sutinka šiuo sunkiu laikotarpiu gimdyti vaikus, ir tikrai nereikėtų sumenkinti to, kas vyksta valstybėje.

Taigi kategoriškai prieš ir raginu visus kolegas balsuoti prieš šio įstatymo priėmimą.

PIRMININKAS. Už – A. Kubilius. Atsiprašau, kolegos, po vieną tiktai po pateikimo. Taigi apsisprendžiam balsuoti. Kas pritaria įstatymo projektui po pateikimo? (Balsai salėje)

Už – 35, prieš – 20, susilaikė 7. Įstatymo projektui po pateikimo pritarta. Vyriausybė siūlo svarstyti ypatingos skubos tvarka. Tačiau ta ypatingos skubos tvarka, kolegos, yra numatyta liepos 9 d. (Balsai salėje) Taip, A. Kubilius, premjeras. Prašau.

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Tai tikrai nėra jokio prašymo dėl ypatingos skubos. Svarstom labai nuosekliai ir atidžiai. Jeigu iš Vyriausybės buvo atėjęs toks protokolas, tai tikrai atsiprašau, man atrodo, kad tai klaida. Mes tikrai niekur su šituo įstatymu neskubam.

PIRMININKAS. Supratom, premjere, kad įsivėlusi klaida. (Balsai salėje) Taigi pagrindiniu komitetu numatomas Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomų nenurodyta arba nėra pasiūlymų. Ar galim dėl komitetų sutarti, kad pagrindinis Socialinių reikalų ir darbo? Nėra prieštaraujančių. Siūloma svarstyti liepos 9 d. (Balsai salėje) Liepos 9 d. Kolegos, galim sutarti dėl šitų dalykų? (Balsai salėje) Taip, gerbiamieji kolegos, jeigu turit pasiūlymų, per mikrofoną. Tai K. Daukšys nori pasiūlyti dar vieną komitetą. Prašau.

K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Turiu tris pasiūlymus.

PIRMININKAS. Prašom.

K. DAUKŠYS (DPF). Pirmas pasiūlymas, kad ir Žmogaus teisių komitetas svarstytų. Antras, kad paprašytumėt P. Gražulį vis dėlto atsiprašyti tų mamų, kurias jis išvadino „gimdančias už pinigus“, nes manau, kad jis taip jas įžeidė. O trečias dalykas, siūlau Vyriausybei apsigalvoti, ar ji nori, kad šitas įstatymas būtų priimtas, ar ne. Nes iš premjero elgesio supratau, kad nenori. Tai gal tada atsiimtų iš karto ir mums nereikėtų ilgiau vargti. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Taip pat yra pasiūlymų dėl datų. Prašau, J. Olekas.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, kadangi ir ministras pristatydamas sakė abejojąs šito įstatymo prasmingumu ir kada jis turėtų įsigalioti, aš siūlyčiau, kad mes atidėtume svarstymo datą galbūt liepos 23 d. ar kuri ten būtų, kad galėtume iš tikrųjų susirinkti ir pasitarti, nes tiek socialinės apsaugos ir darbo ministras, tiek pats premjeras mato, kad yra dėl ko mums tartis, kad susitartume ir priimtume čia įstatymą.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, siūlyčiau daugiau per šoninius mikrofonus nekalbėti. P. Gražulis vis dėlto norėtų. Prašau.

P. GRAŽULIS (TTF). Kadangi gerbiamasis kolega Seimo narys paminėjo mano pavardę, aš noriu pasakyti: išsakiau savo poziciją, savo nuomonę, dėl kurios nežadu nieko atsiprašyti, ir aš manau, kad nieko neįžeidžiau. Jeigu vaikai nebūtų gimdomi dėl ilgų vaiko gimdymo atostogų, aš manau, nebūtų tokio didelio čia triukšmo ir susipriešinimo Seime.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, buvo keletas konkrečių pasiūlymų. Gerbiamasis Kęstuti Daukšy, ar tai buvo pasiūlymas frakcijos vardu dėl Žmogaus teisių komiteto? Frakcijos vardu, taip? Taip, dėkoju, supratau. Balsuojam, ar pritariam pasiūlymui, kad papildomu komitetu būtų Žmogaus teisių komitetas. Kas pritaria, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko.

Balsavo 64 Seimo nariai: už – 26, prieš – 17, susilaikė 21. Pasiūlymui nepritarta. Dar vienas konkretus pasiūlymas dėl datos. Yra siūlymas atidėti datą. Mes paprasčiausiai pabalsuokim, kas pritaria projekte pasiūlytai datai, kad būtų svarstoma liepos 9 d. (Balsai salėje)

Už – 48, prieš – 21, susilaikė 6. Kadangi pritarta Vyriausybės pasiūlytai arba projekte numatytai datai, nėra prasmės diskutuoti dėl kitų datų. Taigi dėl komitetų ir dėl datų apsispręsta, t. y. pritarta projekte pasiūlytiems variantams. Dabar, gerbiamieji kolegos… (Balsai salėje) Ministras R. J. Dagys dar norėjo per šoninį mikrofoną. Prašau, repliką po balsavimo.

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Sureaguodamas į kolegų iš opozicijos siūlymus pasvarstyti giliau ir apsitarti, aš tikrai kviečiu per tą laisvą laiką opozicijos frakcijos atstovus, kad mes galėtume dėl šio klausimo padiskutuoti (ir mūsų ministerija kartu su specialistais) ir surasti sprendimą. Jau esam kai kurias diskusijas turėję, siūlau pratęsti šitą praktiką ir pamėginti rasti sutarimą šiuo klausimu. Aš tokį kvietimą jums išsiųsiu.

Seimo protokolinio nutarimo „Dėl pritarimo Algirdo Gedimino Šemetos kandidatūrai į Europos Komisijos narius“ projektas Nr. XIP-796 (svarstymas ir priėmimas)

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, grįžtam prie darbotvarkės 2-5 klausimo, t. y. dėl pritarimo siūlymui dėl A. G. Šemetos kandidatūros į Europos Komisijos narius. Taigi dėl Seimo protokolinio nutarimo. Mes naudosimės Seimo statuto 202 straipsnio nuoroda. 3 punktas nurodo: „Pirmiausia pateikiamos Seimo narių, frakcijų bei komitetų išvados, po to rengiama diskusija, kurios pabaigoje kandidatams ir kandidatūras teikiančiam asmeniui dar suteikiamas žodis iki 10 minučių.“ Pirmiausia kviečiu frakcijų atstovus kalbėti dėl kandidatūros. Pirmasis – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos atstovas. Kas frakcijos vardu kalbės? J. Razma.

J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš manau, kažkodėl yra labai daug aistrų sukelta dėl šio labai logiško ir apgalvoto Vyriausybės teikimo, kuriam jau yra gauti reikiami suderinimai. Net neįsivaizduoju, kaip mes atrodytume, jeigu šiandien Seime taip improvizuotume ir sugalvotume nepritarti teikiamai kandidatūrai. Siūlyčiau tiesiog apie tai pamąstyti, ar nors viena solidi valstybė tokioje situacijoje leistų sau tokį malonumą, jos parlamentas ar leistų sau tokį atsipalaidavimą.

Dėl teikiamos kandidatūros. Iš tiesų mes turime matyti, kaip Europa priima štai tokius teikimus, kai, mano supratimu, yra vertinama žmogaus politinė patirtis, kompetencija, yra žiūrima, kokias pareigas pretendentas yra prieš tai ėjęs. Šiuo atveju A. Šemeta tikrai turi puikų reikiamų savybių rinkinį, jeigu mes žinome, į kokio komisaro pareigas jis yra siūlomas. Suprasčiau, jeigu tai būtų pats pirminis siūlymas, kai yra teoriškai galimos įvairios Europos komisarų pareigos, įvairūs portfeliai. Mes žinome, į kokį konkretų portfelį pretenduoja mūsų atstovas, tai į biudžeto reikalų sritį. A. Šemeta, šiandien dar tebesantis antrą kartą finansų ministras, turi reikiamą politinę kvalifikaciją. Tai yra patyręs finansininkas, turintis reikiamą išsilavinimą, tą įrodęs praktiniame darbe, tai irgi reikiama charakteristika. Pagaliau dabar, sunkiu laikotarpiu, mes turbūt ir neįvertinome, kad reikėjo nemažų jo pastangų ir gebėjimų, kad užtikrintų einamąjį finansavimą, kad reikiamu laiku pasiskolintų pinigų, taip pat ir tarptautinėse rinkose, kad šiame procese A. Šemeta taip pat pademonstravo reikiamus gebėjimus, kurie, neabejoju, pravers ir dirbant Europos Komisijoje.

Žodžiu, tų argumentų vardijimą galime tęsti. Siūlau atidėti kokias nors emocijas, kai kartais mes bandome dėl tų mokestinių sprendimų, dėl kurių mes visi vienaip ar kitaip balsavome, staiga padaryti kone atpirkimo ožiu finansų ministrą. Kai kuriais atvejais jo pradiniai siūlymai buvo net kitokie. Mes dirbame pagal Vyriausybės programą dėl mokestinių sprendimų, pagal dabar pasiekiamus koalicinius susitarimus, nesakyčiau, kad visais atvejais finansų ministras atlieka lemiamą vaidmenį. Finansų ministro pagrindinis uždavinys, manau, – užtikrinti ramų, tvarkingą finansavimą. Šiuo metu, tokiu sunkmečiu, jeigu mes lygintume savo situaciją kad ir su Latvija, mes turime pripažinti, kad mūsų finansų ministras dirba labai puikiai. Didesnių finansavimo sutrikimų nėra, nepaisant, kad vienoje, kitoje savivaldybėje gal kelias dienas kartais vėluoja biudžetinių atlyginimų išmokėjimas. Bet dar čia reikėtų pažiūrėti, kiek yra savivaldybių kaltės, kiek Finansų ministerijai nesugeba pagelbėti.

Žodžiu, kviečiu ramiai nusiteikti ir palaikyti teikiamą kandidatūrą, o mūsų frakcija vieningai balsuos už.

PIRMININKAS. Kviečiu kalbėti Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos atstovą. Nėra norinčių kalbėti. Frakcija „Tvarka ir teisingumas“. Taip pat nėra. Tautos prisikėlimo partijos frakcija. Taip pat nėra norinčių kalbėti. Liberalų sąjūdžio frakcijos atstovas. Pritaria. Darbo partijos frakcija? Seimo narys V. Gapšys. Frakcijos seniūnas, taip?

V. GAPŠYS (DPF). Darbo partijos frakcija, įvertinusi pateiktą kandidatūrą, susitikusi su kandidatu, uždavusi rūpimus klausimus, nusprendė balsuojant susilaikyti. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju už tokį trumpą pranešimą. Mišri Seimo narių grupė. Atstovo nėra. Taigi pagal esamų frakcijų sąrašą mes turime visus kalbančiuosius.

Dabar komitetų atstovai. Pirmiausia kviečiu Europos reikalų komiteto pirmininką.

Č. V. STANKEVIČIUS (TS-LKDF). Dėkoju. Europos reikalų komitetas, susirinkęs posėdžiauti apsvarstė klausimą dėl pritarimo siūlyti A. Šemetos kandidatūrą Europos Komisijos nariu. Kandidatą pristatė pačiam kandidatui dalyvaujant, komiteto nariai pateikė klausimus tiek Ministrui Pirmininkui, tiek kandidatui. Posėdis vyko tuo pat metu kartu su Užsienio reikalų komitetu, bet komitetai balsavo atskirai. Europos reikalų komiteto balsavimo rezultatai dėl pritarimo pasiūlytai kandidatūrai buvo tokie: už pritarimą – 8, prieš nebalsavo nė vienas, susilaikė 5. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju Č. Stankevičiui. Kviečiu Užsienio reikalų komiteto pirmininką A. Ažubalį.

A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, kaip jau kalbėjo kolega Č. Stankevičius, buvo bendras komitetų posėdis, bet komitetų nariai balsavo atskirai. Balsavimo rezultatai tokie: 3 buvo už, 2 – prieš ir 2 susilaikė. Taigi kandidatūrai nepritarta. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar bendra diskusija, kuriai pirmasis užsirašęs yra M. Varaška. Prašau, Mantai Varaška, prie mikrofono.

M. VARAŠKA (TPPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, iš pradžių norėčiau kreiptis į Ministrą Pirmininką ir išreikšti keletą minčių jam. Iš tiesų jūs gerai išmanote Seimo statutą ir tvarką, kurie sprendžia dėl tokio pareigūno skyrimo reikalavimų. Spaudoje buvo gana įdomu skaityti jūsų mintis, kaip jūs jau esate suderinę kandidatūrą su Europos Komisijos pirmininku, su Lietuvos Respublikos Prezidente, tiesa, vis dar neturinčiai įgaliojimų, bet jau suderinę. Kilo klausimas, kurioje vietoje yra Seimas? Iš tiesų Seimo statuto 180¹, 23, 200 ir 202 straipsniai nurodo labai aiškią tokio pareigūno skyrimo tvarką. Kyla klausimų, kodėl yra tik viena kandidatūra, nors buvo teiktos kelios, kodėl iki tokios kandidatūros aptarimo Seime ji jau yra a priori patvirtinta Europos Komisijoje. Na, sakykime, jeigu tokia kandidatūra nebūtų patvirtinta, apie ką jums reikėtų tada kalbėtis su gerbiamuoju ponu Jose Barrosu? Štai tokie klausimai.

O gerbiamajam kandidatui, aš negaliu žiūrėti jums į akis, bet mintyse į akis jums žiūriu kalbėdamas, norėčiau pasakyti keletą momentų. Nepaisydamas išsakytų gražių minčių ir pagyrimų, aš vis dėlto esu linkęs vertinti žmones pagal darbus. Šios mano kalbos nesaisto jokios politinės priklausomybės ar kokios nors simpatijos vienai ar kitai politinei pusei. Noriu pasakyti, jog per šį pusmetį jūsų teikiami biudžetai buvo keičiami, arba siūlomi keisti, tris kartus. Tai gana įspūdingas dažnis. Kartu su jais mes paprastai keičiame ir Seimo statutus, tai yra vos ne kiekvienam biudžeto priėmimui mes nustatome atskiras individualias sąlygas, lengvinančias jums šitą sunkų darbą.

Noriu pasakyti, jog net ir pakeitus biudžetus taip, kaip teikia Finansų ministerija, o vėliau Vyriausybė, Seimui, vis dėlto nepavyko surinkti nei valstybės, nei savivaldybės mokesčių ženklios dalies, jūs tai puikiai žinote, nors ir buvo tie mokesčiai padidinti, kaip ir akcizai, tačiau reziumė po pusmečio išėjo tokia, jog nebuvo nieko pasiekta, išskyrus verslo pasitraukimą į šešėlį. Nemanykite, kad verslas dingo arba baigėsi, verslas tiesiog pasirinko kitą išgyvenimo būvį ir tas gyvenimo būvis aplenkia oficialias valstybės suvestines ir oficialius biudžeto parametrus.

Taip pat reikėtų pažymėti, jog jūs neišvengė labai rimtų biudžeto programavimo klaidų, pirmiausia programuojant įplaukas į biudžetą. Aš galiu jums minėti labai daug, vienos jų buvo, ačiū Dievui, numarintos dar įstatymų projektų lygmenyje, kad ir gyventojų pajamų mokesčio nuostata, kuria jūs norėjote pasiekti 300 mln. Lt per metus, padidindami terminą neišlaikius nuosavybės ir perleidus ją iki 10 metų vietoj dabar esamų trejų. Reikia dėkoti Dievui, kad mes tokios nuostatos nepriėmėme. Mes priėmėme ir po to keitėme įstatymo nuostatas dėl pridėtinės vertės mokesčio, dėl lengvatų panaikinimo, o vėliau grąžinimo, o šiandien ir dėl pratęsimo. Mes kalbėjome ir dirbome tais klausimais ir, kaip paaiškėjo, iš esmės be reikalo iki pat šiandienos ir, matyt, dar dirbsime ne vieną mėnesį. Jūs pakeitėte ir pelno mokesčio struktūrą, tiksliau sakant, ją suardėte ir dešimt metų galiojusi pelno mokesčio struktūra šiandien tapo visai neprognozuojama ir atbaidanti verslą. Tad, kas nutiko?

Reziumė šių visų klaidų tik ta, jog jūs konstatuojate, kad jos buvo padarytos, ir mes kas mėnesį girdime, jog ekonomika smuks 10, 12, 18, gal ateityje 25 %, ir jokių siūlymų. Štai balandį, kai buvo priimtas biudžetas, mes girdėjome kilnius pasiūlymus iš karto keliauti prie mokesčių pataisų, prie akcizų ir prie diferencijavimo pridėtinės vertės mokesčio… (Balsai salėje) Tuojau.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, jūsų laikas baigėsi.

M. VARAŠKA (TPPF). (Labai trumpai pabaigsiu. Aš ne taip dažnai kalbu iš šitos tribūnos, gerbiamieji kolegos.) Jeigu jūs keliausite į Briuselį, jūs keliausite per tokias gyvenvietes kaip Brukai, Bebruliškės, Bagotoja – tai Lietuvos vakarai. Ir jose galbūt pamatysite, kaip jūsų mokesčių politika paveikė paprastų žmonių gyvenimą. Kaip Europos Komisijos narys jūs turėtumėte į Briuselį keliauti tada, kai eilinis jūsų teikiamas biudžeto sandoros projektas išgyvens ilgiau negu pusmetį. Ačiū. (Plojimai)

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, siūlyčiau laikytis nustatyto reglamento. A. Šedžius.

A. ŠEDŽIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Iš tiesų aš esu sužavėtas valdančiosios koalicijos partnerių vieno iš narių kalba ir aiškiai pasakytais trūkumais, dėl kurių neturėtų būti ministras paskirtas į Europos Komisiją, deleguotas į Europos Komisiją. Iš tiesų gaila, kad visiškai nebuvo paisoma Seimo narių nuomonės. Ministras Pirmininkas nusprendė, kaip buvo minėta, pasitarė su dar neprisiekusia Prezidente ir jau viskas išspręsta. Ar mes iš tiesų esame tokie bestuburiai Seimo nariai, kurių nuomonės visiškai neįdomios, kurių nereikia atsiklausti? Kandidatūra yra kaip sovietiniais laikais pateikiama – iš vieno renkam vieną. Ar mes tikrai taip elgsimės?

Iš kai kurių mūsų kolegų girdėjau tokių nuostatų, nuomonių, kad geriausias variantas būtų išsiųsti, atsikratyti tokiu būdu ir išvengti dar didesnių problemų Lietuvoje. Aš turiu omeny ministrą, kuris dirbo blogai, nors kai kas šiandien taip pašaipiai sakė, kad opozicija pradėjo mylėti ministrą ir nutarė, kad nereikia jo siųsti į Briuselį, jis čia gerai dirba, tegul dirba toliau Lietuvoje. Anaiptol. Opozicija mano, kad ministras dirbo labai blogai, ir šiandienos posėdis, ir ankstesnis posėdis tai dar kartą parodė, kaip yra taisomi tie įstatymai, kuriuos ministras siūlė ir dabar pripažįsta savo klaidas. Lygiai tos pačios PVM lengvatos, lygiai tie patys kiti mokestiniai įstatymai.

Taigi, ar mes norime Lietuvai užtraukti gėdą išsiųsdami tokį nekompetentingą specialistą, kuris pridarė tiek klaidų Lietuvoje ir dar tiek pat gali pridaryti klaidų Briuselyje? Ką jūs pasakysite Lietuvos žmonėms, kai Lietuvos žmonės jūsų paklaus? Jeigu privačiame versle žmogus nusikalsta, dirba kažką blogai, tai jį iš karto arba atleidžia iš darbo, arba pažemina jo pareigas. O čia atvirkščiai – ministras dirbo blogai, gal net, sakyčiau, įvertinimas labai blogai ir už tai pakeliam jo pareigas, išsiunčiame į aukštesnes pareigas prisiimti dar didesnę atsakomybę, kad jis dar daugiau priveltų klaidų, pridarytų problemų, ne tik kad pridarė Lietuvos biudžetui, bet pridarytų ir Europos Sąjungos visoms valstybėms, priimdamas tokius neapgalvotus, nepasvertus sprendimus. Lietuvoje dar yra tokių Seimo narių, kurie jaučia atsakomybę už tuos sprendimus, kuriuos priima, aš manau, su visa jums derama pagarba, jūs tikrai nebūsite tie bestuburiai, nebūsite valdomi kelių žmonių grupės ir turėsite savo tvirtą nuomonę, ir priimsite sprendimą, už kurį jums paskui nebus gėda ne tik prieš Lietuvos žmones, bet ir prieš visą Europą. Taigi visų labai prašau priimti sprendimą tokį, kokį dera, kokį jūs manote, kad tas sprendimas yra deramas, ir tikrai neklausyti jums primestos nuomonės. Ačiū.

PIRMININKAS. V. Gedvilas. Nėra. A. Kubilius.

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš jau nebenoriu daugiau nieko pasakyti, bet trumpai keletą žodžių. Klausydamasis šios diskusijos, suprantu, kodėl kitose šalyse komisaro skyrimas nėra svarstomas parlamentuose, nes atsakomybės svarstant šį klausimą aš tikrai pasigendu. Pasigendu dėl labai paprastų priežasčių. Štai kolega A. Šedžius, tikrai patyręs žmogus ir versle, kiek girdėjau, nemažai praleidęs laiko Londone ir dalyvavęs London City klubo veikloje, manau, kad ten susirinkę protingi, jauni žmonės, aš turiu vieną gerą patarėją dabar Mykolą Majauską ir džiaugiuosi tuo… Bet aš niekaip nesuprantu, kai dabar klausausi kalbų apie finansų, apie finansų politikos tvarkymą čia, Lietuvoje, šitą pusmetį, kai dėl to, ką mums pavyko padaryti, stebisi, giria… Paskaitykite, ką vakar pasakė Tarptautinis valiutos fondas – drąsūs ir išmintingi sprendimai visų mūsų. Tai ne, atsistoję galime sau volioti pirmyn atgal, kaip čia mes nemokame tvarkytis. Pasiekti finansų konsolidavimą 7 % per pusę metų ir pasiekti, kad valstybė dar tokiomis sąlygomis gyvena, pagal tai, ką mes paveldėjome… Ačiū A. Sysui, kad paliko tai ir kad mes sugebėjome išspręsti.

Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad mūsų visų yra garbės reikalas Europos Komisijoje turėti žmogų, kuriuo galime pasitikėti ir galime didžiuotis, kad iš tikrųjų tenai siunčiame tinkamą žmogų. Jūs iš karto norite, taip sakant, pasistengti lietuviškai, jeigu tu važiuoji, tai mes tave dar palydėsim visaip paspjaudydami. Aš nežinau, ar tai yra tikrai lietuviška. Manau, kad mes, lietuviai, galime ir turime elgtis kitaip.

Dabar antras dalykas. Kolega M. Varaška kėlė klausimą, kodėl dabar pasiūlyta A. Šemetos pavardė. Noriu pasakyti, kad tikrai komisaro skyrimo procedūra yra gana komplikuota ir tai nėra mūsų sprendimas. Aš noriu jums paskaityti, kaip Europos Bendrijų sutarties atitinkamame straipsnyje yra reglamentuojamas komisaro skyrimas: „Europos Taryba, spręsdama kvalifikuota balsų dauguma, bendru sutarimu su pasiūlytu į pirmininko pareigas asmeniu arba su einančiu Komisijos pirmininko pareigas asmeniu, t. y. su ponu J. M. Barroso, priima pagal kiekvienos valstybės narės pasiūlymu sudarytą sąrašą kitų asmenų, kuriuos ji ketina skirti Komisijos nariais…“ Tai procedūra tokia ir yra, kad visų pirma turim tartis su pačiu Komisijos Prezidentu J. M. Barroso, ar jam yra priimtina tokia kandidatūra, ir tik tada galutinai turime apsispręsti, ar siūlome tokią kandidatūrą. Todėl priekaištai, kad mes elgiamės kaip nors ne taip, yra visiškai nepagrįsti ir neargumentuoti.

Gerbiamieji kolegos, žiūriu į Seimo narius. Kadangi įvairiuose seimuose esu 16–17 metų, aš manau, kad gal mums laikas jau kaip nors ir subręsti. Gerbiamasis Šedžiau, ir jus raginu subręsti. Iš tikrųjų mes išgyvenom šiame Seime gana sudėtingą laiką, ši pusė metų tikrai buvo sudėtinga. Ir aš nežinau, ar gerbiamasis A. Sysas, ar gerbiamasis A. Šedžius būtų norėjęs būti šiuos pusę metų finansų ministru arba premjeru. Kaip aš suprantu, gyvenate atsipūtę ir galvojate, kaip gerai, kad konservatoriai kartu su koalicija turi spręsti štai tokias problemas. Gerbiamieji kolegos, aš, praleidęs šiuose rūmuose 17 metų kartu su Č. Juršėnu, ilgą laiką čia buvusiu, aš tiesiog raginu kartais elgtis ir solidžiau, ir atsakingiau. Labai jums ačiū. (Plojimai)

PIRMININKAS. P. Gražulis.

P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, aš dabar supratau, kodėl gerbiamasis A. Kubilius važiuoja į Baltarusiją pas A. Lukašenką. Ten tikrai Seimas atlieka tik statistinį vaidmenį, kaip pasakė A. Lukašenka, taip ir nubalsavo. Aš dabar supratau, kodėl kiekvieną savaitę užsienio reikalų ministras V. Ušackas važiavo į Baltarusiją. Man dabar viskas aišku: nori, kad Seimas čia atliktų tiktai statistinį vaidmenį. Bet, gerbiamasis kolega, jūs kalbėjote apie kažkokias… Konstitucijoje pasakyta, kad Lietuvos Respublika yra parlamentinė valstybė ir kad Seimas turi didžiausius įgaliojimus, ir reikia dar dėl to sveikinti. O kad valdančiosios daugumos Seimo nariai turi savo požiūrį ir jauni politikai gana įžvalgiai įvertina pagal konkrečius darbus finansų ministro darbą, tai yra tik sveikintinas dalykas, kad jie taip greitai subrendo, užaugo ir sugeba vertinti.

Aš taip pat noriu pasakyti, negi tokia valdančiosios daugumos yra kadrų politika, kaip čia pasakyti, kad turi tik vienintelį A. G. Šemetą. Jau be A. G. Šemetos – pasaulio pabaiga. Ar taip gali būti? Ar daugiau neturite kompetentingų žmonių, tuo labiau kad jūs šitaip gyrėt gerbiamąjį A. G. Šemetą, kad jis taip puikiai vadovauja Finansų ministerijai, kad kiekvieną mėnesį mes dirbame iki naktų ir vis kaip sesija, taip peržiūrim biudžetą, ir vis nepataiko ir nepataiko. Surinksim biudžetą, jūs kartu su A. G. Šemeta pranašavote: birželio 21 d. 12 val. baigiasi krizė. Kur ta pabaiga, kur to dugno galas? (Balsai salėje) Pasakykite man.

Finansų ministras elementaraus dalyko nesupranta, kurį kiekvienas eilinis žmogus, ar kaimietis, ar miestietis, eilinį dalyką supranta: jeigu aš nepavežu nešulio, aš iš jo išimu krovinį, lengvinu, o ne sunkinu. Jeigu įmonės nesugeba sumokėti dabartinių mokesčių, tai padidinus juos išvis eis į bankrotą. Kaip ir žmogus suklups, jeigu nepanešančiam žmogui dar užkrausi svorį, kas ir atsitiko. Tūkstančiai įmonių bankrutuoja. Ir nereikia toli eiti, visos Europos Sąjungos šalys eina kitu keliu.

Gerbiamasis A. G. Šemeta ir premjeras kalbėjo: sumažinsim biurokratų bent 20 %. Šiandien ateina į mūsų frakciją vidaus reikalų ministras R. Palaitis, suformuluoti konkretūs klausimai: kiek per šį laikotarpį sumažinote valstybės tarnyboje darbuotojų? Pasirodo, 160 padidino. Tai kur jūsų politinė valia? Dirba Saulėlydis, pasirodo, Vyriausybėje, dirba Saulėlydis kiekvienoje ministerijoje, o kaip tų biurokratų daugėjo, taip ir daugėja. Tai kur jūsų išmintingi sprendimai? Lenkija, Prancūzija, Italija turėjo valią sumažinti biurokratų skaičių, bet jūs ne. Jūs mažinate atlyginimus medicinos darbuotojams, medicinos seselėms, jūs mažinate patiems neturtingiausiems, bet medicinos įstaigų darbuotojams, vadovams, kurie gauna po 20-30 tūkst. atlyginimus, universitetų vadovams, kurie taip pat gauna po 30-40 tūkst. atlyginimus, neliečiat. Jūs šitų žmonių neliečiat, jūs liečiat pačius neturtingiausius. Kaip tai suprasti? Čia išimtis, čia socialinis teisingumas, čia krikščioniškosios demokratijos nuostatų įgyvendinimas? Tikrai ne.

Aš tiesiog nežinau, kaip balsuoti. Jeigu tai būtų toks mandagumo gestas, kaip atsikratyti nekompetentingo ir nesugebančio ministro, tai aš balsuočiau už. Manau, ir balsuosiu už. Matyt, taip A. Kubilius ir galvoja, bet jis to nenori pasakyti viešai iš tribūnos, kad jau tikrai negalima toliau taip ūkininkauti ir taip planuoti biudžeto, kad kiekvieną sesiją mes turime iki 24 val. darbuotis, net prieš Jonines. Prieš Jonines, užuot ruoštumės švęsti krikščioniškai vieną iš didžiausių krikščioniškų švenčių, jūs vėl darbą suplanavote iki 22 val. Tai kaip tai suprasti, kaip vertinti šitą dalyką?

Gerbiamasis Šemeta, aš iki atėjęs į tribūną nebuvau apsisprendęs, bet po A. Kubiliaus kalbos taip supratau, kad jis taip mandagiu gestu nori jumis atsikratyti, ir aš padėsiu A. Kubiliui. (Juokas salėje)

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dar kviečiu Seimo Pirmininką A. Valinską.

A. VALINSKAS. Gerbiamieji kolegos, gerbiamasis ministre, pirmiausia norėčiau trumpai pasakyti ponui P. Gražuliui, kuris taip vanojo visus, kurie netaupo. Reikėtų pradėti taupyti gal parlamentines lėšas nuomojantis automobilį ir nedaryti gėdos tokiais pareiškimais Seimui ir sau.

Dabar labai lietuviškai mes čia, kai išlydim žmogų, tai pabaigoje reikia apipilti, ne kritikuoti, o tiesiog sumindyti. Tas pats ir su Jo Ekscelencija Valdu Adamkumi, kuris visaip kaip baigiantis kadencijai, dar apipilt, kad išeitų… nes taip jau mes, lietuviai, sutverti, kad kuo labiau kitą išpurvinam, tuo patys švaresni jaučiamės. Mes taip pat turėjome… (Balsai salėje) Pone Petrai, kai jūs kalbėjote, aš nepertraukinėjau.

Taip, mes galime išsakyti daug priekaištų ir vieni kitiems, tai yra labai logiška, nes yra labai įtempti laikai. Labai lengva valdyti Lietuvą, kai algos yra keliamos, pensijos taip pat. Aš noriu nuoširdžiai padėkoti ministrui ir tiesiog atsiprašyti dėl dar vieno įstatymo nesklandumo, kai mes lygioje vietoje gaištame laiką, kai tas simbolinis yra privalomai visiems. Tai gal šiandien mes palydėkim ministrą dirbti į Briuselį, ir aš pats inicijuosiu pataisą, kad tokios procedūros Seime daugiau kartoti nereikėtų, nes tai apskritai daro gėdą, ką mes čia veikiam. (Plojimai) Kviečiu balsuoti ir tęsti darbą. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, Statutas numato galimybę pasisakyti ir kandidatui. Ar gerbiamasis ministras A. G. Šemeta norėtų tarti žodį? (Balsai salėje) Trumpam prašom. (Balsas iš salės: „Balsuojam.“)

A. G. ŠEMETA. Aš labai trumpai. Šiandien beveik visą dieną stovėjau šioje tribūnoje, tikrai su jumis daug dirbome. Netrukdysiu jūsų brangaus laiko, artėja Joninės, ir visiems tai yra puiki šventė. Aš tiesiog noriu dar kartą padėkoti Seimui už kantrybę priimant sunkius sprendimus, nes, be abejo, mes galime siūlyti daug ką, tačiau jeigu Seime nebus politinės valios tuos sprendimus priimti, jie tiesiog nebus realizuoti. Aš tikrai manau, kad per šitą pusmetį mes padarėme labai daug, tą įvertina ir Europos Komisija, ir kitos tarptautinės organizacijos. Tiesiog mes, matyt, ilgą laiką net neįsivaizdavome, kad mūsų šalis gali atsidurti toje sudėtingoje situacijoje ir kad tokių sprendimų reikės. Tai dėkoju visiems, dėkoju už kantrybę ir linkiu ateityje priimti tokius sprendimus, kurie yra reikalingiausi Lietuvai tomis konkrečiomis aplinkybėmis. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, pasisakymai dėl motyvų nenumatyti Statute. Balsuojame, kas pritaria. (Šurmulys salėje) Balsuojame, kas pritaria šiam protokoliniam Seimo nutarimo projektui?

Gerbiamieji Seimo nariai, balsavo 79 Seimo nariai. Už – 62, prieš – 2, susilaikė 15. Seimo protokolinis nutarimas yra priimtas. (Plojimai) Suteikiu žodį… gėles įteiks Seimo Pirmininkas A. Valinskas.

Gerbiamieji kolegos, toliau posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininko pavaduotojas Č. Stankevičius.

Valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-792 (pateikimas) (Vyriausybė siūlo svarstyti ypatingos skubos tvarka)

PIRMININKAS (Č. V. STANKEVIČIUS, TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, kviečiu toliau dirbti pagal Seimo patvirtintą darbotvarkę. Darbotvarkės 2-7 klausimas, Nr. XIP-792 – Valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Pranešėjas – ministras R. J. Dagys. Pateikimo stadija.

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, vėl man tenka pristatyti įstatymą, kuris, be jokios abejonės, nesuteikia jokio malonumo stovėti šitoje tribūnoje. Bet vėlgi verčiamas priiminėti… sprendimą diktuoja tam tikra mūsų finansinė visų įvykių logika, jau finansų ministras yra pagrindęs būtinumą taupyti biudžeto lėšas. Iš tikrųjų tų taupymo sričių nėra tiek daug, yra tik kelios sritys, kurios dar yra nepaliestos ir kur yra galimybė surasti didesnę lėšų sumą. Jeigu kalbėtume apie valstybės biudžetą, be socialinių išmokų, dėl kurių mes nesiūlome kol kas tikrai nieko daryti, ar pašalpų sistemos, tai yra darbo užmokestis, valdininkų, valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir tarnautojų užmokestis. Remiantis tuo būtinumu, yra siūloma sumažinti bazinį dydį nuo 475 Lt, nustatant jį iki 430 Lt, sumažinti 10 % bazinį dydį, visas algas. Šis dydis bus taikomas nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. Ir iki šių metų liepos 31 d. lieka galioti tas pats 475 Lt bazinis dydis. Preliminariais paskaičiavimais, įstatymo įgyvendinimas iki 2009 m. pabaigos valstybės biudžetui leistų sutaupyti 115 mln. Lt su įmokomis į Valstybinio socialinio draudimo fondą, tačiau įmokos į Valstybinio socialinio draudimo fondą sumažės apie 26 mln. Lt, į Privalomąjį sveikatos draudimo fondą – 5 mln. Lt, taip pat mažės gyventojų pajamų mokestis į nacionalinį biudžetą apie 13 mln. Lt.

Taip pat siūlome pritarti ir bazinės mėnesinės algos bazinio valandinio atlyginimo patvirtinimo projektui, kuriame numatoma nuo rugpjūčio 1 d. bazinę mėnesinę algą nustatyti 115 Lt, bazinį valandinį atlyginimą 68 centus vietoj iki minėtos datos galiojančių 128 Lt ir bazinio valandinio atlygio 76 centų, taip pat sumažinimas 10 %. Šių dydžių sumažinimas leis sutaupyti valstybės biudžetui 228 mln. Lt iki metų pabaigos, tačiau mažės įmokos į Valstybinio socialinio draudimo, Privalomojo sveikatos draudimo fondus apie 60 mln. Lt, gyventojų pajamų mokestis į nacionalinį biudžetą sumažės apie 25 mln. Lt.

Aišku, šitas mūsų sprendimas, jeigu žiūrėtume į vykstančius procesus, yra beveik adekvatus atlyginimų mažėjimui privačiame sektoriuje. Deja, privačiam sektoriui irgi mažėja atlyginimai, kai kur daug daugiau nei 10 %. Finansų ministerijos prognozės yra dar blogesnės dėl atlyginimo mažėjimo. Tai valstybės tarnybos ir valstybės tarnautojo atlyginimas turėtų trauktis panašiai, kaip ir privataus sektoriaus darbo užmokestis. Vargu ar mes galėtume imtis kitokios taktikos ir išsaugoti valdininkų atlyginimus, kai tuo tarpu visi kiti atlyginimai mažėja. Aišku, jeigu valstybės finansinė situacija būtų kitokia, tokių siūlymų nebūtų daroma, iki šiol mes gana saikingai mažiname atlyginimus. Turint omeny, kad yra fiksuotas valiutos kursas, santykinai mūsų atlyginimai gana stabilūs, lyginant su tų pačių lenkų atlyginimais. Santykinai jų atlyginimai mažėja, bet jie to nepajaučia, nes yra nuvertėjęs zlotas, o esant fiksuotam valiutos kursui kitokio būdo praktiškai sumažinti atlyginimus nėra, tik keičiant bazinius dydžius. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamasis ministre, ačiū už pateikimą. Jūsų paklausti yra užsirašę 11 Seimo narių. Pirmasis klausia Seimo narys E. Žakaris.

E. ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, ar nereikėjo eiti kitu keliu mažinant atlyginimus, aš jau nekalbu apie tai gerai ar blogai, tačiau mažinant koeficientą 430, reiktų žiūrėti, kiek žmogui lieka, nes mažiausioms kategorijoms valstybės tarnyboje ir 1000 Lt nesieks. Ar vis dėlto nereikėjo mažiau uždirbantiems galbūt visai nemažinti, paskui pagal kažkokią kartelę mažinti kažkiek, o daugiausiai uždirbantiems ir stipriai mažiau mažinti? Dabar tiems, kas daug uždirba, tai puikiai suprantame, daugiau sumažės, bet jiems gana daug ir liks. Kitas dalykas. Kadangi šita Vyriausybė gana glaudžiai bendrauja su bankais, ar jūs nemanote, kad mažinant žmonėms atlyginimus galbūt reiktų vesti rimtas derybas ir su bankais dėl tų, kurie paėmę paskolas būstui, kurie negali išsimokėti, kad galbūt bankai irgi sumažintų palūkanas? Ačiū.

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, labai ačiū klausimą. Iš tikrųjų, jeigu jūs atsimenate, mes jau vieną kartą diferencijuotai mažinome pareigybinių algų koeficientus. Gegužės 1 d. buvo nuo 2,6 % iki 12 %. Aš manau, galima būtų svarstyti ir tokį mažinimo būdą, jeigu būtų toks jūsų pasiūlymas, mes tikrai įdėmiai jį svarstytume ir galbūt mums pavyktų rasti bendrą sprendimą. Tikrai yra problema su kreditais, kuriuos yra pasiėmusios jaunos šeimos, kuriuos yra pasiėmę ir žmonės, turintys vaikų. Iš tikrųjų yra pasiėmę daug kreditų būstui ir, kiek atsimenu, yra įregistruotas Seime M. Adomėno siūlymas, kuris, mano galva, yra svarstytinas ir reikia ieškoti būdų, kaip žmonėms šitą sunkmetį išgyventi.

PIRMININKAS. Klausia Seimo narys A. Sysas.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis ministre, kodėl jūs nemylite valstybės tarnautojų ir juos dar kartą skriaudžiate? Tą, ką sakė E. Žakaris, tai yra būdas paprasčiau spręsti šituos dalykus taikant progresinį mokesčių tarifą. Kodėl siūloma 10 % visiems, nors vienas gauna 5 tūkst., o kitas gauna tik 1 tūkst. Lt? Už šito įstatymo pataisos lieka visų valstybinių įmonių vadovai, visokie LEO LT akcininkai, kurie gauna daug daugiau už tą patį ministrą, už Seimo narį, bet jiems kažkodėl atlyginimų nemažiname, nors jie yra valstybės tarnautojai. Kodėl mes renkamės tokį sudėtingą kelią? Ar norime pasirodyti prieš visuomenę, kad čia mes patys save linčiuojame? Ar vis dėlto didesnius mokesčius turėtų mokėti tie, kurie gauna didesnius atlyginimus? Labai ačiū.

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, ačiū už klausimą. Aš galiu priminti tiek, kad mes valstybinių įmonių vadovams, buhalteriams ir įmonių vadovų pavaduotojams sumažinome dvigubai atlyginimus. Ne kiek nors, o dvigubai. Taip kad kalbama ir apie tuos žmones. Sakau, mes jau vieną kartą diferencijuotai mažinome atlyginimus, Konstitucinio Teismo teisėjų – 30 %, didžiąsias pareigybines algas diferencijuotai taip pat mažinome daugiau negu mažesniąsias. Jeigu jūs manote, kad tokį procesą reikia pratęsti, aš manau, tikrai su mielu noru Vyriausybė svarstys tokį sprendimą, jeigu bus pasiektas panašus efektas, kokį dabar Finansų ministerija nori pasiekti konsoliduodama biudžetą. O problemos, susijusios su mažais atlyginimais, yra ir reikia ieškoti sprendimų. Bet šiuo metu yra pasiūlytas toks sprendimas, tai yra toks Vyriausybės apsisprendimas.

PIRMININKAS. Klausia Seimo narys A. Šedžius.

A. ŠEDŽIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, norėčiau jūsų paklausti, ar jūs tariatės su savivaldybių merais, kaip savivaldybių biudžetai išlaikys šitą mažinimą? Nes mes visi puikiai žinome, kad sumažinus valstybės išlaidas, tai yra per atlyginimus mažinant bazinį atlyginimų dydį, automatiškai mažėja įmokos į „Sodros“ biudžetą, įplaukos į „Sodros“ biudžetą. Jas galima kompensuoti padidinus „Sodros“ įmoką visiems. Bet yra kita problema – sumažėja įplaukos į savivaldybių biudžetus. Kaip žinome, beveik 73 % gyventojų pajamų mokesčio keliauja į savivaldybių biudžetus ir tas sumažėjimas tikrai labai skausmingai atsilieps, o funkcijų, deleguotų savivaldybėms iš valstybės, nesumažėja. Tai kaip valstybė išlaikys dar vieną sumažinimą? Juk vieną kartą mažinimas buvo. Pasekmės yra aiškios. Nejaugi neužtenka vieną kartą iš to pasimokyti? Kaip jūs matote šitą situaciją ir ką jūs galite pasakyti apie bendrą susikalbėjimą ir bendrą aukso vidurio suradimą tarp „Sodros“ biudžeto, tarp valstybės ir savivaldos?

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Ačiū už klausimą. Jūsų keliama problema iš tikrųjų yra tikrai aktuali. Aišku, bus tam tikra netektis savivaldybių biudžetams. Kaip minėjau, vienu atveju 13 mln. Lt, kitu atveju 25 mln. Lt sumažės pajamos už pajamų mokestį į nacionalinį biudžetą. Nacionalinis biudžetas turi didesnes netektis santykinai, jeigu sulyginsime, kokios netektys šiuo atveju yra savivaldybėms tenkanti dalis. Proporcingai jų netektis yra mažesnė. Aišku, tai yra problema, bet tikėtis, kad mes galėtume išsaugoti savivaldybių biudžetus nepaliestus, kai yra vėl siūlomas gana stambus valstybės išlaidų mažinimas, būtų labai sunkiai įtikėtinas. Aš tiesiog labai toli nuo tos minties, kad taip būtų galima padaryti. Bet ieškoti kompromiso ir ieškoti sprendimų šiuo atžvilgiu tikrai turbūt reikėtų.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu klausiančius nesinaudoti daugiau negu vienos minutės laiku ir atsakyti per 2 min. Dabar klausia Seimo narys J. Olekas. Nėra salėje. Klausia Seimo narys E. Klumbys. Taip pat nėra. Klausia A. Zuokas. Nėra salėje. Klausia Seimo narys L. Sabutis.

L. SABUTIS (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, ką darysime, jeigu Seimas nepatvirtins siūlomo bazinio dydžio, o patvirtins didesnį, sakysime, 450 Lt?

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Iš tikrųjų visas šis įstatymų paketas, kaip yra sakęs ir mūsų premjeras, yra pateiktas diskusijai Seimui. Finansinė padėtis yra gana gerai išaiškinta ir jeigu mes galime surasti kitokių rezervų, negu pasiūlė Vyriausybė, sprendžiant problemas, tiesiog nepasakant, kad mes nenorime daryti, mes tikrai pasiryžę tuos visus klausimus svarstyti, jeigu tik surasime kitokių geresnių pasiūlymų, ką būtų galima padaryti.

PIRMININKAS. Klausia Seimo narys M. Zasčiurinskas.

M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkui. Čia buvo išvardyta. Sumažės įmokos į valstybinį socialinio draudimo fondą, sumažės įmokos į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus, sumažės pajamos į nacionalinį biudžetą, sumažės pajamos į savivaldybių biudžetą, atsiras daug žmonių, kurie taps valstybės remiami, nes jie peržengs remiamą ribą. Negalės žmonės išmokėti paskolų bankuose, tarp jų ir už vaikų mokslą. Atsiras, kaip jūs minėjote, būtinybė kompensuoti tai, tai irgi yra išlaidos. Mažės vidutinis atlyginimas ir sumažės tiems žmonėms, kurių atlyginimas priklauso nuo vidutinio atlyginimo. Taigi mano klausimas. Koks yra tiesioginis ekonominis efektas? Tai yra įplaukos minus valstybės kompleksinės išlaidos.

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Ačiū už klausimą, gerbiamasis kolega. Na, tikrai toli nuo tos minties, kad mažinant galima kažkam padidinti. Aišku, kad čia yra mažinimo pasiūlymas, ir aišku, kad mažėja visur. Be jokios abejonės, aš jau visus skaičius įvardijau, kiek privalomojo fondo, sveikatos draudimo, kiek kituose fonduose mes turime netekti. Bet pasverkime kitą pusę. Jeigu mes neišsaugome finansinio stabilumo, ką vakar Tarptautinis valiutos fondas pasakė, tai kokios tada bus netektys? Mes galime įsivaizduoti, kokios bus pasekmės po to. Aš sakau – pagalvokime. Mes turime padaryti tuos būtinus žingsnius, žinoma, nepersistengiant. Tos priemonės, kurios dabar siūlomos, yra tikrai ne maksimalistinės. Jeigu vadovautumės finansų analitikų ir bankų, ir Tarptautinio valiutos fondo, ir kitų pasiūlymais, tai tas mažinimas turėtų būti bent porą kartų didesnis. Mes einame rizikuodami, mažindami minimaliai, žiūrėdami į ateitį, galvodami, jeigu reikės, dar kada nors galima ką nors daryti, bet nepersistengiant šitoj vietoj, nes jeigu persistengsim, mes galime įsukti tam tikrą spiralę, kuri niekam nebus naudinga. Bet būtinų priemonių mes turim imtis. Na, kito kelio nėra.

PIRMININKAS. Dėkoju, ministre. Klausimams skirtas laikas pagal mūsų Statutą baigėsi. Dabar Seimo nariai galės pareikšti motyvus už ar prieš šį įstatymą. Už kalbėti yra užsirašęs Seimo narys P. Gražulis, tačiau jo nėra salėje. Tada už pasisakys Seimo narys D. Jankauskas.

D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, na, išties nemanau, kad ir ministrui lengva pristatyti klausimą, kuris yra diskusinis. Tačiau kaip ir prieš tai kalbėjusieji dėl ligos ir motinystės pašalpų, kalbėjome visi, kad jeigu įmanoma rasti kur nors tokių rezervų, kurie lengvesne našta užgultų visuomenę, reikia jų ieškoti. Tai ir šį įstatymo projektą, aš nemanau, kad jau yra iš karto, na, tikimybė, kad priimsime tokį, koks yra teikiamas. Tačiau tam, kad būtų atvertas kelias ieškoti visiems galimiems rezervams ir diskutuoti dėl visų įmanomų variantų, aš nuoširdžiai tikiuosi, kad pateikimo stadijoje kolegos pritars tam, kad galėtume diskutuoti ir apie šį projektą, ir apie foną, kuriame iš tiesų šiandien yra mūsų valstybė. Taigi kviečiu pritarti po pateikimo.

PIRMININKAS. Motyvus prieš pasakyti gali Seimo narys A. Sysas.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Aš manau, ministras suklydo, sakydamas apie spiralę. Spiralė jau paleista ir ji paleista dar rudenį, kai buvo pirmas mažinimas, ir tada opozicija sakė, kad šito mažinimo bus mažai, nes nesurenkami mokesčiai. Jeigu mes žmonėms neduodam atlyginimo, mažėja vartojimas, prasideda nereikalingas taupymas ir dėl to biudžetas toliau nesurenka lėšų. Ir jūs tą spiralę įsukinėjat dar toliau, nes kitas žingsnis, tiktai jau turbūt rugsėjo ar lapkričio mėnesį, vėl nebus surenkamas biudžetas ir vėl reikės ieškoti atpirkimo ožio.

Aš manau, kad valstybės tarnyba nenusipelno tokio požiūrio į ją. Ne tam jūs ją kūrėte, nes jūs ją sukūrėt, dešinieji, sukūrėt valstybės tarnybą, ir dabar taip iš jos tyčiotis. Todėl dar kartą apeliuoju į normalų protą. Yra progresiniai mokesčiai ir visi mokėtų daugiau, tą pripažįsta pati Vyriausybė, analizuodama mūsų įstatymą, kad jeigu nebūtų mažinami pirmą kartą valstybės tarnybos atlyginimai, nuo tos sumos būtų surinkta 165 mln. Lt daugiau. Tai nebūtų kritęs vartojimas, „Sodros“ mokesčiai būtų sumokėti normalesni. Šįkart vėl daroma tas pats, grėblys stovi, statoma koja, kad tas grėblys gerai tvotų per kaktą. Teisingai, jeigu konservatoriai renkasi antrą smūgį grėbliu į kaktą, tai taip, bet aš negaliu pritarti, aš noriu apsaugoti jūsų kaktas, nes rinkėjai jus rinko ne tam, kad jūs save daužytumėt tuo grėbliu.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, motyvai už ir prieš pasakyti. Kviečiu pasiruošti balsuoti dėl pritarimo įstatymo projektui po pateikimo. Prašom balsuot.

Balsavo 54 Seimo nariai. Už – 25, prieš – 12, susilaikė 17. Projektui po pateikimo nepritarta. Dabar reikės Seimui nuspręsti dėl tolimesnio projekto likimo. Kokių pasiūlymų būtų dėl šio įstatymo projekto? Yra siūlymas atmesti. (Balsai salėje) Ir taip pat girdžiu siūlymus tobulinti projektą. Tai balsavimas bus alternatyvus. Prašom tylos. Balsavimas bus alternatyvus. Tie, kurie pasisako už projekto atmetimą, kadangi tai buvo pirmas pasiūlymas, balsuoja už, kurie už projekto grąžinimą tobulinti, balsuoja prieš. Balsavimas pradedamas. Už – už atmetimą, prieš balsuojant – už tobulinimą.

Balsavo 57 Seimo nariai, už balsavo 17 ir prieš – 14. Seimas nusprendė projektą grąžinti Vyriausybei tobulinti.

Savaitės (nuo 2009-07-07) plenarinių posėdžių darbotvarkių projektai

Dabar, jums neprieštaraujant, gerbiamieji Seimo nariai, kviesčiau į tribūną Seimo Pirmininko pirmąją pavaduotoją I. Degutienę, kuri norėtų pateikti Seimui tvirtinti savaitės, prasidedančios liepos 7 d., plenarinių posėdžių darbotvarkę, darbotvarkės projektą. (Balsai salėje)

I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Visi, atsiprašau, kolegos, matėt, kas parašyta. Tikrai suderinta ir Seniūnų sueigoj, derinta, kiek įmanoma, su frakcijom. Jeigu galit, pritarkit. Ačiū.

PIRMININKAS. Taip. Diskusijų dėl to nevyksta. Kviečiu Seimą balsuoti. Ar pritaria Seimas liepos 7 d. prasidedančios savaitės darbotvarkei? Prašau balsuoti.

Balsavo 60 Seimo narių. Už balsavo 51, prieš – 1 ir 1 susilaikė. Taigi Seimas savaitės darbotvarkę patvirtino.

Klimato kaitos valdymo finansinių instrumentų įstatymo projektas Nr. XIP-545(4)ES (svarstymas) (taikoma ypatingos skubos tvarka)

Kitas darbotvarkės klausimas yra 2-8, projekto Nr. XIP-545(4) – Klimato kaitos valdymo finansinių instrumentų įstatymo projektas, kuris iš naujo grįžo svarstyti į Aplinkos komitetą, ir dabar pateikiamas komiteto pataisytas projektas svarstyti. Komiteto pirmininką kviečiu į tribūną pateikti projektą ir taip pat gautus pasiūlymus.

J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, aš jau minėjau, ir ministras, teikdamas šį įstatymą, minėjo, kad iš tikrųjų reikia šį įstatymą priimti nedelsiant, nes Lietuva neišnaudoja galimybių pasinaudoti ta parama, kurią mes galime gauti, sutaupydami atmosferos taršos limitus ir nustatytos normos vienetus. Čia yra technine kalba kalbant. Kadangi mes mažai teršiam aplinką, tai mes turime galimybių parduoti tuos taršos limitus kitoms valstybėms. Todėl aš nekomentuodamas čia, kokią naudą duotų įstatymas iš esmės, norėčiau pasiūlyti komiteto nuomonę.

Gauta iš tikrųjų labai daug pastabų dėl paskutinio komiteto suredaguoto projekto. Pirmoji Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaba dėl to, kad Seimo kanceliarijos Teisės departamentas abejoja, ar nustatant teisiškai kryptis procentais, kiek lėšų galima būtų skirti vienai ar kitai krypčiai, suteikti tą galimybę dar ir Vyriausybei redaguoti, jeigu tų krypčių būtų nesilaikoma. Mes manome, kad galima tai daryti, ir nepritariame šiai Seimo kanceliarijos Teisės departamento nuomonei.

PIRMININKAS. Dėkoju komiteto pirmininkui. Prašom grįžti į savo vietą. Dabar… Jeigu baigėte.

J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Ne, dar yra daug kitų pastabų. Kita pastaba Teisės departamento taip pat yra orientuota į tai, kad… (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Aš atsiprašau, pataisą svarstysime vėliau, nes mes turim grįžti į diskusijų stadiją. Taigi prašau komiteto pirmininką padaryti pertrauką. Diskusijoje kalbės du užsirašę Seimo nariai, po to grįšime prie pataisų svarstymo. Pirmasis kalbės Seimo narys K. Daukšys.

K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, kaip ir sakiau, šitą įstatymą bandoma prastumti su baisia jėga. Džiaugiuosi tik dėl vieno dalyko, kad šįvakar nepavyks priimti, nes, matyt, pritrūks balsų. Įtariu. Turiu labai daug pastabų, matyt, komiteto pirmininkas (…). Noriu pasakyti, kad prisidengiant tuo, kad galbūt Vyriausybė gaus 30 mln. eurų papildomai (galbūt, tik kyla klausimas, kodėl anksčiau nenorėjo jų gauti), prastumiami visai kiti dalykai. Prastumiami tokie dalykai, kaip aiškus spekuliavimo įteisinimas taršos leidimais. Prastumiami dalykai, kai įmonės, kurios sutaupė pinigų parduodamos taršos leidimus, kurios gavo pajamas iš to, gali jų neinvestuoti į naujas technologijas, energiją taupančius dalykus ar kitur, o tiesiog gali paskui vėl nusipirkti leidimų ir vėl pabandyti paspekuliuoti. Tai aplinką labai pagerins, aišku, bus geriau.

Kitas dalykas, kuris visiškai man nesuprantama dėl daugelio dalykų, kur reikėtų Vyriausybės sprendimo arba bent jau penkių ministerijų, kai… taršos leidimai, ypač tai liečia ne tik Aplinkos ministeriją, bet ir Susisiekimo ministeriją, ir Ūkio ministeriją, ir Žemės ūkio ministeriją, ir galų gale kitas ministerijas, kurios ūkiu užsiima. Tai šiuo atveju… Energetikos šiuo atveju ministeriją dar papildomai. Tai šiuo atveju viskas sprendžiama aplinkos ministro sprendimu. Aš nežinau, ar aplinkos ministras bus visą laiką toks sugebantis išspręsti klausimus ir suprasti, kuriai ūkio šakai reikia šiuo atveju ir kitus dalykus.

Kitas dalykas – toks naivus pasakymas, kad nebereikia investuoti į energiją tausojančias technologijas arba į kitus dalykus, kurie apibrėžti įstatyme, tuo atveju, jeigu įmonė, arba tas įstatymo subjektas, jau pasiekė aukščiausią tašką. Man norėtųsi sužinoti, kokia dabar Lietuvoje yra ekspertinė institucija, kuri galėtų nustatyti, ar jau labiausiai energiją tausojančią technologiją ta įmonė naudoja, ar dar galėtų pagerinti. Jeigu man nors vienas Seimo narys įvardytų tokius ekspertus Lietuvoje, aš būčiau labai maloniai pradžiugintas ir galėčiau tada tikrai kreiptis, juos paklausti dėl vieno arba kito projekto. Kitu atveju tai yra aiškus „pakišimas“ po tuo, kad aš jau aukščiausią tašką pasiekiau, tai dabar galiu savo ATL’ais truputį pabizniauti, ar ne?

Iš esmės šitas įstatymas yra skirtas vienam dalykui – įteisinti biznį taršos leidimais ir iš to gaunamas pajamas. Toms kelioms įmonėms, kurios iki šiol tuo užsiėmė pusiau legaliai, dabar bus viskas legalizuota. Štai ir viskas. Manau, kad ir Aplinkos komitetas, ir Seimas, stumdamas šitą visą dalyką ypatingu greičiu, daro nusižengimą. Tuo labiau kad manau, Specialiųjų tyrimų tarnyba antikorupcinį įvertinimą atliko tokį, sakyčiau, skubotą, nes tame pačiame vertinimo dokumente parašė: įstatymų įgyvendinamuosius aktus tai mes jau labai intensyviai tikrinsim. Nebebus ten ką tikrinti, nes čia, į šį įstatymą, įtrauktos visos galimybės tai korupcijai, kuri galima. Todėl manau, kad už šitą įstatymą negalima balsuoti. Siūlau, kolegos, arba jį pataisyti, o tam yra pateikta mano pasiūlymų nemažai, arba balsuoti prieš. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Dėkoju. Užsirašęs kalbėti diskusijoje buvo Seimo narys E. Klumbys, tačiau jo nėra, todėl skelbiu, kad diskusija baigta.

Dabar kviečiu komiteto pirmininką vėl į tribūną. Seimas turės priimti sprendimus dėl gautų pataisų, kurioms komitetas nepritarė. Dabar prašau komiteto pirmininką pasakyti motyvus, dėl ko buvo atmesta Seimo nario K. Daukšio pataisa 5 straipsnio 7 daliai.

J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Gal, jeigu galima, iš eilės?

PIRMININKAS. Ar prieš tai buvo dar kokių pataisų?

J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Taip, buvo Teisės departamento dar dvi.

PIRMININKAS. Gerai, prašom jus pakomentuoti.

J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Pirmiausia dėl Teisės departamento pastabų. Kaip minėjau, pirma yra ta, kur Teisės departamentas abejoja, ar Vyriausybei reikia suteikti galimybę perskirstyti lėšas kitaip negu įstatymu. Tai iš tikrųjų K. Daukšys ir atsakė labai aiškiai. STT, teikdama pažymą, pasakė, kad labai jautriai žiūrės į įstatymų įgyvendinamuosius aktus, kad neatsitiktų taip, kad įstatymams prieštarautų nustatytos nuostatos. Todėl mes manome, kad čia nėra nusižengimas, ir siūlome nepritarti Teisės departamento išvadai.

PIRMININKAS. Dabar žodį suteiksiu Seimo nariui K. Daukšiui motyvuoti savo pasiūlymą dėl 5 straipsnio 7 dalies 2 punkto.

J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Ne, čia kalbama dėl 10 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktų. Taip pat dėl šio straipsnio 4 dalies…

PIRMININKAS. Nereikia sprendimų. Seimo narys K. Daukšys…

J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Gerai, tada dėl K. Daukšio.

PIRMININKAS. Aš atsiprašau, Seimo nariui K. Daukšiui pirmenybė pagrįsti savo pasiūlymą.

K. DAUKŠYS (DPF). Atsiprašau, pirmininke, mano eina nuo 5 straipsnio 1 dalies iki 7 straipsnio 5 dalies. Tai dabar kurį pasiūlymą?.. Jų iš viso ten yra daugiau negu 10. Apie kurį mes šnekam dabar?

PIRMININKAS. Taip, iš suvestinio projekto aš nematau, bet matau, kad papildomam lape įrašyta, kad jūsų pataisa yra 7 straipsnio 5 dalies 1 punktui, kuriuo siūloma pakeisti žodžius, pateikti ne visi šio straipsnio 2 daly… bet pakeisti žodžius įrašant „pateikti ne visi dokumentai pagal Vyriausybės nustatytą tvarką.“ Šitą pasiūlymą turit omeny?

K. DAUKŠYS (DPF). Šitas pasiūlymas irgi yra, gerbiamasis pirmininke.

PIRMININKAS. Tai jūs… Komitetas neatsižvelgė į šitą pasiūlymą?

K. DAUKŠYS (DPF). Komitetas, kiek suprantu, nepritarė visiems mano pasiūlymams, o jų yra 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16. Šitas yra pats paskutinis.

PIRMININKAS. Tai visų esmė ta pati, taip?

K. DAUKŠYS (DPF). Ne, visi yra skirtingi.

PIRMININKAS. Gerai, prašau.

K. DAUKŠYS (DPF). Skirtingiems straipsniams, skirtingiems punktams ir…

J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Ne. Jeigu galima, pakomentuosiu. Daugelis šitų pasiūlymų yra identiški, yra siūloma, kad sprendimus priimtų ne Aplinkos ministerija, o Vyriausybė. Tai mes nepritarėm. Ir ten, kur redakcijoje įrašoma, kad sprendimus turi priimti ne Aplinkos ministerija, o Vyriausybė arba trys ministerijos, mes manome, kad jie visi vienodi, ir jiems galima… Iš esmės yra sprendimas, ar Vyriausybė turėtų administruoti Klimato kaitos įstatymo finansinį mechanizmą, ar Aplinkos ministerija. Jeigu Seimas apsisprendžia, kad Aplinkos ministerija, tai tada didžiąją dalį tų pataisų automatiškai reikėtų suredaguoti pagal tokią nuostatą?

K. DAUKŠYS (DPF). Pirmininke, jūs dabar klaidinate Seimą. Administruoti turi Vyriausybės įgaliotos institucijos. Taigi kalbama apie tai, kas nustato ir kas nustato žaidimo taisykles, ar Aplinkos ministerija, ar Vyriausybė, ar kelios ministerijos ir visi kiti, tai mes ir žiūrėkime pagal punktus ir bus labai lengva žaisti. Aš sutikčiau, kad 5 straipsnio 1 dalį ir 2 dalį galima sujungti, bet kitų tai aš nelabai manyčiau, nes kiekvienas klausimas yra visiškai kitoks.

J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Siūlau balsuoti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, geriausia būtų, kad mes iš eilės nuspręstume dėl kiekvienos pataisos, kad nepridarytume naujų klaidų, nes jos nėra visiškai identiškos.

Taigi dėl 5 straipsnio 1 dalies vietoj „aplinkos ministro“siūloma įrašyti „Vyriausybės nustatyta tvarka“.

J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Taip.

PIRMININKAS. Prašau Seimą balsuoti dėl šios pataisos. Motyvus jau ministras pasakė, o komitetas argumentų nepasakė.

J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Nepritarėme Seimo nario K. Daukšio pasiūlymui. Mes siūlome palikti teisę Aplinkos ministerijai.

PIRMININKAS. Seimo narė L. Graužinienė nori pareikšti nuomonę už pataisą. Prašom.

L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Labai ačiū, gerbiamasis pirmininke. Aš manau, kad pirmiausia teikėjai pagal Statutą turi teisę teikti pataisą.

Jeigu man jau suteiktas žodis, tai noriu pasakyti, kad pataisa yra logiška ir reikalaujanti dėmesio. Galbūt nauji Seimo nariai nėra visiškai įsigilinę, kiek buvo svarstoma dėl taršos leidimų praeitą kadenciją, kiek buvo išsakyta Valstybės kontrolės pastabų. Praktiškai dėl taršos leidimų, dėl taršos kiekių vis dėlto yra deramasi Europos Sąjungoje, o ne čia, Lietuvoje, sprendžiami klausimai. Todėl ir atsakomybė dėl jų paskirstymo ir, pabrėšiu, net ir apskaitos tvarkos, kuri iki šios dienos yra neaiški, ir Aplinkos ministerijos šiuo klausimu nėra išsprendusi problemų… Manau, ši našta yra per sunki Aplinkos ministerijai, ir Vyriausybė vis dėlto turi prisiimti visą atsakomybę, išsiderėjusi taršos leidimus Europos Sąjungoje, tinkamai juos čia panaudoti visos Lietuvos labui, o ne atskirų bendrovių pelnui ir dividendams išsimokėti.

PIRMININKAS. Dabar Seimas gali nuspręsti balsuodamas, ar pritarti K. Daukšio pataisai dėl 5 straipsnio 1 dalies. Prašom balsuoti. Kas pritaria pataisai, balsuoja už, kas kitokios nuomonės, balsuoja kitaip.

 Balsavus 43 Seimo nariams, už – 14, prieš – 8 ir 21 susilaikius, pataisai nepritarta.

Yra pataisa, kuri šiek tiek kitokia, negu ką tik Seimo priimtas sprendimas dėl jos buvo, tai yra dėl 5 straipsnio 2 dalies, kur Seimo narys K. Daukšys siūlo vietoj „Vyriausybės įgaliotos institucijos“ parašyti „Vyriausybės nustatyta tvarka“. Jau Seimo narys kalbėjo apie tai?

K. DAUKŠYS (DPF). Gerbiamasis pirmininke, manau, kad Vyriausybė turėtų nustatyti tvarką, kuria vykdoma tiek dujų išmetimo stebėsena, tiek apskaita, tiek teikiamos ataskaitos. Manyčiau, tai būtų logiška, kad paskui atitinkamos institucijos tai darys.

J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Gerbiamasis Kęstuti Daukšy, čia iš esmės žodžių žaidimas. Mes siūlome Vyriausybės įgaliotą instituciją, o jūs – Vyriausybė nustatyta tvarka. Na, tai tas pats…

K. DAUKŠYS (DPF). Tai palaukite, skirtumas, ar Vyriausybė nustato tvarką, ar Vyriausybės įgaliota institucija nustato tvarką. Na, gerbiamasis Jonai, dar iki šiol aš buvau…

J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Nesiginčykime, taupykime laiką.

PIRMININKAS. Prašau komiteto pirmininką nediskutuoti su Seimo nariu. Prašau Seimą balsuojant spręsti, ar pritarti siūlomai pataisai. Prašom.

J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Todėl ir nepriėmėte praeitą kadenciją įstatymo, kad jūs taip ilgai diskutavote dėl tokių dalykų.

PIRMININKAS. Už pataisą balsavus 12 Seimo narių, prieš – 13 ir susilaikius 18 Seimo narių, pataisa yra atmesta.

Taip pat yra pateikta pataisa 5 straipsnio 3 daliai. Ar Seimo narys K. Daukšys reikalauja balsuoti, atsižvelgdamas į Seimo nuomonę dėl visiškai analogiško pasiūlymo? Turbūt nereikalaujate, taip?

K. DAUKŠYS (DPF). Gerbdamas Seimo valią, prašau iki 11–3 praleisti.

PIRMININKAS. Gerai.

K. DAUKŠYS (DPF). Nėra už ką. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar prašau Seimo narį K. Daukšį pasakyti savo argumentus dėl pataisos, kuri pateikta dėl 5 straipsnio 7 dalies 2 punkto.

K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. 5 straipsnio 5 dalies 2 punktą siūlau išbraukti, nes šis punktas reiškia, kad tos įmonės, kurios pardavė savo taršos leidimus, neprivalės jų, tų pinigų, investuoti į geresnes technologijas, kurios taupo energiją arba kitus dalykus daro, jeigu jos tas lėšas vėl panaudos taršos leidimams pirkti. Tai atleiskite, gerbiamieji, ir man pasakykite, kam reikia parduoti vienus leidimus, kad nusipirktum kitus? Tik vienu atveju, kai iš to darai biznį. Vadinasi, tu leidimus nusipirkai už 3 dolerius, pardavei už 5, ir suki tą bizniuką. Dažniausiai tam bizniukui nupirksi iš mūsų valstybinių įmonių, kai tie taršos leidimai bus pigūs, o parduos, kai bus brangesni, ir mes įstatymais tai įteisiname. Aš siūlyčiau šį straipsnį išbraukti.

PIRMININKAS. Komiteto pirmininkas nepritarė.

J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Nepritarėme ir nepritarėme dėl tos priežasties, kad buvo ilga diskusija su Pramonininkų konfederacija. Buvo tokių argumentų, kad kai kurios įmonės, jau parduodamos ATL praėjusiais ir užpraeitais metais, įgyvendino šiuos projektus ir kai kurios įgyvendino savo lėšomis. Ir šiuo metu, sakykime, jeigu jos įgyvendino investavę savo lėšas, tai natūralu, kad dabar parduodamos ATL, jos gali padaryti kitus darbus, ar gerinti aplinką, ar galų gale kelti įmonės ekonominius rodiklius. Taigi jeigu jie investavo savo lėšas, tai… Sakykime, Utenos šilumos tinklai pastatė biokuro katilinę ir pastatė ekonomaizerį, tai yra įgyvendino visas priemones, kurios absoliučiai mažina aplinkos taršą, tai mes dar juos versime, ką daryti, gaminti biodujas ir panašiai. Jie jau padarė. Tai gal jie tegul plečia kitą veiklą. Aš čia nematau jokio nusikaltimo. Mes nepritarėme.

PIRMININKAS. Kviečiu Seimą balsuojant nuspręsti. Dėl motyvų yra užsirašęs kalbėti už S. Bucevičius. Mikrofonas yra įjungtas. Prašom kalbėti. Neveikia. Prašom per šoninį mikrofoną.

S. BUCEVIČIUS (DPF). Gerbiamajam J. Šimėnui aš norėčiau pasakyti. Praeitos kadencijos svarstymas, kai ATL buvo dalinami, ir ką jūs šiandien kalbate apie tokius motyvus, kad kurie įgyvendino iš savo lėšų, dabar mes turime atiduoti. Tai mes jiems jau atvirai pasakome, pardavus ATL galima lengva ranka į kišenę įsidėti. Bet kas atsitinka? Praeitoje kadencijoje nuo 15 mln. skirtos kvotos Lietuvai buvo apskųsta Lietuva, ir Europos Sąjungos Komisija priėmė sprendimą, nuo 15 mln. sumažino iki 8 mln. Pone Šimėnai, atsitiks vėl taip, kad Lietuvai visa kvota bus sumažinta? Aš to bijau. Aš to nenoriu. Bet tokiais sprendimais mes galime taip pasielgti. Jeigu per pusę dar nukirps, kiek tai pinigine išraiška kainuos visiems ATL vartotojams?

PIRMININKAS. Motyvus prieš pataisą pasakys Seimo narys R. Sinkevičius.

R. SINKEVIČIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Kaip žinome, iki šiol aplinkos taršos leidimus įmonės gaudavo nemokamai, tačiau tie laikai eina į pabaigą ir nuo 2013 m. daugelis įmonių privalės ATL nusipirkti aukcione. Todėl jie bus jau šiuo metu apskaitomi kaip įmonės turtas, o ateityje jis bus dar griežčiau apskaitomas. Tokiu būdu įmonė, disponuodama savo turtu, yra laisva pirkti, parduoti, jeigu reikia, trūksta, dar nusipirkti. Įmonė, vykdydama savo ekonominę veiklą, visada matys, kada jai naudinga diegti aplinkosaugos priemones, kad sutaupytų turimus ATL ir gautų tam tikrą dalį lėšų. Todėl aš negaliu pritarti Seimo nario K. Daukšio pataisai, ir remiu komiteto sprendimą.

PIRMININKAS. Kviečiu Seimą balsuoti. Ar pritaria Seimas pataisai, kurią pasiūlė Seimo narys K. Daukšys dėl 5 straipsnio 7 dalies 2 punkto išbraukimo?

Balsavo 41 Seimo narys. Už pataisą balsavo 9, prieš – 14, susilaikė 18. Pataisa atmesta.

Kita pataisa yra taip pat Seimo nario K. Daukšio dėl 5 straipsnio 9 dalies, kurioje siūloma išbraukti žodžius „dėl taršos leidimų disponavimo“. Prašom.

K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Iš tikrųjų ta pataisa yra susijusi su pirmąja pataisa ta prasme, kad palikus disponavimą reiškia, kad įmonės, kurios turi aplinkos taršos leidimus, gali iš viso nevykdyti jokios veiklos, tiesiog disponuoti leidimais, juos pirkti, parduoti ir iš to daryti biznį, visiškai negerindamos Lietuvos ūkio konkurencingumo energetikos išlaidų prasme. Todėl, manyčiau, būtų neteisinga palikti. Tuo labiau kad ATL, nežiūrint į mano kolegos pasakymus, šiandien yra išdalinti už dyką. Jie yra dar ne įmonės turtas, kas geriau susitarė, tas ir gavo, nė vienas nepirko.

PIRMININKAS. Komitetas.

J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Nepritarėme, nes jeigu įmonė nedirbs, tai ji ir negaus ATL. Tai natūralu. (Balsai salėje) Čia jūsų valdymo metu.

PIRMININKAS. Gerai. Motyvai. Pataisa pagrįsta. Komiteto atsakymas gautas. Taigi Seimas kviečiamas balsuoti dėl šios pataisos. Prašom balsuoti už pataisą arba prieš ją, arba susilaikyti.

Balsavo 41 Seimo narys. Už pataisą balsavo 9, prieš – 13 ir susilaikė 19. Pataisai nepritarta.

Kita pataisa yra to paties autoriaus 6 straipsnio 1 daliai. Žodis Seimo nariui K. Daukšiui.

K. DAUKŠYS (DPF). Žinote, pirmininke, nebegadinsiu sveikatos visam likusiam kolektyvui, matau, kad viskas jau čia yra sutvarkyta, viskas gerai. Sveikinu, kad dviejų ministerijų sekretorių biznį palaiminsite, ačiū jums už dėmesį ir atsiimu pataisą.

PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys nereikalauja balsuoti dėl kitų pataisų. Taigi visas pataisas apsvarstėme. Dabar galime kalbėti dėl motyvų.

Prieš pritarimą įstatymui po svarstymo kalbėti pirmasis užsirašęs S. Bucevičius.

S. BUCEVIČIUS (DPF). Jeigu veiks mikrofonas. Dėkoju. Aš dar keletą pastabų visiems tiems kolegoms, kurie praeitoje kadencijoje nedalyvavo. Pateikimo stadijoje sakiau vieną tokį paprastą dalyką, kad valdymo įgyvendinimo klausimus… ir kitoms priemonėms ATL skirti niekaip negalima. Maniau, kad ponas J. Šimėnas turėtų į tai atkreipti dėmesį ir priėmimo bei svarstymo stadijose būtų pataisyta. Deja, šiandien nėra pataisyta. Tai aš kreipiuosi į valdančiąją daugumą, kad skubos tvarkos nedarytume, kad galėtume dar pateikti savo pastabas ir pasiūlymus būtent šitam įstatymo projektui. Ne veltui sakiau, kad Lietuva praeitoje kadencijoje prarado ATL 8 mln. kvotos. Paverskite į pinigus. Jeigu Europa vėl sulauks nepatenkintų verslininkų skundų dėl ATL skirstymo, mes tą pačią pamoką vėl turėsime.

Gerbiamieji, šiandien aš kreipiuosi į jus. Jeigu jau yra politiškai priimtas sprendimas, kad tokią tvarką jums reikia įgyvendinti, nors nepriimkite skubos tvarkos.

PIRMININKAS. Kalbėti prieš taip pat yra užsirašęs Seimo narys V. Bukauskas. Atsiprašau. Pasisakyti už nėra užsirašiusių, prieš jau buvo pasakyta. Taigi pagal nustatytą procedūrą reikia spręsti balsuojant dėl pritarimo ar nepritarimo šio įstatymo projektui po svarstymo. Prašom balsuoti.

Balsavo 42 Seimo nariai. Už pritarimą projektui balsavo 33, prieš – 6, susilaikė 3. Įstatymo projektui po svarstymo pritarta. Reikia numatyti priėmimą, bet priėmimas bus ne šiame posėdyje. Seniūnų sueigos siūloma priėmimą numatyti kitą posėdį, nes ypatingos skubos tvarka šiandien negalės būti priėmimo stadija Seime, nes nėra tiek Seimo narių. Taigi šio klausimo svarstymas baigiamas, priėmus sprendimą pritarti projektui po svarstymo.

Fizinių asmenų pareigų kreditoriams vykdymo laikino sustabdymo įstatymo projektas Nr. XIP-628 (pateikimas)

Darbotvarkės 2-9 klausimas – Fizinių asmenų pareigų kreditoriams vykdymo laikino sustabdymo įstatymo projektas Nr. XIP-628. Pranešėjas – M. Adomėnas. Projektą remia parašais 49 Seimo nariai. Pateikimas.

M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Kolegos, stengsiuosi ilgai jūsų nebesuturėti. Įstatymo projekto tikslas – apsaugoti laikinai nemokų fizinį asmenį nuo nuskurdimo ir padėti atkurti jo mokumą. Tiksliau, jeigu toks projektas įsigaliotų, tai tuomet žmogus būtų laikinai nemokus. Dabar galiojančios teisinės sąlygos daro jį, ko gero, nemokų visam likusiam jo ekonominės veiklos laikui. Daugelyje Europos Sąjungos valstybių egzistuoja galimybė fiziniam asmeniui atidėti skolų, kurios jam tapo nepakeliama našta, mokėjimą kreditoriui tam tikram laikui savo skolas restruktūrizuojant ar susitariant su kreditoriais dėl jų gražinimo sąlygų. Šiuo metu Lietuvos Respublikoje esantis teisinis reglamentavimas fiziniam asmeniui nenumato galimybės bankrutuoti arba restruktūrizuoti savo skolas kreditoriams, arba atidėti jų mokėjimo terminą. Todėl tokių sąlygų nebuvimas didina skurstančių asmenų skaičių, iki minimumo sumažina jų galimybes socialiai reabilituotis, atkurti savo mokumą ir tęsti profesinę, verslo ar kitą ekonominę veiklą bei šiaip gyventi visavertį gyvenimą. Negana to, tai mažina ir Lietuvos verslu užsiimančių žmonių konkurencingumą.

Taigi dabartinė situacija yra neteisinga tiek socialiniu požiūriu, ypač ekonominės krizės metu, nes didina nuskurdusių bei nemokių asmenų skaičių, tiek ekonominiu požiūriu. Atvejų, be abejo, nereikia toli ieškoti. Būstui paskolą paėmusios šeimos susiduria su mažėjančiais atlyginimais arba atleidimu iš darbo, negali, be abejo, realizuoti savo būsto kritusios nekilnojamojo turto rinkos sąlygomis, atsiduria gatvėje ar kitoje panašioje padėtyje. Žmogus, pasiskolinęs verslui, nors prievolė yra tik daliai turto, vėlgi tokiomis sąlygomis sunkiai gali savo tą dalį turto realizuoti ir netenka kur kas daugiau nei buvo pasiskolinęs ir taip toliau.

Taigi tai paskatino sukurti šį įstatymo projektą, kurio esmė yra ta, kad fiziniam asmeniui, kuriam nepavyko individualiai susitarti su savo kreditoriais, yra galimybė suteikti skolų mokėjimo termino atidėjimo sąlygas ir galimybė tam tikram laikui sustabdyti skolų kreditoriams mokėjimą. Tai, be abejo, skatintų tą fizinį asmenį, kuris patiria laikinų nemokumo problemų, sąžiningai vykdyti savo pareigas kreditoriams, dėti visas pastangas, kad tiems terminams pasibaigus galėtų tinkamai ir laiku vykdyti savo tolesnius įsipareigojimus. Be to, procedūra skatintų tiek fizinį asmenį, tiek jų kreditorius aktyviau ieškoti abiem pusėms priimtinų sprendimų dėl skolų išdėstymo, skatintų fizinius asmenis dirbti legaliai ir užsiimti profesine veikla ar verslu. Pasiūlymo esmė yra ta, kad priėmus projektą fiziniams asmenims bus sudaryta galimybė susitarti su visais kreditoriais dėl skolų mokėjimo atidėjimo, o susitarimo nepasiekus – teismo tvarka atidėti tokias skolas. Teismas, apsvarstęs motyvus, ar pasiskolinęs žmogus, patiriantis nemokumo problemų, veikia sąžiningai, pats nepadidino savo įsipareigojimų, neiššvaistė to turto, kurį pasiskolino, ir taip toliau, paskiria administratorių, kuris prižiūri mokumo atkūrimo laikotarpiu, administruoja turtą, gaunamas pajamas perduoda skoloms apmokėti ir stebi, ar vykdomos laikiną nemokumą patiriančio asmens prisiimtos sąlygos atkurti savo mokumą. Nuo tos bylos iškėlimo yra sustabdomos fizinio asmens skolų mokėjimo, delspinigių skaičiavimo ir kitos priemonės.

Toks projektas turėtų teigiamas pasekmes verslo sąlygoms ir plėtrai pirmiausia socialine prasme ir neturėtų blogų pasekmių bankams, nes vis dėlto tokių bylų skaičius būtų nedidelis ir, išskirsčius jį likusiems kreditoriams, palūkanų kilimo tai žymiai nepaveiktų. Be to, bankams tenka dalis atsakomybės dėl išpūstų paskolų rinkos ir jų kiekio, ir aplinkybių. Matau iš abiejų pusių raginimus baigti pristatymą. Taip, gal aš to ir siekiu, kad žmonės išsiskirstytų, bet paklusdamas jūsų prašymui baigiu savo pristatymą.

PIRMININKAS. Dėkoju už projekto pristatymą. Jūsų paklausti yra užsirašę Seimo nariai. E. Klumbys, kurio nėra. P. Gražulis, kurio taip pat salėje nematyti. (Balsas iš salės: „Ačiū Dievui“) R. A. Ručys, kurio taip pat nėra. E. Pupinis. (Balsai salėje) Kurio taip pat nėra. V. Baltraitienė.

V. BALTRAITIENĖ (DPF). Yra.

PIRMININKAS. Yra. Prašom, klausti.

V. BALTRAITIENĖ (DPF). Labai ačiū. Aš labai trumpą klausimą, kodėl jūs teikiate šitą įstatymą, jeigu yra pateiktas Fizinių asmenų bankroto įstatymas, ar tai… koks yra skirtumas ar kuo jis geresnis už aną pateiktą, kuriam buvo, man atrodo, po pateikimo pritarta.

M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Gerbiamoji kolege, jeigu pažiūrėtumėte į registravimo datą, tai pamatytumėte, kad pagal laiką jos nelabai skiriasi. Įstatymai, skirtingai nei katės, greitai neatsiranda, o procesas šio įstatymo rengimo užtruko tam tikrą laiką ir, tiesą sakant, nežinojau, kad rengiamas Fizinių asmenų bankroto įstatymas, kai kurias nuostatas buvo galima suderinti. Šis įstatymas skiriasi iš esmės tuo, kad jis kur kas mažiau kainuoja kredito teikėjams ir valstybei, nes skolų atidėjimo, prievolių atidėjimo laikotarpio pabaigoje skola nenurašoma, o toliau grąžinama. Taigi yra esminis skirtumas, kad šiuo atveju jis yra kur kas švelnesnis skolinančioms institucijoms ir nesukelia tokių neigiamų pasekmių finansų rinkai kaip siūlomo pavidalo Bankroto įstatymas.

PIRMININKAS. Klausia Seimo narė V. V. Margevičienė.

V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Pone Mantai, aš noriu jūsų klausti, tai kas gi bus tas garantas, kas padės susitarti, pavyzdžiui, bankui ir tam nemokiam žmogui, nes jeigu bankas matys, kad iš tikrųjų neteko darbo, neturi pajamų, neturi nieko, kaip jis grąžins tą kreditą ir per kiek laiko, ir kada, kas garantuos, kad tikrai grąžins? Ačiū.

M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Šiuo atveju spręs teismas. O yra numatyti papildomi kriterijai, kad prasiskolinimas bankui, t. y. neišpildytos prievolės, turi neviršyti dvylikos iki tol buvusių mėnesinių atlyginimų, kad turi būti atitinkama krūva kitų sąlygų, kurios užtikrina, kad žmogus šiuo atveju nėra švaistūnas, kad jis nežiūri piktybiškai, kad jis nepiktnaudžiauja tomis sąlygomis. Taigi bankas, atsiprašau, teismas šiuo atveju bus ta instancija, kuri spręs, ar suteikti tokį skolų atidėjimą, ar nesuteikti, o administratorius, paskirtas teismo, prižiūrės, ar tų atidėjimo sąlygų laikomasi. Aišku, kad toks atidėjimas bus taikomas tuo atveju, kai yra realistinių vilčių atkurti asmens mokumą.

PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Jūs atsakėte į Seimo narių klausimus. Dabar galima pareikšti motyvus dėl pateikto įstatymo projekto.

Iš už kalbėti užsirašiusių yra Seimo narys E. Jurkevičius. Prašau.

E. JURKEVIČIUS (TS-LKDF). Dėkui už suteiktą žodį. Pagyrimas ištvermingiausiems Seimo nariams ir raginčiau balsuoti už, ir pasakysiu labai trumpai. Jeigu jūs turite neprocentinę paskolą, balsuokite už, jeigu turite procentinę paskolą, balsuokite už. Todėl, kad net nežinome, kaip gali būti, o šitas skolos atidėjimo trejiems metams laikotarpis kaip tik apima šį sunkmetį. Jeigu įvyktų bėda, turtas būtų parduodamas galbūt vėliau, po trejų metų, kai jis turės vertę, o šiandien yra nuvertėjimas. Dėkui.

PIRMININKAS. Užsirašiusio kalbėti prieš Seimo nario E. Klumbio nėra salėje. Taigi nėra kam. (Balsai salėje) Kitokių motyvų pasakyta nebus. Seimas kviečiamas balsuojant spręsti, ar pritarti šio įstatymo projektui po pateikimo.

Balsavo 30 Seimo narių. Visi balsavo už. Įstatymo projektui po pateikimo pritarta. Siūlomas pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Seimas pritaria. Pritarta. (Balsai salėje) Papildomi komitetai: Biudžeto ir finansų komitetas. Pritariama. Ir Ekonomikos komitetas? Taip pat pritariama. Įstatymo projektą siūloma svarstyti rudens sesijoje. Šis klausimas yra apsvarstytas.

Kadangi dėl likusio rezervinio klausimo dėl projekto Nr. XIP-604 – Akcinių bendrovių įstatymo kai kurių straipsnių pataisų nėra pagrindinio komiteto pranešėjo, jis nebus svarstomas.

Dabar skiriamas laikas Seimo narių pareiškimams. Užsirašęs kalbėti A. Kazulėnas. Kviečiamas perskaityti savo pareiškimą. Atsiprašau gerbiamąjį Seimo narį, aš įjungsiu mikrofoną, kad Seimo narė L. Graužinienė galėtų kalbėti dėl vedimo tvarkos.

L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Tikrai labai negražu, kada mes atidirbame visą dieną ir niekur nepaskelbus rezervinis klausimas pabaigoje išbraukiamas. Mūsų papildomas komitetas laukė iki paskutinės minutės, kad galėtume pristatyti. Tai kaip jums atrodo šitas klausimas? Pagal Seimo praktiką paprasčiausiai pagrindinio komiteto išvada būna perskaitoma, jeigu nėra nė vieno žmogaus. Aš bent jau laukčiau atsiprašymo Seimo narių ir mūsų, kaip papildomo komiteto.

PIRMININKAS. Jūsų pastabos yra pagrįstos ir suprantamos. Tačiau nesant pagrindinio komiteto pranešėjo ir esant tiek daug pataisų, aš negaliu organizuoti šito projekto svarstymo. Papildomų komitetų nuomonių klausytis dabar… Jūsų siūlymas yra koks, ponia Graužiniene? Aš kreipiuosi į pirmąją Pirmininko pavaduotoją, kad būtų galimybė 7 d. šį projektą pagaliau apsvarstyti. Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja garantuoja, kad 7 d. darbotvarkėje tokios galimybės bus sudarytos. Ačiū.

Dabar prašom savo pareiškimą paskelbti Seimo narį A. Kazulėną.

Seimo narių pareiškimai

A. KAZULĖNAS (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, norėčiau paskelbti Seimo narių pareiškimą.

„Mes, Lietuvos Respublikos Seimo nariai, paminėdami svarbią lietuvių tautos kovų už laisvę ir nepriklausomybę datą – 1941 metų birželio 23-iąją, kai Sovietų imperijos okupuotoje ir aneksuotoje Lietuvoje per Kauno radiją buvo paskelbta nepriklausomybės atkūrimo deklaracija; konstatuodami, kad 1941 m. birželio 22 d. prasidėjus karui tarp hitlerinės Vokietijos ir stalininės Sovietų sąjungos mūsų tautai atsirado galimybė sukilti ir atkurti iki okupacijos veikusią Lietuvos administraciją bei savivaldą; buvo sudaryta Laikinoji Vyriausybė, kurios vardu 1941 m. birželio 23 dieną paskelbtas „Nepriklausomybės atstatymo deklaravimas“, išreiškęs nepalaužiamą tautos ryžtą vėl turėti nepriklausomą Lietuvos valstybę; pažymėdami, kad tūkstančiai sukilėlių tuomet stojo ginti šalį nuo besitraukiančios sovietinės kariuomenės siautėjimo ir nuožmių keršto aktų; atkreipdami dėmesį, kad nėra jokio pagrindo 1941 metų birželio 23 d. visuotinio sukilimo sieti su nacistiniu okupaciniu režimu ir jo nusikalstamais veiksmais, kaip tai buvo daroma antrosios sovietinės okupacijos laikotarpiu; pareiškiame: minėdami šį nepelnytai neįvertintą istorinį įvykį, tikimės, kad Lietuvos Respublikos Seimas įtrauks birželio 23-iąją į naują atmintinų dienų sąrašą. Labai reikšminga, kad Seimas šiandien pagerbė sukilimo dalyvių atminimą.

Pažymėtina, kad sukilimo poveikis Lietuvos visuomenei buvo itin reikšmingas, padėjo tautai suprasti, kad tik ji pati ir niekas kitas gali nuspręsti savo valstybės ateitį. Valstybingumo siekis tapo neišsenkančiu šaltiniu tolesnei rezistencijai, kuri per pusšimtį okupacijos metų išsaugojo tautos laisvės troškimą ir atvedė ją į nepriklausomybę 1990-aisiais.

Šios įsimintinos dienos proga sveikiname sukilimo dalyvius, jų artimuosius ir visus Lietuvos žmones, linkėdami visada jaustis savo šalies patriotais, ranka rankon, širdis širdin kurti bendrą visų mūsų ateitį.

Seimo nariai: Algis Kazulėnas, Gintaras Songaila, Kazimieras Uoka, Rytas Kupčinskas, Evaldas Jurkevičius, Liudvikas Sabutis, Saulius Pečeliūnas, Laimontas Dinius, Algis Kašėta, Artūras Zuokas, Arimantas Dumčius“. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, šiandien apsvarstėme visus patvirtintos darbotvarkės klausimus. Pareiškimai yra paskelbti.

Seimo birželio 23 d. popietinis posėdis eina į pabaigą. Prieš tai dar kviečiu užsiregistruoti.

Seimo nario M. Zasčiurinsko registracija neveikia. Protokole atsispindės, kad jis yra.

Užsiregistravo 27 Seimo nariai. Birželio 23 d. popietinį posėdį skelbiu baigtą.

---

* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LCSF – Liberalų ir centro sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; TPPF – Tautos prisikėlimo partijos frakcija; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.