Seimo rytinis plenarinis posėdis Nr. 94

2009 m. birželio 23 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas A. VALINSKAS ir Seimo Pirmininko pavaduotojas R. ŠUKYS

PIRMININKAS (A. VALINSKAS). Birželio 23 d., antradienis. Skelbiu rytinio plenarinio posėdžio pradžią. Kaip jau įprasta, prieš darbotvarkės tvirtinimą, pirmoji procedūra – kviečiu visus registruotis.

Kol vyksta registracija, norėčiau pristatyti balsų skaičiavimo grupę, kuri keičiama kas mėnesį. Artimiausio mėnesio balsų skaičiavimo grupę sudarys šie Seimo nariai: R. Kupčinskas, K. Kuzminskas, V. Galvonas, S. Giedraitis, A. Stirblytė ir K. Daukšys.

Seniūnų sueigos patikslinta 2009 m. birželio 23 d. (antradienio) plenarinių posėdžių darbotvarkė

Užsiregistravo 64 Seimo nariai. Darbotvarkės 1-1 klausimas – darbotvarkės tvirtinimas. Kaip ir reikėjo tikėtis, P. Gražulis. Prašom. Žodis jums.

P. GRAŽULIS (TTF*). Gerbiamasis Pirmininke, dėl klausimų 2-9a ir 2-9 b – dėl Administracinių teisės pažeidimų kodekso ir dėl Baudžiamojo kodekso įtraukimo į darbotvarkę. Pagal Statutą, be jokių diskusijų, kadangi surinkta 50 parašų, klausimas turi būti įtrauktas į darbotvarkę. Jūs žinote, buvo įtrauktas ir šiandien ryte Seniūnų sueigoje, nesilaikant įstatymo, laužant pagrindinį įstatymą, Seimo statutą, buvo išbrauktas. Tai kaip mes galime reikalauti iš žmonių, iš gyventojų gerbti įstatymus, jeigu mes patys juos viešai ir akivaizdžiai laužome? Prašau tada įtraukti šį klausimą į darbotvarkę.

PIRMININKAS. Jūs prašote frakcijos vardu balsuoti dėl šio pasiūlymo ir klausimus 2-9a ir 2-9b įtraukti į darbotvarkę. Ar galime balsuoti dėl šio pasiūlymo? Kas už tai, kad klausimai 2-9a ir 2-9b būtų įtraukti į darbotvarkę, pasisako už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja kitaip. Prašom.

Balsavo 71. Už – 28, prieš – 6, susilaikė 37. Pasiūlymui įtraukti į darbotvarkę du minėtus klausimus nepritarta. Gal dabar, matau, per šoninį mikrofoną, pagal laikrodžio rodyklę, jeigu neprieštarausite. Prašom. K. Uoka.

K. UOKA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, šiandien yra birželio 23 d., ir mūsų frakcijos vardu mes siūlome tylos minute pagerbti Keturiasdešimt pirmųjų metų sukilimo aukas. (Tylos minutė)

PIRMININKAS. Dėkoju L. Dinius. Prašom.

L. DINIUS (TPPF). Laba diena, mielieji kolegos. Kadangi nėra pateikta numatoma kandidatūra, mūsų frakcija siūlytų iš darbotvarkės išbraukti 1-2 klausimą.

PIRMININKAS. 1-2. Jūs turite omeny Seimo nutarimą dėl kariuomenės vado V. Tutkaus atleidimo. Frakcijos vardu. Gerbiamieji kolegos, siūlau balsuoti, kas už tai, kad iš darbotvarkės būtų išbrauktas 1-2 klausimas? Prašau, ministre.

R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, nežinau, turbūt ir kariuomenės vadas norėtų pasakyti savo prašymą. Gal galėčiau ir nuo jo pasakyti, kad birželio 30 d. baigiasi penkeri metai ir pagal įstatymą paskirtasis kariuomenės vadas negali eiti pareigų ilgiau negu penkerius metus. Šiandien yra paskutinis posėdis iki liepos 7 ar 8 d. Tai jeigu šiandien nepriimtume sprendimo, Seimas įstumtų kraštą į labai tokią nelengvą konstitucinę pinklę, tuo labiau kad ir Prezidentas to prašo. Nežinau motyvų, kodėl reiktų išbraukti. Aš tai siūlau kaip tik svarstyti ir nepalikti kariuomenės ir krašto apsaugos sistemos neapibrėžtos būsenos, tuo labiau paties žmogaus.

PIRMININKAS. Dėkoju. A. Sysas. Prašom.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Atsakydamas į tai, norėčiau paklausti Rasos, kaip ji balsavo dėl Aukščiausiojo Teismo pirmininko atleidimo. Aukščiausiasis Teismas likęs be savo vadovo jau visi metai. Labai ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar dar bus kalbų, nuomonių dėl šio pasiūlymo, kuris buvo pateiktas? Yra siūloma balsuoti. Kas už tai, kad būtų iš darbotvarkės išbrauktas 1-2 klausimas, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja kitaip.

Balsavo 92. Už – 42, prieš – 32, susilaikė 18. Pasiūlymui išbraukti iš darbotvarkės nepritarta. B. Bradauskas. Prašom per šoninį mikrofoną.

B. BRADAUSKAS (LSDPF). Gerbiamasis Pirmininke, šiandien pagal grafiką turėjo būti svarstomas Teritorijų planavimo įstatymo projektas, kuris yra pateiktas mano ir gerbiamojo E. Masiulio. Buvo aptarta, kad jis bus darbotvarkėje, bet jo vėl nėra. Įtariu, kad komitetai nevykdo Statuto ir, ko gero, galbūt neapsvarstę yra. Gerbiamasis Pirmininke, aš kreipiuosi į jus, kad jūs vis dėlto įvestumėte tvarką komitetuose, kad jie laiku apsvarstytų ir priimtų sprendimą arba pritarti, arba nepritarti. Galų gale kažkokį sprendimą priimti, nevilkinti to klausimo sprendimo ir nedaryti įkaitais viso Seimo dėl to, kad vieno ar kito komiteto pirmininkas sugalvojo, kad jam tas netinka, ir nesiskaito visiškai su kitų Seimo narių teisėmis ir tuo, kas turi būti svarstoma salėje.

PIRMININKAS. Trūko Vyriausybės ir Specialiųjų tyrimų tarnybos išvadų, kurių prašė komitetas, todėl ir negali svarstyti. Bet aš norėčiau pasakyti, kad iš tiesų pritariu gerbiamojo B. Bradausko nuomonei. Valdyba du kartus yra kreipusis raštais į komitetus ir jų pirmininkus, kad dėl klausimų, kurie gali būti sprendžiami neatidėliotinai, privalomai taip būtų daroma. Deja, bet kai kurie Seimo nariai įsivaizduoja, kad laisvas mandatas yra teisė nespręsti. Dar kartą noriu atkreipti visų komitetų pirmininkų dėmesį, kad žodžiai, nuskambėję iš Seimo nario B. Bradausko lūpų, yra visiškai pagrįsti. J. Ramonas. Prašom.

J. RAMONAS (TTF). Labai ačiū. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, prašyčiau, kad ir labai rinkome parašus, norime, bet Energetikos įstatymo 50 straipsnį gal galėtume išbraukti ir perkelti į kitą dieną, nes kai ateis iš Vyriausybės Energetikos įstatymo pataisos, kartu su tomis pataisomis kompleksiškai pabandytume svarstyti.

PIRMININKAS. Jūs turite omeny darbotvarkės 2-6 klausimą?

J. RAMONAS (TTF). Taip, kad nereikėtų iš naujo rinkti parašų ir atidėti. Ar galėtume bendru sutarimu?

PIRMININKAS. Ar galime bendru sutarimu?

J. RAMONAS (TTF). Ir dar vienas toks prašymas, nes po to…

PIRMININKAS. Gerbiamasis Jonai, gal pirma vieną išspręskime. Ar galime bendru sutarimu išbraukti iš darbotvarkės teikėjo prašymu? Prieš nėra. Dėkoju. Prašom.

J. RAMONAS (TTF). Bet prašymas toks, kai ateis tie įstatymai iš Vyriausybės dėl Energetikos įstatymo pataisų, tą yra pateikę gerbiamieji E. Pupinis ir K. Starkevičius, kad jie būtų įtraukti ir kartu svarstomi? Ar gerai?

PIRMININKAS. Taip, manau, taip diktuoja sveika logika, mes taip ir padarysime.

J. RAMONAS (TTF). Labai ačiū.

PIRMININKAS. J. Šimėnas. Prašom.

J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Tiesiog noriu atkreipti Seimo narių dėmesį, kad tai, ką pasakė B. Bradauskas, yra netiesa. Teritorijų planavimo įstatymo projektas yra apsvarstytas ir esame gavę naują įstatymą, kurį Vyriausybė parengė su daugeliu punktu. Visos B. Bradausko pateiktos pataisos integruotos į Vyriausybės pateiktą projektą. Tie du projektai yra sujungti ir mes tik laukiame, kad būtų įtraukta į darbotvarkę. Liepos 7 d. bus projektas, Seimas svarstys šį įstatymo projektą, todėl aš čia nematau jokių problemų. Tik prašytume Kaimo reikalų komitetą atsižvelgti į mūsų, kaip papildomo komiteto, teikiamus pasiūlymus.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, siūlyčiau negaišti laiko, nes mes pradėjome diskusijas dėl klausimų, kurie neįtraukti į darbotvarkę. Tai B. Bradauskas labai trumpai. Po to B. Bradauskas labai trumpai, po to A. Endzinas.

B. BRADAUSKAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Iš tikrųjų komitetas neinformavo manęs apie tai, ar integravo, neintegravo ir gali būti integruotas tada, kada svarstymo metu yra nutariama integruoti arba kitaip pasielgti. O dabar ten aname įstatyme, kuris pateiktas, tų nuostatų, kurios pateiktos mūsų su gerbiamuoju Masiuliu, nėra. Todėl jeigu jos atsiranda tam įstatyme, tai tada reikėjo mus kaip nors informuoti, bet aš manau, kad jos neatsirado pagal visą pirmąjį svarstymą. Todėl aš dar kartą kreipiuosi ir reikalauju, kad mūsų įstatymo projektas būtų įtrauktas liepos pradžioj ir būtų svarstomas, o paskui po svarstymo bus nuspręsta čia, salėj, integruoti, neintegruoti arba galų gale, jeigu matysim, kad integruota, mes galėsim atsiimti ir panašiai.

PIRMININKAS. Gerai, taip ir padarysim. Ir A. Endzinas. Prašau.

A. ENDZINAS (LSF). Dėkoju, gerbiamasis Pirmininke. Svarstant 2-2 kompleksinį klausimą, o konkrečiau 2-2e klausimą – Gyventojų pajamų mokesčio kelių tų straipsnių pakeitimo įstatymą, norėčiau atkreipti dėmesį, kad yra registruota Nr. XIP-779 – Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Ar būtų galimybė jį, šį klausimą, įtraukti ir svarstyti kartu su 786? Su 29 parašais yra.

PIRMININKAS. Jūs turit omeny, prie 2-2e yra, taip?

A. ENDZINAS (LSF). Taip.

PIRMININKAS. Tuoj Sekretoriatas pažiūrės iš tiesų ir… Gal būtų galima po pateikimo tiesiog tuos visus pasiūlymus integruoti, pateikiant kaip pataisas? Ir dar mane informavo Sekretoriatas, kad nėra juridinės išvados, todėl šiandien tikrai negalim traukti į darbotvarkę, nes pažeistume Statutą, bet tikrai galėsit savo teisę realizuoti pateikdami pasiūlymus jau pateiktam įstatymo projektui. Gerbiamieji kolegos, kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad būtų patvirtinta šiandienos darbotvarkė su prieš tai patvirtintom pataisom ir pasiūlymais?

Užsiregistravo 100, balsavo 99. Už – 94, prieš – 2, susilaikė 3. Darbotvarkė patvirtinta. Ir klausimas 1-2 – įstatymo projektas Nr. XIP-795 – Seimo nutarimo „Dėl pritarimo atleisti Valdą Tutkų iš Lietuvos Respublikos kariuomenės vado pareigų“ projektas. Pranešėjas – Respublikos Prezidento patarėjas Mindaugas Ladiga. Kviečiu pranešėją į tribūną. Replika po balsavimo? Kol pranešėjas eina į tribūną…

P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Aš dar kartą noriu paklausti jūsų ir kreiptis gal viešai frakcijos vardu į Etikos ir procedūrų komisiją dėl to, kad pats Seimas, kuris leidžia įstatymus, nesilaiko įstatymo. Aš noriu pabrėžti ne tik Seimo nariams, bet ir Lietuvos žmonėms, kad šitas įstatymas – Seimo statutas priimamas, kai už jį balsuoja 71 Seimo narys. Tai ypatingos reikšmės, nors įstatymai visi lygūs, bet vis dėlto kartelė balsavimo yra aukštesnė ir Seimas akivaizdžiai sulaužė įstatymą, nesilaikydamas ir išbraukdamas iš darbotvarkės klausimus. Todėl frakcijos vardu kreipiuosi į Etikos ir procedūrų komisiją ir jos pirmininką A. Salamakiną: prašome priimti ir įvertinti, priimti sprendimą šiuo klausimu.

PIRMININKAS. Gerai, aš manau, kad jūs turėtumėte šiuos žodžius dar paremti raštišku kreipimusi ir palinkėsime Etikos ir procedūrų komisijai sėkmės sprendžiant šį opų klausimą. Prašau. Tribūnoje pranešėjas. Žodis jums.

Seimo nutarimo „Dėl pritarimo atleisti V. Tutkų iš Lietuvos Respublikos kariuomenės vado pareigų“ projektas Nr. XIP-795 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

M. LADIGA. Laba diena, gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Lietuvos Respublikos Prezidentas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 84 straipsnio 14 punktu… (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Mielieji kolegos, prašau rimties, tribūnoje Prezidento patarėjas. Prašau.

M. LADIGA. Lietuvos Respublikos Prezidentas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 84 straipsnio 14 punktu, 2009 m. birželio 22 d. dekretu Nr. 1K-1896 teikia Lietuvos Respublikos Seimui pritarti Valdo Tutkaus atleidimui iš Lietuvos Respublikos kariuomenės vado pareigų.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, jūsų klausti užsirašė penki Seimo nariai. Pirmasis J. Olekas, po to – A. Šedžius. Prašau.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, gaila dėl tokio gal trumpo ir sausoko pristatymo. Aš noriu pasiteirauti, ar Respublikos Prezidentui buvo žinoma, kad V. Tutkus yra gerai vertinamas NATO kariniame komitete asmeniškai dėl jo aktyvios veiklos tiek Lietuvoje, tiek NATO kariniame komitete. Jis yra potencialus, galėtų būti potencialus kandidatas kitoje rotacijoje pirmininkauti NATO kariniam komitetui. Ar tokia informacija buvo pasiekusi, ar ji buvo svarstoma? Nes tai susiję ir su šiuo jo atleidimu, ir galimu paskyrimu kitai kadencijai. Ačiū.

M. LADIGA. Ačiū už klausimą. Tikrai taip, Lietuvos Respublikos Prezidentui tokia galimybė yra žinoma, tikrai Prezidentas asmeniškai yra sulaukęs daug gerų atsiliepimų apie dabartinį kariuomenės vadą ir ta galimybė, svarstant atleidimo ir galbūt Lietuvos kariuomenės ateities, naujo kariuomenės vado klausimą, tikrai buvo svarstoma, bet tokiam dalykui reikia politinio sutarimo. Šita jūsų minėta galimybė yra dar ateities klausimas. Tai, aišku, būtų susiję su kita kadencija. Bet tiesiog buvo toks priimtas sprendimas, kadencija baigėsi ir Prezidentas savo konstitucinę pareigą turi atlikti.

PIRMININKAS. Jūsų klausia Seimo narys A. Šedžius, po to – K. Glaveckas.

A. ŠEDŽIUS (LSDPF). Gerbiamasis pranešėjau, ar jau yra žinomi kandidatai, kurie bus pateikiami į kariuomenės vado vietą, ir kokiais kriterijais remiantis buvo atrenkami kandidatai?

M. LADIGA. Ačiū už klausimą. Dėl kandidatų aš nenorėčiau dabar nieko kalbėti, kadangi tai, deja, šiuo metu taip sutapo, kad baigėsi kariuomenės vado kadencija ir baigėsi Prezidento kadencija. Netrukus pradės dirbti išrinktoji Prezidentė ir šitas klausimas yra paliktas naujai Prezidentei.

PIRMININKAS. Jūsų klausia K. Glaveckas, po to – G. Kirkilas.

K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamasis pranešėjau, aš, kaip Seimo narys, pasigedau jūsų pristatyme atleisti kariuomenės vadą iš pareigų, kadangi baigėsi jo kadencija, pristatymo jo kaip žmogaus, kariuomenės vado, kuris kūrė ir stiprino Lietuvos kariuomenę. Tai sakykit, kokius nuopelnus jūs galėtumėt pažymėti mūsų V. Tutkaus, kaip generolo, armijos kūrimo procese?

M. LADIGA. Ačiū. Atleiskit, kad to nepadariau, man atrodo, jūs puikiai pažįstat kariuomenės vadą. Tikrai apie kariuomenės vadą yra labai geri atsiliepimai ir kuriant Lietuvos kariuomenę, ir integruojantis į tarptautines struktūras, NATO aukštai vertinamas pareigūnas. Jis tiesiog… Na, puikiausi atsiliepimai. Aš manau, tikrai garbingai kariuomenės vadas savo kadenciją dirbo ir Lietuva turi didžiuotis.

PIRMININKAS. Klausia Seimo narys G. Kirkilas, po to – J. Veselka.

G. KIRKILAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Gerbiamasis Pirmininke, aš manyčiau, kad iš tikrųjų mes, Lietuvos Respublikos Seimo nariai, galėtume šiandien bent jau jūsų atstovaujami, o gal kaip nors kitaip, padėkoti kariuomenės vadui generolui V. Tutkui už tikrai reikšmingą, ypatingą, aš sakyčiau, indėlį į Lietuvos kariuomenės kūrimą, į mūsų integraciją į NATO. Kaip žinote, NATO šalyse Lietuvos indėlis yra vertinamas daug daugiau, negu yra mūsų finansinės galimybės, šalies dydis, kariuomenės dydis ir panašiai. Ir tai yra mūsų tokių iškilių kariškių ir kariuomenės vado V. Tutkaus dėka. Aš manyčiau, kad mes tikrai galėtume jam nuoširdžiai padėkoti už tą veiklą.

Tačiau aš norėčiau paklausti gerbiamojo Prezidento patarėjo. Tai dabar, kaip suprantu, situacija yra tokia: Lietuva turi galimybę per generolą V. Tutkų pretenduoti į NATO karinio komiteto pirmininkus. Dabartinis sprendimas šitą galimybę lyg ir atmeta, nes jeigu kariuomenės vadas nebus pareigose, o svarstymas dėl NATO karinio komiteto pirmininko, tai būtų didžiulė, matyt, aukščiausia pareigybė Lietuvai, kurią jinai galėtų pasiekti šiuo metu. Tai reiškia, kad šitą galimybę mes prarandam. Ar taip yra iš tikrųjų?

M. LADIGA. Ačiū už klausimą. Jūs gerai žinot, kad kariuomenės vado kadencija yra penkeri metai. Bet kokiu atveju kadencija baigiasi. Dėl ateities galimybių. Prezidentas tą klausimą, kaip minėjau, kėlė. Bet norint siekti tų galimybių, reikia plataus, bendro politinio apsisprendimo. Prezidentas vienas to klausimo negali išspręsti. Reikalingas tam ir Seimo pritarimas. Kadangi kadencija baigiasi, tai Prezidentas teikia kariuomenės vado atleidimo dekretą.

PIRMININKAS. Ir paskutinis jūsų klausti užsirašė Seimo narys J. Veselka. Prašau.

J. VESELKA (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, aš žinau, kad politikai visada meluoja. Bet norėčiau išgirsti, ar tiesa, kad į generolo V. Tutkaus vietą bus siūlomas žmogus, kuris parodė, kad yra prisitaikėlis, melagis, o, kaip tautoje šnekama, tokie žmonės ir dar daugiau blogybių turi. Ar tiesa, kad toks yra numatytas pirmas variantas, būtent tokį žmogų skirti į labai reikšmingą valstybėje postą?

M. LADIGA. Ačiū už klausimą. Tikrai negalėčiau atsakyti, ar tai yra tiesa, ar ne. Taip, ta kandidatūra buvo viešai minima ir yra minima. O aš tikrai neatsakysiu, ar tai tiesa. Galbūt ne. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš prašyčiau laikytis rimties ir išsaugoti Seimo autoritetą Prezidento patarėjo akivaizdoje. Aš noriu jam padėkoti. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Nors procedūra griežtai to nenumato, aš manau, kad Seimas tikrai galėtų pareikšti padėką ir pagarbą kariuomenės vadui V. Tutkui ir pakviesti jį į tribūną. Prašau. S. Pečeliūnas, prašau. (Plojimai) Gerbiamasis vade, prašau.

S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū, mielieji kolegos, pone Juliau, jūs visus čia sėdinčius pavadinote melagiais. Gal pradėkite nuo savęs. Ačiū. (Plojimai, balsai salėje)

PIRMININKAS. Prašau, vade.

V. TUTKUS. Didžiai gerbiamas Seimo Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, man likimas lėmė antrą kartą stovėti šitoj garbingoj tribūnoj ir kreiptis į aukščiausią Lietuvos valdymo instituciją, į Seimą, nes būtent jūs atstovaujat Lietuvos žmonėms. Ir tikrai aš šiandien jaudinuosi. Aš neparašiau kokios nors kalbos iš anksto, tačiau leidau sau vakar jūsų elektroniniuose paštuose išplatinti pastarųjų penkerių metų trumpą apžvalgą.

Aš pradėjau savo karinę karjerą Lietuvoje nuo pat pradžių, ir taip jau likimas lėmė, kad visą laiką teko kažką kurti. Iš pradžių mes kūrėm mokomąjį junginį, paskui „Geležinio vilko“ brigadą, paskui man teko atsakomybė kurti jungtinį štabą, toliau atstovavau mūsų valstybei NATO kaip karinis atstovas Partnerių kariniame komitete, toliau teko kurti sausumos pajėgas. Ir štai prieš penkerius metus jūs parodėte man pasitikėjimą ir pritarėte mano skyrimui kariuomenės vadu. Leiskit visų pirma išreikšti jums didelę pagarbą ir dėkingumą, kad tokia galimybė man buvo suteikta, ypač kad jinai buvo suteikta visų jūsų pritarimu. Aš labai didžiuojuosi, kad nė vienas Seimo narys nebalsavo tuo metu prieš.

Ir šiandien, apžvelgdamas savo 30 metų karinį kelią, karjerą, aš tikrai galiu labai atsakingai pasakyti, kad turbūt patys reikšmingiausi mano gyvenime ir buvo tie paskutiniai penkeri metai. Be abejonės, negaliu nubraukti tų pirmųjų 1991, 1992 metų, kada viskas tiktai stojosi, negaliu nubraukti kitų metų, negaliu išmesti iš savo gyvenimo karo Afganistane, tačiau šitie penkeri metai buvo turbūt kone patys sunkiausi, tačiau patys reikšmingiausi mano šeimos gyvenime ir mano, kaip žmogaus, likime. Man teko pradėti eiti šias pareigas tada, kai Lietuva tik įstojo į NATO ir Europos Sąjungą. Ir pirmas uždavinys, kurį kėlė nauja geopolitinė padėtis valstybei ir jos kariuomenei, buvo reformuoti Lietuvos kariuomenę, kad jinai atitiktų ir valstybės gynybos interesus, ir būtų (…), suderinama su kitom NATO valstybėm. Kilo nauji uždaviniai dėl mūsų dalyvavimo tarptautinėse operacijose, dėl mūsų valstybės indėlio į bendrą aljanso saugumą. Mes dažnai kalbam, kad Lietuva yra saugi kaip niekad. Tačiau reikia visada prisiminti, kad pagrindinis aljanso principas yra pasidalinti rizikos faktoriais ir našta. Ir aš didžiuojuosi, kad Lietuvos kariuomenė tikrai gerai dalyvauja tame procese ir kad mes ženklų indėlį turim bendrame globaliame saugumo stiprinimo procese pasauly ir mūsų regione.

Mes visąlaik su ilgesiu prisimenam Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę. Aš manau, kad mes šiandien esam vėl tokie patys, nes mes šiandien sprendžiam pasaulio svarbos klausimus. Pagrindinis uždavinys, kurį aš kėliau sau ir Lietuvos kariuomenei, tai yra reikėjo reformuoti procesus, reikėjo reformuoti ir pertvarkyti mūsų planavimą, mūsų pajėgas. Mes turėjom orientuoti tai į pajėgumus. Mes turėjom reformuoti ir planavimą, ir valdymą. Ir aš su dideliu džiaugsmu galiu pasakyti, kad per tuos metus yra sukurtas ne vienas pajėgumas. Tai yra ir mūsų transporto, aviacijos pajėgumai, tai yra mūsų išminavimo pajėgumai. Ir šiandien mes didžiuojamės mūsų Lietuvos kariais, kurie vykdo mūsų žemės išminavimą ir teritorijos išminavimą visoj valstybėj. Tai yra mūsų priešmininiai pajėgumai Baltijos jūroj. Kaip žinot, 80 tūkst. minų yra užsilikę nuo Antrojo ir Pirmojo pasaulinių karų, jas reikia išminuoti. Ir tą daro mūsų jūreiviai kiekvieną dieną. Ir ne tiktai mūsų, bet kartu su mumis ir latviai, ir estai, ir kitos NATO valstybės. Mes sukūrėm logistinius pajėgumus įsigydami universalių sunkvežimių (…). Ypač didžiuojuosi, kad jūs priėmėt sprendimą sukurti specialiąsias operacijų pajėgas, kurios šiandien rodomos kaip pavyzdys ne tiktai mums, bet ir daugeliui kitų NATO valstybių. Ir šiandien ta pertvarka vyksta ir Lietuvoje, vyksta daugelyje NATO valstybių būtent ta linkme, kuria mes pradėjom.

Aš noriu labai pasididžiuoti, kad buvo priimtas teisingas sprendimas dėl provincijos atstatymo grupės. Ir ne tiktai todėl, kad Lietuvos įnašas į NATO bendras operacijas tapo labai didelis, bet ir todėl, kad mūsų kariai įgijo iki tol visiškai neregėtą ir neįmanomą patirtį, t. y. planuoti, vadovauti ir atsakyti tarptautiniu mastu kaip lydinti tauta. Nes, kaip žinot, provincijos atstatymo grupėje mes esame vadinamoji leading nation, ta lyderiaujanti tauta. Ir tai yra labai svarbu. Mūsų integracija ir mokymas, karinių vienetų ir pajėgumų stiprinimas, kovinės parengties stiprinimas taip pat buvo labai rimas iššūkis. Ir šiandien aš didžiuojuosi, kad, man esant kariuomenės vadu, mes sugebėjom pasirašyti sutartį su Danijos divizija ir (…) savo brigadą mokymo tikslais į Danijos diviziją. Tiesiog noriu pabrėžti, kad tai sudaro galimybes Lietuvos karininkams, neturint tokių vienetų kaip divizija, korpusas ir aukštesnių, nuolat turėti savo karininkus divizijos štabe, korpuso štabe, armijos štabe ir kt. Tai yra neįkainojamas žingsnis į priekį, nes jau po 15 metų mūsų karininkai, kurie tarnaus NATO štabuose, turės patirtį bataliono, brigados, divizijos korpuso ir niekuo nesiskirs nuo didžiųjų valstybių, kurie tokią patirtį turi.

Kad ir kaip būtų vertinama Lietuvos kariuomenė, šiandien aš su pasididžiavimu galiu pasakyti, kad mes padarėm labai didelį žingsnį į priekį kovinės parengties ir kovinio rengimo srityje. Aš noriu priminti gerbiamiesiems Seimo nariams, kad mūsų batalionas, kuris buvo vertinamas NATO valstybių prieš ketverius metus, t. y. buvo mūsų potencialus indėlis į NATO, buvo įvertintas kaip visiškai pasiruošęs vykdyti visas nacionalines ir NATO operacijas. Aš noriu labai pasidžiaugti, kad transformacijos procesas, apie kurį buvo daug kalbama, kuris vyksta jau trejus metus, šiandien Krašto apsaugos ministerijos iniciatyva yra įvertintas tiek strateginės aljanso vadovybės transformacijai, tiek politinės vadovybės kaip pavyzdinis, labai geras, ir yra prašymas, kad mes tęstume toliau. Šitas įvertinimas yra atsiųstas oficialiai ir yra Krašto apsaugos ministerijoje, taip pat Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete.

Ypatingas pasididžiavimas yra tas, kad, kaip žinote, Lietuva nuo 2010 m. sausio 1 d. pradeda budėti su batalionu kartu su kitomis Baltijos valstybėmis, tačiau mūsų indėlis yra 50 %, netgi daugiau, NATO greitojo reagavimo pajėgose. Dabar yra pabaigtas vertinimo procesas. NATO grupė įvertino excellent 80 % pozicijų, kurios buvo vertinamos, įvertino labai gerai. Išvada – kad šitas batalionas yra visiškai pasirengęs vykdyti tarptautines operacijas ir dalyvauti NATO greitojo reagavimo pajėgose.

Aš labai didžiuojuosi, kad per šį laiką mes neužmiršome istorinės atminties. Kasmetinis riterių turnyras, XIV amžiaus kariai, valstybės ir istorinės vėliavos daliniuose primena kiekvienam mūsų kariui tą atsakomybę, kurią mes jaučiame savo tautai ir mūsų žmonėms. Tačiau, be abejonės, padaryta ne viskas. Nepriimta daugelis teisės aktų, deja, stringa finansavimas. Turiu pripažinti, kad, nors kariuomenės „profesionalizavimas“ buvo gerai, tvarkingai ir planingai parengtas, nes jis buvo rengiamas trejus metus, tačiau atėjusi finansinė krizė, kuri palietė visą valstybę, neabejotinai palietė ir Lietuvos kariuomenę. Todėl mes šiandien esame priversti stabdyti profesinės tarnybos karių priėmimą į profesinę tarnybą, kas, be abejonės, turės pasekmių ateityje.

Gerbiamieji Seimo nariai, kai kuriose NATO valstybėse egzistuoja tradicija, kad generolas, prieš išeidamas į atsargą, vyksta pas valstybės vadovą ir prašo leisti jam palikti tarnybą valstybės kariuomenėje. Aš jus noriu informuoti, kad vakar buvau pas Jo Ekscelenciją Lietuvos Respublikos Prezidentą Valdą Adamkų ir paprašiau, kad man būtų leista palikti tarnybą valstybei einant šias pareigas. Aš pabaigiau atsisveikinimo su Lietuvos kariuomene turą. Todėl, gerbiamieji Seimo nariai, aš dar kartą noriu pareikšti jums dėkingumą už tą politinę paramą, kurią jautė Lietuvos kariuomenė, kurią jaučiau aš asmeniškai. Noriu pabrėžti, kad viskas, kas padaryta, yra ne tik kariuomenės vado, bet visų Lietuvos karių – nuo eilinio iki generolo – nuopelnas, nes prie tų pajėgumų ir visų pasiekimų, kuriuos mes kartu pasiekėme, prisidėjo kiekvienas Lietuvos karys – eilinis, seržantas, karininkas ir generolas. Aš prašau jūsų priimti teisingą sprendimą. Aš prašau jūsų nedaryti iš kariuomenės įkaito. Aš manau, kad garbingai atlikau savo pareigą kaip kariuomenės vadas, aš didžiuojuosi ta garbe, kuri man buvo suteikta, ir šiandien esu pasirengęs dirbti savo tėvynei, eidamas kitas pareigas. Ačiū. (Plojimai)

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis vade. Dėl vedimo tvarkos – B. Bradauskas. Prašom.

B. BRADAUSKAS (LSDPF). Gerbiamasis Pirmininke, ne pirmą kartą mes šioje salėje susiduriame su tokia problema, kad mes, Seimo nariai, balsuodami, sakykime, už vieno ar kito aukšto pareigūno atleidimą, nežinome, kas laukia jo ateity, nežinome, kas jį pakeis. Būtų labai gerai, kad vis dėlto Seimo nariai, prieš pakeldami ranką arba paspausdami mygtuką, turėtų aiškumą, kur dings generolas, ar jis gaus kokią tarnybą, ar negaus ir panašiai. Šiandien mes išklausėme jo kalbą ir matome – žmogus iš tikrųjų padarė Lietuvai labai daug, daugiau negu kas nors kitas, ir staiga dabar mes esame nežinioje. Labai gaila, tenka apgailestauti, kad nebuvo priimtas pasiūlymas gerbiamojo L.Diniaus dėl pertraukos.

Generolas kreipėsi į Prezidentą, mes nežinome Prezidento atsakymo, todėl šiandien jį atleisti aš tiesiog nematau jokios galimybės. Taigi, Pirmininke, kreipiuosi į jus, kad jūs pareikalautumėte atsakingų… Aš nežinau, ar kad ministrė ateitų į tribūną ir paaiškintų, kur generolas bus, kas su juo, kas numatoma ir t. t., tai būtų daug aiškiau.

PIRMININKAS. Dėkoju. P. Gražulis.

P. GRAŽULIS (TTF). Pirmininke, dėl vedimo tvarkos. Aš kreipiuosi į Seimo narius, kad mes būtume nuoseklūs, kaip mes elgėmės dėl Aukščiausiojo Teismo Pirmininko V. Greičiaus. Kadangi Prezidentas neteikė mums kitos kandidatūros ir mes nežinojome, kas eis jo pareigas, mes neatleidome Aukščiausiojo Teismo Pirmininko. Todėl, gerbiamieji krikščionys demokratai, laikykitės tų pačių vertybių. Kadangi mes nežinome, kas kitas bus kariuomenės vadovas, prašau visus jus ir gerbiamąją ministrę balsuoti prieš atleidimą gerbiamojo V. Tutkaus iš kariuomenės vado pareigų.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, čia jau ne dėl vedimo tvarkos, o agitacija už arba prieš. Kaip tik dabar mes turime už – S. Pečeliūną, prieš – G. Kirkilą. Prašom.

S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū. Kaip matau, niekas priekaištų neturi generolui, aš taip pat, bet dabar ne tą klausimą sprendžiame. Mes nevertiname generolo – mes jį jau įvertinome savo plojimais. Mes dabar vykdome savo konstitucinę pareigą – pasibaigus kadencijai, atleisti pareigūną Prezidento teikimu iš pareigų.

Mielieji kolegos, aš norėčiau jus priminti, jeigu kas praranda atmintį, 1990 metus, kai kai kas iš jūsų galvojo, kad yra nepakeičiamų Lietuvoje ir kad po to viskas sugrius. Ne pirmą kariuomenės vadą keičiame. Tada jūs irgi turėjote tokių abejonių, o kas gi užims tą vietą, ar mes turime patyrusių žmonių. Stovėdamas prieš jus generolas pasakė jums aiškiai ir suprantamai: turime subrendusią Lietuvos kariuomenę, turime, kuo pakeisti, ir nebus blogiau, kad generolas tikrai ras tinkamą vietą. Ir nesame tokie turtingi, kad patyrusius žmones švaistytume į kairę ir į dešinę, nors buvo ir toks metas, iš savo patirties galiu papasakoti, bet ne dabar ir ne čia. Kai kas iš jūsų galvojo, kad taip reikia daryti. Aš galvoju kitaip, todėl kviečiu jus laikytis Konstitucijos, savo priesaikos ir negalvoti, kad, išskyrus jūsų paskirtus, daugiau Lietuvoje žmonių nėra. Yra, kariuomenėje taip pat, ir visi jie ras sau tinkamą vietą ir pagal Lietuvos valstybės sandarą, ir Lietuvos istorijoj, o besipriešinantys Lietuvos Konstitucijai taip pat tą vietą ras. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. G. Kirkilas.

G. KIRKILAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Gerbiamasis kolega Pečeliūnai, kalbama visiškai ne apie tai, apie ką jūs kalbate, – atleisti ar neatleisti. Aš dar kartą klausiu valdančiosios koalicijos (malonu, kad atsirado ir premjeras): jeigu tikrai Lietuva turi galimybę užimti NATO Karinio komiteto poziciją, ar nevertėtų mums atidėti šio klausimo svarstymą, galbūt susitikti visoms frakcijoms su Prezidentu, valdančiosios koalicijos atstovais ir aptarti šitą klausimą. Juk niekas čia nekalba apie tai, ar atleisti V. Tutkų, kuris jau atsisveikino su kariuomene, ar ne, ar išsaugoti vienus žmones, ar ne. Kalbama apie tai – yra Lietuvai šita galimybė, ir aiškiai atsakykime į šitą klausimą.

Be to, gerbiamasis kolega Pečeliūnai ir kiti, priminsiu, jog mūsų krašto gynybos politika visą laiką buvo bendra. Tai buvo mūsų stiprybė ir tai buvo sėkmės raktas į NATO. Todėl aš šiandien siūlau visiškai nelyginti nei su V. Greičiaus atleidimu ar neatleidimu arba kuo nors panašaus, bet tiesiog išspręsti šitą klausimą ir atsakyti į visus klausimus. Jeigu yra tokia galimybė ir jeigu dabartinis kariuomenės vadas dar galėtų padirbėti kelis mėnesius ir pretenduoti į NATO Karinio komiteto vadus, aš manau, tai Lietuvai būtų labai svarbu. Čia esminis klausimas. Todėl aš šiandien tiesiog siūlau šį klausimą atidėti, neforsuoti, dar kartą išsiaiškinti visas aplinkybes. Ypač čia svarbus yra Ministro Pirmininko vaidmuo, Seimo Pirmininko vaidmuo, valdančiosios koalicijos vaidmuo. Aš manyčiau, svarbiausias dalykas mums, politinėms partijoms, dėl krašto gynybos politikos, nacionalinio saugumo politikos išlaikyti tą konsensusą, kurį, nepaisydami ginčų ir diskusijų, ilgą laiką turėjome. Dabar tai taip pat yra labai svarbu. Ačiū, Pirmininke.

PIRMININKAS. Dėkoju. Č. Juršėnas. Po to balsuosime.

Č. JURŠĖNAS (LSDPF). Taip, dėl vedimo tvarkos. Čia buvo siūlymas, kad kolegė Seimo narė ir ministrė pasakytų žodį. Ji užsirašiusi kalbėti, bet dabar jau dingo tas įrašas. Tai gal iš tikro malonėtų atsižvelgti į kolegų siūlymus ir pasakytų savo poziciją šitais klausimais. Aš manau, mums visiems tada būtų aiškiau.

PIRMININKAS. Aš puikiai suprantu, tačiau jūsų prašymas negali būti prievarta taikomas gerbiamajai Rasai Juknevičienei. Jeigu sutiks trumpai dalyvauti diskusijoje ir jeigu bus pritarta po pateikimo, aš manau, mes išgirsime ir gerbiamosios ministrės nuomonę.

Gerbiamieji kolegos, kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta Seimo nutarimo projektui po pateikimo?

Balsavo 114. Už – 63, prieš – 8, susilaikė 43. Po pateikimo nutarimo projektui pritarta. J. Karosas. Prašau.

J. KAROSAS (LSDPF). Replika po balsavimo. Kolegos, aš negaliu nepasakyti štai ko. Kai kurie mūsų kolegos primena mums Konstituciją, bet patys kitoje situacijoje tą Konstituciją, deja, ignoruoja. Tie dalykai asmeniškai man yra visiškai nepriimtini. Kalba apie tai, kaip buvo svarstomas klausimas dėl Aukščiausiojo Teismo pirmininko. Kolegos, prisiminkite. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Taigi nutarimo projekto svarstymas, diskusijoje užsirašę dalyvauti J. Olekas, po to – R. Juknevičienė. Prašau.

J. OLEKAS (LSDPF). Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos, gerbiamasis kariuomenės vade, šiandien mes atliekame savo pilietinę pareigą – pasibaigus kadencijai, kariuomenės vadą atleidžiame iš jo užimamų pareigų. Pirmiausia noriu padėkoti generolui Valdui Tutkui už jo tarnystę tėvynei. Jis trumpai mums priminė. Nuo pat Lietuvos kariuomenės atkūrimo jis, vienas pirmųjų karininkų, tarnavusių sovietinėje kariuomenėje, atvyko į Lietuvą, pasikalbėjo su Sąjūdžio vadovybe ir sugrįžo, baigęs mokslus, tarnauti Lietuvai ir kurti Lietuvos kariuomenę. Jis yra pavyzdys daugeliui Lietuvos karių, kaip atsidavusiai tarnauti savo tėvynei, kaip panaudoti visas jėgas, gebėjimus nuo nulio kurti kariuomenę. Ir kaip galima dedant savo žinias ir pastangas sukurti kariuomenę, kurią vertintų Lietuvos piliečiai ir vertintų tarptautinė bendrija. Pasižiūrėkime, mūsų kariuomenė turi didžiausią Lietuvos piliečių pasitikėjimą. Mūsų kariuomenė, mūsų kariai turi geriausius vertinimus tarptautiniu mastu. Už tai labai ačiū V. Tutkui, kuris savo asmeniniu pavyzdžiu ir darbu prisidėjo prie tokios kariuomenės sukūrimo.

Tačiau šiandien mums kyla kita užduotis, kai V. Tutkus yra taip gerai įvertintas, o Lietuva turi unikalų vienintelį pasiūlymą, kad būtent jam, su jo patirtim, bendraujančiam su kolegomis tarptautinėje bendrijoje, yra reali galimybė po metų tapti NATO karinio komiteto pirmininku. Bet dėl to reikia, kad jis, baigęs šią savo kadenciją, pratęstų kadenciją ir ateičiai, kol bus galutinis NATO karinio komiteto sprendimas. Todėl šiandien, turint tokį dalinį Prezidento teikimą dėl kariuomenės vado atleidimo, bet neskyrimo naujo, iškyla ir konstitucinė abejonė. Kas bus tuo tarpu, kai vadas bus atleistas ir nebus paskirtas kitas? Pagal galiojančias įstatymo normas, kada vadas išvyksta ar dalyvauja kitur, vadą pavaduoja ministro įsakymu kuris nors kitas karininkas. Tačiau šiuo atveju mes turime situaciją, kai atleidžiame ir nepaskiriame kito. Nėra ką pavaduoti, todėl, brangūs kolegos, aš manau, kad būtų daug geriau, kad šitas nutarimas, kuris yra dabar yra teikiamas Seimui, būtų papildytas ir dėl naujo vado skyrimo, kad mes neturėtume tarpo, kai vienas vadas atleistas, o kito vado nėra.

Aš tiesiog kreipiuosi į jus, gerbiamieji Seimo nariai, mes turime galimybę svarstant nutarimo projektą sulaukti ir jo papildymo, arba jo patikslinimo, kad vienu metu atleidžiant vadą būtų ir kito paskyrimas. Manau, kad, atsižvelgiant į turimą informaciją apie galimybę, kuri susiklosto dėl įvairių aplinkybių, kai šaliai gali būti pasiūlyta tokia aukšta pozicija, kurios kitu atveju, paskyrus naują vadą, kuris neturi bendravimo… arba kurio taip nepažįsta, arba jis nenusipelnęs tiek tarptautinei bendruomenei, tikėtis, kad jam būtų siūloma užimti tą vietą, yra nulinė galimybė. Atleisdami kariuomenės vadą, mes jį galėtume paskirti ir antrai kadencijai, kas nėra įstatymais kaip nors apribojama. Kariuomenės vado kadencijų skaičius nėra niekur aprašytas, jo kadencija yra penkeri metai. Bet po penkerių metų lygiai tokia pati kitų penkerių metų kadencija galėtų būti. Todėl aš siūlau atleidus baigus šią kadenciją paprašyti, kad Ekscelencija Prezidentas taip pat mums iš karto pateiktų kandidatūrą ir nebūtų dienos ar valandos, kai Lietuva neturėtų savo kariuomenės vado. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Į tribūną kviečiu krašto apsaugos ministrę ir Seimo narę – R. Juknevičienę.

R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, generolas paprašė nedaryti jo politikos įkaitu. Pasakė labai aiškiai ir labai garbingai. Aš manau, kad Seimo nariai išgirdo šitą jo prašymą. Aš taip pat prie jo prisidedu ir manau, kad Lietuvos kariuomenė ir krašto apsaugos sistema nenusipelnė tokių dalykų.

Antras dalykas, penkeri metai įstatyme yra parašyti labai aiškiai, be jokios galimybės kitai kadencijai: paskirtasis kariuomenės vadas, paskirtasis asmuo pareigas eina ne ilgiau kaip penkerius metus. Taškas.

Dėl situacijos, kuri susiklostys po to, jeigu kariuomenės vadą… pritarsime Prezidento dekretui ir lauksime naujos Prezidentės teikimo. Yra visiškai aiškiai apibrėžta ir jau seniai numatyta situacija. Krašto apsaugos sistemos organizavimo įstatymas sako labai aiškiai: jeigu kariuomenės vado nėra (o dabar jo nebebūtų, jeigu pritartume), tai tada krašto apsaugos ministro įsakymu laikinai pavaduoja gynybos štabo viršininkas arba kitas generolas (admirolas). Yra viskas numatyta, nėra jokios konstitucinės kolizijos. Ir aš labai prašau buvusį krašto apsaugos ministrą neklaidinti žmonių, yra labai aiškiai pasakyta.

Dėl NATO karinio komiteto. Taip, iš tiesų yra tokios pareigos, labai svarbios pareigos, kariuomenių vadai turi savo struktūrą NATO, kur išsirenka vadovaujantį tai struktūrai. Dabartinio karinio komiteto pirmininko, italų generolo, Džiampolu Di Paola kadencija baigiasi 2010 m. pabaigoje ir nuo 2011 m. turėtų dirbti naujas. Šiandien yra minimalios, sakyčiau, arba tokios užuomazginės galimybės galvoti, kaip man buvo pasakyta, apie kandidatą iš naujų valstybių. Vienas jų yra ir V. Tutkus, tačiau žmogus turi būti einantis kariuomenės vado pareigas, vadinasi, mes specialiai turime pakeisti Lietuvos įstatymus dėl šito dalyko, aš nežinau, ar tai būtų geras precedentas. Antras dalykas, tai yra slaptas balsavimas. 2010 m. pabaigoje kariuomenių vadai iš NATO valstybių slaptai balsuodami rinks būsimą komiteto pirmininką. Niekas nežino, koks bus tas slaptas balsavimas, ir vienos ar dviejų kad ir labai galingų valstybių galbūt simpatija dar nieko nesako. Tai vienas dalykas. Dar pasakysiu. Jeigu jau labai atvirai kalbam ir norit atvirumo, tai turiu pasakyti ir kitą dalyką, kad tada tie, kurie apie tai kalba, turi pasakyti, kad šiandieninio NATO karinio komiteto išlaikymas Italijai kainuoja 5 mln. eurų per metus. Tai nėra taip, kad NATO moka pinigus, čia nėra Europos Sąjunga. Nepainiokite, tai yra valstybės atsakomybė su alga ne tik referentams ir visai pagalbai, kuri būtina, bet ir rezidencijoms, išlaikymams, tarnams ir panašiems dalykams. Aš nieko prieš, tikrai nemenkinu tos institucijos, bet ar Lietuva kitais metais krašto apsaugai skirs bent daugiau nei 1 %, kai šiandien net ir to neturime? Vyrai ir moterys, prieš darydami tokią politiką ir bandydami kažkam už kažką keršyti, o generolą bandydami padaryti įkaitu, pasverkite ir padėkite ant svarstyklių visas aplinkybes.

Kitas dalykas dėl vietos. Taip, iš tikrųjų, apie tai kalbėjom, deja, taip susiklosto, jauna kariuomenė, jaunas žmogus tapo kariuomenės vadu, jaunas išeina į atsargą, tikrai pilnas jėgų. Aš tikiu, kad jis ras vietą ir valstybės tarnyboje, bet atsakydama tiems, kurie prie mikrofono rūpinasi ir teisingai rūpinasi, aš noriu pasakyti, kad šiandien dėl susidariusių didelių problemų krašto apsaugoje, kurios susiklostė ne per šiuos metus, mes turime paleisti į atsargą ir pulkininkus leitenantus, mes turime paleisti kapitonus, mes turime paleisti majorus su kur kas mažesnėmis pensijomis. O kas jais pasirūpins, pone Bradauskai? Ar jūs taip visais rūpinsitės? Aš esu pasirengusi rūpintis, bet rūpintis tada reikia visais, pradedant nuo mažesnio laipsnio ir baigiant pačiu aukščiausiu. Aš manau, kad ir generolas taip pat mano.

Iš tikrųjų norėčiau padėkoti kariuomenės vadui, padaryta daug svarbių darbų, ir palinkėti jam sėkmės, padėkoti už tą bendradarbiavimą, kuris per šitą pusmetį buvo, tikiuosi, jis nesibaigs. Žinoma, jeigu Seimui būtų įdomu, kada nors galėčiau papasakoti ir apie didžiules problemas, su kuriomis susiduria krašto apsauga. Tikrai nesu iš tų žmonių, kurie galėtų vien tiktai pigią propagandą dėlioti, problemas aš iš tikrųjų matau.

Labai nuoširdžiai prašau Seimo šioje situacijoje, prisijungdama prie generolo, nedaryti jo įkaitu. Situacija yra visiškai aiški, jokių konstitucinių, jokių teisinių problemų nekils ir naujoji Prezidentė ateis su naujuoju pasiūlymu. Tik aš noriu pasakyti ponui J. Veselkai, kad tarp Lietuvos kariuomenės generolų melagių nėra. Tą patį noriu pasakyti ir ponui M. Ladigai. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, svarstymo stadijoje vienas – už, vienas – prieš. Už – V. Grubliauskas. Po to prieš – M. Zasčiurinskas. Prašau.

V. GRUBLIAUSKAS (LSF). Labai ačiū. Aš manau, kad tikrai ugninga ir įkvepianti krašto apsaugos ministrės kalba atsakė, na, jeigu ne į visus, tai tikrai į daugelį klausimų, kurie buvo keliami pateikimo stadijoje. Man tik truputį keista, kad net du buvę krašto apsaugos ministrai kelia klausimus, kurie aiškiai numatyti krašto apsaugos veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose. Nėra jokios baimės dėl to, sakykim, kad Lietuva bus be kariuomenės vado, ir aš manau, dabar jau aiškiau tapo ir dėl, sakykim, Lietuvos atstovavimo aukščiausiose NATO vadavietėse. Manyčiau, kad dabar tikrai nereikėtų politizuoti viso šio projekto. Mes dar turėtume prisiminti ne tokią seną patirtį kalbėdami apie gerbiamojo teisėjo V. Greičiaus atleidimo istoriją ir, sakyčiau, pirmiausia turėtume parodyti deramą pagarbą ir išreikšti viso Seimo, šiuo atveju visos tautos ir kariuomenės padėką kariuomenės vadui, kurio pavardė, be jokios abejonės, bus aukso raidėmis įrašyta į Lietuvos kariuomenės istoriją. Ne politizuodami, bet oriai ir tvarkingai eikime keliu, kuris yra numatytas tiek įstatymuose, tiek Konstitucijoje. Siūlau balsuoti už ir nepolitizuoti šios problemos, nors kai kam, matyt, labai niežti delnai. Ačiū.

PIRMININKAS. Prieš – M. Zasčiurinskas.

M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkui. Kalbame apie kariškį, Lietuvos Respublikos kariuomenės vadą V. Tuktų. Premjeras tyli, Seimo Pirmininkas tyli, ministrė tylėjo, kol jos primygtinai nepaprašėme. Tada mes išgirdome agresyvius pamokančius žodžius: atleisti kariuomenės vadą, nes jis labai geras, atleisti kariuomenės vadą, nes jis labai gerai vertinamas Lietuvoje, atleisti kariuomenės vadą, nes jis labai gerai vertinamas NATO, atleisti todėl, kad padaręs Lietuvai daugiau nei kas nors kitas, ir tai yra priežastis atleisti. Ar tai teisingas sprendimas, ar tai šachmatų partija, kurios mes nežinome? Ar ir tai mūsų konstitucinė pareiga? Todėl kviečiu visus susimąstyti. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. A. Salamakinas dėl vedimo tvarkos.

A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Aš kaip tik dėl vedimo tvarkos. Noriu informuoti jus, kaip Pirmininką, kad tokios svarstymo stadijos atleidimo procedūroje nėra. Jūs turite tęsti toliau kalbas, kadangi vienas vienas, dar trys trys ir priėmimas, nes Statuto 202 straipsnis numato, kad po pateikimo… (Balsai salėje) Statuto 202 straipsnis.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Algimantai, tai yra paprastas nutarimas, ir aš manau, kad praktikų, kaip man dabar sako, yra buvę įvairiausių, taigi mes labai paprastai galėsime po keturis už ir prieš pasisakyti jau priėmimo stadijoje, jeigu bus pritarta po svarstymo.

Gerbiamieji kolegos, nuomonės už ir prieš išsakytos. Aš kviečiu balsuoti, kas už, kad būtų pritarta Seimo nutarimo projektui po svarstymo, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja kitaip.

Balsavo 108: už – 66, prieš – 1, susilaikė 41. Taigi nutarimo projektui po svarstymo pritarta.

Gerbiamieji kolegos, siūlyčiau, jeigu galima, bendru sutarimu iš karto kalbėti dėl viso, nes yra, nors ir simboliniai, du straipsniai. 2 straipsnis – nutarimas įsigalioja nuo priėmimo, tai jeigu taip sutariam, tada keturi – už, keturi – prieš dėl viso. Prašom užsirašyti. (Balsai salėje) A. Anušauskas – už. Prašau.

A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Aš kviesčiau Seimo kolegų laikytis galiojančių įstatymų. Iš tiesų kariuomenės vado kadencija yra viena. Rotacijos kariuomenėje yra tokios pat natūralios, kaip ir Seime. Kariuomenėje dar reikalingesnės. Karininkai, kurie yra mūsų generalitete, turi pakankamai patirties. Pasirinkimas yra didelis. Manyčiau, reikia gerbti ir Prezidento apsisprendimą, ir kariuomenės vadą, kuris išeina iš pareigų, ir, kaip minėta, siūloma jo kandidatūros šiuo atveju tikrai nepolitizuoti. Tiesiog vykdyti galiojančius įstatymus. Aš kviesčiau balsuoti už.

PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš – J. Olekas.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš prisijungiu prie įstatymo vykdymo. Manyčiau, kad tą reikėtų visiems ir visada daryti, o ne tik tada, kada kai kam patogu. Bet šiandien kalbama ne tik apie kariuomenės vado atleidimą, kalbama apie mūsų tolesnę perspektyvą. Aš manau, kad baigęs kadenciją vadas turi būti atleistas, bet kartu kviečiu išnaudoti tą galimybę, kuri yra susidariusi Lietuvoje. Niekas nedraudžia, joks įstatymas nedraudžia kariuomenės vadu paskirti tą patį žmogų antrai kadencijai. Tokia galimybė yra. Kita vertus, kariuomenės vadą skiria Prezidentas Seimo pritarimu. Dabar mes kažkuriam laikui tokio skyrimo atsisakom. Atleidžiame vadą ir paliekame ministrui paskirti, kas pavaduos nesantį kariuomenės vadą. Kiek tas tęsis, visiškai neaišku. Kas bus nauja kandidatūra, ar ji bus priimtina Seimui, ar ne, mes taip pat nežinome, todėl galimybė užtęsti yra didžiulė. Ponui V. Grubliauskui noriu pasakyti, kad aiškiau po ministrės kalbos pasidarė tik tiek, kad kitam kariuomenės vadui, ne V. Tutkui, tos pareigos NATO kariniame komitete nebus pasiūlytos. Jeigu Lietuva nevertina tokios galimybės tas pareigas užimti, tai šiandien mes turime V. Tutkų atleisti ir jo nepaskirti iki bus balsuojama NATO kariniame komitete. Tas balsavimas vyks netrukus, greičiau nei už metų, todėl naujai atėjusiam žmogui jokios galimybės nėra. Todėl, kol nėra naujo siūlymo, aš tokiam nutarimui nepritariu. Ačiū.

PIRMININKAS. Už – Č. Juršėnas. Po to prieš – B. Bradauskas.

Č. JURŠĖNAS (LSDPF). Gerbiamasis Pirmininke, mielieji kolegos, naudodamasis proga aš noriu padėkoti generolui už tikrai puikią tarnybą Lietuvai, valstybei ir tautai ir palinkėti sėkmės jo ateities darbuose, nes vyras jaunas, gabus ir dar gali daug padaryti. Aš, atsižvelgdamas į paties generolo prašymą, tikrai balsuosiu už.

Bet, mielieji kolegos, tie, kurie esate dešinėje ir kurie dabar argumentuojate, kad reikia atsižvelgti į Prezidento siūlymą, į Prezidento dekretą, kaip jūs užmiršote, kad buvo nusisukta ne nuo vieno, o nuo kelių Prezidento dekretų kadrų klausimu. Tada jūs balsavote atitinkamai ir viskas nuostabu. Dabar, kai kai kas iš mūsiškių kalba kitaip, pasirodo blogiečiai, tai kaip iš tikrųjų yra? Ar yra dvejopa moralė, dvejopi standartai, ar iš tikrųjų visiems reikia vienodai laikytis Konstitucijos, juo labiau po paskutinio Konstitucinio Teismo išaiškinimo šituo klausimu, kad mums nėra pasirinkimo? O jeigu yra toks teikimas baigiantis kadencijai, reikia balsuoti už. Bet tai reikia daryti ir ankstesniu atveju, apie kurį mes ne kartą kalbėjome. Štai, atsiminkite, mielieji kolegos, vis tiek reikės spręsti tą ankstesnį klausimą.

O šiuo atveju aš asmeniškai balsuoju už.

PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš – B. Bradauskas. Prašau.

B. BRADAUSKAS (LSDPF). Dėkoju, Pirmininke. Man kyla klausimas. Konservatoriai visą laiką deklaruoja valstybės saugumą, nacionalinį saugumą. Leiskite paklausti, jeigu mes atleidžiame vieną geriausių kariuomenės vadų Europos Sąjungos valstybių, pripažintą savo srities specialistą, užgrūdintą karų, apie kokį nacionalinį saugumą tada kalbame? Man atrodo, kad konservatoriai ruošiasi ne ginti valstybę iš išorės, o ginti nuo savų žmonių, nes jų politika privedė iki to, kad jau greitai žmonės išeis į gatves. Štai jiems prireikė naujo kariuomenės vado, kuris galbūt paklus ir išves kariuomenę prieš savo tautą. Jeigu tokie jūsų planai taip toli siekia, tikrai verta visiems labai susirūpinti.

Aš manau, kad šiandien mes neturime atleisti generolo, kol neišspręstas klausimas prezidentūroje. Jeigu jis paprašė pratęsti jo kadenciją, mes turime sulaukti Prezidento sprendimo ir tada spręsti klausimą atskirai. Koks bus Prezidento sprendimas, tada ir galvosime, kaip balsuoti. O šiandien aš visus kviečiu neatleisti generolo ir tegu jis eina pareigas tam tikrą laiką, kol bus priimti sprendimai prezidentūroje.

PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš – G. Kirkilas. Po to už – P. Gražulis.

G. KIRKILAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Mielieji kolegos, pirmiausia kolegai A. Anušauskui. Visiškai pritariu, ir tikrai Lietuvoje ir tą esu patyręs, kartu dirbome, yra tikrai daug kompetentingų generolų, niekas šito neneigia. Bet aš manau, kad ir kolegė R. Juknevičienė pripažins, kad, deja, situacija yra tokia, kad tik V. Tutkus, generolas leitenantas V. Tutkus, galėtų realiai pretenduoti į karinio komiteto pirmininkus. Tai pirma.

Antras dalykas, aš tikrai neprieštarauju dėl to, kad šiandien reikia atleisti V. Tutkų. Taip, baigiasi jo kadencija, jis pats pasakė savo nuomonę, jis atsisveikino su kariuomene. Bet mes galime šituo vienu nutarimu atleisti ir paskirti jį. Jeigu mes taip darytume, tai aš tikrai balsuočiau už šitą nutarimą.

Trečias dalykas, siūlau Gynybos tarybos nariams, Seimo Pirmininkui, Ministrui Pirmininkui, krašto apsaugos ministrei, padarome dabar pertrauką, jūs nuvažiuojate pas Prezidentą, gaunate antrąją dalį šito nutarimo ir mes jį patvirtiname. Yra labai paprasta išeitis, ir nereikės pyktis, politizuoti ir kaltinti vienas kitą kažkokiais politizavimais.

Dar kartą primenu gerbiamiesiems kolegoms, jau dabar krikščionims demokratams, kad visą laiką Lietuvos politika, gynybos, krašto gynybos politika buvo konsensusinė. Tai jeigu jūs siekiate tą konsensusą išlaikyti, siūlau pasinaudoti šituo patarimu. Ačiū.

PIRMININKAS. P. Gražulis. Prašau.

P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, aš manau, kad išklausius generolo kariuomenės vado V. Tutkaus kalbą ir jo paties prašymą, kad būtų atleidžiamas iš pareigų, galbūt Seimo narių neliktų abejojančių nė vieno. Tačiau daug abejonių buvo iškelta Seimo narių, kurie klausia, kodėl šiandien nėra žinoma ir kodėl nesilaikoma tų pačių standartų, kad kai buvo atleidžiamas Aukščiausiojo Teismo pirmininkas Vytautas Greičius, mes reikalavome, kad tuo pačiu dekretu Prezidentas teiktų kitą Aukščiausiojo Teismo pirmininką, kad mes žinotume, kas kitas po jo, ir kad mes tik tada balsuotume už Aukščiausiojo Teismo pirmininko atleidimą. Deja, tokio dekreto nesulaukėme, ir mes nebalsavome už V. Greičiaus atleidimą.

Dabar ta pati situacija kartojasi iš naujo. Prezidentas teikia dekretą atleisti iš kariuomenės vadovo pareigų V. Tutkų, tačiau neteikia kito dekreto, kad būtų skiriamas naujas kariuomenės vadovas. Ir mes nežinome, kas yra. Čia kalba privačiai Seimo nariai salėje, kaip ir kalbėjo dėl V. Greičiaus atleidimo, kas bus kitas skiriamas, ir, be abejonės, Seimo nariai tiesiog abejoja, ar tas kitas, sklando gandas tarp Seimo narių privačiai, bus tinkamas eiti pareigas.

Aš manyčiau, kad dėl to mes tikrai turėtume elgtis… netaikyti dvejopų standartų, būti vienodai principingi. Kai visiškai neseniai kelis kartus iš eilės Prezidentas V. Adamkus teikė dekretą atleisti Aukščiausiojo Teismo pirmininką, tada krikščionys demokratai laikėsi tos krikščioniškos nuostatos ir buvo principingi, ir norėjo išlikti iki galo…

PIRMININKAS. Kolega, laikas.

P. GRAŽULIS (TTF). …žinoti, kas yra kandidatas. Todėl aš kviečiu juos ir šiuo atveju pasielgti taip pat principingai, kol nežinome, kas užims pareigas…

PIRMININKAS. Mielasis kolega, laikas.

P. GRAŽULIS (TTF). …ir koks bus kitas kandidatas, nebalsuoti už atleidimą.

PIRMININKAS. Dėkoju. Keturi – už, keturi – prieš kalbėjo. Minutėlę, dėl vedimo tvarkos. Aš, naudodamasis posėdžio pirmininko statusu, norėčiau pasiūlyti sprendimą, kuris patenkintų vieną ir kitą pusę. Yra daugiau klausimų negu atsakymų ir galbūt būtų galima skirti šiek tiek daugiau laiko konsultacijoms su aukščiausiais pareigūnais, Ministru Pirmininku, galbūt su išrinktąja Prezidente ir galbūt opozicija prašytų pertraukos iki kito posėdžio. Prašau. I. Šiaulienė.

I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis Seimo Pirmininke. Tiesiog laiku pasakėte mano pageidavimą, nes frakcijos siūlymas, atsižvelgiant į išsakytas pozicijas, būtų, kaip numato Seimo statutas, daryti arba valandos pertrauką, kad būtų galima, arba iki kito posėdžio. Siūlome iki kito posėdžio.

PIRMININKAS. Iki kito posėdžio. Gerbiamieji, prašymas frakcijos vardu. Ir aš siūlau Seimui apsispręsti, kas už tai, kad būtų skelbiama šio nutarimo svarstymo pertrauka iki kito posėdžio? Noriu priminti, kad pagal Statuto nuostatas, pagal 109 straipsnį, užtenka 29 balsų, palaikančių šį pasiūlymą.

Balsavo 106 Seimo nariai. Už – 48, prieš – 40, susilaikė 18. Penktadalis nuo dalyvaujančiųjų yra. Taigi daroma šio klausimo svarstymo, priėmimo pertrauka iki kito posėdžio, popietinio.

Seimo statuto „Dėl Seimo statuto 172, 177, 180 straipsnių pakeitimo“ projektas Nr. XIP-625(3) (priėmimo tęsinys) (taikoma ypatingos skubos tvarka)

Darbotvarkės 1-3 klausimas – projektas Nr. XIP-625 – Seimo statuto „Dėl Seimo statuto 139, 145, 172, 174, 177, 180 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei Statuto papildymo 139¹ straipsniu“ projektas. Priėmimo stadija. Taikoma ypatingos skubos tvarka. Pranešėjas – Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas S. Šedbaras. Prašom apie tai, ar gauta pasiūlymų. Taip. E. Žakaris.

E. ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Aš norėčiau prieš pradedant balsuoti, kad vis dėlto būtų aiškumas. Vakar atidedant Statuto priėmimą pirmininkas kolega R. Šukys įvardijo, kad buvo pabloginta situacija, nes, balsuojant dėl mano siūlymo, buvo įvardyta, kad lyg ir buvo balsuota tam, kad ne mažiau kaip 5 dienos yra skiriamos biudžetui svarstyti. Tačiau mano siūlymas buvo pateiktas būtent į tą vietą, kur buvo išbraukiama 15 dienų, tos 5 dienos buvo įvardytos ir pristatant, kad būtų biudžetui tikslinti. Ir kolega S. Pečeliūnas tuos žodžius įvardina, ir kolega S. Šedbaras. Visi. Tai norėčiau, kad prieš priimant būtų aiškumas ir vis dėlto kad tai būtų biudžeto tikslinimui taikoma. O biudžeto pagrindiniam svarstymui lieka 15 dienų. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Tačiau man referavo Sekretoriatas, kad nebuvo raštiško pasiūlymo, todėl gal mes žiūrėkime dėl 3 straipsnio. 1 ir 2 straipsniams, priminsiu, buvo nepritarta. Prašom. S. Šedbaras. Dabar yra 3 straipsnis. 1 ir 2 straipsniams Seimo daugumos valia buvo nepritarta. Taigi dabar dėl 3 straipsnio. Prašau. S. Šedbaras.

S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Daugiau pasiūlymų, kokie buvo vakar teikti, nėra gauta, todėl telieka apsispręsti dėl 3 straipsnio. Dėl 5-15 iš tiesų galima pažiūrėti stenogramą, bet tikrai 15 nėra išbraukta, nes komitetas siūlė neišbraukti, tik papildyti šį straipsnį 5 dienų terminu, kuris būtų taikomas keitimui. Tai iš tiesų taip visi supratome, taip balsavome, ir stenogramoje, dar šįryt man rodė komitete, taip yra užfiksuota.

PIRMININKAS. Dėkoju. Dėl vedimo tvarkos – Č. Juršėnas.

Č. JURŠĖNAS (LSDPF). Gerbiamasis Pirmininke, matyt, per tuos skubius darbus yra vienas aiškus netikslumas, nes jeigu imame galiojantį 180 straipsnį ir jo 1 dalį, kalbama apie 172 straipsnio 1 ir 4 dalis. Dabar gi siūlomuose pataisymuose įvedamos 2 ir 5 dalys, o braukiama 4. Tai kaip yra su 1 dalimi?

PIRMININKAS. Gal komiteto pirmininkas galėtų atsakyti, kaip ten yra su tomis dalimis?

S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). 172 straipsnio 3 dalis, kolega Česlovai?

PIRMININKAS. Prašom per šoninį mikrofoną.

Č. JURŠĖNAS (LSDPF). 180 straipsnio 1 dalis. Pagal galiojantį Statutą kalbama apie 172 straipsnio 1 ir 4 dalis. Dabar siūloma taisyti 172 straipsnio 2 ir 5 dalis atitinkamai, kad negalioja, o 4 yra išbraukiama. Tuo tarpu ankstesniame variante 1 dalis buvo braukiama. Ką tai reiškia?

S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Dėl 5 dalies yra dėl to, kad kaip tik buvo paliekama 15 dienų. Atsisakyta išbraukti 15 dienų, vadinasi, 15 dienų metų pabaigoje bendram biudžeto svarstymui lieka. Kad nebūtų jokių abejonių, komitetas siūlė įrašyti į 180 straipsnį, kuris reguliuoja biudžeto keitimą, kad šitas 15 dienų terminas yra netaikomas. Bet, kadangi Seimas balsavo dėl tos 5 dienų išimties, tai šiuo atveju vis tiek 5 dalyje numatytas 15 dienų terminas negali būti taikomas. Išimtis yra dėl 5 dienų. Kadangi čia Seimo posėdžio metu komitetas neturėjo galimybės sutvarkyti iki galo projekto, tai šita išimtis 5 dienų turėtų būti kaip 6 dalis, kaip nauja 6 dalis. Bet šitos galimybės komitetas neturėjo, nes iš viso šito paskutinio kolegos E. Žakario pasiūlymo mes komitete nesvarstėme, jis buvo pateiktas prieš pat priėmimą.

PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Už ir prieš. K. Glaveckas – už, po to prieš – J. Veselka.

K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamasis pranešėjau, šitos Statuto pataisos, kaip jau ne vieną kartą sakiau, reikalingos tam, kad mes galėtume operatyviau reaguoti į visą finansinę situaciją, į biudžetą, į finansinius srautus. Pats biudžeto priėmimo procesas, ar kai jis yra pagrindinis, kai spalio mėnesį pateikiamas, kai yra metinis biudžetas, ar kai yra korekcijos, jos apima keturias stadijas, kaip žinote, kitaip negu visų kitų įstatymų: yra pateikimas, pirmasis svarstymas, antrasis svarstymas, tada priėmimas. Tuo atveju, jeigu nepritariama biudžetui, pavyzdžiui, po antrojo svarstymo, jis dar grąžinamas Vyriausybei. Ir dar yra viena stadija, dar 10 dienų prisideda. Kaip pavyzdį noriu pasakyti. Paskutinis pavyzdys – tai mūsų dabartinė Seimo biudžeto korekcija, kuri bus pateikta šiandien. 23 d. mes pateikiame biudžetą, o priėmimą mes planuojame lygiai už mėnesio – 23 d. Jeigu bus nepritarta po antrojo svarstymo, tai bus rugpjūčio 5 d. Įsivaizduokime, iš esmės dėl nelabai didelių pataisymų, korekcijų, mes sugaišime pusantro mėnesio korekcijai. Tai ką galima kalbėti apie operatyvinių srautų arba finansų valdymo reguliavimą? Todėl siūlau pritarti šioms pataisoms ir duoti galimybę Vyriausybėms, kad ir kokios būtų, ir Seimui operatyviau reaguoti į biudžeto korekcijas. Ne į pagrindinį biudžetą, o į jo korekcijas. Todėl siūlau pritarti šioms pataisoms. Ačiū.

PIRMININKAS. Prieš – J. Veselka. Minutėlę. Tuoj įjungsime.

J. VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, štai pasižiūrėkite dviejų teisininkų išvadas: Teisės departamentas vienaip traktuoja pataisas, Teisės komiteto pirmininkas kitaip interpretuoja, šiandien dar gerbiamasis Č. Juršėnas kitaip interpretuoja. Tai priimame dokumentą, kurį tos pačios institucijos teisininkai įvairiais interpretuoja. Tai kaip jis bus taikomas praktikoje? Kaip norėsiu, taip ir taikysiu. Gerbiamieji kolegos, kaip mes galime, matydami skirtingas interpretacijas, pažeminti Seimo autoritetą, priimdami bet ką? Tai vienas dalykas.

Antras. Gerbiamieji kolegos, bėda yra ne dėl svarstymo vieno ar kito termino. Bėda išryškėjo ta, kad šiandieninė Vyriausybė nesugeba laiku planuoti bent kiek ilgesniam laikui šalies ekonominės plėtros. Vadinasi, Vyriausybei trūksta profesionalumo. Tada šito profesionalumo trūkumą bandoma pridengti skubotumu, kad kuo greičiau priimtume, kad žmonės ir opozicija negalėtų profesionaliai vertinti pataisų. Tai yra bandoma užmaskuoti ir neleisti opozicijai profesionaliau įvertinti biudžetą negu valdančiajai daugumai. Štai pagrindinis dalykas.

Gerbiamieji kolegos, biudžetas, kaip kas supranta, tai nėra vien skaičiukai. Tai yra iš tikrųjų metinis programinis dokumentas, kurį nėra labai lengva išanalizuoti ir pateikti racionalius pasiūlymus. Todėl, gerbiamieji, jūsų ši skuba yra bandymas pridengti Vyriausybės neprofesionalumą ir (…) planuoti. Noriu demokratijos pamokėlę. Štai Denio Didro atsakymas savo oponentui: „Aš neapkenčiu jūsų minčių, bet aš paguldysiu galvą, kad jūs tas mintis galėtumėte išsakyti.“ O pas mus kaip? Šalin nuo mikrofono, nes, neduok Dieve, tauta patikės ką tu šneki, o ne ką valdantieji. Todėl siūlau balsuoti prieš.

PIRMININKAS. Dėkoju. Visi, norėję kalbėti, pasisakė už ir prieš. Gerbiamieji kolegos, dar kartelį noriu patikslinti, kad mes balsuojame tik dėl Statuto 3 straipsnio, kuris numato 180 straipsnio 1 dalies pakeitimą. Taigi kas pritaria, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja kitaip. Prašom. Reikia 71 balso už, kad Statuto pataisa būtų priimta.

Balsavo 101. Už – 72, prieš – 7, susilaikė 22. Statuto 180 straipsnio 1 dalies pakeitimas priimtas.

Gerbiamieji kolegos, darbotvarkės klausimas 1-4, įstatymo projektas Nr. XIP-704. Svarstymas. Gerbiamieji, mane ką tik informavo, kad dėl šio klausimo pagrindinis komitetas prašo padaryti pertrauką, iki kol bus apsvarstytas įstatymo projektas Nr. XIP-783, kurio darbotvarkės numeris yra 1-5. Todėl… Dėl vedimo tvarkos. Prašau. J. Sabatauskas.

J. SABATAUSKAS (LSDPF). Gerbiamasis Pirmininke, frakcijos vardu prašau perbalsuot, nes kai kurie kolegos ne taip suprato. (Balsai salėje) Ne tą mygtuką nuspaudė. Prašau.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kadangi pereita prie kito klausimo, kurį jau paskelbiau, toliau balsuoti arba perbalsuoti nėra pagal Statutą techninių galimybių. Todėl darbotvarkės klausimas 1-5, įstatymo projektas Nr. XIP-783 – Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo… Taip. Komiteto pirmininkas A. Matulas. Prašau.

A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, Seniūnų sueigoj buvo nutarta, kad šitas įstatymas būtų svarstomas, po to eina Vyriausybės teiktas projektas ir juos, jeigu bus pritarta Vyriausybės projektui po pateikimo, juos reikia sujungti. Tai dabar aš nesuprantu, kam daryti pertrauką, siūlyčiau svarstyti. Jeigu pritarsim po svarstymo, sujungsim juos abu.

PIRMININKAS. Gerbiamasis komiteto pirmininke…

A. MATULAS (TS-LKDF). Nes jį teikia visų frakcijų nariai.

PIRMININKAS. Gerbiamasis komiteto pirmininke, jūs šiek tiek klaidinate Seimą ir pats, matau, esat suklaidintas. Komitetas pats paprašė, kol bus pateiktas įstatymo projektas Nr. XIP-783, darbotvarkės 1-5, po to tik pereiti prieš šito klausimo, kurį jūs pristatėt. Mes neprašom daryti pertraukos, mes prašome, komiteto vardu išgirdę prašymą, sukeisti juos vietomis. Ar galim bendru sutarimu? Dėkoju. Taigi dar kartelį. Įstatymo projektas Nr. XIP-783. Pateikimas. Ir pranešėjas – finansų ministras A. G. Šemeta. Prašau. Kviečiu pranešėją į tribūną.

Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 19 ir 56 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-783 (pateikimas) (Vyriausybė siūlo svarstyti ypatingos skubos tvarka)

A. G. ŠEMETA. Gerbiamieji Seimo nariai, teikiu jums Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 19 ir 56 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Šio projekto esmė yra ta, kad siūloma iki 2010 m. gruodžio 31 d. pratęsti lengvatinio 5 % pridėtinės vertės mokesčio tarifo taikymą iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų kompensuojamųjų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių teikimui ir lengvatinio 9 % pridėtinės vertės mokesčio tarifo taikymą knygų ir neperiodinių informacinių leidinių teikimui. Pagal šiuo metu galiojantį įstatymą šios prekės nuo 2009 m. liepos 1 d. turėjo būti apmokestintos taikant standartinį pridėtinės vertės mokesčio tarifą. Dėl pridėtinės vertės mokesčio lengvatos vaistams ir medicinos prekėms valstybės biudžetas 2009 m. netektų apie 63 mln. Lt, 2010 m. – apie 156 mln. Lt pajamų. Dėl lengvatos knygoms ir leidiniams 2009 m. – apie 3,8 mln. Lt, o 2010 m. – apie 9 mln. Lt pajamų.

Norėčiau pabrėžti, kad šiuo atveju, kalbant apie pridėtinės vertės mokesčio lengvatą kompensuojamiesiems vaistams, valstybės biudžeto netekimas šiuo atveju yra neutralus, nes jeigu padidėtų pridėtinės vertės mokestis vaistams, tai atitinkamai reikėtų daugiau lėšų skirti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo ir atsižvelgiant į sudėtingą padėtį finansuojant sveikatos sritį, manome, kad lengvatinio pridėtinės vertės mokesčio tarifo pratęsimas dar dvejiems metams, tiksliau, pusantrų metų, būtų tikslingas.

Kita vertus, norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad, mūsų nuomone, vaistų kainos ir kompensuojamųjų vaistų kainos tikrai reikalauja papildomo dėmesio. Manau, kad Sveikatos apsaugos ministerija imsis papildomų priemonių tam, kad kompensuojamųjų vaistų kainos aktyviau dalyvautų konkurencinėje rinkoje. Ir, kita vertus, manome, kad vakar sveikatos apsaugos ministrui pateikus esminių reformų sveikatos sektoriuje metmenis, šiems metmenims įgyvendinti, be abejo, reikia tam tikro laiko ir atlikus būtinas pertvarkas sveikatos sektoriuje, kurios galbūt ir gali užtrukti metus, pusantrų, galima bus grįžti prie šio pridėtinės vertės mokesčio klausimo.

Taigi siūlau pritarti šio įstatymo projektui ir, atsižvelgdama į tai, kad nauji standartiniai tarifai šioms pozicijoms, jeigu būtų nepriimtas sprendimas dabar, įsigaliotų nuo 2009 m. liepos 1 d., Vyriausybė prašo Seimą svarstyti šį įstatymo projektą ypatingos skubos tvarka.

PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų užsirašė paklausti šeši Seimo nariai. Pirmasis – K. Daukšys, po to – A. Šedžius. K. Daukšio nėra. A. Šedžius, po to – E. Žakaris.

A. ŠEDŽIUS (LSDPF). Gerbiamasis ministre, ar jūs šiuo įstatymo projektu pripažįstate, kad dabar taisote klaidas, kurias padarėte 2008 m. gruodžio mėnesį, ir ar tikrai jūs dabar apsvarstėt ir šitas įstatymo projektas bus rimta atsvara toms klaidoms, kurios buvo padarytos?

A. G. ŠEMETA. Na, šiuo atveju aš nemanyčiau, kad reikėtų sieti šį įstatymo projektą su kažkokiomis klaidomis. Šiuo atveju aš jau ir savo pristatyme minėjau argumentus, kodėl yra teikiamas šis įstatymo projektas, nes būtent sveikatos sektoriuje ir Sveikatos draudimo fonde, kaip ir kitose valdžios sektoriaus srityse, padėtis su pajamomis yra gana sudėtinga, ji pasikeitė gana smarkiai, lyginant su ta padėtimi, kurią mes prognozavome praeitų metų gruodžio mėnesį. Šios lengvatos pratęsimas padės tiesiog amortizuoti pajamų netekimą Sveikatos draudimo fonde.

Kita vertus, šiandien po pietų bus pristatytas biudžeto projektas, biudžeto pataisų projektas. Šis, beje, įstatymas taip pat yra kaip lydintysis biudžeto pataisų projekto įstatymas. Teikiant Biudžeto pataisų įstatymą taip pat yra siūloma padidinti standartinį pridėtinės vertės mokesčio tarifą iki 21 % ir šiuo atveju tai taip pat siečiau su siūlymu pratęsti šių lengvatų galiojimą iki kitų metų pabaigos. Tai tokie yra argumentai. Be abejo, jūs galite turėti savo nuomonę.

PIRMININKAS. Seimo narys E. Žakaris, po to – A. Sysas.

E. ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamasis ministre, kaip finansų specialiste. Kodėl jūs siūlote iki 2010 m. gruodžio 31 d.? Ar, jūsų prognozėmis, 2011 m. žmonės jau pradės labai gerai gyventi, kad bus galima didinti PVM, nebus žmonėm problema nusipirkti vaistų?

Ir antras kaip Europos komisarui. Vis dėlto atsižvelgiant į vaistų svarbą, reikalingumą, t. t., ar jūs neturite minčių, kad reiktų vis dėlto šioje srityje galbūt net ir bendrų visų Europos Sąjungos šalių sutarimo, įstatymo, dar ko? Ačiū.

A. G. ŠEMETA. Na, atsakant į pirmąją jūsų klausimo dalį. Aš minėjau, kad iš tikrųjų sveikatos apsaugos sektorius reikalauja gana didelių reformų, tą pabrėžia ir Pasaulio banko ekspertai, nagrinėję padėtį mūsų sveikatos apsaugos sektoriuje, taip pat, mano supratimu, ir sveikatos apsaugos ministras šiuo klausimu gana intensyviai dirba.

Tikrai reikia papildomų priemonių farmacijos sektoriuje. Mano supratimu, šiame sektoriuje konkurencija nėra pakankama. Padidėjus konkurencijai akivaizdu, kad kompensuojamųjų vaistų kainos galėtų gerokai sumažėti ir tai leistų sugrįžti prie standartinio tarifo vaistams. Šis laikotarpis, kuris yra nustatytas lengvatiniam pridėtinės vertės mokesčio tarifui, būtent ir skiriamas tam, kad būtų įgyvendintos reikiamos reformos sveikatos sektoriuje. Ir tuomet 2010 m. antroje pusėje bus galima vertinti, ar tikrai tos reformos duoda tuos efektus, kurie leidžia grįžti prie standartinio pridėtinės vertės mokesčio tarifo. Kita vertus, pagal mūsų makroekonomines prognozes ir tarptautinių institucijų makroekonomines prognozes, aišku, su tam tikra rizika mes prognozuojame, kad 2011 m. mūsų ekonomika sugrįš į augimo fazę ir tokiu būdu tai taip pat sudarys papildomų galimybių žmonėms papildomai užsidirbti tuo laikotarpiu. Kalbant apie koordinavimą Europos Sąjungos mastu, tai aš jau ir vakar kalbėdamas pažymėjau ir tą dar kartą galiu pažymėti, kad, mano supratimu, iš tikrųjų Europos Sąjungos politika netiesioginių mokesčių srityje turėtų būti daug atidžiau koordinuojama ir siekiama, kad netiesioginių mokesčių srityje šalys tarpusavyje nesiektų konkurencinių pranašumų.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamasis ministre, noriu priminti: jums atsakymui skirtos 2 min., nes paskui ne visi pateiks klausimus. A. Sysas.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamasis ministre, norėčiau sužinoti, kuo jūsų pasiūlytas įstatymo projektas yra pranašesnis prieš tuos projektus, kuriuos siūlė socialdemokratai – palikti 9 % ir 5 vaistams. Ir ar nesibaiminat, kad kadangi tie projektai buvo atmesti, kad Seimo dauguma atmes ir šitą jūsų teikiamą įstatymo projektą? Labai ačiū.

A. G. ŠEMETA. Be abejo, Seimo valia nuspręsti, ar šis įstatymas bus priimtas, ar nepriimtas. Žiūrint įstatymo esmės, jis yra gana techninio pobūdžio. Atidėjimo terminai nustatomi kiti, t. y. nukeliama į 2010 m. pabaigą. Jeigu aš teisingai prisimenu jūsų teiktų įstatymų esmę, jūs siūlėte nuolatinius terminus, tai yra nenustatyti termino lengvatinių tarifų galiojimui. Tuo jie ir skiriasi.

PIRMININKAS. J. Olekas, po to – A. Mazuronis.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Gerbiamasis ministre, aš manau, kad lengviau čia būtų kalbėtis, jeigu jūs tiesiog pasakytumėt, kad taip, buvo klaida tas siūlymas padidinti mokestį vaistams ir dabar ta klaida pataisoma. Bet aš noriu iš esmės paklausti. Jūs jau paminėjot savo pristatyme, kad šio mokesčio padidinimas biudžetui yra tas pats, vadinasi, kiek surenkama, tiek ir vėl reikia finansuoti gydymo įstaigas per Privalomojo sveikatos draudimo fondą. Tai gal iš tikrųjų būtų geriau neatidėti tiktai pusantrų metų, kaip dabar jūs siūlote, bet visam laikui, nes tada mes didinam pajamas ir didinam išlaidas. Ir kada padidinam pajamas, jos ne visada nueina toms tikslinėms, tinkamiausioms sritims finansuoti. Jos tiesiog pasidalina tarp kitų išlaidų. O juk mes žinom, kad vaistų įsigijimas yra svarbus dalykas, ir nebūtinai reikia pakelti 14, dabar jau pagal naują jūsų siūlymą net 16 % išlaidas. Jos ir taip yra kitose grafose. Kitos valstybės turi tas nuolaidas. Kaip sakot, gal sinchronizuoti su visais galima nepadidinant to perskirstymo tokio, sakyčiau, papildomo perskirstymo per biudžetą. Ačiū už atsakymą.

A. G. ŠEMETA. Vertinant neutralų efektą valstybės finansams vis tiek reikia turėti omeny, kad dalį kompensuojamųjų vaistų kainos sumoka perkantysis vaistus ir tokiu atveju šiek tiek pridėtinės vertės mokesčio papildomų pajamų atsiranda, bet, aišku, tai yra labai nedidelis procentas. Aš manau, kad tikrai yra laiko diskutuoti šiais klausimais ir Europos Sąjungos mastu, ir čia, Lietuvoje, yra nustatomas pakankamai ilgas laikotarpis iki 2010 m. gruodžio 31 d. Manau, kad bendrose diskusijose bus rastas tinkamas sprendimas.

PIRMININKAS. Ir A. Mazuronis. Prašau.

A. MAZURONIS (TTF). Labai dėkui. Gerbiamasis ministre, tiek čia, plenarinių posėdžių salėje, tiek Europos reikalų komitete jūs ne kartą esate pasisakęs prieš PVM lengvatas ar išimtis bet kokioms sritims, nes netikite jų nauda galutiniam vartotojui. Tačiau dabar stovite čia ir pristatinėjate PVM lengvatas. Kažkaip nejučia prisimenu kažkada jums pateiktą klausimą apie pozas. Tas klausimas labai paprastas: kas jus privertė kardinaliai pakeisti savo nuomonę?

A. G. ŠEMETA. Šiuo atveju aš manau, kad esminis dalykas yra tai, kad yra teikiama, tiesiog dar kartą galiu pakartoti, kad yra teikiamas standartinio pridėtinės vertės mokesčio tarifo pakeitimas, padidinimas iki 21 %. Mano nuomone, tas pereinamasis laikotarpis padės ir papildomai amortizuoti standartinio pridėtinės vertės mokesčio tarifo padidėjimą. Manau, kad čia yra tik viena dalis viso didelio valstybės finansų mechanizmo. Kai mes kalbame apie vieną konkrečią dalį, mes vis tiek turime matyti visumą. Mums tos papildomos konsolidacijos bus reikalingos. Kaip jau minėjau, sveikatos sektoriuje situacija gana smarkiai pasikeitė, nes Sveikatos draudimo fondas, kaip ir kitos valdžios sektoriaus sritys, netenka dalies pajamų, ir šiuo atveju šis sprendimas padės amortizuoti padėtį šiame sektoriuje.

PIRMININKAS. Dėkoju, ministre. Už – A. Sysas. Prašau.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, džiaugiuosi, kad ministras prisiminė skirtumus tarp tų įstatymo projektų, kuriuos teikė socialdemokratai, iškart pasisakė prieš šitų PVM lengvatų panaikinimą. Todėl, kaip sakoma, geriau vėliau negu niekad, patampėm kai kuriems žmonėms nervus, padarėm akciją prie Seimo, kur buvo laidojamos knygos. Dabar grįžtam prie šitų klausimų ir priimam pataisas. Na, galėjom viso to nedaryti ir turėtume tą patį rezultatą. Todėl sveikinu, kad ministras ir ministerija, Vyriausybė ryžosi pratęsti lengvatų galiojimą. Kviečiu pritarti šioms įstatymo pataisoms.

PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš – J. Olekas.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Gerbiamasis ministre, gerbiamieji kolegos, aš iš tikrųjų pritariu lengvatų palikimui, tačiau mano ir klausimo esmė buvo, ir dabar šio pasisakymo yra tai, kad manyčiau, kad tos lengvatos turėtų būti neterminuotos, ypač dėl vaistų.

Kaip ministras sakė, mes išeiname į nulinį balansą, kiek surenkam papildomai mokesčio, tiek lėšų reikia skirti į Privalomojo draudimo fondą ir beveik tuščiai išpučiam Privalomojo sveikatos draudimo biudžetą nepagerindami kokybės ir nepadidindami paslaugų. Todėl man atrodo, kad būtų tikslinga, kad šios lengvatos galiotų be jokių apribojimų laike, o mes papildomai surinktas lėšas į Privalomąjį sveikatos draudimo fondą galėtume paskirti finansuoti toms sritims ir toms veikloms sveikatos sistemoje, kurios duotų pridėtinę vertę, kurios „sveikatintų“ Lietuvos žmones arba išgydytų jiems susirgus, ir taip pat pasitarnautų papildomai struktūrinei sveikatos sistemos reformai. Dar kartą sakau: aš pritariu lengvatų palikimui, bet nepritariu tam terminuotam jų apribojimui pagal laiką, kuris yra …šiose ministro teikiamose įstatymo pataisose. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Nuomonės išsakytos. Gerbiamieji kolegos, kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta įstatymo projektui po pateikimo, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja kitaip.

Balsavo 78: už – 77, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymo projektui po pateikimo pritarta.

Gerbiamieji kolegos, Vyriausybė siūlo svarstyti ypatingos skubos tvarka. Aš taip pat siūlyčiau pritarti bendru sutarimu, kad būtų ir ankstesniam projektui suteikta ypatingos skubos tvarka. Aš turiu omeny Nr. XIP-704. Ar galime bendru sutarimu pritarti ypatingai skubai vieno ir kito projekto atveju? Tada mes prašytume komiteto sujungti tuos du projektus ir po pietų iš karto pereiti prie svarstymo ypatingos skubos tvarka. Dėkoju.

Vyriausybės įstatymo 13, 24, 27, 39, 40, 44, 44¹, 45, 46 straipsnių ir dešimtojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-690(2). Valstybės tarnybos įstatymo 8, 10, 21, 25 straipsnių ir 3 priedo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-691(2). Valstybės tarnybos įstatymo 3 priedo pakeitimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-692(2). Gyventojų turto deklaravimo įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-693(2). Diplomatinės tarnybos įstatymo 2, 23 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-694(2). Valstybės herbo, kitų herbų ir herbinių ženklų įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-695(2). Valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymo 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-696(2). Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-697(2) (svarstymas)

Darbotvarkės 1-6a klausimas – įstatymo projektas Nr. XIP-690. Svarstymas. Taikoma skubos tvarka. Pranešėjas – V. Kurpuvesas. Prašau komiteto pirmininką į tribūną.

V. KURPUVESAS (TPPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, komitetas svarstė įstatymo projektą ir nusprendė pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIP-690(2) ir komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai: 6 balsavo už, prieš nebuvo ir 2 susilaikė.

Komitetas, tobulindamas įstatymo projektą, atsižvelgė į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, taip pat pritarė Seimo narių L. Sabučio, A. Rimo ir V. Kurpuveso pasiūlymams.

Pasiūlymo esmė tokia, kad mes pasiūlėme šiek tiek pakeisti pareigybių pavadinimus. Pavyzdžiui, kadangi buvo siūloma Ministro Pirmininko kancleriui turėti du pavaduotojus, tačiau jie iš esmės skiriasi pagal įstatymą, kadangi vienas iš jų bus politinio pasitikėjimo, kitas bus karjeros valstybės tarnautojas, tai mes pasiūlėme tą pavaduotoją, kuris bus politinio pasitikėjimo, pavadinti pirmuoju pavaduotoju. Taip pat šiek tiek pakoregavome kitą pareigybę, kadangi Vyriausybė siūlė dvigubą vieno pareigūno pareigybės pavadinimą, t. y. būtų buvęs Ministro Pirmininko padėjėjas – Ministro Pirmininko tarnybos departamento direktorius. Labai gremėzdiškai… Toks gremėzdiškas pareigybės pavadinimas, mūsų manymu, pasirodė netikslingas.

Šiaip svarstant įstatymo projektą, komitete dalyvavo ir vidaus reikalų viceministras, ir Vyriausybės kancleris, tai jie tokiems pataisymams pritarė. Ačiū.

PIRMININKAS. Prašyčiau komiteto pirmininką, jeigu Seimas pritartų bendru sutarimu, galbūt visą klausimų bloką 1-6a–1-6h, nes jie visiškai adekvatūs vienas kitam projektai. Nebūtų prieš? Dėkoju. Prašom.

V. KURPUVESAS (TPPF). Gerbiamasis pirmininke, taip pat svarstėme komitete ir Valstybės tarnybos įstatymo 8, 10, 21, 25 straipsnių ir 3 priedo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr. XIP-691. Komitetas nusprendė pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIP-691(2) ir komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai buvo bendru sutarimu.

Komitetas, tobulindamas įstatymo projektą, atsižvelgė į Teisės departamento pastabas, taip pat į Seimo narių L. Sabučio, A. Rimo ir V. Kurpuveso pasiūlymus bei į Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pasiūlymą.

Esminis pakeitimas, kurį padarė komitetas, t. y. nutarė nepritarti Vyriausybės siūlymui suteikti teisę politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojams suteikti kvalifikacines klases. Beje, nepritarti tokiam pasiūlymui siūlė Biudžeto ir finansų komitetas. Mūsų manymu, būtų visiškai netikslinga palikti įstaigos vadovų valiai patiems savarankiškai spręsti, ar suteikti politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojams kvalifikacinę klasę, ar tokios nesuteikti. Mūsų manymu, vis dėlto turi būti tam tikra tvarka. Todėl komitetas pasiūlė Vyriausybei iki rugsėjo 1 d. parengti atitinkamą tvarką, kuria remiantis gal būtų galima suteikti kvalifikacines klases.

Kitas įstatymo projektas būtų Valstybės tarnybos įstatymo 3 priedo pakeitimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-692. Komitetas nusprendė pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIP-692(2) ir komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai: 7 balsavo už, prieš nebuvo, 1 susilaikė. Šio projekto esmė yra ta, kad mes sąraše įrašome tas pareigybes, kurias siūlo keisti Vyriausybė ir komitetas. Tai yra labai lakoniškas ir trumpas įstatymo projektas.

Kitas įstatymo projektas būtų Gyventojų turto deklaravimo įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-693. Komitetas nusprendė pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIP-693(2) ir komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai – bendru sutarimu už.

Diplomatinės tarnybos įstatymo 2, 23 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-694. Komiteto sprendimas: pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIP-694 ir komiteto išvadoms ir bendru sutarimu už.

Taip pat norėčiau pažymėti, kad, svarstant įstatymo projektą, buvo apsvarstytas ir Seimo narių M. Zasčiurinsko ir K. Ramelio pasiūlymas nustatyti, kad visi diplomatai yra politinio asmeninio pasitikėjimo valstybės tarnautojai. Realiai nesutikdami su tokia nuomone, komitete mes nusprendėme nepritarti tokiam pasiūlymui.

Valstybės herbo, kitų herbų ir herbinių ženklų įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-695. Komiteto sprendimas pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIP-695 ir komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai – bendru sutarimu už.

Valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymo 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-696. Komiteto sprendimas – pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIP-696 ir komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai – bendru sutarimu už.

Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-697. Komiteto sprendimas – pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIP-697 ir komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai – bendru sutarimu už.

Gerbiamasis Pirmininke, jeigu aš neklystu, Nacionalinio saugumo pagrindu įstatymas nėra įtrauktas į darbotvarkę. Tai būtų tiek.

PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš diskusijai pakviesdamas užsirašius Seimo narius, aš matau, kad buvo vienu klausimu ir papildomas komitetas – Biudžeto ir finansų komitetas. Kviečiu V. Matuzą. Įstatymo projektas Nr. XIP-691. Prašom.

V. MATUZAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamasis Seimo Pirmininke. Biudžeto ir finansų komitetas, kaip papildomas komitetas, svarstė įstatymo projektą ir siūlo iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui. Aš dabar kalbu apie Valstybės tarnybos įstatymo 8, 10, 21, 25 straipsnių ir 3 priedo pakeitimo įstatymo projektą. Biudžeto ir finansų komitetas siūlo atsižvelgiant į tai, kad, pagal galiojančio Valstybės tarnybos įstatymo nuostatas, politinio asmeninio pasitikėjimo valstybės tarnautojams gali būti priemokos už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą, kai yra padidėjęs darbų mastas, atliekant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, neviršijant nustatytos darbo laiko trukmės, ir už papildomą užduočių atlikimą, kai atliekamos pareigybės aprašyme nenustatytos funkcijos. Šių priemokų suma negali viršyti 60 % pareiginės algos.

Antra, į šalies ekonominę finansinę padėtį ir į tai, kad nuostatos, sudarančios galimybę politinio asmeninio pasitikėjimo valstybės tarnautojams suteikti kvalifikacinę klasę, priėmimas pareikalaus nemažai papildomų valstybės biudžeto asignavimų, šiuo metu plėsti asmenų, galėsiančių gauti papildomą darbo užmokestį už kvalifikacines klases, ratą netikslinga. Šis klausimas turėtų būti svarstomas pagerėjus šalies ekonominei, finansinei padėčiai. Šis pasiūlymas bendru sutarimu buvo priimtas komitete ir, kaip girdėjome, pagrindinis komitetas tam pasiūlymui pritarė. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Diskusijoje užsirašė kalbėti du Seimo nariai A. Šedžius, po to – E. Klumbys. Prašau.

A. ŠEDŽIUS (LSDPF).Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos, jeigu atidžiau paskaitytume šio įstatymo projektą, tai, ko gero, vienintelė išvada, kurią galimą padaryti, tai yra ne kas kita kaip kadrų valymo įstatymas, nes keičiant pareigas automatiškai yra užkoduotas žmogaus atleidimas iš darbo ir priėmimas į naujas pareigas. Taigi šis įstatymo projektas, ko gero, yra inicijuotas tuo tikslu, kad būtų pakeisti nepalankūs kadrai, dirbantys šiuo metu valstybės tarnyboje. Tai turbūt aiškiausiai įrodo bet kuris lyginamasis variantas, kai yra pervadinamas Ministro Pirmininko patarėjas į Ministro Pirmininko tarybos departamento direktorių, ir kitos pareigos. Aš manau, kad prieš priimdami šį įstatymo projektą turėtume atsižvelgti į tuos pakeitimus, kurie yra planuojami, ir galbūt reikėtų išklausyti tiek kanceliarijos vadovo, tiek ir Ministro Pirmininko, kokie yra planuojami pakeitimai, ne tik pakeičiant pavadinimą ar pertvarkant instituciją iš kanceliarijos į Ministro Pirmininko tarybos departamentą ir panašius, o ir tai, kokia bus vykdoma tolesnė kadrų politika. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. E. Klumbys. Prašau.

E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos, aš taip pasakysiu: darant smulkias niekšybes, t. y. aparato išvalymą, manyčiau, yra šiurkščiai elgiamasi su Lietuvos Respublikos Konstitucija ir dėl to darbo nieko nėra švento.

Taigi, jeigu mes pažiūrėsime konstituciniu aspektu, kas yra daroma? Vis dėlto Konstitucija Lietuvos Respublikos Vyriausybei suteikia didžiules galias, ir tai struktūrai aptarnauti natūraliai buvo aparatas. Šituo sumanymu iš esmės Ministras Pirmininkas prisiima visą Vyriausybės kompetenciją ir visam šitam darbui yra pajungiama… Vyriausybės aparatas tampa Ministro Pirmininko aparatu. Šitas dalykas, aš manyčiau, yra labai labai negeras, sudaromas dar vienas blogas precedentas dėl to, kad lygiai taip pat eidama šiuo keliu po kurio laiko galbūt ta pati valdančioji dauguma, gavusi, sakykim, Seimo Pirmininko postą, sumanys Seimo kanceliariją padaryti Seimo Pirmininko kanceliarija. Ir visa tai tokiu būdu koncentruojama toje institucijoje vienose rankose, ir vietoj demokratinių dalykų yra kuriamas vienvaldiškumo principas.

Gerbiamieji kolegos, pirmiausiai konservatoriai, pagalvokite, ką jūs darote? Juk jūs valdžioje nebūsite amžinai, nors prieš dešimt metų jūs svajojote, kad atėjote šimtui metų. Taigi būkite protingi ir atsižvelkite į tai, kaip yra sukonstruota visa mūsų valdžios struktūra, ir laikas nuo laiko prisiminkite, kad Lietuvos Respublikoje dar galioja toks teisinis dokumentas kaip Lietuvos Respublikos Konstitucija.

PIRMININKAS. Dėkoju kalbėjusiems. Daugiau diskusijoje dalyvauti nėra užsirašiusių. Gerbiamieji kolegos, priminsiu, mes bendru sutarimu pritarėme, kad visą siūlomų įstatymų projektų paketą svarstome tuo pačiu metu. Yra gauta pasiūlymų įstatymo projektui Nr. XIP-… (Balsai salėje) Prašau. Tai čia dėl visų, nes mes bendru sutarimu pritarėme, kad visą paketą pateikiame ir svarstome, ir pasisakome tuo pačiu metu.

Kviečiu komiteto pirmininką V. Kurpuvesą dėl įstatymo projektui Nr. XIP-694 gautų Seimo narių M. Zasčiurinsko ir K. Ramelio pasiūlymų. Pasiūlymai ir pataisos. Prašau.

V. KURPUVESAS (TPPF). Gerbiamasis Pirmininke, buvo gautas Seimo narių M. Zasčiurinsko ir K. Ramelio pasiūlymas, kurio esmė yra tokia: nustatyti, kad diplomatas yra politinio asmeninio pasitikėjimo valstybės tarnautojas, t. y. nustatyti Diplomatinės tarnybos įstatyme, kad visi diplomatai, dirbantys Lietuvoje, yra politinio asmeninio pasitikėjimo valstybės tarnautojai. Mūsų nuomone, šiuo metu taip nėra ir, mūsų nuomone, šiuo metu taip daryti netikslinga, nes diplomatams taip pat yra taikomi ir tam tikri karjeros principai, jų statusą ir jų tarnybos eigą reglamentuoja Diplomatinės tarnybos įstatymas. Šiandien teikti, kad jie yra politinio asmeninio pasitikėjimo valstybės tarnautojai, ką tai reiškia? Tai reiškia, kad atėjus naujai politinei valdžiai reikėtų keisti, arba būtų galimybė keisti, visą diplomatinį korpusą, kuriam visų pirma taikomas ne politinio lojalumo kriterijus, bet profesionalumo kriterijus. Todėl juos daryti kitokius mes nematome teisinio pagrindo.

PIRMININKAS. Dėkoju. Yra užsirašę tik prieš siūlomą pataisą. Kadangi tokia pati ir komiteto nuomonė, galbūt būtų galima tiesiog taupant laiką pateikti balsuoti, kas pritaria. (Balsai salėje: „Taip.“ ) Dėkoju.

Gerbiamieji kolegos, prašau balsuoti, kas už siūlomą pataisą, balsuoja už, kas prieš pataisą, balsuoja kitaip. Pataisą, kuriai nepritaria komitetas.

Balsavo 74. Už – 11, prieš – 28, susilaikė 35. Taigi siūlomai pataisai nepritarta, daugiau pasiūlymų ir pataisų negauta. Gerbiamieji kolegos, priminsiu, kad mes prieš tai sutarėme, jog visą klausimų ir projektų bloką 1-6a ir 16h imtinai svarstome kartu. Galbūt būtų galima bendru sutarimu pritarti? Motyvai. A. Šedžius dėl viso paketo, taip? Prašau. Prieš.

A. ŠEDŽIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų negalime daryti tokių klaidų, nes šitas įstatymas, kurį dabar inicijuoja valdančioji dauguma, o aš manau, kad iniciatoriai yra Lietuvos krikščionys demokratai ir konservatoriai, tai šita pataisa gali paskui atsisukti ir prieš jus pačius. Jeigu dar kartą įsiklausysite į tai, kas buvo pasakyta, iš esmės niekas nesikeičia, keičiasi tiktai pareigų pavadinimai. Aš sakyčiau, visiškai absurdiškai keičiasi, nes nieko geresnio nesugalvojama, kaip tiktai perstumti per vieną poziciją. Pavyzdžiui, Ministro Pirmininko kancleris vadinsis Ministro Pirmininko tarybos departamento direktoriumi, o Ministro Pirmininko patarėjas vadinsis Ministro Pirmininko kancleriu. Nors būtų sugalvoję geresnes pareigybes, kažkokias kitokias.

Dar kartą šis įstatymo projektas parodo, kad vykdoma kadrų valymo politika ir, aš manau, kad tai yra neteisinga. Tie žmonės, kurie šiuo metu dirba valstybės tarnyboje, turi didelę patirtį ir tokie įstatymai yra nukreipti prieš tuos žmones. Tokių dalykų nereikėtų daryti, nereikėtų į tas pareigas, kurias turi eiti kompetentingi žmonės, liaudiškai tariant, sustatyti sau pavaldžius kadrus. Taigi siūlau balsuoti prieš.

PIRMININKAS. Dėkoju. Už – L. Sabutis.

Toliau posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininko pavaduotojas R. Šukys. Prašau.

L. SABUTIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamieji kolegos, mes taip pat labai atidžiai svarstėme, dalyvavo ir iniciatorių atstovai komitete, taip pat atsižvelgėme į kai kuriuos siūlymus. Mes pripažinome, kad Vyriausybė, kaip tokia, solidariai atsako už valstybės valdymą, kaip vykdančioji institucija… yra valstybės pareigūnai, politikai. Jiems talkinantys gali būti įvairaus pobūdžio valstybės tarnautojai arba kiti asmenys, todėl Seimas po pateikimo pritarė šiems siūlymams. Komitetas įvertinęs pasiūlė tikslesnę redakciją, atsižvelgdamas į Teisės departamento nuomonę. Mums atrodo, kad apskritai mes bendru sutarimu pagrindiniam įstatymui, jo korekcijoms galime pritarti. Jeigu galite, pasižiūrėkite, labai aiškiai sudėliota, kas gi dabar yra politinio asmeninio pasitikėjimo tarnautojai ir kurie yra tiesiogiai pavaldūs ir atskaitingi premjerui, taip pat kancleriui. Šiuo atveju Vyriausybėje, kiek mums buvo pranešta, turėtų aiškiai sumažėti bendras skaičius ir nebesidubliuoti parengiamieji darbai, kurie galimi ir kurie paprastai yra atliekami atskirose ministerijose. Tačiau tie dalykai, kurie turi būti koordinuoti padedant premjerui ir kancleriui, dabar pagal šį įstatymą bus lengviau sprendžiami. Be kita ko, labai konkrečiai yra pasiūlyta šioje redakcijoje, kad kancleris, turėdamas du pavaduotojus, aiškiai suvoktų, kad jie taip pat yra atskaitingi ir jam, ir premjerui. Man atrodo, valdymo prasme tai kur kas pažangesnė redakcija, todėl komitetas pritaria, aš taip pat pritariu. Kviečiu jus pasitikslinus, jeigu dar kyla abejonių, jų atsisakyti ir balsuoti už šio įstatymo ir kitų lydimųjų įstatymų pataisas. Ačiū.

PIRMININKAS (R. ŠUKYS, LCSF). Gerbiamieji kolegos, kadangi įstatymų projektų yra ne vienas, tuomet būtų teisinga leisti kalbėti dėl balsavimo motyvų tiek, kiek yra įstatymų projektų. Motyvai prieš – E. Žakaris. Prašom.

E. ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, be abejo, vienai minčiai būtų galima pritarti, kad keičiantis politinei valdžiai pirmieji vadovai turėtų galimybę turėti savo komandą ir galbūt didesnę komandą, negu iki šiol buvo keletas patarėjų. Atsiminkime, pristatydamas vidaus reikalų ministras informavo, kad Ministro Pirmininko tarnyboje gali būti nuo 240 iki 400 darbuotojų. Vadinasi, kadangi Ministras Pirmininkas, be abejo, rinksis savo pakraipos žmones, tai panašiai tiek žmonių bus ir atleista. O visi kalbame apie sunkmetį, kad trūksta lėšų, atleidžiant žmones reikia ir išeitines mokėti, ir taip toliau.

Ir dar vienas momentas, kuris man labai kliūva. Iki šiol nebuvo tokio precedento, kad politinio pasitikėjimo tarnautojams būtų suteikiamos klasės. Dabar jau šitas yra numatyta, taigi galima tikėtis, kad po ketverių metų atsidėkojant visi politinio pasitikėjimo asmenys išeis su pirmomis klasėmis, o žinant, kad klasės yra skiriamos visam laikui, ar nesuteikiame galimybės per daug švaistyti lėšas? Ačiū.

PIRMININKAS. Motyvai prieš – P. Gražulis. Prašom.

P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, aš visą laiką rėmiau ir laikiausi tokios nuomonės, kad politinė dauguma turėtų instrumentą ir galėtų turėti daugiau politinio pasitikėjimo pareigūnų, kad galėtų įgyvendinti savo programines nuostatas. Šiandien atvykus ministrui R. Palaičiui į frakcijos posėdį, jam buvo iš anksto suformuluoti klausimai, kiek pareigūnų atleista iš darbo. Deja, buvau šokiruotas, kai ministras pateikė skaičius, kad papildomai priimta 160 darbuotojų, nors pagrindinis valdančiosios daugumos tikslas buvo sumažinti biurokratų skaičių, sumažinti kontroliuojančių institucijų skaičių. Deja, matom, kad visa tai yra tik tušti žodžiai ir jokių realių darbų. Aiškiai matėsi iš ministro atsakymų, kad jis yra pasimetęs ir, kiek supratau, nebus sprendžiamos problemos, o ateityje bus ne atleidinėjami, o dar ir papildomai priiminėjami žmonės į darbą. Tik, žinoma, patikimi, tik, žinoma, savi ir taip vietoj taupymo programos išeis išlaidavimo programa.

Gerbiamoji valdančioji dauguma, prisipažinkite, kad tikrai neturite politinės valios įvykdyti, įgyvendinti savo esminių programinių nuostatų ir kad jums trūksta politinės valios. Man atrodo, kad vien tik kaitaliojant vienokį ar kitokį pavadinimą, o ne mažinant… ministrų aparate iki 400 žmonių, kur tai matyta? Kam tiek reikia? Kas tai per išmonė ir ar galime šiuo badmečiu puotauti?

PIRMININKAS. Laikas!

P. GRAŽULIS (TTF). Aš tikrai nepritariu ir raginu kitus nepritarti.

PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų už – V. Kurpuvesas. Prašom.

V. KURPUVESAS (TPPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, nežinau, iš kur jūs gavote tuos skaičius, kalbate apie 400 valstybės tarnautojų, kurie bus Ministro Pirmininko tarnyboje. Šiaip mes turime kitus skaičius. Šiandien kaip tik Ministro Pirmininko tarnyboje, dabartinėje kanceliarijoje, yra planuojamas pareigybių mažinimas 60 pareigybių, t. y. nuo 260 iki 200. Kalbėdami komitete su kancleriu mes prašėme, kad kancleris ieškotų būdų, kad sumažinimas būtų dar didesnis ir dar ženklesnis.

Grįžtant prie politinio pasitikėjimo tarnautojų, kurie dirbs Ministro Pirmininko tarnyboje, reikia pažymėti, kad tokių pareigūnų tikrai nebus daug. Yra planuojamas tiktai vienas kancleris, vienas kanclerio pavaduotojas ir tiktai trijų departamentų vadovai, nes bus įsteigti trys departamentai ir paskirti jų vadovai, kaip mus informavo pats kancleris.

Dabar, kolegos, pasitikslinimas dėl kvalifikacinių klasių politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojams. Dar kartą noriu priminti, kad komitetas patobulino įstatymo projektą ir nutarta, kad politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojams klasės nebus suteikiamos. Taip, kad prašyčiau į tą dalyką atsižvelgti.

PIRMININKAS. Motyvai prieš – G. Kirkilas. Prašom.

G. KIRKILAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Na, šis projektas primena tai, kas buvo daroma steigiant naują Energetikos ministeriją, kai Ministras Pirmininkas ne kartą pasakė, kad ne tik nepadidės tarnautojų skaičius, ypač politinio pasitikėjimo, bet ir sumažės. Atsitiko priešingai, kaip žinome. Tai yra pirmas dalykas.

Antras dalykas. Akivaizdu, kad yra didinama politinio pasitikėjimo tarnautojų skaičiaus dalis. aišku, tam, kad visų pirma įdarbintų savus partiečius, ypač šiuo metu, kai ekonomika krenta, nedarbas didėja, o ta problema pasidaro dar aktualesnė. Bet svarbiausias dalykas ir svarbiausias rezultatas, kuris bus pasiektas, jeigu toks įstatymas bus priimtas, tas, kad kompetencijos lygis valdymo aparate dar sumažės. Tai mes matome nuosekliai šiuo metu, todėl aš pasisakau prieš šį projektą.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dėkoju. Mes išklausėme visus pageidavusius kalbėti dėl balsavimo motyvų. Aš noriu pakviesti visus susikaupti ir apsispręsti balsuojant dėl viso kompleksinio klausimo. Tai nuo 1-6a iki 1-6h. Tai projektai, kurių Nr. XIP-690 – Vyriausybės įstatymo 13, 24, 27, 39, 40, 44, 44¹, 45, 46 straipsnių ir dešimtojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projektas, aš kitų pavadinimų nevardinsiu, tik įvardinsiu įstatymo projektus Nr. XIP-691, Nr. XIP-692, Nr. XIP-693, Nr. XIP-694, Nr. XIP-695, Nr. XIP-696 ir Nr. XIP-697, kurie yra lydimieji mano įvardinto įstatymo projekto. Prašau kolegas susikaupti ir apsispręsti balsuojant. Kas pritaria šiems įstatymų projektams po svarstymo, prašau balsuoti už, kas turi kitą nuomonę, – prieš arba susilaiko.

Užsiregistravo 88 Seimo nariai. Balsavo 87 Seimo nariai. Už – 59, prieš – 13, susilaikė 15. Įstatymo projektams po svarstymo pritarta. Dėkoju, gerbiamieji kolegos.

Kitas kompleksinis darbotvarkės 1-7a, 1-7b, 1-7c, 1-7d klausimas. Tai Civilinio kodekso 2.33 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-761 ir jį lydintieji, kartu kompleksu einantys klausimai: Nr. XIP-762 – Atominės elektrinės įstatymo 3, 6, 8, 10, 11, 13, 16 ir 19 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 19¹ straipsniu ir priedu įstatymo projektas; Nr. XIP-763 – Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo 3 ir 4¹ straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas; Nr. XIP-764 – Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 17 ir 19 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Klausimas kompleksinis. Pateikimo stadija. Kviečiu į tribūną pranešėją – energetikos viceministrą Romą Švedą. Prašom.

Gerbiamieji kolegos, norėčiau atkreipti dėmesį, kad prašyčiau užsirašyti užduoti klausimus dėl visų pateikiamų įstatymų projektų kartu. Pranešėją taip pat prašau kompleksiškai pristatyti visus kartu eilės tvarka ir po to bus galima dėl balsavimo motyvų kalbėti taip pat dėl kiekvieno įstatymo projekto arba dėl visų projektų tiek, kiek yra projektų.

Kolega S. Pečeliūnas dėl vedimo tvarkos. Prašom.

S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš dėl 1-7c. Viename posėdyje jau buvome priminę, kad yra registruotas toks pats projektas, buvome sutarę, kad bus svarstoma kartu, bent jau, ir čia jo nėra.

PIRMININKAS. Svarstymo stadijoje bus kartu, čia dabar yra pateikimas.

S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Manote, kad pateikti nereikia? Pateikimas jau buvo? Nebuvo.

PIRMININKAS. Reikėjo šį klausimą spręsti, kai buvo tvirtinama darbotvarkė, dabar šis klausimas negali būti sprendžiamas.

S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Tai mes neturime pasitikėti posėdžio pirmininko ir Seimo Pirmininko žodžiu, kad jis pasakė bus, dar reikia iš paskos bėgioti?

PIRMININKAS. Darbotvarkę pasitvirtinome ryte, šis klausimas, kaip suprantu, nebuvo įtrauktas į darbotvarkę, gerbiamasis Sauliau Pečeliūnai, todėl šiandien pateiksime taip, kaip yra pateikiama.

Prašau, gerbiamasis pranešėjau, pateikti išvardintus įstatymų projektus.

Civilinio kodekso 2.33 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-761. Atominės elektrinės įstatymo 3, 6, 8, 10, 11, 13, 16 ir 19 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir Įstatymo papildymo 19¹ straipsniu ir priedu įstatymo projektas Nr. XIP-762. Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo 3 ir 4¹ straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-763. Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 17 ir 19 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-764 (pateikimas) (Vyriausybė siūlo svarstyti ypatingos skubos tvarka)

R. ŠVEDAS. Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai. Pristatau šiandien keturių Lietuvos Respublikos įstatymų pakeitimo ir papildymo projektus. Tai yra Atominės elektrinės įstatymo, Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo, Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių bei Civilinio kodekso.

Šiuos įstatymų projektus parengė ir pateikė svarstyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei Ministro Pirmininko potvarkiu sudaryta darbo grupė, kuri savo darbe atsižvelgė ir į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos balandžio 22 d. sprendimą, kuriuo Vyriausybė prašoma pateikti Seimui išvadas dėl „Leo LT“ akcinės bendrovės veiklos tęstinumo teisinio ir ekonominio pagrįstumo. Lietuvos Respublikos Vyriausybė šių įstatymų projektams pritarė 2009 m., t. y. šių metų, birželio 15 dieną.

Teikiamais įstatymų projektais siekiama įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo šių metų kovo 2 d. nutarimą dėl Lietuvos Respublikos atominės elektrinės įstatymo 10 straipsnio 1 dalies nuostatų ir 11 straipsnio 1 dalies 1 punkto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Išanalizavę Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimo nuostatas, konstatuojame, kad Atominės elektrinės įstatymas ir Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas turi būti pakeisti ne tik keičiant antikonstitucinėmis pripažintas šių įstatymų nuostatas, tačiau ir kompleksiškai vertinant Konstitucinio Teismo nutarimo turinį. Šiuose įstatymuose turi būti numatytos priemonės veiksmingam ir efektyviam valstybės turto valdymui, taip pat tinkamam valstybės interesų atstovavimui valdant, naudojant bei disponuojant valstybei nuosavybės teise priklausančiu turtu.

Atominės elektrinės įstatymo pakeitimo projektas įtvirtina principus, kurie leis užtikrinti veiksmingą atstovavimą valstybei kaip akcijų valdytojai, įgyvendinant įstatymo tikslą – sudaryti finansines prielaidas naujos atominės elektrinės statybai. Įstatymo projekto tikslas taip pat yra nustatyti principus ir tvarką, kaip turi būti organizuojamas valdymas, kad būtų tinkamai užtikrinti valstybės interesai ir įgyvendinti šio įstatymo tikslai. Atominės elektrinės įstatymo projekto pagrindinės nuostatos yra šios.

Pirma. Įvedamos naujos sąvokos: „atominės elektrinės statytojas“, „elektros perdavimo jungčių statytojas“, „strateginis investuotojas“.

Antra. Siekiama, kad valstybei priklausytų ne mažiau kaip du trečdaliai nacionalinio investuotojo akcijų, kurios suteiktų ne mažiau kaip du trečdalius visų balsų nacionalinio investuotojo visuotiniame akcininkų susirinkime.

Trečia. Nacionalinio investuotojo visuotiniam akcininkų susirinkimui būtų suteikta teisė padidinti nacionalinio investuotojo įstatinį kapitalą tam, kad valstybei nuosavybės teise priklausytų ne mažiau kaip 2/3 akcijų. Būtų sudaryta galimybė tiek valstybės akcijų valdytojui, tiek privačiam investuotojui pakartotinai įvertinti steigimo metu į nacionalinio investuotojo įstatinį kapitalą įneštų bendrovių akcijų vertę. Būtų įtvirtinama aiški nuostata, reglamentuojanti nacionalinio investuotojo likvidavimą, reorganizavimą ir pertvarkymą Lietuvos Respublikos įstatymų numatytais pagrindais ir tvarka.

Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo projekte siūloma įtvirtinti teisės normas, detaliau reglamentuojančias valstybinio turto investavimą. Įgyvendinant Konstitucinio Teismo nutarimą, nuostatos dėl valstybės ir savivaldybių turto investavimo kriterijų būtų perkeliamos iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo į aukštesnės galios teisės aktą, t. y. įstatymą.

Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo bei Civilinio kodekso pakeitimo projektai teikiami, nes jų pakeitimai būtini šių įstatymų normas derinant su Atominės elektrinės įstatymo ir Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo pakeitimo projektais. Šiuo atveju vadovaujamasi bendromis teisėkūros proceso taisyklėmis, numatančiomis, jog rengiant atitinkamo teisės akto projektą šiuos pakeitimus būtina įvertinti sistemiškai bei pateikti kitų su keičiamu teisės aktu susijusių teisės aktų projektus.

Baigdamas norėčiau apibendrinti, kad priėmus šiandien teikiamų įstatymų pakeitimus ir papildymus būtų sudaryta galimybė akcininkų susitarimu ir įstatymų nustatyta tvarka išspręsti „Leo LT“ bendrovės veiklos klausimą. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau. Jūsų užsirašė paklausti 15 Seimo narių. Pirmasis klausia K. Daukšys. Prašom.

K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Iš tikrųjų gaila, kad ministro nėra tribūnoje, nes jo, kaip atsakingo politiko, būtų galima paklausti šiek tiek griežčiau. Prašau pasakyti, ar jums neatrodo, kad tiek ministro paskutinių trijų mėnesių veiksmai, tiek dabar pateikti įstatymai skirti ne „Leo LT“ išardyti arba tai problemai išspręsti pagal sąžinę, o tam, kad būtų galima ne Vyriausybės rankomis, o teismo rankomis įduoti ten kokius 3 mlrd. kompensacijos už tai, kad buvo investuota į visą šį dalyką, ir viskas tuo pasibaigtų? Ar jums pačiam, kaip žmogui, kuris yra patyręs valstybės valdymo srityje, taip neatrodo?

R. ŠVEDAS. Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų koncentruojamasi į nuoseklius žingsnius ir norima sukurti teisinę bazę, kad vadovaudamiesi Lietuvos įstatymais akcininkai galėtų susitarti dėl galimo sprendimo šiuo klausimu. Vienašališki Vyriausybės sprendimai šiuo atveju nebūtų tinkamas sprendimo būdas.

PIRMININKAS. Klausia L. Graužinienė. Prašom.

L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Aš norėčiau paklausti. Vis dėlto irgi pritarčiau nuomonei, kad šituo svarbiu klausimu norėtųsi matyti ministrą šioje pozicijoje – pristatantį svarbius įstatymus. Norėčiau paklausti. Vis dėlto suprantu, kad yra labai gerai organizuota viešųjų ryšių kampanija, kurios dabar reikia išardyti „Leo LT“, bet daugiau, giliau panagrinėjus susidaro toks įspūdis, kad kaip tik pačiai „Leo LT“ dabar naudingiausia, kad būtų priimti šitie sprendimai. Pirmai Seimas lyg ir buvo kaltinamas, kad tarnavo, kad kūrė ir darė naudą, dabar iš visų veiksmų vėl ta pozicija matyti, kad sąmoningai daromi tie veiksmai, kad vėl išloštų šios bendrovės akcininkai ir vėl būtų pasinaudota valstybės sąskaita. Nes, kad ir kiek mes prašėme, konkrečių skaičiavimų Energetikos ministerija nepateikė, kiek konkrečiai kainuotų šios sutarties nutraukimas ar kitokie veiksmai. Tai turėtų vis dėlto būti skaičiavimai pagal dabar sudarytus teisės aktus ir sutartis. Ar jums neatrodo, kad tie veiksmai suponuoja vėl nenaudą valstybei?

R. ŠVEDAS. Atsakysiu pradėdamas nuo atsiprašymo, kad ministras A. Sekmokas negalėjo dalyvauti, nes yra išvykęs. Iš tikrųjų jis pats turėtų dalyvauti čia, bet jis dalyvaus asmeniškai įstatymo svarstymo tolesniuose etapuose visuose komitetuose, taip pat įstatymą priimant.

Dabar dėl tinkamumo ar netinkamumo, dėl sprendimo laikotarpio, dėl sprendimo būdų. Iš tikrųjų tai yra politinis dalykas, bet nesakyčiau, kad būtent dabar privačiam investuotojui yra naudingas ar nenaudingas, nepradėčiau komentuoti šio įstatymų priėmimo, nes visuomenės nuomonė yra labai aiški ir nedviprasmiška. Toliau tokia situacija, kokia yra dabar dėl „Leo LT“ bendrovės, tęstis negali, ją reikia išspręsti kuo greičiau. Šie įstatymai sukurtų teisinę bazę būtent šiai susidariusiai situacijai išspręsti. Dėl to aš manyčiau, kad dabar, šiuo metu, šių įstatymų priėmimas yra tikrai laiku, ypač atsižvelgiant į tai, kad ir privatus akcininkas deklaruoja savo pasirengimą išspręsti susidariusią situaciją maksimaliai efektyviu būdu ir atsižvelgiant į visuomenės nuomonę.

PIRMININKAS. Turėtų klausti A. Šedžius, aš jo nematau šiuo metu salėje. Tuomet klausia V. Baltraitienė. Prašom.

V. BALTRAITIENĖ (DPF). Ačiū. Iš tikrųjų aš norėčiau pradėti tuo, kuo jūs turbūt užbaigėte, kad visuomenė formuoja jūsų sprendimus. Ar iš tiesų tai yra teisinga? Visuomenės nuomonė yra formuojama ir per žiniasklaidą, ir per kai kuriuos politikus, ar nebus tas jūsų teiktas sprendimas dar žalingesnis valstybei, nes jūs šiandien pasakėte tiesiai šviesiai, neaišku, ar čia bus naudinga, ar nenaudinga, bet yra tokia visuomenės nuomonė? O mano klausimas būtų toks: kodėl jūs nelaukiate Prezidentės priesaikos, ji buvo pasakiusi, kad iš karto po priesaikos ji nori matyti artimiausią dieną visus pasiūlymus, tada savo išvadas kažkokias teiktų, bent savo pasiūlymus? Kodėl jūs skubate pateikti ir turbūt ypatinga skuba priimti tą įstatymą iki tol, kol bus Prezidentės priesaika? Tai vienas klausimas. Kas bus po to, jeigu tas įstatymas bus priimtas? Ar jūs jau turite kažkokį matymą, kas bus investuotojas, kas bus strateginis investuotojas, kas bus atominės elektrinės statytojas, kas bus jungčių statytojas? Ar iš viso yra kokia vizija, kas bus priėmus šitą įstatymą?

R. ŠVEDAS. Ačiū už klausimus. Iš tikrųjų šių įstatymų pateikimas ir yra naujai išrinktos Prezidentės pozicijos įgyvendinimas, tai yra sparčiai, efektyviai ir greitai išspręsti šį klausimą dėl „Leo LT“ ir pateikti pasiūlymus klausimui išspręsti. Todėl mes ir teikiame šiuos įstatymus, kurie sudarytų galimybę išspręsti. Matote, į visuomenės nuomonę mes negalime neatsižvelgti, bet ji yra tokia, kad neišvengiamai vienoks ar kitoks sprendimas turi būti surastas. Šie įstatymų paketai suteikia galimybes sprendimui priimti, suteikia galimybes akcininkams derėtis ir įstatymų nustatyta tvarka reorganizuoti, likviduoti akcinę bendrovę. Kas toliau įgyvendins? Kaip aš ir sakiau, įstatyme yra numatyta, įvedamos naujos sąvokos, tai yra statytojas. Taip, iš tikrųjų tai bus valstybei priklausančios įmonės, kurios toliau įgyvendins naujos atominės elektrinės statybos projektus, taip pat valstybei priklausančios įmonės, kurios toliau įgyvendins mums aktualius elektros jungčių projektus, t. y. su Švedija ir su Lenkija. Taigi mes turime tai, mes suplanavę tai. Atsakymas yra taip.

PIRMININKAS. Klausia B. Pauža. Nėra B. Paužos. Tuomet klausia E. Žakaris. Prašom.

E. ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, galbūt būsiu ne visai tikslus dėl skaičių, kiek pamenu, Vakarų skirstomieji tinklai buvo privatizuoti maždaug už 600 ar 800 mln., o „NDX energijos“, savo dalį įnešusios į „Leo LT“, turtas įvertintas apie 3 mlrd. ir sutartyje numatyta galimybė, kad jeigu „NDX energija“ trauksis, tik nežinau, ar tai tikimybė, ar prievolė, kad jeigu jie pasiūlys savo akcijas valstybei jas išpirkti. Tai norėčiau sužinoti, jeigu „NDX energija“ pasiūlys Vyriausybei pirkti keturis kartus brangiau privatizuotus Vakarų skirstomuosius tinklus, ar tai bus privaloma, ar ne? Ačiū.

R. ŠVEDAS. Jeigu „NDX energija“ pasiūlys pirkti akcijas, tai nebus privaloma. Šie įstatymų pakeitimai suteikia alternatyvius būdus, kaip mes galėtume išspręsti, kaip ir minėjau, yra numatoma galimybė pervertinti įmonės steigimo metu įneštų bendrovių turtą, yra numatyta galimybė padidinti įstatinį kapitalą. Tai yra alternatyvios galimybės, suteikiančios didesnę derybų laisvę akcininkams susitarti. Be jokios abejonės, yra siekiama, kad klausimas būtų išspręstas tiek privačiam akcininkui, tiek valstybei patiriant maksimaliai mažai nuostolių.

PIRMININKAS. Klausia A. Mazuronis. Prašom.

A. MAZURONIS (TTF). Labai dėkui. Visų pirma noriu paantrinti savo kolegai ir pasakyti, kad šiuo klausimu tikrai čia turėtų stovėti ministras, tačiau kadangi stovi viceministras, tiek to, klausime jo. Savo išvadas, savo pasiūlymus ir rekomendacijas, ką daryti su „Leo LT“, kaip spręsti „Leo LT“ likimą, jūs rengiate jau gana ilgai. Tačiau šis projektas visuomenei kelia ypač didelį pasipiktinimą, todėl manau, kad sakymas, jog galvosime ir svarstysime, paprasčiausiai jau nieko nebetenkina. Šiuo įstatymo projektu jūs siūlote, teisingai, pritariu, kad reikia, tačiau jūs paliekate nemažai galimybių reorganizuoti, likviduoti ir kitokių variantų. Tad ar galite jūs dabar tiesiai šviesiai, nedviprasmiškai ir labai aiškiai pasakyti, ką jūs konkrečiai ruošiatės daryti su LEO LT: naikinti, reorganizuoti ar priimti šiuos įstatymus ir palikti viską taip, kaip yra dabar?

R. ŠVEDAS. Ačiū už pritarimą. Visuomenės nuomonė iš tikrųjų yra labai aiški ir nedviprasmiška ir šioje vietoje mums reikia imtis konkrečių veiksmų, kad mes išspręstume šią problemą, šią susidariusią situaciją. Šiais įstatymų pakeitimais, dar kartą pasikartosiu, mes sukuriame alternatyvias galimybes priimti sprendimą. Aš nenorėčiau pasakyti šiandien konkrečiai, ką mes konkrečiai darysime, kadangi, įsteigiant bendrovę, mes neturime pamiršti, kad yra ir civilinės teisės, ir pareigos, t. y. dviejų šalių įsipareigojimai, kurie buvo prisiimti įsteigiant bendrovę. Todėl šiandien čia iš tribūnos man būtų per anksti pasakyti arba būtų galbūt net per daug neatsakinga pasakyti, kokiu konkrečiai būdu ir kiek tai kainuotų šios susidariusios padėties išsprendimas.

Mes kalbame apie galimybių sukūrimą reorganizuoti, likviduoti LEO LT bendrovę. Tikslai yra tokie, kad abu akcininkai patirtų kuo mažiau nuostolių ir kad būtų užtikrintas mums aktualių strateginių infrastruktūrinių projektų įgyvendinimas. Dėl to dabar šiuo momentu aš negaliu pasakyti, tai bus nuspręsta derybų, konkrečių derybų tarp valstybės akcininkų ir privataus akcininko metu. Todėl dabar jau mes pereinam prie konkrečios derybų stadijos, t. y. ne tai, kad mes matysime, žiūrėsime, kalbėsime, mes pradedame derėtis ir pradedame procesą.

PIRMININKAS. Klausia V. Žiemelis. Prašom.

V. ŽIEMELIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis viceministre, sakykite, ar pradėjęs darbą jūs pirmiausia išanalizavot, ar apskritai Lietuvai reikalinga atominė elektrinė, ar paskaičiavote, ar numatėte perspektyvą, ar turėsime galimybę parduot elektros energiją Vakaruose, ar yra elektros energijos trūkumas Vakaruose pirmiausia? Tai ar atlikta tokia studija?

Ir antras klausimas dėl Civilinio kodekso pakeitimo. Kaip jūs manote, ar šia pataisa jūs nenuvertinate Civilinio kodekso? Nes konkretus įstatymas tampa lyg ir aukštesniu teisiniu aktu už Civilinį kodeksą. Gal reikia atvirkščiai formuluot, kad, kiek nenumato Civilinis kodeksas, tada jau tas įstatymas turėtų reguliuot?

R. ŠVEDAS. Dėl pirmo klausimo, t. y. dėl naujos atominės elektrinės reikalingumo ar nereikalingumo. Iš tikrųjų skaičiavimai buvo atlikti. Klausimas labai geras. Visas išvadas mes galime padaryti trumpai apžvelgę mūsų pirminės energijos šaltinių balansą, t. y. šiandien mūsų pirminiai energijos šaltiniai yra maždaug tokie: trečdalis, labai šiurkščiai, branduolinė energetika, trečdalis – dujos, trečdalis – nafta ir apie 10 % – atsinaujinanti energetika ir vietiniai ištekliai. Nuo sausio 1 d., kai Ignalinos atominė elektrinė nustos dirbti, mūsų pirminės energijos šaltinių balansas bus apie 40 % ir daugiau, šiek tiek daugiau – dujos, apie 42–45 – nafta ir toliau – atsinaujinantys ir vietiniai ištekliai. Reikia dar pažymėti, kad dujas mes gauname vieninteliu dujotiekiu, kuris eina per Baltarusiją. Dėl to branduolinės energetikos svarba Lietuvai svarstytina ne tik kaip, sakykim, konkurencingumo ar elektros energijos poreikio Vakarų šalyse ar regione klausimas, tai yra tiesioginis Lietuvos energetinio saugumo klausimas, tai yra ypač svarbi pirminio energijos šaltinio balanso dalis. Tai mums užtikrintų, sustiprintų energetinę nepriklausomybę ir sumažintų priklausomybę nuo vienintelio išorinio tiekėjo. Taigi neišvengiamai branduolinė energetika mums yra svarbi, nagrinėjant mūsų pirminius energijos šaltinius.

Dėl antrosios dalies. Iš tikrųjų Civilinis kodeksas yra ypač gerbtinas įstatymas, bet pateikiant ir nagrinėjant šios problemos sprendimą kompleksiškai, t. y. norėdami pasiekti tikslą, neišvengiamai mes turime svarstyti ir Civilinio kodekso pakeitimą.

PIRMININKAS. Klausia E. Klumbys. Prašom.

E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš pirmiausia kreipiuosi į jus. Kadangi yra keturių įstatymų projektai, tai aš noriu užduot klausimą dėl konkrečių dviejų įstatymų projektų. Tai pirmas mano klausimas yra dėl įstatymo projekto 7a – Civilinio kodekso straipsnių keitimas. Gerbiamasis pranešėjau, ar jums neatrodo, kad būtų protingiau rašyti šitą straipsnį taip, kad Civilinis kodeksas nereglamentuoja strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių steigimo, valdymo, reorganizavimo, pertvarkymo ir likvidavimo, o ne sumaišyti ir nedaryti Civiliniame kodekse jokių išimčių pagal tą straipsnį?

R. ŠVEDAS. Ačiū, pakomentuosiu. Ta prasme, kad vis tiek net ir dirbant įmonėse, kurios turi ypatingą strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui, vis tiek tai yra įmonių veikla, tai neišvengiamai referencija, taip, kaip jinai yra surašyta dabar, į Civilinį kodeksą, mūsų galva, turėtų išlikti. Čia mes neišvengiame civilinių teisių ir pareigų sukūrimo, tad referencija tokia, kokia jinai yra suformuluota dabar, mūsų nuomone, yra tikslinga.

PIRMININKAS. Klausia A. Dumbrava. (Balsai salėje) Jūs norėjot? Tai, kolegos, susitarkime visi, kad užduokite klausimą esminį arba formuluokite taip, kad būtų atsakyta į jus dominančius klausimus. Tai šiuo atveju… (Balsai salėje) Gerai, jūs paklauskite. Bet tai reiškia, kad jūs aštuonis klausimus turėsit? (Balsai salėje) Tai formuluokit visus klausimus iš karto. Prašom. (Balsai salėje) Yra aštuoni projektai, gerbiamieji kolegos. Aštuoni projektai. Sutariame, kad klausia visi dėl visų aštuonių projektų. Prašom formuluoti klausimus konkrečiai, taip, kad gautumėte atsakymus vienu kartu. Prašom. Pakartokime. E. Klumbys dar.

E. KLUMBYS (TTF). Antras klausimas yra dėl įstatymo projekto 1-7b. Sakykit, kuo skirsis nacionalinis investuotojas nuo strateginio investuotojo ir ar atominės elektrinės bei elektros perdavimo jungčių dalies akcijų galimas perdavimas strateginiams ir/arba strateginiams partneriams, strateginiam investuotojam ir/arba strateginiams partneriams nesukurs naujų problemų?

R. ŠVEDAS. Atsakydamas į jūsų klausimą, matyt, turėčiau apibūdinti, kas yra strateginis investuotojas. Taip, kaip yra parašyta, kad tai būtų juridinis asmuo, turintis kompetenciją, finansinius išteklius ir gebėjimus organizuoti naujos atominės elektrinės projekto vystymą, ir labai svarbu, kad jis turėtų atitikti visus reikalavimus, nustatytus mūsų įstatymuose, ypač europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus, kitaip, kalbant paprasta kalba, iš tikrųjų įgyvendinant ir plėtojant naujos atominės elektrinės projektą, mums reikalinga patirtis. Tai yra labai didelio, išskirtinai didelio masto projektas, susijęs su daug kompleksinių dalykų, kuriuos, sakykim, įgyvendinti vienai Lietuvai, net ir padedant Latvijai, Estijai ir Lenkijai, būtų ypač sudėtinga. Dėl to yra įvedama strateginio investuotojo sąvoka, t. y. būtent toks juridinis asmuo, kuris turi patirtį, kuris įgyvendintų projektą ir kuris užtikrintų tiek projekto įgyvendinimą, tiek po to atskirai reikėtų kalbėti dėl projekto valdymo.

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia A. Dumbrava. Prašom.

A. DUMBRAVA (TTF). Dėkoju, pirmininke. Gerbiamasis viceministre, pirmiausia norėčiau padėkoti jums už jūsų rūpestį tuo regionu, kur dabar stovi atominė elektrinė, kad jūs važiuojat, kad jūs apsilankot, kad jūs bendraujate su merais. Tikrai nuoširdus ačiū jums, ko negaliu, deja, pasakyti apie ministrą, kuris nerado laiko pabendraut su merais ir bandyt spręst kažkokius jiems rūpimus dalykus.

Gerbiamasis viceministre, norėčiau jūsų paklausti. Visuomenė tikėjosi, vis dėlto buvo labai daug kalbama, kai buvo kuriamas LEO LT, kad bus statoma nauja atominė elektrinė. Tai buvo kaip ir pagrindinis motyvas, kad jie statys būtent tą elektrinę. Šiandien, kaip matome, apie tai jau beveik nešnekama. Jūs galite patvirtinti, kad vis dėlto jie visai nusišalino nuo tų dalykų ir mes tą dalyką laiminam? Ačiū.

R. ŠVEDAS. Atsiprašau, jie – tai kas? Jeigu būtų galima patikslinti. (Balsai salėje) LEO LT . Iš tikrųjų pagrindinis klausimas yra, ar privatus akcininkas, dabartinės LEO LT bendrovės, dalyvaus infrastruktūrinių projektų statyboje, ar ne. Ir atsižvelgiant į situaciją, kad yra kvestionuojama LEO LT steigimo pagrindas, steigimo aplinkybės, šiuo metu bandoma šią situaciją išspręsti ir užtikrinti taip, kaip nustatė Konstitucinis Teismas, efektyvų ir veiksmingą valstybės dalyvavimą įgyvendinant šiuos projektus. Taigi akcininkams vienu ar kitu būdu, t. y. privačiam akcininkui ir valstybės akcininkui, išsprendus LEO LT bendrovės veiklos tęstinumo klausimą ar reorganizuojant, ar likviduojant, valstybė šių projektų įgyvendinimo absoliučią kontrolę perima į savo rankas.

PIRMININKAS. Klausia K. Kuzminskas. Prašom.

K. KUZMINSKAS (TS-LKDF). Gerbiamasis ministro pavaduotojau, manau, kad penki mėnesiai – tai tas laikotarpis, kuris jau yra uždelstas tūpčiojant vietoje, nepriėmėte atitinkamų teisės aktų pataisų, teikimo Seimui, nes tiek Lietuvos žmonės, tiek ir išrinktoji Prezidentė išsakė savo poziciją šiuo klausimu. Ir mes, Seimas, priėmėm vien Energetikos ministerijos papildomą (…) tam, kad energetikos ūkį perimtų Vyriausybė, valstybė, o ne kažkokios privačios struktūros. Ar teisiškai galios teikiami įstatymo projektai LEO LT išformuoti, ar nebus traktuojama, kad šie teisės aktai atbuline data negalioja? Ačiū.

R. ŠVEDAS. Taip, be jokios abejonės, mums yra žinomas susirūpinimas, išreikštas privataus akcininko „NDX energijos“ šiandien dėl šių įstatymų priėmimo ir atitikimo bendrajai Lietuvos teisinei bazei, Lietuvos įstatymų sukurtai teisinei bazei, bet iš tikrųjų yra siekiama konstruktyviai kuo greičiau ir kuo efektyviau išspręsti šią problemą. Tame pačiame privataus akcininko pareiškime, kuris šiandien yra viešinamas mūsų žiniasklaidoje, irgi yra pareiškiama, kad… Aš galiu trumpai pacituoti: „Privatus akcininkas „NDX energija“ yra pasirengęs konstruktyviai bendradarbiauti siekiant rasti visuomenei ir sandorio šalims priimtiną bei teisės aktus atitinkančią išeitį iš susidariusios situacijos“. Mes lygiai to paties norime, to paties siekiame, kuriame reikiamą teisinę bazę, bet esant galimybei tai išspręsti anksčiau, be jokios abejonės, derybų keliu bus padaryta maksimaliai efektyviai ir su kuo minimalesniais, mažesniais nuostoliais.

PIRMININKAS. Klausia J. Veselka. Aš suprantu, dėl visų keturių įstatymų projektų turėsit klausimą.

J. VESELKA (TTF). Taip.

PIRMININKAS. Prašom.

J. VESELKA (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, pirmas klausimas, kodėl jūs nesinaudojote Akcinių bendrovių įstatymo, dabar veikiančio, suteiktomis teisėmis? Pagal šitas teises jūs galėjote kaip akcininkas vienas organizuoti akcininkų susirinkimą ir pasiūlyti tokią darbotvarkę: arba reorganizuoti, arba restruktūrizuoti, arba didinti, arba mažinti įstatinį kapitalą. Kodėl jūs nepasinaudojote šitomis teisėmis? Jeigu būtumėt pasinaudoję, būtumėt aiškiai išvydę juridiškai suformuluotą partnerio poziciją. Ir tik turint šitą partnerio poziciją buvo logiška po to ateiti į Seimą ir pasiūlyti vieną ar kitą sprendimą. Kodėl šitai nedaroma?

Ir antra. Kodėl dabar jūs numatote didinti įstatinį kapitalą, partnerį palikdami už borto, o partneris pagal šitą Atominės elektrinės įstatymą, pagal sutartį yra lygiavertis partneris, turintis 38,2 %, atrodo, akcijų. Ten buvo visa grupė patarėjų ir visa kita, ir akcininkai šiandien teisingai iškėlė klausimą. Jūs priimate įstatymus, kurie jokio poveikio atgal neturės. Ir iš čia išplauks, kad akcininkas pats privačiai pareikalaus už lūkesčius visokius, sakysim, 3 mlrd. kompensacijos. Ir Švedijos, Stokholmo arbitražas, garantuoju, jiems priteis, jeigu eisim šiuo keliu. Tai klausimas: jeigu jūs norite ją likviduoti, reorganizuoti, iš tikrųjų reorganizuoti ir likviduoti atskiriant, sakysim, vėl atskiriant, tai kodėl šitaip aiškiai nesiūlote? Nes jeigu paliekat LEO LT, tai kam ją palikti, jeigu tuos elektros tiltus, atomines statys kiti? Kam ją palikti? Kokios jos funkcijos bus? Galit tik tuos tris mano klausimus atsakyti? Ne taip, kaip Europos Sąjungoje sukote, kad atominės pratęsti negalime, o atsakykit tiesiai, šviesiai, aiškiai.

R. ŠVEDAS. Dėl akcininkų susitikimo ir oficialaus akcininkų susirinkimo. Be jokios abejonės, akcininkų susirinkimai vyksta, visuotiniai akcininkų susirinkimai LEO LT, t. y. privatus akcininkas ir valstybė. Susitikimų, akcininkų susirinkimų metu šis klausimas buvo svarstytas ir dėl sprendimo nebuvo sutarta. Dabar kitas dalykas, tai, ką mes siūlome čia, tai yra ir kita pusė, mes turime įgyvendinti Konstitucinio Teismo sprendimus, mes turime atsižvelgti į visuomenės nuomonę, kad valstybė turi užtikrinti veiksmingą valstybės interesų atstovavimą. Šiuo atveju siūlymas didinti įstatinį kapitalą – tai nėra vienašalis siūlymas, tai yra nediskriminacinis siūlymas. Tokiu būdu ir privatus akcininkas galės dalyvauti didinant įstatinį kapitalą. Tai yra kuriama teisinė bazė susidariusiai situacijai išspręsti arba reorganizuojant, arba likviduojant. Ir tai bus sutarta, be jokios abejonės, akcininkų susitikime.

PIRMININKAS. J. Veselka pageidauja patikslinti klausimą. Prašom. Tikslinkit, bet neteikite naujo klausimo.

J. VESELKA (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, iš tribūnos jūs pasakėt, kad tuo klausimu vyko akcininkų susirinkimas. Todėl prašau man pateikti medžiagą, kokie buvo iškelti klausimai tam akcininkų susirinkime būtent dėl (…) įstatinio kapitalo. Per kiek laiko galėsite man pateikti šitą medžiagą, o ne tuos žodžius?

R. ŠVEDAS. Aš galbūt pasakiau „susitikimas“, ne „susirinkimas“. Akcininkų susirinkimai vyksta, bet, be jokios abejonės, vyksta ir akcininkų susitikimai, t. y. derybos. Nes akcininkų susirinkimai – tai yra oficialūs susitikimai, kurių metų yra patvirtinama darbotvarkė ir svarstomi oficialūs klausimai, o akcininkų susitikimo metu vyksta derybos ir diskusijos dėl akcinės bendrovės „Lietuvos energija“ ateities. Šie klausimai buvo svarstomi akcininkų susitikime.

PIRMININKAS. Kad ir labai gerbdamas opozicijos lyderį, žodžio nesuteiksiu, nes tuos klausimus bus galima išsiaiškinti svarstymo stadijoje Ekonomikos komitete. Čia yra atsakymai į klausimus, o ne dokumentų pateikimo stadija. Gerai, gerbiamasis V. Mazuronis, bet prašau dėl vedimo tvarkos kalbėti.

V. MAZURONIS (TTF). Dėl vedimo tvarkos. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, paprašykite žmogaus, stovinčio tribūnoj, Seimui nemeluoti. Girdėjau, kaip jis Seimui meluoja.

PIRMININKAS. Čia jūsų asmeninė nuomonė ir interpretacija. (Balsai salėje) Klausia R. Kupčinskas. (Balsai salėje) Įdėkite, gerbiamasis Seimo nary, kortelę.

R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ačiū, dėkoju. Gerbiamasis pranešėjau, aš norėčiau pasitikslinti tokį klausimą. Priėmus šį įstatymo paketą galima tikėtis, kad LEO LT, kaip tam tikras darinys, bus likviduota, ar ne? Ir dar vienas klausimas, nes galima pateikti kelis klausimus. Koks likimas bus Kaišiadorių hidroakumuliacinės elektrinės ir Kauno hidroelektrinės? Ar tam tikros tų elektrinių dalys vis tiek priklausys „NDX energijai“, jeigu darinys LEO LT bus likviduotas?

Dar vienas dalykas. Ar yra perspektyva tai, kad valstybė vis dėlto perimtų į savo kontrolę ir Vakarų skirstomuosius tinklus?

R. ŠVEDAS. Atsakydamas į pirmą klausimą, galiu patvirtinti – taip. Toliau tokia situacija negali tęstis. LEO LT bendrovės veiklos tęstinumo klausimą reikia spręsti ją reorganizuojant arba likviduojant. Antras klausimas dėl Kruonio hidroakumuliacinės ir Kauno hidroelektrinės. Be jokios abejonės, jos turės priklausyti valstybei. Trečias jūsų klausimas buvo dėl Vakarų skirstomųjų tinklų. Dėl to reikės, be jokios abejonės, derybų procese ir susitikimų procese kalbėti atskirai. Aš, papildydamas dar… Ir į pono J. Veselkos klausimą atsakiau netiksliai: tai nebuvo susirinkimas, tai buvo susitikimai, ir buvo ne vienas susitikimas. Mums reikia išspręsti tą problemą. Mes ją bandome maksimaliai efektyviai.

Dėl klausimo nagrinėjimo oficialiai akcininkų susirinkime. Iki to dar nebuvo prieita, bet tai yra svarstoma akcininkų susitikimuose, akcininkų pokalbiuose, kurie yra nereti, kurie vykdomi tiesiogiai, ir klausimą bandoma spręsti efektyviai. Mes norime, kad sprendimas būtų visiems priimtinas, kad tą sprendimą mes pasiektume tarpusavio supratimo būdu ir kad jis būtų pasiektas, kad jis būtų konstruktyvus. Dar kartą patikslinu: vyko akcininkų susitikimai.

PIRMININKAS. Klausia E. Jurkevičius.

E. JURKEVIČIUS (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, prieš klausdamas, norėčiau pacituoti darbo grupės dėl LEO LT išvados 3.3 punktą: „Nei LEO LT, AB, nei dukterinės įmonės nedisponuos jokiomis Europos Sąjungos arba valstybės biudžeto lėšomis, skirtomis naujos atominės elektrinės ir elektros tinklų statybai.“ Vadinasi, vienareikšmiškai kalbama apie lėšas, kurios nebus pervedamos arba dar kitaip.

Paprastas klausimas: ar jūs, kaip vienas iš šešių šitų išvadų rengėjų, prisiimsite atsakomybę, jeigu įvyks kitaip negu 33 punkte išvadų? Dėkui.

R. ŠVEDAS. Atsakymas: taip, aš prisiimsiu atsakomybę. Aš stoviu čia, tribūnoje. Mano užduotis yra išspręsti problemą, susidariusią problemą, kuri yra kompleksinė, kuri Lietuvoje jau trunka ilgą laiką. Kaip valstybės pareigūnas, atsakingas dar ir už tarptautinių projektų įgyvendinimą, aš turiu ne tik išspręsti šią susidariusią problemą, bet kartu užtikrinti, kad mums labai aktualūs projektai – ir nauja atominė, ir jungtys, kurios nėra vien Lietuvos jungtys (tai yra europinės svarbos projektai, sakykime, mūsų jungtis su Švedija nėra jungianti valstybes, tai yra jungtis, jungianti rinkas, jungianti regionus), šios jungtys taip pat turi būti įgyvendinamos. Jų įgyvendinimas, nenutrūkstamas įgyvendinimas, turi būti užtikrinamas, atsižvelgiant į visą šiuo metu vykstantį procesą. Be jokios abejonės, visa apimtimi dėl viso to, kas vyksta, mes prisiimame atsakomybę.

PIRMININKAS. Klausia P. Gražulis.

P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, aš norėjau, kad jūs atsakytumėte į klausimą, ar tiesa, kad su šiuo projektu, kuris teikiamas Seimui, nėra supažindinta Prezidentė Dalia Grybauskaitė, ir ar tiesa, kad su šiuo projektu supažindintas VP dešimtukas?

R. ŠVEDAS. Šie projektai yra teikiami Seimui, jie yra vieši. Taigi šiais projektais yra įgyvendinama naujai išrinktos Prezidentės G. Grybauskaitės nuostata. Naujoji Prezidentė yra nuolat informuojama apie vykstantį procesą. Taigi ji yra informuota apie procesą, ji yra informuota apie darbo grupės veiklą, taip pat apie darbo grupės siūlomus sprendimus. Šie įstatymų projektai yra darbo grupės siūlomi sprendimai. Taigi atsakymas yra „taip“. Matote, konkrečiai aš asmeniškai nebuvau susitikęs su naujai išrinkta Prezidente D. Grybauskaite. Tai yra per daug sudėtinga, jos užimtumas yra per daug didelis, bet apie procesą, apie mūsų siūlomus sprendimus, apie analizę ji yra informuojama.

PIRMININKAS. Ir paskutinysis klausia V. Žiemelis.

V. ŽIEMELIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš norėjau jus patikslinti. Gal jūs nesuspėjote atsakyti į mano paskutinę klausimo dalį. Ar mes turėsime elektros pardavimo rinką Vakaruose, jeigu pastatysime elektrinę? Ar skaičiavote?

R. ŠVEDAS. Atsakymas yra toks, kad, kaip žinote, birželio 17 d. buvo pasirašytas Baltijos jungčių planas. Jo tikslas yra sujungti trijų Baltijos šalių rinkas su Šiaurės šalių rinkomis. Šio plano tikslas – integruoti mūsų, trijų Baltijos šalių, rinką, bendrą rinką, į Šiaurės šalių rinką ir tiesiogiai prekiauti elektra jų prekybos elektra biržoje. Atsakymas yra toks: kai tik atsiras jungtis su Švedija, mes tiesiogiai jų biržoje elektroniniu būdu prekiausime elektra, galėsime pirkti ir parduoti, priklausomai nuo kainos.

Dėl Vakarų, tai yra dėl mūsų integracijos į vadinamąjį UCTE, arba dabar jau, pakeitus pavadinimą, NSOE. Be jokios abejonės, mes prekiausime su šiuo regionu elektra, kai tik atsiras jungtis su Lenkija. Tai yra sąlygojantis veiksnys, kurio kuo spartesnį įgyvendinimą mums taip pat reikia užtikrinti. Lenkijoje, ypač Šiaurės Rytų Lenkijoje, yra elektros energijos trūkumas, yra elektros deficitas.

Taip pat, mūsų žiniomis, Vokietijos, kuri uždaro savo atomines elektrines, rinkoje bus jaučiamas elektros energijos deficitas, nežiūrint to, kad visur elektros energijos vartojimas po truputį mažėja. Taigi jeigu mes tik to norėsime, turėdami jungtis, įgyvendinę savo projektus elektros jungčių, mes turėsime visas galimybes prekiauti tiek su Šiaurės šalimis, tiek su Vakarų šalimis – tiek pirkti, tiek parduoti.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau, jūs atsakėte į visų pageidavusių paklausti Seimo narių klausimus.

Dėl vedimo tvarkos… Jūs galite grįžti, gerbiamasis pranešėjau, į savo darbo vietą. Gerbiamasis V. Mazuronis pageidauja dėl vedimo tvarkos. Per šoninį mikrofoną. Prašom.

V. MAZURONIS (TTF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš norėčiau prašyti trijų opozicinių frakcijų (frakcijos „Tvarka ir teisingumas“, Darbo partijos ir Valstiečių) padaryti pateikimo pertrauką, pakviesti ministrą atsakyti į klausimus arba kitą žmogų, kuris sugebėtų skirti susirinkimą nuo susitikimo, aiškiai paaiškintų, kodėl iki šiol nebuvo susirinkimo, ko klausė ponas J. Veselka, aiškiai pasakytų, ar skaitė, matė šį įstatymo tekstą išrinktoji Prezidentė D. Grybauskaitė, ir į kitus labai svarbius klausimus. Visų trijų frakcijų vardu prašau daryti pertrauką iki to laiko, kol tribūnoje stovės ir atsakys į klausimus ministras arba kompetentingai į tuos klausimus galintis atsakyti žmogus, galbūt premjeras.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Mazuroni, aš noriu paklausti jūsų. Dabar siūlote iš karto pertrauką, ar vis dėlto mes išklausome pasisakymus dėl balsavimo motyvus pirmiau? (Balsai salėje) Dabar turėsime, gerbiamieji kolegos, apsi…

V. MAZURONIS (TTF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, negalima nei dėl motyvų diskutuoti, nei apsispręsti, negavus atsakymų į esminius klausimus.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Valentinai Mazuroni, aš noriu įspėti, kad pertrauka, jeigu Seimas pritars, bus skirta tam, kad frakcijos, jos prašiusios, frakcijose galėtų gauti atsakymus į tuos klausimus, pasikvietusios ministrus, jeigu bus tokia situacija. Atsakymų į klausimus laikas pagal Seimo statutą yra išnaudotas.

V. MAZURONIS (TTF). Bet mes norėtume visų trijų frakcijų vardu paprašyti susitikti iki tolesnio svarstymo su ministru ir gauti jo atsakymus.

PIRMININKAS. Jeigu Seimas pritars pertraukai. Jūs siūlote iki kito posėdžio? (Balsai salėje)

V. MAZURONIS (TTF). Mes prašome mums duoti žmogų – arba premjerą, arba ministrą, kuris galėtų atsakyti į šiuos klausimus. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Pertrauka galima yra tik iki kito posėdžio, todėl apsispręskite, su kuo susitikti po pertraukos, jeigu bus nuspręsta daryti.

Dėl vedimo tvarkos pageidauja kolega J. Razma. Prašom.

J. RAZMA (TS-LKDF). Aš kreipčiausi nuoširdžiai į įvardintas tris opozicines frakcijas ir prašyčiau vis dėlto supratimo, kad šių projektų nereikia stabdyti. Ir taip mes jau gerokai vėluojame. Premjeras, jeigu reikia, čia gal gali rasti nestandartinį sprendimą, gali ir dabar atsakyti į keletą svarbių jūsų klausimų, o šiaip iki svarstymo stadijos turėsime galimybę viską aiškintis, kur yra tų neaiškumų. Aš tikiuosi, kad jūsų nepaveikė vakar išplatintas tam tikras perspėjimas prie vienos privačios bendrovės, manau, kad tai netrukdo mums šiandien apsispręsti laisvai.

PIRMININKAS. Dėl vedimo tvarkos – K. Daukšys. Prašom.

K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Iš tikrųjų įstatymai labai svarbūs. Mes apie tai šnekėjome jau ilgą laiką. Gerbiamasis Razma, koks velnias išnešė ministrą šiandieną kažkur kitur, kai toks svarbus visai Lietuvai įstatymas eina? Tai tuo atveju, jeigu jo čia nėra, į šitą tribūną galėjo atsistoti premjeras arba tas žmogus, kuris gali atsakyti į klausimus.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš turėčiau vis tiek pasiūlyti spręsti šią situaciją, kad mes galėtume dirbti ir priimti sprendimus. Aš noriu paklausti gerbiamojo premjero, ar gerbiamasis premjeras, jeigu Seimas sutiks ir nuspręs pratęsti klausimas, sutinka į juos atsakyti iš Seimo tribūnos? (Balsai salėje) Atsiprašau, prašom.

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Sutinku viską, tiktai, jeigu galiu, dar pasakysiu vieną repliką. Gerbiamieji kolegos, nereikia ieškoti priežasčių, kad galėtumėte paslėpti savo tikrą poziciją. Šiandien svarstomi principiniai klausimai, ir dabar, kai prasideda, kad viceministras ne taip pasakė, tai ministro jums trūksta, tai dar ko nors trūksta, gerbiamieji kolegos, žmonės viską mato ir žmonės viską supranta, kas čia vyksta. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, sprendimas pagal Seimo statutą būtų toks: buvo pasiūlymas (balsuosime eilės tvarka) dėl pertraukos iki kito posėdžio, per tą laiką frakcijos, prašiusios pertraukos, turės galimybę susitikti su Ministru Pirmininku ar kitu pareigūnu, kuris šiandien gali susitikti ir atsakyti į klausimus, o popietiniame posėdyje mes vis tiek grįšime prie šių klausimų tolesnio svarstymo pateikimo stadijoje. Dabar prašau pasiruošti ir apsispręsti balsuojant, ar pritariame V. Mazuronio pasiūlymui daryti šių klausimų pateikimo pertrauką iki kito posėdžio. Prašom balsuoti. Kas pritaria balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.

Užsiregistravo 91 Seimo narys. Balsavo 90: už – 36, prieš – 33, susilaikė 21. Reikalingas balsų skaičius pagal opozicijos prašymą daryti pertrauką yra gautas. Pertrauka daroma iki kito posėdžio. Šis klausimas bus pirmasis popietinio posėdžio klausimas. Mums yra likę pasisakymai dėl balsavimo motyvų ir bus balsuojama, ar pritarti po pateikimo. Dar kartą dėl vedimo tvarkos – kolega V. Mazuronis. Prašom.

V. MAZURONIS (TTF). Labai ačiū, gerbiamasis pirmininke. Aš visų opozicinių frakcijų vardu (kviesime ir socialdemokratus kartu dalyvauti) 14 val. kviečiu premjerą ateiti ir atsakyti į mūsų klausimus, jeigu nebus kitaip ir bus laisva, į Konstitucijos salę.

PIRMININKAS. Dėkoju už jūsų pareiškimą. Bet papildomai prašyčiau suderinti su kviečiamais asmenimis, manau, jūsų valioje, kad toks susitikimas įvyktų. Daroma šių klausimų svarstymo pertrauka.

Apskrities valdymo įstatymo ir jį keitusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIP-681(2) (svarstymas) (taikoma skubos tvarka)

Kitas rytinio posėdžio darbotvarkės klausimas yra 1-8. Apskrities valdymo įstatymo ir jį keitusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIP-681. Į tribūną kviečiu pranešėją – Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininką V. Kurpuvesą. Svarstymo stadija. Prašom.

V. KURPUVESAS (TPPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, komitetas, apsvarstęs įstatymo projektą, nusprendė pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIP-681(2) ir komiteto išvadoms.

Balsavimo rezultatai: 7 buvo už, prieš nebuvo, 1 susilaikė. Komitetas patobulino įstatymo projektą atsižvelgdamas į Teisės departamento pastabas. Didžiausios diskusijos buvo kilusios dėl to, ar šiandien pakanka vieno įstatymo projekto, kad mes galėtume apsispręsti dėl apskričių reformos. Kita vertus, reikėtų pažymėti ir pakartoti vidaus reikalų ministro žodžius – iš tiesų šis įstatymo projektas yra tik ženklas, kad Seimas yra apsisprendęs daryti reformą. Šis įstatymas įsigalios, tai yra bus panaikintas Apskrities valdymo įstatymas, tik nuo kitų metų liepos 1 d. Tai reiškia, kad iki tos datos šis įstatymas galios, ir apskritys bus ir toliau valdomos per apskričių viršininkus. Tačiau šio įstatymo priėmimas bus akivaizdus ženklas ir nurodymas Vyriausybei, kad jinai privalo parengti visus likusius įstatymus ir juos pateikti Seimui. Beje, turiu pažymėti, kad pirminiame Vyriausybės siūlyme Vyriausybės įsipareigojimas parengti tokius projektus buvo numatytas kitų metų sausio mėn. 1 d. Komitete mes apsisprendėme ir nutarėme šį terminą sutrumpinti ir pasiūlyti Vyriausybei, kad jinai tokius įstatymų projektus pateiktų iki šių metų lapkričio 1 d. Taigi Vyriausybei siūlom suteikti keletą mėnesių, per kuriuos jinai turi pateikti visą paketą teisės aktų, kurie bus susiję su apskričių viršininkų administracijų reforma. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Užsirašiusių dalyvauti diskusijoje yra 5 Seimo nariai. Pirmasis diskusijoje kalbės E. Žakaris. Prašom.

E. ŽAKARIS (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, aš asmeniškai balsuosiu už šitą įstatymo projektą po pateikimo. Jeigu būtų kalbama tiktai apie apskrities viršininką ir keletą šalia jo esančių valdininkų, tai būtų galima šiandien jį ir priimti. Tačiau už šito įstatymo slypi labai daug įstaigų, labai daug gyvų žmonių su savo gyvenimais, su savo likimais. Ir mes, balsuodami už šitą įstatymo projektą, nežinome, kas bus po to, nors mums teks atsakyti į daug įvairiausių klausimų.

Vidaus reikalų ministras, pristatydamas šitą projektą, ne visai teisingai pasakė, kad tik priėmus šį įstatymą bus duotas startas. Startas jau seniai yra duotas, jau vyksta dėliojimai ir labai daug kas sudėliota, ir yra daug nerimo, yra labai neaiškių dėliojimų, tai yra švietimo įstaigos, t. y. globos įstaigos. Tarkime, kai prieš porą metų Švietimo ir mokslo ministerija atsisakė dalies savo švietimo įstaigų, pagrindinis kriterijus, kam perduoti – savivaldybėms ar apskričiai, buvo toks: jeigu daugiau kaip pusė vaikų iš miesto, tai savivaldybei, jeigu priešingai – apskričiai. Dabar jau yra visiškai kitokie projektai. Tarkime, toks pavyzdys. Šiaulių sanatorinė mokykla, kur gydomi vaikai su stuburo iškrypimais. Tokios mokyklos Lietuvoje yra tik dvi. 95 % vaikų yra ne šiauliečiai, 25 savivaldybių vaikai šiuo metu. Perduos Šiaulių savivaldybei, šalia to ir dar dvi mokyklas, nors Šiaulių mieste svarstoma sunki situacija, kalbama apie dalies mokyklų uždarymą, mažinami aplinkos pinigai, be abejo, krepšeliai ateis, bet reikia ir papildomų lėšų. Tai ar liks po to tokios mokyklos, ar jos yra reikalingos, ar vis dėlto ne ministerijai turi atitekti? Lygiai taip pat su globos įstaigomis. Be abejo, Vyriausybės programoje yra pasakyta, kad globos įstaigose turėtų mažėti vaikų. Tai yra teisinga pozicija. Bet ar sumažės vaikų vien todėl, kad atiduos savivaldybėms, kurios ir taip neturi pinigų?

Aš manau, kad į tuos klausimus tikrai reiktų sulaukti atsakymų. Mes ne kartą diskutavome, kad priimame įstatymus, bet nematome įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų. Jie gal ir negali atsirasti per dieną, bet aš manyčiau, kad pritarus po pateikimo reiktų iki priėmimo gauti bent jau kokią nors tarpinę informaciją – ar būtų paskirta kokia valanda ir konkrečiai įvairių sričių ministrai paaiškintų, kas vyksta, ar gauti raštu kažkokią informaciją, nes mūsų žmonės klaus. Mes prisiimame atsakomybę už apskričių panaikinimą, bet nežinome, kas bus toliau. Tai kaip prisiimti atsakomybę už tolesnius veiksmus? Ačiū.

PIRMININKAS. Toliau diskusijoje užsirašęs dalyvauti A. Šedžius. Jo nėra. Kviečiu į tribūną kitą Seimo narį, užsirašiusį dalyvauti diskusijoje, E. Klumbį. Prašom.

E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos. Aš vėlgi pirmiausia norėčiau pradėti nuo Konstitucijos 123 straipsnio 1 dalies, kuri sako, kad aukštesniuose administraciniuose vienetuose įstatymo nustatyta tvarka valdymą organizuoja Vyriausybė. Taigi Konstitucija aiškiai nurodo, kad turi būti aukštesni administraciniai vienetai. Dabar šiuo įstatymu, kurį siūloma naikinti, buvo įkurtos apskritys. Taigi iš principo šis sprendimas prieštarauja Konstitucijai. Mes, prieš darydami šitą sprendimą, turėtume svarstyti Konstitucijos pakeitimą apie atsisakymą aukštesnių administracinių vienetų, tuomet viskas tampa aišku, paraleliai svarstomos Konstitucijos 123 straipsnio pataisos, kartu svarstomas šitas įstatymas siekiant pripažinti jį netekusiu galios. Žinoma, nekyla diskusija, kas susiję su apskritimis, su jų administracija, kad labai daug ką reikėtų keisti. Bet ne taip, kaip čia siūlo iniciatoriai, atsisakyti apskričių, o visas funkcijas išdalyti vienas į kairę – savivaldybėms, kitas į dešinę – centrinei valdžiai. Apie tai jau buvo diskutuota ne vieną kartą. Man teko dalyvauti šiose diskusijose ir visada tos diskusijos buvo baigiamos pažadais, kad viskas bus gerai, viskas susitvarkys. Kaip kalbėjo gerbiamasis E. Žakaris, už viso to stovi daug problemų, kurios tikrai nebus išspręstos. Prisiminkime, kai buvo kuriamos apskritys, buvo teigiama, kad jos reikalingos tam, kad bus atsisakyta dalies funkcijų, ministerijų funkcijų, ir perduota apskritims. Kas išėjo? Ministerijos kuria vis daugiau funkcijų, apskritys irgi prisiėmė nemažai funkcijų, dalį funkcijų prisiėmė savivaldybės. Dabar pirmiausia reikėtų peržiūrėti visas tas funkcijas ir mes galėtume sumažinti būtent centrinį aparatą. Visas tas funkcijas, kurias galima vykdyti regionuose, palikti apskrityse, o dalį tų funkcijų, kurios dabar yra apskrityse, atiduoti savivaldybėms. Iš tikrųjų mes dabar šiuo įstatymu grįžtame prie vieno stipraus centro modelio, kad viskas yra iš esmės Vilniuje, o savivaldybėms paliekamos smulkios šiukšlių funkcijos, dar kažkas panašaus, o kitką spręs. Kas išeina? Kad visa Lietuva turi važiuoti į Vilnių, čia spręsti visas problemas, kai galima labai daug problemų spręsti regionuose, taip, kaip tai vyksta kitose Europos Sąjungos valstybėse. Todėl tokiam įstatymo projektui aš negaliu pritarti, juolab kad jisai pirmiausia prieštarauja Konstitucijai.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu į tribūną dalyvauti diskusijoje A. Rimą. Prašom.

A. RIMAS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, šiuo įstatymo projektu siūloma nuo 2010 m. liepos 1 d. panaikinti šiuo metu galiojantį apskričių valdymo modelį, t. y. atsisakoma valdymo organizavimo per apskrities viršininką. Tačiau kartu nėra pateikiami įstatymų projektai, iš kurių matytųsi, koks bus naujasis apskričių valdymas. Vyriausybė tik šių metų lapkričio 1 d. ruošiasi pateikti kitus įstatymų projektus, neva jais bus perskirstytos apskričių viršininkų ir jų administracijų funkcijos, nustatomas arba keičiamos valdymas aukštesniuose administraciniuose vienetuose. Tai reiškia, kad reforma nėra iki galo parengta. Kaip galima apskaičiuoti, kiek ji kainuos, kokios duos naudos, ar tikrai funkcijos bus priartintos prie gyventojų, o ne centralizuotos, ir žinoti kitus gyventojams svarbius dalykus, kai nėra matomas galutinis vykdomos pertvarkos rezultatas? Juk ir 1994–1995 m., kai buvo steigiamos apskritys, buvo kalbama ir sakoma, kad bus decentralizuotas valdymas, dekoncentruotas, tačiau dabar mes vėl grįžtame prie to paties centralizavimo. Apskričių reforma neįvertinta atsižvelgiant į esamą viešojo administravimo sistemą, socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo aspektu. Matyti, kad reforma pagrindinių tikslų gali nepasiekti. Valdininkų skaičius nesumažės ir nebus sutaupyta valstybės biudžeto lėšų. Nesu kategoriškas valdymo tobulinimo priešininkas šiuo atveju dėl apskričių reformos, tačiau į tokį klausimo parengimą, manau, reikia žiūrėti kritiškai. Atsižvelgdamas į ką tik išdėstytus argumentus noriu sakyti, kad šiandien pritarti įstatymo projektui negalėsiu.

PIRMININKAS. Dėkoju. Paskutinysis diskusijoje užsirašęs kalbėti frakcijos vardu – A. Zuokas. Prašom.

A. ZUOKAS (LCSF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Jeigu pažiūrėsime praktiškai į visų partijų rinkimų programas, tai visose programose rasime du teiginius: arba naikinti apskritis, arba reorganizuoti apskritis. Ši koalicija pasirinko reorganizavimo kelią ir tikrai tai yra teisingas kelias, nors, be abejo, sutinku su išsakytomis pastabomis, ypač gerbiamojo E. Žakario, tai nėra lengvas kelias. Todėl šiandien tikrai raginčiau Seimą apsispręsti ir pritarti pateiktam įstatymo projektui ir tai būtų tiktai pradžia. Pradžia tų sprendimų ir dokumentų, kuriuos reikės priimti Vyriausybei. Į daugelį sprendimų bus įtrauktas ir Seimas, todėl mes tikrai turėsime galimybę įsigilinti, tobulinti ir tikslinti įstatymą įstatymų leidybos metu.

Darbas, be abejo, laukia tikrai didelis, nes apskritys yra daugiau nei 250 įstaigų steigėjai, apskričių sistemoje dirba per 2400 žmonių. Suprantama, ūkis nemažas. Pabrėšiu tiems, kurie sako, kad galbūt nereikėtų pritarti šiam įstatymo projektui, nes daug kas praras darbą. Nemaža dalis darbuotojų pereis dirbti į savivaldybes, nes kai kurios funkcijos, kurias šiuo metu vykdė apskritys, bus perkeltos į savivaldybių lygmenį, kai kurios į ministerijas, todėl dauguma darbo vietų bus iš esmės išsaugota. Tačiau esmė, ir svarbiausia, išnyks biurokratizmas, kuris iki šiol egzistuoja tarp savivaldybių ir apskrities, atsiras galimybė aiškiai įvardinti, kas kaltas už priimtus blogus sprendimus, arba kas kaltas, jeigu tie sprendimai nėra priimami. Baigsis amžinas futbolas tarp savivaldybių ir apskričių, apskričių ir ministerijų.

Gerbiamieji Seimo nariai, raginu pritarti šiam įstatymo projektui, džiaugiuosi lygiai taip pat, kad pasirinkome ne skubos darbą, nes reorganizacija baigsis tik kitų metų liepos 1 d. Todėl yra laiko įsigilinti ir priimti teisingus bei kokybiškus sprendimus.

Ačiū, komitetas, kuris tikrai daug diskutavo ir gilinosi į pateiktą įstatymo redakciją, pateikė savo siūlymus, jie yra įtraukti ir pateikti jums, todėl kviesčiau eiti keliu, nes kas nepradėjo eiti keliu, tas niekur niekada ir nenuėjo. Kviečiu balsuoti ir sveikinu Vyriausybę bei Vidaus reikalų ministeriją už pateiktą ryžtingą įstatymo projektą, apie kurį kalba jau daugiau negu dešimtmetį faktiškai visos politinės partijos. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Diskusijoje visi užsirašiusieji kalbėjo. Dėl balsavimo motyvų. Motyvai už – L. Sabutis. Prašom.

L. SABUTIS (TS-LKDF). Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, šiaip jeigu truputį žvilgtelėtume į mūsų nepriklausomos valstybės teritorinį administracinį valdymą, tai prisimintume, jog vis dėlto mes pirmenybę teikėme ir teikiame vietos savivaldai. Konstitucijoje yra įrašyta, kad aukštesniuose administraciniuose vienetuose, vadinasi, yra ir bus Lietuvoje ne tik vietos savivalda, bet ir aukštesni administraciniai vienetai, valdymą organizuoja Vyriausybė. Šiandien Vyriausybė teikia ir prašo valdymą organizuoti kitaip. Ir tas kitaip atrodys jau lapkričio 1 d., kai bus pateikti teisės aktai. Tačiau jų negalima pradėti, kol nėra priimtas šiandien Seimo valia įstatymas. Nes ne vienas įstatymas reguliuoja tiek vietos savivaldos sistemos gyvavimą, tiek aukštesniuose administraciniuose vienetuose…

Todėl 15 metų patirtis sako, kad taip, šitokie dariniai buvo reikalingi. Nepamirškime, mums daug ko nepasisekė padaryti, bet šiandien mes galime pasakyti, kad amžinas konfliktas tarp savivaldybių ir apskričių administracijų negali tęstis. Ateityje, yra manoma, bus daug demokratiškesnis, kai savivaldybės deleguos į tas pačias teritorijas, vadinamąsias regionines tarybas, savo atstovus ir ten spręs tuos klausimus, arba tiek, kiek bus pagal kompetenciją įstatymu suteikta.

Todėl aš manau, kad šiandien priimtas sprendimas būtų teisingas, jeigu mes panaikintume, pripažintume negaliojančiu nuo tam tikros datos pagrindinį įstatymą ir jį lydinčius, ir vietoj jo į Seimą atkeliautų kiti įstatymai iš Vyriausybės, ir tik tada Seimas spręstų. Jeigu nebus naujų įstatymų priimta, galios tas pats įstatymas ir mes jokio progreso nepasieksime. Todėl kviečiu balsuoti už šio įstatymo priėmimą.

PIRMININKAS. Prieš – A. Šedžius. Jo nėra. Tuomet motyvus prieš išsakys E. Klumbys. Prašom.

E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamieji kolegos, visados, kai siūloma atsisakyti kažkokios senos struktūros, seno modelio, turi būti pateiktas variantas, kuris bus ateityje. Kaip gali priimti sprendimus nežinodamas, kas bus. O čia mums aiškinama, kad lapkričio mėnesį bus pateikti sprendimai. Aš labai abejoju, ar šita Vyriausybė iki lapkričio mėnesio iš viso išsilaikys, ir kokie bus kiti sprendimai. Nemanau, kad būtų labai protinga, iš vienos pusės, naikinti, iš kitos pusės, nepateikti sprendimų, kaip žvelgti į ateitį, valdant aukštesnius administracinius darinius.

Taigi, esant tokiai situacijai, aš negaliu pritarti tokiam įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, išklausėme pasisakymus dėl balsavimo motyvų tiek už, tiek prieš. Kviečiu kolegas apsispręsti balsuojant. Pasiruošti ir balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta po svarstymo Apskrities valdymo įstatymo ir jį keitusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektui Nr. XIP-681, prašau pasiruošti ir balsuoti. Kas pritaria, balsuoja už, kas turi kitokią nuomonę, – prieš arba susilaiko.

Užsiregistravo 70 Seimo narių. Balsavo 70 Seimo narių. Už – 61, prieš – 2, susilaikė 7. Įstatymo projektui po svarstymo pritarta.

Darbo kodekso 109, 127, 129, 130, 141, 152, 188, 203, 206 ir 256 straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-473(2) (svarstymo tęsinys)

Kadangi mes šiek tiek, padarėme pertrauką, lenkiame posėdžio laiką, aš kviečiu dabar 1-10 klausimą svarstyti. Tai yra projekto Nr. XIP-473 – Darbo kodekso 109, 127, 129, 130 ir kitų straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas. Buvo padaryta svarstymo pertrauka iki kito posėdžio. Svarstymo stadijoje mums likę išklausyti dėl balsavimo motyvų motyvus prieš – E. Žakaris. Ir apsispręsime balsuodami dėl šio įstatymo projekto svarstymo stadijoje. Prašau kolegą E. Žakarį išsakyti motyvus prieš.

E. ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, vakar teko išklausyti tokių labai įdomių motyvų, kai siūlant išbraukti galimybę atleidžiant žmogų… palikti galimybę susitarti darbdaviui ir darbuotojui. Ir ministras sakė, kad reikia palikti, tai demokratiška, kad susitars. Juokingi argumentai. Kai žmogų veja iš darbo, jis dar sutiks, kad su juo atsiskaitytų daugiau kaip po 3 mėnesių. Tai viena nuostata. Yra ir daugiau: ir trumpinami žmonių atleidimo terminai, ir viršvalandžiai. Taigi tokių įstatymų tikrai negalima priimti ir pasisakau prieš.

PIRMININKAS. Dėkoju. Išklausytos kalbos dėl balsavimo motyvų. Gerbiamieji kolegos, kviečiu visus užimti savo darbo vietas, pasiruošti ir balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta po svarstymo Darbo kodekso 109, 127 ir kitų straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIP-473(2), prašau balsuoti. Kas pritaria, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, – prieš arba susilaiko.

Užsiregistravo 64 Seimo nariai. Balsavo 62 Seimo nariai. Už – 36, prieš – 8, susilaikė 18. Įstatymo projektui po svarstymo yra pritarta.

Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo II (pavasario) sesijos pratęsimo“ projektas Nr. XIP-778 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

Kadangi dar ūkio ministro, kuris yra pranešėjas 1-9 klausimo, nėra, nes mes esame į priekį pažengę, aš kviečiu į tribūną Seimo Pirmininko pirmąją pavaduotoją gerbiamąją I. Degutienę, kuri pristatys Seimo nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo II (pavasario) sesijos pratęsimo“ kaip rezervinį 1 klausimą. Projekto Nr. XIP-778. Prašau.

I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Noriu jums pateikti Seimo nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo II (pavasario) sesijos pratęsimo“. Siūlome pratęsti pavasario sesiją iki 2009 m. liepos 23 d. Turbūt puikiai matome pagal kasdieninį darbą, kad posėdžiai ir taip gana ilgai užsitęsia, yra daug programinių dalykų, kuriuos teikia Vyriausybė, ir tai yra prioritetai Vyriausybei, tačiau beveik kiekvieną kartą, prasidedant plenarinio posėdžio darbotvarkės tvirtinimui, Seimo nariai kelia klausimą, kodėl jų projektai nėra įtraukti į darbotvarkę. Tai aš manau, kad iki liepos 23 d. visus namų darbus ir visus pageidavimus tikrai galėsite įvykdyti.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamoji pranešėja, jūsų pageidauja paklausti penki Seimo nariai. Pirmasis klausia A. Šedžius. Jo nėra. Tuomet klausia E. Klumbys. Prašom.

E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamoji pranešėja, jūs paaiškinkite tokią situaciją. Šiandien jūs siūlote pratęsti sesiją, o mes jau vakar čia posėdžio metu nusprendėme, kad vienas, kitas, trečias klausimai bus liepos 9, 10 ir t. t. Sakykite, kiek dar bus toks teisinis chaosas, kai, sakykime, Seimo valdyba nusprendė, kada tą klausimą svarstyti čia, Seime, prieš tai, kai dar nebuvo priimtas sprendimas pratęsti darbų sesiją?

I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, man atrodo, pavasario sesija dar nėra pasibaigusi, ir mes turime galimybę teikti Seimo nutarimus ir pasiūlyti sprendimus. Aišku, normaliai tai vyktų paskutinę pavasario darbų sesijos dieną. Tačiau, kaip jūs žinote, tos paskutinės dienos mes negalėsime išnaudoti, nes tuo metu vyks ESBO konferencija. Suprantu, kad jūs teisus, žiūrėdamas įstatymų raidės, bet šiandien gyvenimas padiktavo visiškai kitokias sąlygas ir kitokią būtinybę. Todėl šis Seimo nutarimas yra teikiamas anksčiau, dar nepasibaigus pavasario sesijai, tačiau prognozuojant, kad darbas vyks iki liepos 23 d.

PIRMININKAS. Klausia V. Gedvilas. Prašom.

V. GEDVILAS (DPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamoji Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja, norėjau jūsų paklausti. Sakykime, kuo toliau, tuo labiau klimpstame mes čia į tas darbotvarkes, į reglamentą, į trukmę. Dviejų komitetų posėdžiai vienu metu vyksta, kartu ir komisijos posėdžiai. Prašau pasakyti, galbūt reikėtų ką nors padaryti, kad tokio chaoso nebūtų Seime, kad žmonėms viskas iš anksto būtų aišku, nes labai staigiai viskas keičiasi. Suprantu, kad Seimas neturi nei atostogauti, nei valgyti, nei sportuoti – nieko, nei miegoti gali, bet vis tiek bent elementari tvarka turėtų būti. Kita klausimo pusė yra, sakykite, kokie bus paskutinių dienų plenarinių posėdžių prioritetai, kokių sričių prioritetai? Vis tiek dėliojamės ar mes bet ką svarstome? Ačiū.

I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Dėkoju. Aš visiškai su jūsų išreikštomis mintimis dėl chaoso ir normalaus darbo… lygiai taip pat kalbu Seniūnų sueigoje ir prašau, ir informuoju seniūnus, apie tai buvo informuota prieš gerą mėnesį, kokie galimi mūsų darbų projektai ir iki kada mes turėtume dirbti. Tačiau apgailestauju ir kartais manau, kad gal specialiai taip daroma, kad kuo daugiau būtų chaoso ir kuo didesnė netvarka Seime būtų, tai kažkam galbūt būtų geriau, tik nežinau kam. Manau, visiems mums pirmiausia blogiau.

Ir kitas dalykas. Suprantu, kad ypač opozicija turi teisę prašyti pertraukų, aiškintis tai, kas jiems yra neaišku, bet jeigu kas nors nematomas stebėtų iš šalies, kas čia pas mus vyksta ir kiek mes prašome pertraukų, visiškai nemotyvuotų, pusvalandžio, iki kito posėdžio… Pavyzdžiui, aš šiandien prognozuoju, kad vakarinis posėdis pasibaigs ne anksčiau kaip 21, o gal ir 22 val. Iš esmės patys sau sukūrėme tokią situaciją, į kokią šiandien esame pakliuvę. Išties planuoti dabar pavasario darbotvarkę darosi kuo toliau, tuo sudėtingiau. Kad ir kokį planą pateiktum, visą laiką yra blogai, nors aš turbūt nesu iš tų žmonių, kurie nori konfliktuoti ir nori specialiai blogai daryti. Įsiklausau į visų pageidavimus ir pagal galimybes tikrai bandoma darbotvarkė sudėlioti taip, kad būtų konstruktyvus darbas ir turėtume rezultatą, deja, taip nepavyksta. Taigi manau, kad tik visų mūsų bendrų pastangų dėka galime turėti ne chaotišką darbą, o normalų, produktyvų darbą.

Kitas jūsų klausimas, arba kita jūsų klausimo dalis, kokie prioritetai. Kaip ir dabartiniai prioritetai, baigiant pavasario sesiją bus teikiami Vyriausybės projektai, ypač tie, kurie reikalauja greitų sprendimų. Tai yra baigsime biudžetą priimti tik pagal grafiką liepos 23 d., t. y. paskutinę dieną. Kaip patys matote, yra visas paketas gana sudėtingas. Toliau apibendrindama tą galiu pasakyti: LOE LT klausimą išspręsti reikia, šiandien jis tik pateikiamas ir tai viskas vyksta sunkiai, o dar bus svarstymo ir priėmimo stadijos. Toliau bus norima valstybės pertvarkos pabaigti visus klausimus. Toliau bus tie, kurie yra eurointegraciniai klausimai, kuriuos reikia pabaigti. Turime nepamiršti ir mūsų pareigos pagal Statutą, tai yra nebaigtų pavasario sesijoje įvairių ataskaitų. Taigi tas ataskaitas mes irgi turėsime išklausyti ir jas pabaigti.

PIRMININKAS. Klausia S. Pečeliūnas.

S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamoji pranešėja. Iš savo karčios patirties drįstu teigti, kad tos 23 dienos gali neužtekti. Taip gražiai suplanavote, kad biudžeto pataisymus jau 23 d. ir priimsime, bet žinant visą pertraukų ir kitokių gudrybių arsenalą, ar nebūtų geriau tiesiog tą sesiją pratęsti iki liepos 30 d., kad nereikėtų paskui neeilinių posėdžių šaukti? Tai vis tiek būtų planingesnis mūsų darbas, nesiplanuotume kokių nors kitokių dalykų tai savaitei, nes ji vis tiek bus, atleiskite už tą žodį, tokia pakabinta nežinioje, beveik yra garantija, kad vis tiek posėdžiai tą savaitę dar vieną turės vykti, tik jie bus neeiliniai. Kokia būtų jūsų nuomonė? Gal tikrai reikėtų automatiškai mums čia sutarus dar vieną savaitę pridėti ir paskui nebelaužyti iečių, valdybai būtų ramiau? Ačiū.

I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, aišku, jūsų minčių eiga yra labai įdomi ir, ko gero, labai racionali. Jeigu, kaip ir sakiau, dirbsime tokiu stiliumi, kokiu dabar dirbame, kai yra pertrauka dėl pertraukos, o ne dėl to, kad išspręstume vieną ar kitą klausimą, nesvarbu, kas jį teikia, ar Vyriausybė teikia, ar Seimo narių grupė, tai niekas negali pasakyti ne, kad liepos 23 d. ir pabaigsime tą pavasario sesiją. Tačiau dar kartą kreipiuosi į visas frakcijas – ir kairės ir dešinės, ir centro. Dirbkime, tikrai kviečiu, susitelkę, konstruktyviai, be emocijų ir be, kaip sakoma, kamuoliuko mėtymo iš vienos pusės į kitą. Gražiai lankykime posėdžius, kad nereikėtų daryti pertraukų dėl to, kad trūksta Seimo narių, ir nepriimti sprendimų dėl to, kad trūksta Seimo narių, ir liepos 23 d. tikrai galėsime pabaigti pavasario sesiją. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Klausia R. Kupčinskas, paskutinysis klausiantysis. Prašom.

R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerai, ačiū. Kolega S. Pečeliūnas paklausė klausimo, kurį aš norėjau pateikti.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamoji pranešėja, jūs atsakėte į visų kolegų Seimo narių klausimus. Gerbiamieji kolegos, noriu paklausti jūsų, jeigu dėl balsavimo motyvų… Yra vis dėlto prieš. Motyvai prieš – E. Klumbys. Prašom.

E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamieji kolegos, mes išklausėme tokią mus pamokančią kalbą, tačiau aš noriu pirmiausia patiems konservatoriams patarti. Broliukai ir sesės, jūs patys geriau lankykite posėdžius ir tuomet jūsų prievaizdui J. Razmai nereikės prašyti po du tris kartus įvairiais pretekstais perbalsuoti tuomet, kai sprendimas yra jam netinkantis. Mes sutaupysime daug daugiau laiko balsuodami vieną vienintelį kartą. Kita vertus, aš jau turiu patyrimą, kad visados taip būna, sakysime, praeitoje kadencijoje socialdemokratai buvo valdžioje ir jie priėmė tokius sprendimus, o jūs net ir tada, kai buvote koalicijoje 2K, priešinotės tam. Lygiai taip pat praeitoj kadencijoj jūs irgi prašydavot pertraukų tada, kai jūs manydavot, kad tai reikia daryt. Tai yra parlamentinė veikla ir teigti, kad to negalima daryt, man atrodo, nėra korektiška. Tuomet aš siūlyčiau jum pradėt nuo Statuto keitimo ir Statute aiškiai surašyt, tada būtų išspręstos visos problemos. Galbūt Konstitucijoj reiktų pakeist datą ir pratęst iš tikrųjų sesiją iki liepos 31 d., viskas stotų į vietas.

PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų už – A. Salamakinas. Prašom.

A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Na, tikrai nesutikčiau, kad dėl kiekvieno atvejo reikėtų keisti Konstituciją. Konstitucija vis dėlto yra, na, sakysime, šventas įstatymas ir ypatingu atveju galima daryt invaziją tenai. Bet išties, ką atsakė Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja į klausimus dėl chaoso, įsivyravo gan įdomi diskusija. Ką reikėtų daryti? Aš tikrai sveikinu valdybos sprendimą, Seimo valdybos sprendimą sudaryti darbo grupę keisti Statutą. Aš manau, tas 18 metų, kai veikia šis Statutas, išsisėmė, ir norint suvaldyti Statutą, t. y. tą chaosą, reikia kardinalių Statuto pokyčių. Ką reikėtų daryti? Daug ką reikia keisti, nes kosmetiniai pakeitimai to nesuvaldys. Etikos ir procedūrų komisija, na, prieš Naujus metus, rugsėjo sesijos pradžioje mes pasiryžę pateikti savo siūlymus, ką reikėtų padaryt, jokiu būdu nepažeidžiant opozicijos teisių, kad darbas vyktų daug sklandžiau. O dėl to nutarimo projekto aš pasisakau už.

PIRMININKAS. Dėkoju. Išklausėme pasisakymus dėl balsavimo motyvų. Kviečiu kolegas balsuojant apsispręsti pateikimo stadijoje dėl Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo II (pavasario) sesijos pratęsimo“ projekto, kurio Nr. XIP-778. Kas pritaria, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Prašau balsuoti.

Užsiregistravo 61, balsavo 61. Už – 57, prieš – 1, susilaikė 3. Po pateikimo nutarimo projektui pritarta.

Pereiname prie svarstymo stadijos. Svarstymo stadijoje užsirašęs diskutuoti E. Klumbys. Atsisako E. Klumbys. Tuomet yra galimybė pasisakyti 1 – už, 1 – prieš. Nėra. Pageidaujančių nėra. Gerbiamieji kolegos, ar galime po svarstymo pritarti nutarimo projektui bendru sutarimu? Nėra prieštaraujančių. Pritarta.

Ir priėmimas. Yra galimybė pasisakyti dėl balsavimo motyvų, tačiau nėra… (Balsai salėje) Nėra. E. Klumbys užsirašęs, bet gal atsisako? Atsisako. Dėkoju. Nėra prieštaraujančių. Kviečiu pasiruošti ir balsuoti dėl šio nutarimo. Nutarimas iš dviejų straipsnių, mes turėtume jį priimti pirmiausia pastraipsniui. Ar galime bendru sutarimu priimti 1 straipsnį nutarimo projekto? (Balsai salėje) Balsavimas atšauktas. Ar galime 1 straipsnį priimti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Galime. Dėkoju. Ar galime priimti bendru sutarimu nutarimo projekto 2 straipsnį? Dėkoju. Pasiruoškite ir balsuosime dėl viso nutarimo. Prašau pasiruošti ir balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas Seimo nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo II (pavasario) sesijos pratęsimo“? Projekto Nr. XIP-778. Kas pritaria – už, kas prieš arba susilaiko, išreiškia kitą nuomonę.

Užsiregistravo 62, balsavo 62. Už – 57, prieš – 2, susilaikė 3. Nutarimas priimtas.

Valstybės specialiųjų garantijų dėl prekinio kredito draudimo įstatymo projektas Nr. XIP-765 (pateikimas) (Vyriausybė siūlo svarstyti skubos tvarka)

Grįžtame į pagrindinę rytinio posėdžio darbotvarkę. Darbotvarkės klausimas 1-9 – Valstybės specialiųjų garantijų dėl prekinio kredito draudimo įstatymo projektas, jo Nr. XIP-765. Pateikimo stadija. Kviečiu į tribūną ūkio ministrą gerbiamąjį Dainių Kreivį. Pateikimo stadija. Prašom.

D. KREIVYS. Ačiū. Laba diena. Teikiu Specialiųjų garantijų dėl prekinio kredito įstatymo projektą. Lietuvos Respublikos valstybės specialiųjų garantijų dėl prekinio kredito įstatymą siūloma priimti, siekiant kuo skubiau išspręsti šiuo metu susiklosčiusios sudėtingos ekonominės situacijos padarinius Lietuvos ūkyje. Eksportas yra vienas iš pagrindinių ekonomikos vystymosi krypčių nedidelėse šalyse. Lietuvoje eksportas sudarė iki 60 % mūsų bendrojo vidaus produkto. Žymus eksporto augimo tempo kritimas šių metų pradžioje bei Lietuvos pramonės įmonių pardavimų mažėjimas lėmė sutrikusius įmonių tarpusavio atsiskaitymus ir tai kelia grandininę nemokumo reakciją. Todėl didėja socialinė įtampa ir valstybės pagalba šitoje srityje yra būtina. Padidėjusi neatsiskaitymo už prekes rizika tiek Europos Sąjungos valstybėse narėse, tiek Nepriklausomų valstybių sandraugos ir kitose šalyse keičia padėtį prekinio draudimo rinkoje ir verčia privačius draudikus mažinti kredito limitus mūsų įmonėm. Taip pat galima pastebėti, kad į kai kurias šalis, kaip Baltarusija, Ukraina, Gruzija ar net didžiąja dalimi Rusija, prekinis kreditas išvis nedraudžiamas.

Pagrindinės įstatymo projekto nuostatos yra šios: specialiąsias garantijas suteikia garantijų institucijos, už kurių įsipareigojimų įvykdymą iš dalies garantuotų valstybė. Garantijos teikiamos eksportuotojui arba draudėjui, kuris parduoda prekes arba paslaugas už Lietuvos Respublikos ribų ir yra sudaręs prekinio kredito draudimo sutartį su draudimo įmone, turinčia investicinį kredito reitingą. Garantija kredito… garantija draudėjui teikiama, kai dėl padidėjusios rizikos draudimo įmonė prisiima sprendimą dėl prekinio kredito limito mažinimo, draudėjas turi prisiimti pats ne mažiau kaip 20 % rizikos. Taip pat taikoma šiuo atveju top up schema, t. y. draudimo įmonei sumažinus komercinį kredito limitą iki 50 %, garantijų institucija turi teisę suteikti garantiją ne didesnei sumai kaip iki sumažinto buvusio komercinio kredito limito ir sumažinto komercinio kredito limito skirtumo. Draudimo įmonei sumažinus pirkėjo komercinį kredito limitą daugiau kaip 50 %, garantijų institucija turi teisę suteikti garantiją ne didesnei sumai nei sumažintas komercinis kredito limitas. Draudimo įmonei sumažinus pirkėjo kredito limitą iki 0, garantija nėra suteikiama. Suteikta garantija užtikrina pirkėjo skolos dalies sumokėjimą proporcingai prisiimtai atsakomybei. Garantijų institucijai subrogacijos pagrindais proporcingai prisiimtos rizikos daliai pereina teisės į pirkėjo skolos dalį, t. y. palūkanas, o taip pat į prievolių užtikrinimo priemones. Įstatymo įsigaliojimo terminas – 2010 m. …Įstatymo galiojimo terminas – iki 2010 m. gruodžio 31 d. (Balsai salėje) Aš neaiškiai nurašęs? (Balsai salėje) Gerai, gerai.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Petrai Gražuli, jūs nekorektiškai nutraukėte pranešėją.

D. KREIVYS. Kartais Seimo nariai prašo greičiau, kartais lėčiau. Dabar supratau, kad Seimo nariam reikia kalbėti lėčiau, tai skaitysiu lėčiau. Supratau. Ačiū už pastabą. (Balsai salėje) Nes sunku pasakyti, vieni greičiau, kiti lėčiau, tai…

Taigi garantijų galiojimo terminas – iki 2010 m. gruodžio 31 d. Garantijų institucijos prisiimamų įsipareigojimų suma kiekvienais metais negali viršyti atitinkamiems metams patvirtinto įsipareigojimų draudėjams limito. Garantijų išmokoms turi būti numatytos valstybės biudžeto lėšos. Tai tiek pristatymo. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau. Jūsų pageidauja paklausti septyni Seimo nariai. Pirmasis užsirašęs klausti – K. Daukšys, tačiau jo nėra šiuo metu salėje. Klausia V. Baltraitienė. Jos taip pat nėra. Klausia J. Olekas. Prašom.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Aš norėjau pasitikslinti. Jūs minėjote, kad bus numatytas limitas. Tai koks limitas yra numatytas šiems metams, nes numatyta yra po 100 milijonų bendra suma ir ten 10, 20… Kokį limitą numatot tam skirti? Ir antras klausimas būtų: ar yra parengti projektai tų dokumentų, kurie turės įsigalioti, kaip jūs rašote įstatyme, per mėnesį nuo įstatymo priėmimo? Ačiū už atsakymą.

D. KREIVYS. Suma yra iki 120 mln. Lt. Jie yra „Invegos“ garantijų ribose. Manome, kad 120 mln. Lt gali sukurti metinį 4 mlrd. eksporto kredito faktoringinį srautą. Dokumentai yra lygiagrečiai rengiami.

PIRMININKAS. Klausia V. M. Čigriejienė. Prašom.

V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, visi matom, kad eksporto tempas krenta, įmonės laiku negali atsiskaityti. Prašom pasakyti, draudimo įmonės gauna valstybės garantijas. Tai kiek tai valstybei gali preliminariai kainuoti ir ar tai nedidins skolos valstybei? Ačiū.

D. KREIVYS. Pradėsiu nuo to, kad dauguma Europos šalių turi valstybinę eksporto kredito draudimo kompaniją. Lietuva taip pat turėjo Lietuvos eksporto draudimo kompaniją, kurią prieš 3 ar 4 metus pardavė. Nesant sisteminiam instrumentui, mums tenka kurti naują. Mes pasirinkom variantą, kai valstybė dalinasi rizika su eksporto kredito draudimo kompanija, tarptautine kompanija, kuri turi investicinį reitingą. Rizika tokiu atveju yra išdėstoma tarp valstybės, kuri prisiims iki 35 % rizikos, 35 % rizikos prisiims eksporto kredito draudimo kompanija ir 20–30 prisiims pats eksportuotojas. Rizika yra išskaidoma trims dalyviams. Valstybei mes, kaip minėjom, esame paskyrę esamų limitų „Invegos“ limitų ribose 120 mln. Lt. Be abejo, nuostoliai yra galimi. Nuostolių rizika sunkmečio sąlygomis yra vertinama iki 20 %.

PIRMININKAS. Klausia P. Gražulis. Prašom.

P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, ar jūs nematote, kad atsiras didžiulė landa piktnaudžiauti? Pavyzdžiui, bus išvežtos prekės į Baltarusiją, kur su tiekėju nebus atsiskaitoma. Tokiu atveju valstybė turės atsiskaityti. Ar nebus galima tikrai ženkliai padidinti prekės vertę, kuri realiai yra daug mažesnė, ir tokiu būdu beveik ir neišvežus, išvežus popierius gauti tam tikrus pinigus. Ir jūs man paaiškinkit taip pat šeštam – investicinio kredito reitingas. Ką reiškia BA, BA, BA trys ir BI BI trys, kas čia per reitingai tokie?

D. KREIVYS. Pirmiausia šita schema bus taikoma tiktai eksportui į Europos Sąjungos šalis. Baltarusija šiuo atveju atkrinta. Kaip minėjau, eksporto draudimo kompanijos su investiciniais reitingais yra aukšto patikimumo kompanijos. Investicinį reitingą turi kompanijos, kurios yra netgi aukštesnio reitingo nei šiuo metu yra Lietuva.

PIRMININKAS. Klausia R. Kupčinskas.

R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, kaip supratau iš įstatymo, pirmiausia valstybės garantijos bus suteikiamos tiems subjektams, kurie bus sudarę prekinio kredito draudimo sutartis. Be abejo, valstybė, teikdama garantijas (ir tą garantijų sumą jūs minėjot), turbūt siekia, kad prekės būtų konkurencingos užsienyje. Prisiminus kitą atvejį, kai žemdirbiai buvo raginami apsidrausti nuo stichinių nelaimių, bet, deja, daug jų neapsidrausdavo, nes gana brangus buvo draudimas. Tikiuosi, kad čia mūsų prekių kainos nepakils tiek, kad bus nekonkurencingos. Ar aš teisingai supratau šitą įstatymo esmę? Ačiū.

D. KREIVYS. Eksporto kredito draudimas pirmiausia yra skirtas kompanijoms, kad jos galėtų gauti pagreitintą atsiskaitymą. Šiandien eksportuojanti kompanija atsiskaitymą iš partnerių, jeigu tai yra mažmenos tinklas užsienyje, gali gauti per 60–90 dienų. Stringant atsiskaitymams Vakaruose, kompanijos Europos Sąjungoje neturi galimybės mokėti per trumpesnį laiką. Tokiu atveju mūsų eksportuotojams kontraktai nutrūksta ir mes negalime eksportuoti. Kaip jūs žinote, 60 % mūsų BVP priklauso nuo eksporto. Mažėjant eksportui traukiasi mūsų BVP, mažėja mokesčių surinkimas. Šiandien vienintelė galimybė Lietuvai atkurti ekonomiką. Sustiprinti ekonomiką gali tiktai eksportas. Šita priemonė yra gyvybiškai svarbi mūsų šalies ekonomikai atkurti. Jeigu mes sugebėsime eksportą pastatyti ant kojų, galėsime tikėtis, kad kitais metais stabilizuosis ir pradės augti vidaus vartojimas. Taigi eksporto atgaivinimas yra būtina sąlyga mūsų ekonomikai atsigauti. Šita priemonė, kaip minėjau, gali sukurti apie 4 mlrd. Lt įmonėms apyvartinių lėšų srautą. Vadinasi, už 4 mlrd. Lt per metus įmonės galės išvežti daugiau eksporto, automatiškai mes pagaminsim daugiau prekių, žmonės uždirbs algas, sumokės mokesčius.

PIRMININKAS. Klausia V. V. Margevičienė. Prašom. Paskutinioji klausiančioji. Prašom.

V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Dėkoju už suteiktą galimybę. Gerbiamasis ministre, kadangi visa rizika dalinama į tris dalis, 25 % Lietuvos rizikos. Ar tai yra kokie nors standartai, normos, kad būtent 25 %? Ar tiesiog galbūt šiandien sunkmečiu ir noras paskatinti, kad greičiau viskas vystytųsi? Gal Lietuva gali prisiimti didesnę riziką? Dėkui.

D. KREIVYS. 35 % yra rizikos. Mes tą riziką subalansavom, prisiėmėm minimalią, kiek mums eksporto kredito draudimo kompanijos galėjo leisti mažiausią. Buvo derybos, ir mes tą ribą nustatėm kiek įmanoma mažesnę. Noriu pasakyti, kad daugelyje Vakarų Europos ir Europos Sąjungos šalių valstybė garantuoja 100 %, nes jos turi valstybines eksporto draudimo kompanijas. Lietuva taip pat turėjo ir pardavė sėkmingai, nes manė, kad eksporto nereikia skatinti. Aš sutinku su tokia pastaba, bet, mūsų manymu, gal turėtų tų 35 % užtekti šiandien. Taip mes manom.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau. Jūs atsakėte į visų Seimo narių, kurie pageidavo jūsų paklausti, klausimus.

D. KREIVYS. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų yra užsirašiusių kalbėti tiktai už. Gal galėtume taupydami laiką bendru sutarimu išvengti to? Ar galėtume, gerbiamieji kolegos, kadangi niekas nepageidauja kalbėti prieš, bendru sutarimu pritarti įstatymo projektui po pateikimo? Nėra prieštaraujančių. Pritarta bendru sutarimu.

Vyriausybė siūlo svarstyti šį įstatymo projektą skubos tvarka. Ar galime pritarti bendru sutarimu skubai? Dėkoju. Ir siūlomi komitetai. Seniūnų sueigoje rekomenduojama pagrindiniu komitetu skirti Ekonomikos komitetą, papildomu komitetu – Biudžeto ir finansų komitetą. Ar galime apsispręsti bendru sutarimu dėl šių komitetų? Nėra prieštaraujančių. Apsispręsta.

Kadangi pritarėme skubos tvarkai, siūloma svarstyti artimiausiame Seimo plenariniame posėdyje, tai yra liepos 7 d. Seimo plenariniame posėdyje. Ar galime apsispręsti dėl šios įstatymo projekto svarstymo datos? Nėra prieštaraujančių. Dėkoju. Šio klausimo svarstymas pateikimo stadijoje baigtas.

Mes išnagrinėjome visus rytinio posėdžio darbotvarkės klausimus. (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, rezervinio aš prisiimu atsakomybę neteikti svarstyti, nes buvo sutarta, kad 14 val. dalis opozicinių frakcijų dalyvauja susitikime. Kad nepažeistume Statuto, tokia galimybė turi būti sudaryta.

Gerbiamieji kolegos, skelbiu Seimo birželio 23 d. rytinio plenarinio posėdžio pabaigą. Prieš tai, girdėjau, yra pageidavimas registruotis. Prašom, registruojamės.

Užsiregistravo 32 Seimo nariai. Birželio 23 d. Seimo rytinį plenarinį posėdį skelbiu baigtą.

---

* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LCSF – Liberalų ir centro sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; TPPF – Tautos prisikėlimo partijos frakcija; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.