AIŠKINAMASIS RAŠTAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS 2009 METŲ VALSTYBĖS BIUDŽETO IR SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETŲ FINANSINIŲ RODIKLIŲ PATVIRTINIMO ĮSTATYMO 1, 2, 3, 7, 8, 10 straipsnių ir 1, 3, 4, 11 priedėlių pakeitimo įstatymo PROJEKTO
1. Projekto tikslas ir uždaviniai
Patikslinti Lietuvos Respublikos 2009 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymą.
2. Projekte siūlomų nuostatų teisinio reguliavimo būklė šiuo metu
Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansiniai rodikliai nustatomi kasmet priimant Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymą.
3. Projekte siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos, iš naujo sureguliuotų klausimų teisinės savybės
Lietuvos ūkis išgyvena pastaraisiais metais vykusio „ūkio perkaitimo“ ir suintensyvėjusios pasaulinės finansinės krizės poveikio realiajai ekonomikai pasekmes, kurios pasireiškė staigiu skolintų pinigų paklausos ir pasiūlos lėtėjimu, vidaus prekybos ir gamybos sumažėjimu, būsto rinkos korekcija, augančiu nedarbu.
Paskolų prieaugio pokytis lėtėja smarkiau, o atotrūkis tarp Lietuvos ir kitų Baltijos šalių paskolų pokyčio dinamikos išnyko (todėl poveikis vidaus paklausai, o kartu ir visam BVP 2009 m. bus didesnis negu buvo projektuota 2009 m. vasario mėn.).
Statistinių duomenų analizė rodo, kad bankų paskolų prieaugio neigiamas stimulas lėtina šalies ekonomikos augimą su vėlavimu: prireikia 3 – 4 ketvirčių, kol sumažėjusi vidaus paklausa sukelia adekvatų ūkio nuosmukį. Pavyzdžiui, Latvijoje ir Estijoje 2007 m. IV ketvirtį užfiksuotas apie 10 proc. BVP sudaręs kredito prieaugio lėtėjimas sukėlė apie 10 proc. sudarantį BVP nuosmukį tik 2008 metų IV ketvirtį.
Lietuvoje paskolų prieaugio dinamika nuo kaimyninių šalių atsiliko 2–3 ketvirčiais, tačiau pastaruoju metu šis atotrūkis išnyko. Tai padidino didesnio Lietuvos ūkio nuosmukio tikimybę 2009 metais.
Paskolų prieaugio pokyčio dinamika rodo, kad Lietuva pasivijo kitas Baltijos šalis. 2009 m. I ketvirtį paskolų neigiamas poveikis vidaus paklausai Lietuvoje sudarė 19,1 proc., Latvijoje – 17,4 proc., Estijoje – 19,4 proc. BVP. Kredito prieaugio pokyčio nulemtas vidaus paklausos sumažėjimas ir toliau stipriai lėtins šių šalių ekonominį aktyvumą ir didins gilesnio nuosmukio tikimybę. Visose trijose Baltijos šalyse bankų paskolų portfelio prieaugis 2009 m. I ketvirtį stipriai sumažėjo: Lietuvoje pirmą kartą fiksuotas neigiamas paskolų prieaugis, siekiantis 5,9 proc. BVP, Latvijoje bankų paskolų portfelis sumažėjo 3,8 proc. BVP, o Estijoje – 4,0 proc. BVP.
Vėluojantis kreditavimo atsigavimas nulems tolesnį ūkio nuosmukį Lietuvoje ir 2010 metais.
Likvidumo stoka 2009 m. Lietuvoje gali nulemti, kad investicijų paklausa nukris iki 2004–2005 m. lygio (dėl to visuminės paklausos netekimas gali sudaryti apie 10 procentinių punktų BVP). Statistiniai duomenys rodo, kad bendrojo pagrindinio kapitalo formavimas ypač jautriai reaguoja į pasikeitusias kreditavimo sąlygas: šis rodiklis Latvijoje smuko visus 2008 metus (apie 14 proc. vidutiniškai per ketvirtį), o Estijoje šio rodiklio mažėjimas buvo fiksuojamas nuo 2007 m. trečiojo ketvirčio (išskyrus 2008 m. pirmąjį ketvirtį, kai buvo fiksuotas 0,6 proc. padidėjimas).
Lietuvoje šis rodiklis smunka nuo antrojo 2008 m. ketvirčio. 2008 m. ketvirtąjį ketvirtį bendrojo pagrindinio kapitalo formavimo smukimas paspartėjo visose Baltijos valstybėse: Lietuvoje bendrojo pagrindinio kapitalo formavimo smukimas padidėjo iki 18,9 proc.; Latvijoje – 20,1 proc.; Estijoje – 24 proc. Tokius rezultatus iš dalies lėmė prastėjantys statybos ekonominės veiklos rezultatai: statyboje sukuriama pridėtinė vertė Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ketvirtąjį 2008 m. ketvirtį smuko atitinkamai 10,3 proc., 10,9 proc. ir 17,1 proc.
Spartų pagrindinio kapitalo formavimo smukimą 2009 m. (I ketvirtį pagrindinio kapitalo formavimas smuko net 37,1 proc.) sukelia ir nemažėjantis didelis atotrūkis tarp Lietuvos tarpbankinių palūkanų normos (Vilibor) ir Europos tarpbankinių palūkanų normų (Euribor) ir aukštos tarpbankinės palūkanos. Tai rodo, kad sąlygos skolintis verslui ir gyventojams toliau išlieka nepalankios.
Darbo rinkoje auga įtampa: 2009 m. sausio–gegužės mėn. per savaitę užregistruota 6–9 tūkst. bedarbių (kai vidutiniškai 2008 m. per vieną savaitę buvo registruojama 4,5 tūkst., o 2007 m. – apie 3,5 tūkst.), todėl nedarbo lygio augimas bus spartesnis, nei buvo projektuota 2009 m. vasario mėn.
Likvidumo problemos 2009 metais vers įmones taupyti darbo užmokesčio fondo sąskaita, todėl šalies vidutinis bruto darbo užmokestis 2009 m. mažės. Sumažėjusios pajamos neigiamai veiks namų ūkių vartojimą ir vidaus paklausą.
Statistiniai duomenys rodo, kad sumažėjusios vidaus paklausos poveikis ypač skausmingas mažmeninės prekybos rezultatams. Mažmeninės prekybos apyvarta (be PVM) 2009 m. sausio–balandžio mėn., palyginti su tuo pačiu 2008 m. laikotarpiu, sumažėjo 29,8 procento (2008 m. sausio–balandžio mėn., palyginti su tuo pačiu 2007 m. laikotarpiu, apyvarta išaugo 18,6 procento). Apyvartos smukimas buvo fiksuojamas kiekvieną 2009 m. mėnesį: sausį, vasarį, kovą ir balandį atitinkamai -27,2 proc., -32 proc., -30,8 proc. ir -29,7 proc.
Dėl pasaulio ekonomiką ištikusios krizės, kuri daugelyje šalių jau persimetė į realią ekonomiką, auga Lietuvos ūkio plėtros perspektyvų netikrumas. Pagrindinių Lietuvos eksporto partnerių ūkių augimo perspektyvos neigiamos, vyksta staigus išorės paklausos susitraukimas (vadovaujantis EK ir TVF 2009 m. balandžio-gegužės mėn. prognozėmis išorės paklausa Lietuvos eksportui 2009 m. gali smukti daugiau nei 5 proc.). Dėl susitraukusios išorės paklausos Lietuvos ūkis 2009 m. smuks daug sparčiau, negu buvo numatyta 2009 m. vasario mėn.
Stiprėja neigiamas susitraukusios išorės ir vidaus paklausos poveikis pramonei, fiksuojamas jau nuo 2008 metų: 2009 m. sausio-balandžio mėn., palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, apdirbamosios gamybos produkcija sumažėjo 16,9 proc., o be rafinuotų naftos produktų – 22 proc.
Numatoma, kad dėl likvidumo šoko sumažėjusios vidaus ir išorės paklausos 2008 m. IV ketvirtį prasidėjęs ūkio nuosmukis tęsis. Yra rizika, kad 2009 m. Lietuvos BVP nuosmukis gali sudaryti apie 18 proc. Atsižvelgiant į Lietuvos įmonių lankstumą ir numatomą išorės paklausos augimą, Lietuvos ūkio atsigavimo tikimasi 2011 m.
Vienas pagrindinių ekonominės politikos tikslų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje, yra kaip įmanoma skubiau pasiekti tvarų Mastrichto kriterijų vykdymą. Narystė eurozonoje yra strateginis Lietuvos tikslas, kurio pasiekimas užtikrintų ilgalaikį finansų stabilumą. Nuoseklus ir tvirtas artėjimas prie narystės eurozonoje sutvirtintų rinkų ir investuotojų pasitikėjimą Lietuva, sumažintų rizikos priedus.
2008 m. valdžios sektoriaus deficitas sudarė 3,2 proc. BVP ir viršijo 3 procentų Mastrichto kriterijaus ribą, 2009 metų valdžios sektoriaus deficitas, atsižvelgiant į spartų ekonominės situacijos blogėjimą, nesiimant jokių priemonių dėl pajamų surinkimo blogėjimo gali pasiekti 8 procentus BVP. Tokia viešųjų finansų raida neapibrėžtam laikui atitolintų galimybes siekti narystės eurozonoje, kadangi Mastrichto sutartis nustato 3 procentų BVP ribą. Be to, tokio deficito valiutų valdybos sąlygomis būtų neįmanoma finansuoti, taigi, iškiltų grėsmė gebėjimui vykdyti prisiimtus įsipareigojimus
Vadovaujantis atnaujintomis ekonominių rodiklių projekcijomis teikiamas patikslintas Lietuvos Respublikos 2009 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių įstatymo projektas, kuriame numatyta, kad į nacionalinį biudžetą be ES paramos lėšų 2009 m. įplauks 18283,7 mln. litų pajamų, t. y. 2032,8 mln. litų, arba 10 proc. mažiau, negu patvirtinta 2009 m. plane.
Prognozuojamos valstybės biudžeto pajamos be ES paramos lėšų – 14508,2 mln. litų, t.y. 1954,2 mln. litų arba 11,9 proc. mažesnės, palyginti su 2009 m. patvirtintu planu. Į savivaldybių biudžetus numatoma gauti 3775,5 mln. litų, t. y. 78,5 mln. litų, arba 2 proc. mažiau negu patvirtinta 2009 plane. Prognozuojant pajamas įvertinta, kad dėl pridėtinės vertės mokesčio tarifo padidinimo 2 procentiniais punktais valstybės biudžetas 2009 m. gaus iki 300 mln. litų pajamų.
Asignavimai, skiriami valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų asignavimų valdytojų darbo užmokesčiui ir socialinio draudimo įmokoms dėl pareiginės algos bazinio dydžio sumažinimo nuo 475 Lt iki 430 Lt ir dėl bazinės mėnesinės algos sumažinimo nuo 128 Lt iki 115 Lt teikiamame įstatymo projekte sumažinti 252,6 mln. Lt.
4. Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad jų būtų išvengta
Neigiamų pasekmių, priėmus šį įstatymo projektą, nenumatoma.
5. Įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai
Priėmus įstatymo projektą, įtakos kriminogeninei situacijai, korupcijai nenumatoma.
6. Įstatymo įgyvendinimo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai
Priėmus įstatymo projektą, būtų sudarytos palankesnės sąlygos verslui ir jo plėtrai.
7. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokie šios srities teisės aktai tebegalioja, kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus projektą
Keičiamas Lietuvos Respublikos 2009 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas (2008 m. gruodžio 22 d. Nr. XI-96).
8. Projekto atitikimas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms bei Europos Sąjungos dokumentams
Projekto nuostatos neprieštarauja Europos Sąjungos dokumentams ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai.
9. Poįstatyminiai aktai
Reikės patikslinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą dėl 2009 metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto patvirtintų asignavimų paskirstymo pagal programas (2009 m. sausio 21 d. Nr. 32).
10. Projekto autoriai
Projektą parengė Finansų ministerija.
11. Reikšminiai žodžiai
Projekto reikšminiai žodžiai: biudžetas.
Finansų ministras Algirdas Šemeta