Seimo vakarinis plenarinis posėdis Nr. 90

2009 m. birželio 16 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas A. VALINSKAS, Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja I. DEGUTIENĖ, Seimo Pirmininko pavaduotojai V. BALTRAITIENĖ ir A. KAŠĖTA

Žemės įstatymo 9 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr. XP-3306(2). Koncesijų įstatymo 28¹ straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XP-3307(2) (svarstymas) (taikoma ypatingos skubos tvarka)

PIRMININKĖ (V. BALTRAITIENĖ, DPF*). Pradedame vakarinį posėdį. Registruojamės.

Užsiregistravo 36 Seimo nariai. Tikimės, kad ateis, vėliau bus registracija.

Grįžtame į rytinę darbotvarkę. 1-6c klausimas – Žemės įstatymo 9 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr. XP-3306(2). Svarstymas. Pranešėja – L. Graužinienė, Audito komiteto pirmininkė. Prašom.

L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Audito komitetas, kaip pagrindinis komitetas, svarstė ir priėmė sprendimą pritarti Audito komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Yra pateikti pasiūlymai 2 straipsniui dėl įsigaliojimo, analogiški pagrindiniam įstatymui. Pritarta bendru sutarimu.

PIRMININKĖ. Gal ir kitą Nr. XIP-3307 – Koncesijų įstatymo 28¹ straipsnio pakeitimo įstatymą.

L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Audito komitetas svarstė šį įstatymo projektą ir priėmė sprendimą pritarti Audito komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms, ir pateikė pasiūlymus dėl 7.2. Pirma. Papildyti įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalį žodžiais „ir įgyvendinimo“ ir ją išdėstyti taip: „Už koncesijos sutarties sudarymą ir jos sąlygų vykdymą yra atsakinga suteikiančioji institucija, kuri Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų Viešojo ir privataus sektorių partnerystės projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių nustatyta tvarka privalo“ ir t. t. Ir dar vienas papildymas. Papildyti įstatymo projekto 1 straipsnio 4 dalį žodžiu „viešasis“ ir jį išdėstyti taip: „Metodinę ir konsultacinę pagalbą suteikiančioms institucijoms koncesijų suteikimo klausimais, teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotas viešasis juridinis asmuo, kurio funkcijas nustato Vyriausybė“. Pritarta bendru sutarimu.

PIRMININKĖ. Ačiū. Toliau, Biudžeto ir finansų komiteto vardu –P. Žeimys. Irgi abu projektus, gerai?

P. ŽEIMYS (TS-LKDF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, mielieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas svarstė abu įstatymų projektus (Nr. XP-3306 ir Nr. XP-3307) ir priėmė sprendimą pasiūlyti pagrindiniam komitetui pritarti Vyriausybės pateiktiems įstatymų projektams. Balsavimo rezultatai: abiem atvejais už – 10, prieš nėra, susilaikė 1.

PIRMININKĖ. Ačiū. Toliau Ekonomikos komiteto išvadą perskaitys K. Kuzminskas. Irgi dėl abiejų.

K. KUZMINSKAS (TS-LKDF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Ekonomikos komitetas birželio 3 d. svarstė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio papildymo įstatymo projektą ir priėmė sprendimą pritarti iniciatorių pateiktam projektui, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą. Už – 6, prieš – 1, susilaikė 1.

Ir teikiu įstatymo projektą „Dėl Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymo 20¹ straipsnio papildymo įstatymo“. Taip pat komitetas svarstė ir priėmė atitinkamą sprendimą – pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir pasiūlyti Vyriausybei, prieš patvirtinant viešojo ir privačiojo sektoriaus partnerystės projekto rengimo taisykles, įvertinti jas antikorupciniu požiūriu. Už – 7, prieš – 1, susilaikiusių nėra. Ačiū.

PIRMININKĖ. Kaimo reikalų komiteto išvadą dėl Žemės įstatymo 9 straipsnio papildymo projekto pateiks L. Kernagis.

L. KERNAGIS (TPPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, Kaimo reikalų komitetas, kaip papildomas komitetas, šių metų gegužės 20 d. svarstė šį įstatymo projektą ir pasiūlė pagrindiniam Audito komitetui patobulinti šį įstatymo projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą. O balsavimo rezultatai buvo bendru sutarimu už. Todėl siūlome pritarti patobulintam įstatymo projektui po svarstymo. Ačiū.

PIRMININKĖ. Ačiū. Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą abiem įstatymo projektams turėtų pristatyti R. Šukys. Nematau, nėra. Gal kas nors kitas iš Teisės ir teisėtvarkos komiteto? Gal tada aš pati perskaitysiu išvadą dėl abiejų. Teisės ir teisėtvarkos komitetas, atsižvelgdamas į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, siūlo pagrindiniam komitetui, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą patobulinti atsižvelgiant į pastabas. O šiaip visi bendru sutarimu už.

Kitas, dėl Koncesijos įstatymo, – irgi lygiai tas pats. Atsižvelgiant į Teisės departamento išvadas – siūlo patobulinti pagrindiniam komitetui. Pagrindinis komitetas atsižvelgė į šitas pastabas.

Ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvadą pristatys E. Tamašauskas. Prašom.

E. TAMAŠAUSKAS (LSF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, kolegos, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas birželio 3 d. svarstė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio papildymo įstatymo projektą Nr. XP-3306 ir nusprendė pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui. Tai buvo padaryta bendru sutarimu. Dėl Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymo 28¹ straipsnio papildymo įstatymo projekto Nr. XP-307 komitetas taip pat nusprendė pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui bendru sutarimu.

PIRMININKĖ. Ačiū. Visų komitetų išvados pristatytos. Diskusijose užsirašė dalyvauti P. Gražulis, jo salėje nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti 1-6c – Žemės įstatymo 9 straipsnio ir Koncesijų įstatymo 28¹ projektams? Yra siūlymas balsuoti. Prašom balsuoti. Kas už Nr. XP-3306 – Žemės įstatymo 9 straipsnio papildymo įstatymo projektą, kad po svarstymo būtų pritarta.

Balsavo 46 Seimo nariai. Už – 43, prieš nėra, susilaikė 3. Įstatymo projektui po svarstymo pritarta. Toliau dėl Koncesijos įstatymo 28¹ straipsnio pakeitimo įstatymo projekto, taip pat prašom… Yra norinčių kalbėti už, ar kalbėsit, ar galime balsuoti? Pasiruoškime balsuoti.

Balsavo 48 Seimo nariai. Už – 46, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymo projektui svarstymo stadijoje pritarta.

Iš ryto buvo pritarta ypatingai skubai ir turėtų… ar nėra 71? Ar mes pradedame priėmimo procedūrą, ar visas atidedame? Kaip? Nepradėti siūlo. Aš kreipiuosi į pagrindinio komiteto pirmininkę. Jūs siūlote nepradėti, tik pateikti nutarimo projektą. Gerai. Gal vėliau bus 71, tada pasižiūrėsime, arba nukelsime į kitą dieną.

Seimo nutarimo „Dėl institucinės viešojo ir privataus sektorių partnerystės“ projektas Nr. XIP-737 (pateikimas)

Tada klausimas 1-6e – Seimo nutarimo „Dėl institucinės viešojo ir privataus sektorių partnerystės“ projektas Nr. XIP-737. Pranešėja – L. Graužinienė, Audito komiteto pirmininkė. Pateikimas.

L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Atsižvelgdamas į ką tik mūsų svarstytų ir po svarstymo pritartų įstatymų projektų paketą, Audito komitetas Seimui teikia Seimo nutarimą „Dėl institucinės viešojo ir privataus sektorių partnerystės“. Svarstant Investicijų įstatymo 2 ir 4 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo ketvirtuoju¹ skirsniu įstatymo projektą bei lydimuosius įstatymų projektus, Seimo Teisės departamentas atkreipė dėmesį, kad viešojo ir privataus sektorių partnerystė turėtų būti ne tik sutartinė, bet ir institucinė, kai viešas ir privatus sektorius steigia mišraus kapitalo įmonę. Tačiau projekte nėra nuostatų, reglamentuojančių institucinę viešojo ir privataus sektorių partnerystę. Galiojantys įstatymai taip pat tokios viešojo ir privataus sektorių partnerystės nenumato.

Atsižvelgdamas į tai, kad institucinė viešojo ir privataus sektorių partnerystė turėtų būti nustatyta Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme bei atsižvelgdamas į Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto ir Seimo Teisės departamento pasiūlymus dėl institucinės partnerystė įgyvendinimo, Audito komitetas parengė šį nutarimo projektą. Jame siūloma Vyriausybei iki 2009 m. gruodžio 31 d. parengti ir pateikti Lietuvos Respublikos Seimui Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, kuriame būtų nustatyta institucinė viešojo ir privataus sektorių partnerystė, kai steigiama viešojo ir privataus sektorių mišraus kapitalo įmonė.

Prašau Seimo priimti šį nutarimo projektą, kad Vyriausybė nustatytu laiku pateiktų mums įstatymo pataisas.

PIRMININKĖ. Ačiū už pateikimą. Jūsų nori paklausti du Seimo nariai. Pirmasis – P. Gražulis. Jo nėra salėje. Toliau – E. Pupinis.

E. PUPINIS (TS-LKDF). Labai ačiū. Norėčiau paklausti. Tol, kol nebus parengta ta norminė bazė, nieko nevyks, kas susiję su mišraus kapitalo įmonėmis. Su kitomis, kiek suprantu, vyks, o mišraus kapitalo įmonių negalės būti iš viso dabar? Ačiū.

L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Taip, aš manau, iki tos datos, kurią mes nurodėme, iki 2009 m. gruodžio 31 d. visi lydimieji aktai bus parengti. To proceso bus tik pradinė stadija. Bet mūsų priimtų įstatymų paketas leis pradėti veiksmus. Ačiū.

PIRMININKĖ. Ačiū. Daugiau nėra norinčių klausti. Dėl motyvų niekas neužsirašė kalbėti. Ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Ačiū. Tada bus numatyta svarstyti dar šioje sesijoje kartu su kitais. Pagrindinis komitetas – Audito komitetas. Kitų papildomų komitetų nesiūloma.

Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 3, 4, 5, 6, 7, 9, 10, 11, 14, 15, 17, 20, 21, 23, 24 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei 19 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIP-585(2). Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 22 ir 23 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-586(2). Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros įstatymo pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-587(2) (svarstymas) (taikoma skubos tvarka)

Toliau darbotvarkės 1-7 a klausimas – Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 3, 4, 5, 6, 7, 9, 10, 11, 14, 15, 17, 20, 21, 23, 24 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei 19 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIP-585. Svarstymas. Pranešėja – Socialinių reikalų ir darbo komiteto narė I. Valinskienė. Prašom į tribūną. Gal kartu ir lydimuosius pristatysite.

I. VALINSKIENĖ (TPPF). Taip. Ačiū, pirmininke. Socialinių reikalų ir darbo komitetas, kaip pagrindinis, birželio 10 d. svarstė Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą. Įstatymo projektui buvo gauta nemažai pastabų ir pasiūlymų iš Seimo Teisės departamento, taip pat Seimo narių M. Zasčiurinsko, A. Syso ir E. Žakario. Daugeliui Teisės departamento pasiūlymų yra pritarta. Atsižvelgiant į departamento pirmąją pastabą yra siūlymas Vyriausybei parengti ir pateikti Seimui įstatymų projektus, reglamentuojančius privalomosios nuolatinės pradinės karo tarnybos karių ir asmenų, atliekančių alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, socialinį draudimą, suderinus su Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymu. Komitetas balsavo 9 – už, 1 – prieš ir yra siūloma Seimui pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui.

PIRMININKĖ. Ačiū. Pataisas vėliau svarstysime. Ačiū. O dabar diskusijose užsirašė dalyvauti A. Sysas. Prašom.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, pirmiausia norėčiau kreiptis į tuos kolegas, kurie svarstant Užimtumo rėmimo įstatymą kritikavo tą įstatymą ir argumentai buvo paimti būtent iš šito įstatymo. Taigi mūsų komitetas svarstė kai kurias pataisas, kurias aš siūliau, atsižvelgė į jas, bet norėčiau atkreipti, kolegos, dėmesį į esminį dalyką. Ar šiame įstatyme galime sutapatinti bedarbio pašalpą ir išeitinę pašalpą atleidžiant darbuotoją iš darbo? Aš manau, tai esminis šio įstatymo dalykas. Aš visiškai suprantu karštligišką ministro norą ieškoti būdų kaip nors subalansuoti „Sodros“ biudžetą. Šitą aš puikiai suprantu. Bet aš labai norėčiau atkreipti dėmesį, kad, mano galva, tai yra du visiškai skirtingi dalykai. Vienu atveju tai draudimo nuo nedarbo pinigai, kuriuos moka darbdavys kartu su darbuotoju. Diskusijoje komitete man pasakė taip: matote, darbuotojas moka tik ligos įmoką ir pensijai dalį iš tų 3 %, o 31 % jau moka darbdavys. Čia teisėtų lūkesčių mes galime neįžvelgti. Bet, gerbiamieji, tuos 34 % sukuria tas pats darbuotojas su darbdaviu. Ir jeigu dar aš galėčiau diskutuoti apie privatų sektorių, kur, sakykime, darbdavys viską sugalvoja, o darbuotojai tik aria ir uždirba pelną ir pinigėlius, gauna atlyginimą, tai paaiškinkite man, valstybiniame sektoriuje darbdavys, kuris moka 31 % už valstybės tarnautoją, už dirbantį pagal darbo sutartį, gal jis pats sukuria tą 31 %? Ne jis sukuria. Yra tokia tvarka.

Todėl manyti, kad šitie pinigai nėra darbuotojo pinigai, aš manau, iš esmės klaidinga. Aš čia įžvelgiu 52 Konstitucijos straipsnio pažeidimus. Mes jau diskutavome apie ligos išmoką, kur buvo lygiai toks pat noras, žmogus dalyvauja tokiam pačiam draudime, ten buvo ligos, šiuo atveju nedarbo, ir buvo siūlymas jam nemokėti tiek laiko, kiek jis gauna išeitinę bedarbio pašalpą. Dabar jeigu mes kalbame apie tuos pinigus, kuriuos jis gauna iš darbdavio, tai vėlgi tai nėra mistiniai mokesčių mokėtojų pinigai. Tas darbuotojas, būdamas lojalus darbo vietai, gerai dirbdamas, turėdamas vienokį ar kitokį atlyginimą, sukuria tą pridėtinę vertę, plečia įmonės pajamas ir pelną, ir t. t. Tie pinigai yra skirti žmogui už lojalumą įmonei. Kuo jis ilgiau dirba, tuo išeitinė pašalpa didesnė. Ir dabar siūlymas sukergti šitas dvi išmokas ir nemokėti tiek, kiek žmogus gauna išeitinę pašalpą, aš manau, iš esmės ydingas.

Kita ydinga nuostata, kuri, manyčiau, prieštarauja ir šeimos koncepcijai, kurią čia mes Seime labai propaguojame, tai yra noras mažinti bedarbio išmoką ta suma, jeigu yra gaunamos motinystės, tėvystės pašalpos. Aš labai noriu apeliuoti į dešinę pusę, kuri pasisako už šeimos rėmimą, kaip šitas dera su tais pasiūlymais, kurie įtvirtinti šitame įstatyme?

Gerbiamieji kolegos, kai kurios pataisos, kaip sakiau, yra padarytos, bet šitie du punktai, aš manau, iš esmės gadina tą statinę medaus, kuri yra iš Vyriausybės atridenta mums į Seimą. Aš kalbu apie Užimtumo ir nedarbo rėmimo… Nedarbo draudimo įstatymus. Jeigu vis dėlto Seimas atsižvelgtų į mano pataisas, kurias aš teikiau dėl pašalpos išmokėjimo nesusiejimo ir išbraukimo iš… bedarbio pašalpos mažinimą, kai mama arba tėvelis gauna tėvystės (motinystės) pašalpą, aš manyčiau, tada tokiam įstatymui būtų galima pritarti. Labai ačiū.

PIRMININKĖ. Toliau diskusijoje dalyvauja M. Zasčiurinskas.

M. ZASČIURINSKAS (DPF). Laba diena, gerbiamieji kolegos. Malonu kalbėti profesionalams, kadangi šioje salėje šiandien susirinkę ne pirmą kartą esantys Seime, tarp jų ir va Antanas man pamojo ranka. Todėl aš kalbėsiu be didelių agitacinių aspektų, pasistengsiu dalykiškai atkreipti jūsų dėmesį į kai kuriuos momentus.

Pirmas momentas. Kiekvieną dieną mes žiniasklaidoj ir visur kitur girdime žodžius, kad „Sodrai“ nepakanka pinigų. Tai yra tie pinigai, kuriuos dirbantieji solidarumo principu sudeda į vieną kasą ir po to iš tos kasos finansuoja pensininkus. Jų nepakanka.

Nagrinėdami šį įstatymo projektą, rengėjai atkreipė dėmesį štai į ką. 2009 m. dalis pinigų turėjo būti finansuojama iš valstybės biudžeto, tai yra Darbo biržos ir jos visų struktūrinių padalinių administravimas, statybos, taip pat aktyvios darbo rinkos priemonės nuo 2009 m. privalėjo būti finansuojamos iš valstybės biudžeto, tai yra šimtai milijonų litų. Dabar teikiamos pataisos ką sako: iš „Sodros“ paimsim pinigus, neduosim biudžeto pinigų Darbo biržai, atiduodam joms, tada „Sodrai“ tų šimtų milijonų litų nepakanka, tada „Sodra“ skolinasi pinigus iš bankų ir dar moka palūkanas. Žinoma, pensininkai viską iškentės.

Tai aš manau, kad įstatyme pateiktas toks siūlymas mums nepriimtinas. Tai čia yra vienas, kad nesikartočiau.

Dar vienas momentas. Iš esmės pateiktas geras sprendimas, t. y. tuose regionuose, kur nedarbas yra didelis, dviem mėnesiais pratęsti bedarbiams pašalpos mokėjimą. Tai yra gerai. Bet koks siūlomas rodiklis? Reikėtų iškelt retorinį klausimą, ar tai ne korupcinis pasiūlymas? Tai yra pavesti socialinės apsaugos ir darbo ministrui skirti didžiulius milijoninius pinigus galbūt net konkrečiam regionui, konkrečiai savivaldybei pagal rodiklį, kuris statistikoj yra neapskaitomas.

Dar vienas aspektas, labai trumpas, dėl socialinio draudimo. Dirbantis žmogus yra apdraustas, jis tvarkingai moka mokesčius. Įvyko draudiminis įvykis, t. y. jis neteko darbo, ir jam turi būti mokami pinigai. O dabar siūloma sustabdyti tų pinigų mokėjimą ir melsti, kaip sakant, Dievo, galbūt jisai įsidarbins per tuos kelis mėnesius ir galbūt mums nereikės mokėti šitų pinigų. Mes tuo pakertam draudimo pagrindinius principus.

Ir baigiant. Visiškai negalima toliau didinti socialinės įtampos ir taip negerbti mūsų mamyčių. Vėl sunkinti mamoms gyvenimą, atimti iš jų galimybę gauti nedarbo išmokas, aš manau, yra ne tik kad negerai, bet tai yra amoralu. Ačiū.

PIRMININKĖ. Ačiū. Kviečiu į tribūną vėl I. Valinskienę ir pradėsim svarstyti pasiūlymus.

I. VALINSKIENĖ (TPPF). Taip. Seimo narys… Aš turbūt…

PIRMININKĖ. Ten, kur pritarti, mes turbūt nesvarstom.

I. VALINSKIENĖ (TPPF). Taip, kur pritarti, nežiūrime. Kur nepritarti.

PIRMININKĖ. Kur nepritarti. Yra M. Zasčiurinsko pasiūlymai. Ir pirmiausia yra įrašomos dvi naujos sąvokos ir pasiūlymas, kad užimtumas… Šita sąvoka, taip?

I. VALINSKIENĖ (TPPF). Taip.

PIRMININKĖ. Dėl užimtumo. Ir paaiškinama, kas yra. Tai aš nežinau, gal pirmiausia tegul Mečislovas pristato, taip? O paskui komitetas… Po vieną tiktai.

M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gerbiamieji kolegos, ten du pasiūlymai yra faktiškai susiję vienas su kitu. Jeigu vienam jūs pritarsit, nereikės pritart antram, ir atvirkščiai.

Aš teikiu pasiūlymą. Šiandien, kol dar nepriimtas įstatymas, vartojama sąvoka „įsidarbinimas“. Įsidarbinimas yra konkretus veiksmas. Vadinasi, Darbo birža teikia paslaugas žmogui iki to momento, kol jisai neįsidarbino, t. y. kol jisai nepasirašė darbo sutarties. Dabar siūloma šią sąvoką sunaikinti, t. y. ją išbraukti, ir įvesti sąvoką „užimtumas“, kuri jokiose dalyse įstatymo, nei šio, nei kito, nei Užimtumo įstatymo, išvis nėra apibrėžta. Tada mes galime suprasti taip: bedarbiui suteikiam galimybę mokytis ir mes jau įvykdėm jo, pagal šios dienos sąvoką, įsidarbinimą. Tai yra neteisinga. Todėl aš siūlau įvesti sąvoką, kas yra užimtumas. Tai yra užimtumas tolygus įsidarbinimui.

PIRMININKĖ. Taip. Dabar komiteto nuomonė.

I. VALINSKIENĖ (TPPF). Komitetas nusprendė neįvesti naujų sąvokų šiame įstatyme, kaip ir dėl kito pasiūlymo „individualaus užimtumo veiklos planas“. Toks pat argumentas – tiesiog neįvesti naujų sąvokų.

PIRMININKĖ. Tai dabar aš siūlau, turbūt vis tiek reikia (ar reikia?) balsuoti. Čia nieko nereikia? Turim balsuoti. Mečislovai, jūs neatsiimat, ar ne? Jūs siūlot palikti savo tą pasiūlymą ir siūlot balsuoti dėl jo? Taip. Tada prašom pasiruošti. Nereikia. Taip, tada prašom pasiruošti balsuoti. Kas pritariat, kad reikia įvesti naują sąvoką „užimtumas“, balsuojat už, kas manot kitaip, balsuojat kitaip. Taip, už pataisą. Kas pritaria, kad būtų įvesta nauja sąvoka „užimtumas“, balsuoja už, kas mano kitaip… Jeigu pritariat M. Zasčiurinsko pasiūlymui, man atrodo, supratot, už balsuojat, kas nepritariat, balsuojat kitaip.

Balsavo 76. Už, pritaria, kad būtų įvesta šita nauja sąvoka „užimtumas“, 12 – prieš, 46 susilaikė. Nepritarta pasiūlymui, pataisai. Ar dabar dėl antros reikia balsuoti, Mečislovai? Taip.

Toliau. Buvo kitas M. Zasčiurinsko pasiūlymas – „individualaus užimtumo veiklos planas“.

M. ZASČIURINSKAS (DPF). Tai čia automatiškai.

PIRMININKĖ. Tada nebalsuojam už šitą, taip?

M. ZASČIURINSKAS (DPF). Taip.

PIRMININKĖ. Kadangi tai nepritarta, nepritarta ir tolesnei.

Toliau. Seimo nario A. Syso pasiūlymas.

I. VALINSKIENĖ (TPPF). Trečiam.

PIRMININKĖ. 2 straipsnį siūlo keisti ir išdėstyti jį. Gal pristatys pats…

A. SYSAS (LSDPF). Kad pritarė, nereikia svarstyt.

I. VALINSKIENĖ (TPPF). Čia nepritarė.

PIRMININKĖ. Nepritarta. 2 straipsnio pakeitimas ir jį išdėstyti.

I. VALINSKIENĖ (TPPF). Dėl „tinkamo darbo“.

PIRMININKĖ. Nepritarta. Ir aš siūlau, kad jūs pristatytumėt savo pasiūlymą.

A. SYSAS (LSDPF). 2 straipsnis dėl „tinkamo darbo“ sąvokos?

I. VALINSKIENĖ (TPPF). „Tinkamo darbo“, taip.

PIRMININKĖ. Tinkamas darbas šiame įstatyme suprantamas…

A. SYSAS (LSDPF). Tai aš matau komiteto išvadą, yra pritarta.

PIRMININKĖ. Man pateikta – nepritarti.

A. SYSAS (LSDPF). Mes sutarėm, kad visi apibrėžimai, bent jau komitete taip buvo sutarta, bus Užimtumo įstatyme ir šitame įstatyme nieko nelieka. Todėl galbūt naujoj dabartinėj išvadoj parašė, kad nepritarta, bet iš esmės mes suderinom, kad vartojam sąvoką iš Užimtumo įstatymo ir ją paliekam tik ten. Toks buvo sutarimas. Tai…

PIRMININKĖ. Na, aš kitokį…

A. SYSAS (LSDPF). Tada aš atsiimu. Jeigu čia nėra apibrėžimo, tada ir nesiginčiju.

PIRMININKĖ. Taip. Atsiimat savo šitą?.. Gerai.

Toliau Seimo narių E. Žakario, J. Juozapaičio ir A. Rimo pasiūlymas dėl bedarbio atleistam iš darbo… Jūs kuris nors gal pristatysit savo, aš neskaitysiu tada. E. Žakaris pristatys.

E. ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Be abejo, būtų geriau, kad kolega A. Sysas būtų pristatęs, nes šitam straipsniui teikia, kad išvis niekas nesikeistų, o mes šiek tiek vieną situaciją švelninam. Bet jeigu reikia, tai jau pristatysiu. Pateiktame projekte numatyta, kad žmogus, gavęs išeitinę pašalpą, išmoką, tiek mėnesių negali gauti bedarbio pašalpos, kiek mėnesių buvo mokama ta išeitinė išmoka. Tačiau jau dabar pasitaiko atvejų, manau, kad jų dar daugės, kai darbdavys negali išmokėti visos išmokos iš karto. Tuomet žmogus gali gauti ir mažesnes išmokas, tarkime, dviejų mėnesių išmoką gauti per keturis mėnesius. Tada žmogus keturis mėnesius turės gyventi iš mažesnės pinigų sumos. Mes siūlome, kad tokiais atvejais tai neliktų vien žmogaus problema, nes jis tikrai nesutiktų ir pasiimtų visus pinigus iš karto, bet kad tokiais atvejais, jeigu išmoka ne iš karto išmokama, atitinkamai proporcingai būtų mokama bedarbio pašalpa. Tiek, kiek yra mažinama išeitinė išmoka, tokio dydžio procentais būtų mokama bedarbio pašalpa. O galutinis rezultatas – ta pati suma žmogui. Ačiū.

PIRMININKĖ. Ačiū. Komiteto išvada.

I. VALINSKIENĖ (TPPF). Komitetas nepritaria šiam pasiūlymui, argumentuodamas tuo, kad nurodytas atvejis galimas tik šalims susitarus, tai gali būti reti, išimtiniai atvejai, todėl netikslinga nustatyti kitokią nedarbo draudimo išmokos skyrimo ir mokėjimo tvarką specialiai tokiais atvejais. Be to, būtų labai sudėtingas administravimas kiekvienu skirtingu atveju skirtingai nustatytų išmokų.

PIRMININKĖ. Dabar prašom apsispręsti balsavimu, ar?.. Vienas yra už – A. Sysas.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, kadangi kolega jau pasakė, iš principo reikėtų, ko gero, pirmiausia balsuoti dėl mano pataisos, kuri iš esmės siūlo išbraukti šitą siūlymą, t. y. nesieti bedarbio pašalpos ir išeitinės pašalpos mokėjimo, o jeigu jos nepatvirtintume, tada reikėtų balsuoti dėl kolegos E. Žakario. Bet jeigu mes pasiliekam tokią tvarką, tai mes galim pirma nubalsuoti dėl E. Žakario, o po to, jeigu dar jūs pritarsit ir mano pasiūlymui, tai bus dar geriau. Labai ačiū.

PIRMININKĖ. Ir prieš – D. Jankauskas.

D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju. Jeigu jau balsuojam iš eilės ir dabar balsuojam dėl Seimo narių E. Žakario, J. Juozapaičio, A. Rimo pasiūlymo, tai argumentus išsakė komiteto pranešėja, kodėl buvo apsispręsta nepritarti. Bet jeigu šitas sprendimas bus kitoks, tai tada reikės diskutuoti dėl A. Syso pasiūlymo, nes jie vienas su kitu vis tiek kertasi. Abiem pritarus, būtume neaišku kokioje situacijoje, bet kadangi aš kviečiu nepritarti, tai gal ir problemų neturėsim. Dėkoju.

PIRMININKĖ. Ačiū. Prašom pasiruošti balsavimui. Kas pritaria E. Žakario, J. Juozapaičio ir A. Rimo siūlymui, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko. Kas pritaria pasiūlymui, balsuoja už, kas nepritaria, balsuoja kitaip.

Balsavo 78 Seimo nariai: už – 32, prieš – 7, susilaikė 39. Nepritarta Seimo narių pasiūlymui.

Toliau Seimo nario A. Syso pasiūlymas. Prašom jį pristatyti.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, trumpai pakartosiu savo siūlymo esmę. Aš siūlau išbraukti šitą siūlomą įstatymo straipsnį. Jo esmė yra sieti bedarbio, kurį atleidžiam iš darbo, gautą bedarbio pašalpą su gauta išmoka atleidus bedarbį arba darbuotoją iš darbo. Esmė yra ta, kad žmogus, sąžiningai dirbdamas, mokėdamas mokesčius, draudžiasi ir penkiomis draudimo rūšimis, kaip yra numatyta mūsų Socialinio draudimo įstatyme. Todėl su kita išmoka, kuri gaunama iš darbdavio už tai, kad jis lojaliai… kuo ilgiau dirbo, tuo didesnę išmoką gauna, manau, tai niekaip nesisieja. Tai yra du skirtingi šaltiniai: vienu atveju tai yra socialinio draudimo draudiminė išmoka, kitu atveju – darbdavio „padėka“ (sakykim, kabutėse) už tai, kad žmogus ilgai dirbo vienoje darbo vietoje, nebėgiojo, nekeitė specialybių, buvo kvalifikuotas darbuotojas. Todėl, jeigu jau atsitinka taip, kad dėl subjektyvių, objektyvių priežasčių tenka išsiskirti darbdaviui ir darbuotojui, darbdavys sumoka tą išeitinę pašalpą. Todėl aš visiškai nepritariu tai nuostatai, kad žmogus, gavęs dvi išmokas, paims, nueis į kazino ir viską greit praloš. Manau, žmonės moka skaičiuoti, moka laikyti tuos pinigus, leiskim jiems patiems nuspręsti, nes esmė tai labai paprasta – per tą laikotarpį bedarbis susiras kokį nors darbą ir nereikės mokėti bedarbio išmokos. Tai tada mes turim grįžti prie draudiminių įvykių, prie draudimo nuo nedarbo ir atsisakyti jo, jeigu mes nemokam išeitinių bedarbio išmokų. Todėl kviečiu balsuoti už pataisą ir nepritarti šitam siūlomam įstatymo keitimui.

PIRMININKĖ. Gerai, ačiū. Nuomonė prieš…

I. VALINSKIENĖ (TPPF). Komitetas nepritarė…

PIRMININKĖ. Gerai, jūs.

I. VALINSKIENĖ (TPPF). …gerbiamojo A. Syso pasiūlymui, nes neįžvelgė teisėtų lūkesčių pažeidimo, nes nedarbo socialiniam draudimui… socialinio draudimo įmokas moka darbdavys. Todėl šio draudimo išmokos mokėjimas gali būti siejamas su kitomis darbdavio mokamomis išmokomis.

PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonės už nėra norinčių sakyti. Nuomonė prieš – R. J. Dagys.

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, mes argumentuodami neužmirškime įstatymų pateikimo prasmės. Visų pirma mes darome pakeitimus tam, kad žmogus galėtų būti ilgiau palaikomas valstybės iš įvairių išmokų. Mes nesam suinteresuoti, kad visos išmokos kauptųsi pradžioje, o paskui žmogus nebeturėtų iš ko gyventi. Kartu toks išdėstymas skatina bedarbius ieškoti aktyviau sau darbo ir jaustis šiek tiek saugiau. Noriu gerbiamajam A. Sysui pasakyti: neprapuola jokios teisės darbuotojui gauti draudiminę išmoką, nes jis ją gaus bet kuriuo atveju, tiktai jam nebūtinai išmokės pirmąjį mėnesį, išmokės vėliau, kai jis galbūt dar… po kursų dar išmokės. Niekas neprapuola. Visas išmokas jis gauna, draudiminiai principai yra nepažeidžiami. Kitas dalykas yra mūsų biudžetas. Jeigu mes kalbėsime apie draudimines įmokas, tai tada mes ir eisim jūsų keliu, tai mes turėtume siūlyti išvis draudimines įmokas, pašalpas mažinti, nes jos peržengia tarifą, kurį mes įmokam dėl bedarbystės. Tai mes šito daryti tikrai nesiūlome, nesiūlom spekuliuoti ta tema, o kaip tik siūlom ištęsti tą visą mokėjimą, kartu padarydami daug gerų dalykų, kurie šitam įstatyme yra. Taigi siūlau neklaidinti žmonių ir balsuoti prieš šitą pataisą, nes dėl to tik išlošia darbuotojas, o ne pralošia.

PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė už – M. Zasčiurinskas.

M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gerbiamieji kolegos, čia iš tiesų daug buvo pasakyta įvairiausių argumentų. Aš jų nekartosiu, tiktai pasakysiu viena. Jeigu kas dabar šioje salėje, tarp jų ir ministras, įvardintų, nes mums, rengėjams, per pusantros savaitės nepavyko išprievartauti ministerijos, kad jinai pasakytų, kiek šita priemonė duos pinigų, koks jos yra ekonominis efektas… Šito nėra parašyta nei aiškinamajame rašte, nėra nei atsakyta į mūsų paklausimus. Todėl, esant tokiai socialinei įtampai, dar ją didinti, manau, būtų visiškai neteisinga. Todėl siūlau balsuoti už gerbiamojo kolegos A. Syso pataisą. Ačiū.

PIRMININKĖ. Ačiū. Prašom pasiruošti balsavimui. Kas pritaria A. Syso pataisai dėl 6 straipsnio 3 dalies… 3 straipsnio 1 dalies pakeitimo, prašom balsuoti už. Kas mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko. Prašom pasiruošti.

Balsavo 93 Seimo nariai: už – 32, prieš – 14, susilaikė 47. Pasiūlymui nepritarta.

Seimo nario M. Zasčiurinsko pasiūlymas. Čia parašyta, kad jis yra identiškas buvusiam A. Syso pasiūlymui. Ar Mečislovas atsiims, ar?.. Mečislovai Zasčiurinskai?

M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, aš noriu trumpai pasakyti štai ką. Žmogus draudžiasi, jis tiki Lietuvoje egzistuojančia draudimo sistema nuo nedarbo, jis tvarkingai moka pinigus, kai įvyksta jam draudiminis įvykis, jam tie pinigai nemokami. Mano klausimas yra toks, jeigu mes atimame tuos žmogaus pinigus, tai čia yra jo turtas. Ar mes elgiamės teisingai, ar nepažeidžiame galų gale net ir Konstitucijos? Ir ne tik pakertame tikėjimą draudiminio įvykio apmokėjimu, bet parodome savo požiūrį į tvarkingą moralų žmogų, kuris moka mokesčius. Todėl aš teikiu šį pasiūlymą ir prašau jam pritarti.

I. VALINSKIENĖ (TPPF). Komitetas traktavo šį pasiūlymą kaip identišką A. Syso pasiūlymui ir jam nepritarė.

PIRMININKĖ. Ir pagal Statutą nereikia balsuoti, nes jeigu komiteto išvada yra identiška, tada nereikia balsuoti.

I. VALINSKIENĖ (TPPF). Esmė ta pati. (Balsai salėje)

PIRMININKĖ. Aš matau komiteto išvadą. Čia paliekama komiteto atsakomybei, nes komiteto išvadoje parašyta, kad tai yra identiška, ir pranešėja pateikė tą patį. (Balsai salėje) Na, deja, taip parašyta, čia ir pagal Statutą irgi.

Svarstome M. Zasčiurinsko… (Balsai salėje) O ką jūs siūlote svarstyti? (Balsai salėje) Aš matau išvadą, ir pranešėja patvirtino, kad yra lygiai toks pat. (Balsai salėje) Gerai, balsuokim.

Ar pritariate M. Zasčiurinsko pasiūlymui pakeisti 6 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti. Ir motyvai – A. Sysas už, o R. J. Dagys – prieš. A. Sysas.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, nedarykime procedūrinių kliurkų, kad po to nereikėtų papildomai Etikos ir procedūrų komisijai svarstyti. Aš manau, iš esmės pataisa skiriasi. Aš siūliau išvis išbraukti šį pasiūlymą. Tai yra esminis skirtumas. Čiagi kolega M. Zasčiurinskas siūlo atidėti išmoką vieną mėnesį. Noriu priminti, gerbiamieji kolegos, ko nepasakiau teikdamas savo pasiūlymą, kad kiekvienas iš mūsų gali būti tuo bedarbiu, kuriam reikės naudotis šio įstatymo teikiamais malonumais. Todėl prašom neužmiršti ir šito dalyko. Aš noriu priminti, kad Seime buvo savo kailiu… sėdintis dešinėje vienas pilietis bedarbiu buvo ilgai, amžinatilsį P. Šakalinis daugiau kaip metus negavo darbo. Jeigu mes norime daryti tokias pataisas, tai neužmirškite ir savęs.

Dabar iš esmės, ką siūlo gerbiamasis Mečislovas. Jis siūlo taip, jeigu reikia sutaupyti ir nepasitikime Lietuvos rinkėjais ir mokesčių mokėtojais, tai vieną mėnesį atidėkime tą išmokos mokėjimą, kad jis suprastų, kad kaip striuka gyventi be pinigų, nes vieną mėnesį ir bedarbio pašalpa nemokama, o tik po mėnesio išmokama, o toliau vis mokėkime, kas jam priklauso, tiek bedarbio pašalpą, tiek išeitinę pašalpą. Todėl kviečiu balsuoti už M. Zasčiurinsko pataisą.

PIRMININKĖ. Nuomonė prieš – J. R. Dagys.

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, šiuo metu ši pataisa blogina situaciją iš esmės, nes išeitines pašalpas gauna maždaug apie 20 % dabar nedarbo pašalpą gaunančių žmonių. Apie 20 %. Vadinasi, 80 % mes siūlome jau iš karto nemokėti pašalpos. Mūsų variante, kurį siūlome, kad to trūkio nebūtų iš principo. Jeigu yra mokamos išeitinės, tai kol gauna išeitines, žmogus turi iš ko gyventi, o po to eina toliau, t. y. mokamos kitokios, arba jis gauna bedarbio pašalpą, ar stipendiją gauna, ar viešuosius darbus dirba. Manau, šiuo atveju yra logiškesnė tvarka.

Kitas dalykas, reaguojant į jūsų ankstesnį pasisakymą, iš principo Draudimo įstatyme numatome, kokiom sąlygom tu gausi bedarbystės pašalpą. Tai mes galime sureguliuoti, aišku, įvairiai, priklauso nuo logikos, bet logika, mano galva, mūsų įstatyme žmogui geresnė, jeigu priimsime nuostatą, kad pašalpos nesidubliuoja, bet ir trūkio nėra. Tai, man atrodo, čia yra geriau.

PIRMININKĖ. Ačiū. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas pritariate M. Zasčiurinsko pasiūlymui, prašom balsuoti už, kas nepritariate, balsuojate kitaip.

Balsavo 86 Seimo nariai: už – 31, prieš – 9, susilaikė 46. Pasiūlymui nepritarta.

M. Zasčiurinsko pasiūlymas 9 straipsnio 1 punktui. Prašom Mečislovą pateikti savo pasiūlymą.

M. ZASČIURINSKAS (DPF). Jeigu būtų pritarta gerbiamojo A. Syso pasiūlymui, tai aš atsisakau šio pasiūlymo, nes jo yra geresnis.

PIRMININKĖ. Gerai. Ačiū. A. Syso pasiūlymas.

I. VALINSKIENĖ (TPPF). Komitetas pritarė.

PIRMININKĖ. Taip, pritarta. Tai tiems, kur pritarta, ne. Toliau 8 straipsnio 4 daliai teikia pasiūlymą. Prašom pateikti, koks tas pasiūlymas 8 straipsnio 4 daliai.

A. SYSAS (LSDPF). Yra siūlymas išbraukti nedarbo draudimo išmokų nuostatuose. Mes čia sutarėme, aš atsiimu šią pataisą. Aš nežinau, kaip dabar suredaguota liko, bet svarstymo komitete metu dėl to yra sutarta, iš esmės atsižvelgta į mano pasiūlymą. Labai ačiū.

PIRMININKĖ. Ar komitetas atsižvelgė, taip?

I. VALINSKIENĖ (TPPF). Taip.

PIRMININKĖ. Ačiū. M. Zasčiurinsko pasiūlymas – 14 straipsnio siūlo panaikinti 6 dalį. Prašom pateikti savo pasiūlymą, Mečislovai, dėl 14 straipsnio 6 dalies.

M. ZASČIURINSKAS (DPF). O dėl 9?

PIRMININKĖ. Dėl kokio 9?

M. ZASČIURINSKAS (DPF). Prieš tai buvo 9–4.

PIRMININKĖ. Jam yra pritarta.

M. ZASČIURINSKAS (DPF). Nepritarta.

I. VALINSKIENĖ (TPPF). Kuriam?

PIRMININKĖ. 9 straipsnio, kur yra pritarta, aš matau.

M. ZASČIURINSKAS (DPF). 9 straipsnio 4.

PIRMININKĖ. 9–4 yra ne straipsnis, čia yra turbūt pasiūlymas. Aš sakau, dėl 14 straipsnio pakeitimo… Aš šitą ir siūlau pateikti.

M. ZASČIURINSKAS (DPF). 9–4?

PIRMININKĖ. Taip, pagal eilės numerį.

M. ZASČIURINSKAS (DPF). 9–4. Kodėl aš teikiu šį pasiūlymą? Todėl, kad čia yra įrašyta, kad pinigų skyrimas dviem mėnesiams atskiroms savivaldybėms siūlomas daryti pagal rodiklį, kurio statistika neskaičiuoja. Todėl toks pasiūlymas yra negalimas. Ministerija iš pradžių netikėjo, paskui pati išsiaiškino, kad mūsų statistika tokio rodiklio neišveda kas ketvirtį. Vieną rodiklį Darbo birža išveda kas ketvirtį, o ten siūlomas santykis to rodiklio. Todėl aš pasiūliau išbraukti visą šį punktą. Arba reikia įpareigoti statistiką, kad ji kas ketvirtį skaičiuotų šį rodiklį.

PIRMININKĖ. Taip, komiteto išvada.

I. VALINSKIENĖ (TPPF). M. Zasčiurinskas, 9–4. Komitetas pritarė iš dalies. Ar ne?

PIRMININKĖ. Ne. Čia jam nepritarė ir… Taip, 16 puslapyje iš dalies. Nepritarė, nes yra pritarta komiteto.

I. VALINSKIENĖ (TPPF). Pritarta komiteto pasiūlymui, kuris… nes laikosi komiteto nuostatos.

PIRMININKĖ. Dabar dėl motyvų. Komitetas nepritarė, nes yra atskiras komiteto pasiūlymas.

I. VALINSKIENĖ (TPPF).Taip, yra atskira komiteto nuomonė. Atsižvelgiant į Teisės departamento 4 pastabą…

PIRMININKĖ. Aišku. Dabar…

I. VALINSKIENĖ (TPPF). Išaugus nedarbui, dėl darbuotojų atleidimo… Laikosi komiteto nuostatos.

PIRMININKĖ. Motyvai. Nuomonė prieš – R. J. Dagys.

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad čia šiek tiek dirbtinai mes tą problemą keliame. Pasiūlymo esmė, kad mes visi gerai suprastume, tai yra galimybė mokėti papildomas… pratęsti ilgesnę bedarbio išmoką tuose rajonuose, kur yra didesnis nedarbingumo lygis. Statistikos departamentas apskritai statistiką skelbia labai didelių periodų, o nedarbas yra dinamiškas dalykas. Darbo biržose visą laiką yra registruojamas bedarbių skaičius. Suskaičiuoti, kiek yra tam regione bedarbių ir kiek yra Respublikoje bedarbių, nėra jokių problemų, tai yra oficialiai registruotas bedarbių skaičius. Pagal tai, jeigu paskaičiavus šitą matyti, kad šitame regione yra pusantro karto didesnis nedarbas, šioje teritorijoje didesnis nedarbas negu visoje Lietuvoje, tai yra aiškus rodiklis, kad galime pratęsti bedarbio pašalpos mokėjimą dar dviem mėnesiams. Aš nežinau, kur čia yra problema? Tai yra oficialiai registruotas nedarbo lygis darbo biržose, tai yra oficialiai dokumentuoti dalykai. Nereikia čia jokio Statistikos departamento, tam yra Darbo biržos sistema, kuri tą fiksuoja. Aš nematau, dėl ko mes čia turėtume laužyti ietis.

PIRMININKĖ. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas pritariate M. Zasčiurinsko pasiūlymui pagal projekto 9 straipsnį 4 dalį, balsuojate už, kas turite kitokią nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.

Balsavo 77 Seimo nariai. Už – 17, prieš – 9, susilaikė 51. Pasiūlymui nepritarta.

Toliau projekto 9 straipsnio 4 daliai vėl M. Zasčiurinsko pasiūlymas. Prašom pristatyti. Iš dalies yra pritarta, jeigu tenkina, tada galime palikti taip, kaip yra. Komitetas iš dalies…

M. ZASČIURINSKAS (DPF). Aš sutinku su komiteto nuomone.

PIRMININKĖ. Gerai, ačiū, balsuoti nereikia. Toliau, 10 straipsniui Seimo nario A. Syso pasiūlymas.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš noriu pasakyti, kad mes radome sutarimą. Aš savo pataisa siūliau, kad ministras vienvaldiškai nepriimtų sprendimų, kokiam regionui skirti, o kokiam neskirti. Kadangi yra nustatyti aiškūs rodikliai, kad Lietuvoje yra Trišalė taryba, kuri posėdžiauja kiekvieną mėnesį vieną arba du kartus, ji apsvarsto, teikia, o ministras, kaip asmuo, kuris turi parašo teisę, tvirtina, todėl yra rastas toks sutarimas, todėl prašau mano pataisos nesvarstyti.

PIRMININKĖ. Ačiū. Atsiimta.

Toliau 10 straipsniui Seimo nario M. Zasčiurinsko pasiūlymas.

M. ZASČIURINSKAS (DPF). 10 straipsniui aš teikiu tokį siūlymą. Jeigu mes deklaruojame šeimą, deklaruojame motinystę, deklaruojame, kad vaikai yra mūsų svarbiausias turtas, aš siūlau neskriausti… Kurios? 10…

PIRMININKĖ. Dešimta.

M. ZASČIURINSKAS (DPF). 10 pataisa, taip, dvidešimtas puslapis.

PIRMININKĖ. Ne, dešimta… Taip, dvidešimtam puslapyje.

M. ZASČIURINSKAS (DPF). Aš siūlau toliau neskriausti mamyčių ir neišbraukti jų galimybės gauti pašalpas.

I. VALINSKIENĖ (TPPF). Labai atsiprašau, aš manau, gerbiamasis A. Sysas truputį susipainiojo, jis pasisakė ne dėl šito straipsnio, čia jis labai prieštarautų ir neatsiimtų savo siūlymų, ko gero. (Balsai salėje) Jis kalbėjo dėl ano – dėl Trišalės tarybos siūlymo ir ministro teikimo.

M. ZASČIURINSKAS (DPF). Pirmas turėjo kalbėti Sysas, nes yra jo…

PIRMININKĖ. Bet jisai atsiėmė savo pataisą.

I. VALINSKIENĖ (TPPF). Bet ne šiuo klausimu, ne dėl šito straipsnio. Taip, aš teisi?

PIRMININKĖ. Dėl 10 straipsnio A. Sysas turėjo…

A. SYSAS (LSDPF). Atsiprašau, pirmininke. Tada aš nesupratau. Aš seku, kaip yra pateiktos išvados, turėjau pataisą ir dėl Trišalės tarybos, tai kalbėjau apie Trišalę…

PIRMININKĖ. 9 straipsnis…

A. SYSAS (LSDPF). Jeigu dabar mes kalbame apie 10 straipsnį, tai, jums leidus, aš norėčiau kalbėti.

PIRMININKĖ. Taip, apie 10 straipsnį.

A. SYSAS (LSDPF). Tada atsiprašau, nesupratom.

PIRMININKĖ. Tada pirmiau sugrįžtame dėl A. Syso pataisos.

A. SYSAS (LSDPF). Labai ačiū gerbiamajai pranešėjai, kad mus pataisė ir pastebėjo esminę klaidą. Mano pasiūlymo esmė yra ta, kad šiuo pasiūlymu yra plečiamas ratas, kam bus mažinama bedarbio pašalpa. Ir aš apeliuoju šiek tiek ir į konservatorių šeimos politikos koncepciją, pagal kurią šnekėta, kad šeimos bus remiamos. Šiuo atveju aiškiai matome priešingą veiksmą, kurį norima daryti, nes į sąrašą tų asmenų, kuriems bus ribojama bedarbio išmoka, patenka mamytės, tėveliai, kurie gauna motinystės, tėvystės arba motinystės tėvystės socialinio draudimo išmokas. Todėl aš kviečiu nepritarti šiam pasiūlymui.

PIRMININKĖ. Komiteto išvada.

I. VALINSKIENĖ (TPPF). Komitetas nepritaria A. Syso pasiūlymui. Argumentuoja tuo, kad mokant nedarbo išmoką vis dėlto reikėtų atsižvelgti į jau gaunamas socialinio draudimo pašalpas.

PIRMININKĖ. Prašom. Dėl motyvų prieš nori pasisakyti R. J. Dagys.

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, kolega Algirdai, jeigu mes kalbame apie draudimą, tai šiuo atveju viena draudimo rūšimi – motinystės išmokom – vienas žmogus naudojasi. Be to, tos išmokos yra gana didelės, faktiškai jų vidutinis dydis yra toks pat kaip ir mūsų vidutinis darbo užmokestis, t. y. maždaug 2200 Lt per mėnesį. Tai yra gana didelės išmokos. Tai vienas dalykas.

Antras dalykas, motinų, kurios augina vaikus, mes net neturėtume traktuoti kaip bedarbių, jos nėra bedarbės, jos kaip tik atlieka labai svarbią funkciją, visuomenei svarbią pareigą – augina vaikus ir už tai joms mokamos motinystės išmokos. Palaikant jų visą darbingumą, faktiškai mokama 100 % jų buvusio atlyginimo. Tai kodėl mes jas turėtume priskirti prie bedarbių, kuriems mokame išmokas? Šiuo atveju aš nematau logikos ir manau, kad sąrašas nepraplečiamas, tiesiog viskas sutvarkoma taip, kaip turėtų būti sutvarkyta.

PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė už – M. Zasčiurinskas.

M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gerbiamasis kolega pasakė, kodėl priskirti. Jau yra priskirta ir tai yra metų metais egzistuojanti sistema. Aš suprantu, koks yra saldus žodis „atimti“, kaip saldu pasijausti valdžioje ir pagal norus – vienam duodu, kitam atimu. Bet ar šitas subjektas yra kaip tik tas, iš kurio reikia atimti? Ar motinystė nėra pats švenčiausias mūsų valstybės tikslas? Atkreipkime dėmesį dar ir į tai – šių mamyčių lūkesčius. Šita sistema egzistuoja, egzistuoja sklandžiai, jinai nereikalauja jokių lėšų. Ir jeigu dabar mes vėl būtume išgirdę, kad šitas pakeitimas, kuris, be abejo, padidins socialinę įtampą visuomenėje, atneš kažkuriai daliai žmonių didelę, pavyzdžiui, 100 mln. Lt, tai tikrai būtų verta svarstyti. Bet jeigu čia kalbama apie 10 tūkst. ar 100 tūkst. Lt, Seimui primesti priimti tokį įstatymą, kuris blogina moterų, mamyčių gyvenimą, ar tas yra būtina? Todėl aš siūlau, palaikyti gerbiamojo kolegos A. Syso pataisą. Ačiū.

PIRMININKĖ. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas pritaria A. Syso pasiūlymui prašome balsuoti už, kas mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko.

Balsavo 64 Seimo nariai: už – 27, prieš – 6, susilaikė 31. Pasiūlymui nepritarta. Toliau M. Zasčiurinsko tam pačiam 10 straipsniui pasiūlymas dėl bazinio 15 straipsnio. Prašom.

M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gerbiamieji kolegos, šio įstatymo pataisomis siūloma išplėsti tą grupę žmonių profesinės reabilitacijos, kur nebuvo minėta… motinystės, tėvystės ar motinystės, socialinio draudimo pašalpomis ir taip toliau. Mano siūlymas yra kompromisinis. Jeigu Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją išgelbės pinigai, kuriuos atimsim iš mamyčių, tai mes užregistravome pataisą, mamytes palikite ramybėje, imkime pinigus iš profesinės reabilitacijos. Tai bus mažiau skaudu ir labiau moralu. Tokia yra mano pasiūlymo esmė. Ačiū.

PIRMININKĖ. Komiteto išvada.

I. VALINSKIENĖ (TPPF). Komitetas nepritarė, motyvai yra tie patys, kaip ir svarstant A. Syso pasiūlymą, kad mokant socialinio draudimo išmokas turi būti atsižvelgiama ne tik į profesinės reabilitacijos, bet ir į kitas gaunamas socialinio draudimo pašalpas.

PIRMININKĖ. Nuomonė už – A. Sysas.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, ši pataisa nuo tos, kurią aš siūliau, skiriasi tuo, kad yra paliekama, tiksliau, neįtraukiama į grupę žmonių, kuriems mažinama bedarbio išmoka nuo pajamų, mamytės ir tėveliai, kurie gana motinystės, tėvystės ar motinystės socialinio draudimo pašalpas, o kolega palieka profesinės reabilitacijos. Aš manau, ir vienu, ir kitu atveju tai yra realių pajamų mažinimas tai kategorijai žmonių, kurie ir taip gyvena ne patį geriausią gyvenimą, jie turi mažas pajamas, ir šitas siūlymas sumažintų jų pajamas dar labiau. Kadangi nepritariate mano pasiūlymui neįrašyti tos platesnės grupės, nevisiškai galėčiau sutikti su ministru, kad kiekvienas, turintis tėvystės ar motinystės išmoką, gauna 2200 Lt. Čia yra tie atvejai, kurie draudėsi, o tie, kurie nesidraudė, jaunos šeimos, jų pajamos yra gerokai mažesnės. Jie gauna visiškai nedidelę pašalpą ir tuos kelis šimtus litų mes norim iš tų žmonių paimti. Aš manau, tai negeriausias sprendimas sunkmečio sąlygomis, nes šitie žmonės, gaudami šituos pinigus, į kojinę jų nededa. Jie eina į parduotuvę, perka prekes, moka PVM, moka akcizo mokestį ir taip nors kažkiek prisideda prie mūsų ekonomikos skatinimo. Tada nereikia posėdžiauti, kaip surinkti „Sodros“ mokesčius. Taigi šitie siūlymai per šitą straipsnį dar kirs ir per „Sodros“ biudžetą. Todėl aš nepritariu. Pritariu kolegos siūlymui, bent jau mažinkim mažiau.

PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė prieš – R. J. Dagys.

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų niekam čia nesukelia kokio nors malonumo ką nors karpyti. Aš manau, kad dirbtinai parodyti, koks aš geras, gal ir sukelia malonumą, pone Zasčiurinskai, pasirodyti, koks aš esu geras, aš visiems noriu visko duoti. Deja, mes negalime elgtis taip, kad visiems visko turime duoti. O sistema turi būti sutvarkyta taip, kad nepersipintų draudimo rūšys.

Man keisti gerbiamojo Algirdo argumentai. Jis visą laiką argumentuodavo už grynuosius principus, dabar jis nori juos kartu sumaišyti ir dar šiuo atveju neaišku kieno sąskaita. Reabilitacijos procesas irgi yra labai svarbus tiems žmonėms, kurie turi jį pereiti, sugrįžti atgal į gyvenimą nėra taip paprasta, todėl siūlau šiuo atveju palikti taip, kaip yra įstatyme, jame yra aiškūs ir nesupainioti principai, o bet kuri išmoka, koks turi būti jos dydis, kad galima būtų iš jos pragyventi, turi būti svarstoma atskirai. Kas reabilitacijai, tas reabilitacijai, kas motinystės išmokoms, tas motinystės išmokoms, bet nesupainiokime tarpusavyje. Tada viskas atsistos nuo galvos ant kojų. Dabar, kai viskas painiojama, tada tos pašalpos, išmokos susidubliuoja vienam, jis gauna per 2 tūkst. ar 3 tūkst. ir panašiai, nenori nieko daryti, o kitas gauna vos kelis litus, o pinigai yra tie patys. Aš tikrai nenoriu, kad būtų tokia situacija, kad žmonės gautų nevienodai, visi tolygiai turi gauti, kad galėtų išgyventi.

PIRMININKĖ. Ačiū. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas pritariate M. Zasčiurinsko pasiūlymui, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate prieš arba susilaikote.

Balsavo 73 Seimo nariai: už – 27, prieš – 3, susilaikė 43. Pasiūlymui nepritarta.

Toliau. Vėl M. Zasčiurinsko pasiūlymas projekto 11 straipsnio 1 daliai (pirmas pasiūlymas), t. y. bazinio įstatymo 17 straipsnio 4 daliai. Prašom pateikti savo siūlymą.

M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gerbiamieji kolegos, šiai mano pataisai, manau, tikrai pritarsite. Čia buvo pasakyta apie grynuosius principus, tai šita mano pataisa tikrai orientuota į grynuosius principus. Grynasis principas yra toksai – visi dirbantieji moka į „Sodros“ biudžetą ir iš „Sodros“ biudžeto finansuojami, pavyzdžiui, pensininkai. Iš „Sodros“ biudžeto negali būti pervedami pinigai jokių administracinių įstaigų finansavimui, jokių šių administracinių įstaigų statyboms ir panašiai. Įstatymas buvo numatęs, kad 2009 m. šios išlaidos, t. y. darbo biržos, jos mokymo kombinatų ir panašiai, visos išlaidos bus finansuojamos iš valstybės biudžeto. Šiandien šioms išlaidoms pinigai imami iš „Sodros“, keli šimtai milijonų litų, „Sodrai“ tų pinigų nepakanka, tada jinai skolinasi pinigus ir už tai dar moka palūkanas. Mano siūlymas yra toks – nustatyti kitą datą, ne 2009 m., nes aš suprantu, kad šiais metais jau nerealu, kad biudžetas finansuotų, o nuo 2010 m., kad darbo biržos ir jos padalinių išlaidos būtų finansuojamos iš biudžeto lėšų. O „Sodrai“ kartu nereikėtų kelių šimtų milijonų litų skolintis ir mokėti palūkanas už tai. Už tokį grynąjį principą prašau balsuoti teigiamai. Ačiū.

PIRMININKĖ. Ačiū. Ir komiteto išvada.

I. VALINSKIENĖ (TPPF). Komitetas nepritarė todėl, kad lydinčiame įstatymo projekte Nr. XIP-586 nustatyta, kad fondo valdyba gautas nedarbo draudimo įmokas perveda į Užimtumo fondo sąskaitą už laikotarpį iki 2012 m. gruodžio 31 d. Iki šios datos užimtumo rėmimo politiką įgyvendinančioms įstaigoms išlaikyti numatyta skirti nedarbo draudimo lėšas iš valstybės biudžeto lėšų. Štai tokie motyvai.

PIRMININKĖ. Nuomonė prieš – R. J. Dagys.

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Iš tikrųjų gerbiamasis M. Zasčiurinskas teisingai formuluoja problemą. Tik tiek, kad mes paprasčiausiai negalime įgyvendinti taip greitai, kaip jis norėtų šiuo atveju tuos visus dalykus padaryti. Kituose straipsniuose buvo išdėstytos kitos įmokos, ir visa tvarka yra susijusi su ta data, todėl aš siūlau tos datos tikrai nekeisti, o jeigu mes matysime, kad galima pereiti greičiau prie šitos tvarkos, tikrai padarysim viską, kad tą datą būtų galima paankstinti. Iš tikrųjų tas principas yra teisingas, ką deklaruojate, tiesiog negalima techniškai įgyvendinti anksčiau, nei mes esame numatę. Jeigu pavyks anksčiau tą padaryti, jeigu bus įgyvendintos Europos Sąjungos, kitos investicinės programos, mes tikrai siūlysim grįžti kuo greičiau prie šios datos. Dabar ta data yra pagrįsta realiai, ir jeigu nenorim be reikalo visą laiką kaitalioti įstatymų, siūlau palikti šitą terminą. Visada bus galimybė pagerinti ir opozicija galės gerinti dar ne vieną kartą šitą įstatymo nuostatą. Siūlau šiuo atveju palikti kaip yra, nepritarti gerbiamojo M. Zasčiurinsko siūlymui.

PIRMININKĖ. Ačiū. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas pritaria M. Zasčiurinsko pasiūlymui, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko.

Balsavo 72 Seimo nariai. Už – 32, prieš – 4, susilaikė 36. Pasiūlymui nepritarta.

Toliau 11 straipsniui antras pasiūlymas. Projekto 11 straipsniui. Vėl M. Zasčiurinsko. Prašom pristatyti savo pasiūlymą dėl bazinio 17 straipsnio 5 dalies.

M. ZASČIURINSKAS (DPF). Kurį jūs dabar sakote straipsnį? 11.2?

PIRMININKĖ. Taip.

M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėl 11.2 ir kito – 12 iš esmės tas pats. Iš esmės nepriėmus mano šitos pataisos šitie du straipsniai netenka prasmės. Tik aš noriu pasakyti vieną momentą. Šiandien iš valstybės biudžeto šimtai milijonų litų su palūkanom keliauja „Sodrai“, o iš „Sodros“ ta pati pinigų suma keliauja į Darbo biržą. Kalbėti apie tai, kad šiandien nėra pinigų, nelogiška. O dėl šitų dviejų pasiūlymų siūlau pritarti komiteto nuomonei.

PIRMININKĖ. Ačiū. Nereikia balsuoti ir komiteto nuomonė buvo nepritarti.

I. VALINSKIENĖ (TPPF). Nepritarti dėl tų pačių priežasčių.

PIRMININKĖ. Toliau Seimo nario M. Zasčiurinsko pasiūlymas projekto 13 straipsniui. Iš dalies pritarta.

M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gerbiamieji kolegos, iš dalies pritarta ir aš pritarčiau komiteto nuomonei.

PIRMININKĖ. Ačiū. Nereikia balsuoti. Toliau 15 straipsniui jūsų pasiūlymas. 25 puslapis.

M. ZASČIURINSKAS (DPF). Čia mano pasiūlymas yra iš esmės analogiškas, aš siūliau nedaryti jokių pakeitimų, jokių išskyrimų, kuri dalis, nes palikta, kad dalis finansuojama. Aš siūliau pagrindiniame tekste pakeisti vienus metus, tai yra vietoj 2009 m. parašyti 2010 metus. Bet kadangi Seimas jau apsisprendė dėl šitų metų, tai gerbiamoji Ingrida tikriausiai pasiūlys man pritarti komiteto nuomonei.

I. VALINSKIENĖ (TPPF). Pasiūlysiu.

M. ZASČIURINSKAS (DPF). Ačiū.

PIRMININKĖ. Pritarti komiteto nuomonei. Sutinkate, nereikia balsuoti? Toliau A. Syso irgi projekto 15 straipsniui, bazinio įstatymo 14 straipsnis, kur iš dalies pritarti. Bazinis 23…

A. SYSAS (LSDPF). Aš manau, kad pritarė 100 %, nes nuo 2009 m. iki 2012 m., taip ir parašė, tik įrašė dar mėnesį.

I. VALINSKIENĖ (TPPF). Taip.

A. SYSAS (LSDPF). Todėl aš nesipriešinsiu, kad iš dalies.

PIRMININKĖ. Ačiū. Toliau 15… M. Zasčiurinsko pasiūlymas baziniam 23 straipsniui.

M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkui. Šis pasiūlymas yra taip pat siekiantis, kad biudžeto lėšos būtų skirtos administracinių pastatų statyboms ir finansavimui, ir tam nebūtų naudojamos „Sodros“ lėšos. O „Sodra“ galėtų naudoti savo pinigus, nemokėdama jokių palūkanų. Bet kadangi Seimas apsisprendė daryti kitaip, dėl šio pasiūlymo balsuoti yra netikslinga. Ačiū.

PIRMININKĖ. Ačiū. Komitetas.

I. VALINSKIENĖ (TPPF). Jeigu pats Seimo narys atsiima, tai komitetas nepritarė, nes pritarė A. Syso pasiūlymui.

PIRMININKĖ. Ačiū I. Valinskienei. Dabar dėl viso įstatymo projekto motyvai už – R. J. Dagys.

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš nekartosiu visų argumentų, tik priminsiu pagrindinius principus.

Šita tvarka skirta pirmiausia kuo ilgiau išlaikyti žmogų su parama. Tam pasiekti mes pasiūlėme nemokėti kelių išmokų iš karto, kad nesusikoncentruotų pinigai pradžioje, o paskui žmogus neturėtų iš ko gyventi.

Šalia visų kitų pasiūlymų, kuriems, aš manau, komiteto nariai daug kas pritarė, norėčiau atkreipti dėmesį į pačias šitos sistemos finansavimo problemas. Ir dabar mes, spręsdami nedarbo problemas, turime kelis šaltinius. Taip pat kaip ir „Sodros“ lėšos, kurios faktiškai dabar nueina pašalpoms mokėti, beveik 67, beveik 80 % šiuo metu, anksčiau nukeliavo šitoms problemoms spręsti, darbdavys savo išeitinėm paremia žmogų, išeitinių prasmė yra, kad žmogus turėtų iš ko gyventi, kol ras darbą. Tai yra panašios prigimties išmoka. Ir perkvalifikavimo lėšos, mes naudojame Europos Sąjungos įvairias programas, kurios sprendžia (…) kitą sistemą. Perkvalifikavimo problematiką.

Mes turime tris šaltinius. Mes išdėliojome tuos šaltinius taip, kad žmogus faktiškai beveik kraštutiniu atveju iki 2 metų gali gauti vienokią ar kitokią paramą ir būti įtrauktas į sistemą. Man atrodo, tai yra logiška ir tą reikia daryti. Iš kitos pusės, aišku, tokia sistema leidžia sutaupyti tam tikras lėšas, ir mes ne iš karto viską išmokame, o žmogus susiranda darbo ir tada mokėti mums nereikia. Tai yra gera sistema.

Kalbant apie pinigus, tai galiu pasakyti, kad iš tikrųjų yra padaryti skaičiavimai, kiek kokios priemonės kainuoja, ir šiuo atveju galiu pasakyti tai, kad dėl to, jog mes nedubliuojame išmokos su nedarbo, išeitinėmis pašalpomis, yra maždaug (…) mln. efektas, dėl stipendijų – 11 mln. efektas ir t. t. Taigi iš tikrųjų tos lėšos yra gana didelės…

PIRMININKĖ. Ačiū, laikas.

R. J. DAGYS (TS-LKDF). …palyginti su mūsų sistema ir mums jų reikia.

PIRMININKĖ. Ačiū. Ir nuomonė prieš – A. Sysas.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš manau, kad visi būsimi ir dabartiniai bedarbiai tiesiog turėtų būti dėkingi už tokį rūpestį ministrui, kai jis rūpinasi, kad kuo ilgiau jie gautų mažesnes išmokas. Šita tvarka yra nemokėti žmonėms jiems priklausančių išmokų, reikia tiesiai šviesiai sakyti. Kai jūs, ministre, sakote apie efektą per 100 mln. Lt, tai tas efektas išeina paėmus tuos pinigėlius iš bedarbių. Ne iš ko nors, iš bedarbių. Ir sutaupant jų sąskaita, juos likimas nuskriaudė, nes jie liko bedarbiai, ir dar vieną kartą jūs skriaudžiate, nemokėdami jiems išmokos. Jeigu jau jūs taip rūpinatės, tai iš kur tas efektas 116 mln. Jeigu jau tokia dosni ranka ministro, rūpestinga paglostyti, bedarbiui sako, mes tavim nepasitikime, nes tu paimsi ir kazino praloši gautas išmokas, aš tau mokėsiu 9, 12 ar 24 mėnesius, bet jūs patys iš karto skaičiuojate efektus. Todėl neapgaudinėkime mes čia rinkėjų ir būsimų bedarbių, akivaizdu, kad mes jau sutaupėme, mes, turiu omeny – Seimo dauguma sutaupė iš ligonių, iš vaikų, atėjo laikas – iš bedarbių. Tikrai, dar iš neįgaliųjų sutaupėme. Ir toks sprendimas yra priimamas. Todėl nevyniokime reikalo į vatą ir tiesiai šviesiai pasakykite: taip, sutaupome bedarbių sąskaita per 100 mln. Lt. Todėl negaliu pritarti tokiam įstatymui.

PIRMININKĖ. Ačiū. Prašom pasiruošti balsuoti dėl projekto Nr. XIP-585 – Nedarbo socialinio draudimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projekto.

Balsavo 75 Seimo nariai. Už – 46, prieš – 14, susilaikė 15. Įstatymui po svarstymo svarstymo stadijoje pritarta.

Susiję įstatymai 1-7b – Nr. XIP-586 ir Nr. XIP-587. Komiteto yra pristatyta. Gal galime bendru sutarimu ar balsuojame dėl abiejų? Balsuojame, ar ne? Pasiūlymų nėra. Ar yra norinčių pasisakyti už, prieš? Nėra. Tada prašom pasiruošti balsavimui iš karto dėl abiejų lydinčiųjų projektų – Nr. XIP-586 ir Nr. XIP-587.

Balsavo 79 Seimo nariai. Už – 53, prieš nėra, susilaikė 26. Projektams pritarta svarstymo stadijoje.

Toliau. Pereiname prie popietinės darbotvarkės 2-1 klausimo.

Prašom. J. Razma.

J. RAZMA (TS-LKDF). Kiek prisimenu, rytiniame posėdyje buvo sutarta, kad Investicijų įstatymas ir lydintieji eina ypatingos skubos tvarka. Manau, būtų gera proga, dabar yra net 87 Seimo nariai salėje, kad tą išspręstume. Jų vis mažės.

PIRMININKĖ. Taip, kai po svarstymo nebuvo tiek Seimo narių, atidėjome, bet dabar reikėtų atsiklausti. Yra…

J. RAZMA (TS-LKDF). Aš siūlau dabar šitą spręsti, kol yra nemažai Seimo narių. Vyriausybė pabrėžia, kad šie projektai labai svarbūs, ir prašo…

PIRMININKĖ. Tada turime pradėti priėmimo procedūrą 1-6 komplekso. (Balsai salėje) Kaip? Mes sutarėme, kad iš karto už abu balsavome. Tada 1-6a pradedame priėmimą. Labai atsiprašome Specialiųjų tyrimų tarnybos atstovų. Nežinau, ar užteks pusvalandžio. Pastraipsniui turime pradėti.

Investicijų įstatymo 2 ir 4 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo ketvirtuoju¹ skirsniu įstatymo projektas Nr. XP-3304(2) (priėmimas) (taikoma ypatingos skubos tvarka)

1-6a – Investicijų įstatymo 2 ir 4 straipsnių papildymo ir pakeitimo ir įstatymo papildymo ketvirtuoju¹ skirsniu įstatymo projektas. Priėmimas.

1 straipsniui nėra jokių pasiūlymų. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. 2 straipsniui taip pat nėra jokių pasiūlymų. Galime bendru sutarimu pritarti? Galime. 3 straipsniui? Galime pritarti. 4 straipsniui. (Balsai salėje) Atsiprašau. (Balsai salėje) Ir 4 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Nėra prieštaraujančių. Tada pasiruošiame dėl viso įstatymo. Nuomonių už, prieš nėra. Pasiruošiame balsavimui. Prašom pasiruošti balsavimui.

Balsavo 68. Nėra 71 Seimo nario. Gal dėl visa ko persiregistruojame. Ar visi atėjo balsuoti? Registruojamės, pasižiūrime, nes tada nėra ko priimti visų kitų, jeigu neturime 71.

Užsiregistravo tik 66 Seimo nariai. Balsavimas nevyksta ir toliau negalime priimti įstatymo.

Specialiųjų tyrimų tarnybos 2008 metų veiklos ataskaita

Siūlome pereiti prie popietinės darbotvarkės. Popietinės darbotvarkės 2-1 klausimas – Specialiųjų tyrimų tarnybos 2008 metų veiklos ataskaita. Pranešėjas – Aidenas Karpus, laikinai einantis direktoriaus pareigas. Prašom į tribūną.

A. KARPUS. Laba diena, gerbiamoji posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba, vykdydama Seimo statutą ir vadovaudamasi Tarnybos įstatymu, teikia 2008 metų veiklos ataskaitą.

Pristatydamas mūsų tarnybos praeitų metų rezultatus, pateiksiu duomenis apie 2008 metų nutarimo dėl Specialiųjų tyrimų tarnybos 2007 metų veiklos ataskaitos įgyvendinimą. Savo nutarime jūs nurodėte Specialiųjų tyrimų tarnybai siekti didesnio efektyvumo atskleidžiant ir tiriant korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas. Praėjusių metų baudžiamojo persekiojimo rezultatai, mūsų nuomone, atspindi ne tik kiekybinius, bet ir kokybinius rezultatus. Praėjusių metų baudžiamoji statistika rodo, kad tarnyba, pradėdama mažiau ikiteisminių tyrimų, nustatė 330 nusikalstamų veikų, t. y. 45 % daugiau nei 2007 metais. Šis skirtumas patvirtinta, kad atskleisti korupcijos faktai buvo sudėtingesni, žalingesni visuomenei ir valstybei. Nors įtariamųjų asmenų nustatyta 3 % mažiau, bet jų einamos pareigos, turimi įgaliojimai, visuomeninė padėtis kur kas reikšmingesnė, todėl jų veiklos pavojingumas daug didesnis. Be to, pačių ikiteisminių tyrimų tarnyba pradėjo daugiau savo iniciatyva.

Kitas ne mažiau svarbus rodiklis, vertinant išaugusį tarnybos veiklos efektyvumą, yra tas, kad pagal Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų surinktą operatyvinės veiklos informaciją Generalinė prokuratūra pradėjo 14 ikiteisminių tyrimų. 2008 metais baigti 52 ikiteisminiai tyrimai, atlikta ir perduota prokuratūrai, kaltinamieji aktai surašyti dėl nemažai sudėtingų tyrimų, kuriuose įtarimai pareikšti savivaldybių administracijų tarnautojams, tarybos nariams, įvairių grandžių prokurorams. Detalesnė informacija yra rašytinėje ataskaitoje. Baigdamas šią dalį noriu pabrėžti, kad korupcinės veikos yra labiausiai latentiškos ir jų atskleidimas, ištyrimas, manau, pats sunkiausias, sudėtingiausias iš visų nusikaltimų.

Kitas nutarime nurodytas pavedimas yra susijęs su Specialiųjų tyrimų tarnybos žmogiškų išteklių tobulinimu. 2008 m. pavyko stabilizuoti darbuotojų kaitą nuo 10 % iki 6 %. Mūsų nuomone, atleidžiamų darbuotojų iš tarnybos skaičius sietinas su tam tikromis vykdytomis priemonėmis, nuolatiniu ir sisteminiu darbuotojų mokymu, motyvacijos didinimu, karjeros galimybėmis. Taip pat buvo atliekami ir dabar yra atliekami darbuotojų streso, patiriamo darbe, ir socialinės sąveikos tyrimai. Ypatingas dėmesys buvo skiriamas kandidatų į tarnybą motyvacijai tirti. Taip pat Seimo nutarime buvo nurodyta užtikrinti įslaptintos informacijos apsaugą. Dar kartą yra peržiūrėtos įslaptintos informacijos administravimo procedūros, įvertintos rizikos. Įslaptintos informacijos naudojimas tarnyboje vykdomas griežtai laikantis principo – būtina žinoti, maksimaliai siekiama eliminuoti žmogiškąjį faktorių, taip pat tobulinamos procedūros, kurios leistų nustatyti asmenį, praradusį, atskleidusį informaciją. Įgyvendinat Seimo pavedimą gerinti visuomenės informavimą apie atsakomybę už korupcinio pobūdžio veikas buvo nuolat vykdoma sklaida per įvairias informavimo priemones. O dėl gebėjimų stiprinimo bendraujant su žiniasklaida buvo atlikti mokymai įvairių grandžių pareigūnų panaudojant ir Europos Sąjungos paramą.

Kalbant apie Specialiųjų tyrimų tarnybos ir pačios valstybės pažangą kontroliuojant ir mažinant korupciją, buvo būtina pasižiūrėti į sociologinių tyrimų duomenis. Taigi ką jie mums parodo? Remiantis Lietuvos korupcijos žemėlapio 208 (jį pateikė „Transparency International“ Lietuvos skyrius) duomenimis, galima drąsiai teigti, kad yra teigiamų poslinkių kyšininkavimo srityje, nes labai sumažėjo tiek gyventojų, tiek įmonių vadovų, davusių kyšius per 12 pastarųjų mėnesių. O tai yra, kad 2008 m. 11 % įmonių vadovų prisipažino davę kyšį, tuo tarpu 2007 m. tokių buvo 17, o ilgalaikėje tendencijoje, t. y. nuo 2005 m. – 20 %. 2005 m. 27 % gyventojų teigė, kad per pastaruosius 12 metų davė kyšį. 2007 m. – 28 %, o 2008 m. sumažėjo iki 24 %.

Vertinant patį valstybės korumpuotumą suvokimo indeksu tiek bendrai, tiek ir atskiras jos sritis, situacija kita. Kodėl vis dėlto išsiskiria gyventojų nuomonė ir patirtis? Kaip rodo tie patys tyrimai, viešoji erdvė – vienas pagrindinių informacijos šaltinių, kuriuo remdamiesi gyventojai suformuoja savo nuomonę apie korupciją Lietuvoje. Niekas, matyt, neabejoja, kad viešumas ir skaidrumas yra geriausi ginklai kovojant su korupcija, bet kartu didina ir korupcijos suvokimą. Tos pačios priežastys, matyti, atspindi ir „Transparency International“ 2009 m. pasaulio korupcijos barometro duomenis apie lietuvių vieną kritiškiausių vertinimų valdžios pastangas pažaboti korupciją. Net 84 % apklaustųjų mano, kad valdžios atstovų veiksmai, nukreipti prieš korupciją, yra neefektyvūs.

Taip pat būtina pasakyti ir apie pareiškimų, skundų nagrinėjimą. 2008 m. Specialiųjų tyrimų tarnyba gavo virš 1000 asmenų skundų ir pranešimų, lyginant su 2007 m., skaičius padidėjo 29 %. Didėjantis bendras gautų skundų, pranešimų skaičius rodo, kad daugėja Lietuvos piliečių, suvokiančių korupcijos keliamą grėsmę ir pasiruošusių veikti. Puikus to pavyzdys, kai Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai, gavę informacijos iš Lietuvos studentų atstovybių sąjungos, pradėjo ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje dėl kyšininkavimo ir įtardami kyšio reikalavimu ir kyšio priėmimu sulaikė vieną aukštosios mokyklos dėstytoją. Tačiau Specialiųjų tyrimų tarnyba jau ne pirmus metus kelia problemą, kad būtina užtikrinti efektyvią pareiškėjų, pranešusių apie korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas, apsaugą. Kaip ir ankstesniais metais, asmenys, kreipdamiesi į Specialiųjų tyrimų tarnybą, dažniausiai skundėsi žemės reformą vykdančių institucijų, apskričių administracijų, savivaldybių, savivaldos institucijų, Vidaus reikalų ministerijos ir jai pavaldžių institucijų veikla.

Korupcijos prevencijos ir antikorupcinio visuomenės švietimo veikla ir rezultatai. Daugelyje sėkmingai su korupcija kovojančiose valstybėse pabrėžiama prevencinės veiklos svarba. Lietuvos Respublikos nacionalinė kovos su korupcija programa yra vienas iš kertinių prevencijos elementų. Politinį ryžtą, siekiant kontroliuoti korupciją, parodė Seimas, priimdamas šią programą ir jos įgyvendinimo priemonių planą. Tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad programos priėmimas užtruko per ilgai. Pirminis projektas buvo dar pateiktas 2007 m. pabaigoje. Pati Specialiųjų tyrimų tarnyba korupcijos prevencijos tikslais per praeitus metus atliko 100 teisės aktų vertinimų, savo iniciatyva 27 teisės aktų ir/ar jų projektų vertinimą, atliko 5 rizikos analizes, taip pat patikrino daugiau kaip 700 asmenų, siekiančių eiti pareigas valstybės tarnyboje, ir, aišku, ypatingą dėmesį skyrė kovos su korupcija programai. Šiai sričiai ir ateityje bus skiriamas ypatingas dėmesys, nes valstybei ir visuomenei yra naudingiau užkirsti korupciniams nusikaltimams kelią, pašalinti priežastis ir sąlygas, nei likviduoti šių nusikaltimų padarinius.

Apie antikorupcinį visuomenės švietimą ir jo rezultatus. Specialiųjų tyrimų tarnyba vykdo tikslinį švietimą, orientuotą į tris socialines grupes: moksleivius, studentus, valstybės tarnautojus. Skleisdama aktualią antikorupcinę informaciją, 2008 m. atliko 96 antikorupcinio švietimo seminarus valstybės ir savivaldybių institucijų darbuotojams, taip pat organizavo daug antikorupcinių socialinių priemonių. Manome, kad priemonės buvo veiksmingos, nes daugėja norinčių dalyvauti antikorupcinėje veikloje, 2007 m. tokių buvo 15 %, 2008 m. – jau 22 %. Taip pat daugėja asmenų, žinančių, kur kreiptis, norint pranešti apie korupcijos atvejus: 2007 m. – 18 %, o 2008 m. – jau net 42 %. Todėl galima daryti išvadą, kad Specialiųjų tyrimų tarnybos veikla, skleidžiant socialinę informaciją apie korupcijos reiškinio daromą žalą ir svarbą kovojant su korupcija, davė teigiamų rezultatų, tačiau ateityje labai svarbu, kad šis reikalas neliktų tik vykdančiosios institucijos reikalu, o būtų suvokiamas valstybiniu lygiu, sudarant sąlygas sukurtos antikorupcinės socialinės informacijos sklaidai. Priešingu atveju nelengvai iškovotos pozicijos vėl bus prarastos. Taip pat Specialiųjų tyrimų tarnyba viena nepajėgi užtikrinti pilietinių vertybių diegimo jaunajai kartai arba dėstomų programų kokybės ir įgyvendinimo švietimo institucijose. Mūsų manymu, Švietimo ir mokslo ministerija skiria nepakankamai dėmesio antikorupcinio ugdymo metodinių priemonių diegimui bendrojo lavinimo mokyklų programose. Galima pateikti keletą skaičių. Lietuvoj yra apie 1,5 tūkst. bendrojo lavinimo mokyklų ir tik apie 80 iš jų, mūsų duomenimis, įdiegtos antikorupcinio ugdymo priemonės.

Keletas žodžių apie tarptautinį bendradarbiavimą. Specialiųjų tyrimų tarnyba yra aktyvi daugelio tarptautinių organizacijų partnerė ir darbo grupių dalyvė. Jos efektyvi veikla, darbo kokybė ir darbuotojų kvalifikacija buvo labai gerai įvertinta Europos Sąjungos Komisijos, t. y. tarp tokių šalių kaip Suomija, Jungtinė Karalystė, Vokietija, Lietuva buvo pasirinkta Europos Sąjungos finansuojamo Dvynių projekto Azerbaidžane įgyvendinimui, antikorupciniam sektoriui stiprinti.

Apie dabartį. Šiais metais Specialiųjų tyrimų tarnyba ir toliau vykdo trimis kryptimis veiklą, viena kitą papildančią, tai baudžiamąjį persekiojimą, korupcijos prevenciją ir švietimą. 2009 m. prioritetai: valstybės ir savivaldybės institucijų teikiamos administravimo ir viešosios paslaugos, valstybės ir savivaldos institucijų, skiriančių administracines nuobaudas, veikla, lėšų skirstymas ir pirkimai, vykdomi iš valstybės biudžeto ir ES struktūrinių fondų. Taip pat didelis dėmesys bus skiriamas korupcijos prevencijai, t. y. analitinei veiklai, siekiant nustatyti grėsmes, aptikti jas ir teikti siūlymus šalinti korupcijos atsiradimo priežastis ir sąlygas. Atsižvelgdama į naujausius sociologinių tyrimų duomenis, Specialiųjų tyrimų tarnyba pagal savo išgales įgyvendins antikorupcines švietimo priemones.

Gerbiamieji Seimo nariai, kiekviena valstybė susiduria su vienu iš pavojingiausių jos raidai reiškiniu – korupcija. Valstybės institucijai, kuriai pavedama tiesiogiai kovoti su šiuo reiškiniu, tenka sunkus darbas ir didelė atsakomybė, o šiandien ši misija kaip niekad svarbi ir atsakinga. Dėl ekonominio sunkmečio šio reiškinio – korupcijos – mes esame dar labiau pažeidžiami. Jos veiklos efektyvumas priklauso ne tik nuo pačios institucijos, bet ir nuo bendro politinio administravimo klimato valstybėje, todėl labai svarbu, kad mūsų valia, ar ji būtų politinė, ar asmeninė pilietinė, neliktų tik deklaratyvi, o virstų stipria, nuoseklia kovos su korupcija strategija. Ačiū už dėmesį. Jei būtų klausimų, mielai atsakysiu.

PIRMININKĖ. Gerai. Ačiū. Jūsų nori paklaust dešimt Seimo narių. Pirmasis klausia A. Mazuronis.

A. MAZURONIS (TTF). Dėkui labai. Gerbiamasis pranešėjau, jūsų ataskaita skambėjo labai gražiai, tačiau man priminė labiau tokias, na, ištraukas iš teorinių vadovėlių. Todėl klausimas būtų labai konkretus. Kiek pagal jūsų pradėtus ikiteisminius tyrimus ar kažkokius veiksmus per 2008 m. valstybės tarnautojų gavo papeikimus, buvo atleista arba galbūt nuteista?

A. KARPUS. Tikslių duomenų negalėčiau pasakyti. Aišku, šituos duomenis geriausiai galėtų pateikti prokuratūra, nes tolimesnę bylos kontrolę vykdo ir teisme atstovauja prokurorai. Tačiau galiu pasakyti tik tiek, kad išteisintų asmenų, kurie būtų įtarti neteisėtai, nebuvo. Tai yra vienas irgi iš svarbių elementų.

PIRMININKĖ. Ačiū. Jūsų klausia V. Žiemelis.

V. ŽIEMELIS (TS-LKDF). Ačiū. Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamasis laikinai einantis direktoriaus pareigas, prašau pasakyti, jūs minite savo ataskaitos įžangoje, kad 2008 m. buvo užregistruotos 724 korupcinio pobūdžio nusikalstamos veiklos, tačiau ikiteisminiai tyrimai pradėti tiktai, jeigu aš neklystu, virš 100 bylų arba 98 ikiteisminiai tyrimai. Tai, ko gero, ar galima vadint antikorupcinėmis veikomis, jeigu nepradėti ikiteisminiai tyrimai? Gal čia reikėtų kitu žodžiu pavadint, gal operatyviniai veiksmai pradėti, tačiau pavadint veikomis, ko gero, aš dar nedrįsčiau. Kaip jūs manote, ar ne šiek tiek mažiau dirbate ikiteisminiame tyrime, nes žiūriu pagal statistiką šiek tiek sumažėjo ikiteisminio tyrimo bylų?

A. KARPUS. Ačiū už klausimą.

V. ŽIEMELIS (TS-LKDF). Proceso, atsiprašau.

A. KARPUS. Ačiū už klausimą. Ataskaitoje yra pateikiamos apskritai visos valstybės mastu nustatytos nusikalstamos veikos, ir tie minimi skaičiai virš 700 yra apskritai per visą valstybę. Tai yra ne tik Specialiųjų tyrimų tarnybos, bet ir kitų institucijų, taip pat ir prokuratūros. Todėl tie skaičiai truputėlį skiriasi. Dabar dėl mūsų pradėtų beveik 100 ikiteisminių tyrimų. Jų yra truputėlį mažiau, bet jeigu vertintume statistinį veiklos efektyvumą, tai pridėjus plius 14, kuriuos pradėjo Generalinė prokuratūra, skaičiai yra panašūs. Bet norėčiau pasakyti, kad 2008 m. pradėti ikiteisminiai tyrimai, atskleistos nusikalstamos veikos buvo, lyginant su ankstesniais metais, gerokai sudėtingesnės ir, manau, gerokai reikšmingesnės.

PIRMININKĖ. Labai trumpai tiktai, nes norinčių yra klausti daugiau.

V. ŽIEMELIS (TS-LKDF). Gerbiamasis direktoriau, sakykit, o koks rezultatyvumas, iš pradėtų ikiteisminių tyrimų koks yra pasiektas rezultatas? Kiek yra nuteistų procentais, nors apytikriai?

A. KARPUS. Sunku iš tų pradėtų praeitais metais 100 ikiteisminių tyrimų… Aišku, vieni jau yra atiduoti į teismą, kiti tyrimai dar atliekami. Todėl, jeigu norime atsekti tiksliai tų pradėtų ikiteisminių tyrimų skaičių, manau, galima juos gauti bus tiktai 2010 m., ir tai dar neaišku.

PIRMININKĖ. Ačiū. Toliau klausia P. Auštrevičius.

P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, štai čia. Menka paslaptis, kad potencialiai korupcija atsiranda tenai, kur yra labai neaiškūs veiklos reglamentai, sudėtinga biurokratinė mašina, ir tie, kurie kreipiasi vienokių ar kitokių viešųjų paslaugų, yra tiesiog stumiami greičiau tvarkyti savo reikalus. Gerbiamasis pranešėjau, ar jūs turite daromus įvertinimus, kiek apskritai potencialiai sudaro korupcinė rinka Lietuvoje? Tos sritys, kur yra labiausiai korumpuotos, aš kalbu ir apie viešuosius pirkimus, ir panašiai. Bent skaičius, kurie ir yra tų potencialių korupcijos veikėjų traukos centras. Ir mano antras klausimas jums yra…

PIRMININKĖ. Po vieną klausimą reikia.

P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Ir vis dėlto, gerbiama Virginija… Ar jūsų ekspertai…

PIRMININKĖ. Laikas.

P. AUŠTREVIČIUS (LSF). …dalyvauja Saulėtekio ir Saulėlydžio komisijų veikloje, nes jūs turite tą informaciją, ir būtent tos sritys šiuo metu, aš manyčiau, ypač reikalauja mūsų bendro dėmesio. Ačiū.

A. KARPUS. Ačiū už klausimus. Dėl pirmo klausimo. Mes remiamės pirmiausia visada atliekamais sociologiniais tyrimais, ir tie sociologiniai tyrimai, kaip minėjau, teikia tam tikrą informaciją, kuri yra labai svarbi mums ir apskritai kitoms valstybės institucijoms. Jeigu konkrečiai kalbėtume, yra du dalykai – patirtis ir suvokimas. Ir čia vėlgi, jeigu mes kalbėsime apie suvokimą, tai, tarkime, nurodomos sritys, kuriose korumpuočiausi, yra institucijos, kaip apskritai valdžia, teismai, Seimas. Bet jeigu mes imame patirtį, t. y. kur žmonės susidūrė konkrečiai, kur jiems teko duoti kyšį, tai jau dominuoja pirmiausia sveikatos apsauga, policija, toliau visos kitos viešosios paslaugos. Dėl jūsų paliestos labai opios problemos dėl procedūrų. Iš tikrųjų procedūros yra šiuo metu labai griozdiškos. Ir jeigu norim, tarkime, gauti leidimą statybai, reikia surinkti tikrai ne vieną dešimtį įvairių leidimų. Tai čia ir prasideda tos problemos. Žmogus pradeda jas spręsti kitaip. Todėl viena iš priežasčių, kad turėtų būti kiek įmanoma liberalizuota. Aišku, proto ribose. Ačiū. Ir dėl dalyvavimo. Taip, mes dalyvaujam atskirose darbo grupėse. Šiuo metu mes dalyvavome ir dėl viešųjų pirkimų, ir dėl politinių partijų finansavimo, ir, be abejonės, teikiame savo poziciją.

PIRMININKĖ. Ačiū. Toliau klausia A. Stancikienė.

A. STANCIKIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, mano klausimas yra susijęs su mano asmenine patirtimi ir su jūsų darbo organizavimu. Norėjau paklausti. Kiek man teko susidurti, tai Specialiųjų tyrimų tarnyba, net turėdama… čia…

A. KARPUS. Aš supratau…

A. STANCIKIENĖ (TS-LKDF). …net turėdama pateiktus labai konkrečius, sakyčiau, gal ne įrodymus, bet nuorodas, kur yra galimi korupcijos atvejai ir priimti sprendimai, galimai susiję su kažkokiais korupciniais atvejais, iš tikro nepradeda jokio tyrimo, jeigu neatveži ne tik kad filmuotos medžiagos, net neužtenka ranka rašyto įrodymo, kuris yra susijęs su siūlomomis sumomis. Tiesiog nepradeda tyrimo, nes jeigu tu nepaėmei pinigų, tai neva korupcinis atvejis yra neįvykęs. Ir man susidarė toks įspūdis, kad, nežinau, tai yra daugiau darbo imitavimas, palyginus su valstybės skiriamomis lėšomis per vienus metus Specialiųjų tyrimų tarnybai išlaikyti. Ar jūs nemanot, kad darbas yra organizuojamas kažkaip netinkamai, nes prokuratūra šiaip tiria tokius dalykus, tai jeigu kreipiamės į Specialiųjų tyrimų tarnybą, tai ir prašom, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba pati surastų ir iš tikro įrodytų, ar yra tie korupciniai atvejai, ar jų nėra.

A. KARPUS. Ačiū už klausimą. Tikrai norėčiau gerbiamą Seimo narę nuraminti, kad mes nežiūrime pro pirštus. Tikrai ne, mes… Kiekvienas skundas, pareiškimas, bet kokia informacija, kad ir kokia forma jinai būtų, tikrai išnagrinėjama labai rimtai. Galbūt tą dieną, tą momentą tos informacijos nepavyksta realizuoti ir panašiai, bet jinai tikrai pasitarnauja ir nelieka pamiršta ateityje. Todėl tikrai negalima būtų… Žmonės labai atsakingai žiūri, kad bet kokia, dar kartą pasakysiu, bet kokia informacija tikrai būtų kiek įmanoma patikrinta. Ir jeigu yra pagrindas, tikrai bus pradėtas įstatymo nustatyta tvarka vienokio ar kitokio pobūdžio tyrimas.

PIRMININKĖ. Toliau jūsų klausia R. Kupčinskas. O posėdžiui pirmininkauja A. Kašėta – Seimo Pirmininko pavaduotojas.

R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ačiū labai. Gerbiamasis pranešėjau, dažnai ir žiniasklaidoje diskutuojama, ir šiaip įvairiuose susitikimuose, pokalbiuose kalbama apie tai, kad ir žiniasklaidoje yra tam tikrų užsakomųjų straipsnių, kuriais siekiama kažką arba apšmeižti, arba pakenkti reputacijai, dėl vieno tikslo – kad štai žmogus arba pareigūnas sąžiningai dirba, bet ieškoma visokių priekabių arba ir per žiniasklaidos priemones norima, ketinama tą pareigūną sukompromituoti. Ar Specialiųjų tyrimų tarnybos akiratyje tokių dalykų yra, ar čia ne jūsų veiklos sfera? Ačiū.

A. KARPUS. Ačiū už klausimą. Dabar kaip tik GRECO, t. y. Europos Sąjungos šalių kovos prieš korupciją darbo grupė, nagrinėja problemas dėl kovos su korupcija ir yra vertinama taip pat ir Lietuva, ir svarstomas klausimas dėl asmenų rato išplėtimo. Galbūt. Aišku, sunku pasakyti, ar tai bus priimta. Šiuo metu yra tiktai projektas, kad turėtų būti įvertinta ir privačiame sektoriuje vyraujanti korupcija, ir jos…

PIRMININKAS (A. KAŠĖTA, LSF). Klausia Seimo narys K. Ramelis.

K. RAMELIS (MSG). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, aš norėčiau paklausti tokį klausimą. Man žinoma, kad labai plačiai taikomas techninių priemonių naudojimas, t. y. telefoninių pokalbių pasiklausymas, kitų priemonių panaudojimas atskirų asmenų atžvilgiu. Tai daroma su teismo leidimu, kuris gaunamas labai lengvai. Tai norėčiau paklausti, koks šitų techninių priemonių panaudojimo efektyvumas. Ir antras klausimas, ar asmenys, kuriems tai buvo taikyta, vėliau yra informuojami apie tai, nes kartais tarnybos rašo pažymas apie asmenį, o tas net nenutuokia, kad apie jį yra parašyta bloga pažyma, arba jis buvo gana ilgai sekamas. Ačiū.

A. KARPUS. Ačiū už klausimą. Operatyvinėje veikloje vienas iš įrodymų rinkimo būdų, aišku, yra ir techninės priemonės. Dabar klausimas lengvai ar ne, aš tikrai norėčiau pasakyti, kad tikrai tos sankcijos nėra lengvai gaunamos. Reikia įdėti daug darbo, reikia argumentuoti ir pagrįsti, kad operatyvinėje veikloje būtina taikyti vieną ar kitą veiksmą. O dėl efektyvumo, aš manau, kad viena priemonė, tokia kaip operatyvinė veikla, nėra tokia efektyvi, reikia komplekso priemonių. Be to, ir teismų praktika yra susiformavusi tokia, kad nepakanka vien tokiu būdu gautų įrodymų, reikia kur kas daugiau.

PIRMININKAS. Klausia A. Bilotaitė.

A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, aš norėčiau užduoti jums du klausimus. Pirmasis – ar pati Specialiųjų tyrimų tarnybos institucija nemano, kad „Leo LT“ projektas buvo neskaidrus? Kodėl jūsų institucijos jis nesudomino? Kitas klausimas būtų susijęs su savivaldybėmis. Kaip jūs manote, kaip reikėtų stiprinti tą antikorupcinę veiklą savivaldybių lygmeniu? Šiuo metu yra sudaromi antikorupciniai planai, bet jie iš tikrųjų lieka tik popieriuje. Ačiū.

A. KARPUS. Galbūt nuo antrojo klausimo. Aš manyčiau, ne tik savivaldybėse, bet ir apskritai kiekvienoje valstybės ar savivaldos institucijoje padalinių vadovų darbotvarkėje per mažai laiko skiriama antikorupcijai, korupcijos problemoms. Manau, kiekvienas turėtų savo darbotvarkėje kasdien turėti klausimą, kaip pašalinti, sumažinti priežastis korupcijai atsirasti.

Dėl pačių priemonių. Specialiųjų tyrimų tarnyba, kaip minėjau ataskaitoje, labai daug daro. Ji teikia tiek pasiūlymus dėl pačių procedūrų savivaldoje, tiek ir plėtoja švietėjišką veiklą, imasi švietėjiškų priemonių. Aš manau, jos bus efektyvios tik tuomet, kai vadovai, kurie priima sprendimus, norės spręsti tas problemas.

Dėl „Leo LT“. Specialiųjų tyrimų tarnyba 2007 m. teikė savo pastabas ir pasiūlymus, į dalį buvo atsižvelgta, ir jos iš principo atitiko Seimo Teisės departamento išvadas. Kokios jos dabar buvo, tiksliai aš negalėčiau pasakyti, bet jeigu reikės, aš tikrai galėsiu patikslinti.

PIRMININKAS. Klausia K. Daukšys.

K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, iš tikrųjų pagauti, kas kokį kyšį paėmė, irgi labai svarbu, aš nesiginčiju. Mano klausimas truputėlį kitas. Jūsų tarnyba sukurta ir tam, kad darytų korupcinių nusikaltimų prevenciją. Dabar Seime yra ir skubos tvarka svarstomi du įstatymai, vienas įstatymas yra Klimato kaitos, kitas įstatymas yra Investicijų įstatymo pataisos, kur įrašoma vieša ir privati partnerystė. Skaitydamas vieno ir kito įstatymo išvadas, aš randu, kad tai kriminogeninei situacijai jokios įtakos neturės. Ar Specialiųjų tyrimų tarnyba irgi taip mano ir ar teikia savo kokius nors pamąstymus šia linkme, ar ne? Ar jūs manote, kad tai nėra jūsų uždavinys? Ačiū.

A. KARPUS. Ačiū už klausimą. Aš galbūt pabandysiu į šį klausimą atsakyti iš dviejų dalių. Visų pirma, kaip ir minėjau, Specialiųjų tyrimų tarnyba tikrai didins korupcijos prevenciją, aš kalbu apie teisės aktų analizę. Taip pat stiprins analitinę veiklą siekiant nustatyti priežastis, galimas grėsmes. Dėl tų konkrečių įstatymų aš dabar tikrai negalėčiau jums pasakyti. Aš pasižymėjau ir tikrai pasitikslinsiu, ar buvo teikta dėl šitų konkrečių dviejų teisės aktų. Nes, tarkime, per savaitę, kiek dabar galiu iš savo patirties pasakyti, mes teikiame apie 7, 8 antikorupcinius vertinimus.

PIRMININKAS. K. Daukšys norėtų patikslinti klausimą.

K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, pirmininke. Aš tikiuosi, kad mes galime tikėtis, jog Specialiųjų tyrimų tarnyba atsiųs kažkokį savo paaiškinimą dėl šitų įstatymų, teisingai suprantu? Labai ačiū.

PIRMININKAS. Paskutinysis klausia V. Bukauskas.

V. BUKAUSKAS (DPF). Ačiū, pirmininke. Aš norėčiau, gerbiamasis pranešėjau, paklausti kitu kampu. Mano klausimas būtų panašus kaip ir kolegos R. Kupčinsko. Kaip žinote, visuomenės pagrindinis informavimo šaltinis yra spauda, ypač teritorinėse savivaldybėse regioninė spauda. Ir būtent ta spauda labai plačiai rašo apie savivaldybės tarybos narių priimtus sprendimus, apie skelbtus konkursus, tam tikras dvejones, abejones. Man susitinkant su rinkėjais jie užduoda klausimą, kodėl buvo viešai paviešinta, viešai parašyta, kad lyg kažkas yra neskaidru, kad lyg ir nusižengta Viešųjų pirkimų įstatymui, ir aiškaus atsakymo negauna. Ar jūs nemanote, kad jūsų tarnyba turėtų ketvirčiais ar pusmečiais per regioninę spaudą jūsų vykdomą monitoringą apie šituos aprašus skelbti visuomenei, ar tai pasitvirtino šie straipsniai, ar ne? Jūsų nuomonė?

A. KARPUS. Aš vis dėlto manyčiau truputėlį kitaip. Specialiųjų tyrimų tarnyba neturėtų tiesiogiai reaguoti į kiekvieną pranešimą žiniasklaidoje ir bandyti jį patvirtinti ar paneigti. Aš noriu pasakyti, kad bet kokia informacija, tarp jų ir spaudoje pasirodanti informacija, yra labai svarbi Specialiųjų tyrimų tarnybai vykdant savo funkcijas.

PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui A. Karpui.

A. KARPUS. Ačiū.

Seimo nutarimo „Dėl Specialiųjų tyrimų tarnybos 2008 metų veiklos ataskaitos“ projektas Nr. XIP-562 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dabar svarstysime lydintįjį 2-1b klausimą – Seimo nutarimą „Dėl Specialiųjų tyrimų tarnybos 2008 metų veiklos ataskaitos“. Projektą pateiks A. Anušauskas, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas.

A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, teikiu Seimo nutarimo „Dėl Specialiųjų tyrimų tarnybos 2008 metų veiklos ataskaitos“ projektą.

Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas šių metų balandžio 22 d. svarstė Specialiųjų tyrimų tarnybos 2008 metų veiklos ataskaitą ir pritarė jai bendru sutarimu bei pateikė Seimo nutarimo „Dėl Specialiųjų tyrimų tarnybos 2008 metų veiklos ataskaitos“ projektą. Nutarimo projekto 1 straipsniu siūloma Seimui pritarti tarnybos 2008 metų veiklos ataskaitai, o 2 straipsniu pabrėžti tam tikrus teiginius apie 2008 metais buvusį korupcijos nusikalstamumo suvokimo lygį, Specialiųjų tyrimų tarnybos vykdytas baudžiamojo persekiojimo bei korupcijos prevencijos ir antikorupcinio švietimo priemones.

Nutarimo 3 straipsniu siūlomi Vyriausybei ir Specialiųjų tyrimų tarnybai konkretūs pasiūlymai, kurie stiprintų kovą su korupcija, darytų tarnybos veiklą efektyvesnę. Aš visų siūlymų neminėsiu, jūs juos turite.

Taip pat paminėsiu, kad Seimo Teisės departamentas dėl nutarimo projekto turėjo vieną redakcinio pobūdžio pastabą, kuriai iš esmės mes taip pat pritarėme. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam pirmininkui. Jūsų nori paklausti vienas Seimo narys – P. Auštrevičius.

P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Dėkoju. Gerbiamasis pranešėjau, aš norėčiau pasidomėti dėl jūsų pasiūlyto nutarimo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkto dėl mažėjančio finansavimo, kuris, deja, yra neišvengiamas šiuo metu. Kokią įtaką tai gali turėti Specialiųjų tyrimų tarnybai? Ar nereikėtų šios dalies aiškiau surašyti? Kaip tik ekonominės krizės sąlygomis gali būti ir daugiau korupcijos bandymų, nes konkurencija dėl ribotų resursų didėja. Gal reikėtų mums kaip nors aiškiau šioje vietoje surašyti, ar, jūsų manymu, to užtenka, kad išliktų pajėgi Specialiųjų tyrimų tarnyba, kaip tokia, ir mažėjant finansavimui?

A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Turiu pasakyti, kad iš pateiktos ataskaitos mes susidarėme įspūdį ir buvome nuvykę į vietą susipažinti, kad finansavimas buvo sumažintas tose srityse, kurios neturėtų tiesioginės įtakos baudžiamojo persekiojimo pajėgumui, t. y. rezultatams tiesioginės įtakos neturėtų turėti.

PIRMININKAS. Dėkoju pirmininkui. Gerbiamieji kolegos, ar mes iš karto pereiname prie?.. Ar galime pritarti po pateikimo? (Balsai salėje: „Taip.“) Dėkoju. Pereiname prie svarstymo stadijos, kadangi yra Seimo Pirmininko teikimas dėl ypatingos skubos, ką mes patvirtinom ir aptarėm ir Seniūnų sueigoje, todėl kviečiu diskutuoti. Ar yra užsirašiusių? Nėra užsirašiusių diskutuoti. Taigi po svarstymo ar galėtume pritarti projektui bendru sutarimu? Prieštaraujančių nėra. Dėkoju.

Priėmimas. Pastraipsniui. Ar galėtume pritarti 1 straipsniui? (Balsai salėje: „Taip.“) Dėkoju. Pritarta. 2 straipsniui prieštaravimų nėra? Pritarta. 3 straipsniui prieštaravimų nėra? Pritarta. Taigi dabar dėl viso įstatymo projekto ar yra norinčių kalbėti? Ne.

Gerbiamieji kolegos, registruojamės ir balsuojame, kas pritaria Lietuvos Respublikos Seimo nutarimui „Dėl Specialiųjų tyrimų tarnybos 2008 m. veiklos ataskaitos“? Su redakcine pataisa, kuri buvo paminėta. Teisės departamento pataisa.

Balsavo 75 Seimo nariai. Už – 74 ir 1 susilaikė, prieš balsavusių nėra. Taigi nutarimas yra priimtas.

Investicijų įstatymo 2 ir 4 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo ketvirtuoju¹ skirsniu įstatymo projektas Nr. XP-3304(2) (priėmimo tęsinys) (taikoma ypatingos skubos tvarka)

Gerbiamieji kolegos, dabar turime reikalingą kiekį balsų ir galėtume grįžti prie rytinės darbotvarkės 1-6a klausimo – Investicijų įstatymo projekto, dėl kurio lieka tik balsuoti. Taigi registruojamės. Gerbiamieji kolegos, tik registracija. (Juokas salėje) Į sveikatą. Užsiregistravo 65 Seimo nariai, taigi balsuoti dėl įstatymo priėmimo negalime.

Baudžiamojo kodekso 60, 129, 135 ir 138 straipsnių papildymo įstatymo projektas Nr. XP-2825(2) (svarstymas)

Tęsiame popietinę darbotvarkę. Kitas klausimas – 2-2 – Baudžiamojo kodekso kai kurių straipsnių papildymo įstatymo projektas. Pranešėjas – Seimo narys V. Žiemelis. Kviečiu V. Žiemelį.

V. ŽIEMELIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Trumpai priminsiu, šiuo projektu siekiama sugriežtinti baudžiamąją atsakomybę už vadinamąsias neapykantos nusikalstamas veikas. Teisės ir teisėtvarkos komitetas apsvarstęs visas pataisas, teiktas Seimo kanceliarijos departamento, Žmogaus teisių stebėjimo instituto, M. Romerio… Generalinės prokuratūros, Aukščiausiojo Teismo, parengė patobulintą variantą. Už patobulintą variantą balsavo 6 ir 3 susilaikė. Siūlau pritarti Teisės ir teisėtvarkos komiteto parengtam patobulintam variantui.

PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Iš anksto užsirašė kalbėti diskusijoje… Taip, dar yra papildomas komitetas. Kviečiu papildomo komiteto – Žmogaus teisių komiteto pirmininką, Seimo narį A. Lydeką. Ar yra A. Lydeka? Ar kas nors iš komiteto gali ateiti ir pristatyti komiteto išvadą vietoj jo? Komiteto išvadą pristatys Seimo narė O. Valiukevičiūtė.

O. VALIUKEVIČIŪTĖ (TTF). Komitetas svarstė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnio papildymo įstatymo projektą ir nutarė pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjai. Gerbiamieji kolegos, diskusijoje užsirašė kalbėti du Seimo nariai. A. Zuokas – pirmasis, tačiau aš jo salėje nematau. Taigi kviečiu P. Gražulį.

P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, šį įstatymo projektą svarstė Teisės ir teisėtvarkos komitetas, ir aš pateikiau alternatyvą taip pat klausymuose, bet, deja, vis tiktai ta alternatyva nėra pateikta svarstymo stadijoje. Todėl aš tik šiandien užregistravau pateikimo stadijai tai, ką buvau teikęs komitete. Komitetas buvo mano kaip alternatyviam variantui pritaręs.

O esmė ta, kad čia vėl kalbama apie įvairiausias organizacijas, kad negalima niekinti, žeminti įvairių rasių žmonių, arba tie, kurie organizuoja įvairiausius pasipriešinimus Lietuvos valstybei, kursto nesantaiką… Tačiau vėl yra išskirta seksualinės mažumos, tai lytinė orientacija. Aš tikrai manau, kad ta norma perteklinė, ir siūliau, kad būtų išbraukta. Nors tai nuostatai buvo pritarta, bet, deja, įstatyme to nėra. Todėl tikiuosi, kad bus pritarta šiai įstatymo nuostatai, pataisai, priėmimo stadijoje.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, šioje stadijoje pataisų nėra. Ir mes iš karto gal galime kalbėti dėl motyvų? Prieš įstatymo projektą pasisako K. Daukšys.

K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Kolegos, dar senos Vyriausybės ministrų rengtas įstatymo projektas, kuriuo mes norime sugriežtinti atsakomybę už tą veiklą, kuria išreiškia neapykantą (…) ir jai nepriklauso, čia masinių, dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, neįgalumo, rasės, tautybės, kalbos, kilmės ir taip toliau, ir taip toliau.

Iš tikrųjų kuo mes daugiau apie tuos reikalus šnekėsim, tuo daugiau tų dalykų ir bus. Tai gal geriau mes tam įstatymui ramiai leiskime numirti ir viskas bus gerai, nes čia mes per šias tris dienas ypač apie seksualinę orientaciją tiek prisišnekėjome, kad, ko gero, tų neapkenčiančių arba kalbančių yra gerokai daugiau negu normalioje visuomenėje taip būtų. Todėl siūlau susilaikyti, pabaigti šitą svarstymą ir baigti tą klausimą.

PIRMININKAS. Už – S. Pečeliūnas.

S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū. Mielieji kolegos, lengviausia elgtis taip, kaip sakė K. Daukšys, kaip sovietmečiu. Na, problemos nėra, mes jos nematome, tada ir nėra, ir išmeskime į šiukšlyną, gal tada nieko ir nebus. Tai ne vien nuo kalbėjimo viskas priklauso. Tiesiog toks gyvenimas, kad daug reiškinių egzistuoja, ir kažkaip reikia su jais elgtis: arba toleruoti, arba netoleruoti. Aš manau, kaip tik laikas sudėlioti viską į savo vietas ir pasakyti, kas mums yra priimtina, kas nepriimtina, už ką netgi yra baudžiama, o už ką gal tik pagrasinama piršteliu: na, na, nedaryk šitaip.

Tai kol tos aiškios reglamentacijos nebus, tai taip ir gyvensim, ir nebus aišku, kur yra ta takoskyra. Drįstu priminti, kad tvarka nėra anarchija. Ir demokratija tai yra tvarka su aiškiom taisyklėm, kas galima ir ko negalima, ir jeigu galima, kokiu būdu galima tą daryti. Taigi kodeksai tam ir skirti. Normaliems žmonėms, kurie vadovaujasi dešimt Dievo įsakymų, išvis jokių baudžiamųjų kodeksų nereikia, ten jau viskas susakyta. Deja, visuomenėje yra visokių žmonių ir jiems kai ką reikia labai aiškiai ir net pabrėžtinai kartais pasakyti ir parašyti. Taigi kviesčiau pritarti šiam įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Balsuojam. Kas pritaria įstatymo projektui po svarstymo stadijos?

Balsavo 79 Seimo nariai: už – 63, prieš – 1, susilaikė 15. Įstatymo projektui po svarstymo yra pritarta.

Gerbiamieji kolegos, salėje yra pakankamas… Taip, K. Daukšys. Prašau.

K. DAUKŠYS (DPF). Savo kolegai norėčiau pasakyti, kad iš tikrųjų žmonėms dešimt Dievo įsakymų užtenka, net mūsų Seime yra viena frakcija, kuri atėjo į Seimą su programa, kurią sudaro dešimt Dievo įsakymų, kiek atsimenu. O kam mes dabar Baudžiamąjį kodeksą taikysim, kuriems žmonėms? Čia visi normalūs, o kur tie nenormalūs bus?

Investicijų įstatymo 2 ir 4 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo ketvirtuoju¹ skirsniu įstatymo projektas Nr. XP-3304(2) (priėmimo tęsinys) (taikoma ypatingos skubos tvarka)

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, grįžtam prie nebaigto rytinio klausimo, t. y. 1-6a klausimo. Beliko balsuoti. Registruojamės ir balsuojame. Kas pritaria Investicijų įstatymo 2 ir 4 straipsnių papildymo ir pakeitimo ir įstatymo papildymo ketvirtuoju¹ skirsniu įstatymo projektui?

Balsavo 71 Seimo narys: už – 63, prieš nėra, susilaikė 8. Įstatymo projektas yra priimtas. Įstatymas priimtas.

Vietos savivaldos įstatymo 16 ir 27 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XP-3305(2) (priėmimas) (taikoma ypatingos skubos tvarka)

Gerbiamieji kolegos, mes taip pat turėtume balsuoti ir dėl lydinčiojo įstatymo 1-6b. Pirmiausia apsisprendžiame dėl įstatymo pastraipsniui. Ar galime pritarti 1 straipsniui? (Balsai salėje) 1 straipsniui pritarta. Dėl 2 straipsnio ar yra pastabų? Nėra. Dėkoju. Dėl 3 straipsnio taip pat nėra pastabų, pritarta.

Gerbiamieji kolegos, registruojamės… Tai yra dėl motyvų. Kas už, prieš? Nėra. Registruojamės ir balsuojame, kas pritaria įstatymo projektui. Priėmimo stadija… Atsiprašau, svarstymo stadija. (Balsai salėje) Mane pataisė, vis dėlto priėmimas.

Balsavo 74 Seimo nariai: už – 63, prieš nėra, susilaikė 11. Įstatymo projektui yra pritarta. Priėmimas, kolegos. Aš pasitaisiau, jeigu atidžiai klausėte.

Žemės įstatymo 9 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr. XP-3306(2) (priėmimas) (taikoma ypatingos skubos tvarka)

1-6c klausimas – Žemės įstatymo 9 straipsnio papildymo įstatymo projektas. Taip pat priėmimas, du straipsniai. Ar galime bendru sutarimu dėl 1 straipsnio sutarti? Dėkoju, kolegos. Nėra prieštaraujančių. 2 straipsnis. Taip pat pastabų nėra. Pritarta. Dėl viso įstatymo projekto nėra norinčių kalbėti.

Balsuojam. Kas pritaria šiam įstatymo projektui?

Balsavo 70 Seimo narių. Taigi vieno balso trūksta, kad įstatymo projektas būtų priimtas.

Gerbiamieji kolegos, gal mes galėtume dar kartą perbalsuoti, nes trūko tik vieno balso? Pabandome registruotis ir balsuoti dar kartą. Kas už šį įstatymo projektą, balsuojam. (Balsai salėje)

Deja, nutrauksim priėmimo procedūrą, salėje nėra pakankamo balsų skaičiaus. Grįžtame prie popietinės darbotvarkės.

J. RAZMA (TS-LKDF). Dėl vedimo tvarkos.

PIRMININKAS. Prašau. J. Razma – dėl vedimo tvarkos.

J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji opozicijos atstovai ir ypač mielieji socialdemokratai, tas atidėjimas šių lydinčiųjų projektų juk nieko neduos, tai gal mes vis tiek užbaikime tą procedūrą? Jeigu jūs jau esate prieš projektus, apeliuokime į Prezidentą, kad nepasirašytų, bet aš kviesčiau elgtis konstruktyviau. Tai ir visuomenė nesupranta, kai mes vaizduojame, kad salėje nesam, o iš tikrųjų esam. Prašyčiau pirmininko mėginti dar vieną kartą teikti balsuoti ir… (Balsai salėje) Kas iš to, kad tie du lydintieji liks ir mes balsuosime kitą antradienį. Na, nerimtai atrodo.

PIRMININKAS. K. Daukšys.

K. DAUKŠYS (DPF). Primenu, kad ką tik šioje salėje Specialiųjų tyrimų tarnybos buvo paprašyta išvados dėl tų, tarp jų ir dėl šio įstatymo. Tai gal būtų labai miela sulaukti jų išvados, tikiuosi, jie labai ilgai negaiš, tada mes turėtume labai aiškią moralinę teisę balsuoti arba nebalsuoti. O dabar skubos tvarka pastumti įstatymą, kuris kvepia korupcija, atvirai pasakius, manyčiau, nėra nieko gera.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš siūlau dar kartą registruotis. Jeigu pakaks balsų, kurie užsiregistruos, t. y. bus daugiau kaip 71, mes dar kartą perbalsuosim. Registruojamės.

Užsiregistravo 72 Seimo nariai. Ką gi, siūlyčiau elgtis sąžiningai ir išties balsuoti tiems, kurie užsiregistravo, vienaip ar kitaip. Balsuojam, kas už… (Balsai salėje) Matau, yra norinčių kalbėti. J. Šimėnas. Prašau per šoninį mikrofoną.

J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Aš tiesiog norėčiau, kad pirmininkas atkreiptų dėmesį ir tiksliau formuluotų nuostatas. Kortelės buvo įdėtos per praeitą balsavimą 92, balsavo 63. Nereikia sakyti, kad salėje nėra Seimo narių. Yra 92 Seimo nariai, tačiau nebalsuoja 20 Seimo narių, tai į protokolą tiesiog reikia įrašyti, kad būtų teisinga.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kortelė gali būti įdėta, tačiau salėje Seimo nario gali ir nebūti. Bet šiuo atveju užsiregistravo 72, todėl mes turime motyvaciją balsuoti. Balsuojam. Kas pritaria įstatymo projektui 1-6c – Žemės įstatymo 9 straipsnio papildymo įstatymo projektui? Registruojamės ir balsuojame.

Balsavo 71 Seimo narys. Už – 62, prieš nėra, susilaikė 9. Įstatymo projektas priimtas po svarstymo. Priėmimas. Įstatymo projektas priimtas.

Koncesijų įstatymo 28¹ straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XP-3307(2) (priėmimas) (taikoma ypatingos skubos tvarka)

Dar vienas lydintysis projektas 1-6d – Koncesijų įstatymo 28¹ straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Taip pat liko apsispręsti, kolegos, dėl šio įstatymo priėmimo. Dėl 1 straipsnio… Visas įstatymas – vienas straipsnis, galime iš karto balsuoti dėl viso įstatymo projekto.

Gerbiamieji kolegos, vis dėlto Koncesijų įstatymo yra du straipsniai. Ar yra pastabų 1 straipsniui? Galime sutarti? Nėra. Pritarta. 2 straipsniui yra pastabų? Galima pritarti. Dėkoju. Dėl viso įstatymo projekto pasisakančių nėra užsirašę. Registruojamės ir balsuojame, kas pritaria įstatymo projektui.

Balsavo 79 Seimo nariai. Už – 67, prieš nėra, susilaikė 12. Įstatymas priimtas. Paskutinis lydintysis projektas.

Grįžtame prie popietinės darbotvarkės. Klausimas… Baudžiamąjį kodeksą jau perėjome, dabar lydintysis 2-3b – Administracinių teisės pažeidimų kodekso 214¹⁰ straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Jeigu dėl ypatingos skubos, aš norėčiau, kad per šoninį mikrofoną. Prašau, gerbiamasis Pirmininke.

A. VALINSKAS. Aš jau informavau gerbiamąją I. Degutienę, kad siūloma ypatingos skubos tvarka.

Baudžiamojo kodekso 60, 129, 135 ir 138 straipsnių papildymo įstatymo projektas Nr. XP-2825(2) (priėmimas) (taikoma ypatingos skubos tvarka)

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, dėl Baudžiamojo kodekso, 2-3a įstatymo projektas, Seimo Pirmininkas siūlo ypatingą skubą. Ar galime bendru sutarimu pritarti pasiūlymui? Dėkoju, kolegos, pritarta ypatingai skubai.

Gerbiamieji kolegos, dabar įstatymo priėmimas. Ir dabar reikėtų apsvarstyti pasiūlymus. Mes žinome, kad Seimo narys P. Gražulis yra užregistravęs pasiūlymą ir siūlyčiau Seimo nariui P. Gražuliui jį pristatyti. Gerbiamieji kolegos, čia reikėtų apsispręsti ir nedalyvaujant Seimo nariui dėl šio pasiūlymo. Ar mes iš principo dabar galėtume apsispręsti dėl Seimo nario pasiūlymo, ar yra norinčių kalbėti už ir prieš? Seimo narys P. Gražulis siūlo pakeisti įstatymo projekto 60 straipsnio 1 dalies 12 punktą ir jį išdėstyti taip: „Veika, padaryta siekiant išreikšti neapykantą asmenų grupei ar jai priklausančiam asmeniui dėl amžiaus, lyties, neįgalumo, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų.“ Iš teksto išbraukta „seksualinės orientacijos“. Šitas pasiūlymas, analogiškas pasiūlymas ir kitiems trims straipsniams, kuriuose daromos pataisos. Pataisos daromos keturiuose straipsniuose ir visuose išbraukti žodžiai „seksualinės orientacijos“.

Gerbiamieji kolegos, dėl pasiūlymo nori kalbėti prieš – S. Šedbaras. Prašau. Dėl vedimo tvarkos S. Pečeliūnas. Prašau.

S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Kaip aš supratau, Seimo Pirmininkas teikė ypatingą skubą klausimui 2-3a. Ir mes dabar svarstome klausimą 2-3a, taip jūs paskelbėte.

PIRMININKAS. Ne. Mes dabar svarstome klausimą 2-2.

S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Tada teisingai ir paskelbkite. Ačiū.

PIRMININKAS. Jeigu kolegos nevisiškai teisingai supratote arba neteisingai buvo paskelbta, patikslinu. Svarstome 2-2 klausimą – Baudžiamojo kodekso 60, 129, 135 ir 138 straipsnių papildymo įstatymo projektą. Dėl pasiūlymo S. Šedbaras. Prašau.

S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, šitą kolegos P. Gražulio pasiūlymą mes svarstėme komitete ir jam nebuvo pritarta, ir štai dėl ko. Baudžiamajame kodekse yra tik numatyta atsakomybė, atsakomybė už tam tikras vertybes, kurios yra įtvirtintos kituose įstatymuose ir kituose teisės aktuose, tai yra tik atsakomybės dalykas. Taigi šitos visos pozicijos, kurios yra įvardintos ir 60, ir kituose Baudžiamojo kodekso straipsniuose, jau yra įtvirtintos kituose asmenų lygybę ginančiuose įstatymuose. Čia yra tik pakartotos sąvokos ir numatyta priemonė, būtent baudžiamoji priemonė, jeigu yra tam tikros vertybės pažeidžiamos. Tokiu atveju reikia keisti visą krūvą kitų teisės aktų. Šiuo atveju aš siūlau nepritarti šiam kolegos P. Gražulio pasiūlymui ir negriauti sistemos. Jeigu ji yra griaunama, tai reikia sistemiškai teikti ir kitų teisės aktų pakeitimus, išbraukiant šituos žodžius.

PIRMININKAS. Dėl vedimo tvarkos K. Daukšys.

K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš norėčiau paklausti Seimo Pirmininko, kurį įstatymą jis teikia ypatingos skubos tvarka. Nes čia tų įstatymų ne vienas dėl Baudžiamojo kodekso. Jis aiškiai čia nepasakė, tik pasakė, kad… Apie ką mes kalbame?

PIRMININKAS. Prašau.

A. VALINSKAS. Norėčiau pasakyti, kad šie klausimai jau anksčiau buvo pateikti. Kadangi aš negalėjau dalyvauti, tai gerbiamoji I. Degutienė turėjo… Kadangi aš nebuvau salėje, tai dėl klausimo 2-2 aš patvirtinau, kad ypatingos skubos tvarka darbotvarkės klausimui 2-2.

PIRMININKAS. Dėkoju Seimo Pirmininkui. Dėl vedimo tvarkos V. Žiemelis.

V. ŽIEMELIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Tačiau jeigu jūs pamenate, kada buvo svarstymas šio įstatymo projekto, P. Gražulis labai apgailestavo, kad dar nesuspėjo pateikti pataisos. Aš nematau jo pataisos. Ar aš klystu?

PIRMININKAS. Gerbiamasis Vidmantai, Seimo narys P. Gražulis buvo užregistravęs, pateikęs pataisą. Kadangi nebuvo tuo metu paskelbta ypatingos skubos tvarka, todėl mes pagal Statutą negalėjome šiandien svarstymo stadijoje jo pataisos svarstyti. Dabar, kai yra ypatingos skubos procedūra, mes jau galime svarstyti jo pataisą ir svarstome.

V. ŽIEMELIS (TS-LKDF). Bet ar yra jo pataisa, aš jos nematau.

PIRMININKAS. Posėdžio pirmininkas turi jo pataisą.

V. ŽIEMELIS (TS-LKDF). Gerai. Aš nematau, ačiū.

PIRMININKAS. Ji išdalinta Seimo nariams į dėžutes, į Seimo narių dėžutes prie Seimo salės.

Gerbiamieji kolegos, apsisprendžiame dėl Seimo nario P. Gražulio pataisų. Faktiškai reikėtų kalbėti dėl pataisų, nes visos jos yra analogiškos turinio prasme. Todėl šis balsavimas bus dėl visų keturių užregistruotų pasiūlymų. Balsuojame. Kas pritaria Seimo nario P. Gražulio pataisai?

Balsavo 81 Seimo narys. Už – 22, prieš – 7, susilaikė 52. Pataisai nėra pritarta. Dėl vedimo tvarkos – Seimo narys V. Bukauskas.

V. BUKAUSKAS (DPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Aš norėčiau pasakyti pirmininkui pastabą. Vis dėlto Seimo nariai dabar balsavo nežinodami, už kokią pataisą balsavo, nes pataisa Seimo nariams neišdalinta. Manyčiau, tai yra neetiška, ir šiuo klausimu turėjot paprašyti pertraukos, kad būtų išdalinti sprendimų projektai. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, pataisa buvo perskaityta per mikrofoną. (Balsai salėje) Gerbiamieji Seimo nariai, aš noriu priminti, kad jūs turite kompiuterius kiekvienas ant savo stalo ir mokate jais naudotis. Ten yra ta pataisa.

K. DAUKŠYS (DPF). Gerbiamasis pirmininke, iš tikrųjų nereikia dangstyti tam tikrų nepadarytų dalykų tuo, kad kažką turime. Mes turime kompiuterius jau seniai. Tai kam ant stalų nešiojate popieriaus lapus? Kai jums reikia, išnešiojate, kai jums nereikia, neišnešiojate. Kai jums reikia, balsuojame ypatingos skubos, kai jums nereikia, paprastos skubos tvarka. Vieną kartą baikite tą „bordaką“, ir viskas bus gerai.

PIRMININKAS. Bandysime atsižvelgti į Seimo nario K. Daukšio ir kitų kolegų pastabą. Mes tikrai galime išdalinti tuos projektus ir dar kartą apsispręsti dėl Seimo nario P. Gražulio pataisos. Gerbiamieji kolegos, kai kas sako, nereikia, tačiau jeigu yra pageidavimas, ir ne vieno Seimo nario, aš manau, mes galime išties į jį atsižvelgti ir šiek tiek užgaišę laiko išspręsti tą problemą.

Baudžiamojo kodekso 191, 192 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XP-3008(2). Administracinių teisės pažeidimų kodekso 214¹⁰ straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XP-3009(2) (svarstymas)

Taigi einame prie 2-3a ir 2-3b klausimų. Projektą pristato Seimo narys V. Žiemelis, taip? Seimo narys V. Žiemelis pristato iš karto abu. Siūlyčiau, kad dėl abiejų būtų kalbama, nes jie yra susiję tarpusavyje.

V. ŽIEMELIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų abu projektai yra susiję ir, ko gero, diskusijų bus mažiau, nes šiuose įstatymo projektuose nekalbama apie seksualines orientacijas.

Įstatymo projekto Nr. XP-3008 esmė yra ta, kad šiuo metu galiojančio Baudžiamojo kodekso 192 straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę už literatūros, meno, mokslo ir kitokio kūrinio ar jo dalies neteisėtą atgaminimą, taip pat neteisėtų kopijų importą, eksportą, platinimą, gabenimą ar laikymą komerciniais tikslais. O galiojančio BK 192 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikaltimų sudėtis nėra pakankamai aiški ir sunku atriboti baudžiamąją atsakomybę nuo analogiško administracinio teisės pažeidimo. Todėl projekte siūloma papildyti BK 192 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką subjektyviuoju požymiu – komerciniais tikslais, o kartu teikiamo Administracinių teisės pažeidimų kodekso 214¹⁰ straipsnio 1 dalies pakeitimo projekto pirmoje sakinio dalyje „subjektyvųjį požymį siekiant turtinės naudos“ išbraukti.

Tokios esminės pataisos. Teisės ir teisėtvarkos komitetas, išanalizavęs Teisės departamento, Generalinės prokuratūros, Aukščiausiojo Teismo, Teisės instituto pateiktus pasiūlymus, iš dalies daugeliui jų pritaręs parengė patobulintą įstatymo projektą. Siūlome patobulintam įstatymo projektui pritarti. Dauguma komiteto balsų šiam patobulinto įstatymo projektui buvo pritarta.

Taip pat buvo svarstytas ir Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 214¹⁰ straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Pritarta šiuo atveju bendru sutarimu patobulintam įstatymo projektui. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Dabar kitų komitetų pranešėjai. Informacinės visuomenės plėtros komiteto yra atstovas? Prašom. Seimo narys P. Saudargas.

P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Informacinės visuomenės plėtros komitetas svarstė Baudžiamojo kodekso 192 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Komiteto sprendimas buvo siūlyti pagrindiniam komitetui iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam projektui ir atsižvelgti į Teisės departamento pastabas. Ar iš karto ir 2-3b?

PIRMININKAS. Taip, iš karto.

P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Dėl 2-3b klausimo – Administracinių teisės pažeidimų kodekso 214¹⁰ straipsnio pakeitimo įstatymo projekto – komiteto sprendimas yra siūlyti pagrindiniam komitetui iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam projektui.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto atstovą. Komiteto pirmininkas V. Stundys.

V. STUNDYS (TS-LKDF). Bendru sutarimu komitetas yra pritaręs ir Baudžiamojo kodekso 192 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui ir Administracinių teisės pažeidimų kodekso 214¹⁰ straipsnio pakeitimo įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Dėkoju. Užsirašė kalbėti diskusijose M. Zasčiurinskas. (Balsai salėje) Nenori, atsisako kalbėti. Dėl balsavimo motyvų ar yra užsirašiusių? Ne, nėra užsirašiusių.

Gerbiamieji kolegos, balsuojame. Kas pritaria įstatymų projektams 2-3a, 2-3b po svarstymo? Balsuojame.

Balsavo 72 Seimo nariai. Už – 67, prieš nėra, susilaikė 5. Po svarstymo įstatymo projektams 2-3a, 2-3b yra pritarta.

Baudžiamojo kodekso 60, 129, 135 ir 138 straipsnių papildymo įstatymo projektas Nr. XP-2825(2) (priėmimo tęsinys) (taikoma ypatingos skubos tvarka)

Gerbiamieji kolegos, dabar galėtume grįžti prie 2-2 klausimo – Baudžiamojo kodekso kai kurių straipsnių papildymo įstatymo projekto. Šiuo metu jau išdalintas Seimo nario P. Gražulio tekstas su pataisomis. Dabar mums beliko pakartoti procedūrą, t. y. perbalsuoti. Kas pritaria Seimo nario P. Gražulio pirmajam pasiūlymui, faktiškai visiems straipsniams yra analogiškas pasiūlymas – išbraukti du žodžius „seksualinės orientacijos“. Taigi balsuojam. Kas pritaria Seimo nario P. Gražulio pasiūlymui?

Balsavo 68 Seimo nariai. Už – 20, prieš – 10, susilaikė 38. P. Gražulio pataisoms nėra… pasiūlymams nėra pritarta.

Dabar pastraipsniui. Kas?.. Ar galim sutarti dėl 1 straipsnio? Ar nėra prieštaraujančių? Dėkoju. Dėl 2 straipsnio? Nėra prieštaraujančių. Bendru sutarimu. Dėkoju. Dėl 3 straipsnio. Taip pat galim pritarti bendru sutarimu. Ir dėl 4 straipsnio taip pat bendru sutarimu. Dėkoju, kolegos.

Dėl viso įstatymo projekto. Ar yra norinčių kalbėti dėl motyvų? Ne. Taigi registruojamės ir balsuojam. Kas pritaria įstatymo projektui Baudžiamojo kodekso daugelio straipsnių papildymo įstatymui?

Balsavo 75 Seimo nariai. Už – 65, prieš nėra, susilaikė 10. Įstatymas yra priimtas.

Baudžiamojo kodekso 170 straipsnio papildymo ir pakeitimo ir Kodekso papildymo 170¹ straipsniu įstatymo projektas Nr. XIP-248(2). Administracinių teisės pažeidimų kodekso 224, 259¹, 320 straipsnių pakeitimo ir 214¹², 214¹³ straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIP-249(2)(svarstymas)

Kitas darbotvarkės klausimas 2-4a – Baudžiamojo kodekso 170 straipsnio papildymo ir pakeitimo ir kodekso papildymo 170 straipsniu įstatymo projektas. Pranešėjas – V. Žiemelis. Taip. Toliau pirmininkaus Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja I. Degutienė.

PIRMININKĖ (I. DEGUTIENĖ, TS-LKDF). Tai gal galime, pranešėjau, iš karto a ir b, abudu projektus pristatyti.

V. ŽIEMELIS (TS-LKDF). Ačiū, aš taip pat manau, kad šiuo atveju įstatymų projektai yra susiję. Pirmuoju įstatymo projektu Nr. XIP-248 siūloma sugriežtinti atsakomybę už organizacijų, propaguojančių nacionalinę, rasinę ar religinę nesantaiką, kūrimą arba dalyvavimą tokios organizacijos veikloje bei atsakomybę už informavimo produkcijos, propaguojančios nacionalinę, rasinę, religinę nesantaiką, gaminimą, laikymą ir platinimą. Šiuo projektu papildomai dar kriminalizuojamos ir tokios veikos, už kurias anksčiau buvo numatyta atsakomybė Administracinių teisės pažeidimų kodekse, t. y. už informavimo produkcijos, propaguojančios rasinę, nacionalinę ar religinę nesantaiką, gaminimą, laikymą, platinimą arba viešą demonstravimą organizacijos, propaguojančios nacionalinę, rasinę ar religinę nesantaiką, kūrimą arba dalyvavimą tokios organizacijos veikloje.

Komitetas išnagrinėjo Teisės departamento, Europos teisės departamento, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Generalinės prokuratūros, Teisingumo ministerijos, Teisės instituto, Policijos departamento, Valstybės saugumo departamento, Mykolo Romerio universiteto pasiūlymus bei pastabas. Daugumai iš jų pritarė ir pasiūlė patobulintą variantą. Aš tikriausiai… ar reikia komentuot, kodėl mes kai kurioms pataisoms nepritarėm, tačiau tikriausiai nereikia, visi turi išklotinę ir ten labai aiškiai formuluojama, kodėl kai kuriems pasiūlymams yra nepritarta. Komiteto nariai patobulintam variantui pritarė dauguma balsų, vienas komiteto narys susilaikė. Taip pat analogiškai turėjome šias veikas, kurios yra jau kriminalizuotos, išbraukti iš Administracinių teisės pažeidimų kodekso. Ir būtent įstatymo projekte Nr. XIP-249 tai ir darom.

PIRMININKĖ. Dėkoju pranešėjui. Kviečiu Žmogaus teisių komiteto narę D. Kuodytę. Irgi prašyčiau pritarti abudu projektus, ir Nr. XIP-248(2) ir Nr. XIP-249(2).

D. KUODYTĖ (LSF). Gerbiamieji kolegos, Žmogaus teisių komitetas, kaip papildomas gegužės 20 d. posėdyje svarstė Baudžiamojo kodekso 170 straipsnio papildymo ir pakeitimo ir kodekso papildymo 170¹ straipsniu įstatymo projektą. Jam iš esmės buvo pritarta, tačiau buvo pasiūlyta pagrindiniam komitetui patobulinti įstatymo projektą pagal Europos teisės departamento, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Teisės instituto, Valstybės saugumo departamento, Teisingumo ministerijos bei Mykolo Romerio universiteto pastabas, kurioms komitetas pritarė. Komitetas, atsižvelgdamas į išdėstytas pastabas, siūlo tokią 170 straipsnio 1 dalies redakciją: „Tas, kas viešais pareiškimais, žodžiu, raštu, panaudodamas visuomenės informavimo priemonę – internetą, kitas viešai prieinamas informacinių technologijų, ryšių ar vaizdines priemones, ar kitokiu elgesiu tyčiojosi, niekino, skatino neapykantą žmonių grupei ar jai priklausančiam asmeniui, kitaip viešai išreiškė įžeidžiančias pažiūras ar kurstė diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, etniškumo, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų arba finansavo ar kitaip materialiai rėmė tokią veiklą…“

PIRMININKĖ. Gerbiamoji kolege, aš noriu jus pertraukti. Aš tiktai noriu atsiklausti. Jūsų uždavinys pasakyti Žmogaus teisių komiteto išvadą dėl viso projekto, tačiau ar jūs sutinkate su pagrindinio komiteto nuostata dėl kai kurių straipsnių, pavyzdžiui, 1 straipsniui pritarti iš dalies ar ne, tai galbūt atsakykit į tuos klausimus komiteto vardu.

D. KUODYTĖ (LSF). Komiteto vardu… Atsižvelgdamas į tas pastabas, komitetas pasiūlė naują redakciją. Tai aš bandau tą redakciją pristatyti.

PIRMININKĖ. Tai aš noriu jūsų paklausti, jūs iš esmės… Žmogaus teisių komitetas nesutinka su pagrindinio komiteto išvada, kuri sako, kad pritaria iš dalies?

D. KUODYTĖ (LSF). Na, Žmogaus teisių komitetas pritarė iš principo pataisoms, iš dalies, iš esmės. Tačiau siūlome tam tikras pastabas, atsižvelgdami į institucijų, kurias aš išvardinau pastabas, ir siūlome pagrindiniam komitetui tiesiog išnagrinėti.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, tada kviečiu vėl į tribūną V. Žiemelį.

V. ŽIEMELIS (TS-LKDF). Taip, aš tiktai galiu pakomentuoti, kodėl…

PIRMININKĖ. Tai gal tada iš karto ir kalbam apie konkrečius straipsnius. 1 straipsnis ir Žmogaus teisių komiteto pasiūlymas, jūs jį įvardinat, toliau komentaras, kodėl jūs pritariat iš dalies, nes, kaip supratau, nuomonės skirtingos…

V. ŽIEMELIS (TS-LKDF). Tai pirmajam pasiūlymui… Atsiprašau, gerbiamoji pirmininke, pirmajam komiteto pasiūlymui mes pritarėm ir jo nereikėtų komentuoti. Antrajam pasiūlymui mes pritarėm tik iš dalies. Patobulintas ir kokie argumentai. Tai yra labai aiškiai pasakyta, kad patobulinta 170 straipsnio 2 dalies redakcija, atsižvelgiant į visų institucijų ir papildomo komiteto pastabas, išsakytas klausymo metu. Dar aš noriu pridurti, kad buvo organizuoti klausymai, klausymuose dalyvavo visų teisėsaugos institucijų atstovai ir, atsižvelgiant į klausymuose pateiktas pataisas ir pateiktus pasiūlymus, atskirų institucijų buvo pateikta 170 straipsnio 2 dalies redakcija. Tai konkrečiai išskirti yra labai sudėtinga, net neįmanoma išskirti, kam konkrečiai pateikta, kam konkrečiai pritarta.

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos…

V. ŽIEMELIS (TS-LKDF). O dėl 2…

PIRMININKĖ. Palaukit, palaukit, neskubėkit. Kadangi iš tikrųjų Žmogaus teisių komitetas, D. Kuodytė ne visai sutiko su jūsų komiteto nuomone, tai aš kviečiu balsuoti. Kas pritariat Žmogaus teisių komiteto 170 straipsnio redakcijai, balsuojate už, būtent Žmogaus teisių komiteto, kas pritariate Teisės ir teisėtvarkos komiteto redakcijai, balsuojate prieš. Alternatyvus balsavimas. (Balsai salėje)

V. ŽIEMELIS (TS-LKDF). Mano prieš, jeigu truks, nes aš nepasiėmiau kortelės.

PIRMININKĖ. Balsavo 67 Seimo nariai: už – 19, prieš – 48. Taigi 1 straipsnio 1 dalies redakcija tokia, kokia buvo suformuluota Teisės ir teisėtvarkos komiteto.

Toliau yra 1 straipsnio, arba 170 straipsnio 2 dalies, formuluotė.

V. ŽIEMELIS (TS-LKDF). Jei galima, aš pakomentuosiu.

PIRMININKĖ. Prašom pakomentuoti, nes jos irgi yra skirtingos.

V. ŽIEMELIS (TS-LKDF). Ačiū. Šiuo atveju komitetas taip pat siūlo, kad asmuo atsakytų, jeigu sunaikintų ar sugadintų žmonių grupei ar jai priklausančio asmens turtą. Ir šiuo atveju kodėl komitetas nepritaria? Argumentai šie. Jeigu bus nukreipta veika prieš turtą, tai bus kvalifikuojama pagal kitus BK straipsnius ir tuomet bus nusikaltimų sutaptis. Todėl mes turtą ir išbraukėme iš šios redakcijos.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Dar kartą kreipiuosi į Žmogaus teisių komitetą. Žmogaus teisių komiteto atstove Dalia Kuodyte, ar jūs reikalaujate balsuoti, ar paliekam formuluotę, kokia yra Teisės ir teisėtvarkos komiteto?

D. KUODYTĖ (LSF). Paliekam pagrindinio komiteto, žinoma.

PIRMININKĖ. Dėkoju, labai ačiū, sutaupėme laiko. Ir dar yra vienas 170 straipsnio 3 dalies… Teisės ir teisėtvarkos komitetas nepritaria Žmogaus teisių komiteto pasiūlymui.

V. ŽIEMELIS (TS-LKDF). Siūlo sugriežtinti bausmę iki dvejų metų, tačiau aptarus per klausymus šią problemą, taip pat ir šio projekto autorius gerbiamasis P. Auštrevičius pritarė, kad Teisės ir teisėtvarkos komitete pasiūlytas sankcijos variantas yra pakankamas. Ir mes manome, kad tai yra optimalu.

PIRMININKĖ. Žmogaus teisių komitetas, Dalia Kuodyte, reikalaujate balsuoti? Pagrindinis komitetas jūsų pasiūlymui nepritarė.

D. KUODYTĖ (LSF). Ne, nereikalauju. Pritariu pagrindiniam komitetui.

PIRMININKĖ. Gerai, dėkoju. Ir dar vienas Žmogaus teisių komiteto pasiūlymas.

V. ŽIEMELIS (TS-LKDF). Šis pasiūlymas gal ne pasiūlymas, o teigimas, kad yra du projektai, kurie sprendžia tą patį klausimą, ir juos reikėtų sujungti. Tačiau jų sujungti neįmanoma.

PIRMININKĖ. Dėkoju pranešėjui. Gerbiamieji kolegos, vienas – už, vienas – prieš po svarstymo. Baudžiamojo kodekso 170 straipsnio papildymo ir pakeitimo ir Kodekso papildymo 170¹ straipsniu įstatymo projektas. Už – D. Kuodytė.

D. KUODYTĖ (LSF). Gerbiamieji kolegos, iš karto noriu pasakyti, kad nesu šalininkė to, kad viską galima išspręsti Baudžiamuoju kodeksu. Tačiau vis dėlto turime turėti galvoje ir paskutines Žmogaus teisių stebėjimo instituto išvadas apie tai, kad mūsų valstybėje, mūsų visuomenėje iš tiesų netolerancija, homofobiškumas darosi vis agresyvesnis ir vis labiau apimantis visuomenės sąmonę. Aš manau, kad jeigu reikia iš tiesų griežtų priemonių, jų mes turime imtis. Kita vertus, manau, kad institucijos, kurios turi užsiimti švietimu, visuomenės informavimu, turi daug aktyviau dirbti ir dirbti šita kryptimi. Tad kviesdama balsuoti už šitas pataisas labai tikiuosi, kad šitas darbas bus gerokai platesnis ir labiau visa apimantis negu vien tiktai šitos Baudžiamojo kodekso pataisos.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Prieš – G. Songaila.

G. SONGAILA (TS-LKDF). Aš norėčiau susilaikyti balsuojant, nes abejoju iš tikrųjų dėl kai kurių formuluočių, kurios yra aiškiai perlenkiamos. Pavyzdžiui, vien tiktai už kažkokių dalykų įsigijimą gali būti pritaikytas Baudžiamasis kodeksas. Truputį čia, man atrodo, perlenkimas. Aš tikiuosi, kad priėmimo stadijoje dar bus pagalvota. Tai dabar susilaikysiu. Ačiū.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, ar po svarstymo galim bendru sutarimu pritarti? Reikalaujate balsuoti, taigi kviečiu balsuoti. Kas po svarstymo pritariate Baudžiamojo kodekso 170 straipsnio papildymo ir pakeitimo ir kodekso papildymo 170¹ straipsniu įstatymo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.

Balsavo 80 Seimo narių: už – 58, prieš nėra, susilaikė 2. Po svarstymo įstatymo projektui Nr. XIP-248(2) pritarta.

Lydimasis įstatymo projektas Nr. XIP-249(2). Svarstymo stadijoje jokių pasiūlymų nėra gauta. Gal galėtume bendru sutarimu po svarstymo pritarti? Taip, dėkoju, bendru sutarimu po svarstymo pritarta.

Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 3, 4, 5, 6, 7, 9, 10, 11, 14, 15, 17, 20, 21, 23, 24 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei 19 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIP-585(2) (priėmimas) (taikoma ypatingos skubos tvarka)

Gerbiamieji kolegos, kadangi taip gražiai dirbam ir salėje yra net 88 Seimo nariai, norėčiau grįžti prie įstatymo projekto, nes buvo pasiūlyta ypatinga skuba. Tai darbotvarkės 1-7a, b, c klausimas – Nedarbo socialinio draudimo įstatymo daugelio straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektai. Ar galim pradėti priėmimą ir pritarti ypatingai skubai? Dėkoju. Prašau.

K. DAUKŠYS (DPF). Galima paklausti, kada Seimo Pirmininkas siūlė?

PIRMININKĖ. Man asmeniškai…

K. DAUKŠYS (DPF). Nes kažkaip…

PIRMININKĖ. Atsiprašau, man asmeniškai Seimo Pirmininkas pranešė po to, kai buvo baigtas svarstymas, tačiau tuo metu nebuvo tiek Seimo narių, kiek reikia.

K. DAUKŠYS (DPF). Bet Seimo Pirmininkas sakė, kad siūlė 2-2, o ne 1-7. Prie mūsų salėje sakė.

PIRMININKĖ. Aš labai…

K. DAUKŠYS (DPF). (…) parodžiau, ir čia tas klausimas.

PIRMININKĖ. Atsiprašau, prieš tai, kai buvo svarstomas klausimas 1-7a, b ir c, aš kalbėjausi su Seimo Pirmininku ir buvau jo įpareigota pirmininkaujant A. Kašėtai apie tai pasakyti. Bet nebuvo salėje tiek narių, kad būtų galima priimti.

Prašom, ponas V. Bukauskas.

V. BUKAUSKAS (DPF). Ačiū, pirmininke. Manyčiau, kolegos, gal išties reikėtų keisti ir mūsų visą praktiką, nes, kaip rodo istorija, tokios ypatingos skubos gausos nebuvo. Ir manyčiau, kad būtų logiška svarstant darbotvarkę Seimo nariams matyti Seimo Pirmininko ypatingos skubos teikimus rytinio posėdžio darbotvarkėje prieš tvirtinant, o ne dabar, kada išskaidoma, teikiama ar neteikiama. Baikim vieną sykį tokį absurdišką dalyką daryti – buvo ar nebuvo.

PIRMININKĖ. Gerbiamasis kolega, šis klausimas buvo šiandien svarstomas ir Seniūnų sueigoje, buvo kalbama ir apie ypatingą skubą. Taigi kaltinimai yra ne visai priimami.

Kviečiu į tribūną I. Valinskienę. Dar kartą klausiu, ar bendru sutarimu pritariam ypatingai skubai? (Balsai salėje) Ne. Tada balsuojam.

Kas už tai, kad pritartume ypatingai skubai visiems įstatymo projektams – Nr. XIP-585(2), Nr. XIP-586(2), Nr. XIP-587(2)? Prašom balsuoti. Kas pritariate ypatingai skubai, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.

Balsavo 83 Seimo nariai: už – 51, prieš – 18, susilaikė 14. Pritarta ypatingai skubai.

Gerbiamieji kolegos, pradedame priėmimo stadiją pastraipsniui. 1 straipsnis. Jokių pasiūlymų ir papildymų negauta. Ar galime bendru sutarimu priimti 1 straipsnį? Priimta.

2 straipsnis. Jokių pasiūlymų ir papildymų negauta. Ar galime priimti 2 straipsnį? Ne, tai prašau balsuoti. Kas už tai, kad 2 straipsnis būtų priimtas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.

Balsavo 75 Seimo nariai: už – 49, prieš – 6, susilaikė 20. 2 straipsnis priimtas.

3 straipsnis. Pasiūlymų negauta. Ar galime bendru sutarimu priimti? Dėkoju. 3 straipsnis priimtas. 4 straipsnis. Pasiūlymų negauta. Ar galime bendru sutarimu priimti? Priimtas. 5 straipsnis. Pasiūlymų negauta. Ar galime bendru sutarimu priimti? Priimtas. Dėkoju. 6 straipsnis. Pasiūlymų negauta. Galime bendru sutarimu priimti? Priimta. 7 straipsnis. Galime bendru sutarimu priimti? Priimta. 8 straipsnis. Galime bendru sutarimu priimti? Priimta. 9 straipsnis. Galime bendru sutarimu priimti? Priimta. 10 straipsnis. Galime bendru sutarimu priimti? Priimta.

11 straipsnis. Galime bendru sutarimu priimti? Priimta. 12 straipsnis. Galime bendru sutarimu priimti? Priimta. 13 straipsnis. Galime bendru sutarimu priimti? Priimta. 14 straipsnis. Ar galime bendru sutarimu priimti? Priimta. 15 straipsnis. Galime bendru sutarimu priimti? Priimta. 16 straipsnis. Ar galime bendru sutarimu priimti? Priimta. 17 straipsnis. Ar galime bendru sutarimu priimti? Priimta.

Dėl viso įstatymo 4 kalba už ir 4 – prieš. Dėl vedimo tvarkos – M. Zasčiurinskas.

M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gerbiamoji pirmininke, tikrai dėl vedimo tvarkos. Jūs tokį tempą paėmėte, kad nespėjome pasakyti, kad negalima, o jūs net nespėjote išklausyti tų žmonių, kurie spėjo sušukti, kad negalima. Ar čia yra?.. Taip puikiai vedate posėdžius, bet šį kartą gal greitis per didelis yra, viršijate visus limitus. Ačiū.

PIRMININKĖ. Atsiprašau, tada šiek tiek sulėtinsiu greitį. Dabar yra galimybė 4 kalbėti už ir 4 – prieš dėl viso įstatymo projekto. Prieš nori kalbėti E. Žakaris.

E. ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamieji kolegos, be abejo, taupyti reikia. Galbūt kai kurioms priemonėms būtų galima pritarti šiame projekte, kurios yra numatytos, tačiau yra palikta galimybė netgi paskirais atvejais palikti žmones apskritai be išmokų. Tarkime, jeigu darbdavys, atleisdamas žmogų, neturi galimybės, o gal ir piktybiškai neišmoka jam išeitinės pašalpos, neišmoka ir mėnesį, ir antrą, be abejo, žmogus turi kreiptis į teismą, galbūt jam po to priteis, tačiau kiek atlyginimų jam priklausytų, tai tiek mėnesių jis negaus išmokos, taip yra parašyta šiame įstatyme, tokie atvejai nėra aptarti. Manau, nepataisius tokių vietų, negalima pritarti. Ačiū.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Už – D. Jankauskas.

D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju. Kolegos, galbūt ir nėra tobulas projektas, kurio priėmimo stadiją priėjome, bet įvertinti visi pasiūlymai ir nemažai daliai jų pritarta. Kolegos, įvertindami laiko situaciją ir šiandien diskusijose daug kalbėdami vieni kitus nemažai ir klaidinome. Jeigu buvo sakoma, kad ministro vienašališku sprendimu projekte įtvirtinta nuostata pailginti du mėnesius bedarbio pašalpos mokėjimą paskirose savivaldybėse, tai visiškai buvo nutylima, kad projekte Trišalės tarybos teikimu (numatytas ministro sprendimas)… diskusijose apie tai, ar darbuotojas moka, ar nedarbo socialinio draudimo įmokas, visiškai nepaminime, kad tai yra darbdavio mokėjimai. Ir yra daug panašių atvejų, dėl kurių šiandien vieni kitus klaidinome. Manau, tai neturėtų pasitarnauti tam, kad nebūtų priimtas šiandien šis įstatymas. Jis yra labai svarbus, jo siekis yra subalansuoti valstybės socialinę pagalbą tiems, kurie neturi darbo. Išties tokiems grynai populistiniams siūlymams, kad ir pensinio amžiaus žmonės būtų įtraukiami į aktyvias darbo rinkos politikos priemones, manau, nebuvo įmanoma pritarti. Todėl kviečiu įvertinti situaciją ir pritarti, kolegos, įstatymo projektui. Raginu balsuoti už. Dėkoju.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Prieš – K. Daukšys.

K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Kolegos, be galo socialiai jautrus įstatymo pakeitimas, be galo socialiai jautrus. Lėkdami galopu per Europą mes ką nors gera nenuveiksime. Nesuprantu Seimo Primininko apskritai siūlymo tos ypatingos skubos tvarkos šitam įstatymui. Manau, šį įstatymą turėtume dar svarstyti ir svarstyti. Kuo kaltas darbuotojas, kuris įmonėje dirbo 25 metus, kad išdirbo toje įmonėje 25 metus ir gavo išeitinę pašalpą iš darbdavio, o Darbo birža jam nemokės, nes jis gavo išeitinę pašalpą? Na, atleiskite, žmogus visą gyvenimą draudėsi nuo nedarbo, bet, pasirodo, geriau būtų buvę, jei jis kas metai būtų lakstęs iš darbo į darbą, tada jis gerokai mažiau būtų nukentėjęs. Tada gautų už vieną mėnesį išeitinę pašalpą ir iš karto galėtų gauti pašalpą dėl nedarbo. Nesuprantu, ką šiuo įstatymu bandoma geriau sureguliuoti. Nesuprantu, kur čia bus palengvėjimas. Čia manoma „Sodros“ biudžeto deficitą paslėpti tuo įstatymu kokiu nors būdu mažiau mokant? Aš nesuprantu. Todėl prašau nedaryti greitų veiksmų, jūs jau juos darėte šioje salėje praeitų metų gruodžio mėnesį. Po to ateinate ir taisote. Ateisite ir vėl taisysite. Kam betikslis darbas šioje salėje, paskui dar kartą reikės jį daryti? Ačiū už dėmesį. Siūlau balsuoti prieš.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Už – R. J. Dagys.

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, tikrai niekas čia nebėga su šio įstatymo pataisom. Tos pataisos jau gana seniai yra svarstomos tiek su profesinėm sąjungom, tiek su Trišale taryba. Iš esmės tom pataisom yra pritarta. Tai priemonės, kurios buvo rengiamos iš anksto, turi pritarimą visų pusių. Niekas čia, pone Kęstuti, nebėga, neskuba ir nelekia. Tai yra apmąstytos pataisos, kurias reikia padaryti, kad sutvarkytume mūsų sistemą, kuri nebuvo logiška iki šiol, kuri skatino kaip tik nesiekti nedarbo ir kartu sukūrė tokią situaciją, kad mes turėjome švaistyti išlaidas, išmokas nepasiekdami rezultato. Aš atkreipiu dėmesį, kad praėjusioje kadencijoje vienos darbo vietos sukūrimo, sugrąžinimo atgal žmogaus į darbo vietą kaina būdavo 100 tūkst. Tai ta sistema tikrai kainavo labai brangiai. O šita sistema, man atrodo, yra sutvarkyta logiškai ir aiškiai, leidžia panaudoti tiek išteklius, tiek draudiminius išteklius neviršijant tarifo. Antras dalykas, panaudoti Europos Sąjungos išteklius, skatinant įvairias programas ir užimtumo programas mūsų įmonėse, kad perspėtiems žmonėms jau būtų galima taikyti visas programas, perkvalifikavimo ir panašiai. Taigi sistema išplečiama ir padaroma geresnė. Atkreipiu dėmesį, kad žmonės gali būti ilgiau išlaikomi ir jiems teikiama pašalpa, kas labai svarbu šiuo krizės laikotarpiu. Jeigu mes paliksime žmones tik 3 ar 4 mėnesiams ir po to paliksime juos ant ledo, nemanau, kad tai bus socialiai jautri politika. Todėl aš už.

PIRMININKĖ. Dėl vedimo tvarkos – K. Daukšys.

K. DAUKŠYS (DPF). Gerbiamoji pirmininke, frakcijos vardu galėtume paprašyti pertraukos, tikiuosi.

PIRMININKĖ. Galite.

K. DAUKŠYS (DPF). Tai prašyčiau iki kito posėdžio.

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, Darbo frakcija prašo pertraukos iki kito posėdžio. Todėl kviečiu balsuoti, kas už, kad būtų pritarta Darbo frakcijos prašymui daryti pertrauką iki kito posėdžio, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.

Balsavo 89 Seimo nariai. Už – 38, prieš – 30, susilaikė 21. Yra vienas penktadalis, pertrauka iki kito posėdžio. Tai, kaip aš suprantu, visiems trims. (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, logika to reikalauja, kadangi tai yra su pagrindiniu įstatymo projektu susiję kiti įstatymai. Jeigu mes nepriimame šiuo metu pagrindinio, tai ne visai logiška, kad pradėtume kitų priėmimą. Tai tada atidedame kitam posėdžiui visus tris. (Balsai salėje) Prašau.

J. RAZMA (TS-LKDF). Bet gal mes galėtume pasiekti tą pačią stadiją su kitais lydimaisiais, kaip yra dėl pirmo projekto, t. y. likęs tik finalinis balsavimas. Tai tada būtų logiška, po pertraukos būtų vienoda stadija. Tuo labiau kad autorius prašė tik dėl vieno projekto. Aš labai aiškiai girdėjau, ne dėl paketo.

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, ar galėtumėte bendru sutarimu pritarti J. Razmos pasiūlymui balsuoti pastraipsniui ir iš tikrųjų kad būtų tokia pati stadija kaip pirmo įstatymo? Gerbiamoji Darbo partija, ieškokime visi kompromisų tam, kad galėtume… Frakcijos seniūnas. Prašau. Gerbiamasis V. Gapšys.

V. GAPŠYS (DPF). Vis dėlto mes prašytume pertraukos šioje stadijoje, dabar.

PIRMININKĖ. Dėl visų trijų?

V. GAPŠYS (DPF). Taip, dabar, kurioje vietoje sustojome, frakcijos vardu prašome pertraukos šitoj vietoj tam, kad galėtume įsigilinti ir pateikti reikiamus pasiūlymus. Ačiū.

PIRMININKĖ. Gerbiamasis A. Endzinas.

A. ENDZINAS (LSF). Tai jeigu Darbo partijos frakcija prašo pertraukos, mes juos palaikysime, bet papildome, kad tada jau būtų pusės valandos pertrauka dėl kitų klausimų. (Balsai salėje)

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, jau mes balsavome ir balsavimo rezultatai – pertrauka iki kito posėdžio. Jeigu jūs būtumėte iš karto pasiūlęs alternatyvų balsavimą dėl pusės valandos… Na, reikia laikytis teisingumo principo, mes jau priėmėme sprendimą dėl pertraukos iki kito posėdžio. (Balsai salėje)

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 173⁵, 224, 246⁶, 259¹ ir 281 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XP-3086(2) (svarstymas)

Gerbiamieji kolegos, darbotvarkės 2-5 klausimas, įstatymo projektas Nr. XP-3086(2) – Administracinių teisės pažeidimų kodekso 173⁵, 224, 246⁶, 259¹ ir 281 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Teisės ir teisėtvarkos komiteto vardu… Ar Juliaus nėra? Ai, S. Šedbaras. Prašau. Komiteto pirmininkas.

S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, šiuo Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimu yra siūloma koreguoti, sustiprinti atsakomybę už finansinių priemonių rinkas reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą, tai yra 173⁵ straipsnis. Yra paskutinių dviejų dalių nauja redakcija. Koreguojamos sankcijos ir už tas veikas, kurios jau galiojo iki šiol. Taigi komitetas yra įvertinęs įvairių institucijų, kurios įprastai teikia savo pasiūlymus, taip pat kai kurių Seimo narių pasiūlymus ir teikia Seimo nariams patobulintą šio įstatymo projektą. 6 – už, 1 – prieš, 1 susilaikė. Taigi kviečiame po svarstymo tokiam patobulintam įstatymo projektui pritarti.

PIRMININKĖ. Dėkoju, pirmininke. Kviečiu Ž. Šilgalį – Biudžeto ir finansų komiteto vardu. Jo nėra? Gerbiamasis Biudžeto ir finansų komiteto pirmininke, gal galėtumėte perskaityti Biudžeto ir finansų komiteto išvadą?

K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamoji pirmininke, gerbiamieji kolegos, komitetas svarstė ir pasiūlė pagrindiniam komitetui pritarti pateiktam projektui Nr. XP-3086 atsižvelgus į pastabas, kurioms pritarė komitetas. Balsavimo rezultatai – bendru sutarimu. Ačiū.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamasis Šedbarai, yra gauti dviejų Seimo narių pasiūlymai. Pirmasis Seimo narys J. Juozapaitis. Gerbiamasis Jonai, pristatykite savo pasiūlymą, kuriam Teisės ir teisėtvarkos komitetas nepritarė.

J. JUOZAPAITIS (LSDPF). Gaila, kad nepritarė, bet pasiūlymas yra pateiktas ir reikėtų jam pritarti. Ten 3 tūkst. apatinė riba būtų tokia konkreti – nuo 3 tūkst. iki 10 tūkst.

PIRMININKĖ. Tai jūs jau pristatėte?

J. JUOZAPAITIS (LSDPF). Taip. Apatinė riba bus 3 tūkst.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Komiteto pirmininko komentaras.

S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Tai mes tiesiog siūlome palikti taip kaip buvo rengėjų – nuo 1 tūkst. Lt. Diskutavome ir su rengėjais, iš komisijos žmonės, kurie buvo atėję. Čia yra pirmoji dalis, pati švelniausia veika ir palikti galimybę teismui apsispręsti. Šiaip pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą yra vadinamoji vidurkio taisyklė. Šiuo atveju būtų skiriama bauda turbūt 6 tūkst. ribose. Jeigu yra lengvinančių aplinkybių – žemyn, o jeigu yra sunkinančių – į viršų. Tai štai kai yra tokių ypatingų lengvinančių aplinkybių, mes manome, kad teismas gali pasirinkti ir 1 tūkst., ir 2 tūkst. Lt, na, negriežtinti pirmoje dalyje apatinės atsakomybės ribos taip, kaip siūlo Seimo narys. Tai aš manyčiau, kad yra gana griežta materialinė sankcija, ir komitetas siūlo likti prie apatinės 1 tūkst. Lt ribos.

PIRMININKĖ. Ar yra palaikančių gerbiamojo J. Juozapaičio pataisą? Norinčių kalbėti nėra. Kviečiu balsuoti. Kas pritariate pono J. Juozapaičio pataisai, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.

Balsavo 73 Seimo nariai. Už – 26, prieš – 5, susilaikė 42. Pataisai nėra pritarta.

Toliau yra Seimo nario J. Veselkos daug pasiūlymų dėl 173⁵ straipsnio. Kadangi nematau J. Veselkos, gal jūs, gerbiamasis Šedbarai, pats pristatykite ir pakomentuokite komiteto išvadą.

S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, tiesiog norėčiau atkreipti jūsų dėmesį, kad Seimo nario J. Veselkos pasiūlymai yra dėl sankcijos. Šiame straipsnyje yra penkios dalys ir kiekvienai daliai J. Veselka siūlo labai stipriai didinti baudas. Pavyzdžiui, 5 dalyje rengėjų ir komiteto siūlyme lieka nuo 30 tūkst. iki 60 tūkst., o J. Veselka siūlo nuo 150 tūkst. iki 450 tūkst. administracinę nuobaudą ir atitinkamai kitose dalyse.

Aš norėčiau atkreipti jūsų dėmesį, kad Strasbūro teismas tokias nuobaudas tikrai laikys kriminalinėmis bausmėmis, nes jos yra neproporcingai didelės palyginti su baudžiamosiomis sankcijomis. Pagal Baudžiamąjį kodeksą bauda nesiekia 100 tūkst., kuri gali būti maksimaliai skiriama padarius nusikaltimą asmeniui, o čia yra administracinės teisės pažeidimai. Tai ir rengėjų, ir kitų, kurie turi teisę siūlyti, subjektų nuomone, tos sankcijos, kurias ir komitetas siūlo patvirtinti, tai jau yra pakankamai didelės. Aš manyčiau, kad tikrai šiuo atveju pritartina komiteto siūlymui ir vis dėlto nepritartina Seimo nario J. Veselkos siūlymui.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, kadangi paties Juliaus nėra, aš kviečiu balsuoti. Kas pritariate J. Veselkos siūlymams, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.

Balsavo 73 Seimo nariai: už – 12, prieš – 9, susilaikė 52. J. Veselkos pasiūlymams nėra pritarta. Gerbiamieji kolegos, dabar po svarstymo dėl viso įstatymo projekto vienas – už, vienas – prieš. Ar yra norinčių kalbėti? Norinčių kalbėti nėra. Ar galėtume bendru sutarimu po svarstymo pritarti? (Balsai salėje) Galėtume. Dėkoju. Taigi pritariam po svarstymo įstatymo projektui Nr. XP-3086(2).

Seimo nutarimo „Dėl institucinės viešojo ir privataus sektorių partnerystės“ projektas Nr. XIP-737 (priėmimas) (taikoma ypatingos skubos tvarka)

Darbotvarkės klausimas… (Balsai salėje) Aš labai atsiprašau, bet suteikiu žodį Seimo Pirmininkui dėl klausimo 1-6, kurį iškėlė Audito komiteto pirmininkė.

A. VALINSKAS. Gerbiamieji kolegos, mes, priimdami ypatingos skubos tvarka visą bloką įstatymų 1-6, šiek tiek aplenkėme 1-6e, liko tiesiog nepriimtas. Audito komiteto vardu L. Graužinienė neturėjo jokių pastabų ir siūlytų Seimo nutarimą Nr. XIP-737 šiandien priimti taip pat ypatingos skubos tvarka. Jeigu galite, bendru sutarimu. Manau, tiesiog būtų labai logiška tą dalyką padaryti šiandien ir po to tęsti pagal darbotvarkę. Dėkoju.

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, aš klausiu, ar pritariame siūlymui dėl ypatingos skubos? Taip, bendru sutarimu pritariam ypatingai skubai. Taigi, gerbiamieji kolegos, ar yra norinčių kalbėti. Yra Seimo nutarimas, vienas straipsnis. Nėra norinčių kalbėti. Ar galime priimti Seimo nutarimą „Dėl institucinės viešojo ir privataus sektorių partnerystės“? Balsuojame. Kas už priėmimą, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.

Balsavo 78 Seimo nariai: už – 75, prieš nėra, susilaikė 3. Seimo nutarimas „Dėl institucinės viešojo ir privataus sektorių partnerystės“ yra priimtas.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 188¹⁸ straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XP-3355(2) (svarstymas ir priėmimas)

Darbotvarkės 2-6 klausimas. Kviečiu S. Šedbarą. Administracinių teisės pažeidimų kodekso 188¹⁸ straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Svarstymo stadija.

S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Kolegos, yra straipsnis, kuris daro išimtis iš atsakomybės, na, žinote, tų tokių jautrių, su totalitarinio režimo simbolika susijusių veikų, ir yra siūloma įrašyti du žodžius, kada tokie simboliai yra vartojami, dar papildomai. Cituoju: „kolekcionavimo ar sendaikčių prekybos tikslais“. Tai štai toks yra siūlomas Administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymas. Išimčių iš atsakomybės. Komitetas pritarė bendru sutarimu šiam siūlymui ir po svarstymo siūlome pritarti.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu A. Kazulėną, Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas.

A. KAZULĖNAS (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas iš esmės pritarė Administracinių teisės pažeidimų kodekso straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XP-3355 ir balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. Ačiū.

PIRMININKĖ. Diskusijose dalyvauti po svarstymo nėra norinčių. Motyvai dėl viso, vienas – už, vienas – prieš, kalbančių nėra. Ar galėtume bendru sutarimu po svarstymo pritarti? (Balsas iš salės: „Galim.“) Galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo. Seimo Pirmininkas A. Valinskas.

A. VALINSKAS. Gerbiamieji kolegos, siūlyčiau iš tiesų, kadangi tas klausimas daugiau turėtų nebegrįžti, manau, būtų gerai, šiandien kortelių yra 77, tiesiog pabalsuoti, kad mums jisai netrukdytų svarstant rimtesnius klausimus. Siūlyčiau pritarti ypatingai skubai ir iškart dabar priimti.

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, Seimo Pirmininkas siūlo ypatingą skubą. Ar galime bendru sutarimu pritarti ypatingai skubai? Galime. Dėkoju. Taigi, gerbiamieji kolegos, priėmimas. Administracinių teisės pažeidimų kodekso 188¹⁸ straipsnio pakeitimo įstatymas. Kalbančių nėra. Užsirašiusių dėl viso įstatymo nėra. Kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas įstatymo projektas Nr. XP-3355(2), balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.

Deja, balsavo tik 68 Seimo nariai. (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos… Gerbiamieji kolegos, tie, kas girdite, kviečiu grįžti į salę, turbūt buvo netikėta, kad bus dar vienas priėmimas. Taigi kviečiu dar kartą registruotis. (Balsai salėje) Registracija.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 13, 142, 221, 232, 232¹, 246¹, 259¹ ir 262 straipsnių pakeitimo bei Kodekso papildymo 142¹¹ straipsniu įstatymo projektas Nr. XP-3440(2) (svarstymas)

Gerbiamieji kolegos, kol kas 63 Seimo nariai. Taigi kviečiu toliau… Darbotvarkės klausimas 2-7, Nr. XP-3440(2) – Administracinių teisės pažeidimų kodekso 13, 142, 221, 232, 232¹, 246¹, 259¹ ir 262 straipsnių pakeitimo bei kodekso papildymo 142¹¹ straipsniu įstatymo projektas. Kviečiu S. Šedbarą, Teisės ir teisėtvarkos komitetas.

S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, tai yra Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimai ir papildymai, kurių labai laukia savivaldybės. Tai yra atsakomybė už važiavimą be bilieto, taip pat dėl neapmokėto bagažo vežimo, keleivių vežimo užsakomaisiais reisais tvarkos pažeidimo, kiti viešajame transporte padaryti pažeidimai nemokant už važiavimą. Komitetas darė dvi pertraukas, labai ilgai dirbo ir su Susisiekimo ministerija, ir su kitom tarnybom, ir teikia patobulintą įstatymo variantą. Šitam variantui komitetas po ilgo svarstymo vienbalsiai pritarė, todėl prašom po svarstymo pritarti, nes, kaip minėjau, labai laukia vežėjai, labai laukia savivaldybės.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu V. Valkiūną, Ekonomikos komitetas.

V. VALKIŪNAS (LCSF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, Ekonomikos komitetas pasiūlymų negavo, sprendimas pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui su pastabomis ir pasiūlymais, kuriems pritarė Ekonomikos komitetas. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš nėra, 1 susilaikė. Atsižvelgdamas į Lietuvos savivaldybių asociacijos pastabas, į Vilniaus miesto savivaldybės mero pastabas, Kauno mero pastabas, kviečiu balsuoti už.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamasis Šedbarai, yra J. Veselkos pasiūlymas. Kadangi Juliaus nėra salėje, gal jūs galėtumėte pakomentuoti pasiūlymą? Komitetas pritarė iš dalies.

S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, čia kviečiu atkreipti dėmesį, kokią problemą mes irgi labai ilgai analizavome ir svarstėme. Dalykas tas, kad kai kurie keleiviai, tai yra ir neįgalūs asmenys, moksleiviai, studentai, turi teisę į bilietą su nuolaida. Todėl iškilo klausimas, ar asmuo, kuris turi teisę į nuolaidą, bet neturi dokumento, yra pažeidėjas ar ne? Žodžiu, pateikė bilietą su nuolaida, bet neturi dokumento, pagrindžiančio nuolaidą. Tai ar jis pažeidėjas, ar ne? Mes ilgai šitą situaciją analizavome, iš tiesų, kaip minėjau, vien dėl to darėme pertrauką. Galutinė komiteto pozicija buvo tokia, kad jeigu jau turimas bilietas su nuolaida, tai turi būti pateiktas ir dokumentas, kitaip bus neįmanoma kontroliuoti, o jeigu darysime kažkokias procedūras, per kurias leisime pateikti tą dokumentą, tai šitų nuobaudų administravimas pasidarys daug brangesnis ir tai iš tiesų žlugdys kovą su tais asmenimis, kurie piktnaudžiaus galbūt neturėdami dokumento, o įsigis bilietą su nuolaida. Galutinis mūsų variantas yra šiek tiek kitoks. Iš principo mes tą norą priėmėme, iš dalies atsižvelgėme, tačiau vienoje dalyje viską surašyti, kaip siūlė Seimo narys, mes tam nepritarėme. Todėl siūlome pritarti tam variantui, kurį komitetas teikia jums.

PIRMININKĖ. Dėkoju, pirmininke. Motyvai dėl viso įstatymo projekto. Norinčių kalbėti nėra. Ar galėtume bendru sutarimu po svarstymo pritarti? Galime. Po svarstymo pritarta įstatymo projektui Nr. XP-3440(2).

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 214, 214¹⁹, 224 ir 259¹ straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-112(2) (svarstymas)

Darbotvarkės 2-8 klausimas – Administracinių teisės pažeidimų kodekso 214, 214¹⁹, 224 ir 259¹ straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Teisės ir teisėtvarkos komiteto vardu komiteto pirmininkas, nes L. Diniaus nematau.

S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, ir dėl šio projekto, atsižvelgus ir iš principo pritarus ir kitų komitetų pasiūlymams, ir tų subjektų, kurie turi teisę teikti pasiūlymus, bendru sutarimu už yra teikiamas jūsų dėmesiui irgi komiteto patobulintas įstatymo projektas. Esmė čia yra taip pat dėl žymėjimo, filtravimo tam tikrų filmų, videofilmų, videoprogramų, kurios yra rodomos viešai, kad būtų tvarka. Irgi skiriama nepilnamečių apsaugai nuo neigiamo viešosios erdvės poveikio. Komitetas siūlo patobulintą variantą, iš principo atsižvelgta į visas pastabas ir pagal jas projektas patobulintas. Prašom pritarti po svarstymo.

PIRMININKĖ. Informacinės visuomenės plėtros komiteto vardu P. Saudargas.

P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Komitetas svarstė ir iš esmės pritarė svarstomam įstatymo projektui ir siūlo pagrindiniam komitetui tobulinti įstatymo projektą atsižvelgiant į ekspertų pasiūlymus.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Žmogaus teisių komiteto vardu O. Valiukevičiūtė.

O. VALIUKEVIČIŪTĖ (TTF). Žmogaus teisių komitetas buvo papildomas komitetas svarstant Administracinių teisės pažeidimų kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIP-112 ir siūlo pagrindiniam komitetui pritarti įstatymo projektui ir atsižvelgti į Žmogaus teisių komiteto išvadas. Už – 4, prieš nėra, susilaikė 1.

PIRMININKĖ. Dėkoju. J. Dautartas – Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas.

J. DAUTARTAS (TS-LKDF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas kaip papildomas svarstė ir bendru sutarimu pritarė įstatymo projektui. Siūlau pritarti.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskusijose dalyvauti nėra norinčių. Ar galime bendru sutarimu po svarstymo pritarti įstatymo projektui Nr. XIP-112(2)? Galime. Dėkoju. Pritarta.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 41, 233 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei Kodekso papildymo 41¹² straipsniu įstatymo projektas Nr. XIP-135(2) (svarstymas)

Darbotvarkės 2-9 klausimas – Administracinių teisės pažeidimų kodekso 41, 233 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei kodekso papildymo 41¹² straipsniu įstatymo projektas Nr. XIP-135(2). Pranešėjas – S. Šedbaras.

S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Šiuo Administracinių teisės pažeidimų pakeitimo ir papildymo įstatymu siekiama tiksliau reglamentuoti darbų saugos ir darbo higienos norminių aktų pažeidimą, kad darbuotojai labiau jaustų atsakomybę, ne visą laiką būtų verčiamas darbdavys už rankytės vedžioti. Taip pat yra pildomas kodekso straipsnis „Neblaivaus arba apsvaigusio nuo narkotinių ar toksinių medžiagų darbuotojų buvimas darbo vietoje“. Kaip sakoma, prioritetas taikomas tam, kad pats darbuotojas taip pat turi jausti atsakomybę. Tame pačiame straipsnyje, žinoma, yra ir darbuotojo nenušalinimas nuo darbo, tačiau tai yra iš darbo srities, iš darbų saugos srities, šiuo atveju stiprinama ne vien darbdavio, bet ir darbuotojo atsakomybė už tai. Teisės ir teisėtvarkos komitetas, įvertinęs daugelio pasiūlymus (taip pat buvo ir Seimo nario J. Juozapaičio siūlymas, kuriam buvo pritarta), siūlo savo patobulintą įstatymo projektą ir bendru sutarimu už tam buvo pritarta. Todėl kviečiame pritarti po svarstymo.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskusijose užsirašęs J. Ramonas, bet salėje nematau. Ar yra norinčių kalbėti? Nėra. Ar galime bendru sutarimu po svarstymo pritarti įstatymo projektui Nr. XIP-135(2)? Galime. Dėkoju. Po svarstymo pritarta. (Balsai salėje) Jūs atsibundate tada, kai viskas jau priimta. Ką gi, prašau. Balsuojame, ar po svarstymo pritarti įstatymo projektui Nr. XIP-135(2). Kas už, balsuojate, kad pritariate, kas prieš, ar susilaikote – nepritariate.

Balsavo 72 Seimo nariai. Už – 68, prieš – 1, susilaikė 3. Po svarstymo įstatymo projektui Nr. XIP- 135(2) pritarta. (Balsai salėje) Prašau.

J. RAZMA (TS-LKDF). Kadangi yra 72 balsuojantys, gal galime grįžti prie to projekto, dėl kurio jūs teikėte ypatingą skubą, kur buvo 68?

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 188¹⁸ straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XP-3355(2) (priėmimo tęsinys) (taikoma ypatingos skubos tvarka)

PIRMININKĖ. Darbotvarkės 2-6 klausimas – įstatymo projektas Nr. XP-3355(2). Taigi balsuojame, kad būtų priimtas šis įstatymas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.

Siūlau perbalsuoti ir kviečiu opoziciją, tikrai čia toks nekaltas pakeitimas. Gal registruojamės visi, kiek esame salėje. Tiesiog kolegiškai prašome.

Balsavo 71 Seimo narys. Už – 71. Prieš nėra, susilaikiusių nėra. Taigi įstatymo projektas Administracinių teisės pažeidimų kodekso 188¹⁸ straipsnio pakeitimo įstatymas priimtas. Dėkoju opozicijai už supratingumą, tiems, kurie užsiregistravo, ir mes galėjome tvarkingai priimti įstatymą.

Darbotvarkės klausimas 2-10. Prašom, replika po balsavimo.

A. ŠEDŽIUS (LSDPF). Ne, ne repliką, kažkas atsitiko su aparatūra, nes mūsų nerodė balsavimo. Du balsai, prašom įskaityti už balsus.

PIRMININKĖ. Jūs už balsavote.

A. ŠEDŽIUS (LSDPF). Ir aš, ir Konstantas Ramelis.

PIRMININKĖ. Gerbiamasis K. Ramelis ir A. Šadžius balsavo už. (Balsai salėje) A. Šedžius, atsiprašau už netikslumus.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo 43¹¹, 43¹² straipsniais ir 224, 259¹ straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-312(2)ES (svarstymas)

Darbotvarkės klausimas 2-10 – įstatymo projektas Nr. XIP-312(2), eurointegracinis, Administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo 43¹¹, 43¹² straipsniais ir 224, 259¹ straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Kviečiu V. Žiemelį, Teisės ir teisėtvarkos komitetas.

V. ŽIEMELIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, projekto tikslas yra perkelti Europos Sąjungos direktyvų reikalavimus į nacionalinę teisę ir nustatyti objektyvias, proporcingas, sulaikančias nuo neteisėtų veiksmų sankcijas. Šiuo metu nėra nustatytos administracinių teisės pažeidimų baudos, susijusios su teisės aktų, reguliuojančių žmogaus audinių, ląstelių ir organų donorystę, jų įsigijimą, ištyrimą, apdorojimą, konservavimą, laikymą, paskirstymą ir transportaciją, nevykdymu ar pažeidimu, taip pat kliudymu Nacionalinio transplantacijos biuro prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos pareigūnams atlikti savo funkcijas. Komitetas įvertino Seimo Teisės departamento, Teisės instituto, Teisingumo ministerijos, Sveikatos komitetų pastabas, patobulino projekto variantu ir bendru sutarimu pritarė patobulintam įstatymo projektui. Seimo narių pasiūlymų nėra. Ačiū.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu Sveikatos reikalų komiteto pirmininką A. Matulą.

A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, Seimo Sveikatos reikalų komitetas buvo paskirtas papildomu komitetu ir bendru sutarimu pritarė įstatymo projektui, taip pat pateikė tam tikrus siūlymus. Pagrindinis komitetas atsižvelgė į juos, todėl siūlau pritarti įstatymo projektui po svarstymo.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskusijose dalyvauti nėra užsirašiusių. Vienas – už, vienas prieš kalbėti irgi niekas nenori. Ar galime bendru sutarimu pritarti įstatymo projektui Nr. XIP-312(2)? Prieštaraujančių nėra. Taigi po svarstymo yra pritarta Administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo 43¹¹, 43¹² straipsniais ir 224, 259¹ straipsnių pakeitimo įstatymo projektui.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 126, 127 ir 132² straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-386 (svarstymas)

Įstatymo projektas Nr. XIP-386 – Administracinių teisės pažeidimų kodekso 126, 127 ir 132² straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Pranešėjas stovi jau tribūnoje. Prašau. Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas S. Šedbaras.

S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, šitas įstatymo projektas turėtų turbūt daugelį vairuojančių sudominti, nes pasiūlymas buvo nustatyti alkoholio tolerancijos ribą kraujyje 0,0 promilių. Komiteto sprendimas, šešiems dėl visos išvados balsuojant už, vienam prieš, dviem susilaikius, yra toks: „Grąžinti projektą iniciatoriui tobulinti atsižvelgiant į pastabas, kurioms komitetas pritarė, bei komiteto pasiūlymus“. O komiteto pasiūlymas yra toks. Siūloma maksimali leistino alkoholio koncentracijos kraujyje riba 0,0 promilių, po to, tiesa, komiteto svarstymo metu autorius siūlė kitą ribą – 0,2 promilės, bet komitetas balsavo už tokį pasiūlymą, kad šita riba yra akivaizdžiai taip pat neproporcinga. Europos Komisijos rekomendacijose dėl motorinių transporto priemonių vairuotojų maksimalaus leistino alkoholio kiekio kraujyje maksimali riba numatyta 0,5 promilės. Šiuo atveju taip pat nebūtų galima išskirti atsakomybės nepatyrusiems vairuotojams ir didelių gabaritų ir vežančių pavojingus krovinius atsakomybės, kuriems yra 0,2 promilės jau dabar. Dabartinis reguliavimas yra labai artimas Europos Komisijos rekomendacijoms. Tačiau komitetas nesiūlė šito projekto atmesti, manė, kad, kartu autoriui peržiūrint ir Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatas, būtų galima ieškoti kitokių įvairių alternatyvų, kaip skatinti vairuotojus vis dėlto laikytis elementarios nuostatos, kad negalima išgėrus sėsti prie vairo. Todėl komitetas štai tokį ir siūlo variantą – grąžinti projektą iniciatoriui tobulinti.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, motyvai dėl viso ir po to bus balsavimas. Formuluotė tokia: kas pritaria komiteto išvadai, balsuos už, kas nepritaria, balsuos prieš. Lygiai taip pat užsirašę ir kalbėti. Pritaria komiteto išvadai ir nori kalbėti V. Gapšys.

V. GAPŠYS (DPF). Dėkoju. Iš tikrųjų pritariu komiteto išvadai, nes komiteto posėdžio metu buvo pateikta ir daug mokslinių duomenų, kad tam tikras alkoholio kiekis gali būti organizme ir natūraliai susidaręs.

Kitas dalykas, kad buvo pateiktos išvados, iki kokio alkoholio kiekio kraujyje koncentracijos vairuotojas gali racionaliai priimti sprendimus, nepakenkdamas ir nesudarydamas pavojingų situacijų. Kitas dalykas, šiandien teismas yra priėmęs sprendimą, kad 0,83 promilių alkoholio turėjęs asmuo vis dėlto buvo pripažintas nekaltas, nes, pasirodo, alkotesteriu duomenis reikia nustatinėti tam tikru laiku. Man atrodo, kad išvengtume tokių nesusipratimų ateityje, priimti tokį įstatymą ir nustatyti 0 promilių ir atitinkamai sukelti pareigūnams… nustatant ir įvertinant… būtų nesąžininga ir nereikalinga. Ačiū.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Prieš komiteto išvadą – V. Bacevičius.

V. BACEVIČIUS (TS-LKDF). Dėkoju, pirmininke. Aukštasis Seime ir gerbiamieji kolegos, aš siūlyčiau nepritarti Teisės komiteto išvadai ir pavesti kitam pagrindiniam komitetui. Aš manau, kad Sveikatos reikalų komitetas gal daugiau įsigilins į tą klausimą ir ras geresnį sprendimą. Taigi aš siūlau balsuoti prieš komiteto išvadą. Dėkoju.

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, ar galėtume tada bendru sutarimu pritarti komiteto išvadai grąžinti iniciatoriams tobulinti? Ar gerbiamasis V. Bacevičius?.. (Balsai salėje) Kviečia balsuoti. Gerai, tada kas už tai, kad pritartume Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadai grąžinti iniciatoriams tobulinti įstatymo projektą, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.

Balsavo 74 Seimo nariai. Už – 52, prieš – 12, susilaikė 10. Taigi grąžinam įstatymo projektą iniciatoriams tobulinti.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 15 straipsnio pakeitimo ir 288 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-398(2) (svarstymas)

Įstatymo projektas Nr. XIP-398(2). Kviečiu vėl S. Šedbarą. Administracinių teisės pažeidimų kodekso 15 straipsnio pakeitimo ir 288 straipsnio papildymo įstatymo projektas. Svarstymas. Prašau.

S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, šio įstatymo pakeitimo esmė yra ta, kad užbaigiame visų išimčių, taikant administracinę atsakomybę, sąrašą. Nebelieka jokių išimčių. Iki šiol dar buvo statutiniams valstybės tarnautojams, tai yra nemaža grupė įvairių rūšių statutinių valstybės tarnautojų, išimtis, kad pirmiausia taikoma tarnybinė atsakomybė, nebent tam tikros sąlygos būtų numatytos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 15 straipsnyje. Šiuo atveju yra siūloma tokia nuostata, kad statutiniai valstybės tarnautojai administracinėn atsakomybėn traukiami bendrais pagrindais.

Na, o kita norma yra, jeigu statutinis valstybės tarnautojas padarė administracinį teisės pažeidimą, tai nutarimo nuorašas išsiunčiamas ir institucijai, kurioje tas asmuo tarnauja, kad būtų pasižiūrima, ar nebuvo pareigūno vardo diskreditavimo.

Tai štai tokia yra pasiūlymo esmė. Teisės ir teisėtvarkos komitetas, svarstydamas šį projektą, bendru sutarimu už siūlo po svarstymo jam pritarti.

PIRMININKĖ. Dėkoju, kolega. Diskusijose dalyvauti niekas nepageidauja. Kalbėti dėl motyvų dėl viso taip pat nėra. Ar galim bendru sutarimu pritarti po svarstymo įstatymo projektui Nr. XIP-398? Galim. Dėkoju.

Gerbiamasis Seime, gerbiamieji kolegos, pagal darbotvarkę mūsų darbo laikas pasibaigė. Ar galim bendru sutarimu pratęsti mūsų darbotvarkę tol, kol baigsime visus klausimus? (Balsai salėje) Tada kompromisiškai siūlau rezervinį 1 klausimą, kuris labai svarbus, nes yra susijęs su mūsų visų padėjėjų statusu. (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, aš tikrai draugiškai prašau, nors turiu teisę, kaip posėdžio pirmininkė, vienašališkai pratęsti darbotvarkės laiką tiek, kiek yra numatyta klausimų, tiesiog komentuoju, kad ir rezerviniai klausimai šiuo atveju yra svarbūs, ir mes dabar be reikalo gaištam laiką. Prašau. Gerbiamasis K. Daukšys.

K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Čia tas rezervinis, kur mes tabelį turėsim vis tiek pildyti, tik tokį, kokį valdyba nustatys, aš taip suprantu?

PIRMININKĖ. Atvirkščiai, nereikės pildyt.

K. DAUKŠYS (DPF). Tikrai nereiks pildyt? Tada svarstykim. (Balsai salėje, juokas)

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 172¹⁹, 172²¹ ir 259¹ straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-605(2) (svarstymas)

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, taigi dirbam toliau ir dirbam tol, kol baigsim visus šiandieninės darbotvarkės klausimus. Įstatymo projektas Nr. XIP-605(2) – Administracinių teisės pažeidimų kodekso 172¹⁹, 172²¹ ir 259¹ straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. S. Šedbaras. Svarstymo stadija. Teisės ir teisėtvarkos komitetas.

S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, tai yra Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimai, susiję su žemės ūkio produkcijos pirkimo, pardavimo tvarkos pažeidimu, atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją tvarkos pažeidimu. Tai yra tai, ką mes jau šiandien svarstėme, tik tai buvo pati tvarka, o dabar yra numatoma atsakomybė už tos tvarkos pažeidimus. Komitetas pritarė komiteto patobulintam įstatymo projektui, atsižvelgęs į tuos pasiūlymus, kuriuos teikė Teisės departamentas, komiteto patarėjai ir Seimo Kaimo reikalų komitetas. Kartu, kaip ir šiandien, beje, jau buvo diskutuota Seimo salėje, atkreipia Lietuvos Respublikos Vyriausybės dėmesį į tai, kad kuo greičiau turėtų būti peržiūrėta atsiskaitymų už žemės ūkio produkciją tvarka, suderinti įstatymuose bei lydimuosiuose teisės aktuose nustatyti atsiskaitymų už žemės ūkio produkciją terminai ir parengti reikalingi teisės aktai. Kad nebūtų taip, jog perdirbėjas turi sumokėti žemdirbiui, tačiau prekybos centras perdirbėjui gali 9 mėnesius nukelti atsiskaitymą. Mes manome, kad turi būti sistemiškai pažiūrėta. Ir su tokia išlyga tokiam patobulintam įstatymo projektui su tokia išvada 6 balsavo už, prieš nebuvo, 2 susilaikė. Kitaip greičiausiai komiteto nuomonė būtų buvusi visai kitokia.

PIRMININKĖ. Dėkoju, pirmininke. Kviečiu Kaimo reikalų komiteto pirmininką E. Pupinį.

E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Komitetas svarstė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso įvardintų straipsnių įstatymo projektą ir bendru sutarimu pasisakė už.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskusijose dalyvauti nėra norinčių. Kalbėti norinčių… Gerbiamasis Pupini, jūs kalbate tik už, gal atsiimkit savo?.. Bendru sutarimu gal galėtume po svarstymo pritarti įstatymo projektui Nr. XIP-605(2)? Dėkoju. Pritarta po svarstymo.

Visuomenės informavimo įstatymo 49 ir 50 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XP-3412(2) (svarstymas)

Toliau darbotvarkės 2-14a, 2-14b klausimai – Visuomenės informavimo įstatymo 49, 50 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Kviečiu V. Stundį į tribūną. Švietimo ir mokslo komiteto vardu.

V. STUNDYS (TS-LKDF). Komitetas bendru sutarimu iš esmės pritarė pataisoms ir siūlo Seimui svarstyti Visuomenės informavimo įstatymo 49 ir 50 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu A. Nedzinską Informacinės visuomenės plėtros komiteto vardu.

A. NEDZINSKAS (TPPF). Informacinės visuomenės plėtros komitetas svarstė šį įstatymo projektą ir iš esmės siūlo pritarti svarstomam įstatymo projektui. Taip pat siūlo pagrindiniam komitetui tobulinti svarstomą įstatymo projektą atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms pritarė papildomas komitetas. Rezultatas – bendru pritarimu.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Žmogaus teisių komiteto vardu kas galėtų pristatyti išvadą? D. Kuodytė. Prašau.

D. KUODYTĖ (LSF). Gerbiamieji kolegos, Žmogaus teisių komitetas svarstė kaip papildomas komitetas. Iš esmės yra pritarta svarstomam įstatymo projektui. Siūloma pagrindiniam komitetui tobulinti svarstomą įstatymo projektą atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms pritarė Žmogaus teisių komitetas, bei atsižvelgiant į Seimo narės D. Kuodytės pasiūlymus, kuriems iš dalies pritarė Žmogaus teisių komitetas. Balsavimo rezultatai – bendru sutarimu.

PIRMININKĖ. Dėkoju, kolege. Diskusijose užsirašęs kalbėti E. Jurkevičius. Kviečiu jus į tribūną. Atsiimat? Atsiima. Tada kviečiu atgal į tribūną V. Stundį, nes yra kai kurių Seimo narių pasiūlymai. Pirmasis yra D. Kuodytės pasiūlymas, kuriam komitetas iš dalies pritarė. Ar gerbiamoji D. Kuodytė sutinka su komiteto nuomone?

D. KUODYTĖ (LSF). Sutinku.

PIRMININKĖ. Sutinkate, dėkoju. Toliau J. Razmos pasiūlymas, kuriam komitetas iš dalies pritarė. Ar jūs sutinkate, gerbiamas Jurgi?

J. RAZMA (TS-LKDF). Reiktų pasakyti, kad komitetas nepritarė mano pasiūlymui. Tegu jis nerašo, kad iš dalies pritarė.

PIRMININKĖ. Tai tada jūs pristatykit.

J. RAZMA (TS-LKDF). Aš manau, kad žurnalistų etikos inspektorius turi turėti teisinį išsilavinimą, ne bet kokį universitetinį, o teisinį. Pažiūrėkim, koks jo darbo turinys. Tai yra ištisinis buvimas teismuose, teisinių tekstų rašymas. Jeigu mes paskiriam žmogų, neturintį to išsilavinimo, tai viską už jį dirbs patarėjai ir kiti darbuotojai. Manau, kad taip kaip vaikų teisių apsaugos kontrolierius ar lygių galimybių, ar Seimo kontrolieriai – visi yra teisininkai. Ir jie patys tiesiogiai gali atstovauti teismuose, ir yra kitas dalykas negu paskyrus kitos specialybės žmogų. Tai aš kviečiu palaikyti mano pasiūlymą, kad vis dėlto teisininkas būtų skiriamas į tas pareigas.

PIRMININKĖ. Gerbiamasis komiteto pirmininke, jūs nepritarėte tam?

V. STUNDYS (TS-LKDF). Mes svarstėm iš karto dviejų Seimo narių, t. y. D. Kuodytės ir J. Razmos, pasiūlymą dėl išsilavinimo reikalavimo inspektoriui. Tai buvo du ir skirtingi, ir panašūs siūlymai. Komitetas po ilgų diskusijų pasirinko tai, kas vienija abudu siūlymus, t. y. aukštasis universitetinis išsilavinimas. Taip neapribodamas galimybių ir kito išsilavinimo žmonėms dalyvauti konkurse ar pasinaudoti galimybe užimti inspektoriaus poziciją.

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, kas užsirašęs? S. Šedbaras – pritarti J. Razmos pasiūlymui. Prašau.

S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, su visomis ne meilėmis teisininkams aš siūlau įsiklausyti į kolegos J. Razmos žodžius. Ir kviesčiau paklausyti ir mano žodžių, nes man teko advokataujant nemažai konsultuoti ir talkinti dabartiniam inspektoriui. Tai mes apie savaitę laiko dirbom, aiškinau, kaip reikia įteikti tiesiog šaukimą (nenoriu čia minėti pavardės) vieno iš bulvarinių, nesvarbu, kokio laikraščio, leidėjui, vadovui, redaktoriui. Tai iš tiesų čia reikia ne tiktai išsilavinimo, bet ir tam tikros patirties.

Šiuo metu tikrai Lietuvoje yra žmonių, kurie turi ne vieną ir ne du išsilavinimus. Aš nieko prieš ir dėl kitų specialybių, tačiau šalia visų kitų turėti teisinį išsilavinimą, suvokti… nes čia yra baudžiamoji funkcija, ir jeigu mes norim, kad šita institucija tinkamai dirbtų ir kažkokia tvarka atsirastų ir šiame segmente, šiame sektoriuje, aš tikrai prašau palaikyti ir labai kviečiu (patikėkit, tai yra ne šiaip sau) J. Razmos pasiūlymą.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Prieš – K. Daukšys.

K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Iš tikrųjų gražu pasakyti, kad reikia, kad būtų teisininkas. Bet tai pirmiausia yra tam tikras diskriminavimas pagal specialybes. Mes ką tik daug įstatymų skubos tvarka priėmėm, kad nediskriminuotų. Pirmas dalykas.

Antras dalykas, man atrodo, kad inspektorius – tai pirmiausia žmogus, kuris turi sąžinę ir supratimą apie esmę to reikalo. Nes teisininkas – tai dar nereiškia, kad jis galės suprasti ir įsigilinti, ar iš tikrųjų ten taip, ar kitaip yra. Tai kalbėkim apie pačią tarnybą, gal joje reikia teisininkų turėti. Atleiskit, visi policininkai yra teisininkai? Jie gi irgi turi baudžiamąją funkciją. Ar mes dabar padarysim, kad tik teisininkas gali ir įmonės direktoriaus pareigas eiti, ir kitus dalykus. Aš manau, labai gerbdamas teisininkų luomą, kad šitoj vietoj teisininku nereikia apriboti.

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, kviečiu balsuoti. Kas palaikote J. Razmos pasiūlymą, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.

Balsavo 67 Seimo nariai: už – 46, prieš – 5, susilaikė 16. Taigi J. Razmos pasiūlymui yra pritarta.

Gerbiamasis pirmininke, yra D. Kuodytės dar vienas pasiūlymas. Tiksliau sakant, dar daug, net keturi.

V. STUNDYS (TS-LKDF). Taip, komitetas iš dalies pritarė 49 straipsnio 9 dalies D. Kuodytės siūlomai pataisai ir jos kompromisinę formuluotę matote išvadose. Autorė lyg ir buvo sutikusi su tokiu variantu.

PIRMININKĖ. Gerbiamoji Kuodyte, jūsų komentaras.

D. KUODYTĖ (LSF). Norėčiau atkreipti dėmesį, kad šita pataisa susideda iš dviejų dalių. Viena dalis siūlo nekurti kažkokių specialių grupių ekspertų, jų neinstitucionalizuoti, o palikti iš tiesų inspektoriui laisvas rankas pasirinkti ekspertus pagal situaciją, pagal atvejį. Mes dabar girdėjom, kad ponas S. Šedbaras, matyt, ir nebūdamas kažkokios grupės, specialiai sukurtos ir patvirtintos, nariu, konsultavo. Tai aš siūlau iš tiesų palikti laisvas rankas nekuriant kažkokių specialių grupių.

Su komiteto išvada dėl ekspertų parengto dokumento pobūdžio aš sutinku ir dar noriu atkreipti dėmesį į tai, kad 2 dalis šitos pataisos yra tai, kad inspektoriui siūloma vertinti ne tiktai erotinio, pornografinio ar smurtinio pobūdžio kategorijoms priskirtinus reiškinius spaudos leidiniuose arba žiniasklaidoje, tačiau ir faktus, ar tie leidiniai skatina tautinę, rasinę, religinę nesantaiką. Manau, kad tai yra labai svarbu. Tam pritaria ir Kultūros ministerija. Ir prašyčiau tą palaikyti.

PIRMININKĖ. Gerbiamoji kolege, kaip aš suprantu, dėl savo pirmo pasiūlymo, kur išbraukiat ekspertų grupių, tai dėl šito nereikalaujat balsuoti?

D. KUODYTĖ (LSF). Aš siūlau vis dėlto tų grupių atsisakyti. Tiktai aš sutinku su komiteto pastaba, kad inspektorius, priimdamas sprendimą, vadovaujasi išvadomis, t. y. ne rekomendacijomis, o išvadomis. O institucionalizuoti ekspertų – aš tikrai siūlyčiau pritarti šitam siūlymui.

PIRMININKĖ. Gerai, komiteto pirmininką prašau paaiškinti.

V. STUNDYS (TS-LKDF). Aš tik dar kartą primenu, kad komitete mes vis dėlto radom kompromisą tarp tų siūlymų, kurie reikalavo išbraukti ekspertų grupes ir palikti tiktai eksperto instituciją. Vis dėlto ir Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos informacijos poveikio, ir Visuomenės informavimo įstatymų atveju yra numatomos ekspertų grupės. Ir bus tokių atvejų, kai vieno eksperto iš tikrųjų nepakaks ir inspektorius turės sudaryti ekspertų grupę. Dėl to rasta kompromisinė formulė „gali pasitelkti ekspertų grupes (ekspertus)“. Tikrai prašyčiau šitai pozicijai pritarti, nes faktiškai inspektoriui bus sudėtinga organizuoti nuolatinę stebėseną įgyvendinant tiek Nepilnamečių apsaugos įstatymą, tiek Visuomenės informavimo įstatymą.

PIRMININKĖ. Gerbiamoji Kuodyte, reikalaujate balsuoti?

D. KUODYTĖ (LSF). Ne.

PIRMININKĖ. Sutinkate su komitetu?

D. KUODYTĖ (LSF). Sutinku.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Ir antras gerbiamosios D. Kuodytės pasiūlymas, pirmininke.

V. STUNDYS (TS-LKDF). 49 straipsnio 12 daliai, taip?

PIRMININKĖ. Kur yra įrašyta, kad „bei ar jie skatina tautinę, religinę, rasinę nesantaiką, nustato…“

V. STUNDYS (TS-LKDF). Taip, šiai siūlomai nuostatai komitetas yra pritaręs. Formuluotėje ši nuostata atsispindi, tik komitetas nepritarė siūlymui, kad ekspertų rekomendacijos yra patariamojo pobūdžio. Vis dėlto sutarta, kad ekspertai pateikia išvadas, kuriomis remdamasis inspektorius rašo galutinę išvadą. Tam tikra atsakomybė turi būti ir ekspertų, ji yra įtvirtinta. Žinoma, pritarė komitetas D. Kuodytės siūlymui išbraukti tą dalį šio straipsnio šios dalies, kur bandoma apibrėžti erotinio ar smurtinio pobūdžio informacijos priemonę, jeigu ta informacija sudaro ne mažiau kaip vieną trečdalį jos turinio. Vis dėlto tai palikta nustatyti inspektoriaus teikimu Vyriausybei. Kilo diskusija, ar, tarkime, didžiuliame žurnale, ar savaitraštyje vienas puslapis jau neleistų daryti tokias išvados. Taigi turi būti tam tikras lankstumas.

PIRMININKĖ. Gerbiamoji Kuodyte, ar sutinkate su komitetu?

D. KUODYTĖ (LSF). Sutinku.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Dar 50 straipsnio 1 dalies 10 punktas. Komitetas nepritarė. Gerbiamoji Kuodyte, pateikite.

D. KUODYTĖ (LSF). Čia vėl yra susiję su tom ekspertų grupėm. Aš vis dėlto būčiau…

PIRMININKĖ. Ne, tai yra – atlieka visuomenės informavimo priemonių viešosios informacijos stebėseną, išskyrus radijo ir televizijos programas. Jūs siūlote išbraukti.

D. KUODYTĖ (LSF). Pritariu komiteto nuomonei.

PIRMININKĖ. Komitetui pritariate?

D. KUODYTĖ (LSF). Taip.

PIRMININKĖ. Nekviečiate balsuoti?

D. KUODYTĖ (LSF). Ne.

PIRMININKĖ. Tada dar yra 50 straipsnio 2 dalies 8 punktas – nesiūlome institucioanalizuoti ekspertų kuriant grupes, o paliekant lankstesnę galimybę pasirinkti ekspertus. O jūs siūlote sudaryti jų grupes, darbo reglamentus ir t. t. Komitetas tam nepritarė.

D. KUODYTĖ (LSF). Na, tai čia susiję klausimai…

V. STUNDYS (TS-LKDF). Aš supratau, kad pataisų teikėja jau sutiko dėl to kompromisinio varianto – ekspertų grupės (ekspertai). Ta formuluotė bus visame įstatyme.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Dėl viso įstatymo po svarstymo 1 – už ir 1 – prieš. Norinčių kalbėti nėra. Ar galime bendru?.. M. Zasčiurinskas yra prieš. Prašom.

M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gerbiamieji kolegos, įstatymas išties yra labai puikus ir labai geras. Aš nesutinku dėl šitos tarnybos valdymo ir siūlyčiau jį atidėti toliau tobulinti. Kodėl? Taigi mes patvirtinome pataisą, kad tos įstaigos vadovas yra teisininkas. Vadinasi, šis žmogus nebus specialistas tos stebėsenos. Jis bus vadovas, kuris vienaip ar kitaip organizuos darbą.

Toliau mes kalbame apie tai, kad mes neturėsime grupės ekspertų, o ekspertus pasikviesime tada, kai mums reikės priimti kokį nors sprendimą. Vadinasi, mes į valdymo schemą įtraukiame galimybę manipuliuoti. Jeigu mums reikės vieno sprendimo, mes pasikviesime vienus ekspertus, ir atvirkščiai. Čia įstatymo pataisoje yra rašoma truputėlį kitaip, kad yra grupė ekspertų, kurių nuostatus tvirtina pats vadovas. Jis pats sudaro grupę ekspertų, jis pats tvirtina tuos nuostatus, pats vadovauja ir pats pasirašo išvadas. Tai valdymo požiūriu tokia struktūra bus nefunkcionuojanti. Todėl aš negaliu pritarti tokiam geram įstatymo projektui. Ačiū.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos… Prašau dėl vedimo tvarkos.

K. DAUKŠYS (DPF). Gerbiamoji pirmininke, kadangi tai toks įstatymas, kuris teisininkams sukuria ypatingas sąlygas, tai prašyčiau, kad tie, kurie turi teisinį išsilavinimą, nedalyvautų šiame balsavime, nes jie balsuos dėl savo pačių gėrio.

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, yra pasiūlymas teisininkams šiame balsavime nedalyvauti, nes jūs sau norite sukurti papildomą darbo vietą. (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, kviečiu balsuoti. Kas pritariate Visuomenės informavimo įstatymo 49 ir 50 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui po svarstymo, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.

Balsavo 65 Seimo nariai: už – 49, prieš – 5, susilaikė 11. Po svarstymo įstatymo projektui Nr. XP-3412(2) pritarta.

Repliką po balsavimo – S. Šedbaras.

S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Kolegai Kęstučiui norėčiau pasakyti, kad jeigu mes tokios pozicijos laikysimės, tai tada iš tiesų kaip po karo melžėją galėsime rinkti liaudies teisėja. Yra profesijų, kurioms reikia tinkamo išsilavinimo, nes nenorėčiau, kad mane operuotų žmogus, kuris neturi aukštojo medicininio išsilavinimo. Ačiū.

PIRMININKĖ. Kęstuti, gal be pavardžių galima?

K. DAUKŠYS (DPF). Aš tikrai be pavardės. Gerbiamieji, iš esmės mes gi čia kalbame ne apie teisėją ir ne apie policininką. Mes kalbame apie žurnalistų etikos pirmininką, t. y. komisijos pirmininką. Man atrodo, ten svarbiau kiti dalykai negu teisinis išsilavinimas. Tada mes galime pasakyti, kad ir įmonių direktoriai turi būti teisininkai, nes jiems reikia su teise susidurti, ir kiti dalykai…

Administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo 187¹³ straipsniu, 224, 259¹ ir 262 straipsnių papildymo įstatymo projektas Nr. XP-3413(2) (svarstymas)

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, kitas darbotvarkės klausimas yra lydintysis įstatymas – Administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo 187¹³ straipsniu ir 224, 259¹, 262 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XP-3413(2). Pranešėjas – S. Šedbaras, nes J. Sabatausko nematau iš Teisės ir teisėtvarkos komiteto. Svarstymas. Gerbiamasis pirmininke, mes jums galime paduoti.

S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, kaip tik šia įstatymo pataisa labai akivaizdžiai kolegai Kęstučiui, kurio dabar nematau, pademonstruosime, ar inspektorius turi turėti teisinį išsilavinimą. Štai matote, iškart inspektoriui mes įduodame ir tam tikrus įrankius – mes papildome Administracinių teisės pažeidimų kodeksą ir yra žurnalistų etikos inspektoriaus reikalavimų nevykdymas. Tai yra tas pats, kas policijos, kas kito pareigūno, kas teisėjo irgi negerbimas ir jo reikalavimų nevykdymas. Šiuo atveju aš galėčiau replikuoti dėl to pasakymo, jog tai yra policininkas. Policininkas tikrai turi turėti teisinį išsilavinimą. Daugelis ir turi. Kitas reikalas, ar tai yra aukštasis, ar neaukštas, čia pagal keliamus reikalavimus, o žurnalistų etikos inspektorius tikrai turi turėti aukštąjį teisinį išsilavinimą.

Taigi komitetas šiek tiek dar patobulino, atsižvelgdamas į gautas pastabas, šį įstatymo projektą ir bendru sutarimu siūlo po svarstymo pritarti.

PIRMININKĖ. Dėkoju, pirmininke. A. Nedzinskas – Informacinės visuomenės plėtros komiteto išvadą.

A. NEDZINSKAS (TPPF). Informacinės visuomenės plėtros komitetas taip pat svarstė šį lydintįjį įstatymo projektą. Sprendimas toks: iš esmės pritarti įstatymo projektui. Kad ir kaip keista, visi balsavo bendru sutarimu.

PIRMININKĖ. Diskusijoje nėra norinčių dalyvauti, kalbėti nėra norinčių. Ar galime bendru sutarimu po svarstymo pritarti įstatymo projektui Nr. XP-3413(2)? Dėkoju. Pritarta.

Seimo statuto „Dėl Seimo statuto 16 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr. XP-2762(2) (svarstymas)

Pagrindinė darbotvarkė baigta. Rezervinis 1 klausimas – Seimo statuto „Dėl Seimo statuto 16 straipsnio pakeitimo“ projektas. Pranešėjas – Teisės ir teisėtvarkos komiteto vardu… Č. Stankevičiaus nėra. Ką gi, kankinsime komiteto pirmininką.

S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, klausimas yra dėl Seimo narių padėjėjų-sekretorių darbo laiko apskaitos. Komitete tikrai labai atidžiai buvo išnagrinėti visi pasiūlymai, buvo nemažai pasiūlymų, taip pat ir Seimo narių. Buvo įvairių, buvo pasiūlymas, kad būtų sena tvarka, t. y. pildomi žiniaraščiai. Turbūt visi puikiai suprantame, kad Seimo narių padėjėjai-sekretoriai, būdami politinio asmeninio pasitikėjimo valstybės tarnautojai, dirba ir čia, ir važiuoja su Seimo nariu, kai yra renginiai, ir savaitgalį, ir po darbo valandų, ir pildydami žiniaraščius, mes dažnokai įrašome ne tuos duomenis, kiek žmonės iš tiesų dirbo. Galų gale už viršvalandžius juk niekas nemoka. Todėl reikia tą reikalą sureguliuoti taip, kad padėjėjas galėtų kartu su Seimo nariu vykdyti jam pavestas funkcijas.

Buvo pasiūlymas lygiai taip pat, kad darbo laiko apskaitą tvarkytų Seimo kancleris. Aš manau, kad Seimo kancleris yra karjeros valstybės tarnautojų vadovas, tai yra Seimo aparato vadovas, o politinio asmeninio pasitikėjimo valstybės tarnautojai iš tiesų yra dirbantys kartu su Seimo nariu. Todėl komitetas priėjo prie tokios išvados ir siūlo Seimo statuto 16 straipsnio tokią redakciją. Aš neskaitysiu senos dalies, kuri yra tame straipsnyje, tačiau tai, ką mes naujai siūlom. „Seimo nario padėjėjai-sekretoriai savo darbo laiką derina su Seimo nariu. Seimo nario padėjėjų-sekretorių dirbtas darbo laikas nežymimas Vyriausybės patvirtintos pavyzdinės formos darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, tačiau Seimo narys (atkreipiu dėmesį, Seimo narys) Seimo valdybos nustatyta tvarka kiekvieną mėnesį pateikia duomenis apie jo padėjėjų-sekretorių faktiškai dirbtą laiką.“ Kadangi yra vieni dirbantys ketvirtį, kiti pusę etato, kiti visą etatą, vis tiek kanceliarija apmokėjimui turi gauti tam tikrus duomenis, kartais bus atostogos ir panašiai. Tačiau tai tik būtų minimali informacija apskaitai, atlyginimui apskaičiuoti. O žiniaraščiai, mes specialiai pažymime, kad nekeltų abejonių, kad Darbo inspekcija nekeltų klausimų ir taip toliau, kad jie nebūtų pildomi.

Tai tokio pobūdžio Seimo statuto pataisą komitetas, labai atidžiai apsvarstęs, išnagrinėjęs, kaip minėjau, įvertinęs daug kitų Seimo narių pasiūlymus (balsavimo rezultatai – bendru sutarimu už) siūlo jūsų dėmesiui. Man atrodo, kad po svarstymo mes turėtume pritarti, taip atpalaiduotume save nuo nereikalingo ir netgi klaidingo dokumentų pildymo.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu A. Dumbravą Socialinių reikalų ir darbo komiteto vardu.

A. DUMBRAVA (TTF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, Socialinių reikalų ir darbo komitetas taip pat svarstė šį klausimą ir siūlo pagrindiniam komitetui pritarti Statuto projektui atsižvelgus į Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadą. Pagrindinis komitetas atsakė, kad projektas patobulintas atsižvelgiant ne tik į Teisės departamento pastabas.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu L. Sabutį – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas.

L. SABUTIS (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, balandžio 22 d. aštuoni komiteto nariai iš esmės pritarė siūlomai pataisai, tačiau pagrindiniam komitetui pasiūlė kitaip suredaguoti 16 straipsnio redakcinę dalį. Tai yra ne taip, kaip nusprendė pagrindinis komitetas. Kadangi buvo išbraukti du žodžiai „savo nuožiūra“, pasiūlyta vietoj žodžių „savo nuožiūra“ – „pagal Seimo kanclerio patvirtintas taisykles“. Už šią pataisą balsavo aštuoni komiteto nariai. Redakcija pagrindinio komiteto kitokia ir Seimas turės priimti verdiktą, kuri redakcija yra labiau priimtina. Komitetas atsižvelgė į tai, kad šiandien galioja Darbo laiko režimą nustatantis įstatymas, t. y. Darbo kodeksas, 147 straipsnio 6 dalis, kur įsakmiai pasakoma: darbuotojo dirbtas laikas žymimas Vyriausybės patvirtintos pavyzdinės formos darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose. Šita norma tebegalioja, Vyriausybės nutarimas tebegalioja ir todėl šiandien siūloma redakcija nesiderina su darbo ir kitais teisės aktais. Todėl jeigu ir būtų pritarta pagrindinio komiteto redakcijai, vėliau reikėtų pagalvoti apie kitų įstatymų pataisas. Ačiū.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, vėl kviečiu S. Šedbarą į tribūną. Yra A. Matulo pasiūlymas, kuriam komitetas nepritarė. Taigi Antanai Matulai, prašau pristatyti savo siūlymą dėl 16 straipsnio pakeitimų.

A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, sutinku, kad galbūt pagrindinio komiteto redakcija yra tikslesnė, mažiau biurokratijos, ir sutinku su komiteto nuomone, nereikalauju balsuoti.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Yra Seimo nario L. Sabučio pasiūlymas, kuris siejasi su Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymu ir kurį L. Sabutis ką tiktai pristatė kalbėdamas apie Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvadą. Supratau iš L. Sabučio, kad jūs reikalaujate, jog Seimas apsispręstų balsuodamas, kuriam pasiūlymui pritaria: ar Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto, ar Teisės ir teisėtvarkos komiteto.

L. SABUTIS (TS-LKDF). Kadangi mūsų komitetas buvo tik papildomas, mes savo redakciją tokią, kokią vienbalsiai patvirtinome komitete pagal mano siūlymą, nukreipėme pagrindiniam komitetui. Todėl dabar jau Seimo valia apsispręsti.

Dar kartą pabrėžiu, ką sakiau. Vis dėlto darbdavys valstybės tarnautojams yra įstaigos vadovas, šiuo atveju mes norim nenorim… Negera buvo redakcija, kai buvo parašyta Statute, kad tvarko savo nuožiūra, visiškai sutinku su iniciatoriais, kad reikia taisyti. Todėl manau, kad jeigu kalbama ir apie kitus dalykus, kaip apie nelaimingus atsitikimus, apie visa kita, ir teismų praktika pabrėžia, kad vienas iš reikšmingiausių dokumentų šioje apskaitoje yra žiniaraščiai. Todėl aš sakau, ką ir minėjau, kad galbūt galima tokia išlyga, bet aš norėčiau išgirsti pagrindinio komiteto nuomonę.

S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Jeigu galima?

PIRMININKĖ. Prašau. Komiteto pirmininkas.

S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Dabar dėl šios aplinkybės, dėl nelaimingų atsitikimų. Taip, mes šitą svarstėme ir įvertinom. Bet štai įsivaizduokime situaciją, kad žiniaraštyje mes pažymime padėjėjo aštuonias val., ir štai, vakar lankydamiesi apygardoje, mes buvome 12–14 valandų. Tai kada, jeigu nelaimingas, pavyzdžiui, grįžtant autoįvykis, kada jis įvyko, 12 val. ar 7 val., vis tiek reikėtų atlikti tyrimą ir vis tiek reikėtų įrodyti, kad vykdant funkciją. Žiniaraštis neišsprendžia šio klausimo, nes žiniaraštyje mes negalėsime įrašyti, jeigu į tokį žiniaraštį mes įrašysime dvylika val., neišeina, turi būti aštuonios val. Tai jis neišsprendžia.

Dabar, jeigu tikrai mes norime supaprastinti šią apskaitą ir jeigu mes tai pavesime kancleriui, kancleris negalės kitaip daryti, kaip tik pagal Darbo kodeksą. O tai reiškia, kad vis tiek turės pildyti žiniaraštį. Štai kur yra visa esmė. O jeigu tai daro… Kadangi tai yra specifiniai politiniai patarėjai mūsų padėjėjai…

PIRMININKĖ. Kolega, laikas! Ilgai pasakojat.

S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). …tai todėl mes ir siūlome, kad politinė institucija – Seimo valdyba tai darytų.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, kviečiu balsuoti. Kas palaikote L. Sabučio ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pataisą, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.

Balsavo 58 Seimo nariai. Už – 8, prieš – 17, susilaikė 33. Taigi paliekama Teisės ir teisėtvarkos komiteto formuluotė 16 straipsniui. Ar yra norinčių kalbėti dėl viso Seimo statuto pakeitimo? Už – V. Gapšys.

V. GAPŠYS (DPF). Dėkoju. Iš esmės pritardamas pačiai iniciatyvai ir norui, kad nebūtų pildomi žiniaraščiai, aš turiu vis dėlto ir pasakyti, kad dabartinė redakcija dar iki galo neišsprendžia. Manau, kad po svarstymo reikėtų daryti pakeitimus, nes jeigu mes turėsime Seimo valdybai vieną ar kitą raštą teikti, tai nieko iš esmės nekeis, tik forma bus kitokia. Todėl aš siūlau pritarti po svarstymo, nes idėja yra gera, bet ateityje patobulinti taip, kad iš tikrųjų būtų išsprendžiama iki galo visa problema. Ačiū.

PIRMININKĖ. Dėkoju. K. Daukšys – prieš.

K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Matot, kaip kartais pavojinga pavesti teisininkams ką nors spręsti. Jie iš karto rado būdą, kaip lengviausiai išsisukti. Bet atsakykit man į paprastą klausimą: kuo blogesnės už mūsų padėjėjas yra, pavyzdžiui, įmonių vadovų asistentės, kurios irgi turi tam tikrus darbus dirbti? Kuo blogesni yra vadybininkai, tikrieji vadybininkai, ne apsimetėliai, kurie turi tuos dalykus dirbti ir jų neterminuotas darbo laikas, ir visi kiti? Jiems Darbo kodeksas galios ir jie turės apgaudinėti valstybę rašydami, kad jie dirba po 8 val., iš tikrųjų dirbdami po 12–15 val., o mes sau tarsi pasilengvinsim ir savo padėjėjoms padarysim, kad mes nerašysim 8 val., nemeluosim valstybei, o mums nustatys valdyba, kaip reikia daryti. Bet juk iš tikrųjų mes apgaudinėsime valstybę lygiai taip pat. Mes vis tiek neįvykdysim tos pareigos, kurią reikia atlikti. Reikia keisti Darbo kodeksą ir toms specialybėms, kurių yra nenormuotos darbo dienos, pakeisti tuos dalykus, o ne vaidinti, kad mes, Seimo nariai, galim sau priimti tam tikrą privilegiją ir galim nežymėti, o kažkokie dundukai, kurie pinigus uždirba mums visiems, turi tą daryti. Atleiskite, aš tikrai nesutinku su tais dalykais.

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, kadangi nuomonės skirtingos, tai kviečiu balsuoti. Kas pritariate Seimo statuto „Dėl Seimo statuto 16 straipsnio pakeitimo“ projektui po svarstymo, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.

Balsavo 57 Seimo nariai: už – 45, prieš – 5, susilaikė 7. Po svarstymo projektui Nr. XP-2762(2) yra pritarta.

Repliką po balsavimo – L. Sabutis.

L. SABUTIS (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, visiškai taip pat mąstau kaip ir dauguma, jog iš tikrųjų žiniaraščių formalus pildymas neatitinka tikrovės, todėl nereikėtų versti tarnautojų, kad ir politinio asmeninio pasitikėjimo, apgaudinėti ir save apgaudinėti. Tačiau jeigu mūsų Statute liktų tokia norma kaip dabar, kuriai jūs pritarėte, aš pasakysiu, kad tai vis tiek negalios, nes Darbo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 11 straipsnyje kalbama taip: jeigu tarp šio kodekso normos (o aš minėjau iš tribūnos) ir kito įstatymo ar norminio teisės akto nuostatų yra prieštaravimų, taikoma kodekso norma. Taigi šiuo atveju, jeigu Statutas liktų tokios redakcijos, vis tiek būtų taikoma Darbo kodekso norma. O jame pasakyta, kad darbuotojų dirbtas laikas žymimas Vyriausybės patvirtintos pavyzdinės formos darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose. Ir daroma išlyga, kad darbdavys gali ir kitką numatyti toje pačioje darbo įstatymo normoje, tačiau kitko mes nenumatėm, tik pasakėm prieštaringai šiam įstatymui, kad nepildo žiniaraščių, o tai yra neharmoningo įstatymo sąveika.

PIRMININKĖ. Prašau, L. Graužinienė.

L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū. Aš labai trumpai, nes gerbiamasis L. Sabutis labai profesionaliai viską pasakė, nekartosiu. Bet aš noriu pasakyti, gerbiamieji kolegos, gerai, kol viskas gerai. Ir vien tai, kad mes tingim tam tikrą veiksmą padaryti ir norime vėl susidaryti išskirtines sąlygas, kad mums nereikėtų kažko daryti, mes galime rizikuoti labai daug ir brangiai kitų žmonių sąskaita. Todėl vis dėlto tas reikalavimas kodekse turi būti. Jeigu jūsų padėjėjas dirbo tą dieną 10 val., tai būkit malonus, kitą dieną suteikite jam poilsio dieną ir pažymėkite, kad nedirbo tas valandas. Yra tų būdų, ir negalime daryti sau, Seimui, išimčių. Šito tikrai negalime daryti, kas susiję su Darbo kodeksu.

Žemės reformos įstatymo 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-558(2) (svarstymas)

PIRMININKĖ. Dėkoju. Darbotvarkės r-2 klausimas – Žemės reformos įstatymo 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-558(2). Pranešėjas – E. Pupinis, Kaimo reikalų komitetas. Svarstymas.

E. PUPINIS (TS-LKDF). Pirmininke, iš tikrųjų tai svarbus įstatymas. Galiu pasakyti iškart, kad komitetas po svarstymo pritarė įstatymo projektui: už – 6, susilaikė 2. Tačiau norėdamas priminti šiek tiek esmę, noriu pasakyti, kad anksčiau žemėtvarkos projektai buvo rengiami iš esmės valstybės lėšomis, o įgyvendinami, t. y. pamatuojami tiksliai, valstybės arba privačiomis fizinių arba juridinių asmenų lėšomis. Tačiau šiuo metu, norint parduoti sklypą privačiam arba juridiniam asmeniui, reikėjo viską padaryti iš eilės, faktiškai reikėjo ne tiktai rengti tą projektą, bet ir įgyvendinti, t. y. pamatuoti ir užregistruoti valstybės lėšomis. Tas kainuodavo labai daug pinigų. Iš esmės mes sutvarkydavome nuosavybę tam, kuris perka, tačiau tas, kuris atkuria nuosavybę, gaudavo tiktai kuolais apkaišytą sklypą. Šiuo metu, kai trūksta lėšų, mes siūlome, kad žemės sklypų, kurie yra parduodami, nuomojami, projektai būtų rengiami ir įgyvendinami fizinių asmenų arba juridinių asmenų lėšomis. Tokiu būdu, manyčiau, bus sutaupyta šiek tiek lėšų ir galėtume įgyvendinti pagrindinį tos reformos tikslą, t. y. nuosavybės atkūrimo, ir asmeninių sklypų projektų parengimui panaudoti lėšas. Tai tiek.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Teisės ir teisėtvarkos komiteto vardu gal S. Šedbaras, nes L. Diniaus nematau salėje.

S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Teisės ir teisėtvarkos komitetas bendru sutarimu pasiūlė pagrindiniam komitetui tobulinti šitą įstatymo projektą. Atsižvelgęs į tas pastabas, kurioms Teisės ir teisėtvarkos komitetas pritarė, taip pat buvo ir mūsų biuro patarėjos pasiūlymų, pateikė konkretų pasiūlymą, kaip šį įstatymą patobulinti.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vardu – M. Petrauskienė.

M. PETRAUSKIENĖ (LSDPF). Įstatymo projektas svarstytas Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto posėdyje. Atsižvelgus į klausymų metu išsakytą nuomonę, Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto posėdyje, svarstant įstatymo projektą, nuspręsta iš esmės pritarti pateiktam įstatymo projektui ir siūlyti jį tobulinti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskusijoms užsirašė keturi Seimo nariai. B. Pauža. Nėra. J. Ramonas. Nėra. E. Jonyla. Prašau į tribūną prašau.

E. JONYLA (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, tikrai aš manau, kad iš tų blogybių pasirinkta viena, kad vis dėlto būtų sudarytos žmogui kokios nors alternatyvos, kad bent investuodamas savo pinigus galėtų sutvarkyti žemę, nes šito straipsnio priėmimo laukia nemažai tiek žemdirbių, tiek verslininkų, kai kurie net gali patirti ir finansinių nuostolių. Bet aš manau, dar reikia pagalvoti ir apie tai, jeigu jau patys žmonės moka pinigus, kad gal reikėtų supaprastinti visą šitą tvarką, kuri gana sudėtinga ir kuri brangiai kainuoja. Tokia informacija… Jeigu žmogus tvarkosi 3 sklypus, tai apskritai jam visa tai kainuoja apie 10 tūkst. Lt. Tai tikrai yra gana nemaža suma. Paimkime kitą pavyzdį, aš labai trumpai. Reikia pakviesti būtinai žemės vertintojus, nes yra žemės verčių žemėlapiai, kuriuose aiškiai įvardinta ir kaina, už tai, kad atvažiuoja vertintojas ir nuo kelio nufotografuoja tą sklypą, jam dar beveik 200 Lt reikia mokėti. Aš tik noriu atkreipti dėmesį į tai, kad mūsų rajone, kur yra sudaryti projektai, laukia eilė apie 260 žmonių, o tų, kur paprasčiausiai nei projekto, nieko, yra apie 500. Taigi klausimas tikrai aktualus ir, be abejo, reikėtų jį priimti, o po to reikės tobulinti. Jeigu užrašyta skubos tvarka, aš manau, jeigu būtų galima, reikėtų pritarti. Ačiū.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskusijose nori dalyvauti E. Pupinis. Prašau.

E. PUPINIS (TS-LKDF). Labai ačiū. Iš tikrųjų problema yra ta, ar mes tęsiame žemės reformą ar sustabdome, nes pinigų trūksta ir nuosavybei atkurti, o pirkti tuo labiau… parduoti tuo labiau trūksta. Aš norėčiau pasakyti, kad nemanau, jog teisinga buvo, kai valstybė pamatuodavo žemę, įteisindavo ir parduodavo kur kas pigiau, negu tas procesas įteisinimo ir pamatavimo kainuodavo, geodezinio matavimo. Iš tikrųjų valstybė, nežinau, kokį biznį darydavo. Savaime suprantama, galbūt tie, kurie numatė pirkti, ir norėtų, kad būtų ir toliau tai tęsiama, tačiau iš esmės valstybė šiuo metu neturi pinigų vykdyti pagrindinei reformai, tai yra nuosavybei atkurti ir žemės ūkio asmeninių sklypų nuosavybei grąžinti. Dar noriu pabrėžti, kad tiems, kurie atkurdavo nuosavybę, jiems nei niekas matuodavo, nei niekas už valdiškus pinigus įteisindavo, tie sklypai dabar kuolų prikaišyti stovi. Tačiau, jeigu žmogus norėdavo, kad būtų pamatuotas, jis vykdė kažkokį projektą, tai jis ir anksčiau mokėdavo savo pinigus. Įsivaizduojate, kas perka – jam padarom, o tas, kuris atkuria nuosavybę, tai jis iš tikrųjų darė viską už savo pinigus. Manyčiau, kad vis dėlto turėtų būti atvirkščiai: kas perka, turi užsimokėti už viską. O dėl nuosavybės ir toliau bus projektai bendrieji daromi, aišku, dėl pinigų stygiaus jie įteisinami taip pat bus daugiausiai žmonių lėšomis, kaip ir iki šiol buvo. Ačiū.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Noriu paklausti Teisės ir teisėtvarkos komiteto, jūs siūlote pagrindiniam komitetui tobulinti įstatymo projektą ir iš dalies tam yra pritarta. Jūs sutinkate?

S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Sutinkame. Lemiamas žodis yra pagrindinio komiteto.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai dėl viso įstatymo projekto. Prieš – K. Daukšys.

K. DAUKŠYS (DPF). Iš tikrųjų tai klausimas yra apie tai, kiek tai kainuoja. Nes valstybė, kad ir kaip būtų keista, nei žemės matavimo, nei geodezinių tyrimų, nei visų kitų dalykų kainų nebandė net kontroliuoti. Ir dėl to šitų profesijų žmonės labai tvarkingai iš to ir gyveno. Ir kuo valdžia daugiau pinigų kiš, nematuodama, kiek tai iš tikrųjų kainuoja, tuo jie geriau gyvens. Dabar daryti… Dabar padarome dar kitą darbą – mes leidžiame tiems, kurie turi pinigų, tas žemės sutvarkyti ir įsigyti, o kurie nelabai turi tų pinigų, tai galės palaukti. Aš manau, kad nėra visiškai teisingas principas, todėl galvočiau, kad reikia šitą įstatymą persvarstyti ir normaliai pasirengti tam, kad mes galėtume lygybės principą išlaikyti ir tą žemę grąžinti arba parduoti, arba kitus dalykus padaryti.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Už – K. Ramelis. Atsiprašau, bet iš kompiuterio išnyko, tuojau.

K. RAMELIS (MSG). Ačiū. Aš palaikyčiau tą siūlomą projektą, galbūt reikėtų tik patobulinti, nes žmones, kai susitinki, galėtų susimokėti ir patys, kad būtų vykdomi darbai. Tačiau būtų pageidavimas, kad, atsiradus galimybei, valstybė galėtų jiems sumokėtas išlaidas dėl nuosavybės teisių atkūrimo vėliau, kai jau bus galimybių, kompensuoti, būtent atkuriant nuosavybės teisę į žemę. Ačiū.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, kviečiu balsuoti. Kas po svarstymo pritariate Žemės reformos įstatymo 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.

Balsavo 47 Seimo nariai. Už – 41, prieš nėra, susilaikė 6. Po svarstymo įstatymo projektui Nr. XIP-558(2) pritarta.

Baudžiamojo kodekso 170 straipsnio 1 ir 2 dalių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XP-3247 (svarstymas)

Rezervinis 3 klausimas – Baudžiamojo kodekso 170 straipsnio 1 ir 2 dalių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Pranešėjas – V. Žiemelis, Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Svarstymo stadija. Toliau pirmininkauja Seimo Pirmininkas A. Valinskas.

V. ŽIEMELIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke, komitetas pritarė alternatyviam pasiūlytam šio projekto variantui ir kviečia Seimą pritarti patobulintam Teisės ir teisėtvarkos komiteto projektui. Atsiprašau, gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš pasiėmiau ne tą įstatymo projektą. Šiam įstatymo projektui komitetas nepritarė, nes Seimas jau pritarė prieš tai pateiktam projektui, kurį apsvarstė Teisės ir teisėtvarkos komitetas, patobulino, tai yra P. Auštrevičiaus parengtas įstatymo projektas. O šiam projektui siūlome nepritarti, nes jau Seimas apsisprendė, kokios redakcijos turi būti šitas Baudžiamojo kodekso straipsnis. Ačiū.

PIRMININKAS (A. VALINSKAS). Dėkoju. Vienas – už, vienas – prieš. Nėra. Gerbiamieji kolegos, siūlau balsuoti. Kas pritaria komiteto nuomonei, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja kitaip. Prašau. Balsuojama už komiteto nuomonę, kurio nuomonė yra atmesti įstatymo projektą.

Balsavo 43 Seimo nariai. Už – 39, prieš – 1, susilaikė 3. Komiteto nuomonei pritarta. 39 balsai, jų pakanka.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 ir 139 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XP-2202 (svarstymas)

Rezervinis 4 klausimas – įstatymo projektas Nr. XP-2202, Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 ir 139 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Pranešėjas – Teisės ir teisėtvarkos komiteto atstovas V. Žiemelis. Prašom. Svarstymo stadija.

V. ŽIEMELIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Įstatymo projekto tikslas nustatyti, kad teismo sprendimas būtų surašomas ir paskelbiamas kaip vientisinis teisės aktas. Tai yra nutariamoji dalis grindžiama motyvuojamoje dalyje išdėstytais argumentais. Visas teismo sprendimas surašomas iki teismo sprendimo paskelbimo ir tame pačiame posėdyje būtų paskelbiamos visos teismo sprendimo dalys. Siūlomas teisinis reguliavimas užtikrintų, kad kiekvienas priimamas teismo sprendimas būtų grindžiamas teisiniais argumentais ir būtų užkirstas kelias situacijoms, kai vėliau dėstomais argumentais tik siekiama pateisinti jau priimtą teismo sprendimą. Tai yra viena esminių sąlygų tinkamam konstitucinio teisingumo principo ir iš teisinės valstybės principo kylančiam teisinio aiškumo, tikrumo reikalavimui įgyvendinti. Be to, byloje dalyvaujančių asmenų supažindinimas tuo pačiu metu ne tik su įžangine ir rezoliucine dalimi, bet ir su motyvuojama teismo sprendimo dalimi užtikrintų tinkamą teisės viešumo principo įgyvendinimą. Komitetas apsvarstė Teisės departamento, Vyriausiojo administracinio teismo pastabas, joms pritarė ir bendru sutarimu pritarė įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Diskusijoje užsirašiusių kalbėti nėra. Vienas – už, vienas – prieš. Pasiūlymų ir pataisų negauta, už ir prieš kalbančių nėra. Gerbiamieji kolegos, siūlau balsuoti. Kas pritaria įstatymo projektui Nr. XP-2202 po svarstymo, prašom balsuoti už, kas ne, balsuoja kitaip.

Balsavo 46. Už – 45, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymo projektui po svarstymo pritarta. Netrukus rezervinis 5 klausimas ir aš norėčiau kreiptis į Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininką ir narius. Šiandien buvo daugybė įstatymų projektų, kuriems buvo pritarta po svarstymo. Liko tik priėmimas. Gal būtų galima pateikti juos sujungus į vieną? Gerai? Tuomet sutaupysime gerokai daugiau laiko. Dėkoju.

Miškų įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XP-901(2) (pateikimas)

Kviečiu pranešėją A. Endziną. Miškų įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XP-901. Pateikimo stadija. Prašom.

A. ENDZINAS (LSF). Dėkoju, gerbiamasis Pirmininke, kad leidžiate pateikti įstatymo projektą. Projekto rengimą paskatino tai, kad dabartinis teisinis reguliavimas neužtikrina, o neretai netgi riboja asmenų, kurie nuosavybės teise valdo miško plotą, teises valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisių objektą, ypač tada, kai miškas yra dviejų ar kelių savininkų valdomas bendros nuosavybės teise.

Įstatyme numatytas ribojimas tampa ypač juntamas tuomet, kada miško žemę paveldi keli įpėdiniai ir, negalėdami pasidalinti paveldėto turto, negali tinkamai įgyvendinti savo teisių ir pareigų, susijusių su paveldėto turto dalimi. Taip pat negali pasinaudoti įstatymu garantuojamomis savininkų teisėmis.

Panaikinus Miškų įstatymo 4 straipsnio 3 dalies nuostatą, būtų sudarytos galimybės visiems mišką nuosavybės teise valdantiems asmenims tinkamai įgyvendinti savo teises valdant, naudojant ir disponuojant turimu miško plotu, taip pat rūpinantis ir puoselėjant savo miško plotą, sudarant realią galimybę stambinti miškų plotus įgyjant papildomų miško sklypų iš kitų privačių savininkų. Priėmus projektą, būtų sudarytos sąlygos norintiems ir išmanantiems ūkininkavimą miške asmenims suvienyti savo pastangas ir interesus ir taip užtikrinti, kad miškas būtų valdomas racionaliai ir rūpestingai. Kadangi laikas vėlyvas, gal taip trumpai. Jeigu būtų klausimų, mielai į juos atsakyčiau.

PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Jūsų yra užsirašę paklausti keli Seimo nariai. A. Stancikienė. Nėra. J. Šimėnas. Prašom. Po to E. Pupinis.

J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Aš užsiregistravau kalbėti diskusijoje dėl šio klausimo.

PIRMININKAS. Kad, gerbiamasis komiteto pirmininke, pateikimo metu diskusijų nėra. Taigi turite klausti.

J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Aš tada paklausiu. Iš esmės, sakykime, pritarus toms nuostatoms, kurias jūs pristatėte, vis dėlto kyla abejonių dėl vieno dalyko, kuris yra išdėstytas Teisės departamento išvadose. Jose yra parašyta, kad šios nuostatos gali sudaryti prielaidas pakeisti natūralų kraštovaizdį atskirame miške, esančius objektus kurdinti, atlikti miškų natūralią gamtinę aplinką ir t. t. ir sukurti prielaidas kitoms priemonėms, kurios atsirastų priėmus šią įstatymo pataisą. Ar pakankamai kompleksiškai įvertinote šitą reikalą, kad ne tik atskiri gyventojai arba savininkai turės savo nuosavybės ribas, jas žinos, bet ir sudaromas precedentas po to vykstantiems procesams?

A. ENDZINAS (LSF). Taip, gerbiamasis komiteto pirmininke, iš tikrųjų manau, kad nuosavybės turėjimas nesudaro iš anksto sąlygų sunaikinti tą turtą, kurį nuosavybės teise valdo savininkas. Jeigu kalbame šiuo atveju apie mišką, tai iš tikrųjų nereiškia, kad miško savininkas vietoj gražaus šilo, ąžuolyno, pušyno skubėtų padaryti, arba tiesiog suprastų, kad reikia padaryti dykvietę atliekant pliką, neracionalų kirtimą. Mano, kaip žmogaus, pilietinė pozicija yra ta, kad savininkas visada rūpinasi savo turtu. Kita vertus, įstatymu galima numatyti tam tikras prevencines priemones, kad tai nebūtų padaryta. Aš manau, jeigu kyla tokių abejonių, galima būtų įrašyti tam tikrus saugiklius, kad tai nevyktų. Pagaliau jau šiandien yra tie saugikliai. Kirtimai negalimi be tam tikrų dokumentų, kurie privalomai yra suderinami su urėdijomis, tai yra valstybinėmis institucijomis. Iš esmės taip. Tačiau jeigu, jūsų nuomone, reikėtų papildomų saugiklių, be jokios abejonės, apie tai reikėtų po pateikimo diskutuoti ir galbūt iš tikrųjų diskusijoje iškiltų naujų minčių ir tai būtų galima įrašyti. Kodėl gi ne? Šiuo atveju mes keliame klausimą dėl nuosavybės naudojimo klausimo, disponavimo ja. O tuo kampu, kiek tai susiję su santykiais su visuomene, iš tikrųjų galima dėti. Galbūt netgi ir reikėtų. (Balsai salėje) Šiuo įstatymo projektu, jeigu galima, atsakysiu?

PIRMININKAS. Taip, prašom. J. Šimėno klausimas buvo, aš tiesiog salei pasakysiu. Buvo papildomas klausimas, iki kiek galima smulkinti.

A. ENDZINAS (LSF). Šiuo įstatymo projektu mes nesiekėme nustatyti tos mažiausios ribos, bet, ko gero, apie tai irgi reikėtų padiskutuoti. Tiesiog neskubant žengti kitos stadijos link, padaryti plačią diskusiją, galbūt klausymus. Iniciatyva yra, o atvesti šį klausimą iki sprendimo – visų mūsų bendras reikalas. Manau, kad pačiai iniciatyvai turbūt verta pritarti.

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia Seimo narė D. Bekintienė. Prašom.

D. BEKINTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, iš tikrųjų ir aname Seime jau buvo svarstomas šis projektas, bet neužteko turbūt politinės valios ir laiko. Aš irgi manau, kad kuo daugiau auklių, tuo vaikas labiau be galvos. Aš žinau atvejų, kai yra septyni bendrasavininkiai, kurie yra kažkur išvykę, ir tas žmogus, vienas iš bendrasavininkių, nuolat ten gyvenantis, negali atlikti be kitų sutikimo net ir sanitarinių kirtimų. Bet mano klausimas būtų toks. Ar jums žinoma, kaip praktiškai net ir šiuo metu, kai atidalinti galima tik jeigu yra 54 hektarai, kaip žmonės apeidami šį įstatymą sprendžia šitą klausimą? Aš žinau, kaip sprendžia. O jūs ar žinote?

A. ENDZINAS (LSF). Gal iš tikrųjų kai kuriuos epizodus žinau, bet aš nežinau, ar tai yra taisyklės. Kita vertus, iniciatyvą paskatino iš tikrųjų ne vienas, ne du ir ne dešimt kreipimųsi tiek ir į mane, tiek ir į bendraautorį žmonių, gyvenančių ir turinčių nuosavybę šalia miško, turinčių nuosavybę mišku arba miško žeme. Tai turbūt kiekvienas iš mūsų susiduria su panašiais skundais ir pageidavimais. Tai ne dešimčių, tai iš tikrųjų šimtų, o gal net ir tūkstančių žmonių problemos.

PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui už pateiktą įstatymo projektą.

A. ENDZINAS (LSF). Dėkoju, kad išklausėt.

PIRMININKAS. 1 – už, 1 – prieš. Už – Seimo narė V. Baltraitienė, po to prieš – A. Stancikienė.

V. BALTRAITIENĖ (DPF). Ačiū. Aš labai trumpai. Mano nuomone, projekto iniciatoriai, rengėjai iš tiesų yra teisūs, kreipiasi labai daug žmonių, kurie susiduria su ta problema, kai miško plotas yra mažesnis negu 5 hektarai, o paveldėtojai yra keli ir negali pasidalinti. Tai aš manau, kad šitas projektas iš tikrųjų yra laiku ir reikia jį priimti, bent po pateikimo tikrai pritarti, po to, jeigu reikia, nustatyti mažiausią ribą, iki kiek dalinti, kad nebūtų į dešimt dalių padalinta, galbūt hektaras ar du hektarai gali būti nustatyti. Bet reikėtų. Aš manau, kad tikrai išspęstume daugelio žmonių problemas. Aš siūlau balsuoti už pateikimo stadijoje, o paskui komitete svarstyti ir, jeigu reikia, teikti papildomus pasiūlymus.

PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš – Seimo narys J. Urbanavičius. Prašau.

J. URBANAVIČIUS (TS-LKDF). Ačiū Pirmininkui. Siūlyčiau iš tikrųjų nepritarti valdų smulkinimui dar į mažesnes nei 5 hektarų valdas. Manau, bus sunku visų pirma užtikrinti miškų apsaugą, matau grėsmę, jog miško žemės paskirtis gali būti keičiama į kitą paskirtį. Čia iškyla pavojus pakeisti natūralų miško kraštovaizdį. Tai iš tikrųjų siūlyčiau visiems nepritarti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, argumentai už, prieš išsakyti. Ir aš teikiu Seimui balsuoti. Kas už tai, kad Miškų įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui būtų pritarta po pateikimo? Prašau.

Balsavo 43. Už – 28, prieš – 5, susilaikė 10. Taigi įstatymo projektui Nr. XIP-901 po pateikimo yra pritarta. Siūlomas komitetas. Šiandieną Seniūnų sueigoje pagrindiniu buvo pasiūlytas Aplinkos apsaugos komitetas, papildomų nebuvo. Gal galima bendru sutarimu pritarti. Ir siūloma svarstyti rudens sesijoje. Prieš nėra? (Balsai salėje) Dėkoju.

Seimo protokolinis nutarimas dėl Juliaus Vedeckio peticijos

Rezervinis 6 klausimas – Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Juliaus Vedeckio peticijos“ projektas. Pranešėja – Peticijų komisijos atstovė D. Bekintienė. Prašau.

D. BEKINTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, truputuką dar kantrybės, nes komisija birželio 3 d. išnagrinėjo peticijoje pateiktą siūlymą. Tai Juliaus Vedeckio peticija – siūlymas, kaip sumažinti įsigalėjusią Lietuvos institucijų, politinių partijų, bažnyčios ir kitų darinių korupciją dėl netinkamų įstatymų ir blogos valstybės valdymo sandaros. O jeigu taip, tai jis siūlo nutraukti politinių partijų ir bažnyčių finansavimą iš mokesčių mokėtojų pinigų.

Mes, vadovaudamiesi specialistų, t. y. komisija, vadovaudamasi specialistų pateiktomis išvadomis, priėmė sprendimą atmesti pareiškėjo pasiūlymus.

O pagrindiniai motyvai tokie: pirmas – dėl partijų rėmimo. Atsisakius partijų finansavimo valstybės lėšomis arba jį smarkiai sumažinus, tikėtina, kad politinės partijos taps labiau priklausomos nuo įvairių interesų grupių. Antras, dėl religinių bendruomenių rėmimo. Abejotinas sprendimas visiškai nutraukti valstybės finansinę paramą tradicinėms religinėms bendrijoms derintųsi su Konstitucijos 43 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Be to, valstybės pripažįstamos, tradicinėmis laikomos religinės bendrijos sudaro Lietuvos istorinio, dvasinio bei socialinio palikimo dalį.

Todėl mes prašome, ir aš asmeniškai, Seimo narių pritarti komisijos išvadai ir priimti Seimo protokolinį nutarimą atmesti pareiškėjo siūlymą ekonominės krizės metu nutraukti politinių partijų ir bažnyčios finansavimą iš mokesčių mokėtojų pinigų. Dėkui.

PIRMININKAS. Dėkoju. Ar būtų diskusijoje užsirašiusių už, prieš? Nėra. Ar būtų galima Peticijų komisijos nuomonei atmesti peticiją pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Nebūtų prieš? Dėkoju. Sprendimas priimtas.

Gerbiamieji kolegos, šiandieną mūsų darbotvarkės visi klausimai. Ir visus, dėkodamas už konstruktyvų darbą, kviečiu registruotis.

Užsiregistravo 46 Seimo nariai. Birželio 16 d. vakarinis plenarinis posėdis baigtas.

---

* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LCSF – Liberalų ir centro sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; TPPF – Tautos prisikėlimo partijos frakcija; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.