Seimo rytinis plenarinis posėdis Nr. 89

2009 m. birželio 16 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas A. VALINSKAS ir Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja I. DEGUTIENĖ

Seniūnų sueigos patikslinta 2009 m. birželio 16 d. (antradienio) plenarinių posėdžių darbotvarkė

PIRMININKAS (A. VALINSKAS). Labas rytas, gerbiamieji kolegos, šiandieną – birželio 16 d., antradienis, 11 val. Aš skelbiu šiandienos plenarinio rytinio posėdžio pradžią ir kviečiu visus registruotis.

Užsiregistravo 64 Seimo nariai. Iš tiesų gausią ir ilgą šios dienos darbotvarkę jūs turite, kai kurie pasiūlymai buvo aptarti Seniūnų sueigoje, iš darbotvarkės išbraukti klausimai 2-15 ir 2-20 imtinai. Gal būtų pastabų ir pasiūlymų dėl darbotvarkės Seimo salėje? Seimo narys E. Klumbys. Prašau.

E. KLUMBYS (TTF*). Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos, kadangi yra įtrauktas 1-8 klausimas dėl teisėjo R. Savicko įgaliojimų sustabdymo, frakcijos vardu mes norėtume, kad įgaliojimų sustabdymo būtinumą pagrįstų atėjęs čia, į Seimą, generalinis prokuroras, nes jau yra pritaikytos tam tikros sankcijos Seimo R. Savickui. Mes siūlome, kad tuo klausimu poziciją išdėstytų generalinis prokuroras, nes žinome, kaip vyksta tų bylų nagrinėjimas, jisai gali užtrukti dvejus trejus metus (ir mūsų kolegų, Seime esančių, patirtis tą rodo), taigi tam, kad mes apsispręstume, reikia generalinio prokuroro paaiškinimo dėl tokio siūlymo.

PIRMININKAS. Pone Klumby, kiek aš suprantu, jūs prašote šio klausimo pertraukus ir po to įtraukti į darbotvarkę pakvietus generalinį prokurorą? Ar šiandieną įtraukti?

E. KLUMBYS (TTF). Mes siūlome… Kadangi šis klausimas yra programoje, tai prieš jo pateikimą, kad į Seimą ateitų generalinis prokuroras ir paaiškintų šito reikalo būtinumą, tai yra įgaliojimų sustabdymą.

PIRMININKAS. Gerai. Gerbiamieji kolegos, yra „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos vardu gautas pasiūlymas svarstant darbotvarkės klausimą 1-8, kad šalia pranešėjo S. Šedbaro būtų pranešėjas ir generalinis prokuroras. Kas už šį pasiūlymą, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę balsuoja kitaip. Prašau.

Balsavo 83. Už – 61, prieš – 2, susilaikė 20. Frakcijos pasiūlymui pritarta. Gerbiamasis kolega E. Klumby, ar būtų galima bendru sutarimu pritarti, kad dabar skambinam prokurorui, ir jeigu jis nėra fiziškai išvykęs, lieka darbotvarkėje, o jeigu jis, sakysime, yra komandiruotėje, tai šį klausimą mes turbūt turėtume apsvarstyti, kai prieisime prie jo pagal darbotvarkę. Prašau.

E. KLUMBYS (TTF). Aš norėčiau patikslinti. Kadangi yra Seimo sprendimas kviesti generalinį prokurorą, mes jam negalime diktuoti sąlygų, tai, suderinus su generaliniu prokuroru, kada jis gali ateiti į Seimą, tą dieną ir svarstomas šitas klausimas.

PIRMININKAS. Gerai. Dėkoju. Ar būtų dar pasiūlymų dėl 1-8 klausimo, jeigu gerbiamasis generalinis prokuroras galės šiandieną… netrukus sužinosime, ar galės atvykti. Prašau. A. Endzinas.

A. ENDZINAS (LSF). Dėkoju, gerbiamasis Pirmininke. Kaip jau praeitą posėdį minėjome, mes turėjome gavę nemažai medžiagos dėl 1-4 kompleksinio klausimo. Išnagrinėję tą medžiagą, norėtume padaryti keletą iniciatyvų. Tačiau tam nebeturime laiko, todėl frakcijos vardu prašyčiau išbraukti 1-4 kompleksinį klausimą iš darbotvarkės ir apsispręsti dėl šio išbraukimo balsuojant. Dėkoju.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, pagal Statutą iš tiesų, kadangi yra imta tiktai viena pertrauka, tai nagrinėjant klausimą bus galima dar kartą prašyti pertraukos, o dabar tiesiog išbraukti iš darbotvarkės nelabai turime galimybių ir teisės. Prašau E. Klumbys.

E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis Seimo Pirmininke, aš siūlyčiau tikslumo – negalima šito klausimo išbraukti iš darbotvarkės. Ne nėra galimybių, bet negalima, nes yra šiandien būtina svarstyti, o priėmimo stadijoje prasidės jau kiti niuansai.

PIRMININKAS. Visiškai pritariu ir tiesiog kitais žodžiais pasakiau, kad nėra galimybių ir negalima, tai visiškai tas pats, nes buvo paskelbta, kad padaryta pertrauka iki kito posėdžio. Šiandieną yra kitas posėdis ir antros pertraukos bus galima prašyti pradėjus šį klausimą nagrinėti pagal darbotvarkę. Manau, kad šia teise galės pasinaudoti ir Liberalų sąjūdžio frakcija.

A. ENDZINAS (LSF). Dėkoju, gerbiamasis Pirmininke. Kadangi yra Seimo praktikoje buvę panašių precedentų gerokai vėliau, atsiprašau, gerokai anksčiau, tai vis dėlto prašyčiau leisti apsispręsti balsavimo būdu. Dėkoju.

PIRMININKAS. Dovanokite, tačiau aš net negaliu teikti Seimui balsuoti ir manau, kad balsuodamas Seimas išreikš savo nuomonę, kai bus paprašyta pertraukos, jeigu tai bus padaryta.

Ar būtų dar pasiūlymų dėl šiandienos darbotvarkės, pasiūlymų ir pataisų? Nėra. Taip, kol kas yra vienoda nuomonė bendru sutarimu, kad darbotvarkė per didelė, bet jeigu dirbsime konstruktyviai, aš siūlau mūsų konstruktyvų darbą pradėti ją patvirtinant, dar kartą balsuojant ir kartu registruojantis. Prašau.

Gerbiamieji kolegos, užsiregistravo 97. Už darbotvarkę balsavo 96: už – 86, prieš nėra, susilaikė 10.

Užimtumo rėmimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-583(3) (priėmimas) (taikoma skubos tvarka)

Taigi kompleksinis darbotvarkės klausimas 1-2a, 1-2b, Nr. XIP-583 – Užimtumo rėmimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Pranešėja – Seimo narė V. Blinkevičiūtė. Priėmimo stadija, taikoma ypatingos skubos tvarka.

Kol gerbiamoji pranešėja ateis į tribūną, noriu informuoti, kad generalinis prokuroras bus, ir šis klausimas bus nagrinėjamas pagal darbotvarkę, kaip numatyta. Dėkoju. Žodis pranešėjai.

V. BLINKEVIČIŪTĖ (LSDPF). Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos, Socialinių reikalų ir darbo komitetas dar kartą išnagrinėjo gautas Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas. Iš esmės šitos pastabos Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektui yra juridinės technikos pobūdžio. Mes siūlome visoms toms pastaboms pritarti, išskyrus vieną. Taip pat dar yra gauta Seimo narių siūlymų, tai yra E. Žakario, J. Juozapaičio ir V. Simuliko pasiūlymų, dėl 29 straipsnio 2 dalies. Nežinau, galiu pakomentuoti dabar ar svarstymo metu, kai eisime pastraipsniui? Mūsų komitetas, Socialinių reikalų ir darbo komitetas, Seimo narių E. Žakario ir J. Juozapaičio ir V. Simuliko įregistruotai pataisai dėl 29 straipsnio 2 dalies siūlo nepritarti, nes fiksuoti darbdavio, steigiančio darbo vietas neįgaliesiems, nuosavų lėšų dalį, tvirtą, fiksuotą dydį įrašyti įstatymu būtų netikslinga, nes taip būtų suvaržoma darbdavio galimybė daugiau paremti steigiamą darbo vietą neįgaliajam. Kitai pataisai, kuri buvo užregistruota vėliau E. Žakario, siūlom pritarti papildant, kad darbdavys savo sprendimu nuosavą lėšų dalį gali nustatyti didesnę nei nurodyta šioje dalyje. Tai būtų tiek pastabų dėl Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatymo pakeitimo įstatymo projekto.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar būtų galima bendru sutarimu taikyti tokią šio įstatymo priėmimo praktiką, kad mes balsuotume imtinai paskirsniui, nes įstatymo projekte yra septyni skirsniai, ir po to, kadangi 29 straipsniui yra siūlomos pataisos, mes aptarsime pastraipsniui būtent 29 straipsnį, o po to vėl balsuosime paskirsniui. Ar būtų galima sutarti? Prieš nėra. Dėkoju.

Tuomet dėkoju pranešėjai. Yra užsirašiusių kalbėti. Už – A. Šedžius. Jūs už pataisą, kurią minėjo pranešėja, ar dėl skirsnio? Ne. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, pirmasis skirsnis, jisai apima straipsnius nuo 1 iki 4 imtinai, ar būtų prieš, už? Gal būtų galima bendru sutarimu visą pirmą skirsnį ir priimti? (Balsai salėje) Dėkoju.

Antrasis skirsnis apima straipsnius nuo 2 iki 11 imtinai. Už, prieš nėra. Ar būtų galima pritarti antrajam straipsniui bendru sutarimu? Prieštaraujančių nėra. Dėkoju.

Trečiasis skirsnis, straipsniai imtinai nuo 12 iki 17. Už, prieš taip pat nėra. Ar galime bendru sutarimu? (Balsai salėje) Dėkui.

Ketvirtasis skirsnis. Straipsniai nuo 18 iki 21 imtinai. Pasisakančiųjų už, prieš nėra. Bendru sutarimu galima priimti? Dėkoju.

Penktasis skirsnis. Penktajame skirsnyje turėtume išskirti 29 straipsnį. Taigi siūlau pradėti diskusijas būtent dėl 29 straipsnio. Priimsime ar nepriimsime siūlomas pataisas. Kviečiu į tribūną pranešėją ir po to su pataisomis balsuosime už visą skirsnį. Prašau, žodis Seimo nariui ponui E. Žakariui dėl siūlomų pataisų.

E. ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Dėl pirmos pataisos, kuriai komitetas nepritarė, sutinku, kur yra kolektyvinis pasiūlymas. Dėl jo nereikėtų balsuoti.

PIRMININKAS. Atsiimate pasiūlymą?

E. ŽAKARIS (LSDPF). Taip, atsiimu. O antrą siūlymą, kuriam komitetas pritarė, prašyčiau palaikyti. Nežinau, ar reikia jį pristatyti? (Balsai salėje) Antro pasiūlymo esmė yra ta, kad praėjusiame posėdyje buvo nutarta, kad įdarbinant neįgalų darbuotoją, jo darbo vietos steigimui darbdavys mokėtų fiksuotą įmoką, t. y. 20–30 %, atsižvelgiant į negalią. Tačiau yra užimtumo, kitos vietinės iniciatyvos, kur yra vertinama balais, ir jeigu darbdavys didesnį indėlį įneša, tai jis gauna daugiau balų ir gali gauti didesnę paramą. Todėl, kad neužkirstume darbdaviui kelio įnešti didesnes įmokas, yra siūloma, kad darbdavys savo iniciatyva galėtų sumokėti ir didesnę dalį. Tokia siūlymo esmė.

PIRMININKAS. Kadangi komitetas pritarė…

V. BLINKEVIČIŪTĖ (LSDPF). Komitetas pritarė šitam antram.

PIRMININKAS. Pritarė?

V. BLINKEVIČIŪTĖ (LSDPF). Taip.

PIRMININKAS. Tai mums reikėtų vieno formalumo. Ar būtų salėje 29 palaikantys?

V. BLINKEVIČIŪTĖ (LSDPF). Taip, taip, yra.

PIRMININKAS. Prašau pakelti rankas. Bendru sutarimu. Gerai. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, kadangi pirmasis pasiūlymas atsiimtas, o antrajam komitetas pritarė, ar galima pritarti 29 straipsniui su ką tik pritarta pataisa bendru sutarimu? (Balsas iš salės: „Taip.“) Prieš nėra? Dėkoju.

Kadangi daugiau nėra pasiūlymų, dėkoju pranešėjai. Su mūsų ką tik pakoreguotu 29 straipsniu penktasis skirsnis nuo 22 iki 34 imtinai. Už, prieš nėra. Ar būtų galima penktajam skirsniui pritarti? (Balsai salėje) Dėkoju.

Šeštasis skirsnis. Straipsniai nuo 35 iki 40 imtinai. Už, prieš nėra. Ar galima bendru sutarimu? Dėkoju.

Ir septintasis skirsnis. 41, taip, vienas straipsnis. Ar būtų galima visam skirsniui pritarti bendru sutarimu? Prieš nėra. Dėkoju.

Dėl viso įstatymo projekto keturi – už, keturi – prieš. E. Žakaris – už. Prašau. Po to M. Zasčiurinskas – prieš.

E. ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš asmeniškai už šitą įstatymo projektą balsuosiu už, nes jame darbdaviai yra labiau suinteresuoti įdarbinti žmones su negalia ir, svarbiausia, yra diferencijuota parama. Be abejo, kai kurios paramos rūšys yra sumažintos, bet, manyčiau, jos galbūt buvo ir didokos. Apgailestauti galima tik dėl to, kad viešųjų darbų nebus leidžiama dirbti studentams, ypač vasaros atostogų metu. Dabar jau teks mokėti už mokslą, bet aš manau, kad kiekvienas Seimo narys turi teisę teikti pasiūlymus ir dar galima tai ištaisyti. Manyčiau, kad šitas projektas nėra blogas, ir jį galima palaikyti. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš – Seimo narys M. Zasčiurinskas.

M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkui, Pirmininke. Aš siūlyčiau šiek tiek kitaip pažiūrėti į tą įstatymą. Šios Užimtumo rėmimo įstatymo pataisos smarkiai blogina socialiai pažeidžiamų žmonių padėtį. Šio įstatymo pataisomis siūlome nubraukti galimybę norintiems ir galintiems dirbti vyresnio amžiaus asmenims… valstybės pagalba. Jaunimui, studentams, siūloma atimti galimybę dirbti viešuosius darbus, mažinti bedarbių mokymo stipendijos dydį vos ne du kartus, nutraukti neįgaliųjų dalinį subsidijavimą, beveik dvigubai mažinti paramą naujoms darbo vietoms steigti, per pusę sutrumpinti remiamų įgūdžių įgijimo trukmę. Čia kalbu apie galimybes. Nedarbo draudimo išmoką skirti ne po mėnesio, o po tiek mėnesių, kiek mėnesių darbdavio išeitinė išmoka jam buvo išmokėta ir taip toliau.

Pažymėtina, kad mes turime socialiai ginti nuskriaustus žmones, kurie turi atitinkamų problemų, ir negalime elgtis atvirkščiai. Pavojingiausia yra tai, kad svarstant tokius jautrius visuomenės klausimus vėl dauguma, kad ir kaip būtų keista, lieka gana akla, gana šalta, apatiška ir tas užvestas naktinių buldozerių tempas vis stumia mus į priekį. Kviečiu nemažinti socialiai jautrių sričių finansavimo, aktyviau ieškoti papildomų biudžeto finansavimo šaltinių gaivinant verslą ir neskriausti likimo jau nuskriaustų žmonių. Todėl aš kviečiu nepritarti šio įstatymo pataisoms. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Už – Seimo narys A. Sysas. Po to Seimo narys D. A. Barakauskas – prieš. Prašau.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, visiškai sutinku su ką tik kalbėjusio M. Zasčiurinsko išsakytom pastabom, bet aš noriu atkreipti dėmesį, kad šis įstatymas atitinka laikmečiui keliamus reikalavimus. Mes kalbame apie Užimtumo rėmimo įstatymą ir valstybės dalykas skatinti ir remti žmones, kurie laikinai tampa bedarbiais, todėl viskas, ką pasakė Mečislovas, yra teisinga. Buvo kitas laikmetis, nes turėjome mažą nedarbą ir turėjome tam tikras kategorijas žmonių, kuriems taikėme ne tik botago, bet ir pyrago principą, t. y. mes visokiais būdais kvietėme juos, kad jie ateitų, persikvalifikuotų ir dalyvautų rinkoje. Šiuo atveju, kai yra sunkmetis, mes tikrai negalime sau leisti tam tikroms kategorijoms mokėti didesnes išmokas vien dėl to, kad tai buvo, kai buvo geresni laikai. Ne šis įstatymas blogina bedarbių socialinę padėtį. Įstatyme, kurį mes svarstysime popiet arba apie pietus, t. y. Nedarbo draudimo įstatyme, yra nuostatų, kurios, mano galva, prieštarauja ir mūsų Konstitucijai. Bet šitas įstatymas, dar kartą pasikartosiu, atitinka laikmetį, sudaro sąlygas naujoms kategorijoms žmonių, kurie dėl ekonominės situacijos tampa bedarbiais, tikėtis tam tikros valstybės paramos permokant ir perkvalifikuojant. Ir kviečiu kolegas pritarti tam įstatymui. Bus geresnis laikas, mes vėl galėsime pagerinti situaciją, skirti daugiau lėšų visom kategorijom žmonių, kurie tapę bedarbiais galėtų grįžti į darbo rinką. Šiuo atveju pasisakau už šito įstatymo projektą. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš – D. A. Barakauskas. Po to I. Degutienė.

D. A. BARAKAUSKAS (TTF). Gerbiamieji kolegos, pasižiūrėjus įstatymo projektą, kuris yra teikiamas, realiai matyti, kad bus sumažintas finansavimas socialinei (…) grupei, studentams, neįgaliesiems. Visiškai neremiamas ir neskatinamas darbo vietų išlaikymas, kas šiandien yra labai labai svarbu, ir naujų darbo vietų rėmimo faktiškai visa filosofija. Aš manau, kad priėmę tokią redakciją, kaip yra pateikta, ir A. Sysas pripažįsta, kad reikia palaukti geresnių laikų, mes padidinsime socialinę atskirtį tarp atskirų žmonių sluoksnių, todėl siūlau nepritarti.

PIRMININKAS. Dėkoju. Už – Seimo narė I. Degutienė, po to už – R. J. Dagys.

I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, iš tiesų šiandieną darbo rinkoje situacija iš esmės yra pasikeitusi, ir ji sparčiai keičiasi kiekvieną dieną. Sulėtėjo ekonomikos tempai, nedarbas auga ir mums reikia ieškoti, kaip kitaip racionaliai ir saugiai spręsti darbo rinkos politikos klausimus ir ypač užimtumo rėmimo klausimus, kadangi tai susiję su kiekvienu žmogumi, kuris tapo bedarbiu. Todėl didėjant nedarbui svarbu kuo daugiau bedarbių įtraukti į aktyvias darbo rinkos politikos priemones, sudaryti sąlygas laikinam užimtumui, užsidirbti pragyvenimui reikalingų lėšų, skatinti bedarbius būti aktyvesnius ir įspėtus apie atleidimą iš darbo darbuotojus, pasakyti, kur jie gali toliau įsidarbinti, kur paklausa yra didesnė.

Aš jau nekalbu apie tai, kad ieškoma lankstesnių formų, kaip pasiekti pagrindinių aktyvios darbo rinkos politikos priemonių ir tikslų su mažesnėmis valstybės paramos lėšomis. Tai yra, iš vienos pusės, mes bandome padėti tiems žmonėms, kurie šiandien atsidūrė blogoje situacijoje, iš kitos pusės, įvertiname šiandienes valstybės finansines galimybes.

Iš tiesų labai reikalingas, labai pritariu naujam Užimtumo rėmimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektui ir kviečiu balsuoti visus už šį įstatymą.

PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš – Seimo narys K. Daukšys, po to už – R. J. Dagys.

K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Iš tikrųjų šitas įstatymo pakeitimas yra tam tikras nosies papudravimas parodant, kad kažką bandome daryti. Gerbiamieji, kur parašyta šitame įstatyme ir kaip išspręsti darbo vietų poreikio analizės ir prognozavimo klausimą. Ar vėl bus kaip iki šiol, kad maždaug kokias turime profesines mokyklas, tokius ir ruošiam, o ne tokius, kokių reikia? Kur šitoje vietoje, išskyrus tai, kad pensininkas negalės persikvalifikuoti, kokie nors kiti rimti pakeitimai?

Tai šitas įstatymas yra tam, kad būtų parodyta, kad mes kažką darome. Pinigų mažėja, mes darome, dabar pensininkų nebemokysime kitokių specialybių. Na ir ką, kas nuo to pasikeis? Ar nuo to padaugės pinigų? Ar nuo to atsiras daugiau kokybiškų darbo vietų? Ar atsiras naujų kokybiškų darbuotojų?

Manyčiau, kad tai yra paprasčiausias triukas tam, kad būtų parodyta, kad ministerija kažką veikia.

PIRMININKAS. Dėkoju. Už – R. J. Dagys.

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų sutinku su kolega A. Sysu, kalbėdamas apie tai, kad šitas įstatymo projektas iš dalies pritaikytas prie esamos rinkos situacijos, kai bedarbių kiekis yra didelis ir jis didėja, o nereikia papildomai įtraukti skubių specialių priemonių, ieškoti, kur dar surasti darbuotojų mūsų įmonėms, kas buvo praėjusio ekonominio ciklo metu. Dabar yra kitas ekonominis ciklas. Tai viena priežastis.

Antra priežastis. Mes žinome, kad valstybės lėšos yra ne guminės ir draudimo dalis, kiek mes galime gauti socialinio draudimo, būtent skirtos paramos šitai sričiai, yra ribota. Mes turime surasti būdų, kaip ilgiau apsaugoti mūsų darbuotojus, tuos, kurie neteko darbo, ilgiau jiems suteikti kokią nors paramą. Tai yra šito įstatymo uždavinys taip pat, išdėstant ilgesniu laikotarpiu tokią paramą.

Tikrai negalėčiau sutikti su kolegų siūlymu, kad mes turėtume pensininkams ir kitiems ieškoti būdų, kaip dabar juos išlaikyti darbo rinkoje, kai darbo rinka perpildyta, juo labiau kad jie dabar gauna pensijas kaip išmoką.

Visos šitos padarytos priemonės leidžia daugiau išlaikyti, daugiau bedarbių įtraukti į aktyvias darbo rinkos politikos priemones, sudarant sąlygas laikinam užimtumui, užsidirbti pragyvenimui reikalingų lėšų, skatinti bedarbius ir įspėtus, atkreipiu dėmesį, ne tik bedarbius, bet ir įspėtus apie atleidimą darbuotojus įgyti paklausias darbo rinkoje kvalifikacijas, būti aktyvesniems darbo rinkoje siekiant įsidarbinti. Toliau, finansiškai skatinti darbdavius, įdarbinusius bedarbius, kuriems yra sunkiausia prisitaikyti prie pokyčių darbo rinkoje, kalbu apie neįgaliuosius. Sudaryti sąlygas darbuotojams…

PIRMININKAS. Kolega, laikas.

R. J. DAGYS (TS-LKDF). …išsaugoti darbą, sudarant sąlygas jiems įgyti reikalingų profesinių žinių. Taigi čia visas kompleksas. Tikrai ačiū už supratimą ir mūsų opozicijai, kad šiuo atveju mes supratome laikmečio dvasią.

PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš – E. Klumbys. Prašau.

E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamieji kolegos, žinoma, šio įstatymo projektas yra konservatorių dvasios – apriboti, sumažinti, atimti. Svarbiausia, man keista, kad čia kalbama apie tai, kad norima remti pensininkus… kad nereikia remti pensininkų darbo užimtumo programoje. Tačiau aš girdžiu šiuo metu kalbas, kad reikia didinti pensinį amžių. Tie žmonės, kurie dabar yra pensininkai, pateks į tarpą tų žmonių, kuriems reiks taikyti šitas programas. Mano nuomonė tokia, jūsų logika… Gerbiamasis ministre, man tikrai atrodo, kad jums už galvos iš tikrųjų reikia imtis dėl to, ką jūs siūlote. Todėl aš negaliu šitam įstatymui pritarti.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, nuomonės už ir prieš išsakytos. Aš kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas įstatymo projektas Nr. XIP-583, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja kitaip.

Balsavo 112 Seimo narių. Už – 96, prieš – 1, susilaikė 15. Užimtumo rėmimo įstatymo pakeitimo įstatymas priimtas.

Gerbiamieji kolegos, pagal darbotvarkę 1-2b klausimas – įstatymo projektas Nr. XIP-584. Kviečiu į tribūną pranešėją.

O kol kas noriu paskelbti jums informaciją. Yra gautas pareiškimas dėl bendro darbo opozicijai priklausančių Seimo narių ir pareiškimas, kuriuo Darbo partijos, „Tvarka ir teisingumas“ frakcijos bei Valstiečių liaudininkų sąjungos grupė informuoja, kad remiantis pasirašytu sutarimu dėl bendro koalicinio darbo opozicijoje bei Statuto 41 straipsniu nuo birželio 16 d. Lietuvos Respublikos Seimo opozicijos lyderis yra frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ seniūnas V. Mazuronis. Nuoširdžiai sveikiname, linkime konstruktyvaus darbo. (Plojimai)

Taip pat noriu su gailesčiu pranešti, kad šiandien mus visam laikui iki koalicijos pabaigos paliko Seimo narys V. Uspaskichas, kuris nuo šiandienos jau nebėra Seimo narys. Taigi… (Balsai salėje)

Kol kas žodis pranešėjai V. Blinkevičiūtei. Prašom.

Darbo kodekso 46 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-584(2) (priėmimas) (taikoma skubos tvarka)

V. BLINKEVIČIŪTĖ (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis Seimo Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, dėl Darbo kodekso 46 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto naujų pastabų, pasiūlymų nėra įregistruota, tik norėčiau paprašyti pakeisti 2 straipsnyje numatytą įstatymo įsigaliojimą. Kadangi mes ką tik priėmėme Užimtumo rėmimo įstatymą, ten numatyta įsigaliojimo data š. m. rugpjūčio 1 d., čia buvo teikėjų – liepos 1 d., reikia suderinti ir įrašyti tą pačią įsigaliojimo datą, t. y. 2009 m. rugpjūčio 1 d.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų pasiūlymai turėtų būti teikiami raštu. Tačiau, jeigu mes padarytume tokią logišką išimtį ir 2 straipsnyje „Įstatymo įsigaliojimas“ vietoj žodžio „liepos“, kaip siūlo V. Blinkevičiūtė, įrašytume „rugpjūčio“, ar būtų galima bendru sutarimu tokią redakcinio pobūdžio?.. Ne. Bendru sutarimu ne.

Gerai, gerbiamieji kolegos, tuomet du straipsniai. Dėl 1 straipsnio. Už ir prieš nėra. Ar galima 1 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nėra.

Dėl 2 straipsnio. Kaip ir minėta, siūloma 2 straipsnyje žodį „liepos“ pakeisti žodžiu „rugpjūčio“, suderinti su prieš tai priimtu įstatymu. Už – nėra, prieš – E. Klumbys. Prašom, žodis jums.

E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, vis dėlto ir geriausių norų turint tokie nestatutiniai žodiniai pasiūlymai negali būti teikiami Seimui. (Balsai salėje) Noriu pakartoti, kad žodiniai pasiūlymai negali būti teikiami Seimui, o jūs negalite teikti balsuoti. Manau, šitą pakeitimą buvo galima labai lengvai sutvarkyti. Paprasčiausiai, jeigu Seimo nariai, sakysime, nesugeba ar neturi laiko, tai manyčiau, kad yra komitetas, komiteto biuras, kuris turi sekti tokius dalykus, net negalima teikti šio pasiūlymo balsuoti.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kolegos, gal mes tas iš tiesų bevaises diskusijas kol kas nutraukime, nes gerbiamoji pranešėja atsiprašė, kad tik šiandien ryte nepastebėjo. Aš skelbiu šio klausimo priėmimo vienos valandos pertrauką, per kurią tiesiog bus galima pašalinti šį formalumą, ir po to mes balsuosime įtraukdami į darbotvarkę po valandos šį klausimą jau be eilės. Ar būtų galima bendru sutarimu taip išspręsti? (Šurmulys salėje) Dėkoju.

Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo 1, 2, 5, 6, 7 ir 8 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir Įstatymo papildymo 7¹ straipsniu įstatymo projektas Nr. XP-3179(2) (priėmimas) (taikoma skubos tvarka)

Gerbiamieji kolegos, darbotvarkės klausimą 1-3 sudaro du: a ir b. Pirmasis – Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo 1, 2, 5, 6, 7 ir 8 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 7¹ straipsniu įstatymo projektas Nr. XP-3179. Priėmimo stadija. Taikoma skubos tvarka. Pranešėjas – Kaimo reikalų komiteto atstovas Seimo narys L. Kernagis. Prašom.

L. KERNAGIS (TPPF). Ačiū, Pirmininke. Kaimo reikalų komitete svarstyti pasiūlymai, pataisos ir pastabos dėl Lietuvos Respublikos atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo 1, 2, 5, 6, 7 ir 8 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 7¹ straipsniu įstatymo projekto Nr. XP-3179(2). Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymui buvo pritarta iš dalies, nes buvo abejonių, jog reikės papildomo finansavimo Mokesčių inspekcijai dėl kontrolės. Argumentai buvo tokie, jog įstatymo projektas buvo teiktas Vyriausybės ir papildomai buvo derintas su Finansų ministerija, ir minėtos funkcijos bus vykdomos pagal esamus asignavimus. Valstybinei mokesčių inspekcijai gali būti pavestos papildomos funkcijos, nustatytos įstatymų. Taip pat buvo pasiūlymas, kad, užsitęsus įstatymo projekto priėmimui, tikslinga keisti įstatymo įsigaliojimo datą ir siūloma 8 straipsnį išdėstyti taip: „8 straipsnis „Įstatymo įsigaliojimas.“ Įstatymas įsigalioja nuo 2009 m. spalio 1 d.“

Taip pat buvo pritarta Seimo kanceliarijos Teisės departamento siūlymui dėl 7 straipsnio, keičiamo 8 straipsnio 2 dalimi, t. y. siūlyti pagrindiniam Teisės ir teisėtvarkos komitetui patobulinti Administracinių teisės pažeidimų kodekso 172¹⁹, 172²¹ ir 259¹ straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIP-605(2) atsižvelgiant į Teisės departamento pastabą. Taip pat buvo pasiūlymų iš Seimo narių, tačiau komitetas jų pasiūlymams nepritarė. Balsavimo rezultatai buvo tokie: 6 buvo už, 1 – prieš… niekas nebuvo prieš ir 1 susilaikė. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Pastraipsniui tuomet, šio įstatymo projekto yra aštuoni straipsniai.

1 straipsniui pasiūlymų ir pastabų negauta. Ar būtų galima bendru sutarimu pritarti 1 straipsniui? Nėra prieštaraujančių. Dėkoju. Yra užsirašiusių kalbėti, bet aš noriu pasitikslinti. Pone Jagminai, Pupini ir Pauža, jūs gal dėl viso? Dėl viso, taip? Dėkoju. Šiek tiek ne ten užsirašyta.

Dėl 2 straipsnio ir 2 straipsnio 13 punkto yra gautas Seimo nario J. Veselkos pasiūlymas. Prašom. Žodis jums.

J. VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, skaitau Kaimo reikalų komiteto 2 straipsnio 13 dalies redakciją: „Žemės ūkio produkcijos pardavėjas – ūkio subjektas, parduodantis žemės ūkio produktus (viskas gerai), gaminantis iš jų pagamintus maisto produktus.“ Parduoda iš jų pagamintus maisto produktus prekybininkas! Prekybininkas ir perdirbėjas. Bet šitas įstatymas yra žemdirbių teisių gynimo įstatymas, ne prekybininkų, todėl mano pataisa yra tai, kad „iš jų pagamins (…) perdirbantis, gaminantis maisto produktus iš žemės ūkio produkcijos.“ Tai liečia žemdirbį ir perdirbėją, bet ne prekybininką.

L. KERNAGIS (TPPF). Tai jūs norite prekybininkus eliminuoti iš to?

J. VESELKA (TTF). Taip.

L. KERNAGIS (TPPF). Aišku.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, reikėtų šiam pasiūlymui gauti 29 Seimo narių pritarimą. Ar būtų tiek? Prašom balsuoti.

Už – 33, yra. Taigi pasiūlymas svarstomas. Prašom komiteto nuomonę dėl šios pataisos.

L. KERNAGIS (TPPF). Komitetas nusprendė, jog reikėtų vis dėlto įtraukti ir prekybininkus, kad ir prekybininkams galiotų ta atsiskaitymo tvarka, kokia galioja ir perdirbėjams, ir žemės ūkio produktų gamintojams. Tokia yra komiteto nuomonė.

PIRMININKAS. Vienas – už, vienas – prieš. Už – Seimo narys J. Jagminas. Po to prieš – J. Veselka. Priminsiu, kalbama už pataisą.

J. JAGMINAS (LSDPF). Aš užsirašęs už visą įstatymą kalbėti, tačiau jeigu tokia galimybė yra, manyčiau, teisinga ir gerbiamojo J. Veselkos, ir J. Ramono tokia pataisa, tačiau šiek tiek pati formuluotė nėra aiški. Mes Kaimo reikalų komitete šiandien, dalyvaujant Finansų ministerijos atstovams, mėginome pasiaiškinti ir sutarėme taip, kad būtų nepritarta kolegų siūlymams papildyti, nes tai neaiškiai apibrėžia, o Finansų ministerijos atstovai mums paaiškino, kad pakankamai aiškiai yra apibrėžti kituose įstatymo skirsniuose.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kadangi Seimo nariai J. Veselka ir J. Ramonas yra pataisos teikėjai, tai prieš – E. Pupinis. Prašau.

E. PUPINIS (TS-LKDF). Labai ačiū. Na, iš tikrųjų šita pataisa yra klaidinanti. Iš tikrųjų žemės ūkio produkcija jau pati apibrėžta tam pačiam įstatyme, kad žemės ūkio produkcija – tai nėra tiktai pirminis variantas, tai kartu yra pateikta žaliava, bet yra ir perdirbta, ir apskritai viskas, kas kalbama netgi ir apie pašarus, taip pat yra žemės ūkio produkcija. Todėl bet kurioj vietoj, ar grandy tarp parduotuvių, ar grandy perdirbėjų, vis tiek tas pats yra reikalavimas – atsiskaitymas pagal tam tikrą mūsų dabar nustatytą tvarką. Taigi nemanau, kad ta pataisa reikalinga.

PIRMININKAS. Dėkoju. Nuomonės už, prieš išsakytos. Kviečiu Seimą balsuoti. Kas už pataisą, balsuoja už, kas prieš pataisą, balsuoja kitaip. Balsuojama už arba prieš pataisą, kuriai komitetas nepritarė.

Balsavo 90. Už pataisą – 26, prieš – 17, susilaikė 47. Pasiūlymui nepritarta. Gerbiamieji kolegos, daugiau pasiūlymų 2 straipsnio nė vienai iš 15 dalių negauta. Galbūt būtų galima visam 2 straipsniui pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Yra reikalavimas balsuoti. Kas už 2 straipsnį, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja kitaip. Pataisa buvo nepriimta, dabar balsuojame už visą 2 straipsnį. Už arba prieš.

Balsavo 91. Už – 75, prieš nėra, susilaikė 16. 2 straipsniui pritarta.

3 straipsnis. Prieš – E. Pupinis. Ar ne čia turbūt?.. Ne. Atsiimat. Už, prieš nėra. Ar būtų galima 3 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Dėkoju. 4 straipsnis. Taip pat už, prieš nėra. Ar būtų galima priimti bendru sutarimu? Ačiū. 5 straipsniui taip pat pasiūlymų negauta. Už, prieš nėra. Ar galima priimti bendru sutarimu? Dėkoju. 6 straipsniui taip pat už, prieš nėra. Ar galim pritarti bendru sutarimu? Dėkoju. 7 straipsnis. Yra gauti keli pasiūlymai tų pačių Seimo narių. Taigi žodis Seimo nariui J. Veselkai. Prašau.

J. VESELKA (TTF). Tai kad aš 8 straipsnį siūlau pakeisti.

L. KERNAGIS (TPPF). Septintą.

PIRMININKAS. Ne, tai 7 straipsnis projekte, 7 straipsnis dėl 8 straipsnio pakeitimo. Tai čia tas pats.

J. VESELKA (TTF). A! Dėl 8. Taip. Viskas aišku. Gerbiamieji kolegos, dabar jums skaitau Kaimo komiteto projekto redakciją. „Žemės ūkio produkcijos pirkėjai kas mėnesį teikia teritorinėms valstybinėms mokesčių inspekcijoms informaciją apie atsiskaitymo už žemės ūkio… pardavimo būklę.“ Ar tu laiku atsiskaitai, ar tu ne laiku atsiskaitai, turi teikti informaciją Finansų ministerijai apie atsiskaitymo būklę. Kuriems galams įmonei, kuri laiku atsiskaito, teikti apie šitą būklę? Kam tas popierizmas tiek Finansų ministerijai, tiek įmonei?

Antra. Teiks apie tą būklę prekybos įmonės, kurių apyvarta arba pajamos daugiau kaip 20 mln., iki 20 mln. nereikia. Paaiškinkit, kodėl? Ir perdirbimo įmonės, kurių pajamos 6 mln., neteiks. Kodėl? Juk mes ginam žemdirbį. Pasakykit, koks skirtumas, ar žemdirbys pardavė iki 20 mln., ar žemdirbys pardavė virš 20 mln.? Todėl mano pasiūlymas, kad visos prekybos įmonės, įmonės, gaminančios maisto produktus, jeigu jos laiku neatsiskaito, teikia informaciją, bet tik už pradelstą produkciją, ne už visą būklę, už pradelstą. Manau, tiksliau, neapkraunam tų, kurie laiku sumoka, nedarom išimties, kurių ten apyvarta 6–20 mln., o visi nesumokėję teikia informaciją. O toliau bus pasiūlymas jau kitas. Todėl manau, kad logiška būtų nedaryti išimčių. Jau kažkas susikombinavo. Jeigu mano apyvarta iki 20 mln., man informacijos nereiks. Jeigu mano perdirbimo įmonė iki 6 mln., taip pat informacijos nereiks. Atsakykite, kodėl išimtys? Aš siūlau netaikyti išimčių ir neapkrauti sąžiningai dirbančių verslo įmonių papildomu popierizmu.

PIRMININKAS. Dėkoju. Norint svarstyti jūsų siūlomą pataisą, reikėtų 29 Seimo narių palaikymo. Prašom balsuoti. Kas už tai, kad ši pataisa būtų svarstoma? 29 Seimo narių balsų.

Už – 54. Taigi svarstymui pritarta. Prašau. Komiteto nuomonė.

L. KERNAGIS (TPPF). Komitetas nusprendė nepritarti štai dėl ko. Įstatymo projekte pakankamai aiškiai nustatyta informacijos pateikimo tvarka atskirai prekybos įmonėms ir perdirbamosios pramonės įmonėms ir ši tvarka suderinta su Finansų ministerija.

O dabar klausimas dėl diferenciacijos. Tai visiems, kuriems nesumokėta, paliekama teisė kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją, jie gali kreiptis. Buvo padaryta analizė, kad didžiausia problema yra su subjektais, kurių apyvarta yra 20 mln. Tai atsakymas yra toks. Čia nėra niša, paprasčiausiai mes nenorim perkrauti Valstybinės mokesčių inspekcijos ta informacija, nes faktiškai, jeigu visiem būtų taikoma, tada užverstume popieriais Valstybinę mokesčių inspekciją.

PIRMININKAS. Dėkoju už komiteto nuomonę. Viena nuomonė – už, viena – prieš. Už pataisą – P. Gražulis. Prašau.

P. GRAŽULIS (TTF). Taip. Gerbiamieji Seimo nariai, man atrodo, kad tikrai labai logiška J. Veselkos pataisa. Kam reikia apkrauti Mokesčių inspekciją ir kam užkraut naštą verslininkams, kurie laiku atsiskaito su žemdirbiais? Taip pat ir prekybos įmonėms. Kodėl jos turi teikti ataskaitą, jeigu jos laiku sumoka? Perteklinis dalykas ir tikrai didinimas biurokratizmo. Aš manau, tikrai nereikėtų nei tų 6, nei tų 20 mln. Tu neatsiskaitei per nustatytą įstatyme laiką, per 30 dienų, ir tu pateik Mokesčių inspekcijai iš karto paaiškinimą, informaciją, ir tada nebus kažkokių išskirtinių. Todėl aš prašyčiau Seimo narių ir patį autorių, projekto pristatytoją, taip pat pritarti šitai pataisai. Čia tikrai mes nieko nepakeisim, mes tik pagerinsim įstatymą. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš – Seimo narys E. Pupinis.

E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamieji kolegos, bet iš tikrųjų įstatyme viskas yra sureguliuota, sureguliuota, tik ne šitame straipsnyje. O dėl pateikimo, tai iš tikrųjų yra pateiktas darbo grupės, kuri buvo sudaryta iš ūkininkų, iš ministerijų ir kitų asmenų, kurie ir priėmė tuos sprendimus. Iš tikrųjų sumažindami atsiskaitymo tam tikrą lygį, mes galim nueiti iki paties turgaus, kai turgaus žmonės, kurie augina produkciją, ūkininkai, turės taip pat teikti tam tikrą informaciją. Buvo sutarta, kad apsiribojam prekybos įmonėmis didelėmis, kur daugiausia problemų, o perdirbėjai žymiai mažesne suma, kad nebūtų įsivelta, kaip čia buvo pasakyta, į beprasmiškus susirašinėjimus ten, kur problemų nėra. Aš siūlau nepritarti, nes įstatymas sureguliuoja kitose vietose.

PIRMININKAS. Dėkoju. Nuomonės už, prieš išsakytos. Gerbiamieji kolegos, kviečiu balsuojant pritarti arba nepritarti Seimo narių J. Veselkos ir J. Ramono pataisai. Kas pritaria pataisai, balsuoja už, kas ne, balsuoja kitaip.

Balsavo 87: už – 38, prieš – 4, susilaikė 45. Pasiūlymui nepritarta. Taip pat yra Seimo narių J. Veselkos ir J. Ramono pasiūlymas dėl kitos šio 7 straipsnio dalies. Prašau, žodis jums.

J. VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, nustebino mane E. Pupinis. Sako, turguje taip reikės atsiskaityti. Turguje iš karto užmoka. Reikia nueiti į turgų bent kartą, tuo labiau žinoti žemdirbių bėdas.

Mano kitas pasiūlymas. Dabar yra tokia šito įstatymo filosofija: kaip valstybei pasipinigauti žemdirbių sąskaita? Jeigu neatsiskaitė, įmonės vadovą nubaudė, atėjo lėšos į biudžetą, o žemdirbiui – špygą. Tai aš siūlau, gerbiamieji: jeigu jau iš tikrųjų teritorinės mokesčių inspekcijos nustatė, kad neatsiskaito, jos per 10 dienų turi priimti sprendimą ir nubausti administracine nuobauda, kuri nustatyta 172¹⁹ ir 172²¹ straipsniuose, ir apie tai informuoti per laikraščius žemdirbius, kad žemdirbiai žinotų: štai tos ir tos įmonės neatsiskaito laiku, todėl, gerbiamasis, neparduok joms savo produkcijos. Tai būtų užbaigta aiški įstatymo paskirtis. Dabar nubaudė, sumokėjo, o žemdirbys nieko nežino, kuri įmonė atsiskaito, kuri neatsiskaito. Jis turi kažkur dar vaikščioti, rašyti, prašyti. Tai, gerbiamieji, ar galų gale įstatyme gali būti aiškumas? Jis priimamas žemdirbiui, kad ne tik baustų vadovą, bet žemdirbys žinotų: neparduok produkcijos tam, kuris nesugeba atsiskaityti, nes jis gali ir bankrutuoti, ir kiti dalykai. O jiems išeina taip: tik pinigus pasiimti – ir visi laimingi. Aš esu prieš tokį požiūrį, todėl siūlau pritarti.

PIRMININKAS. Dėkoju. Norint šį pasiūlymą svarstyti, reikėtų 29 Seimo narių palaikymo. Prašau. Kas pritaria, kad būtų ši pataisa svarstoma, balsuoja už.

Už – 39. Taigi pataisa svarstoma. Komiteto nuomonė. Prašau, L. Kernagis.

L. KERNAGIS (TPPF). Komitetas šiam pasiūlymui nusprendė nepritarti todėl, kad pasiūlymas turėtų būti skirtas įstatymo projekto Nr. XIP-605 teikėjai Vyriausybei ir svarstomas Seime, o jo nuostatos derinamos su priimamu įstatymo projektu. Komiteto tokia nuomonė.

PIRMININKAS. Dėkoju. Už – J. Ramonas. Po to J. Razma – prieš.

J. RAMONAS (TTF). Labai ačiū. Iš tikrųjų šito įstatymo pataisa, ką gerbiamas J. Veselka akcentavo, dar kartą noriu pasakyti… Sakykime, esmė yra ta, kad žemdirbys žinotų, kad ar viena, ar kita įmonė neatskaito, ir jai toliau neparduotų produkcijos, nes ji turi problemų. Jeigu viešai nepaskelbsime, Molėtų ar Telšių rajone žmogus nežinos. Paskelbus viešai, žmogus, jeigu toliau parduoda savo užaugintą žemės ūkio produkciją, yra pats šiek tiek atsakingas ir prisiima, kad jeigu toliau bus neatsiskaityta, tai jis irgi turi tam tikrų problemų kaip žmogus, matydamas, kad įmonė jau neatsiskaito, vadovas nubaustas… Tai mažiau lieka valstybei naštos, ir tai aiškiai pasakyta šiame įstatyme. Aš manyčiau, jam reikės pritarti. Labai ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš pataisą – J. Razma. Prašau.

J. RAZMA (TS-LKDF). Na, iš tikrųjų tokios pataisos, kaip ji čia surašyta, tikrai nesiūlyčiau priimti. Vienas dalykas, netinka šiame įstatyme nurodyti, kaip taikomos Administracinių teisės pažeidimų kodekso atitinkamos sankcijos. Pačiame kodekse reikia išspręsti, per kiek dienų, kaip. Straipsnių nuorodos čia netikslingos. Iš tikrųjų gali keistis kodekso straipsniai. Pačiam kodekse pasakyta, kokiame straipsnyje už kokį nusižengimą yra baudžiama. Tai čia tiesiog nereikia tokių nuorodų duoti. Ir visiškai netinkamas dalykas nurodyti konkrečius leidinius, kur būtų skelbiama informacija. Beje, tai nemažai kainuotų. Pone Juliau, įvertinkit, kokios apimties bus tie skelbimai ir kiek jūs siūlot duoti uždirbti konkretiems leidiniams. Aš dar suprasčiau, jeigu jūsų būtų siūloma prievolė Mokesčių inspekcijai skelbti tą informaciją savo interneto tinklalapyje, bet jūs ne taip parašėt. Aš manau, dėl to piktybinių neatsiskaitytojų skelbimo internete galima ir be įstatymo sutarti kreiptis į Mokesčių inspekciją, kad ji tą numatytų. Aš sutinku, kad būtų naudinga produkcijos tiekėjams tą žinoti, tą reikia spręsti, bet, deja, šia pataisa neišspręsim.

PIRMININKAS. Dėkoju. Nuomonės už, prieš išsakytos.

L. KERNAGIS (TPPF). Internetą turi dabar jau daug.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kviečiu balsuoti. Kas už Seimo narių pataisą, balsuoja už, kas prieštarauja, balsuoja kitaip.

Balsavo 91: už – 27, prieš – 7, susilaikė 57. Taigi pasiūlymui nepritarta. Kadangi nuskambėjo iš tiesų daug racionalių minčių, galbūt būtų galima tik priėmus įstatymą registruoti pataisą dėl, kaip minėjo gerbiamas J. Razma, to, kad privalomai būtų skelbiama bent jau internete, o kol kas dėl viso 7 straipsnio už, prieš nėra. Ar būtų galima 7 straipsnį priimti bendru sutarimu? Prašymas balsuoti. Prašau. Kas už 7 straipsnį dėl 8 straipsnio pakeitimo, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja kitaip.

Balsavo 99: už – 78, prieš nėra, susilaikė 21. 7 straipsniui pritarta. Ir 8 straipsnis. Kiek aš suprantu, buvo kažkokių komiteto nuomonių dėl datos. Prašau pranešėją, nes projekte raštiškai pateikta 2009 m. liepos 1 d.

L. KERNAGIS (TPPF). Į spalio 1 d. perkelti. Įstatymas įsigalioja nuo 2009 m. spalio 1 d.

PIRMININKAS. Bet nėra tokio pasiūlymo raštiško. (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, šioje vietoje…

L. KERNAGIS (TPPF). Čia yra komiteto pasiūlymas. (Balsai salėje) Taip, taip.

PIRMININKAS. Aš kreipiuosi į komiteto pirmininką ir atstovus. Raštiškai… (Balsai salėje)

L. KERNAGIS (TPPF). Protokole yra, taip, pasiūlymas. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš iš tiesų norėčiau atkreipti dėmesį, kad prieštaraujantys tokiai praktikai yra visiškai teisūs, kadangi kol kas bent jau Kaimo reikalų komiteto posėdžio protokole, kuris pateiktas štai ant posėdžio pirmininko stalo, deja, nėra. (Balsai salėje) Taip, prašau.

E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos! Tu gali daug ką įrašyti protokole, bet yra tvarka, kad šita pataisa turi būti užregistruota Seimo posėdžių sekretoriate ir išdalinta Seimo nariams prieš nustatytą valandų kiekį. Šitoj situacijoj aš manau, kad net nesiūlykit tokių pataisų, nes mes vis tiek protestuosim.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau atkreipti jūsų dėmesį, kad pirmajame posėdžio protokolo puslapyje argumentai, pagrindžiantys nuomonę, yra būtent 8 straipsnio „Įstatymo įsigaliojimas“ pataisa – atsižvelgiant į Teisės departamento išvadą. Prašau, J. Razma.

J. RAZMA (TS-LKDF). Aš tą ir norėjau pabrėžti. Siūlau čia mums nesiblaškyti. Mes nuolat sprendžiame, kad komitetui reikia įvertinti, kokiu būdu atsižvelgti į Teisės departamento pastabas. Komitetas šiuo atveju taip ir pasiūlė išspręsti tą pastabą – įrašydamas konkrečią vėlyvesnę datą. Visi suvestiniame projekte tai mato. Tikrai visi turime prieš akis monitorius, nereikia sakyti, kad kažkam kažkas neišdalinta. Tai kam tie monitoriai čia yra prieš mūsų akis, jeigu dar kažkokių būtinai reikia specialių išdalinimų.

PIRMININKAS. Dėkoju. J. Veselka. Prašom.

J. VESELKA (TTF). Gerbiamasis Pirmininke, pirmiausia yra Statutas. Antras dalykas, visi mes supratome, iki pažiūrėjome į monitorių, o kai pažiūrėjome į monitorių, jau buvo per vėlu registruoti pataisas. Manome, kad į spalio mėnesį nukėlimas jokios prasmės neturi. Ką čia daug papildomai Finansų ministerijai daryti? Tvarką numatyti, kaip bausti ir informuoti. Paprastas dalykas. Nuo rugsėjo mėnesio prasideda pagrindinis žemės ūkio produkcijos pardavimas ir, manyčiau, jau vėliausiai nuo rugsėjo 1 d., kai prasideda masiniai žemės ūkio produkcijos pardavimai, kad šis įstatymas galiotų. Nes, jūs žinote, rugpjūtį prasideda kūlimas ir grūdus priduoda jau rugpjūčio mėnesį, net, jeigu karšta vasara, ir liepos pabaigoje. Todėl manyčiau, kad vėliausiai – nuo rugsėjo mėnesio. Spalio mėnuo – vėl kažkas iš konservatorių labai „chitravoja“, kažkodėl tame įstatyme ypač daug gudrybių yra, kad jis būtų vienintelis… pasipinigavimas biudžeto žemdirbiais: a, tas „durnelis“ nesupras. Todėl, manyčiau, pritarti spalio mėnesiui negalima, blogiausiu atveju – rugsėjo 1 d. Kaip jie, taip ir aš balsuot siūlau.

PIRMININKAS. Dėkoju. Komiteto pirmininkas E. Pupinis. Prašau

E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Na, deja, komitetas pritaria šiam pasiūlymui. Finansų ministerijos sekretorė kreipėsi, kad iš tikrųjų nemaži darbai ir su duomenų baze, ir su informacinėmis technologijomis, ir apskritai dėl tvarkos parengimo. Aišku, mes skubinome, bet ne mes patys paprašėme Vyriausybės išvados. O šis įstatymas dabar eina skubos tvarka, todėl siūlau pritarti. Nemanau, kad… kaip tik rugsėjis bus, kaip tik po mėnesio šis įstatymas įsigalioja ir pradeda reglamentuoti.

Iš esmės. Apskritai vien kalbos apie sugriežtinimą jau padarė savo neblogą darbą ir atsiskaitymų dalykai pajudėjo į priekį. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, yra komiteto nuomonė pritarti Teisės departamento išvadai, projekto pirmajame puslapyje, prašau atkreipti dėmesį, žodį „liepos“ pakeisti į „spalio“. Aš dėl šio pasiūlymo kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta komiteto nuomonei, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja kitaip.

Balsavo 96: už – 54, prieš – 17, susilaikė 25. Komiteto nuomonei pritarta.

Dėl viso 8 straipsnio su ką tik patvirtinta pataisa. Prieš – J. Ramonas. Prašom. Ar dėl viso?

J. RAMONAS (TTF). Dėl viso.

PIRMININKAS. Dėl viso. Gerbiamieji kolegos, ar būtų galima pritarti 8 straipsniui? Gerai, yra prašymas balsuoti. Kas pritaria 8 straipsniui dėl įstatymo įsigaliojimo su ką tik mūsų patvirtinta pataisa, balsuoja už, kas turi kitokią nuomonę, balsuoja kitaip.

Balsavo 93: už – 55, prieš – 8, susilaikė 30. 8 straipsniui pritarta.

Gerbiamieji kolegos, dabar dėl viso įstatymo projekto 4 – už, 4 – prieš. Pirmasis sąraše už – Seimo narys J. Jagminas. Prašom. Po to prieš – J. Veselka. Dėkoju pranešėjui.

J. JAGMINAS (LSDPF). Aš dėkoju, gerbiamasis Seimo Pirmininke. Iš tikrųjų įstatymas, sakyčiau, seniai lauktas. Amžina problema buvo, daug metų – gamintojai, perdirbėjai ir prekybininkai. Daugelį metų tie klausimai buvo labai vangiai sprendžiami. Aš čia, nors ir būdamas opozicijoje, turiu pagirti Žemės ūkio ministeriją ir Kaimo reikalų komitetą, kad ėmėsi tokios iniciatyvos. Parengtas įstatymas gal dar su kai kuriom klaidelėm, gal reikės kai ką ir pataisyti, kas be ko, bet jau yra rimtas žingsnis į priekį. Buvo galima per tą laiką daugelį pavyzdžių atrasti, kaip buvo skriaudžiami žemdirbiai, kartu kai kada skriaudžiami ir perdirbėjai tų pačių prekybininkų. Kai buvo atsiskaitoma, sutartys buvo daromos 90 dienų, tai aš noriu atkreipti dėmesį visų – išdygo daug gražių modernių prekybos centrų dėl to, kad neprocentiniai kreditai buvo suteikti iš žemdirbių ir perdirbėjų (…). Tai šis įstatymas, manau, tikrai reikalingas. Aš labai pritariu, kad jis šiandien pateiktas ir ypatingos skubos tvarka. Kviečiu gerbiamuosius kolegas palaikyti ir balsuoti už šį įstatymą, tai daugmaž sudėlioja viską į savo vietas. Daugmaž sudėlioja – numatyta ir atsakomybė, numatytas atsiskaitymo laikas, per kiek laiko turi atsiskaityti. Manau, tai yra rimtas žingsnis į priekį. Kviečiu balsuoti už šio įstatymo priėmimą. Dėkoju.

PIRMININKAS. Dėkoju už tokį retą stebuklą – pagiriamuosius opozicijos žodžius valdančiajai koalicijai. Ačiū. Prieš – J.Veselka. Prašom.

J. VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų opozicija apie žemės ūkį nė velnio nenutuokia. Ir paprašiau kodėl. 30 dienų atsiskaitymas buvo iki šito įstatymo priėmimo. Aname įstatyme nebuvo jokių išimčių: nei 6 mln., nei 20 mln., – visiems buvo taikomos vienodos nuostatos. Kai atėjo konservatoriai su „prisikėlėliais“, ir su visais kitais sumanė, kad tiems perdirbėjams, kurių apyvarta yra 6 mln., nereikia teikti ataskaitų, tegul jie ir toliau p… žemdirbius, prekybininkai, kurių 20 mln., tegul ir toliau žemdirbius… Vienintelis iš tikrųjų reikšmingas priėmimas yra ne šito įstatymo, o Administracinių teisių pažeidimų kodekso, kur numatytos gana didelės baudos, ir tos baudos gali gąsdinti. Bet čia dabar yra, kai inspekcija gaus atsiskaitymo būklę, kiek nupirko, kiek neatsiskaitė, kiek atsiskaitė, vargu ar tos sankcijos bus taikomos. Jeigu jos bus taikomos, tai kam nauda? Biudžetui. Žemdirbys nieko nežinos, viename rajone tas, kuris pardavė neatsiskaitęs, žinos, visi kiti pardavinės tam pačiam, kuris neatsiskaito. Todėl šis įstatymas absoliučiai nieko neduoda, tik yra korupcinis, ir prastumia tie, kurių apyvartos 6 mln. ir 20 mln. Dar pasakykite, visi tie antikorupcijos kovotojai, kodėl jūs darote išimtį 6 ir 20 mln.? Prekybininkui už 20 mln. atsiskaityti, ar jis (…), nereikia. Na, gerbiamieji, kurie dar turite sąžinę, kodėl… Perdirbėjams, kuriems iki 6 mln., nereikia atsiskaityti… ar atsiskaito, kodėl?.. Todėl, kad, sako, labai užvers Mokesčių inspekciją informacija. Tai mano buvo, kad tik teikia už uždelstus.

PIRMININKAS. Kolega, laikas!

J. VESELKA (TTF). Jeigu aš viską atsiskaitau, Mokesčių inspekcija tegul negauna ir popierių, ir manęs nekliudo, bet šitam jūs nepritarėte, visom mūsų pataisom. Todėl šis įstatymas korupcinis, žemdirbiam nieko neduoda, išskyrus painiavą, tik biudžetas pasipinigaus šiek tiek.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamasis Seimo nary, jūs sakėte, kad tegul ir toliau p… žemdirbius, turite omeny žodį „paremia“?

J. VESELKA (TTF). Paremia, taip.

PIRMININKAS. Ačiū. J. Ramonas. Prašom už.

J. RAMONAS (TTF). Labai. Gal šis įstatymas ir parems žemdirbius, bet kyla daug klausimų. Pats principas ir viešojoje erdvėje pasakyti, ir pačiam žemdirbiui lyg ir atrodo, kad gal ir duos pliusą Vis dėlto tai, kad ir nedidelis, yra žingsnis į priekį, bet iš esmės, ką ir Julius sakė, ir čia teiktos pataisos buvo, jis atsiskaitymų problemų nespręs. Aš ir praeitoje diskusijoje sakiau, ir dabar dar kartą noriu akcentuoti: jeigu „n“ įmonė neatiskaito su žemdirbiais, įmonės vadovas nelenda į piniginę, gauna tam tikrą gana didelį atlyginimą ir jis sumoka ir 5, ir 10 tūkst. baudą. Žemdirbiai to nežino, nes neviešinama ir toliau vežama žemės ūkio produkcija, ir toliau neatsiskaitoma. Tada turėtų pradėti veikti sutarčių pagrindu ir jeigu žemdirbiui kyla problemų, jis turi eiti į teismą. Jeigu sutartys yra vienpusiškos, neimperatyvios, neginančios žemdirbio, tai šitas įstatymas tada iš principo niekuo nepadės žemdirbiui. Aš siūlau ir prašau, jeigu įmanoma, po šito įstatymo priėmimo galvoti ir svarstyti, ar galima padaryti mūsų teisinėje valstybėje imperatyvias sutartis su perdirbėjais ir prekybininkais, kad jie neapgaudinėtų ir neskriaustų žemdirbių. Nes jie sako: yra nenumatytos sąlygos ir po to tu eik į teismą ir įrodinėk.

Dar vieną dalyką apie teisinę valstybę ir apie teismus noriu pasakyti. Į teismą bet kuris žemdirbys dar taip lengvai nenueis. Reikia turėti advokatus, sumokėti mokesčius ir taip toliau. Dar daugiau – tuos advokatus perdirbėjai galiausiai dar nupirks. Ačiū.

PIRMININKAS. Laikas! Dėkoju. Prieš – Seimo narys A. Zuokas, po to už – Seimo narys B. Pauža. Prašau.

A. ZUOKAS (LCSF). Gerbiamieji Seimo nariai, norėjome kaip geriau, bet išeis kaip visada. Bandymas reguliuoti atsiskaitymo laiką kaip tik ir pablogins pačių žemės ūkio įmonių situaciją. Kažkiek primena mūsų įstatymą, su kuriuo bandėme reguliuoti antkainius. Be abejo, problema egzistuoja, nes kai kurie perdirbėjai, ypač didieji prekybos centrai, piktnaudžiauja savo galia. Bet būtent šio įstatymo nuostatos, kurios yra siūlomos šiuo metu patvirtinti, yra atvirai protekcionistinės ir darys žalą Lietuvos ūkio konkurencingumui. Koks gi rezultatas priėmus šį įstatymą? Perdirbėjai ir prekybininkai dalį žemės ūkio produkcijos pradės pirkti kaimyninėse valstybėse, toje pačioje Lenkijoje ar Latvijoje, nes, pavyzdžiui, ten yra palankesni atsiskaitymo terminai.

Antra, Finansų ministerijai ir Mokesčių inspekcijai bus primesta ir sukurta nauja funkcija, o tai reiškia, kad reikės papildomų etatų ir mokesčių mokėtojų lėšų, nes Finansų ministerija ir Mokesčių inspekcija tampa kaip ir tarpininkės tarp ūkio subjektų sprendžiant atsiskaitymo klausimus.

Na, o trečia, be abejo, yra diskriminuojamos kitos pramonės šakos ir gamintojai, kurie egzistuoja Lietuvoje. Tai yra tikrai nepateisinamas dalykas, kai mes kalbame apie atvirą konkurenciją ir remiamės į rinkos ekonomikos principus, o ne į valdžios bandymą sureguliuoti tai, kas yra neįmanoma sureguliuoti nepažeidžiant vienų ar kitų principų.

Na, ir paskutinis dalykas. Priėmus šį įstatymą numatyta jo įsigaliojimo data liepos 1 d., tai yra už kelių savaičių. Neįmanoma… (Balsai salėje) Atsiprašau, spalio 1 d. Klausimas, ar įvertinta šiandieninio ūkio situacija, papildomų apyvartinių lėšų poreikis ir panašūs dalykai, ar įmonės yra tiesiog pasiruošusios?

Liberalų ir centro sąjungos frakcija tikrai nepritars šiam įstatymo projektui. Kviečiu tai padaryti ir Liberalų sąjūdį, kuris puikiai žino, kas yra rinkos ekonomika ir kuo baigiasi ir vartotojams, ir pačiam ūkiui, kai valdžia bando įsikišti protekcionistiniais metodais. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Už – Seimo narys B. Pauža, po to prieš – P. Gražulis.

B. PAUŽA (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Aš nesakau, kad šitas įstatymas labai geras, bet vis dėlto jis nors šiek tiek užaštrina esmę ir yra už mūsų žemdirbius ir ūkininkus. Aš labai apgailestauju ir matau, kad kai kurie valdančiosios daugumos atstovai savo kalbomis yra užėmę stambių prekybininkų užtarimo poziciją. Mes Kaimo komitete labai plačiai svarstėme šitą įstatymą ir ta pozicija ir pas mus buvo išsakyta daug kartų, ir šiandien čia, salėje, ta pozicija labai jaučiasi iš kai kurių valdančiosios daugumos narių. Man atrodo, kad mes pataikėme su šiuo įstatymu, bent iš dalies pataikėme, nes jame numatomos vienodos sąlygos ir ūkininkams, ir prekybininkams, ir perdirbėjams. Svarbiausia, kad į kontrolės sistemą įtraukta mokesčių inspekcija. Kaip mes visi žinome, mokesčių inspekcija išimčių ir nuolaidų per daug niekam nedaro. Aš vertinčiau teigiamai bent pirmus šio įstatymo žingsnius ir siūlyčiau balsuoti už jį. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš – Seimo narys P. Gražulis, po to už – E. Pupinis.

P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, iš tikro, kai buvo svarstymo stadija, aš kalbėjau, kad tas įstatymas yra gana painus. Buvo padaryta pertrauka, aš maniau, kad tas įstatymas bus pataisytas, deja, Kaimo reikalų komitetas neatsižvelgė į kai kurias pataisas.

Dabar pažiūrėkime. Šis įstatymas faktiškai buvo. Buvo ir galiojo, bet ką jisai keitė? Nieko. Ir ką jis dabar keis? Ogi nieko, galbūt vieną kitą baudą susirinks valstybė už laiku nesumokėtą produkciją. Paimkim 2 straipsnio 14 dalį. Kalba apie tipines sutartis, bet jūs man paaiškinkite pagal šitą įstatymą, kada įsigalios tos tipinės sutartys? Ir, pasirodo, jeigu tipinės sutarties nebus, tai nebus ir atsakomybės. Tai ką jūs norite pasakyti, kad iki spalio 1 d. prekybininkai pasirašys naujas sutartis su visais maisto produktų tiekėjais, gamintojais? Aš sveikinčiau jus, jeigu jūs to siektumėte, bet to nebus.

Gerbiamieji, jūs prisiminsite mano žodžius, to nebus. Dėl to, kad šiame įstatyme nėra mechanizmo, nėra pasakyta, kada, kas atsakingas, kad būtų tipinės sutartys. Jokios atsakomybės. Tik pasakyta – jeigu nėra tipinės sutarties, tada iškyla atsakomybė. Bet kad būtų privaloma tipinė sutartis, jos nėra. Taigi tie, kurie labai džiaugėsi, aš gerų geriausiai matau vieną dalyką. Privers labai greitai atsiskaityti su žemdirbiais maisto produktų gamintojus, o prekybininkai stovės šalia. Ir štai kas atsitiks. Atsitiks dar greitesnis įmonių bankrotas, nes įmonės, perdirbančios maisto produktus, negalės išreikalauti iš parduotuvių, prekybos tinklų pinigų, kurių nesumoka pagal nustatytą laiką…

PIRMININKAS. Kolega, laikas!

P. GRAŽULIS (TTF). …tokiu atveju prasideda masiniai bankrotai. Štai su tuo aš jus ir sveikinu. Už tokį įstatymą balsuoti negaliu.

PIRMININKAS. Dėkoju. Už – E. Pupinis.

E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Na, iš tikrųjų iš kur tas noras nutraukti įstatymo priėmimą? Iš eilės aiškinu privalumus. Pirmas dalykas, kas pasikeičia? Tas, kuris neatsiskaito už žemės ūkio produkciją, pats informuoja Mokesčių inspekciją, kad aš neatsiskaičiau už žemės ūkio produkciją. Mokesčių inspekciją informuoja, anksčiau buvo prievolė informuoti savivaldybę, kuri iš esmės nieko negalėjo imtis ir nieko nesiėmė. Mokesčių inspekcija gali priiminėti tam tikrus dalykus. Ir pradeda veikti kitas mechanizmas, tai yra mechanizmas, kuris nustato tam tikrus dalykus dėl kitų sankcijų. Tos sankcijos tai yra po 30 d. gali pradėti veikti nurašymo iš sąskaitos mechanizmas, t. y. aukštesniu lygiu, trečiu lygiu, kaip ir atsiskaitymai į biudžetus.

Dar vienas dalykas, kas yra sutvarkyta. Už neatsiskaitytą terminą pradedamos skaičiuoti normalesnės palūkanos, t. y. trijų paskutinių mėnesių palūkanų normos svertinis metinis vidurkis, kuris yra… tokia tvarka kompensuojamas tam subjektui, kuris negavo tų pinigų ir buvo pratęstas terminas.

Dar vienas geras dalykas. Į atsiskaitymo terminus įskaičiuojama vadinamoji įkainojimo trukmė, kai žemės ūkio produkcija pateikiama kokiam nors subjektui, tarkime, perdirbėjui, bet jinai nėra įvertinta pagal kokybę. Tas perdirbėjas arba pardavėjas greičiau turės įkainoti, nes nebus tikslo laikyti sandėlyje. Vienu žodžiu, yra daug privalumų. Savaime suprantama, mes stebėsime šiuos procesus. Šiuo metu atsiskaitymai jau pajudėjo, o priėmus įstatymą jie dar labiau pajudės į priekį. Ačiū. Aš pritariu šiam įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Dėkoju. Ketvirtasis sąraše prieš – Seimo narys J. Olekas. Prašau.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš sutinku su kolegomis dėl tų gerųjų intencijų, kurios yra numatytos įstatyme ir kurios yra apibrėžtos. Aš manau, kad iš tikrųjų tam tikra pažanga bus. Tačiau ko pasigendama įstatyme ir ką kai kurie kalbėję kolegos paminėjo? To, kad silpniausia grandis – gamintojas – ir toliau užima tokią pačią poziciją. Tipinės sutartys ir kiti dalykai iš tikrųjų nesudaro lygiavertės situacijos šioje trijų pakopų grandinėje tarp gamintojo, perdirbėjo ir pardavėjo. Aš manau, kad geri pažadai yra sekti, žiūrėti, kaip toliau, bet mes matėm, kad palikta tokia galimybe prispausti gamintoją visi labai gerai pasinaudoja. Todėl aš matau ir pritariu tam tikriems dalykams, kurie yra pataisyti, bet manau, kad yra nepakankami siekiant apginti mūsų silpniausią grandį – gamintoją. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Dėl vedimo tvarkos? Prašau.

K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš dėl balsavimo motyvų. Ar galima?

PIRMININKAS. Ne. Keturi už, keturi prieš pasisakė. Dėkoju, bet pagal Statutą…

K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerai, dėl vedimo tvarkos, nes aš noriu pakviesti žmones, čia galimai turinčius įmones, kurios galbūt atsiskaito arba neatsiskaito su žemdirbiais, kad nedalyvautų balsavime, bent jau nepažeistų viešųjų ir privačių interesų derinimo. Jaučiu, kad tokių salėje yra.

PIRMININKAS. Dėkoju. Nežinau, ar statutinis kvietimas, nes visi esame pirmoji karta nuo žagrės, tai šiek tiek su žemės ūkiu ir susiję. J. Jagminas. Na, aš gal siūlyčiau repliką po balsavimo, o dabar balsuojam ir išsprendžiam šio klausimo…

J. JAGMINAS (LSDPF). Manau, tiktų ir prieš balsavimą. Gerbiamieji čia visi esantys kolegos Seimo nariai, mes visi valgom duoną, dešrą ir taip toliau. Tada anaiptol, kaip kolega K. Masiulis pasakė, tai mes turime visi nedalyvauti balsavime arba visi dalyvauti. Čia tikrai toks ne visai rimtas pasiūlymas buvo kolegos K. Masiulio. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, manau, kad linksmąsias replikas bus galima išsakyti po to, nors taupant laiką, manau, būtų geriausia nuo jų susilaikyti. Č. Juršėnas siūlo, kad balsuotų tik vegetarai. Deja, bet salotos taip pat yra žemės ūkio produkcija.

Gerbiamieji kolegos, ta linksma gaida siūlau baigti diskusijas ir skelbiu balsavimą. Kas už tai, kad būtų pritarta įstatymo projektui Nr. XP-3179, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja kitaip.

Balsavo 111: už – 92, prieš – 1, susilaikė 18. Įstatymas priimtas. Prašau, P. Gražulis.

P. GRAŽULIS (TTF). Taip. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, štai kalbėjau su žemės ūkio ministru, kuris mane įtikino, kad iki spalio 1 d. tarp prekybininkų ir perdirbėjų, tarp perdirbėjų ir žemdirbių bus tipinės sutartys, todėl mane tai įtikino ir aš balsavau už. Jeigu bus tipinės sutartys, tikrai tada atsakomybės sulauks ir prekybininkai, ne tik perdirbėjai. Sveikinu ministrą ir linkiu, kad būtų politiškai aktyvūs ir tikrai įgyvendintų tas nuostatas.

PIRMININKAS. Dėkoju. K. Daukšys. Prašau.

K. DAUKŠYS (DPF). Iš tikrųjų Petras labai naiviai žiūri į gyvenimą. Ministre, su visa pagarba jums, būkite mielas ir dabar patikrinkite, kiek lenkų ūkininkų parduos produkciją lietuvių perdirbėjams ir pardavėjams, nes visas kelias dabar yra labai paprastas. Parduodu lenkui, lenkas parduoda lietuviui ir jokių (…) dienų nebereikia. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Paeiliui E. Pupinis. Po to J. Jagminas ir tai bus paskutiniai pasisakymai kaip replikos po… Prašau.

E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Iš tikrųjų, gerbiamieji kolegos, P. Gražulis ir po svarstymo, nepakalbėjęs su ministru, balsavo už. Tikrai žiūrint į P. Gražulį tai yra geras įstatymas. Ačiū jums.

PIRMININKAS. Dėkoju. Ir J. Jagminas. Prašau.

J. JAGMINAS (LSDPF). Gerbiamieji, žiūrint į visus įstatymas tikrai geras ir 92 Seimo nariai balsavo už, tai iš tikrųjų įstatymas vertas. Ir aš asmeniškai labai džiaugiuosi, kad šiandien toks įstatymas priimtas. Kaip minėjau, gal yra dar klaidelių, kai kurių pataisymų, gyvenimas parodys, klaidas bus galima ištaisyti. Tačiau pats žengtas žingsnis tikrai reikalingas. Manau, žemdirbiai ir perdirbėjai, galbūt kiek mažiau laimingi prekybininkai, bet visi įvertins pozityviai.

Darbo kodekso 46 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-584(2) (priėmimo tęsinys) (taikoma skubos tvarka)

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, siūlyčiau grįžti prie darbotvarkės 1-2b klausimo. Yra pašalintas redakcinis trūkumas ir dabar išdalytas pasiūlymas, kad 2 straipsnis dėl įstatymo įsigaliojimo būtų redaguotas, kad nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. Ar būtų galima bendru sutarimu pritarti? Prieštaraujančių nėra. Dėkoju. Dėl viso 2 straipsnio už, prieš nėra. Ar būtų galima jį priimti bendru sutarimu? Nėra prieštaraujančių. Dėkoju. Ir dėl viso įstatymo keturi – už, keturi – prieš. Už vienas Seimo narys A. Sysas. Atsisako, jo nėra.

Gerbiamieji kolegos, prašau balsuoti, kas už tai, kad būtų priimtas įstatymo projektas Nr. XIP-584. Prašau.

Balsavo 85: už – 82, prieš nėra, susilaikė 3. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 46 straipsnio pakeitimo įstatymas priimtas.

Laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XP-3180(2) (priėmimas) (taikoma skubos tvarka)

Darbotvarkės 1-3b klausimas. Prieš tai mūsų taip audringai aptarto įstatymo lydimasis. 1-3b klausimas, projektas Nr. XP-3180. Kviečiu į tribūną pranešėją L. Kernagį. Priėmimas. Taikoma skubos tvarka. Prašau.

L. KERNAGIS (TPPF). Ačiū, Pirmininke. Ačiū Petrui už gerą nuotaiką šioje tribūnoje.

Dėl Lietuvos Respublikos laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekto naujų pasiūlymų negauta. Teisės departamentas taip pat naujų pasiūlymų neturi. Todėl komitetas siūlo pritarti šiam projektui. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Du straipsniai. Dėl 1 straipsnio už, prieš? (Balsas iš salės: „Nėra.“) Nėra. Dėl 2 straipsnio už, prieš taip pat nėra. Dėl viso keturi – už, keturi – prieš. Nėra. Gerbiamieji kolegos, kviečiu balsuoti. Dėkoju pranešėjui. Kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas įstatymo projektas Nr. XP-3180, balsuoja už, kas turi kitokią nuomonę, balsuoja kitaip.

Balsavo 91: už – 84, prieš nėra, susilaikė 7. Laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo pripažinimo netekusiu galios įstatymas priimtas.

Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos viešosios informacijos poveikio įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-110(3) (priėmimo tęsinys)

Gerbiamieji kolegos, darbotvarkės 1-4a klausimas. Prašau dėl vedimo tvarkos. Dovanokit, nemačiau, kuris pirmas prie šoninio mikrofono. Taip, P. Gražulis. Prašau.

P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, dėl 1-4a klausimo mes prašytume pusės valandos pertraukos. (Balsai salėje) Frakcijos vardu. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dėl 1-4a klausimo frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ vardu prašoma… (Balsai salėje) Minutėlę! Aš jau paskelbiau ir prašoma dėl šio darbotvarkės klausimo pusės valandos pertraukos frakcijos vardu. Prašau apsispręsti, kas už tai, kad būtų pritarta prašymui paskelbti įstatymo projekto Nr. XIP-110 pertrauką?

Balsavo 98: už – 68, prieš – 13, susilaikė 17. Skelbiama pusės valandos pertrauka. (Balsai salėje) Pertrauka.

Darbotvarkės 1-4b klausimas – įstatymo projektas… (Balsai salėje) Minutėlę. Prašau atkreipti dėmesį į balsavimo rezultatus dar kartą. Užsiregistravo 98, balsavo 98, už pertrauką – 68, prieš – 13, susilaikė 17. Dėkoju.

Kino įstatymo 10 ir 12 straipsnių papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-111(3) (priėmimo tęsinys)

Dėl lydinčiojo 1-4b. Ar būtų galima negaišti laiko ir pritarti bendru sutarimu? Gerai. Dėl darbotvarkės 1-4a ir 1-4b klausimų skelbiama pusės valandos pertrauka.

Sprogmenų apyvartos kontrolės įstatymo 1, 2, 9, 13, 14, 18, 23 straipsnių ir Įstatymo priedo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-425(2)ES (svarstymas ir priėmimas)

Šiuo metu darbotvarkė 1-5 klausimas – įstatymo projektas Nr. XIP-425. Svarstymas. Pranešėjas – Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas, Seimo narys A. Anušauskas. Prašau. Kviečiu į tribūną. Sprogmenų apyvartos kontrolės įstatymo 1, 2, 9, 13, 14, 18, 23 straipsnių ir įstatymo priedo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Prašau, žodis pranešėjui.

A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū Pirmininkui. Projekto tikslas – perkleti į nacionalinę teisę Europos Sąjungos Komisijos direktyvą, numatančią civiliniam naudojimui skirtų sprogmenų atpažinties ir susekamumo sistemą pagal Europos Sąjungos Tarybos direktyvą. Iš esmės tai yra techninio pobūdžio projekte numatoma pareiga žymėti sprogmenis ir šiam žymėjimui taikomi pagrindiniai reikalavimai. Tiesiog šiuo metu Lietuvos teisės aktai nenumato pareigos žymėti sprogmenis. Pagrindinio komiteto išvada yra pritarti iniciatorių pateiktam ir komiteto patobulintam įstatymo projektui bendru sutarimu. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Teisės ir teisėtvarkos komiteto vardu – L. Dinius. Prašau.

L. DINIUS (TPPF). Laba. Minėtas projektas buvo svarstytas Teisės ir teisėtvarkos komitete, ir jam buvo pritarta bendru sutarimu. Dėkui.

PIRMININKAS. Dėkoju. Diskutuoti užsirašiusiųjų nėra. Ar galime, kolegos, bendru sutarimu pritarti šiam įstatymo projektui po svarstymo? Nėra prieštaraujančių. Dėkoju.

Gal būtų galima bendru sutarimu pritarti ypatingai skubai ir šiandien jį tuoj pat priimti? Galima. Nėra prieštaraujančių. Gerai.

Mielieji kolegos, tuomet priėmimo stadija. Minėtą projektą sudaro 10 straipsnių. Dėl 1. Už ir prieš nėra. Ar būtų galima bendru sutarimu? Nėra prieštaraujančių. Dėl 2. Už ir prieš nėra. Ar būtų bendras sutarimas? Dėkoju. Dėl 3. Taip pat nėra kalbančiųjų. Ar galima priimti bendru sutarimu? Nėra prieš. Dėkui. 4 straipsnis. Ar taip pat būtų galima bendru sutarimu? Nėra prieštaraujančių. 5 straipsnis. Už ir prieš? Bendru sutarimu. Dėkoju. 6 straipsnis. Taip pat nėra už ir prieš. Bendru sutarimu priimtas. 7 straipsnis. Nėra kalbančiųjų. Priimtas bendru sutarimu. Nėra prieštaraujančių. Dėkoju. 8. Dėkoju, taip pat priimtas bendru sutarimu. 9 straipsnis. Nėra kalbančiųjų. Taip pat galima priimti bendru sutarimu? Nėra prieštaraujančių. Ir 10 straipsnis – dėl įstatymo įsigaliojimo. Taip pat nėra prieštaraujančių. Priimtas bendru sutarimu.

Dėl viso įstatymo projekto Nr. XIP-425 nėra užsirašiusiųjų nei už, nei prieš. Skelbiu balavimą, kas už tai, kad būtų priimtas įstatymo projektas Nr. XIP-425, balsuoja už, kas turi kitokią nuomonę, balsuoja kitaip.

Balsavo 71 Seimo narys. Už – 71. Sprogmenų apyvartos kontrolės įstatymo 1, 2, 9, 13, 14, 18, 23 straipsnių ir įstatymo priedo pakeitimo ir papildymo įstatymas priimtas.

Investicijų įstatymo 2 ir 4 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo ketvirtuoju¹ skirsniu įstatymo projektas Nr. XP-3304(2) (svarstymas)

Darbotvarkės 1-6a klausimas – įstatymo projektas Nr. XP-3304. Svarstymas. Kadangi nėra ypatingų diskusijų, galbūt pranešėjui pasiūlysime ypatingą skubą. Audito komiteto vardu – Seimo narė L. Graužinienė. Nėra. Ar yra kas pakeistų pagrindinio komiteto, Audito komiteto, pranešėją? Gerbiamieji kolegos, iš tiesų turime problemą, nes… Jeigu labai nesupyksite, kol kas atidėsime kvietimą pagrindinio komiteto pranešėjos. Pakviesčiau tuomet Biudžeto ir finansų komiteto atstovą P. Žeimį. Ką tik gauta informacija, kad L. Graužinienė ateina. Ar yra kas iš komiteto atstovų, kurie pasiruošę dirbti toliau? Iš Ekonomikos komiteto – K. Kuzminskas, iš Teisės ir teisėtvarkos komiteto, Audito… Prašau. Ekonomikos komiteto nuomonę – K. Kuzminskas. Prašau.

K. KUZMINSKAS (TS-LKDF). Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Ekonomikos komitetas birželio 3 d. svarstė Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo 2 ir 4 straipsnių papildymo ir pakeitimo ir įstatymo papildymo ketvirtuoju¹ skirsniu įstatymo projektą. Priėmėme sprendimą iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir pasiūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos pastabas, kurioms taip pat pritarė ir Ekonomikos komitetas. Be to, Ekonomikos komitetas pateikė atitinkamus pasiūlymus. 3 straipsniui – tikslinga nustatyti valdžios ir privataus subjekto partnerystės sutarties maksimalią trukmę, todėl siūlome įterpti sakinyje prie „valdžios ir privataus subjekto“, kad „partnerystės sutartis turi būti rašytinė, sudaroma ne ilgesniam nei 30 metų laikotarpiui“, o toliau kaip tekste. Taip pat Ekonomikos komitetas 3 straipsniui siūlo: „valdžios ir privataus sektoriaus (…) sutartyje tikslinga nustatyti ne tik sutarties nutraukimo, bet ir jos keitimo sąlygas.“ Todėl siūloma 17 punkte įrašyti: „sutarties keitimo, jeigu tokia galimybė buvo numatyta konkurso sąlygose“, toliau kaip tekste. Taip pat yra pasiūlymas visam įstatymo projektui – pasiūlyti Vyriausybei, prieš patvirtinant viešojo ir privačiojo sektoriaus partnerystės projekto rengimo taisykles, įvertinti jas antikorupciniu požiūriu. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 1, susilaikė 1. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Matau Seimo salėje pagrindinio komiteto pranešėją L. Graužinienę. Prašau. Kviečiu jus į tribūną.

L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Audito komitetas svarstė. Po to dėl kiekvieno atskirai?

PIRMININKAS. Po to, nes mes dabar prašome komiteto pristatyti, po to bus diskusija.

L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Audito komitetas, atsižvelgęs į visus pateiktus siūlymus, bendru sutarimu pritarė patobulintam įstatymo projektui ir pateikė šio projekto antrąjį variantą.

PIRMININKAS. Dėkoju. Biudžeto ir finansų komiteto atstovas P. Žeimys. Nėra. Gal galėtų kas nors iš Biudžeto ir finansų komiteto pasakyti savo nuomonę ir pavaduoti kolegą? Nėra. Teisės ir teisėtvarkos komitetas – R. Šukys. Nėra. Galbūt komiteto pirmininkas? Dėkoju. Prašom.

S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Teisės ir teisėtvarkos komitetas iš tiesų labai atidžiai svarstė visus pasiūlymus, kurie buvo pateikti šiam įstatymo projektui ir pasiūlė pagrindiniam komitetui (beje, balsavimo rezultatai: bendru sutarimu – už) tobulinti šį įstatymo projektą. Iš tiesų buvo pateikti septyni pasiūlymai, jie yra mūsų išvadoje. Iš principo, aišku, projektui pritarė su tais pasiūlymais, kuriuos komitetas nutarė teikti pagrindiniam komitetui.

PIRMININKAS. Dėkoju. Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto atstovas E. Tamašauskas. Prašom.

E. TAMAŠAUSKAS (LSF). Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, komitetas iš esmės nusprendė pritarti Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo 2 ir 4 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo ketvirtuoju skirsniu įstatymo projektui Nr. XP-3304 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į komiteto pasiūlymus ir Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas. Kadangi pagrindinio komiteto pirmininkė paminėjo, kad pritarta visiems pasiūlymams, aš jų ir nebevardysiu. Šiam sprendimui pritarta bendru sutarimu. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Ir vienintelis, likęs iš papildomų komitetų, Biudžeto ir finansų. Kadangi nematau pranešėjo, tai jeigu jūs nieko… Jau yra, prašom. P. Žeimys.

P. ŽEIMYS (TS-LKDF). Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas siūlo pagrindiniam komitetui pritarti Vyriausybės parengtam įstatymo projektui, atsižvelgus į Seimo Teisės departamento pastabas.

PIRMININKAS. Dėkoju. Mes išgirdome visų papildomų ir pagrindinio komiteto nuomonę. Diskusijoje užsirašė dalyvauti trys Seimo nariai. Pirmasis – K. Daukšys. Frakcijos vardu prašo A. Zuokas, A. Zuoko nėra. Tuomet K. Daukšys. Po to Seimo narys J. Veselka.

K. DAUKŠYS (DPF). Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų įstatymas, manyčiau, teisėtas būtų tokiai didelei valstybei kaip Jungtinės Amerikos Valstijos, Didžioji Britanija, Rusija, kur valstybė nesugeba susigaudyti, kas pakraščiuose darosi, ir leidžia privačiam verslui, sako, jūs ten kur nors Velso kampelyje kultūros renginius organizuokite už mus, nes mes čia pajėgumų neturime. Bet kam mes tą įstatymą Lietuvoje taikome? Čia 300 km į vieną pusę ir 30 km į kitą nuo Vilniaus. Ir viskas. Ir visur valdžia gali matyti, ir viską gali suprasti, ir gali pajausti, kas kur darosi, jeigu turi proto ir jeigu turi noro tą padaryti. Mano galva, visas šitas įstatymas apie tai, kaip mes dabar verslui leisime valdžios funkcijas atlikti, yra skirtas vienam dalykui – dar vienam perdalijimui. Na, pirminė privatizacija įvyko, bet liko tokių vietų, kur negalima privatizuoti, pavyzdžiui, bibliotekos, teatrai, kultūros namai galbūt dar kur yra likę. Kas čia dar? Aukštosios mokyklos ir visi kiti dalykai. O pagal šitą įstatymą labai puikiai išeis pasigauti. Ką reiškia verslui atiduosime ne ilgiau kaip 30-čiai metų? Tai aš jums galiu pranešti, kad iki 10 metų versle išgyvena tik pusė procento įkurtų įmonių. Tai 30-čiai metų, tai dar reikia, kad tos įmonės tiek trauktų, kurios tą tpp laimės. Tai pirmas dalykas.

Dabar pasakykite man kitą dalyką. Jeigu mes jau tokie geri ir norime visą šitą dalyką padaryti, bet dabar krizė, jau turto perskirstymas dabar prasidėjo ir jis vyks, tai kam du turto perskirstymai, aš niekaip neįsivaizduoju. Dabar gali bet kuris verslininkas, kuris dar turi bent kiek pinigų, ateiti ir pigiai nusipirkti lietuvišką turtą, kurį Lietuvos verslininkai sukaupė. Kam dar valstybinį turtą dabar mėtyti į šonus?

Jeigu žiūrėtume iš esmės, pagal šitą įstatymą valdžia yra įpareigojama realiai padaryti tris darbus: pirmas darbas yra įvertinti riziką, kuri bus perdavus. Rizika visą laiką bus perdavus, tik klausimas pasakyti, ar maža rizika, ar šiek tiek didesnė.

Toliau antras darbas – valdžios ir privataus subjekto partnerystės ekonominius ir finansinius aspektus prilygindamas valdžios ir privataus subjekto partnerystės sąnaudas su sąnaudomis, kada privataus verslo nėra. Na, įdomu, kaip dabar čia tas sąnaudas palyginti. Gali, aišku, bet tai visą laiką tu galėsi palyginti, kad privataus verslo sąnaudos bus mažesnės arba atvirkščiai.

Ir tas pats dėl pelno, ar turės, ar neturės. Dabar valdžia turi ar neturi. Niekas net neklausia, kiek turto tam sunaudojama, kokie dalykai daromi, ar vienodos bus sąlygos tam turtui panaudoti ir kiti dalykai, bet štai mes patį verslą įvertinsime. Labai daug Lietuvoje yra nusimanančių apie verslo vertinimą žmonių.

Toliau dar vienas reikalingas dalykas. Tai turi turto, kurį perduos tai partnerystei, teisinį statusą nustatyti, lyg nebūtų aišku, kad tas turtas yra arba valstybės, arba savivaldybės. Daugiau niekieno nebus tas turtas. Bet kad būtų nustatyta vertė, šitame įstatyme neparašyta. Vadinasi, mes perdavinėsime turtą kokia nori verte. Nori tokia, nori kitokia. Nori, įvertinsime vienaip, nori, įvertinsime kitaip.

Gerbiamieji, jeigu taip pereičiau per visą, čia dar yra visokių dalykų, bet mano klausimas yra kitas. Ar nevertėtų, kadangi paskutiniu metu iš tų keturių didžiųjų audito kompanijų atsirado labai daug žinančių valstybės valdymo klausimus, jie pataria net Vyriausybei, kaip sutvarkyti kanceliariją, ministrams – kaip sutvarkyti ministerijų struktūrą ir kitus dalykus, gal vertėtų paprašyti ir pasirašyti su jais tokią sutartį ir vietoj Seimo už pusę sumos, kuri Seimui tenka išlaikyti, jie parengs tuos įstatymus už mus. Ką mes čia stovėsime toje tribūnoje ir žmonių pinigus eikvosime? Tai štai pagal šitą įstatymą taip išeina. Jeigu dar liko kas Lietuvoje neprivatizuota, nepavogta ir nepaimta, tai dabar pagal šitą įstatymą tikrai bus galima padaryti. Nes saugiklių valstybės funkcijoms, kurias valstybė turi atlikti ir kurios negali būti privatizuotos, aš nematau. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Seimo narys J. Veselka. Prašom.

J. VESELKA (TTF). Vis dėlto gerbiamasis Kęstutis konceptualų klausimą iškėlė. Ir iš tikrųjų, kai matai, yra Koncesijų įstatymas, kuriame yra įteisinta, kad viską galime perduoti privatininkui, net gerbiamojo J. Šimėno parkus visus, gelmes, viską pagal galiojantį Koncesijų įstatymą galima perduoti, ir dar kažkam pasirodė per maža. Neina dalykai. Nežinau, gal verslas sąmoningesnis pasidarė. Todėl nutarė dar vienu papildyti, tai Investicijų įstatymu. Dabar klausimas, kas čia mes tokie? Ar mes esame privati struktūra? Ar mūsų užduotis yra galutinai sugriauti bet kokį valstybės turtą, kadangi visi, kas susiję su valstybe, yra žiopliai, nieko nemoka daryti? Kitaip suprasti šito Koncesijų įstatymo negalima. Žiūrėkite, funkcijos yra valstybės ir šitas funkcijas bus galima perduoti vykdyti privatininkui ir už tas funkcijas privatininkas gaus iš savivaldybės ar valstybės pinigų. Jeigu mes nerandame struktūrų, žmonių, kurie gali vykdyti valstybės funkcijas, tai galime drąsiai pasakyti, mes neturime nei Seimo, nei Vyriausybės. Mes turime kažkokius junginius, įpirštus mums Europos, junginius, kuriuose sėdi žmonės nekvalifikuoti, neprofesionalūs ir visą laiką galvoja: koks aš esu neprofesionalus ir kaip gerai, kad iš manęs šitą funkciją perima privatininkas. Pagal Koncesijų įstatymą neperima, todėl sugalvojau dar kitą. Investicijų pataisysime ir ten bus partnerystė jau kažkokia. Skirsis kažkuo nuo Koncesijų įstatymo ir tada visas funkcijas galime perduoti. Tai palaukite, kuo mes 1990 m. siekėme? Juk komunizme ir būtų – valstybės nebus, bus tik savivalda. Tai kovojom, kovojom už komunizmo panaikinimą, o einam vėl prieš valstybės panaikinimą. Komunizmas tą ir sakė, kad to ir reikės. Tai viena.

Antra. Gerbiamieji, kada valstybė atlieka funkcijas, jos tikslas nėra pelnas, vadinasi, gali pigiau atlikti šitas savo funkcijas. Privatininkui viską kai perduosit, jisai, jeigu neturės galimybių gauti pelno, jokių funkcijų nevykdys. Na, nevykdys. Prigimtis ne ta, tikslas ne tas, jokių funkcijų nevykdys.

Dabar daug kas man sako: štai socialinis būstas, yra problema, savivaldybės neturi pinigų, todėl perduos verslui, verslas prisiskolins pinigų ir pastatys socialinius būstus. Bet jis juos eksploatuos su sąlyga, jeigu gaus pelną. Jeigu savivalda gali juos eksploatuoti, kad tik galus su galais sudurtų arba net ir subsidijuoti, tai dabar savivalda arba valstybė ne tik turės padengti sąnaudas, bet ir duoti pelno. Vadinasi, viskas pabrangs. Tai nejaugi mūsų, kaip valdžios žmonių, tikslas yra pripažinti, kad valstybė yra blogai iš principo, visa, kas susiję su valstybe, yra blogai ir tik privatus gerai? Svarbiausia, kad šita koncepcija, sakysim… Kai mes iš socializmo išėjom, galbūt, na, ekonomiškai neraštingiems žmonėms tas buvo suprantama, bet dabar, kai atsitiko ekonominė krizė… Juk krizę pagimdė kas? Bankai, privatus sektorius, kurių vieni ruošė nekvalifikuotus planus, kiti dalijo pinigus, neįsigilindami į sėkmę planų. Juk patys bankininkai sako, kad dažnai būdavo taip: ateina verslininkas, prašo, sakysim, 20 mln. kredito, planas neperspektyvus, bet tas, kuris kuruoja investicijas, gauna pinigus nuo išduotų kreditų, todėl pataiso taip, kad viskas būtų gerai, o jau abu susitaria, kad iš 20 mln. 5 mln. eis rūmų statybai. Ir taip eina. Ateina dabar, reikia grąžinti, pinigų nebėra, rūmų investicinis projektas nebaigtas. Štai kodėl tiko. Taip ir buvo – valstybė nesiėmė griežtų reguliavimo funkcijų, viską patikėjo jam. Krizę sukėlė būtent ši priežastis, o mes to nematom ir vėl visas valstybės funkcijas galim perduoti privatininkui. Na, atleiskit, ponai. Jeigu kas netikit valstybe, netikit valstybės gebėjimais, tai ko jūs atėjot į tą Seimą? Eikite, užsiimkite privačiu verslu ir darykite gerą naudą. Todėl, gerbiamieji kolegos, konceptualiai įstatymas yra ydingas…

PIRMININKAS. Kolega, laikas!

J. VESELKA (TTF). …nukreiptas prieš valstybę, prieš jos funkcijas, o svarbiausia – visos tos socialinės funkcijos, kurias dabar vykdo valstybė, po to bus tik brangesnės, nes ten įkalkuliuoti reiks ir pelną. Todėl aš pasisakau prieš šitą įstatymą, o ką komitetai veikia, nesuprantu. Visi kaip tarybiniais laikais – vieningai pritaria. Prieš… Kurie gerbiat valstybę, siūlau balsuoti prieš.

PIRMININKAS. Dėkoju. Ir frakcijos vardu – A. Zuokas. Prašau.

A. ZUOKAS (LCSF). Gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamasis Pirmininke! Nežinau, ar pavyks man įjungti prezentaciją, kad pakalbėtume šiek tiek detaliau, o ne emocijomis, kas yra viešojo ir privataus kapitalo bendradarbiavimas, kas yra koncesija ir panašūs dalykai.

Be abejo, Liberalų ir centro sąjungos frakcija žiūri palankiai į pateiktus įstatymų projektus, į jų paketą. Aišku, mes dar turėsime juos tobulinti, atsižvelgti į galimas rizikas ir galimas problemas, bet bet kuriuo atveju Lietuva, kaip maža valstybė, privalo aktyviai bendradarbiauti su privačia iniciatyva ir su privačiais investuotojais. Tai yra vienas iš pagrindinių būdų, kaip šiandien, nelendant į mokesčių mokėtojų kišenę, nedidinant mokesčių, pasiekti, kad išspręstume daugelį problemų, kurios šiuo metu egzistuoja Lietuvoje, ypač savivaldos lygmeniu. Seimas tikrai turi priėmęs prieš keletą metų labai gerą Koncesijų įstatymą. Aišku, paskui buvo bandymai šiek tiek jį pabloginti. Deja, gaila, jie yra įvykę, iš principo neįsigilinant, kas yra viešojo ir privataus kapitalo bendradarbiavimo principai, ir neįsigilinant į gerąją praktiką, kuri egzistuoja Europoje: Prancūzijos pavyzdžiai, Anglijos pavyzdžiai, Vokietijos, Skandinavijos valstybių, tarp jų, be abejo, ir Lietuvos.

Galiu pasakyt, kad Seimas, ne šis, bet prieš tai, labai daug nagrinėjo iš emocinės pusės… šiandien praktiškai vienintelius koncesijos arba privačių… privataus ir viešo kapitalo bendradarbiavimo pavyzdžius, atsižvelgdamas į Vilniaus miesto savivaldybės, kuriai tuo metu man teko ir vadovaut, patirtį, gerąją patirtį, pabrėšiu. Jeigu, sakykime, Seimo nariai skirtų dėmesį ir detaliau nagrinėtų tuos minėtus pavyzdžius – šilumos tinklų koncesiją, Halės turgavietės koncesiją arba privataus ir viešo kapitalo bendradarbiavimą, įvairių, sakykime, statybinių atliekų sąvartynų tvarkymą ir perdirbimą pagal vadinamąjį BOT principą – build, operate and transfer, pamatytume, kiek daug šiandien yra modernios viešosios vadybos principų, kuriais, deja, Lietuva nesinaudoja. Nesinaudoja kodėl? Be abejo, trūksta supratimo, kas tai yra. Be abejo, yra teisūs tie, kurie abejoja, ar tomis laisvėmis bus pasinaudota teisingai ir nebus piktnaudžiaujama. Taip, reikia sutikt, kad kai suteikiama didelė laisvė…

Jeigu galima, keletą kadrų žemyn. Dar. Dar. Dar. Dar. Dar, dar, dar, dar. Štai čia yra keletas tezių, nors būtų galima labiau ir daugiau parodyti, darant tam tikrą detalesnį pristatymą.

Taigi grįžtam prie laisvių. Be abejo, laisvėmis mėgstama piktnaudžiauti. Deja, Lietuvoje yra tokia praktika ir patirtis. Tačiau tam yra tikrai aibė teisėsaugos institucijų ir kontrolės mechanizmų, kaip leisti kažko pasiekti, o ne atvirkščiai – nieko nedarykime, kad, neduok Dieve, nesuklystume. Lygiai taip pat mes turėtume skatinti žinojimą, kaip tomis laisvėmis naudotis, nes dauguma bėdų kyla iš mūsų nežinojimo, iš mūsų nepatyrimo.

O grįždami prie dar vieno oponentų teiginio, kad vėlgi valstybės valdomas ūkis galėtų būt geresnis, pripažinkime, kad didžiąją dalį valstybės turto šiandien valdo ne valstybė, o įvairiausios suinteresuotos vietos direktorių, draugų kompanijos, net kalbant apie Vilniaus miesto šilumos ūkį. Pavyzdys. Įmonė visada buvo nuostolinga, išlaikymas kainavo pinigus mokesčių mokėtojams, turėjo savivaldybė garantuoti už skolas. Atėjęs… tarptautinio konkurso metu laimėjęs koncesiją, visa tai daro privatus investuotojas, maža to, sugeba uždirbti. Vadinasi, tie pinigai kažkur nueidavo. Užtenka tų pavyzdžių, kada vamzdžio metrą (kalbu abstrakčiais terminais) tiesdavo už 800–900 Lt, kai privati iniciatyva, ekonomiškai naudodama ir skaičiuodama, ką jinai daro, tą padaro trečdaliu pigiau.

Taigi įstatymų paketas, kuris yra pateiktas, tikrai yra labai atsakingas. Jis padėtų mums, valstybei, atkurti Lietuvos ūkio konkurencingumą ir tikrai parodytų, kad į Lietuvą pagaliau ateina moderni viešoji vadyba. Todėl kviečiu į aktyvią diskusiją. Kai ką, be abejo, iš pateiktų įstatymų projektų svarstymo metu reikės tobulinti, bet kelias yra teisingas. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Pasisakė visi, užsirašę diskusijai.

Pataisų svarstymas. Prašau. Kviečiu į tribūną vėl Audito komiteto… Seimo narę L. Graužinienę. Prašau.

L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Labai ačiū, pirmininke. Po audringų kalbų už ir prieš noriu pristatyti realiją, kaip yra iš tikrųjų pozicijų. Suprantu, kad kai kam galbūt ne visai patinka, nes Audito komitetas padėjo daug pastangų, kad įstatyme neliktų tam tikrų landų. Pradėsime papunkčiui.

Seimo Teisės… Seimo kanceliarijos Teisės departamento buvo pateikta tikrai nemažai pastabų, į kai kurias jas atsižvelgta, į kai kurias ne, bet kartu rastas bendras kompromisas, ir Teisės departamentas sutiko su mūsų išsakytais argumentais. Dėl pirmos pastabos. Komiteto yra neatsižvelgta, tačiau Audito komitetas, atsižvelgdamas į Teisės departamento pasiūlymus dėl institucinės partnerystės įgyvendinimo, parengė Seimo nutarimo dėl institucinės viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės projektą. Jeigu Seimas priims šitą nutarimą, Teisės departamentas sutinka, kad būtų neatsižvelgta į jo išsakytas pastabas.

PIRMININKAS. Dėkoju. Norėčiau paklausti Ekonomikos komiteto atstovo, ar būtų galima pritarti nuomonei, pritarti iš dalies? Nėra prieštaraujančių.

L. GRAUŽINIENĖ (DPF). …neatsižvelgti pirmam… Toliau yra atsižvelgti iš dalies, 3 punktas. Čia taip pat mes suderinom su Teisės departamentu. Jis sutinka. Aš gal neskaitysiu.

PIRMININKAS. Ekonomikos komitetas sutinka su…

L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Aš apie Teisės departamentą šneku. Nereikia? Gerai, viskas, atsiprašau. Taip, dar turiu pasakyti, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba taip pat pateikė savo siūlymus, į juos visus beveik atsižvelgta, nes jie analogiški Teisės departamento. Taip, ir dabar Valstybės valdymo komiteto yra pritarta, Teisės ir teisėtvarkos – pritarta, Ekonomikos – iš dalies.

PIRMININKAS. Gerbiamoji pranešėja, gal…

L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ekonomikos… taip, pritaria.

PIRMININKAS. Gal mes tiesiog palieskime tas pastabas ir pasiūlymus, kuriems komitetas nepritarė arba pritarė iš dalies. Tada mes tiesiog…

L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Valstybės valdymo ir savivaldybių… Dėl Ekonomikos jau sutarėm, kad jis prieštaravimų neturi. Penktas. Valstybės valdymo ir savivaldybių – pritarti iš dalies, siūlomo įstatymo projekto 3 straipsnyje 15 straipsnio 5 dalies pirmąjį sakinį išdėstyti taip… Ar man reikia skaityti viską?

PIRMININKAS. Gerbiamoji pranešėja, ar komitetas arba jo atstovė galėtų šiai nuomonei pritarti iš dalies? Nėra prieštaraujančių? Dėkoju.

L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Toliau, dešimtas, Teisės ir teisėtvarkos komiteto – nepritarti. Irgi išdėstyti argumentai, kad jeigu bus… galiu perskaityti, bet galbūt nereikia.

PIRMININKAS. Gal aš prieš tai suteiksiu žodį komiteto pirmininkui Seimo nariui S. Šedbarui.

S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Na, mes pateikėm pasiūlymus iš teisinių pozicijų. Jeigu pagrindinis komitetas manė kitaip, mes neprieštaraujam šitai pozicijai. Nieko negalim daugiau padaryti.

PIRMININKAS. Dėkoju, komitetas, kiek suprantu, neprieštarauja nuomonei. Ačiū. Prašau.

L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Daugiau visiems yra pritarta.

PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjai.

Toliau posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja I. Degutienė. Prašau.

PIRMININKĖ (I. DEGUTIENĖ, TS-LKDF). Motyvai dėl viso įstatymo projekto. Už – E. Pupinis.

E. PUPINIS (TS-LKDF). Taip, atsiprašau. Ačiū. Iš tikrųjų tenka pritarti. Čia buvo išsakyta daug abejonių, nes galbūt mažai patirties mes turim, dėl viešojo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimo, tačiau mes ganėtinai ilgai svarstėm ir Koncesijų įstatymą. Ir žiūrėti vien iš to, kad verslininkas turėtų būti kažkoks apgavikas, šiuo metu, manyčiau, nebūtų tikslinga, nes iš tikrųjų valstybės situacija yra tokia, kad pagrindas turbūt nėra tai, kad savivaldybė, kaip ponas J. Veselka sako, nekompetentinga. Kompetentinga, bet iš tikrųjų šiek tiek trūksta finansų. Tai panaudoti privataus sektoriaus finansus darbams atlikti, manyčiau, yra ne naujovė, o apskritai šalys daug kur tuo pasinaudoja. Turbūt kas buvot Italijoj, žinot, kad yra privačių kelių, kai valstybė nepajėgia pati išspręsti, bet problemas išsprendžia, laikinai piliečiai moka, tam tikrą nustatytą terminą. Beje, norėčiau pasakyti, kad ir šitame įstatyme yra numatyti netgi tam tikri terminai, ilgiausi terminai, kai gali būti sudarytos sutartys. Taip pat įstatyme yra labai konkrečiai numatyti ir kiti svarbūs dalykai, t. y. valdžios ir privataus subjekto partnerystės sutarties sudarymo principai ir ypatumai, taip pat valdžios ir privataus subjekto partnerystės sutarties turinys. Manyčiau, kad atsakingos institucijos turės sekti, ar iš tikrųjų laikomasi to įstatymo, nes, priešingai, anksčiau buvo daug neaiškumų, nes nežinojom, kaip galima būtų viską šitą apibrėžti. Šiuo metu aiškumas atsiranda. Ir nenorėčiau sutikti, kad, pavyzdžiui, jeigu verslas turi lėšų, kodėl jis negali dalyvauti infrastruktūriniuose projektuose. Na, iš tikrųjų renovuojant, pavyzdžiui, pastatus, jeigu mes žinome, kad iš pastato išeina šilumos 30 %, tai kodėl mes negalim pasidalinti po 15 % su verslininku, kuris turi pinigų, bet ir valstybei čia yra nauda. Savaime suprantama, daug kas priklausys nuo sąžiningo vykdymo, bet, manyčiau, Vyriausybė turės numatyti ir tam tikrus kontrolės mechanizmus. Aš pritariu tam įstatymo projektui.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Prieš – K. Daukšys.

K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Iš tikrųjų man kartais net graudu klausyti buvusių merų paaiškinimų, kaip valstybės arba savivaldybės personalas nesugeba valdyti to turto, kuris jiems patikėtas. Tai gal, gerbiamieji, grąžinkit visą turtą valstybei, vieną kartą surinkit gerų vadovų komandą, kaip susirinko „Statoilui“ Norvegijos Vyriausybė, kitoms įstaigoms, mokėkit jiems pinigus, jie normaliai valdys, neką neblogiau negu, atsiprašau, tas privatus verslas, apie kurį jūs šnekat. Tai visa šita… ir padarykit, aiškiai pasakykit: mes nesugebėjom ir nesugebam valdyti valstybės turto. Ir tada bus viskas aišku. O dabar norit vaikščioti merais ar su regalijom, o iš tikrųjų nieko negalit. Tokie niekam nereikalingi. Apie tai ir šnekėkim. Dabar apie šitą visą malonumą prišnekėjot… Man labai patiko, pavyzdžiui, A. Zuoko skaidrė. Ten buvo labai aiškiai pasakyta: laimi visi. Tiktai reikia pridėti – kurie dalyvauja. Tada bus viskas gerai, tvarka. Nes iš tikrųjų tiems, kurie dalyvauja, visiems bus gerai, nes valstybės turtas yra neįvertintas, valstybė nesugeba juo efektyviai rūpintis, tai bet kuris šiek tiek verslesnis žmogus sugebės parodyti, kad jisai efektyviau rūpinsis, ir mes jau turim tokių pavyzdžių, pabandytų padaryti. Tai jeigu šito norit, jeigu norit „žulikavoti“ ir vėl ir pabandyti Lietuvos turtą dar kartą privatizuoti, balsuokit už tai, pasirodykit visai Lietuvai, bus labai gerai.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, vienas – už, vienas prieš pasisakė. Dabar kviečiu balsuoti, kas už tai, kad po svarstymo būtų pritarta Investicijų įstatymo 2 ir 4 straipsnių papildymo ir pakeitimo ir įstatymo papildymo 4¹ skirsniu įstatymo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.

Balsavo 87 Seimo nariai: už – 54, prieš – 8, susilaikė 25. Po svarstymo įstatymo projektui Nr. XP-3304(2) pritarta. Gerbiamieji kolegos, primenu, kad Pirmininkas siūlė ypatingą skubą. Ar galim bendru sutarimu pritarti ypatingai skubai? (Balsai salėje) Kadangi yra skirtingų nuomonių, tai balsuojam. Kas už tai, kad pritarta ypatingai skubai, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš. Kol balsuojame, repliką po svarstymo balsavimo – K. Daukšys. Prašau.

K. DAUKŠYS (DPF). Gerbiamieji kolegos ir gerbiamieji Lietuvos žmonės, atkreipkit dėmesį, kas daugiausia balsavo už. Ar jiems dar trūksta, ar jie nespėja? Man tik vienintelis klausimas… Ir dar skubos tvarka priimti tokį įstatymą… (Balsai salėje)

PIRMININKĖ. Agituoti balsavimo metu negalima. Balsavo 81: už – 51, prieš – 15, susilaikė 15. Taigi pritarta skubos tvarkai, ypatingos skubos tvarkai. Priėmimo stadija. Bet, gerbiamieji kolegos, siūlyčiau tada tokią galimą seką: pabaigti svarstymą lydinčiųjų įstatymų ir tada ypatingos skubos tvarka priimti visus įstatymus – Investicijų įstatymą ir visus lydinčiuosius. Tai jeigu pritartumėt tokiai sekai, tai tada kviesčiau pabaigti svarstymą Nr. XP-3305(2) – Vietos savivaldos įstatymo 16, 27 straipsnių pakeitimo papildymo įstatymo projektas. Kviečiu į tribūną L. Graužinienę, Audito komiteto pirmininkę.

Vietos savivaldos įstatymo 16 ir 27 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XP-3305(2) (svarstymas)

L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Audito komitetas svarstė, projektui buvo pateiktos dvi Teisės departamento pastabos, į kurias buvo atsižvelgta. Taip pat svarstė kiti keturi papildomi komitetai. Audito komitetas priėmė sprendimą pritarti Audito komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms.

Pasiūlymai yra šie: 3 straipsnis – įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas. Šis įstatymas, išskyrus 3 straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2009 m. sausio 1 d. ir 2 straipsnis – Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2010 m. sausio 1 d. parengia ir priima šiam įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės aktus. Bendru sutarimu.

PIRMININKĖ. Dėkoju, pirmininke. Kviečiu Biudžeto ir finansų komiteto vardu P. Žeimį.

P. ŽEIMYS (TS-LKDF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, mielieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas teikiamą įstatymo projektą svarstė kaip papildomas komitetas. Sprendimas – pasiūlyti pagrindiniam komitetui pritarti Vyriausybės pateiktam įstatymo projektui, atsižvelgus į pastabas, kurioms komitetas yra pritaręs. Balsavimo rezultatai: 10 – už, prieš nėra, 1 susilaikė.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Ekonomikos komiteto vardu – K. Kuzminskas.

K. KUZMINSKAS (TS-LKDF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Ekonomikos komitetas birželio 3 d. svarstė Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą ir priėmė sprendimą iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam projektui ir pasiūlyti pagrindiniam komitetui jį patobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas. Balsavimas: 7 – už, 1 – prieš, susilaikiusių nebuvo. Ačiū.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu R. Šukį Teisės ir teisėtvarkos komiteto vardu. Tada S. Šedbaras.

S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Teisės ir teisėtvarkos komitetas pasiūlė pagrindiniam komitetui padaryti tik redakcinio pobūdžio pataisymus, į juos buvo atsižvelgta. Daugiau kitokių pasiūlymų nebuvo teikiama. Bendru sutarimu.

PIRMININKĖ. Dėkoju, pirmininke. Kviečiu E. Tamašauską, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas.

E. TAMAŠAUSKAS (LSF). Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas birželio 3 d. priėmė sprendimą iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XP-3305 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į komiteto pasiūlymus ir Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas. Buvo du komiteto pasiūlymai – buvo siūloma papildyti dviem straipsniais. Šis sprendimas – bendru sutarimu už. Ačiū.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, diskusijose nėra norinčių kalbėti, tad kviečiu vėl L. Graužinienę, kadangi yra E. Žakario ir J. Juozapaičio bei A. Rimo pasiūlymas. Kviečiu gerbiamąjį E. Žakarį pateikti savo pasiūlymą dėl 17 straipsnio 1 dalies 39 punkto.

E. ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Mūsų siūlymo esmė, kad savivaldybės, sudarydamos koncesijų sutartį, negalėtų jose numatyti švietimo ir sveikatos priežiūros įstaigų nekilnojamojo turto įkeitimo. Norime, kad savivaldybėse ar sąmoningai, ar dėl lėšų stokos nebūtų prarandamos mokyklos, darželiai, poliklinikos ir t. t. Visiškai nesutinkame su komiteto argumentais, kad tai yra perteklinis siūlymas. Valstybės ir savivaldybių turto valdymo įstatyme yra numatyta, kad turtą patikėjimo teise suteikiant… kad jo negalima įkeisti, ten jau yra numatyta. Tačiau patikėjimo teise turtą galima suteikti tik tokiu atveju, jeigu jis yra patikėjimo teise suteikiamas savivaldybės funkcijoms vykdyti. O jeigu atsiras statybininkų, kurie norės renovuoti mokyklas, darželius, ir jie nesiims jokių ugdymo procesų, vadinasi, patikėjimo teise tikrai nebus suteikiama, o bus paprasčiausiai kitokiomis sutartimis. Dėl to, norėdami apdrausti šias įstaigas, mes siūlome, kad savivaldybės negalėtų jų keisti. Ačiū.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamoji pirmininke, prašau komiteto išvadą.

L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Komitetas nepritarė šiems siūlymams ir mano, kad valstybės ir savivaldybių turto įkeitimo klausimus reglamentuoja Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 ir 11 straipsniai, kuriuose įtvirtintos nuostatos, kad valstybės ir savivaldybių turtas, perduodamas kitiems juridiniams asmenims pagal turto patikėjimo sutartis, negali būti įkeistas ar kitaip suvaržytos daiktinės teisės į jį. Tuo tarpu negalima garantuoti, laiduoti ar kitu būdu užtikrinti savo ar kitų asmenų prievolių įvykdymo. Šie apribojimai taikomi visam valstybės ir savivaldybių turtui, neišskiriant jo pagal įstatyme nustatytas turto rūšis ir ūkio sritis. Be to, pažymėtina, kad pagal valdžios ir privataus subjekto partnerystės sutartis privačiam subjektui gali būti perduodamas tik toks turtas, kurių reikalingas veiklai vykdyti, tačiau nuosavybės teise negali būti perduodamas. Manome, kad yra perteklinis.

PIRMININKĖ. Dėkoju, pirmininke. V. P. Andriukaitis nori palaikyti E. Žakario pataisą. Ačiū, pirmininke, nes, atrodo, komiteto prieštaravimų daugiau nėra.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, šiame įstatyme siūloma nuoroda visiškai logiška, nes tuomet ji dar daugiau įpareigos įstatymo vykdytojus atsižvelgti į kitus įstatymus, į kuriuos dažnai savivaldos gyvenimo praktikoje neatsižvelgiama. Todėl manau, kad gerbiamojo kolegos E. Žakario pasiūlymas tik dar labiau paryškina, jog savivaldybės iš tiesų kaip savo akį turi saugoti švietimo ir sveikatos įstaigų objektus. Juo labiau kad šalia gali būti įvairių viešųjų įstaigų, dar ko nors, kas iš esmės gali būti lengvai užvaldyta. Remiu pataisą.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, kviečiu balsuoti. Kas palaikote E. Žakario pataisą, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.

Balsavo 75 Seimo nariai: už – 36, prieš – 1, susilaikė 38. Pataisai nepritarta.

Gerbiamieji kolegos, dabar po svarstymo dėl viso Vietos savivaldos įstatymo 16, 27 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto 1 – už ir 1 – prieš. Už – E. Pupinis.

E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū gerbiamajai posėdžio pirmininkei. Čia buvo išsakyta daug nuogąstavimų, kad negalima pasitikėti. Čia buvo nuorodų į merus, kaip merai gali priimti tokius sprendimus. Problema ne ta, kad kažkas nemoka valdyti, iš tikrųjų trūksta apyvartinių lėšų. Ir čia norima pritraukti tam tikras apyvartines lėšas. Galima pateikti daug pavyzdžių. Pavyzdžiui, savivaldybė turi hipodromą, kuriame gali vykti varžybos. Savaime suprantama, jai sudėtinga išlaikyti šį dalyką, nes savivaldybė nelinkusi daryti iš to verslo. Atsiranda privatininkai, kurie sako: duokite mums hipodromą, mes rengsime po keturias varžybas per mėnesį, ir iš to darysime verslą. Tai kuklus pasirinkimas. Kodėl negalima deleguoti 25 metams to hipodromo tam, kad verslas sukurtų darbo vietas ir išlaikytų tą pačią tradiciją, kurią nori išlaikyti savivaldybės? Tai suprantami dalykai.

Savaime suprantama, perlenkimų neturi būti, reikia su šiuo dalyku elgtis atsargiai, bet tam yra taryba, kuri sprendžia tuos klausimus, t. y. vietos valdžia. Nematau nieko blogo ir tų pavojų, nors, aišku, nuo nesąžiningų žmonių ne visada apsisaugosi. Bet jeigu pats buvęs verslininkas sako, ką jūs darote, neduokite verslui, nes apvogs, tada kyla klausimas, koks buvo tas verslininkas? Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš – V. P. Andriukaitis.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, man lengviau, nes nebuvau nei verslininkas, nei meras. Tačiau stebėdamas šią abipusių replikų pasikeitimo situaciją iš tiesų negirdžiu rimtesnių motyvų.

Šis įstatymų paketas yra parengtas labai silpnai. Iš tiesų vartotojų teisių, savivaldos gyventojų teisių čia nesimato, kainų pokyčio čia nesimato, nesimato daugelio kitų dalykų, kurių reikia, nes iš tiesų mes priimame sprendimus, kurie guls ant pečių žmonėms, mokesčių mokėtojams. Komunalinės paslaugos, visa kita visiškai akivaizdžiai, kolegos. Jeigu norite susipažinti su Danijos ar Prancūzijos koncesijų įstatymais, susipažinkite, jie kur kas solidesni, detalesni, sudėtingesni, o ne taip, kaip čia daroma keliomis eilutėmis.

Man labai patiko kolegos E. Pupinio pasiūlymas kelius privačius, tai… Apskritai valstybės užvaldymo prasme šie įstatymai yra labai palankūs, ir valstybės turto užvaldymo prasme taip pat. Netgi esant, visiškai suprantant, kokia sudėtinga ekonominė situacija, dabar kalbėti apie įsipareigojimus 25 ar 30 metų, juo labiau žinant, kad kredito, finansų rinkos taip pat yra dramatiškai susiaurėjusios ir pakitusios, ir žinant, kad privatūs asmenys taip pat skolinasi iš bankų norėdami investuoti, ir visa ta grandinė visiškai aiškiai gula ant mokesčių mokėtojų, žmonių kišenių, tai argi nesuvokiate, ką mes čia darome?

Taigi suprantama, kad šis įstatymas, kaip ir visas šis kompleksas, parengtas skubotai. Matyt, dega situacija, nes savivaldybėse trūksta apyvartinių lėšų, ir siūlomas toks gaisro gesinimas, kuris dar daugiau įpils žibalo į taip jau degančią savivaldybių nepakankamo finansavimo ugnį ir guls ant žmonių kišenių. Balsuoju prieš.

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, vienas pasisakė už, vienas prieš. Kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad po svarstymo pritartume Vietos savivaldos įstatymo 16 ir 27 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.

Balsavo 80 Seimo narių. Už – 55, prieš – 14, susilaikė 11. Po svarstymo įstatymo projektui Nr. XP-3305(2) pritarta.

Repliką po balsavimo – E. Pupinis.

E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Na, iš tikrųjų aš suprantu gerbiamojo V. Andriukaičio sugebėjimus pritempti reikalus prie nepasakytų žodžių. Tačiau aš dar kartą pakartoju: aš sakiau, kad Italijos pavyzdys yra toks, kad buvo įdėtas privatus kapitalas ir važiuodami automagistrale moka. Aš nesiūlau to daryti Lietuvoje. Taigi atsiimkite savo žodžius. Ačiū.

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, šiais klausimais šiek tiek pagal darbotvarkę sustojame ir grįžtame po pusės valandos pertraukos.

Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos viešosios informacijos poveikio įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-110(3) (priėmimo tęsinys)

Darbotvarkės 1-4a ir 1-4b klausimai. Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos viešosios informacijos poveikio įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Į tribūną kviečiu V. Stundį – Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininką.

V. STUNDYS (TS-LKDF). Dėkoju.

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, aš siūlyčiau pastraipsniui ir ten, kur yra kokie pasiūlymai, komiteto pirmininkas mus informuos, mes suteiksime žodį pataisos autoriui ir tada balsuosime.

1 straipsnis. Pasiūlymų, papildymų nėra?

V. STUNDYS (TS-LKDF). Nėra.

PIRMININKĖ. 1 straipsnis – „Įstatymo paskirtis“. Irgi papildymų, pasiūlymų nėra.

V. STUNDYS (TS-LKDF). Nėra.

PIRMININKĖ. 2 straipsnis.

V. STUNDYS (TS-LKDF). 2 straipsnio 1 daliai yra sąvokos apibrėžimo patikslinimas. Jis yra suderintas su Valstybine lietuvių kalbos komisija vadovaujantis Terminų banko įstatymo nuostatomis. Komitetas pritarė tokiam patikslinimui.

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, ar galime sutarti bendru sutarimu pritarti iš esmės apibrėžimo redakcinei formuluotei? (Balsai salėje: „Galima.“) Ir kad galim svarstyti? (Balsai salėje: „Galima.“) Bendru sutarimu tam pritarta.

V. STUNDYS (TS-LKDF). Toliau yra…

PIRMININKĖ. Atsiprašau, pirmininke. Tada mes turime atsiklausti Seimo, ar galime pritarti 2 straipsnio 1 pasiūlymui – hipnozės apibrėžimui bendru sutarimu? (Balsai salėje: „Galima.“) Galima, dėkoju. Pritarta bendru sutarimu. (Balsai salėje) Negalima. Tada balsuojame.

Gerbiamieji kolegos, kas už tai, kad pritartume 2 straipsnio 1 daliai, t. y. hipnozės apibrėžimui, balsuojate taip, kaip balsavo komitetas, – už, tas, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Tas, kas pritariate V. Stundžio hipnozės apbrėžimui, 2 straipsnio 1 daliai, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.

Balsavo 71 Seimo narys. Už – 58, prieš – 2, susilaikė 11. Pritarta V. Stundžio pasiūlymui.

Toliau 2 straipsnio 5, 6 pasiūlymai. Komitetas iš dalies pritarė. Pono M. Zasčiurinsko.

Gerbiamasis Zasčiurinskai, 2 straipsnio penktas.

M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkui. Mano pasiūlymas buvo toks, kad į įstatymą būtų įrašyta sąvoka, kas tai yra smurtas prieš vaiką. Kad tai yra bet kokia psichologinė, seksualinė, fizinė ir emocinė prievarta, vaiko žeminimo bei išnaudojimo formos, sukeliančios faktinę ar potencialią žalą vaiko psichikai, sveikatai, išlikimui, vystymuisi ar orumui. Ši sąvoka yra sutrumpinta, apibendrinta pagal tai, kaip vyko konferencijos aptarimas. Manau, kad tokia sąvoka nebūtų perteklinė šiam įstatymui. Nors iš dalies sutinku ir su komiteto siūlymu, kad žodis „psichologinė, emocinė“ būtų perkeltas į kitą straipsnį.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Ponas M. Zasčiurinskas pateikė savo pasiūlymą. Ar yra 29 Seimo nariai, kurie pritaria M. Zasčiurinsko pasiūlymui? Kol kas matau tik 4. Tada, kad būtų aiškiau, balsuojame. Kas už tai, kad pritartume pasiūlymui ir galėtume svarstyti M. Zasčiurinsko pasiūlymą?

Balsavo 52. Už – 31. Taigi svarstome pono M. Zasčiurinsko pasiūlymą.

Gerbiamasis pirmininke, prašau pakomentuoti komiteto išvadą.

V. STUNDYS (TS-LKDF). Komitetas tik iš dalies pritarė gerbiamojo M. Zasčiurinsko siūlomai pataisai dėl to, kad sąvokos „smurtas prieš vaikus“ taikymas yra iš esmės kito įstatymo teisinio reguliavimo objektas; tai yra pirmiausia įstatymų, reglamentuojančių vaikų teises ir vaikų gerovę. Šis įstatymas iš esmės reglamentuoja tiktai neigiamą poveikį nepilnamečių vystymuisi turinčios viešosios informacijos kriterijus, bet, įvertindamas gerą idėją, komitetas, kaip ir kolega minėjo, sutiko, kad iš pasiūlyto apibrėžimo į 4 straipsnio 1 dalies 1 punktą būtų perkeltos dvi sąvokos, ir komitetas tokiai nuostatai pritarė bendru sutarimu.

PIRMININKĖ. P. Gražulis, pritariantis M. Zasčiurinsko pataisai. Prašau.

P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, manau, kad tikrai mes čia niekaip nepagadinsim įstatymo, yra labai aiškiai, siaurai, galbūt išsamiai apibrėžimas pateiktas. Siūlyčiau už tokią pataisą balsuoti.

PIRMININKĖ. V. P. Andriukaitis – prieš.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Aš noriu pasisakyti prieš visą įstatymą. Mane palikite.

PIRMININKĖ. Supratau. O G. Navaitis prieš pataisą?

G. NAVAITIS (LSF). Ne, aš norėjau apie visą įstatymą kalbėti.

PIRMININKĖ. Tai ne ten užsirašėte.

Gerbiamieji kolegos, kviečiu balsuoti, kas už tai, kad palaikytume M. Zasčiurinsko pataisą, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.

Balsavo 72 Seimo nariai: už – 28, prieš – 3, susilaikė 41. M. Zasčiurinsko pataisai nepritarta. Ar galime bendru sutarimu pritarti komiteto redakcijai? Dėkoju. Pritarta.

Dabar ar galime su pataisomis priimti 2 straipsnį bendru sutarimu? V. P. Andriukaitis nesutinka, taigi kviečiu balsuoti. Ar yra norinčių dėl 2 straipsnio kalbėti? Nėra norinčių kalbėti, tada kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad 2 straipsnis su pataisomis būtų priimtas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.

Balsavo 78 Seimo nariai: už – 73, prieš – 2, susilaikė 3. 2 straipsnis priimtas.

3 straipsnis. Gerbiamasis pirmininke, vėl yra pono M. Zasčiurinsko pasiūlymas?

V. STUNDYS (TS-LKDF). 3 straipsniui yra kolegos M. Zasčiurinsko keturi pasiūlymai. Taigi pirmajam siūlymui dėl 3 straipsnio 1 dalies komitetas iš dalies pritarė, papildytume sąvoka „visuomenės ir valstybės interesais“. Nepritarė siūlymui išbraukti „žurnalistų ir jų profesinių organizacijų savikontrolės principą“, jau įteisintą Visuomenės informavimo įstatyme. Komitetas vadovavosi nuostata suderinti abudu įstatymus ir pritarė siūlymui papildyti 3 straipsnį dviem naujais principais: sąžiningumo ir padorumo principais. Jie derėtų prie jau Žmogaus teisių komiteto pasiūlyto protingumo principo.

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, aš tada siūlyčiau dėl 3 straipsnio 1 dalies. Iš dalies komitetas pritarė. Ar gerbiamasis M. Zasčiurinskas nori pristatyti pasiūlymą, ar sutinka su komitetu?

M. ZASČIURINSKAS (DPF). Aš sutinku, nenoriu gadinti gero komiteto įspūdžio.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju.

Toliau 3 straipsnio 2 dalis. Komitetas nepritarė. Gerbiamasis Zasčiurinskai, prašau pristatyti pataisas.

M. ZASČIURINSKAS (DPF). 3 straipsnio? 4 straipsnio?

PIRMININKĖ. 3 straipsnio 2 dalis.

V. STUNDYS (TS-LKDF). Savikontrolė.

PIRMININKĖ. „Savikontrolė“ išbraukiama ir paliekama „įsipareigojimai“.

M. ZASČIURINSKAS (DPF). Aš visoms 3 straipsnio pataisoms pritariu taip, kaip komitetas, todėl ir sakau, kad nenoriu gadinti gero komiteto įspūdžio.

PIRMININKĖ. Ačiū už supratimą. Galime tada bendru sutarimu pritarti ir priimti 3 straipsnį su pono M. Zasčiurinsko pastabomis ir komiteto formuluote? Dėkoju. 3 straipsnis priimtas.

4 straipsnis.

V. STUNDYS (TS-LKDF). 4 straipsnio 1 dalies 12 punktui yra gerbiamojo M. Zasčiurinsko ir Seimo nario P. Gražulio pasiūlymai. Atsiprašau, 1 dalies 1 punktui yra M. Zasčiurinsko siūlymas. Komitetas nepritarė tam siūlymui, kad išbrauktume atskiriamąjį kriterijų „detaliai“, palikdami abstraktesnę informaciją, kuria galima lengvai manipuliuoti. Tiktai, primenu, pritarė, kad iš ankstesnio Seimo nario siūlymo šita sąvoka būtų papildyta: „Susijusi su psichinio (psichologinio, emocinio) ar fizinio smurto vaizdavimu.“ Sąvoka „detaliai“ vartojama ir kituose teisės aktuose, ir Visuomenės informavimo įstatyme, todėl vėlgi mūsų pozicija – suderinti tuos įstatymus.

PIRMININKĖ. Gerbiamasis Zasčiurinskai, kreipiuosi į jus. Kadangi jūs ir 4 straipsniui beveik kiekvienam punktui esate pateikęs tokio, sakyčiau, daugiau redakcinio pobūdžio siūlymus, ar norite kiekvieną pataisą 4 straipsniui atskirai pristatyti, ar visas iš eilės?

M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gal čia, gerbiamoji pirmininke, nelabai redakciniai. Sakyčiau, gal keletą žodžių leistumėte pasakyti?

PIRMININKĖ. Prašau.

M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėl žodžio „detaliai“, kur yra. Dėl 1 dalies, aišku, pritariu komiteto nuomonei, dėl psichologinio, emocinio ar fizinio. O dėl to žodžio „detaliai rodomas žmonių ar gyvūnų žalojimas, kankinimas ar žudymas“ šiame įstatymo projekte su komiteto pagalba ir balsavus Seimo nariams yra papildyti principai, kuriais remiasi šis įstatymas, t. y. protingumo, sąžiningumo, padorumo principai. Seimas, kaip žinom, tam pritarė, todėl sąvoka „detaliai rodomas žmonių ar gyvūnų žalojimas, kankinimas ar žudymas“… Detaliai, pavyzdžiui, nupjaus vieną ranką, tai čia detalu ar ne? Arba vieną koją? Tai, kad nekiltų jokių ginčų, manau, kad šis žodelis yra perteklinis. Palikę jį mes sudarysim galimybę ginčytis ir galų gale padaryti neigiamą poveikį vaikams. Todėl manau, kad žodis „detaliai“ yra perteklinis, jeigu mes priėmėm sąžiningumo, padorumo ir protingumo kriterijus.

PIRMININKĖ. Gerbiamasis pirmininke, komitetas iš dalies pritarė?

V. STUNDYS (TS-LKDF). Komitetas pritarė iš dalies įvertindamas ankstesnę Seimo nario siūlomą pataisą ir tas sąvokas, kurias siūlė perkelti į šito straipsnio šitos dalies 1 punktą, bet nepritarė išbraukti…

PIRMININKĖ. …žodį „detaliai“.

V. STUNDYS (TS-LKDF). …atskiriamąjį požymį „detaliai“.

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, ar yra 29 Seimo nariai, kurie pritaria 4 straipsnio 1 dalies 1 punkto pataisai? Parėmimas yra. Pataisa yra svarstoma. Ar bus norinčių kalbėti už ir prieš dėl gerbiamojo M. Zasčiurinsko pataisos svarstymo metu? Už – K. Uoka.

K. UOKA (TS-LKDF). Ne, aš dėl kitos pastraipos.

PIRMININKĖ. Dėkoju. J. Dautartas – prieš? Prašau.

J. DAUTARTAS (TS-LKDF). Gerbiamoji pirmininke, mes labai atidžiai komitete išnagrinėjome šitą pasiūlymą. Atrodo, kad jisai… Iš tikrųjų mes nė niek neabejojame gera tendencija, bet visas įstatymas pakankamai griežtai reglamentuoja tą neigiamą įtaką. Tą detaliau paprasčiausiai gali daug kas panaudoti tokiuose dalykuose, tarkim, kaip ir vaikiškuose multifilmuose, kur normali scena gali būti traktuojama ir oponentų, ir konkurentų kaip neigiamo įvaizdžio formavimas, ko iš tikrųjų nėra. Tarkim, kad ir batalinės scenos. Normali batalinė filmo scena. Tai nepaisant to, kad kalbame apie vaikus, bet ji gali būti traktuota kaip neigiamas įvaizdis. Taigi iš tikrųjų bent jau kūryboje ir mene tai daugelį procesų paprasčiausiai įkalintų, kad jie nevyktų. Mes ir prašome gerbiamojo Mečislovo į tai atsižvelgti. Jeigu bus priimta šita jo pataisa, tai, atvirai kalbant, sukels labai daug pasekmių.

PIRMININKĖ. Gerbiamasis Mečislovai, jūs pats negalite už savo pataisą kalbėti. A. Matulas – už.

A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų, man atrodo, kolega M. Zasčiurinskas siūlo teisingą pataisą, nes ir pats jo pavyzdys, rankos netekimo procesas. Ką reiškia detaliai? Turėtume padėti instrumentą, parodyti, kaip kitaip mes pasiruošiame tam procesui, tada kokiu būdu tą ranką amputuojame, kur ją išmetame, tai bus detaliai. Bet jeigu vienu metu parodome patį procesą, tai čia bus, kad mes nedarome neigiamo poveikio jaunimui. Be abejo, tai yra griežtesnė pataisa ir aš siūlyčiau pritarti.

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, kviečiu balsuoti. Kas pritariate M. Zasčiurinsko pataisai, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.

Balsavo 73 Seimo nariai. Už – 32, prieš – 3, susilaikė 38. Nepritarta pataisai.

4 straipsnio 4 punktas.

V. STUNDYS (TS-LKDF). Seimo narys siūlo papildyti sąrašą nauju kriterijumi. Komitetas nepritarė šitam siūlymui, nes siūloma sąvoka yra apibrėžiama kituose teisės aktuose ir iš dalies atsispindi kituose šio straipsnio, šio punkto vardijamuose kriterijuose. Iš esmės tai būtų pertekliniai dalykai.

PIRMININKĖ. Gerbiamasis Zasčiurinskai, jūs norite pristatyti pataisą?

M. ZASČIURINSKAS (DPF). Mano pasiūlymas įrašyti žodžius „kai rodomi iškrypimai“ yra susijęs su tuo, kad tam XXI amžiuje vis didėja, stiprėja noras šokiruoti žmogų ir per tą prizmę pritraukti jo dėmesį. O tai, aš manau, turi neigiamą įtaką vaikams. Todėl, kad nekiltų ginčų ir būtų pakankamai aišku, pasiūliau 4 punktą papildyti šiuo teiginiu. Ačiū.

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, ar yra palaikantys, kad galėtume svarstyti, 29 Seimo nariai M. Zasčiurinsko pataisą?

Balsavo 50 Seimo narių. Už – 28. Pataisa nesvarstoma.

Toliau yra 4 straipsnio 9.

V. STUNDYS (TS-LKDF). 9 punktas. Jį Seimo narys M. Zasčiurinskas siūlo praplėsti nauja sąvoka, palyginimu ar kaip autoritetai vadinami. Komitetas nepritarė siūlymui, nes pati formuluotėje vartojama sąvoka „idealizuojami nusikaltėliai“ iš esmės apima ir tą reikšmę, kurią siūlo Seimo narys, be to, įstatymas neturėtų nustatyti, ko kuo negalima vadinti. Taigi perteklinis siūlymas ir komitetas nepritarė.

PIRMININKĖ. Gerbiamasis M. Zasčiurinskas. Atsiimate?

M. ZASČIURINSKAS (DPF). Neatsiimu. Sutinku, kad nebūtų svarstomas tas pasiūlymas.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Dabar 12 punktas.

V. STUNDYS (TS-LKDF). 12 punktui pasiūlymus pateikė du Seimo nariai. M. Zasčiurinskas siūlė išbraukti iš formuluotės informaciją, kuria tyčiojamasi arba niekinama dėl tautybės, rasės, lyties, kilmės, neįgalumo, seksualinės orientacijos. Siūlo išbraukti sąvoką „seksualinės orientacijos“, tą patį siūlo ir Seimo narys P. Gražulis. Komitetas nepritarė šitam siūlymui, motyvuodamas poziciją, kad nereikėtų trumpinti kriterijų sąrašo, kuriame yra apibrėžiama galimą neigiamą poveikį turinti informacija vaiko vystymuisi. Kaip tik tikslesnis, konkretesnis apibrėžimas sudarytų mažiau galimybių įvairiom interpretacijom ir subjektyvizmui.

Lygiai taip pat nepritaria P. Gražulio siūlymui tame pačiame punkte išbraukti sąvokas „įsitikinimų ar pažiūrų“. Išbraukus šitas sąvokas, taip pat tampa nebeaišku, ar galima tyčiotis iš žmogaus įsitikinimų ar pažiūrų. Įstatymas vienareikšmiškai sako – negalima.

PIRMININKĖ. Pirmiausia kviečiu M. Zasčiurinską.

M. ZASČIURINSKAS (DPF). Aš trumpai, Petrai, paskui tu galėsi papildyti. Aš siūlau išbraukti dėl dviejų priežasčių. Pirma priežastis. Mūsų Konstitucijos 29 straipsnis apibrėžia šituos visus klausimus. Ir dabar šitame įstatymo projekte atkakliai įrašyti papildomai tai, ko nenumato Konstitucijos 29 straipsnis, manau, kad yra netikslinga. Tai vienas momentas.

Ir antras momentas. Mano šitą įrašymą dar labiau sustiprino tai, kai mes praeitą posėdį gavome Moksleivių parlamento kreipimąsi į Seimo narius dėl homoseksualių santykių. Kai gavau Moksleivių parlamento kreipimąsi, tai man dar labiau sustiprino šitą įsitikinimą, kad šioje vietoje tuos žodžius reikėtų išbraukti, o tėvams labai susirūpinti. Ačiū.

PIRMININKĖ. Gerbiamasis P. Gražulis.

V. STUNDYS (TS-LKDF). Atkreipiu dėmesį, kad Teisės departamentas pastabų dėl neatitikimo Konstitucijai neturėjo.

P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, aš jums noriu pacituoti Konstitucijos 29 straipsnį ir tą patį rašo Europos pamatinių vertybių deklaracija. Cituoju: „Žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo.“ Viskas, baigtinis sąrašas. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamasis krikščioni demokrate, jūs patys žinote, kad negalima tyčiotis iš viso iš žmogaus, ar jis sirgtų kokia nors… Būtų alkoholikas, ar jis, suprantate, sirgtų kokia AIDS liga, mes neturime teisės tyčiotis. Bet negalime išskirti kažkokios vienos privilegijuotos, kažkokios srities ir juos pastatyti virš kitų silpnybių. Aš manau, kad tai prieštarauja pirmiausia, nes jūs krikščionis demokratas, Krikščionių demokratų partijos pirmininkas, pamatinėm krikščioniškom nuostatom, ir todėl prašau jus patį balsuoti už šitą pataisą, nes mes įteisiname kaip vertybę, kad iš kitų visų, pasirodo, jūsų nuomone, galima tyčiotis – iš alkoholikų, iš narkomanų, o iš šitų ne. Čia yra aukso fondas, čia yra vertybė. Man atrodo, mes negalime jų išimties tvarka įrašyti, ir tai prieštarauja Konstitucijos nuostatai. Todėl prašau gerbiamųjų Seimo narių pritarti šioms įstatymo pataisoms ir balsuoti už.

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, ar bus 29 Seimo nariai, kurie leistų svarstyti ponų M. Zasčiurinsko ir P. Gražulio pasiūlymą? (Balsai salėje) Ne, ne, prašom atsižymėti.

Yra už 33 Seimo nariai. Taigi galime svarstyti šį pasiūlymą. Vienas – už, vienas – prieš. Už – E. Klumbys.

E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, apie šitą klausimą mes daug kalbėjome praeitos Seimo kadencijos metu, kai svarstėme Lygių galimybių įstatymą. Tada buvau įrodęs, kad ta seksualinė orientacija prieštarauja Konstitucijai. Konstitucijoje aiškiai pasakyta, kad negalima teikti privilegijų ar varžyti dėl lyties. Dabar čia lytis kažkodėl išnyksta. Vadinasi, dėl lyties jau bus galima visa tai daryti. O kas tai yra seksualinė orientacija? Seksualinė orientacija yra įsitikinimas ir ne daugiau, ir toliau pagal šitą įsitikinimą tu konstruoji tolesnį savo gyvenimą. Taigi Konstitucijoje ir šiame įstatymo projekte yra aiškiai pasakyta „dėl įsitikinimų“. Šioje situacijoje brukimas seksualinės orientacijos yra stipriai perdėtas. Man yra keisčiausia, kad visa tai vyksta šiame Seime, kur daugumą turi ir daugumai vadovauja krikščionys demokratai kartu su konservatoriais, kurie proteguoja ir propaguoja šeimos vertybes. Štai šitie žmonės, jų vadovaujamas komitetas, prieštarauja šito termino išbraukimui. Aš nebesuprantu, kas čia dedasi. Dėl to, gerbiamieji kolegos, palaikykite šitą siūlymą. Šiuos terminus reikia išbraukti.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Prieš – V. Aleknaitė-Abramikienė.

V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš siūlyčiau nepulti į kraštutinumus ir visiškai nesistebiu, kad, kai komitetui ėmėsi vadovauti krikščionis demokratas, pagaliau nuosekliai pradedama įgyvendinti krikščioniškoji pagarba asmeniui. Tiems kolegoms, kurie mano, kad jie išmano Šventąjį Raštą, aš siūlau paskaityti Katalikų Bažnyčios Katekizmą, kuris buvo redaguotas Jono Pauliaus II, kuriame kalbama, kad yra gerbiami visi asmenys, kadangi jie visi buvo sukurti pagal Dievo paveikslą. Homoseksualūs santykiai laikomi nuodėme, tačiau tik žmogaus veiksmai, o pats žmogus yra gerbiamas. Aš manyčiau, kad šiame įstatyme, kuriame bus draudžiama tyčiotis iš bet kurio asmens bet kuriuo pagrindu, yra siekiama visuomenės sutarimo. Juo labiau tai svarbu tokiame įstatyme, kuris siekia apsaugoti žmones nuo šeimos institutui priešiškų tendencijų propagavimo. Aš sveikinu komiteto pirmininką ir siūlau palaikyti jo poziciją. Ačiū.

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, kviečiu balsuoti. Kas palaikote M. Zasčiurinsko ir P. Gražulio pasiūlymą, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.

Balsavo 71 Seimo narys. Už – 39, prieš – 3, susilaikė 29. Pritarta M. Zasčiurinsko ir P. Gražulio pasiūlymui.

Dabar, gerbiamieji kolegos, ar yra 29 Seimo nariai, leidžiantys svarstyti dar vieną P. Gražulio pasiūlymą išbraukti „įsitikinimų ar pažiūrų“?

Prašau, V. Bucevičius.

V. BACEVIČIUS (TS-LKDF). Dėkoju, pirmininke. Bacevičius.

PIRMININKĖ. V. Bacevičius.

V. BACEVIČIUS (TS-LKDF). Aš prašyčiau pakeisti balsavimo protokole mano įrašą, nes per prieš tai buvusį balsavimą aš norėjau paremti komitetą. Kai Seimo narė V. Abramikienė siūlė balsuoti už komitetą, aš supratau, kad buvo toks balsavimas, todėl prašau …

PIRMININKĖ. Aš labai atsiprašau. Gerbiamieji kolegos, pasiskaitykite Statutą pirmiausia. Visada pirmas balsavimas yra, ar paremiate Seimo nario siūlymą. Jeigu turite kitą nuomonę, tai tada paremiate komitetą. Tai klausykite, kaip yra formuluojamas balsavimas, o dabar V. Bacevičius – prieš pasiūlymą.

Dėl vedimo tvarkos prašau. J. Razma.

J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamoji pirmininke, vis dėlto reikia įvertinti, kad Seimo nariai dirba be pertraukos. Statutas taip pat reikalauja ir pertraukų po tam tikro laiko. Kai iš tikrųjų emocingai pasisako Seimo narė, ryžtingai prašydama palaikyti komiteto poziciją, tai daugeliui nuskamba ir taip užsifiksuoja. Todėl frakcijos vardu prašau pakartoti aną balsavimą dėl P. Gražulio pataisos, nes keli mūsų frakcijos nariai, manau, tikrai suklydo balsuodami.

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, taip, yra Statuto nuostata. Frakcijos vardu prašoma perbalsuoti, taigi dar kartą formuluoju balsavimą: kas už tai, kad pritartume M. Zasčiurinsko ir P. Gražulio pataisai, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Prašom. Dėl vedimo tvarkos.

E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, pagal Statutą jau yra nubalsuota ir pereita prie kito klausimo, kito punkto, dėl kurio bus balsuojama. Negalima grįžti jau… kai pereita prie kito klausimo, vėl grįžti prie perbalsavimo. Galima prašyti perbalsuoti tik tuo metu, iš karto po balsavimo. Šitai nebuvo padaryta.

Ir antras dalykas, ką aš noriu pasakyti. Gerbiamieji konservatoriai, jūs kažkodėl, kai jums būna nepalankus balsavimas, staiga prisimenate pertraukas, kažkokius ne tokius balsavimus, bet kai posėdžius į naktį stumiate, tai jums jokio Statuto nebėra. Jūs šioje situacijoje būkite nuoseklūs.

PIRMININKĖ. Kviečiu pirmiausia nesinervinti ir cituoju Statutą: „121 straipsnis. Balsavimo pakartojimas ir atidėjimas. Balsavimą pakeliant rankas ar naudojant elektroninę sistemą galima pakartoti, kol (gerbiamasis Klumby, klausykit) nepradėtas svarstyti kitas darbotvarkės klausimas.“ Taigi aš turiu teisę frakcijai prašant perbalsuoti. Tai ar…(Triukšmas salėje) Gerbiamieji kolegos, susikaupiame. Dar kartą kviečiu balsuoti. Kas už tai… Kurie palaikote M. Zasčiurinsko ir P. Gražulio pataisą, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikot.

Balsavo 75. Už – 38, prieš – 7, susilaikė 30. Pataisai pritarta. Gerbiamieji kolegos, dabar kita P. Gražulio pataisa. Kviečiu balsuoti. Balsavot ir jūs sutinkate su visa formuluote, kaip dabar yra. Dėkoju. (Balsai salėje) Prašau. D. Jankauskas.

D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamoji pirmininke, aš spaudžiau mygtuką, bet nesuveikė, rodo, kad aš visai nebalsavau. Galima perbalsuot? (Triukšmas salėje)

PIRMININKĖ. Tai kaip jūs… kaip jūs norite balsuoti? (Triukšmas salėje) K. Daukšys.

K. DAUKŠYS (DPF). Gerbiamoji pirmininke, iš tikrųjų labai prašom jūsų, nuraminkite krikdemus, nes jie jau pradėjo daryt klaidas balsuodami, tai yra retas atvejis mūsų parlamentinėj istorijoj. Gal galėtumėt susikaupti ir šituo klausimu balsuot visi laiku ir vietoj? Gal pertraukos paprašykit tada? Aš nežinau, kas darosi. Nes mes čia balsuosim už tą patį dvi valandas. (Balsai salėje)

PIRMININKĖ. D. Jankauskas.

D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Aš prašau įrašyti į protokolą, kad susilaikiau, nes nerodo mano balsavimo rezultato.

PIRMININKĖ. P. Gražulis.

P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamoji pirmininke, žinot, jeigu tai kalbėtų liberalai, aš suprasčiau, socialdemokratai – suprasčiau, bet krikščionys demokratai! Jūs keliate, vienu žodžiu, tuos visus… į padanges, tai jūsų aukso fondas!!! (Triukšmas salėje)

PIRMININKĖ. Gerbiamasis Petrai, aš išjungsiu, jeigu taip rėksit. (Triukšmas salėje) S. Pečeliūnas.

S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū. Mielieji kolegos, nagi nesikarščiuokite. Vieno balso skirtumas, vienas iš mūsų kolegų pasakė, kad jisai balsavo, bet nerodo, ir jis čia yra fiziškai. Tai nėra kažkur išbėgęs, kažkas už jį kažką darė. Tai tada kas išeina? Lygu. O jeigu lygu, skaitykit tą patį Statutą, reikia balsuoti dar sykį. Nesikarščiuokite, dabar susikaupkite ir pabalsuokite taip, kaip matote, kad reikia. Ačiū už kantrybę.

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, paskutinis balsavimas, nebus daugiau jokių perbalsavimų, nes dabar yra lygu, dabar yra lygu, dar kartą sakau, ir tai Statute parašyta. Kas už tai, kad būtų pritarta M. Zasčiurinsko, P. Gražulio pataisai, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Būkite dėmesingi. Gerbiamasis Endzinai, vėl žiūrite ne į tą pusę ir vėl prašysit kokio nors perbalsavimo, susikaupkit vieną kartą.

Gerbiamieji kolegos, balsavo 79 Seimo nariai. Už – 37, prieš – 7, susilaikė 35. Pataisai nepritarta. (Balsai salėje) Replika po balsavimo – E. Klumbys. (Šūksniai salėje. E. Klumbys: „Ša, ša, Petrai…“)

Ramiai, ramiai. E. Klumbys. Jums suteiktas žodis.

E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamieji… Gerbiamieji kolegos, štai yra puikus pavyzdys Seime, kaip reikia balsuot, kad būtų pasiektas reikiamas rezultatas. Šį kartą iš trečio karto. Neabejoju, kad po mėnesio galbūt bus jau iš penkto karto, bet užtikrintai, esant frakcijos vadovavimui, pasiektas rezultatas. Ką gi, iš tikrųjų atsiranda nauja parlamentinė praktika. (Balsai salėje: „Ne nauja, ne nauja…“)

PIRMININKĖ. Gerbiamasis komiteto pirmininke, prašau. Dar yra pono M. Zasčiurinsko 4 straipsniui…

P. GRAŽULIS (TTF). Repliką po balsavimo irgi noriu dar pasakyt. (Balsai, juokas salėje)

PIRMININKĖ. 4 straipsnio 14 ar 15 punktui. (Balsai salėje)

V. STUNDYS (TS-LKDF). Taip.

PIRMININKĖ. 15 punktas.

V. STUNDYS (TS-LKDF). Yra… aš manau, kad vadovautis atvirkštine logika galima, bet vis dėlto turi būt logika. Taigi M. Zasčiurinsko pasiūlymui 4 straipsnio 1 punkto 14… 14 punktui, atsiprašau, komitetas pritarė. Neturėčiau, ką komentuoti.

PIRMININKĖ. Tai komitetas pritarė jam?

V. STUNDYS (TS-LKDF). Taip, pritarė.

PIRMININKĖ. Tai, gerbiamasis M. Zasčiurinskai, ar jūs tada sutinkate? Komitetas pritarė jūsų punktui. Gerbiamieji kolegos, dabar dėl viso 4 straipsnio. Ar galim bendru sutarimu su visom pataisom pritarti? Negalim. Tada kviečiu balsuoti. Dėmesio, formuluoju balsavimą. Kas už tai, kad būtų priimtas 4 straipsnis su pataisom?

Balsavo 77 Seimo nariai. Už – 67, prieš – 3, susilaikė 7. 4 straipsnis priimtas.

5 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų nėra. Ar galim bendru sutarimu priimti? Dėkoju. Priimtas. 6 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Ar galim bendru sutarimu priimti? Priimtas. 7 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Ar galim bendru sutarimu priimti? Priimta. 8 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Ar galim bendru sutarimu priimti? Priimta. 9 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Ar galim bendru sutarimu priimti? Priimta. 10 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Ar galim bendru sutarimu priimti? Priimta. 11 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Ar galim bendru sutarimu priimti? Priimta. 12 straipsnis. Ar galim bendru sutarimu priimti? Priimta. Dėkoju komiteto pirmininkui.

Dabar motyvai dėl viso įstatymo projekto. 4 – už, 4 – prieš. Už – M. Varaška.

M. VARAŠKA (TPPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Na, iš tiesų ką tik girdėjome audringų diskusijų dėl įstatymo projekto ir reikėtų pritarti tiem kritikam, kurie teigia, jog įstatymas yra gan gausus formuluočių, kurios yra ganėtinai abstrakčios ir kuriom šiandieną nėra visiško paaiškinimo mums posėdžių salėje. Tačiau tam ir yra praktika, tam yra gyvenimas, tam yra teisminė galų gale praktika, kad šitas sąvokas mes išsiaiškintume ir joms turėtume atitinkamas sampratas, galbūt po pusmečio, gal po metų, gal greičiau.

Na, ir dėl to „karštojo“ 4 straipsnio 12 punkto. Norėčiau atkreipti kolegų dėmesį į tai, kad pareikšta kritika dėl to, jog įvedus tokį teisinį reguliavimą bus draudžiama informuoti visuomenę, ypač jaunąją visuomenę, apie kitokios seksualinės orientacijos asmenis, yra truputėlį perdėta, nes yra kalbama apie propagavimą ir, atvirkščiai, vėlgi to paties straipsnio kita nuostata kalba apie tai, jog draudžiama tyčiotis iš asmens dėl jo seksualinės orientacijos. Taigi šios dvi nuostatos reiškia tai, jog mes galim ir galėsime kalbėtis su jaunimu ir su tais pačiais nepilnamečiais apie kitokį seksualumą, galbūt apie kitas socialines orientacijas, apie tai, kokios jos yra iš tikrųjų. Šis įstatymas leis tai padaryti. Ir aš raginu kolegas čia nedvejoti. Ačiū.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Prieš – A. Sysas.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš suprantu, kad mes selektyviai taikom tarptautinę teisę Lietuvoj, žmogaus teises irgi selektyviai norim taikyt. Todėl nieko keisto, kad dėl šito įstatymo susirūpinimą išreiškė Europos Tarybos žmogaus teisių komisaras, kuris tą padarė raštu. Visiems suprantama, kad Lietuvos žmogaus teisių centras išreiškė savo susirūpinimą ir kiekvienam iš Seimo narių buvo atsiųsta jų pozicija dėl šito įstatymo. Aš manau, kad įstatymas, kai kurios jo nuostatos prieštarauja Lygių galimybių įstatymui. Be to, aš manau, kad tokie sprendimai menkina valstybės autoritetą tarptautiniu lygiu. Šiandien labai akivaizdus pavyzdys, kai tokie įstatymai didina ksenofobiją ir netolerancijos lygį.

Baigdamas savo kalbą aš norėčiau pacituoti 2007–2008 m. visai neseniai mums atsiųstą apžvalgą „Žmogaus teisių įgyvendinimas Lietuvoje“. Kas ten pasakyta? „Homofobija Lietuvoje tampa sistemine problema, nes ji prasiskverbia į teisėkūrą ir politinį diskursą.“ Šiandien šito įstatymo svarstymas ir mėtymaisi žodeliais, kurių aš nenorėčiau į mikrofoną sakyti, mano kolegos ir man mėtė, kad aš remiu kažką, ir tie žmonės, kurie turi kitokią nuomonę, jau iškart yra patepti, vaikšto su vaivorykštės spalvos vėliavom, aš manau, tai parodo mūsų kultūros lygį žmogaus teisių klausimu. Todėl aš negaliu pritarti šiam įstatymui.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Už kalba K. Daukšys. Nėra. P. Gražulis – už.

P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, iš tikro tai, ką kalbėjo gerbiamas A. Sysas, parodo, kokia kryptim eina visas pasaulis – jis išsižada pamatinių krikščioniškų vertybių ir aukščiausiu lygiu tas, kas yra nusikaltimas, nuodėmė, pateikiama kaip didžiausia vertybė. Aš, pateikdamas įstatymo pataisą ir žinodamas, kad niekada negalima iš žmogaus tyčiotis, kad ir kokią jis turėtų problemą (kartojuosi), ar tai būtų alkoholikas, ar narkomanas, ar sirgtų AIDS liga, ar galbūt net būtų nuteistas už nusikaltimą, vis tiek mes neturim teisės tyčiotis. Ir jūs, krikščionys demokratai, nors jūs nesat tokie, jūs apsišaukėliai krikščionys demokratai, kodėl jūs išskiriat vieną nelaimėlių grupę ir padarot ją kaip aukso fondą, kaip globotiną šitą grupę, kad ant jų ir prieš juos nė pusės žodžio negalima būtų pasakyti?

Aš manau, kad iš tikro pasaulis eina į visišką išsigimimą. Ir šitas įstatymas praranda prasmę. Aš stebiuosi, kad tai daro pasiėmę, pasivogę pavadinimą Krikščionių demokratų partijos Seimo nariai, juk jie eina prieš krikščioniškas pamatines vertybes. Gėda man, gėda už juos, už tuos Seimo narius. Ir gaila, kad faktiškai tikslai buvo geri ir siekiai geri, bet viskas sugadinta. Tiek daug kalba visuomenė, kad Briuselyje, Užsienio reikalų ministerijoje yra ypač daug kažkokių homoseksualų, nejaugi ir Seime jau mes tapome mažuma, kad negalim priimti normalių įstatymų?

PIRMININKĖ. Laikas, Petrai. (Balsai salėje) Prieš kalba G. Navaitis.

G. NAVAITIS (LSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, įstatymas „Dėl nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos informacijos“ reikalingas ir parengtas laiku. Dera atriboti nepilnamečius nuo informacijos, galinčios neigiamai paveikti jų jausmus, mąstymą, dorovę. Antra vertus, mano požiūriu, įstatyme yra netikslumų, todėl, jų neištaisius, kils naujų problemų ir nebus pasiektas norimas tikslas. Antai įstatyme rašoma apie hipnozės seansą, kuriam, įstatymo autorių nuomone, priskiriamas ir stiprus susitelkimas į savitaigos turinį. Tai laikoma nepriimtinu. Klausimas, ar drauge neišmetam sporto medicinos, specialių efektyvaus mokymosi metodų?

Įstatymo autoriai mano, kad paranormalūs reiškiniai, t. y. taip, kaip formuluojama įstatyme, neapibrėžti, mokslo nepaaiškinti įvykiai bei nutikimai negali būti pristatomi nepilnamečiams. Ar drauge įstatymu nebandoma riboti noro pažinti pasaulį? Be to, neapibrėžta fantastinės literatūros, fantastinių laidų situacija. Įstatyme rašoma, kad neigiamą poveikį nepilnamečių vystymuisi darys informacija, sukelianti baimę. Klausimas, ar vaikas išmoks valdyti, įveikti savo neigiamus jausmus, jei mes atribosime jį nuo tokius jausmus galinčios sukelti informacijos? Ir dar klausimas, ar priėmus šį įstatymą bus galima viešai skaityti brolių Grimų pasakas, kuriose rasime pasakojimų apie už maisto kąsnelį išdurtas akis, apie nakvynę pakaruoklių draugijoje, apie į gabalus sukapotus žmones ir panašiai. Todėl, neabejodamas įstatymo reikalingumu, siūlyčiau tikslinti įstatymo formuluotes ir atsisakyti abejotinų. Taip pat siūlyčiau detaliau skirstyti nepilnamečių grupes pagal jų amžių, nes kai…

PIRMININKĖ. Laikas, kolega!

G. NAVAITIS (LSF). …ačiū, baigiu sakinį. Nes kai vadovaujantis tom pačiom nuostatom ribojama informacija darželinukui ir abiturientui, pasiekiamas gana komiškas efektas. Ačiū.

PIRMININKĖ. Už – V. M. Čigriejienė.

V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, visuomenė, tėvai ilgai laukė šio įstatymo. Įstatymas buvo gana ilgai rengtas specialistų, todėl šiandien reikia sveikinti, kad šis įstatymas išvys dienos šviesą. Kaip žinome, tėvai ir visuomenė sunerimę, kad žiniasklaida, internetas yra perpildytas visokių smurtinių nusikaltimų, kurie detaliai parodo, kaip įvykdyti tą ar vieną kitą veiksmą. Mūsų paaugliai tą kartoja ir labai dažnai įvykdo. Teisėsauga tą gali paliudyti. Todėl manau, kad šis įstatymas padės nepilnamečiams atsikratyti nuo neigiamos įtakos ir informacijos ir siūlau balsuoti už šį įstatymą, kad jis išvystų dienos šviesą. Ačiū.

PIRMININKĖ. Prieš – V. P. Andriukaitis.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, manau, kad Seime šis įstatymas priiminėjamas neatsižvelgus į konstitucinės teisės specialistų, į žmogaus teisių specialistų ir į kitų specialistų, kurie galėtų deramai patarti įstatymų leidėjui, kaip ištaisyti klaidas, kurios šiame įstatyme egzistuoja, nuomonę. Dar liūdniau, kad šis įstatymas, deja, kertasi su Lietuvos ratifikuota Žmogaus teisių konvencija ir su Lietuvos Respublikos Konstitucijos daugelio straipsnių reikalavimais. Štai kolega G. Navaitis minėjo dėl mokslinės fantastikos, dėl kitų labai subtilių dalykų, kuriuos labai sunku reglamentuoti ir kurie nevienodai veikia skirtingo amžiaus vaikus. Čia gana didelė bėda bus tiems, kurie turės šį įstatymą taikyti, nekalbant apie daugelį kitų dalykų.

O tai, jog čia yra diskriminuojami žmonės pagal jų seksualinę orientaciją, irgi yra akivaizdu. Kolega M. Varaška pabandė laviruoti tarp tų dviejų pozicijų, nors puikiai supranta, kad jam tenka pataikauti viešajai opinijai, bet ne būti principingam teisininkui, ginančiam žmogaus teises. Linkėčiau būti principingam teisininkui ir matyti žmogaus teisių problematiką Lietuvoje. Lietuvoje su žmogaus teisių praktiniu taikymu yra daug bėdų. Aš labai nenorėčiau, kad Lietuva toliau būtų pristatoma kaip šalis, kuri metai po metų pažeidinėja žmogaus teises įvairiose srityse.

Manau, kad šis įstatymas nėra tinkamai parengtas. Jeigu būtų galima ištaisyti klaidas, jis būtų, na, pusiau su bėda, nors Baudžiamasis kodeksas daugelį dalykų sureguliuoja kur kas geriau. Balsuoju prieš.

PIRMININKĖ. Už – R. Baškienė.

R. BAŠKIENĖ (MSG). Labai ačiū. Gerbiamieji kolegos, nuskambėjo labai daug skambių frazių, netgi įžeidinėjimų, ko tikrai nereikėtų. Aš noriu atkreipti dėmesį, kad tai ne suaugusiųjų, tai Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymas. Būtent nepilnamečių. Manau, mums iš tikrųjų svarbu, kokioje aplinkoje ir kokių įtakų saistomas užaugs mūsų jaunimas. Ko mokysi vaiką, to vaikas ir išmoks.

Įstatyme mes kalbame apie platų spektrą priemonių, kurios daro neigiamą poveikį nepilnamečio vystymuisi. Mes kažkodėl sureikšminam vieną mažumą ir netgi iškraipome teiginius. Neskatinimas agitacijos už tam tikrus santykius nėra draudimas. Turėtume įvertinti šio įstatymo projektą kur kas plačiau, nes mes kalbame ir apie narkotikų žalą, ir apie smurto žalą, ir t. t. Tobulumui, aišku, nėra ribų, visada galima tobulinti ir, ko gero, laikmetis padarys atitinkamas pataisas.

Aš vis dėlto noriu, dar atkreipdama dėmesį ir į buvusio kolegos Vytauto Čepo labai teisingas mintis, pacituoti, kad kiekvieną, išdrįsusį suabejoti „modernumu“, aišku, gaila, bet tuoj pat imame vadinti isteriją kurstančiu homofobu. Iš tikrųjų tolerancijos reikia abipusiškai, ir vienų, ir kitų. Todėl aš pasisakau už šio įstatymo projekto reikalingumą, manau, jis dabar yra laiku, ir mes visų pirma turime galvoti apie mūsų vaikus.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, kviečiu užimti vietas. Gerbiamieji kolegos dešinėje pusėje, ponia Stancikiene, Luomanai, ar girdite? Gal galėtumėte užimti vietas? Kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos viešosios informacijos poveikio įstatymo pakeitimo įstatymas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.

Balsavo 74 Seimo nariai: už – 67, prieš – 3, susilaikė 4. Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos viešosios informacijos poveikio įstatymo pakeitimo įstatymas priimtas.

Gerbiamieji kolegos, lydimasis įstatymas – Kino įstatymo 10, 12 straipsnių papildymo įstatymo projektas. Priėmimas. Kviečiu V. Stundį į tribūną.

Replika po balsavimo – A. Endzinas.

A. ENDZINAS (LSF). Gerbiamoji pirmininke, ilgokai stoviu prie mikrofono, aš norėjau kalbėti dėl vedimo tvarkos. Išties buvo įdomu išklausyti argumentus už ir prieš, na, emocijos lieka emocijomis. Retai būna tie atvejai, kai įstatymai priimami vienbalsiai. Natūralu, kad yra nuomonių skirtumas. Tačiau mūsų frakcija, įžvelgdama tam tikrus Statuto pažeidimus priimant atskirus straipsnius, nedalyvavo balsuojant. Tai norėjau pasakyti prieš balsavimą. Mes manome, kad priėmimo procedūroje buvo šiek tiek prasilenkta su Statutu. Dėkoju.

PIRMININKĖ. Gerbiamasis kolega, jeigu jūs turite konkrečių Statuto pažeidimų, tai prašom raštu kreiptis į Etikos ir procedūrų komisiją dėl posėdžio eigos ir posėdžio pirmininko Statuto pažeidimų priimant šį įstatymą.

Kino įstatymo 10 ir 12 straipsnių papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-111(3) (priėmimo tęsinys)

Gerbiamasis komiteto pirmininke, Kino įstatymo yra trys straipsniai. Dėl 1 straipsnio papildymų nėra?

V. STUNDYS (TS-LKDF). Nė vienos pataisos ar pasiūlymo Kino įstatymo 10, 12 straipsniams nėra, ir komitetas yra bendru sutarimu pritaręs šioms pataisoms.

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, tada priimame pastraipsniui. Gerbiamieji kolegos, ar galime bendru sutarimu priimti 1 straipsnį? Dėkoju. Priimtas. Ar galime bendru sutarimu priimti 2 straipsnį? Dėkoju. Priimtas. Ar galime bendru sutarimu priimti 3 straipsnį? Dėkoju. Priimtas.

Dėl viso įstatymo: 4 – už ir 4 – prieš. Norinčių kalbėti nėra, tada kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad Kino įstatymo 10 ir 12 straipsnių papildymo įstatymas būtų priimtas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.

Balsavo 70 Seimo narių. Taigi trūksta vieno balso. Jeigu gerbiamasis P. Gražulis grįžtų iš už užsklandos, tai, man atrodo, būtų 71 Seimo narys Seimo salėje.

Gerbiamieji kolegos, aš vis tiktai kviečiu perbalsuoti, nes trūko vieno Seimo nario. Gerbiamasis Seimo narys P. Gražulis irgi grįžo, tai, manau, viskas bus gerai. Taigi dar kartą kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad Kino įstatymo 10, 12 straipsnių papildymo įstatymas būtų priimtas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.

Balsavo 74 Seimo nariai: už – 70, prieš – 2, susilaikė 2. Kino įstatymo 10 ir 12 straipsnių papildymo įstatymas yra priimtas.

Replika po balsavimo – K. Uoka.

K. UOKA (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, noriu padėkoti už supratimą ir savo frakcijai, ir kitoms frakcijoms. Pagaliau mes pradėjome brėžti liniją, kur mums laikytis esant prieštaravimui tarp brukamų iš Europos Sąjungos teisės visokių šeimos tradicijų pažeidimo ir mūsų Konstitucijos 38 straipsnio. Jeigu dar padarysime civilizuotą sprendimą dėl Baudžiamojo kodekso už homoseksualizmo propagavimą, tai ir bus ta linija, kurią galėsime ginti kaip Lietuva.

O dėl žmogaus teisių pažeidimų, kuriais skundžiasi V. Andriukaitis, tai mes žinome, ko jie siekia. Yra šalių, kur pasiektas iki galo žmogaus teisių gynimas, tai Ispanija, Didžioji Britanija, kur įteisintos homoseksualistų santuokos ir imami vaikai iš vaikų namų į šitas šeimas. Mes, aišku, šito nenorime, mūsų Konstitucija tą draudžia. Tai sulaikykime šitą puolimą šioje linijoje, nes puolimas tęsis daug metų. Nusibrėžkime liniją ir ją ginkime.

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, aš tikrai labai norėčiau jūsų atsiklausti. Mūsų darbotvarkės laikas baigėsi, tačiau frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ prašymu ir Seimui balsavus atvyko generalinis prokuroras. Gal galėtume pratęsti posėdį ir suteikti galimybę pateikti Seimo nutarimą „Dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo Rimanto Savicko įgaliojimų sustabdymo“ suteikiant žodį ir prokurorui, ir komiteto pirmininkui S. Šedbarui? Ar galėtume pritarti tokiam dalykui?

S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Pone pirmininke, ar galėčiau?

PIRMININKĖ. Jūs dėl šio klausimo?

S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Taip.

PIRMININKĖ. Prašau.

S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Mes pasitvirtinome darbotvarkę. Neturėjome pertraukos rytinio posėdžio metu, dabar jau žadame neturėti pertraukos ir tarp rytinio ir popietinio posėdžių. Po to neturėsime pertraukų vakariniame posėdyje ir taip dirbsime iki dešimties. Tai bus kaip filme, kad nuvarytus arklius nušauna. Dar koks pareigūnas atvyks, ir niekad pertraukų neturėsime. Atvykęs pareigūnas žino, kad Seimas popietinį posėdį turi nuo 15 val. Na, tegul dabar nueina su mumis išgerti kavos, o po pusvalandžio ateis ir išklausysime mes jį, ir nieko čia neatsitiks. Ačiū.

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, aš tik kviečiau jus būti geranoriškus. Bet jeigu jūs nenorite, tai yra Seimo valia. Aš nieko neprievartauju ir niekam nieko nesakau. Kaip Seimas nuspręs, taip ir bus. Tačiau aš kviečiu balsuoti ir apsispręsti, ar pratęsiame rytinį posėdį tol, kol baigsime klausimą Nr. XIP-706. Kam yra labai blogai su sveikata, yra medicinos punktas.

Balsavo 64 Seimo nariai: už – 41, prieš – 11, susilaikė 12. Taigi pratęsiame rytinio posėdžio darbotvarkę tol, kol baigsime klausimą Nr. XIP-706.

Seimo nutarimo „Dėl Panevėžio apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjo R. Savicko įgaliojimų sustabdymo“ projektas Nr. XIP-706 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

Gerbiamieji kolegos, į tribūną kviečiu S. Šedbarą pristatyti Seimo nutarimo „Dėl Panevėžio apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjo Rimanto Savicko įgaliojimų sustabdymo“ projektą. Pateikimas. (Balsai salėje)

Jau kitas klausimas, taigi replikų nebus. Prašau, gerbiamasis Šedbarai, pristatyti klausimą.

S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, Seime buvo gautas Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro prašymas priimti nutarimą ir sustabdyti Panevėžio apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjo R. Savicko įgaliojimus, nes Seimas anksčiau jau buvo priėmęs nutarimą leisti jį patraukti baudžiamojon atsakomybėn ir taip toliau, kaip yra nutarime suformuluota.

Taigi yra parengtas Seimo nutarimo projektas sustabdyti šio teisėjo įgaliojimus iki ikiteisminio tyrimo galutinio sprendimo. Teisės departamentas savo pastabose parašė, jog Teismų įstatyme yra formuluotė, kad tokie įgaliojimai sustabdomi iki ikiteisminio tyrimo galutinio sprendimo arba sprendimo baudžiamojoje byloje įsiteisėjimo. Aš noriu pasakyti, kad čia yra dvi alternatyvos. Kadangi dabar yra ikiteisminio tyrimo stadija, tai komitetas ir teikia projektą – iki ikiteisminio tyrimo galutinio sprendimo priėmimo. Jeigu šis procesas pereis į teisminį nagrinėjimą, tai tada teismui reikės… atsiprašau, Seimui reikės apsispręsti, jeigu bus toks prašymas, ar sustabdyti teisėjo įgaliojimus ir iki galutinio sprendimo baudžiamojoje byloje įsiteisėjimo.

Šiuo atveju norėčiau atkreipti dėmesį, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas mano, jog tam tikra prasme tai būtų ir kontrolė. Vis dėlto, tai yra teisėjai, buvo specialiai balsuojama Seime, diskutuojama dėl to, kad iš tiesų nebūtų vilkinamas ikiteisminis tyrimas. Čia jokių ypatingų ekspertizių nereikia paskatinant prokurorus dirbti greičiau. Manome, kad jeigu reikės dar kartą grįžti prie šio klausimo, perdavus bylą teismui, tai galėsime pasižiūrėti, kaip operatyviai ikiteisminis tyrimas vyko. O jeigu prie to nebus grįžtama, tai apskritai tokiu atveju to klausimo sprendimas ir įgaliojimų sustabdymas ir pasibaigtų. Todėl mes siūlome pritarti tokiam nutarimo projektui.

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, matau, kad užsirašę klausti S. Šedbarą. Bet siūlau iš karto išklausyti generalinį prokurorą. Tai tie, kurie užsirašėte, ar jūs norite klausti abu pranešėjus, ar tik generalinį prokurorą? (Balsai salėje) Tada prašau generalinį prokurorą į tribūną. Prašau, gerbiamasis prokurore. Ar jūs padarysite kokį nors įvadą, ar iš karto atsakysite į Seimo narių klausimus?

A. VALANTINAS. Aš gal labai trumpai. Laba diena visiems Seimo nariams. Noriu tik pasakyti, šitas klausimas yra procedūrinis klausimas, jis niekaip negali būti siejamas su atliekamu ikiteisminiu tyrimu. Teismų įstatymas numato, kad Seimas gali sustabdyti teisėjų įgaliojimus. Tą ką minėjo gerbiamasis komiteto pirmininkas, tą alternatyvą aš suprantu kiek kitaip, kad ta alternatyva nereiškia, kad reikia pasirinkti vieną iš dviejų sprendimų, o ta alternatyva reiškia, kad to sustabdymo galiojimas priklauso nuo tam tikrų aplinkybių. Jeigu tas tyrimas pasibaigtų ikiteisminio tyrimo stadijoje, tai automatiškai tas įgaliojimų sustabdymas išnyktų, žmogus galėtų grįžti į tarnybą. Jeigu tas įgaliojimų sustabdymas pasibaigtų jau teisminio bylos nagrinėjimo metu – kitos aplinkybės. Taigi aš nesiečiau šitų dalykų, kad tai yra alternatyva, kad reikia Seimui pasirinkti arba tokį, arba tokį sprendimą. Mano požiūriu, įstatyme tai labai aiškiai parašyta, kiek gali būti stabdomi teisėjų įgaliojimai.

O šiaip dėl procedūrinių dalykų, tai iš tikrųjų dabartinis Teismų įstatymas, jo 47 straipsnio 3 dalis, yra taip sureguliavusi, kad reikia kelis kartus eiti į Seimą. Kaip jūs prisimenate, ne per seniausiai buvo prašoma sutikimo leisti patraukti baudžiamojon atsakomybėn, tas sutikimas buvo gautas. Remiantis šiuo sutikimu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, vėliau suformuluoti ir įteikti pranešimai apie įtarimą teisėjui. Ir tik ši aplinkybė, t. y. įtarimų pareiškimas, ar įteikimas, leidžia kreiptis į Seimą, remiantis Teismų įstatymo 47 straipsnio 3 dalimi prašyti Seimo stabdyti teisėjo įgaliojimus. Dėl ko mes taip darome? Manau, niekas nesuprastų, jeigu tie įgaliojimai nebūtų sustabdyti, nes jeigu teisėjas galėtų ir nagrinėtų bylas, o prieš jį būtų atliekamas ikiteisminis tyrimas, tai šiek tiek šita situacija būtų kurioziška. Tai trumpai tiek.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų nori paklausti penki Seimo nariai. Pirmasis – A. Mazuronis.

A. MAZURONIS (TTF). Labai dėkui. Gerbiamasis prokurore, mes panaikinome šio teisėjo teisinę neliečiamybę dėl viskio butelio, dviejų dešrų ir kelių padangų. Dabar jūs prašote atleisti iš pareigų arba sustabdyti įgaliojimus. Sakykite, jeigu jūsų minėtas ikiteisminis tyrimas truks metus, dvejus metus ir paskui jis arba nutrūks arba kokiu nors būdu paaiškės, kad kai kurie iš jūsų pareigūnų klydo, buvo neteisūs ar galbūt galimai piktnaudžiavo, viršijo įgaliojimus ar panašiai, ar to žmogaus bent jau kas nors atsiprašys, ar yra kokie nors kompensavimo mechanizmai? Ar šitas veiksmas sustabdyti įgaliojimus yra būtinas tol, kol nėra įsigaliojusio kokio nors teismo sprendimo?

A. VALANTINAS. Aš dar kartą noriu pasakyti, kad tai yra Seimo valios ir galios klausimas. Įstatymas rašo būtent taip, kad gali sustabdyti. Aš taip pat minėjau, kodėl, mano manymu, reikėtų daryti tą Seimui. Mano požiūriu, būtų nenormalu, pakartosiu, kad žmogus, prieš kurį atliekamas ikiteisminis tyrimas, tuo pačiu metu ir bylas nagrinėtų.

O kalbant apie žalos atlyginimo klausimus, taip, Lietuvoje egzistuoja Žalos atlyginimo įstatymas, Žalos, padarytos neteisėtais ikiteisminio tyrimo, prokuratūros ar prokuroro veiksmais, valstybė, žinoma, už tuos dalykus, jeigu taip atsitinka, tuos pinigus sumoka. (Balsai salėje) Aš girdžiu repliką, kad valstybė. Taip, nes jeigu būtų kitaip… aš nekalbu apie tuos atvejus, kai būtų nustatyta, kaip jūs sakote, tyčia, kad pareigūnas piktnaudžiavo, fabrikavo, klastojo įrodymus, žinoma, nekalbama apie tai. Tokiu atveju, be jokios abejonės, atsakytų konkretus pareigūnas, kuris tai darė. Bet kitu atveju, tarkime, jeigu bus įrodymų ar surinktų duomenų vertinimas kitoks, atsitiktų taip, kad tas žmogus būtų išteisintas, tai, žinoma, jis turėtų teisę į žalos atlyginimą, o pareigūnai, kurie dirbo šį darbą, taip pat turi turėti tam tikras garantijas, nes priešingu atveju, mes turėsime situaciją, kad niekas tokių bylų nenorės tirti.

PIRMININKĖ. Klausia J. Ramonas. Nėra. R. Ačas.

R. AČAS (TTF). Gerbiamasis prokurore, mes visi žinome, kad žmogus kaltas ar nekaltas, tai pasako teismas, ne prokurorai. Aš suprantu, kad jūs turėjote pirminius operatyvinius duomenis ir jūs kreipėtės į Seimą panaikinti neliečiamybę tam, kad galėtumėte apklausti teisėją ir kad galėtumėte prieiti prie išvados, ar tie operatyviniai duomenys pasitvirtino, ar nepasitvirtino. Manau, kad jūs po neliečiamybės panaikinimo tai ir padarėte. Sakykite, čia turbūt nėra valstybės paslaptis, ar jūsų tuos operatyvinius pirminius duomenis ta apklausa patvirtino, sustiprino, ar nesustiprino, nes šiaip tai dabar išeina, kad jūs jau tikrai esate įsitikinęs, kad jis yra kaltas ir sako, kad prašom nušalinti jį nuo darbo?

A. VALANTINAS. Gerbiamieji kolegos, įstatymas labai aiškiai kalba – nekaltas, o jeigu įtariamas, yra galimybė. Jūs labai teisingai pasakėte, kad kaltės klausimą nustato tik teismas, tik teismas galės pasakyti, ar jis kaltas, ar nekaltas. Aš tikrai jums šiandien negalėsiu detalizuoti ikiteisminio tyrimo duomenų ir pasakyti, ar kas nors pasitvirtino, ar nepasitvirtino. Tam ir yra ikiteisminis tyrimas, kad tie visi duomenys būtų susisteminti, Baudžiamojo proceso kodekse nustatyta tvarka patikrinti ir tik tada būtų daromos išvados.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia E. Klumbys.

E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis generalini prokurore, kai jūs kreipėtės į Seimą, kad būtų suvaržytos šito teisėjo teisės, tai buvo, be jokių abejonių, pagrįstas jūsų kreipimasis, Seimas jam pritarė. Sakykite, kodėl jūs negalėjote tuo pačiu metu prašyti ir sustabdyti jo įgaliojimus, nes jau jūs pats pasakėte, kad būtų visiškai nelogiška, kad suvaržius jo laisvę dar paliekami jo įgaliojimai, o dabar išeina toks, sakysim, ar tai kazusas, ar kitaip čia pavadinus, man atrodo, kad tai turėtų būti vienas blokas.

A. VALANTINAS. Aš jums šimtu procentu pritarčiau, bet tada reikėtų keisti įstatyminį reguliavimą. Kaip jūs puikiai prisimenate, Teismų įstatymo 47 straipsnis buvo pakeistas praeitais metais ir ten atsirado tokia formuluotė, kad įgaliojimų sustabdymo klausimas gali būti sprendžiamas tik teisėjo, kuris įtariamas arba kaltinamas. Tai čia ir yra tos procedūros. Mes negalime pradėti netgi ikiteisminio tyrimo, aš nekalbu apie įtarimų pareiškimą, kol negautas Seimo sutikimas. Tai mes gavome sutikimą, pradėjome tą ikiteisminį tyrimą, suformulavome įtarimus ir pareiškėme, ir šiandien mes žengėme tą kitą žingsnį. Aišku, mums būtų gerokai patogiau, kad būtų galima tuos klausimus spręsti kompleksiškai, bet tam, ko gero, reikėtų pataisyti Teismų įstatymo 47 straipsnį.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia P. Gražulis.

P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamasis prokurore, pirmas mano klausimas, kuriam laikui? Penkeriems metams, dešimčiai metų, kuriam laikui prašote, kad būtų neleidžiama jam eiti pareigų?

Kitas dalykas, jūs pats citavote ir aš dar kartą pakartosiu Konstitucijos 109 straipsnį: „Konstitucingumą Lietuvoje vykdo tik teismai.“ Ar jis kaltas, ar nekaltas, pasako tik teismas. Tai jeigu jis jau negali eiti pareigų, tai a priori jis yra kaltas. Ar nesutiktumėte su tuo?

A. VALANTINAS. Nesutinku su tuo.

P. GRAŽULIS (TTF). Kodėl?

A. VALANTINAS. Todėl, kad kalbama apie teisėją, kuriam pareikšti įtarimai, ir apie Seimo galimybę sustabdyti tokio teisėjo įgaliojimus. (Balsas salėje) Galite ir nesustabdyti. (Balsas salėje) Kol baigsis ikiteisminis tyrimas arba kol bus priimtas sprendimas baudžiamojoje byloje.

PIRMININKĖ. Dėkoju, gerbiamasis generalini prokurore. Jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Gerbiamieji kolegos, ar galime bendru sutarimu po pateikimo pritarti Seimo nutarimui „Dėl Panevėžio apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjo R. Savicko įgaliojimų sustabdymo“? (Balsas iš salės: „Galim.“) Galim. Taigi po pateikimo bendru sutarimu pritariame Seimo nutarimui.

Toliau svarstymas. Yra pasiūlymas, kad vyktų priėmimas ypatinga skuba. Ar pritariame ypatingai skubai? Taip, pritariame. Taigi svarstymas ir priėmimas. Dėl viso norintys kalbėti? (Balsai salėje) Kompiuteris nespėja persiorientuoti, mes taip greitai dirbam. Po svarstymo nėra. Taigi tada priėmimas. Jeigu ir priėmimo stadijoje nėra norinčių kalbėti, tai aš tada kviečiu balsuoti. Ar galime priimti nutarimą „Dėl Panevėžio apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjo R. Savicko įgaliojimų sustabdymo“? Kas pritariate, balsuojate už, kas ne, balsuojate prieš arba susilaikote.

Balsavo 53 Seimo nariai: už – 44, prieš – 1, susilaikė 4. Seimo nutarimas „Dėl Panevėžio apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjo R. Savicko įgaliojimų sustabdymo“ priimtas.

Gerbiamieji kolegos, registruojamės.

Užsiregistravo 55 Seimo nariai. Dėkoju tiems, kurie iki galo buvote. Rytinis posėdis baigtas. Pertrauka pusės valandos. Vakarinis posėdis prasideda 15.15 val.

---

* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LCSF – Liberalų ir centro sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; TPPF – Tautos prisikėlimo partijos frakcija; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.