Seimo rytinis plenarinis posėdis Nr. 87
2009 m. birželio 11 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas A. VALINSKAS ir Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja I. DEGUTIENĖ
Gedulo ir vilties, Okupacijos ir genocido atmintinų dienų paminėjimas
PIRMININKĖ (I. DEGUTIENĖ, TS-LKDF*). Labas rytas, gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamieji svečiai! 2009 m. birželio 11 d. rytinį plenarinį posėdį pradedame.
Gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamieji svečiai, minėjimą, skirtą Gedulo ir vilties, Okupacijos ir genocido atmintinoms dienoms paminėti, skelbiu pradėtą.
Giedamas Lietuvos valstybės himnas
Gerbiamieji, minėjime dalyvauja Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas ir kiti Vyriausybės nariai, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo Pirmininkas, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo deputatai Nepriklausomybės akto signatarai, politinių kalinių bei tremtinių atstovai ir kiti garbingi svečiai.
Į tribūną kviečiu Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininką A. Valinską.
Seimo Pirmininko A. Valinsko kalba
A. VALINSKAS. Gerbiamieji, prašau tylos minute pagerbti tuos, kurie negrįžo – mirė tremtyje ar žuvo nukankinti. (Tylos minutė) Dėkoju.
Gerbiamasis Lietuvos Respublikos Ministre Pirmininke Andriau Kubiliau, gerbiamieji Vyriausybės nariai, mielieji kolegos parlamentarai, gerbiamasis profesoriau Vytautai Landsbergi, gerbiamieji svečiai, kolegos, ponios ir ponai! Iš tiesų sunku rasti tinkamų žodžių minint Gedulo ir vilties dieną. Galbūt ši tylos minutė pasako daugiau negu daugybė skambių žodžių. Tačiau tautos atmintis saugo datą, kai 1941-ųjų birželio 14-osios ankstyvą rytą iš Naujosios Vilnios geležinkelio stoties pajudėjo pirmieji ešelonai užkaltomis durimis ir langais. Pajudėjo į Rytus, į nežinią, išveždami tūkstančius niekuo nekaltų žmonių. Sovietų Sąjungos represinės struktūros pradėjo organizuotus masinius Lietuvos gyventojų trėmimus.
XX amžiaus viduryje buvo įvykdytas žiauriausias nusikaltimas prieš mūsų tautą. Pagrindinis Lietuvos gyventojų trėmimo tikslas buvo akivaizdus – pašalinti iš Lietuvos tuos, kurie turėjo aktyvią tautinę savimonę, tiesiogiai arba netiesiogiai dalyvavo nepriklausomos Lietuvos valstybės kūrimo ir įtvirtinimo darbuose. Tremtis neaplenkė nė vieno gyventojų sluoksnio. „Juodojo“ birželio sąrašuose buvo mokytojai ir kunigai, gydytojai ir karininkai, ūkininkai ir darbininkai, tarnautojai ir valdininkai, visuomenės ir politikos veikėjai, eiliniai tiesiog darbštūs Lietuvos žmonės.
Tarp išvežtųjų – buvęs Lietuvos Respublikos Prezidentas Aleksandras Stulginskis, buvęs Seimo Pirmininkas Konstantinas Šakenis, buvę ministrai Pranas Dovydaitis, Jonas Masiliūnas, Jonas Sutkus, Juozas Papečkys, Jokūbas Stanišauskas, Juozas Tonkūnas, Stasys Šilingas, Voldemaras Vytautas Čarneckis, rašytojai, spaudos darbuotojai ir žurnalistai, mokslininkai.
Vežė ne vien lietuvius – tarp tremiamųjų buvo vietinių rusų, žydų ir kitų tautybių šeimų. Trėmė Lietuvos piliečius, nes trėmimas buvo bandymas negrįžtamai sunaikinti Lietuvos valstybę.
Kas trečias suaugęs lietuvis tapo okupantų vykdyto genocido ir teroro auka, du trečdaliai iš jų buvo moterys ir vaikai, 70 procentų vaikų mirė tremtyje nesulaukę 2 metų amžiaus. Į Lietuvos kūną tarsi šiurpi tatuiruotė įsirėžė Rešotų, Usollago, Krasnojarsko, Norilsko lagerių vardai. Prie Laptevų jūros, Altajaus priekalnėse, ant Obės krantų, giliausiose Vorkutos šachtose, lediniuose Abezės, Intos buvusių lagerių vietose ilsisi mūsų tėvynainių palaikai.
Tačiau nei spygliuota viela apraizgyti gyvuliniai vagonai, nei tūkstančiai kilometrų skiriantys nuo tėvynės negalėjo ištrinti Lietuvos vardo jų širdyse. Būtent širdyse Lietuvos vardą ir meilę jai jie išsivežė. Toji meilė, krauju ir kančiomis šildyta baisius tremties metus nuo Sibiro speigų, saugota nuo budelių pasityčiojimų, grįžo su išlikusiais gyvais tremtiniais, kad suteiktų vilties, palaikytų ir įkvėptų mus susigrąžinant tai, kas lemta istorijos – savo valstybingumą.
Todėl birželio 14-oji ne tik mūsų tautos Gedulo, bet ir Vilties diena. Vilties išgyventi, vilties sugrįžti į tėvynę. Viltis palaikė juos sunkiausiais gyvenimo metais, suteikė jėgų ir tvirtybės. Jie sugrįžo gyvi ir mirę, kad atgultų amžinam poilsiui savo žemėje.
Tremtis į Rytus, emigracija į Vakarus, rezistencija pogrindyje – už šių žodžių tūkstančiai aukų, tūkstančiai sugriautų gyvenimų, tūkstančiai likimų, už šių žodžių skaudi mūsų istorija. Jos puslapiuose įrašyti vardai tų, kurie niekada nesugrįš, bet amžiams liks mūsų bendra širdgėla. Paverskime ją gedulu ir pagarba praeičiai. Ir neškime širdyse viltį ir tikėjimą ateitimi, ateitimi tos Lietuvos, dėl kurios kentėjo ir mirė mūsų broliai ir seserys. Būkime verti jų aukos. Dėkoju. (Plojimai)
PIRMININKĖ. Dėkoju Seimo Pirmininkui. Kviečiu kalbėti Seimo narį Pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvių ir nuo okupacijų nukentėjusių asmenų teisių ir reikalų komisijos pirmininką A. Dumčių.
A. DUMČIUS (TS-LKDF). Gerbiamasis Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo Pirmininke profesoriau Vytautai Landsbergi, gerbiamasis Ministre Pirmininke, Seimo nariai, Vyriausybės nariai, garbūs svečiai, bendro likimo sesės ir broliai! Minėdami Gedulo ir vilties, Sovietinės okupacijos ir genocido dieną skelbiame pasauliui, kad buvę pažeminti, kentėję, bet stiprūs dvasia sukursime geresnę Lietuvą. Dėl mirusiųjų ir gyvųjų, dėl mūsų vaikų ateities šiandien skamba gedulo ir vilties varpai.
1939–1940 metai į istoriją įėjo kaip sovietinių ir nacionalsocialistų karinių nusikaltimų pradžia Lietuvos valstybėje. 1940 m. birželio 15 d. Lietuvos Respublika buvo aneksuota, įvestas sovietinis okupacinis režimas. Lietuvos Vyriausybei ir kariuomenei nepasipriešinus, sovietinės okupacinės struktūros, padedamos kolaborantų, organizavo užgrobtos valstybės griovimą. Pagal mastą ir žiaurumą Lietuvos tautos naikinimas buvo išskirtinis tais metais reiškinys. Buvo masiškai izoliuotos ir sunaikintos labiausiai išsilavinusios politinės, socialinės, tautinės, religinės Lietuvos gyventojų grupės. Okupantai, užkariautojai šalyje elgėsi kaip barbarai.
Dar iki vadinamojo Liaudies Seimo rinkimų ir tarybų valdžios paskelbimo bei Lietuvos „priėmimo“ į Sovietų Sąjungą buvo vykdomi trėmimai, suėmimai ir žudymai. Prisiminkime šiandien pirmąjį pasienietį Antaną Barauską, žuvusį 1940 m. birželio 15 d. Toliau A. Sniečkaus įsakymu 1940 m. liepos 11, 12, 18, 19 d. buvo suimta 512 politinių visuomenės veikėjų, inteligentijos ir valdininkijos atstovų. Iki 1940 m. rugsėjo mėn. suimta iki tūkstančio iškilių mūsų valstybės žmonių.
Kitas taikinys buvo Lietuvos kariuomenė. 1940 m. liepos 30 d. buvo paleista pusė aukštosios karinės vadovybės. Lietuvos kariuomenė pavadinta Dvidešimt devintuoju šaulių korpusu. Iš pradžių turėjome 25 tūkst. karių. Karo pradžioje į Rusijos gilumą buvo priversti pasitraukti apie 3 tūkst. lietuvių karių, kiti buvo suimti, sušaudyti arba pasitraukę iš sovietų kontrolės. Prieš pat karo pradžią, visi gi žinote, Rainiuose, Pravieniškėse, Červenėje, netoli Bigosovo geležinkelio stoties buvo nužudyti 195 kaliniai. Kituose kalėjimuose Lietuvoje įvykdytos 27 mirties bausmės, o 21 mirė kalėjime. Prisiminkime (aš, kaip medikas, noriu būtinai pabrėžti) du Panevėžio chirurgus ir operacinės seserį, kurie operuodami sužeistus karius buvo nužudyti pačioje operacinėje, Panevėžio ligoninės operacinėje.
Sovietai naikino bažnyčią. Traukdamiesi sovietai nužudė 21 kunigą, 150 kunigų ilgus mėnesius buvo tardomi ir kankinami, 39 buvo įkalinti. Štai atėjo juodasis birželis, kaip mes vadiname šiandien tą dieną.
1940 m. rugpjūčio mėn. Aleksandro Guzevičiaus įsakymu sudaryti liaudies „priešų“ sąrašai. 1941 m. gegužės 14 d. Liaudies komisarų taryba sankcionavo tūkstančių žmonių trėmimą, sudarė trėmimų štabą. Akcija prasidėjo birželio 14 d. 2–3 val. nakties, baigėsi birželio 19 d. Išvežtųjų šeimos buvo suimtųjų statuso. Vyrai atskiriami ir išsiunčiami į specialius lagerius. Suimtųjų turtas 1941 m. birželio 17 d. Iciko Meskupo ir Mečislovo Gedvilo nurodymu buvo konfiskuojamas. Suimtiesiems buvo parengta 19 ešelonų su 870 vagonų. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro patikslintais duomenimis, 1939–1940 m. deportuota 30 tūkst. 461 asmuo, ištremta 13 tūkst. 218 žmonių, suimta ir išvežta į lagerius ir kalėjimus 10 tūkst. 845. Dingo 5 tūkst. 305 žmonės. Daugiausia repatrijavo į Vokietiją arba buvo suimti ir taip toliau.
Sukilimo metu 1941 m. birželio mėn., visi žinote, 1095 sukilimo dalyviai žuvo. Vaikų iki 16 metų buvo išvežta 6011 – 20 % visų tremtinių skaičiaus. Buvo ištremta, suimta arba sunaikinta brandžiausia, kūrybiškiausia Lietuvos tautos dalis: ūkininkai, tarnautojai, mokytojai, kariškiai. Mokyklos prarado penktadalį mokytojų. Trėmimo neišvengė nė viena aukštoji mokykla. Didžioji žmonių dalis, 7 tūkst. 200 ir daugiau (64 %), išvežta į Altajaus kraštą.
Taigi 1942 m. iš Altajaus 40 % tremtinių buvo pervežta į Šiaurės Jakutiją ir Laptevų jūros salas. Kita tremtinių dalis pateko į Komiją, Tomsko, Krasnojarsko sritis ir taip toliau. Šio vežimo tremtinio dalią kūdikystėje patyrėme ir mes, dabartiniai čia sėdintys Seimo nariai: V. M. Čigriejienė, A. Dumčius, o V. P. Andriukaitis ir J. Sabatauskas tremtinių šeimose gimė vėliau, jau tremtyje. Vagonuose mirė 82 žmonės, ypač mirtis skynė kūdikėlius. Nemaža jų dalis liko palei geležinkelio bėgius. Pagyvenusių, vyresnių kaip 70 metų, tremtinių mirštamumas siekė net iki 77 %, o 1–2 metų vaikelių – 34 %.
Iš 20 šeimų kolonijoje Martovkos tarybiniame ūkyje Altajaus stepėse išlikau bene vienintelis gyvas kūdikėlis, kiti liko tik vyresni. Tremtyje mirė 2173 to vežimo žmonių. Žmonės bėgo iš tremties, net 2370, ir jeigu juos Lietuvoje suimdavo, tai įkalindavo trejiems metams. Tokių buvo 768 žmonės. Mūsų šeima, su kuriais mes bėgome, viena, ir šiandien nežinau… mes galėjote gyventi tiktai slapta, pakeitę pavardes.
Į Lietuvą arba arti jos dažniau šeštajame dešimtmetyje vis dėlto grįžo 4900 tremtinių. A. Sniečkaus specialiu potvarkiu išleistieji iš tremties negalėjo gyventi Lietuvoje, todėl prisiglaudė kaimyninėje Latvijoje, Baltarusijoje, Karaliaučiaus srityje. O kalbant apie suimtuosius, tuos 10 tūkst. ir daugiau, yra dar baisiau. Mirtis užfiksuota apie 30 % tų žmonių. Likimas dar kitų, kurių nefiksavo Genocido centras, nežinomas.
Būdavo, žiūrėkite, sukurpiamos bylos, „troikos“ skirdavo mirties bausmes. Tokių buvo 590 kalinių. Mano tėvo grupės (papasakosiu trumpai), Archangelsko Pukso Azioro lageryje dvylikai žymių Lietuvos vyrų buvo taip – sukurpus bylą sušaudyti. Mano tėvas mirė badu jau iki bausmės įvykdymo. Neretai nusilpusius prižiūrėtojai pribaigdavo kirvapente į galvą ir palikdavo taigoje. Stasys Šilingas, ilgametis valstybės tarybos pirmininkas (virš 10 metų), po inscenizuoto teismo mirties bausmės laukė 10 metų, o po to gavo, kad bausmė pakeista 25 metų kalėjimu. Didžiausias mirštamumas buvo Rešiotose – 62 %, Molotovo solage – 72 % kalinių, Archangelsko – 40 % kalinių. Dėl bado, nepakeliamo darbo ir ligų iki 1953 metų išgyveno tik pusė, maždaug 8 tūkst. žmonių.
Kasmet mažėja mūsų, 1941 m. juodojo birželio represijų liudytojų. Mūsų beliko 500–600, daugiausia vaikų. Reguliariai renkamės altajiečiai, lapteviečiai Kaune, Rumšiškėse, Ariogaloje, Vilniuje. Esame, žinoma, sovietinio genocido pradžios Lietuvoje tiesioginiai liudytojai. 2000 m. paliudijome komunistinio genocido kongrese 4,5 tūkst. parašų autentišką juridinį dokumentą, jį įteikėme, kad tai būtų tautos genocido paliudijimas. Ačiū. (Plojimai)
PIRMININKĖ. Dėkoju profesoriui A. Dumčiui ir kviečiu į tribūną kalbėti Seimo narę, Žmogaus teisių komiteto narę O. Valiukevičiūtę.
Seimo narės, Žmogaus teisių komiteto atstovės O. Valiukevičiūtės kalba
O. VALIUKEVIČIŪTĖ (TTF). Didžiai gerbiami šio iškilmingo posėdžio svečiai ir dalyviai, mielieji kolegos Seimo nariai! Nuoširdžiai dėkoju jums visiems už man, kaip 1949 m. tremtinių vaikaitei, neapsakomo siaubo akimis mačiusiai į močiutės nugarą įremtą šautuvo buožę, išskirtos šeimos skausmą išgyvenusiai, suteiktą galimybę išsakyti savo įžvalgas ir požiūrį į juodžiausius ir skausmingiausius mūsų istorijos įvykius.
„Bus Lietuva, bet be lietuvių.“ Ši ciniška, bejausmė frazė, ištarta vieno iš komunistinio režimo atstovų, aiškiausiai atspinti prieš daugiau nei pusę amžiaus pradėto masinio lietuvių tautos naikinimo tikslus. Okupacinis režimas jau tada suvokė, kad neįmanoma pavergti valstybės, prieš tai nesunaikinus jos tautos. Tiksliau tariant, pasak Lietuvos konstitucinės teisės patriarcho Mykolo Romerio, nesunaikinus tautos ryšio su gimtąja žeme, jos socialinių saitų ir su tėvyne. Komunistinės ideologijos vergai ir jiems prijaučiantys suprato, kad fizinis tautos sunaikinimas dar negarantuoja režimo pergalės ir jo įtvirtinimo. Ne mažiau svarbus dvasinis tautos naikinimas, kuris reiškėsi pačiomis niekingiausiomis formomis ir būdais. Visuomenės okupacinis apdorojimas, tikybos, švietimo sistemos naikinimas, krašto ūkio griovimas, prigimtinių žmogaus teisių neigimas, kolonizacija ir rusifikacija, tautos suskaldymas ir supriešinimas, bet kokios rezistencijos ir opozicijos sunaikinimas kartu su masiniais trėmimais ir žudymais buvo viena svarbiausių Sovietų Sąjungos politinių, moralinių, ideologinių, teisinių ir demografinių interesų išraiška.
Intelektualiai apvogta Lietuva, tryptas tautos identitetas, suverenių tautos galių neigimas, tūkstančiai nekaltų aukų Lietuvos miškuose, Sibiro platybėse, tardymo izoliatoriuose ir kalėjimų kamerose – tai kaina, kurią sumokėjo mūsų tėvai, seneliai, broliai ir seserys. Sumokėjo tam, kad šiandien galėtume jaustis orūs, saugūs, dvasiškai ir fiziškai laisvi ir nepriklausomi, kad galėtume kurti tokią Lietuvą, kokią ją įsivaizdavo ir kūrė mūsų protėviai.
Šiandien daugeliui iš mūsų net sunku įsivaizduoti, kokias fizines ir dvasines kančias patyrė ir asmenines tragedijas išgyveno kiekvienas nežmoniškomis sąlygomis kalintas, luošintas ar nužudytas, fizinį ir dvasinį smurtą patyręs, tačiau nepalaužtas Lietuvos žmogus. Atskirtos šeimos, gyvuliniai vagonai, naktinės kratos ir teismai už akių, kankinimai ir nepakeliamos gyvenimo sąlygos, masinės kapavietės, badas – šiandien tai atrodo lyg iš fantastinio siaubo filmo scenarijaus.
Okupacija ir genocidas – tai nėra vien beasmenės teisinės ar istorinės kategorijos arba vien istorikų tyrimų objektai. Tai tautos tragedija, turinti tūkstančius vardų ir pavardžių, tai drama, sulaužiusi milijonų žmonių likimus. Ji negali būti įvertinta jokiais pinigais, kaip neįkainojamos ir šių kruvinųjų istorijų pamokos, kurias mes privalome išmokti ir niekada nepamiršti. Ar išmokome? Ar nepamiršome? Ar, kaip teigė profesorius istorikas Antanas Tyla, jau užlyginome okupacijos metais mūsų sielose ir protuose padarytas duobes? Atsakykime kiekvienas sau.
Sąžiningai pripažinkime, kad šiandien, mėgaudamiesi laisvės ir nepriklausomybės būsena bei jų teikiama gerove, dažnai esame linkę dramatizuoti net laikinus sunkumus, skausmingai reaguojame į menkiausius likimo mums siunčiamus išbandymus. Paklauskime savęs, ar išrovėme okupantų mums taip ilgai skiepytą pagiežą ir nepagarbą vienas kitam? Ar mes pajėgūs peržengti mus apėmusį susvetimėjimą ir valdžios atotrūkį nuo žmonių? Ar vis labiau įsigalinti vartotojiška kultūra mus kaip bedvases būtybes tiesiog nuplukdys laiko nešama srove?
Bene svarbiausias klausimas, į kurį turime atsakyti kasdien, – ar mes dar išpažįstame tas vertybes, tas pamatines tautos savimonės atramas, kurių nesugebėjo sunaikinti galingas ir gerai organizuotas okupantas? Juk būtent tiesos, doros, teisingumo, tautinio identiteto samprata, pagarba valstybės istorijai, viltis ir tikėjimas, besąlyginis laisvės ir nepriklausomybės troškimas buvo tie okupaciją ir genocidą išgyvenusių žmonių ramsčiai, prieš kuriuos bejėgė pasirodė ir pati kruviniausia žudymo ir naikinimo mašina. Šių nepaprastai stiprių žmonių dėka Lietuva neliko be lietuvių. Nuoširdus ačiū kiekvienam iš jūsų.
Gerbiamieji, neseniai išrinktas Jungtinių Amerikos Valstijų Prezidentas Barakas Obama, kviesdamas amerikiečių tautą telktis naujiems iššūkiams, sakė: „Mes galime!“. Perfrazuodama Amerikos vadovą, šiandien noriu pasakyti: mes privalome. Privalome grąžinti dvasines vertybes, daugelį metų buvusias mūsų gyvasties šaltiniu, teikusiu jėgų mūsų tėvams ir seneliams ir neleidusiu palūžti net sunkiausiais istorijos laikotarpiais. Kiekvienas ir kasdien savo veikloje privalome vadovautis tais laiko patikrintais ir užgrūdintais gėriais, į kuriuos rėmėsi tūkstančiai okupaciją ir genocidą išgyvenusių mūsų valstybės šviesulių. Tik taip mes jų kančiai suteiksime prasmę. Privalome pradėti jau šiandien. Ir tęskime tai, ką pradėjome vakar.
Praėjusių metų kovo mėnesį Seimas vienbalsiai priėmė rezoliuciją, kuria kreipėsi į valstybės institucijas su prašymu nustatyti ir paskelbti visuomenei Lietuvos partizanų vado Jono Žemaičio-Vytauto ir Adolfo Ramanausko-Vanago bei kitų nužudytų kovotojų už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę palaikų užkasimo vietas ir garbingai perlaidoti Lietuvos partizanų vadą generolą A. Ramanauską-Vanagą bei kitus laisvės kovotojus, tinkamai sutvarkyti laisvės kovų dalyvių palaidojimo vietas. Kviečiu visus – padarykime viską, kad šie kilnūs ir visiems mums svarbūs siekiai netaptų tik politine juodosios istorijos minėjimui skirta deklaracija.
Mielieji, daug kartų girdėjome mums adresuotų okupantų grasinimų, kad lietuvių tauta išnyks kaip lašas ant karšto akmens. Jie klydo, nes neįvertino mūsų dvasios stiprybės, mūsų gebėjimo būti kartu, mūsų įgimto laisvės troškimo ir meilės tėvynei Lietuvai. Tad ateinančioms kartoms palikime Lietuvą tokią, už kurią galvas paguldė mūsų tėvai ir seneliai.
Dar kartą lenkiuosi jums visiems ir širdingai dėkoju kiekvienam už tai, kad buvote, ir už tai, kad esate stiprūs, orūs, garbingi ir tiesiog nenugalimi. Dėkoju. (Plojimai)
PIRMININKĖ. Dėkoju O. Valiukevičiūtei. Skelbiu iškilmingą minėjimą baigtą. Dėkoju svečiams už dalyvavimą šiame minėjime.
Pertrauka
Seniūnų sueigos patikslinta 2009 m. birželio 11 d. (ketvirtadienio) plenarinių posėdžių darbotvarkė
PIRMININKĖ. Sėskite į vietą. Tęsiame posėdį. Darbotvarkės 1-2 klausimas – darbotvarkės tvirtinimas. Kol visi susikaupsime ir susirinksime, kviečiu registruotis.
Užsiregistravo 76 Seimo nariai. P. Gražulis. Prašau.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, aš dėl darbotvarkės. Norėčiau pasiūlyti, kad 2-12a ir b klausimas būtų perkeltas po 1-10 klausimo, po Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo poveikio įstatymo. Mes ką tik pradėjome iškilmingai posėdį Lietuvos himnu ir giedojome „tegul tavo vaikai eina vien takais dorybių“. Aš manau, tokio klausimo po tokių iškilmingų žodžių įrašymas paskutiniuoju parodo, kad tos dorybės ir vertybės, kurias siūlome mes, kad tos seksualinės mažumos negalėtų propaguoti savo gyvenimo būdo… būtų įrašytas bent po 1-10 klausimo. Frakcijos vardu.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis kolega, jūs būtumėte teisus, bet, kaip matote, šiandien yra ketvirtadienis, o ketvirtadieniais yra priėmimas. Klausimo dėl nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos informacijos priemonių yra priėmimo stadija, toliau yra Vyriausybės valanda. Tai pagal laiką mes niekaip negalėtume daryti iš karto pateikimo. Vienintelis, jeigu galėtume daryti pakeitimą, tai paankstinti šį pateikimą po Seimo nutarimo dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą, t. y. 16 val. Ar tiktų taip? 16 val. (Balsai salėje) Tinka. Dėkoju. Tai bendru sutarimu pritariame, kad klausimai 2-12a ir 2-12b būtų 16 val.
Prašom. V. Mazuronis.
V. MAZURONIS (TTF). Labai ačiū. Gerbiamoji pirmininke, aš norėčiau frakcijos vardu paprašyti, kad klausimas 2-3 – dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą būtų išbrauktas iš šios dienos darbotvarkės. 2-3.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, yra pasiūlymas klausimą 2-3 išbraukti iš darbotvarkės. Kokių būtų kitų nuomonių? Bendru sutarimu pritariam išbraukimui? Ne. Taigi kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad klausimas 2-3 būtų išbrauktas iš darbotvarkės, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš. Alternatyvus balsavimas. Balsuojame. Buvo pasiūlymas klausimą 2-3 išbraukti iš darbotvarkės. Kas už tai, kad klausimas būtų išbrauktas iš darbotvarkės, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš.
Balsavo 85 Seimo nariai. Už – 35, prieš – 43, susilaikė 7. Klausimas paliekamas darbotvarkėje. A. Endzinas.
A. ENDZINAS (LSF). Dėkoju, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Frakcijos vardu mes prašytume išbraukti 1-10 ir 1-10b kompleksinį klausimą iš šios dienos darbotvarkės. Mūsų frakciją pasiekė Lietuvos žmogaus teisių centro nuomonė šiuo nagrinėtinu klausimu, taip pat „Amnesty International“ pozicija, požiūris. Taip pat susipažįstame su Jungtinių Tautų Vaiko teisių komisijos pozicija panašiais klausimais. Mes norėtume prieš apsispręsdami dėl šio įstatymo panagrinėti dar šiuos dokumentus. Priešingu atveju iš tikrųjų frakcijai ir frakcijos nariams būtų sudėtinga apsispręsti priėmimo stadijoje. Prašyčiau kolegų išbraukti šį klausimą iš darbotvarkės frakcijos vardu. Dėkoju.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, kadangi frakcija prašo išbraukti darbotvarkės klausimą 1-10a ir 1-10b, kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad šis klausimas būtų išbrauktas iš darbotvarkės, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš.
Balsavo 95 Seimo nariai. Už – 46, prieš – 41, susilaikė 8. Paliekamas darbotvarkėje šis klausimas. Daugiau nematau norinčių kalbėti dėl darbotvarkės. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti šios dienos darbotvarkei? Galime? (Balsai salėje) Pritariame bendru sutarimu 2009 m. birželio 11 d. plenarinių posėdžių darbotvarkei. (Šurmulys salėje)
Gerbiamieji kolegos, salėje yra labai didelis triukšmas. Aš labai prašau susikaupti. Jeigu kam labai norisi pasikalbėti, tai gal tada palikite plenarinių posėdžių salę. Darbą turime tęsti.
Seimo Pirmininko pranešimas apie parlamentinių lėšų panaudojimą
Darbotvarkės klausimas 1-3 – Seimo Pirmininko pranešimas apie parlamentinių lėšų panaudojimą. Kviečiu į tribūną Seimo Pirmininką A. Valinską.
A. VALINSKAS. Labas rytas dar kartelį, mielieji kolegos. Tikrai neužimsiu daug jūsų laiko. Šis darbotvarkės klausimas buvo įtrauktas ne po šiandienos žurnalistų vienų ar kitų publikacijų, o dar vakar, po mano susitikimo su Etikos ir procedūrų komisijos pirmininku gerbiamuoju A. Salamakinu. Norėčiau atkreipti jūsų dėmesį ir dar kartą informuoti apie tai, kad šios kadencijos Seimo nariams pagal Seimo statuto nuostatas yra privaloma atsiskaityti už parlamentinėms reikmėms skirtų lėšų panaudojimą.
Atkreipiu jūsų dėmesį, kad artėja atsiskaitymas už šių lėšų panaudojimą per II ketvirtį. Vakar su komisijos pirmininku aptarėme I ketvirčio rezultatus ir galiu pasakyti, kad kai kurie atvejai, deja, netelpa į jokius logikos ir padorumo rėmus. Tikrai nuoširdžiai turiu vilties, kad tie pažeidimai yra padaryti ne iš blogos valios, o tiesiog dėl nežinojimo ir dėl to, kad galbūt ne visi supranta vienodai, kas yra tos parlamentinės reikmės. Galiu pasakyti, kad valdyba yra priėmusi sprendimą, ir tikrai galite dar kartą, dar kartą kviečiu nuodugniai susipažinti, kas tai yra. Jeigu turite pasiūlymų, mes iš tiesų galėtume svarstyti, šį sąrašą praplėsti arba labiau detalizuoti. Tačiau sunku iš tiesų ir graudu stebėti, kaip kai kurie garbingi Seimo nariai – įstatymų saugotojai ir kūrėjai – išsisukinėja ir, nepabijokime to žodžio, meluoja, norėdami pateisinti tai, ką daro neteisėtai. Tokia praktika, mes patys nusprendėme, turi baigtis, ir tikiuosi, kad jūs tam pritarsite.
Taigi dažniausiai pažeidimai: netinkami pirkiniai, besaikis važinėjimas taksi iš vieno didmiesčio į kitą ir kitoks išlaidavimas. Išsami komisijos informacija apie pažeidimus valdybai bus pristatyta, mes prašysime, artimiausiame valdybos posėdyje, t. y. trečiadienį. Norėčiau išsakyti kai kuriuos priekaištus ir Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkui ir jos nariams. Aš suprantu, kad jūsų užimtumas iš tiesų labai didelis ir jūsų noras pradėti tikrinti nuo valdybos narių ar parlamento vadovybės ar komiteto pirmininkų yra pagirtinas, tačiau norėčiau, kad prisiimtumėte atsakomybę patikrinti vis dėlto visas parlamentines išlaidas kiekvieno Seimo nario, nes man atrodo, kad mokesčių mokėtojų litui visiškai tas pats, kas jį iššvaistė – ar komiteto pirmininkas, ar eilinis Seimo narys. Taip pat norėčiau pasakyti, kad kartais komisija elgiasi kaip strutis, kišdamas galvą į smėlį: kai yra akivaizdūs švaistymo ir netinkamo lėšų naudojimo pavyzdžiai, palieka galimybę Seimo nariui pačiam apsispręsti, ar grąžinti, ar ne. Jūs esate valdybos deleguotas Seimo instrumentas, jums deleguotos pareigos ir teisės vis dėlto pareikšti, tinkamai buvo naudotos lėšos ar ne. Mielieji kolegos, manau, kad po trečiadienio posėdžio aptarsime su komisijos pirmininku ir valdybos nariais. Praktika turėtų būti tokia: komisijos nariai, apsvarstę visas parlamentines išlaidas už ketvirtį, teikia netinkamus atvejus, nurodydami tam tikras sumas, kurios buvo, jų nuomone, iššvaistytos, valdybai ir komisijos teikimu valdyba tvirtina tokius atveju arba ne. Tokius atvejus patvirtinus, kreipiamasi į Finansų departamentą ir tie pinigai privalomai yra išskaitomi ir grąžinami į kanceliarijos biudžetą iš Seimo nario atlyginimo. Ne iš lėšų reprezentacijai, kaip kažkas bandė uždangstyti tas padarytas skyles, ne iš tolesnių kitų mėnesių parlamentinių išlaidų, o būtent iš atlyginimo. Aš manau, kad tokia praktika būtų labai logiška ir aiški.
Be to, aš norėčiau priminti (ir su ponu A. Salamakinu vakar taip pat šį klausimą aptarėme), kad Etikos ir procedūrų komisija turi teisę dėl šiurkščių ir pasikartojančių pažeidimų siūlyti Seimui tiesiog naikinti Seimo nario mandatą. Tai yra kraštutinė priemonė ir aš tikrai nuoširdžiai tikiuosi, kad jos nereikės taikyti šios kadencijos Seime.
Todėl, mielieji kolegos, būkite tokie malonūs, dar kartą atidžiai perskaitykite 2008 m. gruodžio 24 d. Seimo valdybos sprendimą dėl Seimo narių lėšų su parlamentine veikla susijusioms išlaidoms skyrimo, naudojimo ir atsiskaitymo už jas tvarkos.
Taip pat, jeigu manote, kad yra tam tikrų sričių lėšos, kurios neįtrauktos į parlamentines išlaidas, bet jos yra pagrįstos, teikite, mes tikrai aptarsime, kad būtų galima naudoti tas lėšas būtent parlamentinei veiklai.
Gerbiamieji kolegos, linkėdamas šiandien ir ateityje gero darbo, kreipiuosi į jus dar kartą. Nepiktinkime ir nejuokinkime Lietuvos žmonių, nežeminkime savęs dėl naujesnio automobilio pirkimo, nuomos, gražesnio kavos puodelio. Buvo nuskambėjusi nuomonė, kaip aš galiu gerti kavą iš puodelio, kuris kainuoja tik 10 Lt, jeigu aš vertesnis šimto? Na, juokinga. Mes juk atstovaujame Seimui. Darykime tai garbingai.
Ačiū. Tikiuosi, kad ne tik mano asmeninė, bet ir valdybos, ir Etikos ir procedūrų komisijos nuomonė bus išgirsta. Dėkoju už dėmesį.
PIRMININKĖ. Dėkoju Seimo Pirmininkui. Aš manau, kiekvienas mūsų turi susimąstyti ir nedaryti gėdos sau ir visam Seimui.
Gerbiamieji kolegos, kadangi kitas darbotvarkės klausimas yra įstatymo ratifikavimo priėmimas, todėl kviečiu prieš tai registruotis. Pažiūrėsime, kiek mūsų šiuo metu yra Seimo posėdžių salėje.
Užsiregistravo 102 Seimo nariai. Taigi aš šio klausimo kol kas neteikiu, nes pagal Statutą reikia, kad vien šio klausimo priėmimui būtų 113 Seimo narių, balsuojančių už.
Kol pradėsime dirbti pagal darbotvarkę ir nagrinėsime 1-5 kompleksinį klausimą, noriu perskaityti Darbo frakcijos pareiškimą, adresuotą Seimo Pirmininkui A. Valinskui ir Seimo posėdžių sekretoriatui dėl Darbo partijos frakcijos vadovybės pasikeitimo.
„Informuojame, kad pasikeitė Darbo partijos frakcijos vadovybė. 2009 m. birželio 9 d. frakcijos posėdyje naujuoju frakcijos seniūnu buvo išrinktas V. Gapšys, pirmuoju seniūno pavaduotoju – V. Bukauskas. Pasirašo Darbo partijos frakcijos seniūnas V. Gapšys.“
Sveikiname naująjį frakcijos seniūną ir pavaduotoją ir linkime sėkmės!
Dėl vedimo tvarkos – J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, dėl mūsų kolegų nepakankamo atsakingumo lankyti posėdžius ir dalyvauti balsuojant dėl svarbios tarptautinės sutarties, mes jau ne pirmą kartą atsiduriame keblioje situacijoje. Aš siūlyčiau kažko imtis, gal šiek tiek nestandartinio, kad pasiektume, jog čia kaip nors atsirastų apie 120 Seimo narių. Galbūt galima sutarti, kad Seimo vadovybė viešai išplatintų, kas nedalyvauja tame svarbiame balsavime be pateisinamos priežasties. Aš suprantu, kažkas yra komandiruotėje, todėl siūlau nuolat skelbti visuomenei, kad negalime priimti svarbaus sprendimo dėl to, kad kažkas aplaidžiai geria kavą už stiklinės sienos arba dar kažkokiais reikalais užsiiminėja. Nes kiek mes čia dabar balsuosime?
PIRMININKĖ. Dėkoju. Tikrai yra labai aiškus pasiūlymas visiems Seimo nariams, ypač frakcijų vadovams, atkreipti dėmesį, kur yra jų frakcijų nariai. Tačiau aš manau, ne Seimo vadovybė, o Etikos ir procedūrų komisija, kuri kiekvieną ketvirtį pateikia Seimo valdybai ataskaitą apie Seimo narių lankomumą, turėtų atkreipti dėmesį, kad būtent šiuo klausimu mes niekaip neturime kvorumo ir negalime priimti šio įstatymo. Dar kartą kreipiuosi pirmiausia į visų frakcijų vadovus. Atkreipkite dėmesį ir nežinau, kokiu būdu priverskite, kad jūsų frakcijos žmonės būtų bent po kokių 15 min. Mes dar kartą bandysime registruotis, ar jau visi yra, ir tada šį klausimą teiksime priimti.
Prašau. K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke, bet aš siūlyčiau Jurgiui pirma savo frakcijoje apsidairyti. Atsiveskite visus saviškius, kurie turi registruotis, paskui valdančiąją daugumą, o jau paskui gąsdinkite opoziciją, kad ten kažkaip netradiciškai mus dauginsite ar ką ten darysite. Ačiū.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, geriau kamuoliuko viens į kitą nemėtykime, kiekvienas esame atsakingas Seimo narys ir kiekvienas atsakome už savo frakcijos narių dalyvavimą.
Dar kartą registruojamės. Pasigendame Etikos ir procedūrų komisijos pirmininko A. Salamakino. (Balsai salėje)
Deja, užsiregistravo tik 108 Seimo nariai. Dar kartą prašau frakcijų seniūnų, kad po 15 min. visi neišvykę į komandiruotę frakcijų nariai būtų šioje posėdžių salėje. Labai jūsų prašau. Toliau posėdžiui pirmininkauja Seimo Pirmininkas A. Valinskas.
PIRMININKAS (A. VALINSKAS). Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau pasiūlyti, kad po 1-5a klausimo visų frakcijų seniūnai dar kartą užtikrintų maksimalų Seimo narių dalyvavimą, ir mes galbūt galų gale priimsime darbotvarkės 1-4 klausimą.
Dabar 1-5 klausimas – Viešojo administravimo įstatymo 2, 3, 4, 6, 91 ir 14 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 41 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIP-255. Pranešėja – L. Graužinienė. Priėmimo stadija. Prašau L. Graužinienę į tribūną.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū. Audito komitetas po svarstymo jokių pastabų negavo, išskyrus Teisės departamento pastabas, į kurias buvo iš esmės atsižvelgta. Siūlome pritarti šiam įstatymo projektui. Teisės departamento išvadai pritarėme.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, įstatymo projekte yra 7 straipsniai. Pradėsime pastraipsniui.
1 straipsnis. Už ir prieš nėra. Ar būtų galima 1 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Nėra prieštaraujančių. Dėkoju. 1 straipsniui pritarta.
2 straipsnis. Už ir prieš nėra. Ar būtų galima pritarti bendru sutarimu? Dėkoju. 3 straipsnis. Yra tik už – L. Sabutis. Už visą. Dėkoju. Ar galime 3 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Nėra prieštaraujančių? Dėkui.
4 straipsnis. Taip pat už ir prieš nėra užsiregistravusių. Ar galime priimti bendru sutarimu? Nėra prieštaraujančių. Dėkoju.
5 straipsnis. Taip pat už ir prieš kalbančių nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti šiam straipsniui? Dėkoju. 6 straipsnis. Taip pat už ir prieš užsiregistravusių nėra. Ar galim pritarti bendru sutarimu? Dėkoju.
Ir 7 straipsnis. Už, prieš pasisakančių nėra. Ar būtų galima bendru sutarimu pritarti 7 straipsniui? Dėkoju.
Už visą. Dar kartą atkreipiu seniūnų dėmesį: kol bus pasisakymai už šį įstatymą, netrukus mes jį priimsim ir skelbsim balsavimą dėl darbotvarkės 1-4 klausimo. Būkit malonūs, užtikrinkit maksimaliai visų dalyvavimą.
Už – L. Sabutis. Prašau, žodis jums.
L. SABUTIS (TS-LKDF). Ačiū. Seimo nariams nekilo abejonių, nėra prieš, todėl aš turiu tik patvirtinti, kad iš tikrųjų tos pataisos buvo reikalingos, jos kur kas tikslesnės, ir, aš manau, tik reikėtų palinkėti, kad mūsų valstybės institucijos, valstybės pareigūnai paisytų šitų pataisų, nes jos yra kaip tik akcentuotos į tai, kad įstatymo viršenybė ir teisėtumas turi dominuoti mūsų praktinėje veikloje ir gyvenime. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Daugiau užsirašiusių kalbėti už ar prieš visą nėra. Gerbiamieji kolegos, aš kviečiu balsuoti, kas už tai, kad būtų priimtas įstatymo projektas Nr. XIP-255.
Balsavo 103: už – 101, prieš nėra, susilaikė 2. Viešojo administravimo įstatymo 2, 3, 4, 6, 91, 14 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 41 straipsniu įstatymas priimtas.
Gerbiamieji kolegos, gal tiesiog dar kartelį registruojamės ir pažiūrėsim, ar galime prie 1-4 klausimo grįžti, ar darbotvarkės 1-5b klausimas, taip pat priėmimas. Kviečiu dar kartą visus registruotis. Prašau.
Užsiregistravo 113. Iš viso 141. Tai gal mes tiesiog dabar pereikim prie 1-5 klausimo ir tuomet kol kas gal nerizikuokime, nes dar yra gana daug tuščių vietų.
Darbotvarkės 1-5b klausimas, įstatymo projektas Nr. XIP-256. Dar kartą kreipiuosi į seniūnus, jau po šito mėginsime registruotis ir balsuoti. Kviečiu į tribūną pranešėją L. Graužinienę. Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Prašau, žodis jums.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū. Po svarstymo pastabų negauta. Seimo Teisės departamentas pastabų taip pat neturėjo. Siūlau pritarti.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjai. Įstatymo projekte yra du straipsniai. Pastraipsniui. Ar yra už, prieš 1 straipsnį? Nėra. Ar būtų galima bendru sutarimu? Dėkoju. 2 straipsnis. Už, prieš nėra. Ar būtų galima bendru sutarimu? Dėkoju. Dėl viso už, prieš nėra. Gerbiamieji kolegos, kviečiu balsuoti ir tiesiog turiu pranešti, kad dabar įdėta 119 kortelių, ir tikiuosi, kad po šio balsavimo jų bus tiek pat ir mes galų gale priimsime darbotvarkės 1-4 klausimą. Dabar balsuojame dėl įstatymo projekto Nr. XIP-256. Prašau.
Balsavo 106: už – 105, prieš nėra, susilaikė 1. Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas… įstatymas, dovanokit, įstatymas priimtas.
Kol kas kortelių įdėta 121. Aš kreipiuosi į frakcijų seniūnus: ar galite pritarti siūlymui jau dabar balsuoti dėl įstatymo projekto Nr. XIP-251? (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, taip, ar seniūnai pritaria, kad galim balsuoti dėl darbotvarkės 1-4 klausimo dabar sugrįžę. Yra įdėta 121 kortelė.
Gerbiamieji kolegos, skelbiu balsavimą dėl įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Rusijos Federacijos Vyriausybės ir Švedijos Karalystės Vyriausybės susitarimo dėl išskirtinių ekonominių zonų ir kontinentinio šelfo ribų sankirtos Baltijos jūroje ratifikavimo“ projekto. Priminsiu, reikia 113 parlamento narių pritarimo. Kas pritaria, balsuos už, kas ne, balsuos prieš. Prieš tai kviečiu registruotis.
Užsiregistravo 107.
Darbotvarkės 1-5c klausimas, įstatymo projektas Nr. XIP-257. Kviečiu pranešėją L. Graužinienę. Prie šoninio mikrofono J. Ramonas. O kol kas naudodamasis proga aš noriu pasveikinti parlamento vardu į svečius atvykusius mūsų tautiečius Punsko lietuvius. Sveiki atvykę, malonu jus matyti. (Plojimai)
J. RAMONAS (TTF). Gerbiamasis Seimo Pirmininke, ar nereikėtų pagalvoti seniūnams ir valdybai, kai tokiais svarbiais valstybės klausimais reikia susitelkti ir kad daug Seimo narių būtų, ar nereikėtų grąžinti į restoraną ir į kavinę alkoholinius gėrimus? Tiesiog mes susitelktume lengviau. Labai ačiū. (Juokas salėje)
PIRMININKAS. Dėkoju už pasiūlymą. Galbūt būtų galima, žvelgiant racionaliau, įtaisyti balsavimo mygtukus restorane. Prašau, S. Pečeliūnas.
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū. Jeigu jūs atkreipsit dėmesį į ekraną, tai pagal įdėtas korteles salėje yra 121 Seimo narys. Kai registruojamės, būna 107. Tokie dalykai nebūna šiaip sau. Vadinasi, kažkas sąmoningai nesiregistruoja tuo parodydamas, kad jo nuomonė tuo klausimu yra kitokia. Tai čia yra ne šiaip sau viskas. Ir čia prievarta gali neveikti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Tačiau atkreipiu gerbiamojo S. Pečeliūno dėmesį į Konstitucijos straipsnį, kuriame įtvirtinta teisė laisvai balsuoti. Ir šioje vietoje nei valdybos sprendimai, nei moralizavimai, deja, nepadės. Tikėkimės, kad po šio įstatymo projekto mes galėsime galų gale vėl grįžti prie 1-4 klausimo. Tribūnoje L. Graužinienė. Prašau.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Įstatymo projekto Nr. XIP-257 Audito komitetas pateikė trečiąjį variantą atsižvelgdamas į tai, kad gegužės 19 d. Seimo plenariniame posėdyje buvo priimti L. Sabučio ir V. Kurpuveso pasiūlymai dėl įstatymo projekto 3 straipsnio 2 dalies formuluotės. Teisės departamento pastabų negauta.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, įstatymo projekte yra vienas straipsnis, todėl iš karto dėl viso. Už, prieš nėra. Tuomet skelbiu balsavimą. Kas už tai, kad būtų priimtas įstatymo projektas Nr. XIP-257? Prašau.
Balsavo 113. Už – 112, prieš nėra, susilaikė 1. Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymas priimtas.
Mielieji kolegos, dar kartelį atkreipiu dėmesį į… kortelių 118. Ir gal užsiregistruokime, baikime prieš kiekvieną įstatymo priėmimą juokinti žmones. Priimam ir einame toliau, nes kol kas atrodome iš tiesų kaip… Vieni atbėga su kava, kiti su vandeniu ir t. t. Gerbiamieji kolegos, aš prašau dar kartą seniūnų sukviesti visus iš už stiklų, iš už salės esančių patalpų ir registruotis dar kartą. Prašau.
Užsiregistravo 112. Darbotvarkės klausimas 1-5d. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau atkreipti dėmesį, gerbkite tuos, kurie sėdi ir laukia. O atbėgus pasakyt: aš jau atėjau… Mes gi sakėme, kiekvieną kartą, tai kiek mes galime kartų registruotis. Dabar užsiregistravo 112, kortelių įdėta 118. K. Daukšys. Prašau.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Iš tikrųjų prašau, baikim tuos cirkus su balsavimu kas 5 minutes, paprašykim Konservatorių frakcijos, kad jie išsiaiškintų savo viduj, prieitų vienos nuomonės ir bus visas normalus balsavimas. Ką mes čia dabar cirkinamės vieną kartą? (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, tikiuosi, kad kol mes priimsim įstatymo projektą Nr. XIP-258, iš tiesų užteks visiems kantrybės pasėdėti salėje, kad mūsų būtų reikiama dauguma įstatymo projektui priimti. Kol kas darbotvarkės klausimas 1-5d. Kviečiu pranešėją L. Graužinienę. Valstybės tarnybos įstatymo 2, 3 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Prašau. Šiandieną jūsų benefisas.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Po svarstymo pastabų ir pasiūlymų negauta. Seimo Teisės departamentas taip pat pastabų neturėjo. Siūlau pritarti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Įstatymo projekte trys straipsniai. Pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio už, prieš nėra. Ar galima bendru sutarimu? (Balsai salėje) Dėkoju. 2 straipsnis. Už, prieš nėra. Ar būtų galima pritarti 2 straipsniui bendru sutarimu? Ačiū. 3 straipsnis. Taip pat už, prieš nėra. Ar būtų galima bendru sutarimu jam pritarti? Ačiū. Dėl viso 4 – už, 4 – prieš. Užsiregistravusių nėra nė vieno. Mielieji kolegos, skelbiu balsavimą. Kas už tai, kad būtų priimtas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 2, 3 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymas, prašom balsuoti už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja kitaip.
Užsiregistravo 110, balsavo 110. Už – 110, prieš, susilaikiusių nėra. Valstybės tarnybos įstatymo 2, 3 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymas priimtas.
Kortelių įdėta 117 ir, na, šiandieną turbūt prieš kiekvieną mes turėtume registruotis. Skelbiu dar kartą registraciją dėl įstatymo projekto Nr. XIP-251. Reikia 113 palaikančių balsų. Prašom registruotis.
Užsiregistravo 113. Darbotvarkės klausimas 1-5e, įstatymo projektas Nr. XIP-259 – Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Pranešėja – L. Graužinienė. Gerbiamoji Loreta, kviečiu jus į tribūną. Įstatymo projektas Nr. XIP-259.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Seimo Audito komitetas po svarstymo pasiūlymų negavo ir Teisės departamento pastabų neturėjo. Siūlau priimti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, įstatymo projekte yra tik vienas straipsnis. Dėl viso 4 – už, 4 – prieš. Nėra nė vieno. Kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas įstatymo projektas Nr. XIP-259?
Balsavo 112, visi pasisakė už. Taigi Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymas priimtas.
Prašau. Z. Balčytis – per šoninį mikrofoną.
Z. BALČYTIS (LSDPF). Labai ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Jeigu reikėtų 113 balso, tai atėjo vienas mūsų kolega. (Balsai salėje) Jis tikrai bus tryliktas.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų klausimas gerokai svarbesnis, kad būtų galima tiesiog taip atmestinai paimt ir paskelbti – balsuojam ir paskui žiūrim, kas išeina. Gal pamėginkime kiekvieną kartą dar prieš, nežinau, kelintą, užsiregistruoti ir po to galbūt paprašysime Sekretoriato paskelbti frakcijas, kurių ne visi nariai registravosi, ir pasidomėti, ar jie komandiruotėje, ar tiesiog neateina, ar geria kavą. Skelbiu registraciją dar kartą.
Užsiregistravo 117. Dar du atbėgo. Norėčiau asmeniškai visų čia sėdinčių 117 vardu tiesiog išsakyti viešą priekaištą G. Songailai ir A. Nedzinskui. Negalima būti lygesniems už kitus. Arminas. (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, pagal tai, kad atėjo dar trys, turėtų būti 120, ir skelbiu balsavimą. (Balsai salėje) Dar yra prašymas registruotis. Gerai, jeigu jau taip smagu, registruojamės dar kartą.
Taip ir yra. Gerbiamieji kolegos, užsiregistravo 120. Ar galime bendru sutarimu paskelbti balsavimą dėl įstatymo projekto Nr. XIP-251? Kas pritaria ratifikavimo projektui, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja kitaip. Reikia 113 balsų už. Prašau. (Balsai salėje)
Balsavo 122: už – 108, prieš nėra, susilaikė 14. Deja, projektui nepritarta. Priminsiu, kad buvo reikalinga 113 balsų.
S. Pečeliūnas. Prašau.
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū. Mielieji kolegos, vis dėlto, man atrodo, ateisime iki suvokimo be visokių protokolinių nereikalingų pareiškimų. Pradėsime procesą nuo pradžių, įrašysime į atitinkamą straipsnį žodžius „su pareiškimu“ ir turėsime ne 108, o mažiausiai 128 už. Ačiū.
PIRMININKAS. Prašau.
V. MAZURONIS (TTF). Dėl vedimo tvarkos. Aš kreipiuosi į J. Razmą, Konservatorių frakcijos seniūną. Būkite žmonės, susitvarkykite patys. Jeigu jūs neturite nuomonės, jeigu jūs, kaip frakcija, nesugebate dirbti ir pasisakote prieš, tai nedarykite cirkų Seimo salėje, o jeigu jau iš tikrųjų visi susikoncentruojame ir rimtai dirbame, tai dirbkim. Negriaukit valstybės!
PIRMININKAS. Prašau, J. Razma dėl vedimo tvarkos.
J. RAZMA (TS-LKDF). Na, aš, žinoma, apgailestauju ir atsiprašau kitų frakcijų atstovų, kad kai kurie mūsų kolegos neįvykdė mūsų frakcijos vieno sprendimo. Mes, gerbdami jų kitokią nuomonę, buvome sutarę, kad jeigu jie pasiryžę nebalsuoti už tą sutartį, kad nesiregistruotų, tai mes bent žinotume, kad nėra tų narių, kiek reikia. Deja, jie registravosi ir balsavo susilaikydami. Iš tikrųjų sudėtinga yra dabar taip spręsti, bet aš mėginčiau frakcijos vardu prašyti pertraukos šituo klausimu, prieš paprašydamas perbalsuoti. Nes galbūt ir kai kurie mūsų atstovai nepamatė, kad Seimo nariams yra išdalintas protokolinis nutarimas, kad viską mes dabar sprendžiam kompleksiškai. Po to būtume priėmę protokolinį nutarimą, kuris įpareigotų siunčiant sutartį kartu siųsti ir mūsų pareiškimą. Tai suvokti reikia šiek tiek laiko. Galbūt tą pakartotinį balsavimą, Pirmininke, mes vėliau galėtume padaryti?
PIRMININKAS. Aš norėčiau patikslinti. Jūs prašote pusvalandžio pertraukos?
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerai bus pusvalandžio.
PIRMININKAS. Prašau.
J. KAROSAS (LSDPF). Kolegos, labai atsiprašau. Aš tikrai noriu apgailestauti, kad dėl politinio kai kurių kolegų aklumo mes iš tiesų kenkiam mūsų valstybės interesams. Kolegos, taip elgtis iš tiesų nėra padoru, ypač kai tai daro žmonės ne iš opozicijos, bet iš pozicijos. Tikrai negerai.
PIRMININKAS. Dėkoju. P. Gražulis. Prašau.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, aš manau, kad vis dėlto Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijai pagrindinė yra valdžios problema. Aš siūlau frakcijai susirinkti ir perrinkti seniūną, kuris sugebėtų padaryti tvarką frakcijoje, tada tokių problemų nebūtų. Dabar gaištam laiką dėl to, kad Tėvynės sąjunga–Lietuvos krikščionys demokratai nesugeba tikrai padaryti tvarkos savo frakcijoje. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. S. Pečeliūnas. Prašau.
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū, mielieji kolegos. Porą pastabų. Pirmiausia dėl frakcijos sprendimų, prieštaraujančių Seimo statutui. Taip neturėtų būti. Tie, kurie buvo salėje, tie ir registravosi, nesiregistruoti būnant tikrai negalima.
Antras dalykas dėl protokolinio pareiškimo. Tai tik patvirtina, kad mano siūlymai buvo teisingi, ir tai yra figos lapelis, kuris nieko nesprendžia, nes prieš tai mums įrodinėjo, kad bus atspausdinta „Valstybės žiniose“ ir išvis nieko daugiau nereikia daryti. Dabar jau, pasirodo, reikia Vyriausybę įpareigoti, kad jinai informuotų kitas valstybes. Tai įrašykime į ratifikavimo įstatymą „su pareiškimu“, ir išspręs visus klausimus, apie ką čia kalbame gana ilgai.
Dėl galimybės perbalsuoti. Jokių statutinių galimybių čia ir dabar perbalsuoti nėra. Yra viena galimybė – surinkti kiek reikia (per 50) Seimo narių parašų, kad tas klausimas būtų svarstomas iš naujo nelaukiant pusės metų, ir gali viskas greitai atsitikti, jeigu kam nors labai kas nors dega. O geriausią išeitį tuo klausimu turi Švedijos Karalystės parlamentas. Jeigu jis priimtų pareiškimą, kad jis atsisako iki šiol neatsisakytos Lietuvos okupacijos pripažinimo politikos vykdytos, man atrodo, daug klausimų išsispręstų. Bet jie tokio stuburo, pasirodo, neturi, tai bent mes turėkime. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. J. Ramonas. Prašau.
J. RAMONAS (TTF). Labai ačiū. Aš norėčiau sureaguoti į profesoriaus J. Karoso repliką. Manau, kad čia yra ne politinis aklumas, o tiesiog didelis patriotiškumas. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prašau, ponas J. Dautartas.
J. DAUTARTAS (TS-LKDF). Kolegos, žinoma, ką aš pasakysiu, nėra labai svarbu, bet P. Gražulio ir gerbiamojo V. Mazuronio tekstai vienodi. Gerbiamasis Pirmininke, norėčiau K. Daukšiui: reiktų atsargiau vartoti terminus „cirkas“ ir „cirkinasi“. Pasišnekėkite tada su cirkininkais. Tai patys didžiausi intelektualai, tarp kita ko. Taigi atsargiau vartokite, nes greitai mes čia tapsime ir inžinieriais, ir visais kitais.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, naudodamasis Seimo Pirmininko ir posėdžio pirmininko teise nutraukiu bet kokias diskusijas, nes visiškai pritariu J. Veselkos pasakymui: kuo mes čia užsiimame dabar? Dėkoju.
Darbotvarkės 1-6 klausimas – Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvada dėl Genetiškai modifikuotų organizmų įstatymo papildymo 91 straipsniu ir 15 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-530. Pranešėjas – Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas S. Šedbaras. Prašau, kviečiu jus į tribūną.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, komitete buvo apsvarstyta Teisės departamento pastaba, kelios pastabos. Komitetas 5 balsavus už, niekam nebalsavus prieš ir 2 susilaikius priėmė sprendimą, kad šis įstatymo projektas galimai prieštarauja konstituciniams teisinio aiškumo, teisinės valstybės principams ir neatitinka konstitucinės doktrinos, kad įstatymų galiojimo sustabdymas yra nebūdingas įstatymų leidybai. Galiu tiktai pakomentuoti, kad iš tiesų tokia teisinė situacija, kada įstatymas yra priimtas, galioja ir jo galiojimas sustabdytas, sukuria teisinį neapibrėžtumą. Tai Konstitucinio Teismo interpretuojant Konstituciją buvo pripažinta neatitinkančiu Lietuvoje galiojančios konstitucinės pozicijos, konstitucinės doktrinos ir konstitucinės tvarkos.
PIRMININKAS. Dėkoju. Už – J. Olekas, po to prieš – D. A. Barakauskas.
J. OLEKAS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, gerbiamasis Pirmininke, aš kviečiu palaikyti komiteto išvadą, nes mes susiduriame, kaip jau minėjo komiteto pirmininkas, su situacija, kai atsirastų tam tikras teisinis neapibrėžtumas.
Iš kitos pusės, aš manau, kad netgi paties kolegos teikėjo įstatymas per daug kerta per galimybes Lietuvoje vystyti mokslą, pažangą. Priminsiu šiek tiek medicinos istorijos. Buvo laikai, kai labai žymus pasaulio chirurgas T. Bilrotas sakė, kad tas chirurgas, kuris prisilies prie širdies, turi būti pašalintas iš chirurgų luomo. Šiandieną mes operuojame širdį, persodiname vožtuvus ir net pačią širdį keičiame. Taip yra ir su genetiškai modifikuotais organizmais. Todėl manau, kad moksliniai tyrimai tikrai neturėtų būti Lietuvoje draudžiami. Kolegos siūlo per daug uždrausti. Todėl kviečiu visus pritarti pateiktai komiteto išvadai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš – D. A. Barakauskas.
D. A. BARAKAUSKAS (TTF). Nelabai galiu suprasti, kad vienas iš žinomų Lietuvos gydytojų kalba ir nežino, ką jis kalba. Atsiprašau.
Situacija, aš pasakysiu, kokia yra šiemet. Pirma, Gruzija kovo mėnesį paskelbė, kad Gruzija skelbiama laisva nuo genetiškai modifikuotų organizmų ir genetiškai modifikuotų produktų. Lenkija 8 metus kovoja, kad į gamtą nebūtų išleisti genetiškai modifikuoti organizmai ir kad būtų išsaugota žmonių sveikata. Prancūzijos vyriausybė įvedė laikiną genetiškai modifikuotų organizmų moratoriumą. Vokietija tapo šeštąja Europos Sąjungos valstybe, kurioje uždrausti tam tikri genetiškai modifikuoti organizmai. Latvijos parlamentui yra pateikta Genetiškai modifikuotų produktų įstatymo pataisa, ir Latvija skelbsis laisva nuo genetiškai modifikuotų organizmų ekonomine zona. Suomijos vyriausybė prieš mėnesį pareiškė, kad siūlys Europos Parlamentui ir Europos Komisijai leisti kiekvienai šaliai apsispręsti savarankiškai, kad būtų galimybė sustabdyti genetiškai modifikuotus organizmus.
Ne apie mokslą mes kalbame, gerbiamasis daktare, o apie žmonių sveikatą ir gyvąją gamtą. Todėl aš prašau visų, kad Seime liktų paskutinė galimybė padaryti tai, ką daro visos progresyvios ir didelės valstybės, kovodamos už savo žmonių sveikatą, prieš genetiškai modifikuotos organizmus. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Išsakytos nuomonės po vieną už ir prieš. Gerbiamieji kolegos, atkreipiu dėmesį, kad pranešėjas S. Šedbaras akcentavo, kad yra išvada, jog prieštarauja Konstitucijai. Dabar tie, kurie balsuoja už, pritars išvadai, kurie balsuos prieš, jai nepritars. Tiesiog dar kartą atkreipiu jūsų dėmesį, kad nesusipainiotumėte, kurią poziciją palaiko Seimo nariai. Tie, kurie už, balsuoja už pritarimą išvadai, kurie balsuoja prieš, balsuoja prieš išvadą. Prašau. Kviečiu balsuoti.
Balsavo 78 Seimo nariai. Už – 32, prieš – 36, susilaikė 10. Išvadai nepritarta.
Aš norėčiau… Gerbiamasis Juliau Sabatauskai, jūs – patyręs parlamentaras ir iš vietos atsisėdus šaukti „Nesąmonė!“, „Kaip?“… Aš dar kartą kartoju visiems Seimo nariams, dėl ko balsuojama: dėl išvados. Yra aiškūs rezultatai. Štai balsavimo rezultatai. Pakelkite rankas, kas nesupratot sąlygos. Gerai. Jeigu nieko prieš, aš dar kartą skelbiu balsavimą. Trys nesuprato. Gerai. Kad būtų ir vilkas sotus, ir avis sveika, aš dar kartą skelbiu balsavimą. Kas už tai, kad būtų pritarta išvadai, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja kitaip. Išvados tekstą ką tik pristatė gerbiamasis S. Šedbaras. Kas už išvadą, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja kitaip.
Už balsvo 38, prieš – 37, susilaikė 17. Išvadai dar kartą nepritarta. Prašau.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū. Gerbiamasis Pirmininke, aš prašau perskaityti Statuto nuostatą dėl Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvados dėl projekto galimo prieštaravimo Konstitucijai, kaip Seimas gali atmesti tokią išvadą, kiek balsų reikia. Ten aiškiai pasakyta: visų Seimo narių balsų dauguma.
PIRMININKAS. Taip, mes atkreipsime dabar dėmesį, kadangi mums tiesiog reikėjo konstatuoti, kiek balsavo už, kiek prieš, kiek susilaikė. Mes tai buvome jau padarę, gerbiamasis Juliau, bet jūs paprašėte, nes nesupratote. Lygiai taip pat dabar konstatuosime, kiek balsavo už, kiek prieš, ir rezultatas pagal 139 straipsnio 1 dalį. Taip ir pasiruošę daryti. Ačiū. Prašau.
Pagal minėto straipsnio 1 dalį, jeigu Seimas visų Seimo narių balsų dauguma nepritaria Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadai, atitinkamas įstatymo projektas gali būti svarstomas ir nepateikus Konstitucijos pataisų projekto. Neužteko balsų, nes 71 balso nebuvo. Taigi įstatymas nebus svarstomas, kadangi neužteko balsų išvadai atmesti.
Darbotvarkės 1-7 klausimas – Tarptautinių operacijų, pratybų ir kitų karinio bendradarbiavimo renginių įstatymo 4 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr. XP-3167. Pranešėjas – Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas, Seimo narys A. Anušauskas. Prašau.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamieji kolegos, Lietuvos Respublikos tarptautinių operacijų, pratybų ir kitų karinio bendradarbiavimo renginių įstatymo papildymo įstatymo projektas skirtas tarptautinėse operacijose esančių Lietuvos karinių vienetų bendravimui su vietos gyventojais padėti, kadangi tarpusavio supratimui ir tinkamam užduočių atlikimui būtina pasitelkti kalbos, religijos ar socialinio gyvenimo žinovus. Jų iš tiesų yra nedaug, bet jie labai svarbūs, nes palengvina mūsų kariams, tarnaujantiems Afganistane, sudėtingų užduočių atlikimą. Jiems būtina užtikrinti tam tikras socialines garantijas, adekvačias rizikai, susijusiai su jų atliekamų užduočių specifika ir atlikimo teritorija.
Lietuvos Vyriausybė vėliau nustatys tas sutarčių sąlygas. Aš galiu tik pasakyti, kad pirminiame projekte buvo numatyta, kad socialinės garantijos bus taikomos visiems, tačiau patobulintam projekte numatyta, kad jos bus taikomos su tokia išlyga, kad gali būti taikomos socialinės garantijos. Komitetas pritarė iniciatorių pateiktam ir patobulintam projektui bendru sutarimu už. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Diskusijoje užsirašęs kalbėti P. Gražulis vienintelis, tačiau jo nėra salėje. Dėkojame.
Gerbiamieji kolegos, vienas – už, vienas – prieš. Užsirašiusių kalbėti nėra. Skelbiu balsavimą. Kas už tai, kad įstatymo projektui būtų pritarta po svarstymo, prašom balsuoti. Kas pritaria, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja kitaip.
Balsavo 83. Už – 71, prieš – 1, susilaikė 11. Įstatymo projektui po svarstymo pritarta. Ar būtų galima bendru sutarimu pasiūlyti ir pritarti ypatingai skubai? (Balsai salėje) Ne, nėra. Gerai. Gerbiamieji kolegos, kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta šio įstatymo priėmimui ypatingos skubos tvarka, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja kitaip.
Balsavo 80. Už – 62, prieš – 5, susilaikė 13. Ypatingai skubai pritarta.
Gerbiamieji kolegos, kadangi įstatymo projekte yra vienas straipsnis, todėl keturi – už, keturi – prieš iš karto dėl viso. Nei už, nei prieš nėra. Taigi įstatymo priėmimas ir kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas įstatymo projektas Nr. XP-3167, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja kitaip. Balsavo 81. Už – 69, prieš – 2, susilaikė 10.
Tarptautinių operacijų, pratybų ir kitų karinio bendradarbiavimo renginių įstatymo 4 straipsnio papildymo įstatymas priimtas.
Darbotvarkės klausimas 1-8a ir kitas (šalia yra) 1-8b įstatymo projektas. Nr. XP-3179 – Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo 1, 2, 5, 6, 7 ir 8 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 71 straipsniu įstatymo projektas. Svarstymo stadija. Pranešėjas Kaimo reikalų komiteto vardu – L. Kernagis. Po to – R. Kupčinskas, Biudžeto ir finansų komitetas. Prašom.
L. KERNAGIS (TPPF). Ačiū, Pirmininke. Dabartiniu metu galiojantis įstatymas yra neveiksmingas, nes jo vykdymo kontrolė pavesta savivaldybėms, kurios neturi lėšų ir specialistų tikrinti, kaip atsiskaitoma už žemės ūkio produkcijos pirkimą ir pardavimą. Todėl Vyriausybė pateikė siūlymus tobulinti šį projektą ir sugriežtinti atsiskaitymų tvarką, paskirta kontroliuojanti institucija – Valstybinė mokesčių inspekcija. Numatyta atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją informavimo tvarka, patikslintos savivaldybių institucijų funkcijos įgyvendinant šį įstatymą. Taip pat kartu Seime svarstomas Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-605, jame numatytos baudos už žemės ūkio produkcijos pirkimo ir pardavimo tvarkos pažeidimus. Balsavimo rezultatai komitete: 9 balsavo už, nei prieš, nei susilaikiusių nebuvo. Todėl siūlau pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Biudžeto ir finansų komiteto vardu –Seimo narys R. Kupčinskas, po to – Ekonomikos komiteto atstovas J. Razma.
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, Seimo Biudžeto ir finansų komitetas priėmė tokį sprendimą: iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir pasiūlyti pagrindiniam komitetui jį patobulinti pagal Vyriausybės pateiktus pasiūlymus, taip pat kitų institucijų, ekspertų ir suinteresuotų asmenų pateiktus pasiūlymus, kuriems Biudžeto ir finansų komitetas pritaria. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ir Ekonomikos komiteto vardu –J. Razma. Prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF).Gerbiamieji kolegos, svarstome ganėtinai svarbų įstatymo projektą, kuris, manau, leis realiai apginti žemės ūkio produkcijos pardavėjų interesus santykiuose su didžiaisiais prekybos tinklais. Nes, kaip žinome, dabar teoriškai veikė tas įstatymas, bet, deja, nebuvo reikiamai išspręsti kontrolės klausimai ir kai kurie formalumai netiksliai surašyti, jis buvo negyvas iš esmės. Vien tas faktas, kad jo įgyvendinimą kontroliavo merai, turbūt viską pasako. Ką meras susigaudys tose atsiskaitymų vingrybėse ir kaip jis ten gali kontroliuoti? Dabar, man atrodo, labai racionaliai yra siūloma, kad kontrolė pavedama Mokesčių inspekcijai, yra didieji prekybininkai įpareigojami patys teikti informaciją. Ekonomikos komitetas svarstė šį projektą, jam pritarė, pasisakė dėl Teisės departamento pastabų. Iš dalies pritarė B. Vėsaitės pasiūlymui ir pasiūlė įsigaliojimo datą liepos 1 d., jai, kaip vėliau matome, pagrindinis komitetas pritarė.
Čia jau aš asmeniškai kreipčiausi, jeigu būtų galimybė ir mūsų būtų 71 balsas, galbūt Seimo Pirmininkas teiktų šį projektą ypatinga skuba ir priimti, kad mes šį jautrų klausimą kuo greičiau išspręstume.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis Jurgi. Iš tiesų, jeigu nebus labai daug prieštaraujančių nuomonių, išsakytų diskusijos metu, aš manau, kad mes galėsime bendru sutarimu pritarti ypatingai skubai. O kol kas diskusijoje užsirašė dalyvauti keturi Seimo nariai. Kviečiu B. Vėsaitę, o po to – P. Gražulis.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, tai labai ilgai lauktas įstatymo projektas. Iš tikrųjų aš pritariu prieš tai kalbėjusiems, kad nors seniai buvo atsiskaitymo terminas 30 dienų, bet tos institucijos, kurios turėjo kontroliuoti, o tai buvo merai arba administracijos direktoriai, iš esmės net nežinojo apie šitą funkciją. Ir aš manyčiau, net neturėjo tų instrumentų, kuriais galėtų pasinaudoti.
Taigi įstatymas labai teigiamai veiks visą atsiskaitymo grandinę, bet, svarbiausia, turbūt žemdirbius, nes jie būdavo paskutiniai šitoje grandinėje ir labiausiai kentėdavo. Kadangi kontroliuojanti institucija yra Mokesčių inspekcija, tai aš tikiu, kad dabar tas atsiskaitymo terminas 30 dienų iš tikrųjų realiai veiks. O nenukentės ir mažosios prekybos įmonės, nes kartais, žinote, maisto produktai jose ir užsiguli. Ir aš manyčiau, kad čia dar neturėtų būti riba. Pavyzdžiui, tokia prekė kaip laikraščiai. Jie yra vienadienė prekė. Tai už šitos prekės atsiskaitymą 90 dienų laikotarpis vėlgi yra per ilgas, ir mes turbūt turėtume grįžti prie atsiskaitymo ir už ne maisto produktus terminų. Vertinu pozityviai, todėl pritariu siūlymui taikyti skubos ar ypatingos skubos tvarką ir priimti šį įstatymą dar šiandien, nes tikrai niekas nesipriešina.
PIRMININKAS. Dėkoju. Seimo narys P. Gražulis. Nematau salėje. Seimo narys J. Veselka. Po to – Seimo narys J. Ramonas.
J. VESELKA (TTF). Gerbiamieji žemdirbiai, sėdintys čia, salėje. Man atrodo, mes parengėme dar vieną saviapgaulės įstatymą. Ir paaiškinsiu kodėl. Pirma turėjo kontroliuoti savivaldybės, kaip atsiskaito už žemės ūkio produkciją, bet išėjo šnipštas. Dabar mes nutarėme, kad vieną šnipštą pakeisime kitu šnipštu. Dabar kontroliuos Valstybinė mokesčių inspekcija. Atrodo tokia didelė jėga – kontroliuos Valstybinė mokesčių inspekcija. O ką ji kontroliuos?
Paprastas dalykas – yra pasirašoma sutartis tarp žemės ūkio produkcijos pardavėjo ir pirkėjo. Sutartis yra pagrindinis juridinis dokumentas, kurio pagrindu ir yra sprendžiami visi klausimai. Šiuo atveju Valstybinė mokesčių inspekcija galės pasakyti: jam dar nesumokėjo, bet jis ir pats žino, kad jam dar nesumokėjo. Kas iš to, kad Valstybinė mokesčių inspekcija pasakys, kad jam dar nesumokėjo, jam turi sumokėti. Na, ir kas? Kokios juridinės pasekmės? Nulis! Nulis juridinių pasekmių.
Keisčiausia, kad žemės ūkio produkciją superkančios įmonės, sakysime, mėsos įmonės, pieno supirkimo įmonės dažniausiai neatsiskaito todėl, kad su jomis neatsiskaito prekybininkai. O čia apie tą grandį – prekybininkas ir žemės ūkio produkcijos perdirbėjas – nieko nėra. Kaip iki šiol, taip ir toliau prekybininkai galės tas savo lėšas sukti, kaip norės, Valstybinė mokesčių inspekcija konstatuos, kad jie neatsiskaito. Na, ir kas? Vis tiek į teismą teks eiti žemdirbiui, žemės ūkio perdirbimo įmonei arba ir prekybininkui. Štai visa grandinė. Tai ką mes čia dabar gero išsprendėme?
Gerbiamasis K. Ramelis labai gerai atsakė: juridiniu požiūriu absoliučiai nieko, tik vietoj merų įrašėme Valstybinę mokesčių inspekciją. Dar įdomiau – pirkėjai kas mėnesį teritorinėms mokesčių inspekcijoms turės teikti informaciją, bet štai žemės ūkio perdirbimo įmonės, jeigu jų apyvarta yra 6 mln. Lt, turės teikti, o prekybininkai – tik jeigu 20 ir daugiau mln. Lt. Kodėl prekybininkams tokia išimtis, kai jie yra pagrindinė bėda, kodėl sutrinka atsiskaitymai? Jeigu jau mes įrašėme, kad 6 mln. Lt yra perdirbimo įmonėms, tai ir prekybininkams turėtų būti tie patys 6 mln., o ne 20 mln. Jie suks, nemokės ir niekam informacijos neteiks. Na, paskaitykite, kurių pajamos per paskutiniuosius trejus metus yra 20 mln. Lt arba daugiau. Gerbiamasis Razma, aš suprantu, kad fizikai kitaip supranta ekonomiką, negu ekonomistai.
Dar kartą sakau – tuščias, beprasmis įstatymas, jokios problemos nesprendžia, jokios skubios tvarkos. Iš tikrųjų čia reikia įrašyti ir prekybininkus, kad jiems būtų tos pačios sąlygos, kokios yra žemės ūkio produkciją superkančioms įmonėms, tada pieno perdirbimo įmonėms, mėsos perdirbimo įmonėms, kitos produkcijos perėmėjoms nebūtų išimties, nes pagrindinė bėda yra prekybininkai, dėl to gerbiamasis P. Gražulis labai ilgai kovoja dėl tų įstatymų. O jūs, konservatoriai, paprasčiausiai apgaudinėjate žemdirbius. Todėl aš tam įstatymui, ypač jo skubai, nepritariu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Seimo narys J. Ramonas. Pone Gražuli, jūs šiek tiek pavėlavote, nes jūsų nebuvo tuo metu. Taip, bet dabar eilė yra ponui J. Ramonui. Prašom.
J. RAMONAS (TTF). Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, iš pirmo žvilgsnio perskaičius šio įstatymo pataisas lyg ir atrodo gražu. Tam tikra prasme yra pakeliamos arba padidinamos baudos perdirbimo įmonei arba žemės ūkio produkciją superkančių įmonių vadovams, ir lyg ir per tai bandoma išspręsti pagrindines problemas.
Dabar gyvenimiškas klausimas. Sakykime, neatsiskaito, nevardinsiu, kad nereklamuočiau kokios nors įmonės, „n“ už žemės ūkio produkciją, Mokesčių inspekcija gauna šitą signalą, ir įmonės vadovą nubaudžia, sąlyginai sakau, ne 1000 Lt, o 5000 Lt, o vadovo atlyginimas – 120 tūkst. Lt. Jis, sumokėjęs tą baudą, ir toliau neatsiskaito su žemdirbiais. Ką daro žemdirbys? Kai svarstėme įstatymą ir diskutavome su Mokesčių inspekcija, galimas vienintelis atvejis. Tai ir Julius minėjo, ir visiems, kurie bent šiek tiek žino, kas yra žemės ūkis ir žemės ūkio veikla, aišku… tarp ūkio subjektų yra įteisintos geros ar blogos, iš principo tai yra blogos sutartys, kurios yra silpnesniems, šiuo atveju žemdirbiams… vienašališkos, nepagrįstos ir į vienus vartus. Ir jeigu nubaustas įmonės vadovas toliau neatsiskaito, aš manau, teisininkai turėtų patvirtinti, žemdirbiui lieka viena išeitis – turint faktą ir turint sutartį eiti į teismą. Sutartis bus pagrindas. Sutartyje yra aiškiai parašyta, visi žemdirbiai padėjo parašus, kad esant force majeure sąlygoms, o jų beveik visada yra žemės ūkyje, perdirbimo įmonė gali ir neatsiskaityti. Tada žemdirbio padėtis lieka lyg ir tokia dviprasmiška.
Taigi šitą žingsnį žengus, jeigu mes esame teisinė valstybė, reikėtų galvoti ir tvarkyti sutartis tarp žemdirbių ūkininkų ir žemės ūkio bendrovių ir supirkėjų, t. y. perdirbimo įmonių ir ypač prekybininkų. Nesutvarkius sutarčių, jeigu žemdirbys pasiskambino ir nori pereiti į kitą įmonę dėl atsiskaitymų, dėl kainų ir kitų problemų, jie sako: iš viso mums jūsų pieno nereikia, nereikia morkų, nereikia bulvių ir t. t. O žmogus, auginantis ir turintis verslo įsipareigojimus, einantis į visokius tarptautinius projektus, penkerius metus turi plėtoti tą veiklą, jis neturi kitos išeities, jis vis tiek privalo auginti, gaminti ir t. t. Seime mes galime deklaruoti, kad padedame žemdirbiui, nepaneigsi, kad deklaracija yra minusinė, tai yra pliusinė, bet realiai gyvenime šitos pataisos nė per nago juodimą nepadės žemdirbiui atsitiesti ir susitvarkyti atsiskaitymo santykių tarp perdirbėjų, supirkėjų ir prekybininkų. Taigi to klausimo kompleksiškai nesprendžiant šitas balsavimas ir šio įstatymo priėmimas yra niekinis. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Seimo narys P. Gražulis. Prašom.
P. GRAŽULIS (TTF). Dėkoju. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, gerbiamieji krikščionys demokratai ir gerbiamasis Kaimo reikalų komiteto pirmininke Edmundai, aš dabar galiu pasakyti: jūs imituojate pagalbą žemdirbiams, bet realiai pagalbos nėra.
Labai gerai išdėstė J. Veselka ir J. Ramonas. Man atrodo, jeigu jūs norėtumėte padėti žemdirbiams, jūs tik pablogintumėte situaciją, nes jūs neapimate viso sektoriaus. Turėtų būti atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją ir maisto produktus įstatymas. Jeigu šiandien pažiūrėsime prekybininkų, gamybininkų ir žemdirbių pelningumus, pamatysime, kad kai kuriuose sektoriuose, ypač mėsos sektoriuje, maisto perdirbimo įmonės balansuoja ant nulinės ribos. Daugelis įmonių bankrutuotų dėl prekybininkų savivalės, jeigu dalies savo produkcijos neeksportuotų į užsienį. Tik dėl eksporto į užsienį šiandien nemaža dalis maisto perdirbimo įmonių dar nėra bankrutavusios.
Aš pasiūliau patį geriausią įstatymą, kaip suvaldyti šitą situaciją. Prekybinio antkainio įvedimas už maisto produktus viską sustato į savo vietas. Taip pat aiškiai viena eilute pasakyta: atsiskaito ne vėliau kaip per 30 dienų. Viskas. Dabar velta, suvelta, pinta, apipinta. Tai, kas čia pasakyta 5 lapuose, aš galiu parašyti viename lape labai aiškiai ir trumpai, kad suprastų žemdirbys. Dabar, jeigu neatsiskaito per tiek dienų – viena formulė per 3 mėnesius, kažkokių vidutinių bankinių palūkanų, vėl kažkokia velniava, atsiprašant. Jeigu dar praeina kiek dienų, dar kažkokia formulė, sėdės specialistų krūva ir skaičiuos tas formules, o jokios naudos. Turėtų būti labai aiškiai ir paprastai pasakyta. Bet ponas E. Pupinis net pabėgo, neklauso manęs! Pone Kaimo reikalų komiteto pirmininke, klausykite, ką kalbu! Paskui galėtume taisyti to įstatymo pataisas. Nieko visai neklauso, nerūpi jam nei ką Seimo nariai kalba, nerūpi nei žemdirbiai Kaimo reikalų komiteto pirmininkui. Visiškai nesigilina į tikrai genialias mintis. Vienu žodžiu, čia net ir neverta kalbėti, jeigu jis tik klausosi… Ponas Edmundai! Na, nežinau, Pirmininke, jūs sudrausminkit jį.
PIRMININKAS. Pone Edmundai, paklausykite dar kartą genialių minčių, nes kitąkart neturėsit progos.
P. GRAŽULIS (TTF). Na, tikrai, gerbiamasis Edmundai, man turėtų pailginti dabar pasisakymo laiką, nes aš specialiai norėjau, kad jūs atkreiptumėt dėmesį į išsakytas mintis, ir priėmimo stadijoje jūs patobulintumėte šį supainiotą, sunarpliotą į raizgalynes įstatymą. Šitas, aš sakau, įstatymas galėtų būti vieno puslapio, ne ilgesnis. O dabar pinta, pripinta, pripainiota, priraizgyta.
Dabar žiūrėkit, kitas dalykas. Aš manau, kad įtikinsiu Kaimo reikalų komiteto pirmininką, kad jis grįžtų prie mano vetuoto Prekybinių antkainių reguliavimo įstatymo. Ten yra aiškiai pasakyta, Edmundai, viena eilute: atsiskaito prieš (…) dienų, jeigu neatsiskaito, įstato Mokesčių inspekcija (…) ir nusirašo pinigus. Viskas. Kokios čia formulės? Kam tos formulės? Kam čia visokios „painalynės“? Jūs man paaiškinkit. Tas įstatymas ką duoda? Pažiūrėkit, kas yra. Atpigtų, tikrai išsipildytų sapnas pono G. Kirkilo ir atpigtų maisto produktai 20 %. O dabar, jeigu, įsivaizduokit, jūs išsireikalausit pinigų vien tik iš perdirbimo įmonių, kurių dalis prie bankroto ribos, tai jos bankrutuos, o prekybininkai vėl švilpaus.
Ir aš siūlau pakeisti patį įstatymo pavadinimą – Atsiskaitymo už žemės ūkio ir maisto produktų… už maisto produktus įstatymas, o ne tik už žemės ūkio produkciją. Vienu sakiniu vienoje vietoje pasakyta nelabai aiškiai, kas yra maisto produktai – tai tas ir tas, lyg ir perdirbti maisto produktai. Bet beveik toks pat įstatymas galiojo, bet jis neveikė. Ir pažiūrėkit, kokios pasekmės. Jokių pasekmių.
Todėl aš siūlau Kaimo reikalų komitetui duoti 24 valandas, tegu nemiega per naktį, pataiso šį įstatymą, jie turi patirties, ir antradienį, na, šiandien ketvirtadienis, nedarysim neeilinės sesijos, tai iki kito antradienio aiškų, paprastą ir naudingą žemdirbiams pateikia priėmimo stadijoje. Jeigu nesugeba, tegu pasitelkia mane, aš padėsiu ir surašysim, iš tikro bus naudingas įstatymas ne tik žemdirbiams, bet ir perdirbėjams.
PIRMININKAS. Dėkojame. E. Pupinis. Prašau.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Gerbiamasis Pirmininke, ačiū, kad suteikėt žodį, nes iš tikrųjų daug kartų buvau paminėtas.
Šitam įstatymui pritaria patys žemdirbiai. Taip pat kanclerio pavedimu buvo sudaryta komisija, kuri svarstė atsiskaitymus. Trumpai noriu paaiškinti esmę.
Jeigu neatsiskaitoma už maisto produkciją, neatsiskaitęs žmogus pats turi informuoti Mokesčių inspekciją, kad jisai neatsiskaito, ir nurodyti priežastis. Automatiškai „įsijungia“ kitas mechanizmas: jeigu neatsiskaito už produkciją, yra galimybė nurašyti iš sąskaitos to, kuris neatsiskaito. Tai jau yra.
Taip pat dar vienas mechanizmas. Greta eina ir Civilinio kodekso nuostatos, didinamos baudos tiems, kurie neatsiskaito.
Tai iš tikrųjų neišsprendžia visų problemų, tačiau šis įstatymas ir negali išspręsti visų problemų, kadangi tai atsiskaitymo už maisto produkciją ir žemės ūkio produktus įstatymas. Todėl nemanau, kad dėl demagogijos, dėl to, kad P. Gražuliui nepatiko, kad sulaikė jo įstatymą dėl reguliavimo, kuris buvo nelabai civilizuotai parengtas, mes turėtume stabdyti įstatymą, kurio laukia žemdirbiai.
Gerbiamasis Ramonai, reikėjo išsakyti savo nuostatas komitete, o ne čia. Komitetas taip pat pritarė. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, kadangi visiems pasiūlymams, kurie buvo pateikti, pritarta komitete, tai manau, kad pasiūlymų ir pataisų atskirai svarstyti ir priiminėti nereikia. Todėl vienas – už, vienas – prieš būtų po svarstymo. Prieš tai, prašau, per šoninį mikrofoną Seimo narys J. Ramonas.
J. RAMONAS (TTF). Labai ačiū. Aš nenoriu pavardžių minėti. Aišku, čia žmonės geriau išmano žemės ūkį, jie yra specialistai, gyvena iš to. Aš nenoriu kvestionuoti, tai yra iš tikrųjų dideli žinovai. Bet aš, kaip „runkelis“, noriu pasakyti, kad tai yra nedidelis žingsnelis į priekį ir deklaratyviai dėl žemdirbių pasakyti galima, viskas gerai. Nesuprasdamas žemės ūkio, atsiprašau, kuriuos klaidinu, noriu aiškiai pasakyti: šitas įstatymas dėl atsiskaitymo žemdirbių padėties nepagerins.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, kadangi yra užsirašę kalbėti tiktai už, galbūt būtų galima skelbti balsavimą, kad įstatymo projektui būtų pritarta po svarstymo? Galima. Dėkoju. Kas už tai, kad įstatymo projektui Nr. XP-3179 būtų pritarta po svarstymo, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja kitaip.
Balsavo 93: už – 82, prieš nėra, susilaikė 11. Kadangi nėra prieštaraujančių, galbūt būtų galima pasiūlyti ir pritartumėt ypatingai skubai? (Balsai salėje) Ne. Tuomet galbūt būtų galima pasiūlyti priimti tiesiog skubos tvarka ir taip klausimas būtų įtrauktas į antradienio darbotvarkę? Ar galim pritarti skubai bendru sutarimu? Prieš nėra. Dėkoju, gerbiamieji kolegos.
Toliau posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja I. Degutienė. Ačiū.
PIRMININKĖ (I. DEGUTIENĖ, TS-LKDF). Įstatymo projektas Nr. XP-3180(2) – Laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas. Pranešėjas – L. Kernagis, Kaimo reikalų komitetas.
L. KERNAGIS (TPPF). Lėšų nurašymo už parduotą žemės ūkio produkciją eiliškumas numatytas Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projekte, todėl šį įstatymą siūloma pripažinti netekusiu galios. Kaimo reikalų komitetas vienbalsiai pritarė Vyriausybės pateiktam ir komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XP-3180(2). Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Biudžeto komiteto vardu – R. Kupčinskas.
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas priėmė tokį sprendimą: iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir pasiūlyti pagrindiniam komitetui jį patobulinti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą ir Biudžeto ir finansų komiteto teikiamą pasiūlymą. O pasiūlymas yra toks: keisti projekto 2 straipsnį ir vietoj 2008 m. rugpjūčio 1 d. įrašyti 2009 m. liepos 1 d. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ekonomikos komitetas. J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, projektas susijęs su prieš tai mūsų svarstytu. Ekonomikos komitetas šiam lydimajam projektui taip pat pritarė pasiūlydamas suderinti įsigaliojimo datą, nustatyti ją šių metų liepos 1 d.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskusijose nėra užsirašiusių kalbėti. Gal galėtume bendru sutarimu po svarstymo pritarti? Galim bendru sutarimu po svarstymo pritarti. Kaip ir pirmasis variantas Nr. XP-3179(2), tada, kaip Seimo Pirmininkas sakė, skubos tvarka. Tai priėmimas numatomas kitos savaitės antradienį. Dėkoju.
Klimato kaitos įstatymo projektas Nr. XIP-545(2)ES (svarstymas) (taikoma ypatingos skubos tvarka)
Darbotvarkės 1-9 klausimas, įstatymo projektas Nr. XIP-545(2), eurointegracinis įstatymas – Klimato kaitos valdymo finansinių instrumentų įstatymo projektas. Aplinkos apsaugos komiteto vardu – A. Stancikienė.
A. STANCIKIENĖ (TS-LKDF). Aplinkos apsaugos komitetas kaip pagrindinis apsvarstė Vyriausybės parengtą Klimato kaitos įstatymo projektą ir jam pritarė įvertinęs papildomų komitetų, Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Seimo narių ir suinteresuotų institucijų pastabas. Tai visiškai naujas įstatymo projektas, kurį Aplinkos ministerija parengė atsižvelgdama į Valstybės kontrolės audito metu pateiktas pastabas, o būtent kad teisės ir pareigos ūkio subjektams turėtų būti nustatomos ne ministro įsakymais, kaip buvo iki šiol, o aukštesnės teisės galios teisės aktais, t. y. įstatymais. Lietuva yra gavusi ir Europos Sąjungos institucijų įspėjimą dėl netinkamo direktyvos perkėlimo. Nors projektui svarstyti turėjome labai nedaug laiko, kaip tai turėtų būti, svarstant naujus įstatymų projektus, tačiau mes Aplinkos apsaugos komitete, pasitelkę Parlamentinių tyrimų departamento ir Europos Parlamento šia tema atliktus tyrimus, kruopščiai išanalizavome kitų šalių patirtį ir įstatymus, kurie priimti šalyse narėse, perkeliant Apyvartinių taršos leidimų sistemos direktyvą.
Mes pasiūlėme gana esminį projekto pakeitimą. Būtent komitetas siūlo pakeisti įstatymo pavadinimą į Klimato kaitos valdymo finansinių instrumentų įstatymą. Tam, kad pavadinimas atitiktų įstatymo turinį, o ne būtų tik graži siekiamybė. Juolab pirminiame projekte net nebuvo apibrėžta sąvoka, kas tai yra klimato kaita. Komitetas pritarė mano pasiūlymui keisti pavadinimą, tačiau svarstymo metu jį koregavo, palikdamas pavadinime žodžius „klimato kaita“. Projekto rengėjai ir komiteto nariai tokiam pakeitimui pritarė.
Pritarta beveik visoms Teisės departamento išvadoms. Iš dalies pritarta Pramonininkų konfederacijos pasiūlymui dėl lėšų, gautų už apyvartinius taršos leidimus, panaudojimo. Komitetui patobulinus projektą dabar jas bus galima skirti ne tik šiltnamio dujų efekto mažinimo priemonėms finansuoti, bet ir kitoms aplinkosaugos priemonėms finansuoti. Čia prašau atkreipti dėmesį į 5 straipsnio 6 dalį. Bendru sutarimu pritarta komiteto nario K. Ramelio pasiūlymui dėl procesinių terminų koregavimo. Komitetas pritarė ir J. Šimėno pasiūlymui, kad Klimato kaitos specialiosios programos lėšų proporcijos būtų numatytos įstatyme, o ne poįstatyminiuose teisės aktuose (10 straipsnio 3 dalis). Komiteto pirmininko J. Šimėno pasiūlymui pritarė ir įstatymo projekto rengėjai.
Po svarstymo komitete buvo užregistruotas Seimo nario D. Budrio pasiūlymas šiam straipsniui. Faktiškai siūloma įstatyme nenumatyti konkrečių procentų, taigi atstatyti pradinį įstatymo rengėjų siūlomą tekstą. Vakar Aplinkos apsaugos komitete apsvarstėme šį D. Budrio pasiūlymą ir atmetėme: 3 balsai – prieš, 2 – už. Taigi komitetas siūlo atsižvelgti ir palikti įstatyme J. Šimėno siūlomą variantą, kuriuo jau numatytas procentinis panaudojimas gautų lėšų.
Tikimės Seimo narių pritarimo dėl šių pataisų ir dėl viso įstatymo projekto, kurį reikia priimti ilgai nedelsiant, iki pavasario sesijos pabaigos tam, kad Lietuva galėtų gauti lėšų, pardavusi Kioto protokole numatytus nustatytosios normos vienetus. Siūlau po svarstymo pritarti įstatymo projektui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dėkoju, kolege. Kadangi reikia tik komitetų kol kas išvadas, o paskui dėl kiekvieno pasiūlymo, kur jūs komitete balsavot, jūs grįšit atgal į tribūną. Dabar galit sėsti. Ačiū. Europos reikalų komiteto vardu – A. Mazuronis.
A. MAZURONIS (TTF). Labai dėkui. Europos reikalų komitetas, kaip papildomas komitetas, apsvarstė Lietuvos Respublikos klimato kaitos įstatymo projektą. Labai įdėmiai apsvarstė visus gautus pasiūlymus iš Teisės departamento, visiem jiem pritarė, išskyrus vienam. Buvo gauti Seimo narės A. Stancikienės pasiūlymai, kuriem nepritarė. Galutinis komiteto sprendimas yra pritarti iniciatorių pateiktam Lietuvos Respublikos klimato kaitos įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui patobulinti įstatymo projektą, atsižvelgiant į pateiktas pastabas. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ekonomikos komitetas. D. Budrys.
D. BUDRYS (TPPF). Dėkui, pirmininke. Svarstydami tokį svarbų įstatymo projektą mes, kaip įstatymų leidėjai, turėtumėm neskubėti nustatyti Klimato kaitos specialiosios programos lėšų paskirstymo procentinius dydžius atskiroms Klimato kaitos specialiosios programos lėšų panaudojimo kryptims. Siūlyčiau palikti tai spręsti vykdomajai valdžiai, turint visą informaciją ir atlikus reikiamas analizes. Ekonomikos komitetas, kaip papildomas komitetas, nusprendė iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir pasiūlyti pagrindiniam Aplinkos apsaugos komitetui patobulinti įstatymo projektą, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskusijoje užsirašė keturi Seimo nariai. Pirmasis – K. Daukšys. Kviečiu į tribūną.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų įstatymas tokiu baisiu tempu svarstomas, kad realiai kyla paprastas klausimas: ar čia ką nors norime paslėpti, ar čia tiek ministerija prastai dirbo iki tol, kad dabar reikia labai greitai susigaudyt, kas vyksta?
Bet, gerbiamieji, žiūrėkim į tuos dalykus… Iš esmės pabandysiu pasakyti, kaip aš matau. Pirmiausia tai yra pakankamai dideli pinigai. Šitų pinigų valdymas lyg ir pavedamas Vyriausybei, per tą Vyriausybę – Aplinkos ministerijai. Seimas kurioj vietoj? Nematau nė vienos vietos čia, kad būtų atsiskaitoma Seimui už tuos pinigus, kur jie išnaudoti ir kas padaryta. Jeigu jūs, aš gal klystu, bet manyčiau, kad tų pinigų gali atsirasti apie milijardą per metus. Tai tada prašau pasakyti, ar čia Seimui nereikia iš viso nieko žinot ir kištis, ar viską padarysim taip tyliai ramiai kažkur?
Toliau kitas dalykas. Jeigu mes žiūrim į tai, kaip bus tie pinigai panaudojami, vėl mes skaitom, įstatyme parašyta, kad ten įvairiems dalykams: ir technologijoms diegti, mažinančiom priemonėm teršimą aplinkos, ir atsinaujinančios energijos šaltiniams panaudoti, miškam atkurti ir visiems kitiems dalykams padaryti. Tai dabar man pasakykit… Paskui, kai mes žiūrim į jų paskirstymą, kurį komitetas būtent siūlo, tai mes matom, kad 30 % mes daugiabučių namų modernizavimo programai, kurios iš viso dar šiandieną nėra aiškios, jau skiriame šiandien įstatymu. Apie ką mes tada šnekam šiandien? Apie tai, kad skirsim pinigus ten, kur dar niekas nežino, kaip jie bus panaudoti, ir ar iš viso jinai galios, ar veiks.
Toliau antras dalykas. Atsinaujinančių energijos šaltinių išteklių panaudojimo skatinimui – iki 30 %. Kuriuos mes išteklius atsinaujinančios energetikos skatinsim? Vėjo energetiką? Kuriuos? Ir kokia ten programa yra šitiems dalykams? Visus? Tai čia pasakymas „visus“ reiškia, kad nieko, ir nežinom. Tai reiškia pinigų „išbazarinimą“ iš tikrųjų, jeigu taip pašnekėt. Ir galėsit, Jonai, pamatyt, kaip tai sėkmingai bus vykdoma, nes tai buvo sėkmingai vykdoma ir iki šiol.
Toliau kiti dalykai. 10 % iš viso viešinimui, skatinimui ir visiems kitiems dalykams. Na, aš manyčiau, kad jeigu mes turėtume 1 mlrd. fondą, 100 mln. viešinimui yra pakankamai dideli pinigai. Man atrodo, Vyriausybė net Europos Sąjungos pinigams tiek neturėjo… paviešint neturėjo tiek pinigų.
Toliau. Kaip jau ir sakiau, jeigu mes sakom, kad lėšų, metinės programos lėšų panaudojimo sąmatas ir ataskaitas rengia ir programos lėšas administruoja Vyriausybės įgaliota institucija, tai reiškia, kad ta pati institucija ir susiprojektuoja, ką reikia daryt, ir atsiskaito. Ir kam ji atsiskaito? Vyriausybė patvirtina tą ataskaitą arba nepatvirtina. Praktiškai viskas liks vėl vienose Aplinkos ministerijos rankose. Kur kitos ministerijos, nuo kurių priklauso, tiek Susisiekimo, tiek Ūkio ministerija, kur jos? Kur Žemės ūkio ministerija, kur ji šitoj vietoj yra? Kam tada?.. Kas dabar geriausiai tuos dalykus žinos? Todėl manau, kad įstatymas yra iš tikrųjų neparuoštas iki galo. Manau, kad mums čia jį svarstyti dabar, ir dar skubos tvarka, yra iš tikrųjų ne vieta ir ne laikas. Manyčiau, kad galbūt galėtų vis dėlto ir frakcijos, ir komitetas iki galo išsiaiškinti, kas už kur slypi ir kas kur darosi, ir tada stumti čia Seime balsuoti. Man jau nusibodo iš tikrųjų balsuoti už įstatymus, kuriuos paskum reikia po pusės mėnesio arba po pusės metų keisti. Norėčiau, kad ir tie įstatymų teikėjai, ir komitetai gerai įsigilintų į tai, ką jie daro. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu į tribūną E. Klumbį.
E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! Iš tikrųjų žmogaus poveikio klimatui klausimas yra šiuo metu pasaulyje antras pagal svarbą. Jeigu jūs atkreipsite dėmesį į paskutinius 20 didžiausių pasaulio valstybių lyderių susitikimo rezultatus, G8 susitikimus, ten poveikis klimatui yra antras klausimas po finansinės krizės pasaulyje.
Apie to įstatymo esminius trūkumus jau daug pasakė gerbiamasis K. Daukšys, į ką reikėtų atkreipti dėmesį. Aš norėčiau pakalbėti apie esmę, apie galvą. Aš jau užsiminiau praeitą kartą, kai buvo pristatymas. Man visuomet turi būti tam tikra logika. Klimato kaita. Kas tai yra? Įstatyme parašyta, kad tai yra klimato pokyčiai, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai atsiranda dėl žmogaus veiklos. Su tuo kategoriškai negalima sutikti. Žmogaus poveikis klimatui yra santykinai nedidelis, ir manyti, kad klimato kaita yra tik dėl žmogaus poveikio, tikrai neteisinga. Todėl aš jau praeitą kartą siūliau, kad šito įstatymo pavadinimas turėtų keistis. Jisai turėtų būti ne Klimato kaitos valdymo (negalima valdyti klimato kaitos), o Poveikio klimatui valdymo finansinių instrumentų įstatymas. Būtent esmė yra žmogaus poveikis klimatui.
Taigi aš manyčiau, kad iš tikrųjų įstatymą reikia tvarkyti iš esmės, sudėti akcentus kitaip, atsižvelgti į tai, ką pasakė K. Daukšys. Ir tikrai negalima forsuoti, kaip šiuo metu bandoma daryti priimant šitą įstatymą. Aš suprantu, čia slypi dideli pinigai, o tuos pinigus, kaip dabar yra nuolat kalbama, reikia valdyti skaidriai, kad visa tai būtų aiškiai suprantama tam paprastam žmogui, kad jisai suvoktų ir pačią Europos Sąjungos naudą. Deja, jos svarbos dabar mūsų žmonės, atsižvelgiant į Europos Parlamento rinkimų rezultatus, visiškai nesuvokia. Jiems tai yra kažkoks turbūt paralelinis pasaulis. Taigi ir Aplinkos apsaugos komitetas, ir, aš manau, turėtų labai įdėmiai pažiūrėti ir savo pataisas teikti tiek Biudžeto ir finansų komitetas, tiek turbūt Ekonomikos komitetas. Jis turi būti, dar kartą kartoju, iš esmės koreguotas. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu V. P. Andriukaitį į tribūną.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, svarstomas įstatymo projektas neišpasakytai aktualus tiek Lietuvai, tiek Europai, tiek pasauliui. Visos šalys, kurios šiandien vienaip ar kitaip yra įsipareigojusios vykdyti Kioto protokolo reikalavimus, ratifikavusios Kioto protokolą, neabejotinai turės numatyti tuos instrumentus, kurie yra reikalingi, kad pasaulio iškelti tikslai žalingam klimato poveikiui sumažinti būtų pasiekti.
Tačiau norėčiau atkreipti dėmesį šiame svarstyme į tai, kad kai kurie patobulinimai šiame įstatyme dabar jau nesiderina su pačiu įstatymo turiniu. Aš manau, kad kolegos, pakeitę įstatymo pavadinimą, vis dėlto padarė žingsnį, kuris nėra apgalvotas. Štai pažiūrėkime: šio įstatymo paskirtis. Noriu atkreipti J. Šimėno dėmesį. „Šis įstatymas nustato pagrindines nacionalinio klimato kaitos valdymo politikos strategijas, jos įgyvendinimo priemonių plano rengimo nuostatus (plano rengimo nuostatus), asmenų, vykdančių ūkinę veiklą, teises, pareigas ir atsakomybę bei valstybės institucijų ir įstaigų kompetenciją“. Ir staiga įstatymo definicija pakeičiama štai taip: tai yra Klimato kaitos valdymo finansinių instrumentų įstatymas. Jeigu finansinių instrumentų, tai iš karto susiaurinate 1 straipsnyje aprašytą paskirtį, ir visiškai aišku, kad pavadinimas dabar konfrontuoja su įstatymo paskirtimi. Juo labiau dabar žvilgtelėkime į įstatymo turinį. I skirsnis. „Bendros nuostatos“. II skirsnis. „Nacionalinio klimato kaitos valdymo politikos strategija“. III skirsnis. „Prekyba apyvartiniais taršos leidimais ir Kioto vienetais“. Štai čia yra finansiniai instrumentai. Tačiau IV skirsnyje rašoma apie bendrai įgyvendinamus švarios plėtros projektus, kurie apima ne tik finansinius instrumentus, jie apima daug daugiau, kaip ir nacionalinė klimato politikos strategija. V skirsnis. „Šiltnamio efektą sukeliančių dujų registras“. Tai yra atskiras skyrius, nagrinėjantis dujų registrą. Tai pasakykite, kokia logika yra papildyti įstatymo pavadinimą taip, kad staiga įstatymo definicija kalba apie valdymo finansinių instrumentų įstatymą. Kolegos, aiškus nesusipratimas!
Taip, išties tas terminas, kurį kritikavo kolega E. Klumbys dėl poveikio aplinkai, tas terminas angliškai skamba climate change. Ir Europos Sąjungos dokumentuose taip pakankamai supaprastinta ir daugmaž įsitvirtinusi tokia samprata climate change. Manau, kad buvęs įstatymo autorių pateiktas įstatymo pavadinimas tikrai atitiko visas dalis, kurias aš čia citavau. Dabar, jeigu tik susiauriname ir kalbame apie finansinio valdymo instrumentus, tai, kolegos, visiškai akivaizdu, kad tuomet nedera kalbėti apie dujų registrą, nedera kalbėti apie klimato kaitos valdymo politikos strategiją, kuri apima čia išvardytus daugelį instrumentų: energetikos, švietimo, visuomenės informavimo ir daugelį kitų. Tai kodėl mes susiaurinome įstatymo pavadinimą? Jis visai nelogiškas.
Todėl manau, kad Aplinkos apsaugos komitetas vis dėlto nepamatė visų įstatymo komponentų ir šitą definiciją pateikęs išties padarė koliziją tarp pavadinimo ir įstatymo turinio. Aš manau, kad reikėtų sugrįžti prie įstatymo pavadinimo, ieškoti galbūt kitos formos. Tai galėtų būti klimato kaitos valdymo ir finansinių instrumentų tiems tikslams pasiekti įstatymas. Tada valdymas apimtų ir nacionalinę strategiją, ir dujų registrą, ir švaros projektus, ir kitus tikslus, ir būtų paminėti ir finansiniai instrumentai, jeigu Aplinkos komiteto kolegoms atrodo, kad būtina akcentuoti finansinius instrumentus.
Pritariu kolegų labai aiškiai išsakytoms nuostatoms. Taip, išties tai yra milžiniškos įplaukos, tai yra galimos milijardinės lėšos. Manau, kad finansų srautų administravimas šiame įstatyme aptartas ne visai pagrįstai. Šio įstatymo kontekstas turėtų būti derinamas ir su biudžeto sandaros, ir su kitais dalykais, kurie neabejotinai bus susiję. Manyčiau, kad Biudžeto komiteto, Ekonomikos komiteto požiūris į tai ir pozicijos turėtų būti dar kartą išnagrinėta ir dar kartą aptarta, nes instrumentai dar tiktai pradedami, nėra abejonės, kad mes galime pasielgti kitaip. Juo labiau noriu, kolegos, pasakyti, kad svarstome labai svarbų klausimą. Mano laikas jau baigėsi?
PIRMININKĖ. Kolega, laikas seniai baigėsi.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Tik noriu akcentuoti, kad Europos Sąjungoje dabar tvarios plėtros, tvarios energijos, švarios aplinkos, visi kiti prioritetai… Štai netgi vėjo jėgainių 2008 m. Europos Sąjungoje buvo pastatyta tris kartus daugiau, o Lietuvoje tuo tarpu vėjo energetikos įvaldymas labai smarkiai vėluoja. Atsiliekame visais požiūriais, kalbant apie alternatyvius…
PIRMININKĖ. Kolega, jūs kalbate jau šešias minutes.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). …energetikos šaltinius. Labai ačiū.
PIRMININKĖ. P. Auštrevičius.
P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, mielieji kolegos, pradėsiu klausimu, ką jūs manote, tarkime, apie hidroflorą angliavandenilius arba sieros heksafloridus? Salė suūžė, kadangi visi žinome, apie ką kalbame, bent jau nujaučiame, mus tai veikia, ir mes tai valdome.
Iš tikrųjų sudėtingos sąvokos. Galbūt net dujų pavadinimai mus gali juokinti ir mes galime manyti, kad jų Lietuvoje nėra. Tačiau kai pasižiūri į klimato pokyčius nedidelėje Europos valstybėje, vardu Lietuva, sunku nepastebėti – žiemą turime vėlyvą rudenį, o pavasarį kartais turime jau ir vasarą.
Mielieji kolegos, iš tiesų žmonija yra pripažinusi, kad klimato kaita, deja, dažniausiai dėl mūsų, aš pasakyčiau – dėl žmonijos, sukeltų procesų yra negrįžtamai pakitusi. Vyksta procesai, kurie nepripažįsta jokių sienų, jokių laikotarpių, kartais net jokių finansinio poveikio priemonių. Deja, tai vyksta ne gyvenimo kokybės gerėjimo linkme. Aš pasakysiu dar daugiau – matyt, kiekvienos lietuvės ir lietuvio svajonė yra gyventi šilumoje ir saulėtoje aplinkoje. Panašu, kad tas dalykas gali Lietuvoje greitai įvykti, jeigu mes, aš sakau, ne mes vieni, gyvenantys šiame krašte, nesvarbu, ar Vilniuje, ar Biržuose, kartu su kitais viso pasaulio piliečiais atsakingai ir visapusiškai nenagrinėsime šio klausimo.
Aš priminsiu, kad šių metų gruodžio mėnesį laukiama labai rimto pokalbio, viso pasaulio valstybių pokalbio, Kopenhagoje. Aš tikiuosi, kad tie susitarimai, kurie bus priimti Kopenhagoje, leis žmonijai dar kartą atsakingai atsigręžti į klimato kaitos reikalus.
Kolegos, aš noriu atkreipti dėmesį į keletą šiuo įstatymu bandomų sureguliuoti dalykų. Pirmiausia mes norime sureguliuoti visuomeninius santykius klimato kaitos valdymo srityje, ir tai yra labai svarbus dalykas.
Antra, mes norime nustatyti klimato kaitos valdymo nacionalinės politikos strategijos ir jos įgyvendinimo priemonių plano rengimo nuostatas. Trečia, mes norime nustatyti asmenų, vykdančių ūkinę veiklą, kai į atmosferą išmetamos šiltnamio efektą sukeliančios dujos, teises, pareigas ir atsakomybę.
Man, kolegos, asmeniškai yra daug svarbiau, kaip atrodys strategija, kurią turės priimti Seimas. Ir štai šitoje strategijoje mes turime numatyti, kaip bus panaudojamos tos lėšos, kurios bus sukaupiamos galimai parduodant taršos leidimus. Ir čia aš pasakysiu viena – kad man yra ne taip svarbu, kiek mes uždirbsime, parduodami tuos taršos leidimus, apyvartinius taršos leidimus. Ne apie tai yra šitas įstatymas, ne apie tai, kad visa žmonija turi uždirbti iš taršos leidimų pardavimo. Klausimas yra kitas: kaip mažinti šiltnamio efektą? Todėl negalvokime apie tuos litus, kurių galime gauti, bet galvokime apie naudą ir kokios investicijos gali duodi didžiausią naudą, mažinant klimato kaitą ir mažinant šiluminį efektą. Todėl man asmeniškai yra daug svarbiau, kaip atrodys ta strategija, kada mes ją gausime iš Vyriausybės ir kokie bus mūsų sprendimai, parodysiantys, kaip atsakingai Lietuva, kaip šiuolaikinė Europos valstybė, sprendžia Europai ir visai žmonijai svarbius klausimus.
Kolegos, man pavadinimo reikalai… Galbūt jie gali būti koreguojami, tačiau svarbiausia, kad šis įstatymas įpareigotų mus laikytis darnios aplinkos politikos nuostatų. Todėl ir sakau, kad nėra pavėluotas sprendimas. Priimkime šitą įstatymą ir daug atsakingiau koncentruokimės į atitinkamos strategijos priėmimą. Dėkoju už jūsų dėmesį.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskusija baigta. Dabar vėl kviečiu į tribūną A. Stancikienę, kadangi jūsų, kaip Seimo narės, yra 3 pasiūlymai, kuriems komitetas nepritarė. Jums pačiai teks pristatyti savo pasiūlymą ir argumentuoti, kodėl komitetas nepritarė.
A. STANCIKIENĖ (TS-LKDF). Labai trumpai galiu pasakyti, kad komitetas pagrindiniam mano pasiūlymui keisi pavadinimą pritarė, tik jį pakoregavo, palikdamas prekybos apyvartinės… Aš buvau siūliusi „Prekybos apyvartiniai taršos leidimais ir Kioto vienetais įstatymas“, kadangi iš esmės įstatyme yra kalbama būtent apie prekybą apyvartiniais taršos vienetais ir Kioto vienetais… taršos leidimais ir Kioto vienetais. Komitetas iš tikro pakoregavo šitą mano pasiūlymą, numatydamas, kad tai yra vis dėlto finansinių instrumentų įstatymas – Klimato kaitos valdymo finansinių instrumentų įstatymas. Su šituo komiteto sprendimu tikrai sutinku ir kaip kompromisą atsiimu savo pasiūlymą išbraukti iš įstatymo 3 straipsnius. Kaip ir nematau…
PIRMININKĖ. Jūs visus tris atsiimate?
A. STANCIKIENĖ (TS-LKDF). Visus tris atsiimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. To, kam komitetas pritarė, nereikia komentuoti. Dėkui. Dar yra gerbiamojo D. Budrio pataisa. Gal jūs, kolega, pristatykite savo pataisą.
D. BUDRYS (TPPF). Ačiū. Gerbiamoji posėdžio pirmininke, mano argumentai buvo, kad netikslinga nustatyti klimato kaitos specialiosios programos lėšų paskirstymo procentinius dydžius atskiroms klimato kaitos specialiosios programos lėšų panaudojimo kryptims dėl šių priežasčių: šio etapo metu nėra žinomas iš programos finansavimo atskirų šaltinių gaunamų lėšų kiekis, lėšų, kurias planuojama gauti už perleistus nustatytos normos vienetus, kiek jos tiesiogiai priklauso nuo susitarimo su perkančiąja šalimi ir jos siūlomų lėšų investavimo prioritetų. Todėl, nustačius prioritetus su lėšų panaudojimo procentiniais dydžiais, prarandamas lankstumas derybose su perkančiosiomis šalimis dėl investavimo krypčių ir tuo būdu sudaromos papilomos kliūtys susitarti dėl kuo didesnio gaunamų lėšų kiekio. Be to, nėra atlikta analizė ir neįvertinti realūs šalies poreikiai, kiek ir kokioms kryptims prioriteto tvarka turėtų būti skiriama lėšų ilgalaikėje ateityje. Pagal programą iš atskirų finansavimo šaltinių gaunamos lėšos ir panaudojimas pagal kryptis procentiniais dydžiais turėtų būti reglamentuojami poįstatyminiais teisės aktais, kai bus aiškus šios programos finansavimo iš atskirų šaltinių gaunamų lėšų kiekis ir jų gavimo sąlygos.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis kolega, trumpai. Dėkoju. Ar būtų 10 Seimo narių, kurie palaikytų gerbiamojo D. Budrio pasiūlymą? Rankų matau daugiau negu 10. Dėkoju.
Gerbiamoji Stancikiene, dabar komiteto nuomonė. Prašau.
A. STANCIKIENĖ (TS-LKDF). Komitetas nepritarė D. Budrio pasiūlymui, nes… Šnekame apie labai dideles pinigų sumas. Įvertinus bendras rinkos tendencijas, 2008 m. pabaigos vertinimu, Lietuva už parduotas apyvartinių taršos leidimų kvotas ir Kioto vienetus būtų gavusi nuo 1 iki 3 mlrd. Lt. Tai yra labai didelės sumos. Numačius ne įstatyme, o tik poįstatyminiais teisės aktais reglamentuojant jų paskirstymą, atsirastų galimybės, ką minėjo ir ponas K. Daukšys savo kalboje, piktnaudžiauti tais dideliais finansiniai pinigais. Todėl mes manome, kad būtina ne poįstatyminiais teisės aktais, o įstatyme aiškiai numatyti ribas, kur turėtų būti panaudotos tos lėšos. Komitetas atmetė D. Budrio pasiūlymą balsuodamas: prieš – 3, už – 2.
PIRMININKĖ. Dėkoju, kolege. Gerbiamieji kolegos… Kolege, galite užimti savo vietą. Dabar dėl D. Budrio pasiūlymo reikia apsispręsti. Vienas – už, vienas – prieš. Kas palaikote D. Budrio pasiūlymą? Už – J. Šimėnas.
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Aš atsiprašau, norėjau persijungti prieš, bet nepavyko, todėl mano pasisakymas yra prieš.
O aš norėčiau…
PIRMININKĖ. Atsiprašau, tada neišeina, nes prieš yra užsirašęs P. Auštrevičius. Gerbiamasis Auštrevičiau, prašau prieš išsakyti savo poziciją.
P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, aš norėčiau pasisakyti prieš komiteto nuomonę. Čia mes su kolega Jonu Šimėnu užimam kaip ir skirtingas pozicijas šituo klausimu, bet aš vis tiek išsakysiu argumentus palaikydamas kolegos D. Budrio poziciją. Gal mes galime tada susikeisti?
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, tikrai labai ilgai kalbame. Koncentruotai kalbėkite. Jeigu turite, Petrai, nuomonę prieš, prašau ją išsakyti, nekomentuoti, su kuo jinai sutampa, su kuo nesutampa.
P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Ačiū. Kolegos, tai yra „skėtinis“ įstatymas. Įstatymas, kuris dar neturi aiškaus įvertinimo, kiek ir kam mes turėsime tų lėšų skirti. Neskubėkime. Priimkime šį įstatymą. Nenumatykime jokių proporcijų. Svarbiausia įvardyti tas sritis, kur mes galėsime investuoti, kad apsaugotume aplinką. Priimsime strategiją. Vyriausybė priims priemonių programą. Puikiausiai ten galėsime numatyti ir proporcijas. Todėl aš palaikau gerbiamojo D. Budrio pasiūlymą.
PIRMININKĖ. Aš labai atsiprašau. Tai jūs kalbėjote už D. Budrio pasiūlymą. Gerbiamieji kolegos, žiūrėkite, kai registruojatės. Aš tikrai jūsų minčių skaityti negaliu, kokios jūsų mintys – už ar prieš. Matau, kas parašyta. Tai dabar prieš yra? Tada J. Šimėnas prieš.
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai ir gerbiamasis kolega Budry, iš tikrųjų klimato kaitos procesai yra gana sudėtingi. Galbūt jūs nesate įsigilinę, kodėl mano ta pataisa buvo pasiūlyta. Mano pataisa yra susieta su Europos Sąjungos direktyva, kurioje yra parašyta, kad 2020 m. visos valstybės turės pasiekti 20 % energijos naudojimo efektyvumo didinimą, 20 % atsinaujinančios energijos didinimą ir 20 % CO2 sumažinimą. Tai yra pagrindinės prioritetinės sritys ir mes norėjome, kad mūsų klimato kaitos finansinių reguliavimų mechanizme ir būtų įvardytos pagrindinės kryptys, kurioms ir bus skiriamos lėšos, gautos šito įstatymo įgyvendinimo metu. Todėl aš manau, kad siūlant neapibrėžti, kur būtų naudojamos lėšos, tiesiog būtų neatsižvelgiama į visos Europos klimato kaitos politikos nuostatas. Ir manau, kad mes turėtume įvardyti savo prioritetus. O kai kalbama, kad ten nebus susiderėta su kitomis valstybėmis, tai derantis visos valstybės atkreips dėmesį, kurgi Lietuva tuos pinigus panaudos – ar prioritetinėms klimato kaitos problemoms spręsti, ar bet kur, kur, sakykime, panorės vienas ar kitas pareigūnas. Todėl aš nepritariu Seimo nario D. Budrio teiktai pataisai ir siūlau pritarti komiteto pasiūlymui.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, kviečiu balsuoti. Kas pritariate D. Budrio pataisai, balsuojate už, kas pritariate komiteto nuomonei, balsuojate prieš.
Balsavo 85 Seimo nariai. Už – 50, prieš – 11, susilaikė 24. D. Budrio pataisai yra pritarta.
Gerbiamieji kolegos, dabar dėl viso įstatymo. Vienas – už, vienas – prieš. Už – P. Auštrevičius. Bet tikrai už?
P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, nejaugi jūs turite dar abejonių dėl manęs? Aš tikrai esu už šitą įstatymą ir galiu visus kolegas nuraminti – jeigu ekonominis sunkmetis tęsis, tai visos tos gautos lėšos už pardavimus eis biudžeto finansinei sveikatai pagerinti, o ne kokiems kitiems dalykams. Ir visos tos proporcijos, apie kurias mes kalbame, virs tikrai kitais dalykais. Kolegos, reikalingas įstatymas, jis yra „skėtinis“ įstatymas. Mes greičiau turėtume jį priimti. Man atrodo, jis gana neblogai parengtas. Daug yra svarbiau mums koncentruotis į diskusijas ir parengimą tos strategijos, kuri bus skirta šiam įstatymui įgyvendinti. Todėl, kolegos, kviečiu vieningai už.
PIRMININKĖ. Prieš – S. Bucevičius.
S. BUCEVIČIUS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Na, gerbiamasis Petrai, niekaip negaliu suprasti, klausiau klausiau jūsų tiek ir iš tribūnos, tiek ir čia ir nesuprantu. Pripažįstate, kad tas įstatymas šiandien nieko nenusako kitaip, kaip ATL bus mūsų vidaus įmonėse skirstomi, tai yra parduodami, ir kaip tos lėšos bus panaudojamos. Galime jas naudoti kaip ir praeitais metais, tai, Petrai, mes jau susidūrėme, kai neveikiančios įmonės gauna ATL, parduoda, o „įdėjimas“ ATL, atsiskaitymas absoliučiai nebuvo ribojamas. Ir tos įmonės, kurios gaudavo ATL, kuriom reikėdavo, dar papildomai pirkdavo rinkoje. Tai, gerbiamasis Petrai, ar šis įstatymas šiandien atsakė mums į šitą klausimą? Aš giliai įsitikinęs, kad neatsakė. Ir aš balsuoti, gerbiamieji kolegos, niekaip negaliu už tokį įstatymą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad po svarstymo būtų pritarta Klimato kaitos valdymo finansinių instrumentų įstatymo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 79 Seimo nariai. Už – 57, prieš – 2, susilaikė 20. Po svarstymo įstatymo projektui Nr. XIP-545(2) yra pritarta. Numatoma ypatingos skubos tvarka. Taigi šiandien turėtų būti ir priėmimas.
Gerbiamieji kolegos, dėl vedimo tvarkos – K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Gerbiamoji pirmininke, prašyčiau balsuoti dėl tos ypatingos skubos, nes tikrai būtų netikslinga šiandien balsuoti dėl įstatymo, kuris nėra iki galo pabaigtas ir kuriam dar galų gale nėra galimybės pateikti pakeitimų. Tai yra grynai ūkinis normalus įstatymas, kurį reikia svarstyti iki galo. Ir aš nemanau, kad korupcinį įstatymą reikia stumti per Seimą su tokiu greičiu.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis kolega, aš jums noriu pasakyti: kaip jūs matote, darbotvarkėje parašyta „Taikoma ypatingos skubos tvarka“. Kadangi aname posėdyje buvo pasiūlyta ypatinga skuba, Seimas balsavo ir apsisprendė, kad šiandiena būtų taikoma ypatinga skuba. Pagal Statutą po svarstymo praėjus trim valandoms bus taikoma ypatingos skubos tvarka, tai yra priėmimo stadija po trijų valandų. Replika po balsavimo – J. Šimėnas. Prašau.
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Dėl posėdžio vedimo tvarkos. Iš tikrųjų siūlau netaikyti ypatingos skubos, atsižvelgiant į tai, kas buvo pasakyta šiandien Seimo narių tiek dėl įstatymo paskirties, tiek dėl finansinių mechanizmų valdymo skaidrinimo klausimų. Aš labai apgailestauju, kad Seimas neatsižvelgė, kad įstatymas reguliuotų, kur turi būti lėšos skiriamos, o paliekama tai daryti ministerijai arba jos įgaliotai institucijai. Derantis su kitomis šalimis dėl nustatytos normos vienetų, visą laiką yra galimybė pasakyti, kur bus naudojami. Ir tie, kurie sako, kad bus užkaišiojamos biudžeto skylės, – to nebus galima daryti, nes tai draudžia tiek direktyvos, tiek, sakykime, pats prekybos mechanizmas. Nė viena šalis nepirks iš Lietuvos nustatytos normos vienetų, jeigu nebus parašyta, kur tie nustatytos normos vienetai bus naudojami. Biudžetui šitų lėšų tikrai nebus galima panaudoti. Todėl aš manau, kad reikia dar viską sutvarkyti ir sutaisyti. Aš prašau šiandien šio įstatymo nepriimti.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, aš dar kartą pasikartosiu. Tai priklauso ne nuo manęs, o nuo jūsų apsisprendimo, kurį jūs padarėte aname posėdyje, pritardami ir balsuodami už šio įstatymo priėmimo ypatingą skubą. Šiandien yra taikoma ypatinga skuba pagal Seimo priimtą sprendimą. Ne pagal Seimo Pirmininko, ne pagal Seimo posėdžio pirmininko sprendimą, o pagal Seimo balsavimo rezultatus. Taigi jūs dar turite tris valandas iki priėmimo stadijos. Jeigu yra kokių pasiūlymų, prašom juos registruoti.
Aš noriu atsiprašyti Vyriausybės, kad užsitęsė mūsų įstatymo svarstymas. Vyriausybės valanda turėjo prasidėti 12.30 val. Taigi 20 minučių mes turėsime pratęsti Vyriausybės valandą ir baigti ne 13.30 val., o 13.50 val.
Pirmasis klausia dar kol kas oficialus opozicijos lyderis G. Kirkilas.
G. KIRKILAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Iš tikrųjų dėl to, kad aš būsiu kitoje pozicijoje, valdančiajai daugumai gyvenimas tikrai nepalengvės, prižadu. Kritikuosim kaip visada konstruktyviai ir iš esmės.
Aš norėčiau paklausti užsienio reikalų ministro, galbūt ir premjero. Mūsų frakcija šiandien buvo pasikvietusi vidaus reikalų ministrą dėl to skandalingo atvejo, kai buvo prievartaujama mergina. Atrodo, kad tai jau ne pirmas atvejis. Mes esame susirūpinę dėl pareigūnų veiksmų. Aš norėčiau jūsų, gerbiamasis premjere, ir užsienio reikalų ministro paklausti. Šioje istorijoje figūruoja Danijos pilietis. Pasirodo, jau ne pirmą kartą jis užsiima panašiais veiksmais. Aš įsivaizduoju, kas atsitiktų, jeigu lietuvis Danijoje ką nors panašaus veiktų. Man atrodo, jau buvo panašių dalykų.
Danija iš tikrųjų yra labai svarbi mūsų partnerė, bet yra ir mūsų piliečiai. Noriu paklausti. Ką ketina daryti Vyriausybė šiuo klausimu būtent su mūsų Europos Sąjungos partneriais, NATO partneriais, danais – gerais partneriais? Galbūt atkreipti dėmesį į tokių piliečių veiklą čia, Lietuvoje, nežinau, galbūt kokią nors notą įteikti? Būtų įdomu sužinoti, ar mes ketiname šioje srityje ką nors daryti, kad apgintume savo piliečius? Ačiū.
V. UŠACKAS. Labai ačiū už klausimą. Mes taip pat esame susirūpinę žmogaus teisių pažeidimų klausimais. Visų pirma kaip teisinė valstybė teikiame pirmenybę teisėtvarkai ir teisėsaugai. Ačiū.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Antras dalykas. Gerbiamasis opozicijos lyderi, aš noriu pasakyti, kad nusikaltimai ir nusikaltėliai neturi tautybės. Todėl perkelti nusikaltimų nagrinėjimo reikalus į kokią nors politinę erdvę ir iš to daryti kokias nors išvadas dėl mūsų tarpvalstybinių santykių, nežinau, ar tai būtų labai išmintinga. Yra nusikaltėlių lietuvių kur nors Danijoje ar Švedijoje, ar Airijoje, bet negirdėjau, kad kurie nors mūsų partneriai Europos Sąjungoje iš to darytų išvadas, kad santykius su Lietuva dėl to reikėtų vertinti kokia nors ypatinga tvarka. Iš tikrųjų yra nusikaltimų, yra aukų ir Lietuvoje. Tenka dėl to apgailestauti. Reikia žiūrėti, kaip tokiais atvejais turi efektyviau veikti mūsų teisėsauga. Dar sykį kartoju, aš tikrai nebūčiau linkęs daryti dėl to išvadų, kad mes turime kokių nors problemų su mūsų partnere Danijos Karalyste.
R. PALAITIS. Jeigu galima, premjere, kelis žodžius ir aš pridurčiau. Iš tikrųjų aš domėjausi situacija ir pavedžiau generaliniam inspektoriui Juliui Jasaičiui ištirti visą šią istoriją. Pirminiais duomenimis, 10 val. 32 min. bendrajame pagalbos centre buvo sulaukta skambučio. Skambučio įrašą aš pats perklausiau, buvo labai nedaug informacijos. Policijos ekipažas atsirado nurodytu adresu prie durų jau 10.45 val. Taigi reakcija buvo gana greita. Į skambutį ir į beldimą niekas neatsiliepė. Kaimynas iš apačios pasakė, kad jokio triukšmo negirdėjęs, ten gyvena ramus Danijos pilietis. Tada policijos ekipažas išvažiavo. Visos kitos detalės dabar yra tiriamos. Aš manau, artimiausiu laiku išaiškės. Raportuosime detaliau, ar ten buvo kokie pareigūnų netinkami veiksmai, tikrai viską ištirsime. Ačiū.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis G. Kirkilas dar vieną klausimą. Ruošiasi Z. Balčytis.
G. KIRKILAS (LSDPF). Ačiū. Gerbiamasis kolega premjere, aš ne šito klausiau. Aš kaip tik pabrėžiau, kad mūsų santykiai su Danija tikrai nenukentės ir neturi nukentėti, bet mes turime visomis priemonėmis ginti savo piliečius. Ir atkreipti į Danijos dėmesį, kad jų verslininkų ir kitokių atstovų elgesys čia nėra priimtinas, švelniai tariant. Danijos ambasada, beje, šiuo metu veikia labai aktyviai. Paprastai mūsų ambasados labai menkai gina mūsų piliečius kitose šalyse. Aš apie tai kalbu. Jokiu būdu nesakau, kad tai turi būti iškelta į politinį lygmenį. Jokiu būdu. Bet ginti savo piliečius mes turime visomis priemonėmis.
Antras klausimas. Gerbiamasis kolega (klausimas premjerui), būdamas opozicijoje jūs labai daug kalbėdavote apie skaidrumą, kovą su korupcija ir panašiais dalykais. Šiandien paaiškėjo, bent jau žiniasklaidoje taip rašoma, kad jūsų sekretoriatas daro spaudimą Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkui, kad tik nebūtų skelbiami duomenys apie Seimo narių kanceliarinių lėšų panaudojimą. Ar nereikėtų jums, kaip didžiausiai valdančiajai frakcijai, parodyti pavyzdį ir galų gale deklaruoti viešai ir pirmiesiems paskelbti šitų lėšų panaudojimą, o tik paskui tai padaryti visam Seimui? Kokia yra jūsų nuomonė?
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, aš noriu labai kategoriškai paneigti, kad buvo daromas koks nors spaudimas ar kas nors iš mano sekretoriato tai būtų daręs. Paprasčiausiai vakar, matydamas publikacijas žiniasklaidoje, aš paprašiau savo sekretoriato, kad parengtų visą informaciją apie mano išlaidas, kad mes jas viešai paskelbtume. Šiandien mes tą ir padarysime. Kiek mane informavo sekretoriato darbuotojos, jos paskambino į Etikos ir procedūrų komisiją ir paklausė, ar yra kokia nors tvarka, kaip tai turi būti daroma ir kaip skelbiama. Aš raginu ir jus pasekti tuo pačiu pavyzdžiu, parodyti savo išlaidas, parodyti, kaip jūs leidote reprezentacijos lėšas būdamas premjeru, kiek tų lėšų buvo.
Aš turiu labai aiškiai pasakyti. Šiandien aš pažiūrėjau į savo duomenis: per 5 mėnesius galėjau išleisti reprezentacinių lėšų 11 tūkst., išleidau 5 tūkst., ir labai aiškiai galiu pasakyti, kam išleidau. Darbiniams susitikimams, darbiniams pietums svarbioms Vyriausybės darbo temoms apsvarstyti su ekspertais, su asocijuotų struktūrų atstovais. Lygiai taip pat galiu pasakyti, ir kam buvo išleistos lėšos, skirtos Seimo nario darbui. Visa tai galiu labai aiškiai pasakyti, šiandien tą ir darau. O visos insinuacijos apie kokius nors spaudimus yra neteisingos.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia Z. Balčytis. Ruošiasi A. Mazuronis.
Z. BALČYTIS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Klausimą norėčiau užduoti švietimo ir mokslo ministrui gerbiamajam G. Steponavičiui.
Vakar gavau labai konkretų klausimą iš vienmandatės rinkimų apygardos, t. y. iš tėvų, kurie gyvena kaime. Jų metinės vidutinės pajamos grynais pinigais, nekalbant natūra, yra apie 7–8 tūkst. Lt. Jų dukra 7 metus mokėsi Medicinos universitete. Šiemet stoja į rezidentūrą ir negavo valstybinio finansavimo. Faktiškai visa mano paminėta šitos šeimos suma išėjo jų dukros mokslo įstaigos palaikymui. Dabar ši mergaitė turi mokėti, kad baigtų rezidentūrą, apie 40 tūkst. Lt. Ką jūs, kaip ministras, jai ir jos šeimai patartumėte daryti?
G. STEPONAVIČIUS (LSF). Aš tik noriu pasitikslinti, kada ji įstojo?
Z. BALČYTIS (LSDPF). Ji baigė 7 metų kursus, o šiemet stoja į rezidentūrą.
G. STEPONAVIČIUS (LSF). Visų pirma aš noriu pasakyti, kad į rezidentūrą priėmimo dar nėra. Galėčiau patikslinti, kad vakar Vyriausybė patvirtino magistro, doktorantūros ir rezidentūros vietų finansavimą iš biudžeto. Lyginant su praėjusių metų 260 vietų studijų rezidentūroje, valstybė šiemet visiškai finansuos 350 rezidentų. Aš manau, jeigu yra stojimas šiais metais, galimybės gauti nemokamas rezidentūros studijas ir gerokai ženklesnes stipendijas yra, lyginant su jūsų valdymo laikotarpiu, platesnės.
Taip pat dar norėčiau pridurti, kad, turbūt puikiai žinot, praeitoj kadencijoj visų pirma dėl opozicijos iniciatyvos buvo išspręstas klausimas, kad rezidentai, be stipendijų, galėtų dar ir dirbti, ir gauti atlyginimą būdami rezidentais. Šita praktika šiuo metu jau yra tapusi realybe. Jeigu paklaustumėte kai kurių gydytojų, jau nebe rezidentų, tai jūs turbūt sužinotumėt, kad kai kuriais atvejais rezidentų pajamos sudėjus stipendijas ir pagal darbo sutartį gaunamas viršija nemažos dalies mažesnius krūvius turinčių medikų atlyginimus.
Tai aš kviesčiau žiūrėti į faktus ir galimybes, kurias ši Vyriausybė suteikia, lyginant su jūsų, platesnes, nei tai buvo. Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju už atsakymą. Klausia A. Mazuronis. Ruošiasi V. Bukauskas.
A. MAZURONIS (TTF). Labai dėkui. Aš norėčiau paklausti aplinkos ministrą. Gerbiamasis ministre, turiu tokios neoficialios informacijos, kad ministerijoje šiuo metu yra rengiamos įstatymo pataisos ar tam tikra tvarka, pagal kurią praplečiama būtino projekto sudėtis, t. y. įtraukiama priešgaisrinės saugos dalis į viso pastato projekto sudėtį.
Klausimas būtų labai paprastas: kokios stadijos yra šis procesas, ar yra parinkta, kas atestuos tuos projektų dalies vadovus šios srities? Jeigu jau yra parinkta, kokiais kriterijais remdamiesi rinkote, ir ar įmanoma kažkur gauti viešai informacijos apie šio proceso eigą, būklę, viską, kas vyksta?
G. KAZLAUSKAS. Dėl paties proceso greičiausiai, ką jūs sakote, taip ir yra, tačiau nei tvirtinimui, nei kažkokiam platesniam aptarimui kol kas šie dokumentai nebuvo pateikti. O jeigu jus domina konkrečiai tie dalykai, tai, be jokių abejonių, mes visus dokumentus, kuriuos rengėm, pateikėm svarstyti tiek asocijuotoms struktūroms, tiek visiems suinteresuotiems asmenims prieš priimant, ypač svarbius normatyvinius dokumentus. Jeigu jūs tiktai pageidaujat gauti tokią informaciją, jinai tikrai jums bus pateikta.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia V. Bukauskas, ruošiasi V. M. Čigriejienė.
V. BUKAUSKAS (DPF). Ačiū, pirmininke. Aš norėčiau paklausti vidaus reikalų ministrą. Gerbiamasis ministre, praeitą savaitę susitinkant su rinkėjais ir lankantis Kėdainių rajone, Truskavos seniūnijoje, gyventojai ir bendruomenės pirmininkas išties yra sunerimę, kad vasaros laikotarpis, padaugėjo švenčių, renginių ir lyg ir nuo 10 val. vakaro, nuo 22 val., apylinkių inspektorius nevykdo savo funkcijų ir nebegalima prisiskambinti, nes jo telefonai yra išjungti. Pagal komentarą lyg ir yra priimtas dėl lėšų stygiaus Kauno apskrities komisaro toks sprendimas, kad nuo vakaro 10 val. iki ryto 8 val. apylinkių inspektoriai seniūnijose neatlieka savo funkcijų. Ar tai buvo derinta su jūsų?.. Ar jūs esat informuotas ir kokių priemonių planuojate imtis, kad būtų užtikrinamas saugumas? Ačiū.
R. PALAITIS. Ačiū, gerbiamasis Seimo nary, už gerą klausimą. Iš tikrųjų gerai, kad įspėjot iš anksto. Aš pasiaiškinau situaciją. Taip, iš tikrųjų Truskavos seniūnas skundėsi. Jis skundėsi ir generaliniam komisarui dėl minėto atvejo. Bet bendrąja prasme noriu pasakyti taip, kad Policijos departamentas su visa policija yra atskiras asignavimų valdytojas. Jie nepriklausoma… Generalinis komisaras skiriamas Prezidento, ir jie pagal savo lėšas tvarkosi.
Dabar ką noriu pasakyti? Aišku, dėl šito lėšų stygiaus visi budinčiųjų maršrutai yra optimizuojami. Pasižiūrima: gyventojų skaičius – vienas kriterijus. Antras kriterijus yra nusikalstamumas toj konkrečioj vietovėj. Ir pagal tai sudaromi budinčiųjų važiavimo grafikai. Šiaip apylinkės inspektorius iš tikrųjų ten dirba tik iki 22 val. Taip. Bet, mano įsitikinimu, telefonas ir po 22 val. neturi būti išjungtas. Šito fakto aš nežinau, jūs man nesakėt. Jeigu iš tikrųjų išjungtas telefonas, aš tikrai imsiuosi priemonių, kad to nebūtų.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia V. M. Čigriejienė. Gal jau paskui išsiaiškinsit.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis premjere…
PIRMININKĖ. Ruošiasi R. Baškienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). …ar Vyriausybė yra priėmusi sprendimą, koks bus likimas „Leo LT“ ir ar bus statoma ta atominė elektrinė? Tiek daug diskusijų, bet taip ir nežinom. Ir kada gali būti pastatyta?
Ir kitas paklausimas – kodėl mokslo slėniai yra tiktai popieriuje ir nejudama ta kryptimi? Ačiū.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Tai gal pradėsiu nuo pabaigos. Čia ką A. Sysas skelbia, iš tiesų su slėniais problema paprasta. Aš pats save laikau vieno iš slėnių krikštatėviu, bent jau pavadinimo autoriumi, turbūt 2001–2002 m. Saulėtekio slėnio pavadinimą pakrikštijau. Ir turėjau visą laiką sakyti, kad slėnio tai tenai nėra, taip sakant, geologine ar geografine prasme.
Bet jeigu rimtai, tai iš tikrųjų mes labai intensyviai svarstom ir svarstėm Vyriausybėje. Vakar Vyriausybė priėmė sprendimą, kuris artimiausiu metu leis žengti į priekį ir pradėti Europos Sąjungos pinigus skirti būtent tai infrastruktūrai, slėnių vystymui. Bet, be abejo, turime būti įsitikinę, kad tikrai tie pinigai, dideli pinigai, noriu priminti praeitos Vyriausybės nuopelną iš Europos Sąjungos lėšų skirti iki 10 % visų lėšų tokioms inovatyvioms mokslo ir aukštųjų technologijų verslo sankaupoms kurti prie stambiausių mūsų mokslo centrų. Išties kai kur galbūt nėra iki galo labai aiškiai sudėlioti prioritetai ir principai, todėl tos diskusijos tikrai buvo vertingos. Gal ministras pratęs, švietimo ministras pasakys dėl vakarykščių sprendimų.
Dabar dėl energetikos. Aš noriu pasakyti, kad atominė elektrinė bus statoma. Jungtys į Švediją bus tiesiamos, ir artimiausiu metu jungtys į Lenkiją bus toliau tiesiamos. Bendra elektros rinka Baltijos valstybėse bus kuriama pagal Skandinavijos gerai veikiantį modelį. Ir visa tai bus daroma nepaisant to, ar „Leo“ nebeliks tokio, ar jis koks nors liks. Tai čia neturėkim jokių kitokių iliuzijų.
O artimiausiu metu Vyriausybė pateiks Seimui Atominės elektrinės įstatymo pataisas. Vakar Vyriausybė iš esmės pritarė, dar atsižvelgus į kai kurias teisininkų pastabas bus galutinai patvirtinta, ir mes prašysim Seimo šį įstatymo projektą svarstyti kiek galima greičiau. Jisai tokiu atveju iš tikrųjų sudarytų valstybei ir Vyriausybei galimybę ir realizuoti tuos strateginius projektus, kurie visiems svarbūs, ir ginti visuomenės interesus iš tiesų išnaudojant įvairius teisinius, teisėtus instrumentus, kurių iki šiol stokojome. Ir kartu, be abejo, būtų atsižvelgta į Konstitucinio Teismo sprendimą.
PIRMININKĖ. Prašau, gerbiamasis G. Steponavičius.
G. STEPONAVIČIUS (LSF). Ačiū. Tai dėl mokslo, studijų ir verslo integruotų penkių slėnių programų pradžios galėčiau tik tiek pridurti prie to, ką pasakė Ministras Pirmininkas, kad kitą savaitę Vyriausybė priims galutinį sprendimą dėl patikslinimo šių slėnių programų, kad dėl 2 mlrd. lėšų įsisavinimo rezultatų ir tikslų, kuriuos kelia valstybė, būtų numatyti tam tikri saugikliai priežiūros, stebėsenos. Šalia to, aš kitą savaitę ketinu pasirašyti 14 po visais penkiais slėniais esančių projektų. Sudėtinės dalys, kad jau paraleliai tvarkant ir Vyriausybės saugiklius lėšų įsisavinimo efektyvumo prasme, paraleliai, kad slėniai galėtų judėti įgyvendindami numatytus projektus ir kad pirmosios lėšos jau šiais metais būtų pradėtos įsisavinti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia R. Baškienė. Ruošiasi S. Stoma.
R. BAŠKIENĖ (MSG). Labai ačiū už galimybę paklausti. Norėčiau klausti vidaus reikalų ministro pono R. Palaičio.
Gerbiamasis ministre, ar jums yra žinoma kritiška priešgaisrinių tarnybų savivaldybėse padėtis? Gavusios rekomendacijas smarkiai sumažinti savo biudžetus ir taip sunkiai gyvuojančios savivaldybių priešgaisrinės tarnybos iš tiesų balansuoja prie likvidumo ribos. Ugniagesių atlyginimai minimalūs. Jų inventorius iš tiesų susidėvėjęs ir seniai neatnaujintas. Pavojaus varpais ima skambinti priešgaisrinių tarnybų ir ugniagesių profsąjunginės sąjungos ir kelia retorinį klausimą: ar galimi gaisro padariniai mūsų valstybei nekainuos brangiau, jeigu likviduosim ugniagesių komandą savivaldybėse ir nebeliks tų, kurie gaisrus gesina. Aš puikiai žinau, kad savivaldybėms tai yra deleguota funkcija – rūpintis priešgaisrinėmis tarnybomis. Tačiau, aišku, neturėtų likti nuošalyje ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos. Gerbiamasis ministre, kokia jūsų pozicija ir ką galime šiandien pasakyti tiems mažiausiems ugniagesiams, kurie gelbėja mūsų Lietuvą nuo gaisrų?
R. PALAITIS. Ačiū už gerą klausimą, jis kyla nuolat. Iš tikrųjų šita reforma gaisrininkų srity vyksta jau pakankamai ilgai, jau, rodos, kokie metai, ir procesas yra toks. Ten, kur yra Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento centriniai padaliniai, ten yra statutiniai pareigūnai, jie ir lieka valstybės žinioje. Dabar tokie, kur nestrateginiai padaliniai ir ten labai mažas procentas statutinių pareigūnų, tokie padaliniai yra paprastai atiduodami savivaldybėm, procesas vyksta derybų būdu, tiesiog tokia reformos eiga.
Buvom su merais susitikę, bendradarbiavom. Vieni noriai ima tuos priešgaisrinius padalinius, kiti nelabai, bet tai yra procesas. Šitie, vadinasi, šitos gaisrinės atiduodamos ir su nekilnojamuoju turtu, ir su technika, ir su pinigais, su finansavimu. Taip, šiais sunkiais laikais ne visuomet, šiais sunkiais laikais, pabrėžiu, ne visuomet savivaldybėm užtenka pinigų, bet, čia jūs minėjot apie savivaldybės gaisrininkus, taip, bet kontrargumentai būtų tokie: kai buvo geri laikai, kai kuriose savivaldybėse gaisrinės įsirengė šildomas grindis, užuot kartais pagalvoję, gal uniformą nusipirkt. Tai čia yra visokių atvejų neūkiškumo ir viso kito. Dažnai buvo taip, atrodė, kad gyvensim gerai ilgai, o staiga, pasirodo, atėjo laikas šiek tiek sunkesnis ir, kai laikas šiek tiek sunkesnis… Bet aš noriu jus nuramint, tokių vietų, kur neturėtų batų ar uniformų, Lietuvoj tikrai nėra. Jeigu kas nors gali pasakyt konkrečiai, kur taip yra, aš tikrai išsiaiškinsiu ir nuvažiuosiu net į tą savivaldybę pasižiūrėt, kaip jie gyvena. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju už išsamų atsakymą. Klausia S. Stoma, ruošiasi K. Glaveckas.
S. STOMA (TPPF). Ačiū. Kaip visada noriu paklausti gerbiamojo finansų ministro. Sakykit, artėja liepos 1-oji ir Seimas po pateikimo yra pritaręs įstatymo pataisai dėl 9 % PVM tarifo pratęsimo knygoms ir dar kai kurioms prekėms. Finansų ministerija turėjo pateikti apskaičiavimus, kiek tai atsilieptų biudžetui. Šiuo metu lyg ir kyla toks įtarimas, kad yra specialiai delsiama atsakyti, kad Seimas negalėtų įvykdyti savo valios ir nebūtų knygoms išlaikytas 9 % PVM tarifas. Ar aš klystu ir kada jūs ruošiatės pateikti tuos skaičius? Ačiū.
A. G. ŠEMETA. Dėl skaičių konkrečiai mes pačiu artimiausiu metu jums pateiksime, tačiau šiuo metu Vyriausybėje pradėta diskusija apskritai dėl fiskalinės konsolidacijos. Aš manyčiau, kad yra labai svarbu šiuos klausimus svarstyti bendrame kontekste, o ne ištraukti vieną poziciją. Be abejo, yra labai populiaru siūlyti pasiūlymus dėl konkrečių pozicijų, tačiau aš manyčiau, kad labai svarbu taip pat būtų, kad Seimo narys matytų ir bendrą vaizdą, koks yra šalyje, ką reikėtų daryti, ir remiantis bendra padėtimi būtų priimami kompleksiniai sprendimai. Tai tą Vyriausybė ketina padaryti, ir manyčiau, kad tie klausimai bus sprendžiami.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Jeigu dar galėčiau pridurti. Aš noriu priminti kolegai, kad Vyriausybė savo pažadą yra įvykdžiusi ir skyrė papildomai lėšų lietuviškų knygų leidybai iš Privatizavimo fondo programų. Aš tikiuosi, kad tie pinigai artimiausiu metu kaip tik pasieks adresatus, t. y. knygų leidėjus, ir tuo būdu šiais metais lietuviškų knygų leidybai būtų skirta maždaug 1,5 karto daugiau lėšų bendra suma iš biudžeto ir iš Privatizavimo fondo, negu buvo skirta praeitais metais.
Papildomai tiktai noriu atkreipti jūsų dėmesį į jūsų klausimą, į tą paprastą faktą, kad lengvatos panaikinimas arba lengvatos pratęsimas reikštų mokestinę permainą, kuri arba įgyvendinama tik po pusės metų, jeigu jinai yra įgyvendinama be biudžeto pataisų, arba jinai įgyvendinama nuo liepos 1 d., jeigu kartu būtų priimtos ir biudžeto pataisos. Čia turime irgi matyti šitą problemą, todėl iš tiesų svarstydami visą finansinį paketą, tarp jų ir jūsų keliamus klausimus, turime taip pat galvoti ir apie tai, kaip išspręsti štai tokias iš mūsų įstatymų ateinančių administracinių problemų klausimus.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia K. Glaveckas, ruošiasi E. Jonyla.
K. GLAVECKAS (LSF). Klausimas finansų ministrui. Gerbiamasis ministre, prieš kelias savaites Pasaulio bankas pateikė išvadas ir rekomendacijas dėl situacijos Lietuvoj, apie socialinę sritį, sveikatos sritį. Dabartiniu metu mes laukiame Tarptautinio valiutos fondo misijos, kuri pagal viską, atrodo, turi pradėt šiandien dirbti. Mes visi puikiai žinome, kad pas mus situacija yra žymiai geresnė negu Latvijoje, priedo mūsų Vyriausybė yra žymiai ryžtingesnė. Klausimas būtų toksai: sakykite, gerbiamasis ministre, kokių išvadų mes galim tikėtis iš Tarptautinio valiutos fondo ir kokio pobūdžio rekomendacijų? Kaip jūs manote? Ačiū.
A. G. ŠEMETA. Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų jūs teisus, šiuo metu Lietuvoje pradeda darbą Tarptautinio valiutos fondo misija pagal 4 straipsnio nuostatas, t. y. reguliari misija, kuri vykdoma paprastai du kartus per metus. Šiuo atveju mes turėsime pokalbius ir su Tarptautinio valiutos fondo atstovais apie mūsų įgyvendinamas reformas. Tiek, kiek mes esame diskutavę mūsų reformų įgyvendinimo klausimais, tai, kas jau yra padaryta iki šios dienos, t. y. 7 % bendrojo vidaus produkto konsolidacija, yra visiškai remiama Tarptautinio valiutos fondo. Dar labiau, tai yra iš tikrųjų pažymima, kad tai yra labai ryžtingi žingsniai, rodantys, kad Vyriausybė, kartu ir valdančioji koalicija yra pasirengusios daryti tuos žingsnius, kurie yra reikalingi dabartinėmis sunkiomis aplinkybėmis. Šios misijos metu, ji truks dvi savaites, bus dar kartą aptarta ta situacija, kokia yra šiuo metu Lietuvoje, ir manau, kad kaip mes ir anksčiau rasdavome tuos sprendimus, kurie yra reikalingi šaliai, juos paremdavo Tarptautinis valiutos fondas, tai ir kitus sprendimus, kurie, be abejo, bus reikalingi sprendimai, taip pat Tarptautinis valiutos fondas parems.
Dėl konkrečių detalių. Aš manau, kad jos paaiškės tuomet, kai fondas baigs savo misiją.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia E. Jonyla, ruošiasi A. Dumbrava.
E. JONYLA (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Kadangi nematau nei žemės ūkio ministro, nei energetikos ministro, tai kreipiuosi į gerbiamąjį Ministrą Pirmininką. Daugelis žemdirbių nerimaudami laukia Vyriausybės išvados dėl Galios įstatymo. Kokia, kiek stengiausi sužinoti, nežinau galutinio atsakymo, kokia dabar yra situacija dėl šito? Ačiū. Dėl šito įstatymo ir išvadų. Ačiū.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Tai aš grįžęs galėčiau pasidomėt detaliau, bet man… Aš tikiu ir žemės ūkio ministro, ir energetikos ministro žodiniais patikinimais, kuriuos mes paskelbėm žemdirbių suvažiavime, kad bus išspręsta palankiai žemdirbiam. Iš tikrųjų galėčiau tik pasidomėt. Man atrodo, kad jau turėjo tas išvadas lyg ir…
E. JONYLA (LSDPF). Kol kas nėra.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). …apsvarstyti. Tai aš paraginsiu, kad tikrai kur nors ten neužkliūtų.
E. JONYLA (LSDPF). Gerai, ačiū.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Ačiū už klausimą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia A. Dumbrava, ruošiasi K. Daukšys.
A. DUMBRAVA (TTF). Dėkoju, pirmininke. Klausimas būtų galbūt Ministrui Pirmininkui ir aplinkos ministrui. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba čia informavo vieną žmogų, gyvenantį Gražutės regioniniame parke, kad jisai negali vykdyti jokių darbų, būtent statyti sodybos ir t. t., kadangi nėra patvirtinta, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nepatvirtino Gražutės regioninio parko ir jo zonų ribų plano, o Aplinkos ministerija Gražutės regioninio parko tvarkymo planą. Tai aš norėčiau žinoti, kokia situacija šiame ir kituose regioniniuose parkuose ir kas yra daroma, kad planai būtų patvirtinti ir žmonės galėtų daryti tam tikrus veiksmus tose teritorijose. Ačiū.
G. KAZLAUSKAS. Dėkui už klausimą. Šitie procesai nėra padaromi per vieną dieną. Jūs puikiai žinote, kad vieno plano parengimo procesas užtrunka gana ilgus mėnesius. Tenka pripažinti tai, kad praeitais metais tokių planų patvirtinta buvo nedaug. Jau procesas pajudėjo ir vien šiemet jau yra patvirtinta, jeigu nepameluosiu, ar ne penkių parkų teritorijos. Taigi šitas procesas juda. Kada konkrečiai jūsų paminėto parko ribos bus patvirtintos, reikalingi planai, aš dabar negalėčiau taip iš karto atsakyti, reikėtų pasitikslinti planą, nes tai yra šiaip ne vienų metų darbas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia K. Daukšys, ruošiasi A. Dumčius.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Kadangi energetikos ministro nėra, manyčiau, kad gerbiamąjį premjerą reikėtų paklausti.
Aš suprantu, kad „Leo LT“ kupra dabar sunkiai leidžia kai kuriuos dalykus daryti, bet, premjere, kada jūs… gal galėtumėte paskelbti, kurios įmonės statys (…) ir kuri įmonė darys atominės elektrinės projektą, ir kada, jūsų manymu, tie projektai bus užbaigti? Taip pat kaip bus apsirūpinama elektros energija 2010 metais, kiek gaminsime patys, o kiek pirksime iš užsienio? Ir gal jūs žinote, kiek pirksime iš tokios garsios Kauno bendrovės, kurią jūs, ko gero, irgi žinote?
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Dėl apsirūpinimo aš galiu pasakyti, kad jau prašiau anksčiau, ir Energetikos ministerija mane patikino, kad yra parengtas visas apsirūpinimo planas, kurį Vyriausybė apsvarsčiusi kaip tam tikrą nuostatų dokumentą galėtų patvirtinti ir tada informuoti Seimą. Esu informuotas, kad apsirūpinimo reikaluose matyti visai neblogos perspektyvos ir atveriant savo rinką, ir konkurenciniu būdu apsirūpinant, ne vien tiktai perkant iš žinomų šaltinių, lygiagrečiai einant į bendros Baltijos šalių rinkos kūrimą. Manau, kad galime pajudėti link daug skaidresnio ir visuomenei naudingesnio apsirūpinimo modelio.
Dabar dėl procentų, kiek vidaus gamyba, kiek iš Estijos ar iš kitų kaimynų. Štai vakar mačiau žinutę, kad jau baltarusiai lyg ir sutinka praleisti Ukrainos elektrą. Tai tie dalykai, be abejo, yra labiau specifiniai ir juos matysime tame dokumente, kurį Energetikos ministerija rengia. Dabar, kaip jūs žinote, jums žinoma ir man žinoma įmonė su mumis nieko bendro neturi, jinai turi bendro su Rusijos energetine sistema. Ar mums reikės pirkti iš Rusijos elektros energijos, ar ne, irgi paaiškės. Mes tikrai manome, kad yra galimybių ieškoti ir kitų apsirūpinimo būdų. O jeigu Rusija labai nori pardavinėti mums elektros energiją, tai čia yra jos reikalas, nebūtinai tik mūsų. Tai čia vienas dalykas.
Dabar dėl visų kitų dalykų, kas statys ir kaip statys, aš galiu pasakyti, kad matau bendrą vaizdą labai paprastą. Iš tiesų dar sykį galiu pakartoti, kad „Leo LT“ kūrimas, mano manymu, nepasiteisino ir kažin ar buvo gerai apgalvotas. Aš manau, kad pradedant visoje Europoje įgyvendinti Trečiąją direktyvą, trečiąjį direktyvų paketą, mums reikėtų eiti nuosekliai aiškiu keliu, t. y. atskirti perdavimo tinklus, t. y. atskirti „Lietuvos energiją“ ir ją daryti atsakingą už stambių infrastruktūrinių strateginių projektų įgyvendinimą. Aišku, papildomai klausimas, todėl, pavyzdžiui, mes esame patvirtinę ir atominės elektrinės statymo artimiausių darbų planą, kuriame numatėme (ir dabar, kaip žinote, baigėsi konkursas) samdyti tarptautinius konsultantus. Jie yra parinkti. Jų užduotis yra iki antros metų pusės, t. y. iki rugsėjo, spalio parengti verslo planą, kuriame būtų numatyta vieta ir strateginio partnerio, strateginio investuotojo, kuris ateitų ir su piniginiais resursais, ir, svarbiausia, su žiniomis, kaip statyti tokią elektrinę. Mes tai irgi turime suvokti. Kaip valdyti elektrinę, kažkada pastatytą, mes gal ir žinome, ir mokame, neblogai valdome, bet kaip pastatyti naują? Mūsų žinios yra nedidelės, todėl strateginio investuotojo dalyvavimas tokiame projekte yra labai svarbus, kad jis ateitų su žiniomis, kaip tą padaryti, kaip realizuoti tokį projektą. Visos datos yra šiek tiek sąlyginės, bet mes tikimės, kad apie 2018 m. Jeigu kitais metais mes jau galime pradėti realius darbus, mes taip tikimės, tai 2018 m. yra tikėtini metai. O tiltas į Švediją, bent jau švedų pusė skaičiuoja, kad 2015, 2016 m.
PIRMININKĖ. Dėkoju, premjere, už ilgą, išsamų atsakymą. Klausia A. Dumčius, ruošiasi E. Žakaris.
A. DUMČIUS (TS-LKDF). Dėkui. Klausimas gerbiamajam kultūros ministrui. Gerbiamasis ministre, po to, kai jūs atmetėte jaunimo būsimos ekspedicijos „Misija Sibiras“ paramą, tai žlunga viena iš ekspedicijų liepos mėnesį. Aš, kaip komisijos pirmininkas, nukentėjusiųjų gavau raštą ir jums nusiunčiau prieš savaitę prašymą susitiki su ekspedicijos vadovais ir peržiūrėti, nes tai yra patriotinio jaunimo misija, tai nėra komercijos sumetimais, turizmo. Tokių apie tūkstantis galėtų, bet čia yra valstybės lygmuo, tai yra ideologija, politika ir dar daugiau. Tai ar galėsite pažadėti susitikti su ekspedicijos vadovais?
R. VILKAITIS. Ačiū už klausimą. Nėra jokios abejonės, kad būtinai susitiksime. Grįžęs į ministeriją turiu paieškoti to rašto. Jis gali būti užstrigęs pas valstybės sekretorę. Ačiū. Tikrai susitiksime artimiausiu metu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia E. Žakaris, ruošiasi J. Ramonas.
E. ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Norėčiau paklausti finansų ministro. Gerbiamasis ministre, apie atvejus, kai valstybės lėšomis renovuotos uždaromos arba norimos uždaryti švietimo įstaigos Savivaldybės rengia investicijų projektus, matyt, yra kažkokie įsipareigojimai, ir praėjus metams ar dviem staiga norima uždaryti ar keisti paskirtį. Ar yra tokiais atvejais numatytos kažkokios sankcijos, lėšų grąžinimas, ar po kiek metų galima kažką?.. Ar yra kokie teisės aktai? Jeigu yra, kur būtų galima su jais susipažinti? Ačiū.
A. G. ŠEMETA. Manau, kad reikėtų nagrinėti konkrečius atvejus. Jeigu jūs turite konkrečių pavyzdžių, kai savivaldybės imasi tokių veiksmų, pateikiate man ir švietimo ministrui ir mes juos nagrinėsime. Jeigu tai yra struktūrinių fondų parama, be abejo, tam tikri reikalavimai tos paramos panaudojimui yra keliami, taisyklės yra viešai paskelbtos ir su jomis galima susipažinti. Jeigu tai yra biudžeto lėšos, valstybės biudžeto ar valstybės investicijų programos lėšos, skirtos savivaldybėms, tokiu atveju jau taikomos nacionalinės taisyklės, kurios taip pat yra viešai paskelbtos. Čia reikėtų žiūrėti konkretų atvejį ir nagrinėti, kaip yra pasielgta ir ar teisingai pasielgta.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia J. Ramonas. (Balsai salėje) Nematau. V. Baltraitienė. Nėra. J. Veselka. Irgi nėra. V. Gedvilas. Nėra. A. Sysas yra.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Ačiū, kad pastebėjote ir už galimybę paklausti. Aš norėčiau kreiptis į Ministrą Pirmininką. Jums žinoma ir turbūt nestebina tai, kad kai kurie įstaigų vadovai liepia išeiti nemokamų atostogų, mažina atlyginimus mokytojams, gydytojams, slaugos darbuotojams, socialiniams darbuotojams, naudoja kitas gudrybes, pavyzdžiui, nemokamos atostogos darbo vietoje. Dabar atėjo eilė teismams, tiksliau, teisėjams. Kai kurių teismų pirmininkai liepia paaukoti, sakykim, savo noru atostoginius pinigėlius teismui, o pačiam atostogauti. Mano klausimas būtų jums, ką darysite, kad vis dėlto teisingumo Lietuvoje liktų daugiau, nes jeigu tokias sankcijas taiko teisėjams, tai aš nežinau, ko gali tikėtis kitos kategorijos žmonių šitoje situacijoje?
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Aš, tiesą sakant, konkrečiai nežinau tokių situacijų. Biudžetinis finansavimas, koks numatytas, toks ir yra skiriamas. Visos institucijos žino, tarp jų ir teismai, bet aš norėčiau atkreipti dėmesį į kitą pusę. Visai neseniai Valstybės kontrolė paskelbė tyrimo duomenis, kad teismuose lėšos ne visada būdavo naudojamos tvarkingai ir teisingai. Tai galbūt ir tokių problemų yra, kad tos tvarkos vis dar trūksta. Kai pinigų yra mažiau, o vis dar bandoma nelabai tvarkingai tuos pinigus naudoti, tai, be abejo, atsiranda visokių vidinių sutrikimų. Mūsų veiksmai kartu su jumis, gerbiamasis Algirdai, įvesti tvarką, kaip žinote. Mes bandykime bendrai pasiekti. Bus.
PIRMININKĖ. D. Bekintienė. Ruošiasi V. Matuzas.
D. BEKINTIENĖ (TS-LKDF). Ačiū. Mano klausimas… Aš norėčiau pratęsti Rimos Baškienės klausimą vidaus reikalų ministrui. Iš tikrųjų, gerbiamasis ministre, nestatutiniai ugniagesiai yra diskriminuojami. Vakar aš susitikau su kai kuriais jų atstovais, ir jie man pateikė tokį pavyzdį, kad Rietavo savivaldybės administracija vos ne grasinimais ir šantažu privertė juos susimažinti atlyginimą iki minimumo, nors, kaip žinote, premjeras, kiek girdėjau, sakė, kad ugniagesiams atlyginimai nemažės. Sakykime, pulkininkas R. Baniulis vilioja tokiais blizgančiais popierėliais, arba koeficientais, kad jiems padidins koeficientą tik tuo atveju, jeigu nestatutiniai pareigūnai nestos į profsąjungą. Tokie dalykai dedasi ir nematyti jų, ir negirdėti būtų mums, kaip politikams, neįmanoma. Jie kreipėsi į jus, prašydami sudaryti darbo grupę. Jie mato nemažai vidinių rezervų ir neprašo naujų finansinių asignavimų, kad jų atlyginimų problema būtų išspręsta. Kodėl atsisako jūsų pareigūnai, jūsų valstybės tarnautojai, jūsų atsakingi žmonės sudaryti tą grupę, nes jie rodė man raštą kad susilaiko nuo tokios grupės susidarymo. Gal galite paaiškinti?
R. PALAITIS. Ačiū už gerą klausimą. Noriu tik pakoreguoti, kad gerbiamasis Remigijus Baniulis yra generolas, o tam tikras profsąjungos vadovas dar nėra generolas, nors labai norėtų juo būti, ir iš čia visi veiksmai iškyla, tai akivaizdu.
Antras dalykas, ką noriu pasakyti. Vis dėlto nemaišykite. Dar sykį: tas, kas yra Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, tai yra valstybinė gaisrinė, supaprastintai vadinkime, o kas yra savivaldybių… Ten yra savivaldybės mero, tarybos narių, administracijos direktoriaus atsakomybė. Šitoje vietoje maximum, ką aš galiu padaryti, tai aš galiu nuvažiuoti į tą savivaldybę ir paprašyti mero kartu nueiti ir išnagrinėti ugniagesių problemas konkrečioje vietoje, nes kiekvienoje vietovėje yra labai skirtingai, bet profsąjungos kartais šiek tiek spekuliuoja šitais faktais. Kaip sakiau, faktų yra ir tokių, kad įsidėjo šildomas grindis, o neliko pinigų uniformoms.
PIRMININKĖ. Klausia V. Matuzas. Ruošiasi B. Pauža.
V. MATUZAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Šiandien džiaugiuosi, kad du ministrai – A. Šemeta ir aplinkos ministras G. Kazlauskas – pasirašėte su Europos investicijų banko viceprezidentu finansinį susitarimą dėl Kontrolinio fondo įsteigimo ir jo lėšų panaudojimo daugiabučių namų renovacijai. Kalbama apie 785 mln. Lt sumą, numatomas toks pradinis fondo biudžetas. Gal galėtumėte pasakyti savo nuomonę, kaip manote, mūsų valstybės įdedamos lėšos, greičiausiai tai struktūrinių fondų paramos lėšos… ar negalėtų būti dalis ir tų pinigų, kurie atsiras nuo naujojo šildymo sezono, tai yra PVM buvusios lengvatos… Ar nemanote, kad būtų logiška tas lėšas skirti būtent daugiabučių namų renovavimo programai?
A. G. ŠEMETA. Gerai, aš pabandysiu atsakyti. Iš tikrųjų, mano supratimu, mes šiandien pasirašėme labai reikšmingą sutartį, ir čia reikia pasakyti, kad esame vieni pirmųjų Europos Sąjungoje, kurie prisijungė prie Europos Sąjungos JESSICA iniciatyvos. Manau, tai bus tinkamai įvertinta ir Europoje.
Dėl lėšų. Tai iš tikrųjų tas pirminis įnašas – 785 mln. Lt – yra gana svarus, ir, be abejo, reikia, kad ši programa tinkamai „įsivažiuotų“. Jūs kalbate apie kitą šaltinį – iš pridėtinės vertės mokesčio lengvatų panaikinimo. Pagal mūsų numatytą modelį… Mes esame numatę, kad socialiai remtiniems asmenims, kurie gana kompensaciją už šildymą ir karštą vandenį, bus numatytas mechanizmas, nes reikės tokiu atveju daug mažesnių lėšų, tas lėšas skirti, kad jiems nereikėtų mokėti už paskolą. Praktiškai visas jų įnašas būtų kompensuojamas iš tų lėšų, kurios šiuo metu yra skiriamos kompensacijoms už šildymą ir karštą vandenį. Žodžiu, tai yra panašus mechanizmas, tačiau šiek tiek kitoks.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia B. Pauža. Ruošiasi R. Ačas.
B. PAUŽA (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Mano klausimas būtų švietimo ir mokslo ministrui. Turbūt aišku, kad vyksta mokyklų tinklo pertvarka. Tačiau pastaraisiais metais, ypač kaimiškuose rajonuose, šita pertvarka „susivedė“ į kaimo mokyklų naikinimą ir uždarymą. Be abejo, suprantama, kad trūksta mokinių, kai kur trūkta dar kai ko, bet yra tokių mokyklų (ir prieš tai buvo klausimas), kurios renovuotos, aptvarkytos, tačiau uždariusios tą pastatą, savivaldybė nesuranda, kur jį padėti. Prašau pasakyti, galbūt reikėtų ne vien iš ekonominio taško pažiūrėti (mokykla atlieka daug platesnį vaidmenį toje bendruomenėje), ne tik skaičiuoti pinigus? Galbūt reikėtų sumažinti tuos normatyvus mokinių ar ką nors kita daryti, kad vis dėlto tos kaimo mokyklos, kurios yra pakenčiamos šiandieną, pastatus turiu galvoje, bendruomenė to nori, kad jos išliktų ne vien šiandieną? Galbūt ten trūksta kelių mokinių, tačiau ateity jų atisiras, o jeigu mes ją uždarysime, tikrai niekada tų vaikų ten neatsiras. Koks jūsų požiūris? O jeigu požiūris toks, kaip aš suprantu, tai galbūt tikrai reiktų neatidėliojant kažką keisti? Ačiū.
G. STEPONAVIČIUS (LSF). Ačiū už tikrai aktualų klausimą. Šiai Vyriausybei ir mano vadovaujamai ministerijai pirmiausia rūpi švietimo paslaugų kokybė, ir tai yra atskaitos taškas, kuris, manau, pradedant pirmomis klasėmis ir baigiant abitūros egzaminais, tiesiogiai sietinas ir su tolesne vaiko sėkme bei galimybėmis pasiekti savo svajonių įgyvendinimą.
Kalbant apie būdus, kaip krintančią demografinę kreivę ne suvaldyti, bet rasti atsaką, maksimaliai įsiklausant ir atsiliepiant į lūkesčius kaimiškų mokyklų, kaimiškų bendruomenių, tai yra įvairių sprendimų. Be abejo, čia pirmiausia lemia steigėjo sprendimai sunkmečiu, kada diržus veržiasi ir nesurenkami į biudžetą ir savivaldai… Manau, tai, ko gero, dar labiau skatina daryti tuos nelengvus žmogiškąja prasme sprendimus. Bet aš, gerbiamasis kolega, norėčiau tik pasidžiaugti viena gražia iniciatyva. Šį penktadienį Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija 10.00 val. inicijuoja diskusiją kaimiškų mokyklų ateities tema. Manau, kad aš galėčiau, net nebūdamas iniciatorius, pakviesti ir kitų partijų atstovus. Tiesą sakant, frakcijos patalpose vyks. Mes ketiname, tiek iš ministerijos atsakingų žmonių pusės, tiek aš asmeniškai, pristatyti pastangas, kaip manome atsiliepti į šitą lūkestį. Aš galėčiau pasakyti vieną sprendimą, kurį bent pora savivaldybių, žinau, daro, tai yra vadinamieji multifunkciniai švietimo, kultūros ir bendruomenių centrai. Minėtini geri pavyzdžiai yra Pasvalio rajonas, Kauno rajonas.
Ten, kur tikrai nebeišgali vietos valdžia išlaikyti tokių mokyklų, grynai kaip švietimo įstaigų, yra bendros pastangos tam, kad ten atsirastų ne tik švietimo paslauga, bet ir kitos paslaugos. Ir dar daugiau galiu pasakyti, kad per šiuos ir kitus metus kaimuose 62 tokios mokyklos už europinius pinigus bus renovuojamos ir rekonstruojamos, ir pertvarkomos į daugiafunkcinius centrus. Tai tą patirtį ir tą modelį mes kviečiame pristatyti tuos rajonus, kurie jau diegia. Bet ir ministerija dės pastangas, kad šita derama patirtis ir pirmieji žingsniai įgytų daugiau tokių daigų ir tam būtų sutelktos taip pat ir europinės lėšos.
PIRMININKĖ. Dėkoju. R. Ačas išsibraukė iš sąrašo. S. Bucevičius. Nematau. A. Rimas. Tuojau.
A. RIMAS (LSDPF). Energetikos ministrui, bet energetikos ministro nėra, ūkio ministro nėra, kai nėra ministro, belieka prašyti pirmininko paramos. Aš tokį trumpą klausimą, sakyčiau, jis gal jau ir pabodęs yra mums, apygardiniams Seimo nariams, beveik kiekvieną savaitę tenka su tuo susidurti – tai dėl elektros energijos vartotojų prijungimo prie veikiančių energetikos įmonių tinklų. Pagal ūkio ministro patvirtintą tvarką ir sąlygas numatyta, kad naujiems vartotojams operatorių paslaugos kaina lygi 40 %. Dar savo ruožtu, kad 40 % sumoka, tai yra daug. Ir šitas 40 %, tie pinigai tampa neaišku kieno nuosavybe. Nei individualus vartotojas, nei įmonė negauna akcijų, nieko. Gerbiamasis Ministre Pirmininke, reikia spręsti tą klausimą, nors jau jis yra aiškiai senstelėjęs.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Aš tik noriu patikslindamas jūsų klausimą priminti, kad, atrodo, tai ūkio ministro P. Čėsnos pasirašytas įsakymas, iš tiesų…
A. RIMAS (LSDPF). 2008 metais.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). …keliantis daug susirūpinimo ir klaustukų. Mes esame kalbėję ir su energetikos ministru. Žinau, kad yra planuojama šią tvarką peržiūrėti. Iš tikrųjų ačiū už jūsų klausimą. Tai bus dar tik paraginimas, kad greičiau gal tai galėtume padaryti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ir paskutinis klausia A. Endzinas.
A. ENDZINAS (LSF). Dėkoju, gerbiamoji pirmininke. Aš norėjau paklausti finansų ministro apie vadinamąjį numatomą automobilių apmokestinimą ir „pasišaudymą“, arba nuomonių pasikeitimą, su ūkio ministru. Kaip jūs manote, ar iš tikrųjų šiuo gana sudėtingu verslui laikotarpiu naujas mokestis yra pakankamai pasvertas ir pamatuotas? Gal galėtumėte trumpai, jeigu galima Seimo nariams, pagrįsti šitą poziciją. Dėkoju.
A. G. ŠEMETA. Visų pirma noriu pabrėžti, kad tai nėra joks naujas mokestis, tai yra Seime priimto įstatymo įgyvendinimas. Pajamos natūra buvo apmokestinamos ir anksčiau, tačiau, priimant gruodžio mėnesį įstatymų pataisas, buvo peržiūrėtas pats apmokestinimo principas pajamų natūra, ir tas įsakymas, kurį aš pasirašiau, tik įgyvendina Seime priimtą įstatymą. Mes tikrai ilgai diskutavome ir su verslo organizacijomis, rengėme kelis raundus diskusijų tuo klausimų. Mano supratimu, tvarka, kuri yra nustatyta, maksimaliai lanksčiai pritaikoma, nes tos įmonės, kurios nenori skaičiuoti, kiek konkrečiai automobilis skiriamas asmeniniams tikslams jos darbuotojams, gali rinktis vadinamąjį prezumpcinį fiksuotą procentą. Tos įmonės, kurios nori atlikti tuos skaičiavimus, gali taip pat tai padaryti ir įvertinti konkrečiai, kiek asmuo asmeniniams tikslams naudojasi tarnybiniu automobiliu. Šiuo atveju galiu tik pridurti, kad tokia tvarka yra taikoma visose civilizuotose Europos Sąjungos valstybėse. Aš manau, kad Lietuvai taip pat yra laikas tapti civilizuota Europos Sąjungos valstybe, ir naudą, kuri yra gaunama naudojant įmonės turtą asmeniniams tikslams, tai yra pajamas natūra, apmokestinti taip pat, kaip ir pajamas pinigais. Tai yra civilizuotas būdas, taikomas visose normaliose valstybėse.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dėkoju Vyriausybei. Jūs atsakėte į visus Seimo narių pateiktus klausimus. Gerbiamieji Seimo nariai, kviečiu registruotis.
Užsiregistravo 42 Seimo nariai. Gerbiamieji kolegos, taigi mums buvo likęs iki Vyriausybės valandos Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos viešosios informacijos poveikio įstatymo pakeitimo įstatymo projekto priėmimas.
Bet pagal dabartinį skaičių plenariniame posėdyje nėra 71, todėl siūlau darbotvarkės klausimą 1-12a – Užimtumo rėmimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą. Svarstymo stadija. Kviečiu į tribūną A. Melianą, Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Dėl vedimo tvarkos – A. Endzinas.
A. ENDZINAS (LSF). Dėkoju, gerbiamoji posėdžio pirmininke, tiesiog pagal darbotvarkę po Vyriausybės valandos paprastai būdavo trumpa pertraukėlė. Ar techninės pertraukos, jūs manote, nereikėtų daryti, pažvelgus į dešinę pusę? Dėkoju.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis kolega, jūs turbūt kažką sumaišėte. Niekada pertraukos po Vyriausybės valandos nebuvo. Bet Vyriausybės narius prašyčiau kalbėtis už plenarinių posėdžių salės ribų, nes posėdį turime tęsti. O gerbiamoji profesore Čigriejiene, palikite ramybėje finansų ministrą. (Balsai salėje) Suprantu, kad simpatiškas vyriškis, bet nieko nepadarysi. Prašau, gerbiamasis Melianai, pristatyti įstatymo projektą.
A. MELIANAS (LCSF). Gerbiamieji kolegos, Socialinių reikalų ir darbo komitetas kaip pagrindinis birželio 3 ir 10 d. svarstė Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą. Įstatymui buvo gauta nemažai pastabų ir pasiūlymų iš Seimo Teisės departamento, iš Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos, Lietuvos savivaldybių asociacijos, taip pat Seimo narių E. Žakario, V. Simuliko, J. Juozapaičio, taip pat pono M. Zasčiurinsko pasiūlymai. Daugeliui Teisės departamento pasiūlymų yra pritarta. Mūsų komitetas balsavo: 10 už, 1 prieš. Atsiprašau, 1 susilaikė. Ir yra siūlymas Seimui pritarti įstatymo projektui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamasis kolega, jūs dabar kol kas pailsėkite, nes diskusijose yra užsirašę kalbėti trys Seimo nariai. K. Daukšys. Nematau. M. Zasčiurinskas. Kviečiu į tribūną.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkui. Gerbiamieji kolegos, žinoma, reikia apgailestauti, kad mūsų tiek mažai yra šioje salėje. Kaip žinome, Seimui pateikiamas Užimtumo įstatymas, jo pataisos. Koks šiandien yra laikotarpis? Visų pirma pabrėžtina, kad šiandien Lietuvoje yra gana gili, kaip teigiama, krizė. Tai vienas momentas. Aš pabandysiu kalbėti tezėmis, kad būtų trumpiau. Ir antra – vis didėjanti socialinė įtampa visuomenėje. Visi mes, Lietuvos Respublikos Seimo nariai, deklaruojame rūpinimąsi žmonėmis. Deklaruojame, kad rūpinsimės neskirstydami tų žmonių, ar jis yra pensinio amžiaus, ar jis yra studentas, ar jis yra įgalus, ar jis yra neįgalus. Galų gale mes turime savo krikščioniškas moralės normas. Mes esame Europos Sąjungos nariai. Mes pripažįstame Lisabonos strategiją. Žodžiu, mes esame padorūs Lietuvos žmonėms atstovaujantys Seimo nariai.
Tačiau išnagrinėjus pateikto Užimtumo įstatymo pataisas vaizdelis tampa šiek tiek kitoks, greičiau gal net ir priešingas. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, kuriai, kaip žinome, vadovauja Tėvynės sąjungos ir krikščionių deleguotas ministras, teikia, vadinkim švelniai, įdomias pataisas. Kokia jų esmė? Jei tu esi jau nedarbingo amžiaus arba dar esi ir neįgalus, kaip sakoma lietuvių liaudies pasakoje, įsigyk rogutes, jeigu neįsigysi, mes tau jas nupirksim, ir varyk į mišką. Nes tu valdžiai jau nebereikalingas. Tu jau „trukdai“ kitiems. Jei šiandien žmogus, Lietuvos Respublikos pilietis, yra pensinio amžiaus, jei jisai nori ir gali dirbti, bet kartu yra dar ir neįgalus, tai valstybė per Užimtumo įstatymą remia jo pastangas būti naudingu darbo rinkos dalyviu. Mano minėto įstatymo projekte įrašomi du lyg ir pozityvūs žodžiai – įrašomi žodžiai „darbingo amžiaus“. Ir visa šita parama, kuri šiandien yra įrašyta įstatyme, ir visi nedarbingo amžiaus, darbingo amžiaus neįgalieji žino tai… tuos žodžius įrašius, šitos paramos jau nėra. Ar čia nepanašu į tai, ką mes jau girdėjom šiek tiek anksčiau, beveik prieš 10 metų, kai buvo teigiama: jeigu tu esi pensininkas ir tu dirbi, tai tau mokėti pensijos nevalia ir nereikia?
Vienas momentas – išeliminuojami nedarbingo amžiaus žmonės. Kitas momentas (jau pateiksiu nemotyvuodamas) – mokymosi stipendija. Mokymosi stipendija gerokai sumažinama. Darbo įgūdžiai. Jeigu žmogus nori dalyvauti darbo rinkoje ir šiandien jis gali mokytis, įgyti įvairias kvalifikacijas, ir tas jo įgijimas yra remiamas valstybės, tai šio įstatymo pataisomis darbo įgūdžių įgijimo rėmimas kartais yra gerokai sumažinamas.
Viešieji darbai. Jeigu šiandien studentai gali atostogų metu dirbti viešuosius darbus, tai įstatymo pataisa studentus taip pat išbraukia iš tos galimybės. Mes kalbame apie aukštus darbo įgūdžius, apie tai, kad ateina žmogus į darbą ir jo kvalifikacija darbdaviui yra toli gražu nepakankama, šiandien įstatyme yra parašyta, kad iki 6 mėnesių mes galime remti jo mokymąsi. Dabar mažinama dukart.
Ir paskutinis momentas, į kurį norėčiau atkreipti dėmesį, – darbdaviams suteikiama parama darbo vietoms steigti. Parama mažinama dukart. Todėl aš manau, kad tokios įstatymo pataisos neturėtų būti teikiamos mums, Seimo nariams. Reikėtų tokį įstatymą grąžinti toliau tobulinti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu P. Gražulį. Irgi nėra P. Gražulio. K. Daukšys atsirado. Prašau.
K. DAUKŠYS (DPF). Kadangi mano kolega, kuris geriausiai žino Statutą iš mūsų flango, sako, kad nelabai galiu kalbėti, tai aš kalbėsiu labai trumpai. Aš nesutinku dėl pirmo skyriaus 6 punkto, kur papildomai remiami asmenys. Aš dabar turiu klausimą: kas yra grįžtantys į Lietuvą nuolat gyventi politiniai kaliniai, tremtiniai bei jų šeimų nariai? Kiek mes jų dabar beturime? Ką mes ten rašom? Ar dar yra politinių tremtinių, kurie yra darbingo amžiaus? Tai pirmas dalykas. Aš suprantu, kad reikia rašyti, bet ar yra darbingo amžiaus politinių? Yra? Tada atsiprašau.
Tada kiti dalykai, kurie man užkliuvo. Dabar darbo birža. Čia, šiame įstatyme, sakoma, kad darbo birža pati nustato, kiek reikės darbo vietų, nustato, kiek jinai apmokys, nustato, ar gerai apmokė, ir visi laimingi. Viena įstaiga padaro visą biznį su darbo rėmimo pinigais, ir viskas gerai. Aš manyčiau, kad tai yra negerai, ir šitą 15 straipsnį reikėtų bet kuriuo atveju keisti.
Lygiai taip pat ir 18 straipsnis, kuriame yra stebėsenos rezultatų naudojimas. Taip pat darbo birža faktiškai pati viską tvarko ir nieko neturim. Toliau 19 straipsnis. Konsultavimas. Konsultavimo paslaugas sudaro: bendrasis konsultavimas, profesinis konsultavimas ir psichologinis konsultavimas. Ir visas tas konsultavimo paslaugas vėlgi atliks darbo birža. Mes turim labai daug pinigų ir labai daug specialistų. Aš suprantu, kad bendrąjį konsultavimą, taip, sutinku. O profesinį konsultavimą ir psichologinį konsultavimą? Gal mes rastume specialistų, kurie nebūtinai darbo biržos sistemoje? Gal mes galėtume tas paslaugas realiai samdyti ir iš tikrųjų tai būtų gerokai pigiau. Nes dabar darbo birža pasidariusi tam tikra valstybe valstybėje. Reikia tą pripažinti.
Dar įdomesnis dalykas yra (kur aš čia buvau susidėjęs), kai organizuojami viešieji darbai. Pasirodo, viešieji darbai bus organizuojami ir tiems asmenims, kurie yra įspėti apie atleidimą iš darbo, tai yra darbingo amžiaus darbuotojai. Jeigu jie dar tik įspėti apie atleidimą iš darbo, tai, atleiskit, jie dar dirba. Tai kaip jiems dabar viešuosius darbus organizuosit? Aš šito dalyko nesuprantu. Arba jie turi būti jau atleisti ir tada jiems galit organizuoti, o įteiktas lapelis nereiškia, kad jis atleistas iš darbo, kuriame jisai dirba. Tai aš nesuprantu, ar čia copy paste padarėte nežiūrėdami, tai gal tada ištaisykim, nes kitaip neįmanoma to dalyko padaryti.
Ir dar vienas dalykas – apie mokymą. Apie mokymą ir apie tai, kas tam mokymui skirs lėšas. Vieną kartą abi ministerijos galėtų susitarti, ar Socialinės apsaugos ir darbo ministerija profesinį rengimą reguliuoja, ar Švietimo ir mokslo ministerija. Dabar mes turim dvi sistemas, kurios viena su kita nesueina, kaip tos dvi sesutės per kalnelį, ir kurios ruošia specialistus, kurių paskui vis tiek niekur neįdarbina. Aš nesuprantu, kam leisti pinigus? Žmonės metai iš metų eina į kursus, iš pradžių baigia kompiuterininkų kursus, paskui pardavėjų kursus, paskui dar kieno nors kursus, pinigai tie išeina, mokyklos visai neblogai gyvena, o darbo rinkoje, kada reikia gauti normalų darbuotoją, kuris mokėtų dirbti, nėra tokių. Aš prašyčiau ministro ypač atkreipti dėmesį į tuos reikalus, nes iš tikrųjų mes labai daug pinigų išleidžiam darbui dėl darbo, kad ratas suktųsi, o iš tikrųjų tas ratas vertės negamina.
Todėl aš manyčiau, kad pats įstatymas yra ne iki galo sutvarkytas. Per mažai yra atskirta, kaip sakyt, negali ta pati šeimininkė ir kruopas nupirkti, ir sriubą išvirti, ir suvalgyti, ir dar pagirti, kad labai skanu. (Balsai salėje) Tai gali namuose padaryti, bet valstybėje šitaip būti negali, nes tada jau bus blogai.
Antras dalykas, siūlau vis dėlto peržiūrėti, iš tikrųjų labai svarbi Darbo birža kaip institutas, bet siūlau peržiūrėti, kad nebūtų pinigų leidimo ten, kur jų nereikia. Manyčiau, daugiau…
PIRMININKĖ. Laikas, kolega.
K. DAUKŠYS (DPF). …susitarimo tarpusavyje. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu A. Melianą į tribūną. Yra E. Žakario, V. Simuliko, J. Juozapaičio pataisa. Komitetas iš esmės jai pritarė. Ar gerbiamasis E. Žakaris sutinka? Ar norite šią pataisą pateikti ir kad dėl jos būtų balsuojama?
E. ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Dėl 24 straipsnio tikrai sutinku, o 29 straipsniui nevisiškai yra pritarta. Nežinau, dėl kurio dabar. Dėl 29 straipsnio norėsiu pateikti.
PIRMININKĖ. 24 straipsniui iš esmės pritarta, o 29 straipsniui irgi iš esmės pritarta.
E. ŽAKARIS (LSDPF). Iš esmės, bet šiek tiek kitaip. Ar galėčiau pateikti 29?
PIRMININKĖ. Aš tada fiksuoju, kad jūs sutinkate su komiteto išvada 24 straipsniui.
E. ŽAKARIS (LSDPF). Taip, taip, ačiū.
PIRMININKĖ. Tada prašau pateikti 29 straipsnį.
E. ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. 29 straipsnyje yra kalbama apie subsidiją darbo vietai steigti arba pritaikyti. Yra numatyta, kad darbo vietai steigti skiriama iki 40 minimalių atlyginimų, o darbdavys turi sumokėti ne mažiau kaip 35 % šitų išlaidų. Tai čia už sveikus žmones.
Ačiū komitetui, atkreipė dėmesį, kad norint įdarbinti žmogų su negalia, kad darbdavys, jeigu norima jį suinteresuoti, turėtų mokėti mažiau. Aš siūliau, na, pagal seną kategoriją gal daugumai lengviau suprasti, kad už pirmą grupę mokėtų apie 20 %, už antrą grupę – 30 %. Kaip minėjau, už sveikus – ne mažiau kaip 35 %. Tačiau komitetas įrašė žodelį „iki“… t. y. „ne mažiau“. Taigi dabar už sveiką žmogų – ne mažiau kaip 35 %, už pirmą grupę – ne mažiau kaip 20 %, už antrą grupę – ne mažiau kaip 30 %. Tai tie „ne mažiau“, vadinasi, galima daugiau ir galima vienodai, na, tada nėra saugiklio jau. Galima 35 % taikyti visiems, pablogėjus finansinei padėčiai – 50 % ir t. t., ir t. t. Pirmas dydis iki 40 minimalių. Tai jau per šį rodiklį Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, atsižvelgdama į finansines galimybes, gali reguliuoti. Na, negalės, skirs 40, 30, 20 ir t. t.
Todėl mano siūlymas yra konkretus, kad vis dėlto dėl žmonių, jeigu tikrai yra noras, kad dirbtų, įdarbintų, būtų konkretus skaičius, t. y. už pirmą grupę, arba iki 20 % nustatytas darbingumo lygis, lygiai 20 mokėti…
PIRMININKĖ. Laikas, kolega!
E. ŽAKARIS (LSDPF). …ir už antrą grupę – lygiai 30 %. Ačiū.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis Artūrai, prašau pakomentuoti komiteto nuomonę.
A. MELIANAS (LCSF). Žinia, komitetas iš esmės pritarė. Dėl to „ne mažiau“, tai vis dėlto manyčiau, kad tai tik pagerina galimybes, nes yra galimybė priklausomai nuo tam tikrų aplinkybių skirti ir daugiau. Tai šioje vietoje jis tikrai gaus ne mažiau negu tiek, kiek jūs siūlote. Yra tokia galimybė, todėl buvo padarytas toks įrašas.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, E. Žakaris prašo balsuoti dėl jo pataisos. Taigi užsirašiusių kalbėti dėl šios pataisos nėra. Kviečiu balsuoti. Kas pritariate E. Žakario pasiūlymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš. Alternatyvus balsavimas. Kas už E. Žakario pasiūlymą, – už, kas už komiteto pasiūlymą, – prieš. Dar kartą kartoju. Alternatyvus balsavimas: už E. Žakario pasiūlymą balsuojantys balsuoja už, už komiteto pasiūlymą balsuojantys balsuoja prieš, nes komitetas pritarė tik iš dalies.
Balsavo 32 Seimo nariai: už – 18, prieš – 14. Pritarta E. Žakario pasiūlymui.
Gerbiamieji kolegos ir gerbiamasis pranešėjau, yra daug M. Zasčiurinsko pasiūlymų. M. Zasčiurinską kviečiu pateikti savo pasiūlymą 2 straipsniui.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkui. Pasiūlymo esmė yra labai paprasta. Esant tokiai sudėtingai situacijai ir tokiai aukštai socialinei įtampai, nekeiskime to, kas šiandien yra, t. y. neįrašykime tų dviejų žodžių, kad užimtumo rėmimas taikomas tik darbingo amžiaus žmonėms. Tai mano siūlymas yra: įrašytus naujus žodžius „darbingo amžiaus“ išbraukti.
PIRMININKĖ. Ar yra 10 balsų, pritariančių M. Zasčiurinsko pasiūlymui? Kol kas matau tiktai 3. Gerbiamieji kolegos, vis dėlto prašau tuos, kurie pritariate M. Zasčiurinsko pasiūlymui, balsuoti. Balsuojame. Balsuokite už, kas turite kitą nuomonę, balsuokite prieš. Tie, kas palaikote M. Zasčiurinsko pasiūlymą, išreikškite elektroniniu būdu savo nuomonę, nes matyti labai mažai rankų.
Yra 12, tam, kad svarstytume pasiūlymą, reikia 10. Kviečiu poną A. Melianą pakomentuoti, kodėl komitetas nepritarė.
A. MELIANAS (LCSF). Komitetas nepritarė, nes už balsavo tik 1, o prieš buvo 7 komiteto nariai. Tokiu atveju pensininkams turėsime mokėti nedarbo išmokas. Noriu atkreipti dėmesį, kad pensininkai vis dėlto nėra draudžiami draudimu nuo nedarbo, ir tai gerokai iškreiptų situaciją.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos,.. Ar būtinai ministras nori kalbėti? Aš kviesčiau iš karto balsuoti. Kas už tai, kad pritartume M. Zasčiurinsko pasiūlymui, balsuojate už, kas pritariate komiteto pasiūlymui, balsuojate prieš.
Balsavo 32 Seimo nariai: už – 10, prieš – 22. Gerbiamojo M. Zasčiurinsko pasiūlymui nepritarta.
Gerbiamasis Mečislovai, gal jūs tada atsiimsite ir kitus pasiūlymus, nes jie yra susiję su dabartiniu mūsų balsavimu?
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gerbiamoji pirmininke, aš taip siūliau komitetui ir čia tą patį siūlyti. Čia daug yra mano pasiūlymų. Visi pasiūlymai, kuriuose yra įrašytas siūlymas palikti esamą padėtį ir neišmesti iš darbo rinkos nedarbingo amžiaus žmonių, tai daugiau jų nenagrinėti, jeigu Seimas apsisprendžia, dauguma apsisprendžia, kad nedarbingo amžiaus žmonės toliau darbo rinkoje nedalyvaus, jie nebus remiami. Jeigu toks sprendimas yra, tai kitų to paties tipo pasiūlymų nereikia nagrinėti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Seimas apsisprendė ir balsavo. Gerbiamasis Melianai, 8 straipsnis. Iš dalies pritarta komiteto. Gerbiamojo M. Zasčiurinsko pasiūlymas 8 straipsnio 5 daliai.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gerbiamoji pirmininke, čia dar „užimtumo“ sąvoka buvo.
PIRMININKĖ. Tai jūs atsiimate šį pasiūlymą?
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Ne. Prieš tai buvo „darbingo“, tai susitarėme, o dėl „užimtumo“ sąvokos, tai gerai būtų, kad Seimas išreikštų.
PIRMININKĖ. Tai kuris straipsnis?
M. ZASČIURINSKAS (DPF). 2 straipsnis.
PIRMININKĖ. Teisingai, 2 straipsnio 18 dalis. Prašau tada pristatyti.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Šio pasiūlymo esmė yra tokia, įžangos nesakysiu, nes jinai ta pati. Šiandien vartojama sąvoka „įsidarbinimas“, tai yra konkretu, fiksuota ir vienprasmiška. Siūloma „įsidarbinimas“ išbraukti ir įrašyti abstrakciją „užimtumas“. Tada gali atsirasti tokie momentai. Pavyzdžiui, tą bedarbį mes užėmėm, nusiuntėm jį mokytis, nors jisai neįsidarbino. Taigi nėra sąvokos. Siūlau įvesti sąvoką „užimtumas“, tolygią „įsidarbinimui“.
PIRMININKĖ. Ar yra dešimt palaikančių šį pasiūlymą? Registruokitės, kas norite palaikyti. Yra 12 Seimo narių, palaikančių M. Zasčiurinsko pasiūlymą. Taigi mes turime svarstyti. Gerbiamasis Melianai, pakomentuokite komiteto išvadą.
A. MELIANAS (LCSF). Išties komitetas nepritaria. Noriu atkreipti dėmesį, kad už šį pasiūlymą buvo tik 1, 5 – prieš, 2 susilaikė. Nes „užimtumo“ sąvoka yra pakankamai plati, bendrinė sąvoka, įvairiuose dokumentuose vartojama. Jeigu mes įvesime tokį pasiūlymą, koks yra pasiūlytas, iš tikrųjų bus pakankamai daug painiavos, ir ne tik įstatymuose dėl užimtumo ir darbinės veiklos, bet, sakykim, ir švietimo, ir kitų dalykų. Todėl nebūtų tikslinga tokią sąvoką, būtent siūlomą čia įrašyti. Užimtumas yra teisėtai apmokama darbinė veikla, o įsidarbinimas yra tik darbo santykių įforminimas. Todėl komitetas beveik vieningai buvo prieš šį pasiūlymą.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, yra skirtingos nuomonės. Kas už tai, kad būtų pritarta M. Zasčiurinsko pasiūlymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Už – 10, prieš – 15, susilaikė 9. Taigi pasiūlymui nėra pritarta.
Įstatymo projekto 8 straipsnio 5 dalis. Iš dalies pono M. Zasčiurinsko pasiūlymui pritarta. Ar jūs sutinkate?
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Aš sutinku, bet prieš tai dar buvo 219, tai siūlau dėl jo nebalsuoti, kadangi jis atitinka 218.
PIRMININKĖ. Tai dėl to mes jums ir nesiūlome to daryti. Prašome klausyti, ką siūlome.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). O dėl…
PIRMININKĖ. Aš klausiu dėl 8–5?
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Sutinku.
PIRMININKĖ. Sutinkate. Dėkoju. Toliau 8–5.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). 7–8.
PIRMININKĖ. 7–8. Prašau pristatyti.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Čia esmė yra tokia. Tikslinant šio įstatymo, teikiant įstatymo pataisas, iš Lietuvos darbo biržos iškrenta viena funkcija, kuri dabar yra ir visą laiką buvo, t. y. kad jinai rengia kvalifikacijų poreikio prognozę. Tai aš siūlau atstatyti. Arba atstatyti Darbo biržai, arba nuspręsti, kas tai rengia. Kadangi kito sprendimo nebuvo, tai atstatyti Darbo biržai.
PIRMININKĖ. Ar yra dešimt Seimo narių, palaikančių šitą pasiūlymą?
Yra 11 Seimo narių, palaikančių M. Zasčiurinsko pasiūlymą. Gerbiamasis Melianai, pakomentuokite komiteto išvadą.
A. MELIANAS (LCSF). Komitetas, aš noriu atkreipti dėmesį, bendru sutarimu, taip pat ir pono Mečislovo balsu, nepritarė šiam pasiūlymui, nes šios funkcijos yra numatytos, yra priskirtos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai. Taigi iš esmės klausimas yra išspręstas.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, kviečiu balsuoti. Kas pritariate M. Zasčiurinsko pasiūlymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 38 Seimo nariai: už – 10, prieš – 18, susilaikė 10. Pasiūlymui nėra pritarta.
Gerbiamas Zasčiurinskai, toliau 10 straipsnio 4 dalis. Iš esmės komitetas pritaria. Ar sutinkate? Sutinkate. Dėkoju.
12 straipsnio 1 dalis, I skyrius. Ar neatsiimate pasiūlymo, nes vėl yra „darbingo amžiaus žmonės“.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Ne, tai visi „darbingo amžiaus žmonės“.
PIRMININKĖ. Gerai, atsiimate. Dėkoju. Toliau 23 straipsnio 1, 2 dalys irgi mes balsavome. 23 straipsnio 5 – balsavome.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). 23–5 ne.
PIRMININKĖ. Tai čia tas pats yra. Darbingo amžiaus.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Ne, ne. 23–5 yra MMA stipendijos mažinimas.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis kolega, 23 straipsnio 5 dalis išdėstyta taip: „Bedarbiams ir įspėtiems apie atleidimą iš darbo…“ „darbingo amžiaus“ jūs išbraukėte žodžius. Tai čia yra tas pats, dėl kurio Seimas jau yra apsisprendęs. Jūs išbraukėte „darbingo amžiaus“. Toliau.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Ten du pasiūlymai yra. „Darbingo amžiaus“ nesvarstom, o svarstom dėl dydžio, dėl mokymo stipendijos…
PIRMININKĖ. Tai jūs reikalaujate…
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėl mokymo stipendijos dydžio.
PIRMININKĖ. 2 dalį tada prašom pristatyti.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Pagal dabar galiojančią tvarką po pirmųjų trijų mėnesių turi teisę gauti 1 MMA dydžio mokymo stipendiją. Čia siūloma pataisa, siūloma sumažinti iki 0,7, aš siūlau sumažinti iki 0,9. Tai yra principas, kad gautum maksimalią stipendiją, bet kuri būtų mažesnė už 1 MMA, o kitos dalies nesvarstyti, kadangi…
PIRMININKĖ. Tai gal jūs suklydote. 0,7 yra mažiau nei 0,9? Tai ne sumažinti, o padidinti?
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Ne, dabar yra 1 MMA. Pataisa siūlo 0,7, o aš siūlau 0,9.
PIRMININKĖ. Komitetas, gerbiamasis Artūrai, nepritaria?
A. MELIANAS (LCSF). Taip, bendru sutarimu. Norėčiau atkreipti dėmesį, Mečislovas taip pat pritarė nepritarimui.
PIRMININKĖ. Tai nelabai supratau. Komitete jūs vienaip balsuojate, Seimo posėdžių salėje kitaip. Tai gerai. Ar yra dešimt palaikančiųjų M. Zasčiurinsko pataisos 2 dalį?
Yra lygiai dešimt Seimo narių, kurie pritaria pataisai. Taigi, gerbiamieji kolegos, kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta gerbiamojo M. Zasčiurinsko 23 straipsnio 5 dalies antrai pastraipai, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 37 Seimo nariai. Už – 10, prieš – 17, susilaikė 10. Pataisai nėra pritarta.
Gerbiamasis Zasčiurinskai, toliau yra 28 straipsnio 1 dalis, 3 postraipsnis „bendrojo lavinimo mokyklų mokiniams“, ir jūsų papildymas: „studentams atostogų metu“. Jūs reikalaujate dėl šito irgi balsuoti?
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Aš matau, kad visi čia siūlymai bus vienodai daugumos nuspręsti, gal tada apsispręskime dėl 28 antro ir toliau nenagrinėkime tų klausimų, nes balsavimas – laiko gaišinimas. Aš savo poziciją išdėsčiau, čia mūsų partijos pozicija, su komitetu suderinta.
PIRMININKĖ. Gerai, gerbiamasis Zasčiurinskai, pristatykite tada 28 straipsnio 2 dalies pasiūlymą.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėl viešųjų darbų. Yra du momentai, kuriuos noriu pateikti, tai 28.1 ir 28.2. 28.1 – palikti esamą padėtį, kaip yra dabar, tai yra kad studentai galėtų dalyvauti viešuosiuose darbuose, jų neišbraukti, kaip dabar norima. Tai vienas pasiūlymas. Tiesa, čia atskiras, reikia balsuoti. Ir dar kitas bus analogiškas.
PIRMININKĖ. Gal iš karto abu pristatykite.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Antras yra toks, kaip gerbiamasis kolega Kęstutis kalbėjo. Siekiant išsaugoti darbo vietas, kai dabar yra ekonominis sunkmetis, įmonėms leidžiama dalyvauti viešuosiuose darbuose ir dalis tų lėšų yra mokama iš valstybės. Tai mano siūlymas, kad būtų įrašyta, kad tie darbai nebūtų vykdomi įmonės viduje, pavyzdžiui, turi vieną kambariuką ir ten vykdo viešuosius darbus, o kad viešieji darbai būtų vykdomi viešoje erdvėje visos bendruomenės labui, turint galvoje, kad įteikti lapeliai – tai dar nėra atleidimas. Tai yra du pasiūlymai: studentai, ir antra, kad viešieji darbai būtų viešoje erdvėje, ne įmonės viduje.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, ar yra 10 Seimo narių, palaikančių pasiūlymus? Nėra 10 Seimo narių, palaikančių pasiūlymus. Nesvarstome šio klausimo daugiau. Kitus pasiūlymus gerbiamasis M. Zasčiurinskas atsiėmė.
Dabar dar yra D. Jankausko pasiūlymas. Komitete yra pritarta?
A. MELIANAS (LCSF). Jeigu galima, posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų yra trys D. Jankausko pasiūlymai. Jiems yra komitete visiems trims pritarta. Kalbama apie datas, suderinimą dviejų įstatymų – Užimtumo rėmimo ir Nedarbo socialinio draudimo. Tai techniniai pasiūlymai, komitetas pritaria. Manau, kad reikėtų pritarti.
PIRMININKĖ. Ar galime bendru sutarimu pritarti? Dėkoju. Išnagrinėjome visas pataisas. Dabar dėl viso įstatymo projekto po svarstymo vienas – už, vienas – prieš. Gal nėra norinčių kalbėti? Kadangi yra tik už norintis, ar galėtume iš karto balsuoti? Kas už tai, kad Užimtumo rėmimo įstatymo pakeitimo įstatymui po svarstymui būtų pritarta, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 35 Seimo nariai. Už – 33, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymo projektui Nr. XIP-583(2) po svarstymo yra pritarta.
Gerbiamieji kolegos, po svarstymo numatyta taikyti skubos tvarką. Kitos savaitės antradienį bus šio įstatymo priėmimas. Jeigu dar turite kokių pasiūlymų, prašom registruoti.
Kadangi rytinė darbotvarkė dar nebaigta, tačiau laikas pagal darbotvarkę yra baigtas, rytinį plenarinį posėdį baigiame.
Lydimasis įstatymas – Darbo kodekso 46 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas – 15.00 val.
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LCSF – Liberalų ir centro sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; TPPF – Tautos prisikėlimo partijos frakcija; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.