PAGRINDINIO KOMITETO

I Š V A D O S

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS INVESTICIJŲ ĮSTATYMO 2 IR 4 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO KETVIRTUOJU1 SKIRSNIU ĮSTATYMO PROJEKTO NR.XP-3304

2009 m. birželio 10 d. Nr. 24

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo:

Komiteto pirmininkė: Loreta Graužinienė, Komiteto nariai: Agnė Bilotaitė, Donalda Meiželytė Svilienė, Andrius Mazuronis, Kazimieras Uoka, Arvydas Vidžiūnas.

Komiteto biuro vedėja Daiva Raudonienė, patarėjos Milda Mačėnaitė, Lina Milonaitė, Rūta Petaraitienė, Rūta Petrukaitė.

Kviestieji asmenys:

Finansų ministerijos sekretorius Aloyzas Vitkauskas, Finansų ministerijos Turto valdymo departamento direktoriaus pavaduotoja Diana Vaitiekūnienė, Finansų ministerijos Turto valdymo ir atnaujinimo koordinavimo skyriaus vedėja Laima Kalinauskienė, Finansų ministerijos Turto valdymo ir atnaujinimo koordinavimo skyriaus vyr. specialistė Aušra Keniausytė, Viešųjų pirkimų tarnybos direktorius Rimgaudas Stanislovas Vaičiulis, Valstybės kontrolierė Rasa Budbergytė, Valstybės kontrolieriaus pavaduotojas Tomas Mackevičius, Valstybės kontrolės 3-iojo audito departamento direktoriaus pavaduotoja Romualda Masiulionienė, Valstybės kontrolės vyresnioji valstybinė auditorė Neringa Raglienė, Valstybės kontrolės Komunikacijos departamento direktorė Orijana Jakimauskienė, Seimo kanceliarijos Teisės departamento Civilinės teisės skyriaus vedėja Daina Petrauskaitė.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Str.	Str. d.	P.	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2008-08-08)				1. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal projekto aiškinamąjį raštą viešojo ir privačiojo sektorių partnerystė turėtų būti ne tik sutartinė (pagal koncesijos, partnerystės sutartis), bet ir institucinė – kai viešas ir privatus sektorius steigia mišraus kapitalo įmonę, tačiau projekte nėra nuostatų, reglamentuojančių institucinę viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę. Galiojantys įstatymai taip pat tokios viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės nenumato. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad pagal Žaliąją knygą dėl viešųjų bei privačiųjų partnerysčių ir Europos Bendrijų Komisijos komunikatą dėl valstybinio viešojo ir privačiojo sektoriaus partnerysčių ir Bendrijos teisės aktų, susijusių su viešuoju pirkimu ir koncesijomis (KOM(2005)569 galutinis), yra dvi pagrindinės viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimo formos: 1) sutartinė (koncesija arba tam tikra jos atmaina- privati finansavimo iniciatyva (PFI), t.y. anglų teisei būdinga ilgalaikė viešojo objekto projektavimo, finansavimo, statybos, administravimo ir priežiūros sutartis, kai valstybė per tam tikrą laikotarpį grąžina privatiems investuotojams jų įdėtas investicijas su palūkanomis); 2) institucinė arba oficialiai patvirtinta (kai atitinkamam projektui įgyvendinti steigiama mišraus kapitalo įmonė). Bendrijos teisės aktų taikymo ypatumai pastarajai viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimo formai yra išdėstyti Komisijos aiškinamajame komunikate dėl viešąjį pirkimą ir koncesijas reglamentuojančių Bendrijos teisės aktų taikymo oficialiai patvirtintai viešojo ir privačiojo sektoriaus partnerystei (OPVVP) (C(2007)6661.	Neatsižvelgti	Investicijų įstatymo projektu siekiama reglamentuoti papildomą viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės būdą, kurio įteisinimas nėra tiesiogiai susijęs su būtinybe vienu metu keisti Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymą. Investicijų ir teikiamų susijusių įstatymų įsigaliojimas pareikalaus papildomo laiko, nes priėmus siūlomus pakeitimus, bus reikalinga parengti ir patvirtinti įgyvendinamuosius teisės aktus (Viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės projektų rengimo ir įgyvendinimo taisykles, paskirti viešąjį juridinį asmenį, teiksiantį metodinę ir konsultacinę pagalbą, rengiant tokius projektus ir kt.). Tai užtruks keletą mėnesių, o per šį laikotarpį galima parengti ir pateikti Seimui reikalingus Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo pakeitimus. Todėl taikant tokį abiejų įstatymų pakeitimo modelį, reikiami tikslai būtu pasiekti sutaupant nemažai laiko. Teikiamo Investicijų įstatymo pakeitimo neatidėliotinas priėmimas ir taikymas yra labai svarbus, atsižvelgiant į esamą valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų trūkumą įgyvendinant svarbius investicijų projektus. Priėmus pakeitimus, bus galima vykdyti galimų partnerystės projektų galimybių studijas, paskirti viešąjį juridinį asmenį, kuris teiks metodinę ir konsultacinę pagalbą partnerystės projektų rengimo ir įgyvendinimo klausimais, šis subjektas rengs rekomendacijas, kitą informacinę medžiagą dėl partnerystės projektų rengimo, organizuos mokymus, seminarus valstybės ir savivaldybių institucijų specialistams, kurie įgyvendins partnerystės projektus. Teisės departamento siūlomos nuostatos turėtų būti numatytos Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme, kurio 19 straipsnis numato galimybę steigti mišraus kapitalo įmones. Audito komitetas, atsižvelgiant į Seimo Teisės departamento pasiūlymus dėl institucinės partnerystės įgyvendinimo, parengė Seimo nutarimo „Dėl institucinės viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės“ projektą.
					2. Teikiamo įstatymo projektu siekiama įvirtinti „valdžios subjekto” sąvoką, jai priskiriant savivaldybės vykdomąsias institucijas bei Vyriausybės įgaliotas institucijas ar įstaigas. Manytina, jog pati sąvoka „valdžia” yra daugiau politologinio, o ne teisinio pobūdžio kategorija, todėl įstatymo projektu siūloma „valdžios subjekto” sąvoka turėtų būti derinama su jau galiojančiais teisės aktais, tame tarpe Viešojo administravimo, Vietos savivaldos ir kitų įstatymų nuostatomis.	Atsižvelgti	Siūloma papildyti Investicijų įstatymo 2 straipsnį nauja 17 dalimi, nustatant joje valdžios subjekto sąvoką ir ją išdėstyti taip: „17) valdžios subjektas – savivaldybės tarybos sprendimu – savivaldybės vykdomoji institucija, kai privačiam subjektui perduodama savivaldybės funkcijoms priskirta veikla; Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu įgaliota valstybės institucija ar įstaiga, kai privačiam subjektui perduodama centrinės valdžios funkcijoms priskirta veikla.“ Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo sąvokos „centriniai valstybinio administravimo subjektai“ ir „savivaldybių administravimo subjektai“ šiuo atveju nėra tinkamos, nes viešojo administravimo subjektais, gali būti ir fiziniai asmenys – tarnautojai (pareigūnai), tuo tarpu teikiamo įstatymo projektas nenumato galimybės laikyti fizinį asmenį valdžios ir privataus subjektų sutarties šalimi. Siekiant suderinti projekto nuostatas siūlome 15¹ straipsnio 2 dalies 1 punktą išdėstyti taip: 1) valdžios subjektas – įstatymo 2 straipsnio 17 dalyje nurodyti subjektai.
					3. Projekto 3 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 151 straipsnio 1 dalis tobulintina. Manytume, kad apibrėžime turėtų atsispindėti svarbiausi bruožai, kurie valdžios ir privataus subjektų partnerystės sutartį skiria nuo viešųjų pirkimų sutarties, - tokie kaip ilgalaikė sutartis, valdžios subjektų atsakomybės perkėlimas privatiems subjektams. Atkreiptinas dėmesys, kad Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas Nuomonėje dėl “Žaliosios knygos apie viešas/privačias partnerystes ir bendrijos teisę viešų/privačių partnerysčių ir koncesijos srityje” (KOM(2004)327 galutinis (2005/C 120/18) yra pateikęs rekomendacijas, kaip geriau apibrėžti koncesijos ir viešos-privačios partnerystės sutartis. Taip pat svarstytina, ar įstatymas neturėtų nustatyti valdžios ir privataus subjektų partnerystės sutarties galimos maksimalios trukmės, tokios sutarties keitimo atvejų ir tvarkos (pvz., kai iš esmės pasikeičia aplinkybės, buvusios sutarties sudarymo metu ir nulėmusios pagrindines sutarties sąlygas).	Atsižvelgti iš dalies	Iš esmės pritarti pasiūlymui nustatyti įstatymo projekte vieną iš partnerystės sutarčių pagrindinių bruožų – ilgalaikiškumą, nurodant maksimalų 25 metų tokių sutarčių laikotarpį, ir sutarties keitimo galimybę pasikeitus sąlygoms. Siūloma 15¹ straipsnio 3 dalį išdėstyti taip: „3. Valdžios ir privataus subjektų partnerystės sutartis turi būti rašytinė, sudaroma negu trumpesniam kaip 3 metų ir ne ilgesniam nei 25 metų laikotarpiui vadovaujantis Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymu, šio skirsnio nuostatomis ir kitais teisės aktais. Kitos šio įstatymo nuostatos valdžios ir privataus subjektų partnerystei taikomos tiek, kiek neprieštarauja šiam skirsniui.” Taip pat siūloma 15³straipsnio 17 punktą išdėstyti taip: „17) sutarties keitimo, jei tokia galimybė buvo numatyta konkurso sąlygose, ir nutraukimo sąlygos“. Nepritariama pasiūlymui valdžios ir privataus subjektų partnerystės apibrėžime nustatyti sąlygą dėl valdžios atsakomybės perkėlimo privatiems subjektams. Atkreipiamas dėmesys, kad valdžios ir privataus subjektų partnerystės sutartimi nėra privaloma perkelti visą ar didžiąją dalį rizikos privačiam sektoriui, priešingai nei koncesijų atveju. T.y. viešojo ir privataus sektorių partnerystės formos - koncesijos privaloma sąlyga yra tai, kad visą ar didžiąją dalį rizikos turi prisiimti privatus subjektas.
					4. Projekto 3 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 152 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valdžios subjektas, prieš priimdamas sprendimą taikyti valdžios ir privataus subjektų partnerystę, privalo atlikti veiklos analizę. Tačiau projekte nėra nuostatų, reglamentuojančių atlikto vertinimo pasekmes. Manytume, kad projektą reikėtų papildyti nuostatomis, draudžiančiomis valdžios ir privataus subjektų partnerystę, jeigu jos įgyvendinimas būtų mažiau efektyvus nei kiti turto sukūrimo, pagerinimo ar paslaugų teikimo būdai. Taip pat svarstytina, ar nebūtų tikslinga atlikti nepriklausomą veiklos vertinimą.	Atsižvelgti	Siūloma pakeisti 15² straipsnio 1 dalį ir išdėstyti taip: „1. Valdžios ir privataus subjektų partnerystė taikoma, jeigu ji užtikrina efektyvų valstybės ir savivaldybės funkcijų įgyvendinimą, viešąjį interesą ir visuomenės poreikių tenkinimą.“
					5. Manytume, kad projekto 3 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 152 straipsnio 2 dalies nuostatos turėtų būti taikomos ir koncesijos atveju, t.y. veiklos analizė turėtų būti atliekama prieš priimant sprendimą taikyti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę, nepriklausomai nuo partnerystės būdo.	Neatsižvelgti	Koncesijų įstatymo 5 str. 5 dalyje siūlomos nuostatos jau yra nustatytos. Be to, LRV nutarimu patvirtintos partnerystės projektų rengimo taisyklės bus privalomos vertinant visus partnerystės projektus, tarp jų ir koncesijų. Be to, koncesijų suteikimo kontrolė yra numatyta teikiamame Koncesijų įstatymo 28¹ straipsnio pakeitimo įstatymo projekte.
					6. Projekto 3 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 152 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad privatus subjektas pasirenkamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymu. Projektas tobulintinas, nes neaišku, kaip šiuo atveju turėtų būti taikomas Viešųjų pirkimų įstatymas. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Viešųjų pirkimų įstatymą nėra atskiros tiekėjo atrankos procedūros. Tiekėjai, su kuriais sudaromos pirkimo sutartys, atrenkami viešojo pirkimo procedūrų metu, atsižvelgiant į konkretų viešojo pirkimo būdą. Pirkimo sutartis sudaroma su tuo tiekėju (dalyviu), kurio pasiūlymas pripažintas laimėjusiu. Atsižvelgiant į tai, manytume, kad pasirenkant privatų subjektą pagal Viešųjų pirkimų įstatymą, būtų neaišku, kas yra pirkimo objektas (pirkimo objektu yra darbai ir paslaugos, bet ne tiekėjas), kokie pirkimo dokumentai turėtų būti parengti, kokie pirkimo (atrankos) būdo parinkimo kriterijai turėtų būti taikomi ir pan. Siūlytume tobulinti projektą, atsižvelgiant į šios išvados 1 punkte nurodytuose Bendrijos dokumentuose pateiktas rekomendacijas dėl privataus subjekto parinkimo tvarkos.	Atsižvelgti	Siekiant suderinti Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas su teikiamo įstatymo projektu, siūloma 15² straipsnio 13 dalį išdėstyti taip: „13. „Paslaugos ir darbai, kuriems sudaroma valdžios ir privataus subjekto partnerystės sutartis, perkami vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymu. Siekiant suderinti projekto nuostatas siūloma papildyti 15² straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip: „12. Metodinę ir konsultacinę pagalbą rengiant ir įgyvendinant valdžios ir privataus subjektų partnerystės projektus teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotas viešasis juridinis asmuo, kurio funkcijas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
					7. Įstatymo projekto 2 straipsniu siūloma papildyti keičiamo įstatymo 4 straipsnio 5 punktą nauju investavimo būdu, pagal kurį investuotojai galės investuoti Lietuvos Respublikoje valdžios ir privataus subjektų partnerystės sutartimi. Įstatymo projekto 3 straipsnio (keičiamo įstatymo 15² straipsnio 9 dalyje) numatyta, kad sprendimą dėl valdžios ir privataus subjektų partnerystės, pagal kurią valstybė prisiima didesnius kaip 200 mln. litų turtinius įsipareigojimus (įskaitant civilinę atsakomybę, atsirandančią pagal valdžios ir privataus subjekto partnerystės sutartį), priima Lietuvos Respublikos Seimas Vyriausybės siūlymu. Atkreipiame dėmesį, kad pagal Valstybės skolos įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, sprendimą suteikti valstybės garantiją didesnei kaip 40 mln. litų sumai Vyriausybės siūlymu priima Seimas. Pagal keičiamo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 3 punktą vienas iš investavimo skatinimo būdų yra valstybės (savivaldybių) garantijų teikimas Lietuvos ir užsienio kreditoriams, suteikusiems paskolas investicijų projektams įgyvendinti. Atsižvelgiant į tai diskutuotina, ar įstatymo projekto 3 straipsnio (keičiamo įstatymo 15² straipsnio 9 dalies) nuostatos neprieštarautų Valstybės skolos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies nuostatoms, kai vienu iš investavimo būdu, t.y. valdžios ir privataus subjektų partnerystės sutartimi, sprendimai dėl valstybės garantijų teikimo iki 200 mln. litų būtų priimami ne Seimo, nors pagal Valstybės skolos įstatymo 6 straipsnio 1 dalį tokie sprendimai turėtų būti priimti Seimo Vyriausybės siūlymu.	Neatsižvelgti	Pagal Konstitucijos 128 straipsnio nuostatas sprendimą dėl esminių valstybės turtinių įsipareigojimų priima Seimas Vyriausybės siūlymu. Projekte siūloma nustatyti, kad esminiu turtiniu įsipareigojimu pagal valdžios ir privataus subjektų partnerystės sutartį laikytina 200 mln. Lt suma. Nustatant šią sumą buvo atsižvelgtą į kitą viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės būdą – koncesiją – reglamentuojančio Koncesijų įstatymo 5 straipsnio 2 dalies nuostatas pagal kurias valstybės turtinis įsipareigojimas, viršijantis 200 mln. Lt., laikomas esminiu. Pažymėtina, kad įstatymuose vieningo esminių turtinių įsipareigojimų dydis nėra nustatytas. Pagal Koncesijų įstatymą tokiais įsipareigojimais laikomi 200 mln. Lt, pagal Valstybės skolos įstatymą – 40 mln. Lt. Atkreiptinas dėmesys, kad valstybės įsipareigojimai pagal valdžios ir privataus subjektų partnerystės sutartis netapatintini su valstybės garantija ar kitokiu valstybės skoliniu įsipareigojimu. Pagal Valstybės skolos įstatymą valstybės garantija yra valstybės turtinis įsipareigojimas grąžinti visą skolą arba jos dalį ir apmokėti už grąžinamą skolą ar jos dalį palūkanas vidaus arba užsienio kreditoriui už skolininką, už kurio įsipareigojimų įvykdymą garantuoja valstybė, jeigu šis neįvykdo arba įvykdo ne visus paskolos sutartyje arba kituose įsipareigojamuosiuose skolos dokumentuose numatytus įsipareigojimus. Todėl valdžios subjekto įsipareigojimas mokėti privačiam subjektui atlygį už jo vykdomą veiklą negali būti prilyginamas valstybės garantijai, paskolai ar kitam skoliniam įsipareigojimui.
					8. Atsižvelgdami į tai, kad pagal Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo 4 straipsnio 5 dalies nuostatas ekonominius santykius reglamentuojančio teisės akto projektas turi būti įvertintas antikorupciniu požiūriu, taip pat į Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 5 punktų nuostatas dėl privalomo teisės akto projekto antikorupcinio vertinimo, manytume, kad teikiamas įstatymo projektas turėtų būti įvertintas antikorupciniu požiūriu.	Atsižvelgti	Gautas STT 2008-10-02 raštas Nr.G-2008-9743.

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Str.	Str. d.	P.	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Specialiųjų tyrimų tarnyba 2008-10-02 Nr.G-2008-9743				1. Siekiant išvengti piktnaudžiavimo galimybių, projektu pildomo įstatymo 15³ straipsnyje būtų tikslinga numatyti nuostatas, apibrėžiančias valdžios ir privataus subjektų maksimalią partnerystės trukmę, nes nenumatant tokios trukmės gali susidaryti situacija, kai sutartis bus nenaudingai tęsiama valdžios subjektui. Pildomo įstatymo 15³ straipsnyje būtų tikslinga numatyti sutarties keitimo sąlygas ir tvarką.	Atsižvelgti	Žr. argumentus dėl 3 Teisės departamento pastabos.
					2. Įstatymo projekte neaptariamas privataus subjekto parinkimas, dėl to taip pat gali susidaryti sąlygos korupcijos rizikai. Privatus investuotojas pagal siūlomo įstatymo 15² straipsnio 13 dalį parenkamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymu; tačiau galiojantis viešųjų pirkimų įstatymas nenumato privataus investuotojo parinkimo partnerystei (siūlomų pakeitimų prasme) tvarkos, dėl to įstatymo nuostatos gali likti neįgyvendintos, taikomos nevienodai arba jomis piktnaudžiaujama. Kad būtų išvengta galimo piktnaudžiavimo, projekto nuostatas reikia suderinti su Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymu.	Atsižvelgti	Žr. argumentus dėl 6 Teisės departamento pastabos.
					3. Taip pat įstatymo projekto nuostatas reikia suderinti su Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatymu dėl valstybės prisiimamų turtinių įsipareigojimų dydžio (siūlomo 15² straipsnio 9 dalis).	Neatsižvelgti	Žr. argumentus dėl 7 Teisės departamento pastabos.
					4. Pagal įstatymo projektą numatomas papildomas teisės aktas – Lietuvos Respublikos Vyriausybės tvirtinamos Viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės projektų rengimo taisyklės – dėl konkrečių sutarčių turinio. Šis teisės aktas taip pat turėtų būti įvertintas antikorupciniu požiūriu. Atkreiptinas dėmesys, kad konkrečios sutarties sudarymo procedūra gali sudaryti specifines sąlygas korupcijai. Todėl labai svarbu apibrėžti įstatymo įgyvendinimo procedūrų nuostatas.	Atsižvelgti
2.	Ūkio ministerija 2009-06-02 G-2009-6575	1	2		Argumentai: Siūloma papildyti sąvoką kokiu įstatymu vadovaujantis įgyvendinama viešo ir privataus sektoriaus partnerystė, nes aiškiai neapibrėžus gali kilti problemų kada šios taisyklės apskritai taikomos, taip pat gali atsirasti interpretacijų, kad taip nustatoma išimtis iš Viešųjų pirkimo įstatymo. 1. Pasiūlymas: „16. Valdžios ir privataus subjektų partnerystė – viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės būdas, kai privatus subjektas valdžios ir privataus subjektų partnerystės sutartyje nustatytomis sąlygomis investuoja į valdžios subjekto funkcijoms priskirtas veiklos sritis ir šiai veiklai vykdyti reikalingą valstybės arba savivaldybės turtą ir vykdo tose srityse šiame įstatyme nustatytą veiklą, už kurią privačiam subjektui atlyginimą moka valdžios subjektas. Valdžios ir privataus subjektų partnerystė įgyvendinama pagal šį ir Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymus.“	Iš dalies atsižvelgti	Įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalis patikslinta pagal Ūkio ministerijos siūlymus. Neatsižvelgta į siūlymą papildyti sąvoka šiuo sakiniu – „Valdžios ir privataus subjektų partnerystė įgyvendinama pagal šį ir Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymus.“, kadangi valdžios ir privataus subjektų partnerystė yra įgyvendinama ne tik pagal Investicijų ir Viešųjų pirkimų įstatymus, bet ir pagal kitus įstatymus. Be to, partnerystės įgyvendinimas pagal kitus įstatymus yra nustatomas atskiruose šio įstatymo straipsniuose (pvz.: 15¹straipsnio 3 dalyje).
		3 (15¹)	(3)		Argumentai: Siūloma nustatyti terminą, kad nekiltų neaiškumų, kada ši tvarka taikoma. 2. Pasiūlymas: „3. Valdžios ir privataus subjektų partnerystės sutartis turi būti rašytinė, sudaroma ne trumpesniam kaip 3 metų ir ne ilgesniam nei 25 metų laikotarpiui vadovaujantis Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, Lietuvos Respublikos Viešųjų pirkimų įstatymu, šio skirsnio nuostatomis ir kitais teisės aktais. Kitos šio įstatymo nuostatos valdžios ir privataus subjektų partnerystei taikomos tiek, kiek neprieštarauja šiam skirsniui.“	Atsižvelgti	Siūloma 15¹ straipsnio 3 dalį išdėstyti taip: „3. Valdžios ir privataus subjektų partnerystės sutartis turi būti rašytinė, sudaroma negu trumpesniam kaip 3 metų ir ne ilgesniam nei 25 metų laikotarpiui vadovaujantis Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymu, šio skirsnio nuostatomis ir kitais teisės aktais. Kitos šio įstatymo nuostatos valdžios ir privataus subjektų partnerystei taikomos tiek, kiek neprieštarauja šiam skirsniui.”
		3 (15²)	(1)		Argumentai: techninė pastaba. 3. Pasiūlymas: „1. Valdžios ir privataus subjektų partnerystė turi užtikrinti efektyvų~~esnį~~ valstybės ir savivaldybės funkcijų įgyvendinimą, viešąjį interesą ir ~~geresnį~~ visuomenės poreikių tenkinimą.“	Iš dalies atsižvelgti	Įstatymo projekto 3 straipsnyje dėstomo 15²straipsnio 1 dalis patikslinta pagal Teisės ir teisėtvarkos komiteto, Seimo Teisės departamento pasiūlymus įstatymo projektą papildyti nuostatomis, draudžiančiomis valdžios ir privataus subjektų partnerystę, jeigu jos įgyvendinimas būtų mažiau efektyvus nei kiti turto sukūrimo, pagerinimo ar paslaugų teikimo būdai.
		3 (15²)	(4)		Argumentai: Siūloma, kad valdžios ir privataus subjektų partnerystės sutarties galiojimo laikotarpiu valdžios subjektas gali perduoti privačiam subjektui ir pagal nuomos sutartį valdyti ir naudoti valstybės arba savivaldybės nekilnojamąjį turtą ir kitą turtą, reikiamą valdžios ir privataus subjektų partnerystės sutartyje nustatytai veiklai vykdyti. Taip pat siūloma nustatyti, kad tokiu atveju privataus subjekto mokėjimai už nuomą bus nustatomi valdžios ir privataus subjektų partnerystės sutartyje, ir jiems nebus taikomi Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme ir poįstatyminiuose aktuose numatytos nuomos mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo taisyklės, kurios riboja rinkos sąlygomis gauti geriausią pasiūlymą. 4. Pasiūlymas: „4. Valdžios ir privataus subjektų partnerystės sutarties galiojimo laikotarpiu valdžios subjektas gali perduoti privačiam subjektui patikėjimo teise pagal patikėjimo sutartį arba nuomos ar panaudos teise pagal nuomos ar panaudos sutartį valdyti ir naudoti valstybės arba savivaldybės nekilnojamąjį turtą ir kitą turtą, reikiamą valdžios ir privataus subjektų partnerystės sutartyje nustatytai veiklai vykdyti, išskyrus žemę, kuriai taikoma tik nuomos sutartis. Tokiu atveju privataus subjekto mokėjimai už nuomą bus nustatomi valdžios ir privataus subjektų partnerystės sutartyje, ir jiems nebus taikomi Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme ir poįstatyminiuose aktuose numatytos nuomos mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo taisyklės. Nuosavybės teisė į perduotą valdyti ir naudoti valstybės arba savivaldybės turtą privačiam subjektui negali būti perduodama. Privatus subjektas šio turto negali naudoti valdžios ir privataus subjektų partnerystės sutartyje nenustatytai veiklai vykdyti.“	Neatsižvelgti	Siūlomi pakeitimai yra nepagrįsti argumentais, įrodančiais realią sudaromos nuomos sutarties naudą valdžios sektoriaus subjektui. Nuomos mokestis būtų įskaičiuojamas į privačiam subjektui mokamą atlygį ir nepagrįstai didintų valstybės ar savivaldybių mokėjimus, nes poįstatyminiai aktai nustato, kad nuomos mokestis turi būti apskaičiuotas pagal rinkos kainą. Be to, siūloma tokio nuomos mokesčio skaičiavimui netaikyti valstybės ir savivaldybių turto nuomai galiojančių bendrų taisyklių nenurodant, teisinio pagrindo kuriuo vadovaujantis tokia nuoma turėtų būti skaičiuojama. Tuo tarpu visos nuostatos, susijusios su valstybės ir savivaldybių turto valdymo ypatumais, turi būti nustatytos įstatymu.
		3 (15²)	(5)		Argumentai: Siūloma valdžios ir privataus subjektų partnerystės sutarties pagrindu privataus subjekto naujai sukurto turto nuosavybės klausimo sprendimui palikti dvi alternatyvas, t.y. galimybę perduoti šį turtą valdžios subjektui ir alternatyvią galimybę palikti naujai sukurtą turtą privačiam subjektui partnerystės sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Manytina, kad lankstesnis reguliavimas palankus viešajam sektoriui, nes valdžios subjektas nebus įpareigotas būtinai įsigyti turto pasibaigus sutarčiai. Pavyzdžiui, partnerystės sutartyje galėtų būti numatyta, kad valdžios subjektas turi teisę, bet ne pareigą, tam tikromis iš anksto šalių aptartomis sąlygomis įsigyti naujai sukurtą turtą. Tai leistų valdžios subjektui adekvačiau reaguoti į sutarties pasibaigimo metu egzistuojantį turto įsigijimo poreikį ir kitas aplinkybes. Lankstesnis turto nuosavybės reguliavimas turėtų būti taikomas tik tais atvejais, kai naujo turto sukūrimui nėra reikalinga valstybinė ar savivaldybės žemė. Tokiu būdu bus išvengta galimų atvejų, kai valstybinė ar savivaldybės žemė galėtų būti nupirkta be aukciono. Lankstesnis turto nuosavybės reguliavimas turėtų būti taikomas ir tais atvejais, kai valdžios ir privataus subjektų partnerystės sutarčiai įgyvendinti reikalingą valstybės ar savivaldybės žemę jau iki tokios sutarties sudarymo nuomos ar kitokia įstatymu numatyta teise valdė privatus subjektas. 5. Pasiūlymas: „5. Jeigu privatus subjektas pagal valdžios ir privataus subjektų partnerystės sutartį įsipareigoja sukurti naują turtą, nuosavybės teisės į tokį turtą perduodamos valdžios subjektui pasibaigus šiai sutarčiai išskyrus tuos atvejus, kai naujo turto sukūrimui nėra reikalinga valstybinė ar savivaldybės žemė, arba kai valdžios ir privataus subjektų partnerystės sutarčiai įgyvendinti reikalingą valstybės ar savivaldybės žemę jau iki tokios sutarties sudarymo nuomos ar kitokia įstatymu numatyta teise valdė privatus subjektas. Tokiais atvejais, kai naujam turtui sukurti nėra reikalinga valstybinė ar savivaldybės žemė, arba kai valdžios ir privataus subjektų partnerystės sutarčiai įgyvendinti reikalingą valstybės ar savivaldybės žemę jau iki tokios sutarties sudarymo nuomos ar kitokia įstatymu numatyta teise valdė privatus subjektas, nuosavybės teisės į tokį turtą išsaugojimo arba perdavimo valdžios subjektui sąlygos turi būti nustatytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba savivaldybės tarybos sprendime. Jeigu valdžios ir privataus subjektų partnerystės sutartyje nustatytai veiklai vykdyti reikalinga perduoti valstybės arba savivaldybės nekilnojamajam turtui priskirtą arba naujam turtui sukurti reikalingą valstybinę arba savivaldybės žemę, ši žemė valdžios ir privataus subjektų partnerystės sutarties laikotarpiu privačiam subjektui išnuomojama be atskiro aukciono. Valstybinė arba savivaldybių žemė, reikalinga pagal valdžios ir privataus subjektų partnerystės sutartį naujam turtui sukurti arba užstatyta pagal šią sutartį naujai sukurtu turtu, partnerystės sutarties laikotarpiu privačiam subjektui negali būti parduodama ar kitaip perleidžiama.“	Neatsižvelgti	Daugeliu atveju privatus subjektas sukurs infrastruktūrą, pastatus ir kt. turtą (mokyklos, ligoninės, keliai), reikalingus būtent valstybinėms ar savivaldybių funkcijoms įgyvendinti, todėl toks naujai sukurtas turtas turėtų išlikti nuosavybės teise valstybei (arba savivaldybei). Be to, jei naujai kuriamam turtui bus suteikiama valstybinė ar savivaldybių žemė, tai palikus tokį turtą privataus subjekto nuosavybei, jis įgytų teisę be aukciono nusipirkti tam turtui priklausančią žemę. Todėl siekiant išvengti galimų neskaidrumo/korupcijos atvejų, vykdant partnerystės projektus, įstatymo projekte neturėtų būti numatyta galimybė susitarti dėl naujai sukuriamo turto perdavimo privačiam subjektui. Tačiau ateityje, įgijus valdžios ir privataus subjektų partnerystės projektų vykdymo praktikos, tokia galimybė galėtų būti svarstoma siūlant atitinkamus įstatymo pakeitimus.
		3 (15²)	(7)		Argumentai: Susiję pakeitimai su pasiūlytais 15² straipsnio 5 dalies pakeitimais. 6. Pasiūlymas: “7. Pasibaigus valdžios ir privataus subjektų partnerystės sutarčiai, pagal šią sutartį privataus subjekto ~~naujai sukurtas ir (arba)~~ valdytas ir naudotas valstybės arba savivaldybės turtas grąžinamas valdžios subjektui. Grąžinamo turto būklės kiekybiniai ir kokybiniai reikalavimai turi būti nustatyti valdžios ir privataus subjektų partnerystės sutartyje.“	Neatsižvelgti	Kadangi įstatymo projekte nėra keičiama 15² straipsnio 5 dalis, tai įstatymo 15²straipsnio 7 dalies keitimas netikslingas.
		3 (15²)	(8)		Argumentai: techninė pastaba. 7. Pasiūlymas: „Viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės projektų rengimo ir įgyvendinimo taisykles tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.“	Atsižvelgti
		3 (15³)	(1)		Argumentai: Susiję pakeitimai su pasiūlytais 15² straipsnio 5 dalies pakeitimais. 8. Pasiūlymas: „10) sutarties šalių teisės į turtą, t. y. privačiam subjektui perduoto valdyti ir naudoti valstybės arba savivaldybės turto valdymo ir naudojimo sąlygos, taip pat privataus subjekto sukurto naujo turto perdavimo valdžios sektoriaus subjekto nuosavybėn sąlygos arba nuosavybės teisės į šį turtą išsaugojimo sąlygos;“	Neatsižvelgti	Kadangi įstatymo projekte nėra keičiama 15² straipsnio 5 dalis, tai įstatymo 15³straipsnio 10 punkto keitimas netikslingas.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta.

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Str.	Str. d.	P.	Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas 2009-06-03	1	2			Argumentai: Investicijų įstatyme tikslinga apibrėžti sąvoką „valdžios subjektas”, kad nekiltų painiavos dėl sąvokų, kurios yra nustatytos Viešojo administravimo įstatymu, Vietos savivaldos įstatymu ir kitais įstatymais. Pasiūlymas: Siūlyti pagrindiniam komitetui papildyti Investicijų įstatymo 2 straipsnį nauja 17 dalimi: „17) valdžios subjektas – savivaldybės tarybos sprendimu – savivaldybės vykdomoji institucija, kai privačiam subjektui perduodama savivaldybės funkcijoms priskirta veikla; Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu įgaliota valstybės institu cija ar įstaiga, kai privačiam subjektui perduodama centrinės valdžios funkcijoms priskirta veikla.“	Pritarti
2.	Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2009-06-03	3 (15¹)	(3)			Argumentai: Būtų tikslinga numatyti nuostatas, apibrėžiančias valdžios ir privataus subjektų maksimalią parterystės trukmę. Nenumatant tokios trukmės gali susidaryti situacija, kai sutartis bus nenaudingai tęsiama valdžios subjektui. Valstybės kontrolė 2008 m. sausio 15 d. valstybinio audito ataskaitoje „Viešojo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimas“ rekomendacijose taip pat pasiūlė apibrėžti maksimalią sutarties trukmę. Pasiūlymas: Siūlytina įstatyme nustatyti valdžios ir privataus subjektų partnerystės sutarties galimą maksimalią trukmę.	Pritarti	Patobulinta Įstatymo projekto 3 straipsnyje dėstomo 15¹ straipsnio 3 dalis.
3.	Ekonomikos komitetas 2009-06-03	3 (15¹)	(3)			Argumentai: Tikslinga nustatyti valdžios ir privataus subjektų partnerystės sutarties maksimalią trukmę. Pasiūlymas: Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 15¹ straipsnio 3 dalį išdėstyti taip: „3. Valdžios ir privataus subjektų partnerystės sutartis turi būti rašytinė, sudaroma ne ilgesniam nei 30 metų laikotarpiui vadovaujantis Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, Lietuvos Respublikos Viešųjų pirkimų įstatymu, šio skirsnio nuostatomis ir kitais teisės aktais. Kitos šio įstatymo nuostatos valdžios ir privataus subjektų partnerystei taikomos tiek, kiek neprieštarauja šiam skirsniui.”	Pritarti iš dalies	Įstatymo projekto 3 straipsnyje dėstomo 15¹ straipsnio 3 dalis pataisyta, atsižvelgiant į Ekonomikos komiteto pasiūlymus, tačiau maksimalus sutarčių terminas nustatytas 25 m. (ne 30 m.) siekiant, kad Koncesijų įstatyme nustatyta maksimali koncesijų sutarčių trukmė (dabar 25 m.) nebūtų trumpesnė už valdžios ir privataus subjektų partnerystės sutarčių trukmę.
4.	Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2009-06-03	3 (15²)	(1)			Argumentai: Įstatymo 152 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valdžios subjektas, prieš priimdamas sprendimą taikyti valdžios ir privataus subjektų partnerystę, privalo atlikti veiklos analizę. Tačiau projekte nuostatų, reglamentuojančių atlikto vertinimo pasekmes, nėra. Valstybės kontrolė 2008 m. sausio 15 d. valstybinio audito ataskaitoje „Viešojo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimas“ rekomendacijose pasiūlė įstatyme numatyti, kad viešojo sektoriaus subjektas partnerystės projektą gali įgyvendinti tik tuo atveju, jeigu atliktas vertinimas rodo, jog projektas yra efektyvesnis nei kiti turto sukūrimo, pagerinimo ar paslaugų teikimo būdai. Šiame vertinime turėtų atsispindėti ir būsimų savivaldybės ilgalaikių įsipareigojimų socialinis ir ekonominis poveikis.“. Pasiūlymas: Projektą papildyti nuostatomis, draudžiančiomis valdžios ir privataus subjektų partnerystę, jeigu jos įgyvendinimas būtų mažiau efektyvus nei kiti turto sukūrimo, pagerinimo ar paslaugų teikimo būdai.	Pritarti	Įstatymo projekto 3 straipsnyje dėstomo 15² straipsnio 1 dalis pataisyta, atsižvelgiant į Teisės ir teisėtvarkos komiteto pasiūlymą.
5.	Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas 2009-06-03	3 (15²)	(5)			Argumentai: Valstybės turtas – valstybės nuosavybė, savivaldybių turtas – savivaldybių nuosavybė. Remiantis Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymu, Seimas ir Vyriausybė įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka įgyvendina savininko funkcijas. Savivaldybių tarybos, pagal Vietos savivaldos įstatymą, įgyvendindamos turto savininko funkcijas savivaldybių turtą valdo, naudoja ir juo disponuoja. Pasiūlymas: Siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti Investicijų įstatymo 15² straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Jeigu privatus subjektas pagal valdžios ir privataus subjektų partnerystės sutartį įsipareigoja sukurti naują turtą, ~~nuosavybės teisės į tokį turtą perduodamos valdžios subjektui pasibaigus šiai sutarčiai~~ tas turtas nuosavybės teise perduodamas valstybei ar savivaldybei per valdžios subjektą. Jeigu valdžios ir privataus subjektų partnerystės sutartyje nustatytai veiklai vykdyti reikalinga perduoti valstybės arba savivaldybės nekilnojamajam turtui priskirtą arba naujam turtui sukurti reikalingą valstybinę arba savivaldybės žemę, ši žemė valdžios ir privataus subjektų partnerystės sutarties laikotarpiu privačiam subjektui išnuomojama be aukciono. Valstybinė arba savivaldybių žemė, reikalinga pagal valdžios ir privataus subjektų partnerystės sutartį naujam turtui sukurti arba užstatyta pagal šią sutartį naujai sukurtu turtu, partnerystės sutarties laikotarpiu privačiam subjektui negali būti parduodama ar kitaip perleidžiama.“	Pritarti iš dalies	Siūloma Įstatymo projekto 3 straipsnyje dėstomo 15² straipsnio 5 dalies pirmą sakinį išdėstyti taip: „5. Jeigu privatus subjektas pagal valdžios ir privataus subjektų partnerystės sutartį įsipareigoja sukurti naują turtą, šis turtas pasibaigus sutarčiai nuosavybės teise perduodamas valstybei arba savivaldybei per valdžios subjektą. Siekiant suderinti Įstatymo projekto tarpusavio nuostatas taip pat siūloma patobulinti 15² straipsnio 7 dalį ir išdėstyti taip: „7. Pasibaigus valdžios ir privataus subjektų partnerystės sutarties galiojimui, pagal šią sutartį privataus subjekto naujai sukurtas ir (arba) valdytas ir naudotas valstybės arba savivaldybės turtas grąžinamas valstybei arba savivaldybei per valdžios subjektą. Grąžinamo turto būklės kiekybiniai ir kokybiniai reikalavimai turi būti nustatyti valdžios ir privataus subjektų partnerystės sutartyje.“ Siekiant suderinti Įstatymo projekto tarpusavio nuostatas taip pat siūloma patobulinti 15³ straipsnio 1 dalies 10 punktą ir išdėstyti taip: „10) sutarties šalių teisės į turtą, t. y. privačiam subjektui perduoto valdyti ir naudoti valstybės arba savivaldybės turto valdymo ir naudojimo sąlygos, taip pat privataus subjekto sukurto naujo turto perdavimo valstybės arba savivaldybės nuosavybėn sąlygos;“
6.	Ekonomikos komitetas 2009-06-03	3 (15³)	(17)			Argumentai: Valdžios ir privataus subjektų partnerystės sutartyje tikslinga nustatyti ne tik sutarties nutraukimo, bet ir jos keitimo sąlygas. Pasiūlymas: Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 15³straipsnio 17 punktą išdėstyti taip: „17) sutarties keitimo, jei tokia galimybė buvo numatyta konkurso sąlygose, ir nutraukimo sąlygos“.	Pritarti
7.	Biudžeto ir finansų komitetas 2009-06-03				*	Pasiūlyti pagrindiniam komitetui pritarti Vyriausybės pateiktam įstatymo projektui (Nr. XP-3304) atsižvelgus į Seimo Teisės departamento pastabas, kurioms pritarė komitetas.	Pritarti
8.	Ekonomikos komitetas 2009-06-03				*	Pasiūlymas: Pasiūlyti Vyriausybei – prieš patvirtinant Viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės projektų rengimo taisykles, įvertinti jas antikorupciniu požiūriu.	Pritarti
9.	Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2009-06-03				*	Argumentai: Pagal projekto aiškinamąjį raštą viešojo ir privačiojo sektorių partnerystė turėtų būti ne tik sutartinė (pagal koncesijos, partnerystės sutartis), bet ir institucinė – kai viešas ir privatus sektorius steigia mišraus kapitalo įmonę, tačiau projekte nėra nuostatų, reglamentuojančių institucinę viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę. Galiojantys įstatymai taip pat tokios viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės nenumato. Konstitucinis Teismas 2009 m. kovo 2 d. nutarime konstatavo, kad Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 19 straipsnis ta apimtimi, kuria nėra nustatyti turto investavimo kriterijai, kurie inter alia leistų diferencijuoti valstybės turto investavimą atsižvelgiant į investuojamo turto specifiką ir reikšmę bendrai tautos gerovei bei kitas konstituciškai reikšmingas aplinkybes, prieštarauja Konstitucijos 128 straipsnio 2 daliai. Taip pat Teismas pripažino, kad Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 19 straipsnio 2 dalies nuostata „Sprendimai dėl valstybės ir savivaldybės turto investavimo priimami vadovaujantis Vyriausybės nustatytais kriterijais ir tvarka“ ta apimtimi, kuria pavedama Vyriausybei nustatyti valstybės ir savivaldybės turto investavimo kriterijus, prieštarauja Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Pasiūlymas: Įgyvendinant Konstitucinio Teismo 2009 m. kovo 2 d. nutarimą, Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 19 straipsnio nuostatos turėtų keičiamos numatant institucinę partnerystę.	Pritarti	Audito komitetas atsižvelgdamas į Teisės ir teisėtvarkos komiteto, taip pat Seimo Teisės departamento pasiūlymus dėl institucinės partnerystės įgyvendinimo, parengė ir teikia Seimo nutarimo „Dėl institucinės viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės“ projektą.
10.	Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2009-06-03				*	Argumentai: Projektu siekiama įvirtinti „valdžios subjekto” sąvoką, jai priskiriant savivaldybės vykdomąsias institucijas bei Vyriausybės įgaliotas institucijas ar įstaigas. Pagal Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymą, valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos – atstovaujamosios, valstybės vadovo, vykdomosios, teisminės valdžios institucijos, teisėsaugos institucijos ir įstaigos, auditą, kontrolę (priežiūrą) atliekančios institucijos ir įstaigos, kitos valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, kurios finansuojamos iš valstybės ar savivaldybių biudžetų bei valstybės pinigų fondų ir kurioms įstatymai suteikia viešojo administravimo įgaliojimus, įmonės ir įstaigos, teikiančios asmenims viešąsias paslaugas; taip pat valstybės ir savivaldybių įmonės, viešosios įstaigos, kurių savininkė arba bent viena iš dalininkių yra valstybė ar savivaldybė, akcinės bendrovės ir uždarosios akcinės bendrovės, kuriose valstybei arba savivaldybei priklauso daugiau kaip 50 procentų balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, kai jos teikia informaciją apie savo darbuotojų darbo užmokestį šio įstatymo nustatyta tvarka. Pasiūlymas: „Valdžios subjekto” sąvoką tikslinti pagal Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatyme vartojamas sąvokas.	Nepritarti	„Valdžios subjekto“ sąvoka pagal Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų nėra tinkama, kadangi ji apima tokius juridinius asmenis kaip įmonės ir įstaigos, teikiančios asmenims viešąsias paslaugas, valstybės ir savivaldybių įmonės, viešosios įstaigos, kurių savininkė arba bent viena iš dalininkių yra valstybė ar savivaldybė, akcinės bendrovės ir uždarosios akcinės bendrovės, kuriose valstybei arba savivaldybei priklauso daugiau kaip 50 procentų balsų visuotiniame akcininkų susirinkime. Tuo tarpu teikiamame įstatymo projekte siūloma nustatyti tokią sąvoką, kuri apimtų tik tą dalį valstybės ar savivaldybės institucijų, kurios atsakingos už funkcijų įgyvendinimą, biudžeto projektų rengimą ir turi teisę priimti sprendimus dėl valstybės ar savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo.
11.	Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2009-06-03				*	Argumentai: Projekto 3 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 152 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad privatus subjektas pasirenkamas vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymu. Projektas tobulintinas, nes neaišku, kaip šiuo atveju turėtų būti taikomas Viešųjų pirkimų įstatymas. Pasirenkant privatų subjektą pagal Viešųjų pirkimų įstatymą, būtų neaišku, kas yra pirkimo objektas (pirkimo objektu yra darbai ir paslaugos, bet ne tiekėjas), kokie pirkimo dokumentai turėtų būti parengti, kokie pirkimo (atrankos) būdo parinkimo kriterijai turėtų būti taikomi ir pan. Pasiūlymas: Projektą suderinti su Viešųjų pirkimų įstatymu.	Pritarti	Įstatymo projekto 3 straipsnyje dėstomo 152 straipsnio 13 dalis patikslinta, ją suderinant su Viešųjų pirkimų įstatymu.
12.	Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2009-06-03				*	Argumentai: Projekto 152 straipsnio 9 dalyje siūloma nustatyti, kad sprendimą dėl valdžios ir privataus subjektų partnerystės, pagal kurią valstybė prisiima didesnius kaip 200 mln. litų turtinius įsipareigojimus (įskaitant galimą civilinę atsakomybę, atsirandančią pagal valdžios ir privataus subjektų partnerystės sutartį), priima Seimas Vyriausybės siūlymu. Valstybės skolos įst. 5 str. numato, kad sprendimą skolintis valstybės vardu didesnę kaip 40 mln. litų sumą neviršijant įstatymų nustatytų limitų Vyriausybės siūlymu priima Seimas atskiru įstatymu. Koncesijų įst. 5 str. numato, kad sprendimus dėl koncesijų, pagal kurias Lietuvos Respublika prisiima esminius turtinius įsipareigojimus, priima Seimas Vyriausybės siūlymu. Šio Įstatymo tikslais turtinis įsipareigojimas (įskaitant galimą civilinę atsakomybę, atsirandančią pagal koncesijos sutartį), viršijantis 200 milijonų litų, laikomas esminiu. Pasiūlymas: Suderinti projekto nuostatas su Valstybės skolos įstatymo ir Koncesijų įstatymo nuostatas.	Pritarti	Įstatymo projekto 152 straipsnio 9 dalis suderinta su Koncesijų įstatymo nuostatomis, nes šis įstatymas reglamentuoja kitą viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės būdą. Su Valstybės skolos įstatymu minėta įstatymo projekto dalis nederintina, kadangi valdžios subjekto įsipareigojimai pagal valdžios ir privataus subjektų partnerystės sutartis mokėti privačiam subjektui atlygį už jo vykdomą veiklą netapatintini su valstybės garantija ar kitokiu valstybės skoliniu įsipareigojimu. Pagal Valstybės skolos įstatymą valstybės garantija yra valstybės turtinis įsipareigojimas grąžinti visą skolą arba jos dalį ir apmokėti už grąžinamą skolą ar jos dalį palūkanas vidaus arba užsienio kreditoriui už skolininką, už kurio įsipareigojimų įvykdymą garantuoja valstybė, jeigu šis neįvykdo arba įvykdo ne visus paskolos sutartyje arba kituose įsipareigojamuosiuose skolos dokumentuose numatytus įsipareigojimus. Todėl valdžios subjekto įsipareigojimas pagal valdžios ir privataus subjektų partnerystės sutartį negali būti prilyginamas valstybės garantijai, paskolai ar kitam skoliniam įsipareigojimui.
13.	Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2009-06-03				*	Argumentai: Projekto aiškinamajame rašte numatyta, kad priėmus Investicijų įstatymo 2 ir 4 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo ketvirtuoju¹skirsniu įstatymą, Vyriausybė turės patvirtinti priimti arba pakeisti teisės aktus, minimus projekto aiškinamajame rašte. Tačiau įstatymo projekte nėra nei atskiros šio įstatymo įsigaliojimo datos, nei pavedimo Vyriausybei parengti projekto aiškinamajame rašte minimą poįstatyminį teisės aktą. Nenumačius vėlesnės įstatymo įsigaliojimo datos, šiuo projektu keičiamos įstatymo nuostatos nebus įgyvendinamos, nes reikės laiko parengti ir priimti teisės aktus, minimus projekto aiškinamajame rašte. Pasiūlymas: Numatyti įstatymo projekte atskirą įsigaliojimo datą bei pavedimą Vyriausybei parengti projekto aiškinamajame rašte minimą poįstatyminį teisės aktą.	Pritarti	Įstatymo projektą papildyti 4 straipsniu ir jį išdėstyti taip: 4 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas 1. Šis įstatymas, išskyrus 4 straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2010 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2010 m. sausio 1 d. parengia ir priima šiam įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės aktus.

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai.

7.1. Sprendimas: Pritarti Audito komiteto patobulintam Įstatymo projektui Nr.XP-3304 ir Komiteto išvadoms.

8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

9. Komiteto paskirti pranešėjai: Loreta Graužinienė.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta.

PRIDEDAMA:

Komiteto siūlomas įstatymo projektas, įstatymo projekto lyginamasis variantas.

Komiteto pirmininkė Loreta Graužinienė