LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

EKONOMIKOS komitetas

PAPILDOMO KOMITETO

I Š V A D O S

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS MOKESČIŲ MOKĖJIMO TERMINO ATIDĖJIMO

ĮSTATYMO PROJEKTO (XIP-650)

2009 m. birželio 10 d. Nr. 23

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Dainius Budrys, Komiteto pirmininko pavaduotojas Julius Veselka, Komiteto nariai Vaidotas Bacevičius, Audrius Endzinas, Kazimieras Kuzminskas, Jurgis Razma, Rimantas Sinkevičius, Valdemaras Valkiūnas, Birutė Vėsaitė.

Komiteto biuro vedėja Regina Zabarauskienė, Komiteto biuro patarėjai Rasa Duburaitė, Gina Pajuodienė, Vytenis Strimaitis, Darius Šaltmeris, Komiteto biuro padėjėjos Giedrė Mickienė, Rima Petkūnienė, Zita Jodkonienė.

Kviestieji asmenys: Finansų ministerijos Mokesčių  departamento direktorė Jūratė Balevičienė, Finansų ministerijos Mokesčių  departamento Mokesčių administravimo skyriaus vedėjo pavaduotoja Ramunė Fabijonavičiūtė, Seimo kanceliarijos teisės departamento Valstybės teisės skyriaus vyresnioji patarėja Sigita Krutkevičienė, Lietuvos savivaldybių asociacijos direktoriaus pavaduotojas–patarėjas Rimantas Čepas,  Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos Verslo plėtros komiteto pirmininkė Nijolė Uinskienė, Seimo nario padėjėja Neringa Vegytė.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai,  pagrindžiantys nuomonę
		Str.	Str. d.	P.
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2009-05-29	3	1		Alternatyvių įstatymo projektų Teisės departamente negauta. Vertindami įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir juridinės technikos taisyklėms teikiame šias pastabas: 1. Įstatymo projekto 3 straipsnyje yra apibrėžiamos įmonės, kurioms būtų taikoma laikina mokesčio lengvata, t. y. mokesčio apskaičiavimą ir mokėjimą reglamentuojančiuose mokesčių įstatymuose nustatytų mokesčio sumokėjimo terminų atidėjimas. Pagal įstatymo projekto nuostatas mokesčių mokėjimo termino atidėjimu galėtų naudotis tik po 2009 m. liepos 1 d. įsteigtos ribotos civilinės atsakomybės arba po šios datos iš neribotos civilinės atsakomybės į ribotos civilinės atsakomybės pertvarkytos įmonės. Be to, ši mokesčio lengvata būtų taikoma tik tiems juridiniams asmenims, kurių ne mažiau kaip 90 procentų akcijų (pajų) ir ne mažiau kaip 90 procentų sprendžiamųjų balsų tiesiogiai turi vienai šeimai priklausantys fiziniai asmenys arba 100 procentų akcijų turi vienas fizinis asmuo bei atitinkantys įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalies 1-5 punktuose išvardytus kriterijus. Įstatymo projekto nuostatos yra svarstytinos keletu aspektų. Pirma, dėl mokesčio lengvatos taikymo susiejimo su įmonių steigimo arba pertvarkymo terminu, t. y. 2009 m. liepos 1 d. Antra, dėl mokesčio lengvatos taikymo tik vienos kategorijos įmonėms, t. y. ribotos civilinės atsakomybės arba iš neribotos civilinės atsakomybės pertvarkytoms į ribotos civilinės atsakomybės įmones. Trečia, dėl mokesčio lengvatos taikymo tik toms įmonėms, kurių ne mažiau kaip 90 procentų akcijų (pajų) ir ne mažiau kaip 90 procentų sprendžiamųjų balsų tiesiogiai turi vienai šeimai priklausantys fiziniai asmenys. Pagal pateiktą įstatymo projektą bei jo aiškinamąjį raštą nėra aiškūs kriterijai, kurie leistų nustatyti diferencijuotą teisinį reguliavimą įmonėms, atsižvelgiant vien tik į jų steigimo arba pertvarkymo momentą, taip pat ir į juridinio asmens teisinę veiklos formą (pagal galiojančius teisės aktus projektu teikiamas įstatymas negalėtų būti taikomas individualioms įmonėms ir ūkinėms bendrijoms, kadangi jos yra neribotos civilinės atsakomybės privatūs juridiniai asmenys) bei esančius šeimos teisinius santykius. Pirma, kyla abejonė, ar toks mokesčių lengvatų taikymo apribojimas tų mokesčių mokėtojų atžvilgiu, kurie iki 2009 m. liepos 1 d. yra pradėję vykdyti veiklą, atitiktų mokesčių mokėtojų lygybės principui, nes tam tikra kategorija asmenų, kurie veiklą pradėtų vykdyti po 2009 m. liepos 1 d. galėtų turėti ženkliai palankesnes konkurencijos bei veiklos vykdymo sąlygas, lyginant su kitais asmenimis, t. y. tais, kurie veiklą pradėjo vykdyti iki 2009 metų liepos 1 d. Šis principas galėtų būti pažeidžiamas tuo atveju, jei tam tikra asmenų grupė, kuriai skiriama teisės norma, palyginti su kitais tos pačios normos adresatais, būtų kitaip traktuojama, nors tarp tų grupių nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas. Todėl diskutuotina, ar įstatymo projekte nustatyta 2009 m. liepos 1 d. data iki kurios ir po kurios būtų nustatytas skirtingas teisinis reguliavimas, galėtų būti objektyviai pateisinamas kriterijus, leidžiantis išskirti vienus mokesčių mokėtojus iš kitų. Antra, analogiškos abejonės kyla ir dėl to, jog mokesčio lengvata būtų taikoma tik tiems juridiniams asmenims, kurių ne mažiau kaip 90 procentų akcijų (pajų) ir ne mažiau kaip 90 procentų sprendžiamųjų balsų tiesiogiai turi vienai šeimai priklausantys fiziniai asmenys arba 100 procentų akcijų turi vienas fizinis asmuo. Svarstytina, ar aukščiau paminėtos įmonės, lyginant su kitomis įmonėmis, kurios atitiktų įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalies atitinkamuose punktuose išvardytus kriterijus (pavyzdžiui, darbuotojų skaičių, metinių pajamų dydį ir t.t.) neturėtų palankesnių verslo vykdymo sąlygų. Trečia, įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad šiuo įstatymo projektu taip pat yra siekiama skatinti individualia veikla besiverčiančius asmenis ir neribotos civilinė atsakomybės juridinius asmenis persitvarkyti į ribotos civilinės atsakomybės juridinius asmenis, kaip į pažangesnę verslo vykdymo formą. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas numato kelis juridinių asmenų atsakomybės pagal savo prievoles būdus - neribotą ir ribotą civilinę atsakomybę, o galiojantys teisės aktai kiekvienai juridinio asmens teisinei formai nustato, koks atsakomybės pagal juridinio asmens prievoles būdas jam yra taikomas. Atkreipiame dėmesį, kad kiekvienas asmuo turi teisę pasirinkti veiklos vykdymo formą, pavyzdžiui, steigti individualią įmonę ar uždarąją akcinę bendrovę, vykdyti individualią veiklą neįsteigus įmonės. Todėl svarstytina, ar toks netiesioginis skatinimas keisti įmonės teisinę formą (ar asmens veiklos formą – įsteigti ar neįsteigti juridinį asmenį), kaip pažangesnę nesudarys papildomų problemų verslui, kreditoriams ir t.t. Taip pat diskutuotina, ar ribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys yra pažangesnė verslo vykdymo forma nei neribotos civilinės atsakomybės.	Atsižvelgti.
		3	1		2. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projektu siūloma taikyti mokestinę lengvatą dviejų kategorijų įmonėms, t. y. ribotos civilinės atsakomybės arba po 2009 m. liepos 1 d. iš neribotos civilinės atsakomybės į ribotos civilinės atsakomybės pertvarkytoms įmonės, tikslintina įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalis, atsisakant tekste vartojamų skliaustelių, kurie turėtų būti pakeičiami į atitinkamą jungtuką.
					3. Įstatymo projekto nuostatos įsigaliotų nuo jų oficialaus paskelbimo, tačiau tai prieštarauja Mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 daliai, pagal kurią Lietuvos Respublikos Seimas turi užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymai, nustatantys <...> mokesčio lengvatą <...> turėtų įsigalioti ne anksčiau kaip 6 mėnesiai nuo jų paskelbimo dienos.
		3	3		4. Tikslintini įstatymo projekto 3 straipsnio 3 dalyje nurodytų institucijų pavadinimai. Atkreipiame dėmesį, kad pagal juridinės technikos taisykles pirmą kartą teisės akto tekste vartotinas oficialus institucijos pavadinimas ir tik įvedus trumpinį jis nuosekliai turi būti vartojamas viso teisės akto tekste.
		8			5. Įstatymo projekto 8 straipsnio pavadinimas pagal esmę keistinas į pavadinimą ,,Įstatymo taikymas”.

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta.

6. Komiteto (komisijos) sprendimas ir pasiūlymai:

6.1. Sprendimas:  grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams tobulinti. Komiteto nuomone:

1) projektas sudaro galimybes piktnaudžiauti  jo nuostatomis, siekiant nesumokėti atidėtų mokesčių;

2) netikslinga numatyti valstybinio socialinio draudimo įmokų (kaip tikslinio mokesčio) mokėjimo termino atidėjimą;

3) projekto nuostatos gali prieštarauti Konkurencijos įstatymo nuostatai dėl draudimo priimti teisės aktus, kurie teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus (ar jų grupes) ir dėl kurių atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams.

6.2. Pasiūlymai:    nėra.

7. Balsavimo rezultatai:   8  už;  prieš nėra; 1 susilaikė.

8. Komiteto paskirti pranešėjai: Dainius Budrys.

Komiteto pirmininkas                                                                                                                                                                                     Dainius Budrys