Seimo rytinis plenarinis posėdis Nr. 85

2009 m. birželio 9 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas A. VALINSKAS ir Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja I. DEGUTIENĖ

Seniūnų sueigos patikslinta 2009 m. birželio 9 d. (antradienio) plenarinių posėdžių darbotvarkė

PIRMININKAS (A. VALINSKAS). Labas rytas, gerbiamieji kolegos. Šiandieną 2009 m. birželio 9 d., antradienis, 11.00 val. lygiai. Ir aš skelbiu šiandienos rytinio plenarinio posėdžio pradžią ir kviečiu visus, prašom registruotis.

Užsiregistravo 54 Seimo nariai.

Darbotvarkės 1-1 klausimas – darbotvarkės tvirtinimas. Ar būtų pasiūlymų ir klausimų dėl šiandienos darbotvarkės? Pasiūlymų. Taip. Prašau. V. Gedvilas.

V. GEDVILAS (DPF*). Dėkoju Pirmininkui. Mielieji kolegos, norėčiau paprašyti jūsų išbraukti rezervinį darbotvarkės r-2 klausimą, įstatymo projekto Nr. XIP-378, nes pranešėjos nėra, jinai šiuo metu serga, prašė manęs perduoti visiems linkėjimus ir paprašyti išbraukti iš rezervinės darbotvarkės šitą klausimą.

PIRMININKAS. Dėkoju. Ar galima bendru sutarimu pritarti prašymui? (Balsai salėje) Prieš nėra. Dėkoju. Taigi r-2 klausimą, šiandienos rezervinį 2, iš darbotvarkės išbraukiame. Ar būtų dar klausimų ir pasiūlymų? Nėra. Tuomet, kadangi mūsų salėje, matau, iš tiesų pagausėjo, aš dar kartą kviesdamas visus pakartotinei registracijai siūlau balsuojant patvirtinti mūsų ką tik pritartą darbotvarkę. Prašau.

Užsiregistravo 70, balsavo 65. Už – 65, prieš nėra, susilaikė – nė vieno. Taigi darbotvarkė patvirtinta.

Prieš pereidamas prie 1-2 klausimo, norėčiau visus informuoti, kad artimiausiu metu, deja, liūdna žinia – mus paliks nemažai Seimo narių, kurie išrinkti europarlamentarais, su tuo juos nuoširdžiausiai ir sveikinu. Ir palinkėsime gero darbo, tokio paties, kaip ir Lietuvos Respublikos Seime.

Seimo nutarimo „Dėl valstybinio audito, atlikto Lietuvos Respublikos bendrosios kompetencijos ir administraciniuose teismuose, rezultatų“ projektas Nr. XIP-613 (pateikimas)

O dabar 1-2 klausimas, projektas Nr. XIP-613 – Seimo nutarimo „Dėl valstybinio audito, atlikto Lietuvos Respublikos bendrosios kompetencijos ir administraciniuose teismuose, rezultatų“ projektas. Kviečiu į tribūną pranešėją Rasą Budbergytę. Prašau.

R. BUDBERGYTĖ. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Valstybės kontrolė Seimo pavedimu atliko teisėjų ir teismų darbuotojų darbo užmokesčiui skirtų lėšų auditą 67 teismuose. Audito metu mes nustatėme, kad ne visos valstybės biudžeto lėšos teismuose buvo naudojamos tinkamai ir teisėtai. Konstituciniam Teismui nurodžius, kad teisėjų atlyginimų klausimus reglamentuojantys teisės aktai prieštarauja Konstitucijai, iki praėjusių metų pabaigos priimto Teisėjų atlyginimų įstatymo įsigaliojimo nebuvo pakankamo teisinio reglamentavimo, todėl teismai atlyginimą teisėjams skaičiavo pagal tai aiškinančius Teisėjų tarybos nutarimus. Tačiau dviejuose teismuose – Aukščiausiajame ir Vyriausiajame administraciniame teisme – atlyginimas buvo apskaičiuotas skirtingai, pagal jų pačių nustatytą tvarką.

Taigi nesant pakankamo teisinio reglamentavimo Valstybės kontrolė negalėjo įvertinti 71 mln. Lt teisėjų darbo užmokesčiui ir socialinio draudimo įmokoms panaudotų lėšų teisėtumo. Taip pat ir patvirtinti, ar teisėtai, pritaikant bazinį 430 Lt dydį, kuris galiojo 2006 m., Aukščiausiajame Teisme ir Vyriausiajame administraciniame teisme teisėjams buvo nustatytas ir apskaičiuotas darbo užmokesčio skirtumas.

Teisėjų atlyginimų įstatymas nustato, kad metų pabaigoje teisėjams už viršvalandinį darbą, darbą poilsio ir švenčių dienomis atliekant teisėjo funkcijas gali būti išmokėta ne didesnė kaip pareiginės algos dydžio vienkartinė priemoka, kurios nustatymo ir išmokėjimo sąlygas ir tvarką Seimas pavedė nustatyti Teisėjų tarybai. Šioms priemokoms išmokėti teismai panaudojo daugiau kaip 4 mln. Lt biudžeto lėšų. Priemokos teisėjams nebuvo skirtos Aukščiausiajame Teisme, Vyriausiajame administraciniame teisme ir Panevėžio miesto apylinkės teismuose.

Mes nustatėme, kad daugumoje teismų nebuvo tikslios teisėjų dirbtų viršvalandžių arba darbo poilsio ir švenčių dienomis darbo laiko apskaitos. Todėl negalėjome įsitikinti, ar teisėjo funkcijos buvo atliekamos būtent tuo laiku, kaip tai nustato įstatymas. Be to, kai kurių teismų pirmininkų įsakymuose nebuvo nurodytas konkretus priemokų skyrimo pagrindas. Dėl netinkamos teisėjų darbo laiko apskaitos 13 teismų negalėjome įvertinti 930 tūkst. Lt skirtų vienkartinių priemonių teisėtumo. Nustatėme, kad trijuose teismuose jau nebedirbantiems teisėjams, kurie Prezidento dekretais buvo perkelti į kitus teismus, buvo skirta 16 tūkst. vienkartinių priemokų. Pagal Teismų įstatymą iki rugsėjo 1 d. atliekant teisėjo funkcijas po darbo valandų, poilsio ir švenčių dienomis galėjo būti suteiktos 14 kalendorinių dienų papildomos atostogos. Tačiau nustatėme atvejų, kai teisėjams tokios atostogos buvo suteiktos metų pabaigoje, nors įstatymas tokios galimybės jau nebenumatė, arba šios atostogos buvo suteiktos neatsižvelgiant į teisėjų dirbtą laiką. Dėl to šešiuose apylinkių teismuose 42 tūkst. Lt darbo užmokesčio lėšų buvo panaudota pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.

Nesant tikslios viršvalandinių valandų darbo laiko apskaitos aštuoniuose apylinkių teismuose negalėjome įvertinti apskaičiuotų atostogų trukmės teisingumo ir 100 tūkst. Lt šioms atostogoms apmokėti panaudojimo teisėtumo. Taip pat nustatėme, kad trijuose teismuose – Kauno miesto apylinkės, Panevėžio apygardos administraciniame ir Joniškio rajono apylinkės – valstybės tarnautojams ir darbuotojams 362 tūkst. Lt vienkartinių piniginių išmokų buvo skirta neteisėtai, t. y. nenumatytu pagrindu, taip pat įvairių švenčių progomis arba atlikus svarbias užduotis daugiau kaip kartą per metus.

2008 m. gruodžio mėnesį Vyriausybė priėmė protokolinį nutarimą, kad vienkartinės piniginės išmokos 2008 m. valstybės tarnautojams iš sutaupytų darbo užmokesčio lėšų nebūtų mokamos. Šis protokolinis nutarimas nebuvo paskelbtas „Valstybės žiniose“. Vis dėlto 17 teismų 592 tūkst. Lt išmokų valstybės tarnautojams ir darbuotojams metų gale buvo skirtos. Be to, dviejuose teismuose – Klaipėdos miesto apylinkės ir Panevėžio apygardos – pažeidžiant Valstybės tarnybos įstatymą be konkurso 78 karjeros valstybės tarnautojai buvo perkelti į aukštesnės kategorijos pareigas, nors formaliai jų tarnybinė veikla buvo neįvertinta. Dėl to buvo apskaičiuotas 95 tūkst. Lt didesnis darbo užmokestis.

Taip pat nustatėme teisės aktų pažeidimus, kai valstybės tarnautojams skirta priedų ir priemokų suma viršijo įstatymų nustatytus dydžius ir neteisėtai buvo panaudota beveik 20 tūkst. Lt valstybės biudžeto lėšų. Dėl klaidingai skaičiuojamo vidutinio darbo užmokesčio negalėjome patvirtinti 792 tūkst. Lt apskaičiuotų atostoginių teisingumo.

Atkreipiame dėmesį į tai, kad 371 tūkst. Lt nepanaudotų darbo užmokesčio lėšų teismai (trys teismai) grąžino į valstybės biudžetą, tačiau šeši teismai metų pabaigoje nepanaudotų lėšų negrąžino, bet, neturėdami apskaitos dokumentų, avansu apmokėjo kitų metų 46 tūkst. Lt išlaidas. Atsižvelgdamas į padarytus reikšmingus teisės aktų pažeidimus, valstybės kontrolieriaus pavaduotojas priėmė šešis sprendimus: „Dėl neteisėto vienkartinių priemokų valstybės tarnautojams ir darbuotojams skyrimo Kauno miesto apylinkės teisme, Panevėžio apygardos administraciniame ir Joniškio rajono apylinkės teismuose“, „Dėl valstybės tarnautojų perkėlimo į aukštesnes pareigas neįvertinus jų tarnybinės veiklos Panevėžio apygardos ir Klaipėdos miesto apylinkės teismams“, „Dėl Biudžeto sandaros ir Buhalterinės apskaitos įstatymų pažeidimų Vilniaus apygardos teismui“.

Valstybės kontrolė nustatė ir patvirtino Teisėjų tarybos aprašo trūkumus, kurie neatitiko įstatymų leidėjo ketinimų ir teismuose lėmė klaidingą jo taikymą. Apraše buvo numatytas priemokų teisėjams skyrimas už dalyvavimą teismų savivaldos institucijų darbe ar atliekant šių institucijų pavestas užduotis, taip pat už teismų administracinės priežiūros funkcijas ar dirbant mažiau teisėjų, nei numatyta etatų sąraše. Teismai šias nuostatas suprato kaip savarankiškus priemokų skyrimo pagrindus ir nesusiejo jų su viršvalandiniu darbu. Be to, nustatėme, kad Teisėjų taryba rekomendavo teismams skirti teisėjams papildomas atostogas, kai Teismų įstatymas to jau nebenumatė, o Teisėjų atlyginimų įstatymas dar nebuvo priimtas. Valstybės kontrolė po audito Teisėjų tarybai rekomendavo reglamentuoti teisėjų darbo laiko apskaitą, atsižvelgiant į įstatymų leidėjų ketinimus, nustatyti atvejus, kurių pagrindu teisėjams mokamos priemokos, taip pat nenumatyti galimybės skirti priemokų už dalyvavimą teismų savivaldos institucijų darbe ar atliekant šių institucijų pavestas užduotis, nes šiais atvejais teisėjo darbo krūvis turi būti atitinkamai mažinamas. Teismams Valstybės kontrolė rekomendavo imtis skubių priemokų valdyti riziką, susijusią su darbo užmokesčiui skirtų lėšų panaudojimo teisėtumu, ir sukurti įstaigose darbo laiko apskaitos sistemą, kuri užtikrintų tikslią teisėjų ir teismų darbuotojų darbo laiko apskaitą.

Atsižvelgdama į mūsų rekomendacijas, Teisėjų taryba patvirtino naują vienkartinių priemokų skyrimo teisėjams aprašą, teismai įstaigose nustatė darbo laiko apskaitos taisykles, 11 teismų grąžino 34 tūkst. Lt į valstybės biudžetą. Negrąžinus pažeidžiant teisės aktus panaudotų valstybės biudžeto lėšų, Valstybės kontrolė, siekdama ginti viešąjį interesą, kreipsis į Generalinę prokuratūrą.

Baigdama noriu atkreipti gerbiamojo parlamento dėmesį į tai, kad Teisėjų taryba yra priskiriama specialiajai vykdomajai teismų savivaldos institucijai, kuri užtikrina teismų ir teisėjų nepriklausomumą. Konstitucinis Teismas dar 2006 m. konstatavo, kad teisėjų atlyginimų teisinis reguliavimas turi būti pakoreguotas taip, kad jis ne tik atitiktų Konstituciją, bet ir neskatintų teisminės valdžios, savivaldos institucijų savo nutarimais spręsti tų klausimų, kurie pagal Konstituciją priklauso tik įstatymų leidėjo kompetencijai. Teisėjų tarybą sudaro nariai teisėjai, todėl, kai Teisėjų taryba sprendžia su teisėjų darbo užmokesčiu susijusius klausimus, susidaro situacija, kad teisminė valdžia priima sprendimą, susijusį su pačiais teisėjais.

Valstybės kontrolės nuomonė. Atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo sprendimą, būtų tikslinga Seimui svarstyti galimybę, kad pagal Teisėjų atlyginimų įstatymą vienkartinių priemokų dydžių nustatymo ir išmokėjimo teisėjams sąlygas ir tvarką nustatytų įstatymų leidėjas. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajai R. Budbergytei už pateiktą informaciją. Dabar į tribūną kviečiu pagrindinę pranešėją – Audito komiteto vadovę L. Graužinienę. Prašau.

L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Labas rytas visiems. Valstybės kontrolierė labai išsamiai pristatė ataskaitą. Seimo Audito komitetas teikia nutarimo projektą dėl šios ataskaitos, nes, drįstu jums priminti, šis auditas buvo atliktas Seimo pavedimu. Valstybės kontrolė pagal Lietuvos Respublikos Seimo 2009 m. sausio 20 d. nutarimą „Dėl pavedimo Lietuvos Respublikos valstybės kontrolei atlikti valstybinį auditą bendrosios kompetencijos ir administraciniuose teismuose“ atliko valstybinį ribotos apimties teisėtumo auditą. Atsižvelgdamas į audito metu nustatytus teisės aktų pažeidimus dėl valstybės biudžeto lėšų panaudojimo ir į pateiktas Valstybės kontrolės rekomendacijas, Seimo Audito komitetas parengė Seimo nutarimo „Dėl valstybinio audito, atlikto Lietuvos Respublikos bendrosios kompetencijos ir administraciniuose teismuose, rezultatų“ projektą ir teikia jį Seimui.

Atsižvelgiant į tai, kad Valstybės kontrolė negalėjo įvertinti teisėjams 2008 m. skirtų 930,1 tūkst. Lt vienkartinių priemokų teisėtumo dėl teisėjų dirbtų viršvalandžių darbo poilsio ir švenčių dienomis laiko apskaitos trūkumų, ir siekiant užtikrinti tikslingą ir vienodą dirbto laiko apskaitą bendrosios kompetencijos ir administraciniuose teismuose, Seimo nutarimo projekte yra siūloma teisėjų dirbtų viršvalandžių darbo laiko poilsio ir švenčių dienomis apskaitą reglamentuoti įstatymuose. Šiuo metu įgyvendinant Teisėjų atlyginimo įstatymo 6 straipsnio nuostatas, vienkartinių priemokų dydžio išmokėjimo teisėjams sąlygas nustato Teisėjų taryba, todėl susidaro situacija, kai teisminė valdžia priima sprendimą, kuris yra susijęs su pačiais teisėjais. Atsižvelgiant į tai, nutarime yra siūloma Vyriausybei atsižvelgti į Konstitucinio Teismo sprendimus ir parengti bei pateikti Teisėjų atlyginimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą numatant, kad teisėjams skiriamų vienkartinių priemokų dydžius, išmokėjimo sąlygas ir tvarką nustatytų įstatymų leidėjas, t. y. Seimas. Prašau pateikimui pritarti.

PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjai. Jūsų klausti užsirašė 12 Seimo narių. Klausimams skirta 10 min. Prašau, pirmasis – Seimo narys A. Sysas, po to – A. Mazuronis.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamoji kolege, teko girdėti ne vieną Valstybės kontrolės ataskaitą, bet tiek pažeidimų neteko išgirsti kitose valstybinėse institucijose, kiek buvo pastebėta tikrinant teismus. Tai mano klausimas būtų kolegei, stovinčiai tribūnoj. Ar užtenka tiktai apsiriboti šituo Seimo nutarimu, ar reikėtų ieškoti būdų daliai lėšų grąžinti į biudžetą kaip neteisėtai panaudotas? Labai ačiū.

L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Labai ačiū kolegai už klausimą. Noriu pasakyti, kad ne tik šitoje ataskaitoje, bet ir daugelyje kitų yra nustatyta nemažai pažeidimų. Seimo Audito komitetas darbo tvarka visus juos nagrinėja, bet Seimui yra pateikta todėl, kad tai buvo Seimo nutarimu. Dėl grąžinimo turim pasakyti, kad nagrinėjant Audito komitete buvo Audito komiteto sprendimas priimtas. Jis buvo išsiųstas teismams ir šiandien tikrai jau labai nemažai grąžinta lėšų iš daugelio teismų ir iš apylinkių teismų. Bet kadangi rekomendacijų laikas dar nėra pasibaigęs, tai svarstymo stadijoje jisai jau bus pasibaigęs ir mes pateiksime lentelę, kaip kurie teismai atsiskaitė. Tikrai veiksmas vyksta.

PIRMININKAS. Klausia Seimo narys A. Mazuronis, po to – Č. Juršėnas.

A. MAZURONIS (TTF). Labai dėkui. Gerbiamoji pranešėja, susisteminus kontrolierės ataskaitą, matyt, būtų tokie du esminiai pažeidimai: vienas – dėl įstatymų netobulumo ar dėl netikslių apibrėžimų ar formuluočių. Tai čia mes nutarime ir siūlome, aš matau, Vyriausybei atlikti tam tikras korekcijas. Tačiau kitas toks pažeidimų blokas, aš įvardinčiau, tai piktybiniai pažeidimai arba tie atvejai, kai buvo žinoma, kad daroma neteisingai, bet vis tiek tai buvo daroma. Kaip jūs manote (grįžtame apskritai prie Valstybės kontrolės rekomendacijų įgyvendinimo klausimo), jeigu nesutiks tie teismai grąžinti geranoriškai, ar mes turim kokį būdą prašyti, išsireikalauti per teismus ar nežinau… kokiu keliu eiti, kad galų gale bent vienoj vietoj parodytume Lietuvos piliečiams ir pabandytume atkurti tą teisingumą, kuris yra tiesiog būtinas, ypač tokioje srityje kaip teismai, kur nepriekaištinga reputacija ir abejonių nebuvimas yra kaip pagrindinis faktorius?

L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Labai ačiū už klausimą. Aš atsakysiu taip: jeigu įstatyme nėra tiksliai apibrėžta, ar tai buvo teismai, ar tai buvo ministerijos, ar tai buvo Vyriausybė, ar kitos institucijos, jos pasinaudojo ta galimybe ir vienaip ar kitaip padarė išmokas. Nagrinėdami teismus mes, kaip ir Valstybės kontrolė, pastebėjome, kad trūksta apibrėžtumo įstatymuose, galima pasielgti ir taip, ir taip. Vadinasi, čia jau veikia ne teisėtumo, galbūt pagal įstatymą ir viskas atitinka, lyg ir nieko nepažeidė, bet veikia kiti faktoriai, kur galbūt tikrai nereikėjo taip daryti. Bet kad išvengtume ateityje tokių dalykų, įstatymus reikia pataisyti ir surašyti labai aiškiai. Tą ir siūlo Valstybės kontrolė.

Dėl grąžinimų ten, kur yra pažeidimai, turiu pasakyti, kad tikrai labai daug teismų yra grąžinę. Šiandien nenoriu įvardyti konkrečiai, nes dar nesibaigęs laikas. Kai pasibaigs rekomendacijų įgyvendinimo laikas, tada bus pateikta visiems Seimo nariams lentelė ir ataskaita. Šiandien kokio nors pasipriešinimo iš teismų tikrai dar nėra. Manau, visi jie grąžins laiku.

PIRMININKAS. Klausia Seimo narys Č. Juršėnas, po to – Seimo narys A. Dumbrava.

Č. JURŠĖNAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamoji pranešėja, aš dėl paties nutarimo, dėl punkto, kur kalbama apie konkrečią datą, kada Vyriausybė turi informuoti Seimą apie įgyvendinimą. Man atrodo, kad ši data nereali. Ją reikėtų nustumti galbūt net porą mėnesių, iki lapkričio 1 d. Štai dėl ko. Pavasario sesija baigiasi, tuoj vasara, o po pavasario sesijos, vasaros pradžioje, – naujos Prezidentės prisaikdinimas ir galimos perturbacijos Vyriausybėje, taip pat ministerijose ir Vyriausybės kanceliarijoje. Tai tiesiog jie fiziškai gali nespėti parengti tų tikrai sudėtingų įstatymų ir kitų teisės aktų, kurie čia užrašyti ir kurie tikrai reikalingi.

Aš siūlau mums būti realistams ir šiek tiek pastūmėti datą. Jeigu reikia, ir aš galiu pataisą parašyti, bet ir jūs galite, jeigu sutinkate su šiuo siūlymu pastumti datą mėnesiui ar geriausia dviem mėnesiams.

L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Labai ačiū už pasiūlymą. Tikrai mes įvertinsime. Tik noriu pažymėti, kad Valstybės kontrolė įvykdė Seimo pavestą pareigą labai sąžiningai ir ji laiku pateikė ataskaitą. Audito komitetas svarstė tą darbine tvarka, bet į Seimo darbotvarkę labai ilgai buvo neįtrauktas tas klausimas, todėl data nusitęsė. Mes svarstymo stadijoje tikrai pataisysime datą. Labai ačiū.

PIRMININKAS. Klausia A. Dumbrava, po to – P. Luomanas.

A. DUMBRAVA (TTF). Dėkoju posėdžio pirmininkui. Gerbiamoji pranešėja, mano klausimas galbūt bus retorinis. Kaip jūs manote, ar gali Lietuvoje teismai vykdyti teisingumą, jeigu jie patys nesilaiko įstatymų kaip šiuo atveju – krūvos įstatymų ir norminių aktų pažeidimų? Ačiū.

L. GRAUŽINIENĖ (TTF). Ačiū už klausimą. Mes Audito komitete nagrinėsime ir kitą ataskaitą, t. y. Konstitucinio Teismo veiklos ataskaitą. Ten irgi Valstybės kontrolė nustatė pažeidimus. Todėl vien apie šią ataskaitą nenorėčiau kalbėti, reikia žiūrėti sistemiškai. Manau, ten, kur yra pažeidimai, atitinkamai visada reikia informuoti pareigūnus, kurie skiria teisėjus. Seimas tą turėtų padaryti ir ateityje, manau, tai bus padaryta.

PIRMININKAS. Klausia Seimo narys P. Luomanas, po to – J. Ramonas.

P. LUOMANAS (TS-LKDF). Gerbiamoji pranešėja, čia jau buvo paminėta, ir mano kolega ką tik kalbėjo apie tokį retorinį klausimą. Aš manau, teismų vadovybė labai užsiima ta tokia kazuistika. Vis dėlto teismai, vykdantys teisingumą ir, sakykime, teismų vadovybė turėtų labai jautriai pažiūrėti į šį klausimą. Tuo labiau kad teisėjai yra kaip išskirtiniai, jie turi nekaltumo prezumpciją. Tai manau, kad ir mūsų dėmesys turėtų būti didesnis parodomas vis dėlto. Ką jūs manote, kokie gi… galėtų parengti tokius įstatymus, kad ir labai miklūs teisėjai negalėtų piktnaudžiauti tuo, ką mes matome šiandien ir girdime iš ataskaitos?

L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Labai ačiū už klausimą. Aš manau ir esu įsitikinusi, kad ne patys teisėjai priėmė sprendimus, o priėmė turbūt vadovybė išmokėti vieną ar kitą išmoką. Todėl manyčiau, kad Teismų taryba atkreips į tai dėmesį ir įvertins tą situaciją. Bent jau iš to, kad teisėjai grąžina kai kurias permokėtas sumas, matome, kad teismų vadovybė reaguoja ir įvertina šitą ataskaitą. Ateityje, tikiuosi, tokių klaidų nebus, bet įstatymuose reikia labai konkrečiai apibrėžti. Nenormalu, kad teisėjai patys nustato sau atlyginimus. Tai yra tikrai nenormalu, tai Vyriausybės ir Seimo pats skubiausias reikalas turėtų būti.

PIRMININKAS. Klausia Seimo narys J. Ramonas. Po to, jeigu liks laiko, – Seimo narys L. Sabutis. Prašom.

J. RAMONAS (TTF). Labai ačiū. Noriu paklausti. Teismuose, kuriuose yra rasti gal ir nedideli nukrypimai, ar didesni, ar mažesni, čia atskiras klausimas, vis tiek dirba teisininkai. Ar ten iš nesupratimo (sunku patikėti), ar iš būtinybės išgyventi tam tikri priimami sprendimai, kuriuos verčia, kaip ir visose kitose įstaigose, ūkinis gyvenimas daryti, kad ir audito kontrolės tarnybai atrodys, kad yra neteisėti?.. Bet jų nepriėmus jiems būtų buvę dar blogiau. Ar čia sąmoningai, ar neapgalvota?

L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Man tikrai šiandien labai sunku atsakyti, ar tai buvo padaryta sąmoningai, ar ne, reikėtų klausti pačių teismų vadovybės. Bet jeigu įstatyme nėra draudimo, ar tai būtų teisėjas, ar ministerijos vadovas, jis, daugiau žvelgdamas į savo darbuotojus, jų išmokas ir galimą atlyginimą, priima sprendimus. Aš asmeniškai manyčiau, kad tokiose institucijose kaip teismai neturėtų būti šitaip elgiamasi, nes tai, kad yra krizinė situacija valstybėje, tikrai buvo žinoma ir kad lėšas reikia taupyti, taip pat buvo žinoma.

Todėl manyčiau (dar kartą pasikartosiu), kas susiję su teismais ir visom kitom išmokom ir priemokom, turi būti labai aiškiai teisiškai reglamentuota. Tada nebus galimybių interpretuoti vienaip ar kitaip. Kol nėra aišku įstatymuose, galimybė interpretuoti visada atsiranda.

PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjai. Jums klausimams ir atsakymams skirtas laikas baigėsi. Dabar, gerbiamieji, 1 – už, 1 – prieš. Kadangi yra tik už, gal būtų galima pritarti po pateikimo bendru sutarimu? Nėra prieš? Gerai. Tuomet yra pasiūlymas balsuoti. Tai bus ir papildoma registracija. Gerbiamieji kolegos, prašau. Kas už tai, kad būtų pritarta nutarimo projektui po pateikimo?

Balsavo 97: už – 96, prieš nėra, susilaikė 1. Nutarimo projektui po pateikimo pritarta.

Seniūnų sueigoje buvo aptarta, kad siūlomi komitetai: pagrindinis – Audito komitetas, papildomi – Teisės ir teisėtvarkos komitetas ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Siūloma svarstymo data – birželio 18 d. Ar būtų galima pritarti? Prieš nėra. Dėkoju.

Gamtinių dujų įstatymo 6, 7, 10, 23, 25 straipsnių ir Įstatymo priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XP-2408(4)ES (svarstymas)

Darbotvarkės 1-3 klausimas – Gamtinių dujų įstatymo 6, 7, 10, 23, 25 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XP-2408. Pranešėjas – J. Razma. Svarstymo stadija. Prašau. Kviečiu pranešėją į tribūną.

J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, Ekonomikos komitetas įdėmiai svarstė šį projektą, darė keletą pertraukų, konsultavosi su Vyriausybe ir Kainų komisija. Siekis šiame procese buvo vienintelis ir labai paprastas – kuo geriau apginti vartotojų interesus. Man atrodo, komitetas pagal galimybes tai atliko ir apsisprendė dėl įvairių siūlymų. Čia siūlymų buvo įvairių, ir dažniau kainas perskaičiuoti, ir vienaip ar kitaip riboti pelnus. Tai prie tų klausimų, mes, matyt, prieisime, kai bus vėlesnės stadijos metu aptariamos konkrečios pataisos. O komitetas yra pritaręs patobulintam projektui, kaip minėjau, įvertinęs visus pasiūlymus ir pastabas.

PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Po to, kai mes aptarsime pataisas ir pasiūlymus, pakviesime jus vėl į tribūną. Kol kas diskusija. Užsirašiusi dalyvauti Seimo narė B. Vėsaitė. Prašau, kviečiu jus į tribūną.

B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, Ekonomikos komitetas svarstė Gamtinių dujų įstatymą. Iš tikrųjų, kaip sakė prieš mane buvęs pranešėjas, ginamos vartotojų teisės. Pagrindinė pataisa, kuri yra padaryta, – buitiniams vartotojams gamtinių dujų kainos bus perskaičiuojamos kartą per pusmetį, ir tai yra iš tikrųjų gerai, bus jautriau reaguojama į gamtinių dujų kainą rinkoje.

Dėl didesnės galios, suteiktos komisijai, reguliuoti dujų kainų viršutines ribas. Tiesą sakant, komisijai suteikiamos labai stiprios galios, taip pat atskiriama metodikos tvirtinimo ir kontrolės funkcija. Dabartiniame projekte, kurį teikiame, metodiką tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija, o kontrolė paliekama komisijai. Taip yra logiškiau ir tai derinama su kitais egzistuojančiais teisės aktais.

Dėl pelno maržos. Jinai siūloma gamtinių dujų įmonės veiklai ir turėtų siekti ne daugiau kaip 5 %. Dėl šitos nuomonės, dėl šitos maržos mes pasiūlėme apsispręsti Vyriausybei, nes, kaip žinoma, iki sienos ateina vienas gamtinių dujų vamzdis. Be abejo, reguliuodami tą maržą, mes galime pasiekti tai, kad pasienyje mes vėl mokėsime brangiausiai visoje Europoje už gamtines dujas. Taigi čia reikia turbūt Vyriausybės apsisprendimo, nes jeigu Seimas pakels tą kartelę, aš, tiesą sakant, nesu visai tikra, ar mūsų vartotojas nenukentės.

Tai galbūt ir būtų pagrindinės nuostatos. Kadangi projekte yra pateikta esminių pataisų, tai mes labai prašome gerbiamosios Vyriausybės kuo skubiau duoti savo išvadą dėl pateiktųjų nuostatų, kad dar šioje sesijoje Gamtinių dujų įstatymas būtų priimtas.

PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjai. Į tribūną kviečiu Seimo narį J. Razmą. Priminsiu, kad didžiajai daliai pasiūlymų ir pataisų komitetas pritarė. Yra du, kuriems siūloma nepritarti, ir pora, kuriems siūloma pritarti iš dalies. Prašau.

J. RAZMA (TS-LKDF). Komiteto parengtoje lentelėje pirmoji būtų kolegų J. Juozapaičio, E. Žakario ir V. Simuliko pataisa, kad dujų įmonės buitiniams vartotojams tarifus perskaičiuotų ne kas pusę metų, kaip yra dabar pagrindiniame projekte, o kas ketvirtį, kas tris mėnesius. Komitetas atidžiai svarstė šį pasiūlymą. Jis, aišku, turi savo pliusų. Žmonėms būtų lyg ir aiškesnis ryšys, kai yra sparčiai kintančios perkamų dujų kainos. Bet įvertindamas, kad Kainų komisijai būtų labai didelis krūvis ir ji nuolat turėtų skaičiuoti, o tas kainas reikia iš anksto skelbti, žmonės gali šiek tiek gudrauti, jausdami kainų tendencijas, jau žinodami, ar jos turi tendenciją mažėti, ar didėti, deklaruoti į vieną ar į kitą pusę… Visa tai įvertinęs, komitetas mano, kad pakanka kas pusę metų palikti. Vis dėlto komisija, skaičiuodama konkrečius tarifus, integruoja visus to pusmečio kainų pokyčius, ir čia, kad ir rečiau bus tvirtinamos tos kainos, apskritai vartotojui pralošimo neturėtų būti. Tai siūlom nepritarti dėl ketvirčio ir palikti kas pusę metų.

PIRMININKAS. Dėkoju. Galbūt pasiūlymo teikėjai atsiimtų pasiūlymą?

J. JUOZAPAITIS (LSDPF). Ne. Ačiū, pirmininke.

PIRMININKAS. Prašau. J. Juozapaitis.

J. JUOZAPAITIS (LSDPF). Kaip pabrėžė gerbiamasis J. Razma, čia yra… vartotojų interesus mes giname, o ne Kainų komisijos. Tai kas yra svarbiau – vartotojas ar Kainų komisija? Kainų komisija turėtų dirbti, tarnauti vartotojams. Todėl siūlau, prašau Seimo narių palaikyti, kad kas trys mėnesiai būtų perskaičiuotos kainos vartotojų naudai. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Už ir prieš pataisą. Už – Č. Juršėnas, po to prieš – J. Veselka. Prašau.

Č. JURŠĖNAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Manau, kad kolegos J. Juozapaičio ginama pataisa turi savo logiką, o svyravimai ir pasaulinėje rinkoje, ir mus pasiekiančiose sferose yra labai įvairūs. Tai geriau būtų dažniau peržiūrėti ir tikslinti tas kainas. Aš suprantu, kad tai sudaro keblumų, bet vartotojams iš tikrų būtų geriau.

PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš – J. Veselka. Prašau.

J. VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, kodėl vis dėlto komitetas buvo linkęs iš pradžių pritarti ketvirtinėm, paskui nutarė pusmetinėm? Įsidėmėkime, kad tai taikoma buitiniams vartotojams, kurie sunaudoja tik bendrą 5 % dujų kiekį. Tuo labiau vasarą, kai labai sumažėja, tada paskirstymo, perdavimo kainos tektų tiems vartotojams, kurie naudoja vasarą, todėl būtų taip, kad tiems vartotojams kainos vasarą stipriai išaugtų, o kitiems… Kiti nemokėtų už tai. Todėl tas diferencijavimas tik padarytų sumaištį skaičiavimo sistemoje, o bendram dujų kiekiui… nieko neturėtų vartotojams. Vartotojams – sumaištis ir kai kuriems vartotojams didelis kainų išaugimas vasarą, lyginant su žiema.

Dar vienas. Šiame įstatyme numatyta kompensavimo sistema. Jeigu pirmą pusmetį, sakysime, kainos pagal prognozes yra nustatytos per didelės, tada vartotojams kompensuojamos kainos antrame pusmetyje. Todėl visa balansavimo sistema, kuri yra paruošta… yra naudingesnė patiems vartotojams du kartus, negu keturis kartus per metus. Atsiminkime, stambiesiems vartotojams kas mėnesį perskaičiuojama. Tai yra Šilumos įstatyme ir kituose įstatymuose, kadangi yra dideli kiekiai. Čia liečia tik 5 % buitinių vartotojų, todėl yra subalansuota kompensavimo sistema. Siūlau pritarti… t. y. nepritarti kas ketvirtį, o pritarti du kartus per metus, kas pusmetį, kainų perskaičiavimo sistemai.

PIRMININKAS. Dėkoju. Argumentai už ir prieš išsakyti. Priminsiu, pasiūlymui komitetas nepritarė. Dabar Seimui reikės išreikšti savo valią balsuojant. Kas už siūlomą pataisą, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja kitaip.

Balsavo 97. Už – 28, prieš – 15, susilaikė 54. Pasiūlymui nepritarta. Kitam pasiūlymui yra komiteto nuomonė iš dalies pritarti. Teikėjas – Seimo narys L. Dinius. Ar tenkintų tokia komiteto išvada?

L. DINIUS (TPPF). Dėkui, Pirmininke. Tenkintų. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Prašau, pranešėjau, dėl kitų pasiūlymų.

J. RAZMA (TS-LKDF). Vienai L. Diniaus pastabai, pažymėtai ketvirtu numeriu, buvo… sprendimas nepritarti. Bet kadangi tai yra lygiai toks pats pasiūlymas kaip anksčiau mūsų balsuotas, tai čia turbūt taip pat išsprendėme, kad dėl tų trijų mėnesių nepritariame. Toliau, J. Veselkos pasiūlymui yra pritarta. Kaip tik jo redakcija ir yra priimta jau kaip komiteto redakcija. Čia keliems straipsniams, kelioms dalims tas pats. Daugiau, man atrodo, pasiūlymų ir nėra.

PIRMININKAS. Taip, daugiau nėra. Kadangi teikėją komiteto išvadą tenkina… Gerbiamieji kolegos, tuoj pažiūrėsime, kas yra užsirašę. Vienas – už, vienas – prieš. Prašome, galima užsirašyti. Nėra. Kadangi nėra prieštaraujančių, galbūt būtų galima pritarti po svarstymo bendru sutarimu? (Balsai salėje) Prašymas balsuoti. Gerai. Gerbiamieji kolegos, prašau balsuoti. Kas už tai, kad įstatymo projektui Nr. XIP-248 būtų pritarta po svarstymo? Prašau.

Balsavo 96: už – 85, prieš nėra, susilaikė 11. Įstatymo projektui po svarstymo pritarta. Prašau, J. Razma.

J. RAZMA (TS-LKDF). Pamiršau paminėti, kad komiteto išvados pabaigoje yra siūlymas Seimui kreiptis į Vyriausybę, kad ji prieš priimant dar pasisakytų dėl šio projekto, nes tai yra svarbūs dalykai, šis reguliavimas. Jis susijęs ir su įmonių veiklos sąlygomis, tai nenorėtume kokios nors klaidos padaryti ir siūlytume Seimui dar apsidrausti – paprašyti Vyriausybės nuomonės prieš priėmimą.

PIRMININKAS. Gerai, manau, kad tokiam pasiūlymui galime pritarti bendru sutarimu. Prieš nėra. Dėkoju. Taip pat noriu informuoti, kad yra gauta dar viena pataisa, bet jinai neišlaikė 48 valandų termino, todėl į ją, matyt, bus atsižvelgta ir išgirsta komiteto nuomonė prieš priėmimą. Dėkoju.

Darbotvarkės 1-4a klausimas, įstatymo projektas Nr. XIP-656 – Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 2 straipsnio pakeitimo ir papildymo ir įstatymo penktojo skirsnio pakeitimo įstatymo projektas. Pateikimas. Pranešėjas – ministras G. Kazlauskas. Tačiau mes šiek tiek lenkiame laiką. Jeigu Seimas neprieštarautų, kadangi mes beveik 40 min. lenkiame grafiką, galėtume pateikti rezervinį 1 klausimą, Nr. XIP-227. Pranešėjas – Seimo narys A. Šedžius. (Balsai salėje) Nors kol kas nematau rezervinio klausimo pranešėjo salėje, bet jisai yra, jeigu seniūnas teiktųsi paskambinti ir pakviesti pranešėją, mes tuomet šį klausimą pateiktume dabar, nes turime laiko.

Gerbiamieji kolegos, iš eilės tuomet, jeigu nėra rezervinio klausimo pranešėjo, siūlyčiau pagal darbotvarkę 1-5 – Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 11 straipsnio papildymo bei pakeitimo įstatymo projektą. Pranešėjas – J. Dautartas. (Balsai salėje) Gerai, nėra 29 parašų. Tuomet klausimas iš eilės – 1-6 įstatymo projektas Nr. XIP-375, pranešėjas – K. Komskis. (Balsai salėje) Gerai, taip pat tos pačios problemos, nėra surinkta parašų. Klausimas 1-8. Pranešėjas – Seimo narys B. Bradauskas. Statybos įstatymo 2 straipsnio papildymo įstatymo projektas. Prašau, kviečiu pranešėją į tribūną. Priminsiu darbotvarkės klausimas 1-8, įstatymo projektas Nr. XIP-3011.

Statybos įstatymo 2 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr. XP-3011 (pateikimas)

B. BRADAUSKAS (LSDPF). Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, dar praeitoje kadencijoje buvo registruota įstatymo pataisa. Esmė šio įstatymo pataisos yra ta, kad Spaudos asociacija kreipėsi tuo metu į mūsų frakciją su prašymu, kad būtų įteisinti tradiciniai spaudos kioskai, kurie yra miestuose, ir kad miestų valdžios jų nenugriautų, kad neliktų kur platinti spaudos. Taigi esmė ta – pripažinti šiuos spaudos kioskus kapitaliniais statiniais, jeigu taip galima pasakyti. Ateityje spaudos kiosko statybai irgi turėtų būti išduodami leidimai ir turėtų būti išnuomojama žemė po tais spaudos kioskais. Tuo metu mes galvojome, kad iš tikrųjų tai galima padaryti, juo labiau kad kai kurie spaudos kioskai yra virtę kaip ir istorine vertybe. Jie dešimtmečiais tose vietose buvo pastatyti, ir žmonės įpratę ten visada įsigyti spaudą. Tai šio įstatymo pataisos esmė yra tokia. Dėkoju.

PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Jūsų klausti užsirašė 7 Seimo nariai. Pirmasis – Seimo narys K. Daukšys. Po to – D. Budrys. Prašau.

K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, tai kas čia dabar iš tikrųjų bus, kaip čia mes tuos kioskus padarysim statiniais, dar išbrėšim gatvėje sklypus ir išeis taip, kad spaudos kioskai turės pusę sankryžos mieste. Gal paskui ims pinigus už pravažiavimą. Sakykite, koks čia toks gudrus įstatymas? Ačiū.

B. BRADAUSKAS (LSDPF). Gerbiamasis kolega, aš maždaug paaiškinau. Dar kartą galiu pakartoti. Ten yra dar… jeigu skaitytumėt, ten yra apibrėžtas plotas 30 kvadratinių metrų, ir galbūt būtų galima, aš dabar pats pagalvojau, palikti tuos kioskus, kurie statyti, sakykime, prieš kokius 30 m., kad nebūtų tai nauji, ką tik pastatyti, arba pradedant svarstyti šį įstatymą pastatyti, kad nebūtų piktnaudžiavimo. Taip sakant, būtų galima sudėlioti tuos niuansus. Tiek galiu paaiškinti.

PIRMININKAS. Klausia Seimo narys D. Budrys. Po to – L. Sabutis.

D. BUDRYS (TPPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, turiu du klausimus. Kas bus daroma su senaisiais, o ne naujai statomais spaudos prekybos ir paslaugų paviljonais, ar jie taip pat nuo įstatymo įsigaliojimo dienos turės teisę į žemės nuomą po jais ir ar jie bus nukelti iš karto, ar bus laukiama, kol baigsis įstatyme nustatytas 3 m. eksploatacijos terminas, po kurio savivaldybė turi teisę juos nukelti? Kitas. Ar tokia nauja tvarka sunkmečio sąlygomis neapsunkins mažmeninės prekybos atstovų gauti statybos leidimus, registruotis nekilnojamojo turto registre, žemės nuomos mokestį?.. Iš kitos pusės, ar tas pakeitimas vėl neišplėstų biurokratinio aparato, ar paskaičiuota, kiek naujų etatų reikės sukurti visoje Lietuvoje šiems reikalavimams vykdyti? Ačiū.

B. BRADAUSKAS (LSDPF). Na, matot, aš dar kartą sakau, kad tai yra Spaudos asociacijos iniciatyva, jie sunerimę yra dėl to, kad, kaip jūs ir sakėte, savivaldybės imasi įvairiais tikslais, prisireikia žemės sklypo, tie spaudos kioskai kartais ir nedideliuose skveriukuose yra įsikūrę… Mes turime Vilniaus pavyzdį, kur visi skverai užstatyti, ir tą kioskelį nukelti yra, taip sakant, įspėjai – ir viso gero. Įvairių čia niuansų yra, tai aš dar kartą kartoju, kad teisės turi būti vienodos. Mes įteisiname seniai pastatytus spaudos kioskus, ir jeigu imsimės svarstyti šito reikalo, galima, žinoma, tobulinti, bet negalima taikyti kitokių sąlygų naujiems. Yra klausimų, kurie iš tikrųjų yra ir kritikuotini, bet jeigu po pateikimo būtų pritarta, aš manau, kad bendrom jėgom būtų galima patobulinti šitą dalyką, kad bent jau tie seni kioskai, kurie prieš 30, prieš daugiau metų statyti, tradiciškai išliktų kaip miesto įvaizdis ar panašiai. Tai tiek.

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia Seimo narys L. Sabutis. Po to E. Pupinis.

L. SABUTIS (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, ar kitokiu būdu nekilo jums mintis spręsti šito lobistinio prašymo, tik koreguojant šį įstatymą ir dar įrašant prieštaravimą? Nes tie, kurie prieš 30 ar 100 metų statyti, tegu lieka, o naujesni jau turi būti statomi kitaip. Ar turite bent vieną pavyzdį, kad būtent dėl tokių įstatymo pataisų nebuvimo buvo nugriaunami ar griaunami šitie statiniai ir ar neradote kitokio būdo išspręsti šį klausimą?

B. BRADAUSKAS (LSDPF). Aš dar kartą pasikartosiu, kad kreipėsi asociacija, jie buvo pateikę, dabar aš negaliu iš atminties staigiai pasakyti pavyzdžių, kai yra nukeliami tie spaudos kioskai ar dėl daugiabučio gyvenamojo namo statybos, ar dar dėl ko nors. Visada prisireikia tos vietos. Jie, sunerimę dėl to, kad jų neišstumtų, neišmestų iš miestų centrų ir t. t., kreipėsi dėl to. Aš nesu labai didelis entuziastas ir šalininkas, bet jeigu žmonėms taip atrodo, tai pabandykime pasvarstyti šitą klausimą, galbūt rasime racionalų grūdą. O jeigu nerasime, tai ką daryti, nerasime.

PIRMININKAS. Klausia Seimo narys E. Pupinis, po to D. Jankauskas.

E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, čia ir Teisės departamentui skirta tam tikra pastaba, antra, kažin ar verta išskirti, nes matyti tam tikras lobizmas. Jeigu, pavyzdžiui, kalbėtume apie prekybą maisto produktais ir panašiai, tai svarstykime visiems, o ne taip, kad paimkime vieną kažkokią kategoriją ir jiems sutvarkykime reikalus, o kiti kaip sau nori. Jūs panašiai atsakėte, ačiū. Bet kodėl jūs paėmėte tokį siaurą ruožą, nors poreikis yra ir kitiems?

B. BRADAUSKAS (LSDPF). Kai kreipėsi asociacija, tą patį klausimą, ką jūs uždavėte, aš irgi sakiau, kad gali kreiptis ir kiti savininkai, prekybos kioskų ir t. t., ir t. t., kurie irgi yra. Bet tie prekybos kioskai paprastai yra netradiciniai, išdygę tik apie 1990 m. ir panašiai, o šitie turi gilias tradicijas, jie yra pastatyti prieš dešimtmečius, prieš 50 metų, prieš 30, 40 metų. Aš sakau, tai mūsų apsisprendimo teisė. Dabar tie spaudos kioskai atlieka ir kitas funkcijas, jie ima mokesčius už komunalines paslaugas ir panašiai. Aš manau, kad žmonėms tai yra labai patogu, ypač kai mes rajonų centruose, didesniuose miesteliuose panaikinome buvusius taupomojo banko filialus, ir žmonėms tikrai yra problema sumokėti už komunalines paslaugas, įvairius mokesčius. Aš manyčiau, kad mes turėtume suteikti tiems statiniams tokį stabilumą.

PIRMININKAS. Klausia Seimo narys D. Jankauskas, po to D. Bekintienė.

D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju. Kolegos jau klausė tą patį, ką ir aš norėjau klausti, ir atsakymai nevisiškai įtikino. Ar jūs matytumėte galimybę ieškoti būdų, kaip pritaikyti ne vieną segmentą, ne vieną sritį, ko ir kolega E. Pupinis klausė, o didesnes to įstatymo taikymo galimybes?

B. BRADAUSKAS (LSDPF). Aš manau, kad bendrom jėgom galėtume paieškoti tų būdų.

PIRMININKAS. Klausia Seimo narė D. Bekintienė, po to A. Sysas.

D. BEKINTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, iš tikrųjų man irgi kyla abejonių, ar toks teikimas yra ne ydingas, kai išskiriama tik viena kioskų grupė. Ar taip nepažeidžiamas lygiateisiškumo principas? Juk ir spaudos kioskai dabar prekiauja ne tik spauda, jie dabar vadinasi spaudos kioskais, bet prekių asortimentas yra beveik toks pats, kaip ir kituose kioskuose, išskyrus, kad neprekiaujama alkoholiniais gėrimais. Ar jūs nemanote, teikdamas šitą pasiūlymą, kad taip bus pažeidžiamas lygiateisiškumo principas ir tai prieštarauja kitiems teisės aktams? Dėkui.

B. BRADAUSKAS (LSDPF). Aš nemačiau spaudos kiosko, kuris prekiautų alumi ar maisto prekėmis, ar panašiai. Daugiausia tai yra knygos, spauda, atvirukai, kokie nors tušinukai, dar kažkas, susiję su kanceliarinėm prekėm. Aš sakau, turi būti įvairių siūlymų, įvairių svarstymų, asociacija kreipėsi, jie mane įtikino, ypač tų senų, tradicinių kioskų išsaugojimo klausimu. Galėtume diferencijuoti pagal metus ir panašiai. Aš teikiau, o mūsų visų valia, ar mes pritarsime, ar ne.

PIRMININKAS. Seimo narys A. Sysas. Prašau.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamasis kolega, mes visi jus pažįstame kaip stiprų savivaldybininką, visada gynėte savivaldos teisę. Ar neatrodo, kad įtvirtindami naują šitų spaudos kioskų statusą jūs šiek tiek ribojate savivaldos teisę kažką spręsti?

B. BRADAUSKAS (LSDPF). Nemanau, kad dėl spaudos kioskų būtų pažeistas Savivaldos įstatymas ar panašiai. Čia kalbama apie tai, kad išsaugotume, kaip aš manau, tuos istorinius kioskus, kurie yra ir įvairiu laiku pastatyti, o kai kurie turi ir architektūrinę reikšmę. Gerai, sakykime, Savanorių prospekte išsaugojo tą spaudos kioską, kuris pastatytas dar praeito amžiaus pradžioje. Bet yra tokių atvejų, kai jie neišsaugojami, jie yra tiesiog nugriaunami. Aš manyčiau, kad savivalda yra labai geras dalykas, bet kitą kartą pagal mūsų mentalitetą mes matome daug pavyzdžių, kai savivalda nelabai skaitosi su paveldu. Vilniaus pavyzdys, dar kartą sakau, akivaizdžiai tai parodo, užstatyti visi skveriukai, užstatyti parkeliai ir t. t. Materialinis suinteresuotumas toli gražu pralenkia tai, ką mes vis norėtume išsaugoti.

PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui, jūs atsakėte į visus klausimus. Vienas – už, vienas – prieš. Už – Seimo narė B. Vėsaitė. Po to prieš – L. Sabutis. Prašau.

B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, palaikau įstatymo projektą, nes iš tikrųjų problema atsiranda tada, kai savivaldybės pernuomoja žemę po kiosku metams ar dvejiems, o jeigu, tarkime, kioskų nuomotojai ar savininkai norėtų ilgalaikės investicijos, o tokios sąlygos dabar atsiranda, tai, tiesą sakant, investitoriai, kai nėra ilgalaikės žemės nuomos sutarties, faktiškai nesidomi tokiu projektu. Be abejo, išsakytos klausėjų nuomonės dėl kitų prekybos kioskų vėlgi yra svarstytinos ir tobulinant įstatymo projektą, jeigu mes norime pagražinti kioskus, iš kitos pusės, jeigu mes deklaruojame paramą pačiam smulkiausiam verslui, tai vėlgi būtų labai pozityvus reikalas. Dar grįžtant prie spaudos kioskų ir palaikant kolegos įstatymo projektą, noriu tikrai patvirtinti, kad spaudos kioskuose dabar galima atsiskaityti už komunalines paslaugas ir tai galima padaryti daug pigiau negu banke. O jūs žinote, kad paštai, ypač rajonų centruose, kai kurie jau yra išnykę, taigi žmonėms iš tiesų labai patogu. Taip, kad palaikytinas įstatymo projektas, tikrai siūlau jo neatmetinėti, jeigu reikia, dar galima patobulinti ir paprašyčiau balsuoti už.

PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš – Seimo narys L. Sabutis.

L. SABUTIS (TS-LKDF). Ačiū. Šiaip, kolegos, beveik aišku, kad problema yra tokia, kuri galėtų būti sprendžiama savivaldos lygmeniu, t. y. vietos savivaldybės galėtų puikiai išspręsti, tačiau jos turi vadovautis įstatymu. Šitą įstatymą koreguojant, man atrodo, Seimo narys nevisiškai pataikė į problemos sprendimą ir nepataikė todėl, kad pirmiausia Lietuva ir taip marga nuo įvairių pašiūrių ir statinių. Juos reikia keisti ir padėti žmonėms, kad tai būtų padaryta.

O antra, vis dėlto kalbama ne apie kioskus, kurie čia dažnai minimi, o kalbama apie spaudos, prekybos ir paslaugų paviljoną. Todėl vienodi reikalavimai turėtų būti ir esamiems, ir naujai statomiems. Todėl aš tokiai redakcijai, kokią pateikė pranešėjas, tuo labiau kad jį įtikino prašytojai, bet pats pranešėjas mūsų neįtikino, kad reikia daryti tokias pataisas, todėl pasisakau prieš ir manau, kad ne tuo keliu einama ir negalima pritarti tokiai redakcijai.

PIRMININKAS. Dėkoju. Argumentai už ir prieš išsakyti. Kviečiu. Gerbiamieji kolegos, prašom balsuoti. Kas už tai, kad įstatymo projektui Nr. XP-3011 būtų pritarta po pateikimo? Kas pritaria, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja kitaip.

Balsavo 89. Už – 52, prieš – 3, susilaikė 34. Taigi įstatymo projektui po pateikimo yra pritarta. Iš komitetų siūlomas pagrindinis vienintelis – Aplinkos apsaugos ir siūloma šį klausimą svarstyti rudens sesijoje.

Taip pat mes laukiame atvykstant aplinkos ministro pono Gedimino Kazlausko. Ir turime dar laiko, to paties straipsnio papildymo įstatymo projektas, bet jau registruotas šioje sesijoje, Nr. XIP-323, darbotvarkės 1-9 klausimas. Ir aš kviečiu į tribūną pranešėją Seimo narį P. Gražulį. O toliau posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja I. Degutienė.

Statybos įstatymo 2 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-323 (pateikimas)

P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, mano įstatymo tikslas yra… Į mane kreipėsi sodų bendrijų pirmininkai ir yra tokia problema, kad soduose tie pastatai, kurie statyti anksčiau ir kurie turi rūsius arba pusrūsius, faktiškai su pusrūsiu jų kvadratūra viršija 80 kv. m, todėl jie negali įregistruoti jų kaip nesudėtingo statinio. Todėl aš parengiau įstatymo pataisą. Siūlau neįskaičiuoti į pastato kvadratūrą pusrūsio. Dažniausiai pusrūsiuose laiko įrankius, gal kokias daržoves, gal vienas kitas įsirengę pirtelę pusrūsiuose. Dabar yra tokia tendencija, kad į sodų namelius žmonės kraustosi gyventi nuolat. Pavyzdžiui, yra Klaipėdos rajone viena didžiausių „Dituvos“ sodų bendrija, kur jau apie 2 tūkst. gyventojų yra registruoti ir deklaruoja kaip savo gyvenamąją vietą. Todėl aš manau, kad būtų labai tikslinga, prašyčiau pritarti šitai įstatymo nuostatai.

Taip pat noriu pabrėžti, kad šiuo metu Kaimo reikalų komitetas yra sudaręs darbo grupę, taip pat siūloma tokia nuostata, kad būtų neįskaičiuojamas rūsys arba pusrūsis į namo plotą. Jie taip pat siūlo, be abejonės, platesnius ir kitus šio įstatymo nuostatų pakeitimus. Aš siūlyčiau pritarti, o po to, aš manau, būtų tikrai tikslinga sujungti ir mano projektą suderinti su Kaimo reikalų komiteto darbo grupe. Toliau galėtų eiti kaip bendras projektas jau nuo Kaimo reikalų komiteto.

PIRMININKĖ (I. DEGUTIENĖ, TS-LKDF). Dėkoju. Jūsų nori klausti šeši Seimo nariai. Pirmasis – K. Daukšys. Nematyti. E. Pupinis.

E. PUPINIS (TS-LKDF). Labai ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų darbo grupė nagrinėja tuos klausimus ir kaip tik vienas iš siūlymų yra panagrinėti galimybę nesudėtingiems statiniams vartoti sąvoką „užstatomas plotas“. Tačiau aš norėčiau paklausti, ar neturėtų būti atsižvelgiama, tarkime, į statybas mieste ir statybas kaime, nes iš tikrųjų kaime yra didesnės teritorijos, ne tokie užstatyti plotai ir panašiai? Mieste gali būti tam tikrų pavojų. Ar nemanote, kad turėtų būti diferenciacija? Ačiū.

P. GRAŽULIS (TTF). Aš manau, kad iš tikro po pateikimo galima tobulinti, pastaba gal labai ir aktuali. Aš manau, kad vis tiek miestuose turėtų būti visiškai kiti reikalavimai, o kaimo vietovėje arba sodo bendrijoje turėtų būti išskirtiniai reikalavimai. Todėl aš pritarčiau. Labai geras pasiūlymas.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia A. Šedžius.

A. ŠEDŽIUS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, čia į dešinę, jeigu galima, pasižiūrėkite. Aš norėjau jūsų paklausti, ar žinant mūsų architektų išradingumą nepasitaikys, jūs nemanote, kad atsiras tokių, kurie tiesiog piktnaudžiaus jūsų įstatymo pataisa, ir ar neatsitiks taip, kad bus didžiuliai pusrūsiai, o tiesiog virš to pusrūsio bus iki leistinos kvadratūros suprojektuotas gyvenamasis naudingas plotas? O žmonės persikels gyventi, kaip kadaise, į pusrūsius.

P. GRAŽULIS (TTF). Aš manyčiau, iš tikro čia vėl labai įdomi mintis. Gal būtų galima apibrėžti, kad neįskaičiuojamas pusrūsio plotas, kur, pavyzdžiui, ne daugiau kaip viena trečioji gyvenamojo namo kvadratūros. Tokiu atveju, jeigu gyvenamosios patalpos numatytos 80 kv. m, tai negalėtų būti daugiau kaip 20 arba 30 kv. metrų. Tada galima būtų patikslinti, kad nebūtų piktnaudžiavimo.

PIRMININKĖ. Klausia D. Budrys.

D. BUDRYS (TPPF). Labai ačiū. Mano klausimą gerbiamasis A. Šedžius pateikė dėl architektūrinių stebuklų ir ponas pranešėjas jau atsakė. Labai ačiū.

PIRMININKĖ. Dėkoju. R. Kupčinskas.

R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, be abejo, aktuali tema paliesta šio įstatymo pataisoje, bet tik norėčiau atkreipti dėmesį. Vis dėlto jūs kalbėjote pateikdamas apie sodų namelius. Čia kalbame apie paprastų konstrukcijų pastatus. Bet šiaip, jeigu neklystu, tai neatsispindi pačiame įstatymo pataisos tekste. Tai tiek norėčiau. Ačiū.

P. GRAŽULIS (TTF). Faktiškai į mane kreipėsi, kad būtų užregistruota šitokia įstatymo pataisa, sodų bendrijų pirmininkai. Keleto sodų bendrijų pirmininkai. Be abejonės, faktiškai tai laikoma nesudėtingu statiniu ir tai liečia ne tik sodų bendrijas, ir kitus statinius, kurie patenka į šią kategoriją. Kaip tik čia Kaimo reikalų komiteto pirmininkas minėjo, ir kiek aš gilinausi į Kaimo reikalų komiteto darbo grupės rengiamas pataisas, jie vis dėlto nori grupuoti, kokios turėtų būti sąlygos miesto teritorijoje, kaimo vietovėje. Aš manau, tikrai reikėtų sąlygas išskirti. Daug lengvesnės, manau, paprastesnės sąlygos turėtų būti kaimo vietovėje, o mieste sudėtingesnės. Aš manau, kad pritarus po to galima atsižvelgti į visus Kaimo reikalų komiteto darbo grupės siūlymus ir sujungti šį projektą.

PIRMININKĖ. Ir klausia P. Auštrevičius.

P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Jūs manęs nematote ir aš jūsų nematau. Tarp mūsų stovi kolega. Dabar jau ne. Nesudėtingumo sąvoka yra labai santykinė. Ir Eifelio bokštas kažkada buvo labai sudėtingas, dabar dėl žmonijos pažangos jis jau atrodo ne toks. Ar nereikėtų iš tikrųjų nesudėtingą statinį vis dėlto apibūdinti kiek plačiau? Pirmiausia tai neturėtų būti nuolat gyventi skirtas statinys. Aš sutikčiau, galbūt reikėtų įrašyti sodo apibūdinimą, kad labiausiai tiktų sodui arba tam reikalui pritaikytiems plotams. Kitaip tariant, man atrodo, jis neapibūdina iš tikrųjų visiškai jūsų pateikto nesudėtingo statinio. Galbūt tokį būtų reikalinga ir būtų naudinga Lietuvos gyventojams tikrai turėti, kad būtų išvengta nereikalingų biurokratinių procedūrų, bet ar jūs nesutiktumėte tobulinti, gerbiamasis kolega?

P. GRAŽULIS (TTF). Taip, jau sakiau, kad aš sutinku, kad būtų tobulinamas, gerbiamasis kolega. Kaimo reikalų komitetas jau yra sudaręs darbo grupę, kuri šį įstatymą tobulina. Aš norėčiau taip… Pritarčiau tai nuostatai, kad iš tikro galbūt daug daugiau turėtų būti apibrėžimų pačiame įstatyme. Dabar yra Statybų reglamentas. Statybų reglamente faktiškai labai yra formalizuotas ir kiekvienas… net tokia labai sudėtinga procedūra padaryta ir daug suvaržymų. Jeigu mes įstatyme plačiau apibrėžtume, tai ir Statybų reglamentui tada negalėtų, reglamentuojant taisykles, tokių perdėtų biurokratinių reikalavimų išsigalvoti. Tikrai, kai skaitai Statybų reglamentą, na, nelabai telpa į sveiką galvą tokie kažkokie visiškai nereikšmingi apibrėžimai. Todėl aš net ir prašyčiau, kadangi Kaimo reikalų komitetas tuos dalykus svarsto, kad įstatyme būtų daug daugiau apibrėžimų, kad būtų aišku iš įstatymo ne tik aukštis, ne tik kvadratūra, apibrėžta, ar nuolatinis gyvenimas, ar nenuolatinis gyvenimas, kiti vis tokie dalykai būtų apibrėžti ir kai kas būtų perkelta į įstatymą net ir iš Statybų reglamento.

PIRMININKĖ. Ar K. Daukšys, matau, atsirado, nori klausti?

K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū.

PIRMININKĖ. Prašau.

K. DAUKŠYS (DPF). Gerbiamoji pirmininke, ačiū už tai, kad suteikėt žodį. Gerbiamasis pranešėjau, iš tikrųjų kaip ten su tais rūsiais dabar bus? Bus galima „biednesniem“ žmonėm pasistatyt namuką paprastesnėm sąlygom, ar aš teisingai suprantu?

P. GRAŽULIS (TTF). Faktiškai šiuo metu tie namai pastatyti. Tai liečia pastatytus namus. Be abejonės, priėmus šį įstatymą, jis galiotų ir naujai statomiems, bet didelė dalis, ypač tai liečia sodų bendrijas, yra pasistatę namelius, jie nori juos įteisinti, priduoti. Kadangi įstatyme pasakyta, kad nesudėtingas statinys negali būti daugiau kaip 80 m² ir aukštis apribotas iki 8,5 m., o su rūsiais jie viršija tą kvadratūrą, tai jie šiuo metu negali priduoti tų statinių kaip nepaprastų, nesudėtingų. Manau, kad mes palengvintume žmonėm tuos statinius įteisinti.

PIRMININKĖ. Dėkoju pranešėjui. Dabar motyvai dėl viso. 1 – už, 1 – prieš. Už – K. Daukšys.

K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, pirmininke. Iš tikrųjų P. Gražulis pateikė visai neblogą įstatymo pataisą, kuri leistų žmonėms, ypač tiems, kurie nesistato didžiulių namo, o statosi tuos namelius, kur gali soduose arba kitur pragyventi, ten 80 kvadratų ar ten 70 kvadratų, kur iš tikrųjų yra ne pilys, lengviau juos pastatyti ir įregistruoti. Manyčiau, kad šitą įstatymo pataisą reikia palaikyt, reikia, aišku, suprast, kad tokiems žmonėms, kurie neturi per daug pinigų ir kuriems kiekvienas papildomas išleistas litas yra brangus ir prie „dūšios“, reikia šituos dalykus palengvint. Aš siūlau balsuoti už.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Ir prieš – A. Endzinas.

A. ENDZINAS (LSF). Dėkoju. Kaip ir pripažino, man atrodo, pats pranešėjas, įstatymo pataisa yra akivaizdžiai tobulintina. Dėl jos reikalingumo turbūt čia debatų nekiltų, bet kad ją reikia tobulinti, tai vienareikšmiai. Todėl būtų sunku iš karto balsuoti už, aš siūlyčiau Petrui dar šiek tiek pasikonsultuoti su teisės specialistais ir parengti tobulesnį variantą. Dėkoju.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad po pateikimo pritartume Statybos įstatymo 2 straipsnio papildymo įstatymo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikot.

Balsavo 90 Seimo narių. Už – 70, prieš nėra, susilaikė 20. Po pateikimo įstatymo projektui Nr. XIP-323 yra pritarta. Numatoma svarstyti rudens sesijoje. Pagrindinis komitetas – Aplinkos apsaugos komitetas.

Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 2 straipsnio pakeitimo ir papildymo ir Įstatymo penktojo skirsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-656. Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo įgyvendinimo įstatymo papildymo 2² straipsniu įstatymo projektas Nr. XIP-657. Statybos įstatymo 2, 20, 23, 29, 31, 37 straipsnių, vienuoliktojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir papildymo bei Įstatymo papildymo 23¹, 39¹ straipsniais įstatymo projektas Nr. XIP-658. Teritorijų planavimo įstatymo 2, 12, 19, 21, 22, 23, 24 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-659. Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio pakeitimo ir 129 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-660 (pateikimas) (Vyriausybė siūlo svarstyti skubos tvarka)

Gerbiamieji kolegos, kadangi jau yra aplinkos apsaugos ministras, kviečiu G. Kazlauską į tribūną. Bus pristatomi darbotvarkės klausimai 1-4a, b, c, d, e. Ministrą tada prašyčiau pristatyti visą paketą jūsų siūlomų įstatymų projektų, t. y. Nr. XIP-656, Nr. XIP-657, Nr. XIP-658, Nr. XIP-659 ir Nr. XIP-660. Gerbiamieji kolegos, iš karto galima užsirašyti klausti, užduoti klausimus visiems pateiktiems projektams. Taip bus turbūt aiškiau ir paprasčiau, nes įstatymų projektai turi sąryšį vieni su kitais. Gerbiamasis ministre, prašau pristatyti projektus.

G. KAZLAUSKAS. Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai. Pirmiausia pristatysiu Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 2 straipsnio pakeitimo ir papildymo ir įstatymo penktojo skirsnio pakeitimo įstatymo projektą. Šis įstatymo pakeitimo ir papildymo tikslas yra nustatyti valstybės paramos daugiabučiams namams modernizuoti teikimo sąlygas ir būdus, kurie užtikrintų ilgalaikę valstybės paramos teikimo perspektyvą. Siūloma nustatyti, kad valstybės parama daugiabučiams namams modernizuoti teikiama investicijų projektams, kuriuos įgyvendinus pasiekiama ne mažesnė kaip D energinio naudingumo klasė, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos statybos įstatymo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose. Valstybės paramą daugiabučių namų butų savininkams siūloma teikti suteikiant lengvatinius kreditus investicijų projektui įgyvendinti, Vyriausybės nustatyta tvarka apmokant dalį išlaidų investicijų projekto ir techninio projekto parengimui, ir statybos techninei priežiūrai vykdyti, kompensuojant Vyriausybės nustatyto dydžio investicijų dalį, tenkančią energinį efektyvumą didinančioms priemonėms įgyvendinti, ir apmokant investicijų projektų išlaidas nepasiturinčioms šeimoms ir nepasiturintiems vieniems gyvenantiems asmenims, t. y. jiems teikiant investicijos pradinį įnašą, kredito draudimo įmoką, kreditą ir palūkanas.

Nustatyta butų ir kitų patalpų savininkų lėšų, skirtų bendrojo naudojimo objektų modernizavimui, atnaujinimui, kaupimo tvarka. Kaupiamojo įnašo daugiabučio namo modernizavimui, atnaujinimui apskaičiavimo metodiką numatyta patvirtinti Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai, o sprendimus dėl konkrečių dydžių, apskaičiuotų pagal patvirtintą metodiką, siūloma priimti butų ir kitų patalpų savininkams balsų dauguma. Butų ir kitų patalpų savininkams, įgyvendinantiems investicijų projektą, numatyta galimybė kredito grąžinimo metu nekaupti lėšų į kaupiamąją sąskaitą. Siekiant užtikrinti kaupiamųjų lėšų saugumą, siūloma nustatyti, kad šios lėšos, laikomos atskiroje kaupiamojoje sąskaitoje, turi būti atskirtos nuo bendrojo naudojimo objekto administratoriaus lėšų ir įtraukiamos į apskaitą atskirai, taip pat nustatyti draudimą į kaupiamąją sąskaitą nukreipti išieškojimą pagal bendrojo naudojimo administratoriaus prievoles. Siūloma nustatyti, kad sutartis dėl lėšų skolinimosi daugiabučio namo modernizavimo investicijų projektui įgyvendinti būtų ir kitų patalpų savininko vardu sudarytų bendrojo naudojamo objekto valdytojas, t. y. bendrija, jungtinės sutarties dalyviai arba Civilinio kodekso nustatyta tvarka paskirtas bendrojo naudojimo objekto administratorius.

Kitas projektas yra dėl Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo įgyvendinimo įstatymo papildymo 2² straipsniu įstatymo projektas. Priėmus Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 2 straipsnio pakeitimo ir papildymo ir įstatymo penktojo skirsnio pakeitimo įstatymo projektą, iš esmės pasikeis valstybės paramos daugiabučiams namams modernizuoti teikimo sąlygos. Kadangi šiuo metu yra parengta per 300 investicijų projektų ir Būsto ir urbanistinės plėtos agentūra sudariusi valstybės paramos teikimo sutartis, būtina užtikrinti, kad šie investicijų projektai būtų įgyvendinami pagal šių investicijų projektų patvirtinimo metu galiojusias valstybės paramos teikimo sąlygas.

Kitas pristatomas įstatymas yra Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2, 20, 23, 29, 31, 37 straipsnių, vienuoliktojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir papildymo bei įstatymo papildymo 23¹ ir 39¹ straipsniais įstatymo projektas. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2, 20, 23, 29, 31 ir 37 straipsnių, vienuoliktojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir papildymo bei įstatymo papildymo 23¹ ir 39¹ straipsniais įstatymo projekto tikslas yra pagerinti verslo sąlygas nustatant tipinių projektų, tipinių konstrukcinių elementų panaudojimo galimybę ir, supaprastinant statybos leidimų išdavimo tvarką modernizuojamiems (atnaujinamiems) pastatams, kad būtų sparčiau vykdomas daugiabučių namų modernizavimas, užtikrinti geresnę daugiabučių namų statybos, rekonstravimo ir remonto kokybę, nustatyti papildomus kvalifikacinius reikalavimus šių namų projektuotojams, statybos rangovams ir suteikti garantijas statytojui už nekokybiškai atliktus statybos darbus.

Siekiant geresnės daugiabučių namų kokybės, patikslinta įstatymo 2 straipsnyje pateikta termino „ypatingas statinys“ apibrėžtis. Įstatymas papildomas su pastatų modernizavimu susijusiomis sąvokomis: „pastato modernizavimas“, „tipinis statinio projektas“, „tipinis konstrukcinis elementas“. Taip pat, siekiant užtikrinti geresnę daugiabučių namų statybos, rekonstravimo ir remonto kokybę, nustatyti papildomus kvalifikacinius reikalavimus šių namų projektuotojams, statybos rangovams, daugiabučiai namai priskiriami ypatingiems statiniams. Norint supaprastinti statinio projektavimo sąlygų išdavimą, modernizavimo (atnaujinimo) pagal Aplinkos ministerijos ar jos įgaliotos institucijos patvirtintus tipinius statinių projektus, pritaikytus konkretiems modernizuojamiems (atnaujinamiems) pastatams, ar projektus, parengtus naudojant Aplinkos ministerijos ar jos įgaliotos institucijos patvirtintus tipinius konstrukcinius elementus, atvejais keičiamos įstatymo 20 straipsnio 2, 3, 5 ir 15 dalys.

Numatant paprastesnę statybos leidimų išdavimo procedūrą, taikytiną daugiabučių namų modernizavimo statybos leidimams gauti, įstatymas papildytas nauju 23¹ straipsniu, nustatyta supaprastinta statybos leidimų išdavimo tvarka pastatų modernizavimo (atnaujinimo) atvejais, atitinkamai pakeičiamas įstatymo 23 straipsnis ir keičiami įstatymo 29 ir 31 straipsniai, atsisakant statinio projekto ekspertizės ir statinio projekto vykdymo priežiūros pastatų modernizavimo (atnaujinimo) atvejais. Siekiant geresnės statybos darbų kokybės ir garantijų statytojui už nekokybiškai atliktus statybos darbus, įstatyme numatoma statinio statybos techninio prižiūrėtojo civilinės atsakomybės privalomasis draudimas. Tiek apie Statybos įstatymo pakeitimus.

Kitas yra Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 2, 12, 19, 21, 22, 23, 24 ir 26 straipsnių pakeitimas, kurio tikslas – supaprastinti teritorijų planavimo dokumentų detaliųjų planų rengimą, pagerinti verslo sąlygas, padėti sparčiau vykdyti daugiabučių namų modernizavimo programos įgyvendinimo priemones, sutrumpinti savivaldybės lygmens teritorijų planavimo procesą. Įstatymo projektas parengtas įvertinus Verslo aplinkos gerinimo komisijos, Saulėtekio komisijos rekomendacijas ir siekiant sukurti tinkamą verslo aplinką pramoninių parkų steigimui ir tvarkymui. Pakeitimais siūloma patikslinti ir papildyti įstatymą naujomis sąvokomis urbanistinio aspekto išryškinimui teritorijų planavimo procese. Įrašoma sąvoka „teritorijos naudojimo tipas“. Vadovaujantis teritorijų planavimo normomis, teritorijų planavimo dokumentuose numatyta galima pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, galimi žemės naudojimo būdai ir, jei numatyti pobūdžiai, maksimalūs užstatymo intensyvumo ir užstatymo tankumo rodikliai bei galimų statyti statinių paskirtys, naudojama tik teritorijų planavimo dokumentuose, nekeičiant žemės sklypų, pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, žemės naudojimo būdų ir pobūdžių įrašų nekilnojamojo turto kadastre tvarkos. Patikslinami detaliojo teritorijų planavimo objektai ir šio proceso uždaviniai bei įvardijami privalomi atvejai, kada detalieji planai turi būti rengiami. Konkretizuojama, kada detaliųjų planų rengti nereikia, nustatomi papildomi atvejai, kai detalieji planai rengiami. Supaprastinta tvarka ir atvejai, kai Vyriausybės nustatyta tvarka parengti žemės sklypų planai prilyginami detaliojo teritorijų planavimo dokumentams. Siūloma parengti pramoninių teritorijų planavimo tvarką.

Šis įstatymas turėtų įsigalioti 2009 m. rugsėjo 1 d., išskyrus šio įstatymo 6, 9, 11 ir 12 straipsnius. Įstatymo 6 ir 9 straipsniai įsigaliotų nuo 2010 m. sausio 1 d. Minėtuose straipsniuose nurodyta, kad detalieji planai nerengiami, kai nėra patvirtinta bendrojo plano. Tuo siekiama paskatinti savivaldybes baigti savivaldybių teritorijų ar jos dalių bendrųjų planų rengimą ir juos patvirtinti iki 2009 m. gruodžio 31 d. Įstatymo projekte numatoma: jei detaliojo plano tikrinimas teritorijų planavimo priežiūrą atliekančioje institucijoje nepagrįstai vilkinamas, planavimo organizatorius turi teisę parengtą projektą teikti tvirtinti. Siūloma sprendimą dėl detaliojo plano tvirtinimo pavesti priimti savivaldybės administracijos direktoriui. Savivaldybės administracijos direktoriui netvirtinant detaliojo plano ir apie tai per nustatytą laiką raštu nepranešus, detalusis planas turėtų būti registruojamas. Priėmus įstatymo projektą reikia pakeisti ir Vietos savivaldos įstatymą, ir įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

Kitas įstatymo projektas yra Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio pakeitimo ir 29 straipsnio papildymo įstatymas. Šio įstatymo tikslas yra supaprastinti teritorijų planavimo dokumentų detaliųjų planų tvirtinimą, pagerinti verslo sąlygas, supaprastinti teisinių nuostatų taikymą rengiant detaliuosius planus, sutrumpinti savivaldybės lygmens teritorijų planavimo procesą. Pabrėžtina, kad Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodžio 13 d. nutarime yra pažymėjęs, kad neatsiejamas teisinės valstybės principo elementas yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas. Kai išduodamos planavimo sąlygos, planavimo organizatorius įgyja teisėtą lūkestį, kad, parengus detalųjį planą pagal pateiktas sąlygas, savivaldybės taryba patvirtins detalųjį planą. Tačiau šis teisėtas lūkestis negali būti įgyvendintas, nes sprendimą dėl detaliojo plano tvirtinimo priima kolegiali politinė institucija – savivaldybės taryba. Priimant sprendimą balsuojantys savivaldybės tarybos nariai, kurių dauguma visiškai neturėjo jokių sąsajų su detaliojo plano rengimu ir sąlygų jam rengti išdavimu, negali objektyviai įvertinti aplinkybių, dėl kurių galėtų pagrįstai pritarti ar nepritarti detaliajam planui.

Taigi asmuo, įvykdęs bendrojo plano planavimo specialistų ir teisės aktų reikalavimus, šiandien negali būti užtikrintas, kad teisėtais pagrindais suformuoti teisėti lūkesčiai bus valstybės ginami, saugomi ir užtikrinamas jų įgyvendinimas vien dėl to, kad detalųjį planą tvirtina kolegiali politinė ir teisę balsuoti už arba prieš, nekvestionuojant balsavimo pagrįstumo, turinti institucija. Jei sprendimą dėl detaliojo plano tvirtinimo, kuomet yra patvirtinti savivaldybių lygmens bendrieji planai, įstatymų leidėjas pavestų priimti savivaldybės administracijos direktoriui. Jo sprendimas turėtų būti pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis.

Asmenys, planuojantys tiek privačius, tiek valstybei priklausančius žemės sklypus, tampa situacijos įkaitais, kai dėl valstybės institucijų nepriimamų sprendimų, sudėtingos teisinės ir administracinės procedūros negali efektyviai įgyvendinti savo teisių.

Šiandieniniame teritorijų planavimo procese yra gausu atvejų, kai savivaldybių tarybos netvirtina tam tikrų detaliųjų planų ne todėl, kad jie yra parengti nesilaikant nustatytų teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimų, o dėl sunkiai prognozuojamos politizuotos valios išraiškos.

Siekiant suteikti teisę savivaldybės administracijos direktoriui įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka tvirtinti detaliuosius planus ir jo kompetencijai priskirtus specialiuosius planus bei paspartinti sprendimų dėl detaliojo plano tvirtinimo priėmimą, papildoma įstatymo 29 straipsnio 8 dalis ir keičiamas 16 straipsnio 3 dalies 8 punktas, kuriuo savivaldybės tarybos kompetencijai paliekamas tik specialiųjų planų tvirtinimas. Numatoma, kad šis įstatymo pakeitimas įsigalios nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. kartu su Teritorijų planavimo įstatymo 2, 12, 19, 21, 22, 23, 24 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymo nuostatomis. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKĖ. Dėkoju ministrui. Aš dar kartą noriu pasakyti, kad iš tikrųjų Vyriausybė teikia kaip visą paketą. Tačiau noriu priminti, ką nesulaukęs dėl vedimo tvarkos K. Daukšys priėjo ir mums pasakė. Išties sąsaja yra su dviem pirmaisiais, tai Nr. XIP-656 ir Nr. XIP-657. Tai yra vienas paketas. Kitas yra jau visiškai apie ką kitą kalbantis, nuo Nr. XIP-658 iki Nr. XIP-660. Mes siūlome pratęsti ir klausimams laiką. Kadangi ministras pristatė visus įstatymų projektus, klausdami iš karto tada atkreipkite dėmesį, kokiam įstatymo projektui yra užduodamas klausimas.

Taigi, minutėlę, kažkaip mums išnyko visos pavardės. Diversija.

Klausia E. Pupinis. (Balsai salėje) Kaip sakote? Na, pas mus nėra, nerodo. Mūsų nerodo. Taip, jau yra. Dėkoju. B. Pauža. Pasakykite irgi iš karto, kokiam įstatymo projektui klausimas.

B. PAUŽA (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Klausimas bus pirmajam – Nr. XIP-656. Gerbiamasis ministre, dėl namų renovavimo. Daug čia neaiškumų, daug klausimų, bet pagrindinis neaiškumas, be abejo, kad valstybės parama mažėja nuo 50 % iki 15 %. Tai yra pagrindinis klausimas, tačiau aš iš dviejų gal dalių, jeigu galima. Viena. Kaip jūs įsivaizduojate tą paskolų paėmimą, sakykime, garbaus amžiaus žmonėms, kurie niekada su banku jokių reikalų neturėjo? Kaip jūs čia tą dalyką galvojate padaryti? Kitas momentas. Jeigu tas žmogus, paėmęs paskolą, iškeliaus anapilin, kaip tada reikalai klostysis toliau, kas už jį grąžins? Tai viena klausimo dalis.

Kitas – dėl priverstinio lėšų kaupimo. Prašau pasakyti, kaip šitas dalykas. Juk yra įvairių dalykų, bet, sakykime, jis yra paėmęs paskolą būstui įsigyti ir dabar dar jam priverstinis… Jis skaičiavo savo galimybes, ką jis galėtų įdėti į tą būstą, o dabar dar jam bus priverstinis kaupimas. Tai kaip bus šitie dalykai? Taigi aš iš dviejų dalių norėčiau išgirsti jūsų atsakymą. Ačiū.

G. KAZLAUSKAS. Pamėginsiu atsakyti nuo pirmojo klausimo. Paminėjote, kad sumažėjo valstybės parama. Tai atkreipčiau dėmesį į tai, kad ir ankstesniajame variante buvo iki 50 % pasiekiamų rezultatų kompensuojama, o ne kaip nukirsta – 50 %. Kitas dalykas, naujajame įstatyme yra siūloma išplėsti kompensavimo sritis. Kitaip sakant, 15 % kompensuojami tik rangos darbai, prie šito kompensuojamas investicinių projektų rengimas, techninė priežiūra. Be to, tai yra kainuojantys pinigus, ir ne tokius mažus, taip pat kompensuojamas paskolų grąžinimas socialiai remtiniems žmonėms. (Balsai salėje) Buvo, tačiau ne visai taip. Neklaidinkite visuomenės.

Kitas dalykas – dėl paskolų paėmimo. Įstatyme yra numatyta, kaip tai yra daroma. Kiekvienas žmogus, kaip jūs minėjote, pensininkas, neturės vaikščioti į banką. Sutartis galės sudaryti bendrijos ar jungtinės veiklos dalyvio įgaliotas asmuo. Jeigu numirtų, tai lygiai taip pat, kaip ir paėmus bet kokį kitą kreditą, – atsakomybė pereina teisių perėmėjams. Taigi čia nieko naujo nėra.

Taip pat norėčiau atkreipti dėmesį, kad nereikės įkeisti savo turto. Valstybė garantuos bankams imamo kredito grąžinimą. Tokiu atveju jokio turto įkeitimo pagal naująją programą nebus.

PIRMININKĖ. Klausia A. Dumčius.

A. DUMČIUS (TS-LKDF). Gerbiamasis ministre, aš labai panašų klausimą. Aš garantuoju, kad jūs, teikdami šituos projektus, gerai arba galbūt apytikriai suskaičiavote ir finansų galimybes, todėl aš turiu tokį klausimą, beveik panašų, ką ponas B. Pauža yra teikęs. Štai dabar tie trys valstybės paramos lengvatiniai dalykai, ar ne? Lengvatinis kreditas, plius, jeigu susumuotume su techniniu dokumentų parengimu, ir dar dėl energetikos efektyvumą didinančių priemonių. Jeigu susumuotume, koks santykis lieka valstybės paramos, na, sakykime, standartiniam daugiabučiui ir kiek tada dar lieka iki pilnos laimės iš pačių gyventojų? Aš nekalbu apie tuos, kurie vieniši ir panašiai, kuriems kompensuos, socialiai remtini. Tik štai tuos tris dalykus pirmuosius, kiek valstybės ir kiek dar liktų plius minus? Procentais aš nereikalaučiau atsakymo, bet tik santykį.

G. KAZLAUSKAS. Reikėtų įvertinti dar vieną valstybės paramą, t. y. garantuojamą valstybės… kredito palūkanų norma 3 % turėtų būti nekintama 20 metų. Tai irgi, sakykime taip, nemažas… O santykis turėtų būti, neįvardijant skaičių, pagal prognozes maždaug 1 su 3: viena dalis yra valstybės parama ir trys dalys – kreditas.

PIRMININKĖ. Klausia D. Bekintienė.

D. BEKINTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis ministre, aš norėčiau irgi paklausti dėl įstatymo projekto Nr. XIP-656. Jūs siūlote papildyti 2 straipsnį 13 dalimi, kurioje įvardinami bendrojo naudojimo objektų valdytojai. Mes iki šiol žinojome tris bendrojo naudojimo objektų valdytojus: tai daugiabučių namų savininkų bendrija, tai tie žmonės, kurie sudarė jungtinės veiklos sutartį, ir pagal Civilinį kodeksą paskirtas daugiabučių namų administratorius. O dabar yra dar įvardytas ketvirtas – kitas daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų sprendimu įgaliotas asmuo. Gal galėtumėte paaiškinti, koks čia naujas subjektas atsiranda ir kokia jo juridinė svarba?

G. KAZLAUSKAS. Šitie dalykai yra numatyti daugiabučių namų savininkų bendrijų tvarkoje, kuri dabar irgi, man atrodo, Vyriausybės nutarimu yra keičiama. Ir ten kalbama apie įgaliotą asmenį, bet kokiu atveju įgaliojimas turėtų būti suteikiamas kvalifikuota balsų dauguma, atrodo. Aš dabar bijau jums pameluoti, nes šitam įstatymų pakete šito nėra. Ačiū už pastabą.

PIRMININKĖ. Klausia E. Žakaris.

E. ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis ministre, aš dėl teritorijų planavimo – kad norint gauti valstybės paramą daugiabučiams modernizuoti reikia, kad prie daugiabučio gyvenamojo namo būtų suformuotas žemės sklypas. Ir, aišku, formuoti žemės sklypus reikia dar ir dėl to, kad vis dėlto daugiabučiai namai būtų įpareigoti, kas dabar jau nevyksta, valyti teritorijas. Šis procesas dėl sklypų formavimo vyksta labai lėtai daugiausia dėl procedūrų ir turbūt labiausiai dėl lėšų stokos, nes ir žmonės nelabai turi tų pinigų, ir savivaldybės neskiria. Ar numatyta supaprastinti tvarką? Ir dėl lėšų. Ar visa tai turės daryti patys žmonės, ar bus skiriama papildomų lėšų?

Na, ir iš modernizavimo trumpas klausimas. Jeigu keičiant tvarką neatsiras arba bus labai mažai daugiabučių, kuriuos norės modernizuoti, ar bus taikoma prievarta? Ačiū.

G. KAZLAUSKAS. Bet kokiu atveju dėl pirmojo klausimo, manau, kad tikrai ieškosime galimybių, kaip tuos procesus paspartinti. O dėl antrojo klausimo, dėl prievartos, – tikrai jokių prievartos mechanizmų nėra ir nebus. Tai yra tikrai savanoriškas procesas. Aš suprantu, kad įgyvendinimo pradžioje gali būti gyventojams daug abejonių, bet manau, aiškinimais ir argumentais mes šitą procesą išjudinsime.

PIRMININKĖ. Klausia K. Daukšys.

K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamasis ministre, iš tikrųjų turiu dvigubą klausimą. Pirma, dėl tų tipinių projektų. Kol kas visas šitas pateikimas aiškiai rodo, kad statybininkams ir bankininkams naudingas įstatymas. Jūs man pasakykite kaip pats buvęs statybininkas, ar jūs skaičiavote, kiek Lietuvos tipinio blokinio daugiabučio kvadratiniam metrui apšiltinti reikės pinigų išleisti? Ar galite atsakyti į šitą klausimą? Koks bus tipinis šildomas?.. Antras dalykas, dėl teritorijų planavimo. Prašau pasakyti, jeigu dabar mes bendruosius planus padarome ir jeigu bendruosiuose planuose yra parašyta, kokio… kad būtų galima įrašyti, kokio aukštingumo pastatus galima statyti gyvenamojoje zonoje, kam dar reikalingas detalus planas? Kokio velnio? Nes jeigu bendrajame plane nurodyta žmogui, kad ten bus du aukštai, ne daugiau, o paskui per detalųjį planą privaro daugiabučių, kurie yra po dvylika aukštų, tai tada yra ir tų žmonių, kurie gyvena toje teritorijoje, lūkesčiai, ar ne? Va, į šį klausimą man irgi atsakykite.

G. KAZLAUSKAS. Į pirmąjį klausimą, kiek kainuos, vienareikšmiško atsakymo nėra dėl kelių priežasčių. Todėl, kad apskritai mūsų gyvenamųjų daugiabučių, sakykime taip, parkas yra skirtingo amžiaus, skirtingos kokybės. Ir dabar modernizavimo programoje, jeigu atkreipėte dėmesį į tai, kas įstatymo pataisose yra parašyta, be tipinių projektų privalo būti atliktas ir pastato techninės būklės įvertinimas. Tai yra svarbus momentas. Todėl, kad tai gali sąlygoti papildomas išlaidas. Taigi vienareikšmiškai pasakyti, kiek kainuoja, tai priklauso nuo to, koks yra pastatas, kada statytas, kokia jo konstrukcijų būklė, kokių atitvarų…

PIRMININKĖ. Klausia K. Daukšys. Atsiprašau, A. Sysas.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis ministre, aš paprašysiu nekartoti tų pačių frazių, kurias atsakinėjote kitiems kolegoms, bet paminėti šito įstatymo, liaudiškai sakant, razinką, dėl kurios nusidrieks ilgos eilės prie paramos gavimo piliečių, norinčių modernizuoti gyvenamąjį būstą. Ir kai jūs atsakėte mano kolegai, antras klausimas, E. Žakariui dėl prievartos… Ką darysime su tais pinigais, kurie yra skirti modernizuoti ir kurių mes neįsisavinsim, nes turbūt, jeigu bus priimtas toks įstatymas, kokį jūs teikiate, paprasčiausiai eilės nenusidrieks?

G. KAZLAUSKAS. Norėčiau vėl atkreipti jūsų dėmesį į tai, kad gyvenamojo būsto fondo modernizavimo klausimai buvo, kiek aš žinau, nagrinėti jau nepriklausomybės pradžioje. Ir tuo metu buvo lygiai tokie pat argumentai išsakomi, kad kam to reikia, tai neapsimokės ir taip toliau. Atkreipiu dėmesį, kad šiuo metu statybos kainos yra smarkiai nukritusios. Akivaizdu tai, kad pagal ekonomikos ciklus, nors gali būti argumentų, kad šildymo išteklių, dujų ir mazuto kainos kris, bet ilgesnėje perspektyvoje šitos kainos tikrai augs. Taigi aiškinant žmonėms, kad dabar renovavę, investavę pinigus ilgalaikėje perspektyvoje tikrai žmonės laimės, ir nemažus pinigus. O prievartos bet kokiu atveju vis vien nebus. Žmonės turi patikėti tuo. Stengsimės įtikinti.

PIRMININKĖ. Klausia J. Ramonas. Ar yra J. Ramonas? Nematau. Tada K. Kuzminskas.

K. KUZMINSKAS (TS-LKDF). Gerbiamasis ministre, sveikinu Vyriausybės iniciatyvą dėl butų renovacijos, dėl lėšų skyrimo. Tačiau, kai lankausi ir susitinku… vakar Radviliškio rajone su Sidabravo, Šeduvos gyventojais, Kauno miesto individualių namų savininkai yra pasipiktinę. Jie privalėjo statytis iš savo sutaupytų lėšų namus, šiuo metu renovuoja iš savo lėšų, vėl langus keičia, sienas šildo. O mes priimame sprendimą renovuoti tik daugiabučius namus. Kokia jūsų ateities vizija, jeigu mes spręsime šiuos klausimus? Ar nebuvo naudingiau į įstatymo projektą nerašyti daugiabučių, o įrašyti bei gyvenamiesiems namams modernizuoti. Tada mums būtų atrištos rankos labiau, jeigu nesugeba bendrijos renovuoti pastato, individualių namų savininkai sako: mes tikrai spėtume įsisavinti šias lėšas. Ačiū. Kokia jūsų nuomonė šiuo klausimu?

G. KAZLAUSKAS. Kalbant apie ilgalaikę perspektyvą, be jokių abejonių, tokia parama turėtų būti teikiama ir individualių namų savininkams. Juo labiau kad atsiranda naujų technologijų, naujų atsinaujinančių energijos šaltinių ir taip toliau, ir tie dalykai turėtų būti remiami. Atsakymas galėtų būti tiktai vienas – pagal dabartines valstybės išgales, jeigu mes apimtume platesnį ratą, tokiu atveju paprasčiausiai valstybei būtų per sunku. O ilgalaikėje perspektyvoje, taip, manau, taip pat turėtų būti skatinama renovacija ir individualių namų.

PIRMININKĖ. Klausia J. Veselka.

J. VESELKA (TTF). Gerbiamasis ministre, aš nesuprantu jūsų įstatymo logikos. Jūs ką tik iš tribūnos pasakėte, kad modernizuojant nereikės įkeisti turto. Jeigu man nereiks įkeisti turto, kuriem velniam aš grąžinsiu kreditą? Tai vienas… dar nebaigiau. Toliau jūs sakote, kad bus viskas savanoriškai. Bet aš skaitau jūsų pirmo įstatymo 13 straipsnio 2 dalį, kur sakot: daugiabučių namų butų ir kitų (…) savininkai, vadovaujantis Civilinio kodekso 3 dalimi, privalo kaupti lėšas daugiabučiam namui modernizuoti, ir tas lėšas privalo kaupti atskiroj sąskaitoj, ir tų lėšų negali niekur kitur panaudoti. Ar nepažeidžiate Konstitucijos ir privačios nuosavybės teisių? Mano nuosavybė, jūs man liepiate kaupti atskiroje sąskaitoje ir neleidžiate niekur kitur panaudoti, ir mano butas neįkeistas. Atleiskite, kodėl aš turiu grąžinti kreditą?

Ir paskutinis. Kai tik lengvatos – prasideda „chaltūra“. Ar jūs iš tikrųjų nežinote, kad, pavyzdžiui, Karoliniškių, Viršuliškių rajonai statyti penkmečio metu, visi tipiniai namai. Kokie čia atskiri projektai atskiram namui? Ten gali būti tik trys galimybės: auksinis vamzdis, sidabrinis ir metalinis ar plastmasinis, o vienas projektas penkių aukštų, devynių aukštų, ten nėra kitokių namų. Nėra kitų namų. Tai koks čia… kur privatinei nuosavybei jūs diktuojate, nepriklausomai nuo savininko noro.

G. KAZLAUSKAS. Gerai, pradėsiu nuo privalomumo, jeigu neįkeistas. Šiandien jūs už komunalines paslaugas, už butą mokate. Ar jūs esate įkeitęs butą ir jeigu nemokėsite, kas atsitiks? Lygiai ta pati tvarka galios ir čia. Aš tik tiek galiu atsakyti. Nebūtina įkeisti, kad būtų privaloma atsiskaityti. Visiškai kitaip sprendžiami klausimai. Antrasis klausimas dėl…

J. VESELKA (TTF). Dėl to, kad privalo kaupti lėšas atskiroje sąskaitoje ir…

G. KAZLAUSKAS. Dėl privalomumo. Yra numatyta Civiliniame kodekse, kad kiekvienas turto savininkas privalo rūpintis savo turtu ir kaupti. Nieko kito čia nėra. Taip, neūkiškose bendrijose ar namuose to nėra daroma, tačiau ūkiškose tai atliekama seniai, t. y. kaupiami pinigai namo priežiūrai, atnaujinimui ir taip toliau. Nieko čia naujo nėra. Bet kokiu atveju, jeigu jūs pastebėjote, įstatymo projekte taip pat yra numatyta, kad bus pateiktos tiktai rekomendacijos, kaip tą skaičiuoti, tačiau kaupti ar nekaupti priims namo gyventojai balsų dauguma. Taip yra parašyta.

PIRMININKĖ. Klausia E. Pupinis.

E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Aš noriu pratęsti tą klausimą, kadangi taip pat ruošiausi dėl kaupimo. Iš tikrųjų yra vienas pavojus, nes laikas gana ilgas. Kaip bus apsaugoti tie pinigai, tarkim, kad ir nuo menkos infliacijos? Ar jie neturėtų būti „įdarbinti“, kad žmonės būtų užtikrinti, kad iš tikrųjų įdėti pinigai atliks savo funkcijas? Tai vienas klausimas.

O antras dėl Statybos įstatymo. Atsiranda gana liberalių nuostatų dėl aplinkos institucijų. Atsiranda skliausteliai ir parašyta: „Išskyrus atvejus, kai pastatai modernizuojami, atnaujinami pagal Aplinkos ministerijos ar jos įgaliotos institucijos patvirtintus tipinius projektus (toliau konstruktyvus).“ Ar nemanote, kad galima būtų tokius dalykus taikyti ir kaimiškiems namams? Tarkim, daug priekaištų sulaukiame, kai žmonės nori pakeisti stogą ir iš jų reikalaujama projektų. Arba, tarkim, pakeisti stogus, iš dalies konstrukcijas tam tikruose gyvulių laikymo pastatuose. Ar nebūtų galima tuo pačiu keliu eiti ir spręsti problemas, esančias ir kaime? Ačiū.

G. KAZLAUSKAS. Visų pirma dėl galimo pinigų nuvertėjimo, tikrai iš principo toks pavojus yra. Šito aš negaliu paneigti. Bendrija turėtų apie tai galvoti priimdama vienokius ar kitokius sprendimus. Vėlgi dėl kaupimo, jeigu namas renovuojamas, tai kaupimas nėra privalomas, paprasčiausiai tas kaupimas kaip ir įskaitomas grąžinant kreditus.

Antroji klausimo dalis dėl stogų atnaujinimo ir taip toliau. Svarstoma, kaip galima supaprastinti reikalavimus, kad nereikėtų kiekvieną kartą dėl visiškai paprastų veiksmų, jeigu, sakysim, nekeičiamos konstrukcijos, o tik keičiama danga, kad nereikėtų kažkokių nereikalingų biurokratinių kliūčių. Ir ponui J. Veselkai. Taip pat buvo užsiminta apie tipinius projektus, kad tiktai trys projektai. Iš principo šiame įstatymų pakete ir yra kalbama, kad tipiniai projektai bus rengiami atsižvelgiant į serijas ir taip toliau, t. y. nebus rengiama daug projektų. Vienas (dar kartą pasikartosiu) esminis momentas, kad prieš pritaikant tipinį projektą, kur miesto architektas ir namo gyventojai pagal tipinį projektą gali nuspręsti, kokius jie fasadus darys, tai nebūtinai tinkuotas, tai gali būti ir ventiliuojamas fasadas, spalviniai sprendimai ir taip toliau, čia yra galimybė pasireikšti architektams ir tie namai nebus visiškai vienodi. Svarbus momentas tas, kad prieš taikant tipinį projektą būtina įvertinti namo techninę būklę, nes užkonservavus problemas tikrai kailiniai lavono neišgelbės. Tai yra akivaizdu. Namas turi būti atnaujintas ir po to jau apšiltintas.

PIRMININKĖ. B. Vėsaitė.

B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamasis ministre, įstatymas įsigalioja rugsėjo 1 d., jeigu aš teisingai išgirdau. Vadinasi, pats geriausias laikas, pavasaris ir vasara, namų renovavimui jau praleistas. Ar tai reiškia, kad procesas prasidės tiktai kitais metais ir ar per tą laiką neišmirs visa statybininkų karta? Ir antras klausimėlis. Kaip dabar bus su tais projektais, kurie pradėti pagal kitą tvarką, kai buvo kompensuojama 50 %, nes jūs minėjote, kad yra 300 parengtų projektų?

G. KAZLAUSKAS. Vienas iš parengtų įstatymo pakeitimų kaip tik yra skirtas tiems projektams, kurie yra pradėti įgyvendinti iki naujosios tvarkos. Jiems galios senoji tvarka. Yra atskiras įstatymo pakeitimas. Jūs visiškai teisi sakydama, kad geriausias laikas renovacijai praleistas. Tas yra akivaizdu, būtų beviltiška neigti. Apskritai aš įsivaizduoju, tam, kad įsivažiuotų visa renovavimo programa, tikrai pakilimas ir darbų srautas turėtų būti didesnis kitąmet, o šitų darbų piką aš prognozuočiau dar kitais metais, kada tikrai žmonės pajus, kad tai yra naudinga.

Ar išgyvens statybininkai iki to laiko? 300 namų bet kokiu atveju šiais metais renovuojami pagal senąją programą. Vien renovacija statybininkų taip pat neišgelbės. Vykdomi ir kiti infrastruktūriniai projektai ir Europos Sąjungos finansuojami projektai, ir atėjo laikas, kai statybininkai turi galvoti ir apie galimybes persikvalifikuoti, nes šiaip renovavimo darbai daugeliu atvejų taip pat yra specializuoti. Netgi ne visos didžiosios įmonės turi, sakykim, specializuotus padalinius, kurie gali vykdyti fasado įrengimo, stogo dengimo darbus ir taip toliau. Buvo specializuotos įmonės, taigi statybininkams reikia galvoti, kaip išgyventi, kaip persikvalifikuoti ir taip toliau. Vieno recepto nėra.

PIRMININKĖ. Klausia V. P. Andriukaitis.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamasis ministre, jūs atėjote iš verslo pasaulio. Šiuo atveju aš nenorėčiau klausti, kas gi autorius šių visų sumanymų ir tokio komplikuoto mechanizmo, kuris čia pristatomas, bet klausimas yra daug paprastesnis. Įsivaizduokite, kad dabar buvo vienos teisinės sąlygos ir 300 namų statoma vienomis teisinėmis renovavimo sąlygomis. Staiga jūs siūlote visiškai kitas sąlygas, tuo sukeldami milžinišką sumaištį tarp gyventojų. Man tenka dabar būti Žirmūnų daugiabučiuose namuose, patikėkite, naujos pataisos sukelia tokią sumaištį ir tokį žmonių pasipiktinimą, kad aš nežinau, kaip bus galima toliau juos įtikinėti, kada valstybė yra paskelbusi vienas paramos sąlygas, po to staigiai keičia į kitas. Ar jūs, kaip verslininkas, normaliai galėtumėte dirbti tokiomis sąlygomis, kai šalia vienam konkurentui statant yra vienokios teisinės sąlygos, o kitam konkurentui jau kitokios? Aš nekalbu apie tai, kad šio įstatymo sumanymas be galo komplikuotas visais požiūriais ir socialiai tikrai neteisingas. Kaip jūs paaiškintumėte teisinių sąlygų pasikeitimą ir rinkos situaciją?

G. KAZLAUSKAS. Jūs patys žinote, kokia dabar yra tiek šalies ekonomikos, tiek pasaulio ekonomikos situacija. Alternatyva galėjo būti visiškai paprasta, t. y. sustabdyti renovavimo procesą, nes biudžete tas, kas buvo numatyta dar šiais metais, yra įgyvendinama, tačiau toliau tokiomis apimtimis skirti pinigus grynai iš biudžeto tikrai artimiausiu metu, bent jau metus kitus, nėra galimybių. Todėl buvo pasiūlytas visiškai kitoks finansavimo mechanizmas, kai valstybei prisidėti prie viso šito yra gerokai lengviau, nes yra mažesnė apimtis, o rezultatą mes galime pasiekti kur kas geresnį. Todėl buvo sugalvotas naujas finansinis mechanizmas. Na, o dėl pasikeitusių sąlygų, tai daug kam šiemet tos sąlygos yra pasikeitusios įvairiose srityse. Taip jau yra.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, šiais klausimais mes jau kalbamės lygiai pusę valandos. Klausimams irgi laikas baigėsi. Paskutinis klausia P. Auštrevičius.

P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, aš norėčiau paklausti dėl 1-4a, tiksliau, dėl teikiamo įstatymo projekto Nr. XIP-656. Reikia pripažinti, kad būsto modernizavimo reikalai iš tikrųjų yra ilgalaikis procesas Lietuvoje. Neišspręsime nei per 4, nei per 5, nei galbūt per 10 metų Lietuvoje, jeigu neturėsime aiškiai struktūrizuoto, finansiškai pagrįsto ir, svarbiausia, patiems gyventojams suprantamo, priimtino ir motyvuotino projekto. Ar iš esmės jūs nemanote, kad reikėtų turėti atskirą įstatymą, numatantį būsto modernizavimą? Ir tą, ką paminėjo kolega K. Kuzminskas, kad ir vienbučiai namai, taip jie turėtų būti įtraukti, nes mes negalime leisti, kad būtų diskriminuojami paramos pagrindu gyventojai Lietuvoje, gyvenantys dvibutyje, daugiabutyje arba vienbutyje. Galbūt tik tam tikros išlaidos turi būti kompensuojamos gyvenantiems vienbutyje. Tarkime, šildymo sistemos pakeitimas, kas ir kaime, ir mieste yra labai aktualu.

Ministre, mano klausimas, ar matant šiuos pateikimus nereikėtų atskiro įstatymo, kuriame būtų surašytos ir sąlygos, ir visos aplinkybės, ir galimybė žmonėms gauti finansinę valstybės paramą, taip reikalingą būstui, aš pabrėžiu, būstui modernizuoti?

G. KAZLAUSKAS. Aš visa širdimi būčiau už tokį įstatymą, tačiau šiandien, kai yra ribotos valstybės biudžeto galimybės remti, manau, toks įstatymas yra per ankstyvas. Be to, ką jūs paminėjote, individualių namų atnaujinimą, šildymo sistemų atnaujinimą, kalbos nėra, kad reikia kalbėti apskritai apie ekologiškus namus, reikėtų kalbėti ir apie alternatyvios energijos naudojimą, saulės baterijas, ir visi tie dalykai turi būti remiami, strategiškai taip turėtų būti. Tačiau šiandien valstybė dar nėra pajėgi, todėl manau, kad toks įstatymas šiandien šiek tiek per ankstyvas. Kad apie jį reikėtų galvoti, jokių abejonių.

PIRMININKĖ. Dėkoju, gerbiamasis ministre, jūs atsakėte į klausimus, kuriems buvo skirtas laikas. Gerbiamieji kolegos, dabar siūlyčiau po pateikimo, kompleksinis klausimas Nr. XIP-656 ir Nr. XIP-657, vienas – už, vienas – prieš. Už – E. Pupinis. Prašau.

E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamieji kolegos, mes iš tikrųjų neturime pasirinkimo. Kaip jau buvo minėta, šiuo metu renovuoti yra „paleista“ 300 namų, ir tai šiuo metu yra tam tikra riba. Kaip suprantame, finansinių resursų nėra, bet savo ruožtu mes negalime stabdyti procesų, valstybė turėtų prie jų prisidėti. Čia vienas iš sprendimų – prisidėti skolinimosi užtikrinimu. Iš tikrųjų šiuo metu tenka bendrauti su namais, kurie renovuojami. Pagrindinė problema yra ta, kad nors valstybė ir suteikia 50 %, tam tikrą dotaciją, tačiau kitą dalį pasiskolinti iš esmės yra labai sudėtinga. Jeigu valstybė prisidės prie šito, tai tikrai didelis žingsnis bus į priekį ir galėsime kalbėti jau ne apie šimtus renovuojamų namų, o galbūt ir apie tūkstančius, priklausomai nuo valstybės galimybės ir žmonių norų. Manyčiau, kad, kaip ir minėjau, kito kelio nėra, todėl siūlau pritarti šiam įstatymo projektui. Ačiū.

PIRMININKĖ. Prieš – B. Vėsaitė.

B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, šiaip jau įstatymo tikslas labai taurus – taupyti tiek žmonių pinigus, tiek ir energijos išteklius, mažinant anglies dvideginio emisijas, tačiau aš manau, kad schema neveiks. Net ir esant 50 % finansavimui, buvo labai sunku žmones įtikinti daryti renovaciją. O dabar, kai žmonės skaičiuoja kiekvieną litą nuosmukio laikotarpiu, aš nemanau, kad atsiras daug entuziazmo. Aš manyčiau, kad iš tikrųjų žmonės baisiausiai bijo tos paskolų kilpos, ir bandymas ją užnerti rezultatų neduos.

Aš siūlyčiau Vyriausybei, jeigu mes norime taupyti energiją, išteklius, tai kodėl nebūtų galima imtis viešųjų pastatų renovacijos. Viešųjų pastatų renovacijos, poliklinikų, mokyklų, vaikų darželių, čia mes turėtume efektą ir iš tiesų realiai padėtume kastai statybininkų, kurie išgyvena didelę krizę. Tiesiog siūlymas Vyriausybei būtų toks, būtų efektyvesnis procesas, ir padėtume išvengti duobės žmonėms, kurie šitoje srityje yra įdarbinti. Pagalvokite, gerbiamoji Vyriausybe, mes tikrai ne prieš, bet įtariu, kad įstatymas neveiks.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Dėl vedimo tvarkos – J. Šimėnas.

J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Gal aš truputį per anksti. Aš tik norėjau paprašyti netaikyti jokių skubos tvarkų, nes Vyriausybei prireikė pusės metų parengti sistemą, ir dabar skubos tvarka… Čia yra milijardinės lėšos, ir aš manau, kad reikėtų tvarkingai svarstyti, ir juo labiau kad tų pasiūlymų ir Seimo nariai pateikė krūvas, ir mes dar gauname labai daug, mes būsime nepajėgūs. Netaikyti skubos tvarkos – mano vienintelis prašymas.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, dabar kviečiu balsuoti po pateikimo už įstatymo projektą Nr. XIP-656. Kas po pateikimo pritariate šiam įstatymo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.

Balsavo 79 Seimo nariai. Už – 57, prieš – 4, susilaikė 18. Po pateikimo įstatymo projektui Nr. XIP-656 yra pritarta.

Aš vis tiek turiu pasakyti, kad Vyriausybė siūlo svarstyti skubos tvarka, tačiau komiteto pirmininkas siūlo, kad tai nebūtų skubos tvarka. Todėl Seimas turi balsuoti ir apsispręsti, ar pritariate Vyriausybės siūlymui svarstyti skubos tvarka. Jeigu pritariate, tai balsuojate už. Jeigu pritariate komiteto pirmininkui J. Šimėnui nesvarstyti skubos tvarka, tai balsuojate prieš. Alternatyvus balsavimas.

Balsavo 77 Seimo nariai. Už – 44, prieš – 33. Pritarta Vyriausybės siūlymui svarstyti skubos tvarka. Numatomas pagrindinis komitetas – Aplinkos apsaugos komitetas, papildomi – Biudžeto ir finansų komitetas ir Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Jeigu mes pritariame Vyriausybės siūlymui svarstyti skubos tvarka, tada siūloma svarstyti data yra birželio 16 diena.

Gerbiamieji kolegos, repliką po balsavimo – E. Klumbys.

E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamieji konservatoriai, gerbiamoji valdančioji dauguma, vėl einama senais buldozerio principais, klausimas yra labai jautrus, klausimas liečia didelę žmonių grupę ir didelius finansinius įsipareigojimus. Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas prašo neskubėti, o vis tiek jėga šitas klausimas yra stumiamas. Aš manau, kad vėl mes turėsime labai didelių problemų.

PIRMININKĖ. Repliką po balsavimo – J. Šimėnas.

J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Aš prašyčiau bent jau datą nukelti, bent jau birželio 29 dieną. Savaitė laiko tokiam dokumentų komplektui.

PIRMININKĖ. Aš jūsų prašymą su malonumu įvykdyčiau, jeigu nebūtų statutinės normos, jeigu Vyriausybė siūlo svarstyti skubos tvarka, ir Seimas už tai balsuoja, tai po pateikimo kitą savaitę būtinai turi būti svarstymas. Geriausiu atveju aš siūlau 18 d., ne 16 dieną. (Balsai salėje)

Gerbiamieji kolegos, kitas darbotvarkės klausimas 1-4b. (Balsas salėje) Kaip? (Balsas salėje: „Komitetų negirdėjau.“) Aš jau pasakiau komitetus. (Balsas salėje: „Mes norėjome papildomų komitetų.“) Komitetai: Aplinkos apsaugos, papildomi – Biudžeto ir finansų ir Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Gerbiamoji Loreta, jūs norite dar papildomą pasiūlyti?

L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Taip. Ačiū, pirmininke. Kadangi Audito komitetas, svarstydamas šilumos… atlikdamas šilumos tyrimą, daug dėmesio skyrė ir šitam klausimui, mes, kaip komitetas, norėtume svarstyti kaip papildomas.

PIRMININKĖ. Gal pritariame bendru sutarimu Audito komitetui kaip papildomam? Ne, nesutinkate. Tada kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad pritartume, kad papildomas būtų ir Audito komitetas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš.

Balsavo 74 Seimo nariai. Už – 35, prieš – 17, susilaikė 22. Taigi nepritarta Audito komitetui.

Gerbiamieji kolegos, dabar kviečiu kalbėti po pateikimo dėl įstatymo projekto Nr. XIP-657. Vienas – už, vienas – prieš. Prieš – V. P. Andriukaitis.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamieji Seimo nariai, išties Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas J. Šimėnas atkreipė labai akivaizdžiai dėmesį, kad svarstome ypatingo nacionalinio svarbumo klausimą. Pasiūlytas finansinis mechanizmas niekam tikęs. Kolega E. Pupinis vis kartoja, kad nėra kito kelio. Yra daug kelių. Yra „vaučerinė“ sistema, yra galimybės kitaip išdėstyti ir kitaip planuoti renovavimo darbus. Juo labiau kad šios krizės sąlygomis gal buvo galima pradėti renovuoti valstybės ir savivaldybių pastatus, kurie taip pat taupo šilumą ir kuriems nereikalingas toks sudėtingas mechanizmas. Tuo tarpu dabar gyventojai skirstomi į kelias kategorijas. Vieni pradėjo vienaip, dabar sąlygos kitiems kitos. Žmonės išties yra pasipiktinę ir mato, kad, ko gero, čia yra tik bankų biznis ir statybininkų biznis, bet ne žmonių.

Socialiniai interesai ir energijos taupymas matyti iš visų šito paketo pasiūlymų. Taigi galime drąsiai teigti, kad pasiūlytas finansavimo mechanizmas tikrai nėra apsvarstytas plačiai visuomenės. Jis nėra pateiktas taip, kad jis būtų gana įtikinamas ir aiškus, kad išties visuomenė suprastų, kad valstybės skiriami pinigai ir parama panaudojama išties socialiai teisingai. Nekalbu apie individualių namų situaciją, daugelį kitų dalykų, apie valstybės galimybes, tačiau modelis finansavimo galėjo būti toks, koks kitose šalyse pritaikytas – „vaučerinis“. Kaip sakyti, paramos išdėstymo etapai ir t. t. Deja, pasirinktas labai komplikuotas mechanizmas. Juo labiau dargi sumažinant valstybės teikiamas garantijas ir užkraunant naštą ant žmonių pečių. Išties nematau logikos paremti šį mechanizmą. Siūlau balsuoti prieš.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad po pateikimo pritartume įstatymo projektui Nr. XIP-657, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.

Balsavo 75 Seimo nariai. Už – 50, prieš – 6, susilaikė 19. Taigi po pateikimo įstatymo projektui Nr. XIP-657 yra pritarta. Siūlomas pagrindinis komitetas, kaip ir pirmuoju klausimu, – Aplinkos apsaugos, papildomi –Biudžeto ir finansų komitetas, Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Numatoma svarstyti data – birželio 18 d.

Dabar kviečiu dėl viso už ir prieš kalbėti dėl įstatymo projekto Nr. XIP-658. Už – E. Pupinis.

E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Kadangi prieš nėra, galima būtų nekalbėti, tačiau sveikinu tokį sprendimą – kai kuriuos projektus, kurie labai svarbūs valstybei, vykdyti ne bendra tvarka, o daryti tam tikras išimtis, nes brangiai kainuojančių projektų pinigai daugiau krenta ne į valstybės kišenę, o į privačių projektuotojų. Manyčiau ir prašyčiau taip pat elgtis ir su kai kuriais dalykais, kurie yra kaime, be reikalo yra apribojimų, į tą klausimą taip pat reikia pažiūrėti plačiau, kad klausimai nebūtų taip apsunkinti. Ačiū.

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, kadangi nėra norinčių kalbėti prieš, gal galime bendru sutarimu po pateikimo pritarti? Negalime. Tada balsuojame. Kas už tai, kad po pateikimo pritartume įstatymo projektui Nr. XIP-658, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.

Balsavo 77 Seimo nariai. Už – 61, prieš – 2, susilaikė 14. Po pateikimo įstatymo projektui Nr. XIP-658 yra pritarta. Siūlomas vėlgi pagrindinis Aplinkos apsaugos komitetas, papildomas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Ir numatyta svarstymo data – birželio 18 d.

Įstatymo projektas Nr. XIP-659, Teritorijų planavimo įstatymo 2, 12, 19 , 21, 22, 23, 24 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Motyvai dėl viso. Nėra užsirašiusių kalbėti. Ar galime po pateikimo bendru sutarimu pritarti? Galime. Taigi pritarta po pateikimo bendru sutarimu įstatymo projektui Nr. XIP-659. Pagrindinis komitetas – Aplinkos apsaugos komitetas. Papildomas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Numatoma svarstyti birželio 18 dieną.

Kitas darbotvarkės klausimas – įstatymo projektas Nr. XIP-660. Norinčių kalbėti nematau. Gal galime po pateikimo bendru sutarimu pritarti? Pritarta. Taigi po pateikimo pritarta Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio pakeitimo ir 129 straipsnio papildymo įstatymo projektui. Pagrindinis komitetas – Aplinkos apsaugos komitetas, papildomas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Numatoma svarstyti Seime birželio 18 dieną.

Gerbiamieji kolegos, autorius paprašė priimti įstatymo projektą pagal darbotvarkę 1-5, o įstatymo projekto registracijos Nr. XIP-243, nes nebuvo surinkta 29 Seimo narių parašų.

Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-375 (pateikimas)

Taigi kitas darbotvarkės klausimas 1-6. Įstatymo projektas Nr. XIP-375 – Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Pranešėjas – K. Komskis. Pateikimas.

K. KOMSKIS (TTF). Nors įstatymas pakeistas 2008 m. gruodžio 22 d., bet Antikorupcijos komisija mano, kad šiandien galiojantis įstatymas leidžia piktnaudžiauti savivaldybėms. Todėl teikia, kad vieną kartą per metus būtų skelbiama informacija apie butus, tiek laisvus, tiek išnuomotus, internetiniame savivaldybės puslapyje. Anksčiau buvo ta tvarka nustatyta, kad gali nustatyti taryba, bet paprastai būdavo daug atvejų, kai taryba piktnaudžiaudavo.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų nori klausti šeši Seimo nariai. Pirmasis – K. Daukšys.

K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, pirmininke, bet aš neklausiu dabar.

PIRMININKĖ. Dėkui. Klausia D. Budrys.

D. BUDRYS (TPPF). Dėkui pirmininkei. Gerbiamasis pranešėjau, aiškinamajame rašte jūs…

PIRMININKĖ. Gal jūs į mikrofoną kalbėkit.

D. BUDRYS (TPPF). Aiškinamajame rašte jūs teigiate, kad papildomų lėšų iš valstybės biudžeto įstatymui įgyvendint neprireiks. Bet visai informacijai į savivaldybių tinklalapius sudėti, nuolat prižiūrėti ir atnaujinti tikrai prireiks darbuotojų. Ar neskaičiavote, kiek reikės papildomų etatų dėl darbo krūvio padidinimo? Ačiū.

K. KOMSKIS (TTF). Iš tiesų galiu pasakyti, įstatymas ir dabartiniu metu įpareigoja, kad tarybos nustatyta tvarka tą informaciją skelbtų. Vadinasi, jau šitos lėšos yra apskaičiuotos. O kadangi mes tik įpareigojam, kad tai būtų per metus vieną kartą, tai aš manau, kad lėšų papildomų nereikės.

PIRMININKĖ. Dėkui. Klausia A. Sysas.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis kolega, kaip greitai, jūs įsivaizduojat, jūsų įstatymas pradėtų būti realiai įgyvendinamas?

K. KOMSKIS (TTF). Aš manyčiau, kadangi iš tiesų nereikalingi dideli pakeitimai, tai įsigaliotų nuo įstatymo įsigaliojimo. Kadangi jau būtų įstatymo numatyta tvarka, taryboms jau būtų privalomi tie dalykai. Tai iš karto tik priėmus Seime.

PIRMININKĖ. Klausia V. Margevičienė.

V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Dėkoju posėdžio pirmininkei. Aš tiesiog noriu padėkoti. Iš tikrųjų tai yra labai svarbu, nes daugelis gyventojų nuolatos skundžiasi, kad didžiulė problema yra gauti informaciją. Ir yra net tokių atvejų, kad labai dažnai savivaldybė ilgai teisiasi, kol tą butą kaip bešeimininkį ar kaip kažkokį svetimą turtą, ne savivaldybės, įteisina. Sakykit, ar tas viešas paskelbimas turės ir tokią galią tiems, kurie, tarkim, yra teismuose, savivaldybė vis dar yra teismuose dėl tų būstų? Ar čia apskritai visam savivaldybės turtui, tam socialiniam būstui, ar tiktai tam, kur jau dabar gyvena žmonės?

K. KOMSKIS (TTF). Ne, šis punktas įsigalios visiems.

V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Visiems?

K. KOMSKIS (TTF). Taip.

V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Visam turtui?

K. KOMSKIS (TTF). Taip, visam.

V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Ačiū.

PIRMININKĖ. Klausia V. Čigriejienė.

V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, ar jums neatrodo, kad gali atsirasti žmonių, kurie, sužinoję informaciją, savavališkai užims tuos butus? Ir dar nemažai savivaldybių yra neatlikusios tų butų inventorizavimo. Tai štai tas yra sunkumas. Nes butų laisvų yra, dirbdamas apygardoje sužinai žmogus, kad yra taip, ir yra specialūs trukdžiai, kad tiktai tas žmogus negalėtų ten patekti.

K. KOMSKIS (TTF). Aš manyčiau, šito įstatymo skelbimas viešai kaip tik sudrausmintų vienus ar kitus žmones užimti, taip pat ir pasitempti priverstume savivaldybes.

PIRMININKĖ. Dėkoju pranešėjui. Jūs atsakėte į visus klausimus. Dabar motyvai dėl viso projekto, 1 – už, 1 – prieš. Už – A. Sysas.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, siūlau pritarti įstatymo projektui. Noriu priminti, kad buvo ir Valstybės kontrolės išvados dėl socialinio būsto panaudojimo, ir Socialinių reikalų ir darbo komitetas ne vieną posėdį darė aiškindamasis tvarkas ir geresnę šitų patalpų panaudojimo tvarką. Todėl aš manau, kad šis įstatymas užtikrintų viešumą. Bent jau tie, kurie domisi, kurie laukia to būsto ilgus metus, ypač didžiuosiuose miestuose, galėtų šiek tiek stebėti tą procesą, nes dažniausiai, ne paslaptis, kad socialiniuose būstuose šiandien, bent jau Vilniaus mieste, gyvena žmonės, kuriems tikrai nepriklausytų socialinis būstas, bet buvo tam tikros įstatymų spragos. Taigi pritariu įstatymo projektui ir kviečiu visiems pritarti.

PIRMININKĖ. Prieš norinčių kalbėti nėra. Gal galėtume po pateikimo bendru sutarimu pritarti šiam įstatymo projektui? Galim. Dėkoju. Pritarta Valstybės paramos būstui įsigyti ir išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIP-375 po pateikimo. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Ir numatoma svarstyti rudens sesijoje.

Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 2, 4 ir 10 straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-423 (pateikimas)

Kitas darbotvarkės klausimas – Valstybės paramos būstui įsigyti ir išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 2, 4 ir 10 straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-423. Pranešėjas – J. Dautartas. Pateikimas.

J. DAUTARTAS (TS-LKDF). Laba diena, kolegos. Įstatymo tikslai yra tokie, kad… įstatymas visada turi turėti tam tikras gyvenimo realijas. Dėl to mes siūlome papildyti sąvoką „ir šeimos, kurios yra nukentėjusios nuo stichinių nelaimių“. Yra, žinot, socialinio būsto gavimo tvarka, papildyti sąvoką. Tai būtų šeimos, praradusios butus dėl stichinių nelaimių gaisro atveju, potvynių atveju ir kitais. Tai įgalintų visų pirma mus būti socialiai teisingus ir, mano manymu, gana rimtai išspręstų ir savivaldos tam tikrus dalykus, nes po stichinių nelaimių savivalda turi galimybę daryti vieną ir tą patį dalyką: iš specialaus fondo skirti didesnes (…) lėšas ir kreiptis į Vyriausybę, į Vyriausybės rezervą. Šita eilė įgalintų praplėsti savivaldos galimybes padėti tiems žmonėms.

Tai tiek trumpai apie šito įstatymo esmę. Man atrodo, kad jisai būtų socialiai teisingas ir praplėstų savivaldos galimybes.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų nori klausti septyni Seimo nariai. Pirmasis – A. Sysas.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis kolega, ar jums neatrodo, kad tai būtų socialiai neteisinga kitų eilių atžvilgiu, nes jūs ją bandot įrašyt pirmumo tvarka? Aš nežinau, kaip jūs ten išdėliosit techniškai, bet aš matau, į pirmą… prieš jaunas šeimas, prieš šeimas, kurios augina tris ir keturis vaikus, prieš šeimas, kurios laukia dešimt, dvidešimt metų būsto. Ar toks siūlymas nesukels noro padegti savo būstelį, kad gautų greičiau be eilės socialinį būstą? Labai ačiū.

J. DAUTARTAS (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, kuris tikrai yra labai patyręs socialiniais reikalais. Aš noriu pasakyti, kad ten ne vien gaisrai, galima ir paskandint savo būstą. Bet antra vertus, žinokit, dega būstai dažniausiai jaunoms šeimoms, kurios turi ir du namus, ir tris. Padegėlių ir nuskendėlių yra visose tose eilėse, suprantat? Taigi čia yra visiškai koreliuojantis dalykas. Aš norėčiau pasakyti, kad būtų toks noras padegti tą savo būstą, bet dažniausiai tai liečia tam tikros socialinės rizikos žmones ir dažniausiai padegamas ne vienas būstas, bet keli. Tai pasakytina ir apie bendrabutinio tipo butus. (Balsai salėje)

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, polemika per svarstymą! Klausia E. Pupinis.

E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū gerbiamajai pirmininkei. Na, iš tikrųjų A. Sysas šiek tiek uždavė čia tokį toną, gali būti ir taip. Ar nemanote, kad būtų galima tai išspręsti per rezervinį būstą? Iš tikrųjų savivaldybės turėtų turėt rezervinį būstą, nes laukti… Žmogui iškart reikia po gaisro gyventi. (…) būste jis pagyvena, bet vis tiek tvarka formuojama tokia pačia tvarka. Na, iš tikrųjų kas gali paneigti?

J. DAUTARTAS (TS-LKDF). Gerbiamasis Edmundai, jūs buvot meras ir žinote, kad dabar iš viso yra tendencijos, kad rezervinis būstas kaip toks mažėja ir savivalda faktiškai ateity visai jo neturės. Suprantat, ta eilė nereiškia, kad tie žmonės tampa pirmieji. Tai paprasčiausiai daugiau teisinis kelias, kad tai būtų galima išspręsti. O dėl rezervinio fondo jūs pats žinote, kad daugelis miestų bando jų atsisakyti, merai bando jų atsisakyti, o kai kada dar korupciniai atvejai tam tikri. Aš galvočiau, kad tai paprasčiausiai papildytų galimybes, ir tiek.

PIRMININKĖ. Klausia V. V. Margevičienė.

V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Dėkoju pirmininkei. Gerbiamasis Juliau, aš iš tikrųjų mačiau labai daug socialinių būstų ir dideles eiles. Ir šį penktadienį buvau Kaune, Partizanų gatvėje, kur yra socialinis būstas. Ten gyvena labai jauni žmonės su mažais vaikais, bet jie ne tik kad neturi šiukšlių kibirų ar ten šiukšlių konteinerių kieme, jie, pasirodo, viską, kas lieka, meta pro langą, o paskui po langu padaro gaisrą. Jeigu tokie atvejai būtų, tai kaip čia savivaldybė – tai vis tiek turi reaguoti? Mes ten nuėjom su komisija, žiūrėjom, ką gi daryti. Meta viską pro langą ir degina po langu. Tai, pavyzdžiui, kaip čia dabar?.. Dabar tie langai aprūkę. Jie irgi skaitysis tokie padegėliai ir jiems reikės dar kito būsto pirmumo eile ar kaip?

J. DAUTARTAS (TS-LKDF). Gerbiamoji Vaidevute, su visa pagarba jums, jūs irgi buvot vicemerė… Na, ką aš galiu pakalbėti apie tuos žmones, kurie meta šiukšles pro langą ir dar padega? Kai kas net turi galimybę iš kito aukšto užgesinti tam tikrais fiziologiniais procesais tose vietose tuos visus dalykus. Aš tiesiog nežinau, kaip į tokį klausimą atsakyti. Aš galvočiau, kad blogai, kad jie mėto tas šiukšles pro tuos langus ir kad… Aš suprantu, jūs norit pasakyti: jeigu mes priimsim šitą įstatymą, mes visi tvarkingai pradėsim pasideginėti. Man atrodo, mano su gerbiama I. Degutiene, gal jinai man padės, uždavinys – suteikti galimybę savivaldai sudaryti eilę, kuri, beje, negarantuoja visiškai, bet jinai, savivalda, turėtų teisę, ta eile argumentuodama (beje, ne vien tiktai gaisrai yra, o ir stichinės nelaimės), labiau argumentuoti Vyriausybei ir kitiems visiems dalykams. O jeigu savivalda turės lėšų socialinio būsto visai krypčiai organizuoti, tai prioritetas padegėliams visam pasauly tradiciškai yra iš tikrųjų numeris vienas. Būtent padegėliams. Pasidegėliams.

PIRMININKĖ. Klausia V. M. Čigriejienė.

V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamoji…

J. DAUTARTAS (TS-LKDF). Klausykit, dešinioji puse, gal užtenka?

V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, jūsų siūlomas įstatymas, atrodo, yra socialiniai teisingas, bet iš principo teisinis būdas bus labai ilgas ir neteisingas dėl to, kad žmonės seka socialinio būsto eiles, ir šiuo metu yra daugiau kaip 700, daugiau kaip 1000, žmonių kiekviename mieste, laukiančių socialinio būsto. Užleisti eilės jie tikrai neketina. Jie, matydami, kad bus suteiktos socialinės garantijos, kada padegs, padegtas butas ar namas… Tai jie specialiai tą darys, kaip V. V. Margevičienė sakė. Tikrai taip, patikėkit. Dirbdama apygardoje… Na, galimybę suteikti žmonėms reikia, be abejo, bet kad jūs atrišit rankas, tai dar nereiškia… Kaip jūs manot, per kiek laiko tas padegėlis gaus tą socialinį būstą? Per kiek metų?

J. DAUTARTAS (TS-LKDF). Na, aš… Atrodo, mes žinom tragišką Krosnos atvejį, kada sudegė visas miestelis ir kaip visa Lietuva… nacionalinis biudžetas ir privačios lėšos buvo kaupiamos ir gelbėjamas visas miestelis. Aš nežinau… Aš tiktai žinau vieną dalyką – kad žmogus, nukentėjęs nuo socialinių nelaimių, dabar yra paliktas vienišas, ir dažnai ta pagalba būna imituojama. Imituojama dažnai būna. Čia bandymas tą dalyką bent pajudinti iš vietos. Aš nesakau, kad tų grėsmių nėra, bet, mielieji bičiuliai, leiskite… Nesam jau tokie barbarai, kad padeginėtume vien dėl to, kad gautume būstą. Dažniausiai tokių individualių būstų nėra, visą laiką egzistuoja ir kaimynai. Mes kalbam apie labai retus atvejus. Ne tiek daug tų gaisrų yra, nors jų pakankamai daug yra. Per kiek laiko? Negaliu atsakyti, ponia Vida, bet žinau: jeigu tokia eilė būtų, tai greičiau.

PIRMININKĖ. Klausia D. Jankauskas.

D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju. Na, kolega, iš tiesų iš tų atsakymų, kuriuos jūs jau pateikėte kolegoms, norisi ir man paklausti. Galbūt didėja savivaldos galimybės, kaip jūs sakėte, bet jeigu dėl eilių skaičiaus galėtų didėti galimybės, tai aš visom keturiom būčiau už, kad dar daugiau eilių sudarykim ir tas galimybes padidinkim. Kita vertus, jeigu šiandien, tarkim, socialinio būsto reikalingi žmonės gyvena avariniam name, paremontuodami, iš paskutiniųjų laukdami toj eilėj, kada jau jie gaus socialinį būstą, o šalia atsiranda kita eilė dėl gaisro, kaip jūs teikiat savo pasiūlyme…

J. DAUTARTAS (TS-LKDF). Ne tik dėl gaisro. Dėl stichinių nelaimių.

D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Klausimas tada, kurie vis dėlto turi tą pirmenybę? Galbūt bent jau Vilniaus statistiką… Jūs minėjot, kad nedaug tų gaisrų, išskirtiniai atvejai. Pastaraisiais metais Vilniuje iš tiesų buvo nemažai gaisrų. Gal jūs pasidomėjote, kiek papildytų socialinio būsto eilę konkrečiai Vilniaus savivaldybėje?

J. DAUTARTAS (TS-LKDF). Prisipažinsiu, tikrai nepasidomėjau, bet aš galvoju, kad tų gaisrų tikrai nėra mažai. Aš manau, gana daug. Vien iš informacijos šaltinių, kaip mes žiūrim, kiek jie yra, turi gana daug. Nors, sakau, čia ne vien gaisrai – ir kitos stichinės nelaimės.

Mielieji bičiuliai, aš noriu pasakyti vieną dalyką – kad ta pati eilė galbūt atrodo taip grėsmingai. Iš tikrųjų nenorėčiau pasakyti, kad tos eilės atsiradimas yra kažkoks skirtingas, skiriasi nuo jaunų šeimų, nuo šeimų, auginančių tris ir daugiau vaikų. Labai dažnai į tuos gaisrus ir patenka tos šeimos, suprantat? Ir patenka. Mano manymu, toks papildymas kaip tik papildytų ir kitas eiles, būtų papildomas, kaip sakoma, argumentas, nes dažniausiai tai sutampa. Taigi tiesiog nežinau. Man atrodo, kad, žinoma, socialinių įtampų tam tikrų galėtų padidėti, bet ne tiek daug, kiek atrodo.

PIRMININKĖ. Klausia K. Kuzminskas.

K. KUZMINSKAS (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, tikrai, dirbdamas Kauno miesto savivaldybėj mero pavaduotoju, kuruojančiu tą socialinę sritį, kur kaip tik socialiniai būstai… Žmonės labai piktinosi, kad yra šešios eilės. Norėtų, kad mažiau būtų tų eilių ir kad žmonių nereikėtų taip stumdyti kasmet. Kai kurios eilės, užuot trumpėjusios… didėja eilė žmogui gauti socialinį būstą. Jeigu mes dabar dar septintą eilę sudarysim, tikrai logikos trūksta žmonėms, ir mes sulauksim dar didesnio pasipiktinimo. Ar nereikėjo mums reglamentuoti kitų teisės aktų dėl rezervinio būsto suteikimo šios grupės žmonėms? Ačiū.

J. DAUTARTAS (TS-LKDF). Aš sutikčiau su tam tikru kompromisu. Aš gi ir pradėjau įstatymo pristatymą… Eilė, žinoma, skamba taip labai grėsmingai galbūt. Bet aš siūlyčiau blogiausiu atveju dabar, pateikimo metu, bent jau pritarti tam procesui, svarstymo metu išdiskutuoti komitetuose, kuriuos čia paskirsime, nes bent jau papildyti sąvoka „kitose eilėse“ aš tikrai siūlyčiau. Tą nurodo ir Teisės departamentas.

PIRMININKĖ. J. Sabatauskas.

J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamasis kolega, jūs savo įstatymo projekte siūlote pagelbėti žmonėms, kaip jūs sakot, netekusiems būsto dėl gaisro, potvynio ir t. t. Bet realiai tai jie netenka šimtu procentų… t. y. nepraranda visiškai. Turtas tiek apgadinamas, kad iš esmės galbūt jį dar įmanoma atkurti, kaip nors kitaip pagelbėti. Aš turiu omeny, kad socialinis būstas… Laukti socialinio būsto tenka ilgai. Tikrai pritarčiau kolegoms, kurie minėjo taikyti rezervinio būsto galimybę, nes jeigu lauke minus 10 ar 20 laipsnių, jam reikia šiandien pat kur nors nakvoti, nes laukti 2, 3 ar 10 metų – tai tikrai ne tas būdas. Galbūt geriau būtų kitas variantas – per paramą, už piniginę paramą tą butą suremontuoti, kad jame vėl būtų galima gyventi, o kol kas rezerviniam kažkokiam… turėti kažkokį rezervinį butą, kur galima būtų juos apgyvendinti. Ačiū.

J. DAUTARTAS (TS-LKDF). Gerbiamasis Juliau, aš suprantu jūsų tą, taip sakant, gyvenimo logiką, bet iš tikrųjų bet kokie žmonės, nukentėję nuo stichinės nelaimės, savotiškai automatiškai gauna arba (…), arba tą rezervinį būstą. Bet po to, kai jisai gauna, suprantat. Juk dažniausiai tie būstai irgi būna labai labai prastos kokybės, ir amžiams jie pasmerkti būti tam sukiužusiame rezerviniam būste. Tai čia bent jam suteiktų vilties. O toje eilėje gali būti padegėlis ir jauna šeima, ir daugiavaikė šeima. Jam papildo paprasčiausiai galimybę tą socialinį būstą gauti. Na, vis tiek stichinė nelaimė yra neordinarinis forsmažorinis dalykas, ir aš galvoju, kad vis tiek įtikinsiu Seimo narius, kad čia praktiškai… Galbūt kalbėkim ne apie naują eilę, o kalbėkim apie papildomus argumentus, kaip tą eilę, taip sakant, pagreitinti. Galbūt iš tikrųjų reikėtų… Aš tikiuosi, kad svarstymo metu tą mes patikslinsim.

PIRMININKĖ. Dėkoju pranešėjui. Vienas – už ir vienas – prieš. Prieš nori kalbėti A. Sysas. Dėkui, jūs galite eiti į savo vietą.

J. DAUTARTAS (TS-LKDF). Nenorėčiau, bet ką padarysi…

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Aš kalbėsiu prieš įstatymo projektą, o ne prieš tai, kad tiems žmonėms nereikia padėti.

Gerbiamieji kolegos, aš tikrai nepritariu, kad būtų dar praplėsta viena eilė. Jūs pažiūrėkite į dabartinį įstatymą, ten yra šešios eilės. Ir visiškai pritariu kai kuriems kolegoms, kurie klausė, – jeigu įvyksta stichinė nelaimė, žmogui reikia tuoj pat kažkur apsigyventi, ar tas būstas paskendo, buvo potvynis, po kiek laiko vanduo nuslūgo, jis turi išdžiūti, ir žmonės gali įsikelti, ar jeigu apdegė, sudegė, vėlgi nelygu gaisras gaisrui, bet sudaryti atskirą eilę būtent šitiems nukentėjusiems aš nematau jokios logikos. Ar tai būtų jauna šeima, ar šeima, auginanti daugiau vaikų, ar buvusi našlaitė, ar neįgalieji, ar bendras sąrašas, ar netgi socialinis būstas, kurį nori pagerinti, – visos tos eilės yra, ir tie žmonės pakliūna į bet kurią kitą eilę. Todėl, manau, nelaužykime čia iečių ir nekurkime dar vienos eilės, nes mes šituo neišspręsime. Išspręsti šią problemą galima labai lengvai – svarstant metinį biudžetą skirti daugiau lėšų socialiniam būstui statyti. Tada visos eilės pajudėtų ir nereikėtų kurti papildomų eilių, o kai kurios eilės išvis sumažėtų.

Taigi kreipiuosi į gerbiamąjį Julių: svarstydami kitų metų biudžetą 10 kartų daugiau skirkime socialiniam būstui statyti, ir bent jau jaunų šeimų, kurios augina 3 ir 4 vaikus, eilės per visą Respubliką neliks. Labai ačiū.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Už – A. Endzinas.

A. ENDZINAS (LSF). Na, taip įdėmiai išklausiau kolegos kalbos. Jeigu kalbėtume apie potvynius daugiabučio namo vonioje, tai juos galima spręsti galbūt ir taip. Tačiau iš tikrųjų kalbame apie stichines nelaimes ir į tas nelaimes patenkančius žmones, tiek apie gaisrus, tiek apie potvynius. Iš tiesų, kai dega gyvenvietės, o tokia gyvenvietė degė ne taip seniai ir Švėkšnoje, arba visa griaunantis potvynis, tai sudaro be galo daug problemų. Ir šį klausimą reikėtų spręsti. Galbūt pataisos ir nėra idealiai tobulos, tačiau jas galima tvarkyti ir sutvarkyti. Todėl aš pasisakau už šias įstatymo pataisas. Kviečiu kolegas pateikimo stadijoje taip pat balsuoti teigiamai. Dėkoju.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, kviečiu balsuoti. Kas po pateikimo pritaria Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 2, 4, 10 straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.

Balsavo 65 Seimo nariai: už – 54, prieš – 2, susilaikė 9. Po pateikimo įstatymo projektui Nr. XIP-423 pritarta.

Pagrindinis siūlomas komitetas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Siūloma svarstyti rudens sesijoje.

Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-227 (pateikimas)

Gerbiamieji kolegos, aš siūlau dabar rezervinį 1 klausimą. Kviečiu į tribūną pranešėją A. Šedžių. Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Pateikimas.

A. ŠEDŽIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, teikiu Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIP-227. Įstatymo projektu siekiama pakeisti 22 straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktų nuostatas ir nustatyti, kad detalieji planai rengiami, kai žemės sklypai padalijami, atidalijami ar sujungiami keli žemės sklypai nekeičiant… teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimai išlieka.

Parengto projekto tikslai ir uždaviniai. Projekto parengimo tikslas – rengiant detaliuosius planus nustatyto dydžio nuo 0,5 ha iki 7 ha sklypuose leisti sujungti arba atskirti sklypus pagal investuotojo pageidavimą nereikalaujant naujo detaliojo plano.

Gerbiamieji kolegos, noriu atkreipti dėmesį, kad šis įstatymo pakeitimo projektas reikalingas šiuo metu, kai savivaldybės nori pritraukti investuotojus į jau parengtus industrinius parkus arba tam tikras numatytas industrines zonas, ir yra padaryti detalieji planai, suskirstyti sklypai į gana didelius plotus. O ne visada investuotojams reikia 4, 5 ha, dažniausiai investuotojai nori statyti maždaug 1 ha plote. Tada savivaldybės susiduria su daugybe problemų rengdamos detaliuosius planus, kai vėl yra reikalaujama lėšų. Kaip žinote, šiuo metu papildomų lėšų savivaldybės neturi. Be to, plano parengimas užtrunka maždaug apie metus, o per tą laiką investuotojui tiesiog prapuola noras investuoti vienoje ar kitoje savivaldybėje, arba apskritai Lietuvoje. Tai iš tiesų šiuo metu tas yra labai aktualu. Siūlau pritarti.

PIRMININKĖ. Dėkoju pranešėjui. Jūsų nori klausti šeši Seimo nariai. Pirmas klausia E. Žakaris. Nematau. B. Bradauskas.

B. BRADAUSKAS (LSDPF). Dėkoju, pirmininke. Ką tik buvo pateiktas Teritorijų planavimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimas, tarp jų 22 straipsnio pakeitimas. Aš neįžiūriu jokio palengvinimo tame projekte. Dargi atvirkščiai, yra pasunkinimai, ypač dėl bendrųjų planų, kai jie turi būti keičiami ir nekeičiami… Tai ten iš viso suvarom į kampą. Aš manau, kad čia iš tikrųjų yra tokie dalykai, kurie, užuot lengvinę, apsunkinami tuo pateiktu įstatymu. Kaip, tamsta, manote, ar jūsų klausimą, kurį jūs teikiate, ką tik pateiktas projektas sprendžia, ar ne?

A. ŠEDŽIUS (LSDPF). Nevisiškai, nes šis mano teikiamas Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio pakeitimo projektas yra orientuotas į industrines teritorijas. Tai neliečia gyvenamųjų teritorijų, čia kai kuriais atvejais yra piktnaudžiaujama. Manau, būtų išvengta kai kurių nesusipratimų arba piktnaudžiavimo atvejų, kai yra norima tiesiog apjungti, atidalinti sklypus privačiose teritorijose, kurios yra skirtos gyvenamiesiems namams arba daugiaaukščiams namams statyti.

PIRMININKĖ. Klausia S. Pečeliūnas.

S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, tai jūs čia rūpinatės investavimo tema, bet tas pats nelabai gerai vyksta ir su privačiais dalykais. Anksčiau būdavo taip, kad jeigu šalia tavo sklypo, kurį praktiškai gal tu ir valdei, tiesiog per matavimus tos klaidos atsitikdavo, kai žmonės investiciniais privatizuodavo savo valdomus sklypus, atlikdavo geodezinius matavimus ir pasirodydavo, kad tai, ką jie galvojo, kad yra 6 a, staiga pasirodo yra 7,5 ar 8 arai. Kas gi dabar atsitinka? Dabar norint tą gabalėlį, kurio niekas kitas negali, tik tas žmogus iš principo ir visi kaimynai sutinka, niekur kitur tu jo nepanaudosi, jau pasidaryt nuosavybe, užmokėt valstybei pinigus, išsipirkti, ne tik nuomot, nuomot nėra problemų, bet tai yra nuolatinis pinigų mokėjimas, kuris paskui išeina brangiau negu tas išsipirkimas, ir vis tiek yra ne tavo, yra verčiama, kad iki 4 arų… Anksčiau tas sprendimas būdavo gana paprastas, dabar tik 0,2 a ar kiek gali taip, pagal paprastą procedūrą išsipirkti. Jeigu iki 4 a, turi daryti detalųjį planą, nors geodeziniai padaryti, mokėti 5 ir daugiau tūkstančius, gaišti visus metus, kainos vėl visokios aukcioninės, žodžiu, atsiprašau, šiurkščiai pasakysiu, visokių nesąmonių pridaryta, kad tik žmogus ir toliau nuomotų, ir nieko nedarytų. Ar nemanote, kad prie jūsų šitos pataisos, kuri daugiau susijusi su komercija, reikėtų, nes tam pačiam įstatyme, peržiūrėti ir sutvarkyti ir mūsų normaliems piliečiams santykius su savivaldybe ir su kitais, kad tokių pasunkinimų nebeliktų, nes žmonės akivaizdžiai piktinasi. Ką tik neseniai buvo normalios tvarkos, praėjo keleri metai, patikslinom, kad nepiktnaudžiautų, bet taip sugriežtinom, kad iš principo pasidarė net nebejuokinga. Kaip jūs manote, ar būtumėte pajėgus praplėsti savo siūlymą? Ačiū.

A. ŠEDŽIUS (LSDPF). Aš iš tiesų nenorėčiau praplėsti savo siūlymo dėl daugelio priežasčių ir ginčytinų atvejų. Jūsų paminėtais atvejais į tą per didelį žemės sklypą, kurį valdo savininkas, pretenduoja keli savininkai. Vadinasi, pagal padarytus naujus matavimus savininkui, kuriam priklausytų 6 arai, o jo sklypas yra maždaug 7 ar daugiau, nėra kito kelio kaip per detalųjį planą arba aukciono būdu įsigyti didesnę žemės sklypo dalį, kuri iš tiesų nepriklauso. Daugelis privačių valdų savininkų tiesiog yra, liaudiškai tariant, užsigrobę didesnę teritoriją… (Balsai salėje) Kadangi yra daug ginčytinų atvejų, aš nenoriu leistis į tuos ginčus ir orientuojuosi į komercines teritorijas, į industrinius parkus, kurie šiuo metu stovi tušti ir neša didžiulius nuostolius savivaldybėms. Pasitarus su architektais, su savivaldybių architektais, vis dėlto jie nerekomenduoja be detaliųjų planų daryti privačių valdų prijungimo planų.

PIRMININKĖ. Klausia M. V. Čigriejienė.

V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, prašau man pasakyti. Žmogus turi nuosavą žemę ir 21 metus stovi ritualinių paslaugų biuras, pavadinkime taip, teikia tas paslaugas. 21 metus savoje žemėje ir norint gauti higienos pasą reikia parengti detalųjį planą. Reikalauja tuos moderniai įrengtus pastatus nukelti. Pasakykite, kuo galima tam žmogui padėti? Kaip išspręsti tą klausimą?

A. ŠEDŽIUS (LSDPF). Na, matote, tai nėra susiję su mano teikiama įstatymo pataisa. Aš manau, kad tokius atvejus galima peržiūrėti atskirai ir tiesiog galima teikti pasiūlymus ar įstatymo pataisas, gerai išnagrinėjus tokius atvejus. Tai nieko bendro neturi su tuo, kas yra teikiama.

PIRMININKĖ. Klausia V. Simulikas.

V. SIMULIK (TPPF). Ačiū. Gerbiamasis kolega, aš kitą atvejį paimu iš privačių žmonių gyvenimo. Žmogus turi 20–30 arų ir nori sūnui ar dukteriai dalį sklypo atiduoti, 10 arų ar 15 arų per pusę. Tai kokias procedūras jam reikia atlikti ir kokius kelius praeiti savivaldybėje pirmiausia, o antra, kiek architektams sumokėti už tą vienos linijos perbraižymą? Kelis tūkstančius litų, jeigu ne keliolika tūkstančių litų. Tikrai aš jūsų tam projektui teiksiu tokį siūlymą, kad žmogui nereikėtų eiti tokių kelių. Kaip jūs žiūrėsite į tai? Ar palaikysite mano idėją, ar ne?

A. ŠEDŽIUS (LSDPF). Matote, gerbiamasis kolega, jūs turbūt puikiai žinote situaciją, mes esame iš vieno miesto, ir žinote, kiek buvo ginčų dėl teritorijų, ypač dėl parkų teritorijų, kada norima padalinti sklypą į kelias dalis ir taip tankinti užstatymo plotą parko teritorijose. Čia iš tiesų būtų labai daug netikslumų ir neaiškumų, jeigu reikėtų dalinti be detalaus plano sklypus, kurie yra parkų teritorijose. Yra įstatymo numatyta tvarka ir parengiant detalųjį planą niekas nedraudžia atidalinti sklypo. O dėl supaprastintos tvarkos vėlgi paminėsiu, kad privačiose valdose to nerekomenduoja daryti architektai, nes gali būti labai daug piktnaudžiavimo atvejų.

PIRMININKĖ. Klausia R. Kupčinskas.

R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, be abejo, čia turbūt vienas aktualiausių ir sudėtingiausių klausimų, kurie yra susiję su privačia nuosavybe, su žemės panaudojimu. Gal būtų tikslinga svarstyti ne tik teisinio akto pataisymo ar papildymo, taip sakant, galimybes, bet ir apibendrinti tą situaciją, kuri yra susijusi su detaliųjų planų rengimu? Pretenzijų dėl detaliųjų planų rengimo, priekaištų ir savivaldybėms, ir detaliųjų planų rengėjams ir organizatoriams gana daug, juo labiau kad, kaip čia minėjo ir kolegė, ir kiti, tikrai didelis gyventojų pasipiktinimas ir susirūpinimas dėl šios situacijos. Aš manau, kad reiktų tą praktiką apibendrinti ir išnagrinėti ne tik teikiant pasiūlymus, bet galbūt surengti ir klausymus, kaip šitie teisės aktai susiję su žemės panaudojimu, bendrųjų, specialiųjų ir detaliųjų planų rengimu. Ačiū.

A. ŠEDŽIUS (LSDPF). Iš tiesų mes visi galime teikti įvairiausius pasiūlymus, taip pat ir dėl detaliųjų planų rengimo. Aš turbūt pasikartodamas pasakysiu, kad tai neturi nieko bendro su Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio pakeitimu. O dėl detaliųjų planų rengimo iš tiesų yra daug keblumų ir, be abejo, pataisymus reikia rengti. Aš manau, kad bendrom jėgom mes kažkaip galėsime susikooperuoti ir parengti įstatymo pataisas, reikalingas detaliųjų planų supaprastinimui.

PIRMININKĖ. Dėkoju pranešėjui. Jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Motyvai dėl viso įstatymo projekto. Vienas – už, vienas – prieš. Prieš – S. Pečeliūnas.

S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū. Atsakymas į mano klausimą iš principo tapo simptominis. Matėme tribūnoje lyg ir socialinius žmonių reikalus, iš principo piliečių arba darbininkų reikalus ginančios partijos atstovą, kuris tiesiai pasakė: aš savo pasiūlymu ginu tik verslo interesus, o jeigu jūs norite ginti žmones, tai jūs tuo ir rūpinkitės. Vien su tokia pozicija aš tikrai nesutinku, todėl drįsiu susilaikyti.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Už nėra norinčių kalbėti. Gerbiamieji kolegos, kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad po pateikimo būtų pritarta Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.

Balsavo 62 Seimo nariai. Už – 25, prieš – 3, susilaikė 34. Po pateikimo įstatymo projektui nepritarta.

Gerbiamieji kolegos, yra vienas pasiūlymas (girdžiu) atmesti, kitas pasiūlymas – grąžinti iniciatoriams tobulinti. Taigi alternatyvus balsavimas. Kas už tai, kad projektas būtų atmestas, balsuojate už, kas turite nuomonę, t. y. kad įstatymą reikia tobulinti, balsuojate prieš.

Balsavo 62 Seimo nariai. Už – 35, prieš – 27. Atmetimui nepritarta. Taigi įstatymo projektas grąžinamas iniciatoriui tobulinti.

Gerbiamasis A. Dumčius repliką po balsavimo.

A. DUMČIUS (TS-LKDF). Mielieji kolegos, jeigu būtų pertrauka, kviečiame visus atidengti Antano Sadausko parodą III rūmų fojė „Tremties keliais“. Ačiū.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, kviečiu registruotis.

Registravosi 56 Seimo nariai. 2009 m. birželio 9 d. rytinį posėdį baigėme. Vakarinis posėdis – 15 valandą.

---

* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LCSF – Liberalų ir centro sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; TPPF – Tautos prisikėlimo partijos frakcija; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.