LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

TEISĖS IR TEISĖTVARKOS komitetas

 

PAPILDOMO KOMITETO

I Š V A D O S

 

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS INVESTICIJŲ ĮSTATYMO 2 IR 4 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO KETVIRTUOJU1 SKIRSNIU ĮSTATYMO PROJEKTO (XP-3304)

 

2009 m. birželio 3 d. 

Vilnius

 

 

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras, komiteto pirmininko pavaduotojas Julius Sabatauskas, komiteto nariai: Laimontas Dinius, Vytautas Gapšys, Petras Gražulis, Edmundas Jonyla, Česlovas Stankevičius, Raimondas Šukys, Vidmantas Žiemelis, Komiteto biuro patarėjai: I. Leonavičiūtė, D. Komparskienė, V. Kanapinskas, D. Latvelienė, R. Varanauskienė, L. Zdanavičienė, Komiteto biuro padėjėjos A. Jankauskaitė, J. Janušauskienė.

Kviestieji asmenys: Finansų ministerijos atstovai: D. Vaitiekūnienė, A. Keniausytė, Ūkio ministerijos atstovė: L. Kalinauskienė.

 

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

 

Komiteto nuomonė

Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

Str.

Str. d.

P.

1.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2008-08-08 

 

 

 

Alternatyvių projektų Teisės departamente negauta.

                Vertinant projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

1.    Atkreiptinas dėmesys, kad pagal projekto aiškinamąjį raštą viešojo ir privačiojo sektorių partnerystė turėtų būti ne tik sutartinė (pagal koncesijos, partnerystės sutartis), bet ir institucinė – kai viešas ir privatus sektorius steigia mišraus kapitalo įmonę, tačiau projekte nėra nuostatų, reglamentuojančių institucinę viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę. Galiojantys įstatymai taip pat tokios viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės nenumato. 

   Kartu atkreiptinas dėmesys, kad pagal Žaliąją knygą dėl viešųjų bei privačiųjų partnerysčių ir Europos Bendrijų Komisijos komunikatą dėl valstybinio viešojo ir privačiojo sektoriaus partnerysčių ir Bendrijos teisės aktų, susijusių su viešuoju pirkimu ir koncesijomis (KOM(2005)569 galutinis), yra dvi pagrindinės viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimo formos: 1) sutartinė (koncesija arba tam tikra jos atmaina - privati finansavimo iniciatyva (PFI), t.y. anglų teisei būdinga ilgalaikė viešojo objekto projektavimo, finansavimo, statybos, administravimo ir priežiūros sutartis, kai valstybė per tam tikrą laikotarpį grąžina privatiems investuotojams jų įdėtas investicijas su palūkanomis); 2) institucinė arba oficialiai patvirtinta (kai atitinkamam projektui įgyvendinti  steigiama mišraus kapitalo įmonė). Bendrijos teisės aktų taikymo ypatumai pastarajai viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimo formai yra išdėstyti Komisijos aiškinamajame komunikate dėl viešąjį pirkimą ir koncesijas reglamentuojančių Bendrijos teisės aktų taikymo oficialiai patvirtintai viešojo ir privačiojo sektoriaus partnerystei (OPVVP) (C(2007)6661.

 

Pritarti

 

 

 

 

 

Europos Bendrijų Komisijos 2008-02-05 aiškinamajame komunikate dėl viešąjį pirkimą ir koncesijas reglamentuojančių Bendrijos teisės aktų taikymo oficialiai patvirtintai viešojo ir privačiojo sektoriaus partnerystei (OPVVP) yra taip pat minimos dvi pagrindinės viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimo formos kaip ir minima Teisės departamento pastaboje.

 

 

 

 

 

2.           Teikiamo įstatymo projektu siekiama įvirtinti „valdžios subjekto” sąvoką, jai priskiriant savivaldybės vykdomąsias institucijas bei Vyriausybės įgaliotas institucijas ar įstaigas. Manytina, jog  pati sąvoka „valdžia” yra daugiau politologinio, o ne teisinio pobūdžio kategorija, todėl įstatymo projektu siūloma „valdžios subjekto” sąvoka turėtų būti derinama su jau galiojančiais teisės aktais, tame tarpe Viešojo administravimo, Vietos savivaldos  ir kitų įstatymų nuostatomis.

 

Pritarti

Viešojo administravimo įstatymas taip apibrėžia viešojo administravimo įstaigą – valstybės ar savivaldybės biudžetinė įstaiga, pagal įstatymus turinti įgaliojimus atlikti viešąjį administravimą.

Pagal Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymą, valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos– atstovaujamosios, valstybės vadovo, vykdomosios, teisminės valdžios institucijos, teisėsaugos institucijos ir įstaigos, auditą, kontrolę (priežiūrą) atliekančios institucijos ir įstaigos, kitos valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, kurios finansuojamos iš valstybės ar savivaldybių biudžetų bei valstybės pinigų fondų ir kurioms įstatymai suteikia viešojo administravimo įgaliojimus, įmonės ir įstaigos, teikiančios asmenims viešąsias paslaugas; taip pat valstybės ir savivaldybių įmonės, viešosios įstaigos, kurių savininkė arba bent viena iš dalininkių yra valstybė ar savivaldybė, akcinės bendrovės ir uždarosios akcinės bendrovės, kuriose valstybei arba savivaldybei priklauso daugiau kaip 50 procentų balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, kai jos teikia informaciją apie savo darbuotojų darbo užmokestį šio įstatymo nustatyta tvarka.

 

 

3

 

 

3.           Projekto 3 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 151 straipsnio 1 dalis tobulintina. Manytume, kad apibrėžime turėtų atsispindėti svarbiausi bruožai, kurie valdžios ir privataus subjektų partnerystės sutartį skiria nuo viešųjų pirkimų sutarties, - tokie kaip ilgalaikė sutartis, valdžios subjektų atsakomybės perkėlimas privatiems subjektams. Atkreiptinas dėmesys, kad Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas Nuomonėje dėl “Žaliosios knygos apie viešas/privačias partnerystes ir bendrijos teisę viešų/privačių partnerysčių ir koncesijos srityje” (KOM(2004)327 galutinis (2005/C 120/18) yra pateikęs rekomendacijas, kaip geriau apibrėžti koncesijos ir viešos-privačios partnerystės sutartis.

        Taip pat svarstytina, ar įstatymas neturėtų nustatyti valdžios ir privataus subjektų partnerystės sutarties galimos maksimalios trukmės, tokios sutarties keitimo atvejų ir tvarkos (pvz., kai iš esmės pasikeičia aplinkybės, buvusios sutarties sudarymo metu ir nulėmusios pagrindines sutarties sąlygas).

 

Pritarti

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Dėl sutarties galimos maksimalios trukmės ir sutarties keitimo atvejų ir tvarkos nustatymo įstatyme būtinumo atkreipė dėmesį ir Specialiųjų tyrimų tarnyba. Valstybės kontrolė 2008 m. sausio 15 d. valstybinio audito ataskaitoje Viešojo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimas rekomendacijų 2.2  punkte taip pat pasiūlė apibrėžti maksimalią sutarties trukmę.

 

 

 

3

 

 

4.           Projekto 3 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 152 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valdžios subjektas, prieš priimdamas sprendimą taikyti valdžios ir privataus subjektų partnerystę, privalo atlikti veiklos analizę. Tačiau projekte nėra nuostatų, reglamentuojančių atlikto vertinimo pasekmes. Manytume, kad projektą reikėtų papildyti nuostatomis, draudžiančiomis valdžios ir privataus subjektų partnerystę, jeigu jos įgyvendinimas būtų mažiau efektyvus nei kiti turto sukūrimo, pagerinimo ar paslaugų teikimo būdai. Taip pat svarstytina, ar nebūtų tikslinga atlikti nepriklausomą veiklos vertinimą.

 

Pritarti

Valstybės kontrolė 2008 m. sausio 15 d. valstybinio audito ataskaitoje Viešojo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimas rekomendacijų 4 punkte pasiūlė įstatyme numatyti, kad:

„viešojo sektoriaus subjektas partnerystės projektą gali įgyvendinti tik tuo atveju, jeigu atliktas vertinimas rodo, jog projektas yra efektyvesnis nei kiti turto sukūrimo, pagerinimo ar paslaugų teikimo būdai. Šiame vertinime turėtų atsispindėti ir būsimų savivaldybės ilgalaikių įsipareigojimų socialinis ir ekonominis poveikis.“.

 

 

3

 

 

5.           Manytume, kad projekto 3 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 152 straipsnio 2 dalies nuostatos turėtų būti taikomos ir koncesijos atveju, t.y. veiklos analizė turėtų būti atliekama prieš priimant sprendimą taikyti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę, nepriklausomai nuo partnerystės būdo.

 

Pritarti

 

 

 

3

 

 

6.     Projekto 3 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 152 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad privatus subjektas pasirenkamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymu. Projektas tobulintinas, nes neaišku, kaip šiuo atveju turėtų būti taikomas Viešųjų pirkimų įstatymas. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Viešųjų pirkimų įstatymą nėra atskiros tiekėjo atrankos procedūros. Tiekėjai, su kuriais sudaromos pirkimo sutartys, atrenkami viešojo pirkimo procedūrų metu, atsižvelgiant į konkretų viešojo pirkimo būdą. Pirkimo sutartis sudaroma su tuo tiekėju (dalyviu), kurio pasiūlymas pripažintas laimėjusiu. Atsižvelgiant į tai, manytume, kad pasirenkant privatų subjektą pagal Viešųjų pirkimų įstatymą, būtų neaišku, kas yra pirkimo objektas (pirkimo objektu yra darbai ir paslaugos, bet ne tiekėjas), kokie pirkimo dokumentai turėtų būti parengti, kokie pirkimo (atrankos) būdo parinkimo kriterijai turėtų būti taikomi ir pan.  Siūlytume tobulinti projektą, atsižvelgiant į šios išvados 1 punkte nurodytuose Bendrijos dokumentuose pateiktas rekomendacijas dėl privataus subjekto parinkimo tvarkos.

 

Pritarti

Dėl projekto derinimo su Viešųjų pirkimų įstatymu būtinumo atkreipė dėmesį ir Specialiųjų tyrimų tarnyba.

 

 

2

 

 

7. Įstatymo projekto 2 straipsniu siūloma papildyti keičiamo įstatymo 4 straipsnio 5 punktą nauju investavimo būdu, pagal kurį investuotojai galės investuoti Lietuvos Respublikoje valdžios ir privataus subjektų partnerystės sutartimi. Įstatymo projekto 3 straipsnio (keičiamo įstatymo 152 straipsnio 9 dalyje) numatyta, kad sprendimą dėl valdžios ir privataus subjektų partnerystės, pagal kurią valstybė prisiima didesnius kaip 200 mln. litų turtinius įsipareigojimus (įskaitant civilinę atsakomybę, atsirandančią pagal valdžios ir privataus subjekto partnerystės sutartį), priima Lietuvos Respublikos Seimas Vyriausybės siūlymu. Atkreipiame dėmesį, kad pagal Valstybės skolos įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, sprendimą suteikti valstybės garantiją didesnei kaip 40 mln. litų sumai Vyriausybės siūlymu priima Seimas. Pagal keičiamo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 3 punktą vienas iš investavimo skatinimo būdų yra valstybės (savivaldybių) garantijų teikimas Lietuvos ir užsienio kreditoriams, suteikusiems paskolas investicijų projektams įgyvendinti. Atsižvelgiant į tai diskutuotina, ar įstatymo projekto 3 straipsnio (keičiamo įstatymo 152 straipsnio 9 dalies) nuostatos neprieštarautų Valstybės skolos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies nuostatoms, kai vienu iš investavimo būdu, t.y. valdžios ir privataus subjektų partnerystės sutartimi, sprendimai dėl valstybės garantijų teikimo iki 200 mln. litų būtų priimami ne Seimo, nors pagal Valstybės skolos įstatymo 6 straipsnio 1 dalį tokie sprendimai turėtų būti priimti Seimo Vyriausybės siūlymu.

 

Pritarti

Valstybės skolos įstatymo 5 str. Skolinimasis valstybės vardu:

1. Sprendimą skolintis valstybės vardu didesnę kaip 40 mln. litų sumą neviršijant įstatymų nustatytų limitų Vyriausybės siūlymu priima Seimas atskiru įstatymu.

2. Sprendimą skolintis valstybės vardu ne didesnę kaip 40 mln. litų sumą neviršijant Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytų limitų priima Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

3. Sprendimą skolintis valstybės vardu neviršijant įstatymu nustatyto Vyriausybės grynojo skolinimosi limito, neatsižvelgdama į skolinimosi sumos dydį, priima Vyriausybei atstovaujanti Finansų ministerija, kai skolinamasi:

1) valstybės biudžeto deficitui finansuoti ir valstybės piniginių išteklių srautams subalansuoti;

2) valstybės skolai dengti;

3) kitiems tikslams, kai dėl to yra priimtas atskiras įstatymas.

Į tai atkreipė ir Specialiųjų tyrimų tarnyba.

 

 

 

 

 

8. Atsižvelgdami į tai, kad pagal Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo 4 straipsnio 5 dalies nuostatas ekonominius santykius reglamentuojančio teisės akto projektas turi būti įvertintas antikorupciniu požiūriu, taip pat į Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 5 punktų nuostatas dėl privalomo teisės akto projekto antikorupcinio vertinimo, manytume, kad  teikiamas įstatymo projektas turėtų būti įvertintas antikorupciniu požiūriu.

 

Atsižvelgti

Projektą antikorupciniu požiūriu įvertino Specialiųjų tyrimų tarnyba. 2008 m. rugsėjo 30 d. raštu Nr. 4-01-3658.

2.

Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Irma Leonavičiūtė

 

 

 

Projekto aiškinamajame rašte numatyta, kad priėmus Investicijų įstatymo 2 ir 4 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo ketvirtuoju1 skirsniu įstatymą, Vyriausybė turės patvirtinti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės projektų rengimo taisykles. Taip pat turės būti pakeistas Vyriausybės 2006-05-05 nutarimas Nr. 432 „Dėl Viešojo pirkimo–pardavimo sutarčių, sudaromų ilgiau kaip 3 metams, terminų nustatymo kriterijų ir atvejų, kuriais gali būti sudaromos tokios sutartys, aprašo patvirtinimo“.

Tačiau įstatymo projekte nėra nei atskiros šio įstatymo įsigaliojimo datos, nei pavedimo parengti minimą poįstatyminį teisės aktą.

 

Pritarti

Nenumačius vėlesnės įstatymo įsigaliojimo datos, šiuo projektu keičiamos įstatymo nuostatos nebus įgyvendinamos, nes reikės laiko parengti ir priimti teisės aktus, minimus projekto aiškinamajame rašte.

 

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta.

 

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

 

Komiteto nuomonė

Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

Str.

Str. d.

P.

1.

Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba

2008-09-30

 

 

 

Dėl LR investicijų įstatymo 2 ir 4 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo ketvirtuoju¹ skirsniu įstatymo projekto Nr. XP-3304:

Siekiant išvengti piktnaudžiavimo galimybių, projektu pildomo įstatymo 15³ straipsnyje būtų tikslinga numatyti nuostatas, apibrėžiančias valdžios ir privataus subjektų maksimalią parterystės trukmę, nes nenumatant tokio trukmės gali susidaryti situacija, kai sutartis bus nenaudingai tęsiama valdžios subjektui. Pildomo įstatymo 15³ straipsnyje būtų tikslinga numatyti sutarties keitimo sąlygas ir tvarką.

Pagal įstatymo projektą numatomas papildomas teisės aktas – LR Vyriausybės tvirtinamas Viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės projektų rengimo taisyklės – dėl konkrečių sutarčių turinio. Šis teisės aktas taip pat turėtų būti įvertintas antikorupciniu požiūriu. Atkreiptinas dėmesys, kad konkrečios sutarties sudarymo procedūra gali sudaryti specifines sąlygas korupcijai. Todėl labai svarbu apibrėžti įstatymo įgyvendinimo procedūrų nuostatas. Įstatymo projekte neaptariamas privataus subjekto parinkimas, dėl to taip pat gali susidaryti sąlygos korupcijos rizikai. Privatus investuotojas pagal siūlomo įstatymo 15² straipsnio 13 dalį parenkamas vadovaujantis LR viešųjų pirkimų įstatymu; tačiau galiojantis Viešųjų pirkimų įstatymas nenumato privataus investuotojo parinkimo partnerystei (siūlomų pakeitimų prasme) tvarkos, dėl to įstatymo nuostatos gali likti neįgyvendintos, taikomos nevienodai arba jomis piktnaudžiaujama. Kad būtų išvengta galimo piktnaudžiavimo, projekto nuostatas reikia suderinti su LR viešųjų pirkimų įstatymu. Taip pat įstatymo projekto nuostatas reikia suderinti su LR valstybės skolos įstatymu dėl valstybės prisiimamų turtinių įsipareigojimų dydžio (siūlomo 15² straipsnio 9 dalis).

 

Pritarti

Dėl sutarties galimos maksimalios trukmės ir sutarties keitimo atvejų ir tvarkos nustatymo įstatyme atkreipė dėmesį ir Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 3 pastaboje.

Valstybės kontrolė 2008 m. sausio 15 d. valstybinio audito ataskaitoje Viešojo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimas rekomendacijų 2.2  punkte taip pat pasiūlė apibrėžti maksimalią sutarties trukmę.

 

 

 

 

Dėl projekto derinimo su Viešųjų pirkimų įstatymu būtinumo atkreipė dėmesį ir Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 6 pastaboje.

 

 

 

 

 

Dėl projekto derinimo su Valstybės skolos įstatymu atkreipė dėmesį ir Teisės departamentas 7 pastaboje.

 

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta.

6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

6.1. Sprendimas: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos pateiktas pastabas ir pasiūlymus, siūlyti pagrindiniam komitetui Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo 2 ir 4 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo ketvirtuoju1 skirsniu įstatymo projektą Nr. XP-3304 tobulinti.

6.2. Pasiūlymai:

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

Str.

Str. d.

P.

1.

Teisės ir teisėtvarkos komitetas

2009-06-03

 

 

 

1) Argumentai:

Pagal projekto aiškinamąjį raštą viešojo ir privačiojo sektorių partnerystė turėtų būti ne tik sutartinė (pagal koncesijos, partnerystės sutartis), bet ir institucinė – kai viešas ir privatus sektorius steigia mišraus kapitalo įmonę, tačiau projekte nėra nuostatų, reglamentuojančių institucinę viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę. Galiojantys įstatymai taip pat tokios viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės nenumato. 

Konstitucinis Teismas 2009 m. kovo 2 d. nutarime konstatavo, kad Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 19 straipsnis ta apimtimi, kuria nėra nustatyti turto investavimo kriterijai, kurie inter alia leistų diferencijuoti valstybės turto investavimą atsižvelgiant į investuojamo turto specifiką ir reikšmę bendrai tautos gerovei bei kitas konstituciškai reikšmingas aplinkybes, prieštarauja Konstitucijos 128 straipsnio 2 daliai. Taip pat Teismas pripažino, kad Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 19 straipsnio 2 dalies nuostata „Sprendimai dėl  valstybės  ir savivaldybės turto investavimo priimami vadovaujantis Vyriausybės nustatytais kriterijais ir tvarka“ ta apimtimi, kuria pavedama Vyriausybei nustatyti valstybės ir savivaldybės turto investavimo kriterijus, prieštarauja Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Pasiūlymas:

Įgyvendinant Konstitucinio Teismo 2009 m. kovo 2 d. nutarimą, Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 19 straipsnio nuostatos turėtų keičiamos numatant institucinę partnerystę.

 

Pritarti

 

 

 

 

 

 

2) Argumentai:

Projektu siekiama įvirtinti „valdžios subjekto” sąvoką, jai priskiriant savivaldybės vykdomąsias institucijas bei Vyriausybės įgaliotas institucijas ar įstaigas.

Pagal Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymą, valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos – atstovaujamosios, valstybės vadovo, vykdomosios, teisminės valdžios institucijos, teisėsaugos institucijos ir įstaigos, auditą, kontrolę (priežiūrą) atliekančios institucijos ir įstaigos, kitos valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, kurios finansuojamos iš valstybės ar savivaldybių biudžetų bei valstybės pinigų fondų ir kurioms įstatymai suteikia viešojo administravimo įgaliojimus, įmonės ir įstaigos, teikiančios asmenims viešąsias paslaugas; taip pat valstybės ir savivaldybių įmonės, viešosios įstaigos, kurių savininkė arba bent viena iš dalininkių yra valstybė ar savivaldybė, akcinės bendrovės ir uždarosios akcinės bendrovės, kuriose valstybei arba savivaldybei priklauso daugiau kaip 50 procentų balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, kai jos teikia informaciją apie savo darbuotojų darbo užmokestį šio įstatymo nustatyta tvarka.

Pasiūlymas:

„Valdžios subjekto” sąvoką tikslinti pagal Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatyme vartojamas sąvokas.

 

Pritarti

 

 

 

3

 

 

3) Argumentai:

Būtų tikslinga numatyti nuostatas, apibrėžiančias valdžios ir privataus subjektų maksimalią parterystės trukmę. Nenumatant tokios trukmės gali susidaryti situacija, kai sutartis bus nenaudingai tęsiama valdžios subjektui. Valstybės kontrolė 2008 m. sausio 15 d. valstybinio audito ataskaitoje „Viešojo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimas“ rekomendacijose taip pat pasiūlė apibrėžti maksimalią sutarties trukmę.

Pasiūlymas:

Siūlytina įstatyme nustatyti valdžios ir privataus subjektų partnerystės sutarties galimą maksimalią trukmę.

 

Pritarti

 

 

 

3

 

 

4) Argumentai:

Įstatymo 152 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valdžios subjektas, prieš priimdamas sprendimą taikyti valdžios ir privataus subjektų partnerystę, privalo atlikti veiklos analizę. Tačiau projekte nuostatų, reglamentuojančių atlikto vertinimo pasekmes, nėra. Valstybės kontrolė 2008 m. sausio 15 d. valstybinio audito ataskaitoje „Viešojo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimas“ rekomendacijose pasiūlė įstatyme numatyti, kad viešojo sektoriaus subjektas partnerystės projektą gali įgyvendinti tik tuo atveju, jeigu atliktas vertinimas rodo, jog projektas yra efektyvesnis nei kiti turto sukūrimo, pagerinimo ar paslaugų teikimo būdai. Šiame vertinime turėtų atsispindėti ir būsimų savivaldybės ilgalaikių įsipareigojimų socialinis ir ekonominis poveikis.“.

 Pasiūlymas:

Projektą papildyti nuostatomis, draudžiančiomis valdžios ir privataus subjektų partnerystę, jeigu jos įgyvendinimas būtų mažiau efektyvus nei kiti turto sukūrimo, pagerinimo ar paslaugų teikimo būdai.

 

Pritarti

 

 

 

3

 

 

5) Argumentai:

Projekto 3 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 152 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad privatus subjektas pasirenkamas vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymu. Projektas tobulintinas, nes neaišku, kaip šiuo atveju turėtų būti taikomas Viešųjų pirkimų įstatymas. Pasirenkant privatų subjektą pagal Viešųjų pirkimų įstatymą, būtų neaišku, kas yra pirkimo objektas (pirkimo objektu yra darbai ir paslaugos, bet ne tiekėjas), kokie pirkimo dokumentai turėtų būti parengti, kokie pirkimo (atrankos) būdo parinkimo kriterijai turėtų būti taikomi ir pan. 

Pasiūlymas:

Projektą suderinti su Viešųjų pirkimų įstatymu.

 

Pritarti

 

 

 

3

 

 

6) Argumentai:

Projekto 152 straipsnio 9 dalyje siūloma nustatyti, kad sprendimą dėl valdžios ir privataus subjektų partnerystės, pagal kurią valstybė prisiima didesnius kaip 200 mln. litų turtinius įsipareigojimus (įskaitant galimą civilinę atsakomybę, atsirandančią pagal valdžios ir privataus subjektų partnerystės sutartį), priima Seimas Vyriausybės siūlymu.

Valstybės skolos įst. 5 str. numato, kad sprendimą skolintis valstybės vardu didesnę kaip 40 mln. litų sumą neviršijant įstatymų nustatytų limitų Vyriausybės siūlymu priima Seimas atskiru įstatymu.

Koncesijų įst. 5 str. numato, kad sprendimus dėl koncesijų, pagal kurias Lietuvos Respublika prisiima esminius turtinius įsipareigojimus, priima Seimas Vyriausybės siūlymu. Šio Įstatymo tikslais turtinis įsipareigojimas (įskaitant galimą civilinę atsakomybę, atsirandančią pagal koncesijos sutartį), viršijantis 200 milijonų litų, laikomas esminiu.

Pasiūlymas:

Suderinti projekto nuostatas su Valstybės skolos įstatymo ir Koncesijų įstatymo nuostatas.

 

Spręsti pagrindiniam komitetui

 

 

 

 

 

 

 7) Argumentai:

Projekto aiškinamajame rašte numatyta, kad priėmus Investicijų įstatymo 2 ir 4 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo ketvirtuoju1 skirsniu įstatymą, Vyriausybė turės patvirtinti priimti arba pakeisti teisės aktus, minimus projekto aiškinamajame rašte.

Tačiau įstatymo projekte nėra nei atskiros šio įstatymo įsigaliojimo datos, nei pavedimo Vyriausybei parengti projekto aiškinamajame rašte minimą poįstatyminį teisės aktą. Nenumačius vėlesnės įstatymo įsigaliojimo datos, šiuo projektu keičiamos įstatymo nuostatos nebus įgyvendinamos, nes reikės laiko parengti ir priimti teisės aktus, minimus projekto aiškinamajame rašte.

Pasiūlymas:

Numatyti įstatymo projekte atskirą įsigaliojimo datą bei pavedimą Vyriausybei parengti projekto aiškinamajame rašte minimą poįstatyminį teisės aktą.

 

Pritarti

 

 

7. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu „už“.

8. Komiteto paskirti pranešėjai: Raimondas Šukys, Vytautas Gapšys.

 

 

 

Komiteto pirmininkas                                                                                                                                                             Stasys Šedbaras