Seimo vakarinis plenarinis posėdis Nr. 84
2009 m. birželio 2 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojas R. ŠUKYS
PIRMININKAS (R. ŠUKYS, LCSF*). Gerbiamieji kolegos, pradedame Lietuvos Respublikos Seimo birželio 2 d. vakarinį plenarinį posėdį. Pagal popietinio posėdžio darbotvarkę 2-1a, 2-1b, 2-1c klausimas, kompleksinis, projektų Nr. XIP-570, Nr. XIP-571, Nr. XIP-572, – Dokumentų ir archyvų įstatymo 20 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas, Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, pripažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymo 5 straipsnio papildymo įstatymo projektas. Trys projektai. Pateikimo stadija. Kviečiu į tribūną pateikėją kolegą A. Anušauską. Kartu dabar skelbiu registraciją, kol pranešėjas ateis į tribūną. Prašom. Gerbiamieji kolegos, aš paprašysiu, kad pranešėjas pateiktų visus tris įstatymų projektus, visą kompleksinį klausimą. Tuomet dėl visų trijų galės kolegos paklausti, o apsispręsime dėl kiekvieno atskirai arba dėl viso, ar bus, ar nebus bendras sutarimas.
Tai registravosi 27 Seimo nariai. Prašau gerbiamąjį pranešėją pateikti įstatymų projektus.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, teikiamas įstatymo – Dokumentų ir archyvų įstatymo 20 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projekto papildymas viena nuostata, t. y. 20 straipsnio 4 dalimi.
Prieš ketverius metus Seimo laikinoji komisija pasiūlė parengti ir priimti teisės aktus, reglamentuojančius asmenų, įtrauktų į KGB rezervo sąrašus, paviešinimo tvarką ir sąlygas. Ir per ketverius metus, kadangi nebuvo parengta jokių sąlygų, kaip tai bus paviešinta… Šiuo projektu siūloma padaryti priėjimą prie KGB rezervo karininkų bylų neribotą, netaikyti jokių apribojimų tai informacijai, kuri yra susijusi su slaptu bendradarbiavimu su Sovietų Sąjungos specialiosiom tarnybom.
Teisės departamento… Man iš karto Teisės departamento?.. Galiu iškart.
Teisės departamento nuostata, kuria reiškiamos abejonės, ar projektas neprieštarauja Asmenų, slapta bendradarbiavusių su SSRS specialiosiomis tarnybomis, įstatymui… Turiu pasakyti, kad neprieštarauja, kadangi slapta prisipažinusių buvusių KGB rezervo karininkų nėra ir nebuvo, nes jų prisipažinimo įstatymai tuo metu ir nereikalavo, jie nebuvo ir nėra įtraukti į kokius nors įstatymus. Tai dėl to prieštaravimo šiuo atveju nėra.
PIRMININKAS. Ar jūs dėl visų trijų?.. Pristatymą baigėt. Gerai. Tai tęskite dėl visų trijų. Prašom.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Dėl Lietuvos Respublikos asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios Sovietų Sąjungos specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusių apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo projekto. Pagrindiniai pakeitimai yra susiję su vadinamosios Liustracijos komisijos veikla, nustatant jos nepriklausomumą, atskiriant ir atribojant jos veiklą nuo VSD. Ji savo veikla nebus tiesiogiai susijusi su jokia institucija, išskyrus kad vieša institucija – Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras – ūkiškai, techniškai aptarnaus komisiją, siekdamas, kad jos išlaidos dabartinėm sąlygom būtų kuo minimalesnės.
Kita vertus, pabrėžčiau, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas dar šių metų balandžio 7 d. byloje „Žičkus prieš Lietuvą“ priėmė sprendimą, kad buvo apribotos minimo asmens teisės dėl įsidarbinimo ir panašiai. Dėl to įstatyme yra numatoma palikti draudimą neprisipažinusiem slaptiem bendradarbiam eiti tas pareigas, kai asmens patikimumas ir lojalumas Lietuvos valstybei nacionalinio saugumo požiūriu yra svarbus, ir drausti dirbti šiems asmenims teisėsaugos, krašto apsaugos valstybės institucijų vadovais, darbą, susijusį su įslaptintos informacijos naudojimu, vadovauti nacionaliniam saugumui strateginę reikšmę turinčioms įmonėms ir eiti kai kurias kitas pareigas, kurioms valstybė nustato specialius reikalavimus.
Turiu pasakyti, kad, skirtingai nuo daugelio kitų įstatymų projektų, kuriuose nėra… tiksliau, teigiama, kad įstatymai nepareikalaus lėšų, šiuo atveju taip, minimalios lėšos yra numatomos, kadangi, mano nuomone, arba liustracija vykdoma jos neimituojant, skiriant tam resursus, minimalius resursus, pabrėšiu, iš esmės teisinių paslaugų, komisijos darbo ir vertimų aptarnavimui ir kitokių ekspertų samdymui… Tos lėšos būtinos, siekiant įgyvendinti liustraciją per gana trumpą laikotarpį ir ją užbaigti, teisinį liustracijos etapą, iki 2012 m. vidurio. Ypatingų prieštaravimų šio įstatymo nuostatai, tiesą sakant, nėra ir iš Teisės departamento pusės.
Ir trečias, grynai techninis, yra Genocido tyrimo centro įstatymo 5 straipsnio papildymo įstatymas, numatant, kad Lietuvos Respublikos asmenų, slapta bendradarbiavusių su Sovietų Sąjungos specialiosiomis tarnybomis, komisijos ūkinį, techninį aptarnavimą atlieka būtent Genocido ir rezistencijos tyrimo centras. Prieštaravimų Teisės departamento taip pat nėra.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau. Jūsų pageidauja paklausti 9 Seimo nariai. Aš noriu priminti, gerbiamieji kolegos, kad galima klausti dabar dėl visų trijų arba bet kurio vieno iš šių pristatytų įstatymų projektų. Pirmasis klausia kolega K. Daukšys. Prašom. Jo nėra. Tuomet klausia J. Juozapaitis. Prašom.
J. JUOZAPAITIS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, buvo asmenų, kurie prisipažino, kad jie bendradarbiavo su tomis slaptomis tarnybomis. Kaip bus tiems žmonėms dabar, kada iš naujo vėl keliamas tas klausimas? Ar nebus čia valstybinio ne… kad atsisakytų įstatymų nustatyta tvarka, kur anksčiau priėmė tuos įstatymus. Jie buvo prisipažinę…
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Supratau.
J. JUOZAPAITIS (LSDPF). Dabar lyg ir nevykdo savo priimtų įstatymų valstybė.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Šiuo atveju tie, kurie prisipažino… Tos numatytos valstybės apsaugos kaip buvo, taip ir lieka, jos nekeičiamos. Šiuo atveju įstatymas daugiau reglamentuoja naują liustracijos etapą, naujus komisijos sudarymo principus ir jos veiklos nepriklausomumą. O tai, kas buvo padaryta ankstesniu įstatymu… Na, kiek buvo padaryta, tiek, bet, sakysim, kas buvo padaryta ir kaip pagal tą įstatymą prieš dešimt metų 1,5 tūkst. žmonių prisipažino, taip, valstybės apsauga kaip buvo, taip ir išlieka tai informacijai.
PIRMININKAS. Klausia A. Sysas. Kortelę prašom įdėti.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, mano klausimas būtų… Kadangi jau šitai panašų įstatymą praeitoj kadencijoj bandoma buvo priimti, kaip jūs manote, ar yra logikos ir ar tikite, kad ilgai gyvavo įstatymas, pagal kurį reikėjo prisipažinti, ir dabar, priėmus jūsų siūlomą variantą, atsiras eilė norinčių išreikšti tą prisipažinimą, kad jie bendradarbiavo, nes savo siūlymu norit, kad šitas įstatymas dar galiotų iki 2012 m., jeigu aš neklystu, kaip aš supratau. Tai va, iš kur toks įsitikinimas, kad dabar tiesiog nusidrieks eilės prisipažinti, kad bendradarbiavo? Labai ačiū.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Na, turiu patikslinti. Jeigu prieš dešimt metų priimtas įstatymas numatė prisipažinimo tvarką, šis įstatymo pakeitimas prisipažinimo tvarkos nekeičia, t. y. tie, kurie neprisipažino laiku, patenka į Liustracijos komisiją tiesiogiai. Savo teises dėl galimos, sakysim, informacijos apie jų slaptą bendradarbiavimą paviešinimo jie turės teisę apginti teisme, eilės jokios nenusidrieks, nes tai ne kvietimas prisipažinti. Tai Liustracijos komisijai suteikti įgaliojimai veikti nepriklausomai ir vykdyti toliau liustracijos procesą panaudojant jau turimus resursus. Resursų iki šiol ji neturėjo jokių.
PIRMININKAS. Klausia A. Dumčius. Prašom.
A. DUMČIUS (TS-LKDF). Dėkui. Čia gal visiems tinka. Mano klausimas yra toks: kodėl nevienodai apribojimai taikomi? Viena grupė ypatinga, kur čia išvardinta 8 straipsny, o kiti, likusieji, ne. Vienas dalykas. Visi jie vienodai anksčiau yra tą ir tą padarę, tą ir tą darę ir nevienodai juos įvertina dėl… būsimos darbo pareigybės. O trečias dalykas, ką noriu paklausti, tai Liustracijos komisijai, aišku, reikės finansų, kad pradėtų veikti. Ar tas numatyta? Tartasi šiek tiek su Vyriausybe ar kuo?
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Na, iš tiesų yra preliminarūs skaičiavimai dėl pinigų. Nuo antros klausimo dalies pradėsiu, taip, yra numatyta minimalios lėšos. Reikalas tas, aš patikslinsiu, pradinis sumanymas rengiant šį įstatymą buvo apskritai komisijos nepriklausomumas – jinai pati save aptarnauja, pati veikia kaip įstaiga ir baigia savo veiklą 2012 metais. Na, dėl finansinių lėšų trūkumo teko, sakysim, tokius planus pakeisti ir pasitelkti Genocido ir rezistencijos tyrimo centrą. Kaip žinome, centrui, kaip ir visoms įstaigoms, jeigu neklystu, buvo apkarpytos lėšos 700 tūkst. Lt. Tuo metu, kai šis projektas buvo daromas, dar to apkarpymo nebuvo. Tikėtasi, kad su turimais resursais centras susitvarkys, bet tuo tarpu yra vis tiek įrašytos šitos lėšos. Dėl apribojimo turiu pasakyti, kad nuo šių metų baigiasi apribojimai KGB kadriniams karininkams, čiagi kalbama apie asmenis, slapta bendradarbiavusius. Vėlgi pabrėšiu: apribojimai nėra visiškai išbraukiami. Jie yra numatyti kategorijai asmenų, kurie pretenduoja arba eina skiriamas pareigas, ten yra išvardintos, aš tiesiog nekartosiu.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys E. Klumbys. Prašom.
E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, aš iš konstitucinės teisės klausimą. Pagal įstatymo projektą yra numatyta, kad Seimas tvirtina komisijos narius. Lietuvos Respublikos Konstitucijos skirsnyje, kuris reglamentuoja Seimo veiklą, nėra tokios funkcijos, kad Seimas skirtų būtent šios komisijos narius. Ir sakykit, aš suprantu, kad dabar yra tokia dauguma, jinai kaip nuspręs, taip nuspręs, bet jūs sakykite, ar jūs čia nematote prieštaravimo Konstitucijai, kaip ir prieštaravimo ten, kur yra rašoma, kad parlamentinę kontrolę vykdo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Komitetui iš principo tokia teisė kontroliuoti yra nesuteikta. Parlamentinę kontrolę vykdo visas Seimas. Taigi prašom atsakyti į šį klausimą.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū. Iš tiesų Konstitucijoje daug ko nebuvo numatyta. Ko gero, mes ir tuo metu, kai buvo priimama Konstitucija, sunkiai įsivaizdavom, kad tokia Liustracijos komisija apskritai gali atsirasti. Šiuo atveju taip, jos rangas yra pakeliamas į šiek tiek kitokį negu buvo. Priminsiu, tenai Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas tvirtindavo komisijos sudėtį. Šiuo atveju aš manau, kad Seimas įstatymo svarstymo metu turės vis tiek apsispręsti, koks lygis yra suteikiamas komisijai – ar tai komisija, kuri tvirtinama Seimo, viso Seimo, ar tai komisija, kurią galima patvirtinti, nors teikia ir Prezidentas, ir Seimo Pirmininkas, ir Ministras Pirmininkas, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Mano galva, tai ir vienas, ir kitas siūlymas vienas kitam neprieštarauja.
PIRMININKAS. Klausia M. Zasčiurinskas. Prašom.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkui. Aš pabandysiu paklausti labai paprastai. Tai, apie ką mes kalbam, yra mūsų tautos praeitis. Ir tada buvo žmonių, kurie buvo etatiniai įvairių žvalgybų, ne tik KGB, darbuotojai, buvo nežinau, kaip jie vadinosi, jūs tada gražiai paaiškinot, – vadinamieji visuomenininkai arba kas ten tokie – slaptieji agentai. Buvo rezervo karininkų. Ir visi šitie žmonės buvo kažkaip užfiksuoti archyvuose, ar ne? Ir mes galim operuoti tiktai ta informacija, kuri yra užfiksuota archyvuose. Tai kam čia reikalingas tas 20 metų žaidimas su ta liustracija? Pavyzdžiui, žmonės kalba taip: liustracija sugalvota tam, kad kai kurie žmonės galėtų išsipirkti arba išpirkti savo vadinamąją kaltę, tokiam žaidimui. Kodėl mes negalim eiti paprastu keliu – paimti šiandien ar rytoj ir paskelbti sąrašą visų žmonių pagal atitinkamas grupes. Va vienas… Tie buvo etatiniai, tie – neetatiniai, tie – rezervo karininkai, ir padėti tašką. Tai vienas klausimas, ar mes tai galim padaryti ir kada galim. Ir antras klausimas. Dabar, kai mes tam pasaulio susirinkime klausėm VSD darbuotojų, jie išaiškino, kad kiekvieną informaciją, kad ir kur jinai būtų paskelbta, apie galimą kokio nors žmogaus bendradarbiavimą su bet kurios valstybės slaptosiom tarnybom šiandien ir praeityje, jie tikrina. Tai jeigu yra tokia organizacija, kam reikia dar kurti mokamą Liustracijos tarnybą? Genocido centras, galų gale archyvai yra. Taigi du klausimai: vienas – sąrašai, ar galima juos paskelbti, ir antras, ar tikrai yra būtina dar kurti naują struktūrą? Ačiū.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Na, pradėsiu nuo pabaigos. Struktūra nekuriama nauja. Ji egzistuoja. Tiesiog keičiamas jos veiklos, sakysim, aptarnavimas. Dėl sąrašų. Jeigu prisiminsite, pradžioj aš pristačiau vieną projektą dėl rezervo karininkų paviešinimo. Taip, tenai ir yra tokių redakcinių pasiūlymų, kad bus galima internete paskelbti jų sąrašą. Tai ne problema, tą galima labai nesunkiai padaryti. Lygiai taip pat yra užregistruotas siūlymas dėl kadrinių KGB karininkų sąrašo paskelbimo. Irgi nesudėtinga, ne problema, bus galima tai padaryti. Bet visa kita, kas liečia slapta bendradarbiavusius, taip, VSD atlieka tuos tyrimus, bet tai yra informacija, kuri lieka viduje. O mes orientuojame šitą procesą į viešumą, t. y. arba mes išviešinam, arba visą darbą patikim VSD, likviduojam komisiją ir tiesiog baigiam tuo, kad žinom, kad kažkas vyksta, galbūt nevyksta, galbūt tikrinami, galbūt ne. Šiuo atveju komisijos veikla orientuota į viešumą, paviešinimą. Nežinau, ar atsakiau. Tikiuosi, kad…
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, klausimai visi atsakyti. Dabar norėčiau vis dėlto pasiūlyti, kadangi buvo užsirašiusių kalbėti dėl kai kurių projektų dėl motyvų prieš, tai aš dėkoju gerbiamam pranešėjui, mes apsispręsime dėl kiekvieno projekto po pateikimo atskirai. Todėl dabar kviečiu pasisakyti dėl balsavimo motyvų už pirmąjį projektą. Projekto Nr. XIP-570 – Dokumentų ir archyvų įstatymo 20 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas. Motyvai už – A. Ažubalis. Prašom.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš tikrai kviesčiau palaikyti šitą įstatymo projektą, kuris padarys mūsų gyvenimą, mūsų visuomenės gyvenimą skaidresnį, aiškesnį ir kartu pašalins dalį, bent dalį, sakykime, galimybių spekuliuoti praeitimi. Taigi aš kviečiu visus palaikyti ir balsuoti už.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – B. Bradauskas. Prašom.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Dėkoju, pirmininke. Na, iš tiesų kiek galime Lietuvoje medžioti tas raganas? Praėjo 20 metų. Šiais metais pagal anuos visus kanonus jau turėtų užsibaigti šita didžioji medžioklė, mes dar pratęsėme iki 2012 m. Europos teismas aiškiai priteisė iš Lietuvos, kad mes pažeidžiame Konstituciją, žmogaus laisves, kur jis gali dirbti, kur negali dirbti. Na, aš nežinau, ar čia valstybei koks nors pavojus gresia, kad dar vieną kokį kagėbistą išaiškinsime ar kokį velnią, ir ta įtampa tvyros visą laiką? Kam šitas yra daroma, man visiškai nesuprantama. Aš negaliu balsuoti už tokį projektą ir kviečiu balsuoti prieš, kad mes vieną kartą nors po 20 metų pradėtume galvoti apie valstybės reikalus, o ne ieškoti dar tarpusavyje priešų.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, išklausėme motyvus dėl įstatymo projekto. Aš tik noriu priminti, kad šis įstatymo projektas, dėl kurio mes dabar apsispręsime balsuodami, viso labo nustato procedūrą, kokiu būdu gaunama informacija, ir kas gali gauti informaciją apie buvusio KGB rezervo karininkus. Tai ne visai tai, dėl ko buvo kalbėta dėl balsavimo motyvų. Siūlau apsispręsti balsuojant. Kviečiu pasiruošti ir balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta po pateikimo Dokumentų ir archyvų įstatymo 20 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIP-570? Kas pritaria, balsuoja už, kad turi kitokią nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Prašom balsuoti.
Užsiregistravo 71, balsavo 71: už – 55, prieš – 2, susilaikė 14. Įstatymo projektui po pateikimo pritarta.
Seniūnų sueiga siūlo paskirti komitetus šiam projektui svarstyti: pagrindinį – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą ir papildomą – Teisės ir teisėtvarkos komitetą. Ar galime sutarti dėl šių komitetų?
Yra siūlymas dar Žmogaus teisių komitetą. Ar galėtume… (Balsai salėje) Kadangi siūlymas buvo, mes turėsime apsispręsti balsuodami. Pasiūlė J. Karosas. Ar galėtumėte pakartoti jūsų siūlymą prie šoninio mikrofono?
J. KAROSAS (LSDPF). Aš manau, kad visus tris (…) savaime suprantama, kadangi tai susiję su žmogaus teisių dalykais.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, balsuosime alternatyviai. Kas balsuoja už, balsuoja už Seniūnų sueigos rekomendaciją, t. y. kad būtų du komitetai: pagrindinis – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas ir papildomas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Kas balsuoja prieš, balsuoja, kad papildomai prie šių komitetų kaip papildomas komitetas dar būtų ir Žmogaus teisių komitetas. Susilaikiusieji neskaičiuojami. Prašom balsuoti.
Užsiregistravo 73, balsavo 73: už – 35, prieš – 38, dar vienas papildomas komitetas skiriamas Žmogaus teisių komitetas.
Gerbiamieji kolegos, dabar apsispręsime dėl projekto Nr. XIP… Atsiprašau, dar dėl svarstymo datos. Siūloma svarstyti šį įstatymo projektą Seimo plenariniame posėdyje birželio 30 d. Nėra kitokių pasiūlymų? Gerai. Apsispręsta dėl svarstymo datos.
Pereiname prie kito kompleksinio įstatymo projekto. Dėl jo apsispręsime taip pat balsuodami. Tai projekto, kurio Nr. XIP-571, – Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas.
Dėl balsavimo motyvų užsirašęs kalbėti prieš – E.Klumbys. Prašom.
E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamieji kolegos, aš žinau, kad šie mano žodžiai nepasieks valdančiųjų ausų, bet vis tiek noriu pasakyti. Man labai nepatinka, kai pranešėjas, išėjęs į tribūną, pradeda aiškinti, kad Konstitucija yra priimta prieš 17 metų, ir kadangi Konstitucija nenumatė vieno ar kito dalyko, dėl to mes šitą dalyką sprendžiame taip, kaip mums atrodo. Norime mes to ar nenorime, patinka ar nepatinka, mes turime pradėti nuo Konstitucijos. Konstitucija nenumato, kad būtų skiriami komisijos nariai, būtent tokios komisijos nariai. Ir mes turėtume paisyti Konstitucijos straipsnio, kuris sako, kad Seimas įsteigė numatytas valstybės institucijas bei skiria ir atleidžia jų vadovus. Viskas. Mes turime parašyti, kad tokią instituciją steigė Seimas, kad tai yra valstybinė institucija, ir paskirti jos vadovą. Viskas.
Toliau. Kaip ta komisija yra formuojama, tas yra numatyta pačiame įstatyme. Daugiau Seimo įsikišimo nėra.
Dar vienas dalykas. Dėl to, kad parlamentinę kontrolę vykdo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Aš dar kartą sakau – komitetai nevykdo parlamentinės kontrolės. Parlamentinę kontrolę vykdo pats Seimas. Ir šis straipsnis lygiai taip pat prieštarauja Konstitucijai. Aš suprantu, tai bus atmesta. Tiek to.
Ir dar vienas dalykas – dėl tų KGB agentų slaptumo. Kodėl taip yra rūpinamasi jų slaptumu? Atsakymas yra labai paprastas – dėl to, kad didelę dalį jų perverbavo centrinė žvalgybos valdyba, ir dėl to juos reikia laikyti paslaptyje. Štai ir viskas atsakymas.
PIRMININKAS. Dėl vedimo tvarkos. Prie šoninio mikrofono – M. Adomėnas. Prašom.
M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Gerbiamasis pirmininke, prašau sugrįžti prie balsavimo dėl komitetų. Mes priėjome prie mikrofonų iš karto ir į mus nebuvo kreipiama dėmesio. Kadangi nebuvo aiškiai suformuluoti balsavimo motyvai dėl komitetų, tai per klaidą balsavau už tai, kad būtų už tris komitetus, o norėjau balsuoti už du. Prašau pakeisti mano balsavimą.
PIRMININKAS. Jūsų balsavimas protokole bus pakeistas, tačiau vis tiek balsų santykis yra toks, kuris neleidžia perbalsuoti. Prašom.
A. RAMANAUSKAITĖ-SKOKAUSKIENĖ (TS-LKDF). Taip pat norėčiau pakeisti balsavimą, ir tada keisis rezultatas. Prašyčiau peržiūrėti balsavimo rezultatus. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, perbalsuojama nebus, kadangi mes jau pasisakėme dėl balsavimo motyvų dėl kito projekto. Aš labai aiškiai suformulavau balsavimą. Tikrai labai aiškiai, ir šiuo atveju pretenzijos nepagrįstos. Tokiu būdu mes perbalsavimo pakeisti negalime.
M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Jeigu pakeičiama protokoluose… dviejų balsų skirtumas, tuomet rezultatas yra priešingas, priskiriama dviems komitetams, o ne trims. Perbalsuoti nereikia.
PIRMININKAS. Geranoriškai sutikau pakeisti protokole jūsų balsą, antrojo balso nekeisime, nes taip galime keisti bet kurį balsavimą. Aš galiu pasakyti, kad pagal Statutą ir jūsų balsas negalėtų būti įskaitomas į kitą balsavimą. Tai šiuo atveju prie komitetų perbalsavimo negrįšime. Esu įsitikinęs, kad Žmogaus teisių komitetas tikrai gali šį klausimą svarstyti.
Kalbėjome dėl balsavimo motyvų dėl kito įstatymo projekto. Gerbiamieji kolegos, skelbiu balsavimą. Prašau dėmesio, skelbiu balsavimą. Kas už tai, kad būtų pritarta po pateikimo Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIP-571? Kas pritaria, balsuoja už, kas turi kitokią nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Prašom balsuoti.
Užsiregistravo 82 Seimo nariai. Balsavo 82: už – 59, prieš – 5, susilaikė 18. Įstatymo projektui po pateikimo pritarta. Prieš apsisprendžiant dėl komitetų, dėl vedimo tvarkos – kolega A. Endzinas. Prašom per šoninį mikrofoną.
A. ENDZINAS (LSF). Dėkoju, gerbiamasis pirmininke. Iš tikrųjų aš tik noriu atkreipti jūsų dėmesį, kad visai neseniai, rodos, prieš porą dienų, prieš porą posėdžių, buvo balsuojame dėl rezoliucijos už Tibetą. Ten lygiai taip pat, išsakius lygiai tokius pačius argumentus, Seimo nariams suklydus, buvo perbalsuota ir tada sprendimas pasikeitė. Precedentas yra. Tiesiog replika po balsavimo norėjau atkreipti jūsų dėmesį į jau įvykusį precedentą. Visiškai analogišku klausimu. Dėkoju.
PIRMININKAS. Šiuo atveju iš tiesų negaliu prisiimti atsakomybės už sprendimus kito posėdžio pirmininko. Dėl vedimo tvarkos per šoninį mikrofoną – E. Klumbys. Prašom.
E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, aš norėčiau, kad jūs griežtai laikytumėtės Seimo statuto. Dabar puikiai pamatėme: viena jūsų padaryta klaidelė virsta didžiulėm diskusijom ir tam tikrom galbūt ir neigiamom pasekmėm. Buvo nubalsuota, niekas nepasakė, kad jo balsavimas yra ne toks. Mes pradėjome svarstyti kitą klausimą, yra viskas baigta ir jūs negalite jau tada keisti jokių protokole atgalios… Todėl, kad galbūt ateisiu rytoj ar ketvirtadienį pasakysiu, žinote aš apsigalvojau ir dabar reikalauju, kad protokole būtų pakeistas mano balsavimas. Mes taip toli nenueisime.
PIRMININKAS. Dėkoju už pastabą. Pripažįstu klydęs pirmu kartu, užtat antru kartu stengiausi nebesuklysti, ir ateityje pažadu. Taip pat kolegų prašau būti atidiems ir klausyti, kaip yra skelbiami balsavimai, kad nereikėtų tokių bylų atitaisyti. Ypač, kai jau kalbame ir balsuojame dėl kito klausimo.
Dar kartą – kolega M. Adomėnas. Prašom.
M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Prašau suteikti žodį mūsų frakcijos seniūnui J. Razmai, kuris jau seniai laukia prie mikrofono ir į kurį jūs nekreipiate dėmesio lygiai tai pat, kaip nekreipėte dėmesio į mane, kai iš karto po balsavimo priėjau prie mikrofono. O žmonės, kurie sako, kad atėjau prasidėjus kito klausimo svarstymui, meluoja. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Per šoninį mikrofoną – kolega J. Razma. Prašom. Dėl vedimo tvarkos.
J. RAZMA (TS-LKDF). Na, matyt, posėdžio pirmininko pareiga yra iš tikrųjų matyti visą salę, nors čia platokas tas laukas, o ne nuleisti akis ir pereiti prie kito klausimo, neva nematant. Tai šiuo atveju, kolegos kultūringai priėjo prie mikrofono iš karto po balsavimo, jie nekėlė triukšmo, nesiveržė į tribūną, kaip P. Gražulis prieš tai, tiesiog tvarkingai laukė, kada jūs suteiksite žodį. O salėje kartais yra triukšmas ir ne visada gerai išgirstame formuluotes, tai manau, kad šiuo atveju jums reikėtų lygiai taip pat savikritiškai prisiimti kaltę, kad nepamatėte laiku priėjusių ir paprašiusių žodžio kolegų. Tuo labiau kad atrodo, kad jūs čia galite būti šališkas, nes prieš tai pasakėte – esu įsitikinęs, kad reikalingas Žmogaus teisių komitetas. Na, aš taip pat galiu būti įsitikinęs, bet reikia duoti žmonėms išreikšti valią taip, kaip jie nori.
PIRMININKAS. Dėkoju už visas pastabas, tačiau sprendimai yra priimti tokie, kokie jie yra. Yra Etikos ir procedūrų komisija, kuri gali spręsti šį klausimą. Jeigu bus sprendimas, įpareigojantis perbalsuoti, suprantama, Seimas tą sprendimą turės įgyvendinti. Dėkoju. Jeigu dėl to paties, gal užteks diskutuoti, kolega?
Dar dėl vedimo tvarkos – kolega J. Veselka. Prašom.
J. VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, mane stebina, kad baigę Kembridžo universitetą nesupranta, ar už tris, ar už du komitetus balsuoti. Tai jau labai keista. Antra. Gerbiamieji konservatoriai, dauguma iš jūsų buvo komunistai, o KGB buvo komunistų įrankis, kodėl jūs taip bijote Žmogaus teisių komiteto? (Balsai salėje) Juk visi deklaruojate, kad žmogaus teisės svarbiausia… Čia Žmogaus teisių komiteto yra labai svarbi nuomonė. Ir jūs nusigandote. Ar todėl, kad gal buvote komunistai?
PIRMININKAS. Gerai. Gerbiamieji kolegos, ši diskusija jau… norėčiau aš ją baigti. Bet prieš tai norėčiau paklausti, ar kolegė A. Skokauskienė apskritai balsavo ir ar mano sprendimą neleisti pakeisti jums savo balso tuo metu, kai jūs visai nebalsavote, jūs ir laikote neteisėtu? Jūs nebalsavote apskritai, gerbiamoji Skokauskiene. Protokolas rodo, kad nebuvo jokio jūsų balsavimo. (Balsai salėje, juokas, plojimai)
Gerbiamieji kolegos, diskusijos baigtos. (Balsai salėje) Atsiprašau, Sekretoriatas pateikė neteisingą informaciją. (Balsai salėje) Bet nuo to nesikeičia sprendimas. Aš tik patikrinau, ar buvo balsuota apskritai. Šiuo atveju aš atsiprašiau, viskas, sprendimai priimti, gerbiamieji kolegos. Prašom netrukdyti vesti posėdį, priešingu atveju, pareikšiu dar ir pastabą.
Gerbiamieji kolegos, liko apsispręsti dėl komiteto dėl projekto Nr. XIP-571, dėl kurio mes jau balsavome, kuriam po pateikimo pritarėme. Siūlomi: pagrindinis komitetas – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas ir papildomi komitetai – Biudžeto ir finansų komitetas bei Teisės ir teisėtvarkos komitetas. (Balsai salėje)
Prašom visus siūlymus teikti per šoninius mikrofonus.
J. KAROSAS (LSDPF). Siūlyčiau papildomą Žmogaus teisių komitetą, tas savaime suprantama. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, buvo siūlymas, mes privalome balsuoti. Dar kartą noriu suformuluoti balsavimą ir prašau visų atidžiai paklausyti, kaip reikėtų apsispręsti. Balsuojantys už balsuoja už Seniūnų sueigos rekomendaciją, t. y. pagrindinis komitetas – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas ir papildomi tik du komitetai – Biudžeto ir finansų komitetas ir Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Balsuojantys prieš dar pritaria, kad prie papildomų komitetų būtų paskirtas Žmogaus teisių komitetas. Susilaikiusieji neskaičiuojami. Prašau apsispręsti ir balsuoti. Paskelbtas balsavimas. Prašom balsuoti.
Užsiregistravo 83 Seimo nariai. Balsavo 83: už – 51, prieš – 32. Šiam projektui svarstyti papildomas Žmogaus teisių komitetas neskiriamas.
Dėl vedimo tvarkos – E. Klumbys. Prašom.
E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, niekas neginčijo, kad pagrindinis komitetas būtų Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas ir papildomi būtų kiti du komitetai. Buvo frakcijos pasiūlymas, kad dar būtų Žmogaus teisių komitetas. Tokiu atveju jūs turėtumėte teikti būtent tokį pasiūlymą, kad papildomu komitetu dar paskirtume Žmogaus teisių komitetą, o ne komplikuoti visos balsavimo procedūros.
PIRMININKAS. Visuomet būdavo dėl komitetų balsuojama alternatyviai, jeigu yra du skirtingi pasiūlymai, o šiuo atveju yra du skirtingi pasiūlymai. (Balsai salėje) Skirtingi. Tai traktuojam. Yra du papildomi arba trys papildomi, sprendimas priimtas.
Dėl svarstymo datos turime apsispręsti. Birželio 30 d. Seimo plenarinio posėdžio svarstymo data yra siūloma Seniūnų sueigos. Ar galime bendru sutarimu šiai datai pritarti? (Balsai salėje) Dėkoju. Pritarta. Dar kolega A. Endzinas dėl vedimo tvarkos pageidauja? Nes jeigu dėl komitetų, tai išjungsiu mikrofoną. Prašom kalbėti.
A. ENDZINAS (LSF). Jeigu galima, trumpai. Aš ne tuo klausimu, kurį turbūt galima įsivaizduoti. Aš tik norėjau jūsų paklausti, pirmininke, ar mūsų sprendimas draudžia prieš tai įvardytam komitetui savo nuožiūra svarstyti šitą klausimą? Iki šiol aš suprasdavau, kad šito draudimo nėra. Aš manau, kad komitetas gali priimti tam tikrus sprendimus ir savarankiškai. Jeigu galima, komentarą į tą klausimą.
PIRMININKAS. Komitetui nedraudžiama svarstyti, jūs teisus, bet neįpareigoja. Šiuo atveju pirmą projektą, dėl kurio balsavome, yra Seimo įpareigojimas apsvarstyti, o dėl visų kitų komitetas, suprantama, gali apsispręsti savo nuožiūra.
Pereiname prie apsisprendimo balsuojant dėl projekto Nr. XIP-572 – Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymo 5 straipsnio papildymo įstatymo projektas. Dėl balsavimo motyvų nėra pageidaujančių pasisakyti. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti šiam projektui po pateikimo? Nėra prieštaraujančių. Pritarta bendru sutarimu. Ar galime apsispręsti dėl komitetų, kurie yra pasiūlyti. Pagrindinis komitetas – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, papildomi komitetai Biudžeto ir finansų komitetas, Teisės ir teisėtvarkos komitetas. (Balsas iš salės: „Bendru sutarimu.“) Nėra prieštaraujančių dėl komitetų. Dėl komitetų apsispręsta. Ir siūloma svarstymo data, kaip ir kitų įstatymo projektų šio kompleksinio klausimo, birželio 30 d. Ar galime apsispręsti dėl šios datos? Nėra prieštaraujančių, apsispręsta.
Kitas kompleksinis klausimas 2-2a ir 2-2b, projektas Nr. XIP-640 – Finansinio tvarumo įstatymo projektas ir projektas Nr. XIP-641 – Valstybės skolos įstatymo 4 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Kviečiu į tribūną pranešėją gerbiamąjį finansų ministrą A. G. Šemetą. Pateikimo stadija. Prašom. Prašyčiau, kad būtų pateikimas abiejų projektų iš karto ir klausti, gerbiamieji kolegos, taip pat siūlyčiau dėl abiejų projektų ar dėl vieno kurio nors iš kompleksinio klausimo įstatymo projekto. Prašom.
A. G. ŠEMETA. Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai. Pateiksiu abu įstatymų projektus, nes tai vienas su kitu susiję įstatymai. Pirmojo įstatymo – Finansinio tvarumo įstatymo projekto pagrindinis tikslas yra sudaryti prielaidas valstybei, siekiant apsaugoti svarbius visuomenės interesus, imtis priemonių, stiprinančių bankų sistemos finansinį stabilumą ir patikimumą.
Įstatymo projekte numatomos šios finansinio stabilumo stiprinimo priemonės, kurių reikalui esant galėtų imtis Vyriausybė: 1. Valstybės garantijos. 2. Bankų turto išpirkimas. 3. Valstybės dalyvavimas banko kapitale, taip pat ir banko akcijų paėmimas visuomenės poreikiams. Įstatymo projektas numato konkrečius finansinio stabilumo stiprinimo priemonių taikymo pagrindus, aplinkybes ir sąlygas. Kai kurios priemonės detaliau bus reglamentuotos Vyriausybės nutarimuose.
Finansinio stabilumo stiprinimo priemones įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka taiko Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Šis projektas neapima Lietuvos banko turimų priemonių, nes jas reglamentuoja kiti teisės aktai. Konkrečiam bankui taikytinos viena ar kelios finansinio stabilumo stiprinimo priemonės būtų pasirenkamos atsižvelgiant į banko finansinę padėtį ir veiklos perspektyvas, į situaciją Lietuvos Respublikos finansų sektoriuje ir pasaulio finansų rinkose, į banko, kuriam taikytinos finansinio stabilumo stiprinimo priemonės, prašymą ir Lietuvos banko išvadas bei siūlymus dėl taikytinos finansinio stabilumo stiprinimo priemonės, į taikytinos finansinio stabilumo stiprinimo priemonės esmę, jos taikymo tikslus ir kitas reikšmingas aplinkybes. Bankas priemonės taikymo laikotarpiu turėtų vykdyti tam tikras sąlygas, kuriose, be kita ko, gali būti numatyti tokie reikalavimai kaip dividendų mokėjimo apribojimas, banko organų darbo užmokesčio ar kitų išmokų apribojimai, reikalavimai šalies ūkio kreditavimo apimtims ir panašiai. Dėl įstatymo projekto buvo konsultuojamasi su Europos centriniu banku ir Europos Komisija. Įstatymo projektas yra patikslintas pagal Europos centrinio banko nuomonėje pateiktas pastabas. Europos Komisija įstatymo projektą vertino valstybės pagalbos taisyklių kontekste ir pažymėjo, kad įstatymo projekto nuostatos, Komisijos nuomone, neprieštarauja šioms taisyklėms.
Kartu su Finansinio tvarumo įstatymo projektu kaip susijęs projektas yra teikiamas Valstybės skolos įstatymo 4 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Šio projekto tikslas – sudaryti galimybes esant reikalui valstybės vardu teikti garantijas ne tik tiems tikslams, kurie yra nurodyti šiuo metu galiojančiame Lietuvos valstybės skolos įstatyme, bet ir Lietuvos Respublikos finansinio tvarumo įstatyme numatytiems tikslams įgyvendinti. Prašau Lietuvos Respublikos Seimą svarstyti Finansinio tvarumo ir Valstybinės skolos įstatymo 4 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymų projektus ir jiems pritarti.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau. Jūsų užsirašė paklausti devyni Seimo nariai. Pirmasis klausia, atsiprašau, pirmoji klausia Seimo narė L. Graužinienė. Nėra. Tuomet klausia A. Mazuronis. Prašom.
A. MAZURONIS (TTF). Labai dėkui. Gerbiamasis ministre, norėjau paklausti tokį paprastą klausimą. Na, yra priimtas ir įstatymas, sakykim, apdraudžiantis indėlius iki 100 tūkst. eurų, kuris iš principo yra, aš taip įsivaizduoju, ir ministras mūsų komitete, ir Ministras Pirmininkas mūsų komitete diskutuodamas sutiko, labiau psichologinio poveikio įstatymas, kuris neparemtas realiais pinigais biudžete atsitikus vienokiai ar kitokiai sudėtingai situacijai vienam ar kitam bankui. Tai ar šis įstatymas nėra vėlgi vienas iš tokio psichologinio nuraminimo ir rinkos stabilizavimo įstatymas, kuris nėra pagrįstas realiais pinigais ir realiais ištekliais, tuo, kas yra biudžete.
A. G. ŠEMETA. Gerbiamasis Seimo nary, norėčiau priminti, kad ne taip seniai jūs patys priėmėte Biudžeto įstatymo pataisas ir Biudžeto įstatymo pataisose yra numatyta 3 mlrd. Lt garantijų būtent šio įstatymo įgyvendinimui, nes įstatymas numato kaip vieną iš galimybių teikti valstybės garantijas bankams, jeigu jie susiduria su laikinomis likvidumo problemomis. Taigi, mano supratimu, toks įstatymas yra reikalingas, jis svarstomas jau turbūt nuo Naujųjų metų ir jo teikimas į Seimą nesusijęs su kokia nors konkrečia problematika, bet tai yra įstatymas, kuris reikalui esant leistų Vyriausybei veikti pakankamai adekvačiai pagal situaciją. Taigi nemanau, kad tai yra tik psichologinio pobūdžio, tai yra konkrečiai taikytinas įstatymas.
PIRMININKAS. Klausia A. Sysas. Prašom.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis ministre, ar neatsitiks, kai mes pradėsime svarstyti šitą įstatymą, panašiai, kai vienas garbus profesorius pasakė, kad litą galima devalvuoti. Ar tai vėl nepaskatins piniginių srautų keitimo į kokias nors kitas valiutas ar kaip nors kitaip? Kaip rinka reaguos į mūsų svarstomą įstatymą, kaip jūs manote. Labai ačiū.
A. G. ŠEMETA. Aš manau, gerbiamasis, jeigu jūs nuolat gąsdinsite, tai galbūt ir prigąsdinsite ką nors, tačiau šis įstatymas keletą kartų buvo svarstytas ir su finansų rinkų bendruomene, ir su kitomis suinteresuotomis institucijomis. Tai yra visoje Europoje taikomų priemonių rinkinys. Mes žinome, kad šiuo metu pasaulis išgyvena, vis dar išgyvena ekonominę krizę ir šalys narės – Europos Sąjungos šalys narės priima atitinkamus įstatymus, kurie esant reikalui suteiktų galimybę Vyriausybei veikti. Šiuo atveju aš jus galiu patikinti, kad tokio reikalo šiuo metu tikrai nėra, visi Lietuvos bankai vykdo tiek likvidumo normatyvą, tiek kapitalo pakankamumo normatyvą ir su gana dideliu rezervu.
PIRMININKAS. Klausia S. Bucevičius. Prašom.
S. BUCEVIČIUS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš pratęsiu gerbiamojo A. Syso klausimą. Gerbiamasis ministre, šitam Finansinio tvarumo įstatyme yra tokie žodžiai, tai pakomentuokite visiems, kad būtų aiškiau: „grėsmė bankų sistemos stabilumui ir patikimumui“, „reikšminga grėsmė bankų sistemos stabilumui“, „finansinio stabilumo priemonės kaina“. Šiame įstatyme viskas yra. Sakykite, kaip suprasti mums tas sąvokas ir kaip reikės paaiškinti žmonėms?
A. G. ŠEMETA. Aš galiu tik pakartoti. Aš manau, esant ekonominei krizei pasaulyje, neigti, kad tam tikros rizikos egzistuoja, būtų paprasčiausiai keista. Mes žinome, kiek bankų tiek Jungtinėje Karalystėje, tiek kitose (ir senosiose) Europos Sąjungos valstybėse buvo rekapitalizuojama, buvo teikiamos garantijos jų teikiamoms paskoloms ir kiti finansiniai instrumentai. Šiuo atveju mes ir Lietuvoje priimtume tokį įstatymą, kuris suteiktų Vyriausybei galimybių tai daryti. Tačiau tam šiuo metu nėra jokios būtinybės ir jokio poreikio. Tačiau jeigu toks poreikis atsirastų kada nors, tuo metu būtų jau per vėlu priiminėti įstatymus, tuo metu reikėtų priiminėti konkrečius sprendimus. Tai yra įstatymas, įgalinantis Vyriausybę imtis priemonių, jeigu tokių priemonių prireiks. Dar kartą kartoju, kad tokių priemonių šiuo metu nereikia.
PIRMININKAS. Pageidauja patikslinti klausimą S. Bucevičius. Prašom.
S. BUCEVIČIUS (DPF). Trumpą patikslinimą. Pasakykite, kuriam filialui, ne motininiam bankui, yra suteikusi Vyriausybė vienokia ar kitokia išraiška pinigines garantijas? Ne motiniams bankams, bet kaip pas mus yra, ar mes turime savo bankus, ar mes turime tik filialus?
A. G. ŠEMETA. Vyriausybė apskritai nėra suteikusi jokių garantijų jokiems bankams. Tai tokia yra reali padėtis, ir nežinau, iš kur jums toks klausimas kyla.
PIRMININKAS. Klausia J. Veselka.
J. VESELKA (TTF). Gerbiamasis ministre, gal jūs man galite paaiškinti jūsų to įstatymo logiką negudraudamas? Bankai kartu su plačiu verslu… vieni blefavo rengdami verslo planus, kiti tuos blefus priėmė, dalino pinigus, atvedė Lietuvą prie krizės. Lietuviškų bankų beveik nėra, beveik nėra, nes visuose bankuose yra užsienio kapitalo, trečdalis akcijų ar pan., gal tik vienas Medicinos yra, jeigu imtume švariai. Dabar kaip suprasti? Valstybė neturi pinigų švietimui, policijai, žada (…) pensijas padidinti ženkliai, medicinos apsaugai, o užsienio bankus, kurie sukėlė krizę Lietuvoje, žada gelbėti. Pirmas klausimas, iš kur paimsite pinigų? Nejaugi užsienio bankuose skolinsite pinigus tam, kad užsienio bankus gelbėtumėt, o paskui vėl visiems piliečiams užkrautumėt šitą džiaugsmą?
Antra. Jūs 4 straipsnyje žadate, jeigu bankams bus suteikta parama, tam tikrus apribojimus – dividendų mokėjimą, banko organų narių darbo užmokesčio ir t. t. Ar negalima dabar, kol nepaprašys pagalbos, pradėti taikyti tuos apribojimus? Ar nereikia pateikti įstatymo, kad tiems, kurie turi daug blogų paskolų ir visa kita, jau dabar, kol jie dar nesikreipia, pradėti taikyti apribojimus už tai, kokius jie davė rezultatus, o ne laukti, kol jie kreipsis, skirsime pinigus, po to apribojimus?..
A. G. ŠEMETA. Atsakau į jūsų pirmąją klausimo dalį. Be abejo, čia gali būti nuomonių skirtumų. „Tvarkos ir teisingumo“ partija, matyt, laikosi vienų nuostatų, Vyriausybė šiuo atveju laikosi kitų nuostatų. Vyriausybės nuomone ir mano asmenine nuomone, bankų sistemos stabilumas, finansų sistemos stabilumas yra valstybės pagrindas. Ir šiuo atveju, jeigu „Tvarkos ir teisingumo“ partija galvoja, kad galima griauti bankų sistemą, manau, kad yra labai smarkiai klystama. Iš tikrųjų šiuo metu visi bankai veikia patikimai, aš tikiuosi, kad taip bus ir ateityje. Tačiau tokie instrumentai kaip garantijų teikimas, kaip galimybė perimti banko akcijas ar išpirkti neveiksnius aktyvus, mano supratimu, yra reikalingi, yra taikomi daugelio Europos Sąjungos valstybių praktikoje. Taip, jos susidūrė su tokiomis problemomis, mes su tokiomis problemomis nesusidūrę, bet tai nereiškia, kad mes neturime būti pasirengę veikti, jeigu tokių problemų atsirastų.
Atsakydamas į antrąją jūsų klausimo dalį tiesiog galėčiau informuoti, kad šiuo metu Europos Sąjungoje yra svarstomas dokumentas, teisės aktas, kuriuo bus siūloma numatyti tam tikrus apribojimus finansų institucijų įvairioms išmokoms. Tai yra šiuo metu svarstymo objektas, mes taip pat aktyviai dalyvaujame šiame svarstyme. Tokie sprendimai būtų priimami visos Europos Sąjungos mastu.
PIRMININKAS. Pageidauja patikslinti kolega J. Veselka. Prašom.
J. VESELKA (TTF). Gerbiamasis ministre, atleiskite, bet jūs labai mėgstate pliurpti apie politiką. Aš nekalbėjau apie „Tvarkos ir teisingumo“ frakciją, aš kalbėjau, kad bankai (ir jūs čia atėjote neveltui), bankai privedė Lietuvos ekonomiką prie krizės.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Veselka, klauskite.
J. VESELKA (TTF). Klausiu. Kodėl jūs Lietuvos žmonių sąskaita žadate gelbėti užsienio bankus? Gelbėkite, bet savo sąskaita, o ne žmonių.
A. G. ŠEMETA. Aš neketinau politikuoti, aš kalbėjau apie esmę, apie nuomonę. Jūs galite turėti savo nuomonę. Mano nuomone, šiuo atveju kaltę dėl susidariusios padėties turėtų vienodu mastu prisiimti tiek valdžia, tiek ir finansų institucijos, nes valdžia turėjo priemonių, turėjo galimybių reguliavimo priemonėmis sumažinti tą kredito bumą, kuris vyko pastaruosius kelerius metus. Bankai yra privačios finansų institucijos ir jos veikia taip, kaip nustato šalyje galiojančios taisyklės. Mano supratimu, tos taisyklės, kurios galiojo 2005–2008 metais, paprasčiausiai neatitiko ekonominio ciklo padėties, jos buvo per daug liberalios ir dėl to mes susidūrėme su dideliu kreditų bumu, kuris perkaitino mūsų ekonomiką.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys P. Auštrevičius. Prašom.
P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, jūsų pasiūlytas įstatymas iš esmės ką padaro? Jis išplečia diapazoną priemonių, kuriomis mes galime paveikti svarbaus ekonomikos sektoriaus – banko – reikalus esant tam tikrai situacijai. Aš čia palyginu: kiekviename automobilyje privalu turėti gesintuvą, bet tai nereiškia, kad mes esame ugniagesiai arba ruošiamės sukelti savo automobilyje gaisrą. Mano klausimas jums: ar priėmus šį įstatymą nereikės keisti Lietuvos banko statuto ir kokią įtaką tai turės konkrečioms veikloms, už kurias atsakingas Lietuvos bankas? Kai kuriais atvejais yra labai gilių ir glaudžių sąsajų. Ačiū.
A. G. ŠEMETA. Ačiū už klausimą. Mes labai glaudžiai bendradarbiaudami su Lietuvos banku rengėme šį įstatymą, ir būtent yra labai aiškus funkcijų pasidalinimas tarp Lietuvos banko ir Vyriausybės. Lietuvos bankas jam taikomo įstatymo ribose turi galimybę taikyti likvidumo palaikymo priemones. Ir pirmiausia, jeigu reikia, būtent šios likvidumo priemonės ir turi būti taikomos. Vyriausybė įžengia į šią sritį tik tuo atveju, jeigu Lietuvos banko turimų likvidumo palaikymo priemonių nepakaktų, tai yra Vyriausybės žingsnis būtų jau po Lietuvos banko veiksmų. Be to, Lietuvos bankas turėtų pateikti ir labai konkrečią išvadą dėl susidariusios padėties. Ir tik turėdama tokią išvadą Vyriausybė galėtų imtis veiksmų, kuriuos numato šis įstatymas.
PIRMININKAS. Ir paskutinysis klausia Z. Balčytis. Prašom.
Z. BALČYTIS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamasis ministre, kaip suprantu, šis Finansinio tvarumo įstatymo projektas yra daugiau tokio teorinio pobūdžio, kad jeigu, sakykime, Lietuvos bankas nebeturi daugiau priemonių, tai yra kai tie rezervai, kurie yra paliekami dėl vienokių ar kitokių paskolų garantijų užtikrinimo… Jeigu jos nebesuveikia, o Vyriausybė irgi kaip tokia nebeturi finansinių resursų, tai vis vien tos priemonės, matyt, bus grynai tokios simbolinės. Ar iš tikrųjų šitas įstatymo projektas dabartinėmis sąlygomis galėtų suveikti?
A. G. ŠEMETA. Aš pirmiausia tai noriu pabrėžti, kad dabartinėm sąlygom nėra priežasties, kad jis turėtų veikti, kadangi, dar kartą kartoju, visi Lietuvoje veikiantys bankai vykdo jiems nustatytus normatyvus ir turi didelį perviršį. Jeigu mes imsime likvidumo normatyvą, tai jis viršijamas 12 procentinių punktų, kapitalo pakankamumo normatyvas viršijamas beveik 6 procentiniais punktais. Tai yra pakankamai didelis rezervas toje pačioje bankinėje sistemoje ir dėl to nėra pagrindo manyti, kad, priėmus šį įstatymą, nedelsiant jį tektų taikyti.
Tačiau kitas dalykas – mes turime turėti priemonių, kurios leistų, jeigu susiformuotų tokios sąlygos, nes, be abejo, smunkant ekonomikai, yra rizika, kad bankų turto kokybė gali ateityje pablogėti, ir, be abejo, mes turime turėti galimybę taikyti tam tikras priemones. Šiuo atveju turbūt pirmoji priemonė būtų garantijų mechanizmas. Kaip jūs žinote, garantija, kol ji yra realizuojama, nesukelia finansinių pasekmių valstybės biudžetui. Nemažai Europos ir pasaulio valstybių taiko tokias priemones, tai yra kai bankai, spręsdami laikinas likvidumo problemas, gauna valstybės garantiją ir skolinasi iš kitų finansų institucijų, kurios turi laikinai laisvų lėšų. Tai šis mechanizmas, matyt, būtų pirmiausia taikomas, jeigu jo prireiktų. Kiti mechanizmai jau susiję su tais atvejais, kai bankai turėtų sudėtingesnių problemų. Tačiau aš tikiuosi, kad jų Lietuvoje tikrai neatsitiks.
PIRMININKAS. Gerbiama Graužiniene, tuo metu, kai aš jums suteikiau žodį klausti, jūs kalbėjote telefonu. (Balsai salėje) Taip, bet buvo galimybė visiems paklausti išimties tvarka. Bet ateityje prašyčiau dėmesio, kada yra suteikiamas žodis, telefonu nekalbėti salėje. Prašom klausti.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Atsiprašau, gerbiamasis pirmininke. Aš tiesiog… turbūt nežinau. Pirmą kartą matau (antrą kadenciją dirbu) įstatymo projektą, kuris atneštas į Seimą, o įstatymo tikslas yra sudaryti prielaidas. Nežinau. Tas rodo, kad mes čia vėl dirbame vardan to, kad dirbtume.
Mano klausimas yra esminis. Čia jau šiek tiek P. Auštrevičius klausė dėl Lietuvos banko. Pagal šį įstatymą jam taip pat suteikiama daug galių spręsti, ar reikia, ar nereikia priimti tą svarbų sprendimą, ką numato šitas įstatymas. Tačiau jūs žinote, kad Lietuvos banko patikrinti negali net Valstybės kontrolė pagal dabar galiojančius teisės aktus. Taigi vis dėlto atsiranda uždara institucija, kuri tiesiogiai sprendžia valstybės vardu garantijos suteikimą, didelės garantijos. Ar tai ne per didelė atsakomybė Lietuvos bankui ir ar nereikia taisyti jo įstatymo, kad jis būtų atviras ir galima būtų patikrinti, ar jis pasielgė teisingai?
Ir kitas dalykas. Jūsų niekur nėra įrašytas įsigaliojimas. Kada gi tos prielaidos įsigalios? Nes ir Skolos įstatymo 3 straipsnyje, ir Finansinio tvarumo įstatymo 16 straipsnyje niekur nėra nurodytos datos, kada gi tos prielaidos įsigalios. Kada įstatymas įsigalios?
A. G. ŠEMETA. Įstatymas įsigalios tuomet, kai jis bus paskelbtas „Valstybės žiniose“, kaip ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai.
Dabar apie prielaidas ir apie „skėtinius“ įstatymus. Tokių „skėtinių“ įstatymų yra Seime priimtas ne vienas, kuris sudaro bendras sąlygas taikyti vienokias ar kitokias priemones, kurios tikrai nebūtinai gali būti reikalingos. Aš jums taip pat siūlau pavartyti įstatymų sąrašą ir tikrai pamatysite ne vieną tokį įstatymą, kuris yra tam tikrų prielaidų, taisyklių, kurios gali būti taikomos ateityje, rinkinys.
Kalbant konkrečiai dėl Lietuvos banko vaidmens, tai iš tikrųjų mes turime tiek Lietuvos banko įstatymą, tiek komercinių bankų veiklą reglamentuojančius įstatymus, ir tuose įstatymuose yra aiškiai nustatyta Lietuvos banko atsakomybė. Jis dalyvauja Europos finansų institucijų priežiūros sistemoje ir yra nuolat kontroliuojamas Europos Sąjungos mastu. Dar daugiau, šiuo metu yra kuriamos Europos Sąjungoje naujos finansų rinkų priežiūros institucijos mikrolygiu. Tai tam tikri priežiūros komitetai, kurie koordinuos visų nacionalinių priežiūros institucijų veiklą ir jų pasiūlymai bus privalomi, jų rekomendacijos bus privalomos nacionalinėms priežiūros institucijoms vykdyti. O makrolygiu prie Europos centrinio banko kuriama sisteminės priežiūros institucija, kuri teiks rekomendacijas nacionalinėms priežiūros institucijoms, kad Europos Sąjungos finansų sistema ateityje išvengtų tokių problemų, su kuriomis ji susidūrė per pastaruosius metus. Tai yra iš tikrųjų visa apimantis reiškinys. Mes negalime savo finansų sistemos izoliuoti nuo visos Europos finansų sistemos. Mes esame tos sistemos dalis ir paklūstame visai Europos Sąjungai taikomoms taisyklėms.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau. Jūs atsakėte į visų pageidavusiųjų paklausti klausimus. Apsispręsime balsuodami. Pirmiau išklausysime dėl balsavimo motyvų.
Dėl pirmojo projekto Nr. XIP-640, Finansinio tvarumo įstatymo projekto. Dėl balsavimo motyvų už – K. Glaveckas. Prašom.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamieji kolegos, aš pasisakysiu dėl dviejų iš karto, jeigu leisite, nes jie vienas su kitu susiję. Dabartinė pasaulio krizė iš tikro prasidėjo kaip bankinė krizė. Ji peraugo paskui į realią ekonomikos recesiją, į kitus dalykus. Akivaizdu, kad tiek Amerika, tiek Europos Sąjunga visų pirma pajautė krizę per bankinio sektoriaus likvidumą. Ačiū Dievui, Lietuvoje, skirtingai nuo daugelio kitų Europos Sąjungos valstybių, tokių blogų bankų dar nebuvo, ir likvidumas visų bankų yra pakankamas. Tačiau situacija yra tokia, kad niekas nėra apsaugotas nuo vieno ar kito banko likvidumo problemų. Iš vienos pusės.
Iš kitos pusės, tie instrumentai, kuriais dabartiniu metu gali operuoti Lietuvos bankas, privalomais rezervais galų gale… Pačių komercinių bankų rezervai gali būti nepakankami, kad vienaip ar kitaip tą būtų galima kompensuoti.
Trečias dalykas, dabartiniu metu nėra pakankamo teisinio pagrindo, kad tuos instrumentus Vyriausybė galėtų naudoti. Tai, ką sakė P. Auštrevičius, kad mašina turi turėti gesintuvą, virsta situacija, kad mašina, kurioje gali kilti gaisras, apskritai neturi to gesintuvo, ir kai gaisras užsidegs, tai reiks bėgti jo ieškoti ir dar labiau gaišti laiką.
Atsižvelgdamas į šiuos dalykus, aš manau, kad pateiktas įstatymo projektas iš tikro suteikia Vyriausybei ir Lietuvos ekonomikai, ir jos visai finansinei sistemai tam tikrą didesnį užtikrintumą, kad, esant tokiai situacijai, bus panaudotos ir šios Vyriausybės numatytos priemonės. Todėl siūlau pritarti įstatymo projektui. Ačiū.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – K. Daukšys. Prašom.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Iš tikrųjų įstatymas reikalingas, ir dėl to tikriausiai niekas nesiginčytų, bet. Aš pasakysiu, kas man užkliūna šioje vietoje. Pirmiausia užsienio bankų filialai. Kodėl mes juos turėtume gelbėti? Reikia tada su bankais tartis. Arba jie čia įsiregistruoja ir moka valstybei mokesčius čionai, ir tada valstybė juos gelbsti, arba tada mes neturime apie juos taip galvoti iš viso. Tai vienas dalykas, kas man čia užkliūna.
Ir antras dalykas. Aš manau, kad reikėtų vis dėlto, toliau tą įstatymą nagrinėjant, pažiūrėti tas formas, kokiomis mes bankams padėsime, nes valstybės žinion perėmimas, pavyzdžiui, akcinio kapitalo arba kiti dalykai, tai mes neturime instrumento, kaip tai sukontroliuoti šiandien. Mes turime vienintelį Turto banką, be Lietuvos banko, kuris turi kažkokią iš viso bankinę patirtį ir „bankinius“ žmones. Tai tada reikėtų visus tuos kitus aktus susitvarkyti šitam dalykui, kad jisai nebūtų paprastas tuščiažodžiavimas. Tai tiek. Aš ta prasme pasisakau prieš ne prieš visą įstatymą, bet prieš tam tikras jo dalis, kurias reikėtų labai greitai sutvarkyt.
PIRMININKAS. Išklausėme motyvus už ir prieš. Gerbiamieji kolegos, kviečiu apsispręsti balsuojant. Kas už tai, kad būtų pritarta po pateikimo projektui, kurio Nr. XIP-640, – Finansinio tvarumo įstatymo projektui. Prašau balsuoti. Kas pritaria, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja kitaip. Prašom balsuoti.
Užsiregistravo 83, balsavo 83. Už – 69, prieš – 4, susilaikė 10. Įstatymo projektui po pateikimo pritarta.
Repliką po balsavimo – kolega J. Veselka per šoninį mikrofoną. Prašom.
J. VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, tikrai po balsavimo tokia liūdna nuotaika. Ir paaiškinsiu kodėl. Štai ministras iš šitos tribūnos pareiškė: Lietuvos bankai stabiliai dirba ir turi pakankamus rezervus. Liuks! Gerbiamasis K. Glaveckas irgi tvirtina, kad Lietuvos bankai dirba (…) ir turi rezervus, kurių gali nepakakti. Tai atrodo labai paprastas sprendimas – imkime reguliuoti bankų veiklą taip, kad tų rezervų pakaktų. Tai ne, vadinasi, priimam kažkokį įstatymą, pagal kurį, kai jau jiems nepakaks rezervų ir jie tuos rezervus iššvaistys, tada mes jiem duosim pinigų labai daug. O iš kur tų daug pinigų – nežinom. Ir dauguma Seimo narių balsuoja. Na, atleiskit, gerbiamieji kolegos, atsiminkit, čia ne vakaruškos, o valstybės klausimas. Todėl pareikalaukit iš K. Glavecko, iš A. Šemetos, kad aiškiai, tiesiai pasakytų. Pavyzdžiui, keturi bankai greitai gali bankrutuot ir todėl reikia jiem pinigų. Dabar malat mums smegenis, meluojat, sukčiaujat ir, užuot kontroliuot pradėję tuos didelius rezervus, jūs žadat 3 mlrd. duoti pinigų. Gerbiamasis pirmasis buvęs…
PIRMININKAS. Laikas, gerbiamasis Juliau Veselka! Ir čia ne replika, o lekcija. Ačiū.
Po pateikimo įstatymo projektui pritarta. Turime apsispręsti dėl komitetų. Tai pirmiau apsispręskime dėl komitetų, tuomet papildomai replikom bus suteiktas žodis. Biudžeto ir finansų komitetas yra siūlomas pagrindinis, papildomas – Audito komitetas. Ar galime bendru sutarimu pritarti šiems siūlomiems komitetams? Kolega K. Daukšys turi kitą pasiūlymą.
K. DAUKŠYS (DPF). Aš siūlyčiau, kad ir Ekonomikos komitetas žiūrėtų kaip papildomas bent jau, nes tai yra, na, svarbus klausimas ne tik Biudžeto komitetui. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Ar galime pritarti šiam pasiūlymui ir papildomu komitetu paskirti dar ir Ekonomikos komitetą? (Balsai salėje: „Galim, galim.“) Dėkoju. Dėl komitetų apsispręsta. Ir siūloma nustatyti svarstymo datą birželio 30 d. Seimo plenariniame posėdyje. Ar tinka tokia data? Dėkoju. Bendru sutarimu pritarta. Ir replika po balsavimo. Nėra pageidaujančių. Dėkoju.
Tuomet apsispręsime balsuodami dėl kito projekto, kuris buvo pateiktas. Tai projekto Nr. XIP-641 – Valstybės skolos įstatymo 4 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Motyvų… nėra pageidaujančių pasisakyti nei už, nei prieš. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti šiam įstatymo projektui? (Balsai salėje: „Ne, ne!“) Dėkoju. Pritarta. (Balsai salėje: „Ne, ne!“) Girdžiu siūlymą vis dėlto balsuoti. Gerbiamieji kolegos, prašau pasiruošti ir balsuosime. Kas už tai, kad būtų pritarta po pateikimo projektui, kurio Nr. XIP-641, – Valstybės skolos įstatymo 4 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui. Kas pritaria, balsuoja už, kas turi kitokią nuomonę, balsuoja kitaip. Prašom balsuoti.
Užsiregistravo 91, balsavo 91. Už – 70, prieš – 3, susilaikė 18. Įstatymo projektui po pateikimo pritarta. Seniūnų sueiga siūlo taip pat šiam projektui svarstyti paskirti komitetus, tai būtent: Biudžeto ir finansų komitetą pagrindiniu komitetu ir Audito komitetą kaip papildomą. Atsižvelgiant į ankstesnį siūlymą, kad paskyrėm papildomu ir Ekonomikos komitetą, nėra papildomo tokio siūlymo? (Balsai salėje) Dėkoju. Šiam įstatymo projektui nesiūloma skirti. Ar galime bendru sutarimu pritarti siūlomiems komitetams? Negirdžiu prieštaravimų. Pritarta. Ir siūloma nustatyti svarstymo datą birželio 30 d. Nėra prieštaravimų. Pritarta. Šių klausimų svarstymas baigtas.
Dabar kviečiu į tribūną pranešėją gerbiamąją Seimo Pirmininko pirmąją pavaduotoją gerbiamąją I. Degutienę, ji pristatys rezervinį 7 klausimą – savaitės, prasidėsiančios birželio 8 d., plenarinių posėdžių darbotvarkė, kurią turėtume patvirtinti. Prašom.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, pristatysiu birželio 9 d., t. y. antradienio, ir birželio 11 d., ketvirtadienio, darbotvarkę. Išties turime viltį, kad Ekonomikos komitetas bus apsvarstęs (ir jau mus patikino šiandieną ir Seniūnų sueigoj) Gamtinių dujų įstatymą. Taigi bus svarstymas Gamtinių dujų įstatymo ir, kaip matot, eina paketai Valstybės paramos būstui įsigyti arba išnuomoti, Statybos įstatymas, Teritorijų planavimo, Vietos savivaldos įstatymas. Vienus projektus teikia, kaip matot, Vyriausybė, ir mes atradome Seimo narių registruotus projektus. Taip, kaip ir buvo tartasi, kad tie projektai, kurie teikiami Vyriausybės ir yra Seimo narių registruoti, kad mes juos iš karto galėtumėm pagal stadijas pateikti kartu, tada komitetas apsvarsto ir galim priimti kokį nors bendrą sprendimą. Kitas tai yra Valstybės kontrolės veiklos ataskaita ir vėlgi nemažai įstatymų, kuriuos teikia Sveikatos ministerija.
Na, o birželio 11 d. posėdis 10 val. ir dar kartą atkreipiu dėmesį, kad mums tikrai reikia būtinai priimti įstatymą dėl ratifikavimo, čia reikia 113 Seimo narių balsų, kaip matote, mes jau du kartus atidėjom balsavimą. Dar kartą kreipiuosi į visus Seimo narius, ne tik į frakcijų seniūnus, kad būtų užtikrintas iš pat ryto birželio 11 d. dalyvavimas plenariniame posėdyje ir galų gale apsispręstumėm dėl šio įstatymo. Toliau grupė įstatymų, kurie turėtų būti priimti, tai tie, kurie šiandieną buvo svarstyti ir kurie šiek tiek anksčiau buvo svarstyti. Toliau. Po pietų bus pranešimas apie Lietuvos banko pagrindinio tikslo įgyvendinimą, funkcijų vykdymą ir bankų sistemos būklę, pranešėjas bus Reinoldijus Šarkinas. Ir daug įstatymų projektų, kuriuos teikia Vyriausybė, taip pat įtraukti du įstatymo projektai, t. y. Ignalinos atominės elektrinės antrojo bloko pratęsimo įstatymo projektas ir Baudžiamojo kodekso bei Administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo įvairiais straipsniais įstatymų projektai, nes yra surinkti Seimo narių parašai, todėl ir įtraukta į kitos savaitės darbotvarkę. Tokia yra preliminari darbotvarkė. Jeigu bus kokių klausimų, bandysiu į juos atsakyti.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamoji pranešėja. Jūsų pageidauja paklausti penki Seimo nariai. Pirmasis klausia kolega E. Žakaris. Prašom.
E. ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamoji pranešėja, aš gal neklausti, bet paprašyti. Vieną kartą prašiau dėl įtraukimo, jūs radote galimybę, labai ačiū. Ar nebūtų galima (gal ne kitą savaitę) 457 –dėl asmens tapatybės kortelės, nes labai daug ir elektroninių gaunu prašymų, bent jau birželio mėnesį pateikti. Ačiū.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Jeigu komitetas bus apsvarstęs, tikrai įtrauksim. Kartais negalim įvykdyti jūsų prašymų, kai jūs prašot, kad greičiau būtų priėmimai. Tai užtrunka komitete ir kol nėra komitete apsvarstyta, mes negalim nieko padaryti. Artimiausiu metu tikrai tada dar patikrinsim.
PIRMININKAS. Klausia J. Karosas. Prašom.
J. KAROSAS (LSDPF). Gerbiamoji pirmoji vicepirmininke, nuo pernai metų yra užsilikęs Atmintinų dienų įstatymo projektas, kuriame siūloma atmintina diena skelbti Statybininko dieną antrą rugsėjo sekmadienį ar šeštadienį. Aš surinkau parašus prieš gerą mėnesį atnaujindamas tą siūlymą, ir kol kas aš jo nematau. Ir jeigu mes iki vasaros to nepadarysim, tuomet vėl statybininkai, kurie labai to pageidauja, būtų labai nuskriausti.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų aš gerbiu kiekvieną Seimo narį ir jo pasiūlymą, bet jūs net negalite įsivaizduoti, kiekvieną dieną ateina vos ne po 10–15 Seimo narių ir prašo kuo greičiau įtraukti jų įregistruotą įstatymo projektą. Be to, kaip jūs žinot, pagal Statutą pirmenybė yra teikiama vyriausybiniams projektams, kurių, tarkim, šiandien dar gautas va toks paketas, kuriuos reikia pavasario sesijoje būtinai pateikti, svarstyti ir priimti. Tačiau iš tikrųjų atkreipsiu dėmesį, ir artimiausiu metu bus įtraukta į darbotvarkę.
PIRMININKAS. Klausia L. Graužinienė. Prašom.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Aš vėl su savo problema. Seimo nutarimo „Dėl valstybinio audito, atlikto Lietuvos Respublikos bendrosios kompetencijos ir administraciniuose teismuose, rezultatų“ projektas įrašytas vėl į ketvirtadienio pabaigos darbotvarkę. Drįstu priminti, kad šį auditą skubos tvarka atliko Valstybės kontrolė atitraukdama darbuotojus nuo kitų darbų, kadangi Seimas skubos tvarka priėmė nutarimą atlikti šį auditą. Ir mes niekaip negalime (jau antras mėnuo eina) šio audito net pateikti. Todėl aš labai prašau atkelti antradienį į pirmos dienos pusės darbotvarkę ir manau, kad tarp kitų pateikimų tiek ir Vyriausybės teikiami projektai, tiek ir šiuo atveju Seimo prašytas atlikti darbas turi būti išklausytas pirmumo tvarka.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Dėkoju. Jūs esate visiškai teisi, ir aš kreipiuosi dabar į Sekretoriatą, kad šis klausimas dėl Seimo nutarimo „Dėl valstybinio audito“ būtų įtrauktas į birželio 9 d. darbotvarkę kaip pirmas klausimas.
PIRMININKAS. Ir klausia P. Gražulis. Prašom.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamoji pranešėja, jau seniai yra užregistruotas Gyvybės apsaugos įstatymas. Kaip prisimenu, praeitam Seime kėlėt labai aktyviai klausimą ir siekėt, kad tas įstatymas būtų priimtas. Dabar gi, nors yra įtrauktas į pavasario darbų programą ir, atrodo, krikščionims demokratams turėtų būti prioritetinis, bet tas klausimas nėra svarstomas Sveikatos komitete. Ką jūs žadate daryti su gerbiamu A. Matulu? Ar jį partijos Etikos ir procedūrų komitete svarstys? Kodėl jis pasisako prieš krikščioniškas vertybes (jo komitetas) ir neapsvarsto šio įstatymo, todėl jis nepatenka į plenarinių posėdžių salę. Vis dėlto aš manau, kad tai tikrai labai svarbus įstatymas, atitinkantis krikščioniškas nuostatas, ir galbūt dėsite pastangas, kad jis būtų įtrauktas po birželio 8 d. į darbotvarkę?
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Tikrai pavasario sesijoje šis klausimas bus įtrauktas į darbotvarkę, bet negaliu duoti jokių garantijų, kad po birželio 8 d. savaitės jisai iš karto bus darbotvarkėje. Kad bus pavasario sesijoje, tai taip, bet ne ekstra tvarka.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamoji pranešėja, jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Gerbiamieji kolegos, ar galėtume patvirtinti savaitės, prasidedančios birželio 8 d., plenarinių posėdžių darbotvarkę bendru sutarimu? Yra siūlymas balsuoti. Tuomet, gerbiamieji kolegos, prašau pasiruošti ir balsuoti, kas už tai, kad būtų patvirtinta savaitės, prasidėsiančios birželio 8 d., Seimo plenarinių posėdžių darbotvarkė? Tai būtų 9 ir 11 plenarinių posėdžių dienos. Prašom balsuoti. Kas už, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja kitaip.
Užsiregistravo 85, balsavo 85: už – 81, prieš nėra, susilaikė 4.
Valstybės skolos įstatymo 4 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-644 (pateikimas)
Gerbiamieji kolegos, toliau dirbame pagal vakarinio posėdžio darbotvarkę. Klausimas 2-3, projekto Nr. XIP-644 – Valstybės skolos įstatymo 4 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Kviečiu į tribūną pranešėją K. Glavecką. Pateikimo stadija.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, leiskite pateikti Lietuvos Respublikos valstybės skolos 4 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Kaip žinote, priėmus Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymą, 74 straipsnyje numatyta, kad studentai gali gauti valstybės paskolas arba valstybės remiamas paskolas. Siekiant užtikrinti studentams galimybę gauti valstybės remiamą paskolą be papildomo užstato, taip pat palankias šių paskolų sąlygas, būtina dėl valstybės remiamų paskolų studentui suteikti valstybės garantiją. Atsiradus naujų paskolų rūšiai ryšium su šio įstatymo priėmimu, dėl kurios būtų teikiama valstybės garantija arba valstybės remiamos paskolos, atitinkamai reikia patikslinti Lietuvos valstybės skolos įstatymą. Šiuo tikslu ir yra teikiamas šis įstatymo projektas, kuris tikslina Valstybės skolos įstatymą. Atitinkamai yra numatyta, kad 2009 m. studentams teikiamų paskolų suma negali viršyti 100 mln. Lt. Numatoma, kad valstybės garantiniai įsipareigojimai būtų vykdomi iš Valstybės studijų fondo patvirtintų biudžetinių asignavimų, taip pat planuojama, kad artimiausius trejus metus papildomų lėšų šiam tikslui įgyvendinti nereikės. Visais atžvilgiais įstatymo projektas atitinka reikalavimus. Tai tiek trumpai.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau. Jūsų pageidauja paklausti trys kolegos Seimo nariai. Pirmasis klausia K. Daukšys. Prašom.
K. DAUKŠYS (DPF). Ne, ačiū.
PIRMININKAS. Atsisako klausti. Tuomet klausia L. Graužinienė. Prašom.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū. Jūs rašote, kad numatoma, kad valstybės garantiniai įsipareigojimai… planuojama, kad artimiausius trejus metus papildomų lėšų šiam tikslui neprireiks. Kuo jūs grindžiate šį sakinį? Ar jūs galvojate, kad studentai negali imti paskolų trumpesniam laikui? Ir jeigu taip, tai, kiek suprantu, apribotos bus studentų galimybės pasirinkti. Vienas klausimas. Ir kitas klausimas: ar nereikia Vyriausybės išvados, nes čia, kiek suprantu, jūsų teiktas projektas.
K. GLAVECKAS (LSF). Visų pirma atsakysiu, kad šiems metams biudžete yra numatyta 100 mln. Lt, ir dėl to nereikalingos išvados, nes biudžete numatyta, o dėl kitų metų, tai atsižvelgiant į kitų metų biudžeto sudarymą bus irgi tai patikslinama. Be šito įstatymo pakeitimo ir papildymo įtraukimo į Skolos įstatymą tas procesas tiesiog nebūtų galimas.
PIRMININKAS. Klausia E. Pupinis. Prašom.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū gerbiamajam pranešėjui. Na, iš tikrųjų labai svarbus įstatymo projektas, tačiau ar tikrai apsvarstytos visos galimybės, tarkim, paskolų atidavimo? Ar nemanote, kad lygiagrečiai turėtų eiti ir kitos galimybės valstybei padėti žmonėms, kurie galbūt pasiims paskolas? Ar tas yra svarstoma, ar ne, ar iš tikrųjų tai yra tiktai vienas įstatymas, galimybė skolintis, bet po to nesiruošiama daryti nieko daugiau? Ačiū.
K. GLAVECKAS (LSF). Kalbama apie Valstybės skolos įstatymą ir įtraukimą to, ką aš teikiu, o visi kiti dalykai yra reguliuojami kitais įstatymais. Todėl šiuo atveju kalbama apie valstybės garantijos suteikimą ir paskolas.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau, jūs atsakėte į visus klausimus. Dėl balsavimo motyvų pageidauja kalbėti. Dėl motyvų prieš – K. Daukšys. Prašom.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, realiai tai yra neapgalvotas įstatymo pateikimas. Manau, Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas turėtų šiek tiek atsargiau elgtis su visais tais dalykais, nes šiandien mes matome, kad valstybės skola gali labai išsiplėsti. Tas dalykas – išsiplėtimas gali būti padarytas labai greitai, nes Vyriausybė neturi iš ko dotuoti arba dengti daugelio išlaidų, kurios Vyriausybei priklauso. Tokiu būdu siųs žmones skolintis pinigų tiems dalykams, čia aukštasis mokslas tai tik pradžia, po to prasidės gydymas, po to – visi kiti dalykai, ir greitai per valstybės garantijas valstybės skola bus tokia didžiulė, kad mes galėsime sakyti, kad turime tokią pačią skolą, kaip tos didelės valstybės. Manau, šis įstatymo pakeitimas atriša rankas būtent valstybei paslėptai skolintis, todėl aš niekaip nerekomenduočiau Seimui už jį balsuoti.
PIRMININKAS. Motyvai už – E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Kaip ir minėjau, tai sveikintinas įstatymas, nes reikia spręsti problemas, kurios gali susidaryti jau labai greitai, kai ateis studijuoti žmonės ir jiems reikės tam tikrų lėšų. Tačiau aš vėlgi noriu pasakyti, kad tai neturėtų būti tik vienas įstatymas, turėtų būti pagalvota Švietimo ir mokslo ministerijos galbūt apie visą sistemą, apie ką mes ir anksčiau kalbėjome, kaip padėti, tarkime, žmonėms, kai jie mokytųsi gerai ar kai apskritai perspektyvoje atiduotų skolas ir galbūt būtų įvairių lengvatų sistema, kad skatintų ir gimstamumą, ir kitus dalykus. Manyčiau, tai yra geras žingsnis, tačiau vėlgi reikėtų toliau galvoti, kaip tą visą sistemą įgyvendinti visiškai. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Išklausėme motyvus už ir prieš. Kviečiu, gerbiamieji kolegos, apsispręsti balsuojant. Kas už tai, kad būtų pritarta po pateikimo projektui, kurio Nr. XIP-644, tai yra Valstybės skolos įstatymo 4 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui? Prašom balsuoti. Kas pritaria, balsuoja už, kas turi kitokią nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.
Užsiregistravo 78, balsavo 76: už – 56, prieš – 2, susilaikė 18. Įstatymo projektui po pateikimo pritarta.
Seniūnų sueiga siūlo skirti šiam įstatymo projektui svarstyti pagrindiniu komitetu Biudžeto ir finansų komitetą, papildomų komitetų nėra siūloma. Ar galime bendru sutarimu pritarti siūlomai Seniūnų sueigos rekomendacijai? Nėra prieštaraujančių. Dėkoju. Dėl komitetų apsispręsta. Ir siūloma svarstymo data – birželio 30 d. Seimo plenariniame posėdyje. Nėra kitokių pasiūlymų? Sutarta dėl svarstymo datos.
Mokesčių mokėjimo termino atidėjimo įstatymo projektas Nr. XIP-650 (pateikimas)
Kitas popietinio posėdžio darbotvarkės 2-4 klausimas – Mokesčių mokėjimo termino atidėjimo įstatymo projektas Nr. XIP-650. Kviečiu į tribūną gerbiamąjį finansų ministrą A. G. Šemetą. Pateikimo stadija. Prašom.
A. G. ŠEMETA. Gerbiamieji Seimo nariai, šis teikiamas įstatymo projektas yra susijęs su įgyvendinimu Vyriausybės programos, kurioje yra numatyta skatinti smulkų šeimos verslą. Šio įstatymo esmė yra nustatyti taisykles, pagal kurias būtų atidedamas mokesčių mokėjimas už trejus pirmuosius metus. Šis įstatymas būtų taikomas tiek sudarantiems tiesioginę mokesčių naštą mokesčiams, t. y. pelno mokesčiui, nekilnojamojo turto mokesčiui, žemės mokesčiui ir draudėjui už apdraustuosius asmenis mokamoms valstybinio socialinio draudimo įmokoms, įskaitant ir privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Šio įstatymo apimtis yra tokia: pirmaisiais metais atidedama 80 % apskaičiuotų mokesčių, antraisiais metais – 50 % apskaičiuotų mokesčių, trečiaisiais metais – 30 % apskaičiuotų mokesčių. Ši taikoma lengvata negali viršyti nereikšmingos pagalbos (…) dydžių. Atidėjimo terminas būtų penkeri metai. Įstatymas galiotų mokesčiams, apskaičiuotiems per penkerius metus po šio įstatymo įsigaliojimo.
Kokiems mokesčių mokėtojams taikomas įstatymas? Šis įstatymas taikomas mokesčių mokėtojams, po 2009 m. liepos 1 d. įregistruotiems arba pertvarkytiems ribotos civilinės atsakomybės juridiniams asmenims, kurių daugiau kaip 90 % akcijų arba pajų ir sprendžiamųjų balsų tiesiogiai turi vienos šeimos nariai. Šeimos nariai pagal šį įstatymą – sutuoktiniai, partneriai, jų tėvai, vaikai ir sutuoktiniai. Yra taikomi tam tikri reikalavimai savininkams: visi dalyviai turi būti fiziniai asmenys, visi dalyviai neturi būti kitų šeimos įmonių dalyviai, taip pat visi dalyviai kartu su šeimos nariais neturi valdyti daugiau kaip 10 % kito juridinio asmens akcijų, taip pat visi dalyviai neturi būti buvę kitos šeimos įmonės, kuri naudojosi mokestiniu kreditu, dalyviai. Taip pat būtų taikomi tam tikri reikalavimai dydžiui. Tai tokiose įmonėse darbuotojų skaičius turėtų būti ne mažesnis kaip 2 ir ne didesnis kaip 10, o pelno mokesčio mokestinio laikotarpio pajamos turėtų neviršyti 1 mln. Lt. Taigi įstatymas būtų taikomas mažoms naujai steigiamoms arba pertvarkomoms šeimos įmonėms. Manau, pirmaisiais metais, kai ypač sunku pradėti veiklą, toks mokesčių atidėjimas leistų šeimos įmonėms įsitvirtinti rinkoje ir toliau sėkmingai tęsti savo veiklą.
Prašau Seimo narių pritarti šiam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau. Jūsų pageidauja paklausti 7 Seimo nariai. Pirmasis klausia K. Daukšys. Prašom.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, sakykite, kiek jūs planuojate per metus, kad įsteigs tokių įmonių, kaip jūs šiame įstatyme rašote? Ir kiek jūs manote, kad reikės atidėjimų per artimiausius trejus metus, t. y. kiek mokesčių už tokią sumą bus pridėta?
A. G. ŠEMETA. Manyčiau, kad tikrai labai sunku pasakyti, kiek konkrečiai įmonių pagal šį įstatymą bus įsteigta. Tačiau, jeigu jūs turite omeny…
K. DAUKŠYS (DPF). Na, maždaug.
A. G. ŠEMETA. …biudžetinę poziciją, tai šiuo atveju, jeigu steigiama įmonė, tai iki tol buvo nemokami jokie su įmonės veikla susiję mokesčiai. Jeigu tokia įmonė atsiranda, tai ir pirmaisiais metais 20 % mokesčių bus sumokoma. Tai yra skatinimas atsirasti naujoms įmonėms, tačiau konkrečiai pasakyti, kiek tokių įmonių bus, nemanau, kad yra fizinių galimybių tą padaryti. (Balsai salėje) Mes turime tiktai 3,3 mln. gyventojų, tai tikrai mes negalime kalbėti apie milijonus įmonių.
PIRMININKAS. Klausia S. Bucevičius. Prašom.
S. BUCEVIČIUS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Tai, gerbiamasis ministre, klausimas būtų, ką ir K. Daukšys klausė, bet dabar iš kitos pusės. Kaip jūs manote, įmonė, dabar turėdama ir girdėdama po tokio… jeigu bus priimtas šis įstatymas, perorganizuoti savo įmonę, uždaryti ir atidaryti naują. Kiek tai bus realu, ar jie galės vadovautis šiuo įstatymo projektu?
A. G. ŠEMETA. Toms įmonėms, kurios bus sukurtos perorganizuojant veikiančius subjektus pagal individualios veiklos režimą, šio įstatymo nuostatos būtų taikomos, taip pat taikomos naujai įsteigiamoms įmonėms, žodžiu, dviejų įmonių ūkio subjektų kategorijos būtų. (Balsai salėje) Ne, tai yra vieną kartą taikomos nuostatos. Jeigu jos bus pažeistos, tai daugiau tokios nuostatos negalės būti taikomos.
PIRMININKAS. Klausia A. Mazuronis. Prašom.
A. MAZURONIS (TTF). Labai dėkui. Gerbiamasis ministre, norėčiau paklausti kaip jaunas Seimo narys jūsų, kaip patyrusio ir ilgalaikio mano kaip ekonomikos ir darbo Seime mokytojo. Sakykite, aš sutinku su smulkaus verslo skatinimu. Viskas labai teisinga. Tačiau mano klausimas būtų labai paprastas. Dėl žodžio „šeimos“, sąvokos, t. y. 90 %, jeigu du dalyviai, vienam priklausančių arba 100 %. Sakykime, naujoji Prezidentė kažkokiu būdu paleidžia Seimą ir aš rytoj lieku be darbo, mano kaimynas dėl konservatorių vykdytos politikos be darbo jau prieš mėnesį. Sakykime, aš vienas steigčiau įmonę, bet man neužtenka turimų lėšų nusipirkti dviem kompiuteriams ir mašinai. Tai aš su kaimynu susidėčiau ir tai būtų puikiausias smulkaus verslo mokesčių atidėjimas. Kodėl tai yra taikoma tik šeimoms? Tokiu ypatingu sunkmečiu kaži ar labai daug to smulkaus šeimos verslo, tai galbūt apskritai smulkiam verslui būtų tikslingiau?
A. G. ŠEMETA. Aš manyčiau, kad tai yra ir mūsų programinė nuostata iš tikrųjų skatinti šeimas imtis verslo. Daugelyje pasaulio valstybių būtent šeimos verslui skiriamas didelis dėmesys. Jeigu jūs savo kompiuteryje Google surinktumėte Family business, jums atsiverstų daugybė tinklapių, kurie būtent yra orientuoti į šeimos verslą, rastumėte, kokios skatinimo formos yra taikomos šeimos verslui. Manyčiau, kad ir Lietuvoje pribrendo laikas iš tikrųjų skatinti šeimas užsiimti verslu. Šis įstatymas būtent tam ir teikiamas. Nelabai ką turiu daugiau pakomentuoti. Jeigu mes kalbame, na, jeigu jūs įsigilintumėte, tai yra iš tikrųjų labai didelės mokestinės lengvatos. Pirmaisiais metais atidedam 80 % praktiškai visų pagrindinių mokėtinų mokesčių ir įmokų sumos. Be abejo, tų lengvatų taikymas negali būti beribis. Šiuo atveju yra orientuojamasi į tam tikrą visuomenės grupę, šeimą, ir manau, kad tai yra teisingas požiūris.
PIRMININKAS. Klausia L. Graužinienė. Prašom.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū. Mano klausimas iš dviejų dalių. Dabar šiame įstatyme yra „šeimos“ sąvoka. Tai čia reikia orientuotis į Konstitucijoje įtvirtintą nuostatą, kas yra šeima? Į ką čia bus atsiremiama, ar į Konstituciją?
Ir antras klausimas. Jūs sakote, kad toms ribotos civilinės atsakomybės, tik ribotos civilinės atsakomybės. Minėjote, kad iš individualios veiklos pereis, bet iškrenta individualios įmonės. Mažos įmonės kaip tik Lietuvoje pagal statistiką, jums turbūt geriau žinoti, yra individualios įmonės. Tai dabar jie bus priversti uždaryti savo individualią įmonę, nors ten irgi dirba šeimos nariai, ir steigti naują – ribotos atsakomybės įmonę. Tai kodėl čia toks sunkumas sudaromas žmonėms?
A. G. ŠEMETA. Na, mes tikrai nesiekiame šiuo įstatymu paskatinti uždaryti savo turimas įmones. Šiuo atveju, mano nuomone, lengvatos, kurios yra numatytos šiame įstatyme, yra didelės, skatina kurti verslą ir skatina kurti ribotos atsakomybės įmones būtent šiuo sunkiu laikotarpiu, nes jūs pati puikiai suprantate, kad jeigu būtų skatinamas individualia veikla besiverčiančių asmenų įmonių kūrimas ir jos galėtų pasinaudoti tokia lengvata, kaip jūs pati puikiai suprantate, individuali veikla arba individualioje įmonėje yra susiduriama su neribota atsakomybe, tai yra žmogus, susigundęs lengvatomis ir įkūręs verslą individualios veiklos pagrindu ar individualios įmonės pagrindu, jeigu jam verslas nepasiseks, jis gali prarasti ne tik tos įmonės turtą, bet ir savo asmeninį turtą. Dėl to mes manome, kad šiomis sunkiomis ekonominėmis aplinkybėmis mes tas skatinimo priemones turėtume taikyti ribotos civilinės atsakomybės įmonėms, kad nepasisekus tokiam verslui vis dėlto žmogus neturėtų atsakyti savo asmeniniu turtu.
PIRMININKAS. Svarstymo metu komitetuose bus galima išsiaiškinti ir daugiau klausimų. Gerbiamieji kolegos, laikas yra ribotas, mes vėluojame, tai nuo patikslinimų ir pasisakymų galbūt susilaikykime.
Klausia P. Auštrevičius. Prašom.
P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, pastaruoju metu mūsų šalyje ir visuomenėje buvo labai daug pradėta diskusijų apie „šeimos“ sąvoką. Aš noriu tiktai vieno, matyt, ir kolegė Loreta to paties norėjo, pasiteirauti. Ar 2 straipsnio 2 dalis, apibrėžianti šeimą, yra ta, apie kurią mes čia pastaruoju metu kalbame, ar čia dar viena kategorija, kuri praplečia, susiaurina ar kaip nors kitaip apibūdina „šeimos“ sąvoką? Aš noriu tiktai vieno dalyko, nes mes bandome šeimą įdėti į ekonominės veiklos sistemą. Tai čia iš tikrųjų svarbu. Ar čia iš tikrųjų jau kituose įstatymuose apibrėžta sąvoka, ar ekonomizuota šeima? Ačiū.
A. G. ŠEMETA. Na, aš atsiprašau ponios L. Graužinienės, kad aš neatsakiau į šitą klausimo dalį. Iš tikrųjų tai mokestiniais tikslais. Kaip žinote, mokestiniai dalykai ne visada sutampa su kitais dalykais ir šiuo atveju mokestiniais tikslais yra kartais taikomi apibrėžimai, kurie būtent skiriami tiems konkretiems mokesčių įstatymams įgyvendinti. Šiuo atveju šeimos apibrėžimas, koks yra šiame įstatymo projekte, buvo derintas ir su teisės specialistais, ir jie šiam apibrėžimui nekėlė jokių pretenzijų. Tai yra pakankamai siauras apibrėžimas, kad tos didelės lengvatos nesudarytų galimybės piktnaudžiauti įstatymu, o būtų taikomos tiems, kam jos yra iš tikrųjų skirtos.
PIRMININKAS. Klausia A. Sysas. Prašom.
A. SYSAS (LSDPF). Labai ačiū. Ministras atsakė į mano klausimą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau, jūs atsakėte į visus klausimus. Gerbiamieji kolegos, dėl balsavimo motyvų pageidauja pasisakyti kolegos Seimo nariai. Už motyvus išsakys K. Glaveckas. Prašom.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamieji kolegos, pateiktas įstatymo projektas, mokesčių mokėjimo terminų atidėjimo projektas iš tikro yra laiku. Jis, kaip ir buvo pranešėjas minėjęs, skatina priemones ribotos atsakomybės įmonėms, kitaip sakant, palengvina joms situaciją, kad jeigu jie paklius į bėdą, kad tai nebūtų tiesioginė individuali įmonė, kuri atsakytų savo turtu. Todėl siūlau pritarti šitam įstatymo projektui. Ačiū.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – K. Daukšys. Prašom.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Iš tikrųjų aš ilgai galvojau, kaip čia pasisakyti – už ar prieš, nes įstatymas kaip toks reikalingas, tiktai tiek, kad matyti, jog jį ruošė žmonės, kurie apie smulkų ir vidutinį verslą nusimano labai mažai.
Tai dabar pirmas dalykas, tie žmonės, kurie jau turi kažkokias įmones, šituo įstatymu pasinaudoti negalės. Tuo įstatymu pasinaudoti galės tik tie žmonės, kurie įmones uždarė arba dar jų neįkūrė. Toliau, jeigu mano brolio žmona turi akcijų kažkokioje įmonėje daugiau negu 10 %, aš negaliu šiuo įstatymu irgi naudotis, nes taip įstatyme parašyta.
Kitas dalykas. Na, kas yra tas atidėjimas? Mes, pavyzdžiui, siūlome, kad įmonėms iki 1 mln. Lt apyvartos iš viso net nebūtų skaičiuojamas pelno mokestis, o jūs sakote, kad mes dabar 80 % atidėsime. Na ir kas, buhalterį reikės samdyti, mokesčius reikės skaičiuoti, valstybės nauda iš to bus kokie 3 arba 4 tūkst. maximum. Po trejų ar po penkerių metų iš tų 3–4 tūkst. gali iš viso nieko nelikti. Lygiai tas pats su „Sodra“ yra. Dabar jūs sakote – atidėsim, ar ne? Kaip bus tada, kai ta įmonė sužlugs po trejų metų, o už tuos darbuotojus, kurie ten dirbo, „Sodrai“ nebus sumokėta? Kaip tada su pensijomis, su gydymu, su visais kitais dalykais bus? Tai va tie dalykai yra visiškai neišspręsti. Tai yra, mano galva, šiek tiek populistinis įstatymas. Aš siūlyčiau jį ministerijai pataisyti ir atnešti, kaip priklauso, išspręstą, tam, kad jis iš tikrųjų būtų naudotinas ir veiksmingas Lietuvos sąlygomis.
PIRMININKAS. Išklausėme motyvus už ir prieš. Gerbiamieji kolegos, kviečiu apsispręsti balsuojant. Pasiruošti ir balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta po pateikimo Mokesčių mokėjimo termino atidėjimo įstatymo projektui, kurio Nr. XIP-650, prašau balsuoti. Kas pritaria, balsuoja už, kas turi kitokią nuomonę, balsuoja kitaip. Prašom balsuoti.
Užsiregistravo 76, balsavo 76 Seimo nariai: už – 64, prieš nėra, susilaikė 12. Įstatymo projektui po pateikimo pritarta. Seniūnų sueiga rekomenduoja skirti komitetus šiam projektui svarstyti: pagrindinį Biudžeto ir finansų komitetą ir du papildomus komitetus – tai Ekonomikos komitetą ir Socialinių reikalų ir darbo komitetą. Ar galime bendru sutarimu pritarti šiems komitetams? (Balsai salėje) Dėkoju, pritarta. Siūloma svarstymo data – birželio 30 d. Seimo plenarinis posėdis. Negirdžiu prieštaravimų, apsispręsta dėl datos.
Gerbiamieji kolegos, pagal darbotvarkę pertrauka jau turėjo būti, bet aš apsisprendžiau pertraukos vis dėlto nedaryti, nes mes vėluojame. Norėčiau pakviesti į tribūną Seimo Peticijų komisijos pirmininkę gerbiamąją D. Bekintienę, kad mes galėtume apsispręsti ir priimti Seimo protokolinius nutarimus pagal rezervinius klausimus.
Seimo protokolinis nutarimas dėl Zenono Kavecko peticijos
Rezervinis 3 klausimas – Seimo protokolinio nutarimo dėl Zenono Kavecko peticijos projektas. Prašom, gerbiamoji pranešėja.
D. BEKINTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamieji Seimo Pirmininko pavaduotojai, ačiū už suteiktą galimybę pateikti net keturias peticijas, kurias išnagrinėjo Peticijų komisija.
Teikiu Zenono Kavecko peticiją dėl netinkamo administravimo. Joje pateiktas pasiūlymas keisti Statybos įstatymą ir leisti statybos inžinieriui dirbti laisvai, be draudimo, t. y. statybos inžinieriai, turintys atitinkamą kvalifikaciją, norėtų, kad jiems būtų suteikta teisė eiti neypatingų statinių projektų vadovų pareigas. Šiuo metu kad ir tokių statinių projektų vadovas turi būtinai būti architektas.
Užregistravus Posėdžių sekretoriate protokolinio nutarimo projektą, buvo gautas Architektų rūmų pirmininko V. Dičiaus pasirašytas raštas. Šis raštas yra jums išdalintas. Jis prašo netenkinti peticijoje pateikto pasiūlymo. Rašte rašoma, kad visame projektavimo procese turi dominuoti architektas, atsakingas už projektą visomis prasmėmis: estetine, funkcine, technine.
Motyvas, kodėl tenkintinas šis pasiūlymas, būtų toks: pagal Statybos įstatymą statybos inžinieriai, turintys atitinkamą kvalifikaciją, gali eiti ypatingo statinio projekto vadovo pareigas, tačiau jiems neleidžiama eiti gyvenamojo ar viešo naudojimo pastato projekto vadovo pareigų. Jeigu vienais atvejais pripažįstama architektų ir inžinierių lygybė, tai ji turėtų būti pripažįstama ir kitais atvejais, t. y. suteikiant teisę eiti neypatingų statinių projektų vadovų pareigas.
Reikia pasakyti, kad komisijos nariai, nagrinėdami iš esmės šią peticiją, balsavo skirtingai, t. y. 4 balsavo už tenkinimą, prieš – 1, susilaikė 2. Taigi prašyčiau gerbiamuosius Seimo narius apsispręsti ir balsuoti dėl šio protokolinio nutarimo.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, svarstant protokolinį nutarimą klausimai neteikiami, dėl jo nediskutuojama. Yra galimybė pasisakyti dėl balsavimo motyvų, tačiau niekas nepageidauja. Gal galėtume bendru sutarimu, gerbiamieji kolegos, priimti Seimo protokolinį nutarimą tokį, kokį siūlo Peticijų komisija, tai būtent tenkinti Z. Kavecko peticijoje dėl netinkamo administravimo pateiktą pasiūlymą keisti Statybos įstatymą ir leisti statybos inžinieriui dirbti laisvai, be draudimo. Ar galėtume bendru sutarimu priimti tokį protokolinį nutarimą? Dėkoju. Nutarimas priimtas. (Balsai salėje) Pasiūlymas jau po sprendimo buvo.
Seimo protokolinis nutarimas dėl Genadijaus Kovalenkos peticijos
Prašyčiau pristatyti kitą protokolinio nutarimo projektą. Rezervinis 4 klausimas. Prašom.
D. BEKINTIENĖ (TS-LKDF). Genadijaus Kovalenko peticijoje pateikti du pasiūlymai. Jis pageidauja pakeisti Civilinio proceso kodeksą nustatant, pirma, antstolio pareigą informuoti skolininką neregistruotu laišku apie priėmimą vykdyti vykdomąjį dokumentą, apie vykdomąją bylą, prieš išsiunčiant raginimą įvykdyti sprendimą registruotu laišku.
Antras. Neleisti antstoliams naudotis paslaugomis įmonių, teikiančių neviešai pasiuntinių pašto paslaugas siunčiant skolininkui informaciją apie vykdomąją bylą ir raginimą įvykdyti sprendimą.
Komisija išnagrinėjo ir priėmė sprendimą atmesti pateiktus pasiūlymus. Motyvas, kodėl toks sprendimas buvo priimtas, kad šiuo metu Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse nustatytas teisinis reguliavimas yra pakankamai subalansuotas. Šį pasiūlymą buvo nuspręsta tenkinti ir todėl, kad išskirtinių sąlygų suteikimas universaliųjų pašto paslaugų teikėjui, eliminuojant visus konkurentus, vertintinas kaip nepagrįstas kišimasis į rinką ir yra negalimas. Jei konkrečiais atvejais nustatomi pasiuntinių paslaugų teikėjams veiklos pažeidimai, jiems turėtų būti taikoma įstatymuose, pavyzdžiui, Pašto įstatyme, numatyta teisinė atsakomybė, o ne ribojama paslaugų gavėjų teisė naudotis šiomis paslaugomis. Peticijų komisija vieningai atmetė šiuos du pasiūlymus.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dėl balsavimo motyvų niekas nepageidauja kalbėti. Ar galėtume pritarti Seimo protokoliniam nutarimui, kurį siūlo Peticijų komisija, t. y. atmesti G. Kovalenko peticijoje dėl aplinkybių, nurodytų Lietuvos Respublikos Seimo Žmogaus teisių komitetui 2008 m. gruodžio 18 d. paduotame skunde, pateiktus pasiūlymus? Ar yra reikalavimas balsuoti? Nėra reikalavimo balsuoti. Bendru sutarimu atmetama peticija. Dėkoju.
Seimo protokolinis nutarimas dėl Sauliaus Slavyko peticijos
Prašom pristatyti rezervinį 5 klausimą. Seimo protokolinio nutarimo dėl Sauliaus Slavyko peticijos projektas. Prašom.
D. BEKINTIENĖ (TS-LKDF). Trečią peticiją, tai yra dėl Sauliaus Slavyko peticiją dėl pareigūnų ir karių valstybinių pensijų pakeitimo, komisija išnagrinėjo gegužės 6 d. posėdyje. Komisija, atsižvelgusi į valstybės institucijų pateiktas nuomones, taip pat ekspertų, specialistų pateiktus paaiškinimus ir argumentus, priėmė sprendimą atmesti joje pateiktą pasiūlymą Karių ir pareigūnų valstybinių pensijų įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 1 punktą pakeisti taip, kad į stažą pareigūnų ir karių valstybinei pensijai būtų įskaičiuojamas karinės tarnybos laikas kitų valstybių ginkluotosiose pajėgose ne tik iki nepriklausomybės atkūrimo, t. y. 1990 m. kovo 11 d., bet ir po nepriklausomybės atkūrimo iki faktinio jų sugrįžimo į Lietuvos Respubliką laiko, kai jų grįžimo laikas į Lietuvos Respubliką nepriklausė nuo jų valios ir pastangų.
Peticijoje yra išdėstyta, jūs turbūt skaitėte šiuos motyvus. Yra net keturi motyvai, dėl kurių komisija priėmė šitą sprendimą.
Galbūt dėl laiko stokos aš jums jų neskaitysiu, tačiau norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad Aukščiausioji Taryba 1990 m. kovo 21 d. kreipimesi į vidaus reikalų įstaigų darbuotojus pažymėjo, kad bus išsaugotos socialinės vidaus reikalų darbuotojų garantijos, pensijos nežiūrint į tai, kurioje valstybėje tarnauta. Tai reiškia, kad valstybė užtikrino iki 1990 m. kovo 11 d. buvusias socialines garantijas, bet jokiu būdu ne po nepriklausomybės atkūrimo. Dalis karininkų, išbuvusių SSRS, grįžo tik tada, kai buvo pateiktas ultimatumas, kad jie gali prarasti pilietybę, jeigu po pučo negrįš į Lietuvą. Dalis lietuvių karininkų dvejojo grįžti ar ne. Jie turėjo Rusijoje gana neblogas sąlygas, todėl žiūrėjo, kuo baigsis to meto įvykiai, kai Lietuva kovojo dėl savo nepriklausomybės. Dabar jiems į stažą valstybinei pensijai įskaityti tarnybos laiką sovietinėje kariuomenėje ir po nepriklausomybės atkūrimo būtų tikrai neteisinga.
Atsižvelgdama į tai, prašau Seimo narių pritarti komisijos išvadai ir priimti Seimo protokolinį nutarimą atmesti šį pasiūlymą. Dėkoju.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kalbėti dėl balsavimo motyvų taip pat niekas nepageidauja. Ar galėtume bendru sutarimu priimti Seimo protokolinį nutarimą atmesti Sauliaus Slavyko peticijoje, kaip buvo išdėstyta, pateiktus pasiūlymus? Negirdžiu prieštaraujančių. Bendru sutarimu yra priimtas protokolinis nutarimas. Dėkoju.
Seimo protokolinio nutarimas dėl Vitalijaus Tokerio peticijos
Prašau pristatyti 6 rezervinį – Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Vitalijaus Tokerio peticijos“ projektą.
D. BEKINTIENĖ (TS-LKDF). V. Tokerio peticijoje pareiškėjas siūlo papildyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio nuostatą „Jei laisvės atėmimas, paskyrus bausmę, vykdomas pataisos namuose, kolonijoje, tai viena kardomojo kalinimo para prilyginama pusantros laisvės atėmimo paros kolonijoje, pataisos namuose.“
Norėčiau pastebėti, atkreipti jūsų dėmesį, kad komisija dar 2006 m. labai detaliai išnagrinėjo panašią kitų pareiškėjų peticiją dėl tokio pat pasiūlymo. Skirtumas tik tas, kad buvo siūloma kardomojo kalinimo parą prilyginti ne pusantros laisvės atėmimo paros kolonijoje, pataisos namuose, bet dviem paroms. Tada komisija taip pat priėmė sprendimą atmesti pasiūlymą. Seimas pritarė komisijos išvadai, todėl priėmė Seimo protokolinį nutarimą atmesti peticijoje pateiktą pasiūlymą. Komisija vis tiek išnagrinėjo šią panašią dar kartą peticiją ir taip pat nutarė nepritarti šiam pasiūlymui. Todėl prašome Seimo pritarti komisijos išvadai – atmesti. Dėkui.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dėl balsavimo motyvų šiuo atveju niekas nepageidauja kalbėti. Ar galime bendru sutarimu priimti Seimo protokolinį nutarimą, kaip siūlo Peticijų komisija, atmesti Vitalijaus Tokerio peticijoje pateiktus pasiūlymus? Nėra prieštaraujančių. Bendru suarimu protokolinis nutarimas priimtas. Dėkoju jums, gerbiamoji pranešėja.
Seimo nutarimo „Dėl parlamentinės demokratijos Lietuvoje“ projektas Nr. XIP-525 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas 2-5 – Seimo nutarimo „Dėl parlamentinės demokratijos Lietuvoje“ projektas Nr. XIP-525. Pateikimo stadija. Kviečiu į tribūną pranešėją R. Kupčinską. Prašom.
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Laba diena, gerbiamieji kolegos. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, šiandien bandau aš pateikti Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo projektą „Dėl parlamentinės demokratijos Lietuvoje“. Kas paskatino pasiūlyti šį nutarimo projektą? Tai kai kurių valdžios struktūrų pastarojo meto siekis iškleti save aukščiau už Seimą ir, jam balsavimo procedūromis vykdant konstitucinius įgaliojimus, imperatyviai nurodyti, ką turi ar Seimo narys, ar pats Seimas daryti. Manau, kad mūsų valstybė yra, kaip jau nustatyta pagal Konstitucijos sandarą, parlamentinė respublika, todėl manau, kad toks teisės aktas, priimtas Seime, būtų labai naudingas, įvertinant tai, kad visuomenėje nekiltų įvairių teisinių sumaiščių. Todėl aš jį teikiu. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau. Jūsų pageidauja paklausti 9 kolegos Seimo nariai. Pirmasis klausia K. Daukšys. Prašom.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, ne.
PIRMININKAS. Atsisakė. Tuomet klausia E. Klumbys. Jo nėra šiuo metu. Klausia E. Pupinis. Prašom.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Labai ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų čia daug problemų būna kai kada, kaip elgtis Seimo nariams, kai yra Konstitucinio Teismo sprendimai. Neseniai mes taip pat buvome pastatyti prieš faktą, kad mums, kaip piliečiams, atrodo vienaip, o Konstituciniam Teismui visada atrodo kitaip. Ar nemanote, kad ir teisinė bazė turėtų būti patikslinta lygiagrečiai, ne tik toks moralinis nutarimas, kuris priverstų kažką susimąstyti? Iš tikrųjų kolizijų yra, kad mes atstovaujame visuomenei, o kažkas pasako, kad yra kitaip. Kažkaip mes jau buvome įvardinti. Gal kokia nors teisinė bazė, tiksliau reglamentuojanti, turėtų būti, nes iš tikrųjų kai kada gauname priekaištų, kaip čia jūs galite taip elgtis, kada kiti nusprendė, ta trečia valdžia, kitaip. Ačiū.
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Dėkoju už jūsų klausimą. Be abejo, įvairių kolizijų teisinėje bazėje tikrai yra. Aš galbūt nenorėčiau kartoti ir dėl Konstitucijos keitimo, jeigu jau man artimesnė tema… Tai yra visuomenės dalyvavimas, vykdant teisingumą, ir tarėjų instituto arba prisiekusiųjų įvedimas. Bet aš manau, kad jeigu mes… norėčiau… Ne tiktai duota priesaika Seime kiekvieno Seimo nario, bet ir jo… Jeigu galima pacituoti, kad Seimo narys priima, balsuoja Seime, vadovaudamasis tik Konstitucija, valstybės interesais ir savo sąžine… Galbūt kada nors bandys ar tai Konstitucinis Teismas aiškinti, kas yra, kada, kaip ta sąžinė derinasi, ar mes turime teisę pagal sąžinę, ar neturime balsuoti. Aš manau, kad Seimo narys, kaip ir jau buvo minėta, remiasi Konstitucija, valstybės interesais ir savo sąžine, ir aš norėjau tai pabrėžti savo nutarimo projekte. Ačiū.
PIRMININKAS. Klausia A. Sysas. Prašom.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis kolega, prieš kurį laiką mes skaitydavome kokias nors pasakėčias ar kitus dalykus. Jau baisiai suktai jūs rašote. Jeigu jūs norite pasakyti kažką rimto, tai, aš manau, tada reikia formuluoti, kad… Jeigu turite omeny Konstitucinio Teismo sprendimus, tai reikia rašyti, kad manote, kad Konstitucinis Teismas ne taip priima. Todėl mano klausimas būtų toks: kam šis nutarimas skirtas – Seimo nariams padrąsinti save, Konstituciniam Teismui ar kitoms, kaip jūs rašote, valstybės institucijoms parodyti savo vietą? Labai ačiū.
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Aš žinau, kurį jūs Konstitucinio Teismo nutarimą turite omenyje, bet, deja, mano Seimo nutarimas buvo užregistruotas balandžio 10 d., o tada to konstitucinio nutarimo nebuvo. Iš kitos pusės, drąsinti nereikia, bet galbūt mes dar kartą pareiškiam ir visuomenei, ir mūsų žmonėms, kad vis dėlto žinotų, kad parlamentinė demokratija Lietuvoje yra, gyvuoja ir turi teisę egzistuoti. Man regis, kad toks pasakymas tikrai labai vietoje ir labai laiku. Tiek aš galėčiau pasakyti.
PIRMININKAS. Klausia A. Dumčius. Prašom.
A. DUMČIUS (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Kai kalbėjo gerbiamasis A. Sysas, tai man atsakė į klausimą, ar buvo tokių atvejų galbūt, sakykime, kai buvo diktuojama ir panašiai. Matyt, čia kalbama apie Konstitucinį Teismą. Aš neprašau Ryto atsakyti.
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Dėkui. Būtų galima padiskutuoti, kodėl, kai atleidžia, vienaip traktuojama, o kai skiriama – kitaip. Jeigu tada… Atsiprašau, aš nenoriu eiti į ginčus. Skirti – tai mes privalome skirti Aukščiausiojo Teismo pirmininką. Bet čia gali būti teisinis ginčas, tai nenoriu ilgai diskutuoti. Bet, paėmus tą konstitucinę nuostatą, atleidžia ir skiria. Ačiū.
PIRMININKAS. Klausia V. Mazuronis. Prašau.
V. MAZURONIS (TTF). Labai ačiū. Gerbiamasis kolega, aš iš karto pasakysiu, kad tikrai pritariu tam nutarimui, ir, žinoma, nesvarbu, kada jis buvo parengtas ir kokiom sąlygom. Bet paskutinis Konstitucinio Teismo sprendimas akivaizdžiai parodė, kad pas mus yra tam tikrų teisinių institucijų, kurios akivaizdžiai peržengia bet kurias ribas mūsų valstybėje, ir sudėlioti valstybėje tai yra būtina. Bet aš vis dėlto grįžčiau prie to, kad tas nutarimas yra reikalingas, pateiktas laiku, ir aš kviesčiau visus jį paremti. Bet ar iš tiesų nereikėtų įstatymais sudėlioti šiek tiek aiškiau funkcijas? Juk tas pats Konstitucinis Teismas privalo aiškinti, ar vienas, ar kitas įstatymas atitinka Konstituciją. O kai pradedamas naujos Konstitucijos kūrimas, tai iš esmės mes ir turime bandymą keisti santvarką Lietuvoje. Aš kitaip to nepavadinčiau. Tai ar jums neatrodytų, kad po šito nutarimo iš tikrųjų turėtų būti peržiūrimi įstatymai, reglamentuojantys šiuo atveju Konstitucinio Teismo veiklą, kad būtų sudėtos aiškios ribos, kuriose ribose jis gali ir turi Lietuvoje veikti?
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Labai ačiū už klausimą, dėkoju, kad jūs pritariate. Nepasakyčiau, kad gali būti konstitucinė santvarka ar kas nors keičiama, bet Seimas vis dėlto yra teisėkūros institucija ir, be jokios abejonės (čia turbūt ne tik jūs, bet ir kiti klausia), galima ne tik apsiriboti šiuo nutarimu, bet atitinkamai padaryti pataisas ir kituose teisės aktuose. Ačiū.
PIRMININKAS. Klausia S. Bucevičius. Prašom.
S. BUCEVIČIUS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis kolega, aš taip pat kaip V. Mazuronis pritarčiau jūsų tokiam įstatymo projektui, bet sakykite…
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Nutarimo, atsiprašau. Nutarimo.
S. BUCEVIČIUS (DPF). Nutarimo. Bet ar nevertėtų mums peržiūrėti ir Aukščiausiojo Teismo pirmininko tiek skyrimo tvarkos, tiek ir atleidimo. Dabar skyrimo tvarką mums reikėjo patvirtinti. O atleidimui jau mūsų, kaip čia pasakius, žodžio nebereikia. Ar nereikėtų peržiūrėti ir atiduoti, jūsų nuomone, kad Seimui visiškai nereikėtų pritarti tiek Aukščiausiojo Teismo, tiek kitų teisėjų skyrimui?
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Taip. Labai atsiprašau. Be abejo, Aukščiausiojo Teismo skyrimą, kaip jūs puikiai žinote, reglamentuoja Teismų įstatymas, ir visų kitų teisėjų. Konstitucijoje numatyta. Bet jeigu jau mano nuomonės, tai aš manyčiau, kad parašyti konstituciniai teiginiai „skiria, atleidžia“turėtų būti analogiški, vienodi. Nes jeigu mes galime, tarkime… Dabar išeina, kad mes privalome atleisti, o skirti… Tai mes ir privalome skirti. O, jeigu, tarkime, mums reputacija netinka arba mes manome, kad netinkamos reputacijos, arba dėl kitokių veiksnių, tai taip išeitų… Nes frazės analogiškos. Jūs paskaitykite Konstitucijoje. Aš galiu pacituoti: „skiria, atleidžia“. Tai ačiū už klausimą.
PIRMININKAS. Ir dar vienas Seimo narys pageidauja paklausti. K. Masiulis. Prašom.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Ačiū. Aš noriu paklausti, o vis dėlto ar čia nėra trivialus tas mūsų nutarimas? Aš nematau jokio papildomo turinio, kuris kažką pasakytų, ko mes nežinojome iki šiol. Ar čia reikia mums kartoti? Mes galime tada imti kiekvieną Konstitucijos teiginį ir surašyti nutarimą.
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Be abejo. Bet man atrodo, kad tam tikras ažiotažas, kilęs dėl įvairių ir Konstitucijos pataisų, ir dėl teismų, bent visuomenėje, ir dėl, tarkime, kaip aš jau minėjau, visuomenės dalyvavimo vykdant teisingumą, man atrodo, kai kurie priminimai arba pabrėžimas tai, kas yra aišku, bet kartu dar kartą pakartota… Man atrodo, nieko nėra blogo, jeigu mes priimsime šitą Lietuvos Respublikos Seimo nutarimą. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau, jūs atsakėte į visus klausimus. Dėl balsavimo motyvų pageidauja pasisakyti. Motyvai už – K. Daukšys. Prašom. Nėra jo. Tuomet V. Mazuronis. Prašom.
V. MAZURONIS (TTF). Gerbiamieji kolegos, aš ypač kviesčiau visus po pateikimo pritarti šitam nutarimo projektui. K. Masiuliui į jo abejones norėčiau pasakyti, žinote, yra toks posakis: „Ant palinkusio karklo visos ožkos lipa“. Man atrodo, kad jeigu šiandien Seimas nereaguos į vienokius ar kitokius bandymus iš esmės apriboti mūsų, kaip institucijos ir kaip Seimo narių teises, tai mes sulauksime dar ne tokių akibrokštų. Todėl išsakymas savo aiškios pozicijos korektiškai, taip, kaip siūlo kolega šiuo atveju nutarimo forma, manyčiau, ateityje galbūt ir tam tikrais įstatymų aktų pakoregavimais, tai yra niekas kitas, kaip Seimo, kaip institucijos prestižo saugojimas. Todėl aš tikrai kviesčiau visus pritarti šiam nutarimui po pateikimo ir daryti kitus žingsnius, kad Lietuvos Respublikos Seimas nebūtų kaip tas karklas.
PIRMININKAS. Motyvus prieš pageidauja išsakyti L. Graužinienė. Prašom.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū. Aš pritarčiau šiam nutarimo projektui, jeigu čia būtų konkrečiai įvardinta, kam jis yra taikomas. Dabar šie abstraktūs keli sakiniai tikrai yra visiškai nereikalingi, mano nuomone, nes Konstitucija yra aukščiau Seimo nutarimo, o Konstitucijoje labai aiškiai viskas yra išdėstyta, ir aš šį kartą sutikčiau su gerbiamojo K. Masiulio išsakytomis mintimis. Visai nemanau, kad Seimas bus autoritetingesnis, jeigu jis primins tai, kad Konstitucijoje parašytos jo teisės. Aš manau, kad mes kiekvienas mokame skaityti Konstituciją ir žinome prieš balsuodami, kokiomis teisėmis galime naudotis. Čia visiškai ne nuo to stuburo tvirtumas priklauso, kiek nutarimų Seimo mes priimsime. Todėl esu įsitikinusi, kad visiškai nereikalingas šis nutarimo projektas. O jeigu jis turėjo būti Seime pateiktas, tai turėjo būti konkrečiai pateiktas ir adresuotas ar Konstituciniam Teismui, ar kažkuriai kitai institucijai, kuri, jūsų nuomone, viršijo savo įgaliojimus. Todėl balsuosiu prieš.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, išklausėme pasisakymus dėl balsavimo motyvų. Kadangi buvo išsakyta ir nuomonių prieš, kviečiu pasiruošti ir balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta po pateikimo Seimo nutarimo dėl parlamentinės demokratijos Lietuvoje projektui, kurio numeris Nr. XIP-525, prašau pasiruošti ir balsuoti. Kas nepritaria, balsuoja kitaip. Prašom.
Užsiregistravo 70. Balsavo 67. Už – 51, prieš – 10, susilaikė 6. Nutarimo projektui po pateikimo pritarta. Seniūnų sueiga rekomenduoja skirti pagrindinį ir vienintelį komitetą šiam projektui svarstyti – Teisės ir teisėtvarkos komitetą. Nėra prieštaraujančių? Bendru sutarimu galime apsispręsti dėl komiteto? Ir siūloma svarstymo data birželio 30 d. Seimo plenariniame posėdyje. Nėra prieštaravimų. Pritarta. Šio klausimo svarstymas baigtas.
Peticijų įstatymo 10 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XP-1426 (svarstymas)
Dabar mes sutaupėme 10 min. laiko, todėl kviečiu į tribūną pranešėją A. Lydeką, Žmogaus teisių komiteto pirmininką, kuris pristatys Peticijų įstatymo 10 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą. Svarstymo stadija, projekto Nr. XIP-1426. Pateiks komiteto išvadą. Prašom, gerbiamasis pirmininke.
A. LYDEKA (LCSF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Žmogaus teisių komitetas, kaip pagrindinis komitetas, apsvarstė šį įstatymo projektą, teisingumo dėlei, matyt, vertėtų priminti, kad Peticijų įstatymas buvo keičiamas todėl, kad buvo Konstitucinio Teismo sprendimas, kad privalu jį keisti. Komitete buvo apsvarstyta Seimo Teisės departamento pozicija, taip pat Seimo Peticijų komisijos pozicija, taip pat Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto, kaip papildomo komiteto, pozicija. Ir komitetas priėmė sprendimą grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams tobulinti. Argumentuojama tuo, komitetas argumentuoja tuo, kad nėra aiškaus įstatymo projekto 1 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo mechanizmo. O nesant tinkamo mechanizmo nebus pasiektas įstatymo projektu keliamas tikslas. Šį sprendimą komitetas priėmė bendru sutarimu. Tad kviečiu, gerbiamieji kolegos, pritarti komiteto sprendimui, kad būtų grąžinta iniciatoriams tobulinti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam pranešėjui. Kai pagrindinis komitetas siūlo grąžinti iniciatoriams tobulinti, svarstymo stadijoje diskusijos nevyksta, kalbama tik dėl balsavimo motyvų. Motyvai už komiteto siūlymą, už komiteto išvadą – D. Bekintienė. Prašom.
D. BEKINTIENĖ (TS-LKDF). Iš tikrųjų labai pritarčiau komiteto išvadai ir siūlyčiau balsuoti už atmetimą, nes po Konstitucinio Teismo išaiškinimo, kaip dažnai taip įvyksta, atsiranda dar daug neaiškumų dėl vykdymo būdų, tvarkos ir kitokių dalykų. Dar iš tikrųjų didelis klaustukas, kur reikia išsiaiškinti, ir įstatymą reikėtų tobulinti. Todėl prašyčiau balsuoti už komiteto išvadą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Pasisakyti prieš komiteto išvadą nėra pageidaujančių. Tai, gerbiamieji kolegos, prašau dėmesio. Prašau apsispręsti ir balsuosime. Noriu paklausti, gal galėtume bendru sutarimu pritarti komiteto išvadai grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams tobulinti? (Balsai salėje) Yra siūlymas balsuoti.
Tuomet, gerbiamieji kolegos, apsispręsime balsuodami. Balsuojantys už palaiko komiteto išvadą, kurioje siūloma grąžinti projektą iniciatoriams tobulinti, kas turi kitokią poziciją, balsuoja kitaip. Prašom balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta Žmogaus teisių komiteto, pagrindinio komiteto, išvadai?
Užsiregistravo 71, balsavo 71. Už – 66, prieš – 1, susilaikė 4. Komiteto išvadai pritarta. Įstatymo projektas grąžinamas iniciatoriams tobulinti.
Repliką po balsavimo – L. Sabutis prie šoninio mikrofono. Prašom.
L. SABUTIS (TS-LKDF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, jau antras balsavimas, kaip aš pastebiu, kai nėra salėje Seimo nario, už jį balsuojama arba už, arba prieš. Pirma eilė iš kairės. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Jūsų pastaba, gerbiamasis Liudvikai Sabuti, teisinga. Aš, kaip posėdžio pirmininkas, priimu sprendimą šį klausimą pavesti išsiaiškinti Etikos ir procedūrų komisijai. Ar yra prieštaraujančių? Nėra prieštaraujančių. Dėkoju. Į protokolą įtraukta. Klausimą išsiaiškins ir nustatys, kaip atsitiko, kad kažkas balsuoja už nesantį Seimo narį.
Kviečiu pristatyti Seimui Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 7 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą, kurio Nr. XP-3455, socialinės apsaugos ir darbo ministrą R. J. Dagį. Pateikimo stadija. Tai yra 2-6 popietinės darbotvarkės klausimas. Prašau, gerbiamasis pranešėjau.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, Lietuvos Respublikos Vyriausybė teikia svarstyti Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 7 straipsnio pakeitimo ir papildymo projektą. Projektas parengtas vykdant Konstitucinio Teismo 2008 m. balandžio 29 d. nutarimą. Šiuo nutarimu Konstitucinis Teismas pripažino, kad keičiamo įstatymo nuostata, kad draudiminiais įvykiais besąlygiškai pripažįstami nelaimingi atsitikimai darbe, ūmios profesinės ligos, kai apdraustasis buvo neblaivus ar girtas, apsvaigęs nuo narkotinių, toksinių, psichotropinių medžiagų, prieštarauja atitinkamoms Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatoms.
Konstitucinio Teismo nutarime nurodyta, kad būtina vertinti, ar nelaimingą atsitikimą darbe lėmė asmens neblaivumas ar apsvaigimas, ar netinkamos, nesaugios, nesveikos darbo sąlygos. Šiuo metu nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo išmokos nemokamos, jeigu apdraustasis buvo neblaivus ar apsvaigęs, t. y. tokiu atveju nelaimingas atsitikimas darbe nepripažįstamas draudiminiu įvykiu. Tačiau yra atvejų, kai apdraustojo neblaivumas ar apsvaigimas nėra tiesioginė nelaimingų atsitikimų priežastis. Būna, kad tiesioginė šio atsitikimo priežastis – netinkamos, nesaugios ir sveikatai kenksmingos darbo sąlygos. Todėl siūloma nustatyti, kad draudiminiais įvykiais nebus pripažįstami tik tie nelaimingi atsitikimai darbe, kuriuose bus tiesioginis ryšys su apdraustojo neblaivumu, esant tinkamoms, saugioms ir sveikatai nekenksmingoms darbo sąlygoms, t. y. prieš skiriant išmoką „Sodra“ turės įsitikinti, ar apdraustasis nukentėjo tik dėl savo neblaivumo. Tai tiek norėjau pasakyti. Yra gana trumpa pataisa. Ir laukiu jūsų klausimų.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau. Jūsų pageidauja paklausti šeši Seimo nariai. Pirmasis klausia Seimo narys A. Sysas. Prašom.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis ministre, buvo labai konkretūs atvejai, dėl ko atsirado šitas sprendimas, ir jūs paminėjot Konstitucinio Teismo bylą. Bet ar jums neatrodo, kadangi aš žinau tuos atvejus, kad šita pasiūlyta 7 straipsnio 3 dalis, ko gero, neapima tų atvejų, dėl kurių daugiausia ir buvo ginčijamasi? Aš pasakysiu labai konkretų atvejį. Po darbo šventė gimtadienį, na, sakykim, išgėrė taurę vyno, ėjo ir perėjoj, pėsčiųjų perėjoj partrenkė automobilis. Ir tokiu atveju kilo tas ginčas iki teismo. Tai va šitas įrašas kaip bus traktuojamas? Jis ėjo nustatytoj vietoj, laikėsi eismo taisyklių, jį partrenkė automobilis, bet patikrinus rasta pas jį, sakykim, 0,4 promilės ir buvo traktuojama, kad dėl to jam neturėtų būti mokama nedarbingumo išmoka, kadangi jis buvo išgėręs. Nors, sakau, eismo įvykis įvyko perėjoj, va čia, prie Seimo. Ačiū.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Šiaip nelaimingi atsitikimai, įvykę pakeliui į darbą, iš darbo, čia mes tą variantą turbūt nagrinėjame, nepripažįstami draudiminiais, jei apdraustasis, remiantis atitinkamų institucijų išvadomis, nukentėjo dėl savo paties neblaivumo arba apsvaigimo kokiom psichotropinėm ar dar kokiom medžiagom. Nelaimingi atsitikimai pakeliui į darbą ar iš darbo, įvykę ne dėl apdraustojo neblaivumo ar girtumo, pripažįstami nelaimingais atsitikimais darbe. Taigi yra pasiūlyta siekiant suvienodinti šitas nuostatas ir traktuoti jas vienodai, ir jeigu tas žmogus padarė nusikaltimą girtas, tai jis yra girtas. Nieko nepadarysi. Mes neturėtume toleruoti šito dalyko.
PIRMININKAS. Klausia E. Žakaris. Prašom.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). (…) nedraudiminis įvykis.
E. ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis ministre, aš vis tiek norėčiau patikslinti dėl nelaimingų atsitikimų darbo metu, jeigu žmogus yra neblaivus. Tai, tarkime, jeigu ten dirba darbininkas prie kokio preso, kur nėra reikiamų sąlygų, apsaugos, tai, vadinasi, jis gali ramiai dirbti išgėręs ir, jeigu bus nelaimingas atsitikimas, aišku, jisai specialiai gal nekiš tenai rankų, tai tokiu atveju bus pripažintas kaip nelaimingas atsitikimas darbe ir jis gaus visas išmokas?
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Aišku, šitas klausimas, sakykim, nėra taip lengvai atsiejamas ir čia jau yra tam tikro subjektyvumo (sutinku su jumis) traktuojant šituos klausimus, bet Konstitucinio Teismo išvada yra labai vienareikšmiška šiuo klausimu, ir mes vargu ar galim su ja ginčytis. Atitinkamos institucijos privalės nustatyti, ar šito atsitikimo priežastis buvo jo girtumas, ar netinkamos darbo sąlygos, t. y. aiškiai turės atskirti tuos dalykus. Aišku, kai viskas tarpusavy susimaišė, nebus taip paprasta tą dalyką padaryt, bet yra imperatyvus Konstitucinio Teismo šio klausimo išaiškinimas. Aš negaliu šiuo metu, nes neleidžia nei mano pareigos, nei galimybė, ginčytis dėl to išaiškinimo, bet, manau, kad gali būti ir kompleksiškai pažiūrėta į tuos klausimus, kokia ta kaltė, ar dalinė, ar visa, ir visaip čia turėtų žiūrėti, bet viskas priklausys nuo to, kaip mes toliau sutvarkysime taisykles, susijusias su šiais visais įvykiais. Nes vis tiek turės būti taisyklės, pagal kurias bus vienaip ar kitaip nustatoma ir kuriomis bus vadovaujamasi. Bet principas, man atrodo, šiuo atveju yra palankus darbuotojams, nes kartais apsvaigimas gali būti ir nebūtinai susijęs su tuo, kad jis panaudojo kažkokias medžiagas, o paprasčiausiai, kad jis prisikvėpavo garų, kokių nors technologinių garų, o tai gali būti darbdavio traktuojama, kad tu esi apsvaigęs ir padarei nusižengimą, ir tau niekas nepriklauso. Tokių dalykų irgi yra. Tas piktnaudžiavimas gali būti.
PIRMININKAS. Klausia D. Jankauskas. Prašom.
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju. Iš dalies pratęsiu, gerbiamasis ministre, jūsų ką tik išsakytą atsakymą. Projekte rašoma, kad nuostatos netaikomos, jeigu neblaivumas arba apsvaigimas psichiką veikiančiomis medžiagomis buvo susijęs su draudėjo pavesto darbo technologijos ypatybėmis. Ar apima technologines avarijas? Technologinės avarijos, tarkim, kaip jūs minėjot, kad garų galima prisikvėpuoti ar panašiai, tad technologinės avarijos ar patenka į tą formuluotę, kokia dabar projekte yra įrašyta, jūsų nuomone?
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Aš manau, kad tikrai neabejotinai, nes žmogus gali apsvaigti, atsižvelgiant į gamybos procesą, ir nuo to paties alkoholio garų, kurie papuola į išorę, jeigu koncentracija yra didelė, jeigu įvyksta kažkokia technologinė avarija. Tai po to gali būti ilgas ginčas, ar jis gėrė kažkur kitur, ar, kaip dabar vyksta mėginant nurašyti tuos nuostolius į šoną, vis dėlto tai buvo susiję su objektyvia priežastimi, ir tas žmogus, darbininkas nėra kaltas dėl tos priežasties.
PIRMININKAS. Klausia E. Pupinis. Prašom.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Labai ačiū, pirmininke. Iš tikrųjų nepripažįstami draudiminiai įvykiai, kai valstybė prisiima tam tikrą naštą ir pripažįsta tam tikrus draudiminius įvykius dėl apsvaigimo. Tai vienas reikalas. Tačiau terminas „draudiminis įvykis“ yra ir draudžiantis savanorišku draudimu. Tai iš tikrųjų čia nebus tam tikro nesusipratimo, tarkim, kai draudimo kompanijoms, kurios draudžia, galbūt nelabai svarbu. Jis vis tiek buvo apsvaigęs, ir dėl apsvaigimo darbo vietoje įvyko tam tikras nelaimingas atsitikimas, kur privati kompanija turėtų mokėti. Iš tikrųjų šitoje vietoje čia yra suderinta ar išvis neturi būti suderinta, nes iš esmės tie patys terminai ir ten, ir ten yra?
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Tiesą pasakius, man dalyvaujant svarstant šios pataisos esmę toks klausimas nebuvo keltas. Man jis šiek tiek yra naujas. Bet „draudiminio įvykio“ sąvoka labai aiškiai apibrėžta visuose galiojančiuose įstatymuose. Dėl to nekildavo kokių nors abejonių. Nežinau, ar šitoje vietoje gali būti kokios nors problemos.
PIRMININKAS. Klausia V. V. Margevičienė. Prašom.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). O toje valstybinėje daly tai neabejotinai, viskas aišku, „Sodros“ daly visiškai aišku.
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Dėkoju posėdžio pirmininkui. Gerbiamasis ministre, jūs pasakėt, kad „Sodra“ turės įsitikinti prieš mokėdama tas išmokas, ir mes čia kalbam apie papildomą valstybės naštą, nes jūs žinot, kad iš tikrųjų narkotinės ir psichotropinės medžiagos žmogaus organizme kartais išsilaiko ilgiau negu vieną parą. Ir jas tikrai galima aptikti. Bet aptikti ir nustatyti yra labai brangus mechanizmas. Netgi ne visos gydymo įstaigos turi tuos visus komponentus, kurie galėtų padėti tai išaiškinti. Kas prisiims visą šitą atsakomybę, kas mokės už tuos testus? Dėkui.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamoji kolege, ačiū už klausimą. Praėjusiais metais, mano duomenimis, įvyko 3295 nelaimingi atsitikimai darbe. Tai Valstybinės darbo inspekcijos duomenys. Iš viso buvo užregistruota nelaimingų atsitikimų 3069, lengvų atsitikimų darbe, sunkių – 149 ir mirtinų – 77. Tai maždaug toks mastas. Ir dabar „Sodra“ turi įsitikinti dėl tų jūsų keliamų klausimų, kokios būsenos žmogus padarė tą įvykį, ar jis gali gauti išmokas, ar ne. Aišku, papildoma įrodinėjimo našta ir sudėtingumas iškyla, bet aš manau, kad apkaltinti nekaltą yra didesnė nuodėmė negu šiek tiek daugiau, ilgiau patyrinėti atvejį. Aišku, kad prisiims „Sodra“, turės prisiimti tikrinimą, bet nekaltą žmogų apkaltinti iš tikrųjų, man atrodo, yra blogiau negu truputį daugiau padirbėti. Tai dėl tiek aš neišgyvenčiau dėl „Sodros“.
PIRMININKAS. Ir paskutinysis klausia M. Zasčiurinskas. Prašom.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkui. Aš šiek tiek pratęsiu kolegės klausimą. Iš tiesų šios įstatymo pataisos, iš vienos pusės, labai sukonkretina, o iš kitos pusės, padaro nelabai aiškų patį procesą. Ar jūs galėtumėt sumodeliuoti ir konkrečiai išdėstyti du atvejus: vienas atvejis – kai įvyksta gamyboje ir kitas – pakeliui į darbą. Įvyko nelaimingas atsitikimas, ir kokie tolesni veiksmai? Kas ateina, kas nustato, kas yra ekspertas, kas užmokės tam ekspertui už nustatymą, kaip kolegė sakė, psicho- tos visos medžiagos ir panašiai. Prašau sumodeliuoti situaciją. Įvyko nelaimingas atsitikimas ceche – vienas atvejis, ir pakeliui į namus.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Pirmiausia visus atsitikimus darbe prižiūri Valstybinė darbo inspekcija. Jinai tikrina tuos atvejus, surašo atitinkamas išvadas. Jeigu žmogui kažkas atsitiko pakeliui, dažniausiai jis pats kreipiasi, kad jam kažkas atsitiko, ir jis nori gauti vienokią ar kitokią išmoką. Tada tikrinama, ar jis buvo blaivus, ar neblaivus. Inspektorius, aišku, jeigu taip sumodeliuotume situaciją, paskui kiekvieną darbuotoją nebėga. Jis turi gauti signalą, kad įvyko kažkoks įvykis, ir tada pradedamas to įvykio tyrimas. Jį turi informuoti darbdavys pagal mūsų kodeksą, gali informuoti profesinės sąjungos, gali informuoti pats darbuotojas, bet vis tiek nukentėjusysis turi iniciatyvos teisę šiuo atveju arba darbdavys turi iniciatyvos teisę matydamas, kad yra neblaivūs darbuotojai, kad kažką padarė ne taip. Taigi tų subjektų tikrai užtenka. Man atrodo, ne čia yra problema.
Problema bus realizacija ir įrodinėjimas. Iš tikrųjų tai, ką kolegos kelia, kaip reikės įrodyti, kiek žmogus buvo išgėręs pats savaime, kiek technologinis procesas lėmė. Bet dar kartą sakau: čia yra beveik vienareikšmė, ne beveik, o vienareikšmė Konstitucinio Teismo nuoroda, ir mes tuos dalykus turime atskirti, nes, kiek esu susipažinęs, yra tokios nuostatos ir Europos Sąjungos praktikoje lygiai tas pats yra. Mes turėtume galvoti, kaip šiuo atveju labiau apsaugoti darbuotoją.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau, jūs atsakėte į visus klausimus. Dėl balsavimo motyvų pageidauja kalbėti. Motyvai už – D. Jankauskas.
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Kadangi yra tik pateikimo stadija, tai aš iš tiesų kviečiu kolegas pritarti po pateikimo. Natūralu, ir pranešėjas įvardijo, kad yra probleminių aspektų, ir, matyt, svarstant bus galimybė tobulinti projektą. O įvertinti Konstitucinio Teismo išvadas. Iš tiesų, manau, tokio teisės akto pakeitimą, galbūt ir patobulintą, vis tiek mes Seime turėsim priimti. Taigi kviečiu kolegas pritarti po pateikimo. O dėl įsigaliojimo terminų, dėl kitų dalykų, manau, turėsim pakankamai erdvės tobulinti projektą. Dėkoju.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – K. Daukšys. Prašom.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Iš tikrųjų esu prieš ir tuoj pat greitai išvardinsiu savo motyvus.
Man keista, kad ministras partijos, kuri taip su girtavimu kovoja ir kurios vienas iškiliausių sūnų yra šio Seimo ir praeito Seimo kovos su girtuoklyste vadovas, pateikė tokį projektą, pagal kurį dabar darbe gali gerti. Ir, neduok Dieve, jeigu pas tą darbdavį bus nors vienas nedidelis pažeidimas, na, atitrūks kopėčių turėklas arba dar kas nors, ir tas prisigėręs darbuotojas nusivers žemyn, tada bus kaltas darbdavys. Jūs man pasakykit, tam darbo inspektoriui ką lengviau nubausti – ar žmogų, kuris nusivertė, ar darbdavį? Aišku, darbdavį. Visą laiką pirmas tyrimas bus: aha, grindys nenuplautos iki galo, galbūt voratinklis kur nors kabo, nėra sąlygų, kurios būtų visiškai saugios, sveikatai nekenksmingos ir tinkamos, ir viso gero. Važiuok, darbdavy, mokėk už tai, kad tavo girtas darbininkas kažką pridirbo.
Dabar, gerbiamieji, ar tas grįžimas iš darbo namo, kaip čia kažkas sakė, išgėrė po darbo ir eidamas namo pakliuvo? Tai gal sutarkime iš karto paprastai, kad jeigu po darbo išgėrei, tai toje vietoje, kur išgėrei, ir baigiasi grįžimas namo. Nes kitaip tas grįžimas gali trukti ilgai, kaip per tas kopas, kiti žmonės grįžta ir po penkias valandas po darbo išgėrę. Tai paskui jie gali labai sunkiai gaudytis, kurioje vietoje yra. Todėl manau, kad keistas įstatymo pakeitimas. Jį reikėtų braukti, mesti lauk iš karto ir pasakyti vieną kartą visiems labai aiškiai: nėra tokios galimybės darbe būti išgėrus, net ir Seimo nariams.
Kitas dalykas – technologiniai reikalai. Na, brangieji, koks čia gali būti technologinis reikalas, kad dėl technologijos reikia prisigerti, nebent būtum degustatorius, bet jis irgi išspjauna visa, kas priklauso.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, išklausėme motyvus už ir motyvus prieš. Turime apsispręsti balsuodami. Kviečiu kolegas pasiruošti ir balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta po pateikimo Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 7 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui Nr. XP-3455, prašau balsuoti. Kas pritaria, balsuoja už, kad turi kitokią nuomonę, balsuoja kitaip. Prašom balsuoti.
Registravosi 64, balsavo 63: už – 40, prieš – 2, susilaikė 21. Įstatymo projektui po pateikimo pritarta.
Seniūnų sueigoje siūloma skirti komitetus šiam įstatymo projektui svarstyti: pagrindinį komitetą – Socialinių reikalų ir darbo komitetą, papildomą komitetą – Biudžeto ir finansų komitetą. Ar galime bendru sutarimu pritarti šiuos komitetus paskirti? Nėra prieštaraujančių. Pritarta.
Siūloma svarstymo data – birželio 30 d. Seimo plenarinis posėdis. Ar yra prieštaraujančių? Nėra prieštaraujančių. Pritarta svarstymo datai.
Kitas darbotvarkės 2-7 klausimas – Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-376. Pateikimo stadija. Pranešėjas – A. Sysas. Prašom.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, projekto tikslas – suvienodinti kompensuojamo uždarbio ligos pašalpoms ir darbuotojų vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarką. Šitą įstatymą paskatino pateikti konkretūs atsitikimai konkretiems žmonėms. Aš turiu omeny, kad šiandien Lietuvoje ekonominė ir socialinė situacija kinta labai greitai, nėra stabilumo, todėl laikino nedarbo problema nėra reta. Atsitinka tokių atvejų, kad pagal dabartinę skaičiavimo tvarką, skaičiuojant nedarbo pašalpą, imamas vidutinis darbo užmokestis, buvęs prieš šešis mėnesius. Per tą laiką žmogus gali jau įsidarbinti, dirbti kitame darbe. Buvo atvejų, kai jis susižeidė, gavo nelaimingą atsitikimą darbe, bet išmokant pašalpą buvo skaičiuojama, kas buvo prieš šešis mėnesius, kai jis buvo bedarbis. Todėl mano siūlymas yra priartinti nelaimingo atsitikimo apmokėjimo laikotarpį prie fakto, kada jis įvyksta, o ne atsieti vieną dalyką nuo kito.
Kaip minėjau, yra dar tokia tvarka, kad kai mes skaičiuojame vidutinį darbo užmokestį, tai mes neskaičiuojame įmonei už buvusį prieš šešis mėnesius, imami 3 paskutiniai mėnesiai. Todėl ir šiuo atveju mes suvienodintume tvarką. Dėl darbdavių, tai jiems tokia skaičiavimo tvarka būtų paprastesnė, nes tai būtų viena tvarka, o ne dvi skirtingos tvarkos. Todėl kviečiu pritarti pateiktam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Jūsų paklausti, gerbiamasis pranešėjau, užsirašė 4 Seimo nariai. Pirmasis klausia D. Jankauskas. Prašom.
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju. Labai trumpas klausimas, kolega. Kaip techniškai, nesunkiai tai įgyvendinama su turima „Sodros“ programine įranga ir jos techninėmis galimybėmis?
A. SYSAS (LSDPF). Aš konsultavausi. Aišku, reikėtų pakeisti šiek tiek programą, nes imamas kitas laikotarpis. Bet, kaip jau sakiau, darbdaviai skaičiuoja vidutinį darbo užmokestį už 3 paskutinius mėnesius. Tai nieko naujo nekuriame, o kaip tik modifikuojame skaičiavimo tvarką pagal vieną tvarką. Būtų.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys ir ministras R. J. Dagys. Prašom.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, aš pratęsiu kolegos D. Jankausko klausimą, nes pagal dabartinę situaciją žadama ateity pereiti prie „Sodros“ deklaravimo pamėnesiui. Bet tas yra numatyta šių metų antrojoje dalyje, nes dabar ta kompiuterinė bazė nėra tam dalykui pritaikyta, tai būtų papildoma našta vėl nešioti pažymas, administruoti ir panašiai. Ar jūs nemanytumėte, kad šitam jūsų įstatyme reikėtų tada bent jau numatyti įgyvendinimo terminus, suderinti su numatytu tos bazės pakeitimu ir būsimais administravimo pakeitimais, kurie yra numatyti, t. y. pereiti prie deklaracijos pamėnesiui, bet tai bus įmanoma padaryti tiktai paskutinėje šių metų dalyje?
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū už klausimą. Manau, kad teikti pasiūlymus ir suderinti su kokiais jau rengiamais įstatymais visada galima, bet aš norėčiau taip pat pasakyti. Jūs minėjote, kiek konkrečiai nelaimingų atsitikimų įvyksta, bet jeigu konkrečiai žiūrėtume į tą, kuris pateko į tokią keistą situaciją, kai jis šiandien turi gerą darbą, gerai apmokamą ir gauna nelaimingą atsitikimą darbe, bet, kai jam skaičiuojamas, imamas laikotarpis, kai jis buvo bedarbis, tai yra vienetai. Tai čia, sakau, yra diskusijos klausimas, nes į komitetą dar… Šitas įstatymas buvo rengtas anoje kadencijoje, kreipėsi… Du tokie atvejai man žinomi, ir aš parengiau tą įstatymo projektą būtent dėl to, kad buvo labai konkretūs atvejai. Sakau, dabartinė ekonominė situacija kinta labai greitai. Mes net turėtume, ką jūs ir sakote labai teisingai, visus tuos skaičiavimus glaudžiau sieti su visais įvykiais, ar tai būtų vidutinis darbo užmokestis, nelaimingas atsitikimas, išmokos ir visa kita. Todėl sutinku su jūsų pasiūlymais, svarstant, aš manau, bus Vyriausybės išvada, viską bus galima derinti, bet reikia spręsti.
PIRMININKAS. Klausia L. Graužinienė. Prašom.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū. Aš norėjau tik pasitikslinti. Ar jūs nemanote, kad gali būti ir priešingų atvejų, negu į jus kreipėsi žmonės? Ir ar netikslinga tada palikti įstatyme (vis dėlto nedaug atvejų būna) pasirinkimo teisės – arba iš paskutinių trijų mėnesių, arba, jeigu žmogus neturi tuo metu draudžiamųjų pajamų, būtų galima jam skaičiuoti ir iš užpraėjusių trijų mėnesių. Tai dabar mes lyg ir taikome įstatymą prie vienos grupės, kai kažkam buvo įvykę, bet gali būti ir atvirkštinis variantas. Todėl manyčiau, būtų galima palikti ir tokį, kad jeigu nėra paskutinių trijų mėnesių, galima būtų imti ir iš buvusių, nes taip yra buvę įstatymuose, mes skaičiuodavome ir anksčiau.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiamoji kolege, aš norėčiau šiek tiek paprieštarauti. Atvirkštinų atvejų negali būti. Jeigu žmogus yra bedarbis, nelaimingas atsitikimas darbe negali įvykti, nes jis jau yra bedarbis. Šiuo atveju aš sutinku iš dalies, kad gali ten slankioti tie, ypač dabartinėje situacijoje, nes įstatymas rengtas, sakau, labai seniai. Kai mažėja darbo užmokestis, mažinamas, tai faktiškai lyg ir yra bloginama situacija, sakau, reikia žiūrėti į realią situaciją, kokia šiandien yra darbo santykių, realiai rinkos. Jeigu mes skaičiuojame vidutinį darbo užmokestį už tris mėnesius, tai dėl pašalpos išmokėjimo kažkodėl imti buvusį prieš pusmetį yra nelogiška. Todėl siūlau diskutuoti pasiūlymus, visi pasiūlymai priimami.
PIRMININKAS. Ir paskutinioji pageidauja klausti V. V. Margevičienė. Prašom.
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Dėkoju posėdžio pirmininkui. Aš tiesiog noriu paklausti. Dabar, kaip žinote, kai už darbą atlyginimas vis mažinamas tai 10 %, tai 5 %, tai dar kitais procentais, ypač net ir valstybės tarnyboj, ir mokytojams dabar visiems, tai ar jūs negalvojate apie tą, ką klausė ir ministras, termino nukėlimą, nuo kada tai galės būti? Nes dabar mes nežinome, galbūt vėl bus biudžeto perskirstymas, dar atlyginimai mažės. Tada tiems žmonėms iš tikrųjų pasidarys ne visai gerai. Kad Vyriausybės išvados reiks tokiam įstatymui, tai aišku. Bet gal jisai galėtų įsigalioti tada, kai tikrai žinosime stabilią situaciją, kad tikrai atlyginimai grįžta į savo seną vagą. Ačiū.
A. SYSAS (LSDPF). Aš tiesiog suglumintas jūsų klausimo, tiesiog nežinau, ką atsakyti, nes jeigu situacija blogės toliau ir mažins toliau, tai kuo mes toliau kelsim, tai tuo mažesnę gaus. Tai čia galima dvejopai į tai žiūrėti. Aš sutinku su ministru, kadangi ruošiamos bendros normos dėl vieno mėnesio. Apie tai, kai aš ruošiau įstatymą, šito nežinojau. Bet aš manau, kad nereikėtų nutempti šito proceso labai ilgai, nes bet koks proceso tempimas neišsprendžia jo, jis tik įgauna įvairių formų ir mes po kiek laiko grįžtame ir bandome jį taisyti. Todėl mūsų komitete, tikiuosi, padiskutuosime apie šituos dalykus. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau. Daugiau nėra pageidaujančių paklausti. Dėl balsavimo motyvų taip pat nėra pageidaujančių pasisakyti. Ar galime pritarti bendru sutarimu po pateikimo pateiktam įstatymo projektui? Nėra prieštaraujančių. Po pateikimo pritarta.
Seniūnų sueiga siūlo paskirti šio įstatymo projektą svarstyti pagrindinį komitetą ir neskirti papildomo komiteto, o pagrindinį komitetą būtent Socialinių reikalų ir darbo komitetą. Galime pritarti šio komiteto paskyrimui?
Kolega D. Jankauskas pageidauja pasisakyti. Prašom.
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Taip, tiesiog siekiu taupyti visų mūsų laiką. Iš pranešėjo supratau, kad dėl Vyriausybės išvados vis tiek, matyt, diskusijų nėra, tai gal galima iš karto Seimo sprendimu paprašyti, taip tiesiog būtų taupomas laikas, dėl Vyriausybės išvados.
PIRMININKAS. Dėl komiteto mes apsisprendėme ir galime bendru sutarimu pritarti pasiūlymui, kad Seimas kreipiasi dėl Vyriausybės išvados šiam projektui. Pritarta. Dėkoju. Ir siūloma svarstymo data, na, atsižvelgti, aišku, reikia, ar spės Vyriausybė, bet siūloma birželio 30 d. Aš manau, kad tikslinga pritarti šiai datai, atsižvelgiant į prieš tai pateiktą projektą, kuris irgi birželio 30 d. numatytas svarstyti. Nėra prieštaraujančių. Pritariame šio projekto svarstymo datai birželio 30 d. Dėkoju.
Kitas darbotvarkės klausimas 2-8 – Seimo statuto „Dėl Seimo statuto 139 straipsnio papildymo, 145, 172, 174, 177 ir 180 straipsnių pakeitimo bei Statuto papildymo 1391 straipsniu“ projektas Nr. XIP-625. Pranešėjas – K. Glaveckas. Pateikimo stadija. Prašom.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos. Neminėsiu Statuto pakeitimo straipsnių, nes prieš tai pirmininkas paminėjo. Bet pradėsiu iš esmės. Paaiškinsiu, kodėl reikalingas šitas teikiamas Statuto projektas. Jisai teikiamas yra keturių Seimo narių, tai mano, J. Razmos, A. Endzino ir Ž. Šilgalio.
Esmė yra ta, projektas yra parengtas siekiant, kad priėmus arba galiojančio Fiskalinės drausmės įstatymo nuostatos būtų įgyvendintos. Kas turima omeny? Kaip žinote, tas įstatymas jau galioja ilgą laiką, bet tų nuostatų nėra laikomasi. Kaip pavyzdys gali būti prociklinė ekonomika. Kai mes turėjome prociklinę ekonomiką, mes didinome valstybės įsipareigojimus, kitaip sakant, Seimas priimdavo daugybę siūlymų, pasiūlymų, jie būdavo priimami. Paprastai ne 71, bet 30, 40, 50 Seimo narių dauguma tiktai, o to pasekmes mes žinome. Kai prociklinės ekonomikos pajamos tampa įsipareigojimais ir kai ciklas nusileidžia į apačią, tai tų įsipareigojimų vykdymas tampa valstybės našta. Prociklinė ekonomika turi ne tiktai pajamas, bet ir netektis. Tai dabar yra tas ciklas, kai ekonomika jau iš prociklinio vystymosi negauna pajamų, o patiria nuostolius arba, kitaip tariant, bendrasis vidaus produktas, pridedamoji vertė, visi kiti nacionalinio produkto rodikliai iš esmės eina žemyn ir jie mažėja.
Šito projekto esmė, kad tais atvejais, kai yra teikiami siūlymai dėl biudžeto, kai liečia valstybės biudžetą arba privalomą sveikatos draudimą, „Sodrą“ arba kitus konsoliduotus biudžetus ir reikalauja valstybės biudžeto ženklių išlaidų ir dėl to yra gauta Biudžeto ir finansų komiteto neigiama išvada ir Vyriausybė pateikia taip pat neigiamą išvadą, tam, kad tas projektas ateitų į svarstymo stadiją, reikėtų, kad salėje už jį balsuotų 71 Seimo narys už. Kitaip tariant, taikomas toks pat principas, kuris yra taikomas biudžeto svarstymo procedūroje, kaip atsimenate, ar tai būtų valstybės investicinė programa ar kitos. Visais atvejais, kai Vyriausybė pateikia savo nuomonę arba prieštarauja tokiam siūlymui, reikia surinkti 71 balsą.
Šitą įstatymo projektą aš esu siūlęs jau du kartus. 2006–2007 m., kai buvo mažumos Vyriausybė, daugumos, o paskui jau mažumos. Deja, tada nepriėmę iš tikro mes gavome tokią situaciją, kad 2007–2008 m., esant prociklinėm pajamom, mes priėmėme daugybę įstatymų, kaip žinote, ponas G. Šileikis, buvęs Seimo narys, buvo iniciatorius, buvo kiti iniciatoriai, priėmėme daugybę įsipareigojimų, kurie dabartiniu metu absoliučiai tampa didele našta valstybei, disbalansuoja visus mūsų finansus, daro tam tikra prasme hipertrofuotą mūsų visą politiką. O kad to neatsitiktų visom būsimom vyriausybėm, ir dabartinei visų pirma, aš manau, kad tokios normos įvedimas ir priėmimas iš tikrųjų būtų labai geras darbas. Daugelyje šalių tokie dalykai yra. Pavyzdžiui, Prancūzijoje, jeigu yra siūlymas, kuris apima ženklias valstybės biudžeto išlaidas ar mokesčius, ar kita, Vyriausybė gali pareikalauti ir pareikalauja visuotinio parlamento narių balsavimo. Kitaip sakant, visi parlamento nariai per savaitę turi pateikti savo nuomonę raštu ar žodžiu arba kitokia forma. Negali būti taip, kaip buvo pas mus, kad susirenka šiaip taip 71 balsas, iš jų 36 balsuoja už, 30 – prieš, 6 susilaiko, mes priimame įstatymą. Su trečdaliu Seimo narių balsų mes priimame įsipareigojimus, kurių paskui patys negalime pakelti.
Oponentai, kurie paklaus, ar tai nesumažina mūsų Seimo galių ir ar tai nesumažina konstitucinių galių, tai aš pasakysiu, Konstitucija iš tikro mums duoda visas galias, išskyrus vieną galią, griauti valstybės finansus. Jeigu 71 Seimo narys pritaria tam, mes einam toliau, svarstymo procedūra ir priėmimo procedūra, jeigu iš tikro taip yra. Bet jeigu to nėra, mes tokiu įstatymo projektu, Statuto, kitaip sakant, pataisymu mes iš esmės pagerintume ir savo Seimo darbą. Kodėl? Už tai, kad didžiulė dauguma įstatymų projektų, aš nežinau, net koks nuošimtis, bet ne mažiau iš senesnių kadencijų atėjusių, apie 70 % kaip tik yra susiję su tuo, kad buvo siūloma ką nors didinti. Tos procedūros, kad ir Biudžeto ir finansų komitetas nepritardavo, Vyriausybė atmesdavo, ne visais atvejais baigdavosi logine pabaiga, kitaip sakant, realiai pamatuotais finansais ir galimybėmis. Daugeliu atveju baigėsi tuo, kaip minėjau, kad buvo priimti įstatymai. Tos prociklinės ekonomikos metu priimtų įsipareigojimų dydis, įskaitant, pavyzdžiui, bazinio atlyginimo valstybės tarnautojams padidinimą, buvo 804 mln., motinystės atostogos iki milijardo, pensijos ir kitos, kitaip sakant, tą paketą iš prociklinės ekonomikos mes galime sudaryti virš 2,5 mlrd. Lt. Tai va kokia kaina yra tų populistinių dalykų. (Balsai salėje) Aš, gerbiamasis, kalbu… Tai vienas aspektas, susijęs su tuo.
Antras momentas Statuto teikiamų straipsnių pataisų yra štai koks. Esant sunkiai valstybės biudžeto padėčiai, atsiranda būtinybė patikslinti valstybės biudžeto svarstymo Seime datas, kad jos būtų tinkamos sudarant valstybės biudžetą, biudžetiniais metais keičiant valstybės biudžetą. Ką aš turėjau omeny? Tos procedūros, kurias mes taikydavome ir taikom iš esmės normalios ekonomikos ciklo metais, kai nėra jokios krizinės situacijos, yra pakankamai ilgos. Vyriausybė keisdama biudžetą beveik neturi instrumentų ką nors pakeisti. Praktiškai finansų krizė, puikiai žino visi, kas susidūrė su finansais, su likvidumo problemomis, tos situacijos sprendžiamos savaitėmis. Dviejų savaičių reikia, o jau reikia priimti sprendimus. Mes gi Seime laikydamiesi tų procedūrų, aš nesakau, kad jas reikia sumažinti iki vienos dienos, bet principas yra toks: keičiama, kad iki 15 d. po svarstymo termino, ar tai bus 10 d., ar 12 d., bet Vyriausybė ir Seimas turi teisę, galimybę sutrumpinti tą svarstymo laikotarpį.
Kokia čia yra praktika Europoje? Skaitau: „Danijoje ir Norvegijoje iš esmės biudžeto korekcijų klausimą (biudžeto korekcijų metinė korekcija, tai, ką mes vadiname pakeitimu) sprendžia Finansų komitetas, net ne parlamentas, bet Finansų komitetas. Jis tą procesą atlieka per vieną arba dvi savaites. Finansų komitetas turi įgaliojimus spręsti, koreguoti biudžetą, nes biudžeto finansinių dalykų ekstraordinarinės korekcijos paprastai yra greitos ir reikalingi aiškūs sprendimai. Jeigu mes pasitikime savo Vyriausybe, jeigu mes pasitikime ja, duodame įgaliojimus, mes turime duoti ir įrankius, kuriais būtų galima tuos dalykus daryti.“ Švedija. Jeigu yra tokia situacija, kad reikia koreguoti biudžetą, tai Reichstage taip pat yra pateikiami siūlymai ir du kartu per metus gali per dvi savaites peržiūrėti ir pakeisti, padaryti korektyvas. Estijoje, kaip ir kitose šalyse, galioja taisyklė, kad visos biudžeto terminų normos netaikomos karo, ypatingos padėties, krizės ir kitais atvejais. Kitaip tariant, jeigu yra tokia situacija, Estijos Vyriausybė, atėjusi į parlamentą, gali gauti biudžeto korekcijas per tiek dienų, kiek jinai mano reikalinga ir kaip Seimas spės. Tai nebūtinai keturios, penkios, šešios savaitės. Paskutinės korekcijos Estijoje truko maždaug savaitę laiko.
Toliau. Latvija. Taip pat yra nustatyta, kaip žinote, visų pirma priimant biudžetą, jeigu reikalinga koreguoti, yra priimama speciali procedūros rezoliucija dėl biudžeto korektyvos. Joje numatoma, kiek laiko bus tam skirta, bet ne daugiau kaip dešimt dienų. Jeigu dešimties Seimo narių siūloma greičiau, pavyzdžiui, trys keturios dienos, gali būti priimta per tris keturias dienas.
Kitaip tariant, visais atvejais, esant tokiai krizinei situacijai, o pas mus ji, kaip ir Europoje, kaip ir pasaulyje, tokia yra, Vyriausybei taip pat reikalingas ir lankstumo instrumentas. Ir tas instrumentas buvo siūlomas ne dabartiniu metu. Puikiai prisimena socialdemokratai, aš Prezidentui A. M. Brazauskui ir G. Kirkilui siūliau priimti tuos įstatymų projektus, nes esant mažumos Vyriausybei tai buvo taip pat labai aktualu, bet kažkodėl buvo atmesta. Todėl visų keturių Seimo narių siūlomos įstatymo Statuto visos pataisos yra štai tokio turinio. Kitų šalių pavyzdžių aš neminėsiu. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau. Jūsų užsirašė paklausti aštuoni Seimo nariai. E. Klumbio, kuris pirmasis užsirašė, šiuo metu nėra salėje, nematyti. J. Veselkos taip pat nėra.
Klausia L. Graužinienė. Prašom.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Sveikinu su tokia griežta tvarka ir aš, kaip finansininkė, sutinku, kad reikia vis dėlto tvarkos. Bet skaitant tą projektą susidaro tokia nuomonė, ir manau, kad taip gali atsitikti, kad tie projektai, kurie bus teikiami valdančiosios daugumos Seimo narių, kad ir Vyriausybės išvada bus neigiama, jie gali būti praleisti, o opozicijos teikiami pasiūlymai bus atmesti. Taip iš praktikos galima sakyti.
Ir dar vieną pavojų įžvelgiu, kad baigiantis kadencijai valdančioji dauguma, jeigu jos reitingai bus kritę, nesitikės būti Vyriausybėje. Turėdama daugiau nei 71 balsą ji gali priimti labai daug populistinių sprendimų, kad pasitaisytų savo reitingus. Ar jūs neįžvelgiate šių pavojų ir ar nereikėtų kaip nors sugriežtinti šias pozicijas, kad tikrai būtų žvelgiama ne iš politinių, bet iš finansinių pozicijų?
K. GLAVECKAS (LSF). Labai ačiū už klausimą. Kaip finansininkei ir atsakysiu, kad tokie pavojai teoriškai yra įmanomi, bet aš nesuprantu jų turinio. Seimo nariai, aš pasikartosiu, iš principo yra išrinkti ir atstovauja valstybės interesams. Ir jeigu jie pradeda veikti prieš valstybę, tai jie negalėtų būti Seimo nariais. Aš manau, kad finansiniai motyvai, ekonominiai motyvai yra pagrindiniai, mano supratimu. Nesvarbu, koks katinas, kaip žinote, svarbu, kaip peles gaudo. Noriu pasakyti, ir aš matau kolegas tiek iš kairės, tiek iš dešinės, puikiai suprantate, kad mūsų tikslas nėra kenkti valstybei. Mes tiktai kalbam apie vieną iš instrumentų, kuris, mano supratimu, yra pakankamas šiuo laikotarpiu. Didesnių griežtų apribojimų įrašymas tiesiog apribotų ir kai kuriuos kitus dalykus. Man atrodo, visiškai pakankamas ir paprastas, svarbiausia, universalus ir paprastas, kad sumažintume buvusius ir gresiančius, jeigu mes to nepriimsime, pavojus dėl populizmo, dėl kitų dalykų, kurie iš tikrųjų daro labai didelę žalą mūsų valstybei.
PIRMININKAS. Klausia E. Pupinis. Prašom.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, jeigu Seimo narys parašo, kad biudžeto lėšų nereikia, tai dar nereiškia, kad jų iš tikrųjų nereikia. Kas bus tas, kuris vertins? Suprantate, Teisės departamentas faktiškai prasuka visus įstatymus, o šiuo momentu ar iš tikrųjų reikės didžiąją daugumą įstatymų varyti per Vyriausybę, ar atsiras kažkoks žmogus ir pasakys: čia reikia, čia nereikia?
K. GLAVECKAS (LSF). Labai ačiū. Tam yra Biudžeto komitetas, kuris iš tikrųjų turi vertinti, ar reikia, ar nereikia. Jeigu Seimo narys, įstatymo pataisos rengėjas, bando apgauti ir paslėpti, tai labai nesunku tą dalyką atrasti. Aš nematau čia didelės problemos.
PIRMININKAS. Klausia A. Sysas. Prašom.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis kolega, malonu girdėti, kad su populizmu reikia kovoti. Kur jūs buvote, kai jo čia buvo labai daug, to populizmo? Išgirdau įdomių dalykų, kurių sėdėdamas salėje tada negirdėjau. Bet mano klausimas būtų toks: ar jūs nepasitikite dabartine Seimo dauguma, kad bandote tokiu būdu priversti, sakykim, išlaikyti stabilią politinę padėtį šiandieniniame Seime? Labai ačiū.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamasis kolega, jūsų klausimas akivaizdžiai yra propolitinis ir politiškai orientuotas. Bet aš kalbu apie finansus, finansinę drausmę ir kitus dalykus.
Dabar dėl visų tų jūsų negirdėjimų. Aš tiktai labai apgailestauju, kad jūs, būdamas Socialinių reikalų komiteto pirmininku, nesiklausėte, kas darėsi Finansų komitete, ir neklausėte mano pasisakymų iš tų pačių tribūnų, kai aš siūliau tuos visus dalykus, gerbiamasis. Jeigu jūs norite prisiminti balsavimą dėl tų populistinių, tai aš visur balsavau prieš, jūsų dėmesiui, ir sakiau kalbas, kad tai nereikalinga. Labai ačiū. Būkite geras.
PIRMININKAS. Klausia V. V. Margevičienė. Prašom.
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Dėkoju pirmininkui. Gerbiamasis komiteto pirmininke, jūs pasakėte, kad yra valstybių, kur netgi yra visuotinis balsavimas, kur yra pareiškiama ar raštu, ar kaip nors kitaip, nebent ten Seimo narys labai sunkiai sirgtų, visai nesikeltų iš mirties patalo. Ar jūs nemanote, kad iš tikrųjų reikėtų, ypač biudžeto klausimais, įtvirtinti tokią normą Seime, nes esame visi rinkti, esame atskaitingi. Ir paskui labai negerai, kada va taip iš vieno salės kampo į kitą mėtomi tokie priekaištai – štai aš nebalsavau. Bet tuo metu buvai, nepareiškei savo nuomonės. Vadinasi, vieni yra blogiukai, nes nieko nepasakė, kitiems tuo metu atsirišo batas, buvo pasilenkę ir nespėjo paspausti. Iš tikrųjų tokiais klausimais kaip biudžetas ar kitais reikia, kad būtų visuotinis balsavimas ir kitaip nebūtų priimama. Dėkui.
K. GLAVECKAS (LSF). Ačiū labai. Aš tą sakiau. Iš tikrųjų tokia norma turėtų būti Seime. Pavyzdžiui, tais atvejais, kai ypač svarbūs valstybei klausimai, netgi politiniai arba ekonominiai, finansiniai ar dar kokie, Vyriausybė arba Prezidentas galėtų pareikalauti, kad būtų visuotinis balsavimas. Ką tai reikštų techniškai? Tai reikštų, kad visi parlamento, konkrečiai Seimo, nariai turėtų išreikšti savo nuomonę ar balsuodami čia, salėje, ar biuletenį atiduodami sekretoriatui. Prancūzijoje tas balsavimas trunka savaitę laiko. Jeigu parlamento narys išvažiavęs į Polineziją ar kur nors, tai yra pakankamai laiko, kad atsiųstų savo nuomonę. Visi privalo balsuoti. Tada iš tikrųjų yra žinoma visų pozicija.
Daugelis įstatymų, labai gerai pastebėjote, buvo priimti maža dauguma arba labai mažai žmonių, o kiti visi lyg ir (…), kad ne mes priėmėm, motyvacija. Šiuo atveju iš tikro mūsų pilietinė pareiga būtų akivaizdžiai praskaidrinta ir visi mūsų rinkėjai žinotų, kaip konkrečiu klausimu kas balsavo. Manau, kad Statutas yra atviras siūlymas. Galime įrašyti tą normą, kuri labai lengvai suformuluojama.
PIRMININKAS. Klausia Z. Balčytis. Prašom.
Z. BALČYTIS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis kolega, iš tikrųjų praeitoje kadencijoje mes kartu buvome Biudžeto ir finansų komitete, ir tikrai nelabai aš prisimenu, kad būtų buvę teikta tokių pasiūlymų, ypač tų pasiūlymų, kurie šiek tiek yra įdomūs, švelniai tariant. Praktiškai jūs teigiate, kad valstybės biudžetas, dėl kurio mes dabar pasikeitėme nuomone, kad yra pats svarbiausias dokumentas visų metų… Ir dabar išdalina projektą… 24 val. iki kito svarstymo. Jūs taip pat paminėjote, kad reikėjo išvažiuoti į užsienį, kad reikia taip pat labai aktyviai dalyvauti šito įstatymo priėmime. Per tas 24 val., kai aš esu, pavyzdžiui, komandiruotėje, taip pat man reikia pareikšti savo nuomonę. Bet ne ta esmė. Ar tikrai reikėjo eiti kitu keliu? Mano supratimu, dabar mes viską išbalansuojame Statute, kas jau buvo aišku. Gal reikėtų eiti taip, kaip yra… Pavyzdžiui, jūs paminėjote Latviją arba Estiją. Įrašykime rezoliucijoje, įrašykime, kad ypatingom sąlygom gali būti rezoliucija nustatyta biudžeto priėmimo tvarka, kur, kaip jūs paminėjote, turi būti įrašytos datos – kada, per kiek ir kada. Tada mes lengviau išspręstume šitą klausimą, nes dabar kiekvienas atvejis, kur jūs paminėjote, yra išskirtiniai ir todėl šitas įstatymo projektas… Aš manau, kad jis iš esmės supriešins mus, Seimo narius, čia, salėje, ir neatneš tos naudos, kurios siekiama, tai yra fiskalinės drausmės.
K. GLAVECKAS (LSF). Ačiū, kolega, už klausimą. Aš manau, kad ne pasisakymas supriešins kairę ir dešinę pusę, bet pats požiūris į visą situaciją, kuris yra supriešinęs. Tai pirmas dalykas.
Dėl 24 valandų. Bendra norma… Statute, kaip žinote, yra bendros normos, yra biudžetas. Biudžetas yra išskirtas atskirais straipsniais. Tai pats pagrindinis mūsų darbas, kuris reglamentuojamas visas, išskyrus… tarp jų tos dienos yra, išskyrus pateikimo Seimo nariams laiką. Pagal bendrą tvarką tai 72 val. buvo, parastam prieš svarstymą pateikti – 24 val. 72 val., mes sakome 24. Kodėl sakome 24 val.? Visų pirma tai yra pakankamas laikas. Tas argumentas, kad išvažiavęs, mažai ką keičia. Paprastai susipažinti… Svarbiausias motyvas yra tai, kad atsiranda galimybė truputį sutrumpinti tą patį laiką. Bet tas variantas, apie kurį jūs kalbate, aš minėjau Estijos arba Latvijos, kur… ypač priimti Statute normą, kad, esant ekstremaliai situacijai – karas, maras, badas, krizė, galimas kitas variantas, arba konkrečiai įvardinant, kokie terminai, nesilaikoma tokių terminų. Toks variantas yra galimas, jūs galite įregistruoti šitai pataisai. Čia teikiamas siūlymas, pateikimas keturių Seimo narių. Jūs turite teisę, kaip ir kiti Seimo nariai, pasiūlyti. Mes galėsime jį svarstyti. Čia yra teikiamas šitas siūlymas.
Dabar dėl 15 dienų. Tie visi terminai – jie daromi lankstesni. Buvo ne mažiau kaip 15 dienų komitetuose, dabar sakome – iki 15 dienų. Gali būti 10 dienų, 9 dienos, bet tokią normą galima būtų irgi įdėti, bet aš jos neteikiu, mes jos neteikiame. Todėl aš tik pasakau, kad tokia galimybė egzistuoja, bet mes jos nesvarstome. Jeigu bus teikiamas toks siūlymas, aš manau, kad mes turėsime daug gerų norų išnagrinėti ir jį.
O dėl priešpriešos… Aš dar kartą sakau: priešprieša atsiranda ne iš popieriaus, o dėl interesų – arba prarastų, arba siekiamų.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau, jūs atsakėte į visus klausimus. Dėl balsavimo motyvų pageidauja kalbėti. Motyvai už – L. Graužinienė. Prašom.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Labai ačiū. Jeigu žiūrėtume finansiškai, tikrai aš pritariu šiam nutarimo projektui. Turi būti drausmė finansiniuose dalykuose, ypač dabar, sudėtingomis sąlygomis. Tačiau aš manau, kad jis šiek tiek tobulintinas. Kolegų buvo išsakyta gerų minčių. Manyčiau, kad reikia apibrėžti, kada biudžetas gali būti taisomas. Bet, manau, viskas išsispręs svarstymo stadijose teikiant pasiūlymus.
Ką noriu pažymėti? Kaip ir čia buvo pasakyta, Biudžeto įstatymas yra vienas iš svarbiausių įstatymų mūsų Seime. Ir šiuo atveju, ir kitais atvejais, be abejo, labai svarbu, bet šiuo atveju ypač pasireikš, sugriežtinus tą tvarką, mūsų valstybėje nepadarytas valdžių atskyrimas, tai yra vykdomosios ir įstatymų leidžiamosios. Kai ministrai kartu yra ir Seimo nariai, tai konkrečiai jie gali padaryti labai stiprią įtaką, pateikę išvadą, ateiti į Seimą balsuoti, ir tas 31 Seimo narys su savo nuomone papildomai atsiranda.
Aš manau, kad mes turime iš esmės pradėti galvoti apie sutvarkymą konstitucinės nuostatos ir atskyrimą valdžių. Kitaip mes niekada, parlamentas… Galime teikti įvairių nutarimų ir sakyti, kad mes pagal Konstituciją turime daugybę įgaliojimų, bet realiai Vyriausybė vadovaus valstybei su premjeru priešakyje. Todėl reikia kalbėti apie valdžių atskyrimą, vykdomosios ir įstatymų leidžiamosios, ir ypač tai akivaizdu šio nutarimo projekto kontekste.
PIRMININKAS. Motyvai prieš. Kadangi iš anksto užsirašęs E. Klumbys nedalyvauja, kalbės A. Sysas. Prašom.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Norėdamas gelbėti dabartinę Seimo daugumą, negaliu pritarti keturių komunarų, atsiprašau, keturių parlamentarų, siūlymui apriboti pirmiausia biudžeto svarstymo trukmę ir išreikštą nepasitikėjimą savo kolegomis, kurie yra Seimo daugumoje, nes šiandien Seimo daugumą sudaro 86 parlamentarai, ne 72 ar 70 mažumos Vyriausybė, kuri buvo anoje kadencijoje. Todėl aš manau, kad… Juo labiau kad ir pats profesorius suprato, kad populizmas yra blogai. Tikrai pasižadu, kad svarstymo stadijoje pateiksiu visus balsavimus, kurie kainavo ir kuriuos jis išvardino čia. Jo kolega Ž. Šilgalis, atsiprašau, G. Šileikis, kuris teikė daugiausiai pasiūlymų, ir biudžetą susuko į ožio ragą. Negaliu pritarti tokiam siūlymui ir balsuosiu prieš.
PIRMININKAS. Išklausėme kalbas dėl balsavimo motyvų. Gerbiamieji kolegos, kviečiu apsispręsti balsuojant. Kas už tai, kad būtų pritarta po pateikimo Seimo statuto „Dėl Seimo statuto 139 straipsnio papildymo, 145, 172, 174, 177 ir 180 straipsnių pakeitimo bei Statuto papildymo 1391 straipsniu“ įstatymo projektui Nr. XIP-625? Prašau balsuoti. Kas pritaria, balsuoja už, kas turi kitokią nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.
Užsiregistravo 50 Seimo narių. Balsavo 50 Seimo narių: už – 31, prieš – 7, susilaikė 12. Seimo statuto pakeitimo įstatymo projektui po pateikimo pritarta.
Seniūnų sueigoje buvo priimtas sprendimas rekomenduoti Seimui pagrindinį komitetą Statuto, kaip visuomet, svarstymui skirti Teisės ir teisėtvarkos komitetą, papildomą komitetą skirti Biudžeto ir finansų komitetą. Galime bendru suarimu sutarti dėl komitetų? Dėkoju. Sutarėme dėl komitetų? Dėkoju. Svarstymo data Seniūnų sueigoje nebuvo pasiūlyta, todėl aš siūlyčiau, atsižvelgdamas į tai, kad yra kitų Statuto pataisų ir bus dar ir speciali Seimo darbo grupė sudaroma, dėl svarstymo datos apsispręsti vėliau, kada komitetai apsvarstys. Ar K. Glaveckas turi kitų pasiūlymų? Prašom.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, jeigu galima… Dėl šio įstatymo projekto svarbos ir to, kad birželio mėnesį neatmetama galimybė, kad galimos ir reikalingos biudžeto korekcijos ir joms reikalinga dėl terminų taikyti naują tvarką, siūlyčiau svarstymą daryti 9 ar 11, kokios ten datos išeina. Numatyti truputį anksčiau. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis profesoriau, bet šiuo atveju mes 9 ir 11 darbotvarkes esame jau šiandien patvirtinę ir visus projektus iki šiol skyrėme birželio 30 d., tai aš galiu šiuo atveju tik pasiūlyti Seimą apsispręsti dėl birželio 30 d. O pagaliau, kaip komitetams pavyks apsvarstyti, taip bus realiai. Nes čia būtų preliminari data, dėl kurios Seimas apsisprendžia. Ar galime sutarti dėl šios datos? Dėkoju, sutariame dėl birželio 30 d.
Kitas darbotvarkės klausimas. Aš manau, kad čia gal bus trumpesnis pristatymas, jis yra susijęs, nes tai yra 2-9 klausimas – projekto numeris Nr. XIP-676. Seimo statuto dėl Seimo statuto 172, 177 ir 180 straipsnių pakeitimo projektas. Pranešėjas – K. Glaveckas. Pateikimo stadija. Prašom pristatyti trumpai.
K. GLAVECKAS (LSF). Šitas įstatymo projektas yra užregistruotas, jis yra su pirmu įstatymu tiesiogiai susijęs ir apima tik vieną tą dalį, kuri susijusi su terminais. Todėl aš manau, kad svarstymo stadijoje komitetas sujungs abu šiuos įstatymus ir bus svarstomas kaip vienas. Todėl motyvų vėl iš naujo aš nenorėčiau sakyti, siūlyčiau pritarti šiam įstatymo projektui, jo pateikimui ir svarstyti jį paketu su prieš tai buvusiu platesniu įstatymo projektu. Ačiū.
PIRMININKAS. Jūsų pageidauja paklausti vis dėlto du kolegos Seimo nariai, gerbiamasis pranešėjau. E. Žakaris pirmasis klausia. Prašom.
E. ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis profesoriau, aš norėčiau dėl Seimo nario teisės žinoti, paklausti, pasiūlyti. Pirmiausia teikiant biudžeto projektą ne vėliau kaip prieš 24 valandas Seimo nariai gaus įstatymo projektą. Pagal Seimo valdybos nustatytą tvarką pirmadieniais yra darbas apygardose. Tarkime, projektas užregistruojamas pirmadienį iki 10 val., antradienį pateikimas 10 val. Paklausti galimybių jokių, nes nėra kada net pažiūrėti tokį rimtą dokumentą. Bet dar blogiau su antrąja dalimi. Vėl prieš antrą svarstymą – ne vėliau kaip 24 val. Pagal Statutą Seimo narys prieš svarstymą gali teikti ne anksčiau kaip likus 24 val. Vadinasi, jau antram svarstymui teikti siūlymų Seimo nariai negali pagal šitą, be to, tarp pirmo ir antro svarstymo ne daugiau kaip 15 dienų. O jeigu taip atsitiks, kad iš 15 dienų liks tik viena, tai Seimo nariai praras absoliučiai teisę teikti siūlymus. Ačiū.
K. GLAVECKAS (LSF). Ačiū. Tą klausimą jau kėlė ponas A. Sysas. Iš tikro galima matyti tokią problemą, bet, kaip minėjau, mes rėmėmės tuo, kad iš principo 24 valandos yra, o ypač tokių kritinių situacijų, jeigu dabartiniu metu atsiranda finansų ir biudžetų korekcijų… kurios reikalauja, toks terminas būtų iš tikro logiškesnis. Bet pateikimo stadija yra, ir jūs galite registruoti kitokius savo motyvus ir siūlymus. Jie bus svarstomi. Mano teikiamas siūlymas, kaip ir prieš tai, yra 24 valandos.
PIRMININKAS. Ir klausia A. Sysas. Prašom.
A. SYSAS (LSDPF). Labai ačiū, pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, ar jūs nesigailėsite kitoje kadencijoje dėl šitų pateiktų pasiūlymų? Tai pirmas klausimas. O antras mano klausimas būtų, ar šis jūsų pasiūlymas nepadarys meškos paslaugos dėl Seimo narių kompetencijos? Ir dabar jau daugelį mūsų kritikuoja, kad neįsigiliname normaliai į įstatymų projektus. Mes žiūrime, kaip balsuoja kažkas vienas, ir visi spaudžiame mygtukus panašiai. Dabar įsivaizduokime svarbiausią dokumentą valstybės – biudžetą, kuris sudaro didžiausią knygą. Netgi jeigu imtume atskirom sritim – socialinės apsaugos, švietimo (…), sudaro dešimtis puslapių, jūs siūlote per vieną parą susipažinti ir teikti savo pasiūlymus.
K. GLAVECKAS (LSF). Noriu truputėlį patikslinti.
A. SYSAS (LSDPF). Tai mano klausimas. Tai kaip jūsų siūlymas pasitarnaus Seimo kompetencijos augimui? Labai ačiū.
K. GLAVECKAS (LSF). Statute yra numatyti du tokie biudžeto procesai. Pirmas, tai yra pateikimas, kuris vyksta rudenį, kaip žinote, iki spalio 15–17 dienos. Ir tas, kuris vyksta koreguojant biudžetą. Paprastai pirmas teikimas… biudžetas pereina ir viešą svarstymą. Jis yra paskelbiamas, svarstoma ir problemų jokių nebūna. Problemų būna dėl biudžeto, kai jis yra koreguojamas, koreguojamas esant tokioms situacijoms. Tai tos normos leidžia tokiu ekskordinariu atveju naudoti tokius terminus, bet niekas nedraudžia ir kitų terminų naudoti, kurie yra, pavyzdžiui, normaliai svarstant.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūs atsakėte į visų Seimo narių klausimus. Dėl balsavimo motyvų yra užsirašę kalbėti. Motyvus prieš pageidauja išsakyti A. Sysas. Prašom.
A. SYSAS (LSDPF). Labai ačiū už suteiktą žodį. Įdomiausia tai, kad įstatymo pataisose nerašoma apie koregavimą biudžeto. Kalbama apie biudžeto svarstymo tvarkas. Aš manau, kad komiteto pirmininkas tą turėtų žinoti. Ir datos, ir kiti dalykai. Bet man labiausiai nerimą kelia tas, kad su svarbiausiu dokumentu Seimo nariams leidžiama susipažinti per parą. Aš manau, kad tikrai mes padarysime meškos paslaugą, nes ir turint daugiau laiko yra pakankamai visokių darbų, kad įsigilintume ir pasižiūrėtume, kaip svarstomas ir kaip skirstomas biudžetas. Tai ne mažytė pataisa. Aš suprantu, kad norima suteikti galias vieno komiteto pirmininkui ar vienam komitetui, kuris viską žino ir viską nuspręs. Ir netgi tokiom ekstraordinariom sąlygom, kaip dabar sako, kad tai yra krizė, aš manau, taip elgtis nereikėtų. Tai ne karas, maras ir Seimo nariai turėtų normaliai susipažinti su įstatymų projektais. Todėl, gerbiamieji kolegos, nepadarykite klaidos, nes yra ribojamos jūsų teisės ir mano teisės lygiai taip pat susipažinti su įstatymų projektais ir pateikti savo siūlymus apie tai, ką kalbėjo mano kolega. Todėl pasisakau prieš šį įstatymo projektą.
PIRMININKAS. Išklausėme motyvus prieš, todėl bendru sutarimu nepavyks turbūt pritarti šiam įstatymo projektui, tai, gerbiamieji kolegos, kviečiu pasiruošti ir apsispręsti balsuojant. Kas už tai, kad būtų pritarta po pateikimo Seimo statuto dėl Seimo statuto 172, 177, 180 straipsnių pakeitimo projektui, kurio Nr. XIP-676. Prašom apsispręsti balsuojant. Kas už, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja kitaip.
Užsiregistravo 45. Balsavo 44. Už – 29, prieš – 7, susilaikė 8. Seimo statuto pakeitimo projektui po pateikimo pritarta. Seniūnų sueiga siūlo pagrindinį komitetą, kaip ir ankstesniam projektui, kaip ir visuomet, beje, Teisės ir teisėtvarkos komitetą ir papildomą komitetą – Biudžeto ir finansų komitetą. Ar galime bendru sutarimu pritarti komitetams pasiūlytiems? Dėkoju. Pritarta. Ir siūloma svarstymo data. Atsižvelgiant į tai, kad mes apsisprendėme dėl ankstesnio projekto birželio 30 d., ir šį projektą preliminariai numatyti svarstyti birželio 30 d. Ar galime bendru sutarimu? Dėkoju. Dėl datos sutarta.
Mes išnagrinėjome visus Seimo plenarinio posėdžio popietinės darbotvarkės įstatymų projektų, kurie buvo numatyti apsvarstyti, klausimus. Liko darbotvarkės klausimas 2-10 – Seimo narių pareiškimai. Yra užsirašiusių pateikti pareiškimą Seimo narių. Kolegą A. Sysą kviečiu į tribūną. Prašom.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, dar keletą minučių sutrukdysiu. Aš manau, kad mes visi matome, kas vyksta Seime, ypač prie durų, dėl darbuotojų. Todėl mūsų frakcija paruošė kreipimąsi į Seimo Pirmininką „Dėl valstybinės įmonės „Greminta“ darbuotojų teisių pažeidimo“.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 29 straipsnio 4 dalimi, Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija kreipėsi į Seimo Pirmininką A. Valinską dėl Seime susidariusios situacijos ištyrimo ir atsakymo į keliamus klausimus. Seimo LSDP frakcija piktinasi Seimo kanceliarijos veiksmais Seimą maitinusios valstybinės įmonės „Greminta“ darbuotojų atžvilgiu. Šių metų gegužės 28 d. Vilniaus apygardos teismas priėmė nutartį tenkinti valstybinės įmonės „Greminta“ ieškinį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir nurodė, jog šios priemonės turi būti taikomos skubiai. Nepaisant to, akivaizdu, kad Seimas, būdamas aukščiausiojo rango teisės aktų leidėjas, rodo netinkamą pavyzdį dėl jų vykdymo.
Piktindamiesi tokiais veiksmais ir reikšdami susirūpinimą dėl valstybinės įmonės „Greminta“ darbuotojų, kreipiamės į Pirmininką su prašymu nedelsiant išnagrinėti susidariusią padėtį ir atsakyti į žemiau pateiktus klausimus.
Kai siekėte Seimo Pirmininko posto, tvirtinote, kad padarysite viską, kad būtų gerinamas Seimo įvaizdis. Kaip dabartinė situacija Seime atitinka jūsų užsibrėžtus tikslus ir veiksmų programą?
Antra. Šių metų vasario 11 d. vykusiame Seimo valdybos posėdyje nutarta likviduoti valstybinę įmonę „Greminta“ ir pavesti Seimo kanceliarijai pradėti įmonės likvidavimo procedūrą. Kodėl ši procedūra iki šiol nepradėta?
Trečia. Kieno leidimu ir sprendimu buvo išlaužtos ir pakeistos durų spynos, be valstybinės įmonės „Greminta“ darbuotojų žinios buvo atvirai pasiekiami įmonės ir darbuotojų asmeniniai daiktai?
Ketvirta. Kieno sprendimu į Seimo rūmus neįleidžiami valstybinės įmonės „Greminta“ darbuotojai, nors jie turi galiojančius leidimus?
Ir penkta. Ar manote, kad valstybinės įmonės „Greminta“, kurios steigėjas yra Seimas, darbuotojai gali būti palikti likimo valiai, neišmokant jiems ištarnautų išeitinių išmokų? Seimo frakcija.“ Ačiū.
PIRMININKAS. Pareiškimas yra atiduodamas. Gerbiamieji kolegos, mes išnagrinėjome visus Seimo vakarinio plenarinio posėdžio klausimus, todėl skelbiu birželio 2 d. Seimo vakarinį plenarinį posėdį baigtą. Bet prieš tai dar registracija. Prašom registruotis.
Užsiregistravo 47 Seimo nariai.
Birželio 2 d. vakarinis Seimo plenarinis posėdis baigtas.
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LCSF – Liberalų ir centro sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; TPPF – Tautos prisikėlimo partijos frakcija; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.