Seimo vakarinis plenarinis posėdis Nr. 82

2009 m. gegužės 21 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojai R. ŠUKYS ir V. BALTRAITIENĖ

PIRMININKAS (R. ŠUKYS, LCSF*). Pradedame gegužės 21 d. vakarinį Lietuvos Respublikos Seimo plenarinį posėdį. Siūlau kolegoms užsiregistruoti. Prašom. Kol vyksta registracija, trumpai norėčiau paaiškinti, kokia tvarka bus dirbama. Ši popietinė vakarinio posėdžio darbotvarkė turėtų būti tik opozicijos darbotvarkė. Tačiau buvo sutarta ir padaryta rytinio posėdžio pertrauka dėl 1-16 darbotvarkės klausimo. Pradėsime nuo šio klausimo svarstymo. Pateikimo stadija.

Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-467 (pateikimas)

Užsiregistravo 27 Seimo nariai. Kviečiu į tribūną pranešėją B. Bradauską, kuris pateiks Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIP-467. Prašom. Pateikimo stadija.

B. BRADAUSKAS (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, klausimas yra nenaujas. Tie Seimo nariai, kurie atsimena, praeitoje kadencijoje jis buvo gana daug svarstytas. Buvo likusi tik priėmimo stadija, bet kadangi buvo blokuojama priėmimo stadijoje, tai to neįvyko ir tenka teikti iš naujo. Mes teikiame dviese šį pasiūlymą kartu su susisiekimo ministru gerbiamuoju E. Masiuliu. Esmė yra tokia, kad šiuo metu galiojanti žemės paskirties pakeitimo tvarka visais atvejais reikalauja sudaryti detalųjį planą. Bet praktika rodo, kad detalusis planas ten, kur nėra bendrojo plano, kaimo vietovėje, niekam nereikalingas, nes to detaliojo plano nėra su kuo susieti, taip architektiškai tariant. Todėl šis detalusis planas toliau yra niekinis, išmetamas į šiukšlių dėžę. Tik žmones priverčiam metus, pusantrų metų vargti, o po to dar ir sumokėti, žiūrint į žemės sklypo dydį, netgi iki 100 tūkst. už to detaliojo plano parengimą.

Labai vilkinamos statybos. Tiems naujiems žmonėms, ypač kaimo vietovėje, kurie atvažiuoja dirbti mokytojais, gydytojais ir panašiai, užuot mes jiems suteikę kokias nors tarnybines patalpas, to nepadarom, ir dar neleidžiam pasistatyti, jeigu jie nori, gyvenamojo namo arba leidžiam per kryžiaus vargus. Taigi šią pataisą priėmus statybos laikotarpis sutrumpėtų bent jau metais ir padėtų sutaupyti žmonėms pinigų mažiausiai 20 tūkst. Už šiuos pinigus jie galėtų įsirengti pamatus ir panašiai. Tai viena pasiūlymo esmė.

Antra, ten, kur yra parengti bendrieji planai – miesto teritorijose ir panašiai, bet žemės paskirtis šiuo metu galioja kita, sakykime, bendrajame plane numatyta gyvenamoji statyba, o žemės paskirtis yra žemės ūkio paskirties. Deja, dar yra miestų teritorijų, kur yra tokia paskirtis. Tai štai, nors bendrajame plane numatyta, kad tai bus gyvenamoji statyba ir detalusis planas neturi prieštarauti bendrojo plano sprendiniams, vis tiek reikalaujama parengti detalųjį planą žemės paskirčiai pakeisti ir tik po to jau dar kartą rengiamas detalusis planas jau tai pačiai, jeigu ten bus kvartalas ar kas, statybai. Taigi yra dvigubas procesas, kuris irgi užvilkina nuo pusantrų iki dvejų metų statybos reikalus.

Tai mano ir E. Masiulio pasiūlymo esmė tokia, kad ten, kur yra bendrajame plane nuspręsta, kad tai bus gyvenamoji statyba, vadinasi, automatiškai ir žemės paskirtis turi pasikeisti. Nebegali būti žemės ūkio paskirties ar kitokios, jeigu yra numatyta gyvenamoji statyba. Tai irgi sutrumpėja laikas, sutaupomi pinigai, kas svarbiausia, pagyvėja investicijos. Šiuo metu tai labai aktualu ir svarbu, nes visi statybos reikalai apmirę. Manyčiau, dar reikėtų, jeigu bus pritarta po pateikimo, šiek tiek tobulinti tą projektą, nes pateikus išaiškėjo, kad ir gamybinės paskirties objektams irgi galima būtų visai drąsiai taikyti tą tvarką, irgi paspartinti statybas.

Ir dar viena esmė, kai yra du gretimi sklypeliai, sakykime, po 10 arų, ir numatyta bendrajame plane gyvenamoji statyba, vienas nori parduoti kaimynui tą sklypelį ir nori susijungti tuos du po dešimt arų sklypus į bendrą sklypą. Tai nors ten kitokio sprendinio negali būti, tai yra jau gyvenamoji statyba, bet vis tiek reikalaujama detalųjį planą rengti, kad būtų sujungti tie du sklypeliai. Kam šitokia procedūra, kam šita kankynė, kai visiškai užtenka toponuotraukos ir užtenka geodezinių matavimų, kurie tvirtinami apskrityje? Tai štai, gerbiamieji kolegos, trumpai tiek norėjau pasakyti apie pasiūlymo esmę. Prašau palaikyti.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau. Jūsų užsirašė paklausti 10 kolegų Seimo narių. Pirmoji klausia V. M. Čigriejienė. Prašom.

V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, aš jus palaikysiu, be abejo, nes žinau, kiek užtrunka žemės paskirties pakeitimas, detaliojo plano sudarymas. Bet jūs čia apimat labai siaurą sritį. Sakykit, o jūs plačiau nenorėjot apimti? Ačiū.

B. BRADAUSKAS (LSDPF). Na, galima, bet aš jau labai taupau laiką. (Balsai salėje)

V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Ne, ne, ne trims tūkstančiams. Plačiau. Pagal gyvenamąją vietovę.

B. BRADAUSKAS (LSDPF). Buvo diskusijų įvairių. Vieni siūlė sumažinti, kiti siūlė dar padidinti. Mes nusprendėm su gerbiamuoju E. Masiuliu pasitarę, kad 3 tūkst. – toks, sakykime, vidutinis miesteliukas būtų, nei per didelis, nei per mažas. Kai kas teikė ankstesnėje stadijoje, kad Nidoje irgi nėra 3 tūkst., bet pamiršo tai, kad mes ten įrašėm „kaimo vietovė“, o Nida yra miestas, ten yra bendrasis planas. Na, ne patvirtintas bendrasis planas, bet yra schema, kuri prilygsta bendrajam planui, todėl su Nida tai niekaip nesusiję.

PIRMININKAS. Klausia K. Daukšys. Jo nėra šiuo metu. Tuomet klausia J. Juozapaitis.

J. JUOZAPAITIS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, ar šios nuostatos bus taikomos tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims?

B. BRADAUSKAS (LSDPF). Be abejo, ir labai.

J. JUOZAPAITIS (LSDPF). Ačiū.

PIRMININKAS. Klausia D. Bekintienė. Jos taip pat nematau šiuo metu. Tuomet B. Pauža. Prašom.

B. PAUŽA (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Mano klausimas toks. Kadangi jūs ir aiškinamajame rašte, ir dabar pateikdamas pasakėt, kad tai bus neapčiuopiama nauda statytojams, ypač dėl žemės pakeitimo, dėl laiko taupymo ir t. t., tai prašau pasakyti, ar jūs nepaskaičiavot, kiek ten vieno paprasto vienbučio namo atpigtų statyba pinigais, jeigu galima įvertinti?

B. BRADAUSKAS (LSDPF). Pinigais labai paprasta. Nežinau, kokios kainos dabar, bet man teko rengti niekam nereikalingą tą detalųjį planą ir aš sumokėjau už 30 arų 15 tūkst., dar pusantrų metų gaišau laiką, o po to šį detalųjį planą turėjau išmesti kaip nereikalingą, daryti toponuotrauką, daryti geodezinius matavimus ir tuo pagrindu gauti statybai leidimą. O detaliojo plano net niekas neprašo, net niekas nežiūri, nes nėra bendrojo plano. Laukuose, tyruose, sakykime, žmogus susigalvoja pastatyti namą. Su kuo jis bus susietas? Nėra nei elektros tinklų kokio nors plano, nei vandentiekio tiekimo plano, nieko nėra. Ir daryk detalųjį planą tyruose. Tai su kuo jį susieti? Su niekuo, nebent su savo kepure.

PIRMININKAS. Klausia E. Pupinis. Prašom.

E. PUPINIS (TS-LKDF). Labai ačiū. Diskusijų tema labai svarbi, galėčiau pasakyti, kad reikia vaduoti žmones iš tų spąstų. Prie Kaimo reikalų komiteto dabar yra sudaryta grupė, kuri renka informaciją. Kaip manote, ar nereikėtų kaip nors kompleksiškai sujungti visus ir visą paketą rengti visiškai supaprastintą, nes tai yra stabdis, kai žmonės padaryti įkaitais vien todėl, kad valstybė nesuspėja daryti kokių nors norminių aktų ir kenčia ir statybos pramonė, ir gamyba. Nemanote, kad reikėtų peržiūrėti visą kompleksą ir su visus kompleksu eiti kaip su tam tikru vienetu – suvienijam jėgas ir dirbame ta linkme. Ačiū.

B. BRADAUSKAS (LSDPF). Jūs labai teisus. Iš tikrųjų aš bandau, kaip sakant, išleisti pirmąją kregždę, o po to reikia daug ką daryti. Ypač dabar Statybos įstatymas.. Įsivaizduokite kuriozus. Sakykime, Palangos gyventoja, aš visą laiką sakau tą pavyzdį, kreipėsi į mane dėl namo priėmimo. Pasirodo, statė daugiau kaip dešimt metų, moteris neatkreipė dėmesio, kad leidimas statybai baigėsi, ir dabar, kai reikia atiduoti vertinti namą, jinai negali to padaryti, nes leidimas statybai baigėsi, vadinasi, namas pastatytas be leidimo. Koks kelias dabar? Jinai turi nugriauti tą namą, gauti leidimą, iš naujo toje pačioje vietoje pastatyti tų pačių gabaritų namą ir tik tada gali atiduoti vertinti. Na, ar ne absurdai mūsų įstatymuose, juos reikia taisyti. Be abejo, aš sutinku, ir dėl teritorijų planavimo dar daug ką reikia taisyti, ir Statybos įstatyme – visur.

PIRMININKAS. Klausia S. Giedraitis. Prašom.

S. GIEDRAITIS (LSDPF). Šio įstatymo labai laukia kaimo teritorijoje gyvenantys ūkininkai, inteligentija. Kadangi ateina vasara, aš siūlyčiau, šį įstatymą svarstyti skubos tvarka.

B. BRADAUSKAS (LSDPF). Labai geras pasiūlymas. Aš jau kreipiausi į Pirmininką prašydamas inicijuoti ypatingos skubos tvarką. Bet tai priklausys nuo jūsų, ar pritarsime šiam įstatymo projektui po pateikimo, ar ne pritarsime.

PIRMININKAS. Klausia J. Jagminas. Prašom.

J. JAGMINAS (LSDPF). Dėkoju, pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, aš iš tikrųjų labai palaikau įstatymo projektą, kurį jūs teikiate. Tačiau noriu atkreipti dėmesį, ir visi mes pagalvokime, kad šis įstatymas kompleksiškai apimtų viską. Dabar susitikimuose su kaimo žmonėmis, su ūkininkais… prieita iki absurdo. Štai yra gamybiniai pastatai, buvusių ūkių pastatai, juos žmonės, pasinaudodami Europos Sąjungos parama, mėgina rekonstruoti. Tačiau kokie yra kuriozai? Jeigu, sakykime, valstybiniame ūkyje kažkada buvo sena kiaulių ferma, o fermeris ją pertvarkė ir rekonstruoja laikyti mėsinius galvijus, tai dabar, kad pakeistų gamybinio pastato paskirtį, jis turi padaryti detalųjį planą. Didesnio absurdo… ir žmogus vaikšto ištisus metus. Arba jeigu dar toje pačioje teritorijoje nori papildomai pastatyti daržinę ar dar kokią nors fermą, jis vėl turi ruošti naują detalųjį planą. Prieita iki… aš nežinau, kas Aplinkos ministerijoje, rengė tuos pakeitimus, gal rengė tie žmonės, kurie ruošėsi turėti ilgai darbo, kad su jais būtų derinami visi klausimai. Aš jūsų klausiu: gal mes papildykime šį jūsų puikų parengtą projektą ir ten įtraukime ir ūkininkų ūkius, kad nereikėtų tvirtinti detaliųjų planų dėl tokio menkniekio – keitimo pastato paskirties, kur pastatas stovi. Dėkoju už atsakymą.

B. BRADAUSKAS (LSDPF). Jūs visiškai teisus. Tai neprieštarautų eigai ir šį dalyką paspartintų. Jeigu mes šiandien pritartume po pateikimo šiam projektui, po to jūs galite pateikti pasiūlymą, jis labai racionalus ir priimtinas. Aš manau, kad mes tikrai čia visi turėtume apsvarstyti ir šitą dalyką, tai, ką jūs sakote, tai yra absurdų absurdas. Bet yra dar tokių dalykų, dėl ko reikia keisti Statybos įstatymą. Sakykime, jeigu kalbam apie kaimą, ūkininkas turi didelę šeimą, turi du suaugusius vaikus, sukūrė šeimą ir jie nori kartu gyventi. Tai pagal šį galiojantį įstatymą neleidžiama vienoje individualioje namų valdoje statyti dviejų gyvenamųjų namų. O kas gi trukdo, pavyzdžiui, pasistatyti ir sūnui gyvenamąjį namą šalia tėvo, nes jie nori kartu gyventi? Vėlgi reikia atidalinti namų valdą, naują gauti, vėl detalusis planas, vėl visi kryžiaus keliai. O žinote, kaip jūs sakote, kas čia yra? Šį Teritorijų planavimo įstatymo projektą rengė tie, kurie projektuoja. Jūs suprantate, kaip gimė tas įstatymas? Jie numatė sau darbo iki gyvenimo pabaigos ir dar daugiau, tiktai kieno sąskaita – tai jau kitas reikalas.

PIRMININKAS. Pagal klausimo svarstymui skirtą laiką paklausti dar gali vienas Seimo narys, tai kolegė A. Stancikienė. Prašom.

A. STANCIKIENĖ (TS-LKDF). Norėčiau paklausti įstatymo rengėjo. Kadangi jūs esate patyręs Seimo narys, daug metų esate įstatymų leidėjas, norėčiau paklausti: pagal kokius teisės aktus ir kokie teisės aktai reglamentuoja sklypo tvarkymo ir naudojimo režimus? Kadangi jūs numatote, kad detalieji planai yra nerengiami vienu iš tų atvejų, kai žemės sklypo tvarkymo ir naudojimo režimas nekeičiamas, prašau man pasakyti, kas ir kokiu dokumentu numato žemės sklypo tvarkymo ir naudojimo režimą?

B. BRADAUSKAS (LSDPF). Labai paprastas dalykas. Jeigu jūs atsimenate, nežinau, ar neatsimenate senus laikus, reikia gerų dalykų nepamiršti ir sugrįžti, buvo labai paprastas dalykas – norint gauti leidimą statybai ir pradėti statybą, visų pirma, be abejo, sklypo geodeziniai matavimai, o po to topografinė nuotrauka. Topografinė nuotrauka – fiksavimas esamos padėties sklype, po to yra namo „pririšimas“ – architektas, projektuodamas gyvenamąjį namą, kartu projektuoja ir teritorijos išdėstymą. Tai labai paprastas dalykas, nes išduodant leidimą statybai sklypo projektas irgi pateikiamas. Topografinėje nuotraukoje yra numatyta esama padėtis, kas ten yra – šulinys, namas, dar kažkas ir ką tu nori statyti ir kur vadinamasis „pririšimas“. Štai yra paprastas dalykas, reikalaujantis daugiausia savaitės ar kelių dienų darbo, ir viskas. Tai ne detalusis planas, kuris užima pusantrų metų.

PIRMININKAS. Paskutinis klausia V. Mazuronis. Prašom.

V. MAZURONIS (TTF). Labai ačiū, gerbiamasis pirmininke. Pradžioje norėčiau pasakyti ir ponui Jagminui ir gerbiamajam Broniui, kurio pasiūlymui aš pritariu, kas tą tvarką padarė. Nagi socialdemokratų ministras A. Kundrotas ir jo vadovaujama Vyriausybė, Aplinkos ministerija. (Juokas) Padarė taip, kad dabar visi jūs patys už galvų susiėmę. Tai čia vardan tiesos.

Apie patį įstatymą, gerbiamasis Broniau, aš manyčiau, ką ir visi kiti kolegos kalbėjo, kad tai yra gerai, bet tai yra fragmentas. Ar mums kartu nereikėtų parengti Seimo nutarimo projekto, įpareigojančio dabartinį aplinkos ministrą iki tam tikro laiko, sukūrus darbo grupę, iš esmės peržiūrėti ir Teritorijų planavimo įstatymo pačią koncepciją ir pagrindus, ir Statybų įstatymą, kuriame nesąmonių yra nė kiek ne mažiau? Ne tai, kad nesąmonių, na, tiesiog nereikalingų sudėtingumų. Galbūt kai kur, kur reikia, tuos įstatymus reikia ir sugriežtinti, bet tai reikia 10 %, o 90 % reikia leisti normaliai žmonėms gyventi ir statyti, teatleidžia architektai, kurie mane girdi, nes aš iš jų duoną atimu, bet statybininkams, būsimiems statantiems žmonėms tai reikia padaryti. Pritardamas po pateikimo, aš tikrai siūlyčiau mums, visų frakcijų atstovams, parengti Seimo nutarimo projektą, įpareigojantį paruošti kompleksinį peržiūrėjimą ir Teritorijų planavimo, ir Statybos įstatymų tam, kad tom sunkmečio sąlygomis mes padarytume ką nors gera Lietuvos piliečiams.

PIRMININKAS. Laikas!

V. MAZURONIS (TTF). Ar pritariate mano tokiai minčiai?

B. BRADAUSKAS (LSDPF). Aš labai pritariu tai minčiai, bet tiktai dar kartą noriu padaryti tokį ekskursą. Mes sudarysime darbo grupę, įpareigosime ministeriją, ji sudarys darbo grupę. Prasidės darbo grupės derinimas su Teisingumo ministerija, su Žemės ūkio ministerija, be dvejų metų jie nieko nepateiks, jokio produkto. Todėl aš siūlau eiti paprastesniu keliu. Dabar atriškime rankas, ypač kai krizė, ypač statyboms pagreitinti, ir Seime sudarykime iš visų frakcijų darbo grupę. Ir galime padaryti labai greitai, sakykim, per mėnesį tuos visus pakeitimus. Pavyzdžiui, tiek tamsta, Valentinai, puikiai žinai, beveik atmintinai Statybos įstatymą ir Teritorijų planavimo įstatymą, tiek aš, yra dar žmonių, kurie suinteresuoti supaprastinti šiuos reikalus. Tikrai yra taisytinų dalykų, ir labai daug. Jeigu mes pavesime kažkur kažkam, tai visada yra suinteresuotų žmonių, būriais vaikšto aplink, ir ta komisija ateis ir pasakys: esanti tvarka gera. Štai ko bijau.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau. Jūs atsakėte į visus klausimus. Yra užsirašiusių kolegų Seimo narių kalbėti dėl balsavimo motyvų. Pirmasis kalba K. Glaveckas. Motyvai už. Prašom.

K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamieji kolegos, pateiktas įstatymo projektas iš tikrųjų yra žingsnis link teritorijų planavimo liberalizavimo, nes tai, kas yra dabartiniu metu, tai iš tikrųjų yra ne kas kita kaip liūnas, kuriame paprasti žmonės ir mes visi skęstame. Priežastis to, be abejo, – tas visas didžiulis biurokratinis laukas ir tie reikalavimai, reglamentai, kurie yra sukurti, kurie yra pertekliniai ir daug (…) tarnavo ne kam kitam kaip biurokratų maitinimui. Todėl atsižvelgdamas į tai siūlau visiems tikrai pritarti pateiktam įstatymo projektui. Ačiū.

PIRMININKAS. Motyvai prieš – A. Stancikienė. Prašom.

A. STANCIKIENĖ (TS-LKDF). Visų pirma norėčiau pasakyti, kad kai išgirdau argumentus Seimo nario, tiek metų dirbusio įstatymų leidybos srityje ir iš esmės galėjusio sureglamentuoti galiojančius įstatymus taip, kad nebūtų piktnaudžiavimų, ir išgirstu argumentus, kad senais laikais užteko geodezinio matavimo, toponuotraukos ir namo „pririšimo“, ir tai gerbiamasis Seimo narys vadina žemės sklypo tvarkymo, naudojimo režimais ir statybos reglamentais, tai aš tada suprantu, kad mes būtent dėl to ir turime įstatymuose tokį baisų chaosą, nes yra visiškas nesupratimas, kas yra teritorijų planavimas.

Dabar paaiškinsiu kodėl. Todėl, kad jeigu yra pasibaigęs statybos leidimas, visiškai nereikalingas naujas detalusis planas. Čia yra grynas melas ir net ne piktnaudžiavimas, o dezinformacija, t. y. pirma.

Antra. Įstatymo rengėjai numato, kad detalieji planai nerengiami, jeigu numatomiems statyti statiniams statybos leidimas yra nereikalingas. Tai ir dabar, mielieji, detalieji planai nėra rengiami tais atvejais.

Toliau. Nerengiami, kai statant statinius žemės sklypo tvarkymo ir naudojimo režimas yra nekeičiamas. Joks daugiau dokumentas nenustato, ką galima toje teritorijoje statyti, kokio aukščio, koks užstatymo plotas, ar tai bus dangoraižis, ar tai bus penkių aukštų, ar tai bus vienbutis gyvenamasis namas. Tai daroma tik detaliaisiais planais. Taigi parašyti, kad nerengiami detalieji planai, kai režimai nėra keičiami, tai yra apskritai visos sistemos visiškas nesupratimas.

Toliau, 3 punktas. Nerengiami detalieji planai, jeigu atitinkamų objektų statyba numatyta tos teritorijos bendrajame plane.

PIRMININKAS. Laikas!

A. STANCIKIENĖ (TS-LKDF). Čia, žinokite, yra labai svarbūs klausimai, ir aš noriu pasakyti, kad juos būtinai reikia išgirsti.

PIRMININKAS. Jums skirtos 2 minutės, jūs jas išnaudojote.

A. STANCIKIENĖ (TS-LKDF). Aš paimu pono J. Šimėno laiką.

PIRMININKAS. Negalite. Baikite paskutinį sakinį.

A. STANCIKIENĖ (TS-LKDF). Bendrieji planai nenumato jokio reglamentavimo, jie numato tik funkcinį (…), taigi tai nėra reglamentai.

Baigdama noriu pasakyti, gerbiamieji Seimo nariai, atkreipkite dėmesį, ką savo išvadose rašo Teisės departamentas apie tai, kad prasidės stichinis urbanizavimas, apie tai, kad visuomenė nebeturės teisės gauti informacijos ir dalyvauti priimant sprendimus, susijusius su teritorijų planavimu. Analogiška neigiama išvada…

PIRMININKAS. Jūs išnaudojote beveik dvigubai laiko nei galima. Gerbiamieji kolegos, buvo išsakyti motyvai už ir prieš. Siūlau apsispręsti balsuojant. Kas už tai, kad būtų pritarta po pateikimo Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIP-467? Prašau balsuoti. Kas pritaria, balsuoja už, kas turi kitokią nuomonę, balsuoja kitaip.

Užsiregistravo 86, balsavo 86: už – 65, prieš – 6, susilaikė 15. Įstatymo projektui po pateikimo pritarta.

Seniūnų sueigoje buvo apsispręsta pagrindinį skirti Aplinkos apsaugos komitetą, papildomus – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą bei Kaimo reikalų komitetą. Ar galima bendru sutarimu apsispręsti dėl komitetų? Nėra prieštaraujančių dėl komitetų. Numatyta svarstymo data Seime – birželio 23 d. plenariniame posėdyje.

Kolega B. Bradauskas nori pasiūlyti kitą datą? Prašom per šoninį mikrofoną.

B. BRADAUSKAS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, be abejo, man tenka apgailestauti dėl A. Stancikienės pasakymų ir panašiai. Gaila, kad jinai neturėjo puikių etikos ir kultūringo elgesio auklėtojų, todėl gali leisti sau taip kalbėti. Antras dalykas, Aurelija, tamstai noriu pasakyti: pati dar po stalu nevaikščiojai, kai mes jau statėme sudėtingus pastatus ir kvartalus. Tik tiek.

Kadangi Aplinkos apsaugos komitetas yra aiškios nuostatos, todėl siūlau pagrindinį skirti Kaimo reikalų komitetą.

PIRMININKAS. Aš turiu atsiprašyti, kad vis dėlto nesureagavo B. Bradauskas, kai klausiau dėl komitetų, arba, tiksliau, ne taip aš supratau jo ženklą, maniau, kad jis neprieštarauja. Vis dėlto siūloma grįžti prie apsisprendimo dėl komitetų. Kolega V. Mazuronis taip pat dėl komitetų? (Balsai salėje) Kol kas apsispręskime dėl komitetų. Jūs dėl komitetų norite kalbėti? Prašom.

J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Pirmiausia pagal Seimo statutą Aplinkos apsaugos komiteto funkcija yra teritorijų planavimas. Aš nemanau, kad čia dėl to, kad ponui B. Bradauskui nesinori, kad nagrinėtų komitetas pagal paskirtį, tai reikia keisti komitetą. O iš kur jis žino komiteto nuomonę? Komitetas dar nebalsavo šiuo klausimu ir jo nenagrinėjo. Taigi pagal paskirtį jis priklauso Aplinkos apsaugos komitetui.

PIRMININKAS. Kolega E. Pupinis. Prašom.

E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Iš tikrųjų manyčiau, kad vis dėlto komitetas nėra labai svarbu, nes mes turėsime pateikti tam tikrą susitarimą. Jeigu susitarimo nebus ir bendros nuostatos nebus, mes įstatymo priimti vis tiek negalėsime.

O Kaimo reikalų komitetas taip pat nagrinės ir šiuo metu nagrinėja. Noriu pasakyti, kad kitą ketvirtadienį vėl bus darbo grupės posėdis. Noriu informuoti, kad Aplinkos ministerija į tą grupę žiūri neigiamai. Pirmame posėdyje buvęs atstovas atsisakė dalyvauti darbo grupėje, jis nori dalyvauti tik patariamuoju balsu. Todėl manyčiau, kad prie Kaimo reikalų komiteto sudarytos grupės reikėtų prijungti ir Aplinkos ministerijos atstovus, nes iš tikrųjų darbo yra. Reikia žiūrėti įstatymų pakeitimą, bet reikia žiūrėti ir Statybos reglamento pakeitimus, nes problemų yra didelis mazgas, manyčiau, jį turėtume nukirsti vienu kirčiu. Aš tikiu sėkme, todėl padirbėkime nuosekliai.

PIRMININKAS. Kokį komitetą jūs siūlote?

E. PUPINIS (TS-LKDF). Aš siūlau Aplinkos apsaugos komitetui taip pat prisidėti prie šios veiklos.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, taip pat dėl komitetų nori kolega J. Jagminas.

J. JAGMINAS (LSDPF). Gerbiamojo komiteto pirmininko E. Pupinio pasakymas labai geras, bet jis kartu parodo, kad Aplinkos ministerija visiškai nenori skaitytis. Būtent todėl aš siūlau pagrindinį skirti Kaimo reikalų komitetą, pakviesti Aplinkos ministerijos atstovus į darbo grupę ir labai konkrečiai parengti tą klausimą. Nieko neatsitiks tokio, jeigu papildomas bus Aplinkos apsaugos komitetas. Taigi čia labai svarbus klausimas. Būtų labai solidu, kad Kaimo reikalų komitetas būtų pagrindinis komitetas.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, buvo pasiūlymas pakeisti pagrindinį komitetą. Pasiūlymas yra teisėtas, Seimas turėtų apsispręsti. Manau, Seimas balsuodamas atsižvelgs į Seimo statute nurodytas komitetų kompetencijos ribas ir sritis.

Skelbiu alternatyvų balsavimą. Kas balsuoja už – pritaria pagrindiniam Aplinkos apsaugos komitetui, kas balsuoja prieš – pritaria B. Bradausko pasiūlymui, kad pagrindinis komitetas būtų Kaimo reikalų komitetas. Prašome registruotis ir balsuoti. Susilaikę neskaičiuojami. Už – Aplinkos apsaugos komitetas, prieš – Kaimo reikalų komitetas. Prašom balsuoti.

Užsiregistravo 73 Seimo nariai. Balsavo 71 Seimo narys. Už – 28, prieš – 43. Pagrindinis – Kaimo reikalų komitetas. Atitinkamai Aplinkos apsaugos komitetas bus papildomas.

Repliką po balsavimo – kolega J. Šimėnas.

J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, jūs ką tik pažeidėte Seimo statutą. Jame aiškiai nurodytos komiteto funkcijos. Ir jeigu… Buvo galima keisti komitetą, jeigu komitetas būtų nesugebėjęs įvykdyti savo funkcijų ir Seimas nubalsuotų kitaip, negu mano komitetas, o dabar komitetui neleidote atlikti statutinės funkcijos. Kreipiuosi į Etikos ir procedūrų komisiją išnagrinėti šį balsavimą.

PIRMININKAS. Dėkoju. Jūs turite tokią teisę, tačiau Seimas priėmė sprendimą. Kolega V. Mazuronis. Prašom.

V. MAZURONIS (TTF). Mielieji kolegos, aš balsavau už tai, kad Aplinkos apsaugos komitetas nagrinėtų šitą klausimą, nes manau, kad turėjo būti taip. Bet tas balsavimas Seime parodo labai paprastą dalyką, gerbiamasis Jonai Šimėnai, pirmininke, – visuomenės požiūrį į šiandieninius procesus projektavimo, planavimo, statybos kontrolės ir nepasitikėjimą. Aš siūlyčiau šitoje vietoje ieškoti ne tų, kas kaltas, kaip kaltas, aš tikrai žiūriu į jus kaip į komiteto pirmininką, bet inicijuoti grupę, kuri iš tikrųjų peržiūrėtų ir teritorijų planavimą, ir statybas, nes, aš žinau, tas pats buvo bandoma daryti praeitame Seime… dar daugiau „užvėlė“ ministeriją. Jeigu tai padarysite, dviem rankom už jus ir už jūsų sprendimus balsuosiu. Imkitės, darykite rimtą darbą komitete. Linkiu sėkmės.

PIRMININKAS. Kolegos, prašau gerbti Seimo ir kitų Seimo narių laiką, taip pat opoziciją, kurios darbotvarkė dabar turi būti. Replikos per šonininius mikrofonus baigtos. Niekam daugiau šiuo klausimu žodis nesuteikiamas.

Apsisprendimas dėl nagrinėjimo datos. Jūs norite pasiūlyti kitą datą? Jūs kalbėjote dėl balsavimo motyvų, ir jūsų pozicija aiški. Komitetas išspręstas. (Balsai salėje) Dėl komitetų sprendimas priimtas. Replikos po balsavimo dėl komitetų baigtos.

Gerbiamieji kolegos, svarstymo data – birželio 23 d. Prieštaravimų nėra. Nuspręsta. Dėl svarstymo datos turite pasiūlymų? Klausimo svarstymas baigtas.

Savaitės (nuo 2009-06-01) plenarinių posėdžių darbotvarkės projektas

Gerbiamieji kolegos, dabar rezervinis 1 klausimas – savaitės, prasidedančios birželio 1 d., plenarinių posėdžių darbotvarkės tvirtinimas. Kviečiu į tribūną Seimo Pirmininko pirmąją pavaduotoją gerbiamąją I. Degutienę. Prašom. Norėčiau paprašyti kolegų, kuriems nepriimtinas Seimo sprendimas dėl komitetų skyrimo, šį klausimą aiškintis Statuto nustatyta tvarka Etikos ir procedūrų komisijoje. Prašom. (Triukšmas salėje) Etikos ir procedūrų komisija gali teikti šituos paaiškinimus. Klausimo svarstymas baigtas. Prašom, gerbiamoji panešėja.

I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, pirmiausia noriu pasakyti, kad taip, kaip ir buvo planuota, kitą savaitę plenarinių posėdžių nebus. Plenariniai posėdžiai bus birželio 2 d. ir 4 d. Buvo visų frakcijų prašymas, kad būtų iki pietų ryšium su daugelio Seimo narių… 40 Seimo narių dalyvauja Europos Parlamento rinkimuose. Todėl pagal tai ir yra sudaryta birželio 2 ir 4 d. darbotvarkė.

Birželio 2 d. pirmojoje pusėje visas paketas Seimo nutarimų dėl aukštųjų mokyklų reorganizavimo. Toliau tai, ko prašo Vyriausybė – paskubinti pateikimus: yra Finansinio tvarumo įstatymo projektas, Valstybės skolos įstatymo projektas ir kiti mokesčių įstatymai bei Socialinio draudimo, tai yra Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymas. Kaip ryte kalbėjo Peticijų komisijos pirmininkė, yra teikiamas Peticijų įstatymo 10 straipsnio pakeitimas ir kaip rezerviniai yra teikiami trys protokoliniai nutarimai dėl tam tikrų peticijų.

Birželio 4 d. yra numatyta diskusija apie Europos Sąjungos finansinės paramos panaudojimą. Diskusijos, kuri vyks plenariniame posėdyje, programa yra tokia, kad pirmiausia kalba Seimo Pirmininko pavaduotojas, Europos reikalų komiteto pirmininkas Č. V. Stankevičius, toliau – finansų ministro pranešimas apie Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo eigą ir ūkio ministro pranešimas apie Lietuvos ekonomikos skatinimo plano įgyvendinimo 2007–2013 metais ES struktūrinės paramos panaudojimo strateginius prioritetus. Turės galimybę kalbėti apie struktūrinės paramos panaudojimą Lietuvoje visų frakcijų atstovai. Po to, kaip ir visada ketvirtadienį, – Vyriausybės valanda ir paketas Seimo statuto įvairių straipsnių pakeitimų. Surinkome visus, kurie buvo registruoti ir apsvarstyti Seime, ir visų 7 Seimo nutarimų dėl įvairių Seimo statuto pakeitimų numatytas svarstymas. Jums bus pateiktas Seimo nutarimas „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Istorinių Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo sukakčių minėjimo komisijos sudarymo“ pakeitimo“ projektas. Teikia Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas. Jie šį klausimą jau apsvarstė komitete ir prašo kuo skubiau įtraukti į plenarinį posėdį.

Dar vienas – irgi Seimo nutarimas „Dėl Nacionalinės sveikatos tarybos įsteigimo ir jos sudėties pakeitimo“, nes, kiek informavo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas A. Matulas, baigiasi jos galiojimo laikas. Tai tiek apie birželio 2 ir 4 d.

PIRMININKAS. Gerbiamoji pranešėja, jūsų užsirašė paklausti aštuoni Seimo nariai. Prieš suteikiant žodį klausimams, dėl vedimo tvarkos nori kalbėti per šoninį mikrofoną kolegė A. Stancikienė. Prašom.

A. STANCIKIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū, kad suteikėte žodį. Vis dėlto noriu pasakyti, kad, kai Seimo narys prastovi čia 10 min., nepabaigus klausimo, dėl replikavimo po balsavimo, aš manau, jūs neturite teisės nesuteikti žodžio. Šiuo atveju aš tikrai kreipsiuos į Etikos ir procedūrų komisiją, nes prieš tai jūs nesuteikė man galimybės pasakyti savo nuomonės dėl komiteto. Aš norėjau pasiūlyti pagrindinį skirti Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą, nes teritorijų planavimas susijęs su žemės naudojimo klausimais, bet jūs nesuteikėte man tos teisės.

PIRMININKAS. Gerbiu jūsų nuomonę, jūs turite teisę kreiptis į Etikos ir procedūrų komisiją. Pirmasis dėl savaitės, prasidėsiančios birželio 1 d., darbotvarkės – kolega A. Endzinas. Prašom.

A. ENDZINAS (LSF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamoji Irena, aš suprantu, kad savaitės pertrauka visiškai logiškai reikalinga Europarlamento rinkimų išvakarėse, tačiau dar kitos savaitės darbas po pusę dienos, mūsų frakcijos nuomone, galėtų būti supaprastintas, padarant vieną normalią visą darbo dieną, nes kartais praktikoje atsiranda tokių dalykų, kad posėdis užsitęsia dėl karštų diskusijų, kokios pavyzdį mes ką tik pastebėjome, todėl kai kurie klausimai, darant po pusę dienos, gali būti paprasčiausiai neišnagrinėti. Jeigu jūs priimtumėt mūsų šį klausimą kaip pasiūlymą, būtume dėkingi. Dėkoju.

I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Dėkui už šį pasiūlymą. Iš tiesų aš noriu jums pasakyti, kad vienos frakcijos kreipėsi raštu, kitos žodžiu, bet didžioji dauguma buvo už tai, kad būtų ir birželio 2, ir 4 d. po pusę dienos posėdžiai, nes Seimo nariai, kurie dalyvauja Europos Parlamento rinkimuose, jau net turi numatytus susitikimus popietinėmis valandomis. Jeigu Liberalų sąjūdžio frakcija turi kitą pasiūlymą, tai aš siūlyčiau, tikrai nuolankiai viskam pritarsiu. Jeigu frakcijos tarpusavyje susitars ir kokia bus frakcijų dauguma, nepriklausomai opozicija ar pozicija, nes tie Seimo nariai, kurie dalyvauja Europos Parlamento rinkimuose, visi yra lygūs ir mes jiems turime sudaryti sąlygas dalyvauti rinkimų kampanijoje.

PIRMININKAS. Kolega A. Endzinas nori patikslinti klausimą, tik prašau klausti labai konkrečiai.

A. ENDZINAS (LSF). Dėkoju, gerbiamasis pirmininke. Ar nebūtų galima dėl šio sprendimo apsispręsti šiandien ir balsuojant?

I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Galima. Aš sutinku, kad galima būtų dabar apsispręsti. Vietoj to, kas dabar išdėstyta per dvi dienas, būtų galima, tarkime, kai jūs apsispręsite, daryti birželio 2 ar birželio 4 d. Vieną dieną. Visą tą darbotvarkę, išdėstytą per dvi dienas, sudėlioti į vieną darbotvarkę. Bet jūs turite patys apsispręsti, nes iš tiesų nuomonių įvairovė, kaip dabar matau, yra didelė.

PIRMININKAS. Kolega L. Sabutis dėl vedimo tvarkos per šoninį mikrofoną. Prašom.

L. SABUTIS (TS-LKDF). Ačiū. Aš dar pastovėsiu, kol užbaigsite šį klausimą.

PIRMININKAS. Dėkoju. Dėl vedimo tvarkos Z. Balčytis.

Z. BALČYTIS (LSDPF). Labai ačiū. Dėl vedimo tvarkos. Nuomonės, aš manau, vienodėja, nes mes, Socialdemokratų frakcija, jau ryte kreipėmės į valdybą, kad būtų sukelta viskas į vieną dieną ir tai būtų birželio 2 d. Tikrai, kad mažiau būtų klausimų, siūlau iš karto balsuoti.

I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, jeigu jau ir socialdemokratai taip nori, nes iš pradžių jie norėjo kitaip, bet mūsų Seime nuomonės turbūt kas pusdienį keičiasi, kad būtų sudarytos tikrai palankios sąlygos ir galimybė visiems dalyvaujantiems Europos Parlamento rinkimuose dalyvauti nieko nepažeidžiant, yra toks bendras sutarimas, tai aš tada viską, kas yra sudėta į birželio 2 ir 4 d., perdedu į birželio 2 d. darbotvarkę, kaip į kompleksinę darbotvarkę. Jeigu tam pritariate, tai tada mes taip ir parašysime.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, noriu paklausti. Gal galime iš karto apsispręsti bendru sutarimu, kad daromas vienos dienos posėdis, taip, kaip pristatė kolegė I. Degutienė? Dėkoju. Apsispręsta.

Toliau tęsiame klausimus. Klausia L. Graužinienė. Prašom.

L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Labai ačiū, pirmininke. Gerbiamoji vicepirmininke, aš suprantu, kad rinkimai yra labai svarbu. Jūs minėjote, kad visiems dalyvaujantiems Seimo nariams reikia suteikti teisę ten dalyvauti. Tik labai gaila, kad neprisiminėte, kad Prezidento rinkimuose taip pat dalyvavo keturi Seimo nariai, ir niekas net nepaklausė, ar galima kokias nors papildomas teises suteikti. Manau, kad visi lygūs, ir rinkimai į Europos Parlamentą neturi trikdyti Seimo darbo. Todėl mes niekada nekėlėme to klausimo. Bet aš ne apie tai.

Jau kelintą kartą Audito komiteto teikiami klausimai yra išbraukiami ir dabar vėl nėra. Tai yra Valstybės kontrolės ataskaita. Manau, kad tikrai valstybei šioje sunkioje situacijoje svarbu išgirsti kontrolierės žodį.

Ir kitas klausimas. Seimo nutarimu buvo prašyta Valstybės kontrolės skubos tvarka atlikti teismų auditą. Valstybės kontrolė, atšaukusi auditorius iš kitų darbų, skubos tvarka atliko šį auditą ir dabar antras mėnuo mes niekaip negalime jo net pateikti. Tikrai prašyčiau šį klausimą kaip nors spręsti, nes jis labai jau nebegražiai atrodo Seime.

I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Galbūt pradedant atsakyti nuo to nepasitenkinimo, kad keturiems parlamentarams, dalyvaujantiems Prezidento rinkimuose, nebuvo sudarytos sąlygos. Tai turbūt visi suvokiame, kad taip, mes gerbiame jūsų dalyvavimą, bet tai nebuvo masinis reiškinys, koks yra šiandien. Iš 141 Seimo narių 40 dalyvauja Europos Parlamento rinkimuose. Ką tai reiškia? Jeigu iš 141 Seimo narių 40 nebus, tai tikrai bus trikdomas Seimo darbas ir mes turime į tai atsižvelgti, todėl taip ir daroma.

O į jūsų pastabą dėl audito ataskaitos, tai ji yra numatyta iš karto po birželio 7 d., kai prasidės normalūs plenariniai posėdžiai. Kadangi ji jau buvo įrašyta, Seimo nutarimas lygiai taip pat bus įrašytas.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamoji pranešėja. Nebėra jums klausimų. Gerbiamieji kolegos, ar galime bendru sutarimu patvirtinti taip, kaip sutarėme, vienos dienos, t. y. birželio 2 d., Seimo plenarinių posėdžių darbotvarkę? Nėra prieštaraujančių. Dėkoju. (Balsai salėje) Vis dėlto yra pageidavimas balsuoti. Prašom registruotis ir balsuoti. Kas už tai, kad būtų patvirtinta pateikta darbotvarkė? Sujungiama būtent į vieną dieną, birželio 2 d., Seimo plenarinių posėdžių darbotvarkę.

Balsavo 78 Seimo nariai. Už – 74, prieš – 1, susilaikė 3. Darbotvarkė patvirtinta.

Dėl vedimo tvarkos kolega L. Sabutis per šoninį mikrofoną. Prašom.

L. SABUTIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamieji kolegos, šiaip nesu preciziškai priekabus, bet dėl prieš tai įvykusio balsavimo vis dėlto turiu pasakyti, kad Statuto straipsniai nėra keičiami posėdžio pirmininko siūlymu. Tam yra tam tikra procedūra ir, jeigu jie keičiami, reikia ne mažiau kaip 71 balso. Kai yra pateikiamas bet kuris klausimas, yra žiūrima, kokiam komitetui jis yra skiriamas. Šiuo atveju 58 straipsnis kaip tik ir sako –Aplinkos apsaugos komiteto kompetencija, kai yra svarstomi teritorijų planavimo, statybų, būsto, urbanistikos ir kiti su tuo susiję klausimai. Tai štai aš nesakyčiau ir nepabrėžčiau posėdžio pirmininkui šios nuostatos, jeigu tai nesikartotų šiame Seime. Jau buvo ne vieną kartą, kai po pateikimo pasiūlomas pageidavimas, o tai, ką paskyrė pagrindinis įstatymas – Statutas atskiriems komitetams nagrinėti ir teikti svarstyti Seimui, yra ignoruojama. Suprantu, kai yra kitokia išvada ir Seimas nesutinka, jis tada gali paskirti kitą komitetą. Bet po pateikimo, manau, to nereikėjo daryti. Gal jūs paaiškinsite, kokiu Statuto straipsniu vadovaujatės, ir nereikės Etikos ir procedūrų komisijos papildomo darbo.

PIRMININKAS. Dėkoju. Galiu atsakyti, kad 58 straipsnis numato komitetų veiklos kryptis. Kryptis, dar kartą kartoju. O vadovavausi 144 straipsniu, kad Seimas sprendžia, koks komitetas paskiriamas pagrindiniu, o kokie papildomais. Seniūnų sueiga Seimui tik siūlo. O kaip Seimas nusprendė, taip nusprendė. Negaliu kvestionuoti ir keisti Seimo valios. Toks mano atsakymas.

Prašom. Gerbiamasis K. Daukšys.

K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, pirmininke. Kreipiuosi į visus kolegas. Opozicijos darbotvarkė. Gal netrumpinkite laiko. Mes juk nesabotuojame, kai būna pozicijos darbotvarkė.

Opozicinių Darbo partijos frakcijos ir frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ darbotvarkė

Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo II (pavasario) sesijos darbų programos“ papildymo“ projektas Nr. XIP-636 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

PIRMININKAS. Dėkoju. Tęsiamas Seimo posėdis. Opozicijos darbotvarkės 2-1 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Seimo II (pavasario) sesijos darbų programos“ priedėlio papildymo“ projektas Nr. XIP-636. Kviečiu į tribūną pranešėją V. Gapšį. Pateikimas, svarstymas ir priėmimas. Prašom.

V. GAPŠYS (DPF). Gerbiamieji Seimo nariai, yra teikiamas Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Seimo II (pavasario) sesijos darbų programos“ priedėlio papildymo“. Projekte yra įrašyti keturi teisės aktų projektai, t. y. Lito patikimumo įstatymo 3 straipsnio papildymo įstatymo projektas, Civilinio proceso kodekso 663 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas, Pelno mokesčio įstatymo papildymo nauju 48¹ straipsniu įstatymo projektas, Pelno mokesčio įstatymo 47 straipsnio 2, 5 dalių ir 51 straipsnio 3 dalies pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Šitie klausimai yra įtraukti į šiandienos opozicinės Darbo partijos frakcijos darbotvarkę. Prašyčiau visų palaikyti nutarimo projektą.

PIRMININKAS. Jūsų niekas nepageidauja paklausti. Ar galėtume bendru sutarimu po pateikimo pritarti? Nėra prieštaraujančių. Po pateikimo pritarta. Ar svarstymo stadijoje yra pageidaujančių kalbėti, diskutuoti? Nėra pageidaujančių. Pereiname prie priėmimo.

Gerbiamieji kolegos, yra redakcinių pataisų Teisės departamento. Aš manau, kad jas galime priimti, pranešėjas sutinka. Tuomet ar galime bendru sutarimu priimti nutarimo 1 straipsnį? Galima. Dėkoju. Ir ar galime nutarimo projekto 2 straipsnį priimti bendru sutarimu? Dėkoju. Prašau pasiruošti ir balsuoti dėl viso nutarimo. Kas už tai, kad būtų priimtas Seimo nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Seimo II (pavasario) sesijos darbų programos“ priedėlio papildymo“, projekto Nr. XIP-636, prašom pasiruošti ir balsuoti.

Balsavo 80 Seimo narių. Už – 49, prieš nėra, susilaikė 31. Nutarimas priimtas.

Lito patikimumo įstatymo 3 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-465 (pateikimas)

Darbotvarkės 2-2 klausimas – Lito patikimumo įstatymo 3 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-465. Kviečiu į tribūną pranešėją V. Gapšį. Pateikimo stadija. Prašom.

V. GAPŠYS (DPF). Gerbiamieji Seimo nariai, jums teikiamas Lietuvos Respublikos lito patikimumo įstatymo 3 straipsnio papildymo įstatymas. Įstatymu siekiama pakoreguoti dabar esančią tvarką ir nustatyti, kad tik esant nepaprastoms aplinkybėms, kai nustatyto lito kurso tolesnis išlaikymas žlugdytų nacionalinės ekonomikos stabilumą, ir tokių aplinkybių buvimą patvirtintų Lietuvos Respublikos Seimas, Lietuvos bankas, suderinęs su Lietuvos Respublikos Vyriausybe, galėtų keisti bazinę valiutą ir (ar) oficialų lito kursą.

Dabartiniame įstatyme reglamentavimas yra toks, kad Seimo įsikišimo šitoje vietoje nereikia. Kaip projekto teikėjai, mes siūlome, kad Seimas galėtų nustatyti aplinkybes, kad tokios jau yra, kad Vyriausybė ir Lietuvos centrinis bankas suderinę galėtų padaryti reikiamus pakeitimus. Manome, kad lito kurso keitimas ar oficialios valiutos keitimas, jeigu jo prireiktų, yra visuomenei ypač svarbus klausimas ir tokiu klausimu turėtų būti apsisprendžiama dalyvaujant visoms institucijoms, tarp jų ir Seimui. Todėl mes teikiame šitokį įstatymo projektą.

Aš suprantu, kad toks įstatymo projektas kelia tam tikrą nerimą, tačiau pabrėžiu, kad mes neturime jokių išankstinių nusistatymų, kokie bus valstybės veiksmai šituo klausimu, ir mes tokių net nematome. Mes paprasčiausiai norime, kad valstybės institucijos galėtų dar geriau apsvarstyti tokio veiksmo būtinumą ir jam esant visos bendru sutarimu pritartų reikiamiems veiksmams, kad valstybės finansų sistema išliktų stabili. Todėl manome, kad šitoks įstatymas neturės neigiamo poveikio, ir kviečiame jo pateikimui pritarti, o jeigu yra pastabų ir pasiūlymų, visada pasiruošę juos svarstyti svarstymo stadijoje ir komitetuose. Dėkoju.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Jūsų užsirašė paklausti 7 Seimo nariai. Pirmoji klausia V. Čigriejienė. Prašom.

V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, gal galite išvardinti šalis, kuriose valiutos kursą nustato parlamentas, ir ar jūs čia žadate ginti Vyriausybę ir kaltę suversti Seimui, ar kaip čia bus? Nes ir taip visi verčia, kad Seimas kaltas. Labai ačiū.

V. GAPŠYS (DPF). Labai ačiū jums už klausimą, geras klausimas. Tačiau, kaip ir pabrėžiau, įstatymo projekte nėra parašyta, kad parlamentas nustatytų kursą. Šiame įstatymo projekte mes teikiame tik tai, kad Seimas galėtų patvirtinti aplinkybes, kurioms esant Vyriausybė ir centrinis bankas, Lietuvos bankas, galėtų tą kursą keisti ar kažką daryti. Mes nemanome, kad šitoje vietoje Seimas įsikištų keisdamas ir nustatydamas vienokį ar kitokį lito kursą, nes tai iš tikrųjų ne Seimo kompetencija.

PIRMININKAS. Klausia K. Daukšys. Prašom.

K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, iš tikrųjų iš dalies atsakėte į mano klausimą, bet dar kartą patvirtinkite visiems, nes vis kalbama, kad Seimas keis lito kursą, kad iš tikrųjų ne Seimas keis lito kursą, o keis bankas, suderinęs su Vyriausybe. Seimas iš tikrųjų tiktai nustatys, kad atsirado momentas, kada tai galima padaryti, bet nebūtinai daryti. Ar taip yra iš tikrųjų? Kad žinotų visi.

V. GAPŠYS (DPF). Taip, iš tikrųjų taip yra, įstatymo projekte ir įrašyta: „…ir tokių aplinkybių buvimą patvirtina Lietuvos Respublikos Seimas“, t. y. aplinkybių, kurioms esant būtų galima imtis tokių veiksmų. Mes esame sakę, kad čia Seimas nedalyvautų ir nepasakytų, kursas vienoks ar kitoks turi būti. Nėra būtinumo, tam yra Vyriausybė ir Lietuvos bankas. Mes tiktai esame numatę „aplinkybių buvimą“. Ir galima pasižiūrėti šio Seimo praktiką. Valdantieji ne sykį sakė, kad Lietuvoje yra susidariusios vienokios ar kitokios aplinkybės, ir tuo pagrindu yra keičiami vieni ar kiti įstatymai. Dėl kai kurių jų svarbumo ir sutikimo su Konstitucija buvo iškelta abejonių. Todėl mes tik sakome, kad aplinkybių buvimą galėtų patvirtinti Seimas, kad po to nekiltų jokių nesusipratimų svarstant tokio priimto sprendimo būtinumą ar pagrįstumą.

PIRMININKAS. Klausia K. Glaveckas. Nematau K. Glavecko. Tuomet klausia M. Bastys. Prašom.

M. BASTYS (LSDPF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, vien tik kalbos apie lito stabilumą iš tokios tribūnos jau sukelia tam tikrą įtampą mūsų šalies ekonomikai ir finansų sektoriui. Tai parodė anksčiau rodomas nepasitikėjimas Biudžeto ir finansų komiteto pirmininku, kuris tiktai teoriškai pamąstė, kad kas nors galėtų įvykti, jeigu susiklostytų tam tikros aplinkybės.

Ar jūs nesvarstėte, kad šiuo atveju geriau išvis nereikėtų kelti to klausimo, tuo labiau kad jis nieko ir nesprendžia tuo pobūdžiu, kaip jūs teikiate šį įstatymo projektą? Ar jūs analizavote, kiek atneš naudos toks pasvarstymas? O gal daugiau žalos atneš? Dėkoju.

V. GAPŠYS (DPF). Kalbos apie lito stabilumą ir jo patikimumą skatina visuomenės pasitikėjimą. Kalbos apie nestabilumą ir nepatikimumą skatina nusivylimą. Todėl mes šiuo įstatymu kaip tik kalbame apie jo stabilumą ir sakome, kad visuomenė dar aktyviau galės įsitraukti į diskusiją svarstant, kokios ekonominės ir finansinės priemonės reikalingos užtikrinti, kad ekonomika išliktų stabili, kad finansų sistema būtų tvari. Todėl šito įstatymo pateikimas niekuo nesusijęs su tuo, kad visuomenė vienaip ar kitaip būtų gąsdinama. Šitas įstatymas yra tam, kad visuomenė galėtų matyti, kad valdžios institucijos yra nusiteikusios visais įmanomais būdais išlaikyti… ir kad visos jos dalyvaus priimant teisingus, visuomenei suprantamus sprendimus.

PIRMININKAS. Klausia S. Bucevičius. Nėra S. Bucevičiaus. Tuomet klausia D. Barakauskas. Prašom.

D. A. BARAKAUSKAS (TTF). Gerbiamasis projekto teikėjau, yra nelogiška pirma sakinio dalis ir jums siekiant gerų tikslų reikėtų ją keisti. Dabar pasakyta, kad „tolesnis išlaikymas žlugdytų nacionalinės ekonomikos stabilumą, ir tokių aplinkybių buvimą patvirtina Seimas“. Išeina, kad Seimas turėtų nustatyti, kad žlunga nacionalinė ekonomika, t. y. politikai nustato žlugimo faktą. Iš viso nėra jokios teisinės logikos.

V. GAPŠYS (DPF). O šiuo metu tai nustato Vyriausybė – irgi politikai ir Seimo patvirtinta Vyriausybės sudėtis. Aš manau, kad šitoje vietoje nieko nekeičiame, ir politikų įsitraukimas yra tik, aišku, stipresnis, nes Seimas, natūralu, yra svarbi institucija šiuo atžvilgiu. Bet aš manau, kad tai yra pagrįstas siūlymas. Po pateikimo galima teikti įvairius siūlymus, nustatyti saugiklius, mes nematome jokių problemų įsiklausyti į visus reikiamus argumentuotus pasiūlymus ir taisyti projektą.

PIRMININKAS. Ir paskutinysis klausia G. Navaitis. Prašom.

G. NAVAITIS (LSF). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, paskutinėje pastraipoje, kur pateikiami argumentai dėl šio įstatymo, rašoma, jog ETD siūlo kreiptis į Europos centrinį banką, kuris įvertins įstatymų projektų nuostatų santykį su ECB kompetencija ir atitiktį ECB reguliavimui. Ar nereikėtų šito padaryti anksčiau, iki priimant įstatymą, nes jeigu bus neatitikimų, tada reikėtų jį taisyti? Gal reikėtų geriau pasirengti įstatymą priimti? Ačiū.

V. GAPŠYS (DPF). Tokį pateikimą, manau, galės padaryti, jeigu reikės, Seimas, apsisprendęs komitetuose, paklausimus teikdamas ir svarstydamas. Nemanau, kad šioje vietoje reikėtų derinti su Europos centriniu banku šį įstatymą kaip faktą. Jeigu reikės, kaip kalbama Europos teisės departamento išvadoje, paties finansinio instrumento pasirinkimo, kad kurso keitimą reikėtų derinti su Europos centriniu banku, tai jau yra kitas klausimas. Mes šiuo įstatymo projektu tik nustatome institucinę sandarą, kaip tokie sprendimai būtų priimami, bet jokiu būdu nieko nekeičiame ir nedarome įtakos esamam lito kursui ar valiutai, kuri šiuo metu Lietuvoje yra oficiali.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau. Jūs atsakėte į visus klausimus. Dėl balsavimo motyvų pageidaujama kalbėti. Motyvai prieš – S. Pečeliūnas. Prašom.

S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū. Mielieji kolegos, šiandien mes balsavom dėl Oro vežėjų įstatymo. Turbūt net nesusimąstėt, dėl ko balsavot? Tai dabar, nors daug buvo prikalbėta, kad nieko čia nepagadinsim, bet vien pats pavadinimas viską pagadina. Ir už tokį pavadinimą (aš nekalbu apie turinį, čia jau atskira kalba, apie tai nemažai buvo kalbėta ir iš tribūnos, ir klausiančiųjų) tikrai balsuoti nerekomenduočiau. Vien pavadinimas yra žalingas Lietuvos įvaizdžiui. Ačiū.

PIRMININKAS. Motyvus už išsakys K. Daukšys. Prašom.

K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Iš pradžių norėčiau nuraminti kolegą, kad toks įstatymo pavadinimas ne mūsų sugalvotas. Jau sugalvotas labai seniai. Jūs, kaip įstatymų žinovas, galėtumėt tą matyti. Antras dalykas, galbūt ir yra vienų ar kitų trūkumų šiame įstatyme. Tai paimkim ir pasvarstykim. Seime būtų labai sveika tai padaryti, nes, turiu pabrėžti, tai, ką išdarinėjo Vyriausybės vadovas šioje tribūnoje gruodžio mėnesį, lito patikimumui kenkia 56 kartus daugiau, ko gero. Apie tai reikia irgi pakalbėti. Mes siūlom tokį įstatymą, kad žinotume, kada valstybė, Vyriausybė jau nuspręs, kad viskas, kad mes galėtume įsitikinti, kad taip yra. Seimas turėtų apsispręsti, pasvarstyti ir tada pasakyti, gal ką nors reikia pataisyti, gal atsiras kitokių minčių, bet manyčiau, kad pateikimo stadijoje reikėtų pritarti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, bendro sutarimo nėra. Tuomet apsispręsime balsuodami. Prašau pasiruošti ir balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta po pateikimo Lito patikimumo įstatymo 3 straipsnio papildymo įstatymo projektui Nr. XIP-465, balsuoja už, kas turi kitokią poziciją, balsuoja kitaip. Prašom balsuoti.

Užsiregistravo 74, balsavo 74: už – 37, prieš – 8, susilaikė 29. Lygus balsų skaičius. Pagal Seimo statutą mes turime pakartoti balsavimą. Gerbiamieji kolegos, kviečiu visus grįžti į savo darbo vietas, pasiruošti ir balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta po pateikimo Lito patikimumo įstatymo 3 straipsnio papildymo įstatymo projektui Nr. XIP-465, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja kitaip. Prašom balsuoti.

Užsiregistravo 75 Seimo nariai, balsavo 75: už – 41, prieš – 10, susilaikė 24. Įstatymo projektui po pateikimo pritarta. Seniūnų sueiga rekomenduoja Seimui pagrindiniu komitetu, kuris svarstys šį įstatymo projektą, skirti Biudžeto ir finansų komitetą, papildomu komitetu paskirti Teisės ir teisėtvarkos komitetą. Galėtume bendru sutarimu pritarti Seniūnų sueigos pasiūlymui? Dėkoju, pritarta. Ir siūloma svarstyti data – birželio 23 d. Seimo plenarinis posėdis. Nėra prieštaraujančių? Sutarta dėl datos.

Transporto veiklos pagrindų įstatymo 10 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XP-1086(2) (svarstymas)

Darbotvarkės kompleksinis klausimas 2-3a, 2-3b. Tačiau čia yra svarstymas ir siūloma atmesti, tai svarstysime po vieną. Kviečiu į tribūną pranešėją Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininką kolegą S. Šedbarą. Transporto veiklos pagrindų įstatymo 10 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XP-1086. Svarstymo stadija. Prašom.

S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, šis projektas, kaip ir po to būsiantis, Teisės ir teisėtvarkos komitete, kaip pagrindiniame komitete, buvo svarstomas po to, kai prieš tai pagrindinis komitetas buvo pasiūlęs projektą atmesti. Deja, ir kitas pagrindinis komitetas… Tiesa, balsavimo rezultatai buvo tokie: už – 4, prieš – 3, susilaikė 1, ir lėmė posėdžio pirmininko balsas. Tačiau vis dėlto sprendimas yra priimtas. Įvertinus neigiamas ir Vyriausybės, ir Specialiųjų tyrimų tarnybos išvadas, komiteto sprendimas yra šį projektą atmesti.

Dabar galėčiau pasakyti trumpai tuos argumentus, kuriuos išdėstė kolegos, balsavę už atmetimą. Tai visų pirma susiję su techninių apžiūrų atlikimu, ne su paslauga. Tai ne laisvosios rinkos ir laisvosios konkurencijos sąlygomis teikiama paslauga, o valstybės numatyta funkcija užtikrinti žmonių saugumą. Antras, man atrodo, labai svarbus dalykas. Komiteto posėdyje dalyvavo Susisiekimo ministerijos atstovai, ir viceministras, ir ministerijos sekretorius. Turint galvoje, kad vadovauja ministerijai liberalios pakraipos žmonės, tačiau vis dėlto jų siūlymas komitetui buvo taip pat toks pat neigiamas dėl šių šito ar kito įstatymo pataisų, kad reikia neliesti, nebent tobulinti esamą sistemą, tačiau iš esmės jos negriauti.

PIRMININKAS. Dėkoju. Šiuo atveju diskusijos nevyksta svarstymo stadijoje. Yra ir užsirašiusių kalbėti dėl balsavimo motyvų. Čia ne visai teisingai, aš suprantu, yra užsirašę kolegos, nes komitetas siūlo atmesti. Nors R. Ačas užsirašė kalbėti už, bet, aš suprantu, jūs esat prieš tokią komiteto poziciją? Prašom, motyvus prieš išsakys kolega R. Ačas.

R. AČAS (TTF). Gerbiamieji kolegos, nors Europos teisės departamentas pateikė savo išvadas, kurios yra labai palankios šiam įstatymui, bet su komiteto nuomone, kad ji buvo vienareikšmiška, kai vienas iš esmės balsas lėmė, tai nenorėčiau sutikti. Ir motyvai tam tikri buvo girdimi tik vienos pusės. Čia nekalbama apie tai, kad mes paleidžiam ir technines apžiūras vykdo kas nori. Čia buvo kalbama, kad Vyriausybės įgaliotas atstovas išduos licencijas ir tada tos įmonės galės vykdyti technines apžiūras. Dabar mes daugiau kaip 14 metų atidavėme vienai privačiai įmonei monopolį ir manome, kad viskas yra gerai. Šiandien ta privati įmonė laisvai gali… Mes žinome, kaip dabar yra. Dabar viena iš didžiausių korupcijų, manoma, yra techninės apžiūros, atvažiuoja, susimoka pinigus, duoda kyšį ir nieko mes negalime paimti. Kaip pavyzdys, jeigu Susisiekimo ministerija dalintų licencijas, tai visada iš tokių įmonių galėtų atimti licencijas. Motyvas, kad kuo daugiau bus atliekančių techninę apžiūrą, tuo bus sunkiau sukontroliuoti, tai, man atrodo, tada padarykime ir parduotuves, kad viena parduotuvė prekiauja alkoholiu, tai mažiau vargsime jas kontroliuodami.

Aš tikrai nesuprantu tokio požiūrio, kai, tarkim, yra „Audi“ centras, „BMW“ centras, „Mercedes“ centras, kur yra tikrai specifinės mašinos, kur jų diagnostiką galima atlikti tik kompiuterine technika, o šie centrai, kurie atlieka dabar technines apžiūras, net nesugeba šių dalykų patikrinti. Kai aš atvarau techniniam aptarnavimui mašiną, kai yra pakeičiami šarnyrai, kada jinai visa yra peržiūrima, ir tokia įmonė, specializuota įmonė negali man pasirašyti už techninės apžiūros, tai tikrai yra kažkoks absurdas. Bet, matyt, yra suinteresuotos pusės…

PIRMININKAS. Laikas!

R. AČAS (TTF). Aš vakar mačiau jas, kurios suėjo, kurioms tas monopolis yra labai naudingas, nes tikrai yra užtikrintos pajamos. Ačiū. Aš siūlau nepritarti komiteto išvadai.

PIRMININKAS. Motyvai už komiteto išvadą. K. Masiulis. Prašom.

K. MASIULIS (TS-LKDF). Ačiū. Kolegos, tai, kas čia yra siūloma, yra taip, kad Petras iš gretimo garažo galėtų atlikti techninę priežiūrą, o Petras iš gretimo garažo yra geras mano pažįstamas ir tikrai jis visada atliks techninę priežiūrą. Kelias, kuriuo čia siūloma eiti, iki šiol buvo Turkijoje. Turkija eina europiniu keliu, mes norėtume pasivyti Turkiją, valstybę, kuri Europoje, aišku, jeigu ją laikytume Europos valstybe, kuri Europoje pirmauja pagal avarijų, avaringumo, netvarkingų automobilių skaičių. Geros liberalios idėjos iš tikrųjų gyvuoja Turkijoje. Geras pavyzdys – Turkijos pavyzdys. Visi, kas siekia, kad Lietuvoje būtų tokia tvarka, pasukti laikrodžius atgal į Turkiją, tai tikrai prašom paremti šį siūlymą.

PIRMININKAS. Dėkoju. Išklausėme motyvus.

K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš prieš tokį… Aš už komiteto siūlymą ir nepritariu. Aišku, kad čia ironizuoju.

PIRMININKAS. Išklausėme pasisakymus dėl balsavimo motyvų. Dabar, kolegos, balsuodami apsispręsime ir balsuosime, ar pritarti komiteto siūlymui, išvadai – Transporto veiklos pagrindų įstatymo 10 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr. XP-1086 atmesti. Balsuojantys už pritaria komiteto siūlymui atmesti įstatymo projektą, balsuojantys kitaip nepritaria komiteto pasiūlymui. Prašom pasiruošti ir balsuoti.

Užsiregistravo 80. Balsavo 80: už – 57, prieš – 16, susilaikė 7. Pritarta komiteto išvadai įstatymo projektą atmesti.

Saugaus eismo keliais įstatymo 5 ir 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XP-1087(2) (svarstymas)

Darbotvarkės 2-3b klausimas – Saugaus eismo keliais įstatymo 5 ir 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XP-1087. Į tribūną kviečiu kolegą S. Šedbarą. Svarstymo stadija. Prašom.

S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Tai yra du greta susiję projektai. Atkreipiu dėmesį tų, kurie turėjo valią pritarti komiteto nuomonei dabar balsavus, tai yra išsakyta lygiai tokia pati nuomonė ir šį lydintį įstatymą, na, nelydintį, bet susijusį įstatymą taip pat atmesti, atsižvelgus, kaip minėjau, ir į Vyriausybės, ir į Specialiųjų tyrimų tarnybos antikorupcinį vertinimą, taip pat į Susisiekimo ministerijos nuomonę, kad šito daryti nereikia. Taigi komiteto balsavimo rezultatai buvo tie patys: už – 4, prieš – 3, susilaikė 1, tačiau lėmė posėdžio pirmininko balsas. Irgi raginčiau pritarti komiteto nuomonei šiuo klausimu, nes kitaip nebūtų logikos.

PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų. Motyvai už komiteto poziciją J. Sabatauskas. Prašom.

J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Iš tikrųjų raginu pritarti komiteto išvadai, nes valstybinė techninė apžiūra yra valstybės nustatyta prievolė, už kurios nevykdymą užtraukiama administracinė atsakomybė. Kolegos, tai yra valstybės priskirta funkcija, kuri negali būti teikiama Konkurencijos įstatymo pagrindu. Ir juo labiau kai dabar yra išvystyta tokia sistema. Kiekvienoje savivaldybėje yra dešimt įmonių, ne viena, dešimt įmonių pagal apskritis, bendra informacinė bazė. Vadinasi, jeigu nuvažiavote į vieną apžiūros centrą ir jeigu kas nors buvo negerai, jūs apžiūrą galite pratęsti kitame centre, ir kompiuterinėje sistemoje bus viskas matyti. Be to, įvedama kompiuterinė sistema, kur iš karto nustatomi keli pagrindiniai parametrai, duomenys iš karto atsiranda kompiuteryje. Taigi žmogiškojo faktoriaus galimybė iškrenta.

Juo labiau apie tą korupcijos galimybę. Gerbiamieji, Transperence International kiekvienais metais atlieka tyrimus apie korupcijos suvokimą. Deja, šie dalykai net neminimi. Taigi aš nežinau, kokiais duomenimis operuoja oponentai. Lenkijoje, kai yra tokia liberalizuota sistema, šiandien iškilo didžiulė problema, kad Varšuvoje važinėja per 200 tūkst. (jau nustatyta) automobilių su padirbtais nelegaliais techninės apžiūros talonais, nes jau nebeįmanoma sukontroliuoti tų įmonių.

Nuo liepos 1 d. įsigalioja Saugaus eismo įstatymo nuostata, kai po rimtos avarijos, kur sudaužytas automobilis taip, kad negali pats judėti, yra pažeistos saugos priemonės, turi būti atliekamas atstatomasis remontas, štai tie specializuoti centrai, kaip kolega R. Ačas minėjo, „Audi“, ras savo vietą, jie galės atlikti techninę ekspertizę. Nes iš tikrųjų techninės apžiūros centruose saugos pagalvių netikrina, už tai turės atsakyti tas specializuotas centras, kuris atstatys tą automobilį gyvenimui. Taigi siūlau pritarti komiteto išvadai, nes saugus eismas yra pirmoje vietoje, žmonių gyvybė ir sveikata taip pat. Ačiū.

PIRMININKAS. Motyvai prieš – K. Daukšys. Prašom.

K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Iš tikrųjų paklausius techninės apžiūros specialistų, tai faktiškai pas mus Lietuvoje neįmanoma nusipirkti apžiūros už 40 ar 20 Lt, visi važinėja su labai aukštos kokybės mašinomis, plikomis padangomis nė vienos mašinos mes prospekte nematėme. Kai tiria avarijas, tai nenustato nė vienos priežasties, kad mašina techniškai nusidėvėjus, be amortizatorių, be stabdžių, be kitų dalykų. Na, neapgaudinėkite patys savęs. Ši valdiška sistema padaryta iš vienos pusės yra patogi ir su tuo reikia sutikti. Bet iš kitos pusės, jinai pasidarius per daug patogi ir atsirado daug visokių landų, kai jokios minimos ryšių sistemos tarp centrų ir kitų dalykų neapsaugo. Žmogiškasis faktorius šiandien dirba visiškai kitaip. Todėl aš kreipiuosi į jus visus, galbūt mes galime kaip nors keisti tą įstatymą, gal galime daryti kitus dalykus? Bet užtikrinkime vieną kartą, jeigu jau užtikrinome techninės apžiūros kokybę ir mokame valdiškus pinigus, tai jinai turi būti kokybiškai ir labai gerai atlikta. Šį dalyką tada ir padarykime. Jeigu valdžia moka, turi mokėti pigiausiai ir už geriausiai atliktą paslaugą. Dabar, atsiprašau, paslauga yra ne taip jau gerai atliekama, o ar jinai pigiausia, iš viso niekas nežino, nes niekas nematavo. Todėl manyčiau, kad reikia palaikyti šią pataisą, bandyti toliau tvarkyti tą įstatymą, o ne ožiuotis, kad mes teisūs. Na ir kas, kad teisūs. O kiek žmonių žūsta avarijose, kad tos mašinos yra netvarkingos? Pažiūrėkite, daugiausia užsimuša su nesutvarkytais ir neprižiūrėtais golfiukais, o visi perėję techninę apžiūrą.

PIRMININKAS. Išklausėme motyvus už ir prieš. Gerbiamieji kolegos, situacija analogiška kaip dėl anksčiau buvusio klausimo. Balsuojantys už pritaria komiteto siūlymui atmesti įstatymo projektą, balsuojantys kitaip šiam pasiūlymui nepritaria, todėl kviečiu apsispręsti balsuojant. Kas už tai, kad būtų pritarta komiteto išvadai, kuria siūloma Saugaus eismo keliais įstatymo 5 ir 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą atmesti? Prašau balsuoti.

Užsiregistravo 80, balsavo 80 Seimo narių: už – 56, prieš – 14, susilaikė 10. Įstatymo projektas atmestas. Komiteto išvadai pritarta.

Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 21 ir 57 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-408 (pateikimas)

Darbotvarkės 2-4 klausimas – Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 21 ir 57 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-408. Kviečiu į tribūną pranešėją kolegę V. Baltraitienę. Prašau. Pateikimo stadija.

V. BALTRAITIENĖ (DPF). Jums teikiamas Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 21 ir 57 straipsnių pakeitimo projektas dėl senatvės pensijos amžiaus paankstinimo mokytojams, dirbantiems pradinio, bendrojo lavinimo, pagrindinio, vidurinio ir specialiose ugdymo įstaigose. Siūloma, kad mokytojams, turintiems 30 metų mokytojo… mokinių ugdymo darbo stažą, per kurį buvo mokamos įstatymu nustatytos valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, senatvės pensijos amžius būtų 55 metai.

Šis įstatymo projektas buvo teikiamas ir praeitoje kadencijoje. Buvo svarstytas. Švietimo, mokslo ir kultūros komitete buvo pritarta, bet Vyriausybės išvada tuomet buvo pateikta neigiama. Pasikeitus Vyriausybei, įvykus Seimo rinkimams šis įstatymas yra registruotas iš naujo.

Dabartinės Vyriausybės darbų programoje irgi yra numatyta spręsti klausimą dėl mokytojų pensinio amžiaus paankstinimo. Buvo rinkimai, ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partija tuomet teigė, kad iš tikrųjų pritaria, kad reikia paankstinti mokytojų pensinį amžių. Kai buvo svarstoma praeitoje kadencijoje, irgi buvo pritarimas, nes visi supranta, kad mokytojo profesija yra išskirtinė iš visų kitų. Tai yra numatyta ir Švietimo įstatyme. Mokytojas dirba nuolatinėje psichologinėje įtampoje, dirba darbą, atsakingą už vaikų ugdymą. Turbūt nėra svarbesnės profesijos ir svarbesnio darbo kaip ugdyti jaunąją kartą. Tiek šeima, tiek mokykla yra atsakingi už jauno žmogaus lavinimą, už jo auklėjimą ir parengimą savarankiškam gyvenimui.

Todėl mūsų frakcija ir teikia šį projektą, kad reikia sudaryti socialines garantijas mokytojams, išskirtines iš kitų profesijų. Mes žinome, kad išskirtinė profesija pasižymi tuo, kad yra padidintas atostogų dienų skaičius, yra kai kurių kitų išimčių, palyginti su kitomis profesijoms, bet manome, kad ir pensinis amžius turi būti paankstintas, nes mokytojas, nuolat dirbantis psichologinėje įtampoje, atidirbęs 30 metų… Yra mokslininkų, psichologų atlikti tyrimai, kad sveikatos būklė tampa gana sudėtinga, ir dirbti toliau su jaunąja karta, ypač kai klasėse dabar yra 25–30 vaikai, auklėti jaunąją kartą yra labai sudėtinga. Todėl ir siūloma, kad sulaukus 55 metų ir išdirbus 30 metų būtų galima išleisti į pensiją.

Manau, kad šiandien gali kilti klausimas, kad nėra pinigų, nebus iš ko mokėti. Suprantu, finansai yra labai sudėtingas dalykas, bet vis tiek mes turime spręsti mokytojų problemą, užtikrinti jų socialines garantijas, jeigu norime turėti kokybišką jaunosios kartos auklėjimą, mokymą ir ugdymą.

Siūlau pritarti pateiktam projektui. Jeigu yra kokių nors pastabų, po pateikimo svarstant komitetuose būtų galima teikti savo siūlymus. Noriu priminti, Vyriausybės programoje yra numatyta, kad išdirbus 25 m., netgi yra siūloma trumpinti stažą. Manau, kad tas numatytas terminas yra nuo 2013 m. Tuomet palaipsniui būtų galima įgyvendinti. Nes ir profesinės sąjungos kreipiasi, kad būtų išdirbta 25 m. Bet esant dabartinei situacijai, manome, reikėtų palikti 30 metų. Tiek trumpai. Prašau, atsakysiu į klausimus.

PIRMININKAS. Gerbiamoji pranešėja, jūsų pageidauja klausti net keturiolika Seimo narių. Pirmoji klausia V. M. Čigriejienė.

V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamoji pranešėja, kiek tai pareikalaus „Sodros“ lėšų šiuo sunkmečiu? Aš siūliau su visiška negalia auginančioms šeimoms, vienam iš tėvų paankstinti amžių, ir man nepritarė. Manau, nuo pedagogo profesijos niekuo nesiskiria ir chirurgo profesija, jeigu jis operacinėje praleidžia 30 m. ir operacija kartais trunka iki 12 val. per dieną. Tai rizikos grupė turbūt ta pati. Irgi auklėja jaunąją kartą – rezidentus. Labai ačiū.

V. BALTRAITIENĖ (DPF). Ačiū už klausimą. Pirmiausia dėl profesijų. Jeigu nebūtų Švietimo įstatyme, kituose įstatymuose numatyta, kad mokytojo profesija yra išskirtinė, manau, tuomet būtų neteisinga siūlyti ir teikti siūlymą dėl ankstesnio pensinio amžiaus.

Kiek pareikalaus pinigų? Yra labai sunku pasakyti, kiek yra, reikėtų paprasčiausiai skaičiuoti, kiek yra tokių dirbančių mokytojų pagal amžių. Šiandien negalėčiau to pasakyti, tai yra dideli skaičiavimai. Manau, Vyriausybės išvada vis tiek turės būti. Vyriausybė, Švietimo ir mokslo ministerija galėtų pateikti, kiek tai pareikalaus papildomai pinigų. Bet noriu pabrėžti, kad nereikėtų galvoti tik apie pinigus. Kaip minėjau, jeigu tikrai norime turėti jaunąją kartą, sakyčiau, kokybišką, parengtą savarankiškam gyvenimui, išmokslintą, mes turime kreipti dėmesį ne tik į vaiką, bet ir į mokytoją, kuris tiesiogiai dirba su tuo vaiku ir nuo jo darbo kokybės priklauso jauno žmogaus ateitis.

PIRMININKAS. Klausia J. Juozapaitis. Prašom.

J. JUOZAPAITIS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamoji pranešėja, dabar mokytojai – moterys ir vyrai – išeis turėdami 25 metų darbo stažą, bus didelis skirtumas tarp vyrų amžiaus, nes kitų profesijų atstovai išeis 62,5 metų, skirtumas bus7,5 m.

V. BALTRAITIENĖ (DPF). Manau, kad lygybė turėtų būti. Lygiai taip pat negali būti diskriminuojami vyrai ir moterys. Jie išeiti turi vienu metu. Darbas yra vienodai sudėtingas tiek vyrams, tiek moterims. Ir aš esu už tai, kad kuo daugiau vyrų dirbtų mokykloje. Manau, jeigu bus vienodos socialinės garantijos, galbūt patrauks didesnį vyrų dėmesį ir jie ateis dirbti į mokyklą. Nemanau, kad reikėtų išskirti dabar. Aišku, dabar toks yra nustatytas pensinis amžius, bet aš manau, kad ateis toks laikas, kai tas amžius bus sulygintas.

PIRMININKAS. Klausia B. Pauža.

B. PAUŽA (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamoji pranešėja, pritariu tam, ką jūs pristatydama sakėte dėl mokytojų profesijos. Šiandien ypač reikia kelti mokytojų profesijos prestižą, tai yra labai svarbu, nes nuo to, kaip bus auklėjami vaikai, priklauso ir mūsų ateitis. Tačiau prašom pasakyti, kaip mes apsiginsime, jeigu priimsime tą, ką jūs siūlote, nuo kitų profesijų, nes jie visi vienu balsu sakys, kad išskirtiniai. Ir dabar yra kai kurių tokių pastabų, susijusių su mokytojų atlyginimais, ir taip toliau. Ačiū.

V. BALTRAITIENĖ (DPF). Manau, tuomet reikėtų keisti ir kitus įstatymus, kur būtų pripažinta, kad ta profesija yra išskirtinė. Jeigu, kaip minėjau, nebūtų Švietimo įstatyme pripažinta, nebūtų kituose įstatymuose pripažinta, kad tai išskirtinė ir kad dirba sudėtingomis psichologinėmis sąlygomis, iš tiesų nedrįsčiau tuomet teikti tokio siūlymo ir padaryti vien dėl to, kad jis mokytojas, bet tada reikėtų keisti ir kitus įstatymus arba keisti Švietimo įstatymą, kuriame yra numatyta mokytojo profesija kaip išskirtinė, ir neteikti šito, arba, jeigu tai yra numatyta, darbo sąlygos, socialinės garantijos turi būti išskirtinės. Aš nemanau, kad reikėtų gintis. Mes patys turime suprasti. Kiekvienas prisimename savo pirmąjį mokytoją ir tą mokytoją, kuris mums paliko didžiausią įspūdį. Aš manau, kad ir mūsų vaikai turi turėti tokius mokytojus.

PIRMININKAS. Klausia kolegė V. Blinkevičiūtė. Prašom.

V. BLINKEVIČIŪTĖ (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Mieloji kolege, turbūt vargu ar atsiras šioje salėje bent vienas Seimo narys, kuris nesutiktų su jumis, kad mokytojo darbas yra labai sudėtingas, psichologiškai įtemptas ir labai reikalingas visiems Lietuvos žmonėms. Aš galėčiau pritarti jūsų siūlomam įstatymo projektui tik su viena sąlyga – kad vis dėlto pensijos mokytojams būtų mokamos ne iš „Sodros“ biudžeto, kad Lietuva galėtų turėti tokią sistemą, kaip yra kai kuriose kitose valstybėse. Tai būtų tam tikros pensijos tam tikrai profesijai už išdirbtą stažą, kaip mes dabar mokame pensijas, pavyzdžiui, policijos pareigūnams, ištarnavusiems tam tikrą laiką. Sakykite, kokia būtų jūsų nuomonė, kad ne iš „Sodros“ biudžeto ištarnauto laiko pensijos tai sistemai būtų mokamos, negriaunant socialinio draudimo pensinės sistemos, o tiesiog papildyti turimą sistemą mokytojų profesija ir iš valstybės biudžeto mokėti tokias ištarnauto laiko pensijas?

V. BALTRAITIENĖ (DPF). Iš tikrųjų aš sutikčiau su tuo, kad tai būtų mokama iš valstybės biudžeto, nors tie biudžetai tarpusavyje susiję gana smarkiai ir žinome, kad vienas nuo kito yra priklausomi. Bet sutikčiau, kad būtų mokama iš valstybės biudžeto, ne iš „Sodros“. Manau, kad galime tiekti tokį pasiūlymą, ir Vyriausybė turėtų irgi pateikti savo išvadą.

PIRMININKAS. Klausia D. Jankauskas. Prašom.

D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamoji pranešėja, atsakydama į kolegų klausimus, jūs jau minėjote, iš tiesų atvirai pasakėte, kad nėra suskaičiuota, kiek gali pareikalauti lėšų (jau būtų antras klausimas) iš „Sodros“ ar iš valstybės biudžeto, kaip prieš tai kolegos klausė ir diskutavo. Kaip suprantu iš jūsų atsakymo, dėl Vyriausybės išvados jūs neabejojate, kad ji reikalinga. Norėčiau paklausti, gal dėl visų jūsų frakcijos šiandien pateikiamų projektų, kad nereikėtų gaišinti kolegų, jūs iš karto galite pasakyti, kad dėl visų projektų, kuriems bus reikalingos papildomos lėšos, sutartume, kad būtų prašoma Vyriausybės išvados?

V. BALTRAITIENĖ (DPF). Aš negaliu atsakyti už visą frakciją, turbūt kiekvienas, pristatydamas savo klausimą, pasakys, bet nesu prieš dėl tų, kur yra pinigai, ypač dideli pinigai. Jeigu bus kitas klausimas, kai didelių pinigų nereikės, tai gal nebūtina išvada. Čia iš tikrųjų bus reikalingi gana dideli pinigai, tai manau, kad dėl šito klausimo būtinai reikia, o dėl visų tikrai negalėčiau, reikia dėl kiekvieno atskirai.

PIRMININKAS. Klausia R. Baškienė. Prašom.

R. BAŠKIENĖ (MSG). Labai ačiū. Gerbiamoji kolege, pateikdama tą įstatymo projektą, jūs teigiate, kad išleisime 55 metų mokytojus į pensiją. Tai iš tikrųjų suponuotų mintį, kad 55 metų mokytojas jau neturėtų dirbti mokykloje. Tačiau žinodama tai, kad ir šiandien kai kurios mokyklos labai norėtų, kad garbaus amžiaus mokytojai paliktų mokyklą ir užleistų vietą jauniems, kaip jūs manote tai padaryti, nes žmogaus teisė ir būnant pensinio amžiaus dirbti toliau. Ar mąstėte apie šitą klausimą?

V. BALTRAITIENĖ (DPF). Aš manau, kad tada reikėtų pakeisti kitą įstatymą, kad tiek valstybės tarnyboje, tiek kitur dirbantys pagal darbo sutartis pensinio amžiaus žmonės negali dirbti, neišskiriant to, ar tai mokytojas, ar tai inžinierius, ar gydytojas. Bet čia yra visai kitas įstatymas ir turėtume apsispręsti, kaip daryti. Aišku, galėtų, jeigu žmogus… Žiūrint kokiu mokytoju jis dirbo. Pagal savo sveikatos būklę turėtų pats spręsti, ar jis toliau dirba, ar ne. Kol kas mokytojų trūkumas yra, ir aš manau, kad tol, kol bus kokybiškų, gerų mokytojų ir bus jų pakankamai, mums dar toli iki to, vis tiek reikia sudaryti tas sąlygas, socialines garantijas, kad būtų ši profesija patraukli ir ateitų patys geriausi ir į pedagoginius universitetus, į tas specialybes stotų ne su blogiausiais pažymiais, vien tik kad baigtų aukštąją mokyklą, bet kad ateitų tie, kurie iš pašaukimo ir yra gerai besimokantys.

PIRMININKAS. Klausia G. Navaitis. Prašom.

G. NAVAITIS (LSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamoji pranešėja, siūlomas įstatymas skirtas (cituoju) „mokytojams, dirbusiems mokinių ugdymo darbą“. Mokinių ugdymo darbą dirba ir mokyklų socialiniai darbuotojai, psichologai, vaikų globos namų darbuotojai. Mano klausimas: gal būtų tikslingiau ne apsiriboti viena ugdytojo profesija, o pateikti tokių profesijų, kurių atstovai galėtų pretenduoti į siūlomą lengvatą, išsamų aprašą? Arba gal būtų tikslingiau vartoti sąvoką „ugdymo specialistai“?

V. BALTRAITIENĖ (DPF). Aš labai trumpai nekartodama atsakysiu. Tai yra kitas įstatymas ir turėčiau… Čia netgi ne Seimas, čia reikėtų sudaryti darbo grupę, į kurią įeitų ir psichologai, ir atskirų ministerijų darbuotojai, kurie nustatytų tas profesijų grupes, kurioms reikia daryti kažkokias išimtis ar privilegijas – ar anksčiau į pensiją išleisti, ar daugiau atostogų, ar priemokas mokėti. Tai iš tikrųjų yra ne vien šito įstatymo sprendimas. Kitas dalykas – mokytojo darbas… Jis yra kartu ir auklėtojas, ir mokytojas. Socialinis pedagogas atidirba savo valandas ir išeina, jis konkrečiai neatsako už vaiko auklėjimą, jis sprendžia šiek tiek kitas… Psichologai irgi dirba atitinkamai, bet mokytojas turi dar ir didelį popamokinį krūvį, ypač jeigu yra klasės auklėtojas, visokių įvairių popamokinių darbų. Jis už tą vaiką atsako tiek būnant jam mokykloje, tiek turi rūpintis vaikui išėjus net iš mokyklos kartu su tėvais. Aš manau, kad reikėtų atskirti. Aišku, jeigu būtų tokios finansinės galimybės, kad galėtume apimti labai daug profesijų ir visoms paankstinti pensinį amžių… Turbūt reikėtų kitu įstatymu spręsti.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamoji pranešėja. Klausimams užduoti skirtas laikas baigėsi. Dėl balsavimo motyvų yra užsirašę kalbėti kolegos Seimo nariai. Motyvai už – K. Daukšys. Prašom.

K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš tikiu, kad šitoje salėje nėra nė vieno žmogaus, kuris blogai atsimintų savo mokytojus. Manau, kad visi mokytojus atsimena iš gerosios pusės ir turėjo juos gerus. Visi prisimenate, kiek daug sveikatos ir „dūšios“ jie įdėjo į mokymą, į mūsų auklėjimą. Todėl manau, kad tiesiog mūsų pareiga padėti sutvarkyti jų pensijų klausimą taip, kad mokytojas galėtų išeiti į pensiją ankščiau, turint omeny tai, kad jis turi milžiniškus psichologinius krūvius. Tikiu, kad šitoje salėje, kurioje dabar visi esame, balsuosime už tai, kad šitas klausimas būtų pateiktas toliau Seimui svarstyti.

Aš manau, kad galima sakyti, kad yra daug trūkumų valstybėje, taip pat pinigų trūkumas ir dar kitų dalykų. Bet, žinote, visi tie trūkumai kada nors praeis, o jeigu trūks atsidavusių žmonių, kurie dirbs mokykloje, tai labai greitai pritrūks žmonių, kurie galės dirbti bent kuriuos kitus darbus valstybėje, nes nuo mokytojų priklauso, kokie po to išeina darbuotojai ir kokie politikai. Todėl siūlau balsuoti už ir labai prašau jūsų paramos.

PIRMININKAS. Motyvai prieš – D. Jankauskas. Prašom.

D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju. Išties paradoksalu, kolegos, kalbėti tokiu klausimu, juolab taip, kaip kolega K. Daukšys jausmingai ir gražiai kalbėjo apie mūsų jausmus savo mokytojams. Tikrai neabejoju, kad šitoje salėje nėra nė vieno, kuris neprisimintų geru žodžiu savo mokytojo, ar tai būtų pirmoje, 11 ar 12 klasėse. Bet vis dėlto, kolegos, atsakingiems politikams, atsakingos partijos frakcijai parlamento salėje, matyt, iš tiesų nėra labai solidu sakyti, kad mes nesuskaičiavome, kiek lėšų, suprantame, kad tam reikės labai didelių pinigų, kaip buvo pasakyta pateikimo metu iš Seimo tribūnos.

Iš tiesų pagarba pranešėjai, kad priminė, kad Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos rinkimų programoje buvo tie įsipareigojimai, kaip yra vėlesniu laikotarpiu ir šiandieninės Vyriausybės programoje aptariami dalykai, tačiau tai, kas šiandien yra siūloma – jau nuo kitų metų sausio 1 d. nuo 55 metų išleisti mokytojus į senatvės pensiją, jeigu turi 30 metų stažą, kaip yra pateikta projekte… Nesakyčiau, kad tai yra ambicinga ir drąsu. Tai, matyt, yra pigaus populiarumo, atleiskite, kolegos, už tiesų posakį, ieškojimas artėjant Europos Parlamento rinkimams ir, matyt, šiuo atveju jau iš tiesų yra kad ir pačiais rimčiausiais jausmais žaidžiama. Vis dėlto suvokdamas realią situaciją, susilaikysiu. Kviečiu kolegas elgtis panašiai. O jeigu Darbo partija patobulins, tuo atveju, jeigu nebus pritarta po pateikimo, aš tik sveikinsiu tai. Dėkoju.

PIRMININKAS. Dėkoju. Išklausėme motyvus už ir motyvus prieš. Kolega K. Daukšys dėl vedimo tvarkos? Po balsavimo. Gerai. Dėkoju.

Gerbiamieji kolegos, apsispręsime balsuodami. Kviečiu registruotis ir balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta po pateikimo Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 21 ir 57 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui Nr. XIP-408, balsuoja už, kas turi kitą poziciją, balsuoja kitaip. Prašom balsuoti.

Užsiregistravus 72, balsavus 71 Seimo nariui, už – 33, prieš – 3, susilaikė 35. Įstatymo projektui po pateikimo nepritarta.

Kolega K. Daukšys. Prašom.

K. DAUKŠYS (DPF). Dėkoju pirmiausia opozicijos partneriams už tokį gerą palaikymą, mes prisiminsime. Bet noriu priminti gerbiamiems kolegoms iš opozicijos praeitoje kadencijoje. Jeigu jūs dabar paskaitytumėt kai kurias savo kalbas dėl mokytojų algų, dėl kitų dalykų, kai nebuvote valdžioje, tai jos diametraliai skiriasi nuo to, ką dabar sakote. Man labai gaila, kad jūs savo nuomonę mainote, priklausomai nuo to, kur esate, – valdžioje ar ne valdžioje.

PIRMININKAS. Kolegė V. V. Margevičienė. Prašom.

V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Replika po balsavimo, nes norėjau pasisakyti prieš ir balsavau prieš. Gerbiamasis Kęstuti, mes niekada nekeitėme savo nuomonės. Aš pati važinėjau ir sveikinau mokytojus, kai buvo priimtas Valstybės tarnybos įstatymas ir kai jie buvo valstybės tarnautojai. Jie iš tikrųjų rengia valstybės ateitį. O tai, kad jūs dabar siūlote jaunai mokytojai išeiti į pensiją, kad vaikai sakytų: man pensininkė dėsto, o ne mano graži jauna mokytoja… Iš tikrųjų mes visada buvome už dideles algas ir už tai, kad mokytojai būtų grąžinti į valstybės tarnybą. Ačiū.

PIRMININKAS. Kolega D. Jankauskas. Prašom. Replika po balsavimo.

D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju. Kolegos, išties mes galime varžytis, kas gražiau ir populiariau pakalbėsime, ir tai labai aiškiai byloja eilės prie šoninių mikrofonų. Vis dėlto norėčiau atremti kaltinimą nenuoseklumu. Pranešėja iš tribūnos, aš dar kartą kartoju, pranešėja iš tribūnos priminė ir apie Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų programines nuostatas rinkimuose, ir apie šiandieninės Vyriausybės programą. Tačiau noriu papildyti tai, ką sakiau prieš balsavimą, kad pigus populiarumas šiuo atveju labai brangiai kainuotų valstybei, ir iš tiesų dėkoju kolegoms už supratimą esmės teikiamo projekto.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, prašyčiau dėmesio ir nepiktnaudžiauti replikomis po balsavimo. Kadangi Socialdemokratų frakcijos vardu nekalbėjo, replika po balsavimo – kolega B. Bradauskas.

B. BRADAUSKAS (LSDPF). Dėkoju, pirmininke. Iš tikrųjų keistokai šiandien nuskambėjo kai kurių kolegų žodžiai ir keistokas sprendimas. Buvo galima pritarti po pateikimo ir bendromis jėgomis žiūrėti, ką tobulinti, kaip išeiti iš tos padėties ir panašiai. Kai kurios kalbėjusios moterys sakė, kad kur kas geriau, kai gražios jaunos moterys dėsto, bet tai, kad jai bus mokama pensija už jos triūsą, už darbą ir kartu ji galės dar ir dirbti, aš manau čia nė kiek neprasilenkia su jokia logika. Iš tikrųjų mokytojo darbas yra labai sunkus ir jie nusipelnė, anot vienos lakios frazės, gyventi geriau. Bet mes tą geresnį gyvenimą stengiamės šioje salėje sužlugdyti. Jeigu dar kas nors minės socialdemokratus, kai buvo pasakyta, tai mūsų programa būtų buvusi įvykdyta, algos mokytojams būtų padidintos, nekalbant apie tai, kad naujoji valdančioji dauguma karpo, karpo, karpo ir nežinau, kada baigs karpyti… Todėl labai gaila, kad šiandien nebuvo pritarta bent jau po pateikimo šiam įstatymo projektui. Dėkoju.

PIRMININKAS. Ir paskutinysis, kuriam suteikiu repliką po balsavimo, – Darbo partijos atstovas kolega V. Gedvilas. Prašom.

V. GEDVILAS (DPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Mielieji kolegos, aš norėčiau pasakyti, kad man tenka dirbti antrą kadenciją Švietimo, mokslo ir kultūros komitete. Kai vyko mokytojų profsąjungos konferencija, dalyvavo visų partijų atstovai, tai noriu jums priminti, kad jūsų partijos (Konservatorių Krikščionių demokratų) lyderis kaip tik pristatė šią idėją. O po to jis nežinojo, kad ši idėja jau buvo pateikta ir apsvarstyta Švietimo, mokslo ir kultūros komitete. Tai aš noriu jums priminti, kad jūs šiai idėjai praėjusioje kadencijoje pritarėte. Tik dabar labai gaila, teisingai kalbėjo B. Bradauskas, kad nedavėte galimybės pasvarstyti šią idėją, kiek kainuotų, galbūt sumažinti laikotarpius ar visus kitus dalykus. Labai gaila, kad po pateikimo nepritarėte.

PIRMININKAS. Ar jūs tikrai pageidaujate, vis dėlto norite kalbėti? Labai trumpai, gerbkime kolegos, Seimą…

M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gerbiamieji kolegos, aišku, mes visi turėjome savo mokytojus. Vieniems labiau pasisekė, mokytojai buvo geri, kitiems blogiau pasisekė. Ir man tik labai apmaudu, kad šiandien mes pademonstravome savo požiūrį į tuos mokytojus. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad yra galimybė priimti racionalų sprendimą, t. y. apsispręsti – ar projektą atmesti, ar grąžinti jį tobulinti. Skelbiu alternatyvų balsavimą. Balsuojantys už projektą, balsuoja už projekto atmetimą, balsuojantys prieš, balsuoja už grąžinimą tobulinti. Gerbiamieji kolegos, susilaikę neskaičiuojami. Alternatyvus balsavimas. Už – atmentimas, prieš – tobulinimas. Prašom balsuoti.

Balsavo 65 Seimo nariai. Už – 16, prieš – 49. Projektas grąžinamas tobulinti iniciatoriams.

Įstatymo „Dėl socialinės paramos asmenims, sužalotiems atliekant būtinąją karinę tarnybą sovietinėje armijoje, ir šioje armijoje žuvusiųjų šeimoms (1945 07 22–1991 12 31)“ 2 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-438 (pateikimas)

Darbotvarkės 2-5 klausimas – Nr. XIP-438. Į tribūną kviečiu pranešėją V. Baltraitienę. Įstatymo „Dėl socialinės paramos asmenims, sužalotiems atliekant būtinąją karinę tarnybą sovietinėje armijoje, ir šioje armijoje žuvusiųjų šeimoms (1945 07 22–1991 12 31)“ 2 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Pateikimo stadija. Prašom.

V. BALTRAITIENĖ (DPF). Ačiū. Manau, kad šis projektas tikrai nesukels tokių emocijų, kiek sukėlė prieš tai buvęs. O čia labai trumpai ir labai paprastai pristatysiu esmę. Šis įstatymas galioja, veikia, išskyrus tai, kad tas vienkartines išmokas galėjo gauti tie, kuriems yra pripažintas koks nors darbingumo arba nedarbingumo lygis. Žmonėms, išėjusiems į pensiją, nėra nustatomas darbingumo lygis, yra nustatytas specialiųjų poreikių lygis. Manau, kad tokių žmonių Lietuvoje nėra labai daug, bet vis dėlto jų yra. Jie yra pensinio amžiaus, susitvarkę dokumentus, darbas buvo atliktas gana didelis, kad gautų tuos dokumentus. Ir iš Rusijos daug kam persiuntė. Kol visus pateikė, jie išėjo į pensiją, ir jiems nebegalioja šis įstatymas, kad gautų tas vienkartines išmokas. Praeitoje kadencijoje Vyriausybė, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija buvo pateikusi šį projektą. Mano nuomone, jis buvo Seime užregistruotas ir Vyriausybė jau buvo priėmusi, tačiau taip ir liko nesvarstytas ir nepriimtas. Mes šiandien siūlome kad būtų įtraukti ne tik tie, kurie yra netekę tam tikro procento darbingumo, bet ir tie, kurie, jeigu turi didelių specialiųjų poreikių, jiems yra mokama 7200 litų išmoka, kurie turi vidutinius – 5760 ir kurie turi nedidelių – 4320, ir kurie netekę nedidelio to darbingumo, lieka tas pats, nes nėra jokių specialiųjų poreikių. Tada būtų sulyginti, būtų jų vienoda situacija. Aš manau, kad kitu atveju yra pažeidžiamos žmogaus teisės: vieniems yra išmokamos tos išmokos, kitiems neišmokamos. Labai toks trumpas pristatymas. Prašau pritarti po pateikimo ir manau, kad tai didelių pinigų tikrai labai nepareikalaus.

PIRMININKAS. Du Seimo nariai pageidauja paklausti. Pirmoji klausia kolegė V. Blinkevičiūtė. Prašom.

V. BLINKEVIČIŪTĖ (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Mieloji kolege, iš tikrųjų jūs teisi, kad dar mūsų Vyriausybė buvo pateikusi tokį projektą siūlydama, jog tokias vienkartines išmokas gautų žmonės, kurie iš tikrųjų nukentėjo ir buvo sužaloti, tačiau užtruko dokumentų forminimas.

Bet aš truputėlį vis tiek norėčiau pasitikslinti. Man rodos, kad čia ta suma tikrai nebūtų bauginanti ir didelė valstybės biudžetui. Ar jūs nepasitikslinote per ministeriją ar kitas tarnybas, kiek galėtų būti žmonių ir kiek tai galėtų kainuoti? Nes aš tam projektui tikrai pritarsiu.

V. BALTRAITIENĖ (DPF). Iš tikrųjų negalėčiau pasakyti, kiek kainuotų, nes nesitikslinau per ministeriją, bet tokių žmonių nėra daug, ir jie jau būtų pensinio amžiaus, bet, aišku, tarnavę tarybinėje… Kažkokia suma būtų, negaliu sakyti, kad maža, aš manau, keletas milijonų tikrai susidarytų, nes čia yra ne pastovus mokėjimas, o tik vienkartinė išmoka.

PIRMININKAS. Klausia D. Jankauskas.

D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju. Na, išties, jau kaip ir kolegė klausė, ir jūs minėjote, kad papildomų lėšų reikės, tačiau, neaišku, kiek. Jūs turite matymą, kad tai nebus didelės lėšos, bet, matyt, kad vis tiek suskaičiuoti vertėtų, ir ar pritarsite tam, jeigu paprašysime Vyriausybės išvados?

V. BALTRAITIENĖ (DPF). Pritarsime, tiktai kad Vyriausybė pritartų. Mes tai pritarsime.

D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamoji pranešėja. Klausti daugiau nėra užsirašiusių kolegų. Dėl balsavimo motyvų yra tik užsirašę kalbėti už. Gal jeigu galėtume bendru sutarimu pritarti, tai nereikėtų ir sutaupytume laiko? Gerbiamieji kolegos, klausiu, ar galime bendru sutarimu po pateikimo įstatymo projektui pritarti? Nėra prieštaraujančių. Pritarta po pateikimo. Seniūnų sueiga rekomendavo pagrindiniu komitetu šio įstatymo projekto svarstymui skirti Socialinių reikalų ir darbo komitetą. Ir yra prašymas, kad būtų paskirta papildoma, kadangi Seniūnų sueigoje niekas neatstovavo, Pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvių ir nuo okupacijų nukentėjusių asmenų ir teisių reikalų komisija kaip papildoma komisija apsvarstyti šį projektą. Galime bendru sutarimu sutarti? Dėkoju. Sutarta. Ir svarstymo data siūloma birželio 23 d. Kolega D. Jankauskas nori pasiūlyti kitą datą. Prašom.

D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Taip, aš norėjau pasitikslinti, kadangi pranešėja nei šiuo, nei prieš tai svarstytu klausimu tikrai neprieštaravo ir sutiko, kad būtų prašoma Vyriausybės išvados, tai galbūt ir svarstymo datą tokiu atveju galėtume bent jau savaitę vėliau numatyti, kad Vyriausybė spėtų savo išvadas pateikti ir šiuo, ir prieš tai svarstytu klausimu. Nors prieš tai svarstytą, be abejo, mes grąžinome tobulinti, tai Vyriausybės išvados prašyti gal dar ir nėra procedūrinės galimybės. Dėkoju.

PIRMININKAS. Čia dabar mes turime tokią problemą, gerbiamasis Donatai. 23 d. kol kas pagal patvirtintą grafiką yra paskutinė Seimo plenarinių posėdžių faktiškai diena, nes 30 d. jau yra sesijos pabaiga. Tai maximum ką galime, tai į 30 d. posėdį. Ar galime pritarti kolegos D. Jankausko pasiūlymui, kad birželio 30 d.? Gerai, bendru sutarimu sutarta birželio 30 d. Seimo plenariniame posėdyje svarstyti šį įstatymo projektą. Dėkoju.

Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 6 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-590. Valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų išankstinio mokėjimo įstatymo 5, 6 ir 8 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-591 (pateikimas)

Kitas darbotvarkės klausimas kompleksinis 2-6a ir 2-6b. Kviečiu į tribūną pateikimo stadijoje pateikti projekto Nr. XIP-590 – Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 6 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Pranešėjas A. Petkus. Pateikimo stadija. Ir Valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų išankstinio mokėjimo įstatymo 5, 6 ir 8 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-591. Taip pat pateikimo stadija. Gal, jeigu galite, gerbiamasis pranešėjau, iš karto pristatykite abu ir prašyčiau ir klausiančiųjų klausti rašytis dėl abiejų įstatymų projektų, mes greičiau judėtume. Prašom.

A. PETKUS (TTF). Ir norėjau paprašyti, gerbiamasis pirmininke, ačiū už pasiūlymą. Prieš tai kalbėjusi gerbiamoji kolegė V. Baltraitienė užsiminė, kalbėjo apie mokytojų pensijas. Aš norėčiau šiek tiek aptarti priešpensinio amžiaus žmonių problematiką.

Gerbiamieji kolegos, leiskite šiandien jums pateikti du teisės aktus, kurių pakeitimai sudarys galimybę priešpensinio amžiaus žmonėms geriau jaustis šiais nepriteklių laikais. Teikiu Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 6 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų išankstinio mokėjimo įstatymo 5, 6 ir 8 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo pakeitimus.

Nuo 2004 m. priešpensinio amžiaus žmonės turi galimybę išeiti į pensiją anksčiau. Tiems, kas neteko pajamų, ypač padažnėjus įmonių bankrotams, etatų mažinimui ir iškilus sunkumams persikvalifikuoti, išankstinė pensija yra išsigelbėjimas nuo visiško skurdo. Tačiau bijodami prarasti ketvirtadalį per tris dešimtmečius užsitarnautos pensijos, žmonės tam ryžtasi retai. Nors galimybė gauti išankstinę pensiją yra, bet, gerai apsvarstę visas aplinkybes, be darbo likę priešpensinio amžiaus žmonės nepuola ja naudotis. Jeigu žmogus tuos kelerius metus iki senatvės pensijos amžiaus turi galimybę būti išlaikomas savo antrosios pusės, vaikų ar gali verstis kaip nors kitaip, imti išankstinės pensijos net nerekomenduojama. Netgi vos porą metų gaunama išankstinė pensija gerokai sumažina senatvės pensijos dydį. Jeigu žmogui išankstinė socialinio draudimo senatvės pensija buvo mokama dvejus metus, o apskaičiuota senatvės pensijos dydis yra 810 litų, tai senatvės pensija, sukakus pensiniam amžiui, būtų mažinama beveik 80 litų. Priklausomai nuo pensijos dydžio, per metus galima prarasti 400 ar 500 ir daugiau litų. Pasinaudojus išankstine senatvės pensija, pensija bus mažesnė iki gyvos galvos.

Į „Sodrą“ dėl išankstinės pensijos galima kreiptis likus ne daugiau kaip 5 metams iki senatvės pensijos, turint ne mažesnį nei 30 metų socialinio pensijų draudimo stažą. Be to, paskutinius 12 mėn. reikia būti registruotam bedarbių teritorinėje darbo biržoje ir negauti jokių kitų pensijų ir pajamų. Tačiau svarbu žinoti, kad išankstinė senatvės pensija apskaičiuojama kaip valstybinio socialinio draudimo pensija ir mažinama po 0,4 % už kiekvieną visą mėnesį, likusį iki senatvės pensijos amžiaus. Kai žmogus, gaunantis išankstinę pensiją, sulaukia senatvės pensijos, jam skaičiuojama senatvės pensija yra mažinama. Išankstinės pensijos yra geras dalykas tiems, kurie negali išgyventi. Sulaukus tokio amžiaus ir neturint išsilavinimo beveik neįmanoma rasti darbo, tuo labiau gerai mokamo.

Todėl kviečiu šiandien visus Seimo narius paremti teikiamas pataisas, sukuriant sąlygas priešpensinio amžiaus žmonėms pasinaudoti galimybe anksčiau pasitraukti iš darbo rinkos, neprarandant ir taip kuklių pajamų. Ačiū. Mielai atsakysiu į visus klausimus.

PIRMININKAS. Jūsų pageidauja paklausti šeši kolegos Seimo nariai. Pirmasis klausia K. Daukšys. Prašom. Tuomet klausia V. Blinkevičiūtė. Prašom.

V. BLINKEVIČIŪTĖ (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Mielasis kolega, jūs išsamiai išdėstėte dėl išankstinių pensijų, tačiau kažkaip užmiršote vieną teikiamą Valstybinių socialinio draudimo pensijų 6 straipsnio 2 dalies pakeitimą. Gal jūs galėtumėte pakomentuoti jį? Jūs siūlote, kad pagrindinė valstybinės socialinio draudimo pensijos dalis garantuotų ne mažesnį kaip minimalus atlyginimas pensinį aprūpinimą. Aš tikiuosi, kad jūs žinote, jog dabar pagrindinė pensija, t. y. bazinė pensija, 360 litų ir yra papildoma pensija kiekvienam skirtinga, priklausomai nuo stažo, nuo draudimo įmokų. Ar tai reiškia, kad šitas jūsų pasiūlymas, kaip parašyta, tai jis yra toks, kad bazinė pensija kaip pagrindinė taptų Lietuvoje lygi minimaliai algai, t. y. šiandien 800 Lt, taip yra parašyta, ir prie to būtų papildomai, kiek žmogus dar užsidirba? Kodėl aš to klausiu? Jūs aiškinamajame rašte parašėte, kad šis įstatymo pakeitimas nekainuos nė lito. Mano skaičiavimais, kad vien tik šitos 6 dalies pakeitimas pareikalaus maždaug 2 mlrd. Lt iš „Sodros“ biudžeto. Aš visa savo esybe visada buvau už pensijų padidinimą, būsiu ir toliau, tačiau, atleiskit, šį kartą įvertinusi esamą situaciją tam pritarti negalėčiau.

A. PETKUS (TTF). Dėkoju už klausimą. Aš tikrai norėčiau, kad pensija būtų ne mažesnė negu minimalus atlyginimas. Tačiau neatmetu tos galimybės ir sutinku, kad šiandien reikia įvertinti esamą situaciją, tam yra svarstymo stadija, tam yra laikas diskusijoms komitetuose, ekspertų išvados ir panašiai. Manau, svarstymo metu galima surasti tą aukso vidurį.

PIRMININKAS. Klausia kolegė R. Baškienė. Prašom.

R. BAŠKIENĖ (MSG). Labai ačiū. Gerbiamasis kolega, labai suprantami jūsų motyvai ir kilnus tikslas, tačiau skaitant Teisės departamento išvadą išties kyla toks lyg ir nuogąstavimas dėl lygiateisiškumo principo, dėl suponuojamos minties, kad tai prilygtų tik pensinio amžiaus sumažinimui. Svarbiausia, ar jūs nenumatote, kad reikėtų įsigaliojimo datą nustatyti, nes jeigu po priėmimo įvyktų įsigaliojimas, suprantam, kad „Sodros“ biudžeto lėšos mums šito neleistų padaryti? Ar jūs nemanote, kad tai galėtų įsigalioti po kelerių metų?

A. PETKUS (TTF). Aš suprantu ir pritariu Teisės departamento pastaboms, kad reikėtų numatyti įsigaliojimo laiką. Taip pat Teisės departamentas mini, kad šis įstatymas būtų teikiamas kartu su „Sodros“ biudžeto įstatymu, bet žinant šiandieninį Vyriausybės požiūrį, kad artimiausiu metu mes vėl sugrįšime prie biudžeto svarstymo, manau, kad tai galėtų būti padaryta kartu su vasarą teikiamomis pataisomis dėl finansinės padėties. Taip būtų įvestas ir nustatytas terminas, kada įstatymas galėtų įsigalioti.

PIRMININKAS. Klausia A. Dambrava. Dumbrava, atsiprašau.

A. DUMBRAVA (TTF). Gerai, gerai, teisingai. Gerbiamasis kolega, dabar tokios diskusijos trupučiuką čia vyko dėl pinigų tam įstatymui įgyvendinti. Ar jūs turit kokių nors savo skaičiavimų, kiek mums tai atsieitų? Nors preliminarių. Ačiū.

A. PETKUS (TTF). Ne, skaičiavimų aš tikrai neturiu, to neįmanoma nustatyti, nes šiuo metu tikrai maža dalis žmonių apsisprendžia pasinaudoti tokia galimybe. Priėmus tas pataisas, tų žmonių atsirastų kur kas daugiau. Sunku šiandien būtų atsakyti tiksliai, kokia tai būtų piniginė išraiška.

PIRMININKAS. Klausia M. Zasčiurinskas. Prašom.

M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkui. Kadangi jūs labai išsamiai atsakėt į visus klausimus ir išdėstėt klausimo esmę, ypač atsižvelgdamas į tai, kad jūs išreiškėt labai didelį susirūpinimą vis blogėjančia pensininkų padėtimi, aš klausimų neturiu. Dėkui jums.

A. PETKUS (TTF). Dėkui.

PIRMININKAS. Ir paskutinioji klausia V. M. Čigriejienė. Prašom.

V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Taip, taip. Labai atsiprašau. Gerbiamasis pranešėjau, įsivaizduokit save R. J. Dagio vietoje. Tai iš ko jūs atimsit? Iš to vargšo pensininko? Aš visiškai pritariu V. Blinkevičiūtei, šį kartą šimtu procentų. Taigi 2 mlrd., ar jūs įsivaizduojat, ką tai reiškia, ar ne? Man atrodo, kad nelabai. Kaip pakilo ranka teikti tokį įstatymą šiuo laiku, kad ir 2013 metus, pavyzdžiui, numatytumėt? Ką reiškia biudžeto perskirstymas? Taigi dar atims iš kažko, o jūs siūlot 2 mlrd. pakelti. Tai ką, iš visų pensininkų pusę pensijos atims? Taip išeina. Labai atsiprašau už tokį aštrų klausimą. Ačiū.

A. PETKUS (TTF). 2 mlrd. – tai iš tikrųjų yra gerbiamosios Vilijos skaičiavimai. Šioje vietoje reikėtų gilesnės diskusijos ir panašiai. Bet aš tikrai šiomis pataisomis noriu paskatinti diskusiją, kad būtų atkreiptas dėmesys į tai, kad šiuo metu tikrai labai nedidelė dalis priešpensinio amžiaus žmonių pasinaudoja galimybe anksčiau išeiti į pensiją. Į visus šiuos iškilusius klausimus ar nuogąstavimus būtų galima atsakyti svarstymo metu.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau. Dėl balsavimo motyvų pageidauja kalbėti K. Daukšys. Motyvai už. Prašom.

K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Man kartais keista, kaip mes čia, salėje, pasidarome visų dalykų ekspertais ir iškart nustatom, kiek reikės pinigų vienam arba kitam įstatymui. Tam ir yra Seimo komitetai, Seimo svarstymai, kad nustatytų, kiek pinigų reikėtų. Dabar sutinku, kad baimę kelia tai, kad šiandien galbūt „Sodra“ tų pinigų ir neturi. Bet niekas nesako, kad nuo šiandien darykim. Gal iš tikrųjų apsvarstę Seime mes nustatysim, kad tai turėtų atsitikti nuo 2012 m. ir tokiu būdu būti. Bet juk pati problema yra ta, labai teisingai kolega sako, kad jeigu valstybė šiandien negali tų dalykų pataisyti, galbūt tada mes nutarsim, kad jinai galės tą pataisyti po ketverių metų. Bet tai visiškai nereiškia, kad reikėtų tokį įstatymo projektą atmesti pačioje pradžioje ir neleisti svarstyti. Todėl aš siūlau: pasvarstykim, o paskui bus matyti.

PIRMININKAS. Motyvai prieš – D. Jankauskas. Prašom.

D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, kolegos. Kalbėsiu labai trumpai ir lakoniškai taupydamas visų mūsų laiką. Elektroninė sistema rodo, kad 61 Seimo narys šiuo metu yra salėje. Taigi manau, kad ir šis balsavimas parodys, kiek kiekvienas iš mūsų suvokiam realybę ir kokia kiekvieno iš mūsų atsakomybė. Taigi linkiu sveiku protu pagrįsto balsavimo. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kviečiu pasiruošti ir balsuoti dėl viso kompleksinio klausimo 2-6a ir 2-6b – Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 6 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIP-590 ir Valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų išankstinio mokėjimo įstatymo 5, 6 ir 8 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto Nr. XIP-591. Prašau pasiruošti ir balsuoti, kas už tai, kad būtų pritarta šiems projektams po pateikimo. Kas pritaria, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja kitaip.

Užsiregistravo 55, balsavo 55: už – 17, prieš – 12, susilaikė 26. Įstatymų projektams po pateikimo nepritarta.

Tuomet iš karto galime apsispręsti balsuodami alternatyviai, ar grąžinti šiuos įstatymų projektus iniciatoriams tobulinti, ar juos atmesti. Balsuojantys už balsuoja už atmetimą, balsuojantys prieš – už tai, kad būtų grąžinti įstatymų projektai tobulinti iniciatoriams. Prašau pasiruošti ir balsuoti.

Balsavo 55 Seimo nariai: už – 24, prieš – 31. Įstatymų projektai grąžinami iniciatoriams tobulinti.

Norėčiau, kolegos, kad mes grįžtume prie 2-5 klausimo. Komiteto pirmininkas atkreipė dėmesį, kad mes aiškiai neapsisprendėme, ar Seimas prašo Vyriausybės išvados dėl įstatymo projekto Nr. XIP-438, kuriam prieš tai pritarėm po pateikimo, ar tai turėtų daryti komitetas per Seimo valdybą. Ar galėtume bendru sutarimu priimti protokolinį sprendimą, kad Seimo prašymu kreipiamasi, tuomet greičiau vyks procedūros? Dėkoju, gerbiamieji kolegos.

Seimo nutarimo „Dėl valstybės ir verslo tarpusavio skolų užskaitymo“ projektas Nr. XP-324 (svarstymas)

Kitas darbotvarkės 2-7 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl valstybės ir verslo tarpusavio skolų užskaitymo“ projektas Nr. XIP-324. Pranešėjas – K. Kuzminskas. Kviečiu į tribūną. Svarstymo stadija.

Toliau posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininko pavaduotoja gerbiamoji V. Baltraitienė.

Prašom, gerbiamasis pranešėjau, pristatyti komiteto išvadą.

K. KUZMINSKAS (TS-LKDF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, teikiu Ekonomikos komiteto, kaip pagrindinio komiteto, svarstytą nutarimo „Dėl valstybės ir verslo tarpusavio skolų užskaitymo“ projektą Nr. XIP-324. Komitetas balandžio 29 d. svarstė šį nutarimo projektą ir, atsižvelgęs į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas bei Vyriausybės išvadoje išdėstytas nepritarimo nutarimo projektui priežastis, priėmė sprendimą nutarimo „Dėl valstybės ir verslo tarpusavio skolų užskaitymo“ projektą Nr. XIP-324 atmesti. Balsavimo rezultatai: 6 – už, 2 – prieš. Ačiū.

PIRMININKĖ (V. BALTRAITIENĖ, DPF). Ačiū. Kadangi komitetas siūlo atmesti, diskusijų nebus, bus galima tik kalbėti dėl motyvų. Turbūt užsirašyta ne čia, nes… K. Daukšys bus prieš komiteto nuomonę, taip? Prašau.

K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamieji kolegos, mes iš šios tribūnos tris mėnesius girdėjome, kaip valstybė nieko neskolinga verslui. Jeigu dabar paklaustume verslininkų, kaip yra šiandien, išgirstume, kad tos skolos kas dieną vis didėja.

Taip, galbūt valstybės biudžetas tiesiogiai nėra skolingas, bet per tas įstaigas, kurios priklauso nuo valstybės biudžeto: per mokyklas, per ligonines, per savivaldybes, skola verslui auga, auga ir auga.

Juk mes kalbame čia ne apie įstatymą, kalbame apie Seimo nutarimą, kuris paragintų Vyriausybę. Kai Teisės departamentas rašo savo išvadas, aišku, jos labai gražiai skamba juridiškai, bet matyti, kad su gyvenimo realybe ten žmonės dar nesusidūrę. Ar jie tuos dalykus rašo pagal užsakymą, aš nežinau, kaip yra.

Todėl aš manau, kad mes tą nutarimą turime priimti kaip nežinau ką. Pirmiausia tai yra paskatinimas Vyriausybei. Antra, tai yra šiokios tokios vilties verslui suteikimas, kad jis atgaus savo lėšas, kurių šiandien neatgauna, nes valstybė laiku nesumoka. Ir trečias dalykas, parodytų ir toms valstybinėms įmonėms arba viešosioms įstaigoms, kurios įsiskolino verslui, kad vieną kartą jos kalbėtų teisybę. Arba jos turi atsiskaityti už tas skolas ir prašyti iš Vyriausybės pinigų, arba jos turi nepirkti paslaugų, už kurias po to negalės atsiskaityti. Tada mes turėsime bendrą vaizdą.

Todėl aš nesutinku su išvada, kad negalima priimti tokio nutarimo. Siūlau balsuoti prieš tokią išvadą.

PIRMININKĖ. Ačiū. V. Bukauskas. Jūsų nuomonė tokia pati, ar kitokia?

V. BUKAUSKAS (DPF). Prieš.

PIRMININKĖ. Prieš? Čia jau buvo. Ačiū. Turime balsuoti. Tie, kurie balsuoja už, pritaria komiteto išvadai atmesti, kurie balsuoja prieš, nepritaria komiteto išvadai.

Balsavo 56 Seimo nariai. Už – 29, prieš – 26, susilaikė 1. Pritarta komiteto išvadai.

Civilinio proceso kodekso 663 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-630 (pateikimas)

Darbotvarkės 2-8 klausimas – Civilinio proceso kodekso 663 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-630. Pranešėjas – K. Daukšys. Prašom į tribūną.

K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamieji kolegos, grupė Seimo narių teikiame Civilinio proceso kodekso 663 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymą. Esminiai dalykai.

Mes norime papildyti 663 straipsnio 3 dalį vietoj 7 tūkst. Lt įrašydami 15 tūkst. Lt. Tada galimybė išieškoti iš (…) būsto atsirastų tik tokiu atveju, jeigu skola būtų didesnė negu 15 tūkst. Lt. Taip pat siūlome papildyti tą straipsnį 5 dalimi, kurioje būtų nurodyta, kad teismas skolininko ir jo šeimos narių prašymu nustato dvejų metų terminą, kad nebūtų išieškoma iš vienintelio būsto, gyvenamojo namo ar jo dalies, būtinos šiems asmenims gyventi. Ši straipsnio nuostata taikoma tais atvejais, kai būstas yra savanoriškai įkeistas ir (…) vykdyti neginčijamus įsipareigojimus.

Kodėl iškilo poreikis teikti šį įstatymą? Iškilo dėl labai paprastų aplinkybių. Visi mes ir Vyriausybė pripažįsta, kad šiandien yra krizė, daugelis žmonių nebesugeba sumokėti palūkanų ir grąžinti bankui paskolų, todėl reikia tam tikro pereinamojo laikotarpio, kad jie sugebėtų susiorientuoti. Dalį šių funkcijų šiandien vykdo Būsto paskolų garantijų fondas, bet manyčiau, kad reikėtų žmonėms, ypač jaunoms šeimoms arba neseniai nusipirkusiems būstą, suteikti galimybę, atsitikus nelaimei, netekus darbo arba įvykus kitiems dalykams, rasti laiko – metus arba dvejus metus tam, kad jie galėtų sutvarkyti savo finansinę situaciją ir atsiskaityti su kreditoriais, taip pat ir su banku. Todėl mes ir teikiame tokį įstatymo pakeitimą. Ačiū už dėmesį. Prašau palaikyti.

PIRMININKĖ. Kęstuti Daukšy, jums reiks atsakyti į klausimus. Pirmasis klausia V. Gapšys. Prašom.

V. GAPŠYS (DPF). Gerbiamasis pranešėjau, norėjau pateikti labai trumpą klausimą. Ar jums jau žinoma atvejų, kad būtų bandoma iškeldinti?

K. DAUKŠYS (DPF). Taip, tokių atvejų yra. Jie visai neseniai buvo aprašyti ir spaudoje, taip pat ir „Respublikoje“.

PIRMININKĖ. Klausia J. Sabatauskas.

J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamasis kolega, iš tikrųjų kelia… Aišku, jūs skaitėte Teisės departamento pastabas, kurių yra gana daug.

Pirma abejonė. Nustatote dvejų metų terminą. Per tuos dvejus metus… Matome šiandien pasikeitimus rinkoje, ypač nekilnojamojo turto rinkoje, ne tik dėl recesijos, bet ir dėl burbulo, kuris, galima sakyti, nors nesprogsta, bet pamažu išleidžia orą. Per tuos dvejus metus turto, būsto vertė gali tiek nuvertėti, kad atidėdami tokį skolos išieškojimą skolininką įstumsime į dar blogesnę padėtį, nes po dvejų metų išieškojus iš to būsto nepakaks skolai padengti ir jis vis tiek liks skolingas, o pradžioje galbūt galėtų nusipirkti iš likusių pinigų šiek tiek pigesnį būstą.

Taigi ar nemanote, kad šitas projektas dar į didesnę bėdą įstumtų skolininkus?

K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamasis Juliau. Iš tikrųjų jūs, mano manymu, darote loginę klaidą. Šiandien jau yra krizė, ir aš nemanau, kad tas turtas, kurį jūs sugebėtumėte parduoti, šiandien yra brangesnis negu bus po dvejų metų. Tai jeigu mes žiūrėsime į laikraščių skelbimus, galbūt šiandien jis dar ko nors vertas, bet jeigu jūs norėsite parduoti natūra, tai po dvejų metų tas turtas, ko gero, bus vertesnis negu šiandien, nes šiandien norinčių ir galinčių nupirkti yra gerokai mažiau negu, aš tikiuosi, bus po dvejų metų.

Todėl nemanau, kad jis (…) skolininką, galvoju apie kitą dalyką. Šiandien labai daug ypač jaunų šeimų, žmonių, kurie yra paėmę kreditus ir pirko turtą tuo metu, kai jis buvo brangus, jie yra atsidūrę sudėtingoje situacijoje dėl daug ko: valstybė sumažino savo tarnautojams atlyginimus kelis kartus, daugelis privačiame sektoriuje dirbusių neteko darbo ir jie šiandien paprasčiausiai nesugeba išmokėti kad ir bankams.

Dveji metai yra mūsų siūlymas. Jeigu jūs svarstymo metu pasiūlytumėte kitokį terminą, aš sutikčiau. Jeigu teismas nuspręstų matydamas, kad tas skolingas asmuo sugebės susitvarkyti per metus, galėtų nustatyti vienų metų terminą, aš sutikčiau. Mes galėtume svarstymo metu tą įstatymą pataisyti. Čia yra teismo nustatomas dalykas. Aš manau, kad tuos žmones iš psichologinės pusės reikia apsaugoti, nes šiandien jaunas žmogus – ne koks nors specialus nemokėtojas, jis tiesiog papuolė į situaciją ir iš tos situacijos išeiti nėra taip lengva. Kreipdamasis į teismą jis gaus užuovėją bent metams laiko, galės susirasti darbą, susirasti, kaip išmokėti pinigus ir palūkanas. Manau, kad tai yra normalu.

PIRMININKĖ. Labai trumpai patikslins J. Sabatauskas.

J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Noriu patikslinti. Iš tikrųjų neturėjau omenyje dabartinio laikotarpio, nes įstatymą mes priimame į ateitį. Bet jeigu iš jūsų kalbos išėjo, kad jūs turite omenyje dabartinį sunkmetį, tai ar nemanote, kad tuomet ši pataisa turėtų terminuotą galiojimą?

K. DAUKŠYS (DPF). Manau, kad dabartinis sunkmetis paskatino mus pateikti tokią įstatymo pataisą, nes tas nekilnojamojo turto burbulas, kuris buvo, privertė daugelį, tarp jų ir jaunų žmonių, nusipirkti turtą gana aukštomis kainomis, už kurį dabar reikia išsimokėti. Kadangi šiandien valstybė vykdo tokią politiką, kad nedevalvuoja lito, o devalvuoja atlyginimus, tai daugelis tų žmonių nesugeba pragyventi mokėdami bankui paskolas. Jeigu jiems kas nors atsitinka, nelaimė, darbo netenka, avarija, dar kas nors, daugelis šeimų bus pakištos į tokią padėtį, kada jos nesugebės greitai išsisukti. Mes norime duoti toms šeimoms laiko pagalvoti, ar tą turtą parduoti, ar kaip kitaip padaryti, ir tokiu būdu atsiskaityti su kreditoriais. Jokiu būdu nepabėgti nuo jų, bet rasti galimybę toliau gyventi. Kad nebūtų šiandien atimtas butas, o jie po pusės metų ras, kaip būtų galima išsimokėti, bet jau to buto nebus ir kito negalės nusipirkti. Apie tai kalbama.

PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia R. Baškienė.

R. BAŠKIENĖ (MSG). Ačiū. Gerbiamasis kolega, iš tikrųjų labai vertinu jūsų iniciatyvą, nes tikrai ne kartą teko girdėti tokių atvejų, kai žmonės patiria didžiulį išgyvenimą dėl šito. Jūs teigiate, kad teismas skolininko arba jo šeimos atveju nustato dvejų metų terminą. Noriu tiesiog pasiaiškinti, ar tai privaloma sąlyga, kad būtinai nustato, ar skolininkui dar bus keliami tam tikri reikalavimai, kad jo prašymas būtų tenkintinas?

K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū už dėmesį ir už klausimą. Iš tikrųjų mes su jūsų kolega kalbėjome lygiai prieš pusę valandos apie tuos dalykus. Gal mes paskubėjom įrašyti imperatyvą, kad dveji metai. Galbūt būtų galima taisyti tą įstatymą svarstymo metu ir parašyti, kad teismas nusprendžia, dveji, metai ar kiek, ir tada būtų galima teismo sąžinei palikti, kiek laiko duoti tai šeimai išsisukti.

Dabar dėl kitų sąlygų. Teismas, kai svarstys tą prašymą, jisai faktiškai ir apsvarstys, kiek žmogus turi pajamų, kokios jo galimybės, kiek jis turi kito turto, nes visa tai teismas gali matyti. Jis tada aiškiai matys, per kiek laiko tas žmogus galėtų atsiskaityti bet kokiu būdu, bet šiuo atveju teismas sustabdytų kreditorių kėsinimąsi į tą pagrindinį būstą iš karto, kad žmogui streso nevarytų.

PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia S. Bucevičius.

S. BUCEVIČIUS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, sakykite, jūs akcentuojate tiktai vieną dalį klausimo, tai, kas susiję su įvairiausiais būsto skolinimais. O kaip su kitais nelaimingais atsitikimais, netekus vieno šeimos nario ir taip toliau? Ar tai juos palies?

K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamasis Sauliau, už klausimą. Įstatymo 1 dalis susijusi pirmiausia, kad mes perkeliam, padidinam eilutę, kad nuo 15 tūkst. litų atsiradusios skolos iš viso atsirastų galimybė apeliuoti į vienintelį būstą. Pirmas dalykas. Antras dalykas, aišku, ne tik bankų įsiskolinimas. Žmogus gali važiuoti automobiliu būdamas visiškai blaivus, padaryti avariją, padaryti žalą, pavyzdžiui, jeigu jis nebus KASKO apsidraudęs, gali ta žala siekti gana didelius skaičius. Tada jeigu toks atvejis įvyktų, išieškojimas irgi būtų nukreiptas į jo būstą. Šioje vietoje irgi jį bent kuriam laikui apsaugotų, kad jis surastų galimybę tą žalą padengti kažkokiu kitokiu būdu. Tai susiję ir su tais atvejais, taip.

PIRMININKĖ. Paskutinis turėtų klausi K. Ramelis. Jo nėra. Atsakėte į visus klausimus. Ačiū.

K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū.

PIRMININKĖ. Dabar kalbos už, prieš. Už – V. Gapšys.

V. GAPŠYS (DPF). Manau, kad ši siūloma sistema labai teigiamai paveiks visą sektorių, nes žmonės iš tikrųjų susiduria su problemomis. Jie geromis ekonominėmis sąlygomis nusipirko butus ir mokėjo paskolas ir yra nusiteikę jas mokėti ir toliau. Tačiau susidariusios ekonominės aplinkybės, dažnai ne nuo jų priklausančios, jiems sukuria sudėtingą situaciją. Todėl aš siūlau pritarti šiai pataisai, jeigu reikės, ją patobulinti, kad mes galėtume apsaugoti savo Lietuvos piliečius nuo būsto praradimų, kad nereikėtų po to jų remti socialiai, ieškoti būdų juos remti, o galėtų jie gyventi savo jėgomis. Ačiū.

PIRMININKĖ. Ačiū. Prieš – J. Sabatauskas.

J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Klausdamas, tiksliau, tikslindamas klausimą atkreipiau dėmesį, kad galbūt šiuo laikotarpiu, kai yra sunkmetis, iš tikrųjų vertėtų priimti tokį sprendimą. Aš čia matau labai dideles analogijas su JAV Prezidento F. D. Ruzvelto krizės, arba depresijos, įveikimo planu ketvirtajame praeito amžiaus dešimtmetyje, kai buvo nustatytas nekilnojamojo turto varžytinių, ypač šeimų būsto, atidėjimas. Šioje normoje yra per mažai sąlygų, ir tą klausė kolegė R. Baškienė, kuri paminėjo, kokios turi būti sąlygos.

Aš prisimenu kitą bylą Konstituciniame Teisme, kai Konstitucinis Teismas pasakė, kad yra prieštaravimas Konstitucijai, nes per mažai sąlygų, iš vienos pusės, ir būtinai teismas turi nustatyti, kad turi būti įvertinamos įvairios sąlygos ir aplinkybės.

Taigi manau, kad šį projektą reikėtų tobulinti, nes jeigu mes priimtume tokį, koks jis dabar pateiktas, manau, turėtume didelių problemų. Priešingu atveju pasiektų Konstitucinį Teismą ir galėtų būti pripažintas prieštaraujančiu. Aš to neteigiu, bet iš jurisprudencijos gali taip išplaukti. Ačiū.

PIRMININKĖ. Ačiū už nuomonę. Prašome pasiruošti balsuoti dėl Civilinio proceso kodekso 663 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo.

Balsavo 54 Seimo nariai: už – 51, prieš nėra, susilaikė 3. Įstatymo projektui pritarta. Pagrindinis siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. Kitokių siūlymų nematau. Siūloma svarstyti birželio 23 d.

Dabar norėčiau grįžti prie prieš tai svarstyto klausimo dėl verslo skolų užskaitų. (Balsai salėje) Atsiprašau. Noriu atkreipti visų dėmesį. Gal galime grįžti prie 2-7 klausimo – Seimo nutarimo „Dėl valstybės ir verslo tarpusavio skolų užskaitymo“ projekto? Atsiprašau dėl savo padarytos klaidos, nepasižiūrėjom. Tam, kad būtų atmestas, reikia vieno ketvirtadalio esančių Seimo narių, ne esančių, bet iš viso vienas ketvirtadalis Seimo narių, ne vienas penktadalis. Todėl reikėjo, kad dėl atmetimo pritartų 36 Seimo nariai, balsavo tik 29 Seimo nariai. Todėl dabar reikia apsispręsti ir siūlyti atiduoti svarstyti kitam komitetui, paskirti kitą pagrindinį komitetą. Ką siūlote? Kadangi Biudžeto ir finansų komitetas buvo, Ekonomikos komitetas buvo, o skolų yra, aš siūlau Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą, nes tai yra susiję su valstybės skolomis. Tai mano pasiūlymas. Jeigu kas turi kitą, prašom siūlyti. K. Daukšys.

K. DAUKŠYS (DPF). Mes pritariame, ponia vicepirmininke, šitam pasiūlymui. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas arba Audito komitetas gali svarstyti.

PIRMININKĖ. Arba Audito komitetas. Nežinau. Yra du pasiūlymai. Turime balsuoti. Kas už – už Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą, kas prieš – už Audito komitetą.

Balsavo 49 Seimo nariai. Už – 27, prieš – 22. Pagrindinis paskirtas Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas.

Pelno mokesčio įstatymo papildymo nauju 48¹ straipsniu įstatymo projektas Nr. XIP-617 (pateikimas)

Toliau 2-9 – Pelno mokesčio įstatymo papildymo nauju 48¹ straipsniu įstatymo projektas Nr. XIP-617. Pranešėjas – K. Daukšys.

K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, teikiame nedidelį papildymą Pelno mokesčio įstatymo nauju 48¹ straipsniu, kuriame pasakyta taip: mikroįmonėse, kurių metinės pajamos neviršija 1 mln. Lt, pelno mokestis neskaičiuojamas. Kodėl mes taip rašome? Tai yra įmonės, kurios per metus padaro iki 1 mln. Lt apyvartą, jos paprastai yra mažos (tai daugiausiai liečia gamybos ir paslaugų įmones), turi labai didelę išlaidų dalį. Tai yra pelno mokesčio skaičiavimo buhalterija ir visi kiti dalykai. Jeigu mes juos atleistume nuo mokesčių naštos, iš tikrųjų valstybės biudžetas nelabai prarastų pinigų, nes daugiau pinigų susirenka iš PVM ir kitų dalykų, pelno beveik nebūna, o tuo pačiu metu žmonėms būtų lengviau įsikurti naujas įmones, dirbti jose. Tai ypač liestų šeimos įmones, liestų studentų įmones ir visus kitus dalykus. Todėl aš siūlyčiau šitam mūsų pasiūlymui pritarti. Manau, kad tai būtų pinigų nekainuojantis verslo skatinimas greičiau ir mažesnėmis sąnaudomis daryti verslą.

PIRMININKĖ. Ačiū, pranešėjau, už pristatymą. Jūsų nori paklausti 4 Seimo nariai. Klausia J. Juozapaitis.

J. JUOZAPAITIS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, čia labai gerai numatote galimybę mikroįmonėms, kurių apyvarta iki 1 mln. pajamų, pajamos neviršija 1 mln. O kaip su mažom ir vidutinėm įmonėm?

K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų mes rėmėmės Europos Sąjungos įstatymais. Tų mikroįmonių iš tikrųjų yra iki 7 mln. apyvarta. Bet šiuo atveju Lietuvos mastu mažos įmonės tai yra jau nemažos įmonės. Bus kitas įstatymas, kuriame mes siūlome, kad tos mikroįmonės, kurių apyvarta iki 7 mln. ir dirbančių žmonių skaičius iki 10, nemokėtų avansinio pelno mokesčio, ką dabar privalo daryti, o toms mikroįmonėms, kurios yra gerokai mažesnės ir apyvarta iki 1 mln. Lt, iš viso neskaičiuoti. Dažniausiai tai bus kirpyklėlė, bus batų taisykla, bus tokios įmonės… galbūt kokia maža kepykla ar dar koks nors dalykas. Aš manau, kad jiems papildomas išlaidas leisti pilnai finansinei apskaitai būtų per daug prabangu.

PIRMININKĖ. Ačiū. Toliau jūsų klausia K. Kuzminskas.

K. KUZMINSKAS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, priėmus įstatymo projektą, ar neprasidės atitinkamas piktnaudžiavimas, kai kurių įmonių skaldymas į mikroįmones, kurių apyvarta iki 1 mln., į dukterines įmones? Ačiū.

K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų mes, rengdami tą dalyką, galvojome, mąstėme, ar taip negalėtų atsitikti praktiškai. Bet aš manau, kad ne. Daugumoje valstybių yra tokios galimybės, ar tai būtų Norvegija… Aišku, priklausomai nuo… Ten kiti parametrai, gal didesnė apyvarta ar kiti dalykai. Bet daugelis tų, ypač šeimos įmonių arba mažų įmonių, ir nesiveržia „peraugti“ milijono. Joms užtenka, jie ten užsidirba. Paimkime, pavyzdžiui, kaimo parduotuvę. Šeima dirba, kiek ji užsidirba? Ji antros, trečios parduotuvės neatidaro, ir ta jų apyvarta bus panaši. Arba ten kokia nors kirpykla rajono centre, kur irgi… Žmonės nesiplečia. O didelės įmonės, kurios jau turi, paprastai stengiasi augti, jos kaip tik stengiasi parodyti didesnį pajėgumą, kad galėtų su bankais turėti gerą santykį, kad bankai duotų kreditų, kitų dalykų, nes tam reikia apyvartinių lėšų. Specialiai suskaldyti – labai retas procentas, labai retas.

PIRMININKĖ. Ačiū. Jūsų klausia M. Zasčiurinskas.

M. ZASČIURINSKAS (DPF). Puikus įstatymas, jis atitinka ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės programą, jis paskatins verslą, suaktyvins vartojimą. Toks klausimėlis. Čia neviršija 1 mln. Lt. Prašom pasakyti, ar svarstytinas, jūsų nuomone, klausimas šitą sumą, 1 mln. Lt, svarstyti pagal probleminius regionus, tai yra įvertinant tai, kad kai kuriuose Lietuvos regionuose yra ypač sunki padėtis? Kaip žinote, tokių patvirtintų kaip probleminių regionų Lietuvoje yra 14. Taigi 1 mln. ar verta būtų didinti tuose 14 regionų? Ačiū.

K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų tai būtų galima svarstyti, bet šiandien mes daugiau žiūrėjome į ekonominę prasmę, kokios įmonės turi 1 mln. apyvartą. Manau, kad ar kirpykla yra Vilniuje, ar ji bus Zarasuose, apyvarta nei vienos, nei kitos nebus daugiau kaip 1 mln., nebent tai būtų kirpyklų tinklas. Dėl tų probleminių regionų reikėtų kitaip spręsti, per kitus dalykus, ir suteikti jiems kažkokių papildomų pranašumų. Bet per pelno mokestį, manau, užtektų visoms įmonėms vienodai – kad būtų iki 1 mln. Lt.

PIRMININKĖ. Ačiū. Paskutinis jūsų klausia S. Bucevičius.

S. BUCEVIČIUS (DPF). Dėkoju. Sakykite, šiandien po spaudos konferencijos skambino žurnalistai ir klausė, kuriose Europos senbuvėse šalyse verslo ūkio subjektams yra taikomi analogiški arba tokie panašūs skatinimai?

K. DAUKŠYS (DPF). Aš galiu pasakyti, kad beveik visose Europos Sąjungos šalyse yra vienokiais arba kitokiais būdais remiamas pirmiausia smulkusis ir vidutinis verslas, o dar labiau – mikroįmonės. Ar mes paimtume Norvegiją, ar Angliją, ar kitas šalis, ten yra tas lygis įmonių, kurios nevykdo pilnos buhalterinės apskaitos, atsiskaito tik už apyvartą arba už kitus dalykus. Man atrodo, Lietuvoje tai ir buvo didžiausias trūkumas, kad mes ir pačią mažiausią įmonę įveliame į tokią pačią buhalteriją, kokią turėtų vykdyti didelis koncernas. Šitoje vietoje mes tai turėtume pataisyti. Aš manau, kad tai būtų pirmas žingsnis, kad mažos įmonės, tai yra mikroįmonės, yra išlaisvinamos nuo tam tikrų funkcijų, kurios neleidžia joms normaliai gyvuoti.

PIRMININKĖ. Ačiū. Jūs atsakėte į visus klausimus.

K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū.

PIRMININKĖ. Dabar nuomonė už ir prieš. Prieš nėra, yra tik nuomonė už. Gal galime bendru sutarimu ar reikia balsuoti? Galime. Siūlo balsuoti. Prašom balsuoti.

Balsavo 59 Seimo nariai. Už – 34, prieš – 8, susilaikė 17. Įstatymo projektui pritarta. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Biudžeto ir finansų komitetas, papildomas – Ekonomikos komitetas ir siūloma svarstyti birželio 23 d. Nėra kitokių pasiūlymų?

Pelno mokesčio įstatymo 47 straipsnio 2,5 dalių ir 51 straipsnio 3 dalies pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-601(3) (pateikimas)

Darbotvarkės 2-10 klausimas – Pelno mokesčio įstatymo 47 straipsnio 2, 5 dalių ir 51 straipsnio 3 dalies pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-601. Pranešėjas – K. Daukšys.

K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, pirmininke. Ačiū, kolegos, už tai, kad pritarėte prieš tai ėjusio įstatymo pataisos svarstymui. Tai yra antra dalis tos pačios srities, kalbame apie Pelno mokesčio įstatymo 47 straipsnio 2, 5 dalių ir 51 straipsnio 3 dalies pakeitimo ir papildymo įstatymą. Ką mes siūlome? Jūs žinote, kad visos įmonės vieną kartą per metus, t. y. iki sausio pabaigos, gali pasirinkti, kaip mokėti avansinį pelno mokestį. Paprastai yra du būdai: arba pagal praeitų metų rezultatus, arba pagal tai, kaip įmonė planuoja šių metų rezultatą. Daugelis įmonių šių metų sausio mėnesį vienaip ar kitaip pasirinko, o po to pamatė, kad jų šių metų rezultatas bus gerokai prastesnis, negu jie planavo, arba pasirinko praeitų metų rezultatą, o jis iš viso šiais metais pelnu net nekvepia. Todėl vienas iš pasiūlymų yra, kad būtų leista II ketvirčio pradžioje, t. y. iki gegužės mėnesio, įmonėms pakeisti savo nuomonę ir pasakyti, kad taip, mes apsirikome I ketvirtį, dabar prašome Mokesčių inspekciją, kad mums skaičiuotų pagal šių metų suskaičiuotą rezultatą, kurį mes planuojame, arba pagal praeitus metus, kaip jau bus įmonė nutarusi. Jeigu įmonė nutars, kad nieko nekeičia, vadinasi, tos papildomos deklaracijos nebus.

Kita dalis. Mes ir siūlome, kad mikroįmonės, tai yra tos įmonės, kurios turi iki 7 mln. apyvartos ir iki 10 savo darbuotojų ir kurios užsiima gamyba ir paslaugomis, avansinio pelno mokesčio nemokėtų. Ne pelno mokesčio nemokėtų, bet avansinio. Taigi ką mes išsprendžiame? Labiausiai tos įmonės nukentėjo, nes negali iš bankų pasiskolinti apyvartinių lėšų, plius dar jos turi mokėti tą avansinį pelno mokestį nuo to pelno, kurio jau šiais metais nebus. Gali būti taip, kad kai valstybė kitais metais nutars grąžinti avansinį pelno mokestį, nes mokesčio nėra, jį reikia susigrąžinti atgal, tai jau tų įmonių nebebus. Mes nenorėtume, kad taip atsitiktų, duotume toms įmonėms nors avansinio pelno mokesčio sąskaita galimybę normaliai kvėpuoti.

Antras dalykas, net ir kai nebus krizės, kam toms mažoms įmonėms avansinį pelno mokestį mokėti? Ne toks didelis pelno mokestis nuo jų surenkamas, kad valstybei būtų didelis pamažinimas, o toms mažoms įmonėms yra papildomas paskatinimas, papildomos apyvartinės lėšos, kurias jie turi. Aš jums galiu pasakyti, kad Šveicarijoje net ir iš didelių įmonių, didesnių įmonių, vidutinių įmonių, pelno mokesčio nebūtinai prašo tais pačiais metais, kada reikia sumokėti. Ne avansinio, o pelno mokesčio. Ir Mokesčių inspekcija parašo laišką: ačiū, mes šiais metais turime pakankamai surinktą biudžetą, jūs galite pelno mokestį pasilaikyti šiais metais, sumokėkite kitais metais ir bus viskas labai gerai. Taip aš suprantu valstybės rūpinimąsi savo įmonėmis, ypač mažomis.

Ir kitas pakeitimas, papildome kitą straipsnį dėl pelno… avansinio mokesčio deklaravimo. Ačiū.

PIRMININKĖ. Jūsų klausti niekas nenori. Pasisakymų dėl motyvų už, prieš nėra, siūlau balsuoti. Prašom pasiruošti balsuoti. Prasideda.

Balsavo 58 Seimo nariai. Už – 36, prieš – 1, susilaikė 21. Po pateikimo įstatymo projektui pritarta. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Biudžeto ir finansų komitetas, papildomas – Ekonomikos komitetas. Siūloma svarstyti birželio 23 d.

Vietos savivaldos įstatymo 26 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-379. Vietos savivaldos įstatymo 26 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-582(2)

Darbotvarkės 2-11a klausimas – Vietos savivaldos įstatymo 26 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-379. Pranešėjas – V. Gapšys.

V. GAPŠYS (DPF). Gerbiamieji Seimo nariai, jums teikiamas Lietuvos Respublikos Vietos savivaldos įstatymo 26 straipsnio pakeitimo įstatymas. Pakeitimo esmė yra ta, kad savivaldybių tarybų nariai už gaunamas išlaidas kanceliarinėms, pašto, telefono, interneto, transporto paslaugoms atsiskaitytų. Tai yra būtų skiriama išmoka atsiskaitytinai. O šios išmokos dydį ir atsiskaitymo tvarką nustatytų savivaldybės taryba. Tai yra taip, kaip dabar yra Seime, kad visuomenė galėtų žinoti, kokioms reikmėms tiksliai savivaldybės tarybos nariai panaudoja savo išlaidas, jos būtų aiškiai apibrėžtos ir aiškiai matomos, kur savivaldybės tarybos nariai išleido tuos pinigus. Todėl, jeigu bus klausimų, mielai atsakysiu į juos.

PIRMININKĖ. Taip, klausimų iš tiesų yra. Nori paklausti septyni Seimo nariai. Pirmas klausia J. Juozapaitis.

J. JUOZAPAITIS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, Seimo nariai nusistatė patys tvarką, priėmė įstatymus. O ar ne geriau būtų palikti, kad tarybos pačios nustatytų tvarką?

V. GAPŠYS (DPF). Taip ir yra. Savivaldybės taryba ir nusistatytų. Dydį ir atsiskaitymo tvarką nustato savivaldybės taryba.

PIRMININKĖ. Prievolę tik nurodo… toliau jūsų klausia K. Daukšys. Jis neklausia, atsisako. Klausia A. Bilotaitė. Prašom.

A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Pirmiausia iš tiesų labai džiaugiuosi, kad yra tokia įstatymo pataisa, nes mes tikrai turime išgyvendinti vadinamuosius vokelius, jeigu kalbame, kad negali būti privačiame versle, patys Seime apsisprendėme, kad tokių vokelių nebeliktų pas mus. Gerbiamasis pranešėjau, gal jūs galėtumėte mus informuoti, kokios sumos dažniausiai išmokamos tarybos nariams?

V. GAPŠYS (DPF). Mano žiniomis yra, nuo palyginti nedidelių sumų, siekiančių kelis šimtus, iki, kiek girdėjau, ir kelių tūkstančių. Yra įvairių sumų, nes kiekviena savivaldybės taryba nusistato atskirai. Jos labai skiriasi.

PIRMININKĖ. Ačiū. Toliau jūsų klausia R. Baškienė.

R. BAŠKIENĖ (MSG). Gerbiamasis kolega, prašom pasakyti, kuo jūsų įstatymo projektas skiriasi nuo kolegės A. Bilotaitės pateikto įstatymo projekto.

Ir antras trumpas klausimas. Žinau, kad savivaldybės pačios stengiasi taupymo programas, skaidrumo programas vykdyti dabar, sunkmečio sąlygomis. Ar jums nėra žinomų teigiamų pavyzdžių, kad viena ar kita savivaldybė pati jau priėmė tokias tvarkas ir tai daro atsiskaitytinai?

V. GAPŠYS (DPF). Dėl skirtumų nuo gerbiamosios A. Bilotaitės projekto. Tiesą sakant, aš negaliu pasakyti jų detaliai, bet kiek man teko kalbėti su projekto iniciatore, ji sakė, kad iš esmės panašūs projektai ir kokių nors esminių skirtumų tarp jų nėra.

Dėl gerų savivaldybių pavyzdžių, tiesą sakant, projekto iniciatorius buvau ne aš, pranešėjas, tai negaliu pasakyti. Bet tikiuosi, kad tokių pavyzdžių yra, ir tikiuosi, jų atsiras dar daugiau, o mes juos tuo paskatinsime.

PIRMININKĖ. Ačiū. Toliau klausia J. Sabatauskas.

J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū. Deja, mano klausimą jau paklausė. Tiesiog linkiu sėkmės.

PIRMININKĖ. Ačiū. V. M. Čigriejienė.

V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, ar jums neatrodo, kad šiuos du projektus reikia sujungti, nes faktiškai jie vienas nuo kito beveik niekuo nesiskiria, tik žodžių žaismas. Man atrodo, būtų logiškiau, būtų vienas projektas. Kam čia svarstyti du?

V. GAPŠYS (DPF). Man atrodo, jeigu pavyktų susitarti su A. Bilotaite ir mes sujungtume, rastume teisinį būdą tai suvienyti. Svarbu, kad būtų išlaikyta gera idėja, o priemones tam pasiekti rasime.

PIRMININKĖ. Ačiū. Dar jūsų klausia V. Bukauskas.

V. BUKAUSKAS (DPF). Ačiū, pirmininke. Pranešėjas į mano klausimą jau atsakė.

PIRMININKĖ. Ačiū. Ačiū, pranešėjau. Už yra užsirašiusi A. Bilotaitė. Nežinau, ar jūs kalbėsite? Ar bendru sutarimu galime pritarti šiam projektui? (Balsai salėje) Galime. Bendru sutarimu pritariame po pateikimo.

Komitetas siūlomas vienas – pagrindinis Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Ir siūloma svarstyti birželio 23 d. Nėra prieštaraujančių? Nėra.

Alternatyvus įstatymo projektas Nr. XIP-582. Nežinau, turbūt reikia iniciatorės klausti, ar ji norėtų pristatyti, ar galime bendru sutarimu pritarti ir?.. (Balsai salėje) Pritariame bendru sutarimu abiem pateikimo stadijoje ir kartu svarstant juos būtų galima sujungti. Komitetas tas pats – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Siūloma svarstyti taip pat birželio 23 d. Labai ačiū už supratimą.

Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 8 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-370 (pateikimas)

Toliau darbotvarkės 2-12 klausimas – Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 8 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-370. Pranešėjas – V. Gapšys.

V. GAPŠYS (DPF). Gerbiamieji Seimo nariai, siekdami sudaryti moksleiviams geresnes sąlygas įsidarbinti vasaros atostogų metu, teikiame projektą, kuriuo būtų numatyta, kad nuo atlyginimo, mokamo mokiniams iki 18 metų ir dirbantiems vasarą, ne mokslo metų metu, nebūtų atskaitomos socialinio draudimo įmokos, t. y. kad būtų atleista, padaryta tam tikra lengvata dirbantiems moksleiviams, ir darbdaviai už juos nemokėtų.

Įstatymo projekte yra numatyta, kad kitus mokesčius dirbantys moksleiviai mokėtų, nes jie yra dalyviai ir gauna pridėtinę vertę, užsidirba atlyginimą, bet nuo socialinio draudimo įmokų būtų atleisti. Būtų išlaikytas tiktai nelaimingų atsitikimų draudimas, pataisa bus pateikta, jeigu bus pritarta po pateikimo. Kitas socialines garantijas moksleiviai gauna per kitus įstatymo punktus, nes jie yra besimokantys asmenys, jie ir ligos visas pašalpas, ir visas su liga susijusias išmokas gauna.

Dabar mokėti moksleiviams visas socialinio draudimo įmokas nėra prasmės ir dėl to, kad vasarą jie gali dirbti maximum du mėnesius. Jeigu dirba du mėnesius, net nesusidaro kai kurioms išmokoms ir sąlygų, t. y. jie neišdirba reikiamo laiko, kad galėtų gauti tas išmokas. Todėl, manome, vien tam mokėti, kad jie sukauptų pensiją, ir per kelis metus, tarkim, jeigu jie dirba 16 ir 17 metų, jie galėtų gauti tiktai už keturis mėnesius, susidarytų labai nereikšmingas periodas.

Manome, kad tai sudarytų geresnes sąlygas jiems įsidarbinti. Tokių moksleivių yra apie 4–5 tūkst. kas vasarą, o dabartinės ekonominės sąlygos apsunkina jų įsidarbinimą. Todėl manome, kad suderinus projektą ir reikiamas pataisas komitetuose peržiūrėjus tai būtų gana didelė paskata moksleiviams vasarą įsidarbinant, kartu ir darbdaviai galėtų rasti darbo jėgos, kuri atliktų tam tikrus darbus, išėjus atostogauti jų nuolatiniams darbuotojams. Todėl kviečiu palaikyti šitą įstatymo pataisą.

PIRMININKĖ. Ačiū pranešėjui. Jūsų nori paklausti 5 Seimo nariai. Pirmasis klausia K. Daukšys. Gal atsisakys Kęstutis? (Balsai salėje) Atsisako. Toliau V. Čigriejienė.

V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, na, įsidarbinti, aš suprantu, ir patirties turintiems, ir specialistams yra sunku, todėl tiems paaugliams bus dar sunkiau. Kaip šitą problemą išspręsti? Aš už jaunimą, kad jie galėtų dirbti ir „nešlifuoti“ gatvių. Be abejo, tai būtų labai geras dalykas, bet kaip tą padaryti?

V. GAPŠYS (DPF). Tai mes ir skatinsime darbdavius, nes darbo jėga šiuo atveju darbdaviui kainuos šiek tiek pigiau, nemokant socialinio draudimo įmokų, ir susidarys galimybės. Mes nediskriminuojame kitų darbuotojų, bet sudarome lygesnes sąlygas ir jaunimui dalyvauti darbo rinkoje per vasaros atostogas, nes ne vasaros atostogų metu jie turi mokytis, o vasaros atostogų metu gali pasirinkti.

PIRMININKĖ. Ačiū. Toliau klausia E. Jurkevičius.

E. JURKEVIČIUS (TS-LKDF). Dėl tų vaikų mokesčių man net liežuvis nesiverčia, ar būtina juos apmokestinti. Galbūt galima iš socialinio draudimo kažkokių lėšų drausti valstybinėmis lėšomis, o ne darbdavio? Dėkui.

V. GAPŠYS (DPF). Jie iš esmės yra apdrausti, aišku, ne pensijų draudimu, jie negaus pensijos, bet, pavyzdžiui, ligos atveju jie gali kaip moksleiviai gultis į ligoninę, gydytis ir viskas gerai. Todėl jiems pagrindinės socialinės garantijos šiuo atveju išlieka. Jų esminiai interesai nebūtų pažeisti, bet jiems būtų sudarytos didesnės galimybės darbo rinkoje.

PIRMININKĖ. Jūsų klausia M. Zasčiurinskas.

M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkui. Puikus įstatymo projektas jau vien dėl to, kad skatins jaunimą dalį savo laiko skirti darbui, ir dar svarbiau – darbui Lietuvoje. Mano klausimas toks: kaip jūs manote, kaip jaunimo tėvai vertins tokį jaunimo skatinimą? Tai vienas klausimas.

Ir antras klausimas, rimtesnis. Kaip jūs manote, kaip šis įstatymas paveiks migracijos procesus Lietuvoje? Ar tai smarkiai sumažins lietuvių jaunimo… bėgti iš Lietuvos ir dirbti kitoje valstybėje? Taigi du klausimai. Vienas… Na, aišku, nekartosiu. Ačiū.

V. GAPŠYS (DPF). Dėl tėvų viskas aišku, kad sprendimas dirbti vasaros atostogų metu turi būti bendras nepilnamečio ir tėvų sutikimas, kad jis dirbtų, tai yra bendras sutarimas, nes tas žmogus dar yra nepilnametis.

O dėl migracijos. Aš nemanau, kad tai turės kokį nors poveikį, nes nepilnamečiai ir dabar neišvažiuoja dirbti. Šitas įstatymo projektas kalba tik apie nepilnamečius, o apie sulaukusius 18 metų jau nekalba. Manau, migracijai jis neturės nei teigiamo, nei neigiamo poveikio šiuo atveju.

PIRMININKĖ. Ačiū pranešėjui už pristatymą. Nuomonė už – K. Daukšys. Aš manau, atsisako, nes nuomonės prieš nėra. Taip. Ar galime bendru sutarimu pritarti? Balsuojame. Prašom pasiruošti.

Balsavo 49 Seimo nariai. Už – 35, prieš nėra, susilaikė 14. Po pateikimo įstatymo projektui pritarta. Siūlomas vienas komitetas, pagrindinis komitetas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Siūloma svarstyti birželio 23 d. Nėra kitokių pasiūlymų?

Repliką po balsavimo – I. Degutienė. Prašom.

I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų norėčiau išsakyti tam tikras mintis. Iš pirmo žvilgsnio aš kažkaip susipainiojau ir man atrodė, kad pateiktas labai geras projektas, o paskui prisiminiau, kad visi moksleiviai iki 18 metų valstybės yra draudžiami socialiniu draudimu. Dabar aš nesuprantu, ką jūs siūlote? Jie ar dirba, ar nedirba, juos valstybė draudžia, ir vasarą lygiai taip pat valstybė už juos moka socialinio draudimo įmokas. Nelabai suvokiau, kas čia įvyko.

V. GAPŠYS (DPF). Atsakysiu. Taip, moksleiviai yra apdrausti, bet jiems dirbant darbdavys už juos vis tiek moka įmokas, jeigu jie dirba vasaros atostogų metu. Mes kalbame apie tai, kad darbdavys nemokėtų tų socialinio draudimo įmokų, kad nesikauptų pensija ir visa kita. Bet tas draudimas, kuriuo yra nuolat apdrausta, niekaip nėra keičiamas šituo atveju.

I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Ačiū.

PIRMININKĖ. Ir dar trumpą repliką D. Jankauskas.

D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Labai trumpai. Aš daugiau dėl posėdžio vedimo tvarkos. Manau, gal visi bendru sutarimu galime pritarti, kad Vyriausybės išvados paprašytume, bet nesiūlau keisti svarstymo datos, todėl niekas nesusitrukdytų.

PIRMININKĖ. Ar sutinkate? Sutinkam, taip? Gerai. Prašom Vyriausybės išvados.

Transporto lengvatų įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-311 (pateikimas)

Darbotvarkės 2-13 klausimas – Transporto lengvatų įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-311. Pranešėjas – V. Gapšys.

V. GAPŠYS (DPF). Gerbiamieji Seimo nariai, turbūt paskutinis opozicinės darbotvarkės klausimas. Jo esmė yra ta, kad būtų nustatyta, kad šeimos, prižiūrinčios neįgalų asmenį, kuriam nustatytas specialus nuolatinės slaugos poreikis, vieną kartą per šešerius metus turėtų teisę gauti iki 32 MGL dydžio pagalbą lengviesiems automobiliams įsigyti ir jų techninei būklei palaikyti.

Dabar yra nustatytos sąlygos, kad gali… asmuo, kuris sugeba pats vairuoti, jo neįgalumas tai leidžia, bei šeimos, kurios prižiūri neįgalius vaikus, gali gauti tokią lengvatą. Šios lengvatos išplėtimas skirtas tam, kad žmonės, kurie prižiūri tuos neįgalius asmenis, taip pat galėtų pasinaudoti šia lengvata.

Susitinkant su rinkėjais ir neįgalius asmenis prižiūrinčiomis šeimomis man išliko mintyse paprastas pavyzdys, kaip motina, prižiūrinti 17 metų mergaitę, sakė: aš nebegalėsiu gauti šitos lengvatos ir pasinaudoti ja, nes mano dukrai sukaks 18 metų, ji neturi galimybės judėti ir tokios galimybės, deja, nebeturės. Bet jai dėl to ne mažiau reikia priežiūros, ne mažiau reikia važinėti pas gydytojus ir į visokius kitus renginius, priežiūros jai taip pat reikia labai daug. Todėl išskirti tuos asmenis, kurie turi visišką negalią, ir jiems nesuteikti panašios lengvatos, manau, yra ne visai sąžininga. Šios lengvatos išplėtimas nepadarys didelio nuostolio valstybės biudžetui. Tikiuosi Seimo palaikymo.

PIRMININKĖ. Ačiū pranešėjui. Jūsų nori paklausti 7 Seimo nariai. Pirmoji klausia V. M. Čigriejienė.

V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, kaip jūs manot, kiek tokių vaikų yra? Aš turiu sūnų su visiška negalia ir lygiai tokią pataisą siūliau, ir man atmetė. Tai čia analogiška mano siūlytai. Sakykit, kiek tokių yra, ir buvo atmesta tuo laiku, kai buvo dar nebloga finansinė būklė. Labai ačiū.

V. GAPŠYS (DPF). Šių skaičių, deja, neturiu. Bet manau, kad nesvarbu, kiek tų žmonių yra. Jeigu mes suteikiame lengvatą daliai žmonių ir matome, kad ja negali visiškai pasinaudoti, atsiranda vien tokių techninių kliūčių, manau, valstybė turėtų suvokti, kad tiems žmonėms reikia padėti. Jų situacija yra sudėtinga. Suteiktume galimybę būti mobilesniems ne dėl pačių judėjimo, bet bent turėti automobilį, kuriuo galėtų nuvažiuoti į sveikatos priežiūros įstaigas ir kitur. Todėl nemanau, kad tai valstybei yra per brangu. Ji turi rūpintis savo piliečiais, kurie, deja, yra nuskriausti likimo.

PIRMININKĖ. Jūsų klausia K. Daukšys.

K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū. Gerbiamasis Vytautai, mano klausimas buvo panašus į gerbiamosios V. M. Čigriejienės. Prašau pasakyti, tas automobilio įsigijimas šiandien visiškai neįmanomas žmonėms, kurie turi visišką negalią, taip reikia suprasti?

V. GAPŠYS (DPF). Jie negauna kompensacijos tam automobiliui įsigyti. Mes suprantame, aš įsivaizduoju, ir valdantieji suvokia, kad tai yra su biudžeto lėšomis vienaip ar kitaip susijęs projektas, todėl mes numatėme jo įsigaliojimo datą nuo 2010 m. sausio 1 d., kad būtų galima pasirengti jį įgyvendinti.

PIRMININKĖ. Ačiū. Toliau klausia R. Baškienė.

R. BAŠKIENĖ (MSG). Ačiū. Gerbiamasis kolega, kilnus jūsų siūlymas. Gaila, kad jūs neatlikote skaičiavimų ir šiandien negalime įvardyti, kiek tai pareikalautų biudžeto lėšų. Ar nebandėte svarstyti ir tokio atvejo, o man teko su tuo susidurti, kad būna, kad žmogus prižiūri du neįgalius vaikus, jis kėlė klausimą, kad tada galbūt kompensacija priklausytų didesnė? Ar jūs to nesvarstėte?

V. GAPŠYS (DPF). Šiuo metu negaliu atsakyti į jūsų klausimą, nes nesvarsčiau, prisipažinsiu. Bet idėja, manau, verta diskusijos. Mes esame Seime ir galime ją realizuoti.

PIRMININKĖ. Toliau klausia M. Zasčiurinskas.

M. ZASČIURINSKAS (DPF). Pirmojo klausimo, kurį uždavė gerbiamoji kolegė V. M. Čigriejienė, tikrai graudu klausyti. Ar ne per žiauru buvo, kad jūsų klausimas, kurį jūs kėlėt, buvo atmestas? O šiandien siūlomas sprendimo projektas iš tiesų yra geras. Man tiktai klausimėlis vienas. Sakykit dėl 32 MGL. Tai faktiškai mes skatiname, kad neįgalieji važinėtų, na, nenorėčiau sakyti su visai sukriošusiais automobiliais, bet toli gražu ne su pirmos jaunystės automobiliais? Ar jūs nesvarstėt galimybės, kad šis skaičius – 32 MGL turėtų būti didesnis? Ačiū.

V. GAPŠYS (DPF). Šiuo metu, manau, pirmiausia būtų verta sulyginti asmenis, kad jie galėtų išvis tokia teise pasinaudoti. Bet komitete, manau, svarstymo metu galima teikti pasiūlymus ir pastabas. Rodos, tokia yra užregistruota, kad padidintume. Bet čia vėlgi viskas remiasi skaičiavimais, suprantu valstybės padėtį, mes turėsim įvertinti ir šį ekonominį argumentą.

PIRMININKĖ. Ačiū. Jūsų klausia E. Jurkevičius.

E. JURKEVIČIUS (TS-LKDF). Labai puikus pasiūlymas, tačiau buvo užduotas klausimas apie lėšas, o aš norėčiau užduoti klausimą dėl tų fizinės negalės žmonių kategorijos. Būna visokių negalių. Ar jūs galvojat, kad tai būtų taikoma visiems, ar kaip nors bus grupuojama? Dėkui.

V. GAPŠYS (DPF). Įstatymo projekte įrašyta: „Šeimoms, prižiūrinčioms neįgalų asmenį, kuriam nustatytas specialus nuolatinės slaugos poreikis.“ Tai yra apibrėžta. Kiek man teko matyti, yra viena pataisa, dar sukonkretinanti visą šį dalyką. Todėl tikrai svarstymo metu bus galima nustatyti, kad būtų neišplėsta ta grupė per daug tiems, kuriems tikrai nėra būtina, o tie, kuriems ši lengvata yra būtina, ja galėtų pasinaudoti.

PIRMININKĖ. Ačiū. Turėtų klausti V. Bukauskas. Jo nėra. E. Pupinis.

E. PUPINIS (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, iš tikrųjų nieko naujo. Praeitą kadenciją teikiau kitokį įstatymo projektą, tačiau kai suskaičiavo man tuos pinigus, tai, aišku, ir praeitą kadenciją neperėjo. Žodžiu, buvo teikimas tiktai dėl įrangos žmonėms su specialiu poreikiu. Čia jau jūs norit aprūpinti vos ne pusę Lietuvos automobiliais. Pavyzdžiui, jeigu žmogus jau senas, jis gauna negalę, tai tokios šeimos įgyja galimybę įsigyti automobilius. Tai yra šimtai milijonų litų. Aišku, svarstyti galima, bet ar nevertėtų pasukti kita linkme – kai kuriems kompensuoti įrangos įsirengimą automobiliuose, tarkim, kad galima būtų vežti žmones su negale? Ačiū.

V. GAPŠYS (DPF). Kiek matau iš klausimų, tiek viena, tiek kita pusės sutaria, kad panašaus projekto poreikis yra, o kokios įgyvendinimo priemonės jam būtų, tai gali būti įvairių. Šiuo metu projekte yra pasiūlytas variantas, kuris, manome, yra logiškas, tačiau mes esame atviri įvairiems pasiūlymams ir pakeitimams. Manau, svarbu įvertinti visas aplinkybes už ir prieš, įvertinti, koks projektas geresnis, ir priimti geriausią, tokį, koks atitiktų ir valstybės galimybes, ir žmonių poreikius.

PIRMININKĖ. Ačiū, atsakėt į visus klausimus. Toliau nuomonė už ir nuomonė prieš. Už – K. Daukšys.

K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Iš tikrųjų tėvai, kurie augina neįgalius vaikus, ypač visiškai neįgalius vaikus, ir taip yra užsikrovę didžiulį krūvį, jie neša tą kryžių visą gyvenimą juos beaugindami, besirūpindami. Manau, šioje vietoje mes turėtume jiems pagelbėti ir eiti į priekį. Nesvarbu, kiek tai valstybei kainuotų. Dar kartą sakau, tai yra mūsų pareiga kaip valstybės tuos visus žmones, kurie negali savimi pasirūpinti, paremti taip, kad jie turėtų tinkamą bent jau pagal tokias savo galimybes gyvenimą. Todėl aš kviečiu visus balsuoti už šią įstatymo pataisą, nepaisant to, ar mes esame pozicija, ar opozicija, ir ieškoti visų būdų, kaip tą sutvarkyti. Galbūt galima tuos MGL kažkaip išdėstyti, galbūt galima kitus dalykus daryti? Čia labai ir Krikščionių demokratų partijos protai bus reikalingi tam dalykui spręsti. Manau, tai ta pataisa, kuri leistų priimti bendrą viso Seimo sprendimą ir pateikti dovaną žmonėms, kurie nuskriausti gyvenimo, nors šiek tiek palengvintume mes jiems tą naštą. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKĖ. Nuomonė prieš – D. Jankauskas.

D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju. Dėl daug ko galima sutikti su kolegos kalba. Žinoma, abejotina, ar būtent ta forma, kai kas šešeri metai būtų galimybė pirkti automobilį už 32 MGL, yra pati tinkamiausia. Ir vėlgi abejotina, ar neturi rūpėti, kad ir kiek tai kainuotų, kaip jūs pasakėt, nesvarbu, kiek tai kainuos valstybei. Manau, mes ir šiandien pademonstruotume, kolegos, solidarumą visi sutarę, kad reikia tobulinti projektą. Sutarkime, kad grąžinam jį tobulinti, kartu padirbėjam ir tada tęsiam bendrą darbą. Dėkoju.

PIRMININKĖ. Manau, kad tokio sutarimo nėra. Kadangi buvo dvi nuomonės, tai siūlau pasiruošti balsuoti ir balsuoti.

Balsavo 50 Seimo narių: už – 35, prieš nėra, susilaikė 15. Įstatymui po pateikimo pritarta. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. Siūloma svarstyti birželio 23 d. Kaip suprantu, D. Jankauskas prašo Vyriausybės išvados. Galim sutikti, kad pateiks… Taip, prašom Vyriausybės išvados. Repliką po balsavimo – K. Daukšys.

K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Aš dėkoju visiems kolegoms, kurie dirbo šioje salėje, kad mes taip greitai ir sėkmingai apsvarstėme opozicinę dienotvarkę.

PIRMININKĖ. Darbotvarkė nebaigta.

K. DAUKŠYS (DPF). Bet dėkingas jiems už tuos balsavimus. Ačiū.

PIRMININKĖ. Taip, iš tikrųjų visi pagrindinės darbotvarkės klausimai baigti, yra paskutinis klausimas – Seimo narių pareiškimai.

Noriu perskaityti vieną pareiškimą dėl tarpparlamentinių ryšių grupės įkūrimo. Pranešama, kad Tarpparlamentinių ryšių su Graikijos Respublika grupės posėdyje pirmininku buvo išrinktas G. Navaitis, jo pavaduotojais – E. Vareikis ir J. Sabatauskas. Grupę sudaro 33 nariai. (Balsai salėje)

Šios dienos darbotvarkė baigta. (Balsai salėje) Skelbiu šios dienos vakarinio posėdžio pabaigą. (Balsai salėje) Registraciją, sakė, nori dar… (Balsai salėje) Manau, po gongo nebebus. Ačiū visiems už labai gerą darbą. Baigiame gerokai anksčiau posėdį, negu buvo planuota. (Balsai salėje) Prašo registruotis dar, nors po gongo, sakė, nebegalima. Išjungė kompiuterį, viskas.

---

* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LCSF – Liberalų ir centro sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; TPPF – Tautos prisikėlimo partijos frakcija; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.