Seimo rytinis plenarinis posėdis Nr. 81
2009 m. gegužės 21 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas A. VALINSKAS ir Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja I. DEGUTIENĖ
PIRMININKAS (A. VALINSKAS). Labas rytas, gerbiamieji kolegos. Šiandien 2009 m. gegužės 21 d., ketvirtadienis. Skelbiu rytinio plenarinio posėdžio pradžią ir kviečiu visus registruotis.
Užsiregistravo 71. Gerbiamieji kolegos, siūlau pereiti prie mūsų šiandienos darbotvarkės 1-1 klausimo, t. y. darbotvarkės tvirtinimo. Per šoninį mikrofoną – S. Pečeliūnas. Prašau.
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF*). Ačiū, gerbiamasis Seimo Pirmininke. Lietuvoje jau nuo seno susiklostė gera tradicija, ir Lietuvos Seime, tiek Sausio 13-osios, tiek Medininkų žudynių Lietuvos didvyrius tomis dienomis pagerbti tylos minute. Praėjusį antradienį buvo ta viena diena, kai pasienyje žuvo pirmasis Lietuvos pasienietis Gintaras Žagunis. Praleidom tą progą antradienį, bet aš prašyčiau jūsų kreiptis į Seimą ir tą tradiciją pratęsti bent šiandien paminint šitą tikrai visiems mums svarbią datą, pagerbiant mūsų Lietuvos didvyrį. Ačiū.
PIRMININKAS. Jeigu nebūtų prieštaraujančių, aš tiesiog siūlyčiau šį pasiūlymą įgyvendinti čia, dabar ir nedelsiant. (Tylos minutė) Dėkoju S. Pečeliūnui už prasmingą priminimą ir šią minutę, kai prasmingai patylėjom.
Seniūnų sueigos patikslinta 2009 m. gegužės 21 d. (ketvirtadienio) plenarinių posėdžių darbotvarkė
Ar būtų dar pasiūlymų ir klausimų dėl šiandienos darbotvarkės tvirtinimo? Prašau.
J. KAROSAS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, gerbiamasis Pirmininke, aš labai prašyčiau išbraukti iš darbotvarkės 1-10 klausimą, nes nebuvo susirinkusi redakcinė komisija, kuri būtų tą teikiamą tekstą aprobavusi. Dėkui.
PIRMININKAS. Norėčiau patikslinti, ar jūs prašote frakcijos vardu, ar asmeniškai, ar redakcinės komisijos?
J. KAROSAS (LSDPF). Frakcijos vardu.
PIRMININKAS. Frakcijos vardu. Gerai, gerbiamieji kolegos, aš manau, bus nemažai pasiūlymų, todėl siūlyčiau iš karto pateikti ir priimti arba nepriimti po vieną. Kviečiu Seimą balsuojant apsispręsti, ar 1-10 klausimą išbraukti iš darbotvarkės. Kas už… (Balsai salėje) (Buvo pasiūlymas, pone Česlovai.) …kad išbrauktume iš darbotvarkės, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja kitaip. Dar kartą pakartosiu. Buvo pasiūlymas išbraukti 1-10 klausimą iš darbotvarkės frakcijos vardu, todėl balsuojama. Kas už išbraukimą, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja kitaip.
Balsavo 80: už – 29, prieš – 29, susilaikė 22. Klausimas lieka darbotvarkėje, nes balsavusių už mažuma. Ar būtų daugiau? Prašau.
D. BEKINTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis Seimo Pirmininke, tris kartus kaip rezerviniai klausimai buvo įtrauktos į darbotvarkę trys peticijos ir dėl laiko stokos jos buvo neišnagrinėtos. Į šios dienos ir kitos dienos darbotvarkes jos ir vėl neįtrauktos. Tiesiog baigiasi terminai, mes negerbiam piliečių iniciatyvos. Prašom atkreipti dėmesį. Jeigu jau visiškai neįmanoma jas pateikti šiandien, tai bent jau artimiausiame posėdyje tą mes turėtume ir tiesiog privalėtume padaryti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju už pastabą. Norėčiau atkreipti ir jūsų dėmesį, kad šiandien pusė darbotvarkės yra opozicinė ir mes iš tiesų neturėjome fizinių galimybių šių rezoliucijų įtraukti kitaip, tik kaip rezervinius klausimus. Manau, kad artimiausiu metu mes šiuos klausimus įtrauksim į darbotvarkę ne kaip rezervinius. Prašau, L. Dinius.
L. DINIUS (TPPF). Dėkui, Pirmininke. Frakcijos vardu prašyčiau įtraukti į darbotvarkę Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIP-296.
PIRMININKAS. Man patikslino Sekretoriato kolegos, kad projektas Nr. XIP-631. Jeigu jūs apie tą patį kalbate. Frakcijos vardu. Dėkoju. Prašau, A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, kolegos L. Diniaus siūlomo įstatymo projekto įtraukimas buvo svarstytas praeitame Seimo posėdyje, ir Seimas apsisprendė neįtraukti. Todėl labai prašyčiau neįtraukti šio įstatymo projekto, nes vakar matėt, po Seimą vaikščiojo labai daug alkoholio gamintojų, ir tikrai visuomenė visiškai mūsų nesupras. Vadinasi, paspaudus alkoholio gamintojams, kurie pateikė labai daug klaidingos informacijos, mes šiandien jau pradėsim svarstyti šį įstatymo projektą. Mes pasiruošę prašyti frakcijų kitą savaitę ateiti pas jus ir pateikti realią informaciją apie alkoholio prekybą ir geras alkoholio vartojimo tendencijas. Todėl prašau neįtraukti, nebalsuoti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Balsuoti reikės, tačiau yra šioks toks prieštaravimas jūsų kalboj – kokios gali būti geros alkoholio vartojimo tendencijos? Gerbiamieji kolegos, pasiūlymas frakcijos vardu – įtraukti į rytinio posėdžio darbotvarkę Alkoholio prekybos įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIP-631. Ar dėl to paties? Dėl to paties. A. Endzinas, prašau.
A. ENDZINAS (LSF). Dėkoju, gerbiamasis Pirmininke. Iš tikrųjų praėjo pakankamai laiko, kad galėtume atsisukti atgal, įvertinti ekonominius ir socialinius padarinius šito projekto, tiesiog dar kartą apsvarstyti ir įvertinti situaciją. Noriu tik pasakyti, kad tai buvo ne gerbiamojo L. Diniaus siūlymas, o vienos iš frakcijų, ir antros iš frakcijų – Liberalų sąjūdžio – pritarimas dėl šio klausimo įtraukimo taip pat yra. Dėkoju.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, siūlau balsuojant apsispręsti, ar į darbotvarkę įtraukti įstatymo projektą Nr. XIP-631. Kas už įtraukimą, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja kitaip.
Gerbiamieji kolegos, balsavo 88: už – 52, prieš – 21, susilaikė 15. Į darbotvarkę įtraukiamas įstatymo projektas Nr. XIP-631.
Ar būtų dar pasiūlymų ir klausimų dėl šiandienos darbotvarkės? Nėra. Tuomet siūlyčiau pritarti darbotvarkei su priimtais pasiūlymais bendru sutarimu. Kadangi jūsų, gerbiamieji kolegos, salėje šiek tiek pagausėjo, siūlau dar kartą registruotis ir pradėti mūsų šiandienos darbą.
Užsiregistravo 95.
Darbotvarkės 1-2 klausimas – Sodininkų bendrijų įstatymo 15 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-348. Priėmimo stadija. Kviečiu pranešėją į tribūną. Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas J. Šimėnas.
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Labas rytas, gerbiamieji Seimo nariai. Tęsiame Sodininkų bendrijų valdymo reformą. Ta prasme šiek tiek lengvindami bendrijų priimamus sprendimus. Galiu pasakyti, kad priėmimo stadijoje gautas vienas pasiūlymas Seimo nario E. Žakario, Seimo nario J. Juozapaičio ir A. Rimo dėl to, kad reikėtų naujus narius priimti ne visuotiniuose sodininkų bendrijų narių susirinkimuose. Mes šiai pataisai iš esmės pritarėme. Bet ryšium su tuo, kad norint ją įgyvendinti reikia pataisyti, kas tuos sprendimus turėtų priimti. Todėl pritardami pasiūlymui, kad naujus narius galėtų priimti ne visuotinis susirinkimas, siūlome papildyti 18 straipsnio 2 dalį, numatyti nuostatą, kad sprendžia valdyba Seimo narių… Atsiprašau. Sodininkų bendrijų narių valdyba sprendžia naujų narių priėmimą į bendriją, narių skatinimo ir drausminimo klausimus.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamojo E. Žakario pasiūlymui reikia 29 parašų. Ar būtų galima bendru sutarimu pritarti, kad… (Balsai salėje: „Yra, yra.“) Yra. Dėkoju.
Gerbiamasis Edvardai Žakari, kadangi pasiūlymui komitete pritarta iš dalies, ar galima sakyti, kad jus tenkina?
E. ŽAKARIS (LSDPF). Taip.
PIRMININKAS. Dėkoju. Galima pritarti bendru sutarimu E. Žakario siūlymui, kuriam iš dalies pritarė ir komitetas… (Balsai salėje)
Dėl 1 straipsnio. J. Ramonas – už. Prašau.
J. RAMONAS (TTF). Labai ačiū, Pirmininke, aš noriu kalbėti dėl viso.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kurie užsirašę, norėčiau paklausti, ar dėl viso, ar dėl 1 straipsnio? Dėl viso. Dėkoju. Tuomet galbūt mes galime pereiti prie straipsnių priėmimo paeiliui.
Dėl 1 straipsnio. Pasiūlymų negauta, užsirašė kalbėti už – J. Olekas, prieš – B. Bradauskas. Prašau.
J. OLEKAS (LSDPF). Gerbiamasis Pirmininke, aš taip pat esu užsirašęs dėl viso.
PIRMININKAS. Dėl viso. B. Bradauskas dėl viso ar dėl straipsnio? Dėl viso? Dėl straipsnio. Prašau. Prieš.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Dėkoju, Pirmininke. Aš tiek dėl šio straipsnio, tiek dėl kito. Noriu pasakyti, kad Sodininkų bendrijų įstatymas yra parengtas visas, jis yra aprobuotas, aptartas ir visa kita. Aš nesuprantu, kodėl komitetas, praėjo pusė metų, neteikia priimti viso Sodininkų bendrijų įstatymo. Tai išspręstų daug klausimų, o iš konteksto yra ištraukta ir šiandien teikiama maža dalelytė, kuri absoliučiai suvels sodų bendrijų reikalus. Ateis keli žmonės ir nuspręs, parduoti sodą ar neparduoti ir taip toliau. Todėl aš esu prieš šiuos dalykus ir siūlau komitetui iš viso atsiimti šį projektą ir teikti visą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad kalbėjote ne tiek dėl 1 straipsnio, kiek dėl viso įstatymo. Ar būtų galima 1 straipsnį priimti bendru sutarimu su mūsų ką tik patvirtinta įstatymo pataisa, kuriai komitetas pritarė iš dalies? Prieš nebūtų? Dėkoju. (Balsai salėje) Balsuot prašot? Dėkoju. Prašom, kas už 1 straipsnį su E. Žakario ir komiteto iš dalies patvirtinta pataisa, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja kitaip.
Balsavo 90. Už – 87, prieš – 1, susilaikė 2. 1 straipsniui pritarta.
2 straipsnis. Ar būtų galima pritarti bendru sutarimu? Prieš nebūtų? Dėkoju.
3 straipsnis. Ar būtų galima pritarti bendru sutarimu? Prieš nėra. Dėkoju.
Dėl viso keturi – už, keturi – prieš. Už – A. Sysas. Po to prieš – K. Daukšys. Prašau.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, kadangi įstatymo pataisos kalba tik apie sodininkų bendrijos valdymą, tai turėjau tokį malonumą būti vienos bendrijos pirmininku ir žinau, ką tai reiškia. Todėl visiškai pritariu kolegos pateiktom pataisom. Manau, kad mes turime ieškoti priemonių ir įstatymo tvarka aktyvinti piliečius, kurie yra sodininkų bendrijų nariai, aktyviau dalyvauti priimamuose sprendimuose. Bet jų pasyvumas neturi stabdyti sprendimų priėmimo, jeigu jis būtinas ir reikalingas. Todėl pataisos keičia, sakykim, tik tolesnį procesą, kai nevyksta susirinkimai nustatyta normalia tvarka. Todėl kviečiu pritarti įstatymo projektui. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš – K. Daukšys. Po to už – J. Olekas.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Iš vienos pusės ta įstatymo pataisa lyg ir turėtų palengvinti sodininkų bendrijų kai kuriuos reikalus, ypač pirmininkų reikalus. Bet man kyla… Ta prasme valdymo reikalus. Bet man kyla ir lieka abejonių dėl paprastų dalykų. Šia pataisa mes leisime, neatstovaujant visiems arba bent didžiosios dalies tos bendrijos nariams, atlikti tam tikrus veiksmus, kurie negalimi būtų tokiu atveju. Tai vienas dalykas.
Antras dalykas. Mes iš esmės vis tiek neišsprendžiame, pačios sodininkų bendrijos kaip tokios turėtų būti pertvarkytos į labai aiškias kitas bendrijas. Dabar ta sodininkų bendrija kaip tokia faktiškai, na, išeina tarybinė atgyvena. Aš siūlyčiau, juo labiau jeigu B. Bradauskas sako, kad yra parengtas visas įstatymas komitete, tą įstatymą vieną kartą ištraukti į šviesą, peržiūrėti ir priimti iš esmės, o ne atskiromis pataisomis lengvinti vieną ar kitą momentą taip suveliant visą sistemą. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Už – J. Olekas. Po to prieš – M. Zasčiurinskas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš pritariu savo kolegos B. Bradausko siūlymui, kad mes sugrįžtume prie viso Sodininkų bendrijų įstatymo projekto ir jį svarstytume kaip visumą. Bet tai netrukdo šiandien jus pakviesti balsuoti už čia šiandien teikiamą įstatymą, kuriame yra pataisomi kai kurie sodininkų bendrijų valdymo dalykai. Iš tikrųjų situacija realiame gyvenimo tokia, kad bendrijos nariai nėra visi aktyvūs. Norint išspręsti kai kuriuos labai svarbius bendrijai klausimus, priimti sprendimus, nepakanka kvorumo arba įstatymas iki šiol nesudarydavo galimybės tokį sprendimą priimti. Todėl šie pakeitimai patikslina sprendimų priėmimą tiek visuotinio susirinkimo metu, tiek jam neįvykus šaukiant pakartotinį susirinkimą, tiek išsaugant kvalifikuotą daugumą, kai reikia priimti svarbius sprendimus. Aš manau, kad jie apsaugo ir pačią bendriją nuo tam tikro galimo piktnaudžiavimo, kartu sudaro galimybę aktyviau veikti ir priimti reikiamus sprendimus, net ir esant daliai bendrijos gana pasyviai. Todėl kviečiu pritarti šioms pataisoms, kad bendrijos galėtų aktyviau darbuotis, tvarkytis, nes tikrai bendrijose yra nemažai darbų, kuriuos reikia padaryti priimant bendrus sprendimus. Todėl kviečiu pritarti pateiktam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš – M. Zasčiurinskas. Po to už – J. Ramonas. Prašau.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkoju, gerbiamasis Pirmininke. Šias įstatymo pataisas būtų galima vertinti teigiamai, jeigu mes prioritetu laikytume sodininkų bendrijų pirmininką. Iš tiesų sodų bendrijos pirmininkui priėmus šias pataisas labai lengva tvarkyti tuos reikalus, kuriuos jis norės tvarkyti. Pavyzdžiui, 12 punkte yra išbrauktas reikalavimas, kad dėl lėšų skolinimosi sprendžia susirinkimas. Vadinasi, nustatyti sodininkų bendrąjį turtą dabar bus galima labai paprastai. Visiškai nėra įstatyme aptartas klausimas, kaip tinkamai turi būti įteiktas pranešimas dėl kviečiamo susirinkimo. O kai susirinkimas pirmą kartą neįvyksta, antrą kartą ateina du susitarę sodininkų bendrijų nariai ir gali priimti teisėtus sprendimus. Todėl kviečiu visus kolegas nesudaryti galimybių pažeisti žmogaus nuosavybę ir balsuoti prieš.
PIRMININKAS. Dėkoju. Už – J. Ramonas, po to prieš – B. Bradauskas.
J. RAMONAS (TTF). Labai ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, iš tikrųjų su sodininkų bendrijomis ir apskritai su visokiomis kitokiomis ūkinėmis ir visuomeninėmis organizacijomis yra gana nemažai problemų, tai viena. Antras dalykas, kai kurie Seimo nariai sako, kad pirmininkui labiau atsiriš rankos ir jis galės daugiau daryti, vienašališkai priiminėti sprendimus. Jeigu mes manome, kad mūsų piliečiai yra neaktyvūs ir nesąmoningi, tai, be abejo, gal ir taip. Bet aš vis dėlto drįstu teigti, kad žmonės yra aktyvūs, sąmoningi ir puikiai supranta, kad jie ir privalo, ir gali dalyvauti, jeigu yra sodininkų ir kitų organizacijų nariai.
Manyčiau, kad reikia pritarti šiam įstatymo projektui. Tuo labiau, kiek aš turiu informacijos, yra daugiau ar mažiau suderinta su pačiomis sodininkų bendrijomis ir jų visokiomis asociacijomis. Be abejo, tobulinimui ribų nėra. Po to mes galime žengti kitą žingsnį, sėsti su jais ir ieškoti pačių geriausių sprendimo būdų ir tobulinti iš esmės šį įstatymą, jeigu kyla kokių nors peripetijų. Be abejo, sodininkų bendrija, sakysim, prie Vilniaus, Molėtų ar Skuodo rajone yra skirtingi dalykai. Bet mes įstatymų nepritaikysime vienai bet kokiai sodininkų bendrijai. Taigi imant kaip visumą, manau, tai yra žingsnis į priekį ir jam reikėtų pritarti. Po to kalbantis su įvairiais sodininkais ir jų vadovais ieškoti pačių geriausių sprendimo būdų.
Ir dar vienas dalykas. Kai kurie sako, kad „berniukai“ kažką sutvarkys ir padarys. Aišku, Lietuvoje yra taip, kad jeigu tie vadinamieji berniukai nori ką nors susitvarkyti, ar vienaip, ar kitaip mes balsuosim, jie būdus ras. Aišku, tuomet kitas klausimas, kokia mes esame valstybė ir kaip veikia teisinė bazė. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš – B. Bradauskas, po to už – V. Grubliauskas.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Dėkoju, Pirmininke. Prieš tai kalbėdamas sakiau, kad vis dėlto norėtųsi matyti visą įstatymo projektą, kuris išsprendžia kompleksiškai sodininkų bendrijų klausimus. Sodininkų bendrijų nariai labai laukia šio įstatymo. Dar kartą kreipiuosi į Aplinkos apsaugos komiteto pirmininką. Pusė metų praėjo, tikrai buvo galima dar kartą svarstyti, dar kartą taisyti, jeigu kas neaišku, bet nevilkinti šio įstatymo, lygiai taip pat kaip Namų bendrijų įstatymo, kuris irgi apsvarstytas visais lygiais ir reikia tik pateikti, kuris yra namų renovacijos stabdys. Aš noriu kreiptis į Aplinkos apsaugos komitetą, kad klausimai vis dėlto būtų sprendžiami kompleksiškai. Todėl negaliu balsuoti už dviejų straipsnių pakeitimą, kai visi kiti yra taisytini ir laukia sprendimų.
PIRMININKAS. Dėkoju. Už – V. Grubliauskas, po to prieš – E. Klumbys.
V. GRUBLIAUSKAS (LSF). Ačiū, Seimo Pirmininke. Iš tiesų būtų galima iš dalies sutikti su kolegos B. Bradausko prieš tai išsakyta nuomone, kad būtų tikrai visiems geriau, jeigu šiandien mes galėtume priimti visą Sodininkų bendrijų įstatymą. Tačiau yra keletas svarbių niuansų tame visame didžiuliame įstatymų pakete, t. y. keletas straipsnių, kuriuos mes šiandien bandome, tikiuosi, ir priimsime, kurie iš tiesų sudaro kur kas lankstesnes galimybes veikti sodininkų bendrijai. Visi puikiai žinome, kad ypač didelėse sodininkų bendrijose visuotinio susirinkimo sušaukimas yra faktiškai tokia vos ne utopinė galimybė, kad jame dalyvautų daugiau kaip pusė sodininkų bendrijų narių, ypač kai kalbama apie sodininkų bendrijas, kurios vienija keletą tūkstančių narių.
Aš noriu labai aiškiai ir paprastai pasakyti, kad šios teikiamos įstatymo pataisos neeliminuoja galimybės pirmame susirinkime susirinkti daugiau kaip pusei visų sodininkų bendrijos narių ir priimti visus sprendimus, kurie yra reikalingi. Tačiau tais atvejais, kurie gana dažnai pasitaiko, kad sudėtinga rasti vietą ir galimybę sušaukti tokį didžiulį būrį sodininkų bendrijos narių vienoje vietoje vienu metu, kad nebūtų paralyžiuota sodininkų bendrijos veikla, galimybė yra sudaroma. Manau, saugikliai, kurie yra numatyti šiame įstatyme, tikrai yra pakankamai svarūs ir rimti. Tikėtis, kad pirmininkas pasinaudos tokia galimybe, kad nežinant sodininkų bendrijos nariams išparceliuos sodus arba prisiims kažkokius finansinius įsipareigojimus, tai irgi yra iš tos pačios utopijos srities. Saugikliai yra pakankamai rimti. Manau, kad šis įstatymas kaip tik skatins sodininkų bendrijų narių sąmoningumą ir suvokimą atsakomybės už sprendimų, kurie yra priimami jų pačių labui. Taigi kviečiu balsuoti už šias įstatymo pataisas, kurios iš tiesų pagerins sodininkų bendrijų veiklą. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš – E. Klumbys. Prašau.
E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamieji kolegos, noriu pasakyti, kad tai retas atvejis, kad šiuo klausimu sutampa mano ir gerbiamojo Seimo nario B. Bradausko nuomonė. Aš jau anksčiau sakiau, kad sodininkų bendrijų klausimą reikia spręsti iš esmės, nedaryti kažkokių kosmetinių pataisų, kurios faktiškai nieko nekeičia.
Bendrijų klausimas yra kur kas platesnis, tai yra visų tų (reikėtų kalbėti plačiau) sklypininkų klausimas, nes soduose, be bendrijų, yra piliečiai, kurie turi sklypus, kuriuose stato namus, kurie naudojasi bendru turtu, bet nedalyvauja bendrijos veikloje. Iš tikrųjų šitą klausimą reikia svarstyti strategiškai ir labai rimtai. Deja, aš visiškai nematau susirūpinimo, pirmiausia Aplinkos apsaugos komiteto. Dabar labai aktualus jiems yra elektros klausimas, nevykdomi Vyriausybės nutarimai.
Šiais sprendimais mes absoliučiai nieko nepakeisim. Kviečiu Aplinkos apsaugos komiteto vadovą J. Šimėną spręsti šį klausimą iš esmės. Didelis žmonių skaičius, dešimtys tūkstančių, laukia šio klausimo sprendimo. Iš tikrųjų reikia ginti jų interesus, o ne užsiimti kosmetiniais pakeitimai.
PIRMININKAS. Dėkoju visiems pasisakiusiems už ir prieš. Jeigu komiteto pirmininkas nesupyks, tai replika po balsavimo. Kviečiu kol kas, kolegos, balsuoti. Kas už įstatymo projektą Nr. XIP-348(2), balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja kitaip.
Balsavo 101: už – 87, prieš – 2, susilaikė 12. Sodininkų bendrijų įstatymo 15 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymas priimtas.
Repliką po balsavimo – J. Šimėnas. Prašau.
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, ačiū už supratimą. Aš matau, kad daugelis Seimo narių supranta įstatymo projekto esmę, o kai kurie kalbėjo dėl kalbėjimo. Noriu atkreipti dėmesį, kad tiek įstatymo pristatymo metu, tiek svarstymo metu esu sakęs, kad tas įstatymo projektas, kuris yra parengtas buvusios kadencijos ir yra Aplinkos apsaugos komitete, visiškai nesprendžia esminių sodininkų bendrijų reikalų. Tai yra dabar esančios situacijos įteisinimas ir sustiprinimas.
Aplinkos apsaugos komitetas pirmadienį organizuoja didelę diskusiją. Kviečiame sodininkų bendrijų atstovus iš visos Lietuvos, taip pat visus Seimo narius į Seimo Europos informacijos biurą. Jeigu netilpsime, eisime į didesnę sale. Mes kviečiame perskaityti pranešimus tokiais klausimais: „Detaliųjų planų rengimas“, „Kelių infrastruktūros keitimas sodininkų bendrijose“, „Elektros infrastruktūros keitimas, tobulinimas ir stiprinimas“, „Vandens tiekimas“, „Nuotekų šalinimas“, „Tvorų klausimas“ ir „Bendrijų reformavimas į gyvenamųjų namų bendrijas, įskaitant jų skaidymą į mažesnes“. Jeigu kai kuriose bendrijose, pavyzdžiui, Klaipėdoje, yra iki 3 tūkst. vienetų, neįmanoma priimti sprendimų ir galbūt ne visi nori skaidyti…
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega…
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). …ne visi nori. Aš noriu informuoti, kad tiems, kurie būtų…
PIRMININKAS. Ar būtų galima tokius informacinius pareiškimus daryti, kai pridera, nes šiuo metu pagal darbotvarkę mes gaištame laiką.
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Kadangi buvo pasakyta kritika, kad mes nieko nedarome, tai aš noriu pasakyti, kad darome, stengiamės tai padaryti, ir kviečiame visus dalyvauti.
PIRMININKAS. Dėkoju. K. Daukšys. Prašau.
K. DAUKŠYS (DPF). Nors labai gerbiu gerbiamąjį komiteto pirmininką, noriu pasakyti: jūs dar nesupratote, kad dažnai jūsų gerais norais pragaras būna išgrįstas. Iš tų visų darbų, kuriuos jūs čia išvardinote, paskutinį darbą padarykite, nereikės kitų daryti. Jeigu jūs pertvarkysit sodų bendrijas į gyvenamųjų namų bendrijas, iš karto atkris tvoros ir vandentiekis, ir keliai, ir visi kiti dalykai. Kam tada tokį didelį akmenį ritinti, kai gali mažu akmenuku viską pakeisti?
PIRMININKAS. Dėkoju. V. P. Andriukaitis.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Pirmininke, aš manau, kad būtų galima protokoliniu nutarimu fiksuoti, kad būtų parengtas naujas įstatymo projektas, ir nustatyti tam tikrą terminą, kad mes žinotume perspektyvą. Tą protokoliniu nutarimu mes galėtume padaryti. Aš manau, kad J. Šimėnui tai irgi padėtų ir palengvintų visą situaciją, žiūrint į perspektyvą. Klausimas iš tiesų yra kompleksinis, todėl manau, kad Seimas galėtų nusistatyti terminą, kada būtų galima gauti pirmąją naujo įstatymo projekto redakciją.
PIRMININKAS. Gal iš tiesų mes negalime įpareigoti Seimo nusistatyti, bet jeigu Socialdemokratų frakcija parengtų tokį nutarimo projektą, aš manau, kad mes į artimiausią darbotvarkę galėtume jį įtraukti ir svarstyti. Dėkoju.
Gerbiamieji kolegos, darbotvarkės 1-3 klausimas Nr. XIP-251. Priėmimas. Priminsiu, kad tai yra iš tiesų labai svarbus įstatymo projektas, nes jo priėmimui reikia 113 balsų už. Šiandien mes pradėsime priėmimą. Kviečiu pranešėją E. Vareikį. Prašau.
E. VAREIKIS (TS-LKDF). Sveiki. Šitas klausimas Seime jau nagrinėtas ir kai kurie sprendimai buvo priimti. Papildomas klausimas buvo šią savaitę, tai yra vakar, nagrinėtas Užsienio reikalų komitete. Klausimas buvo toks, kad šalia sutarties į ratifikavimo procesą reiktų įtraukti specialų protokolą, specialių pareiškimą, kurį parašo Lietuvos pusė, tai yra tam tikrą, kaip kai kas sako, išlygą. Komitetas aptarė šitą klausimą, vyko balsavimas. Balsai pasidalino po lygiai: už – 5, prieš –3, susilaikė 2. Lėmė komiteto pirmininko balsas. Galų gale pasiūlymui buvo nepritarta. Tai dabar yra štai tokia situacija.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gauta viena pataisa. Prašau. Komitetas nepritaria. S. Pečeliūnas.
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū. Mielieji kolegos, pataisa yra labai paprasta. Kaip minėjo komiteto atstovas, vakar komitetas svarstė šitą pataisą dar kartą, ir nuomonė komitete pasikeitė per tas kelias dienas, kai pamatėme, kad visi tie gąsdinimai, kad kas nors gali blogai reaguoti ar panašiai, visiškai nepasitvirtino. Seimas pareiškimą jau priėmęs. Jeigu mes registruosime Jungtinėse Tautose ratifikuotą sutartį be pareiškimo, tai pareiškimas liks tik laikraščių informacijoje, pasaulis apie ją nelabai žinos. Vakar komitete šituo svarbiu klausimu Seimui siūlomą nuomonę lėmė vienasmeniškai pirmininko balsas. Pirmą kartą balsuojant buvo kitaip. Vadinasi, komiteto nuomonė migruoja mano pasiūlymo link.
Gerbiamieji Seimo nariai, aš prašau jūsų ir pirmiausia prašau dėmesio dabar. Ne taip dažnai S. Pečeliūnas prašo viso Seimo, dažniausiai reikalauja. Šį kartą prašo būti atsakingiems ir suvokti, kad tai nėra sodininkų bendrijų klausimas. Tai yra Lietuvos valstybės sienų klausimas, kurį mes nustatysime labai ilgiems dalykams. Todėl prašyčiau paremti mano pataisą, elgtis atsakingai, principingai ir taip daryti visada visais klausimas ir iki galo. Prašau jus paremti mano siūlymą (jeigu ponas K. Daukšys būtų vakar dalyvavęs posėdyje, būtų parėmęs ir Užsienio reikalų komitetas) ir nespręsti tokių klausimų vienam asmeniui, tai yra vienasmeniškai, kai pirmininko balsas nulemia. Negerai, per svarbūs klausimai. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Pasiūlymo esmę išdėstė pataisos teikėjas, komiteto nuomonę taip pat išgirdome. Prieš tai reikėtų užtikrinti 29 Seimo narių palaikymą šiai pataisai. Prašau. Kas už palaikymą, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja kitaip. Priminsiu, dabar balsuojama dėl pasiūlymo palaikymo. Reikalingi 29 Seimo narių balsai.
Balsavo 72 Seimo nariai. Už – 44, prieš – 2, susilaikė 26. Pasiūlymo pataisos svarstymui pritarta. Prieš – J. Karosas. Prašau.
J. KAROSAS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, aš taip pat, kaip ką tik kalbėjęs, labai retai prašau viso Seimo, bet šį kartą tikrai labai prašau nedaryti to, ką siūlo gerbiamasis S. Pečeliūnas. Reikalas tas, kad mes sprendžiame Lietuvos sienos sutvarkymo klausimą, o šiuo atveju sprendžiame ir konkrečią problemą. Šiuo atveju šitos problemos sprendimas po daugelio diskusijų yra surastas. Dabar vėl siūloma klausimą politizuoti ir kartu jį labai komplikuoti. Tai aš nežinau, ko mes norime – ar politinių lozungų, ar norime problemos užsitęsusio sprendimo, kuris garantuotų mums mūsų sienos sutvarkymą šiame taške. Labai prašau šitą klausimą tikrai… Nepalaikyti to siūlymo, kurį gerbiamasis S. Pečeliūnas ką tik iškėlė. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Už – E. Zingeris. Prašau.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamasis Pirmininke. Čia kalbama ne naikinti tai, kas pasiūlyta, o tik padaryti ramų, solidų Seimo pareiškimą, nes tai yra esminis valstybės sienos klausimas. Mes prisimename visus bandymus gana lengva ranka tvarkyti sienų klausimus, todėl šitas klausimas, kadangi jis yra esminis ir konstitucinis… Seimo pareiškimas, kuris būtų įvairių frakcijų suformuluotas, būtų ne pro šalį, nes tai yra esminis sienų klausimas. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Nuomonės už ir prieš išsakytos. Siūlau Seimui balsuojant apsispręsti. Kas už Seimo nario S. Pečeliūno pataisą, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja kitaip.
Balsavo 91 Seimo narys. Už – 38, prieš – 15, susilaikė 38. Pasiūlymui nepritarta.
Gerbiamieji kolegos, dėl viso. 4 – už, 4 – prieš. Už – J. Olekas. Po to prieš – S. Pečeliūnas. Prašom. J. Oleko nėra salėje. Z. Balčytis – už. Prašom.
Z. BALČYTIS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, labai trumpai, kodėl aš pasisakau už šios sutarties ratifikavimą. Nes ne tik išsprendžiama deliminacija tarp Rusijos ir Lietuvos jūros sienos, tačiau taip pat ir nustatomas taškas, nuo kurio bus deliminuota Lietuvos ir Švedijos išskirtinių ekonominių zonų ir kontinentinio šelfo riba. Tikrai siūlyčiau palaikyti šį įstatymo projektą dėl ratifikavimo ir balsuoti už.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš – S. Pečeliūnas. Po to už – V. P. Andriukaitis.
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū, mielieji kolegos, už tai, kad neišgirdot prašymo. Ačiū, mielieji kolegos, už tai, kad į Lietuvos valstybės ateitį ir į jos savigarbą žiūrite būtent taip, kaip pademonstravote. Galiu džiaugtis tik dėl dviejų dalykų: trejų, beveik ketverių metų mano kova su pataikūnais nebuvo nesėkminga. Seimas pareiškimą priėmė. Seimas balsuos keturiais penktadaliais. Seimas nerado savy jėgų ir suvokimo tų dviejų dokumentų, ką siūlė iš esmės ir Prezidentas savo dekretu, padaryti vienu dokumentu. Jis atskyrė vadinamąją juridiką nuo savigarbos. Klausimas – kodėl? Ir kuo visa tai gali baigtis. Kaip žinote, šiam įstatymui priimti reikia keturių penktadalių. Yra protokolinis sprendimas kreiptis į Konstitucinį Teismą paklausti, ar reikia keturių penktadalių. Įdomi situacija. Ir bus dar vienas kreipinys dėl jau anksčiau ratifikuotų sutarčių, kur nebuvo keturių penktadalių, bet net kreipinio nereikia, nes akivaizdu, kad tai yra sienos sutartys. Šitą jūs išprovokavote pono J. Karoso prašymu. Ką gi, bus. Todėl aš kviečiu šiandien, nors jūsų tiek ir nėra, nebalsuoti keturiais penktadaliais, surasti laiko…
PIRMININKAS. Kolega, laikas!
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). …(baigiu) ir galimybių pagalvoti dėl šių dokumentų sujungimo. Nes, kaip matome, savaitė vis dėlto pastūmėjo mąstymą į priekį net pačiame komitete. Gal pastūmės ir visą Seimą. Linkiu sėkmės.
PIRMININKAS. Dėkoju. Už – V. P. Andriukaitis. Po to už – Č. Juršėnas. Prašom.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Ačiū. Gerbiamieji kolegos, ir gerbiamasis Sauliau Pečeliūnai. Atsimenu mūsų diskusijas dėl Kovo 11-osios dokumentų ir šiuo atveju norėčiau pačiam priminti, kad panaši diskusija buvo dėl to, ar paminėti Helsinkio baigiamąjį aktą ir sienų neliečiamumo principą, ar nepaminėti. Nes, kaip žinote, tuomet buvo ir tokių radikalių siūlymų – galbūt nepaminėti, nes sienų klausimas pirmuoju laikotarpiu iki 1940 metų visą laiką buvo problemiškas. Tuomet, Sauliau, irgi buvo argumentas, kad mes dabar turime konstatuoti, kad nepripažinkime esamų Lietuvos tarybų socialistinės respublikos sienų. Šiuo atveju aš tik primenu aliuziją į savigarbą ir į visus kitus dalykus.
Dabar kaip šioks toks istorikas ir šioks toks Užsienio reikalų komiteto narys, apeliuoju ir į kolegas konservatorius. Jūs painiojate du dalykus. Šiuo atveju kaip tik savigarba reikalauja balsuoti ir patvirtinti šią labai sudėtingą, šešerius metus rengtą sutartį, nes skaičiavimai atskaitos taško buvo be galo sudėtingi. Buvo be galo daug įdėta visų specialistų, Švedijos, Lietuvos, Rusijos ir Latvijos specialistų, jėgų, kad būtų subalansuotas šis klausimas, nes priešingu atveju turėjo likti pagal Tarybų Sąjungos ir Švedijos nusistatytas tarpusavio sutartimis reguliuojamas normas. Tai, kolegos, kviečiu šiandien tuos, kurie norite tikrai komplikuoti šį tarptautinį dokumentą, prisiminti Helsinkio baigiamąjį aktą, prisiminti Kovo 11-osios dokumentus, taip pat prisiminti Lietuvos Respublikos ir Rusijos Socialistinės Federacinės Respublikos sutartį, kur irgi yra be galo daug tokių pačių argumentų, apie kuriuos kalbėjo S. Pečeliūnas,..
PIRMININKAS. Kolega, laikas!
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). …ir ratifikuoti keturiais penktadaliais šį susitarimą, nes išties tai turi labai daug sudėtingų ekonominių, socialinių ir visų kitų pasekmių Baltijos jūrai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš – E. Zingeris. Po to už – Č. Juršėnas.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Aš balsuosiu už šį dokumentą, bet aš noriu priminti, kad pono S. Pečeliūno iškeltas klausimas yra susijęs su mūsų tęstinumu ir okupacijos iš esmės nepripažinimo baziniu klausimu. Tai buvo teorinis esminis debatas. Pirmąsyk balsuodami kai kurie mūsų kolegos palaikė poną S. Pečeliūną, turėdami galvoje didžiulius debatus, kad Švedijos valstybė viena iš nedaugelio pripažino pokario metais sovietų okupaciją. Tuo tarpu Norvegija, Danija, Jungtinės Amerikos Valstijos nepripažino. Yra daugybė aktų, kur mes bandome… Mes parašėme kolektyvinį laišką Švedijos parlamentui, kad jis atšauktų tą 1945 metų pripažinimą. Štai yra esminiai debatai, kuriuos mums perdavė kaip (…) Stasys Lozoraitis, prašydamas mūsų, kad mes visus tuos dešimtmečius bandytume įtvirtinti 50 metų okupacijos nepripažinimo politiką ir neleistume sukabinti šių klausimų. Tai yra nepripažintume buvusių sovietų laikais aktų, sovietų teisės aktų tęstinumo. Štai apie ką yra klausimas, atleiskite. O balsuosiu už, nes ši sutartis reikalinga praktiškai. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Seimo narys E. Zingeris užsirašė prieš, bet kalbėjo už. Bet mes negalime atimti žodžio teisės iš už užsirašiusio Č. Juršėno. Prašom.
Č. JURŠĖNAS (LSDPF). Dėkoju, gerbiamasis Pirmininke. Mielieji kolegos, aš irgi dalyvavau atitinkamose diskusijose Kovo 11-ąją dėl to dalyko, t. y. dėl sienų neliečiamumo. Čia yra principinis klausimas, įtvirtintas Helsinkio susitarime, ir mes jo turime laikytis iki galo. Šiuo atveju mes ratifikuojame sankirtos projektą. Ir esame jau anksčiau panašius projektus ratifikavę. Tai užbaikime šį darbą. Nekomplikuokime mūsų valstybės tolesnio gyvenimo. Aš labai prašau ir kolegų konservatorių, ir kitų palaikyti šį projektą, nes tai yra mūsų užsienio politikos reikalas, tai yra mūsų valstybės reikalas. Tuo tarpu politinius dalykus galima spręsti pareiškimais ir, kaip žinote, atitinkamas Seimo pareiškimas jau priimtas, ir to užtenka. O sutartį siūlau ratifikuoti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kalbėjo visi už ir prieš. Priminsiu, kad šiam įstatymui priimti reikia išskirtinės daugumos – 113. Todėl prieš tai, gerbiamieji kolegos, norėčiau, kreipdamasis į visų frakcijų seniūnus, įpareigoti bent jau kad visi, esantys šiuo metu Seimo rūmuose, būtų darbo vietoje, t. y. Seimo salėje. Kadangi šiuo metu įdėtos tik 106 kortelės, tai aš prieš skelbdamas balsavimą šiuo svarbiu įstatymo projekto klausimu arba neskelbdamas, nes tai bus lemtingi registravimosi rezultatai, kviečiu dar kartelį papildomai registruotis. Prašom.
Užsiregistravo 105. Siūlau balsavimą bendru sutarimu nukelti vėlesniam laikui ir pereiti prie darbotvarkės 1-4 klausimo. Jeigu nėra prieš, dėkoju.
Darbotvarkės 1-4 klausimas – įstatymo projektas Nr. XIP-413. Taip. Prašau. Dėl vedimo tvarkos.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamasis Pirmininke, gal galėtumėte paskelbti tikslią valandą, kada mėginsime balsuoti šiuo klausimu, kad mes mobilizuotume frakcijos narius, gal ir Vyriausybės narių paprašytume atvykti, jeigu tai būtų… Na, lygiai… Kiek čia dabar tartis, nežinau. (Balsai salėje) Ne anksčiau kaip už pusvalandžio, kad spėtų atvykti. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Pasiūlymas aiškus, tačiau norėčiau atsakyti replika į repliką. Gerbiamieji kolegos, Seimo nariai yra suaugę žmonės ir, matydami šį įstatymą darbotvarkėje, iš tiesų neturi turėti dar kartą priminimo būtinybės, nes jeigu jiems neaišku, kad reikia būti Seimo salėje, tai Seimo Pirmininko ar Seimo įpareigojimas nepadės. Bet jeigu mes galime sutarti bendru sutarimu, kad šis klausimas bus balsuojamas 11.30 val., tai aš prašyčiau, kad visi seniūnai dabar susitiktų ir susitartų. Jeigu tinka 11.30 val., skelbsime balsavimą šiuo klausimu. Aš laukiu seniūnų atstovų patvirtinimo. Pasiūlymas – 11.30 val.
Darbotvarkės 1-4 klausimas – įstatymo „Dėl Europos Sąjungos ir Australijos susitarimo dėl oro vežėjų atliekamo Europos Sąjungos pateiktų keleivio duomenų įrašo (PNR) duomenų tvarkymo ir perdavimo Australijos muitinės tarnybai ratifikavimo“ projektas. Pranešėjas – D. Barakauskas. Po jo į tribūną – V. Žiemelis. Prašau.
D. A. BARAKAUSKAS (TTF). Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamasis Pirmininke. 2009 m. gegužės 6 d. įvyko Užsienio reikalų komiteto posėdis, kuris dėl šio klausimo buvo pagrindinis komitetas. Buvo pritarta iniciatorių pateiktam įstatymo projektui. Balsavimo rezultatai: 7 buvo už, 1 susilaikė. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Seimo narys V. Žiemelis.
V. ŽIEMELIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamasis Seimo Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas kaip papildomas, apsvarstęs šį įstatymo projektą, nutarė siūlyti balsų dauguma, t. y. bendru sutarimu už, pagrindiniam komitetui pritarti įstatymo projektui Nr. XIP-413. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Pasiūlymų nėra. Diskusijoje dalyvauti taip pat užsirašiusių nėra. Ar galime pritarti po svarstymo bendru sutarimu? Prieš nėra. Ir priėmimas. 4 – už, 4 – prieš. Užsirašiusių yra tiktai už. Ar būtų galima taupant laiką pereiti prie balsavimo? Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, prašau balsuoti. Kas už, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja kitaip.
Balsavo 84. Už – 84, prieš ir susilaikiusių nėra. Įstatymas, projektas Nr. XIP-413, priimtas.
Darbotvarkės 1-5 klausimas – įstatymo projektas Nr. XIP-414. Pranešėjai – Užsienio reikalų komiteto vardu D. Barakauskas, po to – Teisės ir teisėtvarkos komiteto atstovas V. Žiemelis. Prašau.
D. A. BARAKAUSKAS (TTF). Gerbiamieji kolegos, gegužės 6 d. šis klausimas buvo svarstytas Užsienio reikalų komitete, kuris buvo pagrindinis. Komitetas pritarė iniciatorių pateiktam įstatymo projektui. 7 balsavo už, 1 susilaikė. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Seimo narys V. Žiemelis. Prašau.
V. ŽIEMELIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamasis Seimo Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas apsvarstė Lietuvos Respublikos įstatymo projektą „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybės susitarimo dėl glaudesnio bendradarbiavimo nusikaltimų prevencijos ir kovos su jais srityje ratifikavimo“. Mūsų požiūriu, šis įstatymo projektas yra labai reikalingas, ir Teisės ir teisėtvarkos komitetas bendru sutarimu nutarė siūlyti pagrindiniam komitetui pritarti įstatymo projektui Nr. XIP-414. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Diskutuoti užsirašiusių nėra. Už, prieš taip pat nėra. Ar galima pritarti po svarstymo bendru sutarimu? Prieš nėra. Dėkoju. Priėmimas. Už – Z. Balčytis, prieš – K. Daukšys. Tai gal pradėkime nuo to, kuris prieš. K. Daukšio nėra. J. Veselka. Prašau.
J. VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, aš, taip sakant, daugiau tik filosofine prasme, nes arba bendradarbiauji, arba nebendradarbiauji. O ką reiškia „glaudesnis“? Tai per atstumą bendradarbiauji, tik per žingsnį arčiau priėjai? Nejaugi mes negalėtume kažkaip tų žaidimų… Nesuprantu, arba aš bendradarbiauju, arba nebendradarbiauju, o dabar glaudesnis, vadinasi, per atstumą, nežinau, per kokį: ar per šimtą kilometrų, ar per dešimt metrų, ar dar per metrą? Tai tik tokia mano pastaba. Reikėtų konkretinti tas sutartis, nes tas „glaudesnis“, nežinau. Dabar žiūriu į jus abu ir galvoju, jūs jau glaudžiai ar dar neglaudžiai?
PIRMININKAS. Dėkoju už repliką. Aš būčiau už glaudesnį bendradarbiavimą, bet salėje turiu ir Seimo narę žmoną, taigi dėkoju už pasiūlymą. Taip linksmai nusiteikę, aš manau, mes ir toliau dirbsime konstruktyviai.
J. Olekas. Prašau. Už.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų šiame besikeičiančiame pasaulyje, ir ypač esant galimybėms vieniems su kitais susisiekti, yra ne tik žmonių, kurie keliauja su kultūriniais mainais, moksliniais mainais, bet ir nusikaltėlių tam tikros galimybės padidėja. Todėl glaudesnis bendradarbiavimas su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis yra naudingas ir tarptautiniu mastu, ir konkrečiai Lietuvai. Ši sutartis sustiprina mūsų valstybės saugumą, nusikaltimų prevenciją, todėl aš kviečiu pritarti pateiktam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kalbėjo visi, užsirašę kalbėti už ir prieš. Gerbiamieji kolegos, kviečiu balsuoti. Kas už įstatymo projektą Nr. XIP-414, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja kitaip.
Balsavo 83. Už – 83, prieš ir susilaikiusių nėra. Įstatymas „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybės susitarimo dėl glaudesnio bendradarbiavimo nusikaltimų prevencijos ir kovos su jais srityje ratifikavimo“ priimtas.
Darbotvarkės 1-6 klausimas – įstatymo „Dėl Susitarimo dėl mirusiųjų kūnų pervežimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIP-432. Kviečiu į tribūną pranešėją D. Barakauską. Prašau.
D. A. BARAKAUSKAS (TTF). Gerbiamieji kolegos, šiuo klausimu Užsienio reikalų komitetas buvo pagrindinis. Buvo gauti dviejų komitetų pasiūlymai. Jiems buvo pritarta. Balsavimo rezultatai tokie: už balsavo 6 komiteto nariai, 1 susilaikė. Pritarėme iniciatorių pateiktam įstatymo projektui atsižvelgdami į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas. Ačiū.
PIRMININKAS. Sveikatos reikalų komiteto vardu – Seimo narė V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Sveikatos reikalų komitetas buvo kaip papildomas komitetas. Iš esmės jis pritarė pateiktam įstatymo projektui Nr. XIP-432 ir siūlo pagrindiniam komitetui patobulinti įstatymo projektą atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą. Bet ta pastaba tik techninė. Šiam projektui pritarėme bendru sutarimu. Siūlau jums taip pat pritarti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Teisės ir teisėtvarkos komiteto vardu – R. Šukys. Prašau.
R. ŠUKYS (LCSF). Teisės ir teisėtvarkos komitetas apsvarstė įstatymo projektą ir pritarė šiam įstatymo projektui pateikęs pasiūlymų pagrindiniam komitetui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Diskutuoti užsirašiusių nėra. Už, prieš taip pat nėra. Ar galima pritarti po svarstymo bendru sutarimu? Prieš nėra. Dėkoju. (Balsai salėje) Prašau? Prieš yra. Atleiskit, tuomet prieš – E. Klumbys, po to už – J. Olekas. Prašau.
E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamieji kolegos, aš ne prieš šį ratifikavimą, noriu kalbėti prieš dėl pavadinimo. Noriu atkreipti dėmesį, kad kūnai negali būti mirę. Kūnai gali būti minkšti, kieti, dar kažkokie. Žmonės yra mirę. Šitokį dalyką sutvarkykim. Negalima rašyti tokių, aš pasakysiu, semantinių nesąmonių.
PIRMININKAS. Dėkoju. Už mirusius – J. Olekas. Prašau.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, kaip medikas medikui pasakysiu, kad semantiškai gal mes čia ir turėtume ką pataisyti, bet mes kalbam apie ratifikavimą 1973 m. susitarimo, kurio yra būtent toks pavadinimas. Todėl mes negalime ratifikuoti kitu pavadinimu susitarimo, tik originaliu, koks jis buvo priimtas. O iš esmės (…) yra labai svarbus. Deja, taip yra gyvenime, kad nelaimės atsitinka ne tik savoje šalyje, bet ir žmonėms keliaujant. Tokiais atvejais ne kartą tenka susidurti su įvairiais trukdžiais, kurie ratifikavus šį susitarimą būtų pašalinti. Todėl, kolegos, kviečiu pritarti šiam įstatymo projektui, kuriuo ratifikuojamas mano minėtas 1973 m. susitarimas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Norėčiau atkreipti Seimo nario E. Klumbio dėmesį, kad iš tiesų ta pastaba galbūt ir neturi pagrindo, nes pagal redakciją semantinė prasmė yra ne „mirusių kūnų“, bet „mirusiųjų“. Taigi turimi omeny mirusių žmonių kūnai. Taigi šiuo atveju pastaba galbūt ir ne visai pagrįsta.
Ar galim pritarti bendru sutarimu po svarstymo? Prieš nėra. Dėkoju. Priėmimas. Už, prieš… Minutėlę. Yra tiktai už. Galbūt galim pereiti prie balsavimo? Gerbiamieji kolegos, kviečiu balsuoti, kas už įstatymo projektą Nr. XIP-432, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja kitaip. Prašau.
Balsavo 92: už – 92. Įstatymas „Dėl susitarimo „Dėl mirusiųjų kūnų pervežimo“ ratifikavimo“ priimtas. V. P. Andriukaitis. Prašau.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Aš dvi replikas po balsavimo. Viena – dėl E. Klumbio pastabos apie mirusiųjų kūnus. Išties norėčiau atkreipti dėmesį, kolegos, kad mirusiųjų pervežami ir organai – širdis, kepenys transplantacijai, daugelis kitų dalykų. Mirusiųjų kūnai taip pat yra pervežami. O kolega Egidijus puikiai žino, kad teismo medicinos ekspertizės išvadoje taip ir rašoma: mirusiojo kūne smurto žymių neaptikta ir t. t., ir t. t.
PIRMININKAS. Dėkoju. Darbotvarkės 1-7 klausimas – įstatymo projektas Nr. XIP-325. Pranešėjas Užsienio reikalų komiteto vardu – A. Šedžius. Prašau.
A. ŠEDŽIUS (LSDPF). Teikiu Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lenkijos Respublikos Vyriausybė susitarimo dėl įslaptintos informacijos abipusės apsaugos ratifikavimo projektą. Susitarimu siekiama stiprinti Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos institucijų bendradarbiavimą nacionalinio saugumo srityje ir užtikrinti įslaptintos informacijos, kuria keičiamasi arba kurią šalys parengia tarpusavyje bendradarbiaudamos, apsaugą. Rengiant susitarimą atsižvelgta ne tik į abiejų šalių nacionalinės teisės reikalavimus, bet ir į NATO, ir Europos Sąjungos dokumentus, reglamentuojančius įslaptintos informacijos apsaugą, taip pat ir šalių įgytą patirtį sudarant ir įgyvendinant analogiškus susitarimus su kitomis valstybėmis. Siūlau pritarti įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Informacinės visuomenės plėtros komiteto pirmininkas V. Grubliauskas. Prašau.
V. GRUBLIAUSKAS (LSF). Ačiū, gerbiamasis Seimo Pirmininke. Lietuvos Respublikos Seimo Informacinės visuomenės plėtros komitetas, kaip papildomas komitetas, taip pat svarstė Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lenkijos Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl įslaptintos informacijos abipusės apsaugos“ ratifikavimo projektą Nr. XIP-325. Komiteto sprendimas buvo siūlyti pagrindiniam komitetui iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui. Balsavimo rezultatai buvo bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas A. Anušauskas. Prašau.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas nutarė pritarti iniciatorių pateiktam Lietuvos Respublikos įstatymo projektui bendru sutarimu už. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Diskusijoje užsirašiusių kalbėti nėra. Motyvų už, prieš nėra.
Ar galim pritarti po svarstymo bendru sutarimu? Prieš nėra. Dėkoju.
Priėmimas. 4 – už, 4 – prieš. Prieš nėra. Už – J. Olekas. Galbūt būtų galima pereiti prie balsavimo? Dėkoju. (Balsai salėje) Ačiū. Gerbiamieji kolegos, kviečiu balsuoti už arba prieš įstatymo projektą Nr. XIP-325. Kas už, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja kitaip.
Balsavo 87. Už – 85, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lenkijos Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl įslaptintos informacijos abipusės apsaugos ratifikavimo priimtas.
Darbotvarkės 1-8 klausimas – Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Pateikimas. Pranešėjas – V. Babilius. Kviečiu į tribūną.
V. BABILIUS (TPPF). Dėkoju, gerbiamasis Pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, noriu jums pristatyti Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą. Šį įstatymą teikia 29 Seimo nariai.
Įstatymo projekto tikslas – suvienodinti teisines nuostatas dėl naktinės prekybos alkoholiniais gėrimais visose mažmeninės prekybos ir viešojo maitinimo įmonėse, tokiu būdu sudarant vienodas ūkininkavimo sąlygas ir grąžinant iki 2009 m. sausio 1 d. galiojusią prekybos alkoholiniais gėrimais mažmeninės prekybos įmonėse tvarką. Prekybos alkoholiniais gėrimais laiko ribojimai įvairiomis formomis buvo priimti ir atšaukti ne vieną kartą. Tarp jų ir 1996 m., pakeistas 2001 kaip nedavęs rezultatų. Draudimai suvartojimo mastų nesumažindavo, tačiau padidėdavo nelegalių ir sveikatai kenksmingų alkoholinių gėrimų prekyba bei kontrabanda, sumažėdavo iš teisėtos alkoholio prekybos gaunami mokesčiai į valstybės biudžetą. Nustačius prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimus buvo pažeisti teisėtų įmonių, turinčių licencijas verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, lūkesčiai, nes iki 2009 m. sausio 1-osios nakties naktinė prekyba buvo leidžiama, įmonės planavo savo veiklą, investicijas ir su tuo susijusias pajamas. Taip pat buvo sudarytos nevienodos ūkinės komercinės veiklos konkurencinės sąlygos su viešojo maitinimo įstaigomis, nes prekyba alkoholiniais gėrimais viešojo maitinimo įmonėse vykdoma iki šiol visą parą. Buvo pažeistas Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintas asmenų lygiateisiškumo principas, be to, suklestėjo nelegaliai parduodamo alkoholio verslas, valstybė praranda pajamas į biudžetą.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1997 m. vasario 13 d. nutarime yra konstatavęs, kad kategoriški alkoholinių gėrimų ir tabako gaminių gamybos, prekybos ir vartojimo draudimai neduoda geidžiamo rezultato, nes vartotojai randa kitų, dažniausiai nelegalių ir neteisėtų būdų, kaip tenkinti savo poreikius. Priėmę įstatymo projektą pasieksime, kad piliečiai, kuriems iškyla būtinybė įsigyti alkoholinių gėrimų bet kuriuo paros metu, turės teisę pasirinkti, kokį alkoholį jiems įsigyti, o ne primestą šešėlinio verslo surogatinių gėrimų produkciją. Sumažės nelegalių alkoholinių gėrimų prekyba bei kontrabanda ir su tuo susijęs korupcijos lygis. Taip pat sumažės išlaidos, skirtos šių žalingų valstybės biudžetui veikų demaskavimui, kontrolei ir konfiskuotos produkcijos laikymui bei naikinimui.
Nereikalingų apribojimų panaikinimas ir liberalizuotas prekybos verslas palengvins darbo sąlygas vidutinio ir smulkaus verslo atstovams, užkertant kelią nelegalių alkoholinių gėrimų prekybai ir kontrabandai. Bus sudarytos vienodos ūkinės komercinės veiklos konkurencinės sąlygos viešojo maitinimo įstaigoms ir mažmeninėms įmonėms. Bus minimizuotos papildomos priežiūros struktūrų funkcijos, o tai leis sutaupyti papildomų lėšų Lietuvos biudžetui. Padidės iš legalaus alkoholio pardavimo surenkamos biudžeto pajamos.
Prašau gerbiamąjį Seimą pritarti pateiktam įstatymo projektui ir pradėti jo svarstymo procedūrą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamasis pranešėjau, jūsų užsirašė klausti net vienuolika Seimo narių. Tam skirta 10 min. Gerbiamieji kolegos, noriu atkreipti jūsų dėmesį, klausimui – 1 min., atsakymui – 2 min. A. Matulas, po to – P. Gražulis. Prašom.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, ar jums teko skaityti Europos Komisijos techninį reglamentą ir ten pateiktas lenteles? Vieną aš demonstruoju, išdalinsiu visiems Seimo nariams. Iš jos matyti, kad Lietuva dvigubai išsiskiria pagal alkoholio prieinamumą iš visų Europos Sąjungos valstybių, dvigubai. Todėl noriu jūsų paklausyti. Be abejo, ši pataisa atneš naujų nelaimių, naujų traumų, naujų mirčių. Ar jūs, kaip naujai išrinktas Seimo narys, asmeniškai prisiimsite atsakomybę už šias nelaimes, už šias mirtis? Ar Tautos prisikėlimo partija per alkoholį supranta tautos atgaivinimą, ar čia yra jūsų partijos misija?
V. BABILIUS (TPPF). Negražu būtų sieti įstatymo pataisą su partijos vizija. Kalbant apie nelaimes ir mirtis, ganėtinai sunku įvardinti, kada tas alkoholis buvo nusipirktas. Gal jis buvo pavartotas naktį, bet gal buvo nupirktas dieną? Taigi tai visiškai nesusiję dalykai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Seimo narys P. Gražulis, po to – L. Karalius.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, manau, kad teikdamas šią įstatymo pataisą įsigilinote, kokia patirtis yra kitose valstybėse: Latvijoje, Estijoje, Skandinavijos šalyse, Amerikoje. Nereguliuojamas alkoholio prekybos laikas, kiek aš žinau, yra tik Baltarusijoje ir Kaliningrado srityje, Rusijoje. Tai į ką mes lygiuojamės?
V. BABILIUS (TPPF). Gerbiamasis Petrai, mes lygiuojamės į savo rinkėjus. Nenoriu pasakyti, kad jie vartos daug daugiau alkoholio. Tačiau tokių dalykų, kurie yra vien Lietuvoje, be galo apstu, – čia Marijos žemė.
PIRMININKAS. Dėkoju. Seimo narys L. Karalius, po to – V. V. Margevičienė.
L. KARALIUS (TPPF). Gerbiamasis kolega, ar jums yra žinoma, kad padidinus alkoholinių gėrimų akcizus ir apribojus prekybos alkoholiu laiką 2008 m. pirmą kartą per 18 metų nepriklausomybės sumažėjo alkoholio vartojimas šalyje. Tai puikiai atspindi Lietuvos sveikatos informacijos centro pateikti duomenys apie susirgimų alkoholinėmis psichozėmis skaičiaus sumažėjimą. Kaip dabar, jūsų manymu, atrodo Seimas mąstančios visuomenės dalies akyse, darydamas žingsnį atgal ir pademonstruodamas nesugebėjimą spręsti įsišaknijusią alkoholizmo problemą šalyje? Ačiū.
V. BABILIUS (TPPF). Gerbiamasis kolega, jeigu jūs cituojate Sveikatos informacijos centrą, tai ten labai akivaizdžiai parodyta tendencija nuo 2005 m., 2006 m., 2007 m. ir 2008 m., kad, kai nebuvo šio draudimo, tendencija mažėjo. 2008 m. ji buvo 35 % mažesnė negu 2005 m. Vadinasi, draudimas prekiauti naktį nedaro absoliučiai jokios įtakos vartojimo dydžiui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Seimo narė V. V. Margevičienė, po to – K. Daukšys. Nėra. A. Zuokas. Prašau.
A. ZUOKAS (LCSF). Gerbiamasis kolega, kaip jūs manote, kur geriau turėtų, nusipirkęs butelį degtinės, gerti Lietuvos pilietis, ar pakrūmėje, ar virtuvėje „iz granionago stakana“, ar kultūringoje vietoje, pavyzdžiui, kavinėje, restorane ir panašiai? Kur geriau ir kokią alkoholio vartojimo kultūrą mes turėtume skatinti Lietuvoje?
V. BABILIUS (TPPF). Aš manyčiau, ne alkoholio skatinimo kultūra turėtų būti svarstytina Seime, o žmogaus teisių – leidimas pasirinkti, taip ar anaip jam daryti. Čia yra demokratinė valstybė.
PIRMININKAS. Dėkoju. Norėčiau priminti, kad Seime vis dėlto yra vartojama valstybinė lietuvių kalba, ir žodis „granionyj stakan“ verčiamas „briaunota stiklinaitė“. A. Mazuronis. Prašau.
A. MAZURONIS (TTF). Labai dėkoju. Gerbiamasis pranešėjau, iš tikrųjų man šiek tiek keistai ir įdomiai skamba (nors ir kaip gerbčiau poną A. Matulą) statistikos lentelės ir įvairiausi skaičiai. Tačiau paprasčiausia statistika man yra, kai aš nuvažiuoju pas savo močiutę, kuri gyvena greta Jurbarko. Na, jeigu pardavimų kiekiai sumažėjo, tai aš galiu pasakyti labai paprastai: girtų žmonių aplink vaikščiojančių, bent jau tame rajone, tikrai nesumažėjo. Geriausia statistika, matyt, yra išeiti į gatvę ir pažiūrėti, kas darosi, o ne įvairiausias lenteles piešti ant popieriaus.
Klausimas jums būtų šiek tiek kitoks. Ar jūs nemanote, kad tą problemą reikėtų spręsti kompleksiškai – atgaivinti prekybą nuo 22 val., nes tai iš principo apriboja, įspraudžia į tam tikrus rėmus tik normalius žmones, kurie negali vakare nusipirkti vyno butelio, kultūringai pasėdėti. Tie, kurie nori prisigerti, tie ir taip sugeba prisigerti, tik kontrabandinio spirito. Taigi kad ši įstatymo pataisa eitų kartu su akcizų mažinimu, nes vienas kitą iš tikrųjų papildo, ir vienas, ir kitas labai stipriai veikia tos juodosios prekybos atsigavimą ir suklestėjimą šiandien. Ar jūs negalvojate apie tokią galimybę inicijuoti ir Akcizų mažinimo įstatymo pataisą.
V. BABILIUS (TPPF). Ačiū už klausimą. Labai geras klausimas. Tačiau mažindami akcizą iš principo tiktai padidinam gamintojų pelningumą, bet nesprendžiam vartojimo ir kontrabandos klausimų.
Dėl naktinės prekybos uždraudimo. Šiemet per pirmus tris mėnesius surinkta 30 % mažiau akcizų, t. y. apie 73 mln. Lt, nei pernai tuo pačiu metu. Natūralus mažmeninės prekybos kritimas yra 21 %. Šios priemonės, manyčiau, visiškai pakanka nemažinant akcizų, pajamų iš akcizų reikėtų valstybei, ypač krizės metu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Seimo narys J. Veselka. Po to J. Juozapaitis.
J. VESELKA (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, paklausiau jūsų pranešimo ir susidariau įspūdį, kad norint įveikti Lietuvoje krizę reikia leisti gerti kiaurą parą. Krizė bus įveikta. Čia tokia potekstė, bet šiandien, gerbiamasis, gal galite paaiškinti, kodėl valstybė priėmė būtent Alkoholio kontrolės įstatymą, o kiaušinių valgymo kontrolės įstatymo nepriėmė? Kaip jūs žiūrite, jeigu toks įstatymas, draudimas priimtas prieš pusę metų, nepraeina pusė metų ir atsiranda grupė žmonių, kurie sako, kad naktį gerti sveika, nes reikia gerti sveiką gėrimą, o ne nesveiką gėrimą. Kaip gali Vyriausybė įvykdyti šio Alkoholio kontrolės įstatymo strateginę užduotį, jeigu jis kaitaliojamas kas pusę metų?
V. BABILIUS (TPPF). Supratau. Klausimas yra iš dviejų dalių. Pirma. Ne ekonomiką išgelbės šnapsas, o krizės metu papildomos pajamos niekam nesutrukdys. Tai mano atsakymas.
Antra, dėl pritarimo mažiau nei prieš pusę metų vienam projekto variantui, dabar antram – visiškai priešingam. Noriu apeliuoti, kad buvo naktinio darbo išdavos ir galbūt tai yra viena iš tų nemažai padarytų klaidų, kurias mes padarėme karštligiškai dirbdami gruodžio mėnesį.
PIRMININKAS. Dėkoju. Seimo narys J. Juozapaitis. Po to A. Bilotaitė.
J. JUOZAPAITIS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, kodėl jūs neįtraukėte, kad negali būti prekiaujama alkoholiu degalinėse, o tiktai daugiabučiuose namuose? Dar parduotuvėse, suprantu, kad galima būtų prekiauti, bet degalinėse?
V. BABILIUS (TPPF). Taip, mes numatome prekiauti degalinėse.
J. JUOZAPAITIS (LSDPF). Kodėl? Pavojinga, ten jaunimas susirinks ir „pijokaus“.
V. BABILIUS (TPPF). Šioje vietoje galėčiau pakreipti jūsų dėmesį į socialinius klausimus dėl degalinių. Lietuvoje apie 1600 degalinių, kuriose atleista po šio įstatymo priėmimo 1–2 darbuotojai, t. y. po visą pamainą, apie 2 tūkst. darbuotojų, kurie sudaro Lietuvoje šiuo metu 1,3 % bedarbių. Pagalvokim tuos variantus, kaip yra su socialinėmis išmokomis jiems, bedarbio pašalpos, kaip biudžetui mes darome minusą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Paskutinė klausia A. Bilotaitė. Prašau.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, aš norėčiau jūsų paklausti, kieno interesams jūs atstovaujate?
Kitas dalykas, priėmus įstatymo pataisas, t. y. akcizus, taip pat apribojus alkoholio prekybą naktį, iš tiesų labai sumažėjo psichozių, taip pat intoksikacijų. Kas, jūsų nuomone, svarbiau, ar visuomenės sveikata, ar gamintojų, prekybininkų pelnas? Ačiū.
V. BABILIUS (TPPF). Keisdami minėtą įstatymą, mes, atvirkščiai, neapeliuojame į gamintojų pelną, o apeliuojame į smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų, taip pat į socialinius klausimus, kaip ir minėti bedarbiai.
Dėl psichozių. Sveikatos informacinio centro duomenimis, psichozių sumažėjo, palyginti su 2005 m., 23 %. Dabar galėčiau ginčytis, gal tos psichozės tų žmonių, kurie negauna naktį nusipirkti, pajuokaukim taip. Žodžiu, tai yra visai neįvertinami dalykai, nes tas pats turintis psichozę žmogus gali ir dieną nusipirkti alkoholio. Manyčiau, nesietini šitie dalykai.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Jūs atsakėte į visus klausimus, kurie buvo pateikti per 10 minučių. Už ir prieš po vieną. Už – A. Nedzinskas.
A. NEDZINSKAS (TPPF). Gerbiamasis Pirmininke, mano kolega A. Matulas pasakė, kad visuomenė mūsų nesupras, tačiau mes turime suprasti visuomenę. Mano Alytaus krašte, kuris yra netoli Lenkijos sienos, psichozių tikrai sumažėjo, tačiau suaktyvėjo kiti verslai, laidojimo reikmenų gamyba, giedojimo paslaugos. Jeigu ne tik aš būčiau paragavęs lengvai gaunamo skysčio, primenančio monitorių valymo priemonę, kuris tikrai sumažina psichozių skaičių, tokių diskusijų Seime nebūtų.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš – L. Karalius.
L. KARALIUS (TPPF). Mielieji kolegos, prieš keletą metų per CNN televiziją mačiau tokį reportažą, kurio pavadinimas buvo „Nesugebėdama išspręsti alkoholizmo problemos Lietuva tampa Europos Sąjungos piktžaizde“. Tas reportažas sukėlė man tokius dvejopus jausmus ir tai įžeidė mane kaip patriotą. Iš kitos pusės sukėlė gėdos jausmą, kad mes iš tiesų negalime išspręsti šios problemos jau daug metų. Šiandien tarp 6–18 metų amžiaus vaikų turime tiktai 0,8 % abstinentų ir tai turės tikrai labai nemalonius padarinius šalies sveikatai ir ekonomikai ateityje. Aš suprantu, kad okupantai iš Rytų degtinės pagalba gadino mūsų genofondą ir netgi iš čia sėdinčių suaugusių žmonių nemažai yra priklausomi nuo alkoholio. 1971 m. Pasaulio sveikatos organizacija pripažino alkoholį narkotiku. Tai apie ką mes kalbame, mes bandome vėl įteisinti narkotikų prekybą naktį. Labai prašau visų tautos istorijos šviesuolių, tokių kaip Vydūnas, M. Valančius, J. Basanavičius, Maironis, vardu balsuoti prieš šio įstatymo pataisą. Ačiū. (Plojimai)
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kalbėjo vienas už, vienas – prieš. Replikos per šoninius mikrofonus po balsavimo. Kviečiu balsuoti. Kas už įstatymo projektą Nr. XIP-631(2) po pateikimo, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja kitaip. Prašau. Balsuojant dėl vedimo tvarkos nekalbama. Dėkoju. Replika po balsavimo.
Balsavo 90: už – 40, prieš – 34, susilaikė 16. Po pateikimo projektui nepritarta. (Plojimai)
Vadovaudamasis Statuto 20 straipsnio 1 punktu, reiškiu žodinį įspėjimą Seimo nariui A. Matului dėl nederamo Seimo nariui elgesio Seimo salėje. Prašau tai fiksuoti. Kolega, prašau atsižvelgti renkantis žodžius. Jūs esate išrinktas Seimo narys ir darote gėdą savo rinkimų apygardai.
V. M. Čigriejienė. Prašau.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis Seimo Pirmininke, aš norėjau pasisakyti dėl vedimo tvarkos. Jūs manęs kažkaip nematėte, nežinau kodėl. Dabar jau nubalsuota, ką aš galiu pasakyti dėl vedimo tvarkos? Aš būčiau frakcijos vardu prašiusi pertraukos. Bet iš principo norėčiau visiems Seimo nariams pasakyti, kad yra įrodymais pagrįsta medicina, ir šita įrodymais pagrįsta medicina mes turėtume tikėti. Tai mes tada gyvenime apskritai niekuo negalime tikėti. Kas čia darosi? Norėčiau, kad Seimo nariai atkreiptų į tai dėmesį, pasiskaitytų ir priimtų sprendimus. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. M. Adomėnas. Prašau.
M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Kolegos, Pirmininke, per klaidą nuspaudžiau ne tą mygtuką. Norėčiau, kad mano balsas būtų užprotokoluotas kaip prieš.
PIRMININKAS. Dėkoju. A. Zuokas. Prašau.
A. ZUOKAS (LCSF). Gerbiamasis Pirmininke, kompromisas. Ačiū, įstatymas nebuvo pradėtas svarstyti, tačiau jeigu atšauktumėte savo sprendimą ir būtų galima alkoholiu prekiauti bent jau Seime esančiose kavinėse, tai šiek tiek paskatintume alkoholio vartojimą ir padidintume alkoholio vartojimo kultūrą. Žinote, kai nuvažiuoja lietuviškos delegacijos į užsienį, dažniausiai jos vartoja alkoholį ne viešų susitikimų metu, ne kavinėse, ne restoranuose, o viešbučių kambariuose. Padarykite pirmą žingsnį – atšaukite tokį keistą nutarimą ir skatinkime kultūringesnį ir kontroliuojamą alkoholio vartojimą. Nusigerti Seimo restorane neįmanoma, kabinete – taip. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, atsakydamas replika į repliką, linkiu sėkmės vartojant alkoholį kabinete. Jeigu tai netrukdo bendram įvaizdžiui, tiesiog noriu palinkėti… (Balsai salėje) Prašau.
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Dėkoju. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, mano kortelė užstrigo. Tikrai esu prieš šį įstatymą. Gerbiamiesiems kolegoms noriu pasakyti, kad šiuo metu Seimo konferencijų salėje vyksta konferencija „Priglausk mane“. Yra apdovanojamos šeimynos, kurios globoja vaikus. Noriu pasakyti, kad šiuo metu Lietuvos vaikų globos namuose gyvena 4802 vaikai, kurie yra socialiniai našlaičiai – jų tėvai gyvi, bet niekaip negali išsiblaivyti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Nemačiau, kuris pirmas prie mikrofono. V. P. Andriukaitis, po to – P. Gražulis. Prašau.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamasis Seimo Pirmininke, jūs padarėte pastabą A. Matului, tačiau aš norėčiau kreiptis į kolegą L. Karalių. Jis motyvuodamas štai ką pasakė: „Net šioje Seimo salėje yra žmonių, priklausančių nuo alkoholio“. Kolegos, tai yra rimta. Aš manau, kad jūs turėtumėte padaryti tokią pačią pastabą geriamajam L. Karaliui, nes tai yra daugiau nei šiaip sau juokas.
Dabar kitas motyvas. Neabejoju, kad tie, kurie sugalvojo, kad alkoholiu galima prekiauti naktį, greičiausiai apskritai nesuvokia, kad reikia kalbėti apie alkoholio akcizų politikos problemas, bet ne apie naktinį alkoholį. Jiems palinkėčiau tokiu gražiu, šmaikščiu dvieiliu: „Jei tėvelis vienas gertų, tai mama tėvelį bartų. Geria tėtis ir mama ir todėl darni šeima.“ Šiame kontekste, siekdamas geriantiesiems palengvinti ir naktį, jūs įdomiai ištiesėte ranką.
O šiaip man labai smagu būtų pamatyti, kiek Europos Sąjungoje yra valstybių, kuriose taip lengvai naktimis prekiaujama alkoholiu. Kas kita – akcizų politika. Kolegos, arba kompetentingai spręskime šiuos klausimus, arba išties manau, kad mes turėtume tokiems sumanymams užkirsti kelią.
PIRMININKAS. Dėkoju. Iš karto sprendžiame jūsų pasiūlymą dėl L. Karaliaus kalbos. Gerbiamasis Seimo nary, ar jūs turėjote omeny žmones, turinčius alkoholio problemų, antrame aukšte, ar Seimo salėje? Prašau, mikrofonas jums.
L. KARALIUS (TPPF). Gerbiamieji kolegos, tai sakydamas, aš turėjau omeny, kad priklausomi nuo alkoholio gamintojų.
PIRMININKAS. Dėkoju už pataisymą. Manau, kad tai iš esmės kitas požiūris. P. Gražulis. Prašau.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, aš manau, sutiks su manimi daugelis Seimo narių ir gerbiamasis A. Matulas, kad mes po savaitės sulauksime vėl kitokio pasiūlymo – tai dėl akcizo mažinimo, tai dėl didinimo. Šitam įstatymui kiekvieną mėnesį vis siūlomos pataisos. Pasirodo, kiek įtakingi alkoholio gamintojai ir lobistai Seime. Aš džiaugiuosi, kad Seimas praeitos kadencijos metu apsisprendė ir apribojo alkoholio prekybos laiką. Manau, kad užteks politinės valios išlikti civilizuota tauta. Čia visokie išvedžiojimai, kad iš bobučių perka, kad nekokybišką perka… Tegul policija dirba savo darbą. Jeigu policija dirbtų savo darbą, vieną, du kartus gal ir gali parduoti, bet trečią kartą tikrai tu neparduosi. Aš manau, kad čia yra tik pretekstas, tik ieškojimas kažkokių visiškai nereikšmingų argumentų, kaip įtikti alkoholio gamintojams lobistams. Aš manau, kad mes eisime dar kitu keliu – siūlysime, kad apskritai benzino kolonėlės, kuro kolonėlės rinktųsi – arba alkoholiu prekiauja, arba kuru prekiauja, kad nebūtų prekiaujama ir degtine.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ž. Šilgalis. Prašau.
Ž. ŠILGALIS (LCSF). Kolegos, aš manau, kad užtenka replikų. Aš tik noriu pasakyti, kad mano yra juodas. Nesuspėjau arba ne iki galo paspaudžiau. Aš esu už. Pataisykite mano juodą į žalią.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kai tiek pataisų, tai kyla klausimas, ar nereikia perbalsuoti, tačiau skirtumas akivaizdus. A. Matulas. Prašau.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, pirmiausia aš noriu padėkoti visiems Seimo nariams už tokį tikrai gražų balsavimą. Kolegos, tikrai dėkui už suvokimą, kokios žalos galėjo padaryti šitas įstatymo projektas. Taip pat noriu atsiprašyti Seimo Pirmininko ir pripažįstu, kad iš vietos emocingai replikavau. Gerbiamasis Pirmininke, atsiprašau. Žinote, aš vienintelis ėjau į rinkimus su šūkiu „Už blaivesnę Lietuvą“. Aludarių krašte su tokiu šūkiu – man kai kurie sakė: tu esi savižudis. Bet, kaip žinote, aš nugalėjau ne tik 8 kolegas, bet ir dabartinį Seimo Pirmininką. Tam tikrą moralinę teisę kartais pareplikuoti, bet galbūt korektiškiau negu dabar, iš tikrųjų aš turiu, gerbiamasis Seimo Pirmininke. Dar kartą ačiū visiems kolegoms. (Plojimai)
PIRMININKAS. Dėkoju. Jeigu ir toliau taip konstruktyviai, pripažindami kai kurias savo klaidas, dirbsime, manau, bus kaip tik geriau ne tik Seimui, bet ir visai Lietuvai. A. Endzinas. Po to – L. Dinius. Prašau.
A. ENDZINAS (LSF). Dėkoju, gerbiamasis Pirmininke. Iš tikrųjų aš nekviesiu perbalsuoti, nes labai aiškūs balsavimo rezultatai. Tačiau aš manau, kad grįžti prie apsvarstytų klausimų, prie priimtų sprendimų, po kažkurio laiko dar kartą atsisukti, juos įvertinti, manau, arba sustiprinti poziciją ir žengti toliau, arba kritiškai pažiūrėti į priimtus sprendimus… yra stipriai opozicija. Kalbant apie akcizus, ir ne tik alkoholio akcizus, bet ir kitus mokesčių įstatymus, po 5, 6 mėnesių nuo priėmimo, manau, verta grįžti, įvertinti ir juos apsvarstyti. Čia nėra jokio lobistinio darbo, tiesiog mūsų pareiga tokia. Galbūt tai ne visada verta daryti svarstant įstatymus, bet tiesiog parlamentinės kontrolės būdu, prieš tai apsvarsčius arba padarius klausymus komitetuose. Dėkoju.
PIRMININKAS. Dėkoju. L. Dinius. Prašau.
L. DINIUS (TPPF). Dėkui, Pirmininke. Aš norėčiau padėkoti mūsų frakcijos nariui, rengusiam šitą projektą, ir visiems tiems, kuriems užteko drąsos žengti šitą žingsnį, nes jis sukėlė arba atvėrė galimybę ne tik populizmo įvairiems pareiškimams ir savireklamos srautams iš visų pusių, ypač senbuvių, kurie neva neturi jokių kontaktų su jokiais lobistais, tačiau net pažadino kūrybines galias – net eiles kai kas pradėjo kurti. Ačiū jums, kolegos, iš tikrųjų tai buvo geras momentas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Manau, kad diskusijos ir replikos po balsavimo jau išseko. Dabar kviečiu balsuoti. Kadangi nebuvo pasiūlymo atmesti įstatymo projektą, kas už tai, kad įstatymo projektas būtų grąžintas rengėjams tobulinti, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja kitaip. Prašau. Priminsiu, kad jeigu bus nepatvirtintas grąžinimas, tai įstatymo projektas bus atmestas. Kas už, balsuoja už, kad grąžintų atgal.
Balsavo 95. Už – 42, prieš – 44, susilaikė 9. Taigi grąžinimui nepritarta. Įstatymo projektas atmestas.
Darbotvarkės 1-9 klausimas. Tačiau noriu priminti, kad seniūnų pasiūlymu mes buvome numatę laiką, po kurio jau praėjo 12 minučių, dėl balsavimo dėl įstatymo projekto Nr. XIP-251 priėmimo. Gerbiamieji, kelis kartus kvietėme visus į salę, norėčiau, kad dabar visi registruotųsi, ir mes turime Seime matyti ne mažiau nei 113 Seimo narių.
Užsiregistravo 107. Todėl balsuojama nebus.
Darbotvarkės 1-9 klausimas – Juridinių asmenų registro įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XP-2025. Pranešėjas – R. Šukys, Teisės ir teisėtvarkos komitetas.
R. ŠUKYS (LCSF). Dėkoju, gerbiamasis Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas, kaip pagrindinis komitetas, apsvarstė Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XP-2025, atsižvelgė į Teisės departamento, Audito komiteto ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pastabas ir bendru sutarimu pritarė iniciatorių pateiktam, komiteto patobulintam įstatymo projektui. Prašom pritarti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Į tribūną kviečiu A. Mazuronį. Prašom.
A. MAZURONIS (TTF). Labai dėkui. Gerbiamieji kolegos, Lietuvos Respublikos Audito komitetas, kaip papildomas komitetas, apsvarstė Juridinių asmenų registro įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo pataisą, atsižvelgė į gautą Seimo Teisės departamento pastabą ir iš esmės nusprendė pritarti Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vardu – L. Sabutis. Prašom.
L. SABUTIS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, jau pagrindinio komiteto atstovas paminėjo, kad buvo atsižvelgta į mūsų komiteto patikslintą redakciją. Balandžio 8 d. 9 komiteto nariai, dalyvavę svarstant šią pataisą, visi 9 pritarė šiai redakcijai, nes ji patikslina, jog vadovaujanti institucija yra Teisingumo ministerija, vykdančioji – valstybės įmonė „Registrų centras“. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Diskusijoje kalbėti užsirašiusiųjų nėra. Už, prieš taip pat. Ar būtų galima pritarti įstatymo projektui po svarstymo bendru sutarimu? Prieš nėra. Ar būtų galima pritarti ypatingai skubai? Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, priėmimo stadija ir, jeigu nebūtų užsirašiusių kalbėti už ir prieš, yra pasiūlymas balsuoti, ar galima taip ir padaryti? Gerbiamieji kolegos, kviečiu balsuoti, kas už Juridinių asmenų registro įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymą, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja kitaip. Prašom.
Balsavo 97. Už – 96, prieš nėra, susilaikė 1. Juridinių asmenų registro įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymas priimtas.
Darbotvarkės 1-10 klausimas – Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 24 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-270. Kviečiu komitetų atstovus. Seimo narys Z. Balčytis, po to – J. Sabatauskas. Prašom.
Z. BALČYTIS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, įstatymo projekto tikslas yra diferencijuoti reikalavimus įgaliotiems asmenims, gabenantiems įslaptintus dokumentus su žyma „visiškai slaptai“ ir „slaptai“. Pastabų projektui nėra. Projektas aptartas Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijoje, kuri jam tai pat pritarė. Komiteto nuomonė yra pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui bendru sutarimu už. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Teisės ir teisėtvarkos komiteto vardu – J. Sabatauskas.Prašom.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas, kaip papildomas komitetas, siūlė pritarti iniciatorių pateiktam Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 24 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui, kad pagrindinis komitetas priimtų tokią išvadą. Bendru sutarimu už. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Už, prieš. Prieš nėra. Už – A. Stancikienė. Kadangi tik už, tai…(Balsai salėje) Atsisakote žodžio. Ar būtų galima pritarti po svarstymo bendru sutarimu? (Balsai salėje) Prieš nėra. Dėkoju. Ar būtų galima pritarti ir ypatingai skubai? Ačiū. Ar būtų norinčių kalbėti už, prieš priimant? Nėra. Yra pasiūlymas balsuoti.
Gerbiamieji kolegos, kviečiu balsuoti dėl įstatymo Nr. XIP-270. Kas už priėmimą, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja kitaip.
Balsavo 94. Už – 93, prieš nėra, susilaikė 1. Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 24 straipsnio pakeitimo įstatymas priimtas.
Darbotvarkės 1-11 klausimas – Seimo rezoliucijos „Dėl žmogaus teisių padėties ir situacijos Tibete“ projektas Nr. XIP-336. Pranešėja – D. Kuodytė. Prašom. Kol kas žodis per šoninį mikrofoną G. Kirkilui. Prašom.
G. KIRKILAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Mes jau aną kartą kreipėmės ir prašėme, kad susiekimo ministras, galbūt ir užsienio reikalų ministras pateiktų labai aiškią nuomonę, ar tokios rezoliucijos priėmimas nesužlugdo Euroazijos transporto ministrų samito Lietuvoje šį rudenį. Kinijos pusė labai aiškiai pasakė: jeigu tokia politinė rezoliucija bus priimta parlamente, tai ji nedalyvauja. O jeigu ji nedalyvauja, tai reiškia, kad šis samitas (ji yra viena iš pagrindinių fundatorių, kiek aš žinau), labai ilgai ir sunkiai rengtas, sužlunga. Kaip žinote, mes esame tranzito šalis ir mums ekonomiškai toks susitikimas Lietuvoje yra labai svarbus dalykas. Todėl mes vis dėlto siūlome padaryti pertrauką ir gauti aiškius atsakymus iš Susiekimo ir Užsienio reikalų ministerijų. Šis prašymas yra frakcijos vardu. O dėl pozicijų dėl Tibeto – iš tikrųjų mes jau ne vieną kartą sakėme, ir mūsų frakcija, ir šiame parlamente, ir mūsų nevyriausybininkai tikrai labai daug ką gali padaryti. Jau nekalbant apie tai, kad siūlomas tekstas jau senokai, mano požiūriu, prarado ir politinį aktualumą. Taigi frakcijos vardu mes prašome pertraukos, kol gausime atsakymus iš minėtų žinybų. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Tačiau aš pasitikslinau prieš tai, pagal Statutą buvo paimtos visos galimos pertraukos, ir manau, kad geriausias atsakymas į šį klausimą, kurį keliate, būtų šiandien Seimo balsavimas ir aiškios vienokios ar kitokios pozicijos išsakymas.
D. KUODYTĖ (LSF). Gerbiamieji kolegos, iš tiesų puikiai suprasdama ekonominius ir visokius kitokius valstybės interesus, vis dėlto noriu pasakyti, kad valstybės politika, kurioje nėra vietos vertybėms, iš tiesų vargu ar pasiteisino mūsų valstybėje taip pat. Noriu išsklaidyti abejones dėl rezoliucijos redagavimo ar neredagavimo. Gavau vakar vykusio Etikos ir procedūrų komisijos posėdžio protokolą, kuriame buvo pasakyta, kad Seimo statute nereglamentuota, kokiu būdu Seimo nariai turi būti informuoti apie redakcinės kolegijos posėdžius; tai gali būti raštu, žodžiu, telefonu, elektroniniu paštu ar viešai paskelbiant internete. Tai buvo padaryta. Visi, kurie turėjo pastabų, tas pastabas pateikė, į tas pastabas buvo atsižvelgta. Antram posėdžiui komisijos nariams buvo išdalintas suredaguotas rezoliucijos tekstas, 5 iš 9 komisijos narių pasirašė po antrąja rezoliucijos redakcija ir tai būtų galima laikyti tam tikru balsavimu, daugumos balsavimu už suredaguotą rezoliucijos tekstą.
Dabar keletas istorinių faktų. Šita rezoliucija negali prarasti savo politinio aktualumo, nes nuo 1959 m. Tibete yra nuolat pažeidžiamos žmogaus teisės, ir tą pasakė ne viena tarptautinė juristų komisija. (Balsai salėje)
Tik keletas skaičių. Per šiuos metus Tibete žuvo 20 % gyventojų: nukankinta beveik 93, kovose ir sukilimuose žuvo 432 tūkst., mirties bausme nuteisti 163 tūkst., iš bado mirė 343 tūkst., nepakėlę pažeminimo nusižudė per 9 tūkst., mirė kalėjimuose ir sunkiųjų darbų stovyklose 173 tūkst. Iš viso yra 1 mln. 200 tūkst. Aš siūlau balsuojant dėl šios rezoliucijos šių skaičių nepamiršti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Už – D. Bekintienė. Po to prieš – J. Karosas.
D. BEKINTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, iš tikrųjų kas kitas, jeigu ne mažos valstybės, kurios patyrė okupaciją, trėmimus, galėtų suprasti Tibeto tautos problemas. Ir nereikia to sieti su kokiais nors ekonominiais ir kitokiais ryšiais. Jeigu mus visą laiką dar persekioja didžiųjų valstybių sindromas, tai mes niekada nebūtume paskelbę nepriklausomybės, nes kai kuriuos didžiosios Rusijos valstybės sindromas, kaip jaučiu, iki šiol persekioja. Taigi vadovaukimės sąžine ir protu ir gerbkime žmogaus teises bei ginkime jas. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš – J. Karosas. Po to už – A. Dumčius. Prašau.
J. KAROSAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Iš tiesų…
PIRMININKAS. Kolege, į mikrofoną.
J. KAROSAS (LSDPF). …mes emocijas čia skatiname, bet visai be reikalo, nes visi turime, kaip sakoma, to emocinio krūvio nemažai ir tą dalyką suprantame, mes tikrai nepamirštame to, mes tai žinome. Klausimas kitas. Ar šitos rezoliucijos priėmimas aukščiausiu politiniu lygiu mūsų valstybei padės tą problemą išspręsti? Padės? Aš manau, kadangi tokių rezoliucijų buvo ir jos nedarė jokio poveikio, ar nereikėtų eiti kitu keliu, t. y. normalizuoti santykius, o ne gadinti santykius su Kinija, ir per tai tą problemą spręsti. Štai klausimas.
Aš manau, tai, kas dabar daroma, yra faktiškai, objektyviai žiūrint, tos problemos tolimesnis eskalavimas, o ne jos sprendimo būdo rodymas. Todėl aš ir laikausi pozicijos, kad mūsų valstybiniu požiūriu šitaip elgtis yra tikrai nevalstybiška. Dėl to ir siūlau, suprasdamas problemą: rinkimės kitą kelią ir eikime tuo keliu, o ne eikime tuo emociniu keliu, mūsų graudenimų. Mes suprantame tuos dalykus, mes juos patys išgyvenome, bet supraskime, kad tas kelias nėra problemos sprendimo kelias. Štai ką aš siūlau ir sakau, kalbėdamas prieš. Labai dėkui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Už – A. Dumčius, po to prieš – K. Glaveckas. Prašau.
A. DUMČIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau, aišku, paprieštarauti gerbiamojo profesoriaus kalbai. Vis dėlto mes negalime matuoti ekonominės naudos žalos matais, kai kalbama apie naikinamos tautos laisvę, nepriklausomybę. Buvo pateikti skaičiai. Nesustabdys mūsų rėmimas laisvės siekio kokiais nors prekybiniais interesais ir panašiai, nes jie vyks, ir plastmasių, ir kitų gaminių gamyba ir toliau bus, nieko tas nesustabdys. Prisiminkime, kad mūsų tauta irgi siekė to paties. Atsimenate, kad pasaulio tautos be arogancijos ir baimės (dar buvo nesuirusi Sovietų imperija) mus parėmė. Taigi balsuokime už šitą projektą. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš – K. Glaveckas, po to už – M. Adomėnas.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamieji kolegos, kaip Lietuvos ir Kinijos tarpparlamentinės grupės pirmininkas, turiu pasakyti, privalau pasakyti. Iš tikro Kinija yra vienas iš svarbiausių Lietuvos ekonominių partnerių ir tarptautinių partnerių, ir natūralu, kad Lietuvos santykiai su Kinijos Liaudies Respublika yra labai svarbūs. Tai, kad problema egzistuoja ir kad buvo skriaudžiami Tibeto žmonės, yra akivaizdu, tačiau mes žinome Kinijos valdžios reakciją į tokias deklaracijas. Kaip žinote, kai mes pirmą kartą pateikėme šitą redakciją apie Kiniją, buvo iškviestas mūsų ambasadorius ir jam buvo pasakyta, kad tai yra nedraugiškas žingsnis Kinijos atžvilgiu. Šiandien tas viskas buvo pakartota. Kalbama apie tai, kad bus nutraukti diplomatiniai santykiai, arba gali būti atšaukti.
Mano supratimu, iš tikro palyginkime visą naudą, kurią mes gauname, ir pagalbą su tuo, ką galime prarasti arba sunkumų turėti. Loginis protas sako, kad reiktų nepritarti šitai rezoliucijai. Turėdamas omeny tos problemos egzistavimą ir kad ją reikia spręsti, aš siūliau, kad per Žmogaus teisių komitetą galima spręsti tokius dalykus, bet ne priimti aukščiausiu lygiu, nes pasekmės esant ir krizinei situacijai Lietuvai… ir Kinijos pozicija iš tikro mums yra labai svarbi. Todėl siūlau nepritarti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Už – M. Adomėnas, po to prieš – A. Endzinas.
M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Kolegos, šis klausimas yra ne tik apie Tibetą, ir tai mes jau ne kartą pabrėžėme kalbėdami apie tai. Tai yra klausimas apie mūsų vertybes. Apie vertybes. Jeigu jų pasaulio tautos nebūtų pripažinusios ir gynusios, mūsų kelias į nepriklausomybę būtų, ko gero, gerokai ilgesnis. Tokius argumentus, kuriuos dabar girdime iš kairės, be abejo, sakė žmonės visą laiką sėdėdami: ne, ne, nereikia remti Baltijos šalių kovos dėl nepriklausomybės, nereikia jų ginti, kad tik nepakenktume santykiams, geriems santykiams su Rusija, ir ekonominei naudai.
Tie dalykai kartojasi, ir jeigu mes tų vertybių, kurios mus atvedė į nepriklausomybę, dabar patys nepripažinsime ir neginsime, iš tiesų būsime veidmainiai ir sau neištikimi. Principingumas, be abejo, kainuoja, principingumas kainuoja gerus santykius, principingumas reikalauja drąsos, principingumas gali sulaukti ekonominių sankcijų, bet klausimas iš tiesų yra apie dalykus, kurie aukštesni už tuos sumetimus. Jeigu mes neremsime tautos, kuri yra žudoma, mes neturėsime teisės reikalauti, kad mus kas nors ateityje remtų.
Mes girdime kalbas apie kitokią pagalbą Tibetui. Kol kas matyti iš kalbų iš kairės, kad ta kitokia pagalba Tibetui yra dėjimas į krūmus, taip paprastai tą būtų galima įvardinti. Taigi aš siūlau neišduoti mūsų vertybių ir balsuoti už.
PIRMININKAS. Prieš – A. Endzinas, po to už – P. Gražulis. Prašau.
A. ENDZINAS (LSF). Dėkoju, gerbiamasis Pirmininke. Iš tikrųjų, jeigu mes visai neseniai būtume palaikę vieną sprendimą, kurį siūlė kolega S. Pečeliūnas, atrodytų, galbūt ir visais atžvilgiais mes tada turėtume elgtis principingai. Tačiau dabar, kai mes nenorime matyti to, kas kartais vyksta mūsų pašonėje, tai ir žiūrime atidžiai į taškus, kurie labai skaudūs ir labai sudėtingi, ką turėčiau pasakyti, bet gerokai atokiau, ir galbūt ne visi gerai įsigilinę į tuos taškus, aš turiu galvoje šiuo atveju save, mažų mažiausiai nereikėtų taip radikaliai išreikšti savo nuomonės. Todėl aš šiuo atveju susilaikysiu. Dėkoju.
PIRMININKAS. Dėkoju. Už – P. Gražulis, po to prieš – M. Zasčiurinskas.
P. GRAŽULIS (TTF). Kolegos Seimo nariai, mes prisiminkime… Girdžiu argumentus, kad mes esame nedidelė valstybė, neįtakinga, kad jokio poveikio nebus, kad pagadinsim santykius, neturėsim ekonominės naudos, kad mūsų prekybos santykiai yra vieni iš didžiausių su Kinija ir yra galimybė juos plėtoti. Bet nejaugi gali būti pinigas ir nauda svarbiau už moralines vertybes? Reikėtų pripažinti, kad šiandien mūsų politikoje moralinėms vertybėms tikrai yra nedaug vietos, nauda yra pagrindinis kriterijus politikoj. Tačiau aš primindamas noriu pasakyti taip pat: kuri valstybė mus pripažino pirmoji? Ar ne ta mažytė Islandija? Ir ar mes nesam dėkingi jai? Ir tik po to didžiosios valstybės pasekė Islandijos keliu. Kadangi mes esame valstybė, kuri buvom okupuota, tikrai patyrėm didelę okupacijos žalą, turime būti jautresni. Mes užtai turime moralinę teisę pirmi užjausti Tibeto piliečius, Tibeto žmones. Mes negalime taip greitai pamiršti tos padarytos žalos okupacijos metais. Todėl raginu visus balsuoti už.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dėl vedimo tvarkos. Prašau V. P. Andriukaitį.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Pirmininke, dėl vedimo tvarkos. Kadangi salėje yra užsienio reikalų ministras, mūsų frakcija prašė oficialios užsienio reikalų ministro ir susisiekimo ministro nuomonės, nes greitai bus susitikimas Eurazijos koridoriaus šalių narių, mes labai norėtume žinoti užsienio reikalų ministro poziciją dėl Kinijos Liaudies Respublikos ambasados kreipimosi, ir susisiekimo ministro taip pat.
PIRMININKAS. Dėkoju, tačiau atkreipiu dėmesį, ypač Seimo senbuvių, kad toks prašymas, deja, yra nestatutinis. Manau, kad dabar mes išgirsime ketvirtąją nuomonę prieš, po to Seimas balsuodamas apsispręs ir galų gale išreikš savo poziciją neklausinėdamas vieno ar kito ministro. Prašau, M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkui, Pirmininke. Noriu atkreipti dėmesį į tokį… Čia buvo labai daug kalbėta apie vertybes. Norėčiau keletą aspektų pasakyti apie mūsų vertybes. Ne apskritai, bet apie mūsų vertybes. Ar mums svarbūs žodžiai, kaip Jeanas Paulis Sartre’as sakė? Ar vykdomoji valdžia gali atlikti konkrečius veiksmus, jeigu ji mano, kad taip reikia padėti Tibetui? Ar reikia tiktai pakalbėti?
Aš nekalbėsiu apie tą rezoliuciją, kuri teikiama. Noriu pakalbėti apie tai, ką kalbėjau praeitą posėdį. Aš esu vienas iš redakcinės komisijos narių. Kokia yra vertybė? Aš esu tos komisijos narys, dalyvavau visuose redakcinės komisijos posėdžiuose. Posėdžių, priminsiu, buvo du. Viename posėdyje, aš jau sakiau, dalyvavome dviese su Dalia, antrame posėdyje dalyvavo penki žmonės, darbotvarkėje buvo vienas klausimas – išrinkti redakcinės komisijos pirmininką. Jis buvo išrinktas. Po to Etikos komisija apsvarstė, nes, pasirodo, ne tą mes buvom išrinkę. Ir daugiau nė vieno redakcinės komisijos posėdžio neįvyko.
Tai jeigu šiandien šioje Seimo tribūnoje būtų teikiamas rezoliucijos projektas ne redakcinės komisijos vardu, tai aš suprantu, mes galėtume svarstyti. Bet kai sakoma, kad teikia redakcinė komisija čia, tai aš tvirtai sakau, redakcinė komisija to projekto neteikė. Taigi kokia yra vertybė? Ar vertybė kažkur pasaulyje, ar vertybė yra mūsų pačių? Tai čia vienas aspektas.
Ir antras aspektas tas pats, kurį jau pasakė gerbiamasis kolega V. P. Andriukaitis. Šiuo metu mūsų Seimo salėje yra gerbiamasis užsienio reikalų ministras. Būtų labai gerai, kad jis arba prieš balsavimą, nors Pirmininkas sako, kad negalima, arba galbūt po balsavimo pasakytų savo nuomonę. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamieji kolegos, išklausėme keturis už, keturis prieš. A. Endzinas. Prašau.
A. ENDZINAS (LSF). Dėkoju, gerbiamasis Pirmininke. Aš tiktai norėčiau dabar bent paskutinių dviejų kalbėjusių prieš Seimo narių atkreipti dėmesį, kad visai ne taip seniai mūsų frakcija siūlė kreiptis į Vyriausybę ir paprašyti jos išvadų šiuo klausimu. Tačiau tuo metu jūs, gerbiamieji kolegos, balsavote šiek tiek kitaip. Tai tiesiog būkime nuoseklūs dėl savo sprendimų. Dėkoju.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, gal replikos po balsavimo, nes dabar aš teikiu balsuoti? Kas už tai, kad būtų priimta Seimo rezoliucija „Dėl žmogaus teisių padėties ir situacijos Tibete“? Kas už, balsuoja už rezoliuciją, kas turi kitą nuomonę, balsuoja kitaip. Prašau, replikos po balsavimo, taip pat ir gerbiamojo užsienio reikalų ministro nuomonė, kurią išgirs Seimas.
Dėkoju. Balsavo 74: už rezoliuciją – 38, prieš – 14, susilaikė 22. Rezoliucijai „Dėl žmogaus teisių padėties ir situacijos Tibete“ nepritarta. Atleiskit, 38 – už, prieš – 14, susilaikė 22. Jūs teisūs, taip, rezoliucijai pritarta. (Plojimai) Prašau, Z. Balčytis.
Z. BALČYTIS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Tai yra ne kartą buvę šioje posėdžių salėje. Yra tiktai dviejų balsų skirtumas, kai kurie mūsų Seimo nariai nelabai suprato balsavimo motyvų, todėl siūlau perbalsuoti.
PIRMININKAS. Prašymas buvo frakcijos vardu? Gerbiamieji kolegos, manau, kad verta atsižvelgti į ką tik nuskambėjusį Socialdemokratų frakcijos prašymą. Dar kartą kaip posėdžio pirmininkas skelbiu balsavimą dėl Seimo rezoliucijos „Dėl žmogaus teisių padėties ir situacijos Tibete“ projekto. Kas už, balsuoja už rezoliuciją, kas turi kitą nuomonę, balsuoja kitaip. Prašau.
Balsavo 84: už – 43, prieš – 16, susilaikė 25. Rezoliucijai dar kartą pritarta. Ir Seimo rezoliucija „Dėl žmogaus teisių padėties ir situacijos Tibete“ priimta.
Gerbiamieji kolegos, toliau posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja I. Degutienė.
Kol kas replikos po balsavimo. J. Ramonas. Prašau.
J. RAMONAS (TTF). Gerbiamieji Seimo nariai, iš tikrųjų čia buvo daug tokių diskusijų ir, manau, aistrų. Ir per praeitą svarstymą, ir dabar gerbiamasis Mečislovas labai argumentuotai klausė, manau, ne vieną sudomino dėl pačių komisijos posėdžių. Tai aš kreipiuosi į ponią D. Kuodytę ir į Mečislovą, gal jie galėtų paaiškinti, kai jie dviese posėdžiavo, kas ten vis dėlto vyko ir apie ką buvo diskusija. Labai ačiū.
PIRMININKĖ (I. DEGUTIENĖ, TS-LKDF). Prašau, gerbiamasis D. Budrys. Replika po balsavimo.
D. BUDRYS (TPPF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, norėjau, kad mano balsas buvo įskaitytas kaip susilaikiusiojo. Aš suklydau. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Fiksuojam protokole, kad Seimo narys D. Budrys susilaikė. (Balsai salėje) Prašau, Z. Balčytis.
Z. BALČYTIS (LSDPF). Jeigu iš tikrųjų užfiksuota, kad susilaikė, vadinasi, yra lygus rezultatas, ir siūlau frakcijos vardu, nes ir Statute tai yra, dar kartą perbalsuoti.
P. GRAŽULIS (TTF). Jau priimta. Viskas. Gerbiamoji pirmininke, man atrodo, kadangi jūs vadovaujat taip demokratiškai, tikrai būtų labai svarbu ir yra laiko šiek tiek, kad nors keletą sakinių, žodžių tartų ir užsienio reikalų ministras. Sustiprintų mus, mūsų poziciją, tų, kurie balsavome paremdami Tibeto liaudį. Tai gal tikrai suteiktumėt žodį? Čia nesugaišintų laiko. Gerbiamoji pirmininke, dvi minutes leiskit… šalia ministras.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, ar bendru sutarimu galim prašyti kalbėti užsienio reikalų ministrą? (Balsai salėje)
Z. BALČYTIS (LSDPF). Ir perbalsuoti reikėtų. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Prašau, tada užsienio reikalų ministras. Savo… Tuojau. Mums irgi netikėtas toks pasiūlymas. Tuoj įjungsim. Gerbiamasis ministre, gal ateikit į tribūną.
Gerbiamasis K. Daukšys, kol ateis užsienio reikalų ministras.
K. DAUKŠYS (DPF). Norėčiau užduoti klausimą ministrui, kol jis nepradėjo kalbėti. Ar ministras galvoja, kad valdančioji dauguma remia Lietuvos Respublikos užsienio politiką? Gal galėtumėte atsakyti į šį klausimą.
V. UŠACKAS. Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai. Labai ačiū, kad pakvietėte į tribūną. Iš tikrųjų aš atėjau pasiruošęs pristatyti Seimui įstatymo pataisas dėl asmenų delegavimo į tarptautines Europos Sąjungos institucijas. (Juokas) Bet staiga dabar tokia garbė.
Pirmiausia jums noriu padėkoti už dovaną, nes po šios rezoliucijos priėmimo mano būsimas susitikimas su Kinijos užsienio reikalų ministru kitą savaitę Europos Sąjungos ir Azijos užsienio reikalų ministrų pasitarime tikrai praturtėjo. Nebuvo numatytas, teks geriau pasiruošti užtikrinant, kad mūsų vieningos Kinijos pripažinimo politika būtų solidariai vykdoma balansuojant su mūsų vertybine politika Tibeto atžvilgiu. Aš tikrai nenoriu komentuoti priimto akto, priimtos rezoliucijos, kurią reikės turėti omenyje toliau vystant santykius su mums ypač svarbia Kinijos Liaudies Respublika, su valstybe, kurioje yra apie pusantro milijardo gyventojų, su valstybe, kuri pagal ekonominę galią, pagal BVP yra trečioji pasaulio ekonominė galia, demonstruojanti ne tik ekonominę, bet ir politinę naują madą. Taigi post factum daugiau neturiu ką pasakyti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Seimo Pirmininkas. Prašau.
A. VALINSKAS. Gerbiamieji kolegos, kadangi balsavimo rezultatas lygus 42:42, pagal Statutą nuskambėjęs gongas turi būti laikomas šiek tiek per anksti, todėl manau, kad turėtų būti balsuojama dar kartą, nes atsiėmus balsą iš „už“ balsavusių, dar kartą kartoju, 42:42 ir mes turėtume… (Balsai salėje) Neatsiimtas balsas buvo, pone Petrai, labai aiškiai pasakyta, kad buvo susilaikyta. (Balsai salėje: „Po gongo.“) Ne po gongo, o gongą keičia rezultatas. Todėl aš prašau Seimo dar kartą perbalsuoti.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, Seimo Pirmininkas turi statutinę teisę siūlyti perbalsuoti, tuo labiau kad iš tiesų šiuo metu rezultatas yra lygus 42:42, todėl kviečiu balsuoti iš naujo. Dėmesio! Gerbiamieji kolegos, kas už tai, kad Seimo rezoliucija „Dėl žmogaus teisių padėties ir situacijos Tibete“ būtų priimta, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 87 Seimo nariai. Už – 40, prieš – 18, susilaikė 29. Seimo rezoliucijai nepritarta. (Plojimai)
Replika po balsavimo – E. Zingeris.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Be praktiškos politikos su Kinija, kuri, žinoma, yra šimtus kartų didesnė už Tibetą, mes turime tūkstančius kartų daugiau reikalų su Kinijos Liaudies Respublika, yra daugybė mūsų klausimų, susijusių su esminiais vertybiniais reikalais, kurie mus apsunkina. Mus apsunkina Mišos Saakašvilio parama, gerbiamasis ministre, mus apsunkina parama Ukrainai, mus apsunkina mūsų politika Moldovoje. Šis elgesys moraliai buvo konformistinis šioje salėje. Jūsų elgesys, gerbiamasis ministre, irgi neužėmė tų mūsų Tėvynės sąjungos vertybinių pareiškimų, kur mes čia deklaravome. Galite pasidžiaugti, galite paploti. Aš nesu radikalios politikos atstovas, bet norėčiau pasakyti, kad moralės klausimais mes išardome visą platformą, dėl kurios mes remiame laisvės judėjimus pasaulyje, ir valstybingumą tų šalių, kurios yra okupuotos. Ačiū. O mes buvome okupuoti 50 metų, tai čia nėra megztų berečių politika, čia yra labai pagrįsta vertybinė politika. Taip buvo pademonstruotas iš esmės bandymas aptarnauti pono G. Schroederio tipo politiką. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Iš eilės S. Pečeliūnas.
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū. Mielieji kolegos, aš noriu jūsų, ypač naujokų, paprašyti pasidėti į archyvą šiuos tris balsavimus… (Plojimai) Neplokite, neplokite, po dešimties metų galėsite patys sau paploti. Pasidėti į archyvą šiuos tris balsavimus ir po dešimties metų, kai šiek tiek politiškai subręsite, pažiūrėti patiems sau į akis prieš veidrodį, kaip konjunktūriniai dalykai jus stumdo į vieną ar kitą pusę per penkių minučių laikotarpį. Tai yra rodiklis, parodantis, kad savo pozicijos, savo nusistatymo, savo vertybių skalės kai kas esantis čia iš principo neturi. Ir tai yra tam tikras akstinas rinkėjams ir šį vertinimo kriterijų kituose rinkimuose prieš akis turėti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Replika po balsavimo – L. Dinius.
L. DINIUS (TPPF). Dėkoju. Su tam tikra viltimi kaip Seimo naujokas tikiuosi, kad, be darbinės atmosferos, čia dar atsiras ir supratimas, jog tai nėra kokia nors tribūna, iš kurios nuolat sakomi pamokslai, kurie jau pakankamai pabodo. Patikėkite, gerbiami vyresnieji, kaip jūs save įvardinat, kolegos, šie pamokslai jokio esminio poveikio neturi. Todėl negaiškite laiko, taupykime ir gerbkime vieni kitus.
Šiuo atveju norėčiau pridurti dar vieną sakinį. Šioje situacijoje ir tame balsavime iš dalies pritardamas gerbiamojo E. Zingerio išsakytoms mintims, noriu tik pasakyti, jog mūsų didesnieji koalicijos partneriai pademonstravo konservatoriškai, kaip svetimomis rankomis karštos bulvės iš laužo traukiamos.
PIRMININKĖ. P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji Seimo nariai, aš matau, kaip eina prie užsienio reikalų ministro, deleguoto Tėvynės sąjungos ir Lietuvos krikščionių demokratų, po tokių jo žodžių jį sveikina su blaivia užsienio politika. Tikrai apgailestauju ir atsiprašau A. Dumčiaus, kuris, matyt, žinojo užsienio reikalų ministro išankstinę nuostatą, kad aš padariau klaidą, kai paprašiau, kad užsienio reikalų ministras išsakytų savo poziciją. Aš nuoširdžiai tikėjau, kad į tokias pareigas krikščionių demokratų deleguotas užsienio reikalų ministras remia valdančiosios daugumos poziciją užsienio politikos klausimais. Deja, suklydau. Tenka apgailestauti, kad iš tikrųjų užsienio reikalų ministras dabar dažniau lankosi Baltarusijoje arba Rusijoje ir pamiršta tuos kraštus, pavyzdžiui, Ukrainą, Moldovą ar kitus. Kad užsienio politika iš tikrųjų radikaliai keičiasi, pastebi ir politologai. Tačiau aš visą laiką galvojau, kad tai yra krikščionių demokratų ir konservatorių formuojama užsienio politika. Bet šiandien akivaizdžiai matyti, kad krikščionių demokratų frakcijos politika visiškai kitokia negu užsienio reikalų ministro, deleguoto krikščionių demokratų, politika. Todėl manau, kad užsienio reikalų ministras, matydamas, kad jis vertybiniu požiūriu nesutampa su krikščionių demokratų pozicija turėtų atsistatydinti iš užimamų pareigų. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. V. P. Andriukaitis.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad mes dar kartą demonstruojame nesugebėjimą dirbti. Ko gero, tokios rezoliucijos turėtų būti apsvarstomos Užsienio reikalų komitete, Europos reikalų komitete, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete, Ekonomikos komitete ir būtų iš tiesų pamatuotai pasverti sprendimai, nes tik argumentuota išvada gali vienaip ar kitaip įtikinti vienus ar kitus Seimo narius. Nėra abejonės, kad dabar dalis konservatorių pademonstravo, jog jie eina prieš Vyriausybės programą, pabrėžiu. Jeigu jūs dabar pavartytumėte Vyriausybės programos puslapius, už kuriuos jūs balsavote, jūs nustebtumėte, kad užsienio politikos srityje jūs padarėte demaršą savo pačių Vyriausybės programai, kartu ir užsienio reikalų ministrui. Kitaip sakant, jūs išreiškėte nepasitikėjimą užsienio reikalų ministru. Tai jūs patys savo viduje susitarkite, kolegos. Aš nenorėčiau dabar apeliuoti į tuos kolegas, kurie operuoja vertybiniais principais.
Tačiau operuodami vertybiniais principais jūs darote didžiulę klaidą: iš tiesų parodote, kad neturite vertybinių principų, jūs tik manifestuojate juos. Vertybinių principų analizė reikalautų visiškai kitokių sprendimų ir žingsnių, ypač Lietuvoje nepriklausomybės vertybinė analizė. Ji reikalautų, kad mes kiek įmanoma stiprintume Lietuvos nepriklausomybę, o ne kenktume jai.
Šiuo atveju noriu dar kartą orientuoti jus, gerbiamieji konservatoriai, į V. Čerčilio principą: „Didžioji Britanija niekada neturi nei amžinų priešų, nei amžinų draugų. Didžioji Britanija turi amžinus Britanijos interesus.“ Tai yra didžiulė vertybė visoje diplomatijos ir tarptautinių santykių istorijoje. O juo labiau primenu, kolegos: Lietuvos Respublikos Seimas ratifikavo Lietuvos Respublikos ir Kinijos Liaudies Respublikos sutartį. Vadinasi, mūsų sprendimai neturi pažeisti šitų ratifikuotų sutarčių. Pacta sunt servanta.
PIRMININKĖ. R. Kupčinskas.
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamieji kolegos, gal mes nesisvaidykime čia priekaištais vienai ar kitai frakcijai. Toks manipuliavimas balsavimo rezultatais tikrai nedaro garbės Seimui, juo labiau kad buvo priimta rezoliucija, paskui palaukėm, kol dalis ateis, kiti buvo jau išėję. Mes tas moralines vertybes irgi turime puoselėti. Mažų tautų likimas, jų naikinimas, jų vargana dabartis irgi turėtų mus jaudinti, nes lietuvių tauta taip pat patyrė okupacijos žiaurumus, sunkumus ir netektis. Todėl mes ir Tibeto tautą, ir čečėnų tautą turime moraliai palaikyti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Paskutinis – A. Dumčius.
A. DUMČIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, labai svarbų klausimą nagrinėjame. Dabar, kai aš, kaip buvęs dėstytojas, klausau net ir gerbiamo mano draugo Vytenio logorėją – viduriavimą žodžiais – šiuo atveju ir pamokymus, manyčiau, tai visiškai ne vietoje.
O P. Gražuliui, kuris ten stovi, galiu pasakyti, jis apeliuoja į A. Dumčiaus ar užsienio reikalų ministro tikėjimą, bet aš manyčiau, Petrai, kad tavo tikėjimas tavęs į dangų neatves. (Šurmulys salėje)
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, baigiam diskusijas ir einam toliau.
Darbotvarkės 1-12a klausimas – Asmenų delegavimo į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas įstatymo 2, 15, 21, 22, 23, 25 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo priedu įstatymo projektas Nr. XIP-484. Pranešėjas – užsienio reikalų ministras V. Ušackas. Prašom, ministre.
V. UŠACKAS. Labai ačiū. Pirmiausia noriu atkreipti garbingų Seimo narių dėmesį, kad pageidautume, kad tokie svarbūs klausimai būtų išsamiau apsvarstyti Užsienio reikalų komitete, prieš pateikiant į plenarinį posėdį, kur būtų galima ramiai, pasvertai įvertinti Lietuvos poziciją – tiek mūsų vertybinius, tiek mūsų labai aiškius politinius, ekonominius interesus Kinijos atžvilgiu.
Šiandien noriu pristatyti jūsų dėmesiui du įstatymo projektus, tai Nr. XIP-484 ir Nr. XIP-485. Atkreipsiu dėmesį, kad 2007 m. spalio 1 d. įsigaliojusiu Asmenų delegavimo į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas įstatymu įtvirtintas asmenų delegavimo institutas pasiteisino kaip naudingas politinis ir teisinis instrumentas, padedantis valstybei įsitvirtinti tarptautinių institucijų veikloje ir įgyvendinti esmines užsienio politikos užduotis bei tarptautinius įsipareigojimus.
Tačiau taikant Asmenų delegavimo įstatymą išaiškėjo keli trūkumai, kurie paskatino projekto rengimą ir nulėmė siūlomų pakeitimų pobūdį bei apimtį. Pirma. Kad Vyriausybė galėtų užbaigti teisėkūros procesą ir priimti visus įstatymą įgyvendinančius teisės aktus, būtina patikslinti įstatyme nustatytą Vyriausybės kompetenciją ir suteikti jai įgaliojimus nustatyti ne tiek tvarką, o teikiamų socialinių garantijų dydį.
Antra. Įstatymu nėra sureguliuoti trumpalaikio delegavimo (iki trijų mėnesių) aspektai, todėl pakeitimais siūloma, kad tais atvejais, kai delegavimo laikotarpis yra trumpesnis nei trys mėnesiai, būtų apribojamas socialinių garantijų teikimas deleguotiems asmenims ir jų šeimos nariams.
Trečia. Įstatyme nėra aptarti socialinių garantijų teikimo deleguotų asmenų šeimos nariams aspektai. Praktika parodė, kad kartais priimančiosios institucijos nustato apribojimus šeimos narių atvykimui kartu su deleguotais asmenimis, todėl būtina šiuos aspektus sureguliuoti ir nacionalinėje teisėje.
Ketvirta. Projektu siekiama patikslinti darbo užmokesčio mokėjimo reglamentavimą. Pakeitimai įtvirtina, kad, keičiantis pareiginės algos baziniam dydžiui Lietuvoje, atitinkamai keistųsi darbo užmokestis, kurį gauna deleguoti asmenys ir užsienyje.
Penkta. Galiojančio įstatymo nuostatos nesukuria reikalingų sąlygų deleguoti į rinkimų stebėjimo misijas, todėl įstatymo pakeitimais įtvirtinama galimybė apmokėti papildomas su delegavimu susijusias išlaidas. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad šių papildomų delegavimų išlaidų numatymas nepareikalaus papildomų lėšų, nes kitos projekto nuostatos įtvirtina galimybę sutaupyti.
Kartu su šiuo įstatymo projektu teikiamas ir Prokuratūros įstatymo 371 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, patikslinantis nuostatas dėl darbo užmokesčio mokėjimo deleguotiems prokurorams. Šio pakeitimo esmė – įtvirtinti, kad, keičiantis prokuroro darbo užmokesčiui Lietuvoje, atitinkamai keistųsi ir darbo užmokestis, kurį gauna deleguoti prokurorai.
Abejuose teikiamuose projektuose daromi pakeitimai dėl darbo užmokesčio mokėjimo yra analogiški. Išlaikomas teisinio reglamentavimo vientisumas.
Labai ačiū už jūsų dėmesį, gerbiamieji Seimo nariai. Prašau įstatymo projektams pritarti.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, primenu, kad ministras pristatė du įstatymo projektus, t. y. Nr. XIP-484 ir Nr. XIP-485. Taigi siūlyčiau klausti dėl abiejų projektų. Pirmasis klausia B. Pauža. Nėra. M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkui. Aš pasirengiau paklausti atskirai. Yra toks vienas smulkus klausimėlis. Čia dėl 5, kur yra įvardytas terminas „šeimos nariai“, toks klausimėlis: ką reiškia „kartu gyvenantys“? Ar kartu būnantys vienu adresu, ar čia kažkokia kitokia sąvoka? Tai vienas aspektas. Kitas aspektas dėl darbo užmokesčio ir išlaidų delegavimui užtikrinti. Į vieną dalį jūs atsakėte, kad mažėjant baziniam atlyginimui tiems žmonėms dėl to taip pat mažės atlyginimas. O jeigu bus mažinama, kaip dabar įprasta Seime mažinti atlyginimą be bazinio atlyginimo mažinimo, pavyzdžiui, bus pritarta sumažinti 20 %, ar tiems žmonėms mažės ir darbo užmokestis, ir išlaidos delegavimui užtikrinti? Čia yra dėl pirmojo įstatymo projekto.
Dėl antrojo įstatymo projekto toks klausimas dėl darbo užmokesčio, kur prokuratūros, toks pat klausimas kaip ir čia – mažėjimas. Kodėl išbrauktos socialinės garantijos, ar čia teisinga? Šiuo metu socialinės garantijos yra užtikrintos. Jūsų projekte socialinės garantijos išbrauktos ir paliktas žodis „išlaidos“? Taigi dėl darbo užmokesčio, dėl terminų ir dėl socialinių garantijų? Ačiū.
V. UŠACKAS. Pirmiausia dėl šeimos. „Kartu gyvenantys“ – turima omenyje tai, kad šeimos nariai gyvena kartu su deleguojamu pareigūnu toje vietoje, kur jis deleguojamas, kad nebūtų piktnaudžiavimų tokiais atvejais, kad jisai išvyksta, šeima lieka Lietuvoje ir už tai gauna dar papildomas išmokas.
Dėl bazinio atlyginimo paprašysiu, gal mano kolegos galėtų padėti atsakyti į klausimą.
PIRMININKĖ. Minutėlę, tuoj įjungsime mikrofoną. Prašau, jau įjungtas.
I. MILTENYTĖ. Žinoma, kad jis keisis. Atsakau į jūsų klausimą – taip. Kadangi nustatyta, kad mokamas toks pats, koks yra toms pareigoms ir pareigybėms iki delegavimo. Tai jeigu pareigybei, kurią jis ėjo, po delegavimo yra nustatomas kitas koeficientas, tai jis atitinkamai bus taikomas ir jau deleguotam asmeniui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Man atrodo, išsamiai ir ministras, ir jo padėjėja atsakė į klausimą. Kitas klausia A. Šedžius.
A. ŠEDŽIUS (LSDPF). Iš esmės mano klausimą paklausė kolega M. Zasčiurinskas, bet nebuvo atsakymo. Kaip dėl socialinių garantijų, kodėl išbraukti žodžiai „socialinės garantijos“ ir palikta vien tik „išlaidos“, įrašomas žodis vietoj socialinių garantijų? Perskaitysiu: „apmokamos kitos teisės aktų nustatytos su delegavimu susijusios išlaidos“. Pirminis variantas buvo „socialinės garantijos“. Dėl socialinių garantijų.
V. UŠACKAS. Mano kolegos, rengę įstatymą…
PIRMININKĖ. Prašau, galite atsakyti.
A. PALDAVIČIUS. Tiesiog norėčiau priminti kad Asmenų delegavimo įstatymas yra specifinis įstatymas, reglamentuojantis tam tikrą sritį. Įstatymo šeštasis skirsnis vadinasi „Socialinės garantijos deleguojamiems asmenims ir išlaidų, susijusių su delegavimu, apmokėjimas“. Keičiant Prokuratūros įstatymą ir įtraukiant terminą „išlaidų, susijusių su delegavimu, apmokėjimas“, praktiškai suvienodinamos įstatymo sąvokos. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamasis ministre, jūs man atsakykite, kodėl mane A. Dumčius kaltina, kad aš balsavau taip, kaip jis, už rezoliuciją dėl Tibeto, o nekaltina jūsų? Kadangi į tribūną atėjo premjeras, tai gal jis padės taškus, išsakys poziciją…
PIRMININKĖ. Gerbiamasis Gražuli, čia visai kitas klausimas.
P. GRAŽULIS (TTF). Aš siūlau dar kartą perbalsuoti.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis Gražuli, yra jau visiškai kiti klausimai, t. y. teikiami įstatymų projektai. Jūs galite klausti tik dėl įstatymų projektų. Prašau. Aš turiu tokią teisę nutraukti replikas po balsavimo, kurių šiandien buvo labai daug. Toliau klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, aš suprantu, kad yra tam tikros bendros tvarkos, bet viename iš pateikto įstatymo straipsnių aš randu, kad gali būti priemokos už darbą kenksmingomis ir pavojingomis sąlygomis. Tai aš norėčiau paklausti. Teroriškai taip, bet ar praktiškai tokie atvejai galimi? Galbūt nederėtų nė rašyti apie tai – apie priemokas?
V. UŠACKAS. Be abejonės. Labai ačiū už labai svarbų klausimą. Rengdami pataisas, mes ir rėmėmės savo patirtimi tų dvejų metų. Yra labai akivaizdžių pavyzdžių, kai delegavimas mūsų policininkų ar civilių į Afganistaną, kur žmonės susiduria su rizika ir sunkumais… Taikoma tarptautinė praktika – suteikiamos papildomos išmokos.
PIRMININKĖ. Dėkoju, ministre, jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus.
V. UŠACKAS. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dabar kalbėsime dėl viso. 1 – už, 1 – prieš. Nėra užsirašiusių. Gerbiamoji Loreta, galėtume bendru sutarimu pritarti įstatymo projektui Nr. XIP-484 po pateikimo ir įstatymo projektui Nr. XIP-485 po pateikimo? Pritariame. Dėkoju. Pritarta po pateikimo Asmenų delegavimo į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas įstatymo 2, 15, 21, 22, 23, 25 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo priedu įstatymo projektui Nr. XIP-484. Svarstymui pagrindinis siūlomas Užsienio reikalų komitetas, papildomi – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, Teisės ir teisėtvarkos komitetas ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Numatoma svarstyti Seime birželio 23 d.
Prokuratūros įstatymo 371 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-485. Pagrindinis – Užsienio reikalų komitetas, papildomi – Teisės ir teisėtvarkos komitetas ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Numatyta svarstyti birželio 23 d.
Gerbiamieji kolegos, mes šiek tiek vėluojame. Fiksuoju, kad pradedame Vyriausybės valandą. Šiuo metu yra 12.38 val. Pagal Statutą pirmas klausia opozicijos lyderis G. Kirkilas.
G. KIRKILAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Aš norėčiau paklausti gerbiamojo premjero, jis, tiesa, nedalyvavo mūsų karštoje diskusijoje dėl Tibeto rezoliucijos. Gerbiamasis premjere, jūsų frakcijos kolegos labai daug kalbėjo apie vertybes. Aš norėčiau grįžti prie tų vertybių, kurios bent pagal jūsų partijos politiką turėtų būti dar labiau prioritetinės. Ypač aš kalbu apie klausimą dėl kompensacijų. Kaip vykdomas įstatymas dėl Rusijos kompensacijų? Aš labai gerai atsimenu ir turiu pripažinti, kad mūsų Vyriausybei nepavyko šito padaryti. Jūs mus labai kritikavote, kad mums niekaip nepavyksta tų kompensacijų išsiderėti. Gerbiamasis premjere, aš norėčiau paklausti, kaip šiuo metu, kokia situacija šio klausimo ir kaip jūsų Vyriausybei pavyksta derėtis dėl Rusijos kompensacijų? Ačiū.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Kaip žinote, šios nuostatos yra įrašytos mūsų Vyriausybės programoje. Tai yra vienas iš rūpesčių, kuriam skiriame daug dėmesio, bet taip pat suprantame, kad tai labai priklausys nuo to, kiek pavyks pasiekti supratimą šiuo klausimu ir tarp mūsų Europos Sąjungos bei visos Vakarų bendruomenės partnerių.
Galiu pasidžiaugti, kad tai, ką mums pavyko įtikinti daryti ir jūsų Vyriausybę, mes tęsiame toliau. Aš tikiuosi, kad ypač šie metai, kai minimas Molotovo–Ribentropo pakto 70-metis ir Antrojo pasaulinio karo pradžios 70-metis, sukuria tam tikrą dėkingą aplinką, kad visame Vakarų pasaulyje, visų pirma Europoje, būtų suvokta, kad stalinizmo nusikaltimai, okupacijos nusikaltimai turi būti vertinami lygiai taip pat, kaip buvo įvertinti hitlerizmo nusikaltimai. Kaip žinote, dėl tokių vertinimų Vokietija, pripažindama savo atsakomybę, ėmėsi atlyginti arba kompensuoti dėl tokių nusikaltimų padarytą žalą kitoms šalims, kitoms visuomenėms. Iš tiesų kompensacijų klausimas tam tikra prasme yra testas ir dabartinei Rusijai. Aš manau, kad Rusija neišvengiamai, nors ir klaidžiodama, bet judės link labiau demokratinės valstybės ir, tuo keliu eidama, iš tikrųjų turės ir tokias istorijos problemas spręsti taip, kaip tai yra įprasta demokratinėse valstybėse. Tam reikia laiko, tam reikia kantrybės. Mes tos kantrybės turime.
PIRMININKĖ. Dar vienas klausimas. G. Kirkilas.
G. KIRKILAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamasis premjere, aš nevisiškai su jumis sutinku, nes, kiek aš matau, apskritai šiuo klausimu jokio dialogo su Rusija kol kas nebuvo, kiek matau iš spaudos, Rusijos užsienio reikalų ministras net atideda susitikimus su mūsų užsienio reikalų ministru, o bendrą situaciją, kas yra padaryta anksčiau, aš ir be to žinau.
Norėčiau pereiti prie kito klausimo. Šiandien spaudoje yra paskelbti skaičiai, kad šalyje šešėlinės ekonomikos mastai, deja, išaugo maždaug nuo praeitais metais, čia, aišku, ekspertų skaičiai, 22,5 % iki beveik 40 % šiais metais. Aš norėčiau paklausti labai konkrečiai, ką Vyriausybė šiuo klausimu ruošiasi daryti, galbūt jau daro, kokių priemonių imasi ir kaip ketinama sumažinti šešėlinės ekonomikos mastus, kurie, aišku, daro įtaką ir biudžeto surinkimui. Ačiū.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Baigdamas dar pirmą klausimą, aš tikrai džiaugiuosi, kad jūs, būdamas opozicijos lyderiu ir atstovaudamas bendrai opozicijos nuomonei, pritariate tam, kad žalos atlyginimo klausimas būtų bendroje mūsų šalies darbotvarkėje. Šiuo klausimu iš tikrųjų labai svarbu konsensusas.
Antroji jūsų klausimo dalis dėl šešėlinės ekonomikos didėjimo. Aš tiesą sakant, nemačiau tokių skaičių, nežinau, kokie ekspertai taip išmatavo ir kur sugebėta tiek daug rasti. Noriu pasakyti, kad šešėlinės ekonomikos skaičiai yra matuojami ne vieno ar kito instituto, kad ir labai gerbiamo, vertinimais, bet yra oficialūs statistiniai dalykai. Iš tikrųjų turbūt galima spėti, kad šešėlinės ekonomikos procentai šiek tiek gali didėti, bet tikrai ne tokiomis apimtimis. Noriu pasakyti, kad jūs paminėjote vieną skaičių, bet reikia atsiminti ir kitą skaičių. Kodėl gali atsirasti daugiau šešėlinės ekonomikos? Visų pirma todėl, kad recesija tikrai yra gana gili, nenoriu vėl aiškinti priežasčių, kodėl recesija Baltijos valstybėse siekia daugiau negu 10 % I ketvirčio metu. Jūs suprantate, kad ir jūsų vyriausybės turbūt ne viską padarė, ir pasaulio krizė tai lemia. Ir recesijos metu, visiškai akivaizdu, dalis verslo, ieškodama, kaip išgyventi, patraukė į šešėlį. Yra žinomi objektyvūs dėsniai ir čia tuos dėsnius reikia labai aiškiai matyti. Šiuo atžvilgiu, tikiuosi, kad lygiai taip, kaip ir pirmuoju klausimu, mes galime su jumis rasti konsensusą ir sutarti, kad reikia visų pirma ieškoti dar papildomų veiksmų ir dėti daugiau pastangų, kaip stabdyti recesiją kartu mažės ir galimybių šešėlinei ekonomikai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kadangi nemačiau Socialdemokratų frakcijos seniūno gerbiamojo Z. Balčyčio, tai žodis A. Sysui pagal užsirašymą.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Mano klausimas turbūt būtų premjerui, nes vakar mačiau per žinias, kad Vyriausybė svarstė socialdemokratų siūlymą dėl progresinių mokesčių, ir ten buvo pateikta informacija, kad Finansų ministerija paskaičiavo, jog tokiu atveju biudžetas nesurinktų 225 mln., rodos, Lt. Tada mano klausimas būtų: kaip sugebėjote taip suskaičiuoti, nes tiek Ministras Pirmininkas, tiek Seimo narys A. Sysas, priėmus tokį įstatymą, mokėtų daugiau mokesčių? Papasakokite man technologiją, kaip mokant daugiau mokesčių į biudžetą surenkame mažiau? Labai ačiū.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega Sysai, jūs sutarkite su opozicijos lyderiu – ar šešėlinė ekonomika yra pavojinga, ar ne. Viena iš pasekmių, kurią galima įžvelgti įvedant tokius progresinius mokesčius, kokius jūs siūlote, yra tai, kad dalis mokesčių mokėtojų arba dalis darbdavių ieškotų būdų, kaip dalį atlyginimų mokėti vokeliuose. Dėl to atsirastų praradimų ir mokesčiams. Taigi progresinių mokesčių įvedimas iš tiesų turi būti matomas ir tokiu aspektu.
Antras dalykas, ką turėčiau pasakyti, kad, kaip jūs žinote, progresiniai mokesčiai, nepaisant jūsų pastangų, yra įvesti nuo sausio 1 d, t. y. įvedus progresyvumą neapmokestinamojo pajamų dydžio. Šiuo požiūriu turime labai aiškiai matyti, kad progresiniai mokesčiai šiandien yra. Būtų visiškai nelogiška taikyti dvigubą progresyvumą, tai yra ir apatinėje dalyje, ir viršutinėje dalyje. Jeigu būtų apsispręsta taikyti progresyvumą viršutinėje dalyje, reikėtų atsisakyti apatinėje dalyje. Atsisakant progresyvumo apatinėje dalyje, Finansų ministerija yra suskaičiavusi ir čia finansų ministras galėtų papildomai pakomentuoti, iš tikrųjų nacionalinis biudžetas netektų apie 420 mln. Lt pajamų, jeigu MPD būtų nustatytas visiems vienodas 470 Lt. Bet aš prašyčiau, kad finansų ministras dar papildomai ką nors pridėtų.
A. G. ŠEMETA. Aš tik papildydamas premjerą galiu pridurti, kad, norint įvesti jūsų siūlomus progresinius mokesčius, neišvengiamai reikėtų peržiūrėti neapmokestinamąjį pajamų dydį. Neapmokestinamas pajamų dydis yra labai jautrus rodiklis. Priimant jūsų pasiūlymą suminis efektas, kadangi didžiausiu mokesčiu apmokestinama gyventojų dalis sudaro labai nedidelę dalį visų mokesčių mokėtojų (turbūt jūs, būdamas „Sodros“ tarybos nariu, žinote, kad daugiau kaip 10 tūkst. Lt. Lietuvoje apskritai uždirba tik keli tūkstančiai žmonių), tai tos pajamos iš jūsų siūlomo papildomo apmokestinimo sudarytų labai nedidelę sumą. Tuo tarpu neapmokestinamojo dydžio peržiūrėjimas duotų didelį neigiamą efektą biudžetui. Suminis efektas jūsų siūlymo išeitų minusinis.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis A. Sysas nori patikslinti klausimą? Prašom.
A. SYSAS (LSDPF). Labai ačiū, pirmininke. Aš labai norėčiau, kad kai jūs komentuojate, komentuotumėte tai, ką siūliau. Nes aš nesiūliau keisti neapmokestinamojo minimumo, o jūs pateikėte informaciją, klaidinančią visuomenę. Jeigu jau kalbate apie savo pateiktą mokestinę reformą nuo sausio 1 d., tai ji nėra progresinė, ji yra regresinė. Ir aš nenoriu dėl to ginčytis.
Aš noriu patikslinti. Kaip jūs paskaičiavote šešėlinę verslo dalį, skaičiuodami progresinių mokesčių įtaką mokesčių surinkimui? Labai ačiū.
A. G. ŠEMETA. Aš dar kartą norėčiau… Siūlant mokestinius įstatymus, vis dėlto reikėtų pasižiūrėti apskritai į mokesčio esmę ir siūlyti tokius dalykus, kurie iš principo neatitinka mokesčio esmės, kai tuo pačiu iš žmogaus imamas didesnis pajamų mokestis ir taikomas vienoks ar kitoks neapmokestinamasis dydis. Šiaip jau būtų labai keista mokestinė sistema, pasaulyje nelabai matyta. Bet, be abejo, jūsų teisė siūlyti tai, ką jūs galvojate. Tačiau siūlyčiau ir jūsų partijai siūlant, teikiant tam tikrus pasiūlymus, pasižiūrėti vis dėlto sistemiškai į atitinkamus mokesčius, o ne teikti pasiūlymus, ištraukus juos iš konteksto. Tai vienas dalykas. O dėl šešėlinės ekonomikos, be abejo, yra ir kitų valstybių vertinimai, kiek reaguoja ekonomika į tam tikrų tarifų pasikeitimus. Mes naudojame tuos koeficientus, kurie paprastai yra taikomi, kai mokesčių našta labai smarkiai padidėja tam tikrame segmente.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia R. Ačas. Ruošiasi K. Daukšys.
R. AČAS (TTF). Gerbiamasis premjere, mano klausimas gal būtų iš dviejų dalių. Iš jūsų vakar išgirdome gerą žinią, kad krizė Lietuvoje birželio mėnesį baigsis. Ar tai reiškia, kad numatyto biudžeto peržiūrėjimo į mažinimo pusę šiemet nebebus?
Ir antra klausimo dalis. Ar tiesa, jog jūs, kad būtų išsaugotas finansų ministras, dvi valdančiąsias daugumos frakcijas sutramdėte ne tik sutikdamas Sporto departamentą leisti prijungti prie VRM ir liberalcentristams pasirinkti jo vadovą, bet ir Alkoholio ir tabako kontrolės tarnybos vadovą bei Seimo kanclerį pasirinkti Prisikėlimo partijai? Ačiū.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Atsakysiu į antrą dalį iš pradžių. Gerbiamasis kolega, skirtingai nuo jūsų patirties, mes nesame prekybininkų koalicija ir prekybos nėra. Galiu jums tą labai aiškiai atsakyti. O koalicija dar kartą rodo, kad tikrai yra konsoliduota, ir aš tuo džiaugiuosi. Ir džiaugiuosi, kad ir opozicijoje atsiranda vis daugiau proto, nes iš opozicijos 54 ar 55 balsavusių 12 neparėmė pačios opozicijos inicijuotos interpeliacijos finansų ministrui. Finansų ministras turi 99 Seimo narių paramą. Tai iš tikrųjų norėčiau ir aš tokią paramą turėti. Gaila, kad jūs atsisakėte iniciatyvos rengti man interpeliaciją, būčiau jautęsis tikrai pagerbtas ir tikėčiausi panašios paramos. (Šurmulys salėje)
Gerbiamieji kolegos, dabar antra dalis dėl gerų naujienų. Suprantama, kad tą gerą naujieną aš pasakiau šiek tiek hipertrofuodamas, kad krizė baigsis, bet stengdamasis atkreipti jūsų dėmesį į tai, kad šiandieniame mūsų gyvenime yra ir gerų naujienų, ne vien tik blogos. Kartais man gana keistai atrodo, kad prieš Kalėdas buvau kritikuojamas už tai, kad tik blogas naujienas sakiau, dabar kartais išgirstu kritikos, kad bandau pasakyti gerų naujienų.
Tai viena gera naujiena iš tiesų yra labai paprasta. Galbūt Lietuvoje mažiau tais duomenimis domimasi, bet yra žinomi labai paprasti duomenys, apie kuriuos labai apibendrintai galima pasakyti, kad tai yra šalies kredito rizikos indeksas. Jis, aišku, vadinasi šiek tiek sudėtingiau, jeigu jį išverstume į lietuvių kalbą, angliškai tai vadinasi (…), ir jis atspindi, kaip tarptautinės rinkos vertina šalies, konkrečiai, sakykim, Lietuvos, kreditavimo riziką.
Noriu pasakyti, kad nuo praeitų metų rugsėjo mėn. visoms trims Baltijos valstybėms šis kredito rizikos faktorius buvo išaugęs keleriopai, prieš tris keturis mėnesius jis siekė iki 800, Latvijoje dar daugiau – per 1000 punktų, o praeitų metų rugsėjo mėn. Lietuvai jis siekė maždaug 200 punktų. 200 punktų reiškia, kad prie EURIBOR’o, skolinantis Lietuvai tarptautinėse Europos rinkose, prisidėdavo maždaug 2 % dėl Lietuvos rizikos faktoriaus. Taigi tas faktorius buvo padidėjęs iki 800 punktų, arba iki 8 %, dabar jis yra sumažėjęs faktiškai iki 400 punktų, arba 4 %, ir mažėjimo greitis yra toks, kad per paskutinį mėnesį sumažėjo maždaug 170 punktų.
Aš labai paprastą aritmetinę tiesę toliau brėždamas sakau, kad po mėnesio mes galime būti priartėję prie 200 punktų, t. y. prie tokio lygmens, koks buvo praeitų metų rugsėjo mėn.
Be abejo, birželio 21 d. paskelbiau tik dėl to, kad prie šios dienos pridėjau dar vieną mėnesį. Tai nereiškia, kad visos problemos išsisprendžia, tai tik reiškia, kad galbūt, pabrėžiu žodį „galbūt“, mums palengvės galimybės skolintis tarptautinėse rinkose.
Kodėl šitas rizikos faktorius sumažėjo? Priežasčių yra keletas. Mes tikrai nesakome, kad vien tik dėl to, kad priėmėme gerus sprendimus finansų sistemai stabilizuoti, bet tai irgi buvo svarbu. Be abejo, gerėja ir bendra tarptautinė finansų rinkų situacija. Taigi skolintis galbūt bus lengviau. Nebūtinai turėtume galvoti, kad ekonomikos recesija sustojo, nesame tokie optimistai.
Na, o kaip galėsime elgtis birželio mėn., tą pasakysime artimiausiu metu. Iš tiesų Vyriausybė, kaip ir anksčiau sakėme, dabar imasi intensyviai svarstyti tolesnės perspektyvos klausimus. Bijau ką nors daugiau pasakyti. Bet kad vienas parametras gerėja, tą dar sykį kartoju.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia K. Daukšys. Ruošiasi A. Baura.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamasis premjere, iš tikrųjų verslo neskatinimo arba verslo apiplėšimo planas pradėjo veikti jau nuo šių metų pradžios, ir tuo būdu, kad Vyriausybė skolinasi vidaus rinkose už dideles palūkanas ir verslui palūkanas padidino, ir tuo būdu, kad mokesčiai buvo sumaišyti, bet iš tikrųjų visi mes laukiame verslo skatinimo plano. Ūkio ministras apie tai labai gražiai ir, aš tikiu, sąžiningai kalbėjo, bet manau, kad ne nuo vieno ūkio ministro tas priklauso. Pasakykite kaip premjeras, kuris valdo ir Ūkio ministeriją, ir Finansų, t. y. gali padaryti joms įtaką, gal galite datą pasakyti, kada atsiras Lietuvos rinkoje tie pinigai, 4 mlrd., kurie buvo žadėti, nes atsirado tik 20 mln. Atleiskite, 20 mln. tai yra kaip aguonos grūdas tame didžiuliame pyrage.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Jeigu jums tikrai rūpėtų Lietuvos ekonomikos reikalai, jūs kasdien atsiverstumėte ekonomikos skatinimo plano interneto puslapį Ūkio ministerijoje ir matytumėte, kad tie skaičiai, 20 mln., jau seniai yra daug geresni ir didesni, ir perspektyvos tikrai yra neblogos, bet jos priklauso ne tik nuo mūsų. Jos priklauso ir nuo Europos Sąjungos institucijų, nes tie pinigai yra ne mūsų biudžeto, ne mūsų mokesčių mokėtojų – tai Europos pinigai. Europos pinigų, jūs tą gerai žinote, panaudojimui kartais iš tiesų tenka sugaišti daugiau laiko, nes taisykles diktuoja Europos Sąjunga, ne mes patys. Bet mes tikrai darome viską, turime ambicingą planą, ir aš tikrai esu įsitikinęs, kad mes jį taip pat sėkmingai įgyvendinsime, nepaisant jūsų kritikos. Jeigu opozicija galvotų apie Lietuvos reikalus, tai irgi galvotų, kaip Lietuvos verslui pasiųsti daugiau gerų žinių, o ne vien tiktai juodo negatyvo ir juodos kritikos. Nuo to iš tikrųjų situacija nepagerėja. (Nėra įrašo)
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamasis premjere. Nepaisant to, kad aš ne tiktai planus žiūriu, bet dar ir ekonomiką matau, kaip ji atrodo, jums siūlyčiau pažiūrėti, kiek realių pinigų pasiekia ekonomiką, o ne kiek jūs suplanavote. Todėl jūsų ir klausiu, kada realūs pinigai pasieks ekonomiką, o ne kada jūsų gražiame plane bus įrašyta? Iš tikrųjų Lietuvos ekonomikos sritis man rūpi ne mažiau negu jums, ir manau, kad ne mažiau negu jūs dėl to išgyvenu.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). O sakykite, kodėl jūs praeitų metų rugsėjo mėn. to neklausėte tuometinio premjero G. Kirkilo, kur jo ekonomikos skatinimo planas?
K. DAUKŠYS (DPF). Kaip jūs atsimenate, klausiau lygiai taip pat, kaip jūs tada, būdamas opozicijoje, klausėte.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Tai malonu, bent vienu klausimu sutariame.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia A. Baura. Ruošiasi V. Čigriejienė.
A. BAURA (MSG). Mano klausimas aplinkos ministrui. Pone ministre, gal turite paguodžiančių žinių dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo projekto, kurio esmė – dėl rekreacijos požiūriu ypač vertingų teritorijų pripažinimo valstybės išperkamomis saugomose teritorijose?
G. KAZLAUSKAS. Dėkoju už klausimą. Lyg ir paguodos prašote, net nežinau, ką ir atsakyti dėl paguodos. Paguosti galiu, bet konkrečiau negaliu atsakyti.
A. BAURA (MSG). Ar galiu truputį? Jeigu galima, aš tiesiog norėčiau priminti, kad…
PIRMININKĖ. Prašau patikslinti.
A. BAURA (MSG). …jau antri metai, kai Aplinkos ministerijoje rengiamas tas projektas, bet dėl vienokių ar kitokių priežasčių, kiek aš žinau, Pavilnių regioninis parkas ir dar kažkas nuolat kliūdavo ir kitoms saugomoms teritorijoms. Šitas dokumentas niekaip neatsiranda, niekaip negimsta, ir tai yra tikrai didžiulė kliūtis. Tikimės, kad tas procesas jau turėtų eiti į pabaigą, bet kol kas to nematyti.
G. KAZLAUSKAS. Aš galiu pažadėti, kad tuo specialiai pasidomėsiu ir galėsiu jums atsakyti. Dabar tikrai neturiu ką pasakyti daugiau.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia V. Čigriejienė. Ruošiasi R. Žilinskas.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis aplinkos ministre, pastaruoju metu padaugėjo nusiskundimų dėl ritualinių paslaugų teikimo. Prašau pasakyti, įsigaliojus Žmonių palaikų laidojimo įstatymui nuo liepos 1 d. paslaugų įmonės galės dirbti tik turėdamos konkrečias veiklos licencijas. Kaip dabar yra vykdomas laidojimo paslaugų teikimo veiklos licencijavimas, kiek išduota licencijų pagal aplinkos ministro patvirtintą licencijos formą ir kokia dabar yra krematoriumo kūrimosi Lietuvoje eiga? Ačiū.
G. KAZLAUSKAS. Jūs paklausėte konkrečių skaičių. Mielu noru atsakysiu, jeigu jūs man tą klausimą perduosite, arba aš jį dabar užsirašysiu, ir jūs tikrai gausite konkrečius skaičius.
Dėl laidojimo paslaugų yra parengtos naujos tvarkos, kurios artimiausiu metu bus paviešintos.
PIRMININKĖ. Dėl krematoriumo neatsakėte. Kokia eiga ar galimybės statyti Lietuvoje krematoriumą, bent vieną?
G. KAZLAUSKAS. Yra įvairių pasiūlymų, bet galutinio sprendimo nė vieno nėra, nes ir poveikio aplinkai vertinimai atliekami ir t. t.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia R. Žilinskas, ruošiasi A. Endzinas.
R. ŽILINSKAS (TPPF). Dėkoju, pirmininke. Norėčiau paklausti energetikos ministro. Gerbiamasis ministre, premjero potvarkiu sudaryta darbo grupė dėl „Leo LT“ veiklos tęstinumo savo išvadas pateikė, jūs ne kartą tuo klausimu kalbėjote. Bet man „Leo LT“ ateitis lieka ne mažiau miglota. Taigi kur Vyriausybė eina, kas laukia „Leo LT“, kas statys atominę elektrinę ir kas yra tas miglotas strateginis investuotojas, apie kurį tiek daug kalbama?
A. SEKMOKAS. Ačiū už klausimą. Bijau, kad per tokį trumpą laiką į viską atsakyti negalėsiu. Pirmiausia, matyt, dėl „Leo LT“. Darbo grupė labai aiškiai įvardijo, kad neleis pelnytis valstybės ir vartotojų sąskaita nei iš veiklos, nei iš to, kad būtų apkaltinta neteisėtais veiksmais, eitų į arbitražą ir per arbitražą būtų gautas pasipelnymas. Nei vieno, nei kito veiksmo mes neleisim, mes turim kalbėti apie tai, kad šis sandoris pažeidė valstybės interesą ir jis turi būti peržiūrėtas arba anuliuotas, išardytas. Mes kalbam apie sandorį kaip apie priežastį, kuri buvo šio neteisingumo.
Neteisingumo yra trys dalys. Pirma dalis, kelia didelių abejonių tos proporcijos, kurios buvo sutartos, kai privatus investuotojas įnešė į Vakarų skirstomuosius tinklus pinigų srauto metodu ir buvo pripažinta, kad jam priklauso 38 % visos nuosavybės. Antras neteisingumas buvo tas, kai buvo į tarifą įtraukiamos amortizacinės išlaidos per turto vertinimą, kuris iš tikro neapėmė turto, kuris naudojamas veiklai, ir per turto vertinimą buvo didinamas tarifas. Ir trečia, kai buvo nepagrįstai gaunamos pajamos iš prijungimo ir galios didinimo. Tai yra trys dalykai, trys neteisingumai, mes dėl šių dalykų spręsim teisėtomis priemonėmis. Mes negalim sukelti žalos privačiam akcininkui, nes tai vestų į arbitražą ir nuostolius, bet mes turim ir panaikinsim tą neteisingumą, kuris buvo padarytas valstybei. Pirmą Prezidentės darbo dieną bus pateikti darbo grupės siūlymai, kaip šitą dalyką išspręsti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia A. Endzinas, ruošiasi Ž. Šilgalis.
A. ENDZINAS (LSF). Dėkoju, gerbiamoji pirmininke. Norėčiau kreiptis į ministrą R. J. Dagį su gal gana nepatogiu klausimu. Norėčiau pacituoti Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 25 punktą. 25 straipsnį, gerbiamasis ministre: „Kiekvienas turi teisę į savo ir savo šeimos sveikatai ir gerovei pakankamą gyvenimo lygį, įskaitant maistą, drabužius, būstą ir sveikatos priežiūrą bei būtinas socialines paslaugas ir teisę į apsaugą nedarbo, ligos, negalios, našlystės (pabrėžiu), senatvės atveju arba kitomis nuo jo nepriklausančiomis aplinkybėmis, jam netekus pragyvenimo šaltinio.“ 2 punktas: „Motinoms ir vaikams suteikiama ypatinga globa ir parama. Visi vaikai, santuokiniai ir nesantuokiniai, naudojasi vienoda socialine apsauga.“ Prašom pasakyti, ar viešojoje erdvėje pasirodžiusioje jūsų kalboje, kad ypač bus remiamos santuokinės šeimos ir jose gyvenantys vaikai, nereiškia, kad kiti vaikai bus remiami mažiau? Ar vieno tipo šeimos išskyrimas nereiškia kito tipo šeimos diskriminavimo? Dėkoju.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, labai ačiū už jūsų klausimą ir galimybę dar kartą prie to klausimo sugrįžti. Kai mes kalbame apie valstybės paramą, negali būti jokios diskriminacijos jokios grupės, nei pagal lytį, nei pagal amžių. Kai mes kalbam apie paramą motinoms, negali būti jokios diskriminacijos motinoms, ar jos yra santuokoje, ar ne. Čia yra neginčijama aksioma, dėl kurios ginčytis nėra prasmės, nereikia net kelti papildomai tokių klausimų. Kai mes kalbame apie šeimos institutą, kuris pagal mūsų Konstituciją yra siejamas su santuoka, tai mes kalbame apie skatinimą tokio proceso. Skatinimas tai nėra parama. Galima būtų santykinai sulyginti, jeigu parama yra galimybė duoti pavalgyti, apsirengti, būstą ir panašiai, tai skatinimas yra įvairios priemonės, psichologinės pagalbos priemonės, įvairios tarnybos, kurios sprendžia šeimos konfliktus, kurios padeda išlaikyti pilną šeimą, ko tikrai reikia mūsų vaikams. Tai yra principinis dalykas. Skatinimas – tai saldainis, kurį mes galbūt vienaip ar kitaip siūlome tiems, kurie pasirinko ir laikosi, mūsų manymu, valstybei reikalingos krypties. Kai mes skatinam didesnę rūpybą įvairiose srityse, kai mes skatinam bendruomenių procesus ir t. t., tai yra skatinimas. Kai kalbam apie paramą ir pagalbą, jokios diskriminacijos niekur negali būti. Man atrodo, mes čia visiškai be reikalo ginčijamės. Tai yra visiškai aiški nuostata.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia Z. Balčytis. Atsiprašau, – Ž. Šilgalis, ruošiasi Z. Balčytis.
Ž. ŠILGALIS (LCSF). Pirmiausia noriu pasidžiaugti visu Vyriausybės kabinetu, kuris po interpeliacijos finansų ministrui toks susitelkęs ir šiandien Seime dalyvauja visas. Deja, deja, reikėtų Seimui pasimokyti iš Vyriausybės.
O klausimas būtų ūkio ministrui. Gerbiamasis ministre, praeitą savaitę, kai jūs buvot mūsų frakcijoje, mes daug kalbėjom apie Įmonių restruktūrizavimo įstatymą. Susidarė toks įspūdis, kad pritariat, kad ta poveikio priemonė šiuo metu yra labai reikalinga. Žinoma, kad yra keli įstatymo variantai. Žadėjote, kad per dvi savaites viską peržiūrėsite ir pateiksite Vyriausybės išvadas, Seimas galės priimti įstatymą. Viena savaitė praėjo, norėtųsi paklausti, ar laikysitės žodžio ir tikrai kitą savaitę ta įstatymo išvada bus pateikta? Jūs puikiai žinot, kad tas įstatymas reikalingas šiandien, nes verslui rytoj paprasčiausiai gali jo nebereikėti. Kartais susidaro toks įspūdis, kad iš tikro tai, kas vyksta dabar, galbūt ir nesąmoningai, bet yra naudinga bankams. Bet šiuo atveju mes turim galvoti apie mūsų verslą ir apie jo išlikimo galimybes. Tai ar laikysitės žodžio ir ar mes gausime kitą savaitę išvadą?
D. KREIVYS. Ačiū už klausimą. Pirmadienį šis klausimas jau bus per Vyriausybės pasitarimą. Trečiadienį bus per posėdį. (…) Vyriausybė pritars.
PIRMININKĖ. Ministre, tai čia jau atsakėt į klausimą?
D. KREIVYS. Taip, ką esu pažadėjęs, tą ir darau.
PIRMININKĖ. Gerai, dėkoju.
D. KREIVYS. Pirmadienį bus per pasitarimą, trečiadienį bus per posėdį.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia Z. Balčytis, ruošiasi gerbiamasis V. Galvonas.
Z. BALČYTIS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Mes, opozicija, taip pat esam maloniai nustebinti ir džiaugiamės labai gera nuotaika, ypač finansų ministro ir premjero. Kaip visada, jie šmaikščiai sugeba atsakyti į gana rimtus klausimus. Tad nenorėdamas gadinti šios dienos nuotaikos norėčiau ir tikiuosi, kad tai irgi bus labai gera žinia. Jūs pastaruoju metu pradėjot kalbėti apie kai kurių mokesčių pakeitimo perspektyvą. Gal išvardytumėt kokių dviejų arba trijų mokesčių pavadinimus ir į kurią pusę jūs planuojate keisti? Premjeras, kaip visada, gerai nusiteikęs. Gal jūs galit atsakyti, nes iš jūsų šiandien irgi girdėjau daug gerų tokių žinių, kad viskas gerėja, 800 punktų, krizė baigsis birželio mėnesį, kaip suprantam. Mes, aišku, lauksim šito, bet dėl mokesčių prašom.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Tiesą sakant, nelabai supratau. Iš tikrųjų čia ministrai klausia… Jūs anksčiau sakydavot, kad krizės nėra, dabar sakot, jau ji nesibaigs birželio 20 d. Tai kaip mums tada čia elgtis, sakykit? Jūsų patarimas koks būtų? Jeigu… (Balsai salėje)
Dabar dėl mokesčių, jeigu rimtai šnekėtume. Aš dar sykį noriu pasakyti vieną paprastą ir aiškų dalyką: sistemiškai tai, ką mes padarėm gruodžio mėnesį, iš esmės padarydami kai kurių esminių sisteminių visos mokesčių sistemos pataisų, tai man nekelia jokių abejonių, nes į mokesčių sistemą buvo įtrauktos tos grupės, kurios iki tol buvo lyg ir už solidarios mokesčių sistemos ribų, ar tai būtų žemdirbiai, ar tai būtų dalis kultūros darbuotojų, ar individualios ekonominės veiklos dalyviai. Tai yra labai aiškūs ir teisingi sisteminės pertvarkos dalykai, kurie man nekelia jokių abejonių, to dėka mes ir pasiekėm, kad tarptautinėse finansų rinkose pasitikėjimas Lietuva ir rizikos faktorius skolinant Lietuvai pinigų tarptautinėse rinkose nuosekliai mažėja. Tai yra pasekmės tų veiksmų. Lygiai taip pat, kaip ir pasekmės to, kad mes nuosekliai siekėm taupyti valstybės biudžeto lėšas, kai smunkant ekonomikai mažėjo pajamos.
Aišku, yra likę diskusijų dėl paskirų mokesčių, kurie nekeičia visos sisteminės pertvarkos, bet yra gana jautrūs, ar tai būtų akcizai degalams, ar akcizai alkoholiui, ar tos pačios individualios ekonominės veiklos apmokestinimo kai kurie dalykai, kur mes ir toliau nuosekliai siekiame, kad, neiškraipant visos mokesčių sistemos, būtų rastas būdas, kaip apmokestinti tikras individualiai naudojamas pajamas, o ne visą individualios veiklos pelną. Tai tuos dalykus mes esame pasiruošę svarstyti birželio mėnesį lygiai taip pat, kaip esame pasiruošę svarstyti ir tai, kas įrašyta programoje dėl kai kurių kitų mokesčių, pavyzdžiui, dėl nekilnojamo turto. Tai tokius atskirus dalykus tikrai svarstysime. Bet dar kartą noriu pakartoti: tai nekeičia tų sisteminės pertvarkos pagrindų, kuriuos ėmėmės įgyvendinti gruodžio mėn.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia V. Galvonas. Ruošiasi V. Baltraitienė.
V. GALVONAS (TTF). Gerbiamasis premjere, šiandien neklausiu kaip fizikas fiziko, paklausiu kaip lakūnas dviratininko. Gerai suprantate, kad lėktuvas be sparnų – tas pats, kas dviratis be ratų. Kur lenkiu? Lenkiu į paskutinį mūsų biudžeto skirstymą… programas. Kai susiduriame su ta pačia problema, kaip Kristus tautą pamaitino vienu duonos kepalu, taip ir mes darome – raikome riekutėmis visiems „vienmandatininkams“ po truputėlį į jų rajonus, visiems Seimo nariams, ir stovi tie nebaigti pastatai, dešimt metų statomi. Jūs neseniai lankėtės Anykščiuose, matėte ir „kultūrnamį“, matėte ir biblioteką. Lygiai taip pat, kaip visoje Lietuvoje. Ar nevertėtų baigti šią praktiką, o imti ir atlikti paprasčiausią auditą? Vykstant šiam biudžeto svarstymui Biudžeto komitete, mes matėme – naujų, pradėtų 2009 m., objektų – du lapai. Atlikus auditą, kaip pasakius, volievym rešenijem, nuspręsti ir paskirstyti tam tikriems rajonams, kad pabaigtų. Ir taip visoje Lietuvoje. Galbūt kai kas bus nepatenkinti, bet aš manau, kad žmonės dėl to džiaugtųsi, kadangi, kaip parodė praeitos kadencijos praktika, kai socdemai „Utenos“ arenai pabaigti davė pinigų, jinai stovi, žmonės džiaugiasi. Ten lankosi ne tik socdemai, ten lankosi ir konservatoriai, ir „Tvarka ir teisingumas“, liberalcentristai ir taip toliau. Baigti visus objektus vienu ypu.
PIRMININKĖ. Noriu replikuoti, kad Lietuvos Respublikos Seime reikia kalbėti lietuvių kalba.
Gerbiamasis premjere, prašau atsakyti.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Net nežinau, ką atsakyti kaip dviratininkas lakūnui. Skirtingai nuo lakūnų, dviratininkai važinėja žeme ir jaučia žemę bei realybę. (Juokas) Aš galiu pasakyti, kad tikrai, sieksime rimtų investicinių programų planavimo permainų ir strategiškumo ir tam tikra prasme dėsime visas pastangas, kad būtų išvengiama tam tikro voliuntarizmo, kuris iki šiol egzistavo. Galime labai aiškiai pasižiūrėti, kaip per paskutiniuosius gerus aštuonerius metus kai kurie rajonai labai pasididino gaunamas investicijas. Kažkaip dažniausiai tie rajonai, tos apygardos sutapdavo su buvusių finansų ministrų apygardomis. Gerai, kad A. Šemeta dabar nėra Seimo narys ir neturi apygardos, todėl visai Lietuvai pinigai jau dabar skirstomi tolygiau. Bet iš tiesų permainos tikrai reikalingos, nes aš irgi nesuprantu, kodėl, pavyzdžiui, Investicijų programoje ir šiais metais Vilkaviškiui liko daug daugiau negu kitom apygardom. Matyt, dar permainos ne visur įgyvendintos taip, kiek jos buvo reikalingos.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia V. Baltraitienė. Ruošiasi A. Dumčius.
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Ačiū. Mano klausimas skirtas socialinės apsaugos ir darbo ministrui, turbūt kartu ir visai Vyriausybei. Praeitos kadencijos metu buvo priimtas įstatymas dėl nusavintų pensijų grąžinimo. Buvo sudarytas grafikas ir pradėtos grąžinti pensijos žmonėms, kurie dirbo, kai 1995–2002 m. buvo nusavintos. Kokia dabar situacija? Žmonės mūsų, visų Seimo narių, klausia, kada bus grąžinta likusiems žmonėms. Tai noriu paklausti, ką galvoja ministerija ir visa Vyriausybė?
Dar kitas trumpas klausimas Ministrui Pirmininkui dėl Gripo pandemijos komisijos. Kai kvietėme sveikatos ministrą, visi sakė, kad čia nesąmonė, nieko nėra ir nėra ką ministrui aiškinti. Dabar žiūrime – sudaryta valstybinė komisija. Tai kodėl jinai dabar sudaryta? Ačiū.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamoji kolege, ačiū už klausimą. Dabar finansinės galimybės pagal mūsų pasiūlytą tvarką leis grąžinti žmonėms. Maždaug 45 mln. esame pasiruošę išmokėti visiems, kurie turėjo gauti šiais metais, bet neviršydami vienos pensijos sumos dydžio, kad kliūtų visiems, bet ne kad vieni gautų, o kiti negautų. Mes esame susitikę su visuomeninėmis organizacijomis, kurios atstovavo šiam interesui. Prieš mėnesį jiems esame pasiūlę pateikti pasiūlymus, jeigu jie manytų, kad reiktų kitokios tvarkos. Bet mes kol kas neturime kokių nors kitų pasiūlymų, galioja šis Vyriausybės nutarimas. O įsipareigojimus baigti mokėti… Kaip buvo numatyta, visi įsipareigojimai nukelti kitiems metams, likusi suma. Deja, šių metų biudžetas neleidžia grąžinti daugiau negu 45 mln.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Dėl pandemijos gal sveikatos ministras atsakys, bet aš noriu pasakyti, kad dėl to, kad mes sudarėme komisiją, pandemija aplenkė Lietuvą, tai yra akivaizdu.
A. ČAPLIKAS (LCSF). Jeigu rimtai kalbėtume, aš tikrai, gerbiamoji Virginija, nesakiau, kad tai yra nesąmonė. Tai yra liga ir tai reikia vertinti kaip ligos plėtrą. Bet kad nereikia kelti panikos, aš sakiau ir sakysiu, kad jai reikia ruoštis. Taip, reikia ruoštis. Šios komisijos sudarymas buvo planuotas iš anksto. Tai yra išankstinis pasiruošimas dar net nežinant, kad galėjo kilti pasaulinė pandemija. Dar kartą demonstruojame, kad sveikatos apsaugos sritis ruošiasi tokiems galimiems atvejams. Reikia vertinti pandemijos kilimo rudenį galimybę, ruoštis tam reikia, be abejo. Aš niekada nesakiau, kad tai yra nesąmonė. Tai yra liga, bet panikuoti ar dirbtinai kelti isteriją ir didinti kai kurių farmacijos kompanijų pelnų nereikia.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia A. Dumčius. Ruošiasi J. Juozapaitis.
A. DUMČIUS (TS-LKDF). Dėkui. Norėčiau kreiptis į aplinkos apsaugos ministrą. Žiniasklaida eskaluoja apie numatomą, jie vadina – priverstinį, daugiabučių namų renovavimą. Sudaromas toks neigiamas įspūdis mūsų rinkėjams, ypač reaguoja vyresnio amžiaus žmonės. Jie bijo tapti skolų bankams įkaitais ir netiki siūlomos strategijos, kuri dar yra nepradėta, efektyvumu. Kodėl jūsų atsakinga ministerija išsamiau, plačiau nepaaiškina žmonėms, nerengia tokių seminarų žiniasklaidoje ir galbūt nesiūlo variantų, kurie būtų palankesni tiems žmonėms negu tai, ką dabar mes norime siūlyti? Mums labai sunku, „vienmandatininkams“, mes esame apgulami daugiabučių gyventojų. Mes nieko negalime išsamiau paaiškinti. Ačiū.
G. KAZLAUSKAS. Dėkoju už klausimą. Labai teisingai pasakėte, kad žiniasklaidoje sudaromas neigiamas įspūdis apie numatomą daugiabučių namų renovavimą, kas iš tiesų neatitinka realios situacijos. Šiuo metu yra baigiamas rengti visų šitų dalykų viešinimo planas. Manau, artimiausiomis dienomis viešojoje erdvėje bus pateikta labai teisingos informacijos.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia J. Juozapaitis. Ruošiasi R. A. Ručys.
J. JUOZAPAITIS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Mano klausimas būtų švietimo ir mokslo ministrui. Jūsų ir ūkio ministro įsakymu yra paskirstyta 122 mln. lėšų mokyklų renovavimui iš Europos Sąjungos lėšų. Kokiais kriterijais, principais paskirstytos tos lėšos mokykloms – 122 mln.? Kur tiesa? Didieji miestai gavo 49 mln., tik Šiauliai negavo, o 16 savivaldybių gavo likusią sumą. Pagal kokius kriterijus? Ar tai tiesa, ar yra…
G. STEPONAVIČIUS (LSF). Labai ačiū, gerbiamasis kolega. Apie objektyvumą, lyginant su tuo, kaip buvo skirstomos lėšos renovacijai, ir byloja šitas dviejų ministrų įsakymas. Noriu jį iliustruoti konkrečių savivaldybių pavyzdžiais. Tik noriu padaryti trumpą ekskursą į tai, nors, suprantu, jūs nelabai ir klausote. Ar jums aktualu tik klausti, ar ir atsakymą išgirsti?
Atsakymas yra toks, kad visas įstaigas, mažindami VIP’e esančių švietimo įstaigų renovavimo skaičius, kuriuos buvo galima perkelti į energijos taupymą, perkeliame, tarp jų ir tokių rajonų kaip Naujosios Akmenės, Raseinių. Galėčiau vardyti dar ne vieną ir ne du, kurie yra ne valdančiosios daugumos Seimo narių apygardos. Tai pat yra vienuolika mokyklų paskirstyta pagal ilgalaikę renovavimo programą remiantis paprastu kriterijumi. Turiu prieš akis, ir visiems Seimo nariams buvo išplatinta lentelė, kur pagal moksleivių skaičių iki šiol buvo skirtos mažiausios investicijos rajone. Pradėjome tą sąrašą nuo galo. Jame yra tokios savivaldybės kaip Marijampolės, Utenos, Mažeikių, Kelmės, Lazdijų rajono, Kalvarijos ir dar kelios. Tikrai noriu jus patikinti, kad vadovavomės objektyviais kriterijais. Deja, nėra lengva, pripažįstu, užtvenkti tą pageidavimų upę, kuomet atskiri Seimo nariai tai nori padaryti. Ministerija laikosi pozicijos, kad turi būti pirmiausia atkurtas lėšų paskirstymo tolygumas. Pradėjome nuo tų rajonų naujų įstaigų įtraukimo, be to, kas buvo iš VIP’o išimta mechaniškai, kad galų gale sugrąžintume į vėžes. Aštuonerius paskutinius metus lėšos buvo skirstomos taip, kad socialiai ir tolygiai tas skirstymas tikrai nebuvo paremtas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia R. A. Ručys. Ruošiasi L. Graužinienė.
R. A. RUČYS (TTF). Mano klausimas būtų susisiekimo ministrui. 1995 m. buvo panaikintos kelių priežiūros remonto įmonės rajonų centruose, o apskrityse buvo įkurta dešimt regioninių valstybinių kelių priežiūros įmonių. Per šiuos trylika metų išsiplėtė jų administracinis aparatas, jų išlaikymui dabar reikia apie 30 mln. Gerbiamasis ministre, šiuo sunkiu valstybei metu ar jūsų planuose nėra šių įmonių administracijos panaikinimo ar bent iš dalies šio administracinio aparato sumažinimo?
E. MASIULIS (LSF). Labai ačiū už gerą klausimą. Be jokios abejonės, atėję į ministeriją radome tikrai neūkišką sektorių, t. y. regionines kelių įmones. Iškart ėmėmės tam tikrų veiksmų. Pirmiausia yra pradėta paprastinti įmonių valdymo administracines struktūras, pareikalauta sumažinti ir darbuotojų skaičių, tačiau ties tuo tikrai nereikėtų sustoti.
Esame dabar užsakę studiją. Yra atliekama studija, kuri nurodytų, koks vis dėlto būtų geriausias kelias, ką toliau su tomis įmonėmis daryti. Variantai yra įmanomi keli. Pirmiausia, matyt, reikėtų šias regionines įmones stambinti, sujungti. Dešimties regioninių įmonių pagal apskritis tikrai nereikia. Galima iš pradžių padaryti tris keturias pagal Lietuvos regionus arba galbūt netgi dvi. Taip mes sutaupytume labai daug administraciniame aparate žmonių. Tolesnis kelias, dėl kurio mes irgi, aišku, dar svarstome, galėtų būti ir tų įmonių privatizavimas. Bet čia, aišku, reikia labai pasverti, pasižiūrėti, ką gali tas privatizavimas, kokias pasekmes duoti, kad paskui neatsitiktų taip, kad kai reikės prižiūrėti vietinius kelius, kad nesusidarytų monopolinės situacijos, kai mes labai brangiai turėsime pirkti tą paslaugą iš privatininkų. Mes kol kas analizuojam, bet pradėjome imtis labai konkrečių priemonių pirmiausia dėl šių įmonių valdymo resursų mažinimo.
PIRMININKĖ. Klausia L. Graužinienė, ruošiasi P. Luomanas.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Mano klausimas susisiekimo ministrui. Paskutiniai įvykiai dar kartą patvirtino, kad taksistų darbas nėra saugus. Į mane kreipėsi taksistų atstovai ir informavo, kad ne vieną kartą buvo kreiptasi į Susisiekimo ministeriją ir į jus konkrečiai, ir į prieš tai buvusius ministrus, kad būtų padarytos išimtys dėl diržų užsisegimo. Jie tikrai negavo jokio atsakymo ir palaikymo. Jie mano, kad vis dėlto yra saugiau, ypač naktį, būti neprisisegus saugos diržo ir turėti galimybę apsisaugoti išlipant greičiau iš automobilio, negu važiuojant nedideliu greičiu dėl autoįvykio. Vis dėlto ar jūs manote spręsti šį klausimą, ar ne, nes paskutinis įvykis tikrai parodė, kad ta problema yra labai aštri.
E. MASIULIS (LSF). Labai ačiū už klausimą. Gerbiamoji kolege, V. Šustauskas skambino ir jums, ir man. Mes kalbėjomės ir aptarėme reikalą. Šiandien pat skubiai pavedžiau atsakingiems ministerijos darbuotojams surengti pasitarimą. Mano asmeninė pozicija yra tokia, kad iš tikrųjų mes, matyt, turėtume grąžinti prieš tai galiojusias Kelių eismo taisykles, kurios leido taksi vairuotojams darbo metu neužsisegti saugaus diržo, o keleiviai, važiuojantys automobilyje, turėtų būti su diržais. Kitą savaitę vyks pasitarimas kartu, matyt, su Vidaus reikalų ministerijos specialistais. Mes siūlysime Vyriausybei keisti Kelių eismo taisykles, kad šį klausimą išspręstume.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar P. Luomanas nori klausti, ar kalbėti su A. Salamakinu, tai nelabai žinau.
P. LUOMANAS (TS-LKDF). Laba diena, gerbiamieji. Norėčiau paklausti vidaus reikalų ministrą. Gerbiamasis ministre, kaip žinome, nuo 1990 m. (dabar jau 19 metų) policijoje dirba policininkai, kurie jau greitai išeis į pensiją, kaip žinote, 2010 m. Norėčiau paklausti, ar tokia nauja pamaina jau yra rengiama? Kokia padėtis šiuo metu, kaip šią problemą galvojate spręsti? Ačiū.
R. PALAITIS. Naujoji policijos pamaina yra nuolat rengiama. Veikia mokyklos, veikia Klaipėdoje policijos mokykla, Kaune mokymo centras. Netrukus jos bus sujungtos į vieną mokymo instituciją. Čia yra nuolatinis procesas. Nežinau, gal jūs norėtumėte patikslinti klausimą, nes nelabai supratau esmės. Šiaip pamaina rengiama.
P. LUOMANAS (TS-LKDF). Kodėl aš klausiu? Todėl, kad kai kurių komisariatų vadovai reiškia tokį susirūpinimą. Galbūt jie be pagrindo reiškia tą susirūpinimą? Anot jų, šiems žmonėms išėjus gali susidaryti tiesiog kadrų stygius. Tuomet reikėtų juos nuraminti.
R. PALAITIS. Manau, kad reikėtų juos nuraminti, nes ši veikla, mokymo veikla, yra planuojama. Dabar yra stipendijų problema, nes nėra pinigų. Galbūt tam tikras sumažėjimas per šį laikotarpį gali būti, bet tai yra lašas jūroje. Tai bendrąja prasme, visos policijos prasme, neturėtų turėti didesnės įtakos. Tuo labiau kad mes ėmėmės priemonių, mes pakeitėme statutinių pareigūnų pensijų skaičiavimo įstatymą. Jiems pensijos bus skaičiuojamos nuo paskutinių penkerių metų, geriausių metų, nuo jų pasirenkamų geriausių metų vidurkio. Ši priemonė sustabdys išėjimą iš policijos. Jeigu kartais mažėtų atlyginimai, tai jų pensijos nenukentėtų. Manau, priemonių imtasi užtektinai. Turėtumėte iš tikrųjų nuraminti.
PIRMININKĖ. Klausia M. Bastys.
M. BASTYS (LSDPF). Dėkoju, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Mano klausimas būtų Ministrui Pirmininkui. Gerbiamasis Ministre Pirmininke, Valstybės kontrolės audito ataskaitoje yra nurodoma, kad vienas labai svarbus įstatymas, kuris turėtų pasiekti Seimą, niekaip nepasiekia, t. y. Elektroninių ryšių ir informacinio saugumo įstatymas. Sakykite, dėl kokių priežasčių šis svarbus įstatymas nėra pateikiamas svarstyti Seimui? Dėkui.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Tiesą sakant, neturiu dėl to ką daug pasakyti. Gal kuris iš ministrų, ar susisiekimo, ar vidaus reikalų, gali pakomentuoti, bet mes pasitikslinsime ir artimiausiu metu informuosime jus. Šiuo metu negaliu pasakyti. Vieną dalyką tiktai galiu pakomentuoti, kad šalia kitų dalykų, kuriuos sprendžia Saulėlydžio komisija, mes taip pat žiūrime, kaip konsoliduoti valstybės administracinius pajėgumus telekomunikacijų, elektroninių ryšių srityje, kurie yra šiek tiek išbarstyti per įvairias ministerijas, įvairias kitas žinybas, ir galbūt dėl to kai kurie dalykai nebuvo sprendžiami iki šiol taip, kaip jie turėjo būti sprendžiami.
PIRMININKĖ. Dėkoju Vyriausybei už atsakymus į klausimus. Noriu palinkėti geros dienos.
Mes tęsiame savo posėdį. Kviečiu nepabėgti žemės ūkio ministrą. Kviečiu jį į tribūną pristatyti Administracinių teisės pažeidimų kodekso 17219, 17221, ir 2591 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Gerbiamasis Starkevičiau, prašau į tribūną.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai. Kaip žinote, prieš geras dvi savaites priėmėme Atsiskaitymų už žemės ūkio produkciją įstatymo projektą, kuris sumažina atsiskaitymo terminus iki 30 dienų, kai kurioms grupėms iki 60, daugumai maisto produktų iki 30 dienų. Dabar šį klausimą jau svarsto komitetai.
Yra jį lydintis įstatymas – Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso kai kurių straipsnių pakeitimas. Šiuo įstatymu siekiame sugriežtinti sankcijas dėl atsiskaitymų už žemės ūkio produkcijos pažeidimus šią produkciją superkančioms prekybos, perdirbimo ir kitų įmonių vadovams ir pavesti Valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnams surašyti Administracinių teisės pažeidimų protokolus už atsiskaitymų už žemės ūkio produkciją tvarkos pažeidimus.
Dabar galiu supažindinti. Administracinių teisės pažeidimų kodekso projektu siekiama diferencijuoti sankcijas, kurios priklausys nuo pradelsto įsiskolinimų dydžio. Kai pradelsta skola nuo 1000 iki 10 tūkst. Lt, užtraukia baudą šią produkciją superkančių prekybos ir kitų įmonių vadovams nuo 500 iki 3 tūkst. Lt. Kai pradelsta skola nuo 10 tūkst. 101 iki 100 tūkst. Lt, užtraukia baudą nuo 5 tūkst. iki 10 tūkst. Lt. Kai pradelsta skola daugiau kaip 100 tūkst. Lt, užraukia baudą nuo 10 iki 20 tūkst. Lt. Štai tokie yra pagrindiniai pakeitimai. Kaip minėjau, jie yra lydintys. Anksčiau protokolus turėjo teisę surašyti tik savivaldybės ir ministerijos, taip pat ir Žemės ūkio ministerija. Dabar praplėsta grupė ir būtent Mokesčių inspekcija bus ta įstaiga, kuri kontroliuos. Jeigu dar priminčiau praėjusį įstatymą, kurį mes jau priėmėme, pačios prekybos įmonės turės po 30 dienų informuoti mokesčių inspekciją, dėl kokių priežasčių jos laiku neatsiskaitė už pateiktą produkciją. Štai tokia yra esmė.
PIRMININKĖ. Dėkoju, ministre. Jūsų nori klausti penki Seimo nariai. Pirmasis – M. Bastys.
M. BASTYS (LSDPF). Dėkoju, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, iš tiesų šis klausimas yra aktualus, jis visą laiką buvo aktualus ir, be jokios abejonės, šis klausimas paaštrėjo būtent šiuo laikotarpiu, kai labai sunku pasiskolinti apyvartinėm lėšom iš bankų. Tačiau iš šio įstatymo projekto aš nematau, kad būtų stengiamasi daugiau diferencijuoti tas grandis, kurios yra tarp žemdirbių ir prekybininkų, tai yra visų pirma tarp perdirbėjų ir prekybininkų, kur jėgos yra nelygios. Kitaip tariant, norėtųsi, kad didesnė atsakomybės dalis tektų prekybininkams, nes nuo to priklauso atsiskaitymas su žemdirbiais būtent perdirbėjų. Dėkoju.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Mano manymu, jeigu gerai įsiskaitysite, tai kaip tik čia prekybininkai ir pakliūva, jiems bus tie Administracinių teisės pažeidimų kodekso straipsniai taikomi ir tos baudos. Būtent prekybininkams, o ne produkcijos gamintojams. Be to, įstatymas tam ir pateiktas, kad mes jį galėtume svarstyti. Prašom teikti siūlymus, jeigu dar yra kokių problemų.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia E. Pupinis. Ruošiasi J. Veselka.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Gerbiamasis ministre, norėčiau paklausti, ar iš tikrųjų galutinai yra apsispręsta dėl sąrašo tų produktų, kurie paklius į šitą sąrašą. Kaip suprantama, netikslinga būtų reglamentuoti bananų pirkimo terminus ir panašiai. Maždaug kiek produktų pakliūtų į šitą sąrašą, ir apskritai, ar tas sąrašas baigtinis. Ačiū.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Dėl sąrašo diskutuota daug ir su visom pusėm. Aišku, bananai ar ryžiai nepaklius. Mums rūpi lietuviška produkcija, ypač kuri gaminama Lietuvos perdirbimo įmonėse, čia joms yra prioritetas. Aš manau, tai bus naudinga šiuo metu ypač produkcijos gamintojams. Prekybininkai turės vadovautis mūsų priimta tvarka, o, svarbiausia, bus užtikrinta kontrolė. Anksčiau irgi buvo 90 dienų, bet po to dar būdavo visokių pratęsimų ir nebuvo užtikrinama kontrolė. Dabar čia bus sugriežtinta.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia J. Veselka. Ruošiasi K. Kuzminskas.
J. VESELKA (TTF). Gerbiamasis ministre, gal aš ne viską suradau, bet pagal įstatymo 605 projektą jūs apskritai išbraukiate svarbiausią grandį, kai klausimas yra tarp perdirbėjo ir prekybininko. Anksčiau buvo pagal 17221 straipsnį atsiskaitymų už perdirbtą žemės produkciją ir maisto produktus tvarkos pažeidimus. Dabar jūs paliekate atsiskaitymų už žemės ūkio produkciją tvarkos pažeidimus. O tai liečia tik ūkininką, perdirbėjus: pieno, mėsos, bulvių supirkinėtojus ir t. t. Bet jeigu neatsiskaito prekybininkas su perdirbėju, tai su žemdirbiu taip pat negalima atsiskaityti. Ar čia kur nors kitur yra, ar klaida yra. Kur reikalas, ar jūs… Prekybininko čia nematome, o prasideda viskas nuo jo.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Ne. Aš iš tikrųjų… Jūs teisingai pasakėte, kad nuo prekybininko, nes jis neatsiskaito. Čia, jeigu gerai įsigilinsite… O jeigu yra kas nors praleista, tam įstatymas ir pateiktas tobulinti. Būtent prekybininkas ir pateiks tą informaciją, su kuo jis neatsiskaitė.
J. VESELKA (TTF). Bet baudos ne prekybininkui.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Pažiūrėsime, tam ir pateikta.
J. VESELKA (TTF). Čia reikia gerai pažiūrėti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia K. Kuzminskas. Ruošiasi V. Uspaskichas.
K. KUZMINSKAS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis ministre, aš taip pat dėl to paties 2 straipsnio – atsiskaitymų už žemės ūkio produkciją tvarkos pažeidimai. Labai gerai, baudos tikrai yra didelės. Konkrečiai norėčiau paklausti dėl atskaitymo už žemės ūkio produkciją tvarkos pažeidimą, kai skola pradelsta daugiau kaip 100 tūkst. Imkime, pavyzdžiui, pusę milijono, 500 tūkst. Jis sumoka baudą 20 tūkst., nes daugiau negalima, o kas toliau. Ar yra numatyti teisiniai aktai už pakartotinį nemokėjimą? Jis ir toliau nemoka. Ramiai nesumoka pusę milijono tam, iš ko skolinosi, tai yra produkcijos gamintojui. O kas toliau? Koks laikotarpis? Ar pakartotinai baudžiama ir didesne bauda, ar kas nors reglamentuoja, kitas teisinis aktas? Ačiū.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Dar viena galiu pasakyti, kad taip pat siūloma bauda nuo 5 iki 6 tūkst. Lt už kitos nuostatos – atsiskaitymo už žemės ūkio produkcijos tvarkos pažeidimą. Tai yra reikalavimo sudaryti rašytines sutartis nesilaikymas, už nustatymą sutartyje blogesnių sąlygų, nei nustato teisės aktai. Aš manau, kad baudos tikrai pakankamos ir jos diferencijuotos, kiek jie pradels ir už kokią sumą. Efektyvumą turėtume pajusti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Norite papildyti? Prašau.
K. KUZMINSKAS (TS-LKDF). Paklausti. Vis dėlto jis sumoka tuos 20 tūkst., pusę milijoną skolos laiko, jam pinigus gamina pusė milijono, o kas toliau? Jis vis tiek nemoka jam to pusės milijono. Kas toliau reglamentuoja?
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Toliau bus galima, bet aš netikiu, kad jis pradels. Vienam, kitam tie terminai… Ir kai jau jam susidarys bauda, juk jis ne su vienu tiekėju tada bus sudaręs, gali būti, kad jam bus nepakeliama ta baudų našta. Aš manau, kad tikrai tik pagerės situacija po šio įvedimo.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia V. Uspaskichas.
V. USPASKICH (DPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamieji kolegos, gerbiamasis pranešėjau, po mėnesio turi informuoti, dėl kokių priežasčių. Na, tik informuoti per mažai. Baigiasi terminas ir iš karto turi būti taikomos sankcijos. Vienas dalykas.
Kitas dalykas. Mano nuomone, būtinai reikia įvesti tvarką. Ne tik 30 dienų. O jeigu produkcija realizuota, tai turi nedelsdamas pervesti tuos pinigus. Kodėl jis turi naudotis tais pinigais? Būtina į tai šiame įstatyme atsižvelgti. Ir grįžtu prie J. Veselkos pasisakymo dėl tų grandinėlių: augintojas duoda perdirbėjui, perdirbėjas – prekybininkui. Jeigu prekybininkas neatsiskaito, aišku, neatsiskaitys ir perdirbėjas. Bet yra vienas bet. Priduodi produkciją perdirbėjui. Perdirbėjai atiduoda… Ta produkcija dar nerealizuota, o perdirbėjas vis tiek turi atsiskaityti. Šią grandinėlę reikia sutvarkyti ir tarp perdirbėjo ir tiekėjo augintojo įvesti liberalesnę situaciją, nes jis priduoda. Maža to, kad sandėliuoja perdirbėjas, perdirba. Ta produkcija dar nerealizuota, o jis dar turi atsiskaityti. Šią vietą reikia labai aiškiai reglamentuoti. Ir dar kartą pritarčiau tiems, kurie rūpinasi, kad prekybininkas gali išslysti iš šios grandinės, tai yra būtina: realizavo produktą, per dieną realizavo, turi iš karto grąžinti pinigus. Nereikia laukti to 30 dienų. Čia yra labai svarbu.
PIRMININKĖ. Laikas!
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Teisingai, tai jis ir per dieną, bet jeigu jau 30 dienų pradelsė, tada iš karto jam ta bauda ir bus taikoma, informuojama ir tada prasidės sankcijos. Bet tam bus sutartys. Sutartyse irgi galima numatyti įvairius variantus. Bet čia, sutikite, jau geriau, negu buvo nieko. (Balsai salėje) Tam ir prašome. Tobulinsime.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ministre, jūs atsakėte į visus klausimus. Gerbiamieji kolegos, norėčiau klausti. Gal M. Bastys ir E. Pupinis atsisakys, nes tik už pasisakymai. Tada kviečiu balsuoti, kas už tai, kad po pateikimo būtų pritarta Administracinių teisės pažeidimų kodekso 172(19), 172(21) ir 259(1) straipsnių pakeitimo įstatymo projektui, balsuoja už, kas turite kitą nuomonę, balsuoja prieš. (Balsai salėje) Buvo prašymas balsuoti.
Balsavo 45 Seimo nariai. Po pateikimo įstatymo projektui pritarta, nes nebuvo prieš ir susilaikiusių. Siūlomas pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomas – Kaimo reikalų komitetas. Numatoma svarstyti birželio 18 d.
Kitas darbotvarkės klausimas – Kūno kultūros ir sporto įstatymo 7, 12, 15, 41 ir 44 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-518. Kviečiu Seimo narį Ž. Šilgalį.
Ž. ŠILGALIS (LCSF). Gerbiamieji Seimo nariai, dar praėjusios kadencijos Seimas priėmė Sporto įstatymą, kuris iš tikrųjų buvo svarbus ir labai reikalingas. Pirmiausia galbūt reikėtų padėkoti už tą įstatymą tiems, kurie prie jo dirbo. Bet, aišku, einant laikui tam tikri pakeitimai yra būtini, nes atsiranda tam tikrų dalykų, kuriuos reikėtų šiek tiek keisti ir tobulinti.
Aš galbūt trumpai pristatysiu, paskui svarstymo stadijoje jūs turėsite galimybę išsamiau susipažinti, ir atsakysiu į jūsų klausimus. Pirmiausia yra siekiama 7 straipsnio pakeitimais sutvarkyti, kas nustato premijų dydžius ir premijų mokėjimo tvarką. Dabar yra prieštaravimas, nes pagal vieną įstatymo nuostatą yra, kad premijų dydžius nustato Vyriausybė (taip ir liktų), vienur rašoma, kad premijų skyrimo tvarką nustato Vyriausybė, o kitur – jau Sporto departamentas. Tai būtų siūlymas suvienodinti. Palikti, kad dydžius nustato Vyriausybė, o premijų mokėjimo tvarką parengia Sporto departamentas.
Toliau. 12 straipsnyje būtų kalbama apie tai, kad administracijos direktorius galėtų pavesti įgyvendinti kūno kultūros ir sporto politiką ne tik konkrečios savivaldybės įstaigai, bet ir savivaldybės padaliniui, administracijos padaliniui.
Taip pat būtų patikslinimas dėl to, kaip būtų galima registruoti, arba kaip turėtų būti registruojamos federacijos. Anksčiau buvo, kad trijose skirtingose apskrityse susivienijusios asociacijos galėtų sudaryti federaciją. Šiuo atveju patikslinant būtų galimybė, kad ne asociacijos, bet sporto organizacijos, arba, kitaip tariant, atskiros sporto šakos, savo veiklą plėtojančios skirtingose apskrityse.
Dėl vidutinio darbo užmokesčio formuluotės irgi nėra aišku, nes vidutinis darbo užmokestis gali būti ir per sportininkų karjerą gautas vidutinis atlyginimas ir, kaip žinote, statistinis vidutinis vidurkis. Šią vietą būtų siūloma patikslinti ir laikytis formuluotės, kad vidutiniu darbo užmokesčiu būtų laikomas Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtas šalies ūkio vidutinis mėnesinis darbo užmokestis. Bet iš esmės čia yra daugiau redakcinio pobūdžio pakeitimai.
Esmė iš tikrųjų yra 41 straipsnyje, kur būtų siūlomas naujas 3 punktas, aš jį galbūt, kad būtų aiškiau, pacituosiu. Naujame trečiame punkte siekiama įtvirtinti, kad teisę gauti rentą turi ir buvęs sportininkas, kuris yra tapęs pasaulio ir/ar Europos čempionu iki 1990 m. kovo 11 d., rungtyje, kuri iki rezultato pasiekimo buvo išbraukta iš olimpinių žaidynių programos arba įtraukta į ją po rezultato pasiekimo. Trumpai paaiškinant reikėtų pasakyti, kad dalis sportininkų, kurie iš tikrųjų yra nusipelnę, buvo anuomet pasiekę aukštų rezultatų, bet dėl tam tikrų priežasčių tos sporto šakos tik vėliau buvo įtrauktos į olimpinių sporto šakų sąrašą, dabar lyg ir formaliai žiūrint neturi teisės gauti tos rentos. Nors visi pripažįsta, kad tuo metu pasiekti laimėjimai buvo labai aukšti. Ir ypač tai liečia moteris, pavyzdžiui, tokia sporto šaka kaip krepšinis. Vyrų krepšinis buvo įtrauktas 1936 m. į olimpinių sporto šakų sąrašą, o moterų buvo įtrauktas tik 1976 m., nors iki tol vyko ir Europos čempionatai, ir pasaulio čempionatai ir mūsų moterys tikrai iškovojo ir Europos čempionių vardus, ir pasaulio čempionių vardus. Tas pats liečia ir vyrų aštuonvietės irklavimo sporto šaką, ji buvo įtraukta į olimpinių sporto šakų sąrašą 1900 m., o moterų tokia sporto šaka buvo įtraukta tik 1976 metais. Dėl tokių skirtingų dalykų kai kurie žmonės yra nepelnytai nuskriausti, nors anuomet garsino Lietuvą, dabar neturi galimybės pretenduoti į rentą. Iš tikrųjų tokių žmonių nėra daug. Iš viso jų yra 16. Aišku, iš karto gali kilti klausimas, kaip tai atsilieps biudžetui ir iš kur atsiras tos reikiamos lėšos. Tai iš karto, užbėgdamas įvykiams už akių, noriu pasakyti, kad papildomų biudžeto lėšų nereikės, nes sportininkams, kurie po šio projekto priėmimo pateks į pretendentų gauti rentas sąrašą, rentos skyrimas buvo numatytas, o kartu ir įgyvendinti reikiamos biudžeto lėšos apskaičiuotos, iki priimant dar šio įstatymo pakeitimus.
Todėl, mano požiūriu, šios korekcijos Sporto įstatyme būtų ir teisingos, ir reikalingos, ir išspręstų esančias problemas, dėl jų į mus kreipiasi ir tie žmonės, kurie neturi galimybės į rentas. Juo labiau, gal reikia pasakyti, kad yra sportininkų, kurie kreipėsi ir į teismą, ir per teismą bando tuos pinigus, kurie jiems priklausytų, prisiteisti. Šios pataisos, natūralu, nutrauktų visus bylinėjimusis ir išspręstų tas problemas. Todėl aš tikrai agituočiau ir prašyčiau pritarti Seimą pateikimui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Išsamus buvo pristatymas, tačiau jūsų vis tiek nori paklausti 8 Seimo nariai. K. Daukšys. Nematau. A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, aš taip pat norėčiau paklausti dėl 41, jūs paminėjote tą esminį trečią punktą, bet yra šito straipsnio kita dalis, t. y. sportininkams renta neskiriama. Iki šiol buvo nuostata, kad renta nebuvo skiriama ir toms kūno kultūros ir sporto organizacijoms, kurios nepripažįsta ir nesilaiko dopingo kontrolės taisyklių. Kodėl jūs siūlote šitą nuostatą išbraukti ir atsisakome sąžiningos sporto kovos?
Ž. ŠILGALIS (LCSF). Sporto departamentas. Minėjau, kad šitas punktas yra perteklinis, nes 5 punkte pagal naują redakciją yra parašyta, kad netektų rentos, jeigu sportininkas būtų diskvalifikuotas dėl dopingo preparatų vartojimo ar sporto organizacijoje uždraustų metodų taikymo ir jo sportiniai rezultatai, numatyti šio straipsnio 1 dalyje, būtų anuliuoti. Taigi…
A. SYSAS (LSDPF). Bet yra sportas…
Ž. ŠILGALIS (LCSF). …tie sportininkai, kurie vienaip ar kitaip būtų susiję su dopingu, automatiškai būtų praradę šitą teisę.
A. SYSAS (LSDPF). Jūs turbūt žinote, kad yra kai kurios sporto šakos, kurios nepripažįsta, vartoja anabolikus ir kitokius dalykus, ir pasaulio čempionai rengiami, čempionatai, ir pagal tą 5…
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, dabar ne diskusija, svarstymo stadijoje galėsite diskutuoti. Dabar yra klausimas ir atsakymas, skiriama viena minutė, tuo labiau kad yra ir kitų, norinčių paklausti.
Klausia M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Ačiū. Tikrai išsamiai atsakėte. Čia, čia. Kai kurie klausimai dabar jau yra atsakyti, tačiau liko du klausimėliai.
Vienas yra labai smulkus: jūs įrašote organizacijas vietoj asociacijų. Ar tai reiškia, kad asociacijų jau nebus, ar asociacijos įeina į organizacijas?
Tai vienas smulkus klausimėlis ir vienas, aš manau, gana rimtas klausimas, ypač dalyvavus Pasaulio lietuvių komisijos darbe. Tada išaiškėjo, kad jeigu žmogus priima Amerikos pilietybę ir duoda priesaiką, tai yra priesaikos tekstas, kad jis netenka kitų valstybių pilietybių, kokias jis turėjo. O jūs rašote 2 punkte: sportininkas neteko Lietuvos Respublikos pilietybės.
Tai klausimas toks: kaip jūs numatote kontroliuoti, pavyzdžiui, Jungtinėse Amerikos Valstijose gyvenančius lietuvius, kurie prisiekė kitai valstybei, bet nepranešė ir nepraneš Lietuvai, kad jie atsisakė Lietuvos pilietybės? Ačiū.
Ž. ŠILGALIS (LCSF). Gal pradėsiu nuo antro klausimo, kuris iš tikrųjų yra svarbus. Aš pasakysiu, kad sprendžiant šitą problemą atsiranda 4 punkte, jeigu jūs matote, apibrėžimas, kad sportininkas privalo pranešti jam rentą mokančiai institucijai apie šio straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių atsiradimą. Vadinasi, natūralu, kitu atveju tokiems dalykams paaiškėjus jie automatiškai neteks galimybės gauti rentą. Žinoma, be jų geranoriškumo ir be pranešimo būtų sudėtinga kontroliuoti. Anksčiau tos nuostatos nebuvo, dabar jie bus priversti patys tą daryti.
PIRMININKĖ. Prašom patikslinti, bet trumpai.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Patikslinu klausimą taip: visiems žinoma nuostata, kad gavęs Amerikos pilietybę jis privalo atsisakyti kitos valstybės pilietybės. Vadinasi, jeigu jis yra Amerikos pilietis, jam pranešti niekur niekam nereikia.
Ž. ŠILGALIS (LCSF). Aš tik dar pasakysiu, aš ne iki galo pacitavau, aš dar pacituosiu. Aš suprantu, kad dabar tik pateikimo stadija, dar nebuvo galimybės į viską gerai įsigilinti. Cituoju: „Jeigu apie nurodytas aplinkybes laiku nepranešama (natūralu, paskui jos paaiškėja) ir dėl to permokama renta, permokėtos rentos suma išieškoma iš rentos gavėjo įstatymo nustatyta tvarka.“ Nes kito kelio kontroliuoti, deja, nėra.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia R. Kupčinskas.
Ž. ŠILGALIS (LCSF). Atsiprašau, neatsakiau į pirmą klausimą, čia kilo diskusija. Tas pirmas smulkus klausimėlis. Ten galės ir asociacijos, bet nebūtinai asociacijos, užteks ir sporto organizacijų, šakinių.
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ačiū. Jūs turbūt minėjote, kiek čia papildomai, nes mes komisijoje svarstėme šitą įstatymą, rentos gavėjų bus. Jūs turbūt paminėjote, gal aš praleidau. Turbūt sakėte, ar ne?
Ž. ŠILGALIS (LCSF). Iš tikrųjų tai susiję su 16 žmonių, kurie pagal dabartines formuluotes nepatenka, ir yra neaiškumas, departamentas negali priimti sprendimo.
PIRMININKĖ. Dėkoju pranešėjui, jūs atsakėte į visus klausimus. Dabar 1 – už, 1 – prieš. Jau galite į savo darbo vietą grįžti.
Ž. ŠILGALIS (LCSF). Ačiū.
PIRMININKĖ. Z. Balčyčio nėra. Gal tada galima bendru sutarimu pritarti Kūno kultūros ir sporto įstatymui po pateikimo? (Balsai salėje: „Galima.“) Galima. Taigi pritarta Kūno kultūros ir sporto įstatymo 7, 12, 15, 41 ir 44 straipsnių pakeitimo įstatymui po pateikimo. Pagrindinis komitetas – Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. Papildomi – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, Jaunimo ir sporto reikalų komisija, Biudžeto ir finansų komitetas. Numatoma svarstyti birželio 25 d.
Medžioklės įstatymo 4 straipsnio 3 dalies pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-588ES (pateikimas)
Gerbiamieji kolegos, kadangi mūsų rytinės darbotvarkės laikas iš esmės baigėsi, bet dar yra prašymas aplinkos ministro, kurio buvo numatytas rezervinio klausimo laikas 13.40 val., ar sutiktumėte, kad aplinkos ministras pateiktų eurointegracinį įstatymo projektą? (Balsai salėje: „Taip.“) Sutinkame. Gerbiamasis ministre, kviečiu jus pristatyti Medžioklės įstatymo 4 straipsnio 3 dalies pakeitimo įstatymo projektą. Kaip sakiau, eurointegracinis klausimas.
G. KAZLAUSKAS. Labai dėkoju už jūsų sutikimą, stengsiuosi ilgai nesutrukdyti.
Teikiamo projekto tikslas yra perkelti Tarybos direktyvos dėl laukinių paukščių apsaugos 9 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Joje numatyta, kad, taikant nukrypti leidžiančias nuostatas, būtų konkrečiai nurodytos rūšys, kurioms taikomos nukrypti leidžiančios nuostatos, leistinos jų gaudymo ar žudymo priemonės, įtaisai ar būdai, rizikos sąlygos, laiko ir vietos aplinkybės, kuriomis tokios nukrypti leidžiančios nuostatos gali būti suteiktos, institucija, įgaliota pareikšti, kad egzistuoja reikalaujamos sąlygos, ir nuspręsti, kokios priemonės, įtaisai ar būdai gali būti naudojami, kokiu mastu ir kas juos gali naudoti, kontrolės, kuri bus vykdoma, būdai.
Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 4 straipsnio 3 dalies nuostata leido sodybose ir negyvenamuose pastatuose bei jų priklausiniuose šių objektų savininkams, valdytojams ir naudotojams reguliuoti Lietuvoje leidžiamas medžioti varninių paukščių rūšis: pilkąją varną ir kovą. Šios varninių paukščių rūšys daro didžiausią žalą: teršia aplinką, kelia sanitarinę grėsmę, tačiau jos, kaip ir visa kita laukinė gyvūnija, pagal Laukinės gyvūnijos įstatymą yra valstybės nuosavybė, todėl jų naudojimas, paėmimas, medžiojimas negali būti susietas su teritorijų, statinių, objektų nuosavybe. Dėl tokios mūsų Medžioklės įstatymo nuostatos Europos Komisija yra pradėjusi Europos Sąjungos teisės pažeidimo procedūrą. Neįvykdžius Komisijos pažeidimo procedūroje keltų sąlygų, Lietuvai grėstų Europos Teismo procedūra.
Šiame projekte siūloma atsisakyti nuostatos, leidžiančios sodybose ir negyvenamuose pastatuose bei jų priklausiniuose šių objektų savininkams, valdytojams ir naudotojams gaudyti bei pasiimti varninius paukščius: kovus ir pilkąsias varnas. Šios nuostatos įgyvendinimas leis tinkamai perkelti Tarybos direktyvos dėl laukinių paukščių apsaugos 9 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Dėkoju.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nors užsirašė keturi, bet matau tik du, norinčius klausti. A. Endzinas. Norite klausti? Labai aiškiai viską papasakojo.
A. ENDZINAS (LSF). Na, supratau pasiūlymą neklausti, todėl susilaikysiu. Svarstant, komitete. Dėkoju.
PIRMININKĖ. Ačiū. Gerbiamasis Pupini, jūs labai norite klausti?
E. PUPINIS (TS-LKDF). Klausiu, nes neseniai teko dalyvauti išvažiuojamajame posėdyje, kur buvo išsakytos problemos dėl kormoranų. Iš tikrųjų šitas įstatymas ar palies, ar ne ir ką ruošiasi Aplinkos ministerija daryti, kad vis dėlto ta situacija būtų reguliuojama? Ačiū.
G. KAZLAUSKAS. Kaip ir šito įstatymo nuostata, visiškai nereiškia, kad su varnomis, kovais nebus galima kovoti, tačiau reikės laikytis Medžioklės įstatyme nustatytų taisyklių, vadinasi, medžioti nebus galima tiktai perėjimo laiku, 2 mėnesius – balandį ir gegužę. Analogiškai kovojama ir su kitais paukščiais, kurių gausa ar poveikis ūkiui yra didelis ir neigiamas, kovojama ardant lizdus ir neleidžiant perėti. Jeigu jau pradėjo perėti, tai reikia leisti paukščiukams užaugti.
PIRMININKĖ. Dėkoju, ministre, jūs atsakėte į visus klausimus. Motyvai dėl viso. 1 – už, 1 – prieš. Už – M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Konkretus klausimas, konkretus pristatymas. Siūlau balsuoti už.
PIRMININKĖ. Dėkoju už konkrečią kalbą. Ir prieš – A. Endzinas.
A. ENDZINAS (LSF). Dėkoju. Jeigu jūs prisiminsite K. Donelaitį, tai tenai yra apie varnų medžiojimą ir netgi jų naudojimą. Istoriniai šaltiniai arba klasika sako kai kuriuos dalykus, apie kuriuos mes šiandien esame išties šiek tiek pamiršę. Aš visiškai nemanau, kad draudimas naikinti arba medžioti varninius paukščius padarys esminę žalą Lietuvos ūkiui. Vien tiktai šių sumetimų skatinamas manau, kad santykis su Europos teise ir varnomis Lietuvoje nėra toks svarbus ir būtinas, kad šias įstatymo pataisas reikėtų priimti. Dėkoju.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad po pateikimo būtų pritarta Medžioklės įstatymo 4 straipsnio 3 dalies pakeitimo įstatymo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 40 Seimo narių: už – 32, prieš – 3, susilaikė 5. Taigi po pateikimo įstatymo projektui yra pritarta. Numatytas svarstymas Seime birželio 23 d. Pagrindinis komitetas – Aplinkos apsaugos komitetas.
Gerbiamieji kolegos, dabar tikrai turim baigti rytinę darbotvarkę. Tačiau yra likęs vienas klausimas – Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Aš siūlau, jeigu opozicinės Darbo partijos ir „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos sutinka, nes autorius B. Bradauskas yra irgi iš opozicijos, kad šis klausimas būtų svarstomas 15 val., popietinė darbotvarkė. Ar pritariam tam? Pritariam, dėkoju.
Taigi šiandienos, gegužės 21 d., ketvirtadienio, rytinį plenarinį posėdį baigiame. Vakarinis posėdis 15 val.
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LCSF – Liberalų ir centro sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; TPPF – Tautos prisikėlimo partijos frakcija; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.