Seimo vakarinis plenarinis posėdis Nr. 80
2009 m. gegužės 19 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja I. DEGUTIENĖ ir Seimo Pirmininko pavaduotojas Č. V. STANKEVIČIUS
PIRMININKĖ (I. DEGUTIENĖ, TS-LKDF*). Gerbiamieji kolegos, 2009 m. gegužės 19 d. vakarinį posėdį pradedame. Registruojamės.
Užsiregistravo 54 Seimo nariai.
Gerbiamieji kolegos, Seimo narys M. Varaška prašė žodžio dėl informacijos.
M. VARAŠKA (TPPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Kažkaip Seimo posėdžių salėje netekom Kūno kultūros ir sporto įstatymo 24 straipsnio pataisos kartu su aiškinamuoju raštu, lyginamuoju variantu ir Seimo narių parašų lapu dėl pateikimo. Jeigu kas nors rastų, prašau grąžinti man. Ačiū. (Plojimai)
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, M. Varaškos prašymą siūlyčiau įvykdyti.
Gerbiamieji kolegos, dėmesio! Yra užregistruota Seimo rezoliucija dėl susisiekimo ministro atsakymų į Seimo narių grupės klausimus, todėl darbotvarkė po 2-2 klausimo bus papildyta rezoliucija. Pagal Statuto 216 straipsnį, jeigu paklausimo teikėjų nepatenkina atsakymas į paklausimą, jie gali pateikti Seimui svarstyti rezoliucijos, kurioje Seimas įvertina atsakymą, projektą. Papildomai vakariniame posėdyje po klausimo 2-2, tai yra susisiekimo ministro E. Masiulio atsakymai į 31 Seimo nario paklausimą, bus dar ir rezoliucija dėl susisiekimo ministro atsakymo į Seimo narių grupės klausimus.
Jau gautas balsų skaičiavimo protokolas dėl Seimo nutarimo „Dėl nepritarimo Lietuvos Respublikos finansų ministro A. G.Šemetos atsakymui į Seimo narių grupės interpeliaciją“ projekto Nr. XIP-638 priėmimo. Iš viso išduoda 56 biuleteniai, rasta – 56, galiojančių – 44, negaliojančių – 12. Už šį Seimo nutarimą balsavo 42 Seimo nariai, prieš nebuvo, susilaikė 2 Seimo nariai. Pasirašo Balsų skaičiavimo grupės pirmininkas J. Dautartas ir skaičiavimo grupės nariai. Seimo nutarimas „Dėl nepritarimo Lietuvos Respublikos finansų ministro A. Šemetos atsakymui į Seimo narių grupės interpeliaciją“ nėra priimtas.
Replika po balsavimo.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamieji kolegos, noriu padėkoti socialdemokratams, kurie surengė tą interpeliaciją ir parodė teigiamas, stipriąsias finansų ministro puses. Iš tikrųjų tik 42 balsavo už interpeliaciją, 99 arba nebalsavo, arba jį palaikė netiesiogiai. Tai tam tikra prasme mandatas dirbti toliau. Ir aš linkiu sėkmės finansų ministrui, atsižvelgiant į visas pastabas toliau vadovauti Finansų ministerijai. Labai ačiū. (Plojimai)
PIRMININKĖ. Replika po balsavimo – P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Aš norėčiau pasakyti repliką dviem frakcijoms – tai prisikėlusiųjų frakcijai ir Liberalų ir centro sąjungos frakcijai. Jie komisijoje balsavo ir Seime kalbėjo, kad tikrai neigiamai vertino ministro darbą, apgailestavo, kad jis net nesupranta, kad blogai dirba, todėl negali pasitaisyti, o balsavime nedalyvavo. Kaip čia jūs paaiškintumėte savo tokią poziciją? Viena kalbate, kita darote. Centristai – tokie patyrę politikai, bet jūs, ką tik atėję į Seimą, dvi dienos, ir elgiatės kaip senbuviai politikai. Taip greitai perėmėte dvigubą dvilinko politiko poziciją. Tikrai nereikėtų taip greitai perimti blogų tradicijų, kurios yra Seime.
Dabar gerbiamajam ministrui. Gerbiamasis ministre, aš manau, kad mes, opozicija, turėtume, jeigu būtume labai savanaudžiai, ploti. Kad ir kaip ten būtų, kuo prastesnis ministras, kuo prastesnė Vyriausybė, tuo geriau opozicijai, bet mes esame valstybinio mąstymo ir manome, kad jus pakeitus verslui ir Lietuvos ekonomikai būtų sudarytos tikrai daug geresnės sąlygos atsigauti. Bet mes padarėme viską, ką galime, dabar nebent jūs pats galite atsistatydinti.
PIRMININKĖ. Replika po balsavimo – A. Stancikienė.
A. STANCIKIENĖ (TS-LKDF). Aš tiesiog noriu mūsų moraliniam autoritetui ponui P. Gražuliui: pone Gražuli, jūs lygiai taip pat išklausykite. Jūs per pertrauką man pasakėte, kad nors pakalbėjote vienaip, balsavote kitaip, kad balsavote už pono A. Šemetos palikimą šitame poste. (Plojimai) Moralizuodami visada prisiminkite, ką pats pasakote ir padarote. Dėkui.
PIRMININKĖ. Ministras Pirmininkas A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš tikrai noriu padėkoti ir koalicijos partneriams už išmintingą sprendimą, nors, sakyčiau, toks pasižaidimas kažin ar tinka. Bet kuriuo atveju aš tikiuosi, kad opozicija irgi pagaliau pradės suprasti savo atsakomybę. Aš jau nekalbu apie praeitį, bet apie dabartį, kuri tikrai yra nelengva, kuri nelengva visai Lietuvai, nelengva Seimui, nelengva Vyriausybei, ypač nelengva finansų ministrui.
Gerbiamieji kolegos, tikrai raginčiau patiems pagalvoti apie tai, kaip jūs atrodote šitoje situacijoje. Man atrodo, pusės metų užtenka ir praradus valdžią pagaliau susivokti, kokia yra situacija ir kokia atsakomybė tų, kurie šiandien esame visi kartu šiame Seime.
O ponui Petrui aš noriu padėkoti už tikrai gerą balsavimą. Bet jeigu jis jaučia sąžinės graužimą, tai yra galimybė ir jam išspręsti problemas – tiesiog padėti mandatą ant stalo.
PIRMININKĖ. M. Varaška.
M. VARAŠKA (TPPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamasis Petrai, prašom nekalbėti už visus ir dėl visų, kalbu apie Tautos prisikėlimo partijos frakciją.
Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke, projektas rastas. Dėkoju nežinomam geradariui.
PIRMININKĖ. Z. Balčytis.
Z. BALČYTIS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš manau, kad jau kas kas, bet gerbiamasis A. Kubilius tai tikrai turėtų suprasti, kad opozicijos darbas visada yra ryškinti pačias blogiausias problemas. Tikrai norime palinkėti, kad dabartinis ministras ir toliau, kaip ir buvo paminėta, ateitų su pasiūlymais. Aš manau, kad ta Seimo kritika, kad jis ignoravo mūsų kai kuriuos pasiūlymus ir nepripažino, aš manau, kad bus padarytos išvados, ir mes ateityje tikrai neturėsime tokių nemalonių akimirkų, kaip turėjome prieš tai per vieną šito klausimo svarstymą.
Seimas yra toks, visko būna. Deja, būna ir taip, kad viena kalbama, kita daroma – balsavimo rezultatai parodė. Bet aš manau, kad šita pamoka bus visiems į naudą. Mes tikėsimės, kad sprendimai dėl mokesčių sistemos pakeitimų artimiausiu metu bus pateikti. Sėkmės!
PIRMININKĖ. Dėkoju už gražius palinkėjimus iš opozicijos lūpų. P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, kadangi du kartus buvo paminėtas mano vardas, pagal Statutą turiu teisę replikuoti. Gerbiamoji Aurelija, kadangi balsavau, nors slaptas balsavimas, bet parodžiau žurnalistams (nesulenkiau), kaip aš balsavau. Balsavau, kad būtų atstatydintas ministras, ir tikrai nesumaišiau taip, kaip pasakė Prezidentas V. Adamkus, kad balsavo už D. Grybauskaitę, bet žurnalistai parodė, kad balsavo ne taip. Vienu žodžiu, mano balsavimas nufotografuotas žurnalistų, taigi jūs suklydote, turėtumėte atsiprašyti.
PIRMININKĖ. Seimo Pirmininkas.
A. VALINSKAS. Norėčiau padėkoti kolegai P. Gražuliui už tokius moralinius pamokslus. Galiu pasakyti, kad kiekvienas Seimo narys turi laisvo pasirinkimo mandatą, ir, jeigu mūsų frakcijos netenkina finansų ministro A. Šemetos, kuris dabar taip žaviai šypsosi, atsakymai, mes taip ir pasakėme, nes, mūsų nuomone, tų atsakymų metu kur kas daugiau dėmesio buvo skirta kai kuriems asmeniškumams negu kalbėjimui apie šalies ūkį ir finansus, ir tai mūsų frakcija balsuodama išreiškė. Tačiau mes išreiškėme, nedalyvaudami balsuojant, ir tai, kad tikime finansų ministru ir manome, kad šie darbo trūkumai nėra pagrindas jam atsistatydinti, ką mes dar kartą sakome sveikindami jį ir linkėdami gero darbo jums ir premjerui taip pat. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. J. Veselka.
J. VESELKA (TTF). O išvertęs į paprastą kalbą, noriu paklausti: gerbiamasis premjere, kokių lengvatų du jūsų kompanionai, pasitelkę opoziciją, „pramušė“ sau po šios interpeliacijos? (Triukšmas salėje)
PIRMININKĖ. Dėkoju. Visi norėjusieji išsisakė. Dėkoju gerbiamajam finansų ministrui. Savo ruožtu linkiu kuo didžiausios ištvermės po šio egzamino Seime, kad nereikėtų dar vieno egzamino liepos mėnesį, nes po Prezidentės kalbos gali kilti ir tokių minčių. Bet aš manau, kad puikiai išlaikėte Seime egzaminą, gal nebereikės kito egzamino. Kuo geriausios jums sėkmės.
Gerbiamieji kolegos, popietinės darbotvarkės 2-1 klausimas – Seimo rezoliucijos „Dėl žmogaus teisių padėties ir situacijos Tibete“ projektas Nr. XIP-336(2). Priėmimo stadija. Pranešėja – D. Kuodytė.
Gerbiamieji kolegos, tik norėčiau priminti, kad pagal Statuto 186 straipsnį rezoliucija yra redaguota. Kaip jūs žinote, buvo sudaryta komisija, kuri suredagavo tekstą. Taigi mums reikės tik pasakyti savo poziciją, ar pritariame, ar nepritariame. Bet iki šiandienos jokių naujų pasiūlymų nebuvo gauta, nebent pranešėja nori dar ką nors papildyti.
Dėl vedimo tvarkos – Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas A. Salamakinas.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Socialdemokratų frakcija prašo padaryti šio klausimo pertrauką iki kito posėdžio. Argumentas yra toks, kad visi opozicijos nariai, kurie buvo įtraukti į darbo grupę, šiandien ir man pareiškė tokį nuogąstavimą, kad jie, įskaitant ir J. Karosą, ir poną… pamiršau pavardę, nebuvo pakviesti į darbo grupės, redaguojančios nutarimo projektą, posėdį. Todėl prašau pertraukos iki kito posėdžio, kad jie irgi padirbėtų prie šios rezoliucijos. Tada bendru sutarimu turbūt priimsime šią rezoliuciją.
PIRMININKĖ. Gerbiamoji D. Kuodytė prašo atsakyti. Prašom.
D. KUODYTĖ (LSF). Su didžiausia pagarba ponui A. Salamakinui turiu pasakyti, kad jūs sakote ne visai teisingus dalykus. (Triukšmas salėje) Taip, aš tuoj viską pasakysiu ir paaiškinsiu.
Tą kartą, kai buvo svarstomas šis klausimas, buvo sudaryta redakcinė komisija ir buvo duotos dvi savaitės redagavimui. Seimas patvirtino mane redakcinės komisijos pirmininke. Tą pačią dieną, iš karto po balsavimo, visiems redakcinės komisijos nariams buvo išsiųstas elektroniniu paštu laiškas, nurodantis, kad iki penktadienio, tai buvo antradienis… iki penktadienio prašiau pateikti savo redakcines pastabas. Iki to laiko gavau keletą pastabų, tačiau ne visos buvo redakcinės komisijos narių, buvo ir šiaip Seimo narių pastabų. Iš esmės į visas tas pastabas yra atsižvelgta. Kitą savaitę elektroniniu paštu du kartus kviečiau komisijos posėdžius. Lygiai taip pat kvietimą gavo ir ponas J. Karosas, ir visi kiti komisijos nariai. Jeigu žmonės neskaito savo elektroninio pašto, tai iš tiesų nėra mano problema. Bet Seimas įpareigojo per dvi savaites atlikti šį darbą, ir šis darbas per dvi savaites buvo atliktas. Nebuvo pažeistos nė vieno redakcinės komisijos nario teisės arba galimybės pateikti pastabų ir dalyvauti redagavimo darbe. Todėl aš iš tiesų kategoriškai atmetu tuos priekaištus, kad kažkas buvo nuskriaustas ir dabar vėl iš naujo reikia viską pradėti.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, žiūrėdama paaiškinimo, aš turiu jus kviesti balsuoti, nes buvo oficialus frakcijos pasiūlymas dėl pertraukos iki kito posėdžio. Dėl vedimo tvarkos – S. Pečeliūnas.
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū. Dar prieš tuos visus balsavimus. Vis dėlto būkime sąžiningi. Aš noriu priminti ir ponui A. Salamakinui. Dar praeitoje kadencijoje, kai čia svarstėme rezoliuciją dėl kariuomenės ateities, tada jūsų vadovaujamos redakcinės komisijos pirmininkas elgėsi visiškai kitaip – jis redakcinės komisijos nariams išsiuntė elektronines telefonines žinutes, kad po 5 min. ten ir ten bus posėdis, praėjus po posėdžio pabaigos jau valandai ar dviem. Ir, aišku, savus surinko, kitų net nepakvietė. Štai tada mes galėjome reikalauti, bet ir tai pasakėme – tiek to. Pateikėme savo pataisas raštu ir Seimas tada sprendė, kaip su jomis elgtis, kartu su autoriumi. Tai elkitės korektiškai.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, aš tikrai norėčiau pirmiausia kviesti balsuoti, kadangi buvo konkretus pasiūlymas frakcijos vardu. Gerbiamoji Kuodyte, tikrai dėkoju. Galite užimti darbo vietą. Kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad darytume Seimo rezoliucijos „Dėl žmogaus teisių padėties ir situacijos Tibete“ projekto priėmimo pertrauką iki kito posėdžio, balsuoja už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 95 Seimo nariai. Už – 42, prieš – 41, susilaikė 12. Pertrauka iki kito posėdžio.
Seimo narys M. Zasčiurinskas – repliką po balsavimo.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Ačiū. Galiu kalbėti? Norėjau pasakyti prieš balsavimą, tik nelabai suprantu, kaip čia (pagal ūgį?) suteikiamas žodis, nes aš stovėjau pirmas. Vienas kalbėjo, antras kalbėjo dabar.
Ką aš noriu pasakyti? Aš esu tos komisijos narys. Esu tos komisijos narys. Dalyvavau visuose posėdžiuose. Posėdžiai buvo du: pirmame posėdyje dalyvavome dviese su gerbiamąja pirmininke, antrame posėdyje dalyvavome penki, kurie išrinko kitą pirmininką. Po to įvyko Etikos ir procedūrų komisijos posėdis, kuris nustatė, kad išrinktas ne tas pirmininkas. Po to posėdžių daugiau nebuvo. Todėl, matyt, reikalingas tyrimas, kas čia vyksta.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, išklausiusi šią informaciją, aš siūlau, kad šį klausimą apsvarstytų Etikos ir procedūrų komisija, nes informacija apie komisijos darbą yra ne visai korektiška ir etiška. Juo labiau kad mes dabar balsavimą… turime laiko iki kito posėdžio. Repliką po balsavimo – A. Endzinas.
A. ENDZINAS (LSF). Gerbiamoji pirmininke, ne repliką. Tiesiog atsistojau prieš balsavimą. Tai išties yra balsavimai dėl pertraukų, kurie kažką duoda, ir yra balsavimai dėl pertraukų, kurie nieko neduoda. Iš esmės ne toks klausimas, kuris verstų čia kalnus ar sukeltų nestabilumą šalyje. Manyčiau, kad reikia baigti tą klausimą. Seimas yra pajėgus priimti arba nepriimti vienokius ar kitokius sprendimus ir tai gali padaryti. Dėkui.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, aš puikiai suprantu, kad yra skirtingos nuomonės ir skirtingos pozicijos, tačiau jeigu frakcijos vardu yra prašoma pertraukos, pagal Statutą aš turiu formuluoti balsavimą. Seimas apsisprendė taip, taigi pertrauka iki kito posėdžio. Prašau, repliką po balsavimo – G. Kirkilas.
G. KIRKILAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Mielieji kolegos, ypač kreipiuosi į valdančiąją koaliciją. Na, aš labai gerbiu Tibeto žmonių siekius ir iš tikrųjų daug ką gali padaryti mūsų nevyriausybinės organizacijos, ir ponia D. Kuodytė, ir ponas E. Vareikis, ir kiti, kurie dalyvauja, bet parlamento rezoliucija yra politinis aktas. Aš norėčiau, kad šiandien ir ponas E. Masiulis pasakytų savo nuomonę šituo klausimu, būtų labai įdomu, žinant Kinijos poziciją, ar įvyks Lietuvoje transporto ministrų susitikimas rudenį, būtų labai įdomu sužinoti ir užsienio reikalų ministro poziciją šiuo klausimu. Tai ar mes nenustosime žaisti šitomis rezoliucijomis? Yra keletas žmonių, kurių poziciją aš labai gerbiu, nevyriausybiniu lygmeniu tikrai gali dirbti, bet kodėl reikia versti parlamentą, juk kiek mes laiko gaištam? Gerbiamoji pirmininke, aš savo poziciją išsakiau Seimo valdyboje, tai ar mes pirma žiūrėsime Lietuvos interesų, ar keleto lobistų, kurie čia stumia šitą klausimą? Ačiū.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis Gediminai Kirkilai, aš atsakysiu jums, kodėl šitas klausimas įtraukiamas į darbotvarkę. Jūs puikiai suprantate, kad yra Statutas, šventa knyga, pagal kurią aš ir dirbu, o ten yra surinkti Seimo narių parašai, jie turi teisę demokratiniame Seime registruoti tokią rezoliuciją, kokią jie mano esant reikalingą. Buvo sudaryta redakcinė komisija, kaip dabar išaiškėjo, gal ji ne visai gerai dirbo. Etikos ir procedūrų komisija visa tai išsiaiškins, bet procedūriškai pagal Statutą mes viską darome teisingai. Prašau. A. Salamakinas.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Šiuo atveju aš noriu pateisinti gerbiamąją kolegę Dalią. Ji, vadovaudamasi logika, elektroniniu būdu siuntinėjo kvietimus, bet Seimo nariai šitų kvietimų neskaitė. Vadinasi, reikia elgtis kitaip. Patarsiu, kaip jaunai kolegei: tada reikia išsiųsti raštu, kad jie pasirašytų negalį dalyvauti posėdyje, tada jūs būsite teisi. Šiuo atveju Statute nenumatyta, kad elektroniniu paštu išsiųstas laiškas yra teisėtas, ir jie teisingai sako: mes negavome jūsų kvietimo. Na, ką padarysi, yra toks Statutas.
PIRMININKĖ. Gerbiamoji Dalia Kuodyte, prašau.
D. KUODYTĖ (LSF). Aš turiu atsakyti. Jau vieną kartą Etikos ir procedūrų komisija svarstė šitą klausimą ir gal nevarginkime tos Etikos ir procedūrų komisijos, nes šiandien buvo pasakyta, kad tai yra politinis klausimas ir nėra čia ko mums apie tą Tibetą kalbėti ir t. t. Tai aš ir siūliau šiandien tą klausimą ir baigti. Balsuokite prieš ir baigiame. Dabar tampysimės dar toliau, ir viskas. Toks ir buvo pasiūlymas, bet jį baigti aš tikrai prašysiu.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, procedūriškai šis klausimas šiandien baigtas, o tie sprendimai, kuriuos šiandien Seimas priėmė, turės būti vykdomi. Taigi 2-2a ir 2-2b klausimai. Pirmasis 2-2a – susisiekimo ministro E. Masiulio atsakymai į 31 Seimo nario paklausimą pagal Seimo statuto 216 straipsnį. Prašau. E. Masiulis, susisiekimo ministras. Kolegos labai nori registruotis. Prašom registruotis. Kol registruojamės, Petras – dėl vedimo tvarkos.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, dėl vedimo tvarkos. Pagal Seimo 216 straipsnį pirmiausia 5 minutes kalba iniciatorius, o po to ministras atsakinėja į klausimą. (Balsai salėje) Iniciatoriai du, pirmieji pasirašiusieji.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, čia yra, aišku, toks įdomus klausimas, kad kaip teikėjas yra pasirašęs ir E. Masiulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Iniciatoriai du pirmieji pasirašę. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Gal tada iš tikrųjų yra. Aš paskaitysiu iš eilės, tik truputį čia vienas dabar užlindo į priekį. Pirmas iš pradžių buvo P. Gražulis, bet paskui atsirado V. Mazuronis. Tai gal tada gerai, Petrai, prašau.
Susisiekimo ministro E. Masiulio atsakymai į 31 Seimo nario paklausimą
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, iš tikro taip įvyko, kad ir pats E. Masiulis po šiais suformuluotais Seimo narių klausimais ministrui pasirašė, nes, matyt, ir jam pačiam neaišku, kaip tos 16 firmų per ketvirtį sunešė jo partijai beveik 450 tūkst. litų. Tai nėra maža suma ir man tai asmeniškai sukėlė tam tikrą įtarimą. Kaltinti aš nieko nenoriu ir negaliu. Gerbiamasis E. Masiulis, susisiekimo ministras, kaip priklauso atsakė Seimo nariams į klausimus, deja, noriu pasakyti, kad to atsakymo konkretumo tikrai pasigedau. Labai įdomiai jis rašo, kad jis asmeniškai ir jo partija pasisako už tai, kad firmos apskritai nefinansuotų partijų ir kad partijos būtų finansuojamos tiktai iš biudžeto. Kaip šiandien matome, tikrai partijos finansuojamos iš biudžeto, o toliau, trečiajame savo rašte, jis sako, kad mes išsiuntinėjome beveik tūkstančiui firmų prašymus, kad jų partija būtų finansuojama. Tai čia kažkokios logikos trūksta, jūs galėjote parodyti pavyzdį ir, jeigu kas nors ir parėmė, atsisakyti tos paramos. Tačiau jūs net prašėte tos paramos, taip jūs rašote ir savo atsakymuose į Seimo narių klausimus.
Taip pat aš norėčiau pasakyti ir tai, kad šitos įmonės nėra šiaip sau įmonės. Aš iš Vyriausiosios rinkimų komisijos oficialiai paskelbtų duomenų surašiau įmones, kurios aukojo lėšas, kurių veikla yra tiesiogiai susijusi su Finansų ministerija, t. y. arba kelių tiesimo įmonės, ar ženklinimo įmonės, ar dar kažkokius darbus atliekančios įmonės Nuo požiūrio į tas įmones faktiškai priklauso, ar jos gaus užsakymų, ar negaus užsakymų, laimės vieną ar kitą konkursą ar nelaimės. Jau po šitų klausimų viešai spaudoje rašoma, kad įmonė, t. y. UAB „Belam“, kuri oficialiai paaukojo 29 tūkst. litų, faktiškai be konkurso (konkursas net nebuvo skelbtas) gavo atlikti darbų už beveik 60 mln. eurų, t. y. daugiau kaip už 200 mln. litų. Be konkurso. Tuo klausimu jau susidomėjo ir Europos Komisija, ji taip pat pateikė tam tikrus klausimus ir tarp šitų institucijų vyksta ginčas. Deja, tiek Susisiekimo ministerija, tiek „Lietuvos geležinkeliai“ teigia, kad jie nepažeidė Europos Sąjungos teisės ir Lietuvos viešųjų pirkimų įstatymo. Mano manymu, tai yra tikrai didelė suma, tai ne brendžio butelis, ką prieš tai mes taip kruopščiai ir sąžiningai nagrinėjome ir purtėme teisėją, kuris paėmė brendžio butelį ir kurį net prokuroras prašė patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Yra ir daugiau tokių dalykų.
Per šį laiką taip pat paaiškėjo, kad susisiekimo ministras savo buvusį partijos lyderį europarlamentarą paskyrė Klaipėdos jūrų uosto direkcijos direktoriumi. Irgi buvo įvairiausių abejonių, ar šitas konkursas buvo skaidrus, ar buvo suformuota objektyvi komisija, taip pat iškilo tam tikrų aplinkybių ir dėl to, kad dar anksčiau E. Masiulis paskyrė naująjį Vilniaus oro uosto direktorių. Kiek turiu informacijos, jis taip pat yra E. Masiulio bendramokslis, gali ministras paneigti šitą informaciją, gal ji klaidinga. Taip pat asmenys iš ministerijos, kurie kuravo šią sritį ir kurie turėjo būti įtraukti į tą komisiją, nebuvo įtraukti, o vienas net išsiųstas tuo metu, kai vyko konkursas, į komandiruotę. Jeigu tokie dalykai vyksta nelabai skaidriai, ir dabartinė valdančioji dauguma vis dėlto mano kovoti su korupcija, būti atvira, aš manau, į šiuos klausimus mes galbūt sulauksim atsakymo ir galbūt tenkins mus.
Bet noriu pasakyti iš karto, nes gavom raštišką atsakymą, ir manęs, ir grupės Seimo narių netenkino ministro pateikti atsakymai, todėl mes parengėm rezoliuciją po atsakymų ir manom, kad reikia gilesnės šio klausimo analizės, manom, kad reikia pavesti Antikorupcijos komisijai atlikti tolimesnį tyrimą dėl Liberalų sąjūdžio partijos finansavimo. Taip pat norėtume, kad būtų atliktas tyrimas ir dėl paskyrimo į pareigas tiek Klaipėdos jūrų uosto direkcijos direktoriaus, tiek Vilniaus oro uosto direktoriaus. Būtų atliktas tyrimas, ir visos šios abejonės, kurios kilo Seimo nariams, būtų išaiškintos.
Taip pat mes rezoliucijoje siūlom, nes rašoma spaudoje, apie tai viešai kalbėjo ir susisiekimo ministras, kad bandoma reorganizuoti „Lietuvos geležinkelius“ atskiriant nepelningas šakas: keleivių pervežimą, infrastruktūrą ir krovinių pervežimą, ir užkulisiuose jau kalbama, kad yra numatyta įmonė, kuri privatizuos pelningą šaką, t. y. krovinių pervežimą, ten per praeitus metus buvo…
PIRMININKĖ. Kolega, laikas.
P. GRAŽULIS (TTF). …300 mln. Lt pelno. O keleivių pervežimas sudarė daugiau kaip 100 mln. Lt nuostolio, ir šias įmones būtų siūloma lyg ir palikti valstybės biudžete.
Todėl mes manome, kad būtų svarbu, jeigu šį tyrimą atliktų ir savo nuomonę dėl būsimo reorganizavimo pasakytų Seimo Ekonomikos komitetas. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dabar kviečiu į tribūną E. Masiulį. Jums skiriama 15 min. atsakyti į klausimus.
Gerbiamieji kolegos, aš atkreipiu dėmesį. Diskusijose užsirašėte gana daug kalbėti, bet pagal Statutą diskusijose leidžiama kalbėti ne daugiau kaip po 4 Seimo narius, t. y. iš viso 4 Seimo nariams – 2 iš opozicijos, 2 iš valdančiosios daugumos. Ir prerogatyvos frakcijoms nėra. Tai jūs, kadangi, žiūriu, iš frakcijų esat užsirašę ne po vieną, susitarkit, katras kalbėsit. O dabar E. Masiulis.
E. MASIULIS (LSF). Labai ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, gerbiamąjį P. Gražulį pažinojau kaip dorą ir sąžiningą žmogų kurį laiką, bet šiandien iš šios tribūnos labai daug melo pasklido. Norėčiau keletą tų melagingų pasakymų iš karto čia, vietoje, paneigti.
Pirmiausia dėl BELAM’o ir „Lietuvos geležinkelių“ konkurso, dėl kurio Europos Sąjunga yra pareiškusi pagrįstą nuomonę ir pretenziją. Gerbiamasis Petrai Gražuli, konkursai vyko 2007 m., kai mes su tavim buvome opozicijoje, ir E. Masiulis net nežinojo, koks yra Susisiekimo ministerijos adresas. Tai nereikėtų šiuo atveju tokiomis demagogijomis užsiimti.
Antras dalykas, kurį irgi norėčiau labai aiškiai pasakyti, dėl konkurso, įvykusio į Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos… Konkursas buvo atviras. Konkurse dalyvavo 4 dalyviai. Buvo sudaryta vertinimo komisija, kurioje nedalyvavo nė vienas politinę priklausomybę turintis narys. Visa konkurso medžiaga įrašyta, ir kiekvienas iš jūsų, kas nori įsitikinti šio konkurso skaidrumu, gali kreiptis į ministeriją, jums bus suteikta visa įrašyta medžiaga, ir jūs galėsite patys įsitikinti, ar teisingai komisija priėmė sprendimus, ar neteisingai.
Dabar grįžtu prie klausimų, kurie man buvo pateikti raštu. Iš tikrųjų aš pats padėjau parašą po šiais klausimais norėdamas išsklaidyti bet kokius įtarimus ir abejones. Kaip įprasta, tie įtarimai ir abejonės atsiranda artėjant rinkimams, likus kelioms savaitėms iki rinkimų, kai kai kurioms politinėms jėgoms, kurios stokoja idėjų, reikia pasireikšti žiniasklaidoje.
Lietuvos Respublikos įstatymai numato du politinių partijų rėmimo būdus privačiomis lėšomis – fizinių ir juridinių asmenų. Aiškiai nustatytos rėmimo „lubos“ ir privalomas viešas ataskaitų teikimas šiuo metu yra vienintelis būdas visoms partijoms skaidriai gauti paramą ir už ją atsiskaityti. Visi partijos rėmėjai ir visos gaunamos lėšos viešai deklaruojamos. Savarankiški juridiniai vienetai ir fiziniai asmenys paramą skiria laisva valia ir, beje, už tai esame labai dėkingi. Ir anksčiau visas partijas, įskaitant ir Liberalų sąjūdį, rėmė privatūs rėmėjai. Tačiau noriu pabrėžti, kad tarp parėmusių Liberalų sąjūdį ir kitas partijas – plataus spektro verslo įmonės – medicinos, statybų, nekilnojamojo turto plėtros ir kitų verslo šakų įmonės. Ir tai neturi nieko bendro su mano pavaldumui priklausančios ministerijos veiklos sritimis.
Kai kurios paklausime minimos įmonės ir jų paramos interpretacijos, kolegos, iš tikrųjų yra paradoksalios. Pavyzdžiui, „Bangenė“. Čia cituoju autorių paklausimą. Paklausimo autoriai pasitelkė lakią fantaziją, kad suformuluotų šios įmonės ryšį su mano vadovaujamos ministerijos reguliavimo sritimi. Didžiausia lietuviško kapitalo apvaliosios medienos didmeninės prekybos įmonė šalyje, besiverčianti ir medžio eksportu. Mediena transportuojama geležinkeliais, o „Lietuvos geležinkelių“ kainas nustato Susisiekimo ministerija. Kolegos, juk iš tiesų viskas, kas susiję su verslu, važiuoja arba keliais, arba geležinkeliais, skrenda lėktuvais, plaukia laivais ir naudojasi pašto paslaugomis. Vadovaujantis tokia logika, galima apkaltinti visą šalies verslą.
Galiu tvirtai pareikšti, kad iš tikrųjų esu už tai, kad politines partijas Lietuvoje remtų tik valstybė. Taip būtų išvengta bet kokių spekuliacijų dėl galimai palankių sprendimų priėmimo už gautą paramą. Tačiau tol, kol taip nėra, visos partijos vadovaujasi vienodu įstatymu. Ir kiek buvo bandymų balsuoti Seime dėl to, kad tik iš valstybės gautų paramą, šito kol kas nepavyko padaryti. Prašymai, kurie jums pateikti kaip kopijos šalia lydinčios medžiagos, iš tikrųjų buvo išsiųsti tada, kai Liberalų sąjūdis dar negavo jokios paramos iš valstybės biudžeto. Eidami į Seimo 2008 m. rinkimus ir po 2008 m. rinkimų mes buvome politinė partija, kuri negavo nė lito iš valstybės biudžeto. O pateikti savo idėjas visuomenei, pristatyti jas bet kokiu atveju lėšų reikia. Todėl mes šiuos prašymus ir išsiuntinėjome.
Taigi visi Susisiekimo ministerijos sprendimai, noriu atsakingai pasakyti, yra vieši ir prieinami plačiajai visuomenei. Viešųjų ir privačių interesų nesu supainiojęs, o jei kada nors iškils bent mažiausia abejonė dėl interesų konflikto, nedelsdamas nusišalinsiu nuo sprendimo priėmimo tais klausimais.
Kolegos parlamentarai šiuo paklausimu tam tikra prasme meta įtarimą ne vien man. Jie meta įtarimus ir verslui, netiesiogiai jį kaltindami galima korupcija. Tai labai sunkūs įtarimai, kuriais nederėtų švaistytis. Verslo atstovai, kurdami bendrąjį valstybės vidaus produktą, yra tokie pat valstybės piliečiai kaip ir visi kiti, renkantys valdžią ir turintys teisę pareikalauti, kad išrinktoji valdžia atitiktų jų, kaip piliečių, lūkesčius. Todėl siūlau neskirstyti valstybės piliečių į verslininkus ir ne verslininkus.
Taip pat noriu atkreipti dėmesį į dar vieną šio paklausimo aspektą. Mesdami tokius įtarimus verslui, kartu siunčiame žinutę, kad, norint išvengti įmonės vardo eskalavimo panašiame kontekste ir su tuo susijusių įtarinėjimų, paprasčiausiai partijas ar politikus reikia remti neoficialiai. Be jokios abejonės, visų, pabrėžiu, visų partijų vadovai turėjo ar turi susitikimų su įmonių vadovais. Ir tikrai nežinau nė vieno partijos vadovo, kuris nėra turėjęs susitikimų su įmonių vadovais. Tarp jų buvo ir tų, kurie partijoms, taip pat ir Liberalų sąjūdžiui, suteikė paramą.
Iš tikrųjų patvirtinu, kad mes raštu kreipėmės į tūkstantį didžiausių Lietuvos įmonių, tai buvo padaryta dar prieš 2008 m. Seimo rinkimus. Įmonių sąrašą gavome iš „Verslo žinių“ laikraščio sudaryto sąrašo. Beveik neabejoju, kad firma „Judex“ irgi turėjo gauti mūsų prašymą, jeigu patenka į tūkstantuką. Noriu pasakyti, kad finansinę paramą savarankiški juridiniai vienetai iš tikrųjų teikia savo noru. Jei man esant ministru bus svarstomi sprendimai, susiję su Liberalų sąjūdžio finansiniais rėmėjais, priimant sprendimus tikrai nedalyvausiu. To paties norėčiau paprašyti ir kitų savo kolegų, nesvarbu, kokios partijos nariai jie būtų.
Kartu noriu užtikrinti, kad Susisiekimo ministerija priima ir priims tik tuos sprendimus, kurie geriausiai tenkina visuomenės ir valstybės interesus ir atitinka ministerijos strategiją. Kiek man yra žinoma dirbant susisiekimo ministru, nė viena partiją parėmusi įmonė nėra laimėjusi Susiekimo ministerijos ar jos kontroliuojamos įmonės konkurso ar viešojo pirkimo. Tačiau kai kurios iš jų yra laimėjusios konkursus, iki man tampant ministru arba kitose ministerijose. Man pradėjus vadovauti Susiekimo ministerijai, imtasi darbo skaidrinant viešuosius pirkimus, konkursai yra smulkinami, stiprinama vidaus kontrolė, siekiama kuo didesnės tiekėjų konkurencijos. Informacija apie praėjusiais metais vykdytus ir šiemet planuojamus bei jau vykdomus viešuosius pirkimus viešai paskelbta internete ir yra visiems prieinama, ko anksčiau nebuvo. Dar kartą pabrėžiu, jog visi Susiekimo ministerijos ir ministerijos valdomų įmonių konkursai privalo vykti skaidriai.
Viešųjų ir privačių interesų derinimas yra aiškiai apibrėžtas Lietuvos Respublikos teisės aktais. Iki šiol nesu susidūręs su situacija, kurioje galimai iškiltų interesų konflikto klausimas, tačiau jeigu taip nutiktų, elgsiuos pagal įstatymą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs atsakėte į jums pateiktus klausimus išnaudojote laiką 15 min. Dėkui.
Dabar diskusijoje gali dalyvauti keturi Seimo nariai. Pirmąjį kviečiu opozicijos frakcijos seniūną Z. Balčytį.
Z. BALČYTIS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamieji kolegos, klausimas yra labai įdomus. Pirmiausia, gerbiamasis ministre Eligijau Masiuli, jūs iš tikrųjų šiandien esate ministras. Klausydamasis šiandien jūsų kalbos, esu labai nustebęs. Jūs labai teisingai pasakėte, kad prieš keletą mėnesių jūs buvote visiškai kitoje daugumoje, tai buvo praeitą kadenciją, ir buvote opozicijos atstovas, dar prieš ketverius metus jūs buvote pats jauniausias išrinktas į Lietuvos Respublikos parlamentą, turėjote 25 m. Mes tikėjomės, kad tuo metu jūs turėsite savo objektyvią nuomonę. Aš, kaip irgi nepatyręs, jaunas, tuo metu patvirtintas susiekimo ministras, prisimenu jūsų klausimus, jūsų retoriką ir daugelį kitų dalykų. Jums galiu atvirai pasakyti, kad jūs kartais buvote labai agresyvus, kartais net brutalus. Jeigu dabar svarstomi klausimai būtų susiję su susiekimo ministru Z. Balčyčiu arba su susiekimo ministru A. Butkevičiumi, manau, šiandiena būtų visai kita diskusija ir kita retorika. Būtų vartojami žodžiai: jūs vagys, jūs esate vienoks, jūs esate kitoks. Yra jūsų įrašai, aš juos šiek tiek žiūrėjau, kaip jauniausiam irgi reikėtų pažiūrėti.
Dabar dėl to, kas čia yra. Manau, jūs žinote, kad visos įmonės yra verslo pagrindu paremtos, mes jas privalome gerbti, jos teisingai elgiasi ir daro, kad remia vienaip ir kitaip vieną politinę partiją, kitą. Labai gerai, kad viskas yra užregistruota, bet keista yra tai, ką jūs šiandien pasakėte, kad jūs nusišalinsite nuo visų sprendimų, kurie bus susiję su šiomis įmonėmis. Jums bus labai sunku atlikti savo pareigas, nes šių įmonių veikla yra daugiaplanė. Manau, kad jūs kreipdamasis į daugumą, kaip rodo ir šiandien prieš tai buvęs balsavimas, vis vien ateityje neišvengsite vienokių ar kitokių pasitikrinimų šioje srityje.
Dabar dėl paties kreipimosi. Jūs, kreipdamiesi į privačias kompanijas, šiek tiek jas prigavote. Aš turiu omeny jūsų teiginį, kad jūs tiems besikreipiantiesiems sudarysite tam tikras sąlygas, ypač mokesčių srityje, kur bus numatytas vienodas mokesčių tarifas ir visiems 18 %, taip pat panaikinsite apie 30 verslą kontroliuojančių institucijų, taip pat renovuojant daugiabučių namus jūs skatinsite privataus verslo atėjimą ir daugelį kitų dalykų. Aš tikrai žinau, kad jūsų darbas, kaip ir finansų ministro darbas, kaip ir susiekimo ministro darbas, yra labai sudėtingas. Jeigu yra dar galimybė ką nors pakeisti paties veikloje, tikrai raginčiau, gerbiamasis ministre. Jeigu reikia mūsų opozicijos paramos, mes esame pasiruošę. Labai neskubėkite su geležinkelio reforma, kuri irgi bus preciziškai prižiūrima. Esu įsitikinęs, kad tie viešieji ir privatūs interesai, susiję su tokiom aukštom pareigybėm, egzistuoja. Kaip juos panaikinti, manau, kad tai tiek partijos, tiek jūsų paties asmeninė problema ir nuostata. Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Toliau – A. Zuokas. Gerbiamieji kolegos, noriu pasakyti, kad čia kai kas sunerimo, nes mano kompiuteryje parašyta „klausti“. Pagal Statuto 216 straipsnį nepriklauso jokie paklausimai, tie, kurie čia užsirašėte, tai užsirašė dalyvauti diskusijoje, tiesiog kompiuterinė laikmena yra ne taip sutvarkyta. Čia yra diskusija.
Gerbiamasis A. Zuokas.
A. ZUOKAS (LCSF). Gerbiamasis Eligijau, gerbiamieji kolegos, naudodamasis šia proga, kad mes kalbame apie partijų finansavimą, politinės veiklos finansavimą ir minėtą faktą, kad per vieną mėnesį po rinkimų, ministrui užėmus tam tikrą poziciją, visos įmonės, susijusios su kuruojama sritimi, draugiškai, vieningai parėmė minėtą partinę organizaciją, matyt, turėtume būti teisingi ir sąžiningi, sakydami, kad tai susiję ne tik su Liberalų sąjūdžiu. Daugelis politinių partijų iš esmės taip finansuoja savo politinę veiklą, ir tai, deja, yra mūsų politinio gyvenimo praktika. Bet manau, kad jinai yra prasta praktika. Todėl norėčiau priminti, ką Liberalų ir centro sąjunga yra siūliusi ir netgi buvo užregistravusi pataisą praėjusiame Seime, apie ką kalbame ir šiuo metu, kad turime tobulinti politinių partijų finansavimą. Dar kartą paraginčiau kolegas, ypač tikiuosi, kad Liberalų sąjūdis po šios nelabai malonios pamokos vieningai balsuos už pataisą, pagal kurią visiškai atsisakytume juridinių asmenų finansavimo. Vietoj to mes suteiktume Lietuvos gyventojams, skirdami papildomą 1 % gyventojų pajamų mokesčio, savarankiškai tą 1 % papildomai, nepretenduodami į 2 %, kurie šiuo metu egzistuoja ir kurie skiriami nevyriausybinėms organizacijoms, mokykloms arba dar kam nors, politinėms partijoms ir jų veiklai finansuoti. Ką tai reikštų? Tai reikštų, kad rinkėjas galėtų kasmet skirdamas savo gyventojų pajamų mokesčio sumą paremti vieną ar kitą patinkančią politinę partiją, tai yra balsuotų ne vieną kartą per ketverius metus, o kasmet.
Antra, tai tikrai leistų politinėms partijoms nusigręžti nuo rėmėjo ir realiai atsigręžti į rinkėją. O tai yra būtina. Todėl kviesiu ir raginsiu kolegas dar kartą grįžti prie šios įstatymo pataisos. Paminėsiu motyvus: visiškai atsisakyti juridinių asmenų paramos, taip pat ir fizinių asmenų paramos, išskyrus vienintelę formą, kurią suteiktume mes Seime – 1 % papildomo gyventojų mokesčio dydžio kasmetinė parama. Tada mums nereikės dėl to diskutuoti, nebus peno įvairiausioms spekuliacijoms, diskusijoms ir baksnojimams vienam į kitą, kas yra blogesnis arba kas yra daugiau ar mažiau sugedęs.
Iš tikrųjų šiandien, kai Lietuvos ekonomika labai krenta žemyn, labai prastai atrodo parama tų įmonių, kurios paremia politines partijas, kaip šiuo atveju įvyko su gerbiamojo ministro E. Masiulio kuruojama sritimi, kai jos šiandien atleidžia darbuotojus, po kelis mėnesius savo darbuotojams neišmoka atlyginimų. Manau, mes, priėmę tokį įstatymą, dar kartą pabrėšiu, dėl gyventojų pajamų mokesčio ir atsisakę fizinių ir juridinių asmenų paramos, tikrai tokių diskusijų išvengtume. Todėl baigdamas savo kalbą noriu dar kartą pakartoti – užtenka vienas į kitą baksnoti pirštu, turime siekti sisteminės reformos finansuojant politines partijas, tada tokių diskusijų Seimo salėje nebebus. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu K. Daukšį.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų, na, manyčiau, kad negražiai skamba, kai paskirtą ministrą, jo partiją per vieną mėnesį paremia tos įmonės, kurios reguliuojamos tos ministerijos. Bet čia, manau, yra kur kas garbingiau, nei paramą gauna kitų partijų sukurti institutai, kur iš viso negalima susigaudyti, ar tų ministrų reguliuojamoj srity esančios įmonės paremia tą partiją ar neparemia ir kokiais metodais paremia. Suprantu, kad ministras vis dėlto suklydo, jam šioje vietoje reikėtų labai aiškiai deklaruoti savo suklydimą ir pasakyti, kad taip daugiau nebus, nes jeigu tos įmonės, kurios remia ministro partiją, kad jisai tų įmonių veiklą reguliuoja, tai visą laiką ministras negalės valdyti ministerijos, nes visą laiką klausimas… Šioje vietoje, manyčiau, kad tai nėra didžiausia bėda ir kad ministras čia gali pasitaisyti.
Sutinku su A. Zuoku, kad partijų finansavimo tvarką išvis reikia tvarkyti. Bet abejoju tik dėl vieno dalyko, kad sumažinus finansavimą iš privačių asmenų arba iš įmonių, ar nebus tas finansavimas vykdomas per kitas duris. Tada mes net nematysim, kokios įmonės remia vieną ar kitą politinę jėgą ir kodėl remia. Aš manau, kad pirmiausia turėtume kelti labai aukštus reikalavimus tiems pareigūnams ir ministrams, kurie paskirti, kad jie nedarytų įtakos įmonėms, kurios jiems pavaldžios, finansuoti partijas, nes tai yra aiškus dalykas.
Iš kitos pusės mes, aišku, turėtume, matyt, turėti daugiau skaidrumo ir daugiau aiškumo, kas finansavo. Šiuo atveju bus labai aišku. Jeigu ministras priėmė sprendimą, naudingą vienai iš tų įmonių, kurios parėmė, galima iš karto pasakyti, ministre, ateik čia, interpeliacija ir mes kalbamės su juo. Manau, kad dabar neverta lieti nuoskaudų kitiems žmonėms, bet vieną kartą reikia pasakyti ir ministras turėtų pasakyti šioje tribūnoje, kad daugiau to nedarys, tokių laiškų daugiau nerašys ir kad tai buvo paskutinis kartas, kai jis tai padarė. Mes nurašysim dėl jauno amžiaus. O visą kitą dalyką reikia iš tikrųjų išgyvendinti, išgyvendinti taip, kad aiškumas būtų labai didelis, kas parėmė, kodėl parėmė ir kaip parėmė. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, diskusijose pasisakė trys Seimo nariai. Daugiau norinčių nėra. Kaip ir pradžioje sakiau, yra registruota rezoliucija, kurioje Seimas turi įvertinti atsakymą, todėl tas projektas yra jums teikiamas. Rezoliuciją pirmasis pasirašė P. Gražulis. Aš jį ir kviečiu į tribūną. Jūs turite pristatyti rezoliucijos tekstą Seimo nariams, tada mes apsispręsime, ką toliau darome.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, aš norėčiau kreiptis į E. Masiulį, nereikėtų čia, man atrodo, taip jau labai nervintis. Jeigu mes siekiame skaidrumo, jeigu mes norime išsklaidyti visas abejones, kurios kilo 31 Seimo nariui, taip pat ir jums pačiam, Eligijau, dėl jūsų partijos finansavimo, tai visiškai natūralu, kad Seimo nariai, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos Seimo statutu, suformuluoja klausimus ir į juos gauna atsakymus. Jeigu tie atsakymai netenkina, mes taip pat vadovaujamės Seimo statutu. Be abejonės, galbūt, jeigu bus patvirtinta ši rezoliucija, tikrai kompetentinga institucija pasakys, kad valio, jokių problemų nėra – viskas: E. Masiulis, susisiekimo ministras, keliamas kaip pavyzdys, kad jis yra be galo doras, skaidrus ir kad jokių čia sąsajų nėra.
Dabar pažiūrėkite, Eligijau Masiuli, kokį aš iškėliau klausimą. Nevardijau tų įmonių, kurios yra susijusios su jūsų vadovaujamos ministerijos veikla. Šios įmonės, kurios jus finansavo ir kurios beveik pusę milijonų litų skyrė per trumpą laikotarpį, yra susijusios su Susisiekimo ministerija. Man kyla klausimas, kodėl ne man, kodėl ne Jonui, Petrui, o kodėl jums, staiga tapus ministru. Aš manau ir jums kiltų toks klausimas. Manau, jeigu mes norime kovoti su neskaidrumu, kai Seimo nariai stebi tuos dalykus ir reaguoja, tai, be abejonės, prevenciškai veiks ir kitas ministerijas, ir kitus ministrus. Todėl aš ir parengiau, kad visiškai išsklaidytume abejones, kad jokio įtarumo čia nebūtų, parengėm rezoliucijos projektą. Manom, jam pritarus, tam tikrą tyrimą Ekonomikos komitetas atliks dėl „Lietuvos geležinkelių“ reorganizavimo, įvertins jį, nes iš tikrųjų yra vykdoma labai svarbi reorganizacija, ir ar ta numatoma reorganizacija yra naudinga Lietuvos valstybei ar ne. Jokio kaltinimo nėra, apskritai jokio kaltinimo nėra. Tik padidintas dėmesys, kad nebūtų padaryta klaidų.
Kitas dalykas taip pat vis dėlto tos 16 įmonių, manau, ir tų ministrų paskyrimas. Juk rašė vienaip ir kitaip, ir spauda kėlė abejones, ir mums kyla abejonių. Bus paimta medžiaga, susipažinta, išnagrinėta ir pasakyta, kad viskas čia labai skaidru, labai vieša ir sveikinam E. Masiulį. Manau, kad Seimo nariai… Tikrai sakau, tai yra rimti klausimai, čia yra valdančiosios daugumos prestižo klausimas. Dar kartą kartoju, ne viskio butelis, dėl kurio taip susirūpino prokuroras, o vis dėlto tai yra daug didesni dalykai. Čia yra paliestas klausimas dėl to… Kadangi Europos Sąjunga tai pat kelia tam tikrus klausimus dėl organizuotų konkursų neskaidrumo, čia neįvardijame kokiu būdu, bet ministerijos užimta pozicija, atrodo, visiškai priešinga nei Europos Sąjungos Komisijos, todėl manau, kad tikrai reikėtų pasidomėti. Iš tikrųjų tai būtų tiktai nauda ir pačiam E. Masiuliui. Tai tiek. Tikiuosi, kad visi Seimo nariai vieningai balsuos, taip pat ir pats E. Masiulis, už pateiktą rezoliuciją.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, trys Seimo nariai yra užsirašę klausti rezoliucijos projekto iniciatoriaus. Pirmasis – A. Salamakinas.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, vis tiek Seimo statutas, įstatymai yra aukščiau nei mūsų emocijos. Mano klausimas iš trijų dalių.
Pirma. Jūs rašote: pavesti Antikorupcijos komisijai tirti viešųjų ir privačių interesų konfliktą. Pagal Seimo statutą Antikorupcijos komisija šito daryti negali. Yra Vyriausioji tarnybinės etikos komisija ir Seimo Etikos ir procedūrų komisija. Čia bus prasilenkta su įstatymais.
Antra. Jūs iškart konstatuojate, kad ponas E. Masiulis kaltinamas finansiniu neskaidrumu. Jūs įrašote imperatyvą, kad jis jau kaltas. Atleiskite, yra nekaltumo prezumpcija.
Trečias dalykas. Jūs siūlote Antikorupcijos komisijai peržiūrėti visus konkursus. Yra kitos institucijos, bet kai Seimas pradės tirti, ar teisingai paskelbti, sakysim, konkursai, tai patys įlįs į tam tikrą veiksmą, kai reikės svarstyti, ar pati Antikorupcijos komisija neužsiima ne tuo, kuo reikia, gal net pasakyčiau griežčiau. Kas gali kvestionuoti, kas turi laimėti rangovinį konkursą? Jūs norite pavesti Antikorupcijos komisijai kvestionuoti, kas turi laimėti konkursą. Jau mes vieną tokį skundą turime, rytoj svarstysime.
Aš nenoriu, kad Etikos ir procedūrų komisijai prisidėtų darbo po tokios jūsų rezoliucijos priėmimo. Kažkas čia yra negerai. Aš nesuprantu, gerbiamasis kolega, kas jums patarė tokius straipsnius įrašyti į rezoliucijos projektą, kurie prasilenkia su Seimo statutu.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamasis kolega, Antikorupcijos komisija pati gali atlikti tyrimą, nereikia net Seimo pavedimo. Tuos tyrimus jinai atlieka nuolat.
Kitas dalykas. Dėl viešųjų ir privačių interesų derinimo dėl tarnybos sutinku. Tai gali atlikti jūsų komisija arba Vyriausioji tarnybinės etikos komisija. Nematau problemos. Galima šiek tiek pakoreguoti poziciją ir šiuo klausimu galima pasakyti, kad pavedama jūsų komisijai arba Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijai. Kadangi jūsų vadovaujama komisija, kiek man teko susidurti, užsiima politikavimu, objektyvumo labai stokojama, todėl siūlyčiau, kad būtų pavesta vis dėlto Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijai.
Dėl kitų kategoriškų ar kokių vertinimų galima iš tikrųjų juos koreguoti, švelninti, ir aš čia nematau problemos. Iš principo, jeigu būtų pavesta pakoreguoti, būtų galima pakoreguoti, sudaryti iš kelių asmenų darbo grupę ir tokiu būdu pakoreguoti šitą komisiją.
PIRMININKĖ. Jūsų klausia A. Endzinas.
A. ENDZINAS (LSF). Dėkoju, gerbiamoji posėdžio pirmininke, iš tikrųjų buvau vienas iš tų Seimo narių, kurie pasirašė po tais klausimais, inicijuodami atsakymus. Maniau ir dabar esu įsitikinęs, kad jeigu Seimo nariams kyla vienokių ar kitokių klausimų, tai reikia į juos viešai ir aiškiai atsakyti.
Tačiau tai, kas dabar teikiama, turiu galvoje rezoliucijos projektą, iš tikrųjų, gerbiamasis Petrai, šiek tiek prasilenkia su mano supratimu, kas turėtų būti. Jūs teigiate, kad susisiekimo ministras E. Masiulis galimai sukėlė viešųjų ir privačių interesų konfliktą. Dabartinis ministras E. Masiulis tuo metu, kai rašėte tuos laiškus, nebuvo nei ministras, nei jis pasirašė kaip privatus asmuo. Jis pasirašė kaip partijos pirmininkas. Gerai tai ar negerai, galime diskutuoti. Žiūrint ir antrą klausimo dalį apie Lietuvos geležinkelius, kad nieko bendra neturi su ta iniciatyva dėl finansavimo, ar jūs nemanote, kad ta rezoliucija yra perteklinis dokumentas? Ar nesutikėtumėte priimti tuos atsakymus, kuriuos pasakė E. Masiulis, ir baigti šitą klausimą normalia tvarka? Dėkoju.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamasis kolega, kai dėl Lietuvos geležinkelių, niekur nėra paminėta gerbiamojo E. Masiulio pavardė, yra kalbama dėl Susisiekimo ministerijos. Tai yra faktiškai tęstinis, anksčiau yra priimti Seimo įstatymai dėl Lietuvos geležinkelių reorganizavimo, jie nebuvo vykdomi. Dabar ministras, kiek teko skaityti spaudoje, norėtų įgyvendinti reformą Lietuvos geležinkeliuose. Kad pasidomėtų ir kartu paderintų tas savo reformas ir savo tikslus su Ekonomikos komitetu, kuris Seime atsakingas už tą sritį, aš nematau nieko blogo. Čia nėra nė mažiausio kaltinimo. Kad būtų plačiau išdiskutuota, atviriau išdiskutuota, tikrai nematau jokios problemos.
Jūsų buvo pirmas klausimas. Aš manau, kad dėl to atsiėmimo yra Seimo narių grupės pateikta rezoliucija. Jeigu mes norime išsklaidyti visas abejones, manau, kad jūs pasirašėte ir turėtumėte paremti šitą rezoliuciją.
PIRMININKĖ. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau, jums už atsakymus. Diskusijose kalbėti užsirašė du Seimo nariai. Pirmasis – V. P. Andriukaitis. Prašau.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, aš šiuo atveju kreipiuosi į susisiekimo ministrą E. Masiulį, bet jį labai intensyviai kalbina kolega K. Daukšys.
Gerbiamasis E. Masiulis, atsakinėdamas į klausimus, paminėjo keletą aplinkybių, kurias reikėtų patikslinti. Viena iš jų, jūs sakėte, kad jūs viešuosius konkursus susmulkinate, smulkinate apimtis. Norėčiau, kad jūs patikslintumėte, nes, žinoma, yra tam tikra finansinė riba, iki kurios galima susmulkinti, kai po to galima iš viso išvengti viešojo konkurso ir pirkti iš vieno šaltinio. Tai tikiuosi, kad jūs tiek nesusmulkinsite. Tai mano jums pastaba. Mes jau pergyvenome „rubikonų“ bylas, daug kitų dalykų, ir visi gerai atsimename stenogramas. Kolega, aš manau, kad pasiteisinti tuo, kad jūs, kaip partijos pirmininkas, rašėte laiškus, išties galima.
Mane stebina tam tikra įmonių, kurios atsiliepė, struktūra. Šiaip jūs turbūt atsitiktinai paėmėte „Verslo žinias“ ir atsitiktinai išsirinkote įmonių sąrašą. O gal dar daugiau, rašėte visam tūkstančiui, žinote, kaip Čechovo „Vania“, kur rašoma „Na derevniu deduške“. Ir staiga „iz raznych derevenj“ jūs gaunate atsiliepimus. Ir įdomiausia, kad „eti derevni očenj pochožy“, tie kaimai labai panašūs. Štai kur kyla rimtas klaustukas. Kai pažiūri vaistinių ar įmonių sąrašą, savivaldybių įmonių sąrašą ir t. t., išties gali sau dėlioti klaustukus.
Kolegos, diskutuojant šia jautria tema ir papildant tai, ką minėjo kolega Z. Balčytis, manau, kad nors kolega A. Salamakinas pabrėžė rezoliucijoje esančius netikslumus, tačiau noriu nuraminti gerbiamąjį A. Salamakiną, kad rezoliucija nėra norminis aktas, jis šiuo atveju yra daugiau ketinimas. Aišku, Seimo Antikorupcijos komisija gali nagrinėti pati šią medžiagą tiek, kiek apibrėžia Seimo antikorupcinės komisijos kompetencija, statutas ir atskirasis įstatymas. Manau, būtų sveika, kad Seimo Antikorupcijos komisija panagrinėtų šią medžiagą ir išsklaidytų visas abejones.
Kita vertus, akivaizdu, čia geležinkelių tema, gal geriau ją suformuoti kolegai E. Masiuliui kaip paklausimą, nes tai tema, kuri pareikalaus jūsų viešos ataskaitos Seime, ir mes norėsime ją išgirsti. Todėl manau, kad šioje rezoliucijoje galima tos temos neliesti, tiesiog manyti, kad mes prie to klausimo sugrįšime.
O šiaip, kolegos, sena idėja, kad politinių partijų finansavimas būtų tik biudžetinis. Tą idėją nuo 1992 m. mes pristatome seimams ir vis nesugebame pasiekti šito. Ji teisinga, bet šiuo konkrečiu atveju tos idėjos negalima pakeisti nagrinėjamo klausimo aktualumu, nes tai, kad čia per daug panašių įmonių finansavimo, kelia išties didelį susidomėjimą ir smalsumą. Gerbiamasis susisiekimo ministras, ko gero, bus aktyvus, kad visa ši medžiaga išties deramai Antikorupcijos komisijos būtų išnagrinėta, nes tai kaip tik į naudą pačiam susisiekimo ministrui. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu V. Mazuronį.
V. MAZURONIS (TTF). Labai ačiū. Mielieji kolegos, aš kviesčiau vis dėlto šitai rezoliucijai pritarti. Gerbiamasis ministras labai gražiai atsakinėjo į klausimus, teorinėje plotmėje tarsi viskas labai gerai, bet plika akim kada pažiūri ir į įmonių sąrašą, ir į laiką, per kiek ji parėmė šią partiją, ir kodėl būtent tokios įmonės susijusios su tokiais darbais, aiškiau negali būti. Gerbiamasis ministre, jūs labai gražiai papasakojote apie pono Gentvilo teisingai laimėtą konkursą, bet gal jūs man atsakytumėte, kodėl visa Lietuva du mėnesiai prieš skelbiant konkursą jau žinojo, kas gaus šitas pareigas, ir kodėl tos sąlygos konkursui buvo sukurtos tarsi taikant vienam žmogui? Beje, jūsų partiniam vadovui ir politiniam krikštatėviui, kuris atvedė jus į politiką. Iš tiesų, tų klausimų yra daug. Kad tie klausimai būtų šiek tiek peržiūrimi, nieko blogo aš nematau.
Labai gaila, kad nėra pono A. Salamakino. Kaip aš supratau, Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas čia labai siūlėsi tirti kai kuriuos atvejus, tačiau aš noriu pasakyti, kad Etikos ir procedūrų komisija priėmė sprendimą, atsisakantį tirti aplinkos ministro paskyrimo aplinkybes, kaip jūs žinote, dėl jo finansinių rėmėjų, kurie rėmė Prisikėlimo partiją. Tada ponas A. Salamakinas kažkodėl priėmė sprendimą, kad jie nesvarstys šitų klausimų, o šiandien jis dedasi labai dideliu kovotoju su antikorupcija ir norėtoju dirbti. Mielieji, aš manau, jeigu tai apsvarstys ir Ekonomikos komitetas, ir Antikorupcijos komisija, kurioje yra visų Seimo frakcijų atstovai, ir jeigu priims vienokius ar kitokius sprendimus, o jeigu ponas A. Salamakinas persigalvos ir nesielgs taip, kaip aplinkos ministro atveju, bet ir šį atvejį išnagrinės, o ne atsisakys ir neis į krūmus, tai viskas bus gerai. Siūlau pritarti.
PIRMININKĖ. Dėl vedimo tvarkos. Prašom. A. Salamakinas.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja. Siūlyčiau kolegai iš opozicijos baigti Prezidento rinkimų kampaniją ir nekalbėti to, ko nėra. Seimo Etikos ir procedūrų komisija susideda iš 14 narių, ne iš vieno A. Salamakino, ir jie nusprendžia, ar jūsų pareiškimas yra pagrįstas, ar ne. Na, iki Seimo rinkimų dar liko treji su puse metų. Valentinai, atidėk trejiems metams savo tokias populistines kalbas, o tada tauta gal tikrai išrinks jus Seimo nariu dar vienai kadencijai, o kad neišrinko Prezidentu, gal ir gerai.
PIRMININKĖ. V. Mazuronis.
V. MAZURONIS (TTF). Gerbiamasis Algimantai, ko jūs nervinatės, jeigu viešai aš pasakau tai, ką jūs man raštu parašėte? Jūsų vadovaujama komisija atsisakė nagrinėti tą klausimą, kurį jums, beje, perdaviau ne aš, o VTEK’as.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis Salamakinai, gal nekalbėkite, gerai? Labai ačiū jums už supratimą.
Mielieji kolegos, dabar motyvai dėl visos rezoliucijos teksto. Keturi – už, keturi – prieš. Už – J. Veselka.
J. VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, kad Liberalų sąjūdžio partija taip pat renka pinigus, kaip ir kitos, aš neabejoju, ir kad paskui reikia daryti nuolaidas rėmėjams, irgi neabejoju. Taip daro visos partijos, todėl ta pirma dalis mane mažiausiai domina. Bet antra dalis labai domina, kadangi labai gerai žinau „Lietuvos energijos“ reorganizavimo klausimus. Atėjo ir aiškino, kad, siekiant sukurti efektyvesnę konkurenciją Lietuvos elektros energetikoje, reikia būtinai ją reorganizuoti. Reorganizavo – atskyrė VST, aiškiai žinodami, kam juos parduos. Bet įvyko šiek tiek kitaip – nupirko ne tas, kurio norėjo. Paskui sukūrė LEO LT, vėl atgal sugrįždami. Dabar geležinkeliai liko vienas iš tų stambių objektų, kurie gali nueiti panašiu keliu. Todėl labai pritariu, kad ne Seime būtų paskaita skaitoma, o Susisiekimo ministerija į komitetą ateitų su programa ir aiškiai pažiūrėtume, ar iš tikrųjų jau tie visi restruktūrizavimai duoda valstybei naudos. Mano išvada: jokios naudos, išskyrus tiems „blatniems“, kurie paskui įgyja turtą pusvelčiui. Todėl pritariu tai antrai rezoliucijos daliai, kad komitetas įvertintų ir parengtų savo išvadą, o paskui visas Seimas įvertintų, ar verta ten eiti, tenkinant „blatniako“ užgaidas, ar neverta eiti. Todėl pritariu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Prieš – A. Salamakinas.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Dėl antros dalies. Išties Ekonomikos komitetas be jokių rezoliucijų gali svarstyti, priimti sprendimus, politinę valią, ir čia nieko baisaus nėra. Bet dėl pirmos dalies aš negaliu sutikti su tuo, kas čia parašyta. Tai yra prieštaravimas Konstitucijai, tai yra prieštaravimas ir kitiems dalykams, kaip, sakysime, Antikorupcijos komisija kvestionuoja visus rangovo konkursus ir peržiūri, kas turėjo laimėti konkursą – ar ne Jonas, ar ne Petro įmonė, ar dar kieno įmonė. Jūs man atleiskite, nuo kada sprendžiamoji valdžia imsis peržiūrėti, kas turėjo laimėti konkursą – ar Jonas, ar Petras? Kad iki to nusigyventų Seimas, aš dar negirdėjau. Todėl siūlau… Antrą dalį išties gali Ekonomikos komitetas ir be jokių rezoliucijų spręsti, pareikšti savo politinę valią, bet pirma dalis daugiau negu… Jau neišlaiko jokios kritikos. Tai yra surašyta visiškai nesuprantant Seimo statuto, nesuprantant kitų teisės aktų, kad Antikorupcijos komisija ims nagrinėti viešuosius ir privačius interesus, visa kita. Aš siūlau nepritarti ir grąžinti tobulinti. Arba dar sudarom darbo grupę, jeigu neturime ką veikti, bet to, kas čia parašyta, priimti negalima.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Už – P. Gražulis. Gerbiamasis Petrai!
P. GRAŽULIS (TTF). Aš manau, kad nebūčiau labai užsispyręs ir ne prieš redagavimą. Tobulumui ribų nėra, galima šiek tiek pakoreguoti, paredaguoti. Tačiau iš principo niekur nėra aiškaus kaltinimo. Keliamas klausimas, ar susisiekimo ministras sukėlė viešųjų ir privačių interesų derinimo tarnyboje konfliktą. Ir pati Antikorupcijos komisija galėtų pavesti… pasiūlyti kreiptis. Ir Seimo narių grupė gali kreiptis į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją, problemos nematau. Gerbiamasis Valentinai!.. Gerbiamasis Salamakinai, vis dėlto aš noriu paklausti. Man keista – tiek metų išbuvęs Seime ir nežinote, kuo užsiima Antikorupcijos komisija: tiria visus faktus, ar nėra ir nebuvo bet kokiu atveju – tiek skelbiant konkursus, vykdant viešuosius pirkimus, sudarant… užimant tam tikras pareigas – korupcijos apraiškų. Tai šios komisijos priedermė tuos darbus atlikti. Ji tą ir atlieka. Jai tai įrašyta į šią rezoliuciją. Aš manau, jeigu būtų pasiūlyta ją patobulinti, tai pritarčiau, kad būtų patobulinta, ir patobulintai reikėtų pritarti.
PIRMININKĖ. Prieš – A. Endzinas.
A. ENDZINAS (LSF). Dėkoju. Kalbėsiu labai trumpai. Iš tikrųjų šiuo metu nematau salėje Ekonomikos komiteto pirmininko, tačiau, kaip pirmininko pavaduotojas J. Veselka sakė, iš tikrųjų Ekonomikos komiteto prerogatyva svarstyti tuos klausimus. Aš manau, kad Ekonomikos komitetas būtinai juos svarstys, galbūt net ir klausymai bus, ir nagrinės iš esmės. Tai natūralūs dalykai. Kodėl turėtų būti dabar atskirai iškirta rezoliucija dėl Liberalų sąjūdžio finansavimo? Na, „nesiriša“ man. Kažkaip labai sudėtingas klausimas būtų. Todėl, paprastindamas mūsų darbą, galvočiau, kad reikia baigti su tais tuščiais politikavimais lygioje vietoje. Nėra čia kupstų. Dirbkime savo darbą. Tiesiog pasisakau prieš. Dėkui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Prieš – A. Stancikienė.
A. STANCIKIENĖ (TS-LKDF). Taip jau atsitiko, kad šiandien kalbu turbūt tiek pat daug, kiek P. Gražulis. Iš tikro esu labai nustebinta, nes rezoliucijos projekte jau matau iš karto ir nuosprendį, kad E. Masiulio sprendimai, nulėmę partijos finansavimo neskaidrumą, turi būti ištirti Antikorupcijos komisijos. Tai, pone Gražuli, aš tada iš karto siūlyčiau jums parašyti rezoliuciją, kad siūlote Antikorupcijos komisijai nuteisti ir pasodinti poną E. Masiulį į kalėjimą arba tiesiog užrakinti duris ir nebeišleisti kaip pavojingo visuomenei. Tada turbūt būtų teisingiau, nes iš tikro aš nežinau, kodėl jūs… pagal kokius duomenis jūs nustatote, kad tas finansavimas yra neskaidrus? Ponas E. Masiulis lyg ir išsklaidė abejones. Siūlau nepritarti ir balsuoti prieš.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, dar vienas nori prieš kalbėti – P. Luomanas.
P. LUOMANAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, gerbiamasis Gražuli, tu ką tik, kai mes priėmėme sprendimą dėl teisėjų, kalbėjai, moralizavai, ir ta retorika visiems girdima. Dabar jau jis kalbėjo apie nekaltumą ir visa kita, o čia, kaip ką tik kalbėjo ponia Aurelija, jis jau beveik nusprendė, nuteisė. Tai prieš tokią rezoliuciją, kuri taip neprofesionaliai parengta… Tiesiog gėda. Negalima jokiu būdu jai pritarti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Visi, kas norėjo, kalbėjo. Taigi dabar balsuosime, ar priimame rezoliuciją be pataisų, tai tie balsuos už, o jeigu turėsime kitą poziciją, balsuosime prieš. Taigi balsuojame.
Balsavo 83 Seimo nariai. Už – 28, prieš – 41, susilaikė 14. Taigi rezoliucijos priimti be pataisų negalime, todėl dabar bus alternatyvus balsavimas.
Kas už tai, kad redaguotume rezoliucijos projektą, balsuokite už, kas už tai, kad atmestume rezoliucijos projektą arba parengtume naują projektą, balsuokite prieš. Alternatyvus balsavimas. Kas už tai, kad redaguotume rezoliucijos projektą, balsuojate už, kas už tai, kad atmestume rezoliucijos projektą, balsuojate prieš.
Balsavo 82 Seimo nariai. Už – 35, prieš – 47. Taigi rezoliucijos projektas atmestas. Repliką po balsavimo – P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, aš noriu pasakyti, kad nieko nekaltinu, bet tos abejonės, kurias sukėlė kai kurie sprendimai ir Liberalų sąjūdžio finansavimas, kai per trumpą laiką gaunama beveik pusė milijono litų… norime išsiaiškinti, ir kai Seimas balsuoja prieš, tai tik patvirtina mano nuostatą: pavogei vištą – į kalėjimą, milijoną – verslininkas, apvogei tautą – tautos moralinis autoritetas. Tegyvuoja krikščioniškoji moralė!
PIRMININKĖ. Gerbiamasis Ž. Šilgalis. Prašau. Replika po balsavimo.
Ž. ŠILGALIS (LCSF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, tiktai noriu pasakyti, kad aš abu kartus balsavau prieš, bet pirmą kartą buvo už. Gal aš labai skubėjau, gal pats supainiojau, bet norėčiau, kad pakeistumėte taip, kaip iš tikrųjų aš norėjau.
PIRMININKĖ. Protokole užrašome, kad jūs balsavote prieš. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, toliau posėdžiui pirmininkauja Seimo Pirmininko pavaduotojas Č. Stankevičius. Dar gerbiamasis J. Razma – repliką po balsavimo.
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš bandyčiau kreiptis į opozicines frakcijas, kad gal ateityje, prieš rodydami tokias iniciatyvas, kokias mes svarstėme šiandien, t. y. dėl bandymų sukelti abejones dėl dviejų ministrų veiksmų, opozicijos atstovai geriau apgalvotų ir pasvertų tokių iniciatyvų reikalingumą ir perspektyvą. Štai tas aiškinimasis dėl susisiekimo ministro absoliučiai nieko nedavė nei visuomenei, nei mums ir baigėsi visiškai tuščiu rezultatu. Reiktų labiau branginti Seimo laiką ir teikti kažkokias labiau pagrįstas iniciatyvas.
PIRMININKAS (Č. V. STANKEVIČIUS, TS-LKDF). Kolega Č. Juršėnas.
Č. JURŠĖNAS (LSDPF). Dėkoju, gerbiamasis pirmininke. Mielieji kolegos, na, aš sakyčiau, nuostabią kalbą pasakė kolega, kuris ką tik kalbėjo. Seniai begirdėjau tokią kalbą. Pasižiūrėkite, kas pasirašė tą kreipimąsi – pats ministras E. Masiulis. Tai prašom jam pastabą ir sakyti, o ne opozicijai ir kitiems.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš norėčiau atkreipti jūsų dėmesį, kad mūsų darbotvarkėje dar labai daug neapsvarstytų klausimų, o posėdžiui laiko liko nedaug iki numatytos jo pabaigos. Paskutinis kalbės Seimo narys Z. Balčytis.
Z. BALČYTIS (LSDPF). Labai ačiū, pirmininke. Manau, kad šita diskusija tikrai buvo labai naudinga todėl, kad, kiek prisimenu, visi Seimo nariai ir visos kadencijos būdavo labai susirūpinusios dėl politinių partijų finansavimo skaidrumo. Kiek supratau ir iš ministro E. Masiulio, jis labai įdėmiai klausėsi mūsų pasiūlymų ir kai kurių komentarų, netgi kai kada lingavo galvą ir pritarė. Aš tikrai nemanyčiau, kad šitas pokalbis šiandien buvo šiaip sau.
PIRMININKAS. Ačiū. Kitas mūsų darbotvarkės 2-3 klausimas Nr. XIP-602(2) – Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Pranešėjas – Biudžeto ir finansų komiteto atstovas V. Matuzas. Seimo narys V. Matuzas kviečiamas į Seimo tribūną kaip Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo pakeitimo pranešėjas. Svarstymo stadija. 15 minučių klausimui skirta.
V. MATUZAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas svarstė šį įstatymo projektą. Posėdyje iš 12 dalyvavo 7 komiteto nariai. Balsavimo rezultatai: 3 – už, 3 – prieš, 1 susilaikė. Biudžeto ir finansų komiteto sprendimas – nepritarti pateiktam įstatymo projektui. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar po vieną Seimo narį gali kalbėti už komiteto siūlomą sprendimą arba prieš. Yra užsirašiusių kalbėti prieš, užsirašiusių kalbėti už nematau. Niekam nenorint kalbėti už, galime sutarti, kad… (Balsai salėje) Teikiu balsuoti, jeigu Seimas sutinka, ar pritariame komiteto išvadai. Balsavimas pradedamas. Kas už tai, kad pritartume komiteto išvadai ir atmestume projektą, balsuoja už, kas su tuo nesutinka, balsuoja kitaip.
Balsavo 77 Seimo nariai. Už komiteto išvadą balsavo 39, prieš – 30 ir 1 susilaikė. Atsiprašau, 8 susilaikė. Komiteto išvadai yra pritarta. J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš frakcijos vardu pagrįstai prašau perbalsuoti. Už manęs stovi J. Dautartas, kuris paspaudė ne tą mygtuką, kurį norėjo, ir tas žalias taškelis neatspindi jo valios. Tada būtų kitas rezultatas, todėl prašau frakcijos vardu teikti perbalsuoti. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, frakcijos vardu yra prašymas balsuoti pakartotinai. Ar kas nors dėl to protestuoja, remdamasis Statutu?
J. RAZMA (TS-LKDF). Kaip jie gali protestuoti?
PIRMININKAS. Kadangi frakcijos siūlymas yra teisėtas, aš, kaip posėdžio pirmininkas, privalau pakartoti balsavimą. Taigi skelbiu pakartotinį balsavimą dėl pagrindinio komiteto išvados. Jeigu Seimas jai pritaria, balsuoja už komiteto išvadą, arba balsuoja kitaip. Balsavimą pradedame.
Balsavo 86 Seimo nariai. Už – 46, prieš – 35, susilaikė 5. Komiteto išvadai pritarta. Projektas yra atmestas. Seimo narys J. Veselka – per šoninį mikrofoną. Prašau.
J. VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, šiandien padarėme vienintelį gerą darbą, ir noriu paaiškinti kokį. Vis dėlto 13 % BVP sukuria transportas, sandėliavimas ir ryšiai. Vadinasi, 13–14 mlrd. BVP. Apie 3,5 mlrd. pajamų į biudžetą. Ir šis mūsų sprendimas yra labai geras. Mes… vieną gerą darbą, tuo džiaugiuosi ir noriu pasveikinti.
PIRMININKAS. Seimo narys E. Masiulis, ministras.
E. MASIULIS (LSF). Gerbiamieji kolegos, aš tikrai gerbiu Seimo balsavimą, tik noriu atkreipti dėmesį, kokioje situacijoje dabar mes galim atsidurti. Svarstant 2009 m. biudžeto peržiūrėjimą, pinigai iš Kelių fondo jau yra atimti, o įstatymas dabar įsakmiai nurodys, kad ir toliau reikia vykdyti įstatymo numatytas funkcijas. Tai į kokią padėtį statote susisiekimo ministrą? Pinigų neduodat, o pagal įstatymą vykdyti funkcijas reikalaujat. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Seimo narys K. Daukšys prie dešiniojo mikrofono.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, pirmininke. Iš tikrųjų, ministre, dabar viskas priklauso nuo jūsų ryžto. Seimas jums pinigų davė, dabar eikit į banką ir pasiimkit. Šis įstatymas dabar priimtas, o tas įstatymas, kuris buvo priimtas svarstant biudžetą, yra ankstesnis. Vadinasi, šiuo įstatymu mes keičiam Biudžeto įstatymą.
PIRMININKAS. Seimo narys Z. Balčytis.
Z. BALČYTIS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš manau, kad čia nieko neįvyko. Minėjau ir finansų ministrui, kad jis be reikalo čia sudarė šią problemą. Tvirtindami biudžetą mes patvirtinom viename straipsnyje nedidelį įrašėlį su žvaigždute. Ten viskas išspręsta. Taigi… (Nutrūko įrašas)
PIRMININKAS. Seimo narys Ž. Šilgalis.
Ž. ŠILGALIS (LCSF). Kolegos, pirmiausia kreipiuosi į konservatorius. Tikrai nereikėtų piktintis, nes iš esmės tai yra geras sprendimas. Jūs turėtumėt puikiai suprasti, kad šiuo atveju tie pinigai, kurie liks Kelių fonde, bus tam, kad būtų galima paimti kitus europinius pinigus, ir mokesčių pavidalu (buvo pateikti skaičiavimai, mūsų Biudžeto ir finansų komitetas labai aiškiai nagrinėjo) grįš beveik dvigubai daugiau pinigų. Šiuo atveju ir darbai bus padaryti, ir tą patį turės. Negi geriau dabar paimti ir pravalgyti? Geriau tegu būna darbai padaryti ir dar daugiau pinigų, toms pačioms socialinėms garantijoms ar kam labai reikės. Taigi tikrai geras sprendimas ir nėra čia dėl ko pykti.
PIRMININKAS. Nesu tikras, ar posėdžio pirmininkas turėtų leisti diskutuoti po sprendimo priėmimo, iš tikrųjų vyksta diskusija dėl motyvų. Paskutinis replikuoti žodį gauna Seimo narys V. Mazuronis.
V. MAZURONIS (TTF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Mielieji kolegos, čia vyksta tai, ką mes visą laiką sakom. Jūs pastatėte vežėčias pirma arklio. Tai kaip jūs galėjote tvirtinti biudžetą permesdami pinigus iš Kelių fondo, kai įstatymas to neleido? Pasistatėt arklį pirma vežėčių ir dabar spardot kojas į tas vežėčias. Tai ko čia pykti?
PIRMININKAS. Svarstysime klausimus, kurių paketas yra nuo 2-4a iki 2-4e. Prašau Seimo sutikimo pateikti šiuos projektus vienu paketu ir po to dėl jų diskutuoti. Seimas neprieštarauja, sutinka. Prašau L. Graužinienę, Audito komiteto pirmininkę, į tribūną pateikti pagrindinio komiteto išvadas.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Labai ačiū, gerbiamasis pirmininke. Pagaliau į pavakarę pradėjom normalų darbą Seime.
Audito komitetas, kaip pagrindinis komitetas, svarstydamas Viešojo administravimo įstatymo 2, 3, 4, 6, 14 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr. XIP-255(2), atsižvelgė į Teisės departamento pastabas, į Seimo Teisės departamento 9 pastabą. Į Europos teisės departamento pastabą atsižvelgta iš dalies, nes įstatymo projektas patobulintas, atsižvelgiant į Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto bei Seimo narių L. Sabučio ir V. Kurpuveso pateiktus pasiūlymus. Šiems pasiūlymams yra pritarta arba pritarta iš dalies. Atsižvelgiant į jų pateiktus pasiūlymus, buvo patobulintas įstatymo projektas Nr. XIP-255. Svarstant šį įstatymo projektą, Seimo nariai dalyvavo Audito komiteto posėdyje ir sutiko su Audito komiteto nuomone. Audito komitetas, atsižvelgdamas į anksčiau minėtų papildomų komitetų išvadas bei pasiūlymus, bendru sutarimu pritarė Audito komiteto patobulintam įstatymo projektui.
Ir papildomus taip pat? Dėl įstatymo projekto Nr. XIP-256.
PIRMININKAS. Prašom pateikti.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Taip, atsiprašau, Nr. XIP-256. Lygiai taip pat buvo pateikti pasiūlymai papildomų komitetų ir Seimo narių. Audito komitetas, atsižvelgdamas į papildomų Valstybės valdymo ir savivaldybių bei Teisės ir teisėtvarkos komitetų išvadas bei pasiūlymus, bendru sutarimu pritarė Audito komiteto patobulintam įstatymo projektui.
Dėl projekto Nr. XIP-257. Pritarta visoms Teisės departamento pastaboms. Audito komitetas pritarė visiems Seimo narių pasiūlymams ir, atsižvelgęs į juos ir papildomų komitetų išvadas bei pasiūlymus, bendru sutarimu pritarė Audito komiteto patobulintam įstatymo projektui.
Toliau dėl Nr. XIP-258. Atsižvelgė į Teisės departamento pastabas bei Seimo narių pateiktus pasiūlymus. Audito komitetas pritarė arba iš dalies pritarė visiems Seimo narių L. Sabučio ir V. Kurpuveso pasiūlymams ir, atsižvelgęs į juos bei papildomų komitetų išvadas bei pasiūlymus, bendru sutarimu pritarė patobulintam įstatymo projektui.
Dėl Nr. XIP-259. Pritarė visoms Teisės departamento pastaboms. Seimo narių pasiūlymų šiam projektui nebuvo gauta. Audito komitetas pritarė patobulintam įstatymo projektui. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju Audito komiteto pirmininkei. Dabar į tribūną kviečiamas V. Žiemelis pateikti Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadas dėl kiekvieno iš šių projektų.
V. ŽIEMELIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Teisės ir teisėtvarkos komitetas apsvarstė šiuos keturis projektus, kurie yra vienas su kitu susiję. Dėl pirmo projekto Nr. XIP-255 Teisės komitetas pateikė konkrečią pataisą. Remiantis šia pataisa, buvo pakoreguotas įstatymo projektas, kuriam pritarė ir pagrindinis komitetas. Pritarta Teisės departamento pateiktiems pasiūlymams. Bendru sutarimu Teisės ir teisėtvarkos komitetas pritarė šiam įstatymo projektui.
Analogiški pasiūlymai ir dėl antro projekto Nr. XIP-256 – Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo pakeitimo projekto. Šiam projektui komitetas taip pat pritarė bendru sutarimu, patobulintam projektui. Pritarta patobulintam projektui, pritariant Seimo narių V. Kurpuveso ir L. Sabučio pasiūlymui. Projektui Nr. XIP-257 – Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo pakeitimo projektui. Ir šiam įstatymo projektui Teisės ir teisėtvarkos komitetas pritarė bendru sutarimu. Taip pat pritarta bendru sutarimu ir paskutiniam projektui, atsižvelgiant į V. Kurpuveso ir L. Sabučio pasiūlymus. Bendru sutarimu pritarta projektams Nr. XIP-258 ir Nr. XIP-259.
PIRMININKAS. Dėkoju Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadas pateikusiam Seimo nariui V. Žiemeliui. Dabar į tribūną kviečiamas L. Sabutis, Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas, pateikti šio komiteto išvadas.
L. SABUTIS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, parodyta Audito komiteto iniciatyva buvo ir yra prasminga. Tačiau mes, komitete vertindami pateiktus projektus, paieškojome galimybių, jog būtų aiškiau apibrėžta parlamentinės Respublikos vykdomoji, šiuo atveju įstatymo leidėjo, valia. Pagal tą valią mes grįžtame prie principo, jog viršenybę turi įstatymas. Tai dažnai pabrėžė komentatoriai Prezidento rinkimų metu ir mes patys.
Antra, pripažinome, kad teisingai yra adresuotas teisėtumo principas valstybės tarnyboje. Todėl nebekartodamas paminėsiu, kad komitetas svarstė visus pateiktus projektus. Nebevardysiu pavadinimų, bet projektai Nr. XIP-255, Nr. XIP-256, Nr. XIP-257, Nr. XIP-258 ir Nr. XIP-259 tarpusavyje susiję, ir susiję, nes papildo vienas kitą ir paaiškina, kaip reikia spręsti administracinės teisenos bylas. Šiandien tiksliau apibrėžiamas viešasis administravimas, taip pat apibrėžiama ir kompetencija, kurią įgyja arba tiesiogiai taiko Lietuva, kaip valstybė, kaip subjektas, ratifikuotas tarptautines sutartis, Europos teisės aktus, jeigu adresuojama konkrečiam adresatui, o ne valstybei, taip pat kaip taikomi kiti teisės aktai, jeigu jų taikymo tvarka arba būdas nustatytas įstatyme. Todėl pritardamas suredaguotam pagal mūsų siūlymus Teisės ir teisėtvarkos komiteto ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pateiktam 2 variantui, dėl vienos dalies svarstymo metu, kai prieisime pastraipsniui, norėsiu pasakyti ir apginti mūsų komiteto nuomonę. Ačiū už dėmesį. Šiaip už visus tuos atskirai… dalyvavo 8 komiteto nariai, už naują redakciją pasisakė visi 8, vieningai sutarė.
PIRMININKAS. Dėkoju komiteto pirmininkui. Visi komitetai savo išvadas pateikė. Bendroje diskusijoje yra užsirašęs kalbėti tik vienas Seimo narys – K. Daukšys. Jam suteikiamas žodis.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, sveikinu, kad buvo pataisyti Viešojo administravimo įstatymo tam tikri straipsniai. Matyt, tai geriau leis funkcionuoti vienoms ar kitoms Lietuvos Respublikos įstaigoms. Bet man iškyla klausimas ir norėčiau dėl to gauti atsakymą, dėl 4 straipsnio 1 dalies, kurioje parašyta, kad „Institucijoms, įstaigoms, pareigūnams, valstybės tarnautojams, kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims viešojo administravimo įgaliojimai gali būti suteikti: 1) įstatymais tiesiogiai taikomu Europos Sąjungos teisės aktu.“ Tai reikštų, kad Europos Sąjunga, priėmusi vieną ar kitą tiesiogiai taikomą teisės aktą, iš karto suteiktų įgaliojimus vienai arba kitai institucijai savo numatymu, šiuo atveju Lietuvos Respublika lyg ir nieko negalėtų daryti. Ar čia viskas gerai, aš dėl to turiu daug abejonių. Būdamas euroskeptikas nemanau, kad mums reikėtų tokią įstatymo pataisą praleisti. Prašyčiau šias mano abejones išsklaidyti, jeigu ne, aš balsuosiu prieš.
PIRMININKAS. Dėkoju. Daugiau užsirašiusių dalyvauti diskusijoje nebuvo. Galima… (Nutrūko įrašas) …įstatymo projekto Nr. XIP-255 užregistruotų pataisų nėra. Galima kalbėti dėl balsavimo motyvų už ir prieš. Aš siūlyčiau Seimui vėl kalbėti, jeigu Seimo nariai pageidauja, kalbėti dėl viso paketo motyvų, o taip pat, jeigu turi išskirtinių motyvų dėl atskiro įstatymo, gali kalbėti dėl jo. Dabar įstatymo projektas Nr. XIP-255. Ar yra norinčių dėl jo kalbėti? Nėra. Ar galime pritarti šiam projektui po svarstymo bendru sutarimu? Pritarta.
Įstatymo projektas Nr. XIP-256. Taip pat nėra užregistruotų pataisų, į kurias komitetas nebūtų atsižvelgęs tobulindamas projektą. Motyvų pareikšti niekas nenori. Ar galime pritarti po svarstymo bendru sutarimu? Galima. Pritarta.
Įstatymo projektas Nr. XIP-257 dėl teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų. Ar po svarstymo galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta.
Įstatymo projektas Nr. XIP-258. L. Sabučio pataisa komiteto vardu. Žodis L. Sabučiui.
L. SABUTIS (TS-LKDF). Dėl Teisės gauti informaciją įstatymo mes pritarėme komiteto redakcijai ir neturime kitų pastabų, bet dėl Valstybės tarnybos įstatymo norėčiau atskirai pasakyti.
PIRMININKAS. Tai šiuo metu dėl Valstybės tarnybos įstatymo prašom ir kalbėti. Tuoj bus įjungtas jūsų mikrofonas.
L. SABUTIS (TS-LKDF). Dėl Valstybės tarnybos?..
PIRMININKAS. Taip, prašom.
L. SABUTIS (TS-LKDF). Ačiū. Norėčiau, kad ir pagrindinis komitetas sutiktų su mūsų siūloma redakcija dėl projekto 3 straipsnio, tai yra dėl Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio, kur apibrėžiamos valstybės tarnautojų pareigos. Šiame įstatyme labai glaustai yra įvardyta vienuolika pagrindinių pareigų, pagal jį iki šiol galiojo ir galioja, kad įstatymai gali nustatyti – „ir kitų valstybės tarnautojų pareigų.“ Tai šiuo atveju komitetas grįžo prie pateikimo redakcijos ir įrašė, kad „įstatymai ir kiti teisės aktai gali nustatyti ir kitų valstybės tarnautojų pareigų.“ Mes manome, kad rašyti „ir kiti“ nereikėtų, nes ką tik priimtame Viešojo administravimo įstatyme buvo apibrėžta, kad pareigos ir teisės yra reglamentuojamos įstatymo. Taip pat noriu pasakyti, kad Valstybės tarnybos įstatymo 16 straipsnis nustato valstybės tarnautojų teises, o 17 straipsnis nustato su valstybės tarnautojų pareigomis nesuderinamą veiklą. Tai šiuo atveju turėtų būti ne bet kokie kiti teisės aktai, o tik įstatymai. Todėl manau, kad reikia pritarti mūsų komiteto pastabai. Juo labiau kad komitetas, kai mes dalyvavome ir svarstėme, buvo pritaręs tokiai redakcijai. Ačiū.
PIRMININKAS. Seimo narys L. Sabutis teikė komiteto vardu šią pastabą, dėl jos Seimui reikėtų balsuoti. Teikiu balsuoti komiteto pataisą dėl 15 straipsnio 2 dalies išdėstymo, kaip pasiūlė Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, ją pristatė Seimo komiteto pirmininkas L. Sabutis. Prašom balsuoti.
Balsavo 69 Seimo nariai. Už pataisą balsavo 64, prieš nebalsavo niekas, susilaikė 5 Seimo nariai. Pataisai pritarta.
Dabar kviečiu Seimą balsuoti už pritarimą po svarstymo įstatymo projektui Nr. XIP-258(2) su Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto ką tik priimta pataisa. Kas už tai, prašom balsuoti, kas prieš ir susilaiko, balsuoja atitinkamai.
Balsavo 71 Seimo narys: už – 67, prieš nėra, susilaikė 4. Įstatymo projektui Nr. XIP-258(2) po svarstymo pritarta.
Paskutinis šio paketo 2-4e klausimas – Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-259(2). Pataisų jam nėra. Ar galime pritarti po svarstymo šio įstatymo projektui bendru sutarimu? Pritarta. Dėl komitetų ir svarstymo. Dėl svarstymo datos sprendimas bus priimtas bendra tvarka. Šio paketo įstatymų, nuo 2-4a iki 2-4e klausimų, svarstymas yra baigtas Seimo sprendimais pritarti.
Darbotvarkės 2-5 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl pritarimo Vilniaus Gedimino technikos universiteto dalyvavimui reorganizavime“ projektas Nr. XIP-548(2). Pranešėjas – V. Stundys, Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas. Svarstymo stadija. Prašau.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Pastabos tos pačios.
PIRMININKAS. Bet galbūt mes galėtume spręsti dėl kiekvieno nutarimo atskirai. Pranešėjas gali pateikti. Jeigu pranešėjas mato, kad šių projektų vertinimai komitete ir išvados yra identiškos, galbūt jis pateiks vienu metu, o mes spręsime dėl pritarimo po svarstymo atskirai.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Iš tiesų tie keturi projektai yra visiškai identiški, tačiau, be abejo, jie yra atskiri. Komitetas dėl jų visų gavo analogiškas Teisės departamento išvadas, kurioms pritarė. Teisės departamentas aptarė tam tikrą reorganizavimo procesą ir nėra argumentų prieštarauti. Taip pat komitetas nepritarė Seimo narių E. Žakario, V. Simuliko ir J. Juozapaičio siūlymui papildyti šį nutarimą 2 straipsniu bandant susieti universitetų reorganizavimąsi su jų juridinio statuso keitimu pagal naują Mokslo ir studijų įstatymą. Komitetas nepritarė tokiai nuostatai, nes tai yra visiškai skirtingos procedūros. Seimas šiais nutarimais iš esmės pritartų minimų aukštųjų mokyklų, universitetų dalyvavimui reorganizavime, ne jų reorganizavimuisi, bet jų dalyvavimui reorganizavime. Visiems nutarimų projektams komitetas pritarė. Balsavimo rezultatai: už – 8, susilaikė 1. Prašytume Seimo pritarti šiems nutarimams, jie yra be galo svarbūs, susiję, dar kartą kartoju, su 2008 m. spalio mėn. Vyriausybės nutarimu, t. y. tęsiam to Vyriausybės nutarimo įgyvendinimą. Dėkui.
PIRMININKAS. Dėkoju pagrindinio komiteto pirmininkui. Kitų komitetų išvados. Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto išvadas mes išklausėme dėl visų įstatymų projektų. Biudžeto ir finansų komiteto išvadas pristatys Ž. Šilgalis. Taip pat dėl visų projektų, jeigu galima. Gal Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas tuomet pristatys Biudžeto ir finansų komiteto išvadas dėl svarstomų Seimo nutarimų projektų dėl pritarimo atitinkamiems reorganizavimo projektams.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas, kaip papildomas komitetas, svarstė atitinkamų pedagoginių institucijų – Gedimino technikos universiteto ir kitų – reorganizavimo projektus ir balsavimo rezultatai: už – 4, prieš nėra, susilaikė 3. Dėl visų projektų. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju komiteto pirmininkui. Dėl dviejų projektų – dėl projekto Nr. XIP-549, t. y. dėl Veterinarijos akademijos dalyvavimo reorganizavime, ir taip pat dėl kito projekto Nr. XIP-550, dėl pritarimo Lietuvos žemės ūkio universiteto dalyvavimui, – papildomas Kaimo reikalų komitetas padarė savo išvadą, kurią pristatys komiteto pirmininkas gerbiamasis E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Kaimo reikalų komitetas svarstė jūsų minėtus projektus dėl pritarimo Lietuvos veterinarijos akademijos dalyvavimui reorganizavime ir kitą projektą dėl pritarimo Lietuvos žemės ūkio universiteto dalyvavimui reorganizavime. Abiem buvo pritarta bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju komiteto pirmininkui. Diskusijoje dalyvauti yra užsirašę du Seimo nariai. Pirmasis – K. Daukšys kviečiamas kalbėti iš Seimo tribūnos.
Gerbiamasis Seimo nary Daukšy, ar jūs kalbėsite dėl visų projektų, ar atskirai dėl kiekvieno.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, iš esmės šiuo visu reorganizavimu, kurį svarsto Seimas, realiai nieko nebus pasiekta. Tie visi institutai jau dabar yra prie universitetų, tik šiek tiek laisvesni padaliniai, dabar jie lyg ir bus sukišti į universitetų vidų, paslėpti po universitetų pavidalu, bet mokslui nuo to nei šilta, nei šalta nebus. Studentams taip pat nei šilta, nei šalta. Aš nežinau, galbūt tikimasi sutaupyti kažkiek lėšų buhalterijos ar dar kieno nors sąskaita. Patikėkite manimi, tų taupymų… Pavadinimų keitimas, lentelių keitimas, blankų keitimas ir visi kiti dalykai bus kur kas brangiau nei esamos buhalterijos išlaidos. Suprasčiau, jeigu tie institutai būtų kažkur kitur pakabinti ir būtų ne prie universitetų, tada sutikčiau, kad galbūt reikia priartinti prie mokslo. Dabar mes juos, na, pakeisim pavadinimus. Galbūt pakeisime direktoriaus skyrimo tvarką, bet daugiau nieko. Realiai fiziškai institutams nieko nuo to mokslui geriau nepasidarys. Universitetams ir mokymui irgi nuo to geriau nepasidarys. Todėl aš nematau, kodėl mes čia turėtume taip lengvai kaitalioti institucijų pavaldumą arba kitus dalykus, pavadinimus. Todėl manyčiau, kad nereikėtų balsuoti už tokius nutarimus. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Seimo narys E. Klumbys yra užsirašęs kalbėti dėl kelių iš nutarimų projektų. Jūs galite kalbėti dėl visų, jeigu pageidaujate, arba atskirai, kaip pageidaujate.
E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš užsirašiau dėl keturių kalbėti, tai formaliai man priklauso 20 minučių, tačiau aš to neišnaudosiu.
Gerbiamieji kolegos, nekelia abejonių, kad reikia tvarkyti aukštojo mokslo reikalus, o šie visi institutai yra aukštojo mokslo institutai, nes jų steigėjai, visų tų institutų steigėjai yra aukštosios mokyklos. Tačiau aš norėčiau pakalbėti apie juridinę šio dalyko esmę ir kas išvis yra daroma. Koks daromas chaosas ir kaip iš viso, noriu jums pademonstruoti, nekreipiama dėmesio į teisę. Nelabai suvokiama, ar ji iš viso reikalinga.
Žiūrėkite, dėl pritarimo Lietuvos veterinarijos ar Žemės ūkio universiteto dalyvavimui reorganizavime. Sakykite, kokie įstatymo projektai reikalauja mūsų balsavimo dėl dalyvavimo reorganizavime? Nėra tokio teisės akto, kad kasmet Seimas turėtų tam pritarti. Seimas keičia statutą, tada per tą statutą galima iš esmės reorganizuoti. Jeigu rašome „dalyvavimui reorganizavime“, tai iš principo vyksta reorganizavimas. Jeigu vyksta reorganizavimas, reikia keisti statutą. Kas čia yra daroma?
Dabar pažiūrėkime iš esmės, kas yra daroma. Yra institutai – Maisto institutas, Vandens ūkio institutas ir t. t. Visi šitie institutai iš esmės yra naikinami, jie yra naikinami prijungiant prie aukštosios mokyklos. Kas yra tų visų institutų steigėjas? Tų institutų vienas iš steigėjų yra Lietuvos Respublikos Vyriausybė, kitas steigėjas yra aukštoji mokykla. Kur čia Seimas? Seimo dalyvavimo prijungiant šituos institutus prie aukštųjų mokyklų nereikia.
Paimkime statutą. Štai Vilniaus Gedimino technikos universitetas. Jeigu jūs atsiverstumėte statutą, ten parašyta jo, kaip aukštosios mokyklos, struktūra: Aviacijos institutas, Medžiagų atsparumo institutas, dar kažkokie institutai, jie visi yra padaliniai. Jeigu mes dabar norime panaikinti Termoizoliacijos institutą, kuris jungiamas prie Gedimino universiteto, tai Seimo čia nereikia, tačiau Vyriausybė, kaip viena iš steigėjų, susitarusi su aukštąja mokykla, kitu steigėju, tam Termoizoliacijos institutui suteikia tokį pat statusą kaip yra kitų institutų. Aš dar kartą klausiu, kuo čia dėtas Seimas.
Lygiai tas pats yra su kiekvienu iš tų institutų, kurie yra išvardinti visuose šiuose Seimo nutarimuose. Man yra visiškai nesuvokiama, kaip Seimo Teisės departamentas elementariai neatsižvelgia į Civilinį kodeksą, Civilinio kodekso tas dalis, kur kalbama apie juridinių asmenų pasibaigimą. Jeigu imtume iš esmės, man kyla labai daug abejonių, kodėl į visa tai yra kišamas Seimas. Ir aš numanau, kad po to bus visiems darbuotojams pasakoma, kad mes čia bejėgiai, čia Seimas taip nusprendė. Ir taip vėl ant mūsų visų nukanalizuos šitą netvarką, kuri bus tuose valstybiniuose institutuose.
Toliau. Pagal naujai priimtą Aukštojo mokslo įstatymą valstybiniai universitetai ir taip turės būti naikinami priimant naujus statutus. Mes turėsime priiminėti naujus statutus, nes aukštosios mokyklos taps viešosiomis įstaigomis ir ten bus begalė pakeitimų. Tai kam tą daryti prieš 3 ar 4 mėnesius ir du kartus Seimui dalyvauti šiame chaose?
Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad visi šitie 4 nutarimų projektai (2-5, 2-6, 2-7, 2-8) iš esmės yra ydingi savo teisine prigimtimi. Ir tam, kaip yra pateikiama Seimui, tikrai negalima pritarti. Aš tikrai kviečiu jus labai pagalvoti, kodėl jūs esate veliami į šitą dalyką ir kas už to iš esmės stovi?
PIRMININKAS. Dėkoju Seimo nariui E. Klumbiui. Dar yra užsirašęs dalyvauti Seimo narys J. Ramonas dėl kelių nutarimų. Jo nėra salėje. Daugiau užsirašiusių kalbėti nėra.
Atsiprašau. Yra Seimo narių E. Žakario, V. Simuliko ir J. Juozapaičio pataisa dėl Vilniaus Gedimino technikos universiteto dalyvavimo reorganizavime projekto Nr. XIP-548. Ir analogiška pataisa siūloma taip pat visiems kitiems nutarimų projektams, kurie dabar svarstomi, išskyrus projektą Nr. XIP-552. Seimo narių, kurie teikia šią pataisą, vardu suteikiamas žodis Seimo nariui E. Žakariui.
E. ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, nutarime yra siūloma reorganizacija, kurios galutinis tikslas yra prie vieno juridinio asmens prijungti kitą. Tai, be abejo, kaip kalbėjo kolega K. Daukšys, susiję su tam tikromis išlaidomis, buhalterija, iškabomis ir t. t., bet tai nėra pagrindinės išlaidos. Kas susidūrė su tokiais dalykais, tai žino, kad visada keičiant statusą turi būti sutvarkomi ir žemės dalykai, tai yra žalios, raudonos linijos ir t. t., pastatų inventorizacija. O žinant, kad aukštosios mokyklos turi tikrai nemažai žemės ir pastatų, tai iš tiesų kainuos daug. Be abejo, šitas procesas gali ir turi vykti, mes visai nediskutuojame, ar tai reikia daryti, ar nereikia, tačiau pagal priimtą naują Mokslo ir studijų įstatymą iki 2012 m. visos valstybinės aukštosios mokyklos turės persitvarkyti į viešąsias įstaigas. Tas pertvarkymo procesas vėl pareikalaus visas šitas procedūras daryti iš naujo. Ir tai, be abejo, turės sumokėti didžioji dalis studentų, kuri mokosi už savo pinigus.
Mūsų siūlymas ir yra, kad šitos abi procedūros būtų baigtos vienu metu. Mes jokiu būdu nesiūlome uždelsti šitos reorganizacijos, nes pertvarkymus į viešąsias įstaigas taip pat nebūtina padaryti iki 2012 m. sausio 1 d., galima ir anksčiau atlikti. Norime iš tikrųjų taupyti pinigus, aukštųjų mokyklų pinigus, ir nepermetinėti studentams, kurie ir taip gana brangiai mokės už studijas. Manome, kad mūsų siūlymas yra susijęs su taupymu, ir siūlome pritarti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ar V. Gedvilas yra užsirašęs kalbėti už pataisą ar už visą? Už visą. Ar Seimo narė V. M. Čigriejienė nori kalbėti prieš pataisą? Už visą.
Balsuodami spręsime, ar pritarti Seimo narių E. Žakario, V. Simuliko ir J. Juozapaičio pataisai, kuri ką tik buvo jų vardu pristatyta. Prašome Seimo narius balsuoti, ar pritariate šiai pataisai.
Balsavo 61 Seimo narys. Už pataisą balsavo 25, prieš – 11, susilaikė 25 Seimo nariai. Pataisai nepritarta. Dėl visų svarstomų Seimo nutarimų motyvus pasakyti už ir prieš yra užsirašę Seimo nariai, bet turbūt bus geriau, jeigu mes kalbėsime dėl kiekvieno įstatymo ir… Ar už visus? Seimo nariai siūlo kalbėti dėl motyvų už visą nutarimų paketą. Taigi motyvus už pasakys Seimo narys E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, baimės čia ne vietoje ir niekuo nepagrįstos. Iš tikrųjų Seimas daro tai, kas jau iš esmės yra sutarta, ir reorganizacija vyksta. Savaime suprantama, mes, kaip Seimas, turime pareigą dirbti ir su universitetų statutais. Šis nutarimas, manau, universitetams leis drąsiai rengti savo statutus ir, atėjus į Seimą, čia vėl pasitvirtinti juos. Tokiu būdu mes įtvirtinsime tą galutinį savo sprendimą. Todėl nematau nieko blogo, jeigu mes nutarimu leidžiame jiems tai vykdyti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kadangi mes motyvus sakome dėl penkių nutarimų projektų, taigi ne po vieną Seimo narį galės pasakyti motyvus. Dabar motyvus prieš pasakys Seimo narys K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Man iš viso pasidarė keista, kai Seimo narys sako, kad jau viskas vyksta, Seimas tik iš paskos atbėgs ir įstatymą priims, o viskas, pasirodo, sutarta. Ką mes tada veikiame šioje salėje?
Gerbiamieji, iš esmės, jeigu mes atvirai pažiūrėsime, parengtas aukštųjų mokyklų turto privatizavimas. Šiais statutų pakeitimais mes turtą, kuris priklauso institutams, sudėsime į aukštąsias mokyklas, po to tas aukštąsias mokyklas paversime viešosiomis įstaigomis ir po to tas viešąsias įstaigas… Mes turime labai gerą Klaipėdos universiteto pavyzdį. Šioje vietoje nereikia net šypsotis. Aš manau, jeigu ši užduotis yra tokia, tada taip, tada drąsiai ir pasakykite. O jeigu užduotis yra tik ta, kuri čia viešai deklaruojama, tada nevertas tos avies „skūros“ visas šis darbas.
PIRMININKAS. Kalbėti už yra užsirašęs Seimo narys V. Gedvilas.
V. GEDVILAS (DPF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Nežiūrint to, kad su K. Daukšiu esame kaimynai, tačiau dėl šio projekto mūsų nuomonės išsiskyrė. Niekaip negalėjau įrodyti, kad tai reikia daryti. Paprasčiausias dalykas. Dėl skaidrumo aišku, kaip tai bus daroma ir kaip viešosios įstaigos tvarkysis su savo turtu. Tai vienas dalykas. Bet kitas dalykas – dėl pačios idėjos. Kad mokslas ir studijos turi būti kartu, tai yra visame pasaulyje įrodyti dalykai, ir mes nieko naujo neatrandame. Daugelyje pasaulio universitetų šalia stiprių universitetų yra stiprūs institutai, kuriuose rengiami būsimieji mokslininkai, atliekami tyrimai, ir tie tyrimai yra naudojami studijų kokybei gerinti. Tai pati idėja yra puiki, tik dar vienas dalykas – yra didžiulė baimė, kad tie institutai, kurie prisijungs prie universitetų, aukštųjų mokyklų, bus valdomi politikų. Čia yra didelė grėsmė. Tie pavojai, apie kuriuos kalbėjo Kęstutis ir kurie mūsų galbūt laukia, o gal nelaukia… Laikas parodys, viską pamatysime. Yra didžiulė grėsmė dėl valdymo politizavimo, o pati idėja ir mokslui, ir studijoms dirbti kartu yra gera, ir aš jai pritarsiu.
PIRMININKAS. Motyvus prieš pasakys Seimo narė V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, kadangi balsavau prieš Aukštojo mokslo ir studijų įstatymą, tai manau, kad, dirbdama mokslinį darbą ir turėdama nemažą patirtį, galiu pasisakyti ir prieš institutų sujungimą. Aš puikiai suprantu Vydą, kad mokslas ir studijos turi būti kartu, tai be abejo, bet aš įžiūriu baisų politizavimą šių institutų, kartu ir universitetų. Jie yra gerose vietose. Klausykite, tai kvepia labai neskaidriai. Aš manau, kad tai yra pirmas žingsnis į turto privatizavimą. Kodėl viskas suteikiama Vytauto Didžiojo universitetui? Pasižiūrėkite, bus fakultetai. Na, ką jūs man sakote? Pamatysime. Dabar pažiūrėkite, kas vyksta Kauno aukštosiose mokyklose, kas vyksta kalbant su abiturientais, jų tėvais. Taigi aš puikiai… Aš esu apygardoje išrinkta ir viską žinau, todėl nėra ko E. Pupiniui juoktis. Aš turiu didesnę patirtį negu tamsta. Baigei tik magistrantūrą, o aš… (Balsai salėje) Ne, na tai taip. Kodėl jis kikena man visą laiką? Tikrai siūlau balsuoti prieš. (Plojimai)
PIRMININKAS. Seimas jau balsavo dėl Seimo narių E. Žakario, V. Simuliko ir J. Juozapaičio pataisos vienam iš projektų, kaip aš minėjau. Identiškos pataisos pateiktos ir kitiems projektams. Ar Seimo nariai reikalauja balsuoti dėl šių pataisų? Nereikalauja. Seimo sprendimas taip pat bus laikomas identišku ir dėl kitų projektų.
Dabar Seimui reikia priimti sprendimą dėl pritarimo nutarimo projektui po svarstymo. Seimo narys E. Klumbys, jeigu pirmininkas teisingai įsidėmėjo, reikalauja atskiro balsavimo dėl nutarimo dėl Vytauto Didžiojo universiteto. O ar Seimo narys E. Klumbys sutinka, kad dėl pirmųjų keturių būtų vienu balsavimu sprendžiama? Sutinka. Seimas sutinka? Sutinka. Todėl skelbiu balsavimą dėl pritarimo Seimo nutarimams dėl Vilniaus Gedimino technikos universiteto, dėl Lietuvos veterinarijos akademijos, dėl Lietuvos žemės ūkio universiteto ir dėl Kauno technologijos universitetų dalyvavimo reorganizavime. Prašom balsuoti.
Balsavo 65 Seimo nariai. Už pritarimą po svarstymo minėtiems keturiems projektams balsavo 41, prieš – 4, susilaikė 20. Įstatymų projektams nuo 2-5 iki 2-8 yra po svarstymo pritarta.
Dėl projekto 2-9, t. y. dėl Seimo nutarimo „Dėl Vytauto Didžiojo universiteto statuto patvirtinimo“ 2 priedėlio pakeitimo projekto. E. Klumbys nori kalbėti dėl motyvų? Daugiau kalbėti nepageidaujate? Norėčiau suteikti žodį pageidaujantiems, nes mes svarstome visą paketą. Nenorėčiau riboti norinčių kalbėti dėl motyvų, taigi už yra užsirašęs V. Gedvilas. Jam suteikiamas žodis.
V. GEDVILAS (DPF). Dėkoju. Suprantu, kodėl E. Klumbys prieštarauja dėl Vytauto Didžiojo universiteto. Jis buvo Antikorupcijos komisijos pirmininkas, kiek prisimenu, ir svarstė tą galimybę dėl neteisingo žemės išdalinimo. Aš puikiai jį suprantu. Bet aš galvoju, kad dabar yra naujas senatas, nauja taryba, naujas rektorius. Aš manau, kad nėra tos grėsmės ir baimės, kad ten jau aiškūs plotai, kurie ir dabartiniu metu priklauso, būtų juridiškai sutvarkyti. Todėl aš kviečiu visus palaikyti šį nutarimo projektą ir padėti Vytauto Didžiojo universitetui susitvarkyti paprasčiausius elementarius juridinius dalykus. O ateityje, manau, tikrai, Egidijau, nepasikartos ir Vytauto Didžiojo universitetas nebedarys tokių klaidų, neišsidalins žemės nuosaviems privatiems sklypams. Aš siūlau pritarti nutarimo projektui.
PIRMININKAS. Motyvus prieš pasakys Seimo narys Andrius Mazuronis.
A. MAZURONIS (TTF). Labai dėkui. Gerbiamieji, kadangi netikiu, kad valdančioji koalicija arba jos nariai, kurie negerbia moters, žavios moters – ponios V. M. Čigriejienės, ir jai kalbant… negerbia tiek moters, tiek profesorės ir jai kalbant kikena… Kadangi netikiu, kad tokie koalicijos partneriai gali pasiūlyti gerus Seimo nutarimus, vien dėl šios priežasties raginu balsuoti prieš šį siūlomą Seimo nutarimą. Ir dar, jeigu galima, linkėčiau ponui E. Pupiniui eiti prie mikrofono ir atsiprašyti ponios V. M. Čigriejienės. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Žodis suteikiamas per šoninį mikrofoną Seimo nariui E. Klumbiui.
E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis pirmininke, dėl vedimo tvarkos. Aš, jūsų paakintas, atsisakiau diskusijos, 5 minučių, su viltimi, kad aš pakalbėsiu prieš dėl balsavimo motyvų. Tai gal man leisite dabar išimties tvarka pasakyti savo nuomonę, nes aš atsisakiau?
PIRMININKAS. Tai ne išimties tvarka, aš jums siūliau kalbėti, bet mes nesupratome vienas kito, dabar jūs turite galimybę kalbėti prieš.
E. KLUMBYS (TTF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Manau, kad tas supratimas, kuris atsirado tarp mūsų prieš 20 metų Kauno sąjūdžio taryboje, turi tęsinį ir čia, posėdžių salėje. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, aš tik noriu pataisyti gerbiamąjį V. Gedvilą, aš nebuvau Antikorupcijos komisijos pirmininkas, aš buvau komisijos narys, tačiau aš turėjau pavedimą analizuoti tą situaciją, kuri buvo su Vytauto Didžiojo universiteto žeme, konkrečiai su Kauno botanikos sodu. Žinodamas, kokios ten buvo padarytos „žulikystės“ aukščiausiu Kauno miesto vadų ir Vytauto Didžiojo universiteto akademinės vadovybės lygiu, aš negaliu taip lengvai balsuoti už šitą nutarimą dėl to, kad aš ir tada, 1990 m., mačiau, kokie sprendimai buvo priimami lengva ranka. Žemė buvo perduodama be jokių dokumentų, be jokių įteisinimų, ir po to atsiranda galimybė didžiulius plotus, aukojant kolekcijas, kurios buvo kauptos po 60, 70 metų, panaudoti asmeniniams tikslams. Iš tikrųjų buvo didžiulė gėda ir aš nenoriu, kad šitie dalykai kartotųsi ir toliau, nes nesu garantuotas, kad tai nebus padaryta, juk anas atvejis iki šiol dar nėra įvertintas. Taigi aš esu prieš šitą nutarimo projektą.
PIRMININKAS. Dabar jau visi motyvai už ir prieš pasakyti ir balsavimu galima spręsti dėl pritarimo Seimo nutarimo projektui „Dėl Vytauto Didžiojo universiteto statuto patvirtinimo“ 2 priedėlio pakeitimo. Skelbiu balsavimo pradžią.
Balsavo 64 Seimo nariai. Už balsavo 41, prieš – 7, susilaikė 16. Seimo nutarimo „Dėl Vytauto Didžiojo universiteto statuto patvirtinimo“ 2 priedėlio pakeitimo projektui po svarstymo pritarta.
Kitas darbotvarkės 2-10 klausimas – Seimo nutarimo dėl Seimo nutarimo „Dėl istorinių Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo sukakčių minėjimo komisijos sudarymo“ pakeitimo projektas Nr. XIP-477. Pateikimo stadija. Pranešėjas – V. Stundys.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Dėkui. Seimas jau yra šitą klausimą svarstęs, komitetas teikia naują versiją, naują Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos valstybės atkūrimo istorijos ir atmintinų datų paminėjimo komisijos“ redakciją. Nutarimas teikiamas, atsižvelgiant į būtinybę koordinuoti ir sistemingai tvarkyti valstybingumo įprasminimo strategiją ir tam tikras programas, galų gale atkreipiant dėmesį į tas datas, kurias beveik kasmet mes turime minėti. Šita komisija iki šiol vadinosi Istorinių Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo sukakčių minėjimo komisija. Šiuo nutarimo projektu siūloma šiek tiek išplėsti jos kompetenciją apskritai siekiant vientisos valstybingumo įprasminimo logikos.
Gali kilti klausimas, ar tai nėra tas pats, kas Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisija. Iš karto užbėgdamas į priekį pasakyčiau, kad tai komisija, kurios paskirtis yra gerokai kitokia, nors ir siejasi su šitos komisijos veikla. Lituanistikos komisijos objektas daugiau yra akademiniai dalykai, akademinė veiklos kryptis, tiriamieji darbai, konferencijos, o šitos komisijos objektas ir rūpestis būtų ir naujausios valstybės istorijos dalykų sisteminimas, tvarkymas, ir, žinoma, istorinės sukaktys, kurios jau mūsų laukia. Turiu galvoje ir Baltijos kelio dvidešimtmetį, ir Molotovo-Ribentropo pakto septyniasdešimtmetį, tų datų bus dar daugiau kitais metais. Lituanistikos paveldo komisija rūpinasi dar ir parlamentarizmo tradicijos įprasminimu, tai yra jau anos komisijos dalykai. Prašyčiau Seimą pritarti po pateikimo.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui, tačiau prašau pasilikti tribūnoje, nes 6 Seimo nariai yra užsirašę jūsų paklausti. Pirmasis klausia Seimo narys G. Songaila.
G. SONGAILA (TS-LKDF). Norėjau paklausti, ar esate susipažinęs su šitos komisijos programa? Čia yra tokių kritinių pasiūlymų, neva Lituanistikos įprasminimo komisija gali tuos darbus dirbti ir nereikia tos komisijos. Aš manau priešingai, bet noriu jūsų nuomonės.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Taip, mes esame susipažinę su šitos komisijos patvirtintomis veiklos kryptimis. Aš bandžiau trumpai pasakyti, kad šita komisija orientuojasi į naujausiąją istoriją, Sąjūdžio patirties apibendrinimą, memuarų kaupimą, istorinių refleksijų kaupimą. Jeigu šitas darbas nebus daromas šios komisijos iniciatyva, iš esmės jo nebus kam daryti arba tai liks tiktai mokslininkų susidomėjimu, jeigu dar atsirastų tokių, kurie galėtų aprėpti šitą naujausią istorijos tarpsnį. Jų veiklos krypčių sąrašas yra tikrai iškalbingas ir įdomus bei reikalingas.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkui, pirmininke. Klausimas toks. Valstybėje dirba labai graži vadinamoji Saulėtekio komisija, kurios tikslas – mažinti įvairius darinius, institucijas. Dabar mes kuriame, kaip suprantu, naują komisiją, ir jeigu kalbėsime, kad tas komisijos darbas nekainuoja, tikriausiai tai bus netiesa. Kiekviena komisija kainuoja tiek tiesiogiai, tiek netiesiogiai. Valstybėje funkcionuoja įvairios institucijos, institutai, organizacijos, kurių pareiga (už tai jie gauna atlyginimus) atlikti tam tikras funkcijas. Jeigu tų funkcijų jiems nepakanka, galima jų darbo sritis papildyti tais reikalingais klausimais, kuriuos jūs norite, kad spręstų ta komisija. Taigi klausimas toks: pasakykite man paprastai ir ūkiškai, kam reikalinga dar viena komisija krizės sąlygomis? Aš žinau, kad egzistuoja, bet dabar ji pateikiama kaip nauja, kuri tęs toliau savo darbą.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Jūsų klausimas, aišku, įdomus, aš jo nenorėčiau komentuoti, bandau atsakyti, kad tikrai ta komisija nėra nauja. Tai būtų tąsa tų darbų, kurie iš esmės yra pradėti prieš metus. Ta komisija yra visuomeninė, atkreipiu dėmesį, tai yra visuomeninė komisija. Reikia džiaugtis, kad yra žmonių, Sąjūdžio žmonių, Kovo 11-osios akto signatarų, valstybinių institucijų atstovų, kurie visuomeniniais pagrindais renkasi ir savo bendras pastangas koordinuoja, kelia tam tikrus uždavinius, turi savo programą. Taigi atkreipiu dėmesį, tai visuomeniniais pagrindais dirbanti komisija ir saulėlydžio kažkoks verdiktas jai čia nelabai tiktų.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys E. Klumbys.
E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, aš apgailestauju, kad negalima internete prie dokumentų rasti šio nutarimo lyginamojo varianto. Aš jūsų klausiu, sakykite, ar keičiasi šios komisijos personalinė sudėtis, ir jeigu keičiasi, tai kas ką keičia?
V. STUNDYS (TS-LKDF). Iš dalies personalinė sudėtis yra papildoma ir keičiama. Komisijos pirmininke siūloma Seimo pirmoji vicepirmininkė I. Degutienė. Naujas asmuo turbūt esu ir aš šioje komisijoje. Keičiasi ir kitų struktūrų atstovai – Vyriausybės kancleris, aišku, Seimo kancleris, matyt, kitas bus ir t. t.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys R. Kupčinskas.
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Labai ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, iš principo aš pritariu šios komisijos darbo atnaujinimui, nes ir praeitoje kadencijoje ta komisija buvo. Bet problema turbūt yra dar viena – tai darbo arba kompetencijų pasidalijimas su Prezidento V. Adamkaus dekretu sudaryta Lietuvos Respublikos švenčių dienų paminėjimo organizavimo komisija, kuri taip pat 2009 m. sausio 27 d… Matyt, irgi labai rimtas dalykas, kaip šios komisijos pasiskirstys darbus, nes jūs puikiai žinot, kad ir praeitais metais buvo Sąjūdžio dvidešimtmečio minėjimas, šiais metais –„Baltijos kelio“ dvidešimtmetis, kitais metais – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, Žalgirio. Jubiliejų yra gana daug. Kokių darbų imsis viena komisija, kokių – kita? Man atrodo, kad čia gali būti rimta problema. Ačiū.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Aš manau, tiek naujausioje istorijoje ir mūsų valstybingumo istorijoje yra nefiksuotų, neįamžintų, nesusistemintų, neinventorizuotų dalykų, kad iš esmės abi komisijos turėtų ką veikti. Komisijos, aišku, turėtų siekti ir tam tikros veiklos koordinacijos. Aš nei prieštaros, nei pertekliaus čia nematau, nes bet kuriuo atveju ir Seimas turi dalyvauti tam tikruose istorinių sukakčių minėjimuose. Jau nekalbu apie tai, kad šios komisijos viena iš paskirčių yra ir istorinės medžiagos, nesenos istorinės medžiagos, inventorizavimas, jos skaitmeninimas, publikavimas ir t. t.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narė V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, siekiant vientisos valstybingumo įprasminimo logikos, be abejo, tikslinga komisijai suteikti platesnes galimybes. Bet sakykit, ar bus komisijos darbuose „Baltijos kelio“ dvidešimtmečio paminėjimas? Ačiū.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Kaip tik komisijos, jau baigusios savo darbą komisijos, nariai ragina greičiau tą komisiją atnaujinti tam, kad būtų pradėti sisteminiai darbai ruošiantis „Baltijos kelio“ dvidešimtmečiui. Aš džiaugiuosi, kad Kovo 11-osios Akto signatarų klubas tą idėją remia ir prašo Seimo skubiau šią komisiją įteisinti.
PIRMININKAS. Ir paskutinis, užsirašęs paklausti, yra Seimo narys L. Sabutis.
L. SABUTIS (TS-LKDF). Ačiū. Iš dalies jūs jau pasakėte. Man rūpėjo sužinoti jūsų nuomonę, koks statusas tos komisijos. Pasakėte, kad visuomeninė, tai yra gerai, reikėtų padėkoti.
Tik dėl kompetencijos. Vis dėlto reikšminga komisija. Kadangi čia neapibrėžiami kandidatų arba narių parinkimo principai, matyt, bus kieno nors siūlymais, ar ši komisija bus nuolat veikianti, ar tik mūsų Seimo kadencijos laikotarpiu?
V. STUNDYS (TS-LKDF). Aš įsivaizduoju, kad komisijas Seimas sudaro savo kadencijos laikotarpiui. Tai turbūt ši teisės norma galios.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui, jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Gauta Teisės departamento išvada dėl šio projekto, kad jis iš esmės atitinka Konstituciją ir galiojančius įstatymus bei juridinės technikos taisykles. Kitokių išvadų nėra. Ar galima pritarti šiam projektui po pateikimo ir pradėti jo svarstymo procedūrą bendru sutarimu? Galima, pritarta. Reikalaujama balsuoti. Skelbiu balsavimą dėl pritarimo pateiktam nutarimo projektui.
Balsavo 55 Seimo nariai: už – 54, 1 – prieš, nė vienas nesusilaikė, projektui po svarstymo pritarta. Atsiprašau, po pateikimo pritarta ir bus pradėta jo svarstymo procedūra. Siūlomas pagrindiniu komitetu Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. Dėl to nėra prieštaravimų. Papildomų komitetų nepasiūlyta. Siūloma svarstymo data yra birželio 4 d. Nėra dėl to prieštaravimų.
Taigi galime pradėti svarstyti kitą darbotvarkės klausimą, jo eilės numeris 2-11. Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Nacionalinės sveikatos tarybos įsteigimo ir jos sudėties“ 2 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr. XIP-407. Pranešėjas – A. Matulas. Pateikimo stadija.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, Nacionalinės sveikatos tarybos nuostatuose, kuriuos tvirtina Seimas, sakoma, kad Nacionalinės sveikatos tarybos sudėtį tvirtina Seimo Sveikatos reikalų komiteto teikimu parlamentas iš 17 narių. Taip pat noriu priminti, kad pagal tuos nuostatus Nacionalinės sveikatos tarybos kadencija baigiasi pasibaigus Seimo kadencijai, ir iki liepos 1 d. mes privalom patvirtinti naujos sudėties Nacionalinę sveikatos tarybą.
Nacionalinė sveikatos taryba formuojama, trumpai noriu priminti, tokiais principais. Penkis atstovus siūlo Savivaldybių asociacija ir kaip tik Savivaldybių asociacija pasiūlė gerbiamąją Janiną Asadauskienę iš Klaipėdos, Virginiją Gailienę iš Kauno, Vitaliją Kliukienę iš Vilniaus, Almą Monkauskaitę iš Kelmės ir Eugenijų Žemaitį iš Druskininkų. Keturis atstovus siūlo Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, Socialinių reikalų, Aplinkos apsaugos ir Ekonomikos. Ekonomikos komitetas pasiūlė gerbiamąją Aliną Mačiulytę, Ūkio ministerijos sekretorę, Socialinių reikalų – Klaudijų Stanionį, Aplinkos – gerbiamąjį Alfonsą Vaišnorą ir Švietimo – gerbiamąjį Antaną Valantiną.
Taip pat tris atstovus siūlo Seimo Sveikatos reikalų komitetas, deleguoja iš organizacijų, ginančių visuomenės sveikatos interesus. Pasiūlėme profesorę Ireną Misevičienę, profesorių Praną Šerpytį, docentą Aurelijų Verygą. Penki Seimo Sveikatos reikalų komiteto deleguoti visuomenės sveikatos priežiūros specialistai, iš kurių trys turi būti iš mokslo ir studijų institucijų. Iš atstovų siūlom Oną Davidonienę ir Aušrą Išarienę, iš trijų universitetų: iš M. Romerio universiteto – profesorę Danguolę Jankauskienę, iš Kauno medicinos universiteto – profesorių Juozą Pundzių ir iš Vilniaus universiteto – profesorių Rimantą Stuką.
Rinkimai vyko labai demokratiškai. Mes paskelbėm tą informaciją žiniasklaidos priemonėse, internete ir taip pat parašėm daugybę laiškų į įvairias organizacijas, universitetus, prašydami siūlyti kandidatus. Kaip sakiau, komitete vyko balsavimas dėl kiekvieno kandidato. Bendru sutarimu buvo pasiūlyta parlamentui patvirtinti tokios sudėties naują Nacionalinę sveikatos tarybą, todėl labai prašau pritarti po pateikimo.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Jūsų paklausti yra užsirašę šeši Seimo nariai. Pirmasis klausia P. Gražulis. Nėra P. Gražulio. Klausia V. Gedvilas.
V. GEDVILAS (DPF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pirmininke, sakykite, ar šie visi Nacionalinės sveikatos tarybos nariai yra apolitiški, nepriklauso jokioms politinėms partijoms, ar jų tarpe yra ir politikų?
A. MATULAS (TS-LKDF). Tiesą pasakius, tokios informacijos mes nerinkome. Tikrai nesidomėjome partiškumu. Man atrodo, kad bent jau didžioji jų dauguma tikrai nepriklauso nė vienai partijai. O požiūrį kokį nors, meilę, simpatiją gal ir turi, bet, dar kartą sakau, komitetas nesigilino.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narė L. Graužinienė.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Labai ačiū. Gerbiamasis pirmininke, norėjau paklausti, kokiu pagrindu teikia komitetai ir kodėl vieni lygesni prieš kitus? Pavyzdžiui, kodėl teikia Ekonomikos komitetas, o Audito komitetas negali teikti. Aš manau, kad Audito komitetas taip pat daug nagrinėja jūsų srities klausimų ir mums yra aktualios ir vietos audito tarnybos. Kiek aš suprantu, žmonių iš tų tarnybų toje taryboje nematyti, nes kiekvienas teikia tą, ką jis nori teikti. Tai man kyla toks klausimas, kodėl vieni Seimo komitetai yra lygesni prieš kitus. Kaip manote kad reiktų pataisyti padėtį, bent mūsų komiteto atžvilgiu?
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamoji kolege, ačiū už labai gerą klausimą. Primenu, kad pereita Nacionalinė sveikatos taryba buvo formuojama visai kitu principu. Visus atstovus turėjome rinkti ir siūlyti Seimui iš įvairių visuomeninių organizacijų, pacientų visuomeninių organizacijų, medikų visuomeninių organizacijų. Praėjusiais metais Seimo Sveikatos reikalų komitetas pateikė siūlymą kitokiu principu formuoti Nacionalinę sveikatos tarybą ir atsirado nuostata, kad bent jau keturis atstovus siūloma skirti iš kitų sektorių, nes, kaip žinome, sveikatos problemų vien Sveikatos apsaugos ministerija arba Sveikatos reikalų komitetas neišspręs. Todėl buvo pasirinkti atstovai iš tų sektorių, kurie labiausiai gali paveikti visuomenės sveikatą, tai ekonomika, aplinkos apsauga, švietimas. Jeigu matysime, kad reikia toliau plėsti Nacionalinės sveikatos tarybos sudėtį, įtraukti kitų sektorių atstovus, tai tikrai mes tą galėsime padaryti. Bet tokį sprendimą priėmė pats parlamentas įrašęs antrą punktą, kad yra siūlomi keturių sektorių atstovai, ne vien tik žmonės, kurie atstovauja sveikatos sistemai arba joje dirba.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys E. Klumbys.
E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, paskutiniu metu aš atkreipiau dėmesį, tai bus aktualu, kai susidursime su ataskaitomis. Noriu, kad jūs primintumėte ir man, galbūt tai bus svarbu stenogramai. Kas renka šios tarybos pirmininką?
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, pirmininką renka pati Nacionalinė sveikatos taryba.
PIRMININKAS. Ar jūs norite papildyti savo klausimą?
E. KLUMBYS (TTF). Taip, norėčiau papildyti. Gerbiamasis pirmininke, kadangi šios tarybos pirmininką renka pati taryba, noriu atkreipti dėmesį, kad šiai tarybai Seime nereikia atsiskaityti, nes Seime atsiskaito tik tų institucijų vadovai, kuriuos skiria ar skiriant dalyvauja Seimas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Kolega, bet nuostatose yra atskiras straipsnis, kuris sako, kad Nacionalinės sveikatos taryba atsiskaito Seimui ir kiekvienais metais skaito metinį pranešimą.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys A. Rimas.
A. RIMAS (LSDPF). Ačiū. Noriu pakviesti visus pritarti šiam įstatymo projektui, jis yra labai tinkamas kai kuriems darbuotojams, kai kuriems gyventojams, nes čia buvo ūkio … (Balsai salėje: „Dabar ne tą klausimą…“) A, ne tą. (Balsai salėje: „Dėl gydytojų…“) Aš nebuvau ten užsirašęs, atsiprašau.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narė V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Atsiprašau, užsižiopsojau. Gerbiamasis pranešėjau, ar jūs nemanote, kad komitetas pasielgė labai principingai – tikslingai parinkdamas žmones pagal kompetenciją, nes mes turėjome iš ko rinktis ir balsavome demokratišku būdu. Ačiū.
A. MATULAS (TS-LKDF). Kolegos, aš didžiuojuosi, kad pagaliau šis parlamentas nutarė, kad Seimo Sveikatos reikalų komitetas ar apskritai sveikatos problemas turi nagrinėti ne mažiausias parlamento komitetas, bet vienas iš didesnių. Šiandien Sveikatos reikalų komitete yra ne 7 nariai, kaip buvo įprasta, bet 10 komiteto narių. Aš nepaprastai patenkintas komiteto sudėtimi. Šis sprendimas buvo priimtas nepaisant jokių politinių pažiūrų, mes žiūrėjome pagal kompetenciją. Todėl dar kartą komiteto nariams noriu padėkoti ir atsiprašau, kad į kolegos gerbiamojo… (nutrūko įrašas) būsimų Nacionalinės sveikatos tarybos narių.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Jūs atsakėte į visų Seimo narių klausimus. Ar galime pritarti Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Nacionalinės sveikatos tarybos įsteigimo ir jos sudėties“ 2 straipsnio pakeitimo“ projektui bendru sutarimu? Galima. Pritarta.
Gerbiamieji Seimo nariai, noriu informuoti, kad mūsų darbotvarkėje yra dar neapsvarstyti… Atsiprašau! Noriu informuoti, kad mūsų darbotvarkėje yra neapsvarstyti trys klausimai, ir noriu informuoti, kad posėdžio pirmininkas nenumato siūlyti pratęsti posėdį. Tačiau baigdami 2-11 klausimą, mes turime dar nuspręsti dėl komitetų. Siūlomas pagrindinis komitetas yra Sveikatos reikalų komitetas. Kitokių pasiūlymų nėra? Pritariama. Papildomas komitetas yra pasiūlytas – Žmogaus teisių komitetas. E. Pupinis per šoninį mikrofoną.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Norėčiau paprašyti, kad nenutrauktume posėdžio, nes yra labai svarbus įstatymo projektas dėl Žemės reformos įstatymo 19 straipsnio pakeitimo ir susijęs su reforma. Mes jį prašome svarstyti skubos tvarka. Seimo Pirmininkas buvo kaip ir sutikęs, norėtume, kad jis bent būtų pateiktas. Ačiū.
PIRMININKAS. Numatomo minėto projekto dėl Nacionalinės sveikatos tarybos priedo 2 straipsnio pakeitimo svarstymo data yra birželio 4 d.
Kitas įstatymo projektas 2-12a kartu su jį lydinčiu susijusiu projektu 12b. Pirmasis – Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 2, 3, 4, 5, 6, 7, 13, 14, 15, 17, 20, 23 ir 24 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-618, kitas susijęs projektas – Įmonių bankroto įstatymo 8 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-619. Pranešėjas – V. Kurpuvesas. Jeigu Seimas neprieštarauja, bus pateikiami abu projektai vienu pranešėjo pateikimu. Prašom.
V. KURPUVESAS (TPPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Iš tiesų pristatysiu iš karto abu įstatymų projektus. Kadangi laikas mus spaudžia, pabandysiu sutrumpinti savo pristatymą akcentuodamas tik teikiamų įstatymų tikslus. Galbūt nekalbėsiu apie tas detales, kurias mes galėsime aptarti šių įstatymų projektų svarstymo stadijoje.
Kalbant apie Įmonių restruktūrizavimo įstatymo daugelio straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą, tai šis įstatymo projektas yra parengtas siekiant trijų generalinių arba pagrindinių tikslų. Visų pirma, atsižvelgiant į tai, kad pagal taikymo sritį bankroto procedūra ir restruktūrizavimo procedūra laikytinos giminingomis procedūromis, t. y. panašiomis, projektu siekiama suvienodinti restruktūrizavimo procedūros taikymo sąlygas, terminus ir kitas procedūrines nuostatas su bankroto procedūros taikymo sąlygomis ir terminais.
Antra, kadangi dabartiniu metu galiojanti Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo redakcija pirmiausia orientuota į kreditorių interesų gynimą, atskirais atvejais neatsižvelgiant į kitų suinteresuotų asmenų ir viešuosius interesus, projektu yra siūloma įtvirtinti nuostatas, kurios užtikrintų kreditorių įmonės, įmonės darbuotojų, įmonės akcininkų interesų derinimą, nes tik suderinus visų suinteresuotų asmenų, grupių interesus yra galima socialiai atsakingo verslo ir ekonomikos plėtra.
Trečias pagrindinis tikslas, projektu yra siekiama detaliau reglamentuoti restruktūrizavimo proceso teisminę procedūrą nustatant maksimalius atskirų veiksmų įgyvendinimo terminus, sutrumpintus teismo priimtų procesinių dokumentų apskundimo terminus ir kita, nes restruktūrizavimo proceso sėkmė išskirtinai priklauso nuo jo įgyvendinimo operatyvumo. Tiek būtų trumpai dėl Įmonių restruktūrizavimo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo.
Kalbant apie kitą įstatymą, t. y. apie Įmonių bankroto įstatymą, tas projektas yra dar paprastesnis. Siūloma pakeisti, tiksliau, patikslinti tik du šio įstatymo straipsnius ir iš esmės sutrumpinti terminą, per kurį gali būti iškelta bankroto byla. Ten pakeitimai nėra esminiai.
Noriu pasakyti, kad abiem įstatymų projektams yra pateiktos Teisės departamento pastabos, išvados. Kokių nors esminių pastabų įstatymų projektams pateikta nėra, yra detalės, į kurias tikrai galbūt bus galima atsižvelgti svarstymo metu. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų klausti yra užsirašę net aštuoni Seimo nariai. Pirmasis – J. Ramonas. Nėra. Seimo narys J. Juozapaitis.
J. JUOZAPAITIS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, kokios priežastys verčia keisti 9 straipsnį – „Kreditorių susirinkimas pritaria įmonės restruktūrizavimo planui, jeigu pripažįsta“, (…) balsuotų kreditoriai, turinys ne mažiau kaip du trečdalius (vietoj trijų ketvirtadalių)… arba du trečdaliai – į vieną antrąją? Kodėl sumažintas skaičius?
V. KURPUVESAS (TPPF). Šioje vietoje svarbu paminėti vieną dalyką. Mes kalbame apie Įmonių restruktūrizavimo įstatymą, t. y. įmonių restruktūrizavimo procesą, o paties to proceso esmė šiek tiek kitokia nei bankroto. Vis dėlto šio proceso pagrindinis dalykas, arba pagrindinis tikslas, – išgelbėti įmonę nuo bankroto. Todėl šioje vietoje turi būti derinami visų pirma savininkų, matyt, kreditorių ir visų kitų subjektų, suinteresuotų subjektų, interesai, bet pirmiausia, ar ne mažiau turėtų būti atsižvelgta ir į įmonės savininko teises. Tai mintis, kurios laikantis buvo teikiami vieni arba kiti siūlymai.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys A. Sysas, tačiau jo nėra. Taip pat užsirašęs yra P. Gražulis, kurio nematau salėje. Klausia V. Žiemelis.
V. ŽIEMELIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau… (Balsai salėje) Šis įstatymo projektas, mano požiūriu, labai reikalingas ir labai laiku parengtas. Tačiau aš pastebiu vieną tokį lyg ir smulkų dalyką, bet, mano požiūriu, labai svarbų – įmonių restruktūrizacija yra būtina, ypač šiuo krizės laikotarpiu, kad verslas nebankrutuotų, rastų galimybę, kaip toliau dirbti restruktūrizuodamasis, tačiau labai svarbu, kad netrukdytų. Aš bijau vieno, kad pagrindiniai kreditoriai yra vis dėlto hipotekiniai kreditoriai, yra bankai. Jeigu mes leisime jiems dalyvauti restruktūrizavimo procese, tai bus labai sudėtinga įvykdyti šį procesą. Ar nemanote, kad jie šiame procese neturėtų dalyvauti?
V. KURPUVESAS (TPPF). Labai ačiū už tikrai gerą klausimą. Jūs teisingai pasakėte. Vienas iš tikslų toks ir buvo, kad kreditorių vaidmuo šiame procese, bent jau pirminiuose etapuose, rodant restruktūrizavimo iniciatyvą, jinai kaip tik ir mažėja. Būtent to mes ir siekiam.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys R. Kupčinskas.
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Labai ačiū. Ankstesni restruktūrizavimo dalykai dažnai vykdavo taip: buvo restruktūrizuojamos įmonės, atskiriama ta įmonė ir vienai įmonei priskiriamos visos tos skolos, kreditoriniai įsiskolinimai. Ar restruktūrizavimo proceso palengvinimas nepagilins visos šios problemos, nes vienai priskiriamos visos skolos, paskui įmonė, be abejo, atsiranda nepaprastai didelėje finansinėje duobėje, sudėtingoje situacijoje, dažnai neišieškomos lėšos, be to, ir kaltų neatsiranda? Ačiū.
V. KURPUVESAS (TPPF). Labai ačiū, kolega, už klausimą. Iš tiesų mes dabar kalbame apie teisinį reglamentavimą ir apie to teisinio reglamentavimo įgyvendinimą. Tai šiek tiek kitas klausimas, nors, be abejo, tie abu klausimai susiję. Paradoksas, bėda, bet, deja, yra taip, kad labai dažnai, kad ir koks būtų geras įstatymas, jį galima sugadinti blogai taikant. Toks turbūt ir būtų atsakymas. Šiaip tokio tikslo pabloginti patį procesą tikrai neturime. Dabar kalbėti, kad tas procesas lemtų kokius nors blogus veiksmus, taip pat neturime pagrindo, bet, aišku, čia reikalingas sąžiningumas tų asmenų, kurie taiko tą įstatymą ir naudojasi juo kaip priemone įgyvendinti tam tikriems tikslams. Tai čia jie taip pat turi būti sąžiningi.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Ačiū. Ar aš teisingai supratau, kad kartu ir dėl Bankroto įstatymo galiu klausti?
PIRMININKAS. Taip.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Mano klausimas toks. Buvo visai geras įrašas, kad įmonės vadovas arba kitas asmuo, įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą. Visiškai teisingai. Dabar jūs kažkodėl norite išbraukti „kitas asmuo“, palikti „vadovas“. Ar jūs nemanote, kad čia yra sudarytos geros sąlygos pabėgti tiems profesionalams, kurių verslas yra bankroto iškėlimas, įmonės nustekenimas? Čia tiesioginis būdas yra, ar jūs manote kitaip? Ar aiškiai klausiau?
V. KURPUVESAS (TPPF). Taip, gana aiškiai. Tuo klausimu galvojau, toks klausimas man buvo kilęs. Tikrai manau, kad svarstymo metu mes galėtume sau tą klausimą iškelti ir pamąstyti. Kita vertus, reikia pripažinti, kad už operatyvinį įmonės valdymą iš esmės yra atsakingas įmonės vadovas, direktorius, bet, tarkim, ne akcininkai. Matyt, be direktoriaus žinios joks akcininkas negali priimti vieno arba kito sprendimo. Matyt, buvo tokia mintis. Bet iš tiesų svarstymo metu, manau, būtų tikslinga šiek tiek pasigilinti ir pagalvoti apie tai, ką jūs kalbate.
PIRMININKAS. Papildyti klausimą nori ponas M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkui. Čia kalbama ne apie akcininką, kitas asmuo tai yra valdymo procese dalyvaujantis atsakingas asmuo, čia ne apie akcininką kalbama. Todėl aš ir klausiu, ar čia jūs nematote galimybės visiškai piktnaudžiauti bankroto procesu, nes „ar kitas asmuo“ tai yra asmuo, kurį vadovas įgaliojo. Vadovas negali visų sprendimų priimti pats, jis dažniausiai priima strateginius sprendimus. Yra pavaduotojai, technikos direktoriai ir panašiai, jie gali padaryti žalą įmonei, o priėmus tokį straipsnį, kaip jūs rašote, jie už nieką neatsakys. Mano klausimas į tą pusę nukreiptas, ne į akcininkus. Ačiū.
V. KURPUVESAS (TPPF). Matot, akcininkai taip pat šiek tiek dalyvauja valdant įmonę, turbūt mes to dalyko nepaneigsime. Bet šiaip atsakomybės rūšių yra daugybė, pradedant baudžiamąja atsakomybe ir baigiant civiline. Taigi nemanau, kad ši siūloma nuostata visiškai panaikins tam tikrų asmenų, kuriuos jūs paminėjote, atsakomybę. Bet, kaip minėjau, manau, būtų verta pasvarstyti, tie jūsų argumentai verti dėmesio.
PIRMININKAS. Paskutinė užsirašiusi klausti yra Seimo narė V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, ar jūs tikrai manote, kad šis įstatymo projektas padidins galimybę paprasčiau vykdyti įmonių restruktūrizaciją? Ar tikrai įsitikinęs? Ačiū.
V. KURPUVESAS (TPPF). Tam tikra prasme taip, nes trumpinamos procedūros, tai yra objektyviai matoma, kad jeigu buvo 30 dienų, tampa 15 dienų, tam tikrų veiksmų apskritai yra atsisakoma, vietoj trijų veiksmų siūloma atlikti tiktai vieną veiksmą. Tai yra tiesiog objektyviai matomi dalykai įstatymo projekte, jie tikrai turėtų palengvinti ir pagreitinti šį procesą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūs atsakėte į visus klausimus dėl pateiktų įstatymų projektų.
Galima pritarti po pateikimo bendru sutarimu? Seimas sutinka pritarti abiem pateiktiems projektams bendru sutarimu po pateikimo.
Siūlomi komitetai. Dėl Įmonių restruktūrizavimo įstatymo pakeitimo projekto pagrindinis – Ekonomikos komitetas. Nėra prieštaravimų. Papildomi – Teisės ir teisėtvarkos komitetas ir Biudžeto ir finansų komitetas. Nėra kitų nuomonių? Nėra. Pritarta. Planuojama svarstyti birželio 23 dieną.
Dėl Įmonių bankroto įstatymo pagrindinis siūlomas Ekonomikos komitetas. Nėra prieštaravimų. Papildomi – Teisės ir teisėtvarkos komitetas bei Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Nėra kitų pasiūlymų? Nėra. Pritarta. Siūloma svarstyti birželio 23 dieną.
Dabar mūsų pagrindinėje darbotvarkėje yra likęs neapsvarstytas vienas klausimas. Tačiau kai aš paskelbiau, kad posėdžio pirmininkas neketina pasinaudoti savo teise, išgirdau dar kitokių pasiūlymų. Todėl dabar aš noriu suteikti galimybę siūlymams, jeigu tokių yra pagal Statutą, dėl posėdžio pratęsimo ar nepratęsimo.
Seimo narys E. Pupinis per kairįjį mikrofoną.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Labai ačiū. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, pasiderinę su frakcija mes nusprendėme, kad būtų galima prašyti įstatymo projektą dėl žemės reformos dabar svarstyti. Iš tikrųjų nežinau dėl kitų klausimų svarbos, bet šitas klausimas labai svarbus, todėl siūlau pratęsti posėdį bent 15 minučių.
PIRMININKAS. Seimo narys E. Žakaris per dešinįjį mikrofoną.
E. ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Labai prašau rasti galimybę pratęsti posėdį dėl paskutinio klausimo, nes paskutinių dviejų savaičių laikotarpiu šis klausimas jau yra teikiamas trečią kartą ir visą laiką truputį pritrūksta laiko. Labai prašau leisti atlikti pateikimą.
PIRMININKAS. Dėkoju už pasiūlymus. Pasiūlymai yra teikiami iš dviejų frakcijų. Vienas pasiūlymas susijęs su pagrindinėje darbotvarkėje numatytu klausimu, antrasis su rezerviniu. Aš kviečiu Seimą vienu balsavimu išspręsti, ar pritariame posėdžio pratęsimui iki bus apsvarstyti šie du klausimai, tai yra projektas Nr. XIP-61 ir rezervinis klausimas, projektas Nr. XIP-558. Prašau balsuoti.
Balsavo 46 Seimo nariai. Už pratęsimą balsavo 42, prieš – 3, susilaikė 1. Posėdis tęsiamas iki bus apsvarstyti mano minėti du klausimai.
Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 12 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-61. Pateikimas. Pateikia vienas iš iniciatorių – E. Žakaris. Prašau.
E. ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, ačiū už kantrybę, už galimybę pateikti. Pasistengsiu kalbėti trumpai. Noriu visiems priminti, turbūt dauguma atsimenate, kad iki 1997 m. gruodžio 31 d. visi Lietuvos piliečiai, raštu pareiškę pageidavimą, galėjo privatizuoti gyvenamąjį plotą lengvatinėmis sąlygomis. Dauguma šių žmonių buvo įgiję gyvenamąjį plotą pagal Gyventojų apsirūpinimo gyvenamuoju plotu įstatymą. Tačiau dalis žmonių gyvenamąjį plotą buvo gavę kita tvarka, tai yra jiems buvo suteiktas gyvenamasis plotas (kaip čia pasakyti), kur buvo statyta ūkio būdu, ne valstybinėmis lėšomis, tai yra, kaip žmonės dažnai vadina, žinybiniai butai. Jeigu šitos ūkio būdu statytos gyvenamosios patalpos buvo savivaldybėms perduotos iki 1998 m. sausio 1 d., tai šitie žmonės, pareiškę pageidavimą, galėjo taip pat privatizuoti savo gyvenamąsias patalpas. Tačiau yra likę tokių atvejų, kur ne dėl žmonių kaltės, nes gyvenamosios patalpos buvo perduotos vėliau, jie negalėjo privatizuoti. Pavyzdžiui, Šiauliuose uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių energija“ statytas gyvenamasis namas buvo perduotas 2000 metais. Ir nuo 2003 m. sausio 1 d. atsiradus socialiniam būstui, visi šitie žmonės tapo socialinio būsto nuomininkais. Jie dabar moka nuomą, nors butus yra gavę prieš 20, 30 ir daugiau metų.
Todėl mes siūlome, kad Vyriausybės nustatyta tvarka šitie žmonės turėtų teisę išsipirkti savo gyvenamąsias patalpas, tai yra visi šitie nuomininkai, kuriems buvo suteiktos gyvenamosios patalpos iki 1997 m. gruodžio 31 d. ne pagal Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymą. Aišku, yra ir žmonių kitokių situacijų, tarkime, kur šeimos nariai nesusitarė, arba pilietybę gavo vėliau, yra ir daugiau variantų. Galima šitą projektą išplėsti, tai būtų Seimo narių valioje. Juo labiau kad dabar prasidėjo teisminiai procesai. Šiauliuose gyventojai yra padavę į teismą, ir Šiaulių savivaldybė davė pritarimą, kad šitie butai būtų privatizuoti, nes žmonės prieš įstatymą yra nelygūs, pažeistos žmonių teisės. Tokių žmonių, pageidaujančių privatizuoti gyvenamąjį plotą, Lietuvoje yra apie 4 tūkst.
Dabar dar apie Teisės departamento išvadas, kurios mane šiek tiek nustebino. Teisės departamento išvadose pasakyta, kad privatizavus sumažėtų socialinio būsto fondas, kad tai buvo valstybės (savivaldybės) lėšos, nors projekte yra labai aiškiai parašyta, kad kurie buvo iki 1997 m. gruodžio 31 d. pastatyti gyvenamieji namai. Vadinasi, tuo metu nebuvo nei to socialinio būsto, ir visas tas būstas yra ne valstybės lėšomis, bet atitinkamų organizacijų, įmonių lėšomis pastatyta. Dar viena pastaba, kadangi tai yra susiję su valstybėmis lėšomis, kad reikia gauti Vyriausybės išvadas. Bet projekte yra aiškiai parašyta, kad mes taip ir siūlome, kad Vyriausybės nustatyta tvarka gali būti parduotas, netgi rašome žodį „gali“, vadinasi, visais atvejais, jeigu Seimas šiandien pritars, tai šitas projektas keliaus į Vyriausybę ir turėsime sulaukti Vyriausybės išvados. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų paklausti užsirašė 5 Seimo nariai. Pirmoji klausia D. Bekintienė.
D. BEKINTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, mes Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete anoje kadencijoje svarstėme panašų įstatymo projektą ir tada buvo aiškiai pasakyta, kad Vyriausybės strateginiame plane nėra numatyta mažinti socialinio būsto skaičių. Jūs turbūt neturite omeny privatizavimo lengvatinėmis sąlygomis, o privatizuoti – tai yra parduoti tuos butus už tikrą komercinę kainą. Ar taip aš supratau? Nes Privatizavimo įstatymo kaip tokio jau nėra.
E. ŽAKARIS (LSDPF). Projekte parašyta, kadangi ten susideda iš daugiau punktų, mes tik papildome 12 straipsnį ir yra parašyta, kad už kainą Vyriausybės nustatyta tvarka pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą. Nors, kaip minėjau, trijose savivaldybėse jau yra prasidėję teisminiai procesai, pavyzdžiui, Šiaulių miesto atveju žmonės prašo už likutinę vertę, bet mes siūlome, kaip jūs sakėte, už komercinę kainą, nes yra dalis žmonių, kurie mokėtų ir tokią kainą. Juo labiau, kaip jūs paminėjote, kad mažintų socialinį būstą, tai čia vėl Vyriausybė gali nustatyti tvarką. Gali už visas lėšas, gautas už privatizuotus butus, pirkti socialinį būstą. Tai tikrai nesumažėtų socialinio būsto, bet manome, kad būtų atkurtas teisingumas. Kuo kalti žmonės, kurie gavo tokiu būdu butus, kaip minėjau, prieš 20–30 ar daugiau metų, bet paprasčiausiai vien dėl to, kad ši įmonė laiku neperdavė savivaldybei, jie negalėjo privatizuoti?
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys B. Pauža. Nėra. Klausia Seimo narys K. Starkevičius.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Aš iš esmės pritarčiau šiam projektui, nes žmonės, kurie ne dėl savo kaltės negalėjo įsigyti, kaip ir kiti asmenys, būsto, turėtų tą teisę turėti. Tačiau šiuo metu socialinio būsto nuomos kainos nėra didelės. Ar labai daug norės jį įsigyti? Juo labiau žinome socialinio būsto padėtį, nes daugelis tų namų yra apleisti ir neturi to komercinio patrauklumo, bet jeigu tie, kurie norės, aš tikrai pritarčiau.
E. ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū už klausimą. Aš tikrai negalėčiau pasakyti skaičių, tik žinau, kad pageidaujančių yra apie 4 tūkst. Bet, be abejo, tas skaičius priklausys nuo to, kokia tvarka ir už kokią kainą. Nors, kaip minėjau, Šiauliuose dalis žmonių, kurie kreipėsi ir į mane, yra pasiryžę ir komercinę kainą mokėti, todėl mes ir siūlome Vyriausybės nustatyta tvarka. Mes tik siūlome, kad tas klausimas būtų sprendžiamas.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys R. Kupčinskas.
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, tikrai, jūs iškėlėte labai aktualią problemą. Aišku, gal ne visiems, gyvenantiems bendrabučiuose ar 60 % nusidėvėjusiuose namuose, tai aktualu, bet, kiek aš suprantu, vis dėlto viename iš punktų parašyta „iš dalies privatizuoti“. Tai ten prisidėtų papildomą galimybę ar priklausinį, ar kokį ūkinį, ar net ir laisvą kambarį, tai suprantama, bet norėčiau jūsų paklausti.
Vis dėlto atsižvelgiant į bendrabučiuose gyvenančių, nors ir privatizuoti galbūt kai kurie kambariai, žmonių finansines galimybes, komercinę kainą mokėti išgalės toli gražu ne kiekvienas. Čia, matyt, atsiranda rimta problema. Be abejo, bus tokių, kurie galės nusipirkti komercine kaina, bet čia gali būti labai rimta problema. Ačiū.
E. ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū už klausimą. Man būtų sudėtinga atsakyti, nes aš daugiau žinau ir projektas yra teiktas pagal konkrečią situaciją, juo labiau kad jis yra rengtas derinant su savivaldybe.
Kaip minėjau, Šiaulių savivaldybė pritarė, kiek žinau, ir Marijampolės savivaldybė norėtų tokio. Mes apie bendrabučio tipo nelabai galvojome. Be abejo, svarstymo metu Seimo nariai galėtų teikti siūlymus. Aš ir minėjau, kad šis projektas, atsižvelgiant į gyvenimo situaciją, galėtų išsiplėsti, nes dabar jau paaiškėjo… ir elektroninių gavau keletą prašymų, kad kuo greičiau būtų pateikta. Žmonės kalba apie visai kitokias situacijas. Tarkime, šeimos nariai nesusitarė tuo metu, žmonės negalėjo privatizuoti. Yra situacijų, kad kariškiai, kurie ilgai laikė butus neprivatizavę, paskui išvyko į Rusiją, o žmonės po 1998 metų nusipirko šiuos butus ir nuo 2003 metų jis tapo socialiniu būstu. Yra ir įvairesnių situacijų. Aš manau, kad kiekvienas Seimo narys susiduria, ir, be abejo, čia Seimo narių teisė siūlyti. Be to, aš manau, kad ir Vyriausybėje yra įvairių žmonių pageidavimų.
PIRMININKAS. Ir klausia V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, problema, be abejo, aktuali. Bet kai neturi tas būstas komercinio patrauklumo ir yra bendrabučio tipo, tai aš neįsivaizduoju, kaip normaliai šeimai tai atlikus, privatizavus ar iš dalies privatizavus, tas būstas tampa kitų gyventojų atžvilgiu tai šeimai stačiai našta. Mes žinome, kas darosi bendrabučio tipo butuose, bent Kauno mieste. Gal Šiauliuose yra kitaip. Aš jūsų noriu paklausti. Sakykite, kiek savivaldybės turės pelno ar nuostolių parduodamos? Socialiai remtinos šeimos turbūt neturės lėšų ir savo būstui padidinti, nes neturės lėšų jam įpirkti, jei kainos būtų tikros. Labai ačiū.
E. ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū, profesore. Sudėtinga atsakyti, nes pirmiausia, kaip minėjau, mes ir siūlome, kad Vyriausybės nustatyta tvarka. Pirmiausia Vyriausybė turi apsispręsti, už kokią kainą bus parduodama. Nuo to labai daug priklauso. Jeigu tai bus komercinė kaina, tai, aišku, pirks tik tie žmonės, kurie turi daugiau lėšų. Tarkime, kaip minėjau Šiaulių atvejį. Tai yra normalus, beveik 30 metų normaliai prižiūrėtas gyvenamasis namas, ne bendrabučio tipo, tik, kaip minėjau, „Šiaulių energija“ jį perdavė savivaldybei tik 2000 metais. O visoje Lietuvoje yra įvairių atvejų. Čia, be abejo, labiausiai kliūtų buvę bendrabučiai, bet mes paėmėme siauresnę kryptį – tai yra ūkio būdu statytus namus. Tai yra normalūs butai, ir mes juos siūlome. O ar išplėsti, ar palikti tik tokį projektą, paliekame Seimo narių valiai.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Jūs atsakėte į Seimo narių klausimus. Motyvus už pritarimą po pateikimo pasakys Seimo narys K. Daukšys. Nėra. A. Rimas užsirašė už.
A. RIMAS (LSDPF). Ačiū. Pratęsiu mintį, kurią buvau prieš laiką pradėjęs sakyti.
Gerbiamieji kolegos, šiame įstatymo projekte numatytas ir mūsų pasiūlytas 5 punktas, o pirmieji 4 punktai jau seniau galiojantys, todėl čia nėra jokių kliūčių. Mes manėme ir manome, kad sudaryti žmonėms, išsinuomojusiems gyvenamąsias patalpas, galimybę nusipirkti… Vieni gali pirkti, kiti – nepirkti. Čia tik sudaromos sąlygos. Tos priežastys, kodėl nenusipirko laiku, labai įvairios. Man teko keletą kartų kalbėti su Marijampolės gyventojais, kurie pageidautų įsigyti tuos butus. Žinoma, ne visi galės, bet tokios yra sąlygos. Gal paskolą paims ar kaip, bet svarbu, kad būtų tokia teisė galima realizuoti.
Kviečiu pritarti, gerbiamieji kolegos, o jeigu reiks tobulinti, visada galima svarstymo metu.
PIRMININKAS. Motyvams prieš pasakyti žodis Seimo narei D. Bekintienei.
D. BEKINTIENĖ (TS-LKDF). Vis dėlto man kyla labai daug abejonių, kai pasikeitė ir opozicijos atstovų, buvusios valdančiosios daugumos, nuomonė. Juk, dar kartą kartoju, Vyriausybės strategijoje buvo numatyta socialinio būsto nemažinti, o dabar akivaizdžiai jis yra mažinamas. Nes jeigu parduosite, t. y. privatizuosite, už kažkokią kainą – ar už komercinę – tokius nepatrauklius butus, tai už dešimt tokių butų nupirksit geriausiu atveju vieną butą. Šiaip ar taip, municipalinių butų skaičius sumažės, todėl vis dėlto abejoju ir susilaikysiu balsuodama.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prašau Seimo balsuojant išspręsti dėl pritarimo ar nepritarimo pateiktam įstatymo projektui.
Balsavo 39 Seimo nariai. Už – 27, prieš – nė vienas, susilaikė 12. Įstatymo projektui po pateikimo pritarta. Po balsavimo Seimo narė D. Bekintienė nori pasakyti repliką.
D. BEKINTIENĖ (TS-LKDF). Frakcijos vardu aš prašyčiau Vyriausybės išvados ir, kaip teigė Teisės departamentas, šitame teisės akte numatoma reguliuoti visuomeninių santykių, susijusių su valstybės ar savivaldybių turto nuosavybės teisių perleidimu privatiems asmenims… todėl reikėtų kreiptis į STT ir atlikti antikorupcinį vertinimą, to prašau frakcijos vardu. Ačiū.
PIRMININKAS. Tai gal mes galime dabar nuspręsti dėl komitetų, kadangi po pateikimo Seimas pritarė projektui? Pagrindinis komitetas yra pasiūlytas Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Nėra dėl to prieštaravimų? Nėra. Papildomi komitetai yra Aplinkos apsaugos komitetas, Biudžeto ir finansų komitetas, Socialinių reikalų ir darbo komitetas, trys komitetai. Dėl to yra kokių pasiūlymų? Nėra. Seimas sutinka.
Dėl to pasiūlymo, kurį pateikė Seimo narė D. Bekintienė, valdyba priims sprendimą dėl Vyriausybės išvados, galės kreiptis dėl Vyriausybės išvados dėl šio projekto. Ar Seimas sutinka su tuo sprendimu? Taip. Ir dėl pasiūlymo dėl antikorupcinės analizės, kad išvadą pateiktų Specialiųjų tyrimų tarnyba. Ar Seimas taip pat pritaria? Pritarta. Ir kaip Seimas yra nusprendęs, paskutinis projektas, kuris šiandien bus pateikiamas, yra projektas Nr. XIP-558 – Žemės reformos įstatymo 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Pranešėjas – E. Pupinis.
Žemės reformos įstatymo 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-558 (pateikimas)
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū gerbiamajam posėdžio pirmininkui. Gerbiamieji kolegos, taip pat dėkoju, kad priėmėte prašymą. Norėčiau pasakyti, kad iš tikrųjų šis įstatymas teikiamas tam, kad bet kokiais būdais galima būtų tęsti žemės reformą. Galėčiau suskirstyti įstatymo projektą į dvi dalis. Viena tai, kad tolesnė žemės reforma, žemės grąžinimas, taip pat ir piliečių asmens ūkiai būtų matuojami ir tvarkomi valstybės lėšomis. Antra dalis, kuri man ir seniau keldavo abejonių, tai, tarkim, sklypų pardavimai būdavo vykdomi valstybės lėšomis ir išeidavo toks įdomus dalykas, kai paruoštas sklypas būdavo du kartus pigesnis negu žemė. Žmogus sumokėdavo ir valstybė darydavo tokį verslą, t. y. subsidijuodavo žemės įsigijimą. Reikėtų, kad žmonės, kurie perka, bent jau susimokėtų už patirtas sąnaudas, išmatavimą, kadastrinius matavimus, nes priešingu atveju išeina nelygybė. Žmonės, kurie atkuria nuosavybę, toliau kadastrinius matavimus daro savo lėšomis. Taip mes sutaupytume apie 10 mln. litų, kurie galėtų būti panaudoti tolesnei žemės reformai, susijusiai su grąžinimu.
Dar kitas dalykas. Tarkim, jeigu reformai pristigs lėšų, tai taip pat įstatyme numatyta galimybė, kad žemės reformos projektai, kuriuos projektuoti… žemės sklypai piliečių nuosavybės teisėms atkurti ir naudojami asmeninio ūkio žemės sklypai taip pat galėtų būti tvarkomi žmonių lėšomis. Iš tikrųjų teko sulaukti skambučių, kad, na, kai kurie žmonės, kuriems atsibodo laukti, sako: mes galime netgi finansuoti projektus, tik grąžinkite mums nuosavybę, mes norime atlikti tam tikrus darbus ir apskritai turėti sutvarkytą nuosavybę. Na, ir keletas tokių smulkesnių pataisymų, kurie, manyčiau, nėra esminiai. Tai tiek. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų paklausti yra užsirašę 7 Seimo nariai. Pirmasis klausia Seimo narys J. Juozapaitis.
J. JUOZAPAITIS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, dabar fizinių, juridinių asmenų lėšomis, ar čia bus vien tik tomis lėšomis atkuriama nuosavybė, ar dar ir valstybės lėšomis bus padengiama?
E. PUPINIS (TS-LKDF). Iš tikrųjų čia ir parašyta, kad tai, kas susiję su pirkimu, tai fizinių ir juridinių asmenų lėšomis. Kas susiję su nuosavybės atkūrimu ir asmeniniu ūkiu, yra pasakyta, kad valstybės lėšomis. Tačiau pagal nustatytą tvarką galės būti daroma fizinių ir juridinių asmenų lėšomis.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys K. Daukšys. Nėra. Klausia Seimo narys B. Pauža. Irgi nėra. Klausia Seimo narys K. Starkevičius.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Esame, esame. Iš tikrųjų tai, galima sakyti, antikrizinė priemonė, kuri leistų paspartinti žemės grąžinimo darbus. Kaip jūs manote, gal komitetas jau yra paskaičiavęs, kiek maždaug žmonių sutiktų patys mokėti tuos pinigus?
E. PUPINIS (TS-LKDF). Manau, ateitis parodys, nes turiu gavęs keletą paklausimų ir iš žemėtvarkos tarnybų, kad žmonės norėtų tokios tvarkos, tačiau tą skaičių šiandien būtų sunku pasakyti. Pamatysime, kai bus sudaryta tam tikra galimybė, tuomet žmonės galės kreiptis ir inicijuoti tokius projektus.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narė V. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, kiek žemės reformai yra skirta pinigų ir kiek darbų bus galima atlikti?
E. PUPINIS (TS-LKDF). Paskutiniu metu papildėme 9 mln., dabar yra per 20 mln. skirta žemės reformai, bet to tikrai nepakanka. Kaip ir minėjau, šitas projektas leis sutaupyti arba, tiksliau, papildomai atlikti darbų tiek, kiek buvo galimybė už 10 mln. pritraukti tokių lėšų. Tokios galimybės maždaug būdavo anksčiau. Galiu pasakyti, kad vis tiek lėšų nepakaktų, jeigu mes paliktume tik valstybės lėšomis, nes šiuo metu iš esmės didžioji dalis pinigų jau yra išleista. Dar norėčiau pasakyti, kur čia teigiamybė. Pritraukiant žmonių pinigus, pinigai visada pradedami skaičiuoti daug atsakingiau, negu finansuojant iš valstybės biudžeto lėšų. Tai vėlgi gali būti toks atvejis, kad darbai bus gerokai efektyvesni.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). O kiek darbų bus galima padaryti? Neatsakė.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys A. Endzinas.
A. ENDZINAS (LSF). Dėkoju, gerbiamasis pirmininke. Iš tikrųjų iš pirmo žvilgsnio atrodo labai patrauklus dalykas, kuris galėtų paspartinti, tačiau kyla labai paprastas klausimas. Kokiu būdu bus rūšiuojami, separuojami, tarkime, žemės reformos klientai, kurie ateina tvarkytis žemės nuosavybės dokumentų? Pagal pajamas, pagal akių spalvą, pagal ką? Ar pagal tai, kaip greitai nori? Nes akivaizdu, kad pinigų neužteks, vieni turės primokėti, kiti neturės primokėti, jokio mechanizmo nėra. Galime daryti prielaidas, kad kas pirmesnis, tas gudresnis. Dalis jau yra baigę šitą procesą, tačiau tie žmonės, kurie, pasitikėdami valstybe, nelindo, nėjo pro užpakalines duris, šiandien susiduria su problema, kai jie papildomai gaus apmokestinamąją naštą.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū už klausimą, geras klausimas. Aš praeitos kadencijos pabaigoje sužinojau, kad vyksta toks dalykas, kai parduodamos žemės vertė net nepadengia matavimo sąnaudų. Savaime suprantama, kad kai kurie gudrūs nusipirko. Toliau dėl nuosavybės atkūrimo, kaip ir minėjau, pagrindinis dalykas tai yra galimybė laukti valstybės lėšomis. Šiuo metu grąžinimas ir matavimai vyko pagal tam tikrą eilę. Manyčiau, pritrūkus finansų, nustatyta tvarka galbūt bus galima pasakyti taip, kad… Aš siūlyčiau įvesti tokią tvarką, kad žmonės, ypač tie, kurie atgauna nuosavybę… ir žemėtvarkos projektai būtų finansuojami galbūt iš jų, bet gal reikėtų paieškoti galimybės per kažkiek laiko kompensuoti tuos pinigus. Nežinau, tai priklausys nuo Vyriausybės, bet iš tikrųjų manau, kad nuosavybės atkūrimo sąlygos turi būti vienodos. Pirkimo ir pardavimo gali būti ir skirtingos.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui už pateiktą projektą ir atsakymus į klausimus.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Jeigu galima dar.
PIRMININKAS. Prašau.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Dar vienas dalykas. Su Seimo Pirmininku buvome sutarę, kad bus taikoma skubos tvarka, nes iš tikrųjų tą įstatymą reikia kuo greičiau priimti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Yra galimybė išsakyti motyvus už ir prieš. Yra užsirašęs kalbėti už Seimo narys Konstantinas Ramelis.
K. RAMELIS (MSG). Konstantas Ramelis.
PIRMININKAS. Atsiprašau, Konstantas Ramelis.
K. RAMELIS (MSG). Atidžiai išklausiau, man abejonių nekelia, pritariu pateiktam projektui ir kviečiu kitus pritarti, nes iš tikrųjų reikia pritraukti asmenines lėšas sprendžiant kai kuriuos klausimus. Tai iš esmės pagreitintų ne tik šiuos procesus, bet ir nuosavybės teisių atkūrimo procesą. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? (Balsai salėje) Prašoma balsuoti. Tenkindamas šį prašymą skelbiu balsavimą.
Balsavo 43 Seimo nariai: už pritarimą po pateikimo ir svarstymo procedūros pradėjimą balsavo 39, prieš nėra, susilaikė 4. Po pateikimo Žemės reformos įstatymo 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui pritarta. Pagrindiniu siūlomas Kaimo reikalų komitetas. Kitokių nuomonių nėra. Papildomas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Yra kokių pasiūlymų? (Balsai salėje) Iš salės siūlomas papildomu Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Galime sutarti dėl to? Pritarta.
Noriu pranešti, kad Seimui skirtas Seimo Pirmininko siūlymas Žemės reformos įstatymo 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIP-558 svarstyti skubos tvarka. Svarstymo data bus nustatyta atskirai, bet tik tokiu atveju, jeigu Seimas pritars šiam siūlymui. Todėl prašau balsuoti, kas už tai, kad šis įstatymas būtų svarstomas skubos tvarka, kaip pasiūlė Seimo Pirmininkas.
Balsavo 41 Seimo narys: už – 35, prieš nėra, susilaikė 6. Pritarta, kad projektas būtų svarstomas skubos tvarka.
Privalau paskelbti du pareiškimus. Pirmasis dėl Tarpparlamentinių ryšių grupės su Bulgarijos parlamentu įkūrimo. Pareiškime pranešama, kad grupę sudaro 11 narių. Jos pirmininku grupės posėdyje buvo išrinktas J. Šimėnas, o pavaduotoju V. Galvonas.
Antrasis pareiškimas, kurį teikia S. Stoma, skelbia, kad įsisteigė Tarpparlamentinių ryšių su Airijos Respublika grupė ir ją sudaro 14 narių. Jos pirmininku išrinktas Seimo narys S. Stoma, o jo pavaduotoja V. Aleknaitė-Abramikienė.
Kviečiu Seimo narius registruotis.
Užsiregistravo 42 Seimo nariai. Šios dienos vakarinį posėdį skelbiu baigtą.
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LCSF – Liberalų ir centro sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; TPPF – Tautos prisikėlimo partijos frakcija; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.