Seimo vakarinis plenarinis posėdis Nr. 78

2009 m. gegužės 14 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojai Č. V. STANKEVIČIUS ir R. ŠUKYS

PIRMININKAS (R. ŠUKYS, LCSF*). Pradedame Lietuvos Respublikos Seimo gegužės 14 d. vakarinį plenarinį posėdį. Popietinės darbotvarkės, vakarinio plenarinio posėdžio klausimai jums yra darbotvarkėje žinomi. Dabar kol kas skelbiu registraciją. Prašau.

Seimo statuto „Dėl Seimo statuto 115 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr. XIP-252(2) (svarstymas)

Darbotvarkės 2-1 klausimas – Seimo statuto „Dėl Seimo statuto 115 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr. XIP-252(2). Svarstymo stadija. Į tribūną kviečiu pranešėją Teisės ir teisėtvarkos komiteto vardu kolegą E. Jonylą pristatyti Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą.

E. JONYLA (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, įstatymo projektą teikia grupė Seimo narių. Teisės ir teisėtvarkos komitetas buvo paskirtas pagrindiniu komitetu, papildomas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Po svarstymo Teisės ir teisėtvarkos komitetas Seimui pateikia antrą projekto variantą. Įstatymo projektas patobulintas atsižvelgiant į Seimo Teisės departamento pastabas ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto siūlymą, taip pat į Seimo 2009 m. balandžio mėn. 28 d. priimtą Teismų įstatymo 77 ir 81 straipsnių pakeitimo įstatymo nuostatas.

Šiame Teismų įstatyme nustatytos Apeliacinio teismo pirmininko ir skyriaus pirmininkų teisėjų skyrimo ir atleidimo procedūros. Dabar reikia Seimo pritarimo ne tik Apeliacinio teismo pirmininko kandidatūrai, bet ir skyrių pirmininkams, ko anksčiau nebuvo. Taip pat projektas patobulintas pagal Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto siūlymą, kad ir skiriant Aukščiausiojo Teismo skyrių pirmininkus būtų balsuojama slaptai. Šito taip pat nebuvo.

Komiteto sprendimas ir pasiūlymai. Pritarti komiteto patobulintam Seimo statuto projektui ir komiteto išvadoms. Balsavo 5 – už, susilaikė 1. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau. Išklausėme pagrindinio komiteto išvadą. Papildomas komitetas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Jo vardu į tribūną kviečiu kolegą L. Sabutį. Prašom.

L. SABUTIS (TS-LKDF). Šių metų balandžio 15 d. 9 komiteto nariai vieningai nusprendė, kad siūlymui reikia pritarti papildyti Statuto 115 straipsnio 2 dalį, t. y. dėl slapto balsavimo, įrašyti daugiau subjektų, kurie turėtų būti skiriami arba atšaukiami slaptu būdu. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Diskusijoje yra užsirašę dalyvauti du Seimo nariai. Pirmasis diskusijoje užsirašęs dalyvauti kolega K. Daukšys. Jo salėje nematau. E. Klumbys. Taip pat salėje nėra. Tokiu būdu laikysime, kad diskusijoje niekas nedalyvauja.

Gerbiamieji kolegos, ar galėtume pritarti bendru sutarimu pagrindinio komiteto išvadai ir tokiu būdu po svarstymo pritarti Seimo statuto „Dėl Seimo statuto 115 straipsnio pakeitimo“ projektui? Yra pageidavimas balsuoti. Dėl balsavimo motyvų užsirašęs už kalbėti P. Gražulis. Nepageidauja kalbėti. Skelbiu balsavimą. Gerbiamieji kolegos, prašau pasiruošti ir balsuoti. Kas už tai, kad po svarstymo būtų pritarta Seimo statuto „Dėl Seimo statuto 115 straipsnio pakeitimo“ projektui Nr. XIP-252(2)? Prašau balsuoti. Kas pritaria, balsuoja už, kas turi kitokia nuomonę, balsuoja kitaip.

Užsiregistravo 40. Balsavo 40 Seimo narių: už – 37, prieš nėra, susilaikė 3. Įstatymo projektui ir pagrindinio komiteto išvadoms po svarstymo pritarta.

Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvių ir nuo okupacijų nukentėjusių asmenų teisių ir reikalų komisijos nuostatų patvirtinimo“ priedėlio papildymo ir pakeitimo“ projektas Nr. XIP-211(3) (priėmimas)

Kitas darbotvarkės klausimas yra iš rytinio posėdžio darbotvarkės. Buvo atidėtas priėmimas, nes buvo pataisų. Tai Nr. XIP-211(3) Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvių ir nuo okupacijų nukentėjusių asmenų teisių ir reikalų komisijos nuostatų patvirtinimo“ priedėlio papildymo ir pakeitimo“ projektas. Yra gauti du pasiūlymai: Seimo narių A. Dumčiaus ir P. Gražulio, abu jie yra 1 straipsnio 1 daliai. Pagal registracijos laiką pirmasis pasiūlymas yra P. Gražulio. Prašau gerbiamąjį P. Gražulį pristatyti savo pasiūlymą. Prašom iš vietos.

P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, aš apie savo pasiūlymą kalbėjau priešpietiniame posėdyje, išdėsčiau mintis. Apie tai, kad būtų visiškai aišku, kas gali deleguoti į visuomeninę tarybą savo atstovus. Mano mintis ta, kad visos visuomeninės organizacijos, kurios yra įregistruotos, turėtų teisę savo atstovą deleguoti į šią tarybą. Manau, tai būtų labai aišku ir nebūtų jokių nesusipratimų. Aš prašyčiau palaikyti šią nuostatą.

PIRMININKAS. Yra pritariantis šiam pasiūlymui. Dėl balsavimo motyvų nori kalbėti K. Kuzminskas. Prašom.

K. KUZMINSKAS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, tai logiška ir laiku teikiama pataisa, nes pagal ankstesnę redakciją galėjo patekti visi, kurie vykdė antilietuvišką veiklą, galbūt tie, kurie prisidėjo prie tremties, galėjo įeiti į tą organizaciją, todėl pritariu tai nuostatai, kurią pateikė P. Gražulis.

PIRMININKAS. Kolega P. Gražulis prieš? Gerbiamieji kolegos, tuomet balsuojame dėl P. Gražulio pasiūlymo, kuris buvo pristatytas. Prašau pasiruošti ir balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta šiam pasiūlymui?

Užsiregistravo 50. Balsavo 49: už – 44, prieš nėra, susilaikė 5. Gerbiamieji kolegos, pataisai pritarta.

Kolegos A. Dumčiaus nematau, bet, kiek aš žiūriu į šias pataisas, tai kolegos P. Gražulio pataisai pritarus, yra lakoniška, aiški redakcija, iš esmės ji visiškai atitinka esmę ir turinį A. Dumčiaus pataisos. Kolega L. Sabutis nori palaikyti A. Dumčiaus pasiūlymą?

L. SABUTIS (TS-LKDF). Taip. Ačiū, kad įjungėte.

PIRMININKAS. Prašau.

L. SABUTIS (TS-LKDF). Aš susipažinau su abiem pataisomis, tačiau A. Dumčiaus yra išsamesnė ta prasme, jog kalbama ne tik dėl tų asmenų, kurie kovojo su sovietine okupacija, bet ir apskritai su okupaciniais režimais. Okupacinis režimas buvo ne tik sovietinis, bet ir fašistinis, todėl manau, kad šiuo atveju komiteto ar komisijos pirmininko A. Dumčiaus siūlymas yra išsamesnis.

PIRMININKAS. Prieš norėtų kalbėti D. Kuodytė.

D. KUODYTĖ (LSF). Vis dėlto prašyčiau visų pritarti P. Gražulio pataisai. Ji yra kur kas tikslesnė, tiksliau apibrėžianti asmenis, organizacijas, kurie gali dalyvauti šioje taryboje. Taip pat yra labai svarbus patikslinimas, išbraukta perteklinė sąvoka „rezistencija“. Dar kartą siūlau balsuoti už P. Gražulio pataisą.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, vienas skirtumas vis dėlto yra, todėl A. Dumčiaus pataisa bus teikiama balsuoti. Noriu atkreipti jūsų dėmesį: jeigu žiūrime pagal turinį, jos visiškai identiškos, išskyrus vieną aspektą – A. Dumčiaus pataisoje akivaizdu, kad vieną atstovą deleguoja, tai pataisa, kuriai pritariam, P. Gražulio yra daugiskaita „atstovai“. Nuostatuose šiuo atveju turėtų būti aišku, kiek tų atstovų ir vargu ar bus gerai, jeigu nebus apibrėžta. Šiuo atveju vien dėl to… visa kita atitinka pataisa, dėl atstovų skaičiaus A. Dumčiaus dar įveda papildomą reglamentavimą. (Balsai salėje) Jūsų pataisoje liko „atstovai“, gerbiamasis… (Balsai salėje) Atsiprašau, atvirkščiai yra. Kolegos P. Gražulio buvo vienaskaita, o A. Dumčiaus – daugiskaita. Atsiprašau, aš čia vos nesuklaidinau Seimo, nes abi mano rankose. Bet kokiu atveju… Šiuo atveju skirtumas toks, kad vėl norima grįžti prie daugiskaitos vietoj vienaskaitos, visa kita atitinka. Šiuo atveju turėsime apsispręsti, bet aš noriu autoriui, jo nebuvo pirmai, duoti galimybę pristatyti. Gal jūs sutinkate su kolegos P. Gražulio formuluote? Prašau.

A. DUMČIUS (TS-LKDF). Nesutinku. Mes nesutinkam, nesutinku ir aš. Kodėl? Jūs atkreipkite dėmesį, kad ten įtraukti tik politiniai kaliniai, o nėra nukentėjusių, vadinasi, tremtinių, daugelio žmonių. Kodėl mūsų unikalesnis? Kad jis įtraukia abi grupes ir toliau vienas bus iš organizacijų atstovas. Ir trečia, „registruotos“, kaip norėjo P. Gražulis, mes įrašėme tą žodį. Taigi norėčiau pasakyti, kad „mokslo, kultūros žmonės“ irgi išbraukta, bet galbūt ir nereikėtų. Siūlyčiau pritarti mūsų siūlymui, kur įeina ir politiniai kaliniai, ir tremtiniai, nukentėję nuo okupacijų. Į P. Gražulio įeina tik viena grupė žmonių.

PIRMININKAS. Matot, vis dėlto autorius patikslino. Iš tiesų ir aš dabar įžvelgiau tuos skirtumus. Taigi yra papildomos nuostatos, dėl jų turėsime apsispręsti balsuodami. Gerbiamieji kolegos, buvo išklausyti motyvai. Skelbiu balsavimą. Kas už tai, kad būtų pritarta A. Dumčiaus pataisai nutarimo 1 straipsnio 1 daliai, prašau pasiruošti ir balsuoti.

Užsiregistravo 66, balsavo 64: už – 33, prieš – 12, susilaikė 19 Pataisai pritarta. (Balsai salėje) Dviejų balsų skirtumas, kolegos. (Balsai salėje)

Kolega P. Gražulis – dėl vedimo tvarkos. Prašom.

P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, kadangi tik vieno balsavo persvara, frakcijos vardu prašyčiau perbalsuoti. (Balsai salėje) Na, dviejų.

PIRMININKAS. Yra dviejų balsų persvara. Bet dėl aiškumo, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, kurie yra salėje, prašau visus užimti savo darbo vietas, pasiruošti ir balsuoti. Balsuojame pakartotinai dėl A. Dumčiaus pasiūlymo. Prašau balsuoti.

Užsiregistravo 69, balsavo 69: už – 34, prieš – 11, susilaikė 24. Pataisai nepritarta.

Gerbiamieji kolegos, dėl viso 1 straipsnio kviečiu apsispręsti, vyks 1 straipsnio priėmimas su P. Gražulio pataisa. Ar yra prieštaraujančių? Dėl balsavimo motyvų norinčių kalbėti nėra. Straipsnis priimtas.

Gerbiamieji kolegos, skelbiu balsavimą. Kas už tai?.. (Balsai salėje) Dar dėl motyvų pasižiūrime, ar yra užsirašiusių. (Balsai salėje) Dėl viso yra užsirašęs P. Gražulis, bet jis atsisako.

Gerbiamieji kolegos, skelbiu balsavimą, kas už tai, kad būtų priimtas Seimo nutarimas dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvių ir nuo okupacijų nukentėjusių asmenų teisių ir reikalų komisijos nuostatų patvirtinimo“ priedėlio papildymo ir pakeitimo projektas Nr. XIP-211(3). Prašau pasiruošti ir balsuoti. Kas už, balsuoja už, kas turi kitokią nuomonę, balsuoja kitaip. Prašom balsuoti.

Užsiregistravo 76, balsavo 76: už – 63, prieš – 2, susilaikė 11. Nutarimas priimtas.

Repliką po balsavimo – kolega E. Zingeris. Prašom per šoninį mikrofoną.

E. ZINGERIS (TS-LKDF). Norėčiau pasakyti, kad mes traktuojame šį įstatymą kaip abiejų okupacinių režimų, kaip ką tik sakė kolega L. Sabutis. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Dėkoju. Kitas darbotvarkės klausimas. Aš norėčiau atsiprašyti vidaus reikalų ministro, kol kas jam teks palaukti. Rezervinis 8 klausimas – savaitės, prasidedančios gegužės 18 d., plenarinių posėdžių darbotvarkės. Paprašysiu pristatyti Seimo Pirmininko pirmąją pavaduotoją gerbiamąją I. Degutienę. Prašom.

Savaitės (nuo 2009-05-18) – 2009 m. gegužės 19 d. (antradienio) ir 21 d. (ketvirtadienio) plenarinių posėdžių darbotvarkių projektai

I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, gegužės 19 d., antradienį, plenariniame posėdyje pirmiausia bus Prezidento grąžinto Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą įstatymo svarstymas ir priėmimas. Toliau bus daugelis svarstomų įstatymų, kuriuos komitetai jau yra apsvarstę. Toliau – Seimo nutarimas dėl interpeliacijos finansų ministrui. Seimo nutarimo pateikimas, svarstymas ir priėmimas. Kaip jūs žinote, pavasario sesijoje yra numatyta Seimui pavaldžių institucijų ataskaitos. Viena iš jų bus antradienį, tai Valstybės kontrolės 2008 m. veiklos ataskaita.

Po pietų bus susisiekimo ministro E. Masiulio atsakymai į 31 Seimo nario paklausimą. Toliau – visas Seimo nutarimų dėl aukštųjų mokyklų reorganizavimo paketas, jį svarstė Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas bei Biudžeto ir finansų komitetas. Buvo pateikimas vieno Seimo nutarimo – dėl Nacionalinės sveikatos tarybos įsteigimo ir jos sudėties pakeitimo, nes iš esmės baigiasi Nacionalinės sveikatos tarybos įaliojimų laikas. Bus pateikiami ir trys įstatymai, kuriuos teiks didelė grupė Seimo narių, t. y. Įmonių restruktūrizavimo įstatymo, Įmonių bankroto įstatymo ir Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo projektai. Ir dar yra numatyti keli rezerviniai klausimai. Jeigu užteks laiko, tai ir juos mes apsvarstysime. Gegužės 21 d., kaip ir visada ketvirtadienį, daugelio įstatymų priėmimas, toliau – Vyriausybės valanda, kaip ir numatyta ketvirtadienį. Ir popietinė opozicinės Darbo partijos frakcijos ir frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ darbotvarkė, kuri bus patikslinta, kai frakcijos pateiks savo pasiūlymus.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamoji pranešėja. Jūsų pageidauja paklausti vienas Seimo narys kolega P. Auštrevičius. Prašom.

P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Dėkoju. Būtų nemalonu paleisti gerbiamąją kolegę be klausimų, todėl ir tai, ir kitkas mane tiesiog verčia paklausti vieną klausimą. Esu pateikęs Seimo nutarimo projektą, kuriuo siūlau, kad vadinamosios Saulėlydžio komisijos veikla būtų išplėsta ir institucijoms, kurių steigėjas yra Seimas. Po pirmojo svarstymo jį pataisiau, dabar siūlau tai padaryti priskiriant tą darbą atitinkamiems Seimo komitetams. Gerbiamoji Pirmininko pavaduotoja, gal galima šį klausimą apsvarstyti, nes tai yra svarbu – valstybės valdymo tobulinimas, išlaidų mažinimas. Aš manau, kad nebūtų pagrįsta tęsti tą reikalą amžinai. Gal būtų galima įtraukti tą svarstymą?

I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Aš jums galiu atsakyti trumpai ir drūtai: kai tik komitetai padarys savo išvadas, iš karto bus įtraukta į posėdį. Paprastai kai tik gauname komitetų apvarstytus klausimus, stengiamės juos sugrupuoti ir įtraukti į plenarinį posėdį. Jūsų klausimas dar nėra apsvarstytas komitetų. Dar prisiminiau (žiūriu į D. Kuodytę), gegužės 19 d. yra įtrauktas Seimo rezoliucijos „Dėl žmogaus teisių padėties ir situacijos Tibete“ priėmimas.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamoji pranešėja, daugiau klausti nėra pageidaujančių. Gerbiamieji kolegos, ar galėtume bendru sutarimu pritarti kitos savaitės pateiktoms darbotvarkėms? Yra pageidavimas balsuoti. Gerai. Skelbiu balsavimą. Prašau registruotis ir balsuoti. Kas už tai, kad būtų patvirtintos savaitės, kuri prasideda gegužės 18 d., plenarinių posėdžių darbotvarkės? Prašom balsuoti.

Užsiregistravo 70 Seimo narių. Balsavo 70 Seimo narių. Už – 70, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Darbotvarkės patvirtintos.

Valstybės tarnybos įstatymo 10, 22, 22¹, 43, 48 straipsnių pakeitimo ir 49 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIP-533. Gyventojų turto deklaravimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-534. Tarnybinio paso įstatymo 6, 7, 8 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-535. Asmenų delegavimo į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas įstatymo 5, 6, 7, 9, 12, 15 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-536 (pateikimas)

Darbotvarkės 2 klausimas yra kompleksinis: 2a, 2b, 2c, 2d – tai Valstybės tarnybos įstatymo 10, 22, 22¹, 43, 48 straipsnių pakeitimo ir 49 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIP-533, 2b – Gyventojų turto deklaravimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-534, 2c – Tarnybinio paso įstatymo 6, 7, 8 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-535 ir paskutinis kompleksinis sudedamasis 2d klausimas – Asmenų delegavimo į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas įstatymo 5, 6, 7, 9, 12, 15 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-536.

Kviečiu į tribūną vidaus reikalų ministrą R. Palaitį. Visų projektų pateikimo stadija. Norėčiau prašyti kolegų, kad užsirašytumėte klausti dėl bet kurio iš pateikiamų projektų, taip mes sutaupytume laiko ir dirbtume efektyviau. Prašom, gerbiamasis ministre.

R. PALAITIS. Laba diena, gerbiamasis Seime. Pristatau jūsų dėmesiui tris įstatymų projektus. Jie nėra labai sudėtingi, visa jų esmė yra ta, kad ministerija daro vidines reorganizacijas maždaug tokia kryptimi: stengdamasi atsisakyti besidubliuojančių funkcijų ir sutaupyti pinigų. Šiuo atveju kai kurie departamentai prie ministerijos, ir apskritai prie visų ministerijų, darant reformas, yra įrašyti į tam tikrus įstatymus. Šiuo konkrečiu atveju Valstybės tarnybos departamentas yra kaip tik toks.

Dabar juridinė situacija. Vadovaudamasi Vyriausybės įstatymo 29 straipsniu, ministerija vykdo įstatymų ir kitų teisės aktų jai pavestos srities valstybės valdymo funkcijas. 29 straipsnio 4 dalyje pasakyta, kad ministerijai vadovauja ministras, o 26 straipsnio 1 dalyje, kad ministras atsakingas už jam pavestą valdymo sritį. Taigi ministerijai vadovauja ministras – konstitucinė nuostata, o tai reiškia, kad ministras turi teisę organizuoti darbą, kad būtų vykdomos įstatymais ir kitais teisės aktais ministerijai nustatytos funkcijos.

Analizuojant įstaigų prie ministerijų statusą, sistemą, valdymo struktūrą ir funkcijas, vis dėlto visokių įstaigų, įstaigėlių gausa prie ministerijų yra vertintina neigiamai. Darydami reformas mes susidūrėme su lėtoka situacija, nes įstatymuose įrašyta. Dėl reformų iš esmės yra surištos rankos. Tuo tikslu keičiami trys įstatymai. Esmė jų paprasta: vietoj valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančios įstaigos mes įrašome Vidaus reikalų ministeriją, naikiname 49 straipsnį, kuriame surašytos valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančios įstaigos, tačiau tas funkcijas iš 49 straipsnio perkeliame į 48 straipsnį prie Vidaus reikalų ministerijos funkcijų.

Štai trumpai kalbant tokia įstatymo esmė. O lydimųjų irgi lygiai tas pats principas. Mielai atsakysiu į jūsų klausimus. Prašau paremti įstatymo projektą.

PIRMININKAS. Gerbiamasis ministre, vis dėlto suskaičiuokime, kiek įstatymų mes čia turime. Pagal darbotvarkę yra 4 įstatymų projektai. Bazinis Valstybės tarnybos įstatymas ir 3 lydimieji.

R. PALAITIS. Valstybės tarnybos įstatymas, Gyventojų turto deklaravimo įstatymas, Tarnybinio paso įstatymas ir Asmenų delegavimo į tarptautines ir Europos Sąjungos…

PIRMININKAS. Trys lydimieji šalia pagrindinio.

R. PALAITIS. Atsiprašau, buvau neteisus.

PIRMININKAS. Dėkoju. Teisingai yra pagal darbotvarkę. Jūsų užsirašė paklausti, gerbiamasis ministre, 10 kolegų Seimo narių. Pirmasis klausia Seimo narys A. Šedžius. Prašom. Jo nėra. Tuomet K. Daukšys.

K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, o jeigu kada nors pasikeis taip, kad ne Vidaus reikalų ministerija visą valstybės tarnybą tvarkys, ar jūs esate užtikrintas, kad būtent šią veiklą reikia įrašyti Vidaus reikalų ministerijai kaip tvarkančiai vidaus tarnybą? Kodėl jūs tai dabar padarote? Man labai įdomu, ar čia yra kažkoks sąmoningas veiksmas, ar tiesiog bandote išlaviruoti?

R. PALAITIS. Ačiū už gerą klausimą. Laviravimų čia jokių nėra, aš pristatydamas tiesiai šviesiai pasakiau: darome vidines reformas. Kadangi šiandien vidaus tarnyba vis dėlto yra Vidaus reikalų ministerijos funkcija ir atsakomybė, yra tiesioginė ministro atsakomybė, tai ministras turi teisę sutvarkyti struktūrą taip, kaip jam atrodo racionalu. Šiandien Valstybės tarnybos departamentas yra atskiras, prie ministerijos, labai nepriklausomas, ten dirba nuo 40 iki 50 žmonių įvairiu laikotarpiu. Šiandien aš manau, kad funkcijos ten yra gana stipriai dubliuojamos su kitais ministerijoje esančiais departamentais. Darydami vidines pertvarkas mes susiduriame su šitais įstatymais, mums jie neleidžia daryti pertvarkos, todėl mes siūlome pakeisti įstatymus. O dėl pasakymo, jeigu kada valstybės tarnyba atsidurs kitos ministerijos srityje, tai kada atsidurs, tada ir įstatymas bus pakeistas.

PIRMININKAS. Klausia Seimo narys B. Pauža. Prašom. (Balsai salėje) Jūs neįdėjote kortelės, gerbiamasis Seimo nary. Prašom klausti.

B. PAUŽA (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis ministre, prašau pasakyti, perkeliant į ministeriją šitą departamentą, kiek žmonių sumažės, padaugės ministerijoje, ar bus atskiras koks padalinys, kaip tas formuojama bus toliau ir kas atliks tas funkcijas ministerijoje? Ar bus išsklaidyta tarp atskirų skyrių padalinių?

R. PALAITIS. Tas funkcijas… Ačiū už gerą klausimą. Tas funkcijas vis tiek kažkas turės atlikti, tai ir atliks jas, atliks vidaus departamentas. Kaip jis vadinsis, šiandien aš jums negaliu pasakyti. Yra valdymo tobulinimo komisija, ir mes sprendimus priimame tada, kai jau nebėra jokios kitos rizikos. Šiuo atveju sprendimo nepriimame, nes yra rizika, ar bus Seime priimti reikalingi įstatymai, ar nebus. Kol šitie įstatymai surašyti tokie, kaip yra čia, jokių pertvarkymų mes daryti negalime.

PIRMININKAS. Klausia M. Zasčiurinskas. Prašom.

M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkui, pirmininke. Gerbiamasis ministre, du aspektai vieno klausimo. Kaip jūs teigėte, keičiate įstatymų projektų pavadinimus, ar ne? Tačiau, pavyzdžiui, mane domina, koks bus kitas jūsų žingsnis? Ar tai reiškia, kad kitu žingsniu jūs panaikinsite Valstybės tarnybos departamentą? Tai vienas aspektas. Nes taip atrodytų, kai išnagrinėji visus įstatymus ir lydinčiuosius įstatymus.

Ir dar vienas klausimas. Keisdami 49 straipsnį į 48 straipsnį, jūs visiškai neperkeliate (ar čia klaida yra) 10 punkto funkcijos. Kodėl jūs šitą funkciją… Aš perskaitysiu ją, kad nereikėtų ieškoti: „Rengiant valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms teikia informaciją apie valstybės tarnybą.“ 10 punktas per šitas įstatymines manipuliacijas išvis dingsta. Tai ar tai reiškia, kad tokios funkcijos valstybei jau nereikia, ar čia yra klaida? Taigi du klausimai: pirmas – ar departamentas bus naikinamas kitu žingsniu, ir antras – ar 10 punktas yra klaida, kad jis yra praleistas? Ačiū.

R. PALAITIS. Ačiū už du gerus klausimus iš karto. Taip, Valstybės departamentas kaip išorinis, pabrėžiu, kaip išorinis prie ministerijos bus naikinamas, visai teisingai. Bet tai nereiškia, kad ministerijos viduje neatsiras departamento, kuris atliks tas pačias funkcijas, vis tiek tas funkcijas kažkas turės atlikti, ir jis tikrai atsiras, čia yra akivaizdu.

Dabar dėl antrojo klausimo, 40 straipsnio panaikinimo. Taip, iš tikrųjų ne visos funkcijos iš 49 straipsnio perkeltos į ministerijos funkcijas 48 straipsnyje. Perkeltos, mūsų manymu, nebuvo tos, kurių neatliko departamentas arba kurios praktiškai nereikalingos. Tas sąrašas jums visiems bus prieš akis, ir jeigu kartais po pateikimo įstatymui bus pritarta, jūs svarstymo metu galėsite labai atsakingai vertinti, kurios funkcijos reikalingos, kurias visiškai perkelti, kurių nereikia perkelti, susitiksite su ekspertais, paklausite, įsitikinsite savo akimis ir tada apsispręsite. Šiandien aš manau, kad… čia mūsų ministerijos manymas yra toks, kad tos funkcijos gal nelabai buvo reikalingos ar nelabai atliekamos.

PIRMININKAS. Klausia Z. Balčytis. Jo nėra šiuo metu. Tuomet klausia J. Ramonas. (Balsai salėje) Tai kolega Z. Balčytis pageidauja klausti? Prašom.

Z. BALČYTIS (LSDPF). Iš tikrųjų pagal šį įstatymo projektą labai daug yra prieštaringų vertinimų. Vis dėlto kaip jūs pats manote, ar tas įstatymo projektas yra šiandien tikrai reikalingas?

R. PALAITIS. Aš esu įsitikinęs, kad šiandien jis reikalingas, nes viešojo sektoriaus finansai, kaip ir visoje Europoje, yra dabar pats didžiausias galvos skausmas, ir valstybė, gerbiamasis Zigmai, mes su jumis puikiai žinome, turi gyventi pagal išgales, pagal pajamas. Kadangi tos pajamos stipriai sumažėjo, turi sumažėti ir išlaidos. O šitos būsimos reorganizacijos 2010 m. sutaupys gana nemažai pinigų. Aš dabar neatsakysiu į klausimą, kiek konkrečiai, bet tai tikrai bus. O 2010 m. dar, mano supratimu, bus sunkūs.

PIRMININKAS. J. Ramono nėra. Klausia kolegė M. Petrauskienė. Prašom.

M. PETRAUSKIENĖ (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Lietuva valstybės tarnybos srityje yra vadinama lydere tarp naujų Europos Sąjungos narių. Tai yra vertinimas Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos tarptautinių ekspertų. Jų nuomone, Lietuvos valstybės tarnyba geriausiai atitinka Europos viešojo administravimo principus, jai yra skiriami aukščiausi balai, toks Lietuvos pasirinktas modelis, koks jis yra dabar, yra vienas pažangiausių. Taip pat pagyrimo sulaukė tarnautojų atrankos, karjeros, mokymo sistemos. Tai kodėl visa tai reikia keisti, kodėl reikia griauti, kodėl dabar reikia ministerijai imtis jai nebūdingų funkcijų ir ar jos bus realiai vykdomos? Sprendimas atsisakyti dabartinės valstybės tarnybos valdymo sistemos, manau, yra skubotas, nepamatuotas, tinkamai neapsvarstytas. Juk nebuvo jokių diskusijų, taip pat tikrai šio labai svarbaus klausimo nesvarstė ir Saulėlydžio komisija, nors dėl kitų institucijų pertvarkymo svarstymų ir sprendimų buvo. Ir, ministre, ar jūs nemanote, kad reikėtų labai rimtai išanalizuoti, tegu pasisako tais klausimais ekspertai, viešojo administravimo specialistai, tikrai jie turi tarti žodį, nes tai, kas dabar ruošiamasi daryti, – tai dar vienas, sakyčiau, neatsakingas valdančiosios daugumos žingsnis. Ačiū.

R. PALAITIS. Ačiū už gerą perskaitytą klausimą. Bet jūs perskaitėte jo pradžią iš prieš dvi ar tris dienas internetiniame tinklalapyje „15 minučių“ pasirodžiusio pranešimo, straipsniuko. Tas straipsniukas, jeigu gerai įsižiūrėjote, buvo reklama. Ir dabar jūs pasakykite, staiga, prieš įstatymo pateikimą, likus dviem dienoms iki pateikimo, atsitiktinai ar neatsitiktinai internetiniame puslapyje atsiranda toks straipsniukas su žodžiu „reklama“. Tai tiktai rodo, kad Valstybės departamentas šiuo sunkmečiu per daug laisvai disponuoja lėšomis, yra sunkiai valdomas tada, kai jis yra prie ministerijos. Nes prie ministerijos, tai ministras tiktai per departamento viršininką gali duoti įsakymus, o jeigu jis nepaklūsta, yra didelių problemų, patys suprantate. Tai čia dėl to jūsų informacijos perskaitymo.

Dabar jūs sakote, kad tai yra VRM’ui nebūdinga. Kodėl VRM’as dabar užsiims šita funkcija, nes VRM’ui tai yra nebūdinga funkcija? Aš labai atsiprašau, tai kaip tik pagal visus įstatymus ir yra priskirta VRM’ui funkcija. O atskiras Valstybės tarnybos departamentas buvo įsteigtas ne tiek seniai. Anksčiau tos funkcijos Vidaus reikalų ministerijos buvo ir atliekamos. Jūs tikriausiai viską tą puikiai pati prisimenate.

Dabar klausiate, kodėl „saulėlydis“ šito klausimo nesiėmė? „Saulėlydis“ šiuo metu yra labai stipriai užsiėmęs įstaigomis ir departamentais prie Vyriausybės kanceliarijos, tačiau kiekviename posėdyje yra pažymima, kad Vidaus reikalų ministerija neaktyvi, nedaro reformų ir t. t., ir panašiai. Tai štai jums reforma. Štai. Reformos, nepakeitus įstatymo, na, niekaip neišeina padaryti. Niekaip.

PIRMININKAS. Klausia A. Sysas.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis ministre, mane keletas klausimų domina iš to, ką jau jūs atsakėte ir ko neatsakėte. Pirmiausia strateginiu požiūriu – ar mes laikomės valstybės tarnybos kūrimo strategijos, kuri buvo kažkada patvirtinta, naujos aš nemačiau. Tai naikinimas departamento, na, aš manyčiau, kad… Gal jūs pasakysite daugiau, nes aš perskaičiau tik šiandien tuos siūlymus, ką jūs čia siūlote.

Ir antras svarbus dalykas – tai valstybės tarnautojų, sakykime taip, apsauga. Ginčus, viską… jie nepatenka į Darbo kodekso reguliavimo zoną, Darbo inspekcija jų ginčų nesvarsto, tai spręsdavo šitas departamentas. Kaip šiuo atveju kylančius konfliktus tarp valstybės tarnautojo ir darbdavio numatyta spręsti pagal naują tvarką? Labai ačiū.

R. PALAITIS. Ačiū už gerą klausimą, ilgą ir sudėtingą. Tiktai, mano supratimu, gal jūs šnekate apie valstybės tarnybos strategiją ir maždaug iš klausimo potekstės išeitų, kad išorinio departamento panaikinimas įtraukiant Vidaus reikalų ministeriją tai jau bus kaip ir strategijos pakeitimas ar griuvimas. Jokiu būdu. Atsakingai pasakau: jokiu būdu nėra taip. Jokiu būdu nėra taip. Tačiau jūs klausiate dėl vienos konkrečios funkcijos, kaip dabar atliekama. Iki šiol būdavo taip, kad ir įstatymus rengdavo išorinis Valstybės tarnybos departamentas, ir pats komentuodavo savo parengtus įstatymus dėl įvairiausių su valstybės tarnyba susijusių atvejų, ir pats prižiūrėdavo. Žodžiu, trys viename ar keturi viename. Viskas būdavo viename. Dabar pagal Valstybės kontrolės išvadas dažnai yra sakoma, kad vis dėlto politika nuo vykdymo turi būti atskirta. Valstybės tarnybos departamentas toks, koks jis yra dabar prie ministerijos ir su tokiomis funkcijomis, yra ydingas, tačiau tai nereiškia, kad visa valstybės tarnybos strategija yra ydinga. Taigi trumpas atsakymas būtų toks: strategija nesikeis, tačiau Valstybės tarnybos departamentas, kaip išorinis departamentas prie ministerijos, iš tikrųjų keisis. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Kolega A. Sysas pageidauja patikslinti klausimą, kiek girdžiu iš vietos.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Aš norėjau patikslinti antrą dalį dėl ginčų, kurie galimai gali kilti tarp valstybės tarnautojo ir, sakykim, darbdavio.

R. PALAITIS. Aš netiesiogiai atsakiau į jūsų klausimą. Iki šiol Valstybės tarnybos departamentas pats rengdavo įstatymų projektus, priimdavo ir pats juos aiškindavo.

A. SYSAS (LSDPF). O kas dabar dėl to…

R. PALAITIS. Palaukit, ar kažkokio departamento prie ministerijos funkcija yra traktuoti įstatymą? Ar čia teismo reikalas? Tai vienas dalykas. Antras dalykas, aš manau…

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš supratau, kad klausimas buvo apie tarnautojų teisių gynimą būtent to Valstybės tarnybos departamento, kurį likviduoti ar reorganizuoti ruošiamasi.

R. PALAITIS. To departamento tarnautojų?

PIRMININKAS. Taip aš supratau.

R. PALAITIS. To departamento tarnautojų klausimas yra aprašytas Valstybės tarnybos įstatyme ir atsakymas labai trivialus, aš net neatsakysiu į jį.

PIRMININKAS. Klausia kolega L. Sabutis.

L. SABUTIS (TS-LKDF). Gerbiamasis ministre, prašom žvilgtelti čionai. Atvirai pasakius, per ilgus metus kūrėm ir sukūrėm valstybės tarnybą, bet ji nėra tokia, kokia turėtų būti. Jos veikla iš esmės tobulintina. Bet programoje mes buvom įsirašę, kad bendru sutarimu parengsime valstybės tarnybos plėtros koncepciją. Štai dabar jums tenka aiškinti ir atsakinėti į įvairiausius klausimus todėl, kad mes neturime tos bendros koncepcijos. Mes kadaise kaip tik raginome, kad būtų centralizuotas valstybės tarnybos institutas Lietuvoje ir nebūtų nei prie ministerijos, nei prie Vyriausybės, o vykdytų įstatymų reikalavimus, kuriuos priima Seimas. Šiandien valstybės tarnybos, kurią jūs norite įtraukti į savo ministerijos sudėtį, valstybės tarnautojai dirba ir prokuratūroje, ir statutiniai, ir pagal sutartis, ir viešose įstaigose, ir t. t., ir panašiai. Labai abejoju, ar šitas jūsų pasakymas, kad ji priklausys Vidaus reikalų ministerijai, neišplaus pagrindinių funkcijų. Sakysime, kad ir savivaldybės, ir t. t., visur dirba atitinkamo lygio valstybės tarnautojai. Politika – taip, bet vykdymas, įstatymų kontrolė turėtų būti centralizuota, nes tai yra ne tik Vidaus reikalų ministerijos tarnautojai.

R. PALAITIS. Dėl strategijos sutinku, dėl instituto klausimas diskutuotinas, galbūt ir taip, kad tokia svarbi funkcija kaip valstybės tarnybos priežiūra nepriklausytų nė vienam ministrui, nebūtinai vidaus reikalų, nė vienam, pagaliau gal premjerui turėtų priklausyti, su tuo nesutinku. Kažkam ta sritis iš tikrųjų turėtų būti priskirta. Šiandien yra priskirta Vidaus reikalų ministerijai. Ir bent premjeras, kai pateikė savo kanceliarijos reformą, t. y. dabartinis kancleris, ten apie valstybės tarnybos priežiūros funkcijos paėmimą nebuvo nė žodžio. Taigi elgiamės taip, kaip čia pasakyta.

Kita vertus, noriu labai konkrečiai pasakyti, kad dabar ten iš 40 dirbančių darbuotojų iš tikrųjų funkcijos dubliuojamos. Mes turim gana galingus kompiuterinius serverius, tačiau šiame departamente yra savi kompiuteriai. Ar reikia tų kompiuterių ir tų žmonių, aš labai abejoju. Šitaip galima sutaupyti pinigų ir etatų. Kiekvienu klausimu aš galėčiau vardyti, vardyti ir vardyti. Šiandien mano matymas toks: jeigu Vidaus reikalų ministerija šią funkciją pasiima, mes sutaupom kažkiek pinigų, visą tą funkciją išlaikom ir rengiam visus strateginius dokumentus, kuriuos mums numatyta pagal priemonių planų parengti.

PIRMININKAS. Prieš suteikdamas žodį klausti V. M. Čigriejienei, dėl vedimo tvarkos per šoninį mikrofoną kalbėti kviečiu V. P. Andriukaitį.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš dėl vedimo tvarkos norėčiau tik atkreipti dėmesį, kad ministras, atsakydamas į klausimą, pasakė, kad tas departamentas pats leidžia įstatymus ir juos vykdo. Kadangi žmonės klauso, išties turbūt ne tai norėjo pasakyti… (Balsas iš salės: „Rengia…“) Jis nei rengia įstatymus, nei vykdo. Įsakymai ir visa kita sutinku, bet dar nežinau nė vieno departamento, kuris turėtų įstatymų leidybos iniciatyvos teisę. Ačiū.

PIRMININKAS. Turėta mintyje, matyt, rengimas…

R. PALAITIS. Rengia įstatymų projektus.

PIRMININKAS. …įstatymų projektų. Tik tiek, bet dėkojam už patikslinimą. Klausia kolegė V. M. Čigriejienė. Prašom.

V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis ministre, Valstybės departamentas panaikinamas, bet ar jūs nesureikšminate savo pasiūlytų projektų? Ar pajėgs jūsų ministerija tai padaryti? Kodėl viską apverčiate aukštyn kojom? Strategijos, matau, nėra. Vidaus reikalų ministerija tvarkys valstybės tarnybą. O kur biudžetinės įstaigos? Kas jas tvarkys? Tarnautojai ir asmenys buvo deleguojami į Europos struktūrą centralizuotai. Sakykite, kaip bus dabar? Ačiū.

R. PALAITIS. Iki šiol visa tai, ką jūs išvardinot, darė valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekanti įstaiga. Tiktai vienoje vietoje buvo konkrečiai pasakyta, kad tai yra Valstybės tarnybos departamentas. Bet tas Valstybės tarnybos departamentas ir ta funkcija yra priskirta vidaus reikalų ministro ir Vidaus reikalų ministerijos sričiai. Jeigu neliks išorinio departamento, o tų departamentų iš tikrųjų daug, jūs teisi, kad ministerija turi be galo daug funkcijų. Jeigu gerai prisimenat, tai yra iš dviejų ar vos ne iš trijų ministerijų sujungta kadaise, nes nemažai ir informacinių dalykų šioje ministerijoje esame priėmę. Taip, ministerija iš tikrųjų didelė, bet departamentai prie ministerijų yra santykinai savarankiški ir netgi labai savarankiški. Šiuo atveju, jeigu ši funkcija būtų atliekama, tiksliau sakant, departamentas būtų paimamas į vidų, valdymas taptų lankstesnis, efektyvesnis, mažiau pareikalautų mokesčių mokėtojų pinigų. O funkcijos, aš tikrai sakau, nenukentėtų.

Kitas klausimas – svarstyti, ar išvis Vidaus reikalų ministerija turi užsiimti tarnyba? Bet čia yra atskiras klausimas, ne šios dienos. Šiandien kol kas ši funkcija yra priskirta Vidaus reikalų ministerijai. Tiktai tiek, kad kai kurie departamentai gudriai yra kuolelius įstatymuose įsimušę ir tikrai neatsitiktinai, gerbiamoji Seimo nare, gana gudriai jie tuos kuolelius ten įsimušę ir su tam tikru tikslu.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis ministre. Gerbiamasis pranešėjau, jūs galite kol kas pailsėti ir grįžti į savo vietą. O dėl balsavimo motyvų pageidauja kalbėti kolegos Seimo nariai. Aš norėčiau galbūt taip informuoti, kad išklausome keturis už, keturis prieš skaičiuojant, kad po vieną dėl kiekvieno projekto. Ir tada, manau, nebus pažeista niekieno teisė kalbėti. Motyvai už – K. Daukšys. Prašom.

K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Iš tikrųjų balsuosiu už šį įstatymą ir lydimuosius įstatymo pataisymus dėl vienos labai svarbios priežasties – atėjo laikas pamąstyti, kokia bus visa mūsų administracinė struktūra, kokie bus ryšiai, kai prie Vyriausybės neliks departamentų, kas darysis, jeigu mes departamentus prie ministerijų padarysim vidaus departamentais. Aš matau čia labai daug pavojų, gerbiamasis ministre, nes šiuo įstatymu jūs lyg ir iškeliat save aukščiau už kitus ministrus. Jūsų sudaryta komisija galės kitiems ministrams pasakyti, kad jūsų auditorius dirba blogai arba jūsų sekretorius arba departamento direktorius yra blogas darbuotojas. Tai yra kiti ministrai lyg ir pasidaro nuo jūsų šiek tiek priklausomi. Tai yra labai blogas dalykas.

Antras dalykas, šis įstatymas rodo tą kelią, kurį ir nuėjo dabar valstybės tarnyba panaikinus valstybės sekretorius ir ministerijų sekretorius, padarius viceministrus. Čia tam tikras tolesnis politizavimas išeina. Aš už tai, kad šį dalyką dar kartą apsvarstytume čia, Seime, ir taip žinotume, kur dabar dabartinė Vyriausybė eina. Ar neatneš ir kiti ministrai panašių įstatymų pakeitimų, kad išoriniai departamentai prie ministerijų būtų įtraukti į ministerijų vidų, ar ministerija netrūks tokiu atveju? Štai tą reikia labai gerai apsvarstyti, nes per didelis organizmas kartais būna labai (…). Manau, balsuokime už pateikimą, o po to svarstysime.

PIRMININKAS. Motyvus prieš išsakys Z. Balčytis. Prašom.

Z. BALČYTIS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, daug argumentų buvo už ir prieš, bet mes ir šiandien, kalbėdami apie ekonominę ir finansinę situaciją, turbūt visi buvome susirūpinę tomis tendencijomis, kurios yra. Manau, dabartinė valdymo reforma dėl Valstybės tarnybos departamento ir kitų struktūrų nėra teikiama visiškai laiku. Aš turiu labai didelių abejonių, ar tai nepakenks kokybei, nes pagal tarptautinius įvairių atsakingų institucijų vertinimus šiuo metu Lietuva yra vertinama labai aukštai. Todėl, manau, šio įstatymo projektas turėtų būti dar labiau įvertintas, kad būtų galima visiškai laisvai turėti savo nuomonę. Mano supratimu, šiuo metu per daug sudėtinga. Siūlyčiau nepriimti šio įstatymo projekto.

PIRMININKAS. Motyvai už – A. Zuokas.

A. ZUOKAS (LCSF). Gerbiamieji Seimo nariai, aš raginu balsuoti už. Be abejo, Seimas turės galimybę tobulinti ir pateikti savo siūlymus, kaip reikėtų tobulinti mūsų valstybės valdymą. Puikiai žinote, kad viena didžiausių problemų yra ta, kad valstybės valdymo sistemoje dirbančių žmonių, darbuotojų, tarnautojų skaičius, kitaip pavadinant, biurokratų, siekia 59 tūkst. Ir nuo 2004 m. šis skaičius padidėjo beveik du kartus.

Šiandien kaip viena iš esamos problemos, ekonominių sunkumų problemos priežasčių įvardijami ypač prasti valstybės valdymo gebėjimai. Natūralu, kad šią sistemą turime tobulinti. Todėl džiaugiuosi, kad vidaus reikalų ministras pateikė šį įstatymo projektą. Panašiu keliu eina ir Ministras Pirmininkas, kuris atsisako kai kurių departamentų, kurie įsteigti prie Ministro Pirmininko arba prie Vyriausybės kanceliarijos, labai aiškiai pagal tam tikrus funkcinius ryšius jie priskiriami prie ministerijų, kad nebūtų tokių keistų vadybinių darinių, kokių Lietuvoje šiuo metu yra. Lyg ir ministras yra atsakingas ir kuruoja šią sritį, tačiau de facto atskirai esantys departamentai pagal jų parengtus ir, deja, Seimo patvirtintus įstatymus yra visiškai savarankiški ir faktiškai gyvena savo atskirą gyvenimą.

Taigi politikai turi gerų tikslų ir siekia, kad valstybės valdymas būtų geresnis, biurokratija neaugtų, bet gyvenime matome visiškai priešingus rezultatus. Kodėl? Todėl, kad šiandien faktiškai egzistuoja atskira virtuali ministerija, t. y. biurokratijos ministerija, kuri puikiausiai susitvarko be politikų pagalbos, o visa atsakomybė ir gyventojų pyktis bei priekaištai, deja, tenka politikams.

Todėl siūlau balsuoti ir pritarti pateiktam įstatymo projektui. Suprantama, komitetuose, ypač Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete, mes jį dar tobulinsime. Ačiū.

PIRMININKAS. Motyvai prieš – M. Petrauskienė. Prašom.

M. PETRAUSKIENĖ (LSDPF). Aš manyčiau, ateities darbai valstybės tarnyboje reikalauja ne griovimo, bet tolesnio tobulinimo išlaikant sukauptą patirtį ir žinias. Dar noriu pakartoti – tai reikalauja ekspertų, specialistų išsamios analizės. Aš pasisakau prieš.

PIRMININKAS. Motyvus už išsakys D. Barakauskas. Prašom.

D. A. BARAKAUSKAS (TTF). Gerbiamieji Seimo nariai, aišku, pavojų pateiktame projekte tikrai yra, nes pirmiausia padidėja ministro galios. Gali atsitikti taip, kad ir kiti ministrai, ne tik šios Vyriausybės, bet ir kitų vyriausybių, tai pabandys padaryti, bet aš balsuosiu už ir kviečiu kitus tai daryti, nes šiandien valstybės tarnyba, kitaip sakant, biurokratija, didėja nenumaldomai. Reikia papildomų diskusijų ir ekspertų išvadų, kaip tai sustabdyti. Todėl kviečiu balsuoti už.

PIRMININKAS. Motyvai prieš – A. Sysas.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, man šiek tiek keista. Aš prisimenu, kiek daug vargo buvo kuriant valstybės tarnybą. Valstybės tarnybos įstatymas buvo priimtas valdant konservatoriams. Dabar einame atvirkštiniu keliu: esant valdžioje konservatoriams, bandoma atsisakyti tos strategijos ir koncepcijos, kas buvo kuriama beveik 10 metų ir po to 10 metų egzistavo.

Manęs neįtikino ministro atsakymai, nors jie buvo labai tikslūs, drąsūs. Žmogus, suprantu, viską suvokė taip, kaip ir kalbėjo. Bet man keista, kam apskritai reikėjo pradėti kurti, juo labiau aš prisimenu, apie ką buvo kalbama kuriant valstybės tarnybą ir Valstybės tarnybos įstatymą. Kas iš to išėjo? Aišku, ne viskas išėjo taip, kaip norėjo šio įstatymo iniciatoriai. Manau, šiuo žingsniu, kai naikinamas departamentas, lyg ir pasirašomas galutinis nuosprendis šiai visai idėjai, kad valstybės tarnybos kaip tokios nereikia Lietuvai.

Aš manau, tokiu atveju reikėtų platesnės diskusijos, ne vien tik šio įstatymo pataisos, kad reikia panaikinti departamentą. Reikia konceptualiai peržiūrėti, ar mums reikia valstybės tarnybos apskritai. Galios yra sumažinamos, visas sprendimų priėmimas pereina vienai ministerijai.

Ne todėl, kad nepritariu iš esmės, kad reikia daryti kokius nors pakeitimus, bet dėl to, kad teko dalyvauti šios institucijos kūrimo pradžioje, visame procese ir kartu ginčytis dėl įvairių sprendimų, aš negaliu dabar pritarti įstatymo pataisoms.

PIRMININKAS. Motyvai už – Seimo narys E. Pupinis. Prašom.

E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū gerbiamajam posėdžio pirmininkui. Gerbiamieji kolegos, matyti iš kalbų, kad yra dėl ko diskutuoti, yra įvairių argumentų. Todėl nebūtų nieko blogo, jei po pateikimo mes pritartume ir šiek tiek padiskutuotume. Negalima sakyti, kad viskas idealu valstybės tarnyboje šiuo metu. Yra visokių dalykų, ir koks valdymo būdas, tarkime, ar toliau nuo ministerijos, ar arčiau ministerijos, niekas nieko tiksliai dar negali pasakyti.

Aš siūlau pritarti po pateikimo. Gal padiskutuoti išsamiai, išsakyti savo argumentus už ir prieš. Manau, surinkę informaciją, mes tikrai galėtume priimti tikslesnį sprendimą negu šiandien. Todėl siūlau pritarti po pateikimo. Ačiū.

PIRMININKAS. Ir motyvus prieš išsakys A. Stancikienė. Prašom.

A. STANCIKIENĖ (TS-LKDF). Dėkui už suteiktą žodį. Išklausiusi ministro, susidariau įspūdį, kad pagrindinė priežastis, dėl ko siūloma Valstybės tarnybos departamentą tiek šiais įstatymais, tiek ateityje apskritai panaikinti, kad Valstybės tarnybos departamentas toks, koks dabar yra šalia VRM, o ne VRM sudėtyje, yra sunkiai valdomas.

Noriu pasakyti, kad Valstybės tarnybos departamentas užsiima labai svarbia funkcija valstybės gyvenime: prižiūri valstybės tarnautojų parinkimo, konkursų organizavimo procedūras, rengia mokymus, sprendžia klausimus, susijusius su valstybės tarnautojų tarnybos ginčais. Kaip žinome, ne Darbo inspekcija tai daro, o Valstybės tarnybos departamentas. Ir tam reikia visiškai nepriklausomos institucijos, kurią sunkiai galima veikti, tiksliau, jai apskritai negalima daryti įtakos, ji dirba gana savarankiškai, priimdama atsakingus sprendimus. Todėl ministro pasakymas, kad politika nuo vykdymo turi būti atskirta, tikrai bus sunkiai įgyvendinamas, jeigu šis departamentas bus įtrauktas į VRM sudėtį. Tada jis taps nebe atskirtas nuo politikos.

Ministro pasakymas kaip pavyzdys apie kompiuterių naudojimą, neva Valstybės tarnybos departamento kompiuterinė bazė yra visiškai atskirta nuo VRM. Noriu pasakyti, kad ministras turbūt nežino, jog Valstybės tarnybos departamentas vykdo valstybės tarnautojų registrą, kuris yra susijęs su ypatingu asmens duomenų saugumu, su visu valstybės registru. Aš nežinau, ar galima tai sujungti į bendrą bazę ir padaryti priėjimą kiekvienam VRM dirbančiam asmeniui? Taip bus įvestas didelis chaosas, todėl siūlau gerai pamąstyti ir nepritarti siūlomiems įstatymų projektams.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, išklausėme motyvus už ir prieš. Kviečiu apsispręsti balsuojant dėl antrojo kompleksinio klausimo, kurio pagrindinis įstatymo projektas yra Valstybės tarnybos įstatymo 10, 22, 22¹, 43, 48 straipsnių pakeitimo ir 49 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIP-533, o jį lydintys yra trys įstatymų projektai, t. y. Nr. XIP-534, Nr. XIP- 535 ir Nr. XIP-536. Prašau pasiruošti ir balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta šiam kompleksiniam įstatymų pakeitimų paketui po pateikimo, prašom balsuoti. Kas pritaria, balsuoja už, kas turi kitokią nuomonę, balsuoja kitaip.

Užsiregistravo 73 Seimo nariai. Balsavo 73: už – 39, prieš – 18, susilaikė 16. Įstatymo projektams po pateikimo pritarta. Seniūnų sueiga siūlo šiems įstatymams svarstyti paskirti komitetus. Pagrindiniu komitetu visiems keturiems įstatymų projektams svarstyti – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą, papildomu komitetu – Teisės ir teisėtvarkos komitetą. Ar galime bendru sutarimu pritarti dėl komitetų? Dėkoju. Sutarta. Siūloma svarstymo data – birželio 16 d. Seimo plenarinis posėdis. Ar galime pritarti šiai svarstymo datai? (Balsai salėje) Kolega L. Sabutis – per šoninį mikrofoną. Prašom.

L. SABUTIS (TS-LKDF). Manau, kad jokiu būdu negalima pritarti tokiam trumpam laikotarpiui, nes Seimui nėra pateikta Valstybės tarnybos plėtros koncepcija, tą buvo įsipareigoję koalicijos partneriai tvirtinant programą. Manau, kai bus pateikta koncepcija, kai bus aiškus matymas, kur ir kaip mes toliau dirbsime formuodami valstybės tarnybą ir ją toliau stiprindami, o ne draskydami, tada bus galima svarstyti. Manau, reikia ne mažiau kaip poros, trijų mėnesių.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, data yra rekomenduotina, jeigu nebus pateikta reikalingų dokumentų ir pagrindinis komitetas manys, kad ši data netinka, kreipsis į Seimo Seniūnų sueigą nustatyta tvarka ir data bus koreguojama. Dabar, kadangi L. Sabutis kitos datos nepasiūlė, negaliu keisti Seniūnų sueigos sprendimo arba savo nuožiūrai siūlyti kitą datą. Kolegos, gal galėtume apsispręsti bendru sutarimu dėl rekomenduojamos datos? (Balsai salėje) Siūlykite kitą datą. Prašau, kolega S. Pečeliūnas.

S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū. Mielieji kolegos, aš siūlyčiau labai konkrečią datą – rudens sesiją. Per tą laiką tie įsipareigojimai bus įvykdyti. Vieną kartą gana bėgti pirma garvežio. Kai mes kalbame apie valstybės tarnybą ir statutinius pareigūnus, lengva ranka sakome, kad viena ministerija tvarkys visą kariuomenę, visą muitinę, tai galvokime, ką mes kalbame ir ką mes darome. Yra bendras visos valstybės tarnybos registras, ir statutinės, ir nestatutinės, ir jokių sumanymų, tą L. Sabutis sakė, koks planas, kas iš viso to išeis, nežinome. Sutaupysime penkis kompiuterius, o ką prarasime?

PIRMININKAS. Dėkoju. Buvo pasiūlymas, kad su šia data nesutinka, bet nebuvo pasiūlyta kitos datos, išskyrus rudens sesiją. (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, daugiau dėl datos nebediskutuojame. Skelbiu balsavimą. Kas už tai, kad būtų pritarta datai, kurią pasiūlė Seniūnų sueiga, tai yra birželio 16 d.? Jeigu nebus pritarta, tada spręsime dėl kitos datos. Prašom balsuoti.

Užsiregistravo 53. Balsavo 53: už – 22, prieš – 19, susilaikė 12. Seniūnų sueigos pasiūlytai datai nepritarta.

Kolega E. Klumbys pageidauja pasiūlyti kitą datą.

E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, ne kartą, aš dar kartą pasakau, ne kartą, mes nuspręsdavome taip: po pateikimo klausimas bus svarstomas (tai pavyzdys) neeilinėje sesijoje nefiksuojant konkrečios datos. Galima nurodyti kitą sesiją, tačiau aš manau, kad tas nurodymas, kad mes svarstysime rudens sesijoje, tai yra data. Tada mes frakcijos vardu siūlome šią datą balsuoti. Jeigu nebus patvirtinta, tada kitą…

PIRMININKAS. Ar yra dar kitų pasiūlymų? V. P. Andriukaitis.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, manau, kad apskritai šių įstatymų pateikimas neatitinka Statuto reikalavimų.

PIRMININKAS. Dėkoju už jūsų nuomonę. Statuto nustatyta tvarka jūs galite išsiaiškinti, ar atitinka, ar ne, Etikos ir procedūrų komisijoje.

Buvo pasiūlymas šių įstatymų projektų paketą svarstyti Seimo rudens sesijoje. Prašau pasiruošti ir balsuoti. Kas už tai, kad būtų paskirtas nenurodant konkrečios datos šių įstatymų paketo svarstymas Seimo rudens sesijoje? Prašom balsuoti. Kas turi kitokią nuomonę, balsuoja kitaip.

Užsiregistravo 61. Balsavo 59: už – 47, prieš – 2, susilaikė 10. Priimta data – Seimo rudens sesija.

Kitas darbotvarkės klausimas. Kolega S. Pečeliūnas – dėl vedimo tvarkos? (Balsai salėje) Repliką po balsavimo dėl datos.

S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Apgailestauju, bet poną E. Klumbį jūs girdite geriau negu mane. Ačiū.

PIRMININKAS. Aš girdžiu visus kolegas Seimo narius. Mes balsavome nustatyta tvarka, jūsų pasiūlymas būtų buvęs ir taip balsuojamas, kaip kitas pasiūlymas, jeigu nebūtų pritarta Seniūnų sueigos. Taip ir atsitiko, bet išklausiau ir kolegą E. Klumbį. Jūsų pasiūlymai sutapo, tik tiek. Džiugu, kad Seimas pritarė jūsų ir kolegos E. Klumbio pasiūlymams.

Repliką po balsavimo – kolega E. Klumbys. Prašom.

E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, noriu pasakyti, kad išreiškiau frakcijos nuomonę, frakcijos pageidavimą. Manau, kad frakcijos nuomonė yra kur kas svaresnė negu vieno Seimo nario nuomonė. Juolab net čia girdėti frakcijos seniūno J. Razmos replikos dėl šio balsavimo, kad nėra lankomumo ir panašiai.

PIRMININKAS. Dėkoju. Tikiuosi, jūs įtikinote S. Pečeliūną, kokia reikšminga yra visų Seimo narių ir frakcijų nuomonė.

Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 1, 3, 6, 8, 9, 10, 11, 12, 16 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XP-3290 (pateikimas)

Gerbiamieji kolegos, kitas darbotvarkės 2-3 klausimas – Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 1, 3, 6, 8, 9, 10, 11, 12, 16 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XP-3290. Kviečiu į tribūną pranešėją vidaus reikalų ministrą R. Palaitį. Pateikimo stadija.

R. PALAITIS. Gerbiamasis Seime, tikiuosi, kad šis projektas tiek aštrių ginčų nesukels, tačiau jis irgi yra labai svarbus. Jo tikslas paprastas – suderinti Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo įvairius straipsnius su Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymu. Gana daug nuostatų jame siūloma, aš bandysiu jas trumpai apžvelgti. Prisikaupkite kantrybės.

Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad valstybės deleguojamų į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas pareigūnų tarnybos ar darbo šiose institucijose laikas įskaitomas į tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti, nes pagal galiojančius įstatymus tokio teisinio pagrindo šiuo metu nėra.

Kitas punktas. Pakeisti sąvoką „Krašto apsaugos ministerijos kadrų rezervas“ į sąvoką „laikinasis profesinės karo tarnybos personalo rezervas“.

Trečia nuostata. Patikslinti įstatymo nuostatas ir detalizuoti, kad teisė gauti pareigūnų ir karių netekto darbingumo pensijas turi ir kariūnai, nes galiojančiame Krašto apsaugos įstatyme kariūnų tarnyba išskirta kaip atskira tikrosios karo tarnybos rūšis.

Taip pat nustatyti, kad į tarnybos laiką įskaitomas ir laikas nuo priėmimo į tikrąją karo tarnybą dieną, išskyrus savanorių karo tarnybą ir tarnybą aktyviajame kariuomenės rezerve, nes priimtas į profesinę karo tarnybą asmuo turi kario statusą ir jam turi būti taikomos visos su kario statusu susijusios socialinės garantijos, o savanorių karo tarnybos ir tarnybos aktyviajame kariuomenės rezerve laikas dėl šių rūšių ir karo tarnybos specifikos negali būti įskaitomas į tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti. Taip pat reikia nustatyti, kad tarnaujantiems pareigūnams ir kariams valstybinės pensijos nemokamos, jeigu tarnauja, išskyrus valstybines našlių ir našlaičių pensijas. Šiuo metu buvo pasakyta, kad tik našlaičių pensijos nemokamos. Netikslumas taisomas.

Taip pat siūloma pripažinti netekusiu galios įstatymo 11 straipsnio 3 dalį atsižvelgiant į tai, kad teisės aktuose neapibrėžiamas visiško valstybės išlaikymo institutas. Taip pat siūloma nustatyti, kad pareigūnų ir karių valstybinė pensija skiriama ir išmokama išėjusiems iš tarnybos pareigūnams ir kariams, sukakusiems įstatymu arba statutu nustatytam išleidimo į atsargą amžiui arba amžiui, kuriam suėjus, baigiasi tarnyba. Pažymėtina, kad šiuo metu reglamentuojama taip, kad pareigūnų ir karių valstybinė pensija skiriama ir išmokama išėjusiems iš tarnybos pareigūnams ir kariams, sukakusiems nustatytam išėjimo į atsargą amžiui, tačiau išleidimo į atsargą amžius nustatytas ne visų institucijų, kurių pareigūnams ar kariams taikomas įstatymas, teisės aktuose.

Ir dar kelios nuostatos. Aš nevarginsiu jūsų dėmesio, mielai atsakysiu į jūsų kausimus.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau. Jūsų paklausti pageidauja du Seimo nariai. Pirmasis klausia K. Daukšys. Jo nėra salėje. Tuomet klausia B. Bradauskas. Prašom.

B. BRADAUSKAS (LSDPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Ekscelencija ministre, galbūt ne visai į temą, bet kadangi susisieja tie klausimai su visais pareigūnais, sakykim, Kalėjimo departamento ir panašiai, 50 metų vyras pačiame jėgų žydėjime priverčiamas eiti į pensiją. Mes turime jam mokėti pensiją ir panašiai, užuot jis dar dirbtų ir dirbtų. Jūsų nuomone, ar yra keistinas tas požiūris, ta įstatymo raidė, kad vis dėlto tokie pareigūnai, kurie tiesiogiai nesusiję su kalinių apsauga ar kurie dirba vadovaujantį darbą, galėtų vis dėlto dirbti kur kas ilgiau? Dėkoju.

R. PALAITIS. Ačiū už gerą klausimą. Bendrosios nuostatos yra tokios, kad statutiniai pareigūnai – tai nėra valstybės tarnautojai. Statutiniai pareigūnai turi gana rimtas pareigas, todėl ir jų sveikata turi atitikti, ir sugebėjimas nepriekaištingai atlikti tarnybą turi atitikti reikalavimus. Dabar jie turi labai rimtą socialinę garantiją – tai ištarnavę dvidešimt metų statutiniu pareigūnu jie įgyja teisę į pensiją. Statutinių pareigūnų pensiją. Tada jis gali gauti tą pensiją ir eiti kažkur kitur dirbti.

Dabar dėl jūsų paminėtų 50 metų ribos aš jau pirmoje kalbas dalyje iš dalies atsakiau. Bet yra ir išimčių. Ministras gali pratęsti šitą ribą savo įsakymu ir ilgesniam tarnybos laikui, praktiškai taip ir vyksta. Atsižvelgiant į statutinio pareigūno vietą, kurs jis maždaug dirba ir kur jis ruošiasi dirbti, į jo amžių, į fizines savybes labai dažnai tas amžius yra pratęsiamas per 50 metų. Bet, sutikite, ne visose vietose galima tarnauti turint 50 metų.

PIRMININKAS. Dėkoju. B. Bradauskas pageidauja patikslinti klausimą. Prašom.

B. BRADAUSKAS (LSDPF). Ministre, aš puikiai suprantu. Įgyja teisę, viskas gerai. Bet ar turime mes varu varyti į pensiją? Įgyja žmogus teisę, viskas gerai. Jeigu jis nori pailsėti, aš suprantu, jis paduoda pareiškimą, išeina, bet varu varyti jį, kai jis jėgų žydėjime! 50 metų vyrui, tai kas tai yra. Tai tiktai pradžia gyvenimo. (Juokas salėje)

R. PALAITIS. Man per 50 metų ir tikrai sutinku su jūsų teiginiu, kad tai yra pats žydėjimas, viskas čia gerai. Bet, sakysim, tam tikrų funkcijų atlikti jau man sveikatos nebeužteks. Nei fizinio pasirengimo, nei sveikatos neužteks, todėl, manau, 50 metų riba yra gana gera ir, kaip ir sakiau, yra išimčių. Jeigu tas žmogus dirba tokioje vietoje, kad jam nereikia nei tos fizinės formos, nei to jauno amžiaus, jam paprastai ir pratęsiamas tas tarnybos laikas.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis ministre. Jūs atsakėte į visus klausimus. Seimo nariai pageidauja kalbėti dėl motyvų. Motyvai už – V. M. Čigriejienė. Prašom.

V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, kadangi ministras taip geranoriškai pasakė, kad tarnybos amžių kaip ir aukštojoje mokykloje galima pratęsti, aš sveikinu, kad tai yra įstatyme. Manau, kad geranoriškai galima, jeigu neturės fizinių duomenų, surasti kažkur kitur tą darbą. Todėl norėčiau, kad Seimo nariai tai įvertintų ir balsuotų už šio įstatymo pateikimą. Ačiū.

PIRMININKAS. Motyvai prieš – J. Šimėnas.

J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Man teko būnant Vokietijos Bundestage dalyvauti tokioj diskusijoj. Aš paklausiau Vokietijos vidaus reikalų ministro, ar Vokietijoje yra naudojamos tokios privilegijos statutiniams darbuotojams. Gavau atsakymą, kad jokių privilegijų jokiems statutiniams darbuotojams. Taigi pas mus čia yra tam tikras sovietinis reliktas ir aš manau, kad iš tikrųjų pensijas visi žmonės turi užsidirbti, visiems vienodas turėtų būti darbo stažas ir amžiaus cenzas taip pat visiems vienodas.

Kita vertus, noriu keletą skaičių pasakyti, jie nebus labai tikslūs, bet kiek prisimenu iš atminties. 1996 m. statutiniams darbuotojams buvo išleidžiama iš valstybės biudžeto apie 30 mln., 2000 m. apie 100 mln., šiuo metu per 200 mln. iš valstybės biudžeto. Čia ne „Sodros“ pinigai, valstybės biudžeto pinigai. Kai mes kalbame apie valstybės biudžeto pinigų taupymą ir staiga štai tokios išlaidos yra ir jos didėja, ir didėja, ir visada didės, jeigu mes nesustabdysime šio proceso. Tiems žmonėms, kuriems esame įsipareigoję mokėti, mes privalome tai daryti, o naujų gaminti mes neturėtume. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Išklausėme motyvus už ir prieš. Apsispręsime balsuodami. Gerbiamieji kolegos, prašau pasiruošti ir balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta po pateikimo Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 1, 3, 6, 8, 9, 10, 11, 12, 16 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui Nr. XP-3290, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja kitaip. Prašom balsuoti.

Užsiregistravo 53 Seimo nariai, balsavo 51 Seimo narys. Už – 39, prieš nėra, susilaikė 12. Įstatymo projektui pritarta po pateikimo.

Seniūnų sueiga siūlo paskirti šiam įstatymo projektui svarstyti tokius komitetus: pagrindinį – Socialinių reikalų ir darbo komitetą, papildomus – Biudžeto ir finansų komitetą, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą ir Teisės ir teisėtvarkos komitetą. Ar galime bendru sutarimu pritarti šių komitetų paskyrimui? Dėkoju. Pritarta. Siūloma paskirti svarstymo datą – birželio 16 d. Seimo plenarinis posėdis. Nėra prieštaravimų. Pritarta.

Investicijų įstatymo 2 ir 4 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo ketvirtuoju¹ skirsniu įstatymo projektas Nr. XP-3304. Vietos savivaldos įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-3305. Žemės įstatymo 9 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-3306. Koncesijų įstatymo 28¹ straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XP-3307 (pateikimas)

Kitas darbotvarkės klausimas. Pagal laiką mes vėluojame, tačiau yra kompleksinis klausimas, susidedantis iš keturių įstatymo projektų: 2-4a, 2-4b, 2-4c ir 2-4d. Pagrindinis – Investicijų įstatymo 2 ir 4 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 4¹ skirsniu įstatymo projektas Nr. XP-3304 ir susiję įstatymai – Vietos savivaldos įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XP-3305, Žemės įstatymo 9 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr. XP-3306 ir Koncesijų įstatymo 28¹ straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XP-3307. Pateikimas.

Kviečiu į tribūną pateikti šiuos įstatymo projektus ūkio ministrą D. Kreivį, kuris pavaduoja finansų ministrą. Prašom.

D. KREIVYS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, siūlyčiau visus šiuos įstatymus sujunti ir pabandysiu pateikti juos visus kartu, jeigu galima.

PIRMININKAS. Aš būtent taip ir išvardinau, gerbiamasis pranešėjau, pristatykite visą paketą, kompleksinį klausimą.

D. KREIVYS. Vyriausybė teikia svarstyti Lietuvos Respublikos Seimui Investicijų įstatymo 2 ir 4 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 4¹ skirsniu įstatymo projektą. Kaip minėjome, jis yra pagrindinis. Pažymėtina, kad investicijų poreikis viešajai infrastruktūrai ir viešosioms paslaugoms plėtoti ir jų kokybei tobulinti nuolat didėja. Ribotos valdžios sektoriaus galimybės skirti šiam tikslui pakankamai lėšų skatina ieškoti naujų finansavimo priemonių ir galimybių pritraukti privataus kapitalo investicijų. Viena iš tokių galimybių yra viešojo ir privataus sektorių partnerystė. Pagal dviejų sektorių bendradarbiavimo pobūdį viešojo ir privataus sektorių partnerystė skirstoma į dvi pagrindines grupes: institucinę, kai tam tikrai veiklai vykdyti įsteigiama bendra kapitalo įmonė; ir sutartinė, kai vykdoma sudarant sutartis – koncesijos, jungtinės veiklos, viešųjų pirkimų ir panašiai.

Vyriausybės teikiamų investicijų įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto tikslas – sudaryti teisines sąlygas privataus kapitalo investavimui į valdžios sektoriaus funkcijoms priskirtas veiklos sritis, sudarant valdžios ir privataus subjekto partnerystės sutartis. Investicijų įstatyme yra siūloma nustatyti bendrąją sąvoką „viešojo ir privataus sektorių partnerystė“, įteisinti dar vieną viešojo ir privataus sektorių partnerystės būdą – valdžios ir privataus subjekto partnerystės sutartis, nustatant šių sutarčių turinį, subjektus bei sutarčių sudarymo ypatumus iki viešojo pirkimo procedūrų vykdymo.

Naujame projekto skirsnyje siūloma nustatyti, kad valdžios subjektas – Vyriausybės įgaliota institucija ar įstaiga, arba savivaldybės vykdomoji institucija – gali su privačiu subjektu, bet kurios teisinės formos Lietuvos ar užsienio privačiu juridiniu asmeniu, taip pat viešuoju juridiniu asmeniu (arba tokių asmenų grupe), investuojančiu į valdžios subjekto funkcijoms priskirtą veiklą, sudaryti valdžios ir privataus subjekto partnerystės sutartį, pagal kurią valdžios subjektas suteikia privačiam subjektui teisę vykdyti įstatymo projekte nustatytą veiklą, tai yra infrastruktūros, taip pat naujo ar jam perduoto vykdyti ir naudoti valstybės ar savivaldybės turto projektavimą, statybą, rekonstravimą, remontą, atnaujinimą, valdymą ir naudojimą, taip pat priežiūrą, viešųjų paslaugų teikimą valdžios kompetencijai priskirtose srityse – švietimo, sveikatos ir socialinės apsaugos, transporto ir visuomenės apsaugos. Patikėjimo teise pagal patikėjimo sutartį arba panaudos teise pagal panaudos sutartį vykdyti ir naudoti šiai veiklai vykdyti reikalingą valstybės arba savivaldybės turtą, išskyrus žemę, reikalingą partnerystės sutartyje nustatytai veiklai vykdyti. Projekte numatyta, kad valstybės teisė į valdžios subjekto perduodamą turtą, privačiam subjektui negali būti perduodama. Naujajame skirsnyje išdėstomos privalomosios valdžios ir privataus subjekto partnerystės sutarties sąlygos, t. y. įsipareigojimas apdrausti naują ar perduoti valdyti ir naudoti valstybės ir savivaldybių turtą, užtikrinti prievolių pagal sutartį vykdymą, prisiimti atsakomybę už trečiųjų asmenų prievolių vykdymą, grąžinamo naujo ar perduoto valdyti ar naudoti turto būklės kiekybiniai ir kokybiniai reikalavimai, kad grąžinamas turtas būtų tinkamas toliau naudoti.

Privaloma partnerystės sutarties sąlyga yra atisiskaitymo bei mokėjimo tvarka ir veiklos įgyvendinimo rizikos pasidalinimas tarp sutarties šalių. Projekte taip pat nustatyti privalomi ekonominio pagrindimo reikalavimai valdžios subjektui, prieš priimant sprendimą dėl veiklos perdavimo partnerystės sutartis… kiti svarbūs valdžios ir privataus subjektų partnerystės aspektai, pvz., rizika, jos pasidalijimo principai ir poveikis valdžios sektoriaus fiskaliniams rodikliams, atlyginimo mokėjimo principai. Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad lėšos, reikalingos valdžios ir privataus subjekto partnerystės investicijų projektams įgyvendinti, gavus valstybės ar savivaldybės biudžetų projektus rengiančių institucijų išvadas, planuojamos vadovaujantis valstybės ir savivaldybių biudžetų rengimą, tvirtinimą ir vykdymą reglamentuojančiais teisės aktais. Valstybės arba savivaldybės lėšų ir turto, reikalingų valdžios ir privataus subjektų partnerystės sutarčiai įgyvendinti, panaudojimą, taip pat valdžios ir privataus subjektų partnerystės sutarčių sudarymą ir įgyvendinimą teisės aktų nustatyta tvarka tikrina valstybės ir savivaldybės kontrolės institucijos.

Kartu su Investicijų įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektu Vyriausybė teikia svarstyti Vietos savivaldos 17 straipsnio įstatymo pakeitimo, Žemės įstatymo 9 straipsnio pakeitimo ir Koncesijų įstatymo 28 straipsnio pakeitimo įstatymo projektus.

Vietos savivaldos įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymo tikslas – suderinti jo nuostatas su teikiamo Investicijų įstatymo pakeitimais, išplečiant savivaldybės tarybos kompetenciją ir nustatant, kad sprendimą dėl valdžios ir privataus sektoriaus partnerystės sutarčių sudarymo tikslingumo ir pritarimo galutiniam sutarties projektui priima savivaldybės taryba, gavusi savivaldybės kontrolieriaus išvadą.

Žemės įstatymo 9 straipsnio papildymo įstatymo tikslas – suderinti jo nuostatas su teikiamo Investicijų įstatymo pakeitimais, nustatant, kad kartu su privataus sektoriaus atstovui perduodamu valdyti ir naudoti valstybės arba savivaldybės nekilnojamuoju turtu sutarties laikotarpiui be aukciono gali būti perduotas valdyti ir naudoti šiam turtui priskirtas arba naujam turtui sukurti reikalingas žemės sklypas.

Koncesijų įstatymo 28 straipsnio pakeitimo įstatymo tikslas – aiškiai reglamentuoti koncesijų suteikimo procese dalyvaujančias institucijas. Siūlomas įstatymo pakeitimas leistų sukurti bendrą viešojo ir privataus sektorių partnerystės administracinę sistemą, nustatant koncesijos sutarčių sudarymą ir įgyvendinimą kontroliuojančias institucijas ir jų funkcijas bei numatant, kad metodinę ir konsultacinę pagalbą, suteikiant koncesijas, teikia pats Vyriausybės įgaliotas juridinis asmuo, kuris tokią pat pagalbą teiks rengiant valdžios ir privataus subjektų partnerystės sutartis, sudaromas vadovaujantis Investicijų įstatymu.

Gerbiamieji Seimo nariai, prašau priimti svarstyti Investicijų įstatymo 2 ir 4 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 4 skirsniu įstatymo, Koncesijų įstatymo 28 straipsnio pakeitimo įstatymo, Vietos savivaldos įstatymo pakeitimo įstatymo ir Žemės įstatymo 9 straipsnio papildymo įstatymo projektus ir jiems pritarti.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau. Jūs paklausti užsirašė 10 kolegų Seimo narių. Pirmasis klausia K. Daukšys. Prašom.

K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, iš tikrųjų problema nenauja, kaip ir šitas pasaulis. Prašau pasakyti, ar jūs nematote problemų dėl to, kad jūsų teikiamais įstatymo pakeitimais bus pasinaudota negerais tikslais pirmiausia. Nes taip atrodo, kad mes atlaisviname tam tikrą galimybę verslui investuoti ir daryti, bet šitas jau buvo padaryta vieną kartą, kai buvo leista investuoti verslui į savivaldybių turtą, jį pagerinti, o po to buvo daug neaiškumų. Mes turime labai daug neaiškumų su įvairiais „šmugeliais“ valstybės turtu, kai buvo keičiamas turtas, t. y. vienas į kitą su privačiais asmenims ir visa kita. Ar čia nebus dar vienos landos tam, kad būtų išplautas valstybės turtas iš valstybės žinios į privačias rankas, ir tuo viskas pasibaigs?

D. KREIVYS. Ačiū už klausimą. Valstybės turtas nėra išplaunamas ir nėra perduodamas privačiam investuotojui. Šiais pakeitimais yra nustatoma, kad valstybė gali priimti… kartu su privačiu investuotoju gali pagerinti, statyti nekilnojamąjį turtą, reikalingą visuomenei, ar tai būtų policijos komisariatas, ar tai būtų mokykla, ir už tą turtą galėtų (…) ilgesnį negu trijų metų laikotarpį, kuris yra dabar nustatytas iki dvidešimties metų. Šis pakeitimas yra viena iš paprasčiausių viešojo ir privataus (…) partnerystės formų, o ji yra tikrai mažiausiai neskaidri, kartu tai duoda didelę galimybę šiandien, esant dvigubai žemesnėms statybos kainoms negu prieš metus, sutvarkyti policijos komisariatus, mokyklas ir dvigubai mažesne kaina išdėstyti mokėjimus ne iš šiandieninio biudžeto, bet dvidešimt metų į priekį. Tai aš kaip tik šio sunkmečio sąlygomis matau kaip labai reikalingą instrumentą, kuris užtikrintų investavimą infrastruktūrą, mes visi taip prašome, kad valstybė tą darytų sunkmečio sąlygomis.

PIRMININKAS. Pageidauja patikslinti klausimą K. Daukšys.

K. DAUKŠYS (DPF). Gerbiamasis ministre, tai kaip jūs manote, čia bus naudingiau valstybei ar naudingiau verslui? Ar jūs matote didesnį verslui postūmį, ar valstybei, kad ji greičiau sutvarkys savo reikalus?

D. KREIVYS. Aš manau, kad didžiausia nauda šiandien iš to yra valstybei dėl dviejų dalykų. Pirmas dalykas, valstybė šiandien negali finansuoti iš savo biudžeto daugybės infrastruktūros projektų, kai jų reikia, teisingai? Paimkime Šiaulių komisariatą, kur nėra tualeto policininkams. Tai šiandien mes sakome, kad dvigubai žemesne kaina tą galime daryti. Taip pat valstybei reikia įlieti pinigų į šalies ekonomiką. Tai taip pat būtų didžiulis postūmis mūsų ekonomikai, ir verslui, ir ekonomikai skatinti. Aš matau, kad pirmiausia yra didžiulis valstybės interesas, – mokėti dabar dvigubai pigiau ir išsimokėti, ir plius paskatinti ekonomiką, o kartu suteikti policininkui ar senelių namų gyventojui geras sąlygas.

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia B. Pauža.

B. PAUŽA (LSDPF). Ačiū. Gerbiamasis ministre, mano klausimas labai panašus į prieš tai užduotą. Dabar sudaromos galimybės sudaryti sutartį tarp privataus subjekto ir valstybės neapibrėžtam laikui, sakykim, žemės sklypą išnuomoti be aukciono neapibrėžtam laikui. Prašau pasakyti, ar čia nebus negerų dalykų, švelniai pasakius.

D. KREIVYS. Mes nekalbame apie žemės sklypo išnuomojimą neapibrėžtam laikui. Mes kalbame, kad tam tikri infrastruktūros objektai, pateikti savivaldybės, per atitinkamą laikotarpį po išmokėjimo būtų perduoti valstybės žinion. Nekalbame apie jokį laikotarpį, kad privatus subjektas galės naudoti ar įsigyti žemę. Tai yra visai skirtingi dalykai.

PIRMININKAS. Klausia E. Žakaris.

E. ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis ministre, jau Lietuvoje buvo ne kartą bandyta koncesijos būdu tvarkyti mokyklas, darželius, bet paskui buvo atsisakyta, nes paskaičiavus paaiškėjo, kad tai baisūs pinigai. Juk koncesininkai dažniausiai taip pat ima bankų paskolas, dar plius jiems reikia uždirbti, taigi gali tą patį padaryti savivaldybės. Bet aš norėjau paklausti dėl saugiklių. Kaip jūs žiūrite į tai, kad atsirastų, tarkime, tokie griežti reikalavimai, kad draudžiama įkeisti švietimo, gydymo įstaigas sudarant koncesines sutartis. Taip pat dėl žemės. Jūs sakote, žemės negalima, bet jeigu, tarkime, koncesininkui bus išnuomotos kažkokios patalpos, kažkokias paslaugas jiems teks teikti, net ir tokių būna variantų… Na, taip šiurkščiai pasakius, koncesijai atiduoda, nes mieste nėra viešųjų tualetų, ir prie jo priskiria po hektarą žemės, kai reiktų nedaug. Kas visus tuos dalykus kontroliuos, žiūrės, ar čia tik savivaldybės taryba, kurioje galbūt patys sėdintys nariai verslininkai susitars? Ačiū.

D. KREIVYS. Ačiū. Labai geras klausimas. Noriu pasakyti, kad pirmiausia šio įstatymo pakeitimai yra susiję, kaip minėjau, su infrastruktūros projektais, kurie reikalingi yra valstybei ir nėra susiję su tikrąja koncesija, įtvirtinta jau ankstesniuose Koncesijų ir kituose investicijų įstatymuose.

Dėl institucijų priežiūros. Kaip tik šitame įstatyme yra sakoma, kad sukurs… nesukurs, o Vyriausybė paskirs instituciją, kuri kontroliuos koncesijų vykdymą, kad ne vien tik savivaldybės bus paliktos, bet bus institucija, kuri rengs metodinę medžiagą, kuri darys sprendimus. Greičiausiai svarstymui komitetuose bus pateiktos schemos, kaip tas kontrolės mechanizmas veiks. Aš noriu tikrai pasakyti, kad bus tiek tos instrukcijos, tiek bus privaloma Finansų ministerijos analizė ir išvada. Tiktai esant teigiamai šiai išvadai tie projektai galės judėti toliau. Todėl koncesijos galimybė bus apibrėžta ne tiktai savivaldybės kompetencija, tačiau ir Finansų ministerijos kompetencija papildomai.

PIRMININKAS. Klausia D. Bekintienė. Prašom.

D. BEKINTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis ministre, mano klausimas analogiškas su kolegos E. Žakario klausimu. Koncesija Vilniaus, Kauno miestuose buvo vykdoma ir pastaruoju metu buvo vartojama kaip keiksmažodis vien dėl to, kad trūko skaidrumo, viešumo, o sudarytos sutartys buvo laikomos komercinėmis paslaptimis. Matyt, priežastis ir buvo čia, kad 28¹ straipsnis buvo toks aptakus ir nieko neįpareigojantis. Tai mano klausimas: ar bus išvengta šių blogybių pagal šitą teisinį reguliavimą ir ar bus geresnis tas kontrolės mechanizmas?

D. KREIVYS. Aš matau projekte, kuris yra pateiktas, kad į mechanizmą yra įtraukta daug daugiau institucijų, t. y. projektus įgyvendinanti institucija, vadovaujanti ministerija, Finansų ministerija. Jeigu vyksta tarp daugiau ministerijų, projektas liečia ne vieną ministeriją, o daugiau, tai yra tarpžinybinis komitetas, tvirtina Vyriausybė, o sutartis, kuri didesnė kaip 200 mln., yra tvirtinama Seime.

PIRMININKAS. Klausia Seimo narys E. Pupinis. Prašom.

E. PUPINIS (TS-LKDF). Labai ačiū. Na, iš tikrųjų aš buvau paruošęs atvirkščią klausimą. Čia kaip tik yra atsakinga institucija, savivaldybė jeigu vykdo, vėlgi turi suderinti su Finansų ministerija. Ar mes neužvaikysime tos koncesijos, mes neturėtume vien nepasitikėti, galbūt turėtų būti paprastesnis mechanizmas, kad vis dėlto koncesininkai čia ateitų, nes mes praleidžiame per tokią mėsmalę, kad po to iš tikrųjų niekas nenori ir eiti.

D. KREIVYS. Matot, aš manau, kad mums reikėtų pirmiausia pašalinti tą įtampą, kuri susijusi su koncesijomis, ir tas baimes. Galbūt tie paprastesni projektai, infrastruktūriniai projektai, apie kuriuos aš kalbėjau, galėtų sumažinti įtampą. Jeigu mes užsiimtume komisariatų rekonstrukcija, manau, tas derinimas vyktų gana sparčiai, nes visi matytume, koks yra visų interesas – tiek savivaldybės, tiek ministerijos. Ir Finansų ministerija matytų tuos finansinius srautus, kurie įsilieja į mūsų ekonomiką. Aš manau, tas procesas tikrai, ypač šio sunkmečio sąlygomis, vyktų gana greitai.

PIRMININKAS. Klausia V. V. Margevičienė. Prašom.

V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Dėkoju posėdžio pirmininkui. Gerbiamasis ministre, viskas labai gerai. Reikia, kad įsilietų privatus kapitalas, reikia, kad remontuotume, darytume, tvarkytume, kad būtų darbo vietos, viskas labai gerai. Bet dabar sutvarkom, suremontuojam senelių namus arba vaikų namus, tai tas koncesininkas vis tiek ims paskolas. Tarkim, pagerės sąlygos. Kaip valstybė atsilygins koncesininkui ar tam privačiam kapitalui, kuris įdės savo turtą, savo pinigus? Kas už tas palūkanas atsiskaitys? Kas jam iš to bus? Pavyzdžiui, galbūt aš labai noriu investuoti, turiu lėšų ir noriu remontuoti, tvarkytis. Tai kas man iš to? Ačiū.

D. KREIVYS. Mes visi žinome, kiek statybos, remonto darbai kainavo prieš metus, ir galime numatyti, kiek tai kainuos po 3, 4, 5 metų. Koncesijos laikotarpis yra ilgalaikis. Esant šiandieninei situacijai, kai statybų kainos tikrai yra vienos žemiausių per visą ilgą laikotarpį, mums, kaip valstybei, yra tikrai didžiulė nauda šiuo metu vykdyti šiuos projektus. Ir atsiperkamumas žiūrint iš ilgesnio laikotarpio perspektyvos yra tikrai neblogas. Taip pat noriu pasakyti, kad į ekonomiką įdėti šiandien pinigai grįžta mums per mokesčius, grįžta per darbo vietas, grįžta per ekonomikos augimą. Tą daro Amerika, tą daro Britanija, tą daro visos kitos šalys.

V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis ministre, bet tam, kuris investuos, verslininkui, kokia jam nauda iš to?

D. KREIVYS. Be abejo, jis į tą įdės savo pelno maržą ir iš to uždirbs. Bet mes kalbėkim taip, kad netgi verslininkų, aš nežinau, marža ten 5 % ar 10 %, žinant, kad statybų kaina šiandien yra 50 % žemesnė, nėra tas kriterijus, dėl kurio mums neapsimokėtų dabar daryti šio projekto.

PIRMININKAS. Klausia V. M. Čigriejienė.

V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis ministre, Kauno patirtis rodo, kad koncesija naujai išrinktai savivaldybės valdžiai neša tiktai nuostolį, nes reikia mokėti milžiniškas palūkanas. Ir jeigu koncesininku yra pasirinktas „Rubikonas“, tai aš manau, kad amen šitam procesui, nes tikrai mokyklų koncesija parodė, kam Seimo nariai sutrukdė gavę slaptą sutartį iš savivaldybės. Kaip čia bus daroma? Privatus kapitalas, aš suprantu, yra gerai, bet supainiojami valstybiniai ir privatūs interesai, ir iš to nieko gero neišeina. Surandamos landos, saugikliai menki, supainiojamas viešas ir privatus interesas ir investuojant į infrastruktūrą valstybėje aš nemačiau, bent Kauno mieste, kad naudą atneštų, tiktai nuostolį. Labai ačiū. Kaip galit paaiškinti?

D. KREIVYS. Dar kartą noriu pakartoti, kad Koncesijų įstatymas jau šiandien egzistuoja ir veikia, ir visos sutartys, kurios buvo daromos, buvo pagal galiojantį įstatymą. Noriu pasakyti, kad pagal dabar teikiamus pakeitimus ir papildomas schemas yra užtikrinama, kad papildomas koncesijas kaip instrumentą… investavimas į infrastruktūrą išmokant valstybei per ilgą laikotarpį. Tai yra kaip tam tikras lizingas. Labai paprastai pasakysiu: tai yra valstybės lizingo forma, kad valstybė, policijos komisariatai išmoka lizingą per 20 metų. Taigi šalia to yra mechanizmas, kaip minėjau, kuris yra sugriežtintas. Daugiau kaip 200 mln. eina per Seimą. Finansų ministerija vertina griežtai pagal kaštų naudos analizę. Aš tikrai manau, kad tie pakeitimai yra labai reikalingi ir labai laiku.

PIRMININKAS. Ir paskutinė klausia kolegė Seimo narė V. Baltraitienė. Prašom.

V. BALTRAITIENĖ (DPF). Ačiū. Vis tiek man neaišku, nors klausia moteris, gal sakysit, mes kvailos ar kokios, bet man tikrai paaiškinkit. Valstybė, mokėdama per 20 metų lizingu… pirkdami mašiną ir 3 metus mokėdami lizingu, mes žinom, kiek sumokam brangiau.

D. KREIVYS. Taip.

V. BALTRAITIENĖ (DPF). Per 20 metų sumokėsim, neįsivaizduoju, turbūt dvigubai ar trigubai daugiau, negu investavo verslininkas. Tai vienas klausimas.

D. KREIVYS. Greičiausiai dvigubai.

V. BALTRAITIENĖ (DPF). Dvigubai. Vadinasi, verslininkas investuos, sakykim, milijoną, tai jam sumokėsim, grąžinsim 2 milijonus. Aš patikslinsiu klausimą. Antras dalykas, kiek tokių įmonių yra šiandien mūsų šalyje, kurios turi atliekamų pinigų, kai visas verslas žlunga, kiek turi atliekamų pinigų, kuriuos galės investuoti į valstybės objektus ir atsiimti juos tik per 20 metų? Gal tai yra iš tikrųjų tik vienintelė tokia įmonė „Rubikonas“ ir jos visos dukterinės įmonės, ir tas įstatymas kuriamas, tos pataisos, tik vienai įmonei, ar jų yra daugiau? Statybų verslas bankrutuoja.

D. KREIVYS. Nė viena įmonė tokių infrastruktūrinių projektų nedaro be skolintų bankų lėšų. Tai yra tas pats lizingas, tą patį lizingą vykdo bankas. Dabar grįžtam atgal. Taip, jeigu mes pažiūrėsime, dar kartą sakau, kokios buvo statybos kainos prieš metus, jos yra dvigubai mažesnės. Vadinasi, nauda valstybei yra akivaizdi, didžiąją dalį naudos pasiims bankas per palūkanas. (Balsai salėje) Atsiprašau… Aš dar kartą noriu pasakyti, kad mes visi imame lizingą ir už tą naudojimąsi mokame palūkanas. Tai yra kaip ir nuoma. Tai natūralu. Jeigu mes naudojam finansinį instrumentą, automatiškai mes palūkanas ir mokam. Čia aš nematau nieko stebuklingo. Bet dar kartą pažiūrėkim, kokios yra statybų kainos ir kokios jos bus po 5, po 4 metų, kai mes galėsim tą leisti sau padaryti. Jos jau bus aukštesnės, negu mes sumokėsim tas palūkanas.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis ministre. Jūs atsakėte į visų kolegų Seimo narių klausimus. Kol kas galite pailsėti darbo vietoje. Dabar dėl balsavimo motyvų pageidauja kalbėti kolegos Seimo nariai. Yra motyvai tiek už, tiek prieš. Norėčiau pasiūlyti sutarti, kad leidžiama kalbėti keturiems už, keturiems prieš, jeigu pageidauja. Kadangi yra keturi įstatymų projektai, šiuo atveju dėl pirmojo motyvus už išsakys E. Pupinis. Prašom.

E. PUPINIS (TS-LKDF). Labai ačiū. Iš tikrųjų, gerbiamieji kolegos, koncesija nėra joks atradimas. Pasaulyje vykdoma tokia ūkininkavimo forma, ir niekas negaili, kai, tarkim, iš to naudos gauna ir verslininkas. Dabar mes galvojam taip: geriau tegul niekas nedaro, bet ir valstybė taip pat negali padaryti, ypač šiuo metu, kai mūsų ekonomikai trūksta lėšų. Lėšų pritraukimas yra dvejopa nauda. Vienas dalykas, kad mes šiek tiek skatinam kitas investicijas į statybas ir apskritai verslą skatinam, o kitas dalykas, kad mes padarom kažkokius darbus. Manyčiau, abejoti dėl koncesijos naudingumo tikrai neverta. O abejonės dėl korupcijos, tai korupcijos visur yra. Bet čia yra kitas klausimas. Ją reikia tramdyti, prižiūrėti ir sudaryti tam tikras sąlygas. Todėl ir siūlau palaikyti, bet pasvarstyti, kad nebūtų kokių nors landų šioje vietoje. Čia normalūs dalykai. Bet nereiškia, kad reikia visus Lietuvos žmones, verslininkus arba kažką laikyti vagimis. Ačiū.

PIRMININKAS. Motyvai prieš – K. Daukšys.

K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Pirmiausia noriu išreikšti pagarbą ūkio ministrui, kuris, mano galva, šioje Vyriausybėje yra pats pažangiausias ir efektyviausiai dirbantis ministras šiandien. Bet, ministre, šituo įstatymu jus normaliai „pakiša“. Aš dabar klausiau, jūs aiškinot, aiškinot, ir aš atsiverčiau, kas įstatymo teikėjas. Gerbiamieji, įstatymo teikėjas yra praeitos kadencijos Vyriausybė. Ar ne? Aiškinamuosius raštus už finansų ministrą pasirašęs gerbiamasis J. Olekas. Čia jau iš karto noras apeiti ratuką atvirkščiai. Niekas nenori būti atsakingas. Ką reiškia 200 mln. atneš į Seimą? Užtenka, jau mums „Leo LT“ atnešė į Seimą. Čiaudim iki šios dienos. Jūs norit už kiekvieną suknistą, atsiprašau, koncesiją atsakinėti? Kai koks nors meras susitars pavogti iš valstybės pinigų, atneš į Seimą ir pasakys, kad reikia patvirtinti šį dalyką? Mano klausimas paprastas ministrui ir visiems kitiems: ar valstybė savo turtą inventorizavo ir įvertino? Pirmas dalykas, to nepadaryta. Kol to nepadaryta, jokių koncesijos įstatymų ir jokios praktikos negalime turėti. Aš atsimenu, kaip Žemės ūkio ministerija iškeitė 2 tūkst. kv. m pastatą su 50 a žemės Klaipėdoje prie pat uosto į 120 kv. m butą. Buvo toks variantas.

Taigi šiuo atveju pats pagrindinis dalykas – atidarome visus šliuzus. Be to, dar Seimas pateisins tuos visus dalykus. Čia mes visi specialistai susirinkome, įvertinsime koncesijos sutartį, valstybė nėra įvertinusi savo turto, valstybė nežino, ką ji turi realiai, ir po to mes turėsime atsakyti už tai, kad kažkas kažko prisidirbo.

Todėl aš dar kartą siūlau duoti ministrui patobulinti. Aš manau, jis, jaunas, iniciatyvus žmogus, sutvarkys tą įstatymą taip, kad jis ateis į Seimą ir nebus jokių trukdymų.

PIRMININKAS. Motyvai už – V. Matuzas. Prašom.

V. MATUZAS (TS-LKDF). Ačiū. Mes tą ir padarysime, neklausysime prieš tai kalbėjusio, nes yra ir gerų pavyzdžių pasaulyje, nebūtina remtis tuo, ką patys dirbdami galbūt ir galvojote arba netgi darėte.

Aš norėčiau pasakyti, kad tai yra labai pažangus modelis. Didžioji Britanija Margaret Thatcher, geležinės ledi, laikais faktiškai buvo pastatyta iš naujo. Aš noriu tikėti, kad pataisę šiuos įstatymus ir… daugiau sąžiningumo, pakeitę tam tikras priežiūros institucijas, ten įdarbinę sąžiningus žmones mes galime pastatyti naują Lietuvą. Ačiū, ministre, kad jūs esate pažangiausias šioje Vyriausybėje, kaip minėjo K. Daukšys, ko negalėčiau pasakyti apie jį. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Motyvai prieš – V. Baltraitienė. Prašom.

V. BALTRAITIENĖ (DPF). Ačiū. Aš tokių aistringų kalbų nesakysiu. Manau, labai gražūs žodžiai, pasakyti kolegos Vito, kad įdarbinsime sąžiningus, dorus žmones. Net neįsivaizduoju, kur mes juos įdarbinsime, ar į privačias verslo įmones. Priežiūros. Tai dar kursime papildomai valstybės institucijas (aš kalbu, ką sakė kolega), kurios papildomai kontroliuos tą patį verslą, bet vis tiek naudą gaus, galbūt netyčia ministras įvardijo, kad didžiausią naudą gaus bankai. Taigi parduokime visą Lietuvą bankams, užbaikime tą procesą. Aš suprantu, įmonė gali bankrutuoti, bet jeigu mes tą norime padaryti su visa Lietuva, su mūsų visais pastatais, tai atleiskite, aš siūlau grąžinti, patobulinti ir kaip nors kitaip spręsti tuos reikalus.

PIRMININKAS. Motyvai už – K. Masiulis.

K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš, kolegos, suprantu, kad nauji dalykai daug kam gali kelti abejonių. Įvairūs projektai pasaulyje sunkiai skinasi kelią ir visur būna nusileidimų ir nemažų problemų, tačiau mes turime pradėti eiti šiuo keliu.

Didžiojoje Britanijoje šiuo keliu buvo einama ir yra einama apie 30 metų. Yra tvarka, kad Didžiojoje Britanijoje negali būti statomi įvairūs objektai, jeigu labai aiškiai nėra atsakyta į klausimą, kad to negali padaryti privatūs subjektai arba bent iš dalies privatūs subjektai. Mes tik pradedame eiti.

Palankus metas, verslas sugeba padaryti efektyviau ir pigiau daugelį dalykų. Netgi mano labai nemėgstamas „Rubiconas“, sakykime, pastatė SIEMENS areną pigiau, negu bet kuri kita arena buvo pastatyta. Verslas sugeba padaryti pigiau, bet verslui tokiuose projektuose reikia turėti labai griežtą akį ir labai gerą kontrolę. Ta lazda turi du galus.

Aš suprantu kolegas, kurie sako ir abejoja, ar mes sugebėsime kontroliuoti, bet mes privalome sugebėti. Neturėtume būti paralyžiuoti ir sukaustyti baimės, galvoti, kad mes esame tik vagių tauta ir jeigu tik įleisime verslininką į bendrą darbą, jis turi apvogti.

Yra kitas dalykas, kurį ministras aiškiai akcentavo ir pasakė, kad dabar labai nusmuko statybos ir yra kitokios kainos. Verslas labai ieško galimybių kur nors aktyviai pasireikšti. Mes galime padaryti, net jeigu reikėtų mokėti 20–30 m. ir sumokėtume antra tiek, tai po 20–30 m. tas objektas kainuos keturis kartus brangiau, negu mes sumokėsime. Net čia skaičiuodami mes galime išlošti. Galų gale galime skolas atiduoti anksčiau, sudaryti sutartis geriau.

Taigi, kolegos, manau, mes turime pradėti keisti valstybę ekonominiu gyvavimo pagrindu. Labai ačiū.

PIRMININKAS. Motyvai prieš – M. Zasčiurinskas. Prašom.

M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkui, pirmininke. Taigi puikūs žodžiai. Turime eiti tuo keliu, padėti valstybei atsikratyti viso to turto, kaip Kęstutis minėjo, kurio net pati valstybė nežino, kiek ji turi. Teisingai, dauguma žino, ką ji daro. Apie tai jau buvo kalbėta praeitame posėdyje. Reikia atsakomybę užkrauti Seimui. Tegul jis priima sprendimus, po to jis negalės vykdyti parlamentinės kontrolės, ir mes eisime tuo keliu, kaip sako konservatoriai.

Aš, galvodamas taip pat, kaip kalbėjo mano partijos kolega K. Daukšys, manau, kad ūkio ministras yra šaunus žmogus. Man atrodo, jis puikiai supranta, kas iš tiesų čia vyksta. Aš jam linkiu sėkmės išlikti ir kitoje Vyriausybėje. Ačiū.

PIRMININKAS. Motyvai už – V. Čigriejienė. Prašom.

V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, mane paskatino kalbėti už Virginijos kalba. Juk mes Koncesijų įstatymą priėmėme anoje kadencijoje, dabar jis yra patobulintas, tvarkomas, ir tai turbūt turi teigiamą reikšmę. Pritariu K. Daukšiui, kad pirma reikia inventorizuoti turtą, ko nėra atlikta net kiekviename mieste. Gal retenybė, kur yra inventorizuotas turtas. Žinote, privačių lėšų pritraukimas yra labai geras dalykas. Aš balsuosiu už šio įstatymo pateikimą. Privatininkas visada skaičiuoja, kiek jis lėšų panaudos tam objektui ir kokią naudą turės. Kai naudojamos valstybės lėšos, tai jos plaunamos, ir tų pačių privatininkų, jeigu jie jas gauna. Štai kur yra visa mūsų bėda. Pažiūrėkime, įvertinkime čia statomus objektus ir kiek jie kainavo.

Bet aš vis tiek būsiu pažangi ir balsuosiu už pateikimą. Manau, Seimo nariai, išmanantys šį reikalą, patobulins šį įstatymą. Senų neteikite, bent perrašykite ir pasirašykite. Labai ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, išklausėme motyvus už visų Seimo narių, bet V. Bukauskas dar pageidauja išsakyti motyvus prieš. Prašom.

V. BUKAUSKAS (DPF). Ačiū, pirmininke. Pateiktuose įstatymų projektuose galima įžvelgti ir teigiamų dalykų, ir neigiamų dalykų. Manau, kaip pažangiausias ministras, kaip įvardijome, turėtų patobulinti. Kodėl šiandien reikia patobulinti? Todėl, kad kelia tam tikrų abejonių. Pati valstybė nežino, kiek mes turime turto, kaip ir savivaldybės nežino, kam šiandien būtų pirmumas renovuoti koncesijos būdu.

Antra vertus, aš manau, mes turime paraleliai ir valdininkų atsakomybę įtraukti už padarytą žalą visuomenei, ypač valdininkų atsakomybę, nes priešingu atveju, ką dabar įvardijo ministras, tai yra pats palankiausias laikas statyti, kad yra šio sektoriaus verslo nuosmukis. Bet po metų dvejų šiame be apribojimų įstatyme gali būti pakylėjimas. Ir taip valstybė praras savo turtą.

Trečia, ką aš įžvelgiu, gali atsirasti tokių savivaldybių projektų, tarybų priimtų sprendimų, kad kiekviena savivaldybė turės po europietišką stadioną, kiekviena savivaldybė turės po SIEMENS areną ir t. t., ir tai bus našta mūsų valstybės mokesčių mokėtojams išsimokėti už šiuos pastatytus ir renovuotus objektus.

Manau, reikia eiti tuo keliu, bet reikia grąžinti jį Vyriausybei patobulinti, kad patobulintų, papildytų išsakytomis mintimis ir teiktų iš naujo svarstyti Seimui. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, išklausėme visų, pageidavusių kalbėti už ir prieš. Apsispręsime balsuodami dėl kompleksinio 2-4 darbotvarkės klausimo, kuris susideda iš kelių įstatymų projektų: tai pagrindinio įstatymo projekto, kurio Nr. XP-3304, – Investicijų įstatymo 2 ir 4 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo ketvirtuoju¹ skirsniu įstatymo projekto, ir jį lydinčiųjų įstatymų, t. y. Vietos savivaldos įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XP-3305, Žemės įstatymo 9 straipsnio papildymo įstatymo projekto Nr. XP-3306 ir Koncesijų įstatymo 28¹ straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XP-3307. Prašau apisispręsti ir balsuoti, kas už, kad būtų pritarta po pateikimo visam šiam kompleksiniam klausimui? Prašom balsuoti.

Užsiregistravo 55 Seimo nariai. Balsavo 55: už – 36, prieš – 6, susilaikė 13. Kompleksinio klausimo visiems keturiems įstatymams po pateikimo pritarta.

Prieš apsisprendžiant dėl komitetų repliką po balavimo – K. Daukšys. Per šoninį mikrofoną. Prašom.

K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Suprantu, kodėl už balsavo vienas buvęs ir gal būsimas meras, bet nė velnio nesuprantu, kodėl už balsavo vienas buvęs vicemeras, kuris prieš trejus metus apie šiuos įstatymus ir apie vieną žmogų, kuris juos kišo, labai negražiai kalbėjo. Galiu pasakyti labai paprastai. Gerbiamieji, socdemų pateiktas, konservatorių palaikytas valstybės turto išgrobstymo įstatymas pradeda žygį po Seimą. Kviečiu visus „prisikėlusius“, konservatorius… balsuoti už.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, Seniūnų sueiga šių įstatymų… Kolega V. Matuzas pageidaujate atsakyti? Prašau labai trumpai, nes turime tęsti darbą.

V. MATUZAS (TS-LKDF). Ačiū. Ačiū Dievui, kad to projekto negalės realizuoti Darbo partija.

PIRMININKAS. Seniūnų sueiga siūlo skirti šiuos komitetus svarstyti šį kompleksinį klausimą, tiksliau, jį sudarančius įstatymų projektus: pagrindiniu komitetu – Audito komitetą, papildomais komitetais (visais klausimais, išskyrus 2-4c) keturis komitetus: Biudžeto ir finansų komitetą, Ekonomikos komitetą, Teisės ir teisėtvarkos komitetą ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą, o dėl 2-4c klausimo – Žemės įstatymo 9 straipsnio papildymo įstatymo projekto Nr. XP-3306 papildomu komitetu siūlo skirti Kaimo reikalų komitetą. Ar galime apisispręsti dėl šių komitetų bendru sutarimu? Dėkoju. Prieštaraujančių nėra. Apisispręsta. Siūloma svarstymo data – birželio 16 d. Seimo plenarinis posėdis. Prieštaraujančių nėra. Dėl datos apsispręsta.

Akcinių bendrovių įstatymo 1, 4, 7, 14, 16, 18, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 29, 30, 31, 32, 33, 34, 35, 37, 51, 52, 58, 59, 63, 64, 65, 74, 76, 78 straipsnių, septintojo skirsnio pavadinimo, priedo pakeitimo ir papildymo bei Įstatymo papildymo 16¹, 26¹, 26², 30¹, 30², 30³ straipsniais įstatymo projektas Nr. XIP-604ES (pateikimas)

Darbotvarkės 2-5 klausimas, projektas susijęs su Europos Sąjungos teise, – Akcinių bendrovių įstatymo 1, 4, 7, 14, 16, 18 ir daugelio kitų straipsnių, septintojo skirsnio pavadinimo, priedo pakeitimo ir papildymo bei įstatymo papildymo 16¹, 26¹, 26², 30¹, 30², 30³ straipsniais įstatymo projektas Nr. XIP-604. Pateikimo stadija. Į tribūną kviečiu pranešėją ministrą D. Kreivį.

Posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininko pavaduotojas Č. Stankevičius.

Prašom, gerbiamasis pranešėjau.

D. KREIVYS. Ačiū. Pagrindinis teikiamo įstatymo tikslas – nacionalinėje teisėje įgyvendinti 2007 m. liepos 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl naudojimosi tam tikromis akcininkų teisėmis bendrovėse, kurių akcijos įtrauktos į prekybą, reguliuojamą rinkoje, tai yra įtrauktose į sąrašą akcinėse bendrovėse. Taip pat šis įstatymo projektas turi ir kitų svarbių tikslų: su 15 Vyriausybės programa ir ekonomikos skatinimo planu susijusį tikslą supaprastinti uždarųjų akcinių bendrovių steigimą, taip pat su investicijų į bendroves skatinimu susijusį tikslą apsaugoti investuotojus nuo padidintos rizikos įsigyjant viešai platinamus neįtrauktų į sąrašą akcinių bendrovių vertybinius popierius. Be to, įstatymo projektu siekiama suderinti kitose Lietuvos Respublikos teisės aktuose ir akcinių bendrovių įstatymuose vartojamas sąvokas ir išspręsti kitas su įstatymo taikymu susijusias problemas.

Įstatymo priėmimas sudarys bendrovių akcininkams palankesnes sąlygas dalyvauti ir balsuoti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, sudarys įtrauktų į sąrašą bendrovių akcininkams vienodas visoje Bendrijoje galimybes pasinaudoti jiems teisės aktų suteikiamomis teisėmis. Nors direktyva skirta tik įtrauktoms į sąrašą bendrovėms, įstatymo projekte direktyvų nuostatas, pagerinančias naudojimąsi akcininkų teisėmis, siūloma taikyti ir kitoms akcinėms bendrovėms, tai pat uždarosioms akcinėms bendrovėms.

Pristatysiu esminius įstatymo projekte siūlomus Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimus. Pirma, projekte siūlomi šie pakeitimai direktyvai įgyvendinti kurie būtų taikomi visoms bendrovėms: įtvirtinti teisę bendrovėms sudaryti galimybę akcininkams visuotiniame akcininkų susirinkime tiesiogiai dalyvauti ir balsuoti elektroninių ryšių priemonėmis; akcininkų teises papildyti dar viena teise, t. y. teise iš anksto pateikti bendrovei klausimus, susijusius su visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkės klausimais, o bendrovei įtvirtinti pareigą iki visuotinio akcininkų susirinkimo dienos į juos atsakyti; taip pat pranešimų apie visuotinio akcininkų susirinkimo atšaukimą pateikimo akcininkams terminą sutrumpinti nuo šiuo metu įtvirtintų 30 d. iki 21 d.; įtvirtinti minimalius balsavimo pagal įgaliojimus reikalavimus. patikslinti pranešimo apie visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą turiniui keliamus reikalavimus.

Antra, projekte siūlomi šie pakeitimai direktyvai įgyvendinti, kurie būtų taikomi tik įtrauktoms į sąrašą bendrovėms: nustatyti papildomus reikalavimus visuotinio akcininkų susirinkimo pranešimo turiniui įtvirtinti, kad įtrauktos į sąrašą bendrovės pranešimą apie visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą paskelbtų viešai Lietuvos Respublikoje ir visose Europos Sąjungos valstybėse; įtvirtinti pareigą bendrovės interneto svetainėje skelbti informaciją, susijusią su visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimu; nustatyti galimybę akcininkams paskirti įgaliotinius elektroninių ryšių priemonėmis be notaro patvirtinimo.

Trečia, pakeitimai taikomi tik uždarosioms akcinėms bendrovėms. Siekiant sumažinti su uždarųjų akcinių bendrovių steigimu ir registravimu susijusią administracinę naštą ir pagerinti verslo sąlygas, Akcinių bendrovių įstatymą siūloma papildyti nuostatomis, kad uždarosios akcinės bendrovės pavyzdinio steigimo akto ir steigimo sutarties formas, taip pat pavyzdinius įstatus tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Atsižvelgiant į tai, planuojama sudaryti galimybę atsisakyti privalomo uždarosios akcinės bendrovės steigimo dokumentų atitikties įstatymams notarinio tvirtinimo, jeigu jie atitikti patvirtintus uždarosios akcinės bendrovės pavyzdinius steigimo akto ir steigimo sutarties, taip pat uždarosios akcinės bendrovės pavyzdinius įstatus. Tai yra Saulėtekio pasiūlymas, pateiktas Įmonių teisinės aplinkos tobulinimo darbo grupė.

Ketvirta, pakeitimai taikomi tik tam tikroms į sąrašą neįtrauktoms akcinėms bendrovėms. Atsižvelgiant į padidėjusią akcinių bendrovių išleidžiamų akcijų mažų emisijų skaičių ir siekiant apsaugoti investuotojų interesus Vertybinių popierių komisijos siūlymu įstatymo projekte siūloma įtvirtinti reikalavimą prieš viešą akcinės bendrovės išleidžiamų perleidžiamų vertybinių popierių platinimą parengti informacinį dokumentą, kuriame būtų nurodyta informacija apie akcinę bendrovę bei siūlomus perleidžiamuosius vertybinius popierius. Informacinio dokumento turinio reikalavimus nustatytų Vertybinių popierių komisija.

Penkta, įstatymo projektu siekiama suderinti akcinių bendrovių įstatymą su įmonių finansinės atskaitomybės, įmonių konsoliduotos finansinės atskaitomybės, audito įstatymais ir taip toliau. Taip pat siūlomi ir kiti nedideli pakeitimai. Todėl siūlau įstatymo projektui pritarti po pateikimo.

PIRMININKAS (Č. V. STANKEVIČIUS, TS-LKDF). Dėkoju, ministre. Jūsų paklausti nori Seimo narys K. Daukšys.

K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū. Ministre, sveikinu, iš tiesų pateiktas geras projektas. Noriu paklausti paprasto dalyko. Kodėl jūs rašote „Vyriausybės įgaliota institucija“, nors reikia rašyti aiškiai – Ūkio ministerija, nes tai vienintelė ministerija kuri užsiima tais reikalais iš esmės.

Kitas dalykas, kur man irgi nėra visai aišku, tai įpareigojimas akcinės bendrovės suteikti informaciją kiekvienam akcininkui. Iš tikrųjų yra akcinių bendrovių, kurių akcininkų yra tūkstančiai, ir jeigu jie pradės prašyti kiekvienas informacijos, tos, kuri čia surašyta, tai vien tiktai kanceliarinėms išlaidoms tai akcinei bendrovei labai daug išeis, ir laiko, ir žmonių, ir kitų dalykų. Ar čia ne per ankstyvas klausimas yra? Čia yra 18 straipsnio 1 dalies pakeitimas. Ačiū.

D. KREIVYS. Visi reikalavimai, kurie yra įrašyti keičiant Akcinių bendrovių įstatymą, yra paimti iš Europos Sąjungos direktyvos ir mes privalome suderinti teisės aktus su Europos Sąjungos direktyva. Tai tiek, o dėl Ūkio ministerijos priimu, galbūt galima būtų tą iškart įrašyti.

PIRMININKAS. Dėkoju, ministre. Daugiau klausiančių nėra.

D. KREIVYS. Labai ačiū.

PIRMININKAS. Galima kalbėti dėl balsavimo motyvų. Už yra užsirašęs kalbėti K. Daukšys. Bet nesant užsirašiusių prieš, gal galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo įstatymo projektui? (Balsai salėje) Galima. Pritarta. (Balsai salėje) Reikia balsuoti? (Balsai salėje) Nereikia balsavimo. (Balsai salėje) Reikia. Balsuojame. Kas už tai, kad būtų pritarta šio įstatymo projektui po pateikimo, prašom balsuoti.

Balsavo 44 Seimo nariai: už – 41, prieš – 2, susilaikė 1. Įstatymo projektui Nr. XIP-604 po pateikimo pritarta. Pagrindiniu siūlomas Ekonomikos komitetas. Nėra dėl to pastabų. Papildomais yra pasiūlyti Audito ir Biudžeto ir finansų komitetai. Nėra kitų pasiūlymų? Pritarta. Siūloma įstatymą svarstyti birželio 16 d. Nėra dėl to siūlymų? Pritarta.

Seimo protokolinis nutarimas „Dėl pavedimo Užsienio reikalų komitetui“

Pagrindinės darbotvarkės klausimai yra apsvarstyti, tačiau dar yra likęs vienas procedūrinis sprendimas. Svarstant ratifikavimo įstatymą buvo pasiūlyta, kad Seimas priimtų protokolinį nutarimą „Dėl pavedimo Užsienio reikalų komitetui“. Gerbiamieji Seimo nariai, jūs šį projektą turite. Ar galime pritarti protokoliniam nutarimui bendru sutarimu be diskusijų? Pritarta.

Turiu paskelbti keletą teikimų dėl įsirašymo į Seimo tarpparlamentinių ryšių grupes. Pirmoji steigiama grupė su Bulgarijos parlamentu. Įsirašymo į grupės narius datos yra nuo šiandien iki gegužės 19 d. ir pirmasis posėdis šaukiamas 19 d. posėdžių salėje. Kita iniciatyva yra steigimas Tarpparlamentinės ryšių grupės su Graikijos Respublika. Į grupės narius įsirašyti galima nuo šiandien iki gegužės 19 d. Pirmasis posėdis kviečiamas 14.30 val. posėdžių salėje gegužės 19 d. Paskutinis teikimas yra dėl steigimo Tarpparlamentinių ryšių grupės su Austrijos Respublika. Įsirašyti galima… Atsiprašau, blogai perskaičiau rankraštį. Su Airijos Respublika. Mano klaida. Įsirašyti į šią grupę galima iki gegužės 19 d., o pirmasis posėdis kviečiamas 19 d. 14.55 val. posėdžių salėje.

Seimo narių pareiškimų nenumatyta, niekas nepageidavo. Todėl šios dienos darbotvarkė baigta. Posėdį skelbiu baigtą. (Balsai salėje)

Registracija po posėdžio užbaigimo. (Balsai salėje)

Gerbiamieji Seimo nariai, negirdėjau, kad būtų siūlymų pratęsti posėdį. (Balsai salėje) Registracija įvyko. Užsiregistravo 42 Seimo nariai. Siūlymų pratęsti posėdį nebuvo. Posėdis baigtas. (Balsai salėje)

---

* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LCSF – Liberalų ir centro sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; TPPF – Tautos prisikėlimo partijos frakcija; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.