Seimo rytinis plenarinis posėdis Nr. 77

2009 m. gegužės 14 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas A. VALINSKAS ir Seimo pirmininko pavaduotojas A. KAŠĖTA

PIRMININKAS (A. VALINSKAS). Labas rytas, gerbiamieji kolegos! Šiandien – gegužės 14 d., ketvirtadienis. Skelbiu šios dienos rytinio plenarinio posėdžio pradžią. Kol kas mūsų gretos negausios, tačiau dabar esančius kviečiu registruotis.

Užsiregistravo 55 Seimo nariai.

Seniūnų sueigos patikslinta 2009 m. gegužės 14 d. (ketvirtadienio) plenarinių posėdžių darbotvarkė

Pirmasis mūsų šiandienos klausimas yra šios dienos darbotvarkės tvirtinimas. Aš norėčiau atkeipti dėmesį, kad Seniūnų sueigoje buvo pritarta kai kuriems pakeitimams. Klausimas dėl finansų ministro A. G. Šemetos interpeliacijos, atkreipiu jūsų dėmesį, yra perkeltas iš ankstesnio laiko į vidurdienį, nuo 12.00 val. iki 14.30 val. Ar būtų dar pasiūlymų ir klausimų? Prašau. S. Pečeliūnas per šoninį mikrofoną.

S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF*). Ačiū, gerbiamasis Seimo Pirmininke. Norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į klausimų 1-6a ir b eiliškumą. Pateikimo metu ir Prezidento dekrete irgi taip parašyta, pradėti turėtume nuo pareiškimo svarstymo, tada kalbėti apie sutarties ratifikavimą. Priešingu atveju tai yra gudrybė. Žinau, kodėl taip padaryta. Jeigu norite, galiu atskleisti, kur ta gudrybė. Paskaitykite mano pataisas. Čia yra gudrybė, kad jos iš viso nereikėtų svarstyti, nes negalime svarstyti pataisos, jeigu pareiškimas dar nėra priimtas. Tokių gudrybių ateityje aš labai prašyčiau nedaryti. Matome, kas kaip vyksta, žinom, kodėl vyksta, bet laikykimės Statuto. Prašyčiau jūsų tuos klausimus grąžinti į pirmykštę situaciją, prasidėjusią nuo pateikimo pradžios ir nuo Prezidento dekreto. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamasis S. Pečeliūnai, iš tiesų, jeigu tą gudrybę matote mano akyse, tai jos iš tiesų nėra, nes darbotvarkę sudarinėjo jūsų frakcijos kolegė ponia I. Degutienė, bet kad nebūtų įtariama klasta, aš siūlyčiau bendru sutarimu sukeisti klausimus 1-6a ir 1-6b vietomis. Ar būtų prieštaraujančių? Nėra. Dėkojame. Koreguojame darbotvarkę, sukeičiame klausimus vietomis.

Per šoninį mikrofoną – L. Dinius. Prašau.

L. DINIUS (TPPF). Dėkoju, gerbiamasis Pirmininke, kadangi ką tik gautos Teisės departamento išvados ir dar su jomis nespėta detaliai susipažinti, prašyčiau klausimus 2-2a ir 2-2b išbraukti iš šiandienos darbotvarkės, perkelti juos į kitą posėdį.

PIRMININKAS. Dėkoju. Dėl antradienio darbotvarkės, aš manau, mums reikės dar pažiūrėti, ar antradienį, ar ketvirtadienį, bet šiandien siūloma išbraukti ir nukelti į kitą savaitę, taip? Ar būtų galima pritarti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nėra. Dėkoju. Dar koreguojame darbotvarkę.

P. Gražulis. Prašau. Labas rytas. Žodis jums.

P. GRAŽULIS (TTF). Labas rytas, gerbiamasis Pirmininke. Girdėjau, kad jūs šiandien labai principingai pasielgėte Seniūnų sueigoje, kad būtų laikomasi Statuto ir įtrauktas klausimas dėl finansų ministro A. G. Šemetos interpeliacijos. Jeigu ne jūsų pozicija, klausimo šiandien nebūtų. Bet taip pat norėčiau, kad būtų laikomasi Statuto taip pedantiškai (jau yra suėjęs terminas, praleistas antrasis posėdis) dėl susisiekimo ministro atsakymų į Seimo narių klausimus. Yra surinktas 31 Seimo nario parašas, terminas praėjęs senokai. Vis dėlto turėtų būti taip elgiamasi gerbiant Statutą ir Seimo narius.

PIRMININKAS. Dėkoju. Man tiesiog patikslino, kad ministras turi atsakyti per 10 dienų nuo paklausimo gavimo. Terminas dar nesuėjęs, bet atsakydamas į jūsų klausimą galiu pasakyti, kad atsakymui numatytas laikas Seniūnų sueigoje šiandien taip pat buvo pristatytas – antradienį. Ministras neprieštarauja, kad ir šiandien, bet galbūt bus per daug aistrų dviem ministrams, palikime antradieniui.

Ar būtų dar klausimų ir pasiūlymų dėl šiandienos darbotvarkės su tais pasiūlymais ir pataisom, kurios ką tik buvo priimtos bendru sutarimu? Nėra. Ar galime patvirtinti darbotvarkę? Dėkoju, kolegos. Jeigu nėra prieš, tai siūlau simboliškai ją patvirtinti dar kartą registruojantis.

Darbotvarkė patvirtinta. Užsiregistravo 85 Seimo nariai. Už – 73, prieš nėra, susilaikė 7.

Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos nacionalinės kovos su korupcija programos patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XP-3302(2) (priėmimas)

Pagal darbotvarkę 1-2 klausimas – Seimo nutarimo dėl Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos nacionalinės kovos su korupcija programos patvirtinimo“ pakeitimo projektas Nr. XP-3302. Pranešėjas – Seimo narys K. Masiulis. Kviečiu pranešėją į tribūną.

K. MASIULIS (TS-LKDF). Išsiblaškęs kaip profesorius, atleiskite. Palikau savo popierius. Gerbiamieji Seimo nariai, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas yra apsvarstęs Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo dėl Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos nacionalinės kovos su korupcija programos patvirtinimo“ pakeitimo projektą ir yra pasiūlęs pritarti šiam projektui.

PIRMININKAS. Dėkojame. Nutarime yra 2 straipsniai. Pastraipsniui. 1 straipsnis. Vienas – už, vienas – prieš. Už – Seimo narys P. Gražulis, po to prieš – K. Daukšys. Prašau.

P. GRAŽULIS (TTF). Aš norėčiau faktiškai kalbėti daugiau, nesvarbu, kad čia dėl to straipsnio, paskui nekalbėsiu dėl viso įstatymo. Bet vis dėlto aš norėčiau pakviesti Seimą priiminėti ne strategijas, ne jas kaitalioti, bet realiai pradėti kovoti su korupcija. Aš manau, jeigu mes priimsime šitą strategiją, vargu ar korupcijos mūsų valstybėje sumažės. Žinoma, galbūt tai yra tam tikros gairės, bet tų gairių tiek yra prirašyta, kad, man atrodo, mes esame susipainioję tose visose strategijose ir dėl to nėra realių veiksmų. Dažnai mes imituojame kovą su korupcija, bet realių veiksmų nėra. Štai man atrodo, kad ir dabartinis klausimas, svarstomas Seimo, kai generalinis prokuroras paprašo, kad už viskio butelį leistų patraukti teisėjus atsakomybėn ar pradėtų ikiteisminį tyrimą, tai man atrodo, tai yra kovos su korupcija imitavimas. O kai apvagiama valstybė milijoninėmis sumomis, tai, deja, nei prokuratūros, nei STT pareigūnų nematyti. Todėl aš tikiuosi, kad priėmę šią koncepciją galų gale pradėsime realiai keisdami įstatymus kovoti su korupcija, o ne imituosime kovą su korupcija.

PIRMININKAS. Dėkoju už nuomonę. Prieš – K. Daukšys. Prašau.

K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Kalbėsiu ne prieš tai, kad kovotume su korupcija, bet esu prieš tai, kad kovotume tokiom priemonėm, kokios čia surašytos.

Jeigu gerbiamieji Seimo nariai domėjosi, kas toje programoje įrašyta, ir jeigu paimtumėte dalykus, rašytus prieš dvejus metus, rastumėte labai panašių dalykų. Manau, kad tiesiog tik sąžinės balsui nuraminti pateikiame programą, iš kurios vis tiek nebus nieko gero. Tai yra tas pat kas nueiti išpažinti nuodėmes pas kleboną, o paskui vėl tas pačias daryti.

Gerbiamieji, jeigu mes iš tikrųjų norime aiškiai kovoti su korupcija, tai padarykime atitinkamą programą. Man labai keista, kad komitetas, domėdamasis, skaitydamas, nepamatė, kokių čia yra trūkumų. Todėl siūlau balsuoti prieš ir parengti iš naujo.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kiek suprantu, bendru sutarimu negalime priimti 1 straipsnio, todėl siūlau balsuoti. Kas už 1 straipsnį, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja kitaip.

Balsavo 86. Už – 73, prieš – 1, susilaikė 12. 1 straipsniui pritarta.

2 straipsnis. Ar būtų?.. Minutėlę. Už, prieš nėra. Ar būtų galima 2 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nėra. Dėkoju. Dėl viso. Taip. Užsirašęs yra už P. Gražulis, bet sakė, kad nekalbės, tai P. Auštrevičius. Prašau. Už. Po to prieš – K. Daukšys. Atsiprašome. Lemputė dega, bet nėra garso. Gal taupydami laiką per šoninį mikrofoną, o per tą laiką galbūt pašalinsime techninius nesklandumus.

P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Tikrai nuoširdžiai dėkoju, posėdžio pirmininke. Aš esu, žinoma, prieš korupciją, bet už programą. Mielieji kolegos, iš tikrųjų tai visuomenėje seniai žinomas neigiamas reiškinys, tačiau dažnai toleruojamas. O toleruojamas jis yra dėl to, kad eiliniai Lietuvos piliečiai, dažnai negalėdami įveikti biurokratinių džiunglių ir matydami tokią sumaištį, paprasčiausiai yra pasmerkti „mažajai“ korupcijai. Taigi reikalinga tokia programa, tačiau aš esu giliai ir nuoširdžiai įsitikinęs, kad tikroji kova su korupcija įvyks tuomet, kai mes debiurokratizuosime valstybę, mažinsime administracinę naštą, tai darysime tęstinai ir tikrai su užsidegimu. Aš pritarčiau šitai programai, kviečiu visus pritarti ir imtis tų konkrečių darbų, kurių taip reikia. Dėkoju.

PIRMININKAS. Dėkoju už nuomonę. Prieš – K. Daukšys.

K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Na, iš tikrųjų mes galime… Aš tik porą pavyzdžių duosiu: „Finansų ministerijai iki šių metų pirmojo ketvirčio išnagrinėti valstybės, savivaldybės įstaigų vidaus auditą reglamentuojančius teisės aktus ir parengti jų pakeitimų ir papildymų projektus dėl vidaus audito tarnybų funkcijų papildymo privalomu korupcijos rizikos vertinimu.“ Gražiai viskas skamba. Kas toliau? Kokia ten korupcija bus nugalėta? Toliau: „Apskrities viršininkų administracijų interneto svetainėse skelbti grafinę ir tekstinę informaciją apie esamas laisvas vietas.“ Irgi kovos su korupcija. Ir tokių punktų ta programa pilna. Atrodo labai didelė, labai graži, ir jeigu praktiškai mes ją įgyvendinsime, tai korupcijos Lietuvoje neliks. Gerbiamieji, liks ji. Kad ir kaip būtų gaila, bet ji liks. Todėl nereikia čia apsimesti, kad mes tokiu būdu ką nors nugalėsime. Todėl siūlau parengti rimtą antikorupcinę programą ir tada ją priimti, o šiuo atveju už šitą programą negaliu balsuoti už.

PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš daugiau nėra. Už – Č. Juršėnas. Prašau.

Č. JURŠĖNAS (LSDPF). Gerbiamasis Pirmininke, mielieji kolegos! Aš iš tikro už šito nutarimo priėmimą, nors suprantu ir tuos kolegas, kurie abejoja dėl kai kurių pozicijų ir netgi tokias bendresnes pastabas sako. Korupcija iš tiesų, kolegos ir gerbiamasis Pirmininke, yra sudėtingas reiškinys ir su ja kovojant reikia kompleksinės programos, o dar svarbiau – reikia, kad tai būtų vykdoma. Tai štai, pritardamas šitam nutarimui, aš noriu viešai kreiptis į Vyriausybę, į kitas institucijas, ypač teisėsaugos, teisėtvarkos institucijas, kad jos iš tikro realiai, o ne popieriuje, vykdytų šitą antikorupcinę programą. Taigi, jeigu bus vykdymas, tai netgi tuo atveju, jeigu laikysime tą mūsų programą ne visai tobula, vis tiek bus tam tikras rezultatas arba tam tikras žingsnis į priekį, įveikiant šitą didelį blogį. Todėl aš siūlau pritarti ir šitam gal ir ne visai tobulam dokumentui.

PIRMININKAS. Dėkoju. Už, žodžiu pareiškęs pastabą, užsirašė J. Ramonas. Prašau. Minutėlę. Tuoj. Prašau.

J. RAMONAS (TTF). Labai ačiū. Gerbiamieji, iš tikrųjų gal tos visos programos, strategijos ir didelės reikšmės neturi, bet jas patvirtinus, aš manyčiau, reikėtų imtis labai konkrečių veiksmų. Korupcija, jeigu ją galima vadinti, ir tas biurokratizmas yra tiek įsišakniję, kad ypač iš tų žmonių, kurie turi smulkų verslą, kurie daro viską patys, bet neturi didelių pinigų nusisamdyti teisininkams ir žmonėms, kad jie už juos viską darytų, paprasčiausiai yra tyčiojamasi. Ir ne vienas pradeda kelti klausimą, kai neranda niekur teisybės, ar iš viso mūsų valstybėje ją įmanoma kur nors rasti? Ir, aišku, kiekvienas daugiau ar mažiau esame girdėję, lygina tarybinius laikus, kad nuėjai pas vieną ar kitą sekretorių ir viską išsprendi arba neblogai… Taigi iš principo jai reikėtų pritarti, bet dėl to surašymo ir to pritarimo, jeigu bus sustota ir nebus analizės, dėl ko ir kur viskas stringa, didelių rezultatų nebus. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Ir ketvirtasis už – Seimo narys A. Šedžius. Prašau.

A. ŠEDŽIUS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, aš taip pat noriu pasakyti, kad bet koks, kad ir mažas, pasistūmėjimas į priekį yra labai gerai ir gal šiame nutarime nėra visiškai išdėstyta tai, ko mes visi laukiame, visi mūsų lūkesčiai, bet papildomas viešumas ir skaidrumas tikrai prisidės prie to, kad būtų kovojama su korupcija. Jau vien tai, ką paminėjo gerbiamasis K. Daukšys, kad bus skelbiami apskričių viršininkų tinklalapiuose laisvos žemės žemėlapiai, tai tikrai bus vienas žingsnis link to, kad valdininkai tiesiog negalėtų įslaptinti informacijos apie laisvą, dar negrąžintą žemę ir kitus panašius dalykus, kas yra dabar slepiama nuo visuomenės, ir manau, kad informacijos paviešinimas tai ir yra ne kas kita kaip kova su korupcija. Taigi siūlyčiau pritarti šiam Seimo nutarimui.

PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš užsirašė V. Gedvilas. Prašau.

V. GEDVILAS (DPF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš esu vienas iš tų Seimo narių, kuris, aišku, prieš korupciją įvairiose srityse, bet vien tik programiniais įvairiais dalykais mes nieko neišspręsime. Yra mūsų valstybėje institucijos, atsakingos už kontrolę. Jeigu jų darbas yra blogas, tai jokie čia programiniai dokumentai nieko neišspręs. Čia tiktai yra pasirodymas prieš mūsų rinkėjus, kad mes dirbame, kažką priimame ir kovojame su korupcija. Popierius rašydami prieš korupciją, mes tikrai nieko nelaimėsime. Elementarūs dalykai šitoje programoje įrašyti, kad iki 2009 m. pirmojo ketvirčio Ūkio ministerija turėjo parengti tą programą. Kur ta programa? Nematėme mes tos programos. Tai kam mums viešųjų pirkimų sistemos tobulinimo ir plėtros strategija? Bet tos strategijos nėra. Tai kam mes priimam tokius dokumentus ir, kaip sakant, tik norime pasirodyti prieš savo rinkėjus. Aš tikrai balsuosiu prieš, nes šita programa nieko neišspręs.

PIRMININKAS. Dėkoju už nuomones ir argumentus. Daugiau norinčių kalbėti nėra. Kolegos, kviečiu balsuoti. Kas už nutarimą, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja kitaip.

Balsavo 90. Už – 83, prieš – 2, susilaikė 5. Nutarimas dėl Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos nacionalinės kovos su korupcija programos patvirtinimo“ pakeitimo priimtas.

Asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo 5, 7, 7¹ ir 9 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XP-3314(2) (priėmimas)

Darbotvarkės klausimas 1-3, įstatymo projektas Nr. XIP-3314 – Asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo 5, 7, 7¹ ir 9 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Pranešėja – Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė. Priėmimo stadija. Kviečiu pranešėją į tribūną.

A. RAMANAUSKAITĖ-SKOKAUSKIENĖ (TS-LKDF). Laba diena, gerbiamieji kolegos. Kaip jūs žinote, šiam įstatymo projektui po svarstymo jūs pritarėte, ir dabar yra gauta Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada. Projektas iš esmės atitinka Konstituciją, galiojančius įstatymus bei juridinės technikos taisykles.

PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjai. Gerbiamieji kolegos, šiame įstatyme 4 straipsniai. Matau, yra užsirašę už ir prieš. Ar čia už visą, ar… Už visą. Ar būtų galima bendru sutarimu pritarti visiems keturiems straipsniams paeiliui? (Balsai salėje) Pastraipsniui, taip. Straipsniai iš eilės, tai paeiliui ar pastraipsniui. Taip, prieš nėra. Gerai, kolegos, tuomet dėl viso už – A. Dumčius, po to prieš – A. Sysas. Prašau.

A. DUMČIUS (TS-LKDF). Dėkui, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš norėjau labai trumpai pasakyti, kad šis įstatymo projektas esmės labai nekeičia. Yra ištaisyti netikslumai, kurie buvo priimant naują redakciją Asmenų, nukentėjusių nuo okupacijų teisinio įstatymo 5, 7, 7¹ straipsnius. Sakykime, pavyzdys: šalia tėvų nebuvo įrašyti įtėviai, įvaikiai, sutuoktiniai, kuriems kaip tik galioja tie senieji įstatymai dėl nukentėjusiųjų statuso. Ir pabaigoje jūs visi matėte, kad yra apibrėžtas beglobių vaikų statusas. Ypač noriu atkreipti dėmesį, kartais kolegos nesupranta, kad jeigu vaikas, šeima žuvus tėvui kažkur konclageryje buvo įrašyti į vadinamuosius tremtinių sąrašus, jie negyveno savo namuose, bastėsi visą amžių kitur, tai jie gauna tą nukentėjusiojo statusą. Aš manyčiau, kad tai yra labai teisinga ir tikslinga. Aš prašyčiau visus tikrai balsuoti už šitą pataisytą redakcinio pobūdžio įstatymo projektą. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš – A. Sysas, po to už – P. Gražulis.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, kasdien mes girdim iš dešiniųjų, kad reikia taupyti. Jau pasigirdo ekspertų balsų, kad jeigu toks vadovavimas tęsis, tai reikės dar labiau mažinti socialines išmokas ir net pensijas. O šiuo įstatymu mes siūlome praplėsti būrį gaunančių valstybines pensijas ir, aišku, valstybinių pensijų finansavimo išlaidas. Tai kaip čia dera su taupymu ir, sakykim, vieniems pinigų mažinimas, o kitiems didinimas? Kadangi daugelis turbūt neskaitė šio įstatymo ir nesusipažinę, aš norėčiau atkreipti dėmesį į 1 straipsnį. Šiuo įstatymu mes nuvertinam paties žodžio „tremtinys“ sąvoką. Aš noriu priminti istoriją, kas tapdavo tremtiniais. Pirmiausia mes įrašėm „tremtinių šeimos nariai“, kurie nebuvo įrašyti į tremtinių sąrašą, bet patys ten nuvažiavo. Kitu etapu mes įrašėm asmenis, įrašytus į tremtinių sąrašus, bet kurie pabėgo, slapstėsi ir nebuvo ištremti. Dabar mes jau įrašom politinių kalinių sutuoktinius.

Čia yra politinė valia, bet aš manau, jeigu mes suprantam žodį „tremtinys“, kas tai yra, tai šis tremtinio suvokimo plėtimas man visiškai nesuprantamas. Bet aš labiausiai norėčiau, kolegos, atkreipti jūsų dėmesį į 2 straipsnio 7 dalį. Ten, atrodo, keičiama smulkmena – vietoj „ir“ įrašoma „arba“. Bet, gerbiamieji kolegos, jūs įsiskaitykite, kas čia rašoma. Tam, kad gautų statusą, reikėjo dviejų sąlygų – pasitraukti iš savo nuolatinės gyvenamosios vietos ir iš Lietuvos. Dabar siūloma pasitraukti iš savo nuolatinės gyvenamosios vietos arba iš Lietuvos. Vadinasi, tai jau yra ne Lietuvos teritorijos dalykai. Ir jeigu kažkas buvo pasitraukęs Penzos srity ar Smolenske, jis dabar yra Lietuvos pilietis…

PIRMININKAS. Kolega, laikas!

A. SYSAS (LSDPF). …jam pagal šitą naują formuluotę galima bus taikyti nukentėjusiojo statusą. Jeigu mes neturim kur dėti pinigų, tai balsuokite už šį įstatymą.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega, laikas. Už – P. Gražulis, po to prieš – E. Klumbys.

P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji Seimo nariai, aš manau, kad tas socialinis teisingumas ir bendrai teisingumas tų žmonių atžvilgiu, kurie buvo ištremti, kurie kovojo už mūsų laisvę ir nepriklausomybę, deja, šiandien nėra atkurtas. Labai įdomiai atrodo: tie, kurie sovietmečiu, okupacijos metais tarnavo jėgos struktūrose, buvo dabar vadinamais statutiniais darbuotojais, tie, kurie trėmė žmones į Sibirą, tie, kurie dėjo antrankius teismo metu, jie šiandien gauna ne kelių šimtų litų valstybinę pensiją, bet jie gauna tūkstančio, o kai kurie turi aukštus laipsnius, pavyzdžiui, generolo, ir gauna 2 tūkst. Lt valstybinę pensiją.

Mes esam nepriklausoma valstybė ir štai kaip mūsų prioritetai sudėlioti: tie, kurie trėmė, tie, kurie buvo nuolankūs okupacinei sistemai, jie šiandien iš nepriklausomos Lietuvos gauna valstybines pensijas, ir jie viena greta sudėti į tą patį įstatymą dėl valstybinių pensijų. Štai koks mūsų požiūris į vienus ir kitus: tie, kurie tarnavo sistemai, ir šiandien yra faktiškai įvertinti tris arba keturis kartus finansine prasme aukščiau, o tie, kurie nukentėjo, tie, kurie buvo ištremti, tie, kurie buvo įkalinti, šiandien, galima pasakyti, gauna grašius. Bet aš tikiuosi, kadangi šiandien valdžioje yra krikščionys demokratai ir konservatoriai, kad jie turės politinės valios. Manau, tas teisingumas turi būti atkurtas, kad tie žmonės negalėtų gauti mažesnių socialinių arba valstybinių pensijų už tuos (…) kuriuos trėmė. Aš jau ne kartą sakiau, kad tie jėgos struktūrų pareigūnai negali šiandien apskritai gauti valstybinių pensijų, jie gali gauti tik senatvės pensijas. Bet čia jau, be abejonės, reikia politinės valios. Ir tikiuosi, kad mes sulauksim to teisingumo iš valdančiosios daugumos ir bus pateikti tokie įstatymų projektai, ir bus atkurtas teisingumas.

PIRMININKAS. Kolega, laikas!

P. GRAŽULIS (TTF). Čia tik stengiamasi atkurti teisingumą, einama tuo keliu tik iš dalies. Su tuo ir sveikinu.

PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš – E. Klumbys, po to už – D. Kuodytė.

E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų mes tremtinių sąvoką per tą laikotarpį vis plečiam, plečiam, plečiam, o iš esmės tuo metu pokarinėje Lietuvoje absoliuti dauguma gyventojų buvo ištremti iš nepriklausomos Lietuvos. Ir vienas dalykas buvo tie, kurie buvo represuoti, išvežti ir iš tikrųjų kentėjo. Tačiau kai dabar mes tremtiniams prilyginam tuos, kurie buvo įrašyti į tremtinių sąrašus, bet nebuvo išvežti, aš manau, kad tai yra tiesiog nepagarba tiems tremtiniams, kurie kur kas daugiau kentėjo. Juk Lietuvoje buvo daug žmonių, kurie pasitraukė iš savo nuolatinių gyvenamųjų vietų dėl vienokių ar kitokių aplinkybių. O dabar šitą pasitraukimą tam tikrai žmonių grupei įteisinti ir juos prilyginti tremtiniams, manau, yra labai neteisingas žingsnis. Baikim visą šitą istoriją, kuri tęsiasi labai ilgai, ir neplėskim tos grupės, nes iš tikrųjų eidami tuo keliu mes turime labai daug rezervų ir prieisime iki to, kad paskelbsim visus Lietuvos gyventojus tremtiniais ir jiems mokėsim pinigus. Taigi aš manau, kad nereikėtų pritarti šiam įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Dėkoju. Už – D. Kuodytė, po to prieš – J. Karosas.

D. KUODYTĖ (LSF). Gerbiamieji kolegos, negaliu nepasakyti keleto pastabų dėl to, kas buvo pasakyta iki šiol.

Pirmiausia nereikia painioti kelių dalykų. Sąvoka „tremtinys“ niekur nėra plečiama, ji lieka tokia pati. Jeigu ir plečiama, tai plečiamas nukentėjusiųjų, būtent nukentėjusiųjų, ratas. Šiuo atveju šios pataisos palies keletą žmonių. Pasipriešinimo dalyvių, rezistentų teisių ir reikalų komisija pasiūlė šias redakcines pataisas, nes susidūrė su atvejais, kai reikia taikyti vienodus teisingus kriterijus beveik analogiškiems atvejams.

Taigi kalbėti apie didelį pinigų kiekį, kurio prireiks priėmus šias pataisas, yra neteisinga. Siūlyčiau balsuoti už šias pataisas.

PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš – J. Karosas, po to už – A. Anušauskas.

J. KAROSAS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, aš vieną trumpą pastabą pasakysiu. Ne pirmi metai sąvokos „nukentėjęs“, „tremtinys“ plečiamos, o tai reiškia, kad yra devalvuojamos. Aš manau, ta žmonių kategorija (tremtiniai ir nukentėję) neverti tokio devalvavimo. Todėl, manyčiau, reikia labai rimtai ir atsargiai spręsti šį klausimą. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Už – A. Anušauskas.

A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Pirmiausia, aš manyčiau, nieko šiuo projektu neplečiame, tiesiog tiksliau suprantame, kas buvo. Kiekvienam tremtiniui teko ir tie žmonės, kurie nebuvo ištremti, bet buvo sąrašuose, galbūt jų skaičius nedidelis. Sąrašuose buvo 150 tūkst. žmonių, 120 tūkst. buvo ištremta, likusieji turėjo slapstytis, atsisakyti savo turto, daug ką keisti savo gyvenime. Jie yra prilyginti tiems nukentėjusiems asmenims. Aš manyčiau, tai svarbu, yra istorinio teisingumo atkūrimas. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Keturi kalbėjo už, prieš – visi užsirašiusieji. Kolegos, aš siūlau balsuoti. Kas už įstatymo projektą, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja kitaip.

Balsavo 97 Seimo nariai: už – 73, prieš – 4, susilaikė 20. Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo 5, 7, 7¹ ir 9 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas priimtas.

Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio pakeitimo ir priedo papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-440(2)ES (priėmimas)

Darbotvarkės 1-4 klausimas – Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio ir priedo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-440. Priėmimo stadija. Pranešėjas – R. Šukys.

R. ŠUKYS (LCSF). Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos, priėmimo stadijoje jokių pataisų ir pasiūlymų nebuvo pateikta. Todėl komiteto vardu siūlau priimti Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymą taip, kaip yra patobulintas komiteto pateiktas variantas. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Yra sąraše už. Kaip suprantu, čia yra dėl viso. Įstatymo projektą sudaro 3 straipsniai. Ar galime bendru sutarimu pritarti 1 straipsniui? Prieš nėra. 2 straipsniui? Prieš nėra. 3 straipsniui? Nėra. Dėkoju.

Mieli kolegos, yra užsirašiusių kalbėti tik už. Galbūt mes galime bendru sutarimu tiesiog pritarti be ilgų debatų. Prieš nėra? Dėkoju. Balsuojame dėl Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo. Prašom balsuoti.

Balsavo 96 Seimo nariai: už – 87, prieš nėra, susilaikė 9. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio ir priedo pakeitimo ir papildymo įstatymas priimtas.

Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XP-1643(2) (priėmimas)

Darbotvarkės 1-5 klausimas – Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XP-1643. Priėmimas. Tribūnoje pranešėjas – V. Kurpuvesas. Prašom.

V. KURPUVESAS (TPPF). Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, priėmimo stadijoje yra pateikta tik Teisės departamento išvada, kuri skamba taip: „Projektas iš esmės atitinka Konstituciją, galiojančius įstatymus bei juridinės technikos taisykles.“ Jokių pasiūlymų nebuvo, todėl siūlau priimti.

PIRMININKAS. Dėkoju. Užsirašiusių kalbėti nėra. Įstatymas iš vieno straipsnio. Dėl viso įstatymo už ir prieš. Taigi, kolegos, kviečiu balsuoti. Kas už įstatymo priėmimą, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja kitaip.

Balsavo 92 Seimo nariai: už – 90, prieš nėra, susilaikė 2. Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymas priimtas.

Seimo pareiškimo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Rusijos Federacijos Vyriausybės ir Švedijos Karalystės Vyriausybės susitarimo dėl išskirtinių ekonominių zonų ir kontinentinio šelfo ribų sankirtos Baltijos jūroje“ projektas Nr. XIP-250(2) (svarstymas ir priėmimas)

Darbotvarkės 1-6 klausimų blokas. Primenu, kad pagal mūsų darbotvarkės korekcijas yra sukeista vietomis. Taigi pirmasis yra 1-6b klausimas – Seimo pareiškimo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Rusijos Federacijos Vyriausybės ir Švedijos Karalystės Vyriausybės susitarimo dėl išskirtinių ekonominių zonų ir kontinentinio šelfo ribų sankirtos Baltijos jūroje“ projektas Nr. XIP-250. Svarstymo stadija. Pranešėjas – A. Ažubalis, Užsienio reikalų komitetas. Prašom.

A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, komitetas svarstė šį Lietuvos Respublikos Seimo pareiškimo projektą, pritarė vienbalsiai. Mano, kad dabartinis variantas yra kompromisinis, tinkantis tiek Lietuvos institucijoms, tiek ir kitoms susitarime dalyvaujančioms šalims. Lietuvos valia išreiškiama gana aiškiai. Be to, pagal tarptautinę teisę laikoma, kad valstybė padarė pareiškimą, kai jis tampa žinomas kitai šaliai. Šiuo atveju pareiškimas būtų išspausdintas „Valstybės žiniose“ ir taip taptų žinomas kitoms šalims.

Pareiškimas iš esmės neteks reikšmės, kai Lietuva sudarys sutartį su Švedija dėl išskirtinės ekonominės zonos ir kontinentinio šelfo, todėl šį pareiškimą tikslinga atskirti nuo pagrindinės sutarties. Ir tiek. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas A. Anušauskas.

A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, komitetas bendru sutarimu pritarė iniciatorių pateiktam projektui. Kartu siūlo atsižvelgti tobulinant projektą į Seimo nario S. Pečeliūno pasiūlymus. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Teisės ir teisėtvarkos komiteto vardu – Č. Stankevičius. Prašom.

Č. V. STANKEVIČIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, Teisės ir teisėtvarkos komitetas, kaip papildomas komitetas šiuo klausimu, jį apsvarstė ir bendru sutarimu priėmė sprendimą už, t. y. pritarti projektui.

PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjams. Diskusijoje užsirašė dalyvauti du Seimo nariai. Į tribūną kviečiu K. Daukšį.

K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, susitarimas nėra pavyzdys gero arba tikro susitarimo, kaip jis turėtų būti sudarytas, nes mes iš esmės patvirtinome tą susitarimą, kurį pasiekė rusai su švedais prieš kurį laiką ir pagal kurį mes dabar nusistatome savo tašką. Kita vertus, šiandien nelabai turime kitą išeitį skubinti ar tą tašką stumdyti į vieną arba į kitą pusę, matyt, įsiveltume į be galo ilgus ginčus su tomis dviejomis valstybėmis ir tai nebūtų naudinga Lietuvai. Todėl labai džiaugiuosi, kad šį mūsų Seimo nutarimą lydės ir Seimo pareiškimas, kuris pasakys, kad Lietuvos valstybė turi savo supratimą apie kontinentinį šelfą ir ekonominę zoną, ir tokiu būdu mes pabandysime kompensuoti tai, kas neišsprendžiama ratifikuojant sutarimą. Todėl siūlau balsuoti už ir palaikau šį susitarimo ratifikavimą. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Dėkoju. Į tribūną kviečiu Seimo narį S. Pečeliūną.

S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Mielieji kolegos, keletą žodžių apie pareiškimą, kuris, mano supratimu, yra sudedamoji ratifikavimo įstatymo dalis. Kai kurie pagrindinio komiteto pirmininko pasakymai mane šiek tiek suglumino. Aš pabandysiu juos pakartoti: pareiškimas neteks reikšmės, kai jame pasirašysime aptartą dar vieną sutartį. Drįstu nesutikti su tokiais žodžiais. Pareiškimas ir pasirašius tą sutartį nepraras savo aktualumo vienu konkrečiu klausimu – jame aiškiai yra pasakoma, kad Lietuva nėra, nebuvo ir, tikėkimės, niekada nebus Sovietų Sąjungos sudėtine dalimi ir Sovietų Sąjungos pasirašytos už Lietuvą sutartys Lietuvos jokiais būdais teisiškai nesaisto ir neįpareigoja. Ši mintis pareiškime labai aiškiai matoma.

Dar vienas dalykas, kuris mane suglumino skaitant komitetų išvadas, ypač Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą, kai savais argumentais konstatuojama, kad pareiškimo sieti su ratifikavimo įstatymu nereikia, nes pareiškime kalbama tik apie dvišalius, o ne apie trišalius dalykus. Aš tada nesuprantu, ar teisininkai tiesiog neskaito, kas parašyta toje vietoj, ar apsimeta, kad nemato, kas parašyta. Tai tegul bent paskaito susitarimo pavadinimą, kuris aiškiai kalba apie trišalį tašką, apie trišalius santykius. Pareiškime viena pastraipa kalba apie dviejų šalių santykius, kita pastraipa – apie kitų dviejų šalių santykius. Arba reikia daryti du atskirus pareiškimus? Nesiūlau taip elgtis, bet pareiškimas tikrai kalba apie trišalius santykius. Taigi Teisės ir teisėtvarkos komiteto argumentacija neatlaiko jokios kritikos dėl šios dalies.

O pareiškimo tekstas šiaip sau neatsirado. Dabar aš jums drįsiu priminti: jeigu ne aktyvi kelerių metų pozicija prižiūrint šį procesą, tokio pareiškimo iš viso nebūtų buvę. Užsienio reikalų ministerija, tik patyrusi argumentuotą ir Seimo nuolatinį priežiūrį spaudimą, parašė notas, pasirašius sutartis, ir informavo. Nors tai darė visiškai netinkamu būdu, bet vis dėlto darė. Prezidentas savo dekrete į tą istoriją atsižvelgė ir pateikė ne visai juridiškai teisingą, bet pateikė Seimo pareiškimo tekstą.

Tačiau dar norėčiau jums pacituoti Seimo kanceliarijos Teisės departamento vieną dalyką, jau pereinu prie paties ratifikavimo įstatymo. Kaip žinote, pareiškimai notų pavidalu kitoms šalims buvo perduoti ir jos buvo informuotos. Ar tinkamai, ar netinkamai, tai kitas klausimas, bet tam tikrą žinią jos gavo. Tačiau ką rašo Teisės departamentas, o tai buvo daroma sutarties pasirašymo metu žodžiu, paskui notos pavidalu šiokiu tokiu raštu (cituoju): „Tam, kad sutarties metu padaryta išlyga galiotų, ji turi būti pakartota sutartį ratifikuojant.“ Čia atkreipiu jūsų dėmesį, siūlau po svarstymo pareiškimui pritarti. Dėl pareiškimo, galime jį šiandien ir priimti. Kai pradėsime kalbėti dėl paties ratifikavimo įstatymo, tai ten kita juridinė situacija, ten turėsime elgtis truputį kitaip. Kai pereisime prie jo svarstymo, aš apie tai pasakysiu.

Mielieji kolegos, taupydamas jūsų laiką prašau labai atidžiai, labai įdėmiai ir labai atsakingai svarstyti, priimti ir balsuoti už bet kurias Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis, kalbančias apie valstybės sienas, jų nustatymą ar keitimą. Jeigu kitais klausimais, tai galbūt taip nėra atsakinga ir būtų galima keisti ar kažką daryti, – sienos nustatomos ne dienai, ne mėnesiui ir net ne metams. Jeigu nevyksta karai, sienos dažniausiai nustatomos amžiams. Norėčiau, kad Lietuva taip elgtųsi. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Per šonininį mikrofoną – S. Stankevičius. Prašau.

Č. V. STANKEVIČIUS (TS-LKDF). Norėčiau patikslinti po kolegos S. Pečeliūno kalbos, kad Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadose tokių vertinimų, kad pareiškimas yra dvišalių santykių dalykas, nėra. Apskritai nėra pateikta vertinimų mūsų išvadoje, kuri išdalyta Seimo nariams. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Už – K. Daukšys. Prašau. Nėra. S. Pečeliūnas ką tik kalbėjo. Prieš nėra. Diskusijoje daugiau norinčių kalbėti nėra. Gerbiamieji kolegos, kviečiu balsuoti. Kas už pareiškimą, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja kitaip. Kas už tai, kad būtų pritarta po svarstymo?

Balsavo 91. Už – 90, prieš nėra, susilaikė 1. Projektui po svarstymo pritarta.

Gerbiamieji kolegos, kadangi nėra esminių prieštaravimų, siūlyčiau ypatingos skubos tvarka šiandien šiuo metu iš karto ir priimti. Ar būtų galima pritarti tokiam siūlymui? Dėkoju. Siūlau iš karto balsuoti. Ar priėmimo metu dar būtų norinčių kalbėti ar dalyvauti diskusijoje? Nėra.

Gerbiamieji kolegos, skelbiu balsavimą, kas už tai, kad Lietuvos Respublikos Seimo pareiškimas būtų priimtas, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja kitaip.

Balsavo 93. Už – 92, prieš nėra, susilaikė 1. Lietuvos Respublikos Seimo pareiškimas „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Rusijos Federacijos Vyriausybės ir Švedijos Karalystės Vyriausybės susitarimo dėl išskirtinių ekonominių zonų ir kontinentinio šelfo ribų sankirtos Baltijos jūroje“ priimtas.

Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Rusijos Federacijos Vyriausybės ir Švedijos Karalystės Vyriausybės susitarimo dėl išskirtinių ekonominių zonų ir kontinentinio šelfo ribų sankirtos Baltijos jūroje ratifikavimo“ projektas Nr. XIP-251(2) (svarstymas)

Gerbiamieji kolegos, darbotvarkės 1-6b klausimas, projektas Nr. XIP-251. Kviečiu į tribūną A. Ažubalį, Užsienio reikalų komitetas.

A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, komitetas svarstė šį įstatymo projektą. Sprendimas yra pritarti iniciatorių pateiktam ir pagal komiteto siūlymus patobulintam įstatymo projektui. Taip pat siūlyti Seimui, vadovaujantis Konstitucijos 105 straipsnio 1 dalimi, kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo 3 straipsnio ir Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punkto atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 10 straipsnio 2 daliai ir 138 straipsnio 1 dalies 1 punktui. Tokį kreipimąsi, jeigu būtų pritarta, Seimas galėtų dabar patvirtinti protokoliniu savo sprendimu pavesdamas tai ar Teisės ir teisėtvarkos komitetui, ar mūsų komitetui. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu į tribūną Seimo narį A. Anušauską, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininką.

A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, komiteto sprendimas – bendru sutarimu pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui. Tiek. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Teisės ir teisėtvarkos komiteto vardu Č. V. Stankevičius. Prašau.

Č. V. STANKEVIČIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, Teisės ir teisėtvarkos komitetas, apsvarstęs įstatymo projektą, priėmė tokį sprendimą. Pirma, siūlyti pagrindiniam komitetui pritarti įstatymo projektui Nr. XIP-251. Antra. Siūlyti pagrindiniam komitetui pasiūlyti Seimui vadovaujantis Konstitucijos 105 straipsnio 1 dalimi kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl šio įstatymo priėmimo tvarkos atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš – 1, susilaikiusių nebuvo. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjams. Diskusijoje užsirašė kalbėti trys Seimo nariai. Kviečiu į tribūną K. Daukšį. Atsisako. S. Pečeliūnas.

S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke ir Seimo Pirmininke. Pratęsiu savo prieš tai sakytus žodžius, kaip ir pirminiame pareiškimo svarstyme, aš jų negaliu atsieti nuo ratifikavimo, nes tai yra tiesiogiai susieti dalykai.

Svarstė trys komitetai, du papildomi ir vienas pagrindinis. Dviejų papildomų komitetų nuomonės išsiskyrė iš esmės – Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto ir Teisės ir teisėtvarkos komiteto dėl mano teikiamų pasiūlymų. Dėl pirmojo pasiūlymo, dėl vieno iš Konstitucijos straipsnio įrašymo, 10 arba 138 straipsnio įrašymo, čia galėčiau savo siūlymus atsiimti dėl kompromiso. Daug kas mano, kad S. Pečeliūnas nepajėgus daryti kompromisų. Pajėgus. Čia galima daryti kompromisą ir nesiginčyti vieną ar kitą Konstitucijos straipsnį įrašyti. Bet to ginčo rezultatas, ką parašė Teisės ir teisėtvarkos komitetas ir ką pakartojo pagrindinis Užsienio reikalų komitetas.

Klausimas yra esminis. Ar sienų nustatymas ir sienų keitimas Konstitucijoje traktuojamas vienodai ir mūsų įstatymuose traktuojamas vienodai ir Seimo statute taip pat? Tas traktavimas kol kas, žiūrint visą situaciją, skiriasi. Todėl jie pasakė, prašyti Seimą kreiptis į Konstitucinį Teismą, kad jis atsakytų, kaip yra iš tikrųjų ir kaip Seimas turi elgtis. Tai yra ar dėl sienų nustatymo ir keitimo turim balsuoti paprastai ar ypatinga balsų dauguma, t. y. keturiais penktadaliais? Čia yra esmė. Taigi neatsakę į šitą klausimą, ar šiandien čia ir dabar pritarę po svarstymo, aš kalbu apie priėmimą, mes turime teisę balsuoti ir priimti? Galiu atsakyti į klausimą. Taip, galime, jeigu mes tai darysime keturių penktadalių dauguma. Tada net ir Konstituciniam Teismui atsakius vienaip ar kitaip – viskas tiks. Grįžti prie šito klausimo nereikės. Tačiau jeigu mes balsuosime už nesilaikydami šios nuostatos ir Konstitucinis Teismas pasakys, kad sienos tiek nustatymo, tiek keitimo normos yra vienodos, t. y. tas pats, mums reikės prie šito grįžti ir atrodysim tikrai nekaip vieną kartą taip pasielgę. Taigi dėl pataisų, kartoju, galiu atsiimti, palikti 138 straipsnį, bet po svarstymo stabdyti procedūrą, kreiptis į Konstitucinį Teismą, gauti atsakymą ir tada elgtis tiksliai arba iškart nusistatyti keturių penktadalių balsavimo normą ir eiti pirmyn.

Dėl antrosios pastabos. Antrasis mano siūlymas yra į ratifikavimo įstatymo 1 straipsnį įrašyti žodžius: „Su pareiškimu (pridedama)“. Sugrįšiu prie tos pastabos, kurią sakė gerbiamasis Č. Stankevičius. Taigi Teisės ir teisėtvarkos komitetas mano ir taip nurodo savo argumentuose, kad pareiškimas kalba apie dvišalius santykius. Jau prieš tai kalbėdamas, tikiuosi, įrodžiau, kad taip iš tikrųjų nėra ir tai nėra tiesa.

Antra. Dar kartą pacituosiu Teisės departamento raštą. „Tam, kad sutarties pasirašymo metu padaryta išlyga galiotų, ji turi būti pakartota ratifikuojant sutartį.“ Ką tai reiškia? (Balsai salėje) Galiu kartoti dar toliau, dar viena pastraipa, kurią anksčiau jums iš to paties rašto citavau: „Atsižvelgiant į tai manome, kad Seimas, ratifikuodamas tarptautinį susitarimą, gali pateikti pareiškimą deklaraciją dėl susitarimo turinio, jo tekstą įtraukdamas į tokio susitarimo ratifikavimo įstatymą.“ Įtraukimo būdai yra du. Arba taip, kaip siūlau aš, arba taip, kaip esame jau elgęsi, iš pareiškimo teksto padarydami ratifikavimo įstatymo 2 straipsnį. Aš nesiūlau daryti 2 straipsnio. Pareiškimą jau priėmėm. Siūlau, kad jis taptų ratifikavimo įstatymo sudėtine dalimi ir būtų denonsuotas Jungtinėse Tautose kaip sudėtinė šio įstatymo ratifikavimo dalis, o ne kažkoks atskiras dokumentas.

PIRMININKAS. Kolega, laikas.

S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Taip, aš jau artėju prie pabaigos. Jeigu leisite, paskutinį sakinį pasakysiu.

PIRMININKAS. Prašau.

S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Taigi labai apgailestauju, kad šiandien mūsų darbotvarkėje nėra klausimo 1-6c – Seimo kreipimosi į Konstitucinį Teismą (nevardysiu visų Konstitucijos straipsnių ir įstatymų straipsnių, jie yra suformuluoti, jums žinomi) dokumento. Kažkodėl jo nėra. Du komitetai nusprendė, kad reikia – ir nieko. Beveik esu įsitikinęs, kad po visų procedūrų, kaip mes bepasielgtume, tokio kreipinio lauksime labai ilgai ir kažin ar šiame Seime sulauksime. Bet kito kreipinio, tikrai garantuoju, sulauksite. Tai, ką žadėjau, jeigu elgsimės žaisdami su valstybės sienomis ir su Konstitucija…

PIRMININKAS. Kolega, laikas.

S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Kreipinio dėl visų valstybės sienų ratifikavimo įstatymų priėmimo visuose seimuose, nesilaikant Konstitucijoje numatytų normų, tikrai sulauksime. Šitą aš pažadu. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, siūlyčiau laikytis reglamento. Jūs viršijote 1 min. 15 s. Dėkoju. Kviečiu į tribūną V. Gapšį.

V. GAPŠYS (DPF). Gerbiamieji Seimo nariai, ką tik kalbėjęs Seimo narys S. Pečeliūnas bandė įrodyti, kad tai vis dėlto yra valstybės siena ir kad mes kalbame apie sutartį, kuri ratifikuos valstybės sieną.

Tačiau noriu atkreipti dėmesį, kad klausimas darbotvarkėje skamba kiek kitaip: išskirtinių ekonominių zonų ir kontinentinio šelfo ribų sankirtos Baltijos jūroje ratifikavimas. Tai nėra valstybės siena, todėl mes negalime kalbėti ir apie Konstitucijos keliamus reikalavimus, kurie nustato, kaip turėtų būti ratifikuojamos sutartys dėl valstybės sienos keitimo. Ir kas svarbiausia? Nors ir turi pagal tarptautinės teisės teorijas tam tikrų požymių, apibrėžiant kontinentinį šelfą ir išskirtinę ekonominę zoną, kad tai yra pastovios nustatančios linijos, pastovūs taškai, yra tam tikrų požymių, panašumų į sieną, tačiau kas yra svarbiausia? Šitos ribos nėra teritorijoje, kurioje taikomas išskirtinis valstybės suverenitetas, todėl jos iš esmės skiriasi pagal tarptautinę teisę, ir tai nėra valstybės teritorija, kaip mūsų suprantama, tai, kas yra apbrėžta valstybės sienomis. Todėl, mano manymu, ir neturi būti taikomas konstitucinis reikalavimas ratifikuojant šią sutartį.

Jeigu mes vis dėlto pritaikytume sąvoką „valstybės siena“ ir apibrėžtume kaip valstybės sieną šitas zonas, mes galime turėti ir atitinkamų neigiamų tarptautinės teisės pasekmių. Bet komitetai pasielgė, matyt, saliamoniškai, Teisės ir teisėtvarkos komitetas ir Užsienio reikalų komitetas, atiduodami šį klausimą galutinai išspręsti Konstituciniam Teismui ir sudėlioti taškus. Todėl šiandien baigdamas noriu pasakyti: kviečiu visus balsuoti, palaikyti sutarties ratifikavimą ir klausimą atiduoti galutinai išspręsti Konstituciniam Teismui. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Diskusijoje dalyvavo visi užsirašiusieji. Yra gauti keli pasiūlymai. Aš kviečiu pagrindinio komiteto pirmininką A. Ažubalį aptarti gautus pasiūlymus ir pataisas.

A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, pirmas yra gautas Seimo nario S. Pečeliūno siūlymas. Galėčiau taip pasakyti: tai yra pasiūlymas 1 straipsniui „Susitarimo ratifikavimas“. Siūloma įrašyti, kad Lietuvos Respublikos Seimas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 10 straipsnio 2 punktu ir paskui kitais punktais, ratifikuoja. Komiteto nuomonė yra nepritarti. Siūloma įrašyti: „Konstitucijos 10 straipsnio 2 punkto nuostata yra skirta 138 straipsnio 1 dalies 1 punkto normos detalizavimui, nustatant procedūrinį jos momentą“. Tiksliau sakant, tai kvalifikuotos 4/5 daugumos reikalavimas balsuojant. Todėl manytina, kad kaip pagrindas neturėtų būti nustatomas įstatymo projekte. Tačiau jeigu kalbėtume iš esmės, tai šio pasiūlymo esmei pritarta, tik įrašyta kita Konstitucijos nuostata, tai yra 138 straipsnio 1 dalies 1 punktas, iš kurio kaip pagrindinio ir kyla nustatant sienų ratifikavimo būdus, kvalifikuotos 4/5 daugumos reikalavimas. Komitetas nepritarė šitam siūlymui, tačiau esmei yra pritarta. Ir pats Saulius kalbėjo, jeigu aš suprantu teisingai, kad jis netgi sutiktų atsiimti savo šitą siūlymą, jeigu sutiktų.

PIRMININKAS. Dėkoju. Manau, kad S. Pečeliūnas jau išsakė nuomonę. Trumpai.

S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū, mielieji kolegos. Aš norėčiau, kad komiteto pirmininkas tiksliai įvardintų savo sprendimą: jie ne nepritarė mano siūlymui, bet pritarė mano siūlymui iš dalies.

A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Taip, iš dalies.

S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Tai yra esminis skirtumas. Aš tikrai galiu sutikti su pritarimu iš dalies, ir jau kalbėjau bent kelis kartus iš tribūnos, kad esminio skirtumo, ar tą straipsnį, ar tą įrašysime, nėra. Principinis dalykas yra, ar 4/5, ar paprasta norma. Tas pritarimas iš dalies ir mano pataisa sukelia šitą svarstymą. Aš už tai dėkoju. Jis yra rezultatyvus, bet irgi tik iš dalies, kol mes Seime neturime pagrindinio komiteto išvados ir sprendimo.

Skaitau: „Siūlyti Seimui, vadovaujantis Konstitucijos 105 straipsnio 1 dalimi, kreiptis į Konstitucinį Teismą.“ Toliau neskaitau. Kreipimosi mes nematome, štai kompromisas. Aš savo pataisą atsiimu dėl 1, dėl 10 straipsnio, priimu komiteto siūlomą 138 straipsnio 1 dalies įrašymą ir kantriai laukiu kreipimosi į Konstitucinį Teismą.

A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Gerbiamasis Pirmininke, kaip ir sakiau pačioje pradžioje, pirmoje savo kalboje, kad Seimas galėtų šiandien priimti protokolinį nutarimą, kuriuo įpareigotų pagrindinį komitetą (bent taip man patarė S. Šedbaras) parengti Seimo kreipimosi į Konstitucinį Teismą projektą.

PIRMININKAS. Kol kas mes nesame gavę jo raštu. Būtų miela tai padaryti, jeigu išeitų, šiandien.

A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Gerai, mes tai padarysime.

Taip pat yra gautas kitas S. Pečeliūno pasiūlymas. Jo pasiūlymas 1 straipsniui „Susitarimo ratifikavimas“. Siūlo įtraukti šį pareiškimą, tekstą, kurį mes prieš tai priėmėme, ratifikuoti su pareiškimu, tai yra įdėti į įstatymo ratifikavimo įstatymą. Kadangi pareiškimo tekstas derybų dėl sutarties sudarymo metu, ką aš jau sakiau, nebuvo aptartas ir suderintas su kitomis sutarties šalimis, o mūsų pozicija buvo pasakyta, išreikšta tik verbaliniu būdu, tai yra buvo įteiktos verbalinės notos, tai čia galėtų kilti tam tikrų nesusipratimų su derybų partneriais švedais ir rusais. Todėl dabartinis variantas, dar kartą sakau, yra kompromisinis, tinkantis tiek mums, tiek mūsų tarptautiniams partneriams, ir Lietuvos valia čia labai aiškiai išreiškiama. Ir toliau remiuosi teisininkais, kurie konsultavo komitetą, kai pagal tarptautinę teisę laikoma, kad valstybė padarė pareiškimą, kai jis tampa žinomas kitai šaliai. Šiuo atveju pareiškimas bus paskelbtas „Valstybės žiniose“ ir taip taps žinomas kitoms šalims. Todėl komiteto nuomonė yra nepritarti pono S. Pečeliūno siūlymui įtraukti šį pareiškimą į ratifikavimo įstatymo projektą.

PIRMININKAS. Prašau. Pasiūlymo teikėjas S. Pečeliūnas.

S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū. Jeigu šiai istorijai būtų tik 9 mėnesiai, galėčiau sutikti. Bet šiai istorijai yra jau net ne 3 metai, šiai istorijai yra dešimtmečiai. Ir kur yra šito siūlymo esmė? Nesutinku su pranešėju, kuris sako, kad kitoms šalims kiltų kokių nors klausimų. Jau pasirašymo metu ir po to notomis apie šitą Lietuvos poziciją iš esmės šalys yra informuotos. Lietuva, ratifikuodama pagal visus tarptautinius dokumentus, turi teisę šitaip elgtis, kaip aš siūlau, ir tai nebus joks šokas jokiai šaliai. Tai yra mūsų valia ir mūsų galimybė. Dar daugiau, kaip citavau Teisės departamento raštą, dar sykį skaitysiu, kad tas deklaracijos susitarimo turinio teksto įtraukimas į susitarimo ratifikavimo įstatymą kitaip yra niekinis, yra tik šiaip sau. Čia yra teisininkų nuomonė, ne mano. Jeigu kas netiki, galiu atšviesti, išdalinti tuos raštus. Čia visa istorija, byla yra stora. Bet yra esminis klausimas: kodėl kai kas nenori šito pareiškimo čia įrašyti ir kodėl jį reikia įrašyti? Mielieji, priminsiu, Švedijos karalystė ir šiandien nėra atsisakiusi Lietuvos inkorporavimo į Sovietų Sąjungą pripažinimo. Vienintelė Europoje. Todėl jiems toje vietoje labai skauda. Šitas pareiškimas…

PIRMININKAS. Kolega, laikas.

S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). …būtų Lietuvos stuburo parodymas. Mes turime stuburą, jau kalbu iš esmės, ar neturime? Spręskite, kas su stuburu, o kas be. Prašau balsuoti.

PIRMININKAS. Dėkoju. Priminsiu, kad už savo pataisas kalbėti už ir prieš pagal Statutą neduota. Už – K. Daukšys, prieš – V. Gapšys. Prašau. (Kalba vienu metu)

K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Iš tikrųjų tai palaikysiu S. Pečeliūną šiuo atveju, nes jis labai teisingai sakė apie stuburą. Prieš rusus galime šokinėti, kiek norime, o prieš švedus, matai, nieko negalime padaryti. Tai jo pasiūlymas, kad tą pareiškimą įtrauktume į bendrą dokumentą, yra teisingas. Manau, kad mes turėtume tą stuburą rasti savyje, nes klausimas yra ne apie šiaip sau kokius dalykus, klausimas apie tai, kaip mes patys savo valstybę ir savo ekonominius interesus vertiname, ar leidžiame mes nustatyti kitoms valstybėms mūsų ribas, ar ir patys dalyvaujame tas ribas nustatant? Todėl palaikau S. Pečeliūną ir siūlau balsuoti už jo pataisą.

PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš – V. Gapšys.

V. GAPŠYS (DPF). Aš labiau norėjau atkreipti dar sykį komiteto dėmesį, ypač komiteto dėmesį, kad mes, įrašydami į projektą, kad ratifikuojama remiantis Konstitucijos 138 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės sienų pakeitimo“, mes pripažįstame, kad tai išskirtinė ekonominė zona ir kontinentinis šelfas yra apibrėžiamas valstybės siena. Pagal mūsų Lietuvos Respublikos įstatymus valstybės siena mes apibrėžiame Lietuvos Respublikos teritoriją, kurioje taikomas visiškas suverenitetas, t. y. ne dalinis tam tikras suverenitetas ar suverenios teisės, kaip yra išskirtinėje ekonominėje zonoje ir kontinentiniame šelfe, bet visiškas suverenitetas. Tai kaip jūs rengiatės po to atstovauti ir kaip jūs rengiatės apginti visišką suverenitetą, ko neleido 1982 m. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencija, ją ratifikuojant ir priimant, tiksliau, ją svarstant, padaryti, kad ten būtų visiškas suverenitetas. Pasakė, kad tai nėra tas pats, kas suverenitetas toje zonoje. Tai kam nustatyti, kad tai yra valstybės siena? Aš niekaip nesuprantu, kaip jūs tai darote ir ar jūs konsultavotės su tarptautinės teisės specialistais dėl to?

PIRMININKAS. Dėkoju. Nuomonės už ir prieš pataisą išsakytos. Kadangi yra prieštaravimų, kolegos, siūlau balsuoti. Kas už S. Pečeliūno pataisą, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja kitaip. (Balsai salėje)

Balsavo 82. Už – 28, prieš – 17, susilaikė 37. Taigi Seimo nario S. Pečeliūno pataisai nepritarta. Gerbiamieji kolegos, daugiau pasiūlymų…

A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Tiktai yra… Aš norėčiau pasakyti, gerbiamasis Pirmininke…

PIRMININKAS. Prašau.

A. AŽUBALIS (TS-LKDF). …kad yra pritarta iš dalies Teisės ir teisėtvarkos komiteto siūlymui dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą. Ir viskas.

PIRMININKAS. Dėl šio kreipimosi, kadangi pritarta iš dalies, balsuoti nereikia. Dėkoju pranešėjui. Už – J. Karosas, prieš – S. Pečeliūnas. Prašau dėl viso.

J. KAROSAS (LSDPF). Kolegos, aš pradžioje pastabą, o paskui kelis sakinius dėl dalyko esmės. Mane ne pirmą kartą stebina kai kurių kolegų visažinystė ir įtarumas. Kitaip sakant, iš tiesų klausimas yra senas, daug kartų svarstytas, įvairių institucijų egzaminuotas, galų gale surastas kompromisas, bet, nepaisant to, kad tai darė mūsų institucijos, įtarumas begalinis, kad čia kažkas bus blogai padaryta ir kad reikia labai atidžiai stebėti visada. Aš tokio dalyko niekaip nesuprantu.

Dabar dėl dalyko esmės. Ar mes norime, kad šitas klausimas būtų išspręstas (tai susiję kažkiek ir su tašku Latvijos vandenyse, Lietuvos ir Latvijos vandenų problema), ar mes norime šitą reikalą vėl toliau vilkinti? Jis buvo vilkintas labai ilgai, manau, kad tolesnės pastangos vilkinti šitą klausimą yra iš tiesų mūsų valstybei gana žalingos. Tikrai prašau balsuoti už šitą nutarimo projektą. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš – S. Pečeliūnas, po to už – Č. Juršėnas.

S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū, mielieji kolegos. Lietuvos Respublikos Seimo Užsienio reikalų komiteto raštas užsienio reikalų ministrui Antanui Valioniui, 2005 m. lapkričio 18 d. Ištrauka: „2005 m. lapkričio 16 d. uždarame Užsienio reikalų komiteto posėdyje buvo nuspręsta pritarti pasirašymui su tokiu pareiškimo tekstu.“ Pasirašė komiteto pirmininkas profesorius J. Karosas. Daugiau nebetęsiu, jeigu manimi netikite. (Balsai salėje) Balsuokite, kaip norite. Manau, mes rodome pasauliui deformuotą stuburą. Rodykime.

PIRMININKAS. Dėkoju. Atsiprašau Č. Juršėno. 1 – už, 1 – prieš. Taigi prieš tai kalbėjo ponas J. Karosas, kalbėjo po vieną. Dabar, gerbiamieji kolegos, siūlau balsuoti. Kas už pritarimą po svarstymo, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja kitaip.

Balsavo 78. Už – 69, prieš – 1, susilaikė 8. Projektui po svarstymo pritarta. Prašau repliką po balsavimo. V. Gapšys.

V. GAPŠYS (DPF). Noriu pasakyti, kad balsavau prieš, nes vis dėlto liko projekte 138 Konstitucijos straipsnio 1 dalis, aš nesutinku, kad tai yra valstybės siena, todėl balsavau prieš.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos… Prašau.

A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Dėkoju. Nežinau, dėl techninių priežasčių mano balsavimas nebuvo įskaitytas, bet balsuočiau už.

PIRMININKAS. Dėkoju. A. Ažubalio balsas bus įskaitytas už. Prašau. S. Pečeliūnas.

S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Tai dabar, na, mano klausimas daugiau jums ir mums visiems, kaip mes toliau turime elgtis? Komitetas čia ir protokolinį siūlė, bet jo teksto mes dar neturime. Manau, kad dabar priimti įstatymo mes dar negalime. Turime sulaukti to protokolinio, sulaukti to kreipinio į Konstitucinį Teismą, sulaukti jo atsakymo ir tada galėsime priimti. Arba viso to galime nelaukti ir nedaryti, bet jeigu norime šiandien, dabar priimkime 4/5. Pasirinkite.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kadangi būdas jau pasirinktas, nesiūloma nei ypatinga, nei jokia kita skuba, šiuo metu yra tik 84 balsai, taigi balsavimas, kaip jūs pats suprantate, negalimas. Todėl manau, kad valdyba nuspręs, kada artimiausiu metu įtraukti šio klausimo priėmimą į darbotvarkę, nes nesiūloma ypatinga skuba. Dėkoju.

Darbotvarkės 1-7 klausimas – įstatymo projektas Nr. XIP-542. Prašau. A. Ažubalis.

A. AŽUBALIS (TS-LKDF). O dėl protokolinio nutarimo pavedimo, kad pavestume?

PIRMININKAS. Gerbiamasis Audroniau, gal nesinervinkite. Nėra raštu pateikta, jeigu jis bus pateiktas, mes įtrauksime į darbotvarkę ir svarstysime. Kol kas negalime svarstyti, nes nematome ką. Prašau. J. Razma.

J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamasis Pirmininke, jeigu šiandien dar taip susiklostytų, kad interpeliacijos momentu ateitų kokie 130 Seimo narių, ar jūs pasiliekate dar galimybę tada išspręsti ir šitą balsavimo klausimą?

PIRMININKAS. Taip, be jokios abejonės, jeigu matysime, kad registruosis 113 ir daugiau, tuomet galėsime šį klausimą įtraukti į darbotvarkę. Gal būtų galima?.. Č. Juršėnas. Prašau.

Č. JURŠĖNAS (LSDPF). Gerbiamasis Pirmininke, kad išlaikytume procedūras, čia aš pritariu kolegai Jurgiui, būtų gerai, kad jūs pasiūlytumėte dabar ypatingą skubą, o balsuotume tada, kai bus pakankamai žmonių, nors man atrodo, ir dabar galima būtų balsuoti dėl ratifikavimo.

PIRMININKAS. Gerai. Tuomet taip ir nuspręskime, kad siūloma ypatinga skuba ir bus teikiama balsuoti, kai salėje bus registruotas pakankamas kiekis balsų. Ar galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Gerai. Kolegos, tuomet siūlau balsuoti. Kas už ypatingą šio įstatymo projekto priėmimo skubą, prašau balsuoti.

Balsavo 87: už – 62, prieš – 8, susilaikė 17. Ypatingai skubai pritarta.

Įstatymo „Dėl Tarptautinio valiutos fondo steigimo sutarties pakeitimų ratifikavimo“ projektas Nr. XIP-542(2) (svarstymas ir priėmimas)

Darbotvarkės klausimas 1-7, įstatymo projektas Nr. XIP-542 – įstatymo „Dėl Tarptautinio valiutos fondo steigimo sutarties pakeitimo ratifikavimo“ projektas. Pranešėjas – P. Auštrevičius, Užsienio reikalų komitetas. Prašau. Gerbiamasis Petrai, kviečiu į tribūną.

P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, norėčiau jums pateikti Užsienio reikalų komiteto nuomonę, išvadą dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Tarptautinio valiutos fondo steigimo sutarties pakeitimo ratifikavimo“ projekto Nr. XIP-542. Mielieji kolegos, komitetas visapusiškai išnagrinėjo įstatymo projektą. Pritariame projektui, tačiau, siekdami, kad mūsų sprendimas būtų teisiškai pagrįstas, tikslus, kaip reikia, mes siūlome Lietuvos Respublikos finansų ministerijai pranešti Tarptautinio valiutos fondo valdytojų valdybai, kad, vykdant nacionalines ratifikavimo procedūras Lietuvoje, reikia Tarptautinio valiutos fondo steigimo sutarties siūlomuose pakeitimuose nurodyti jų datas bei priėmimo būdą. Kitaip tariant, mes norime tiksliai žinoti, norime gauti iš Finansų ministerijos aiškius dokumentus, kuriuose būtų nurodyta priėmimo data ir būdas. Todėl siūlome su šiuo papildomu pasiūlymu pritarti projektui. Dėkoju.

PIRMININKAS. Dėkoju. Biudžeto ir finansų komiteto nuomonę kviečiu išsakyti Seimo narį R. Kupčinską.

R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Laba diena, gerbiamieji kolegos. Biudžeto ir finansų komitetas svarstė šį įstatymo projektą ir priėmė tokį sprendimą: pritarti iniciatorių parengtam įstatymo projektui Nr. XIP-542 ir siūlyti pagrindiniam Seimo Užsienio reikalų komitetui įvertinti Seimo Teisės departamento 2009 m. balandžio 23 d. išvadą Nr. XIP-542. Balsuojant pritarta bendru sutarimu. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjams. Diskusijoje užsirašė dalyvauti du Seimo nariai. K. Daukšys. Prašau.

K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų ką mes čia žadam ratifikuoti? Žadam ratifikuoti, kad mūsų atseit balsų Tarptautiniame valiutos fonde bus daugiau. Daugiau už ką? Jeigu paimtume normaliais dydžiais, tai ar 0,001 % balsų, ar 0,0015 % balsų. Tai iš esmės nuo to mums nei šilčiau, nei šalčiau nebus. Kitas dalykas, kad mes turėsim ir daugiau pinigėlių duoti į tą Tarptautinį valiutos fondą.

Dar vienas dalykas – tarytum tai padarę mes galėtume iš Tarptautinio valiutos fondo ir daugiau pasiskolinti. Bet šiandien Vyriausybė sako, kad mums nereikia skolintis, mes ten neisim. Tada sakykit, kokio galo mes tada šitokius susitarimus ratifikuojam? Kam mums reikia daugiau pinigų mokėti į fondą, iš kurio vis tiek nieko neimsim? Manyčiau, kad atsižvelgiant į šios dienos sunkią situaciją Lietuvoje būtų nusikaltimas lietuvių tautai atimti pinigus iš čia ir išvežti į užsienį, kai mes net nežadam iš ten pasiskolinti.

Todėl manyčiau, kad Seimas turėtų, jau kai bus priėmimas, labai gerai apsispręsti, ar daryti tokį žingsnį, ar nedaryti. Kitas dalykas, labai teisingai sakė P. Auštrevičius, Finansų ministerija turėtų pateikti vis dėlto tekstus, pateikti aiškius dalykus, kada bus įgyvendinama ir kaip bus padaryta. Šiuo metu, manyčiau, mes galim baigti svarstyti, bet priėmimo metu, jeigu ir toliau bus tik toks aiškumas, kad mes dėl savo kokio nors išpuikimo dalyvaujam su daugiau balsų, bet iš to jokios naudos, aš tada tikrai balsuosiu prieš. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu į tribūną D. A. Barakauską.

D. A. BARAKAUSKAS (TTF). Gerbiamieji Seimo nariai, iš esmės K. Daukšys pasakė beveik mano poziciją. Aš tris pastabas. Pirmas dalykas, balsų padidėjimas, kurį mes gausim, teikdami šią pataisą, tikrai jokios įtakos Lietuvai kaip valstybei neduos. Antras dalykas, mes turėsime mokėti daugiau vien dėl to, kad darom pirmąjį žingsnį, apie kurį pasakiau, kad stengsimės gauti labai mažą balsų padidėjimą. Ir trečia, aš manau, kad mes tikrai neturėsim galimybių padarę šį žingsnį gauti galimybę pasiskolinti geresnėmis arba kitokiomis sąlygomis, negu visos kitos valstybės tą gali padaryti, arba pasiskolinti daugiau. Todėl aš manau, kad tikrai negalima balsuoti už šitą teikiamą įstatymą. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju diskusijos dalyviams už išsakytas nuomones. Pasiūlymų, pataisų ir pastabų, dėl kurių reikėtų balsuoti, negauta. Kadangi yra užsirašę kalbėti tiktai už, ar būtų galima po svarstymo pritarti bendru sutarimu? Nebūtų prieš. Negalima? Gerai, tuomet siūlau balsuoti. Kas už tai, kad įstatymo projektui būtų pritarta po svarstymo?

Balsavo 80: už – 68, prieš – 1, susilaikė 11. Įstatymo projektui po svarstymo pritarta. Ar būtų galima bendru sutarimu pritarti ypatingai skubai? Nėra… (Balsai salėje) Ne, (…) prieštaraujančių. Kolegos, siūlau balsuoti, kas už tai, kad būtų pritarta ypatingai skubai, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja kitaip.

Balsavo 74: už – 64, prieš – 4, susilaikė 6. Ypatingai skubai pritarta. Gerbiamieji kolegos, siūlau pradėti priėmimo procedūrą. 4 – už, 4 – prieš. Už, tiktai už… taip, yra ir prieš. Už – Z. Balčytis, po to prieš – K. Daukšys. Prašau.

Z. BALČYTIS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Iš tikrųjų iš pirmo žvilgsnio tai labai paprastas, tačiau gana sudėtingas dokumentas, pagal kurį mes šiandien turime pritarti tam tikriems valstybės ir Finansų ministerijos įsipareigojimams. Šis klausimas buvo nagrinėjamas jau prieš 2–3 metus, ir aš tikrai siūlyčiau pritarti, nes šis sprendimas rodo mūsų, kaip valstybės, indėlį į bendras ekonomines ir žmogiškąsias vertybes. Mūsų akcijų dalis padidėja tūkstantosiomis procento dalimis, bet čia yra daugiau galbūt politinis motyvas. Mes, kaip Europos Sąjungos narė, suprantam tą atsakomybę, kuri yra iškilusi kiekvienai institucijai, tarp jų ir Tarptautiniam valiutos fondui. Jo vykdomą politiką palaikome ir kartu prisidedame, kiek mes galime, materialiai. Todėl siūlyčiau pritarti.

PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš – K. Daukšys, po to už – P. Auštrevičius.

K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Pradėkime nuo to, kuo baigė prieš tai kalbėjęs Z. Balčytis, kad mes tos institucijos politiką suprantame ir palaikome. Na, nesuprantame tos politikos ir nepalaikome, nes visa Lietuva žino, kad Tarptautinis valiutos fondas yra baisiausias baubas, į kurį Lietuvos Respublikos Vyriausybė kreipsis tik tuo atveju, jeigu liks tik pasikarti. Tai kodėl mes turime didinti savo įnašus organizacijai, kuri duoda tik virves, kuriomis surakina rankas, kojas ir dar pakaria už kaklo. Aš nesuprantu. Arba mes, kaip valstybė, suprantame, kam reikia Tarptautinio valiutos fondo, ir naudojamės jo paslaugomis, tada didiname savo įtaką, arba mes, kaip valstybė, sakome, kad tai yra neteisingas organas, jo nereikia, tada mes nesinaudojame jo paslaugomis ir nedidiname savo įtakos tame fonde. Tuo labiau kad įtakos padidėjimas bus, atsiprašau, tūkstantosios procento dalys. Tai šioje vietoje reikia labai aiškiai sau išspręsti. Aš manau, tai daugiau politinis klausimas negu paprastas ūkinis.

Kitas dalykas. Dar ne viską Vyriausybė atsakė į tai, ką Seimo nariai uždavė, ką minėjo P. Auštrevičius. Kažkodėl jis dabar kalbės už, balsuojam skubos tvarka, nors mūsų pageidavimai nėra šioje vietoje patenkinti. Aš dėl skubos tvarkos pasisakau prieš ir už tokį įstatymo projektą nebalsuosiu.

PIRMININKAS. Dėkoju. Už – P. Auštrevičius, po to prieš – E. Klumbys.

P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, kai pasaulyje finansiškai neramu, labai gerai, kad yra bent kokios institucijos, kurios imasi atsakomybės, nevengia. Kadangi ekonominė situacija nėra lengva ir nežada tapti tokia ateityje, tai skolinimosi limito padidinimas Tarptautinio valiutos fondo pusėje yra tam tikras išsigelbėjimas. Labai gerai, kad tai yra bendras globalus sprendimas. Žinoma, mes dalyvaujame kaip mažasis akcininkas, nes mes negalime daugiau duoti pasiskolinti, patys neturime (didžiosios valstybės didina savo procentus daug daugiau), bet mes parodome savo išgales, finansines išgales.

Kolega K. Daukšys paminėjo žodį „baubas“. Tarptautinis valiutos fondas turi būti savotiškas baubas, kuris atgrasintų nuo nereikalingo skolinimosi ir parodytų, kad reikia gyventi pagal išgales ir laikytis fiskalinės drausmės, nes kitu atveju tai būtų kaip neišsenkanti kišenė, į kurią kiekvienas mūsų bandytų kišti reikia ar nereikia rankas.

Tarptautinis valiutos fondas yra ne tik baubas, bet galbūt ir geroji teta, kuri nelaimės atveju ateis ir padės, žinoma, tam tikromis sąlygomis, bet ateis ir padės. Todėl patys nekurkime baubų, galbūt baubai daugiau sėdi mūsų „dūšioje“ negu kitur. Aš siūlau pritarti šiam sprendimui.

PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš – E. Klumbys, po to už – A. Šedžius.

E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamieji kolegos, mano kolegos, jau čia kalbėję prieš, parodė, kad iš principo kol kas nėra jokio būtinumo ratifikuoti ir pakeisti šitą įstatymą.

Ką mes gausime? Mes gausime iš esmės nuostolį. Mes ten sumokėsime pinigus, tų pinigų mes nesiskolinsime. Dabar nuolat girdime iš premjero, iš kitų Vyriausybės narių, kad pinigėlių Lietuvoje trūksta. Tai ko mums švaistytis? Negana to, tą dalį, kurią mes pervesime, pervesime be jokių procentų, o gausime dideliais procentais ir dar didelėmis mus varžančiomis sąlygomis. Jeigu bus kažkoks būtinumas, tai mes pirma išnaudokime žingsnį panaudodami tuos rezervus, kuriuos galime pasiimti, prašyti tokios sumos, paskui svarstykime, ar mums reikės daugiau. Tikrai nėra poreikio keisti šitą įstatymą, todėl aš esu prieš.

PIRMININKAS. Dėkoju. Už – A. Šedžius.

A. ŠEDŽIUS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, mes turime suprasti vieną dalyką. Čia buvo daug sakyta ir, manau, neverta kartotis. Reikia suprasti, kad už dalyvavimą veikloje reikia mokėti. Lietuva, norėdama, kad būtų suteikta galimybė pasiskolinti iš Tarptautinio valiutos fondo, turi dalyvauti ir kitoje veikloje, už kurią ekonominės naudos nebus tiesiogiai, kaip buvo nurodyta ir buvo pasakyta mintis, kad tai yra daugiau politinis žingsnis. Kartais tokius žingsnius reikia žengti. Už tai niekas mums nesumokės, ir apčiuopiamos naudos Lietuva galės turėti tik kai reikės skolintis. O skolintis iš Tarptautinio valiutos fondo reikės neišvengiamai, tą visi turime suprasti. Šis žingsnis, tikiuosi, bent jau minimalias palankesnes sąlygas, mums skolinantis iš Tarptautinio valiutos fondo, suteiks. Taigi siūlau palaikyti šį įstatymo projektą ir balsuoti už.

PIRMININKAS. Dėkoju. Už – K. Glaveckas.

K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamieji kolegos, aš noriu truputėlį patikslinti. Čia buvo girdėti kalbų, kad tas kainuos Lietuvai. Šis mūsų indėlis į Tarptautinį valiutos fondą yra skaičiuojamas specialiais finansiniais skolinimosi įsipareigojimais. Jie mūsų valstybei nekainuoja ir iš biudžeto nefinansuojami. Todėl siūlau pritarti ir dėl šio motyvo pateiktam įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kalbėjo už ir prieš visi užsirašiusieji. Gerbiamieji kolegos, siūlau balsuoti dėl įstatymo projekto Nr. XIP-542 priėmimo. Kas už, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja kitaip.

Balsavo 80 Seimo narių: už – 67, prieš – 2, susilaikė 11. Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl Tarptautinio valiutos fondo steigimo sutarties pakeitimo ratifikavimo“ priimtas.

Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvių ir nuo okupacijų nukentėjusių asmenų teisių ir reikalų komisijos nuostatų patvirtinimo“ priedėlio papildymo ir pakeitimo“ projektas Nr. XIP-211(3) (svarstymas)

Darbotvarkės 1-8 klausimas – projektas Nr. XIP-211. Kviečiu į tribūną pranešėją A. Ramanauskaitę-Skokauskienę.

A. RAMANAUSKAITĖ-SKOKAUSKIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, šiam nutarimui po pateikimo jūsų valia buvo pritarta. Pagrindiniu komitetu buvo paskirtas Žmogaus teisių komitetas. Žmogaus teisių komitetas atidžiai nagrinėjo šį projektą ir gavo iš Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymą, kad teikiamas nutarimas atitinka Konstituciją, galiojančius įstatymus bei juridinės technikos taisykles. Tačiau naujai papildomų nuostatų penktojo skirsnio 5 punkte vietoj žodžių „visuomeninių organizacijų“ reikėtų įrašyti žodį „asociacijų“. Komitetas šiam pasiūlymui pritarė ir vienbalsiai pritarė nutarimo projektui. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjai. Taip pat kviečiu į tribūną A. Dumčių.

A. DUMČIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš labai trumpai. Norėčiau, kad pritartumėte teigiamai mūsų komisijos nuostatų pakeitimui, nes nuostatos buvo patvirtintos praeitam šimtmety – 1997 m. Mes papildėme 5 skyriumi, kuriame siūlome sudaryti visuomeninę tarybą iš nukentėjusių įvairių visuomeninių organizacijų, o jų yra nelabai daug – iki dešimt. Sudarymo motyvai būtų štai kokie. Tokių žmonių, kurie turi nukentėjusiojo statusą, yra apie 95 tūkst., į mūsų komisiją, pavyzdžiui, per paskutinius tris su puse mėnesio kreipėsi beveik 90 žmonių, cirkuliuoja ne tik jų raštai, bet jie ir patys nori gyvai susitikti, aptarti klausimus ir taip toliau. Tie klausimai yra gan individualaus pobūdžio. Norėtųsi grąžinti vadinamąją visuomeninę tarybą, kuri buvo atgimimo pradžioje, kur vienas žmogus atstovaudavo organizacijai, pateikdavo siūlymą, kai norėdavo patariamojo balso teise dalyvaudavo (arba keli jų dalyvaudavo) mūsų komisijos posėdžiuose. Taip daug tvarkingiau buvo sprendžiami įvairūs klausimai, o tuo metu jų buvo labai daug. Taigi norėčiau prašyti jūsų patvirtinti. Chaoso čia tikrai nebus, ta visuomeninė taryba dirbs už komisijos ribų, jie išsirinks atsakingą, ir bus kontaktai daug malonesni, o ne chaotiški. Labai prašau pritarti 5 straipsnio skirsnio įvedimui.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamasis Arimantai, jūs kalbėjote ir kaip diskusijoje užsirašęs tuo pačiu metu, taip? Gerai. P. Gražulis. Žodis jums.

P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, manau, kad pati idėja nėra bloga. Tačiau, man atrodo, tarybos sudarymo principas turėtų būti daug aiškesnis ir neturėtų būti jokių dviprasmybių. Todėl po svarstymo pritardamas, bandysiu pateikti tam tikras pataisas, nes dabar yra pasakyta, kad tarybą sudaro: pasipriešinimo kovų, taip pat organizacijos, susijusios su rezistencija, taip pat jungiančių asmenis, nukentėjusius nuo okupacijų režimo, atstovai bei kultūros ir mokslo atstovai, dirbantys šioje srityje. Kas nustatys, kas susijęs, kas nesusijęs? Siūlyčiau tokią labai aiškią nuostatą: visuomeninę tarybą sudaro atstovai organizacijų, kurios yra įsiregistravusios, t. y. formaliai veikiančios, ir kurių veikla yra susijusi su pasipriešinimu okupacijai ir kova bei rezistencija. Būtų labai aišku – yra užregistruota organizacija, jinai arba savo lyderį, arba atstovą deleguoja į šią tarybą. Viskas yra aišku. Jeigu mes nepadarysim aiškumo… šių organizacijų žmonės yra labai jautrūs, iš dalies jie reikalauja dėmesio, bet ir nusipelnė to dėmesio. Neduok Dieve, jeigu vienos ar kitos organizacijos atstovą atstumsime, tikrai, užuot konsolidavę žmones, juos supriešinsime. Todėl pakoregavus, kad visų organizacijų atstovai turi teisę, be pašalinių žmonių, o jeigu tie žmonės norės, be abejo, aš manau, kiekviena organizacija turi savo narių ir mokslininkų, ir istorikų, jie ir deleguos tą žmogų į tarybą… Tikrai bus konsoliduojami tie žmonės. Nebus nuvertinama, kai viena organizacija truputėlį iškeliama, o kitai neleidžiama tapti tarybos nariais. Tai bus labai aiškus kriterijus ir tai bus naudinga mūsų valstybei konsoliduojant visus tuos asmenis, kurie kovojo už laisvę, nepriklausomybę, pradedant nuo 1940 m. ir baigiant Lietuvos išlaisvinimu.

Manau, kad tai geras žingsnis, ir manau, kad bus atsižvelgta į šiuos siūlymus. Mes taip pat žinome, kad šios organizacijos yra gana išsiskaidžiusios. Pažiūrėkite, kiek yra politinių kalinių organizacijų, o juk pradžioje buvo viena, po to išsiskaidė į keletą organizacijų. Mūsų tikslas ne toliau skaidyti, o pradėti konsoliduoti visus šiuos žmonės. Manau, kad tai turime pradėti, ir jeigu bus aiškios nuostatos, tai tas darbas tikrai vyks.

PIRMININKAS. Dėkoju diskusijoms dalyviams už išsakytas mintis. Gerbiamieji kolegos, kadangi yra vienas straipsnis, pasiūlymų ir pataisų dėl kurių reikėtų balsuoti, negauta. Yra pasisakantys tik už. Galbūt būtų galima taupant laiką po svarstymo pritarti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nėra. Dėkoju. Ar būtų galima pritarti bendru sutarimu ir siūlomai ypatingai skubai? (Balsai salėje) Prieštaraujančių nėra. (Balsai salėje) Po svarstymo jau nebe laikas. Siūlyčiau balsuoti dėl ypatingos skubos ir priimti dabar. (Balsai salėje)

Gerai, tuomet, gerbiamieji kolegos, manau, kad balsuoti mes galėsime šiek tiek vėliau, jeigu bendru sutarimu pritariame bendrai skubai, o po trijų valandų, pateikus galimus pasiūlymus, bus galima priimti mūsų minėtą įstatymo projektą.

Gerbiamieji kolegos, pagal darbotvarkę liko 13 min. iki 12 val. ir numatyta trumpa pertraukėlė. Dėkoju už konstruktyvų darbą. 12 val. pratęsime šiandienos rytinį plenarinį posėdį. Dėkoju.

Pertrauka

Lietuvos Respublikos Seimo narių interpeliacija finansų ministrui A. G. Šemetai

PIRMININKAS (A. KAŠĖTA, LSF). Gerbiamieji kolegos, pertraukai skirtas laikas baigėsi. Registruojamės.

Užsiregistravo 52 Seimo nariai.

Darbotvarkės 1-9 klausimas – Lietuvos Respublikos Seimo narių interpeliacija finansų ministrui Algirdui Gediminui Šemetai.

Gerbiamieji Seimo nariai, trumpai priminsiu, ką šiuo klausimu rašo Seimo statuto 221 straipsnis: „Interpeliacijos nagrinėjimo Seimo posėdyje tvarka. Interpeliacija Seimo posėdyje nagrinėjama šia tvarka: interpeliacijos pateikėjų atstovo kalba (iki 10 min.); interpeliaciją gavusio pareigūno atsakymas (iki 30 min.); interpeliaciją gavusio pareigūno atsakymai į Seimo narių klausimus (iki 30 min.); klausimai užduodami tokia pat tvarka kaip Vyriausybės valandos metu; diskusija, kurioje paprastai žodis suteikiamas paeiliui pritariantiems ir nepritariantiems atsakymui į interpeliaciją Seimo nariams; baigiamasis interpeliaciją gavusio pareigūno žodis; interpeliacijos pateikėjo atstovo baigiamasis žodis ir Seimo nutarimo dėl interpeliacijos projektui parengti redakcinės komisijos sudarymas pagal šio Statuto 71 straipsnio reikalavimus. Ne mažiau kaip 1/3 komisijos narių turi sudaryti interpeliacijos pateikėjai.“

Tai tokia seka mes ir dirbsime. Interpeliacijos pateikėjų atstovą kviečiu į tribūną.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamasis finansų ministre, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, pagal interpeliacijos procedūrą man tenka pristatyti 34 Seimo narių pasirašytą interpeliacijos kreipimąsi Lietuvos Respublikos finansų ministrui ponui A. Šemetai. Kaip jūs žinote, pirmiausia turime supažindinti Seimą su tais klausimais, kuriuos mes iškėlėme ir pateikėme finansų ministrui. Jis turėjo progą į juos atsakyti raštu. Kaip tik dabar ir prasidės diskusijos.

Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, leiskite pradedant šią interpeliaciją šiek tiek sugrįžti į pereitų metų įvykius. Štai 2008 m. rugsėjo 15 d. žurnalo „Veidas“ trys klausimai A. Šemetai, Statistikos departamento generaliniam direktoriui. Pirmasis klausimas. Kaip Lietuvos gyventojai šiuo sunkmečiu vertina savo šeimos, valstybės ateities perspektyvas? Tuometinis Statistikos departamento generalinis direktorius komentuoja, kad Lietuvos gyventojų lūkesčiai yra pesimistiniai. Antrasis klausimas yra toks. Ar tokias pat pesimistines perspektyvas Lietuvai pranašauja ir naujausi makroekonominiai rodikliai? Štai kaip atsako tuometinis Statistikos departamento generalinis direktorius. „Rodikliai rodo, kad Lietuva žengia į ekonomikos augimo, bet ne lėtėjimo stadiją. Sulėtėjo vartojimo didėjimo tempai pagrindinėse bendrąjį vidaus produktą kuriančiose srityse kaip pramonė, prekyba, mažmeninė prekyba, tačiau yra ir teigiamų pokyčių. Daug kam netikėtai auga eksportas. Tai ne tik „Mažeikių naftos“ nuopelnas. Gana spartus eksporto augimas chemijos, maisto pramonės, mašinų gamybos srityse teikia vilties, kad mūsų verslas prisitaiko prie naujų ekonominių sąlygų ir sumažėjus vidaus paklausai daugiausia dėmesio skiria eksportui. (Esminė išvada.) Bendrojo vidaus produkto duomenys leidžia tikėtis, kad išliksime tarp sparčiausiai augančių Europos Sąjungos valstybių.“ Bet tai buvo A. Šemetos, Statistikos departamento generalinio direktoriaus, pereitų metų rugsėjo 15 d. atsakymai. Remtasi ilgamete patirtimi analizuojant statistikos rodiklius, gaunant visus duomenis iš Lietuvos banko, komercinių bankų, iš visų savivaldybių. Apskritai kalbant, sunku būtų įtarti, kad kažkas nuslėpė nuo pono A. Šemetos statistikos duomenis ir jis, deja, kalbėjo nepagrįstai.

Tačiau jau tvirtinant Vyriausybę ir kolegai A. Šemetai tapus finansų ministru, ko gero, nežinia dėl ko, statistiniai duomenys pasikeitė. 2008 m. gruodžio 15 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės posėdžio įteiktoje medžiagoje Finansų ministerija, reaguodama į patobulintus teisės aktų projektus ir į teikiamą biudžeto projektą, rašo: „Pataisytas biudžeto projektas atsižvelgė į poreikį išsaugoti ūkio plėtrai būtiną paklausą. Taip pat siūlomas valdžios sektoriaus išlaidų sumažinimas ir mokesčių padidinimas sumažina vartojimą tik tiek, kiek reikia skubiai sumažinti infliaciją ir daugiametį išorinį disbalansą ir einamosios sąskaitos deficitą.“ Taigi, kaip matote, tikslai lyg ir labai akivaizdūs. Juo labiau kad ką tik neseniai, rugsėjo mėn., prognozuota gana teigiama perspektyva. Štai po to mes žinome, kaip vyko įvykiai Seime ir kiek buvo pateikta įstatymų projektų, kaip buvo pristatytas biudžeto projektas.

Matydami 3–4 mėn. ūkio dinamiką, matydami tokius pokyčius, kurie įvyko priėmus šiuos gruodžio mėn. įstatymus, mes, didelė grupė Seimo narių, suformulavome vienuolika klausimą gerbiamajam finansų ministrui. Du klausimai, aišku, susiję su labai sudėtingais konstituciniais dalykais. Mes išties norime ir dabar paklausti gerbiamojo finansų ministro, kodėl 2008 m. pabaigoje rengiant visus biudžetų projektus ir visus įstatymų projektus vis dėlto finansų ministras nevykdė konstitucinės pareigos laikytis tuo metu galiojančių įstatymų, kol tie įstatymai nėra pakeisti, ir taip pat nevykdė konstitucinės pareigos pateikti tokį valstybės biudžeto projektą, kuriame būtų paisoma įstatymo nuostatų dėl valstybės išlaidų. Mes savo motyvacijoje pagrindėme ir, žinoma, šiandien diskusijose jau gavę raštu atsakymus, mes taip pat pamėginsime labai konkrečiai parodyti finansų ministrui, kokie visiškai aiškūs įstatymų reikalavimai nėra įvykdyti.

Visi žinome, kad Konstitucinis Teismas jau yra pasisakęs, kad valstybė neturi kito kelio. Vyriausybė privalo vykdyti Konstituciją, įstatymus ir jais vadovautis. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad valstybės valdžios institucijos, rengdamos ir priimdamos teisės aktus privalo vadovautis teisinės valstybės principu.

Mes taip pat klausėme kolegos finansų ministro, ar jo teikti įstatymų projektai numatė protingą laiko tarpą, per kurį galėtų fiziniai ir juridiniai asmenys prisitaikyti prie tokių radikalių mokesčių reformos pokyčių? Taip pat mes klausėme, kodėl buvo teikiami įstatymų projektai, kurie dar nebuvo priimti, bet biudžeto pajamos ir išlaidos buvo skaičiuojamos taip, lyg jau jie būtų priimti.

Taip pat mes pateikėme aštuonis klausimus, susijusius su ekonominiais ir socialiniais aspektais. Norėčiau jums pasakyti, jog mus labai domino, ar 2008 m. pabaigoje finansų ministras tikrai disponavo patikima informacija apie Lietuvos ekonomines prognozes? Ar didindamas mokesčius ir galvodamas apie biudžeto pajamų didinimą finansų ministras įvertino, kokie tai bus mokesčiai, kokie bus ekonomikos ir kriminogeninės situacijos pokyčiai? Ar išties analizavo priežastis, kodėl per pirmąjį šių metų ketvirtį nebuvo įvykdytas mokesčių surinkimo planas, ar rinko informaciją apie gamybos apimties dinamiką tose srityse, kuriose mokesčiai buvo didinti labiausiai? Kaip galėtų komentuoti faktą, kad tuose ūkio segmentuose, kur mokesčių našta neproporcingai išaugo, padidėjo nedarbas, smuko įmonių pelningumas ir sumažėjo tų sektorių indėlis į bendrąjį vidaus produktą? Akivaizdu, mes klausiame, ar finansų ministras nesijaučia atsakingas už tą socialinę įtampą ir tai, kas vyko sausio mėn. prie Seimo? Mes taip pat norėjome gauti atsakymą, ar finansų ministras pripažįsta, kad taisydamas 2009 m. gruodyje parengtų mokestinių įstatymų, kuriuos ekspertai ir specialistai vertino labai kritiškai, klaidas jis analizavo savo žingsnių pagrįstumą ir ar dabar nemano, kad reikia vis dėlto ištaisyti tas likusias klaidas, nors kovo mėn. dalį klaidų teko Seime atitaisyti.

Taigi mes taip pat galvojome ir apie tai, ar 2009 m. kovo mėn. rengiant valstybės biudžeto išlaidų mažinimo projektą dar kartą buvo vertinami ekonominio ir kitų sektorių pokyčiai? Aš norėčiau, gerbiamieji kolegos Seimo nariai ir gerbiamasis ministre, atkreipti dėmesį, kad gruodžio mėn. teikdamas šią pažymą Lietuvos Respublikos Vyriausybei jūs privalėjote vertinti ekonominį jūsų teikiamų mokesčių įstatymų poveikį ir įžvelgti rezultatus. Štai, jeigu žvilgtelėsime į oficialią pažymą, kurioje jūs vertinate akcizų padidinimą, pridėtinės vertės mokesčio padidinimus ir kitus, kalbant apie akcizų padidinimą cigaretėms, benzinui, dyzelinui ir kitiems, štai kokį Finansų ministerija pateikė poveikį atitinkamai ekonomikos sričiai. Dėl teigiamo poveikio parašyta: „Bus įgyvendinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės programa“, dėl neigiamo – „Neigiamas poveikis nenumatomas“. Poveikis ekonomikai – „Išvis poveikio ekonomikai jokio nenumatoma“. (Cituoju tiksliai) Kokie gali būti neigiami akcizų padidinimo padariniai, parašyta: „Išties padidėtų paskatos bandyti nelegaliai šias prekes įvežti iš trečiųjų valstybių.“ Vadinasi, gruodžio mėn. tokia prognozė buvo. Koks bus poveikis valstybės finansams, atsakoma: „Valstybės biudžetas papildomai gautų apie 687 mln. Lt pajamų.“ O ar neigiamas poveikis yra numatomas? Parašyta: „Neigiamas poveikis nenumatomas.“ Gruodžio mėnesį buvo planuojamos papildomų pajamų gavimas, o šis pavasaris parodė visiškai ką kita, parodė dalykus, apie kuriuos mes šiek tiek kalbėsime toliau.

Poveikis socialinei aplinkai. Parašyta, kad cigarečių ir alkoholio kainos gali lemti mažėjantį rūkančiųjų ir vartojančiųjų stiprius alkoholinius gėrimus skaičių. Taip pat parašyta, kad suprantama, jog akcizo tarifo padidinimas lemtų cigarečių kainų didėjimą, vartojimą ir kitus dalykus.

Štai tik tokios išvados buvo teikiamos, nors poveikio analizė yra būtina. Nekalbu ir apie tai, kad būtų galima cituoti laikinojo mokesčio už juridinių asmenų valdomus automobilius ir visas kitas pažymas, juo labiau kad tai yra oficialūs Vyriausybei teikti dokumentai.

Gerbiamieji kolegos, kaip atrodė situacija tuose sektoriuose, kuriuos ištiko šita didžiulė mokesčių reformos bėda? Pridėtinės vertės mokesčio ir kitų mokesčių našta smarkiai pablogino paukštynų padėtį. Didėjant paukštienos kainai rinkoje, gamintųjų dalis šioje kainų struktūroje sumažėjo. Lietuvos paukštynai kas mėnesį turi iki 1 mln. Lt nuostolių. Čia mes gavome oficialiai duomenis iš jų asociacijos. Panaši padėtis mėsos sektoriuje. Didelių sunkumų patyrė alkoholio pramonė, kaip žinote, ten gamybos apimtys labai smarkiai smuko, darbuotojų atleidimas yra didelis. Apskritai pramonės gamyba Lietuvoje per pirmuosius tris šių metų mėnesius, Eurostato duomenimis, mažėjo sparčiau nei Estijoje. Naujų automobilių pardavimo nuosmukis buvo pats didžiausias, ir Lietuva apskritai visais parametrais per tuos 3 mėnesius, deja, smuko žemyn.

Dabar žiūrėkime, kas atsitiko su savivaldybių biudžetais. Dėl radikalios mokesčių reformos labai pablogėjo savivaldybių biudžetų padėtis. Buvo sumažinti asignavimai, teksiantys gyventojų pajamų mokesčio prognozuojamoms įplaukoms koreguoti, taip pat specialioms tikslinėms valstybės dotacijoms įgyvendinti. Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimas sumažėjo, kelius tiesiančios ir prižiūrinčios įmonės jau atleidinėja darbuotojus ir t. t. Situacija dyzelino, benzino sektoriuje taip pat rodė, kad planuotų įplaukų iš benzino ir dyzelino pardavimo Finansų ministerija negavo. Tas pat pasakytina ir apie leidybos sektorių, apie autorines teises, apie autorius, kurių manifestacijos buvo prie Seimo ne vieną kartą. Leidybos sektoriuje darbuotojų skaičiaus sumažinimas yra akivaizdus, gamybos apimčių sumažėjimas daugelyje sričių akivaizdus. Ir tai mes parodysime tomis kreivėmis, kurias pateikė „Sodros“ ir darbo biržų specialistai.

Vertindami visa tai mes manome, kad finansų ministro pasiūlytas radikalus mokesčių pakeitimas davė labai daug neigiamų rezultatų, todėl mes ir suformulavome tuos klausimus, tikėdamiesi išgirsti šiandien gerbiamojo A. G. Šemetos motyvuotus atsakymus. Kad neliktume be pavyzdžių, štai kokia charakteringa yra bedarbių augimo kreivė Lietuvoje. Jeigu pažiūrėsime duomenis nuo 2008 m. spalio mėnesio iki 2009 m. kovo mėnesio, nedarbo kreivė sparčiai kyla aukštyn. Jeigu žvilgtelsime į mažmeninės prekybos mažėjimo tempus, jie krenta nuo gruodžio mėnesio dramatiškai žemyn. Vadinasi, mūsų interpeliacijoje suformuluoti klausimai yra iš gyvenimo, iš realios padėtis, todėl mes šiandien tikrai norėtume išgirsti motyvuotus atsakymus. Ir skaitydamas finansų ministro atsakymus aš jau matau, kas yra nutylėta, į ką neatsakyta, bet aš pasilieku teisę diskusijose iškelti dar kartą tuos akivaizdžius klausimus, į kuriuos finansų ministras nedrįso atsakyti.

Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, taupydamas jūsų laiką ir dėkodamas 34 Seimo nariams už įdėtą darbą, manau, kad finansų ministro atsakymai ir diskusijos dėl interpeliacijos bus labai vaisingos toliau konstruktyviai dirbant. Ačiū.

PIRMININKAS. Dabar kviečiu gerbiamąjį finansų ministrą A. G. Šemetą atsakyti gerbiamiesiems interpeliacijos autoriams. Atsakymui – iki 30 minučių.

A. G. ŠEMETA. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Dėkoju už Seimo domėjimąsi makroekonomine šalies padėtimi ir viešųjų finansų problemomis, kurios pastaruoju metu buvo ir šiuo metu išlieka, drįsčiau teigti, pačios aktualiausios. Savo atsakymuose raštu į interpeliacijos klausimus stengiausi pateikti kuo daugiau svarbios informacijos šiais klausimais, su malonumu atsakysiu ir į papildomus klausimus, kurie kilo ir kils Seimo nariams po šios kalbos.

Interpeliacijoje keliamus klausimus norėčiau suskirstyti į dvi pagrindines grupes. Pirmoji klausimų grupė yra susijusi su XV Vyriausybės finansų politikos, už kurią esu atsakingas, kryptimi ir teisingumu esamos ekonominės padėties sąlygomis. Antroji klausimų grupė yra susijusi su procedūriniais Vyriausybės pasiūlytų sprendimų priėmimo ir įgyvendinimo aspektais.

Leiskite plačiau pakomentuoti atsakymus į minėtus klausimus. Juos norėčiau pateikti kaip komentarus į dažniausiai viešojoje polemikoje vartojamus teiginius, kuriuos būtų galima įvardinti mitais ar bent jau nekorektiškais teiginiais, kai nutylimos aplinkybės, turinčios esminės įtakos jų pagrįstumui. Pirmiausia Vyriausybė ir asmeniškai aš kaltinami tuo, kad 2008 m. pabaigoje bei šį pavasarį pasiūlyti ir Seimo priimti finansų politikos sprendimai priešingi negu reikalauja ekonominė situacija. Tai netiesa.

Dabartinės Vyriausybės veiksmai iš esmės nulemti kelių pastarųjų spartaus augimo metų laikotarpiu vykdytos prociklinės politikos, kuri sąlygojo, kad ekonomikos sunkmetį, apie kurį buvo įspėta prieš kelerius metus, Lietuva pasitiko nesukaupusi jokių rezervų. Nors ekonomika augo sparčiai, biudžeto pajamos taip pat, sugebėta užgyventi tik milžinišką išorės ir vidaus disbalansų kuprą. Dėl šių disbalansų ir vykdytos ekonominės ir finansų politikos ligos istorijos, 2008 m. antrojoje pusėje paaštrėjus pasaulyje finansų krizei, Lietuvai, kuri gyvena Valiutų valdybos sąlygomis, politikos alternatyvų faktiškai neliko: arba skubiai sukti fiskalinės politikos griežtinimo linkme, arba negebėti vykdyti prisiimtų įsipareigojimų. Noriu priminti, kad Lietuvos ūkio problemos staigmena tapo tik tiems, kurie nesidomėjo Lietuvoje ir pasaulyje vykstančiais procesais.

Klaidinga manyti ir veidmainiška teigti, jog esamą sudėtingą situaciją nulėmė pasaulio finansų krizė. Ji situaciją tiesiog apsunkino ir paliko dar mažiau sprendimo alternatyvų. Rizikos, susijusios su ūkio plėtra, buvo pakankamai aiškiai įvardijamos ankstesniųjų metų konvergencijos programose ar makroekonomikos apžvalgose, o 2006 m. vidiniais dokumentais Finansų ministerijos vadovybė buvo vienareikšmiškai įspėta, kad aktyviai formuojasi išorinės aplinkybės, kuriomis Lietuvos ūkio pažeidžiamumas, pagilėjęs dėl priklausomybės nuo rekordinių kreditų prieaugio, turi būti valdomas, siekiant išlaikyti makroekonominį ir finansinį stabilumą.

Nuo 2002 m. IV ketvirčio greitėjantis kredito prieaugis lėmė, kad 2006 m. paklausa pavojingai viršijo gamybinius pajėgumus, o ūkis išvystė stiprią priklausomybę nuo kredito prieaugio. Jau tada buvo būtinos prevencinės ūkio stabilizavimo priemonės, kurios būtų leidusios suvaldyti šios priklausomybės pasekmes, kad būtų užtikrintas tolygus paklausos priartėjimas prie gamybinio potencialo ir būtų išvengta tolesnio ūkio kaitimo, galinčio baigtis neprognozuojama recesija. Prevencinių priemonių nebuvo imtasi, nes problemos atrodė neva nepakankamai akivaizdžios. Buvo pasikliaujama gerų ekonominių pasiekimų įspūdžiu ir neatsižvelgiama, kad jų pagrindas yra netvarus paskolų iš vietinių bankų ir užsienio skolos prieaugio spartėjimas.

Populiaru teigti, ir tokių užuominų randama interpeliacijos tekste, kad privataus sektoriaus sprendimai valdžiai nepaveikūs. Nesutinku su tuo. Vyriausybė galėjo ir gali daryti įtaką formuodama ne euforiją, o racionaliais lūkesčiais grindžiamus ekonomikos dalyvių sprendimus, neleisdama formuotis burbulams rinkose, o gyventojams prisiimti nepakeliamus finansinius įsipareigojimus. Tačiau dar daugiau galėjo būti padaryta viešųjų finansų srityje. Ne vienos institucijos ragintos kaupti rezervus ekonomikos sunkmečiui, ankstesnės vyriausybės ignoravo šią būtinybę, praktikuodamos deficitinius biudžetus ir laikinai gaunamas ciklines pajamas skirdamos finansuoti nuolatinėms išlaidoms. Ekonomikos ciklui staiga pasisukus žemyn, susidūrėme su akivaizdžia problema. Ciklinės pajamos kaip mat dingo, tačiau įsipareigojimai finansuoti, įtvirtinti įstatymuose ir kituose dokumentuose, liko, tik jau naujai Vyriausybei. Jeigu ciklinės pajamos būtų kaupiamos, 2009 metus Lietuva būtų pasitikusi su 8 ar daugiau procentų bendrojo vidaus produkto rezervu, kuris būtų iš esmės pakeitęs sprendimų alternatyvų rinkinį. Estija, kuri gerais laikais turėjo valdžios sektoriaus perteklių, nors ir patiria sunkmetį, tačiau turi didesnę manevro laisvę skatinti ūkį ir įvykdyti valstybės piliečiams prisiimtus socialinius įsipareigojimus bei finansuoti įvairias programas.

Populiarios keinsistinės teorijos apie tai, kad ekonomikos nuosmukio metu būtina ūkį stimuliuoti deficitu, dažnai diskutuojamos mūsų viešojoje erdvėje. Pateikiami pavyzdžiai, kaip mažinami mokesčiai, didinamas viešojo sektoriaus išlaidos vienoje ar kitoje pasaulio valstybėje. Deja, apie tai kalbant, įskaitant ir atitinkamą interpeliacijos klausimą, pamirštama užduoti sau pagrindinį klausimą: kas šį planą, galbūt teisingai atrodantį makroekonomikos vadovėlyje, finansuotų praktiškai? Deficito galime turėti tik tiek, kiek investuotojai pasirengę jį finansuoti, nes rezervų nesukaupta. Finansų rinkos esamomis sąlygomis visiškai prarado apetitą finansuoti tokias, jų supratimu, rizikingas šalis kaip Lietuva tokiomis sąlygomis palūkanomis, kurios negriauna ilgalaikio skolos tvarumo. Tai ar tikrai Lietuvoje turime vietos tradiciniam keinsizmui?

Tarptautinės organizacijos kartais taip pat paminimos viešoje polemikoje, kai galimas išteklių šaltinis, toks kaip Tarptautinis valiutos fondas ar Europos Sąjunga, nėra tos institucijos, kurios už mažas palūkanas skolina išlaidūniškoms politikoms finansuoti. Jų skolinimas remiasi specialiomis programomis ir dėl jų jau sutarusių šalių patirtis, taip pat ankstesnė Lietuvos patirtis rodo, kokių skausmingų priemonių tenka imtis paskolai gauti. Manyti, kad Tarptautinis valiutos fondas ar Europos Sąjunga leistų Lietuvai išvengti diržų veržimosi nuosmukio metu, nėra menkiausio pagrindo. Pasinaudoti naujai atsiradusiais Tarptautinio valiutos fondo instrumentais, pavyzdžiui, lanksčiąja kredito linija, galimybes užkirto ankstesniųjų vyriausybių politika.

Tą faktą, kad Vyriausybė pasirinko teisingą kelią, iškalbingiausiai įrodo tai, kad būtent šios tarptautinės organizacijos, turinčios milžinišką patirtį krizių įveikimo srityje ir daugybę profesionalių makroekonomikos ir finansų ekspertų, itin palankiai vertina ir sveikina dabartinės Lietuvos Vyriausybės vykdomą fiskalinę politiką ir pastangas minimizuoti viešųjų finansų deficitą. Europos Sąjungos Ministrų Taryba, vertindama Lietuvos 2008 m. Konvergencijos programą, pažymėjo, cituoju: „Atsižvelgiant į būtinybę ištaisyti ekonominį disbalansą ir sunkumus gauti naujų lėšų priimtinomis sąlygomis dėl rinkos rizikos vengimo, planuojamos 2009–2011 metų ribojamojo pobūdžio fiskalinės politikos kryptys yra tinkamas atsakas į makroekonominę ir biudžetinę situaciją.“ Tarptautinis valiutos fondas savo paskutinės misijos 2008 m. gruodžio mėnesį metu Vyriausybės pasiūlytą priemonių paketą įvertino kaip stiprų ir išmintingą.

Tai, be kita ko, įrodo, kad pasirinkta finansų politikos kryptis yra teisinga ir jokios realios alternatyvos nebuvo ir nėra. Joks realus kitas valstybės finansų planas, kurį būtų įmanoma finansuoti už priimtiną kainą, niekada nebuvo oponentų pateiktas. Realiu planu nelaikau nepakeliamos skolos naštos prisiėmimo ir permetimo ateities kartoms, siekiant bet kokia kaina nustumti šiandienos problemas tolyn. Akivaizdu, kad esamoje situacijoje esame priversti ieškoti ganėtinai netradicinių sprendimų, užuot bandydami skolintais pinigais tiesmukai pagyvinti ekonomiką ir vidaus vartojimą per padidintas viešąsias išlaidas ar sumažintus mokesčius. Ekonomiką skatinti turime, tačiau tą realiai galime daryti tik bandydami maksimizuoti naudą iš mums skiriamos Europos Sąjungos paramos. Tuo ir remiasi Vyriausybės patvirtintas Ekonomikos skatinimo planas ir tai man, kaip ministrui, atsakingam už Europos Sąjungos paramos įsisavinimo koordinavimą, yra vienas svarbiausių prioritetų.

Antra. Dažnai suponuojama ir interpeliacijos tekste bandoma teigti, kad tai Vyriausybės griežta fiskalinė politika – sumažintos ir toliau mažinamos viešosios išlaidos ir padidinti kai kurie mokesčiai lėmė ūkio nuosmukį, o padidinti vartojimo mokesčiai – mažesnes biudžetų pajamas bei atitinkamo ūkio sektorių problemas. Tai – manipuliavimas. Bandymas interpeliacijoje sieti bendrojo vidaus produkto kritimą su atlikta mokesčių reforma ar plačiau – viešųjų finansų konsolidavimu priežastiniu ryšiu yra niekuo nepagrįstas. Siūlyčiau interpeliacijos autoriams dar kartą perskaityti 2008 m. spalį, taigi dar veikiant ankstesnei Vyriausybei, Finansų ministerijos paskelbtą makroekonominę apžvalgą ir joje įvardytus rizikos veiksnius. Jau 2008 m. lapkričio mėnesį buvo akivaizdu, kad šios rizikos išsipildė ir tapo faktu. Taigi ir Finansų ministerijos centrinio ūkio raidos scenarijaus, kuris buvo parengtas 2008 m. gruodžio mėnesį ir kuriuo rėmėsi 2009 m. biudžeto projektas, dalimi. Tačiau jeigu tuo metu, remdamiesi tarptautinių organizacijų skelbiamomis pasaulio ekonomikos prognozėmis, dar galėjome tikėtis išorės paklausos mūsų eksportui augimo, jau šių metų pradžioje tapo akivaizdu, kad Lietuvos ūkio patiriamas šokas bus dvigubas, ne tik likvidumo, bet ir išorės paklausos.

Paskolų prieaugio pokytis lėtėjo smarkiau, nei prognozuota praėjusių metų gale, o atotrūkis tarp Lietuvos ir kitų Baltijos šalių paskolų pokyčio dinamikos trumpėja. Lietuvoje paskolų prieaugio dinamika nuo kaimyninių šalių atsiliko dviem, trimis ketvirčiais, tačiau pastaruoju metu šis atotrūkis trumpėja iki vieno, dviejų ketvirčių. Kredito prieaugio pokyčio nulemtas vidaus paklausos sumažėjimas ir toliau stipriai lėtins visų Baltijos šalių ekonominį aktyvumą. Likvidumo stoka 2009 m. Lietuvoje gali nulemti, kad investicijų paklausa nukris iki 2004–2005 m. lygio. Spartų investicijų smukimą 2009 m. sukelia ir nemažėjantis didelis atotrūkis tarp Lietuvos tarpbankinių palūkanų normos VILIBOR ir Europos tarpbankinių palūkanų normos EURIBOR, ir aukštos tarpbankinės palūkanos. Tai rodo, kad sąlygos skolintis verslui ir gyventojams toliau išlieka nepalankios.

Likvidumo problemos 2009 m. verčia įmones taupyti darbo užmokesčio fondo sąskaita, todėl šalies vidutinis bruto darbo užmokestis 2009 m. mažės. Sumažėjusios pajamos neigiamai veiks namų ūkių vartojimą ir vidaus paklausą, kurios sumažėjimas itin skausmingas mažmeninei prekybai. Neigiamos Lietuvos eksporto partnerių ūkio augimo perspektyvos staigiai sumažino išorės paklausą, o tai didina neigiamą susitraukusios išorės ir vidaus paklausos poreikį pramonei. Apibendrindamas turiu pasakyti, kad ne kartu su 2009 metų biudžetu priimtos priemonės, o pablogėjusios pasaulio ekonomikos perspektyvos ir sparčiau lėtėjantis paskolų prieaugio pokytis yra pablogėjusių Lietuvos ūkio perspektyvų priežastis. Ir atitinkamai prastesnė nei planuota 2008 m. pabaigoje 2009 m. biudžeto pajamų surinkimo priežastis yra ne mokesčių reforma, o staigiau pablogėjusi ūkio padėtis. Be papildomų mokesčių priemonių biudžeto pajamos šiais metais būtų dar pusantro milijardo litų mažesnės, taigi išlaidas mažinti tektų dar skausmingiau.

Priekaištus dėl mokesčių, visų pirma PVM ir akcizų, pakeitimų poveikio prekybai ir atskiroms su akcizinėmis prekėmis ar buvusiomis PVM lengvatomis susijusioms veiklos sritims, t. y. teiginius, kad mokesčių padidėjimas lėmė šių sektorių problemas, laikyčiau priežasčių ir pasekmių painiojimo atveju. Visų pirma pastarųjų metų infliaciniai lūkesčiai pripratino kai kuriuos verslus prie pelno maksimizavimo strategijų, todėl daugelis iš karto nereagavo į ekonominės situacijos pasikeitimą ir būtinybę stabilizuoti paklausą, o veikiau rizikavo toliau didindami kainas. Ne viena Finansų ministerijos atlikta analizė parodė, kad net eliminavus visus objektyvius veiksnius, tokius kaip mokesčių tarifų skirtumai ar valiutų kurso svyravimo įtaka, tapačių prekių kainos Lietuvoje yra didesnės nei kaimyninėse valstybėse dėl subjektyvių, nuo verslo dalyvių savarankiškų sprendimų priklausančių priežasčių.

Akcizinių prekių realizavimo tendencijas priskirčiau prie temų, kuriomis nemažai manipuliuojama, kad ir lyginant nepalyginamus duomenis. Pavyzdžiui, ignoruojant mokėjimų terminų persislinkimus, atsargų kaupimus prieš tarifų padidinimą ir kita. Realizacijos tendencijos atrodo labai panašiai tiek mokesčius didinusiose Lietuvoje ar Latvijoje, tiek jų nedidinusioje Estijoje. O tai rodo, kad ekonominė padėtis neišvengiamai veikia visus ūkio sektorius, įskaitant ir prekybą akcizinėmis prekėmis. Ir to ignoruoti neįmanoma. Tai, kad nemenki realizacijos kritimai stebimi, pavyzdžiui, vyno, kuriam akcizo padidinimas tesudarė simbolinę kainos dalį, ir stipriųjų gėrimų, kur ši dalis didesnė, akivaizdžiai įrodo, kad susiduriame ne su mokesčių, o su vartojimo ir paklausos pasikeitimų pasekmėmis.

Dar vienas panašus nekorektiškų palyginimų pavyzdys, pateikiant tai kaip neva mokesčių reformos neigiamas pasekmes, yra nuolatinis kainų gretinimas su kaimynine Lenkija, kurios valiutos kurso nuvertėjimas lėmė reikšmingus kainų skirtumus tarp mūsų šalių. Noriu pabrėžti, kad ne mokesčių, o monetarinių režimų skirtumai lėmė šias aplinkybes, todėl net ir nedidinant pridėtinės vertės mokesčio tarifo kainų skirtumai būtų išlikę nė kiek ne menkesni ir patrauklūs Lietuvos vartotojams, keičiantiems litus į eurus stabiliu kursu. Nėra tokios mokesčių politikos, kuri būtų pajėgusi atsverti zloto pigimo efektą. Mažmeninės prekybos pokyčiai kitose Baltijos valstybėse akivaizdžiai įrodo, kad zloto pigimo veiksnys, kuris dažnai Lietuvoje painiojamas su mokesčių didinimo poveikiu, Lietuvos mažmeninės prekybos rezultatams tikrai nebuvo pirmaeilis ar bent kiek reikšmingas. O ir pati Lenkija šių metų kovą jau buvo tarp Europos Sąjungos valstybių, pirmaujančių pagal mažmeninės prekybos kritimą.

Todėl dar kartą raginu mokesčių įstatymų pakeitimams nepriskirti pasekmių, nulemtų objektyvių ekonomikos dėsnių, dingusios perteklinės paklausos, kurią anksčiau maitino šiuo metu taip pat dingę pigūs pinigai. Todėl daugiau atsakomybės turėtų prisiimti tie, kurie leido šalies ūkiui išplėtoti tokią priklausomybę nuo kredito prieaugio.

Trečias priekaištas, pateikiamas man ir Vyriausybei, susijęs su neva neteisinga ūkio diagnoze ir panikos skleidimu Vyriausybės veiksmams pateisinti, – tai klaidinimas. Nė vienas Vyriausybės pasiūlytas sprendimas nebuvo savitikslis. Turbūt kiekvienam politikui aišku, kad daug paprasčiau yra pranešti geras naujienas ir siūlyti populiarius sprendimus, nei susidurti su gana mažai išeičių, iš kurių nė viena nėra populiari turint šią situaciją. Tai itin sudėtinga, kai visuomenės lūkesčiai ilgą laiką buvo formuojami tik optimistiškai, ignoruojant besikaupiančias problemas, o itin staigus ciklo pasikeitimas apsunkino adaptaciją. Penkioliktoji Vyriausybė nuo pat jos formavimo pradžios stengiasi būti atvira, aiškinti visuomenei susidariusią situaciją ir daromų žingsnių neišvengiamumą. Dėl neva klaidingos diagnozės… Dar kartą pabrėšiu, kad nemistifikuoju fiskalinio deficito reikšmės ir tikrai niekada nesu teigęs, kad ūkio problemos kilo vien dėl fiskalinio deficito. Tačiau būtent deficitai, o plačiau imant – fiskalinės drausmės nebuvimas nulėmė, kad esamas ūkio problemas turime spręsti taip skausmingai, kaip jas sprendžiame.

Noriu dar kartą akcentuoti, kad ne dėl šios Vyriausybės neva skleidžiamos panikos, o dėl anksčiau demonstruotos olimpinės ramybės, ypač 2008 m., visuomenei tapo itin sunku suvokti ūkio padėties pokyčių rimtumą ir mūsų Vyriausybės veiksmų neišvengiamumą. Nors jau beveik nuo pat 2008 m. pradžios buvo nevykdomi pajamų planai, dėl politinio ciklo, Seimo rinkimų biudžeto pakeitimai nebuvo atliekami, dar daugiau – buvo prisiimami vis nauji įsipareigojimai ateičiai, pavyzdžiui, pedagogų atžvilgiu, didinamos pensijos, šiurkščiai pažeidžiant Fiskalinės drausmės įstatymą, tam paaukojant visą „Sodros“ biudžeto rezervą ir sudarant klaidingą klestėjimo įspūdį. Anksčiau daug kalbėta ir apie fiskalinę drausmę, tačiau 2008 m. biudžetas buvo patvirtintas apeinant Fiskalinės drausmės įstatymą apskaitos gudrybėmis.

Vakar Europos Komisijos pateiktas siūlymas pradėti Lietuvai deficito perviršio procedūrą yra dar vienas labai aiškus buvusios politikos įvertinimas, tapęs papildoma ribojančia sąlyga Lietuvai kelyje į euro zoną, kurios durys dėl infliacijos problemos ignoravimo kartą jau buvo užtrenktos mums prieš pat nosį. Noriu atkreipti dėmesį, kad Europos Komisijos raportas, pranešantis šią nesmagią žinią dėl dar vieno Mastrichto kriterijaus viršijimo, sveikina fiskalinę politiką, kurią įgyvendina dabartinė Vyriausybė, ir aiškiai konstatuoja, kad dabartinė politika visiškai suderinama su Europos ekonomikos gaivinimo planu.

Apibendrindamas atsakymus į klausimus, susijusius su Vyriausybės pateiktų pasiūlymų rengimo ir priėmimo bei įgyvendinimo aplinkybėmis, nekartodamas raštiškame atsakyme išdėstytų konkrečių nuostatų, noriu dar kartą paminėti, kad konkrečių sprendimų konstitucingumo įvertinimas yra išimtinai Konstitucinio Teismo prerogatyva. Nuoširdžiai stebina Seimo narių – buvusių ankstesnės Vyriausybės ministrais – parašas po interpeliacijos tekstu, kurio vienas pagrindinių priekaištų – įstatymų paketų teikimas kartu su atitinkamų metų biudžeto projektu. Nekartosiu visų raštiškame atsakyme išdėstytų detalių pastabų, tačiau leiskite paklausti: negi buvę ministrai mano, kad jų Vyriausybės ilgametė praktika staiga tapo neteisėta ir neteisinga?

Vieną dalyką norėčiau ypač pabrėžti: kaip ministras esu prisiekęs gerbti ir vykdyti Konstituciją ir laikausi nuostatos, kad mano konstitucinė pareiga yra valstybės biudžeto biudžetiniams metams rengimas, atsižvelgiant į esamą socialinę ir ekonominę padėtį, į visuomenės ir valstybės poreikius bei galimybes ir turimus arba galimus gauti finansinius išteklius, valstybės įsipareigojimus ir kitus svarbius veiksnius. Manau, kad Vyriausybė negalėjo ir negali nereaguoti į tokį esminį valstybės ekonominės ir finansinės būklės pakitimą, kai dėl ypatingų aplinkybių, šiuo atveju – ūkio nuosmukio, valstybėje susiklostė itin sunki ekonominė ir finansinė padėtis, nes tai būtų nesuderinama su Vyriausybės konstitucine priederme.

Rengiant 2009 m. biudžeto projektą ir pastaruosius Biudžeto įstatymo patikslinimus bei susijusius teisės aktus, buvo remiamasi visais teisiniais gėriais, kuriuos saugo Lietuvos Respublikos Konstitucija. Nei Vyriausybė, nei aš asmeniškai niekada neneigėme, kad ypatingos skubos tvarka, kurią lėmė ypatingos ir išskirtinės aplinkybės, rimtus teisės aktus gali tekti tikslinti.

Pastebėti netikslumai buvo taisomi skubos tvarka. Dėl įstatymų pakeitimo neabejotinai atsirado ir konceptualių nuomonių skirtumų su įvairiomis interesų grupėmis, kurių negalima vadinti netikslumais, nes jie atspindi ne kokias nors klaidas, o skirtingą požiūrį į reiškinius, kad yra normali demokratinės visuomenės būsena. Taigi nors ne su kiekviena nuomone sutinku, dėl kiekvienos galiu diskutuoti ir diskutuoju su bet kuriuo konstruktyviu kritiku.

Gerbiamieji Seimo nariai, tikiuosi, kad mano atsakymai į interpeliacijoje pateiktus klausimus išsklaidė jums kilusias abejones dėl finansų politikos krypties teisingumo. Ekonomika paklūsta dėsningumams, kurie tiek pat nuožmūs ir galingi kaip gamtos dėsniai. Jeigu Lietuvos Vyriausybė nebūtų pasinaudojusi ekonomistų šimtmečiais sukaupta patirtimi apie sėkmingą krizių suvaldymą, Lietuva būtų palikta natūralaus gaivališko išorinio disbalanso susireguliavimo įkaite. Aš prisiimu atsakomybę už kiekvieną savo pasiūlytą sprendimą ir kitus veiksmus, susijusius su viešųjų finansų būkle, kaip ir Vyriausybės, kurios ministras esu, šios srities sprendimus.

Noriu pabrėžti, kad tik vertindami visus faktus ir argumentus, o ne prielaidas ir pusiau nutylėtą informaciją, galime sutarti dėl padėties ir sprendimų poveikio vertinimo. Dėkoju už jūsų dėmesį.

PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam finansų ministrui A. Šemetai. Dabar 30 min. skirta Seimo narių klausimams. Pirmasis klausia Socialdemokratų frakcijos atstovas. Noriu paklausti, ar G. Kirkilas nėra užsirašęs? Taip. Z. Balčytis? Klausia Z. Balčytis.

Z. BALČYTIS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Labai ačiū, gerbiamasis ministre, už parodytą dėmesį 2004–2006 m. laikotarpiu.

Tačiau aš noriu sugrįžti prie fiskalinio deficito. Pagal Valstybinio socialinio draudimo biudžeto sandaros įstatymą šiandien Vyriausybės jau turėjo būti apsvarstyta „Sodros“ ataskaita, pagal kurią duomenys, kuriuos mes galime gauti per įvairius kitus informacinius pranešimus, nesutampa su tais duomenimis, kurie buvo nusiųsti į tam tikras institucijas, tarp jų ir į Europos Sąjungą, dėl 2008 m. valdžios sektoriaus deficito. Tai yra apie 200 mln. Lt per daug įdėta, ir mūsų fiskalinis deficitas būtų ne 3,2, kaip dabar teigiama, o 3 %. Tai visiškai atitiktų kitą vertinimą Europos Sąjungos mastu. Norėčiau paklausti, kaip yra iš tikrųjų?

A. G. ŠEMETA. Gerbiamasis Seimo nary, gal buvo tokia praktika, negaliu to tvirtinti, nežinau, nedalyvavau, kai jūs buvote finansų ministru, priimant sprendimus, gal buvo bandymų politiškai pareguliuoti fiskalinio deficito rodiklius. Ši Vyriausybė mano ir laikosi griežtos nuostatos, kad fiskalinio deficito skaičiavimas yra specialistų darbas. Kaip specialistai pateikė vertinimus, kaip įvertino deficitą ir pateikė Europos statistikos tarnybai – Eurostatui, tokie vertinimai ir pateikti. Politikai neturi ir negali kištis į dalykinius skaičiavimus. Tai yra ne politikų reikalas. Būtų labai negerai, jeigu statistika būtų manipuliuojama politikų.

PIRMININKAS. Klausia frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ narys R. Ačas.

R. AČAS (TTF). Gerbiamasis ministre, kai jūs taip smarkiai padidinote akcizus, mes komitete metų pradžioje sakėme, matydami situaciją, ar tai buvo protingai padaryta, jūs kaip Marytė Melnikaitė įrodinėjote savo ir sakėte, kad palaukime pirmojo ketvirčio rezultatų, pažiūrėkime, nes situacija bus kitokia.

Prieš dvi dienas klausiau jūsų koalicijos nario Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko K. Glavecko interviu, dalyvavo radijo laidoje. Jis pasakė, švelniai pripažino, kad tai yra klaida, kad kreipsis į Vyriausybę dėl akcizų peržiūrėjimo.

Ar jūs pripažįstate dabar, kai matote pirmojo ketvirčio rezultatus, ir turbūt keturių mėnesių rezultatus, kad buvo padaryta jūsų klaida? Ar prisiimate už tai asmeninę atsakomybę? Ačiū.

A. G. ŠEMETA. Gerbiamasis Seimo nary, aš jums pasiūlyčiau pasidomėti Lietuvos ir valstybių, kurios nedidino akcizų nuo šių metų, pavyzdžiui, Estijos, prekybos akcizinėmis prekėmis dinamika. Jūs pamatysite, kad lygiai taip pat kaip pas mus šių prekių pardavimas Estijoje smunka. Beje, Estijoje ekonomikos nuosmukis pirmąjį ketvirtį buvo net 15,6 %, nesvarbu, ar akcizai padidinti, ar nepadidinti. Mes turėtume suprasti, kad vartojimo susitraukimas vyksta dėl staigių makroekonominių pokyčių, kredito pasiūla susitraukia tiek, kad ekonomikoje pokyčiai vyksta labai staigiai, ir tai turi įtakos vartojimo nuosmukiui, o ne tai, kad buvo padidinti akcizai.

Todėl, manyčiau, labai svarbu ir jums, ir jūsų kolegoms, ir kitiems suprasti ir nepainioti priežasčių su pasekmėmis.

PIRMININKAS. Klausia V. Uspaskichas. Ruošiasi K. Ramelis.

V. USPASKICH (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, labai daug kalbama apie galimybę skolintis; yra galimybių, nėra galimybių, kartais slapukaujama, niekas nežino. Kokios yra galimybės, kokia jau yra našta, kiek išplatinta vertybinių popierių, obligacijų, iš kurių jūs tikitės gauti pinigų? Kokia apskritai yra situacija valstybės, nes iki galo nė iš nieko negalime sužinoti?

A. G. ŠEMETA. Ačiū už klausimą. Finansų ministerija kiekvieną mėnesį skelbia skolinimosi duomenis. Jeigu jums neteko perskaityti tų duomenų, aš galiu pakartoti, kad per šių metų keturis mėnesius Finansų ministerija vidaus ir užsienio rinkose pasiskolino daugiau kaip 4 mlrd. Lt. Beje, jūs, man atrodo, ir jūsų kolegos ragina sparčiau skolintis.

Aš noriu pasakyti, Finansų ministerija rinkose pasiskolino tiek, kiek būtina užtikrinti jūsų patvirtintą biudžeto deficito finansavimą. Šiuo metu mes, tiek platindami Vyriausybės vertybinius popierius aukcionuose, tiek skolindamiesi iš tarptautinių institucijų, tiek imdami paskolas iš Europos investicijų banko, beje, labai mažomis palūkanomis, pasiskolinome daugiau kaip milijardą eurų visai finansinei perspektyvai. Tačiau jau pirmoji paskolos dalis – 300 mln. eurų – įplaukė į Finansų ministerijos sąskaitas ir naudojama struktūrinių fondų kofinansavimo dalykams.

Dėl Vyriausybės vykdomos fiskalinės politikos. Kreditoriai pasitiki Lietuva ir skolina pinigų tiek, kiek yra būtina užtikrinti valdžios sektoriaus deficito finansavimą.

PIRMININKAS. Klausia K. Ramelis. Ruošiasi J. Razma.

K. RAMELIS (MSG). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, norėčiau paklausti. Kai buvo rengiamos Biudžeto įstatymo pataisos, konkrečiai mano apygardos dviem objektams buvo panaikintos, sumažintos lėšos sumokėti už atliktus darbus. Tada jūs sakėte, kad jus galbūt suklaidino jūsų darbuotojai. Kaip galima paimti lėšas, kai darbai atlikti, kai jos buvo skirtos? Dabar organizacijoms reikės bylinėtis su valstybe. Tai viena klausimo dalis. Antra. Jūs sakėte, kad prisiimate visą atsakomybę, tai aš norėčiau išgirsti, kokią atsakomybę jūs prisiimate? Jeigu jūs viešai pareikšite, kad paaiškėjus negeriems dalykams jūs tuoj pat atsistatydinat arba einat į tam tikras vietas atlikti bausmės, tai aš suprasiu, kad tai yra jūsų sąžiningas nusiteikimas prisiimti atsakomybę, be ne toks demagoginis pareiškimas.

PIRMININKAS. Klausimas!

K. RAMELIS (MSG). Ačiū.

A. G. ŠEMETA. Gerbiamasis Seimo nary, manau, kad kai kuriems kairėje sėdintiems asmenims vertėtų nueiti į tam tikras instancijas ir prisiimti atsakomybę, kurios, deja, jie neturėjo. Dabar, kai jūs kalbate apie konkrečius investicinius projektus, manau, kad mes ir Seime turėtume matyti bendrą šalies ekonomikos vaizdą, ir kokių sprendimų reikia, kad ekonominė situacija šalyje būtų suvaldyta. Tokių veiksmų Vyriausybė imasi. Sumažinti asignavimai ne tik jūsų minėtiems investicijų projektams, bet ir kitiems investicijų projektams, nes dėl pablogėjusios makroekonominės padėties mes turime radikaliai mažinti išlaidas. Ir tai yra padaryta. Pirmasis etapas yra įvykdytas, išlaidos sumažintos daugiau kaip 3 mlrd. Lt, laukia antrasis etapas, jeigu mes norime turėti tvarią makroekonominę padėtį. Jeigu mes manome, kad galime švaistyti pinigus į kairę ir į dešinę, manau, kad mes labai greitai atisidursime beviltiškoje padėtyje.

PIRMININKAS. Klausia J. Razma. Ruošiasi M. Varaška.

J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamasis ministre, gal jums teko matyti, kaip vakar per televiziją buvęs Ministras Pirmininkas G. Kirkilas išpoškino, kad dėl praėjusių metų 3,2 % biudžeto deficito yra atsakingas jūsų antikrizinis planas. Manau, kad buvęs Ministras Pirmininkas bent kiek turėtų suvokti, kad visi antikriziniai įstatymai pradėjo galioti tik nuo sausio 1 d. Sakykite, ar tie kaltinimai, kurie yra interpeliacijoje, yra tokio pat objektyvumo ir pagrįstumo lygio? Gal jūs galite įvertinti, koks galėjo būti praėjusių metų biudžeto deficitas, jeigu jūs per tas kelias savaites nebūtumėte pristabdę milijoninių premijų, nebūtumėte pristabdę kitų nebūtinų išlaidų, o būtų tęsiama G. Kirkilo Vyriausybės išlaidavimo politika, kokį mes deficito skaičių galėjome turėti?

A. G. ŠEMETA. Ačiū už klausimą. Deja, vakar nemačiau laidos, nes neturiu daug galimybių žiūrėti televizorių vakarais – šalyje yra daug svarbių problemų, kurias reikia spręsti. Tačiau savo kalboje minėjau apie situaciją, kuri susiklostė praėjusiais metais. Atkreipiu dėmesį, kad praeitoji Vyriausybė suplanavo valdžios sektoriaus deficitą 2008 m. 0,5 % bendrojo vidaus produkto. Jau sudarant biudžetą, turiu omeny 2008 m. biudžetą, buvo aišku, kad deficitas, jeigu viskas būtų padaryta taip, kaip buvo numatyta biudžete, bus didesnis negu 0,5 % bendrojo vidaus produkto. Tarkime, būtų nieko neįvykę, būtų viskas vykę taip, kaip planavo Vyriausybė, deficitas vis tiek metų gale būtų buvęs didesnis.

Noriu atkreipti dėmesį, kad tuo metu galiojo Fiskalinės drausmės įstatymas, kuris aiškiai pasakė, kad 2008 m. fiskalinis deficitas negali viršyti 0,5 %. Taigi praeitų metų 3,2 % deficitas akivaizdžiai viršijo Fiskalinės drausmės įstatyme numatytą dydį, buvo akivaizdžiai pažeistas. Man ypač keista ir nesuprantama, kaip galima kaltinti dabartinę Vyriausybę, kurios sprendimai įsigaliojo nuo 2009 m., tais rezultatais, kurie buvo pasiekti 2008 m. Atėjęs į Finansų ministeriją aš radau milžiniškas skolas, įsipareigojimus statybininkams, kitiems tiekėjams, kuriuos reikėjo nedelsiant vykdyti. Vyriausybei niekas nenorėjo skolinti. Faktiškai per labai trumpą laiką reikėjo išspręsti milžiniškas problemas ir suvaldyti valstybės finansus. Manau, kad tą mes sėkmingai padarėme, nors labai sunkiai. Iš tikrųjų padėtis yra be galo sudėtinga, tačiau įgyvendindami tuos sprendimus, kuriuos priėmėte jūs, ir biudžeto pataisos, kurios buvo priimtos gegužės pradžioje… aš noriu padėkoti Seimui už atsakingumą, priimant šiuos sprendimus. Manau, mes turime galimybių sėkmingai suvaldyti šalies makroekonominę padėtį.

PIRMININKAS. Gerbiamasis ministre, prašau atsakinėti, jeigu galima, trumpiau, nes daug Seimo narių nori spėti paklausti. Klausia M. Varaška. Ruošiasi K. Glaveckas.

M. VARAŠKA (TPPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamasis ministre, noriu jūsų paklausti. Ar jums yra žinoma tai, kad daug valstybės ir savivaldybių institucijų, biudžetinių įstaigų, pagrįstai vykdžiusių savo funkcijas pagal gruodį priimto 2009 m. Valstybės ir savivaldybių biudžeto įstatymo rodiklius, jau kovo mėnesį gavo Finansų ministerijos adresuotus įspėjamuosius raštus ir faksus? Ar yra žinoma, kad juose buvo reikalaujama asignavimų gavėjus vykdyti negaliojančio, Seimui dar nepateikto, naujo biudžeto įstatymo projekto nuostatas? Ar yra žinoma, jog dėl tokių Finansų ministerijos veiksmų daug biudžeto asignavimų gavėjų buvo priversti atšaukti paskelbtus viešuosius pirkimus, arba nutraukti jau sudarytas rangos sutartis ir sustabdyti pagal tas sutartis jau pradėtus rangos darbus bei gauti civilinius ieškinius dėl sutarčių sąlygų nevykdymo? Ar yra žinoma, jog tokie Finansų ministerijos veiksmai verčiant asignavimų gavėjus elgtis…

PIRMININKAS. Laikas!

M. VARAŠKA (TPPF). … pagal teises galios neturintį aktą galimai prieštarauja Konstitucijos 7 straipsniui, kuris nurodo, jog galioja tik paskelbti įstatymai? Ačiū.

A. G. ŠEMETA. Ačiū už klausimą. Galiu atsakyti, kad apsvarsčius biudžeto pataisas Vyriausybėje ir joms pritarus, Finansų ministerija… tai buvo 2009 m. balandžio mėn., po svarstymo Vyriausybėje buvo priimtas Vyriausybės protokolinis sprendimas informuoti asignavimų valdytojus apie tai, kad Vyriausybė teikia tokius sprendimų projektus, kad jie bus svarstomi Seime ir kad yra numatoma mažinti asignavimus įvairioms išlaidoms. Aš manau, kad priešingai, tai yra sąžiningi veiksmai, Vyriausybė iš anksto įspėja asignavimų valdytojus apie savo siūlomus sprendimus, kad jie prie tų sprendimų galėtų prisitaikyti.

PIRMININKAS. Klausia K. Glaveckas. Ruošiasi A. Sysas.

K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamasis ministre, visų pirma noriu pagirti jūsų išsamų ir labai kompetentingą atsakymą. Akivaizdu, kad tiek klausiančių paprastai niekada nebūna, ir tiek ilgai kalbėti progos jūs neturėjote. Gaila, kad suformuluoti klausimai interpeliacijai rodo, kad klausėjai nevisiškai supranta, ko klausia, arba, kitaip sakant, klausia ne to, ko reikia klausti, o to, ko norėtų klausti. Pagal tai, kokia dabar yra pateikta rezoliucija, arba kitaip sakant, projektas, kaip vertinti atsakymus, ir kur parašyta visur nepritarti… nekonkretūs atsakymai, akivaizdu, kad interpeliacijos autoriai siekė politinio šou ir čia yra politinis veiksmas. Trumpas, konkretus klausimas.

Gerbiamasis ministre, praeitais metais, užpraeitais metais infliacija buvo viena iš geriausių tuometinio biudžeto pajamų rinkėjų, faktiškai niekaip neadministruojama ji didino biudžeto pajamas. Opozicija bandė spausti Vyriausybę visais būdais, antikrizinėm programom, kad kaip nors apribotų tas priemones, kitaip sakant, apribotų infliaciją. Faktiškai niekas nebuvo daroma. Sakykite, kokią žalą arba kokią įtaką burbulų pūtimuisi darė tokia aušta infliacija 2008–2007 m.? 2008 m. buvo 10,8 % ir kokias tai turėjo pasekmes, apie kurias jūs kalbėjote, tą palikimą, kurį mes dabartiniu metu nuo sausio 1 d. gavome? Ačiū.

A. G. ŠEMETA. Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų įsisiūbavusi infliacija ir buvo vienas iš veiksnių, kuris nulėmė labai didelį ekonomikos perkaitimą. Iš tikrųjų atotrūkis tarp potencialo, t. y. tiek, kiek mūsų šalis yra pajėgi sukurti normaliai bendrojo vidaus produkto, ir to augimo, kuris buvo pasiektas, pasidarė didžiulis. Vadinasi, tai buvo finansuojama skolintais pinigais, kredito prieaugiai buvo milžiniški. Ekonominis augimas iš esmės buvo lemiamas milžiniško kreditų prieaugio. Mes įvertinome ciklines pajamas, kurias gavo Vyriausybė tiek iš infliacijos, tiek iš ūkio perkaitimo. Makroekonomistams tai yra visiškai akivaizdūs dalykai, kai ekonominis ciklas kyla aukštyn, be abejo, atsiranda pajamų, kurios yra susijusios su ekonominiu ciklu. Pastaruosius keletą metų tos pajamos sudarė 2–3 mlrd. Lt per metus. Jeigu bent nuo 2006 m. būtų imtasi anticiklinės fiskalinės politikos, Lietuva per tuos 2–3 metus galėjo sukaupti 8 ar daugiau mlrd. Lt rezervą. Aš kalbėjau su gerbiamuoju Z. Balčyčiu, kai jis, svarstant biudžetą, pateikė savo svarstymus ir priėjęs man neoficialiai pasakė, kad kaip aš galėjau suformuoti perteklinį biudžetą? Mane būtų išmetę iš ministrų. Toks yra supratimas. Deja, tos ciklinės pajamos būtų pusė bėdos, jeigu iš tų ciklinių pajamų nebūtų suformuotos nuolatinės išlaidos. Kitaip sakant, priimti sprendimai dėl darbo užmokesčio didinimo, dėl pensijų didinimo ir dėl kitų įsipareigojimų rėmėsi iš esmės ciklinėmis pajamomis. Pasikeitus ekonomikos ciklui, ciklinės pajamos nedelsiant prapuola, tačiau įsipareigojimai lieka ir tai yra viena iš svarbiausių priežasčių, kodėl mūsų šalis šiuo metu susiduria su milžiniškais sunkumais.

PIRMININKAS. Klausia A. Sysas. Ruošiasi – J. Ramonas.

A. SYSAS (LSDPF). Labai ačiū. Gerbiamasis ministre, aš norėčiau trumpai pakomentuot ir paklaust dėl jūsų atsakymo į septintą teiginį. Jis skambėjo taip: „Ar nemanote, kad jūs esate atsakingas už įvykusius neramumus prie Seimo?“ Suprantama, jūs pasakėte, kad ne jūs kaltas, kalta aplinka. Bet tie kolegos, kurie buvo išėję prie protestuotojų ir nukentėjo už gerus darbus netgi kai kas, gali pasakyti, kokie tie smulkiųjų verslininkų reikalavimai buvo. Jeigu jau nekaltas, tai kodėl buvo pakeisti kai kurie sprendimai arba, tiksliau, nepriimti.

Bet aš norėčiau paklausti ir gauti trumpą atsakymą. Ar galima perskaičius jūsų atsakymus raštu ir išklausius jūsų atsakymus žodžiu į interpeliacijos klausimus daryti išvadą, kad išmušti Seimo langai už 250 tūkst., tai yra smulkiųjų verslininkų ir Lietuvos piliečių padėka už naktinius finansinius įstatymus? Labai ačiū. (Balsai salėje)

A. G. ŠEMETA. Manau, kad gerbiamasis Seimo narys A. Sysas, jeigu galėtų, tai mane apkaltintų visomis nuodėmėmis, kurios yra šioje žemėje. Suprantu, be abejo, tokioje situacijoje, kai valstybės finansų yra ypač įtempta padėtis, finansų ministras yra dėmesio centre ir lengviausia yra apkaltinti jį. Be abejo, žmonės, kurie nesigilina į padėtį, lengvai priima šiuos kaltinimus ir, manau, čia opozicija tiesiog bando ant šio arkliuko geriau pasirodyti artėjančiuose rinkimuose.

Lygiai tą patį galima kalbėti ir apie tuos įvykius, kurie vyko sausio 16 d. Be abejo, žmonės, kuriems buvo pritaikyti šie įstatymai, galbūt sutriko ir buvo tam tikrų nesusipratimų, tačiau nemanau, kad būtent aš asmeniškai esu kaltas už tai, kas įvyko sausio 16 d. Jūs pats puikiai suprantate, kad profsąjungų organizuotas mitingas buvo taikaus pobūdžio, tačiau į jį įsijungė visa grupė neaiškios paskirties elementų, kurie ir sukėlė tuos neramumus.

PIRMININKAS. Klausia J. Ramonas. Ruošiasi – K. Daukšys.

J. RAMONAS (TTF). Labai ačiū. Gerbiamasis ministre, mano klausimas bus ne vien apie finansus, bet kad turi ryšį, net neabejoju. Valstybėje labai daug kalbama apie pinigų srautus, kreditus, krizę ir taip toliau, bet aš mažai girdžiu, kas yra daroma. Vis tiek daugelis pripažįsta, kad valstybėje yra problemų su valdymu, su biurokratizmu, su verslo sąlygų palengvinimu ir taip toliau. Ar kas nors yra daroma ta linkme, kad be pinigų valstybė galėtų padaryti viską ir padarė viską, kad gyvuotų verslas, kad būtų eksportas, kad būtų surenkama daugiau pinigų ir kad žmonės, ypač verslininkai, ūkininkai ir visi kiti, ypač smulkieji, kiek įmanoma mažiau ar švelniau nukentėtų nuo visų tų valstybinių ir visokių institucijų savivalės? Tai, manau, būtų šioks toks indėlis į mūsų tą, jeigu jau yra, krizinį laikotarpį ir…

PIRMININKAS. Klausimą?

J. RAMONAS (TTF). …kartu uždirbtume daugiau pinigų. Ar yra kas nors daroma? Gal ne visai jums, bet kaip Vyriausybės nariui.

A. G. ŠEMETA. Ačiū už gerą klausimą. Tiesiog galėčiau pažymėti, kad Vyriausybė yra patvirtinusi ekonomikos skatinimo planą su daugeliu priemonių, kurios yra skirtos būtent gaivinti ekonomikai. Jūs esate visiškai teisus, kad pirmiausia reikėtų naikinti tuos barjerus ir kurti verslo sąlygas ten, kur tai nereikalauja kokių nors didelių finansinių išteklių, būtent per administracinių barjerų, per įvairių kontrolės institucijų veiklos apribojimus verslui būtų galima suteikti geresnes sąlygas veikti. Jeigu mes kalbėsime apie Finansų ministerijos sritį, tai aš esu patvirtinęs įsakymus, ir jie galioja, apie mokestinių nepriemokų išdėstymo didelį palengvinimą. Yra visai supaprastinta Europos Sąjungos struktūrinių fondų panaudojimo tvarka. Žmonės gali kur kas lengviau kreiptis, gauti avansus, gauti pateiktų sąskaitų apmokėjimą, t. y. įmonėms nereikia apyvartinių lėšų, kai projektai yra finansuojami iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų. Vakar Vyriausybės posėdyje mes priėmėme sprendimą teikti Seimui įstatymo projektą dėl mokestinių kreditų suteikimo smulkiajam šeimos verslui. Jeigu jūs priimsite šiuos sprendimus, tai šeimos galės pirmaisiais metais atidėti 80 % mokėtinų mokesčių sumos, antraisiais metais – 50 % mokėtinų mokesčių sumos, trečiaisiais metais – 30 % mokesčių sumos.

PIRMININKAS. Gerbiamasis ministre, jeigu galima trumpiau.

A. G. ŠEMETA. O kad aš nesiplėsčiau, siūlau jums atsiversti tinklalapį skatinimoplanas.lt ir ten yra surašytos visos priemonės, kurias Vyriausybė įgyvendina skatindama ekonomiką.

PIRMININKAS. Dar kartą prašau gerbiamojo ministro atsakinėti kiek galima lakoniškiau. Klausia K. Daukšys. Ruošiasi – D. Bekintienė.

K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, sakykite, kaip jūs pasielgėte su tais ministerijos pareigūnais, kurie sugebėjo per keturis mėnesius pateikti tris skirtingus ekonomikos scenarijus rengiant vieną arba kitą biudžetą? Ir ar jums neatrodo, kad jūs… Dabar čia taip sakot, kad visiškai viskas gerai. Ar jums neatrodo, kad jūs, išsigandę tos pasaulinės krizės taip dėjote ant stabdžių, kad tie vargšai keleiviai, kurie važiavo su jumis Lietuvos mašinoje, ne tik rankas, kojas, bet ir kaktas susilaužė? Ar jūs nematote savo kaltės nė kiek, kad jūsų priimti veiksmai, jūsų, kaip ministro, pasiūlyti sprendimai Vyriausybei sukėlė daug nepatogumų ir padarė daug žalos Lietuvos verslui? Ar jūs nematote visiškai jokios savo kaltės?

A. G. ŠEMETA. Atsakysiu į pirmą klausimo dalį. Pratęsiant jūsų minties logiką, reikėtų atleisti Europos Komisijos prognozuotojus, atleisti Tarptautinio valiutos fondo prognozuotojus, apskritai viso pasaulio prognozuotojus, nes kiekviena prognozė, pateikiama kas 3 mėnesius, paprastai būna kitokia, dažnai ar kiekvieną kartą prastesnė negu buvo prognozuojama anksčiau. Tai yra visiškai natūralu, nes yra daug neapibrėžtumo šiuo metu pasaulyje. Tiksliai prognozuoti šiuo metu yra labai sudėtinga, todėl prognozės, atsirandant naujai informacijai, naujai statistikai, yra koreguojamos ir pagal tai yra formuojami ekonominės plėtros scenarijai. Dėl sprendimų, kurie yra priimti, aš ir savo atsakyme minėjau, mano supratimu, visi sprendimai, kurie buvo priimti, buvo būtini. Jeigu jie būtų buvę nepriimti, šiuo metu aš čia nestovėčiau, situacija būtų visiškai katastrofiška.

PIRMININKAS. Paskutinė klausia D. Bekintienė, nes mūsų laikas, numatytas klausimams, baigėsi.

D. BEKINTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis finansų ministre, iš tikrųjų šaunu, kad jūs atsakėte labai kompetentingai, drąsiai ir įtikinamai į visus opozicijos klausimus. Opozicijos gynyba – tai yra puolimas, tai yra akivaizdu. Jie elgiasi taip, kad neprisiima visiškai jokios atsakomybės už praeitą kadenciją, kai premjeras G. Kirkilas tvirtino, kad jokios krizės nėra, Z. Balčytis tvirtino: euro įvesti nenori net jo tėtis ar mama, atsiprašau, nežinau. Biudžetas paveldėtas iššvaistytas, ne tas žodis, tuščias. Kitaip sakant, nueinanti Vyriausybė puotavo kaip maro metu, šventė Vyriausybės jubiliejų kiekviena ministerija, o likusius iššvaistė ir išsidalino premijoms. Krašto apsaugos ministerija – 20 mln. Gerbiamasis ministre, jūs dirbate ir klystate ar pripažįstate savo klaidas. Bet kodėl opozicija nepripažįsta savo klaidų? Ar jie tai daro gindamiesi, šitaip puldami jus?

A. G. ŠEMETA. Šiuo atveju man labai sunku atsakyti už opoziciją. Man tikrai labai keista ir nesmagu, kad opozicija dar iki šiol nepripažįsta savo klaidų, kurių padarė dešimtis, jeigu ne šimtus, ir apie kurias kalbėjo beveik visos svarbiausios tarptautinės finansų institucijos. Tačiau aš manau, būtų labai gerai, jeigu mes čia, Seime, vis dėlto rastume bendrą kalbą ir galvotume apie ateitį, kaip tvarkytis šioje sudėtingoje situacijoje. Nes tos teikiamos interpeliacijos, be abejo, atitraukia dėmesį nuo svarbiausių dalykų, kurie dedasi šiuo metu ekonomikoje. Todėl aš ir opoziciją kviesčiau dirbti konstruktyviai, teikti konstruktyvius pasiūlymus, į kuriuos Vyriausybė, jeigu jie bus tikrai konstruktyvūs, sieks maksimaliai atsižvelgti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, klausimams skirtas laikas baigėsi. Ar galime sutarti, ar yra kitų nuomonių? (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, tada turėtume apsispręsti balsuodami. O gal rastume kompromisą – 10 min.? Ne. Balsuojame, ar pratęsiame laiką, numatytą klausimams. Balsuojame. Kas už pratęsimą, balsuoja už, kas prieš, balsuoja prieš.

Balsavo 90 Seimo narių. Už – 53, prieš – 26, susilaikė 11. Klausimų laikas pratęsiamas. Dabar turime apsispręsti kiek. Gerbiamieji kolegos, mes tikrai nespėsime pagal numatytą darbotvarkę pereiti visą interpeliacijos nagrinėjimo tvarką. Ar galime sutarti, kad 10 min.? (Balsai salėje) Gerai. Siūlau dvi alternatyvas. Kas už 10 min., balsuoja už, kas už 20 min… Yra kitų pasiūlymų? Prašau. K. Daukšys.

K. DAUKŠYS (DPF). Posėdžio pirmininke, pratęskime iki tol, kol paklaus visi. Finansų ministras yra labai atsakingas pareigūnas, faktiškai antrasis po Ministro Pirmininko. Jam iškelti labai aiškūs klausimai. Ar Seimui sunku išklausyti? Ar konservatoriai yra tikri, kad jie viską padarė teisingai?

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, yra labai aiškiai Statute numatyta – 30 min. Todėl kaip posėdžio pirmininkas siūlau alternatyvų balsavimą: kas už – klausimus pratęsiame 10 min., kas prieš – pratęsiame 20 min. Registruojamės ir balsuojame. Už – 10 min., prieš – 20 min.

Už – 39, prieš – 52. Klausinėjimą pratęsiame 20 min.

Klausia S. Stoma. Ruošiasi Seimo narys A. Šedžius.

S. STOMA (TPPF). Bandysiu trumpai. Čia jau buvo kalbėta apie klaidas, bet kažkodėl manęs asmeniškai opozicijos klaidos šiuo metu nelabai domina, labiau norėčiau pasiaiškinti mūsų pačių padarytas klaidas. Konkrečiai, ministre, ar jūs esate pasiruošęs taisyti tuos perlenkimus, kuriuos pripažįsta ir dalis mūsų koalicijos, turiu galvoje drastišką PVM pakėlimą visuomeniškai jautrioms veiklos sritims. Klausiu: jeigu būsite toliau poste (ir nuo jūsų atsakymo mano apsisprendimas taip pat priklausys), ar turėsite jėgų peržengti savo užsispyrimą ir atleisti tuos finansinius PVM padidinimo ir panašius varžtus kultūrai, be kurios mes visi neturėsime jokios ateities? Prašau atsakyti labai atsakingai. Ačiū.

A. G. ŠEMETA. Labai įdomus klausimas, siejantis mano atsakymą su sprendimu, kitaip sakant, jūs norite, kad aš atsakyčiau taip, kaip jūs norite išgirsti. Aš galiu pasakyti tik viena. Pristatydamas biudžeto pataisas minėjau, kad norint išlaikyti tvarkius valstybės finansus mums reikės atlikti papildomas konsolidacijas, kurias mes teiksime Seimui svarstyti artimiausiu metu, tikriausiai birželio mėnesį. Tuo metu jūs matysite bendrą ekonomikos šalies finansų sistemos vaizdą ir alternatyvas, kokios alternatyvos yra šioms problemoms spręsti. Jūs pats galėsite apsispręsti dėl tų alternatyvų. Jeigu jūs (šiuo atveju kalbu plačiai) nuspręsite mažinti tam tikras socialiai labai jautrias išlaidas, tai, be abejo, tai bus jūsų sprendimas, tada bus galima kalbėti apie jūsų siūlomus sprendimus. Kitaip sakant, aš norėčiau, kad mes matytume viską bendrame kontekste, o neištrauktume iš konteksto vienos konkrečios srities ir apie ją kalbėtume nematydami, kas dedasi apskritai.

PIRMININKAS. Klausia A. Šedžius, ruošiasi – A. Mazuronis.

A. ŠEDŽIUS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, pažiūrėkite į dešinę pusę, prašau jūsų labai konkrečiai atsakyti į klausimą. Apie kokią atsakomybę, kurią, jūs grasinate visiems, prisiimsite, jūs kalbate? Konkrečiai, kokia, jūsų nuomone, yra jūsų ta atsakomybė? Atsistatydinimas ar kiti kažkokie aiškūs veiksmai? Prašom konkrečiai pasakyti. Tai yra pirma klausimo dalis.

Antra klausimo dalis. Ar pripažįstate, kad jūs, visiems čia Seimo nariams susirinkusiems, spaudai, melavote 2008 m. rugsėjo mėnesį teikdamas ataskaitą apie šalies ekonominę ūkio būklę? Buvo nurodyta, kad viskas gerai, ekonomika auga, o tapęs finansų ministru, jūs visa tai paneigėte. Ar pripažįstate, kad jūs melavote?

A. G. ŠEMETA. Atsakau į pirmąją klausimo dalį. Labai aiškiai galiu pasakyti, kad aš pagal savo pareigas esu atsakingas už šalies fiskalinę politiką ir už šalies fiskalinę politiką prisiimu atsakomybę, nesislepiu, kaip kai kurie, bet prisiimu atsakomybę už tai, kas yra įgyvendinama.

Antras dalykas dėl to, ką čia citavo gerbiamasis V. Andriukaitis, ir ačiū jam, kad jis labai pasirengė šiai dienai. Iš tikrųjų galiu du dalykus pasakyti atsakydamas į šį klausimą, kurį jūs keliate. Buvo, atrodo, cituojama, kad… mano citata, kad ekonomika pereina į ekonomikos augimo, o ne lėtėjimo stadiją. Noriu pasakyti, kad šiuo atveju interviu ėmusi žurnalistė suklydo, jūs galite peržiūrėti stenogramas ar įrašus, kurie buvo padaryti, aš pasakiau: ekonomika pereina į ekonomikos augimo lėtėjimo stadiją. Ekonomikos augimo lėtėjimo stadiją. Tai yra turbūt didelis skirtumas, ar ne?

Ir antras dalykas dėl to, kad ekonomikos augimas 2008 m. bus vienas didžiausių Europos Sąjungoje. Taip, jis toks buvo. Augimas 3,2 %, atsižvelgiant į tai, kad nuosmukis yra visoje Europoje ir kitose pasaulio valstybėse, taip, jis iš inercijos išliko vienas aukščiausių Europos Sąjungoje, tačiau staigūs pokyčiai, kurie jau formavosi dar 2006, 2007 metais ir į kuriuos neatsižvelgė buvusi Vyriausybė, sąlygojo labai staigų ekonomikos nuosmukį praėjusių metų ketvirtajame ketvirtyje.

PIRMININKAS. Klausia A. Mazuronis, ruošiasi V. Gapšys.

A. MAZURONIS (TTF). Labai dėkui. Gerbiamasis ministre, na, objektyvumo dėlei tikrai turėčiau pasakyti, kad sutinku su jūsų nuomone, jog esant ekonominiam augimui 10 % ir žinant, kad ekonomika yra cikliškas dalykas, jaučiant, kad tas ciklas greitu metu nueis į apačią, nesukaupti absoliučiai jokio rezervo yra tikrai mažų mažiausiai nedovanotinas dalykas. Tai dėl to niekas nesiginčija. Tačiau jūsų atsakymuose aš šiek tiek pasigedau atsakymo į jūsų padarytus darbus. Kaip tik todėl aš ir klausiau apie du jūsų esminius nuveiktus darbus, t. y. biudžetas ir mokesčių reforma. Ar jūs tikrai nemanote, kad, įvedus tą vadinamąją „plokščią“ mokestį ir sujaukus visą mokesčių sistemą aukštyn kojomis, būtų buvę daug paprasčiau ir lengviau paprasčiausiai vieną, sakykim, pridėtinės vertės mokestį padidinti 2 %, o ne 1 %, ir įvesti nekilnojamojo turto mokestį, kas būtų sukėlę daug mažiau sumaišties kasdieniniame piliečių gyvenime?

Ir antras klausimas apie biudžetą. Ar jūs vis dar esate įsitikinęs, kad biudžete prioritetus sudėliojote tinkamai ir skyrėte 4,5 mln. Operos ir baleto teatrui, o tuo pat metu panaikinot…

PIRMININKAS. Laikas!

A. MAZURONIS (TTF). …transporto lengvatas mokytojams, išvažiuojantiems į mokyklas, kurios yra…

A. G. ŠEMETA. Atsakydamas į jūsų pirmąją klausimo dalį, aš dar kartą galiu pakartoti, kad, be abejo, mūsų nuomonės gali skirtis, ir tai yra natūralu. Jūs esate vienos partijos atstovas, išpažįstate vienokias pažiūras, aš išpažįstu kitokias pažiūras, ir tai yra natūralu, tai yra demokratijos išraiška. Tai jūs turite teisę galvoti, kad reikėjo elgtis kitaip, aš turiu teisę manyti ir galvoti, ir esu tuo įsitikinęs, kad reikėjo elgtis taip, kaip buvo pasielgta. Juo labiau kad ir koalicijos rinkimų programoje, tiek Tėvynės sąjungos, tiek Liberalų sąjūdžio, daugelis nuostatų buvo tokios, kokios buvo įgyvendintos praeitų metų gruodžio pabaigoje. Taigi aš nematau būdo ar kito būdo, kuris galėjo būti, bet jūs turite teisę turėti savo nuomonę.

O antras klausimas apie investicijas. Vėlgi kartoju, be abejo, mes galime išrinkti kiekvieną objektą savarankiškai ir juo manipuliuoti, aiškinti, kad šitas objektas yra geras, šitas objektas yra blogas. Aš manau, kad scenos įrengimas Operos ir baleto teatre yra reikalingas dalykas. Be abejo, man netgi gaila, kad mes turime sumažinti asignavimus esant tokiai padėčiai, ir asignavimai, teikiant biudžeto pataisas, šiam tikslui buvo sumažinti per pusę. Tai turbūt nebus galima padaryti taip gerai, kaip galbūt būtų galima padaryti, jeigu tie asignavimai nebūtų mažinami. Be abejo, jūs galite ištraukti bet kokį objektą ir dėstyti, kad va, jūs nemokate pasirinkti prioritetų. Aš irgi galiu ištraukti tūkstančius objektų ir sakyti, kad jūsų siūlomi prioritetai… aš galu išrinkti jūsų partijos siūlytus prioritetus ir pademonstruoti, kad jie irgi, mano supratimu, nėra visiškai prioritetiniai. Manau, kad tai yra politinių manipuliacijų dalykas.

PIRMININKAS. Klausia V. Gapšys, ruošiasi A. Kubilius.

V. GAPŠYS (DPF). Gerbiamasis ministre, tvirtinant Vyriausybę, Vyriausybės programą, buvo sakoma, kad situacija yra sudėtinga, dėl to jūs teikiate tam tikrą gelbėjimosi ratą. Jūs taip pat irgi teigėte, kad mesite dar vieną ratą kiek vėliau, jeigu šitas nepasiteisins. Mažinant biudžeto išlaidas buvo vėl pasakyta, kad birželio mėnesį ateisite, mažinsite kitas. Pirmas išlaidų mažinimas ir antras išlaidų mažinimas visai neseniai sukėlė ganėtinai dideles socialines įtampas. Tai noriu jūsų paklausti, kokias jūs asmeniškai išlaidas, kaip Vyriausybės narys, atsakingas už finansus, siūlysite mažinti artimiausiu laiku, birželį? Aš suprantu, kad Vyriausybė sprendimą priims in corpore, bet kokias jūs asmeniškai siūlysite mažinti išlaidas ir ar tai nėra rinkiminis triukas, kad tą išlaidų mažinimą jūs atidėjote specialiai po Europos Parlamento ir Prezidento rinkimų? Ačiū.

A. G. ŠEMETA. Ačiū už klausimą. Na, iš tikrųjų sprendimai, kurie yra susiję su išlaidų mažinimu arba, jeigu plačiau pažiūrėtume, su šalies valdžios sektoriaus finansų tvarumu, yra tikrai nelengvi. Tikrai man būtų daug maloniau, jeigu aš galėčiau siūlyti ne mažinti, o, priešingai, didinti išlaidas, kaip kad keletą metų lengva ranka buvo daroma ir galvojama, kad tai yra labai gerai ir panacėja nuo visų bėdų. Tačiau, deja, situacija yra tokia, kai mes privalome imtis atsakingų veiksmų, atsakingai spręsti šalies finansų problemas ir iki šiol tą darėme, manau, kad taip darysime ir ateityje. Šiuo metu mes dirbame su Pasaulio banko ekspertais ir analizuojame tas prioritetines sritis, kurios galėtų būti kaip taikinys įgyvendinant tolesnį fiskalinės konsolidacijos etapą. Šis darbas netrukus, iki mėnesio vidurio, turėtų būti užbaigtas, tuo metu mes sudėliosime ir prioritetus ir pasiūlysime jums sprendimus.

PIRMININKAS. Klausia A. Kubilius, ruošiasi – L. Kernagis.

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš noriu labai trumpai, prieš užduodamas klausimą, pasakyti du labai paprastus sakinius. Iš tikrųjų šios dienos interpeliacija atskleidžia labai aiškius du dalykus. Lietuva seniai neturėjo tokio profesionalaus finansų ministro. Tai pirmas aiškus dalykas. Antras dalykas, kuris taip pat labai aiškus, – Lietuva seniai neturėjo tokios neprofesionalios ir neatsakingos opozicijos, atrodo, visiškai nesuprantančios valstybės finansų ir makroekonomikos reikalų. Gerbiamasis ministre, dar 2007 m. Tarptautinio valiutos fondo misija perspėjo to meto Vyriausybę dėl ekonomikos perkaitimo, vartojimo burbulų. To meto Vyriausybė į tai nereagavo. Praeitų metų pabaigoje Tarptautinio valiutos fondo misija, atvykusi į Lietuvą, teigiamai vertino mūsų Vyriausybės įgyvendinamą finansų konsolidavimo programą ir pritarė mūsų daromiems veiksmams. Jūsų manymu, kurie ekspertai – ar dabartinės opozicijos, ar Tarptautinio valiutos fondo – yra teisūs vertindami finansų politiką Lietuvoje?

A. G. ŠEMETA. Iš tikrųjų tiek Tarptautinio valiutos fondo, tiek Europos Komisijos, o jeigu plačiau, ir Europos Tarybos sprendimai ir pasiūlymai jau turbūt nuo kokių 2005 m. buvo teikiami Vyriausybei su aiškiais, kiekvienais metais vis griežtėjančiais signalais, kad vykdant tokią fiskalinę politiką, t. y. ekspansinę politiką (ekspansinė politika reiškia žibalo pylimą į ugnį), greitai mūsų laukia ypač sudėtinga ekonominė padėtis. Tereikia atsiversti Tarptautinio valiutos fondo dokumentus, atsiversti Europos Komisijos dokumentus, tų pačių mūsų konvergencijos programų vertinimą ir jūs kiekviename iš tų dokumentų pamatysite priekaištą, įsakmų priekaištą Vyriausybei, kad ji ekonominio augimo sąlygomis vykdo ekspansinę fiskalinę politiką. Tai juodu ant balto visuose dokumentuose parašyta. Ir tai kiekvienam ekonomistui, makroekonomistui yra suprantama ir akivaizdu, kad, esant ekonominiam augimui, ekspansinė politika negali būti vykdoma. Deja, to ankstesnė Vyriausybė nesuprato, ir kadangi dabartinės opozicijos daugumą sudaro ankstesnės Vyriausybės atstovai, tai tokia jų ir ekspertizė. Aš manau, kad vis dėlto Tarptautinio valiutos fondo ekspertai, Europos Komisijos ekspertai yra tie žmonės, su kuriais mes nuolat konsultuojamės, vertiname padėtį ir teikiame sprendimus tokius, kokie yra šiuo metu reikalingi šaliai.

PIRMININKAS. Klausia L. Kernagis.

L. KERNAGIS (TPPF). Gerbiamasis ministre, tokį trumpą klausimą, taupydamas visų mūsų laiką. Ar svarstant biudžetą ir mokesčių reformą jūsų vadovaujamoje Finansų ministerijoje buvo atlikta analizė, kuriuos mokesčius sumažinus pagerėtų jų surinkimas? Ir jei taip, tai kur tai atsispindi, nes realiai nė vienas mokestis nebuvo sumažintas. Ačiū.

A. G. ŠEMETA. Visų pirma jūs esate nevisiškai teisus, nes gyventojų pajamų mokestis buvo sumažintas, ir gana nemažai. Noriu priminti, kad mokesčių reformos klausimus mes svarstėme koalicijoje kartu su jumis, ir noriu priminti, kad pirminis mano siūlymas buvo šiek tiek kitoks. Aš siūliau šiek tiek daugiau padidinti pridėtinės vertės mokestį. Deja, vėliau buvo nueita į tą dydį, koks yra dabar. Dėl to reikėjo ieškoti papildomų pajamų šaltinių, ir tie papildomi šaltiniai įvairių koalicijos partnerių buvo pasiūlyti, ir jie kaip tik šiuo metu turbūt, ne šiuo metu, bet po sprendimų priėmimo sukėlė daugiausia nesusipratimų. Mes priėmėme bendrus sprendimus. Aš tą noriu akcentuoti.

Aš manau, kad dažnai yra laikomasi klaidingos iliuzijos, kad mokesčių sumažėjimas gali duoti didesnes pajamas. Kad tą būtų galima teigti, turi būti įvertinta, kokioje mokestinės kreivės stadijoje su konkrečiu mokesčiu mes esame. Bendra mokesčių našta Lietuvoje, jeigu mes lyginsime su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis, yra viena mažiausių, ir mes esame toje tos kreivės pusėje, kai mažinant mokesčius galima sulaukti papildomų pajamų. Mūsų mokesčiai šiuo metu yra vieni mažiausių. Juos dar papildomai mažinti reiškia netekti pajamų. O netekti pajamų reiškia nesugebėjimą finansuoti išlaidų, kurias yra būtina finansuoti. Aš visada agituoju ir agituosiu už tai, kad jeigu mes norime priimti mokestinius sprendimus, mažinančius mokesčius, mes turime priimti sprendimus dėl išlaidų sumažinimo, dėl struktūrinių reformų valdžios sektoriuje. Ir tiktai sumažinę išlaidas tam tikrose srityse, mes galime eiti prie mokesčių peržiūrėjimo. Mes dažnai tiesiog padarom takoskyrą – mes svarstom atskirai mokesčius, manipuliuojam jais darydami įvairias pataisas, mažinam gyventojų pajamų mokestį tuo metu, kai ekonomika kaista milžiniškais tempais, ir visiškai nežiūrime į išlaidų dalį, kurią reikia finansuoti. Mano supratimu, mes turime žiūrėti kompleksiškai į visą valstybės finansų situaciją ir nagrinėti tiek pajamų, tiek išlaidų dalį.

PIRMININKAS. Laikas beveik baigėsi, todėl labai prašau, ponia Vilija, trumpą klausimą ir, ministre, trumpą atsakymą. Liko viena minutė.

V. BLINKEVIČIŪTĖ (LSDPF). Labai ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Ministre, jūs savo atsakyme dėl interpeliacijos teigiate, kad jūsų Vyriausybės mokesčių padidinimas neturėjo jokios įtakos nedarbo augimui. Bet ar jūs nematot realaus gyvenimo? Apie 15 tūkst. prekybos centruose dirbančių darbuotojų per pastarąjį laikotarpį neteko darbo, nes Lietuvos žmonės važiuoja apsipirkti į kaimynines valstybes. Jūs savo atsakyme teigiate, kad nematote jokių reiškinių dėl šešėlinės ekonomikos, nes jūs nesuprantat, kas tai yra. Aš galiu jums paaiškinti. Tai reiškia, kad darbdaviai žmones perveda dirbti į pusę etato, ketvirtį etato…

PIRMININKAS. Klausimą!

V. BLINKEVIČIŪTĖ (LSDPF). …dalį išmoka vokeliuose. Taigi ir paskutinė mano pastaba. Jūs savo kovo 30 d. išplatintame pranešime sakote, kad nedarbas ir toliau Lietuvoje sparčiai augs ir tik 2011 m. jis pradės mažėti, bet dėl to, kad žmonės emigruos ir išvažiuos iš Lietuvos. Taigi ar jūs negalėtumėt dabar būti tikras vyras ir pasakyti: taip, aš klydau, man nesiseka dirbti, aš padariau klaidų, todėl negaliu toliau būti Lietuvos Respublikos finansų ministras. (Balsai salėje)

A. G. ŠEMETA. Gerbiamoji Vilija Blinkevičiūte, jau tiesiai atsakydamas į jūsų klausimą, aš manau, kad jums yra per didelė garbė būti Seimo nare už tai, ką jūs padarėte pastaraisiais metais. (Plojimai) Kai jūs praėjusiais metais, nepaisydama Fiskalinės drausmės įstatymo, priėmėte sprendimus dėl pensijų padidinimo ir išvalėte visą „Sodros“ rezervą, aš manau, kad tai mažų mažiausiai yra neatsakingos politikos veiksmas, manyčiau, kad tai yra ir dar šiek tiek daugiau. Tai vienas dalykas.

Antras dalykas, apie mažmeninę prekybą ir kitas sritis. Aš suprantu, kad socialdemokratai (nežinau, ar neturi makroekonomistų savo gretose, ar kaip čia reikia suprasti) sunkiai interpretuoja ar supranta ekonomikos dėsnius. Kiekvienam makroekonomistui akivaizdu, kad keičiantis ciklui, t. y. iš augimo stadijos pereinant į nuosmukio stadiją, pirmiausia nukenčia cikliniai sektoriai. O tokie sektoriai ir yra nekilnojamasis turtas, statyba, transportas ir mažmeninė prekyba. Tai yra ekonomikos pradžiamokslis. Ir būtent dėl to, kad yra pasikeitusi ciklo fazė, o ciklo fazė pasikeitė dėl to, kad susitraukė kreditas ir prapuolė išorės paklausa, išaugo nedarbas. Tą mes ir konstatuojame. Mes turime programas, ir Socialinės apsaugos ministerija turi programas, kaip sušvelninti nedarbo augimą. Tačiau ekonomikos dėsnių jūs savo retorika, na, nepakeisite. Jie nepriklauso nuo to, kaip jūs kalbate.

PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam finansų ministrui A. Šemetai, jūs atsakėte į visus klausimus, kiek buvo skirta laiko.

Dabar, gerbiamieji kolegos, numatyta diskusija. Žodis bus suteikiamas iš eilės pritariantiems ir nepritariantiems interpeliacijos atsakymams Seimo nariams. Gerbiamieji kolegos, sutarkime, kad stropiai laikysimės 5 minučių. Siūlau pusę valandos diskusijoms, kitaip mes nespėsime per rytinio plenarinio posėdžio laiką.

Prašom. Č. Juršėnas.

Č. JURŠĖNAS (LSDPF). Aš noriu reaguoti į tai, ką jūs tik pasakėte, ir pasakyti repliką po pirmosios svarbios interpeliacijos procedūros dalies. (Balsai salėje) Minutėlę.

PIRMININKAS. Dėl vedimo tvarkos jūs galite…

Č. JURŠĖNAS (LSDPF). Taip, dėl vedimo tvarkos aš jums ir sakau. Užsirašiusių yra labai daug, kaip žinote, jeigu opozicija prieštaraus, tai diskusija turės tęstis ilgiau. Kitas dalykas, kurio negalima nepasakyti, nes du garbingi vyrai įžeidė dvi garbingas moteris. A. Kubilius, pasakęs, kad geriausias finansų ministras yra šitas, jis kažkaip užmiršo kandidatę į Prezidentus. Sakyčiau, čia yra labai įdomu. (Šurmulys salėje) O finansų ministro pasakymas, kad buvusi ministrė negali būti Seimo nare, tai aš labai atsiprašau, – ne jam spręsti, čia tauta sprendžia.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kviečiu kalbėti diskusijoje K. Daukšį. (Balsai salėje) A. Kubilius norėtų atsakyti, nes buvo paminėtas jo vardas. Prašom.

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Jeigu Č. Juršėnas būtų klausęs, ką aš sakau, tai būtų išgirdęs, ką aš pasakiau, kad seniai neturėjo tokio gero finansų ministro. D. Grybauskaitė gana seniai buvo finansų ministre. Aš dėkoju Č. Juršėnui už paramą mūsų remiamai kandidatei. Ačiū.

PIRMININKAS. Dar norėtų dėl vedimo tvarkos kalbėti J. Sabatauskas. Prašom.

J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Noriu reaguoti ir pasakyti pastabą, kad jūs privalėjote reaguoti į tokį ministro pareiškimą, nes ministras pademonstravo arba visišką neišmanymą, arba begalinę aroganciją prisiėmęs suvereno teises, vertindamas, kas gali, o kas negali būti Seimo nariu. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Kviečiu K. Daukšį.

K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, dar vakar aš abejojau, kaip sakyti, ar taip, ar kitaip. Realiai sakau. Bet šiandien, ypač išklausęs ministro, aš supratau vieną dalyką: atėjo žmonės, paskaitę ekonomikos pradžiamokslį, ir bando pagal tą pradžiamokslį sudėstyti visą valstybės ūkį. Gerbiamieji, aš suprantu, kad buvo nelengvas momentas ir nelengvu laiku atėjote, suprantu, kad ministras nebuvo praeitos kadencijos Seimo narys, bet jis turėtų atsiminti, kad praeitą 2008 metų biudžetą tvirtino konservatoriai kartu su socdemais. Kad ir koks tas biudžetas buvo, tai yra jų abiejų vaisius. Todėl čia tegul šeiminių ginčų nežaidžia daugiau.

Klausimas, kodėl ministras kaltas ir kur nekaltas? Jeigu Finansų ministerija sugeba per keturis mėnesius tris kartus pakeisti prognozes taip, kaip reikia šeimininkui, tai kažkas ministerijoje negerai. Ministras per tą laiką galėjo tai sutvarkyti. Nesutvarkė. Kitas dalykas, vadovaudamiesi ekonomikos pradžiamoksliu, sutvarkėte viešuosius finansus taip, kaip jums buvo geriau. O kaip reikėjo valstybės kitoms įmonėms, organizacijoms, verslininkams gyventi, apie tai, matyt, nepagalvojote, nes pradžiamokslyje apie tai neparašyta. Aš jums dar kartą sakau, kad per pirmąjį ketvirtį mažiausiai 3,5 mlrd. valstybės biznis patyrė nuostolių dėl to staigaus stabdymo. Per antrąjį ketvirtį dar daugiau patirs. Šiandien klausimas paprastas: ar tas stabdymas buvo teisingas? Aš manau, ne.

Mes galime ginčytis su ministru ar su visu Ministrų kabinetu ilgai ir nuobodžiai šiuo klausimu, bet kad verslo šiandien yra bloga padėtis, viskas aišku. Kreditavimas užtrūko. Kur tie finansai nuėjo, paklauskite bankininkų. Valstybei paskolą suteikė po 8 %. Kam remti, duoti paskolą verslui, kai gali duoti valstybei, iš kurios niekada negausi nuostolio, nes ji nesubankrutuos? Numelžė 3,5 mlrd. per pirmąjį ketvirtį. Ką žadėjo valstybė? Valstybė žadėjo verslą paremti 4 mlrd. Lt. Galiu jus informuoti, pirmasis verslo parėmimas balandžio mėnesį – 20 mln. Gal gerbiamasis finansų ministras galėtų pasakyti, kokiu būdu yra paskirta? Dar neišduota. Ir žadėjote 3 % palūkanų. Paklauskite įmonių, kokias gauna palūkanas. Tai yra tas pats, kas gauti normalų kreditą banke. Koks čia rėmimas, ko jūs dabar juokaujate su mumis?

Kalbame apie Vyriausybę, kad Finansų ministerija leido įmonėms mokesčių paskolas pasiimti. Pažiūrėkite, už kokius procentus ir kaip tas atrodo. Ar čia verslo gelbėjimas? Mes ne vieną kartą kėlėme klausimą, ar bus sutvarkyti užskaitymai tarp valstybės, valstybei pavaldžių institucijų, savivaldybių ir verslo? Ar jie šiandien sutvarkyti? Ministras aiškiai pasakė, taip, biudžetas neskolingas. Atsiprašau, o ligoninės, mokyklos, visi kiti dalykai, iš kur tos skolos atsirado? Kaip dabar verslui gyventi, kai, viena vertus, valdiškos institucijos ir joms pavaldžios institucijos neatsiskaito su jais, kita vertus, Finansų ministerija reikalauja geriausiu atveju pasirašyti mokestinę paskolą su 8 % ar 7 % metiniais, ir dar jis turės sugebėti biznį daryti?

Manau, Vyriausybė gal ir turėjo imtis tam tikrų lėtinimo mechanizmų, bet pagreitinimo mechanizmų nė vieno neįjungė. Manau, čia ministerija ir ministras yra labai kaltas. Suprasdamas ekonomiką, nes yra vienintelis ekonomistas visoje Vyriausybėje, jis turėjo suprasti, kad iš vieno atimant, kitam reikia pridėti. Kitaip – atimti, atimti ir atimti, niekas neprisidės. Jeigu mes ateisime birželio mėnesį po Prezidento rinkimų su tais rezultatais, kurie dabar matyti, t. y. dėl „Sodros“ biudžeto mažinimo, dar dėl valstybės biudžeto sumažinimo, nežinau, kas atsakys, ar vienas finansų ministras, ar visa Vyriausybė. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Kviečiu K. Glavecką.

K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamieji kolegos, gerbiamasis posėdžio pirmininke, mes turėjome gerą progą išklausyti finansų ministro atsakymus dėl interpeliacijos. Ten jis pateikė visą ekonominę situaciją ir labai pagrįstai parodė tą, ką mes turime dabar. Tačiau, kiek suprantu, interpeliacija yra daugiau politinis žanras, o ne finansinis ir ekonominis. Jeigu diskutuotume ekonominėje erdvėje ir finansinėje, tai dauguma argumentų, kurie surašyti interpeliacijoje, iš principo arba yra netikslūs, arba yra visiškai priešingos logikos.

Tai, kad dabartinė interpeliacija buvo parengta, visų pirma priežastis, mano supratimu, yra ta, kad socialdemokratai, praradę valdžią rinkimų būdu, natūralu, tapę opozicija, ėmėsi aršiausių, zoologiškai piktų, netgi kartais (…), iš kai kurių kalbų, pulti dabartinę Vyriausybę. Pagrindinis dalykas yra ne politiniai motyvai, bet ekonominiai, nes už jų yra įsipareigojimai, interesai ir tų struktūrų, kurios buvo sukurtos, turiu omeny ir „Leo LT“, ir oligarchus, ir kitus dalykus. Natūralu, kad visi nori sugrįžti į tą patį vandenį, kuris yra, bet pasaulis ir Lietuva jau kituose vandenyse. Krizė yra apėmusi Lietuvą ir visą pasaulį, tai mes puikiai žinome.

Dėl kaltinimų, kurie surašyti, kurių dešimt punktų, pakeisti tik ministrą. Pavyzdžiui, paskyrus prieš tai buvusį ministrą, buvusios Vyriausybės Ministrą Pirmininką, jis puikiausiai tinka tiems ministrams, nes tuo laikotarpiu, kai viskas tas vyko, nebuvo stebima, buvo ignoruojama, buvo iš principo galvojama, kad ta gerovė bus amžina. Deja, ta amžina gerovė, puikiai žinome, baigėsi. Ir baisėsi ji kuo?

Keletą žodžių apie burbulus, apie tą, ką mes kalbėjome, kitaip sakant, palikimą, kurį mes turėjome, apie tuos burbulus pasaulyje visur rašo ir kalba, apie Lietuvos burbulus mes mažai kalbam, nors ir kalbam. Nekilnojamojo turto burbulas per tą prociklinę mūsų ekonomiką, ekonomikos ciklui augant šių metų pradžioje, ekspertų vertinimu, faktiškai sudarė apie 11 mlrd. Lt. Darbo užmokesčio burbulas, kitaip sakant, darbo užmokestis augo sparčiau negu efektyvumas ir darbo našumas, apie 5,5 mlrd. Lt, vartojimo burbulas – 3 mlrd. Visa ta suma, ekspertų vertinimu, sudaro 26–27 mlrd. Lt. Kitaip tariant, mūsų BVP, kurį mes turėjome sausio 1 d., buvo pripūstas ir yra apie 26 mlrd. Lt.

Natūralu, kad dabartinė Vyriausybė, kai Lietuvos ekonomika buvo užkelta į dangoraižį, rankose su balionais iš esmės buvo priversta, pastumta kristi. Su tais balionais ir burbulais toli nenukrisi. Arba, kitaip sakant, nebeturi jokio stabdžio.

Priemonės, kurių buvo imtasi gruodžio mėn., buvo motyvuotos tuo, kad akivaizdžiai artėjo katastrofinė situacija. Tai, kad biudžetas buvo priimtas naktį ir kad įstatymai buvo priimti naktį, taip pat yra kaltės arba, kitaip sakant, palikimo klausimas. Šių metų biudžetas praėjusios Vyriausybės buvo pateiktas spalio 28 d., paskutinę dieną. Pirmasis svarstymas vyko lapkričio 13 d. anos Vyriausybės. Vyriausybė susiformavo tik gruodžio mėn. pirmąją dekadą. Tai per kiek laiko reikėjo padaryti korekcijas? Todėl natūralu, kad darant korekcijas, kad (…) reikėjo derinti atskirus klausimus, buvo padaryta klaidų, kurios buvo ištaisytos vėliau. Tačiau visa tai opozicijos visiškai nedomina.

Keletas pastabų. Jeigu dabartinio finansų ministro vietoje būtų ekonomikos ar finansų Nobelio premijos laureatas, aš neabejoju, jis lygiai taip pat gautų į nugarą ir būtų mušamas, nes toks žanras, ypač Lietuvoje, yra populiarus, ypač krizių laikotarpiais.

Noriu pasakyti, kad finansų ministras, nepaisant visos kritikos, yra santūrus žmogus, visų pirma puikiai išmanantis makroekonomiką ir finansus. Aš manau, kad tai vienas iš geriausių ministrų. Pati situacija yra labai sudėtinga ir bloga, todėl norom, nenorom jam tenka visos strėlės. Galų gale tiesa gera tam, kam skirta, ir bloga tam, kas ją sako. Tai yra akivaizdu.

Baigdamas noriu pasakyti, kad variantas, papildysiu atsakymu… nepritarimą, kuris yra išplatintas, kuriame konstatuojama, kad ministras neatsakė į visus klausimus, mažų mažiausiai galima pavadinti neišmanymu, neišprusimu, nes tai, ką atsakė ministras, yra labai aiškus, konkretus, profesionalus ekonomikos vertinimas, kuris sutampa ne tik su Vakarų ekspertais, bet ir kitų šalių ekspertais, kurie vertina padėtį.

Atsižvelgdamas į tai, kas pasakyta, siūlau nepritarti interpeliacijai. Manau, ministras yra savo vietoje, ir Vyriausybės atliekami darbai, nors ir kokie skausmingi bei sunkūs, yra reikalingi Lietuvai. Be to…

PIRMININKAS. Laikas!

K. GLAVECKAS (LSF). …neišeisime. Ačiū.

PIRMININKAS. Kviečiu D. Barakauską.

D. A. BARAKAUSKAS (TTF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, ministras šiandien pasakė, kad akcizų padidinimas neturėjo įtakos kainų kilimui.

Tada aš noriu jūsų paklausti: o jūs žinote, kiek šiandien kainuoja benzinas Lietuvos degalinėse? 3,6 Lt. Žinot? O kiek dyzelinis kuras kainuoja? (Balsai salėje)

Gerbiamieji, akcizų padidinimas kurui, kuris yra daug brangesnis, negu to reikalauja Europos Sąjungos teisės aktai, o kainos didesnės nei kaimyninėse valstybėse, sužlugdė Lietuvos ūkį, nuskurdino Lietuvos pilietį ir katastrofiškai padidino kontrabandą, kuri plaukia į Lietuvą. O pridėtinės vertės mokesčio panaikintos lengvatos, jūs, valdančioji dauguma, jas panaikinote maisto produktams, piliečius, kurie neteko darbo arba gauna mažas pajamas, žinote prie ko prives? Prie bado.

Todėl frakcija „Tvarka ir teisingumas“ vienbalsiai pritars interpeliacijai finansų ministrui A. Šemetai. Ačiū.

PIRMININKAS. Kalbės J. Razma.

J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, jeigu mes šiandien bandome rimtai svarstyti mūsų valstybės finansų problemas, manau, iš šios tribūnos atsakinėti į klausimus turėjo ne ministras A. Šemeta, o Jono Pinskaus sodyboje parinktas buvęs Ministras Pirmininkas, jeigu reikia dėl kompanijos – jo finansų ministras, kuris ilgą laiką nenorėjo patvirtinti objektyviai ekspertų teikiamų finansinių prognozių.

Vertindamas situaciją, kuri klostėsi prieš Seimo rinkimus, tuoj po Seimo rinkimų, darau prielaidą, kad nueinanti valdžia, pirmiausia socialdemokratai, buvo sugalvoję gudrų planą: palikti finansus tokios būklės, kad nors ir kas ateitų į valdžią, labai greitai dėl to palikimo sužlugtų. Nes kaip kitaip paaiškinti tokius neatsakingus sprendimus visiškai „iššluojant“ „Sodros“ sąskaitą, paliekant milijardinius įsiskolinimus verslui, realiai nepasiskolinant pinigų net tam deficitui, kuris tuo metu buvo aiškiai žinomas, kad naujai atėjusi valdžia per kelias savaites visa tai išspręstų. Pavyzdžiui, ką reiškia V. Blinkevičiūtės užsipuolimas tik tris dienas dirbantį finansų ministrą reikalaujant tuojau pat išmokėti vėluojančias šalpos pensijas, nors pati ministrė ramiausiai toleravo kitų ministerijų milijonines premijas valdininkams. Juk tos pensijos jau vėlavo jums esant valdžioje, bet tada viskas buvo gerai.

Civilizuotai pasitraukdama Vyriausybė naujai Vyriausybei palieka tam tikrą finansų atsargą ir tokią padėtį tam, kad nauja Vyriausybė, kol priims formalius sprendimus ir įeis į vėžes, neturėtų ypatingų problemų. Čia buvo sudaryta tokia situacija, kad po kelių savaičių būtų galima skelbti atėjusios naujos Vyriausybės žlugimą.

Gal tokie planai buvo dėl to, kad kitaip nebuvo įmanoma išlaikyti tokių jūsų sukurtų struktūrų kaip „Leo LT“, nes buvo aišku, kad yra didelė tikimybė, jog atėjusi kitokia dauguma, kitokia Vyriausybė priiminės kitokius sprendimus ir dėl energetikos, nebetarnaus tokioms grupuotėms, kaip tarnavo socialdemokratai. Tad mano klausimas turbūt ir liks retorinis, jeigu klausčiau, kodėl tie, kurie patarė, kaip sukurti „Leo LT“, nepatarė ponui G. Kirkilui, kaip valdyti finansus, kad padėtis būtų palikta šiek tiek kitokia.

Bet kadangi čia svarstome ne socialdemokratų reikalus, o kalbame apie finansų ministro atsakymus, manau, ministras argumentuotai, įtikinamai atsakė kad ir į ne pačius protingiausius klausimus. Ir pagaliau yra esminės antikrizinio plano, kuris čia buvo kritikuojamas ir kuris, beje, nėra vien finansų ministro produktas, tai visos koalicijos produktas, ir ne viskam finansų ministras pritarė, kas ten kompromisų būdu buvo surašyta, labai aiškios, lauktos pasekmės. Pasiekta valstybės finansų ramybė ir stabilumas, iš esmės laiku, išskyrus vieną kitą savivaldybę, kurios laiku nepriėmė sprendimų, mokami atlyginimai biudžetinių įstaigų darbuotojams, po Naujųjų metų netgi buvo rasta galimybė kai kuriems iš jų – mokytojams, kultūros darbuotojams – juos padidinti, kad žmonės jaustų, jog duoti pažadai yra vykdomi. Laiku mokamos pensijos, šiek tiek pradėjo mažėti palūkanos bankuose, sumažintas įsiskolinimas verslui ir iš esmės belikęs tik savivaldybėse. Daug dalykų čia dar galima vardyti. Kai kurie kolegos, manau, gana sąmoningai painioja antikrizinį planą su ekonomikos gaivinimo planu. Ekonomikos gaivinimo planas tik dabar startuoja. Būtų smagu, aišku, jeigu jis būtų startavęs iš karto, jeigu nueinantys socialdemokratai būtų bent jo užuomazgas palikę. Apie ekonomikos gaivinimo plano pasekmes, manau, galėsime diskutuoti po kelių mėnesių, kokį jis daro poveikį. Dabar taip tragiškai nekalbėkime apie mūsų ekonomiką. Pasižiūrėkite bent ir į vakar skelbtus skaičius per televiziją, kad…

PIRMININKAS. Laikas.

J. RAZMA (TS-LKDF) …mūsų kritimas minus 12 %, Latvijoje – minus 18 %, Estijoje – minus 16 %. Nemanau, kad ministras A. G. Šemeta toks galingas, kad būtų ir ten sužlugdęs ekonomiką ir primetęs jiems antikrizinius planus.

PIRMININKAS. Kviečiu Z. Balčytį.

Z. BALČYTIS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis premjere, gerbiamasis finansų ministre, aš puikiai suprantu, kad situacija nėra iš lengvųjų tiek pozicijai, tiek opozicijai ypač šiandien nagrinėti tokį klausimą. Tačiau vis dėlto norėčiau sugrįžti prie tam tikrų galbūt paprastų dalykų, kad Lietuvos Respublikos finansų ministerija yra kertinė vykdomosios valdžios institucija, nuo kurios formuojamos fiskalinės politikos priklauso, kaip ir buvo čia ne kartą pasakyta, šalies makroekonominis stabilumas ir valstybės gerovė. Nuo finansų ministro veiklos rezultatų labai priklauso ir kitų Vyriausybės narių kuruojamų sričių politikos galimybės ir jų veiksmingumas. Blogas finansų grandies darbas užprogramuoja problemas ir visų kitų sričių – švietimo, sveikatos apsaugos, ekonomikos skatinimo ir kitur. Ne veltui finansų ministro portfelis bet kurioje Vyriausybėje yra laikomas pačiu svarbiausiu. Finansų ministro formuojama politika tiesiogiai paliečia kiekvieną žmogų, kiekvieną subjektą, todėl pasitikėjimas jo teikiamais pasiūlymais yra ypač svarbus. Todėl, gerbiamasis ministre, kai kalbėjome privačiai apie 2006 m. jūsų pasiūlymą didinti kaupiamąsias atsargas 8 % bendrojo nacionalinio produkto dalies, aš ir šiandien galiu tą patį pasakyti, ar tai būtų Z. Balčytis, ar tai būtų A. G. Šemeta, ar bet kuris kitas finansų specialistas, Lietuvoje tai būtų už fantastikos ribų ir kalbant apie valstybės tuo metu ir šios dienos tikslus jis paprasčiausiai, šiandien galiu tą patį pakartoti, turėtų būtų atstatydintas.

Susipažinęs su jūsų atsakymais į interpeliacijos klausimus, girdėdamas, kaip buvo atsakinėjama į viešas kalbas, šiandien tikrai nematau galimybių, kad pasitikėjimas šia institucija galėtų būti atkurtas ne tik už šio Seimo ribų, bet ir šiame Seime. Ministro manymu, mūsų klausimai paprasčiausiai yra abstraktūs, nors, nežinau, kas gali būti konkrečiau už faktus, pagrįstus skaičius, teiktus įstatymų projektus ir daugelį kitų pasiūlymų. Dabartinio finansų ministro nuomone, BVP nuosmukis su mokesčių reforma neturi nieko bendro. Čia irgi nesinori nieko komentuoti, nes apie mokesčių poveikį kasdien kalba eiliniai žmonės, verslininkai, ekonomikos analitikai, taip pat, aišku, politikai. Priekaištų ankstesnei Vyriausybei, mano supratimu, galiojimo terminas jau yra pasibaigęs. Tikrai aš irgi taip pat esu už tai, kad mes visi kartu bendrai pradėtume kalbėti apie konstruktyvias priemones, kurios leistų išeiti iš šiandien susidariusios situacijos.

Kalbant apie Lietuvos fiskalinio deficito perviršį, taip pat reikėtų būti objektyviems, ir finansų ministrui, ir Ministrui Pirmininkui reikėtų paaiškinti Lietuvos žmonėms, kad šiuo metu, Europos Sąjungos oficialiais duomenimis, 3 % ribą yra peržengusios 16 valstybių, o 2010 m. prognozuojama, kad ją peržengs net 22 iš 27. Iš tiesų būtų galima ilgai diskutuoti apie kiekvieną mūsų užduotą klausimą, gautą ar negautą atsakymą, bet šiandien nebenoriu įsivelti į tolesnes netgi, sakyčiau, nevaisingas diskusijas. Nors mes abu esame baigę tą patį Vilniaus universitetą, įgiję tą pačią specialybę, tačiau kalbame skirtingomis kalbomis ir tai yra natūralu, nes objektyvų dėsningumų poveikį mes suprantame taip pat skirtingai.

Tiesiog norėčiau pateikti keletą tokių retorinių klausimų ir pavyzdžių. Pirma. Ką reiškia tai, kad kiekviena nauja makroekonominė prognozė yra vis prastesnė už ankstesniąją? Ar tai yra susiję su tuo, kad aplinka tampa sunkiai prognozuojama, ar ir su tuo, kad Vyriausybės veiksmai neduoda prognozuojamo rezultato? Buvo daug kalbama apie planus, operatyviai atgaivinti kreditavimo rinką. Ar bankai šiandien skolina savus, pabrėžiu, savus, o ne perskolina pinigus? Ar galite įvardyti bent vieną įgyvendinimo priemonę, kuri iš esmės išjudino kreditavimo rinką, užtikrino ir atgaivino bankų sektoriaus konkurencingumą?

Kitas klausimas. Greitųjų paskolų išdavimas. Pernai greitųjų paskolų buvo išduoda už 6 mln. Lt. Šiemet yra išduoda dešimt kartų daugiau. Tai iš tikrųjų kelia didžiulį susirūpinimą ir tai yra akivaizdus piktnaudžiavimas į sunkią bėdą papuolusių žmonių nepatyrimu dėl pateiktų pasiūlymų. Tikrai norėčiau paklausti ir pasiūlyti, ar tikrai Finansų ministerija pakankamai šiandien bendradarbiauja su Lietuvos banku finansinio stabilumo užtikrinimo srityje, taip pat ir kredito įstaigų priežiūros klausimais.

Daug kalbama apie ekonomikos skatinimą. Kaip reikia vertinti faktą, kad finansų ministro įsakymu buvo padidinti delspinigiai už laiku valstybei nesumokėtus mokesčius?

PIRMININKAS. Baigėsi laikas.

Z. BALČYTIS (LSDPF). Paskutinis klausimas. Finansų ministras atstovauja Lietuvai Europos Sąjungos Ministrų Taryboje, svarbiose tarptautinėse ir regiono institucijose. Kodėl šiandien niekaip nereaguojama į pastaruoju metu ypač stiprėjančią tendenciją Europos Sąjungoje dalinti valstybes į euro zonos valstybes ir ne, kitaip tariant, pirmarūšes ir antrarūšes ne euro zonos valstybes.

PIRMININKAS. Atsiprašome, turime išjungti. Laikas baigėsi.

Z. BALČYTIS (LSDPF). Kodėl šiuo ypač sudėtingu metu nėra ginami mūsų interesai?

Pabaigai. Išties gerbiu savo kolegą finansų ministrą poną A. G. Šemetą, vertinu jo ilgametę patirtį valstybės darbe ir taip pat suprantu, kad kas nedirba, tas neklysta. Tačiau esu įsitikinęs, kad šios klaidos buvo per dažnos, buvo akivaizdžios ir, svarbiausia, jos yra nepripažįstamos. Todėl manau, kad reikėtų palaikyti šią interpeliaciją dėl visų pateiktų klausimų. Ačiū.

PIRMININKAS. Kalba V. Matuzas.

V. MATUZAS (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Yra tokia posakiu virtusi sąvoka – Augijo arklidės, reiškianti apleistą, nešvarią vietą. Pasak graikų mito, Mikėnų valdovas Eurestėjas, norėdamas pažeminti Heraklį, liepė jam išmėžti 30 metų nemėžtas Elidės valdovo Augijo arklides. Heraklis, pasukęs per jas Alfėjo ir Penėjo upių tėkmę arklides išmėžė per vieną dieną.

Lietuvoje sovietinis mėšlas kaupėsi daugiau nei 30 metų. Jį dar riebiai pagausino kairiųjų valdymas. Žinau, kad šviesioji tautos dalis iš visos širdies pritaria ir palaiko Permainų koalicijos į ateitį orientuotus darbus ir siekius mėžiant įsisenėjusį mėšlą. Visai neseniai susitikime su vieno miesto profsąjungų lyderiais dar kartą išgirdau palaikymą tiek vykdomai finansų politikai, tiek ir kitiems mūsų koalicijos veiksmams. Dar daugiau, jie manęs prašė, kad tuos veiksmus, kuriuos jau atlikome, įtvirtintume taip, kad, neduok Dieve, pasikeitus valdžiai nebūtų atsukta viskas atgal.

Gerbiamieji kolegos, manau, kad buvo teisus tas garsusis viešųjų ryšių specialistas, kurio pavardės nenoriu minėti, sakęs, kad jeigu žmogui devynis kartus pasakysi, kad jis yra avinas, dešimtą kartą jisai subliaus. Šiandien mes kaip tik ir matome tą kasdieninį melą ir kaltinimus, kurie yra žeriami iš kairės pusės neva dėl mūsų permainų koalicijos daromų „blogų darbų“, ir krizė vis gilėja ir gilėja.

Gerbiamieji kolegos, aš siūlau labai paprastą dalyką, kaip išspręsti šitą problemą. Jungtinėse Amerikos Valstijose po rinkimų Senato ar Kongreso buvo sudaryta kompetentingų 10 asmenų komisija, kuri padės tašką tuose ginčuose. Džiaugiuosi, kad permainų koalicijos partneriai pritaria tam, kad Seime ar valstybėje būtų sudaryta kompetentinga tyrimo komisija, kuri galų gale atsakytų visiems laikams, kaipgi buvo iki dabartinės permainų koalicijos, kokie žingsniai buvo daromi ir kas yra dabar? Liaudiškai sakant, aš siūlau vieną kartą išsiaiškinti nubrėžiant raudoną brūkšnį. Ir viskas bus aišku.

Gerbiamieji kolegos, siūlyčiau imtis vieną kartą teisingų ir progingų veiksmų. Užtenka politikuoti krizės akivaizdoje, o priiminėti sprendimus, kurių reikia mums šiandien visiems. Siūlyčiau palaikyti ir toliau sėkmingai dirbančią permainų koaliciją ir jos vieną iš lyderių A. Šemetą. Ačiū už dėmesį. (Plojimai)

PIRMININKAS. Paskutinysis kalbės V. Uspaskichas.

V. USPASKICH (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų, pažiūrėjęs į šitą žmogų, netikiu, kad jis galėjo vienas sužlugdyti visą ekonomiką, visą valstybę. 19 metų mes tiesiog kvietėme tą krizę, 19 mlrd., kurie šiandien yra skola, mes pasiskolinome ne vakar, ne tada, kai atėjo pasaulinė krizė. Iš tikrųjų viską suversti vienam žmogui yra lengva, bet ir nėra prasmės. Čia ne gynimo kalba, jis manęs neprašė. Aš kalbu tik apie tai, kad visa šita valdančioji dauguma (šiek tiek ir čia yra) balsavo už tuos visus sprendimus, pritarė tiems sprendimams ir galvojo, kad bus geriau. Geriau netapo. Aš atsimenu, mes gruodžio mėnesį kalbėjome su premjeru: palaisvinkite verslą, nepalaisvinsite – pusė Lietuvos bus Lenkijoje. Atsitiko būtent taip, kaip mes kalbėjome.

Gerbiamieji, yra kitas dalykas – dugnas. Aš norėčiau paklausti ir ministrą, ir premjerą. Aš atsimenu, prieš porą mėnesių mes kalbėjome su geriamuoju premjeru apie situaciją, ko galima laukti. Premjeras su ministru kalbėjo, kad laukiame kokių minus 4, minus 6 % (ne daugiau) smukimo šiais metais. Jeigu premjeras pridės ranką prie širdies, aš jam pasakiau: laukite 18 artimiausiu metu Latvijoje, ne 19 pasakiau, ne 17, o 18. Užvakar žiūriu Latvijos prognozes, žiūriu, 18 %. Ir pasakiau A. Kubiliui, po Latvijos 18 laukite ir pas mus kokį birželio ar liepos mėnesį 18 % kritimo. Kitaip nebus. Stebuklų nebūna. 30 % mažmeninės prekybos smukimas, 40 % negauna pramonė, 70 % statyba. Smukimas negali būti mažesnis, kai yra tokie kritimai.

Gerbiamieji, ką aš noriu pasakyti? Dugnas. Noriu paklausti ir premjerą, ir ministrą, kada mes galime tikėtis dugno? Dugnas yra tada, kai nukritai, atsispiri ir pradedi po truputį kilti. Norėtųsi sužinoti kada? Vasarą, pavasarį, gruodžio mėnesį, kitais metais? Bet noriu jums pasakyti vieną paprastą dalyką kaip ekonomistas. Dugnas yra tada, kai atsispiri ir pradedi kilti po truputį. Iš tos krizės mes kilsime 10–15 metų, bet vis tiek reikia atsispirti, o mes visi einame žemyn. Tokie sprendimai – tik pjaustyti biudžetą ir nieko nedaryti dėl verslo – nieko nepadės. Galiu patarti, aišku, jūs neklausysite, bet dugnas bus tada, kai sukursime sąlygas pelningai ūkinei veiklai, kai bus pelninga ūkinė veikla, kai daiktas, dėl kurio šiandien važiuoja Lietuvos žmonės į Lenkiją, bus parduodamas pas mus pelningai, tai bus dugnas ir kilimo į viršų pradžia. Kol šitų sąlygų nebus… Nesvarbu, ką reikia padaryti, skolintis, užpildyti, užlopyti biudžetą, verslą atleisti nuo visų mokesčių, bet tai reikės daryti. Kol nebus sukurta sąlygų pelningai veiklai, nieko nebus padaryta. Pasakyti, kad jis vienas kaltas – klaida. Pakeisite ministrą – nieko nebus: pastatysite kitą, visi jie balsuos už tą pačią programą, tęsis ta pati krizė, niekas nepasikeis.

Gerbiamieji, baigdamas savo kalbą noriu pasakyti: artėja Prezidento rinkimai ir, matyt, formuosis nauja arba dauguma, arba Vyriausybė ir t. t., filtruos tuos ministrus ir t. t. Bet norisi kreiptis į valdančiąją daugumą: atsakykite visi už tą papildomai sukeltą krizę. Norėtųsi, kad atsakytų šiek tiek ir su socialdemokratais, nes 2007–2008 metų biudžetas buvo patvirtintas jūsų, kairieji ir dešinieji, balsais.

PIRMININKAS. Dėkoju visiems kalbėjusiesiems. Gerbiamieji kolegos, dabar pagal Statutą baigiamasis interpeliaciją gavusio pareigūno žodis. Kviečiu finansų ministrą A. Šemetą.

Prašau gerbiamąjį ministrą dar palaukti. Pageidauja kalbėti Ministras Pirmininkas A. Kubilius. (Balsai salėje) Pagal Statuto 108 straipsnį.

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, leiskite ir man tarti keletą žodžių. Visų pirma apie patį interpeliacijos tekstą, ką turėtume šiandien svarstyti. Iš tiesų įtariu, kad interpeliacijos teksto neperskaitė net ir opozicijos nariai, kurie pasirašė šį tekstą, nes, mano įsitikinimu, tai yra interpeliacija pačiai opozicijai, jos ekonominiam ir finansiniam neraštingumui bei neatsakomybei. Skaitydamas tokią interpeliaciją, kurios daugelis teiginių tiesiog verčia gūžčioti pečiais ir kurią pasirašo net du buvę finansų ministrai, gerai supranti, kodėl ankstesnės Vyriausybės su tokiu ekonominiu neraštingumu atvedė Lietuvos ekonomiką į tokią būklę, kai naujai Vyriausybei tenka gesinti paliktus gaisrus, o buvusieji valdžioje kaip neatsakingi vaikėzai, sukėlę tuos gaisrus, piktdžiugiškai stebi, kad dar ne visi gaisrai užgesinti. Todėl ir nekalbėsiu apie interpeliacijos tekstą. Tokių nepagrįstų ir lėkštų argumentų kratinio man seniai neteko skaityti.

Čia negaliu nepacituoti žinomo ekonomisto J. Čičinsko, kuris neseniai, prieš gerą savaitę, savo internetiniame tekste, pavadintame prognoze, o gal provokacija, rašė (cituoju): „Mes turime įpūsti racionalumo dvasios šalies politiniam elitui. Šiandien gėda klausyti opozicijos ir kitų partijų narių kalbų ir replikų Vyriausybės adresu, nes tame kontraargumentavime nėra jokios minties ar proto, tik vien noras protestuoti prieš oponento sumanymą ir pakurstyti prieš jį visus tai stebinčius. Taip, Seimas yra itin prastos intelektinės kokybės, bet ir šitie žmonės, kurie svarsto ir sprendžia, turi rasti savyje orumo ir imti gilintis į tuos reikalus.“ Pabrėžiu, kad tai J. Čičinsko, profesoriaus, ekonomikos profesoriaus, o ne mano žodžiai.

Taigi šiandien svarstome ne interpeliaciją finansų ministrui, svarstome opozicijos orumo ir padorumo klausimą, svarstome opozicijos pasirengimo atsakingai veikti parlamentinės demokratijos sąlygomis klausimą. Kaip jau sakiau, tikrai nenagrinėsiu interpeliacijos teksto, kuris yra tiesiog gėdingas, tiesiog tiksli J. Čičinsko teiginio apie opozicijos gebėjimus iliustracija. Kai opozicija neturi ką pasakyti, neturi jokio realaus realių problemų sprendimo plano, tai tokia interpeliacija daroma pagrindiniu rinkimų kampanijos įvykiu. Tačiau tokia interpeliacija normaliems mąstantiems žmonėms yra tiesiog akivaizdus įrodymas, kiek neatsakinga yra šiandien opozicija, taip pat realus įrodymas, kad alternatyvos mūsų Vyriausybės vykdomai finansų ir ekonomikos politikai paprasčiausiai nėra. Kartu tai yra gera galimybė dar kartą aptarti mūsų vykdomos politikos svarbiausius aspektus. Todėl ačiū opozicijai už tokią galimybę, ypač prieš rinkimus. Nenoriu kartoti to, ką ne vieną kartą esu sakęs, kad mūsų vykdomą finansų politiką labai gerai vertina ir Tarptautinis valiutos fondas, ir Europos Komisija. Kartu tai yra ir pats geriausias finansų ministro veiklos įvertinimas. Ir tai yra žymiai svarbesnis įvertinimas, nei nepagrįsta opozicijos kritika. Vertinu finansų ministrą, kaip aukšto lygmens valstybės finansų specialistą ir profesionalą, kokio finansų ministro poste Lietuva seniai neturėjo. Noriu pasakyti, kad jeigu nebūtume vykdę tokios finansų ir taupymo politikos, kokią vykdėme, šių metų pabaigoje deficitas būtų siekęs 12 % nuo bendrojo vidaus produkto. Mes tai paveldėjome, bet sugebėjome suvaldyti. Mums jį pavyko sumažinti iki 5 % ir tokio rezultato nėra pasiekusi nė viena kita Europos Sąjungos valstybė.

Kai girdžiu opozicijos kaltinimus, kad finansų ministro ir visos mūsų Vyriausybės vykdoma politika yra bloga, yra tariamai tiesiog pražūtinga ir kad tik dėl tokios politikos Lietuvos ekonomika patiria tokį nuosmukį, kokį dabar matome, aš turiu tiesiog retoriškai paklausti: tai kodėl per pirmąjį šių metų ketvirtį Estijos BVP smuko 15,6 %, Latvijos BVP – 18 %, o Lietuvos – tik 12 %? Estijoje ir Latvijoje nėra nei A. Kubiliaus, nei A. Šemetos, bet ekonomika smunka daugiau nei pas mus. Dar daugiau, Estija nekeitė jokių mokesčių, bet jų ekonomika smunka daugiau nei mūsų, ir Latvija, ir Estija mažina išlaidas nemažiau nei mes, nors mūsų opozicija sako, kad tai yra didelė klaida. Gerbiamoji opozicija, vėlgi turiu užduoti retorinį klausimą: tai ką, ir Estijos, ir Latvijos vyriausybės, kurios elgiasi taip pat kaip mes, ir Tarptautinis valiutos fondas, ir Europos Komisija, kurios giria tokią politiką, visi jie yra kvaili, tik viena mūsų opozicija yra protinga?

Dar kartą noriu priminti Jono Čičinsko sakinį: „Šiandien gėda klausytis opozicijos ir kitų partijų narių kalbų ir replikų Vyriausybės adresu, nes tame kontrargumentavime nėra jokios minties ir proto.“ Taigi šiandien ir noriu paklausti: gerbiamoji opozicija, kada jums pasidarys gėda? Kadangi Jonas Čičinskas taip pat ragina opoziciją rasti orumo ir imti gilintis į reikalus, taip pat į valstybės finansų reikalus, tai pasinaudosiu proga ir dar kartą opozicijai paaiškinsiu, kaip tie reikalai šiandien atrodo ir ką reikia daryti. Kalbėdami apie valstybės finansų ir ekonomikos reikalus, iš tikrųjų turime matyti visą kompleksinį vaizdą, nes dažnai pasiklystama atskiruose epizoduose. Dažnai nematome esminių priežastinių sąsajų ir todėl daromos labai paviršutinės ir todėl klaidingos išvados. Pavyzdžiui, opozicija nuolat kartoja, kad reikia atšaukti mokesčių reformą, ir tada viskas pasitaisys. Arba teigiama, kad negalima mažinti valstybės biudžeto išlaidų, nes tai mažina vartojimą, todėl dar labiau smunka biudžeto pajamos. Arba dažnai kartojama, kodėl mes negalime turėti didesnio deficito, kai Britanija ar Jungtinės Amerikos Valstijos sau leidžia dviženklius deficitus. Tokių paviršutiniškų teiginių yra ne vienas ir toks paviršutiniškumas kartais tiesiog stebina. Todėl, naudodamasis proga, dar sykį noriu pakartoti tai, ką jau esu čia, šitoje salėje, sakęs, nes atrodo, jog pamokas reikia tiesiog mokyti ir mokyti. (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, prašom nesinervinti. Taigi siūlau pamatyti visą kompleksą aplinkybių, priežasčių, jų tarpusavio sąsajas ir šių aplinkybių tiesioginį priežastinį ryšį su mūsų šio laikotarpio valstybės finansų politika.

Pirmas klausimas. Kodėl reikia mažinti išlaidas? Todėl, kad mažėja pajamos, gerbiamieji kolegos. Kai mažėja pajamos, tai tenka gyventi arba skolon, arba mažinti išlaidas. Kodėl negalime gyventi skolon, su dideliais deficitais, keletą žodžių pasakysiu šiek tiek vėliau. Antras punktas. Kodėl mažėja pajamos? Todėl, kad smunka ekonomika. Klaidinga galvoti, kad ir pajamos, ir ekonomika smunka todėl, kad gruodžio mėnesį įgyvendinome mokesčių reformą ir kai kuriuos mokesčius padidinome, o kai kuriuos sumažinome. Kaimyninėje Estijoje ar netolimoje Vokietijoje jokie mokesčių pakeitimai nebuvo daromi, tačiau ekonomika taip pat smunka dideliais tempais. Vokietijoje per pirmąjį ketvirtį – 6 %, Estijoje – 15 %. Lygiai taip pat sparčiai smunka pajamos. Estijos vyriausybė šiuo metu taip pat svarsto jau antrą šiais metais biudžeto išlaidų sumažinimą.

Trečias klausimas. Kodėl smunka ekonomika? Trys pagrindinės priežastys: ekonomikos perkaitimas – tai paskolų, vartojimo, nekilnojamojo turto kainų burbulai, mūsų ekonomikos atvirumas (antra priežastis), 60 % bendrojo vidaus produkto yra eksportuojama, ir trečia – Valiutų valdybos modelis. Todėl mus labai skaudžiai paveikė, skaudžiau nei kitas ekonomikas, kreditų krizė, eksporto rinkų susitraukimas, kai Vokietijos BVP sumažėjo 6–7 %, Rusijos 8–10 %, bei tas faktas, kad pagrindinėse rinkose – Lenkijoje, Rusijoje, Ukrainoje – valiuta nuvertėjo iki 40, 50 %. Tai pagrindinės priežastys, kodėl mūsų ekonomika smunka.

Ketvirtas klausimas. Kodėl negalima turėti didelių deficitų? Todėl kad negalime taip lengvai pasiskolinti ir finansuoti deficito, kaip skolinasi Didžioji Britanija, Jungtinės Amerikos Valstijos ar Vokietija, kurios išsaugo aukštus skolinimosi reitingus ir skolinasi viešose tarptautinėse rinkose. Mes iki 2008 m. darydavome tą patį. Dėl globalios finansų krizės ir Baltijos šalių specifikos mūsų rizikos vertinimas yra tapęs gerokai aukštesnis nei tos pačios Britanijos ar Vokietijos. Todėl ir negalime pasiskolinti taip, kaip tai darydavome anksčiau. Tada norint nesubankrutuoti ir belieka tik mažinti išlaidas. Tarptautinis valiutos fondas to paties pareikalautų. Taigi, gerbiamieji kolegos, toks yra valstybės ekonomikos ir finansų reikalų pradžiamokslis, kurį reikia tiesiog įsiminti, kad nebūtų gėda kritikuojant mūsų Vyriausybės vykdomą finansų politiką. Aš tikiuosi, kad iš šios gėdingos interpeliacijos ir opozicija ras galimybių išeiti garbingai.

Taip pat, kaip Tarptautinis valiutos fondas ir Europos Komisijos ekspertai, pasitikiu mūsų vykdoma valstybės finansų politika ir jos vykdytojais ir kviečiu opoziciją nustoti elgtis gėdingai. Žmonėms reikia pasitikėjimo, žmonėms šiuo sunkmečiu reikia tikėjimo, o ne paviršutiniškos ir neargumentuotos kritikos. Visi jauskime atsakomybę, ir opoziciją kviečiu pajausti atsakomybę, ypač už praeitį, kurios metu neatsakingos valdžios veikimo ar neveikimo pasekmes dabar labai skaudžiai jaučiame. Ačiū už dėmesį. (Plojimai)

PIRMININKAS. Kviečiu finansų ministrą A. Šemetą.

A. G. ŠEMETA. Gerbiamieji Seimo nariai, dėkoju visiems už klausimus ir išdėstytas mintis, tiek už tas, dėl kurių galima ir reikia diskutuoti, tiek už tas, kurios yra daugiau subjektyvūs pamąstymai, todėl į juos sunku atsižvelgti ir ką nors tobulinti. Keletą dalykų, atsižvelgdamas į keltus klausimus, ypač į vėlesnę diskusiją, norėčiau dar kartą akcentuoti. Keletas Seimo narių kalbėjo apie ekonomikos gaivinimą. Taip, sutinku su gerbiamuoju K. Daukšiu, kad reikėjo pradėti Ekonomikos gaivinimo plano įgyvendinimą jau praeitais metais. Deja, mes puikiai žinome, kad ankstesnė Vyriausybė ignoravo padėtį, optimistiškai vertino situaciją ir neparengė jokių ekonomikos gaivinimo sprendimų. Ir jūs pats puikiai suprantate, buvote ministras, suprantate, kad būtų pakeista situacija, reguliavimas visos sistemos, tikrai reikia laiko. Tas šiuo metu patvirtintas planas pradėjo veikti ir, manau, netrukus įsibėgės, ir tai padės šiek tiek, galbūt ir gerokai, sušvelninti recesijos pasekmes ekonomikai.

Dėl mokesčių įstatymų įtakos kainoms. Buvo teigta, kad aš ignoruoju tai, kad akcizų padidinimas daro įtaką kainoms atitinkamų prekių, kurioms tie akcizai taikomi. Tai jūsų žodžiai, tai ne mano žodžiai. Be abejo, kiekvienam aišku, kad, padidėjus akcizui, tiek, kiek akcizas padidėja, tiek padidėja ir kaina to produkto, tačiau vėliau kainos nusistovi rinkoje, atsižvelgiant į konkurencines sąlygas. Aš noriu akcentuoti tiems gerbiamiesiems Seimo nariams, kurie šiuo metu kalba tiek daug apie akcizinių prekių kainas ir dėl PVM padidinimo pasikeitusias kitų prekių kainas: kur jūs buvote 2007, 2008 metais, kai Lietuva susidūrė su dviženkle infliacija, kai kiekvienais tais metais kainos padidėdavo gerokai daugiau, negu jos padidėjo dėl akcizų ir dėl pridėtinės vertės mokesčio padidinimo? Ar jūs nematote, kad jau pastaraisiais mėnesiais kainos pradėjo kristi ir šiuo metu mes turime minusinę infliaciją, t. y. turime jau defliacinius reiškinius, ir metų pabaigoje kainos pasieks faktiškai nulinę ribą? Tai tuo metu, kai infliacija kėlė kainas tiesiog akimirksniu, kas mėnesį, jūs tylėjote. Kai šiuo metu kainos mažėja, atsižvelgiant ir į tai, kad yra įgyvendintos Vyriausybės programos priemonės, šiuo metu jūs kalbate, manau, grynai veidmainiaudami. Noriu savo buvusiam kolegai, kuris išėjo, deja, dėl atsargų kaupimo… Kaip jis iš tribūnos pasakė, kad tai yra fantazija sukaupti atsargas, t. y. sukaupti biudžete rezervus tuo metu, kai ekonomika sparčiai auga, ir kad jis ir dabar to nedarytų, jeigu būtų finansų ministras. Kažkodėl toje pačioje Europos Sąjungoje mes turime dešimtis valstybių, kurios atsižvelgia į ekonominius ciklus, kurios supranta makroekonominę politiką ir kaupia atsargas tuomet, kai ekonomika yra pakilimo stadijos. Aš nepulsiu vardyti tų valstybių, kurios tą darė. Imkim vien kaimynus estus, kurie tą padarė, imkim kitas Skandinavijos valstybes, kurios keletą metų iš eilės turėjo perteklinius biudžetus ir dabar kur kas lengviau išgyvena tą krizinę situaciją. Aš nesakau, kad jiems yra nesunku, tačiau esminis dalykas, kad jie turi rezervų ir tais rezervais turi galimybių stimuliuoti ūkį. Mes neturime rezervų ir turime ieškoti kitų priemonių, kurios leidžia mums tą padaryti. Mes tą darome, darysime, ir manau, sušvelninsime krizės pasekmes.

Dėl kreditavimo rinkų atgaivinimo. Iš tikrųjų tai yra mūsų didžiausia problema. Tačiau nemanau, kad finansų ministras ar Vyriausybė viena turi galimybę atgaivinti kreditavimo rinkas. Kreditavimo rinkos yra sustojusios visame pasaulyje. Kiekviename finansų ministrų susitikime mes svarstome, kaip padaryti, kad kreditų rinkos atsigautų. Mes jau diegiame instrumentus, kurie leidžia pritraukti bankų pinigus į valstybės remiamus projektus, turiu omeny finansų inžinerijos priemones, kurios jau pradėtos diegti, kuriose yra naudojami Europos Sąjungos pinigai ir reikalaujama, kad bankai savo lėšomis prisidėtų prie ūkio finansavimo. Aš manau, kad netrukus ši sistema įsibėgės ir bent kiek padės atgaivinti kreditavimą, nes iš tikrųjų, jeigu kreditavimas neatsigaus, mes turėsime ir toliau gana didelių problemų.

Dėl dugno. Visi klausia, kada bus dugnas. Tas klausimas, be abejo, yra aktualus visame pasaulyje. Ir viso pasaulio makroekonomistai ir ekonomistai kiekvieną vilties spindulėlį bando įvertinti kaip dugną. Tačiau manau, kad šiandien nėra tokio žmogaus pasaulyje, kuris galėtų tiksliai pasakyti, kada bus dugnas. Tiesiog nėra. Iš tikrųjų situacija kaskart keičiasi. Tiek Europos centrinio banko prezidentas, tiek Federalinių rezervų banko prezidentas perspėja, kad gali būti ir antroji banga. Mes tiksliai šiuo metu negalime pasakyti, kada bus dugnas. Mūsų vertinimu, jeigu mūsų pagrindinės rinkos atsigaus, mūsų ekonomika turėtų pradėti eiti aukštyn iš šios nuosmukio fazės 2010 m. antroje pusėje. Be abejo, yra daugybė prielaidų, kurios gali pakeisti šį mūsų dabartinį vertinimą. Tačiau aš tikiuosi, kad bendromis viso pasaulio pastangomis viso pasaulio ekonomika pradės atsigauti, ir tai padės ir mūsų ekonomikai padaryti tą patį.

Atsižvelgiant į tai, su kokiomis problemomis susidūrėme, kai Lietuva iš strimgalviško augimo stadijos staiga pakliuvo į recesijos gniaužtus, nenuostabu, kad būtent finansų ministras yra pirmasis interpeliuojamas Vyriausybės narys. Taip, kaip spartaus ūkio augimo metu besikaupiančios problemos daugeliui nebuvo akivaizdžios, taip ir dabartinių vaistų, kurie tikrai kartūs, tinkamumą daugeliui geriausiai pavyks įvertinti tik post factum.

Pasaulio ekonomika išgyvena iš esmės beprecedentį laikotarpį, ir lengvų išeičių, tinkamų visiems ar bent daugumai, deja, nėra, ir nė vienas vadovėlis nebeveikia. Kiekviena šalis pirmiausia turi diagnozuoti savo negalavimus ir ieškoti sau tinkamų sprendimų globalios krizės kontekste.

Manau, kad tą ir padarėme. Negalime spekuliuoti žmonių jausmais teigdami, kad problemas išspręsti galime be jokių skausmingų priemonių, tereikia tik pasiskolinti ir užkamšyti visas atsivėrusias skyles. Viešųjų finansų tvarumas nėra tuščia, ekonomistų sugalvota sąvoka. Tai garantija, kad ateities Lietuvos kartoms nepaliksime nepakeliamos skolos naštos vien todėl, kad šiandien nenorime atrodyti nepopuliarūs. Dar kartą dėkoju už klausimus ir vertingą diskusiją. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Dėkoju ministrui A. Šemetai. Dabar kviečiu interpeliacijos teikėjų atstovą V. P. Andriukaitį. Taip pat baigiamasis žodis. Laikas nėra reglamentuotas. Tikiuosi, kad bus protingai išnaudotas. (Balsai salėje)

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamasis finansų ministre, gerbiamasis premjere Andriau Kubiliau… gerbiamasis premjere Andriau Kubiliau! (Balsai salėje) Gerbiamasis premjere Andriau Kubiliau, kreipiuosi į jus, nes jūs esate labai svarbus asmuo šioje diskusijoje. Juo labiau kad jūs puikiai kalbėjote, gerbiamasis premjere. Taigi pirmiausia, kolegos, apie faktus. Jūs žinote, kad aš labai stengiuosi surinkti tikslius faktus, kad mes žinotume, kad kalbame apie bendrus dalykus.

Gerbiamasis kolega Andriau Kubiliau, leiskite pasveikinti jus su 2007 m. ir 2008 m. priimtais biudžetais, už kuriuos jūsų frakcija balsavo štai taip. Dabar priminsiu, kolegos. Čia yra oficialus straipsnis, puikus, ir skaičiai yra akivaizdūs. 2007 m. už biudžetą balsavo 22 Tėvynės sąjungos nariai, tik 1 susilaikė. Už 2008 m. biudžetą Tėvynės sąjungos nariai balsavo taip: 13 – už, tik 3 – prieš ir 5 susilaikė. Kolegos, 2007 m. Seime buvo 25 Socialdemokratų frakcijos nariai ir 55 kitų frakcijų nariai, kurie priiminėjo biudžetą. (Balsai salėje) Tai bent įspūdingi skaičiai! 25 gali priimti visų metų biudžetą. 2008 m. Socialdemokratų frakcija šiek tiek padidėjo – 28 balsuoja ir 55 kitų frakcijų nariai. Už 2008 m. biudžetą balsavo visos frakcijos, visos iki vienos, nebuvo nė vienos, kuri nebalsuotų. Darbo partijoje – 3, Liberalų sąjūdyje – 2, Liberalų ir centro sąjungoje – 8, Socialdemokratų – 28, tiesa, Mišri grupė – 1 susilaikė. Naujosios sąjungos – 9, Tėvynės sąjunga – 13 už, „Tvarka ir teisingumas“ – 1 už, Valstiečių liaudininkų ir Pilietinės demokratijos – 18, Nepriklausoma partija – 1 už.

Gerbiamieji kolegos, tai yra iškalbingi skaičiai. Dabar pacituosiu R. J. Dagio, dabartinio socialinių reikalų ir darbo ministro, tuometinę kalbą. „Tai yra lūžio biudžetas. Į jį pirmą kartą įtrauktas toks didelis kiekis Europos Sąjungos lėšų. Ir jeigu mes nepatvirtinsime biudžeto, tai gali žlugti investicinės programos. Jei nepatvirtinsime biudžeto, visi mūsų dabar suplanuoti atlyginimai tiek mokytojams, tiek valstybės tarnautojams… aš asmeniškai remiu šį biudžetą.“ Kolegos, tokių kalbų yra dar daugiau. Taigi kai kalbame apie taukus, apie tai, kad reikėjo valstybėje, gerbiamasis finansų ministre, jūs šiandien klausote manęs, praeitą kartą jūs buvote tik Statistikos departamento direktorius, bet jūs žinojote ir prociklinę raidą, jūs žinojote vadinamuosius ekonomikos dėsningumus ir visus kitus dalykus. Dabar man keistoka girdėti, kad štai kažkas drįsta kaltinti, kad nepaliko taukų.

O dabar žvilgtelkim į kitus statistinius skaičius. Gerbiamasis finansų ministras sėkmingai pardavė 10 % „Mažeikių naftos“ akcijų ir gavo beveik milijardą litų taukų. Dabar antras dalykas. Visi puikiai žinom, kad yra Lito patikimumo įstatymas. Lito stabilizavimo fonde yra sukaupta 130 % resursų dėl lito stabilumo išsaugojimo. Užtektų 100 %. Dar yra 30 % perviršis. Gerbiamieji kolegos, man net nejauku klausytis neargumentuotų kalbų, ypač A. Kubiliaus.

Toliau. Pakalbėsime apie kitus labai rimtus dalykus.

Jeigu A. Kubilius vertina valstybės įsipareigojimus, turi prisiminti, jog buvo priimti tęstiniai įsipareigojimai, kurių nė viena Vyriausybė jau negalėjo nevykdyti, nes būtų pažeista Konstitucija. Taigi anos kadencijos Seimas ir anos kadencijos Vyriausybė per 5 mlrd. Lt turėjo išmokėti indėliams, turtui grąžinti, atlyginimams dirbančių pensininkų ir kitiems dalykams. Tai buvo, kolegos, vadinamieji galimi taukai.

A. Kubilius vertina Tarptautinio valiutos fondo ir Europos Komisijos ekspertų išvadas.

Noriu jus visus patikinti, kolegos: Tarptautinis valiutos fondas niekada nevertina vyriausybių vidaus politikos, ar ji padidina mokesčius, ar ji sumažina. Jis vertina makroekonominius rodiklius, biudžeto subalansavimą, išlaidas ir pajamas, bet nėra ekspertas vertinti, ar gruodžio mėn. naktiniai mokesčiai yra teisingi, ar ne. Tai nėra Tarptautinio valiutos fondo funkcija, gerbiamasis Kubiliau, kaip ir Europos Komisijos ekspertų. Tai visiškai skirtingi dalykai. Todėl mes turėtume labai aiškiai pasakyti: mes turime ieškoti argumentų čia.

Aš pasigedau, prisipažinsiu, dalykinės diskusijos, nes mes kėlėme klausimus finansų ministrui, 11 tikslių, konkrečių klausimų, ir norėjome gauti 11 teisingų atsakymų. Tačiau diskusijos pakrypo iš visur ir apie viską. Man ypač patiko kolegos V. Matuzo kalba, tik ne apie Ogėjaus arklides, o Augijo arklides. Truputį kitoks akcentas.

Šiuo atveju galėčiau, kolegos, jus patikinti, kad štai mano rankose lentelė apie tai, kokia yra galimų BVP dinamikos visų šalių prognozė. Jeigu Europos Komisija pradėjo, net šiandien nustatė, kad jau 11 šalių viršija Mastrichto kriterijais nustatytą biudžeto deficitą, ir Europos Komisija pradeda procedūras, tai irgi nėra pasaulio pabaiga. Prognozuojama, kad net 23 šalys 2010 m. viršys Mastrichto kriterijus Europos Sąjungoje. 23 šalys!

PIRMININKAS. Gerbiamasis Vyteni, jau reikia baigti.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). O mes manome, kad mums reikia iškristi iš šito konteksto. Kolegos, skaitykite ekonominę literatūrą, ypač to reikia premjerui.

Konkrečiai dėl interpeliacijos.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Vyteni, mes jau beveik perėjome į popietinį posėdį. Reikėtų baigti kalbėti.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Šiuo atveju noriu pasakyti, kad iš 11 klausimų į 9 klausimus neatsakyta iš esmės. Šiuo atveju tenka konstatuoti, kad mes turime svarstyti Seimo nutarimą, ar pasitikime finansų ministro atsakymais, ar ne. Taigi, kolegos, visiškai akivaizdu, kad interpeliacijos užduotis yra rasti efektyvesnius sprendimo būdus. Socialdemokratai nori bendradarbiauti ir mes pasiryžę bendradarbiauti, bet tik dalykiškų diskusijų kontekstu. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dabar turėtume sudaryti interpeliacijos projektui parengti redakcinę komisiją. Frakcijos turi pasiūlyti savo atstovus, narius.

Matau, dėl vedimo tvarkos – R. Dagys. Prašom.

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, atsiprašau, kad trukdau. Kadangi buvo paminėta pavardė, noriu sureaguoti.

Čia ką tik kalbėjęs žmogus labai apeliavo į moralę, sąžiningumą, padorumą, aš galėčiau dar toliau pratęsti – ir į priesaiką mūsų rinkėjams, kurią mes čia davėme prisiekdami. Ten buvo pasakyta: sąžiningai tarnauti valstybei, nemeluoti ir t. t. Jeigu mes paskaičiuotume šio žmogaus kalbas tuo metu, kai priiminėjome įstatymus gruodžio mėn., kai kiekvienu klausimu buvo kalbama ir buvo pasakyta sakralinė frazė: jokios krizės nėra, nieko daryti nereikia, tai kaip šį dalyką reikėtų traktuoti, kiek interpeliacijų reikėtų pareikšti tokiam žmogui?

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, turime sudaryti redakcinę komisiją. Ar yra pasiūlymų dėl komisijos narių skaičiaus? I. Degutienė.

I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš siūlyčiau sudaryti redakcinę komisiją iš 11 narių.

PIRMININKAS. Yra pasiūlymas sudaryti komisiją iš 11 žmonių. Ar galima bendru sutarimu pritarti? Dėkoju, kolegos.

Frakcijos yra pateikusios savo atstovų į komisiją pavardes, kurias perskaitysiu. Socialdemokratų partijos frakcija – V. P. Andriukaitis, frakcija „Tvarka ir teisingumas“ – P. Gražulis, Tėvynės sąjungos frakcija – K. Masiulis, V. Matuzas, Tautos prisikėlimo partijos frakcija – A. Sacharukas, Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija – A. Sysas, Liberalų sąjūdžio frakcija – E. Tamašauskas, Tėvynės sąjungos frakcija – S. Šedbaras, Liberalų ir centro sąjungos frakcija – Ž. Šilgalis, Tėvynės sąjungos frakcija – A. Vidžiūnas ir Darbo partijos frakcija – M. Zasčiurinskas. Tai būtų 11 Seimo narių. Ar visi sutinka dirbti šioje komisijoje? Prieštaraujančių nėra.

Gerbiamieji kolegos, ar galėtume bendru?..

L. Dinius. Prašom.

L. DINIUS (TPPF). Dėkui, posėdžio pirmininke. Norėčiau pasitikslinti, ar mūsų frakcijai tikrai vienas asmuo turėtų atstovauti. Prašau patikslinti.

PIRMININKAS. Pagal frakcijų dydį ir proporcijas, jeigu komisija susideda iš 11 narių, jūsų frakcijai priklauso 1 narys.

Gerbiamieji kolegos, ar galėtume bendru sutarimu pritarti šiai komisijos sudėčiai? Yra pasiūlymas balsuoti. Registruojamės ir balsuojame, kad patvirtintume ką tik perskaitytą komisijos sudėtį. Balsuojame.

Balsavo: už – 115, prieš nėra, susilaikė 2. Gerbiamieji kolegos, komisijos sudėčiai pritarta.

Noriu priminti, kad komisija savo nutarimo projektą turės pateikti kitame posėdyje, t. y. antradienio plenariniame posėdyje. Šį mūsų rytinio posėdžio klausimą skelbiu baigtą.

Gerbiamieji Seimo nariai, kadangi iki popietinio posėdžio liko 5 min., turėtume sutarti, kiek laiko daryti pertrauką. V. Andriukaitis. Prašom.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Pirmininke, dėl vedimo tvarkos. Gal išvardyti komisijos nariai galėtų susirinkti ir pasitarti, nes reikėtų išsirinkti pirmininką, nustatyti darbą, kaip dirbsime ir kada parengsime Seimo nutarimą.

PIRMININKAS. Pasiūlymas suprastas. Seimo Pirmininkas A. Valinskas.

A. VALINSKAS. Aš norėčiau patikslinti. Jūs akcentavote, kad iki kito posėdžio. Kitas posėdis, pats ką tik sakėte, yra po pietų. Ar iki antradienio, ar iki kito posėdžio?

PIRMININKAS. Patikslinsiu, kad nebūtų dviprasmybių, gerbiamasis Seimo Pirmininke, iki antradienio plenarinio posėdžio.

Buvo pasiūlymas redakcinei komisijai susirinkti per pertrauką, kurią tuoj paskelbsiu. Aš manau, pasiūlymas logiškas. Čia, salėje, komisijos nariai galėtų likti, išsirinkti pirmininką ir sutarti dėl darbo laiko. Dabar skelbiu 20 minučių… (Balsai salėje)

Gerbiamieji kolegos, kadangi mūsų darbotvarkė dar yra didelė, 15.20 val. prasidės vakarinis posėdis.

Rytinį posėdį skelbiu baigtą.

---

* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LCSF – Liberalų ir centro sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; TPPF – Tautos prisikėlimo partijos frakcija; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.