EUROPOS TEISĖS DEPARTAMENTAS PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTERIJOS Valstybės biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01119 Vilnius, tel. (8 5) 266 3687, faks. (8 5) 266 3679,  el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362	2009-05-	Nr.
	Į 2009-04-21	Nr. XIP-412(2)

Lietuvos Respublikos Seimui

dėl lietuvos respublikos strateginę  reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių 4 straipsnio pakeitimo ir papildymo bei įstatymo papildymo 4² straipsniu įstatymo projekto nr. xip‑412(2) atitikties europos sąjungos teisei

Europos teisės departamentas, išnagrinėjęs Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti 2009 m. balandžio 21 d. Lietuvos Respublikos strateginę  reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių 4 straipsnio pakeitimo ir papildymo bei įstatymo papildymo 4² straipsniu įstatymo projektą Nr. XIP‑412(2) (toliau – projektas), teikia šias pastabas ir pasiūlymus:

1. Atsižvelgdami į tai, kad teikiamo projekto 1 straipsnio 4 dalimi siekiama nustatyti naujus apribojimus, taikytinus Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo (Žin., 2002, Nr. 103-4604) (toliau - Įstatymas) 4 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 4 ir 5 punktuose nurodytų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių akcijų perleidimui, pakartotinai pažymime (žr. Europos teisės departamento 2009 m. kovo 21 d. rašto Nr. NR‑291 dėl įstatymo projekto Nr. XIP‑412 2 pastabą), kad EB steigimo sutartimi uždraudžiami visi kapitalo judėjimo apribojimai tiek tarp valstybių narių, tiek tarp valstybių narių ir trečiųjų šalių. Laisvo kapitalo judėjimo apribojimai gali būti pateisinami tik tuo atveju, jei nacionalinės priemonės yra paremtos EB steigimo sutarties 58 straipsnyje nurodytais pagrindais arba privalomaisiais bendrojo intereso pagrindais, be to, turi būti laikomasi proporcingumo principo. Visuomenės saugumo pagrindai, kaip galimas išimties iš laisvo kapitalo judėjimo principo pateisinimas, turi būti aiškinami siaurai, kad jų turinio vienašališkai, nekontroliuojant Bendrijos institucijoms, negalėtų nustatyti kiekviena valstybė narė, todėl visuomenės saugumu galima remtis tik realios ir pakankamai rimtos grėsmės pagrindiniams visuomenės interesams atveju. Atsižvelgiant į nurodytus principus, projekto nuostatos ir jų pagrindu taikomi konkretūs apribojimai turėtų būti pagrįsti siekiu sumažinti realias grėsmes visuomenės saugumui.

2. Projekto siūlomas reglamentavimas, konkrečiai 4² straipsnis, kuriuo siekiama reglamentuoti strateginę reikšmę turinčių įmonių dalyvių ir potencialių dalyvių bei kapitalo atitikties nacionalinio saugumo interesams patikrą, kelia klausimų dėl suderinamumo su kitomis galiojančio Įstatymo nuostatomis. Atkreipiame dėmesį, kad galiojančio Įstatymo 1 straipsnyje nurodyta, kad įstatymas reglamentuoja, kuriose įmonėse ir kokiomis sąlygomis kapitalo dalį gali sudaryti privatus nacionalinis bei europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkantis užsienio kapitalas, o 3 straipsnyje išvardintos įmonės, kurių kapitalo dalį gali sudaryti privatus nacionalinis bei europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkantis užsienio kapitalas. Taigi galiojantis Įstatymas nekelia kapitalui ar dalyviams reikalavimo atitikti nacionalinio saugumo interesus, o nurodytų Įstatymo nuostatų keisti nesiūloma. Siekiant Įstatymo nuostatų nuoseklumo siūlytume papildyti projektą.

3. Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad galiojančiuose teisės aktuose nėra aiškiai atskleistas europinės ir transatlantinės integracijos kriterijų turinys. Aiškinamajame rašte kaip vienas šio projekto tikslų įvardijamas siekis išsamiai reglamentuoti strateginių įmonių dalyvių ir kapitalo atitikties taip pat ir europinės ir transatlantinės integracijos kriterijams sąlygas ir nustatyti atitikties įvertinimo pagrindus. Atkreipiame jūsų dėmesį, kad Europos teisės departamentas savo 2009 m. kovo 31 d. raštu Nr. NR‑291 dėl įstatymo projekto Nr. XIP‑412 yra siūlęs, atsižvelgiant į minėtų kriterijų turinio neaiškumą ir į tai, kad šių kriterijų turinys nėra atskleidžiamas projekte, vartoti sąvoką „nacionalinio saugumo interesus atitinkantis asmuo/atitinkančio asmens kapitalas“. Projektu iš dalies atsižvelgta į nurodytą pasiūlymą į projektą įtraukiant sąvoką „nacionalinio saugumo interesus atitinkantis asmuo/atitinkančio asmens kapitalas“. Tačiau pažymėtina, kad šiame projekte europinės ir transatlantinės integracijos kriterijai nurodomi kaip viena iš atitikties nacionalinio saugumo interesams sąlygų, nors aptariamų kriterijų turinys išlieka ne visiškai aiškus. Projektu siūlomas 4² straipsnio 5 dalies 1 punktas nurodo, kad europinės ir transatlantinės integracijos kriterijai nustatyti šio straipsnio 6 dalyje, tačiau ši dalis pačių kriterijų neįvardija, tik numato, į ką turi atsižvelgti Patikros komisija, spręsdama, ar asmens veikla ir gebėjimai atitinka minėtuosius kriterijus. Atsižvelgiant į tai svarstytina, ar projekte numatyta vertinimo procedūra ir kriterijai atitinka skaidrumo, teisinio tikrumo ir viešosios valdžios diskrecijos ribojimo principus.

4. Projektu siūlomo 4² straipsnio 5 dalies 2 punktas numato, kad „monopolinis kurios nors rūšies Lietuvos importuojamų iškastinių išteklių tiekėjas, tokio tiekėjo kontroliuojamas arba su juo kooperacijos ar parterystės ryšiais susijęs asmuo“ negalėtų būti pripažįstamas atitinkančiu nacionalinio saugumo interesus. Atkreipiame Jūsų dėmesį, kad nurodytos nuostatos turinys nėra visiškai aiškus, nes sąvoka „monopolinis tiekėjas“ nėra apibrėžta nei keičiamame Įstatyme, nei kituose teisės aktuose. Svarstytina, ar visi asmenys, kurie būtų priskiriami 4² straipsnio 5 dalies 2 punkte nurodytai asmenų grupei, keltų realią grėsmę ir galėtų būti traktuojami kaip neatitinkantys nacionalinio saugumo interesų, net jei jie ir atitiktų kitas 4² straipsnio 5 dalyje išvardytas sąlygas, ypač tais atvejais, jei aptariami asmenys investuotų į kitą veiklą, nesusijusią su jų monopoline veikla.

5. Projektu siūlomo 4² straipsnio 6 dalies 3 punkte nurodyta, kad spręsdama dėl atitikties europinės ir transatlantinės integracijos kriterijams Patikros komisija vertina „Lietuvos nacionaliniam saugumui stiprinti palankius asmens kooperacijos ir partnerystės ryšius“. Abejotina, ar taikant nurodytą kriterijų būtų laikomasi proporcingumo principo, nes net ir asmenys, neturintys nacionaliniam saugumui nepalankių  kooperacijos ir partnerystės ryšių, galėtų būti vertinami kaip neatitinkantys europinės ir transatlantinės integracijos kriterijų. Be to, nėra aišku, kaip turėtų būti suprantama sąvoka „kooperacijos ir partnerystės ryšiai“.

6. Projekto 1 straipsnio 3 dalyje siūloma papildyti keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį 9 punktu, kuriuo į nacionaliniam saugumui svarbių įmonių sąrašą įrašoma akcinė bendrovė „Giraitės ginkluotės gamykla“. Atkreipiame Jūsų dėmesį, kad galiojančio įstatymo 2 straipsnio 2 punkte valstybės įmonė Giraitės ginkluotės gamykla nurodyta kaip strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinti valstybės įmonė. Atsižvelgiant į tai, projektas turėtų būti tikslinamas.

7. Atkreipiame Jūsų dėmesį, kad projektu siūlomo 4² straipsnio 2 dalyje vartojamos sąvokos „įmonės plėtros dalyvis“ turinis nėra aiškus, nes ši sąvoka nėra vartojama ar apibrėžta nei keičiamame Įstatyme, nei kituose teisės aktuose.

Generalinis direktorius                                                                                       Deividas Kriaučiūnas

V. Kazlauskaitė-Švenčionienė, tel. (8 5) 266 3686, el. p. [email protected]