Seimo vakarinis plenarinis posėdis Nr. 74

2009 m. gegužės 7 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojai V. BALTRAITIENĖ ir A. KAŠĖTA

PIRMININKĖ (V. BALTRAITIENĖ, DPF*). Prašom registruotis tie, kas esate salėje.

Ačiū. Užsiregistravo kol kas 38 Seimo nariai. Manau, kad vėliau susirinks daugiau.

Rytinis posėdis yra nebaigtas. Žiūriu, ateina ministras. Atidėtas klausimas iki popietinės, bet prašė gal dar prieš tai pristatyti rezervinį – kitos savaitės darbotvarkę. Kol ministras pasiruoš pateikimui, aš manau, kad kviečiu į tribūną I. Degutienę. Ji labai greitai trumpai pristatys kitos savaitės posėdžių darbotvarkę.

Savaitės (nuo 2009-05-11) – 2009 m. gegužės 12 d. (antradienio) ir 14 d. (ketvirtadienio) plenarinių posėdžių darbotvarkių projektai

I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, noriu jums pristatyti gegužės 12 d. plenarinių posėdžių ir gegužės 14 d. darbotvarkę. Gegužės 12 d. mes įtraukėme tų įstatymų projektų, kurie šiandien buvo išbraukti, priėmimą. Toliau yra keletas įstatymų, kuriuos teikia Vyriausybė. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija teikia Užimtumo rėmimo, Darbo kodekso, Nedarbo, toliau – Valstybinio socialinio draudimo įstatymus. Pagal Seimo statutą mums priklauso pavasario sesijoje Seimui pavaldžių institucijų ataskaitos. Šį kartą gegužės 12 d. bus Valstybinės kultūros paveldo komisijos ataskaita.

Popietiniame posėdyje reikia pateikti keletą Seimo nutarimų dėl aukštųjų mokyklų reorganizavimo ryšium su mūsų priimtu Aukštojo mokslo įstatymo projektu. Toliau yra kai kurie rezerviniai klausimai. Vieni iš jų tai yra Seimo nutarimai dėl Seimo komitetų sudėties patvirtinimo ir pakeitimo, nes kai kurios frakcijos kreipėsi, prašydamos sukeisti vietomis savo frakcijos narius. Gegužės 14 d. yra, kaip ir visada ketvirtadienį, jau mūsų svarstytų įstatymų priėmimai. Tai ir eurointegraciniai įstatymai, tai ir ratifikavimo projektai. Toliau popietinėje darbotvarkėje nemažai įstatymų projektų, kuriuos teikia vidaus reikalų ministras ir finansų ministras bei socialinės apsaugos ir darbo ministras. Tai tokia būtų kitos savaitės, gegužės 12 ir 14 d., programa.

PIRMININKĖ. Ačiū Seimo Pirmininko pavaduotojai. Jūsų nori paklausti keturi Seimo nariai. Pirmasis klausia J. Olekas.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pranešėja, už tokią darbingą ir, sakyčiau, tvarkingą darbotvarkę, kuri prasideda ir baigiasi laiku, kaip numatyta mūsų planuose. Aš norėčiau paklausti dėl antradienio darbotvarkės. Jūs minėjote dėl aukštųjų mokyklų… keletas Seimo nutarimų dėl aukštųjų mokyklų reorganizavimo. Jūs minėjote, kad tai yra susiję su mūsų priimtu įstatymu, bet tas įstatymas dar nėra nei pasirašytas, nei paskelbtas. Tai čia turbūt kažkas kita, nes mes negalėtume dėl jo priimti tokių nutarimų.

I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Na, kai praeitą savaitę buvo pateiktas Seniūnų sueigai Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininko prašymas, kad būtent gegužės 12 d. būtų įtraukta į plenarinių posėdžių darbotvarkę, tai buvo vienas toks formalus sakinys, kad tai…

J. OLEKAS (LSDPF). Matyt, suklydo pirmininkas…

I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). …su tuo įstatymu susijęs. Bet iš tikrųjų negalėčiau labai smulkiai pakomentuoti, koks čia galbūt kitas tikslas. Bet gal ponas V. Stundys pats dar aiškiau paaiškins.

PIRMININKĖ. Per šoninį mikrofoną Valentinas.

V. STUNDYS (TS-LKDF). Dėkui. Šitie nutarimai yra susiję su institutų integravimusi į aukštąsias mokyklas, jiems patiems sutarus. Tai nėra iš esmės susiję su įstatymu. Aišku, tam tikras ryšys yra. Dėkui.

PIRMININKĖ. Ačiū už paaiškinimą. Toliau pranešėjos klausia J. Veselka.

J. VESELKA (TTF). Gerbiamoji pranešėja, mano du klausimėliai būtų. Pirmas. Ar nenumatote įtraukti ir kodėl Elektros įstatymo pataisų, kuriose numatyta smulkiuosius ūkininkus arba smulkius ūkio subjektus atleisti nuo galios mokesčio, o visiems kitiems kad būtų tik tris mėnesius, ar to nenumatote ir kodėl, jeigu nenumatote?

Ir antras klausimas toks rimtesnis, net rimčiausias. Kaip žinote, per paskutiniuosius, man atrodo, šešerius metus prieš atostogas būdavo pateikiami Seimui „nešvarūs“ įstatymai, kurie milijardus kainuodavo, ir visada žaisdavo psichologija – visi nusiteikę atostogauti, greit „prastumia“, paskui… Ar nebus taip, kad dabar tokie lengvi įstatymai tą savaitę bus, o kada ruošimės atostogoms, prasidės milijardiniai įstatymai? Ar šito tikrai nebus?

I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis Juliau ir kiti gerbiamieji kolegos Seimo nariai, tada aš norėčiau jums pasakyti, kaip yra tvarkoma darbotvarkė. Tai, kas yra patvirtinta pavasario sesijos darbų programoje, prioritetai visada yra Vyriausybės teikiami įstatymų projektai. Pagal tai, kokia svarba Vyriausybė išdėsto, aš stengiuosi irgi sureguliuoti pagal jų poreikius. Antra. Toliau yra teikiami įstatymų projektai, kurie yra Seimo narių registruoti eilės tvarka, ir tikrai nėra, kaip sakoma, kaip razinos atrenkamas vienas ar kitas projektas, kuris, kaip jūs sakote, gali būti pinigine išraiška labai brangus, bet jis paslėptas kažkur giliai, ir paskui mes jį ištrauksime. Tai tikrai nė minčių tokių nėra, ir yra tam tikra darbo specifika.

Dabar kitas dalykas. Tie įstatymų projektai, tarkim, kurie yra pateikti… Kartais manęs irgi klausia Seimo nariai, kodėl mes jų dar neteikiame svarstyti Seime. Tai aš, dar kartą naudodamasi proga, kreipiuosi į komitetų pirmininkus: kol komitetai neapsvarsto tų įstatymų projektų, kuriems mes po pateikimo plenariniame posėdyje pritarėme, aš negaliu jų įtraukti į darbotvarkę. O šiaip tai iš tikrųjų lanksčiai žiūrime į Seimo narių pageidavimus, į komitetų prašymus ir piktybiškai tikrai nesielgiame.

PIRMININKĖ. Ačiū. Nėra komiteto išvados.

I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Komitetas kreipiasi į valdybą, valdyba kreipiasi į Vyriausybę. Kai gausime Vyriausybės atsakymą… Reikia Vyriausybės išvados, tada mes galėsime jau čia… kol mes… matot, kai kuriems įstatymų projektams, ačiū, kad priminėte, iš tikrųjų, tarkim, komitetas pritaria, bet nori Vyriausybės išvados. Tada komitetas kreipiasi į valdybą, valdyba kreipiasi į Vyriausybę. Šiuo atveju irgi yra kreiptasi į Vyriausybę ir laukiame jos išvados.

PIRMININKĖ. Ačiū. Aš manau, tikrai išaiškino viską. Diskusijos atskirai. Dabar klausia jūsų V. Andriukaitis.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, dėkoju. Mano klausimas gerbiamajai pranešėjai. Pagal Statuto nustatytus terminus mes jau turėtume sulaukti atsakymo į pateiktą Seimo narių interpeliaciją finansų ministrui A. Šemetai, tačiau savaitės darbų programoje aš nematau tokio punkto. Jūs žinote, kad yra nustatytas dienų skaičius, ir tas dienų skaičius jau yra pasibaigęs, ir mes norėtume, kad Statuto nustatyta tvarka kitą savaitę šis klausimas būtų savaitės darbotvarkėje.

I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Jūs teisingai cituojate Statutą, bet dienų skaičius nėra pasibaigęs. Noriu priminti, kad interpeliacijos tekstas buvo užregistruotas balandžio 28 d. Pagal Statutą duodamas 2 savaičių terminas, ne 10 dienų, o 2 savaičių, t. y. 14 dienų, ir yra numatyta, kad interpeliacija, arba atsakymai į klausimus po jūsų pateiktų klausimų finansų ministrui, būtų gegužės 19 d.

PIRMININKĖ. Ačiū pranešėjai.

I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Kol kas negavome jokių atsakymų.

PIRMININKĖ. Jūsų nori paklausti P. Auštrevičius.

P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Dėkoju posėdžio pirmininkei. Gerbiamoji Irena, aš norėjau pasiteirauti, ar valdyboje buvo kalbama apie „saulėtekio“ ir „saulėlydžio“ priimamus sprendimus, kuriems jau yra pritarusi Vyriausybė ir parengusi tam tikrus teisės aktus, o tokių Seimas turės priimti tikrai ne vieną ir galbūt ne vieną dešimtį? Ar nėra planuojama, kad mes turėtume, sakyčiau taip, gal specializuotas dienas, kai ne vienas sprendimas, susijęs su šitų dviejų komisijų veikla, o tiesiog grupėmis klausimai būtų parengiami, ir mes galėtume priiminėti. Tai, žinoma, ne kitos savaitės darbotvarkės reikalai, bet aš norėjau tiktai pasiteirauti, ar nebūtų galima kaip nors paplanuoti tokią veiklą artimiausioje ateityje?

I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Dėkoju už klausimą ir kartu pasiūlymą, nes valdyboje šis klausimas tikrai nebuvo svarstomas ir netgi nebuvo keliamas. Jūs dabar šį klausimą keliat. Tai išties reikės peržiūrėti situaciją, kad mes galėtume kompleksiškai šį klausimą spręsti. Dar atsakant ir gerbiamajam V. Andriukaičiui – iš tikrųjų bus raginamas ir finansų ministras greičiau tuos atsakymus mums pateikti, kai tik jie bus pateikti, mes iš karto registruosim plenarinio posėdžio metu.

PIRMININKĖ. Ačiū, bet jūsų dar nori paklausti E. Žakaris. Jis nespėjo užsiregistruoti. Aš manau, kad jam tikrai suteiksim tą teisę. Paskutinis klausia.

E. ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamoji pranešėja, aš jokiu būdu, tikrai net minčių neturiu, kad jūs, tarkim, apeinate klausimus, bet norėčiau labai paprašyti, ar nebūtų galima kiek galima greičiau įtraukti šios kadencijos 61 numeriu registruotą projektą, nes tai liečia tikrai nemažai žmonių, jie dažnai kreipiasi, ir tai visiškai nesusiję su biudžetu. Ačiū.

I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Gal galit pasakyti įstatymo pavadinimą?

E. ŽAKARIS (LSDPF). Oi, dabar… 61 numeriu.

I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Gerai, ačiū.

E. ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū.

I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Užfiksavom.

PIRMININKĖ. Ačiū. Pranešėja atsakė į visus jūsų klausimus. Dabar aš siūlyčiau po pateikimo pritarti. Ar norit balsuoti? Ar priimam, ar… Aš manau, kad norėsit balsuoti, nes dabar daugiau… Prašom balsuoti, kas už ateinančios savaitės darbotvarkę.

Balsavo 65 Seimo nariai: už – 51, prieš – 1, susilaikė 12. Darbotvarkei pritarta.

Toliau rytiniame posėdyje svarstom kausimą… Replika po balsavimo – B. Bradauskas.

B. BRADAUSKAS (LSDPF). Dėkoju, pirmininke. Aš kreipiuosi į Seimo Pirmininko pirmąją pavaduotoją, apie kurią mes taip jau manėme, kad ji yra Seime atsvara. Šiandien ji truputį sugadino savo autoritetą, bet aš manau, kad tai buvo priverstinis dalykas, ir manau, kad tie, kurie privertė tai padaryti, tikrai praleido puikią progą mūsų rankomis sutvarkyti kai kurias biudžeto pajamas. Bet tiek to. Bet šiandien prieš posėdžio pradžią Seimo Pirmininkas man garantavo, kad Teritorijų planavimo įstatymo pataisa, kurią mes pasirašėme su gerbiamuoju ministru E. Masiuliu, surinkti 29 parašai, bus įtraukta į antradienio darbotvarkę. Bet ir kitos savaitės darbotvarkėje to nėra. Tai aš manyčiau, kad yra puiki proga atsikratyti tokių darbuotojų, kurie nevykdo Seimo statuto, juolab kad mažinamos aparato išlaikymo išlaidos, todėl reikėtų pasižiūrėti, kokia priežastis ir kur čia užstrigę šitie klausimai. Dar noriu pabrėžti, kad šio įstatymo pataisa irgi padėtų valdančiajai daugumai atkurti, atgaivinti statybas, kas yra labai būtina šiandien. Dėkoju.

PIRMININKĖ. Ačiū už nuomonę. Labai trumpai jums atsakys ponia Irena.

I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis Seimo nary Broniau, jeigu galima taip į jus kreiptis, man atrodo, kad iš tikrųjų labai paprastas būdas – ar jūs būtumėt pasakęs, ar paskambinęs. Pavyzdžiui, dabar aš pirmą kartą išgirstu, kad jūs turėjote tokį prašymą, kad į kitą savaitę būtų įtrauktas jūsų įstatymas. Tai iš tiesų dar kartą noriu kreiptis į visus Seimo narius, kad yra Sekretoriatas, esu aš, kuri atsakinga už darbotvarkių tvarkymą, niekada nesame atsakę nė vienam Seimo nariui, kuris paprašo. Bet kai einama kažkokiais kitais keliais, tai tos informacijos mes iš jūsų ir neturim. Gerbiamasis Broniau, jūsų kalba ir prašymas yra fiksuojamas, ir jeigu Seimas pritaria arba pritars, tai aš iš karto galiu pasakyti, antradienį įtrauksime į darbotvarkę.

PIRMININKĖ. Ačiū. Aš tik noriu informuoti, kad 29 Seimo narių parašai nesuteikia pirmenybės be eilės įtraukti į darbotvarkę. Reikia 47. Bet manau, kad Irena į tai atsižvelgs ir antradienį tikrai bus įtrauktas.

Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-602(2) (pateikimo tęsinys) (Vyriausybė siūlo svarstyti ypatingos skubos tvarka)

Iš rytinio posėdžio buvo padaryta pertrauka svarstant klausimą… Nepradėjęs net svarstyti Nr. XIP-602(2) – Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto, Seimas apsisprendė jį perkelti į popietinį posėdį. Prieš pradedant opozicinės „Tvarkos ir teisingumo“ partijos darbotvarkės svarstymą, kviečiu į tribūną A. Šemetą, finansų ministrą. Ir kol ateis, dar trumpa replika – A. Mazuronis.

A. MAZURONIS (TTF). Labai dėkui. Gerbiamoji posėdžio pirmininke, turiu pasakyti, kad dėl šio klausimo rytiniame posėdyje padaryta pertrauka tikrai buvo labai naudinga, mes tikrai turėjome progą įdėmiau pasigilinti į šį įstatymo projektą ir, įdėmiau pažvelgę į šį įstatymą, mes pastebėjome, kad yra pora mūsų frakcijai labai neaiškių esminių šio įstatymo taikymo momentų. Todėl norėtume frakcijos vardu prašyti pertraukos dėl šio klausimo iki kito posėdžio.

PIRMININKĖ. Ačiū. „Tvarkos ir teisingumo“ frakcija prašo šio klausimo pateikimo pertraukos iki kito posėdžio, t. y. iki antradienio. Todėl siūlau pasiruošti balsuoti ir apsispręsti, ar darom Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto pateikimo pertrauką. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už, pasisako už pertrauką, kas prieš ar susilaiko – prieš pertrauką. Prašom pasiruošti. (Balsai salėje)

Užsiregistravo 73, balsavo 73: už – 35, prieš – 21, susilaikė 17. Pertrauka iki kito posėdžio.

Pradedam opozicinės partijos… Ačiū, ministre, pertrauka iki kito posėdžio. (Balsai salėje) Yra vienas, pagal Statutą vienas penktadalis užsiregistravusiųjų. Antradienį šis klausimas. O dabar pradedam opozicinės frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ darbotvarkę. 2-1 klausimas, Nr. XIP-450 – Fizinių asmenų bankroto įstatymo projektas. Pranešėjas – V. Mazuronis. Prašom į tribūną.

Opozicinės frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ darbotvarkė

Fizinių asmenų bankroto įstatymo projektas Nr. XIP-450 (pateikimas)

V. MAZURONIS (TTF). Labai ačiū. Mielieji kolegos, teikiu Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo projektą. Šio projekto rengimą paskatino tai, kad dabartinis teisinis reglamentavimas nesudaro galimybės fiziniams asmenims skelbti bankrotą. Asmenys, kurie verčiasi verslu, iš tikrųjų užsiima tuo pačiu dalyku, ką daro ir juridiniai asmenys. Vienintelis skirtumas yra tas, kad jie neturi galimybės bankrutuoti. Jau tuo yra skirtingos galimybės arba sudaromas skirtingas požiūris.

Be to, kas atsitinka šiandien su piliečiu, nesugebančiu grąžinti paskolos ir nesugebančiu susitarti su kreditą davusia šalimi. Šiandien ne išeitis netgi tokiu atveju būtų, sakykim, žmogui paėmus kreditą ir įsigijus būstą, būsto pardavimas. Uždelsus atsiskaityti delspinigiai bei palūkanos bankams gali ir labai greitai išauga iki įspūdingų sumų. Tad pardavus nekilnojamąjį turtą, už kurį net iš dalies yra įmokama, neužtenka lėšų visam įsiskolinimui padengti. Fiziniai asmenys lieka ne tik patys skolingi iki mirties, bet jų skolos perkeliamos netgi jų turto paveldėtojams. Todėl, mūsų nuomone, nors fizinių asmenų bankrotas galbūt skamba bauginamai, iš tiesų tai įstatymas, kuris gali padėti žmonėms atsistoti ant kojų, atsiskaityti su kreditoriais, bet atsiskaityti valstybės nustatyta tvarka, tiksliau, pagal teismų arba kitų institucijų sudarytą planą ir grafiką, ne pasilikti įsiskolinusiam iki gyvenimo pabaigos ir pradėti naują gyvenimą.

Bankrotas rimtų finansinių sunkumų turintiems žmonėms, kaip aš jau sakiau, galėtų padėti ne tik atsiskaityti, bet ir pradėti naują gyvenimą. Dabar tai padaryti yra sunku, nes turint skolų naštą ir neturint galimybės ir aiškumo, kaip ir kada atsiskaityti, paliekant kreditus paėmusį su bankais vienas prieš vieną, iš tikrųjų to padaryti neįmanoma. Šį įstatymą priimti dabar yra labai svarbu todėl, kad jis tampa ypač aktualus dabartiniu krizės laikotarpiu.

Priėmus šį projektą, bus nustatoma tvarka, kokia paėmęs kreditą fizinis asmuo galėtų civilizuotai ir turėdamas tam tikras valstybės garantijas baigti per tam tikrą laiką atsiskaitymus ir savo skolas, o kreditų išdavėjai negalėtų jo prievartauti ir reketuoti iki gyvenimo pabaigos, kaip aš jau sakiau.

Pradėjus bankroto procesą pagal šį įstatymą yra sudaromas fizinio asmens mokumo atkūrimo planas ir kreditorinių reikalavimų patenkinimo ir kitų išlaidų apmokėjimo grafikas. Duomenys apie fizinio asmens bankroto procedūrą yra skelbiami viešai, sprendimai priimami teismuose arba kitose institucijose, paskelbiamas bankroto vykdytojas. Tai yra civilizuotas ir būtinas kelias mūsų valstybei, ypač esant sunkmečio situacijai, spręsti šimtų tūkstančių žmonių problemas, kurias jie šiandien turi ir kurias padėti jiems išspręsti mes privalome. Tiek trumpai.

PIRMININKĖ. Ačiū už pateikimą. Jūsų nori paklausti 11 Seimo narių. Prieš tai dėl vedimo tvarkos – A. Endzinas. Prašom.

A. ENDZINAS (LSF). Dėkoju, gerbiamoji pirmininke. Nuosekliai išklausę įstatymą ir įsigilinę į tekstinę medžiagą, frakcijos vardu norėtume paprašyti pertraukos, nes klausimas toks sudėtingas, kaip ir prieš tai buvęs. Todėl pasiremdami jaunojo kolegos pasiūlytu metodu, mes frakcijoje taip pat norėtume papildomai išnagrinėti šį klausimą. Dėkoju. (Balsai salėje) Iki kito posėdžio.

PIRMININKĖ. Ačiū. Liberalų sąjūdžio frakcija siūlo pertrauką iki kito posėdžio. Tuoj balsuosime. Prieš tai trumpą repliką dėl vedimo tvarkos – K. Daukšys.

K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Aš manau, Liberalų sąjūdžio frakcijai reikia padaryti pertrauką iki posėdžio pabaigos. (Balsai salėje)

PIRMININKĖ. Ačiū už nuomonę. Dar P. Gražulis, ir baigsime replikas.

P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji liberalai, prisipažinkite, kad jūs ne savo rinkėjams, bet nuo pirmų dienų atstovaujate bankams ir jų interesams. Jūs, valdančioji dauguma, esate bankų įkaitai. Jeigu tokie įstatymai yra Lenkijoje, Latvijoje, Estijoje, Amerikoje, tai kodėl… Po pateikimo paskirkime pagrindinį komitetą, tegul jis patobulina, tegul kviečia specialistus, tegul procesas juda toliau. Kodėl jūs dabar norite sustabdyti šį procesą? Pritarkite po pateikimo.

PIRMININKĖ. Ačiū, Petrai. Atsakomoji nuomonė – A. Endzinas.

A. ENDZINAS (LSF). Dėkoju. Gerbiamoji pirmininke, frakcijos vardu prašau padaryti pastabą prieš tai kalbėjusiems žmonėms, nes tai yra įžeidžianti pastaba konkrečiai įvardintai partijai. Dėkoju.

PIRMININKĖ. Aš manau, yra Etikos ir procedūrų komisija ir pirmininkas. Jeigu kas nors skųs už įžeidimą, tada svarstys. Aš turbūt negaliu reikšti tokių pastabų. (Balsai salėje) Tuoj pradėsime balsuoti, bet prieš pradedant balsuoti suteiksiu žodį pranešėjui, o mes pasiruoškime balsuoti.

V. MAZURONIS (TTF). Mieli kolegos, mums patinka ar nepatinka, pono A. Endzino reikalavimas yra teisėtas. (Balsai salėje) Gerbiamasis Petrai, ponas A. Endzinas paprašė pertraukos iki kito posėdžio, vadinasi, šis klausimas turės būti įtrauktas ne kitame opozicijos posėdyje, o kitame mūsų Seimo posėdyje. Manau, jų prašymas yra teisėtas. Jeigu balsuojant bus surinktas reikiamas kiekis balsų, vadinasi, pradėsime šį klausimą svarstyti kitame posėdyje (antradienį). Tik gaila laiko, nes jis skirtas, bet tai jūsų apsisprendimas.

PIRMININKĖ. Ačiū pranešėjui. Seimo nariai, pasiruoškite balsuoti. Kas už, balsuoja už pertrauką, kas prieš, balsuoja prieš pertrauką. Prašom balsuoti.

Balsavo 71 Seimo narys: už – 28, prieš – 35, susilaikė 8. Pertrauka iki kito posėdžio (antradienį). (Balsai salėje) Atsiprašau. Reikia vieno trečdalio. Dabar yra 71, o 28 bus vienas trečdalis. Taigi pertrauka iki kito posėdžio (antradienį). Manau, ponia Irena girdėjo, įtrauks į antradienio darbotvarkę.

Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Seimo II (pavasario) sesijos darbų programos“ papildymo“ projektas Nr. XIP-523(2) (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

Darbotvarkės 2-2 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „dėl Seimo II (pavasario) sesijos darbų programos papildymo“ projektas Nr. XIP-523. Pranešėjas – V. Mazuronis.

V. MAZURONIS (TTF). Labai ačiū. Mielieji kolegos, aš ilgai neteiksiu. Mūsų opozicinės frakcijos darbotvarkėje siūlome keletą labai svarbių klausimų, kuriuos frakcijos vardu norėtume pateikti šiandien, nes turime tokią teisę pagal Statutą. Kadangi jų nėra mūsų pavasario darbų sesijos darbotvarkėje, prašyčiau leisti tai padaryti. Prašyčiau pritarti dėl kelių klausimų įtraukimo į darbotvarkę, kuriuos norime pateikti šiandien mūsų opozicinės darbotvarkės metu.

PIRMININKĖ. Ačiū už pateikimą. Norinčių klausti ir kalbėti nėra. Ar galime pritarti po pateikimo bendru sutarimu? (Balsai salėje) Galime.

Yra pasiūlyta daugiau įtraukti į darbų programą. Aš nežinau, ar vardyti. Gal tik įvardysiu, ką Seimo nariai siūlo ir kartu prašo papildyti pavasario darbų programą. Yra P. Auštrevičiaus prašymas pateikti nutarimą dėl viešųjų pirkimų, toliau yra E. Pupinio įtraukti dėl Žemės reformos įstatymo straipsnių pakeitimo, A. Endzino yra dėl Vietos savivaldos įstatymo 16 ir 20 straipsnių pakeitimo, toliau yra A. Lydekos papildyti dėl Peticijų įstatymo 10 straipsnio pakeitimo, E. Žakario dėl Sodininkų bendrijų įstatymo 7 straipsnio ir O. Valiukevičiūtės dėl Visuomenės informavimo įstatymo 2, 46, 60 straipsnių papildymo ir pakeitimo, ir paskutinis pasiūlymas yra M. Varaškos dėl Vietos savivaldos, Vidaus tarnybos statuto ir Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymų kai kurių straipsnių papildymo ir pakeitimo.

Manau, kad mes bendru sutarimu galime įtraukti į pavasario sesijos darbų programą, o paskui eilės tvarka jie bus teikiami svarstyti Seimui. Ar po svarstymo galime pritarti bendru sutarimu? Galim. Dabar reikia apsispręsti, balsuoti dėl viso nutarimo su šiais pataisymais, papildomais pasiūlymais, priėmimo. Galime taip? Pasiruoškite balsuoti, kas už patikslintą pavasario sesijos darbų programą su tais pasiūlymais.

Balsavo 76 Seimo nariai. Už – 57, prieš – 1, susilaikė 18. Seimo nutarimui pritarta. Priimtas.

Seimo nutarimo „Dėl Nacionalinio komercinio banko steigimo“ projektas Nr. XIP-463 (pateikimas)

Darbotvarkės 2-3 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Nacionalinio komercinio banko steigimo“ projektas Nr. XIP-463. Pranešėjas – V. Mazuronis. (Balsai salėje) Atsiprašau, dėl vedimo tvarkos V. Gapšys.

V. GAPŠYS (DPF). Dėl vedimo tvarkos. Frakcijos vardu norėtume paprašyti pusės valandos pertraukos atidžiau susipažinti su projektu.

PIRMININKĖ. Yra siūlymas frakcijos vardu padaryti pusės valandos šio nutarimo svarstymo pertrauką.

V. MAZURONIS (TTF). Jie bijo, matyt, nuogąstauja, kad kas nors vėl neprašytų…

PIRMININKĖ. Ar galime nebalsuoti? Ar galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje)

Ar yra norinčių balsuoti? (Balsai salėje) Balsuojam. Kas už, balsuoja už pusės valandos pertrauką, kas prieš, prieš pertrauką. (Balsai salėje) Darbo partijos frakcija. Seniūno pavaduotojas.

Balsavo 72. Už – 34, prieš – 14, susilaikė 24. Pusės valandos pertraukai pritarta. Toliau.

Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvada dėl Ignalinos atominės elektrinės antrojo bloko darbo pratęsimo įstatymo projekto Nr. XIP-367

Darbotvarkės 2-4a klausimas – Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvada dėl Ignalinos atominės elektrinės antrojo bloko darbo pratęsimo įstatymo projekto Nr. XIP-367. Pranešėjas – Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas S. Šedbaras.

S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas apsvarstė Seimo kanceliarijos Teisės departamento, taip pat Europos Teisės departamento prie Teisingumo ministerijos pastabas dėl Lietuvos Respublikos Ignalinos atominės elektrinės antrojo bloko darbo pratęsimo įstatymo projekto ir pagal tas išvadas atliko preliminarų įvertinimą, ar šio įstatymo projektas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Komitetas priėmė nutarimą, kad yra pagrindas preliminariai įvertinti, kad projekto Nr. XIP-367 nuostatos galimai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 135 straipsnio 1 daliai, 138 straipsnio 3 daliai, taip pat 2004 m. liepos 13 d. konstituciniam aktui dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje.

PIRMININKĖ. Ačiū už pristatymą. Pagal Statuto 139 straipsnio 1 dalį, kuri sako, kad jeigu Teisės ir teisėtvarkos komitetas padaro išvadą, kad įstatymo projektas prieštarauja Konstitucijai, Seimas turi apsispręsti visų Seimo narių balsų dauguma, ar nepritaria šiai Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadai.

Prašau pasiruošti balsuoti. Tie, kurie nepritaria komiteto išvadai, balsuoja už, kurie mano kitaip, balsuoja prieš. Tie, kurie nepritaria komiteto išvadai, kad įstatymo projektas Nr. XIP-367, taip… Kurie nepritaria komiteto išvadai… (Balsai salėje) Statute taip parašyta, aš skaitau Statutą. Balsuoja už, kurie balsuoja prieš, balsuoja prieš komiteto išvadą. Alternatyvus balsavimas. Kurie nepritaria, balsuoja už, kurie pritaria, balsuoja prieš. Prašom balsuoti.

Balsavo 70 Seimo narių. Už – 33, prieš – 37. Komiteto išvadai nepritarta, nes reikia daugiau kaip pusės visų Seimo narių, vadinasi, reikia 71. Kadangi komitetas padarė išvadą, kad prieštarauja Konstitucijai, toliau negalime svarstyti 2-4b klausimo. Seimo nariai apsisprendė, kad šiandien negali svarstyti projekto Nr. XIP-367. Ignalinos atominės elektrinės antrojo bloko darbo pratęsimo įstatymo projekto neteikiame svarstyti. Išbraukiamas iš darbotvarkės.

Repliką po balsavimo ir dėl vedimo tvarkos J. Veselka.

J. VESELKA (TTF). Man atrodo, Lietuvos teisininkai, dirbantys valstybinėse tarnybose, pamiršta, kad jie gauna algas iš Lietuvos piliečių. Jie dirba Europos Sąjungai. Normalūs teisininkai galvoja, kaip išspręsti šią problemą naudingai Lietuvai ir ieško kabliukų, kaip surasti, kad tą… o mūsų labai paprastai: paima vieną arba tris straipsnius, paskaito ir viskas. Nesvarbu, kad tai milijardus kainuos Lietuvos žmonėms, kad taip bus gilinama ekonominė krizė, kad tai mažins Lietuvos ekonomikos konkurencingumą. Jie pamato formalų straipsnį ir sako…

Gerbiamasis Šedbarai, manau, ši sutartis, kurią jūs ginate visu šimtu, prieštarauja, tas protokolas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsniui, kuris sako: „Negalioja joks įstatymas ar kitas teisės aktas, priešingas Konstitucijai“; 46 straipsnio 3 daliai, kuri sako: „Valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei.“ Atsiprašau, kasmet piliečiams, juridiniams asmenims mokėti papildomai po 3 mlrd. Lt – tai Lietuvos antigerovei tarnauja. Kodėl jūs neatkreipėte dėmesio? Toliau, to paties straipsnio 5 dalis: „Valstybė gina vartotojų interesus.“ Papildomos kainos, atvirkščiai, baudžia, sunkina vartotojų interesus.

Konstitucijos 23 straipsnio 1 dalis sako: „Nuosavybė neliečiama.“ Atleiskite, Europos Sąjungos biurokratija naikina Lietuvos nuosavybę už beveik 20 mlrd. Lt atstatomąja verte. Toliau, 135 straipsnis sako: Lietuvos Respublika, įgyvendindama užsienio politiką, siekia užtikrinti piliečių gerovę. Atvirkščiai, šis priedas prie sutarties naikina lietuvių gerovę.

Antras dalykas. Jeigu kas nors domėjotės, kai visi buvote komunistai, Europos Ekonominės Bendrijos principais, ten nieko nenumatyta, kad Europos biurokratija turi teisę diktuoti atskirai valstybei, kada ji turi uždaryti vieną ar kitą savo valstybėje veikiančią įmonę. Tai prieštarauja patiems Europos Bendrijos steigimo principams. Atleiskite, bet tai, už ką jūs balsavote, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir jūs neatstovaujate Lietuvai.

PIRMININKĖ. Ačiū J. Veselkai, o komunistais tikrai ne visi buvome. K. Daukšys.

J. VESELKA (TTF). Aš kalbu apie tuos, kurie buvo. (Balsai salėje)

K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Prašyčiau grįžti Seimą prie balsavimo dėl šio klausimo dėl vieno labai paprasto dalyko. Ar čia sėdintys Seimo nariai iš viso suvokia, kas bus, kai bus uždaryta atominė elektrinė? Ar jie suvokia, kad šiomis krizės sąlygomis mes padarysime dar vieną didžiulę krizę? Jeigu jie viską supranta, net jeigu J. Razma supranta, tai turėtų visi ir balsuoti už tai, kad mes bent jau Seime tą įstatymą išnagrinėtume.

PIRMININKĖ. Ačiū. R. Žilinskas.

R. ŽILINSKAS (TPPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Aš, kaip Seimo naujokas, norėčiau paklausti Seimo senbuvių: kur jūs buvote anksčiau, kai ši sutartis buvo ratifikuojama?

PIRMININKĖ. Ačiū už klausimą, į kurį turbūt niekas neatsakys. (Balsai salėje) J. Razma – paskutinis.

J. RAZMA (TS-LKDF). Kadangi buvo kreiptasi minint mano pavardę, tai aš kolegai pasakyčiau, kad, atrodo, jis yra prisiekęs gerbti Konstituciją, tai šiuo atveju ir balsuojant reikia parodyti, kad taip yra. Kai teisininkai išaiškina, kad yra Konstitucijos pažeidimo grėsmė, tai reikia į tai atsižvelgti ir nereikia vaizduoti, kad šiuo įstatymu jus taip imtumėte ir pratęstumėte elektrinės darbą. Neapgaudinėkite nei žmonių, nei savęs.

PIRMININKĖ. Ačiū. Baigiam replikas. J. Veselka labai ilgai kalbėjo prieš tai. (Balsai salėje) Negalima tiek daug. Paskutinis, viskas. Labai trumpai, tik jau ne taip ilgai, kaip anksčiau.

J. VESELKA (TTF). Gerbiamasis Jurgi, siūlau susipažinti su Konstitucija ir pasižiūrėti, kaip šis sutarties protokolas atitinka Konstituciją. Kurie balsavome prieš, kaip tik vykdom priesaiką, o jūs – atvirkščiai.

PIRMININKĖ. Ačiū už visas replikas.

Seimo nutarimo „Dėl Konstitucinio Teismo 2009 m. kovo 2 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos atominės elektrinės įstatymo 10 straipsnio 1 dalies (2008 m. vasario 1 d. redakcija) nuostatų ir 11 straipsnio (2008 m. vasario 1 d. redakcija) 1 dalies 1 punkto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ įgyvendinimo“ projektas Nr. XIP-576 (pateikimas)

Darbotvarkės 2-5 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Konstitucinio Teismo 2009 m. kovo 2 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos atominės elektrinės įstatymo 10 straipsnio 1 dalies (2008 m. vasario 1 d. redakcija) nuostatų ir 11 straipsnio (2008 m. vasario 1 d. redakcija) 1 dalies 1 punkto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ įgyvendinimo“ projektas Nr. XIP-576. Pranešėjas – J. Veselka. Prašom į tribūną.

J. VESELKA (TTF). Manau, kad reikia leisti Teisės ir teisėtvarkos komitetui panagrinėti ir bus priimtas sprendimas, kad šis nutarimas prieštarauja Konstitucijai. Jie tą moka. Kai jų privačius interesus liečia, tai jie nežiūri, kairė, dešinė, tai yra teisėti interesai. Bet nesvarbu.

Iš tikrųjų labai keista, kai buvo parengtas gerbiamųjų kolegų įstatymas, tada Teisės departamentas pareiškė, kad reikia ne įstatymo, o nutarimo. Kai parengiau nutarimą, jie pradėjo aiškinti, kad reikia įstatymo, o ne nutarimo, nes Konstitucinio Teismo nutarimą įgyvendina tik įstatymai. Tai aš norėčiau, kad Teisės departamentas galų gale susigaudytų, ar reikia įstatymo, ar reikia nutarimo. Kai buvo įstatymas, buvo blogai, kad ne nutarimas, kai nutarimas – blogai, kad ne įstatymas. Dėl tokių teisininkų ir kyla, kad jie žiūri ne ten, kur naudinga būtų Lietuvai ta pati Konstitucija, o kur nenaudinga Lietuvai būtų Konstitucija. Labai įdomus variantas.

Bet iš principo, kodėl aš pasiūliau nutarimą? Gerbiamieji kolegos, ši kompanija yra sudaryta iš privataus nacionalinio kapitalo ir Lietuvos valstybės kapitalo. Vadinasi, ten yra du subjektai su lietuvišku kapitalu. Man atrodo, kad jeigu VST pripažįsta, kad yra lietuviško kapitalo kilmė, bent moraliai turi būti nepatogu dviem lietuviško kapitalo subjektams ginčytis Švedijos arbitražiniame teisme. Vadinasi, yra prielaidų, jeigu jie iš tikrųjų pripažįsta, kad jie yra Lietuvos kapitalo atstovai, yra galimybė susitarti. Todėl manau… Antra, prieš porą savaičių Ignas Staškečius, NDX vadovas, pareiškė, kad jie padarė klaidą ateidami į Lietuvos energetiką, ir toliau padarė pareiškimą, kad jie sutinka susitarti, jeigu bus galima normaliai susitarti. Vadinasi, privatus investuotojas išreiškė tokį pageidavimą, kad jis sutiktų priimtinomis sąlygomis daryti tai, kad tas „Leo LT“ arba naujos atominės elektrinės statyba būtų priimtina visuomenei, sakysim, daugumai Seimo narių ir valstybei.

Taigi padariau prielaidas, kad, kaip sako, pirmiausia norint pradėti puolimą reikia atlikti mūšio žvalgybą. Todėl manau, kad toks mūsų nutarimas paskatintų Vyriausybę inicijuoti labai paprastą dalyką – kaip turintiems 62 % akcijų inicijuoti „Leo LT“ reorganizavimą? VST turėtų atskleisti savo kortas, ar jie sutinka, ar nesutinka ir kokiomis sąlygomis sutinka reorganizuoti. Jeigu pasirodys, kad jie nenori geranoriškai reorganizuoti „Leo LT“, tada turėtų eiti antras mūsų žingsnis, kur jau yra įstatymas, kur jau reikia kreiptis į teismus, per teisines procedūras ir visa kita šitą procesą vykdyti.

Gerbiamieji kolegos, manyčiau, kad jeigu yra prielaidos gražiuoju susitarti, reikia bandyti šitą variantą, t. y. susitarti gražiuoju, nes, kiek dabar mačiau Energetikos ministerija nori pervertinti turtą, o turto įvertinimas yra tarptautinių organizacijų. Vadinasi, konfliktas gali labai ilgai užtrukti, neaišku, kaip jis gali baigtis. Todėl manyčiau, būtų ši Seimo paskata, kad Vyriausybė inicijuotų reorganizavimą, o jeigu tas nepavyks, eitų kitos procedūros. Manau, kad tai yra pats tinkamiausias būdas, nes grynai per teisines procedūras dvejus metus teisininkai moka dirbti. Dvejus metus vyks darbas įvairiose Lietuvos, tarptautinėse institucijose ir tuomet tiek tos elektrinės statyba, tiek tie projektai gali labai užsitęsti. Manau, mėnesio užtektų, kad Vyriausybė tokį reorganizavimo variantą parengtų ir pamatytų. Nesutinka, vadinasi, atsitraukiam ir einam kitu keliu. Teisiniu keliu – per įstatymą ir taip toliau.

PIRMININKĖ. Ačiū už pristatymą. Jūsų nori paklausti penki Seimo nariai. Pirmasis klausia R. Žilinskas.

R. ŽILINSKAS (TPPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamasis kolega, Ministro Pirmininko potvarkiu yra sudaryta darbo grupė, kuri turėtų pateikti siūlymus dėl „Leo LT“ veiklos tęstinumo. Kodėl jūs nenorite palaukti tų siūlymų ir tada derinti su Vyriausybe? Vyriausybė pasirašė tą sutartį, tegul Vyriausybė sugalvoja būdų išsisukti iš keblios padėties, o tada jau mes Vyriausybės pasiūlymams teiksime savus siūlymus. Kodėl jūs norite užbėgti Vyriausybei už akių ir tarsi surišti jai rankas?

J. VESELKA (TTF). Ačiū, gerbiamasis. Matote, aš jau laukiu dvylika metų ir žinau, kuo tie laukimai baigiasi. Kai jūs tik atėjote, jums atrodo, kad ten daroma. Jums reikėjo pasidomėti, ką jie ten daro. Pabrėžiu, jie nagrinėja tokius dalykus, kaip pervertinti turtą. Tai yra be galo sudėtingos procedūros, kai yra viskas aišku – kokį reorganizavimo atveju turtą atsinešei, kokias palūkanas atsinešei, kokius nuostolius atsinešei, tokius ir pasiimi. Tas ilgas procesas, kurį numatė Vyriausybė, atleiskite, rezultatų neduos. Galiu garantuoti, kad tas jų sprendimas bus ilgalaikis ir be rezultatų. Tai viena.

Antras dalykas. Įsidėmėkime, kad mes, kaip Seimo nariai, esame tautos atstovai. Mes turime platesnes veiklos galimybes, įpareigojančias vykdyti Vyriausybę. Kai pati Vyriausybė vykdo, vadinasi, yra priimtas įstatymas, pačios Vyriausybės iniciatyva atrodo kitaip, o kai Seimas įpareigoja Vyriausybę, tai Vyriausybė lyg ir vykdo įstatymą, bet kartu Seimas duoda užduotį, todėl Vyriausybė yra priversta šitą užduotį vykdyti. Tai šie subtilumai, man atrodo, kaip tik ir padėtų net tai pačiai grupei ieškoti įvairesnių variantų, nei mes lauksime. Sulauksime, ką toliau darysime? O kai sulauksime, jeigu matysime, kad negalima, tada priimsime įstatymą, kuris yra parengtas gerbiamojo G. Songailos ir daugelio kitų Seimo narių.

PIRMININKĖ. Ačiū. Toliau klausia K. Daukšys.

K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū. Gerbiamasis Juliau, iš esmės manau, kad jūs už tai, kad pirmas klausimas būtų pačiam „Leo LT“, ar jis nenori pats išsiskirstyti?

J. VESELKA (TTF). Taip.

K. DAUKŠYS (DPF). Pasiimti savo žaislus, kuriuos susinešė, išsiskirstyti ir gal tada nereikėtų jokių kitokių procesų ir kitų dalykų? Esmė tokia būtų?

J. VESELKA (TTF). Taip.

K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū.

J. VESELKA (TTF). Esmė ta, kad gražiuoju susitariam, išsiskirstom, o paskui mes labai greitai organizuojame kitą variantą.

PIRMININKĖ. Klausia S. Šedbaras.

S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Mielasis Juliau, jūs, kaip matau, gerai išmanote teisę, nors sakėte, kad darbas Seime ne teisinis. Tačiau vis dėlto norėčiau paklausti, ar jūs žiūrėjote Seimo statute, koks yra reguliavimas, kai priimamas Konstitucinio Teismo nutarimas, jo kažkokia norma prieštarauja Konstitucijai, kas ir kokia tvarka įgyvendina Konstitucinio Teismo nutarimą?

J. VESELKA (TTF). Labai malonu atsakyti genialiai išmanančiam ekonomiką ir žmonių gerovę. Galiu pasakyti, kad jūs, teisininkai, išsiaiškinkite. Pirma jūs parašėte, kai K. Uoka ir kiti parengė įstatymo projektą, kad reikia rengti nutarimą. Kai parengiau nutarimą, tai jūs aiškinate, kad reikia rengti įstatymą. Tai pirmiausia, teisininkai, susigaudykite, ko reikia.

PIRMININKĖ. Ačiū. Toliau jūsų klausia V. Uspaskichas.

V. USPASKICH (DPF). Gerbiamasis Juliau, aš noriu pratęsti savo mintį. Komitete mes svarstėme, dabar negalėjau atidaryti, laiku pažiūrėti, ar yra ta pataisa, ar ne. Mes kalbėjome, kad reikia įpareigoti Vyriausybę, ypač tokiose sutartyse, besąlygiškai įrašyti, kad ta sutartis atitiktų Lietuvos Respublikos Konstituciją, mažų mažiausiai. Ir tada kreipimasis į Lietuvos Respublikos Konstituciją iš karto išsprendžia tą problemą. Dabar, net jeigu Konstitucinis Teismas ir pripažintų, kad sutartys sudarytos netinkamai, tada prasideda daug kitų teisinių ribojimų, kad negalima, numatyta, baudos, sankcijos ir t. t. Jeigu jau sutartys neatitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tai iš karto jos arba anuliuojamos, arba peržiūrimos, arba perdaromos ir t. t. Aš manau, kad šitą punktą reikia būtinai įtraukti. Neatsimenu, ar jūs įtraukėte, ar ne?

J. VESELKA (TTF). Gerbiamasis Viktorai, čia yra kelios bėdos, mano galva. Tuomet neaišku, kada prieš įstatymui įsigaliojant reikia kreiptis į Konstitucinį Teismą, ar visais atvejais? Jeigu visais atvejais, tai tada mes beveik nereikalingi, Vyriausybė parengė įstatymus, po to kreipėsi į Konstitucinį Teismą, ten pasako, prieštarauja ar neprieštarauja, ir veikia. Vienas dalykas. Bet galbūt čia turėtume atskiru įstatymu, jeigu sutartys siekia 100 mln., 1 mlrd. ar kiek, atsijoti, kad nereiktų galvoti, kad kiekvieną įstatymą… Nereikėtų sieti šito su „Leo LT“, o tai turėtų būti atskiras teisinis aktas, jeigu tokio reikia, kuris būtų priklausomas nuo tam tikrų dydžių. Pavyzdžiui, kuriant valstybinį ar privatų kapitalą, reiktų suformuluoti aiškius kriterijus. O šitame nutarime jis netinka, gerbiamasis Viktorai.

PIRMININKĖ. Trumpai patikslinkite.

V. USPASKICH (DPF). Šiek tiek replikuosiu. Kodėl aš kalbu? Aš klabu dėl to: nebūtina prieš pasirašant sutartį kreiptis iš karto į Konstitucinį Teismą. Tegu atsako teisininkai ir specialistai. Bet jeigu atsiranda toks ginčas, tai sutartyje būtų įrašytas tas punktas. Nebūtinai iš karto.

J. VESELKA (TTF). Man, kaip dideliam teisės specialistui, duodate per sunkias užduotis. Iš esmės sutarėme, kad šitą problemą reikia… Štai ir „Alita“. Pripažįsta Konstitucinis Teismas, na, ir kas iš to? Dabar pripažįsta dėl „Lietuvos dujų“. Ir kas iš to? Tą dalyką reikia sureguliuoti, bet čia gal padėtų gerbiamasis S. Šedbaras geriau sureguliuoti negu aš.

PIRMININKĖ. Ačiū. Ir dar jūsų nori paklausti V. P. Andriukaitis.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamasis Juliau, intencija yra labai teisinga. Siūlomas mechanizmas yra minkštas. Išties jūs siūlote paskandinti lydeką, kreiptis į lydeką, ar ji nenorėtų savo grobio sąžiningai grąžinti. Ir paklausiat, ar lydeka nesieks dar didesnio grobio? Tai gana anekdotiška situacija.

Kodėl negalime eiti truputį kitokiu keliu, užfiksuotu sutartyje keliu? Jūs žinote, kad NDX privalo atsakyti, kaip jie žada Kauno ir Kruonio hidroelektrines pagal sutartį iki birželio mėnesio išvesti iš savo balanso ir grąžinti valstybei. Pamenate, buvo svajonių, kad valstybė išpirks už vieną litą. Aišku, tai yra nesąmonė, to negalės būti. Mano įsitikinimu, NDX to padaryti negali. Vadinasi, kyla visiškai aiškus klausimas, kad jeigu jie nesiruošia išvesti iš balanso Kruonio ir Kauno hidroelektrinių, galima sumažinti jų akcijų paketo vertę, jų įstatinį kapitalą ir akcijų paketą, kad jie neturėtų blokuojančios daugumos priimant sprendimus. Ir tada tai lydekai bus išdaužyti dantys, nes dabar ji laikosi to, kad turi blokuojančią daugumą.

Todėl mano siūlymas: ar nenorėtumėte bent šiame nutarime įrašyti, kad Vyriausybė privalėtų iki liepos mėnesio gauti tikslų atsakymą, kaip ji žada išspręsti Kauno ir Kruonio hidroelektrinių klausimą?

J. VESELKA (TTF). Du atsakymai. Pirmas. Protingas karvedys prieš puldamas daro „razvedka boja“. Čia aš tai ir siūlau daryti. Išmintingas karvedys pirmiausia daro žvalgybinį mūšį, kad atskleistų stiprias ir silpnas priešininko vietas. Šitą variantą siūliau. Antra. Taip, Kruonį numatyta „išimti“, bet, gerbiamieji, įstatinio kapitalo mažinimas ar didinimas yra sutarties klausimas. Ir negalima… Vyriausybė nutarė įvertinti Kruonį milijardu, HES, sakysime, pusę milijardo, iš karto proporcijos pasikeitė. Yra sutartys, kuriose numatyta. Ir galiu pasakyti, kad šitą sutartį rengė aukščiausios kvalifikacijos privatūs teisininkai, o ne valstybiniai teisininkai, kurie dirba taip, kad paskui valstybė, turėdama 62 %, nieko negali padaryti.

PIRMININKĖ. Ačiū. Jūs atsakėte į visus klausimus. Ačiū, Juliau. Nuomonės už ir prieš. Ačiū, Juliau. Nuomonė už – V. Uspaskichas.

V. USPASKICH (DPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, kodėl aš noriu kalbėti už? Sutartį daro du ūkio subjektai. Maža to, tarp jų vienas ūkio subjektas – Vyriausybė. Ir sprendžia teisines problemas arba ginčus kitoje valstybėje, numato šita sutartis. Mano klausimas iš viso, ar Vyriausybė jau… Tiek to privatininkas, bet Vyriausybė nepasitiki Lietuvos teismais? Jokiu lygiu? Kad numato šitą sutartį… ginčą kitoje, trečioje valstybėje. Čia iš viso absurdas. Gerbiamieji, šitoje vietoje tik už. Ir dar reikia būtinai patobulinti kiekvieną sutartį, kurias sudarinėja Vyriausybė, kad būtų įrašytas punktas – įpareigoti, kad turi atitikti Lietuvos Respublikos Konstituciją, ir ne kitaip.

PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė prieš – R. Žilinskas.

R. ŽILINSKAS (TPPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, nesiruošiu nei smerkti, nei teisinti „Leo LT“. Prašau palaukti tik vieną savaitę, kol Vyriausybė pateiks savo išvadas, kaip elgtis konkrečioje situacijoje, tada matysime, pasitiki ji Lietuvos teismais, nepasitiki, pasitiki savo jėgomis ar nepasitiki savo jėgomis. Tada mes, Seimas, imsimės veiksmų. Tik savaitę. Labai dėkoju.

PIRMININKĖ. Ačiū. Išklausėme nuomones. Prašom pasiruošti balsuoti dėl Seimo nutarimo. Kas pritariate nutarimui po pateikimo – už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.

Balsavo 77 Seimo nariai. Už – 54, prieš nėra, susilaikė 23. Nutarimo projektui pritarta.

Komitetai. Pagrindinis siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomi – Ekonomikos komitetas ir Energetikos komisija. Siūloma svarstyti 2009 m. birželio 23 d.

Dabar grįžtame prie popietinės darbotvarkės 2-3 klausimo projekto Nr. XIP-463. Praėjo pusės valandos pertrauka. Seimo nutarimas „Dėl Nacionalinio komercinio banko steigimo“. Pranešėjas – V. Mazuronis. Minutę palaukit, gerai? Nori trumpą repliką B. Bradauskas.

B. BRADAUSKAS (LSDPF). Dėkoju, pirmininke. Iš tikrųjų šiandien aš matau, kad nelabai kai kas seka įvykius užsienyje. Žiūrėkite, kas yra. Netrukus, aš manau, bus pradėtos statybos atominių elektrinių tiek Baltarusijoje, prie mūsų sienos, tiek Kaliningrade, o mes dar šiandien ginčijamės dėl šito klausimo, dėl kurio nereikėtų ginčytis. Yra padaryta smulkių pažeidimų, nėra jų padaryta – viską reikia taisyti ir staigiai eiti į priekį. Dabar tos partijos, kurios balsavo už atominės elektrinės statybą ir už to investuotojo kūrimą… ir Darbo partijos šiandien labai keistai nuskambėjo pasisakymas. Ir staiga mes ieškome to, ko nepametėme. Baikime visą šitą žaidimą ir galvokime apie tai, kad ne reitingų reikalas čia daryti vieną ar kitą politinį kapitalą, o tautos ateities energetikos klausimų sprendimas, ir tai yra pagrindinis dalykas. Jeigu mes taip trypčiosime vietoje, kaip šiandien darome ir bandome dar nustumti metams, kitiems, iš viso atominė elektrinė Lietuvoje nebus reikalinga, nes mes ją turėsime pirkti iš kitų valstybių ir vėl būti priklausomi nuo tų valstybių. Tai pagalvokime, ką mes čia darome. Dėkoju.

Seimo nutarimo „Dėl Nacionalinio komercinio banko steigimo“ projektas Nr. XIP-463 (pateikimas)

PIRMININKĖ. Ačiū, Broniau, bet mes jau tą klausimą baigėme. Toliau tribūnoje V. Mazuronis pristato nutarimą „Dėl Nacionalinio komercinio banko steigimo“.

V. MAZURONIS (TTF). Ačiū.

PIRMININKĖ. Paskui aš siūlyčiau… Dabar yra pranešėjas tribūnoje… (Balsai salėje) Tai dėl klausimų ateikite čia ir paprašykite. Prašom, pranešėjau.

V. MAZURONIS (TTF). Labai ačiū. Gerbiamieji kolegos, aš pristatau Lietuvos Respublikos Seimo nutarimą „Dėl Nacionalinio komercinio banko steigimo“. Šitą nutarimą teikia grupė Seimo narių. Be manęs, šitą nutarimą teikia V. Simulik, J. Veselka, E. Žakaris, R. A. Ručys, J. Juozapaitis, V. Gedvilas, R. Baškienė ir A. Baura.

Mielieji kolegos, šitas nutarimas, manau, yra būtinas ir labai reikalingas mūsų valstybei. Manau, kad jis labai reikalingas dabartiniu metu mūsų Vyriausybei, nes diskusijos dėl Nacionalinio banko steigimo, tiksliau, mes šituo nutarimu pavedame, prašome Vyriausybės išnagrinėti tokio Nacionalinio banko tikslingumą. Mes čia siūlome Turto banko pagrindu, galbūt iš viso gali būti atskirai steigiamas toks bankas. Parengti, pradėti realius žingsnius šita linkme yra reikalinga dėl dviejų priežasčių. Pirmas dalykas, iš tiesų reikia rimtai panagrinėti galimybę, ar tai naudinga valstybei. Sakykime, man atrodo, kad tai naudinga valstybei ir tą reikia daryti, bet tas turėtų būti išanalizuota, padaryta ir aiškiai visų politinių jėgų apsispręsta – taip, tai reikalinga Lietuvai, taip, darykime tokį žingsnį.

Antras dalykas. Pradėdami šitą procesą, mes Vyriausybei įteikiame tam tikrą instrumentą šnekėtis ir derėtis jau su šiandieniniais komerciniais bankais. Jūs atsimenate, premjeras A. Kubilius nuvažiavo į Švediją, išgėrė kavos, pasikalbėjo maloniai ir išsiskyrė. Mes neturime instrumentų kalbėtis su komerciniais bankais, neturime argumentų. Pradėdami šitą procesą, mes galime pasakyti: mūsų netenkina jūsų kreditų išdavimo politika, mūsų netenkina jūsų politika nustatant palūkanas ir kitus dalykus. Jeigu jūs negalite, tai mes susirenkame savo biudžeto lėšas, steigiame nacionalinį komercinį banką ir gyvensime tada tokiu būdu, jeigu kitaip nerandame bendros kalbos.

Todėl, kolegos, aš kviesčiau, daugiau neagituodamas, pritarti šitam nutarimo projektui. Dar daugiau, aš kviesčiau visus ir po pateikimo, po to mes darysime kitus žingsnius, kaip galima greičiau pereiti kitas šio nutarimo svarstymo stadijas ir padaryti realų žingsnį, kuris būtinas šiandieninėmis krizės sąlygomis mūsų valstybei.

PIRMININKĖ. Ačiū už pristatymą. Jūsų nori paklausti 11 Seimo narių. Noriu priminti, kad klausimą formuojate tiksliai ir ne daugiau kaip per 1 minutę, nes norinčių paklausti yra daug. Pirmas – V. Bacevičius. Nematau. Nėra. Toliau klausia J. Veselka.

J. VESELKA (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, ar ne tikslinga būtų vietoje „nacionalinio“ įrašyti „valstybinis“, nes „nacionalinis“ – kažkaip iškelia virš kitų komercinių bankų, o „valstybinis“ pabrėžtų, kad tai yra valstybinio kapitalo, bet veikiantis lygiais pagrindais su kitais komerciniais bankais?

V. MAZURONIS (TTF). Iš tikrųjų tas pats pavadinimas… Kai aš kalbėjau su… Mes tą idėją aptarėme su pramonininkais, kurie iš esmės pritarė. Jie manė, kad galbūt galėtų būti „tautos komercinis bankas“ ar „tautinis“, ar „nacionalinis“. Dėl pavadinimo aš tikrai manau, kad kitų stadijų metu galėtume pakoreguoti ir paieškoti tikslesnio apibrėžimo. Čia ne esmė, aš tikrai ne prieš, jeigu atrodys, kad ta formuluotė geresnė.

PIRMININKĖ. Toliau jūsų klausia V. Simulik.

V. SIMULIK (TPPF). Dėkui, pirmininke. Gerbiamasis Valentinai, iš tikrųjų būdamas bendramintis dėl to, norėčiau paklausti, kaip jums atrodo, kai šnekama viešojoje erdvėje, kad komerciniams bankams bus atiduotos milijardinės sumos verslui remti ir tie komerciniai bankai spręs, kurias verslo šakas remti? Ar vis dėlto tai neturėtų būti būtent valstybės instrumentas remti vieną ar kitą verslo šaką, konkurencingą europinėms struktūroms? Ačiū.

V. MAZURONIS (TTF). Iš tiesų aš manau, kad valstybės vaidmuo šitoje sferoje arba šitoje erdvėje iš tiesų turėtų būti stiprinamas, ir jis turėtų būti stiprinamas būtent tokiomis tarsi konkurencijos didinimo sąlygomis. Iš tiesų aš suprantu ir tikiuosi, kad mes visi suprantame, kad mūsų tikslas nėra finansų rinką destabilizuoti, bankų, ar sugriauti, bet kad valstybė užimtų atitinkamą poziciją, galinčią ir įgalinančią ją ginti interesus, svarbiausia – mūsų valstybės piliečių. Aš manau, tai tas kelias ir būtent tai, ką jūs sakote, reikia daryti ir todėl tą nutarimą priimti.

PIRMININKĖ. Ačiū. Toliau jūsų klausia K. Daukšys.

K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, iš tikrųjų Lietuva jau turi labai skaudžią patirtį su valstybiniais bankais ir su valstybės vardu garantuotais kreditais. Tai kaip… Esu iš esmės už idėją, kad būtų nacionalinis – ar jis būtų nacionalinis privatus su valstybės dalyvavimu, ar kitais būdais – bankas, bet man labai skaudžiai ausiai girdisi „valstybinis“, nes tada iš karto atsiranda asociacija su galimybe tuos pinigus išleisti nepamatuotai ir be atsakomybės. Kokiu būdu šitame įstatymo projekte numatote tuos dalykus sutvarkyti?

V. MAZURONIS (TTF). Iš tiesų man „valstybinis komercinis“ asociacijas sukelia, kaip ir jums, su vienu įžymiu veikėju, kuris buvo neseniai parvežtas iš už jūros, todėl mes, teikdami tą, tarsi vengiame žodžio „valstybinis“ dėl tam tikrų asociacijų su buvusiais išgrobstymais, jeigu tiesiai šviesiai kalbėtume. Iš tikrųjų tai nėra įstatymo siūlymas. Kada bus konkretaus banko įstatymas, visi tie saugikliai, apie kuriuos jūs kalbate, turėtų būti sudėlioti. Aš manau, kad valstybė tame banke tikrai turėtų turėti ne mažiau kaip 51 % akcijų, pritraukti privatų kapitalą ir t. t., ir t. t., bet čia kiti žingsniai. Dabar mums reikėtų politinės nuostatos, kad mes manome, kad tuo keliu reikia bandyti eiti, ir raginame tai daryti Vyriausybę.

PIRMININKĖ. Ačiū. Toliau klausia B. Bradauskas.

B. BRADAUSKAS (LSDPF). Dėkoju. Norėčiau prelegento paklausti. Kaip jūs galvojate, ar vis dėlto mes padarėme klaidą privatizuodami, na, sakykim, buvusį Taupomąjį banką, kuris šiandien galėtų labai puikiai atstovauti valstybei, ir nereikėtų mums kelti čia šitų klausimų? O jeigu… Dabar jau, aišku, traukinys nuvažiavęs. Sakykite, steigiant šį banką… Aš neabejoju, kad jį reikėtų steigti, bet ar tai galėtų būti su privataus kapitalo kokia dalimi, ar būtų grynai valstybinis?

V. MAZURONIS (TTF). Labai ačiū. Aš iš tiesų manau, kad vertinti dabar praeities įvykius dėl to visiškai nepasilikimo valstybinio banko, ten, aš kiek žinau, buvo tam tikri tam tikrų tarptautinių institucijų reikalavimai, netgi ultimatyvūs, kadangi ten nebūtų prasidėję tam tikri procesai. Galbūt sudėtinga, bet iš tiesų kad šiandien valstybė neturi tokio įrankio ir tokios galimybės, tai yra negerai, ir mes tą turėtume atkurti. Ir aš jau prieš tai sakiau, gerbiamasis Broniau, tikrai manyčiau, kad čia neturėtų būti vien valstybės. Turėtų būti valstybinis komercinis, kuriame valstybė turėtų turėti paketą, t. y. ne mažiau kaip 51 %. O tam, kad ir tą pačią valstybę prižiūrėtų ir, kaip ponas K. Daukšys sakė, sudėtų tam tikrus saugiklius, kad dalyvautų privatus kapitalas. Manau, kad tai būtų tas kelias, kuriuo iš esmės reikėtų eiti. Kredito unijos per smulkios.

PIRMININKĖ. Ačiū. Toliau klausia V. M. Čigriejienė.

V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, nacionalinio banko idėja tikrai yra žavi, ir tą mes turėjom išgirsti iš R. Šarkino iš principo, bet aš labai džiaugiuosi, kad jūs tą idėją pasiūlėt. Tai gal pažabos komercinių bankų gobšumą, gal atsiras kas nors naujo. Bet vieno aš nesuprantu, pasakykit, paaiškinkit man, kaip medikei, kodėl Turto banko pagrindu pasirinkta ši idėja?

V. MAZURONIS (TTF). Aš ir pateikdamas pasakiau, kad galbūt, iš tiesų yra paprasčiau (mes prašom Vyriausybės išnagrinėti) ir logiškiau iš viso naują steigti. Bet kai mes rengėm, tai mums taip atrodė, kad tarsi ant esamos struktūros, ją truputėlį reformavus, būtų lyg ir greitesnis, efektyvesnis ir paprastesnis būdas. Bet tai tikrai jokiu būdu nėra užsifiksavimas. Vyriausybė, kaip mes prašom, turėtų išnagrinėti ir pasakyti, jeigu tai neteikia jokių… nėra lengviau tai daryti, tai neabejotinai gali būti ir kita forma.

PIRMININKĖ. Ačiū. Toliau klausia V. P. Andriukaitis.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamasis pranešėjau, sveikinu šią idėją, ji išties yra labai reikalinga ir laiku. Ir visiškai nebijokite žodžio „nacionalinis“. Štai nacionalinio investuotojo doktrina buvo iš esmės teisinga. Ten galėjo būti tiktai atlikimo problema: užuot surengus viešą konkursą, kad viešo konkurso būdu būtų pasirinkti privatūs dalyviai… viskas būtų gerai, valstybės kapitalas ir viešo konkurso būdu atėję privatūs dalyviai suformuotų nacionalinį investuotoją. Noriu pasakyti, kad ir Vokietijoje, ir Suomijoje, ir kitose valstybėse tokia praktika yra. Šiuo atveju steigiant nacionalinį banką galima taip ir pasielgti – valstybės dalis ir taip pat pritraukiamos pramonės subjektų ir netgi atskirų asmenų lėšos kuriant tokį nacionalinį banką. Jis gali būti kuriamas ir centrinės kredito unijos pagrindu arba kitais pagrindais, bet aišku, visiškai suprantama, kad tai yra labai reikalinga šiandien. Čia tiktai iškiltų valdymo problema, kokia taryba, stebėtojų taryba, steigėjų ir t. t. Mano klausimas: ar nemanote, kad Taupomojo banko privatizavimas, kurį kai kas įvykdė labai atkakliai, vis dėlto nebuvo didžiulė klaida, leidusi toliau Lietuvoje dominuoti praktiškai kitų šalių komerciniams bankams ir mus šiandien žlugdyti kreditų palūkanų normomis?

V. MAZURONIS (TTF). Pirmiausia aš pritarčiau, kad ta dalis, dėl kurios bus įstatyme apsispręsta, – daugiau kaip 51 %, kaip minimumas turėtų priklausyti valstybei, o privatus kapitalas turėtų būti pritraukiamas skaidriai, viešai ir aiškiai, ne kaip nors kitaip, kaip kartais pas mus būna. Tai neabejotinai tam pritarčiau. Apie Taupomąjį banką. Jeigu mes dabar kalbam ir visi pritariam, kad reikia steigti naują, vadinasi, pardavimas buvo ne tas būdas ir buvo klaida. Tačiau aš siūlyčiau ne tiek ieškoti, kas buvo blogai, kiek dabar žiūrėti į priekį, ką galėtume padaryti gerai.

PIRMININKĖ. Ačiū. Toliau klausia A. Sysas.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, kadangi į daug ką jau atsakėte, norėčiau paklausti, kokią tikimybę turite savo idėją įgyvendinti esant konservatorių daugumai? Labai ačiū.

V. MAZURONIS (TTF). Aš manau, kad pateikdamas šią idėją ir išdėsčiau. Manau, šis būdas yra naudingas ir valstybei ir naudingas dabartinei valdančiajai daugumai, ir konservatorių premjerui A. Kubiliui. Jeigu tai yra naudinga valstybei, tai, aš manau, ir opozicija, ir pozicija turėtume paremti, ir, duok Dieve, kad A. Kubiliui pavyktų tą padaryti greičiau ir geriau, nes tai bus nauda mūsų valstybei.

PIRMININKĖ. Ačiū. Toliau klausia E. Klumbys.

E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, pati idėja gera, dar geresnė mūsų valstybės patirtis turint valstybinius bankus, juos paversti privačiais. Puikiausiai Austrijoje veikia taupomosios kasos ir čia… vardinti, vardinti, vardinti. Žinoma, būtina atsiminti, kas tai padarė. Bet sakykit, kokius saugiklius jūs esate numatęs, kad vėl neatsirastų berniukų kompanija, kuri ateis į tokį valstybinį banką ir vėl tą valstybinį banką pavers privačiu banku?

V. MAZURONIS (TTF). Pirmas dalykas, aš manau, jog visi dabar suvokiam, kad tos globalinės krizės akivaizdoje akivaizdu, kad valstybės vaidmuo visuose procesuose, taip pat finansinis, bankų sektorius turi keistis ir pasikeičia. Ir kad šiandien mes visi kitaip suvokiame situaciją, negu atrodė tada, tai akivaizdu. Kokie saugikliai? Aš neabejoju, kad čia ne mūsų nutarimo, čia įstatymo, kuris bus rengiamas dėl tokio banko įkūrimo, klausimas. Bet apie tai mes kalbėjome – turėtų būti paketas valstybės, aš manau, mes visi turėtume siekti, kad valstybė valdytų procesus, o ne atskiros grupės valdytų valstybę, kas yra šiandien. Tai pagrindinis saugiklis. Ir neabejoju, kad jei turime paketą ir jeigu valstybę valdo žmonės, atstovaujantys piliečių interesams, tai paprasčiausiai neįmanoma.

PIRMININKĖ. Ačiū. Jūsų klausia V. Gedvilas.

V. GEDVILAS (DPF). Dėkoju gerbiamajai posėdžio pirmininkei. Gerbiamasis pranešėjau, iš esmės po pateikimo reikia pritarti, ir idėja tikrai labai gera, aš ją palaikau ir palaikysiu. Prašom pasakyti, jeigu išsipildys ta mūsų svajonė ir įsisteigs nacionalinis bankas, kokios grėsmės atsirastų, nes žinom, kad kai valstybė kažką ima valdyti, tai būna daug problemų. Sakykit, kaip galima būtų apsisaugoti nuo korupcijos to banko viduje, nes bus paskolų, kažkas jas garantuos, po to jų grąžinimas ir t. t. Kaip jūs numatę šitą problemą, jeigu ji atsirastų, pašalinti?

V. MAZURONIS (TTF). Gerbiamasis Vydai, manyčiau, kad pagrindinis saugiklis – tai protingas balansas tarp valstybės kapitalo ir privataus kapitalo. Neskaitant galbūt kitų saugiklių, kurie būtų sudėti – atitinkamos valdymo struktūros, užtektinai skaidrios, sudėstymas. Bet jeigu bus valstybės kapitalas, kuris bus lemiamas, greta bus privatus kapitalas, kuris taip pat turės savo interesus, ir jie vienas kitą papildys ir kontroliuos, jeigu teisingai parengsim įstatymą dėl paties banko valdymo struktūros, manau, tai būdas, kaip reikia dėlioti visus saugiklius.

PIRMININKĖ. Ačiū. Ir paskutinis jūsų klausia S. Bucevičius. Prašau.

S. BUCEVIČIUS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis kolega, sakykit, jūsų nuomone… Buvo mūsų frakcijoje premjeras ir premjerui tą patį klausimą uždavėm. Jis kategoriškai atkirto „ne“, net negirdėdamas arba net nenorėdamas išgirsti, ką mes šiandien, jeigu bus pritarta po pateikimo, svarstome, kalbame. Sakykit, kokia jūsų nuomonė? Kodėl?

V. MAZURONIS (TTF). Aš iš dalies suprantu premjerą ir iš dalies suprantu jų argumentus. Juk mes puikiai suvokiam: jeigu įsteigsim tokį banką, tai lėšos į jį bus sutrauktos iš niekur kitur, o tik iš komercinių bankų, dabartiniu metu esančių mūsų valstybėje. Ir tam tikras sąmyšis toje visoje erdvėje, be abejonės, atsiras. Tačiau aš manau, kad tai yra trumpalaikis klausimas ir komercinių bankų intereso derinimo su valstybe klausimas. Jeigu mes žiūrime į ilgalaikę perspektyvą, manau, valstybei šis būdas yra naudingesnis, naudingesnis ir Vyriausybei, taip pat ir premjerui. Aš kviesčiau jį pažiūrėti į ilgalaikiškesnį periodą ir šiek tiek mažiau baimintis to pasipriešinimo, kuris, manau, kils iš komercinių bankų. Labai gerai, sėskime, kalbėkime, šnekėkime kaip lygiaverčiai partneriai, tai ir bus valstybės pozicijų stiprinimas šiame sektoriuje.

PIRMININKĖ. Ačiū pranešėjui, jūs atsakėte į visus klausimus.

Nuomonė už – S. Bucevičius.

S. BUCEVIČIUS (DPF). Dėkoju gerbiamajam Valentinui. Aš manau, šiandien jis kompetentingai pateikė klausimą. Vienas iš pagrindinių motyvų, kodėl aš šiandien kalbėsiu už, ar komerciniai bankai šiandien pakankamai gynė mūsų gyventojų interesus? Taip, suprantu, kad kils daug klausimų iš komercinių bankų, iš Vyriausybės. Po pateikimo kolegoms siūlyčiau pritarti ir diskutuoti, kaip geriau šioje ekonominėje situacijoje reikėtų pasielgti. Raginu balsuoti už.

PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė prieš – A. Mazuronis.

A. MAZURONIS (TTF). Gerbiamieji, raginu balsuoti prieš šį įstatymą. Jeigu jūs esate už komercinių bankų savivalę, balsuokite prieš šį įstatymą. Jeigu jūs esate už komercinių bankų kreditavimo sąlygų diktatą, balsuokite prieš šį įstatymą. Jeigu jūs esate už komercinių bankų vykdomą verslo genocidą, taip pat balsuokite prieš šį įstatymą. Net jeigu jūs esate už komercinių bankų vykdomą terorą prieš žmones ir prievartavimą, balsuokite prieš šį įstatymą. Jeigu jūs esate už komercinių bankų nėjimą į kompromisus ir su ūkio subjektais, ir dėl arogancijos, taip pat balsuokite prieš šį įstatymą.

PIRMININKĖ. Ačiū. Deja, skambėjo nuomonė prieš. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas pritaria po pateikimo, balsuojate už, kas kitos nuomonės, balsuojate prieš.

Balsavo 74 Seimo nariai: už – 53, prieš – 4, susilaikė 17. Pritarta nutarimui po pateikimo.

Siūlomi komitetai: pagrindinis komitetas – Biudžeto ir finansų komitetas, papildomų nesiūloma. Svarstymas numatytas birželio 23 d.

Trumpą repliką po balsavimo – P. Gražulis.

P. GRAŽULIS (TTF). Norėčiau padėkoti Seimo nariams už šį balsavimą po pateikimo, tik gal buvo galima greičiau svarstyti šį įstatymą, ne birželio 23 d. Noriu priminti, kad paskutinį valstybinį komercinį banką beveik veltui padovanojo dabar populiariausia kandidatė į prezidentus Dalia Grybauskaitė. Tai yra jos nuopelnas. Mes jos klaidas turime šiandien ištaisyti. Jeigu šiandien būtų išlikęs nors vienas valstybės… kaip kitose valstybėse, tiek Vokietijoje, tiek Anglijoje, tiek Prancūzijoje, tiek Švedijoje yra valstybiniai komerciniai bankai, mes turėtume tvirtus svertus kovoti ir su infliacija, ir su bankų savivale. Taigi mes jau vieną D.Grybauskaitės klaidą, Dieve duok, turėsime politinės valios ir ištaisysime.

Dar kita D. Grybauskaitės klaida – tai, kad ji išmokėjo būdama finansų ministre 76 mln. „Vilniaus prekybai“ iš valstybės biudžeto. Jeigu šiandien tuos pinigus turėtume, man atrodo, būtų galima lengviau įveikti krizę.

PIRMININKĖ. Petrai, aš jus nutraukiu, nes mes šnekame po balsavimo. Viskas. Trumpa replika – B. Bradauskas.

B. BRADAUSKAS (LSDPF). Dėkoju, pirmininke. Aš jokiu būdu nepretenduoju rungtis su Petro iškalbingumu. Jis pasako net daugiau, negu kai kas mąsto. Aš džiaugiuosi, kad šiandien ir valdančioji dauguma po truputį pradeda suvokti, kas yra kas valstybėje. Dėkoju.

Piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymo 4 straipsnio 2 dalies ir 15 straipsnio 6 dalies pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-460 (pateikimas)

PIRMININKĖ. Ačiū. Darbotvarkės 2-6 klausimas – Piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymo 4 straipsnio 2 dalies ir 15 straipsnio 6 dalies pakeitimo įstatymo projektas, registracijos Nr. XIP-460. Pateikimas. Pranešėjas A. Petkus.

A. PETKUS (TTF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, teikiu Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymo 4 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymą.

Šiandien Lietuvoje, kai su kiekviena diena lėtėja valstybės ekonomika, gyventojai netenka pajamų ir vis daugiau atsiranda asmenų, atitinkančių piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymo reikalavimus. Taikant įstatymo normas išryškėjo įstatymo netikslumas, užkertantis kelią realiai gauti socialinę paramą tiems asmenims, kuriems jos šiuo metu labiausiai reikia. Todėl nusprendžiau teikti dabar galiojančio įstatymo pakeitimus.

Gruodžio mėnesį patvirtintame valstybės biudžete socialinėms išmokoms buvo numatyta apie 245 mln. Lt, šiandien patvirtintame biudžete šių lėšų sumažėjo 0,5 mln. Lt, iš jų iki 2 % galima naudoti piniginei socialinei paramai teikti. Todėl siūlau 4 straipsnio 2 dalyje vietoj iki „2 %“ įrašyti „iki 4 %“.

Iš savivaldybių pasiekė žinios, kad tų 2 %, skaičiuojant pagal ankstesnį biudžetą, galėjo užtekti tik iki liepos mėnesio. Po šiandieninio valdančiosios daugumos balsavimo šie pinigai baigsis dar anksčiau. Teikiamame projekte savivaldybių socialiniams skyriams numatau galimybę iš socialinei paramai skirtų lėšų piniginei paramai skirti iki 4 %. Taip iš dalies palengvintume socialiai jautriausių visuomenės sluoksnių dalią.

Šiandien gyventojai, kuriems reikia piniginės paramos, į savivaldybių socialinius skyrius privalo pateikti atitinkamus dokumentus, vienas iš jų yra pažyma apie apskaičiuotą darbo užmokestį. Šiuo laikmečiu, deja, neretai nutinka taip, kad apskaičiuotos pajamos nesutampa su gautomis pajamomis. Todėl 15 straipsnio 6 dalyje numatau, kad paramos gavėjas pateiktų dokumentą ne apie apskaičiuotas, bet apie realiai gautas (išmokėtas) pajamas.

Atkreiptinas dėmesys į keičiamo įstatymo 15 straipsnio 7 dalį, kurioje nurodyta, kad šeimos arba vieno gyvenančio asmens piniginės lėšos vaikui išlaikyti, alimentai įskaitomos į pajamas tų mėnesių, už kuriuos jos išmokėtos. Aš siūlau nustatyti, kad į gaunamas pajamas būtų įskaičiuotos tik faktiškai gautos pajamos. Paprasčiau kalbant, jau dabar dalis gyventojų pajamų yra išskaitomos tik tada, kai jos yra realiai gaunamos, o ne tada, kai apskaičiuojamos.

Šios dienos darbotvarkėje prie teikiamo klausimo atsirado užrašas „Nėra darbų programoje“. Noriu patikslinti, kad šios sesijos svarstomų įstatymų plane šis įstatymas yra numatytas. Todėl prašau visų Seimo narių prisidėti prie įstatymo pateikimo, vėliau prie tvirtinimo, taip sudarant galimybę sumažinti socialinę įtampa Lietuvoje.

PIRMININKĖ. Ačiū. Jūsų nori paklausti daugelis Seimo narių. K. Daukšio nėra. Pirmasis klausia E. Žakaris.

E. ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, aš dėl pakeitimo vietoj „apskaičiuotas“ darbo užmokestis į „išmokėtas“. Panaši nuostata buvo vadinamuoju blokados laikotarpiu, ir tada buvo prasidėjęs piktnaudžiavimas, būdavo susitariama su darbdaviais, būdavo nemokami atlyginimai, ir žmonės gaudavo piniginę socialinę paramą, tarkime, 4 asmenų šeima, jeigu vienas dirba, tai gali gauti iki 1,5 tūkst. Lt, plius dar įvairios kompensacijos ir t. t. Gal aš kažką praklausiau, ar jūs numatęs kažkokių saugiklių, ar dar svarstymo metu ko nors reikėtų? Kad šią problemą reikia spręsti, tai neabejotina, ir aš jai pritarsiu. Bet iš pirmo pažiūrėjimo atrodo, kad paliekama galimybė ir piktnaudžiauti. Ačiū.

A. PETKUS (TTF). Labai geras klausimas. Norėčiau atkreipti dėmesį į 15 straipsnio 7 dalį, kaip yra apskaitomi alimentai, lygiai tokia pati situacija. Dabar potencialus paramos gavėjas privalo deklaruoti, ir jeigu jis tas išmokas gavo realiai, privalo kuo skubiau pranešti socialiniam skyriui. Priešingu atveju, išaiškėjus, kad jis nepranešė skyriui, bus išskaičiuoti tie jo gauti pinigai, susidubliavusios pajamos iš tolimesnių pašalpų. Dabar taip yra su alimentais. Aš tikiu, kad 15 straipsnio 6 dalies pakeitimai lygiai taip pat gali būti taikomi kaip ir 7 dalies.

PIRMININKĖ. Toliau klausia B. Pauža. Jo nėra. R. Baškienė.

R. BAŠKIENĖ (MSG). Labai ačiū. Gerbiamasis kolega, ar jūs neskaičiavote, kiek maždaug padidės socialinių pašalpų gavėjų skaičius? Jūs tikriausiai taip pat atkreipėte dėmesį, kad įtakos socialinės pašalpos gavimui turi ne tik darbo užmokestis, ne tik grynosios pajamos, bet ir turimas turtas. Ar nesvarstėte ir šito klausimo? Dabar Registrų centre paaiškėjus, kad žemės kaina, pastatų vertė smarkiai padidėjo, iš tikrųjų žmonės dažnai negauna socialinės pašalpos vien todėl, kad žemė tapo brangesnė Registrų centre. Ar nesvarstėte šio varianto?

A. PETKUS (TTF). Suprantu jūsų susirūpinimą. Manau, kad būtų galima pildyti ir įtraukti jūsų siūlomas nuostatas svarstant. Noriu paminėti tai, kad esmė ir idėja buvo, kad dabartinėje situacijoje, kai darbdaviai nesugeba laiku mokėti pinigų ir potencialūs išmokų gavėjai pateikia pažymas, kiek apskaičiuota, realiai tai yra pinigai „ant popieriaus“, bet žmonės tų pajamų neturi. Tai šiuo siauru kontekstu yra pasiūlymas. Jeigu svarstymo stadijose atsirastų naujų, kurie taip pat ne mažiau reikalingi, manau, komitetuose būtų įmanoma į įstatymą tai įrašyti. Ačiū.

PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia D. Bekintienė.

D. BEKINTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, man tapo visiškai neaišku, kai jūs savo aiškinamajame rašte rašote, kad įgyvendinant šį projektą papildomų lėšų nereikės. O Teisės departamentas, pateikęs jums net keturias pastabas, pasakė, kad reikėtų kreiptis į Vyriausybę ir jos paklausti, kiek šiam projektui įgyvendinti reikėtų papildomai lėšų. Tai kas teisus: ar jūs, ar Teisės departamentas? Ar tų papildomų lėšų reikės, ar nereikės?

Taip pat nenumatytas šio projekto įgyvendinimo terminas. Kaip žinot, teikiant šį projektą kartu turėtų būti teikiamas Valstybės ir savivaldybių biudžetų patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Kodėl šito nepadarėte? Čia toks kompleksinis mano klausimas.

A. PETKUS (TTF). Kad papildomų lėšų nebus, tai matyti iš šiandienos balsavimo dėl biudžeto. Todėl ir yra 1 straipsniu siūloma pakeisti 4 straipsnio 2 dalį, kurioje iš visų socialinei paramai galimų teikti lėšų būtų ne iki 2 % leidžiama teikti piniginę paramą, o iki 4 %. Tai yra tik prioritetų perstumdymas. Laikotarpį… galima vykdyti ir dabar, nereikia. Įstatymas gali įsigalioti iš karto po jo priėmimo.

PIRMININKĖ. Ačiū. Jūsų klausia D. Mikutienė.

D. MIKUTIENĖ (DPF). Gerbiamasis kolega, jūsų teikiamas įstatymo projektas yra puikus. Jūs rašote, kad vadovavotės savivaldybių socialinės globos ir rūpybos skyrių rekomendacijomis. Gal galėtumėte pasakyti, kokio masto yra ši problema ir ką mano savivaldybių darbuotojai, nes aš suprantu, kad tie „popieriniai“ pinigai, kurie yra, žmonių nelabai šildo? Juk kas mėnesį reikia mokėti už komunalines paslaugas ir visus kitus mokesčius, ir kiekviena šeima, ypač nepasiturinti šeima, labai taupiai turi skaičiuoti savo pinigėlius. Tai kokio masto yra ta problema?

A. PETKUS (TTF). Kaip minėjau, pateikdamas įstatymo projektą, yra signalų, kad tų numatytų 2 % galėjo užtekti tik iki liepos mėn. pagal dabar padidėjusį pašalpų gavėjų skaičių. Šiandien, sumažinus biudžeto asignavimus, tai gali ateiti dar greičiau. Todėl ir teikiamas pasiūlymas bent šiek tiek sušvelninti tą susidariusią socialinę kaitrą.

PIRMININKĖ. Ačiū. Turėtų klausti P. Gražulis. Nematau jo. Klausia D. Jankauskas.

D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju. Gerbiamasis pranešėjau, būtų galima diskutuoti, ar pareikalaus, ar nepareikalaus papildomų lėšų, nes, kaip jūs sakote, iki liepos 1 d. būtų užtekę tų 2 %, jeigu nebūtų patikslintas šiandien biudžetas.

A. PETKUS (TTF). Tokie signalai ateina iš savivaldybių.

D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Čia pat jūs komentuojate, kad padidinus nuo 2 % iki 4 % papildomų lėšų nereikės, nes jas galima paimti iš kitų eilučių, kaip sakote. Dėl to būtų galima diskutuoti, kaip ir dėl to, kaip formaliai turėtų būti fiksuojamos gautos pajamos, ne priskaičiuotos, o gautos. Ar aiškus pats mechanizmas?

Bet mano klausimas yra kitoks. Manydamas, kad tai pareikalaus papildomų lėšų, noriu paklausti, ar jūs sutiksite, jeigu po pateikimo bus pritarta jūsų pateiktam projektui, kad Seimas iš karto paprašytų Vyriausybės išvados tam, kad po to negaištume laiko svarstydami ir per kitas stadijas? Dėkoju.

A. PETKUS (TTF). Taip, aš pritarčiau šiam siūlymui. Galima komitetuose svarstyti Vyriausybės išvadą.

PIRMININKĖ. Ačiū. Jūsų klausia V. M. Čigriejienė.

V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, prašau pasakyti, didinant lėšas dvigubai, ar jūs paskaičiavote, kiek tų lėšų reikės?

A. PETKUS (TTF). Noriu patikslinti, kad nedidiname dvigubai. Nėra pasiūlymo dvigubai didinti; yra tik pasiūlymas iš tos pačios sumos ne iki 2 %, o iki 4 % naudoti. Šiandieniniame biudžete yra apie 240 mln. Lt, galimų socialinei paramai teikti, tai iki 4 % nuo šios sumos.

PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia A. Sysas.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis kolega, man ilgai teko vadovauti komitetui ir šiais klausimais domėjausi. Kai rengėte šį įstatymą, jūs turbūt nepasidomėjote, kad tik 15 rajonų pasinaudojo šia teise, šiais 2 %. Aš turiu patikrinimo ir paskutinės apklausos duomenis. Ar jums neatrodo, kad kolegos iš socialinės globos ir rūpybos skyriaus, specialistai, kurie jums patarė, nevisiškai gerai patarė, nes, mano turimais duomenimis, nė viename rajone nepritrūko, sakykime, neišnaudojo 2 % skirto limito suteikti tą paramą. Nors aš, kaip ir jūs, esu šalininkas, labai blogai, kad savivaldos atstovai nepasinaudoja įstatymo suteikta teise, nes yra labai daug atvejų, kai tikrai žmonėms reikia pagalbos. Įstatyme yra norma, bet ja nesinaudoja.

Mano klausimas. Ar verta dabar didinti iki 4 %, jeigu 2 % savivalda nepasinaudoja? Aš neturiu duomenų, kad kur nors 100 % būtų išnaudoti tie 2 %. Labai ačiū.

A. PETKUS (TTF). Man lieka tik pasidžiaugti, kad praeitais ir užpraeitais metais žmonės gavo didesnes pajamas ir buvo turtingesni. Ir jiems nereikėjo tiek daug konkrečiai piniginės paramos. Šiandien situacija yra kitokia.

PIRMININKĖ. Ačiū. Jūs atsakėte į visus klausimus. Nuomonė už – E. Žakaris.

E. ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamieji kolegos, šiandien buvo užduota daug klausimų apie pinigus, papildomai, nepapildomai. Aš manau, į tai atsakys Vyriausybė, nes ir pranešėjas su tuo sutiko. Svarbiausia, ar šis projektas šiandien yra aktualus? Manau, kad taip, nes aš asmeniškai jau susidūriau su keliais atvejais, labai konkrečiais atvejais, kai žmonės kreipiasi į socialinės paramos skyrių prašydami paramos. Tai dirbantys žmonės, kuriems priskaičiuojami atlyginimai, darbdaviai slapstosi, kelis mėnesius skaičiuojami atlyginimai, žmonės iš darbo neatleisti, bet kadangi jiems skaičiuojami atlyginimai, jie laikomi dirbančiais, todėl jie negali gauti nei socialinės paramos, nei kreiptis į darbo biržą, nei įsidarbinti kitur. Be abejo, šiame projekte yra šiokių tokių spragų, bet aš manau, kad mūsų Socialinių reikalų ir darbo komitetas tikrai yra kompetentingas, pataisys. Tikrai raginu šitam pritarti, tai labai aktualu šiandien.

PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė prieš – D. Bekintienė.

D. BEKINTIENĖ (TS-LKDF). Iš tikrųjų turėčiau balsuoti, bet susilaikau vien dėl to, kad iš teikėjo atsakymų aš taip ir nesupratau, ar bus reikalingos lėšos šiam projektui įgyvendinti, ar ne. Į pabaigą jis lyg ir pats sutiko, kad reikėtų kreiptis į Vyriausybę, todėl susilaikysiu balsuodama.

PIRMININKĖ. Ačiū už nuomonę. Prašome pasiruošti balsuoti. Kas pritaria po pateikimo, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja kitaip.

Balsavo 55 Seimo nariai: už – 40, prieš – 1, susilaikė 14. Po pateikimo įstatymo projektui pritarta. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. Numatoma svarstymo data – birželio 23 d.

Repliką po balsavimo – D. Jankauskas.

D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Kadangi ir pranešėjas sutiko su tuo, kad būtų iš karto paprašyta Vyriausybės išvada, tai galbūt galima tą dabar ir suformuluoti.

PIRMININKĖ. Taip, bus pateikta. Nusprendėm, pritarė. Manau, kad nereikia balsuoti. Pritarė ir teikėjas, kad bus prašoma Vyriausybės išvados.

Baudžiamojo kodekso 170 straipsnio 1 ir 2 dalių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XP-3247 (pateikimas)

Darbotvarkės 2-7 klausimas – Baudžiamojo kodekso 170 straipsnio 1 ir 2 dalių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-3247. Pateikimas. Pranešėjas – O. Valiukevičiūtė.

O. VALIUKEVIČIŪTĖ (TTF). Gerbiamoji vicepirmininke, gerbiamieji, man tenka didelė garbė ir pareiga pristatyti praeitos Seimo kadencijos Seimo valdybos 2008 m. gegužės 9 d. sprendimu sudarytos darbo grupės teisės aktų, susijusių su tautinės ir rasinės nesantaikos kurstymo apraiškomis, panašaus pobūdžio nusikaltimų prevencija, analizei atlikti ir siūlymams dėl jų tobulinimo pateikti, parengtą įstatymo projektą. Šioje darbo grupėje dalyvavo ir šioje kadencijoje esančių keletas Seimo narių, vadovavo Seimo narė Laima Mogenienė. Darbo grupė ilgai dirbo, nes tuo metu kaip tik viešojoje erdvėje buvo tokie padažnėję reiškiniai, kai buvo įžeidžiami kitos tautybės, kitos rasės žmonės. Todėl į šią darbo grupę buvo pakviesti žymūs žmogaus teisių gynėjai, garsūs teisininkai. Jie parengė tokius siūlymus, kuriuos šiandien esu įpareigota pateikti.

Teikiamame įstatymo projekte, atsižvelgiant į to meto realijas ir šių dienų realijas, siekiant išvengti nereikalingų interpretacijų dėl viešosios erdvės, siūloma išplėsti kurstymo, padaromo viešais pareiškimais žodžiu ar raštu, erdvę, tiksliai ją reglamentuojant baudžiamajame įstatyme. Įstatymo projektu siekiama kriminalizuoti taip pat ir daugiau veiksmų, ir asmens elgesį, kuriais gali būti kurstoma neapykanta, tyčiojamasi, niekinamos, įžeidinėjamos ar kitaip menkinamos žmonių grupės ar jų atstovai dėl jų grupinės priklausomybės rasės, tautiškumo, etniškumo ir kitais pagrindais.

Paminėtina ir kita aktuali problema, susijusi su sąmoningais tyčiniais smurtinio pobūdžio nusikalstamais veiksniais, kai asmenys gatvėje, kitose viešose ir neviešose vietose užpuolami, sužalojami, apiplėšiami dėl priklausymo, kaip minėjau, tam tikrai žmonių rasei. Tačiau Baudžiamojo kodekso 170 straipsnyje lyg šiol yra spragų, kad realizuojant baudžiamąją atsakomybę tokias nusikalstamas veikas padariusiems asmenims nėra teisinio pagrindo nusikalstamos veikos rasinio, nacionalinio, religinio ar ksenofobinio pobūdžio motyvus įvertinti ir taikyti už tai baudžiamąsias sankcijas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 170 straipsnio 2 dalies pakeitimais ir papildymais siūloma numatyti baudžiamąją atsakomybę ne tik už kurstymą smurtauti ar susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu, tačiau ir dėl grasinimo tokiai žmonių grupei ar asmeniui smurtu asmens ar jo turto atžvilgiu. Dėkoju.

PIRMININKĖ. Ačiū už pristatymą. Jūsų nori paklausti R. Baškienė.

R. BAŠKIENĖ (MSG). Labai ačiū. Mieloji kolege, labai džiaugiuosi, kad jūs pristatote šį įstatymo projektą. Noriu paklausti, ar tai visiškai tapatus įstatymo projektas, ar jūs jį dar kiek tobulinote, palyginti su darbo grupės parengtu? Antras klausimas, iš tikrųjų sveikinu jus už drąsą, prisimenu, kiek buvo puolama ir kolegė L. Mogenienė, ir darbo grupė dėl įrašyto žodžio „internetas“. Buvo bandoma pasakyti, kad ši darbo grupė šiuo teisės aktu norės užčiaupti žodžio laisvę ir taip toliau. Kaip manote įtikinti ir išaiškinti šiai oponuojančiai visuomenės daliai, kad tikrai nekiltų tokio priešiškumo? Aišku, linkiu dėl to didžiulės sėkmės ir tvirtumo.

O. VALIUKEVIČIŪTĖ (TTF). Turiu prisipažinti, kad nieko ypatingo čia nėra pakeista, nes darbo grupėje dirbo kompetentingi asmenys, kompetentingi žmonės, teisininkai ir garsūs specialistai, todėl nedrįsčiau labai ką… Šiaip drąsos gal ir nelabai daug turiu įvairiems dalykams, bet tikiu, kad šio Seimo kadencijoje yra tokie žmonės, kurie neserga nei ksenofobija, nei kitokiais dalykais.

PIRMININKĖ. Ačiū. Jūsų klausia D. Bekintienė.

D. BEKINTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamoji pranešėja, aš irgi sveikinu, kad ryžotės pateikti reikalingą kasdieniniam gyvenimui projektą, tačiau jūs taip nedrąsiai tik truputį akcentavote du tokius dalykus, tai tautinės, racinės ir kitokios orientacijos. O čia yra išplėsta sąvoka, sakykim, dėl lyties, seksualinės orientacijos, etniškumo, kalbos ir taip toliau, ir taip toliau. Ar jūs nemanote, kad štai vieno buvusio Vilniaus mero pareiškimai dėl tam tikros grupės žmonių eitynių, viešas pareiškimas, nėra tos žmonių grupės diskriminacija? Nesakysiu kokios, jūs pati žinote.

O. VALIUKEVIČIŪTĖ (TTF). Diskriminacijos apibrėžimas yra labai gerai apibrėžtas Lygių galimybių įstatyme, mieloji kolege. Aš čia nenorėjau viso aiškinamojo rašto jums skaityti ir truputį trumpindama projektą jums pristačiau, nes taupau jūsų laiką. Manau, kad buvęs Vilniaus miesto meras jau atsakė už šiuos savo pareiškimus, jis, mano turimomis žiniomis, yra lyg ir traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Nedrįsčiau už jį atsakyti.

PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia A. Mazuronis.

A. MAZURONIS (TTF). Labai ačiū. Ponia Onute, ponia D. Bekintienė paklausė beveik tokį patį klausimą, kurį aš norėjau klausti, nes buvusį Vilniaus merą gana gerai pažįstu. Aš norėjau klausti dėl 170 straipsnio 1 dalies, kurioje rašoma, kad viešais pareiškimais žodžiu, raštu, panaudodamas ir t. t. įžeidė dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, taupybės, etniškumo, kalbos ir visų kitų… Įžeidė. Ką reiškia įžeidė, jeigu meras pasakė, kad jis nenori, kad tokie žmonės rengtų savo eitynes Konstitucijos prospektu? Jeigu tie žmonės palaikys tai įžeidimu, tai ar tiesa, kad pagal jūsų siūlomą įstatymą mūsų buvusį merą dvejiem metams pasodins į tokią patalpą, kur saulė matyti tik keturkampė?

O. VALIUKEVIČIŪTĖ (TTF). Na, klausimas griežtas. Taip ir yra šios darbo grupės parengtame įstatyme, kad siekiama kriminalizuoti tokius pareiškimus. Bet manau, tai turi nuspręsti teismas, remdamasis Baudžiamuoju kodeksu.

PIRMININKĖ. Patikslinkite.

A. MAZURONIS (TTF). Labai ačiū. Galbūt būtų galima svarstymo stadijoje. Ką jūs manote apie tai, kad seksualinės orientacijos grafą ar apibūdinimą išbrauktume iš 170 straipsnio?

O. VALIUKEVIČIŪTĖ (TTF). Teikite siūlymus. Jūsų valia.

A. MAZURONIS (TTF). Ką jūs manote?

O. VALIUKEVIČIŪTĖ (TTF). Aš dabar teikiu tik darbo grupės projektą.

PIRMININKĖ. Ačiū. Toliau klausia D. Mikutienė.

D. MIKUTIENĖ (DPF). Pirmiausia kartu ir gerbiamojo A. Mazuronio replika. Dažniausiai internete, kai kalbama apie šitą grupę, apie kurią kalbėjo ir ponia D. Bekintienė, yra labai daug įžeidžiančių komentarų ir apie tuos, kurie gyvena tradicinėse šeimose, jie irgi yra puolami. Aš manau, kad čia reikėtų arba iš viso atsisakyti, ką ir siūlė dėl šios terminologijos, arba įrašyti ir papildyti tai, kas susiję su asmenimis, kurie gyvena tradicinėse šeimose. Mes jaučiamės lygiai taip pat diskriminuojami. Įvairių puolimų, įvairių nominacijų pristeigiama, ir mes tada irgi patiriame tam tikrus išpuolius. Bet klausimas dėl interneto, dėl interneto komentatorių, apie kurių psichinę būklę galima spręsti iš jų komentaro turinio. Ar nemanote, kad turėtų būti viešas interneto adresas, kas komentuoja?

O. VALIUKEVIČIŪTĖ (TTF). Jūsų labai puiki pastaba. Vakar Žmogaus teisių komiteto posėdyje kaip tik svarstėme šį klausimą, ir generalinio komisaro atstovas pareiškė, kad jie neturi jokių instrumentų, tik internetinio portalo administratorius. Kol kas Baudžiamajame kodekse nėra tokios pataisos. Plati erdvė siūlyti tokius pataisymus, apie kuriuos jūs dabar kalbate. Šiuo metu nėra jokio instrumento.

PIRMININKĖ. Ačiū. Toliau klausia V. M. Čigriejienė.

V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamoji pranešėja, kurstymas ir grasinimas – kaip tas sąvokas atskirti? Kas kursto, paprastai grasina, arba kas grasina, tas kursto, jeigu turi kažkokį interesą. Grasinimas gali būti tokia pasirengimo stadija, aš manau. Ar šie žodžiai, šios sąvokos nėra perteklinės, kaip jūs manote?

O. VALIUKEVIČIŪTĖ (TTF). Jeigu pritarsime pateikimui (čia yra dar ir Teisės departamento pastabos), jeigu aš teikčiau kaip savo asmenišką šį įstatymo projektą, galėčiau labiau argumentuoti ir diskutuoti. Kaip minėjau pradžioje, man garbė teikti darbo grupės, kurioje dirba tokie garsūs specialistai, čia jų. Aš taip pat dalyvavau toje darbo grupėje. Tos darbo grupės darbo išdava – toks teikiamas projektas. Aš sakau, yra plati erdvė teikti svarstant visus šiuos klausimus. Aš manau, galėsime plačiau išnagrinėti.

PIRMININKĖ. Ačiū pranešėjai. Jūs atsakėte į visus klausimus. Toliau nuomonės. Nuomonė už – D. Mikutienė.

Nuomonė prieš – P. Gražulis.

P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, praeitoje kadencijoje buvo šios nuostatos nagrinėjamos ir įtvirtintos Lygių galimybių įstatyme, nors labai prieštaravau. Deja, mūsų Teisės ir teisėtvarkos komitetas irgi nagrinėjo tas nuostatas. Aš manau, kad šitos įstatymo pataisos yra antikonstitucinės vienu aspektu, taip pat noriu pasakyti, kad Europos Sąjungos pamatinėje direktyvoje niekur nėra įvardinta seksualinė orientacija. O Lietuvos Konstitucijoje, aš cituoju: „Žmogaus teisių negalima varžyti ir tiekti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu.“ Jokių seksualinių nukrypimų nėra, tai yra išsigimimas. Mes galime įteisinti kleptomanus, dar kažkokius išsigimėlius įteisinti įstatymu. Aš siūlau balsuoti prieš, o gerbiamajai iniciatorei tobulinti. Šio įstatymo nuostatas tegu tobulina darbo grupėje. Ir čia įvardinti tas grupes, kurios įvardintos Lietuvos Konstitucijoje ir Europos Sąjungos pamatinėje direktyvoje.

PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė už – K. Masiulis.

K. MASIULIS (TS-LKDF). Ačiū. Aš labai pritarčiau tokiam įstatymui, net siūlyčiau jį išplėsti ir papildyti. Dėkoju autorei už tą iniciatyvą. Aš dar pasigesčiau – už diskriminaciją ir tyčiojimąsi dėl aprangos, išvaizdos. Pavyzdžiui, storulis, liliputas, neūžauga ir panašiai – tai tarp paauglių yra labai plintantys dalykai. Tai yra realūs dalykai, privedantys iki konfliktų ir panašiai. Tikrai pritariu.

PIRMININKĖ. Ačiū už nuomones. Pasiruošiame balsavimui. Aš noriu pasakyti, ir Onutė norėjo pasakyti, čia ne jinai iniciatorė, yra darbo grupė. Bet iš tos darbo grupės yra likęs tik vienas Seimo narys. Ji pristato darbo grupės, o jos asmeninė nuomonė nežinau kokia.

Prašom pasiruošti balsuoti. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate kitaip.

Balsavo 56 Seimo nariai. Už – 35, prieš – 2, susilaikė 19. Projektui pritarta po pateikimo. Komitetai: pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomas – Žmogaus teisių komitetas. Siūloma svarstyti birželio 23 d.

Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo papildymo 2¹ straipsniu, 10, 49, 56 ir 57 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-393 (pateikimas)

Toliau darbotvarkės 2-8 klausimas – Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo papildymo 2¹ straipsniu, 10, 49, 56 ir 57 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-393. Pateikimas. Pranešėja – O. Valiukevičiūtė.

O. VALIUKEVIČIŪTĖ (TTF). Gerbiamieji, leiskite jums pristatyti Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisas, kuriomis siekiama įgyvendinti Jungtinių Tautų vaiko teisių komiteto rekomendacijas, įstatyme įtvirtinti bet kokio smurto prieš vaiką draudimą.

Praeitoje kadencijoje, būdama Seimo Šeimos ir vaiko reikalų komisijos narė, Žmogaus teisių komiteto narė, dalyvavau ne vienoje respublikinėje ir tarptautinėje konferencijoje šia tema. Teko daug bendrauti su nevyriausybinėm organizacijom, kurios gina vaiko teises, kurios gina šeimas, kurios gina moteris nuo smurto. Konsultuodamiesi su vaiko teisių apsaugos kontroliere parengėme šią įstatymo pataisą.

Pagrindiniai projekto uždaviniai – gerinti Lietuvos vaikų teisinę apsaugą, keisti visuomenės požiūrį į visų rūšių smurtą prieš vaikus, į smurtines bausmes vaikams kaip vaikų disciplinavimo, kontroliavimo bei jų elgesio koregavimo priemonę.

Aiškinamajame rašte labai daug išdėstyta, kodėl būtina visuomenėje ugdyti nepakantumą smurtui prieš vaikus, prieš fizinių bausmių taikymą, kaip padėti visuomenei. Fizinė, lytinė, psichologinė prievarta prieš vaikus negali pagerinti tėvų ir vaikų konfliktiškų santykių. Tik mėginimas kalbėti su vaikais, patarimai jiems, kompromisai ir susitarimai su jais gali padėti įveikti tėvų, globėjų, rūpintojų ir vaikų konfliktiškus santykius. Visiems suprantama, kad smurtinės bausmės prieš vaikus žaloja vaiko fizinę ir psichinę sveikatą, kenkia jo asmenybės raidai. Ne be reikalo tautoje yra toks pasakymas, kad smurtautojų vaikai toliau taip pat smurtauja savo šeimose.

Jungtinių Tautų Organizacija 2006 m. pateikė smurto prieš vaikus tyrimo rezultatus, kurie parodė, jog fizinės (kūno) bausmės vaikams yra iš tikrųjų ne vien Lietuvos, ne vien Europos Sąjungos, bet tai yra pasaulinė problema. Jungtinių Tautų Organizacijos rezoliucijoje 2009 m. siūloma uždrausti bet kokias fizines (kūno) bausmes vaikams kaip vaikus disciplinuojančią, kontroliuojančią ir jų elgesį koreguojančią priemonę. Bet kokios fizinės bausmės šiandien uždraustos ne tik daugelyje Europos Sąjungos, bet ir daugelyje pasaulio valstybių.

Na, ir baigdama norėčiau pasakyti, kad, užkardžius smurtą prieš vaikus, ateityje galima tikėtis smurto atvejų bei agresyvumo visuomenėje mažėjimo, nepakantumo smurtui prieš vaikus formavimosi ir smurto šeimoje, mokykloje, vaikų globos ir priežiūros įstaigose mažėjimo. Dėkui, kad išklausėte.

PIRMININKĖ. Ačiū pranešėjai už pristatymą. Jūsų nori paklausti keletas Seimo narių. Pirmoji klausia V. Čigriejienė.

V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamoji pranešėja, paprastai vaikai labai gerai žino savo teises, bet pareigų tikrai nežino. Tas mane labai, suprantate, jaudina kaip mamą, močiutę. Dabar vaikų smurto problema yra labai aktuali, bet kaip efektyviai tai bus kontroliuojama, aš nelabai įsivaizduoju, nes yra daug institucijų. Sako, kai daug auklių – vaikas be galvos. Tai taip ir čia. Ar sumažės seksualinis piktnaudžiavimas tėvų, teisėtų globėjų, tarp globojamo asmens vaikų, nes įvairios socialinės programos, vaikų teisės to mums neleidžia padaryti, ir kaip, įstatymą priėmus, tas atsilieps pareigingumui?

O. VALIUKEVIČIŪTĖ (TTF). Na, dėl pareigingumo, žinoma, sunku būtų dabar iš anksto spėlioti. Aš manau, kad tai daugiau susiję su, kaip minėjau, visuomenės sąmonės formavimu, su prevencija, kad nebūtų to smurto prieš vaikus. Tačiau aš manau, kad įstatymas numato, kad Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos turėtų pareigą parengti reikalingus aktus, jeigu priimtume tokį įstatymą, kurie būtų vėliau taikomi, kaip kovoti su tais dalykais. O dabartinio Administracinių teisės pažeidimų kodekso 181 straipsnis, vaiko teisių kontrolierės nuomone, yra tinkamas smurtautojams bausti, tiktai ne visada yra taikomas.

PIRMININKĖ. Ačiū už atsakymą. Toliau jūsų klausia B. Pauža, o posėdžiui pirmininkauja A. Kašėta.

B. PAUŽA (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamoji Onute, aš noriu, kad jūs manęs klausytumėte.

O. VALIUKEVIČIŪTĖ (TTF). Aš matau.

B. PAUŽA (LSDPF). Prašau pasakyti, skamba vis „bausti, bausti, bausti“, bet mane labai domina toks momentas: kaip bus vertinama, sakykim, ta emocinė prievarta vaikui, kokiu būdu bus pamatuota? Vaiko kritika, sakykim, padarė mažiau žalos vaikui nei vaiko menkinimas ir panašiai. Juk tokie dalykai yra nepamatuojami. Tai aš jau, priešingai negu profesorė, iš kitos pusės klausiu, kaip šitie dalykai bus vertinami? Bausti lengviausia, bet reikia pirmiausia teisingai įvertinti. Ačiū.

O. VALIUKEVIČIŪTĖ (TTF). Na, žinoma, kiekvienos šeimos už uždarytų durų nepatikrinsi, kaip jūs sakote, bet man atrodo, kad pastarųjų dienų įvykiai, pastarųjų mėnesių netgi, taip neapibrėžtai pasakiau – dienų, įvykiai rodo, kad daug tokių dalykų vyksta, šeimose, žinoma, taip pat vyksta, tai girdime, bet vaikų globos namuose vyksta labai daug ir lytinio, ir kitokio smurto, ir psichologinio smurto. Man atrodo, kad atitinkamos tarnybos, socialiniai darbuotojai turi labiau domėtis, nes juk jie žino, kokios socialinės rizikos šeimos kur gyvena, ir jos turėtų rūpintis tokiomis šeimomis. O kad ten kiekvienas tėvas pliaukši per užpakalį, tai, žinoma, nesutikrins tokių.

PIRMININKAS (A. KAŠĖTA, LSF). Toliau klausia Seimo narė R. Baškienė.

R. BAŠKIENĖ (MSG). Labai ačiū. Mieloji kolege, jūs 6 straipsnyje pateikėte siūlymus Vyriausybei. Ar jūs mąstėte, kokie konkrečiai tai turėtų būti papildomi teisės aktai, nes jeigu teikiate siūlymus, suvokiate, kad jų iš tikrųjų reikia.

Ir antras klausimas: ar manote, kad trijų mėnesių terminas, kad Vyriausybė parengtų visus reikalingus įstatymų projektus, yra pakankamas? Manau, kad pagal praktiką, kiek teko matyti, mūsų Vyriausybė vargu ar sugebės per tris mėnesius tą padaryti.

O. VALIUKEVIČIŪTĖ (TTF). Na, pritariu jums. Aš sakyčiau, taip susiaurindama, kad šito mano teikiamo projekto esmė yra smurto apibrėžimas, nes iki šiol nėra tokio smurto apibrėžimo. Tai, apie ką jūs kalbate, yra jau tolimesni įvykiai. Bet aš kartu, sakau, su vaiko teisių kontroliere pirmiausia stengėmės, kad… nėra sampratos, kas yra ir kokios to smurto rūšys. Mes žinome tiktai fizinį smurtą, psichologinį dar žinome smurtą, bet daugybė dar visokių kitokių, kuriuos čia išvardinau, – ir vaiko pririšimas, ir uždarymas, ir nuolatinė kritika, ir žeminimas. Psichologinis smurtas turi ypač daug įvairiausių… nesiskaitymas su vaiko nuomone. Galbūt šiame įstatyme dar nevisiškai apibrėžti visi tie dalykai, bet smurto sąvoka… laikiau pareiga tą padaryti.

PIRMININKAS. Klausia A. Mazuronis.

A. MAZURONIS (TTF). Labai dėkui. Gerbiamoji Onute, na, jeigu anas klausimas apie seksualines mažumas buvo, sakykim taip švelniai, diskutuotinas, tai šiuo klausimu dėl smurto prieš vaikus, manyčiau, nėra šioje salėje nė vieno prieštaraujančio, kad reikia kiek galima griežtinti baudas, griežtinti prevencines priemones ir panašiai. Tačiau man toks praktinis klausimas. Aš, kaip jaunas tėtis, norėčiau jūsų paklausti, nes 49 straipsnio 1 dalis sako, kad vaiką, vengiantį atlikti savo pareigas, tėvai gali drausminti savo nuožiūra, išskyrus bet kokį smurtą prieš vaikus. Tai mano vaikas bet kokį drausminimą suvokia kaip smurtą, psichologinį smurtą. Manau, kad tai… Sakykit, kaip jūs įsivaizduojate tą ribą tarp drausminimo, iki kur nėra psichologinis smurtas, o kur jau yra, ir kokiais būdais galima būtų apibrėžti tiksliau? Nes jeigu mano vaiko paklaustumėt, tai bet koks pasakymas „eik ruošti namų darbus“ jau yra psichologinis smurtas ir tikriausiai galėtų kreiptis į Vaiko teisių apsaugos tarnybą.

O. VALIUKEVIČIŪTĖ (TTF). Rengdami šitą įstatymą, aišku, rengiau ne viena, ir su teisininkais, kaip minėjau, ir su vaiko teisių kontroliere mes rėmėmės dar tokiais… Smurto prieš vaikus uždraudimo įstatymo projekto metmenys yra Teisės instituto parengti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos užsakymu, prieš porą metų buvo tas padaryta. Bet, kaip minėjau, šio mano įstatymo pakeitimo esmė yra apibrėžti, kas tai yra tas smurtas. Sakai, kad vaiką bakstelės ir atrodys smurtas, bet tu, kaip sąmoningas tėvas, pats suprasi, kad yra daug didesni smurtavimo būdai ir kad jų nereikia naudoti. (Balsai salėje) Mušti negalima, aš jau aiškinau. Kalbėti, įtikinėti, glostyti, dėmesį rodyti ir t. t. Kalbu ne tik kaip Seimo narė – kaip močiutė ir mama.

PIRMININKAS. Klausia D. Bekintienė.

D. BEKINTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamoji pranešėja, ar jūs nemanote, kad tai daugiau yra moralinė tautos švietimo stokos problema, nes ir aš prisimenu savo vaikystę, ir turbūt dauguma iš jūsų gavome tėvų plekštelėjimą, bet pagarba tėvams, pagarba mokytojams, seneliams buvo daug didesnė negu dabar. Dabar vaikai puikiai žino savo teises, deja, per mažai kalba jiems ir mokykloje, ir, matyt, patys tėvai apie pareigas. Todėl vaikai, žinodami daug teisių, savo teisių, užmiršdami pareigas, kuo toliau, tuo žiauriau smurtauja. Daug visokių įvykių prieš mokytojus, netgi prieš gyvulėlius. Iš kur tas žiaurumas? Lyg ir mes sąmonėjame, kad vaikų negalime mušti, bet vaikai žiaurėja. Ar jūs nemanote taip?

O. VALIUKEVIČIŪTĖ (TTF). Iš visur, mieloji. Ir aš esu, kaip jūs sakote, tos kartos, kai pliaukštelėjimų nelaikėme nei… na, fizine bausme, aišku, taip, bet aš manau, kad mes šiandien gyvename interneto amžiuje, XXI amžiuje, todėl ir vaikų požiūris, ir visi kiti dalykai… Aš žinau, ko manęs paklaus J. Veselka. Jis sakys: o kaip kovoti su vaikais, kurie prieš tėvus smurtauja, taip? Pataikiau tą klausimą? Bet aš manau, kad, kaip ir minėjau, smurtas gimdo smurtą. Jūs paminėjote, gerbiamoji Danute, kad kaip šeimoje su vaiku kalbėsi, kaip jį auklėsi, kiek jam skirsi dėmesio, ne vien tik nupirksi kompiuterį… ir tai, ką jis žiūrės tenai. Šeimose yra ši didelė problema, ir šiandien, be abejo, tėvus reikia auklėti, kaip jūs sakot. Bet dar baisesnė problema, kad daugiau kaip 7 tūkst. vaikų auga globos namuose.

PIRMININKAS. Paskutinioji klausia D. Mikutienė.

D. MIKUTIENĖ (DPF). Gerbiamoji kolege, puikiai suprantu jūsų nuogąstavimus ir noriu paklausti, jus ir kolegė R. Baškienė klausė, dėl kitų teisės aktų. Juk jeigu mes tokią smurto sąvoką įteisinam, tai iš tiesų kaip tada su kitais įstatymais? Jų ganėtinai daug reikia keisti, nes smurto sąvoka galios ir kai bendraamžiai mokykloje vienas prieš kitą smurtauja. Juk psichologinis smurtas ir dėl turtinės nelygybės, dėl socialinės atskirties… Mokykloje vaikai iš tiesų būna labai žiaurūs vieni kitiems. Manau, kad reikėtų tada, pradėjus svarstyti, konceptualiau pasižiūrėti į šį klausimą. Ir dar jūsų apibrėžiamoje sąvokoje kalbama apie sukeliančią potencialią žalą vaiko sveikatai. O gyvybei? Ar jūs nemanot, kad reikėtų patikslinti, nes smurto proveržiu gali būti ir gyvybė atimta.

O. VALIUKEVIČIŪTĖ (TTF). Be jokios abejonės. Žiniasklaidoje mes dažnai skaitom apie tėvų smurtą prieš vaikus, kuris baigiasi… pritariu jums dėl to, ką jūs sakote, aš ne šiaip sau pasakiau, kad turi būti parengti įstatymų įgyvendinamieji teisės aktai. Mes turime minty, kad Vyriausybė, tai ne tiktai nežinau, kokia… Socialinių reikalų ir darbo ministerija. Turime ir Švietimo ir mokslo ministeriją, Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją, Teisingumo ministerijos, kurios, man atrodo, turi prisidėti prie šito ir parengti tuos poįstatyminius aktus.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, laikas klausimams baigėsi. Dėkoju pranešėjai. Kalba vienas už, vienas prieš įstatymo projektą. Prašau, D. Mikutienė – už.

D. MIKUTIENĖ (DPF). Gerbiamieji kolegos, tikrai siūlyčiau palaikyti iniciatorės teikiamą įstatymo projektą, pritarti jam ir kviečiu visus prisidėti, tobulinti smurto prieš vaiką sąvoką, nes mes savo įstatymuose iš tiesų turėtume kuo aiškiau ir kuo detaliau apibrėžti šią opią problemą ir numatyti sprendimo būdus. Labai ačiū.

PIRMININKAS. J. Veselka – prieš.

J. VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, atrodo, kad pas mus įsivyrauja tokia linija: realaus gyvenimo nematome, o matome įvairias ideologijas. Gerbiamieji kolegos, jūs paklauskit mokytojų, kas darosi mokykloje. Kuo daugiau laisvių, teisių, apsaugos visokių valdiškų ir nevaldiškų tarnybų kuriame, tuo įžūlesni darosi vaikai. Tai vienas dalykas. Antras dalykas, gerbiamieji, jeigu vaikas iki 14 metų sudegina kieno nors namą, kas atsako? Tėvai turi sumokėti. O, neduok Dieve, tėvas kepštels vaikui už tokį elgesį, ausį stipriau pasuks, tai jau sulėks teisių gynimo chartijos visokios ir tėvas bus kaltas, kad vaikas sudegino šitą. Nesuprantu, gerbiamieji. Iš tikrųjų dauguma mūsų augę… ir į kampą tėvai pastatydavo, ir visada jausdavai, kad tu buvai neteisus. Tėtis ar mama yra teisūs. Ir visai kita kultūra. Ką ir D. Bekintienė sakė: mokytojus gerbdavom, tėvus gerbdavom, senelius gerbdavom. Kas vyksta dabar? Ir dar tokie dalykai: nepakankamai maitinamas, nepakankamai prižiūrimas. Kas čia, jūs pasakykite? Ir pasižiūrėkime, ar tų vaikų problemos nekyla visai iš kitų dalykų. Girtuoklystė, taip? Rezultatas – vaikai kenčia. Narkomanija – vaikai kenčia. Socialinė „ubagystė“ – vaikai kenčia. Tai mes, užuot iš tikrųjų matę priežastis ir kitus aspektus, tėvus… taip darykim, kad 6 metų vaikas turėtų teisę tėvą primušti, o tėvas už tai, kad gavo nuo sūnaus į kailį, turi atsisėsti į kalėjimą. Aš esu prieš šias nesąmones.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, apsisprendžiam dėl įstatymo projekto. Balsuojam, kas pritaria po pateikimo.

Balsavo 57 Seimo nariai. Už – 40, prieš – 2, susilaikė 15. Įstatymo projektui po pateikimo pritarta. Replika po balsavimo – K. Kuzminskas.

K. KUZMINSKAS (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, šio įstatymo projektui aš pritariau, nes tikrai aktualus klausimas, daug šiuo metu yra smurto prieš vaikus, tačiau mums reikia nustatyti teisės aktais ir smurtą vaiko prieš vaiką. Šiuo metu tarp vaikų yra labai daug nusikalstamų veikų. Kaip jūs girdėjote, šiomis dienomis tai įvyko Marijampolėje. Tuo tarpu niekas, joks teisės aktas kol kas nereglamentuoja, kaip vaikas turi atsakyti, jeigu jis smurtauja prieš savo draugą, prieš savo klasės draugą. Todėl manau, svarstant reikėtų pagalvoti ir apie tai. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dar turime apsispręsti dėl komitetų. Yra siūloma pagrindinis – Žmogaus teisių komitetas, papildomi – Teisės ir teisėtvarkos ir Socialinių reikalų ir darbo komitetai. Ar turit kitų pasiūlymų? Galim sutarti bendru sutarimu? Dėkoju. Siūloma svarstyti birželio 23 d. Irgi pritariama bendru sutarimu tokiai datai. Dėkoju.

Seimo rezoliucijos „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo projekto „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1990 m. lapkričio 19 d. potvarkio Nr. 278P, 1994 m. gruodžio 15 d. nutarimo Nr. 1255 ir 1995 m. vasario 8 d. nutarimo Nr. 208 pripažinimo netekusiais galios“ projektas Nr. XIP-566(4) (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

Kitas klausimas 2-9. Seimo rezoliucijos projektą pateiks A. Dumbrava.

A. DUMBRAVA (TTF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, rezoliucijos tekstą jūs turite, galbūt jums pasakyčiau esmę. Rezoliucijos esmė – atkreipti Vyriausybės dėmesį į tai, kad nebūtų svarstomas klausimas dėl lengvatinio elektros energijos tarifo panaikinimo Ignalinos AE regione (Zarasų, Ignalinos rajonai ir Visagino miestas) ir Utenos rajono trijose bei Švenčionių rajono dviejose seniūnijose, patenkančiose į 30 km stebėjimo zoną. Lengvatinis 50 % tarifas buvo įvestas 1990 m., praėjus kuriam laikotarpiui po avarijos Černobylio atominėje elektrinėje. Naujų teritorijų ar seniūnijų įtraukimas į šią zoną įvyko 1994 m. ir 1995 m. Vyriausybės nutarimais.

Šiandien Lietuva susiduria su naujais ir labai svarbiais iššūkiais – branduolinio kuro atliekų saugyklų statyba. Visagino miesto, Zarasų ir Ignalinos rajonų savivaldybių tarybos bei gyventojai iš esmės neprieštaravo šio pavojingo objekto statybai šiame regione suprasdami svarbą ir būtinybę. Visiems aišku, kad patogiau saugyklą turėti netoli atominės elektrinės. Jie tikėjosi, kad elektros energijos tarifų lengvatos liks galioti, nes apie jų panaikinimą nebuvo jokios kalbos. Pasirodęs Vyriausybės nutarimo projektas dėl 50 % lengvatinio tarifo panaikinimo, kurį parengė Energetikos ministerija, papiktino regiono gyventojus. Manau, kad tas nepasitenkinimas yra pagrįstas. Su jais nebuvo susitinkama ir kalbamasi. Vienu metu ir staiga užgriūvantys finansiniai ir psichologiniai sunkumai gali sukelti sunkiai prognozuojamus socialinius neramumus.

Manome, kad sprendžiant tokius atsakingus klausimus būtinas aktyvus visų lygių valdžios ir gyventojų dialogas, būtinos geranoriškos ir sąžiningos derybos, kompromisų radimas tarp Vyriausybės ir šiame regione esančių savivaldos institucijų. Tik atviras ir lygiavertiškumo principu pagrįstas bendradarbiavimas gali duoti teigiamų šio klausimo sprendimo rezultatų. Iki šio momento energetikos ministras nebuvo sukvietęs regiono merų ir šio opaus klausimo nesvarstė. Niekas Visagino miesto mero nepakvietė į sutarties pasirašymo ceremoniją dėl panaudoto kuro saugyklų statybos su Vokietijos kompanija. Tai irgi rodo tam tikrą požiūrį į tarpžinybinį bendradarbiavimą. Kviečiu nedelsiant visas suinteresuotas puses sėsti prie derybų stalo ir atsakingai spręsti iškilusias problemas. Mielieji kolegos, prašau jūsų pritarti rezoliucijai ir siūlyti Vyriausybei nesvarstyti klausimo dėl lengvatinio elektros energijos tarifo panaikinimo Ignalinos AE regione.

PIRMININKAS. Taip, jūsų norėtų paklausti trys Seimo nariai. A. Mazuronis.

A. MAZURONIS (TTF). Labai dėkui. Gerbiamasis Algimantai, puikiai suprantu ir pritariu jūsų pozicijai, kad Visaginas ir to regiono žmonės atsidurs nepavydėtinoje situacijoje 2010 m. uždarius Ignalinos atominę elektrinę, o naują pastačius galbūt 2018 m., galbūt 2020 m., galbūt apskritai niekada. Tai gana pagrįstas ir logiškas prašymas ir noras išlaikyti kainų lengvatą užgriuvus didžiulėms socialinėms negandoms tame rajone.

Mano klausimas paprastas. Ar kas nors iš Vyriausybės narių, ministrų, viceministrų, buvo atvažiavę, šnekėjosi su vietine visuomene, su vietiniais seniūnais, su vietiniais žmonėmis; ar matė, kaip jie gyvena ir kaip rengiasi gyventi po uždarymo, prieš priimant tokį drastišką sprendimą dėl lengvatų elektrai naikinimo?

A. DUMBRAVA (TTF). Dėkoju už klausimą. Aš manau, svarstant tokį klausimą labai svarbu bendrauti ir vieniems kitus girdėti ir klausyti. Šis lengvatinis tarifas galioja 18–19 metų, ir dabar staiga, nepasitarus su partneriais, nepasitarus su merais, nepasitarus su bendruomenėmis, visiškai nieko nežinant, rengti tokį projektą, aš manyčiau, būtų nesąžininga. Mes žinome, kad laukia nauji iššūkiai. Tai branduolinio kuro atliekų saugyklos statyba. Neišvengiamai iškils įvairūs tarpžinybiniai derinimo klausimai. Čia vėl gali atsirasti problemų.

Konkrečiai dėl jūsų klausimo. Aš žinau, kad buvo kalbama telefonu. Visagino miesto meras šiandien kalbėjo telefonu su energetikos viceministru Romu Švedu. Su pačiu ministru trijų savivaldybių vadovai nešnekėjo, nes jie nerado kontakto, jie vienas kito nerado, nebuvo jokio pokalbio.

PIRMININKAS. Klausia K. Kuzminskas.

K. KUZMINSKAS (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, aš visiškai suprantu, jeigu priimsime šią rezoliuciją, bus atitinkami teisės aktai. Kaip jūs manote, jeigu tai bus priimta, ar Kauno miestas taip pat nekels šio klausimo, kad įvestų lengvatas visam Kauno miesto senamiesčiui, centrui, kuris irgi yra pavojaus zonoje – stovi Kauno hidroelektrinė? Ačiū.

A. DUMBRAVA (TTF). Gerbiamasis kolega, be abejo, kiekvienas iš jūsų čia gali taip sakyti ir taip mąstyti. Manau, toks mąstymas galbūt teisingas. Nepamirškite, kad lengvatos buvo numatytos iš karto po Černobylio atominės elektrinės avarijos, to regiono gyventojai gyveno šalia. Be abejo, visa Lietuva yra gana maža, kad nepajustų, jeigu įvyktų tragedija, nes tiek Černobylio atominės elektrinės, tiek Ignalinos atominės elektrinės, jūs žinote, yra vienodo tipo reaktoriai. Buvimas toje zonoje, žmonės jau priprato, yra lengvatos, didelis psichologinis… Aš nesakau, kad kada nors nebus panaikintos lengvatos, bet turi būti bendravimas. Aš akcentuoju, branduolinio kuro saugyklų statyba – tai pavojingi objektai, mes girdime, kad mažiausiai 50 metų bus tame regione. Tai yra tam tikra tiksinti bomba. Manau, mes nieko šiandien neįpareigojame, bet prašome kol kas to klausimo nesvarstyti.

PIRMININKAS. Paskutinis klausia D. Jankauskas.

D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju. Gerbiamasis pranešėjau, vargu ar siūlymas nesvarstyti veda į dialogą ir kalbėjimus, kaip jūs pats pasakėte, rezultatą. Mano klausimas yra kitoks. Be abejo, prieš 18 metų nebuvo įsipareigojimų dėl stojimo į Europos Sąjungą, nebuvo įsipareigojimo uždaryti atominę elektrinę, kaip ir nebuvo Ignalinos atominės elektrinės uždarymo fondo, kuriame, kaip man žinoma, numatyta galimybė naudoti lėšas tam, kad būtų sprendžiamos socialinės ekonominės regiono problemos.

Norėčiau jūsų paklausti, ar jūs nesutiktumėte su tokiu požiūriu, kad panaudojant Ignalinos atominės elektrinės uždarymo fondo lėšas būtų ieškoma galimybė kaip nors kompensuoti dalį kainos, tarkime, už elektros energiją, ar kitomis priemonėmis, o ne daryti išimtis dėl pačios kainodaros. Tai sistemiškai ne visai logiška. Dėkoju už atsakymą.

A. DUMBRAVA (TTF). Ačiū už klausimą. Jūsų klausimas ir pasiūlymas galbūt yra logiškas. Rezoliucijoje visko neišdėstysi ir nepasakysi, bet mintis, kad reikia sėsti prie derybų stalo ir kalbėtis su žmonėmis, yra pagrindinis motyvas ir pagrindinė kalba. Aš manau, visada, kai yra geranoriškas bendravimas, kai yra visų partnerių lygiavertiškumas, be spaudimo, be šantažo, galima pasiekti rezultatų susitariant visoms pusėms priimtinais būdais.

PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Ar yra užsirašiusių diskutuoti? Užsirašiusių nėra. Gerbiamieji kolegos, dabar turėtume apsispręsti, ar priimti rezoliuciją be pataisų? (Balsai salėje)

Motyvai dėl rezoliucijos. A. Mazuronis – už. Prašom.

A. MAZURONIS (TTF). Labai dėkui. Prieš pradėdamas agituoti balsuoti už šią rezoliuciją, norėčiau pateikti retorinį klausimą. Kažin ar prieš priimant sprendimą uždaryti Ignalinos atominės elektrinės branduolinį bloką buvo atlikta kokia nors pasekmių šiam regionui analizė. Labai stipriai abejoju. Jeigu ir buvo, tai akivaizdu, kad iš jos padarytų pamokų… ir tinkamai nebuvo pasiruošta uždarymo momentui. Todėl reikėtų bent iš dalies prisiimti atsakomybę už tai ir bent tokiu būdu bandyti pagelbėti tiems žmonėms, kurie atsidurs, manau, visi puikiai supranta, labiau negu nepavydėtinoje situacijoje.

PIRMININKAS. Dėl vedimo tvarkos – J. Razma.

J. RAZMA (TS-LKDF). Aš frakcijos vardu norėčiau paprašyti šio klausimo pertraukos iki kito posėdžio, nes formuluojami ir tam tikri kaltinimai energetikos ministrui. Mes neturėjome galimybės jį išklausyti, ar tikrai taip buvo, kad jis nesusitiko. Manau, šiandien netinka iš karto balsuoti. Geriau, jeigu tai padarysime dar papildomai pasiaiškinę dėl kai kurių rezoliucijoje minimų aplinkybių.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, frakcija turi teisę bent pasiūlyti. Seimas apsispręs. Balsuojame, ar pritariame šiam pasiūlymui? Iki kito posėdžio.

Balsavo 65 Seimo nariai: už – 37, prieš – 21, susilaikė 7. Reikiamą balsų skaičių pasiūlymas surinko. Taigi šio klausimo svarstymas atidedamas iki kito posėdžio.

R. Žilinskas – replika po balsavimo. Prašom.

R. ŽILINSKAS (TPPF). Dėkoju, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, nereikia gąsdinti, kad panaudoto branduolinio kuro saugykla yra tiksinti bomba. Iš tiesų tai yra būdas tą bombą nukenksminti. Faktas, kad trijų savivaldybių merai šantažuoja Lietuvos Vyriausybę, grasindami neduoti leidimo tolesnėms statyboms, reikalaudami lengvatų elektros energiją. Aš manau, reikėtų atskirti du klausimus: leidimą ir lengvatas. Kad ministras ir viceministras nešneka, tai netiesa. Aš vakar kalbėjau su abiem, ir buvo pažadėta surengti dar vieną susitikimą ir dar kartą derėtis, bet išvengiant šantažo. Dėkui.

Akcizų įstatymo 35 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-396 (pateikimas)

PIRMININKAS. Darbotvarkės 2-10 klausimas – Akcizų įstatymo 35 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Pranešėjas – Dailis Alfonsas Barakauskas.

D. A. BARAKAUSKAS (TTF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, noriu jus pataisyti: aš ne Alfonsas, o Alfonsas.

PIRMININKAS. Atsiprašau. Kitą kartą pasitaisysime.

D. A. BARAKAUSKAS (TTF). Trečią kadenciją kartu ir kažkodėl šiandien pirmą kartą taip pasakėte.

Gerbiamieji Seimo nariai, nežinau, ar gerbiamasis posėdžio pirmininke, norėčiau labai trumpai pasakyti situaciją, kuri yra susidariusi Lietuvos Respublikoje dėl pakeistų akcizų, konkrečiai gazolinui.

Akcizų įstatymo pakeitimas, kuris buvo padarytas 2009 m. ir galioja nuo 2009 m. sausio 1 d., padidino kainas degalams, taip pat ir dyzelinui. Ta kaina viršija Europos Sąjungos nustatytus reikalavimus. Dėl išaugusio akcizo dyzelino kainos Lietuvoje šoktelėjo, o pardavimai pirmąjį šių metų mėnesį smuko daugiau kaip 6 %. Pasienyje padėtis yra dar sudėtingesnė, ten dyzelino pardavimai nukrito net 30 %. Pagrindinė priežastis – žemesni akcizai kaimyninėse valstybėse. Noriu pasakyti… (Balsai salėje)

Gerbiamieji kolegos, jūs galėsite paklausti, bet baigti aš negaliu, nes pristatinėju įstatymo projektą. Kokie Europos Sąjungos aktai reglamentuoja situaciją šiuo metu? Tai būtent Tarybos direktyva 2003 m. 96EB, 2004 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyva 2004-74EB ir iš dalies kečiančioji direktyva 20 2003–96eb. Šiomis direktyvomis yra nustatyta, kad gazolinui Europos Sąjungoje gali būti taikomas 947 Lt akcizas už tūkstantį litrų produkto… akcizo tarifas, kuris toks gali būti iki 2011 m. sausio 1 d.

Manau, kad teikėjų D. A. Barakausko, V. Mazuronio ir B. Paužos pateikta pataisa, kad gazoliui būtų taikomas 947 Lt akcizas, kaip leidžia Europos Sąjunga, būtų tai, kas išgelbėtų mūsų vežėjus ir padidintų apyvartą ir akcizų patekimą į biudžetą. Ačiū.

PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti A. Mazuronis.

A. MAZURONIS (TTF). Labai dėkui. Gerbiamasis kolega, kadangi pagal specialybę esu inžinierius konstruktorius, žinau, kad vienas būtiniausių dalykų yra modeliavimas. Tai ar jūs modeliavote priėmus šią įstatymo pataisą biudžeto pajamas, kiek nukentės, kris ar galbūt kils, kokią įtaką tai turės biudžetui, ne tik vežėjams?

D. A. BARAKAUSKAS (TTF). Pasakysiu vieną atvejį iš darbo politikos. Konkrečiai, kai buvau Vyriausybės ministras ir kai mes sumažinome akcizą alkoholiui. Priėmus tą pataisą pardavimai išaugo 27 %, sumažėjo kontrabanda. Manau, kad priėmus šią mūsų siūlomą įstatymo pataisą lygiai tokia pati situacija būtų ir su dyzelinu, konkrečiai gazoliu. Gerbiamasis Andriau, ar jums atsakiau?

PIRMININKAS. Gerbiamasis Andrius sako, kad atsakėte. Klausia B. Pauža.

B. PAUŽA (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, dauguma Lietuvos vartotojų kaip įmanydami stengiasi daugiau dyzelino užsipilti kaimyninėse valstybėse, ypač Lenkijoje. Ar jūs negalėtumėte pasakyti, kokia maždaug kaina ir dyzelino akcizai yra Lenkijoje?

D. A. BARAKAUSKAS (TTF). Lenkijoje akcizų tarifas prieš mėnesį, šiandien tikrai nežinau, nes projektas buvo teiktas daug anksčiau, buvo 898 Lt už tūkstantį litrų, Latvijoje – 947 Lt, nuo vasario 1 d. – 1156 Lt už tūkstantį litrų.

PIRMININKAS. Jūsų paklausė visi norintys. Dėkoju Seimo nariui D. Barakauskui, buvusiam ministrui.

D. A. BARAKAUSKAS (TTF). Ačiū.

PIRMININKAS. Dėl motyvų už užsirašė B. Pauža.

B. PAUŽA (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, pristatydamas šį įstatymo projektą Dailis pabrėžė, aš tik šiek tiek noriu pasikartoti, kad tai, koks dabar yra pas mus akcizas, mes pagal Europos Sąjungos nurodymus jį turėjome pasiekti 2013 m., tai yra 1140 Lt už vienetą. Taigi, man atrodo, mes turėjome laikytis tokių dalykų, kadangi dyzelinis kuras yra daugiausia didelių mašinų, verslo mašinų kuras. Ir akcizo pakėlimas duoda visoms šakoms didžiulį minusą, kitaip sakant, duoda didžiulį savikainos pliusą, kartu mūsų prekės tampa nekonkurencingos. Mes, norėdami greitai gauti pinigų, daug daugiau jų prarandame per atitinkamą tolesnį laikotarpį. Aš prašau kolegų įsiklausyti į šį mūsų pasiūlymą, balsuoti už ir priimti tai. Ačiū.

PIRMININKAS. Prieš – G. Songaila.

G. SONGAILA (TS-LKDF). Noriu pasakyti, kad šis pasiūlymas nėra pagrįstas, nes kainų skirtumas tarp Lietuvos ir Lenkijos liks. Patys teikėjai sutinka, kad dyzelino pokytis, kai užsipila Lenkijoje, yra susijęs su kainos skirtumu. Taigi šis pasiūlymas tos problemos neišsprendžia, gali būti, kad dėl to sumažės pajamos į biudžetą. Aš siūlau balsuoti prieš.

PIRMININKAS. Balsuojam. Kas pritaria pateiktam įstatymo projektui?

Balsavo 62 Seimo nariai. Už – 43, prieš – 2, susilaikė 17. Po pateikimo įstatymo projektui pritarta.

Komitetai: pagrindinis komitetas siūlomas Biudžeto ir finansų komitetas, papildomas – Europos reikalų komitetas. Ar galime bendru sutarimu pritarti? Dėkoju. Siūloma svarstyti birželio 23 d. Prieštaravimų nėra.

Seimo statuto „Dėl Seimo statuto 15¹ straipsnio pakeitimo“ projektas Nr. XIP-372(2) (pateikimas)

Kitas darbotvarkės klausimas – Seimo statuto „Dėl Seimo statuto 15(1) straipsnio pakeitimo“ projektas. Pranešėjas – V. Galvonas.

V. GALVONAS (TTF). Dėkoju, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, šios įstatymo pataisos, t. y. Statuto 15¹ straipsnio pakeitimo, yra jau trečią kartą darbotvarkėje. Aš nieko daug nepasakosiu, nes buvo galimybė per tris kartus susipažinti. Esmė yra labai paprasta. Iki šiol Statuto 15 straipsnio 1 dalyje galiojo tokia nuostata, kad Seimo nariams, jeigu jie praleidžia daugiau kaip pusę posėdžių be pateisinamos priežasties, yra mažinamas atlyginimas, jeigu mažiau kaip pusę – nemažinamas. Mano įstatymo pataisa yra siekiama truputį sugriežtinti šią tvarką, ir praleidus per mėnesį tris posėdžius be pateisinamos priežasties yra trečdaliu mažinamas Seimo nario atlyginimas. Taip pat yra keičiama formuluotė, kaip tas Seimo narys turi būti įspėjamas apie įvyksiantį posėdį. Pasirengęs atsakyti į klausimus.

PIRMININKAS. Klausia V. M. Čigriejienė.

V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, norėjau jūsų paklausti. Jūs pasirinkote, kad jeigu tris posėdžius praleidi be pateisinamos priežasties, trečdaliu mažinate. Bet nenumatėte kitų dalykų, kaip mažinsite atlyginimą, jeigu po to Seimo narys nepadarys išvados ir toliau praleis? Pažiūrėkite, kas darosi pabaigoje posėdžio, mūsų darbo pabaigoje. Lieka tie patys 21 parlamentarai. Kaip juos premijuosit, kad jie visą laiką būna iki posėdžio galo? Ačiū.

V. GALVONAS (TTF). Gerbiamoji kolege, jūs labai teisingai pasakėte, tačiau, kaip sakoma, taip vaizdžiai pasakysiu, kad būtų nuversta užtvanka, užtenka padaryti vieną mažą skylutę, o po to vanduo padaro savo darbą. Aš tik šiek tiek pajudinau, o dabar galite siūlyti, teikti papildomas pataisas, kurios gali tą užtvanką versti.

PIRMININKAS. Klausia E. Žakaris.

E. ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, šis siūlymas nelabai daug skiriasi nuo dabar galiojančio, jeigu nėra neeilinių posėdžių, tai yra trys posėdžiai, t. y. praktiškai pusė to, kas turėtų būti per mėnesį, nes turėtų būti šeši posėdžiai plius vieną savaitę nevykti posėdžiai. Taip pat yra tokių pavyzdžių, bent tie Seimo nariai pasakoja, kurie daugiau kadencijų yra, kad kai būdavo tokiems Seimo nariams mažinami atlyginimai už nelankymą, tai jie netgi juokaudami paprašydavo, ar nebūtų galima visus metus į priekį mažinti. Vadinasi, vargu ar tai yra drausminanti priemonė. Ar jūs nemanote, kad gal geriau paieškoti viešumo variantų, nes nėra didesnės bausmės politikui už viešumą? Dabar, aišku, yra skelbiama internete, bet kad vos ne pirmuose puslapiuose būtų tokie dalykai. Ar tai nebūtų didesnė bausmė nei tie finansiniai dalykai? Ačiū.

V. GALVONAS (TTF). Gerbiamasis kolega, dėkui už klausimą. Jūs labai teisingai pasakėte, kad jeigu nėra neeilinės sesijos posėdžių, yra lygiai pusė. Tačiau, kadangi mes abu esame antrą kadenciją, gerai prisimenu, kaip dirbome praeitą kadenciją, kaip buvo iš tikrųjų. Darbotvarkės buvo labai aiškios – šeši posėdžiai. Šiais metais per šią kadenciją aš neatsimenu tokio mėnesio, kad būtų tie šeši posėdžiai. Mes dirbame iš esmės be poilsio dienų, tai jau turi prasmę.

O dabar dėl viešumo. Dėl viešumo visiškai sutinku. Tas viešumas yra pati didžiausia rykštė politikui, bet tą viešumą lemia žiniasklaida. Jeigu tik atsiras nors vienas Seimo narys, kuriam bus sumažintas atlyginimas, pati žiniasklaida tą paviešins. Dėkui.

PIRMININKAS. Klausia B. Pauža.

B. PAUŽA (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis kolega, jeigu mes norime susiveržti dirbus, jūs siūlote mažinti praleidžiamų posėdžių skaičių, bet galbūt reikėtų sankcijas didinti už tuos praleidžiamus posėdžius, tada būtų, kaip sakant, iš visų pusių? Galbūt reikėtų padidinti atlyginimą tiems, kurie dalyvauja, eiti per ekonomiką, jeigu taip galima pasakyti? Ačiū.

V. GALVONAS (TTF). Dėkui už klausimą. Gerbiamasis kolega, niekas nesiruošia susiveržti diržų šioje situacijoje. Kaip sakau, tai yra suaugę žmonės, kurie patys suvokia, kas yra jų darbas, kas yra pareiga. Kai vakare 19 val. čia sėdi tie patys 20 Seimo narių, manau, jiems nereikia aiškinti, kad čia diržų susiveržimas ar jiems papildomą premiją skirs už tai, kad jie sėdi. Statistinius duomenis galiu pasakyti, išnagrinėjau penkių mėnesių duomenis, kokios galėtų būti sankcijos ir kokie galėtų būti padariniai. Per penkis šios kadencijos mėnesius tik 13 Seimo narių grėstų kokios sankcijos, bet tiems 13 Seimo narių, kurie praleidę daugiau kaip pusę. Bet aš nežinau, ar jie be pateisinamos priežasties. Galbūt jie visi turi pateisinamą priežastį, galbūt nėra nė vieno, kuris yra praleidęs posėdį?

PIRMININKAS. R. Baškienė.

R. BAŠKIENĖ (MSG). Labai ačiū. Labai džiaugiuosi, kad jūs teikiate šį įstatymo projektą. Vakarais žvelgiant į salę, kaip pasakytų mano kolega už nugaros, vaizdelis ne koks. Norėjau jūsų klausti, kodėl tris kartus reikia nedalyvauti. Paskui apsidžiaugiau pamačiusi kolegos A. Matulo siūlymą, kuris sako, kad išvis negalima bent viename posėdyje nedalyvauti, o atlyginimas bus mažinamas 10 % už kiekvieną praleistą Seimo posėdį. Ar jūs nemąstėte dar dėl kito atvejo. Labai atvirai kalbant, būna, kad ne vienas atbėga, užsiregistruoja rytiniame posėdyje, vakariniame posėdyje, jeigu nevyksta priėmimai – posėdis įskaitytas, todėl ir turime tokį nevykusį vaizdelį. Ar nesvarstėte varianto, kad irgi reikėtų kaip nors tokius atbėgančiuosius suskaičiuoti? Tai suponuoja mintį, kad, ko gero, Lietuvos Respublikos Prezidentas ir kai kurie, teikę pasiūlymus, kad mūsų skaičių reikia mažinti, lyg ir, pasirodo, teisūs, nes mes nevertiname šios pozicijos dirbti Lietuvai.

V. GALVONAS (TTF). Gerbiamoji kolege, labai dėkui už klausimą. Aš jums pritariu. Aišku, buvo įvairių pamąstymų, dėl ko trys. Na, tai toks vienas iš magiškų skaičių, galiu kaip fizikas pasakyti. Dėl visiško suvaržymo jums palikta teisė. Kaip sakiau, mano tikslas buvo toje užtvankoje prabadyti skylutę, kad pradėtų tekėti vanduo.

PIRMININKAS. Z. Balčytis.

Z. BALČYTIS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Labai įdomus atsakymas buvo prieš tai. Gerbiamasis pranešėjau, kai buvote vienmandatėje išrinktas, kiek atsimenu, tų skylučių neieškojote, bet dabar kažkaip viskas iš esmės pasikeitė. Ar tikrai nereikėtų truputį giliau pažvelgti? Man atrodo, kad dabartiniai gyvenimo tempai vis dėlto kalba apie tai, kad reikia naudotis kitų Europos Sąjungos parlamentų patirtimi, kai yra numatytos atskiros valandos arba popietės dėl atskirų įstatymų priėmimo, t. y. priėmimo procedūroms? O, pavyzdžiui, 2–3 dienas yra įstatymų pateikimo, svarstymo stadijos, Seimo nariai, kurie nori, ateina pateikia klausimus, kalba, yra ir daugelis kitų pažangių dalykų. Pavyzdžiui, Europos Taryboje per vieną savaitę priimami šimtai labai svarbių ir įvairių sudėtingų dokumentų. Ar jūs šiuo aspektu nesusimąstėte dėl skylučių?

V. GALVONAS (TTF). Dėkui, gerbiamasis kolega, už klausimą. Pirmiausia dėl vienmandatės. Kai aš buvau išrinktas vienmandatėje apygardoje, mano lankomumo procentas buvo 96 %. Dabar aš esu išrinktas pagal partijos sąrašą ir galėčiau pro pirštus taip pat vaikščioti, bet žiūriu, kad mano lankomumo procentas – tik 51 %, atsiveržė diržai, nors aš labai ilgai sėdžiu. Vadinasi, kas tai paskatino? Aš sėdėti galėčiau. Paprasčiausiai yra situacija, kad kodėl turiu sėdėti ir lankyti, jeigu kiti negali ir nėra jokių sankcijų. Tai čia galbūt šiuo įstatymu, kaip sakoma, pats sau Dievo rykštę prisiimu, pats susivaržau laisvę, kad čia sėdėčiau daugiau.

Dabar dėl įstatymo, dėl, kaip jūs sakėte, europinio patyrimo. Į įstatymą irgi galima žiūrėti dvejopai. Vieni stengiasi spausti, mažinti, kiti – teikti daugiau laisvės, nes į kiekvieną reiškinį galima žiūrėti iš dviejų pusių: iš spaudimo ir iš laisvinimo? Kaip sakiau, mano tikslas yra išjudinti. Dabar jūsų visų galimybės – teikti, siūlyti, svarstyti kitokius variantus.

PIRMININKAS. A. Mazuronis klausia paskutinysis.

A. MAZURONIS (TTF). Labai dėkui. Gerbiamasis kolega, turėsiu tokį klausimėlį. Žinoma, labai gera jūsų iniciatyva, tikrai labai teigiama, tik klausimas, kodėl palikote tuos tris posėdžius, kodėl nesugriežtinote iki apskritai nė vieno ar vieno? Čia klausimas pamąstyti. Žinoma, pritariant šiam jūsų siūlymui, dar tokių minčių pamąstymo kyla. Ar jūs nemąstėte, kad galbūt reikėtų žiūrėti ne tik į posėdžius, kiek praleista, bet, sakykim, taikyti kažkokias sankcijas už tokių svarbių balsavimų praleidimą, sakykim, kaip biudžeto, kuris šiandien buvo? Tie, kurie nedalyvauja tokiuose svarbiuose tautai balsavimuose dėl visos tautos ateitį ir būsimų metų, bent jau pusės metų, gyvenimą nulemiančių sprendimų, gal reikėtų 50–100 % tiems žmonėms, kurie taip neatsakingai žiūri į tokių svarbių klausimų sprendimą, taip pat kokias nors dvilypes?… Iš dviejų pusių taikydami tokias teigiamas sankcijas galbūt ir pasieksime tokį rezultatą, kad vakare būtų ne 20 žmonių, kaip jūs minėjote, bet 120.

V. GALVONAS (TTF). Gerbiamasis Andriau, dėkui už klausimą. Pradėsiu nuo klausimo pabaigos dėl labai svarbių valstybei klausimų. Jūs labai teisingai sakote, kai yra labai svarbūs klausimai, galima tas sankcijas griežtinti. Bet, kaip aš sakiau, tai yra mano reikalas išjudinti šitą iniciatyvą. O jūs dabar galite šitoje stadijoje pateikti savo pasiūlymus.

Dabar kodėl 3? Aš dabar prisiminiau savotiškai ir atsakymą, kaip atsakyti į tai, nes visus labai stebina skaičius „3“. Čia vėl yra požiūrių skirtumas. Kai buvo daugiau kaip pusė be priežasties, niekam net nekilo jokių klausimų, nei žurnalistams, niekam. Kai aš parašiau skaičių „3“, „Respublikos“ žurnalistai pasakė: Galvonas nori įteisinti 3 pravaikštas. Vėl požiūrių skirtumas, iš kurios pusės pažiūrėsi. Iki tol galėjai be jokios priežastis tik pusėj dalyvauti, jiems nekliuvo, bet kada sugriežtina iki trijų – jau Galvonas stengiasi įteisinti 3 pravaikštas. Buvo toks klausimas, gal ir privačiame darbe galima daryti tris pravaikštas? Kaip aš pasakiau, yra mokesčių mokėtojų pinigai ir yra privatūs pinigai. Privatininkas gali iš viso savo darbuotojui neleisti eiti į darbą ir mokėti atlyginimą.

PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Motyvai už ir prieš. R. Baškienė – už.

R. BAŠKIENĖ (MSG). Labai ačiū. Aš iš tiesų manau, kad Seimo įvaizdis priklauso nuo mūsų pačių elgesio, nuo požiūrio į darbą, nuo atsakomybės. Ir kai susitinki su gyventojais, ypač kai atvyksta moksleiviai į Seimą, užduoda pirmą klausimą: kodėl jūs, priešingai negu mes mokykloje, nesėdite posėdžiuose? Jie susidaro išties neigiamą požiūrį į mus kaip tautos atstovus.

Aiškinamajame rašte kolega rašė, kad reikia skatinti dalyvavimą. Aš manau, ta sąvoka netinka, nes mes turėtume atsiversti Statutą, o Statuto 10 straipsnyje rašoma labai papratai: „Seimo narys privalo dalyvauti Seimo plenariniuose posėdžiuose“. Aš iš tiesų nuoširdžiai pritariu siūlymui, dar labiau pritariu kolegos A. Matulo pasiūlymui, pateiktam šitam įstatymo projektui. Mums tikrai atsakomybės suvokimas turi būti kur kas labiau išreikštas. Kviečiu balsuoti už.

PIRMININKAS. Prieš – M. Varaška.

M. VARAŠKA (TPPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Iš tiesų pati mintis gerbiamojo kolegos yra graži ir sveikintina, tačiau man ji primena tokį perdėm vaikišką auklėjimą, kaip turėtų elgtis parlamentaras, vykdydamas savo pareigas ir priedermes tiek valstybei, tiek ir tautai. Mano nuomone, būtų kur kas tikslingiau pakeisti kai kurias Seimo statuto nuostatas, susijusias su teisės aktų projektų pateikimo, svarstymo stadijų metu reikalingais parlamentarų kvorumais posėdžių salėje. Tada galbūt nereikėtų tokių matematinių dydžių Statute privalomai, kada ir kiek Seimo narys galėtų tokių posėdžių praleisti. Aš manau, kad kitos priemonės būtų truputėlį tikslingesnės. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, balsuojame. Ar pritariame po pateikimo Seimo statuto pataisai, kurią pateikė kolega V. Galvonas?

Užsiregistravo 50 Seimo narių, balsavo 48. Už – 23, prieš – 1, susilaikė 24. Pasiūlymui nepritarta. Projektui nepritarta.

Prašau, kolega A. Matulas per šoninį mikrofoną. Replika po balsavimo.

A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų mes padarėme labai negražią klaidą šiandien taip balsavę. Jūs pažiūrėkite, aš suprantu, kad Seimo narys pats reguliuoja savo darbo laiką, dirba ir vakare, ir poilsio dienom. Bet šiandien mūsų tauta mus vertina pagal tai, ką ji mato, kaip mes dalyvaujame posėdžiuose. Ji mato, kad stringa įstatymų priėmimas, jau neklabant apie tai, kad dalis įstatymų blokuojama balsuojant kojomis. Mes patys nesugebame parodyti mūsų darbo, paties intensyviausio darbo komitetuose, mes patys neparodome. Kai sugebėsime tai parodyti žmonėms, žmonės supras, kad mes dirbame ne tik salėje, tada galbūt būtų galima palikti tą nuostatą, kuri dabar galioja, kad jeigu dalyvauji ne mažiau kaip 50 % posėdžių. Bet šiandien tauta to nori, todėl mes turėjome priimti šitą sprendimą, kad jeigu nedalyvauja be pateisinamos priežasties, turime sumažinti atlyginimą.

Dar kartą sakau, mes pasielgėme labai nekorektiškai. Bet kokiam kitam darbe, jeigu praleisi vieną dieną be pateisinamos priežasties, kas gresia? Atleidimas iš darbo. Šiandien mes įsivaizduojame, kad galime daryti ką norim, mes tautos išrinktieji. Bet prieš rinkimus mes prisimename tą tautą, vėl pradedame aktyviai dalyvauti posėdžiuose, intensyviai kalbame ir t. t.

Todėl aš frakcijos vardu, nes seniūnas mane įpareigojo, prašau perbalsuoti, nes yra tik vieno balso skirtumas, gali būti, kad kažkas suklydo. Agituoju priimti kitokį sprendimą ir leisti komitetams padiskutuoti apie tai.

PIRMININKAS. Repliką – B. Bradauskas.

B. BRADAUSKAS (LSDPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Noriu iš karto pasakyti, kad man šio įstatymo pataisos tikrai asmeniškai negresia niekaip, nes mano lankomumas per dvi kadencijas apie 90 %.

Bet aš noriu pasakyti viena gerbiamajam Antanui: žmonės sprendžia ne pagal sėdėjimą šitoje salėje, o tai, ką tu padarai. O padaryti reikia ne šitoje salėje, o sėdint ten, važiuojant pas rinkėjus ir panašiai. Todėl tie, kurie tik sėdi šioje salėje, nepasakysiu žodžio, ką jie čia daro, tai toli gražu ne viskas. Darbas Seimo nario visai kitur. Gali taip susiklostyti, kad pusantros dienos tu su rinkėjais gali susitikti ir gali praeiti… Ir štai staiga tau atima algą, nors tu lankai 100 % posėdžius ir pateiki daug pasiūlymų, įstatymų ir t. t. O tas, kuris pagal sąrašą atėjęs, jis gali sėdėti čia ir neteikti nieko, atbūti savo darbą ir viskas.

Todėl labai rimtai pagalvokime. Pagal Europos patirtį įstatymų pateikimo dieną nedalyvauja niekas, ateina vienas kitas, kuriam įdomu, o dalyvauja tik įstatymų priėmimo metu, ir tai turi teisę balsuoti elektroniniu būdu. Jeigu žengiame į Europą, tai ženkime, o nevaržykime sau kažko. Aš suprantu, kad galbūt įstatymo teikėjui pritrūko galimybės laimėti vienmandatėje apygardoje, jis nori atsigriebti tokiu pigiu…

PIRMININKAS. Dėkui, gerbiamasis Broniau, yra dar norinčių kalbėti.

B. BRADAUSKAS (LSDPF). Aš neviršijau dar, nefiksavote laiko. Aš tikrai manau, kad galime balsuoti ir perbalsuoti, bet jūs pagalvokite, apie ką jūs kalbate, pagalvokite rimtai. Darbai mūsų vertinami ne pagal sėdėjimą salėje, o tai, ką tu konkrečiai padarei.

PIRMININKAS. J. Veselka.

J. VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, mes taip sumaišome… Aš noriu tik priminti, kad Seimo nario darbas – tai ne užpakalio sėdėjimas kėdėje, o būtent darbas galva. O dirbti galva yra ramiausia kabinete, kai gali susikaupti ir iš tikrųjų kurti.

Gerbiamieji konservatoriai, jeigu jūs nebūtumėte gruodžio mėnesį sėdėję iki vidurnakčio apkvaišę ir pridarę blogų įstatymų, šiandien Lietuvoje būtų kur kas geresnė padėtis. Todėl aš sveikinu tuos, kurie dirba tiek, kiek galva dirba. O kas čia laiko tą vietą, tai jam reikia apskritai nemokėti atlyginimo.

PIRMININKAS. Repliką – kolega M. Varaška.

M. VARAŠKA (TPPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš manau, kad perbalsuoti vis dėlto nereikėtų. Dar kartą noriu išsakyti mintį, jog tokiomis priemonėmis mes Seimo posėdžių salės lankomumo nepadidinsime, nes, proporcingai praleidžiamų posėdžių skaičiui, daugės ir tų pateisinamų priežasčių, kurių žmogaus protas sugalvoti gali labai daug ir vėlgi pateikti atitinkamiems etikos ir procedūrų sargams, įrodydamas, kad jis tada tą posėdį praleido teisėtai ir pagrįstai. Tai būtų tiesiog žaidimas dėl žaidimo. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kolegos, buvo siūlymas perbalsuoti. Nutraukiu diskusijas ir replikas. Paskutinysis išsako repliką kolega P. Luomanas.

P. LUOMANAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, šiandien yra ne tik Spaudos diena, yra ir Tarptautinė etikos diena. Mes parodome tautai ir jaunimui, vis dėlto savotiškai išsisukinėdami, nenorėdami atlikti savo tiesioginės pareigos. Plenariniai posėdžiai yra privalomi. Tai kodėl tada reikėtų iš Statuto išbraukti pataisą? Čia tokios replikėlės, kad kai kas, nenoriu kartoti tų žodžių, sėdėdami tiktai mąsto, niekaip nepateisina. Mielieji, nereikia išsisukinėti ir nereikia rodyti blogo pavyzdžio. Dažnai paklausia rinkėjai, aš vienmandatėje išrinktas, ką jūs ten darote, kodėl jūsų tiek daug reikia rinkti, jeigu jūs salėje nesėdite? Jeigu priimami sprendimai, tai reikia išklausyti, o tam darbui yra skirtos kitos dienos. Ačiū.

PIRMININKAS. Kolegos, buvo pasiūlymas perbalsuoti, kadangi skirtumas buvo 1 balsas… (Balsai salėje) …2 balsai. Tačiau prisiimu kaip posėdžio pirmininkas teisę atsižvelgti į siūlymą ir teikti dar kartą perbalsuoti. Registruojamės ir balsuojame. Kas už pasiūlymą? Kas už įstatymo projektą, Statuto pataisą? Kas už, kas prieš? Balsuojame.

Balsavo 52 Seimo nariai. Už – 24, prieš – 1, susilaikė 27. Įstatymo pataisai nepritarta. Repliką po balsavimo – Seimo narys Z. Balčytis.

Z. BALČYTIS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Na, vis vien reikėtų kažkaip susitarti, kad jūs vestumėte posėdžius, tiek jūs, tiek prieš tai I. Degutienė, Seimo vicepirmininkė… kad būtų laikomasi Statuto reikalavimų. Dabar norėčiau dar kartą priminti 121 straipsnį. Kodėl? Todėl, kad ką tik pasirašiau kreipimąsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją dėl prieš tai buvusio balsavimo. Ten jokių frakcijos vardu dėl vieno ar dėl ne vieno balso skirtumo nėra numatyta. Yra numatyta, kad jeigu kilo dėl balsavimo tikslingumo. Kadangi savo elektronine aparatūra niekas neabejojame, todėl ir ateityje mes neturėtume savęs klaidinti ir ten, kur jums padeda iš Sekretoriato, irgi turėtų jums pakomentuoti ir pateikti pasiūlymus. Labai ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, iš tikro netęskime diskusijos, nes galėtume prieiti iki garsių balsavimų dėl „Leo LT“, todėl aš nenorėčiau, kad mes dabar diskutuotume. Taip, prašau. Per šoninį mikrofoną – Seimo narys A. Mazuronis.

A. MAZURONIS (TTF). Labai dėkui, aš labai trumpai. Na, tenka apgailestauti, kad tai nepakeis balsavimo rezultatų, bet aš netyčia paspaudžiau, kad susilaikiau. Buvau už šią įstatymo pataisą, kad liktų protokolui, bet labai gaila, kad tai nepakeis rezultatų.

PIRMININKAS. Kolegos, turėtume apsispręsti, ar atmetame, ar grąžiname tobulinti? Balsuojame alternatyviai. Kas už tobulinimą, balsuoja už, kas už atmetimą, balsuoja mygtuku „prieš“.

Už – 32, prieš – 14. Statuto pataisos projektas grąžinamas tobulinti autoriui.

Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvada dėl Valstybės tarnybos įstatymo 25, 26 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIP-556

Kitas darbotvarkės klausimas susijęs su problema, kurią įvardijo Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Prašau komiteto pirmininką S. Šedbarą pateikti išvadą dėl Valstybės tarnybos įstatymo 25, 26, 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto.

S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas preliminariai svarstė, atsižvelgdamas į Teisės departamento išvadą dėl siūlomo projekto, kuriuo siūloma pripažinti netekusiu galios keičiamo įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 1 punktą, galimo prieštaravimo Konstitucijai.

Aš trumpai paaiškinsiu, kas tai yra. Tai yra norma, numatyta Valstybės tarnybos įstatyme, leidžianti mokėti priemoką valstybės tarnautojui už normalų krūvį viršijančią veiklą. Na, kaip pavyzdys gali būti mūsų komitetų patarėjai, kurie, jeigu reikia, dirba vakare, dirba savaitgalį. Štai čia yra Sekretoriatas, kuris dirba naktimis, jeigu reikia, tačiau jau yra tokia biurokratinė procedūra, kad niekas jiems nežymi viršvalandžių ir už viršvalandžius niekas nemoka. Tačiau jeigu yra tokia sistema, yra numatytos priemokos.

Iš tiesų komitetas atkreipė dėmesį, kad pats teisinis reguliavimas, galbūt žodžių junginiai projekte… ne projekte, o pačiame įstatyme, yra nevisiškai korektiški. Todėl protokoliniu nutarimu Teisės ir teisėtvarkos komitetas pasiūlė vidaus reikalų ministrui, kadangi Vyriausybės programoje yra valstybės tarnybos teisės aktų tobulinimas, pabandyti tas dviprasmybes pašalinti. Tačiau komitetas priėmė nutarimą, kad siūlomas įstatymo projektas dėl mano minėtos normos galimai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 daliai, kurioje įtvirtinta kiekvieno žmogaus teisė gauti teisingą apmokėjimą už darbą, ir mes manome, kad tokios teisės neturime teisės atimti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, cituoju 139 straipsnį: „Aplinkybės, kurioms esant įstatymo projektas neteikiamas svarstyti Seime. Jeigu Teisės ir teisėtvarkos komitetas padaro išvadą, kad įstatymo projektas prieštarauja Konstitucijai ir nėra nustatyta tvarka pateikto Konstitucijos pataisų projekto, Seimo Pirmininkas teikia šią išvadą svarstyti Seime. Jeigu Seimas visų Seimo narių balsų dauguma nepritaria Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadai, atitinkamas įstatymo projektas gali būti svarstomas ir nepateikus Konstitucijos pataisų projekto.“

Noriu atkreipti dėmesį, kad jau šiuo metu salėje nėra tiek kortelių, kad mes galėtume atmesti komiteto išvadą, tačiau jeigu įtraukta į darbotvarkę ir mes jos laikomės, ką gi, balsuojame, ar atmetame komiteto išvadą. Registruojamės ir balsuojame. Kas nepritaria Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadai? Kas nepritaria? Kas nepritaria, balsuoja prieš komiteto išvadą. Balsuojame. (Balsai salėje) Palaukite, nutraukiame balsavimą. Išties balsuojame pagal Statutą, t. y. jeigu Seimas visų Seimo narių balsų dauguma nepritaria Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadai, atitinkamas įstatymo projektas gali būti svarstomas. Taigi aš manau, kad paskelbiau teisingai. Jei nepritaria. (Balsai salėje) Prašau. J. Veselka.

J. VESELKA (TTF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, prieš tai dėl atominės elektrinės buvo toks pats balsavimas ir tada buvo suformuluota: kas nepritaria Seimo komiteto išvadai, tas balsuoja už, kas pritaria – prieš. Tai negali būti…

PIRMININKAS. Supratau. Kad laikytumės tos pačios tvarkos, kuri buvo ankstesnio balsavimo metu ir nebūtų painiavos, priimu jūsų pasiūlymą.

Taigi kas balsuoja už, tas pritaria įstatymo projektui. (Balsai salėje) Nepritaria Teisės komiteto išvadai – taip reikėtų sakyti. Gerai, balsuojam. Kas balsuoja už, nepritaria komiteto išvadai, kas balsuoja prieš, pritaria komiteto išvadai.

Balsavo 48 Seimo nariai: už – 19, prieš – 27, susilaikė 2. Kadangi buvo pritarta komiteto išvadai, įstatymo projektas 2-12b nėra svarstomas.

Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-560 (pateikimas)

Kitas darbotvarkės klausimas 2-13 – Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Pranešėjas – R. Smetona.

R. SMETONA (TTF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, šis mano teikiamas projektas – tai dar vienas pasiūlymas greta gal jau 5–6 įregistruotų, dar vienas bandymas įteisinti progresinius gyventojų pajamų mokesčius. Aš siūlau tokius pajamų mokesčio tarifus – 15, 20, 25. Tai yra metinių pajamų daliai, neviršijančiai 48 tūkst. Lt per metus, būtų taikomas 14 % tarifas, metinių pajamų daliai, viršijančiai 48 tūkst. Lt, bet neviršijančiai 84 tūkst. Lt per metus, taikomas 19 % tarifas, ir metinių pajamų daliai, viršijančiai 84 tūkst. Lt per metus, būtų taikomas 24 % tarifas. Paprasčiau, nors ir nelabai tiksliai sakant, pagal mėnesius, tai būtų iki 4 tūkst. – 14 %, tarp 4–7 – 19 %, virš 7 – 24 %. O dar paprasčiau, kartu su 6 % – 20, 25 ir 30. Paprasta ir aišku. Lengva atsiminti. Bet, žinoma, tai ne svarbiausi motyvai, kodėl teikiu dar vieną, kaip minėjau, mokesčių pakeitimo variantą.

Aš nekartosiu tų pačių svarbiausių argumentų už progresinius mokesčius, kurie visiems yra žinomi ir čia buvo ne kartą pasakyti ir kolegai A. Sysui teikiant projektą, ir kitų pasiūlymų ir aptarimų metu. Jie visiems yra gerai žinomi, tai yra: ir dėl būtinybės mažinti visuomenės socialinę atskirtį, ir šie mokesčiai, be abejo, yra veiksminga priemonė socialinio teisingumo prasme, ir dėl viduriniojo sluoksnio gausinimo ir stiprinimo, ir dėl, matyt, ateisiančių, kaip manau, didesnių lėšų į valstybės iždą. Tai štai mano pasiūlymas būtų, manau, kaip kompromisas tarp pačių radikaliausių pasiūlymų įvedant progresinių mokesčių sistemą, tarp pačių radikaliausių variantų, kaip žinome, yra siūlomi nuo 10 % iki 60 % tarifai, iki 6 tarifų lygių, laiptelių, ir tarp dabar taikomo tų 15 % tarifo visoms pajamoms. Aš manau, dėl mano siūlymo nuosaikumo jam galėtų pritarti net ir progresinių mokesčių priešininkai, jeigu jų čia yra šiuo metu salėje. Galėtų pritarti matydami, kad sistema vis tiek pagaliau bus pakeista. Manau, kad toks susiklostė šiame Seime jėgų santykis, ir tai yra gerai. Ir tuomet belieka tik pasirinkti – ar trijų lygių sistema su 14, 19, 24, ar, kaip minėjau, iki šešių lygių nuo 10 iki 60.

Aš kviečiu visus pritarti po pateikimo šiam projektui. Suprantama, kaip siūlo ir Teisės departamentas, reikėtų gauti ir Vyriausybės išvadą, kas bus reikalinga ir dėl ankstesniojo projekto. O svarstymo metu pasirinkti geriausią, visiems priimtiniausią variantą. Gal tiesiog bendravardiklinti įvairius pasiūlymus, sukurti patį tinkamiausią variantą. Ir aš manau, kad tik tokiu būdu, sutelkdami skirtingų frakcijų jėgas, frakcijų, kurios pritaria, Seimo narių, kurie pritaria tai idėjai, būtų proga parodyti savo tikrą nusistatymą šiuo atžvilgiu, parodyti nuoširdumą, o ne apsimestinius siūlymus dėl juoko arba šiaip pasidemonstruojant. Manau, kad mes kartu, kaip sakiau, subendravardiklindami, sujungdami svarstymo procedūrai visus variantus, juos gerai aptarę, galėtume padaryti tikrai gerą, labai reikalingą mūsų valstybei, mūsų visuomenei darbą. Ačiū.

PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti 8 Seimo nariai. Pirmasis – K. Daukšys. Nėra. E. Žakaris. Atsiprašau pono Edvardo. Pirmiausia klausia V. M. Čigriejienė.

V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, sakykit, kuo tobulesnis jūsų įstatymas, palyginti su kitų teikiamais įstatymais, pavyzdžiui, A. Syso. Jeigu galit, atsakykit.

R. SMETONA (TTF). Man jis pirmiausia tobuliausias todėl, kad jis yra mano. Kiti argumentai. Kaip jau minėjau, aš siūlau tris tarifus – ne keturi, ne penki, ne šeši, kaip yra ir tokių variantų, o trys tarifai. Ir, manau, tai svarbu, nes tarp priešininkų, arba prieštaraujančių tai sistemai, argumentų, kaip labai svarbūs minimi ir tos progresinės sistemos sudėtingumas, jos administravimo išaugsiantys kaštai, jos painumas ir panašūs dalykai. Būdamas tos sistemos šalininkas ir pasisakydamas už tuos mokesčių laiptus, vis dėlto, kaip minėjau, siekiu kompromiso tarp labai skirtingų ir šalininkų, ir netgi priešininkų balsų, taigi manau, kad šis variantas vienas iš tinkamiausių. Bet, kaip minėjau, žinoma, yra svarstytina ir galbūt svarstymo metu surastume dar ar tuos tūkstančius šiek tiek pakeisti, ar procentą vienu kitu, bet tą daryti reikia.

PIRMININKAS. E. Žakaris.

E. ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Pritardamas, gerbiamasis pranešėjau, jūsų pačiam geriausiam projektui, turiu vieną klausimą. Iki 2 tūkst. Lt per mėnesį, jeigu tikėtume statistika, uždirba apie 70 % žmonių. Kodėl jūs, pasirinkdamas apatinę ribą, paėmėte uždirbančius 4 tūkst.? Ar vis dėlto nereikėtų tą iki 2 tūkst. uždirbančių žmonių ribą išskirti, kad jiems dar mažesnis būtų pajamų mokestis? Ačiū.

R. SMETONA (TTF). Yra variantų, kur tikrai smulkinami šie laipteliai, jų daugiau, bet man atrodo, kad gaunamos pajamos iki 4 tūkst. Lt, kaip siūlau, apima iš tiesų dar didesnę gyventojų dalį, dar didesnę pajamų gavėjų dalį. Tarp jų nedarau papildomai, man atrodo, galbūt nereikalingų pertvarų, nes tai pajamos, kurios, aš tikiuosi, po metų, kitų, atsigaunant mūsų ekonomikai, bus visiškai normalios. Iki 4 tūkst. – tai yra tikrai ne per daug, kaip minėjau, formuotis ir stiprėti mūsų viduriniajam sluoksniui. Taigi aš manau, kad nereikėtų, nebūčiau šalininkas iš tikrųjų nuo tūkstančio ar nuo 2 tūkst. pradėti keisti tarifą.

PIRMININKAS. A. Mazuronis.

A. MAZURONIS (TTF). Labai dėkui. Gerbiamasis kolega, norėjau paklausti labai paprasto klausimėlio. Premjeras kalba, kad pajamų mokestis ir dabar yra tam tikra prasme progresinis, nes neapmokestinamas pajamų minimumas yra taikomas tam tikrais laipteliais. Tai (…) tam tikra prasme progresiniai mokesčiai yra jau dabar. Labai paprastas klausimas, kuo šis variantas yra pranašesnis už premjero taip vaizdžiai visur teikiamą variantą? Antras trumpas klausimėlis dėl procentų: 14 %, 19 % ir 24 %. Kokiose pasaulio valstybėse, kokio ekonominio išsilavinimo lygio valstybėse yra tokie procentai, gal keletą pavyzdžių, jeigu žinote?

R. SMETONA (TTF). Pavyzdžių vargu ar aš dabar galėčiau pateikti. Būtų galima vardyti įvairias valstybes su labai įvairiais procentais. Tikrai yra 20, yra net ir 50, ir 60 tų laiptų, ir nemažai. Kiekviena valstybė pasirenka pagal savo išgales, pagal savo galimybes, netgi pagal laikotarpį. Aš įsitikinęs, kad būtų buvę daug patogiau ir mažiau skausminga įvesti šią sistemą bent prieš 3–4 metus, kai buvo stipresnė ekonomika. Šis momentas taip pat, kita vertus, būtų geras.

Dėl premjero A. Kubiliaus argumentų. Ne tik jis yra tą kartojęs ir sakęs dėl neapmokestinamojo minimo, neva tai jau yra tam tikra progresija. Aš taip nemanau. Tai yra nuėjimas nuo temos, tai yra bandymas išsisukti nuo rimtesnio pokalbio ir šios sistemos įvedimo iš esmės. Ten, kur valstybės, visuomenė ar politikai pasisako už progresinę, ten ir yra progresinė tokia, kokia yra ir mano, ir kitų kolegų siūloma.

PIRMININKAS. Klausia R. Sinkevičius.

R. SINKEVIČIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pasiūlymo autoriau, mano požiūriu, jūsų pasiūlymas visai neprastas. Bet išgirdęs jūsų argumentus už tą pasiūlymą pasigedau ne tik pačių argumentų, bet ir ekonominių skaičių. Taigi mane domintų visas vaizdelis. Kokią įtaką tas pasiūlymas turės Sveikatos draudimo fondui, kaip bus su „Sodros“ biudžetu, koks bus pensijų dydis, nes skirtingus mokesčius skirtingi piliečiai mokės, ar jų pensijos nuo to nenukentės? Kaip tai atsilieps valstybės biudžetui? Kitaip sakant, aš norėčiau turėti ir ekonominį šio pasiūlymo įgyvendinimo vaizdą.

R. SMETONA (TTF). Pirmiausia būtų labai trumpas atsakymas. Kol kas mes svarstome gyventojų pajamų mokestį, o ne „Sodros“ ar Sveikatos draudimo fondo. Taigi mokestis toks, kokį siūlo, kiti kolegos taip pat siūlo, ir jūsų kolega A. Sysas kalba apie pajamų mokestį.

Dėl įtakos kitoms sritims, taip paprastai sakykime. Aš šiek tiek užsiminiau, kad, mano supratimu, valstybės iždas įvedus šią sistemą pilnėtų ne tik konkrečiai mokesčių pavidalu, bet ir gyventojų didesnės dalies, sakykime, vietoj 15 būtų 14, perkamosios galios stiprėjimu, vadinasi, ir ekonomikos stiprėjimu arba stiprinimu. Iš to šaltinio ekonomikai stiprėjant, be abejo, ir socialinė apsauga, ir sveikatos apsauga tik stiprėtų.

PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti V. Margevičienė.

V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Dėkoju posėdžio pirmininkui. Gerbiamasis pranešėjau, aš neradau, nuo kada jūs norėtumėte, kad ši įstatymo pataisa įsigaliotų, tai vienas klausimas. Kitas, aš noriu jūsų klausti, kaip jums atrodo. Dabar yra sunkmetis, daugelis gydytojų, mokytojų, kurie turėjo stabilius atlyginimus, maždaug apie 2 tūkst. Lt, jiems dabar yra truputį mažinami atlyginimai, nes mažėja bazinis dydis. Tie žmonės leido savo lėšas, kėlė kvalifikaciją, už kvalifikacines kategorijas gavo lėšas. Dabar jūs siūlote tuos, kurie dabar turi didesnius atlyginimus, nes dirbo, mokėsi, sulyginti su tais, kurie nieko nedarė, gavo minimumus ir buvo patenkinti. Aš noriu jūsų klausti, kur čia tas solidarumas ir kur čia ta lygybė? Galbūt ateityje, kaip jūs sakote, kai daugiau žmonių turės didesnius atlyginimus, bet dabar Lietuvoje kas gauna tuos 4 tūkst. Lt? Kiek tų žmonių? O kiek 7 tūkst. Lt? Visai nedaug. Ačiū.

R. SMETONA (TTF). Įdomūs jūsų svarstymai. Kaip matote, 1 % aš siūlau mažiau ir tiems, kurie 1 tūkst., ir 2, ir 3, ir 3,5, ir 3 tūkst. 999, 1 % procentu mažesnį pajamų mokestį. Aš skriaudos čia neįžiūrėčiau tai pačiai didžiausiai grupei. Statistika įvairi, ar 60, ar 80 procentų, bet tai daliai žmonių mokestis būtų mažesnis.

PIRMININKAS. Klausimams skirtas laikas baigėsi. Dėkoju pranešėjui. Dėl motyvų už kalbės V. Baltraitienė.

V. BALTRAITIENĖ (DPF). Geriau būčiau nekalbėjusi, geriau būtumėte leidę paklausti. Kaip ir teikė Socialdemokratų frakcija, aš sakiau, kad iš esmės esu prieš progresinius mokesčius. Bet šiandien, kai toks sunkmetis, kai yra labai sunku, aš manau, reikėtų pritarti, tik, aišku, per įvairias pataisas, pasiūlymus peržiūrėti tam tikrus procentus.

Mano nuomone, tie, kurie gauna minimalią algą arba tūkstantį litų, apskritai turėtų būti neapmokestinami pajamų mokesčiu, nes jie balansuoja ant skurdo ribos. Manau, turėtų būti tik tam tikram laikotarpiui, jeigu nustatysime tuos kriterijus, ir kai Lietuva išeis iš tos finansinės krizės, tada, manau, būtų galima atšaukti.

Mano pasiūlymai būtų teikėjams pagalvoti, ar neturėtų būti nustatytas terminas, iki kada galiotų tokie progresiniai mokesčiai, ir dėl visiško minimalios algos neapmokestinimo. Šiaip siūlau balsuoti už.

PIRMININKAS. Prieš užsirašiusių nėra. Registruojamės ir balsuojame, kas pritaria pateiktam įstatymo projektui.

Už – 32, prieš – 1, susilaikė 15. Įstatymo projektui pritarta po pateikimo.

Gerbiamieji Seimo nariai, priminė, kad reikia numatyti komitetus. Yra pasiūlymas, kad Biudžeto ir finansų komitetas būtų pagrindinis. Ar yra pasiūlymų dėl papildomų komitetų? Pasiūlymų nėra. Bendru sutarimu pagrindinis – Biudžeto ir finansų komitetas. Siūloma svarstyti birželio 23 d. Galima sutarti? Dėkoju.

Replika. Prašom.

S. BUCEVIČIUS (DPF). Aš ne repliką, aš manyčiau, dar turėtų svarstyti ir Socialinių reikalų ir darbo komitetas.

PIRMININKAS. Yra pasiūlymas, kad svarstytų papildomas Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Ar, kolegos, galime pritarti S. Bucevičiaus pasiūlymui? (Balsai salėje) Pritarta bendru sutarimu. Taigi papildomas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas.

Taip pat noriu pataisyti, kad 2-10 klausimu dėl Akcizų įstatymo projekto paskirti papildomą komitetą ne Europos reikalų, o Ekonomikos komitetą. Čia dėl stenogramos.

Rezerviniams klausimams yra 10 min. laiko.

R. SMETONA (TTF). Pirmininke! Vieną sakinį.

PIRMININKAS. Prašau, R. Smetona.

R. SMETONA (TTF). Noriu pasakyti, kad šis mano pateiktas projektas yra alternatyvus kolegos A. Syso teiktam to paties straipsnio projektui, kuriam po pateikimo pritarta. Ir jo svarstymo data nustatyta, tik aš dabar nedrįsiu pasakyti kuri. Be abejo, pagal Statutą jie turėtų būti svarstomi kartu.

PIRMININKAS. Svarstant komitete, bus nuspręsta, kaip toliau šį klausimą svarstyti, galbūt sujungus, o galbūt apsispręs kitaip. Dėkoju, bet kokiu atveju jūsų pasiūlymas stenogramoje liko.

Genetiškai modifikuotų organizmų įstatymo papildymo 9¹ straipsniu ir 15 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-530 (pateikimas)

Opozicinė frakcija turi pageidavimą dėl rezervinių klausimų. Pirmumo tvarka jie siūlo svarstyti rezervinį 4 klausimą – Genetiškai modifikuotų organizmų įstatymo papildymo 9¹ straipsniu ir 15 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą. Pranešėjas – D. Barakauskas.

D. A. BARAKAUSKAS (TTF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš šiandien paprašiau visiems gerbiamiems kolegoms išdalinti informaciją, kurią esu surinkęs iš to, kas darosi šiandien Europos Sąjungoje. Mes tuos klausimus esame nagrinėję Europos reikalų komitete ir praeitą kadenciją, ir šią kadenciją.

Iš pradžių noriu pristatyti gerbiamiesiems kolegoms situaciją, kuri šiandien yra Briuselyje.

Kovo mėn. pradžioje Briuselyje vykusiame Europos Sąjungos Aplinkos tarybos posėdyje buvo balsuojama dėl Europos Komisijos pasiūlymo panaikinti draudimą Vengrijoje ir Austrijoje auginti genetiškai modifikuotus kukurūzus. Iš 27 valstybių 22 nusprendė, kad to nebūtų daroma.

Toliau. Šių metų balandžio 14 d. Vokietijos žemės ūkio ministrė I. Aigner pranešė, kad Vokietijoje uždraudžiami MON 810 rūšies kukurūzai, nes jie kelia grėsmę aplinkai. Tokie pat veiksmai yra daromi kitose Europos Sąjungos valstybėse.

Kad Lietuva, faktiškai neturėdama savo galutinių tyrimų, priimtų panašius sprendimus ir faktiškai išsaugotų žmonijos civilizaciją, ir buvo priežastis, kodėl aš su R. Ručiu pateikiau šį įstatymo projektą. Jeigu paplistų genetiškai modifikuoti organizmai, kurie yra vadinami GMO, Lietuvoje pirmiausiai būtų sužlugdytas ekologinis žemės ūkis, kuriuo mes didžiuojamės ir kuris šiandien pagal statistiką sudaro 5 % visų šalies žemės ūkio naudmenų ploto. Taip pat genetiškai modifikuoti organizmai būtų išleisti į gamtą, o jie yra pranašesni už natūraliai gamtoje susikūrusius natūralius organizmus, todėl gali išnykti natūralios rūšys, kurios šiandien yra gamtoje.

Man teko matyti statistinius duomenis, kad genetiškai modifikuoti organizmai sukelia labai daug kitų problemų, kurios yra susietos su žmogaus sveikata. Yra informacijos ir apie padaugėjusius vėžinius susirgimus, yra labai daug informacijos ir apie problemas, susietas su kitomis ligomis ir žmogaus sveikata, todėl ir teikiu šį įstatymo projektą, kad Lietuva paskelbtų moratoriumą, kol mes surinktume šiuo metu kitose Europos Sąjungos valstybėse jau atliktus tyrimus.

Jeigu mes teiktume įstatymo projektą, kuris draudžia genetiškai modifikuotus organizmus pagal Europos Sąjungos teisę, mes turėtume kreiptis į Europos Komisiją, o Europos Komisija nagrinėtų šį draudimą šešis mėnesius, ir jau reikėtų Europos Sąjungos pritarimo. Todėl nueita pačiu priimtiniausiu Lietuvos Respublikos Seimui keliu, kad būtų skelbiamas moratoriumas tol, kol mes tuos tyrimus ir jų išvadas susirinksime iš tų valstybių, kurios įrodė, kad genetiškai modifikuoti organizmai kelia pavojų natūraliai gamtai ir žmogaus sveikatai. Ačiū.

PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti 11 Seimo narių. K. Daukšys. Nėra. M. Čigriejienė.

V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, ačiū jums už šią pataisą. Kaip medikė, puikiai suprantu, ką reiškia genetiškai modifikuoti organizmai. Kai valgome genetiškai modifikuotą maistą, keičiamas genomas ir mums artėja antrosios kartos apsigimimai ir įvairios kitos ligos. Aš nenoriu kalbėti kaip akušerė ginekologė, bet nevaisingumas padidėja net 75 %. Ar jūs nemanote, kad pritaikius šią metodiką būtų pažeista gamta, žmogus? Ir Vyriausybė turėtų skirti labai daug lėšų ateityje gydyti įvairioms ligoms, atsirandančioms dėl to.

D. A. BARAKAUSKAS (TTF). Profesore, labai ačiū jums, nes jūs mane palaikėte ir pritarėte. Tai yra problema, kuri susieta, ko gero, faktiškai su civilizacijos išlikimu. Kad žmonija ir gamta liktų ekologiška ir sveika. Ačiū jums už jūsų klausimą, jūs visiškai teisi.

PIRMININKAS. Klausia R. Rutkelytė. Nėra. D. Mikutienė.

D. MIKUTIENĖ (DPF). Gerbiamasis pranešėjau, norėčiau jūsų paklausti, kaip jūs vertinate Aplinkos ministerijos, Sveikatos ministerijos, Žemės ūkio ministerijos veiksmus, kai jie gerai neištyrę poveikio žmonių sveikatai, aplinkai toleruoja tokius dalykus? Ar jūs nemanote, kad jie turėtų ginti Lietuvos vartotojų interesus, Lietuvos gyventojų sveikatą?

D. A. BARAKAUSKAS (TTF). Labai geras jūsų klausimas. Pasakysiu, kokia yra situacija šiandien. Aš pirmiausia kalbėjau su aplinkos ministru – jo pozicija yra griežtai prieš genetiškai modifikuotus organizmus ir genetiškai modifikuotus produktus. Tačiau Aplinkos ministerijoje yra skyrius (jam vadovauja buvęs ministras Danius Lygis), kuris kažkodėl užsiima lobizmu, kad Lietuvoje būtų auginami ir daromi bandymai su genetiškai modifikuotais organizmais. Ministerijos pozicija yra griežtai prieš.

Taip pat aš kalbėjau su Ministru Pirmininku ir kitais žmonėmis, taip pat ir su žemės ūkio ministru. Jis irgi yra prieš, kai išsiaiškino, kokios grėsmės kyla žmogaus sveikatai ir visai gamtai.

Tačiau mane liūdina tai, kad šiandien Lietuvoje nėra jokių teisės aktų, kurie nustatytų administracinę arba baudžiamąją atsakomybę tiems, kurie bando tai padaryti be Aplinkos ministerijos ir Žemės ūkio ministerijos sutikimo. Susitikime su gyventojais Biržuose prie manęs priėjo moteris ir sako: kodėl jūs nieko nedarote, nes Biržų rajone buvo pasėti kontrabandiniu būdu įvežti genetiškai modifikuoti rapsai? Jinai pasakė, kas atsitiko. Sakau, iš kur jūs žinote? Sako: išmirė visos bitės, skruzdės ir netgi pelės, bet baisiausia, kad susikryžmino aplinkui tą lauką, kur buvo pasėti tie genetiškai modifikuoti rapsai, užsikrėtė per žiedadulkes kiti augalai ir pasidarė atsparūs insekticidams, t. y. tam, kas naikina žalingus augalus.

Taigi situacija šiandien Lietuvoje yra labai bloga, nes sienos yra atviros, nėra jokios kontrolės ir faktiškai, jau nekalbant apie bandymus, kurie buvo daryti kai kuriose selekcinėse stotyse, mūsų gana sudėtinga situacija, nes visiškai nesutvarkyta mūsų įstatymų bazė.

Man labai džiugu, kad, pradėjus kalbėti šia tema, Aplinkos ministerija ir Žemės ūkio ministerija pradėjo rengti pataisas, kurios nustatys civilinę ir net baudžiamąją atsakomybę už tokius veiksmus, kurie ardys žmogaus sveikatą ir gyvąją gamtą.

PIRMININKAS. Klausia D. Bekintienė. Nėra. S. Bucevičius.

S. BUCEVIČIUS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, ką tik išgirdome iš jūsų, kad rengiamos pataisos, kad ministerijos bus baudžiama, o šiame išplatintame laiške rašoma, kad mūsų gamintojai šiandien naudoja savo gamybai, maisto pramonei. Kaip tada bus su jais?

D. A. BARAKAUSKAS (TTF). Labai geras jūsų klausimas, t. y. antroji dalis. Pirmoji dalis yra gyvoji gamta, t. y. genetiškai modifikuoti organizmai. Jūsų klausimas yra susietas su produktais, kurie yra pagaminti iš genetiškai modifikuotų organizmų. Taip, tikrai pačioje paskutinėje to straipsnio dalyje yra išvardyti produktai, kurie yra pagaminti iš genetiškai modifikuotų organizmų, tai vadinamieji GMP. Šiandien, jūs žinote, nuėjus į parduotuvę visuose prekybos tinkluose yra labai daug produktų, kurie ten yra išvardyti. Žmonės paprasčiausiai šiandien neturi galimybės sužinoti tai, kokią jie kelia grėsmę žmogaus sveikatai, nes užrašai apie tai, kad produktas yra pagamintas iš genetiškai modifikuotų organizmų, yra labai mažytėm raidytėm. Tai čia būtų antra pataisa, kurią turėtų pateikti Seimas ir reglamentuoti, kaip turėtų būti elgiamasi su produktais, kuriais šiandien Lietuvoje prekiaujama, nes Pasaulio prekybos organizacija ir Europos Sąjunga yra davusi sutikimą, kad genetiškai modifikuoti produktai…

Baisiausia, pasirodo, kad yra ir genetiškai modifikuotų vaistų, kurie yra pagaminti iš genetiškai modifikuotų organizmų. Tai irgi labai didelė problema. Manau, tai yra didelė Lietuvos išlikimo problema, kurią reikia spręsti. Pirmas dalykas, genetiškai modifikuotiems organizmams reikia paskelbti moratoriumą. Antras dalykas, kaip jūs sakote, reikia sutvarkyti genetiškai modifikuotų produktų prekybą, kas jau yra pasirašyta, kad būtų užrašai, kokią grėsmę tai kelia. Trečias dalykas, sutvarkyti farmacijos verslą, verslą ir vaistus, kuriems buvo naudoti genetiškai modifikuoti organizmai. Pats paskutinis dalykas yra visi E, apie kuriuos mes taip pat nežinome. Tai trečia pataisa. Aš jas rengiu, prašysiu jūsų palaikymo ir pagalbos, kad mes galėtume tikrai padaryti gerą darbą, bent jau ne sau, tai būtų vaikams ir anūkams. Ačiū.

PIRMININKAS. V. Bukauskas.

V. BUKAUSKAS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Į vieną klausimo dalį atsakymą gavau, bet norėčiau paklausti kitaip. Mūsų valstybėje yra sukurta tiek institucijų, tai kodėl reikėjo tiek laukti, kad šiandien visuomenė būtų informuota apie genetiškai modifikuotus produktus, ko iki šiol nežinojo? Kodėl Švietimo ir mokslo ministerija, Aplinkos ministerija, kiti departamentai prie šio klausimo nedirbo, o reikėjo inicijuoti jums, tą sveikinu, kad būtų paskelbtas moratoriumas, kodėl valstybinės institucijos tuo neužsiėmė?

D. A. BARAKAUSKAS (TTF). Matot, šiandien yra Aplinkos ministerijos skyrius, apie kurį jau kalbėjau. Jis turėtų daryti viską, kad būtų įtrauktos visos kitos ministerijos ir žinybos, kad jos informuotų, skleistų informaciją, skelbtų apie žalą ir padarytų viską, kad nenukentėtų žmonių sveikata. Šiandien šitas skyrius, aš galiu prieš visus stovėdamas pasakyti, užsiima GMO lobizmu. Pavyzdžiui, vienoje ambasadoje neseniai įvyko susitikimas, prisipažino žemės ūkio viceministras, kad jis irgi buvo kviečiamas, buvo kalbama apie tai, kaip Lietuvai ekonomiškai bus gerai, ant to kabliuko pasikabino ir ūkio ministras. Ar girdėjote kalbas? Iš tikrųjų Lietuvoje nėra tvarkos, bet, žinote, aš negaliu už visą valstybę pasakyti, kodėl tos tvarkos nėra. Mes esame tam, kad tą tvarką įvestume, manau, kad mes ją įvesime.

PIRMININKAS. Paskutinysis klausia A. Mazuronis.

A. MAZURONIS (TTF). Labai dėkui. Aš norėjau paklausti gerbiamojo kolegos apie praktiką, kas gali nutikti žmogui suvalgius tų genetiškai modifikuotų kukurūzų ar sojų? Bet kai ponia V. M. Čigriejienė pradėjo pasakoti apie apsigimimus, ginekologines problemas, tai galima tik įsivaizduoti, kaip tai gali paveikti ir vyrus. Taigi aš pradėjau įsivaizduoti, šiek tiek įsivaizduoju ir atsisakau klausimo. Galite neatsakyti. (Šurmulys salėje)

PIRMININKAS. Klausia R. Kupčinskas. Dar turime laiko. Bet prašau labai trumpą klausimą ir trumpą atsakymą.

R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerai. Labai ačiū. Pirmiausia noriu paklausti. Moratoriumas įsigalioja nuo 2009 m. liepos 1 d., o kaip ten su tuo, kad 2 straipsnyje parašyta, kad šis įstatymas nuo 2002 m. gruodžio?..

D. A. BARAKAUSKAS (TTF). Ne, nuo 2009 m. liepos 1 d., yra toks ketinimas pasitarus su teisininkais. Manau, būtų labai gerai, jeigu ir Seimo valdyba, ir mes visi padarytume, kad būtų visos trys stadijos: pateikimas, svarstymas ir priėmimas, ir įsigaliotų nuo liepos 1 d., o toliau reikėtų rengti visus kitus teisės atkus. Aš esu labai dėkingas visai Seimo salei, nes labai geranoriškai ir labai daug pagalbininkų suradau, kas man tikrai labai daug padėjo, manau, ir padės. Ačiū jums.

PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Klausimų laikas baigėsi. Gerbiamieji kolegos, kas pasisako už, prieš? Už – R. Rutkelytė. Jos nėra salėje. D. Mikutienė.

D. MIKUTIENĖ (DPF). Gerbiamieji kolegos, siūlau palaikyti šį laiku pateiktą… nors galbūt šiek tiek pavėluotą įstatymo projektą. Manau, kad parlamentinės kontrolės principu tam tikriems komitetams iš tiesų derėtų išsikviesti tiek Aplinkos, tiek Sveikatos, tiek Žemės ūkio ministerijų atstovus, kad viskas būtų aiškiai reglamentuota, tiesiog pareikalauti atsakomybės, sakyčiau, už aplaidų darbą.

PIRMININKAS. Prieš – S. Bucevičius.

S. BUCEVIČIUS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Užsirašiau, aš išties prieš genetiškai modifikuotus esu, bet už tokią kolegos pataisą.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, balsuojame. Kas pritariate po pateikimo Genetiškai modifikuotų organizmų įstatymo papildymo įstatymo projektui?

Balsavimo rezultatai: už – 41, prieš ir susilaikiusių nebuvo. (Plojimai)

Gerbiamieji kolegos, mūsų posėdžio laikas baigėsi. Ar galime sutarti, kad dabar yra Seimo narių pareiškimai? Prieštaraujančių nėra, pareiškimų, mano žiniomis, taip pat nėra. (Juokas salėje)

Skelbiu vakarinį posėdį… (Balsai salėje) Dar yra pasiūlymas registruotis. Registruojamės paskutinį kartą šiandien.

Užsiregistravo 43 Seimo nariai.

Gerbiamieji kolegos, labai gerai, kad buvo pasiūlyta registruotis, nes mes dar nesutarėme dėl komitetų. Taigi siūlomi komitetai: pagrindinis – Aplinkos apsaugos komitetas, papildomi – Kaimo reikalų komitetas ir Sveikatos reikalų komitetas. Ar galime sutarti? Sutariam. Siūloma svarstyti birželio 26 d. (Balsai salėje) Taip, yra Sveikatos reikalų komitetas. Pagrindinis – Aplinkos apsaugos komitetas. (Balsai salėje)

Gerbiamieji kolegos, posėdį skelbiu baigtą.

---

* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LCSF – Liberalų ir centro sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; TPPF – Tautos prisikėlimo partijos frakcija; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.