Seimo rytinis plenarinis posėdis Nr. 71

2009 m. gegužės 5 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas A. VALINSKAS ir Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja I. DEGUTIENĖ

Seniūnų sueigos patikslinta 2009 m. gegužės 5 d. (antradienio) plenarinių posėdžių darbotvarkė

PIRMININKAS (A. VALINSKAS). Gerbiamieji kolegos, šiandien yra gegužės 5 d., antradienis, ir skelbiu šios dienos rytinio posėdžio pradžią. Kviečiu registruotis.

Užsiregistravo 53. Netrukus, matyt, bus gausiau. Linkiu visiems gero, konstruktyvaus darbo. Dėl šiandienos 1 klausimo – darbotvarkės tvirtinimas.

Z. Balčytis per šoninį mikrofoną. Prašau.

Z. BALČYTIS (LSDPF*). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Frakcijos vardu noriu paprašyti 2-11 klausimą – Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo atitinkamų straipsnių pakeitimo projektą, jeigu Seimas pritartų, perkelti po 1-5 klausimo Kelių priežiūros plėtros programos, prieš pertrauką, nes tai yra labai svarbus įstatymas.

PIRMININKAS. Dar kartelį pakartosiu: darbotvarkės 2-11 klausimą siūlote po 1-5.

Z. BALČYTIS (LSDPF). Taip.

PIRMININKAS. Dėkoju. Ar būtų dar pasiūlymų? Kol kas nematyti. Gerbiamieji kolegos, siūlau balsuojant apsispręsti, ar pritarti Socialdemokratų frakcijos pasiūlymui darbotvarkės 2-11 klausimą perkelti po 1-5? Prašau balsuoti. Kas už perkėlimą, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja kitaip.

Balsavo 68. Už – 29, prieš – 8, susilaikė 31. Pasiūlymui nepritarta. Klausimas darbotvarkėje lieka ten, kur ir buvo numatyta.

Ar dar būtų pasiūlymų ir pastabų dėl šiandienos, antradienio, rytinio, ir vakarinio posėdžių darbotvarkių? Nėra.

Gerbiamieji kolegos, kviečiu darbotvarkę patvirtinti bendru sutarimu registruojantis ir balsuojant. Prašau.

Užsiregistravo 78. Balsavo 77: už – 74, prieš nėra, susilaikė 3. Darbotvarkė patvirtinta, registracija taip pat įvyko.

Advokatūros įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-513(2) (priėmimo tęsinys)

Gerbiamieji kolegos, darbotvarkės klausimas 1-2 – Advokatūros įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-513. Priėmimas. Yra likęs tik balsavimas. Kol kas yra užsiregistravę pakankamai Seimo narių.

Taigi skelbiu balsavimą. Kas už tai, kad būtų priimtas mano ką tik pristatytas ir minėtas įstatymo projektas Nr. XIP-513 balsuoja už, kas turi kitą nuomonę balsuoja kitaip?

Balsavo 80. Už – 36, prieš – 13, susilaikė 31. Projektas nepriimtas.

Darbotvarkės 1-3 klausimas. Mielieji kolegos, gal dirbkime pagal darbotvarkę, be komentarų, šypsokimės, ir konstruktyviai šiandien įveiksime visus klausimus. (Balsai salėje) Negirdėjau, kad nepriėmus įstatymo reikėtų barkštelti, jeigu jūs turėjote omeny gongą.

2009 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-496(2) (antrasis svarstymas)

Darbotvarkės 1-3 klausimas – 2009 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-496. Antrasis svarstymas. Pranešėjas – ministras A. G. Šemeta. Prašau. Kviečiu ministrą į tribūną, žodis jam.

A. G. ŠEMETA. Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai. Tik vakar Europos Komisija paskelbė naujausias Europos Sąjungos šalių ekonomikų prognozes, ir belieka konstatuoti, kaip būdavo anksčiau, – kiekviena naujesnė prognozė yra, deja, prastesnė nei buvusi prieš tai. Tas pats atsitiko ir šį kartą. Faktiškai visoms Europos Sąjungos valstybėms Komisija prognozuoja didesnį nuosmukį, nei buvo manyta šių metų sausio mėnesį. Apskritai Europos Sąjungos ekonomika šiais metais turėtų smukti apie 4 % ir tai būtų didžiausias nuosmukis nuo Antrojo pasaulinio karo.

Daugelyje Europos Sąjungos valstybių gerokai smuko biudžeto pajamos, ir tos valstybės, kaip ir mes, yra priverstos koreguoti savo biudžetus. Kai kurios valstybės tą jau padarė ne kartą ir turės daryti papildomai. Pavyzdžiui, Airija jau ketvirtą kartą taisė savo biudžetą, Estija taiso trečią kartą, Vokietiją taip pat turės taisyti savo biudžetą trečią kartą, kitoms valstybėms atsitinka tas pats, nes, didėjant ekonomikos nuosmukiui, biudžeto pajamos yra mažesnės, nei buvo prognozuota anksčiau. Atitinkamai vyriausybės turi imtis tinkamų veiksmų, kad galėtų užtikrinti būtiniausių poreikių finansavimą.

Deja, biudžeto antrojo svarstymo procedūra yra daugiau techninis dalykas, nes pagal darbo reglamentą Vyriausybė turi pateikti savo poziciją dėl Seimo narių teiktų pasiūlymų biudžetui. Daugelis šių pasiūlymų, be abejo, buvo susiję su investicijų projektų peržiūrėjimu. Aš tiesiog turiu pateikti Vyriausybės poziciją dėl teiktų pasiūlymų.

Seime svarstant pirminį patobulinto 2009 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto variantą, buvo pateikta Seimo komitetų, ir Seimo narių, atskirų valstybės institucijų prašymų bei pasiūlymų didinti asignavimus už 1 mlrd. 367 mln. Lt. Biudžeto ir finansų komitetas pasiūlė Vyriausybei padidinti asignavimus 143,2 mln. Lt, taip pat komitetas Vyriausybei pasiūlė apsvarstyti likusią dalį Seimo narių, Seimo komitetų ir atskirų valstybės institucijų prašymų bei pasiūlymų. Tobulindama biudžeto projektą, Vyriausybė svarstė visus gautus pasiūlymus. Patobulintame biudžeto projekte iš viso papildomai asignavimus siūlome padidinti 586,2 mln. Lt, iš jų 84,4 mln. Lt, atsižvelgus į Biudžeto ir finansų komiteto pasiūlymus. Pagal valstybės funkcijas Vyriausybė siūlo asignavimus padidinti bendrosioms valstybės paslaugoms – 5,2 mln. Lt, viešajai tvarkai ir visuomenės apsaugai – 4,9 mln. Lt, ekonomikai – 577,9 mln. Lt. Iš jų specialiajai kelių priežiūros ir plėtros programai siūloma padidinti 25 mln. Lt, Ūkio ministerijai iš Europos Sąjungos lėšų – 14,5 mln. Lt turizmo priemonėms, iš to skaičiaus daugiafunkciniams sporto ir poilsio kompleksams Kaune, Nemuno saloje, – 8,5 mln. Lt, Klaipėdoje – 1,5 mln. Lt, Alytuje – 2,5 mln. Lt ir Girstučio kultūros ir sporto centro pastato Kaune sporto centro dalies rekonstravimui – 1 mln. Lt. Taip pat siūloma numatyti papildomai 526 mln. Lt Europos Sąjungos lėšų finansų inžinerijos priemonėms įgyvendinti.

Sveikatos apsaugai siūloma padidinti asignavimus 5,5 mln. Lt, poilsio, kultūros ir religijos sričiai – 18,4 mln. Lt, švietimui – 7,1 mln. Lt. Beje, noriu pažymėti, kad šių metų balandžio 16 d. švietimo ir mokslo bei ūkio ministrai pasirašė įsakymą dėl švietimo įstaigų projektų, siūlomų finansuoti iš Europos Sąjungos fondų lėšų pagal priemonę „viešosios paskirties pastatų renovavimas nacionaliniu lygiu“, sąrašo patvirtinimo, kuriame švietimo įstaigų renovavimui numatoma skirti daugiau nei 112 mln. Lt. Taip pat siūloma padidinti asignavimus socialinei apsaugai 2,9 mln. Lt.

Taigi atsižvelgus į Biudžeto ir finansų komiteto siūlymus dėl patobulinto 2009 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto siūlome pritarti šiems Biudžeto ir finansų komiteto siūlymams. Pasiūlymus skaitysiu pagal jų įregistravimo Seime eilę.

Siūlome atsižvelgti į šiuos Biudžeto ir finansų komiteto siūlymus. Pasvalio rajono savivaldybei skirti 400 tūkst. Lt Pasvalio kultūros centro rekonstrukcijai. Komitetas pritarė šiam siūlymui, Vyriausybė taip pat siūlo pritarti. Taip pat Pasvalio rajono savivaldybei siūloma skirti 500 tūkst. Lt Pasvalio rajono melioracijai, teikėjas A. Matulas. Seimo komitetas siūlo iš dalies pritarti, nes viename iš tolesnių siūlymų yra numatyta apskritai melioracijos asignavimus padidinti 5,5 mln. Lt, taigi šis pasiūlymas būtų įtrauktas į bendrus pasiūlymus padidinti asignavimus melioracijai.

Seimo nariai A. Dumčius, A. Kazulėnas, D. Kuodytė, Z. Užlytė, V. P. Andriukaitis, V. Blinkevičiūtė, P. Luomanas, M. Varaška, A. Nedzinskas siūlė skirti 6 mln. 885 tūkst. Lt Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro programai vykdyti. Seimo komitetas siūlė iš dalies pritarti šiam pasiūlymui ir skirti 200 tūkst. Lt. Vyriausybė siūlo pritarti Seimo komiteto pasiūlymui.

Seimo narys V. Stundys siūlė Vilniaus apskrities viršininko administracijai skirti 916 tūkst. Lt Lavoriškių pagrindinės mokyklos priestato statybai. Seimo komitetas siūlė pritarti šiam pasiūlymui, Vyriausybė taip pat siūlo pritarti pasiūlymui.

A. Matulas ir D. Mikutienė siūlė Panevėžio apskrities viršininko administracijai skirti 3 mln. 200 tūkst. Lt Panevėžio apskrities ligoninės operacinių bloko pastato rekonstravimui. Komitetas siūlė iš dalies pritarti šiam pasiūlymui ir skirti 300 tūkst. Lt, Vyriausybė pritarė šiam siūlymui.

Seimo nariai A. Matulas ir D. Mikutienė siūlė Radviliškio rajono savivaldybei skirti 750 tūkst. Lt investicijų projektui VšĮ Radviliškio ligoninės Radviliškyje, Gedimino g. 9, operacinės ir reanimacijos intensyviosios terapijos skyriaus patalpų rekonstravimui ir medicinos įrangos įsigijimui. Komitetas siūlė pritarti ir skirti 750 tūkst. Lt, Vyriausybė pritarė šiam siūlymui.

Seimo narys J. Razma siūlė savivaldybių investicinėse programose melioracijai numatytas lėšas mažinti ne daugiau nei 30 %. Komitetas siūlė iš dalies pritarti šiam siūlymui ir skirti savivaldybių investicinėse programose melioracijai 5 mln. 500 tūkst. Lt. Vyriausybė siūlo pritarti šiam komiteto siūlymui.

Seimo nariai A. Endzinas, E. Tamašauskas, G. Navaitis, A. Kašėta, V. Grubliauskas ir V. Bukauskas siūlė skirti 100 mln. Lt Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos specialiajai kelių priežiūros ir plėtros programai. Seimo komitetas siūlė pritarti šiam siūlymui, Vyriausybė siūlo pritarti šiam siūlymui iš dalies ir skirti 25 mln. Lt.

Seimo nariai R. Ačas ir R. Baškienė siūlė skirti 200 tūkst. Lt Šiaulių rajono savivaldybei Raudėnų pagrindinės mokyklos pastato rekonstravimui ir priestato statybai. Komitetas siūlė pritarti ir skirti 200 tūkst. Lt. Vyriausybė pritarė šiam siūlymui.

Seimo narys R. Ačas siūlė skirti 100 tūkst. Lt Raseinių rajono savivaldybei Viduklės A. Stanevičiaus gimnazijos vidaus remonto darbams. Komitetas pritarė šiam siūlymui, Vyriausybė taip pat pritarė šiam siūlymui.

Seimo narys R. Ačas siūlė skirti 50 tūkst. Lt Raseinių J. Žemaičio gimnazijos vidaus remonto darbams. Komitetas siūlė pritarti šiam siūlymui, Vyriausybė taip pat pritarė.

Seimo nariai V. Matuzas ir A. Stirblytė siūlė Panevėžio apskrities viršininko administracijai skirti 500 tūkst. Lt viešosios įstaigos Siaurojo geležinkelio komplekso išlaikymui ir priežiūrai. Komitetas siūlė iš dalies pritarti šiam siūlymui ir skirti 250 tūkst. Lt, Vyriausybė pritarė komiteto siūlymui.

Seimo nariai A. Bilotaitė, E. Jurkevičius, V. Bacevičius, A. Stancikienė ir P. Žeimys siūlė skirti Kretingos savivaldybei 300 tūkst. Lt VšĮ Kretingos ligoninės medicinos įrangos atnaujinimo programai. Komitetas pritarė šiam siūlymui. Vyriausybė taip pat pritarė šiam siūlymui. Seimo nariai A. Endzinas, V. Grubliauskas, E. Tamašauskas ir A. Kašėta siūlė skirti 2 mln. 500 tūkst. Lt M. Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Klaipėdos skyriaus pastato Klaipėdoje, Liepojos g. 41, rekonstravimui. Komitetas siūlė šiam pasiūlymui pritarti iš dalies ir skirti 200 tūkst. Lt. Vyriausybė pritarė šiam siūlymui.

Seimo nariai A. Endzinas, V. Grubliauskas, E. Tamašauskas ir A. Kašėta siūlė skirti 3 mln. 400 tūkst. Lt Šilutės rajono savivaldybei Šilutės 1-osios gimnazijos remontui. Komitetas siūlė iš dalies pritarti ir skirti 1 mln. 250 tūkst. Lt. Vyriausybė pritarė komiteto siūlymui.

Seimo nariai A. Endzinas, V. Grubliauskas, E. Tamašauskas ir A. Kašėta siūlė skirti 100 tūkst. Lt Kauno miesto savivaldybei Kauno miesto darželio „Vaikystė“ teritorijai sutvarkyti. Komitetas pritarė šiam siūlymui. Vyriausybė taip pat pritarė šiam pasiūlymui.

Seimo narys V. Matuzas siūlė Akmenės rajono savivaldybei skirti 56,3 tūkst. Lt Naujosios Akmenės lopšelio-darželio „Buratinas“ pastatui rekonstruoti. Komitetas siūlė iš dalies pritarti pasiūlymui ir skirti šiam darželiui 37 tūkst. Lt. Vyriausybė pritarė komiteto pasiūlymui.

Seimo narys V. Matuzas siūlė skirti 700 tūkst. Lt Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybai jos funkcijoms vykdyti. Komitetas siūlė iš dalies pritarti pasiūlymui ir skirti 300 tūkst. Lt. Vyriausybė pritaria komiteto pasiūlymui.

Sveikatos reikalų komitetas siūlė skirti 100 tūkst. Lt investicinio projekto Kauno Kalniečių poliklinikos pastato Kaune, Savanorių g. 369, langų ir lauko durų keitimui, stogų renovavimui ir šilumos punkto rekonstravimui įgyvendinti. Komitetas siūlė iš dalies pritarti ir svarstyti galimybę finansuoti iš Europos Sąjungos Ūkio ministerijai numatytų lėšų. Vyriausybė siūlo pritarti Seimo Sveikatos reikalų komiteto pasiūlymui ir skirti 100 tūkst. Lt iš biudžeto šiam projektui finansuoti.

Seimo nariai V. Matuzas ir J. Razma siūlė atkurti viešajai įstaigai Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas sumažintus asignavimus 3 mln. 177 tūkst. Lt. Seimo Biudžeto ir finansų komitetas siūlė pritarti šiam pasiūlymui. Vyriausybė pritarė komiteto pasiūlymui.

Seimo narys Ž. Šilgalis siūlė Kultūros ministerijai Kauno valstybinio muzikinio teatro pastatui (Laisvės alėja Nr. 91) rekonstruoti atkurti 2,5 mln. Lt. Seimo komitetas siūlė pritarti šiam pasiūlymui. Vyriausybė pritarė komiteto pasiūlymui.

Seimo narys Ž. Šilgalis siūlė Telšių rajono savivaldybei Ūbiškės pagrindinės mokyklos sporto salei rekonstruoti skirti 320 tūkst. Lt. Komitetas siūlė pritarti šiam pasiūlymui. Vyriausybė pritarė komiteto pasiūlymui.

Seimo narys Ž. Šilgalis siūlė Vilniaus miesto savivaldybei projektui „Vilnius – tarptautinio konkurencingumo didinimas, kultūros infrastruktūros objektų plėtra“ vykdyti skirti 1 mln. Lt. Seimo komitetas siūlė iš dalies pritarti šiam pasiūlymui ir skirti 810 tūkst. Lt. Vyriausybė pritarė komiteto pasiūlymui.

Seimo narys E. Pupinis siūlė Utenos apskrities viršininko administracijai skirti 400 tūkst. Lt VšĮ Utenos apskrities ligoninės investicijų projektui „Pagrindinio pastato rekonstrukcija“. Komitetas siūlė iš dalies pritarti ir skirti šiam projektui 50 tūkst. Lt. Vyriausybė pritarė komiteto pasiūlymui. Seimo narys E. Pupinis siūlė Utenos rajono savivaldybei skirti 250 tūkst. Lt Adolfo Šapokos gimnazijos pastato rekonstravimui užbaigti. Komitetas siūlė iš dalies pritarti ir skirti 200 tūkst. Lt. Vyriausybė pritarė komiteto pasiūlymui.

Seimo nariai J. Razma ir A. Kašėta siūlė apskričių viršininkų administracijoms palikti bent dvigubai didesnes, negu siūlyta pirminiame projekte, lėšas žemės reformai vykdyti. Komitetas pritarė šiam pasiūlymui ir siūlė skirti žemės reformai 9 mln. 846 tūkst. Lt. Vyriausybė pritarė komiteto pasiūlymui. Taip pat tie patys Seimo nariai siūlė apsvarstyti galimybę neišskirti atskira eilute žemės reformos lėšų, nes tuomet apskričių viršininkų administracijos galės kartu taupydamos žemės reformai skirti bent minimaliai būtiną lėšų kiekį. Seimo komitetas siūlė pritarti šiam pasiūlymui. Vyriausybė pritarė komiteto pasiūlymui.

Seimo narys J. Dautartas siūlė skirti Kultūros ministerijai 1 mln. 500 tūkst. Lt Kauno valstybinio dramos teatro pastatui rekonstruoti. Komitetas siūlė iš dalies pritarti Seimo nario pasiūlymui ir skirti 750 tūkst. Lt. Vyriausybė pritarė komiteto pasiūlymui.

Seimo narys E. Tamašauskas siūlė skirti Jurbarko rajono savivaldybei 1 mln. 600 tūkst. Lt viešosios bibliotekos rekonstrukcijos ir naujos statybos darbams atlikti. Komitetas pritarė šiam pasiūlymui. Vyriausybė pritarė komiteto pasiūlymui.

Seimo nariai A. Endzinas, V. Grubliauskas, E. Tamašauskas, A. Kašėta, taip pat Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas siūlė skirti 2 mln. Lt Klaipėdos universiteto studentų miestelio Gamtos ir matematikos mokslų fakulteto pastatui Klaipėdoje rekonstruoti. Komitetas siūlė iš dalies pritarti šiam pasiūlymui ir skirti 200 tūkst. Lt. Vyriausybė pritarė komiteto pasiūlymui.

Seimo nariai Ž. Šilgalis, A. Zuokas, V. Valkiūnas, V. Grubliauskas, D. Budrys, V. Babilius, D. Meiželytė, I. Valinskienė, E. Tamašauskas siūlė skirti viešajai įstaigai „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ valstybės investicijų programos investicijų projektui „Skaitmeninės kilnojamosios televizijos stoties įsigijimas“ 1 mln. 200 tūkst. Lt. Komitetas iš dalies pritarė Seimo narių pasiūlymui ir siūlo skirti 800 tūkst. Lt. Vyriausybė pritarė komiteto pasiūlymui.

Seimo narys L. Dinius, kaip suprantu, frakcijos vardu siūlė skirti 13 mln. 514 tūkst. Lt Šiaulių apskrities viršininko administracijai VšĮ Šiaulių apskrities ligoninės Moters ir vaiko klinikos medicininei įrangai įsigyti. Komitetas siūlė iš dalies pritarti Seimo nario pasiūlymui ir skirti 2 mln. 200 tūkst. Lt. Vyriausybė pritarė komiteto pasiūlymui.

Taip pat Seimo narys L. Dinius siūlė skirti 700 tūkst. Lt Alytaus miesto savivaldybės Alytaus miesto teatro pastato statybos darbams. Komitetas siūlė iš dalies pritarti ir skirti šiam projektui 500 tūkst. Lt. Vyriausybė pritarė komiteto pasiūlymui. Taip pat Seimo narys L. Dinius siūlė skirti 1 mln. Lt Zarasų rajono savivaldybės Kultūros centro teritoriniam struktūriniam pastatui Dusetose rekonstruoti. Komitetas siūlė iš dalies pritarti ir skirti 600 tūkst. Lt. Vyriausybė pritarė komiteto pasiūlymui.

Seimo narys L. Dinius taip pat siūlė skirti 9 mln. Lt Varėnos miesto daugiafunkciniam sporto, pramogų, konferencijų, parodų, turizmo ir aktyvaus poilsio centrui statyti. Komitetas siūlė iš dalies pritarti šiam pasiūlymui ir skirti 900 tūkst. Lt. Vyriausybė pritarė komiteto pasiūlymui. Seimo narys L. Dinius siūlė skirti 500 tūkst. Lt Lietuvos nacionalinės filharmonijos pastato pirmojo korpuso Vilniuje rekonstravimui. Seimo komitetas siūlė pritarti šiam pasiūlymui. Vyriausybė taip pat pritarė komiteto pasiūlymui.

Seimo narys L. Dinius siūlė skirti 400 tūkst. Lt Šiaulių miesto savivaldybei Šiaulių Juliaus Janonio gimnazijos pastatui rekonstruoti. Komitetas siūlė pritarti šiam pasiūlymui iš dalies ir skirti 200 tūkst. Lt. Vyriausybė pritarė komiteto pasiūlymui. Seimo narys L. Dinius siūlė skirti 1 mln. Lt Lietuvos veterinarijos akademijos Užkrečiamųjų ligų katedros patalpoms rekonstruoti ir Veterinarijos institutui perkelti į Lietuvos veterinarijos akademijos teritoriją. Komitetas siūlė iš dalies pritarti šiam pasiūlymui ir skirti 500 tūkst. Lt. Vyriausybė pritarė komiteto pasiūlymui.

Seimo narys L. Dinius taip pat siūlė skirti 1 mln. 419 tūkst. Lt Skuodo rajono savivaldybei Skuodo Pranciškaus Žadeikio gimnazijos pastatui rekonstruoti. Komitetas siūlė iš dalies pritarti šiam pasiūlymui ir skirti 500 tūkst. Lt. Vyriausybė pritarė komiteto pasiūlymui. Seimo narys L. Dinius taip pat siūlė skirti 300 tūkst. Lt Mažeikių rajono savivaldybei Sedos Vytauto Mačernio gimnazijos pastatams rekonstruoti. Komitetas siūlė pritarti šiam pasiūlymui. Vyriausybė pritarė komiteto pasiūlymui.

Seimo narys L. Dinius siūlė skirti 400 tūkst. Lt Kazlų Rūdos savivaldybei Kazlų Rūdos Kazio Griniaus gimnazijos pastato rekonstrukcijai užbaigti. Komitetas siūlė iš dalies pritarti šiam pasiūlymui ir skirti 100 tūkst. Lt. Vyriausybė pritarė komiteto pasiūlymui.

Seimo valdyba ir Seimo Biudžeto ir finansų komitetas siūlė atkurti 4 mln. 28 tūkst. Lt Seimo kanceliarijai Seimo narių padėjėjams ir sekretoriams darbo užmokesčiui su įmokomis „Sodrai“, Seimo narių išlaidoms, susijusioms su parlamentine veikla, Seimo Pirmininko ir pavaduotojų reprezentacinėms išlaidoms. Komitetas pritarė šiam pasiūlymui. Vyriausybė pritarė komiteto pasiūlymui.

Seimo narys V. Simulikas siūlė skirti 2 mln. 96 tūkst. Lt Generalinei prokuratūrai dėl apygardų ir apylinkių prokurorų pareiginių algų nemažinimo. Komitetas siūlė svarstyti Vyriausybei šį klausimą. Vyriausybė pritarė Seimo nario pasiūlymui ir siūlo skirti prokuratūrai 2 mln. 96 tūkst. Lt.

Užsienio reikalų komitetas, Seimo narė V. Aleknaitė-Abramikienė siūlė skirti 1 mln. Lt Užsienio reikalų ministerijai Vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai programai, Afganistano Goro provincijos projektams. Komitetas siūlė pritarti šiam pasiūlymui. Vyriausybė pritarė komiteto pasiūlymui.

Seimo narys A. Anušauskas siūlė skirti Panevėžio apskrities viršininko administracijai 500 tūkst. litų Kupiškio pensionato nebaigto statyti pastatui rekonstruoti. Komitetas siūlė iš dalies pritarti šiam pasiūlymui ir skirti 200 tūkst. litų. Vyriausybė pritarė komiteto pasiūlymui.

Seimo narys V. Galvonas siūlė skirti Anykščių rajono savivaldybės viešajai bibliotekai Anykščiuose Vyskupo skvere statyti, 2009 metams skirti 760 tūkst. litų. Komitetas pritarė šiam Seimo nario pasiūlymui. Vyriausybė pritarė komiteto pasiūlymui.

Seimo narys V. Galvonas siūlė skirti 650 tūkst. litų Kupiškio rajono savivaldybės investicijų projektui „Kupiškio miesto stadiono Lauko g. 5a rekonstravimas“, pritaikant Kupiškio L. Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos poreikiams, užbaigti. Siūlomas lėšų šaltinis – 306 tūkst. Saulės mūšio minėjimui skirtos lėšos ir 343 tūkst. iš Finansų ministerijos programos. Komitetas siūlė pritarti Seimo nario V. Galvono pasiūlymui skirti 344 tūkst. litų ir perskirstyti 306 tūkst. litų, sumažinant asignavimus Saulės mūšio minėjimui. Vyriausybė siūlo pritarti komiteto pasiūlymui.

Seimo narė I. Degutienė siūlė padidinti Tautinių mažumų ir išeivijos departamentui skiriamus asignavimus 153 tūkst. litų – juos skirti Seinų lietuvių „Žiburio“ mokyklai finansuoti. Komitetas siūlė svarstyti Vyriausybei šį klausimą. Vyriausybė pritarė Seimo narės pasiūlymui ir siūlo skirti 153 tūkst. litų.

Taip pat, atsižvelgus į Biudžeto ir finansų komiteto siūlymus, finansuoti ir ieškoti galimybių finansuoti iš Europos Sąjungos lėšų, numatytų Ūkio ministerijai ir Susisiekimo ministerijai, šiuos projektus. Vyriausybė siūlo. Įvertinant Seimo narių A. Dumčiaus, V. Čigriejienės, K. Kuzminsko, J. Urbanavičiaus, K. Uokos, V. Margevičienės, R. Kupčinsko, D. Jankausko, V. Gedvilo, B. Vėsaitės, Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pasiūlymą, numatyti 17 mln. litų investiciniam projektui „Kauno pramogų ir sporto rūmai Nemuno saloje Kaune, Karaliaus Mindaugo pr. 50“. Komitetas siūlė iš dalies pritarti šiam pasiūlymui ir siūlė finansuoti šį projektą iš Europos Sąjungos lėšų, numatytų Ūkio ministerijai, skiriant tam 8 mln. 500 tūkst. litų. Vyriausybė pritarė šiam komiteto pasiūlymui.

Taip pat Seimo nariai K. Daukšys, E. Tamašauskas, A. Nedzinskas, V. Žiemelis, V. Čigriejienė, P. Auštrevičius, D. Bekintienė siūlė skirti 30 mln. 353 tūkst. litų Alytaus miesto savivaldybei tilto per Nemuną Alytuje statybos darbams užbaigti. Komiteto pasiūlymas buvo svarstyti šį klausimą Vyriausybei, ieškoti galimybių finansuoti iš Europos Sąjungos lėšų. Vyriausybė siūlo iš dalies pritarti šiam pasiūlymui ir siūlo finansuoti šį projektą iš Europos Sąjungos lėšų, numatytų Susisiekimo ministerijai pagal priemonę „Savivaldos transporto infrastruktūros modernizavimas ir plėtra“.

Seimo narys R. Ačas siūlė skirti 250 tūkst. litų Raseinių rajono „Šaltinio“ vidurinės mokyklos pastato Raseiniuose, Ateities g. 23 rekonstrukcijos darbams užbaigti. Komitetas siūlė iš dalies pritarti ir finansuoti šį projektą iš Ūkio ministerijai numatytų Europos Sąjungos lėšų. Vyriausybė siūlo pritarti komiteto pasiūlymui.

Seimo nariai A. Endzinas, V. Grubliauskas, E. Tamašauskas ir A. Kašėta siūlė skirti 300 tūkst. litų Kauno miesto savivaldybei Kauno miesto menų darželio „Etiudas“ pastato renovacijos projektui įgyvendinti. Komitetas siūlė iš dalies pritarti ir finansuoti šį projektą iš Europos Sąjungos lėšų, numatytų Ūkio ministerijai. Vyriausybė siūlo pritarti komiteto pasiūlymui. Galiu informuoti, kad šis projektas yra įtrauktas į Ūkio ministerijos patvirtintą finansuotinų projektų sąrašą.

Seimo nariai A. Endzinas, V. Grubliauskas, E. Tamašauskas ir A. Kašėta siūlė skirti 500 tūkst. litų Pagėgių savivaldybei Pagėgių vaikų darželiui statyti ir renovuoti. Komitetas siūlė iš dalies pritarti ir siūlė svarstyti galimybę finansuoti iš Europos Sąjungos lėšų, numatytų Ūkio ministerijai. Vyriausybė pritarė šiam komiteto pasiūlymui.

Seimo nariai A. Endzinas, V. Grubliauskas, E. Tamašauskas ir A. Kašėta siūlė skirti 1 mln. litų Kauno miesto savivaldybei Kauno „Aušros“ gimnazijai remontuoti. Komitetas siūlė svarstyti šį klausimą Vyriausybei ir ieškoti galimybių finansuoti iš Europos Sąjungos lėšų. Vyriausybė pritarė šiam komiteto pasiūlymui ir siūlo finansuoti iš Europos Sąjungos lėšų, numatytų Ūkio ministerijai. Šis projektas taip pat yra įtrauktas į Švietimo ir mokslo ministro ir ūkio ministro pasirašytą sąrašą.

Seimo narys V. Matuzas siūlė skirti Naujosios Akmenės vaikų lopšelio-darželio „Žvaigždutė“ pastatui rekonstruoti 56,3 tūkst. litų. Komitetas siūlė iš dalies pritarti šiam pasiūlymui ir skirti finansavimą iš Ūkio ministerijai numatytų Europos Sąjungos lėšų. Vyriausybė taip pat pritarė šiam pasiūlymui ir projektas bus finansuojamas iš Europos Sąjungos lėšų.

Seimo narys S. Šedbaras siūlė skirti 1 mln. litų Tauragės „Šaltinio“ pagrindinei mokyklai rekonstruoti. Komitetas siūlė taip pat šį projektą finansuoti iš Europos Sąjungos lėšų, numatytų Ūkio ministerijai. Vyriausybė pritarė šiam pasiūlymui.

Seimo narė D. Bekintienė siūlė skirti Vilniaus miesto savivaldybei 300 tūkst. litų Vilniaus „Spindulio“ pagrindinei mokyklai. Komitetas siūlė pritarti šiam pasiūlymui ir finansuoti iš Ūkio ministerijai skirtų Europos Sąjungos lėšų. Vyriausybė taip pat pritarė šiam pasiūlymui ir projektas yra įtrauktas į finansuotinų projektų sąrašą.

Seimo nariai J. Dautartas ir K. Uoka siūlė skirti 250 tūkst. litų investicijų projektui „Kauno „Santaros“ gimnazijos pastato Kaune, Baltų pr. 51 rekonstravimas“. Komitetas siūlė iš dalies pritarti šiam pasiūlymui ir svarstyti galimybę finansuoti šį projektą iš Europos Sąjungos lėšų, numatytų Ūkio ministerijai. Vyriausybė pritarė šiam komiteto pasiūlymui.

Seimo narys A. Butkevičius siūlė skirti 500 tūkst. litų Vilkaviškio rajono savivaldybei darželio „Pasaka“ pastatui rekonstruoti. Komitetas siūlė iš dalies pritarti šiam pasiūlymui ir svarstyti galimybę finansuoti iš Europos Sąjungos lėšų, numatytų Ūkio ministerijai. Vyriausybė pritarė šiam pasiūlymui.

Seimo narys J. Palionis siūlė skirti 800 tūkst. litų Birštono savivaldybei Birštono lopšelio-darželio „Vyturėlis“ pastatui rekonstruoti. Komitetas taip pat siūlė finansuoti šį projektą iš Europos Sąjungos lėšų, numatytų Ūkio ministerijai. Vyriausybė pritarė šiam pasiūlymui.

Seimo nariai J. Dautartas ir K. Uoka siūlė Kauno miesto savivaldybei skirti 250 tūkst. litų investicijų projektui „Kauno P. Vileišio vidurinės mokyklos pastatui Kaune, Demokratų g. 36 rekonstravimas“. Komitetas siūlė svarstyti šį klausimą Vyriausybei. Vyriausybė siūlo pritarti Seimo narių pasiūlymams ir finansuoti šį projektą iš Ūkio ministerijai numatytų Europos Sąjungos lėšų.

Taip pat Vyriausybė, atsižvelgusi į Biudžeto ir finansų komiteto siūlymus dėl asignavimų perskirstymo ir papildomo skyrimo, siūlo įvertinti Socialinių reikalų ir darbo komiteto pasiūlymą skirti 2 mln. litų Neįgaliųjų socialinės integracijos programai, šia suma sumažinant valstybės biudžeto lėšas Tremtinių butų pirkimo programai. Vyriausybė pritaria komiteto teikiamam perskirstymui. Taip pat Socialinių reikalų ir darbo komitetas siūlė sumažinti Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos investicijų projektams skiriamus asignavimus, nemažinti 2 mln. 108 tūkst. Lt Neįgaliųjų socialinės integracijos programos ir 582 tūkst. Lt Vaikų išlaikymo fondui. Vyriausybė siūlo nemažinti asignavimų Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos, tačiau skirti papildomai šiems pasiūlymams įgyvendinti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai 2 mln. 690 tūkst. Lt.

Biudžeto ir finansų komitetas siūlė perskirstyti asignavimus tarp asignavimų valdytojų ir programų. Dabar informuosiu, kokie pasiūlymai buvo teikti. Seimo nariai A. Dumčius, V. V. Margevičienė, V. Gedvilas, V. Gapšys, M. Bastys, K. Kuzminskas, R. Kupčinskas, V. M. Čigriejienė siūlė skirti 700 tūkst. Lt Kūno kultūros ir sporto departamentui Kauno Dariaus ir Girėno stadiono dangai atstatyti, atitinkama suma sumažinus asignavimus Kauno miesto mokyklų renovacijai. Komitetas pritarė šiam perskirstymui, Vyriausybė taip pat siūlo jam pritarti. Seimo nariai A. Bilotaitė, E. Jurkevičius, V. Bacevičius, A. Stancikienė ir P. Žeimys siūlė Šilalės rajono savivaldybei skirti 500 tūkst. Lt Simono Gaudiešiaus gimnazijos pastato remontui, atitinkama suma sumažinti Stasylų geležinkelio pasienio kontrolės punkto statybai skiriamus asignavimus. Komitetas pritarė šiam pasiūlymui. Vyriausybė taip pat pritarė šiam pasiūlymui. Seimo nariai A. Bilotaitė, E. Jurkevičius, V. Bacevičius, A. Stancikienė ir P. Žeimys siūlė skirti Klaipėdos apskrities viršininko administracijai 193,9 tūkst. Lt investicijų projektui Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatorijos pastatui Klaipėdoje rekonstruoti, atitinkama suma sumažinant Saulės mūšio pergalės įamžinimo memorialiniam kompleksui Joniškio rajono savivaldybėje, Jauniūnų kaime, skiriamus asignavimus. Komitetas pritarė šiam pasiūlymui. Vyriausybė pritarė komiteto pasiūlymui. Seimo narys J. Razma siūlė Plungės rajono savivaldybei skirti 600 tūkst. Lt, t. y. nemažinti Plungės rajono savivaldybės kultūros centro pastato rekonstravimui skirtų lėšų, atitinkama suma sumažinant Informacinės visuomenės plėtros komiteto asignavimus. Komitetas pritarė šiam pasiūlymui, Vyriausybė pritarė komiteto pasiūlymui.

Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas siūlė skirti 255 tūkst. Lt Lietuvos valstybiniam mokslo ir studijų fondui turtui įsigyti, atitinkama suma sumažinant Švietimo ir mokslo ministerijai numatytus asignavimus turtui įsigyti. Komitetas pritarė perskirstymui, Vyriausybė pritarė komiteto pasiūlymui. Seimo narys S. Bucevičius siūlė skirti 320 tūkst. Lt Joniškio Mato Slančiausko gimnazijos pastato rekonstravimui, atitinkama suma sumažinant Saulės mūšio pergalės įamžinimo memorialiniam kompleksui Joniškio rajono savivaldybėje, Jauniūnų kaime, skiriamus asignavimus. Komitetas pritarė šiam pasiūlymui, Vyriausybė pritarė komiteto pasiūlymui. Seimo narys S. Bucevičius siūlė skirti 330 tūkst. Lt Joniškio rajono Gataučių Marcės Katiliūtės pagrindinės mokyklos pastato rekonstravimui, atitinkama suma sumažinant Saulės mūšio pergalės įamžinimo memorialiniam kompleksui Joniškio rajono savivaldybėje, Jauniūnų kaime, skiriamus asignavimus. Komitetas pritarė perskirstymui, Vyriausybė taip pat pritarė komiteto pasiūlymui. Seimo narys S. Bucevičius siūlė skirti 350 tūkst. Lt Rūdiškių pagrindinės mokyklos pastato rekonstravimui ir priestato statybai, atitinkama suma sumažinant Saulės mūšio pergalės įamžinimo memorialiniam kompleksui Joniškio rajono savivaldybėje, Jauniūnų kaime, skiriamus asignavimus. Komitetas pritarė šiam pasiūlymui, Vyriausybė pritarė komiteto pasiūlymui. Seimo nariai D. Jankauskas ir J. Urbanavičius siūlė Kauno rajono savivaldybei Domeikavos kultūros centro statybai iš investicijų programoje numatytų lėšų palikti 30 tūkst. Lt, o likusius 270 tūkst. Lt perkelti Kauno rajono Batniavos pagrindinės mokyklos rekonstrukcijai užbaigti. Komitetas pritarė perskirstymui, Vyriausybė taip pat pritarė komiteto pasiūlymui.

Taip pat yra keletas pasiūlymų, kuriuose siūloma perskirstyti asignavimus nekeičiant bendros asignavimų sumos. Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas ir A. Baukutė siūlė Lietuvos muzikos ir teatro akademijai numatyti 1 mln. Lt… Atsiprašau, sumažinti 1 mln. Lt turtui įsigyti skiriamus asignavimus, atitinkama suma padidinant išlaidoms skiriamus asignavimus. Komitetas pritarė šiam pasiūlymui nekeičiant bendros asignavimų sumos, Vyriausybė pritarė komiteto pasiūlymui. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos prašymu Biudžeto ir finansų komitetas siūlė Valstybinei lietuvių kalbos komisijai 8 tūkst. Lt padidinti darbo užmokesčiui skiriamus asignavimus nekeičiant bendros asignavimų sumos. Vyriausybė pritarė šiam pasiūlymui. Seimo narys D. Jankauskas ir Socialinių reikalų ir darbo komitetas siūlė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai 650 tūkst. padidinti darbo užmokesčiui skiriamus asignavimus nekeičiant bendros asignavimų sumos. Komitetas pritarė perskirstymui nekeičiant bendros asignavimų sumos, Vyriausybė pritarė komiteto pasiūlymui.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas siūlė Vidaus reikalų ministerijai 1 mln. Lt padidinti darbo užmokesčiui skiriamus asignavimus nekeičiant bendros asignavimų sumos. Komitetas pritarė perskirstymui nekeičiant bendros asignavimų sumos, Vyriausybė siūlo pritarti komiteto pasiūlymams.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas siūlė pakoreguoti kai kuriuos teikiamus Biudžeto įstatymo projekto straipsnius. Konkrečiai komitetas siūlė papildyti įstatymo 7 straipsnį, arba bazinio įstatymo 10 straipsnio 18 punktą, ir išdėstyti jį taip: „Paskirstyti pagal universitetus studijų krepšeliui valstybės biudžete numatytus asignavimus, skirtus studentų, 2009 m. priimamų studijuoti pagal pirmosios pakopos vientisųjų, antrosios pakopos bei laipsnio nesuteikiančių studijų programas, studijoms, stipendijoms bei daliai universitetų administravimo ir ūkio išlaidų.“ Vyriausybė siūlo iš dalies pritarti šiam pasiūlymui ir šį punktą suformuluoti taip: „Paskirstyti pagal universitetus studijų krepšeliui valstybės biudžete numatytus asignavimus, skirtus studentų, 2009 m. priimamų studijuoti pagal pirmosios pakopos vientisųjų, antrosios pakopos bei laipsnio nesuteikiančių (išskyrus rezidentūros) studijų programas, studijoms, stipendijoms bei daliai administravimo ir ūkio išlaidų.“

Taip pat komitetas siūlė pakeisti 8 straipsnį, siūlė išbraukti šio straipsnio 1 punktą. Vyriausybė iš dalies pritarė komiteto pasiūlymui ir siūlo 13 straipsnio 1 punktą formuluoti taip: „Sutaupytų dėl darbuotojų ar valstybės tarnautojų laikinojo nedarbingumo ar laisvų pareigybių vienkartinėms išmokoms mokėti.“

Vyriausybė siūlo padidinti pajamas, padidinant Europos Sąjungos finansinės paramos lėšas 540 mln. 616 tūkst. Lt ir šia suma padidinti Ūkio ministerijai skiriamus asignavimus. Kaip jau pradžioje minėjau, 14,5 mln. Lt būtų skiriama arenos statybai ir 526 mln. 116 tūkst. Lt – finansų inžinerijos priemonėms. Taip pat Vyriausybė siūlo skirti 300 tūkst. Lt Vilniaus apskrities viršininko administracijai Vilniaus gimdymo namų patalpoms Tyzenhauzų g. 18 rekonstruoti ir medicininei įrangai įsigyti.

Trečia, Vyriausybė siūlo skirti 2,5 mln. Lt asignavimus Kultūros ministerijai Dainų šventei rengti. Taip pat Vyriausybė siūlo skirti 1,5 mln. Lt asignavimų Policijos departamentui ir 1 mln. Lt Priešgaisrinės apsaugos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos, kad šios institucijos galėtų įsigyti kuro savo funkcijoms vykdyti.

Įvertinusi numatytą asignavimų sumažinimą ir atsižvelgusi į tai, kad savivaldybės yra pateikusios paraiškas pervesti lėšas už faktiškai atliktus darbus, Vyriausybė siūlo atkurti pervedimui trūkstamus 4 mln. 601 tūkst. Lt. Be to, papildomai investicijų projektams siūlome atkurti valstybės biudžeto įstaigoms 762 tūkst. Lt.

Taip pat Vyriausybė siūlo perskirstyti 8 mln. 829 tūkst. Lt asignavimus išlaidoms ir turtui tarp Vidaus reikalų ministerijos, Policijos departamento, Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, Priešgaisrinės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, Muitinės departamento prie Finansų ministerijos, siekiant užtikrinti vidaus reikalų sistemos ir muitinės sistemos pirminės grandies statutinių valstybės tarnautojų darbo užmokesčio padidinimą, nedidinant bendrųjų institucijoms skiriamų biudžeto asignavimų.

Vyriausybė taip pat siūlo Užsienio reikalų ministerijai 1 mln. Lt padidinti darbo užmokesčiui skiriamus asignavimus, atitinkama suma sumažinant asignavimus išlaidoms ir nekeičiant bendros asignavimų sumos. Taip pat Vyriausybė siūlo Ūkio ministerijai 590 tūkst. Lt padidinti darbo užmokesčiui skiriamus asignavimus, atitinkama suma sumažinant asignavimus išlaidoms ir nekeičiant bendros asignavimų sumos.

Taip pat Vyriausybė siūlo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai 300 tūkst. Lt padidinti darbo užmokesčiui skiriamus asignavimus, atitinkama suma sumažinant asignavimus išlaidoms ir nekeičiant bendros asignavimų sumos. Taip pat Vyriausybė siūlo perskirstyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai numatytus 60 tūkst. Lt asignavimus turtui įsigyti ir juos skirti išlaidoms, nekeičiant bendros asignavimų sumos.

Vyriausybė siūlo Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijai 500 tūkst. Lt padidinti darbo užmokesčiui skiriamus asignavimus, atitinkama suma sumažinant asignavimus išlaidoms ir nekeičiant bendros asignavimų sumos. Taip pat Vyriausybė siūlo sumažinti Susisiekimo ministerijai Europos Sąjungos lėšas (3 mln. 4 tūkst. Lt), skirtas Susisiekimo vidaus vandens keliais užtikrinimo programai, atitinkama suma sumažinant Europos Sąjungos finansinės paramos lėšas.

Vyriausybė siūlo 474 tūkst. Lt asignavimus, skirtus Tremtinių butų pirkimo programai savivaldybėms, sumažinti ir atitinkama suma padidinti asignavimus, skirtus socialinės apsaugos srities investicijoms apskrityse.

Vyriausybė siūlo papildyti įstatymo projekto 10 straipsnio 4 punktą žodžiais „ir kitos tarptautinės“ ir jį išdėstyti taip: „4 punktas. Perskirstyti tarp asignavimų valdytojų, investavimo sričių ir ekonominės klasifikacijos straipsnių programų asignavimų dalį, numatytą priemonėms, remiamoms iš Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų, įgyvendinti.“

Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, nors sąrašas labai didelis, bet, kaip minėjau, teikiamais pasiūlymais iš viso siūloma skirti papildomai 84,4 mln. Lt. Vyriausybė siūlo šiuos finansavimo šaltinius: 29,7 mln. Lt sumažinti Finansų ministerijos vykdomoms programoms numatytus skirti asignavimus, 6,1 mln. Lt sumažinti asignavimus turtui įsigyti ir 48,6 mln. Lt padidinti valstybės biudžeto deficitą.

Visiems kitiems Biudžeto ir finansų komiteto, Seimo komitetų ir Seimo narių, valstybės institucijų, įstaigų ir savivaldybių pasiūlymams Vyriausybė siūlo nepritarti, nesant finansinių galimybių.

PIRMININKAS. Dėkoju ministrui. Jūsų klausti yra užsirašiusi grupė Seimo narių. Pirmasis – K. Daukšys, po to – A. Mazuronis. Prašom. K. Daukšio nėra. Klausia A. Mazuronis, po to – A. Dumbrava.

A. MAZURONIS (TTF). Labai dėkui. Gerbiamasis ministre, peržvelgus biudžetą, peržvelgus Valstybės investicijų programą, kyla labai daug klausimų. Aš nekalbu apie tas sritis, apie kurias jūs ir dabar kalbėjote, kad reikėtų investuoti į statybas, iš principo į rekonstravimo darbus, kas sukuria šiek tiek darbo vietų, duoda šiek tiek pridėtinės vertės. Tačiau labai keistai atrodo, esant tokiam ekonominiam sunkmečiui… Biudžete radau 35 eilutes, kurios sudaro beveik 45 mln. Lt, kai yra skiriamos lėšos įvairiausioms kompiuterinėms programoms tobulinti, kompiuteriams įsigyti, informacinei sistemai prižiūrėti, tobulinti ir panašiai.

Biudžete radau grafą – Nacionaliniam operos ir baleto teatrui skirti 4,5 mln. Lt scenos vėlgi rekonstrukcijai. Ji rekonstruojama, atrodo… nežinau, kiek laiko. Taip pat radau lėktuvams įsigyti 35 mln. ir laivų eskadrilei – 38 mln. Ar jūs tikrai manote, ar jūs tikrai ramiai miegate šiomis naktimis ir ar tikrai manote, kad šios lėšos ir šios išlaidos, nekuriančios absoliučiai jokios pridėtinės vertės, yra pagrįstos, ypač akivaizdžiai naikinant jau ne tuščius, bet užimtus etatus…

PIRMININKAS. Kolega, laikas. Jūs turite 10 minučių klausimams ir visiems atsakymams. Jūs jau išeikvojote 1,5 minutės.

A. MAZURONIS (TTF). Gerai, gerai. Nedarbas auga neįtikėtina progresija, o mokesčių surinkimas į biudžetą atitinkama progresija ne auga, bet leidžiasi.

A. G. ŠEMETA. Ačiū už klausimą, gerbiamasis Seimo nary. Galbūt pradėsiu nuo krašto apsaugos. Vis dėlto, manau, mes esame gana atsakinga valstybė ir turime vykdyti savo įsipareigojimus, kuriuos prisiėmėme stodami į kolektyvinio saugumo bendriją – NATO. Siekdami įvykdyti šiuos įsipareigojimus, mes turime skirti tinkamus asignavimus krašto apsaugai.

Deja, turiu pripažinti, kad, esant šioms sunkioms aplinkybėms, mes buvome priversti gana daug sumažinti asignavimus krašto apsaugai. Tai, be abejo, nėra pati geriausia išeitis. Ateityje, atsigavus ekonomikai, mes turėtume skirti deramą dėmesį krašto apsaugos sistemos funkcionavimui.

Dėl kitų jūsų minėtų programų. Dėl informacinių technologijų sistemų kiekvienas iš mūsų žinome, kad turimas licencijas, kurios yra institucijose, kartkartėmis būtina atnaujinti. Kitaip baigiasi tų licencijų galiojimo laikas, institucijos negalės naudotis šiomis programomis ir teikti paslaugų tiek piliečiams, tiek kitoms valstybės institucijoms.

Tas pat pasakytina ir apie informacinių sistemų priežiūrą. Jeigu informacinės sistemos nebus prižiūrimos, tai jos nustos funkcionuoti, todėl tiek piliečiai, tiek institucijos, tiek įmonės negaus iš valstybės institucijų tinkamų paslaugų.

Aš apibendrindamas galiu pasakyti, kad, apskritai paėmus, investicijos, asignavimai turtui įsigyti yra labai sumažinti šioje investicijų programoje. Asignavimai yra palikti tik būtiniausioms valstybės institucijų reikmėms, jų veiklos tęstinumui užtikrinti.

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia A. Dumbrava, po to – A. Sysas.

A. DUMBRAVA (TTF). Dėkoju, Pirmininke. Gerbiamasis ministre, atstovauju Visagino miesto rinkėjams, taip pat ir Zarasų rajono rinkėjams. Labai skaudu šiandien, svarstant biudžetą, matyti, kad Visaginui, vieninteliam miestui Respublikoje, nėra jokio finansavimo iš valstybės Investicijų programos. Kaip ir visiems miestams, aš sutinku, mažinamas biudžetas, tačiau ir Investicijų programoje šiandien aš matau nulį. Mums greitu laiku reikės statyti branduolinių atliekų saugyklą. Kaip mes žiūrėsime į akis Visagino miesto gyventojams, visiems žmonėms, kai yra toks didelis nesiskaitymas su jais? Galbūt mes pagalvokime, gal nemažinkime tiek biudžeto, kuo nors kompensuokime tuos nepatogumus, kurie gretai atsiras šalia Visagino miesto gyventojų. Ačiū.

A. G. ŠEMETA. Aš suprantu susirūpinimą ir dėl atskirų savivaldybių finansavimo, ir dėl Visagino miesto problemų, tačiau lėšų yra tiek, kiek yra, be abejo, mes negalime išspręsti visų rūpimų klausimų. Iš tikrųjų Ignalinoje numatomi dideli investicijų projektai ateityje, t. y. Visagine yra numatomi dideli investicijų projektai ateityje. Manyčiau, kad įgyvendinant tuos projektus Visagino ekonomikai tai bus papildomas stimulas ir impulsas plėtrai.

PIRMININKAS. Klausia Seimo narys A. Sysas, po to – J. Karosas.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamasis ministre, aš supratu, kuo vadovavosi, arba daugmaž suprantu, kuo vadovavosi Biudžeto ir finansų komitetas, tenkindamas vienus ar kitus Seimo narių prašymus. Mano klausimas būtų, kuo vadovaujasi Vyriausybė, pritardama vieniems ar kitiems prašymams? Nes nereikėjo čia skaitytuvų skaičiuoti, kai kurios pavardės buvo ištartos apie dvidešimt kartų, o kiti nebuvo paminėti. Jau čia kai kurie kolegos klausia. Tai kokiais kriterijais buvo vadovaujamasi skirstant tuos papildomus, kaip šiandien džiugiai pranešė Lietuvos radijas, kad Vyriausybė rado net 84 mln.? Gal galėtumėte pasakyti, kurioje vietoje jie gulėjo?

A. G. ŠEMETA. Pirmas dalykas, kad Vyriausybė įdėmiai apsvarstė Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pasiūlymus. Manau, kad Seimo Biudžeto ir finansų komitetas yra tas komitetas, kuris gali kompetentingai apibendrinti Seimo narių pasiūlymus ir siūlyti Vyriausybei priimti vienokį ar kitokį sprendimą. Primenu, kad komitetas siūlė padidinti asignavimus daugiau kaip 143 mln. Lt, Vyriausybės siūlymas yra daug mažesnis – 84,4 mln. Lt. Ir šiomis aplinkybėmis komiteto siūlymas padidinti asignavimus Kelių programai 100 mln. Lt, mūsų supratimu, yra neįgyvendinamas. Vyriausybė šį siūlymą siūlė įgyvendinti iš dalies, ir tai yra esminis skirtumas nuo Seimo komiteto teikto pasiūlymo. O finansavimo šaltinius pristatymo pabaigoje aš jums išvardinau, tai yra atitinkamai mažinamos Finansų ministerijos įgyvendinamos programos daugiau kaip 99 mln. Lt, taip pat mažinami asignavimai turtui įsigyti daugiau kaip 6 mln. Lt ir šiek tiek truputį daugiau kaip 48 mln. Lt siūloma padidinti biudžeto deficitą. Tokie šaltiniai yra pateiktiems pasiūlymams finansuoti. Manome, kad apskritai dėl fiskalinės konsolidacijos dydžio, kuris yra didžiulis, daugiau kaip 3 mlrd. Lt, jeigu apimsime visą valdžios sektorių, mes negalime patenkinti daugiau Seimo narių pasiūlymų.

PIRMININKAS. Klausia Seimo narys J. Karosas.

J. KAROSAS (LSDPF). Gerbiamasis ministre, aš bendresnį klausimą. Ar sprendžiant biudžeto problemą, ką mes dabar darome, jūs pritariate gerbiamojo premjero A. Kubiliaus pozicijai, kad šiandien turime tik tokią alternatyvą: ar pensijų mažinimas, ar investicijų mažinimas? Kito kelio daugiau nėra, jokių variantų?

A. G. ŠEMETA. Iš tikrųjų truputį gaila, kad pagal nustatytą biudžeto svarstymo procedūrą mes turime daug dėmesio skirti atskiriems projektams ir mažiau dėmesio tenka svarstyti esminiams klausimams, susijusiems su biudžetu. Biudžetas, mano supratimu, yra pagrindinis politinis dokumentas, kuriuo Vyriausybė nustato ekonominės raidos prioritetus artimiausiems metams. Deja, antrajame svarstyme yra numatyta tokia procedūra ir aš privalau jos laikytis.

Dabar konkrečiai atsakau į jūsų klausimą. Mūsų manevro laisvė šiuo metu yra labai nedidelė. Jeigu jūs labai atidžiai skaitėte Komisijos prognozes, kurios iš esmės yra labai panašios į Finansų ministerijos parengtas prognozes, tačiau yra dar truputį pesimistiškesnės negu pateiktos Finansų ministerijai, pagal tas prognozes, jeigu mes nedarysime papildomų veiksmų, kuriuos aš minėjau pristatydamas biudžetą, tai yra numatoma padaryti birželio mėnesį, jeigu mes tų veiksmų nedarysime, jau šiais metais mūsų deficitas gali siekti per 5 % bendrojo vidaus produkto.

O ką reiškia didėjantys deficitai? Tai reiškia (jūs atidžiai pažiūrėkite į Komisijos prognozes), kad jeigu mes nesiimsime reikiamų priemonių šiais ir kitais metais, mūsų valstybės skola jau kitų metų pabaigoje gali pasiekti per 30 %. Mes su Pasaulio banko ekspertais apskaičiavome, kad jeigu nesiimtume reikalingų priemonių fiskalinei konsolidacijai, jau po kelerių metų iškiltų grėsmė vykdyti Mastrichto skolos kriterijų. Tai tokie veiksmai, kuriuos atlieka Vyriausybė, yra būtini. Juos puikiai supranta ir teigiamai vertina tiek Europos Komisija, tiek Europos Taryba, į kurią įeina visų šalių finansų ministrai, tiek ir Tarptautinis valiutos fondas.

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausimams skirtas laikas baigėsi. Paskutinis klausia E. Klumbys. Mielieji kolegos, noriu pasakyti, kad dabar klausiama diskusijų sąskaita, nes diskusijų pabaiga numatyta 12.45 val. Prašau. Seimo narys E. Klumbys.

E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis ministre, yra toks terminas „socialiai orientuotas biudžetas“. Šis jūsų teikiamas biudžetas yra politiškai orientuotas. Praeitoje kadencijoje konservatoriai pyko ant socdemų už tokį pat politiškai orientuotą biudžetą. Sakykite, ar dar ilgai konservatorių Vyriausybė ketina eiti socdemų nubrėžtu keliu?

A. G. ŠEMETA. Konservatorių Vyriausybė neina socdemų nubrėžtu keliu. Jeigu jūs atidžiai skaitėte biudžeto ir pataisų projektą, negalėjote nepastebėti, kad asignavimai socialiai jautriose srityse… darbo užmokesčiui nėra mažinami, nėra mažinami asignavimai darbo užmokesčiui kultūros darbuotojams, mokslo darbuotojams, socialiniams darbuotojams, taip pat asignavimai nėra mažinami, o priešingai, šiandien teikiamame pasiūlyme yra siūloma net padidinti asignavimus mažiausiai uždirbantiems statutiniams valstybės tarnautojams ir kitiems statutiniams valstybės tarnautojams, išskyrus didžiausias pajamas gaunančius, taip pat nėra mažinama. Taigi nėra mažinamos išlaidos, numatytos socialinėms pašalpoms, nėra mažinamos išlaidos, numatytos sveikatos draudimo sistemai finansuoti. Taigi, nesutinku su jūsų vertinimais, kad šis biudžetas nėra socialiai orientuotas. Tiek, kiek tai įmanoma dabartinėmis aplinkybėmis, socialinė orientacija yra išlaikoma, o jūsų vertinimus palieku jūsų paties sąžinei.

PIRMININKAS. Dėkoju. Ministre, jūs atsakėte į visus klausimus. Dabar diskusija. Priminsiu, kad pagal darbotvarkę diskusijai lieka lygiai pusvalandis. Todėl kreipiuosi į kolegas: jeigu kalbėsite šiek tiek trumpiau, tai pasisakančiųjų bus daugiau.

Į tribūną kviečiu frakcijos vardu Z. Balčytį.

Toliau posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja I. Degutienė.

Z. BALČYTIS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Gerbiamasis premjere, gerbiamasis ministre, gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų tokioje situacijoje nėra lengva kalbėti apie biudžeto projektą, kuris šiandien yra pateiktas po antrojo svarstymo. Iš pradžių susidaro įspūdis, kad Vyriausybė kartu su Seimo dauguma surado papildomai net 586 mln. Lt ir dėl to reikėtų, ko gero, labai pasidžiaugti. Deja, džiaugtis nėra dėl ko, nes iš tikrųjų iš tų per 580 mln. net 526 mln. sudaro Europos Sąjungos lėšos. Jeigu prisiminsime ankstesnius metus, opozicija su konservatoriais priešakyje buvo susirūpinusi Europos Sąjungos lėšų panaudojimo efektyvumu, t. y. kad šios lėšos turi būti naudojamos ne pravalgyti, bet sukurti mūsų valstybėje tam tikras konkurencingumo prielaidas, kad mes galėtume konkuruoti su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis ir taip pakelti savo žmonių gyvenimo lygį ir padėti ekonomikos pagrindus toli toli į priekį. Kaip matome, dabar yra labai paprastai – trūkstamas lėšų kiekis yra permetamas iš Europos Sąjungos pinigų. Nereikia nei labai didelių įvertinimų, nei tų pinigų panaudojimo efektyvumo, o tie pinigai eina paprasčiausiai biudžeto trūkstamų skylių užlopymui.

Dabar dėl planavimo. Iš tikrųjų įstatymo projekte yra numatyta, kad 2009 m. bendros nacionalinio biudžeto pajamos sudarys šiek tiek daugiau nei 27 mlrd. Lt, ir tai, kaip ir buvo pateikta, yra ta suma, kad daugiau ir negalima, tačiau 2010 m. jau yra suplanuota 31,5 mlrd. Lt, arba pajamos išaugs net 17,7 %, o 2011 m. tik 3,6. Iš tikrųjų kelia abejonių, ar toks planavimas yra realus ir ar mes vėl 2010 m. nesusidursime su ta pačia problema, kad biudžetas neatitiks realių valstybės galimybių ir poreikių.

Taip pat kyla abejonių ir nagrinėjant valstybės investicijų programos apimtis 2010 m., kur, palyginti su 2009 m., jų investicinė programa turėtų išaugti net 57 %, o 2011 m. išaugs tik 4 %. Dėl planavimo kyla labai daug klausimų, ir, matyt, ateityje turbūt tiek Finansų ministerija, tiek Vyriausybė turės prie to sugrįžti.

Didelis klaustukas yra dėl valstybės grynojo skolinimosi. Pagal Biudžeto sandaros įstatymą skolinimosi limitas yra priimamas Seime kartu su visais kitais įstatymais. 2009 m. jis buvo numatytas 1 mlrd. 660 mln. Lt. Pagal pateiktus duomenis už kiekvieną paskesnį mėnesį bendra pasiskolintų piniginių lėšų suma sudaro daugiau nei 2,7 mlrd. Lt. Iškyla klausimas, ar ta viršyta suma buvo patvirtinta įstatymu, ar nėra pažeistos skolinimosi metu Seime priimto įstatymo nuostatos?

Kalbant apie valstybės investicijų programą ir per antrąjį svarstymą Vyriausybėje pritartus kai kuriuos pakeitimus, jau gerbiamasis A. Sysas uždavė klausimą, labai aiškiai susidaro įspūdis, kad dabartinio įstatymo projekto teikimu buvo patenkinta tiktai didelė dalis valdančiajai daugumai priklausančių Seimo narių. Aš nenorėčiau sakyti, kad yra kažkokios tendencijos su pereitų Vyriausybių tam tikra veikla. Jeigu padarytumėte (ir aš kažkada buvau padaręs) analizę, tai tuo metu buvo tenkinama didesnė dalis opozicinių partijų ir frakcijų narių nei Seimo daugumai priklausančių Seimo narių. Labai keista, kai norint patenkinti prašymus dėl įvairių salių statybos, kai kurių kitų viešųjų įstaigų yra mažinami tokie asignavimai, kaip, pavyzdžiui, Stacilos geležinkelio stoties rekonstrukcija, kuri yra europinės reikšmės investicinis projektas, mažinami VšĮ „Taurakalnio“ kultūros centro asignavimai, kai šiai VšĮ priklauso lietuvių, lenkų, žydų, totorių, ukrainiečių mėgėjų meno kolektyvai ir daugelis kitų socialiai jautrių projektų.

Šiandien mes balsuosime tik dėl datos, tačiau aš manau, kad šis įstatymo projektas sudarys ateityje tam tikrų problemų. Ministras, pristatydamas šį projektą, pirmiausia pateikė, kad Europos Komisijoje yra pesimistinės nuotaikos todėl, kad jau dabar prognozuojamas ne 2,5 %, bet 4 % nuosmukis. Jeigu tai būtų Lietuvoje, manau, turėtume pasakyti, kad mūsų prognozės išsipildė, tačiau, kaip mes žinome, Lietuvoje prognozuojamas iki 15 % ekonomikos nuosmukis ir tai yra susiję su dabartiniu įstatymo projektu. Mes tikėjomės, kad nors iš dalies bus atsižvelgta į mūsų opozicijos pasiūlymus, kad reikėtų dėl kai kurių įstatymų projektų sugrįžti į status quo ir ateityje būtų galima pradėti galvoti, kokius reikėtų priimti sprendimus, kad mes sustabdytume tą nedarbą ir sudarytume nors kažkiek palankesnes sąlygas išsilaikyti verslui. Kaip matome, vėl yra nueita labai paprastu buhalterinio subalansavimo keliu ir šiandien jau yra aišku, kad mūsų veiksmai dėl 2009 m. mūsų veiklos bus neišvengiamai susiję su dar vienu išlaidų mažinimu. Tačiau, kaip žinome, mes negalime mažinti…

PIRMININKĖ (I. DEGUTIENĖ, TS-LKDF). Laikas, kolega!

Z. BALČYTIS (LSDPF). …iki begalybės. Manau, kad šis įstatymo projektas ateityje sudarys dar didesnių problemų, dėl ko mes, kaip Seimo opozicinė frakcija, esame labai sunerimę ir manome, kad šis projektas neatitinka mūsų lūkesčių.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu K. Glavecką. Frakcijos vardu – 7 minutės. Prašyčiau laikytis laiko limito.

K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, gerbiamasis Ministre Pirmininke, gerbiamieji kolegos! Leiskite pasakyti keletą minčių šių metų biudžeto korekcijos klausimu. Pirmą kartą turbūt per visą devyniolikos metų istoriją mes taip anksti koreguojame valstybės biudžetą. Apie priežastį, kodėl mes koreguojame, jau buvo kalbėta, ir Ministras Pirmininkas per pirmąjį svarstymą labai aiškiai išdėstė visus finansinius ir kitus motyvus, kodėl yra koreguojamos valstybės išlaidos ir pajamos. Aš tik pridursiu, kad tos korekcijos, kurias mes dabar darome, yra iš tikrųjų pasekmė to, kad pasaulis, kartu ir Lietuva, yra apimtas recesijos, kuri tęsiasi mažiausiai du ketvirčius. Prasidėjo paskutinį praeitų metų ketvirtį ir pagal visas Europos Sąjungos prognozes, Rumunijos išsakytą nuomonę recesija gali peraugti į depresiją. Dėl to Europos Sąjungos ekonominė padėtis ir ta krizė, jos gilumas yra vertinama kaip didžiausia po Antrojo pasaulinio karo metų. Lietuva, būdama sudėtinė Europos Sąjungos dalis, verda bendrame katile, o jos ekonomika labai priklauso nuo eksporto, taip pat ir į Europos Sąjungos rinkas. Natūralu, kad mes patiriame didžiulį ekonomikos nuosmukį, kuris, kaip žinote, dabar sudaro apie 12 %.

Jeigu pažiūrėtume atskiras sudėtines to nuosmukio dalis, tai jis apima tiek vidaus rinką, tiek ir užsienio rinkas arba eksportą. Eksportas traukiasi dėl visiems žinomų priežasčių. Daugelis Europos Sąjungos šalių vykdo separatistinę arba tam tikrą savotišką politiką, kuri pasireiškia monetarinės politikos ypatumais, devalvacijos ir kitais dalykais.

Vidaus rinka traukiasi todėl, kad tie burbulai, kuriuos mes turėjome ekonominio ciklo augimo metu (ekonominio ciklo augimą mes turėjome apie ketverius metus), buvo labai pučiami. Tokių burbulų, kaip žinote, pripūtėme. Dabar manoma, kad nekilnojamasis turtas mažiausiai yra išpūstas 50 %, ir nuostoliai gali sudaryti… Valstybės biudžetas taip pat tapo burbulo auka, nes ciklo viršuje reikėjo siekti subalansuoto biudžeto, arba (…) biudžeto, bet jokiu būdu ne deficitinio biudžeto. Nereikėjo didinti išlaidų ir spręsti nedarbo problemų… kai buvo sprendžiamos… didinant emigraciją ir valstybės valdymo ir administravimo srityje dirbančių žmonių skaičių.

Taip pat burbulų, kaip žinote, buvo ir kitose srityje. Kodėl mes dabar tas korekcijas, kurios išryškėjo jau pirmąjį ketvirtį, darome? tai darbo užmokesčio burbulas, (…) augimas su efektyvumu ir darbo našumu. Jeigu paimsime paskutinius 4 metus, tai šita proporcija buvo iš principo sugriauta, darbo efektyvumas augo beveik du kartus lėčiau negu darbo užmokestis. Natūralu, jokia ekonomika, nors ir kokia ji būtų, tokios situacijos negali pakelti. Ciklo augimo metu, kai ciklas buvo prociklinėje ekonomikoje, mes, kaip minėjau, visa tai ignoravome: kai reikėjo taupyti, netaupėme, kai reikėjo daryti atsargas, nedarėme, kai reikėjo koreguoti fiskalinę politiką, ypač mokesčių srityje, nekilnojamojo turto srityje, kai reikėjo įvesti mokesčius spekuliaciniams nekilnojamojo turto sandoriams. Aš kelis kartus esu teikęs įstatymo projektus, kad būtų apmokestintos nekilnojamojo turto spekuliacijos, kurių, kaip žinote, turinys buvo toks, kad daugelis užsienio ir vidaus kompanijų pigiai pirko žemes, po trejų metų parduodavo 10–20 kartų brangiau ir nė vieno lito nesumokėdavo mūsų valstybei. Tokių priemonių nepriėmimas ne tik neleido sudaryti rezervų, bet ir, svarbiausia, nestabdė nekilnojamojo turto burbulo augimo.

Taip pat buvo pavojinga situacija, susijusi su infliacija. Ji, kaip žinote, praeitais metais buvo 10,8 %.

Visi šitie burbulai susprogo ir štai pirmasis ketvirtis, kaip matome, parodė daug didesnį bliūškimą visų tų burbulų ir įtaką ekonomikai, negu mes tikėjomės. Gruodžio mėnesį tiek Europos Sąjunga, tiek mes tikėjome, kad bus 5 %, dabar yra 12 %, todėl natūralu, kad reikalingos valstybės pajamų ir išlaidų korekcijos. Ir ypač tas reikalingumas atsirado dėl to, kad pinigų skolinimasis užsienio rinkose, pasaulinėse rinkose dėl pasaulinės finansinės krizės, sisteminės krizės tapo nepaprastai sudėtingas. Pirmąjį ketvirtį mes pasiskolinome 2,5 mlrd. Lt tam, kad dengtume biudžeto deficitą, buvo trumpalaikės paskolos. Tai iš jų 1 mlrd. 800 mln. Lt buvo pasiskolinta vidaus rinkoje ir tik 700 mln. buvo pasiskolinta užsienio rinkoje. Eurinės obligacijos, kurios dažniausiai yra vienas iš instrumentų skolintis užsienyje, dėl mūsų valstybės reitingo buvo labai sunkiai platinamos arba visiškai neplatinamos, nekalbant apie aukštas procentines normas.

Dabar vieną esminį dalyką norėjau pasakyti dėl peržiūrėjimo. Labai džiugu, opozicinės frakcijos seniūnas Z. Balčytis pagyrė, kad Vyriausybė rado galimybę 520 mln. Lt Europos Sąjungos lėšų skirti ekonomikai skatinti, toms sritims, kurios, kaip žinote, buvo mažinamos… valstybės investicines programas. Tokio lankstumo padidėjimas iš tikrųjų reiškia efektyvumo padidėjimą. Labai gaila, kad praeitais metais, užpraeitais metais, kai mes turėjome iš tikrųjų didelę Europos Sąjungos paramą, jos dažniausiai arba nepanaudodavome, arba panaudodavome ne pagal efektyvumo ir būtinumo kriterijus. Iš tikrųjų įvyko poslinkiai tiek Briuselyje, tiek Lietuvoje ir tai, mano supratimu, yra labai teigiamas dalykas.

Dar vienas klausimas, kurį, aš manau, mes visi turėtume aptarti, – tai „vipinių“ pinigų, apie ką daugiausiai kalbama, valstybės investicijos programos, skirstymas pagal Seimo narių, frakcijų pageidavimus ir t. t. Tokia praktika atsirado seniai. Aš manau, kad rudenį padarysime tokios praktikos pabaigą. Ką aš turiu omeny?

Visų pirma visi skirstymai valstybinių investicijų turi vykti pagal labai aiškius kriterijus. Tie kriterijai gali būti, jeigu tai švietimas, atskirų rajonų, regionų išlaidos investicijoms, valstybinėms investicijoms, mokykloms, darželiams, ligoninėms pagal tai, kokia yra situacija tame regione. Tai yra pagrindinis kriterijus. Tuos kriterijus, visą metodiką, aš manau, keisime, ir rudenį valstybės investicines programas skirstysime ne pagal norus, bet pagal būtinumo kriterijus.

PIRMININKĖ. Kolega, laikas.

K. GLAVECKAS (LSF). Ir antras dalykas, pagal prioritetus ir efektyvumą. Jeigu mes tai padarysime, padarysime iš tikrųjų gerą darbą. Aš manau, kad tada biudžeto formavimas, ypač priedėlis, susijęs su valstybės investicijų programa, tikrai bus daug efektyvesnis.

Pabaigoje noriu pasakyti, kad šis biudžeto koregavimas, valstybės išlaidų sumažinimas taip pat numato ir kitką. Ne vien tik vienoje rankoje mes mažiname, bet ir kitoje rankoje pradedame ekonomikos skatinimo priemones. Su tuo, neabejoju, visi sutiksite. O skatinimo priemonės ateis iš Europos investicinių fondų, iš kitų šaltinių…

PIRMININKĖ. Kolega, laikas. Gerokai viršijote.

K. GLAVECKAS (LSF). Labai ačiū.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Dar kartą kreipiuosi į Seimo narius, kurie dalyvauja diskusijoje. Frakcijos vardu – 7 min., asmeniškai kalbant – 5 min. Kviečiu A. Dumbravą. 5 min.

A. DUMBRAVA (TTF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, mielieji kolegos Seimo nariai, gerbiamasis premjere, finansų ministre, ko gero, neišnaudosiu 5 min., tačiau šiandien negaliu pasidalinti su jumis visomis savo mintimis, savo nuogąstavimais. Nekalbėsiu apie globalią politiką, čia yra daug didesnių specialistų, daug labiau žinančių tą situaciją, tačiau noriu kalbėti savo žmonių, kurie išrinko mane vienmandatėje apygardoje, vardu, ir ypač Visagino miesto gyventojų vardu.

Ketvirtadienį (poryt) Visagino mieste vyks tarybos posėdis, kuriame bus svarstomas klausimas, ar skirti, derinti branduolinių atliekų tvarkymo aikštelę branduolinėms atliekoms. Šiandien mes svarstome biudžetą čia, Seime. Ką mes galime pasakyti Visagino miesto gyventojams? Tai, kad mes 4,4 mln. kertame per biudžetą, iš jo 3,6 mln. mažiname gyventojų pajamų mokestį, kad mes šiandieną nė vieno lito vienintelei savivaldybei visoje Respublikoje neskiriame iš investicijų programos ir, ko gero, labai artimoje ateityje žadame priimti Vyriausybės nutarimą dėl elektros energijos lengvatinio tarifo panaikinimo. Taigi galime suprasti, kokiomis nuotaikomis bus vykdomas sutikimas, atominio kuro atliekų sandėliavimo derinimas.

Visagine yra labai didelė įtampa, socialinė įtampa vien dėl to, kad jau kitais metais turėtų būti uždaroma atominė elektrinė. Labai blogai, kad nejaučiama jokio valdžios dėmesio. Kiek kartų kviečiau atvykti ūkio ministrą pabendrauti su žmonėmis, susitikti, tačiau jeigu atvyksta koks nors ministras, pabendrauja tik su vadovais, nesusitinka su gyventojais ir nesako, kokia ūkio perspektyva tame regione, tiek Visagino mieste, tiek Ignalinos ir Zarasų rajonuose.

Tikrai labai norėčiau prašyti gerbiamojo premjero ir gerbiamojo finansų ministro. Šį kartą mums nepavyko vykdyti savo pažadų dėl investicinių projektų, bet labai norėčiau prašyti, kad per metus mes vis dėlto rastume galimybę atkreipti dėmesį į šį miestą, nes šiuo metu jis yra užmirštas ir atrodo, kad niekam nereikalingas. Mes šiandien daugiau dėmesio skiriame, kaip aš supratau, Goro provincijai, o ne Visaginui. Tikrai nenorėčiau, kad mūsų Visaginas taptų tokia provincija. Labai ačiū.

Siūlau projektui nepritarti.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Darbo partijos atstovas K. Daukšys, vienintelis užsirašęs, bet jo nematau. Tada pagal eilę B. Vėsaitė.

B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų ši krizė nėra gamtos dėsnis – ją sukėlė godulys ir atsakomybės našta. Visos šalys stengiasi apsaugoti savo mažiausiai uždirbančius gyventojus nuo pasekmių, tačiau mūsų gerbiamoji Vyriausybė elgiasi priešingai.

Aš sutinku, kad krizės metu reiktų mažinti valdymo išlaidas, bet nesuprantu, kodėl reikia mažinti investicinių programų išlaidas. Šiuo metu Vyriausybė tampa pagrindiniu darbdaviu ir tas 1,1 mlrd., tiesą sakant, yra išsigelbėjimas statybininkams, kelininkams, vidaus vandens transportui, nes mes paprasčiausiai nevykdysime kai kurių savo įsipareigojimų. Aš manau, kad vienintelė išeitis – tai… ir šiandien didžiausia verslo problema – tai apyvartinių lėšų ir bankinių kreditų stygius. Tačiau kam gi bankams rizikuoti dirbant su verslu, jei Vyriausybė išleidžia vertybinius popierius su garantuotomis palūkanomis? Dabar ar jūs įsivaizduojate tokį verslą, kad jis būtų pelningas, jeigu paskolos siekia 7, 8, 10 % metinių palūkanų? Todėl manau, kad siūlymas skolintis iš Tarptautinio valiutos fondo ar bent jau pradėti derybas su juo dėl paskolos galimai atpigintų bankų kreditus verslui ir atpalaiduotų dalį biudžetinių lėšų būtent investiciniams projektams. O tai, kaip jau minėjau, yra darbo vietos statybininkams, kelininkams, gamintojams, jų įmokos į „Sodrą“ ir kiti mokesčiai, pagaliau tai yra ir vidaus vartojimas, kuris galimai padėtų atsigauti ekonomikos varikliukui. Tačiau Vyriausybė, pradedant finansų ministru, baigiant premjeru, elgiasi tartum politiniai autistai. Nejaugi nesuprantama, kad tolesnis neprotingas biudžeto išlaidų karpymas privers Vyriausybę vis tiek rudenį belstis į Tarptautinio valiutos fondo duris, tačiau praradimai gali būti daug skaudesni atkuriant šalies ūkį, o neatmetama ir socialinių neramumų tikimybė. Alkana minia gali griebtis ir šakių. Aš manau, kad valdyti valstybę, ypač esant krizei, reikia išmanyti. Todėl siūlau nedelsiant pradėti derybas su Tarptautiniu valiutos fondu, nes verslo gaivinimo priemonės nėra efektyvios. Tas 20 mln. litų, kuris buvo žadėtas, dar nėra išdalintas ir daugiabučių gyventojų būstų renovacija taip pat neveiks, nes turbūt Vyriausybei patarinėja tie patys auksiniai bankų berniukai, kurie ir sukėlė šitą krizę, nes kas gi sugalvos užkarti gyventojams 20 metų bankų paskolų kilpas. Jeigu ir reikėtų pradėti šilumos taupymą ir renovaciją, tai nuo viešųjų pastatų, nuo šiluminių trasų. Negi tai nėra suprantama? Todėl dar sykį raginu Vyriausybę būtent kreiptis į TVF, kol dar ne vėlu.

PIRMININKĖ. Dėkoju, kolege, ir už sutaupytą laiką. Kviečiu V. Andriukaitį.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, gerbiamasis ministre, gerbiamasis Biudžeto ir finansų komiteto pirmininke kolega Kęstuti Glaveckai! Išties labai geras pasiūlymas, jog numatysime kriterijus rudenį, kad daugiau nebūtų galima taip dalinti biudžeto pagal Seimo narių ar frakcijų pageidavimus. Bet aš norėčiau K. Glavecko paklausti, kokiu būdu ką tik paskyrė Tautos prisikėlimo partijos frakcijos seniūno L. Diniaus prašymu 7 mln. litų ir patenkino vienos frakcijos prašymus? Matyt, nori užsitikrinti tam tikrą balsų paramą, tvirtinant šį biudžeto projektą. Tai išties, kolega Kęstuti Glaveckai, akivaizdus pavyzdys. Taigi mes lauksime jūsų kriterijų rudenį su mielu noru.

Gerbiamasis ministre, pradėkime nuo vienos labai rimtos aplinkybės. Finansų ministro R. Šadžiaus pateiktame biudžeto projekte buvo numatytas skolinimosi limitas 2,9 mlrd. litų. A. Kubiliaus ir jūsų projekte, kuris buvo priimtas, buvo numatytas 1 mlrd. 660 mln. skolinimosi limitas. Ir štai kai lyginame trijų ketvirčių rezultatus, aiškiai matome, kad jūs viršijate nustatytą skolinimosi limitą savo skolinimosi kaštais. O štai dabar jūs, prieš tai atmetęs buvusį projektą, kuris būtų jums leidęs elgtis pagal įstatymą, dabar jau planuojate iki 5 mlrd. didinti skolinimosi limitą. Taigi mano klausimas: ar jūs nepažeidėte galiojančio įstatymo normų ir ar dabar, kai projektuojate kitą skolinimosi apimtį, ar iš tikrųjų realiai projektuojate? Gal vėlgi reikėtų nepadaryti tos klaidos, kurią padarėte gruodžio mėnesį?

Dabar pažiūrėkime į Privatizavimo ir rezervinio fondo sąmatas Biudžeto įstatymo 8 priedėlyje. Ten yra siūloma sumažinti pervedimus dėl pensijų sistemos reformos nuo 600 mln. iki 495,7 mln. litų, bet Seimo priimtame patikslintame „Sodros“ biudžeto variante galioja 600 mln. litų. Čia reikia arba keisti tada galiojantį įstatymą, arba pasižiūrėti, kaip yra apskritai.

Dabar kitas labai svarbus klausimas, gerbiamasis ministre. Išties iškyla, na, tokia rimta abejonė. Jūs teigiate, kad Vyriausybė šiais metais siūlo mažinti valstybės investicijas iš nacionalinių lėšų ir keičiate jas investicijomis iš Europos Sąjungos lėšų. Kiltų rimtas klausimas: ar mes kartais negalime pažeisti Europos Sąjungos paramos subsidiarumo principo? Šiuo atveju reikėtų jūsų aiškios pozicijos, kai bus pateikiamas galutiniam balsavimui projektas?

Nėra abejonių, kad, kolegos, žinoma, didžiausias dėmesys yra mūsų gyventojams. O visos gyventojų bėdos remiasi ir sprendžiamos savivaldybėse. Štai Lietuvos savivaldybių asociacija labai aiškiai sako, kad iškyla reali grėsmė visų savivaldybių savarankiškų ir valstybinių funkcijų įgyvendinimui, t. y. atostoginių išmokėjimui iš savivaldybių biudžetų išlaikomų švietimo įstaigų pedagogams ar darbo užmokesčio išmokėjimui kitiems savivaldybių ir joms pavaldžių įstaigų darbuotojams, būsto šildymo išlaidų kompensacijoms, socialinių pašalpų išmokėjimui, kitų funkcijų programų įgyvendinimui, taip pat įsiskolinimams už prekes, paslaugas ir atliktus darbus. Savivaldybių asociacija reikalauja, kad tikslinant biudžetą nebūtų mažinamos dotacijos jų funkcijoms atlikti, o, priešingai, kad jos būtų didinamos ir net didinamos dvigubai, tuo tarpu mes šitame projekte visiškai aiškiai matome, kad šis Lietuvos savivaldybių asociacijos, atstovaujančios visoms savivaldybėms, reikalavimas yra atidėtas į šoną. Taigi kyla rimta abejonė, ar mes išties vykdome deramą finansinę politiką ir ar išties atsiliepiame į tuos pagrindinius gyvenimo iškeltus klausimus, į kuriuos reikia ieškoti mums skubių atsakymų. Taigi, gerbiamasis ministre, o kai žiūrime į planuojamas nacionalinio biudžeto pajamas, jūsų pateiktus rodiklius 2009, 2010 ir 2011 metams, keistokai atrodo, kad 2010 metams jūs planuojate pajamas auginti net 17,7 %, o 2011 – tik 3,6. Ar tai nėra, gerbiamasis ministre, politinio ciklo planavimas arba, priešingai, susidaro įspūdis, kad toks planavimas yra nerealus? Ačiū.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu J. Ramoną. Penkios minutės.

J. RAMONAS (TTF). Laba diena, gerbiama posėdžio pirmininke, gerbiamasis ministre! Iš tikrųjų norisi paklausti man, kaip šiek tiek susijusiam su žemės ūkiu, ir tam tikra prasme, kai yra klijuojamos etiketės, „runkeliui“. Nelabai suprantama, ar gali kas nors paaiškinti, gal valstybininkai ar kiti elito žmonės, kas čia dedasi valstybėje? Mažinamas biudžetas. Padarėm. Po trijų mėnesių ateiname, sako, kad vėl mažai, dar reikia 3 mlrd. „nukirpti“. Ir iš karto perspėjama ir sakoma, kad čia dar ne viskas, už trijų ar penkių mėnesių reikės ateiti dar mažinti, gal dar ne mažiau, o gal dar daugiau, kad išgyventume, reikia veržtis diržus.

Žiūrint per ūkininko prizmę, per verslo prizmę, bet koks UAB’as ar savininkas daro viską, kad jis tuo kriziniu laikotarpiu išgyventų ir visais įmanomais būdais nemažintų gamybos, nemažintų apyvartos, o didintų ją. Iš to tada galima mokėti atlyginimus žmonėms, sau, „Sodrai“, valstybei ir t. t. Dabar gerbiamasis K. Glaveckas susitinka ir sako: „Jonai, lenkiuosi prieš tai, kad žemės ūkis ir su juo susijęs sektorius yra vienas iš didžiausių mokėtojų į biudžetą, po „Mažeikių naftos“. Kas daroma Lietuvoje? Didinami akcizai degalams ir važiuojama piltis kuro į Lenkiją, Latviją ir t. t. Čia galbūt valstybininkų ar valstybinis požiūris į mūsų ekonomiką. Taigi nelabai gilinsiuos, nenoriu diskutuoti apie naftos reikalus, benzino, akcizų ir t. t., noriu grįžti prie žemės ūkio. Jeigu po „Mažeikių naftos“ ir susijusių reikalų iš žemės ūkio surenkama daugiausiai į biudžetą pinigų, tai į tą sritį reikėtų kreipti dėmesį ir duoti pinigų. Jeigu dar sugeba Lietuva parduoti pieną, mėsą ir kitus produktus į tam tikras rinkas, loginė išvada – reikėtų pridėti, kad galėtume užsidirbti biudžetui, perdirbimo įmonėms ir žemdirbiams. Dabar daroma atvirkščiai: žemdirbiai vos kvėpuoja, perimamas jų turtas, kainos yra pasaulyje pačios mažiausios ir sakoma, kad jūs supraskit. Aišku, teisybės dėlei reikia pripažinti, kad ministras K. Starkevičius kai ką (nevardinsiu vienos kandidatės į Ekscelencijas padarytus tam tikrus nesusipratimus) atlaisvino, pajudėjo reikalai. Ir viskas – stop. Taigi paprastas dalykas, kas prašo… gerai ar blogai su ta žemės reforma. Užbaigti reikia apie 60–70 mln., duoda 9, ir ji nepasibaigs. Ką reiškia reforma? Jeigu valstybėje yra 600 tūkst. hektarų valstybinės žemės, jeigu ją greitai sugebam ir skiriam pinigus parduoti, ir žemdirbiai nusipirks, vidutinė kaina – apie 4 tūkst. Lt, į biudžetą surenkam 2,5 mlrd. Lt. Aišku, gal aš klystu matematiškai, dovanokit.

Taigi tam tikrus žingsnius daryti ir skatinti šią šaką, aš manau, nereikia bijoti ir tiems žmonėms, kuriems tas kaimas yra toli. Jį remdami, galėtume padėti ir ištempti patį biudžetą ir pačią valstybę. Aišku, tai ne panacėja, bet… Ir dar kitas dalykas pabaigai su PVM ir vėlgi tais pačiais akcizais. Kai jis buvo metų pabaigoje svarstomas, ir žemdirbiai, ir verslininkai perspėjo, kad bus labai sunku konkuruoti su lenkais ir kitais kraštais. Be abejo, tai pasitvirtino, ir bet koks žmogus, turintis jėgų ir sveikatos, važiuok į Lenkiją ir kitur, atvežk bet ką – daržovių, mėsos ir t. t., ir vien PVM skirtumas – 15 %. Dar truputį ten dėl kiekių, tai yra… aišku, susikūrėm darbo vietų ir t. t., bet mūsų žemdirbiams ir mūsų šakai, aš manau, yra suduotas milžiniškas smūgis, po kurio atsitiesti bus gana sudėtinga. Taigi ir pabaigai aš noriu pasakyti frakcijos vardu: negalime pritarti šiam biudžetui, nes jis blogina Lietuvos žmonių gyvenimą, blogina mokytojų, gydytojų, pensininkų, jau nenoriu, šiek tiek plačiau šnekėjau, minėti pačių žemdirbių, kurie pakankamai gerai surenka ir moka pinigus į mūsų valstybės biudžetą. Labai ačiū.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Ir paskutinis kalba A. Sysas.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Asmeniškai turbūt norėčiau padėkoti Ministrui Pirmininkui, nes, ko gero, pirmas Ministras Pirmininkas, kuris taip nuoširdžiai sėdi ir klauso visų mūsų kalbų. Taigi šiandien tikrai didelė šventė Lietuvai, nes per pailgintas išeigines Vyriausybė rado net pusę milijardo litų. Tikrai pusė milijardo eina iš Europos Sąjungos lėšų, bet vis tiek tai yra šventė. Jeigu neužmirštume to, kad siūloma 3 mlrd. viską sumažinti, tai tada, aišku, pusė milijono yra didelė šventė. Ir man šiek tiek nesuprantama, kai vadovaujamasi principu: kaimynui blogai, nes jie ten tris kartus jau svarstė, keturis, o pas mus tai visai neblogai – tik antrąkart svarstom. Bet ministras jau kalbėjo, kad vysimės ir tuos pačius estus ir birželio mėnesį dar kartą svarstysim.

Aš noriu priminti, kad kitos šalys, svarstydamos biudžetus, darė ir kitokius žingsnius, ne tokius, kuriuos darome mes Lietuvoje. Aš suprantu, kad vėl sunervinsiu mūsų Ministrą Pirmininką, kai paminėsiu Didžiąją Britaniją. Bet Didžiojoje Britanijoje ką gi siūlo? Pavyzdžiui, padidinti tarifą daug pajamų gaunantiems žmonėms, ir taip padidina biudžeto įplaukas. Kad lengviau iškęstų sunkmetį – papildomos investicijos į viešąsias paslaugas, parama darbo netekusiems asmenims, kuriems reikia mokėti, pavyzdžiui, būsto paskolą. Ar mes girdėjom tokias diskusijas čia, Lietuvoje, svarstant biudžetą? Išmokamos padidintos išmokos tiems žmonėms, kurie neteko darbo dėl etatų mažinimo. Vėlgi apie tai Lietuvoje mes negirdėjome. Arba tai, ką šiandien rašo ir „Verslo žinios“. Jeigu pasižiūrėsime, ką siūlė Britanijos parlamentas, tai jie pasiūlė pelno mokesčio lengvatas daugiau kaip 100 tūkst. įmonių, o mažoms įmonėms siūlo laikinai sustabdyti pelno mokesčio mokėjimą, atidėti jį.

Pasižiūrėkime, dėl ko mes šiandien svarstom tą biudžetą. Taigi prisiminkim naktinį darbą ir dabar galim pasižiūrėti, kas šiame patikslintame biudžete yra siūloma. Vienintelis mokestis, kurį sumažinome, galima sakyti, tai buvo gyventojų pajamų mokestis, ir jis mažinamas šiame biudžete tik 130 mln. Kadangi sumažinome mokestį, tai, aišku, surinkimas ir turėjo sumažėti, nors kai kas sakė: kai gyventojų pajamų mokestis bus mažesnis, surinkimas bus didesnis. Tai nepasitvirtino. Bet pelno mokestį tai mes padidinom, o šiems metams jau jį siūlom sumažinti 760 mln. Lt. Didžiausias blynas prisvilo su pridėtinės vertės mokesčiu. Pasižiūrėkite į pateiktą biudžetą – siūloma sumažinti pajamas beveik 2 mlrd. Lt. O juk PVM mokestį mes padidinome, panaikinome visas lengvatas. Taigi turėjome surinkti gerokai daugiau, ir tada galbūt nereikėtų mažinti išmokų, ką dabar siūlom žmonėms. Akcizai irgi 370 mln. mažėja.

Dabar žiūrėkime, ką mes darome su asignavimais. Aš jau nekartosiu to, ką sakė mano kolegos, nes lieka tik minutė. Šiandien čia jau buvo kalbama kaip didelė pergalė, kad darbo užmokestis yra mažinamas tik tiems, kurie uždirba didesnius atlyginimus. Bet juk tai netiesa. Netiesiogiai mes nemažinam nei slaugytojams, nei socialiniams darbuotojams, nei mokytojams, bet jiems mažinama kitais būdais – per Vyriausybės nutarimus ir per apskričių savivaldybių sprendimus sumažinti asignavimus. Bet jeigu jūs pažiūrėsite net į šį projektą, ir mes apie tai kalbėjome, klausėme ir ministro, ir komitetuose svarstydami, kodėl darbo užmokestis taip nevienodai mažėja skirtingose ministerijose? Ir paskutiniame projekte, pasižiūrėkite, Finansų ministerijai mažėja tik apie 5 %. Nors Ministras Pirmininkas sakė, kad niekam nedidės, bet Energetikos ministerijai didėja 20 % – puse milijono litų darbo užmokestis. O kam gi mažiname? Neįgaliųjų integracijos paramai. Siūlėme nurėžti 10 mln., pasirodėme labai geri – 4 suradome ir grąžinome. Bet 6 mln. vis tiek mažiname. Mažiname kultūrai, tiems žmonėms, kurie šiandien stovi aikštėje ir dabar protestuoja. Tam pačiam Taurakalnio kultūros centrui, kurį minėjo mūsų seniūnas. Taigi negalima pritarti tokiam biudžeto projektui. Ačiū.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, pagal darbotvarkę… (Balsai salėje) Pagal darbotvarkę darbo laikas, skirtas diskusijai, yra baigtas, tuo labiau kad buvo perspėta, kad diskusija tęsis iki 12.45 val. Kokių bus kitų pasiūlymų? (Balsai salėje) Prašau dėl vedimo tvarkos.

E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, 177 Statuto straipsnis „Valstybės biudžeto projekto antrasis svarstymas Seime“ nenumato jokios ypatingos diskusijų nutraukimo tvarkos. O tai, kad pasibaigė planuotas darbotvarkės laikas, nėra pagrindas nutraukti diskusiją. Turi būti pagal 108 straipsnį pasiūlymas nutraukti diskusiją ir Seimas dėl to turi balsuoti, ir jeigu Seimas nuspręs, kad reikia baigti diskusiją, jūs dar privalote suteikti žodį vienam Seimo nariui.

PIRMININKĖ. Dėkoju, gerbiamasis kolega. Aš maniau, jūs siūlysite pratęsti diskusiją, bet jūsų pasisakymas buvo kitoks. Aš puikiai žinau 108 straipsnį, todėl ir klausiu jūsų: pagal laiką mes turime nutraukti diskusiją, jeigu bus kitų pasiūlymų, mes balsuosime, ką daryti. Ar mes pritariame diskusijos nutraukimui taip, kaip buvo numatyta darbotvarkėje? Pritariate. (Balsai salėje) Dėkoju.

Prašote balsuoti. Tada formuluoju balsavimą. Kas už tai, kad pagal darbotvarkę diskusija būtų nutraukta, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš.

Balsavo 105 Seimo nariai: už – 63, prieš – 34, susilaikė 8. Diskusija nutraukiama.

Pagal Statuto 108 straipsnio 3 punktą dar suteikiamas žodis po diskusijos nutraukimo vienam kalbėtojui. Kviečiu I. Šiaulienę.

I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, turbūt šitas mūsų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų rodiklių persvarstymas yra pats liūdniausias, kiek aš pamenu iš paskutiniųjų svarstymų, todėl, kad šiaip, kai vykdavo pavasariniai persvarstymai, mes turėdavome perteklinį biudžetą ir galėdavome pridėti. Deja, nors gruodį buvo įvykdyta mokesčių reforma, bet jos efektyvumas toks „mizernas“, kad visas biudžetas yra mažinamas 3 mlrd., ir tai dar nėra galas. Pats premjeras, nežiūrint to, kad nuolat dalyvauja Seimo veikloje, klauso mūsų kalbų, bet praktinių veiksmų ir pasiūlymų, ką daryti, kad biudžeto surinkimas būtų užtikrintas arba nors kiek gerėtų… Jo pasiūlymų, deja, mes nesulaukėme. Tik girdime dar vieną aiškų pažadą, kad birželio mėnesį šitą sumažinimą gali sekti kitas sumažinimas dar pora milijardų. Taigi tokia taupymo terapija pavasarį, kai viskas sušyla ir atgyja, o valstybės finansuose – gūdus šaltis ir sąstingis, nieko gero mūsų ūkiui neprognozuoja.

Prieš mane kolegos kalbėjo apie Vyriausybės veiklos neefektyvumą ir apie tai, kad visa reforma yra daugiau skirta ne tiek ūkiui, verslui, o greičiausiai bankams. Tikrai, šioje situacijoje, nors dėl tos situacijos, kad pasaulinė finansinė krizė ištiko kartu ir Lietuvą, labiausiai ir yra turbūt nusipelnę bankai… Vis dėlto iš visų projektų, kurie pateikti neva kaip verslo skatinimo, atgaivinimo projektai, namų renovacija, galų gale švietimo, mokslo ir studijų reforma, visų pirma pelnysis tik komerciniai bankai. Net Vyriausybės paimta paskola, tik jai susiformavus… taip pat yra didelė paskata komerciniams bankams. Kur tu rasi geriau – suteiki paskolą už 9 %, nereikia versti atskirų verslo atstovų pasirašyti įvairius projektėlius, įdėti tiek darbo, o pajamos praktiškai yra garantuotos.

Mane, kaip Informacinės visuomenės plėtros komiteto narę, labai žeidžia net sprendimas, ko niekada nebūdavo, atmetimas komiteto sprendimo net iš Ryšių reguliavimo tarnybos, kuri pagal Elektroninių ryšių įstatymą visada išsilaikydavo iš verslo subjektų surinktų mokesčių… net ir tai, ką tarnyba surenka, mažinti jos pajamas, kai iš biudžeto nėra finansuojama, 3 mlrd. Lt. Tai iš esmės pažeidžia Elektroninių ryšių įstatymą, nes įtvirtina iš anksto užprogramuotą tarnybos biudžeto disbalansą. Tai prieštarauja Europos Sąjungos leidimų direktyvai, nes nenumato užmokesčio naudojimo ne Europos Sąjungos teisėje numatytiems tikslams, ir pažeidžia nacionalinės reguliavimo institucijos nepriklausomumą. Tokie veiksmai net numato beprecedentį dvigubą elektroninių ryšių sektoriuje veikiančių ūkio subjektų apmokestinimą ir teisėtų verslo lūkesčių pažeidimą.

Žinoma, šiame biudžete, be šios tarnybos problemų, yra ir kitų, kai priimti sprendimai mažinimo prasme turės pasekmių ir kitoms sistemoms, informacinėms sistemoms, informacinės visuomenės raidai ir plėtrai, ypač biometrinių dokumentų išleidimui, įsigijimui mūsų saugumo užtikrinimo prasme. Tai yra tęstiniai projektai, kuriems finansavimo nereikėtų mažinti lygiai taip pat, kaip tęstiniams sveikatos apsaugos ir kultūros srityje. Juo labiau mes švenčiame Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmetį, ir kai kurie vykdomi kultūros projektai yra vienintelė galimybė, atvykstant dalyviams iš viso pasaulio ir Europos, dar kartą priminti Lietuvai apie save. Ačiū.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Dabar motyvai dėl viso: 1 – už ir 1 – prieš. Už – K. Glaveckas.

K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamieji kolegos, pateiktos valstybės ir savivaldybių biudžetų korekcijos yra neišvengiamos ir būtinos šiuo laikotarpiu. Aš manau, artimiausiu metu ir kitos korekcijos bus susietos su korekcijomis, kurios apims ir verslo išlaisvinimą, laisvės davimą, kai kurias mokesčių korekcijas. Todėl aš siūlau visiems pritarti šioms pateiktoms biudžeto pataisoms ir paskirti biudžeto priėmimo datą ketvirtadienį. Ačiū.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Prieš – A.Dumbrava.

A. DUMBRAVA (TTF). Gerbiamieji kolegos, nekartosiu to, ką pasakiau iš tribūnos. Noriu palinkėti valdančiajai daugumai, kad… Aš esu pirmą kadenciją Seime. …kad ateityje galbūt nebūtų tokios tendencijos dėl savo draugų, bičiulių, savo partijos ar koalicijos partnerių, kuri labai akivaizdžiai jaučiasi. Mes turime vieną Lietuvą – ne raudonųjų, ne geltonųjų, ne rudųjų, bet vieną Lietuvą, kurią vienodai mylime, kuriai visi norime gerovės ir klestėjimo. Norėčiau palinkėti, kad ateityje tokių dalykų nebūtų ir, kiek įmanoma, vengti tokių dalykų. Siūlau balsuoti prieš. Ačiū.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, pagal Statuto 177 straipsnio 3 dalį (cituoju) „Po diskusijos balsuojama dėl įstatymo, patvirtinančio valstybės biudžetą, priėmimo paskyrimo viename artimiausių Seimo posėdžių.“ Data yra numatyta – gegužės 7 d. (ketvirtadienis). Taigi kviečiu balsuoti, ar mes pritariame po antrojo svarstymo ir skiriame biudžeto priėmimo datą – gegužės 7 d. Kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.

Balsavo 105 Seimo nariai. Už – 68, prieš – 32, susilaikė 5. 2009 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui po antrojo svarstymo pritarta. Priėmimo data nustatoma gegužės 7 d.

Įstatymo „Dėl Tarptautinio valiutos fondo steigimo sutarties pakeitimų ratifikavimo“ projektas Nr. XIP-542 (pateikimas)

Gerbiamieji kolegos, darbotvarkės 1-4 klausimas – Įstatymo „Dėl Tarptautinio valiutos fondo steigimo sutarties pakeitimų ratifikavimo“ projektas Nr. XIP-542. Kviečiu finansų ministrą A. G. Šemetą. Kol ministras ateis, dėl vedimo tvarkos. Prašau.

E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, kiek aš suprantu, mes balsavome dėl datos paskyrimo, bet mes nebalsavome dėl pritarimo po svarstymo, kaip jūs pasakėte. Todėl, kad mes paskyrėme tik datą. (Balsai salėje)

PIRMININKĖ. Jūs esate teisus. Gerbiamasis ministre, prašau jus dabar pristatyti įstatymo projektą.

A. G. ŠEMETA. Gerbiamieji Seimo nariai, teikiu jums įstatymo projektą „Dėl Tarptautinio valiutos fondo steigimo sutarties pakeitimo ratifikavimo“. Šio teikiamo įstatymo tikslas yra ratifikuoti Tarptautinio valiutos fondo steigimo sutarties pakeitimus. Pirmuoju iš jų yra siekiama sustiprinti balsus ir dalyvavimą Tarptautiniame valiutos fonde. Antrasis yra dėl Tarptautinio valiutos fondo investavimo įgaliojimų išplėtimo. Šiems pakeitimas Tarptautinio valiutos fondo valdytojų valdyba pritarė 2008 m. balandžio 28 d. ir 2008 m. gegužės 5 d.

Teikiamų pasiūlymų esmė. Tarptautinio valiutos fondo valdytojų valdyba praeitų metų balandžio 28 d. pritarė siūlomam Tarptautinio valiutos fondo steigimo sutarties pakeitimui, kuriuo siekiama sustiprinti balsus ir dalyvavimą Tarptautiniame valiutos fonde, priimdama rezoliuciją dėl Tarptautinio valiutos fondo kvotos ir balsų reformos. Siūlomas TVF steigimo sutarties pakeitimas yra TVF kvotų ir balsų reformos dalis.

Tarptautinio valiutos fondo kvotų ir balsų reformos tikslas – užtikrinti tokį Tarptautinio valiutos fondo kvotų paskirstymą, kuris geriau atspindėtų Tarptautinio valiutos fondo valstybių narių santykines pozicijas pasaulio ekonomikoje ir sustiprintų besivystančių valstybių atstovavimą TVF. Pasiūlytas TVF steigimo sutarties pakeitimas leistų tris kartus padidinti TVF valstybėms narėms suteiktus bazinius balsus, kurie, neatsižvelgiant į ekonomikos dydį, visoms TVF narėms paskirstomi po lygiai. Be to, siekiant sustiprinti besivystančių valstybių, ypač Afrikos, atstovavimą TVF vykdomojoje valdyboje, siūlomi pakeitimai leistų vykdomiesiems direktoriams, TVF vykdomojoje valdyboje atstovaujantiems didelei grupei valstybių, skirti du vykdomojo direktoriaus pavaduotojus.

Kitas pakeitimas dėl Tarptautinio valiutos fondo investavimo įgaliojimų išplėtimo yra taip pat priimtas fondo valdybos. Siūlomas steigimo sutarties pakeitimas leistų išplėsti fondo investavimo įgaliojimus ir kartu įtvirtintų reikalavimą, kad fondo investavimo politika būtų vykdoma vadovaujantis 70 % balsų dauguma tvirtinamomis investavimo taisyklėmis. Siūlomi pakeitimai taip pat leistų panaikinti šiuos fondo investavimo politikos suvaržymus: pirma, investavimo sąskaitos išteklius TVF gali investuoti tik į valstybių narių ir kitų tarptautinių finansinių organizacijų platinamus skolos vertybinius popierius; antra, fondui investuojant valstybių narių valiutomis, būtina gauti valstybės narės, kurios valiuta naudojama investicijoms, sutikimą, taip pat fondas investuoja tik į specialiosiomis skolinimosi teisėmis arba investicijoms naudojama valiuta išreikštus skolos vertybinius popierius.

Taigi, atsižvelgdama į tai, kad pasiūlyti Tarptautinio valiutos fondo steigimo sutarties pakeitimai, susiję su Tarptautinio valiutos fondo balsų ir kvotų reforma bei su investavimo įgaliojimų išplėtimu, atitinka šio fondo principus ir siekį sustiprinti fondą, kaip instituciją, Lietuvos Respublika, ratifikuodama fondo steigimo sutarties pakeitimus, išreikštų pritarimą vykdomoms Tarptautinio valiutos fondo reformoms bei prisėdėtų prie pasiekto tarptautinio susitarimo dėl Tarptautinio valiutos fondo kvotų ir balsų bei finansų reformos įgyvendinimo.

Beje, pažymėtina, kad šių metų balandžio 2 d. Londone vykusiame didžiojo dvidešimtuko G-20 šalių susitikime valstybės buvo paragintos… atsiprašau, buvo paraginta, kad Tarptautinio valiutos fondo šalys kuo sparčiau užbaigtų nacionalines procedūras, reikalingas Tarptautinio valiutos fondo reformai įgyvendinti. Kviečiu Seimo narius pritarti teikiam įstatymo projektui.

PIRMININKĖ. Gerbiamasis ministre, jūsų nori klausti šeši Seimo nariai. Pirmasis – K. Daukšys.

K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamasis ministre, klausimas būtų toks: ką Lietuva išloš iš šio naujo ratifikavimo, t. y. kiek procentų balsų mes turėsime Tarptautiniame valiutos fonde šiandien ir koks bus balsų padidėjimas, palyginus su tuo, ką mes turėjome iki šiol?

A. G. ŠEMETA. Šiuo atveju mūsų balsų padidėjimas yra susijęs su kvotų padidinimu, dėl kurio įstatymą jūs svarstėte. Mūsų kvota Tarptautiniame valiutos fonde padidėjo iki daugiau kaip 700 mln. Lt ir atitinkamai šiek tiek… Be abejo, mes esame nedidelė valstybė pasaulio mastu, mūsų kvota šiek tiek padidėja. Čia yra bendras sprendimas dėl sutarties pakeitimo. Jis padidina bendrą balsų skaičių ir iš esmės yra skirtas besivystančių valstybių įtakos Tarptautiniam valiutos fondui padidinimui. Tai pirmoji dalis. O antroji dalis išplečia fondo galimybes finansuoti ar skolintis tam tikromis valiutomis.

Šiuo atveju tokio tiesioginio Lietuvos išlošimo dėl sutarties ratifikavimo mes negalime matyti. Tačiau mes, kaip Tarptautinio valiutos fondo šalis narė, manau, turėtume pritarti Tarptautinio valiutos fondo reformoms, kurios vyksta. Tai, kad jos vyksta ir kad šiuo metu yra priimama daug sprendimų, kurie Tarptautinio valiutos fondą padaro daug lankstesne institucija, aš manau, yra į naudą visoms pasaulio valstybėms, įskaitant ir Lietuvą.

PIRMININKĖ. Klausia E. Klumbys.

E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis ministre, jūs pasakėte, kad iš visų šių pakeitimų, kuriuos mes čia turėtume ratifikuoti, labiausiai išlos besivystančios šalys. Sakykite, jūsų nuomone… Kadangi Lietuva neišloš iš šių, jūs tai pasakėte, visų pakeitimų, kokia yra Lietuva? Jinai nėra besivystanti šalis. Tai kokia jinai yra – ar atsilikusi, ar gerai išsivysčiusi šalis?

A. G. ŠEMETA. Lietuva visų pirma yra Europos Sąjungos valstybė. O antra, diskusija dėl Tarptautinio valiutos fondo vyko gana ilgai, ir esminis dalykas, kuris buvo Tarptautiniame valiutos fonde, buvo tai, kad vis dėlto besivystančios šalys nebuvo adekvačiai atstovaujamos Tarptautiniame valiutos fonde. Tiek Direktorių valdybos, tiek pasaulio bendruomenės supratimu, šios fondo steigimo sutarties nuostatos turėtų būti ištaisytos. Iš tikrųjų besivystančių valstybių įtaka pasaulio ekonomikai yra išaugusi ir atitinkamai joms adekvačiai turėtų būti atstovaujama ir šioje organizacijoje.

PIRMININKĖ. Klausia S. Stoma.

S. STOMA (TPPF). Ačiū. Mano klausimas bus apie Tarptautinį valiutos fondą, bet ne visai į temą. Naudodamasis proga noriu paklausti ministro, kodėl jūs jau keletą mėnesių neatsakote į mano paklausimą dėl Lietuvos kreipimosi į Tarptautinį valiutos fondą prašant paskolos ir bent jau išsiaiškinant, kokiomis sąlygomis jinai būtų suteikta. Vis daugiau finansininkų kalba, kad tai vienintelė išeitis, ir kuo mes ilgiau tempsime gumą, tuo mums bus blogiau. Norėčiau išgirsti konkretų atsakymą į klausimą, kada jūs suformuluosite ir atsakysite man išdėstęs savo poziciją? Ačiū.

A. G. ŠEMETA. Gerbiamasis Seimo nary, manau, kad pačiu artimiausiu metu aš jums pateiksiu atsakymą į jūsų užduotą klausimą, tačiau šiuo metu mes svarstome įstatymo projektą, susijusį su Tarptautinio valiutos fondo steigimo sutarties pakeitimo ratifikavimu, ir siūlyčiau aptarti būtent šį dokumentą ir jo svarbą.

PIRMININKĖ. Ačiū, ministre. Iš tikrųjų dar kartą noriu priminti, kad šiuo metu yra Tarptautinio valiutos fondo steigimo sutarties pakeitimų ratifikavimo įstatymo pateikimas ir klausti reikia būtent dėl šio įstatymo. Klausia J. Veselka.

J. VESELKA (TTF). Gerbiamasis ministre, aš įžiūriu šiokį tokį prieštaravimą jūsų pranešime. Jūs aiškinate, kad čia toms besivystančioms įvairioms šalims bus padidintos galimybės gauti ir atstovauti Tarptautiniam valiutos fondui. Iš kitos pusės, įdomus dalykas: jeigu už kurios nors valstybės pinigus darys investicijas, tai reikia atsiklausti tos valstybės. Labai įdomi sąvoka. Tarptautinis valiutos fondas, kuris, atrodo, yra gana savarankiška institucija, bet jeigu jis investuos doleriais ar eurais, tai jis turės atsiklausti JAV. Su Europos Sąjunga neaišku, kieno jie klaus. Ar tai nesumenkina to paties Tarptautinio valiutos fondo galimybių ir savarankiškumo, nes jis gali nuspręsti investuoti doleriais, bet JAV pasakys, atleiskite, nesutinkame, ir viskas. Tai koks čia išeina pagalbos formos didinimas ir atstovavimo gerinimas besivystančioms šalims?

A. G. ŠEMETA. Gerbiamasis Seimo nary, jūs turbūt ne visai teisingai supratote tai, ką aš dėsčiau pranešime. Šie apribojimai yra panaikinami. Iki šiol jie galiojo, o dabar yra panaikinami.

PIRMININKĖ. Klausia V. M. Čigriejienė.

V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis ministre, jeigu prireiktų po ratifikavimo kreiptis į Tarptautinį valiutos fondą, ar jau galios dvidešimtuko susitikime priimtos nuostatos, sumažinančios reikalavimus besikreipiančioms šalims?

A. G. ŠEMETA. Vienas dalykas, tai, ką mes svarstome, yra susiję su paties Valiutos fondo, kaip institucijos, galimybių išplėtimu. Kaip žinome, Tarptautinis valiutos fondas yra priėmęs sprendimą dėl naujų instrumentų ir lanksčios kreditų linijos taikymo valstybėms narėms, tačiau tos lanksčios kreditų linijos taikymo sąlygos yra aiškiai apibrėžtos ir, deja, ne visos valstybės tas nustatytas sąlygas atitinka. Vienas iš svarbiausių reikalavimų yra trejus metus vykdyti svarią makroekonominę politiką. Deja, kai kurios valstybės to nedarė, todėl šiuo metu šiai priemonei faktiškai yra tinkamos ir jau kreipėsi į Tarptautinį valiutos fondą kelios valstybės, tai Meksika, Lenkija ir Kolumbija. O dėl kitų pasiūlymų, tai, kas yra šioje sutartyje, nėra tiesiogiai susiję su dvidešimtuko pasiūlymu, tai bus tolesnių reformų rezultatas, G-20 pasiūlymai.

PIRMININKĖ. Dėkoju, ministre. Jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Gerbiamieji kolegos, kadangi nėra užsirašiusių kalbėti prieš, tik už, gal galėtume bendru sutarimu pritarti po pateikimo? (Balsai salėje) Balsuojam? Gerai. Gerbiamieji kolegos, tada kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad po pateikimo pritartume įstatymo „Dėl Tarptautinio valiutos fondo steigimo sutarties pakeitimų ratifikavimo“ projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.

Balsavo 79 Seimo nariai: už – 78, prieš nėra, susilaikė 1. Po pateikimo įstatymo projektui Nr. XIP-542 pritarta. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Užsienio reikalų komitetas, papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. Seime numatoma svarstyti gegužės 14 d.

Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-602 (pateikimas) (Vyriausybė siūlo svarstyti ypatingos skubos tvarka)

Darbotvarkės 1-5 klausimas – Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-602. Pateikimo stadija. Pranešėjas – finansų ministras A. G. Šemeta. Vyriausybė siūlo svarstyti ypatingos skubos tvarka.

Gerbiamieji kolegos, atkreipiu dėmesį, kad mes gerokai atsiliekame nuo patvirtintos mūsų darbotvarkės laiko. Gerbiamasis ministre, prašau pristatyti įstatymo projektą.

A. G. ŠEMETA. Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Kadangi vėluojama su darbotvarke, aš labai trumpai pristatysiu teikiamą įstatymo projektą. Tai yra biudžetą lydintis įstatymo projektas, kuris yra susijęs su Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimu. Jums pateiktame biudžeto projekte yra numatyta iš dalies sumažinti asignavimus Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimui, todėl yra teikiama šią programą reguliuojančio įstatymo pataisa, leidžianti panaudoti šios programos lėšas kitoms valstybės reikmėms, tačiau tik tais atvejais, kai valstybėje susiklosto sunki ekonominė padėtis. Manau, mes galime aiškiai konstatuoti, kad tokia padėtis yra susiklosčiusi, ir laikinai, tam tikru laikotarpiu, šios programos lėšas turėtų būti galima panaudoti kitoms valstybės reikmėms.

Tiek trumpai dėl įstatymo projekto. Prašau pritarti ir, kaip posėdžio pirmininkė minėjo, Vyriausybė siūlo šį įstatymą svarstyti ypatingos skubos tvarka.

PIRMININKĖ. Dėkoju, ministre. Jūsų nori klausti vienuolika Seimo narių. Pirmoji – B. Vėsaitė. Nematau jos salėje. Kviečiu J. Ramoną.

J. RAMONAS (TTF). Labai ačiū. Noriu paklausti. Iš tikrųjų valstybės situacija sudėtinga, vadinasi, iš Kelių fondo pinigus galės panaudoti kitoms reikmėms ir, be abejo, stipriausiai nukentės kaimo finansavimas, savivaldybių finansavimas, kelių būklė. Ar tai yra teisinga, tuo labiau (aš jau anksčiau kalbėjau) kad apskritai žemės ūkis šiandieninėje krizinėje situacijoje vaidina nemažą vaidmenį, ar nereikėtų į tai atsižvelgti? Gal kažkiek neasfaltuoti ir kitų darbų nedaryti miestuose ir kitose vietose, o čia palikti kaimo kelių finansavimui ir asfaltavimui bei kitiems darbams, ypač savivaldybėse, ten, kur labiausiai reikia. Labai ačiū.

A. G. ŠEMETA. Iš tikrųjų yra numatyta šiek tiek sumažinti Kelių fondo programą, tačiau kartu numatoma daugiau nei 411 mln. Lt skirti papildomai iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų. Aš manau, kad dalis tų lėšų bus skirta taip pat ir tiems klausimams, kuriuos jūs keliate, spręsti. Kita vertus, pačioje Kelių fondo sąmatoje, manau, Susisiekimo ministerija pasiūlys atitinkamus prioritetus, kad iš tikrųjų lėšos, mažesnės lėšos, kelių programoje būtų panaudotos pačioms svarbiausioms prioritetinėms reikmėms.

O jeigu kalbame apskritai apie žemės ūkį, noriu priminti gerbiamajam J. Ramonui, kad, nepaisant labai didelio biudžeto mažinimo, daugiau kaip 3 mlrd. Lt, Vyriausybė vis dėlto nusprendė numatyti subsidijas pieno ūkiams – 106 mln. Lt. Manau, žemdirbiams, pienininkams, tai padės išgyventi šį sunkmetį.

PIRMININKĖ. Dėkoju. M. Bastys. Nematau. Klausia V. P. Andriukaitis.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamasis ministre, tai, kad mažiname Kelių fondo lėšas, skaudžiai atsilieps mūsų darbo vietoms, kelių įmonėms, savivaldybėms ir t. t. Tai visiškai akivaizdu. Niekas negali kompensuoti tų nuostolių.

Bet štai mano klausimas. Jūs lengvai teigiate, kad dalį netenkamų nacionalinių lėšų mes kompensuosime Europos Sąjungos lėšomis. Gerbiamasis ministre, jūs puikiai žinote, kad Europos Sąjungos lėšos teikiamos tik tuo atveju, jeigu valstybė narė prisiima įsipareigojimus kofinansuoti ir kitus dalykus. Europos Komisija gali labai aiškiai kelti klausimą, ar mes tinkamai panaudojame ir ar atitinkamai kofinansuojame savo lėšomis tai, ką paremiame iš Europos Sąjungos lėšų. Ar nebus abejonių, kad taip mažindami nacionalines investicijas sulauksime kitų bėdų iš Europos Komisijos?

A. G. ŠEMETA. Tikrai nemanau, kad turėtume sulaukti, dėl paprastos priežasties: lėšos kofinansavimui yra numatomos ir apskritai programos ribose kofinansavimas turi būti taikomas santykiu 85:15, t. y. 85 % Europos Sąjungos lėšų, 15 % nacionalinių lėšų. Tai taikoma visai finansinei perspektyvai, kad perspektyvos pabaigoje atitinkamo fondo lėšos būtų panaudotos tokiu santykiu. Atskirais atvejais atskirus projektus valstybės narės gali finansuoti 100 % iš Europos Sąjungos lėšų. Tokiu atveju kitiems projektams reikia didesnio nacionalinio finansavimo. Vyriausybė ir Finansų ministerija šias pozicijas kontroliuoja, ir reikalingos finansavimo proporcijos visiems struktūriniams fondams bus užtikrintos.

PIRMININKĖ. Klausia Z. Balčytis.

Z. BALČYTIS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, iš tikrųjų mes, Lietuva, visada buvo giriama už labai gerą kelių būklę. Viena iš priežasčių buvo ta, kad dar 1994 m. buvo įsteigtas Kelių fondas. Šiuo įstatymo projektu mes atidarome Pandoros skrynią, ir aišku, kad tų ketinimų bus labai daug.

Mano klausimas toks. Ar jums neatrodo, kad tą sunkią ekonominę situaciją reikėtų, kaip to reikalauja labai daug teisės aktų, apibrėžti, kokie turėtų būti parametrai, pagal tuos parametrus turi būti nustatyta situacijos būklė ir kiek šita ekonominė situacija pagal pateiktus parametrus turėtų tęstis? Ar jums neatrodo, kad toks sausas įstatymo projektas nieko neišspręs?

A. G. ŠEMETA. Aš manau, jeigu būtų galima tiksliai nustatyti, kiek tęsis sunki ekonominė padėtis, be abejo, tai labai palengvintų mūsų gyvenimą. Tačiau, kaip aš minėjau pristatydamas biudžeto projektą, vis dėlto net galingiausios tarptautinės institucijos, rengdamos prognozes, tiek šalių grupių prognozes, tiek pasaulines prognozes, kiekvieną kartą nustato vis blogesnius rodiklius. Todėl šiuo metu pasakyti, kada baigsis sunki ekonominė padėtis, būtų gana neatsakinga.

Mūsų prognozės, Finansų ministerijos prognozės, rodo, kad tam tikro ekonomikos atsigavimo mes galime tikėtis 2010 m. antrojoje pusėje, o 2011 m. pereiti į ekonominio augimo stadiją. Tačiau labai daug priklausys ir nuo išorinių aplinkybių. Kaip žinote, mes esame atviros ekonomikos valstybė, mūsų ekonomikos augimas labai smarkiai priklauso nuo užsienio prekybos, esame labai priklausomi nuo to, kaip klostysis padėtis mūsų pagrindinėse eksporto rinkose. Deja, kol kas ir ten situacija, užuot gerėjusi, kol kas blogėja. Todėl tiksliai apibrėžti laikotarpį labai sudėtinga. Bet aš manau, kad tiek Vyriausybė, tiek Seimas elgsis gana atsakingai ir kiekvieną kartą, svarstydami asignavimus kelių programai, numatys tokius asignavimus, kurie atitiks tuo metu egzistuojančią realią padėtį.

PIRMININKĖ. Klausia K. Daukšys.

K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Ministre, prašau pasakyti, kas yra sunki ekonominė padėtis, kas tą nustatys? Jūs, Seimas, užsienio ekspertai? Kokie žmonės pasakys, kada sunki ekonominė padėtis prasidėjo ir kada ji baigiasi? Net ir BVP sumažėjimas pusę procento kai kam gali būti labai sunki ekonominė padėtis. Tai pirma klausimo dalis.

Antra klausimo dalis yra paprasta. Ar jūs žinote, kad ypač iš Sanglaudos fondo mes negalėsime finansuoti daugumos regioninių kelių, tai yra transeuropinės magistralės? Ar mums reikia dar platesnio kelio iš Rygos į Lenkiją, ar mums reikia dar platesnio kelio iš Klaipėdos į Vilnių? Klausimas toks. Tas pakeitimas yra tik iš dalies, ką jūs sakote, todėl man būtų įdomu sužinoti, ką apie tai manote.

A. G. ŠEMETA. Apie konstatavimą. Aš jums siūlyčiau kartkartėmis įsijungti CNN. Kai nustos atsirasti ženklas „Economy (…)“, matyt, kažkokių prošvaisčių atsiras.

Iš tikrųjų šiuo atveju visas pasaulis išgyvena sudėtingą padėtį ir šiuo metu konkrečiai nustatyti parametrus, kaip jūs siūlote, mes neturime galimybių. Reali gyvenimiška situacija rodo, ar jūs nesutinkate su tuo, kad šiuo metu mūsų ekonomikos yra sunki būklė. Manau, tikrai taip yra. Šiuo atveju aš orientuojuosi į protingumo kriterijų. Manau, Seimas yra ta institucija, kuri priims sprendimus, atsižvelgdama į konkrečią ekonominę padėtį.

PIRMININKĖ. Dėkoju, ministre. Klausimams skirtas laikas baigėsi. Išnaudota 10 min. Dėkoju. Motyvai dėl viso įstatymo projekto. Už – A. Kubilius.

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų įstatymo projektas dalykine prasme yra teorinio pobūdžio, nes apibrėžiama, kaip tokie pinigai gali būti naudojami. Ir jau biudžeto projekte, kurį svarstome Seime, yra numatyta, kad dalis tokių pinigų panaudojama kai kurioms kitoms išlaidoms. Todėl čia yra sprendžiama teisinė, o ne finansinė problema.

Klausydamas kai kurių argumentų, noriu keletą dalykų dar sykį pabrėžti. Dėl krizės paskelbimo. Vis girdime tuos raginimus, bet kažin ar būtų labai išmintinga, jeigu sugalvotume tokį principą: štai premjeras paskelbė, kad Lietuvoje yra krizė, po to premjeras paskelbė, kad Lietuvoje krizės nėra. Tai iš tikrųjų ekonomika gyvena savo dėsniais ir esame globalios ekonomikos sudėtinė dalis, matome, kas vyksta pasaulyje, todėl labai gerai suprantame, kad to sunkmečio problemos Lietuvoje bus sprendžiamos kartu su analogiškų problemų sprendimu visame pasaulyje. Todėl mums patiems priimti apibrėžimus, kada krizė prasideda, kada ji baigsis, kažin ar būtų labai išmintinga.

Dabar antras dalykas, kurį vėl noriu pabrėžti. Visą laiką skamba žodžiai, bet jie nėra teisingi. Visą laiką lyg ir vartojama tokia terminologija: štai Vyriausybė mažina finansavimą kažkam – keliams ar kažkurioms kitoms programoms, ar kultūrai, ar dar kam nors. Tikrai norėčiau, kad čia mes suprastume ir pradėtume vartoti labai paprastus ir žmogiškus terminus. Paprasčiausiai valstybės piniginėje nėra pinigų, o jeigu nėra pinigų, tai ir nėra kaip finansuoti visų programų visa apimtimi. Lygiai taip, kaip, gerbiamieji kolegos, jūs su savo šeimomis nueinate į restoraną, jeigu piniginėje nebeturite pakankamai pinigų, tai kažin ar kalbate apie finansavimo mažinimą. Paprasčiausiai nėra pinigų ir tai reiškia, kad adekvačiai turi į tai reaguoti.

Na ir paskutinis dalykas. Dėl Kelių programos ir kitų programų finansavimo. Mokesčių mokėtojų pinigai iš tiesų yra bendri mūsų visos visuomenės pinigai ir nebūtų labai išmintinga skirstyti, kad štai vieni pinigai eina tiktai keliams finansuoti, kiti eina tik pensijoms finansuoti. Šiandien mes iš tiesų sprendžiame labai sudėtingus klausimus. Jeigu kartais nutartume, kad štai turime skirti daugiau pinigų keliams, tai turėtume labai paprastai atsakyti…

PIRMININKĖ. Premjere, laikas!

A. KUBILIUS (TS-LKDF). (Tuoj pat baigiu.) Turėtume atsakyti, kad tai darome tų pačių pensijų sąskaita. Gerbiamieji kolegos, todėl raginu balsuoti už šį įstatymą.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Prieš – B. Vėsaitė. Nematau. Tada M. Bastys. Irgi nėra. Tada K. Daukšys.

K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Aš, tikiuosi, nekalbėsiu keturias minutes kaip Ministras Pirmininkas, bet… Gerbiamieji, vienas ministras pasiuntė žiūrėti CNN tam, kad sužinotume, krizė yra ar nėra. Na, ačiū Dievui, dabar pasaulinė krizė, tai per CNN parodys, bet kai tam Ministrui Pirmininkui bus lokali, ką tada darysime? Kitas premjeras dabar sako, suprantat, į restoraną nuėjęs neturi kuo susimokėti. Tai nevaikščiokite į restoraną, jeigu neturite, kuo susimokėti. Bus paprastas dalykas. O klausimas yra iš tikrųjų svarbus kuo? Pirmiausia tai yra fondas, iš kurio buvo finansuojamas kelių tiesimas, remontas ir visi kiti dalykai. Šiandien mes į jo kišenę kišame ranką tam, kad galėtume lyg ir padengti kažkokį biudžeto netekimą. Tai prašau apibrėžti, kas yra tas netekimas, kada biudžetas gali kišti, nes kitaip negalime balsuoti už tai, kad bet kada būtų galima kišti.

Antras dalykas. Dar kartą sakau, jokie… (Nutrūko garsas) Ačiū, jau viskas. Supratau.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, turime apsispręsti balsuodami, ar pritariame po pateikimo Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui. Balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.

Balsavo 81 Seimo narys. Už – 41, prieš – 28, susilaikė 12. (Balsai salėje) Po pateikimo yra pritarta. Prašau, E. Klumbys.

E. KLUMBYS (TTF). Pirmiausia frakcijos vardu mes prašome pakartoti balsavimą.

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, prašoma frakcijos vardu perbalsuoti. Todėl dėmesio. Prašau nevaikščioti, sėsti į savo vietas, susikaupti ir balsuoti. Kviečiu balsuoti. Kas po pateikimo pritariate Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.

Balsavo 85 Seimo nariai. Už – 39, prieš – 28, susilaikė 18. Nepritarta po pateikimo. Kokių būtų siūlymų? (Balsai salėje) Grąžinti tobulinti. Ar galime bendru sutarimu?.. (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, kadangi iš vietos kalbate, vienintelis E. Klumbys prie mikrofono pasakė, kad siūlo tobulinti, bet iš vietos siūlote ir atmesti, tai tada kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad įstatymo projektą tobulintume, balsuojate už, o kas turite kitą nuomonę, t. y. atmesti įstatymo projektą, balsuojate prieš. Alternatyvus balsavimas.

Balsavo 90 Seimo narių. Už – 56, prieš – 34. Taigi įstatymo projektas turėtų būti tobulinamas. Grąžiname Vyriausybei tobulinti Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Kai tiktai patobulinsite ir bus registruota iš naujo Seime, vėl teiksime pateikti plenarinių posėdžių salėje. Replika po balsavimo – E. Klumbys.

E. KLUMBYS (TTF). Replika po visų balsavimų. Aš norėjau vis dėlto reaguoti į tą ministro mūsų pamokymą dėl CNN televizijos. Jeigu parodo CNN, tai, kas yra pasaulyje, tas yra Lietuvoje. Aš noriu pasakyti, kad nuo šiol žinosiu, jeigu Indonezijoje išsiveržė ugnikalnis, tai ugnikalnis irgi išsiveržė Lietuvoje.

PIRMININKĖ. K. Daukšys.

K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, pirmininke. Nors Ministras Pirmininkas turėjo lygiai keturias minutes agituoti, matau, kad šitoje Seimo salėje dar yra sveiko proto, todėl sveikinu visus kolegas, kurie pasipriešino tokiam Kelių fondo tuštinimui, kokį siūlė Vyriausybė. Ačiū.

PIRMININKĖ. V. Matuzas. Jūs norite kalbėti?

V. MATUZAS (TS-LKDF). Aš atsiprašau. Atsisakau, Petras neleido.

Diskusija dėl Vyriausybės 2008 metų veiklos ataskaitos

PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, dabar pradedame diskusiją dėl Vyriausybės 2008 metų veiklos ataskaitos. Pranešėjai – Seimo komitetų ir frakcijų atstovai. Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas nori kalbėti? Dėl Vyriausybės 2008 metų veiklos ataskaitos.

J. ŠIMĖNAS. (Pradžia negirdėti) …nagrinėti tiktai Vyriausybės veiklą po rinkimų, t. y. mėnesio laiką šitos Vyriausybės. Įvertinome, kad Vyriausybės buvo parengta aplinkosaugos programa ir tam tikros lėšos numatytos svarstant biudžetą. Vertiname teigiamai. Ačiū.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Audito komitetas.

D. MEIŽELYTĖ-SVILIENĖ (TPPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Audito komitetas pritarė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 metų veiklos ataskaitai. Balsavimo rezultatai: 4 – už, prieš nebuvo, susilaikė 2.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Biudžeto ir finansų komitetas.

K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas svarstė Vyriausybės 2008 metų veiklos ataskaitą ir tą dalį, kuri susijusi su viešaisiais finansais, mokesčiais, pajamomis, jai pritarė. Balsavimo rezultatai: 8 – už, 1 – prieš. Ačiū.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Ekonomikos komitetas.

J. RAZMA (TS-LKDF). Ekonomikos komitetas taip pat pritarė tai kompleksinei, galima sakyti, Vyriausybės veiklos ataskaitai: 5 – už, 3 – prieš.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Europos reikalų komitetas.

Č. V. STANKEVIČIUS (TS-LKDF). Europos reikalų komitetas, svarstydamas Vyriausybės 2008 metų veiklos ataskaitą, pabrėžė, kad jinai atspindi tęstinę politinę veiklą Europos reikalų srityje, priėmė išsamų nutarimą, kurio aš čia necituosiu, tik pasakysiu, kad komitetas įvertino tai, kad Vyriausybė aktyviai įgyvendino Europos Sąjungos politiką ir jos prioritetus, atstovavo Lietuvos interesams Europos Sąjungos tarybose, teikė svarstyti Europos reikalų komitetui parengtas Lietuvos Respublikos pozicijas ir vadovavosi Seimo sprendimais, išvadomis ir nuomonėmis. Komitetas ypač pažymėjo, kad Vyriausybė daug nuveikė Europos Sąjungos lygmeniu aktualizuodama Lietuvos energetinio saugumo problemas. Europos reikalų komitetas bendru sutarimu nusprendė Vyriausybės 2008 metų veiklos ataskaitai pritarti.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Informacinės visuomenės plėtros komitetas. V. P. Andriukaitis dėl vedimo tvarkos.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Aš tik dėl vedimo tvarkos. Kolega Č. Stankevičius, kai akcentavo, turėjo pasakyti, kad abi Vyriausybės dirbo. Ne viena Vyriausybė, bet abi Vyriausybės, ir tokia yra Europos reikalų komiteto nuomonė, todėl jai pritarta bendru sutarimu.

PIRMININKĖ. Informacinės visuomenės plėtros komitetas. Prašau.

V. GRUBLIAUSKAS (LSF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Mūsų komitetas svarstė ir iš esmės pritarė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 metų veiklos ataskaitai. Balsavimo rezultatai: 4 – už, 2 – prieš. Ačiū.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Kaimo reikalų komitetas.

J. STANEVIČIUS (TPPF). Kaimo reikalų komitetas veiklos ataskaitai pritarė bendru sutarimu.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas.

A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas išklausė informaciją apie Vyriausybės 2008 metų veiklos ataskaitos nacionalinio saugumo būklės ir plėtros dalį. Balsuojama nebuvo. Atsižvelgiant į Vyriausybės nuostatą, kad nauja Vyriausybė atsiskaito už senosios Vyriausybės darbą, o pati atsiskaitys kitais metais, todėl siūloma Vyriausybei skirti pakankamą finansavimą nacionalinį saugumą užtikrinančių institucijų funkcijų vykdymui.

Iš savo pusės turiu pridurti, kad užtikrinti tęstinių ilgalaikių valstybinių nacionalinio saugumo stiprinimo programų rengimą ir įgyvendinimą, aš tikiuosi, bus prioritetinis Vyriausybės uždavinys. Ačiū.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Dar kartą sakau: Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Niekas nenori kalbėti?

V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Labai atsiprašau.

PIRMININKĖ. Kol susiorientuos… Akinių nebuvo…

V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Labai atsiprašau, kolegos. Socialinių reikalų ir darbo komitetas dėl Vyriausybės 2008 metų veiklos ataskaitos. Atsižvelgiant į tai, kad penkioliktoji Vyriausybė savo veiklą pradėjo tik 2008 m. gruodžio 10 d., sprendimo dėl Vyriausybės 2008 metų veiklos ataskaitos nepriimti. Balsavimo rezultatai – bendru sutarimu. Dėkui.

PIRMININKĖ. Dėkoju už išskirtinę Socialinių reikalų ir darbo komiteto nuomonę. Sveikatos reikalų komitetas.

A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamoji pirmininke, gerbiamieji kolegos, tenka pripažinti, kad šiuo pereinamuoju laikotarpiu, vyriausybių kaitų laikotarpiu, parengti tinkamą ataskaitą ir ją vertinti yra pakankamai sudėtinga, nes tiek dalykine prasme, tiek politine prasme iš tikro buvusi Vyriausybė nepasiūlė parlamentui jokių sisteminių ryžtingų sprendimų, būtinų sveikatos sistemai reformuoti, o politine prasme vertinti vien neigiamai buvusios Vyriausybės darbą vėlgi būtų nekorektiška. Sveikatos reikalų komitetas, susipažinęs su ataskaita apie sveikatos apsaugą, rado tiktai keletą lentelių, atspindinčių demografinę Lietuvos situaciją. Iš jų aišku, kad ta demografinė situacija iš esmės ženkliai blogėjo. Kadangi kitų duomenų mes neradom, komitetas vienbalsiai nutarė nevertinti 2008 metų veiklos ataskaitos.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas.

V. STUNDYS (TS-LKDF). Komitetas balsų dauguma, t. y. 6 balsavus už, 1 – prieš, 1 susilaikius, pritarė Vyriausybės 2008 metų veiklos ataskaitai, įvertindamas ir numatomas pozityvias Vyriausybės 2008–2012 m. veiklos programos priemones, būtinas švietimo ir mokslo pertvarkai, bei atkreipdamas Vyriausybės dėmesį į įsipareigojimus remti kultūrą ir tų įsipareigojimų vykdymą.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Teisės ir teisėtvarkos komitetas.

S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Teisės ir teisėtvarkos komitetas, 3 balsavus už, 2 – prieš, susilaikius 1, komiteto pirmininkui balsavus už, nutarė pritarti Vyriausybės pateiktai veiklos ataskaitai.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Užsienio reikalų komitetas.

A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, teigiamai vertinti socialdemokratų Vyriausybę, kuriai rinkėjai rinkimuose išreiškė nepasitikėjimą, buvo keblu. Todėl komitetas vertino naujosios Vyriausybės 22 dienų buvimą: 5 – už, 2 – prieš. Taigi pritarta Vyriausybės veiklos ataskaitai. Ačiū.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas.

V. KURPUVESAS (TPPF). Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas pritarė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 metų veiklos ataskaitai. Balsavimo rezultatai: 5 – už, 3 – prieš, 1 susilaikė.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, pagal Statuto 207 straipsnio 3 dalį pradedame diskusiją. Pirmiausia diskusijoje kalba opozicijos lyderis. Taigi kviečiu G. Kirkilą.

G. KIRKILAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, matėme iš komitetų įvertinimo, kad niekas aiškiai nesupranta, ką mes šiandien darom, kokį dokumentą vertinam arba nevertinam. Jeigu paskaitytume šio dokumento pavadinimą, jis vadinasi „Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 metų veiklos ataskaita“. Tačiau šiek tiek žemiau rašoma: „15-oji Vyriausybė savo veiklą pradėjo 2008 m. gruodžio 10 d. ir gali pateikti tik savo veiklos ataskaitą. Ji negali atsiskaityti už 14-osios Vyriausybės, veikusios nuo 2006 m. iki 2008 m. gruodžio 10 d., veiklą.“

Kyla klausimas – gal reikia dviejų ataskaitų? Gal praeitais metais tik 21 diena buvo, kai veikė 15-oji Vyriausybė? Todėl, mielieji kolegos, reikėtų apsispręsti, ką mes šiandien svarstome, kieno ataskaitą, už ką, ar tai yra politinių oponentų įvertinimas buvusios Vyriausybės veiklos? Aišku, aukštesnės politinės kultūros sąlygomis ir tokia ataskaita būtų galima. Tačiau, paskaičius ypač 1 dalį, matyti, jog konservatorių-krikdemų propagandininkai tikrai labai karščiavosi ir pridarė daugybę paprasčiausių faktinių klaidų.

Štai pacituosiu pavyzdį: „Nuolat kalbėta apie būtinybę tiesti elektros tiltą, sujungsiantį su Lenkija, kartu ir su Vakarų Europa, tačiau kalbos liko kalbomis, nėra jokių susitarimų, nenumatyti konkretūs finansavimo šaltiniai“. Gerbiamasis kolega premjere Andriau Kubiliau, ar jūsų ministerija, jeigu jūs pats nežinote, nežino, kad jau seniai yra sudaryta bendra įmonė? Ar jūs, gerbiamasis kolega, nežinote, kad Europos Komisija įtraukė šį projektą tarp prioritetinių ir numatyti finansavimo šaltiniai? Tada labai įdomu, ką veikia šiuo metu jūsų kuriama Energetikos ministerija, jeigu net nežino, kas yra padaryta. Beje, taip pat priminsiu, kad Baltijos jungčių planas taip pat yra 14-osios Vyriausybės nuopelnas iš esmės, ką jums pavyko tiktai užfiksuoti, nes jis buvo rengiamas labai ilgai. Čia tik kelios pastabos rodo, kokios vertės yra ši pirmoji dalis šios vadinamosios ataskaitos.

Dar vienas dalykas. Tai gana keistas propagandinis dokumentas. Jo esmė yra labai paprasta – 340 dienų praeitais metais Vyriausybė dirbo blogai ir tik 21 dieną, parengusi genialų antikrizinį planą, dirbo labai gerai. Nors nežinau, kas čia yra bendro su ataskaita. Svarbiausia yra tai, jog 14-oji Vyriausybė neklausė komercinių bankų. Tai yra tiesa, gerbiamieji kolegos. Komerciniai bankai ir komercinių bankų patarėjai jums parašė šitos Vyriausybės planą ir programą, ir šiandien mes matome rezultatus. O rezultatai yra tokie, kaip šiandien dirbame: mažiname, pjaustome biudžetą, nedarbas auga ne dienom, bet valandom, ir nuosmukis didėja daug sparčiau, negu numatė jūsų bankų patarėjai. Tai yra tiesa. Mes bankų patarėjų neklausėme. Mes klausėme žmonių, profesinių sąjungų ir sprendėme taip, kad būtų jiems naudinga.

Taigi, mielieji kolegos, aš darau išvadą – kad jokios prasmės šį dokumentą svarstyti nėra, o juolab jį vertinti. Manau, ir pati Vyriausybė suprato jį rengdama, kad yra dar viena proga propagandiškai panaudoti Seimo tribūną. Todėl, gerbiamoji pirmininke, siūlau šį klausimo svarstymą užbaigti kaip beprasmį, nes svarstome nežinia ką ir dėl ko. Ačiū.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu opozicinės Socialdemokratų frakcijos seniūną Z. Balčytį.

Z. BALČYTIS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Dar turime keletą labai vertingų pasiūlymų. Nors 15-oji Vyriausybė pareiškė, kad atsiskaito tik už savo 20 dienų darbą, bet faktiškai didžiąją dalį ataskaitos sudaro ne jos, o ankstesnės Vyriausybės darbo įvertinimas.

Jei jau žadėta kalbėti tik apie save, tai neaišku, kodėl ataskaitoje kalbama apie senatvės pensijų padidinimą, socialinių garantijų tėvams sustiprinimą, indėlininkų apsaugos užtikrinimą, Europos Sąjungos paramos įsisavinimą 2008 m. ir kitką.

Dar mažiau, aišku, kodėl ataskaitoje tiek mažai dėmesio skiriama išskirtinai 15-osios Vyriausybės „nuopelnams“, 2009 m. biudžeto projekto ir jį lydinčiųjų mokestinių ir kitų įstatymų paketui. Šiuo paketu, kaip teigiama dokumente, sukurtos teisinės prielaidos subalansuotai apmokestinimo sistemai, užtikrinančiai stabilias biudžeto pajamas. Aiškiai matome, kad efektas priešingas. Buvo sukurta tarp atskirų grupių nesubalansuota apmokestinimo sistema, neskatinanti privačios iniciatyvos ir neužtikrinanti stabilių pajamų. Bet Vyriausybė nekalba nei apie šios reformos rezultatus ir iškilusias problemas, nei apie išvadas, ką po šios nesėkmės jie patyrė. Ne tik opozicija, bet ir politologai, politikos apžvalgininkai pastebi, kad ši Vyriausybė nestokoja kritikos tik kitų atžvilgiu.

Ataskaitoje Vyriausybė privalo aptarti ir artimiausio laikotarpio veiklos prioritetus, tačiau jau dabar matyti, kad deklaruojami prioritetai sau, o realūs sprendimai sau. Pavyzdžiui, kone kasdien kalbama apie stebuklingas ekonomikos skatinimo plano priemones, tarp jų ir apie būtinybę išnaudoti mokestinių paskolų instrumentą, tačiau tuo pat metu padidinamos jų palūkanos ir padidinamos baudos už laiku nesumokėtus mokesčius. Siekiama mažinti socialinę atskirtį, bet garantijos darbuotojams ir jau praradusiems darbą mažinamos ir yra priešingai deklaruojama. Keliamas tikslas didinti šalies ūkio konkurencingumą, pritraukti užsienio investicijas, bet padidinama mokesčių našta ir nueinama visiškai priešingu keliu.

Pateiktą šalies ūkio konkurencingumo tendencijų ataskaitą iš dalies taip pat vertinčiau skeptiškai. Keistokai skamba, kad, remiantis tarptautiniais tyrimais, geriausiai Lietuva vertinama aukštojo mokslo ir profesinio ugdymo, technologinio pasirengimo ir infrastruktūros srityse. Dėl infrastruktūros vertinimo sutikčiau, o kita kaip tik mūsų yra silpniausios vietos. Lygiai taip pat man sunku patikėti ir tuo, kad Estiją, Baltijos šalyse pirmaujančią pagal aukštųjų technologijų pažangą, lenkiame nors ir viena vieta pagal verslo pažangumą. Tai tik parodo, kad kiekviena metodika yra ribota, ir rezultatus turėtume vertinti labai atsargiai. Šalies konkurencingumo tendencijas mes patys plika akimi matome, ypač Lenkijos pasienyje, bet įdomu ir kas gi siūloma. Pirmiausia siūloma priemonė tai yra ekonomikos gaivinimo planas, kuris vis dar realiai neveikia. Antroji – valstybės išlaidų mažinimas, kuris greičiausiai pablogins, o ne pagerins mūsų ūkio konkurencingumą.

Panaši situacija yra su sėkmės rodikliais. Daug skaičių, konstatavimo, kad pagal daugelį rodiklių mes atsiliekame nuo kitų Europos Sąjungos narių, ypač inovacijų ir mokslinių tyrimų srityje, pritraukiant užsienio investicijas, didinant darbo našumą, keliant verslumo lygį, matome eksporto mažėjimo tendencijas. Labai pasigendu apsisprendimo, kaip vis dėlto Vyriausybė ketina tai spręsti ir išspręsti.

Trečiojoje dalyje – nacionalinio saugumo būklės ir plėtros ataskaitoje įvardijama nemažai rizikos veiksnių, tarp jų nedarbas, skurdas, šešėlinės ekonomikos augimas, bet irgi nėra pateikta pasiūlymų ar bent klausimų viešai diskusijai. Beje, ataskaitos pradžioje liejama kritika ankstesniosios Vyriausybės atžvilgiu palaipsniui vis švelnėja, kol galop paskutinėje ataskaitos dalyje 2008 m. Vyriausybė, faktiškai 14-osios Vyriausybės darbas yra vertinamas palankiai. Pavyzdžiui, teigiama, kad 2008 m. verslumo lygis augo dėka palankios aplinkos kūrimo, viešųjų paslaugų, verslo institucijų veiklos kokybės užtikrinimo, tai yra tų pačių verslo informacijos centrų, kuriuos naujoji Vyriausybė užsibrėžė naikinti. Taip pat pažymima, kad Europos Komisijos ekonomikos gelbėjimo plane Europos Sąjungos valstybės narės skatinamos spartinti investicijas į infrastruktūrą, ypač palankiai vertinamos investicijos į transporto sektorių. Tai nelabai suprantu, kodėl dabar Vyriausybė elgiasi priešingai.

Pasak dokumento, o ir aš galiu su tuo sutikti, 2008 m. nuveikta ir daug gerų darbų, sudarytos geresnės sąlygos policijos veiklai, daug dėmesio skirta pilietiniam ir tautiniam ugdymui, ir panašiai. Itin optimistiškai nuteikia ataskaitos pabaiga, kurioje konstatuojama, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2008 m. toliau sėkmingai vykdė nacionalinio saugumo stiprinimo politiką: įtvirtinama narystė NATO, užtikrinamas socialinės visuomenės saugumas, plėtojama informacinė visuomenė, užtikrinamas viešasis saugumas, restruktūrizuojamas elektros energijos sektorius (labai teisingai) ir daugelis kitų dalykų.

Mielieji kolegos, visiškai nesuprantama ataskaitos pirmoji dalis, kurioje yra remiamasi naktinių mokesčių reforma, pasižymėjusia ir atvedusia į šiandieninę labai blogą ekonominę situaciją. Todėl Socialdemokratų frakcija, atsižvelgdama į pirmosios dalies turinį, yra nusprendusi balsavime nedalyvauti. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ vardu – E. Klumbys.

PIRMININKĖ. Aš įjungus.

E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamieji kolegos, pirmiausiai norėtume iškelti esminį klausimą, nes jis yra susijęs su tokiu Vyriausybės ataskaitos svarstymu, kuris iš esmės tampa farsu. Mes svarstome dvidešimt kelių dienų veiklos ataskaitą. Todėl manytume, kad reikia skubiai taisyti Seimo statuto skyles, kurios yra susijusios su šiuo klausimu. Tai yra pirmiausiai reikia numatyti, kad tais metais, kai vyksta eiliniai Seimo rinkimai ir kai Vyriausybė iš esmės sudaroma paskutinį mėnesį, Vyriausybės ataskaita nesvarstoma. Visiškai nėra tikslo užsiimti šiuo darbu. Dabar galvoti, kad reiktų svarstyti kitos Vyriausybės ataskaitą, nėra jokios prasmės, nes tą ataskaitą iš principo įvertino rinkėjai rinkimų rezultatais. Tad šioje situacijoje siūlytume pirmiausiai dabartiniams valdantiesiems skubiai pataisyti Statutą, nes iki kitų Seimo rinkimų yra gana daug laiko. Tai yra pirma.

Antra, kalbėdami apie 22 dienų ataskaitą, manytume, kad geriausią įvertinimą visų valdančiųjų darbų ir visų pirma darbų Vyriausybės, kuri uždavė pagal visas procedūras toną Seimui, davė sausio 16 d. įvykiai. Tai buvo puikiausias pavyzdys darbo, kuris čia buvo atliktas Vyriausybės nurodymu ir pirmiausiai Finansų ministerijos užsakymu per mūsų naktinius posėdžius. Tie naktiniai posėdžiai, šiandien simboliška, davė tokį rezultatą, kurį mes dabar svarstome mažindami biudžetą. Biudžetas kur kas daugiau negavo pinigų ne dėl pasaulio ekonomikos krizės, nes pasaulio ekonomikos krizę galime suprasti įvairiai, jeigu pas mus krenta minus vienuolika, tai kažkodėl, esant ekonomikos krizei, Kinijoje BVP auga 8 %.

Taigi šioje situacijoje, manytume, kad dabartiniai valstybės ekonominio, socialinio vystymosi rezultatai tai yra ta tikroji, realioji Vyriausybės darbų išdava. Manytume, kad Vyriausybei kuo skubiausiai reiktų permąstyti savo ateities kelią, mūsų valstybės vystymosi viziją ir skubiai daryti korekcijas, nes kitokiu atveju kur rimtesnes korekcijas gali padaryti mūsų valstybės piliečiai.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Darbo frakcijos – V. Gedvilas. Nėra. Kviečiu Ministrą Pirmininką A. Kubilių.

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš suprantu ir sutinku, kad tokios ataskaitos svarstymas gal kai kam sukelia tam tikrų problemų, ką čia iš tikrųjų turime svarstyti. Bet lygiai tokios pat problemos kyla ir Vyriausybei, kaip pateikti ataskaitą už 2008 m., kai mes patys, kaip Vyriausybė, veikėme tik 22 dienas. Todėl mes pasirinkome labai aiškų atsakomybės atskyrimą, kad atsiskaitome už tai, ką dirbome, o ne už tai ką dirbo ankstesnė Vyriausybė, nes Vyriausybė, mūsų įsitikinimu, yra labai aiškus ne tik institucinis darinys, kuris turi iškabą „Vyriausybė“, bet yra ir politinis darinys. Ir turi atsiskaityti kaip politinis darinys už tai, kokią politiką vykdė, todėl mes tikrai buvome nelinkę ir manau, kad elgėmės teisingai, kad neieškojome būdų, kaip mums pateikti ataskaitą ir už G. Kirkilo vadovautos Vyriausybės veiklą.

Teisingai pasakė E. Klumbys, kad G. Kirkilo Vyriausybės veiklos ataskaitą įvertino rinkėjai, ir to vertinimo rezultatus visi mes čia dabar matome. Aš čia stoviu įsitikinęs, kad mus taip pat vertins rinkėjai, ir rinkėjai vertins legaliomis ir konstitucinėmis priemonėmis, o ne kokiais nors mitingais ar demonstracijomis. Tai artimiausias toks įvertinimas bus birželio 7 d. rinkimai į Europos Parlamentą, ir mes pamatysime, kaip rinkėjai vertina mus, mūsų koaliciją, mūsų partijas, kurios yra koalicijoje.

Šiek tiek apgailestauju, kad kolegos Seimo nariai, įvairūs komitetai, na, galbūt pasižiūrėję į ataskaitos pradžią, į ataskaitą, kuri pateikta už mūsų Vyriausybės veiklą, už tas 22 dienas, nesistengė giliau pažiūrėti, gal tiktai keli komitetai ir atrodo, kad kolega Z. Balčytis šiek tiek giliau bandė pasižiūrėti į kitas ataskaitos dalis, kurios, mano įsitikinimu, yra vertingas dokumentas. Ne todėl, kad atspindi kokius nors mūsų veiklos pliusus, bet todėl, kad atspindi realią padėtį Lietuvoje. Aš turiu omeny visų pirma tai, kad pirmą kartą yra pateikta ataskaita, kurios Seimas reikalavo jau nuo 2006 m., tai vadinamoji šalies ūkio konkurencingumo tendencijų ataskaita, kuri leidžia objektyviai vertinti, kokioje situacijoje Lietuva yra, kokioje situacijoje ji buvo 2008 m., kokios tendencijos klostosi, kokie iššūkiai kyla. Iš tikrųjų norėtųsi, kad iš tokių svarstymų gimtų kai kurios išvados, ką ir kaip reikia daryti. Ką ir kaip reikia daryti toliau, kaip reikia gyventi, kaip skatinti Lietuvos konkurencingumą, Vyriausybė turi savo programą, planą. Tai yra Vyriausybės programa, kurioje pateikiame pagrindinius atsakymus, kaip mes manome, kad reikia atsiliepti į tokius iššūkius, ir kai kuriuos darbus stengiamės intensyviai daryti, turiu omeny Aukštojo mokslo reformą, kuriai Seimas pritarė praėjusią savaitę. Lygiai taip pat verslo sąlygų gerinimas, verslo saulėtekio visas iniciatyvų paketas. Bet šios ataskaitos dalyje pateikta analizė, palyginimas su kitomis šalimis, mano akimis, tai tikrai yra vertingas dalykas, ir aš kviečiu į tai giliau pasižiūrėti.

O dėl mūsų ataskaitos už savo veiklą ir pradinės ataskaitos dalies, kurią citavo G. Kirkilas, sakydamas, kad mes netiksliai įvardiname situaciją, aš dar kartą noriu pakartoti, kas čia yra pasakyta ir labai aiškiai įvardinti, kur mes matome pačias didžiausias energetikos problemas. Iš tikrųjų sakinys skamba taip: „Nuolat kalbėta apie būtinybę tiesti elektros tiltą, sujungsiantį su Lenkija, kartu ir su Vakarų Europa, tačiau kalbos ir liko kalbomis, nėra jokių susitarimų, nenumatyti konkretūs finansavimo šaltiniai.“ Čia turim omeny ne vien tik tiltą į Lenkiją, bet ir jungtį su visa Vakarų Europa, arba, kitaip sakant, mūsų elektros sistemos persijungimą iš Rytų sinchronizacijos sistemos, iš posovietinės sinchronizacijos sistemos į Vakarų Europos sinchronizacijos sistemą. Iš tikrųjų pažangos šiuose darbuose tikrai yra labai nedaug.

Antra citata, kurią aš norėčiau taip pat pacituoti kalbėdamas apie energetiką, yra labai paprasta ir aiški. Joje įvardijama tai, kokį paveldą mes paveldėjome kaip nauja Vyriausybė, pradėjusi darbą gruodžio pradžioje. Štai kaip yra pasakyta šioje ataskaitoje: „Gerokai vėluojant buvo atnaujinta nacionalinė energetikos strategija, kuri numatė branduolinės energetikos tęstinumą ir būtinumą statyti naują, vakarietišką ir šiuolaikišką branduolinę jėgainę. Tačiau tam tikslui sukurtas nacionalinis investuotojas nepadarė proveržio naujos jėgainės statyboje, o dėl neskaidraus kūrimo ir netinkamo valstybės turto įvertinimo tik supriešino Lietuvos visuomenę, įnešė sumaišties elektros ūkio ir energetikos projektų valdyme.“ Čia yra Vyriausybės pozicija, kurioje yra pateikiamas labai aiškus įvertinimas, kaip mes vertiname tas problemas, kurias mums nuolat čia, Seime, kartais ir kai kurios opozicinės partijos užduoda. Kaip jūs vertinate „Leo LT“ projektą? Atsakymas yra labai aiškiai pateiktas visos Vyriausybės vardu, todėl šis paveldas mūsų taip pat nedžiugina.

Gerbiamieji kolegos, dėl tų veiksmų, kurių turėjome imtis pirmosiomis dienomis, spręsdami valstybės ekonomikos ir finansų problemas, aš dar ir dar kartą noriu pakartoti, kad šiuos veiksmus vertino daugelis tarptautinių finansinių institucijų, jų ekspertų, Tarptautinis valiutos fondas, Europos Komisija, kitos finansinės institucijos. Vertino iš tiesų pozityviai ir kur kas pozityviau nei vertindavo ankstesnės Vyriausybės veiklą finansų srityje. Turiu pasakyti, kad man tiesiog šiek tiek gaila, kad G. Kirkilas, kuris dabar paliko salę, su tam tikra panieka kalba apie ekspertus, dirbančius bankuose, dirbančius tarptautinėse finansų institucijose, nes išties, kaip rodo dokumentai, kuriuos mes radome Vyriausybėje ir Finansų ministerijoje, viena iš didesnių ankstesnės Vyriausybės klaidų buvo ta, kad gebėjimo įsiklausyti į labai rimtus finansų ekspertų perspėjimus dėl didelių problemų, kurios kils mūsų valstybės finansų srityje, tikrai buvo nepakankamai. Šiandien mes matome gana skaudžias to pasekmes. Tai nėra koks nors kaltinimas buvusiai Vyriausybei, tačiau tikrai norėtųsi matyti sąžiningesnį dabartinės opozicijos, buvusios valdžios, savo atsakomybės įvertinimą.

Gerbiamieji kolegos, aš tikrai dėkingas už tas pastabas, kurias čia diskusijos metu jūs išsakėte. Manau, kad kitos ataskaitos bus kur kas išsamesnės, atspindinčios visą mūsų veiklą per 2009 m. Dar sykį noriu pakartoti, kad kai kurios naujos ataskaitos dalys tikrai nepriklauso nuo to, kiek dienų dirbo Vyriausybė, o ataskaita apie konkurencingumo situaciją, manau, yra vertingas žingsnis žengiant mums visiems naujais mūsų pačios situacijos vertinimo, mūsų pačių situacijos audito keliu. Raginu visus dar ir dar kartą į šią ataskaitos dalį pasižiūrėti kur kas atidžiau.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Liberalų sąjūdžio frakcijos vardu –K. Glaveckas.

K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, leiskite keletą žodžių pasakyti apie praeitų metų Vyriausybės veiklos ataskaitą. Iš tikrųjų toks žanras, kokį mes Seime turime, t. y. pagal Statutą ataskaitos svarstymas, yra su dviem aspektais. Pirmasis aspektas yra tai, kad mes svarstome Vyriausybės darbą, kuri dirbo 340 dienų, tai buvo jos pagrindinis darbas ir jos rezultatai, ir 20 dienų naujos Vyriausybės, kuri tiktai startavo. Jeigu mes nepritartume, pavyzdžiui, šiai ataskaitai, tiems 340 dienų, nors negalim to dalyko daryti, tai tam tikra prasme išreikštume tam tikrą nepasitikėjimą Vyriausybės darbu, bet pasekmės, atsakomybės klausimai iš tikrųjų lieka atviri ir jokių ataskaitų nepatvirtinimas, kaip mes žinome iš mūsų praktikos Seime, niekuomet nesukeldavo ar nepasitikėjimo, ar atsistatydinimo, ar kitų dalykų, todėl tas žanras efektyvumo prasme iš tikrųjų yra labai mažas.

Kiek netikėta buvo buvusio Ministro Pirmininko kalba (premjeras minėjo) apie ekspertus. Aš suprantu, kad gerbiamasis G. Kirkilas prisiminė seną anekdotą apie tris būdus, kaip galima greičiausiai prarasti pinigus. Pirmas būdas – pralošti kazino. Antras būdas – su moterimis, kuris yra maloniausias. Trečias būdas – garantuotas, prarasti klausant banko ekspertų. G. Kirkilas sakė, kad neklausė bankų ekspertų ir išėjo tokia situacija, kokia buvo, ir ji buvo iš tikrųjų labai negatyvi, aš apie ją truputį pakalbėsiu. labai sunku suprasti tokią buvusio premjero poziciją visiškai nekreipti dėmesio į ekspertų perspėjimus, kurie buvo ir iš Lietuvos bankų, ir iš nepriklausomų ekspertų. Jie aiškiai rodė, kad Lietuva, jos ekonomika nenusileis sklandžiai ir minkštai, kad jinai tėkšis ir jinai tėškėsi.

Ką buvo galima padaryti ir kas nebuvo padaryta finansų sektoriuje? Paimsiu tik vieną segmentą – visą vartotojiškų paskolų, kredito, nekilnojamojo turto burbulą. Praeitais metais, t. y. nuo sausio 1 d. iki šių metų sausio 1 d., klientams buvo suteikta paskolų už 71,5 mlrd. Lt, per praeitus metus paskolų portfelis išaugo 19 %. Iš jų finansų institucijoms išaugo 15 %, privačioms įmonėms – 17 %, fiziniams asmenims – 21 %, būsto paskolos išaugo net 25 %. Jau metų viduryje buvo kalbama, kad vyksta perpūtimas ir kad vartotojiškos paskolos ir pinigai eina didžiuliais nepamatuotais kiekiais į mūsų ekonomiką. Vienu iš pagrindiniu rodiklių buvo infliacija, kuri, kaip žinote, praeitais metais sudarė 10,8 %, tačiau Vyriausybė, būdama prociklinė, žinodama, kad yra prociklinė ekonomika, praleido progą valdyti tuos procesus. Valdymas galėjo būti per bankų palūkanas, per nekilnojamojo turto mokesčius arba kitus finansinius instrumentus, kurių, deja, nei Vyriausybė, nei kitos institucijos nenaudojo. Tas iš esmės ir atvedė, kaip jūs žinote, į tą situaciją, kad praeiti metai ciklo prasme buvo labai įdomus. Mes turėjome kilimą, kuris tęsėsi I ketvirtį, – 12,3, dar šiokį tokį augimą II ketvirtį, o IV ketvirtį visa kreivė ėjo žemyn ir ėjo didžiulis kritimas. Tai per tą trumpą laikotarpį, kuris buvo, ir Vyriausybė turėjo visą informaciją ir turėjo galimybę reguliuoti, tie dalykai nebuvo daromi. Todėl kritimas IV ketvirtį ir šių metų I ketvirtį, matyt, ir kitus artimiausius mėnesius yra toks skaudus ir toks brangus visai Lietuvai, ir taip sunkiai išsprendžiamas. Tai vienas iš esminių priekaištų buvusiai Vyriausybei ir daugumai, kuri vienaip ar kitaip tų dalykų nesugebėjo įvaldyti.

Kalbant apie veiklos ataskaitą, kaip minėjau, tas žanras iš tikrųjų yra daugiau kalbėjimo, vertinimo žanras. Įvertinimas to, kas atsispindi Vyriausybės parengtoje ataskaitoje, kai nuosekliai yra įvertinama konkrečiais skaičiais, konkrečiais procesais visa praeitų metų finansinė situacija, konkurencingumas, galų gale bankinės sistemos, mokesčių politikos, mokesčių surinkimo galimybės, mano supratimu, yra naudingas ir reikalingas. Gaila, kad dabartinės Vyriausybės įtaka praeitų metų rezultatams iš tikrųjų buvo labai menka arba faktiškai jos nebuvo. 21 diena, jeigu išmestume sekmadienius, iš esmės dvi savaitės darbo startuojant jokios įtakos negalėjo padaryti iš principo gana blogiems 2008 m. rezultatams, žinant tai, kad mes pradėjome ciklo kritimo procedūrą.

Atsižvelgdamas į tai, ką sakiau, ir tai, kad komitetas svarstė tą klausimą, ypač iš viešųjų finansų srities, komitetas priėmė sprendimą pritarti šiai ataskaitai, bet pritarimo kontekstas yra toks, kokį aš išdėsčiau. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu V. P. Andriukaitį.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, vertinant pateiktą Vyriausybės ataskaitą, tenka prisidėti prie tų kolegų, kurie minėjo, kad ši ataskaita turėtų būti vertinama Seimo statuto reikalavimų kontekste ir ji turėjo būti pateikta už visą pereitų metų vyriausybių veiklos laikotarpį. Šiuo atveju tenka pratęsti A. Kubiliaus mintį, jis lyg ir padarė tokį perskyrimą, kad A. Kubiliaus Vyriausybė prisiėmė atsakomybę tik už savo veiklos laikotarpį. Ir čia, man atrodo, A. Kubiliaus Vyriausybė pasinaudojo sena klasikine mintimi.

Dar antikos laikais buvo toks patarimas, kad jeigu naujas valdytojas ateina į valdžią, jam pirmiausia reikia išmokti parašyti tris laiškus. Pirmasis laiškas – kaltinti buvusį valdytoją. Jeigu nesiseka, jeigu tai nepadeda pateisinti savo veiksmų, tada rašomas antrasis laiškas ir kaltinamos aplinkybės. Jeigu aplinkybės tokios, kad ir tai nepadeda, tuomet valdytojas rašo trečiąjį laišką ir jame jis pateikia patarimus būsimam naujam valdytojui, suprasdamas, kad pirmieji du laiškai nedavė jokio efekto.

Kolegos, jeigu dabar mes vertiname būtent taip vyriausybių veiklą, padarome tokį politinį pasikalbėjimą, rimtai neanalizuodami visų rodiklių, tai mes, suprantama, neatliekame statutinės savo priedermės ir nepasiekiame efekto.

A. Kubilius minėjo pristatytą konkurencingumo programą – tai nėra jo Vyriausybės veiklos rezultatas. Konkurencingumo programos visa apžvalga yra metų apžvalga, ir metų apžvalga buvusios Vyriausybės, daugelio ministerijų, daugelio specialistų ir taip pat Seimo sprendimų. Lygiai taip pat galime pasakyti, kad šioje Vyriausybės ataskaitoje, kas nuodugniai skaitėte, ypač ataskaitas, kurias atskirais segmentais pateikė ministrai ir ministerijos, tikrai galima pasakyti, ekonominė skaičių dinamika buvo ne tokia, apie kokią kalbėjo gerbiamasis K. Glaveckas.

Kita vertus, aš esu nustebintas keisto dalyko, kad lyg ir praėjusios kadencijos Seimo nariai neturėjo galimybių bendrauti su Statistikos departamento vadovu A. Šemeta arba Lietuvos banku ir Lietuvos banko analitiku Raimondu Kuodžiu. Šiuo atveju net keista. Kai pasižiūri, koks buvo pereitų metų biudžeto priėmimas, kaip vyko, kokie pasiūlymai buvo, kas buvo teikiama biudžeto projektui įvairių Seimo pusių, ir opozicijos taip pat, galima paklausti, išties net Europos reikalų komiteto pirmininkas A. Kubilius negalėjo pasiremti jokia informacija, matyt, greičiausiai nepažinojo nei pono A. Šemetos, nei pono R. Kuodžio. Štai kodėl iki rugsėjo mėn. visi vieni nuo kitų viską slėpė. Juokingas argumentas.

Gerbiamieji kolegos, tokie argumentai tikrai neišlaiko kritikos. Aš manau, tie trys laiškai, apie kuriuos kalba gyvenimo patirtis, tikrai leidžia dar kartą teigti, kad arba mes išmokstame savo ataskaitose sekti įvykių logiką, arba nepasiekiame jokio rezultato.

O kolega K. Glaveckas neteisingai citavo ekonominius rodiklius ir BVP dinamiką per visus pereitų metų keturis ketvirčius. Ta dinamika nėra tokia, kokią jūs pasakėte. Žinoma, būtų galima pasakyti, kokia skaičių dinamika buvo nuo A. Kubiliaus Vyriausybės veiklos dienų ir ką ji davė. Jeigu žvilgteltumėte į mažmeninės prekybos dinamiką nuo gruodžio mėn. iki vasario mėn., pamatytumėte, kad yra stulbinamas kritimas, kuris daugiau nei bet kas kitas įvertina, kaip gyvenimas, ekonomika ir Lietuvos žmonės vertino A. Kubiliaus trijų savaičių Vyriausybės veiklą.

Manau, Socialdemokratų frakcijos pozicija nedalyvauti šiame balsavime yra tikrai pamatuota ir argumentuota. Ačiū.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Toliau R. J. Dagys.

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš atsiliepsiu į raginimą kalbėti apie skaičių dinamiką. Iš tikrųjų yra apie daug ką pakalbėti. Mes ne vieną kartą girdėjome gerbiamąjį Z. Balčytį, cituojantį Anglijos pavyzdį, ką mūsų kolegos Didžiojoje Britanijoje daro. Noriu pasakyti, jeigu socialdemokratų Vyriausybė nebūtų pataikavusi šilumininkams ir nepadidinusi kainų, o tai kainavo penkias šimtąsias procento mūsų BVP, mes būtume turėję eurą ir dabar būtume galėję elgtis pagal Anglijos scenarijų, nes būtume euro zonoje. Deja, mes neturime šitos galimybės, to nebuvo įvesta.

Dabar norėčiau atkreipti dėmesį į keletą skaičių, kurie susiję su socialine sritimi. Skaičių dinamika yra tokia. Jau praeitų metų liepos mėn. įplaukų į „Sodrą“ neatitikimas su pajamomis buvo 94 mln., rugpjūtį – 102 mln., rugsėjį – 152 mln. Į mūsų klausimus, kad „Sodroje“ yra problemų, buvo pasakyta, kad „Sodroje“ nėra problemų. Todėl fonde, nors metų pradžioje buvo 1 mlrd. 300 mln., metų pabaigoje liko 221 mln. įsiskolinimas. Tai yra skaičių dinamika. Tai yra 1,5 mlrd. To pasekmė ne kokios nors motinystės išmokos, o todėl, kad į biudžetą pervesta tik 80 mln. vietoj 1 mlrd. 200 mln. įsipareigojimų iš valstybės biudžeto už kaupiamuosius fondus, kas turėjo būti padaryta ir kompensuota. To nepadaryta. Ir todėl pravalgytos visos apyvartinės lėšos. Plius įsipareigojimų, kurie buvo priimti, nepaisant didėjančios skylės, už 2 mlrd.

Štai jūsų dinamika. Ką mes būtume turėję dabar, jeigu Vyriausybė per trumpą laiką nebūtų ėmusis priemonių? Tai būtų 3,5 mlrd. Lt „Sodros“ skylė. Ir kaip būtų galima pasiskolinti ir finansuoti dar vieną buvusios Vyriausybės išradimą – avansinį pensijų mokėjimą? Dabar mes esame pasiskolinę per 600 mln. Lt tam, kad išmokėtume pensijas. Ir mokame kokiomis palūkanomis? Dabartinėmis, komercinėmis palūkanomis, kurios kainuoja papildomus pinigus „Sodrai“.

Tai yra paprasta skaičių dinamika kolegoms, kurie labai norėjo.

Vyriausybei pavyko, praplėtus bazę, subalansavus biudžetą, padaryti taip, kad mes šiuo metu ir pensijas mokame laiku, nebuvo jokių sutrikimų, ir pašalpas mokame, nors atėjusi Vyriausybė paveldėjo padėtį, kai dvi savaites šalpos pensijos nebuvo mokamos. Štai yra Vyriausybės veiklos balansas šioje srityje ir praėjusios Vyriausybės darbas.

Pats laikas socialdemokratams prisipažinti, kad jų veikla socialinio draudimo sistema buvo privesta beveik prie bankroto. Ačiū Dievui, mums pavyko jo išvengti, subalansuoti sistemą, padaryti ją veikiančią net ir sunkmečiu. Ačiū.

PIRMININKĖ. Dėkoju. R. Smetona.

R. SMETONA (TTF). Ačiū. Gerbiamieji kolegos, suprantu situacijos nedėkingumą ir keblią šios Vyriausybės padėtį rengiant ataskaitą už praėjusius metus. Vis dėlto aš šį kartą tikėjausi kitokios ataskaitos ir forma ir turiniu, nes ne pirmą kartą tenka svarstyti ir balsuoti. Labiausiai stebina Vyriausybės ir valdančiosios koalicijos siūlymas pritarti šiai Vyriausybės veiklos ataskaitai, aš pabrėžiu, veiklos ataskaitai. Tai yra siūloma pritarti veiklai nuo 2008 m. sausio 1 d., Vyriausybės veiklai. Kodėl gi ne, atrodytų, jeigu tos veiklos vertinimas būtų pateiktas objektyviai. Deja, sunku suvokti, kas atsitiko, kad buvusios opozicinės partijos, kritikavusios buvusią Vyriausybę, dabar tik džiaugiasi jos veikla ir tos veiklos rezultatais ir karštai siūlo tai veiklai pritarti. Taip ir norisi paklausti: ar jūs, gerbiamieji Vyriausybės ir koalicijos nariai, skaitėte, ką parašė šios ataskaitos rengėjai, skyrių, departamentų specialistai? Aš jums priminsiu tik keletą pavyzdžių iš Nacionalinio saugumo būklės ir plėtros ataskaitos, iš vienos šio dokumento dalies. Na, dar tiek to, kad plačiai aptariama ir pateikiama kaip labai svarbūs veiklos pavyzdžiai – dalyvavimas ir aktyvus kalbėjimas įvairiuose tarptautinių organizacijų renginiuose arba kad įgyvendinant programą prieš terorizmą surengti net trys tarpžinybinės koordinacinės komisijos posėdžiai. Bet kai džiaugiamasi, kaip puikiai ir vaisingai darbavosi Aleksandro Abišalos komisija arba kaip Lietuvos energetinį saugumą sustiprino „Leo LT“ įsteigimas, paprastai sakant, nejauku.

Konstatuojama, kad buvo vykdomas kariuomenės kovinis rengimas, apsirūpinimas reikiama ginkluote, karine technika ir įranga. Tačiau ar kovinis rengimas buvo pakankamas, ar apsirūpinimas karine technika buvo išmintingas, racionalus, skaidrus, teisingas? Nejaugi net ir po visų viešoje erdvėje girdėtų priekaištų, net abejonių nekyla Vyriausybei ir valdančiajai daugumai kviečiant balsuoti už šituos teiginius? Atrodo, kad labai palankiai ataskaitoje vertinama ir 2008 metų Seimo priimta rezoliucija „Dėl Lietuvos kariuomenės organizavimo principų“, po kurios buvo atsisakyta piliečių rengimo tėvynės gynybai, apsiribojant jaunuolių vienos dienos ekskursija į karinį dalinį. Tai aš klausiu, kuri Vyriausybė rengė šią ataskaitą – G. Kirkilo ar A. Kubiliaus? (Balsas salėje: „Abi.“) Abi kartu? Būna. Praeitais metais matėme šitą bendradarbiavimą labai glaudų, matyt, jis tęsiamas. Na, ir šios dalies ataskaitą, mano supratimu, vainikuoja apibendrinimas: „Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2008 metais toliau sėkmingai vykdė nacionalinio saugumo stiprinimo politiką.“ Arba: „Lietuva stiprino karinius pajėgumus nacionalinėms reikmėms užtikrinti ir tarptautiniams įsipareigojimams vykdyti, toliau vykdė pradėtą gynybos reformą ir kariuomenės transformaciją, mažino privalomosios pradinės karo tarnybos karių ir didino profesinės karo tarnybos karių.“ Aš atkreipsiu jūsų dėmesį, kolegos, kad visi šie puikūs, čia ką tik cituoti pasiekimai – tai nuosekliai, metai iš metų mažinant krašto apsaugos sistemos finansavimą, 2008 metais buvo pasiekta 1,12 %, o realiai 1 % nuo biudžeto. Taigi klausiu: kam tuomet mūsų sutarimas ir įsipareigojimas skirti krašto apsaugos sistemai iki 2 % biudžeto, jeigu mes galime apsieiti su dvigubai mažesniu ir tuo džiaugtis?

Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad mes negalime pritarti tokiai ataskaitai. Daugiausia, ką galėtume šiandien padaryti, tai niekaip šios ataskaitos nevertinti, nei pritarti, nei nepritarti, ir tai nebūtų pirmas kartas. Tikėkimės, kad kitąmet Vyriausybės ataskaita bus kitokia. O pakartokime praėjusių metų atvejį, kai nebuvo tiesiog niekaip įvertinta ir niekam nuo to nebuvo nei blogai, nei gerai. Tiesiog nesudarykime galimybės tik valdančiajai koalicijai pasidžiaugti savo Vyriausybės veiklos ataskaita, nes daugiau kitų ir nebus. Ačiū.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, diskusija baigta. Nėra registruota jokia rezoliucija šiuo klausimu, todėl šį klausimą mes ir baigiame. Gerbiamieji kolegos, kviečiu registruotis.

Užsiregistravo 46 Seimo nariai. Gerbiamieji kolegos, 2009 m. gegužės 5 d. rytinį plenarinį posėdį baigiame. Vakarinio posėdžio pradžia 15.00 val.

---

* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LCSF – Liberalų ir centro sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; TPPF – Tautos prisikėlimo partijos frakcija; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.