2009 05 05
PASIŪLYMAS
|
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys |
||||||||||||||||||||||||||||||||
|
Straipsnis |
Straipsnio dalis |
Punktas |
|||||||||||||||||||||||||||||||
|
9 |
|
|
Lietuvoje yra 21320 km valstybinės reikšmės kelių. Kelių dangos turi savo tarnavimo laiką, kuriam įtakos turi automobilių ašies apkrovos, klimato ir kiti veiksniai. Ypač didelę įtaką defektų kelio dangose atsiradimui turi dažnas oro temperatūrų svyravimas (nuo -oC iki +oC) bei didelės automobilių ašies apkrovos. Kelių dangos tarnavimo laikas vidutiniškai siekia nuo 10 iki 18 metų. Nuo 2000 m. magistraliniuose keliuose eismo intensyvumas padidėjo 87 proc., krašto keliuose – 48 proc., rajoniniuose keliuose – 29 proc. Labiausiai apkrautas yra Kauno miesto šiaurinis aplinkkelis kelyje Vilnius–Klaipėda, kur eismo vidutinis eismo intensyvumas siekia 48 tūkst. automobilių per parą, o vasarą piko metu – net iki 55 tūkst. automobilių per parą. Ekonomikos plėtra yra glaudžiai susijusi su kelių infrastruktūra. Tik esant išplėtotai kelių infrastruktūrai, jų priežiūrai laiku šalis gali pretenduoti į tranzitinės valstybės statusą, patrauklią investicinę aplinką tiek vietiniams, tiek užsienio investuotojams. Dangos atkūrimas 2009 m. 26 proc. sumažėjus kelių finansavimui, nebus atliekamas dangų atkūrimo (skaldelės uždengimas ant asfaltbetonio dangos) darbai, kurie pailgina dangų tarnavimo laiką 3–5 metais. Jei 2007 m. šių darbų buvo atlikta 378 km, 2008 m. – 567 km, tai 2009 m. dėl sumažėjusio finansavimo jie nebus atliekami. Jei 2010 ir vėlesniais metais kelių sektoriui skiriamas finansavimas išliks 2009 m. lygio, tai kiekvienais metais kelių naudotojų eksploatacinės išlaidos dėl kelio dangos pablogėjimo padidėtų 55 mln. Lt, o per penkerius metus – net iki 810 mln. Lt. Žvyrkelių asfaltavimas Lietuvoje yra 21,3 tūkst. kilometrų valstybinės reikšmės kelių: rajoninių – 14,6 tūkst. km (iš jų 8,1 tūkst. km žvyrkelių), krašto – 4,95 tūkst. km, magistralinių – 1,75 tūkst. km. Tuo tarpu Austrijoje, Danijoje ar Vokietijoje žvyrkelių iš viso nėra. Lietuvoje nuo žvyrkelių kasmet „nudulka“ maždaug 2 cm dangos. Vadinasi, per metus žvyrkeliai netenka iki 1 mln. 700 tūkst. tonų žvyro, kurį reikia užpilti iš naujo, o tai yra milžiniški nuostoliai valstybei. Be to, žvyrkeliuose padidėja transporto priemonių eksploatacinės išlaidos, laiko gaištis. Vien tik degalų sąnaudos lengviems automobiliams vidutiniškai padidėja 30 proc. Saugus eismas Per 2008 m. Lietuvos keliuose žuvo 242 žmonėmis mažiau, sužeista 2149 žmonių mažiau nei per 2007 m. Lyginant su praėjusiais metais žala dėl eismo įvykių, kuriuose buvo sužeista ir žuvo žmonių, sumažėjo 879 mln. Lt. Ši suma dar padidėtų, jei į skaičiavimus būtų įtrauktas techniniuose eismo įvykiuose patirtos žalos mažėjimas. Pagal darbų rūšis, į kelius investuoto 1 Lt grynoji nauda yra nuo 2,1 iki 4,55 Lt. Reikia pabrėžti, kad investicijos į kelių infrastruktūrą yra ilgalaikės ir naudą visuomenė gaus ne vienerius metus, o 12–18 metų. Dėl atliekamų investicijų į kelių sektorių kelių naudotojai patiria mažesnių transporto priemonių eksploatacinių išlaidų, sutrumpėja kelionės laikas, keliai tampa saugesni. 2009 metais Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos metų pradžioje buvo skirta 1340,6 mln. Lt asignavimų, t. y. 26 proc. mažiau nei 2008 metais. Pagal paskutinį biudžeto projektą, šią sumą norima sumažinti iki 750,7 mln. Lt. Taip kelių sričiai, kaip nei vienai kitai ūkio sričiai, asignavimai mažinami labiausiai. Norint bent iš dalies įvykdyti 2008 ir 2009 metų įsipareigojimus rangovams, papildomai reikėtų skirti bent 100 mln. Lt asignavimų turtui įsigyti ir ES vykdomiems projektams įgyvendinti. Pasiūlymas: siūlau keisti Įstatymo projekto 9 straipsnyje keičiamą 1 priedėlį, 50 mln. Lt didinant numatytus asignavimus Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos. „ASIGNAVIMAI
|
||||||||||||||||||||||||||||||
Teikia: