Seimo rytinis nenumatytas plenarinis posėdis Nr. 69

2009 m. balandžio 30 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas A. VALINSKAS ir Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja I. DEGUTIENĖ

PIRMININKAS (A. VALINSKAS). Labas rytas, gerbiamieji kolegos! Šiandien balandžio 28-oji, ketvirtadienis, ir aš skelbiu rytinio nenumatyto plenarinio posėdžio pradžią. Kviečiu registruotis.

Užsiregistravo 47 Seimo nariai. Netrukus pereisime prie mūsų darbotvarkės 1-1 klausimo, t. y. būtent darbotvarkės tvirtinimo, bet prieš tai yra nenumatyti klausimai.

Kviečiu į tribūną Ž. Šilgalį. Prašau.

Ž. ŠILGALIS (LCSF*). Labas rytas, gerbiamieji Seimo nariai! Siūlau posėdį pradėti džiugia žinia. Jūs prisimenate, praeitą savaitę mes jau įteikėme Seimo Pirmininkui vieną taurę už iškovotą antrą vietą. Šiandien turime galimybę įteikti taurę sunkioje kovoje iškovojus pirmą vietą! Žodžiu, Seimo vyrų krepšinio komandos rezultatai vis gerėja. (Plojimai)

Apskritai kada nors reikėtų pakviesti visus Seimo narius pasižiūrėti, kaip visų frakcijų atstovai vieningai, sutelktai ir ryžtingai kovoja už Seimo garbę. Jeigu mes taip kovotume Seime, tai bet kokią krizę įveiktume daug lengviau. (Plojimai)

PIRMININKAS. Dar vienas nenumatytas klausimas, aš manau, kad jeigu jau atsistojote teikiant taurę, pagerbėte mūsų sportininkus, na, įdomu prieš ką laimėjo, bet svarbu, kad taurė yra. (Balsai salėje)

Gerbiamieji kolegos, šiandien mes simboliškai svarstysime biudžetą, pirmasis svarstymas. Ir, matyt, ne veltui siunčiamas signalas iš aukščiau, tiksliau, buvo pasiųstas prieš 60 metų. Būtent šiandien, balandžio 30 d., 60 metų sukanka Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkui K. Glaveckui. (Plojimai)

Gerbiamasis Kęstuti, jūs tik šiek tiek vyresnis už mane, bet atrodote daug geriau. Štai ką reiškia teisinga gimimo data – lygiai prieš 60 metų. Taigi sveikiname dar kartą ir ilgiausių metų!

Mielieji kolegos, iš tiesų proga viena kartą, taigi jeigu norite ir galite sveikinti iš tribūnos, tai prašome.

K. GLAVECKAS (LSF). Labai ačiū. Gerbiamieji kolegos, tikrai galiu pasiguosti, kad visų tas pats laukia, išskyrus Lietuvą, jinai niekuomet nesensta. Todėl visiems sveikatos, laimės, meilės ir pinigų. Valstybei visų pirma. Labai ačiū už sveikinimus. (Plojimai)

PIRMININKAS. Dėkojame už palinkėjimus visiems kolegoms. Dar kartą sveikinam. Siūlau prieš darbotvarkės tvirtinimą dar kartą registruotis, nes mūsų jau gerokai daugiau nei buvo prieš tai. Pradėsime šiandienos darbą.

Užsiregistravo 75 Seimo nariai. Prašau. Iš salės – A. Zuokas.

Seimo valdybos patvirtinta 2009 m. balandžio 30 d. (ketvirtadienio) nenumatytų plenarinių posėdžių darbotvarkė

A. ZUOKAS (LCSF). Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, kalbant apie darbotvarkę norėčiau, kad vis dėlto nutarimo „Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Vyriausybę parengti Studijų finansavimo įstatymą“ projektas Nr. XIP-573 iš rezervinių būtų perkeltas į pagrindinę darbotvarkę po Mokslo ir studijų įstatymo priėmimo. Manau, kad būtent šis nutarimas yra kompromisinis, pasirašytas ir teikiamas daugelio Seimo narių. Jis tikrai leistų daug kam apsispręsti ir palaikyti Mokslo ir studijų įstatymą balsuojant už visą projektą.

PIRMININKAS. Norėčiau patikslinti, jūs siūlote šį klausimą kelti po 1-2a, ar po 1-2b?

A. ZUOKAS (LCSF). Iš esmės didelio skirtumo nematyčiau, arba po 1-2a arba po 1-2b, bet būtent į pagrindinę darbotvarkę.

PIRMININKAS. Tuomet pasiūlymas būtų po 1-2b, taip? (Balsai salėje) Ar būtų galima tokiam pasiūlymui pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Prieštaraujančių nėra. Dėkoju. Koreguojame darbotvarkę. Klausimas r-1 keliamas po 1-2b, iš rezervinių į pagrindinę darbotvarkę. Ar būtų kitų pasiūlymų? Prašau, V. Gapšys.

V. GAPŠYS (DPF). Pagal Seimo statuto 208 straipsnio 13 punktą mes surinkome dešimt Seimo narių parašų dėl klausimo Vyriausybės nariui. Kadangi numatoma, kad jeigu prieš posėdį yra surinkti parašai, klausimas bus įtraukiamas, tai prašytume numatyti tam laiką.

PIRMININKAS. Dėkoju. Tačiau reikia vadovautis 99 straipsniu, kuris reglamentuoja nenumatytą Seimo posėdį. 2 dalyje rašoma: „Nenumatytame Seimo posėdyje (kuris ir yra šiandien) svarstomi tik tie klausimai, kuriuos pateikia posėdžio iniciatoriai.“ Taigi šis klausimas pagal surinktus Seimo narių parašus bus įtrauktas į numatytą Seimo posėdį antradienį. Dėkoju. Ar būtų dar klausimų? Prašau. P. Gražulis.

P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamasis Pirmininke, aš iškart noriu padėkoti, kad jūs įtraukėte nutarimo projektą dėl „Leo LT“, ir vėl apeliuoju į jus. Yra prieš dvi savaites surinkta, atrodo, 52 Seimo narių parašai dėl Fizinių asmenų bankroto įstatymo. Jeigu valdyboje jūs įtrauktumėte pateikimo stadiją, tai galėtų tas klausimas judėti. Vėliau būtų paskirtas komitetas, manau, bus daug tobulinimų. Tikrai būtų labai naudinga visiems žmonėms.

PIRMININKAS. Dėkoju už gerus žodžius. Artimiausias valdybos posėdis yra trečiadienį. Manau, kad šis klausimas bus įtrauktas pagal galimybes ir be valdybos sprendimo į kitos savaitės eilinius plenarinius posėdžius.

Ar būtų dar pasiūlymų ir pageidavimų išreikti nuomones dėl šiandienos nenumatytų plenarinių posėdžių darbotvarkės? Nėra. Ar būtų galima patvirtinti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nėra. Dėkoju. Taigi koreguojame darbotvarkę perkeldami minėtą klausimą į kitą vietą, po 1-2b.

Mokslo ir studijų įstatymo projektas Nr. XP-2905(4) (priėmimo tęsinys)

O dabar 1-2a klausimas – Mokslo ir studijų įstatymo projektas Nr. XP-2905(4). Pranešėjas – V. Stundys. Kviečiu jį į tribūną ir linkiu ištvermės.

Priminsiu, kad yra priimti 66 straipsniai. Nepriimtas 17 straipsnis. Manau, kad taip gražiai ir našiai dirbdami, vadovaujant komiteto pirmininkui, mes šiandien padarysime tai, ką turime. Prašau, žodis jums.

V. STUNDYS (TS-LKDF). Dėkui, Seimo Pirmininke. Mielieji kolegos, taigi siūlyčiau tada grįžti prie to klausimo, kur buvome sustoję, t. y. dėl 17 straipsnio 2 dalies, dėl Studijų kokybės vertinimo centro tarybos. Yra patikslinimas, jūs jį turite. Atkreipiu dėmesį į patikslinimo turinį. Vietoj 9 tarybos narių – 11 šešeriems metams. Ir labai aiški siūloma sistema, kaip tie tarybos nariai deleguojami, t. y. Seimas Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto teikimu, o ne taip, kaip buvo anksčiau, kad tik komitetas. Toliau papildomai – Pramonininkų konfederacija ir Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmai. Taigi taryba derintų politikų, Vyriausybės institucijų paskirtus narius, akademinių bendruomenių, studentų paskirtus narius ir kultūros, meno srities bei verslo srities. Tai, ko reikėjo, ir, kaip aš supratau, buvo dėl to kalbama. Tiesiog kviečiu palaikyti.

PIRMININKAS. Dėkoju. Yra užsirašiusių kalbėti už ir prieš pataisą. Už – G. Steponavičius. Prieš – J. Olekas. Prašau. G. Steponavičius.

G. STEPONAVIČIUS (LSF). Labai ačiū. Jeigu aš teisingai suprantu, 17 straipsnis šiuo metu yra aptariamas.

PIRMININKAS. Taip. 17 straipsnis, prie kurio mes grįžome, nes komitetas buvo paprašytas išreikšti savo nuomonę kaip pataisą, ir dabar ji buvo pristatyta. Prašau.

G. STEPONAVIČIUS (LSF). Aš manau, kad tai yra geresnis variantas, tikslesnis ir atspindintis dar kartą kompromisinę dvasią, vyraujančią tiek komitete, tiek ir svarstant klausimus Seime. Aš kviečiu pritarti šio straipsnio patikslintam variantui, įskaitant ir tai, kad būtų šiek tiek didesnė Studijų kokybės vertinimo centro tarybos sudėtis.

PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš – J. Olekas. Prašau.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Aš taip pat, kaip ir ministras, pritariu, kad tai yra kompromisas ir žingsnis į priekį. Tik kai mes sustojome svarstydami užvakar šitą klausimą, tai gerbiamasis kolega J. Razma buvo iškėlęs, kodėl pasirinkta viena iš nevisuomeninių organizacijų ir įrašyta kaip visoms atstovaujanti. Mes galbūt neturėjome daug laiko aptarti. Sveikatos reikalų komitetas turi kitą patirtį, kaip įvairios visuomeninės organizacijos gali pasiūlyti ir įvairiais periodais atstovauti, dalyvaudamos tokioje taryboje. Galbūt toks variantas būtų geresnis, nes gerbiamasis J. Razma kaip tik kėlė, kad jeigu ta organizacija pakeis savo pavadinimą ar bus likviduota ir panašiai, mes vėl turėsime keisti įstatymą. Aš manau, kad šitas mūsų žingsnis yra iš tikrųjų į priekį, bet dėl tų abejonių, kurios buvo išsakytos gerbiamojo J. Razmos, aš šį kartą susilaikysiu. Gal mes ateityje galėsime dar patobulinti…

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, kalbėjo vienas už, vienas prieš. Kviečiu balsuoti. Kas už siūlomą pataisą, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja kitaip.

Užsiregistravo 79 Seimo nariai. Balsavo 76 Seimo nariai. Už – 54, prieš – 7, susilaikė 15. Pataisai pritarta. Dabar už ir prieš dėl viso 17 straipsnio su ką tik patvirtinta pataisa. Už nėra. Už – A. Endzinas.

A. ENDZINAS (LSF). Dėkui.

PIRMININKAS. Ačiū. Prieš – V. P. Andriukaitis.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, aš siūlyčiau visiems Seimo nariams atsiversti šiandien pateiktą Lietuvos mokslininkų sąjungos viceprezidento atsiųstą kreipimąsi į Seimo narius, pateiktą habilituoto daktaro Broniaus Kaulakio, buvusio Lietuvos mokslo institucijų tarybos pirmininkų konferencijos prezidento, kalbą šiuo ir kitais požiūriais. Aš tiesiog neįsivaizduoju, ką mes čia priimame. Aš nežinau, kodėl Pramoninkų konfederacija galėtų būti toks puikus ekspertas. Gal mums reikėtų pagalvoti, kiek įvairių visuomeninių, profesinių ir kitų organizacijų dar reikėtų čia įtraukti. Galbūt būtų gerai įtraukti ir Lietuvos profesinių sąjungų konfederaciją, nes ji irgi yra toks pats dalyvis kaip ir pramonininkai, galbūt Žemės ūkio rūmus reikėtų įtraukti, ne tik Amatų ir pramonės.

Aš noriu atkreipti jūsų visų dėmesį: mes darome tokias nesąmones ir tokiu rimtu veidu, kad… Štai prieš mane dabar kompiuteryje yra profesoriaus B. Kaulakio kreipimasis. Aš siūlau jums visiems jį perskaityti. Jeigu jūs rasite nors vieną kontraargumentą tam, kas čia pasakyta, jums bus dėkingas visas pasaulis. Žodžiu, čia kuriame fantastišką lietuvišką dviratį. Balsuoti už dar vieną šitokią redakciją, kuri pateikta ne ką geresnė nei buvusi, tiesiog, nežinau, rankos nekyla.

PIRMININKAS. Dėkoju. Už ir prieš kalbėjo. Gerbiamieji kolegos, kviečiu balsuoti. Kas už tokios redakcijos su priimta mūsų pataisa 17 straipsnį, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja kitaip.

Balsavo 84 Seimo nariai. Už – 50, prieš – 9, susilaikė 25. 17 straipsnis su minėta pataisa priimtas, jam pritarta. Prašau, žodis pranešėjui.

V. STUNDYS (TS-LKDF). Prašyčiau, nes turime atsivertę tą patį puslapį… Aname posėdyje įvyko techninė klaida dėl 14 straipsnio 1 dalies. Klaida, kurios, nuovargio išsekinti, nepastebėjome visi. Tai buvo Teisės departamento pastaba, kaip pamenate. Mes patikslinome Lietuvos mokslo tarybos valdymo organą, kad tai yra pirmininkas, ir techniškai tą pačią nuostatą perkėlėme prie Valstybinio studijų fondo. Tai atsiprašome už tą nesusipratimą. Tiksli redakcinė pataisa –vienasmenis valdymo organas Valstybinio studijų fondo yra Valstybinio studijų fondo direktorius, ne tarybos pirmininkas. Atsiprašau.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar galime bendru sutarimu pašalinti šį techninį nesklandumą? Negalime, yra prieštaraujančių. Žodis V. P. Andriukaičiui.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Pirmininke, leiskite, kad kompiuteryje būtų galima užsirašyti. Dabar sena registracija yra, niekaip negalime užsirašyti dėl naujų motyvų. Siūlau, kad Sekretoriatas į tai atkreiptų dėmesį.

PIRMININKAS. Yra. Ką tik atsirado. Užrašė už G. Steponavičius.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Čia senoji redakcija, nes dabar aš kalbu, o prieš mane J. Olekas užsirašęs. Dabar kalbu dėl šio straipsnio. Aišku, čia yra visiškas paradoksas, nes Mokslo tarybos pirmininkas bus biudžetinės įtaigos – Lietuvos mokslo tarybos vadovas, taip pat jis taps Studijų fondo pirmininku.

V. STUNDYS (TS-LKDF). Pataisa.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Taip, dabar darome tą pataisą. Bet aš nežinau, ar ši pataisa apskritai atsako į klausimą, kas kam vadovaus. Aš norėčiau, kad komiteto pirmininkas išdėstytų abu straipsnius vienodai, kad mes galėtume žinoti, koks bus kitas sprendimas.

PIRMININKAS. Prašau, jeigu yra atsakymas.

V. STUNDYS (TS-LKDF). Jeigu atsiversime 14 straipsnį, kartu 13 straipsnį, atkreipkime dėmesį, kad Mokslo tarybos vienasmenis valdymo organas, mes priėmėme pataisą, yra tarybos pirmininkas, o Valstybinio studijų fondo vienasmenis valdymo organas yra šio fondo direktorius. Tikrai atsiprašau dėl to techninio neapsižiūrėjimo.

PIRMININKAS. Kolegos, aš noriu pasakyti, kad tai yra grynai techninė redakcinio pobūdžio klaida, kuri atsirado dėl tam tikrų organizacinės technikos nesklandumų, o visi straipsniai yra balsuoti ir priimti. Aš noriu atkreipti dėmesį. Jeigu mes negalime šio nesklandumo pašalinti bendru sutarimu, teks balsuoti. Prašau. G. Steponavičius. Gerbiamasis Andriukaiti, griežtai jūs kalbėjote, bet jau buvo užsirašę kiti. Tai gal tegu… Prašau. G. Steponavičius. Po to – J. Olekas. Prašau.

G. STEPONAVIČIUS (LSF). Pirmininke ir kolegos, aš manau, kad tai yra laikytina redakcinio pobūdžio patikslinančia nuostata, ir kviečiu pritarti be balsavimo.

PIRMININKAS. Prašau. J. Olekas.

J. OLEKAS (LSDPF). Gerbiamasis Pirmininke, aš esu užsirašęs kalbėti dėl viso straipsnio, kai bus priimamas.

PIRMININKAS. Konkrečiai dėl kurio?

J. OLEKAS (LSDPF). Dėl 70.

PIRMININKAS. Ne, dabar mes dėl 14. Dėkoju. Prašau dėl vedimo tvarkos.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Pirmininke, dėl vedimo tvarkos. Mes tiesiog formaliai turime perbalsuoti, nes užvakar mes, tie, kurie dalyvavome, jau priėmėme straipsnį. Aš tik atkreipiu į statutinę normą dėl vedimo tvarkos. Ne tai, kad visuotiniu sutarimu, nes straipsnis yra jau priimtas.

PIRMININKAS. Aš dėkoju už pastabą, bet aš siūliau balsuoti bendru sutarimu. Kadangi bendro sutarimo nebuvo, tai dabar skelbiu balsavimą dėl 14 straipsnio su redakcine pataisa, kurią ką tik pristatė pirmininkas. Gerbiamieji kolegos, prašau balsuoti. Kas už, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja kitaip.

Balsavo 81. Už – 67, prieš – 1, susilaikė 13. Prašom. Č. Juršėnas.

Č. JURŠĖNAS (LSDPF). Gerbiamasis Pirmininke ir gerbiamasis kitas pirmininke, tai, kas dabar atsitiko, patvirtino mano nuogąstavimus, kuriuos aš dėsčiau per Seniūnų sueigą. Bijau, kad atsiras ir daugiau tokių pastabų, todėl dar kartą siūlau: kai šiandien mes priimsime pastraipsniui visą šitą tikrai labai svarbų, reikalingą, bet ir sudėtingą įstatymą, parengti galutinį tekstą ir dėl to teksto balsuoti ne šiandien, o antradienį, šviežiomis galvomis perskaičius, ką mes padarėme ir ką mes pridarėme.

PIRMININKAS. Minutėlę. Sprendimas yra toks… (Šurmulys salėje) Labai atsiprašau. Yra pasiūlymas, tačiau yra patvirtinta posėdžio darbotvarkė ir joje numatytas šio įstatymo priėmimas, manau, kad dabar keisti dėl vieno pasiūlymo jos negalime, nes buvo pritarta darbotvarkei bendru sutarimu. Todėl siūlau tęsti. Prašom. Žodis pranešėjui tribūnoje.

V. STUNDYS (TS-LKDF). 67 straipsnis. Tai yra ta vieta, kur baigėme aname posėdyje priėmimą. 67 straipsnio atskiroms dalims yra vienas pasiūlymas Seimo nario V. Stundžio, 2 daliai, kuriai komitetas pritarė, dėl jo buvo diskutuota. Jo esmė paprasta. Kiekvienam valstybiniam universitetui ir valstybiniam mokslinių tyrimų institutui asignavimai yra pateikiami atskira eilute. Anksčiau buvo visiškai kita nuostata, kad tą daro steigėjas, t. y. Vyriausybė. O dabar Seimas, tvirtindamas biudžetą, asignavimus pateiks atskira eilute. Prašyčiau pritarti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, norėčiau atkreipti dėmesį, kad dabartinėje priėmimo stadijoje visiems pasiūlymams reikia 29 palaikančių Seimo narių balsų. Logika diktuoja, kad siūlyčiau bendru sutarimu pritarti, kad visoms siūlomoms pataisoms 29 yra, ir jas nagrinėti. Negaišime laiko kiekvieną tvirtindami, 29 rinkdami. Ar galime tokiam pasiūlymui pritarti? (Balsai salėje) galime. Prieš nėra. Dėkoju. Taigi visiems pasiūlymams, kurie šiandien registruoti, 29 balsai bendru sutarimu yra surinkti. Prašom dėl minimos gerbiamojo V. Stundžio pataisos. Už – G. Steponavičius. Prašom.

G. STEPONAVIČIUS (LSF). Dėl 67 straipsnio?

PIRMININKAS. Taip, 67 straipsnis. V. Stundžio pasiūlymas 2 daliai.

G. STEPONAVIČIUS (LSF). 2 daliai. Aš manau, tai yra patikslinanti formuluotė ir kviesčiau, kolegos, negaišinti laiko kalbomis prieš, juoba kad dėl pataisos dabar apsisprendžiam.

PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš – V. P. Andriukaitis.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Aš dėl viso straipsnio.

PIRMININKAS. Dėkoju. J. Olekas dėl pataisos ar dėl viso straipsnio? Taigi dėl straipsnio. Ar galima siūlomą pataisą priimti bendru sutarimu? Galima. Prieš nėra. Dėkoju.

Dėl viso 67 straipsnio? (Balsai salėje) Taip, tai už ir prieš. Kol kas nėra užsirašiusių dėl viso. Nes, Mielieji kolegos, atkreipiu dėmesį, buvote užsirašę ne dėl 67, o dėl pataisos. Taigi už nėra. Prieš – J. Olekas. Prašom.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų mes pradedame svarstyti visą skirsnį, kuris yra susijęs su aukštojo mokslo finansavimu. Šis straipsnis nurodo, kaip yra finansuojami mūsų aukštosios mokyklos ir mokslinių tyrimų institutai. Čia nėra išskyrimo arba pirmą kartą faktiškai įteisinama šiame įstatyme tai, kad valstybės biudžeto lėšos keliaus ir į privačias aukštąsias mokyklas, kurių organizaciją, struktūrą, atsakomybę mes, priiminėdami ankstesnius straipsnius, labai sumenkinome. Sudarome dvi nelygiavertes pozicijas valstybinėms ir nevalstybinėms institucijoms. Nes valstybinės institucijos gali gauti tik valstybines lėšas, o nevalstybinės institucijos už tą patį mokymą gali gauti ir valstybės biudžeto lėšas, ir plius, pasididinę savo įkainį, gali paimti ir privačių asmenų studijuojančias lėšas. Todėl valstybinėms institucijoms yra aiškiai blogesnės sąlygos. Tas mokslo ir studijų finansavimas, kuris šiais metais numatytas padidinti, iš tikrųjų mūsų dabartinių aukštųjų mokyklų nepasieks, nes jis bus dalinamas ir privačioms. Todėl aš nepritariu šiam įstatymo straipsniui.

PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš kalbėta, už nėra. Gerbiamieji kolegos, kviečiu balsuoti, kas už įstatymo 67 straipsnį su mūsų patvirtinta 2 dalies pataisa, prašom balsuoti. Kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. (Šurmulys salėje)

Balsavo 79. Už – 57, prieš – 8, susilaikė 14. 67 straipsnis patvirtintas.

68 straipsnis. Jam pasiūlymų ir pataisų negauta. Gal atsitiktų toks stebuklas ir galėtume priimti bendru sutarimu? Ne. Prieš – V. P. Andriukaitis. Prašom.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, J. Olekas minėjo dėl 67 straipsnio, kad valstybinės kolegijos ir moksliniai institutai gali būti finansuojami tik iš biudžeto asignavimų, kai tuo tarpu jos bus viešosios įstaigos. O viešosios įstaigos gali būti finansuojamos ir iš kitų šaltinių. Jeigu tai bus biudžetinės įstaigos, tada taip, bet šiuo atveju universitetai „pajungiami“ tik viešosioms įstaigoms. Tai viena nesąmonė. Antra, tai yra 68 straipsnio 2 dalis. Valstybės biudžeto lėšos moksliniams tyrimams, eksperimentinei veiklai ir t. t. valstybinėms institucijoms skiriamos Vyriausybės nustatyta tvarka. O kokia tvarka bus skiriamos nevalstybinėms institucijoms? Atsakykite į šį klausimą. Arba jį aprašykite, arba jį reglamentuokite, nes pagal šį projektą viešoji įstaiga Vilniaus universitetas ir viešoji įstaiga Laisvosios rinkos institutas – dvi viešosios įstaigos bus finansuojamos skirtingai, pagal skirtingas tvarkas. Taigi aš pasisakau prieš šio straipsnio šią redakciją.

PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš kalbėjo, už nėra. Kviečiu balsuoti, kas už tai, kad būtų priimtas 68 straipsnis. Prašom.

Balsavo 77. Už – 58, prieš – 9, susilaikė 10. Straipsniui pritarta.

69 straipsnis. Yra gautos Seimo narių pataisos. Prašom.

V. STUNDYS (TS-LKDF). 69 straipsniui iš esmės yra viena pataisa. Antra yra techninio pobūdžio, susijusi su punktų pernumeravimu. Komitetas pritarė Č. Stankevičiaus siūlymui, kad užsienio aukštųjų mokyklų filialams, įsteigtiems Lietuvos Respublikoje, valstybės biudžeto lėšos studijoms neskiriamos. Ta pataisa, beje, susijusi ir su anksčiau mūsų diskutuota G. Songailos pataisa kitam straipsniui, kuriai mes nepritarėme. Komitetas siūlo šitą pataisą įtraukti į 69 straipsnį. O 2 daliai pasiūlymas paprastas, t. y. 69 straipsnio 2 dalį laikyti 3 dalimi, kadangi įterpiama nauja 69 straipsnio dalis. Prašyčiau paremti.

PIRMININKAS. Dėkoju. Komiteto nuomonė – pritarti. Bendro sutarimo nėra. Prieš – J. Olekas. Prašau.

J. OLEKAS (LSDPF). Dėl pataisos?

PIRMININKAS. Taip, dėl pataisos.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš iš dalies palaikyčiau gerbiamojo Č. Stankevičiaus abejones dėl mūsų biudžeto lėšų skyrimo užsienio aukštųjų mokyklų įsteigtiems filialams Lietuvos Respublikoje. Bet problema štai kokia: jeigu fiziniai asmenys įsteigs čia aukštąją mokyklą, sakykim, tie patys užsieniečiai, tai jie gali gauti pagal mūsų įstatymą lėšų iš biudžeto. Jeigu egzistuojanti, sakykim, solidi aukštoji mokykla, Kembridžas ar Oksfordas, sugalvotų įsteigti filialą Lietuvoje, mes jų nefinansuotume iš biudžeto. Iš tikrųjų lieka priešprieša tarp mūsų nuostatų. Mes norime turėti tam tikrus saugiklius, kurie kalbėtų, kad mes nešvaistome biudžeto lėšų aukštosioms mokykloms ir taip nemažiname mūsų valstybinių Lietuvos aukštųjų mokyklų finansavimo, tačiau supriešiname, sakykim, solidžias užsienio aukštąsias mokyklas ir atskirų asmenų ar piliečių steigiamas aukštąsias mokyklas Lietuvoje. Todėl aš susilaikysiu dėl šios kolegos teikiamos pataisos, nors, sakau, idėjai, kad biudžeto finansavimas liktų valstybinėms mokykloms, aš labai pritarčiau.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gal žodis pataisos teikėjui. Prašau, Seimo narys Č. Stankevičius.

Č. V. STANKEVIČIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, neturėtume pasisakyti prieš šią pataisą dėl to, kad privačių aukštųjų mokyklų finansavimas ir biudžeto lėšų skyrimas joms yra priimtas kitaip. Šios pataisos prasmė yra ta, kad užsienio aukštųjų mokyklų filialai yra užsienio aukštosios mokyklos padaliniai, ir netiesioginis valstybės finansavimas jų… tiesioginis yra studentų krepšelis, tačiau netiesioginis finansavimas, į kurį jos galėtų mėginti pretenduoti nesant šios normos, neturėtų būti skiriamas. Aš prašau Seimo narius paremti šią pataisą.

PIRMININKAS. Dėkoju. Nuomonės išsakytos. Kviečiu, kolegos, balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta siūlomai pataisai, kuriai komitetas pritarė?

Balsavo 86. Už – 76, prieš nėra, susilaikė 10. Atkreipiu jūsų dėmesį, kad automatiškai 69 straipsnio 2 dalis laikytina 3 dalimi. Siūlyčiau dabar dėl viso 69 įstatymo straipsnio. Už – V. Gedvilas, prieš – V. Andriukaitis.

V. GEDVILAS (DPF). Gerbiamasis pirmininke, aš norėjau kitam straipsniui užsirašyti, nes labai greitai visi registruojasi, nespėju nė vienu straipsniu pasakyti savo nuomonės. Dėl to kitam straipsniui.

PIRMININKAS. Dėkoju. Supratau. Už nėra. V. Andriukaitis – prieš. Prašau.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Taip, aš esu prieš, kolegos. Noriu atkreipti visų tautos atstovų dėmesį į tai, kad valstybės lėšos tai yra nacionalinis resursas ir nacionaliniai ištekliai ir jos turi būti skiriamos nacionalinėms aukštojo mokslo, sveikatos sistemoms prioritetiškai, o privačioms gali būti skiriamos tik tada, kai pakanka lėšų nacionalinei sistemai finansuoti. Taip, kaip dabar yra suformuluota, yra palikta visiškai atvira landa valstybės biudžetą skirti ir privačioms struktūroms. Už tokį straipsnį balsuoti negalima. Atkreipkite dėmesį į Sveikatos sistemos įstatymo straipsnį, kuriame labai aiškiai pasakoma, kad nacionaliniai ištekliai privačiam sektoriui gali būti skiriami tik tada, kai nacionalinis sektorius ar nevykdo, ar nefinansuoja tų darbų, ar neturi pajėgumų tai išspręsti, ir tada sutartimis privačiam sektoriui skiriama. Dabar čia paliekama bendroji norma, kuri leis valstybės biudžeto lėšas išplauti į privačias struktūras. Todėl 69 straipsniui nepritariu konceptualiai.

PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš… Už – G. Steponavičius.

G. STEPONAVIČIUS (LSF). Kolegos, mes girdime tokias paviršutines, menkai kuo pagrįstas neva argumentacijas. Aš norėčiau pateikti labai paprastą analogiją. Jeigu žmogus gauna pirminę paslaugą per ligonių kasą iš nevalstybinės sveikatos priežiūros įstaigos, tai valstybės biudžetas tai finansuoja. Šiuo atveju mes siūlome panašią nuostatą diegti ir mokslo ir studijų finansavime. Yra labai natūralu, kai laisvoje šalyje pilietis pasirenka paslaugą ir pilietis yra finansuojamas, ir jam teikiama paslauga, o ne valstybinis ar nevalstybinis lemia. Jeigu kokybė, žmogaus manymu, yra aukštesnė nevalstybinėje institucijoje, tai kaip ir sveikatos srityje, taip ir mokslo galėtų galioti ta pati nuostata. Aš kviesčiau be didelių baimių ir neįsiklausant į tokius spekuliavimus pritarti šitam straipsniui.

PIRMININKAS. Dėkoju. Už, prieš pasisakyta. Mielieji kolegos, kviečiu balsuoti. Kas už 69 įstatymo straipsnį su mūsų patvirtintomis pataisomis?

Balsavo 90. Už – 62, prieš – 17, susilaikė 11. 69 straipsnis priimtas.

70 straipsnis, 13 dalių. Gauta daugiau negu 10 pasiūlymų pataisoms. Prašau, žodis komiteto pirmininkui.

V. STUNDYS (TS-LKDF). Dėkui. Taigi 70 straipsnis. Pasiūlymai vieni su kitais susiję arba visiškai prieštarauja vienas kitam. Pirmasis siūlymas yra Č. Stankevičiaus papildyti 70 straipsnį nauja 14 dalimi. Papildymo esmė yra rotacijos įvedimas, kai iš valstybės finansuojamos vietos pašalinus asmenį arba jam nutraukus studijas į šią vietą gali būti perkeliami už savo pinigus studijuojantys studentai. Taigi yra rotacijos principas. Atkreipiu dėmesį, kad šiandien aukštosiose mokyklose rotacijos tarp valstybės finansuojamų ir valstybės nefinansuojamų iš esmės nėra. Yra rotacija tiktai tarp valstybės finansuojamų arba iš dalies finansuojamų, t. y. tų, kurie moka dalinę įmoką. Taigi šita rotacija yra kur kas gilesnė ir palankesnė studentui.

PIRMININKAS. Dėkoju. Prašyčiau, kaip posėdžio pirmininkas, pristatyti ir kitas dalis, kurios, automatiškai priėmus vieną, jau nebūtų teikiamos balsuoti pagal Statuto 157 straipsnio 4 dalį. Noriu pacituoti: „Pasiūlymų, prieštaraujančių anksčiau priimtiems arba analogiškų anksčiau atmestiems, posėdžio pirmininkas neteikia balsuoti.“ Taigi, jeigu mes pritariame šiais daliai, kurios pataisos automatiškai nebūtų teikiamos balsuoti? Aš prašau jus pristatyti.

V. STUNDYS (TS-LKDF). Su šita esmine pataisa būtų susijęs Seimo narių V. Simuliko ir E. Žakario siūlymas 70…

PIRMININKAS. Minutėlę!

V. STUNDYS (TS-LKDF). 70 straipsnio 7 daliai (55 puslapis) komitetas nepritarė ne visai, o tiktai pirmajai pataisai, antrajai, sakinio pabaigai pritarė, nes jinai visiškai susisieja su Č. Stankevičiaus siūlymu.

Su Č. Stankevičiaus pasiūlymu yra susijęs Seimo nario E. Žakario siūlymas 70 straipsnio 7 daliai. Komitetas nepritarė pirmajai šio straipsnio pataisai, o pataisos pabaigai pritarė, nes tai atitinka Č. Stankevičiaus nuostatą.

70 straipsnio 7 daliai teikė siūlymą Seimo narys A. Valinskas, pataisa irgi susijusi su Č. Stankevičiaus siūlymu. Komitetas irgi iš dalies pritarė siūlymo pabaigai – „valstybės finansuojamą vietą užima pažangūs, o valstybės nefinansuojamoje vietoje besimokantis asmuo“, siūlymo pradžiai nepritarė.

Su tuo iš dalies susijęs ir Seimo nario A. Valinsko siūlymas 70 straipsnio 8 daliai ta apimtimi, kuri Č. Stankevičiaus pasiūlyme atsispindi kaip perkėlimas iš valstybės nefinansuojamos į valstybės finansuojamą. Ir tai būtų viskas.

PIRMININKAS. Dėkoju komiteto pirmininkui. Dar kartą atkreipiu dėmesį, kolegos, jeigu pasižymėjote, kad jeigu mes dabar pritarsime pateiktai pataisai, tai kitos svarstomos ir balsuojama dėl jų nebus.

V. STUNDYS (TS-LKDF). Atsiprašau, iš dalies dar Teisės departamento 70 straipsnio 7 daliai pastaba bendro pobūdžio. Komitetas irgi nepritarė, nes jau pritarė Č. Stankevičiaus siūlymui, kuris tą problemą išsprendžia. Tai atsiprašau, kad praleidau.

PIRMININKAS. Dėkoju. Atsižvelgiame į jūsų pateiktą… Už – V. Gedvilas. Prašau.

V. GEDVILAS (DPF). Dėkoju gerbiamajam posėdžio pirmininkui. Manau, Č. Stankevičiaus pasiūlymas 70 straipsnį papildyti 14 dalimi yra gana logiškas. Dabar priėmę šį Mokslo ir studijų įstatymą, mes nusižengtume Konstitucijos 41 straipsniui, t. y. kad gerai besimokančiam studentui laiduojamas nemokamas mokslas. Ši Č. Stankevičiaus siūloma pataisa gali būti peržiūrėta po kiekvienos sesijos ir keistųsi rotacijos būdu valstybės finansuojamos vietos. Tai būtų gana logiška ir pagerintų, manau, šio įstatymo kokybę. Kviečiu visus ir siūlau palaikyti šį siūlymą.

PIRMININKAS. Prieš – J. Olekas. Prašau. Dėl viso ar dėl?..

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū. Ne, aš dėl pataisos. Iš esmės pritariu kolegos pataisai, tik manau, kad gal dar galima čia patikslinti dabar priėmimo metu, kad „negali būti“, nes kas spręs, ar gali būti perkeliamas, ar ne. Jeigu yra laisva vieta, tai tada perkeliamas. Nebent nebūtų tokio asmens. Manau, „gali būti“ sudaro tokią nevisišką prielaidą. Tai tiesiog kaip redakciją siūlyčiau, galbūt pasitarkim, nes man atrodo, kad mes neužtikriname perkėlimo iš nefinansuojamos į finansuojamą. Parašom, kad gali būti keliamas, gali būti nekeliamas dėl kieno nors „loskos“. Manau, atsiradus laisvai vietai iš nefinansuojamos vietos turėtų pereiti geriausiai nefinansuojamose vietose studijuojantys studentai. Iš esmės pritariu kolegai, tik dėl tų dviejų žodžių abejonę noriu išsakyti.

PIRMININKAS. Dėkoju. Už, prieš pasisakyta. Kolegos, kviečiu balsuoti. Kas pritaria pataisai, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja kitaip.

Balsavo 83: už – 79, prieš nėra, susilaikė 4. Siūlomai pataisai pritarta. Prašau.

V. STUNDYS (TS-LKDF). Tuomet kitoms pataisoms…

PIRMININKAS. Taip, jos automatiškai nebus teikiamos svarstyti ir balsuoti. Dabar pereiname prie Seimo nario V. Gedvilo pataisos, kuriai komitetas siūlo nepritarti. Gal tuomet prieš tai žodis pataisos teikėjui. Prašau. V. Gedvilas.

V. STUNDYS (TS-LKDF). Su šia pataisa bus susijęs ir A. Baukutės siūlymas 70 straipsnio 3 daliai. Tai yra principo reikalas, pagrindinės nuostatos reikalas.

V. GEDVILAS (DPF). Dėkoju, gerbiamasis Pirmininke. Aš noriu jus pagirti – jūs šiandien labiau tolerantiškas savo kolegų atžvilgiu, nes vakar per pateikimą mes neturėjom galimybės pateikti pataisų. Dėkoju. Norėčiau pateikti savo pataisą.

PIRMININKAS. Vakar nebuvo posėdžio. Aš atsiprašau.

V. GEDVILAS (DPF). Atsiprašau, praėjusį posėdį. Praėjusį posėdį. Noriu pateikti savo pataisos esmę. Gerbiamieji kolegos, manyčiau, kad įstatymo 70 straipsnyje, kur kalbama apie sritis, yra neteisingai formuojamas finansavimas. Manyčiau, kad ne pagal sritis reikėtų finansuoti studentus. Studentus reikėtų finansuoti pagal kryptis. Suprantu, kad yra šiek tiek pagerinta situacija, nes yra įrašytos krypčių grupės. Tai, aišku, pagerina, bet neaišku, kokios tos krypčių grupės. Jeigu mes aiškiai žinotume, kokios būtų tos krypčių grupės, tai gal šiam įstatymo straipsniui būtų galima pritarti. Mano pasiūlymas straipsniui yra tas, kad būtų suskirstytos į kryptis. Tai nebūtų sudėtinga padaryti. Mes žinom, kad yra šešios sritys, mokslo sritys, ir yra 63 kryptys. Iš esmės vienai sričiai priklausytų vidutiniškai po 10 krypčių. Taigi jokių problemų, nebūtų jokios painiavos ir mes galėtume geriau planuoti valstybės užsakymus, kokių specialistų mūsų Lietuvai reikia, kokių specialybių reikia. Nes dabar studentai pasirinks pačias populiariausias specialybes, o jos galbūt ir nebus reikalingos mūsų valstybei. Kai kurios, ypač mažosios, aukštosios mokyklos, priėmus šį įstatymo straipsnį, nukentės. Tokios kaip Kūno kultūros akademija, kaip Veterinarijos akademija, kaip Mokslų akademija, Konservatorija ir t. t. Todėl manau, kad mano pasiūlymas yra labai logiškas, kviesčiau visus jį palaikyti. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Komiteto nuomonė – nepritarti. Prašau, argumentai.

V. STUNDYS (TS-LKDF). Taip, komiteto pozicija yra nepritarti. Ji paremta keliais argumentais. Pirma, tą minėjo ir kolega V. Gedvilas, tai po diskusijų šalia šešių studijų sričių yra studijų krypčių grupės. Tai viena. Antra, tam tikrų kvotų skirstymas studijų kryptims iš esmės reikštų tą pačią sistemą, kuri galioja šiandien. Studijų krypčių ar net studijų programų principas irgi po diskusijų yra paliktas ir inkorporuotas į tikslinio finansavimo tvarką. Trečias dalykas, mes jautriai žiūrėjom į meno srities ir paskirų specifinių profesijų, reikalaujančių specialiųjų gebėjimų, studentų klausimą, todėl atkreipiu dėmesį, kad yra inkorporuotas į įstatymą atsižvelgimas priimant į specialiųjų gebėjimų reikalaujančias specialybes, kas užtikrina meno sritims, sporto sričiai galimybę susirinkti, turėti pakankamą kiekį studentų. Taigi šis komiteto nepritarimas yra susijęs su V. Gedvilo siūlymu 70 straipsnio 2 daliai, Seimo narės A. Baukutės dviem siūlymais 70 straipsnio 3 daliai ir su V. Gedvilo siūlymu 70 straipsnio 5 daliai. Komitetas nepritaria tokiam siūlymui.

PIRMININKAS. Dar kartą atkreipiu dėmesį prieš kalbant už ir prieš, kad komiteto pirmininkas paminėjo ir tas siūlomas pataisas, kurios nebus teikiamos balsuoti, jeigu nebus patvirtintas šis siūlomas pakeitimas. Taigi už – J. Olekas. Prašau. Prieš – M. Adomėnas.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Tik noriu pasakyti, kad dabar teikiami kolegos V. Gedvilo ir kolegės A. Baukutės siūlymai iš esmės skiriasi. Yra ten tam tikra platesnė galimybė nei kolegos V. Gedvilo. Bet noriu paremti kolegos V. Gedvilo siūlymą, kaip labai atitinkantį mūsų Lietuvos poreikius. Dabar nekalbėsiu apie aukštąsias mokyklas ir joms sukeliamas komplikacijas, jeigu ten nebus studentų. Bet Lietuvai reikia specialistų. Mes žinome, kurių krypčių Lietuvoje reikia specialistų, dėl to yra ir aukštosios mokyklos, yra programos.

Kolega pirmininkas argumentuodamas šiek tiek supainiojo, sakydamas, kad yra studijų programos. Studijų programos yra kitas dalykas.

Vienoje kryptyje gali būti daugybė programų: daug vadybos programų, teisės ir panašių. Aš nesiūlau palikti to paties ir kolega V. Gedvilas nesiūlo palikti to paties finansuoti atskiras programas, bet mes kalbame apie kryptis. Kam biomedicinoje sudėti į vieną vietą gydytojų specialybę ir veterinarijos gydytojus? Mums reikia ir žmonių gydytojų, reikia ir veterinarijos gydytojų. Štai šio pasiūlymo esmė. Čia yra žingsnis į priekį nuo to, kas dabar egzistuoja, kas atitiktų kolegos siūlymus šiek tiek reformuoti, pagerinti aukštųjų mokyklų finansavimą, tai yra sugrupuoti pagal kryptis, o ne pagal programas, bet ne taip plačiai, kaip dabar siūlomos sritys arba neaiškios krypčių grupės.

Gerbiamieji kolegos, siūlau įsiklausyti ir pritarti šiam kolegos V. Gedvilo teiktam pasiūlymui.

PIRMININKAS. Dėkoju. M. Adomėnas.

M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Kolegos, siūlymas, kurį dabar svarstome, iš esmės yra siūlymas grįžti prie dabar esančios sistemos, prie dabartinės kvotų sistemos, kai lėšos bus paskirstomos kiekvienai specialybei. Yra 63 studijų kryptys, tas konkuravimo modelis dėl studentų ar studentų judėjimo laisvės iš esmės nebus įgyvendintas, tai yra bandymas vėl sugrąžinti status quo. Kaip matėme ir kaip pasaulio patirtis rodo, tas smulkus reglamentavimas, kiek, kokios krypties reikia, nepasiteisina, nes per laiko tarpsnį tarp įstojimo ir baigimo darbo rinkos sąlygos keičiasi, dėl to toks prognozavimas neįmanomas.

Dėl mažų specialybių, kurios patenka į stambias grupes, dabar jau pasiektas kompromisas, yra įmanoma skirti finansavimą studijų krypčių grupėms. Studijų krypčių grupė gali būti, jeigu reikia, ir viena kryptis, kaip menuose gali būti. Taigi įmanoma finansuoti būtent tokiu būdu. Visiškai nebūtina apibrėžti įstatyme, kad lėšos būtų skiriamos studijų kryptims.

Toms specialybėms, kurių reikia valstybei ir kur nėra studentų pasirinkimo, yra numatytas tikslinio finansavimo būdas. Taigi iš tiesų pasiekta kompromisų, yra užtikrintos ir apgintos tos specialybės, kurių reikia valstybei. Studijų krypčių grupės taip pat įgalina konkuravimą ar bendrą finansavimą specialybėms, kurios yra skirtingose srityse, pavyzdžiui, informatika ir informatikos inžinerija. Jos patenka į vieną studijų krypčių grupę, bet yra skirtingose srityse. Taigi įmanoma kurti lankstesnius ir tikslingesnius finansavimo modelius ir lankstesnę studijų reguliavimo politiką. Šiam siūlymui siūlau nepritarti, nes jis mus grąžina į tą situaciją, ydingą situaciją, iš kurios dabar bandome išeiti.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kolegos, siūlau balsuoti. Kas pritaria siūlomai pataisai, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja kitaip.

Balsavo 85 Seimo nariai: už – 35, prieš – 19, susilaikė 31. Pasiūlymui nepritarta. Prašom. V. Gedvilas.

V. GEDVILAS (DPF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Mielieji kolegos, mes nepritarėme labai rimtam pasiūlymui ir pasakysiu kodėl. Konkuruoti galima ir pagal kryptis. Kas draudžia krepšelius skirti kryptims? Nėra jokio skirtumo ar tarp sričių, ar tarp krypčių. Juk vienoje srityje gali būti dešimt krypčių ir tos dešimt krypčių turėti tam tikrą valstybinį užsakymą, pavyzdžiui, reikia 20 veterinarijos gydytojų ir duodame 20 krepšelių. Ar jums sunku tai daryti? Jūs čia klaidinate visus rinkėjus ir klaidinate patys save.

PIRMININKAS. Prašom. B. Vėsaitė.

B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, tenka tik apgailestauti, kad nebuvo pritarta V. Gedvilo pataisai, nes šitos pataisos nepriėmimas sukels labai skaudžias pasekmes. Aš esu prieš, kad būtų užkirstas kelias regioniniam vystymuisi, nes kai kurie universitetai, kurie buvo įsteigti A. Smetonos laikais, bus uždaryti, tarp jų ir Veterinarijos akademija, tarp jų ir Kūno kultūros akademija. Aš jau nekalbu apie Šiaulių universitetą. Valstybės užsakymas turi būti. Apie kokią rinkos ekonomiką mes čia kalbame? Ką, veterinarijos specialistus Lietuvai rengsime kur nors Kembridže ar Upsaloje?

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, aš manau, tikrai pagal reglamentą yra numatyta gana daug laiko ir galimybių kalbėti už ir prieš. (Balsai salėje)

V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Replika po balsavimo.

PIRMININKAS. Taip.

V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Replika po balsavimo. Gerbiamieji Seimo nariai, kai salėje toks triukšmas, kai vienas kalba neįsigilinęs į įstatymo pataisą, kai net iš tribūnos rodoma, kaip balsuoti, na, žinot, tai Seimui turėtų būti nepriimtina. Pasitaisykime.

PIRMININKAS. Dėkoju. Yra Seimo narės A. Baukutės pasiūlymas, kuris iš principo lyg ir toks pat, bet nuskambėjo nuomonė, kad nevisiškai analogiškas. Kad po to nebūtų galimų priekaištų, aš siūlyčiau balsuojant apsispręsti, ar pritarti Seimo narės A. Baukutės pasiūlymui, ar nepritarti. Komitetas siūlo nepritarti.

Už – V. Andriukaitis. Prieš – M. Adomėnas. Prašom.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Man malonu, kad M. Adomėnas ruošiasi vėl sakyti motyvus prieš. M. Adomėnui norėčiau pasiūlyti įsigilinti į štai dabar atsiųstą ekspertų laišką, juo labiau į daktaro A. Zabulionio medžiagą, kurią išdalijau Seimo nariams. Aš beveik tikras, kad 80 % čia balsuojančių jos neskaitė, nors ji skirta visam Seimui. Ekspertas yra perspėjęs, kad šis finansavimo modelis, apie kurį čia dabar kalbama, apskritai nėra patikrintas jokioje šalyje, išskyrus Gruziją, ir Gruzijoje buvo labai neigiami rezultatai. Rusijoje bandomieji modeliai pademonstravo, kad nuo tokio modelio reikėtų susilaikyti, nes gali būti daug neigiamų pasekmių. Lietuvoje be jokių skaičiavimų, be jokio pagrindimo einame prie modelių, kurie absoliučiai niekuo nepagrįsti. Žinoma, A. Zuokas siūlys saliamonišką sprendimą – Seimo nutarimu įpareigoti dėl finansavimo modelio parengti atskirą įstatymą arba sprendimą. Na, saliamoniškas sprendimas, žinoma, dar vienas figos lapas šiam įstatymui. Tai, ką dėstė Seimo narys V. Gedvilas, tai, ką dėstė B. Vėsaitė ir J. Olekas, tai yra visiškai akivaizdu, kad finansavimas pagal kryptis, tai yra tas finansavimas, kuris gali užtikrinti, stabilizuoti universitetų bent šiokią tokią būklę, kokia dabar yra. A. Baukutės pasiūlymas yra daugmaž tam pačiam kontekstui. Taigi remiu A. Baukutės pasiūlymą ir siūlau už jį balsuoti.

PIRMININKAS. Dėkoju. M. Adomėnas.

M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Ačiū. Kolegos, visi tie argumentai galioja ir šiam pasiūlymui. Iš tiesų individualių studijų krypčių įvedimas grąžina mus vėl atgal į kvotų sistemą. O kolegoms, kurie neįsiklausė ir sako, kad dabar bus panaikinta ta specialybė ar kita specialybė, tai vis dėlto yra tikslinis finansavimas, kurį valstybė gali skirti. Yra studijų krypčių grupės, į kurias veterinarija ar kiti mokslai patenka.

Dėl išsiuntinėtų pasiūlymų. Jų autorius paėmė pavadinimą, pats padarė išvadas, koks ten yra mechanizmas, visiškai neskaitydamas, visiškai nesigilindamas į konkrečius aptariamus studijų finansavimo mechanizmus, kuriuos mes ilgai gvildenome, na ir parašė savo tokią aplamą, jeigu galima taip pavadinti, nuomonę, kurią paskui išsiuntinėjo remdamasis garsiu vardu firmos, už kurios nežinia, kas slypi. Taigi siūlau nepritarti šiam siūlymui, siūlau pasilikti prie reformos esmės, ir tiek. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, siūlau balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta siūlomai pataisai, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja kitaip. (Balsai salėje)

Balsavo 84. Už – 35, prieš – 7, susilaikė 42. Siūlomai pataisai nepritarta.

Toliau praleidžiame tas, kurios neteikiamos balsuoti, nes Seimas dėl jų apsisprendė išreikšdamas nuomonę. Seimo narys Č. Stankevičius yra pateikęs pasiūlymus 70 straipsnio 6 daliai. Komitetas siūlo jiems pritarti. Trumpai apie esmę pataisos autorius. Prašau.

Č. V. STANKEVIČIUS (TS-LKDF). Dėkoju, Pirmininke. Ankstesnė redakcija reiškė, kad nepriklausomai nuo priežasčių, dėl kurių studentas nutraukia studijas, jam reikėtų grąžinti visą valstybės suteiktą paramą. Tai reikštų, kad, pavyzdžiui, po trejų metų studentas, dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių pasitraukęs iš aukštosios mokyklos, būtų nubaustas labai didele finansine bausme – grąžinti visas valstybės į jį investuotas lėšas. Mano siūloma pataisa leidžia Vyriausybei diferencijuoti atvejus, kuriais studentai gali būti atleisti nuo šios pareigos, arba ta grąžinama suma gali būti nustatyta daug mažesnė ir būtinai diferencijuotai pagal atvejus. Prašau Seimo narius paremti.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, aš matau, kad jūs komentuojate ne tą straipsnį. Dabar 70 straipsnio 6 dalis.

V. STUNDYS (TS-LKDF). Gal aš galiu pakomentuoti?

PIRMININKAS. Jeigu jūs neprieštaraujate, tai gal komiteto pirmininkas, o mes priimsime avansu, kad pakomentavote vėliau einančią. Gerai? Dėkoju. Prašau, komiteto pirmininkas siūlo pritarti.

V. STUNDYS (TS-LKDF). Komitetas pritaria, kadangi pataisa yra susijusi su įstatymo 70 straipsnio papildymu 14 dalimi. Ta nuostata yra perkeliama į šią dalį, kad tuo atveju, kai valstybės finansuojama studijų vieta nėra užpildoma šio straipsnio 14 dalyje nustatyta tvarka, valstybės finansavimas mokyklai išlieka iki biudžetinių metų pabaigos, jeigu rotuojama, vieta užimama, pinigai lieka aukštajai mokyklai.

PIRMININKAS. Ar yra kitų pasiūlymų, kurie automatiškai atkris, jeigu mes pritarsime šiam? (Balsai salėje) Ne, nėra. Kadangi yra tik už, gal galėtume pritarti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nėra. Dėkoju. Seimo nario Č. Stankevičiaus siūlomai pataisai pritarta. Komiteto nuomonei taip pat.

Toliau praleisdami neteikiamas pataisas, dėl kurių balsuodamas Seimas jau apsisprendė, mes ateiname iki Seimo nario J. Oleko. 70 straipsnio 12 dalis. Iš dalies pritarti. Prieš tai J. Olekas pristato, ar tenkina pritarimas iš dalies?

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Manau, kad bent iš dalies pritarę taip pat turime tą galimybę, kad dėl įvairių aplinkybių palikę aukštąją mokyklą studentai galėtų nebūti priversti grąžinti visas lėšas. Kviečiu kolegas tokiam mano pasiūlymui, kuriam komitetas pritarė iš dalies, pritarti.

PIRMININKAS. Kaip informavo komiteto pirmininkas, prieš tai bendru sutarimu patvirtinant Č. Stankevičiaus siūlomą pataisą, iš dalies, kas yra deleguota, pritarta ir šiai. Taigi balsuoti nereikia.

Prašau. Jeigu aš neklystu, liko dar viena, paskutinė Č. Stankevičiaus ir V. Stundžio pataisa dėl 70 straipsnio 12 dalies. Prašau.

V. STUNDYS (TS-LKDF). Aš pakomentuosiu. Būtent ši pataisa yra susijusi su gerbiamojo J. Oleko pataisa, kurią pristatė Č. Stankevičius. Ji yra reikšminga, svarbi. Vyriausybė turi nustatyti tvarką, pagal kurią iš valstybės finansuojamos vietos pašalinti asmenys į biudžetą grąžintų lėšas arba jų dalį. Tai yra studentui palanki nuostata, nes gali būti labai įvairių atvejų, dėl kurių nutraukiamos studijos, nebūtinai akademinės priežastys.

PIRMININKAS. Dėkoju, komiteto nuomonė aiški. Gerbiamasis Č. Stankevičius prieš tai išsakė. Motyvai tik už. Gal galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju.

Gerbiamieji kolegos, siūlau dėl viso 70 straipsnio su mūsų patvirtintom pataisom už ir prieš. Už kol kas nėra. Prieš – V. P. Andriukaitis. Prašau.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, 70 straipsnis apskritai turėtų būti pristatytas studijų kokybės įvertinimui. Aš perskaitysiu tik vieną įstatymo leidėjo sakinį: „Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintas nuolatinės formos studijų vietų, į kurias priimamų studentų studijos pagal šio straipsnio nuostatas apmokomos valstybės biudžeto lėšomis, skaičius aukštojoje mokykloje išlieka per visą nustatytą studijų laikotarpį, o iš tęstinės formos studijų vietų, į kurias priimamų studentų studijų, apmokamų valstybės biudžeto lėšomis, skaičius aukštojoje mokykloje išlieka per laikotarpį, iki pusantro karto ilgesnį, nei atitinkamos nuolatinės formos studijoms nustatytų studijų laikotarpis, išskyrus šio straipsnio 8 dalyje numatytus atvejus, taip pat atvejus, kai asmuo, pašalinamas iš mokyklos, netenka valstybinio finansavimo studijoms arba nutraukia studijas.“ (Sakinys baigiasi.)

Kolegos, įstatymo leidėjo kokybės atžvilgiu galima tiesiog atiduoti šį sakinį kokybės vertinimui. Tegul kolega filologas A. Vidžiūnas paprotina. Galbūt iš šio sakinio buvo galima padaryti mažiausiai tris sakinius. Ir tokių griozdiškų sakinių, iš kurių vėliau turės „ištraukti“ esmę ministerijos valdininkai, interpretuoti mokesčių inspekcijos valdininkai ir taip toliau, šiame straipsnyje gausybė. Taip, tikrai, nekalbant apie tai, kad pats finansavimo modelis yra ydingas ir neatitinka Konstitucijoje įtvirtinto nemokamo mokslo principo gerai besimokantiems studentams, aš jau nekalbu apie tai, bet pati forma yra tokia griozdiška, todėl niekas nesupras, kas čia ką priiminėja. Todėl esu prieš šį straipsnį.

PIRMININKAS. Dėkoju. Už – G. Steponavičius.

G. STEPONAVIČIUS (LSF). Labai ačiū. Kolegos, tai yra vienas iš svarbiausių šio įstatymo straipsnių. Lyginant su ta tvarka, kuri egzistavo iki šiol, kai aukštosios mokyklos buvo tikros, dirbs jos gerai ar blogai, turės iš anksto laiduotas finansavimo vietas, nepriklausomai nuo kokybės ir kitų dalykų, finansavimas, mokesčių mokėtojų pinigai, iš valstybės biudžeto tekės. Šiuo straipsniu mes siūlome nustatyti sąžiningas taisykles, kad priklausomai nuo studentų apsisprendimo lėšos judės į tas mokyklas, kurios bus orientuotos į studento poreikius, į kokybę. Ir iš tiesų svarbu, kad yra įtvirtinamas kompromisinis rotacijos principas.

Turiu pripažinti, kad būtent šis kompromisas gimė Seime po ilgų diskusijų. Aš dėkingas Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui ir kitiems, teikusiems šiuos siūlymus. Tikrai, du kartus yra padarytas kompromisas dėl dviejų metų, ir man atrodo, kad tai yra optimalus sprendimus. O reformai startavus mes matysime, galbūt ta rotacija galėtų būti ir dažnesnė. Bet reformos startui, man atrodo, yra pasvertas geras sprendimas, palyginti su tuo, kokią mes turėjome nerotacinę sistemą iki šiol. Kolegos, kviečiu paremti šį straipsnį.

PIRMININKAS. Dėkoju. Nuomonės už, prieš išsakytos. Kviečiu balsuoti. Kas už visą įstatymo 70 straipsnį su patvirtintom Seimo pataisom, prašau, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja kitaip.

Balsavo 86. Už – 53, prieš – 20, susilaikė 13. 70 straipsniui pritarta.

Toliau 71 straipsnis. Yra gautos šešios pataisos. Žodis komiteto pirmininkui. Prašau.

V. STUNDYS (TS-LKDF). Dėkoju. 71 straipsnis. Už studijas sumokėtos kainos kompensavimas yra iš principo susijęs su 70 straipsniu, kuris nustato pagrindinius principus. Tai viena. Antra, visi teiktieji Seimo narių V. Simuliko ir E. Žakario siūlymai yra susiję, tai yra ir 61 puslapyje surašyti siūlymai yra susiję. Komitetas nepritaria šiam siūlymui dėl to, kad po dvejų metų vyksta rotacija ir iki 10 % gerai besimokančių valstybės nefinansuojamose vietose gali pretenduoti gauti sumokėtos studijų kainos kompensavimą. Tai yra dar viena nuostata, kuri sudaro geresnes prielaidas studijų prieinamumui. Kviesčiau Seimą nepritarti Seimo narių siūlymams šią nuostatą keisti. Tokiu atveju būtų suardytas, pažeistas 70 straipsnyje mūsų jau patvirtintas bendrasis principas.

PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš suteikdamas žodį pataisos teikėjui E. Žakariui, noriu patikslinti dar kartą: ar tai reiškia, kad Seimas apsisprendė dėl vieno pasiūlymo ir jeigu jam nebus pritarta, automatiškai atkris būtinybė teikti balsuoti dėl kitų pasiūlymų? Taip? Dėkoju. E. Žakaris. Prašau.

E. ŽAKARIS (LSDPF). Šiame straipsnyje yra numatyta, kad geriausiai besimokantiems (yra žodis „geriausiai“) sugrąžinamos įmokos už studijas po dvejų metų ir po paskutiniųjų studijų metų. Pirmiausia Konstitucijos 41 straipsnyje yra parašyta, kad gerai besimokantiems asmenims valstybė… valstybinėse aukštosiose mokyklose yra garantuojamas nemokamas mokslas, o čia yra apibrėžta, kad iki 10 %. Todėl yra siūloma, kad visiems gerai besimokantiems būtų kompensuojama studijų kaina.

Toliau dar vienas momentas. Yra siūloma, kad tai būtų daroma kasmet. Jau buvo pasakyta, kad studentai paskolas ims vieną kartą per metus, vadinasi, studentas galėtų orientuotis po vienų metų. Mano nuomone, būtų tikslinga, kad kompensavimas vyktų kasmet, juo labiau kad ir biudžetui tai būtų naudingiau, nei po dvejų metų didesnę sumą kompensuoti, po ketverių – dar kartą. Pamečiui tai būtų mažesnės sumos. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Priminsiu, komitetas siūlo nepritarti. Komiteto pirmininkas pristatė. J. Olekas – už, M. Adomėnas – prieš. Prašau.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, E. Žakaris labai aiškiai paaiškino šio straipsnio esmę. Geriausiai valstybės nefinansuojamose vietose besimokantys studentai gali gauti valstybės kompensaciją už jų sumokėtas lėšas. Visiškai nelogiška, kodėl reikia laukti dvejus metus ir dvejus metus tam studentui mokėti palūkanas bankui, kai jis turi tokią teisę gauti valstybės kompensaciją. Manau, kad, atsižvelgdami į jo mokymosi rezultatus, iš tikrųjų mes galėtume kiekvienais studijų metais grąžinti tą lėšų sumą, kurią sumokėjo studentas ir jam priklauso grąžinti. Kodėl reikia kaupti dvejus metus, nėra paaiškinta.

Gerbiamasis kolega labai aiškiai pasakė, kad čia ne tik studento, bet ir valstybės papildomos išlaidos, nes už didesnę sumą per dvejus metus reikia sumokėti didesnes palūkanas. Tai ar mes norime taupyti mūsų biudžeto lėšas? Šiandien po pietų svarstysime biudžetą ir vėl girdėsime Vyriausybės siūlymus, kaip reikia jas karpyti. Čia tiesiog siūlome papildomai iš valstybės biudžeto mokėti palūkanas bankams ir taip padėti jiems šioje situacijoje, kai iš jų tokios pagalbos nesulauki.

Kviečiu įsiklausyti į kolegos E. Žakario siūlymus ir pritarti jiems, nes tai iš tikrųjų neturi nieko bendro su tuo, kad, tarkim, po dvejų metų arba rotacija yra. Čia kalbama apie konkrečią kompensaciją, kuri vis tiek bus kompensuojama, tik siūloma ne kaupti dvejus metus, o tą kompensaciją mokėti kiekvienais metais. Kviečiu pritarti kolegų teikiamam pasiūlymui.

PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš – M. Adomėnas.

M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Kolegos, nereikia iškraipyti tikrovės. Jokių palūkanų studijų metu jokiems studentams mokėti nereikės. Iš tiesų, jeigu mes jau apsisprendėme… Kol nebus baigtos studijos, jokių… (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Atsiprašau. Tylos, kolegos, jūsų niekas nepertraukė.

M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). O dabar, jeigu galima toliau kalbėti… Kadangi mes jau apsisprendėme dėl rotacijos principo, pagal kurį studentai bus perkeliami į atsilaisvinusias vietas, kai po dvejų metų iškris dėl pažangumo ar bus pervedami iš valstybės apmokamų vietų, tai šis siūlymas iš tiesų yra ydingas. Mes dėl jo netgi neturėtume balsuoti, nes ką tik, priimdami 70 straipsnį, apsisprendėme dėl kito modelio, kuriam šis tiesiogiai prieštarauja. Siūlau jam nepritarti.

PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai už, prieš išsakyti. Kolegos, kviečiu balsuoti. Kas pritaria siūlomai pataisai, balsuoja už, kas… (Balsai salėje) Prašau. Ministras – repliką prieš balsavimą.

G. STEPONAVIČIUS (LSF). Ne, gerbiamasis Seimo Pirmininke, aš dėl vedimo tvarkos. Aš tik norėčiau atkreipti dėmesį, kad mes neturėtume balsuoti dėl šių pasiūlymų, nes jie iš esmės pakeistų prieš tai priimto straipsnio esmines finansavimo sandaros nuostatas. Todėl, jeigu jūs ir teiksite balsuoti, aš siūlyčiau visiems suvokti, kokia yra atsakomybės už pritarimą šioms pataisoms kaina.

PIRMININKAS. Dėkoju. Manau, kad Seimas turės valios dar kartą patvirtinti tą valią, kurią išreiškė. Taigi kas pritaria siūlomai pataisai, balsuoja už, kas nepritaria, balsuoja kitaip. Prašau.

Balsavo 85: už – 39, prieš – 6, susilaikė 40. Visoms 71 straipsnio pataisoms nepritarta.

Dėl viso 71 straipsnio už, prieš. J. Olekas. Prašau.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Iš tiesų labai apmaudu, kad mes nepritarėme kolegos E. Žakario ir gerbiamojo V. Simuliko pataisoms, kurios būtų bent iš dalies išsprendusios tų studentų, kurie studijuos valstybės nefinansuojamose vietose… Dabar šis straipsnis yra ne kas kita, kaip papildomų valstybės biudžeto pinigų skyrimas privatiems bankams ar bankui, kurį čia pasirinks… Aš nesu prieš bankus, kad jie finansuotų, bet ši formuluotė verčia laikyti paimtą kreditą dvejus metus, nors reikalingas tik vieniems metams, ir valstybei mokėti palūkanas ne už vienus metus, bet už dvejus metus arba, jeigu žiūrėsime toliau, už ketverius metus. Tai yra grynas biudžeto lėšų švaistymas, nors mes turime biudžeto lėšas taupyti. Visiškai nesuprantamas bandymas sutapatinti studentų rotaciją ir kompensavimą už studentų išleistas lėšas savo studijoms valstybinės nefinansuojamose vietose finansuoti. Todėl visus kviečiu nepritarti šiam straipsniui. Galbūt mes dar galėtume iki biudžeto svarstymo pateikti pataisas, kad galėtume ne… taupyti, o ne švaistyti biudžeto lėšas. Kviečiu nepritarti 71 straipsnio tokiai redakcijai.

PIRMININKAS. Dėkoju. Už – G. Steponavičius.

G. STEPONAVIČIUS (LSF). Kolegos kviesčiau neužkibti ant šio kabliuko, kurį vienas kolega mini, nes kaip tik yra efektyviau valstybės lėšas naudoti įtvirtinantis atitinkamas straipsnis, lygiai taip pat kaip ir įtvirtinantis savo lėšomis studijuojančio studento motyvaciją studijuoti geriau ir gauti valstybės kompensaciją. Aš manau, kad, tikrai, kolegos, yra viena iš svarbių nuostatų šalia 70 straipsnio priimti iš šį straipsnį. Kviečiu balsuoti už.

PIRMININKAS. Dėkoju už argumentus. Kviečiu savo valią išreikšti balsuojant. Kas už 71 straipsnį, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja kitaip.

Balsavo 80 Seimo nariai. Už – 42, prieš – 20, susilaikė 18. 71 straipsnis priimtas.

72 straipsnis. Prašau.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, replika po balsavimo. Manau, kai motyvuojama, tai turi būti atkreipiamas dėmesys į siūliusiojo pataisos esmę. Kolegos E. Žakario pataisa yra konstitucinė ir joje buvo žodžiai „gerai besimokantiems“, nes gerai besimokantiems nemokamas mokslas garantuojamas. Todėl turi būti viskas kompensuojama kitaip. Kolega G. Steponavičius išvengė šitų žodžių „gerai besimokantiems“ ir pervedė diskusiją į kitą plotmę. Taip nereikėtų daryti.

PIRMININKAS. 72 straipsnis. Dėl jo gauta Seimo kanceliarijos Teisės departamento redakcinė pataisa, dėl kurios nebus balsuojama, nes komitetas siūlo pritarti. Vietoj žodžio „piliečių“, įrašytinas žodis „piliečius“. Komiteto pirmininko nuomonė. Prašau.

V. STUNDYS (TS-LKDF). Tai yra redakcinio pobūdžio pasiūlymas. Reikia pritarti.

PIRMININKAS. Dėkojame. Dėl viso 72 straipsnio už ir prieš kalbantys? Prieš – J. Olekas. Prašau.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Dar kartą dėl 73 straipsnio noriu…

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, 72 straipsnis.

J. OLEKAS (LSDPF). Dėl 72 straipsnio noriu pasakyti šiuos argumentus: mes dabar skiriame valstybės lėšas ir šiame straipsnyje kalbame apie išimtis. Manau, kad numatytos išimtys nevisiškai apima mūsų tėvynainius, kurie gali gauti valstybės finansavimą, o šiuo straipsniu jie paliekami kaip mūsų valstybės nefinansuojami. Kai kurie atvejai aprašyti, kada mes galime finansuoti, tačiau man atrodo, kad ne visi, todėl kviečiu nepritarti šiam straipsniui.

PIRMININKAS. Dėkoju. Už nėra. Kviečiu balsuoti dėl viso 72 straipsnio. Kas pritaria, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja kitaip.

Balsavo 82 Seimo nariai. Už – 60, prieš – 4, susilaikė 18. 72 straipsniui pritarta.

73 straipsniui pasiūlymų negauta. Gal būtų galima bendru sutarimu? Negalima, pasirodo, prieš 73 straipsnį – V. P. Andriukaitis. Prašau.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, dar kartą norėdamas pratęsti savo diskusiją su kolega G. Steponavičiumi, kai jis minėjo sveikatos sistemos lėšų skyrimą privačioms įstaigoms, noriu pabrėžti, jos buvo skiriamas pagal sutartis už tas paslaugas, kurių neteikia nacionalinė sistema, tik už tas. Žinoma, po to pataisos padarė tai, kad šiandien mes turime chaosą sveikatos apsaugoje ir nacionalinių lėšų išplovimą privačioms struktūroms, o tuo metu medikai dirba ten ir ten tie patys. Vadinasi, kalbėti apie paslaugų kokybę netenka. Noriu pasakyti, gerbiamasis kolega Gintarai, kad čia bus taip pat. Ir štai dabar 73 straipsnis dėl tikslinio studijų finansavimo vėl atveria tas pačias galimybes – nacionalinius išteklius išplauti privačiose struktūrose, nes taip, kaip jis reglamentuojamas, išties mokslinius valstybinius institutus nuskurdins, biurokratizuoti lobistai „pramuš“ projektus ten, kur reikia, ir tikslinį finansavimą taip pat. Todėl šis straipsnis labai silpnai reglamentuoja šią situaciją. Aš atkreipčiau dėmesį į kolegos S. Šedbaro šiandien išdalintą labai argumentuotą motyvaciją dėl šilumos ūkio, karšto ir šalto vandens tiekėjų, kur jis nurodo, kad toks reglamentavimas nepakankamas. Tai galiu analogiškai pasakyti, kad šiame straipsnyje taip pat nėra jokio reglamentavimo, išskyrus tai, kad valstybiniai institutai ir vėl bus palikti be biudžetinio finansavimo. Todėl pasisakau prieš šį straipsnį.

PIRMININKAS. Dėkoju. Už – G. Steponavičius.

G. STEPONAVIČIUS (LSF). Kolegos, labai trumpai. Kad vėlgi beklausant skambių frazių nesukiltų noras paspausti prieš šį straipsnį. Pirmas dalykas, kaip tik čia ir yra saugiklis, kad šalia krepšelio bus tikslinio finansavimo principas, kad jis bus taikomas toms specialybėms, kurių atveju rinka neveiks, ir tai mes pripažįstame, todėl tai yra labai svarbi, žiūrint sistemiškai, viso finansavimo bloko dalis. Aš taip pat kviesčiau atkreipti dėmesį į tai, kad lėšų skirstymas, įskaitant ir tikslinį finansavimą, yra numatomas skaidriu būdu, konkurso būdu, o ne taip, kaip siūlo kolega, todėl laikau jo teiginius klaidinančiais. O šalia to yra dar labai svarbi antra dalis, susijusi su tuo, kad yra sudaromos teisinės galimybės finansuoti išeivijos ir lietuvių kilmės užsieniečių vaikų studijas Lietuvoje. Kviečiu balsuoti už šį straipsnį.

PIRMININKAS. Dėkoju. Nuomonės išsakytos. Kas už 73 straipsnį, balsuoja už, kas nepritaria, balsuoja kitaip.

Balsavo 79 Seimo nariai. Už – 50, prieš – 4, susilaikė 25. 73 straipsniui pritarta.

74 straipsniui yra gauta grupės Seimo narių siūloma pataisa. Ar būtų galima sužinoti, kas galėtų iš siūlančiųjų pristatyti pataisą, nes siūloma įtraukti papildomą 4 punktą, 4 dalį? Nėra norinčių pristatyti. Žodis komiteto pirmininkui. Prašau.

V. STUNDYS (TS-LKDF). Komitetas nepritarė grupės Seimo narių siūlymui, kad paskolos studijų įmokai mokėti gali būti padengiamos Vyriausybės nustatyta tvarka iš studijavusiojo asmens sumokėto pajamų mokesčio. Nepritarti dėl to, kad tai yra iš esmės ne šio įstatymo reglamentavimo objektas. Ir dabar Gyventojų pajamų mokesčio įstatymas iš dalies tai leidžia daryti susigrąžinant. Tai viena. Antra. Žinoma, idėja gera, jeigu išplėstume jos taikymo apimtį, mastą, tačiau tai būtų jau Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo objektas. Dėl tų priežasčių komitetas prašo nepritarti.

PIRMININKAS. Dėkoju. Matau, vieną iš pataisos teikėjų, per šoninį mikrofoną.

G. NAVAITIS (LSF). Nebuvom suderinę, kas pristatys pataisą. Kadangi ten mano pavardė įrašyta pirmoji, tai leiskite man ją pristatyti.

PIRMININKAS. Prašau.

G. NAVAITIS (LSF). Norėčiau atkreipti dėmesį, kad Švietimo ir mokslo įstatymo priėmimo tikslas, kad Lietuvoje atsirastų daugiau proto. Tam, kad atsirastų daugiau proto, reikia, kad visi norintys, gebantys mokytis galėtų tai padaryti, nepriklausomai nuo to, iš kokios šeimos jie kilę, nuo savo pajamų. Ne mažiau svarbu, kad įgiję aukštąjį išsilavinimą dirbtų Lietuvai ir nebūtų stumiami migruoti iš jos. Teikiama pataisa atliepia šiuos abu tikslus. Todėl akivaizdu, kad ją priėmus būtų nauda Lietuvos ir jaunimui, ir visai Lietuvos visuomenei. Noriu padėkoti tiems Seimo nariams, kurie įsigilino į problemą ir savo parašais ją parėmė.

PIRMININKAS. Dėkoju. Už – V. P. Andriukaitis.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, išties šis siūlymas yra racionalus, ir smagu, kad komiteto primininkas jį pripažįsta. Bet įstatymų leidyboje paprastai yra tokia praktika, kad pagrindinis komitetas taip pat pateikia kitų įstatymų papildymus ir pataisas, jeigu mato, kad įstatymas yra racionalus ir priimtinas. Tai visiškai nesuprantamas Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto argumentas, kad, žinote, tai yra kito įstatymo reguliavimo reikalas, idėja gera, bet mes šios idėjos, šiame įstatyme neaptarsime. Šiame įstatyme reikia tai aptarti ir taip pat iš karto teikti kito įstatymo pataisą. Tai būtų logiškas žingsnis po to, ką komiteto pirmininkas dabar pristatė.

PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš – M. Adomėnas.

M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Kolegos, čia buvo labai aiškios teisininkų išvados, kad tai yra iš tiesų kito įstatymo reglamentavimo objektas. Antra, jau dabar pagal egzistuojančius teisės aktus studijų išlaidas galima nurašyti į sąnaudas ir taip jos yra neapmokestinamos. Taigi iš dalies tas mechanizmas jau veikia.

Trečia, paskolų susisiejimas su bandymu skatinti pasilikimą Lietuvoje vis dėlto varžo baigusiųjų galimybes patiems kurti savo karjerą ir čia galioja ta pati taisyklė, kaip ir gavusioms valstybės finansavimą studijoms. Jų įsidarbinimas nėra varžomas, nes tai yra konstitucinė laisvė, ir prie jos jokių papildomų sąlygų prikabinti negalima. Tikslinis finansavimas yra ta vieta, kur galima kelti papildomas sąlygas, nes būtent ten yra užsakomi specialistai, kurių reikia Lietuvai. Teikiant tikslinio finansavimo stipendijas su jomis galima sieti tam tikras sąlygas dirbti Lietuvoje ir tą galimybę sieksime įgyvendinti lydimaisiais teisės aktais. Taigi siūlau šiai pataisai nepritarti.

PIRMININKAS. Dėkoju. Argumentai išsakyti. Kas pritaria siūlomai pataisai, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, prieštarauja, balsuoja kitaip.

Balsavo 80. Už – 38, prieš – 3, susilaikė 39. Pasiūlymui nepritarta. 74 straipsnio redakcija lieka kaip buvusi.

Dėl viso straipsnio argumentai už, prieš. Prieš – V. P. Andriukaitis. Prašom.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, šis 74 straipsnis (nuo 70 iki 73) išties atspindi laisvos rinkos fundamentalistų siūlymą mūsų studentus įkalinti komercinių bankų paskolų ir būsimų išmokėjimų palūkanų kalėjime. Tas visas finansavimo modelis yra unikalus. Lietuva bus pirmoji valstybė, žengianti tokiu keistu keliu. Štai mano rankose ir jums visiems, kolegos, yra išdalinta medžiaga, kurią mokslininkų sąjungos vardu atsiuntė profesorius Kaulakys, buvęs Lietuvos mokslų institucijų tarybų pirmininkų konferencijos prezidentas. Perskaitykite, kolegos, viską prieš balsuodami už visą įstatymą, bet galite paskaityti ir apie finansavimo modelio žalą. Dar kartą noriu patikinti, kad mes ne tik studentus ir šeimas įkalinsime komercinių bankų seifuose, bet užkrausime tokią naštą, kad sulauksime didžiulės socialinės įtampos, socialinių neramumų ir didelės socialinės neteisybės. Tas modelis, kuris buvo tobulinamas nuo 1991 m., jį reikėjo tobulinti, bet ne padaryti tokį eksperimentą, kuris nežinia kuo baigsis. Aišku, kolegos liberalai, Centro sąjūdžio atstovai bandys siūlyti priimti atskirą įstatymą. Tai bus visiškas nonsensas, kai mes pagrindiniame įstatyme sukeliame tokią sumaištį ir po to dar prašome, kad kokį nors atskirą įstatymą priimtų, kad iš tos sumaišties būtų galima išeiti. Taigi balsuoju prieš 74 straipsnį.

PIRMININKAS. Kolega, laikas! Ačiū. Už – M. Adomėnas.

M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Kolegos, kalbininkai man sako, kad žodis „aplamas“ bendrinėje lietuvių kalboje reiškia „kvailas“. Paskolos yra tas dalykas, kurio studentai labiausiai pageidavo iš aukštojo mokslo reformos, nes iki tol galimybių pasiskolinti studijoms žmonės, kurie nepatenka į valstybės finansuojamas vietas ir jų nepatekdavo kur kas daugiau iki šios reformos, negu mes planuojame, tos galimybės neturėjo. Dabar yra sukuriama galimybė, kurios studentams tikrai reikia ir kuri yra visose civilizuotose šalyse. Siūlau nepaklusti teisybės (…) argumentams ir pritarti straipsniui.

PIRMININKAS. Dėkoju. Reaguodamas į jūsų pastabą, kviečiu kolegas sakyti ne „aplamai“, o „apskritai“. Kviečiu balsuoti. Kas už 74 straipsnį, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja kitaip.

Balsavo 86. Už – 60, prieš 13, susilaikė 13. 74 straipsniui pritarta.

75 straipsniui pasiūlymų ir pataisų negauta. Gal tai reiškia, kad galime priimti bendru sutarimu? Prieš nebūtų? (Balsai salėje) Yra prieš – V. P. Andriukaitis. Stebuklas neįvyko.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Manau, kad studentams mokamos socialinės skatinamosios stipendijos yra labai geras dalykas, bet šiuo atveju turbūt turėtume atkreipti dėmesį į tai, kad ne tik studentams reikalingos stipendijos, studentams reikalingi ir konstituciniai principai, kuriais yra garantuojamas nemokamas mokslas aukštojoje mokykloje gerai besimokantiems studentams. Jeigu mes pasiektume tokio finansavimo, kad gerai besimokantis studentas gautų skatinamąją stipendiją, nebūtų verčiamas imti jokio kredito, jam būtų garantuojamos nemokamos studijos ir jis būtų tikras toliau dėl savo studijų lūkesčių išsipildymo, tai būtų tikrai teisingas principas. Dabar pagal šį komercinį modelį šios stipendijos bus nedidelės, labai simbolinės ir vargu ar studentai tokiomis stipendijomis liks patenkinti. Skaičiavimai rodo, kad ir dabar studentų stipendijos yra gana nedidelės. Taigi aš, pritardamas studentų stipendijų būtinumui ir padidinimui, susilaikysiu šio straipsnio atžvilgiu.

PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš išsakyta, už nėra. Kviečiu balsuoti. Kas už 75 straipsnį, prašom balsuoti už, kas nepritaria, balsuoja kitaip.

Balsavo 77. Už – 62, prieš – 3, susilaikė 12. 75 straipsniui pritarta.

76 straipsnis. Yra gautos kelios pataisos. Kadangi komitetas siūlo joms nepritarti, pirmiausia suteiksime žodį pataisų teikėjams. E. Žakaris. Prašom.

E. ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis Seimo Pirmininke. Valstybės nefinansuojamose vietose studijuojantiems studentams 71 straipsnyje jau Seimas apsisprendė, kad po dvejų studijų metų yra finansuojama norminė studijų kaina, kuri yra nustatoma Vyriausybės nustatyta tvarka. Toliau yra, kad aukštosios mokyklos pačios nustato studijų kainą, ji gali būti aukštesnė nei norminė kaina, jei tos kainos padidinimas prisidės prie studijų kokybės. Būtų galima suprasti, kad valstybė finansuos nevisiškai kokybiška kaina arba ne visa kaina. Visi žinome, kad nuo rugsėjo 1 d. studijuojantiems reikės mokėti nemažus pinigus, ir dar atsiranda galimybė, kad galbūt tie, kurie mokysis už savo pinigus, sumokės dalį lėšų už tuos, kurie atseit nemokės už mokslą. Aš siūlyčiau, kad būtų nustatyta, kad Vyriausybės nustatoma norminė kaina nebūtų mažesnė negu aukštosios mokyklos nustatyta studijų kaina. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Komiteto nuomonė.

V. STUNDYS (TS-LKDF). Komitetas nepritarė Seimo narių E. Žakario, J. Juozapaičio pasiūlymui remdamasis keliais argumentais. Pirmiausia apsisprendė, kad finansavimo modelis yra grindžiamas norminės kainos nustatymo modeliu ir aukštoji mokykla, skaičiuodama savo studijų kainą, iš tikrųjų derinsis su norminės kainos nustatytu dydžiu. Antra vertus, įstatymo projekte apibrėžta, kas įeina į norminę kainą. Nepamirškime, kad aukštosios mokyklos dar gaus ir bazinį finansavimą, kuris apims administravimo ir ūkio išlaidas. Taigi tas pasiūlymas yra nesisteminio pobūdžio, todėl komitetas negalėjo jam pritarti.

PIRMININKAS. Dėkoju. Už pataisą – J. Olekas.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, kolegų pateikta pataisa visiškai atitinka Konstitucinio Teismo išaiškinimą, kad studijų kainą nustato aukštoji mokykla ir ji taip pat užkerta kelią manipuliuoti tuo, kad aukštoji mokykla gautų dalinį finansavimą. Mes dabar girdime, kad bus aukštosios mokyklos finansuojamos pagal norminę kainą, kurią pagal savo formules nustatys ne aukštoji mokykla, bet Švietimo ir mokslo ministerija. Taigi tikroji kaina, kurią reikia mokėti, ir studijos, kurios kainuoja aukštojoje mokykloje, bus viena, o finansuos Švietimo ir mokslo ministerija, nusistačius savo norminę kainą. Ir tai yra nepakankamas aukštosios mokyklos finansavimas. Tai yra tiesiog žaidimas dviem kainomis, pasakant, kad mes mokame šimtaprocentinę studijų kainą, bet tą, kurią mes nustatome, o ne tą, kurią nustato aukštoji mokykla. Yra padaryta speciali landa, kad nefinansuojant studijų pagal jų tikrąją kainą galima būtų kalbėti apie finansavimą šimtu procentų. O iš tikrųjų studentams reikės mokėti, vyks papildomos galimybės atvėrimas, ypač ne valstybinėje, o privačioje mokykloje, mokėti papildomą studijų kainą. Štai kur šuo pakastas – paliekant dvi skirtingas kainas. Jeigu mes laikomės Konstitucijos, kad kainą nustato aukštoji mokykla, tai, be abejo, šita kaina turi būti apmokamos studijos. Todėl kviečiu nepritarti šiam straipsniui.

PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš pataisą – M. Adomėnas.

M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Kolegos, norminė kaina yra būtina todėl, kad aukštosios mokyklos, pačios nenusistatydamos bet kokios kainos, neprimestų valstybei finansinio įsipareigojimo, kuris galų gale atims iš kitų studentų galimybę mokytis pakeldamas kainas. Norminės kainos nėra nurašomos iš bet kur, tai yra iš tiesų apskaičiavimas, pagrįstas metodikomis ir formule. Tai nėra bet kokios apskritai primestos sumažintos kainos, jos atitinka realius studijų kaštus. Atsiprašau, „kaštus“ turbūt negalima sakyti, realią studijų kainą mokykloje.

Dabar vėlgi valstybės finansuojamus studentus valstybė remia ir per studijų finansavimą, bet taip pat ir per tą bazinį finansavimą, kurį gauna aukštoji mokykla, t. y. ūkio išlaidos dėl valstybės finansuojamo studento yra padengiamos per tiesioginį finansavimą aukštajai mokyklai. Dabar valstybės nefinansuojami studentai tokio finansavimo negauna. Taigi yra visiškai teisinga, kad tą skirtumą, kurį sudaro jų studijų keliami papildomi kaštai mokykloms, jie galėtų primokėti. Bet tai vėlgi nėra iš piršto laužtos kainos, viskas yra audituojama, pagrindžiama realiomis studijų ir jų vykdymo keliamomis papildomomis kainomis. Taigi siūlau nepritarti ir pasilikti prie komiteto formuluotės.

PIRMININKAS. Dėkoju. Argumentai išsakyti. Kviečiu savo valią išreikšti balsuojant. Kas pritaria siūlomai pataisai, balsuoja už, kas ne, balsuoja kitaip.

Balsavo 80. Už – 29, prieš – 6, susilaikė 45. Pasiūlymui nepritarta.

Yra gauti 2 pasiūlymai iš Seimo kanceliarijos Teisės departamento. Prašau komiteto pirmininką trumpai pakomentuoti.

V. STUNDYS (TS-LKDF). Komitetas nepritarė departamento pastabai ar abejonei, nes 5 dalis apibrėžia norminės ir aukštosios mokyklos kainos nustatymo skirtumus ir nustato, kokia kaina valstybė finansuos studijų vietą aukštojoje mokykloje, būtent normine kaina, apie skirtumą čia nekalba. Aišku, vėlgi nepamirškime bazinio finansavimo ir kitų galimybių aukštajai mokyklai gauti programinį finansavimą.

PIRMININKAS. Dėkoju. Priminsiu, kad dėl šių pastabų balsuojama nebus. Dėl viso 76 straipsnio prieš – V. Andriukaitis. Prašom.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Pirmininke, aš noriu prieš visą šį straipsnį kalbėti.

PIRMININKAS. Tai dabar dėl viso ir kalbama.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Kaip?

PIRMININKAS. Prieš 76 straipsnį.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Prieš visą? Gerai.

PIRMININKAS. Prašau.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, šis 76 straipsnis – tai dar kartą akivaizdus įrodymas įstatymo leidėjo nesugebėjimo spręsti problemų, kurias jis pats sau yra iškėlęs. Štai aš cituoju dabar šio įstatymo 4 dalį, cituoju tiksliai: „Tais atvejais, kai aukštosios mokyklos nustatyta studijų kaina neviršija norminės studijų kainos, valstybės biudžeto lėšomis apmokama aukštosios mokyklos nustatyta studijų kaina. Tais atvejais, kai aukštosios mokyklos nustatyta studijų kaina viršija norminę studijų kainą, valstybės biudžeto lėšomis apmokama norminė studijų kaina.“ Abiem atvejais, visiškai akivaizdu, mes, įvesdami kelių kainų tarifus, įveliame tiek aukštąsias mokyklas, tiek Švietimo ministeriją į teismus ir ginčus. Advokatams čia, aišku, bus labai gera nauja sritis, bus galima bylinėtis dėl kainų skaičiavimo, dėl to, kaip apmokėti ir ką apmokėti. Gyvenimo patirtis parodys lygiai taip, kaip atsitiko dėl kompensavimo už žalą kaštų, kai gyvenimas parodė visas kompensavimo grimasas, visus pliusus ir minusus, lygiai taip ir čia. Mes turėsime nesibaigiančią virtinę ginčų. Nežinau, kas sugalvojo tokią finansavimo sistemą, tokias kelias kainas. Juo labiau kas man gali atsakyti, kaip per metus kinta apskritai kainos? Kiek gali pasikeisti kainos už prekes ir paslaugas dabartinėje finansinės krizės akivaizdoje? Kiek kartų tai reikės skaičiuoti? Ar bent kas finansiškai modeliavo šitą situaciją? Aišku, kad nemodeliavo. Nesuprantu, iš kokių lubų pasižiūrėjus šitas straipsnis yra kuriamas, todėl balsuoju prieš.

PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš išsakyta, už nėra. Kviečiu balsuoti dėl viso 76 straipsnio. Kas pritaria, balsuoja už, kas ne, balsuoja kitaip.

Balsavo 77. Už – 52, prieš – 12, susilaikė 13. 76 straipsnis priimtas.

77… Prašau.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Aš tik noriu dar kartą kolegoms pasakyti, kad mes kelis kartus painiojame sąvokas. Į studijų kainą neįeina ūkinės ir bazinės išlaidos. Todėl, kai mes kalbame, kad mes kalbame apie skirtingas studijų kainas, tai kalbame tik apie studijų kainas, tai nieko bendra neturi su privačių mokyklų mokėjimais už ūkines išlaidas. Tačiau, priimdami šį straipsnį, mes dar kartą sudarėme pasunkintas sąlygas mūsų valstybinėms aukštosioms mokykloms, nes tik jose už studijų kainą negalima primokėti papildomų pinigų, o už studijų kainą privačiose mokyklose galima primokėti. Štai kur yra klausimo esmė, dėl kurios mes diskutavom.

PIRMININKAS. Dėkoju. Dėl 77 straipsnio yra gauta Teisės departamento pastaba, kuriai komitetas siūlo nepritarti. Prašau trumpai pateikti.

V. STUNDYS (TS-LKDF). Departamentas tik suabejojo, ar nereikėtų nustatyti įgalioti tam tikros institucijos, kuri įtvirtintų nacionalinių kompleksinių programų nuostatus. Komitetas nepritarė šiai abejonei, kad tą reikėtų daryti, orientuodamasis ir vadovaudamasis bendra lankstumo nuostata, įvertindamas, kad kompleksinės programos yra aprėpiančios kelių institucijų veikimo būdus. Todėl siūlo palikti tokį laisvo apsisprendimo ir laisvų galimybių principą. Juo labiau kad jos bus konkurso būdu ir kiti straipsniai rodo, kas administruos konkursinį finansavimą.

PIRMININKAS. Dėkoju. Dėl šios pastabos balsuojama nebus. Dėl viso 77 straipsnio tiktai už… Gal būtų galima pritarti 77 straipsniui bendru sutarimu? Prieš nėra. Dėkoju. 77 straipsnis priimtas. 78 straipsnis. Yra gauta pasiūlymų. Prašau juos trumpai pateikti komiteto pirmininką.

V. STUNDYS (TS-LKDF). 78 straipsnio 2 daliai savo pasiūlymus teikia Audito komitetas. Atkreipiu dėmesį, kad Audito komitetas teikė pasiūlymus šiam ir kitiems straipsniams, kurie reglamentuos turto disponavimo dalykus. Tos išvados buvo aptariamos kartu su Audito komiteto pirmininke arba atskirais atvejais su komiteto patarėja. Taigi 88 straipsnio 2 dalies pataisai komitetas iš dalies pritarė atsižvelgdamas į Audito komiteto siūlymus ir siūlo papildyti formuluotę atitinkamomis Audito komiteto pasiūlytomis pastabomis. Taigi vietoj „biudžeto apskaitą“…

PIRMININKAS. Gerbiamasis pirmininke, šioms pastaboms jau yra pritarta. Tai gal čia dėl techninės klaidos įsivėlė dar kartą. Jeigu neklystu, Seimo nario J. Oleko yra siūloma pataisa 78 straipsnio 4 daliai. Siūlyčiau atkreipti dėmesį būtent į ją.

V. STUNDYS (TS-LKDF). Komitetas jai nepritarė. Tas nepritarimas yra jau susijęs su Seimo apsisprendimu nepritarti Seimo nario J. Oleko siūlymui pakeisti 22 straipsnio 2 dalies 7 punktą. Tai yra dėl informacijos ataskaitos teikimo Švietimo ir mokslo ministerijų steigėjui. Taigi mes įsitikinę, kad atskaitomybė turėtų būti ir ministerijų steigėjų. Todėl nepritariam.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gal teikėjas atsiimtų pasiūlymą?

J. OLEKAS (LSDPF). Norėčiau argumentuoti.

PIRMININKAS. Prašau argumentuoti. J. Olekas.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Aš iš tikrųjų noriu argumentuoti savo pasiūlymo esmę, kad mes vienoje vietoje turėtume visas ataskaitas ir kada norėtume su ja susipažinti, galėtume tą padaryti. Iš tikrųjų pasisakau už viešumą ir informacijos skaidrumą. Tačiau šiais laikais viešai paskelbti – tai nereiškia, kad mes ją galime turėti ir prie jos prieiti. Ypač elektroninėje erdvėje yra tiek vietos ir tos vietos taip greitai nunyksta, kad, norėdamas pasižiūrėti aukštosios mokyklos ar mokslo ir studijų institucijos ataskaitą, jos po kurio laiko gali neberasti. Manau, būtų labai tvarkinga, kad steigėjas ir Švietimo ministerija, galbūt tai būtų ir papildomas šioks toks darbas, manau, kad nebūtų labai didelis, galėtų surinkti ir turėti visų mokslo ir studijų institucijų ataskaitas ir, esant norui ar būtinybei, visada būtų galima su tomis ataskaitomis susipažinti. Nes pagal dabartinę mūsų įstatymo logiką vieną dieną įdėjus kuriame nors interneto puslapyje ir viešai paskelbus, kitą dieną kam nors įsibrovus ir tą puslapį suardžius, tu tos informacijos gali daugiau niekados nerasti, bet formaliai įstatymo nuostatų būtų buvę laikomasi. Todėl kviečiu, kolegos, pritarti mano teikiamam pasiūlymui. Manau, kad ministerija tikrai bus pajėgi ir steigėja bus pajėgi tokią informaciją sukaupti ir laikyti. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Aš kreipiuosi į komiteto pirmininką. Lyg ir nuskambėjo nuomonė, kad mes jau anksčiau esam balsavę ir apsisprendę dėl alternatyvaus kitokio pasiūlymo. Ar tai tiesa, ar mes turėtume balsuoti?

V. STUNDYS (TS-LKDF). Visiškai dėl panašaus analogiško pasiūlymo. Kad Seimo narys J. Olekas nemaištautų, gal tikrai pabalsuokime, bus ramiau.

PIRMININKAS. Yra užsirašę tiktai už. Tai gal tuomet… Už siūlomą pataisą – V. P. Andriukaitis. Prašau.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Kolegos, aš išties remiu J. Oleko pataisą ir manau, kad turėtume atkreipti dėmesį į tai, kad tos ataskaitos yra juridiniai dokumentai ir jie turi būti saugomi. Nepakanka jų skelbti internete, mes netgi įstatymus skelbiam ir „Valstybės žiniose“, ir internete. Tai šiuo atveju Švietimo ir mokslo ministerija tikrai turėtų tai daryti, juo labiau kad tokias ataskaitas galėtų teikti ne tik valstybinės, bet visos institucijos. Taigi aš remiu J. Oleko pataisą.

V. STUNDYS (TS-LKDF). Aš atkreipiu dėmesį – viešai skelbia ir teikia. Seimo narys siūlo priešingai – išbraukti „teikia“. Taigi jūs…

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, prašau išreikšti savo nuomonę dėl siūlomos J. Olekos pataisos. (Balsai salėje) Kas pritaria, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja kitaip.

Balsavo 71: už – 30, prieš – 7, susilaikė 34. Pasiūlymui nepritarta. Dėl viso 78 straipsnio už ir prieš. Prieš – V. P. Andriukaitis. Prašau.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, 78 straipsnis vadinasi štai kaip – „Mokslo ir studijų institucijų buhalterinė apskaita, atskaitomybė ir auditas“. O toliau visose dalyse kalbama apie valstybines mokslo ir studijų institucijas ir jų apskaitą. Tai dabar mano klausimas: o nevalstybinės, jeigu jos gauna biudžeto lėšas, gauna programas ir biudžetinį finansavimą už atliekamus mokslinius darbus, tai jos neturi būti nei audituojamos, nei joms keliama kokia nors reglamentacija, nes gerbiamasis pirmininkas norėtų nurodyti, kad jos galbūt elgsis pagal savo įstatymus. Tai aš galiu pasakyti: aš buvau viešosios įstaigos – Socialinių ekonominių tyrimų instituto – direktorius. Aš žinau, kokios ten ataskaitos, kaip jos skelbiamos ir jos priklauso nuo steigėjų. Kitokios reglamentacijos nėra. Bet mes negaudavome jokių biudžetinių lėšų ir su jokiomis biudžetinėmis organizacijomis neturėjome nieko bendro. Mes dirbome privačiame sektoriuje. Tai dabar mano klausimas. Valstybės kontrolė atlieka tik valstybinių mokslo studijų institucijų auditą, o neatliks audito tų institucijų, kurios gaus biudžetinį finansavimą dėl savo mokslinių programų? Kodėl tokia diskriminacija? Jeigu norite ūkine prasme, tai galiu pasakyti, kad jeigu mes įvedam konkurenciją ir rinką, tai tada sąlygos turi būti vienodos visiems ūkiniams subjektams – ir valstybiniams institutams, ir nevalstybiniams. Audito sąlygos – taip pat, kontrolės sąlygos – taip pat, už visas biudžetines lėšas. Kiti teisės aktai to tikrai nereglamentuoja. Atkreipiu į tai komiteto pirmininko dėmesį. Todėl šis straipsnis yra diskriminacinis kitų institucijų, kitų mokslo institutų atžvilgiu.

PIRMININKAS. Dėkoju. Už – M. Adomėnas.

M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Yra tokia lietuviška patarlė, kai žmogus žiūri į knygą ir ką jis ten mato. Šio straipsnio 5 dalis kalba apie mokslo ir studijų institucijas bendras, ne valstybines, o bendras, kurios atlieka ir valstybines, ir nevalstybines… Gal dabar jau aišku? Mokslo ir studijų institucijos, kai sakoma be jokio priešdėlio, tai reiškia ir tos, ir tos, kalbama apie jų kontrolę ir auditą. O apie atskaitomybę už valstybės sumokėtas lėšas už studijas yra kalbama kituose įstatymo straipsniuose. Taigi siūlau pritarti šiam straipsniui.

PIRMININKAS. Dėkoju už nuomonę. Kviečiu balsuoti. Kas pritaria 78 straipsniui, balsuoja už, kas ne, balsuoja kitaip. Už visą straipsnį, priminsiu, 78 straipsnis. Kas pritaria, balsuoja už, kas ne, balsuoja kitaip.

Balsavo 68 Seimo nariai: už – 39, prieš – 10, susilaikė 19. 78 straipsniui pritarta. Sveikinu. Mes įveikėme VII skyrių, liko lygiai 20 straipsnių.

Replika po balsavimo – V. Andriukaitis.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Pirmininke, aš norėčiau tiesiog atkreipti dėmesį. Kolega M. Adomėnas argumentavo 78 straipsnio 5 dalimi. Aš norėčiau dabar garsiai ją pacituoti: „Valstybės kontrolė atlieka valstybinės mokslo ir studijų institucijos auditą teisės aktų nustatyta tvarka. Prireikus Švietimo ir mokslo ministerija ar steigėjas gali inicijuoti valstybinių mokslo ir studijų institucijų finansinės ataskaitos auditą.“ Kur čia kitos institucijos?

PIRMININKAS. Gerbiamasis Vyteni, norėčiau atkreipti dėmesį, kad replika po balsavimo komentuojant ir skaitant, ką jau mes priėmėme, tik gaišina mūsų laiką. Aš norėčiau galbūt eiti toliau. Prieš 79 straipsnį – K. Daukšys. Prašom.

K. DAUKŠYS (DPF). Gerbiamieji kolegos, palikome plyšį tam, kad valstybės lėšos būtų nekontroliuojamai naudojamos. Turėdamas omeny, kad vieni iš stipriausių šio įstatymo rėmėjų yra labai patyrę steigiant visokius institutus ir kitokius dalykus, aš jų mintį suprantu. Bet aš nežinau, ar mes, kaip Seimo nariai, galime toleruoti tokius dalykus. Prašyčiau nors vieną kartą atsikvošėti ir buldozerį, kuriuo stumiant,.. nes prie šio įstatymo turėsime grįžti dar ne vieną kartą.

PIRMININKAS. Dėkoju. Įstatymo VIII skyrius, 79 straipsnis. Yra gautos Teisės departamento kelios pastabos ir vieno Seimo nario siūloma pataisa. Prašau. Žodis komiteto pirmininkui.

V. STUNDYS (TS-LKDF). 79 straipsnio pavadinimui pataisą siūlo departamentas. Komitetas nepritarė, nes departamento redakcinio, kaip jis sako, pobūdžio pasiūlymas reglamentuoti tik nuosavybės teise priklausančio turto valdymo principus, yra per siauras, nes straipsniuose yra reglamentuojami tie principai, kurie taikomi patikėjimo teise valdomam turtui. Todėl iš principo negali pritarti šiai abejonei.

Toliau. 79 straipsnio 2 daliai pateikti tiek departamento, tiek Seimo nario J. Oleko siūlymai yra susiję. Matome prie J. Oleko siūlymo 67 puslapyje tikslią formuluotę. Pritariama, kad reikia išbraukti keičiant teisinę formą.

PIRMININKAS. Dėkoju. Į Teisės departamento nuomonę dėl 2 straipsnio atsižvelgta, iš dalies pritariama Seimo nario J. Oleko pasiūlymui. Ar tenkintų toks sprendimas?

J. OLEKAS (LSDPF). Taip, iš dalies tenkintų. Kviečiu pritarti, kolegos.

PIRMININKAS. Ar būtų galima pritarti 79 straipsnio pataisoms ir pasiūlymams bendru sutarimu ir pereiti prie diskusijų dėl viso straipsnio? Nebūtų prieš dėl pataisų? Dėkoju.

Dėl viso 79 straipsnio. Prašau. Prieš – V. Andriukaitis.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Aš vėl noriu atkreipti kolegų dėmesį, kad taip, mes einame valstybinių mokslinių tyrimo institutų užvaldymo keliu, įvairių lobistinių grupių ir t. t. Dabar šiame skyriuje, kur kalbama apie valstybinių aukštųjų mokyklų turto valdymą, naudojimą ir disponavimą juo, viskas gerai. Mes aiškiai reglamentuojame valstybines mokyklas, bet visiškai užmirštame privačias. Mano klausimas labai akivaizdus. Kadangi čia bus keletas straipsnių, ir nieko nebus kalbama apie privačias aukštąsias mokyklas ir jų reglamentavimą, tai mano labai logiškas klausimas: kodėl taikomi tokie diskriminaciniai principai, nors šis įstatymas apims visas aukštąsias mokyklas – tiek privačias, tiek valstybines. Aš pasigendu kito skyriaus, kuris reglamentuotų privačių institucijų visus principus. Tai, kas čia dabar surašyta, tikrai bus taikoma vienašališkai tik vienam įstaigų tipui. Dėl to motyvo negaliu pritarti šiems straipsniams ir balsuodamas susilaikysiu.

PIRMININKAS. Dėkoju. Už nėra. Kviečiu balsuoti. Kas pritaria 79 straipsniui, balsuoja už, kas nepritaria, balsuoja kitaip. Priminsiu, balsuojama dėl viso 79 straipsnio. Gerbiamieji kolegos, prašau šiek tiek didesnio atidumo.

Balsavo 77 Seimo nariai: už – 52, prieš – 1, susilaikė 24. 79 straipsniui pritarta.

80 straipsnis. Yra tik Teisės departamento ir Audito, kurie nereikalauja balsuoti. Labai trumpai. Visiems departamento siūlymams komitetas nepritarė. Prašau komiteto pirmininką patvirtinti tai.

V. STUNDYS (TS-LKDF). Galėčiau pasakyti vieną argumentą, kad iš esmės tos dalys nustato tam tikrus saugiklius, galimybę manipuliuoti turtu. Todėl komiteto pozicija, nepaisant, kad jie gali būti įvertintini kaip pertekliniai, juos šiame įstatymo projekte fiksuoti. Būtent dėl tokių pagrindų toms abejonėms nepritarta.

PIRMININKAS. Pataisų negauta. Motyvai už visą 80 straipsnį yra tik už. Gal būtų galima pritarti bendru sutarimu? Dėkoju. 80 straipsnis priimtas.

81 straipsnis. Yra gauta pasiūlymų. Prašau komiteto pirmininką juos pateikti.

V. STUNDYS (TS-LKDF). Yra Seimo Audito komiteto siūlymas, kuriam komitetas iš dalies pritarė…

PIRMININKAS. Gerbiamasis pirmininke, svarstymo stadija, tai galima iš karto pereiti prie Seimo narių pasiūlymų.

V. STUNDYS (TS-LKDF). Seimo nario J. Oleko siūlymui visiškai pritarė. Daugiau pasiūlymų šiam straipsniui nėra.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kadangi pritarta komiteto pasiūlymui, balsuoti nereikia. Gal būtų galima ir visą 81 straipsnį priimti su ką tik minėta priimta pataisa bendru sutarimu? Nebūtų prieš? Dėkoju. 81 straipsnis priimtas.

82 straipsnis.

V. STUNDYS (TS-LKDF). Taip, komitetas pritarė M. Adomėno siūlymui, dėl kurio buvo daug diskutuota, vietoj „pajamų“ rašyti „pelną.“ Tam pritarė ir universitetai komiteto posėdyje.

PIRMININKAS. Jeigu aš neklystu, gerbiamasis pirmininke, yra dviejų Seimo narių pasiūlymai, kuriems abiem dėl šio straipsnio yra… Atsiprašau. M. Adomėno pritarta. Ar būtų galima šiai nuomonei? Ir gal būtų galima visą 82 straipsnį priimti bendru sutarimu? Dėkoju. Prieštaraujančių nėra.

83 straipsnis. Yra Teisės departamento siūlymai, kuriems komitetas pritarė. Dėl jų balsuojama nebus. Ar būtų galima 83 straipsnį priimti su minėta pastaba ir pataisa bendru sutarimu? Prieš nėra? Dėkoju. 83 straipsnis priimtas.

Toliau yra du straipsniai be siūlymų ir pataisų. IX skyriaus 84 straipsnis. Kadangi pasiūlymų negauta, ar galime pritarti bendru sutarimu? Prieš nėra. Dėkoju.

85 straipsnis. Pastabų ir pasiūlymų nėra. Ar būtų galima jį priimti bendru sutarimu? Prieš nėra. Dėkoju.

86 straipsnis. Yra gautos kelios pastabos, kurioms komitetas nepritarė. Prašau komiteto pirmininką trumpai.

V. STUNDYS (TS-LKDF). Atkreipiu dėmesį, kad visas IX skyrius yra mokslinių tyrimų institutų, įstaigų veiklos reglamentavimas pereinamuoju laikotarpiu, tai yra apibrėžtam terminui. Čia iš esmės yra perkeltos dabartinio įstatymo nuostatos. Jos galios iki 2010 m. Atkreipiu dėmesį į tai. Tai gali prislopinti mūsų dideles diskusijas. Būtent todėl komitetas nepritarė Specialiųjų tyrimų tarnybos tam tikrom pastabom, nes jos po pereinamojo laikotarpio toms institucijoms… na, atsižvelgta ir iš esmės ištaisyta. Taigi 86 straipsnio pastaboms komitetas nepritarė. Atkreipiu dėmesį – pereinamasis laikotarpis.

PIRMININKAS. Dėkoju. Ar būtų galima priimti 86 straipsnį bendru sutarimu? Dėkoju.

87 straipsniui pasiūlymų, pastabų negauta. Ar būtų galima jam pritarti bendru sutarimu? Prieš nėra. Dėkoju. 87 straipsniui pritarta.

88 straipsniui taip pat pastabų, pasiūlymų nėra. Ar būtų galima priimti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Prieš nėra. Dėkoju.

89 straipsniui pasiūlymų ir pastabų taip pat negauta. Ar būtų galima pritarti bendru sutarimu? 89 straipsnis priimtas.

90 straipsniui yra Teisės departamento pastabos, kurioms komitetas siūlo nepritarti. Dėl jų balsuoti nereikia. Ar būtų galima pritarti bendru sutarimu 90 straipsniui? (Balsai salėje) 90 straipsnis priimtas. Dėkoju.

91 straipsniui pasiūlymų, pastabų negauta. Ar būtų galima pritarti bendru sutarimu? Prieš nėra. Dėkoju.

Paskutinis IX skyriaus 92 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų negauta. Ar būtų galima pritarti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nėra. Dėkoju.

Įstatymo X skyrius, 93 straipsnis. Yra gautas Teisės departamento pasiūlymas, kuriam komitetas siūlo pritarti. Ar būtų galima bendru sutarimu su pritarta pastaba pritarti 93 straipsniui? Prieš nėra. Dėkoju.

94 straipsniui yra gauta Seimo narių siūloma pataisa, komitetas siūlo jai pritarti. Komiteto pirmininko prašau trumpai apie esmę ir manau, kad…

V. STUNDYS (TS-LKDF). Tai susiję su 70 straipsnio 14 punktu, kurį mes papildėme, ir čia jis yra fiksuojamas. Tai tiesiog yra techninis punkto suderinimas, įrašymas papildomo, kuriam mes buvome pritarę.

PIRMININKAS. Dėkoju. Atrodo, teikėjams jūsų sprendimas tinka. Yra pasisakančių tik už pataisą. Ar būtų galima pritarti bendru sutarimu? Dėkoju.

Už visą 93 straipsnį su ką tik mūsų patvirtinta pataisa. Ar būtų galima priimti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nėra.

94 straipsnis. Atsiprašau, buvo 93, dabar 94 straipsnis. 94 straipsnis. Dar kartą klausiu, ar būtų galima jį priimti bendru sutarimu? Prieš nėra. Dėkoju.

95 straipsniui yra gautas Seimo narės B. Vėsaitės pasiūlymas, kuriam komitetas siūlo nepritarti. Prieš tai – B. Vėsaitės argumentai. Jos salėje nėra. Trumpai komiteto pirmininko nuomonė.

V. STUNDYS (TS-LKDF). Yra susiję du siūlymai – Seimo narės B. Vėsaitės ir visiškai analogiškas Seimo narių A. Mazuronio, R. A. Ručio siūlymas. Komitetas nepritarė vadovaudamasis nuostata, kad Mokslo ir studijų įstatymo įsigaliojimas prasideda nuo jo priėmimo. Būtent dėl šios pozicijos komitetas nepritarė.

PIRMININKAS. Dėkoju. Už pataisą – J. Olekas. Prieš – G. Steponavičius.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, prašyčiau visų Seimo narių palaikyti B. Vėsaitės pataisą. Mielieji kolegos, šiandien yra balandžio 30 d. Daugelis mūsų jaunuolių, moksleivių, abiturientų yra pasirinkę egzaminus ir laikys tuos egzaminus pagal savo ankstesnį apsisprendimą. Kaip žinote, stojimo, ypač mokėjimo už studijas, sąlygos turi būti aiškios prieš dvejus metus. Dabar, kai iki baigiamųjų egzaminų faktiškai lieka keletas savaičių, mes priimame įstatymą ir pagal šį įstatymą verčiame jaunuolius susidurti su kitokiomis sąlygomis, nei jie planavo studijuoti. Šiandien mes žinome pagal objektyvią daugiametę patirtį, kaip pasiskirsto studentai, stodami į vieną ar į kitą studijų kryptį. Taigi, priėmę šį įstatymą, mes sudarysime visiškai kitas sąlygas šių metų abiturientams, nei jie žinojo iki šio įstatymo priėmimo. Tai, kad mes, politikai, daug diskutavome, važinėjom ir informavom, kad gali būti taip ar taip, yra visai kiti dalykai. Pažiūrėkite, kaip pasikeitė įstatymas nuo gruodžio mėn. pabaigos, kai jis buvo pateiktas. Todėl manau, kad B. Vėsaitės pataisa nekeičia įstatymo esmės, bet tik apsaugo šių metų abiturientus nuo didelių pinigų mokėjimo už mokslus.

Kolegos, kviečiu visus pritarti B. Vėsaitės pataisai, vykdyti tam tikrą aukštojo mokslo, švietimo reformą ir nenuvilti šių metų abiturientų. Kviečiu pritarti B. Vėsaitės pataisai.

PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš – G. Steponavičius.

G. STEPONAVIČIUS (LSF). Labai ačiū. Gerbiamieji kolegos, šis atskirų opozicijos atstovų siūlymas man primena istoriją „patys muša ir patys šaukia“.

Mėnesių mėnesiais, taip pat ir pastarąsias savaites mes matėme ne visada konstruktyvius veiksmus, kurie neleido priimti įstatymo dar prieš gerą mėnesį. Šiandien mes esame įstatymo priėmimo tiesiojoje. Noriu visiems dar kartą priminti, kad šio įstatymo priėmimas duoda tik startą reformai. Ji iš esmės bus įgyvendinama ir truks ketverius metus. Tai yra palaipsnis, nuosaikus, su pereinamais laikotarpiais reformos įgyvendinimas.

Bet taip pat nereikia klaidinti, garsiai kalbant iš Seimo nario vietos, kad keičiasi priėmimo taisyklės. Priėmimo taisyklės yra aukštųjų mokyklų paskelbtos dar kovo mėn., ir pagal jas ir aukštosios mokyklos ruošiasi priėmimui, ir abiturientai. Lygiai tas pats yra dėl jų pasirinktų egzaminų. O aukštosios mokyklos kainą pagal šiuo metu galiojantį Aukštojo mokslo įstatymą, priimtą praeitų metų vasarą, jau turėjo paskelbti.

Gerbiamieji kolegos, kuo ilgiau opozicijos atskiri žmonės vilkins situaciją, tuo labiau jūs paliksite neapibrėžtumą ne tik abiturientams, bet ir aukštosioms mokykloms. Kuo greičiau priimsime sprendimus, tuo geriau. Noriu pasakyti, kad poįstatyminiai teisės aktai, būtini reformos startui, parengti, šoviniai užtaisyti, pasekmių analizė ir kiti dokumentai yra parengti.

Kolegos, susitelkime startui, kuris yra pozityvus pokytis. Prašau pritarti straipsniui be pereinamųjų laikotarpių ir jo formos atidėliojimo įsigaliojimo įstatymo.

PIRMININKAS. Dėkoju ministrui už tokią ugningą kalbą. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad jeigu jau užtaisyti šoviniai, tai palinkėkime nenusišauti.

Kolegos, taip smagiai dirbdami, mes dabar turime patvirtinti arba nepatvirtinti siūlomą 95 straipsnio pataisą. Noriu atkreipti dėmesį, kad, nepritarus Seimo narės B. Vėsaitės pataisai, bus taip pat apsispręsta ir dėl kito pasiūlymo, kuris yra analogiškas. Kas už siūlomą pataisą, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja kitaip.

Balsavo 85. Už – 25, prieš – 19, susilaikė 41. Prašau, B. Vėsaitė.

B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų abiturientai apie tai, kad jiems reikės mokėti už aukštąjį mokslą ir dar tokius mokesčius, turėjo žinoti prieš metus. Mano pataisa šito ydingo Aukštojo mokslo įstatymo apskritai nekeičia, bet abiturientai ir jų tėvai turėjo tai žinoti, dar sykį kartoju, ar yra paruoštos bankų paskolos, ar žinoma, kokios sumos bus mokamos. Jūs pavažinėkite po Lietuvos kaimus, pamatysite, ką apie jus, proto bokštai, kalba Lietuvos žmonės! Tada tikrai rugsėjo 1 d. išneš visus ant šakių abiturientai, jų tėvai ir seneliai. Kaip negėda priiminėti tokį įstatymą?! (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Dėkoju. Atkreipiu dėmesį, kad 95 straipsnis taip pat siūlomas papildyti Seimo nario J. Oleko pataisa. Komitetas siūlo jai pritarti. Ar galime bendru sutarimu pritarti tai pataisai? (Balsai salėje) Ačiū. Dėl viso 95 straipsnio. Ar būtų galima jam su minėta pataisa pritarti bendru sutarimu? Ne. Prieš – V. P. Andriukaitis. Prašau.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, negalima pritarti visam straipsniui, nes G. Steponavičius jau šovinius yra pasiruošęs. Aš manau, kad jis labai stipriai vėlavo su savo šoviniais. Kai čia daužė Seimo langus, reikėjo jam tada su savo šoviniais apginti Seimą, nes tai tikras liberalas… Tikras liberalas iš prerijų laikų visą laiką sakė, kad pagrindinis argumentas, tai – koltas „Smith and Wesson“. Jis labai gerai gina liberalią asmens laisvę, bet čia dėl pajuokavimo.

O jeigu nejuokaudamas, tai išties šio įstatymo įgyvendinimo laikotarpis turi atitikti Konstitucinio Teismo reikalavimą, kad kiekvienas įstatymas turi numatyti protingą laiko tarpą, per kurį gali prisitaikyti visi subjektai prie jo keliamų reikalavimų. Šiuo atveju didelė dalis mokslinės visuomenės nepritarė šiam įstatymui, didelė dalis akademinės visuomenės nepritarė šiam įstatymui, prieštaravimų ir įtampos yra daug, todėl B. Vėsaitės pasiūlymas nukelti jo įsigaliojimą kitiems metams, kad dabartinė abiturientų laida, dėstytojai ir universitetai galėtų adaptuotis prie šio įstatymo, o Švietimo ir mokslo ministerija išties galėtų net pasirengti teisės aktams, būtų labai svarbus. G. Steponavičius išdavė dar vieną labai baisią praktiką: pasirodo, įstatymo nepriėmus jau yra parengti poįstatyminiai aktai ministerijoje. Jeigu tai yra taip, aš kreipsiuosi į G. Steponavičių, kokiu teisiniu pagrindu yra priimti poįstatyminiai aktai arba jie yra parengti, gal jų projektai yra parengti, tada kas kita. Bet jeigu jie yra parengti ir priimti…

PIRMININKAS. Kolega, laikas.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). …tai čia būtų košmaras.

PIRMININKAS. Dėkoju. Nuomonė prieš išsakyta. Už – A. Kubilius. Prašau.

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, mane iš tikrųjų stebina ta argumentų fantazija, kurią girdžiu iš kolegų kairėje. Gal V. P. Andriukaitis ir nežino, bet noriu priminti, kad prieš gerus porą trejetą metų tuometinis jų partijos lyderis G. Kirkilas pasirašė su daugeliu kitų partijų bendrą deklaraciją dėl aukštojo mokslo reformos principų, todėl dabar kalbėti, kad yra skubama, yra tiesiog nežinojimas patiems savo sprendimų. Dar daugiau. Noriu priminti, kad tuos pačius aukštojo mokslo reformos principus, kurie buvo išdėstyti bendroje didžiųjų partijų pasirašytoje deklaracijoje, bent jau mes, kaip partija, rinkimuose dėstėme kaip savo vieną iš principinių nuostatų. Lygiai taip pat šios nuostatos buvo patvirtintos Vyriausybės programoje. Manau, kad mes neskubame, o vėluojame. Jūs pasižiūrėkite iš tikrųjų į tarptautinę statistiką. Paskaitykite kad ir šios savaitės „Economist“ žurnalą, kur yra dėstoma, kiek atsilieka Europa nuo pačių pažangiausių reformų visame pasaulyje. Jūs norite laikyti mūsų jaunimą, mūsų universitetus įkaitais savo kažkokios susigalvotos stagnacijos. Kam jinai naudinga yra? Eikime į priekį pagaliau, kiek galima tuščiai diskutuoti neatrandant jokių naujų argumentų?

PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai už ir prieš išsakyti. Gerbiamieji kolegos, prašau išreikšti savo valią balsuojant dėl 95 straipsnio. Kas jam pritaria, balsuoja už, kas ne, balsuoja kitaip. Dar kartą pakartosiu, balsuojama 95 straipsnį.

Balsavo 79: už – 57, prieš – 9, susilaikė 13. 95 straipsniui pritarta.

96 straipsnis. Pasiūlymų negauta. Yra Teisės departamento pastaba, kuriai komitetas pritarė. Dėl šios pastabos balsuojama nebus. Ar dėl viso straipsnio už, prieš nėra. Gal būtų galima pritarti bendru sutarimu? 96 straipsnis priimtas.

97 straipsnis. Taip pat yra Teisės departamento pastaba, kuriai komitetas nepritarė. Taigi Seimo narių pasiūlymų negauta. Prieš 97 straipsnį – J. Olekas. Prašau.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, štai ir matome kalbas apie vienodas sąlygas aukštosioms mokyklos. 96 straipsnyje mes visoms valstybinėms aukštosioms mokyklos prisakėme prievolę tapti viešosiomis įstaigomis, o 97 straipsnyje, kai kalbama ne apie valstybines aukštąsias mokyklas, jau sakome, kad jos gali būti bet kokio juridinio asmens formos. Čia ir prasideda nelygios konkurencinės sąlygos tarp valstybinių ir nevalstybinių aukštųjų mokyklų. Jeigu tai yra įstatymo kūrėjų sumanymas – sukūrus nevienodas teisines sąlygas, bandyti nustekenti valstybines mokyklas ir jas privatizuoti, ir pasinaudoti jų turtu, jų teritorijomis, kuriose dabar jos yra dislokuotos, tai ir yra pasiekimas, todėl aš nepritariu 97 straipsniui kaip nevienodų konkurencinių sąlygų sudarymui tom pačiom aukštosioms mokykloms esant skirtingam juridiniam priklausomumui. Prašau balsuoti prieš.

PIRMININKAS. Dėkoju. Už – K. Daukšys.

K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, Pirmininke. Aš iš tikrųjų balsuosiu už, už tai, kad reformatoriai galėtų sėkmingai pasisavinti valstybės turtą per įvairaus plauko įvairias įstaigas, už tai, kad jie būtų turtingi, laimingi, patenkinti savimi, nerodytų kitiems, kad yra durni, nes patys irgi dar neatnešė pažymos, kad kitokie nesą. Ačiū už dėmesį. Linkiu sėkmės!

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, argumentai išsakyti. Kviečiu balsuoti dėl viso 97 straipsnio. Kas pritaria, balsuoja už, kas ne, balsuoja kitaip.

Balsavo 81: už – 57, prieš – 9, susilaikė 15. 97 straipsniui pritarta.

98 straipsnis. Pasiūlymų, pastabų negauta. Ar būtų galima priimti bendru sutarimu? (Balsai salėje) V. P. Andriukaitis – prieš, prašau.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Ne, nebūtų, kolegos, galima pritarti bendru sutarimu, nes tai dar kartą parodo, jog įstatymų leidėjas sukels ištisą teisinės sistemos griūtį. Kadangi panaikinus tuos įstatymus, teks panaikinti ir daugelį poįstatyminių aktų, Vyriausybės nutarimų, sprendimų, ministerijos įsakymų ir kitų dalykų, tai yra gana sudėtingas teisinis procesas. Tuo tarpu prisitaikyti prie tos teisinio saugumo, teisinio tikrumo aplinkos bus gana sudėtinga. Kita vertus, tai dar kartą parodo labai akivaizdžiai, kiek reformų jau buvo, kiek kartų Aukštojo mokslo, Mokslo ir studijų įstatymai buvo keisti Lietuvoje, kiek reformų įvyko, ir štai ką rašo kolega, profesorius B. Kaulakys. „Aukštojo mokslo įstatyme, turėjusiame 68 straipsnius, 111 straipsnių pakeitimai nuo 2001 metų… Per septynis kartus… kodėl buvo daromi, jeigu tai ne reformos? Iš Seimo neturėjimo ką veikti? Kiek tai kainavo vien Seimo ir jo komiteto darbo laiko ir lėšų, kas paruošė ir prastūmė tokį įstatymą, kuriuo teko keisti 111 straipsnių?“ Čia jums kaip toks varpo gausmas apie tai, kad tas įstatymas, kuris dabar yra priimamas, išties pareikalaus dar panašiai tiek pat pataisų, todėl negaliu pritarti nei šiam įstatymo straipsniui, nei pačiam įstatymui iš esmės. Kviečiu balsuoti prieš.

PIRMININKAS. Dėkoju. Už 98 straipsnį argumentų nėra. Kviečiu balsuoti. Kas pritariate 98 straipsniui, balsuojate už, kas ne, balsuoja kitaip.

Balsavo 84 Seimo nariai. Už – 58, prieš – 7, susilaikė 19. 98 straipsniui pritarta.

Gerbiamieji kolegos, mes patvirtinome visus 98 straipsnius, nuoširdžiai sveikinu. Dabar dėl viso 4 – už, 4 – prieš. Prašau. Č. Juršėnas.

Č. JURŠĖNAS (LSDPF). Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamasis komiteto pirmininke, gerbiamasis ministre, mano kalba yra skirta visiems, tai yra ir dešinei, ir kairei, ir galų gale visai Lietuvai. Mes pastraipsniui priėmėme labai sudėtingą įstatymą, mano skaičiavimais, pataisyta mažiausiai 20 straipsnių. Galutinio šito įstatymo teksto mes neturime. Kur yra garantija, kad dar kur nors kokia nors klaida nepadaryta arba yra koks nors netikslumas? Jūsų pačių ir mūsų visų labui aš siūlau sutvarkyti galutinai tekstą ir pateikti jį balsuoti antradieniui. Juk nuo to niekas nepasikeis, aš manau, tik išeis į naudą, dar kartą sakau, ir Lietuvai, ir švietimui, ir jums, ir mums.

PIRMININKAS. Dėkoju. Ši pastaba buvo išsakyta posėdžio pradžioje, į ją jau buvo atsakyta. Prieš tai G. Steponavičius. Prašau.

G. STEPONAVIČIUS (LSF). Gerbiamieji kolegos, ne visi įdėmiai sekėte priėmimą pastraipsniui. Didesnių pakeitimų nėra, į daugelį Teisės departamento pastabų atsižvelgta ir rastos formuluotės. Kiek dar galima puoselėti ir gražinti, yra pagražinta. Šis įstatymas, nepaisant tokių neva geranoriškų opozicinių siūlymų, turi judėti į priekį. Aš primenu, kad aukštosios mokyklos yra numačiusios dokumentų priėmimo pradžią gegužės 11 d. Todėl po švenčių ar ilgųjų savaitgalių, kaip juos pavadinsime, tai yra tarsi vilkinimo būdas. Kolegos, judėkime į priekį.

PIRMININKAS. Dėkoju. Jūs ką tik kalbėjote. Deja, jeigu ne dėl vedimo tvarkos… Jeigu dėl vedimo tvarkos, prašau.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Taip, gerbiamasis posėdžio pirmininke, dėl vedimo tvarkos.

PIRMININKAS. Prašau.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Mes priėmėme įstatymą, jo straipsnius ir aš galiu nurodyti vieną straipsnį, kuris, kalbant apie užsienio ekspertus ir kitus, pareikalaus valstybės biudžeto lėšų. Todėl…

PIRMININKAS. Dėkoju. Aš jus nutraukiu, nes prieš tai įspėjau, kad jeigu bus ne dėl vedimo tvarkos, jūs pats patvirtinote, aš dar kartą dėkoju. (Balsai salėje)

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, jūs nutraukėte, matyt, jūs stokojate parlamentinio darbo patirties. Aš atsakau, kad frakcijos vardu prašau pasakyti Ministrui Pirmininkui, kad šio įstatymo įgyvendinimui nereikės papildomų biudžeto lėšų, nes daugelis straipsnių nurodo, kad tokių lėšų būtinai reikės. Tuo atveju prieš balsavimą mes turime žinoti, ar nereikės papildomų biudžetinių išlaidų, tai yra procedūrinis klausimas.

PIRMININKAS. Noriu atkreipti jūsų dėmesį, gerbiamasis Andriukaiti, kad jūs kalbėjote dėl diskusijos apie šio įstatymo įgyvendinimą, o ne dėl vedimo tvarkos. (Balsai salėje) Prašau.

A. KAŠĖTA (LSF). Gerbiamieji kolegos, atsakydamas į pono V. P. Andriukaičio pastabas, noriu priminti, kad projektas atėjo iš Vyriausybės, buvo suderintas, ir biudžetiniai klausimai tikrai išspręsti, nėra jokios kolizijos, todėl siūlau Vyriausybės pateiktam projektui šiandien pritarti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, už – A. Zuokas. 4 – už, 4 – prieš. Pirmasis už – A. Zuokas.

A. ZUOKAS (LCSF). Gerbiamieji kolegos, šiandien turime apsispręsti dėl Mokslo ir studijų įstatymo priėmimo. Kelias iki šio momento, tai yra įstatymo priėmimo, buvo labai ilgas. Jis prasidėjo lygiai prieš 2 metus, 2007 m. gegužę, kai dauguma Lietuvos partijų Seime pasirašė susitarimą dėl mokslo ir studijų sistemos pertvarkos. Šio įstatymo pagrindai parengti dar ankstesnės Vyriausybės, todėl gerbiamuosius socialdemokratus, iš pagarbos buvusiai švietimo ir mokslo ministrei gerbiamajai R. Žakaitienei, kuriai teko atlaikyti pirmąją didelę kritikuojančių bangą, šiandien tikrai raginčiau pritarti šiam įstatymui.

Didelės padėkos nusipelno ir ministras bei jo komanda, Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, ypač pirmininkas V. Stundys, nes apsvarstyti daugiau nei 400 pataisų yra tikrai titaniškas darbas, ir įstatymas tikrai pagerėjo. Suprantama, tobulumui ribų nėra, ir šis įstatymas turi trūkumų, tačiau tobulumo siekimas negali būti priežastis atidėti sprendimą. Pats gyvenimas ir mūsų valia dar ne kartą priverstų grįžti prie šio įstatymo nuostatų.

Mūsų frakcija taip pat turi abejonių ir pastabų, pavyzdžiui, dėl atmestos pataisos dėl intelektinės nuosavybės, turime daug abejonių dėl studijų finansavimo tvarkos, kuri, mūsų manymu, turi būti apibrėžta atskiru įstatymu. Tikiuosi, visi drauge Seimo nutarimu įpareigosime Vyriausybę parengti tokį įstatymą iki liepos 1 d. Įstatyme taip pat nėra įtvirtinto skaičiaus, kurį mes, Seimo nariai ir visuomenė, girdėjome iš ministro lūpų apie studentų, kurių studijos bus finansuojamos valstybės lėšomis, skaičių. Pakartosiu dar kartą. Anot ministro, valstybės finansavimą gaus 21 tūkst. studentų, iš jų 11 tūkst. universitetuose ir 10 tūkst. kolegijose. Tačiau žinome, kad visuomenė mažai tiki politikų pažadais ir dažnai jie būna užmiršti arba išsikraipo. Todėl siūlau šį labai svarbų įsipareigojimą ateities studentams, kurį jūs matote prieš save, ministrui viešai patvirtinti parašu. Tada neabejoju, kad Seimas tikrai drąsiai balsuos ir pritars Mokslo ir studijų įstatymui, tą taip pat padarys ir Liberalų ir centro sąjungos frakcija. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš – V. M. Čigriejienė. Prašau.

V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, štai kodėl negaliu balsuoti už šitą įstatymą. Šitas įstatymas turi dvi itin blogas spragas, besikertančias su Konstitucija. Konstitucija vienprasmiškai įpareigoja finansuoti gerai studijuojančius studentus, o ne gerai baigusius vidurines mokyklas. Dabar net dvejus metus valstybė finansuos gerai baigusius mokyklas, net jeigu jie ir visai nusistudentautų.

Kita įstatymo spraga – valdymo sistema, akivaizdžiai atimanti iš universitetų autonomijos teisę. Įstatyme yra užfiksuota ydinga viltis, kad išoriniai valdymo prievaizdai geriau valdys nei senatas. Tai pavojinga ir jokia logika nepagrįsta viltis.

Įstatymas destruktyvus, nes jame siūloma aukštojo mokslo problemas spręsti laisvosios rinkos metodu. Aukštasis mokslas bus turčių privilegija, ir tam darys įtaką ministras ir politikai. Tiesiog dėl to negaliu balsuoti.

Be to, tai ne aukštojo mokslo reforma, o bankų rėmimo reforma, nes studentai suskirstyti į mokančius ir nemokančius. Tai – socialiai neteisingiausia reforma Lietuvos istorijoje. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Už – M. Adomėnas.

M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Kolegos, turbūt sunku pervertinti šio įstatymo svarbą. Šiuolaikiniame pasaulyje mums vienintelis būdas konkuruoti tai yra mūsų žinios, kūrybiniai įgūdžiai, inovacijos, ir jeigu mes dabar nepradėsime keisti mūsų konkurencingumo galimybės, išlieka didelis klausimas, kiek mes, kaip valstybė, kaip tauta, galėsime išsilaikyti. Iš tiesų šis įstatymas yra egzaminas, tam tikras valstybės gyvybingumo kriterijus. Jeigu mes gebame keistis, jeigu mes gebame atsisakyti dalinių įsisenėjusių interesų, jeigu gebame pralaužti stagnacines struktūras ir gebame kurti kažką naujo, yra šansas šitai valstybei. Jeigu ne, mes užsidarome tokioje lėto sklendimo žemyn į išnykimą trajektorijoje. Taigi tai yra esminis įstatymas, kuris parodys, ar mes sugebame peržengti per save pačius, per komfortišką stagnacinę tikrovę kurti ką nors nauja. Jeigu taip padarysime, tai, be abejo, bus tik pirmas žingsnis. Pirmas, bet labai būtinas žingsnis. Reikės daug kartų grįžti, reikės kryptingos politinės valios, reikės valstybės pastangų ir ypatingo dėmesio šiai sričiai. Bet jeigu šio žingsnio nežengsime, tai tos dešimtį metų trukusios reformavimo pastangos baigsis nesėkme. Manau, šis apsisprendimas yra aiškus visiems, net ir tai neigiantiems. Taigi siūlau balsuoti už šį įstatymą, balsuoti už reformą, kartu balsuoti ir už valstybės ateitį.

PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš – B. Vėsaitė.

B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, šis įstatymas – tai katastrofa lietuviškai mokslo ir studijų sistemai. Neteisybė, kad pataisas palaiko dauguma akademinės bendruomenės. Ministras G. Steponavičius išsiuntinėjo palaikomus ruošinius savo bendraminčiams, kurie užtvindė jūsų elektroninį paštą ir galbūt suklaidino jus. Jus, ministre, demaskavo viena nevyriausybinė organizacija, o jūsų poelgis vertas Etikos ir procedūrų komisijos tyrimo. Neatsitiktinai buvo griebtasi ir rektorių šantažo dėl jų atlyginimų, kad užčiauptų jiems burnas.

Bet leiskite paklausti, kas Lietuvoje vertas aukščiausių atlyginimų? Auksinių bankų berniukai ar rektoriai, kurie yra savo srities mokslo korifėjai? Šios reformos esmė yra užnerti paskolų kilpą studentams, sunaikinti mokslo institutus ir užvaldyti universitetus. Įstatymas leidžia, kad universiteto autonomija mažėja, įvedamas darinys, kurios tarybos narių atsakomybė minimali, o teisės milžiniškos. Krepšelis sukuria konkurenciją tarp nesusijusių programų. Sumažina prieinamumą magistrantūrai ir apskritai prieštarauja Konstitucijai, nes vidurinės mokyklos baigimo rezultatai negali būti kriterijus mokymuisi aukštojoje mokykloje. Ne visi genijai buvo dešimtukininkai. Aš, aišku, nekalbu apie mūsų Seimo Pirmininką. Šis įstatymas yra smūgis regioninei plėtrai. Universitetai juk yra kultūros židiniai.

PIRMININKAS. Kolege, laikas!

B. VĖSAITĖ (LSDPF). Ir jaučiu, kad jie išliks tik Vilniuje ir Kaune. Ką dabar kalba studentai? Jie sako štai ką…

PIRMININKAS. Mieloji kolege, laikas! 2 minutės, gerbkime kitus. Kiti kalbėjo po tiek pat.

B. VĖSAITĖ (LSDPF). Jeigu jūs norite išlaikyti mus Lietuvoje, tai kas mums trukdo už tą pačią kainą nuvažiuoti į Didžiąją Britaniją…

PIRMININKAS. Mieloji kolege, aš prašau, po 10 sekundžių išjungsiu mikrofoną.

B. VĖSAITĖ (LSDPF). …susimokėjus plius 200 Lt? Išvarysime tikrai savo jaunimą.

PIRMININKAS. Dėkoju. Už – S. Stoma. Prašom.

S. STOMA (TPPF). Ačiū. Gerbiamieji kolegos, esu iš esmės prieš šio įstatymo koncepciją ir idėjinį pagrindą, bet balsuosiu už ir paaiškinsiu kodėl. Ar mes šiuo metu, pabrėžiu – šiuo metu, turime intelektualią politinę valią sukonstruoti teisingą ir veiksmingą Mokslo ir studijų įstatymą? Atsakau – ne. Ar mes galime dabar nieko nedaryti ir laukti dar ketverius metus, kai galbūt, vėl pabrėšiu – galbūt, atsiras palankesnė proto, socialinės atsakomybės ir politinės valios konsteliacija? Ne, laukti mes negalime. Visi žinome, kad dabartinė Lietuvos mokslo ir studijų situacija yra tragiška. Dabar vyksta lėtas, beprasmis slydimas žemyn. Matyt, dugną pasieksime maždaug po dešimties metų, jeigu nieko nedarysime. Tai tam tikras mazochizmas. Priėmę dabartinį įstatymą, dugną pasieksime daug greičiau ir būsime priversti daug greičiau atsikvošėti. Žinoma, ką mes dabar darome, yra žiaurus socialinis eksperimentas. Galbūt tai netgi nusikaltimas dabartiniams vyresniųjų klasių moksleiviams. Todėl, jei bent vienas iš jų dabar mane girdi, norėčiau atsiprašyti. Atleisti norėčiau paprašyti ir tuos garbius mokslo žmones, kurie labai argumentuotai šį įstatymą kritikavo. Atleiskite. Tikiuosi, kad po šio griovimo periodo ateis ir konstruktyvios kūrybos metas. Linkiu visiems laimingai sulaukti to šviesaus laikotarpio. Kviečiu balsuoti už.

PIRMININKAS. Kolega, laikas!

S. STOMA (TPPF). Kviečiu pradėti mokslo ir studijų reformą nuo griovimo. Tegul tai bus pradžia. Kartais ir negera pradžia būna geriau…

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, po 10 sekundžių mes būsime priversti išjungti mikrofoną.

S. STOMA (TPPF). …nei stovėjimas be tikslo pelkėje. Ačiū ir atsiprašau. (Plojimai)

PIRMININKAS. Ačiū. Prieš – K. Daukšys.

K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Iš tikrųjų man keista girdėti valdančiosios daugumos kalbas. Atsistoja premjeras ir sako: mūsų aukštasis mokslas ant prarajos krašto, dabar su šia reforma ženkime tvirtą žingsnį į priekį. Po to kitas daugumos atstovas sako: žinote, kaip Mao Dzedunas sakė: kuo blogiau, tuo geriau, įvykdysime reformą, kuri bus bloga, bet gal nuo to pagerės kas nors.

Gerbiamieji, kodėl negalima prie šios jūsų reformos (…) normaliam žmogui? Pirma, jūs padarysite didžiulį socialinį skirtumą tarp tų vaikų, kurie baigs mokyklas regionuose, rajonuose, kurie gyvens mažiau uždirbančiose šeimose. Jie nesugebės gauti tokių gerų balų, kokius gaus išlepinti arba neišlepinti, bet vaikai, turintys geresnes galimybes miestuose. Vadinasi, po tam tikro laiko nemokamai studijuos daugiausia miesto vaikai.

Antras dalykas, šiuo įstatymu jūs leidžiate grobstyti valstybės turtą visokioms neaiškioms institucijoms, kurių mes jau dabar prisiveisusių turime Lietuvoje, kurios vadinasi institutais, visokiais kitais dalykais, kur dirba trys, keturi, penki žmonės, tų institutų atstovų pilna ir šioje salėje.

Trečias dalykas, prašom man pasakyti, koks tikslas studentui pirmus dvejus metus mokytis, jeigu jis vis tiek gaus nemokamą mokslo vietą? Vadinasi, jūs iš viso sugriausite bet kokią konkurenciją aukštojoje mokykloje ir tokiu būdu tie vaikai galės, pakalbėkite su rektoriais, pasikalbėkite su dėstytojais, dvejus metus iš viso nieko neveikti, jeigu taip paėmus. Studijų kokybei tai iš karto atsilieps.

Ir ketvirtas dalykas, noriu jums pasakyti, kad galų gale atsitiks taip, kad dalis tų studijų, kurioms… reikiamų specialistų Lietuvai tiesiog nebus, nes vaikai nesirinks. Jos nebus tokios prestižinės, kaip kai kurie mokslai, vadybos ar dar kurie kiti.

Ir paskutinis dalykas. Žinote visokių…

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, laikas!

K. DAUKŠYS (DPF). …pupuliukų gąsdinimų mes jau čia girdėjome. Vieną kartą priimkime normalų įstatymą.

PIRMININKAS. Dėkoju. Už – G. Steponavičius.

G. STEPONAVIČIUS (LSF). Gerbiamieji Seimo nariai, man yra liūdna, kada šioje salėje arba diskutuojant solidžioje akademinėje bendruomenėje trūksta elementarios kultūros. Vien šia prasme neišlaikome lygio, kuris yra normalios ir išsilavinusios visuomenės elementarus bruožas. Atsižvelgdamas į daugelį išsakytų nuogąstavimų, aš dar sykį noriu pakartoti. Reformai yra numatytas didesnis finansavimas. Viena vieta nuo rugsėjo 1-osios pirmakursiams bus finansuojama universitetuose dvigubai daugiau, nei tai darė ankstesnioji valdžia. Palyginti su praeitų metų rugsėjo 1-ąja 21 tūkstantis būsimųjų pirmakursių studentų studijuos nemokamai ir visą kainą padengs valstybė, tai yra didesni skaičiai, palyginti su pernai metais. Ar tai reiškia, kad tai yra prieinamumo mažinimas? Ar tai reiškia, kad tai yra atskirties didinimas?

Gerbiamieji kolegos, kada pradedate kalbėti apie tai, kad rajonuose besimokantys moksleiviai negalės gerai išsilaikyti egzamino, aš kviečiu jus pasižiūrėti į praeitų metų abitūros egzaminų vidurkius. Ten pirmoje vietoje puikuojasi ne Vilnius, ne Kaunas, ne Klaipėda, o Šakių rajonas, tokių pavyzdžių mes turime ir daugiau. Nespekuliuokime nepagrįstais dalykais, nes šis įstatymas yra ilgo darbo rezultatas. Tęsiame ir ankstesnės Vyriausybės pradėtus darbus. Bet kokiu atveju orientacija į kokybę atsiras. Ne apie griovimą mes kalbame, o apie galimybių išlaisvinimą ir šanso suteikimą tiems žmonėms, kurie nori dirbti kūrybingai. Ir vietoje gąsdinimo matykime pozityvius dalykus, nes apskritai tokiu tonu, kaip jūs dabar primetate diskusiją, mes negalime kaip valstybė kūrybiškai judėti į priekį įgyvendinant struktūrines reformas. Džiugu, kad šis momentas subrendo ir aš, kaip politikas, džiaugiuosi, kad yra mūsų koalicija, kuri tai gali padaryti nebijodama atsakomybės už savo sprendimus. Anksčiau tos atsakomybės mes pasigesdavome.

PIRMININKAS. Dėkoju. Ketvirtasis sąraše prieš V. Andriukaitis. Prašau.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, kadangi kolega G. Steponavičius pakvietė akademinei diskusijai, aš ją pratęsiu. J. Tumas-Vaižgantas, lietuvių literatūros klasikas, yra kartą pasakęs, štai sako, cituoju: „Pasišlapino vienas jaunuolis ir visi ėmė šaukti, kad jau nauja literatūrinė srovė.“ Taigi ir aš dabar, kai girdžiu, kai mes staiga darome tokią naują reformą, iš tikro šaukiu, kaip J. Tumas-Vaižgantas: „Viešpatie, kokia nauja srovė!“ Dabar kolegai M. Adomėnui pacituosiu Gaudeamus igitur, kaip buvau žadėjęs: „Vivat rector et prorector,/Nostrum rerum hic protector,/Et omnes collegae“ – Tegyvuoja rektorius ir prorektorius, mūsų reikalų čia saugotojas (ar gynėjas), ir visi kolegos! Tai yra akademinės bendruomenės pagrindai, tūkstantį metų gyvuojantys. Kolegos, aš kviečiu jus akademiniams ginčams.

Toliau. Šis įstatymas būtent akademinę bendruomenę ir laidoja. Pirmą kartą rektoriai nėra akademinių bendruomenių nariai. Žinoma, galbūt Molėtų universitetui tai tinka, bet Vilniaus universitetui, abejoju. Antra. Dabar bus vaikai baigę viešąją įstaigą Vilniaus universitetą, kuriame rektoriumi galės būti kas nors iš Pramonininkų konfederacijos arba iš Laisvosios rinkos instituto. Aš specialiai utriruoju, kad, kolegos, atsikvošėtumėte, apie kokias literatūrines sroves jūs čia kalbate.

Dabar kalbėkime mokslo akademinės visuomenės atstovų lūpomis. Štai daktaro Broniaus Kaulakio žodžiai: „Dabartinė mokslo ir studijų reformos esmė: sunaikinti mokslo institutus, užvaldyti universitetus ir krepšeliai studentams.“ Kitaip sakant, krepšelių Lietuva. Štai ką jis rašo: „Tokio tarybų formavimo modelio, kuris siūlomas dabar įstatyme nėra nė vienoje valstybėje.“ Taigi, kolegos…

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, laikas!

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Netikęs įstatymas ir netikę jo gynėjai ir kūrėjai. Balsuoju prieš.

PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai 4 – už, 4 – prieš už visą įstatymą išsakyti. Žodis suteikiamas Ministrui Pirmininkui Seimo nariui A. Kubiliui. Prašau.

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, ne dažnai noriu pasinaudoti ta premjerui suteikta teise dar papildomai pasakyti keletą žodžių. Atleiskite ir tikrai nepiktnaudžiausiu jūsų laiku.

Visų pirma noriu, pavartodamas tą pačią metaforą, kurią taip gražiai pavartojo rašytojas S. Stoma, noriu taip pat atsiprašyti Lietuvos žmonių, ypač jaunimo, kad 19 metų tokia reforma nevyko Lietuvoje. Todėl to rezultatus matome šiandien. Vis daugiau gabiausio jaunimo išvažiuoja studijuoti į kitas šalis, į Vakarus dėl vienos priežasties, dėl labai paprastos priežasties, gerbiamieji: dėl to, kad tenai randa daug aukštesnės kokybės aukštąjį mokslą ir studijas. Iš to turime padaryti labai paprastą išvadą. Iš esmės turime labai aiškiai konstatuoti, kad mūsų universitetai, mūsų aukštasis mokslas, deja, pralaimi tarptautinėje konkurencijoje. Vienintelis kelias, kuriuo galime eiti, siekdami įveikti šitą problemą, tai nestovėti vietoje. Pasaulis yra tikrai didelis, globalus ir atviras, atviras ir problemoms, atviras ir iššūkiams. Stovėdami vietoje mes paprasčiausiai nesugebėsime atsiliepti į tuos iššūkius.

Gerbiamieji kolegos, aš nelabai suprantu, kodėl socialdemokratai taip nervinasi. Mano įsitikinimu, iš tikrųjų mes galime padaryti gerą darbą šiandien ir aš raginu ir A. Sysą, ir J. Oleką pagaliau suvokti, kad taip toliau negali tęstis, permainos yra būtinos ir šis metas yra kaip tik reikalingas tokių permainų.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, motyvai už, prieš išsakyti. Aš kviečiu balsuoti. Po to – replikos po balsavimo. Tiesiog nesinervinkime. Gerbiamieji kolegos, kas už tai, kad būtų priimtas Mokslo ir studijų įstatymo projektas, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja kitaip.

Gerbiamieji kolegos, balsavo 105. Už – 71, prieš – 29, susilaikė 5. Mokslo ir studijų įstatymas priimtas. Prieš suteikdamas žodį replikoms po balsavimo, norėčiau pirmiausia pasveikinti visą darbo grupę ir asmeniškai padėkoti V. Stundžiui, kuris tiek laiko gaišo ir negalėjo dėl kilusio šurmulio tiesiog padėkoti. Ačiū asmeniškai jums. Replikos po balsavimo. P. Gražulis. Prašau.

P. GRAŽULIS (TTF). Aš norėjau reaguoti į gerbiamojo premjero išsakytas mintis. Gerbiamasis premjere, kiek mes darėme reformų? Švietimo reformų padaryta yra vidurinio išsilavinimo srityje, kaime mokyklų beveik nebeliko, vaikus vežioja po 30 kilometrų į mokyklą. Ir jūs laikote tai vykusia švietimo reforma?

Paimkime sveikatos reformą. Žmonės, kad patektų pas gydytoją, eilėse laukia po 3 mėnesius ir po pusę metų. Jūs laikote, kad tai vykusi reforma?

Paimkime dabar aukštojo mokslo reformą. Ne dėl to išvažiuoja į užsienį studijuoti, kad yra žemo lygio mūsų studijos, bet dėl to, kad jau šiuo metu užsienyje studijuojant aukštasis mokslas yra pigesnis negu Lietuvoje. Ten renkasi mūsų studentai baigti aukštąjį mokslą.

Dabar dėl to švietimo įstatymo, kas nebuvo kalbėta, noriu pasakyti. Kadangi aukštojo mokslo įstaiga gali tapti viešąja įstaiga, atveriamas kelias privatizuoti. Bus kaip ir kiekvienoje srityje. Pamatysite po metų, kad tai vienas korpusas, tai kitas korpusas bus privatizuotas. Taip, kaip atsitiko ir kituose sektoriuose. Aš manau, kad iš tikro taip pat ir studentai, kurie sunkiai gyvena, kartais mokiniai, tikrai kartais jie yra daug gabesni už tų ponų vaikus, kur pažymius vidurinėse mokyklose nusiperka. Jis, nusipirkęs pažymius, vidurinėje mokykloje…

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, laikas!

P. GRAŽULIS (TTF). …dvejus metus galės nesimokyti, o tas jaunuolis, kuris gal gabus, dvejus metus vis tiek turės mokėti, jeigu jo pažymiai vidurinėje mokykloje žemesni, vis tiek dvejus metus…

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, už dešimties sekundžių aš būsiu priverstas išjungti mikrofoną.

P. GRAŽULIS (TTF). …turės mokėti bankams už paskolas. Aš manau, socialiai neatsakingas šitas įstatymas. Tikrai, kaip S. Stoma pasakė…

PIRMININKAS. Nuoširdžiai dėkoju. Gerbkime vieni kitus tausodami laiką ir kalbėdami po vienodai. Galbūt vyrams iš tiesų šiek tiek atlėgs garas, jeigu toliau posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja kaip visuomet besišypsanti I. Degutienė. Prašau.

PIRMININKĖ (I. DEGUTIENĖ, TS-LKDF). Gerbiamasis P. Luomanas turbūt nori pasakyti, kad jis ne taip balsavo?

P. LUOMANAS (TS-LKDF). Atsiprašau. Aš iš tikrųjų balsavau už, bet visai neveikė. Žodžiu, aš pasisakau už šį įstatymą. Prašau įrašyti.

PIRMININKĖ. Protokolui fiksuojame, kad P. Luomanas balsavo už. K. Daukšys. Prašau.

K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, pirmininke. Iš tikrųjų sveikinu valdančiąją daugumą, gavus 71 balsą, bet noriu pasakyti, kad mums jau nusibodo tep lep įstatymus taisyti. Šitas įstatymas bus lygiai toks pats, lygiai taip pat grįšite, tik truputį nuleidę uodegas, nes gyvenime jis veiks visiškai kitaip. Labai gaila, kad tas jaunimas, kuris geras išvažiuoja, kaip jūs sakote, ir kad neišvažiavo kai kurie veikėjai iš pozicijos pusės į užsienį studijuoti ir ten nepasiliko. To linkėčiau jums toliau.

PIRMININKĖ. Dėkoju. V. Andriukaitis.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos Tautos atstovai Seimo nariai! A. Kubilius, premjeras ir Seimo narys, paskleidė didelį melą apie Lietuvos aukštąjį mokslą ir studijas. Tai sakau visiškai oficialiai. Taip negali elgtis premjeras. Pagal visus rodiklius, pagal aukštojo mokslo ir studijų padėtį Lietuva yra 29 vietoje pasaulyje. Štai prašau jums dar kartą – iš daugiau kaip 100 šalių 29 vietoje. Tai yra oficialūs rodikliai. Estija 23, bet kitas šalis mes lenkiame. Taigi, kolegos, prašyčiau nemesti tokių kaltinimų, ypač iš premjero lūpų, Lietuvos universitetams, aukštosioms mokykloms ir mokslo visuomenei.

Dabar kitas labai svarbus dalykas. Išties šis įstatymas prieštarauja Konstitucijai, ir manau, kad Socialdemokratų frakcija kreipsis į Konstitucinį Teismą kartu su kitomis frakcijomis, kad būtų atsakyta į daugelį klausimų, apie kuriuos mes kalbėjom debatuose. Neturiu vilties, kad Prezidentas vetuotų šį įstatymą, nors iš esmės reikėtų galvoti, kad Prezidentas turėtų įsiklausyti į didelės dalies specialistų, ekspertų ir teisininkų nuomonę, kad šio įstatymo daugelis vietų prieštarauja Konstitucijai. Bet manau, kad, ko gero, Prezidentas vėl pasielgs taip, kaip pasielgė ankstesnių įstatymų atžvilgiu.

PIRMININKĖ. Repliką po balsavimo – J. Sabatauskas.

J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Iš tikrųjų susitinkant su žmonėmis daugelis klausia: kodėl mūsų jaunimas išvažiuoja iš Lietuvos? Po šio posėdžio, po šio balsavimo, ypač po Ministro Pirmininko replikos, aš turbūt rasiu atsakymą. O kur jūs matėt, kurios valstybės Ministras Pirmininkas taip menkintų ir niekintų savo mokslininkus, akademinę bendruomenę ir savo žmones? Aš tokios valstybės daugiau nežinau.

PIRMININKĖ. J. Olekas.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji kolege. Aš irgi noriu prisidėti prie kolegų apgailestavimo, kad šalies Ministras Pirmininkas tiek purvo išvertė ant mūsų mokslo, ant mūsų aukštųjų mokyklų, ant mūsų studentijos. Manau, kad toks Ministro Pirmininko elgesys, paminant ir amžinąjį atilsį savo tėvelį, daro didžiulę gėdą.

Gerbiamieji kolegos, tokie svarstymai, ginčai tarp mūsų galėtų vykti dėl principinių dalykų, bet netrypiant tų mūsų mokytojų tiek mokyklose, tiek aukštosiose mokyklose, kurie ir jums suteikė galimybę būti nepriklausomos Lietuvos kūrėjais ir tarnauti savo šaliai. Todėl labai apgailestauju, kad priimant šį įstatymą kaip tik buvo pasitelkti tokie tikrovės neatitinkantys argumentai. Ir pritariu tiems kolegoms, kurie yra pasiruošę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl šio įstatymo atitikties Konstitucijai.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Visi išsakė savo mintis priėmus tikrai svarbų reformos Mokslo ir studijų įstatymą. Aišku, tobulumui nėra ribų, ir turbūt mes dar tobulinsim šią sistemą, tačiau padarytas didis žingsnis, arba žingsnis į priekį nepriklausomos Lietuvos istorijoje. Tikrai gyvenimas parodys, kur gerai, kur blogai, bet vis tiek žingsnis padarytas.

Viešųjų įstaigų įstatymo 1 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr. XP-2910(2) (priėmimas)

Kitas darbotvarkės klausimas – Viešųjų įstaigų įstatymo 1 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr. XP-2910(2). Priėmimas. Kviečiu vėl Švietimo ir mokslo komiteto pirmininką V. Stundį.

V. STUNDYS (TS-LKDF). Įstatymo projektas yra labai trumpas. Komitetas gavo Teisės departamento išvadas. Dviem išvadoms pritarė, t. y. papildyti projektą nuostata „aukštosios mokyklos, kurių teisinė forma yra viešoji įstaiga“. Tai yra tikslesnė formuluotė, apibrėžianti, kad ši nuostata taikoma tik viešųjų įstaigų statusą turinčioms aukštosioms mokykloms. Ir pritarė Seimo nario E. Žakario siūlymui vietoj „aukštųjų mokyklų“ sąvokos vartoti „mokslo ir studijų institucijos“. Tai susiję ir su mūsų jau priimto Mokslo ir studijų įstatymo nuostatomis. Kviesčiau Seimą pritarti.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Kadangi komitetas pritarė ir Seimo kanceliarijos Teisės departamentui, ir Seimo nario E. Žakario pataisai, siūlyčiau iš karto kalbėti. Ar galim bendru sutarimu pritarti Seimo nario E. Žakario pasiūlymui? (Balsai salėje) Galim, dėkoju.

Kadangi įstatymas vieno straipsnio, siūlyčiau iš karto kalbėti dėl viso įstatymo. Keturi – už, keturi – prieš. Kol nėra užsirašiusių už, prieš kalba V. P. Andriukaitis. Bet ir jo nematau… Matau. Vytenis irgi atsisako.

Gerbiamieji kolegos, iš karto kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas Viešųjų įstaigų įstatymo 1 straipsnio papildymo įstatymas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.

Balsavo 85 Seimo nariai, už – 64, prieš – 4, susilaikė 17. Įstatymo projektas Nr. XP-2910(2) – Viešųjų įstaigų įstatymo 1 straipsnio papildymo įstatymas priimtas.

Seimo nutarimo „Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Vyriausybę parengti Studijų finansavimo įstatymą“ projektas Nr. XIP-573 (pateikimas)

Darbotvarkės 1-3 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Vyriausybę parengti Studijų finansavimo įstatymą“ projektas Nr. XIP-573. Pranešėjas – A. Zuokas. Pateikimas.

A. ZUOKAS (LCSF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, teikiu jums nutarimo projektą, kurį parėmė ir pasirašė daugiau kaip 40 skirtingų frakcijų ir politinių partijų Seimo narių. Be abejo, dauguma palaikė. Šio nutarimo esmė yra būtent tai, kad ką tik priimtas mūsų Mokslo ir studijų įstatymas nevisiškai tiksliai apibrėžia studijų finansavimą ir prieinamumą. Todėl ir siūlome Vyriausybei iki šių metų liepos 1 d. parengti Lietuvos Respublikos studijų finansavimo įstatymą, kuriame būtų išdėstyti paramos strateginiai prioritetai, rėmimo principai ir sąlygos, valstybės remiamų paskolų skyrimo bei grąžinimo sąlygos ir tvarka, taip pat stipendijų, taip pat socialinių, skyrimo sąlygos bei tvarka, taip pat valstybės garantuojamos sumos arba garantijos, atsižvelgiant į studijuojančiųjų socialinę padėtį, šeimos turtą, pajamas bei išlaidas, šeimos dydį ir kitus socialinius veiksnius, ir pateikti jį Seimui.

Paminėsiu, kad šis nutarimas yra labai svarbus daugeliui Seimo narių, kurie balsavo ir palaikė Mokslo ir studijų įstatymą. Juolab kad, kiek esame kalbėję su gerbiamuoju ministru G. Steponavičiumi, daugelis sprendimų jau yra parengta kaip po įstatymo leidžiami aktai arba kaip Vyriausybės ar ministerijos sprendimai, tačiau gera praktika būtų tai, kad visa tai būtų apibrėžta atskirame Studijų finansavimo įstatyme. Todėl kviesčiau pritarti ir svarstyti.

PIRMININKĖ. Dėkoju, kolega. Jūsų nori klausti V. P. Andriukaitis. Prašau.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Mano klausimas, kolega Artūrai, iš dviejų dalių. Pirmoji dalis: sakykit, kodėl taip vėlai susigriebėt dėl šio įstatymo, nors aš parėmiau jūsų iniciatyvą? Ir antra, ar tai reiškia, kad ką tik priimtas įstatymas aiškiai savo finansavimo dalim neatsako į pagrindinius klausimus?

A. ZUOKAS (LCSF). Žinot, visada diskusija yra, kas pirmiau – kiaušinis ar višta. Pirmiausia mes turėjome turėti priimtą aiškų Mokslo ir studijų įstatymą, kuris šiuo metu yra priimtas, ir būtent jo pagrindu parengti Studijų finansavimo įstatymą, juolab kad tai atitinka Mokslo ir studijų sistemos reformos metmenų nuostatą, kad principinės mokslo ir studijų valstybės politikos ir finansavimo taisyklės turi būti įtvirtintos įstatymais, o ne Vyriausybės nutarimais. Ir, suprantama, priimant Mokslo ir studijų įstatymą visko jame numatyti detaliai neįmanoma. Todėl, kaip minėjau ir aš, ir daugelis kolegų, kurie balsavo ir parėmė Mokslo ir studijų įstatymą, tobulumui ribų nėra, tačiau tai nėra priežastis, kuri neleistų priimti sprendimo.

PIRMININKĖ. Dėkoju, kolega, jūs atsakėte į klausimą. Dėkui.

A. ZUOKAS (LCSF). Dėkui.

PIRMININKĖ. Jūs galite sėsti. Ir motyvai dėl viso. Už – V. Simulik.

V. SIMULIK (MSG). Dėkoju, gerbiamoji pirmininke. Mielieji kolegos, norėčiau atkreipti ypatingą dėmesį į šį projektą. Tai yra ne tik Seimo nutarimas, bet ir įpareigojimas Vyriausybei ar pačiai Seimo darbo grupei. Pasirašė per 30 žmonių, kad finansavimas turėtų būti įformintas atskiru įstatymu, ne kokiu nors poįstatyminiu aktu ar kuo nors, bet įstatymu, kad būtų aišku, kas gauna pinigus, kokius pinigus ir kaip jie yra grąžinami valstybei, kokiais principais, kuo vadovaujantis ir t. t. Aš manau, ir Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas neprieštaraus, kad tokie dalykai turi būti reglamentuoti aiškiai, skaidriai, kad žmonės, ypač jaunuomenė, žiūrėdami į ateitį, žinotų, kokie bus daromi žingsniai, kad galėtų pasverti savo galimybes, tarp jų tai, kokie yra valstybės įsipareigojimai. Ačiū.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Prieš kalbės A. Endzinas.

A. ENDZINAS (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Kreipiuosi į iniciatorių ir nutarimo projekto pateikėją. Visiškai nesuprantama, gerbiamais Artūrai, nors V. Andriukaitis ir parėmė savo parašu, bet jūs vis dėlto taip neskubiai teikėte šį projektą, nors galėjote anksčiau, anot vieno Seimo nario. Todėl man neišsklaidytos abejonės ir iš dalies negaliu pritarti, nors balsuosiu už.

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad po pateikimo pritartume Seimo nutarimui „Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Vyriausybę parengti Studijų finansavimo įstatymą“, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.

Balsavo 78 Seimo nariai: už – 72, prieš – nėra, susilaikė 6. Taigi po pateikimo Seimo nutarimui pritarta.

Dėl vedimo tvarkos ar repliką po balsavimo – A. Zuokas. Prašom.

A. ZUOKAS (LCSF). Replika po balsavimo. Gaila, nėra Seimo Pirmininko. Aš prašyčiau Seimo Pirmininko siūlyti, kad šis nutarimas būtų svarstomas ypatingos skubos tvarka. (V. P. Andriukaitis: „Ne, ne, negalima!“)

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, aš vis dėlto norėčiau pasakyti, kad Seniūnų sueigoje nebuvo siūloma skubos tvarka. Yra numatytas Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, kaip pagrindinis komitetas. Jis artimiausiu metu svarstys šį Seimo nutarimą. Kai tik komitetas baigs svarstymą, bus įtrauktas į plenarinių posėdžių darbotvarkę.

Repliką po balsavimo – V. Andriukaitis.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Aš, gerbiamasis Artūrai, pasirašiau po jūsų iniciatyva tik dėl to, kad norėsiu realiai pamatyti, kokį projektą ir kokį finansavimo mechanizmą pateiks Vyriausybė, kad mes pamatytume visus to finansavimo socialinius aspektus. Tai bus labai gera proga dar kartą padiskutuoti dėl to modelio, kurį ką tik priėmėme. Tai bus gera proga mums visiems pamąstyti kartu. Ačiū.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Ministras Pirmininkas A. Kubilius.

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, šiaip tokie dokumentai dažniausiai būdavo svarstomi kaip protokoliniai sprendimai, nes tai yra pasiūlymas Vyriausybei. Aš nematau problemų, kodėl negalime šiandien paimti ir priimti. Dėl to, ką V. Andriukaitis kalba. Reikia skirti du dokumentus – šį nutarimo projektą ir tą įstatymo projektą, kurį parengs Vyriausybė. Jį svarstysime lėtai ir atsakingai. O dabar kodėl mes tą nutarimą dar turime ilgai svarstyti?

PIRMININKĖ. Gerbiamasis premjere, deja, nieko pakeisti negalime, nes yra registruotas Seimo nutarimas tokio pavadinimo, o ne protokolinis sprendimas. Taip, jūs būtumėte teisus. Jeigu būtų ne Seimo nutarimas, mes šiandien galėtume ir užbaigti procedūrą. Kadangi yra Seimo nutarimas ir Seimo Pirmininkas nesiūlė skubos tvarkos, tai mes nieko kitaip negalime padaryti.

Advokatūros įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-513(2) (priėmimas)

Darbotvarkės 1-4 klausimas – Advokatūros įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-513(2). Priėmimas. Pranešėjas – S. Šedbaras, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas.

S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, Seimo narių arba komitetų pasiūlymų nebuvo gauta, buvo gautos tik Teisės departamento išvados. Komitetas vakar jas apsvarstė ir pritarė iš dalies, padarė projekte labai nežymų redakcinį pakeitimą, taigi siūlome pritarti.

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, kadangi keičiamas ir Advokatūros įstatymo vienas straipsnis, siūlyčiau kalbėti dėl motyvų dėl viso įstatymo. J. Veselka nori kalbėti prieš. Prašom.

J. VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, atsimenu Sąjūdžio laikus, kai bendru choru visi šaukėme: „Po pertvarkos – niekam jokių privilegijų!“ Staiga po 19 metų pasirodo, kad teisininkai, kurie patenka į Seimą, į Europarlamentą ar į kitokias pareigas, degraduoja – jie net nesugeba išlaikyti egzamino.

Gerbiamieji kolegos, noriu pakviesti. Tie, kurie čia ne… tingit dirbti, nedirbate ir po to degraduojate, tai jums reikėtų dviejų egzaminų, o ne vieno. Kaip aš suprantu, pavyzdžiui, aš čia ne tik ekonomiškai tobulėju, bet ir teisiškai tobulėju, nes reikia formuluočių ir kitko, todėl nesuprantu, kodėl teisininkai bijo egzamino. Degradavę…

Antras dalykas, pažiūrėkime demokratiniu požiūriu. Kiekvienas pilietis turėtų paklusti bendriems įstatymams. Šiuo atžvilgiu teisininkams, patekusiems į Seimą, į kitas pareigas, daroma išimtis. Kodėl? Niekaip nesuprantu. Todėl, manau, tai prieštarauja demokratijai, prieštarauja Konstitucijos principams, kad visi asmenys lygūs įstatymams, ir siūlau balsuoti prieš, nes užimami postai neturi atleisti. Jeigu posto netenki, tauta pasako – niekam tikęs, turi būti eilinis pilietis ir vadovautis bendrais įstatymais, todėl pasisakau prieš.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Už – S. Šedbaras.

S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Mielieji kolegos, siūlau įsiskaityti pateiktą priimti projektą. Pataisos susijusios ne tik su Seimo nariais, galimai buvusiais, bet ir kitom teisinėm profesijom. Tai viena.

Antra. Aš tikrai nemanau, kad garbūs žmonės Seime degraduoja. Tada kyla klausimas: mielasis Juliau, o kodėl juos reikia dar sykį tikrinti? Aš nemanau, kad žmogus, kurdamas įstatymus, praranda kvalifikaciją, kad jį reikėtų dar patikrinti grįžtant į buvusį darbą.

Ir trečias dalykas. Šiuo metu galiojantis įstatymas nenumato. Asmuo, buvęs, tarkime, advokatu ir dirbęs teisinį darbą, gali vėl bet kada grįžti atgal ir tęsti advokato praktiką. Aš manau, Konstitucijos požiūriu, lygybės įstatymui požiūriu turi būti suvienodintos galimybės tiek anksčiau išsibraukusių, tiek dabar išsibraukusių advokatų tęsti savo profesinę veiklą. Ačiū.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Prieš – M. Varaška.

M. VARAŠKA (TPPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Norėčiau išsakyti penkias objektyvias priežastis, kodėl įstatymo projektui neturėtume pritarti, ir vieną subjektyvią. Galbūt pakartosiu. Pirmiausia mes iš tiesų pažeistume lygybės principą kitų teisinių profesijų, pirmiausia antstolių ir notarų, atžvilgiu. Jie net ir dabar, advokatai, tokių teisinių garantijų neturi grįžti į savo buvusią veiklą, sustabdę vienų arba kitų pareigų ėjimą.

Antras aspektas yra teisinės bazės, sudarančios advokatūros veiklos pagrindą, dinamika. Teisės aktai, procesiniai įstatymai keičiasi per daug greitai ir per daug smarkiai, kad po 5 ar daugiau metų grįžus advokatui į tą pačią veiklą būtų galima sakyti, jog jis dirba su tais pačiais instrumentais, su kuriais dirbo prieš 5 metus.

Trečia. Jūs sukuriate (gerbiamasis pranešėjau, kreipiuosi į jus) visiškai naujus advokatūros veiklos atnaujinimo pagrindus, negu yra pagrindiniame įstatyme, Advokatūros įstatyme. Pavyzdžiui, Europarlamento dalyko, valstybės tarnybos kriterijų ten apskritai nėra. Taigi klausimas, kaip jūs galite įdėti tokius reikalavimus į procesinį įstatymą, kuris įgyvendina pagrindinį. Toliau, atsakomybė dėl apsisprendimo. Noriu pažymėti, jog advokato profesija yra teisė, o ne pareiga, kai kalbame apie valstybės tarnybą, kai kalbame apie rinkimų pagrindu gautą teisę atstovauti rinkėjams viename ar kitame atstovaujamajame organe, tai taip pat yra teisė. Nereikėtų dėl teisės kurti privilegijos.

Penkta, termino neapibrėžtumas. Jūsų siūlymu būtų galima nustatyti tokį reguliavimą, kai advokatas gali bet kada, net ir po trisdešimties metų, grįžti į savo veiklos terpę. Na, ir pabaigoje subjektyvioji priežastis. Aš manau, kad geriau vienam asmeniui išlaikyti egzaminą, negu dėl vieno asmens keisti įstatymą. Ačiū.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Už kalba R. Šukys.

R. ŠUKYS (LCSF). Gerbiamieji kolegos, čia buvo išsakyta argumentų, aš turiu mintyje, tuos argumentus, kurie yra prieš, neteisingų ir klaidinančių. Nelabai nesutinku su kolega M. Varaška, kad notaras ar antstolis šiuo atveju neturės tokių pat teisių priėmus šį įstatymą. Jeigu atkreipsite dėmesį į įstatymo tekstą, kalbama apie visas teisines specialybes, kurios yra laikomos tokiomis ir yra įtrauktos į Vyriausybės nutarimu į patvirtintą teisinių specialybių sąrašą. Šis įstatymas jokiu būdu nėra vienam žmogui. O kalbant apie tai, aš manau, kad teisininkas, teisinį išsilavinimą turintis asmuo, kuris laikė egzaminą, dirbo advokato darbą ir buvo advokatu, išrinktas į Seimą ar į Europarlamentą, kur irgi, manau, niekas neprieštaraus, mes užsiimame teisiniu darbu, įstatymus priimame, juos leidžiame, nepraranda kvalifikacijos, ir nesutinku su kolega J. Veselka, kad čia yra degradavimas ar panašiai. Gal jūs savo atžvilgiu taip manote, aš tikrai taip nemanau ir didžiuojuosi savo veikla ir savo darbu. Manau, kad kiekvienas Seimo narys taip turėtų jaustis ir žinoti, koks svarbus yra jo darbas. Todėl priėmus šį įstatymą, jeigu asmuo laikės advokato egzaminą ir dirbo teisinį darbą, ir buvo Seimo nariu, tikrai neturėtų būti papildomai egzaminuojamas iš naujo. Manau, kad tas mūsų darbas ir įstatymų gausa, visų sričių įstatymų, visų teisės šakų įstatymų, leidžia teigti, kad Seimo narys turi kvalifikaciją grįžti į advokato profesinę veiklą.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Už – S. Pečeliūnas.

S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū.

PIRMININKĖ. Vienu daugiau jau yra kalbėję prieš.

S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Šis įstatymas man sugrąžina prisiminimus. Džiaugiuosi, kad bent po kelerių metų mes pradėjome gerbti žmogaus teisę į profesiją ir vertinti tam tikras jo kvalifikacijas. Galiu prisiminti savo pavyzdį, kas buvo padaryta 2000 m. keičiantis Seimo daugumom. Ogi buvo padaryta, kad 12 m. dirbęs parlamente ir atkūręs valstybę tu išeini į gatvę be jokios galimybės papulti kur nors valstybės tarnybon, nors prieš tai atėjai iš valstybės tarnybos, nors tai buvo sovietų Lietuva. Tas, kuris dirbo partijos komitete, galėjo grįžti į valstybės tarnybą, tas, kuris dirbo Ministrų Tarybos Statybos reikalų komiteto projektavimo įstaigoj valstybės tarnyboj, tas turėjo eiti į gatvę, nes jo buvo kitokios pažiūros. Taip tuomet dauguma buvo padariusi. Manau, kad tokios įstatymo pataisos apdraus, kad ateityje tokių „cirkų“ mūsų valstybėje nebūtų. Sutinku su tomis pastabomis, kur buvo išsakytos ir už, ir prieš. Abejonių visada išlieka, ar nebus žaidžiama, norint daryti gera, ar nebus kam nors tyčia padaroma atvirkščiai. Aš turiu tuos du mūsų Valstybės tarnybos departamento raštus, kuriuos, manau, reikės pakabinti ant sienos ir rodyti anūkams ir proanūkiams, kokių kvailysčių Lietuva savo piliečių ir tarnautojų atžvilgiu yra padariusi.

PIRMININKĖ. Laikas!

S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Tai šis įstatymas yra tam tikrų dalinių nesklaidumų atitaisymas. Prašau paremti.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Prieš – V. Andriukaitis.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Pratęsdamas kolegos signataro S. Pečeliūno mintis, ypač, žinoma, skaudžias jo paties atžvilgiu, manau, kad nenorėčiau argumentuoti per savo asmenį, nėra reikalo.

Dabar mėginsiu atkreipti kolegos R. Šukio ir kolegos S. Šedbaro dėmesį į kelias aplinkybes. Visų pirma manau, kad kolegai S. Šedbarui, kaip komiteto pirmininkui, teikiant šį įstatymą, reikėjo nusišalinti, nes teko dirbti advokatu. Viešųjų ir privačių interesų problema čia egzistuoja. Siūlyčiau, kad tie, kurie yra advokatai ar vienaip ir kitaip susiję su šia profesija, nebalsuotų. Tai statutinė norma.

Antras dalykas, išties kolega M. Varaška atkreipė dėmesį į teisines problemas, kurioms aš pritariu. Bet, kita vertus, norėčiau pasakyti, kad asmenų lygybės prieš įstatymą principas turi būti taikomas ne tik advokatams. Šiuo atveju gydytojas, dirbantis parlamente ir kuriantis sveikatos teisės šaką, atitinkantis visuomenės sveikatos specialisto visus reikalavimus, kad galėtų dirbti apskrities gydytoju, visuomenės sveikatos biuro vedėju, savivaldybės gydytoju, dalyvauti kitose srityse: aplinkos sveikatos, higienos ir taip toliau, deja, netenka tokių sąlygų, kurias dabar kuriam kažkodėl vienai profesijai, lyg matydami, kad kitų profesijų nėra.

Kolegos, ar nereikėjo kompleksiškai, nepažeidus asmenų lygybės principo, problemą spręsti iš esmės. O dabar, kai mes iš konteksto ištraukiame advokatą, bandome įrodyti, kad čia nėra lobistinio intereso, nėra vienos grupės intereso. Kolega Sauliau Pečeliūnai, kaip čia dabar balsuoti? Gal mes pamėginkime padaryti bendrą kontekstą, nes pavyzdžių daugiau čia pateiksiu, asmenų lygybės prieš įstatymą principas yra šventas visoms profesijoms.

PIRMININKĖ. Dėl vedimo tvarkos – S. Šedbaras.

S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Kadangi buvo paminėta mano pavardė, aš trumpai atsakysiu. Balsuojant nenusišalinsiu, nes ši pataisa man netaikoma. Aš nežinau, kiek kartų reikia kartoti, kad aš, kaip Lietuvos teisininkų draugijos pirmininkas, atsižvelgdamas į tai, kad visi teisininkai prieš įstatymą yra lygūs, kaip ir visi žmonės, teikiu šią pataisą daugiau kaip toks asmuo. Jeigu man toks reikalavimas netaikomas, kodėl taikomas reikalavimas advokatams, kurie anksčiau išėjo į tokį darbą, kuriame aš dirbu. Todėl nematau pagrindo nusišalinti.

PIRMININKĖ. Už kalba J. Sabatauskas.

V. ŽIEMELIS (TS-LKDF). Ar galima dėl vedimo tvarkos?

PIRMININKĖ. Jau žodis suteiktas J. Sabatauskui. Perleidžiat?

J. SABATAUSKAS (LSDPF). Palauksiu.

PIRMININKĖ. Prašau, perleidžia jums.

V. ŽIEMELIS (TS-LKDF). Ačiū. Aš, kaip buvęs advokatas, taip pat turiu atsiliepti į V. Andriukaičio pasiūlymą nusišalinti. Taip pat nenusišalinsiu, nes manęs ši pataisa neliečia. Manyčiau, kai bus priimami įstatymai, liečiantys sveikatos apsaugą, visi gydytojai taip pat turėtų nusišalinti.

PIRMININKĖ. J. Sabatauskas kalba už.

J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamieji kolegos, kolega Mantas iškėlė problemas, kurios egzistuoja kitų teisinių profesijų atstovams, taip pat kaip ir kolega Vytenis. Norėčiau pasakyti, kad, ko gero, reikėtų apsvarstyti ir dėl tų, ir dėl kitų profesijų atstovų, kaip tą klausimą, kaip tą problemą reikėtų išspręsti, bet jos neįmanoma spręsti visiškai vienodai, nes, pavyzdžiui, antstolių ir notarų, skaičius yra fiksuotas, jie negali grįžti į savo buvusią darbo vietą tol, kol ji nėra laisva. Tai, vadinasi, tolygiai arba lygiai taip pat išspręsti tos problemos neįmanoma. Kaip tą išspręsti, galbūt numatyti galimybę jiems būti įtrauktiems į rezervą, taip, kaip ir gydytojams, ir kitų profesijų atstovams, reikėtų pamąstyti. Būtų buvę galima išspręsti ir kompleksiškai, tik bėda yra tokia, kad kiekvienu atveju yra skirtingas įstatymas. Tačiau šiuo atveju, kai yra pataisa dėl Advokatūros įstatymo, kaip kolega S. Šedbaras ir minėjo, dabar laikinai pasitraukusiems iš advokatūros dėl to, kad jie yra išrinkti arba paskirti į tam tikras pareigas, tas reikalavimas netaikomas. Jie jau yra apdrausti dabar galiojančio įstatymo, bet anksčiau galiojusio įstatymo buvo toks reikalavimas, kad jie turi praeiti procedūrą iš naujo. Advokatūroje yra viena ypatybė, tai yra du sąrašai: asmuo, kuris išlaiko advokatūros egzaminą, pakliūva į vieną sąrašą, o po to yra dar praktikuojančių advokatų sąrašas. Šia prasme norima sutvarkyti, kad tas asmuo, jeigu jis nors kartą praėjo barjerą, visada turėtų teisę sugrįžti į praktikuojančių tarpą, jeigu įvykdo kitus reikalavimus. Ačiū.

PIRMININKĖ. Prieš – P. Gražulis.

P. GRAŽULIS (TTF). Štai, žiūrėkite, nėra nei kairės, nei dešinės. Yra advokatų klanas, gal taip pasakyčiau, teisininkų klanas. Taip ir Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete. Faktiškai prisipažinkime, A. Paulauskas neišlaikė egzamino ir dabar jam vienam rengiama įstatymo pataisa, kad jam nereikėtų laikyti egzamino. Po to gal vėl padarysime pataisą, kai norės įsidarbinti advokatūroje. Ar tai yra etiška, ar tai yra gražu? Jeigu kitų profesijų atstovai laiko egzaminus, tai kodėl čia daryti išimtį? Pažiūrėkit, kiek mes priiminėjame įstatymų. Įstatymai nuolat keičiasi, ir aš manau, kad advokatai turi tobulėti, turi laikyti egzaminus, kad tikrai profesionaliai atstovautų tiems asmenims, kuriuos jie gina. Aš pasisakau prieš ir nereikėtų daryti jokių išimčių.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas Advokatūros įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.

Užsiregistravo 66, balsavo tik 65 Seimo nariai, balsavimą atidedame, kai salėje bus daugiau žmonių. S. Pečeliūnas.

S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Ponui Vyteniui, čia jis mane minėjo, norėčiau pasakyti porą sakinių. Kolega Vyteni, tikrai sutinku su jūsų siūlymu, kad reikėtų šį klausimą spręsti visų profesijų atžvilgiu. Na, dabar siūlo bent vienos kažką daryti, t. y. pretekstas užsikabinti už to ir padaryti visoms. Sutinku su šiuo jūsų siūlymu, o dėl jūsų pastabos, kad gal nereikėtų savo asmeninės patirties sakyti, deja, taip jau gyvenimas susiklostė, kad tiek aš, tiek jūs tų savo asmeninių patirčių turime tikrai daug ir daugelyje sričių. Geriausia yra vadovautis tuo, ką pats savo kailiu patyrei. Dažnai mums kaimo žmonės sako: atvažiuokite į kaimą, nežinote, kaip mes gyvename. Mes nuvažiuojame ir žinome, tuomet kalbame, kai žinome. Todėl aš savo patirtimi ir remiuosi, gal kai kam tas nepatinka, gal jie turi geresnių patirčių, gražesnių, tegu pasako. Viską dėkime ant stalo. Ačiū.

PIRMININKĖ. V. P. Andriukaitis.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, naudodamasis proga, kad kolega S. Pečeliūnas, kurį aš kaip signatarą, kaip disidentą, kaip garbingų disidentų šeimos atstovą labai gerbiu, išprovokavo tikrai rimtą… Aš noriu kreiptis į visą Seimą, kolegos, ar galime taip priiminėti sprendimus? Vienai profesijai, vienai šakai truputį aktyvesni, truputį daugiau teisinio išsilavinimo turinys žmonės suformulavo pasiūlymą, kas čia yra, valstybinės reikšmės įvykis dėl tų kelių egzaminų? Šios krizės akivaizdoje tai yra svarbiausias neatidėliotinų Seimo posėdžių klausimas? Turėkime truputį gėdos. Visiškai akivaizdu, jeigu mes norime tokius lobistinius žaidimus daryti, tai mums visiems blogai. Darykime bendrai dėl visų profesijų. Tai yra rimtos diskusijos vertas klausimas, nes asmenų lygybės principas yra šventas visiems. Tada pažiūrėkime, kaip ką reglamentuoti, kaip sudėlioti, kad nesusidarytų dabar tokio įspūdžio, koks, dovanokit, nelabai malonus įspūdis susidarė šioje salėje. Kviečiu labai paprastam dalykui. Sudarykime darbo grupę, kas čia dega dėl šios pataisos? Dega kam nors, svyla padai, dangus griūva? (Balsai salėje) Labai logiška, padarykime rimtai rimtą darbą, kad tikrai būtų sistemiškai, iš esmės išspręsta, tada tvarka, tada visoms profesijoms bus įvertintas tas asmenų lygybės prieš įstatymą principas.

PIRMININKĖ. K. Kuzminskas.

K. KUZMINSKAS (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, čia buvo kalbama dėl asmeninės patirties, aš irgi norėčiau kalbėti dėl asmeninės patirties. Nuo 1992 m. iki 2000 m. buvau Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys, įkūrėm tą visą sveikatos sistemos teisinę bazę. Nesigailiu, kai po 2000 m. pusę metų privalėjau už savo pinigus lankyti atitinkamus kursus ir po to vėl įgyti gydytojo chirurgo specialybę. Manau, kad ir teisininkai tą patį galėtų atlikti ir nebūtų jokio supriešinimo. Todėl aš ir susilaikiau balsuodamas.

PIRMININKĖ. Dėkoju. R. Šukys.

R. ŠUKYS (LCSF). Manau, kad visiškai nevykęs pavyzdys, nes gydytojas, ypač operuojantis gydytojas, ko gero, tą kvalifikaciją, kaip operuojančio gydytojo, tikrai praranda ir ją atkurti būtina, nes ant kitos svarstyklių lėkštės yra žmogaus gyvybė. Kolegai V. P. Andriukaičiui norėčiau pasakyti, kad jo palyginimai taip pat visiškai netinkami. Jeigu jūs ateisite iš apskrities vyriausiojo gydytojo pareigybės į Seimą, jūs turėsite teisę grįžti į tą pačią pareigybę ir tą jums garantuoja įstatymas. Į bet kurią valstybės tarnybos poziciją turi teisę grįžti asmuo, jeigu jis atėjo iš valstybės tarnybos. Apskrities vyriausiojo gydytojo pareigybė yra valstybės tarnybos pareigybė, taip, pone Matulai?

Dabar yra kitas aspektas. Jeigu mes kalbame, kad Seime norėtųsi daugiau kvalifikuotų teisininkų darbo, kad įstatymai būtų geresni, kad teisine prasme jie būtų tobulesni, aš manau, mes turėtume skatinti. Būtent advokatūroje yra daug patyrusių, iš tiesų labai kvalifikuotų žmonių, kurie galėtų įsitraukti į politinę veiklą, būti renkami į Seimą, į Europos Parlamentą, bet, aišku, nerizikuoti po savo darbo Seime ar Europos Parlamente netekti galimybės verstis savo profesine veikla.

Gerbiamieji kolegos, aš manau, čia yra principo dalykas. Jeigu mes manome, kad teisininkas, dirbantis tiesioginį teisinį darbą, netenka kvalifikacijos, tuomet jūs teisūs, tuomet reikia laikyti ne vieną, o penkis egzaminus, bet aš taip nemanau. Čia ir yra ginčas. Teisininkas, dirbdamas parlamente, tikrai išlaiko kvalifikaciją, tai ir visas ginčas.

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, aš tikrai norėčiau nutraukti diskusijas. Vytenis – paskutinis. Šiaip tuo pačiu klausimu replika suteikiama vieną kartą. Prašau, Vyteni.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Nelaimei, vėl kolega R. Šukys paminėjo mano pavardę. Gerbiamasis Raimondai, jūs neteisus vardindamas profesijas. Aš galiu pasakyti, kad gydytojo sąvoka apima ir visuomenės sveikatos gydytoją, kuris neoperuoja ir nėra valstybės tarnautojas. Taigi aš noriu tik pasakyti, kad jūs tikrai padarėte rimtą klaidą motyvuodamas. Ir dar noriu atkreipti dėmesį, kad Seime reikia ne tik teisininkų, bet ir ekonomistų, medikų, įvairiausių profesijų žmonių, nes Aukštojo mokslo įstatyme daugiau mokslo problematika, o ne teisės problematika. Teisė tik įvelka tai į rūbą.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Kitas klausimas. Sakiau, kad paskutinis kalba V. P. Andriukaitis.

Šilumos ūkio įstatymo 2, 15, 22, 32 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-269(3) (svarstymas)

Darbotvarkės 1-5 klausimas – Šilumos ūkio įstatymo 2, 15, 22, 32 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-269(3). Svarstymo stadija. Pranešėjas – J. Razma, Ekonomikos komitetas.

J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, manau, svarstome ne mažiau svarbų klausimą, negu aukštojo mokslo reforma, bet pagal dalyvių skaičių taip neišeitų, matyt, pasakyti, nes šis projektas jį įgyvendinant yra susijęs su labai dideliu kiekiu žmonių. Šiuo atveju teikiamu Šilumos ūkio įstatymo kelių straipsnių pakeitimo ir papildymo projektu yra siekiama skaidresnės šilumos kainodaros, taip pat pirmą kartą atsiranda karšto vandens ir šilumos kainų kintamoji ir pastovioji dedamoji, atsiranda lankstesnės galimybės reaguoti į kintančias kuro kainas. Žodžiu, apibendrinamas sakyčiau, kad šios pataisos, jeigu mes jas tokias maždaug ir priimsime, kokios pateiktos pagrindinio komiteto, tikrai turėtų būti naudingos vartotojams. Pataisų kiekis projektui turbūt dešimt kartų viršija patį projekto dydį. Mūsų laukia ilgas pataisų svarstymas. Ačiū.

PIRMININKĖ. Kol kas dėkoju, paskui grįšime prie pataisų. B. Bradauskas. Kas gali vietoj B. Bradausko Audito komiteto vardu? Aš pati perskaitysiu. Audito komiteto išvada… Jūs? Prašau. A. Bilotaitė.

A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Audito komitetas nusprendė pasiūlyti pagrindiniam komitetui įstatymo projektą patobulinti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, Lietuvos savivaldybių asociacijos, Seimo narių A. Endzino ir B. Vėsaitės pasiūlymus, kuriems Audito komitetas pritarė.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Teisės ir teisėtvarkos komiteto vardu –V. Žiemelis.

V. ŽIEMELIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, Teisės ir teisėtvarkos komitetas apsvarstė šį įstatymo projektą. Pagrindiniam komitetui siūlome tobulinti projektą, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus, taip pat į Seimo nario A. Endzino pasiūlymą. Taip pat Teisės ir teisėtvarkos komitetas iš dalies pritarė Seimo narės B. Vėsaitės 2009 m. vasario 17 d. pasiūlymui siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti šį projektą, numatant alternatyvią galimybę kas mėnesį arba kas ketvirtį perskaičiuoti šilumos kainas pagal objektyvius kriterijus.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas – E. Jurkevičius.

E. JURKEVIČIUS (TS-LKDF). Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas bendru sutarimu iš esmės pritarė pateiktam įstatymo projektui ir siūlė jį tobulinti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pateiktas pastabas ir kitų institucijų pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas pasiūlė nurodyti ir kintančios šilumos bazinės kainos daliai nustatyti naudojamą formulę, ir šios formulės elementų apibrėžimus. Pagrindinis komitetas šiam siūlymui iš dalies pritarė.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskutuoti užsirašė 4 Seimo nariai. K. Daukšys. Nėra. Kviečiu V. P. Andriukaitį į tribūną. Gerbiamasis Vyteni, jūs savo vardu? 5 minutės.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, pritarčiau J. Razmos išsakytai minčiai, kad svarstant šitą įstatymą, išties, ko gero, turėtų būti daug didesnis tautos atstovų būrys, kuris nagrinėtų šį labai sudėtingą įstatymą. Apskritai reikia pasakyti, kad komunalinės politikos aspektai Lietuvos Seime yra nenagrinėjami. Tuo tarpu didžioji dauguma Lietuvos gyventojų neabejotinai labiausiai nepasitiki pagrindinėmis valdžios institucijomis, nes jie susiduria su milžiniškom problemom savo kasdieniniame buitiniame gyvenime, ar tai būtų elektros energijos, ar tai būtų dujų, ar tai būtų vandens, ar šiukšlių išvežimo, ar laiptinių, liftų valymo ir t. t. reikalai. Tada jie visą savo susikaupusį pyktį išlieja ant Seimo, kuriame labai retai svarstome komunalinės politikos klausimus.

Štai dabar Šilumos ūkio įstatymo pakeitimai kaip tik tokie, kurie ir aktualūs bent šiuo aspektu daugeliui Lietuvos žmonių. Kita vertus, mes turime pasakyti, kad Lietuvos šilumos ūkyje, kaip apskritai komunaliniame ūkyje, įvyko sudėtingi ir gana keisti dalykai. Mes išties galime pasakyti, kad šilumos ūkis yra monopolizuotas per nuomą, per lizingą, monopolizuotas atskirų korporacijų, ar tai būtų „Rubikono“ grupės, ar kitų. Tas monopolizavimas turėtų kelti susirūpinimą ir mes turėtume atkreipti dėmesį į tai, kaip tame kontekste galima gauti tinkamą informaciją, galima ieškoti atsakymų į labai sudėtingus skaičiavimo klausimus, dėl techninių dokumentacijų, nes ten daugelis skaičiavimų slepia tai, ką dažnai tik specialistai gali pastebėti. Net ir Valstybinė kainų reguliavimo komisija tikrai negali turėti galimybės atskleisti visas technines ir kitas buhalterines paslaptis, kokios dažnai būna įtrauktos į kaštus, o po to gulasi ant vartotojų pečių ir vartotojai sumoka ir už tas paslaugas, kurios jiems neteikiamos.

Kolegos, norėčiau atkreipti dėmesį į S. Šedbaro išplatintą laišką ir jo analizę, kurioje keliami klausimai dėl šalto ir karšto vandens skaičiavimų ir apsisprendimo pasirinkti tiekėją arba nustatyti kainą tada, kai techniškai negalima atsakyti į tą klausimą. Manau, kad šios keliamos mintys yra teisingos, jo pasiūlymas keisti dabar galiojančio Šilumos ūkio įstatymo 2 straipsnio 2 dalį, atsisakant aprūpinimo karštu vandeniu būdo, kai šiluma karštam vandeniui ruošti perkama iš šilumos tiekėjo, o geriamasis vanduo karštam vandeniui ruošti perkamas iš geriamojo vandens tiekėjo, ir visi kiti dalykai yra logiški. Bet manau, jų dar nepakanka, ko gero, reikia paieškoti kitų aspektų, kaip reguliuoti šiuos mums labai svarbius klausimus. Manau, mūsų diskusijose mes turėtume tikrai kelti ir tuos klausimus, kaip valstybiniu būdu, ar kas pusmetį, ar per metus vieną kartą, apskritai apžvelgti visų komunalinių kainų problematiką Seime.

Dabar pažiūrėkite, kiek… miestuose, žinoma, situacija kitokia. Vienų savivaldybių teritorijose vienaip mokama, kitų – kitaip. Suprantama, tai riboja techninės sąlygos, šilumos tinklų techninė būklė, namų statyba, daug kitų dalykų. Bet mes vis tiek turime gauti informaciją ir galbūt išklausyti per metus pranešimų apie komunalinės politikos kainų dinamiką, ar tai būtų iš Ūkio ministerijos, ar iš Savivaldybių asociacijos, ar iš Vartotojų teisių gynimo tarnybų, kad tame kontekste mes galėtume priimti sprendimus. Paremdamas S. Šedbaro siūlymus, manau, kad kai svarstysime pataisas, turėtume labai atidžiai nagrinėti ir pasiremti skaičiavimais, atsakyti į daugelį klausimų. Ačiū.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu į tribūną A. Zuoką.

A. ZUOKAS (LCSF). Gerbiamieji Seimo nariai, iš tikrųjų džiaugiuosi, kad šis įstatymas šiuo metu svarstomas Seime. Net keista, kad iki šiol toks įstatymas nebuvo priimtas ankstesnių kadencijų. Tai rodo gerą pradžią, kad pagaliau Lietuvoje daugiau pradedame paisyti ne dujų tiekėjų arba dujų tarpininkų interesų, bet atsigręžiame į realias šilumos ūkio problemas. Be abejonės, yra labai svarbu ir tai, kiek iš tikrųjų Lietuvos žmonės mokės už šilumą artimiausią sezoną. Tikiuosi, kad Seimas greitai priims šį sprendimą, nes čia ypatingų diskusijų nereikia, nes patys šilumininkai sutinka, kad kainos būtų skaičiuojamos kas mėnesį, tačiau šalia to būtina įvertinti ir kitus strateginius tikslus, kuriems gali daryti įtaką šiandien Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Pavyzdžiui, šiuo metu Elektrėnuose planuojama statyti naują 420 megavatų kombinuoto ciklo jėgainę. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad ši jėgainė, gamindama elektrą, pagamintą šilumą atiduoda karosams šildyti šalia esančiame ežere. (Balsai, juokas salėje) Nieko bendro, gerbiamasis Seimo nary, ne su jumis susiję. Žuvytėms šildyti šalia Elektrėnų esančiame ežere. Jeigu panaši elektrinė būtų statoma prie Vilniaus arba prie Kauno, t. y. šalia konkretaus vartotojo, tai šilumos kainą tiek Vilniaus, tiek Kauno miesto gyventojams būtų galima sumažinti 5 ct. O kaip žinote, 1 ct bent jau Vilniuje yra daugiau negu 30 mln. litų per šildymo sezoną.

Be abejo, reikėtų atkreipti dėmesį dar ir į tai, kad savivaldybės vykdytų protingą politiką, skatindamos šilumos ūkio renovavimą, atsinaujinimą ir nebūtų vaikomasi politinių sprendimų, kurie pagrįsti tiesiog populizmu. Kaip yra pasakęs gerbiamasis Valstybinės kainų ir energetikos komisijos pirmininkas V. Poderys, netgi šiandien priėmus šį įstatymą ir leidus kainas reguliuoti ir perskaičiuoti kas mėnesį atsižvelgiant į dujų kainą, deja, tos savivaldybės, kurios nepriėmė laiku reikalingų sprendimų, realus šilumos kainų sumažėjimas pasieks kai kurias savivaldybes po mėnesio, dviejų, o tas, kurios daugiau žaidė politinius populistinius sprendimus ir politikavo, – tik po šešių ar aštuonių mėnesių. Taigi raginu Seimo narius kuo greičiau priimti šį įstatymą ir tikėtis, kad artimiausią sezoną Lietuvos gyventojai už šilumą mokės mažiau. Ačiū.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Į tribūną kviečiu A. Rimą.

A. RIMAS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, pačioje pradžioje noriu pasakyti, kad iš principo pritariu šio įstatymo projekto tikslui įtvirtinti galimybę kas mėnesį perskaičiuoti šilumos kainas ir taip lanksčiau reaguoti į kuro kainų pokytį. Iš tiesų dabar galiojantis modelis, pagal kurį centralizuotai tiekiama šilumos kaina, perskaičiuojama per metus vieną kartą arba gali būti iki dviejų kartų, nebeatitinka realios situacijos. Šilumos kainą būtina perskaičiuoti nedelsiant, kai pabrangsta arba atpinga kuras. Priėmę įstatymo projektą šiek tiek palengvinsime vartotojų gyvenimą. Tačiau, sakau, palengvinsime tik šiek tiek. Pagrindinės problemos lieka neišspręstos.

Žinia, centralizuotai tiekiamos šilumos kaina pasaulyje yra pigiausia. Deja, Lietuvoje gyventojai už centralizuotą šildymą moka daug brangiau nei kitus šildymo būdus naudojantys asmenys. Manau, kad tai taisytina padėtis. Matome žiemą žaliuojančias vejas, centralizuotai tiekiama šiluma prieš pasiekdama gyventojus prarandama kitais būdais, tačiau šilumos tiekėjai tuo nesirūpina. Ir kam rūpintis, jeigu žino, kad vis tiek gyventojai sumokės už viską. Manau, kad mums reikia labiau gilintis į šį įstatymą, dar tobulintinų dalykų yra daug.

Daug kalbama apie pastatų renovaciją, tačiau jeigu namus suremontuosime, šildymo trasos irgi turėtų būti suremontuotos, kad neatiduotų šilumos pakeliui. Vanduo, kanalizacija ir lietaus kanalizacija, fekalinė kanalizacija brangsta, tad šio įstatymo galimybė gyventojų bus palankiai priimta. Ačiū.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskusija baigta. Į tribūną kviečiu J. Razmą.

Gerbiamasis pranešėjau, ar mes pastraipsniui ir jūs pagal tai teiksite Seimo narių pasiūlymus ir komiteto išvadą, ar jūs kitaip pristatysite?

J. RAZMA (TS-LKDF). Gal patogiausia visiems būtų teikti ta tvarka, kaip surašytos komitetų išvados lentelėje. Pradedant nuo tos dalies, kur mes turime privalomai svarstyti, tai penkta dalis, subjektų turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę. O prieš tai gal paminėsiu, kad iš esmės Teisės departamento visoms pastaboms, išskyrus vieną, buvo pritarta.

PIRMININKĖ. Aš prašyčiau, jeigu Seimo nariai sutinka, kad neskaitytume ten, kur komitetas pritarė, o tik ten, kur komitetas Seimo nario pasiūlymui nepritarė, kad būtų argumentuojama, kodėl komitetas nepritarė. Prašom, gerbiamasis pranešėjau.

J. RAZMA (TS-LKDF). Buvo pateiktos iš esmės dvi alternatyvios kolegos A. Endzino pataisos. Jį tenkina faktas, kad vienai iš alternatyvų mes pritarėme ir bent komitete dalyvaudamas jis nebeprašė balsuoti dėl kitos. Kur parašyta nepritarti, čia ir autorius iš esmės atsiima tą pataisą.

PIRMININKĖ. Kreipiuosi į gerbiamąjį A. Endziną. Ar jūs atsiimate šią pataisą?

A. ENDZINAS (LSF). Taip, pranešėjas labai tiksliai įvardijo.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Toliau Seimo narės B. Vėsaitės.

J. RAZMA (TS-LKDF). Seimo narės Vėsaitės pasiūlymas ne kas mėnesį, o kas ketvirtį apskaičiuoti kintamąsias sudedamąsias. Komitetas nebuvo linkęs retinti kainų skaičiavimo, kai dabar atskiriame pastoviąją ir kintamąją sudedamąją. Manome, kad vartotojams bus aiškiau tas dažnesnis apskaičiavimas, tada bus aiškesnis ryšys su kuro kainomis, ypač tuo atveju, jeigu jos sparčiai kinta.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Kadangi pačios kolegės B. Vėsaitės nėra, man atrodo, kad pranešėjas aiškiai paaiškino. Gerbiamieji kolegos, kadangi nėra kolegės B. Vėsaitės, ar galime bendru sutarimu nepritarti pasiūlymui, kuriam nepritaria ir komitetas? Galime. Dėkoju.

Toliau S. Šedbaro pasiūlymas, kuriam komitetas irgi nepritarė. Gal S. Šedbaras pats pristatytų pasiūlymą?

S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Kolegos, čia yra keletas pasiūlymų. Aš esu pateikęs papildomų argumentų. Šiuo atveju mano pasiūlymai yra paremti susitikimais su šilumos tiekėjų organizacijomis, taip pat buvo gauta išvada ir iš Kainų ir energetikos kontrolės komisijos, taip pat konkrečiai ištyrus mano apygardoje susiklosčiusias konfliktines situacijas, taip pat atsižvelgiant į Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką. Šiuo metu iškyla labai daug ginčų, kas yra karšto vandens tiekėjas, kada ta šiluma naudojama būtent šildymui, ne karštam vandeniui, o šildymui. Šiuo atveju esamas teisinis reguliavimas, manau, buvo neapgalvotas, nepamatuotas, leidžia atsirasti ginčams, todėl siūlome štai tokias pataisas. Arba komitetas ne iki galo įsigilino, arba vis dėlto pasidavė tam tikriems šilumininkų argumentams. Manyčiau, kol kitaip nesugalvosime, reikia iš tiesų traktuoti, čia visos pataisos yra susijusios iš principo su tuo, kad šilumos tiekėjas yra ir karšto vandens tiekėjas. Nėra kito būdo tais atvejais.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamasis Jurgi Razma, tai gal jūs dabar pakomentuokite.

J. RAZMA (TS-LKDF). Bet vis tiek mes turbūt paeiliui turime kiekvieną pataisą nagrinėti?

PIRMININKĖ. Taip, po vieną.

J. RAZMA (TS-LKDF). Čia yra labai platūs komentarai ir galų gale matome pataisą. Jeigu aš teisingai suprantu, pirmoji pataisa yra, kai autorius siūlo išbraukti vieną iš apsirūpinimo karštu vandeniu būdų, t. y. išbraukti tą atvejį, kai šiluma karštam vandeniui ruošti perkama iš šilumos tiekėjų, o geriamasis vanduo karštam vandeniui ruošti – iš geriamojo vandens tiekėjų. Kadangi tokie atvejai yra galimi, egzistuojantys, tai komitetas nemanė dabar versti prisitaikyti visus prie siauresnio būdų rinkinio. Nebuvo pritarta.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamasis Stasy, jūs negalite už savo pataisą kalbėti. Ar yra norinčių pritarti S. Šedbaro pataisai? V. Andriukaitis. Prašau.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Taip, kolegos, aš jau diskusijose parėmiau S. Šedbaro pataisą, nes ji išties yra logiška. Šiuo atveju atkreipkite dėmesį į tai, jog kalbama apie tai, kai šilumos tiekėjas yra vienas, šalto vandens tiekėjas – kitas, o karšto vandens pašildymas yra nesusijęs. Aš remiu kolegos S. Šedbaro pataisą.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, Seimas turi apsispręsti balsuodamas. Kas pritaria S. Šedbaro pataisai, balsuoja už, kas pritaria komiteto pataisai, balsuoja prieš.

Balsavo 45. Už – 21, prieš – 4, susilaikė 20. Taigi S. Šedbaro pirmajai pataisai nepritarta.

Kviesčiau tada, gerbiamasis Stasy, pristatyti kitą jūsų pataisą, nes jai komitetas irgi nepritarė.

S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Na, šita pataisa yra susijusi daugiau su apskaitos klausimais. Apskaitos klausimais yra tokia situacija, jog esant tokiems neapibrėžtiems šilumos tiekėjo ir geriamojo vandens, šalto vandens tiekėjo tarpusavio santykiams yra neaišku, pagal ką turi būti skaičiuojamas patiektos šilumos karštam vandeniui paruošti šilumokaityje kiekis. Kai kuriuose namuose yra iš tiesų susiklosčiusi tokia reali praktika, kuri reikalauja, kad tas kiekis būtų skaičiuojamas pagal butuose esančius apskaitos prietaisus, kai kas tokius turi. Tačiau šiuo atveju apskaita turi būti vedama prie namo, kadangi jeigu prie namo nėra apskaitos padaryta ir jeigu nėra subjekto, kuris atsako už apskaitą (už apskaitą turi atsakyti karšto vandens tiekėjas, nes kito nėra), tai tokiu atveju šitas namas tuos nuostolius, kurie atsiranda laiptinėse, sienose ir t. t., jeigu nėra įvadinės apskaitos, įkalkuliuoja į kainą ir apmoka visi vartotojai, o ne šito namo vartotojai. Todėl kas yra susiję su apskaita, su atsakomybe už apskaitą, čia yra mano pasiūlymai, kad būtų tas iki galo sutvarkyta.

PIRMININKĖ. Gerbiamasis Jurgi, gal galėtumėte pakomentuoti, kodėl komitetas turėjo kitokią nuomonę?

J. RAZMA (TS-LKDF). Na, komitetas turėjo abejonių dėl tokių pataisų, tai šiek tiek keistų dabar esančią situaciją. Manau, kad tikrai dabar yra pakankamas reikalavimas, kad nepaskirstytas šilumos kiekis gali būti išdalinamas apmokėti vartotojams tik tuo atveju, jeigu tiekėjai įvykdė visas savo prievoles, sutvarkė karšto vandens apskaitą. Tai yra pakankamas dalykas apginant vartotojų interesus, tik gaila, kad su įstatymu susijusių aktų, kurie sprendžia šį klausimą, priėmimas yra labai užtrukęs ir ta norma gal ir šiandien dar visiškai negalioja.

Kiti kolegos S. Šedbaro pasiūlymai komiteto narių nebuvo priimti.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Už S. Šedbaro pataisą nori kalbėti V. Andriukaitis.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Aš norėčiau vis dėlto paagituoti visus balsuoti, nes, kaip matėte, komitetas nei paneigė, nei ką, tiktai kažkokių abejonių teišsakė arba neįsigilino į šią pataisą. Lygiai taip pat man labai gaila, kad pirmajai pataisai nepritarta. Jai nepritarta labai nedideliu balsų skaičiumi. Abi pataisos tikrai yra motyvuotos. Tai arba komitetas jas atmeta, kad būtų galima įtikinti, kad negeras pasiūlymas, arba vis dėlto sutikime, kad tos pataisos išties kelia labai rimtą klausimą, kuris iki šiol neišspręstas. Daugelis žmonių dėl to tikrai piktinasi. Aš remiu kolegos S. Šedbaro pataisą.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, aš kviečiu balsuojant išreikšti savo poziciją. Kas remiate S. Šedbaro pataisą, balsuojate už, kas pritariate komiteto išvadai, balsuojate prieš.

Balsavo 46 Seimo nariai. Už – 26, prieš – 2, susilaikė 18. Pataisai pritarta.

Gerbiamasis Stasy, atrodo, dar viena pataisa?

J. RAZMA (TS-LKDF). Aš supratau, kad čia mes pataisą svarstėme kaip kompleksinę…

PIRMININKĖ. Kaip kompleksinę.

J. RAZMA (TS-LKDF). …kuri buvo iš dviejų dalių.

PIRMININKĖ. Tvarka, tai tada pritaria. Tai tada šis balsavimas pritaria S. Šedbaro pataisai iš dviejų pozicijų.

Ir kreipiuosi į komiteto pranešėją. Kadangi po posėdžio jau gautas papildomas protokolas, Seimo narių R. Sinkevičiaus pasiūlymui komitetas irgi pritarė ir Seimo nario J. Razmos pasiūlymui komitetas pritarė. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti Seime pono R. Sinkevičiaus ir gerbiamojo J. Razmos pasiūlymams? Galime. Dėkoju.

Gerbiamasis pranešėjau, aš jums dėkoju. Dabar dėl viso įstatymo projekto po svarstymo už – J. Veselka.

J. VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, galiu tiek pasakyti, kad aš irgi, perskaitęs paskutinį variantą, dviem atvejais suabejojau, ar mes šiek tiek nenusivažiavome. Bet tam yra dar priėmimas. Ir štai gerbiamojo S. Šedbaro išsakytos dar kartą mintys, bus galima pasižiūrėti. Bet mes bijome vieno, kad einame tuo keliu: ant to paties vamzdžio prisodinti kuo daugiau struktūrų. Ir kuo daugiau struktūrų ant to paties vamzdžio prisodiname, tuo brangiau viskas išeina. Todėl mes labai atsargiai žiūrime, kad vis dėlto geriau, kai vienas tvarkosi, kai sistema yra nekonkurencinga su kita sistema. Tai vienas dalykas.

Antras dalykas. Gerbiamieji kolegos, yra didelis patobulinimas, nes matysis šilumos kainos kitimas, kai keičiasi energetinių resursų kaina. Iki šiol metais atsilikdavo ir būdavo, kada, sakysim, dujų ar medienos kainos mažėja, šilumos kaina auga, nes skaičiuojama pagal praeitus metus. Tai čia bus labai aiški tvarka.

Toliau, gerbiamieji. Iki šiol buvo, kad Kainų ir energetikos komisija pati rengdavo metodikas, pati nustatydavo kriterijus, pati įgyvendindavo. Šiuo atveju Energetikos komisija pasiūlys, o Vyriausybė patvirtins kriterijus ir tik tada Vyriausybė galės… t. y. Energetikos komisija pagal Vyriausybės patvirtintus kriterijus nustatinės kainas. Taip pat savivaldybėms suteikta didesnė teisė dalyvauti šilumos kainų nustatymo procese. Todėl manyčiau, kad šitam įstatymo projektui būtina pritarti, o tuos dalykus, kurie man kelia abejonių po pataisymo, ir gerbiamojo S. Šedbaro dar pažiūrėsime, mes iki priėmimo turime teisę dar kartą pasigilinti ir išnagrinėti. Siūlau pritarti. Ačiū.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, prieš norinčių kalbėti nėra, todėl kviečiu balsuoti. Kas pritariate po svarstymo Šilumos ūkio įstatymo 2, 15, 22, 32 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Su S. Šedbaro Seimo patvirtinta pataisa. Ir visų kitų, kurioms komitetas pritarė.

Balsavo 44 Seimo nariai: už – 44, prieš nebuvo ir susilaikiusių nebuvo. Taigi po svarstymo įstatymo projektui Nr. XIP-269(3) pritarta.

Gerbiamieji kolegos, registruojamės. Kol registruojamės, norėčiau pasakyti, kaip dirbsime vakariniame posėdyje. Pirmas klausimas bus Seimo rezoliucijos „Dėl Lietuvos narystės į Europos Sąjungoje 5-ųjų metinių“ projektas. Yra gautas Seimo Pirmininko siūlymas – ypatinga skuba dėl Seimo nutarimo „Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Vyriausybę parengti Studijų finansavimo įstatymą“. Ir balsavimas liko dėl Advokatūros įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo.

Šiuo metu užsiregistravo 42 Seimo nariai. Po mano išvardytų šitų darbų, kurių mes nepadarėme rytiniame posėdyje, bus biudžeto svarstymo 1 dalis.

Dabar, gerbiamieji kolegos, 2009 m. balandžio 30 d. rytinį posėdį baigiame. Pertrauka iki 15 val.

---

* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LCSF – Liberalų ir centro sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; TPPF – Tautos prisikėlimo partijos frakcija; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.