Seimo rytinis nenumatytas plenarinis posėdis Nr. 67

2009 m. balandžio 28 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas A. VALINSKAS, Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja I. DEGUTIENĖ ir Seimo Pirmininko pavaduotojas R. ŠUKYS

Seimo valdybos patvirtinta 2009 m. balandžio 28 d. (antradienio) nenumatytų plenarinių posėdžių darbotvarkė

PIRMININKAS (A. VALINSKAS). Kolegos, šiandien balandžio 28 d., antradienis, metas pradėti mūsų šiandienos rytinį plenarinį posėdį. Skelbiu jo pradžią ir kviečiu registruotis.

Užsiregistravo 77 Seimo nariai. Dėl darbotvarkės, aš matau, prie šoninio mikrofono jau pasiruošę. Prašau, V. Gedvilas.

V. GEDVILAS (DPF*). Dėkoju, gerbiamasis Pirmininke. Mielieji kolegos, siūlyčiau darbotvarkės 2-5a klausimą – Mokslo ir studijų įstatymo projektą – perkelti į rytinį posėdį, nes tai yra gana svarbus projektas, visi jį laikome prioritetu. Galbūt pradedame nuo šio įstatymo projekto priėmimo. Mano būtų toks pasiūlymas. Ačiū. (Balsai salėje) Prašau frakcijos vardu.

PIRMININKAS. Dėkoju. Pasiūlymas frakcijos vardu. Netrukus balsuosime. Galbūt dėl to paties Seimo narys J. Veselka. Prašau.

J. VESELKA (TTF). Gerbiamasis Pirmininke, praeitą ketvirtadienį, kai aš pasiūliau įtraukti klausimą dėl Ignalinos atominės elektrinės II bloko darbo pratęsimo, jūs sakėte, valdyboje svarstysite. Ar užmiršote? Nėra nei antradienį, nei ketvirtadienį.

PIRMININKAS. Galiu atsakyti. Valdyba svarstė, bet nepritarė įtraukimui į šios savaitės darbotvarkę, bet artimiausiu metu, kai bus apsvarstytas biudžetas, klausimas bus įtrauktas.

J. VESELKA (TTF). Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū jums. (Balsai salėje) Prašau.

V. STUNDYS (TS-LKDF). Reaguodamas į V. Gedvilo prašymą dėl Mokslo ir studijų įstatymo perkėlimo, prašyčiau nepritarti ir palikti taip, kaip yra, nes komitetas tik baigė posėdį ir rengiama paskutinė išvada. Perkėlimas tikrai būtų trikdantis dalykas.

PIRMININKAS. Dėkoju. V. Gedvilas atsiima savo prašymą. Nagrinėsime taip, kaip numatyta darbotvarkėje. Ar dėl 1-1 klausimo dar būtų pasiūlymų ir pataisų, t. y. būtent šios dienos darbotvarkės?

Č. Juršėnas. Prašome per šoninį mikrofoną.

Č. JURŠĖNAS (LSDPF). Gerbiamasis Pirmininke, mielieji kolegos, kadangi mes visi turime pakankamai darbų ir dieną, ir vakare, o kai kas ir naktį, tai siūlau baigti tikrai 19 val.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis Česlovai, iš tiesų darysime viską, kad baigtume dar anksčiau. Noriu priminti, kad vieną dieną mes vietoj 19 val. baigėme 18 val., taigi turime sutaupytą valandą rezervo.

Mielieji kolegos, ar būtų galima pritarti darbotvarkei bendru sutarimu? (Balsai salėje) Dėkoju. Kadangi matau, jog mūsų dar pagausėjo, daugiau nei 77 Seimo nariai, galbūt simboliškai patvirtindami darbotvarkę mes dar kartą leisime užsiregistruoti tiems, kurie šiek tiek vėlavo. Kviečiu dar kartą registruotis.

Užsiregistravo 83 Seimo nariai.

Seimo nutarimo „Dėl G. Vilkelio atleidimo iš Seimo kanclerio pareigų“ projektas Nr. XIP-575 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

Darbotvarkės 1-2 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl G. Vilkelio atleidimo iš Seimo kanclerio pareigų“ projektas Nr. XIP-575. Kviečiu toliau posėdžiui pirmininkauti I. Degutienę.

PIRMININKĖ (I. DEGUTIENĖ, TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, 1-2 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl G. Vilkelio atleidimo iš Seimo kanclerio pareigų“ projektas Nr. XIP-575. Pranešėjas – Seimo Pirmininkas A. Valinskas.

A. VALINSKAS. Labas rytas dar kartą, gerbiamieji kolegos. Naudodamasis Statuto suteikta teise siūlyti Seimui, t. y. jums, mielieji kolegos, atleisti vieną iš pagrindinių mūsų kanceliarijos vadovų, teikiu Lietuvos Respublikos Seimui nutarimo projektą „Dėl G. Vilkelio atleidimo iš Seimo kanclerio pareigų“. Jame yra du straipsniai.

1 straipsnio 1 dalis skamba taip: „Atleisti G. Vilkelį iš Seimo kanclerio pareigų“. 2 straipsnis – „G. Vilkelio atleidimas iš Seimo kanclerio pareigų. Atleidimo diena laikyti pirmą darbo dieną pasibaigus nedarbingumo laikotarpiui.“ Nutarimas įsigaliotų nuo priėmimo.

Teisės departamento išvada – alternatyvių projektų departamente negauta. Kam galbūt kyla abejonių, siūlyčiau atkreipti dėmesį, jog projektas atitinka juridinės technikos taisykles. Tai yra oficiali Teisės departamento išvada.

Ant savo darbo stalų turite išdalytus lapus, kuriuose yra smulkiai, kai kur ir per daug smulkiai surašytos atleidimo iš pareigų priežastys. Jos tikrai nėra visos. Jeigu nesugaišiu daug jūsų laiko, tiesiog norėčiau kai kurias akcentuoti.

Pirmiausia tai yra dėl Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos ir įmonės „Greminta“ sudarytų sutarčių esminių trūkumų ir „Gremintos“ neįvykdytų Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos vidaus audito ataskaitų rekomendacijų, už kurių įvykdymą kaip kanceliarijos vadovas buvo atsakingas asmeniškai būtent ponas G. Vilkelis. Jeigu domina kai kurie šios sutarties ir šio klausimo aspektai, galiu pasakyti, kad iki šio laiko nei „Greminta“, nei kanceliarija, vadovaujama kanclerio, neįvykdė dar nuo 2006 m. vidurio Valstybės kontrolės valstybinio audito ataskaitoje nurodytų įpareigojimų. Buvo labai aiškiai pasakyta, kad „Greminta“ naudojasi valstybiniu turtu pažeisdama įstatymų normas, tačiau į šias pastabas niekaip nebuvo reaguota ir atsižvelgta.

Taip pat dėl priėmimo į valstybės tarnybą konkurso Seimo kanceliarijoje laisvoms pareigoms užimti organizavimo ir vykdymo pažeidimų. Paminėtinas faktas, kad Seimo kanclerio 2008 m. birželio 9 d. įsakymu dėl pretendentų atrankos sudaryta Pretendentų atrankos komisija konkursui Personalo skyriaus vedėjo pareigoms užimti Seimo kanceliarijoje. Atrankos komisijos pirmininku paskirtas Seimo kancleris G. Vilkelis. Be to, minėto įsakymo 4 punktu Seimo kancleris paskyrė Seimo kanclerio biuro patarėją, atsakingą už testo Personalo skyriaus vedėjo atrankai, kurį sudarė 50 klausimų, parengimą ir saugojimą. Tiesiog pažymėtina, jog galbūt ir dėl keisto sutapimo į visus klausimus nuo 25 iki 50 atsakymai buvo pirmieji. Būna sutapimų. Taip pat remiantis Personalo skyrius vedėjo pareigybės aprašymu, patvirtintu Seimo kanclerio įsakymu, vienas iš specialiųjų reikalavimų šias pareigas einančiam valstybės tarnautojui – mokėti vieną užsienio kalbą (anglų, prancūzų ar vokiečių) pažengusio vartotojo lygmens B2 lygiu, taip pat mokėti dar vieną užsienio kalbą pažengusio vartotojo lygmens B1 lygiu. Norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į tą faktą, jog konkursą laimėjusi kandidatė, atsakinėdama žodžiu, konkurso metu paprašius pakalbėti viena iš pagrindinių užsienio kalbų, tai padaryti atsisakė nemotyvuodama, tačiau komisijos pirmininkas Seimo kancleris G. Vilkelis neatsižvelgdamas į tai leido minėtai kandidatei toliau tęsti dalyvavimą konkurse, paprasčiausiai pasiūlė kalbėti tomis kalbomis, kurias jį moka. Tai patvirtino konkurso metu padarytas garso įrašas.

Trečia. Dėl 2007 m. rugpjūčio 27 d. statybos rangos sutarties. Norėčiau atkreipti jūsų dėmesį, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija, atstovaujama Energetikos ir ūkio departamento direktoriaus pono V. Dastiko, rugpjūčio 27 d. pasirašė su įmone UAB „Lemminkainen Lietuva“ kaip rangovu statybos rangos sutartį, pagal kurią Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija, atstovaujama Seimo kanclerio pono G. Vilkelio, sutartyje įvardyto mokėtoju, įsipareigojo pervesti užsakovo lėšas į nurodytą banko sąskaitą pagal pateiktą užsakovo paraišką už Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės Akto signatarų laidojimo kvartalo memorialo statybos darbus. Pagal sutarties 2 punktą, darbų kaina iš viso – 1 mln. 223 tūkst. 637 Lt su PVM. Išnagrinėjus minėtos sutarties nuostatas konstatuotina, kad visiškai neaišku, kokiu teisiniu pagrindu remdamasi Seimo kanceliarija įsipareigojo mokėti už Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės Akto signatarų laidojimo kvartalo memorialo statybas, kurias kaip užsakovas organizavo Vilniaus miesto savivaldybė.

Ketvirta, dėl mokslo darbų žurnalo „Parlamento studijos“ leidybos teisių ir finansavimo. Seimo kancleris ponas G. Vilkelis, nenurodydamas savo sprendimo priežasčių, pernai… 2007 m. balandžio 23 d. raštu pareikalavo Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos perleisti žurnalo „Parlamento studijos“ leidybą ir finansavimą įmonei Seimo leidyklai „Valstybės žinios“ ir informavo, kad leidinio finansavimo kaštus 2007 m. II pusmetyje padengs įmonė „Valstybės žinios“ ir Seimo kanceliarija, o nuo 2008 m. sausio 1 d. Seimo kanceliarija numatys atitinkamas lėšas ir biudžeto projekte, apie tai informuodama Lietuvos Respublikos finansų ministeriją. Konstatuotina, kad Seimo kancleris G. Vilkelis, minėtu raštu pareikalavęs Nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos perleisti mokslo darbų žurnalo „Parlamento studijos“ leidybos ir finansavimo teises valstybės įmonei Seimo leidyklai „Valstybės žinios“, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, nes be teisinio pagrindo įpareigojo nepriklausomą viešąją įstaigą Nacionalinę M. Mažvydo biblioteką vykdyti savo valdingus įgaliojimus.

Penkta, į ką norėčiau atkreipti ypatingą dėmesį, dėl darbo užmokesčio lėšų panaudojimo Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijoje 2008 m. Išnagrinėjus Seimo kanceliarijos pateiktą pažymą apie darbo užmokesčio lėšų panaudojimą Seimo kanceliarijoje 2008 m., nustatyta, kad per 2008 m. III ketvirtį Seimo kanclerio įsakymais buvo išmokėta 1 mln. 200 tūkst. su trupučiu Lt, o per IV ketvirtį – 959 su trupučiu tūkst. Lt darbo užmokesčiui skirtų lėšų Seimo kanceliarijos darbuotojams skirtoms priemokoms ir išmokoms mokėti. Tai sudaro daugiau nei 2 mln. iš viso per paskutiniuosius 2 praėjusiųjų metų ketvirčius, kurių metu valstybės institucijos jau žinojo, nes buvo informuotos ir buvo raginamos susilaikyti nuo panašių veiksmų, esant ekonominei recesijai, taupyti valstybės biudžeto lėšas.

Tokios būtų pagrindinės išvardintos priežastys. Jų, be jokios abejonės, yra daug, gerokai daugiau, jūs patys jas puikiai žinote.

Galbūt yra galimų klausimų, aš pasiruošęs, nors pagal Statutą ir nenumatyta, jeigu kolegos neprieštarautumėte, 10 min. skirti atsakymams. Į jūsų klausimus aš pasiruošęs atsakyti.

PIRMININKĖ. Dėkoju, Pirmininke. Jūsų nori klausti 11 Seimo narių. K. Daukšys. Nematau. A. Sysas.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis Pirmininke, aš atsivertęs Seimo kanceliarijos struktūrą ir Seimo darbo organizavimą, Seimo kanclerio pareigas ir teises. Čia yra 20 punktų, kuriuos patvirtino pati Valdyba, todėl mano klausimas dėl to, kas parašyta šitame nutarimo priede. Ar buvo koks nors sprendimas, kuris nebūtų derinamas Valdyboje? Aš suprantu, kad jūs – jaunas Seimo Pirmininkas, bet kaip turintis patirtį žinau, kad visus tokius dalykus visada svarstydavo ir Valdyba. Ar turės progos ponas kancleris paaiškinti jam metamus kaltinimus? Labai ačiū.

A. VALINSKAS. Galiu pasakyti, kad iš to, ką pasakiau, tikrai ne visi sprendimai buvo tvirtinami Valdyboje, nes jie labai dažnai, apeinant ją, buvo priimami vienasmeniškai, kaip ir dėl minėto „Parlamento studijų“ leidinio. Tokių sprendimų, galiu pasakyti, yra gerokai daugiau, ir geranoriškas Valdybos prašymas išgirsti atsakymus dėl vienų ar kitų priimtų sprendimų, deja, atsimušdavo tarytum žirniai į sieną, kaip ir mes nesulaukėme pagrįstos nuomonės ir pagrįstų argumentų dėl Parlamentinio bendradarbiavimo centro veiklos. Galų gale valdyba priėmė sprendimą šio centro veiklą nutraukti, taip ir neišgirdusi argumentų, kodėl tai buvo įkurta. Aš noriu pasakyti, kad tikrai ne dėl visų sprendimų, apie kuriuos vėliau paaiškėjo, kad jie buvo nevisiškai pagrįsti, kancleris derino savo veiksmus su Valdyba, kaip ir dabar, kiek aš žinau, nelabai ruošiasi atsakyti į kai kuriuos mūsų klausimus.

PIRMININKĖ. Klausia R. Ačas.

R. AČAS (TTF). Gerbiamasis Pirmininke, prašom pasakyti, ar nėra pagrindinė kanclerio atleidimo priežastis tai, kad vis dėlto jūs su kancleriu „nesusidirbote“ tuo klausimu, kai uždraudėte žurnalistams kai kur vaikščioti, kai ką filmuoti ir visa kita? Ar nesupykdė jūsų kancleris, kad ne jis prisiėmė atsakomybę grynai dėl šito sprendimo, o išėjo informacija, kad tai buvo jūsų iniciatyva? Tai pirma klausimo dalis.

Antra klausimo dalis. Jūs daug ką išvardinote, bet aš pasigedau tarp visų kanclerio „griekų“, kaip jūs vertinate Teisės departamento darbą, nes, kiek man tenka stebėti, praktiškai Teisės departamentas dirba labai stichiškai, nėra nei atestavimo kriterijų, nei žmonių atrankos kriterijų. Ir šiaip galima pasakyti, kad Teisės departamentas vykdo užsakymus, kokią teisės išvadą reikia parašyti. Tikrai, šitas departamentas yra žemiau kritikos ribos.

A. VALINSKAS. Gerbiamieji kolegos, jeigu jūs nieko prieš, aš gal pradėsiu nuo antrojo klausimo. Tikrai negalėčiau komentuoti šiuo metu Teisės departamento darbo, bet aš manau, kad tie priekaištai, kuriuos jūs išsakote, beje, ne vienintelis, gali turėti pagrindo. Aš manau, kad mes darbo tvarka tai aptarsime, pasikvietę į mūsų vienokio ar kitokio susitikimo formatą departamento darbuotojus, kad jie pasiaiškintų, nes šiuo metu aš tikrai negaliu atsakyti į tuos klausimus, kuriuos adresuoti turėtume jiems.

Dėl kanclerio. Jokių „nesusidirbimo“ ar „susidirbimo“ požymių aš tikrai neįžvelgiu, nes aš manau, kad šias pareigas turi eiti žmogus, kuris dirba kartu su visais ir kartu visiems parlamentarams, visiems politikams, o ne dažnai tik sau. Jis neturi dirbti asmeniškai vienam Seimo Pirmininkui arba vienai ar kitai Seimo frakcijai. Šitas problemas turbūt jūs žinote gerokai anksčiau, aš jas radau jau atėjęs, tik jos skambėjo vis garsiau ir garsiau.

Žurnalistų klausimas visiškai niekuo dėtas. Niekas nesiruošia dėl to kanclerio nei kaltinti, nei prašyti jo prisipažinimo, nes tai yra labai simbolinis dalykas, palyginus su tais pažeidimais, kurie, deja, yra padaryti. Šiuo metu aš tiesiog teikiu Seimui apsispręsti, naudodamasis savo, kaip Seimo Pirmininko, teise. Ar iš tiesų, gerbiamieji kolegos, jus, kaip politikus, tenkina tos struktūros, kurios darbas skirtas jums aptarnauti, darbo kokybė? Mes turime absoliučią priešpriešą kanceliarijoje. Yra didelė problema, kad dabar yra net ne dvivaldystė, o absoliuti bevaldystė, nes sprendimai nepriimami. Taip minimum mes galime turėti dar 2 mėnesius, nes pagal darbo įstatymus, deja, bet 120 dienų galima tęsti „biuletenius“. Tai reiškia, kad dar 2 mėnesius mes suteiktume mandatą tęstis tokiai situacijai, nepaaiškindami žmonėms, kad sprendimus reikia priimti dabar, nes Finansų ministerija įpareigojo priimti sprendimus sumažinti kanceliarijoje iki 160 etatų. Bet tai reikia daryti jau dabar, o situacija tokia, kad kanceliarija susiskaldžiusi į dvi dalis, ir mes šiandieną, šiaip ar taip, turime priimti tą sprendimą, kad baigtųsi bevaldystė ir kad parlamentas pats išreikštų valią, kad ta tarnyba, kuri organizuoja mūsų darbą, dirbtų visam parlamentui, kiekvienam iš jūsų. Štai jūsų pagrindinis apsisprendimo argumentas. O daugybę priekaištų aš kancleriui išsakau tik savo lūpomis, bet iš jūsų pačių išgirdęs, iš dar ankstesnių kadencijų esančių žmonių. Dėl to jūs patys turėtumėte apsispręsti.

PIRMININKĖ. Klausia Z. Balčytis. Gerbiamieji kolegos, salėje tikrai didelis šurmulys, prašau dėmesio.

Z. BALČYTIS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamasis Pirmininke, iš tikrųjų ir šiandieną Seniūnų sueigoje kėlėme šitą daugiau juridinį klausimą. Mes matome jūsų susirūpinimą. Iš tikrųjų ta problematika, kuri yra Seimo darbe šiandien, per tuos penkis mėnesius, kaip matome, nieko ir nepavyko iš esmės pagerinti, tos problemos kaip buvo, taip ir liko.

Tačiau labai paprastas klausimas. Mes šiandien bet kuriam pareigūnui, nesvarbu, kokias jis pareigas užima, jeigu jis yra Seimo paskirtas, turėtume sudaryti galimybę atsakyti į Seimo narių klausimus. Jeigu to nebus ir jeigu teismas po to, kai jis galbūt kreipsis į teisėsaugos institucijas, pripažins šį faktą esminiu ir bus priteista tam tikra žala, padaryta jam, iš Seimo lėšų, kas tą žalą, jūsų nuomone, turėtų padengti? Jūs šiandien, kaip Seimo dauguma, neįsiklausydama nei į tam tikrų teisininkų, nei į mūsų opozicijos prašymus įtraukėte klausimą ir, kiek mes suprantame, jį šiandien skubos tvarka siūlote priimti.

A. VALINSKAS. Galiu atsakyti dar kartelį akcentuodamas, jog Teisės departamento išvada yra vienareikšmė. Dar kartą priminsiu, kad projektas atitinka juridinės technikos taisykles. Toliau. Seimo kancleriui G. Vilkeliui yra įteiktas pranešimas, kad šiandien Seimo posėdyje bus svarstomas Seimo nutarimo dėl kanclerio atleidimo projektas. Taigi tikrai sudarytos galimybės ir teisė kalbėti ir išsakyti savo nuomonę.

Kita vertus, noriu atkreipti dėmesį į nutarimo 1 straipsnio 2 dalį, kuri sako, kad „G. Vilkelio atleidimo iš Seimo kanclerio pareigų diena laikyti pirmą darbo dieną, pasibaigus nedarbingumo laikotarpiui“. Taigi aš manau, kad fiziškai išgirsti arba išsakyti jums savo argumentus, mielieji kolegos, kancleris norėdamas tikrai galėjo, arba, informuodamas apie gautą ir įteiktą Sekretoriato informaciją, galėjo paprašyti, kad būtų galima nukelti į kitą dieną. Jokios reakcijos, deja, nebuvo. Taigi aš manau, jeigu žmogus turi interesų, tai jis aktyviai ir veikia. Šiuo metu yra neveikimas, kuris dar kartą patvirtina, kad, deja, šias pareigas eina šiek tiek problemiškas asmuo. Jeigu jūs nuspręsite kitaip, mes turėsime tokią kanceliariją, kokią turime. Aš manau, kad labai formalizuoti ir akcentuoti ligos aspekto nereikėtų, nes minėti pažeidimai neturi nieko bendra su liga. Nieko bendra. Jie buvo padaryti gerokai… (Balsai salėje) Teisine prasme, aš dar kartą pakartosiu, yra teisininkų išvados, kurios yra vienareikšmės, t. y. jokių teisinių problemų dėl to visiškai nėra.

PIRMININKĖ. Klausia B. Pauža.

B. PAUŽA (LSDPF). Ačiū. Gerbiamasis Pirmininke, jūs turbūt sutiksite, kad Seimo kancleris nėra visiškai laisvas priimdamas savo sprendimus. Yra valdyba, yra galų gale ir Seimo Pirmininkas. Anksčiau buvo kitas, dabar esate jūs. Juo labiau kad, mūsų žiniomis, gerbiamasis G. Vilkelis į darbą turėtų grįžti gegužės 4 d. Liko tik kelios dienos, ir ar neatrodo, kad šios dienos pateikimas šiek tiek prasilenkia su žmogiškumu? Tai vienas dalykas.

Kitas dalykas, galbūt visa tai turi tam tikrą politinį atspalvį. Dėl savaitės ar kelių dienų, man atrodo, galėjome palaukti, kada ateis į darbą ir tada pateikti tą klausimą. Mes nesiginčijame dėl tų motyvų, ką jūs čia išdėstėte, tačiau žmogiškumas lyg ir reikalautų kitaip elgtis. Ačiū.

A. VALINSKAS. Dėkoju. Pirmiausia dėl politinių motyvų. Galiu pasakyti, kad politikos šioje vietoje iš tiesų nėra. Kanceliarijai turi vadovauti žmogus, kuris dirbtų pirmiausia ne sau arba ne kuriai nors asmenų grupei. Aš labai paprastai noriu atsakyti į klausimą, kuris lyg ir nuskambėjo tarp eilučių, kas bus numatomas kitas. Aš galiu pasakyti, kad šio žmogaus, arba tos kandidatūros, aš negaliu įvardyti, nes paprasčiausiai jos neturiu. Ir spaudoje pasirodančios kai kurios spekuliacijos minint vieno ar kito politiko iš Šiaulių pavardę, galiu pasakyti atsakingai, kad tas žmogus, kuris minimas spaudoje, ponas Mikšys, niekada mano nebuvo svarstomas ir nebus jums teikiamas. Aš siūlau problemą išspręsti padalinus ją į dvi dalis. Pirmiausia išspręsti klausimą su dabartiniu kancleriu taip arba ne. Ir ištarus taip, kad jis yra atleidžiamas, Seimui bus pristatyta kandidatūra, kurią jūs visi turėsite patvirtinti. Manau, kad tai yra labai logiškas ir aiškus kelias.

Dabar dėl žmogiškumo. Aš dar kartą noriu pasakyti, man labai džiugu, kad jūs rūpinatės kolega G. Vilkeliu, tačiau dar kartą noriu sugrįžti prie mano ką tik minėto fakto, jog ponas G. Vilkelis buvo informuotas, kad šiandien tai bus daroma. Deja, jis nepareiškė jokio noro arba prašymo šį klausimą atidėti, arba nurodyti datą, kada jis galės tai padaryti. Taigi aš norėčiau atkreipti dėmesį, kad pagal valstybės tarnautojų atleidimą iš pareigų valstybės tarnautojas dėl laikinojo nedarbingumo nedirbti gali ne daugiau kaip 120 kalendorinių dienų iš eilės. Ponas G. Vilkelis dabar nedirba nuo vasario 24 d., t. y. 64 kalendorines dienas. Taigi tai sudarytų prielaidas nedirbti dar du mėnesius ir palikti tą situaciją, kuri yra. Ar mes to norime? Aš manau, tikrai ne. Teisinių problemų, dar kartą noriu pakartoti, tikrai galima mėginti ieškoti, bet jų nėra, nes dar kartą atkreipsiu dėmesį, kad atleidimo diena laikoma pirmoji darbo diena, pasibaigus nedarbingumo laikotarpiui.

Šiandien Seimas turi išreikšti savo politinę valią, ar tenkina kanceliarijos, kuri aptarnauja Seimą, vadovo darbo kokybė. Nuo to, manau, mes visi tik laimėsime. Turi būti aiškumas, nes tarp kanceliarijos žmonių yra priešprieša, yra daugybė įtampų, jūs patys tai puikiai jaučiate. Tai atsiliepia ir mūsų darbo kokybei.

Kolegos, aš prašau savo pačių labui, dėl mūsų darbo kokybės apsispręsti. Aš šį pasiūlymą jums teikiu, o dabar jūsų sprendimas ir jūsų valia. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, laikas klausti baigėsi. Dabar diskusijoje yra užsirašę 2 Seimo nariai. Į tribūną kviečiu S. Pečeliūną. Dėl vedimo tvarkos Č. Juršėnas.

Č. JURŠĖNAS (LSDPF). Gerbiamoji pirmininke, gerbiamieji kolegos, šiandien Seniūnų sueigoje mes šį klausimą gana plačiai nagrinėjome. Jis išties yra sudėtingas ir netgi tam tikra prasme dramatiškas, ir buvo suformuluota mintis, kad šiandien apsiribojame pateikimu, o galutinį sprendimą priimsime tik tada, kai išklausysime patį kanclerį, nes jis vis tiek turi atsakyti. To reikalauja tam tikra tvarka ir, kaip jau čia buvo pasakyta, žmoniškumas. Apsiriboti pateikimu.

PIRMININKĖ. Gerbiamasis kolega, nežinau, arba aš negirdėjau, bet klausiu ir kitų. Nebuvo tokios kalbos, kad šiandien Seniūnų sueigoje būtų diskutuota, kad bus tik pateikimas. Dar kartą tada noriu pacituoti Statuto 218 straipsnį „Pareigūno atleidimo procedūra“. Pirmiausia buvo Seimo Pirmininko pristatymas, toliau atsakymai į klausimus, toliau diskusija dėl Seimo pareigūno ar valstybės institucijos vadovo atleidimo ir toliau yra sprendimas. Taip ir vadinasi – „Sprendimas dėl Seimo pareigūnų ar valstybės institucijų vadovų atleidimo priimamas slaptu balsavimu daugiau kaip pusės visų Seimo narių balsų dauguma.“ Dabar procedūriškai tai ir vyksta. Diskusijoje dalyvauja S. Pečeliūnas. Toliau bus motyvai keturi – už, keturi – prieš. Ir tada bus pertrauka, per kurią bus parengti biuleteniai slaptam balsavimui. Dabar gerbiamasis S. Pečeliūnas.

S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū, mielieji kolegos, už šią suteiktą galimybę. Nekalbėsiu apie tai, ką jūs gavote raštu. Pakalbėsiu apie kitus dalykus, kurie šiame rašte nesurašyti. Štai ir dabar nuo 9 val. ryto už upės teisme vyksta byla tarp buvusių Seimo darbuotojų ir kanceliarijos, inicijuota pono E. Vilkelio. Aš esu vienintelis iš jūsų visų, kuris žino šią istoriją nuo pat pradžių, einu ir ginu Seimo darbuotojus nuo Seimo kanclerio savivalės. Daug kanclerių teko matyti per visas šitas penkias kadencijas, turbūt penkis. Deja, turiu konstatuoti, kad tokio įžūlaus ir savo kolegų negerbiančio asmens sutikti neteko.

Praeitos kadencijos Seimo nariai turbūt atsimena, kaip kai kurie iš jų mėnesį vaikščiojo Seimo koridoriais neturėdami savo darbo vietos ir į jų klausimus, kada gaus kokį nors stalelį kokiame nors kabinetėlyje, Seimo kancleris atsakė: „Va, matai mano kišenes? aš kišenėse kabinetų nesinešioju.“ Tai Seimo kanclerio atsakymo Seimo nariui citata.

Taigi primenu, kad tai vienintelis asmuo iš visų buvusių kanclerių, kuris drįso negerbti Seimo narių, laikyti juos savo pavaldiniais ir nesuvokė, kas įeina į Seimo kanclerio pareigas.

Teisinius dalykus jūs matėte, čia tik dalis jų surašyta. Tai asmuo, kuris drįso, leido sau, kerštaudamas dėl nebalsavimo už jo kandidatūrą, šmeižti kai kuriuos Seimo narius išgalvotomis istorijomis. Nenoriu čia jums visko dėstyti. Jeigu kam labai įdomu, personaliai pasakysiu. Nerado progos net atsiprašyti, kad gal tai nesusipratimas, gal jis pasikarščiavo, gal kažko nežinojo. Ir tokių istorijų galiu jums pasakoti, pasakoti ir pasakoti.

Taigi atmetus į šoną, arba padėjus, visus juridinius klausimus, vien moralinė ir asmeninė šio asmens savybių apžvalga, aš manau, nebeleidžia jam ilgiau užimti šias pareigas.

Priminsiu jums paskutinį atvejį, kai jis drįso, nepabijosiu šito žodžio, meluoti, vedžioti už nosies ir apgaudinėti Seimo valdybą, t. y. apie žurnalistų teises kitose valdžios institucijose, kokią informaciją jis pateikė. Tą jūs visi žinote, matėte ir girdėjote. Čia buvo pateikta, kodėl jis neateina į tribūną ir nieko nekalba. Tai atsiminkime, kaip mes atleidome poną Arvydą Kregždę. Priekaištų A. Kregždei, lyginant su G. Vilkeliu, turbūt surastume dešimteriopai mažiau. Bet tiesiog buvo toks apsisprendimas. Ir tai yra Seimo valia – skirti ir atleisti. Tuomet Seimo Pirmininkas ponas Viktoras Muntianas, nusprendęs, kad A. Kregždė jam nebetinkamas, kai kas nebetinka, pasiūlė Seimui, ir mes palaikėme naujojo Seimo Pirmininko teikimą.

Taigi ir šiandien aš kviečiu jus palaikyti Seimo Pirmininko teikimą, nes jeigu Seimo Pirmininkas nesusišneka su Seimo kancleriu, Seimo nariai su juo nesusišneka.

Kai kas man vakar sakė: gal tu čia kokių asmeniškumų turi? man jis nieko blogo nepadarė. Tai atsakau tiems, kurie vakar šitaip kalbėjo: ar reikia laukti, kol padarys? Jeigu visiems aišku, kad žmogus toje vietoje netinkamas, palyginimas bus gal ne visai tikęs, jeigu mes žinome, kad žmogus yra vagis, bet iš manęs dar nieko nepavogė, tai tegul jis sėdi toje vietoje, kol iš manęs pavogs. Mes šitaip negalime mąstyti. Tai yra iškreipta logika, paremta egoistiniais motyvais. Vienam davė geresnį kabinetą, kitam blogesnį. Jeigu man geresnį, tada aš leidžiu jam bet ką daryti, ką jis tik sugalvoja. Šitokia logika tikrai nepriimtina. Bet kai Seimo nariai po mėnesį vaikšto neturėdami darbo vietos, kai Seimo kancleris iš jų tyčiojasi susitikęs, šitoks elgesys tikrai nėra toleruotinas.

Mano laikas jau baigiasi, aš daugiau jums čia nepasakosiu. Galėjau atsinešti Seimo darbuotojų gynimo nuo G. Vilkelio išsigalvojimų teisme visą bylą, bet tiek to. Jeigu kam bus įdomu, parodysiu.

Kviečiu jus dar kartą palaikyti Seimo Pirmininko teikimą ir galų gale išspręsti šitą bylą, nes jeigu to nepadarysime dabar, praeis metai ar kiek, reikės prie to klausimo grįžti, bet bėdų būsim prisidarę (kabutėse) su šito žmogaus pagalba keleriopai daugiau…

PIRMININKĖ. Laikas!

S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). …ir spręsti jas bus daug sudėtingiau. Ačiū jums už kantrybę.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Dabar, gerbiamieji kolegos, 4 – už, 4 – prieš. Už – E. Jurkevičius.

E. JURKEVIČIUS (TS-LKDF). Dėkui, posėdžio pirmininke. Atidžiai perskaitęs šitas išvadas ar priedus dėl esamų pažeidimų, noriu pasakyti, kad reikėtų ne tik atleisti iš darbo gerbiamąjį kanclerį, bet galbūt ir kreiptis į prokuratūrą dėl padarytos žalos, taip pat dėl priimant į darbą padaryto viešojo administravimo taisyklių pažeidimo. Taigi siūlau rimčiau žiūrėti į šituos pažeidimus ir pasisakau už.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Prieš – A. Matulas.

A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš nesu kategoriškai prieš. Jeigu yra padaryta pažeidimų, be abejo, valdyba ir Seimo Pirmininkas turi iniciatyvą siūlyti atleisti kanclerį iš pareigų, bet aš noriu priminti keletą dalykų. Žmogus, turintis nedarbingumo lapelį, negali atvykti į darbą, nes jis pažeis nustatytą režimą. Išduodamas nedarbingumo lapelį, gydytojas nustato režimą. Jeigu jis šiandien būtų atvykęs čia, į Seimo salę, be abejo, medikai galėtų nutraukti jam nedarbingumo lapelį dėl režimo pažeidimo.

Kitas dalykas. Aš abejoju, ar gerbiamasis kancleris G. Vilkelis visus minėtus pažeidimus padarė savo iniciatyva. Man kyla abejonė, ar kai kurie pažeidimai nebuvo padaryti dėl buvusios Seimo vadovybės kai kurių nurodymų. Mes, tie žmonės, kurie Seime esame ne pirmą kadenciją, žinome labai gražių pavyzdžių, kad yra duodami arba buvo duodami žodiniai nurodymai. Man atrodo, būtų labai korektiška kancleriui suteikti galimybę čia, iš tribūnos, paaiškinti, ar šitie pažeidimai buvo padaryti jo paties, ar vis dėlto buvo kažkokie nurodymai. Man atrodo, svarstyti jo atleidimo klausimą, kai jis serga ir turi nedarbingumo lapelį, yra nevisiškai korektiška ir nevisiškai etiška.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Prieš – R. Šukys.

R. ŠUKYS (LCSF). Gerbiamieji kolegos, kolega A. Matulas iš tiesų išsakė dalį teisinių argumentų, kurie kelia labai rimtas abejones, ar mes galime šiandien spręsti, asmeniui nedalyvaujant, negavę jo nei raštiškų, nei žodinių paaiškinimų dėl jam pateiktų priekaištų, susijusių su jo tarnybinių pareigų atlikimu. Iš tiesų priekaištai yra pareikšti gana rimti, ne kartą dėl jų, dėl tų klausimų, buvo kalbėta valdyboje, bet tenka apgailestauti, kad irgi buvo kalbėta nedalyvaujant pačiam kancleriui.

Iš tiesų kelia abejonių formulavimas, ar dėl visų šių iškeltų priekaištų dėl priimtų sprendimų atsakomybė tenka tik kancleriui ir vienasmeniškai kancleriui. Mes, negirdėdami kitos pusės pozicijos, negavę paaiškinimo, šiuo atveju turime apsispręsti ir priimti sprendimą atleisti asmenį, paskirtą kadencijai, viso Seimo paskirtą, atleisti jį prieš terminą.

Man tai kelia labai rimtų abejonių ir noriu, gerbiamieji kolegos, priminti, kad kartą Seimas, ir tai buvo gera pamoka ir man asmeniškai, esame padarę klaidą, kai atleidome prieš terminą buvusį generalinį prokurorą Kazį Pėdnyčią. Prisiminkime Konstitucinio Teismo išaiškinimą, jo laimėtą bylą teisme ir kiek tai kainavo valstybės mokesčių mokėtojų pinigų. Tai, manau, mažiausia, kas būtų būtina. Dėl etikos sumetimų taip pat neturėtų būti sprendžiamas asmens, turinčio nedarbingumo lapelį ir sergančio, atleidimo klausimas.

O dėl teisinių aspektų aš atkreipiu dėmesį ir sutinku su kolega A. Matulu, kad reikėtų vis dėlto gauti raštiškus paaiškinimus dėl tų visų iškeltų priekaištų ir tik tuomet spręsti, ar yra asmeninė kanclerio atsakomybė. Ačiū.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, kompiuteryje šiek tiek skirtingi dalykai. Čia dabar mes sakome motyvus dėl viso, bet yra kolegų, kurie užsirašė atskirai iš anksto dėl priėmimo. Tai dabar galite užsirašyti, kur dabar kalbama dėl motyvų dėl viso šioje rubrikoje, nes mums dabar sunku… Taip, dabar priėmimo stadija. Už – A. Kašėta.

A. KAŠĖTA (LSF). Gerbiamieji kolegos, keista buvo girdėti kai kuriuos motyvus, lyg nebūtų kalbama apie politinio pasitikėjimo pareigūną. Kaip valdybos nariui man visiškai akivaizdu, kad motyvų pakanka Seimo Pirmininkui siūlyti atleisti Seimo kanclerį. Manau, buvo nepaminėta dar viena labai svarbi aplinkybė. Seimo valdybai teko patirti, kad Seimo kanceliarijos darbuotojai dėl Seimo kanclerio darbo metodų yra sukiršinti, nėra sutarimo. Užuot konsolidavus kolektyvą, yra grupės, yra sukiršinimas. Manau, tai yra labai svarbi aplinkybė. Ne teisinė aplinkybė, o liečianti moralinius dalykus, kad Seimo kanceliarijai turi vadovauti žmogus, kuris kuria darną. Šis kolektyvas dirba didelėmis streso, įtampos sąlygomis, jį turėtų konsoliduoti, turėtų vienyti, o ne kiršinti. Todėl buvo labai svarbu paminėti ir šią aplinkybę. Siūlau balsuoti už.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Prieš – A. Sysas.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, suprantu, kad valdančiajai pusei nepatinka beveik visi, kurie dirbo iki Permainų koalicijos. Visa tai suprantu. Seimo valia priimti ir atleisti yra numatyta mūsų Statute. Bet visiškai palaikau kolegas, kad mes tai turėtume daryti deramai, tai yra teisiškai. Būtina išgirsti ir kitą pusę. Manau, šiandienis precedentas rodo labai blogą pavyzdį, arba „gerą“ pavyzdį, visiems kitiems darbdaviams, jeigu įstatymų leidėjas gali nesilaikyti nustatytos tvarkos, kaip yra atleidžiamas žmogus iš darbo.

Noriu priminti ir Seimo Pirmininkui, kad yra tokia tvarka, kai turi nedarbingumo pažymėjimą, kad tu negali bet ką daryti. Tai yra tu laikaisi tam tikros gydytojų nustatytos tvarkos. Ar jūs derinote su gydytoju, kad jis gali čia ateiti ar negali? Štai niekas tuo nesidomėjo, bet mums taip atrodo ir mes kertame iš peties. Šiuo atveju yra tvarka. Galbūt ponas G. Vilkelis, pridaręs mirtinų nuodėmių, už jas ir turi atsakyti, bet labai norėčiau, kad visi Seimo nariai perskaitytų nuostatus, kuriuos patvirtino valdyba. Ten yra 20 punktų, kuriuose parašyta, kad viskas, ką daro kancleris, yra derinama su valdyba. Tai galbūt patys nuostatai ne patys geriausi, reikia kažką taisyti nuostatuose, o tada imtis atleidimo procedūros? Bet bet kokiu atveju pirmiausia reikia sulaukti žmogaus, kuris baigtų sirgti. Niekas nepasikeis, gerbiamasis Seimo Pirmininke, jeigu mes priimsime šį sprendimą Seime nevisiškai teisėtą, o ponas kancleris dar prasitęs iki 120 dienų ir jo negalėsite atleisti, kol nesibaigs nedarbingumo pažymėjimas. Nežinau, kaip čia kanceliarijos veikla staiga pagerėtų. Yra pavaduotojas, tegul ir dirba. Todėl aš prieš.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Prašau. Seimo Pirmininkas – repliką.

A. VALINSKAS. Dar kartą dėkoju ponui A. Sysui už rūpinimąsi ponu G. Vilkeliu. Noriu atkreipti dėmesį: jis buvo informuotas apie šios dienos posėdį ir nenurodė neatvykimo negalėjimo arba nepateikė motyvuoto prašymo nukelti jo klausimą į artimiausią metą. Taigi mes turime dar dviem mėnesiams, kaip jūs sakote, neįgalų Kanceliarijos darbą. Situacija kaip tik pagerėtų, jeigu Kanceliarijos žmonės, kurie yra tarp dangaus ir žemės, žinotų, kokią politinę valią išreiškė Seimas. Darbas tikrai pagerėtų, jeigu mes išspręstume. Dar du mėnesius laikyti žmones nežinioje, manau, būtų neetiška jų atžvilgiu. Teisiniu klausimu, dar kartą akcentuoju, visos procedūros yra visiškai teisėtos, pagrįstos, jokių problemų nereikia bijoti ar įžvelgti, ar jomis spekuliuoti.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Už kalbės M. Adomėnas.

M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Kolegos, man atrodo, pateikta medžiaga gana aiškiai rodo, kad būta neteisėtų veiksmų. Dabar keliamas klausimas, ar tai buvo kanclerio asmeninė atsakomybė? Aš pakartosiu kolegos Č. Stankevičiaus repliką. Iš tiesų niekas negali priversti atlikti neteisėtų veiksmų. Jeigu žmogus, atlikdamas savo pareigas, priima nurodymus ir paklūsta jiems atlikdamas neteisėtus veiksmus, tai yra pagrindas, tai yra pagrindas svarstyti atleidimo procedūrą. Nes politinio pasitikėjimo pareigūnai yra tam, kad jie, vykdydami savo pareigas, laikytųsi sąžinės ir teisėtumo reikalavimų. Jeigu jie kažkieno nurodymu vykdo neteisėtus veiksmus, jie savo pareigas atlieka blogai. Tai yra pirmasis žingsnis, aiškinantis tų neteisėtų sprendimų ištakas. Taigi siūlau pritarti.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Prieš – J. Veselka. Gerbiamasis Juliau!

J. VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, štai dabar gavome šitą popierių, kur nurodyti baisūs dalykai: čia ir pinigai suskaičiuoti, kiek ten visko yra. Įdomiausia, kad šito popieriaus niekas nepasirašo. Tik pasirašė, kad išdalytų Seimo nariams. Kai perskaičiau šį popierių, nes niekas nepasirašė, maniau, kad čia gali būti kalbama apie baudžiamąją atsakomybę už valstybės turto švaistymą. Todėl, gerbiamieji kolegos, ar nėra tas bandymas skubiai atleisit G. Vilkelį užmaskuoti tą, kas tą turtą švaistė. Ar nesusėdusi kartu valdyba, kuri čia šiandien (buvusios valdybos dar yra Seimo narių) kartu su G. Vilkeliu ir švaistė valstybės turtą?

Todėl pritariu tai nuomonei, kad pirmiausia turime gauti bent jau raštišką G. Vilkelio paaiškinimą dėl čia iškeltų visų blogybių. Kol mes šito negausime, man atrodo, negalime balsuoti, tuo labiau kad jis iš tikrųjų serga ir turi biuletenį. Todėl, gerbiamieji kolegos, negalima užmaskuoti valstybės turto švaistymo elementariu atleidimu. Reikia iki galo išsiaiškinti, be jo paaiškinimų aš negaliu balsuoti už atleidimą.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Už – S. Pečeliūnas.

S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū. Mielieji kolegos, čia gynėjų kai kurie argumentai mane šiek tiek šokiravo, tarp jų ir gerbiamųjų teisininkų. Kai mėginamas G. Vilkelis prilyginti konstitucinės pareigybės turėtai situacijai, tai yra generalinio prokuroro atleidimui, na, tai nieko bendra tarpusavyje neturintys dalykai. Tas pavyzdys čia yra tiesiog jūsų klaidinimas. G. Vilkelis yra Seimo paskirtas ir Seimo valioje jį atleisti, ir jokie teismai čia nepadės.

Dėl kabinetų, kuriuos aš buvau jums priminęs, aš noriu dar vieną repliką pridėti. Gal jūs lankėtės pono G. Vilkelio įsirengtame paskutiniu metu kabinete? Žinote – beveik prezidentūra. Suprantu, kad opozicija džiaugiasi, jeigu Seimo kanceliarija toliau bus susipriešinusi, dirbs nekokybiškai, vadinasi, ir pačiam Seimui bus sunku dirbti, ir mažiau darbų padarysime. Taigi tokie argumentai man iš principo yra nepriimtini.

Dar vienas dalykas. Čia buvo kalbėta, kad jis viską privalo derinti su valdyba. Aš, nebūdamas valdybos nariu, vien iš laikraščių ir pasiklausęs valdybos narių galiu jums čia kelias dešimtis klausimų pateikti, kai Seimo kancleris veikė vienvaldiškai, ne tik nederindamas, bet netgi ir, pakartoju tą žodį, apgaudinėdamas valdybą. (Balsai salėje) Mielieji kolegos, ar jums dar maža? Man, atsiprašau, pusantrų metų su juo kariaujant raštais, galėjau čia jums atnešti ir parodyti, ir kai ką pacituoti, gėda net skaityti tokius kanclerio atsakymus Seimo nariui, klausimų nebelieka.

Dabar pasakysiu, kad jums būtų linksmiau. Mes tampėmės su šiuo pareigūnu pusantrų metų. Dievas kantriai laukė. Dievo kantrybė ne begalinė.

PIRMININKĖ. Laikas!

S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ėjo žmogus ir nusilaužė koją. Tai atlikime savo pareigas iki galo. Ačiū.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, 4 kalbėjo už ir 4 – prieš. (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, 4 kalbėjo už ir 4 – prieš. (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, visada reikia atidžiai užsirašyti, pasiskaityti, kokia yra specialioji statutinė norma šiuo atveju. Reikėjo užsirašyti dėl viso projekto, nes yra pateikimas, svarstymas ir priėmimas kartu. Bet gerbiamoji Sekretoriato vadovė sako, kad jūsų atsiprašo, šiek tiek susimaišė, aš irgi pasitaisau. Dabar elgiamės ne visai statutiškai, nes kalbėjo keturi už, keturi prieš, bet prašom parodyti, kas dar čia buvo iš anksto užsirašę.

Dar P. Gražulis kalba už.

P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, mes matome šiokį tokį moralinį aspektą, kad šiuo metu Seimo kancleris serga. Bet aš taip pat norėčiau pasakyti, nes teko išgyventi ne vieną Seimo kanclerį, kad tokios arogancijos, tokio nesiskaitymo su Seimo nariais, apskritai man neteko matyti jokio pareigūno, net nedirbančio Seime. Aš dabar įsivaizduoju, kaip jis elgėsi su savo pavaduotojais, su savo pavaldiniais, su kanceliarijos darbuotojais. Kai su jais pasikalbi, jie bijo net kalbėti. Sukurta kažkokia baimės atmosfera, kažkoks diktatūrinis valdymas, begalinis biurokratizmas. Anksčiau, buvo kancleris A. Kregždė, kurį visi prisimenam, buvo malonus žmogus, bet kuriuo klausimu galėjai kreiptis – bus išspręstos tavo problemos.

Aš pailiustruosiu vienu pavyzdžiu. Kartą jis pietavo restorane, ir aš su kavos puodeliu prisėdau spręsti vieną problemą. Koks įžūlumas! Jis liepė barmenei jo lėkštę nunešti ir padėti ant kito staliuko, atsisėdo kitur, ir aš likau vienas gerti kavą. Ar nors vienas Seimo narys ar kas nors kitas galėtų šitaip įžūliai pasielgti ir pažeminti Seimo narį? Aš manau, kad tai parodo, koks tai yra žmogus. Kadangi jis taip elgėsi, sakyčiau, amoraliai, tai jį net ir sergantį galima atleisti iš pareigų. (Juokas salėje) Iš tikrųjų tai yra baisus žmogus. (Plojimai)

PIRMININKĖ. Dėkoju. Paskutinis prieš kalba Z. Balčytis. Gerbiamieji kolegos, nelaužykime to, kas yra. Keturi – už, keturi – prieš, dabar davėm jau po penkis, daugiau tikrai niekam kalbėti neduosiu. Z. Balčytis.

Z. BALČYTIS (LSDPF). Labai ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamieji kolegos, šiandien, atrodo, paprastas klausimas: yra pareigūnas, kurį reikia vienu ar kitu būdu atleisti ar pašalinti iš pareigų, bet išgirdome labai daug įdomių dalykų. Manau, kad valdyba ateityje turės pakoreguoti kanclerio pareigybę, ir jis privalės ir valgykloje, ir restorane spręsti visus klausimus.

Dabar rimtai. Gerbiamieji kolegos, manau, kad šiuo sprendimu mes, pats Seimas, būsime įvelti į beprecedentį faktą, kai bus pažeisti įvairūs Darbo kodekso ir darbo įstatymų reikalavimai, kurie sako, kad tai institucijai, kuri priėmė vienu ar kitu būdu į darbą, privalu tam žmogui, kuris yra atleidžiamas dėl nepasitikėjimo, duoti galimybę išsakyti savo nuomonę ir atsakyti į klausimus. Šiandien šito nėra, ir aš nesu už tai, kad mes čia krūtine gintume vieną ar kitą pareigūną, bet paprasčiausiai bus pažeistos procedūros. Dėl to, aš esu įsitikinęs, Seimas patirs materialinių nuostolių, todėl iš karto reikia galvoti, kieno sąskaita jie bus dengiami. Todėl aš siūlau neskubėti, sulaukti, kada baigsis jo ligos laikotarpis, iškviesti į Seimą, tegul jis atsako į klausimus ir tada tegu Seimas reiškia savo valią. Mes šiandien neturime galimybės išklausyti šio žmogaus, todėl Seimas neturėtų teisės priimti savo sprendimą.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Dėl vedimo tvarkos – J. Sabatauskas.

J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke, kad pagaliau pastebėjote. Gerbiamieji kolegos, ką tik mes girdėjome gana cinišką Seimo Pirmininko pareiškimą, kad Seimo kancleris nepaaiškino, nepateikė įtikinamų argumentų, dėl ko jis čia neatvyko.

Gerbiamieji kolegos, žmogus turi nedarbingumą, kuriame aiškiai parašyta, kad jis neturi teisės pažeidinėti režimo, t. y. nei būti darbo vietoje, nei dar kažkur. Ar tai nėra pakankamas argumentas? Jeigu mes priimsime sprendimą jį atleisti, neišklausę pirmiausia kaip politinio pasitikėjimo pareigūno, tai Seimas patvirtins, kaip žmonės kalba, kad štai virš jų mėlynas dangus, t. y. kad tie žmonės yra nepakaltinami priimdami sprendimus, nes patys laužo savo priimtus įstatymus.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, dabar reikia patvirtinti slapto balsavimo biuletenį „Dėl Gintauto Vilkelio atleidimo iš Seimo kanclerio pareigų nuo pirmos darbo dienos pasibaigus nedarbingumo lapeliui.“ Vienas langelis – „Atleisti iš pareigų“, kitas – „Neatleisti iš pareigų“. Norint atleisti iš pareigų, paliekame neužbrauktą langelį, norint neatleisti iš pareigų, irgi paliekame neužbrauktą langelį. Ar galime patvirtinti tokį slapto balsavimo biuletenį? (Balsai salėje: „Galim.“) Galim. Dėkoju.

Toliau. Mums reikia patvirtinti balsų skaičiavimo grupę. Ji jau yra patvirtinta, dar kartą skelbiu: V. M. Čigriejienė – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija, S. Bucevičius – Darbo partijos frakcija, V. Blinkevičiūtė – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija, L. Kernagis – Tautos prisikėlimo partijos frakcija ir J. Liesys – Liberalų ir centro sąjungos frakcija.

Gerbiamieji kolegos, pertraukos metu…

I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Dėl vedimo tvarkos.

PIRMININKĖ. Atsiprašau, pabaigsime. Pertraukos metu jums kaip visada bus sudarytos sąlygos balsuoti. Slapto balsavimo biuletenį dabar jau patvirtinome. Balsavimo pradžia – 11.35 val. Po šio klausimo yra generalinio prokuroro pareiškimas. Balsavimo pabaiga – 12 val. Normalus posėdis toliau vyks 12 val.

Dėl vedimo tvarkos – I. Šiaulienė.

I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Ką tik P. Gražulis guodėsi, kad kancleris negėrė su juo kavos ir jį už tai reikia atleisti. Aš šiuo savo pareiškimu irgi noriu visiems pasiguosti, kad gaila, jog posėdžio pirmininkė, vesdama posėdį, pina procedūras. Aš buvau užsirašiusi, kai buvo paskelbta kalbėti dėl motyvų priėmimo stadijoje, ir gaila, kad jūs man nesuteikėte žodžio.

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, noriu priminti replikuojantiems Seimo nariams. Būkite malonūs, prieš užsirašydami pasiskaitykite Seimo statutą. Beje, Seimo statuto 218 straipsnyje iš viso nėra numatyta kalbėti keturiems už, keturiems prieš. Vieni užsirašė kalbėti dėl motyvų keturi už, keturi prieš, kiti užsirašė dėl priėmimo. Patys susimaišėt ir dar sumaišėt Sekretoriatą. Ieškodama kompromisų leidau kalbėti po penkis Seimo narius už ir prieš. Taigi, patys sau ir reikškite pretenzijas.

Dėl vedimo tvarkos – R. Ačas.

R. AČAS (TTF). Gerbiamoji pirmininke, nors mūsų frakcija turi aštuoniolika narių, bet mes neišgirdome, kad mūsų frakcijos atstovas būtų balsų skaičiavimo komisijoje. Gal galėtumėte paaiškinti, kodėl taip yra?

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, tokia komisija buvo patvirtinta 2009 m. balandžio 14 d. ir galioja iki 2009 gegužės 14 d. Kadangi komisijoje visada būna po penkis narius: 3 – pozicijos, 3 – opozicijos, tai visą laiką bus rotacija. Šiuo atveju jūs į šio mėnesio grupę nesate pakliuvę. Dėl vedimo tvarkos – ponas A. Rimas.

A. RIMAS (LSDPF). Vos sulaukiau. Noriu pasakyti, kad jūs „pasimetėte skaičiuose“ – iki keturių sunkiai skaičiuojat. Aš ketvirtas buvau užrašytas ir turėjau teisę kalbėti. Posėdžio pirmininke, pastebiu jau kelintą kartą – jūs specialiai sudarote tokias sąlygas, kad aš negalėčiau kalbėti ir pasakyti savo nuomonę. (Triukšmas salėje)

PIRMININKĖ. Viską pasakėte? Gerbiamasis Z. Balčytis paskutinis.

Z. BALČYTIS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Labai retai skaitau ir komentuoju Statutą. Yra Seimo pareigūnų ir valstybės institucijų vadovų atleidimas, 217, 218 straipsniai. 218 straipsnio 2 dalyje kalbama apie atleidimą, kai tas pareigūnas, dėl kurio yra svarstomas klausimas, iki 30 min. privalo atsakyti į klausimus. Mūsų supratimu, tai yra Seimo statuto pažeidimas, todėl frakcijos vardu kreipiamės į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją. Tam, kad būtų klausimas išnagrinėtas, frakcijos vardu siūlome pertrauką iki kito posėdžio.

PIRMININKĖ. Gerbiamieji, dar kartą noriu pasakyti, kad tai yra specialioji procedūra, ir pertraukos jūs prašyti negalite.

Č. JURŠĖNAS (LSDPF). Galima bet kuriuo klausimu.

PIRMININKĖ. Nutraukiu visas diskusijas. Dar kartą… Girdėjau, kad neaišku dėl biuletenio. Yra du langeliai: „atleisti iš pareigų“ ir „neatleisti iš pareigų“. To, kurį norite palikti, nebraukiate. Išbraukiamas tas, kuris jums netinka. Pavyzdys: jeigu norite, kad būtų atleistas iš pareigų, išbraukiate langelį „neatleisti iš pareigų“, ir atvirkščiai.

Gerbiamieji kolegos, darbotvarkės 1-2 klausimo svarstymas baigiamas. (Balsai salėje) (Č. Juršėnas: „Minutėlę!“) Toliau 1-3 klausimas – generalinio prokuroro Algimanto Valantino pranešimas. (Triukšmas salėje) Kviečiu generalinį prokurorą į tribūną. Toliau posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininkas A. Valinskas.

PIRMININKAS (A. VALINSKAS). Gerbiamieji kolegos, prieš tai pirmininkavusi Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja perėjo prie 1-3 klausimo. Tribūnoje – generalinis prokuroras. Prašau, žodis jums.

Generalinio prokuroro A. Valantino pranešimas

A. VALANTINAS. Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, tribūnoje – Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras. Prašau nežeminti Seimo institucijos tokiu atsainiu požiūriu į žmogų, kuris stovi tribūnoje. Prašau, žodis generaliniam prokurorui.

A. VALANTINAS. Gerbiamieji Seimo nariai, kreipiuosi į jus, prašydamas sutikimo patraukti baudžiamojon atsakomybėn du Panevėžio apygardos teismo teisėjus.

Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Panevėžio valdyboje 2009 m. sausio 14 d. buvo pradėti du ikiteisminiai tyrimai: vienas – pagal požymius nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 1 dalyje bei Baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje ir Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, t. y. dėl piktnaudžiavimo, tikro dokumento suklastojimo ir panaudojimo bei sukčiavimo; kitas ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagal požymius nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 2 dalyje ir Baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 2 dalyje, t. y. dėl kyšininkavimo ir papirkimo. Šiuo metu paminėtose bylose ikiteisminį tyrimą atlieka ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokurorų grupė, kuriai vadovauja Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimų departamento prokuroras.

Ikiteisminio tyrimo byloje surinkti duomenys, kurie leidžia įtarti, kad Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Rimantas Savickas organizavo tikro dokumento suklastojimą. Jis 2008 m. lapkričio 6 d. kreipėsi į Panevėžio miesto poliklinikos bendrosios praktikos gydytoją, kad ši išduotų jokia liga nesirgusiai pilietei nedarbingumo pažymėjimą. Gydytoja, tenkindama R. Savicko prašymą, suklastojo tikrą dokumentą – pilietės J. S. vardu išduodame nedarbingumo pažymėjime įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie J. S. ligos faktą ir diagnozę bei dėl to turėtą nedarbingumą nuo 2008 m. lapkričio 6 d. iki 2008 m. lapkričio 12 d., nors šis asmuo tuo metu nesirgo ir nesigydė. Šį suklastotą tikrą dokumentą gydytoja perdavė R. Savickui. Baudžiamoji atsakomybė už tokią galimai Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo R. Savicko padarytą veiką numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 4 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo byloje surinkti duomenis ir apie tai, kad Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas R. Savickas piktnaudžiavo tarnyba. Siekdamas turtinės ir kitokios asmeninės naudos už bankroto bylose paskirtos bankroto administratorės I. K. naudai ir jos prašymu priimamus procesinius sprendimus, 2008 m. spalio mėn. viduryje iš I. K. paėmė apie 60 Lt vertės butelį viskio bei maisto produktų, kurių vertė apie 30 Lt., 2008 m. lapkričio mėn. viduryje iš I. K. paėmė apie 100 Lt vertės butelį viskio, o 2008 m. gruodžio 29 d. per Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėją Arnoldą Šukaitį iš I. K. paėmė apie 135 Lt vertės viskio butelį. Dėl šių Panevėžio apylinkės teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo R. Savicko bei jam padėjusio Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjo A. Šukaičio veiksmų didelę žalą patyrė valstybė, nes buvo pažemintas teisminės valdžios autoritetas ir diskredituotas Lietuvos Respublikos teisėjo vardas.

Baudžiamoji atsakomybė už tokias galimai Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo R. Savicko padarytas veikas numatyta Baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 2 dalyje, o už Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjo A. Šukaičio galimai padarytas veikas – Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalyje ir 228 straipsnio 2 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo byloje surinkti duomenys taip pat leidžia įtarti, kad Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų teisėjas R. Savickas piktnaudžiavo tarnyba, siekdamas turtinės ir kitokios asmeninės naudos. 2008 m. lapkričio 4 d. ir 2008 m. gruodžio 1 d. iš bankroto administratoriaus A. K. už tai, kad nagrinėjamose bankroto bylose bankroto administratoriumi skirtų būtent jį ir taip užtikrintų jam pajamų šaltinį, kartu su Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėju A. Šukaičiu paėmė keturias 990 Lt vertės automobilio padangas, kurios jo pavedimu buvo uždėtos ant R. Savicko ir A. Šukaičio medžioklei naudojamo automobilio ratų. Paėmęs iš A. K. šiuos daiktus, valstybės tarnautojas Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas R. Savickas skyrė A. K. savo nagrinėjamose bankroto bylose bankroto administratoriumi ar administratoriumi ir priėmė A. K. materialiai naudingus bei jo prašytus procesinius sprendimus.

Dėl šių Panevėžio apygardos teismo Civilių bylų skyriaus teisėjo R. Savicko bei jam padėjusio Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjo A. Šukaičio veiksmų didelę žalą patyrė valstybė, nes buvo pažemintas teisminės valdžios autoritetas ir diskredituotas Lietuvos Respublikos teisėjo vardas.

Baudžiamoji atsakomybė už tokias galimai Panevėžio apygardos teismo Civilinio bylų skyriaus teisėjo R. Savicko padarytas veikas numatyta Baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 2 dalyje, o už Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjo A. Šukaičio galimai padarytas veikas – Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 224 straipsnio 6 dalyje ir 228 straipsnio 2 dalyje.

Nurodytas aplinkybes patvirtina duomenys, užfiksuoti protokoluose dėl operatyvinių veiksmų atlikimo, įtariamųjų apklausos protokoluose, liudytojų apklausos protokoluose bei akistatų protokoluose, dokumentų pateikimo protokoluose, apžiūrų protokoluose, taip pat duomenys, esantys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo R. Savicko nagrinėtose bankroto bylose ir kitose šio teisėjo 2008–2009 m. nagrinėtose bankroto bylose.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 114 straipsnio 2 dalis nustato, kad teisėjas negali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, suimtas, negali būti kitaip suvaržyta jo laisvė be Seimo sutikimo. Teismų įstatymo 47 straipsnio 1 dalis taip pat nustato, kad teisėjas gali atsakyti baudžiamąja tvarka, gali būti suimtas arba gali būti kitaip suvaržyta jo laisvė tik Seimo sutikimu. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad jeigu nėra kompetentingos institucijos leidimo patraukti baudžiamojon atsakomybėn asmenį, kai šis leidimas pagal įstatymus būtinas, baudžiamasis procesas negali būti pradedamas.

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 114 straipsnio 2 dalimi, Teismų įstatymo 47 straipsnio 1 dalimi prašau Lietuvos Respublikos Seimo duoti sutikimą patraukti baudžiamojon atsakomybėn Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėją Rimantą Savicką ir Panevėžio apygardos Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėją Arnoldą Šukaitį, juos suimti ir kitaip suvaržyti jų laisvę. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju generaliniam prokurorui. Mielieji kolegos, šią procedūrą reguliuoja Seimo statuto 23 ir 210 straipsniai. Tikiuosi, kad mes galime bendru sutarimu nuspręsti sudaryti tyrimo komisiją, tik mums reikėtų apsispręsti dėl jos narių skaičiaus. Yra keli variantai. Jeigu sutartume, kad narių būtų 10, tai pagal kvotas išeitų taip, kad Tėvynės sąjungos-Krikščionių demokratų frakcija – 3, Socialdemokratų frakcija – 2 ir toliau visi kiti, išskyrus Mišrią Seimo narių grupę, būtų po vieną. Tokiu atveju pozicija – 6, opozicija – 4. Ar galime bendru sutarimu pritarti tokiam santykiui? Mes turime dabar pagal Statutą… Prieš nėra, taip? Dėkoju. Turime daryti valandos… Ar galime apsispręsti, kad daroma valandos pertrauką, kurios metu frakcijos bus apklaustos ir tiesiog deleguos savo narius į mūsų nuspręstą sudaryti tyrimo komisiją? Galima? Dėkoju. Balsavimo pradžia 11.35 val., pabaiga – 12 val. Repliką, nežinau, prieš balsavimą – A. Sysas. Prašau.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Dėl vedimo tvarkos. Paprasčiausiai frakcijos vardu mes pareiškiam, kadangi dėl pirmojo klausimo neleidote pasisakyti, todėl frakcija nedalyvaus balsavime. Mes manome, kad tai yra neteisėti žingsniai. Ir norėčiau priminti, kad yra ir 109 straipsnis, kuriame sakoma, kad svarstant kiekvieną klausimą Seime iki balsavimo pradžios posėdžio pirmininko reikalavimu ir t. t. galima daryti pertrauką. Labai keista, kodėl nebuvo balsuojama dėl pertraukos svarstant pirmąjį klausimą. Kadangi nebuvo laikomasi mūsų Statuto, frakcija nedalyvaus balsavime.

PIRMININKAS. Aš tik noriu dar kartelį pakartoti, ką man ką tik perdavė Sekretoriato vadovė, kad yra numatyta speciali procedūra ir bendros nuostatos jai netaikytinos, panašiai kaip ir svarstant biudžetą. Taigi dar kartą noriu atkreipti kolegų dėmesį, kad kai kurie tokie faktai, neva yra pažeidžiama procedūra, neturi jokio pagrindo. Taigi aš dar kartą dėkoju ir skelbiama mūsų rytinio posėdžio pertrauka. Priminsiu – balsavimas 11.35 val., pabaiga – 12 val. Ir bus apklaustos frakcijos dėl deleguojamų narių į mūsų 10 tyrimo komisiją. Ačiū. Posėdžio tęsinys – 12.15 val.

Užsiregistravo 76. Priminsiu, posėdžio tęsinys – 12.15 val.

Pertrauka

Seimo nutarimo „Dėl Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl sutikimo patraukti baudžiamojon atsakomybėn Panevėžio apygardos teismo teisėjus R. Savicką ir A. Šukaitį, taip pat dėl sutikimo juos suimti ar kitaip suvaržyti jų laisvę sudarymo" projektas Nr. XIP-579 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

PIRMININKĖ (I. DEGUTIENĖ, TS-LKDF). Kolegos, tęsiame rytinio plenarinio posėdžio darbotvarkę. Labai pageidaujama registruotis. Taigi registracija.

Užsiregistravo 81 Seimo narys. Gerbiamieji kolegos, kviečiu į tribūną Seimo Pirmininką A. Valinską pateikti Seimo nutarimo „Dėl Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl sutikimo patraukti baudžiamojon atsakomybėn Panevėžio apygardos teismo teisėjus R. Savicką ir A. Šukaitį, taip pat dėl sutikimo juos suimti ar kitaip suvaržyti jų laisvę sudarymo“ projektą. Pateikimas, svarstymas ir priėmimas.

A. VALINSKAS. Gerbiamieji kolegos, yra keturi nutarimo straipsniai. Pats pagrindinis yra antrasis – dėl komisijos sudėties. Siūloma sudaryti komisiją iš 10 Seimo narių. Iš eilės: V. Bogušis, R. Kupčinskas, P. Luomanas, B. Pauža, R. Smetona, A. Šedžius, E. Tamašauskas, M. Varaška, M. Zasčiurinskas, P. Žeimys.

PIRMININKĖ. Dėkoju, Pirmininke. Jūsų niekas nenori klausti. Ar galėtume bendru sutarimu po pateikimo pritarti Seimo nutarimui? Dėkoju. Dabar motyvai dėl viso. Balsuojam, ar priimti Seimo nutarimą „Dėl Seimo laikinosios tyrimo komisijos „Dėl sutikimo patraukti baudžiamojon atsakomybėn Panevėžio apygardos teismo teisėjus R. Savicką ir A. Šukaitį, taip pat dėl sutikimo juos suimti ar kitaip suvaržyti jų laisvę“ sudarymo“. Pastraipsniui. 1 straipsnis. Bendru sutarimu priimta? 2 straipsnis. Bendru sutarimu. Priimta. 3 straipsnis „Komisijos pirmininku paskirti“ – reikės įrašyti susirinkusiai komisijai išsirinktą narį. Tada mane tikslina, ką siūlote iš 10 Seimo narių, nes mes turime Seime iš karto įrašyti tą pavardę. Yra siūlomas V. Bogušis. Galima bendru sutarimu? Prašau, gerbiamasis Šuky.

R. ŠUKYS (LCSF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, aš siūlyčiau, kad reikėtų padaryti priėmimo pertrauką. Komisija turėtų susirinkti per pietų pertrauką, išsirinkti pirmininką, išsiaiškinti ir tada mes priimtume jau su visais reikalingais įrašais. Be to, turėtų nuspręsti ir pati komisija dėl darbo tvarkos ir terminų, kada komisija galėtų pateikti išvadas.

PIRMININKĖ. Pagal Statutą nuostatos yra šiek tiek kitokios, t. y. kad komisijos pirmininką 3 straipsniu skiria pats Seimas. Bet galima galbūt ir tokia procedūra, kai pati komisija susirenka, kolegialiai išsirenka ir siūlo konkrečią pavardę, ir Seimas tam pritaria arba nepritaria. Jeigu nieko prieš, tai gal iš tikrųjų darome priėmimo pertrauką ir po pietų pertraukos komisija pateiks pavardę, kas bus komisijos pirmininkas, taip pat apsispręs, iki kada komisija ketina baigti tyrimą. Tada pertrauka iki kito posėdžio, t. y. iki popietinio posėdžio, ir kviesčiau komisiją per pertrauką susirinkti ir išsirinkti pirmininką. Dėkoju.

Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2009 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo 3 straipsnio bei 1 ir 2 priedėlių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-499(2) (priėmimas) (taikoma ypatingos skubos tvarka)

Gerbiamieji kolegos, darbotvarkės klausimas Nr. XIP-499(2) – Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2009 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo 3 straipsnio bei 1 ir 2 priedėlių pateikimo įstatymo projektas. Priėmimo stadija. Pranešėjas – Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko pavaduotojas A. Melianas. Prašau.

A. MELIANAS (LCSF). Laba diena visiems. Noriu pranešti, kad komitetas naujų pasiūlymų ir pastabų įstatymo projektui po svarstymo Seime nėra gavęs. Yra Teisės departamento išvada, kad įstatymo projektas neprieštarauja Konstitucijai ir kitiems teisės aktams.

PIRMININKĖ. Dėkoju, kolega. Gerbiamieji kolegos, užsirašę, dar kartą tikslinuosi, dėl viso, o dabar aš norėčiau dėl atskirų straipsnių. Dėl 1 straipsnio jokių pasiūlymų nėra. Ar galėtume 1 straipsnį priimti bendru sutarimu? Dėkoju. 2 straipsnis. Jokių pasiūlymų nėra. Ar galėtume priimti bendru sutarimu? Priimtas. 3 straipsnis. Ar galėtume priimti bendru sutarimu? Priimtas.

Dabar dėl viso įstatymo 4 – už, 4 – prieš. Už – P. Gražulis. Gerbiamasis Petrai, prašau kalbėti, jūs norėjote kalbėti už.

P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, būtų galima kalbėti už, jeigu būtų pritarta mūsų įstatymo pataisai, nebūtų palikti 2 %, pervesta mokesčio, o faktiškai taikomas nulinis tarifas. Buvo išsakyta daug argumentų, kodėl vis dėlto šiuo metu, kai fondai bankrutuoja, žmonės praranda lėšas… Faktiškai tie fondai yra surinkę kelis milijardus litų, bet Lietuvoje visiškai nėra investuota. Tos lėšos išplaukia į užsienį.

Aš manau, kad valdančioji dauguma turėtų tobulinti šitą įstatymą ir pritarti mūsų nuostatai, kad šitas įstatymas, šitie privatūs fondai apskritai neturėtų jokių privilegijų rinkti lėšas. Man atrodo, mes vis tiek grįšime prie šito klausimo. Žinoma, tai yra geresnis variantas, geriau 2 % nei 3 %. Kalbėti ir balsuoti prieš negaliu, bet siūlau, kad valdančioji dauguma turėtų politinės valios ir drąsos ir apskritai atsisakytų kaupiamųjų fondų, privalomo pervedimo jiems lėšų.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Prieš – A. Sysas.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš manau, pateikimo stadijoje tokia tvarka būtų normali, kai mes pradedame nuo pagrindinio įstatymo, bet noriu atkreipti dėmesį, kad biudžetą nulemia kitų įstatymų pataisos. Net šiandien, svarstant komitete, yra priimtas kitoks sprendimas, negu buvo nutarta po svarstymo Seime, aš turiu omeny dėl ligos apmokėjimo, kai žmogus atleidžiamas iš darbo, kad paliekame seną tvarką, ne 5 dienas, o ilgiau. Vadinasi, šitame įstatyme atsižvelgiame tik į vieno įstatymo pataisas, t. y. į Pensijų fondų reformos įstatymą, 1 % pakeitimą ir piniginius srautus.

Bet šituo paketu svarstomos Ligos ir motinystės įstatymo pataisos, kuriose vienokiu ar kitokiu variantu kalbama apie 73 mln. arba gali būti daugiau; jeigu praeitų 5 dienos po priėmimo Seime, tai ta suma būtų mažesnė. Vadinasi, šie skaičiai šiame įstatyme iš viso neatsispindi.

Kitas dalykas dėl paties siūlymo mažinti pervedimą į pensinius fondus. Aš jau kalbėjau svarstymo metu. Tie žingsniai, kuriuos siūlo Seimo dauguma, t. y. konservatoriai, dėl atlyginimų mažinimo, kitų išmokų mažinimo, vargu ar išspręs „Sodros“ problemas. Manau, gerbiamasis ministras birželio mėnesį ateis su dar vienu siūlymu mažinti dar vienu procentu. Todėl visiškai palaikiau kolegų siūlymą tam tikram laikui sustabdyti pervedimą, kad stabilizuotųsi rinka makroekonominiu lygiu ir kad mes iš dalies išspręstume krizę, kuri susidaro pačioje „Sodroje“. Todėl nepritariu šitam įstatymo projektui.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Už – R. J. Dagys.

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau atkreipti dėmesį, kad mes dabar neturėtume leistis į pamąstymus, kaip reikėtų keisti pagrindinį įstatymą, susijusį su Ligos ir motinystės įstatymo pataisomis, kurios bus svarstomos vėliau. Ligos ir motinystės įstatymo pataisos yra susijusios su tuo, kad ligos išmokos auga daugiau, negu mes planavome, ten nėra kokio nors sutaupymo, kurį galėtume fiksuoti šiuo pagrindiniu įstatymu. Todėl turime kalbėti apie tai, ką mes iš tikrųjų realiai keičiame.

O fondų ateitis iš tikrųjų priklausys nuo daugelio faktorių: ir nuo mūsų ekonomikos, kaip ji vystysis, ir nuo to, koks bus pasitikėjimas vertybiniais popieriais, ir apskritai nuo mūsų pačių apsisprendimo, kaip mes vystome tolesnę socialinio draudimo sistemą, antrosios pakopos sistemą, kaip ji turėtų vystytis, kiek į ją turėtų būti investuojama, ar mes ją keičiame kažkuo kitu. Tai yra mūsų tolesnių diskusijų klausimas.

Tikrai nesiūlyčiau dabar užsiimti būrimais ir sakyti, dėl ko ministras ateis birželio mėnesį. Skaičiuojami įvairūs variantai, pamatysime, kokius realius sprendimus bus galima priimti.

Šitas sprendimas yra kompromisinis, derinantis visus interesus, bet jis neišvengiamas, jeigu mums reikia ieškoti pinigų, kaip sutaupyti. Vieniems jis atrodo per didelis, kitiems atrodo per mažas, bet man atrodo, kad pasiektas balansas tarp abiejų pusių, niekas iš esmės nėra patenkinti tuo sprendimu, bet tai yra tam tikras kompromisinis sprendimas. Aš tikrai nesiūlau mums staiga nuspręsti, ar mums reikia antrosios pakopos socialinio draudimo sistemos. Reikia paremti skaičiavimais, kuriuos mes rengiame, ir iš tikrųjų bus diskusija artimiausią mėnesį, apie tai labai rimtai visi turėsime pagalvoti, kaip (…) toliau, o dabar siūlau pritarti.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Prieš – V. Blinkevičiūtė. Primenu, kad jums kalbėti skirta 2 min.

V. BLINKEVIČIŪTĖ (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Mielieji kolegos, tikrai negaliu pritarti teikiamam „Sodros“ 2009 metų biudžeto rodiklių įstatymo atskirų priedėlių pakeitimui, ir štai dėl kokių priežasčių.

Pirmiausia dėl to, kad turime įvertinti realią situaciją, kuri yra. Kaip dar kartą parodė pirmojo ketvirčio rezultatai, mokesčių naktinis padidinimas tikrai nepadėjo, kad „Sodros“ biudžetas būtų surenkamas, bent jau tas, kuris buvo planuotas, ir pirmojo ketvirčio rezultatas yra minus beveik 160 mln. Lt. Todėl labai keista, kad Vyriausybė nesiūlo peržiūrėti viso biudžeto, juo labiau kad į Seimą atkeliavęs naujas paketas dėl daugiau kaip 3 mlrd. sumažinimo, kuris skirtas tiek investicijoms sumažinti, tiek atlyginimams sumažinti, taip pat turės įtakos ir visam „Sodros“ biudžetui. Be to, reikia įvertinti ir valstybėje augantį nedarbą, kuris, planuojama, šiais metais pasieks apie 15 %. Vadinasi, vėl „Sodros“ biudžetas bus visiškai kitoks.

Todėl sunkiai suvokiama, kodėl jis ne visas keičiamas, o tik atskira dalis dėl kaupiamųjų fondų, kurie, aš noriu labai atvirai pasakyti, nė kiek nedaro įtakos „Sodros“ biudžetui, nes pervedimai į kaupiamuosius pensijų fondus atliekami ne iš „Sodros“ biudžeto, o iš Stabilizavimo fondo.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Už – R. Ačas.

R. AČAS (TTF). Gerbiamieji, aš prisimenu, visai neseniai A. Kubilius kalbėdamas, pristatydamas 2008 m. Vyriausybės ataskaitą, savo Vyriausybę gyrė kaip drąsią Vyriausybę, darančią drąsius žingsnius. Tačiau šiuo atveju, aš manau, Vyriausybė pritrūko drąsos, nes kalbant komitete, Biudžeto ir finansų komitete nagrinėjant klausimą, aš mačiau, kad ministras R. J. Dagys tikrai visa širdimi pritartų, kad būtų taikomas nulinis tarifas, kaip tai daro estai, bet Vyriausybė, matyt, suabejojo. Nors nenorėčiau pritarti tiems 2 %, bet aš esu įsitikinęs, kad geriau jau 2 % negu 3. Apgailestauju, kad tikrai Vyriausybė nepasinaudojo proga taikyti nulinį tarifą. Aš tikiuosi, kad po mėnesio ar dviejų Vyriausybė grįš prie šito klausimo. Bet, kaip ir sakiau, geriau jau 2 % negu 3.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Prieš kalbės B. Vėsaitė. Nėra. V. P. Andriukaitis.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, turime dar vieną Konstitucijos pamoką. Jeigu mes Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžete keičiame vieną eilutę, tai neabejotinai turime atsižvelgti, kad teks keisti visas eilutes kartu, nes Biudžeto įstatymas veikia kaip visuma. Jeigu Ligos ir motinystės keičiame, vadinasi, turime „Sodros“biudžeto įstatymą, jeigu pensijų fondų problemas paliečiame, vėl turime daryti pakeitimus. Aš noriu užduoti retorinį klausimą. Tai tos mūsų visos priesaikos laikytis Konstitucijos ir įstatymų jau nebegalioja? Čia net akivaizdu. Čia net studentams būtų galima dėstyti šį pavyzdį, kaip galima ignoruoti net Konstitucinio Teismo nutarimus, kurie expressis verbis pažodžiui yra išaiškinę, ką reikia daryti. Nekalbu jau apie tai, kad vargu ar pateisinama.

Jau vieną kartą Prezidentas vetavo Pensijų fondų įstatymo pataisas, atkreipdamas dėmesį į tai, kad jos prieštarauja Konstitucijai. Mes ir vėl nekreipiame jokio dėmesio ir galvojame padaryti taip, kaip mums atrodo. Gerbiamieji kolegos, nežinau kaip įtikinti, turbūt argumentai negalioja, greičiausiai reikės apie tai diskutuoti Konstituciniame Teisme, pažiūrėsime, kurios šalie argumentai yra svaresni. O šiaip akivaizdu, kad tai yra visiškai nemotyvuoti nei ekonomine, nei socialine padėtimi, nei didėjančiu nedarbu žingsniai, nei tuo, kokia dabar yra gyventojų ekonominė padėtis, kokia žmonių perkamoji galia, kiek jie uždirba, ko jie laukia, kokie jų lūkesčiai išties bus „pagerinti“ šiuo įstatymu. Todėl dar kartą nuoširdžiai kartoju – nedarykime šitų žingsnių. Balsuoju prieš.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Už kalba D. Jankauskas.

D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, išteis iš oponuojančios pusės girdėti labai įvairių argumentų, kodėl pasisakoma prieš šį pagrindinį įstatymą – „Sodros“ biudžeto pakeitimo įstatymo projektą. Pradedama tuo, kad neišsprendžia visų problemų, kaip vienas iš kalbėjusiųjų kolegų sakė, ir baigiama tuo, kodėl nestabdoma visai pensijų reforma. Iš tiesų tai, kad yra pristabdomas ir mažesnis procentas pervedamas į pensijų kaupimo fondus, numatant ateityje, praėjus sunkmečio periodą, atkurti, kolegos, jeigu skaitome visą projektą, nereikėtų grįžti atgal ir rodyti, kodėl Prezidentas vetavo. Šiandien vis dėlto projektas yra tobulesnis. Be abejo, ne iš gero gyvenimo tenka šiandien ieškoti sprendimų, kaip subalansuoti „Sodros“ biudžetą, tačiau lygiai taip pat, kai, oponentai, sakote dėl to, kad Ligos ir motinystės socialinio draudimo šiandien numatomi priimti sprendimai neatsispindi projekte, tai jeigu jie veda link to, kad būtų vykdoma tai, kas buvo suplanuota jau tvirtinant šių metų biudžetą, ir tos priemonės leidžia įvykdyti tai, kas patvirtinta, tai vargu ar tą reikia koreguoti. Žinoma, čia jau yra toks ekvilibristinis ginčas galbūt net ir propagandos požiūriu, nes dėl lydinčiųjų įstatymų, įsivaizduoju ir suprantu, kad, kolegos, vėl registruositės, vėl kalbėsite tą patį, ką dabar kalbate dėl pagrindinio įstatymo projekto, dėl lydinčiųjų bus kalbama lygiai tiek pat. Tiesiog ilgai gaišime diskutuodami, o sprendimus vienokius ar kitokius vis tiek šiandien teks priimti, todėl raginu balsuoti už.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Prieš – J. Veselka.

J. VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, labai blogai, kai Vyriausybę valdo bankų atstovai, kurie jokios atsakomybės už savo veiksmus neturi. Jie pridaro blogų paskolų, nurašo jas, jie iššvaisto pensijų fondus, na ir kas, kaip algos buvo tokios pat, taip buvo. Ir dabar pasakyk, gerbiamasis Jankauskai, 660 mln. jūs atiduodate užsieniui. Ar Lietuvoje jų pakankamai? Visi tie pinigai, privatūs pensijų fondai – pasižiūrėkite, beveik visi jų pinigai investuoti į įvairius fondus užsienyje. Lygiai tas pats bus ir su tais pinigais. Kai pensininkai vos suduria galą su galu, taip pat Ligos ir motinystės… įvairios kitos, jūs savus žmones, kurie vargingiausiai gyvena, pasirengę prismaugti tam, kad jaunimas neva sulauktų naujo komunizmo. Juk jūs jauni buvote, statėme mes tą komunizmą, visi šaipėsi, kurie proto turėjo, iš to komunizmo ir statė. Tai jūs dabar su tais privačiais fondais pudruojate smegenis jaunimui, kad jie gaus papildomas pensijas, ir nesakote, kad tiek, kiek jie perveda į privačius, jiems neprisiskaičiuos iš „Sodros“ papildomos pensijos. Praganys užsienyje tuos pinigus ir čia gaus tie jauni žmonės, kurie tikisi, mažesnę pensiją. Užuot tie 660 mln. sumažintų recesiją mažiausiai 0,6 % ir duotų papildomų pajamų tiek į valstybės biudžetą, tiek į nacionalinį biudžetą, jūs darote viską atvirkščiai. Ir jūs norite, kad žmonės, kurie supranta ekonomiką, balsuotų už šį įstatymą. Man labai gaila, kad gerbiamasis ministras R. J. Dagys, kas jau kas, o R. J. Dagys turėjo piestu stoti prieš šiuos pervedimus. Nes, gerbiamasis Dagy, jums suvers visą kaltę net tie, kurie… Jūs būsite kaltas. Todėl išdrįskite šiandien, pats imkite ir nubalsuokite prieš tokį įstatymą.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Keturi pasisakė už, keturi – prieš. Gerbiamieji kolegos, kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2009 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo 3 straipsnio bei 1 ir 2 priedėlių pakeitimo įstatymas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.

Balsavo 105 Seimo nariai. Už – 69, prieš – 25, susilaikė 11. Įstatymas priimtas.

Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 9, 10, 14, 21¹, 24 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-500(3) (priėmimas) (taikoma ypatingos skubos tvarka)

Kitas darbotvarkės klausimas – Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 9, 10, 14, 21¹, 24 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Priėmimas. Į tribūną kviečiu pranešėją A. Melianą, Socialinių reikalų ir darbo komitetas.

A. MELIANAS (LCSF). Ačiū. Šiam įstatymui yra gauta daug pasiūlymų, taip pat yra Teisės departamento išvados. Galbūt tada iš eilės pastraipsniui norėčiau pristatyti.

PIRMININKĖ. Pastraipsniui.

A. MELIANAS (LCSF). Pirmasis siūlymas buvo Seimo kanceliarijos Teisės departamento dėl 1 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje. Po ilgų diskusijų komitete ir net trijų balsavimų, balsavo 4:4:1, buvo nepritarta komiteto išvadai, o tai reikštų, kad pritarta Teisės departamento išvadai.

PIRMININKĖ. Komitetas pritarė Teisės departamento išvadai?

A. MELIANAS (LCSF). Taip. Taip yra, todėl turėtume balsuoti, nes tai prieštarautų Seimui per svarstymą priimtam sprendimui.

PIRMININKĖ. Ar dėl Teisės departamento pataisos norintys užsirašę kalbėti? Gerbiamasis Sysai? Pataisų svarstymas yra įregistruotas. Gerbiamasis Algirdai, jūs pritariate Teisės departamento pataisai, taip?

A. SYSAS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, aš noriu atkreipti dėmesį, kad ši pastaba, kurią pateikė Teisės departamentas, yra dėl to, kad Vyriausybė siūlo, kad jeigu nutraukiama darbo sutartis, o žmogus serga, tai jam būtų mokama tik už 5 dienas. Manau, tai yra antikonstitucinis siūlymas, nes žmogus gali dirbti įmonėje 20–15 metų ir nesirgti, mokėti mokesčius ir turėti teisėtų lūkesčių, kad susirgus jam bus mokama už nedarbingumo pažymą, kaip nustatyta mūsų įstatymais. Šia teisine norma norima apriboti penkioms dienoms. Kas man gali paaiškinti, kodėl ne keturios, kodėl ne šešios? Kodėl pasirinktos penkios? Ar todėl, kad yra penkių dienų darbo savaitė? Čia labai daug klausimų, į kuriuos niekas negali atsakyti. Bet manau, kad mūsų Konstitucijos 52 straipsnis aiškiai kalba apie tai, kad žmogus, kuris draudžiasi, turi teisę tikėtis išmokos ligos atveju. Todėl pritariu Teisės departamento pastabai, juo labiau kad mes su V. Blinkevičiūte lygiai tokią pačią pataisą teikiame Seimui svarstyti.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Prieš – K. Daukšys.

K. DAUKŠYS (DPF). (Negirdėti) …14 straipsnio 2 dalies.

PIRMININKĖ. Kol kas mes dabar dėl 1 straipsnio.

K. DAUKŠYS (DPF). Atsiprašau.

PIRMININKĖ. R. Dagys dėl 1 straipsnio? Prašau.

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, šita pataisa, jeigu mes jos nepriimame, tai jos vertė yra maždaug 6 mln. litų, 5,7 skaičiavimo… Galima svarstyti, kokio mes dosnumo galime prisiimti tuos atvejus, ne taip, kaip kolega A. Sysas sako, kad mes sergančiam ligoniui nemokėsime. Tiesiog jeigu žmogus serga, mes išvis negalime pagal Darbo kodeksą tuo metu jo atleisti. Čia kalbama, kai jau yra atleidžiamas žmogus, po to nutrūksta įmokos į nedarbo fondą, jis nebemoka tų mokesčių. Mes dar buvome palikę tam tikrą įsipareigojimą vis tiek jam biuletenį apmokėti. Yra faktiškai savaitės dydžio išmoka. Jeigu būtų geresnė biudžeto situacija, aišku, būtų galima palikti, kaip yra, bet šiuo metu yra siūloma tiesiog taupyti, nes šiuo metu ligos išmokos viršija mūsų įmokas. Mes privalome arba čia taupyti, arba tada reikia kelti įmokas. Kito kelio nėra, nes draudimo biudžetas kitaip nesubalansuojamas.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, taigi mes turime Seime apsispręsti. Kas pritariate Teisės departamento pasiūlymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš.

Dėl vedimo tvarkos – L. Dinius.

L. DINIUS (TPPF). Atsiprašysiu labai. Kadangi yra keletas pasiūlymų, tai frakcijos vardu prašytume pertraukos. (Balsas salėje: „Jau buvo.“)

PIRMININKĖ. Iki kada?

L. DINIUS (TPPF). Tarkim, pusvalandžiui, kol bus priimtas sprendimas, kokį variantą pasirinksime.

PIRMININKĖ. Gerbiamasis kolega, bet mes turime pabaigti šitą balsavimą. Gerbiamieji kolegos, baigiame, nes jau buvo suformuluota sąlyga balsuoti.

Balsavo 68 Seimo nariai. Už – 24, prieš – 23, susilaikė 21. Teisės departamento pasiūlymui nėra pritarta. Taigi lieka galioti projekto pradinė tvarka.

Gerbiamasis Diniau, jūs frakcijos vardu prašėte pertraukos? Yra paprašyta pertrauka frakcijos vardu. Valandos pertrauka. Ar mes bendru sutarimu pritariame, ar balsuojame? Pritariame bendru sutarimu? (Šurmulys salėje) Gerbiamasis Diniau, dar reikia jūsų atsakymo, ar jūs pusės valandos prašote pertraukos? Pusės valandos prašo pertraukos. Bendru sutarimu Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo priėmimo pusės valandos pertrauka.

Dėl vedimo tvarkos, prašau, Z. Balčytis.

Z. BALČYTIS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Vis vien aš manau, kad Seimą labai domina slapto balsavimo rezultatai, ir tikrai jau komisija baigė savo darbą, tad norėtume, kad jie būtų paskelbti.

PIRMININKĖ. Kai aš juos turėsiu, jie bus paskelbti.

Pensijų sistemos reformos įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-501(3) (priėmimas) (taikoma ypatingos skubos tvarka)

Kitas darbotvarkės klausimas – Pensijų sistemos reformos įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XIP-501(3). Kviečiu į tribūną A. Melianą. Priėmimas.

A. MELIANAS (LCSF). Ačiū. Dėl šio įstatymo, t. y. Pensijų sistemos reformos įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto, komitetas naujų Seimo narių pasiūlymų nėra gavęs. Yra gautos Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabos. Dėl vieno departamento pasiūlymo nepritarta komitete šiandien, o dėl kito, kuris yra redakcinio pobūdžio, dėl datų, yra pritarta.

PIRMININKĖ. Dėkoju pranešėjui. Jokių pasiūlymų nėra, siūlyčiau priimti pastraipsniui. 1 straipsniui pasiūlymų nėra. Ar galime bendru sutarimu priimti? Galim. Dėkoju. 2 straipsnis. Ar galime bendru sutarimu priimti? (Balsai salėje: „Galim.“)

Motyvai dėl viso: 4 – už, 4 – prieš. Už kalbėti nėra norinčių. Prieš – A. Sysas.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš suprantu, kad bet kuri pozicija labai norėtų, neišskiriant ir konservatorių, kad dėl visų siūlomų įstatymų, nesvarbu, kad jie mažina žmonių pajamas, blogina jų padėtį, visi neprieštarautų ir vienbalsiai balsuotų už. Bet jau tokia mūsų, Seimo narių, dalia, kad mes turime tokią teisę išsakyti. Rinkėjai stebi, kas čia vyksta, ypač svarstant tokius labai jautrius klausimus, kurie paliečia ne vieną žmogų. Pensiniuose fonduose yra apie milijonas žmonių, ir tai daro tiesioginę įtaką ir socialinio pensijų draudimo visam biudžetui.

Gerbiamieji kolegos, grįždamas konkrečiai prie šito įstatymo dar kartą pakartosiu, kad tas mažinimas 1 % vargu ar išspręs problemą. Greičiausiai bus taip, kad labai greitai jūs ateisite su nauju įstatymo projektu – mažinti dar vienu procentu, todėl galbūt sveikiausia buvo mažinti daugiau.

Bet labiausiai mane jaudina tai, kad buvo priimta po svarstymo, kai jūs suradote sutarimą su liberalais, ir norima būsimų pensininkų sąskaita grąžinti bankams tai, kas nebus išmokėta per šituos keletą metų, kol bus sumažintas pervedimas į pensijų fondus. Labai rimtai noriu, kad pagalvotumėte ir būsimieji pensininkai, ir dabartiniai, kieno sąskaita tai bus daroma. Jeigu visi taupome, tai, sakykim, tą naštą turi nešti ir bankai. Šiuo atveju daroma išlyga bankams, ir visiškai sutinku su J. Veselkos pasakymu, kad taip ir nori tarnauti ne žmonėms, o bankams ir grąžinti daugiau, negu jiems priklausytų šitoje situacijoje. Kategoriškai pasisakau prieš pervedimų į privačius pensinius fondus didinimą nuo 2012 m. iki 6 %, todėl niekaip negaliu pritarti šitam įstatymo projektui.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Už – A. Melianas.

A. MELIANAS (LCSF). Gerbiamieji kolegos, na, nežinau, sąmoningai ar nesąmoningai, bet kolega A. Sysas šiek tiek klaidina mus. Ne bankams mes darome nuolaidas ar panašiai. Yra beveik milijonas žmonių, dirbančių žmonių, arba absoliuti dauguma Lietuvos darbuotojų, kurie yra pasirašę sutartis konkrečiomis sąlygomis. Ir negalima priešinti, ir mes visada apie tai kalbėjome, esamus pensininkus ir būsimuosius pensininkus. Todėl čia kalbama apie pinigus, kurie yra tų būsimųjų pensininkų, kurie šiuo metu dirba ir moka tas įmokas.

Aš manyčiau, kad rastas geras kompromisas. Šiaip pasisakyčiau, aišku, išvis kad nemažintume atskaitymų į pensijų fondus, tiksliau, į asmenines žmonių sąskaitas, tačiau tokia jau yra krizinė situacija, reikia ją spręsti. Šis kompromisinis sprendimas leistų ir išsaugoti vertę iš esmės tų žmonių, kurie yra pasirašę pensijų kaupimo sutartis, ir kartu palengvinti naštą dabartinei „Sodrai“ mokant pensijas dabartiniams pensininkams. Siūlau pasisakyti už kompromisą, už šį įstatymo projektą. Ačiū.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Prieš – V. Blinkevičiūtė.

V. BLINKEVIČIŪTĖ (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Mielieji kolegos, tikrai negaliu pritarti siūlymui pervesti į privačius kaupiamuosius pensijų fondus mažiau lėšų. Ir visai ne todėl, kad nesuprasčiau, jog sudėtingu ekonominiu ir finansiniu laikotarpiu iš kelių blogybių reikėtų rinktis mažesnę blogybę. Tačiau negaliu tam pritarti štai dėl ko.

Kai gruodžio mėnesį Vyriausybė atėjo su siūlymais sumažinti pervedimus į kaupiamuosius pensijų fondus nuo 5,5 iki 3 %, tuomet atrodė lyg ir viskas gerai, Vyriausybė tikrai žino, kad daugiau mažinti pervedimų nereikės, ir labai užtikrintai įrodinėjo, jog tai yra būtina ir kaip tai gerai padės subalansuoti „Sodros“ biudžetą. Deja, pirmojo ketvirčio rezultatai, dar kartą primenu, parodė priešingą situaciją.

Lygiai taip pat negaliu pritarti dar ir dėl to, kad neaišku, ar po kelių mėnesių neateis ir nesakys: „Labai atsiprašom, bet siūlom nulinį tarifą.“ Ir dar. Žinot, kažkaip labai greitai buvo susitarta valdančiosios koalicijos po tam tikro laikotarpio padidinti patį tarifo pervedimą nuo 5,5 % iki 6 %. Bet, gerbiamieji, ar mes svarstėme, kas mokės tuos 6 %? Ar tai bus paimta iš „Sodros“ biudžeto (tai palies ir dabartinius pensininkus), ar bus paimta iš kokių nors kitų fondų? Privatizavimo ar Stabilizavimo fondas turės tuo metu lėšų ar neturės tuo metu lėšų? Kol tai nėra nuspręsta, mes negalim prisiimti tokių įsipareigojimų, nes iš tikrųjų tai yra nepamatuota ir negarbinga.

Ir dar vienas dalykas. Įsidėmėkim: tie žmonės, kurie per tą laikotarpį išeis į pensiją, iš kaupiamųjų pensijų fondų… nesulauks pensinio amžiaus, pavyzdžiui, šiais metais, kitais metais ar dar kitais metais, jų sumos bus mažesnės ir jiems po tam tikro laikotarpio jau nebus kompensuojama. Kodėl? Kuo jie blogesni? O tai irgi nebuvo aptarta.

PIRMININKĖ. Laikas, kolege.

V. BLINKEVIČIŪTĖ (LSDPF). Tai dar kartą parodo, kad Vyriausybė veikia skubotai ir nepamatuotai, todėl pritarti negaliu.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Už – D. Jankauskas.

D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju. Kolegos, iš tiesų ir pirmą, ir trečią, ir penktą kartą oponuojanti pusė ima žodį ir kalba dėl tų dalykų, svarstant kiekvieną projektą. Iš tiesų, matyt, kaip jūs sakote, rinkėjai mato, rinkėjai stebi, tai reikia daug ir gražiai kalbėti.

Situaciją turime tokią, kad reikia ne daug ir gražiai kalbėti, o daryti sprendimus, kurie gali išgelbėti ir palengvinti… socialiai apsaugoti reikalingų žmonių ratą. Kai kalbame apie šiandieninius pensininkus, kai kalbame apie socialines išmokas iš „Sodros“ gaunančius žmones, tai, manau, sprendimus reikia daryti. O kalbėjimas ir argumentų ieškojimas, kodėl šiandien nereikia nieko daryti… Aš raginu vis dėlto oponentus labiau pasisemti padorumo kalbant ir sąžiningumo priimant sprendimus. Raginu balsuoti už.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Prieš – B. Vėsaitė.

B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų nepritariu įstatymo projektui, nes nėra gero sprendimo nei dabartiniams, nei būsimiesiems pensininkams. Problema yra iš tikrųjų labai gili. Važinėjant po Lietuvą, žmonės yra labai sunerimę. Jie jau dabar norėtų grįžti į „Sodrą“. Kai kurie netgi atsisakytų tų kelių metų įmokų į pensijų fondus. Būtent administravimo išlaidų dydis, iš esmės neapgalvota reforma… Aš manyčiau, reikėtų spręsti iš esmės. O dabartiniai… Tiesą sakant, dabartinis siūlymas yra tiktai kosmetinis, taigi tikrai nepritariu įstatymo projektui.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Už – R. Baškienė.

R. BAŠKIENĖ (MSG). Taip, labai ačiū. Mielieji kolegos, iš tikrųjų, atrodo, lyg ir nepopuliaru būtų kalbėti apie procento į kaupiamuosius fondus sumažinimą, tačiau vis dėlto iš kelių blogybių mes turim rinktis mažesnę ir iš esmės galvoti apie tuos žmones, kurie šiandien yra pensininkai, apie tuos, kurie šiandien serga. Jiems dar nepriėmėme, bet, ko gero, priimsime, sumažinsime ligos išmokas. Vis dėlto turėtume racionaliai mąstyti, kaip išgyventi šiandien, per šį sunkmetį ir šį laikotarpį.

Iš tikrųjų taupymo rezervų, mes turėtume visi kartu pagalvoti, reikėtų ieškoti ir kitur. Šiandien galbūt nuskambėtų retorinis klausimas, kodėl mes vis dėlto nedrįstame apmokestinti nekilnojamojo prabangaus turto ir galbūt už jį sukauptų lėšų pervesti į „Sodros“ biudžetą, kad galvotume, kaip padėti „Sodrai“ išgyventi šiuo laikotarpiu? Todėl labai racionaliai, manau, turime svarstyti šią problemą ir priimti sprendimą gelbėti situaciją šiandien ir čia ir dabar padėti išgyventi mūsų „Sodrai“.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Prieš – V. P. Andriukaitis.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Dėkoju, gerbiamoji pirmininke. Aš kreipiuosi į kolegą D. Jankauską. Visų pirma noriu jus patikinti, kad mano argumentai nukreipti į priimamo įstatymo esmę. Ir jūs, ir aš – mudu abu – turime atsakyti į klausimą, ar pasiūlytas sprendimo būdas yra konstitucinis ir teisiškas, kodėl jį vetavo Respublikos Prezidentas anksčiau? Toliau, antra. Kai jūs padarėte šį vadinamąjį kompromisą tarp Liberalų frakcijos ir jūsų, mano klausimas: ar Vyriausybė pateikė poziciją, kad būtent tokios prognozės atitinka ateitį, kad būtų galima toliau kompensuoti jūsų nurodytu procentu ir dydžiais? Kolegos, padėkim skaičiavimus ant stalo. Čia yra valstybės Seimas, tautos atstovybė, o ne, taip sakant, paprasta „šnekykla“, todėl aš norėčiau pamatyti skaičiavimus. Jų nėra. Kadangi niekas nežino net šių metų prognostinių rodiklių, nes kalbama, kad birželio mėnesį teks keisti biudžeto rodiklius, tai ką kalbėti apie kitus metus?

Toliau, kolega Jankauskai, mano klausimas: kodėl tada nepriimame fundamentalaus konstitucinio sprendimo kompensuoti, nes sunkmetis, mažinam visiems – mažinam atlyginimus, mažinam draudimines įmokas? Tai priimkim sprendimą kompensuoti visiems po tam tikrų metų, jeigu mes įvedame kompensacinį mechanizmą. Kolegos, apie ką jūs šnekat? Tai išties prieštarauja ir sveikai logikai, ir konstituciniams pagrindams, ir ekonomikai, aš nekalbu apie pensininkų padėtį ir apie tai, kad šis įsipareigojimas bet kuriuo atveju yra žalingas ateičiai. Tai už ką jūs agituojate balsuoti, jūs man pasakykite? Argi nematot, kad šis kompromisas nepamatuotas nei ekonomiškai, nei teisiškai?

Aš manau, kad mes turime labai aiškiai pasakyti, kad, kolegos, išties užsimerkiame, dirbame aklai, be skaičiavimų ir net be Vyriausybės išvadų, ar jinai pritartų tokiam kompromisui, ar ne, todėl balsuoti negaliu. Ačiū.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Už – R. J. Dagys.

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos socialdemokratai, siūlyčiau nusiraminti, nerėkti desperatiškai čia, salėje, o klausyti normalių argumentų. Aišku, jums, suplanavusiems iš anksto 3 mlrd. „Sodros“ deficitą, 100 mln. yra nulis. Ar čia, ar čia – koks skirtumas? O tai yra tiktai dvigubai didesnė suma, negu siūlome neįgaliesiems paremti. Mums 100 mln. šioje sudėtingoje situacijoje yra dideli pinigai. Jums galbūt ir nieko, nes jūs nematėte ir ankstesnių „Sodros“ problemų. Jeigu dabar tie 3 mlrd. … milijardas iš Rezervo fondo būtų „Sodroje“, mes tokių siūlymų nesiūlytume. Man nesunku dar kartą pakartoti tą patį, ką aš esu ne kartą kartojęs.

Man atrodo, mes dar grįšime prie tų diskusijų, bet šimtą milijonų surasti nėra paprasta. Šaltiniai yra labai aiškūs ir suprantami – tai yra pensijos, ligos išmokos, taip pat motinystės išmokos, bedarbystės išmokos. Nėra kitokių šaltinių „Sodroje“. Tai šitas šaltinis yra vienas iš tų, dėl kurių mes galime kažkaip rasti kompromisą, žiūrėdami į priekį, bet iš tikrųjų 100 mln. taip lengvai sudėtingoje situacijoje nesurasime. Siūlau čia mažiau emocingų kalbų kalbėti, o kalbėti racionaliai. Iš tikrųjų galbūt reikia svarstyti ir tarifų, ir kitus klausimus, bet jūs to nesiūlote. Jūs nieko nesiūlote iš esmės, tiktai kalbate apie konstitucingumą, kalbate… anksčiau kalbėjote, kad krizės nėra. Dabar jums 100 mln., poniai B. Vėsaitei, yra nereikšminga suma. Užmirštate, kad patys padarėte skylę „Sodroje“, kurią dabar reikia balansuoti. Ne „Sodra“ balansuoja… Ne „Sodra“ bankrutuoja – jūsų prisiimti per dideli pažadai veda ją į šią krizę. „Sodra“ laikosi maždaug normaliai šioje situacijoje, bet ji turi problemų, ir mes negalime leisti sukelti kitą tokią pat krizę, kaip sukėlėte prieš tai, pone Kirkilai, taip pat ir jūs.

PIRMININKĖ. Dėl vedimo tvarkos – A. Sysas.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Po labai karštos ministro kalbos mes norėtume dar kartą pasitarti, todėl prašau frakcijos vardu pusės valandos pertraukos.

PIRMININKĖ. Prašau, Ministras Pirmininkas.

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš žiūriu į opoziciją ir galvoju, ar ji gali kada nors subręsti ir pamatyti problemas, kurios realiai egzistuoja ir Lietuvoje, ir kitur, ir bent jau netrukdyti valdančiajai koalicijai, prisiėmusiai atsakomybę, ieškoti ir priimti sprendimus. Gerbiamasis Algirdai, esi seimuose nežinau jau kiek metų. Ir ką dabar paties siūlymai… Galim žaisti toliau. (Balsai salėje) Tarytum jūs po to balsuosit už. Tai žaiskit, žaiskit. Jeigu jums patinka gaisras, prie kurio uždegimo ir jūs prisidėjot savo neatsakinga politika, ir patinka žiūrėti, kaip dabar mums tenka tą gaisrą gesinti ir dar džiūgauti, kad štai dar nepavyko visko užgesinti. Na, gerbiamieji kolegos, aš tiesiog kreipiuosi į jus, kaip į tuos, su kuriais šioje salėje, ne šioje, kitoje salėje, esame praleidę ne vienerius metus. Ar tikrai jums patinka elgtis taip, kaip jūs dabar elgiatės?

PIRMININKĖ. Dėl vedimo tvarkos – M. Zasčiurinskas.

M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkui. Dėl vedimo tvarkos aš norėčiau štai ką pasakyti. Kadangi solidarumo ir visuomenės pinigai po to, kai jie patenka į kaupiamuosius fondus, tampa privačia asmenine nuosavybe, aš manyčiau, šiame balsavime neturėtų dalyvauti tie Seimo nariai, kurie asmeniškai suinteresuoti kaupiamaisiais fondais. Ačiū.

PIRMININKĖ. A. Melianas.

A. MELIANAS (LCSF). Dėl vedimo tvarkos. Aš noriu atkreipti dėmesį, kad Statutas numato dvi galimybes daryti pertrauką: kai įstatymas yra apsvarstytas, vyksta priėmimo stadija, tos galimybės yra pranešėjo reikalavimu (158 straipsnio 1 punktas), arba jeigu yra neatitikimas tarp kitų įstatymų ir nėra pateikti kiti įstatymų projektai. Abi tos sąlygos negalioja, tokiu atveju pertrauka negalima. Čia yra priėmimo stadija. Ačiū.

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, nutraukiu visas kalbas, aš turiu tokią teisę. Noriu pasakyti, kad prašymas yra teisėtas, tai yra 109 straipsnis: „Svarstant klausimą, daryti tokias pertraukas ar atidėti svarstymą galima iš viso tik 2 kartus.“ Vienas kartas buvo svarstymo stadijoje, kitas kartas dabar. Todėl kviečiu pasiruošti balsuoti. Kas už pusės valandos pertrauką, kurios prašo Socialdemokratų frakcija, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš.

Balsavo 101 Seimo narys: už – 32, prieš – 46, susilaikė 23. Pensijų sistemos reformos įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo priėmimo pusės valandos pertrauka.

Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-502(2) (priėmimas) (taikoma ypatingos skubos tvarka)

Darbotvarkės klausimas Nr. XIP-502(2) – Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Priėmimas. Kviečiu A. Melianą.

A. MELIANAS (LCSF). Gerbiamieji kolegos, šiam įstatymui nėra naujų pasiūlymų ir pataisų. Teisės departamento išvados sako, kad prieštaravimų Konstitucijai taip pat nėra.

PIRMININKĖ. Dėkoju pranešėjui. Gerbiamieji kolegos, kviečiu priimti pastraipsniui. 1 straipsniui pasiūlymų nėra. Ar galime bendru sutarimu priimti? Priimta.

2 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Ar galime bendru sutarimu priimti? Priimta.

Motyvai dėl viso įstatymo projekto. 4 – už ir 4 – prieš. Prieš – A.Sysas.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Norėčiau nuraminti Ministrą Pirmininką. Man atrodo, kad tą gaisrą patys sukėlėte ir dabar niekam neleidžiate priartėti prie to gaisro ir padėti jį gesinti, ir toliau žiūrite, kaip namas dega, ir kaltinate kitus, kad jie negesina.

Dėl šio įstatymo. Norėčiau atkreipti dėmesį, ką dariau pateikimo stadijoje, svarstymo stadijoje, ir dabar pakartosiu. Mes svarstome 4 klausimų kompleksą. Vienas įsigalios jį pasirašius, kitas įsigalios liepos 1 d., trečias įsigalios gegužės 1 d., o rekordus muša šis įstatymas, kuris įsigalios sausio 1 d.

Dėl leidybos technikos aš jau kalbėjau ir nenoriu kartotis. Todėl aš pasisakau ir prieš tuos įstatymus, ir prieš šį. Atkreipiu dėmesį, kad mes darome superprecedentą, grįžtame penkis mėnesius atgal. Labai ačiū.

PIRMININKĖ. Už norinčių kalbėti kol kas nėra. Prieš – V. Andriukaitis. Nėra. K. Daukšys. Taupys laiką. Dėkoju. A. Kubilius – už.

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Aš irgi taupau laiką, tik noriu užduoti retorinį klausimą, į kurį neprašau atsakymo. Ką A. Sysas laimėjo gavęs pusės valandos pertrauką? Kokia iš to nauda krizei įveikti ir kokia nauda asmeniškai pačiam A. Sysui, norėčiau kada nors išgirsti.

PIRMININKĖ. Prieš – I. Šiaulienė.

I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, man atrodo, visi mes turime savo funkcijas. Socialdemokratų frakcija neklausė viešai, premjere, nejaugi Vyriausybė visiškai neturi darbų ir rūpesčių, kad turėdamas beveik absoliučią daugumą sėdite kiaurai čia? Pusės valandos socialdemokratai prašo turėdami dar vilties, kad jūs suvoksite, kad jūs ne tik gaisrą gesinate, bet ir galite įžiebti tuo gesinimu daugybę kitų gaisrų taip, kaip jūs gesinate savo pasirinktu būdu. Socialdemokratai niekada nebuvo ir nebus nekonstruktyvi opozicija. Tai, kad dauguma mūsų atsisakė kalbėti prieš dėl motyvų, manydami, kad aiškiai pasakyta, kodėl negalima balsuoti… jūs net šito įstatymo projektą norite priimti šiandien, kai jo įsigaliojimo data net nepataisyta priėjimo stadijoje ir rašoma nuo sausio 1 d. Kaip galima balsuoti už tokį įstatymą? Ačiū.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Visi norintys kalbėjo už arba prieš. Dabar kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymas būtų priimtas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.

Balsavo 93 Seimo nariai: už – 64, prieš – 18, susilaikė 11. Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymas priimtas.

2009 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-506(2) (priėmimas)

Kitas darbotvarkės klausimas – 2009 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-506(2). Priėmimas. Kviečiu pranešėją A. Matulą, Sveikatos reikalų komiteto pirmininką.

A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamoji pirmininke, gerbiamieji kolegos, Sveikatos reikalų komitetas, kaip pagrindinis, buvo pritaręs įstatymo projektui. Naujų pasiūlymų ir pastabų nėra. Teisės departamento naujų pastabų nėra. Todėl siūlau pritarti įstatymo projektui.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Įstatymo projektas iš vieno straipsnio. Gal iš karto dėl viso įstatymo 4 – už ir 4 – prieš. Prieš – B. Vėsaitė.

B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, sveikatos biudžeto mažinimas reiškia ne ką kita kaip gydytojų atlyginimų mažinimą, slaugos specialistų atlyginimų mažinimą. Mes matome didžiulę problemą, nes Darbo kodeksas neleidžia šito daryti. Neabejoju, kad gydytojai, kreipdamiesi į teismus, gali laimėti bylas. Tos pasakos, kad gydytojams, mokytojams, visiems paslaugų darbuotojams atlyginimai nebus mažinami, yra tik pasakos. Negaliu balsuoti už.

PIRMININKĖ. Ar baigėte, gerbiamoji Vėsaite? Už – A. Kubilius.

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, vis dėlto bent šiek tiek logikos reikia turėti ir būnant opozicijoje. Sveikatos draudimo fondo išlaidas turime mažinti ne todėl, kad mums toks noras staiga kilo, o todėl, kad pajamos mažėja. O pajamos mažėja dėl to, kad krenta ekonomika. Jeigu pajamos mažėja, o išlaidų nemažiname, gerbiamieji kolegos, tada ateiname į tokį laikmetį, kokį matėme praėjusių metų pabaigoje, kai jūsų Vyriausybė lygiai tokiomis pat aplinkybėmis nutarė, kad nereikia mažinti išlaidų, nors labai aiškiai buvo matyti, kad pajamos mažėja.

Tai iš tokių klaidų reikia mokytis, jas reikia pripažinti, reikia pasakyti, kad daugiau tokių klaidų Lietuvoje negalima kartoti. Vieną kartą tą populizmą ekonominėje ir finansinėje politikoje, kuris tęsiasi paskutinius aštuonetą metų, reikia baigti. Jeigu matome labai realiai situaciją, kad ekonomika smunka Lietuvoje, smunka Latvijoje, smunka Estijoje, smunka Vokietijoje, smunka kaimyninėje Rusijoje, jeigu norite geresnių pavyzdžių, tai reiškia, kad mažėja ir pajamos į biudžetą. Jeigu mažėja pajamos, mes neturime jokių kitų alternatyvų kaip tik mažinti išlaidas.

Turiu pasakyti, kad mes labai aiškiai išskiriam savo vieną iš svarbiausių prioritetų – socialinės rimties išsaugojimą. Dėl socialinės rimties išsaugojimo mes, mažindami daug įvairių išlaidų, taip pat ir Seimo narių atlyginimus bei Vyriausybės atlyginimus, tikrai ir toliau neliečiame pensijų, neliečiame kitų socialinių išmokų, neliečiame atlyginimų mokytojams, kultūros darbuotojams, socialiniams darbuotojams, policininkams. Tai yra mūsų aiškūs prioritetai. Aš raginu ir opoziciją prisidėti savo balsais prie labai realių sprendimų priėmimo. Gana jums žaisti vaikiškus žaidimus įsivaizduojant, kad jūs nesate atsakingi.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Prieš – V. Blinkevičiūtė.

V. BLINKEVIČIŪTĖ (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Mielieji kolegos, iš tiesų, matyt, Ministras Pirmininkas turėtų būti nuoseklus, nes jis labai atsakingai dirba Seime, nepaisant to, kad yra Vyriausybės vadovas, ir galbūt girdėjo kai kurias ir ankstesnes kalbas. Kaip čia suprasti? Sako, kai pajamos mažėja, reikia peržiūrėti sveikatos draudimo biudžetą, nes nėra pajamų, o pasirodo, kai „Sodros“ pajamos mažėja, kažkodėl nereikia peržiūrėti „Sodros“ biudžeto, sako, dabar to neliesime, nors per pirmąjį ketvirtį nesurinkta pagal planą beveik 160 mln. Lt. Tai kur čia tas nuoseklumas? Atsakymo lyg ir nėra.

O pritarti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių įstatymo pakeitimui ir paties biudžeto pakeitimui negaliu dėl šių priežasčių. Sutinku su gerbiamuoju premjeru, reikia matyti realią Lietuvą, tą Lietuvą, kurioje didėja sergamumas, kurioje didėja savižudybių skaičius, ir kiekvieną dieną girdime ir matome, kaip jauni žmonės pasitraukia, išeina iš gyvenimo dėl vienų ar kitų priežasčių, kurios, deja, susijusios su mūsų Seime priimtais įstatymais.

Mes matome, kad per pirmąjį ketvirtį žmonių sergamumas didėjo, bet mes mažiname Sveikatos draudimo fondo lėšas. Ar mes suprantame, kokios bus pasekmės metų pabaigoje? O kad sumažinus Sveikatos draudimo fondą nemažėja medicinos personalo atlyginimai, tai yra netiesa, reikėtų važiuoti per Lietuvą, apsilankyti atskirose ligoninėse ir pamatyti esamą situaciją, kad sumažinus Privalomojo sveikatos draudimo fondą mažės ir medikų atlyginimai, o kartu mažės ir sveikatos paslaugų prieinamumas bei jų kokybė.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Už – A. Čaplikas.

A. ČAPLIKAS (LCSF). Gerbiamieji kolegos, nenoriu aš čia nei moralizuoti, nei mokyti, nei įkalbinėti. Tiesiog pinigai – dalykas, mėgstantis paprastą, sausą kalbą. Mes įpratę vienas kitą pabarti, pamokyti, paauklėti, įspėti apie grėsmes arba nurodyti privalumus. Aš suprantu kaip neišvengiamą būtinybę tai, ką mes šiandien darome.

Noriu atkreipti dėmesį, kad mes mažiname prognozę lėšų surinkimo, tai yra prognozės. Atsižvelgdami į galimai mažėjančias įplaukas, mes prognozuojame mažesnį surinkimą. Jeigu ekonomikos situacija gėrės ir įplaukų bus daugiau, be abejo, tos įplaukos sugrįš į Privalomojo sveikatos draudimo fondą, tada mes galėsime finansuoti ir papildomas programas, nes būtinąją paslaugą mes teikėme ir teiksime. Tik atkreipiu dėmesį.

Galima nekreipti dėmesio į prognozes, bet metų pabaigoje gali būti 300–500 mln. Lt skolos. Ir kas geriau: ar dabar truputėlį pataupyti ir metų pabaigoje tikėtis, jog gyvensime pagal pajamas, ar nekreipti dėmesio į ekonomikos skaičius arba rezultatus ir nemažinti biudžeto? Nelengvas ir nemalonus sprendimas, bet kito kelio šiandien nematau. O jeigu mūsų prognozės bus neteisingos ir metų pabaigoje įplaukos didės, Privalomojo sveikatos draudimo fonde lėšų bus, mes puikiausiai galėsime tęsti programas, kurias dabar laikinai sustabdysime.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Prieš – V. P. Andriukaitis. Nematau. K. Daukšys.

K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Iš tikrųjų malonu, kai Vyriausybės vadovas moko opoziciją, kaip jai reikia dirbti ir kokia jos atsakomybė. Lygiai prieš tris mėnesius šioje salėje buvo daug kalbų apie tai, kaip mes sutvarkysime biudžetą, koks jis bus teisingas ir kaip dabar mes viską gražiai padarysime. Šiandien matome tų kalbų pasekmes. Tai yra įrodymas, kad premjeras aritmetiką išmoko, du veiksmus jis labai gerai išmoko, bet aukštosios matematikos, nors yra fizikas, visiškai neišmano. Nemanau, kad mažinant vieną arba kitą biudžetą valstybė ką nors išloš, nes…

Gerbiamieji, dividendus apmokestinome sveikatos mokesčiu, o pasirodo, dėl to nė kiek nepadaugėjo sveikatos pinigų. Aš užjaučiu ministrą A. Čapliką, nes tai ne paskutinis kartas, kai jam reikės nusimauti kelnes, ko gero, reikės ateiti dar kartą, nes ekonomika yra toks dalykas – jinai nesiveisia ir nedidina savo mokesčių mokėjimo dėl to, kad vienus ar kitus burtažodžius kas nors pasakys. Tuos burtažodžius sako tikrai ne politikai.

Šiandien Vyriausybė, užuot dėjusi visas pastangas, kad ekonomikos skatinimas prasidėtų ir kad kuo daugiau ekonomika prineštų kiaušinių į biudžetą, atėjusi seka pasakas. Atleiskite, gerbiamieji, per pirmąjį ketvirtį verslas neteko 2,5 mlrd., nuo kurių nesumokėjo mokesčių. Šiandien tas verslas atgal iš valstybės gavo 20 mln. per skatinimo fondą. Kaip jums patinka toks santykis? Aš jums galiu garantuoti, kad verslas kitą ketvirtį nesurinks dar kokių 3,5 mlrd. ir vėl į biudžetą nebus sumokėta mokesčių. Mes šį žaidimą žaisime be galo, ateis ir mums pasakos, kad reikia dar sumažinti, dar sumažinti, dar sumažinti. Todėl manau, kad negalima balsuoti už tuos dalykus.

PIRMININKĖ. Už – E. Masiulis.

E. MASIULIS (LSF). Labai ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Įdėmiai klausydamas opozicijos atstovų kalbų taip ir neišgirstu siūlymų, o ką daryti šioje situacijoje, kai pajamos katastrofiškai mažėja, o valstybės įsipareigojimai išlieka tokie patys.

Gerbiamieji kolegos, jeigu mes tik aklai priešintumės, bet nieko nepasiūlytume, tai pagal jūsų scenarijų po kelių mėnesių būtų situacija, kai tiesiog sutriktų atlyginimų mokėjimas medikams, kai tiesiog nebūtų lėšų ligoninėms ir ligoniams. Ką mes toje situacijoje darytume, kai susirinktų didžiausios minios prie parlamento, reikalaudamos neišmokėtų atlyginimų? Todėl tokia lengvabūdiška retorika tikrai niekur neveda.

Aišku, mes šiandien turime ne patį geriausią laikmetį, ir natūralu, kad turime subalansuoti savo išlaidas ir pajamas. Kita vertus, kalbant apie sveikatos apsaugą, be jokios abejonės, jau dabar akivaizdžiai matyti, kad vien iš surenkamų privalomojo sveikatos draudimo lėšų valstybė nėra pajėgi užtikrinti visų įsipareigojimų žmonėms. Todėl natūralu, kad reikia kiek įmanoma greičiau pereiti prie kitų priemonių, kurios padėtų sutelkti papildomas lėšas į sveikatos apsaugos sektorių. Vienas iš tokių veiksmų yra savanoriško sveikatos draudimo skatinimas ir motyvacija. Šalia šių sprendimų, aš manau, turi atsirasti ir kiti sprendimai, ir tik taip mes galime išgyventi šiuos neramius laikus.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Prieš suteikdama žodį kalbėti prieš V. P. Andriukaičiui, vis dėlto norėčiau priminti Seimo nariams, kurie užsirašo kalbėti ir išeina iš salės, Statuto 105 straipsnį. „Jeigu jis (Seimo narys), neįspėjęs posėdžio pirmininko, išeina iš posėdžių salės ir nebūna, kai jam suteikiamas žodis, laikoma, kad jis atsisakė kalbėti.“ Gerbiamasis V. P. Andriukaitis turėjo galimybę iš naujo užsiregistruoti, taigi jums žodis.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, laikoma, kad jis atsisako kalbėti tuo metu, kai jis išeina ir apsisprendžia. Kai jis sugrįžta, jam Statutas numato teisę registruotis, jeigu jis spėja, registruojasi ir kalba. Taigi dabar, kolegos, aš atkreipsiu dėmesį į faktą. Ginti sveikatos draudimo lėšų sumažinimą apsisprendė tik keturi ministrai: A. Kubilius, A. Čaplikas, E. Masiulis ir R. J. Dagys. Pirmą kartą, ko gero, Lietuvos istorijoje keturi ministrai staiga panūdo ginti savo labai puikų sprendimą atimti lėšas iš sveikatos apsaugos. Tuo tarpu kita valdančioji koalicijos dalis, pasakysiu labai atsargiai, tyli, nes supranta.

Aš norėčiau pasakyti kolegai E. Masiuliui apie savanoriško sveikatos draudimo galimus įnašus, skirtus sveikatos apsaugai finansuoti. Jūs atkreipkite dėmesį, kad tas draudimas veikia jau labai seniai. Antras dalykas, noriu pasakyti, kad jūs turbūt galėjote pasiūlyti drąsiau, kad E. Masiulis siūlo privatizuoti sveikatos apsaugą ir atsisakyti valstybinės paramos apskritai, tuomet jis būtų liberalas Nr. 1 visame pasaulyje.

Taigi, kolegos, atsakau labai aiškiai. Tai, kas vyksta, jokių argumentų nebeatlaiko. Matyt, turime sutikti su faktu, kad mokesčių reformos žingsnių kontekste įplaukų mažėjimas į visus biudžetas, nacionalinį, savivaldybių, „Sodros“, sveikatos apsaugos, tikrai verčia atsakyti į kertinį klausimą: ar jūs, kolegos, suvokiate, kad jūsų priimti sprendimai duoda neigiamą efektą? Jūs tą matote dabar akivaizdžiai, bet vis tiek užsispyrę sakote, kad ne, blogų sprendimų nepadarėme, tegul viskas mažėja, geriau mes išbrauksime lėšas iš visų biudžetų, bet galbūt kaip nors tada žmonės pradės privačiai mokėti pinigus ir kitaip išgelbės valstybę. Kolegos, argumentai neišlaiko kritikos. Taigi siūlau dar kartą apgalvoti ir nebalsuoti už šį biudžetą.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Už – R. J. Dagys.

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos ir ką tik kalbėję opozicijos atstovai, pamėginsiu pirštais paaiškinti, ką jūs šioje salėje nuolat kalbėjote. Jeigu būtume klausę jūsų logikos tada, kai priėmėme įstatymus, ir būtume nieko nekeitę, ką jūs tada visi aistringai siūlėte dėl „Sodros“ biudžeto, visi aistringai kalbėjote, kad nėra jokios krizės, visi įsipareigojimai yra normalūs, tai mes dabar būtume turėję balansuoti ne dėl tokio skaičiaus, kuris dabar yra pateiktas sveikatos ministro, o dėl dvylika kartų didesnio. Būtų dvylika kartų didesnis „Sodros“ mokėjimo deficitas su visomis iš to kylančiomis pasekmėmis, su visomis nemokėjimo pasekmėmis, totaliu nemokumu. Tą jūs siūlėte. Siūlėte nieko nekeisti, tik skirtumas dvylika kartų. Tai, kad mums dabar reikia dvylika kartų mažiau balansuoti, yra didžiulis laimėjimas, palyginti su jūsų ekonomine „išmintimi“.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Keturi kalbėjo už, keturi – prieš. Gerbiamieji kolegos, kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas 2009 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.

Balsavo 98 Seimo nariai: už – 67, prieš – 24, susilaikė 7. Įstatymas priimtas.

Seimo nutarimo „Dėl G. Vilkelio atleidimo iš Seimo kanclerio pareigų“ projektas Nr. XIP-575 (priėmimas)

Gerbiamieji kolegos, grįžtame prie 1-2 klausimo – prie Seimo nutarimo „Dėl G. Vilkelio atleidimo iš Seimo kanclerio pareigų“. Yra gautas Balsų skaičiavimo komisijos protokolas. Kviečiu Balsų skaičiavimo komisijos pirmininkę V. M. Čigriejienę.

V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Balsų skaičiavimo komisija truputį suklydo. Balsų skaičiavimo komisijai Seimo narys A. Sacharukas parašė pareiškimą, kad „pildydamas biuletenį dėl Seimo kanclerio G. Vilkelio atleidimo, pažymėdamas suklydau ir kreipiausi į Balsų skaičiavimo komisiją dėl naujo biuletenio išdavimo. Balsų skaičiavimo komisija man neišdavė naujo balsų skaičiavimo biuletenio, todėl padariau pataisymus biuletenyje ir įmečiau į balsadėžę. Mano biuletenis buvo įskaitytas kaip negaliojantis, todėl negalėjau išreikšti savo valios. Prašau įskaityti mano išreikštą valią arba sudaryti sąlygas perbalsuoti.“ Pasirašė, kad pritarė L. Kernagis, J. Liesys, S. Bucevičius, V. M. Čigriejienė. Nesutinka su šiuo sprendimu V. Blinkevičiūtė. (Balsai salėje)

PIRMININKĖ. Ar galime netriukšmauti? Būkite kantrūs, ramūs ir viską sužinosite. Gerbiamasis Sacharukai, prašau, jums žodis.

A. SACHARUK (TPPF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, aš galiu paliudyti, kad netyčia sugadinau biuletenį, kreipiausi į komisijos narius, bet jie atsisakė man išduoti naują biuletenį, todėl man buvo sutrukdyta teisė išreikšti savo valią. Prašau įskaityti. (Balsai salėje)

PIRMININKĖ. Ministras Pirmininkas A. Kubilius.

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, čia aš kaip Seimo narys, ne kaip Ministras Pirmininkas. Kažkas labai nuogąstauja, kodėl visą laiką sėdžiu Seimo salėje. Prisimenu savo patirtį rašant Seimo statutą ir šitą problemą, kuri čia dabar išaiškėjo. Seimo statute labai aiškiai yra pasakyta, ką reikia daryti. 121 straipsnio 4 dalis: „Jeigu nustatomas akivaizdus balsavimo vienasmeniškumo pažeidimas, posėdžio pirmininko, frakcijos reikalavimu perbalsuojama ir pradėjus svarstyti kitą darbotvarkės klausimą.“ Taigi frakcijos vardu siūlau perbalsuoti, nes visiškai akivaizdu, kad vienam Seimo nariui nebuvo suteikta galimybė vienasmeniškai išreikšti savo valią. (Balsai salėje)

PIRMININKĖ. Dėl vedimo tvarkos – A. Sysas.

A. SYSAS (LSDPF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, manęs visai nestebina tokie mūsų viražai dėl Statuto ir tokie sprendimai. Noriu priminti, kad mes Seimo Pirmininką ne iš pirmo karto išrinkome, tai vadovaudamiesi šia tradicija mes dabar visus atleisim ir rinksim iš antro karto, todėl siūlau įtvirtinti tai Statute ir nereikės aiškintis.

V. BLINKEVIČIŪTĖ (LSDPF). O kokie rezultatai yra?

PIRMININKĖ. Gerbiamasis R. Smetona – dėl vedimo tvarkos.

R. SMETONA (TTF). Gerbiamieji kolegos, jeigu neklystu, o matyt, kad ne, per devyniolika nepriklausomos valstybės parlamento darbo metų turbūt tai bus pirmas atvejis arba būtų, kai slapto balsavimo rezultatai yra keičiami vieno iš Seimo narių pareiškimu ir po to komisijos, surinkusios parašus, daugumos sprendimu. Įdomu, kaip komisija nustato, kuris gi iš biuletenių yra to ar kito asmens? Tai būtų pirmas atvejis klastojant slapto balsavimo rezultatus.

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, man atrodo, mes girdime tą, ką norime girdėti. Dar kartą galiu paskaityti, ką rašo gerbiamasis A. Sacharukas. Tas biuletenis nebuvo įmestas į balsadėžę. (Balsai salėje) Gerbiamoji kolege Blinkevičiūte, neklaidinkite, būdama komisijos pirmininke, aš matau, kas parašyta: „Balsų skaičiavimo komisija man neišdavė naujo biuletenio, todėl padariau pataisymus biuletenyje“, nes jūs jam neišdavėte. Jis iš karto atėjo prašydamas, kad jis suklydo ir nori naujo biuletenio. Būkite malonūs. Visa komisija, išskyrus V. Blinkevičiūtę, pripažįsta, kad komisija padarė klaidą. Tai apie ką mes kalbame? Dar kartą cituoju tai, ką kalbėjo A. Kubilius. 121 straipsnis: „Jeigu nustatomas akivaizdus balsavimo vienasmeniškumo pažeidimas (o čia taip ir buvo), posėdžio pirmininko, frakcijos reikalavimu perbalsuojama ir pradėjus svarstyti kitą darbotvarkės klausimą.“

Dar duodu žodį V. M. Čigriejienei ir daugiau niekam neduosiu.

V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, tikrai galiu aiškiai patvirtinti, kad biuletenis į slaptadėžę nebuvo įmestas. Jeigu jis būtų įmestas… Kaip jis galėjo paskui pateikti? Jis pateko tik tada, kai pabalsavo. Jokiu būdu ne…

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, nutraukiu bet kokias kalbas, aš turiu tokią teisę. (Triukšmas salėje) Prašau nekelti balagano. Galiu pasakyti balsų skaičiavimo rezultatus. Dar kartą noriu pasakyti, kad buvo išduoti 89 biuleteniai, rasti 89, galiojantys 82, negaliojantys 7. Balsavimo rezultatas: atleisti iš pareigų – 70, neatleisti – 12.

Toliau. Remdamasi 121 straipsnio 4 dalimi skelbiu, kad bus iš naujo balsuojama per pietų pertrauką.

Gerbiamieji kolegos, kad vėl nebūtų blaškymosi, dar kartą aiškinu, kaip atrodo biuletenis ir kaip reikia balsuoti. „Atleisti iš pareigų“. Jeigu norite, kad G. Vilkelis būtų atleistas iš pareigų, tai to langelio neužbraukiate, o užbraukiate langelį „Neatleisti iš pareigų“. Ir, priešingai, jeigu norite neatleisti iš pareigų, tai užbraukiate langelį „Atleisti iš pareigų“. Balsavimas prasidės 14.00 val., pabaiga – 14.30 val.

Dar kartą dėmesio! Balsavimo pradžia – 14.00 val., balsavimo pabaiga – 14.30 val. Kad vėl nebūtų taip, kai buvo paskelbta balsavimo pabaiga, atbėgate paskutiniu metu ir reikalaujate biuletenio, o balsų skaičiavimo komisija jūsų akivaizdoje kitus biuletenius suplėšo. Jeigu norite išreikšti savo valią, prašau balsuoti nuo 14.00 val. iki 14.30 val. (Balsai salėje) Niekas negalėsite dėl vedimo tvarkos.

Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 9, 10, 14, 21¹, 24 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-500(3) (priėmimo tęsinys) (taikoma ypatingos skubos tvarka)

Grįžtame prie darbotvarkės 1-5b klausimo – Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 9, 10, 14, 21¹, 24 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-500(3). Priėmimas. Gerbiamasis A. Melianas kviečiamas į tribūną. Gerbiamasis Melianai, noriu priminti, kad mes kol kas balsavome dėl 1 straipsnio pataisos, kur Seimas apsisprendė nepritarti Teisės departamento pataisai. Dabar jūs gal komentuokite kitas Seimo narių registruotas pataisas.

A. MELIANAS (LCSF). Ačiū. Bet iš pradžių, posėdžio pirmininke, aš norėčiau pristatyti ir kitus Teisės departamento pasiūlymus, dėl kurių komitete buvo nutarta dėl 2 pritarti, dėl 3 nepritarti. Ar galėčiau pristatyti? Dėl Teisės departamento antrojo pasiūlymo.

PIRMININKĖ. Komitetas pritarė.

A. MELIANAS (LCSF). Komitetas pritarė ir siūlo Vyriausybei suderinti nurodytus įstatymus su priimto Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nuostatomis, tai yra reikės taisyti kitus įstatymus.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Iš esmės jūs pritarėte Teisės departamentui.

A. MELIANAS (LCSF). Taip, dėl antrojo pasiūlymo mes pritarėme.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Yra gerbiamųjų Seimo narių A. Syso ir V. Blinkevičiūtės pasiūlymai.

A. MELIANAS (LCSF). Dar yra vienas Teisės departamento pasiūlymas, dėl kurio komitetas nepritarė šiandieną, tai yra dėl įstatymo įsigaliojimo datos.

PIRMININKĖ. 1 straipsnis. Aš kalbu dėl 1 straipsnio. Aš prašiau pastraipsniui ir matau, kad yra Seimo narių A. Syso ir V. Blinkevičiūtės pasiūlymai. Gal gerbiamoji Vilija ar gerbiamasis Algirdas pristatys savo pasiūlymą?

A. SYSAS (LSDPF). Labai ačiū. Pagaliau įjungėte. Gerbiamieji kolegos, mūsų pataisos esmė yra ta, kad pirmas tris pašalpos dienas būtų mokama darbdavio. Motyvas yra toks, kad įstatymo pataisų pateikėjai, tai yra Vyriausybė ir ministras, ne vieną kartą savo kalbose aiškiai motyvavo, kad dažnai darbdaviai su darbuotojais susitaria, kai nėra darbo, kad būtų sergama, sakykime, kabutėse ir gaunama išmoka iš Socialinio draudimo fondo valdybos. Todėl mūsų siūlymas šiek tiek drausmintų… (Nutrūko įrašas, negirdėti)

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, Sekretoriatas atsiprašo, tuojau sutvarkys.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū. Dar kartą pakartosiu, kad aš citavau Ministrą Pirmininką ir ministrą, kurie kalbėjo apie tai, kad dažnai darbdaviai pasinaudoja tokia teise ir paprašo darbuotojų „sirgti“. Tai mes ir siūlome, kad pirmas 3 dienas mokėtų darbdavys, o toliau mokėtų „Sodra“. Tokia pataisa yra šitai straipsnio dalai.

Dar yra šio straipsnio esminė pataisa, tai yra dėl 5 dienų, kurias siūlo išbraukti, jeigu žmogus serga po atleidimo iš darbo.

Iš karto pristatau kitą mūsų pataisą, vis tiek už jas reikės balsuoti atskirai. Mes siūlome vieną dydį, kurį mokėtų „Sodra“ nuo 4 dienos ir…

PIRMININKĖ. Gerbiamasis kolega, jūsų čia jau 3 straipsniui. Mes dabar pastraipsniui.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Komiteto išvada dėl A. Syso ir V. Blinkevičiūtės?

A. MELIANAS (LCSF). Komiteto išvada – nepritarti, nes yra pritarta kitiems pasiūlymams – gerbiamosios I. Degutienės ir V. V. Margevičienės.

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, ar yra 29 Seimo nariai, kurie pritartų A. Syso ir V. Blinkevičiūtės pasiūlymui? Prašau. Balsuojame, bus geriau.

Nėra 29 Seimo narių, kurie pritartų A. Syso ir V. Blinkevičiūtės pataisai. Ji nesvarstoma.

Toliau. Aš matau 1 straipsniui P. Auštrevičiaus pasiūlymą. Ar gerbiamasis P. Auštrevičius norėtų jį pristatyti?

A. MELIANAS (LCSF). Aš labai atsiprašau, bet komitetas iš dalies pritarė gerbiamojo P. Auštrevičiaus pasiūlymams, nes jie panašūs į iki tol apsvarstytus kitus pasiūlymus, kuriems Seimas pritarė po svarstymo.

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, vietoj P. Auštrevičiaus – A. Endzinas. Pirmiausia jūs gal pristatykite pasiūlymą, tada pažiūrėsime, ar yra 29 Seimo nariai, kurie pritartų.

A. ENDZINAS (LSF). Dėkoju, gerbiamoji pirmininke, bet kadangi susiję pasiūlymai ir komitetas įvertino, nereikalaujame balsuoti.

PIRMININKĖ. Ar jūs atsiimate savo pasiūlymą? A. Endzinas ir P. Auštrevičius atsiima savo pasiūlymą. Tą ir fiksuojame.

Toliau, gerbiamasis Melianai, aš matau Seimo nario V. Mazuronio pasiūlymą 1 straipsniui. Po svarstymo nebuvo pono V. Mazuronio pateiktas? Gerbiamasis Mazuroni, kaip čia įvyko?

V. MAZURONIS (TTF). Mano pasiūlymai buvo svarstyti, buvo perduoti prieš svarstymą. Konsultavomės su Sekretoriatu ir pasakė: kadangi prieš svarstymą nespėjo, tai priėmimo metu jie bus svarstomi.

PIRMININKĖ. Ar komitetas?..

A. MELIANAS (LCSF). Ne. Komitetas nėra gavęs ir nesvarstė šių pasiūlymų.

V. MAZURONIS (TTF). Aš tada į Violetą norėčiau kreiptis: kaip čia yra?

PIRMININKĖ. Gerbiamasis Mazuroni, gal jūs tada pristatykite savo pasiūlymą. Prašom.

V. MAZURONIS (TTF). Mielieji kolegos, aš pateikiau visą kompleksą pasiūlymų šiam įstatymui, ir tų pasiūlymų esmė yra labai paprasta – turi būti paliekama tokia sistema, kokia buvo iki keičiant šį įstatymą, nes tame įstatyme, kuris galiojo iki šiol, ten yra visas blokas mano pasiūlymų, turėtų būti paliekama tokia tvarka, kuri buvo.

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, ar bus 29 Seimo nariai, pritariantys V. Mazuronio pasiūlymui? Prašom.

Už balsavo 26, taigi nepritarta Seime pono V. Mazuronio pasiūlymui. Gerbiamieji kolegos, dabar už 1 straipsnį vienas – už, vienas – prieš. Ar galime bendru sutarimu? (Balsai salėje) Gerbiamasis A. Sysas nori kalbėti prieš. Prašom.

A. SYSAS (LSDPF). Labai ačiū, pirmininke. Turiu galimybę atsakyti Ministrui Pirmininkui. Jis manęs klausė, kokią aš naudą turėjau pertrauką paėmęs. Galiu labai paprastai paaiškinti. Pirmiausia labai keista, kad Ministras Pirmininkas dvejopus standartus taiko: kai kolega L. Dinius ėmė pertraukas, tai jis nekėlė čia triukšmo, kodėl tęsiamas laikas. Paaiškinu labai paprastai, nes jūs net savo koalicijoje negalite sutarti, kokius daryti pakeitimus, kiek dar mažinti išmokas ligoniams, kiek atimti iš pensininkų, kiek atimti iš bedarbių (yra daug pataisų), iš vaikų ir iš visų kitų. Todėl mes savo siūlymais bandome suteikti galimybę jums nedaryti tų klaidų, kurias darote.

O dabar dėl 1 straipsnio. Gerbiamieji kolegos, mūsų pataisa buvo pateikta motyvuojant grynai tuo, ką sakė ministras R. J. Dagys, atėjęs į tribūną, kai pristatė šį įstatymą. Jis sakė: blogai, darbdaviai dažnai piktnaudžiauja šiais dalykais. Mes ir siūlome labai konstruktyvų pasiūlymą: kad darbdaviai nepiktnaudžiautų, tegul sumoka už vieną dieną. Aš manau, joks darbdavys nesiūlys darbuotojui tris dienas nedirbti ir už tas dienas jam mokėti. Kažkodėl dauguma šito nepriima ir reikalauja – teikit mums konstruktyvius pasiūlymus. Tai čia buvo pats konstruktyviausias pasiūlymas, kaip spręsti tą klausimą, kurį kėlė pats ministras R. J. Dagys. Dabar kažkodėl sakoma, kad nereikia spręsti.

Kitas dalykas – ligos pašalpa po atleidimo iš darbo mokama ne ilgiau kaip 5 kalendorines dienas. Aš manau, gerbiamieji kolegos, prisiminkite šį svarstymą, kad bus kreipimųsi į teismą, ir nežinau, kaip jūs… Kam nors iš daugumos reikės eiti, ko gero, ir į Konstitucinį Teismą įrodinėti, kaip buvo pažeisti teisėti lūkesčiai žmonių, kurie draudėsi šiuo draudimu. Todėl pasisakau prieš šį straipsnį.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Už – V. V. Margevičienė.

V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Žinoma, nepradėsiu nuo to, kas kaip ką sakė ir dėl ko sakė, nes mūsų visos kalbos ne iš esmės, o apie tai, kas kurioje pusėje ką pasakė. Iš tikrųjų, gerbiamasis Algirdai, mūsų su Irena pasiūlymas yra, kad dvi dienas mokėtų darbdavys. Kartais jūs kalbate, kad dabar yra ir darbdaviams nepaprastai sunku, ir darbdaviai nebeturi kaip, ir verslas krinta, ir viskas yra blogai. Tai kodėl dabar jūs, žinodami, kad viskas yra labai blogai, vis tiek teikiate, kad tris dienas mokėtų darbdavys? Aš niekaip nesuprantu jūsų logikos ir siūlymų. Aš tikrai palaikau šį siūlymą ir kviečiu balsuoti.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Pasisakė vienas už, vienas – prieš. Gerbiamieji kolegos, kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad 1 straipsnis būtų priimtas toks, kokia yra Socialinių reikalų ir darbo komiteto formuluotė?

Balsavo 88 Seimo nariai. Už – 64, prieš – 15, susilaikė 9. 1 straipsnis yra priimtas.

2 straipsnis. Kolega E. Žakaris atsiėmė savo pasiūlymą. Dėl Seimo nario V. Mazuronio mes jau balsavome, ir Seimas apsisprendė nepritarti. Ar galime bendru sutarimu priimti 2 straipsnį? (Balsai salėje) Galime. Dėkoju.

3 straipsnis. Už gerbiamojo V. Mazuronio jau balsavome ir nepritarta, P. Auštrevičius su A. Endzinu atsisakė, gerbiamojo A. Syso ir V. Blinkevičiūtės sąsajai su 1 straipsniu Seimas irgi nepritarė. Ar galime bendru sutarimu pritarti? Ne, negalime. K. Daukšys nori kalbėti prieš 3 straipsnį.

K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Iš tikrųjų sakykime labai paprastai: dauguma žmonių, kurie dirba, yra gana darbingi ir jauni, jie daugiau kaip savaitę neserga, nes jiems ir darbe yra ką veikti, o šiuo straipsniu mes padarome taip, kad tie žmonės, kurie moka socialinio draudimo mokesčius, negauna sveikatos draudimo. Aš manau, kad tai yra pirmiausia neteisinga tiems žmonėms, kurie, atėję į socialinio draudimo sistemą, moka tuos mokesčius. Antras dalykas, tada valstybė turi labai aiškiai pasakyti, kad tokiu būdu ji stengiasi pasakyti ir parodyti, kad „Sodra“ nebesugeba vykdyti savo įsipareigojimų. Tada tai ir įvardykite labai aiškiai ir suprantamai. Tada man kitas klausimas nebesuprantamas: kodėl mes atiduodame pinigus į kaupimo fondus? Jeigu trūksta pinigų čia sumokėti savo įsipareigojimams, kuriuos pagal socialinio draudimo įstatymą turi darbuotojams, tai tada būkime geri, bet neatiduokime tų 600 mln. ar kiek dabar per pusmetį iš to paties „Sodros“ biudžeto, kuriuo „šersime“ užsienio bankus. Todėl siūlau balsuoti prieš ir nepriimti tokio įstatymo.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Už – A. Sysas. Čia kažkas ne taip, bet mūsų rodo, kad A. Sysas nori. Supratau. D. Jankauskas nori kalbėti už 3 straipsnį? Ar gerbiamasis D. Jankauskas nori dėl 3 straipsnio?

D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, taupydamas laiką tik primenu, kad mes diskutuojame dėl Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo, tai dėl kitų projektų gal ir nebeverta gaišinti kolegų. Taip pat primindamas, kad pagrindinis Socialinių reikalų ir darbo komitetas yra pritaręs būtent tokiai 3 straipsnio redakcijai, raginu balsuoti už.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, balsuojame. Kas už tai, kad būtų priimtas 3 straipsnis, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.

Balsavo 89 Seimo nariai. Už – 61, prieš – 20, susilaikė 8. 3 straipsnis priimtas.

4 straipsnis, gerbiamasis Artūrai, Seimo nario V. Mazuronio pasiūlymas. Mes dėl jo jau balsavome ir Seimas jam nepritarė. Ar galime bendru sutarimu priimti 4 straipsnį? Dėkoju. 5 straipsnis taip pat yra gerbiamojo V. Mazuronio pasiūlymas, dėl kurio mes balsavome, Seimas jam nepritarė. Ar galime bendru sutarimu priimti 5 straipsnį? Galime. Ir 6 straipsnis. Ar galime bendru sutarimu priimti? Galime. 7 straipsnis yra P. Auštrevičiaus pasiūlymas. Komitetas pritarė, gerbiamasis Artūrai?

A. MELIANAS (LCSF). Taip, komitetas pritarė ir mes jau balsavome.

PIRMININKĖ. Tai galime bendru sutarimu priimti 7 straipsnį? Priimame 7 straipsnį. Dabar dėl viso įstatymo projekto 4 – už, 4 – prieš. 7 straipsniai. (Šurmulys salėje) 4 – už, 4 – prieš. Už – R. Dagys. Prašau.

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, nors Vyriausybė teikė kitokį įstatymo projektą, bet ši dabar priimta komiteto siūloma redakcija ir kolegų užregistruotas kitokio skaičiavimo būdas iš tikrųjų priimtinas ir mums, nes pasiekia tuos pačius tikslus – yra sutaupymas, iš kitos pusės, ir tam tikra prevencija. Kadangi mes čia labai daug kalbame apie lūkesčius ir panašiai, noriu atkreipti dėmesį, kad draudimo įmokos ir išmokos turi būti subalansuotos. Tiek, kiek mes mokame į draudimą, tiek turėtume iš jo ir gauti. Nuo šių metų sausio iki kovo mėnesio išmokos beveik padvigubėjo, t. y. nuo 58 išaugo iki 98 mln. Todėl mes taisome esamą situaciją, norėdami subalansuoti būtent įmokas ir išmokas, ir nieko daugiau mes čia neatliekame. Negali būti draudimo sistemoje nei geresnis, nei blogesnis, kiek įmoki, tiek ir išmoki. Bėda yra ta, kad iki šiol nė viena Vyriausybė nesilaikė principo, kad kiekvienoje atskaitymų eilutėje, tiek dėl nedarbo, tiek dėl ligos, motinystės, tiek dėl pensijų nebuvo kaupiamas fondas, kuris galėtų amortizuoti dabar sunkmečiu iškilusias problemas. Tiesiog tos visos lėšos, pavyzdžiui, ligos lėšos, galiu pasakyti, praėjusios ministrės buvo atiduodamos pensijoms kelti arba kitiems mūsų priimtiems sprendimams tenkinti. Tiesiog jų sąskaita buvo sprendžiamos kitos problemos. Ir dabar ligai nėra jokių rezervų sukaupta ir mes turime subalansuoti lėšas. Tai ne iš gero gyvenimo, o paprasčiausiai turime įgyvendinti esamą įstatymą taip, kaip jis ir turi veikti. Siūlau už tai balsuoti, nes siūlomos pataisos yra beveik analogiškos, kaip siūlė ir Vyriausybė.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Prieš – A. Sysas.

A. SYSAS (LSDPF). Tiesiog džiaugiuosi, kad pagaliau ministras suprato, geriau vėliau negu niekada, kad fondas, kuris buvo „Sodroje“, buvo labai reikalingas, buvo sukaupta 1 mlrd. 300 mln. Deja, lenktynės, kas labiau patiks rinkėjams, jose dalyvavo ir gerbiamasis ministras, ir jo kolega, sėdintis aukščiau, E. Pupinis, kuris teikia pataisą po pataisos ir Ligos ir motinystės įstatymą, atvedė prie to, kad to fondo neliko. Džiaugiuosi, kad pagaliau suvokta, kad kaišiojant lazdas mažumos Vyriausybei atsisukta prieš dabartinę daugumos Vyriausybę.

Dabar norėčiau nuraminti savo kolegę Vaidevutę. Aš niekada nekeičiau savo nuomonės ir šiuo atveju kaip tik reagavau į tai, ką sakė ministras, kad darbdaviai ne visada korektiškai elgiasi su darbuotojais. Mes svarstysime Darbo kodekso įstatymo pataisas, kur kur kas gražesnių dalykėlių siūloma padaryti. Šiuo atveju atsakomybė vėlgi gultų ne tiktai ant sergančio darbuotojo, bet ir ant darbdavio, kuris kartais nesudaro normalių darbo sąlygų, gali būti skersvėjai, gali būti kitoks stresas ir visos kitos ligos, kažkodėl mes šitą viską eliminuojame. Nuo darbdavio labai daug kas priklauso. Štai ir šiandieninis pirmasis klausimo svarstymas. Jeigu nebūtų puolimo prieš kanclerį, gal jis sirgtų tik 30 dienų, o dabar sirgs 120, nes nervai pašlijo. Viskas gyvenime yra susiję.

Todėl aš pasisakau prieš tolesnį žmonių pinigų nusavinimą dabar per ligos išmoką, nes tas kompromisas, kuris pasiektas, man primena lietuvių liaudies pasaką, kur pirma drakonas labai baisus, po to drakono draugai paima ir šiek tiek jam kojas ar galvas apkarpo ir sako, na, dabar tai jau pasiekėme labai gerą dalyką…

PIRMININKĖ. Laikas!

A. SYSAS (LSDPF). …atimsim ne 100 %, o tik 40. Štai pasiekimas!

PIRMININKĖ. Už – D. Jankauskas.

D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju posėdžio pirmininkei. Kolega A. Sysas priminė praeitus metus, priminė tai, kad buvo fondas ir jo neliko. Bet, gerbiamasis kolega, pasakius „a“, reikėtų pasakyti ir „b“. Jeigu prieš metus šitoje pačioje Seimo posėdžių salėje būtų atvirai ir aiškiai įvardinta situacija, į kurią eina Lietuva, apie tai, kad 2008 m. pradžioje buvo 1 mlrd. 300 mln. litų rezervas, sukauptas „Sodroje“, tai metų pabaigoje nuo tikrosios situacijos neįvardijimo ir absoliutaus nesakymo tuometinei opozicijai, Vyriausybei, ar tai būtų mažumos, ar daugumos… 2008 m., visi metai, kai dirbo daugumos Vyriausybė, atmintis turbūt dar tiek turėtų siekti, tai, kolegos, iš tikrųjų nesijauskime laisvi ir nuo atsakomybės. Aš kreipiuosi į opoziciją ir kviečiu balsuoti už šį įstatymą po priėmimo.

PIRMININKĖ. Prieš – V. Blinkevičiūtė.

V. BLINKEVIČIŪTĖ (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Mielieji kolegos, aš noriu pasakyti, kai mes, socialdemokratai, buvome valdžioje, mes iš tikrųjų per keletą metų „Sodros“ biudžete sukaupėme tam tikrą rezervą. Manau, kad mes pasielgėme Lietuvos žmonių atžvilgiu labai teisingai, kad tas lėšas, kurias sukaupėme, niekur neiššvaistėme, o atidavėme Lietuvos žmonėms ir padidinome pensijas tiems žmonėms, kuriems, kylant kainoms, iš tikrųjų buvo labai sunku gyventi. Manau, kad mes pasielgėme teisingai.

Antras dalykas. Tos lėšos buvo panaudotos motinystės ir tėvystės išmokoms padidinti, ir pasielgėme vėlgi labai teisingai, nes pernai gimė 3000 vaikų daugiau, o tai jau yra didelis lobis Lietuvai. Ir dar noriu pasakyti, kodėl nepritarsiu šitam sprendimui apkarpyti ligos išmokas tiems žmonėms, kurie draudėsi 10, 20 ar 30 metų. Todėl, kad tai yra paprasčiausiai nežmoniška ir teikiu pavyzdį. Pavyzdžiui, pagal tai, ką dabartinė valdančioji dauguma pateikė, jeigu žmogus gali būti išdirbęs įmonėje 20, 30 metų, sąžiningai mokėjo visą laiką socialinio draudimo įmokas ir štai jam įvyksta trauma, avarija, jis sunkus ligonis arba kokios nors iš tikrųjų labai sudėtingos, ilgalaikės ir sveikatai kenkiančios onkologinės ligos, ir dabar šituo laikotarpiu, kai bankrutuoja įmonės, jis yra atleidžiamas iš darbo, o jo liga toliau tęsiasi, jis lieka ir be atlyginimo, ir be ligos draudimo. Ir kada sakoma (išgirdau iš ministro), kad sutaupysime 6 mln. litų, tai kieno sąskaita sutaupysime? To žmogaus, kuris atleistas iš darbo, yra be sveikatos ir yra tikrai sunkus ligonis? Tikrai negaliu pritarti tokiam įstatymo projektui.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Už – V. Margevičienė.

V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Dėkoju posėdžio pirmininkei. Iš tikrųjų labai sunku kalbėti ir labai sunku oponuoti, kai kalbama ne iš esmės, ne apie įstatymą, ne apie tai, kas yra, o apie tai, kad suserga žmonės dėl to, kad darbdavys negeras, suserga, netgi specialiai susilaužo kojas dėl to, kad darbdaviai negeri. Na, ir žinoma, taip, kaip dabar gerbiamoji Vilija kalbėjo: mes, socialdemokratai, padarėme. Paprasčiausiai buvo pakilimas. Ir ne jūs tuos pinigus padarėte. Ir ne jūs juos sudėjote į tą „Sodrą“ ar kur nors kitur. Tada visi kartu buvome Seime, ir visi stengėmės padėti, nes atsimenat labai gerai, ir pradinukų maitinimas. Gerbiamoji Vilija, juk tą įstatymą jūs pateikėt po pusės metų, kai mūsų buvo pateiktas. Norėjom, kad būtų geriau. Dabar yra tokia situacija. Tai kodėl jūs dabar vis: mes taip norėjom, mes taip norėjom. Na, iš tikrųjų nėra visai gražu ir nėra visai moralu nuolat kalbėti, kad jūs esate labai geri. Buvęs jūsų premjeras, kurio šiandien irgi nėra, man asmeniškai pamelavo, kad bus pinigų vaikų socializacijos centrams.

Jo šiandien nėra, nors jis jau dabar ne premjeras ir turėtų būti salėje kaip Seimo narys.

Taigi nereikia moralizuoti, nereikia galvoti, kad buvom čia kažkaip ne taip… Kai buvo pinigų, stengėmės padėti visiems žmonėms. Šiuo metu nėra. Gerbiamasis Algi Sysai, niekas tų pinigų neatima. Tų pinigų nėra. Ir ką duoti, kad jų nėra?

PIRMININKĖ. Dėkoju. Prieš – B. Vėsaitė.

B. VĖSAITĖ (LSDPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, taip jau atsitiko, kad pastaruoju metu tenka dažnai susitikti su Lietuvos gyventojais. Dėl tokių Vyriausybės siūlymų kaip prievartinė daugiabučių renovacija, užneriant kilpą skurdžiausiems visuomenės sluoksniams, dėl aukštojo mokslo nuostatų ir būsimų kosminių įmokų abiturientams nesistebiu, kad Lietuvoje padaugės infarktų ir insultų. Todėl Vyriausybė labai apdairi ir iš anksto apsidraudžia.

Bet kodėl pradedame nuo pačių silpniausių? Kodėl jie turi mokėti pačią didžiausią kainą už auksinių banko berniukų sukeltą finansinę krizę? Pradėjote nuo vaikų, paskui atėjo eilė bedarbiams, o dabar ėmėtės ligonių.

Aš noriu pasakyti, kad pažeidžiamos fundamentalios žmogaus teisės gauti draudimo išmoką, dėl kurios jis draudėsi tikrai daug metų. Tai yra konstitucinė žmogaus teisė, kuri šiuo įstatymu pažeidžiama. Nebalsuosiu, negaliu pažeisti Konstitucijos ir raginu tą patį daryti jus.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Už – E. Pupinis.

E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Nuostabą kelia sėdintys du kolegos socialdemokratų ložėje – A. Sysas ir gerbiamoji V. Blinkevičiūtė. Vienas pasisako prieš išmokas vaikams, kitas lyg ir pasisako už.

Iš tikrųjų mes teikiame ir palaikome tai, kad auginantiems tėvams turi būti tam tikros išmokos, remiama šeima. Tai kodėl čia dabar prikaišiojami tie sprendimai, kurie šiuo metu nekeičiami?

Iš tikrųjų palaikėme ir palaikysime tą eilutę, tačiau nereikia apsimesti, tarytum nežinome, kas darosi su nedarbingumo pažymėjimais, gerbiamieji. Yra problemų. Net ir šiandien svarstant klausimus čia, Seime, mes matome, kad atsakingas pareigūnas esant reikalui gauna nedarbingumo pažymėjimą dviem mėnesiams ir panašiai. Aš neįvardiju kas.

Vis dėlto tam tikrą atsakomybę reikia ir žmogui prisiimti už tai, kad jis saugotų save. Taip pat prisiimti ir darbdaviams, kurie galbūt moka tam tikras įmokas, ir vis dėlto nepiktnaudžiauti tuo, kad būtų galima žmogų lengvai išsiųsti „pasėdėti ant biuletenio“, pasiimti nedarbingumo lapelį ir pasinaudoti vien tuo, kad valstybė turi tam tikrą socialinį biudžetą.

Mes visi suprantam, apie ką kalbam. Ir čia jokių baisių pakeitimų nėra. Tik kai kurios eilutės, kurios nėra tiek svarbios kaip išmokos už auginamus vaikus arba kitos, svarbesnės, socialinės pašalpos, šiek tiek sunkmečiu sumažinamos.

Taigi, manau, privalome pritarti šiam įstatymo pakeitimui. Ačiū.

PIRMININKĖ. Dėkoju. V. P. Andriukaitis. Nematau. Tada J. Veselka – prieš.

J. VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, iš viso pas mus jau griūva, teisinę valstybę net griaunat. Dabar jūsų argumentai: kažkas klastojo nedarbingumo pažymėjimus, todėl visus bausite. Gerbiamieji kolegos, klastoti nedarbingumo pažymėjimus gali tik viena specialybė – A. Matulo specialybė. Nei darbdavys, nei pats darbininkas suklastoti negali. (Balsai salėje) Dar gerbiamoji I. Degutienė, teisingai. Tai kodėl dabar, jeigu gydytojai yra tokie nesąžiningi, kad išduoda masiškai, gerbiamieji, yra įvairios tarnybos… Jeigu žmogus iš tikrųjų suserga natūralia liga, jam dabar, pradedant sunkia liga, 40 % mokėsim, nors darbdavys nuo viso atlyginimo, įskaitant ir sveikatos, beveik 40 % moka visada, nuolat moka 40 %. Dabar jūs sakote: pinigų nebūtų, aš pritarčiau, jeigu pinigų… Dabar 660 mln., jūs šitų 6 mln. toms… dėl tų kitų įstatymų šiek tiek taupote, o 660 mln. atiduodate sukčiams, privatiems sukčiams, kurie tuos pinigus iššvaistys. Todėl nesuprantu. Yra pinigų, šitiems dalykams yra pinigų, tik 660 mln. Pasakykite jiems: neturim pinigų pervesti į tuos privačius fondus, nes nežinom, kur jūs juos padėsit. O greičiausiai administravimas „suvalgys“.

Todėl, gerbiamieji, negalima skriausti ir šiaip žmogaus, o kuris suserga, dar papildomai skriausti, nes gydytojai, sėdintys Seime, išduoda neteisingus nedarbingumo pažymėjimus. (Juokas salėje)

PIRMININKĖ. Gerbiamasis Juliau, Seime sėdintys gydytojai neturi teisės jokių nedarbingumo pažymėjimų išduoti. Taigi mes galim būti ramūs.

Gerbiamieji kolegos, pasisakė keturi už, keturi prieš. Kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 9, 10, 14, 21¹, 24 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.

Gerbiamieji kolegos, balsavo 65 Seimo nariai. Priėmimas negalimas, nes nėra 71 Seimo nario. Atidedame priėmimą popietinei darbotvarkei.

Dėl vedimo tvarkos – K. Daukšys.

K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū. Gerbiamoji pirmininke, aš pirmiausia noriu pasakyti, kad esu dėkingas valdančiajai daugumai už tai, jog jie suprato, kokį negerą darbą norėjo daryti, ir nebalsavo. Pirmas dalykas.

Antras dalykas. Gerbiamieji, tuos dalykus reikia spręsti valdymo klausimais, o ne įstatymais. Jeigu nemokat šokti, į pasaulio šokių čempionatą nevažiuokit. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKĖ. Ir dėl vedimo tvarkos – A. Sysas.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Aš kreipiuosi, mano antras argumentas Ministrui Pirmininkui. Aš prašiau ir suteikiau jums šansą pusę valandos, kad jūs surinktumėte savo žmones priimti gerus įstatymus, kad reforma judėtų. Mes jums netrukdėm juos priiminėti. Tai, gerbiamieji, paklauskit savo narių, kurių šiandien nėra salėje, kodėl jūs negalit daryti reformų, ir niekas jums netrukdo. Ir G. Kirkilas čia sėdi ir netrukdo.

PIRMININKĖ. Dėl vedimo tvarkos – R. Dagys.

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, noriu atkreipti dėmesį į mūsų socialdemokratų taktiką. Kaip buvusi ministrė pareiškė, pasirodo, reikia kartoti kelis kartus, kad vietoj balta yra juoda. Juoda, juoda, juoda. Arba priešingai – iš juodo balta, balta. Be argumentų. Dabar išaiškėjo, kad, pasirodo, „Sodros“ deficito nebuvo. Vadinasi, fondas, kuris buvo sukauptas, nebuvo iššvaistytas, buvo sukauptas. Va, sukauptas, pasirodo, buvo. Ilgai kartojant, pasirodo, sukauptas. Tai gal užtenka. Salėje turėtų būti tam tikra atsakomybė už savo žodžius. Gal prisiminkit savo Vyriausybės, kurios… jūs nekompensavot iš valstybės „Sodrai“, jokių netekčių, pervesta beveik nulis, nors buvo įsipareigojimai. Prisiminkit euro neįvedimą, dabar skolintis mes nebegalim normalia tvarka ir kada nors atsiprašykit visų, užuot mėginę baltą paversti juoda.

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, aš grįžtu prie… Balsavimas neįvyko, atidedame vakariniam posėdžiui.

Dabar grįžtu prie Seimo nutarimo „Dėl G. Vilkelio atleidimo iš Seimo kanclerio pareigų“ projekto dėl perbalsavimo. Pagal Statuto 261 straipsnį „Seimo statute nenumatytų procedūrinių klausimų sprendimas“: „1. Visus Seimo veiklos procedūrinius klausimus, kurie nenumatyti šiame statute ir Lietuvos Respublikos įstatymuose, siūlo spręsti Seimo posėdžio pirmininkas. 2. Toks sprendimas po trumpo posėdžio pirmininko motyvų išdėstymo priimamas be diskusijų balsavusių Seimo narių dauguma.“

Taigi jums motyvus dėl perbalsavimo jau išdėsčiau, diskusijos negalimos, bet jūs turite po mano išdėstytų motyvų apsispręsti dėl perbalsavimo.

Prašau. Dėl vedimo tvarkos – A. Salamakinas.

A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Jūs iš tiesų viską išdėstėte labai tiksliai. Išties tai yra nenumatytas atvejis. 121 straipsnio 4 dalis, kurią siūlė gerbiamasis premjeras taikyti šiuo atveju, yra klaidinga. Vienasmeniškumo pažeidimas yra, kai Seimo narys balsuoja spausdamas mygtuką ne už save, o už kitą Seimo narį. Balsavimo slaptu balsavimu vienasmeniškumo pažeidimo kažkaip negalima taikyti, nes niekas kolegos nei už rankos laikė, nei nieko. Tai yra klaidos faktorius, manau, Seimo narys iš tiesų suklydo. Manau, šiuo atveju klaidą padarė ir Balsų skaičiavimo komisija, kuri turėjo jam išduoti kitą biuletenį, nes jis iki balsavimo, t. y. iki įleidimo biuletenį į urną, pareiškė, kad jis padarė klaidą. Yra padaryta keletas klaidų, manyčiau, turime taikyti tą straipsnį, kurį šiuo metu pareiškė Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja. Tai yra nenumatytas atvejis, turime balsuoti dėl pakartotinio balsavimo.

PIRMININKĖ. Dėkoju Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkui už išsakytas mintis. Taigi, gerbiamieji kolegos, kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad būtų perbalsuota slaptu balsavimu dėl Seimo nutarimo „Dėl G. Vilkelio atleidimo iš Seimo kanclerio pareigų“, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš.

Balsavo 84 Seimo nariai: už – 77, prieš – 1, susilaikė 6. Taigi pritarta pakartotiniam slaptam balsavimui.

Gerbiamieji kolegos, per pertrauką slaptas balsavimas bus pradėtas 14.30 val. ir baigtas 15.00 val. Vakarinis posėdis prasidės 15 val. 15 min. Rytinis…

Gerbiamieji kolegos, pietų pertrauka. Visi labai nori registruotis, prašom registruotis. Rytinį posėdį baigsime po slapto balsavimo rezultatų paskelbimo.

Dėl vedimo tvarkos – R. Smetona. Prašau.

R. SMETONA (TTF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, jūsų valia ir teisingai padarėme pertrauką dėl Seimo nutarimo dėl komisijos sudarymo priėmimo. Gal būtų gražu, jeigu jūs patartumėte komisijai susirinkti, kaip paprastai daroma?

PIRMININKĖ. Ačiū už priminimą. Aš dar nebaigiau pirmininkauti. Būčiau tą patį padariusi. Bet vis tiek ačiū už priminimą.

Užsiregistravo 66 Seimo nariai.

Gerbiamieji kolegos, primenu tą, ką priminė R. Smetona, t. y. dėl Laikinosios tyrimo komisijos dėl sutikimo patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Yra išvardyta 10 komisijos narių, apie kuriuos mes kalbėjome, jus prašau susirinkti čia, prie Seimo tribūnos. Gerbiamieji komisijos nariai, dar kartą kartoju: V. Bogušis, R. Kupčinskas, P. Luomanas, B. Pauža, R. Smetona, A. Šedžius, E. Tamašauksas, M. Varaška, M. Zasčiurinskas, P. Žeimys. Kviečiu susirinkti prie tribūnos, išsirinkti komisijos pirmininką ir aptarti, kada komisija galėtų pabaigti darbą. Tuomet iš karto vakariniame posėdyje po pietų pertraukos mes galėsime priimti 3 straipsnį, kuris reglamentuoja, ką Seimas skiria komisijos pirmininku ir kokį duoda komisijai pavedimą, iki kada baigti tyrimą.

Dabar pertrauka. Kviečiu slaptai balsuoti ir aktyviai dalyvauti pagal nustatytą laiko reglamentą.

PIRMININKAS (R. ŠUKYS, LCSF). Gerbiamieji kolegos, pertrauka, skirta balsuoti, baigėsi. Mes turime paskelbti balandžio 28 d. Lietuvos Respublikos Seimo nenumatyto rytinio plenarinio posėdžio pabaigą.

Vakarinis plenarinis posėdis prasidės, kaip ir buvo skelbta, 15 val. 15 min.

---

* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LCSF – Liberalų ir centro sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; TPPF – Tautos prisikėlimo partijos frakcija; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.