AIŠKINAMASIS RAŠTAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ASMENŲ, SLAPTA BENDRADARBIAVUSIŲ SU BUVUSIOS SSRS SPECIALIOSIOMIS TARNYBOMIS, REGISTRACIJOS, PRISIPAŽINIMO, ĮSKAITOS IR PRISIPAŽINUSIŲJŲ APSAUGOS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMO, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymo 5 straipsnio papildymo ĮSTATYMo

PROJEKTŲ

Projektų rengimą paskatinusios priežastys, pirminiai jų siūlytojai ir asmenys, dalyvavę rengiant ar tobulinant projektus

2007 m. spalio 31 d. Respublikos Prezidentui dekretu Nr. 1K-1143 gražinus Seimui pakartotinai svarstyti Lietuvos Respublikos asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymą Nr. X-1292, bei vėliau Seimui pakartotinai nepriėmus šio įstatymo, liko nepakeistas vadinamojo „liustracijos“ proceso teisinis reglamentavimas.

Respublikos Prezidento pasiūlytas Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo 4, 5 ir 6 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas XP-2719 liko nesvarstytas ir nepriimtas.

Įvertinus šiuos teisės aktus, nepriimtus projektus, jiems pateiktas pastabas ir pasiūlymus, bei atsižvelgus į pasikeitusias socialines, ekonomines bei teisines sąlygas, siūlomas patobulintas „liustracijos“ proceso teisinis reglamentavimas.

Projekto pirminiai siūlytojas – Seimo narys Arvydas Anušauskas.

Parengtų projektų tikslai ir uždaviniai

Įstatymų projektais siūloma keisti Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, veiklos vertinimo komisijos (toliau – Komisija) sudarymo tvarką, numatyti Komisijos veiklos finansavimą iš valstybės biudžeto lėšų, tiksliau reglamentuoti jos įgaliojimus bei Komisiją aptarnaujančios darbo grupės sudarymo tvarką ir jos funkcijas.

Taip pat siūloma atsisakyti asmenų, kurie bus pripažinti slapta bendradarbiavę su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, darbinės veiklos apribojimų numatant vienintelį priemonę – tokio bendradarbiavimo fakto paviešinimą. Teikiamais projektais taip pat siekiama pašalinti Europos žmogaus teisių teismo 2009 m. balandžio 7 d. byloje Žičkus prieš Lietuvą konstatuotus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pažeidimus.

Kaip šiuo metu yra teisiškai reglamentuojami įstatymų projektuose aptarti klausimai

Lietuvos Respublikos asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo 4 straipsnyje numatyta, kad asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, veiklai vertinti ir sprendimams priimti dėl asmenų įrašymo į įskaitą arba dėl viešo duomenų apie slaptą bendradarbiavimą paskelbimo sudaroma tarpžinybinė komisija iš 5 narių. Įstatyme numatyta, kad Komisija veikia visuomeniniais pagrindais. Taip pat nenumatyta Komisijos veiklos pabaigos data.

Įstatymo 9 straipsnyje yra numatomi darbinės veiklos apribojimai asmenims, slapta bendradarbiavusiems su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis. Tačiau, kaip teigiama Europos žmogaus teisių teismo 2009 m. balandžio 7 d. byloje Žičkus prieš Lietuvą numatyti draudimai įsidarbinti privačiame sektoriuje pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 14 (diskriminacijos uždraudimas) ir 8 (teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą) straipsnius.

Numatomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos, naujai reglamentuotų klausimų teigiamos savybės ir kokių teigiamų rezultatų laukiama

Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo projekto 4 straipsnyje yra įtvirtinta nauja Komisijos sudarymo bei tvirtinimo tvarka. Numatyta, kad Seimas tvirtintų 5 narių Komisiją, sudarytą iš asmenų, skiriamų Seimo Pirmininko, Ministras Pirmininko, Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro, Valstybės saugumo departamento generalinio direktoriaus ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinio direktoriaus. Šiame straipsnyje yra nustatyti apribojimai Komisijos nariams, jų įgaliojimų nutrūkimo atvejai, tikslinamos Komisijos funkcijos ir apibrėžiamos jos teisės. Taip pat numatomas konkretus liustracijos proceso terminas – Komisija į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl asmenų pripažinimo slapta bendradarbiavusiais su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis galės kreiptis tik iki 2012 metų liepos 1 dienos.

Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo projekto 5 straipsnyje numatoma, jog Komisijos ūkinį techninį aptarnavimą atliks Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras. Tam bus sudaroma 5 žmonių darbo grupė, kurios vadovas bus skiriamas Komisijos sekretoriumi. Atitinkamai Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymo 5 straipsnio papildymo įstatymo projektu Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro funkcijos papildomos šia funkcija.

Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo projekto 7 ir 8 straipsniuose siūloma atsisakyti darbinių apribojimų asmenims, kurie bus pripažinti slapta bendradarbiavę su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis ir siūloma susiaurinti apribojimų ratą asmenims, jau pripažintiems slapta bendradarbiavus su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis. Siūloma palikti draudimą neprisipažinusiems slaptiesiems bendradarbiams eiti tas pareigas, kur asmens patikimumas bei lojalumas Lietuvos valstybei nacionalinio saugumo požiūriu yra svarbūs. Siūloma ir toliau drausti dirbti šiems asmenims valstybės institucijų vadovais bei teisėsaugoje, krašto apsaugoje, darbą, susijusį su įslaptintos informacijos naudojimu, vadovauti nacionaliniam saugumui strateginę reikšmę turinčioms įmonėms bei eiti kai kurias kitas pareigas, kurioms valstybė nustato specialius reikalavimus.

Galimos neigiamos įstatymų projektų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta

Neigiamų įstatymų projektų padarinių nenumatoma.

Įstatymo projekto įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai

Įstatymų projektai neturės įtakos kriminogeninei situacijai, korupcijai.

Įstatymo projekto įgyvendinimo poveikis verslo sąlygoms ir plėtrai

Įstatymų projektai neturės įtakos verslo sąlygoms ir plėtrai.

Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokie šios srities teisės aktai tebegalioja (pateikiamas šių aktų sąrašas) ir kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamą projektą

Pagrindiniai tebegaliojantys šios srities teisės aktai:

- Lietuvos Respublikos asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymas (Žin., 1999, Nr.104-2976);

- Lietuvos Respublikos įstatymas “Dėl SSRS valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) vertinimo ir šios organizacijos kadrinių darbuotojų dabartinės veiklos” (Žin., 1998, Nr.65-1877);

- Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl SSRS valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) vertinimo ir šios organizacijos kadrinių darbuotojų dabartinės veiklos” įgyvendinimo įstatymas (Žin., 1998, Nr.65-1878);

Ar projektai atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus

Projektas atitinka Europos Sąjungos teisės aktus bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją.

Jeigu projektui įgyvendinti reikia įstatymų lydimųjų aktų, kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys

Projektui įgyvendinti nereikės rengti lydimųjų teisės aktų.

Kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymų įgyvendinimas

Komisijos narių darbo apmokėjimui (pagal Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme nustatytus pareiginės algos koeficientus Seimo, Respublikos Prezidento, kitų pagal specialius įstatymus paskirtų valstybinių (nuolatinių) komisijų ir tarybų pirmininkams, pavaduotojams ir nariams) per metus turėtų būti skiriama 150 tūkst. Lt.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centrui naujos funkcijos – Komisijos ūkiniam techniniam aptarnavimui – įgyvendinti per metus turėtų būti skiriama 250 tūkst. Lt. Šios lėšos būtų naudojamos Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centre sudaromos darbo grupės narių atlyginimams, apmokėjimui už dokumentų vertimus, teisininkų (procesinių dokumentų rengimui, atstovavimui teisme), kitokių ekspertų samdymui.

Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados

Projektų rengimo metu buvo konsultuotasi su Valstybės saugumo departamento, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro, Generalinės prokuratūros, Lietuvos ypatingojo archyvo, Liustracijos komisijų, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento atstovais.

Įstatymo projekto autorius ar autorių grupė, įstatymo projekto iniciatoriai: institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai

Projekto autorius – Seimo narys Arvydas Anušauskas.

Reikšminiai projektų žodžiai

Reikšminiai įstatymų projektų žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą: “slaptas bendradarbiavimas”, “buvusios SSRS specialiosios tarnybos”.

Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai

Nėra.

Teikia: Arvydas Anušauskas