LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

EKONOMIKOS komitetas

PAPILDOMO KOMITETO

I Š V A D O S

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS 2009 METŲ VALSTYBĖS BIUDŽETO IR SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETŲ FINANSINIŲ RODIKLIŲ PATVIRTINIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO

ĮSTATYMO PROJEKTO (XIP-496)

2009 m. balandžio 22 d. Nr. 108-P-15

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas D. Budrys, Komiteto pirmininko pavaduotojas J. Veselka, Komiteto nariai V. Bacevičius, A. Endzinas, K. Kuzminskas, E. Pupinis (pavaduoja J. Razmą), R. Sinkevičius,  V. Uspaskich, V. Valkiūnas, B. Vėsaitė.

Kviestieji asmenys:  Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos viršininko pavaduotojas M. Demčenko, Susisiekimo ministerijos  Strateginio planavimo ir finansų departamento Strateginio planavimo skyriaus vedėjas A. Tuganauskas, Susisiekimo ministerijos viceministras A. Štaras, Susisiekimo ministerijos Strateginio planavimo ir finansų departamento Finansų ir biudžeto skyriaus vedėja J. Laskauskienė, Finansų ministerijos Biudžeto departamento Investicijų skyriaus vedėjas R. Miškinis, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos administracijos direktorius A. Genys, Susisiekimo  viceministras A. Štaras, Valstybinė tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos  prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus pavaduotoja G. Belian, Finansų ministerijos Fiskalinės politikos departamento Makroekonomikos skyriaus vedėjas R. Kasperavičius, Finansų ministerijos Biudžeto departamento Ūkio sektorių skyriaus vedėja G. Kraujelienė, Konkurencijos tarybos administracijos vadovas Š. Pajarskas, Seimo nario padėjėja N. Vegytė.

Komiteto biuro vedėja R. Zabarauskienė, Komiteto biuro patarėjai R. Duburaitė, G. Pajuodienė, D. Šaltmeris, Komiteto biuro padėjėjos G. Mickienė, R. Petkūnienė, Z. Jodkonienė.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai,  pagrindžiantys nuomonę
		Str.	Str. d.	P.
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2009-04-08	2	4		Alternatyvių įstatymo projektų Teisės departamente negauta. Įvertinus įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams bei juridinės technikos taisyklėms teikiame šias pastabas: 1. Įstatymo projekto 2 straipsnio 4 dalyje nustatoma pareiga savivaldybėms patvirtinti ir vykdyti savivaldybių biudžetų išlaidų sumažinimą <...>. Atsižvelgiant į tai, kad 2009 metų savivaldybių biudžetai jau yra patvirtinti ir vykdomi, teikiama įstatymo projekto formuluotė yra tikslintina, t.y. kad savivaldybių biudžetai turėtų būti pakeičiami ir vykdomi atsižvelgiant į biudžetų išlaidų sumažinimą.	Pritarti.
	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2009-04-08	8			2. Įstatymo projekto 8 straipsnyje numatyta, kad asignavimų valdytojai negali naudoti asignavimų sutaupytų dėl darbuotojų ar valstybės tarnautojų laikinojo nedarbingumo ar laisvų pareigybių, išskyrus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus atvejus. Pažymėtina, kad teikiama įstatymo projekto nuostata tiesiogiai liečiančia asmenų teises, t.y. teisę gauti teisingą apmokėjimą už darbą, todėl tokie atvejai turėtų būti nustatomi įstatymu, o ne poįstatyminiais teisės aktais. Atkreipiame dėmesį, kad Seimas kaip įstatymų leidžiamoji institucija negali pavesti Vyriausybei ar kitoms institucijoms poįstatyminiais teisės aktais reguliuoti tuos teisinius santykius, kurie turi būti reguliuojami įstatymais, t.y. su žmogaus teisių turinio apibrėžimu bei jų įgyvendinimo garantijų įtvirtinimu susijusį teisinį reguliavimą galima nustatyti tik įstatymu.	Pritarti.

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		Str.	Str. d.	P.
1.	Lietuvos pramonininkų konfederacija, 2009-04-10				Įstatymo 10 straipsnyje numatyta, kad lėšos iš Specialiosios Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo programos sumažinamos 7,0 mln. Lt ir skiriamos bendroms biudžeto reikmėms. Norėtume atkreipti Jūsų dėmesį, kad ši programa sudaryta iš Mokesčio už aplinkos teršimą lėšų, kurių didžiausia dalis surenkama iš pramonės įmonių. 30 % nuo surinktų lėšų skiriama Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo programai ir jomis remiami aplinkosauginiai projektai, tame tarpe atliekų ir nuotekų tvarkymas, energijos gamyba iš atsinaujinančių šaltinių ir kt. Ši programa yra vienintelis įmonių paramos šaltinis aplinkosauginių projektų įgyvendinimui. Lietuvos pramonininkų konfederacijai kelia didelį susirūpinimą galimas šių lėšų perkėlimas bendroms biudžeto reikmėms. Kadangi šiuo metu daugeliui įmonių susidarė sunki finansinė padėtis, mažėja gamybos apimtys, lėšos į šią programą gali būti surinktos mažesnės nei planuota. Todėl paėmus bendroms biudžeto reikmėms daugiau nei pusę planuotų programos lėšų, praktiškai sustos naujų ir vykdomų projektų finansavimas iš Specialiosios Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo programos. Pagal galiojančią aplinkosauginių projektų įgyvendinimo ir finansavimo tvarką, įmonės privalo sudaryti trišales finansavimo ir priežiūros sutartis tarp Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo (LAAIF), finansinės institucijos (banko) ir įmonės. Sutartys pasirašomos įmonei jau turint pasirašytą sutartį su finansine institucija dėl projekto kreditavimo. Esant lėšų trūkumui, LAAIF negalės vykdyti savo įsipareigojimų, įmonės negalės gražinti kreditų ir bus priverstos bankrutuoti. Tuo tarpu mokesčių už aplinkos teršimą bus surenkama vis mažiau. Atkreipiame Jūsų dėmesį, kad Specialiosios Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo programos lėšų panaudojimas bendroms biudžeto reikmėms prieštarauja Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 10 straipsniui. Prašome Jūsų palikti Specialiosios Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo programos lėšas, jas naudojant pagal tikslinę paskirtį aplinkos apsaugos investiciniams projektams finansuoti, kaip nustato Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymas.	Pritarti.	(Kreipiasi ir į Ekonomikos komitetą)
2.	Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas, 2009-04-14				Lietuvos Respublikos finansų ministerija 2009 03 -26 raštu Nr. (2.33-01)-6K- 0903229  informavo Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondą (toliau – Fondas), jog asignavimai bus sumažinti 3 177 000Lt, t. y. 27 procentais nuo skirtos 11 769 000 Lt sumos. Iš šios sumos 3 000 000 Lt numatyti regioninės bei vietinės spaudos išlaidoms, susijusioms su PVM lengvatos panaikinimu ir 1 425 000 Lt daliniam prenumeratos paslaugų teikėjų  nuostolių kompensavimui. Toks finansavimo apimčių mažinimas yra tiesioginis kultūros šviečiamosios žiniasklaidos žlugdymas.            Visuomenės informavimo įstatymo 27, 28 str.  nustatė, kad Fondas konkursų būdu atrenka Lietuvos kultūrai ir švietimui svarbius, turinčius išliekamąją vertę nacionalinės bei regioninės ir vietinės periodinės spaudos, radijo, televizijos ir interneto projektus, kuriems gali būti suteikta dalinė valstybės finansinė parama.           Vadovaudamasis LR Vyriausybės patvirtintais bendraisiais konkurso nuostatais Fondas organizavo konkursą ir paskirstė valstybės paramą viešosios informacijos rengėjų projektams pagal įstatymu patvirtintas programas. Su viešosios informacijos rengėjais sudarytos sutartys, patvirtintos projektų dalinio finansavimo  sąmatos. Sąmatose numatytos išlaidos gamybai (spausdinimui, sklaidai, televizijos bei radijo laidų rengimui it t.t.), kūrybiniam darbui ir administravimui, t.y. atlyginimai projektų vadovams, projektus įgyvendinančioms kūrybinėms grupės bei atskiriems kūrėjams. Pažeidžiant bent vieną iš sąmatos grandžių, kultūrinių projektų įgyvendinimas darosi neįmanomas.           Mes žinome, kokia sudėtinga valstybės ekonominė padėtis, bet manome, kad beveik trečdaliu sumažinus ir taip nedidelę paramą, dauguma kultūrinių leidinių tiesiog nustos egzistavę. Prašome Lietuvos Respublikos Seimą nemažinti asignavimų Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondui tokia didele procentine išraiška.	Nesvarstyti.	(Kreipiasi ir į Ekonomikos komitetą. Yra V.Stundžio pasiūlymas padidinti asignavimus 177 tūkst. Lt)
3.	Lietuvos laisvosios rinkos institutas, 2009-04-15				Išvados • Poreikis mažinti biudžeto lėšas yra būtinas ir neišvengiamas, todėl sveikiname valdžią pradėjus svarstyti konkretų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžeto projektą, numatantį išlaidų mažinimą. • Abejonių kelia tikslinėms programoms skirtų lėšų skyrimas bendriems biudžeto poreikiams. Vietoje taupymo, siūloma panaudoti šias lėšas neįvardintų programų finansavimui. Programiniame biudžete asignavimai neturėtų būti perskirstomi, o tikslinis programų finansavimas mažinamas nukreipiant kitoms reikmėms. Toks kryžminis finansavimas sumažintų biudžeto skaidrumą ir pažeistų tikslinį programų finansavimą numatančius teisės aktus. • Asignavimai Valstybės investicijų programos investicijų projektams buvo mažinami nesilaikant metodikoje įtvirtintų prioritetų, todėl konkretiems projektams sumažintos lėšos turi būti peržiūrėtos ir patikslintos laikantis nustatytų prioritetų. Įvertindami tai, kad šis biudžeto lėšų mažinimas nebus pakankamas, ir tai, kad jau rengiamas kitų metų biudžetų įstatymas, raginame už viešuosius finansus atsakingas valdžios institucijas nedelsiant parengti viešųjų išlaidų mažinimo metodiką bei procedūrą. Svarbiausias Lietuvos viešuosius finansus reglamentuojantis dokumentas – Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas - turi būti parengtas kokybiškai bei argumentuotai, pasiūlymai bei sprendimai turi būti skaidrūs ir pagrįsti principais bei prioritetais.	Pasiūlyti Vyriausybeiatsižvelgti.
4.	Lietuvos pramonininkų konfederacija, 2009-04-21				Projekte XIP-496 numatyta Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susiekimo ministerijos pajamas sumažinti nuo 1'340'616 tūkst. Lt iki 750'716 tūkst. Lt. Siūlome nepritarti  pataisoms, kurios Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimą sumažins iki 35 procentų 2008 metų apimčių, nes:   1. Transporto ir ryšių sektoriuje Lietuvoje dirba apie 105 tūkst. žmonių, arba 6,9 procento visų Lietuvos dirbančiųjų, įsigaliojus pataisoms didžiąją dalį jų teks atleisti, t. y. keliasdešimt mokesčių mokėtojų bus paversti pašalpų gavėjais;   2. Sektoriuje sukurta BVP dalis 2008 m. siekė 12,6 procento. Transporto paslaugos sudaro 59,4 procento bendro Lietuvos paslaugų eksporto. Sumažintas finansavimas akivaizdžiai neigiamai atsilieps BVP, be to bus suduotas dar vienas smūgis sunkius laikus išgyvenančiai ūkio šakai;    3. Apie 85 procentus kelių infrastruktūros priežiūros ir plėtros darbams naudojamų medžiagų ir paslaugų yra pagamintos Lietuvoje. Sumažinus finansavimą, bus priverstos užsidaryti keli šimtai su žaliavas kelių infrastruktūros priežiūrai gaminančių įmonių;    4. Iki 50 procentų kelių priežiūrai išleistų pinigų per 3-6 mėn. mokesčių pavidalų sugrįžta į valstybės biudžetą.    5. Šia pataisa neigiama prasme išsiskirsime iš ES narių – 2008 m. lapkričio 26 d. Europos Tarybos Komisijos pranešime apie Europos ekonomikos gaivinimo priemones akcentuojama, kad negalima nacionalinių biudžetų suvaržymais lėtinti investicijų plėtotės, o investicijoms skatinti reikia numatyti papildomą finansavimą. Daugelis Europos šalių transporto sektorių išskyrė kaip prioritetinį investicijų prasme. Vokietija numatė kasmet transporto sektoriui skirti po 11 mlrd. eurų, Prancūzija viešojo sektoriaus investicijoms, tarp jų – ir infrastruktūros projektams, kasmet numatė skirti po 5 mlrd. eurų, Lenkija 2008-2012 m. greitkelių statybai skiria 35 mlrd. eurų, o geležinkelių infrastruktūrai – 800 mln. eurų. Didžioji Britanija investicijoms į transporto infrastruktūrą 2009-2011 m. numatė skirti 40 mlrd. svarų; 6. Savivaldybės ir jų žinioje esantys objektai atsidurs kritinėje padėtyje. Savivaldybėms priklausantys kelių infrastruktūros objektai yra labai blogos techninės būklės, ypač tiltai. Kelių sektoriaus įmonės sumoka didelę GPM dalį į savivaldybių biudžetus. Dar kartą gerokai sumažinus Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimą, ženkliai kris ir į savivaldybių biudžetus patenkančio GPM dalis, nes kelių sektoriaus įmonės bus priverstos atsisakyti keliasdešimt tūkstančių darbuotojų. Prašytume Jus renkantis prioritetines investicijų kryptis atsižvelgti į aukščiau išvardytus argumentus ir nemažinti investicijų į kelių sektorių. Šis sektorius finansuojamas per Kelių priežiūros ir plėtros programą, kuriai 2009 metams numatyta skirta 1,34 mlrd. litų. Šios lėšos užtikrins minimalią kelių tinklo priežiūrą, sudarys galimybę baigti 2008 metais pradėtus vykdyti projektus pagal dvimetes sutartis, leis rengti techninę dokumentaciją, skirtą ES paramos įsisavinimui 2010 metais.	Pritarti iš dalies	Projekte numatytus asignavimus padidinti 100 mln. Lt.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		Str.	Str. d.	P.
1.	Ūkio ministerija, 2009-04-20				Pateikia informaciją apie ministerijos ir jos valdymo srities įstaigų asignavimų vykdomoms  programoms  ir investicijų projektams finansuoti  pakeitimus.	Atsižvelgti.
2.	Energetikos ministerija, 2009-04 -20				Pateikia informaciją apie ministerijos asignavimų vykdomoms  programoms  ir investicijų projektams finansuoti pakeitimus.	Atsižvelgti.
3.	Susisiekimo ministerija, 2009-04-17				Pateikia informaciją apie ministerijos ir jos valdymo srities įstaigų asignavimų vykdomoms  programoms  ir investicijų projektams finansuoti  pakeitimus.	Atsižvelgti.
4.	Ūkio ministerija, 2009-04-21 raštas Nr.(41.2-151)-3-2459	5	3		Ūkio ministerija, atsižvelgdama į tai, kad šiuo metu Lietuvos Respublikos Seime svarstomas Lietuvos Respublikos 2009 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymas Nr. XIP-496, siūlo iš dalies pakeisti Lietuvos Respublikos 2009 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo (Žin., 2008, Nr. 149-6020) 7 straipsnio 3 dalį ir įtvirtinti nuostatą, kad į garantijų institucijų prisiimtų įsipareigojimų su valstybės garantija limitą neįtraukiama ne tik ta garantijų institucijų įsipareigojimų dalis, kuri yra pergarantuota finansinių institucijų, turinčių aukščiausią kredito reitingą (AAA), suteiktą tarptautinių reitingų agentūrų Moody’s ir (arba) Standard & Poor’s, bet ir (arba) įsipareigojimų dalis, kurios įvykdymas yra užtikrintas tam skirtų ir (arba) numatytų ir (arba) rezervuotų piniginių (likvidžių) fondų lėšomis ir (arba) Lietuvos Respublikos Vyriausybės išleistais skolos vertybiniais popieriais. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos skolos įstatymo (Žin., 1996, Nr. 86-2045; 2005, Nr. 83-3041) 8 straipsnio 2 dalimi, už garantijų institucijos įsipareigojimų kredito įstaigoms pagal garantijas įvykdymą garantuoja valstybė. Vyriausybė kasmet kiekvienai garantijų institucijai nustato įsipareigojimų pagal garantijas limitus. Šie limitai negali viršyti atitinkamų metų Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme nustatyto limito. Lietuvos Respublikos 2009 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad garantijų institucijų prisiimtų įsipareigojimų, kuriems suteikta valstybės garantija, suma negali viršyti 818 000 tūkst. litų. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2009 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 106 (Žin., 2009, Nr. 22-848) nustatė, kad uždarosios akcinės bendrovės Žemės ūkio paskolų garantijų fondo įsipareigojimai pagal garantijų sutartis vienu metu neturi būti didesni kaip 438 mln. litų, o uždarosios akcinės bendrovės „Investicijų ir verslo garantijos“ (toliau – INVEGA) įsipareigojimai pagal garantijų sutartis vienu metu neturi būti didesni kaip 380 mln. litų. Įvesdama garantijų institucijų prisiimamų įsipareigojimų limitus, valstybė siekia išlaikyti optimalų valstybės skolos lygį, nekeliantį rizikos fiskaliniam tvarumui, mažinti riziką, susijusią su valstybės skoliniais įsipareigojimais, efektyviau valdyti valstybės pinigus ir pan. Tam tikrais atvejais, kai šie tikslai pasiektini ir kitomis priemonėmis, garantijų institucijų prisiimti įsipareigojimai neįskaičiuojami į limitą. Lietuvos Respublikos 2009 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad į garantijų institucijų prisiimtų įsipareigojimų su valstybės garantija limitą neįtraukiama garantijų institucijų įsipareigojimų dalis, kuri yra pergarantuota finansinių institucijų, turinčių aukščiausią kredito reitingą (AAA), suteiktą tarptautinių reitingų agentūrų Moody’s ir (arba) Standard & Poor’s.  Pvz., INVEGA yra pasirašiusi pergarantavimo („counter-guarantee“) sutartį su Europos investicijų fondu, kuris prisiėmė 50 proc. Europos investicijų fondo nustatytus reikalavimus atitinkančio INVEGA portfelio rizikos. Tokiu būdu INVEGA gali prisiimti įsipareigojimų didesnei sumai negu yra nustatytas limitas. Įvertinus dabartinę ekonominę situaciją ir situaciją Lietuvos kreditų rinkoje, siūlytina įtvirtinti dar vieną atvejį, kada prisiimti garantijų institucijos įsipareigojimai galėtų būti neįtraukiami į garantijų institucijų prisiimtų įsipareigojimų su valstybės garantija limitą: siūloma, kad į limitą nebūtų įskaičiuojama garantijų institucijos įsipareigojimų dalis, kurios įvykdymas yra užtikrintas tam skirtų ir (arba) numatytų ir (arba) rezervuotų piniginių (likvidžių) fondų lėšomis ir (arba) Lietuvos Respublikos Vyriausybės išleistais skolos vertybiniais popieriais. Pvz., Ekonomikos augimo veiksmų programos priedo (Žin., 2008, Nr. 95-3721) priemone VP2-2.3-ŪM-03-V „Garantijų fondas“ remiama veikla – finansų inžinerijos priemonės – garantijų fondo – įgyvendinimas, prisiimant dalį garantijų išmokų rizikos dėl valstybės įsteigtos garantijų institucijos suteiktų garantijų finansų įstaigoms už mažų ir vidutinių įmonių įsipareigojimų vykdymą. Šiai priemonei įgyvendinti yra numatyta 54 mln. Lt, t. y. šią priemonę įgyvendinančios garantijų institucijos prisiimami įsipareigojimų vykdymas yra užtikrintas Europos Sąjungos (toliau – ES) struktūrinės paramos lėšomis. Darant prielaidą, kad paskolos gavėjų įsipareigojimų nevykdymas gali siekti iki 20 proc., garantuojant 80 proc. garantijų išmokoms, atsiradusioms pergarantuojamų garantinių įsipareigojimu nuostoliams padengti, kad visa pergarantuota garantijų portfelio suma yra 54/80/20=337,5 mln. Lt. Kadangi piniginėmis lėšomis bus garantuojama tik 80 proc. šio portfelio rizikos (galimo būsimo 20 proc. nuostolio), tai į limitą būtų netraukiama 80*337.5=270 mln. Lt. Siūlomas Lietuvos Respublikos 2009 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimas turės teigiamą įtaką verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Viena iš svarbiausių verslo sunkumų pastaruoju metu – apyvartinių lėšų ir lėšų investicijoms trūkumas. Įgyvendinant Ekonomikos skatinimo planą, Lietuvos kreditų rinkai paskatinti teikti paskolas verslo subjektams skiriama nemažai valstybės biudžeto lėšų: 2009 m. balandžio mėn. pagal įvykusio konkurso rezultatus verslo investicijoms ar apyvartinio kapitalo trūkumui padengti bus pradėtos teikti mažos paskolos (iki 175 tūkst. litų dydžio). Šias paskolas teiks AB Šiaulių bankas, UAB Medicinos bankas ir AB Ūkio bankas. Iš viso mažiems kreditams teikti numatoma skirti iki 120 mln. Lt, o priemonei „Mažų kreditų teikimas – 1 etapas“ skiriama iki 20 mln. Lt Lietuvos valstybės biudžeto asignavimų. Be to, pagal Ekonomikos augimo veiksmų programos priedo priemonę VP2-2.3-ŪM-01-K „KONTROLIUOJANTIEJI FONDAI“ 2008 m. buvo įsteigtas 275 mln. Lt JEREMIE Kontroliuojantysis fondas, kuriam valdyti pagal 2008 m. spalio 1 d. sutartį pasirinktas Europos investicinis fondas. 2009 m. kovo 4 d. su Europos investicijų fondu buvo papildomai susitarta dėl galimybės padidinti finansinių instrumentų sumą pagal rinkos poreikį nuo 275 mln. iki 1 mlrd. Lt. Svarbiausios atskirų finansinių instrumentų sritys yra šios: Rizikos kapitalo fondai – apie 80 mln. Lt; Ko-investuojantis fondas („Verslo angelai“) – apie 20 mln. Lt; Paskolos ir portfelinės garantijos – iki 900 mln. Lt (šiuo metu vyksta finansinių tarpininkų atranka). Be to, siekiant paspartinti ES struktūrinės paramos lėšų įsisavinimą ir vadovaujantis Ekonomikos skatinimo planu, šiuo metu įsteigtas antrasis Kontroliuojantysis fondas, kurio valdytoju balandžio mėnesio pradžioje paskirta INVEGA. Šiai priemonei skirta iki 300 mln. Lt 2007–2013 metų ES struktūrinės paramos lėšų, kurios bus naudojamos paskoloms smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams teikti. Šiuo metu paskelbtas kvietimas bankams teikti paraiškas.   Įvertinus išvardytas finansinės inžinerijos priemones manytina, kad lėšų, kurios gali būti panaudojamos verslo projektams finansuoti, kiekis rinkoje pakankamas, patys Lietuvos komerciniai bankai taip pat teigia turintys pakankamai kreditinių išteklių paskoloms mokiems verslininkams teikti, tačiau esant įtemptai šių dienų finansinei situacijai, bankai itin atsargiai ir griežtai vertina skolinimo galimybes šalies ūkiui. Garantijų institucijų teikiamos garantijos šiuo metu labai tinkama bei priimtina priemonė, galinti kredito įstaigoms sumažinti kreditavimo riziką ir paskatinti kredito įstaigas finansuoti verslo įgyvendinamus projektus arba skolinti apyvartinių lėšų. Paskolų suteikimo verslui atgaivinimas vienas iš svarbių faktorių ekonomikos augimui atkurti. PRIDEDAMA. Lietuvos Respublikos 2009 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, 1 lapas.	Pritarti.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas,

data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

Str.

Str. d.

P.

1.

Seimo nariai

A.Endzinas,

E.Tamašauskas,

G.Navaitis,

A. Kašėta,

V.Grubliauskas,

V.Bukauskas,

2009-04-16

Argumentai:

Lietuvoje yra 21320 km valstybinės reikšmės kelių. Kelių dangos turi savo tarnavimo laiką, kuriam įtakos turi automobilių ašies apkrovos, klimato ir kiti veiksniai. Ypač didelę įtaką defektų kelio dangose atsiradimui turi dažnas oro temperatūrų svyravimas (nuo -^oC iki +^oC) bei didelės automobilių ašies apkrovos. Kelių dangos tarnavimo laikas vidutiniškai siekia nuo 10 iki 18 metų.

Nuo 2000 m. magistraliniuose keliuose eismo intensyvumas padidėjo 87 proc., krašto keliuose – 48 proc., rajoniniuose keliuose – 29 proc. Labiausiai apkrautas yra Kauno miesto šiaurinis aplinkkelis kelyje Vilnius–Klaipėda, kur eismo vidutinis eismo intensyvumas siekia 48 tūkst. automobilių per parą, o vasarą piko metu – net iki 55 tūkst. automobilių per parą.

Ekonomikos plėtra yra glaudžiai susijusi su kelių infrastruktūra. Tik esant išplėtotai kelių infrastruktūrai, jų priežiūrai laiku šalis gali pretenduoti į tranzitinės valstybės statusą, patrauklią investicinę aplinką tiek vietiniams, tiek užsienio investuotojams.

Dangos atkūrimas

2009 m. 26 proc. sumažėjus kelių finansavimui, nebus atliekamas dangų atkūrimo (skaldelės uždengimas ant asfaltbetonio dangos) darbai, kurie pailgina dangų tarnavimo laiką 3–5 metais. Jei 2007 m. šių darbų buvo atlikta 378 km, 2008 m. – 567 km, tai 2009 m. dėl sumažėjusio finansavimo jie nebus atliekami. Jei 2010 ir vėlesniais metais kelių sektoriui skiriamas finansavimas išliks 2009 m. lygio, tai kiekvienais metais kelių naudotojų eksploatacinės išlaidos dėl kelio dangos pablogėjimo padidėtų 55 mln. Lt, o per penkerius metus – net iki 810 mln. Lt.

Žvyrkelių asfaltavimas

Lietuvoje yra 21,3 tūkst. kilometrų valstybinės reikšmės kelių: rajoninių – 14,6 tūkst. km (iš jų 8,1 tūkst. km žvyrkelių), krašto – 4,95 tūkst. km, magistralinių – 1,75 tūkst. km. Tuo tarpu Austrijoje, Danijoje ar Vokietijoje žvyrkelių iš viso nėra. Lietuvoje nuo žvyrkelių kasmet „nudulka“ maždaug 2 cm dangos. Vadinasi, per metus žvyrkeliai netenka iki 1 mln. 700 tūkst. tonų žvyro, kurį reikia užpilti iš naujo, o tai yra milžiniški nuostoliai valstybei. Be to, žvyrkeliuose padidėja transporto priemonių eksploatacinės išlaidos, laiko gaištis. Vien tik degalų sąnaudos lengviems automobiliams vidutiniškai padidėja 30 proc.

Saugus eismas

Per 2008 m. Lietuvos keliuose žuvo 242 žmonėmis mažiau, sužeista 2149 žmonių mažiau nei per 2007 m. Lyginant su praėjusiais metais žala dėl eismo įvykių, kuriuose buvo sužeista ir žuvo žmonių, sumažėjo 879 mln. Lt. Ši suma dar padidėtų, jei į skaičiavimus būtų įtrauktas techniniuose eismo įvykiuose patirtos žalos mažėjimas.

Pagal darbų rūšis, į kelius investuoto 1 Lt grynoji nauda yra nuo 2,1 iki 4,55 Lt.

Reikia pabrėžti, kad investicijos į kelių infrastruktūrą yra ilgalaikės ir naudą visuomenė gaus ne vienerius metus, o 12–18 metų. Dėl atliekamų investicijų į kelių sektorių kelių naudotojai patiria mažesnių transporto priemonių eksploatacinių išlaidų, sutrumpėja kelionės laikas, keliai tampa saugesni.

2009 metais Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos metų pradžioje buvo skirta 1340,6 mln. Lt asignavimų, t. y. 26 proc. mažiau nei 2008 metais. Pagal paskutinį biudžeto projektą, šią sumą norima sumažinti iki 750,7 mln. Lt. Taip kelių sričiai, kaip nei vienai kitai ūkio sričiai, asignavimai mažinami labiausiai.

Norint bent iš dalies įvykdyti 2008 ir 2009 metų įsipareigojimus rangovams, papildomai reikėtų skirti bent 100 mln. Lt asignavimų turtui įsigyti ir ES vykdomiems projektams įgyvendinti. 

Pasiūlymas: siūlau keisti Įstatymo projekto 9 straipsnyje keičiamą 1 priedėlį, 100 mln. Lt didinant numatytus asignavimus Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos: 

„ASIGNAVIMAI

		1 priedėlio tęsinys
		tūkst. Lt
Valstybės institucijos  ir įstaigos	Iš viso	Iš jų
		asignavimai išlaidoms		asignavimai turtui įsigyti
		iš viso	iš jų  darbo užmokesčiui
Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos	750 716 850 716	709 072	7 817	41 644 141 644“

 Pritarti.

Pritarta analogiškam R.Ačo / 9 SN pasiūlymui, kuriame  siūlomas ir  asignavimų padidinimo šaltinis.

2.

Seimo nariai

R. Ačas,

A. Stirblytė,

A. Butkevičius,

S. Bucevičius,

J. Palionis,

V. Galvonas,

R. Kupčinskas,

P. Žeimys,

Ž. Šilgalis,

2009-04-21

Pasiūlymas:

       Įstatymo projekto 1 straipsnyje vietoj skaičių „25 236 019” ir  „2 893 821“ įrašyti skaičius  „25 336 019” ir  „2 993 821“ ir įstatymo projekto 1 straipsnį išdėstyti taip:

„1 straipsnis. Lietuvos Respublikos 2009 metų valstybės biudžeto pajamų ir asignavimų patvirtinimas

Patvirtinti Lietuvos Respublikos 2009 metų valstybės biudžetą – 22 342 198 tūkst. litų pajamų, 25 336 019 tūkst. litų asignavimų išlaidoms ir turtui įsigyti (asignavimai viršija pajamas 2 993 821 tūkst. litų) (1, 2, 3 priedėliai).“

 Pritarti.

Argumentai:

      Vyriausybės pateiktame 2009 m.   biudžeto pakeitimo įstatymo projekte Lietuvos automobilių kelių direkcijai (Specialiajai kelių priežiūros ir plėtros programai)  asignavimus siūloma sumažinti 589 900 tūkst. Lt.  Atsižvelgiant į šio ūkio sektoriaus svarbą šalies ekonomikai, siūloma:

Pasiūlymas:

          Padidinti valstybės biudžeto asignavimus Lietuvos automobilių kelių direkcijai  (Specialiajai kelių priežiūros ir plėtros programai) 100 000 tūkst. Lt  ir 1 priedėlio eilutę „Lietuvos automobilių kelių direkcija  prie Susisiekimo ministerijos“  išdėstyti taip: 

„ Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo   ministerijos      850 716      709 072     7817     141 644                                                                  

750 716 41 644“

 Pritarti.

Pasiūlymas:

10 straipsnio 4 dalies 3 eilutėje vietoj skaičiaus „589 900“ įrašyti skaičių „489

900“ ir šią eilutę  išdėstyti taip:

 „Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos – 489 900 tūkst. Lt (iš Specialiosios kelių priežiūros ir plėtros programos);“

Pritarti.

            6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

6.1. Sprendimas: iš esmės pritarti 2009 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui (XIP-496) ir  pasiūlyti Biudžeto ir finansų komitetui atsižvelgti į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir toliau pateiktus Ekonomikos komiteto pasiūlymus.

6.2. Pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas,  data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		Str.	Str. d.	P.
1.	Ekonomikos komitetas 2009-04-22				Padidinti 100 mln. Lt projekte numatytus asignavimus Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos - Specialiosios kelių priežiūros ir plėtros programai ir           100 mln. Lt padidinti valstybės biudžeto deficitą.	Pritarti.
2.	Ekonomikos komitetas 2009-04-22				Atkreipti Vyriausybės dėmesį, kad projekte siūlomas Specialiosios kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų skyrimas bendroms biudžeto reikmėms nesuderinamas su Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymu, kuriame apibrėžti  ne tik Programos finansavimo šaltiniai, bet ir Programos Finansavimo lėšų naudojimas bei jos finansavimo garantijos (programos finansavimo lėšos negali būti naudojamos kitoms valstybės reikmėms, kurios nenumatytos įstatyme, finansuoti).	Pritarti.
3.	Ekonomikos komitetas, 2009-04-22	5	3		Argumentai: Atsižvelgiant į Ūkio ministerijos 2009-04-21 rašte Nr. (41.2-151)-3-2459 išdėstytus argumentus, tikslinga pakeisti keičiamo įstatymo 7 straipsnio 3 dalį. Pasiūlymas: Papildyti projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnį nauja 3 dalimi ir ją išdėstyti taip: „ Pakeisti 7 straipsnio 3 dalį ir  ją išdėstyti taip: „3. Nustatyti, kad į garantijų institucijų prisiimtų įsipareigojimų su valstybės garantija limitą neįtraukiama garantijų institucijų įsipareigojimų dalis, kuri yra pergarantuota finansinių institucijų, turinčių aukščiausią kredito reitingą (AAA), suteiktą tarptautinių reitingų agentūrų oody’s ir (arba) Standard & Poor’s ir (arba) įsipareigojimų dalis, kurios įvykdymas yra užtikrintas tam skirtų ir (arba) numatytų ir (arba) rezervuotų piniginių (likvidžių) fondų lėšomis ir (arba) Lietuvos Respublikos Vyriausybės išleistais skolos vertybiniais popieriais.“	Pritarti.
4.	Ekonomikos komitetas, 2009-04-22				Neskirti 7 mln. Lt iš Aplinkos ministerijos Specialiosios Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo programos bendroms biudžeto reikmėms.	Pritarti.
5.	Ekonomikos komitetas, 2009-04-22				Pasiūlyti Vyriausybei atsižvelgti į Lietuvos laisvosios rinkos instituto išvadas dėl projekto.	Pritarti.

6.3. Komitetui kreiptis į Vyriausybę su pasiūlymu:

„Pasiūlyti Vyriausybei:

1) suformuluoti aiškius lėšų, numatytų Valstybės investicijų programoje 2009 metams atskiriems investicijų projektams, mažinimo kriterijus ir jų laikytis;

2) eliminuoti atvejus, kai lėšos investicijų projektams mažinamos, nors jau darbai atlikti, už juos apmokėta rangovui dar iki Finansų ministerijos perspėjimo apie lėšų mažinimą.“

7. Balsavimo rezultatai:  5  už;   3   prieš; 1 susilaikė.

8. Komiteto paskirti pranešėjai: Jurgis Razma.

Komiteto pirmininkas                                                                                                                                                                          Dainius Budrys